Vilkyskiu Pienine

Audit Report / Information • Apr 8, 2016

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę	1
Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų	2
Nepriklausomo auditoriaus išvada	3
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	5
Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita	6
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	10
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos	12
AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ konsoliduotas metinis pranešimas už 2015 metus	59

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie Bendrovę

AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ "

Telefonas:	+370 441 55330
Telefaksas:	+370 441 55242
Įmonės kodas:	277160980
Buveinė:	P. Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., Lithuania

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos pirkimo direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Ekonomikos ir finansų direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB "SEB bankas" "Swedbank", AB "DnB Nord bankas" Nordea Bank AB AB Šiaulių bankas

KPMG Baltlcs, UAB Llepq g. 4 LT-52114 Klaipéda Lletuva

Tel.: Faks.: El. p.: lnternetinis puslapis:

+370 46 480012 +370 46 480013 klalpeda@kpmg.lt

www.kpmg.lt

NepriKlausorno atldit0l,iatls iSvada

AB VILKYSKIU PIENINE akcininkams

lðvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas

Mes atlikome pridedamo AB VILKYSKIU PIENINE (toliau - ,,Bendrové") ir jos dukteriniq jmoniq (toliau - ,,Grupé") konsoliduotq finansiniq ataskaitq rinkinio (toliau - f inansinès ataskaitos), kurj sudaro 2015 m. gruodZio 31 d. konsoliduota finansinès bûklés ataskaita, tada pasibaigusiq metq konsoliduotos pelno (nuostolirl), bendrqjq pajamq, nuosavo kapitalo pokyðit¿ ir pinigq srautq ataskaitos bei pastabos, kurias sudaro reikðmingq apskaitos principq santrauka ir kita ai\$kinamoji informacija, pateikta 5-58 puslapiuose, auditq,

Vadovybés atsakomybè uZ konsoliduotas finansines ataskaitas

Vadovybe yra atsakinga uZ 5iq finansiniq ataskaitq parengimq ir teisingq pateikimq pagal Tarptautinius f inansinés atskaitomybés standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje ir uZ tokias vidaus kontroles, kurios, vadovyb,ös manymu, yra butinos u2tikrinant f inansiniq ataskaitq parengimq be reikðmingq i5kraipymq del apgaulès ar dèl klaidos.

Auditoriau s atsakomybè

Musq atsakomybê - remiantis atliktu auditu, pareikðti nuomonç apie Sias finansines ataskaitas. Auditq atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Sie standartai reikalauja, kad mes laikytumémês etikos reikalavimq ir planuotume bei atliktume auditq taip, kad gautume pakankamq uZtikrinimq, jog finansinése ataskaitose nèra reikðmingq iSkraipymq.

Audito metu yra atliekamos proceduros, skirtos gauti audito jrodymus, pagrindZianöius finansiniq ataskaitq sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedúros priklauso nuo músq profesinio sprendimo, jskaitant finansiniq ataskaitu reikðmingo i\$kraipymo rizikos del apgaulós ar dèl klaidos, jvertinimq. jvertindami ðiq rizikq, mes atsiZvelgiame ijmones vidaus kontroles, skirtas uZtikrinti lmonès f inansiniq ataskaitq parengimq ir teisingq jr¿ pateikimq tam, kad galétume parinkti tomis aplinkybemis tinkamas audito proceduras, taðiau ne tam, kad pareik3tume nuomong apie imonés vidaus kontroliq efektyvumq. Audito metu taip pat jvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybés atlikttl apskaitiniq jvertinimq pagrjstumas bei bendras finansiniq ataskaitq pateikimas,

Mes tikime, kad gauti audito irodymai yra pakankami ir tinkami musq audito nuomonei pagristi.

Nuomonè

Müsq nuomone, finansinès ataskaitos visais reikSmingais atZvilgiais teisingai pateikia AB VILKYSKIU PIENINE ir jos dukteriniq jmoniq konsotidùotq finanãinq ouktçÞois m. gruodzio 31 ^d ir tada pasibaigusiq metq konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei konsoliduõtus pinigq srautus pagal Tarptautinius finansinés atskaitomybðs standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje.

lõvada dól kitr¡ teisiniq ir prieZiäros reikalavimg

Be to, mes perskaitème AB VILKYSKIU PIENINE konsoliduotq metini praneðimq uZ 201b m. gruodZio 31 d, pasibaigusius metus, pateiktq finansiniq ataskaitq 59-99 puslapiuose, ir nepastebéjome jokiq reikðmingq j jj jtrauktos finansinés informacijos neatitikimq Bendroves 201S m. gruodZio 31 d, konsoliduotoms finansinéms ataskaitoms,

Balt UAB vardu US

Partneris Atestuotas a flus

Klaipéda, Lietuvos Respublika 2016 m, balandZio 7 d.

@2016 'KPMG Balücs", LJAB yre Ll€tuvos r¡bolos âlsekomvbés lmonå lr n€pilklausomq KPMG lmonlq nsrtq, prtklsusanðb Svetcail6s tmänet .KPMO lntsrnatlonal Coopêràtlvê" ("KPMG lnt6rn-eilonâ1,,),'ilnilo nârá. Vlsos telsås seugomos.

lmonès kodas: 111610158 PVM mokètolo kodas: LTl.t4949?10 4

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Tūkst. eurų	Pastaba	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	10	35,263	31,210
Nematerialusis turtas	11	7,047	6,951
Ilgalaikės gautinos sumos	12	405	406
Ilgalaikis turtas		42,715	38,567
Atsargos	13	12,047	10,321
Prekybos ir kitos gautinos sumos	14	6,002	6,756
Išankstiniai apmokėjimai	15	448	478
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	154	115
Trumpalaikis turtas		18,651	17,670
Turtas iš viso		61,366	56,237
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas		3,463	3,459
Akcijų priedai		3,301	3,301
Rezervai		5,157	5,126
Nepaskirstytas pelnas		12,366	11,944
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams	17	24,287	23,830
Nekontroliuojanti dalis		46	47
Nuosavas kapitalas	17	24,333	23,877
Įsipareigojimai
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	18	13,092	7,216
Išvestinės finansinės priemonės	22	239	375
Vyriausybės dotacijos	19	3,134	3,119
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	20	388	1,022
Ilgalaikiai įsipareigojimai		16,853	11,732
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	18	9,123	8,965
Mokėtinas pelno mokestis		8	11
Išvestinės finansinės priemonės	22	125	109
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	21	10,924	11,543
Trumpalaikiai įsipareigojimai		20,180	20,628
Įsipareigojimai		37,033	32,360
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		61,366	56,237

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2015	2014
Pajamos	1	84,445	109,660
Pardavimų savikaina	2	-75,595	-98,380
Bendrasis pelnas		8,850	11,280
Kitos veiklos pajamos	3	424	747
Paskirstymo sąnaudos	5	-5,443	-4,898
Administracinės sąnaudos	6	-2,529	-3,083
Kitos veiklos sąnaudos	4	-165	-280
Veiklos rezultatas		1,137	3,766
Finansinės veiklos pajamos		37	20
Finansinės veiklos sąnaudos		-629	-615
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	7	-592	-595
Pelnas prieš mokesčius		545	3,171
Pelno mokesčio sąnaudos	8	623	36
Ataskaitinių metų pelnas		1,168	3,207
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams		1,169	3,207
Nekontroliuojančiai daliai		-1	0
Ataskaitinių metų pelnas		1,168	3,207
Pagrindinis ir sumažintas pelnas 1 akcijai (eurais)	9	0.10	0.27

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2015	2014
Ataskaitinių metų pelnas		1,168	3,207
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į
pelno (nuostolių) ataskaitą Valiutų konvertavimas skirtumas dėl lito keitimo į
eurus		4	-
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimo rezultatas
įvertinus atidėtą pelno mokestį		-	1,152
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti
į pelno (nuostolių) ataskaitą
Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis		120	-31
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po
pelno mokesčio		124	1,121
Iš viso bendrųjų pajamų		1,292	4,328
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams		1,293	4,328
Nekontroliuojančiai daliai		-1	0
Viso bendrųjų pajamų		1,292	4,328

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

					Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. eurų	Pasta ba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Apsidraudimo priemonių rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Nekon troliuo janti dalis	Iš viso nuosavo kapitalo
2015 m. sausio 1 d.		3,459	3,301	2,843	-484	2,421	346	11,944	23,830	47	23,877
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas		-	-	-	-	-	-	1,169	1,169	-1	1,168
Kitos bendrosios pajamos Įstatinio kapitalo skirtumas dėl nominaliosios vertės
keitimo iš litų į eurus Pervedimai iš rezervų		4 -	- -	- -176	- -	- -	- -	- 176	4 -	- -	4 -
Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis		-	-	-	120	-	-	-	120	-	120
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		4	-	-176	120	-	-	176	124	-	124
Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų		4	-	-176	120	-	-	1,345	1,293	-1	1,292
Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Dividendai		- -	- -	- -	- -	87 -	- -	-87 -836	- -836	- -	- -836
Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams		-	-	-	-	87	-	-923	-836		-836
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies
pasikeitimas (sumažėjimas) Iš viso operacijų su akcininkais		- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -
2015 m. gruodžio 31 d.	17	3,463	3,301	2,667	-364	2,508	346	12,366	24,287	46	24,333

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Iš viso Akcinis Akcijų Perkai Apsidraudimo Rezervas Privalo Nepaskirs Iš viso Nekon nuosavo Tūkst. eurų Pastaba kapitalas priedai nojimo priemonių savoms masis tytasis troliuo kapitalo rezervas rezervas akcijoms rezervas rezultatas janti dali įsigyti 2014 m. sausio 1 d. 3,459 3,301 1,800 -453 1,729 346 10,352 20,534 53 20,587 Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - - - 3,207 3,207 - 3,207 Kitos bendrosios pajamos Ilgalaikio turto perkainavimo rezultatas atskaičius atidėtąjį mokestį - - 1,152 - - - - 1,152 - 1,152 Pervedimai iš rezervų - - -109 - - - 109 - - Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis - - - - -31 - - - -31 Iš viso kitų bendrųjų pajamų - - 1,043 -31 - - 109 1,121 - 1,121 Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų - - 1,043 -31 - - 3,316 4,328 - 4,328 Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą - - - - - - - - Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti - - - - 692 - -692 - Dividendai - - - - - - -1,038 -1,038 - -1,038 Iš viso akcininkų įnašų ir - - - - 692 - -1,730 -1,038 - -1,038 paskirstymų akcininkams
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas
(sumažėjimas) - - - - - - 6 6 -6 Iš viso operacijų su akcininkais - - - - - - 6 6 -6 2014 m. gruodžio 31 d. 17 3,459 3,301 2,843 -484 2,421 346 11,944 23,830 47 23,877

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2015	2014
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Laikotarpio pelnas		1,168	3,207
Koregavimai dėl:
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų
nusidėvėjimo	10	3,138	2,826
Nematerialiojo turto amortizacijos	11	48	12
Dotacijų amortizacijos ir nurašymo	19	-447	-386
Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo ir
nurašymo		39	126
Pelno mokesčio sąnaudų		-623	-36
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos		592	599
		3,915	6,348
Atsargų pokytis		-1,729	-1,575
Ilgalaikių gautinų sumų pokytis		1	80
Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių
apmokėjimų pokytis		809	809
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		-682	-160
		2,314	5,502
Sumokėtos palūkanos*		-511	-552
Sumokėtas pelno mokestis		-11
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos		1,792	4,950
Investicinės veiklos pinigų srautai
Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui		-7,236	-4,487
Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui		-145	-34
Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo		31	109
Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas		-	-8
Suteiktos paskolos		-12	-
Grynieji pinigų srautai, panaudoti
investicinėje veikloje		-7,362	-4,420

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2015	2014
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		11,173	4,479
Paskolų grąžinimas		-5,139	-4,295
Išmokėti dividendai		-887	-930
Gautos vyriausybės dotacijos	19	462	261
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		5,609	-485
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)		39	45
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d		115	70
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	16	154	115

*70 tūkst. EUR palūkanų buvo kapitalizuota nebaigtoje statyboje.

Pastabos, pateikiamos 12-58 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Bendroji informacija

Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)

• AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ , patronuojanti įmonė (toliau tekste: Patronuojanti Įmonė arba Bendrovė)
• AB "Modest", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Modest")
• AB "Kelmės pieninė", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Kelmės pieninė").
• AB "Pieno logistika", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Pieno logistika").

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama AB Nasdaq Vilnius biržoje. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, EUR	Vertė iš viso, EUR
Gintaras Bertašius	6,067,206	0.29	1,759,490
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	0.29	590,361
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	0.29	1,113,619
Kapitalo iš viso	11,943,000	0.29	3,463,470

Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.

Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav.

Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį Mozarrella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas.

Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" gamina šviežius pieno produktus.

Nuo 2013 m. Įmonių grupę papildė dukterinė įmonė AB "Pieno logistika". Jos įstatinis kapitalas 107 tūkst. EUR., o pagrindinė veikla pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 56,1% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

Grupės darbuotojų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 975 (2014 m. gruodžio 31 d. - 966).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Šis konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos finansinės ataskaitos") yra AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Patronuojančios Įmonės vadovybė yra įgaliota išleisti konsoliduotas finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki kitų metų balandžio 30-os dienos.

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

• Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
• Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti tikrąja verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais (EUR). Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras yra oficiali Lietuvos Respublikos valiuta ir funkcinė Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių valiuta. Finansinė informacija pateikta eurais suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

2014 metų išreikšti litais duomenys perskaičiuoti į eurus, taikant nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį sudaro 5 reikšminiai skaitmenys - 3,4528 lito už 1 eurą

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos eurais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos užsienio valiuta įvykdytos operacijos buvo konvertuotos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą taikant sandorio dieną galiojusį euro ir užsienio valiutos kursą.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra Įmonės kontroliuojamos Patronuojančios Įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Patronuojanti Įmonė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsižvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas Grupės finansines ataskaitas nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio atsiskaitymų likučiai ir sandoriai iš tarpusavio operacijų.

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta žemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra perkeliamas į prėjusių metų nepaskirstytąjį pelną proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai	10-40 metų
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas turtas	3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Nematerialusis turtas

Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Grupė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Prestižas

Prestižas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripažinti.

