AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Vilkyskiu Pienine

Audit Report / Information Apr 6, 2018

2260_10-k_2018-04-06_fb8025ab-7f92-4024-8e06-2d4d947a07ce.pdf

Audit Report / Information

Open in Viewer

Opens in native device viewer

Konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę 1
Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotos ir patronuojančios
Bendrovės atskiros metinių ataskaitų
2
Nepriklausomo auditoriaus išvada 3
Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaitos 11
Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ataskaitos 12
Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaitos 13
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 14
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 15
Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaitos 17
Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos 19
AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ konsoliduotas metinis pranešimas už
2017 metus
75
Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus 100

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie Bendrovę

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Telefonas: +370 441 55330
Telefaksas: +370 441 55242
Įmonės kodas: 277160980
Buveinė: P. Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., Lietuva

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos pirkimo direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Ekonomikos ir finansų direktorė Rita Juodikienė, Valdymo ir kokybės direktorė

Auditorius

PricewaterhouseCoopers, UAB

Bankai

AB "SEB bankas" "Swedbank", AB Luminor Bank AB AB Šiaulių bankas

eikšmingu-
mo lugis
Grupės
audito
apimtis
Pagrindi-
niai audito
dalykai
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei: 900 tūkst. Eur
Bendras reikšmingumo lygis Grupei: 900 tūkst. Eur
٠
Atlikome pilnos apimties auditą trijose grupės įmonėse,
kurios visos veikia Lietuvoje. Mūsų auditas apėmė 100 %
Grupės pajamų ir 99,8 % Grupės viso turto.
Prestižo vertės sumažėjimo testavimas
Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės
$\bullet$
Pajamų pripažinimas
$\bullet$
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei: 900 tūkst. Eur
Bendras reikšmingumo lygis
Grupei
Bendras reikšmingumo lygis Grupei: 900 tūkst. Eur
Kaip mes jį nustatėme 0,8 % Grupės ir 0,7 % Bendrovės visų pajamų
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Reikšmingus Grupės ir Bendrovės pelno svyravimus
lemia pasaulinėse pieno rinkose vyraujančios tendencijos.
Todėl kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti
pasirinkome pajamas, nes, mūsų nuomone, šis kriterijus
kiekvienais metais suteikia suinteresuotiems asmenims
nuoseklią informaciją, atspindinčią Bendrovės ir Grupės
veiklos plėtrą. Pajamos ir užimama rinkos dalis taip pat
laikomi svarbiais veiklos rodikliais.
sritis, kuriai būtina skirti daug laiko ir išteklių
ir todėl ji laikoma pagrindiniu audito dalyku.
dėl šių sandorių, o tais atvejais, kuomet
patvirtinimai nebuvo gauti, sutikrinome sandorius
su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo
užsakymu, pristatymo dokumentais, sąskaitomis
faktūromis ir vėliau gautais apmokėjimais iš
klientų.
- Atrinkome iki metų pabaigos ir pasibaigus
metams atliktus sandorius ir įvertinome, ar
pajamos buvo pripažintos teisingame laikotarpyje,
atsižvelgiant į reikšmingos rizikos ir naudos
perdavimą pagal "Incoterms" sąlygas ir
transportavimo dokumentus.
- Atrinkome kreditines sąskaitas faktūras,
nuolaidas ir grąžinimus per finansinius metus ir
po metų pabaigos ir patikrinome juos, kad
isitikintume, ar jie buvo teisingai apskaičiuoti ir
pripažinti teisingame laikotarpyje.
- Mūsų darbas taip pat apėmė atrinktų pajamų
apskaitos įrašų patikrinimą, siekiant įvertinti jų
korespondencijos didžiosios knygos sąskaitoms
tinkamuma.
Atlikę šiuos darbus, nenustatėme jokių
reikšmingų neatitikimų.
GRUPE BENDROVĖ
Gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d.
Pastaba
$2017$ m. 2016 m. Turtas 2017 m. 2016 m.
54,447 49,065 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 11 22,230 20,656
6,961 7,020 Nematerialusis turtas 12 41 93
Investicijos į dukterines įmones 13 10,713 10,713
254 342 Ilgalaikės gautinos sumos 14 269 361
61,662 56,427 Ilgalaikis turtas 33,253 31,823
9,656 10,373 Atsargos 15 5,861 8,253
8,491 6,968 Prekybos ir kitos gautinos sumos 16 14,453 14,148
1,005 365 Išankstiniai apmokėjimai 17 959 335
317 229 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 18 231 $27\,$
19,469 17,935 Trumpalaikis turtas 21,504 22,763
81,131 74,362 Turtas iš viso 54,757 54,586
Nuosavas kapitalas
3,463 3,463 Akcinis kapitalas 3,463 3,463
3,301 3,301 Akcijų priedai 3,301 3,301
5,105 5,129 Rezervai 5,010 5,027
22,367 16,977 Nepaskirstytas pelnas 21,727 16,822
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės
34,236 28,870 akcininkams 19
51 45 Nekontroliuojanti dalis
34,287 28,915 Nuosavas kapitalas 19 33,501 28,613
Įsipareigojimai
20,123 21,611 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai 20 3,989 6,836
154 Išvestinės finansinės priemonės 24 154
5,686 2,942 Vyriausybės dotacijos 21 1,667 1,861
1,528 820 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai 22 1,528 820
27,337 25,527 Ilgalaikiai įsipareigojimai 7,184 9,671
7,974 8,697 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai $20\,$ 4,659 7,059
121 71 Mokėtinas pelno mokestis 101 70
118 83 Išvestinės finansinės priemonės 24 118 83
11,294 11,069 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 23 9,194 9,090
19,507 19,920 Trumpalaikiai įsipareigojimai 14,072 16,302
46,844 45,447 Įsipareigojimai 21,256 25,973
81,131 74,362 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso 54,757 54,586
GRUPĖ BENDROVĖ
2017 m. 2016 m. Tükst. Eury Pastaba 2017 m. 2016 m.
113,939 90,490 Pajamos 130,325 102,260
$-97,451$ $-77,881$ Pardavimų savikaina $\overline{2}$ $-117,237$ $-91,306$
16,488 12,609 Bendrasis pelnas 13,088 10,954
390 282 Kitos veiklos pajamos 3 1,002 644
$-4,087$ $-4,115$ Paskirstymo sąnaudos 5 $-4,433$ $-4,514$
$-4,434$ $-2,926$ Administracinės sąnaudos 6 $-3,632$ $-2,396$
$-244$ $-167$ Kitos veiklos sąnaudos 4 $-753$ $-451$
8,113 5,683 Veiklos rezultatas 5,272 4,237
27 15 Finansinės veiklos pajamos 2,307 3,945
$-580$ $-728$ Finansinės veiklos sąnaudos $-535$ $-689$
$-553$ $-713$ Grynosios finansinės veiklos sąnaudos 8 1,772 3,256
7,560 4,970 Pelnas prieš mokesčius 7,044 7,493
$-874$ $-515$ Pelno mokesčio sanaudos 9 $-842$ $-502$
6,686 4,455 Ataskaitinių metų pelnas 6,202 6,991
Priskirtina:
6,680 4,458 Bendrovės akcininkams
6 $-3$ Nekontroliuojančiai daliai
6,686 4,455 Ataskaitinių metų pelnas 6,202 6,991
0.56 0.37 Pagrindinis ir sumažintas pelnas 1 akcijai
(eurais)
10 0.52 0.59

Konsoliduota ir atskira bendrųjų pajamų ataskaitos

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 m. 2016 m. Tūkst. Eur 2017 m. 2016 m.
6,686 4,455 Ataskaitinių metų pelnas 6,202 6,991
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno
(nuostolių) ataskaitą
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į
pelno (nuostolių) ataskaitą
119 127 Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis 119 127
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po pelno
119 127 mokesčio 119 127
6,805 4,582 Iš viso bendrųjų pajamų 6,321 7,118
Priskirtina:
6,799 4,585 Bendrovės akcininkams
6 -3 Nekontroliuojančiai daliai
6,805 4,582 Viso bendrųjų pajamų 6,321 7,118

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. Eur Pastaba Akcinis Akcijų Apsidraudimo
priemonių
Rezervas
savoms
akcijoms
Perkai
nojimo
Privalo
masis
Nepaskirs
tytasis
kapitalas priedai rezervas įsigyti rezervas rezervas pelnas Iš viso
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 3,463 3,301 -364 2,508 2,560 346 9,681 21,495
Laikotarpio pelnas - - - - - - 6,991 6,991
Kitos bendrosios pajamos
Perkainuoto turto
nusidėvėjimas, nurašymas
Apsidraudimo priemonių
-
-
-
-
-
127
-
-
-150
-
-
-
150
-
-
127
tikrosios vertės pokytis
Iš viso kitų bendrųjų pajamų - - 127 - -150 - 150 127
Iš viso ataskaitinio laikotarpio
bendrųjų pajamų
127 -150 7,141 7,118
Sandoriai su savininkais,
apskaityti tiesiogiai
nuosavame kapitale
- - - - - - - -
Iš viso sandorių su savininkais - - - - - - - -
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 3,463 3,301 -237 2,508 2,410 346 16,822 28,613
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 3,463 3,301 -237 2,508 2,410 346 16,822 28,613
Laikotarpio pelnas - - - - - - 6,202 6,202
Kitos bendrosios pajamos
Perkainuoto turto - - - - -136 - 136 -
nusidėvėjimas, nurašymas
Apsidraudimo priemonių
tikrosios vertės pokytis
- - 119 - - - - 119
Iš viso kitų bendrųjų pajamų - - 119 - -136 - 136 119
Iš viso ataskaitinio laikotarpio
bendrųjų pajamų
- 119 - -136 - 6,338 6,321
Sandoriai su savininkais,
apskaityti tiesiogiai
nuosavame kapitale
Dividendai
- - - - - - -1,433 -1,433
Iš viso sandorių su savininkais - - - - - - -1,433 -1,433
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. 19 3,463 3,301 -118 2,508 2,274 346 21,727 33,501

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. Eur Pasta
ba
Akci
nis
kapi
talas
Akcijų
priedai
Perkai
nojimo
rezervas
Apsidraudimo
priemonių
rezervas
Rezervas
savoms
akcijoms
įsigyti
Privalo
masis
rezervas
Nepaskirs
tytasis
rezultatas
Iš viso Nekon
troliuo
janti
dalis
Iš viso
nuosavo
kapitalo
2017 m. sausio 1 d. 3,463 3,301 2,667 -237 2,508 346 16,977 28,870 45 28,915
Ataskaitinio laikotarpio
bendrosios pajamos
Grynasis pelnas
- - - - - - 6,680 6,680 6 6,686
Kitos bendrosios pajamos
Perkainuoto turto
nusidėvėjimas, nurašymas
- - -143 - - - -143 - - -
Apsidraudimo priemonių
tikrosios vertės pokytis
- - - 119 - - - 119 - 119
Iš viso kitų bendrųjų
pajamų
- - -143 119 - - 143 119 - 119
Iš viso ataskaitinio
laikotarpio bendrųjų
pajamų
- - -143 119 - - 6,823 6,799 6 6,805
Akcininkų įnašai ir
paskirstymai
akcininkams:
Dividendai - - - - - - -1,433 -1,433 - -1,433
Iš viso akcininkų įnašų ir
paskirstymų akcininkams
- - - - - - -1,433 -1,433 - -1,433
Pasikeitimai grupėje be
kontrolės praradimo
Mažumos dalies
pasikeitimas (sumažėjimas) - - - - - - - - - -
Iš viso operacijų su
akcininkais
- - - - - - - - - -
2017 m. gruodžio 31 d. 19 3,463 3,301 2,369 -118 2,508 346 22,367 34,236 51 34,287

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

Akci
Rezervas
Nekon
Iš viso
Tūkst. Eur
nis
Perkai
Apsidraudimo
savoms
Privalo
Nepaskirs
troliuo
nuosavo
Pas
kapi
Akcijų
nojimo
priemonių
akcijoms
masis
tytasis
janti
kapi
taba
talas
priedai
rezervas
rezervas
įsigyti
rezervas
rezultatas
Iš viso
dalis
talo
2016 m. sausio 1 d.
3,463
3,301
2,667
-364
2,508
346
12,366
24,287
46
24,333
Ataskaitinio
laikotarpio bendrosios
pajamos
Grynasis pelnas
-
-
-
-
-
-
4,458
4,458
-3
4,455
Kitos bendrosios
pajamos
Perkainuoto turto
-
nusidėvėjimas, nurašymas
-
-
-155
-
-
-
155
-
-
-
Apsidraudimo priemonių
tikrosios vertės pokytis
-
127
-
-
-
127
-
-
-
127
Iš viso kitų bendrųjų
pajamų
-
-
-
-
155
127
-
127
-155
127
Iš viso ataskaitinio
laikotarpio bendrųjų
pajamų
-
-
-155
127
-
-
4,613
4,585
-3
4,582
Akcininkų įnašai ir
paskirstymai
akcininkams:
Iš viso akcininkų įnašų ir
paskirstymų akcininkams
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Pasikeitimai grupėje
be kontrolės praradimo
Mažumos dalies
pasikeitimas
(sumažėjimas)
-
-
-
-
-
-
-2
-2
2
-
Iš viso operacijų su
akcininkais
-
-
-
-
-
-
-2
-2
2
-
2016 m. gruodžio 31 d.
19
3,463
3,301
2,512
-237
2,508
346
16,977
28,870
45
28,915

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaitos

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 m. 2016 m. Tūkst. eur 2017 m. 2016 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
6,686 4,455 Laikotarpio pelnas 6,202 6,991
Koregavimai dėl:
3,118
3,047 Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų
nusidėvėjimo
2,016 2,026
81 81 Nematerialiojo turto amortizacijos 74 72
-430 -398 Dotacijų amortizacijos ir nurašymo -238 -224
-34 Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo ir
5 nurašymo -33 6
874 515 Pelno mokesčio sąnaudų 842 502
553 713 Grynosios finansinės veiklos sąnaudos -1,772 -3,256
10,848 8,418 7,091 6,117
718 1,667 Atsargų pokytis 2,392 -449
88 63 Ilgalaikių gautinų sumų pokytis 92 67
Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių
-2,163 -908 apmokėjimų pokytis -4,728 -5,588
-177 39 Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis -287 4,364
9,314 9,279 4,560 4,511
-786 -756 Sumokėtos palūkanos -390 -470
-13 -20 Sumokėtas pelno mokestis - -
-54 -141 Kitos finansinės sąnaudos - -
8,461 8,362 Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 4,170 4,041
Investicinės veiklos pinigų srautai
-7,004 -16,443 Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui -2,553 -2,392
-22 -53 Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui -21 -54
100 6 Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo 97 4
- -3 Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas - -3
3,174 206 Gautos vyriausybės dotacijos 44 182
- - Gauti dividendai 2,285 -
- - Susigrąžintos paskolos 5 5
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje
-3,752 -16,287 veikloje -143 -2,258

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaitos (tęsinys)

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

GRUPĖ Pastaba BENDROVĖ
2017 m. 2016 m. Tūkst. eur 2017 m. 2016 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
5,345 24,708 Paskolų gavimas 20 2,339 1,071
-8,533 -16,651 Paskolų ir finansinio lizingo grąžinimai 20 -4,729 -2,861
-1,433 -57 Išmokėti dividendai -1,433 -57
-4,621 8,000 Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos -3,823 -1,847
88 75 Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)
204 -64
229 154 Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d 27 91
317 229 Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. 18 231 27

Grupės ir Bendrovės 349 tūkst. Eur palūkanų kapitalizuota mašinų ir įrengimų grupėje (2016 m. 268 tūkst. eurų). Palūkanų kapitalizavimo norma 2,27 proc. (2016 m. 2,27 proc.)

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Bendroji informacija

Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)

  • AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ, patronuojanti įmonė (toliau tekste: Patronuojanti Įmonė arba Bendrovė)
  • AB "Modest", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Modest")
  • AB Kelmės pieninė, dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB Kelmės pieninė).
  • AB "Pieno logistika", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Pieno logistika").

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama AB Nasdaq OMX Vilnius biržoje. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Nominali vertė,
Akcininkas Akcijos Eur Vertė iš viso, Eur
Gintaras Bertašius 6,067,206 0.29 1,759,490
Multi Asset Selection Fund 1,765,459 0.29 511,983
Kiti smulkieji akcininkai 4,110,335 0.29 1,191,997
Kapitalo iš viso 11,943,000 0.29 3,463,470

Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.

Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Patronuojanti Įmonė taip pat turi pieno paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.

Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį Mozarrella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas.

Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB Kelmės pieninė, užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB Kelmės pieninė akcijų. AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus. 2017 metų pabaigoje pradėtos gaminti sausų išrūgų-pieno produktų bandomosios partijos.

Nuo 2013 m. Įmonių grupę papildė dukterinė įmonė AB "Pieno logistika". Jos įstatinis kapitalas 107,7 tūkst. Eur., o pagrindinė veikla pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 58.9% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

Grupės darbuotojų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 930 (2016 m. gruodžio 31 d. - 957).

Bendrovės darbuotojų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 530 (2016 m. gruodžio 31 d. - 552).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Konsoliduotos Grupės ir Bendrovės atskiros finansinės ataskaitos (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos") yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštas metines finansines ataskaitas turi patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.

Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

  • Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
  • Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti tikrąja verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais (Eur) ir suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos eurais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos užsienio valiuta įvykdytos operacijos buvo konvertuotos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą taikant sandorio dieną galiojusį euro ir užsienio valiutos kursą.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės – tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos Grupė kontroliuoja. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas Grupės finansines ataskaitas nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio atsiskaitymų likučiai ir sandoriai iš tarpusavio operacijų.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė ir Bendrovė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta žemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Grupės ir Bendrovės apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir Bendrovei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai (ne rečiau kaip kas penkerius metus), užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra perkeliamas į prėjusių metų nepaskirstytąjį pelną proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai 10-40 metų
Mašinos ir įrengimai 5-15 metų
Kitas turtas 3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Nematerialusis turtas

Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Grupė ir Bendrovė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Prestižas

Prestižas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripažinti.

Prestižas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu, yra apskaitomas kaip nematerialus turtas.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo (testuojamo kiekvienais metais) nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams:

Tūkst. Eur 2017 12 31 2016 12 31
AB Kelmės pieninė 6,616 6,616
AB "Modest" 299 299
6,915 6,915

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nekontroliuojanti dalis

Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestižas yra nepripažįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama, neprarandant kontrolės, proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones atskirose finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius.

Atsargos

Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.

Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas. Nukainavimas iki grynosios galimos realizavimo vertės yra apskaitomas pardavimų savikainoje.

Atsargų sunaudojimas yra nustatomas taikant FIFO metodą.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Neišvestinis finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą (tokio neturi); investicijos laikomos iki išpirkimo termino (tokio neturi); paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas (tokio neturi). Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną.

Finansiniai įsipareigojimai yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, kitus įsipareigojimus, ir išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius.

Grupė ir Bendrovė nustato finansiniųo turto ir įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Grupė ir Patronuojanti Įmonė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo savikainos dalimi ir iki turto naudojimo pradžios yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.

Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną ar nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

  • Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
  • Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigines įplaukas, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba
  • Grupė ir Bendrovė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Grupė arba Bendrovė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas. Bankų overdraftai finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi kaip trumpalaikės paskolos, o pinigų srautų ataskaitoje nepriskiriami pinigų ekvivalentams nes paprastai jų likutis yra neigiamas. Gautos palūkanos ir dividendai klasifikuojami kaip investicinės veiklos pinigų srautai, sumokėtos palūkanos – kaip pagrindinės veiklos, o sumokėti dividendai kaip finansinės veiklos pinigų srautai.

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Grupė ir Bendrovė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Grupė ir Bendrovė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Vertės sumažėjimo atstatymas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti.

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo įsipareigojimu.

Finansinė ir veiklos nuoma

Susitarimo pradžioje Grupė ir Bendrovė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.

Grupė ir Bendrovė – nuomininkė, finansinė nuoma

Grupė ir Bendrovė apskaito išperkamąją nuomą kaip turtą bei įsipareigojimus balanse, kurių vertė yra lygi nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių išperkamosios nuomos įmokų dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos įmokų palūkanų norma, kai ją galima išskirti, kitu atveju naudojama Grupės Bendrovės bendra skolinimosi palūkanų norma. Tiesioginės pradinės išlaidos yra įtraukiamos į turto vertę. Išperkamosios nuomos įmokos yra padalinamos tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto išperkamosios nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Išperkamosios nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to dėl išperkamosios nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį padidėja finansinės sąnaudos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitose. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka išperkamosios nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei išperkamosios nuomos laikotarpį, jei pagal išperkamosios nuomos sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei.

Grupė ir Bendrovė – nuomininkė, veiklos nuoma

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas arba gautina suma laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos yra patiriamos.

Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos bei trečiųjų šalių kompensacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau amortizuojamos. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Grupės ir Bendrovės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos (tęsinys)

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Įmonė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį pagal PMĮ 30 str. 4 d. pakeitimo nuostatas, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai tvarka nesikeitė, todėl gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė ir Grupė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Grupė ir Bendrovė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė ir Bendrovė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentai

Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, priimanti strateginius sprendimus ir Generalinis direktorius.

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas, įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais. Grupė turi 3 apskaitomus segmentus pagal skirtingas produktų grupes (sūris ir sūrio produktai, švieži pieno produktai ir kiti produktai).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2017 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

7-ojo TAS pataisos (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.)

7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą. Grupės ir Bendrovės atskleidimas pateiktas 20 pastaboje.

12-ojo TAS pataisos: nerealizuotų nuostolių atidėtojo mokesčio turto pripažinimas (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.).

Standarto pataisomis patikslinami atidėtųjų mokesčių turto, skirto skolos priemonių nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimo reikalavimai. Ūkio subjektas turės pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą nerealizuotiems nuostoliams, kurie atsiranda diskontuojant skolos priemonių pinigų srautus taikant rinkos palūkanų normas, net ir tuo atveju, jeigu jis ketina laikyti skolos priemonę iki galiojimo pabaigos ir atgavus pagrindinę paskolos sumą nebus mokami jokie mokesčiai. Atidėtųjų mokesčių turto ekonominė nauda atsiranda dėl skolos priemonės turėtojo galimybių gauti pelną

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

ateityje (diskonto išskleidimas) nemokant mokesčių už šį pelną. Šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų pataisų, ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2018 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei ir Bendrovei, yra nurodyti žemiau. Grupė ir Bendrovė neketina taikyti šių standartų anksčiau.

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

  • Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
  • Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
  • Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis je, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
  • Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
  • 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

• Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Grupė ir Bendrovė įvertino, kad 9-asis TFAS neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių Grupės ir Bendrovės finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS nesikeis (t.y. paskolos ir gautinos sumos bus klasifikuojamos kaip finansins turtas vertinamas tikrąja verte, o finansiniai įsipareigojimai toliau klasifikuojami kaip vertinami amortizuota verte). Grupės ir Bendrovės gautinų sumų kredito kokybė yra aukšta, vertės sumažėjimo nuostoliai paskutiniais metais maži, todėl gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai apskaičiuoti pagal tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelį reikšmingai nesiskirs nuo dabartinių ir perėjimo prie TFAS 9-ojo įtakos nepaskirstytam pelnui nėra.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą

Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo svarbiausių sutarčių sąlygas, ir dėl veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies nenustatė, kad pagal 15-ąjį TFAS keisis Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas. Grupė ir Bendrovė taip pat nepatiria sutarčių sudarymo sąnaudų.

16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms, tačiau kadangi Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų nuomos sutarčių, įtaka nebus reikšminga.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Dar nepatvirtinta ES.

Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau (12-ojo TFAS pakeitimai) arba 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai); kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos).

Patobulinimai apima tris standartus. Pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS. 1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrą įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.

Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Tarpusavio užskaitos

Finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas tarpusavyje užskaitomi ir balanse pateikiami grynąja verte tada, kai ūkio subjektas pagal įstatymą turi įgyvendinamą teisę užskaityti pripažintas sumas ir ketina atsiskaityti grynuoju pagrindu arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą. Pagal įstatymą įgyvendinama teisė nepriklauso nuo ateities įvykių ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Grupė ir Bendrovė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei ir Bendrovei bei kitai sandorio šaliai.

Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo nustatymas

Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė ir Bendrovė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė ir Bendrovė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.

Prestižo bei nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė ir Bendrovė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant to turto atsiperkamąją vertę. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė nenustatė nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo požymių, todėl vertės sumažėjimo testavimas nebuvo atliktas.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės atlikto prestižo vertės sumažėjimo testavimo prielaidos bei rezultatai atskleisti 12 pastaboje ,,Nematerialusis turtas".

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė ir Bendrovė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė ir Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Grupės ir Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos. Detalesnė informacija pateikta 16 pastaboje ,,Prekybos ir kitos gautinos sumos" ir 27 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Atsargų vertinimas

Grupė ir Bendrovė kartą per ketvirtį peržiūri atsargų judėjimą, įvertina balansinę vertę. Atsargų balansinė vertė neturėtų viršyti būsimosios ekonominės naudos, kurią tikimasi gauti atsargas pardavus ar panaudojus.

Atsargų sumažėjimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma nuostoliais pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstama tą laikotarpį, kai buvo atliktas atsargų įvertinimas, nukainavimas. Vertės sumažėjimas įvertinamas atsižvelgiant į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 10 proc. didesnis/mažesnis, tai 2017 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 135 tūkst. eurų ir 82 tūkst. eur mažesnis/didesnis (2016 m. atitinkamai - 168 tūkst. eur ir 19 tūkst. eur).

Detalesnė informacija pateikta 15 pastaboje ,,Atsargos".

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Grupė ir Bendrovė susiduria su tokiomis rizikomis:

  • kredito rizika,
  • likvidumo rizika,
  • rinkos rizika.

Šioje dalyje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.

Pastaboje Nr. 27 "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymą.

