AB "Vilkyškių pieninė"

Tarpinė konsoliduota 2008 m. 6 mėnesių finansinė atskaitomybė

Turinys

I.	BENDROSIOS NUOSTATOS 2
1. 2. 3. 4.	ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŢ KURĮ PARENGTA ATASKAITA 2 PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ2 SUSIPAŢINIMAS SU ATASKAITA BEI DOKUMENTAIS 3 ASMENYS, ATSAKINGI UŢ ATASKAITOJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ: 3
II.	EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS, IŠLEISTI VERTYBINIAI POPIERIAI IR VALDYMO ORGANŲ NARIAI4
5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. III.	EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS4 AKCININKAI 4 DALYVAVIMO ĮSTATINIAME KAPITALE NEPAŢYMINTYS VERTYBINIAI POPIERIAI5 EMITENTO VERTYBINIŲ POPIERIŲ ANTRINĖ APYVARTA 5 SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS 5 VALDYMO ORGANŲ NARIAI5 PASTABOS PRIE FINANSINIŲ ATASKAITŲ 8 INFORMACIJA APIE AUDITĄ10 ESMINIAI ĮVYKIAI EMITENTO VEIKLOJE 11
13. 14.	ESMINIAI ĮVYKIAI EMITENTO VEIKLOJE 11 TEISMO IR TREČIŲJŲ TEISMO (ARBITRAŢO) PROCESAI11
IV.	AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" TARPINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ12
15. 16. 17.	BUHALTERINIS BALANSAS12 PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA13 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 14
18. 19. 20.	AKCININKŲ NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA 15 AIŠKINAMASIS RAŠTAS16 REIKŠMINGI APSKAITOS PRINCIPAI 18

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta konsoliduota ataskaita

Ataskaita parengta uţ 2008 m. I pusmetį.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė"
Įstatinis kapitalas	11 943 000 litų
Būstinės adresas	Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė
Telefonas	8-441 55330
Faksas	8-441 55242
Elektroninis paštas	[email protected]
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. geguţės 10 d.
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodţio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Įmonių rejestro kodas	277160980
Interneto adresas	http://www.cheese.lt

UAB "Vilkyškių Pieninė" įsteigta 1993 m. geguţės 10 d. UAB "Vilkyškių pieninė" pertvarkyta iš uţdarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę 2005 m. gruodţio 30 d.

Emitento įstatinis kapitalas yra 11 943 000 litų. Jis padalintas į 11 943 000 paprastųjų nematerialiųjų vardinių 1.00 lito nominalios vertės akcijų.

2008 m. birželio 30 d. AB "Vilkyškių pieninė" Įmonių Grupę sudarė patronuojanti įmonė ir šios dukterinės įmonės:

Įmonės pavadinimas	Adresas	Veiklos pobūdis	Grupės valdoma dalis (%)	Įstatinis kapitalas (tūkst. Lt)
UAB "Modest"	Gaurės 23, Tauragė	Sūrio, varškės sūrio, bei kitų pieno produktų gamyba	86,64	128
AB "Kelmės pieninė"	Raseinių 2, Kelmė	Pieno supirkimas, perpardavimas, pieno produktų gamyba	99,09	2 495
UAB "Kelmės pieno centras"	Raseinių 2, Kelmė	Pieno supirkimas, perpardavimas	99,09	10

3. Susipažinimas su ataskaita bei dokumentais

Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipaţinti AB "Vilkyškių pieninė", Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB "Vilkyškių pieninė" interneto puslapyje adresu http://www.cheese.lt/investuotojams.

Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Ţinios".

4. Asmenys, atsakingi už ataskaitoje pateiktą informaciją:

AB "Vilkyškių Pieninė" generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242.

AB "Vilkyškių Pieninė" vyr. buhalterės pavaduotoja Sigita Montvilaitė, tel. (8 441) 70423, faksas (8 441) 55242.

Ataskaitą pagal Emitento atstovų pateiktą informaciją parengė:

UAB FMĮ "Orion Securities", A. Tumėno g. 4B, LT-01109 Vilnius, tel. (8 5) 2603969, faksas (8 5) 2313840. Atstovas – finansų analitikas Nikolaj Martyniuk.

II. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS, IŠLEISTI VERTYBINIAI POPIERIAI IR VALDYMO ORGANŲ NARIAI

5. Emitento įstatinis kapitalas

5.1. Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių pavadinimas	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt	Dalis įstatiniame kapitale, %
Paprastosios vardinės akcijos	11 943 000	1,00	11 943 000	100 %

Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

5.2. Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius:

Bendrovė nėra išleidusi skolos ar išvestinių vertybinių popierių, todėl nenumatomas įstatinio kapitalo didinimas konvertuojant ar keičiant į akcijas šiuos vertybinius popierius.

6. Akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2008 m. birţelio 30 d. buvo 385. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Vardai, pavardės	Turimų paprastų vardinių akcijų skaičius, vnt.	Turima balsų dalis, %
Gintaras Bertašius	6 016 506	50,40
Linas Strėlis	1 015 155	8,50
SEB klientai	965 538	8,10
Finasta investicijų valdymas	946 000	7,90
Hansabank klientai	749 869	6,30
Kiti smulkieji akcininkai	2 249 932	18,80
Iš viso	11 943 000	100,00

7. Dalyvavimo įstatiniame kapitale nepažymintys vertybiniai popieriai

Vertybinių popierių, nepaţyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.

8. Emitento vertybinių popierių antrinė apyvarta

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB "Vilkyškių pieninė" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Oficialiajame sąraše.

Vertybinių popierių pavadinimas – AB "Vilkyškių pieninė" paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1,00 Lt.

