Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę	1
Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų	2
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	5
Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita	6
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	7
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	10
Konsoliduotų finansinių ataskaitų pastabos	12
AB Vilkyškių pieninė konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus	60

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie Bendrovę

AB "Vilkyškių pieninė"

Telefonas: +370 441 55330

Telefaksas: +370 441 55242

Įmonės kodas: 277160980

Buveinė: LT-99369 Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių r. sav., Lietuva

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB "SEB bankas" "Swedbank", AB "DnB Nord bankas" Nordea BankFinlandPlc AB Šiaulių bankas

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Tūkst. litų	Pastaba	2013 m. gruodžio 31 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai
	10	97,493	93,927
Nematerialusis turtas	11	23,922	23,879
Ilgalaikės gautinos sumos	12	1,678	1,395
Ilgalaikis turtas		123,093	119,201
Atsargos	13	30,179	23,969
Prekybos ir kitos gautinos sumos	14	25,513	16,724
Išankstiniai apmokėjimai	15	2,265	1,406
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	241	880
Trumpalaikis turtas		58,198	42,979
Turtas iš viso		181,291	162,180
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas		11,943	11,943
Akcijų priedai		11,396	11,396
Rezervai		11,816	11,389
Nepaskirstytas pelnas		35,742	25,132
Nuosavas kapitalas, priskirtinas
Įmonės akcininkams	17	70,897	59,860
Nekontroliuojanti dalis		183	141
Nuosavas kapitalas	17	71,080	60,001
Įsipareigojimai
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	18	28,684	35,755
Išvestinės finansinės priemonės	22	1,207	1,707
Vyriausybės dotacijos Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	19 20	11,204 3,058	12,564 1,862

Ilgalaikiai įsipareigojimai		44,153	51,888
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	18	25,826	17,950
Mokėtinas pelno mokestis		-	-
Išvestinės finansinės priemonės	22	358	436
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	21	39,874	31,905
Trumpalaikiai įsipareigojimai		66,058	50,291
Įsipareigojimai		110,211	102,179
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		181,291	162,180

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

364,432 295,759 Pajamos 1 -323,793 -265,705 Pardavimų savikaina 2 Bendrasis pelnas 40,639 30,054 Kitos veiklos pajamos 3 1,441 1,095 Paskirstymo sąnaudos 5 -17,309 -12,799 Administracinės sąnaudos 6 -8,205 -8,793 Kitos veiklos sąnaudos 4 -257 -341 16,309 9,216 Veiklos rezultatas Finansinės veiklos pajamos 100 110 Finansinės veiklos sąnaudos -2,202 -2,423 7 -2,102 -2,313 Grynosios finansinės veiklos sąnaudos 14,207 6,903 Pelnas prieš mokesčius Pelno mokesčio sąnaudos 8 -1,198 772 13,009 7,675 Ataskaitinių metų pelnas Priskirtina: Bendrovės akcininkams 12,949 7,564 Nekontroliuojančiai daliai 60 111 13,009 7,675 Ataskaitinių metų pelnas Pelnas, tenkantis 1 akcijai (litais) 9 1.08 0.63 Sumažintas pelnas 1 akcijai (litais) 9 1.08 0.63	Tūkst. Litų	Pastaba	2013	2012

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. litų	2013	2012
Ataskaitinių metų pelnas	13,009	7,675

Kitos bendrosios pajamos
Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis	578	-746
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti	-	-
į pelno (nuostolių) ataskaitą
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po
pelno mokesčio	578	-746
Iš viso bendrųjų pajamų	13,587	6,929
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams	13,527	6,818
Nekontroliuojančiai daliai	60	111
Viso bendrųjų pajamų	13,587	6,929

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. litų	Pastaba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Apsidraudimo priemonių rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Nekon troliuo janti dali	Iš viso nuosavo kapitalo
2012 m. sausio 1 d.		11,943	11,396	6,929	-1,397	5,768	1,194	20,195	56,028	104	56,132
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas Kitos bendrosios		-	-	-	-	-	-	7,564	7,564	111	7,675
pajamos Pervedimai iš rezervų Perkainojimo rezervo didinimas, dėl pelno		-	-	-359	- -	- -	-	359		-	-
mokesčio įtakos Rezervo išvestinėms finansinėms priemonėms sudarymas		- -	- -	- -	-746	-	- -	- -	- -746	- -	- -746
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	-359	-746	-	-	359	-746	-	-6,929
Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų		-	-	-359	-746	-	-	7,923	6,818	111	6,929
Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą		-	-	-	-	-	-	-		-	-
Pervedimai į rezervą
savoms akcijoms įsigyti		-	-	-	-	-	-	-		-	-
Dividendai Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams		-	-	-	-	-	-	-2,986	-2,986	-74	-3,060
		-	-	-	-	-	-	-2,986	-2,866	-74	-3,060
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas
(sumažėjimas) Iš viso operacijų su		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
akcininkais		-	-	-	-	-	-	-2,986	-2,986	-74	-3,060
2012 m. gruodžio 31 d.	17	11,943	11,396	6,570	-2,143	5,768	1,194	25,132	59,860	141	60,001

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. litų	Pastaba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Apsidraudimo priemonių rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Nekon troliuo janti dalis	Iš viso nuosavo kapitalo
2013 m. sausio 1 d.		11,943	11,396	6,570	-2,143	5,768	1,194	25,132	59,860	141	60,001
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas Kitos bendrosios		-	-	-	-	-	-	12,949	12,949	60	13,009
pajamos
Pervedimai iš rezervų Rezervo išvestinėms finansinėms priemonėms sudarymas		- -	- -	-354 -	- 578	- -	- -	354 -	- 578	- -	- 578
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	-354	578	-	-	354	578	-	13,587
Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų		-	-	-354	578	-	-	13,303	13,527	60	13,587
Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Dividendai		- - -	- - -	- - -	- - -	- 203 -	- - -	- -203 -2,508	- - -2,508	- - -	- - -2,508
Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams		-	-	-	-	203	-	-2,711	-2,508		-2,508
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas (sumažėjimas)		-	-	-	-	-	-	18	18	-18	-
Iš viso operacijų su
akcininkais		-	-	-	-	-	-	-2,693	-2,490	-18	-2,508
2013 m. gruodžio 31 d.	17	11,943	11,396	6,216	-1,565	5,971	1,194	35,742	70,897	183	71,080

pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2013	2012
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Laikotarpio pelnas		13,009	7,675
Koregavimai dėl:
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų
nusidėvėjimo	10	9,140	7,783
Nematerialiojo turto amortizacijos	11	6	138
Dotacijų amortizacijos ir nurašymo	19	-1,360	-1,132
Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo		-39	-64
Pelno mokesčio sąnaudų		1,198	-772
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos		2,102	2,313
		24,056	15,941
Atsargų pokytis		-6,210	-710
Ilgalaikių gautinų sumų pokytis		-283	164
Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių
apmokėjimų pokytis		-9,686	2,358
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		8,098	2,180
		15,975	19,933
Sumokėtas pelno mokestis		-	-
Sumokėtos palūkanos		-1,805	-1,629
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos		14,170	18,304
Investicinės veiklos pinigų srautai
Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui	10	-12,797	-29,573
Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui	11	-49	-7
Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo		689	246
Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas		-	-
Suteiktos paskolos		-	-648
Susigrąžintos paskolos		-	999
Gautos palūkanos		-	2
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje
veikloje		-12,157	-28,981

pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2013	2012
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		11,618	30,585
Paskolų grąžinimas		-11,762	-22,233
Lėšos dividendams išmokėti		-2,508	-2,986
Gautos vyriausybės dotacijos	19	-	5,854
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		-2,652	11,220
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)		-639	543
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d		880	337
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	16	241	880

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Bendroji informacija

Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)

AB "Vilkyškių pieninė", patronuojanti įmonė (toliau tekste: Patronuojanti Įmonė arba Bendrovė)
AB "Modest", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Modest")
AB "Kelmės pieninė", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Kelmės pieninė").
AB "Pieno logistika", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Pieno logistika").

AB "Vilkyškių pieninė" įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6,067,206	1	6,067,206
Linas Strėlis	1,918,215	1	1,918,215
Kiti smulkieji akcininkai	3,957,579	1	3,957,579
Kapitalo iš viso	11,943,000	1	11,943,000

Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.

Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas.

Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Patronuojanti Įmonė taip pat turi pieno paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.

Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99,7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų (2012 m. gruodžio 31 d. – 99,7%). AB "Modest" gamina fermentinį sūrį mozarrella, pelėsinį sūrį bei kitus sūrio produktus.

Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų (2012 m. gruodžio 31 d. – 99,25%). AB "Kelmės pieninė" gamina šviežius pieno produktus.

Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio Įmonių grupę papildė dukterinė įmonė AB "Pieno logistika". Jos įstatinis kapitalas 371 tūkst. Lt., o pagrindinė veikla pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 50,8% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

Grupės darbuotojų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 936 (2012 m. gruodžio 31 d. - 925).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Šis konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos finansinės ataskaitos") yra AB "Vilkyškių pieninė" Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Patronuojančios Įmonės vadovybė yra įgaliota išleisti konsoliduotas finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki kitų metų balandžio 30-os dienos.

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti perkainuota verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Skaičiai finansinėse ataskaitose pateikiami tūkst. litų (tLTL). Litas (LTL) yra oficiali Lietuvos valiuta ir funkcinė Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių valiuta.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos eurais įvykdytos operacijos buvo konvertuotos Lietuvos Banko nustatytu pastoviu keitimo kursu 1 Euro=3.4528 Litai.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra Įmonės kontroliuojamos Patronuojančios Įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Patronuojanti Įmonė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsižvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas Grupės finansines ataskaitas nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų.

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta žemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumažinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Patronuojanti Įmonė arba dukterinės įmonės ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai	10-40 metų
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas turtas	3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Nematerialusis turtas

Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Grupė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Prestižas

Prestižas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripažinti.

Prestižas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu yra apskaitomas kaip nematerialus turtas Prestižas yra atvaizduotas savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo (testuojamo kiekvienais metais) nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Nekontroliuojanti dalis

Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestižas yra nepripažįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.

Atsargos

Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.

Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas.

Atsargų sunaudojimas yra nustatomas pagal FIFO metodą.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Neišvestinis finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą; investicijos laikomos iki išpirkimo termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verteper pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Patronuojanti įmonė ar dukterinės įmonės neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki išpirkimo termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripažįstamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje iki tol, kol pripažinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumažėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripažinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Patronuojanti Įmonė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje.

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo savikainos dalimi ir iki turto naudojimo pradžios yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.

Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinio kontrakto ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudžiai susiję su pagrindinio kontrakto ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias ekonomines charakteristikas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėžimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.

Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną ar nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.

Atskiriamosios įterptinės priemonės

Atskiriamųjų įterptinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra laikoma pardavimui ir nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
− Grupė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Grupė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas.

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Grupė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Grupė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Vertės sumažėjimo atstatymas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti.

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuoįsipareigojimu.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Finansinė ir veiklos nuoma

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.

Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma, kurią Grupei perleidžiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradžioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kapitalizuotas turtas nudėvimas per naudingo tarnavimo laiką arba, jei nėra tikrumo, kad Grupė nuomos pabaigoje įgys nuosavybės teises į turtą, per nuomos sutarties galiojimo laiką.

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos yra patiriamos.

Dotacijos, skirtos Patronuojančiai Įmonei arba dukterinėms įmonėms kompensuoti turto įsigijimo išlaidas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Grupės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį pagal PMĮ 30 str. 4 d. pakeitimo nuostatas, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negalės būti didesnė kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai tvarka nesikeitė, todėl gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir

Pelno mokestis (tęsinys)

naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Patronuojančios Įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas. Kitų bendrųjų pajamų elementų pateikimas" pataisa (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. ir vėliau prasidedantiems laikotarpiams). Dėl 1-ojo TFAS Grupė pakoregavo straipsnių pateikimą kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tam, kad atskirtų straipsnius, kurie ateityje galėtų būti pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą, nuo tų, kurie niekada nebus pergrupuojami. Atitinkamai pateikta ir lyginamoji informacija.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" pataisa (taikomas perspektyviai 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems laikotarpiams). 13-ajame TFAS nustatoma bendra tikrosios vertės nustatymo ir informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo sistema, kai tokio nustatymo reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Šiame TFAS tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Šis TFAS pakeičia ir praplečia tikrosios vertės nustatymo atskleidimo reikalavimus kituose TFAS, įskaitant 7-ajį TFAS.

Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2013 m. sausio 1 d., kurios neturi įtakos šioms konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms:

7-ojo TFAS pataisa "Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita";
19-ojo TAS pataisa (2011 m.) "Išmokos darbuotojams";
12-ojo TAS pataisos "Atidėtasis mokestis. Pagrindinio turto vertės atkūrimas".