Rizikos valdymo pagrindas

Už bendros Grupės ir Bendrovės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės ir Bendrovės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės ir Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Kredito rizika

Grupė ir Bendrovė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Grupės ir Bendrovės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Grupė ir Bendrovė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus tokius kaip:

  • limitas,
  • draudimas,
  • garantijos,
  • kreditų draudimas.

2017 metais Grupė ir Bendrovė užsienio pirkėjus apdraudė kreditų draudimu įmonėje "Euler Hermes" dvejiems metams.

Kiekvieno kliento kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė ir Bendrovė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės ir Bendrovės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Grupės ir Bendrovės reputacijai.

Grupės ir Bendrovės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Grupė ir Bendrovė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.

Grupės ir Bendrovės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė ir Bendrovė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Grupės ir Bendrovės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės ir Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Grupė ir Bendrovė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atvirą valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 27 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Grupės ir Bendrovės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė ir Bendrovė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (24 pastaba).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

Finansinių ataskaitų pastabos

1 Segmentų informacija

Grupė sudaryta 4-ių juridinių asmenų pagrindu: AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ (patronuojanti Bendrovė), AB Kelmės pieninė (dukterinė įmonė), AB "Modest" (dukterinė įmonė) ir AB "Pieno Logistika" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba, išskyrus AB "Pieno logistika", kurios pagrindinė veikla pastatų nuoma. Įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas.

Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.

Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Valdyba ir generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:

  • Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės ir dukterinių įmonių gaminami sūriai ir sūrio produktai;
  • Švieži pieno produktai. Segmentą sudaro dukterinių įmonių gaminami šviežūs pieno produktai (pienas, kefyras, jogurtai, varškės produktai);
  • Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Valdybos ir Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

GRUPĖ

Tūkst. eur Sūriai ir sūrio
produktai
Švieži pieno
produktai
Kiti produktai Iš viso
Pardavimai 51,427 19,097 43,415 113,939
Pardavimų savikaina -52,404 -18,177 -26,870 -97,451
Bendrasis pelnas -977 920 16,545 16,488
Kitos veiklos pajamos 390
Paskirstymo, administracinės ir
kitos veiklos sąnaudos
-8,765
Veiklos rezultatas 8,113
Finansinės veiklos pajamos 27
Finansinės veiklos sąnaudos -580
Grynosios finansinės veiklos
sąnaudos
-553
Pelnas prieš mokesčius 7,560

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

1 Segmentų informacija (tęsinys)

Tūkst. eur Sūriai ir sūrio produktai Švieži pieno produktai Kiti produktai Iš viso Pardavimai 41,705 20,840 27,945 90,490 Pardavimų savikaina -39,685 -19,809 -18,387 -77,881 Bendrasis pelnas 2,020 1,031 9,558 12,609 Kitos veiklos pajamos 282 Paskirstymo, administracinės ir kitos veiklos sąnaudos -7,208 Veiklos rezultatas 5,683 Finansinės veiklos pajamos 15 Finansinės veiklos sąnaudos -728 Grynosios finansinės veiklos sąnaudos -713 Pelnas prieš mokesčius 4,970

Segmentų rezultatai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, nusidėvėjimą, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Valdybai ir generaliniam direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas. Pajamos, savikaina ir bendrasis pelnas, teikiamas vadovybei, yra toks pat, kaip ir finansinėse ataskaitose.

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2017 m. segmentų duomenys pagal geografinius segmentus:

Tūkst. Eur Pajamos Turtas
Lietuva 24,891 76,969
Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą 63,531 3,315
Kitos šalys 25,517 847
113,939 81,131

2016 m. segmentų duomenys pagal geografinius segmentus:

Tūkst. Eur Pajamos Turtas
Lietuva 26,934 71,487
Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą 50,545 2,045
Kitos šalys 13,011 830
90,490 74,362

Informacija apie pagrindinius pirkėjus Grupė neturėjo pirkėjų, kurių pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

2 Pardavimų savikaina (tūkst. Eur) GRUPĖ BENDROVĖ 2017 2016 2017 2016 -77,282 -57,270 Žaliavos -72,166 -51,515 - - Dukterinių įmonių produkcijos perpardavimo savikaina -28,712 -26,893 -7,098 -6,852 Personalo sąnaudos, įskaitant ir socialinio draudimo įmokas -4,207 -4,012 -2,205 -2,186 Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija -1,499 -1,537 -4,475 -4,345 Pieno surinkimo ir suvežimo sąnaudos -4,971 -4,786 -2,470 -2,198 Dujos, elektra -1,442 -1,346 -3,921 -5,030 Kitos -4,240 -1,217 _______ _______ ________ ________ -97,451 -77,881 -117,237 -91,306

3 Kitos veiklos pajamos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
197 55 Suteiktų paslaugų pajamos, įskaitant nuomos, pajamas 601 391
15 17 Pajamos iš buhalterinių apskaitos paslaugų 112 98
90 48 Pajamos iš medžiagų, ilgalaikio turto pardavimo 243 85
50 84 Pajamos iš transporto paslaugų kt.įmonėms 14 42
38 78 Kitos pajamos 32 28
__
390
______
282
___
1,002
___
644

4 Kitos veiklos sąnaudos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
-167 -95 Suteiktų paslaugų savikaina -563 -360
-49 -66 Parduotų medžiagų savikaina -185 -87
-1 -1 Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių
pardavimo
- -1
-27
___
-5
__
Kitos sąnaudos -5 -3
-244 -167 __
-753
___
-451

5 Paskirstymo sąnaudos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
-1,530 -1,821 Logistikos ir transporto paslaugos -1,957 -2,331
-1,215 -1,074 Marketingo ir reklamos paslaugos -1,204 -1,061
-723 -611 Personalo sąnaudos, įskaitant ir socialinio draudimoįmokas -723 -611
-85 -66 Nusidėvėjimo sąnaudos -60 -41
-534
__
-543
_
Kitos pardavimo sąnaudos -489
___
-470
___
-4,087 -4,115 -4,433 -4,514

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

6 Administracinės sąnaudos (tūkst. Eur)

BENDROVĖ
GRUPĖ
2017 2016 2017 2016
-1,650 -1,274 Personalo išlaikymo sąnaudos, įskaitant socialinio
draudimo įmokas ir atostogų rezervo pokytį
Nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant subsidijų
-1,445 -1,173
-221 -225 amortizacijos -186 -193
-225 -197 Gautos paslaugos -231 -192
-1,008 -87 Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį -988 -143
-108 -105 Veterinarijos paslaugos -81 -79
-67 -105 Konsultacijos -52 -85
-268 -102 Atsargų nurašymas -100 -
-98 -97 Apsauga -32 -30
-67 -73 Baudų ir delspinigių sąnaudos -67 -73
-1 -47 Beviltiškų skolų sąnaudų nurašymas -1 -47
-65 -44 Kompiuterinės išlaidos -61 -41
-41 -38 Kuras -33 -30
-27 -35 Remonto sąnaudos -15 -28
-25 -34 Asociacijos nario mokesčiai -24 -33
-32 -29 Vertybinių popierių biržos sąnaudos -30 -28
-32 -24 Draudimas -20 -15
-20 -20 Banko mokesčiai -18 -18
-479 -390 Kitos -248 -188
______
-4,434
_
-2,926
______
-3,632
______
-2,396

Per 2017 m. Grupės ir Bendrovės darbdavio socialinio draudimo įmokos sudarė 2,429 tūkst. Eur ir 1,573 tūkst. Eur (2016 m. atitinkamai: 2,235 tūkst. Eur ir 1,417 tūkst. Eur)

7 Paslaugos, kurias suteikė audito įmonė Bendrovei ir Grupei per 2017 m. (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis 33 20
Užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų sąnaudos; - -
Konsultacijų mokesčių klausimais sąnaudos - -
Kitų paslaugų sąnaudos 1 1
Iš viso 34 21

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Finansinės veiklos pajamos
Dividendai 2,285 3,931*
5 6 Palūkanos 6 7
22 9 Kitos 16 7
_
27
_
15
Iš viso finansinės veiklos pajamų __
2,307
__
3,945
_ _ Finansinės veiklos sąnaudos __ __
-435 -492 Palūkanos -402 -471
-68 -127 Faktoringo mokesčiai -68 -127
-27 -38 Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų -27 -38
-50 -71 Kitos -38 -53
_
-580
_
-728
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų __
-535
__
-689
_
-553
_
-713
__
1,772
__
3,256
_ _ __ __

8 Grynosios finansinės veiklos sąnaudos (tūkst. Eur)

*2016 m. visiems gautiniems dividendams iš dukterinės įmonės AB Kelmės pieninė buvo padaryta užskaita su mokėtinomis sumomis šiai įmonei.

9 Pelno mokesčio sąnaudos (tūkst. Eur)

Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 2017 2016
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos
-167 -83 Ataskaitinis laikotarpis -135 -70
1 Praeitų metų pelno mokesčio koregavimas 1
Atidėtojo mokesčio sąnaudos
-708 -432 Atidėtojo mokesčio pokytis -708 -432
______
-874
_____
-515
____
-842
____
-502
______ ______ ____ ____
GRUPĖ BENDROVE
2017 2016 2017 2016
7,560 4,970 Metu pelnas 7,044 7,493
1,134 746 Mokestis taikant 15 proc. tarifa
Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė
1,057 1,124
(135) (328) pelnas dėl turimo socialinės įmonės statuso
Apmokestinamojo pelno nemažinančios
299 391 sanaudos 289 52
(175) (149) Neapmokestinamos pajamos
Labdaros sanaudos atskaitomos du kartus
(346) (600)
(9) (4) pelno mokesčio apskaičiavimo tikslams (9) (4)
(167) (82) Pritaikyta investicinio projekto lengvata (135) (69)
(73) (59) Kitos apmokestinamąjį pelną mažinančios
sanaudos
(14) (1)
874 515 Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 842 502
GRUPĖ BENDROVE
2017 2016 Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas 2017 2016
11,943 11,943 svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt.
Grynasis pelnas, priskirtinas
11.943 11,943
6,680 4.458 Patronuojančios Įmonės paprastųjų
akcijų turėtojams, tūkst. eurų
6,202 6,991
0.56 0.37 Pelnas, tenkantis vienai akcijai, eurais 0.52 0.59

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

11 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

GRUPĖ

Tūkst. Eur Žemė ir
pastatai
Mašinos ir
įrengimai
Kitas
turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 10,490 31,656 2,799 7,104 52,049
Įsigijimai 2 152 64 16,652 16,870
Perleidimas -11 -141 -248 - -400
Perklasifikavimai 0 71 24 -109 -14*
Likutis 2016 m gruodžio 31 d. 10,481 31,738 2,639 23,647 68,505
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 10,481 31,738 2,639 23,647 68,505
Įsigijimai 167 1,052 374 8,691 10,284
Perleidimas - -564 -95 -1,676 -2,335
Perklasifikavimai 4,099 18,649 1,125 -23,914 -41*
Likutis 2017 m gruodžio 31 d. 14,747 50,875 4,043 6,748 76,413
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 898 14,151 1,737 - 16,786
Nusidėvėjimas per metus 448 2,402 197 - 3,047
Perleistas turtas -10 -141 -242 - -393
Perklasifikavimai - - - - -
Likutis 2016 m gruodžio 31 d. 1,336 16,412 1,692 - 19,440
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 1,336 16,412 1,692 - 19,440
Nusidėvėjimas per metus 442 2,475 201 - 3,118
Perleistas turtas - -513 -79 - -592
Perklasifikavimai - - - - -
Likutis 2017 m gruodžio 31 d. 1,778 18,374 1,814 - 21,966
Likutinės vertės
2016 m. sausio 1 d. 9,592 17,505 1,062 7,104 35,263
2016 m. gruodžio 31 d. 9,145 15,326 947 23,647 49,065
2017 m. gruodžio 31 d. 12,969 32,501 2,229 6,748 54,447

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

11 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

BENDROVĖ

Tūkst. Eur Žemė ir
pastatai
Mašinos ir
įrengimai
Kitas
turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 8,186 22,816 1,557 317 32,876
Įsigijimai 2 134 31 2,240 2,407
Perleidimas - -102 -58 -160
Perklasifikavimai - 16 24 -54 -14*
Likutis 2016 m gruodžio 31 d. 8,188 22,864 1,554 2,503 35,109
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 8,188 22,864 1,554 2,503 35,109
Įsigijimai 167 926 47 2,554 3,694
Perleidimas - -559 -52 - -611
Perklasifikavimai 4,005 381 405 -4,832 -41*
Likutis 2017 m gruodžio 31 d. 12,360 23,612 1,954 225 38,151
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 583 10,822 1,176 - 12,581
Nusidėvėjimas per metus 370 1,544 112 - 2,026
Perleistas turtas - -102 -52 - -154
Perklasifikavimai - - - - -
Likutis 2016 m gruodžio 31 d. 953 12,264 1,236 - 14,453
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 953 12,264 1,236 - 14,453
Nusidėvėjimas per metus 355 1,545 116 - 2,016
Perleistas turtas - -512 -36 - -548
Perklasifikavimai - - - -- -
Likutis 2017 m gruodžio 31 d. 1,308 13,297 1,316 - 15,921
Likutinės vertės
2016 m. sausio 1 d. 7,603 11,994 381 317 20,295
2016 m. gruodžio 31 d. 7,235 10,600 318 2,503 20,656
2017 m. gruodžio 31 d. 11,052 10,315 638 225 22,230

*13 tūkst. Eur (2016 m. 14 tūkst. Eur) suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos į nematerialųjį turtą,

*28 tūkst. Eur iškelta į einamojo remonto sąnaudas.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.

11 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turto įkeitimas

Grupės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įkeisti bankams už paskolas:

  • pastatai, kurių balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 8,260 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. pastatai sudarė 8,577 tūkst. Eur);
  • gamybos mašinos ir įrengimai, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.

sudarė 11,834 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d.: kilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai : 13,237 tūkst. Eur) (žr. 20 pastabą).

Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įkeisti bankams už paskolas:

  • pastatai, kurių balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 6,768 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. pastatai sudarė 7,033 tūkst. Eur);
  • gamybos mašinos ir įrengimai, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 6,899 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d.: kilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai: 7,927 tūkst. Eur) (žr. 20 pastabą).

Grupės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 9,064 tūkst. eurų. (2016 m. gruodžio 31 d.: 7,344 tūkst. Eur).

Bendrovės nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 7,382 tūkst. eurų. (2016 m. gruodžio 31 d.: 5,693 tūkst. Eur).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Grupės ir Bendrovė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių. Tokio turto Grupės likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 979 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d.: 235 tūkst. eurų), Bendrovės tokio turto likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 940 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d.: 235 tūkst. eurų).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 Tūkst. Eur 2017 2016
2,893 2,836 Pagamintos produkcijos savikaina 1,726 1,761
225 211 Paskirstymo ir administracinės
sąnaudos
173 161
_____ _____ Kitos veiklos sąnaudos 117
__
104
___
3,118 3,047 2,016 2,026

Pastatų vertinimas

Grupė ir Bendrovė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė atliko pastatų vertinimą ir apskaitė vertinimo rezultatus finansinėse ataskaitose.

11 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Pastatų vertinimas

Bendrovės vertės padidėjimas 1,152 tūkst. Eur (be atidėtojo mokesčio įsipareigojimo) buvo pripažintas nuosavame kapitale. Bendras Grupės padidėjimas dėl perkainojimo sudarė 1,175 tūkst. Eur ir yra įtrauktas į 2014 m. ilgalaikio turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo straipsnį.

Pastatų tikroji vertė priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Nepriklausomo vertintojo naudotas vertinimo metodas – lyginamasis ir kaštų metodai bei jų derinys.

Grupės perkainavimo rezervo grynoji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,369 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 2,512 tūkst. eurų).

Bendrovės perkainavimo rezervo grynoji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,274 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 2,410 tūkst. eurų)

Jei Grupės pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2017 m. gruodžio 31 d., būtų 5,548 tūkst. eurų (perkainuota vertė – 8,057 tūkst. eurų), (2016 m. gruodžio 31 d.: 5,563 tūkst. Eurų, o perkainuota vertė lygi 8,341 tūkst. eurų).

Jei Bendrovės pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2017 m. gruodžio 31 d., būtų 4,104 tūkst. eurų (perkainuota vertė – 6,564 tūkst. eurų), (2016 m. gruodžio 31 d.: 4,067 tūkst. Eurų, o perkainuota vertė lygi 6,792 tūkst. eurų).

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vertinimu pastatų, apskaitomų perkainota verte, reikšmingai nesiskyrė nuo balansinės vertės, todėl perkainojimas nebuvo atliktas.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

12 Nematerialusis turtas

GRUPĖ

Tūkst. Eur Kitas
Programinė nematerialusis
Prestižas įranga turtas Iš viso
Savikaina
Likutis 2016 m. sausio 1 d. 6,915 663 - 7,578
Įsigijimai - 40 - 40
Perleidimai - -2 - -2
Perklasifikavimai* - 14 - 14*
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 6,915 715 7,630
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 6,915 715 7,630
Įsigijimai
Perleidimai
- 2 7 9
Perklasifikavimai* - 8 5 13*
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. 6,915 725 12 7,652
Amortizacija ir vertės
sumažėjimas
Likutis 2016 m. sausio 1 d. - 531 - 531
Amortizacija per metus - 81 - 81
Perleidimai - -2 - -2
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d - 610 - 610
Likutis 2017 m. sausio 1 d. - 610 - 610
Amortizacija per metus - 80 1 81
Perleidimai - - - -
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. - 690 1 691
Likutinės vertės
2016 m. sausio 1 d 6,915 132 - 7,047
2016 m. gruodžio 31 d. 6,915 105 - 7,020
2017 m. gruodžio 31 d. 6,915 35 11 6,961

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

12 Nematerialusis turtas (tęsinys)

BENDROVĖ

Tūkst. Eur Programinė Kitas nematerialusis
Prestižas įranga turtas Iš viso
Savikaina
Likutis 2016 m. sausio 1 d. - 588 - 588
Įsigijimai - 40 - 40
Perleidimai - - - -
Perklasifikavimai* 14 - 14*
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. - 642 - 642
Likutis 2017 m. sausio 1 d. 642 - 642
Įsigijimai - 2 7 9
Perleidimai - - - -
Perklasifikavimai* - 8 5 13*
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. - 652 12 664
Amortizacija ir vertės
sumažėjimas
Likutis 2016 m. sausio 1 d. - 477 - 477
Amortizacija per metus - 72 - 72
Perleidimai - - - -
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d - 549 - 549
Likutis 2017 m. sausio 1 d. - 549 - 549
Amortizacija per metus - 73 1 74
Perleidimai - - - -
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. - 622 1 623
Likutinės vertės
2016 m. sausio 1 d - 111 - 111
2016 m. gruodžio 31 d. - 93 - 93
2017 m. gruodžio 31 d. - 30 11 41

*13 tūkst. Eur (2016 m. 14 tūkst. Eur) suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupės.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

12 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė

Prestižas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta žemiau:

Tūkst. Eur 2017.12.31 2016.12.31
AB Kelmės pieninė 6,616 6,616
AB "Modest" 299 299
6,915 6,915

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri pasiekta, integravus Bendroves į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.

Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumažėjimas buvo patikrintas apskaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 7% (2016 - 7,42 %). Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

  • Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų patvirtintu verslo planu. Pinigų srautai ilgu laikotarpiu buvo apskaičiuoti ekstrapoliuojant penktų metų pinigų srautą su numatomu 1 proc. augimo koeficientu (2016 - 5 proc. augimo koeficientą).
  • Siekiant didinti pajamas ir pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, 2018 metais AB Vilkyškių pieninės grupės pagrindinis uždavinys-pradėti gaminti sausus išrūgų-pieno produktus pilnu pajėgumu ir sėkmingai juos įvesti į naujas rinkas, planuojama padidinti ne tik įprastų sūrių, bet ir naujo produkto tarkuoto sūrio pardavimą, didinti pelėsinio sūrio gamybą bei pardavimą, rasti tikslinių rinkų šiems produktams. Efektyvinti logistikos sandėlių darbą.
  • Grupės vadovybė numato, kad žaliavinio pieno kainos reikšmingai nesiskirs nuo 2017 m. antro pusmečio kainų;
  • Grupė prognozuoja, kad AB Kelmės pieninė būsimieji metiniai pinigų srautai bus ne mažesni nei 2,700 tūkst. Eur.

Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota atsiperkamoji prestižo vertė viršijo apskaitytą vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas. Jautrumo analizė reikšmingoms prielaidoms nėra pateikiama, nes tikėtinas jų pokytis neturės reikšmingos įtakos apskaičiuotai prestižo vertei.

13 Investicijos į dukterines įmones

Tūkst.Eur 2017.12.31 2016.12.31
AB "Modest" akcijų savikaina 1,991 1,991
AB Kelmės pieninė
akcijų savikaina
8,656 8,656
AB "Pieno logistika" akcijų savikaina 66 66
10,713 10,713

Bendrovė įgijo AB "Modest" kontrolę 2006 metais. Valdoma akcijų dalis 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 99.7% (2016 m. gruodžio 31 d.: 99.7%).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

13 Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

2008 m. balandžio 30 d. Bendrovė įsigijo AB Kelmės pieninė akcijų pagal akcijų pirkimopardavimo sutartį. 2016 m. gruodžio 31 d. valdoma dalis sudaro 100%, 2017 m. gruodžio 31 d. valdoma dalis sudaro 100%.

2017 m. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 58.9% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų (2016 m. gruodžio 31 d. – 58.7%).

2017 m. gruodžio 31 d. investicijos į AB "Modest" vertės sumažėjimo požymių nebuvo nustatyta.

2017 m. gruodžio 31 d. investicijos į AB "Modest" kaip pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo patikrinta apskaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 7% (2016 m. - 7,42%.). Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

  • Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų verslo planu. Pinigų srautai, laukiami per likusį mašinų ir įrengimų tarnavimo laikotarpį buvo apskaičiuoti ekstrapoliuojant penktų metų pinigų srautą su numatomu 5 proc. augimo koeficientu. Siekti ištisus metus dirbti išnaudojant bent 80 % gamybinių pajėgumų;
  • Stabiliai didinti mozzarellos sūrio su augaliniais aliejais gamybos ir pardavimų kiekius;
  • Atnaujinti prekybą su Pietų Korėja bei Arabų šalimis, kurioms būtų tiekiami dideli mozzarellos sūrio su augaliniais aliejais kiekiai;
  • Peržiūrėti gamybos darbuotojų darbo krūvius taip pat teikti daugiau paslaugų grupės įmonėms;
  • Vadovybė numato stiprinti Grupės rinkodarą;

Atsižvelgiant į šias priemones Vadovybės parengtame Bendrovės biudžete 2018 metais planuojamos pajamas yra apie 13,500 tūkst. eurų bei EBITDA apie 2,500 tūkst. eurų.

Apskaičiuota investicijos į AB "Modest" atsiperkamoji vertė parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. investicija nėra nuvertėjusi, todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. investicijos į AB Kelmės pieninė atsiperkamoji vertė skaičiuojama atliekant prestižo vertės sumažėjimo vertinimą (žr. 12 pastabą).

Apskaičiuota investicijos į AB Kelmės pieninė atsiperkamoji vertė parodė, kad 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. investicija nėra nuvertėjusi, todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas.

AB "Pieno logistika" pagrindiniai finansiniai duomenys 2017 m. gruodžio 31 d.:

2017.12.31 2016.12.31
Turtas iš viso 189 193
Akcininkų nuosavybė 106 105
Grynasis pelnas (nuostolis) 1 -1

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

14 Ilgalaikės gautinos sumos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 Pastaba 2017.12.31 2016.12.31
Finansiniai instrumentai
63 102 26 Paskolos susijusioms šalims (b) 78 122
62 52 Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų (c) 62 52
_____
125
______
154
__
140
__
174
_____ ____ Nefinansinis turtas __ __
127 185 26 Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims (a) 127 185
2 3 Kitos ilgalaikės gautinos sumos 2 2
_____
254
____
342
__
269
__
361

(a) Išankstinis mokėjimas (127 tūkst. eurų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.

(b) Paskola (63 tūkst. eurų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.

(c) Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno tiekėjams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 27-oje pastaboje.

15 Atsargos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
7,671 8,193 Pagaminta produkcija 5,207 7,470
_
7,671
_
_
8,193
_
_____
5,207
______
7,470
62 62 Žaliavos _____
18
______
51
1,672 1,891 Komplektavimo gaminiai 636 732
251 227 Nebaigta gamyba - -
___
9,656
___
10,373
_____
5,861
______
8,253

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 1,123 tūkst.eurų (2016 m.: 1,554 tūkst. eurų)

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 718 tūkst.eurų (2016 m.: 194 tūkst. eurų)

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės atsargų (taros, t.y. pagalbinių medžiagų) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudarė 223 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. - 123 tūkst. eurų).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargų (taros, t.y. pagalbinių medžiagų) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudarė 100 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. - 0 tūkst. eurų).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

15 Atsargos (tęsinys) (tūkst. Eur)

Atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir nukainojimo atstatymas yra įtraukti į pardavimų savikainą.

Atsargų (taros, pakuotės) nukainojimas ir jo atstatymas apskaityti administracinėse sąnaudose.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės atsargos, kurių likutinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų (2016 m.: iki 4,048 tūkst. eurų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 20 pastabą).

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos, kurių likutinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų (2016 m.: iki 4,048 tūkst. eurų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 20 pastabą).

16 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tūkst. Eur)

GRUPĖ 2017.12.31 2016.12.31
Gautinos prekybos sumos Pastaba f 4,984 5,039
Vertės sumažėjimo nuostoliai j -97 -97
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį 26 101 101
Finansinis turtas 4,988 5,043
Kitos gautinos sumos 65 73
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 3,438 1,852
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos 8,491 6,968
BENDROVĖ 2017.12.31 2016.12.31
Gautinos prekybos sumos Pastaba f 4,897 5,006
Vertės sumažėjimo nuostoliai j -97 -97
Prekybos sumos, gautinos iš susijusių šalių 26 6,417 7,264
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį 26 101 101
Finansinis turtas 11,318 12,274
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 3,115 1,852
Kitos gautinos sumos 20 22
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos 14,453 14,148

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 27-oje pastaboje.