Periodas		Kaina, Lt		Apyvarta, tūkst. Lt		Viso apyvarta		Kapitali
Nuo	Iki	Didţ.	Maţ.	Pask.	Didţ.	Maţ.	Pask.	Vnt.	Lt.	zacija, Lt
2007.07.01	2007.09.30	6,50	4,80	5,90	3 621	0	25	1 647 863	9 163 709	55 182 700
2007.10.01	2007.12.31	6,70	5,75	6,15	637	0	2	455 408	2 762 468	57 520 950
2008.01.01	2008.03.31	6,50	5,00	5,20	1 507	0	12	691 603	3 835 752	48 635 600
2008.03.01	2008.06.30	5,52	4,51	4,69	237	0	16	244 910	1 209 573	56 012 670

9. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB "Vilkyškių pieninė" yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4B, Vilnius) dėl AB "Vilkyškių pieninė" akcininkų apskaitos.

2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".

10.Valdymo organų nariai

10.1. Valdybos ir administracijos nariai

Valdyba

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Kadencijos pradţia	Kadencijos pabaiga
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 30	2010 01 30
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	2006 01 30	2010 01 30
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, ţaliavos direktorius	2006 01 30	2010 01 30
Ramūnas Šniepis	Aukštasis, inţinierius	Valdybos narys	2007 04 20	2010 01 30
Andrej Cyba	Aukštasis	Valdybos narys	2008 04 18	2010 01 30
Linas Strėlis	Aukštasis	Valdybos narys	2008 04 18	2010 01 30

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Darbo pradţia
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 01*
Birutė Bazilienė	Aukštasis, buhalterinės apskaitos ekonomistė	Vyr. buhalterė	1994 06 27
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Ţaliavos direktorius	1996 01 02
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	1993 09 01
Arvydas Zaranka	Aukštesnysis, pieno produktų technologija	Gamybos direktorius	1995 07 30
Arminas Lunia	Aukštasis, chemijos	Pardavimų direktorius	2007 08 20
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, ekonomistė	Ekonomistė - analitikė	2000 05 01
Rita Juodikienė	Aukštasis, informatikos vadybos inţinierė	IT skyriaus vadovė	2002 09 23
Vaida Bendikienė	Aukštasis, pedagogika	Personalo vadovė	2007 10 25
Ina Baltrušienė	Aukštasis, teisė	Juristė	2007 10 08

Administracijos vadovaujantys darbuotojai

* Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10

AB "Vilkyškių pieninė" tarpinė konsoliduota 2008 m. 6 mėnesių finansinė atskaitomybė 7

10.2. Duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Vardas	Pavarde	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje	Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius
Gintaras	Bertašius	Gen. direktorius, valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) UAB "Modest" valdybos pirmininkas	6 016 506
Sigitas	Trijonis	Technikos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	425 538
Rimantas	Jancevičius	Ţaliavos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	2 054
Ramūnas	Šniepis	AB banko "Snoro" Tauragės filialo direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	-
Arvydas	Zaranka	Gamybos direktorius	UAB "Modest" valdybos narys,kitų akcijų neturi	1 923
Birutė	Bazilienė	Vyr. buhalterė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	12
Arminas	Lunia	Pardavimų direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	-
Andrej	Cyba	Valdybos narys	UAB "Finasta investicijų valdymas" valdybos narys	-
Linas	Strėlis	Valdybos narys		1 015 155

11.Pastabos prie finansinių ataskaitų

11.1. Segmentų ataskaitos

Vienintelis grupės verslo segmentas (pirminio segmentų ataskaitos formato pagrindas) yra pieno produktų gamyba. Informacija apie segmentus pateikiama, atsiţvelgiant į įmonės geografinius segmentus (antrinis segmentų ataskaitos formatas).

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripaţįstamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

Tūkst. litų	Europos Sąjungos šalys	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso
Pajamos	29 329	26 744	10 742	46	66 861
Segmento rezultatas	-2 715	1 051	498	3	-1 163
Nepaskirstytos sąnaudos					-4503
Veiklos rezultatas					-5 666
Finansiniai straipsniai, grynąja verte					-1 316
Rezultatas prieš mokesčius Pelno mokesčio sąnaudos					- 6 982 -48
Metų grynasis rezultatas					-7 030
Segmentų gautinos sumos	3 582	16 263	2 042	0	21 887
Kitas segmentų turtas					116 044
Iš viso turto					137 931
Nepaskirstyti įsipareigojimai					100 712
Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos					-5 003
Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos					-31 185
Nepaskirstyti pinigų srautai iš finansinės veiklos					35 483
Grynųjų pinigų srautai					-705
Nepaskirstyti ilgalaikio turto įsigijimai					-5 691

2008 m. I pusmečio segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

Tūkst. litų	Europos Sąjungos šalys	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso

Pajamos	23 359	26 924	5 978	34	56 295
Segmento rezultatas	2 931	2 622	105	3	5 661
Nepaskirstytos sąnaudos					-3 695
Veiklos pelnas					1 966
Finansiniai straipsniai, grynąja verte					-676
Pelnas prieš mokesčius					1 290
Pelno mokesčio sąnaudos					-315
Metų grynasis pelnas					975
Segmentų gautinos sumos	1 566	8 382	1 079		11 027
Nepaskirstytas turtas					52 774
Iš viso turto					63 801
Nepaskirstyti įsipareigojimai					40 792
Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos					5 012
Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos					-4 322
Nepaskirstyti pinigų srautai iš finansinės veiklos					-1 171
Grynųjų pinigų srautai					-491
Nepaskirstyti ilgalaikio turto įsigijimai					-4 334

							2007 m. I pusmečio segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
--	--	--	--	--	--	--	------------------------------------------------------------------------------