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų ankščiau.

10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos", 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" ir 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas"(2011 m.)

• 10-ajame TFAS nustatomas bendras kontrolės modelis, pagal kurį galima nustatyti, ar ūkio subjektas, į kurį investuojama, turi būti konsoliduojamas. Dėl to Grupei gali tekti pakeisti savo konsolidavimo išvadą, taikomą ūkio subjektams, į kuriuos ji investuoja, o dėl to gali pasikeisti ir dabartinė šių ūkio subjektų apskaitos tvarka.

Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Grupės ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.

Remiantis 11-asis TFAS, jungtinės veiklos struktūra tebelaikoma svarbiu, bet nebe pagrindiniu veiksniu jungtinės veiklos rūšiai ir apskaitos modeliui nustatyti.
Grupės dalis bendroje veikloje, kurioje šalys turi teisių į turtą ir prievolių vykdyti įsipareigojimus, bus apskaitoma atsižvelgiant į Grupės dalį minėtame turte ir įsipareigojimuose.
Grupės dalis bendroje įmonėje, kurioje šalys turi teisių į grynąjį turtą, bus apskaitoma taikant nuosavybės metodą.

Grupė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.

• 12-ajame TFAS į vieną standartą sujungiami visi reikalavimai ūkio subjektui atskleisti savo dalį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje, asocijuotosiose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

Grupė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

Šie standartai galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, tačiau leidžiama juos taikyti ankščiau.

• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 11-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 28-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.)

27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos".

Grupė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo Grupės apskaitos politika nėra keičiama.

28-asis TAS (2011 m.) "Investicijos į asocijuotąsias įmonesir bendras įmones (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 11-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 27-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau). Buvo padarytos nedidelės 28-ojo TAS (2008 m.) pataisos:
^o Asocijuotosios įmonės ir bendros įmonės, laikomos pardavimui. Investicijai į asocijuotąją ar bendrą įmonę arba tokios investicijos daliai, kuri atitinka priskyrimo skirtam parduoti turto kriterijus, ūkio subjektas turi taikyti 5-ąjį TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla". Bet kuri išlaikyta investicijos dalis, neklasifikuojama kaip skirta parduoti, turi būti apskaitoma taikant nuosavybės metodą iki dalies, kuri klasifikuojama kaip skirta parduoti, perleidimo. Po perleidimo bet kokią išlaikytą dalį ūkio subjektas turi apskaityti nuosavybės metodu, jei ta išlaikyta dalis ir toliau yra asocijuotoji ar bendra įmonė.
o Nuosavybės dalies asocijuotoje ar bendroje įmonėje pokytis. Anksčiau28-ajame TAS (2008 m.) ir 31-ajame TAS buvo aiškinama, kad dėl reikšmingos įtakos ar bendros kontrolės nutraukimo visais atvejais būtina iš naujo įvertinti išlaikytą nuosavybės dalį, net jei reikšminga įtaka buvo pasiekta dėl bendros kontrolės. Dabar pagal 28-ąjį TAS (2011 m.) reikalaujama, kad esant tokioms aplinkybėms, išlaikytos investicijos dalies iš naujo vertinti nereikia.

Grupė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, ji neturi investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.

o 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Pataisomis nenustatomos naujos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos taisyklės, tačiau paaiškinami užskaitos kriterijai, taikomi atsiradus jų taikymo neatitikimams.

Pataisose aiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė:

nepriklauso nuo ateities įvykio; ir
teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

Grupė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.

• 10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisos "Investicinės įmonė" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisose pateikiama 10-ajame TFAS įtvirtinto reikalavimo konsoliduoti išimtis ir reikalaujama, kad investicinėms įmonėms priskiriami ūkio subjektai nekonsoliduotų savo investicijų į kontroliuojamus ūkio subjektus, investicijų į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones, o vertintų jas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą įtraukiant į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ši konsolidavimo išimtis yra privaloma (t. y. nėra pasirenkama), išskyrus dukterines įmones, kurių veikla yra laikoma investicinės įmonės investicinės veiklos tąsa, – tokios dukterinės įmonės vis tiek turi būti konsoliduojamos. Ūkio subjektas priskiriamas investicinei įmonei, jeigu jis atitinka visus esminius investicinės įmonės apibrėžties elementus.

Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neatitinka investicinėms įmonėms taikomų reikalavimų.

• 36-ojo TAS "Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams).

Pataisose išaiškinama, kad ūkio subjektas turi atskleisti tik atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų, kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinti arba panaikinti vertės sumažėjimo nuostoliai, atsiperkamąją vertę. Pataisose taip pat reikalaujama atskleisti papildomą informaciją, susijusią su tikrosios vertės hierarchijos lygiu, kai atskiro turto (įskaitant prestižą) arba pinigus kuriančių vienetų vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas arba panaikintas ir kai atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus perleidimo išlaidas.

Grupė nemano, kad naujasis standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

• 39-ojo TAS pataisos "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Kai tenkinami tam tikri kriterijai, pataisose leidžiama toliau taikyti apsidraudimo sandorių apskaitą, kai dėl teisės aktų ir taisyklių apsidraudimo priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti tarpuskaitą.

Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė netaiko apsidraudimo sandorių apskaitos.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.

Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Grupė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei bei kitai sandorio šaliai.

Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo nustatymas

Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutarties

Sutarties vykdymo pradžioje Grupė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:

1) Sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų,
2) Sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Grupė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutarties (tęsinys)

mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Grupė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas

apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant efektyvią palūkanų normą.

Prestižo bei nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant to turto atsiperkamąją vertę. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Pastatų vertinimas

Informacija apie prielaidas ir vertinimo neapibrėžtumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Grupės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Grupė susiduria su tokiomis rizikomis:

kredito rizika,
likvidumo rizika,
rinkos rizika,
veiklos rizika.

Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.

Pastaboje Nr. 26"Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Grupės kapitalo valdymą. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.

Rizikos valdymo pagrindas

Už bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Kredito rizika

Grupė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Grupės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Grupė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus tokius kaip:

limitas,
draudimas,
garantijos,
kreditų draudimas.

Patronuojanti įmonė 2013 metais apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Eurler Hermes.

Kiekvieno kliento, atsiskaitančio ne grynaisiais pinigais, kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Grupės reputacijai.

Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Grupė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.

Grupės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Grupės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Grupė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atviros valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Grupės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (22 pastaba).

Veiklos rizika

Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių priežasčių, susijusių su Grupės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Grupės funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Grupės veiklos visumos.

Grupės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Grupės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Už veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Grupės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:

tinkamo pareigybių, įskaitant savarankišką sandorių patvirtinimą, paskirstymo reikalavimai
sandorių sutikrinimo ir kontrolės reikalavimai
teisinių ir kitų įstatyminių reikalavimų vykdymas
kontrolės ir procedūrų dokumentavimas
veiklos rizikos, su kuria Grupė susiduria, sistemingo vertinimo reikalavimai ir kontrolės bei procedūrų adekvatumas nustatytoms veiklos rizikoms kontroliuoti
veiklos nuostolių atskaitomybės ir siūlomų veiksmų jų pašalinimui reikalavimai
veiksmų, nenumatytiems atvejams valdyti, planai
mokymas ir profesinis tobulinimasis

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Veiklos rizika (tęsinys)

etikos ir veiklos standartai
rizikos mažinimas, įskaitant draudimą, jei tai efektyvu

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

1 Segmentų informacija

Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.

Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:

Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės ir dukterinių įmonių gaminami sūriai ir sūrio produktai;
Švieži pieno produktai. Segmentą sudaro dukterinių įmonių gaminami šviežūs pieno produktai (pienas, kefyras, jogurtai, varškės produktai);
Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

Tūkst.litų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produkta	Kiti produktai	Iš viso
Pardavimai	171,982	97,648	94,802	364,432
Pardavimų savikaina	-161,531	-85,452	-76,810	-323,793
Bendrasis pelnas	10,451	12,196	17,992	40,639

Segmentų rezultatai 2013 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Segmentų rezultatai 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst.litų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produkta	Kiti produktai	Iš viso

Pardavimai	145,617	89,933	60,209	295,759
Pardavimų savikaina	-139,336	-70,249	-56,120	-265,705
Bendrasis pelnas	6,281	19,684	4,089	30,054

Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, nusidėvėjimą ir amortizaciją, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Generaliniam direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

1 Segmentų informacija (tęsinys)

Grupė taip pat turi 4 išskiriamus segmentus, sudarytus juridinių asmenų pagrindu: AB "Vilkyškių pieninė" (patronuojanti Bendrovė), AB "Kelmės pieninė" (dukterinė įmonė) , AB "Modest" (dukterinė įmonė) ir AB "Pieno Logistika" prisijungusi 2013 m. gruodžio pabaigoje. Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba, išskyrus AB "Pieno logistika", kurios pagrindinė veikla pastatų nuoma. Įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Generalinis direktorius kiekvieną mėnesį peržiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.

Stambiausias grupės segmentas yra AB "Vilkyškių pieninė". Daugiau informacijos apie atskiros Bendrovės AB "Vilkyškių pieninė" segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

Tūkst. litų	AB "Vilkyškių pieninė"	AB "Kelmės pieninė"	AB "Modest"	AB "Pieno Logistika Derinimas		Iš viso
Pardavimų pajamos	409,282	96,468	26,527	2	-167,847	364,432
Palūkanų pajamos	33	156	79		-235	33
Palūkanų sąnaudos	-1,639	-246	-141		235	-1,791
Nusidėvėjimas ir amortizacija	5,696	1,496	722		-	7,914
Rezultatas prieš apmokestinimą	22,275	8,103	-1,430	1	-14,742	14,207
Pelno mokesčio sąnaudos	-1,198	-	-	-	-	-1,198
Grynasis pelnas	21,077	8,103	-1,430	1	-14,742	13,009
Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai
Segmento turtas	163,252	27,894	10,806	650	-21,311	181,291
Ilgalaikio turto įsigijimas	10,128	2,731	674	-	-	13,533
Segmento įsipareigojimai	92,696	16,339	9,136	277	-8,237	110,211

2013 m. segmentų informacija:

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

2013 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. litų	Pajamos	Turtas
Lietuva	107,444	168,551
Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą	113,495	11,569
Rusija	126,075	182
Kitos šalys	17,418	989
	364,432	181,291

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2012 m. segmentų informacija:

Tūkst. litų	AB "Vilkyškių pieninė"	AB "Kelmės pieninė"	AB "Modest"	Derinimas	Iš viso
Pardavimų pajamos	329,860	93,305	45,571	-172,976	295,759
Palūkanų pajamos	46	156	34	-156	80
Palūkanų sąnaudos	-1,750	-339	-79	156	-2,012
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4,789	1,334	746	-	6,869
Rezultatas prieš apmokestinimą	4,403	14,843	-2,326	-10,017	6,903
Pelno mokesčio sąnaudos	772	-	-	-	772
Grynasis pelnas	5,175	14,843	-2,326	-10,017	7,675
Kiti reikšmingi nepiniginiai
straipsniai	-	-	-	-	-
Segmento turtas	143,229	39,437	14,150	-34,636	162,180
Ilgalaikio turto įsigijimas	26,141	3,126	306	-	29,573
Segmento įsipareigojimai	91,820	20,869	11,050	-21,560	102,179

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

2012 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. litų	Pajamos	Turtas
Lietuva	109,260	156,183
Europos sąjunga	87,734	4,229
Rusija	87,054	537
Kitos šalys	11,711	1,231
	295,759	162,180

Informacija apie pagrindinius pirkėjus

Grupė turi vieną pirkėją Rusijoje, kuriam pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų.