Prestižas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu yra apskaitomas kaip nematerialus turtas.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo (testuojamo kiekvienais metais) nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams:

Tūkst. EUR	2015 12 31	2014 12 31
AB "Kelmės pieninė"	6,616	6,616
AB Modest	299	299
	6,915	6,915

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Nekontroliuojanti dalis

Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestižas yra nepripažįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama, neprarandant kontrolės, proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.

Atsargos

Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.

Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas. Nukainavimas iki grynosios galimos realizavimo vertės yra apskaitomas pardavimų savikainoje.

Atsargų sunaudojimas yra nustatomas taikant FIFO metodą.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Neišvestinis finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą; investicijos laikomos iki išpirkimo termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Patronuojanti įmonė ar dukterinės įmonės neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki išpirkimo termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripažįstamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje iki tol, kol pripažinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumažėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripažinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Patronuojanti Įmonė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo savikainos dalimi ir iki turto naudojimo pradžios yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.

Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną ar nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

• Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
• Grupė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Grupė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas.

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Grupė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Grupė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo atstatymas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti.

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo įsipareigojimu.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Finansinė ir veiklos nuoma

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.

Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma, kurią Grupei perleidžiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradžioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kapitalizuotas turtas nudėvimas per naudingo tarnavimo laiką arba, jei nėra tikrumo, kad Grupė nuomos pabaigoje įgys nuosavybės teises į turtą, per nuomos sutarties galiojimo laiką.

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos yra patiriamos.

Dotacijos, skirtos Patronuojančiai Įmonei arba dukterinėms įmonėms kompensuoti turto įsigijimo išlaidas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Grupės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį pagal PMĮ 30 str. 4 d. pakeitimo nuostatas, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai tvarka nesikeitė, todėl gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Pelno mokestis (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas, įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais. Grupė turi 3 apskaitomus segmentus pagal skirtingas produktų grupes (sūris ir sūrio produktai, švieži pieno produktai ir kiti produktai), taip pat 4 atskirus segmentus pagal juridinius asmenis (AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ, AB Kelmės pieninė, AB Modest and AB Pieno logistika).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2015 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2015 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms:

• 19 -ojo TAS pataisos "Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos";
• 21 –ojo TFAAK gairės dėl Vyriausybės taikomų mokesčių;
• Kasmetiniai TFAS patobulinimai.

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų pataisų, ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių standartų anksčiau.

(i) 11-asis TFAS "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita"pataisos (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams).

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

Pagal šias pataisas reikalaujama, kad verslo jungimų apskaitos principai būtų taikomi įsigyjant dalį jungtinėje veikloje, kurioje jungtinė veikla sudaro verslą. Verslo jungimų apskaitos principai taip pat taikomi įsigyjant papildomą dalį jungtinėje veikloje, kai jungtinės veiklos vykdytojas išlaiko bendrą kontrolę. Papildomą įsigytą dalis apskaitoma tikrąja verte. Ankščiau turėtos jungtinės veiklos dalys nėra pakartotinai pervertinamos.

Grupė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

(ii) 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos apims penkis siauros apiemties standarte numatytų atskleidimo reikalavimų patobulinimus.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų pateikimui.

(iii) 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisomis aiškiai nurodoma, kad pajamomis grindžiami nusidėvėjimo metodai negali būti taikomi nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams. Be to, pataisose pateikiama paneigiama prielaida, kad pajamomis grindžiamų amortizacijos metodų taikymas nematerialiajam turtui nėra tinkamas. Ši prielaida gali būti paneigta tik tuo atveju, kai pajamos ir nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos suvartojimas yra "glaudžiai susiję" arba kai nematerialusis turtas yra išreikštas kaip pajamų matas.

Tikėtina, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė netaiko pajamomis grindžiamų amortizacijos / nusidėvėjimo metodų.

(iv) 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 41-asis TAS "Žemės ūkis" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pritaikius šias pataisas, vaisius vedantys augalai patenka ne į 41-ojo TAS "Žemės ūkis", o į 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" taikymo sritį siekiant atspindėti šios veiklos panašumą į gamybos procesą.

Grupė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė derlinių augalų neturi.

(v) 19-asis TAS "Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos"(galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokomis, atitinkančiomis tam tikrus kriterijus. Kai šie kriterijai įvykdomi, ūkio subjektas gali (bet neprivalo) pripažinti tokias įmokas kaip paslaugų savikainos sumažėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo atliktas susijęs darbas.

Neįsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai (tęsinys)

Grupė nemano, kad pataisa turės įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, nes ji neturi apibrėžtųjų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.

(vi) 27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisomis ūkio subjektams leidžiama investicijas į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaityti taikant nuosavybės metodą.

Grupė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ūkio subjektas ketina ir toliau apskaityti investicijas į patronuojamąsias įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones [savikaina / pagal 39-ąjį TAS].

(vii) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Patobulinimus sudaro dešimt dešimties standartų pataisų bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos. Šios pataisos taikomos 2015 m. vasario 1 d. arba 2016 m. sausio 1 d., arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nei viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.

Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Grupė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei bei kitai sandorio šaliai.

Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo nustatymas

Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutarties

Sutarties vykdymo pradžioje Grupė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:

• 1) Sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų,
• 2) Sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Grupė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Grupė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant efektyvią palūkanų normą.

Prestižo bei nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant to turto atsiperkamąją vertę. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Pastatų vertinimas

Informacija apie prielaidas ir vertinimo neapibrėžtumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Grupės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Grupė susiduria su tokiomis rizikomis:

• kredito rizika,
• likvidumo rizika,
• rinkos rizika,
• veiklos rizika.

Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.

Pastaboje Nr. 26 "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Grupės kapitalo valdymą. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.

Rizikos valdymo pagrindas

Už bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Kredito rizika

Grupė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Grupės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Grupė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus tokius kaip:

• limitas,
• draudimas,
• garantijos,
• kreditų draudimas.

2014 metais Patronuojanti įmonė dviejų metų laikotarpiui užsienio pirkėjus apdraudė kreditų draudimu įmonėje "Euler Hermes".

Kiekvieno kliento kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Grupės reputacijai.

Grupės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Grupė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.

Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Grupės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Grupės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Grupė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atvirą valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Grupės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (22 pastaba).

Veiklos rizika

Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių priežasčių, susijusių su Grupės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Grupės funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Grupės veiklos visumos.

Grupės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Grupės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Už veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Grupės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:

• tinkamo pareigybių, įskaitant savarankišką sandorių patvirtinimą, paskirstymo reikalavimai
• sandorių sutikrinimo ir kontrolės reikalavimai
• teisinių ir kitų įstatyminių reikalavimų vykdymas
• kontrolės ir procedūrų dokumentavimas
• veiklos rizikos, su kuria Grupė susiduria, sistemingo vertinimo reikalavimai ir kontrolės bei procedūrų adekvatumas nustatytoms veiklos rizikoms kontroliuoti
• veiklos nuostolių atskaitomybės ir siūlomų veiksmų jų pašalinimui reikalavimai
• veiksmų, nenumatytiems atvejams valdyti, planai
• mokymas ir profesinis tobulinimasis
• etikos ir veiklos standartai
• rizikos mažinimas, įskaitant draudimą, jei tai efektyvu.

1 Segmentų informacija

Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.

Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:

• Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės ir dukterinių įmonių gaminami sūriai ir sūrio produktai;
• Švieži pieno produktai. Segmentą sudaro dukterinių įmonių gaminami šviežūs pieno produktai (pienas, kefyras, jogurtai, varškės produktai);
• Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

Segmentų rezultatai 2015 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produktai	Kiti produktai	Iš viso
Pardavimai	40,880	22,214	21,351	84,445
Pardavimų savikaina	-39,843	-18,420	-17,332	-75,595
Bendrasis pelnas	1,037	3,794	4,019	8,850

Segmentų rezultatai 2014 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produktai	Kiti produktai	Iš viso
Pardavimai	52,262	25,307	32,091	109,660
Pardavimų savikaina	-49,899	-20,758	-27,723	-98,380
Bendrasis pelnas	2,363	4,549	4,368	11,280

Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Generaliniam direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas.

1 Segmentų informacija (tęsinys)

Grupė taip pat turi 4 išskiriamus segmentus, sudarytus juridinių asmenų pagrindu: AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ (patronuojanti Bendrovė), AB "Kelmės pieninė" (dukterinė įmonė, AB "Modest" (dukterinė įmonė) ir AB "Pieno Logistika" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba, išskyrus AB "Pieno logistika", kurios pagrindinė veikla pastatų nuoma. Įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Generalinis direktorius kiekvieną mėnesį peržiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.

Stambiausias grupės segmentas yra AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ . Daugiau informacijos apie atskiros Bendrovės AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.

Tūkst. eurų	AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ	AB "Kelmės pieninė"	AB "Modest"	AB "Pieno Logistika"	Derinimas	Iš viso
Pardavimų pajamos	97,404	23,316	9,568	9	-45,852	84,445
Palūkanų pajamos	8	45	6		-52	7
Palūkanų sąnaudos	-472	-38	-52	-1	52	-511
Nusidėvėjimas ir amortizacija, neįskaitant subsidijų amortizacijos	1,913	503	348	5	-	2,769
Pelnas prieš mokesčius	-717	3,907	842	-1	-3,486	545
Pelno mokesčio sąnaudos	634	-	-11	-	-	623
Metų pelnas	-83	3,907	831	-1	-3,486	1,168
Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsnia
Segmento turtas	48,315	7,870	12,189	200	-7,208	61,366
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	810	215	6,379	-	-	7,404
Segmento įsipareigojimai	26,820	2,911	10,622	93	-3,413	37,033

2015 m. segmentų informacija:

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2015 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. eurų	Pajamos	Turtas
Lietuva Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą	31,391 38,593	58,571 1,248
Rusija	-	-
Kitos šalys	14,461	1,547
	84,445	61,366

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2014 m. segmentų informacija:

Tūkst. eurų	AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ	AB "Kelmės pieninė"	AB "Modest"	AB "Pieno Logistika"	Derinimas	Iš viso
Pardavimų pajamos	126,297	26,812	9,405	9	-52,863	109,660
Palūkanų pajamos	8	45	15	-	-61	7
Palūkanų sąnaudos	-500	-68	-44	-1	61	-552
Nusidėvėjimas ir amortizacija, neįskaitant subsidijų amortizacijos	1,769	462	227	5	-	2,463
Pelnas prieš mokesčius	1,839	3,499	261	-1	-2,427	3,171
Pelno mokesčio sąnaudos	47	-	-11	-	-	36
Metų pelnas	1,886	3,499	250	-1	-2,427	3,207
Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai
Segmento turtas	48,492	9,399	5,957	206	-7,817	56,237
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	1,726	1,121	1,865	20	-	4,732
Segmento įsipareigojimai	26,203	4,859	2,646	98	-1,446	32,360

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

2014 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. eurų	Pajamos	Turtas
Lietuva	34,574	52,978
Europos sąjunga	40,933	2,606
Rusija	27,350	1
Kitos šalys	6,803	652
	109,660	56,237

Informacija apie pagrindinius pirkėjus

Grupė neturėjo pirkėjų, kurių pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų.

	Tūkst. eurų	2015	2014
2	Pardavimų savikaina
	Žaliavos	-48,480	-74,093
	Personalo sąnaudos	-6,717	-6,176
	Pieno surinkimo ir suvežimo sąnaudos	-3,409	-3,001
	Dujos, elektra	-2,274	-2,844
	Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija	-2,268	-2,079
	Kitos	-12,447	-10,187
		-75,595	-98,380

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	Tūkst. eurų
3	Kitos veiklos pajamos	2015	2014
	Suteiktų paslaugų pajamos	113	375
	Pajamos iš transporto paslaugų kt. įmonėms	60	123
	Pajamos iš medžiagų pardavimo	59	79
	Pelnas in nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo
		-	69
	Pajamos iš buhalterinių apskaitos paslaugų	17	17
	Nepareikalauti sumokėti kreditoriniai įsiskolinimai	115	-
	Kitos pajamos	60	84
		424	747
4	Kitos veiklos sąnaudos
	Suteiktų paslaugų savikaina	-128	-166
	Parduotų medžiagų savikaina	-37	-112
	Kitos sąnaudos	-	-2
		-165	-280
5	Paskirstymo sąnaudos
	Logistikos ir transporto paslaugos	-2,245	-2,269
	Marketingo ir reklamos paslaugos	-2,018	-1,421
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-604	-607
	Nusidėvėjimo sąnaudos	-85	-94
	Kitos pardavimo sąnaudos	-491	-507
		-5,443	-4,898
6	Administracinės sąnaudos
	Personalo išlaikymo sąnaudos, įskaitant atostogų
	rezervo pokytį	-1,119	-1,301
	Nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant subsidijų amortizacijos
		-200	-149
	Veterinarijos paslaugos	-102	-119
	Konsultacijos	-99	-59
	Apsauga	-82	-101
	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	-82	-120
	Baudos	-71	-50
	Banko mokesčiai	-56	-63
	Tantjemos valdybos nariams	-43	-43
	Kuras	-40	-55
	Asociacijos nario mokesčiai	-24	-314
	Remonto sąnaudos	-24	-30
	Draudimas	-20	-14
	Vertybinių popierių biržos sąnaudos	-2	-27
	Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas dėl perkainavimo	-	-160
	Abejotinų gautinų sumų nurašymas	-	-64
	Kitos	-565	-414
		-2,529	-3,083

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	Tūkst. eurų			2015	2014
7	Grynosios finansinės veiklos sąnaudos Finansinės veiklos pajamos
	Palūkanos			7		7
	Kitos			30	13
	Iš viso finansinės veiklos pajamų			37	20
	Finansinės veiklos sąnaudos
	Palūkanos			-511	-552
	Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų			-25	-23
	Kitos			-93	-40
	Iš viso finansinės veiklos sąnaudų			-629	-615
				-592	-595
8	Pelno mokesčio sąnaudos
	Tūkst. eurų			2015	2014
	Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
	Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Ataskaitinis laikotarpis			-11	-11
	Atidėtojo mokesčio sąnaudos
	Atidėtojo mokesčio pokytis			634	47
				623	36
	Tūkst. eurų
	Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas
	Tūkst. EUR	2015			2014
	Metų pelnas		1,168		3,207
	Pelno mokesčio sąnaudos		-623		-36
	Pelnas prieš mokesčius 3		545		3,171
	Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio	15.00%	82	15.00%	-476
	tarifą
	Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas
	dėl turimo socialinės įmonės statuso	-107.52%	586	-16.56%	525
	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	90.46%	-493	1.20%	-38