11.2. Paskolos ir kitos skolos

Grupės paskolos ir skolos 2008 06 30 yra tokios, tūkst. Lt:

Skolinanti institucija	Paskolos suma,	Palūkanų norma	Likutis 2008 06 30	Likutis 2007 12 31
AB SEB bankas	14 643	6mėn.LIBOR+1,3%	14 336	9 368
AB Snoro bankas	2 072	6mėn.LIBOR+1,55%	1 039	1 246
AB Snoro bankas	6 832	6mėn.LIBOR+1,55%	6 832	2 175
AB SEB bankas	7 078	6mėn.LIBOR+1,3%	4 536	4 536
AB SEB bankas kredito linija	7 506	6mėn.LIBOR+1,3%	7 506	4 506
AB SEB bankas	10 704	6mėn.LIBOR+1,3%	2 747	0
AB SEB banko faktoringas	-	6mėn.LIBOR+1,3%	177	0
AB bankas Hansabankas	6 300	6mėn.LIBOR+1,3%	6 300	0
AB bankas SNORAS kredito linija	-		370	0
AB bankas SNORAS	-		4 651	2 666
AB bankas Hansabankas	8 301	6,63%	2 900	0
AB bankas Hansabankas	9 000	6,408%	9 000	0
AB bankas Hansabankas	2 000	6,92%	1 940	0
AB bankas Hansabankas	3 000	6,408%	3 000	0
Finansinio lizingo įsipareigojimai			2 844	2 843
Iš viso įsipareigojimų			68 178	27 340
Minus: trumpalaikė dalis			-24 287	-9 163
Iš viso po vienerių metų mokėtinos paskolos ir skolos			43 891	18 177

11.3. Įvykiai po balanso sudarymo datos

Po balanso sudarymo datos reikšmingų įvykių nebuvo.

12.Informacija apie auditą.

2008 m. I pusmečio apskaitos ir finansinės atskaitomybės auditas nebuvo atliktas.

III. ESMINIAI ĮVYKIAI EMITENTO VEIKLOJE

13.Esminiai įvykiai emitento veikloje

2008 m. kovo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti AB "Vilkyškių pieninė" įstatinį kapitalą išleidţiant 2 590 000 akcijų emisiją, nustatant vienos naujos emisijos akcijos išpirkimo kainą ne maţesnę kaip 5,40 Lt. Pinigai, gauti didinant įstatinį kapitalą, buvo panaudoti AB "Kelmės pieninė" įsigijimui.

Bendrovė AB "Kelmės pieninė" įsteigta 1995 m. birţelio 27 d., registracijos Nr.011016. Bendrovė veiklą vykdo pieno produktų gamybos srityje. Bendrovė turi vieną dukterinę įmonę –UAB "Kelmės pieno centras". Dukterinės įmonės įstatinį kapitalą sudaro 10,000 vieno lito nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų. AB "Kelmės pieninė" yra dukterinės įmonės steigėja ir 100 % valdo šią įmonę. Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pieno supirkimas iš pieno gamintojų

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išplėsti AB "Vilkyškių pieninė" valdybą iki 6 narių, naujais nariais išrenkant Liną Strėlį ir UAB "Finasta investicijų valdymas" atstovą Andrej Cyba.

2008 m. balandţio mėn. 29 d. vykusiame visuotiniame AB "Vilkyškių pieninė" akcininkų susirinkime buvo nuspręsta iš nepaskirstytojo pelno skirti 2,030,310 Lt dividendams išmokėti – 0,17 lito vienai paprastai vardinei 1 lito nominalios vertės akcijai.

2008 m. balandţio mėnesį AB Vilkyškių pieninė grupės konsoliduoti pardavimai buvo 8,22 mln. Lt (2,38 mln. Eur) arba 31,5% didesni negu 2007 m. balandţio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių (2007 m. geguţės mėn. - 2008 m. balandţio mėn.) buvo 135 mln. Lt (39,1 mln. Eur) arba 5,6% maţesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus (2006 m. geguţės mėn. - 2007 m. balandţio mėn.). Bendrovės pardavimai 2008 m. sausio balandţio mėn. buvo 33,2 mln. Lt (9,6 mln. Eur) arba 1,7% maţesni negu per tą patį laikotarpį 2007 m.

AB Vilkyškių pieninė grupės pardavimai 2008 m. geguţės mėnesį buvo 13,8 mln. LTL (4 mln. EUR) arba 27,1% didesni negu 2007 m. geguţės mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių (2007 m. birţelio mėn. - 2008 m. geguţės mėn.) buvo 139,1 mln. LTL (40,3 mln. EUR) arba 10,5% didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus (2006 m. birţelio mėn.- 2007 m. geguţės mėn.). Bendrovės pardavimai 2008 m. sausio - geguţės mėn. buvo 47 mln. LTL (13,6 mln. EUR) arba 5,3% didesni negu per tą patį laikotarpį 2007 m.

Birţelio mėnesį 2008 m. birţelio bendrovės konsoliduoti pardavimai buvo 19,86 mln. LTL (5,76 mln. EUR) arba 57,5% didesni negu 2007 m. birţelio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių (2007 m. liepos mėn. - 2008 m. birţelio mėn.) buvo 145,62 mln. LTL (42,17 mln. EUR) arba 13,6% didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus (2006 m. liepos mėn.- 2007 m. birţelio mėn.). Bendrovės pardavimai 2008 m. sausio - birţelio mėn. buvo 66,86 mln. LTL (19,38 mln. EUR) arba 16% didesni negu per tą patį laikotarpį 2007 m.