	Tūkst. litų	2013	2012
2	Pardavimų savikaina
	Žaliavos	-242,718	-198,897
	Personalo sąnaudos	-20,778	-19,182
	Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija	-6,874	-5,566
	Dujos, elektra	-9,301	-11,413
	Kitos	-44,122	-30,647
		-323,793	-265,705

	Tūkst. litų	2013	2012
2	Pardavimų savikaina
	Žaliavos	-242,718	-198,897
	Personalo sąnaudos	-20,778	-19,182
	Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija	-6,874	-5,566
	Dujos, elektra	-9,301	-11,413
	Kitos	-44,122	-30,647
		-323,793	-265,705
3	Kitos veiklos pajamos
	Pajamos iš medžiagų pardavimo	79	91
	Kitos pajamos	1,362	1,004
		1,441	1,095
4	Kitos veiklos sąnaudos
	Parduotų medžiagų savikaina	-226	-61
	Kitos sąnaudos	-31	-280
		-257	-341

5	Paskirstymo sąnaudos
	Logistikos ir transporto paslaugos	-8,473	-5,669
	Marketingo ir reklamos paslaugos	-4,946	-4,189
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-1,812	-1,747
	Nusidėvėjimo sąnaudos	-222	-184
	Kitos pardavimo sąnaudos	-1,856	-1,010
		-17,309	-12,799
6	Administracinės sąnaudos
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-3,677	-4,020
	Nusidėvėjimas ir amortizacija	-404	-515
	Apsauga	-371	-326
	Veterinarijos paslaugos	-359	-350
	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	-248	-121
	Banko mokesčiai	-185	-150
	Kuras	-173	-86
	Baudos	-159	-259
	Tantjemos valdybos nariams	-150	-150
	Remonto sąnaudos	-140	-55
	Vertybinių popierių biržos sąnaudos	-87	-87
	Narystė	-79	-73
	Draudimas	-45	-64
	Konsultacijos	-28	-164
	Netiesioginių išlaidų dalis, pripažinta gamybos
	sustabdymo metu	-	-576
	Kitos	-2,100	-1,797
		-8,205	-8,793

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	Tūkst. litų			2013	2012
7	Grynosios finansinės veiklos sąnaudos
	Finansinės veiklos pajamos
	Palūkanos			33	80
	Baudų ir delspinigių pajamos Kitos			66 1	30 0
	Iš viso finansinės veiklos pajamų			100	110
	Finansinės veiklos sąnaudos
	Palūkanos			-1,804	-2,012
	Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų			-264	-241
	Kitos			-134	-170
	Iš viso finansinės veiklos sąnaudų			-2,202	-2,423
				-2,102	-2,313
8	Pelno mokesčio sąnaudos Tūkst. litų			2013	2012

	Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
	Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Ataskaitinis laikotarpis			-	-
	Atidėtojo mokesčio sąnaudos
	Atidėtojo mokesčio pokytis			-1,198	772
				-1,198	772
	Tūkst. litų
	Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas Tūkst. litų		2013	2012
	Metų pelnas		13,009		7,675
	Pelno mokesčio sąnaudos		1,198		-772
	Pelnas prieš mokesčius 3		14,207		6,903
	Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio
	tarifą	15.00%	2,131	15.00%	1,035
	Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas dėl turimo socialinės įmonės statuso
		-8,55%	-1,215	-32.28%	-2,228
	Pastovūs skirtumai Ankstesnių laikotarpių laikinųjų skirtumų pripažinimas	1,98% -	282 -	6.1% -	421 -
	Pelno mokesčio sąnaudos	8,43%	1,198	-11.18%	-772

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	2013	2012
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt.	11,943	11,943
Grynasis pelnas, priskirtinas Patronuojančios Įmonės paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. litų	12,949	7,564
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, litais	1.08	0.63

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Tūkst. litų	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	31,086	63,021	13,669	4,033	111,809
Įsigijimai	389	8,055	285	20,903	29,632
Pardavimai		- -3,333	-448	-	-3,781
Perklasifikavimai	2,689	20,908	-4,352	-19,245	-
Likutis 2012 m gruodžio 31 d.	34,164	88,651	9,154	5,691	137,660
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	34,164	88,651	9,154	5,691	137,660
Įsigijimai	655	2,584	580	9,665	13,484
Perleidimas		-7 -2,470	-215	-	-2,692
Perklasifikavimai	830	2,258	202	-3,290	-
Likutis 2013 m gruodžio 31 d.	35,642	91,023	9,721	12,066	148,452
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai
Likutis 2012 m. sausio 1 d.	7,083	24,199	8,183	-	39,465
Nusidėvėjimas per metus	1,183	5,901	699	-	7,783
Perleistas turtas		- -3,074	-441	-	-3,515
Perklasifikavimai	1,059	1,636	-2,695	-	-
Likutis 2012 m gruodžio 31 d.	9,325	28,662	5,746	-	43,733
Likutis 2013 m. sausio 1 d.	9,325	28,662	5,746	-	43,733
Nusidėvėjimas per metus	1,137	7,275	728	-	9,140
Perleistas turtas		-7 -1,758	-149	-	-1,914
Perklasifikavimai		-	-	- -	-
Likutis 2013 m gruodžio 31 d.	10,455	34,179	6,325	-	50,959
Likutinės vertės
2012 m. sausio 1 d.	24,003	38,822	5,486	4,033	72,344
2012 m. gruodžio 31 d.	24,839	59,989	3,408	5,691	93,927
2013 m. gruodžio 31 d.	25,187	56,844	3,396	12,066	97,493

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turto įkeitimas

Grupė savo nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus, kurių likutinė vertė sudarė 58,194 tūkst. litų 2013 m. gruodžio 31 d.(2012 m.: 49,982 tūkst. litų), buvo įkeitusi bankams už paskolas (žr. 18 pastabą).

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 18,472 tūkst. litų. (2012 m. –14,158 tūkst. litų).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių, statinių ir įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,918 tūkst. litų (2012 m.: 3,165 tūkst. litų).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. litų	2013	2012
Pagamintos produkcijos savikaina	8,513	7,218
Kitos veiklos sąnaudos	-	-
Paskirstymo ir administracinės sąnaudos	627	565
	9,140	7,783

Pastatų vertinimas

Grupė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Paskutinis nepriklausomų vertintojų atliktas pastatų vertinimas buvo 2010 metų gruodžio mėn.

Pastatų tikroji vertė priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Nepriklausomo vertintojo naudotas vertinimo metodas – lyginamosios vertės ir atkuriamosios metodas ir jų kombinacija.

Vadovybės nuomone, 2010 - 2013 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių ženklesnių pasikeitimų, todėl vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2013 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainavimo konsoliduotose finansinės ataskaitose už 2013 metus nebuvo atliekama.

Jeigu pastatai būtų apskaityti įsigijimo savikaina, sumažinta nusidėvėjimu, pastatų likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. būtų 10,106 tūkst. Litų (perkainuota vertė – 17,419 tūkst. Litų) (2012 m. gruodžio 31 d.: 9,770 tūkst. Litų, o perkainuota vertė lygi 17,500 tūkst. Litų).

Perkainavimo rezervas yra sumažintas atidėtojo pelno mokesčio suma ir jo grynoji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 6,216 tūkst. litų (2012 m. gruodžio 31 d. – 6,570 tūkst. litų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

11 Nematerialusis turtas

Tūkst. litų	Prestižas	Programinė įranga	Iš viso
Savikaina Likutis 2012 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	23,875 - -	1,626 7 -	25,501 7 -
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d.	23,875	1,633	25,508
Likutis 2013 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai	23,875 - -	1,633 49 -	25,508 49 -
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	23,875	1,682	25,557
Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2012 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai	- - -	1,491 138 -	1,491 138 -
Likutis 2012 m. gruodžio 31 d	-	1,629	1,629
Likutis 2013 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai	- - -	1,629 6 -	1,629 6 -
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	-	1,635	1,635
Likutinės vertės 2012 m. sausio 1 d 2012 m. gruodžio 31 d.	23,875 23,875	135 4	24,010 23,879
2013 m. gruodžio 31 d.	23,875	47	23,922

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

11 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri buvo pasiekta integravus Grupės įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą. Prestižas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta žemiau:

Tūkst. litų	2013.12.31	2012.12.31
AB "Kelmės pieninė"	22,842	22,842
AB "Modest"	1,033	1,033
	23,875	23,875

Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumažėjimas buvo patikrintas apskaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 9.34% (2012: 8.89%). Jei nenurodyta kitaip, naudojimo vertės apskaičiavimas 2013 m. buvo atliktas analogiškai ir 2012 m. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų verslo planu. Pinigų srautai, laukiami per likusį mašinų ir įrengimų tarnavimo laikotarpį buvo apskaičiuoti ekstrapoliuojant penktų metų pinigų srautą su numatomu 5 proc. augimo koeficientu.
Grupės vadovybė numato stiprinti Grupės rinkodarą ir didinti eksporto pardavimus;
Grupės vadovybė numato, kad žaliavinio pieno kainos reikšmingai nesiskirs nuo 2013 m. kainų;

Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota atsiperkamoji prestižo vertė viršijo apskaitytą vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

12 Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst. litų		2013.12.31	2012.12.31
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	Pastaba 25	842	842
Paskolos susijusioms šalims	25	426	522
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų		355	29
Kitos ilgalaikės gautinos sumos		55	2
		1,678	1,395

Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. litų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

12 Ilgalaikės gautinos sumos (tęsinys)

Paskola (351 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos 6 proc. palūkanos.

Paskola (75 tūkst. litų) išduota 2012 m. kovo 27 d. susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2015 m. gegužės 30 d. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos 5 proc. palūkanos.

Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno statytojams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

13 Atsargos

Tūkst. litų	2013.12.31	2012.12.31
Pagaminta produkcija	22,536	17,358
	22,536	17,358
Žaliavos	182	178
Kiti komplektavimo gaminiai	6,709	5,935
Nebaigta gamyba	749	466
Prekės skirtos perparduoti	3	32
	30,179	23,969

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

2013 m. gruodžio 31 d. atsargų (taros) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 33 tūkst. litų (2012 m. gruodžio 31 d. - 43 tūkst. litų). Atsargų nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir nukainojimo atstatymas yra įtraukti į administracines sąnaudas.

2013 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 19,1 mln. litų (2012 m.: iki 14 mln. litų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 18 pastabą).

14 Prekybos ir kitos gautinos sumos

Tūkst. litų		2013.12.31	2012.12.31
	Pastaba
Gautinos prekybos sumos		21,603	13,936
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant priskaičiuotas palūkanas	25	513	531
Gautinos sumos iš susijusių šalių		-	-
Kitos gautinos sumos		184	155
Finansinis turtas		22,300	14,622
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)		3,213	2,102
Kitos gautinos sumos		3,213	2,102
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos		25,513	16,724

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

14 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

Gautini mokesčiai didžiąja dalimi sudaro gautiną PVM.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Prekybos tinklo UAB "Rimi Lietuva" gautina suma, kurio balansinė vertė ne mažesnė kaip 280 tūkst. Litų yra įkeista AB bankui Nordea (2013 m. gruodžio 31 d. įkeista gautina suma sudaro 457 tūkst. litų).

Gautina 513 tūkst. litų suma yra iš susijusios Bendrovės ŪKB "Šilgaliai". Šią sumą sudaro paskola (grąžinimo terminas – iki 2014 m. gruodžio 31 dienos) už kurią skaičiuojamos fiksuotos palūkanos, priskaičiuotos gautinos palūkanos, bei už avansinius mokėjimus skaičiuojamas administravimo mokestis.

15 Išankstiniai apmokėjimai

Tūkst. litų		2013.12.31	2012.12.31
	Pastaba
Išankstiniai apmokėjimai	a)	1,780	861
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	25	485	545
		2,265	1,406

a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms už prekes ir paslaugas ir ūkininkams už pieną.

16 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Tūkst. litų	2013.12.31	2012.12.31
Pinigai banko sąskaitoje	92	742
Pinigai kasoje	149	138
	241	880

2013 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 18 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 18 pastabą).

Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

17 Kapitalas ir rezervai

2013 m. gruodžio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti.

Akcijų priedai

Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.

Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas įstatinio kapitalo didinimui.