Pelno mokesčio sąnaudos -2.02% -11 -0.35% -11 Atidėtojo mokesčio pokytis 634 47 623 36

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

	2015	2014
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt.	11,943	11,943
Grynasis pelnas, priskirtinas Patronuojančios Įmonės paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. eurų	1,169	3,207
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, eurais	0.10	0.27

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Tūkst. eurų	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	10,323	26,362	2,815	3,495	42,995
Įsigijimai	1,221	2,538	218	1,896	5,873
Pardavimai	-94	-503	-261	-	-858
Perklasifikavimai	696	2,291	36	-3,023	-
Perleidimas*	-2,233	-	-	-	-2,233
Likutis 2014 m gruodžio 31 d.	9,913	30,688	2,808	2,368	45,777
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	9,913	30,688	2,808	2,368	45,777
Įsigijimai	15	779	230	6,351	7,375
Perleidimas	-	-725	-262	-	-987
Perklasifikavimai	562	914	23	-1,615	-116*
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	10,490	31,656	2,799	7,104	52,049
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	3,028	9,899	1,832	-	14,759
Nusidėvėjimas per metus	360	2,265	201	-	2,826
Perleistas turtas	-85	-441	-259	-	-785
Perklasifikavimai	-630	630	-	-	-
Perleidimas*	-2,233	-	-	-	-2,233
Likutis 2014 m gruodžio 31 d.	440	12,353	1,774	-	14,567
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	440	12,353	1,774	-	14,567
Nusidėvėjimas per metus	458	2,472	208	-	3,138
Perleistas turtas	-	-674	-245	-	-919
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	898	14,151	1,737	-	16,786
Likutinės vertės
2014 m. sausio 1 d.	7,295	16,463	983	3,495	28,236
2014 m. gruodžio 31 d.	9,473	18,335	1,034	2,368	31,210
2015 m. gruodžio 31 d.	9,592	17,505	1,062	7,104	35,263

* Sukaupto nusidevėjimo panaikinimas dėl turto pervertinimo.

**116 tūkst. EUR suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos į nematerialųjį turtą.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.

2015 ir 2014 metais Bendrovė nekapitalizavo palūkanų ilgalaikio turto, įrangos ir įrengimų likutinėje vertėje.

Turto įkeitimas

Grupės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įkeisti bankams už paskolas:

• pastatai, kurių vertė šalių susitarimu yra 4,068 tūkst. EUR2014 metais tokio įkeitimo nebuvo;

• gamybos mašinos ir įrengimai, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 11,236 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d.: nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai : 21,579 tūkst. EUR) (žr. 18 pastaba).

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 7,232 tūkst. eurų. (2014 m. gruodžio 31.: 5,774 tūkst. eurų).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių. Tokio turto likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 310 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d.: 816 tūkst. eurų).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. eurų	2015	2014
Pagamintos produkcijos savikaina	2,899	2,596
Paskirstymo sąnaudos	85	94
Administracinės sąnaudos	154	136
	3,138	2,826

Pastatų vertinimas

Grupė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Grupė 2014 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų vertinimą ir apskaitė vertinimo rezultatus finansinėse ataskaitose.

1,152 tūkst. EUR (be atidėtojo mokesčio įsipareigojimo) vertės padidėjimas buvo pripažintas nuosavame kapitale. Bendras padidėjimas dėl perkainojimo sudarė 1,175 tūkst. EUR ir yra įtrauktas į 2014 m. ilgalaikio turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo straipsnį. 2,233 tūkst. EUR nusidėvėjimas buvo eliminuotas dėl pastatų perkainojimo.

Pastatų tikroji vertė priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Nepriklausomo vertintojo naudotas vertinimo metodas – lyginamasis ir kaštų metodai bei jų derinys.

Perkainavimo rezervo grynoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,667 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 2,843 tūkst. eurų).

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2015 m. gruodžio 31 d., būtų 5,822 tūkst. eurų (perkainuota vertė – 8,779 tūkst. eurų), (2014 m. gruodžio 31 d.: 5,285 tūkst. eurų o perkainuota vertė lygi 8,450 tūkst. eurų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

11 Nematerialusis turtas

Tūkst. eurų	Prestižas	Programinė įranga	Iš viso
Savikaina
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	6,915	487	7,402
Įsigijimai	-	35	35
Perleidimai	-	-1	-1
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	6,915	521	7,436
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	6,915	521	7,436
Įsigijimai	-	29	29
Perleidimai	-	-3	-3
Perklasifikavimai*		116	116
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	6,915	663	7,578
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2014 m. sausio 1 d.	-	474	474
Amortizacija per metus	-	12	12
Perleidimai	-	-1	-1
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d	-	485	485
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	-	485	485
Amortizacija per metus	-	48	48
Perleidimai	-	-2	-2
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	-	531	531
Likutinės vertės
2014 m. sausio 1 d	6,915	13	6,928
2014 m. gruodžio 31 d.	6,915	36	6,951
2015 m. gruodžio 31 d.	6,915	132	7,047

**116 tūkst. EUR suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupės.

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri buvo pasiekta integravus Grupės įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą. Prestižas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta žemiau:

Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31
AB "Kelmės pieninė"	6,616	6,616
AB "Modest"	299	299
	6,915	6,915

11 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė (tęsinys)

Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumažėjimas buvo patikrintas apskaičiuojant naudojimo vertę Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 8,64%. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

• Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų verslo planu. Pinigų srautai, laukiami per likusį mašinų ir įrengimų tarnavimo laikotarpį buvo apskaičiuoti ekstrapoliuojant penktų metų pinigų srautą su numatomu 5 proc. augimo koeficientu.
• Siekiant didinti pajamas ir pagerinti Įmonės veiklos rezultatus, planuojama padidinti ne tik įprastų sūrių, bet ir naujo produkto – išrūgų – pardavimą, naujos pelėsinio sūrio technologinės įrangos pagalba didinti šio sūrio gamybą bei pardavimą, rasti tikslinių rinkų šiems produktams, efektyvinti logistikos sandėlio darbą, peržiūrėti gamybos darbuotojų darbo krūvius;
• Grupės vadovybė numato, kad žaliavinio pieno kainos reikšmingai nesiskirs nuo 2015 m. kainų;
• Grupės vadovybė numato stiprinti Grupės rinkodarą ir didinti eksporto pardavimus;

Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota atsiperkamoji prestižo vertė viršijo apskaitytą vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

12 Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst. eurų		2015.12.31	2014.12.31
	Pastaba
Finansiniai instrumentai
Paskolos susijusioms šalims (b)	25	102	102
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų (c)		84	81
Kitos ilgalaikės gautinos sumos		5	9
		191	192
Nefinansinis turtas
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims (a)	25	214	214
		405	406

• (a) Išankstinis mokėjimas (214 tūkst. eurų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.
• (b) Paskola (102 tūkst. eurų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.
• (c) Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno tiekėjams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

13	Atsargos Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31
	Pagaminta produkcija	9,478	8,091
		9,478	8,091
	Žaliavos	81	24
	Komplektavimo gaminiai	2,381	2,089
	Nebaigta gamyba	107	114
	Prekės skirtos perparduoti	-	3
		12,047	10,321

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

2015 m. gruodžio 31 d. atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės nebuvo. 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 850 tūkst. eurų.

2015 m. gruodžio 31 d. atsargų (taros, t.y. pagalbinių medžiagų) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudarė 139 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. - 146 tūkst. eurų).

Atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir nukainojimo atstatymas yra įtraukti į pardavimų savikainą.

Atsargų (taros) nukainojimas ir jo atstatymas apskaityti administracinėse sąnaudose.

2015 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 6,2 mln. eurų (2015 m.: iki 5,9 mln. eurų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 18 pastabą).

14 Prekybos ir kitos gautinos sumos

Tūkst. eurų		2015.12.31	2014.12.31
	Pastaba
Gautinos prekybos sumos		5,138	5,751
Vertės sumažėjimo nuostoliai		-114	-114
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį	25	102	141
Kitos gautinos sumos		64	68
Finansinis turtas		5,190	5,846
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)		812	910
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos		6,002	6,756

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

Gautini mokesčiai didžiąja dalimi sudaro gautiną PVM.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Gautina 102 tūkst. eurų suma yra iš susijusios Bendrovės ŪKB "Šilgaliai". Šią sumą sudaro priskaičiuotos gautinos palūkanos už paskolą ir skaičiuojamas administravimo mokestis už avansinius mokėjimus.

Gautinos sumos iš klientų, kurių balansinė vertė ne mažesnė kaip 81 tūkst. Eur yra įkeistos AB bankui Nordea. 2015 m. gruodžio 31 d. įkeista gautina suma sudaro 251 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. buvo 268 tūkst. Eur).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

15 Išankstiniai apmokėjimai

Tūkst. eurų	Pastaba	2015.12.31	2014.12.31
Išankstiniai apmokėjimai	a)	278	344
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	25	170	134
		448	478

a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms už prekes ir paslaugas ir ūkininkams už pieną.

16 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31
Pinigai banko sąskaitoje	69	105
Pinigai kasoje	85	10
	154	115

2015 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 18 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 18 pastabą).

Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.

17 Kapitalas ir rezervai

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje oficialia atsiskaitymo valiuta patvirtintas euras. Patronuojančioji įmonė ir dukterinės įmonės perskaičiavo akcijų nominaliąją vertę pagal Lietuvos euro įvedimo įstatymo reikalavimus.

2015 m. gruodžio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11.943.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euras. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudarė 346 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d.: 346 tūkst. EUR).

Akcijų priedai

Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui.

17 Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Perkainojimo rezervas (tęsinys)

Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas akcinio kapitalo didinimui.

Apsidraudimo priemonių rezervas

Apsidraudimo priemonių rezervą 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos. Apsidraudimo rezervas sudaro 364 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d.: 484 tūkst. EUR).

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

2011 metais suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kuris buvo lygus 1,671 tūkst. eurų.

2015 m. balandžio 24 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime nuspręsta, kad Bendrovė gali įsigyti iki 10 proc. savų akcijų.

2015 metų pabaigai rezervas savoms akcijoms lygus 2,508 tūkst. EUR (2014 m. : 2,421 tūkst. EUR).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Grupė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

2014 m. ir 2015 m. Grupė nuosavų akcijų supirkimo nevykdė.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai yra tokie:

			Paskolos
	Nuo		suma,	Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	Valiuta	tūkst. eurų	2015 12 31	2014 12 31
Banko paskola	1)	EUR	1,820	0	579
Banko paskola	2)	EUR	1,002	0	376
Banko paskola	3)	EUR	1,830	0	231
Banko paskola	4)	EUR	900	0	349
Banko paskola	5)	EUR	3,650	0	1,691
Banko paskola	6)	EUR	3,120	0	1,627
Banko paskola	7)	EUR	1,700	0	1,209
Banko kredito linija	8)	EUR	1,000	0	328
Banko paskola	9)	EUR	2,000	0	1,857
Banko paskola	10)	EUR	4,996	3,753	0
Banko paskola	11)	EUR	1,878	1,428	0
Banko paskola	12)	EUR	3,900	3,900	0
Banko paskola	13)	EUR	1,000	1,000	0
Overdraftas	14)	EUR	900	0	0
Banko paskola	15)	EUR	1,825	99	336
Banko paskola	16)	EUR	1,039	298	537
Overdraftas	17)	EUR	2,870	2,861	1,006
Banko paskola	18)	EUR	2,666	110	1,715
Overdraftas	19)	EUR	869	613	782
Banko paskola	20)	EUR	1,740	103	512
Banko paskola	21)	EUR	860	253	455
Banko paskola	22)	EUR	1,900	1,533	1,809
Banko paskola	23)	EUR	4,802	4,802	0
Paskola*	24)	EUR	250	250	0
Faktoringas	25)	EUR	1,650	1,012	462
Finansinio lizingo įsipareigojimai	26)	EUR		200	320
Iš viso įsipareigojimų				22,215	16,181
Minus: trumpalaikė dalis				-9,123	-8,965
Po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				13,092	7,216
* pastaba 25

1-9) AB VILKYŠKIŲ PIENINEI 2015 m. birželio 19 d. pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimą, ilgalaikius kreditus apjungiant į vieną bendrą verslo kreditą bei perkialiant išmokėtas ir negrąžintas kredito sumas. Kredito užtikrinimui įkeisti pastatai ir gamybos mašinos, įrenginiai, prekių atsargos, prekiniai ženklai, nuomos teisė į žemės sklypus pirminiu įkeitimu, vertybiniai popieriai, esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitose. Kreditas apjungtas į vieną bendrą verslo kreditą 10,774 tūkst. Eur, ir laikomas suteiktu tokiomis dalimis:

10) Verslo kreditas 4,996 tūkst. eurų, pagal kurį dalis kredito (2,736 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis (2,260 tūkst. eurų) buvo skirta įsipareigojimų ir investicijų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. liepos 20 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2018 m. spalio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

• 18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)
• 11) Verslo kreditas 1,878 tūkst. eurų, pagal kurį dalis kredito (633 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2017 m. birželio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.
• 12) Verslo kreditas 3,900 tūkst. eurų. Kreditas dengiamas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. kas mėnesį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2020 m. birželio 21 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marža.

13) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 1,000 tūkst. Eur kredito limitas. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2016 m. birželio 21 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

14) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 900 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. Perviršio limito laikotarpis 30 dienų. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2016 m. birželio 21 d. Nustatyta palūkanų norma yra 1 nakties EURIBOR + marža.

15) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2008 m. balandžio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninė įsigijimui. Paskola dengiama nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., kas mėnesį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2016 m. gegužės 31 d. Paskolos užtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai bei 50 proc. AB Kelmės pieninė akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marža.

16) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (1,039 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn. 28 d. iki 2017 m. vasario 23 d., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

17) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. balandžio 17 d. suteiktas 1,868 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. 2015 m. balandžio 23 d. sutarties pakeitimu padidintas kredito limitas iki 2,870 tūkst. Eur. apyvartinėms lėšoms finansuoti. Galutinis grąžinimo terminas yra 2016 m. kovo 31 dieną. Paskolos užtikrinimui įkeistos gautinos sumos, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose, atsargos, įrengimai. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 savaitės EURIBOR + marža.

18) AB Kelmės pieninė 2012 m. rugpjūčio mėn. suteikta (1,160 tūkst. eurų) paskola 2012- 2013 metų investicijoms finansuoti. 2013 m. kreditas padidintas iki 2,666 tūkst. eurų. Paskola dengiama nuo 2013 m. vasario mėn. 2015 metų gruodžio 30 d. pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2016 m. sausio 31 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įrengimai bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

19) AB Kelmės pieninė apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. birželio 8 d. suteiktas 869 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. 2015 metų gruodžio 30 d. pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2016 m. liepos 9 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įrengimai bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

20) AB "Modest" 2011 m. sausio 20 d. suteikta paskola (1,740 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir statiniai, žemės sklypo nuomos teisė bei esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

21) AB "Modest" 2012 m. vasario 23 d. suteikta (860 tūkst. eurų) paskola, skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn., kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2017 m. vasario 23 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos

ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

22) AB "Modest" 2014 m. gegužės 14 d. suteikta ilgalaikė paskola (1,900 tūkst. eurų) išrūgų cecho įrangos įsigijimui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2019 m. kovo 31 d. lygiomis dalimis kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, žėmės sklypo nuomos teisė, įrengimai, įranga, inventorius ir/ar specialios transporto priemonės bei esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

23) AB "Modest" 2015 m. birželio 8 d. suteikta paskola (4,802 tūkst. eurų) įrangos įsigijimui, specialių transporto priemonių įsigijimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, statiniai, žemės sklypo nuomos teisė, esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

24) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį su pagrindiniu akcininku dėl 250 tūkst. Eur paskolos su pastoviomis metinėmis palūkanomis. Paskolos dengimas numatytas 2016 m. lapkričio 15 d.

25) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. liepos 2 d. suteiktas 1,650 tūkst. Eur faktoringo limitas. Vieneriems metams nustatyta palūkanų norma yra 1 savaitės EURIBOR + marža.

26) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys sudarytos su finansinio lizingo bendrovėmis. Paskutinis grąžinimo terminas 2018 m. gruodžio mėnesį.

Pagal paskolų sutartis su bankais Bendrovė yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų finansinės skolos ir EBITDA, kredito padengimo, nuosavo kapitalo santykio ir kitų finansinių rodiklių. Minėti rodikliai apskaičiuojami pagal konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nevykdė grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykio rodiklio ir kredito padengimo rodiklio. Gauti bankų atsisakymo raštai, teigiantys, kad bankai buvo informauoti apie sąlygų neįvykdymą 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad už pažeidimus nebus taikomos sankcijos ir nebus reikalaujama išankstinio kreditų grąžinimo.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko kitas bankų paskolų sutarčių sąlygas.

Paskolų gražinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus:

Tūkst.eurų	2015.12.31	2014.12.31
Per 1-ius metus	9,021	8,845
Nuo 1 iki 5 metų	12,994	7,016
Po 5 metų	-	-
	22,015	15,861

Paskoloms ir lizingo įsipareigojimams 2015 m. taikyta metinė apskaičiuota (efektyvi) palūkanų norma buvo 2.5 % (2014 m.: 3.8%).

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

Finansinio lizingo įsipareigojimai

Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:

Per laikotarpį iki vienerių metų	102	120
Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų	98	200
	200	320

Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.

Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EURIBOR (6 arba 12 mėn.) + marža.

19 Vyriausybės dotacijos

Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje Gautos dotacijos	3,119 462	3,244 261
Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje ir dotacijų nurašymas (verslo planas)	-447	-386
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	3,134	3,119

2007-2014 m. Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.

Nuo 2012 iki 2015 metų AB "Modest" įgyvendino projektą "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas". Šio projekto metu buvo modernizuotas pelėsinio sūrio gamybos cechas įsigyjant pelėsinio sūrio gamybos technologinę įrangą. Taip pat įmonė įsigijo išrūgų perdirbimo technologinę įrangą, išrūgų analizatorių ir specializuotas pieno produktų transportavimo priemones šiai įrangai aptarnauti. Bendra gauta paramos suma pagal projektą "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas" – 417,5 tūkst. eurų.

20 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2015 m apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2014 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

		Turtas		Įsipareigojimai		Grynoji vertė
Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31	2015.12.31	2014.12.31	2015.12.31	2014.12.31
Nekilnojamas turtas,
įranga ir įrengimai		-	1,694	1,555	1,694	1,555
Atostogų rezervas	-59	-68	-	-	-59	-68
Atsargos	-	-92	-	-	-	-92
Vyriausybės dotacijos	-190	-173	-	-	-190	-173
Perkeltinas mokestinis
nuostolis	-1,057	-200	-	-	-1,057	-200
Atidėtasis mokestis
(turtas)/įsipareigojimai	-1,306	-533	1,694	1,555	388	1,022

20 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (tęsinys)

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pagal Pelno mokesčio įstatymą 30 str. 4 dalies nuostatas apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, Bendrovė galėtų dengti ne daugiau kaip 70% mokestinio laikotarpio pajamų sukauptų nuostolių suma.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumažėjimas sudarė 634 tūkst. eurų.

Laikinų skirtumų pokyčiai per metųs gali būti pateikti taip:

	2015.01.01	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta nuosavame	2015.12.31
Tūkst. EUR			kapitale
Nekilnojamasis turtas,
įranga ir įrengimai	1,555	139		1,694
Atostogų rezervas	-68	9		-59
Atsargos	-92	92		-
Vyriausybės subsidijos	-173	-17		-190
Perkeltini mokestiniai
nuostoliai	-200	-857		-1,057
Atidėtojo mokesčio (turtas) /
įsipareigojimai	1,022	-634		388

	2014.01.01	Pripažinta pelne arba	Pripažinta nuosavame	2014.12.31
Tūkst. EUR		nuostoliuose	kapitale
Nekilnojamasis turtas, įranga
ir įrengimai	1,209	257	89	1,555
Atostogų rezervas	-60	-8		-68
Atsargos	-1	-91		-92
Vyriausybės subsidijos	-149	-24		-173
Perkeltini mokestiniai
nuostoliai	-113	-87		-200
Atidėtojo mokesčio (turtas) /
įsipareigojimai	886	47	89	1,022

Skirtumas tarp mokesčių bazės ir finansinėse ataskaitose pateiktos nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutinės vertės didžiąja dalimi atsirado dėl pastatų perkainojimo.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

21 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Tūkst. eurų		2015.12.31	2014.12.31
Finansinės priemonės
Mokėtinos prekybos sumos	26	9,160	9,719
Mokėtinos prekybos sumos susijusioms šalims	25	-	7
Kitos mokėtinos sumos		187	102
		9,347	9,828
Nefinansinės priemonės
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		1,392	1,411
Gauti išankstiniai apmokėjimai		21	101
Mokėtini dividendai		131	182
Sukauptos sąnaudos		33	21
		1,577	1,715
		10,924	11,543

Grupės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje.

22 Išvestinės finansinės priemonės

Tūkst. eurų	2015.12.31	2014.12.31
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis)	239	375
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (trumpalaikė dalis)	125	109
	364	484

Išvestinės priemonės 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitomos tikrąja verte. Grupė turi sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kurių pradinės paskolų sumos buvo 1,830 tūkst. EUR, 3,900 tūkst. EUR bei 2,317 tūkst. EUR. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marža. Grupė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Grupė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:

• 1,830 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.
• 3,900 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.
• 2,317 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.

Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.

Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

23 Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	2015	2014
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas Žaliavų pirkimas	10,621 4,041	486 3,932
	14,662	4,418

2015 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (18 pastaba):

• Esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;
• Pastatai, kurio vertė šalių susitarimu yra 4,068 tūkst. eurų;
• Pastatai ir gamybos mašinos, kurių balansinė vertė 11,236 tūkst. eurų;
• Atsargos, kurių balansinė vertė iki 6,220 tūkst. eurų;
• Gautinos sumos iš vieno prekybos tinklo;
• Nuomojamos žemės iš valstybės nuomos teisės;
• Nuosavybės teise priklausantys prekiniai ženklai;
• 50,00 proc. nuosavybės teise priklausančių AB Kelmės pieninė akcijų;
• Laidavimas už Žemės ūkio kooperatyvo paskolą. Laidavimo suma 1,000 tūkst.Eur.

Už laikotarpį nuo 2010 iki 2015 metų Valstybinė mokesčių inspekcija nėra atlikusi Grupės įmonių pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus VMI gali bet kuriuo metu patikrinti Grupės įmonių apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Grupės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Grupei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai.

24 Personalo sąnaudos
Tūkst. eurų	2015	2014
Personalo sąnaudos yra įtrauktos:
Pagamintos produkcijos/ pardavimų savikaina	7,412	6,741
Administravimo sąnaudos	1,171	1,203
Paskirstymo sąnaudos	604	607
	9,187	8,551

Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.

Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Grupės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.

Personalo sąnaudas sudaro 426 tūkst. eurų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2014 m.: 436 tūkst. eurų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25	Sandoriai su susijusiomis šalimis
	Tūkst. eurų	Pastaba	2015	2014
	Mokėtinos sumos Paskolos
	Paskola mokėtina pagrindiniam akcininkui		250	-
	Prekybos mokėtinos sumos ŪKB "Šilgaliai"		-	7
			250	7
	Išankstiniai apmokėjimai
	ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikis turtas)	12	214	214
	ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikis turtas)	15	170	134
			384	348
	Suteiktos paskolos, įskaitant priskaičiuotas palūkanas ir administravimo mokestį
	ŪKB "Šilgaliai"	12, 14	204	243
			204	243
			588	591
	Palūkanų pajamos
	ŪKB "Šilgaliai"		6	7
			6	7
	Palūkanų sąnaudos
	Vadovybėi		51	-
			51	-
	Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
	ŪKB "Šilgaliai"		12	18
			12	18
	Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas
	ŪKB "Šilgaliai"		636	728
			636	728

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

Tūkst. eurų		Likutinė vertė
	Pastaba	2015.12.31	2014.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos	12	405	406
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	14	5,190	5,846
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	154	115
		5,749	6,367

Ataskaitų datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

	Likutinė vertė
	2015.12.31	2014.12.31
Lietuva	2,293	2,446
Izraelis	510	-
Lenkija	454	495
Latvija	406	320
Saudo Arabija	259	386
Korėja	193	-
Portugalija	156	103
Estija	152	641
Albanija	128	47
Jordanija	126	-
Vokietija	80	1,047
Rusija	-	1
Kita	331	219
	5,088	5,705

2015 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su keturiais pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 43% gautinų prekybos sumų (2014 m. gruodžio 31 d. : 34%).

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
	Bendra suma	sumažėjimas	Bendra suma	sumažėjimas
	2015 m. gruodžio	2015 m. gruodžio	2014 m. gruodžio	2014 m.
Tūkst. eurų	31d.	31d.	31d.	gruodžio 31d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos	506	-	453	-
Uždelstos 0-30 dienų	1	-	1	-
Uždelstos 31-60 dienų	1	-	1	-
Daugiau nei 60 dienų	96	-	136	-
	604	-	591	-
Neuždelstos	5,295	-	5,435	-
Uždelstos 0-30 dienų	579	-	1,550	-
Uždelstos 31-60 dienų	152	-	52	-
Daugiau nei 60 dienų	339	-114	126	-114
	6,365	-114	7,163	-114
	6,969	-114	7,754	-114

Vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 114 tūkst. eurų (2014 m.- 114 tūkst. eurų).

Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2015	2014
Likutis sausio 1 d.	-114	-81
Apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-64
Beviltiškų skolų nurašymas	-	8
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai	-	23
Likutis gruodžio 31 d.	-114	-114

Grupės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.

pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

2015 m. gruodžio 31 d.

		Sutartiniai
Tūkst. eurų	Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	21,003	(21,758)	(5,850)	(2,495)	(8,361)	(5,052)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	200	(208)	(57)	(48)	(78)	(25)
Faktoringas	1,012	(1,025)	(1,025)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	364	(364)	(63)	(63)	(238)	-
Mokėtinos prekybos sumos	9,160	(9,160)	(9,160)	-	-	-
	31,739	(32,515)	(16,155)	(2,606)	(8,677)	(5,077)

Nėra tikėtina, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti žymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2016 metais Bendrovė ketina derėtis su bankais dėl kreditų linijų pratęsimo. Bendrovė taip pat tikisi uždirbti pakankamą pinigų srautą, reikalingą trumpalaikiams įsiskolinimams padengti, iš pagrindinės veiklos.

2014 m. gruodžio 31 d

		Sutartiniai
Tūkst. litų	Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	15,399	(16,584)	(5,529)	(3,335)	(3,345)	(4,375)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	320	(341)	(68)	(61)	(107)	(105)
Faktoringas	462	(476)	(476)	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	484	(484)	(70)	(70)	(245)	(99)
Mokėtinos prekybos sumos	9,726	(9,726)	(9,726)	-	-	-
	26,391	(27,611)	(15,869)	(3,466)	(3,697)	(4,579)

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

	2015	2014
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	1.8% - 2.5%	1.7% - 3.5%

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. eurų), taikant 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

	2015 m. gruodžio 31 d.
	USD	PLN	DKK
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	126	160	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	1	-
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	-	-	-
Išvestinis finansinis sandoris	-	-	-
Mokėtinos prekybos sumos	-	(22)	(5)
Rizika grynąja verte	126	139	(5)

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo reikšmingo finansinio turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis nei eurai valiutomis.

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	Vidurkis
	2015	2014
USD	1.106	-
PLN	4.1834	-

Valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.:

	2015	2014
USD	1.0926	2.8387*
PLN	4.2400	0.80454*

*2014 metų pateiktas kursas atsižvelgiant į lito ir užsienio valiutų keitimo kursus.