14.Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

Teisminių ar arbitraţo procesų, galinčių turėti ar turėjusius įtakos emitento finansinei padėčiai, per šį ataskaitinį laikotarpį nebuvo.

IV. AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" TARPINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. Veiklos apţvalga, reikšmingi apskaitos principai ir pastabos prie finansinių ataskaitų yra pateikti "19. Aiškinamasis raštas" dalyje.

15.Buhalterinis balansas

Tūkst. Litų	2008-06-30	2007-12-31
Turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	70 652	46 252
Prestiţas	23 568	1 033
Nematerialusis turtas	253	41
Atidėtojo mokesčio turtas	57	27
Ilgalaikės gautinos sumos	1 036	950
Iš viso ilgalaikio turto	95 566	48 303

Atsargos	20 212	16 452
Gautinos prekybos ir kitos sumos	21 887	13 675
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai	350	1 055
Iš viso trumpalaikio turto	42 449	31 182
Iš viso turto	138 015	79 485

Akcininkų nuosavybė
Akcinis kapitalas	11 943	9 353
Akcijų priedai	11 396	-
Rezervai	9 174	9 355
Nepaskirstytasis pelnas	4 723	13 442
Iš viso akcininkų nuosavybės, priskirtinos Įmonės akcininkams	37 236	32 150
Mažumos dalis	37 152 67	42 32 150
Iš viso akcininkų nuosavybės	37 303	32 192
Įsipareigojimai
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	43 891	18 177
Kapitalo subsidijos	7 798	4 607
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	2 646	2 626
Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų	47 647	25 410

Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	24 287	9 163
Mokėtinas pelno mokestis	757	1 175
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	21 333	11 545
Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų	53 065	21 883
Iš viso įsipareigojimų	100 712	47 293
Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų	138 015	79 485

16.Pelno (nuostolio) ataskaita

Tūkst. Litų	2008 m. sausis – birželis	2007 m. sausis - birželis	2008 m. balandžio – birželis	2007 m. balandžio birželis
Pardavimų pajamos	66 861	56 295	42 509	28 691
Pardavimų savikaina	-68 024	-50 634	-44 691	-25 284
Bendrasis pelnas (nuostoliai)	-1 163	5 661	-2 182	3 407
Kitos veiklos pajamos, grynąja verte	364	36	1 035	59
Paskirstymo sąnaudos	-1 887	-1 075	-1 523	-496
Administracinės sąnaudos	-2 980	-2 656	-1 998	-1 351
Veiklos pelnas (nuostoliai)	-5 666	1 966	-4 668	1 619
Finansinės veiklos pajamos Finansinės veiklos sąnaudos	132 -1 364	18 -694	104 -912	24 -360
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	-1 232	-676	-808	-336
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	-6 898	1 290	-5 476	1 283
Pelno mokesčio sąnaudos	-48	-315	-23	-319
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-6 946	975	-5 499	964
Priskirtina:
Įmonės akcininkams	-6 901	986	-5 474	963
Maţumos dalis	-45	-11	-25	1
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-6 946	975	--5 499	964
Pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (Litais) Sumaţintas pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai	-0.65 -	0.104 -	-	-
(Litais)

17.Pinigų srautų ataskaita

Tūkst. Litų	2008 m. sausis – birželis	2007 m. sausis -
		birželis

Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-6 946	975
Koregavimai:
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	2 678	1 616
Nematerialiojo turto amortizacija	19	22
Pripaţintos pajamomis kapitalo subsidijos	-164	-41
Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultatas	-34	-
Palūkanų sąnaudos, grynąja verte	1,293	711
Pelno mokesčio sąnaudos	-	315
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos prieš pokyčius apyvartinėse lėšose	-3 154	3 598

Atsargų pokytis	-614	5 816
Gautinų sumų pokytis	-3 496	94
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis	4 057	-3 470
	-3 291	6 038

Sumokėtos / gautos palūkanos, grynąja verte	-1 293	-711
Sumokėtas pelno mokestis	-419	-315
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos	-4 919	5 012

Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas	-5 525	-4 327
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas	-166	-7
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	260	2
Trumpalaikių investicijų perleidimas	4 294	-
Investicijos į dukterinę įmonę, atėmus įsigytus pinigus	-30 132	-
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos	-31 269	-4 322
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos
Gautos paskolos	24 272	7 435
Paskolų grąţinimas	-512	-5 256
Finansinės nuomos mokėjimai	-233	-990
Akcijų emisijos išleidimas	13 986	-
Išmokėti dividendai	-2 030	-2 758
Gautos kapitalo subsidijos	-	398
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos	35 483	-1 171
Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis	-705	-491

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d	1 055	891
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai birželio 30 d.	350	400

18.Akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita

Akcininkų nuosavybė, priskirtina Grupei

Tūkst. litų	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkainojimo rezervas	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Maţumos dalis	Iš viso akcininkų nuosa vybės
2006 m. gruodžio 31 d.	9 353	-	8 764	919	4 967	24 003	51	24 054
Grynasis pelnas					986	986		986
Ilgalaikio materialaus turto vertės didinimas*			-219			-219		-219
Pervesta į rezervus				16	-16	0		0
Dividendai					-2 057	-2 057		-2 057
Kitos			38			38		38
Nuostoliai, neįtraukti į pelno (nuostolių) ataskaitą					219	219		219
2007 m. birželio 30 d.	9 353	-	8 583	935	4 099	22 970	51	23 021
Grynasis pelnas					9 028	9 028		9 028
Pervedimai iš rezervų			-163		204	41		41
Pervedimai į rezervus				0	0	0		0
Dividendai					0	0		0
Dukterinės įmonės akcijų emisija					88	88	14	102
Pasikeitimai Grupėje					23	23	-23	0
2007 m. gruodžio 31 d.	9 353	-	8 420	935	13 442	32 150	42	32 192
Grynasis nuostolis					-6 901	-6 901	-45	-6 946
Pervedimai iš rezervų			-212		212	0		0
Pervedimai į rezervus			31			31		31
Dividendai					- 2 030	-2 030		-2 030
Įmonės akcijų emisija	2 590	11 396				13 986		13 986
Pasikeitimai Grupėje							70	70
2008 m. birželio 30 d.	11 943	11 396	8 239	935	4 723	37 236	67	37 303