Apsidraudimo priemonių rezervas

Apsidraudimo priemonių rezervą 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

Per 2011 lapkričio 5 d. įvykusį neeilinį akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta įsigyti iki 10 proc. savų akcijų . Remiantis šiuo sprendimų buvo suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti lygus 5,768 tūkst. litų. 2013 metais rezervas savoms akcijoms papildytas 203 tūkst. Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

2012 m. ir 2013 m. Grupė nuosavų akcijų supirkimo nevykdė.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

Grupės paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai yra tokie:

			Paskolos
	Nuo		suma,	Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	Valiuta	tūkst. litų	2013 12 31	2012 12 31
Banko paskola	a)	EUR	6,284	2,629	3,257
Banko paskola	b)	EUR	3,459	1,730	2,162
Banko paskola	c)	EUR	5,870	3,749	-
Banko paskola	d)	EUR	6,300	1,978	2,797
Banko paskola	e)	EUR	9,205	6,928	1,250
Banko kredito linija	f)	EUR	6,906	4,170	616
Banko paskola	g)	EUR	11,999	-	6,940
Banko kredito linija	h)	LTL	3,000	2,894	2,480
Banko paskola	i)	EUR	6,319	1,362	1,925
Banko paskola	j)	EUR	12,603	7,508	9,176
Banko paskola	k)	LTL	3,000	1,673	-
Banko paskola	l)	EUR	10,773	7,146	7,555
Banko paskola	m)	EUR	3,588	2,675	3,498
Bankas	n)	LTL	6,450	3,000	3,449
Faktoringas	o)	EUR		666	358
Banko paskola	p)	LTL	2,969	2,271	2,969
Banko paskola	r)	EUR	6,008	3,182	4,595

Finansinio lizingo įsipareigojimai	s)	EUR		949	678
Iš viso įsipareigojimų				54,510	53,705
Minus: trumpalaikė dalis				-25,826	-17,950
Po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				28,684	35,755

a) AB Vilkyškių pieninei 2008 m. balandžio 8 dieną suteikta paskola (1,820 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninės įsigijimui. Kreditas dengiamas nuo 2008 m. birželio 30 d., kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 m. balandžio mėn. 27 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURLIBOR + marža.

b) AB Vilkyškių pieninei 2008 m. balandžio 21 d. buvo suteikta paskola (1,002 tūkst. eurų) ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. kovo mėn., kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 m. balandžio 20 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei nupirkta įranga pirminiu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURLIBOR + marža.

c) AB Vilkyškių pieninei 2013 m. kovo 15 d. buvo suteikta paskola (1,700 tūkst. eurų) 2013- 2014 metų investicijų finansavimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2014 m. kovo mėn., kas mėnesį, išskyrus sausio, vasario mėnesius, lygiomis dalimis iki 2018 m. kovo 15 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu, esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitoje. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

d) AB Vilkyškių pieninė 2008 m. balandžio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninė įsigijimui. Paskola dengiama nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., kas mėnesį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2016 m. gegužės 31 d. Paskolos užtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos banko sąskaitoje, bei 50 proc. AB Kelmės pieninė akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marža.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

e) AB Kelmės pieninei 2012 m. rugpjūčio mėn. suteikta (1,160 tūkst. eurų) paskola 2012-2013 metų investicijoms finansuoti. Ataskaitiniais metais kreditas padidintas iki (2,666 tūkst. eurų), nes prijungta paskola. Paskola dengiama nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įranga, bei prekių atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marža.

f) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. rugsėjo mėn. 12 d. suteiktas 2,000 tūkst. eurų kredito limitas. Jo paskirtis apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2014 m. gegužės 22 d.. Grąžinimui užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURLIBOR + marža.

g) AB Kelmės pieninei 2008 m. spalio 15 d. suteikta paskola (3,475 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskola dengima nuo 2009 m. spalio men iki 2015 m. gruodžio mėn., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įranga, esamos ir būsimos lėšos bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža. Ataskaitiniais metais paskola buvo sujungta su kita AB Kelmės pieninės paskola (žr. "e" nuorodą).

h) AB Kelmės pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. birželio 8 d. suteiktas 3,000 tūkst. litų sąskaitos kredito perviršio limitas. Galutinis grąžinimo terminas yra 2014 m. spalio mėn. 08 d. Metinė palūkanų norma yra 3 mėn. VILIBOR + marža. Bankui yra įkeistas ilgalaikis turtas, žemės nuomos teisės, piniginės lėšos banko sąskaitose bei atsargos.

i) AB Vilkyškių pieninei 2011 m. gegužės 10 d. suteikta paskola (1,830 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimas nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, nupirkta įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURLIBOR + marža.

j) AB Vilkyškių pieninei 2011 m. birželio 21 d. suteikta paskola (3,650 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimas nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, nupirkta įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURLIBOR + marža.

k) AB Vilkyškių pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2011 m. birželio 14 d. suteiktas 3,000 tūkst. Lt sąskaitos kredito perviršio limitas. Jo paskirtis apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2014 m. balandžio 30 d.. Paskolos užtikrinimui esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 d. VILIBOR + marža.

l) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. liepos 4 d. suteikta paskola (3,120 tūkst. eurų) skirta 2012 m. investicijoms finansuoti. Paskolos dengimas nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2017 m. liepos mėn., kas mėnesį išskyrus sausio ir vasario mėnesius. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, nupirkta įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURLIBOR + marža.

m) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (1,039 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2017 m. vasario mėn., kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

n) AB Vilkyškių pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. balandžio 17 d. suteiktas 6,450 tūkst. Lt sąskaitos kredito perviršio limitas. Jo paskirtis apyvartinėms lėšoms finansuoti. Galutinis grąžinimo terminas yra 2014 m. kovo 31 dieną. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 savaitės VILIBOR + marža. Paskolos užtikrinimui įkeistos gautinos sumos, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose.

o) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. gegužės 14 d. suteiktas faktoringo limitas 300 tūkst. eurų. Nustatyta palūkanų norma yra 1savaitės EURIBOR + marža.

p) 2012 m. vasario 23 d. refinansuota AB "Modest" paskola (860 tūkst. EUR) iš bankrutavusio AB banko Snoras. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn., kas ketvirtį, lygiomis dalimis iki 2017 m. vasario 23 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

r) AB "Modest"2011 m. sausio 20 d. suteikta paskola (1,740 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeista pastatai bei esamos ir būsimos lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

s) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys sudarytos su finansinio lizingo bendrovėmis. Paskutinis grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio mėnesį.

Pagal paskolų sutartis su bankais Grupė yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų finansinės skolos ir EBITDA, kredito padengimo, nuosavo kapitalo santykio ir kitų finansinių rodiklių. Minėti rodikliai apskaičiuojami pagal konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė nevykdė trumpalaikių kreditų rodiklio, numatyto paskolos sutartyse su vienu banku. 2014 m. kovo 13 d. buvo gautas banko raštas, teigiantis, kad už pažeidimą nebus taikomos sankcijos ir nebus reikalaujama išankstinio kredito grąžinimo. Remiantis šiuo laišku, Grupė atitinka paskolų sutarčių sąlygas. Tačiau, jei Grupė laikytųsi TAS 1 numatytų klasifikavimo kriterijų, tai 13,774 tūkst. litų mokėtinų paskolų 2013 m. gruodžio 31 d. būtų priskirta trumpalaikiams įsipareigojimams.

Paskolų grąžinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus:

Tūkst. litų	2013	2012
Per 1-ius metus	25,431	17,561
Nuo 1 iki 5 metų	28,130	34,632
Po 5 metų		834
	53,561	53,027

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

Finansinio lizingo įsipareigojimai

Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:

Per laikotarpį iki vienerių metų	395	389
Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų	554	289
	949	678

Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.

Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn.) + marža.

19 Vyriausybės dotacijos

Tūkst. litų	2013.12.31	2012.12.31
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	12,564	7,842
Gautos dotacijos Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių)	-	5,854
ataskaitoje	-1,232	-1,052
Dotacijų nurašymas dėl parduoto turto	-128	-80
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	11,204	12,564

Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.

2013 m. pasirašyta nauja sutartis su Nacionaline Mokėjimo Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 400 tūkst. litų paramos projekto "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas" įgyvendinimui. Numatoma pirkti įrangą - sūrių pjaustyklę ir pieno produktų talpas. Projektas bus įgyvendintas 2014 metais.

20 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2013 m apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2012 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

		Turtas		Įsipareigojimai		Grynoji vertė
Tūkst. litų	2013.12.31	2012.12.31	2013.12.31	2012.12.31	2013.12.31	2012.12.31
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai		-	4,176	3,767	4,176	3,767
Atostogų rezervas	-206	-210	-	-	-206	-210
Atsargos	-2	-4	-	-	-2	-4
Vyriausybės dotacijos Perkeltinas	-516	-429	-	-	-516	-429
mokestinis nuostolis	-394	-1,262	-	-	-394	-1,262
Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojima
i	-1,118	-1,905	4,176	3,767	3,058	1,862

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

20 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas (tęsinys)

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pagal Pelno mokesčio įstatymą 30 str. 4 dalies nuostatas apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį , mokestiniai nuostoliai gali būti perkelti į ateinančius laikotarpius neribotai, tik mokestinių nuostolių suma negalės būti didesnė kaip 70%

mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 1,198 tūkst. litų.

21 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Tūkst. litų		2013.12.31	2012.12.31
Mokėtinos prekybos sumos	26	34,759	26,721
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		4,053	4,025
Gauti išankstiniai apmokėjimai		368	372
Mokėtini dividendai		268	268
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos		426	519
		39,874	31,905

Grupės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje.

22 Išvestinės finansinės priemonės

Tūkst.litų	2013.12.31	2012.12.31
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis)	1,207	1,707
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (trumpalaikė dalis)	358	436
	1,565	2,143

Išvestinės priemonės apskaitomos tikrąja verte. Grupė 2013 metų gruodžio 31 d. turi sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku 1,830 tūkst. EUR, 3,900 tūkst. EUR bei 2,317 tūkst. EUR paskolų sumoms. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marža. Grupė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Grupė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

22 Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

1,830 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.
3,900 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.
2,317 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.

Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.

Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.

23 Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2013 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. litų	2013	2012
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas	2,006	2,350
Žaliavų pirkimas	13,874	10,595
	15,880	12,945

2013 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (18 pastaba):

• Esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 58,191 tūkst. litų;
Atsargos, kurių rinkos vertė 19,1 mln. litų:
Gautinos sumos iš prekybos tinklo "Rimi";
Nuomojamos žemės iš valstybės nuomos teisės.

24 Personalo sąnaudos Tūkst. litų	2013	2012
Personalo sąnaudos yra įtrauktos:
Pagamintos produkcijos/ pardavimų savikaina	22,072	19,886
Paskirstymo ir administracinės sąnaudos	5,618	5,732
	27,690	25,618

Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.

Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Grupės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.

2013 m. personalo sąnaudų buvo subsidijuojama 1,311 tūkst. litų.

Personalo sąnaudas sudaro 1,399 tūkst. litų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2012 m.: 1,258 tūkst. litų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Sandoriai su susijusiomis šalimis Tūkst. litų	Pastaba	2013	2012
Gautinos sumos Išankstiniai apmokėjimai
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikis turtas)	12	842	842
ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikis turtas)	15	485	351
		1,327	1,193
Suteiktos paskolos, įskatinat priskaičiuotas palūkanas
ŪKB "Šilgaliai"	12, 14	939	1,231
Trumpalaikė paskola vadovybei	14	-	280
		939	1,511
		2,266	2,704
Palūkanų pajamos
ŪKB "Šilgaliai"		33	31
		33	31
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
ŪKB "Šilgaliai"		1	1
		1	1

Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas ŪKB "Šilgaliai"		2,489	1,068

		2,489	1,068

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

Tūkst. litų			Likutinė vertė
	Pastaba	2013.12.31	2012.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos	12	1,678	1,395
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	14	22,300	14,622
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	241	880
		24,219	16,897

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Ataskaitų datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

Tūkst. litų	Likutinė vertė
	2013.12.31	2012.12.31
Lietuva	8,863	8,356
Latvija	4,644	2,658
Lenkija	3,288	966
Vokietija	2,012	113
Portugalija	1,234	-
Estija	391	605
Rusija	182	537
Kita	989	701
	21,603	13,936

2013 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su trimis pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 39 % gautinų prekybos sumų.

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.

Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
	Bendra suma 2013 m.	sumažėjimas 2013 m.	Bendra suma 2012 m.	sumažėjimas 2012 m.
Tūkst. litų	gruodžio 31d.	gruodžio 31d.	gruodžio 31d.	gruodžio 31d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos	2,162	-	2,199	-
Uždelstos 0-30 dienų	2	-	3	-
Uždelstos 31-60 dienų	3	-	3	-
Daugiau nei 60 dienų	99	-	235	-
	2,266	-	2,440	-
Kitos šalys:
Neuždelstos	21,256	-	15,566	-
Uždelstos 0-30 dienų	5,555	-	1,286	-
Uždelstos 31-60 dienų	162	-	80	-
Daugiau nei 60 dienų	495	-278	431	-278
	27,468	-278	17,363	-278
	29,734	-278	19,803	-278

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2013 m. gruodžio 31 d. sudaro 278 tūkst. litų (2012 m.- 278 tūkst. litų).

Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

Tūkst. Litų Likutinė vertė
	2013	2012
Likutis sausio 1 d. Apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai	-278 -	-338 -
Beviltiškų skolų nurašymas	-	60
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai	-	-
Likutis gruodžio 31 d.	-278	-278

Per 2013 metus vertės sumažėjimo ir atstatymo judėjimo nebuvo.

Grupės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.

Likvidumo rizika

Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

2013 m. gruodžio 31 d.