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Bendrovės funkcinė valiuta yra Euras (EUR). Valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Bendrovė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei eurai. 2015 metais didžiąją dalį sandorių Bendrovė vykdė eurais, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Palūkanų normos rizika

Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR + marža.

Grupė yra sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 364 tūkst. eurų (2014 metais 484 tūkst. eurų) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

Gruodžio 31 d. Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2015.12.31	2014.12.31
Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų norma
Ilgalaikė suteiktų paskolų dalis	103	102
Trumpalaikė suteiktų paskolų dalis	6	-
Vadovybės suteikta paskola	(250)	-
	(141)	102

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2015.12.31	2014.12.31
Finansinės priemonės su kintama palūkanų norma
Bankų paskolos	20,753	(15,399)
Faktoringas	(1,012)	(462)
Finansinio lizingo įsipareigojimai	(200)	(320)
	(21,965)	(16,181)
	(22,106)	(16,079)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2014 metus.

Įtaka tūkst. eurų	Pelnas (nuostoliai)
	100 bp padidėjimas	100 bp sumažėjimas
2015 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma	(221)	221
2014 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma	(161)	161

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Tikrųjų verčių nustatymo hierarchija

Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:

• Pirmasis lygis identiško Grupės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems biržoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birža, Londono vertybinių popierių birža, Frankfurto vertybinių popierių birža).
• Antrasis lygis –duomenys, kurie nėra kotiruojamos kainos, įtrauktos į pirmojo lygio vertinimą. Šie duomenys arba yra tiesiogiai stebimi rinkoje, arba netiesiogiai (t.y. išvestiniai duomenys).
• Trečiasis lygis duomenys nėra paremti tiesiogiai rinkoje stebima informacija. Grupė vertina turimą turtą ir įsipareigojimus remdamasi trečio lygio tikrosios vertės nustatymo principais, kuomet nustatomas laukiamas diskontuotas grynasis pinigų srautas. Taikoma diskonto norma remiasi investicijų į šias įmones finansavimo kaštais.

2015 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1lygis	2lygis	3lygis	Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	405	405
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	6,002	6,002
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	154	-	-	154
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(22,215)	(22,215)
Išvestinės finansinės priemonės		(364)	-	(364)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(9,347)	(9,347)
	154	(364)	(25,155)	(25,365)

2014 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1lygis	2lygis	3lygis	Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	406	406
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	6,756	6,756
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	115	-	-	115
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(16,181)	(16,181)
Išvestinės finansinės priemonės	-	(484)	-	(484)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(9,828)	(9,828)
	115	(484)	(18,847)	(19,216)

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Grupė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.

Grupė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kurios išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti mažesnis nei 30 proc. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.

27 Finansinių priemonių tikroji vert^ė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

27 Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2015 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės.

28 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2012 m. balandžio 17 d. AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ buvo suteiktas 1,868 tūkst. eur overdraftas apyvartinėms lėšoms. Pagal sutarties 2015 m. balandžio 23 d. pakeitimą, overdrafto limitas buvo padidintas iki 2,870 tūkst. eurų apyvartinių lėšų finansavimui. Overdrafto grąžinimo terminas yra 2016 m. kovo 31 d. Ataskaitų parengimo datos duomenimis, Bendrovė turi sutartį su banku dėl grąžinimo termino pratęsimo iki 2017 m. kovo 31 d. Sutartis dėl termino pratęsimo buvo pasirašyta 2016 m. kovo 30 d.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ įmonių grupė įgyvendins išrūgų perdirbimo projektą Tauragės mieste. Projekto įgyvendinimas leis Bendrovei pasiekti vieną iš pagrindinių įmonės strateginių krypčių, t.y. pasiekti "gilesnį" produkto perdirbimą, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktų krepšelį.

Planuojama, kad projekto įgyvendinimas sustiprins Bendrovės konkurencines pozicijas, taip pat turės reikšmingos teigiamos įtakos finansiniams rodikliams.

Projekto investicijos sieks 26 mln. eurų. Finansuojama bus tiek iš įmonės lėšų, tiek pasitelkus skolintą kapitalą.

Projektą planuojama pradėti 2016 metų vasario mėn., baigti per 2017 metų pirmąjį ketvirtį.

Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti finansines ataskaitas, už metus pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d., nebuvo.

Pagarbiai,	З
Gintaras Bertašius

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Konsoliduotas pranešimas parengtas už 2015 metus.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Emitento pavadinimas	AB Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas)
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. gegužės 18 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Būstinės adresas	P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254, Pagėgių savivaldybė
Registracijos Nr.	060018
Įmonių rejestro kodas	277160980
Telefonas	8 441 55330
Faksas	8 441 55242
Elektroninis paštas	info@vilkyskiu.lt
Interneto svetainės adresas	http://www.vilkyskiu.lt

Dukterinės įmonės ir jos kontaktiniai duomenys

AB "Modest"

Dukterinės įmonės pavadinimas	AB "Modest" (toliau – AB "Modest")
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1992 m. kovo 25 d.
Perregistravimo data ir vieta	2009 m. gruodžio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Registracijos Nr.	017745
Įmonių rejestro kodas	121313693
Būstinės adresas	Gaurės g. 23, LT-72340 Tauragė
Telefonas	8 446 72693
Faksas	8 446 72734
Elektroninis paštas	modest@vilkyskiu.lt
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

AB Kelmės pieninė

Dukterinės įmonės pavadinimas	AB Kelmės pieninė (toliau – AB Kelmės pieninė)
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Perregistravimo data ir vieta	2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas)
Būstinės adresas	Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė
Registracijos Nr.	110109
Įmonių rejestro kodas	162403450
Telefonas	8 427 61246
Faksas	8 427 61235
Elektroninis paštas	kelmespienine@vilkyskiu.lt
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

AB "Pieno logistika"

Dukterinės įmonės pavadinimas	AB "Pieno logistika" (toliau – AB "Pieno logistika")
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. gruodžio 10 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Būstinės adresas	Pagojo g. 1, Pagojo km., Kelmės raj.
Įmonių rejestro kodas	303203457
Telefonas	8 427 61246
Faksas	8 427 61235
Elektroninis paštas	stasys@cheese.lt
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla – pieno produktų gamyba ir pardavimas.

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės veikla – fermentinių sūrių, grietinėlės, išrūgų produktų gamyba ir pardavimas.

Dukterinė įmonė AB "Modest" gamina fermentinį sūrį mozarrella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas.

Dukterinė įmonė AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtus, varškę, glaistytus varškės sūrelius, sviestą.

Dukterinės įmonės AB "Pieno logistika" pagrindinė veikla - pastatų nuoma.

3. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos. AB "Pieno logistika" akcininkų apskaitą vykdo AB FMĮ "Finasta".

4. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Į prekybą įtrauktų vertybinių popierių skaičius – 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur.

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į AB NASDAQ Vilnius Oficialųjį sąrašą. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508, simbolis – VLP1L.

Bendrovės akcijos įtrauktos į prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

II. VEIKLOS APŽVALGA

Vilkyškių pieninės grupė gamina daug gardžių, originalių receptūrų pieno produktų, daugelio jų kokybė ir skonio ypatybės įvertintos tarptautinėse parodose. Didžiuojamės, kad mūsų pieninė tęsia ilgą ir garbingą sūrių gaminimo istoriją turinčias tradicijas, susikūrusias itin gražiame Lietuvos regione, įstabios gamtos apsupty. Nemuno užliejamų pievų sodrumas mus įkvepia kurti ir dalytis gamtos dosnumu.

Mūsų misija – suteikti žmonėms gurmanišką pasitenkinimą vartojant pieno produktus.

Mūsų Vertybės:

Kokybė – gaminame kokybiškus pieno produktus ir laikomės aukščiausių standartų.

Inovacijos – mes nuolat džiuginame vartotojus naujais produktais, suteikiame galimybę patirti naujų skonio pojūčių. Nuolat investuojame į naujas technologijas ir gausiname produktų asortimentą. Mums įdomu kurti ir dalytis tuo, ką sukuriame – juk taip gimsta naujos tradicijos.

Kompetencija – kompetentingų meistrų rankose pieno gaminiai virsta išskirtiniais ir originaliais aukščiausios kokybės produktais.

Sąžiningumas – mes esame atviri ir patikimi. Mums be galo svarbus mūsų vartotojų pasitikėjimas ir pagarba. Mūsų veiklos pagrindas – laiko patikrinti santykiai su verslo partneriais ir darbuotojų profesionalumas.

Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovių įstatais.

Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į bendrovę investuota 0,8 mln. Eur., iš jų apie 0.1 mln. Eur skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.

1998 m. beveik 0,4 mln. Eur investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones.

1999- 2000 m. investuota 1,1 mln. Eur į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 2,5 mln. Eur į naujo sūrių gamybos cecho ("TetraPakTebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą.

Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją.

2001 m. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Nuo 2007 m. į Tauragės cechą perkelta AB "Modest" buveinė.

2003 m. įmonėje įdiegta apskaitos ir verslo valdymo sistema Navision.

2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera. 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2004 m. pastatyti Olandų firmos "NewWaterTechnology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 1 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri buvo panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".

Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Modernizacijos metu buvo ženkliai išplėstas Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Užbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.

Antrasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas - 2007 m. birželį pradėjęs veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – daugiau kaip 2,3 milijonai eurų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki tol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas beveik visiškai automatizuotas, jame dirba tik du žmonės.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Oficialiajame sąraše.

2006 m. sausio mėnesį Bendrovė įsigijo 80.25 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 99.7% AB "Modest" akcijų. 2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 37,190 Eur iki 178,730 Eur. išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB "Vilkyškių pieninė" piniginiu įnašu nuo 178,730 Eur iki 1,626,830 Eur.

2007 m. Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 0,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės.

2008 m. balandžio mėn. AB Vilkyškių pieninė įsigijo AB Kelmės pieninę ir perėmė nuosavybės teisę į 99.09% įmonės akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 100% AB Kelmės pieninės akcijų. Nuo Kelmės pieninės įsigijimo AB Vilkyškių pieninės grupė tapo ne tik sūrių, bet ir šviežių pieno produktų gamintoja.

2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 9,5 mln. Eur.

2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti atskiri marketingo ir kokybės skyriai.

Pagrindinės investicijos – į šaldymo įrangą, sūrių pjaustymo ir pakavimo liniją, pradėtas sandėlio valdymo sistemos Equinox diegimo projektas.

2011 m. investuota 0,5 mln. Eur į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,2 mln. Eur į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija (vertė 4,6 mln. Eur), kuri padidino sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų, įdiegta pakavimo - plastikautavimo linija (vertė 2,7 mln. Eur). Nuo 2003 m. gaminamas plastikoutuotas sūris "Prussia" nuo 2012 m. gaminamas naudojant moderniausią įrangą.

Užbaigtas 2007-2013 m. investicinis projektas "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas". Projekto vertė 9,5 mln. Eur, iš jų 1,9 mln. Eur sudarė parama iš ES struktūrinių fondų. 2010 m. bendrovė gavo 0,3 mln. Eur, 2012 m. – 1,6 mln. Eur paramos.

2013 metais investuota 1 mln. eurų į pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatą. Taip pat praplėstas išrūgų perdirbimo cechas. Po investicijos, kuri sudarė apie 1,5 mln. eurų, produkto apdirbama iki 600 tonų per parą. Metų pabaigoje įgyvendintas ir išrūgų ultrafiltracijos projektas. Tai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis. Šio proceso rezultatas nauji pelningi produktai, didinantys įmonės konkurencingumą rinkoje.

2013 m. AB Kelmės pieninė pasirašė sutartį su Nacionaline Mokėjimo Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 116 tūkst. eurų paramos projekto "Investicijos į pieno perdirbimo veiklą" įgyvendinimui. Įsigyta jogurtų fasavimo įranga.

AB Kelmės pieninėje įdiegta skystų pieno produktų fasavimo linija, leidžianti fasuoti produktus Tetra top pakuotėje. Ši pakuotė yra moderni, tausojanti aplinką. Patikima kartoninė pakuotė apsaugo produktą nuo aplinkos poveikio - šviesos, oro, kenksmingų mikroorganizmų ir yra patogi vartoti.

Po AB "Modest" pieninėje atliktos pelėsinio sūrio cecho modernizacijos, šio vienintelio Lietuvoje gaminamo sūrio su mėlynuoju pelėsiu pagaminama apie 30% daugiau.

2014 metais AB Vilkyškių pieninėje pradėta eksploatuoti nauja moderni sūrių pjaustymo įranga, leidžianti pjaustyti sūrius riekelėmis.

Pabaigtas AB Vilkyškių pieninės 0,6 mln. Eur vertės investicinis projektas "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas", kurio metu įsigytos pieno produktų talpos ir sūrių pjaustymo įrengimas. Šiam projektui skirta 0.12 mln. Eur ES fondų parama.

AB Kelmės pieninėje rekonstruota kompresorinė.

AB "Modest" rekonstruota katilinė bei pastatytas išrūgų sutirštinimo cechas.

2015 metaisAB Vilkyškių pieninė pasirašė prijungimo prie dujų skirstymo sistemos sutartį su AB "Lietuvos dujos". Dujas pieninei planuojama pradėti tiekti 2016 m. ketvirtą ketvirtį.

Birželio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino Tauragės dujofikavimo investicijų projektą ir leido statyti skirstomąjį dujotiekį į Tauragę. Nuo dujų skirstymo stoties iki AB Vilkyškių pieninės, esančios Tauragės mieste, bus nutiesti beveik 6 kilometrai skirstomojo dujotiekio.

Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės investicijos per ataskaitinį laikotarpį

AB Vilkyškių pieninėje 2015 m. pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą, atitinka pagrindines nacionalines strategijas ir teisės aktus, kurie liečia nuotekų tvarkymą. Įgyvendinto gamybinių nuotekų įrenginių modernizavimo projekto rezultatai pirmiausia turės įtakos Jūros upės vandens kokybei, taip pat prisidės prie Nemuno upės, Kuršių marių bei Baltijos jūros vandens kokybės gerinimo.