Gautini mokesčiai didžiąja dalimi sudaro gautiną PVM.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Gautina 101 tūkst. eurų suma yra iš susijusios Bendrovės ŪKB "Šilgaliai". Šią sumą sudaro priskaičiuotos gautinos palūkanos už paskolą ir skaičiuojamas administravimo mokestis už avansinius mokėjimus.

Gautinos sumos iš klientų, kurių balansinė vertė ne mažesnė kaip 81 tūkst. Eur yra įkeistos AB bankui Luminor. 2017 m. gruodžio 31 d. įkeista gautina suma sudaro 155 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d. buvo 156 tūkst. Eur).

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

17 Išankstiniai apmokėjimai (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 Pastaba Pastaba 2017.12.31 2016.12.31
782 181 a) Išankstiniai apmokėjimai 736 151
223
__
184
__
26 Išankstiniai apmokėjimai
susijusioms šalims
26 223
___
184
___
1,005 365 959 335

a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms už prekes ir paslaugas ir ūkininkams už pieną.

18 Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
148 209 Pinigai banko sąskaitoje 65 11
169 20 Pinigai kasoje 166 16
___
317
_____
229
____
231
___
27

2017 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 20 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 20 pastabą).

Grupės ir Bendrovės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 27 pastaboje.

19 Kapitalas ir rezervai

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0.29 euras. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Paprastosios akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Suma, gauta už parduotas akcijas, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma akcijų prieduose. Papildomos išorinės išlaidos, tiesiogiai priskirtinos naujų akcijų emisijai, apskaitomos mažinant akcijų priedus.

Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės privalomasis rezervas sudarė 346 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d.: 346 tūkst. Eur).

Akcijų priedai

Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

19 Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui.

Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas akcinio kapitalo didinimui.

Apsidraudimo priemonių rezervas

Apsidraudimo priemonių rezervą 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos. Apsidraudimo rezervas sudaro 118 tūkst. Eur (2016 m. gruodžio 31 d.: 237 tūkst. Eur).

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

2017 m. balandžio 28 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime nuspręsta, kad Bendrovė gali įsigyti iki 10 proc. savų akcijų.

2017 metų pabaigai rezervas savoms akcijoms buvo 2,508 tūkst. Eur (2016 m. : 2,508 tūkst. Eur).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Grupė ir Bendrovė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

2016 m. ir 2017 m. Grupė ir Bendrovė nuosavų akcijų supirkimo nevykdė.

Dividendai

2017 metais akcininkams buvo išmokėti 0,12 euro dividendai už vieną akciją (2016 metais nebuvo).

Už 2017 m. metus Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 0,14 euro dividendų už vieną akciją (viso 1,672 tūkst. eur dividendų). Dividendų sumai turi pritarti akcininkai metinio akcininkų susirinkimo metu. Ši suma nėra apskaityta šiose finansinėse ataskaitose kaip įsipareigojimas.

20 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
19,620 21,579 Ilgalaikės paskolos 3,510 6,804
503 32 Finansinės nuomos įsipareigojimai 479 32
20,123
___
21,611
__
Ilgalaikės 3,989 6,836
7,767 8,610 Trumpalaikės bankos ir kitos paskolos ____
4,464
___
6,972
207 87 Finansinės nuomos įsipareigojimai 195 87
7,974
___
8,697
__
Trumpalaikės 4,659 7,059
28,097 30,308 Paskolų iš viso ____
8,648
____
13,895

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

20 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų trumpalaikių kreditų limitų už atitinkamai 1,339 tūkst. Eur (2016 m. – 76 tūkst. Eur), ilgalaikių kreditų limitų už atitinkamai 819 tūkst. Eur (2016 m. – 6,695 tūkst. Eur). Bendrovės ir Grupės kreditams ir kredito linijoms, pagal su bankais pasirašytas sutartis, taikomos palūkanų normos: 3 mėn. EURIBOR + marža ir 6 mėn. EURIBOR + marža; overdraftas taikomos palūkanų normos: 3 mėn. EURIBOR + marža, 2 mėn. EURIBOR + marža ir 1 sav. EONIA + marža.

Pagal paskolų sutartis su bankais Bendrovė ir Grupė yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų finansinės skolos ir EBITDA, kredito padengimo, nuosavo kapitalo santykio ir kitų finansinių rodiklių. Minėti rodikliai apskaičiuojami pagal konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė atitiko bankų paskolų sutarčių sąlygas.

Paskolų grąžinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus (tūkst. Eur):

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
7,767 8,610 Per 1-ius metus 4,464 6,972
19,620 21,579 Nuo 1 iki 5 metų 3,510 6,804
0 0 Po 5 metų 0 0
__
27,387
__
30,189
___
7,974
___
13,776

Grupės paskoloms ir lizingo įsipareigojimams 2017 m. taikyta metinė apskaičiuota (efektyvi) palūkanų norma buvo 2.97 % (2016 m.: 1.8%).

Bendrovės paskoloms ir lizingo įsipareigojimams 2017 m. taikyta metinė apskaičiuota (efektyvi) palūkanų norma buvo 4.58 % (2016 m.: 3.39%).

Finansinio lizingo įsipareigojimai

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
207 87 Per laikotarpį iki vienerių metų 195 87
503 32 Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų 479 32
_______
710
______
119
____
674
_____
119
_______ ______ ____ _____

Bendrovės ir Grupės finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.

Bendrovės ir Grupės lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EURIBOR (6 arba 12 mėn.) + marža.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

20 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

Finansinės veiklos srautai

Finansinės veiklos įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų
BENDROVĖ Finansinis Finansinis einamųjų metų Kredito Ilgalaikės
lizingas, lizingas, dalis, linijos ir paskolos,
einamųjų ilgalaikė trumpalaikės over ilgalaikė Iš viso
metų dalis dalis paskolos draftai dalis
2017 m. sausio 1 d. 87 32 3,276 3,696 6,804 13,895
Pinigų srautai - paskolų
gavimai
- - 160 - 2,179 2,339
Pinigų srautai - paskolų
grąžinimai
- - (561) (2,107) (1,685) (4,353)
Įsigijimai – finansinis
lizingas
484 447 - - - 931
Grąžinimai – finansinis
lizingas
(376) - - - - (376)
Kiti nepiniginiai pokyčiai
(paskolos grąžinimo užskaita
su gautinomis sumomis)
- - - - (3,788) (3,788)
2017 m. gruodžio 31 d. 195 479 2,875 1,589 3,510 8,648
Finansinės veiklos įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų
GRUPĖ Finansinis
lizingas,
Finansinis
lizingas
einamųjų metų
dalis,
Kredito
linijos ir
Ilgalaikės
paskolos,
einamųjų
metų dalis
ilgalaikė
dalis
trumpalaikės
paskolos
over
draftai
ilgalaikė
dalis
Iš viso
2017 m. sausio 1 d. 87 32 3,917 4,693 21,579 30,308
Pinigų srautai - paskolų
gavimai
- - 2,419 - 2,926 5,345
Pinigų srautai - paskolų
grąžinimai
- - (1,100) (2,162) (4,885) (8,147)
Įsigijimai – finansinis
lizingas
506 471 - - - 977
Grąžinimai – finansinis
lizingas
(386) - - - - (386)
GRUPĖ BENDROVĖ
Minimalūs
lizingo
mokėjimai
Minimalių
lizingo
mokėjimų
dabartinė
vertė
Finansinio lizingo įsipareigojimai
2017 m. gruodžio 31 d.
Minimalūs
lizingo
mokėjimai
Minimalių
lizingo
mokėjimų
dabartinė
vertė
218 207 Lizingo mokėjimai per pirmus metus 206 195
516 503 Lizingo mokėjimai per antrus – penktus metus 491 479
__
734
__
710
Minimalūs lizingo mokėjimai ___
697
___
674
(24)
__

__
Būsimos palūkanos (23)
710 710 Dabartinė minimalių lizingo mokėjimų vertė ___
674
___
674

2017 m. gruodžio 31 d. 207 503 5,236 2,531 19,620 28,097

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

21 Vyriausybės dotacijos (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
2,942 3,134 Likutinė vertė laikotarpio pradžioje 1,861 1,903
3,174 206 Gautos dotacijos
Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių)
44 182
-430 -398 ataskaitoje ir dotacijų nurašymas (verslo
planas)
-238 -224
_____
5,686 2,942 Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje 1,667 1,861
__
__
__
__
_
_
_____

2007-2014 m. Grupė ir Bendrovė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.

Pagal 2014-2020 m. ES fondų finansuojamą programą Grupė 2017 m. gavo 3,079 tūkst. eurų paramos sausų išrūgų-pieno produktų gamybos technologinėms linijoms įsigyti. Antra paramos dalis investicijoms (921 tūkst. Eur) bus gauta iki 2018 m. birželio mėn.

22 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2017 m. apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2016 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

Turtas Įsipareigojimai Grynoji vertė
Tūkst. Eur 2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
Nekilnojamas turtas,
įranga ir įrengimai 1,937 1,856 1,937 1,856
Atostogų rezervas -92 -69 - - -92 -69
Atsargos - -29 - - - -29
Vyriausybės dotacijos -211 -207 - - -211 -207
Perkeltinas mokestinis
nuostolis -106 -731 - - -106 -731
Atidėtasis mokestis
(turtas)/įsipareigojimai
-409 -1,036 1,937 1,856 1,528 820

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pagal Pelno mokesčio įstatymą 30 str. 4 dalies nuostatas apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, Bendrovė galėtų dengti ne daugiau kaip 70% mokestinio laikotarpio pajamų sukauptų nuostolių suma.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 708 tūkst. eurų.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

22 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (tęsinys)

Laikinų skirtumų pokyčiai per metus gali būti pateikti taip:

Tūkst. Eur 2017.01.01 Pripažinta pelne
arba
nuostoliuose
Pripažinta
nuosavame
kapitale
2017.12.31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai 1,856 81 - 1,937
Atostogų rezervas -69 -23 - -92
Atsargos -29 29 - 0
Vyriausybės subsidijos -207 -4 - -211
Perkeltini mokestiniai nuostoliai -731 625 - -106
Atidėtojo mokesčio (turtas) /
įsipareigojimai 820 708 - 1,528
Pripažinta pelne
arba
Pripažinta
nuosavame
Tūkst. Eur 2016.01.01 nuostoliuose kapitale 2016.12.31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir
įrengimai 1,694 162 - 1,856
Atostogų rezervas -59 -10 - -69
Atsargos - -29 - -29
Vyriausybės subsidijos -190 -17 - -207
Perkeltini mokestiniai nuostoliai -1,057 326 - -731
Atidėtojo mokesčio (turtas) /
įsipareigojimai 388 432 - 820

Skirtumas tarp mokesčių bazės ir finansinėse ataskaitose pateiktos nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutinės vertės didžiąja dalimi atsirado dėl pastatų perkainojimo ir skirtingų nustatytų nusidėvėjimo terminų.

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 tūkst. Eur 2017.12.31 2016.12.31
Atidėtas pelno mokesčio turtas / (įsipareigojimas)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas/(įsipareigojimas),
221/ (81) 420/ (162) kuris realizuosis per 12 mėn
Atidėtojo pelno mokesčio turtas (įsipareigojimas),
221 /(81) 420/ (162)
188 /(1,856) 616 / (1,694) kuris realizuosis po 12 mėn 188 /(1,856) 616 /(1,694)
Grynasis atidėtojo pelno mokesčio
(1,528) (820) įsipareigojimas (1,528) (820)

Grupė ir Bendrovė nepripažįsta atidėto pelno mokesčio turto nuo investicijų projektų lengvatos. Tokių nepanaudotų lengvatų suma 2017 m. gruodžio 31 d. buvo atitinkamai 19,737 tūkst. Eur ir 1,498 tūkst. Eur.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

23 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 tūkst. Eur 2017.12.31 2016.12.31
Finansinės priemonės
8,100 7,846 Mokėtinos prekybos sumos 6,749 6,532
7 4 Mokėtinos prekybos sumos susijusioms šalims 26 7 4
_____
8,107
___
7,850
___
6,756
_____
6,536
_____ ___ Nefinansinės priemonės ___ _____
1,788 1,453 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1,180 957
361 1,556 Gauti išankstiniai apmokėjimai 361 1,556
74 74 Mokėtini dividendai - -
882 20 Sukauptos sąnaudos ir atidėjiniai 871 10
82 116 Kitos mokėtinos sumos 26 31
__
3,187
__
_
3,219
_
___
2,438
_____
2,554
11,294 11,069 ___
9,194
_____
9,090

Grupės ir Bendrovės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 27 pastaboje.

24 Išvestinės finansinės priemonės (tūkst. Eur)

GRUPĖ BENDROVĖ
2017.12.31 2016.12.31 2017.12.31 2016.12.31
- 154 Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas
apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo
(ilgalaikė dalis)
- 154
118 83 Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas
apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo
(trumpalaikė dalis)
118 83
__ _
118
__ _
237 _
118
_
__
237
__

Išvestinės priemonės 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitomos tikrąja verte. Grupė ir Bendrovė turi sudariusi 1 palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kurio pradinė paskolų suma yra 3,900 tūkst. Eur. Paskolai taikoma kintama palūkanų norma lygi 6 mėn. EURIBOR + marža. Grupė ir Bendrovė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Grupė ir Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:

  • 3,900 tūkst. Eur paskolai. Grupė ir Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.

Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.

Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 27 pastaboje.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

GRUPĖ BENDROVĖ
2017 2016 Tūkst. Eur 2017 2016
772 4,591 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas 350 1,554
3,709 4,127 Žaliavų pirkimas 3,709 2,949
__
4,481
___
8,718
___
4,059
____
4,503

25 Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

2017 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks Grupės ir Bendrovės turtas (20 pastaba):

  • Grupės ir Bendrovės esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;
  • Grupės nekilnojamas turtas, kurio balansinė vertė 8,260 tūkst. eurų, Bendrovės nekilnojamas turtas, kurio balansinė vertė 6,768 tūkst. eurų
  • Grupės kilnojamas turtas, kurio balansinė vertė 11,834 tūkst. eurų, Bendrovės kilnojamas turtas, kurio balansinė vertė 6,899 tūkst. eurų
  • Grupės atsargos, kurių balansinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų, Bendrovės atsargos, kurių balansinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų;
  • Grupės ir Bendrovės gautinos sumos iš vieno prekybos tinklo;
  • Grupės ir Bendrovės nuomojamos žemės iš valstybės nuomos teisės;
  • Grupės ir Bendrovės nuosavybės teise priklausantys prekiniai ženklai, kurių likutinė vertė 2.9 tūkst. eurų;
  • 50,00 proc. nuosavybės teise priklausančių AB Kelmės pieninė akcijų;
  • AB Kelmės pieninė, AB "Modest" laidavimas už SEB banko suteiktas paskolas ir sąskaitos kredito perviršio sutartį (už AB Vilkyškių pieninė);
  • AB "Modest", AB Vilkyškių pieninė laidavimas už OP Corporate Bank paskolą ir sąskaitos kredito perviršio sutartį (už AB Kelmės pieninė);
  • AB Kelmės pieninė, AB Vilkyškių pieninė laidavimas už Luminor Bank paskolas (už AB "Modest");
  • AB "Modest" laidavimas už Luminor Bank paskolą (už AB Vilkyškių pieninė);
  • AB Kelmės pieninė laidavimas už Žemės ūkio kooperatyvo overdraftą. Laidavimo suma 1 mln. Eur.

Grupės ir Bendrovės vadovybė žino, kad pagal galiojančius įstatymus VMI gali bet kuriuo metu patikrinti Grupės ir Bendrovės įmonių apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Grupės ir Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Grupei ir Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

26 Sandoriai su susijusiomis šalimis ir finansiniai ryšiai su įmonės vadovais

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys ir sandoriai (pateikiami tūkst. Eur) su jomis 2017 m. ir 2016 m. buvo šie:

AB Kelmės pieninė (dukterinė įmonė);

AB "Modest" (dukterinė įmonė);

AB "Pieno logistika" (dukterinė įmonė);

UKB "Šilgaliai" (pagrindinis Bendrovės akininkas yra ŪKB "Šilgaliai" pajininkas).

GRUPĖ

tūkst. Eur Pastaba 2017 2016
Mokėtinos sumos
Prekybos mokėtinos sumos
ŪKB "Šilgaliai"
7 4
7 4
Išankstiniai apmokėjimai
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikis turtas) 14 127 185
ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikis turtas) 17 223 184
350 369
Suteiktos paskolos, įskaitant priskaičiuotas palūkanas ir
administravimo mokestį
ŪKB "Šilgaliai" " (ilgalaikė ir trumpalaikė dalys) 164 203
164 203
514 572
Palūkanų pajamos
ŪKB "Šilgaliai" 5 5
5 5
Palūkanų sąnaudos
Vadovybėi - 6
- 6
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
ŪKB "Šilgaliai" 9 9
9 9
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas
ŪKB "Šilgaliai" 861 650
861 650

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".

Personalo sąnaudas sudaro 667 tūkst. eurų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2016 m.: 538 tūkst. eurų).

BENDROVĖ

Personalo sąnaudas sudaro 471 tūkst. eurų išmokos Bendrovės vadovybei, įskaitant socialinį draudimą (2016 m.: 411 tūkst. eurų).

Tūkst. eurų 2017 2016
Mokėtinos sumos
Paskolos
Paskola mokėtina AB Kelmės Pieninė
Paskola mokėtina pagrindiniam Bendrovės
- 1,610
akcininkui - -
- 1,610
Prekybos mokėtinos sumos
AB Kelmės pieninė - -
AB "Modest" - -
ŪKB "Šilgaliai" 7 4
7 4
7 1,614
Gautinos sumos
Išankstiniai apmokėjimai
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikės gautinos sumos ) 14 127 185
ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikės gautinos sumos) 16 223 184
350 369
Prekybos gautinos sumos
AB Kelmės pieninė 4,504 5,202
AB "Modest" 1,913 2,061
AB "Pieno logistika" - 1
6,417 7,264
Suteiktos paskolos, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikė ir trumpalaikė dalys) 164 203
AB "Pieno logistika" 15 20
179 223
6,946 7,856

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

6 Palūkanų pajamos

ŪKB "Šilgaliai" 5 5
AB "Pieno Logistika" 1 2
6 7
Palūkanų sąnaudos
AB Kelmės pieninė 57 44
Pagrindinis Bendrovės akcininkas - 6
57 50
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
AB Kelmės pieninė
AB "Modest"
AB "Pieno logistika"
9,672
9,507
1
8,553
5,723
1
ŪKB "Šilgaliai" 9 9
19,189 14,286
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas iš
AB Kelmės pieninė 18,033 19,422
AB "Modest" 13,485 9,920
AB "Pieno Logistika" - -
ŪKB "Šilgaliai" 861 650
32,379 29,992

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas.

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto (kuris visas priklauso finansinio turto kategorijai paskolos ir gautinos sumos) likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

GRUPĖ

Tūkst. eurų Likutinė vertė
Pastaba 2017.12.31 2016.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos 14 125 154
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių) 16 4,988 5,043
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 18 317 229
5,430 5,426

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Ataskaitų datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

Likutinė vertė
2017.12.31 2016.12.31
Lietuva 826 2,168
Estija 953 308
Latvija 691 472
Lenkija 668 594
Portugalija 502 172
Albanija 279 105
Kazachstanas 213 223
Izraelis 204 262
Čekija 154 -
Taivanas 130 -
Danija 127 -
Italija 84 -
Airija - 367
Saudo Arabija - 142
Jordanija - 2
Kita 157 228
4,988 5,043

2017 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su keturiais pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 39% gautinų prekybos sumų (2016 m. gruodžio 31 d. : 30%).

BENDROVĖ

Tūkst. eurų Likutinė vertė
Pastaba 2017.12.31 2016.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos 14 140 174
Prekybos ir kitos gautinos sumos 16 11,318 12,274
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 18 231 27
11,689 12,475

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinės būklės ataskaitos datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos ir paskolų sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

Likutinė vertė
Tūkst. eurų 2017.12.31 2016.12.31
Lietuva 7,156 9,399
Estija 953 308
Latvija 691 472
Lenkija 668 594
Portugalija 502 172
Albanija 279 105
Kazachstanas 213 223
Izraelis 204 262
Čekija 154 -
Taivanas 130 -
Danija 127 -
Italija 84 -
Airija - 367
Saudo Arabija - 142
Jordanija - 2
Kita 157 228
11,318 12,274

2017 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su keturiais pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 39 % gautinų prekybos sumų (2016 m. gruodžio 31 d. : 30%).

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė ir Bendrovė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis. Prekybos ir kitų gautinų sumų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

GRUPĖ Bendra suma Vertės sumažėjimas Bendra suma Vertės sumažėjimas
Tūkst. Eur 2017 m.
gruodžio 31d.
2017 m.
gruodžio 31d.
2016 m.
gruodžio 31d.
2016 m.
gruodžio 31d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos 417 - 473 -
Uždelstos 0-30 dienų - - 1 -
Uždelstos 31-60 dienų - - 1 -
Daugiau nei 60 dienų 97 - 97 -
514 - 572 -
Neuždelstos 3,451 - 3,865 -
Uždelstos 0-30 dienų 1,018 - 664 -
Uždelstos 31-60 dienų 59 - 70 -
Daugiau nei 60 dienų 168 -97 123 -97
4,696 -97 4,722 -97
5,210 -97 5,294 -97

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 97 tūkst. eurų (2016 m.- 97 tūkst. eurų).

BENDROVĖ

Vertės Vertės
Tūkst. Eur Bendra suma
2017
m.
gruodžio 31 d.
sumažėjimas
2017
m.
gruodžio 31 d.
Bendra suma
2016
m.
gruodžio 31 d.
sumažėjimas
2016
m.
gruodžio 31 d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos 6,849 - 6,524 -
Uždelstos 0-30 dienų - - 1,234 -
Uždelstos 31-60 dienų - - 1 -
Daugiau nei 60 dienų 97 - 97 --
6,946 - 7,856 -
Kitos šalys:
Neuždelstos 3,364 - 3,836 -
Uždelstos 0-30 dienų 1,018 - 662 -
Uždelstos 31-60 dienų 59 - 70 -
Daugiau nei 60 dienų 168 -97 121 -97
4,609 -97 4,689 -97
11,555 -97 12,545 -97

Bendrovės ir Grupės nepradelstų gautinų sumų kredito rizika yra aukšta.

Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

GRUPĖ

Tūkst. Eur Likutinė vertė
2017 2016
Likutis sausio 1 d. -97 -114
Apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai - -47
Beviltiškų skolų nurašymas - 2
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai - 62
Likutis gruodžio 31 d. -97 -97

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

BENDROVĖ

Tūkst. Eur Likutinė vertė
2017 2016
Likutis sausio 1 d. -97 -114
Apskaityti vertės sumažėjimo - -47
nuostoliai
Beviltiškų skolų nurašymas - 2
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai - 62
Likutis gruodžio 31 d. -97 -97

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos. Per pastaruosius 3 metus Bendrovė pripažino 97 tūkst. Eurų gautinų sumų beviltiškomis skolomis.

Likvidumo rizika

Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

GRUPĖ

2017
m. gruodžio 31 d.
Sutartiniai
Likutinė pinigų 6-12
Tūkst. Eur vertė srautai Iki 6 mėn. mėnesių 1-2 metai 2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos 27,072 (28,333) (5,184) (2,726) (5,854) (14,569)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai 710 (734) (115) (103) (507) (9)
Faktoringas 315 (317) (317) - - -
Išvestinės finansinės priemonės 118 (118) (29) (29) (60)
Mokėtinos prekybos sumos 8,107 (8,107) (8,107) - - -
36,322 (37,609) (13,752) (2,858) (6,421) (14,578)
2016
m. gruodžio 31 d
Sutartiniai
Tūkst. Eur Likutinė
vertė
pinigų
srautai
Iki 6 mėn. 6-12
mėnesių
1-2 metai 2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos 30,034 (31,713) (6,455) (2,478) (6,514) (16,266)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai 119 (122) (50) (39) (31) (2)
Faktoringas 155 (156) (156) - - -
Išvestinės finansinės priemonės 237 (237) (59) (59) (119) -
Mokėtinos prekybos sumos 7,850 (7,850) (7,850) - - -
38,395 (40,078) (14,570) (2,576) (6,664) (16,268)

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

BENDROVĖ

2017 m. gruodžio 31 d. Sutartiniai
Likutinė pinigų 6-12
Tūkst. Eur vertė srautai Iki 6 mėn. mėnesių 1-2 metai 2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos 7,659 (7,797) (2,857) (1,381) (3,559) -
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai 674 (697) (109) (97) (491) -
Faktoringas 315 (317) (317) - - -
Išvestinės finansinės priemonės 118 (118) (29) (29) (60) -
Mokėtinos prekybos sumos 6,756 (6,756) (6,756)) - - -
15,522 (15,685) (10,068) ( 1,507 ) (4,110)

2016 m. gruodžio 31 d.

Sutartiniai
Likutinė pinigų 6-12
Tūkst. Eur vertė srautai Iki 6 mėn. mėnesių 1-2 metai 2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos 12,011 (12,911) (4,991) (2,153) (1,470) (4,297)
AB Kelmės pieninė paskola 1,610 (1,848) (27) (27) (393) (1,401)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai 119 (123) (51) (39) (31) (2)
Faktoringas 155 (158) (158) - - -
Išvestinės finansinės priemonės 237 (237) (59) (59) (119) -
Mokėtinos prekybos sumos 6,536 (6,536) (6,536) - - -
20,668 (21,813) (11,822) (2,278) (2,013) (5,700)

Išvestinės finansinės priemonės priskiriamos finansinių įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte, kategorijai. Visi kiti finansiniai įsipareigojimai priskiriami kitiems finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems amortizuota verte.

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

2017 2016
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai 1.7% - 2,3% 1.8% - 2.3%

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. Eur), taikant 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

GRUPĖ (BENDROVĖ) (Tūkst. Eur) USD PLN
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių) - 296
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 13
Mokėtinos prekybos sumos (15) (9)
Rizika grynąja verte (15) 300

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. Eur), taikant 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

USD PLN
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių) 145 232
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - 2
Mokėtinos prekybos sumos - (3)
Rizika grynąja verte 145 231

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

Vidurkis
2017
8
2016
8
USD 1.1293 1.1072
PLN 4.2569 4.3619

Valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.:

2017
8
2016
1.1993 1.0541
4.4103
4.177

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Bendrovės funkcinė valiuta yra Euras (Eur). Valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Bendrovė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei eurai. 2017 metais didžiąją dalį sandorių Bendrovė vykdė eurais, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR + marža.

Grupė ir Bendrovė yra sudariusi 1 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 118 tūkst. eurų (2016 metais 237 tūkst. eurų) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.

Valiutos rizika

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

2017.12.31 GRUPĖ
Likutinė vertė
2016.12.31
Tūkst. Eur BENDROVĖ
Likutinė vertė
2017.12.31
2016.12.31
========= ========= Finansinės priemonės su fiksuota ========= =========
palūkanų norma
- - AB Kelmės pieninė paskola - (1,610)
- - AB "Pieno logistika" 15 20
63
=========
102
=========
Ilgalaikė suteiktų paskolų dalis 63
==========
102
=========
63 102 78 (1,488)
GRUPĖ BENDROVĖ
Likutinė vertė Tūkst. Eur Likutinė vertė
2017.12.31
=========
2016.12.31
=========
2017.12.31
==========
2016.12.31
=========
Finansinės priemonės su kintama
palūkanų norma
(27,072) (30,034) Bankų paskolos (7,659) (12,011)
(315) (155) Faktoringas (315) (155)
(710) (119) Finansinio lizingo įsipareigojimai (674) (119)
=========
(28,097)
=========
(30,308)
==========
(8,648)
=========
(12,285)
=========
(28,034)
=========
(30,206)
==========
(8,570)
=========
(13,773)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2016 metus.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

GRUPĖ BENDROVĖ
Pelnas (nuostoliai) Įtaka tūkst. Eur Pelnas (nuostoliai)
100 bp 100 bp 100 bp 100 bp
padidėjimas sumažėjimas padidėjimas sumažėjimas
2017 m. gruodžio 31 d.
(280) (280) Priemonės, kurioms taikoma kintanti (86) (86)
norma
2016 m. gruodžio 31 d.
(302) 302 Priemonės, kurioms taikoma kintanti (138) 138
norma

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinių priemonių tikroji vertė / Tikrųjų verčių nustatymo hierarchija

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:

  • Pirmasis lygis identiško Grupės ir Bendrovės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems biržoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birža, Londono vertybinių popierių birža, Frankfurto vertybinių popierių birža).
  • Antrasis lygis duomenys, kurie nėra kotiruojamos kainos, įtrauktos į pirmojo lygio vertinimą. Šie duomenys arba yra tiesiogiai stebimi rinkoje, arba netiesiogiai (t.y. išvestiniai duomenys).
  • Trečiasis lygis duomenys nėra paremti tiesiogiai rinkoje stebima informacija. Grupė ir Bendrovė vertina turimą turtą ir įsipareigojimus remdamasi trečio lygio tikrosios vertės nustatymo principais, kuomet nustatomas laukiamas diskontuotas grynasis pinigų srautas. Taikoma diskonto norma remiasi investicijų į šias įmones finansavimo kaštais.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės ir Bendrovės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

27 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2017 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės.

GRUPĖ

2017 m. gruodžio 31 d. Tūkst. Eur

1lygis 2lygis 3lygis Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos - - 125 125
Prekybos ir kitos gautinos sumos - - 4,988 4,988
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 317 - - 317
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai - - (28,097) (28,097)
Išvestinės finansinės priemonės - (118) - (118)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - (8,107) (8,107)
317 (118) (31,091) (30,892)

2016 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. Eur
1lygis 2lygis 3lygis Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos - - 154 154
Prekybos ir kitos gautinos sumos - - 5,043 5,043
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 229 - - 229
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai - - (30,308) (30,308)
Išvestinės finansinės priemonės (237) - (237)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - (7,850) (7,850)
229 (237) (32,961) (32,969)

BENDROVĖ

2017 m. gruodžio 31 d.
Tūkst. Eur
1lygis 2lygis 3lygis Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos - - 140 140
Prekybos ir kitos gautinos sumos - - 11,318 11,318
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 231 - - 231
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai - - (8,648) (8,648)
Išvestinės finansinės priemonės - (118) - (118)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - (6,756) (6,756)
231 (118) (3,946) (3,833)

Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų pastabos

2016 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. Eur
1lygis 2lygis 3lygis Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos - - 174 174
Prekybos ir kitos gautinos sumos - - 12,274 12,274
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 27 - - 27
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai - - (13,895) (13,895)
Išvestinės finansinės priemonės - (237) - (237)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - (6,536) (6,536)
27 (237) (7,983) (8,193)

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė ir Bendrovė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Grupė ir Bendrovė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

Grupė ir Bendrovė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kuriuos išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti mažesnis nei 30 proc. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.

28 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti finansines ataskaitas, už metus pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d., nebuvo.

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Konsoliduotas pranešimas parengtas už 2017 metus.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Emitento pavadinimas AB Vilkyškių pieninė (toliau –
Bendrovė arba Emitentas)
Teisinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 1993 m. gegužės 18 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Perregistravimo data ir vieta 2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Būstinės adresas P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254, Pagėgių savivaldybė
Registracijos Nr. 060018
Įmonių rejestro
kodas
277160980
Telefonas 8 441 55330
Faksas 8 441 55242
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto svetainės adresas http://www.vilkyskiu.lt

3. Dukterinės įmonės ir jo kontaktiniai duomenys

AB "Modest"

Dukterinės įmonės pavadinimas
Teisinė-organizacinė forma
Įregistravimo data
Perregistravimo data ir vieta
Registracijos Nr.
Įmonių rejestro kodas
AB "Modest" (toliau –
AB "Modest")
Akcinė bendrovė
1992 m. kovo 25 d.
2009 m. gruodžio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
017745
121313693
Būstinės adresas Gaurės g. 23, LT-72340 Tauragė
Telefonas 8 446 72693
Faksas 8 446 72734
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto adresas http://www.vilkyskiu.lt

AB Kelmės pieninė

Dukterinės įmonės pavadinimas AB Kelmės pieninė (toliau –
AB Kelmės pieninė)
Teisinė-organizacinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 1993 m. rugpjūčio 3
d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Perregistravimo data ir vieta 2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas)
Būstinės adresas Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė
Registracijos Nr. 110109
Įmonių rejestro kodas 162403450
Telefonas 8 427 61246
Faksas 8 427 61235
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto adresas http://www.vilkyskiu.lt

AB "Pieno logistika"

Dukterinės įmonės pavadinimas AB "Pieno logistika" (toliau –
AB "Pieno logistika")
Teisinė-organizacinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 2013 m. gruodžio 10
d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Būstinės adresas Pagojo g. 1, Pagojo km., Kelmės raj.
Įmonių rejestro kodas 303203457
Telefonas 8 427 61246
Faksas 8 427 61235
Elektroninis paštas [email protected]
Interneto adresas http://www.vilkyskiu.lt

4. Pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla – pieno produktų gamyba ir pardavimas.

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės veikla – fermentinių sūrių, grietinėlės, išrūgų produktų gamyba ir pardavimas.

Dukterinė įmonė AB "Modest" gamina mozarrella, pelėsinį, rūkytą, lydytą sūrį bei kitus sūrio produktus.

Dukterinė įmonė AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtus, varškę, glaistytus varškės sūrelius, sviestą, sausus pieno - išrūgų produktus.

Dukterinės įmonės AB "Pieno logistika" pagrindinė veikla - pastatų nuoma.

5. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos. AB "Pieno logistika" akcininkų apskaitą vykdo AB FMĮ "Finasta".

6. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Į prekybą įtrauktų vertybinių popierių skaičius – 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 0.29 Eur.

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį sąrašą. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508, simbolis – VLP1L.

Bendrovės akcijos įtrauktos į prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

II. VEIKLOS APŽVALGA

Vilkyškių pieninės grupė gamina daug gardžių, turinčių originalias receptūras pieno produktų, daugelio jų kokybė ir skonio ypatybės įvertintos tarptautinėse parodose. Didžiuojamės, kad mūsų pieninė tęsia ilgą ir garbingą sūrių gaminimo istoriją, turinčią gilias tradicijas, susikūrusias itin gražiame Lietuvos regione, įstabios gamtos apsupty. Nemuno užliejamų pievų sodrumas mus įkvepia kurti ir dalytis gamtos dosnumu.

Mūsų misija – suteikti žmonėms gurmanišką pasitenkinimą vartojant pieno produktus.

Vertybės:

Kokybė – gaminame kokybiškus pieno produktus ir laikomės aukščiausių standartų.

Inovacijos – mes nuolat džiuginame vartotojus naujais produktais, suteikiame galimybę patirti naujų skonio pojūčių. Nuolat investuojame į naujas technologijas ir gausiname produktų asortimentą. Mums įdomu kurti ir dalytis tuo, ką sukuriame – juk taip gimsta naujos tradicijos.

Kompetencija – kompetentingų meistrų rankose pieno gaminiai virsta išskirtiniais ir originaliais aukščiausios kokybės produktais.

Sąžiningumas – mes esame atviri ir patikimi. Mums be galo svarbus mūsų vartotojų pasitikėjimas ir pagarba. Mūsų veiklos pagrindas – laiko patikrinti santykiai su verslo partneriais ir darbuotojų profesionalumas.

7. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovių įstatais.

8. Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m., kuomet 1934 m. statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 metų. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

19931995 m. buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 - 1998 m. į bendrovę investuota 0,8 mln. Eur., iš jų apie 0.1 mln. Eur skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė. Beveik 0,4 mln. Eur investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones.

1999- 2000 m. investuota 1,1 mln. Eur į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 2,5 mln. Eur į naujo sūrių gamybos cecho ("TetraPakTebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą.

Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją.

2001 m. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Nuo 2007 m. į Tauragės cechą perkelta AB "Modest" buveinė.

2003-2005 m. įmonėje įdiegta apskaitos ir verslo valdymo sistema Navision. Buvo rekonstruota šaldymo kamera, pastatyti Olandų firmos "NewWaterTechnology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Atliktos investicijos į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius, buvo rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 d. kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Oficialiajame sąraše.

2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo 80.25 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 99.7% AB "Modest" akcijų. 2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 37,190 Eur iki 178,730 Eur. išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 m. įstatinis kapitalas padidintas AB Vilkyškių pieninė piniginiu įnašu nuo 178,730 Eur iki 1,626,830 Eur.

2006 m. ženkliai išplėstas Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Įmonės maksimalūs gamybos pajėgumai išaugo nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus. Naudota Europos Sąjungos fondų parama.

2007 m. pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – daugiau kaip 2.3 milijonai eurų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki 2007 metų įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naudota Europos Sąjungos fondų parama.

2007 m. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Atnaujinimams skirta iš ES struktūrinių fondų gauta parama, kuri sudaro 0,6 mln. Eurų

2008 m. balandžio mėn. AB Vilkyškių pieninė įsigijo AB Kelmės pieninę ir perėmė nuosavybės teisę į 99.09% įmonės akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 100% AB Kelmės pieninės akcijų. Nuo Kelmės pieninės įsigijimo AB Vilkyškių pieninės grupė tapo ne tik sūrių, bet ir šviežių pieno produktų gamintoja.

2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 9,5 mln. Eur.

2011 m. investuota 0,5 mln. Eur į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,2 mln. Eur į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą. Taip pat atliktos investicijos į šaldymo įrangą, sūrių pjaustymo ir pakavimo liniją, pradėtas sandėlio valdymo sistemos Equinox diegimo projektas.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija (vertė 4,6 mln. Eur), kuri padidino sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų, įdiegta pakavimo - plastikoutavimo linija (vertė 2,7 mln. Eur). Nuo 2003 m. gaminamas plastikoutuotas sūris "Prussia" nuo 2012 m. gaminamas naudojant moderniausią įrangą.

2013 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2013".

2013 m. investuota į pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatą. Taip pat praplėstas išrūgų perdirbimo cechas. Po investicijos, kuri sudarė apie 1,5 mln. eurų, išrūgų apdirbama iki 600 tonų per parą. Metų pabaigoje įgyvendintas ir išrūgų ultrafiltracijos projektas. Tai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis.

2013 m. AB Kelmės pieninė įdiegta skystų pieno produktų fasavimo linija, leidžianti fasuoti produktus Tetra top pakuotėje. Ši pakuotė yra moderni, tausojanti aplinką. Patikima kartoninė pakuotė apsaugo produktą nuo aplinkos poveikio - šviesos, oro, kenksmingų mikroorganizmų ir yra patogi vartoti. Po AB "Modest" pieninėje atliktos pelėsinio sūrio cecho modernizacijos, šio vienintelio Lietuvoje gaminamo sūrio su mėlynuoju pelėsiu pagaminama apie 30% daugiau.

2014 m. AB Vilkyškių pieninė pradėta eksploatuoti nauja moderni sūrių pjaustymo įranga, leidžianti pjaustyti sūrius riekelėmis ir įsigytos pieno produktų talpos. Šiam projektui buvo skirta ES fondų parama.

2014 m. AB Kelmės pieninėje rekonstruota kompresorinė.

2015 m. AB "Modest" rekonstruota katilinė bei pastatytas išrūgų sutirštinimo cechas.

2015 m. AB Vilkyškių pieninė pasirašė prijungimo prie dujų skirstymo sistemos sutartį su AB "Lietuvos dujos".

2015 m. AB Vilkyškių pieninėje pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą.

2015 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2015".

2016 m. AB Kelmės pieninė pradėjo vykdyti išrūgų perdirbimo gamyklos projektą. Šio projekto įgyvendinimui AB Kelmės pieninė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį Nr. 17PP-KS-15-2-07565-PR001 dėl 4 mln. Eur paramos.

2017 m. Balandžio 21 d. AB Vilkyškių pieninė pripažinta "Lietuvos metų investuotoja 2016". Įmonių grupė metų investuotoja pripažinta už investicijas į išrūgų perdirbimo gamyklos projektą Tauragėje, (investicijoms skirta apie 28 mln. Eur) ir naujų darbo vietų regione sukūrimą.

2017 m. pabaigoje pradėta bandomųjų partijų gamyba Tauragėje - naujoje išrūgų perdirbimo gamykloje. Per pastaruosius du metus į šį projektą bendrovė investavo apie 28 mln. eurų. Projektas buvo finansuojamas ir ES fondų lėšomis (pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą), iš kurių metų pabaigoje jau gauta 3 mln. Eur (t. y. dalis paramos). Naujoji išrūgų gamykla šiuo metu yra moderniausia regione, joje pilnai automatizuotas gamybinis procesas ir pakavimo linija. Gamykloje bus gaminami sausi išrūgų - pieno produktai, kurių potencialūs pirkėjai yra ES ir Azijos regione.

9. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės investicijos per ataskaitinį laikotarpį

Per ataskaitinius metus AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje atlikta palaikomųjų investicijų už 585 tūkst. Eurų.

10. Patentai, licencijos

2000 m. gegužės 8 d. AB Vilkyškių pieninė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).

Išskirtinį dėmesį įmonių grupė skiria gaminamų produktų kokybei, klientų poreikių tenkinimui ir maisto saugos reikalavimams. AB Vilkyškių pieninė yra sertifikavusi Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemą pagal tarptautinius ISO 22000:2005 standartų reikalavimus. Pagal šio standarto reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabili kokybiškų ir saugių produktų gamyba. Sistema apima visus procesus nuo žaliavos pirkimo iki išreikštų ir numanomų klientų ir vartotojų lūkesčių vertinimo nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos.

AB Kelmės pieninė nuo 2013 m. dirbusi pagal ISO 22000:2005/FSSC 22000 standartus, 2015 m. praplėtė sertifikavimo sritį ir nuo šiol tai apima visų produktų tvarkymą ir perdirbimą.

2015 m. AB "Modest" gamyba taip pat sertifikuota pagal ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemą pieno produktų (nefasuotos pasterizuotos grietinėlės, puskiečių (Mozzarella, pelėsinių sūrių) ir minkštųjų sūrių, lydytų, lydytų –rūkytų sūrių, rūkytų sūrių) kūrimui, gamybai ir pardavimui.

Siekiant palankesnio pirkėjų vertinimo islamo šalyse, AB Vilkyškių pieninė ir AB "Modest" gamybos procesas sertifikuotas pagal Halal taisyklių reikalavimus. Nuo 2015 m. AB "Modest" produktų sertifikavimas pagal Halal reikalavimams tęsiamas kiekvienais metais. Halal produktai siejami su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, ekologija. Šiuos produktus dažnai vartoja ir kitų religijų žmonės.

Tam kad išlaikyti aukštą produktų kokybę, Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemos nuolat prižiūrimos, peržiūrimos ir tobulinamos. 2016 m. nuolatinė gerinimo iniciatyvų paieška ir aukščiausių maisto saugos standartų taikymas paskatino AB Vilkyškių pieninę sertifikuoti pagal griežtesnius ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemos reikalavimus. ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schema yra pripažįstama Global food safety initiative (GFSI) (Visuotinės maisto saugos iniciatyva) ir prilyginama tokiems, jau anksčiau pripažintiems maisto saugos standartams, kaip BRC ar IFS.

2017 metais Tauragės mieste buvo įregistruotas ir pradėjo veikti AB Kelmės pieninė Tauragės skyriaus sausų pieno produktų džiovinimo cechas. Jam suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris LT 77-07 P EB, suteikiantis teisę eksportuoti į visas ES ir kitas trečiąsias šalis. Produktų kokybės kontrolės užtikrinimui gamykloje įkurta fizikinių-cheminių tyrimų laboratorija, aprūpinta moderniausia ypač patikima įranga. Laboratorijoje atliekami tyrimai infraraudonųjų spindulių analizės principu veikiančiais analizatoriais ir naudojant pamatinius (klasikinius) tyrimo metodus.

2017 m. balandžio 26-28 d. AB Vilkyškių pieninė sėkmingai atliktas antrasis priežiūros auditas dėl standartų palaikymo ISO 22000:2005+FSSC 22000. Gautas labai palankus įvertinimas.

11.Personalas

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės personalo politika orientuota į visų darbuotojų efektyvų bendradarbiavimą siekiant organizacijos tikslų. Siekiant išlaikyti darbuotojų profesionalumą, lojalumą, daug dėmesio skiriama kvalifikacijos kėlimui, ugdymui, darbuotojų saugai ir sveikatai. Naujų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui, intensyviai bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, nuolat tobulinamas atrankos procesas. Organizuojami profesinio informavimo bei karjeros planavimo pristatymai, pažintinės ekskursijos į gamyklas.

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės svarbi kultūros puoselėjimo dalis – tradicijos. Kiekviena darbo diena prasideda bendra darbuotojų diskusija prie kavos puodelio. Darbuotojai sveikinami gimimo dienos proga, kasmet pažymimas įmonės gimtadienis, Kalėdos, organizuojamos edukacinės išvykos. Įmonės vidiniame puslapyje (intranete) pasidžiaugiama įvairiais laimėjimais bei mažesnėmis kalendorinėmis šventėmis.

2010 m. pradžioje Vilkyškių pieninė, gavusi finansinę paramą iš Europos sąjungos lėšų, įkūrė vaikų priežiūros kambarį, vilkyškiečių vadinamą vaikų darželiu. Tėveliams už darželį mokėti visiškai nereikėjo. Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, šį darželį finansuoja Vilkyškių pieninė. Taigi, kol darbuotojai dirba pieninėje – jų atžalos dalyvauja ikimokykliniame ugdyme. Organizuojami AB Vilkyškių pieninė logotipo piešinių ir/arba eilėraščių apie pieninę arba produkciją konkursai.

Bendrovėje dirba ne vien Vilkyškių miestelio gyventojai, daug atvyksta iš Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės miestų bei rajonų, kurie naudojasi darbdavio teikiama paslauga – vežimu į darbą ir iš jo.

Svarbus bendrovės personalo politikos uždavinys – užtikrinti darbuotojų sveikatą ir gerinti darbo sąlygas. Kiekvienais metais darbuotojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, regėjimą, pasiskiepyti nuo gripo. Darbų saugos specialistas ir medicinos specialistas nuolat stebi ir užtikrina, kad darbo vietos atitiktų saugumo ir sveikatos reikalavimus pagal teisės aktus ir normas.

Viena iš AB Vilkyškių pieninė grupės įmonių – AB Kelmės pieninė – socialinė įmonė. Šios įmonės siekis – skatinti žmonių, priklausančių tikslinėms grupėms, praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti, ekonomiškai neaktyvių, grįžimą į darbo rinką. Įmonėje dirba ~40% negalią turinčių darbuotojų. Šiems darbuotojams suteikiamos visos sąlygos dirbti pagal savo potencialias galimybes. Darbuotojams suteikiamos galimybės dalyvauti organizuojamuose susirinkimuose, paskaitose, išvykose, šventėse ir kituose, su darbuotojų informavimu, ugdymu bei motyvavimu susijusiuose renginiuose.

Siekiame būti aktyviu bendruomenės nariu, remiame ir dalyvaujame kultūriniuose, edukaciniuose renginiuose. Prisidedame prie aktyvesnio socialinio gyvenimo apskrityje, stipriname tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą.

12. Aplinkosauga

Remiantis 2008/1/EB Europos parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) AB Vilkyškių pieninė yra priskiriama I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas gautas 2004.08.10, išdavusi institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas ir 2012.12.28.

AB Kelmės pieninė pirmasis TIPK leidimas gautas 2005.12.28, išdavusi institucija Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas koreguotas 2006.12.14 2007.03.06, 2008,05.26, 2008.08.05 Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB Modest TIPK leidimas panaikintas 2012 m., vadovaujantis 2005-06-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro D1-330 įsakymo "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 1 ir 2 nurodytais kriterijais, bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (4)-LV-1610. Įmonės vykdoma veikla neatitinka įsakymo prieduose nurodytų kriterijų, todėl TIPK leidimas nereikalingas.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos orui, vandeniui, žemei. AB Vilkyškių pieninėje periodiškai atliekamas poveikio aplinkai analizė ir vertinimas.

Nustatyta tvarka AB Vilkyškių pieninėje parengta vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa ir vykdomi stebėjimai, taip pat pagal monitoringo programą kontroliuojamas degalinės galimas poveikis požeminiam vandeniui, vykdoma išmetamų į aplinkos orą teršalų, taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo programos.

AB Vilkyškių pieninėje 2015 m. pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą, atitinka pagrindines nacionalines strategijas ir teisės aktus, kurie liečia nuotekų tvarkymą: Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, LR Vandenų įstatymą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.

Gamybos metu AB Vilkyškių pieninėje susidariusios nuotekos valomos savuose mechaninio-biologinio valymo įrengimuose. Per 2017 metus AB Vilkyškių pieninė išvalė 464.820 m3 nuotekų. Nuotekų valyme susidaręs dumblas atiduodamas atliekų tvarkytojams, laukų tręšimui. Nuotekų išvalymo efektyvumas iki 99 proc.

Gamybos metu AB Kelmės pieninėje susidariusios nuotekos išleidžiamos į AB Kelmės vandenų valymo įrenginius Per 2017 metus AB Kelmės pieninė išleido 126.156 m3 nuotekų.

AB "Modest" įmonėje įdiegta geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje. AB "Modest" gamybos metu bendrovėje susidariusios nuotekos yra išleidžiamos į miesto nuotekų sistemą, kurią eksploatuoja UAB "Tauragės vandenys". Prieš išleidžiant į miesto nuotakų sistemą, nuotekos prateka pro riebalų ir sunkiųjų dalelių nusodintuvą. Nuotekų užterštumo monitoringą vykdo UAB "Tauragės vandenys". 2017 m, siekiant tiksliau apskaityti išleidžiamas nuotekas, buvo įrengtas nuotekų skaitiklis, 2018 m. pradžioje jis bus įvestas į eksploataciją. Lietaus nuotekos yra surenkamos ir praleidžiamos per naftos produktų surinktuvą bei švarios išleidžiamos į šalimais tekantį "Beržės" upelį.

13. Bendrovės veiklos rezultatai

Atsižvelgiant į AB Vilkyškių pieninės grupės veiklos tikslus ir strategiją - tiek bendrovės, tiek Grupės veiklai įvertinti naudojame pasirinktus pačius svarbiausius rodiklius suteikiančius ilgalaikę vertę. Rodiklius skirstome į finansinius ir santykinius.

2013 2014 2015 2016 2017
Pajamos (tūkst.Eur) 118,536 126,297 97,404 102,260 130,325
EBITDA (tūkst.Eur) 4,380 1,702 -1,777 6,111 7,124
EBITDA marža, % 3.7 1.3 -1.8 6.0 5.5
Veiklos pelnas (tūkst.Eur) 2,730 -68 -3,660 4,237 5,272
Veiklos pelno marža, % 2.3 -0.05 -3.8 4.1 4.0
Pelnas prieš mokesčius (tūkst.Eur) 6,451 1,839 -717 7,493 7,044
Pelno prieš mokesčius marža, % 5.4 1.5 -0.7 7.3 5.4
Grynasis pelnas (tūkst.Eur) 6,104 1,886 -83 6,991 6,202
Pelno marža, % 5.1 1.5 -0.09 6.8 4.8
Pelnas tenkantis vienai akcijai
(Eurais)
0.51 0.16 -0.01 0.59 0.52
Akcijų skaičius (tūkst.vnt) 11,943 11,943 11,943 11,943 11,943

Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai:

2017 m. pardavimų pajamos buvo 130.3 mln. Eur ir, lyginant su 2016 m. pajamomis – 102.3 mln. Eur, padidėjo 27 procentais.

EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politikos, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą. AB Vilkyškių pieninė šį rodiklį apskaičiuoja prie veiklos rezultato pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, amortizaciją ir atimant dotacijas. 2017 m. EBITDA buvo 7.1 mln. Eur, o 2016 m. EBITDA 6.1 mln. Eurų. Ataskaitiniais finansiniais metais EBITDA marža sudarė 5.5 proc, o praėjusiais finansinias metais 6 procentus. EBITDA marža tai EBIDTA ir pajamų santykis.

Veiklos pelnas (EBIT) - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklų metu, bet prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą. Šis rodiklis atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos pelno eilutėje. Veiklos pelnas (EBIT) 2017 m. buvo 5.3 mln. Eur, veiklos pelno marža buvo 4 proc. 2016 m. veiklos pelnas buvo 4.2 mln. Eur, veiklos pelno marža 4.1 procento.

Metinis pranešimas už 2017 metus metinis pranešimas už 2017 metus

Grynasis pelnas (nuostoliai) – suma, kuri pateikiama pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje, apibendrinančioje visus per ataskaitinį laikotarpį pripažintų pajamų ir sąnaudų straipsnius, ir parodanti ekonominės naudos padidėjimą (sumažėjimą). 2017 m. grynasis pelnas buvo 6.2 mln. Eur, lyginant su 2016 m. grynuoju pelnu, kuris buvo 7 mln. Eurų sumažėjo 11 %.

Bendrovės pagrindiniai santykiniai rodikliai:

2013 2014 2015 2016 2017
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), % 29.9 8.5 -0.4 24.4 18.5
Turto grąža (ROA), % 12.9 3.9 -0.2 12.8 11.3
Skolos koeficientas 0.57 0.54 0.56 0.48 0.39
Skolos ir nuosavybės koeficientas 1.31 1.18 1.25 0.91 0.63
Likvidumo koeficientas 0.95 0.95 1.03 1.40 1.53
Turto apyvartumas 2.51 2.60 2.02 1.87 2.38
Kapitalo ir turto santykis 0.43 0.46 0.44 0.52 0.61

Santykinių rodiklių apskaičiavimas:

  1. Nuosavo kapitalo grąža (ROE) - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis.

  2. Turto grąža (ROA) – grynojo pelno ir turto santykis.

  3. Skolos koeficientas – visų bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis.

  4. Skolos ir nuosavybės koeficientas - visų bendrovės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis.

  5. Likvidumo koeficientas - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis.

  6. Turto apyvartumas – pardavimų ir turto santykis.

  7. Kapitalo ir turto santykis – nuosavo kapitalo ir turto santykis.

2017 m. viso turto suma buvo 54.8 mln. Eur, ir tai 200 tūkst daugiau nei 2016 m, ilgalaikio turto balansinė vertė ataskaitiniais finansiniais metais padidėjo 4% lyginant su 2016 metais ir sudarė 33.3 mln. Eur. 2017 m. nuosavas kapitalas – 33.5 mln. Eur, ir tai 17% daugiau nei 2016 m. (2016 m. nuosavas kapitalas – 28.6 mln. Eur)

14.Grupės veiklos rezultatai

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai finansiniai rodikliai:

2013 2014 2015 2016 2017
Pajamos (tūkst.Eur) 105,547 109,660 84,445 90,490 113,939
EBITDA (tūkst.Eur) 6,978 6,218 3,876 8,413 10,882
EBITDA marža, % 6.6 5.7 4.6 9.3 9.5
Veiklos pelnas (tūkst.Eur) 4,723 3,766 1,137 5,683 8,113
Veiklos pelno marža, % 4.5 3.4 1.3 6.3 7,1
Pelnas prieš mokesčius (tūkst.Eur) 4,115 3,176 545 4,970 7,560
Pelno prieš mokesčius marža, % 3.9 2.9 0.6 5.5 6.6
Grynasis pelnas 3,768 3,212 1,168 4,455 6,686
Pelno marža, % 3.6 2.9 1.4 5.0 5.9
Pelnas tenkantis vienai akcijai
(eurais)
0.31 0.27 0.10 0.37 0.56
Akcijų skaičius (tūkst.vnt) 11.943 11.943 11.943 11.943 11.943

2017 m. pardavimų pajamos buvo 113.9 mln. Eur ir, lyginant su 2016 m. pajamomis, kurios buvo 90.5 mln. Eur, padidėjo 26 procentais. Pajamų padidėjimą lėmė didesnės pardavimų apimtys ir eksporto rinkose kainų lygmens padidėjimas 2017 metais.

EBITDA - pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) parodo įmonės uždirbtą pelną prieš įmonės finansavimo politikos, o taip pat pelno mokesčio poveikio pelnui vertinimą. AB Vilkyškių pieninė šį rodiklį apskaičiuoja prie veiklos rezultato pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimą, amortizaciją ir atimant dotacijas. 2017 m. EBITDA buvo 10.9 mln. Eur lyginant su 2016 m. EBITDA, kuri buvo 8.4 mln. Eur, padidėjo 29 proc. 2017 m. EBITDA marža sudarė 9.5 proc. (2016 m. – 9.3 proc.). EBITDA marža, tai EBIDTA ir pajamų santykis.

Veiklos pelnas (EBIT) - pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Jis parodo įmonės pelną, uždirbtą veiklos ir investicinio ciklų metu, bet prieš įmonės finansavimo politikos įtakos pelnui vertinimą bei pelno mokesčio atskaitymą. Šis rodiklis atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos pelno eilutėje. Veiklos pelnas (EBIT) 2017 m. buvo 8.1 mln. Eur, veiklos pelno marža sudarė 7.1 procento. 2016 m. veiklos pelnas (EBIT) buvo 5.7 mln. Eur, veiklos pelno marža – 6.3 procento. 2017 m. Veiklos pelnas (EBIT) padidėjo 42.1 procentais.

Grynasis pelnas (nuostoliai) – suma, kuri pateikiama pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje, apibendrinančioje visus per ataskaitinį laikotarpį pripažintų pajamų ir sąnaudų straipsnius, ir parodanti ekonominės naudos padidėjimą (sumažėjimą). 2017 m. grynasis pelnas – 6.7 mln. Eur, o 2016 m. grynasis pelnas – 4.5 mln. Eur (padidėjo 50 proc). Padidėjimui įtakos turėjo eksporto rinkose kainų lygmens padidėjimas ir padidėjusios pardavimo apimtys.

2013 2014 2015 2016 2017
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), % 18.3 13.5 4.8 15.4 19.5
Turto grąža (ROA), % 7.2 5.7 1.9 6.0 8.2
Skolos koeficientas 0.61 0.58 0.60 0.61 0.58
Skolos ir nuosavybės koeficientas 1.55 1.36 1.52 1.57 1.37
Likvidumo koeficientas 0.88 0.86 0.88 0.90 1.00
Turto apyvartumas 2.01 1.95 1.38 1.22 1.40
Kapitalo ir turto santykis 0.39 0.42 0.40 0.39 0.42

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai santykiniai rodikliai:

Santykinių rodiklių apskaičiavimas:

  1. Nuosavo kapitalo grąža (ROE) - grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis.

  2. Turto grąža (ROA) – grynojo pelno ir turto santykis.

  3. Skolos koeficientas – visų bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis.

  4. Skolos ir nuosavybės koeficientas - visų bendrovės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis.

  5. Likvidumo koeficientas - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis.

  6. Turto apyvartumas – pardavimų ir turto santykis.

  7. Kapitalo ir turto santykis – nuosavo kapitalo ir turto santykis.

2017 m. viso turto suma buvo 81.1 mln. Eur ir tai yra 9% daugiau nei 2016 metais. Ataskaitiniais finansiniais metais ilgalaikis turtas padidėjo 9% dėl nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo ir sudarė 61.7 mln. EUR. 2017 m. nuosavas kapitalas – 34 mln. Eur ir tai yra 17% daugiau nei 2016 m. (2016 m. nuosavas kapitalas sudarė 29 mln. Eur). Bendra paskolų suma 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 28.1 mln. Eur ir tai 8% mažiau nei 2016 m. gruodžio 31d.

AB Vilkyškių pieninės grupės pagaminti produkcijos kiekiai, tonomis:

2013 2014 2015 2016 2017
Fermentiniai sūriai 13,796 17,436 16,875 16,958 18,372
Grietinėlė 12,514 15,384 13,454 15,123 16,349
Išrūgų produktai 45,446 43,713 47,391 50,879 77,341
Grietinė 3,928 3,090 2,766 2,110 1,344
Jogurtai 5,416 5,565 4,979 4,764 3,997
Varškės produktai 4,360 4,009 3,741 3,629 3,114

2017 m. fermentinių sūrių pagaminta 18,372 tonų, gamyba lyginant su 2016 m. išaugo 8%. Grietinėlės pagaminta 16.349 tonų ir tai 8% daugiau nei 2016 metais.

AB Vilkyškių pieninės grupės supirkta pieno:

2013 2014 2015 2016 2017
Supirkta pieno, tonomis 208,380 253,947 237,065 243,633 249,992
Suma, už kurią buvo supirkta pieno,
tūkst. Eur
59,876 63,254 44,883 45,683 65,713
Supirkto pieno kaina, Eur/t 287,3 249,0 189,3 187,5 262,9

Per 2017 m. pieno supirkta 250 tūkst. tonų ir tai 3% daugiau nei 2016 metais. Supirkto pieno kaina 2017 m. padidėjo 40% lyginant su 2016 metais.

15. Pardavimai ir rinkodara

Pajamos iš pagrindinių produktų, tūkst. Eur:

2013 2014 2015 2016 2017
Fermentiniai sūriai 49,809 52,262 40,244 41,705 51,427
Grietinėlė 22,956 21,099 16,944 22,558 38,255
Išrūgų produktai 5,481 6,563 3,666 5,306 5,105
Grietinė 5,233 4,230 3,528 2,662 1,999
Jogurtai 5,300 5,409 4,786 4,461 4,036
Varškės produktai 10,551 10,737 9,506 8,411 8,168
Kitos pajamos 6,217 9,360 5,771 5,387 4,949
Iš viso pajamų 105,547 109,660 84,445 90,490 113,939

Pardavimų pajamos 2017 m. padidėjo 26 % lyginant su 2016 m. Pardavimų pajamos Lietuvos rinkoje sumažėjo 9 %, eksportas padidėjo 40 %.

2017 m. buvo tęsiamas pradėtas darbas, siekiant diversifikuoti rinkas. Nors naujos rinkos nupirko tik 2 proc. viso parduoto kiekio, ši dalis svarbi dėl tęstinumo 2018 m., nes nemažai šalių, kuriose norime parduoti, turi griežtus reikalavimus pieno produktų importui, todėl pats pasiruošimas naujam projektui užima 3-6 mėn. Startuota tokiose įdomiose ir potencialiose rinkose kaip Taivanas, Angola, Kinija, Pietų Afrika, Singapūras, Danija ir kt. Kita augimo priežastis – sustiprintos pozicijas pelningose ir lojaliose rinkose, kuriose jau daug metų dirbame.

Eksportas 2017 m. sudarė 78 % nuo visų AB Vilkyškių pieninės pardavimų. Tai 8 proc. punktais didesnė dalis nei 2016 m.

Daugiausia produkcijos parduota Europos Sąjungos šalyse. Padidėjo pardavimų apimtys Lenkijoje, Olandijoje, Suomijoje, Kroatijoje, Belgijoje, Vokietijoje.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį eksporte sudaro grietinėlės, išrūgų produktų bei sūrių kategorijos pardavimai.

Metinis pranešimas už 2017 metus metinis pranešimas už 2017 metus

2013 2014 2015 2016 2017
Europos Sąjunga 32,870 40,932 38,593 50,545 63,531
Lietuva 31,118 34,574 31,391 26,934 24,891
Rusija 36,514 27,350 0 0 0
Kitos šalys 5,045 6,804 14,461 13,011 25,517
Iš viso pajamų 105,547 109,660 84,445 90,490 113,939

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Eur:

Rinkodaros skyrius Vilkyškių pieninės įmonės grupėje yra atsakingas už naujų produktų vystymą, prekės ženklo strategiją bei rinkodaros veiksmus.

Vilkyškių pieninės pasirinkta strategija investuoti į inovatyvius išskirtinius produktus leidžia kompanijai tęsti savo prekės ženklo pažadą nuolat džiuginti vartotojus pasirinkimu, naujais produktais, formuoti naujus skonio pojūčius ir naujas pieno produktų vartojimo tradicijas; o taip pat stiprinti savo prekės ženklo pozicijas.

Užsienio rinkose kompanija veikia vystydama eksportui skirtą prekės ženklą "Vilvi", kuriose produktai su pridėtine verte bei originalia pakuote turi didelį potencialą.

16. Parodos ir įvertinimai

Nuo 2011 m. pradėta dalyvauti vienose didžiausių tarptautinių maisto pramonės parodų "Anuga" Vokietijoje, SIAL Prancūzijoje ir Gulfood Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

2012 m. tarptautinėje parodoje SIAL, vykusioje Paryžiuje, buvo pripažinti vieni inovatyviausių - "Vilkyškių" agrastinis jogurtas bei glaistyti varškės sūreliai buvo įvertinti "SIAL Innovation" apdovanojimu.

2014 m. vykusiame konkurse "Lietuvos verslo lyderiai 2014", Vilkyškių pieninė buvo pripažinta "Metų eksportuotoju 2014".

2015 m. Vilkyškių pieninė pristačiusi unikalų, naują priedą pieno produktams - traškius baltuosius grikius Pasaulinių pieno pramonės inovacijų apdovanojimų (World Dairy Innovation Awards) vykusių Amsterdame, 9–ojo Pasaulinio pienininkų kongreso metu (Global Dairy Congress) - buvo įvertinta kaip viena geriausių Pieno produktų ingredientų kategorijoje, t.y. tapo viena iš 3-jų finalininkių.

2015 m. spalį AB Vilkyškių pieninė dalyvavo maisto produktų parodoje "ANUGA" Kiolnas, Vokietija. Erdviame stende buvo pristatyti šviežūs produktai, sūriai bei maisto pramonėje naudojami ingrediantai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m. lapkritis – paroda "Food Ingredients Beijing 2015" Kinijoje. Dalyvavimas šioje parodoje sutapo su svarbiu įvykiu, kuomet tarp Lietuvos ir Kinijos buvo pasirašytas protokolas apie leidimą eksportuoti pieno produktus. Atsižvelgiant į šios rinkos poreikius, parodoje buvo pristatyti ingredientai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m. gruodį siekiant rasti naujų kontaktų AB Vilkyškių pieninės gaminamiems išrūgų produktams (baltymų koncentratui bei permeatui), dalyvauta "Food Ingredients Paris 2015" parodoje Paryžiuje, kur susirenka daug maisto pramonės gamyklų atstovų, didmenininkų.

2016 m. gegužės mėnesį Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Kinijoje, Shanghai, "SIAL China 2016".Tai didžiausia Azijos maisto inovacijų paroda. Bendrovė pristatė sūrių produkciją, išrūgų baltymo koncentratą (WPC 80) bei permeatą. Užmegzti vertingi kontaktai su potencialiais partneriais ne tik iš Kinijos, bet ir iš Vakarų Europos bei Malaizijos.

2016 m. birželio mėnesį AB Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Niujorke "Summer Fancy Food Food Show 2016", kurioje pristatė gaminamų sūrių asortimentą. Pagrindinis dalyvavimo šiame projekte tikslas buvo išanalizuoti mažmeninę JAV rinką, užmegzti naujus verslo kontaktus.

2016 m. spalio mėn. Vilkyškių pieninė tradiciškai dalyvavo maisto pramonės parodoje – SIAL 2016, Paryžiuje. Tarptautinėje maisto inovacijų parodoje SIAL 2016 bendrovė Vilkyškių pieninė pateko tarp inovatyviausių maisto pramonės atstovų pasaulyje ir įvertinti kelių pieno produktų kategorijose Jogurto gėrimas YOGA su citrinomis ir alavijais, naujieji glaistytų sūrelių MURR skoniai – maskarponės ir pistacijų pelnė pripažinimą už pažangias receptūras. Vilkyškių pieninės sūriai pelnė apdovanojimą už pakuotes – už jų informatyvumą bei siekį plėsti vartotojų žinias apie sūrius.

2017 m. vasario mėnesį bendrovė taip pat jau tradiciškai dalyvavo tarptautinėje parodoje Dubajuje Gulfood 2017 m. Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Parodoje vyko susitikimai su esamais ir būsimais klientais, pasirašyta keletas naujų sutarčių.

2017 m. balandžio 6-9 d. tarptautinėje sporto parodoje Vokietijoje, Frankfurte – FIBO buvo pristatyti GymON produktai – baltyminiai kokteiliai sportininkams.

2017 m. gegužės 17 – 19 d. AB Vilkyškių pieninė dalyvavo didžiausioje Azijos maisto parodoje Šanchajuje "SIAL China 2017".

2017 m. birželio 25 – 27 d. Niujorke vyko didžiausia Šiaurės Amerikoje maisto pramonės paroda "New York Summer Fancy Food show". Parodos metu AB Vilkyškių pieninė Amerikos rinkai pristatė sūrius, vyko susitikimai su naujais galimais pirkėjais.

2017 m. spalio mėn. AB Vilkyškių pieninė dalyvavo tarptautinėje maisto produktų parodoje "Anuga 2017", Kiolne, Vokietijoje.

2017 m. gruodžio mėn. AB Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje "Food ingredients" Frakfurte, Vokietijoje, pristatydama išrūgų miltelių produkciją.

17. Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės grupės veikla:

Įmonių grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Grupės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

AB Vilkyškių pieninė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Grupė 2017 metais 2 metų laikotarpiui apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Euler Hermes. Kiekvieno kliento kredito rizika yra įvertinama atskirai.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonių grupė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku). 2017 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0.59. Finansinių paskolų likutis 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 28,097 Eur. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafikus, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EURLIBOR palūkanų norma, sudarytas palūkanų normos apsikeitimo sandoris, kurio bendra suma 2017 m. gruodžio 31 d. yra 3,900 tūkst. Eurų, termino pabaiga 2018 m. lapkričio 9 dieną.

18. Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, grupė užima apie 15 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas".

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

19. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Svarbių įvykių po finansinių metų pabaigos nebuvo.

20. Veiklos planai ir prognozės

2018 m. AB Vilkyškių pieninės grupės pagrindinis uždavinys - pradėti gaminti sausus išrūgų-pieno produktus pilnu pajėgumu ir sėkmingai juos įvesti į naujas rinkas. Įmonių grupė ir ir toliau dės visas pastangas naujų rinkų paieškai ir pardavimų didinimui šviežiems pieno produktams bei sūriams, kartu siekiant maksimalaus gamybos efektyvumo, peržiūrint gamybos procesus ir juos toliau automatizuojant bei robotizuojant. Didelis dėmesys įmonių grupėje ir toliau bus skiriamas prekių ženklų stiprinimui, inovatyvių produktų gamybos vystymui, personalo valdymo, darbo užmokesčio politikos klausimams, saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimui.

III. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

21. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

AB Vilkyškių pieninės grupės įmonių kapitalo struktūra

Įmonės pavadinimas Akcijų rūšis Akcijų skaičius 1 akcijos
nominalioji vertė,
Eur
Bendra nominali
vertė, Eur
AB Vilkyškių pieninė Paprastosios vardinės
akcijos
11,943,000 0.29 3,463,470
AB Kelmės pieninė Paprastosios vardinės
akcijos
2,457,070 0.29 712,550
AB "Modest" Paprastosios vardinės
akcijos
5,617,118 0.29 1,628,964
AB "Pieno logistika" Paprastosios vardinės
akcijos
371,333 0.29 107,687

22. Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų.

23. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

  • dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
  • gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;
  • kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
  • kitas įstatymų numatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

  • gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
  • gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;

  • nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;

  • pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

  • perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

  • kitas įstatymų numatytas turtines teises.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

24.Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

25. Informacija apie akcininkus

AB Vilkyškių pieninės bendras akcininkų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 879. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas Akcijų
skaičius, vnt
Įstatinio
kapitalo
dalis %
Balsų dalis emitento
visuotiniame akcininkų
susirinkime %
Gintaras Bertašius 6,067,206 51% 51%
Multi Asset Selection Fund 1,765,459 15% 15%
Kiti smulkieji akcininkai 4,110,335 34% 34%
Kapitalo iš viso 11,943,000 100% 100%

AB Kelmės pieninės akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 1. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas Akcijų
skaičius, vnt
Įstatinio
kapitalo
dalis %
Balsų dalis visuotiniame
akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė 2,457,070 100% 100%
Kapitalo iš viso 2,457,070 100% 100%

AB "Modest" akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 85. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas Akcijų
skaičius, vnt
Įstatinio
kapitalo
dalis %
Balsų dalis visuotiniame
akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė 5,601,277 99.7% 99.7%
Kiti smulkieji akcininkai 15,841 0.3% 0.3%
Kapitalo iš viso 5,617,118 100% 100%

AB "Pieno logistika" akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 168. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas Akcijų
skaičius, vnt
Įstatinio
kapitalo
dalis %
Balsų dalis visuotiniame
akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė 218,781 58.9% 58.9%
Kiti smulkieji akcininkai 152,552 41.1% 41.1%
Kapitalo iš viso 371,333 100% 100%

26. Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

27. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

0 20 40 60 80 100 120 140 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 2017/01 2017/02 2017/03 2017/04 2017/05 2017/06 2017/07 2017/08 2017/09 2017/10 2017/11 2017/12 Akcijų kaina, EUR Apyvarta, Tūkst. EUR

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos pokytis ir apyvarta 2017 m.

Rodiklis 2014 2015 2016 2017
Atidarymo kaina 1,59 2,00 1,76 2,34
Didžiausia kaina 2,29 2,05 2,43 3,94
Mažiausia kaina 1,59 1,65 1,35 2,25
Paskutinė kaina 2,00 1,75 2,35 3,75
Apyvarta vnt. 1.585.404 604.550 828.726 1.045.396
Apyvarta mln.
Eur
3,13 1,13 1,43 3,26
Kapitalizacija mln.
Eur
23,89 20,9 28,07 44,79

AB Vilkyškių pieninės prekybos akcijomis istorija per 2014-2017 metus:

28. Dividendai

2012 m. AB Vilkyškių pieninėje patvirtinta dividendų politika. Ištrauka iš dividendų politikos nuostatų:

Dividendai ir dividendų dydis

  1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

  2. Bendrovės akcininkai Visuotinio Akcininkų Susirinkimo metu negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, jeigu 1) Bendrovė yra nemoki 2) paskirstytasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas 3) Bendrovės nuosavas kapitalas mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, bei rezervų sumą.

  3. Bendrovės valdyba Visuotiniam Akcininkų Susirinkimui turėtų siūlyti dividendų dydį priklausomai nuo atitinkamų finansinių metų Bendrovės audituoto grynojo pelno.

  4. Jeigu Bendrovė dirba pelningai, Bendrovės valdyba skiria tam tikrą dalį pajamų dividendų sumai, kaip nustatyta 2.6 punkte, ir reinvestuoja likusias pajamas siekiant padidinti Bendrovės kapitalizaciją.

  5. Bendrovė dividendus išmoka grynaisiais pinigais.

  6. Bendrovės valdyba turėtų nustatyti dividendų dydį remiantis praėjusių metų konsoliduotu Bendrovės grynuoju pelnu. Nustatytas dividendų dydis turi būti ne mažesnis kaip 25% Bendrovės praėjusių metų konsoliduoto grynojo pelno, bet ne didesnis kaip Bendrovės metinis konsoliduotas grynasis pelnas.

  7. Bendrovė pasilieka teisę nukrypti nuo dividendų sumos kriterijų atskleidžiant tokio nuokrypio priežastis.

AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai 2013
(už 2012)
2014
(už 2013)
2015
(už 2014)
2016
(už 2015)
2017
(už 2016)
Dividendai (Eur) 726,376 1,037,680 836.010 - 1,433,000
Dividendai vienai akcijai (Eur) 0.06 0.09 0.07 - 0.12
Akcijų skaičius 11,943,000 11,943,000 11,943,000 11,943,000 11,943,000
Dividendai 2013
(už 2012)
2014
(už 2013)
2015
(už 2014)
2016
(už 2015)
2017
(už 2016)
Dividendai (Eur) 4,269,700 2,419,497 3,489,039 3,931,312 2,285,075
Dividendai vienai akcijai (Eur) 1.74 0.98 1.42 1.60 0.93
Akcijų skaičius 2,457,070 2,457,070 2,457,070 2,457,070 2,457,070

AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

AB "Modest" ir AB "Pieno logistika" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.

29. Darbuotojai

2017 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 930 darbuotojų.

Vidutinis
Darbuotojų
Darbuotojų grupė
skaičius
aukštasis aukštesnysis vidurinis nebaigtas
vidurinis
mėnesinis
atlyginimas
(Eur)
Vadovai 11 8 3 0 0 3,448
Specialistai 326 140 90 92 4 901
Darbininkai 593 19 175 347 52 596
930 167 268 439 56 727

2016 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 953 darbuotojų.

Vidutinis
Darbuotojų
Darbuotojų grupė
skaičius
aukštasis
aukštesnysis vidurinis nebaigtas
vidurinis
mėnesinis
atlyginimas
(Eur)
Vadovai 11 8 3 3,019
Specialistai 296 120 70 102 4 845
Darbininkai 646 33 163 401 49 560
953 161 236 503 53 654

Darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis, jų teisės ir pareigos numatytos pareigybinėse instrukcijose. Darbuotojai ypatingų teisių ir pareigų neturi, darbas organizuojamas laikantis LR darbo kodekso nuostatų.

30. AB Vilkyškių pieninės organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Visuotinis akcininkų susirinkimas įgaliojo Bendrovės valdybą organizuoti savų akcijų supirkimą. Valdybai suteikta teisė supirkti iki 10% savų akcijų, organizuoti jų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

31. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės valdymo organai

Pagal AB Vilkyškių pieninė įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Valdybos nariai renkami ketveriems metams. Valdybos pirmininką ketveriems metams renka valdyba iš savo narių. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys nariai.

Valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių. Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą.

Pagal AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" įstatus bendrovių valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius.

32. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės įstatų pakeitimo tvarka

Įmonių grupės įstatų pakeitimai gali būti atlikti per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų.

33. Valdybos veikla

Per 2017 m. įvyko devyni eiliniai valdybos posėdžiai. Visuose 2017 m. valdybos posėdžiuose buvo reikalaujamas kvorumas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2016 m. dvylikos mėnesių ir 2017 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę, 2016 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą, sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė 2016 m. pelno paskirstymą, savų akcijų supirkimo tvarką.

AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" valdybos posėdžiai vyksta reguliariai, svarstomi valdybos kompetenciją atitinkantys klausimai.

34. Valdybos ir administracijos nariai

AB Vilkyškių pieninės valdybos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Generalinis direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Technikos direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. AB Vilkyškių pieninės Žaliavos pirkimo direktorius. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 286,563 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.4 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė nuo 2009 m. balandžio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinkta 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. AB Vilkyškių pieninės Ekonomikos ir finansų direktorė. AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė valdybos narė. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Linas Strėlis (g. 1968 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 7 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis. UAB "LS Capital" direktorius; UAB "Biglis" direktorius; "Socialiniu įmoniu asociacija" tarybos pirmininkas; AB "Auga Group", AB "Umega" ir AB "East West Agro" valdybos narys. SIA "Preses nams" stebėtojų tarybos narys. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

Andrej Cyba (g. 1983 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 7 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, verslo administravimas ir vadyba. UAB INVL Asset Management - verslo plėtros vadovas; UAB FMĮ INVL Finasta - valdybos pirmininkas; UAB "Mundus Asset Management" - valdybos pirmininkas; IPAS "INVL Asset Management" (Latvija) - stebėtojų tarybos pirmininkas. AS "Pirmais atklātais pensiju fonds"- Stebėtojų tarybos pirmininkas; UAB "GP1" - Generalinis direktorius; UAB "GP2" - Generalinis direktorius; UAB "Piola"- Generalinis direktorius. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

AB Vilkyškių pieninės administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – Ekonomikos ir finansų direktorė, valdybos narė. Bendrovėje dirba nuo 2000 m. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė valdybos narė. 2017 m. gruodžio 31 d duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vaidotas Juškys (g. 1969 m.) – Vykdantysis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas aukštasis, informacinės technologijos. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 250 AB Vilkyškių pieninės akcijų. Tai sudaro 0.002 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – Technikos direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – Žaliavos pirkimo direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1996 m. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 286,563 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.4 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – Gamybos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 1995 m. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale

Rita Juodikienė (g. 1975 m.) – Valdymo ir kokybės direktorė. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Išsilavinimas – magistras, verslo valdymas. AB Kelmės pieninės valdybos narė nuo 2017 m. birželio 20 d. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

AB Vilkyškių pieninės Valdybos nariams per 2017 m. priskaičiuota pinigų suma – 254 tūkst. Eur (atlyginimai), tai sudaro 42,3 tūkst.Eur vienam valdybos nariui. Bendrovės vadovui ir vyr. finansininkui priskaičiuota atlyginimų suma – 117,2 tūkst.Eur, tai sudaro 58,6 tūkst.Eur vienam nariui. 2017 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos nariai ir darbuotojai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

AB Kelmės pieninės valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2016 m. balandžio 28 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninė valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB "Modest" valdybos pirmininkas. Išsilavinimas aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninė akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė nuo 2017 m. birželio 20 d., ketverių metų išrinkta 2017 m. birželio 20 d. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. AB Vilkyškių pieninės Ekonomikos ir finansų direktorė. AB "Modest" ir AB Vilkyškių pieninė valdybos narė. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rita Juodikienė (g. 1975 m.) – Valdymo ir kokybės direktorė. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. valdybos narė nuo 2017 m. birželio 20 d. Išsilavinimas – magistras, verslo valdymas. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

2017 m. AB Kelmės pieninė neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

AB "Modest" valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2017 m. balandžio 5 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB Kelmės pieninės valdybos pirmininkas. Išsilavinimas aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2017 m. balandžio 5 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės gamybos direktorius. Išsilavinimas aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė, ketverių metų kadencijai perrinkta 2017 m. balandžio 5 d., valdybos narė. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos narė, Ekonomikos ir finansų direktorė, AB Kelmės pieninės valdybos narė. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Kęstutis Keršys (g. 1957 m.) – direktorius. AB "Modest" dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas – aukštasis, ekonomika. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

2017 m. AB "Modest" neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

34. Komitetai

AB Vilkyškių pieninės audito komiteto nariai - Aušra Lobinienė (Tauragės Kredito Unijos Vidaus audito tarnybos vadovė), Vilma Morkaitienė, UAB "Bonus modus" vyr. buhalterė ir Milana Buivydienė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja). Visi nariai nėra vadovaujantys administracijos darbuotojai, Bendrovės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

Per 2017 m. įvyko keturi Audito komiteto posėdžiai, kurių metu buvo aptarti ir patvirtinti Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų, 2016 m. metinio pranešimo ir 2016 m. pelno paskirstymo projektai, 2017 m. vidaus audito planas, aptartas 2017 m. biudžetas, peržiūrėti bendrovės darbuotojų atlyginimai bei aptartas pasiruošimas viešam atlyginimo politikos aprašymui. Audito komiteto posėdžiuose dalyvavo visi komiteto nariai.

Dukterinėse įmonėse komitetai nėra sudaromi.

35. Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

36. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

37. Informacija apie Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su Bendrovės susijusiomis šalimis yra pateikta AB Vilkyškių pieninės Finansinių ataskaitų už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 26-oje pastaboje.

38. Informacija apie Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius, galinčius daryti neigiamą įtaką emitento veiklai

Emitentas nėra sudaręs žalingų sandorių, turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai arba veiklos rezultatams. Emitentas taip nėra sudaręs sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ar kitų pareigų.

APIE SOCIALINĖS ATSKAITOMYBĖS ATASKAITĄ 2017

Ataskaita parengta siekiant parodyti, kaip, nuolat augant pieno perdirbimo sektoriaus iššūkiams, atsakingo verslo požiūris bei grupės valdymo principai atsispindi mūsų kasdienėje veikloje ir ateities planuose.

2017 m. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė pirmą kartą teikia socialinės atsakomybės ataskaitą, parengtą remiantis Europos komisijos komunikatu "Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės" (2017/C 2015/01) ir Europos regionų plėtros fondo (ERDF) projekto DESUR rekomendacijomis, pagal kurias įmonės, organizacijos gali įsivertinti ir atskleisti savo ekonominę, aplinkosauginę bei socialinę veiklą.

Socialinės atskaitomybės ataskaitoje pristatome 2017 metų AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veiklą socialinės atsakomybės srityje: santykiuose su klientais, darbuotojais ir visuomene, rinkos dalyviais, taip pat su aplinkosauga susijusioje veikloje.

Ataskaitoje aprašomos Bendrovės socialinės atsakomybės strateginės kryptys, veiksmai ir pasiekimai. Ankstesniais metais tokios ataskaitos nebuvo rengiamos. Ataskaita pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Šią ataskaitą prašome skaityti kartu su AB Vilkyškių pieninė konsoliduotu ir atskiru 2017 metų metiniu pranešimu. Ataskaitinis laikotarpis apima 2017 m. sausio 1d. – gruodžio 31 d.

Atskaitomybė prieš visuomenę

Ataskaita skelbiama Bendrovės interneto svetainėje www.vilkyskiu.lt , vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" tinklalapyje www.nasdaqbaltic.com. Nepriklausomas šios ataskaitos auditas nebuvo atliktas.

ATSAKINGOS VEIKLOS PRINCIPAI IR PRIORITETAI

Atsakingai vykdydama savo veiklą AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė siekia prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo, skatina domėtis pažangiomis priemonėmis ir technologijomis.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės atsakingos veiklos pagrindas – gamybos efektyvumo didinimas, skatinant visuomenę ir verslą tausoti energijos resursus ir keisti vartojimo įpročius. Abipusės ir atsakingos verslo ir visuomenės partnerystės esmė – tvari, saugi ir švari aplinka, kurią po savęs paliksime ateities kartoms.

Socialiai atsakingai AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė veikia ir kitose srityse, su suinteresuotomis grupėmis, pirmiausia – etišku ir lygiaverte partneryste pagrįstu elgesiu su savo darbuotojais, dėmesiu jų darbo aplinkai ir saugai. Tokią praktiką AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės darbuotojai perkelia į išorės santykius su klientais, visuomene ir aplinka. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė skatina ir kitas įmones jungtis prie atsakingos, darnaus vystymosi principais grindžiamos veiklos plėtros. Bendradarbiavimas ir dalijimasis gerąja praktika veda šalį ir visuomenę į socialinę ir ekonominę gerovę.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė savo veikloje vadovaujasi šiais darnaus vystymosi principais:

Pieno produktų, sūrių ir išrūgų produktų gamybos užtikrinimas tausojant aplinką;

Efektyvus gamtos išteklių naudojimas vykdomai veiklai;

Sumanus ir efektyvus energijos naudojimas ir poveikio aplinkai mažinimas gamybinio proceso metu;

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĖS AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

Atsakingas ir darnus vystymasis AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje reiškia gamybos patikimumo užtikrinimą, kuris prisideda prie ekonominės ir socialinės plėtros, nepažeidžiant aplinkos pusiausvyros. Laiku ir pamatuotai atliekama inovatyvių technologijų plėtra, bei suderintas darbuotojų, klientų ir visuomenės poreikių tenkinimas maksimaliai sumažina aplinkai tenkantį poveikį.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė savo veikloje vadovaujasi verslo etikos standartais ir socialinės atsakomybės principais, kurie įgyvendinami šiose srityse:

  • Ekonominė atsakomybė;
  • Socialinė atsakomybė;
  • Aplinkosauga.

Ekonominė atsakomybė

  • •Kuriama vertė akcininkams;
  • •Teisingo atlygio darbuotojams užtikrinimas;
  • •Stiprinamas prekės ženklas;
  • •Tenkinami klientų poreikiai;
  • •Gamybos efektyvinimas;
  • •Inovatyvių produktų gamybos vystymas.

Socialinė atsakomybė

  • •Gerbiamos žmogaus teisės;
  • •Užtikrinamos saugios ir sveikos darbo sąlygos;
  • •Bendradarbiaujama su visomis suinteresuotomis šalimis, bendruomenėmis;
  • •Remiamas grupės darbuotojų atžalų ikimokyklinis ugdymas darželyje;
  • •Užtikrinama skaidri vidinė ir išorinė komunikacija.

Aplinkosauga

  • •Veiksmingas gamybos atliekų mažinimas ir antrinis panaudojimas;
  • •Gamtos išteklių tausojimas;
  • •Sisteminga aplinkos stebėsena;
  • •Aplinkosauginių reikalavimų laikymasis.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĖS AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą, nacionaliniu mąstu prisidėdama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas.

Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupę sudaro:
AB Vilkyškių
pieninė
AB "Modest" AB Kelmės pieninė AB "Pieno logistika"
•Patronuojanti
įmonė. Įkurta 1993
m.
•Fermentinių sūrių,
grietinėlės gamyba;
išrūgų perdirbimas
•Dukterinė įmonė.
Įkurta 1992 m.
•2006 m. prisijungė
prie grupės.
•Mozzarella,
pelėsinio, lydytų,
rūkytų sūrių
gamyba
•Dukterinė įmonė.
Įkurta 1993 m.
•2008 m. prisijungė
prie grupės.
•Šviežių pieno
produktų gamyba
•Nuo 2018 m. išrūgų ir
pieno miltų gamyba
(Gamykla Tauragėje)
•Dukterinė įmonė.
Įkurta 2013 m.
•Pastatų nuoma

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupę sudaro:

APIE AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĘ

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė gamina daug gardžių, originalių receptūrų pieno produktų, daugelio jų kokybė ir skonio ypatybės įvertintos tarptautinėse parodose.

Didžiuojamės, kad mūsų pieninė tęsia ilgą ir garbingą sūrių gaminimo istoriją turinčias tradicijas, susikūrusias itin gražiame Lietuvos regione, įstabios gamtos apsupty. Nemuno užliejamų pievų sodrumas mus įkvepia kurti ir dalintis gamtos dosnumu.

Misija Suteikti
žmonėms
gurmanišką
pasitenkinimą
vartojant
pieno
produktus.
Vizija Patikimas
pieno
produktų
gamintojas,
kuriantis
pridėtinę
vertę
per
subalansuotą
plėtrą.
Vertybės Kokybė,
inovacijos,
kompetencija,
sąžiningumas,
skaidrumas,
socialinė
atsakomybė.
  • Kokybė gaminame kokybiškus pieno produktus ir laikomės aukščiausių standartų.
  • Inovacijos mes nuolat džiuginame vartotojus naujais produktais, suteikiame galimybę patirti naujų skonio pojūčių. Nuolat investuojame į naujas technologijas ir gausiname produktų asortimentą. Mums įdomu kurti ir dalintis tuo, ką sukuriame – juk taip gimsta naujos tradicijos.
  • Kompetencija kompetentingų meistrų rankose pieno gaminiai virsta išskirtiniais ir originaliais aukščiausios kokybės produktais
  • Sąžiningumas mes esame atviri ir patikimi. Mums be galo svarbus mūsų vartotojų pasitikėjimas ir pagarba. Mūsų veiklos pagrindas – laiko patikrinti santykiai su verslo partneriais ir darbuotojų profesionalumas.
  • Skaidrumas AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė siekia atitikti vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" listinguojamų bendrovių valdymo kodekso principus, išsamiai ir laiku viešinti investuotojams ir visuomenei svarbiausią informaciją apie įmonės veiklą.
  • Socialinė atsakomybė vykdydama savo veiklą grupė vadovaujasi tvaraus verslo plėtros principais, kurie apima socialinę atsakomybę ir aplinkosaugines iniciatyvas. Bendrovė investuoja į papildomas veiklas, didinančias ne tik ekonominę grąžą investuotojams, bet ir orientuojasi į aplinką tausojančias technologijas, remia įvairiausius socialinius projektus, darbuotojų atžalų ikimokyklinį ugdymą darželyje, užtikrinama darbuotojų sveikata ir teisinga atlyginimo sistema.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĖS AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės strategija paremta grupės misijoje įvardintų funkcijų užtikrinimu saugiai, patikimai bei efektyviai gaminant pieno produktus. Grupės vertės didinimo siekiama gerinant vidaus procesus, tobulinant organizacinę struktūrą bei ugdant kompetencijas.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė savo atsakomybę apibrėžia ir veikloje vadovaujasi šiomis politikomis:

  • darbų saugos ir sveikatos politika;
  • darbo užmokesčio politika;
  • kokybės politika.

GRUPĖS VALDYMAS

Visuotinis akcininkų susirinkimas. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės akcininkai turėjo vienodas teises (turtines ir neturtines), numatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose. Nė vienas akcininkas neturėjo jokių specialių kontrolės teisių, visų akcininkų teisės yra vienodos. Bendrovės valdymo organai per ataskaitinį laikotarpį sudarė tinkamas sąlygas įgyvendinti akcininkų teises.

Valdyba. AB Vilkyškių pieninė Valdybą sudaro šeši valdybos nariai, AB Kelmės pieninė ir AB "Modest" – trys valdybos nariai. Valdybos nariai, visuotinio akcininkų susirinkimo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, yra renkami ketverių metų kadencijai. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Žr. AB Vilkyškių pieninė Konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2017 metų audituoto metinio pranešimo skyrių "AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės valdymo organai". Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys nariai. Žr. "AB Vilkyškių pieninė Konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2017 metų audituoto metinio pranešimo" skyrių "Komitetai".

Generalinis direktorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir Bendrovės įstatai. Generalinį direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų Bendrovės valdyba. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų numatytus atvejus.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

GRUPĖS VALDYMO STRUKTŪRA

I ŽALIAVOS
II GAMYBOS
III PARDAVIMO
PIRKIMO
PADALINYS
PADALINYS
I lygio vadovai
I lygio vadovai
I lygio vadovai
Generalinis direktorius
Administratorius
PADALINYS IV TECHNIKOS
PADALINYS
V EKONOMIKOS
IR FINANSŲ
PADALINYS
VI VALDYMO IR
KOKYBĖS
PADALINYS
VII KELMĖS
SKYRIUS
I lygio vadovai I lygio vadovai I lygio vadovai
II lygio vadovai
II lygio vadovai
II lygio vadovai
II lygio vadovai II lygio vadovai II lygio vadovai II lygio vadovai
III lygio vadovai,
III lygio vadovai,
specialistai
specialistai
specialistai
III lygio vadovai, III lygio vadovai,
specialistai
III lygio vadovai,
specialistai
III lygio vadovai,
specialistai
specialistai III lygio vadovai,
IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
V lygio
V lygio
specialistai
specialistai
specialistai
V lygio V lygio
specialistai
V lygio
specialistai
V lygio
specialistai
VI lygio VI lygio VI lygio VI lygio
darbuotojai darbuotojai
AB Kelmės pieninė VALDYBA
darbuotojai darbuotojai
III VALDYMO
I GAMYBOS
II TECHNIKOS
PADALINYS
PADALINYS
Direktorius IR KOKYBĖS
PADALINYS
IV LOGISTIKOS
PADALINYS
V TAURAGĖS SKYRIUS
II lygio vadovai
II lygio vadovai
II lygio vadovai
III lygio vadovai,
III lygio vadovai,
specialistai
specialistai
III lygio vadovai, specialistai III lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
IV lygio vadovai,
specialistai
specialistai
IV lygio vadovai, specialistai IV lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
specialistai
V lygio specialistai
V lygio specialistai
V lygio specialistai V lygio specialistai
VI lygio darbuotojai
VI lygio darbuotojai
VI lygio darbuotojai VI lygio darbuotojai
AB "Modest" VALDYBA
I GAMYBOS
II TECHNIKOS
PADALINYS
PADALINYS
Direktorius III VALDYMO IR
KOKYBĖS
PADALINYS
IV LOGISTIKOS
PADALINYS
V KELMĖS
SKYRIUS
II lygio vadovai
II lygio vadovai
III lygio vadovai,
III lygio vadovai,
specialistai
specialistai
III lygio vadovai, specialistai III lygio vadovai,
specialistai
IV lygio vadovai,
IV lygio vadovai,
IV lygio vadovai, specialistai IV lygio vadovai, IV lygio vadovai,
specialistai
specialistai
V lygio specialistai
specialistai
V lygio
specialistai
V lygio
specialistai
VI lygio
specialistai
VI lygio
VI lygio darbuotojai
VI lygio darbuotojai
darbuotojai darbuotojai

AKCININKŲ STRUKTŪRA

AB Vilkyškių pieninė akcijos 2006 m. gegužės 17 d. įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijomis prekiaujama tik NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje. ISIN kodas LT0000127508. Vertybinių popierių trumpinys VLP1L.

GRUPĖS VEIKLA

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės kryptingas gamybos vystymas ir plėtra, pasirinkta marketingo strategija bei efektyvus valdymas leido grupei tapti Lietuvos ir užsienio rinkose konkurencinga pieno perdirbimo įmone. Šiandien AB Vilkyškių pieninė užima 15 proc. šalies sūrių rinkos ir yra ketvirta po AB "Pieno žvaigždės", AB "Rokiškio sūris" ir AB "Žemaitijos pienas".

Įmonės produkcija yra pelniusi tarptautinį pripažinimą, tarptautinėse maisto pramonės parodose buvo apdovanota sidabro, aukso medaliais ir įvertinta kitais apdovanojimais. AB Vilkyškių pieninės sūriai pelnė apdovanojimą už pakuotes – jų informatyvumą bei siekį plėsti vartotojų žinias apie sūrius.

Nuo pat veiklos pradžios įmonių grupė orientavosi į Vakarų šalių rinkas, taip pat atrandamos naujos rinkos Azijos žemyne, Afrikoje.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė savo produkciją pardavinėja 46 šalyse:

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės didžiąją dalį pardavimų sudaro eksportas į ES šalis (2016 m. ir 2017 m. – 56%), pardavimai Lietuvoje 2017 m. sudarė 22%, 2016 m. – 30%, eksportas į kitas šalis 2017 m. sudarė 22%, 2016 m. – 14%.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė investuoja į inovatyvius išskirtinius produktus, kurie leidžia kompanijai tęsti savo prekės ženklo pažadą nuolat džiuginti vietinės rinkos vartotojus jų pasirinkimu, naujais produktais, formuoti naujus skonio pojūčius ir naujas pieno produktų vartojimo tradicijas; o taip pat stiprinti savo prekės ženklo pozicijas.

Užsienio rinkose kompanija veikia vystydama eksportui skirtą prekės ženklą "Vilvi", kuriose produktai su pridėtine verte bei originalia pakuote turi didelį potencialą. Dalis AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės gaminamos produkcijos parduodama kaip industriniai produktai.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

VEIKLOS RODIKLIAI

Konsoliduotos AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės 2017 m. pardavimų pajamos buvo 113.9 mln. Eur ir, lyginant su 2016 m. pajamomis, kurios buvo 90.5 mln. Eur, padidėjo 26 procentais.

Konsoliduotos AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės 2017 m. grynasis pelnas – 6.7 mln. Eur, 2016 m. grynasis pelnas – 4.5 mln. Eur (padidėjo 49 proc).

Per 2017 m. pieno supirkta 250 tūkst. tonų ir tai 3% daugiau nei 2016 metais.

Suma, už kurią 2017 m. buvo supirkta pieno sudarė 65,713 tūkst. Eur.

Supirkto pieno kaina 2017 m. sudarė 262.9 Eur/t.

Supirkto pieno kaina 2017 m. padidėjo 40% lyginant su 2016 metais.

Konsoliduotos AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės 2017 m. sumokėtų mokesčių valstybei suma sudarė 5.3 mln. Eur ir tai 13% mažiau nei sumokėta 2016 m.

AB Vilkyškių pieninės grupės pagaminti produkcijos kiekiai, tonomis:

2017 m. fermentinių sūrių pagaminta 18,372 tonų. Gamybą, lyginant su 2016 m., išaugo 8%. Grietinėlės pagaminta 16,349 tonų ir tai 8% daugiau nei 2016 metais.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus

Pajamos iš pagrindinių produktų, tūkst. Eur:

2017 m. konsoliduotos AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės pardavimų pajamos, lyginant su 2016 m. padidėjo 26 %. Pardavimų pajamos Lietuvos rinkoje sumažėjo 9 %, eksportas padidėjo 40 %.

SUINTERESUOTOS ŠALYS

Grupė vidinėje ir išorinėje aplinkoje turi platų įvairių suinteresuotųjų šalių ratą. Suinteresuotosiomis šalimis laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys bei organizacijos, kuriems AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės vykdoma veikla gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos, ir tie, kurie reiškia susidomėjimą ja bei nori išreikšti savo nuomonę.

Svarbiausias suinteresuotasis Interesai
Esami ir potencialūs Partnerystė, racionali produkcijos ir paslaugų
kaina, patikimas produkcijos pristatymas,
prieinama bei tiksli aktuali informacija,
operatyvumas atliekant darbus, produkcijos ir
paslaugų kokybės užtikrinimas
Esami ir potencialūs Partnerystė, racionali produkcijos kaina,
patikimas produkcijos pristatymas ir pateikimas
Kurą ir elektros energiją teikiančios
įmonės
Vandentiekio įmonės
Vietinės atliekų tvarkymo įmonės
Kitas paslaugas ir produkciją teikiantys
Kasdieninis bendradarbiavimas
fiziniai ir juridiniai asmenys

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĖS AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

Lentelės tęsinys

Suinteresuotųjų
grupė
Svarbiausias suinteresuotasis Interesai
Aplinkos apsaugos agentūra Veiklos apsauginė kontrolė ir stebėsena
Valstybinė darbo inspekcija prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Darbuotojų sauga ir sveikata, profesinės rizikos
valdymas
VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto
produktų rinkos reguliavimo agentūra
Eksporto plėtros, pieno rinkos priežiūra
Nacionalinės LR konkurencijos taryba Veiksmingos konkurencijos dėl vartotojų gerovės
saugojimas
reguliuojančios
institucijos
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie
žemės ūkio ministerijos
ES paramos lėšų teikimo viešinimas ir paramos
administravimas
LR Žemės ūkio ministerija Kaimo plėtros, maisto saugos ir kokybės
užtikrinimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės
užtikrinimas
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo
verslo centras
Ministerijos reguliavimo srities registrų ir
informacinių sistemų efektyvaus veikimo
užtikrinimas
Suinteresuotieji Vadovybė Grupės vertės kūrimas ilguoju laikotarpiu,
produktų plėtros perspektyvos
grupės viduje Darbuotojai Darbo užmokestis, garantijos, užimtumas ir
socialinė integracija, tobulėjimo perspektyvos
Kiti
suinteresuotieji
Akcininkai Iškeltų finansinių tikslų įgyvendinimas, veiklos
efektyvumo, bendrovės vertės didinimas
Valstybinės institucijos Finansinių ataskaitų, aplinkosaugos ataskaitų,
audito ataskaitų vertinimas
Visuomenė Organizacijos, asociacijos Bendradarbiavimas
Mokyklos ir universitetai Ekskursijos, praktikos atlikimas
Laikraščių ir žurnalų skaitytojai
Radijo stočių klausytojai Produkcijos realizavimas, skaidrumas, socialinė
Plačioji visuomenė TV žiūrovai atsakomybė, poveikio aplinkai mažinimas
Interneto tinklapių skaitytojai
Laboratorijos Kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimas
Tyrimų centrai,
konsultantai
Mokymų centrai, konsultavimo
bendrovės, fiziniai asmenys
Mokymai, konsultacijos

RIZIKOS VERTINIMAS

Rizikos valdymas yra neatsiejama AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės veiklos dalis. Bendrovėje rizika nustatoma, analizuojama ir vertinama nagrinėjant Bendrovės tikslus, veiklą ir išorės aplinką. Už bendros grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakingas direktorių susirinkimas. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

PERSONALAS IR DARBUOTOJAI

Didžiausias AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės turtas siekiant užsibrėžtų tikslų – darbuotojai.

Orientuojamės į nuolatinį darbuotojų ugdymą ir į bendrą, visos įmonių grupės kultūros formavimą.

Svarbiausia organizacinės kultūros formavimo "varomoji jėga" yra vadovai: jų aktyvus įsitraukimas, vertybių bei pageidaujamų darbo principų demonstravimas savo elgesiu ir sprendimais bei jų skatinimas komandų darbe.

Svarbi kultūros puoselėjimo dalis – tradicijos. Stipriausios šeimos tos, kurios turi tradicijas ir jų laikosi. Todėl kiekviena darbo diena prasideda bendra darbuotojų 10 minučių diskusija prie kavos puodelio. Darbuotojai taip pat sveikinami gimimo dienos proga, vestuvių, vaiko gimimo progomis.

Tam, kad darbuotojai galėtų pabendrauti neformalioje aplinkoje rengiamos šventės – įmonės gimtadienis, kalėdinė šventė, orientaciniai dviračių žygiai, organizuojamos edukacinės išvykos.

Įmonės vidiniame puslapyje (intranete) pasidžiaugiama įvairiais laimėjimais bei mažesnėmis

Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Valdant rizikas siekiama palaikyti pakankamą veiklos procesų kontrolės lygį, sumažinti rizikas sukeliančių įvykių atsiradimo tikimybes ir galimus neigiamus padarinius, užtikrinti, kad būtų įgyvendinti grupės tikslai. Plačiau apie kiekvieną riziką atskleista "AB Vilkyškių pieninė Konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2017 metų audituotame metiniame pranešime".

Viena iš AB Vilkyškių pieninės grupės įmonių – AB Kelmės pieninė – socialinė įmonė.

Šios įmonės siekis – skatinti žmonių, priklausančių tikslinėms grupėms, praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti, ekonomiškai neaktyvių, grįžimą į darbo rinką. Įmonėje dirba ~40% negalią turinčių darbuotojų. Jiems suteikiamos visos sąlygos dirbti pagal savo potencialias galimybes.

Darbuotojams suteikiamos galimybės dalyvauti organizuojamuose susirinkimuose, paskaitose, išvykose, šventėse ir kituose, su darbuotojų informavimu, ugdymu bei motyvavimu susijusiuose renginiuose.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės vienas iš strateginių tikslų – tapti darbdaviu Nr.1 Tauragės apskrityje. Siekiant tikslo, personalo politika orientuota į darbdavio įvaizdžio formavimą, tobulinimą, darbuotojų įtraukimą bei bendradarbiavimą. Svarbiausi etapai formuojant darbdavio įvaizdį: darbuotojų pritraukimas, atranka, įvedimas, ugdymas, išlaikymas, atleidimas.

DARBUOTOJŲ PRITRAUKIMAS IR ATRANKA

Siekiant pritraukti darbuotojus glaudžiai bendradarbiaujama su rajoninėmis, profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis. Daug dėmesio skiriama atrankos procesui.

Naujų darbuotojų paieškai naudojama:

- vidiniai įmonės resursai (šis būdas skatina įmonės darbuotojus tobulėti, kilti karjeros laiptais įmonės viduje);

- esamų darbuotojų rekomendacijos pagal patvirtintą "Atvesk draugą" rekomendacijų tvarką (darbuotojai žino įmonės kultūrą, politiką, pareigybių funkcijas, todėl gali parekomenduoti tinkamą kandidatą);

- skelbimai internetiniuose portaluose, darbo biržoje, duomenų bazės;

- įdarbinimo agentūrų paslaugos (kai ieškoma aukščiausio lygio vadovų arba darbuotojų iš kitų šalių).

Pirminę potencialių darbuotojų gyvenimo aprašymų atranką vykdo personalo vadovas pagal konkrečiai pareigybei išskirtus kriterijus, aprašytus pareiginiuose nuostatuose. Atrinkti kandidatai kviečiami į pirmą atrankos pokalbį, kurio metu: prisistato kandidatas, pristatoma įmonė, plačiau apibūdinamos pareigos, detalizuojami abiejų šalių lūkesčiai. Neatrinktiems kandidatams išsiunčiamas pranešimas su padėka už dalyvavimą atrankoje ir kvietimu dalyvauti būsimose atrankose. Atrinktas darbuotojas kviečiamas į antrą pokalbį, kurio metu detalizuojama darbo pradžios data, darbo užmokestis, įdarbinimo procedūra.

DARBUOTOJŲ ĮVEDIMAS

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje naujų darbuotojų adaptacija tampa vienu iš svarbiausių faktorių, siekiant paruošti naują darbuotoją tinkamam funkcijų atlikimui bei prisitaikymui prie įmonės kultūros, šiuo metu kuriama naujų darbuotojų įvedimo sistema.

Siekiama, kad nuoseklus naujo darbuotojo įvedimo procesas padidintų darbuotojo integravimosi, mokymosi efektyvumą, motyvuotų darbui šioje organizacijoje, sumažintų išlaidas skirtas naujų darbuotojų paieškai.

DARBUOTOJŲ UGDYMAS

Darbuotojų ugdymas – tai procesas, kurio metu stengiamasi motyvuoti ir ugdyti tiek kiekvieną asmenį individualiai, tiek visą komandą kartu.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė daug dėmesio skiria darbuotojų kompetencijų ugdymui. Įmonėje įsteigta knygų biblioteka, kurioje darbuotojai gali rasti profesinės, motyvacinės bei grožinės literatūros.

Kiekvienais metais sudaromi darbuotojų ugdymo planai, atsižvelgiant į grupės tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą.

Ypač daug dėmesio skiriama pagrindinių profesijų mokymams, užtikrinantiems efektyvų ir kokybišką darbą, klientų aptarnavimą bei darbų saugą.

Bendrieji mokymai organizuojami tiek siunčiant pavienius darbuotojus į išorinių tiekėjų organizuojamus seminarus ir konferencijas, tiek pačioje grupėje.

2017 m.

mokymai Bendrųjų kompetencijų ugdymo mokymuose dalyvavo 230 darbuotojų

60 valandų mokymų buvo skirta specialistams

80 valandų trukmės mokymai skirti vadovams

2017 metais buvo pasirašyta vidinių mokymų tęstinė programa, skirta tarpusavio bendradarbiavimo skatinimui, vidinės komunikacijos gerinimui, streso ir pokyčių valdymui, lyderystės ugdymui bei savęs pažinimui. Vadovai turėjo galimybę tobulinti vadovavimo, projektų bei pokyčių valdymo įgūdžius.

DARBUOTOJŲ IŠLAIKYMAS

Darbuotojų išlaikymas glaudžiai susijęs su organizacijos kultūra.

Organizacijos kultūrą puoselėjame taip, jog darbuotojui norėtųsi ateiti į darbą, ugdyti šeimyniškumo jausmą, pozityvumą, užtikrinti darbo vietos saugumą ir patogumą.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje nuolat stebima darbuotojų kaita, atliekami darbuotojų motyvacijos ir įsitraukimo tyrimai. Tam, kad suburti stabilų kolektyvą, stengiamasi palaikyti gerus santykius viduje, suteikti galimybės tobulėti, augti, įgyti naujų atsakomybių, dalyvauti sprendimų priėmime.

DARBUOTOJŲ ATLEIDIMAS

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje skiriamas dėmesys darbuotojui ne tik jį priimant į darbą, tačiau ir atleidžiant. Personalo vadovas arba vadybininkas pasikalba su išeinančiu darbuotoju, stengiasi išsiaiškinti išėjimo priežastis. Svarbu neužkirsti kelio ateityje darbuotojui sugrįžti į įmonę.

DARBUOTOJŲ SVEIKATA IR DARBŲ SAUGA

Svarbus AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės personalo politikos uždavinys – užtikrinti darbuotojų sveikatą ir gerinti darbo sąlygas.

•2017 metais sveikatos patikrinimai bei kraujo tyrimai buvo atlikti 148 darbuotojams. Tai sudaro daugiau nei 14 proc. visų AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės darbuotojų. •Visi pageidaujantys darbuotojai skiepijami nuo gripo (2017 metais paskiepyta 118 darbuotojų). •Sudaromos sąlygos kasmet pasitikrinti regėjimą ir užsisakyti akinius darbo vietoje. Darbuotojų sveikatos tikrinimas

Kiekvienais metais darbuotojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, regėjimą, pasiskiepyti nuo gripo. Darbų saugos specialistas ir medicinos specialistas nuolat stebi ir užtikrina, kad darbo vietos atitiktų saugumo ir sveikatos reikalavimus pagal teisės aktus ir normas.

2017 m. buvo suorganizuotos civilinės saugos funkcinės pratybos, kurių metu buvo modeliuojami darbuotojų ir civilinės saugos veiksmai gaisro Bendrovės objekte atveju.

2017 metais profesiniuose privalomuose mokymuose, išduodant specialius darbus atlikti leidžiančius pažymėjimus, dalyvavo 725 darbuotojų.

Darbuotojai mokėsi sekančiose mokymų programose:

  • Darbas su pavojingomis sprogstamosiomis medžiagomis;
  • Privalomasis pirmosios pagalbos mokymas;
  • Neformali mokymų programa darbo vietose, kuriose triukšmo poveikio darbuotojui dydis per dieną gali viršyti 85 dBa;
  • Krovinių kėlimo rankomis mokymai;
  • Kitos mokymų programos.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė netoleruoja žmogaus teisių pažeidimų, pasisako už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką.

Grupė laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja bet kokios rūšies priekabiavimo ar smurto, pasisako prieš bet kokią diskriminaciją ir priverstinį (ar vaikų) darbą. 2017 metais AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje nenustatyta jokių diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais.

Savaitinių individualių susitikimų su vadovais metu arba kreipiantis į personalo skyrių visi darbuotojai gali išsakyti savo pastabas, nuomonę, nusiskundimus dėl netenkinančių darbo sąlygų ar tarpusavio santykių su kolegomis ar kt.

ĮVAIROVĖ IR LYGIOS GALIMYBĖS

2017 m. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės darbuotojų daugumą sudaro moterys – 628.

ATLYGIO SISTEMA

Atlygio sistemos nuostatos parengtos pagal LR darbo kodekso nuostatas (įstatymas Nr. XII-2603) ir jį įgyvendinančius teisės aktus, taip pat AB Vilkyškių peninės įmonių grupės darbo tvarkos taisykles, kitais darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais bei laikantis teisingo apmokėjimo už darbą ir darbuotojų lyčių lygybės bei nediskriminavimo kitais pagrindais principų.

Sistema yra suderinta su kitais Bendrovės lokaliniais teisės aktais bei taikoma apskaičiuojant ir išmokant pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Atlygio sistemoje nurodytos darbuotojų kategorijos bei šioms kategorijoms priskiriamos pareigybės. Sistemoje bei jos prieduose įtvirtintos darbo apmokėjimo nuostatos taikomos taip, kad būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

Darbuotojų atliekamo darbo turinys, jo aprašymas, darbuotojams privalomi kvalifikaciniai reikalavimai (jei tokie taikomi atskirai pareigybei), privaloma ir savanoriška kvalifikacijos tobulinimo tvarka nustatomi darbuotojų pareiginiuose nuostatuose ir / arba darbo sutartyse.

Darbuotojui įgijus aukštesnę kvalifikaciją, vadovo sprendimu tokiam darbuotojui gali būti mokamas didesnis darbo užmokestis arba pritaikytas didesnis darbo apmokėjimo tarifas. Esant laisvoms darbo vietoms, kurioms keliami aukštesni reikalavimai, tokios darbo vietos pirmiausia pasiūlomos įmonės darbuotojams, atitinkantiems pareigybei keliamus reikalavimus bei įgijusiems aukštesnę kvalifikaciją. Tokiu atveju darbuotojui taikoma užimamos aukštesnės pareigybės atlyginimų sistema. Darbuotojams gali būti nustatomi priedai už įgytą kvalifikaciją ir/ar priemokos už papildomą darbą arba papildomų pareigų ar užduočių vykdymą. Priedai darbuotojams taip pat gali būti skiriami už gerai atliktą darbą. Siekiant paskatinti darbuotoją už jo ar Bendrovės padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus ir pan. Bendrovės iniciatyva darbuotojui gali būti skiriamos premijos.

TEISINGAS DARBO UŽMOKESČIO UŽTIKRINIMAS

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė dalyvauja "Hay Group" atlyginimų rinkos tyrime, kuris suteikia aiškumo atlyginimų sistemoje, kas leidžia skaidriai ir efektyviai valdyti atlyginimus. Naudodamiesi unikaliomis "Hay Group" duomenų bazėmis, galime palyginti AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės atlygio sistemą su vietine rinka, kas leidžia mums sužinoti, kiek konkurencingi yra atlyginimų pasiūlymai.

Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių viduje vis dar egzistuoja didelė darbo užmokesčio nelygybė. Už tą patį ar labai panašų darbą atlyginimai vidutiniškai skiriasi 60 proc.

Neatitikimas tarp įmonių galimybių ir darbuotojų lūkesčių kelia grėsmę, kad didės svarbių ir gerų darbuotojų migracija – jie atlyginimą kelsis keisdami darbovietes, nes įmonės viduje to padaryti negalės. Įmonėse nėra aiškiai apibrėžtų pareigybių struktūrų, todėl nesimato, kiek kuri pareigybė sukuria vertės bendrame kontekste.

Žmonėms svarbu žinoti ar jų darbo rezultatai atitinka gaunamą darbo užmokestį, todėl neišgirdę logiškų argumentų, jaučia nepasitenkinimą. Siekiant to išvengti ir gana tiksliai nustatyti rinkoje vyraujančius atlyginimus ir juos palyginti su grupės atlyginimais, AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė naudojasi "Hay Group", pasaulyje pirmaujančio tikslios atlygio informacijos ir analizių tiekėjo, paslaugomis.

VISUOMENĖ

PRAKTIKOS GALIMYBĖS, EDUKACIJA – EKSKURSIJOS

Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, sudaromos sąlygos aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių praktikų metu.

Organizuojami profesinio informavimo bei karjeros planavimo pristatymai, pažintinės ekskursijos į gamyklas. Moksleiviai ir absolventai skatinami atlikti praktiką, kad turėtų galimybę išsamiau susipažinti su darbu gamybinėje įmonėje ir gal būt taip užsitikrintų darbo vietą pabaigus studijas.

BENDRUOMENIŠKUMO SKATINIMAS, PARAMOS TEIKIMAS

AB Vilkyškių pieninė – socialiai atsakinga įmonė. 2010 m. pradžioje gavusi finansinę paramą iš Europos sąjungos lėšų, įkūrė vaikų priežiūros kambarį, vilkyškiečių vadinamą vaikų darželiu. Tėveliams už darželį mokėti visiškai nereikėjo.

Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, šį darželį dalinai finansuoja AB Vilkyškių pieninė. Taigi, kol darbuotojai dirba pieninėje – jų atžalos dalyvauja ikimokykliniame ugdyme.

Organizuojami AB Vilkyškių pieninė logotipo piešinių ir/arba eilėraščių apie pieninę bei produkciją konkursai.

AB Vilkyškių pieninė atsigręžia ir į lietuviškas tradicijas – krepšinio puoselėjimą – nuo 2009 m. remia "Žalgirio" krepšinio komandą. Įmonė prisideda prie turnyrų organizavimo, darbuotojai palaiko "Žalgirio" komandą kiekvienose rungtynėse.

Siekdama būti aktyviu bendruomenės nariu, AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė skatina bei vysto bendruomeniškumą – remia ir dalyvauja kultūriniuose, edukaciniuose renginiuose, kuriuose organizuojamos pramogos, edukacinės veiklos, tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tokiu būdu prisidedame prie aktyvesnio socialinio gyvenimo apskrityje, stiprinami tarpusavio ryšiai, bendradarbiavimas.

Glaudžiai bendradarbiaujant, remiame ne tik Vilkyškių, bet ir Pagėgių, Tauragės, Kelmės miestų bendruomenes. Remiama Pagėgių mokykla, Pagėgių krašo šventė, Vilkyškių ir Pagėgių miestelių šventės, tarptautinis vargonų muzikos festivalis, bei Tytuvėnų sporto šventė "Tytuvela". Kiekvienais metais Vilkyškių miestelyje vyksta tarptautinis vargonų muzikos festivalis, kuriame dalyvaujame kaip rėmėjai ir kaip klausytojai.

APLINKOSAUGA

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė savo veikloje siekia tausoti aplinką, taupiai naudoti gamtos išteklius, gamybinėje veikloje diegti modernias, efektyvias ir poveikio aplinkai požiūriu saugias technologijas. Grupė vadovaujasi aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų ir normų reikalavimais, profesionaliai taiko prevencines priemones, mažinančias neigiamą įtaką aplinkai.

Svarbiausi keliami aplinkos apsaugos klausimai:

  • saugi įrenginių eksploatacija;
  • saugus ekologiniu požiūriu pavojingų medžiagų naudojimas;
  • susidariusių atliekų tvarkymas ir jų mažinimas.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė siekia, gaminant pieno produktus, nuolat mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones.

Grupė vykdo visus jai keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus ir savo iniciatyva rūpinasi naujų įrenginių statyba bei senų įrenginių atnaujinimu, kad grupės veikla darytų dar mažesnę įtaką aplinkai. Grupė skatina veikloje naudojamų elektroninių įrenginių, popieriaus tausojimą.

Remiantis 2008/1/EB Europos parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės" (TIPK) AB Vilkyškių pieninė ir AB Kelmės pieninė yra priskiriama I priedo įrenginiams, kuriems suteiktas TIPK leidimas.

Grupėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖS ĮMONIŲ GRUPĖS AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės aplinkosaugos politika

siekti mažinti poveikį aplinkai;

įgyvendinti taršos prevencijos priemones;

užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos orui, vandeniui, žemei.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje periodiškai atliekamas poveikio aplinkai analizė ir vertinimas.

Nustatyta tvarka AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje parengta vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa ir vykdomi stebėjimai, taip pat pagal monitoringo programą kontroliuojamas degalinės galimas poveikis požeminiam vandeniui, vykdoma išmetamų į aplinkos orą teršalų, taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo programos.

Taršos
šaltinio ar
įrenginio
pavadinimas
Teršalo
pavadinimas
Teršalo
išmetimo
terpė
Mokestinio
laikotarpio
normatyvas
N, tonos
Iš viso per
2017 m.
išmestų
teršalų
kiekis, t
Iš viso per
2016 m.
išmestų
teršalo
kiekis, t
≤ N
POVEIKIO APLINKAI RODIKLIŲ MONITORINGAS
Biologiniai Riebalai Vandens telkiniai 3,2850 2,2485 2,5014
nuotekų B.fosforas Vandens telkiniai 0,6570 0,2275 0,3973
valymo
įrenginiai
Amonio azotas Vandens telkiniai 2,1120 0,0770 0,1794
BDS Vandens telkiniai 0,2436 0,0310 0,0249
Paviršinės SM Vandens telkiniai 0,2100 0,0260 0,0287
nuotekos Nafta Vandens telkiniai 0,0029 0,0010 0,0003
Katilinė
I
Anglies
monoksidas(A)CO
Atmosfera 3,4641 3,4641 3,4641
Azoto oksidai (A)
NOx
Atmosfera 1,2533 1,2533 1,2533

AB Vilkyškių pieninė (2011 m.), AB Kelmės pieninė (2016 m.) ir AB "Modest" (2014 m.) įrengtos modernios, visiškai automatinės šaldymo kompresorinės, kuriose naudojamas ekologiškas šaldymo agentas amoniakas.

AB Vilkyškių pieninė įrengta regeneracinė šiluminės energijos mainų sistema, įgalinanti kaupti ir panaudoti tiek šilumos, tiek šaldymo energiją.

Gamybinės ir buitinės nuotekos išvalomod įmonėje esančiuose valymo įrenginiuose iki reikalaujamų aplinkosauginių normatyvų ir išleidžiamos į atvirus vandens telkinius.

AB Kelmės pieninė Tauragės skyriuje įrengos pieno ir išrūgų džiovyklos. Energijos taupymas jose įdiegtos energijos rekuperavimo sistemos, kurių dėka ženkliai taupoma šiluminė energija, sumažinamas dujų vartojimas, į aplinką išmetama mažiau šilumos. Džiovyklose šilumai gaminti naudojamas kuras - gamtinės dujos, kurių degimo produktai mažiau teršia aplinką.

AB Kelmės pieninė Kelmės skyriuje planuojama įrengti gamtines dujas naudojančią katilinę vietoje dabartinės, naudojančios dyzeliną.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje naudojamas kuras – dujos, kurios aplinkosauginiu požiūriu geresnės nei mazutas ar medžio drožlės.

KOVA SU KORUPCIJA IR KYŠININKAVIMU

Skaidri, sąžininga ir atvira verslo veikla yra vienas svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Verslo bendrovės, kurios savo veikloje įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, ilgalaikėje perspektyvoje įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, apsaugo ir pagerina savo reputaciją, sugeba pritraukti daugiau investicijų bei užmezga ilgalaikius ryšius su patikimais verslo partneriais.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, įskaitant kyšininkavimą bei papirkinėjimą ir pasisako už sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, siekia bendradarbiauti su socialiai atsakingomis organizacijomis.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė skaidriai moka visus mokesčius, veda sąžiningą apskaitą – visi grupės pinigų srautai įforminami reikalingais dokumentais, laikosi skaidrios darbo užmokesčio politikos – netoleruoja praktikos mokėti darbuotojams dalį atlyginimo "vokeliuose".

Grupė užtikrina jos organizuojamų pirkimų skaidrumą ir reikalauja iš potencialių ir esamų tiekėjų, kad jie veiktų skaidriai ir sąžiningai. Grupė savo produkcija prekiauja laikydamasi skaidrumo principo, nedalyvauja jokiuose sandoriuose, kuriuose prašoma kyšių, siūloma elgtis neskaidriai. Grupė vertina atsakingų institucijų pastebėjimus ir pasiūlymus, jų skaidrumą.

Grupė yra politiškai neutrali ir neteikia jokios finansinės paramos politinėms partijoms, grupėms ar politikams.

Grupėje yra aiškiai apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima teikti arba priimti dovanas, dalyvauti trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose.

Viešai internetiniame puslapyje skelbiamos ilgą laiką remiamios grupės.

Socialinės atsakomybės ataskaita už 2017 metus Metinis pranešimas už 2017 metus

AB Vilkyškių pieninė

Adresas : Prano Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, Pagėgių sav., LT-99254 Tel.: +370 441 55330 Fax: +370 441 55242 El.paštas.: [email protected] Įmonės kodas 277160980 PVM mokėtojo kodas LT771609811

IV.INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio konsoliduoto metinio pranešimo.

V. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

Kiekvieno mėnesio 10 dieną skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį. Paskelbta visa informacija, susijusi su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu, pranešimai apie metinius bei tarpinius rezultatus.

Priedas

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės pranešimas apie AB "Nasdaq OMX Vilnius" vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2017 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB "Nasdaq OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE
/NEAKTUALU
KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip
ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti
akcininkų nuosavybę.
Taip Bendrovė nuolat
pateikia su plėtros strategija bei kitą su
akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos
informacine
sistemą,
bendrovės
internetiniame
puslapyje
(www.vilkyskiu.lt/investuotojams/).
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
Taip Visi bendrovės organai sukoncentruoti į bendrovės strateginių
tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės
naudos bendrovei ir akcininkams.
Taip Bendrovėje (išskyrus grupės įmonėje AB "Pieno logistika")
sudaroma
valdyba,
kuri
atstovauja
bendrovės
akcininkų
interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri
bendrovės
vadovo
veiklą,
rengia
valdybos
posėdžius,
bendradarbiauja su bendrovės vadovybe. AB Vilkyškių pieninė
yra sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės
akcininkų,
bet
ir
kitų
bendrovės
veikloje
dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų
(darbuotojų,
kreditorių,
tiekėjų,
klientų,
vietos
bendruomenės) teisės ir interesai.
Taip Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių Ne
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba
akcininkų
susirinkimo
ir
bendrovės
vadovo,
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų
priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą.
Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas
užtikrina
valdymo
ir
priežiūros
funkcijų
aiškų
atskyrimą
bendrovėje,
bendrovės
vadovo
atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja
efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.
ir bendrovės vadovas.
AB
"Pieno
logistika"
organai
yra
visuotinis
akcininkų
susirinkimas ir bendrovės vadovas. Valdyba šioje bendrovėje
nesudaroma.
Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra
sudaroma. Už bendrovės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako
Valdyba (išskyrus AB "Pieno logistika" ).
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas
esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus
priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią
bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
Taip Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba (išskyrus
AB "Pieno logistika").
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų
Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik
vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba.
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
Bendrovė
nesilaiko
Valdymo
kodekso
2.3.
punkto
rekomendacijos –
šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus
organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir
stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka.
Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus
priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo
organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti
taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo
esmei ir paskirčiai.1
Taip Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo
atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus,
skatina jį bei skiria nuobaudas.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių)
ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų)
skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų
grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant
sprendimus.2
Taip Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB Vilkyškių pieninė valdybą
sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams.
AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai.
AB Kelmės pieninė valdybą sudaro 3 nariai.
Valdyba AB ,,Pieno logistika" nesudaroma.
Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę
balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos
nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe
būti
individualiai
perrenkamiems
maksimaliais
Lietuvos
Respublikos
teisės
aktų
leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai
dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta
procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
Taip Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems
metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus.
Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar
pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas
įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje
nesudaroma
stebėtojų
taryba,
bet
Ne AB Vilkyškių pieninė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes
jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius.
Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai.
AB ,,Modest" ir AB Kelmės pieninė rekomendacijos laikosi.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės Taip
valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas
pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

3.1.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti,
kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės
valdymo
organų
priežiūra,
taip
pat
tinkamai
atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
Taip Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie
kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų
susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,
pavardės,
informacija
apie

išsilavinimą,
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus
svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius
interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės
akcininkams
dar
prieš
visuotinį
akcininkų
susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko
apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų
būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti
kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas
pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas
turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame
punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus
organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos
bendrovės metiniame pranešime.
Taip Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus
organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų
konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį,
turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija,
tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad
akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši
kompetencija
ir
toliau
yra
tinkama,
kolegialus
organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime
turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie
konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai
susijusią su jų darbu kolegialiame organe.
Taip Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius
gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas,
darbinė
padėtis
ir
kt.
Bendrovės
rengiamose
ataskaitose
pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus
organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į
bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai
vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo
nariai,
kaip
visuma,
turėtų
įvairiapusių
žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti
naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų
bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.
Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti
Taip Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos
nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti .
AB Vilkyškių pieninė Audito komiteto nariai turi atitinkamą
patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse.
AB ,,Modest", AB ,Kelmės pieninė ir AB ,,Pieno logistika"
Audito komitetas nesudarytas

3Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos
srityje.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams
turėtų būti siūloma individuali programa, skirta
supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija
bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį
patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo
nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.
Taip Valdybos nariai ( ir
AB Vilkyškių pieninė Audito komiteto
nariai) dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose,
kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą
reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat
informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos
pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant
poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo
nariu
susiję
esminiai
interesų
konfliktai
būtų
sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą
turėtų būti išrinktas pakankamas4
nepriklausomų5
narių skaičius.
Ne Bendrovė
nesilaiko
šio
Valdymo
kodekso
3.6
punkto
rekomendacijų, nes bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario
nepriklausomumo
kriterijai,
bendrovėje
nebuvo
aptartas
nepriklausomų narių ,,pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl
kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali
paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada
kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas,
išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse
santykiai
arba
aplinkybės,
susijusios
su
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia
šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui
bėgant,
tai
kolegialaus
organo
nario
nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas
santykių
ir
aplinkybių
turiniu,
o
ne
forma.
Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo
narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti
šie:
Ne Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo
kriterijai, tačiau AB Vilkyškių pieninė valdyboje yra 2 nariai,
kurie
atitinka
šiame
punkte
išvardintus
nepriklausomumo
kriterijus.
1)
jis negali būti bendrovės arba susijusios
bendrovės
vykdomasis
direktorius
arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius
metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2)
jis negali būti bendrovės arba susijusios
bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus
metus
neturi
būti
ėjęs
tokių
pareigų,
išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo
narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir
buvo išrinktas į kolegialų organą kaip
darbuotojų atstovas;
3)
jis
neturi
gauti
arba
nebūti
gavęs
reikšmingo
papildomo
atlyginimo

bendrovės
arba
susijusios
bendrovės,
išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo nario pareigas. Tokiam papildomam
atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas
akcijų
pasirinkimo
sandoriuose
arba
kitokiose
nuo
veiklos
rezultatų
priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
nepriskiriamos
pagal
pensijų
planą

4Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4)
5)
nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant
atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip
nesusijusi
su
vėlesnėmis
pareigomis);
jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrolė
nustatoma
pagal
Tarybos
direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
jis negali turėti ir per praėjusius metus
neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su
bendrove
arba
susijusia
bendrove
nei
tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius
subjekto partneris, akcininkas, direktorius
arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo
ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus
prekių
tiekėjas
arba
paslaugų
teikėjas
(įskaitant finansines, teisines, patariamąsias
ir konsultacines paslaugas), reikšmingas
klientas
ar
organizacija,
kuri
gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
6) grupės;
jis negali būti ir per paskutinius trejus
metus neturi būti buvęs bendrovės arba
susijusios
bendrovės
dabartinės
arba
ankstesnės išorės audito įmonės partneriu
7)
8)
9)
arba darbuotoju;
jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi
arba valdybos nariu kitoje bendrovėje,
kurioje bendrovės vykdomasis direktorius
arba
valdybos
narys
(jei
visuotinio
akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) yra direktorius
konsultantas arba stebėtojų tarybos narys,
taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų
ryšių
su
bendrovės
vykdomaisiais
direktoriais,
kurie
atsiranda
jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų
veikloje;
jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų
artimas
šeimos
narys.
Artimu
šeimos
nariu
laikytinas
sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės
kriterijus, nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas
gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka
visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo
vis
dėlto
negali
būti
laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
laikomas
nustatytų
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija
apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti
nepriklausomu.
Kai
siūloma
paskirti
kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar
laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji
vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė
Ne Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo
vertinimo ir skelbimo praktika.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

kiekviename
savo
metiniame
pranešime
turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti
nepriklausomumo
vertinimo
kriterijai
nebuvo
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko
nepriklausomu.
Kad
būtų
užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo
narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti,
kad
nepriklausomi
nariai
reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
Ne Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo
vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo
posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip AB Vilkyškių pieninė, AB ,,Modest" bei AB Kelmės pieninė
valdybos nariams
už darbą valdyboje gali būti mokamos
tantjemos, tačiau 2017 m. tantjemos valdybos nariams nebuvo
išmokėtos.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas
tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus
organas)
turėtų
užtikrinti
bendrovės
finansinės
apskaitos
ir
kontrolės
sistemos
vientisumą
bei
skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti
rekomendacijas bendrovės
valdymo organams ir
prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8
Taip Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės
sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės
metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių)
paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
Valdyba
taip
pat
teikia
rekomendacijas
ir
pasiūlymus bendrovės vadovui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,
rūpestingai
ir
atsakingai
veikti
bendrovės
bei
akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į
darbuotojų
interesus
ir
visuomenės
gerovę.
Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet
kokiomis
sąlygomis
išlaikyti
savo
analizės,
sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b)
nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios
gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai
reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad
kolegialaus
organo
sprendimas
gali
pakenkti
bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų
abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti
atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys
atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške
kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei
Taip Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera
valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar
trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais,
laikydamiesi
konfidencialumo,
jausdami
atsakomybę,
tuo
stengdamiesi
išlaikyti
savo
nepriklausomumą
priimant
sprendimus.

organui (institucijai).

6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

7Žr. 3 išnašą.

8Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų
įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius
įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose
bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti
kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus
organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus
organo posėdžių per bendrovės finansinius metus,
apie
tai
turėtų
būti
informuojami
bendrovės
akcininkai.
Taip 2017–aisiais metais bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos
posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas),
kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario
pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai
paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su
visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai.
Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai
informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją,
rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą.
Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus
organo
narių
vaidmuo
jiems
bendraujant
su
akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.
Taip Bendrovės
valdymo
organai
prieš
priimdami
svarbius
sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti,
kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės
reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją
apie bendrovės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5.
Rekomenduojama,
kad
sandoriai
(išskyrus
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus
standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės
veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų,
priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės
valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar
juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo.
Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti
laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą
balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo
narių.
Taip Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi
teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei
gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas
priimdamas
sprendimus,
turinčius
reikšmės
bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus
organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės
valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir
sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę
asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus
organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais
ištekliais
(tarp

ir
finansiniais),
reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti –
ypač iš
bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir
teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus
kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai
priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų
konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai
apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus
gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
Taip Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis
bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei
bendrovėje
jie
sudaromi)
aprūpinama
visais
reikalingais
funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir
komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia
visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB
Vilkyškių
pieninė
Atlyginimo
komitetas
užtikrina,
kad
konsultantai
ir
specialistai,
kurie
teikia
informaciją
apie
atlyginimų
nustatymo
sistemų
rinkos
standartus,
neteiktų
konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių
skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota
taip, kad nepriklausomi
kolegialaus organo nariai
galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose
interesų
konfliktų
galimybė
yra
ypač
didelė.
Taip AB Vilkyškių pieninė
veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir
atlyginimų komitetas bei Audito komitetas.
Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba.
Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos

9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

10Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su
bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės
direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole
bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai,
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlyginimų ir audito komitetus11
. Bendrovės turėtų
užtikrinti,
kad
skyrimo,
atlyginimų
ir
audito
komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų
požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse,
kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims
komitetams
skirtas
funkcijas
gali
atlikti
pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka
komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio
kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais
(ypač
dėl

vaidmens,
veiklos
ir
skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.
teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.
AB ,,Modest" , AB Kelmės pieninė ir AB ,,Pieno logistika"
komitetai nesuformuoti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo
sprendimams
nedarytų
įtakos
esminiai
interesų
konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei
principingai
ir
teikti
kolegialiam
organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama
susiaurinti
kolegialaus
organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus
organas
išlieka
visiškai
atsakingas

savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
Taip AB Vilkyškių pieninė Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia
nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti
rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar
renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius
darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams
ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei
tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir
kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii)
atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems
asmenims nustatymą.
AB Vilkyškių pieninė Audito komitetas veikia nepriklausomai ir
principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų
rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės
audito
atlikimą,
stebėti,
kaip
audito
įmonė
laikosi
nepriklausomumo
ir
objektyvumo
principų,
stebėti
vidaus
kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas
teikia bendrovės valdybai
pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių,
apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei
vientisumą,
(ii)
nepriklausomo
auditoriaus
kvalifikaciją,
nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus
kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti
nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,
kai
bendrovėje
stebėtojų
taryba
nesudaroma,
atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti
išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete
turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg
Taip Kiekvienas AB Vilkyškių pieninė komitetas sudarytas iš 3 narių.
pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų
vykdyti
savo
pareigas
laikydamiesi
nustatytų
Taip AB Vilkyškių pieninė Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą
reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai.

11Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto
įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys
jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą
per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir
praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame
pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus
apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie
pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas
turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
AB Vilkyškių pieninė Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo
veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto
posėdžiuose
tik
komitetui
pakvietus.
Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje
dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais.
Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų
nurodyti
komiteto
veiklą
reglamentuojančiose
taisyklėse.
Taip Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai,
atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą
būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų
būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių
ir
patirties
pusiausvyrą
valdymo
organe,
parengti
funkcijų
ir
sugebėjimų,
kurių
reikia
konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui
atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat
gali
vertinti
bendrovės
akcininkų
pasiūlytus
kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui
rekomendacijas,
kaip
siekti
reikiamų
pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų,
įskaitant
administraciją
ir
akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais
(jei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės
vadovu,
suteikiant
jam
teisę
teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
Taip Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB
Vilkyškių pieninė iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų
komitetas.
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti
visas
atlyginimo
formas,
įskaitant
fiksuotą
atlyginimą,
nuo
veiklos
rezultatų
priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
Taip Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas
AB Vilkyškių pieninė iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų
komitetas.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ Valdymo kodekso laikymasis 2017 m

išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo
susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus
organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir
tikslais;
2)
teikti
kolegialiam
organui
pasiūlymus
dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas
turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai
gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui
būtų
proporcingas
kitų
bendrovės
vykdomųjų
direktorių
arba valdymo
organų narių ir kitų
bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6)
padėti
kolegialiam
organui
prižiūrėti,
kaip
bendrovė
laikosi
galiojančių
nuostatų
dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač
dėl
galiojančios
atlyginimų
politikos
ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų
nariams
bendras
rekomendacijas
dėl
vyresniosios
vadovybės
(kaip
apibrėžta
paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis
su
akcijomis
susijusiomis
skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir
pateikti
kolegialiam
organui
su
tuo
susijusius
pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo
sandorių
pasirašant
akcijas
arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3.
Atlyginimų
komitetas,
spręsdamas
jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4.
Atlyginimo
komitetas
turėtų
informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti
metiniame
visuotiniame
akcininkų

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),
vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas
turėtų
turėti
galimybę
prireikus
susitikti
su
atitinkamais
asmenimis,
nedalyvaujant
vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus
audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito
komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės
auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės
gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi
galiojančių
nuostatų,
reglamentuojančių
darbuotojų
galimybę
pateikti
skundą
arba
anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje
daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama
nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų
užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam
tokių
klausimų
tyrimui
ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą
per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė
kasmet
skelbia
apie
savo
valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie
savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip
pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė
kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
Ne Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie
veiklą praktikos.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų
darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai
Taip Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja ir
valdybos darbą
organizuoja valdybos pirmininkas.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams
bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2.
Bendrovės
kolegialių
organų
posėdžius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu,
pagal

anksto
patvirtintą
grafiką.
Kiekviena
bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama
juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas
nepertraukiamas
esminių
bendrovės
valdymo
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos
posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų
ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą
per mėnesį.12
Taip Valdybos posėdžiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį
turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų
pakankamai
laiko
tinkamai
pasirengti
posėdyje
nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga,
su
posėdžio
darbotvarke
susijusi
medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti
keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje
dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai
neatidėliotinai
reikia
spręsti
svarbius
bendrovei
klausimus.
Taip Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio
medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto
pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų
projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė
nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi
bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam
klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų
galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu.
Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose,
taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia bendrovės
vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos
specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne
bendrovės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo
procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų
pirmininkai
turėtų
tarpusavyje
derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti
spręsdami
kitus
su
bendrovės
valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų
tarybos
posėdžiai
turėtų
būti
atviri
bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje
svarstomi
klausimai,
susiję
su
valdybos
narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
Neaktualu 5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes
nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1.
Rekomenduojama,
kad
bendrovės
kapitalą
sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų
ir kitas teises.
Taip Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios
jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines
teises.
6.2.
Rekomenduojama
sudaryti
investuotojams
sąlygas

anksto,
t.y.
prieš
perkant
akcijas,
susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų
suteikiamomis teisėmis.
Taip Bendrovės
įstatai,
kuriuose
nustatytos
bendrovės
akcijų
investuotojams
suteikiamos
teisės,
yra
viešai
paskelbiami
bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai,
tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas,
Taip Sandoriai tvirtinami
bendrovės įstatuose numatyta tvarka
(prireikus, svarbūs sandoriai turėtų gauti visuotinio akcininkų

12Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

įkeitimas
ar
kitoks
apsunkinimas,
turėtų
gauti
visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems
akcininkams
turėtų
būti
sudarytos
vienodos
galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei
svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių
tvirtinimą.
susirinkimo pritarimą).
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir
vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias
galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti
akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti
kelio
aktyviam
akcininkų
dalyvavimui
susirinkime.
Taip Bendrovės
įstatai
numato,
kad
Visuotiniame
akcininkų
susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys,
susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais ar jų įgalioti
atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės
perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir
ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę
ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam
akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl
kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo
kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5.
Siekiant
užtikrinti
užsienyje
gyvenančių
akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant
galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų
susirinkimui
parengtus
dokumentus

anksto
paskelbti
viešai
prieinamai
bendrovės
interneto
tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir
(ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar)
priimtus
sprendimus
taip
pat
rekomenduojama
paskelbti
viešai
prieinamai
bendrovės
interneto
tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje
viešai
prieinamai
gali
būti skelbiama
ne
visa
dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų
pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
Taip Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 21
dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su Bendrovės
turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke,
įskaitant
sprendimų
projektus
bei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką.
Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau
kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo
sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia
registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta,
kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto
iniciatorius
pateikė
sprendimo
projekto
paaiškinimus,
šie
pridedami prie sprendimo projekto.
Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki
susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba:
1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkės klausimo.
2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada.
3. metinis pranešimas.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės
balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant
arba
nedalyvaujant.
Akcininkams
neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto
raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke,
gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią
"už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
akcininkų
susirinkimuose,
bendrovėms
rekomenduojama
plačiau
taikyti
modernias
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę
dalyvauti
ir
balsuoti
akcininkų
susirinkimuose
naudojantis
elektroninių
ryšių
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas
perduodamos
informacijos
saugumas
ir
galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be
to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams,
ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų
susirinkimus
stebėti
pasinaudojant
modernių
technologijų priemonėmis.
Ne Bendrovė modernių technologijų netaiko.

13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai
prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.
Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės
priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per
protingą terminą pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės
akcininkams
apie
tokią
interesų
prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir,
jeigu įmanoma, vertę.
Taip Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali
prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas
specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba
naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas
bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo
asmens
naudai
gauti
be
bendrovės
visuotinio
akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės
organo sutikimo.
Taip Valdybos nariai
nepainioja bendrovės turto su savo turtu bei
nenaudoja informacijos, kurią jie gauna būdami bendrovės
organo nariais, asmeninei naudai (ar trečiojo asmens naudai)
gauti be bendrovės sutikimo
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys
jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl
nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę
bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis
privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į
posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės
akcininkams.
Šioje
rekomendacijoje
įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5
rekomendacija.
Taip Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį
sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba
sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis
sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į
posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams
arba

išrinkusiam
bendrovės
organui,
arba
bendrovės
akcininkams.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys
turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami
sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su
kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
Taip Valdybos
nariai
susilaiko
nuo
balsavimo,
kai
priimami
sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs
asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri
turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų
ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės
metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir
bendrovės interneto tinklalapyje.
Ne Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti
išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
informacija,
ir
tokią
informaciją
bendrovė
priskiria
prie
komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų
būti
skiriama
bendrovės
direktorių
atlyginimų
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais,
finansiniais
metais.
Joje
taip
pat
turėtų
būti
apžvelgiama,
kaip
atlyginimų
politika
buvo
įgyvendinama
praėjusiais
finansiniais
metais.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant
su praėjusiais finansiniais metais.
Ne Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti
išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
informacija,
ir
tokią
informaciją
bendrovė
priskiria
prie
komercinę paslaptį turinčios informacijos.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši
informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
vertinimo
kriterijus,
kuriais
grindžiama
teisė
dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į
Ne Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti
išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
informacija,
ir
tokią
informaciją
Bendrovė
priskiria
prie
komercinę paslaptį turinčios informacijos.
akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios
kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo
politika buvo analizuojama siekiant nustatyti
susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką,
sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai
turėtų apimti, inter alia informaciją apie sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo
terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu
pirma laiko.
Ne
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama
atskiriems
direktoriams
atitinkamais
finansiniais
metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų
ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta
bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie
kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
Ne
laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui

paslaugas,
suteiktas
praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo
mokesčius,
nustatytus
metiniame
visuotiniame
akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis
papildomas
atlyginimas,
mokamas
direktoriams

specialias
paslaugas,
kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6)
bendra
apskaičiuota
naudos,
kuri
laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia
nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija
apie
įmokas,
kurias

direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos Neaktualu
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas Neaktualu
turėtų
priklausyti
nuo

anksto
nustatytų
ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo Neaktualu
dalis,
didžiosios
šios
kintamos
sudedamosios
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam
tikram
protingumo
kriterijus
atitinkančiam
laikotarpiui.
Kintamos
sudedamosios
atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų
būti
nustatytas
pagal
santykinę
kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su
nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba Neaktualu
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją
atlyginimo
dalį,
kuri
buvo
išmokėta
remiantis
duomenimis,
kurie
vėliau
pasirodė
akivaizdžiai
neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos Taip
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei Taip
darbo
sutartis
nutraukiama
dėl
blogų
veiklos
rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, Ne
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
atlyginimų
politika.
Informacija
turėtų
apimti
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti
duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
įgaliojimus
ir
sudėtį,
su
bendrove
nesusijusių
informacija,
ir
tokią
informaciją
Bendrovė
priskiria
prie
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant komercinę paslaptį turinčios informacijos.
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų Neaktualu Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. įsigyti
akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
pokyčiais.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis Neaktualu
teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą
akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
Teisės į
akcijas
suteikimas
ir
teisė
pasinaudoti
akcijų
pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti
tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, Neaktualu
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia
išlaikyti,
skaičius
turi
būti
nustatytas,
pavyzdžiui,
dviguba
bendro
metinio
atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos Neaktualu
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų
pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, Neaktualu Bendrovės vadovų atlyginimą pagal bendrovės įstatus nustato
turėtų
būti
skatinami
dalyvauti
visuotiniuose
valdyba (išskyrus AB "Pieno logistika" vadovo – jo atlyginimą
akcininkų
susirinkimuose
ir
balsuoti
direktorių
nustato akcininkų susirinkimas).
atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių Neaktualu
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19.
Schemoms,
pagal
kurias
direktoriams
Neaktualu Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
ar
kitomis
teisėmis
įsigyti
akcijų
arba
būti
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis
atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų įsigyti
akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame pokyčiais.
visuotiniame
akcininkų
susirinkime
priimdami

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m

atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip
pat
turėtų
pritarti
akcininkai,
priimdami
sprendimą
metiniame
visuotiniame
akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20.
Metinio
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1)
atlyginimo
direktoriams
skyrimas
remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; Neaktualu
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4)
kiekvieno
tolesnio
pasirinkimo
sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5)
visos
kitos
ilgalaikės
direktorių
skatinimo
schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos
visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, Neaktualu
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms,
kuriose
dalyvavimas
panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta Neaktualu
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų
būti
pateiktas
visas
akcijomis
pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba
Neaktualu
šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė
ketina
apsirūpinti
akcijomis,
kurios
reikalingos
įsipareigojimams
pagal
skatinimo
schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.
Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti
paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad
būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias
gina įstatymai.
Taip Visiems
interesų
turėtojams
sudaromos
sąlygos
dalyvauti
bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų
būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su
darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais
svarbiais
klausimais,
darbuotojų
dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir
kt.
Taip Visiems
interesų
turėtojams
sudaromos
sąlygos
dalyvauti
bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.
Taip Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese,
sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: Taip,
išskyrus
4
punkte
Informacija
apie
bendrovės
finansinę
situaciją,
veiklą
ir
bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir
pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ataskaitoje ir
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; nurodyta
informacija
Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame
puslapyje.
2) bendrovės tikslus; apie Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą,
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės
akcijų paketą ar jį valdančius;
atlyginimus darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje,
turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse
ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius,
bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės
veiklos eigoje;
7) pagrindinius
klausimus,
susijusius
su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos
šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei,
kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu,
atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės
Taip Atskleidžiant
10.1
rekomendacijos
1
punkte
nurodytą
informaciją, bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių
atžvilgiu, atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės
konsoliduotus rezultatus.

Valdymo kodekso laikymasis 2017 m Metinis pranešimas už 2017 metus

konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
pateikti
informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,
kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie
galėtų
paveikti

sprendimus.
Taip
pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo
organų
narių,
bendrovės
vadovo

bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas,
kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
Taip,
išskyrus 4
punkte
nurodyta
informacija
apie
atlyginimus
Išskyrus informaciją apie atlyginimus.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte
nurodytą
informaciją,
rekomenduojama
atskleisti
informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių
kaip
darbuotojai,
kreditoriai,
tiekėjai,
vietos
bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką
žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo
bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
Neaktualu
10.5. Informacija turėtų būti
atskleidžiama tokiu
būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų
diskriminuojami
informacijos
gavimo
būdo
ir
apimties
atžvilgiu.
Informacija
turėtų
būti
atskleidžiama
visiems
ir
vienu
metu.
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius
įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus
vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi
bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas
galimybes susipažinti su informacija bei priimti
atitinkamus investicinius sprendimus.
Taip AB Vilkyškių pieninė informaciją per NASDAQ OMX Vilnius
naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir
anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą
informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos
sistemoje,
tokiu
būdu
užtikrinant
vienalaikį
informacijos
pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš
arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu
pateikti
visoms
rinkoms,
kuriose
prekiaujama
bendrovės
vertybiniais
popieriais.
Bendrovė
laikosi
konfidencialumo
informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių
popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu
ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per
biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti
informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir
nebrangų,
o
teisės
aktų
nustatytais
atvejais
neatlygintiną
priėjimą
prie
informacijos.
Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu
mastu
naudoti
informacines
technologijas,
pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto
tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir
dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių,
bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir
kitomis kalbomis.
Taip Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis)
viešai skelbia bendrovės bei NASDAQ OMX Vilnius interneto
tinklalapiuose, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų
priėjimą prie informacijos.
10.7.
Rekomenduojama
bendrovės
interneto
tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą,
finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės
rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į
tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius
įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių
popierių biržoje.
Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje
skelbia visą būtiną informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1.
Siekiant
gauti
objektyvią
nuomonę
dėl
bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio,
bendrovės
metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir
metinio
pranešimo
patikrinimą
turėtų
atlikti
nepriklausoma audito įmonė.
Taip Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes Bendrovės metinės
finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma
audito įmonė.
11.2.
Rekomenduojama,
kad
audito
įmonės
Bendrovės valdyba (grupės bendrovėje AB ,,Pieno logistika" –

kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui Taip

vadovas) teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų

siūlytų
bendrovės
stebėtojų
taryba,
o
jeigu
ji
bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.
susirinkimui, audito įmonę patvirtina Bendrovės akcininkų
susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės
užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė
turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip
pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o
jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,
svarstydama,
kurią
audito
įmonės
kandidatūrą
pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Neaktualu Bendrovės audito bendrovė nesuteikė ne audito paslaugų
Bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš Bendrovės.

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.