		Sutartiniai
Tūkst. litų	Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	52,895	(56,992)	(15,814)	(10,652)	(17,202)	(13,324)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	949	(1,010)	(260)	(161)	(272)	(317)
Faktoringas	666	(687)	(687)
Išvestinės finansinės priemonės	1,565	(1,565)	(215)	(215)	(359)	(776)
Mokėtinos prekybos sumos	34,759	(34,759)	(34,759)	-	-	-
	90,834	(94,003)	(51,735)	(11,028)	(17,833)	(14,417)

Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti žymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2014 metais Grupė ketina derėtis su bankais dėl kredito linijos pratęsimo. Grupė taip pat tikisi uždirbti pakankamą pinigų srautą, reikalingą trumpalaikiams įsiskolinimams padengti, iš pagrindinės veiklos.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

2012 m. gruodžio 31 d

		Sutartiniai
Tūkst. litų	Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	52,669	(57,559)	(11,995)	(6,978)	(12,947)	(25,639)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	678	(712)	(248)	(159)	(184)	(121)
Faktoringas	358	(365)	(365)
Išvestinės finansinės priemonės	2,143	(2,143)	(261)	(261)	(436)	(1,185)
Mokėtinos prekybos sumos	34,759	(34,759)	(34,759)	-	-	-
	(90,607)	(95,538)	(47,628)	(7,398)	(13,567)	(26,945)

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

	2013	2012
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	1.7% - 3.5%	1.5% - 3.5%

Valiutos rizika

Valiutos rizika (išreikšta tūkst.. litų), taikant 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

	2013 m. gruodžio 31 d.				2012 m. gruodžio 31 d.
	LTL	EUR	LVL	RUB	LTL	EUR	LVL RUB
Ilgalaikės gautinos sumos	1,678	-	-	-	1,395	-	- -
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	9,136	13,164	-	-	7,204	6,357	1,061 -
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	223	18	-	-	691	189	- -
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	(7,567)	(46,943)	-	-	(5,929)	(47,776)
Išvestinis finansinis sandoris	-	(1,565)	-	-	-	(2,143)
Mokėtinos prekybos sumos	(24,499)	(10,260)	-	-	(30,011)	(4,716)	(12) (20)
Rizika grynąja verte	(21,029)	(45,586)	-	-	(26,650)	(48,089)	1,049 (20)

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:

	Vidurkis
	2013	2012
EUR	3.4528	3.4528
LVL	4.9228	4.9518

Valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.:

	2013	2012
EUR	3.4528	3.4528
LVL	4.9184	4.9520

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Grupės funkcinė valiuta yra Litas (LTL). Kadangi LTL ir EUR santykis yra fiksuotas 3.4528 LTL / 1 EUR, valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Grupė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei EUR. 2013 metais didžiąją dalį sandorių Grupė vykdė LTL ir EUR, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Palūkanų normos rizika

Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR/LIBOR + marža.

Grupė yra sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 1,565 tūkst. litų (2012 metais 2,143 tūkst.) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.

Gruodžio 31 d. Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

Tūkst. litų	Likutinė vertė
	2013.12.31	2012.12.31
Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų
norma
Ilgalaikė suteiktų paskolų dalis	43	144
Trumpalaikė suteiktų paskolų dalis	426	522
	-	-
	469	666

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika (tęsinys)

Tūkst. litų	Likutinė vertė
	2013.12.31	2012.12.31
Finansinės priemonės su kintama palūkanų
norma Bankų paskolos	53,561	53,027
Finansinio lizingo įsipareigojimai	949	678
	54,510	53,705
	54,041	53,039

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2012 metus.

Įtaka tūkst. litų Pelnas (nuostoliai)
	100 bp	100 bp
	padidėjimas	sumažėjimas
2013 m. gruodžio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti
norma	(540)	540
2012 m. gruodžio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti
norma	(530)	530

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Tikrųjų verčių nustatymo hierarchija

Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:

Pirmasis lygis identiško Grupės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems biržoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birža, Londono vertybinių popierių birža, Frankfurto vertybinių popierių birža).
Antrasis lygis –duomenys, kurie nėra kotiruojamos kainos, įtrauktos į pirmojo lygio vertinimą. Šie duomenys arba yra tiesiogiai stebimi rinkoje, arba netiesiogiai (t.y. išvestiniai duomenys).
Trečiasis lygis duomenys nėra paremti tiesiogiai rinkoje stebima informacija. Grupė vertina turimą turtą ir įsipareigojimus remdamasi trečio lygio tikrosios vertės nustatymo principais, kuomet nustatomas laukiamas diskontuotas grynasis pinigų srautas. Taikoma diskonto norma remiasi investicijų į šias įmones finansavimo kaštais.

2013 m. gruodžio 31 d.

1lygis 2lygis 3lygis Ilgalaikės gautinos sumos - - - Prekybos ir kitos gautinos sumos - - - Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - - Paskolos ir finansinio lizingo	Iš viso - (1,565)
	- - -




įsipareigojimai - - -
Išvestinės finansinės priemonės (1,565) -
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - -	-
- (1,565) -	(1,565)
2012 m. gruodžio 31 d.
Tūkst. litų
1 lygis 2 lygis 3 lygis	Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos - - -	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos - - -	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - -	-
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai - - -	-
Išvestinės finansinės priemonės - (2,143) -	(2,143)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos - - -	-
- (2,143) -	(2,143)

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Grupė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d.

Grupė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kurios išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti mažesnis nei 0.3. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.

27 Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

27 Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys)

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma VILIBOR ir EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2013 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

28 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

AB Vilkyškių pieninei 2012 m. balandžio mėn. AB bankas Nordea suteikė 6,450 tūkst. lt. sąskaitos kredito perviršio limitą, kurio paskirtis - apyvartinių lėšų finansavimas. Galutinis terminas 2014 kovo 31 d. Ataskaitų pateikimo dienai Bendrovė turi susitarusi su Banku dėl sąskaitos kredito perviršio sutarties pratęsimo iki 2015 m. kovo 31 d., pratęsimas pasirašytas 2014 m. kovo 31 d.

Reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti finansines ataskaitas, už metus pasibaigusius 2013 m. gruodžio 31 d., nebuvo.

AB Vilkyškių pieninė konsoliduotas 2013 metų metinis pranešimas

I. AB Vilkyškių pieninė generalinio direktoriaus G. Bertašiaus žodis investuotojams

Apibendrinant 2013 metus, pažymėčiau tris, daugiausia iššūkių pareikalavusius ir įmonės darbui atsiliepusius, veiksnius: žaliava (kilo kainos, neslūgo įtampa tarp žemdirbių), atsirado įtampa parduodant pieno produkciją vietinėje ir Baltijos šalių rinkose ir draudimas eksportuoti Rusijos rinkai. Laimei, šis draudimas buvo taikomas ne visai produkcijai. Tačiau įtampa dėl šių apribojimų jaučiama iki šiol. Ir belieka tik spėlioti, kiek laiko, kiek investicijų prireiks tam, kad vėl susigrąžintume klientų lojalumą Rusijoje.

Labai svarbų vaidmenį šiemet suvaidino įgyvendinti projektai. Vilkyškiuose baigėme rengti sūrių dengimo plastikautu linijų robotizavimą, kuris garantuoja patikimą sūrių plastikautavimą, todėl pradėjome dirbti žymiai efektyviau. Taip pat reikia paminėti baigtą išrūgų apdirbimo išplėtimo projektą – dabar Vilkyškiuose galime apdirbti produkciją, kurią mums atgabena įmonių grupės kolegos iš Kelmės ir Tauragės. Metų pabaigoje baigėme įgyvendinti ir antrą su išrūgomis susijusį projektą – išrūgų ultrafiltraciją, tai visiškai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis. Šio proceso rezultatas – nauji, pelningi produktai, didinantys mūsų įmonės konkurencingumą rinkoje. Vilkyškiuose metų pradžioje pradėjome eksploatuoti naują pastatą – automatizuotą automobilių plovyklą. Automatizacija užtikrina aukštesnį sanitarinį lygį. Tauragėje įmonės reikmėms įsigijome buvusios ledų gamintojos "Baltoji snaigė" sandėlius, atnaujinome ir sutvarkėme pagal reikalavimus, dabar ten laikome pagamintą produkciją. Taip pat "Modest" pieninėje baigėme modernizuoti pelėsinio sūrio cechą, pakeitėme šio sūrio formą (iš šešiakampio tapo apvalus), įsigijome įvairių įrenginių produkcijos kokybei gerinti, todėl galime pagaminti produkcijos apie 30 procentų daugiau nei iki šiol. Kelmės pieninėje įdiegėme naują pilstymo sistemą Tetra Top, leidžiančią produkciją tiekti ne tik įprastinėmis, bet 0,2 l ar 0,33 l pakuotėmis. Naujoje Tetra Top pakuotėje geriami pieno produktai ilgiau nepraranda savo vertingųjų maisto savybių ir išlieka šviežesni, o svarbiausia – labai patogu vartotojui. Dabar pakuotė yra su kamšteliu, moderni, išsiplėtė vartojimo galimybės – dabar "Vilkyškių" jogurtus patogu gerti ne tik namie bet ir automobilyje, pakeliui į darbą, mokyklą, darbe ir t.t. Ši moderni ir patogi pakuotė vartotojus pasiekė jau metų pradžioje.

Svarbių visai įmonių grupei darbų nuveikta taip pat nemažai. Vienas tokių, ko gero, pats svarbiausias – kietojo sūrio "Jubiliejinis1934" gamyba. Šio sūrio gamybai pradėta ruoštis daugiau kaip prieš trejus metus. Tuo metu kilo idėja, kad reikia pradėti ruoštis artėjančiam įmonės jubiliejui (Vilkyškių pieninė įkurta 1934 metais, tad 2014-aisiais minėsime 80-metį). Be to, įmonei reikėjo sūrio, kuris įprasmintų Mažosios Lietuvos sūrininkystės patirtį ir istoriją, "Vilkyškių pieninės" specialistų meistrystę, o toks sūris mūsų bendru komandos sutarimu turėjo būti būtent kietas ir ilgai brandinamas sūris, kuris savo savybėmis primintų kokybiškus itališkus sūrius, tokius kaip Parmigiano Reggianoar Gran Padano. Mūsų "Jubiliejinis1934" noksta mažiausiai vienerius metus. Tad "Jubiliejinio 1934" gamybą pradėjome daugiau kaip prieš metus, o rinkai jis pristatytas tik 2013 –ųjų lapkričio pabaigoje.

Laiko klausimas, ar pasiteisins dar vienas pieninės žingsnis – įgyvendintas siekis turėti savo firminę parduotuvę. Viliamės, kad vienintelė įmonės parduotuvė turi puikias galimybes. Naujoji parduotuvė mums buvo reikalinga ne tik kaip prekybos vieta, bet ir kaip vieta, kur bus galima vertinti naują produkciją ir vartotojams įgyti unikalios patirties (neveltui ją vadiname pieno malonumų pasauliu). Būtent šios parduotuvės klientai pirmieji išvysta ir turi galimybę įsigyti naujienas, o mes – unikalią galimybę betarpiškai bendrauti, rinkti atsiliepimus, įsiklausyti į vartotojų nuomonę ir pasiūlymus.

Didžiulis pasiekimas AB "Vilkyškių pieninei" buvo tai, kad buvome pripažinti "Metų prekės ženklu". Už prekės ženklą, sulaukusio tokio įvertinimo, balsuoja komisija, kurią sudaro daugelio skirtingų sričių specialistai, konkursą organizavo "Verslo Žinios" kartu su rinkos tyrimų bendrove "Nielsen". Šis laimėjimas dar kartą parodo, kad "Vilkyškių pieninės" grupė yra tikrai ryški ir nestandartinė rinkos žaidėja, pelniusi tiek vartotojų simpatijas, tiek profesionalų pripažinimą. Šis įvertinimas leidžia dar labiau užtikrintai jausti, jog esame teisingame kelyje.

Liepos pabaigoje Vilkyškių pieninė paminėjo savo įmonės 20-metį. Bendrovė tęsia gražias tradicijas būdama aktyvi Vilkyškių miestelio bendruomenės narė ir rėmėja. Jubiliejaus šventėje graži ir prasminga dovana buvo surinktos šventės svečių pastangomis lėšos Vilkyškių šv.Onos bažnyčiai. Kviesdami svečius iš Lietuvos bei užsienio gražios sukakties proga prašėme nesirūpinti dovanomis, o pasiūlėme gražią idėją - prašėme paaukoti pinigų tąkart remontuotos bažnyčios baldams pirkti. Tokios puikios iniciatyvos rezultatas – surinkta per 40 tūkstančių litų!

Taigi 1993 metais gegužės 18 dieną su keletu bendraminčių įkurta Vilkyškių pieninė išaugo ir per 20 metų tapo konkurencinga, viena įdomiausių ir perspektyviausių pieno pramonės įmonių šalyje. Šiandien Vilkyškių pieninėje kartu su dukterinėmis įmonėmis AB "Modest" ir AB "Kelmės pieninė" Lietuvoje parduoda tik trečdalį savo produkcijos, didžiąją dalį eksportuoja. Vilkyškių pieninės produktai ir įmonės vardas žinomi Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Balkanų šalyse, Čekijose, Izraelyje, arabų šalyse, Jungtinėse Amerikos valstijose ir net tolimajame Singapūre.

Pagarbiai,

Gintaras Bertašius

II. Bendra informacija apie emitentą

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Pranešimas parengtas už 2013 metus.