Pagal projektą įrengtas naujas aerotankas su priklausiniais, siurblinė ir įrenginių valdymo sistema. Išplėsti gamybinių nuotekų valymo įrenginiai leis sumažinti teršalų koncentracijas nuotekose po valymo iki leistinų norminių dydžių. Antro rezervuaro įrengimas ne tik pagerino nuotekų valymo kokybę, bet stipriai sumažino riziką, kad valyklos darbas visiškai bus paralyžuotas, nes sutrikus vieno rezervuaro darbui, antrasis gali sėkmingai dirbti. Dėl įrengto naujo aerotanko atsirado gamybinių nuotekų paskirstymas tarp esamų ir naujų įrengimų. Nuotekų kiekio paskirstymui ir valymo proceso parametrų užtikrinimui įrengta valdymo sistema, kuri kontroliuoja visą gamybinių nuotekų valymo procesą. Po projekto įgyvendinimo šalinamų nuotekų teršalų koncentracijos neviršys Nuotekų tvarkymo reglamento nustatyto didžiausio leidžiamo nuotekų užterštumo. Numatoma, kad bendrovės veiklos sąlygota metinė tarša mažės 755 kg bendrojo azoto ir 60 kg bendrojo fosforo.

Įranga ir jos montavimas AB Vilkyškių pieninė kainavo daugiau kaip 190 tūkst. eurų. 112,14 tūkst. eurų projektui skyrė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).

AB "Modest" modernizavo katilinėje esantį garo katilą, kuris skirtas technologiniuose procesuose naudojamo garo generavimui.

2015 m. gruodžio mėnesį AB Kelmės pieninė paruošė investicinį projektą ,,Įmonės gamybinės veiklos konkurencingumo didinimas" ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą. Prašoma paramos suma 4 mln. Eur. Investicinio projekto įgyvendinimo laikotarpis 2016- 2017 metai. Pagrindinis projekto tikslas - didinti bendrovės konkurencingumą, modernizuojant ir plečiant gamybos bazę, diegiant inovatyvias technologijas ir novatoriškus sprendimus.

5. Patentai, licencijos

2000 m. gegužės 8 d. AB Vilkyškių pieninė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).

2004 m. spalio 14 d. gautas sertifikatas dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai.

Periodiškai Vilkyškių pieninėje atliekamas gamybos auditas Rusijos Federacijos Techninio reglamento N88-ФЗ reikalavimų atitikimui.

2013 m. resertifikuota AB "Vilkyškių pieninė" vadybos sistemos atitikimas standartui ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005. Resertifikavus standartų galiojimas pratęstas dar 3 metams.

Išskirtinį dėmesį įmonių grupė skiria gaminamų produktų kokybei, klientų poreikių tenkinimui ir maisto saugos reikalavimams. AB "Vilkyškių pieninė" yra sertifikavusi Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemas pagal tarptautinius ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005 standartų reikalavimus. Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabili kokybiškų ir saugių produktų gamyba. Sistema apima visus procesus nuo žaliavos pirkimo iki išreikštų ir numanomų klientų ir vartotojų lūkesčių vertinimo nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. AB "Vilkyškių pieninė" paskutinio ISO 22000:2005 standarto priežiūros audito metu auditorių buvo įvertinta labai palankiai, akcentuojant gerą pasiruošimą aukštesnio lygio sertifikavimo schemos diegimui.

Siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemos nuolat prižiūrimos, peržiūrimos ir tobulinamos. Nuolatinė gerinimo iniciatyvų paieška ir aukščiausių maisto saugos standartų taikymas paskatino pradėti pasiruošimus įmonę artimiausiu metu sertifikuoti pagal griežtesnius ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemos reikalavimus. ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schema yra pripažįstama Global food safety initiative (GFSI) (Visuotinės maisto saugos iniciatyva) ir prilyginama tokiems, jau anksčiau pripažintiems maisto saugos standartams, kaip BRC ar IFS.

2015 AB "Modest" gamyba sertifikuota pagal ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemą pieno produktų (nefasuotos pasterizuotos grietinėlės, puskiečių (Mozzarella, pelėsinių sūrių) ir minkštųjų sūrių, lydytų, lydytų –rūkytų sūrių, rūkytų sūrių) kūrimui, gamybai ir pardavimui.

AB "Kelmės pieninė" nuo 2013 metų dirbusi pagal ISO 22000:2005/FSSC 22000 standartus, praplėtė sertifikavimo sritį ir nuo šiol tai apima visų produktų tvarkymą ir perdirbimą.

Vilkyškių pieninės AB "Modest" įmonėje veikianti laboratorija 2015 metais buvo aprūpinta modernia įranga FOOS FoodScan LAB Dairy. Tai infraraudonųjų spindulių analizės principu veikiantis analizatorius, kurios pagalba tiksliau ir greičiau atliekamas reikiamų parametrų stebėjimas, o tai leidžia pagerinti produktų kokybę, padidinti išeigas, optimizuoti sąnaudas.

Nauja moderni laboratorinė įranga taip pat suteikia naujas informacijos valdymo ir analizės galimybes, tai leido AB Vilkyškių pieninės laboratorijoje, pradėti įgyvendinti dokumentų elektronizavimo ir duomenų perkėlimo į elektroninę aplinką, projektą. Šis projektas labai svarbus tiek laboratorijos, kaip struktūrinio įmonės vieneto, tiek visos AB Vilkyškių pieninės įmonių gupės veikloje. Tai pagerino produktų atsekamumo procedūros veiklą ir užtikrina laboratorinių tyrimų rezultatų kokybės kontrolę.

Siekiant laisviau įeiti į islamo šalių rinkas ir kad mūsų gaminami produktai būtų pirkėjų palankiai vertinami, AB "Vilkyškių pieninė" ir AB "Modest" gamybos procesas buvo sertifikuotas pagal Halal taisyklių reikalavimus. 2015 m. sausio 30 d. išduotas Halal sertifikatas. Halal produktai siejami su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, ekologija. Tokiu pagrindu, šiuos produktus dažnai vartoja ir kitų religijų žmonės.

Personalas

Vilkyškių pieninės grupės vadovybės personalo politika nukreipta į visos komandos gerovę ir tobulėjimą. Siekdama suburti darnų ir motyvuotą kolektyvą, įmonių grupėje daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokymams, darbuotojų saugai ir sveikatai bei gerų ir palankių darbo sąlygų sudarymui.

2010 m. pradžioje Vilkyškių pieninė, gavusi finansinę paramą iš Europos sąjungos lėšų, įkūrė vaikų priežiūros kambarį, vilkyškiečių vadinamą vaikų darželiu. Tėveliams už darželį mokėti visiškai nereikėjo. Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, šį darželį finansuoja Vilkyškių pieninė. Taigi išspręsta problema, kur darbuotojams palikti savo atžalas, kol jie darbuojasi pieninėje. Bendrovėje dirba ne vien Vilkyškių miestelio gyventojai, daug atvyksta darbuotis iš Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės miestų ir rajonų, kurie naudojasi darbdavio teikiama paslauga – yra vežami į darbą ir iš jo.

Siekiant dar labiau skatinti darbuotojų bendravimą ir bendradarbiavimą, įmonių grupėje puoselėjamos tradicijos – kasmet gražia švente pažymimas įmonės gimtadienis, organizuojamos išvykos svetur, pažymimos darbuotojų profesinės dienos, o metams baigiantis darbuotojai gali pasidžiaugti vadovybės dovanojamu kalėdiniu renginiu. Įmonių grupės darbuotojai kasmet kelia kvalifikaciją, dalyvaudami bendrovės finansuojamuose įvairiuose mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

Svarbus bendrovės personalo politikos uždavinys – užtikrinti darbuotojų sveikatą ir gerinti darbo sąlygas. Kiekvienais metais darbuotojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, pasiskiepyti nuo gripo. Bendrovės artimiausiuose planuose – įrengti darbuotojams valgyklą, nedidelį viešbutėlį, kuriame galėtų apsistoti iš kitų miestų atvykę įmonės darbuotojai.

AB Kelmės pieninė – socialinė įmonė. Joje darbuojasi apie 40 proc. negalią turinčių darbuotojų. Vienas svarbiausių siekių įmonėje – neįgaliųjų darbuotojų integracija ir jų socialinių įgūdžių lavinimas, suteikiant jiems visas sąlygas dirbti pagal savo potencialias galimybes ir dalyvauti tam skirtose priemonėse: darbuotojams organizuojami susirinkimai, paskaitos, išvykos, šventės ir pan.

Vilkyškių pieninė aktyviai dalyvauja projekte "Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme". Jo tikslas – padėti mokiniams aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą čia, Lietuvoje, o ne svetur. Įgyvendindami šį projektą, Vilkyškių pieninėje kiekvieną mėnesį organizuojamos mokiniams profesinio informavimo ir konsultavimo sutikimai - išvykos, kurių metu jaunuoliai supažindinami su įmonės veikla, darbu ir profesijomis.

AB "Vilkyškių pieninė" 2015 m. vasarą vykdė kino projektą "Kinas atvažiuoja pas Jus" ir dovanojo kraštiečiams galimybę žiūrėti kokybišką nekomercinį kiną. Trijuose miestuose: Vilkyškiuose, Tauragėje ir Kelmėje. Visą vasarą Tauragės regiono gyventojai turėjo galimybę žiūrėti tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose apdovanotus filmus. Į repertuarą buvo įtraukti daugiausia festivalio žiūrovų simpatijų sulaukę filmai.

Siekiame būti aktyviu bendruomenės nariu, prisidedančiu prie aktyvesnio socialinio gyvenimo mūsų apskrityje, stiprinti tarpusavio ryšius, bendravimą. Regionuose trūksta kultūrinių, edukacinių renginių, todėl stengiamės skatinti kultūros sklaidą savo regione, pirmiausiai rūpinamės arčiausiai esančiais žmonėmis.

Aplinkosauga

Remiantis 2008/1/EB Europos parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) AB Vilkyškių pieninė yra priskiriama I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Pirmasis TIPK leidimas gautas 2004.08.10, išdavusi institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas ir 2012.12.28. AB Kelmės pieninė pirmasis TIPK leidimas gautas 2005.12.28, išdavusi institucija Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Leidimas koreguotas 7 kartus, paskutinis koregavimas 2013.04.10. "Modest" TIPK leidimas koreguotas 2011.02.17. Įmonėje įdiegta geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos orui, vandeniui, žemei. AB Vilkyškių pieninėje periodiškai atliekamas poveikio aplinkai analizė ir vertinimas.

Nustatyta tvarka parengta vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa ir vykdomi stebėjimai, taip pat pagal monitoringo programą kontroliuojamas degalinės galimas poveikis požeminiam vandeniui, vykdoma išmetamų į aplinkos orą teršalų, taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo programos.

Gamybos metu AB Vilkyškių pieninėje susidariusios nuotekos valomos savuose mechaniniobiologinio valymo įrengimuose. Per 2015 metus AB Vilkyškių pieninė išvalė 431017 m3 nuotekų. Nuotekų valyme susidaręs dumblas atiduodamas atliekų tvarkytojams, laukų tręšimui. Nuotekų išvalymo efektyvumas iki 99 proc. AB Kelmės pieninė ir AB "Modest" valymo įrengimų neturi, nuotekos atiduodamos į Kelmės ir Tauragės miestų valymo įrengimus.

AB Vilkyškių pieninėje 2015 m. pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą, atitinka pagrindines nacionalines strategijas ir teisės aktus, kurie liečia nuotekų tvarkymą: Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, LR Vandenų įstatymą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.

Grupės veiklos rezultatai

	2011	2012	2013	2014	2015
Pajamos (tūkst.Eur)	84,028	85,658	105,547	109,660	84,445
EBITDA (tūkst.Eur)	5,377	4,661	6,978	6,218	3,876
EBITDA marža, %	6.4	5.4	6.6	5.7	4.6
Veiklos pelnas (tūkst.Eur)	3,581	2,669	4,723	3,766	1,137
Veiklos pelno marža, %	4.3	3.1	4.5	3.4	1.3
Pelnas prieš mokesčius (tūkst.Eur)	2,996	1,999	4,115	3,171	545
Pelno prieš mokesčius marža, %	3.6	2.3	3.9	2.9	0.6
Grynasis pelnas	3,082	2,223	3,768	3,207	1,168
Pelno marža, %	3.7	2.6	3.6	2.9	1.4
Pelnas tenkantis vienai akcijai (eurais)	0.26	0.19	0.32	0.27	0.10
Akcijų skaičius (tūkst.vnt)	11.943	11.943	11.943	11.943	11.943

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai finansiniai rodikliai:

2015 m. pardavimų pajamos buvo 84.4 mln. Eur ir, lyginant su 2014 m. pajamomis – 109.7 mln. Eur, sumažėjo 23 procentais.

2015 m. EBITDA buvo 3.9 mln. Eur ir, palyginti su 2014 m. EBITDA – 6.2 mln. Eur, sumažėjo 1.6 karto. EBITDA marža sudarė 4.6 proc. (2014 m. – 5.7 procento).

Veiklos pelnas (EBIT) 2015 m. buvo 1.1 mln. Eur, veiklos pelno marža buvo 1.3 proc. 2014 m. buvo 3.8 mln. Eur, veiklos pelno marža – 3.4 procento.

2015 m. grynasis pelnas, – 1.2 mln. Eur, 2014 m. grynasis pelnas – 3.2 mln. Eur. Ženkliai kritusios pieno produktų kainos eksporto rinkose, sumažėjusi paklausa ir Rusijos Federacijos embargas įtakojo 2.6 karto mažesnį grynąjį pelną.

	2011	2012	2013	2014	2015
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), %	19.0	12.8	18.3	13.4	4.8
Turto grąža (ROA), %	7.5	4.7	7.2	5.7	1.9
Skolos koeficientas	0.61	0.63	0.61	0.58	0.60
Skolos ir nuosavybės koeficientas	1.54	1.70	1.55	1.36	1.52
Likvidumo koeficientas	0.88	0.85	0.88	0.86	0.92
Turto apyvartumas	2.04	1.82	2.01	1.95	1.38
Kapitalo ir turto santykis	0.39	0.37	0.39	0.42	0.40

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai santykiniai rodikliai:

2015 m. viso turto suma buvo 61.4 mln. EUR, ir tai 9% daugiau nei 2014 m.

2015 m. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai padidėjo 13% dėl nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo ir sudarė 35.2 mln. EUR.