19.Aiškinamasis raštas

Veiklos apžvalga

AB "Vilkyškių pieninė" pajamos 2008 m. I pusmetį siekė 66 861 tūkst. Lt ir buvo 16 proc. didesnės nei 2007 m. I pusmetį. Pajamų augimą lėmė AB "Kelmės pieninė" prisijungimas prie AB "Vilkyškių pieninė" įmonių grupės.

Per šešis 2008 m. mėnesius AB "Vilkyškių pieninė" pardavė 4 026 t. fermentinio sūrio. (parduota 2.5 proc. daugiau nei 2007 m. I-ąjį pusmetį).

Taip pat per pirmąjį metų pusmetį parduota 332 tonų sviesto (parduota 18,5 proc. daugiau nei 2007 m. I-ąjį pusmetį).

Ţemiau pateikiamose lentelėse apţvelgiami pagrindiniai AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti prekybos apimčių rodikliai:

Pardavimų pajamos tūkst. Lt.

Pardavimų pajamos tūkst. Lt.	2008 I p.
Sūris	44 201
Sviestas	2 512
Grietinėlė	8 455
Išrūgų miltai	3 133
Išrūgų koncentratas	457
Grietinė	2 217
Varškės produktai	2 928
Kiti	2 958

Parduota produkcijos Tonomis	2008 I p.
Sūris	4 026
Sviestas	332
Grietinėlė	2 009
Išrūgų miltai	2 175
Išrūgų koncentratas	5 894
Grietinė	492
Varškės produktai	381

AB "Kelmės pieninei" prisijungus prie AB "Vilkyškių pieninės" įmonių grupės, įmonė įţengė į švieţių produktų rinką. Išnaudodama AB "Kelmės pieninės" švieţių produktų asortimentą, įmonių grupė aktyviai įeina į Latvijos, Estijos ir kitų šalių rinkas. Šių rinkų plėtra leis įmonei labiau išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus.

Kaip ir buvo planuota, AB "Kelmės pieninės" prisijungimas leidţia efektyviai išnaudoti bendrą logistiką. Sukurti bendri prekybos ir ţaliavos supirkimo padaliniai jau dabar duoda efektyvumą.

Pagrindinė įmonių grupės patirto nuostolio prieţastis – iš brangios ţaliavos ţiemą ir pavasarį pagaminti sūriai po išnokimo buvo parduodami vasaros pradţioje, kai pardavimo kainos Europos rinkose buvo kritusios.

Kita prieţastis – ţemos pieno produktų kainos, kurias lėmė pieno produkcijos perteklius Europoje bei dėl ţemo JAV dolerio kurso pristabdytos galimybės eksportuoti į trečiąsias šalis.

20.Reikšmingi apskaitos principai

20.1.1. Ataskaitų atitikimas standartams

Ši finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kurie apima standartus ir išaiškinimus, patvirtintus Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV), bei išaiškinimus, patvirtintus TFAIK, įsigaliojusius nuo 2006 m. gruodţio 31 d. ir priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

20.1.2. Parengimo pagrindas

Ši finansinė atskaitomybė buvo parengta remiantis istorine savikaina, išskyrus:

išvestiniai finansiniai instrumentai yra įvertinami tikrąja verte;
pastatai yra įvertinami tikrąja verte.

Finansinė atskaitomybė parengta pagal veiklos tęstinumo principą.

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal TFAS, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Apskaičiavimai ir esminės prielaidos yra pastoviai perţiūrimi. Perţiūrų rezultatai yra pripaţįstami tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamos perţiūros, jei rezultatai daro poveikį tik tam laikotarpiui, jei perţiūros rezultatai daro poveikį tiek ataskaitiniam, tiek būsimiems laikotarpiams, rezultatai pripaţįstami tiek perţiūros laikotarpiu, tiek ir būsimais laikotarpiais.

20.1.3. Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra Grupės kontroliuojamos įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Grupė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsiţvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas finansines atskaitomybes nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.

Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų. Nerealizuotas pelnas, atsiradęs iš sandorių su įmonėmis, kurios apskaitomos nuosavybės metodu, yra eliminuojamas Grupės dalimi investuojamoje įmonėje. Nerealizuoti nuostoliai eliminuojami taip pat, kaip ir nerealizuotas pelnas, bet tik iki tiek, kol nebėra vertės sumaţėjimo poţymių.

Dukterinė įmonė UAB "Modest" buvo įsigyta 2006 m., AB "Kelmės pieninė" ir UAB "Kelmės pieno centras" – 2008 m. balandţio 28 d. Palyginamąją informaciją sudaro tik patronuojančios įmonės finansiniai duomenys.

20.1.4. Funkcinė ir ataskaitų pateikimo valiuta

Ši finansinė atskaitomybė pateikta Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (LTL), kuri yra ir Įmonės funkcinė valiuta. Išskyrus atvejus kai nurodyta kitaip, finansinė informacija nurodyta litais buvo suapvalinta iki tūkstančių.

20.1.5. Apskaitos principų pasikeitimas

Ţemiau nurodyti apskaitos principai Įmonės buvo nuosekliai taikomi visiems finansinėje atskaitomybėje pateiktiems laikotarpiams, išskyrus pastatus, kurie yra apskaityti tikrąja verte 2006 m. finansinėse ataskaitose ir kurie ankstesniuose laikotarpiuose buvo apskaityti istorine savikaina atėmus nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Šio apskaitos principo pakeitimo įtaka 2006 m. finansinėms ataskaitoms yra pateikta 6 pastaboje.

20.2. Finansinės priemonės

Įmonės paskolos ir gautinos sumos yra iš pradţių pripaţįstamos apskaitoje tikrąja verte pridėjus sandorio kaštus, kurie tiesiogiai susiję su finansinio turto įsigijimu. Po pirminio pripaţinimo, paskolos ir gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų metodą, atskaičius vertės sumaţėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.

Investicijos į akcijas, kurios neturi kotiruojamos kainos aktyvioje rinkoje ir kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinama, yra klasifikuojamos kaip investicijos laikomos pardavimui ir apskaitomos savikaina, atskaičius vertės sumaţėjimo nuostolius, jeigu tokių yra.

20.2.1. Operacijos uţsienio valiuta

Operacijos uţsienio valiuta yra įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos kursu. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Pelnas ir nuostoliai iš uţsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

20.2.2. Ilgalaikis materialusis turtas

Pripaţinimas ir įvertinimas

Turtas ir įranga yra įvertinami savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Savikaina apima išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskiriamos turto įsigijimui.

Kai turto arba įrangos dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, jos yra apskaitomos kaip atskiras turtas arba įranga (pagrindinės sudedamosios dalys).

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, uţtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės balanso sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumaţinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra maţesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumaţinama iki tikrosios vertės ir toks sumaţėjimas pripaţįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumaţėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripaţįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumaţėjimo, pripaţinto kapitale.

Vėlesnės sąnaudos

Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Įmonė ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripaţįstamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą kiekvienos turto ir įrangos dalies naudingo tarnavimo laiką. Išnuomoto turto nusidėvėjimas apskaitomas pagal trumpesnį nuomos arba naudingo tarnavimo laiko laikotarpį. Ţemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Dabartinio ir palyginamojo laikotarpių numatytas naudingo tarnavimo laikas:

Ţemė ir pastatai	10-40 metai
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų

Kitas ilgalaikis turtas 3-7 metai

Nusidėvėjimo metodai, naudingas tarnavimo laikas ir likutinės vertės pervertinamos kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną.

20.2.3. Nematerialusis turtas

Įmonės įsigytas nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metų naudingojo tarnavimo laikotarpį.

Prestiţas apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumaţėjimo nuostolius.

20.2.4. Prekybos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra pateikiamos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

20.2.5. Atsargos

Atsargos apskaitomos maţesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina atėmus numatomas uţbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsiţvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.

20.2.6. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.

20.2.7. Vertės sumaţėjimas

Finansinio turto vertė laikoma sumaţėjusia, jei yra objektyvių įrodymų, rodančių, kad vienas ar keli įvykiai turėjo neigiamos įtakos apskaičiuotiems su tuo turtu susijusiems būsimiems pinigų srautams.

Nuostolis dėl finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp būsimų pinigų srautų likutinės ir dabartinės verčių, diskontuotų pradine efektyvia palūkanų norma. Pardavimui laikomo finansinio turto vertės sumaţėjimas apskaičiuojamas remiantis jo dabartine tikrąja verte.

Atskirai paėmus reikšmingas finansinis turtas yra atskirai testuojamas dėl vertės sumaţėjimo. Kitas finansinis turtas vertinamas bendrai pagal grupes, kurioms būdinga panaši kredito rizika. Visi vertės sumaţėjimo nuostoliai apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Bet koks sukauptas nuostolis, susijęs su pardavimui laikomu finansiniu turtu, anksčiau apskaitytu nuosavame kapitale, yra perkeliamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertės sumaţėjimo nuostolis yra atstatomas, jei tai yra objektyviai susiję su įvykiu, įvykusiu po vertės sumaţėjimo nuostolio pripaţinimo.Vertės sumaţėjimo nuostolis susijęs su amortizuota savikaina apskaitytu finansiniu turtu yra pripaţįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Įmonės turto likutinė vertės, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra perţiūrimos kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo poţymių. Jeigu tokių poţymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripaţįstami, kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: naudojimo vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Ankstesniuose laikotarpiuose pripaţinti vertės sumaţėjimo nuostoliai įvertinami kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar minėtas nuostolis sumaţėjo arba ar išvis egzistuoja. Vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas, atsiradus apskaitinių įvertinimų, naudojamų atsiperkamajai vertei nustatyti, pokyčiams. Vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas tik tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tą likutinę vertę, kuri būtų buvusi nustatyta, atėmus nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, jei vertės sumaţėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

20.2.8. Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

20.2.9. Atidėjimai

Atidėjimai įsipareigojimams yra apskaitomi balanse, kai yra tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jei įtaka yra reikšminga, atidėjimai yra nustatomi, diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartinį pinigų vertės rinkos įvertinimą, ir, jei reikia, su tuo įsipareigojimu susijusias rizikas.

20.2.10. Paskolos ir kitos skolos

Paskolos ir kitos skolos iš pradţių įvertinami tikrąja verte pridėjus tiesioginės sandorio sudarymo sąnaudas, o vėliau įvertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

20.2.11. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina.

20.2.12. Nuoma

Išperkamoji nuoma yra nuoma, kurios metu yra perduodami visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Po pirminio pripaţinimo išperkamasis turtas įvertinamas suma, kuri yra lygi ţemesniajai iš minimalių nuomos mokėjimų tikrosios ir dabartinės verčių. Po pirminio pripaţinimo turtas apskaitomas pagal tam turtui taikomus apskaitos principus.

Kita nuoma yra veiklos nuoma ir, išskyrus investicinį turtą, nėra pripaţįstama Įmonės balanse.

Įmonė, rengdama 2005 m. finansines ataskaitas, pritaikė TFAIK 4 "Nustatymas, ar sandoryje yra nuomos elementas", kuris yra privalomas apskaitos laikotarpiams, prasidedantiems 2006 m. sausio 1 d. arba vėliau.

20.2.13. Pardavimų pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąţintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąţinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąţinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

20.2.14. Pardavimo ir administravimo sąnaudos

Pardavimo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

20.2.15. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo bei kitos su įmonės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

20.2.16. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais uţsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, joms susikaupus. Finansinio lizingo palūkanų sąnaudos pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

20.2.17. Pelno mokestis

Pelno mokestis skaičiuojamas nuo metų pelno, įskaitant ir atidėtuosius mokesčius. Pelno mokestis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių norminių aktų reikalavimais.

2005 m. ir 2004 m. galiojantis pelno mokesčio tarifas buvo 15 procentų. 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Laikinasis socialinio mokesčio įstatymas, kuris numato, kad, pradedant nuo 2006 m. sausio 1 d., vienus metus kartu su įmonių pelno mokesčiu įmonės turės mokėti papildomą 4% mokestį nuo bazės, apskaičiuotos pagal pelno mokesčio apskaičiavimo taisykles, o pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d. – 3% mokestį. Po 2007 m. pelno mokestis įmonėms Lietuvos Respublikoje bus standartinis, t. y. 15%.

Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami 5 metus, jais maţinant būsimųjų laikotarpių apmokestinamą pelną, išskyrus vertybinių popierių pardavimo ir (ar) išvestinių finansinių priemonių nuostolius, kurie gali būti perkeliami 3 metus. Vertybinių popierių pardavimo ir (ar) išvestinių finansinių priemonių pardavimo nuostoliai gali maţinti tik tokio pat pobūdţio apmokestinamąsias pajamas.

Atidėti mokesčiai apskaitomi taikant įsipareigojimų metodą. Atidėtasis pelno mokestis atspindi laikinus mokestinius skirtumus tarp Įmonės turto ir įsipareigojimų, parodytų finansinėje atskaitomybėje, ir turto bei įsipareigojimų, parodytų mokestinėje atskaitomybėje. Atidėtojo mokesčio turtas (įsipareigojimai) yra vertinamas taikant pelno mokesčio normą, kuri galios, kai minėti laikini mokestiniai skirtumai realizuosis remiantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso sudarymo dieną.

Atidėtasis mokesčio turtas apskaitomas balanse tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto realizuoti nepavyks, ši atidėtojo mokesčio dalis finansinėje atskaitomybėje nėra pripaţįstama.

20.2.18. Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas grynąjį metų pelną, tenkantį akcininkams, dalinant iš svertinio paprastų akcijų vidurkio per metus.

Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas grynąjį pelną, tenkantį akcininkams, dalinant iš svertinio paprastų akcijų vidurkio per metus bei pridedant svertinį vidurkį visų potencialių paprastųjų akcijų, kurios galėtų būti išleistos jas konvertavus į paprastąsias akcijas.

20.2.19. Segmentų ataskaitos

Segmentas yra atskiras įmonės komponentas, uţsiimantis produktų gamyba arba paslaugų teikimu (verslo segmentas), arba produktų gamyba arba paslaugų teikimu tam tikroje ekonominėje aplinkoje (geografinis segmentas), su kuriuo susijusios rizikos ir ekonominė nauda skiriasi nuo kitų segmentų rizikos ir ekonominės naudos.

AB ,,Vilkyškių pieninė" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

2008 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birţa" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidţia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių birţos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS*
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per birţos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.suris.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS.

^* Atkreipiame dėmesį, kad pateikti komentarai yra informacinio ir rekomendacinio pobūdţio bei negali būti suprantami kaip įpareigojimas vadovautis tik šiais komentarais rengiant pranešimą apie Vilniaus vertybinių popierių birţoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi. Šie komentarai jokiais būdais nepakeičia profesionalaus specialisto patarimo dėl šio pranešimo rengimo. Šio komentaro turinys yra kruopščiai paruoštas, tačiau AB "Vilniaus vertybinių popierių birţa" negarantuoja pateikiamų komentarų (pavyzdţių) išsamumo, naudingumo bei teisingumo visais atžvilgiais ir neprisiima atsakomybės uţ šios informacijos panaudojimo pasekmes, kurios atsirastų tiesiogiai ar netiesiogiai naudojantis šiuo komentaru.

1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako uţ strateginį vadovavimą bendrovei, priţiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdţius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe.
1.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.
asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.
II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus prieţiūros organas, nėra sudaroma. Uţ įmonės veiklos ir valdymo prieţiūrą atsako Valdybos organas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai

efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų		yra valdyba.
prieţiūrą.		Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne prieţiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidţiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendţia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti.	Ne	Bendrovė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Prieţiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai.

¹ Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

21.III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

21.1. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų uţtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ prieţiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų prieţiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipaţinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Kai bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdţiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Bendrovė kaupia ir atskleidţia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka - viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdţiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų uţtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – prieţiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atţvilgiu.

		rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsiţvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamą kompetenciją eiti savo pareigas ir yra atsakingi uţ pagrindinių įmonės veiklos procesų (technikos, ţaliavų valdymo, prekybos koordinavimą) prieţiūrą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias.	Taip	Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdţiuose bei individualiai, esant poreikiui.
3.6. Siekiant uţtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendţiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindţiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas	Ne	Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje uţsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne maţiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsiţvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidţiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.