Susipažinimas su ataskaita bei dokumentais

Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipažinti AB Vilkyškių pieninė, Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB Vilkyškių pieninė interneto puslapyje adresu http://www.vilkyskiu.lt/investuotojams. Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Žinios".

Asmenys, atsakingi už ataskaitoje pateiktą informaciją:

AB Vilkyškių Pieninė Generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242. AB Vilkyškių Pieninė Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55102, faksas (8 441) 55242.

Pagrindiniai duomenys apie emitentą

AB Vilkyškių pieninė

Įstatinis kapitalas 11 943 000 litų Telefonas 8-441 55330 Faksas 8-441 55242 Elektroninis paštas [email protected] Teisinė-organizacinė forma akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 1993 m. gegužės 10 d. Registracijos Nr. 060018 Įmonių rejestro kodas 277160980 Interneto adresas http://www.vilkyskiu.lt

AB "Modest"

Įstatinis kapitalas 5 617 118 litai Būstinės adresas Gaurės 23, Tauragė Telefonas 8-446 72693 Faksas 8-446 72734 Elektroninis paštas [email protected] Teisinė-organizacinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 1992 m. kovo 25 d. Registracijos Nr. 017745 Įmonių rejestro kodas 121313693 Interneto adresas http://www.vilkyskiu.lt

Emitento pavadinimas Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas) Būstinės adresas Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė Perregistravimo data ir vieta 2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius

Dukterinės įmonės pavadinimas Akcinė bendrovė Modest (toliau – AB "Modest") Perregistravimo data ir vieta 2009 m. gruodžio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius

AB Kelmės pieninė

Dukterinės įmonės pavadinimas	Akcinė bendrovė Kelmės pieninė (toliau – AB Kelmės pieninė)
Įstatinis kapitalas	2 457 070litai
Būstinės adresas	Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė
Telefonas	8-427 61246
Faksas	8-427 61235
Elektroninis paštas	[email protected]
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Perregistravimo data ir vieta	2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas)
Registracijos Nr.	110109
Įmonių rejestro kodas	162403450
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

AB "Pieno logistika"

Dukterinės įmonės pavadinimas	Akcinė bendrovė Pieno logistika (toliau – AB "Pieno logistika")
Įstatinis kapitalas	371 333 litai
Būstinės adresas	Pagojo g. 1, Pagojo km., Kelmės raj.
Telefonas	8-427 61246
Faksas	8-427 61235
Elektroninis paštas	[email protected]
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. gruodžio 10 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Įmonių rejestro kodas	303203457
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

AB Vilkyškių pieninės grupės pagrindinė veikla – pieno produktų gamyba.

Įmonių grupėje gaminami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai, varškė, sviestas, grietinė, jogurtai, pasterizuota grietinėlė, kiti šviežūs pieno produktai bei perdirbamos išrūgos.

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos. AB "Pieno logistika" akcininkų apskaitą vykdo AB FMĮ "Finasta"

2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (marketmaking) su UAB FMĮ "Orion Securities".

Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje:

	Periodas		Kaina, Lt			Apyvarta, tūkst. Lt			Visoapyvarta	Kapitalizacija,
Nuo	Iki	Didž.	Maž.	Pask.	Didž.	Maž.	Pask.	Vnt.	Tūkst. Lt.	tūkst. Lt.
2006 05 17	2007 04 20	5.82	4.60	5.65	648	0	0	531	2,821	52,844
2007 01 01	2007 03 31	5.82	5.20	5.70	126	0	0	57	312	53,312
2007 04 01	2007 06 30	5.70	5.01	5.20	381	0	20	168	931	48,636
2007 07 01	2007 09 30	6.50	4.80	5.90	3,621	0	26	1,648	9,164	55,183
2007 10 01	2007 12 31	6.70	5.75	6.20	638	0	2	455	2,762	57,989
2008.01.01	2008.03.31	6.40	5.00	5.30	1,507	0	12	694	3,848	49,571
2008.04.01	2008.06.30	5.52	4.51	4.70	238	0	16	245	1,210	56,132
2008.07.01	2008.09.30	4.75	2.05	2.26	325	0	3	246	913	26,991
2008.10.01	2008.12.31	2.50	0.52	0.60	70	0	0	731	696	7,166
2009.01.01	2009.03.31	0.79	0.52	0.63	242	0	1	1,040	660	7,524
2009.04.01	2009.06.30	1.69	0.60	1.35	83	0	3	531	567	16,123
2009.07.01	2009.09.30	2.86	1.25	2.32	558	0	0	1,024	1,954	27,708
2009.10.01	2009.12.31	2.75	2.27	2.40	66	0	5	197	486	28,663

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

2010.01.01	2010.03.31	3.70	2.32	3.52	233	0	51	560	1,775	41,084
2010.04.01	2010.06.30	3.67	2.95	3.21	74	0	2	305	1,030	37,620
2010.07.01	2010.09.30	3.78	3.12	3.68	106	0	11	256	909	44,906
2010.10.01	2010.12.31	5.94	3.87	5.87	536	0	44	561	2,667	70,929
2011.01.01	2011.03.31	6.22	5.20	5.64	150	0	14	262	1,503	66,761
2011.04.01	2011.06.30	5.64	4.98	5.46	299	0	180	374	2,027	65,149
2011.07.01	2011.09.30	5.67	4.04	4.20	828	1	7	486	2,349	49,480
2011.10.01	2011.12.31	4.59	4.04	4.14	181	2	9	331	1,430	49,480
2012.01.01	2012.03.31	5.27	4.14	4.64	131	0	13	337	1,605	55,463
2012.04.01	2012.06.30	4.74	4.14	4.35	118	1	5	253	1,141	51,964
2012.07.01	2012.09.30	4.35	4.04	4.11	816	0	0	894	4,003	49,074
2012.10.01	2012.12.31	4.32	4.07	4.25	116	0	23	145	620	50,722
2013.01.01	2013.03.31	4.87	4.32	4.87	72	0	3	182	826	58,139
2013.04.01	2013.06.30	4.97	4.70	4.90	3,279	0	8	913	4,297	58,557
2013.07.01	2013.09.30	5.80	4.97	5.39	99	0	31	316	1,725	64,325
2013.10.01	2013.12.31	5.46	5.04	5.42	191	0	64	438	2,307	64,743

Dalyvavimo įstatiniame kapitale nepažymintys vertybiniai popieriai

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.

Emitento vertybinių popierių antrinė apyvarta

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB Vilkyškių pieninė akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše.

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninė paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1.00 Lt.

III. Duomenys apie emitento veiklą

Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.

Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. gegužės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, bendrovė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į bendrovę investuota 2,78 mln. Lt., iš jų apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas, pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.

1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą ir kitas pagrindines priemones.

1999- 2000 m.investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 8,5 mln. Lt. investuota į naujo sūrių gamybos cecho ("TetraPakTebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą. Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;

2001 m. birželio mėn. bendrovė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitiko visus jai keliamus reikalavimus.

2003 – 2004 m. papildomai investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera, 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2004 m. pastatyti Olandų firmos "NewWaterTechnology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri buvo panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".

Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Modernizacijos metu buvo ženkliai išplėstas AB Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Užbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.

Antrasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas - 2007 m. birželį pradėjęs veikti modernus AB Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.

2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų AB "Modest" akcijų. Pagal Konkurencijos tarybos sprendimą Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu įmonė valdo 99,7% AB "Modest" akcijų.

2007 m. Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės.

2008 metų kovo pabaigoje Vilkyškių pieninė gavo Konkurencijos Tarybos leidimą įsigyti 99,09 procentus. AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras akcijų bei sėkmingai išplatino naują 2,6 mln. akcijų emisiją, skirtą šio įsigijimo finansavimui.

Naująją akcijų emisiją įsigijo ir Vilkyškių pieninės akcininkais tapo "Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis. Akcijos buvo įsigytos už 5,40 lito, o visos emisijos vertė siekė 14 mln. litų. Po naujos akcijų emisijos išleidimo Vilkyškių pieninės įstatinis kapitalas padidėjo iki 11,943 mln. litų.

2008-04-28 AB Vilkyškių pieninė galutinai užbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99,09% įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro trys įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė.

2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 128,408 Lt iki 617,118 lt. išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB Vilkyškių pieninė piniginiu įnašu nuo 617,118 Lt iki 5,617,118 Lt.

2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 33 mln. Lt.

2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti marketingo ir kokybės skyriai.

Pagrindinės investicijos - šaldymo įranga, sūrių pjaustymo ir pakavimo linija, pradėtas sandėlio valdymo sistemos diegimo projektas.

2011 m. AB Vilkyškių pieninė investavo 1,8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą. Pradėtas gamybos įrangos išplėtimas.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija, kuri leido padidinti sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų (vertė 16 mln. Lt.), įdiegta pakavimo - plastikautavimo linija, leidžianti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės sūrį (vertė 9,5 mln. Lt)

Užbaigtas 2007-2013 m. investicinis projektas "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas". Projekto vertė 33,2 mln. Lt, iš jų 6,6 mln. Lt sudarė parama iš ES struktūrinių fondų. 2010 m. bendrovė gavo 0,8 mln. Lt, 2012 m. - 5,4 mln. Lt paramos.

2012 m. balandžio 19 d. AB Modest pasirašė sutartį su Nacionaline Mokėjimo Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 1,6 mln. litų paramos projekto "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas" įgyvendinimui. Numatoma pirkti pelėsinio sūrio gamybos įranga ir išrūgų perdirbimo įranga.

2013 metais investuota 3,6 mln. litų į pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatą. Taip pat praplėstas išrūgų perdirbimo cechas. Po inevesticijos, kuri sudarė apie 5,3 mln. litų, produkto apdirbama iki 600 tonųper parą. Metų pabaigoje įgyvendintas ir išrūgų ultrafiltracijos projektas. Tai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis. Šio proceso rezultatas - nauji pelningi produktai, didinantys įmonės konkurencingumą rinkoje.

2013 m. AB Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį su Nacionaline Mokėjimo Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 400 tūkst litų paramos projekto "Pieno perdirbimo įmonės modernizavimas" įgyvendinimui. Numatoma pirkti įranga-sūrių pjaustyklė ir pieno ir pieno produktų talpos.

2013 m. AB Kelmės pieninė pasirašė sutartį su Nacionaline Mokėjimo Agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 400 tūkst litų paramos projekto "Investicijos į pieno perdirbimo veiklą" įgyvendinimui. Numatoma pirkti jogurtų fasavimo įranga.

AB Kelmės pieninėje įdiegta skystų pieno produktų fasavimo linija, leidžianti fasuoti produktus Tetra top pakuotėje. Ši pakuotė yra moderni, tausojanti aplinką. Patikima kartoninė pakuotė apsaugo produktą nuo aplinkos poveikio - šviesos, oro, kenksmingų mikroorganizmų ir yra patogi vartoti.

Po AB "Modest" pieninėje atliktos pelėsinio sūrio cecho modernizacijos, šio vienintelio Lietuvoje gaminamo sūrio su mėlynuoju pelėsiu pagaminama apie 30% daugiau.

Parodos ir įvertinimai

Parodoje "ProdExpo 2013" (vasario mėn) išskirtinį produktinį pripažinimą gavo produktai:

Lydytas sūris "Memel Blue" su mėlynuoju pelėsiu ir saulėje džiovintais pomidorais geriausio metų gaminio kategorijoje laimėjo aukso medalį ;
Lydytas sūris "Memel Blue" su mėlynuoju pelėsiu ir "Bruschetta" prieskoniais pelnė inovatyvaus produkto apdovanojimą.

"Verslo žinios" kartu su rinkos tyrimų bendrove "Nielsen", Vilkyškių pieninė/Vilkyškių prekės ženklą išrinko sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2013". Tokį rezultatą lėmė sėkmingai pasirinktas prekės ženklo pozicionavimas ir komunikacijos turinys, įtikinantis, kad visi pieno produktai nėra vienodi.DDB Brand Capital atliktas tyrimas atskleidė, jog "Vilkyškių" prekės ženklas - didžiausią proveržį ir solidžiausią naujų lojalių vartotojų armiją užsiauginęs prekės ženklas Lietuvoje.

Emitento veikla

Pagrindinė Emitento veikla - pieno produktų gamyba

AB Vilkyškių pieninė specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, gaminama pasterizuota grietinėlė, perdirbamos išrūgos. AB "Modest" gaminami pelėsinis, lydyti, rūkyti sūriai, sūris Mozzarella, Brinza. AB Kelmės pieninė gaminami šviežūs pieno produktai – įvairūs varškės produktai, grietinė, sviestas, pienas, kefyras, jogurtai, glaistyti varškės sūreliai.

Visas AB Vilkyškių pieninės grupės asortimentas – net 21 tipų 84 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 14 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių, 5 pavadinimų grietinės bei 26 pavadinimų varškės produktų.

Įmonių grupė per parą gali perdirbti 530 tonų pieno. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą šiek tiek ribodavo pieno žaliavos stygius žiemos sezono metu (žiemą pieno superkama mažiau negu vasarą), tačiau pastaruoju metu žaliavos pirkimas peržengė Lietuvos ribas ir žaliavinio pieno galima nusipirkti iš Europos Sąjungos šalių.

Žemiau pateikiamose lentelėse apžvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos, prekybos ir finansinės veiklos apimčių rodikliai.

Tūkst. Lt	2009	2010	2011	2012	2013
Pajamos	159,318	244,273	290,133	295,759	364,432
EBITDA	17,059	19,964	18,566	16,093	24,095
EBITDA marža	10.7%	8.2%	6.4%	5.4%	6.6%
Amortizacija ir nusidėvėjimas	6,008	5,928	6,200	6,868	7,786
Grynasis pelnas	6,723	11,842	10,641	7,684	13,009
Pelno marža	4.2%	4.8%	3.7%	2.6%	3.6%
Pelnas tenkantis vienai akcijai (litais)	0.56	0.99	0.88	0.63	1.08
Grynoji finansinė skola	55,256	40,700	45,261	53,705	54,510

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagrindiniai finansiniai rodikliai buvo:

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės superkamo pieno kiekis buvo toks:

Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą)	2009	2010	2011	2012	2013
Supirkto pieno kiekis, tonomis	151,150	181,643	197,536	204,898	208,380
Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt	77,705	153,784	174,039	164,811	206,739
Supirkto pieno kaina, Lt/t	514.1	846.6	881.0	804.4	992.1

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:

Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis	2009	2010	2011	2012	2013
Fermentiniai sūriai	9,279	11,979	12,747	12,857	13,796
Sviestas	1,151	1,230	1,170	1,595	1,126
Grietinėlė	6,479	10,684	10,794	9,595	12,514
Išrūgų koncentratas	27,163	38,255	41,476	39,376	42,446
Grietinė	3,702	3,030	3,905	4,546	3,928
Varškės produktai	3,770	3,247	3,848	4,697	4,360

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:

Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt	2009	2010	2011	2012	2013
Fermentiniai sūriai	78,543	105,167	136,778	144,030	172,653
Sviestas	8,467	9,230	8,202	13,381	8,317
Grietinėlė	23,387	55,428	68,792	43,176	79,263
Išrūgų produktai	4,306	10,107	13,127	13,690	18,924
Grietinė	13,864	12,998	17,343	20,162	18,067
Varškės produktai	22,631	22,375	28,629	36,827	36,429
Kitos pajamos	8,120	28,968	17,262	24,493	30,779
Iš viso pajamų	159,318	244,273	290,133	295,759	364,432

2013 m. pardavimų pajamos pagal gaminių rūšis procentais ( žr. grafiką)

Realizavimo rinkos

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos pagal geografinius segmentus pasiskirstė taip:

Rinka	2009	2010	2011	2012	2013
Europos Sąjunga	67,763	84,431	97,594	87,734	113,495
Lietuva	74,067	91,626	105,526	109,260	107,444
Rusija	15,775	62,661	78,594	87,054	126,075
Kitos šalys	1,713	5,555	8,419	11,711	17,418
Iš viso	159,318	244,273	290,133	295,759	364,432

AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.

Tiekimas

Pagrindinė žaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didžiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Žaliavinį pieną AB Vilkyškių pieninė superka pagal pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.

Kitos medžiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš užsienio perkama nedaug, dažniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.

Nekilnojamas turtas ir kitos pagrindinės priemonės

AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.

Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės verslu

Įmonė užsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.
Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Bendrovė 2013 metais apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Eurler Hermes. Kiekvieno kliento, atsiskaitančio ne grynaisiais pinigais, kredito rizika yra atskirai įvertinama.
Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku ir Swedbank AB). 2013 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,61. Finansinių paskolų likutis 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 54,510 tūkst. litų. Paskolos įvertintos eurais ir litais. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR ir VILIBOR palūkanų normomis. 2013 m. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 27,8 mln.Lt sumai 5 metų terminui.
Užsienio valiutos rizika. Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką įmonių grupės finansiniams rezultatams, nėra.

Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės investicijos per pastaruosius 5 metus:

2009 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.

2010 metais investuota 1 mln. litų į energetikos ūkio (šalčio, šilumos, elektros) plėtrą. Už beveik 2 mln. litų įsigyta sūrių pakavimo – fasavimo linija.

2011 metais AB Vilkyškių pieninė investavo 1,8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija, kuri leido padidinti sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų (vertė 16 mln. Lt.), įdiegta pakavimo - plastikautavimo linija, leidžianti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės sūrį (vertė 9,5 mln. Lt)

2013 metais investuota 3,6 mln. litų į pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatą.Šis pastatas buvo didžiausias statybinis projektas pastaraisiais metais. Šiais metais taip pat buvo investuota į išrūgų produktų cecho praplėtimą. Po inevesticijos, kuri sudarė apie 5,3 mln. litų, produkto apdirbama iki 600 tonųper parą. Metų pabaigoje įgyvendintas ir išrūgų ultrafiltracijos projektas. Tai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis. Šio proceso rezultatas - nauji pelningi produktai, didinantys įmonės konkurencingumą rinkoje.

Patentai, licencijos, kontraktai

2000 m. gegužės 8 d. bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).

2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Bendrovės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.

2004 m. gegužės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas AB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.

2008 metais AB Vilkyškių pieninei įteikti ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 sertifikatai.

ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus. Kasmet atliekami pakartotiniai ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 auditai.

Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - užtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.

2009 metų rugsėjo 18 d. AB Vilkyškių pieninėje apsilankė ir atliko įmonės patikrinimą Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai. Patikrinimo metu ekspertai įvertino įmonės sanitarinį stovį, atliko įvertinimą gamybinių, pagalbinių patalpų, nokinimo ir produktų laikymo kamerų dėl atitikimo Rusijos federacijos normoms ir reikalavimams. Audito metu patikrinta įmonės dokumentacija, pradedant nuo superkamos žaliavos, priedų ir kitų gamyboje naudojamų medžiagų iki produkto realizavimo.

Šio Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertų audito išvados neatitikimų nerasta, bendrovėje dirbama laikantis Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos reikalavimų.

2011 m. atliktas Vilkyškių pieninės gamybos auditas Rusijos Federacijos Techninio reglamento N88-ФЗ reikalavimų atitikimui.

2013 m. resertifikuota AB "Vilkyškių pieninė" vadybos sistemos atitikimas standartui ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005. Resertifikavus standartų galiojimas pratęstas dar 3 metams.

2013-09-16 dieną AB "Kelmės pieninė" įteiktas sertifikatas liudijantis maisto saugos sistemos atitikimą ISO 22000:2005/ FSSC 22000 ir ĮSO TS 22002-1:2009 bei papildomus FSSC 22000 reikalavimus. Pažymėtina, kad sertifikatas įdiegtas per labai trumpą laiką.

2013 metų spalio 22- 25 d. Lietuvoje lankėsi Rusijos Federacijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos (,,Rosspotrebnadzor") specialistai. Spalio 24 d. AB "Kelmės pieninė" vizito metu specialistai susipažino su gamybos procesais, jiems buvo pristatyta AB "Kelmės pieninė" veikianti maisto saugos ir kokybės kontrolės sistema. Buvo atsakyta į specialistų iškeltus klausimus, pateikėme detalią informaciją apie atliktus laboratorinius tyrimus ir savikontrolės rezultatus. 2014-02-03 atnaujintas leidimas eksportuoti produktus į Rusijos Federaciją.

Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė užima apie 17 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas". Apie 16% šalies rinkos įmonė užima tarp šviežių pieno produktų gamintojų.

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

Išmokėti dividendai

AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik už paprastąsias vardines akcijas.

2012 m. balandžio 27 d įvyko AB Vilkyškių pieninė eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta dividendų politika.

Dividendai 2009 (už 2008) 2010 (už 2009) 2011 (už 2010) 2012 (už 2011) 2013 (už 2012) Dividendai (Lt.) 0 1,194,300 2,866,320 2,985,750 2,508,030 Dividendai vienai akcijai (Lt.) 0 0.10 0.24 0.25 0.21 Akcijų skaičius 11,943,000 11,943,000 11,943,000 11,943,000 11,943,000

AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai	2009 (už 2008)	2010 (už 2009)	2011 (už 2010)	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)
Dividendai (Lt)	-	-	12,997,950	9,979,232	14,742,420
Dividendai vienai akcijai (Lt)	-	-	5.21	4.00	6.00
Akcijų skaičius	2,494,808	2,494,808	2,494,808	2,494,808	2,457,070

AB "Modest" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.

IV Kita informacija apie emitentą

Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt	ISIN kodas
Paprastosios vardinės akcijos	11,943,000	1.00	11,943,000	LT0000127508

AB "Modest" įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	5,617,118	1.00	5,617,118

AB Kelmės pieninė įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	2,457,070	1.00	2,457,070

Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

Akcininkai

AB Vilkyškių pieninė

Bendras akcininkų skaičius 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 972. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6,067,206	1	6,067,206
Linas Strėlis	1,918,215	1	1,918,215
Kiti smulkieji akcininkai	3,957,579	1	3,957,579
Kapitalo iš viso	11,943,000	1	11,943,000

AB "Modest"

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
AB Vilkyškių pieninė	5,601,277	1	5,601,277
Kiti smulkieji akcininkai	15,841	1	15,841
Kapitalo iš viso	5,617,118	1	5,617,118

AB Kelmės pieninė

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
AB Vilkyškių pieninė	2,457,070	1	2,457,070
Kapitalo iš viso	2,457,070	1	2,457,070

Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.

Nuo 2008 metų sausio 1 dienos Bendrovės vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Oficialųjį sąrašą.

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių Akcininkai turintys specialias kontrolės teises

Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.

Balsavimo apribojimai

Balsavimo teisės apribojimų nėra.

Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.

Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .

Emitento valdymo organai

Valdyba:

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2010 04 30	2014 04 30
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	2010 04 30	2014 04 30
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, žaliavos direktorius	2010 04 30	2014 04 30
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, finansai ir kreditas	Valdybos narė, finansų direktorė	2010 04 30	2014 04 30
Andrej Cyba	Aukštasis	Valdybos narys	2010 04 30	2014 04 30
Linas Strėlis	Aukštasis	Valdybos narys	2010 04 30	2014 04 30

AB Vilkyškių pieninė administracijos vadovaujantys darbuotojai:

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Darbo pradžia*
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 01**
Vaidotas Juškys	Aukštasis, informacinės technologijos	Vykdantysis direktorius	2010 05 17
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, finansai ir kreditas	Valdybos narė, finansų direktorė,	2000 05 01
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, žaliavos direktorius	1996 01 02
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inžinerija	Valdybos narys, technikos direktorius	1993 09 01
Arvydas Zaranka	Aukštesnysis, pieno produktų technologija	Gamybos direktorius	1995 07 30
Alvydas Eičas	Aukštasis, pedagogika	Pardavimų vadovas Baltijos šalims	2004 09 14
Sonata Jurgilienė	Aukštasis, verslo vadyba	Eksporto skyriaus vadovė	2013 07 01

AB "Vilkyškių pieninė" Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

Elena Šilovaitė	Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas	Marketingo skyriaus vadovė	2010 07 19
Matas Kazlauskas	Aukštasis, veterinarinė medicina	Kokybės vadovas	2013 06 19
Karolina Šematulskienė	Aukštasis, ekonomika	Vyr. buhalterė	2012 09 04
LigitaPudžiuvelytė	Aukštasis, ekonomika	Vyr. ekonomistė	2004 05 20
NedasBudginas	Aukštasis, viešasis administavimas	Personalo vadovas	2012 10 16
Rita Juodikienė	Aukštasisverslo vadyba ir administravimas	Pirkimų skyriaus vadovė	2002 09 23
Marius Beišys	Aukštasis, kompiuterinių sistemų inžinierius	IT skyriaus vadovas	2011 05 03

* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.

** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.

AB "Modest" administracijos ir valdybos sąrašas

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas	Pareigos įmonėje	Darbo įmonėje pradžia	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Gintaras	aukštasis, inžinierius -	Valdybos		2013 12 10	2017 12 10
Bertašius	mechanikas	pirmininkas
Arvydas Zaranka	aukštesnysis, pieno produktų technologija	Valdybos narys		2013 12 10	2017 12 10
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, finansai ir kreditas	Valdybos narė		2013 12 10	2017 12 10
Kęstutis Keršys	Aukštasis, ekonomika	Direktorius	2010 07 12	-	-
Daiva Babonienė	aukštasis, maisto pramonės inžinierius technologas	Gamybos vadovė	2012 02 06	-

AB Kelmės pieninė administracijos ir valdybos sąrašas

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas	Pareigos įmonėje Darbo įmonėje	pradžia	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
	Gintaras Bertašius aukštasis, inžinierius -	Valdybos		2012 0426	2016 0426
	mechanikas	pirmininkas
Arvydas Zaranka	aukštesnysis, pieno produktų technologija	Valdybos narys		2012 0426	2016 0426
Algirdas Žukauskas	aukštasis, zooinžinierius	Generalinis direktorius, valdybos narys	2008 06 04	2012 0426	2016 0426
Valė Leonavičienė	aukštesnysis, pieno produktų technologas	Gamybos vadovė	2010 09 08	-	-

Duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje:

AB Vilkyškių Pieninė

Vardas, Pavardė	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje	Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius
Gintaras Bertašius	Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas, AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas	6,067,206
Sigitas Trijonis	Technikos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	425,607
Rimantas Jancevičius	Žaliavos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	2,435
Vilija Milaševičiutė	Finansų direktorė, valdybos narė	AB "Modest" valdybos narė, kitų akcijų neturi	7,813
Arvydas Zaranka	Gamybos direktorius	AB "Modest" valdybos narys, AB "Kelmės pieninė" valdybos narys, kitų akcijų neturi	1,933
Vaidotas Juškys	Vykdantysis direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	250
Andrej Cyba	Valdybos narys	"Finasta Asset Management" Generalinis Direktorius, Valdybos narys; AB bankas "Finasta" Valdybos narys, Finansų Rinkų Tarnybos Direktorius; AB "Finasta Holding", Valdybos narys, Generalinio direktoriaus pavaduotojas; AS "Pirmais atklātais pensiju fonds" Stebėtojų tarybos narys; IPAS "Finasta Asset Management" Stebėtojų tarybos narys; AS "F Capital" Stebėtojų tarybos narys; UAB "GP1" Generalinis direktorius; UAB "GP2" Generalinis direktorius; UAB "Piola" Generalinis direktorius; kitų akcijų neturi	-
Linas Strėlis	Valdybos narys	UAB "LS Capital" direktorius; UAB "Biglis" direktorius; Futbolo klubas "Ekranas" Valdybos narys; "Socialiniu įmoniu asociacija" tarybos pirmininkas; AB "Agrowill group" Valdybos narys	1,918,215

AB "Modest"

Vardas, Pavardė	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje
		ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus)
Gintaras Bertašius	Valdybos pirmininkas	AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas,
		AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas
		AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB Kelmės pieninė
Arvydas Zaranka	Valdybos narys	valdybos narys
Vilija Milaševičiutė	Valdybos narė	AB "Vilkyškių pieninės" finansų direktorė, valdybos narė
	AB "Modest"
Kęstutis Keršys	direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja

AB Kelmės pieninė

Vardas, Pavardė	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje
Gintaras Bertašius	Valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas, AB "Modest" valdybos pirmininkas
Arvydas Zaranka	Valdybos narys	AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB "Modest" valdybos narys
Algirdas Žukauskas	Direktorius, valdybos narys	ŽŪK "Džiaugsmelis" pajininkas (1 pajus)

Darbuotojai

Vidutinis darbo užmokestis pagal atitinkamas darbuotojų darbo grupes:

2013 m. gruodžio 31 d.

		Išsilavinimas				Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius		aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (LTL)
Vadovai	10	7	3			9,469
Vadovaujantys specialistai	55	37	17	1		3,433
Specialistai	152	52	74	26		2,079
Darbininkai	719	34	285	355	45	1,599
	936	130	379	382	45	1,923

2012 m. gruodžio 31 d.

			Vidutinis
Darbuotojų Darbuotojų grupė skaičius		aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (LTL)
Vadovai	10	7	3			8,915
Vadovaujantys specialistai	58	34	22	2		3,109
Specialistai	139	51	56	32		2,060
Darbininkai	718	35	279	364	40	1,545
	925	127	360	398	40	1,801

Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

V DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

2013 metų esminių įvykių santrauka

Kiekvieno mėnesio 10 dieną yra skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį.

2013 m. balandžio 26 d įvyko AB Vilkyškių pieninės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimti šies prendimai:

1 darbotvarkės klausimas – Bendrovės 2012 m. metinio pranešimo tvirtinimas. Patvirtintas bendrovės metinis pranešims už 2012 metus.

2 darbotvarkės klausimas – Auditoriaus išvados apie bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinius paskelbimas.

Išklausyta.

3 darbotvarkės klausimas – Bendrovės 2012 m. audituotų atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas.

Patvirtinti bendrovėsatskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkiniai už 2012 metus.

4 darbotvarkės klausimas – Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Patvirtintas 2012 metų grynojo audituoto pelno pagal TFAS paskirstymas taip (tūkst.Lt; tūkst. EUR):
	Tūkst. Lt	Tūkst. EUR
1) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2011 metų pabaigoje	14.138	4.095
2) Akcininkų patvirtinti dividendai už 2011 metus	2.986	865
3) Pervesta į įstatymo numatytą rezervą	0	0
4) Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	0	0
5) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po	11.152	3.230
dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus
6) Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas	5.175	1.499
7) Pervedimai iš rezervų	354	103
8) Paskirstytinas pelnas (nuostoliai):	16.681	4.831
- Pelno dalis, paskirta į privalomuosius rezervus	0	0
- Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	203	59
- Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti (arba 0,21 Lt (0,0608	2.508	726
EUR) vienai paprastai vardinei 1 lito nominalios vertės akcijai)
- Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	0	0
- Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos	150	43
nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams
9) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų	13.820	4.003
pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus

5 darbotvarkės klausimas – Sprendimas dėl savų akcijų supirkimo.

Patvirtintis prendimą dėl savų akcijų supirkimo:

a. Supirkti iki 10 procentų savų akcijų.
b. Savų akcijų supirkimo tikslas palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.
c. Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas iki 2014 m. balandžio25 d.
d. Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą 1,45 EUR (5,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t.y. 0,29 EUR (1,00 Lt).
e. Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

6 darbotvarkės klausimas – Dėl bendrovės audito įmonės rinkimo 2013, 2014 ir 2015 metams ir apmokėjimo sąlygų nustatymo.

Nutarta:

1) Bendrovės finansinės atskaitomybės auditui atlikti išrinkti audito įmonę KPMG Baltics, UAB.

2) Įgalioti bendrovės generalinį direktorių Gintarą Bertašių sudaryti audito paslaugų sutartį su KPMG Baltics, UAB ir nustatyti apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas.

Įsteigta AB "Pieno logistika"

2013 12 10 dieną AB Vilkyškių pieninės įmonių grupę papildė nauja bendrovė AB "Pieno logistika", kurios įstatinis kapitalas 371 tūkst .lt. AB "Pieno logistika" įsteigimo tikslas - optimizuoti atskiro pobūdžio veiklą įmonių grupėje. Planuojama naujos įmonės veikla reikšmingos įtakos įmonių grupės konsoliduotam rezultatui nedarys.

VI. INFORMACIJA APIE TAI KAIP YRA LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

AB ,,Vilkyškių pieninė" įmonių grupės pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2013 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
---------------------------	------------------------	------------

I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius bendradarbiauja su įmonės vadovybe. Bendrovėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už įmonės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		– šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai. AB ,,Kelmės pieninė" valdybą sudaro 3 nariai. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Ne	AB "Vilkyškių pieninė" nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" rekomendacijos laikosi

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Kaip bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdžiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka. Valdybos veiklos reglamento įmonė neturi.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdžiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti . AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" audito komitetas nesudarytas
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Valdybos nariai ( ir AB ,,Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai) nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį gautą už kolegialaus organo nario pareigas Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris akcininkas, direktorius arba viršesnis

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis) vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių	Neaktualu	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose lėšų6 gali būti atlyginama iš bendrovės Tokio	Taip	AB ,,Vilkyškių pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje mokamos tantjemos.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo

atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje atlyginimas nemokamas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.Valdyba taip pat teikia rekomendacijas ir pasiūlymus bendrovės vadovui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2013–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas) kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.

redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. ⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui. ⁹

Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

AB "Vilkyškių pieninė" Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10 Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arbavaldymo organų nariams.	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei bendrovėje jie sudaromi) aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB "Vilkyškių pieninė" Atlyginimo komitetas užtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 . Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo) turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" komitetai nesuformuoti.

¹⁰Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės

valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. ¹¹Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

AB "Vilkyškių pieninė" Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas AB "Vilkyškių pieninė" komitetas sudarytas iš 3 narių.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.

vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių

žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti
funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui
aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką

Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo
narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias

bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų

asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei

visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe
turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu

suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo
komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų

turėtų būti šios:		komitetas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių

atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo

veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję
su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo

sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir
įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti

vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų

bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį

vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų

proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių
arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios
su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios

atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo
individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl

vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties

kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros
taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį
ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią
pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų
nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams
arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir
pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės laikosi šių rekomendacijos
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		nuostatų. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo
būti šios:		pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus		atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką		kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) audito komitetas užtikrina ir vidaus audito funkcijų veiksmingumą.
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi)
yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio
padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje
nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią
funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias
su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus
Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams
komitetas, remdamasis interalia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus

kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir
jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų
pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m
gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir
taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito

paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a)
neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c)
leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito
įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia

informacija, susijusia su specifiniais bendrovės
apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės
administracija turėtų informuoti audito komitetą apie
svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai
apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo
atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai
veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su
administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito

ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė

laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems
veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis

mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie

atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		veiklą praktikos. Ateityje valdyba planuoja atlikti savo veiklos
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir		vertinimą.
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno
kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir
darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų
Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti
(kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia

apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą

informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos
procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius
nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja vadovauja ir valdybos darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Valdybos posėdžiai yra organizuojami pagal patvirtintą grafiką bei esant poreikiui.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe atlyginimo nustatymu.	Ne	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

¹²Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio pritarimą13 akcininkų susirinkimo Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Svarbūs sandoriai, tvirtinami Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik	Taip	Akcininkams teisės aktų nustatyta tvarka sudaroma galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką.
lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		AB ,,Vilkyškių pieninė" pateikia Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams	Ne	Bendrovė modernių technologijų netaiko.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose
naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos
saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir
balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti
sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems
akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti
pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Valdybos nariai nepainioja Bendrovės turto su savo turtu.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos		išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, interalia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios	Ne

įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)

premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už

specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam

vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu

ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi
būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų

pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų

skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba

dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų

pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų

pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją

direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo

arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį

išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų

normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės	Ne
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo

dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir	Ne
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Ne
dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui

Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios
mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas
pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai	Ne
neteisingi. 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Taip
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Neaktualu
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų	Neaktualu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

AB "Vilkyškių pieninė" Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų

pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų
pakeitimų poveikį.
	Neaktualu




8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir

pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos

kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės

įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną	Neaktualu
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis

siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios
dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę
dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti

paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų
pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių
vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti
nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų
politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški
nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti
pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos

įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti
turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti
reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar
išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta
schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo
schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta
informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija. Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip Taip	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

4 punktą	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje.
	Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą
	darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje.





		Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

	Taip, išskyrus asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir Taip Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus

AB "Vilkyškių pieninė" Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Ne
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	AB Vilkyškių pieninė informaciją per NASDAQ OMX Vilnius naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip į	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

bendrovės valdyba.

Konsoliduotas metinis pranešimas už 2013 metus

11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	-----------	-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

AI Terminal

Vilkyskiu Pienine

2260_10-k_2014-04-25_d1f63fa7-e46e-4cc6-b2cc-616c73eb78f6.pdf

Turinys

Informacija apie Bendrovę

AB "Vilkyškių pieninė"

Valdyba

Vadovybė

Auditorius

Bankai

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Bendroji informacija

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Vertinimo pagrindas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Operacijos užsienio valiuta

Konsolidavimo pagrindas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nematerialusis turtas

Prestižas

Nekontroliuojanti dalis

Atsargos

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verteper pelno (nuostolių) ataskaitą

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Galimas parduoti finansinis turtas

Tikrosios vertės nustatymas

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Skolinimosi sąnaudos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Išvestinės finansinės priemonės

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Atskiriamosios įterptinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Vertės sumažėjimo atstatymas

Nefinansinis turtas

Atidėjiniai

Išmokos darbuotojams

Finansinė ir veiklos nuoma

Grupė - nuomininkė

Nuosavų akcijų pirkimas

Dividendai

Vyriausybės dotacijos

Pajamos

Pardavimų savikaina

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Pelno mokestis

Pelno mokestis (tęsinys)

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Segmentai

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)