2015 m. nuosavas kapitalas – 24.3 mln. EUR, ir tai 2% daugiau nei 2014 m. (2014 m. nuosavas kapitalas – 23.9 mln. EUR).

2015 m. gruodžio 31 d. bendra paskolų suma 22.2 mln. EUR ir tai 37% daugiau nei 2014 m. gruodžio 31d.

AB Vilkyškių pieninės grupės pagaminti produkcijos kiekiai, tonomis:

	2011	2012	2013	2014	2015
Fermentiniai sūriai	12,747	12,857	13,796	17,436	16,875
Grietinėlė	10,794	9,595	12,514	15,384	13,454
Išrūgų produktai	41,476	39,376	45,446	43,713	47,391
Grietinė	3,905	4,546	3,928	3,090	2,766
Jogurtai	1,899	3,259	5,416	5,565	4,979
Varškės produktai	3,848	4,697	4,360	4,009	3,741

Per 2015 metus sūrio pagaminta 16,875 t sūrio ir tai 3% mažiau nei 2014 m., grietinėlės 2015 m. pagaminta 14% mažiau nei 2014 m.

AB Vilkyškių pieninės grupės supirkta pieno:

	2011	2012	2013	2014	2015
Supirkta pieno, tonomis	197,536	204,898	208,380	253,947	237,065
Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt	50,405	47,733	59,876	63,254	44,449
Supirkto pieno kaina, Eur/t	255,2	233,0	287,3	249,1	187,5

Per 2015 m. pieno supirkta 237 tūkst. t ir tai 7% mažiau nei 2014 m. Supirkto pieno kaina 2015 m. sumažėjo 25% lyginant su 2014 m.

Pardavimai ir rinkodara

Pajamos iš pagrindinių produktų:

	2011	2012	2013	2014	2015
Fermentiniai sūriai	39,614	41,714	49,809	52,262	40,244
Grietinėlė	19,923	12,505	22,956	21,099	16,944
Išrūgų produktai	3,802	3,965	5,481	6,563	3,666
Grietinė	5,023	5,839	5,233	4,230	3,528
Jogurtai	1,058	2,830	5,300	5,409	4,786
Varškės produktai	8,291	10,666	10,551	10,737	9,506
Kitos pajamos	6,317	8,139	6,217	9,360	5,771
Iš viso pajamų	84,028	85,658	105,547	109,660	84,445

Pardavimų pajamos 2015 m. sumažėjo 23% lyginant su 2014 m. Pardavimų pajamos Lietuvos rinkoje sumažėjo 9%, eksportas sumažėjo 29%.

2015 m. tik dar kartą įrodė, jog pieno produktų eksportas niekada nebuvo ta veiklos sritis, kurią būtų galima pavadinti stabilia ir nuspėjame. 2015 m. visi iki smulkiausių pieno gamintojų bei perdirbėjų pajuto kainų nestabilumą, rinkų stagnavimą bei nuolatinę konkurenciją. Pieno kvotų panaikinimas Europos Sąjungoje, Rusijos embargas – tai esminės priežastys privertusios peržiūrėti turimų rinkų

žemėlapį ir ieškoti naujų galimybių. Tai mums pavyko – startavome su naujais projektais arabų šalyse, Pietų Korėjoje, Pietų Europoje, prekės ženklas Vilvi tapo dar labiau matomas Lenkijos prekybos tinklų lentynose.

Eksportas 2015 m. sudarė 63% nuo visų AB Vilkyškių pieninės pardavimų. Tai 5 proc. mažesnė dalis nei 2014 m., tačiau vertinant produkcijos kiekinę išraišką, užsienio šalyse parduotas kiekis liko toks pats, tik pasiskirstė tarp kitų rinkų.

Daugiausia produkcijos parduota Europos Sąjungos šalyse, jas pavyko auginti nuo 37% iki 46% padidėjo pardavimų apimtys Vokietijoje, Italijoje, atsirado galimybė parduoti Bulgarijoje, Ispanijoje. Kitose šalyse padidėjimą nuo 6% iki 17% įtakojo pradėtas bendradarbiavimas su Pietų Korėja, JAE, Jordanija, Libija.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį eksporte sudaro sūrių, grietinėlės, bei išrūgų produktų kategorijos pardavimai.

	2011	2012	2013	2014	2015
Europos Sąjunga	28,265	25,409	32,870	40,933	38,593
Lietuva	30,563	31,644	31,118	34,574	31,391
Rusija	22,762	25,213	36,514	27,350	0
Kitos šalys	2,438	3,392	5,045	6,803	14,461
Iš viso pajamų	84,028	85,658	105,547	109,660	84,445

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Eur:

2010 metais įkurtas rinkodaros skyrius, kuris Vilkyškių pieninės įmonės grupėje atsakingas už naujų produktų vystymą, prekės ženklo strategiją bei rinkodaros veiksmus. Kompanija siekė išnaudoti visų pirma situaciją vietinėje rinkoje – investuoti į prekės ženklą ir išsiskirti siūloma unikalia verte vartotojams. Kryptingas šviežių pieno produktų asortimento plėtimas, produktų kokybė, originalūs skoniai bei unikalus pakuočių dizainas lėmė itin spartų pardavimų augimą bei vartotojų pripažinimą.

Vilkyškių pieninės grupės pasirinkta strategija investuoti į inovatyvius išskirtinius produktus leidžia kompanijai tęsti savo prekės ženklo pažadą nuolat džiuginti vartotojus pasirinkimu, naujais produktais, formuoti naujus skonio pojūčius ir naujas pieno produktų vartojimo tradicijas; o taip pat stiprinti savo prekės ženklo pozicijas.

Produktai su pridėtine verte bei originalia pakuote taip pat turi didelį potencialą eksporto rinkose, kuriose kompanija veikia vystydama eksportui skirtą prekės ženklą "Vilvi".

Parodos ir įvertinimai

2010 m. mėlynųjų pelėsių sūris "Memel Blue" apdovanotas aukso medaliu parodoje "Agrobalt".

2011 m. tarptautinėje parodoje ProdExpo, vykusioje Maskvoje, kategorijoje "Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas" apdovanojimus gavo net du Vilkyškių pieninės produktai – sūriai Žalgiris ir Legenda.

2011 m. kietasis sūris Žalgiris tarptautinėje parodoje World Food Moscow laimėjo aukso medalį "Metų produkto" kategorijoje.

2011 m. sūris Prussia tarptautinėje parodoje ProdExpo, vykusioje Maskvoje, laimėjo aukso medalį "Geriausio produkto" kategorijoje.

2011 m. mėlynųjų pelėsių sūris "Memel Blue" tarptautinėje parodoje "World Food Moscow" laimėjo bronzos medalį "Metų produkto" kategorijoje.

2011 m. "Vilkyškių" 30 proc. riebumo grietinė tarptautinėje parodoje "World Food Moscow" laimėjo bronzos medalį "Metų produkto" kategorijoje.

2012 m. puskietis sūris Maasdam tarptautinėje parodoje ProdExpo, vykusioje Maskvoje, laimėjo aukso medalį "Geriausio produkto" kategorijoje.

2012 m. tarptautinėje parodoje SIAL, vykusioje Paryžiuje, buvo pripažinti vieni inovatyviausių - "Vilkyškių" agrastinis jogurtas bei glaistyti varškės sūreliai buvo įvertinti "SIAL Innovation" apdovanojimu.

2012 m. Maskvoje vykusioje 21-ojoje maisto produktų parodoje "World Food Moscow 2012" kompetentinga gurmanų komisija, įvertinusi per 600 gamintojų produktus, AB Vilkyškių pieninės grupė Lietuvoje gaminamą funkcinį jogurtą su obuoliais ir avižomis, neseniai pristatytą ir Lietuvos rinkoje, įvertino sidabro medaliu.

2012 m. maisto produktų parodoje "World Food Moscow 2012" kompetentingos gurmanų komisijos sprendimu AB Vilkyškių pieninės grupės gaminama varškės užtepėlė su jūros druska buvo įvertinta sidabro medaliu.

2012 m. tarptautinėje parodoje "ProdExpo", vykusioje Maskvoje, kategorijoje "Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas" apdovanojimą gavo pikantiškas sūris "Basilis" bei varškės sūrelis su šaltalankiais "Vilkyškių".

2013 m. sūris Vilkyškių Original tarptautinėje parodoje ProdExpo, vykusioje Maskvoje, laimėjo aukso medalį "Geriausio produkto" kategorijoje.

2013 m. Lydytas sūris su mėlynaisiais pelėsiais ir "Bruschetta" prieskoniais "Memel Blue", tarptautinėje parodoje "ProdExpo", vykusioje Maskvoje, buvo įvertintas kaip vienas inovatyviausių produktų bei pelnė "Inovatyvaus produkto" apdovanojimą.

2013 m. Lydytas sūris su mėlynaisiais pelėsiais ir saulėje džiovintais pomidorais "Memel Blue" tarptautinėje parodoje "ProdExpo", vykusioje Maskvoje, laimėjo aukso medalį "Geriausio produkto" kategorijoje.

2014 m. vykusiame konkurse "Lietuvos verslo lyderiai 2014", Vilkyškių pieninė buvo pripažinta "Metų eksportuotoju 2014".

2014 m. Maskvoje vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje ProdExpo 2014 Vilkyškių pieninės kietasis sūris Jubiliejinis 1934 buvo apdovanotas aukso medaliu. Mūsų gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą.

2015 m. Vilkyškių pieninė pristačiusi unikalų, naują priedą pieno produktams - traškius baltuosius grikius Pasaulinių pieno pramonės inovacijų apdovanojimų (World Dairy Innovation Awards) vykusių Amsterdame, 9–ojo Pasaulinio pienininkų kongreso metu (Global Dairy Congress) - buvo įvertinta kaip viena geriausių Pieno produktų ingredientų kategorijoje, t.y. tapo viena iš 3-jų finalininkių. Viso žiuri vertino net 220 paraiškas iš 30-ies šalių 18-oje skirtingų kategorijų. Kiekvienoje kategorijoje buvo skelbiamas nugalėtojas bei trys finalininkai.

2015 m spalis – AB Vilkyškių pieninė dalyvavo vienoje didžiausių Europos tarptautinių maisto produktų parodoje "ANUGA" Kiolnas, Vokietija. Erdviame stende buvo pristatyti šviežūs produktai, sūriai bei maisto pramonėje naudojami ingredientai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m lapkritis – paroda "Food Ingredients Beijing 2015" Kinijoje. Dalyvavimas šioje parodoje sutapo su svarbiu įvykiu, kuomet tarp Lietuvos ir Kinijos buvo pasirašytas protokolas apie leidimą eksportuoti pieno produktus. Atsižvelgiant į šios rinkos poreikius, parodoje buvo pristatyti ingredientai (išrūgų baltymų koncentratas)

2015 m gruodis – siekiant rasti naujų kontaktų AB Vilkyškių pieninės gaminamiems išrūgų produktams (baltymų koncentratui bei permeatui), dalyvauta "Food Ingredients Paris 2015" parodoje Paryžiuje, kur susitinka daug maisto pramonės gamyklų atstovų, didmenininkų.

Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės grupės veikla:

Įmonių grupė užsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Grupės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

AB Vilkyškių pieninė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Grupė 2014 metais 2 metų laikotarpiui apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Euler Hermes. Kiekvieno kliento kredito rizika yra įvertinama atskirai.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonių grupė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku). 2015 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0.60. Finansinių paskolų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 22.2 mln. Eur. Paskolos įvertintos eurais. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafikus, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EURLIBOR palūkanų norma. 2011 m. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 8 mln. Eur sumai 5 metų terminui.

Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, grupė užima apie 17 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas".

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Įmonių grupė įgyvendins išrūgų perdirbimo projektą Tauragės mieste. Projekto įgyvendinimas leis Bendrovei pasiekti vieną iš pagrindinių įmonės strateginių krypčių, t.y. pasiekti "gilesnį" produkto perdirbimą, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktų krepšelį.

Planuojama, kad projekto įgyvendinimas sustiprins Bendrovės konkurencines pozicijas, taip pat turės reikšmingos teigiamos įtakos finansiniams rodikliams.

Projekto investicijos sieks 26 mln. eurų. Finansuojama bus tiek iš įmonės lėšų, tiek pasitelkus skolintą kapitalą.

Projektą planuojama pradėti 2016 metų vasario mėn., baigti per 2017 metų pirmąjį ketvirtį.

Kitų svarbių įvykių po 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

Veiklos planai ir prognozės

2016 m. AB Vilkyškių pieninės grupė ir toliau dės visas pastangas Maisto saugai ir kokybei užtikrinti. Plėsime asortimentą, toliau vykdysime naujų rinkų paiešką ir didinsime pardavimus naujai rastose rinkose. Planuojama investicija į tolesnį išrūgų perdirbimą, kas leis gaminti dar pelningesnius išrūgų produktus.

III. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Įmonės pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius	1 akcijos nominalioji vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
AB Vilkyškių pieninė	Paprastosios vardinės akcijos	11,943,000	0.29	3,463,470
AB Kelmės pieninė	Paprastosios vardinės akcijos	2,457,070	0.29	712,550
AB "Modest"	Paprastosios vardinės akcijos	5,617,118	0.29	1,628,964
AB "Pieno logistika"	Paprastosios vardinės akcijos	371,333	0.29	107,687

AB Vilkyškių pieninės grupės įmonių kapitalo struktūra

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų.

Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

• dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

• gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;

• kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui nevykdant

ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

• kitas įstatymų numatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

• gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);

• gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;

• nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;

• pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

• perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

• kitas įstatymų numatytas turtines teises.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Informacija apie akcininkus

AB Vilkyškių pieninės bendras akcininkų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 955. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis emitento visuotiniame akcininkų susirinkime %
Gintaras Bertašius	6,067,206	51%	51%
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	17%	17%
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	32%	32%
Kapitalo iš viso	11,943,000	100%	100%

AB Kelmės pieninės akcininkai

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė	2,457,070	100%	100%
Kapitalo iš viso	2,457,070	100%	100%

AB "Modest" akcininkai

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė	5,601,277	99.7%	99.7%
Kiti smulkieji akcininkai	15,841	0.3%	0.3%
Kapitalo iš viso	5,617,118	100%	100%

AB "Pieno logistika" akcininkai

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė	208,458	56.1%	56.1%
Kiti smulkieji akcininkai	162,875	43.9%	43.9%
Kapitalo iš viso	371,333	100%	100%

Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos pokytis ir apyvarta 2015 m.