⁵ Paţymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg maţo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didţiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus uţmokestį, gautą uţ kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose uţmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) uţ ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas

klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.

kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Valdybos nariams uţ darbą valdyboje atlyginimas nemokamas (tačiau bendrovės įstatuose tokia galimybė yra numatyta).

22.IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

22.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų uţtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ prieţiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Valdyba analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atţvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąţiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant

⁶ Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁷ Ţr. 3 išnašą.

⁸ Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maţiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdţių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2007–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdţiuose (visuose posėdţiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.

⁹ Paţymėtina, kad bendrovės gali sugrieţtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdţius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdţiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maţiau nei 2/3 ar 3/4 posėdţių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdţiuose uţtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdţiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais.
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje veikia valdybos suformuoti 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.	Taip	Paskyrimų ir atlyginimo komiteto pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei uţtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo

¹⁰ Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.		organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. Audito komiteto pagrindinis tikslas – priţiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas bendrovės komitetas sudarytas iš 3 narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Paskyrimo ir atlyginimų komiteto bei Audito komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti šių komitetų nuostatai.
4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai,	Taip	Komitetų posėdţiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi uţ komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną

paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su		informaciją.
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:		komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas.

Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui priţiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėţta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydţio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėţiant tokios alternatyvos suteikimo prieţastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) maţiausiai kartą per metus perţiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant uţtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidţiama informacija; 3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudţeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsiţvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat	Taip	Bendrovėje iš esmės laikosi šių rekomendacijos nuostatų. Audito komiteto pagrindinis tikslas – priţiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą
priţiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą.

Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėţiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas; b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidţiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs paţeidimai

(daţniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų uţtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba planuoja atlikti savo veiklos vertinimą.

23.V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

23.1. Bendrovėje nustatyta kolegialių prieţiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų uţtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems prieţiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas	Taip	Bendrovės kolegialaus organo - valdybos posėdţiai vyksta iš anksto patvirtintais intervalais (arba pagal poreikį) pagal planuojamas darbotvarkes.

nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį.11
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipaţinti su posėdţio medţiaga iki posėdţio dienos. Pranešant apie posėdţius, iš anksto pateikiama svarstymo medţiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdţio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdţio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendţiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdţiui pateiktos medţiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdţiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

24.VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

24.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei uţsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams		vardinės akcijos, kurios jų savininkams
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės,		suteikia vienodas asmenines turtines ir
dividendų ir kitas teises.		neturtines teises.

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdţių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdţių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Bendrovės įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė uţduoti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Įmonės susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad visi akcininkai turėtų lygias galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant uţtikrinti uţsieniečių teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas	Taip	Įstatymo bei bendrovės įstatų nustatyta tvarka bendrovės interneto tinklalapyje bendrovė skelbia šaukiamų akcininkų susirinkimų nutarimų projektus. Taip pat visa būtina informacija lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama per birţų informacines sistemas.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudţia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai daţno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsiţvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį uţtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

¹³ Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsiţvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas gali dalyvauti susirinkime asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui bei reikalauti išankstinio balsavimo susirinkimo darbotvarkėje paskelbtais klausimais. Tokiais atvejais sudaromi išankstinio balsavimo biuleteniai.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė neturi galimybės uţtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą.

25.VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

25.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei uţtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai interesų konfliktai nekiltų.	elgiasi	taip,	kad
7.2. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip

7.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdymo organų nariai informuojami apie šios rekomendacijos nuostatas ir nusišalintų nuo sprendimų priėmimo, kurie susiję su asmeniniais ar dalykiniais interesais

26.VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

26.1. Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, perţiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų uţkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudţiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat uţtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;	Ne
5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne
8.5. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų uţ
direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdţio.	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos.

8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	Ne
8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui uţ paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių

įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias uţ direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradţios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradţios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Ne	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;	Neaktualu
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,

jeigu įstatymai tai leidţia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra
siūlomos visiems kitiems bendrovės
darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas,
per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas
organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.

8.10. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba
bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo
sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra
suteikiamos teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei
rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma
kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą,
taip pat turėtų pritarti akcininkai.


8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams
arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams,
kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo
patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.


8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų
susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8
punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų
būti suteikta galimybė susipaţinti su sprendimo
projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti
bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų
būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime
taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar

bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias
patirs bendrovė dėl numatomo schemos

taikymo, apţvalga. Šiame punkte nurodyta

informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

27.IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
27.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų pripaţinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.		bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme,
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo		susipaţinti su reikiama informacija. Darbuotojai, turintys bendrovės akcijų, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi bendrovės veikla bei rezultatais. Bendrovė akcininkams kasmet moka dividendus.
atvejais ir kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija.

28.X principas: Informacijos atskleidimas

29.Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip,	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją,
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	išskyrus 4 ir 6 punktus	veiklą ir bendrovės valdymą atskleidţiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie
2) bendrovės tikslus;		esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje.
4) bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės		periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje.

veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip Ne
10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
	Neaktualu
10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birţa gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atţvilgiu ir

		neatskleidţia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per birţos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo uţtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėmimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.

30.XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

30.1. Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų uţtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi uţmokesčio uţ tai iš bendrovės.

AI Terminal

Vilkyskiu Pienine

2260_ir_2008-09-22_1daa23f2-e78d-4799-9d30-90c2d1a514d9.pdf