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos ir OMX Vilnius indeksų palyginimas 2015 m.

Dividendai

2012 m. AB Vilkyškių pieninėje patvirtinta dividendų politika. Ištrauka iš dividendų politikos nuostatų:

Dividendai ir dividendų dydis

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

2. Bendrovės akcininkai Visuotinio Akcininkų Susirinkimo metu negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, jeigu 1) Bendrovė yra nemoki 2) paskirstytasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas 3) Bendrovės nuosavas kapitalas mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, bei rezervų sumą.

3. Bendrovės valdyba Visuotiniam Akcininkų Susirinkimui turėtų siūlyti dividendų dydį priklausomai nuo atitinkamų finansinių metų Bendrovės audituoto grynojo pelno.

4. Jeigu Bendrovė dirba pelningai, Bendrovės valdyba skiria tam tikrą dalį pajamų dividendų sumai, kaip nustatyta 2.6 punkte, ir reinvestuoja likusias pajamas siekiant padidinti Bendrovės kapitalizaciją.

5. Bendrovė dividendus išmoka grynaisiais pinigais.

6. Bendrovės valdyba turėtų nustatyti dividendų dydį remiantis praėjusių metų konsoliduotu Bendrovės grynuoju pelnu. Nustatytas dividendų dydis turi būti ne mažesnis kaip 25% Bendrovės praėjusių metų konsoliduoto grynojo pelno, bet ne didesnis kaip Bendrovės metinis konsoliduotas grynasis pelnas.

7. Bendrovė pasilieka teisę nukrypti nuo dividendų sumos kriterijų atskleidžiant tokio nuokrypio priežastis.

AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai	2011 (už 2010)	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)	2014 (už 2013)	2015 (už 2014)
Dividendai (Eur)	830,144	864,733	726,376	1,037,680	836.010
Dividendai vienai akcijai (Eur)	0.07	0.07	0.06	0.09	0.07
Akcijų skaičius	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000

AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai	2011 (už 2010)	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)	2014 (už 2013)	2015 (už 2014)
Dividendai (Eur)	3,764,466	2,890,185	4,269,700	2,419,497	3,489,039
Dividendai vienai akcijai (Eur)	1,51	1.16	1.74	0.98	1.42
Akcijų skaičius	2,494,808	2,494,808	2,457,070	2,457,070	2,457,070

AB "Modest" ir AB "Pieno logistika" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.

Darbuotojai

2015 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 975 darbuotojų.

			Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis aukštesnysis		nebaigtas vidurinis vidurinis		mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	10	7	3			2,886
Specialistai	232	116	74	42		799
Darbininkai	733	38	262	407	26	539
	975	161	339	449	26	648

2014 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 966 darbuotojų.

			Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	10	7	3			2,959
Specialistai	223	106	71	46		825
Darbininkai	733	29	261	397	46	505
	966	142	335	443	46	610

Darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis, jų teisės ir pareigos numatytos pareigybinėse instrukcijose. Darbuotojai ypatingų teisių ir pareigų neturi, darbas organizuojamas laikantis LR darbo kodekso nuostatų.

AB Vilkyškių pieninės organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Visuotinis akcininkų susirinkimas įgaliojo Bendrovės valdybą organizuoti savų akcijų supirkimą. Valdybai pavesta supirkti iki 10% savų akcijų, organizuoti jų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės valdymo organai

Pagal AB Vilkyškių pieninė įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Valdybos nariai renkami ketveriems metams. Valdybos pirmininką ketveriems metams renka valdyba iš savo narių. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys nariai.

Valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių. Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą.

Pagal AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" įstatus bendrovių valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės įstatų pakeitimo tvarka

Įmonių grupės įstatų pakeitimai gali būti atlikti per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų.

Valdybos veikla

Per 2015 m. įvyko trylika eilinių valdybos posėdžių. Visuose 2014 m. valdybos posėdžiuose buvo reikalaujamas kvorumas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2014 m. dvylikos mėnesių ir 2015 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę, 2014 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą, sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė 2014 m. pelno paskirstymą, savų akcijų supirkimo tvarką.

AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" valdybos posėdžiai vyksta reguliariai, svarstomi valdybos kompetenciją atitinkantys klausimai.

Valdybos ir administracijos nariai

AB Vilkyškių pieninės valdybos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Generalinis direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Technikos direktorius. Išsilavinimas aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. AB Vilkyškių pieninės Žaliavos pirkimo direktorius. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė nuo 2009 m. balandžio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinkta 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. AB Vilkyškių pieninės Ekonomikos ir finansų direktorė. AB "Modest" valdybos narė. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Linas Strėlis (g. 1968 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis. UAB "LS Capital" direktorius; UAB "Biglis" direktorius; "Socialinių įmonių asociacija" tarybos pirmininkas; AB "Agrowill group" Valdybos narys. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

Andrej Cyba (g. 1983 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, verslo administravimas ir vadyba. UAB "GP1" Generalinis direktorius; UAB "GP2" Generalinis direktorius; UAB "Piola" Generalinis direktorius. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

AB Vilkyškių pieninės administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – Ekonomikos ir finansų direktorė, valdybos narė. Bendrovėje dirba nuo 2000 m. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narė. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vaidotas Juškys (g. 1969 m.) – Vykdantysis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas - aukštasis, informacinės technologijos. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 250 AB Vilkyškių pieninės akcijų. Tai sudaro 0.002 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – Technikos direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – Žaliavos pirkimo direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1996 m. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – Gamybos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 1995 m. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Kelmės pieninė valdybos narys, AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

AB Vilkyškių pieninės Valdybos nariams per 2015 m. priskaičiuota atlyginimų ir tanjemų suma – 212 tūkst.Eur, tai sudaro 35,3 tūkst.Eur vienam valdybos nariui. Bendrovės vadovui ir vyr. finansininkui priskaičiuota atlyginimų ir tanjemų suma – 112,5 tūkst.Eur, tai sudaro 56 tūkst.Eur vienam nariui. 2015 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos nariai ir darbuotojai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

AB Kelmės pieninės valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2012 m. balandžio 26 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB "Modest" valdybos pirmininkas. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2012 m. balandžio 26 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės gamybos direktorius, AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Algirdas Žukauskas (g. 1958 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2012 m. balandžio 26 d. AB Kelmės pieninės Generalinis direktorius. AB Kelmės pieninėje dirba nuo 2008 m. Išsilavinimas – aukštasis, zooinžinierius. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

2015 m. AB Kelmės pieninė neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

AB "Modest" valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2013 m. gruodžio 10 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB Kelmės pieninės valdybos pirmininkas. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2013 m. gruodžio 10 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės gamybos direktorius, AB Kelmės pieninė valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė, ketverių metų kadencijai perrinkta 2013 m. gruodžio 10 d., valdybos narė. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos narė Ekonomikos ir finansų direktorė, AB Kelmės pieninės valdybos narė. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Kęstutis Keršys (g. 1957 m.) – direktorius. AB "Modest" dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas – aukštasis, ekonomika. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

2014 m. AB "Modest" neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

33. Komitetai

AB Vilkyškių pieninės audito komiteto nariai - Vanda Krivonosovienė (nepriklausomas narys, Tauragės rajono savivaldybės darbuotoja), Ligita Pudžiuvelytė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja) ir Milana Buivydienė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja). Visi nariai nėra vadovaujantys administracijos darbuotojai, Bendrovės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

Per 2015 m. įvyko trys Audito komiteto posėdžiai, kurių metu buvo aptarti ir patvirtinti Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų, 2014 m. metinio pranešimo ir 2014 m. pelno paskirstymo projektai, 2014 m. vidaus audito planas, aptartas 2016 m. biudžetas. Audito komiteto posėdžiuose dalyvavo visi komiteto nariai.

Dukterinėse įmonėse komitetai nėra sudaromi.

Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Informacija apie Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su Bendrovė susijusiomis šalimis yra pateikta AB Vilkyškių pieninės Finansinių ataskaitų už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 25-oje pastaboje.

Informacija apie Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius, galinčius daryti neigiamą įtaką emitento veiklai

Emitentas nėra sudaręs žalingų sandorių, turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai arba veiklos rezultatams. Emitentas taip nėra sudaręs sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ar kitų pareigų.

IV. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio konsoliduoto metinio pranešimo.

V. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

Kiekvieno mėnesio 10 dieną skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį. Paskelbta visa informacija, susijusi su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu, pranešimai apie metinius bei tarpinius rezultatus, taip pat pranešimas "Dėl tarpinės informacijos skelbimo":

"Nuo 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojusi nauja Vertybinių popierių įstatymo redakcija numato, kad tarpinę informaciją (3, 9 ir 12 mėnesių finansines ataskaitas) emitentai gali rengti savo pasirinkimu. AB Vilkyškių pieninė praneša, kad vietoje tarpinės informacijos skelbs pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitą. 2015 m. 12 mėn. tarpinė finansinė ataskaita bus skelbiama 2016 m. vasario 29 d., vėliau bus skelbiamos pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitos."

Priedas

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės pranešimas apie NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2015 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/).
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje (išskyrus grupės įmonėje AB Pieno logistika) sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. AB Vilkyškių pieninėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.
II principas: Bendrovės valdymo sistema
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.		AB Pieno logistika organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Valdyba šioje bendrovėje nesudaroma. Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už įmonės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdyba (išskyrus AB Pieno logistika ).
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba.

stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Šie principai valdybai taikomi tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai. AB ,,Kelmės pieninė" valdybą sudaro 3 nariai. Valdyba AB ,,Pieno logistika" nesudaroma. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Ne Taip	AB Vilkyškių pieninė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. AB ,,Modest" ir AB ,Kelmės pieninė rekomendacijos laikosi.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

²Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. Kaip bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdžiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdžiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus).	Taip	Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka. Valdybos veiklos reglamento įmonė neturi.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti . AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse. AB ,,Modest", AB ,,Kelmės pieninė" ir AB ,,Pieno logistika" audito komitetas nesudarytas

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Valdybos nariai ( ir AB ,,Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai) dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių ,,pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);	Ne	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, tačiau AB ,,Vilkyškių pieninė" valdyboje yra 2 nariai, kurie atitinka šiame punkte išvardintus nepriklausomumo kriterijus.

⁴Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.

reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6.	Taip	AB ,,Vilkyškių pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje mokamos tantjemos.
Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje atlyginimas nemokamas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba taip pat teikia rekomendacijas ir pasiūlymus bendrovės vadovui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2015–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti, kad visi

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7

Žr. 3 išnašą.

⁸Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.		akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arbavaldymo organų nariams.	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei bendrovėje jie sudaromi) aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB "Vilkyškių pieninė" Atlyginimo komitetas užtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. AB ,,Modest" , AB ,,Kelmės pieninė" ir AB ,,Pieno logistika" komitetai nesuformuoti.

¹⁰Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas AB "Vilkyškių pieninė" komitetas sudarytas iš 3 narių.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.

4.12. Skyrimo komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų		"Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų
būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių		komitetas.
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui,
aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo
narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias
bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų
turėtų būti šios:		komitetas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams
ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių
arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,
susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl
galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo
organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės laikosi šių rekomendacijos
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		nuostatų. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai,
būti šios:		jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus		dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant		auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,		vykdymą, (iii) audito komitetas užtikrina ir vidaus audito funkcijų
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi)		veiksmingumą.
yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į
šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje
nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti
šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis interalia išorės

audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui
moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir
gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas
iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracija turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam
tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems
veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		veiklą praktikos.
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią

ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,
kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja ir valdybos darbą organizuoja valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą 12 per mėnesį.	Taip	Valdybos posėdžiai yra organizuojami pagal patvirtintą grafiką bei esant poreikiui.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

¹²Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Svarbūs sandoriai tvirtinami Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Akcininkams teisės aktų nustatyta tvarka sudaroma galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. AB ,,Vilkyškių pieninė" pateikia Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams	Ne	Bendrovė modernių technologijų netaiko.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Valdybos nariai nepainioja Bendrovės turto su savo turtu.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
	Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos

politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti

metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip		išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais		informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę
finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti		paslaptį turinčios informacijos.
skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
informacija:		ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;		politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų		informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę
vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti		paslaptį turinčios informacijos.
akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba
kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės
interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami
veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo
politika buvo analizuojama siekiant nustatyti
susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką,
sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai
turėtų apimti informaciją apie sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo
terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu
pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais	Ne
metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų
ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent
8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie
kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo
mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia
nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Neaktualu
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Neaktualu
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Neaktualu
dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba Neaktualu valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos Taip
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei Taip
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, Ne
Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti
išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto
informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių
paslaptį turinčios informacijos.
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų Neaktualu Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti
mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
Neaktualu įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos
pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus
metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir
teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo
iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų
vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam
Neaktualu tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos Neaktualu
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų
pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, Neaktualu Bendrovės vadovų atlyginimą pagal Bendrovės įstatus nustato
turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų valdyba (išskyrus AB Pieno logistika vadovo – jo atlyginimą
susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustato akcininkų susirinkimas).
nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių
Neaktualu atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama
Neaktualu Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis
akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais. akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų
pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams
pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos
naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų
pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais

pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;	Neaktualu
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,	Neaktualu
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet	Neaktualu
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę
dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto	Neaktualu
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų
dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų
politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški
nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti
pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese, sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

1)	10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip, išskyrus 4 punkte nurodyta informacija apie atlyginimus	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje
2)	bendrovės tikslus;
3)	asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4)	bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5)	galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6)	bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7)	pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8)	bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
	Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
	10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
	10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie	Taip	Išskyrus informaciją apie atlyginimus.

galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo	Neaktualu
bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	AB Vilkyškių pieninė informaciją per NASDAQ Vilnius naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Įmonės valdyba (grupės įmonėje AB ,,Pieno logistika" – vadovas) teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės.