SEB — Annual Report 2017

Apr 27, 2018

AB SEB bankas 2017 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2018 m. kovo 12 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–9
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	10–25
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	26
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	27
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	28
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	29–30
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	31–32
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	33–104

Bendras reikšmingumo lygis Bankui ir Grupei	5 400 tūkst. Eur (2016 m. - 3 600 tūkst. Eur). Vienodas reikšmingumo lygis buvo taikomas tiek Bankui, tiek Grupei.
Kaip mes jį nustatėme	5 % pelno prieš apmokestinimą.
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, finansinių ataskaitų naudotojai dažniausiai remiasi būtent šiuo kriterijumi, norėdami įvertinti Banko ir Grupės veiklos rezultatus, ir tai yra bendrai priimtas kriterijus. Reikšmingų pavienių straipsnių, turinčių įtakos pelnui prieš apmokestinimą, nebuvo lyginant su 2016 m., kuomet tokie straipsniai egzistavo ir mes, atlikdami praėjusių metų reikšmingumo lygio įvertinimą, naudojome koreguotą pelną prieš apmokestinimą. Pasirinkome 5 %, kuris yra priimtinose šio kriterijaus kiekybinio reikšmingumo lygio ribose.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB BANKO GRUPĖS 2017 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas

Šis konsoliduotas metinis pranešimas yra 2017 metų. Visi skaičiai pateikti 2017 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. Metiniame pranešime pateikiama AB SEB banko ir jo patronuojamųjų įmonių UAB "SEB investicijų valdymas" ir UAB "SEB Venture Capital" (2017 m. gruodžio 31 d. ši įmonė turėjo likviduojamos statusą, daugiau informacijos pateikiama finansinių ataskaitų 23 pastaboje) finansinė informacija. AB SEB bankas ir jo patronuojamosios įmonės kartu yra vadinami grupe.

2. Informacija apie filialus ir atstovybes

Bankas 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (Europos a. 1 A, LT-09308 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (Taikos pr. 32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 32 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (5 finansinių paslaugų centrai ir 27 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje).

3. Objektyvi grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais grupė susiduria, apibūdinimas

2017 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi bendrovės – UAB "SEB investicijų valdymas" ir UAB "SEB Venture Capital", kuri 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo likviduojamos įmonės statusą. Lietuvoje veikia ir kitos SEB grupės įmonės: gyvybės draudimo bendrovė "SEB gyvybės draudimas", nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus", SEB grupės paslaugų teikimo centras Vilniuje ("Skandinaviska Enskilda Banken AB" Vilniaus filialas), teikiantis pagalbos verslui paslaugas (operacijų, IT, personalo administravimo ir finansų apskaitos) SEB grupei jos antrinėms įmonėms ir padaliniams 20-yje pasaulio šalių.

2017 metais didėjo AB SEB banko grupės turtas, pajamos ir grynasis pelnas (neįskaičiuojant vienkartinių pajamų ir nebūdingų sąnaudų), augo paskolų ir indėlių portfelis.

2017 metais AB SEB bankas uždirbo 93,7 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 93,0 mln. eurų grynojo pelno (2016 metais AB SEB bankas uždirbo 94,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 93,1 mln. eurų grynojo pelno). Tačiau, neįskaičiuojant 2016 metų vienkartinių pajamų ir 2017 metų nebūdingų sąnaudų, AB SEB banko grupės grynasis pelnas 2017 metais padidėjo 34 procentais.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 768 mln. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 796 mln. eurų), t. y. sumažėjo 4 proc. dėl metų pradžioje išmokėtų dividendų "Skandinaviska Enskilda Banken AB".

AB SEB banko grupės turtas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 7,7 mlrd. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 7,5 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 3 procentais.

AB SEB banko ir AB SEB banko grupės likvidumo reikalavimai 2017 metais buvo vykdomi.

AB SEB banko grupės 2017 metais pajamos buvo 177,9 mln. eurų, o 2016 metais – 181,5 mln. eurų (tačiau, neįskaičiuojant vienkartinių pajamų už "VISA Europe Limited" akcijų pardavimą, 2016 metais pajamos buvo 160,1 mln. eurų). Neįskaičiuojant šių vienkartinių pajamų, AB SEB banko grupės 2017 metų pajamos, palyginti su 2016 metais, padidėjo 11 procentų.

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 5,7 mlrd. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 5,3 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 7 procentais. 2017 metais gyventojams SEB bankas suteikė 8 proc. daugiau būsto ir vartojimo kreditų (408 mln. eurų). Iš viso gyventojams ir įmonėms 2017 metais bankas suteikė 2,19 mlrd. eurų naujų paskolų – 15 proc. daugiau negu 2016-aisiais (1,90 mlrd. eurų), o vien įmonėms suteiktų paskolų vertė padidėjo 17 proc. (iki 1,73 mlrd. eurų).

AB SEB banko indėlių portfelis 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 5,4 mlrd. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 5,2 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 5 procentais.

Keičiantis klientų elgsenai ir didėjant konkurencijai skaitmeninės bankininkystės rinkoje, bankas 2017 metais ir toliau daug dėmesio skyrė nuotolinių, savitarnos paslaugų plėtrai ir skaitmeniniams sprendimams diegti. Klientams pristatyta nemažai naujų ir patobulintų skaitmeninių paslaugų – atnaujinta SEB mobilioji programėlė, kuria šiuo metu naudojasi daugiau negu 120 tūkst. klientų, pasiūlyta prie interneto banko jungtis naudojantis programėle "Smart-ID", pradėta išduoti bekontaktes korteles, kurios dar labiau palengvina atsiskaitymo procesą.

Kadangi kasdienes banko paslaugas gyventojai nori gauti nuotolinėmis priemonėmis, nevykdami į banko skyrių (internetu ar telefonu), bankas supaprastina vis daugiau procesų ir paslaugų. SEB banko privatūs klientai nemokamas vaizdo konsultacijas internetu realiuoju laiku finansų klausimais jau gali gauti būdami namuose ar savo darbo vietoje, fizinio asmens anketas gali užpildyti naudodamiesi internetu, o verslo klientai gali elektronines faktoringo ir lizingo sutartis sudaryti prisijungę prie interneto mobiliuoju parašu.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2017 metų pabaigoje AB SEB bankas turėjo 32 klientų aptarnavimo skyrius Lietuvoje, iš jų pusę (16) – finansinių konsultacijų skyrių, kuriuose klientai grynųjų pinigų operacijas atlieka savarankiškai savitarnos zonose.

AB SEB interneto banko aktyvių vartotojų skaičius 2017 metų pabaigoje buvo 456 tūkst., t. y. 8 tūkst. didesnis negu tuo pačiu metu pernai. Bent kartą prie SEB interneto banko 2017 metais prisijungė 648 tūkst. klientų – 11 tūkst. daugiau negu per 2016 metus.

Daugėjo SEB banko klientų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis – 2017 metais atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis dalis, palyginti su 2016 metais, padidėjo beveik 3 procentais.

AB SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir "Luminor" (buvusio DNB banko) bankomatus, t. y. 519 bankomatais, taip pat daugiau negu 1 200 prekybos vietų, kuriose gali nemokamai pasiimti grynųjų pinigų už pirkinius atsiskaitydami mokėjimo kortele.

AB SEB banko grupėje Lietuvoje 2017 metų pabaigoje dirbo 1 603 darbuotojai (2016 m. pabaigoje – 1 588 darbuotojai).

2017 metais AB SEB banko grupė Baltijos šalyse atnaujino savo tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatytos keturios pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys: inovacijų ir verslumo skatinimas, skaidri bankininkystė, tvarūs pasiūlymai klientams ir tiesioginis poveikis aplinkai. Visa tai padės siekti tvaraus Baltijos šalių ekonomikos ir visuomenės gerovės augimo.

2017 metais AB SEB banko grupė siekė suteikti kuo daugiau klientams vertingos informacijos, galinčios padėti kurti pridėtinę vertę. AB SEB bankas organizavo leidinių "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymą klientams, nuolat informavo klientus apie finansų rinkas, makroekonominę padėtį – viešai skelbta daugiau negu 20 makrokomentarų, taip pat išleisti keturi SEB grupės ekonomistų leidiniai "Nordic Outlook". AB SEB bankas tinklalapyje www.seb.lt ir toliau plėtojo žinių ir informacijos portalą "Infobankas", kur periodiškai skelbiama aktuali informacija finansų valdymo klausimais gyventojams ir įmonėms.

2017 metais AB SEB bankas jau ketvirtą kartą apskaičiavo ir pristatė pasirengimo pensijai rodiklį, automobilių įperkamumo indeksą, gyventojų finansinio saugumo tyrimo bei skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimo rezultatus.

Bankas taip pat daug dėmesio skyrė jaunimui, patardamas finansų valdymo klausimais: organizavo ir pristatė jaunimo apklausos rezultatus, apžvelgdamas jų taupymo, finansų valdymo, atlyginimų lūkesčius, SEB banko darbuotojai lankėsi mokyklose ir kvietė vyresniųjų klasių moksleivius į interaktyvias diskusijas asmeninių finansų temomis.

AB SEB bankas 2017 metais siekė dar labiau paskatinti gyventojus pagalvoti apie būsimą pensiją ir susimąstyti apie taupymo senatvei svarbą: prisijungus prie SEB interneto banko jau galima lengvai tvarkyti savo pensijai kaupiamas lėšas – keisti pensijų fondą bendrovės viduje, gauti rekomendaciją dėl tinkamiausio pensijų fondo, matyti išsamias metų ataskaitas ir kitus sutarties duomenis, stebėti, kaip bendrovei sekasi investuoti kaupiamas lėšas.

2017 metais AB SEB bankas daug dėmesio skyrė ir įmonių konsultavimui, teikdamas patarimus verslą kuriančioms ir plečiančioms bendrovėms. 2017 metais galvojantiems apie savo verslą ar žengiantiems pirmuosius verslo kūrimo žingsnius AB SEB bankas kartu su partneriais pristatė specialią verslumo skatinimo platformą www.eakademija.seb.lt, kur pradedantys verslininkai gali rasti daug aktualios informacijos.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms AB SEB bankas ketvirtą kartą organizavo renginį "Inovacijų laboratorija", kuriame įmonės ieškojo atsakymų, kaip galėtų didinti savo verslo mastą diegdamos inovacijas, taip pat galėjo išbandyti specialias inovacijų taikymo metodikas.

2017 metais bankas atliko ir pristatė Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausą "Baltic Business Outlook 2017", kurios rezultatai atskleidė Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių lūkesčius, pristatė planuojamas investicijas ir numatomus darbuotojų skaičiaus pokyčius. Penktą kartą AB SEB bankas pristatė Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausą, kurioje finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius šešis mėnesius, apyvartos prognozes, nurodė svarbiausius iššūkius.

AB SEB banko grupė dalyvavo įgyvendinant visuomenei ir bendruomenėms svarbius socialinės veiklos projektus – kartu su TV3 televizija penkioliktą kartą surengė ir įgyvendino paramos projektą "Išsipildymo akcija", o norėdama skatinti verslumą ir didinti finansinį raštingumą sudarė bendradarbiavimo sutartį su "Junior Achievement Lietuvoje" ir kartu organizavo verslumo stovyklas 9–12 klasių moksleiviams.

AB SEB banko grupė 2017 metais pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus bei buvo įvertinta atlikus įvairius tyrimus ar apklausas: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("The Banker"), geriausias skaitmenines paslaugas privatiems klientams ir įmonėms teikiančiu banku Lietuvoje, o skaitmenines paslaugas įmonėms – Vidurio ir Rytų Europoje ("Global Finance"), geriausias privačiosios bankininkystės paslaugas teikiančiu banku Lietuvoje ("Euromoney"). Be to, elektroninė identifikavimo priemonė "Smart-ID", kurią savo klientams SEB bankas pristatė šių metų kovą, triumfavo rinkimuose "Metų paslauga 2017". AB SEB bankas taip pat įvertintas "Best Buy Award" už geriausią kainos ir kokybės santykį bankininkystės ir finansų sektoriuose.

2017 metais AB SEB bankas išliko ir vienu geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje – dienraščio "Verslo žinios" ir darbo skelbimų portalo cv.lt organizuojamuose rinkimuose "Geidžiamiausias darbdavys" pelnė trečią vietą didelių įmonių kategorijoje. Darbo paieškos portalo "CV Market" atliktame tyrime "Patraukliausias darbdavys 2017" dalyvavę respondentai SEB banką taip pat pripažino vienu iš patraukliausių darbdavių Lietuvoje ir skyrė antrą vietą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4. Grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys.

AB SEB banko grupės grynasis pelnas 2017 metais išliko stabilus, palyginti su 2016 metais.

mln. eurų	2017	2016	Pokytis
Grynosios pajamos	178	182	-2 proc.
Išlaidos	(76)	(82)	-8 proc.
Pelnas prieš nuostolius dėl sumažėjusios kreditų vertės	102	100	3 proc.
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	7	(1)	-
Pelnas prieš pelno mokestį	109	99	10 proc.
Pelno mokestis	(16)	(6)	177 proc.
Grynasis pelnas	93	93	0 proc.

2017 metų pajamų sumažėjimą lėmė "VISA Europe Limited" akcijos pardavimas 2016 metais. Neįskaitant šio sandorio, pajamos padidėjo 11 procentų. Tam didžiausią įtaką turėjo augantis skolinimo mastas, didėjanti paskolų marža, sumažėjusios indėlių draudimo įmokos ir padidėjusios grynosios komisinių pajamos, rodančios klientų aktyvumo padidėjimą.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

	2017	2016	Pokytis
Grynasis pelnas (mln. eurų)	93	93	0 proc.
Pajamų ir išlaidų santykis	0,43	0,45	-2 b.p.
Naujos suteiktos paskolos (mlrd. eurų)	2,2	1,9	15 proc.
Paskolos ir lizingas grynąja verte (mlrd. eurų)	5,7	5,3	7 proc.
Indėliai (mlrd. eurų)	5,4	5,2	5 proc.

Paskolų portfelio padidėjimą lėmė išaugusi ir privataus, ir verslo segmento paklausa.

Kai kurie grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai, pateikiami lentelėje.

Grupė		Rodiklis	Bankas
2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.		2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
0,89 proc.	1,31 proc.	1,21 proc.	Vidutinė turto grąža	0,94 proc.	1,32 proc.	1,22 proc.
7,55 proc.	12,12 proc.	12,54 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	8,02 proc.	12,34 proc.	12,66 proc.

5. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos

2018 m. vasario 7 d. suėjo galimų parduoti vertybinių popierių (Lietuvos Respublikos euroobligacijų), kurių balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 15 902 tūkst. eurų, išpirkimo terminas. Šių vertybinių popierių tikrosios vertės rizika buvo apdrausta, apsidraudimo priemonės buvo palūkanų normos pasikeitimo sandoriai. Suėjus šių vertybinių popierių išpirkimo terminui bankas ir grupė nebeturi apsidraudimo nuo rizikos priemonių.

6. Grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiškai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie kasdien tvarko savo finansinius reikalus. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią viziją, atsižvelgdama į SEB grupės siekius, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• ryšių su klientais stiprinimas. Siekdamas šio tikslo, bankas ir toliau savo veikloje vadovausis pagrindinio banko savo klientams (Home bank) strategija. Jos esmė – tapti pagrindiniu banku savo klientams, kuris teikia pasiūlymus, atitinkančius klientų finansinius poreikius. Pagrindinį dėmesį skiriame visapusiškiems ryšiams su klientais, teikdami patarimus ir konsultacijas, vertindami paprastumą ir rodydami pagarbą. Įgyvendindamas šią strategiją, bankas kuria naujas ir patrauklias paslaugas dabartiniams ir būsimiems klientams, atitinkančias šių klientų segmentų poreikius. Bankas reguliariai nustato privačių ir verslo klientų lūkesčių tenkinimo rodiklius (Net Promoter Score (NPS);

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

• darbo kultūra ir žmonės. Bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali tobulėti ir realizuoti savo visas galimybes. Norėdamas nustatyti, ar darbuotojai patenkinti darbu, bankas ir SEB grupė taiko metodiką "Insight" , kuri padeda įvertinti, kiek darbuotojai dalyvauja organizacijos veikloje, koks jų veiklos efektyvumas;

• veiklos efektyvumo gerinimas. Norėdamas efektyviai dirbti ir būti konkurencingas, bankas planuoja pagrindinį dėmesį skirti šioms

sritims:

• o pajamoms didinti: a) ieškodamas naujų pajamų šaltinių, b) didindamas dėmesį klientų konsultavimui, c) optimizuodamas banko paslaugų kainodarą;
• o pelningumui užtikrinti: bankas įgyvendina verslo kapitalo koncepciją (business capital concept) paremtą kainodarą; verslo kapitalas – tai sandoriui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, kurie nustatyti atsižvelgiant į sandorio rizikingumą;
• o sąnaudų efektyvumui užtikrinti:, a) racionaliai nustatydamas ir kasdienių, ir su projektais susijusių užduočių prioritetus, b) reguliariai tikrindamas atliekamus darbus, norėdamas išvengti užduočių (funkcijų) dubliavimo ir taip patobulindamas vidinius organizacijos procesus;
• rizikos valdymo tobulinimas. Prisiimti riziką nėra savaiminis tikslas taip siekiama kurti vertę klientams ir užtikrinti akcininkams jų nuosavybės grąžą. SEB banko grupė taiko patikimą sistemą rizikai valdyti, turinčią ilgalaikes nepriklausomas rizikos kontrolės funkcijas nuo jos sukūrimo datos, kurias papildo keletas pažangių vidaus modelių ir išsami sprendimų priėmimo struktūra, puikus darbuotojų suvokimas apie riziką, vienodi apibrėžimai ir principai, prisiimamos rizikos kontrolė, neviršijant nustatytų limitų ir didelis išorės veiksnių atskleidimo skaidrumas visą dėmesį skiriant:
• o pagrindinių bankui būdingų rizikos rodiklių stebėsenai (KRI);
• o užtikrinant priežiūros institucijų reikalavimų atitikimą (pvz., Bazelio III nuostatos).

7. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

AB SEB banko grupė tyrimo ir plėtros veiklos nevykdė.

8. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta 2017 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 3 pastabos skyriuje Finansinės rizikos valdymo politika. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

9. Duomenys apie savų akcijų įsigijimą / perleidimą

Bankas neturi ir per 2017 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo patronuojamosios įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

10. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB bankas, UAB "SEB investicijų valdymas" ir "SEB Venture Capital") 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 603 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 1,0 proc. daugiau negu 2016 m. gruodžio 31 d., kai grupėje dirbo 1 588 darbuotojai. Grupėje 2017 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 411, t. y. 0,8 proc. daugiau negu 2016 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 400 darbuotojų.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2016 metus padidėjo 0,9 proc. – nuo 1 578 iki 1 592, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2017 metų pabaigoje buvo 1 401, t. y. 0,9 proc. daugiau negu 2016 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 389.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2017 metais buvo 1 398 (2016 m. – 1 440 darbuotojų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Bankas			Grupė
	2015 12 31	2016 12 31	2017 12 31	2015 12 31	2016 12 31	2017 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius
darbuotojus)	1 638	1 578	1 592	1 648	1 588	1 603
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 473	1 389	1 401	1 483	1 400	1 411

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie faktiškai dirbančių banko darbuotojų skaičių ir vidutinį mėnesio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenustatyta.

Vadovaujančių darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis per metus padidėjo 5,7 procento (nuo 3 630 eurų iki 3 838 eurų) dėl to, kad vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažėjo 2 procentais (nuo 152 iki 149).

Specialistų vidutinis mėnesio darbo užmokestis per metus padidėjo 5,9 procento (nuo 1 275 eurų iki 1 350 eurų) ir šių specialistų skaičius padidėjo 1 procentu (nuo 1 237 iki 1 252).

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (eurais)
	2015 12 31	2016 12 31	2017 12 31	2015 12 31	2016 12 31	2017 12 31
Vadovaujantys darbuotojai	183	152	149	3 407	3 630	3 838
Specialistai	1 290	1 237	1 252	1 220	1 275	1 350
Iš viso	1 473	1 389	1 401	-	-

11. Banko ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2016 m. sausio 25 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios iki 2019 m. sausio 1 dienos. Ši sutartis pakeitė nuo 2014 m. sausio 27 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu arba jo paskirtais padalinių atstovais. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

12. Informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 03-82 "Minimalių kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių darbuotojų Atlygio politikos reikalavimų aprašas" 14 punkto reikalavimus.

Banko grupėje yra patvirtinta Atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininkės "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Atlygio politika. Taip pat Atlygio politika parengta atsižvelgiant į įgyvendina Lietuvos banko valdybos teisės aktus, reglamentuojančius Atlygio politikos reikalavimus.

SEB grupės vizija – teikti klientams pasaulinio lygio paslaugas. Siekiant šios vizijos, itin svarbu, kad SEB galėtų pritraukti, išlaikyti, ugdyti talentingus darbuotojus ir jiems tinkamai atlyginti už darbą. Atlygio politika skirta atlygio už darbą pagrindiniams principams nustatyti, kad būtų atlyginama už tvarų ilgalaikį vertės kūrimą, atitinkantį akcininkų ir investuotojų interesus. Atlygio politika siekiama skatinti, kad rizika būtų valdoma patikimai ir veiksmingai, kad būtų pasiekti ilgalaikiai tikslai, įgyvendinti pageidaujami veiklos ir elgesio standartai. Taip pat joje yra numatyti būdai, kaip vengti atlygio nustatymo modelių, skatinančių prisiimti pernelyg didelę riziką, ar SEB klientų interesams kenkiančių interesų konfliktų. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Informacija, susijusi su sprendimo priėmimo procesu, taikomu nustatant Atlygio politiką, taip pat apie pagrindinio organo – komiteto, prižiūrinčio atlygį finansiniais metais, sudėtį ir įgaliojimus

Grupėje vadovaujamasi Atlygio politika, kurią 2017 m. vasario 6 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios Atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią Atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu ir Rizikos departamentu kasmet peržiūri grupės Atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetui. Banko valdyba yra atsakinga už Atlygio politikos įgyvendinimą.

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2017 m. gruodžio 31 d.)

Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas teikia pagalbą banko stebėtojų tarybai svarstant atlygio, lyderystės, veiklos tęstinumo ir kitus personalo klausimus, taip pat siūlo kandidatus į laisvas banko organų narių vietas ir rekomenduoja atitinkamiems banko organams juos svarstyti, atlieka kitas teisės aktuose bei Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas.

Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininku ir nariais negali būti renkami asmenys, kurie yra susiję su banku ar jo įmonėmis darbo santykiais, taip pat banko valdybos nariai.

Nė vienas Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto narys banko akcijų neturi.

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS (KNUT JONAS MARTIN JOHANSSON)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" pagalbos verslui padalinio vadovas.

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos vadovas.

MATSAS EMILIS TORSTENDAHLAS (MATS EMIL TORSTENDAHL)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" vykdomasis prezidento pavaduotojas, Įmonių ir privačių klientų tarnybos vadovas.

UAB "SEB investicijų valdymas" Atlygio komitetas nėra įsteigtas, todėl teisės aktuose nustatytas Atlygio komiteto funkcijas įgyvendina UAB "SEB investicijų valdymas" stebėtojų taryba.

Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Grupė nuolat stebi ir užtikrina, kad kintamojo atlygio modeliai būtų naudojami taip, kad darbuotojai nepatirtų interesų konfliktų su klientais situacijų, skatina tinkamą etikos principais pagrįstą elgesį ir neskatina prisiimti pernelyg didelę riziką. SEB kontrolės padaliniai padeda atlikti šį stebėjimo darbą. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas, konsultuodamasis su Rizikos ir kapitalo komitetu, nagrinėja, ar kuriant skatinimo priemones naudojantis atlygio sistemomis tinkamai atsižvelgiama į riziką, kapitalą, likvidumą ir tikėtiną pajamų / pelno gavimą.

Puikūs verslo veiklos rezultatai nustatomi atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus ir į tai, kokia subalansuotos rizikos dalis jam tenka. Atlygis nustatomas taip, kad būtų skatinama siekti ne tik trumpalaikių rezultatų, bet ir ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią verslo plėtrą. Visa už tam tikrą laikotarpį mokama atlygio suma nustatoma atsižvelgiant į keleto metų rezultatus, kad nekeltų pavojaus grupės galimybėms pasiekti teigiamą bendrą viso SEB rezultatą viso verslo ciklo metu.

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Asmeniniai darbuotojo veiklos rezultatai vertinami atsižvelgiant į finansinius ir nefinansinius pagrindinių SEB sričių kriterijus, kurie nustatomi pagal galiojantį verslo planą ir siekį mūsų klientams teikti pasaulinio lygio paslaugas. Asmeninis darbuotojo elgesys vertinamas visų pirma pagal SEB pagrindines vertybes.

Svarbiausi atlygio sistemos struktūros ypatumai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus vertinant veiklos rezultatus ir koreguojant riziką, atlygio atidėjimo politiką ir jo kriterijus

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie elementai:

• pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
• kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
• o kolektyvinę SEB pelno paskirstymo programą (All Employee Programme), skirtą visiems SEB grupės darbuotojams;
• o individualią programą, kurioje dalyvauja tikslinė darbuotojų grupė ir kuri apima kintamąjį atlygį, kuris gali būti sudarytas iš dviejų dalių: atlygio grynaisiais pinigais ir po nustatyto laikotarpio išmokamą atlygį akcijomis arba kitomis finansinėmis priemonėmis;
• papildoma nauda.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (fiksuotasis atlygis).

Kintamasis atlygis – kintanti atlygio paketo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas premijomis, kaip teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusios finansinės priemonės, kitos finansinės arba nepiniginės priemonės ir kurių dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir banko rezultatų pasiekimą.

Grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu taikomi papildomi kintamojo atlygio nustatymo ir išmokėjimo reikalavimai, nustatyti Atlygio politikoje.

SEB pelno paskirstymo programa (All Employee Programme) – tai kolektyvinė pelno paskirstymo programa, skirta visiems SEB darbuotojams. Premijos dydis priklauso nuo veiksnių, nustatytų "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" verslo plane. 50 proc. premijos pagal programą išmokama grynaisiais pinigais, kita 50 proc. dalis atidedama trejiems metams ir bus išmokama grynaisiais pinigais, apskaičiuota atsižvelgus į bendrą akcininkų, turinčių "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų, grąžą (angl. TSR). t. y. akcijų kainų pokytį ir perinvestuotų dividendų paskirstymą pagal SEB akcijas.

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams ir galima kita nauda.

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas, laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (Identified staff)), jeigu, taikant kokybinius ir kiekybinius kriterijus, darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kategorijų:

• aukščiausio lygio vadovai, einantys strategines pareigas grupėje;
• svarbiausių verslo padalinių vadovai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
• vadovai, atliekantys kontrolės funkcijas;
• riziką prisiimantys darbuotojai, t. y. darbuotojai, turintys teisę sudaryti sandorius arba prisiimti įsipareigojimus ir/arba priimti sprendimus ir galintys daryti reikšmingą įtaką banko prisiimtai rizikai;
• grupės naujų produktų / paslaugų patvirtinimo komitetų pirmininkai ir jų nariai;
• darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

Fiksuotojo ir kintamojo atlygio santykis

Kintamasis atlygis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. metinio pareiginio atlyginimo. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas gali priimti sprendimą ir dėl kitokios kintamojo ir pareiginio atlygio proporcijos, tačiau kintamasis atlygis negali būti didesnis negu 100 proc. metinio pareiginio atlyginimo.

Garantuotas kintamasis atlygis grupėje nėra mokamas.

Informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė į akcijas, pasirinkimo sandorius ar kintamąsias atlygio dalis

Grupė turi galimybę nemokėti kintamojo atlygio, dalies ar viso atidėto kintamojo atlygio, jei tam tikro asmens, verslo padalinio arba grupės veikla yra nuostolinga, įskaitant pinigais ir kitomis priemonėmis išmokamą atlygį.

Kintamasis atlygis, įskaitant ir atidėtą dalį, išmokamas arba suteikiamas tik esant tvariai SEB finansinei padėčiai ir turi būti siejamas su grupės, verslo padalinio ir darbuotojo veiklos rezultatais. Kintamasis atlygis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų, gali būti mažinamas arba nemokamas, jei grupės veiklos rezultatai neatitinka SEB veikos strategijoje nustatytų rodiklių, veikla nuostolinga, darbuotojas veikė nesąžiningai arba jo veikla lėmė grupės nuostolį.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė įgyvendina šiuo metu galiojančias kintamojo atlygio rizikos vertinimo taisykles, kuriose nustatyta, kad atidėta mokėti suma gali būti išmokama įvertinus šias sąlygas:

• banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
• įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinama rizika ir pirmiau nustatytos sąlygos.

Darbuotojams draudžiama apsidrausti asmeniškai pagal draudimo strategijas arba draudimu nuo kintamojo atlygio sumažėjimo norint sumažinti rizikos įtaką, nustatytą taikant jų kintamojo atlygio apskaičiavimo modelį.

Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį 2017 metais

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie fiksuotojo ir kintamojo atlygio dalis, neįtraukiant darbdavio mokesčių.

Darbuotojų skaičius yra nurodytas 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis.

1 lentelė – pateikiama kiekybinė informacija apie AB SEB banko atlygį (fiksuotą ir kintamą atlygį bei išeitines išmokas), išskiriant banko vadovus (valdybą) ir grupės riziką prisiimančius darbuotojus.

Bankas (tūkst. eurų)	Valdybos nariai	Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos	Darbuotojai	Iš viso
		narius
Fiksuotas atlygis 2017 m.	736	1 916	23 717	26 369
Gavėjų skaičius 2017 12 31	5	29	1 367	1 401
Kintamas atlygis 2017 m.	165	288	2 636	3 089
Neatidėto kintamo atlygio piniginės išmokos (įskaitant ir SEB pelno paskirstymo programą)	11	70	1 315	1 396
Atidėtos su akcijomis susijusios finansinės priemonės	154	218	1 321	1 693
Kintamo atlygio dalis nuo fiksuoto atlygio	22%	15%	11%	12%
Gavėjų skaičius 2017 12 31	5	29	1 342	1 376
Garantuotas kintamas atlygis 2017 m.	-	-	-	-
Gavėjų skaičius 2017 12 31	-	-	-	-
Išeitinės išmokos 2017 m.	-	60	484	544
Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui		31
Gavėjų skaičius 2017 12 31	-	2	55	57
Atidėtas kintamas atlygis už 2012–2016 metus, išmokėtas piniginėmis išmokomis 2017 metais
(įskaitant ir SEB pelno paskirstymo programą)	12	55	519	586
2017 metais paskirtas finansinėmis priemonėmis atidėtas kintamas atlygis už 2012–2016 metus	441	365	82	888
2017 metais nepaskirtas ir kaip finansinės priemonės atidėtas kintamas atlygis už 2012–2016
metus	597	1 037	2 470	4 104

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 lentelė - pateikiama kiekybinė informacija apie grupės įmonių (AB SEB bankas, UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") atlygį (fiksuotą ir kintamą atlygį bei išeitines išmokas), išskiriant vadovus (valdybos narius) ir Grupės riziką prisiimančius darbuotojus.

Grupė (tūkst. eurų)	Valdybos nariai	Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	Darbuotojai	Iš viso
Fiksuotas atlygis 2017 m.	836	1 965	23 859	26 660
Gavėjų skaičius 2017 12 31	7	31	1 374	1 412
Kintamas atlygis 2017 m.	176	298	2 646	3 120
Neatidėto kintamo atlygio piniginės išmokos (įskaitant ir SEB pelno paskirstymo programą)	16	75	1 320	1 410
Atidėtos su akcijomis susijusios finansinės priemonės	160	223	1 326	1 710
Kintamo atlygio dalis nuo fiksuoto atlygio	21%	15%	11%	12%
Gavėjų skaičius 2017 12 31	7	31	1 347	1 385
Garantuotas kintamas atlygis 2017 m.	-	-	-	-
Gavėjų skaičius 2017 12 31	-	-	-	-
Išeitinės išmokos 2017 m.	-	60	492	552
Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui Gavėjų skaičius 2017 12 31	-	31 2	56	58
Atidėtas kintamas atlygis už 2012–2016 metus, išmokėtas piniginėmis išmokomis 2017 metais (įskaitant ir SEB pelno paskirstymo programą)	20	59	524	603
2017 metais paskirtas finansinėmis priemonėmis atidėtas kintamas atlygis už 2012–2016 metus	441	365	82	888
2017 metais nepaskirtas finansinėmis priemonėmis atidėtas kintamas atlygis už 2012– 2016 metus	613	1 044	2 476	4 133

3 lentelė – pateikiama konsoliduota informacija apie AB SEB banko ir antrinių įmonių (UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") atlygį, suskirstytą pagal verslo sritis.

Grupė (tūkst. eurų)	Mažmeninė bankininkystė	Verslo bankininkystė	Investicijų valdymas	Kita	Iš viso
Fiksuotas atlygis 2017 m.	11 316	3 411	271	11 662	26 660
Gavėjų skaičius 2017 12 31	770	134	11	497	1 412
Kintamas atlygis 2017 m.	1 126	414	29	1 551	3 120
Kintamo atlygio dalis nuo fiksuoto
atlygio	10%	12%	11%	13%	12%
Gavėjų skaičius 2017 12 31	761	130	9	485	1 385

13. Socialinės atsakomybės ataskaita

Socialinės atsakomybės ataskaitos pateikimo tikslu grupė naudoja patronuojančiosios įmonės "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie SEB grupę, t. y. patronuojančią įmonę ir jos patronuojamąsias įmones (toliau – SEB arba SEB grupė). Ataskaitoje aprašoma SEB grupės veikla tvarumo srityje, daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių, darbo teisių ir socialinių ryšių, aplinkosaugos bei kovos su korupcija sritims. Pati didžiausia įtaka, nesvarbu, ar ji tiesioginė ar ne, yra apibūdinama pirmiausia. Pagrindiniai SEB grupės veiklos tvarumo srityje aspektai – rizikos valdymas, įmonės valdymas ir personalo sudėtis, atlyginimai ir išmokos – yra aptariami kitose SEB metinės ataskaitos dalyse. Bendras SEB veiklos tvarumo srityje aprašymas pateiktas 2017 m. SEB tvarumo apžvalgoje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

APIE SEB VERSLĄ

SEB yra pirmaujanti Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupė, kuri vadovaujasi tvirtu įsitikinimu, kad versliai mąstantys žmonės ir inovatyvios įmonės vaidina lemiamą vaidmenį kuriant geresnį pasaulį.

Baltijos šalyse SEB konsultuoja finansų klausimais ir siūlo platų finansinių paslaugų rinkinį įmonėms ir privatiems klientams. Bankas siekia paslaugas klientams teikti įžvalgiai, skaidriai, atsižvelgiant į jiems priimtinas sąlygas.

Požiūris į tvarumą

SEB verslo veikla daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką rinkoms ir bendruomenėms, kuriose jis veikia. SEB tvaraus verslo sąvoką apibrėžia kaip savo indėlį kuriant ilgalaikę ekonominę, etinę, socialinę ir aplinkosauginę vertę, todėl SEB savo veikloje įgyvendina tvaraus verslo principus, dalyvaudamas plataus masto verslo iniciatyvose ir savo veikloje orientuodamasis į tris atsakomybės sritis – atsakingo verslo, socialinės atsakomybės ir aplinkos tausojimo sritis.

SEB mano, kad palaikyti pasitikėjimą tarp suinteresuotųjų šalių yra ypatingai svarbu. SEB pripažįsta, kad savo verslo veikloje ir pasauliniuose plėtros procesuose yra svarbu toliau integruoti darnios plėtros aspektus ir tokiu būdu įgyvendinti, pavyzdžiui, Jungtinių tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus. 2017 metais SEB savo verslo planuose, rizikos ir kreditavimo procesuose toliau stiprino tvarumo aspektus, jie buvo vis aktyviau įtraukiami kuriant produktus.

Bankas vadovaujasi taikytinais įstatymais ir reglamentais, laikosi griežtų etikos standartų. Yra nustatyta SEB Tvaraus verslo politika, Etikos kodeksas, vidaus taisyklės ir tvarkos, kurias įgyvendinti padeda atvirumu, verslo įžvalgumu ir SEB pagrindinėmis vertybėmis grindžiama verslo veiklos kultūra.

Politikos ir gairės

SEB taiko pasaulines iniciatyvas ir tarptautinio masto etikos kodeksus, kuriais vadovaujantis priimami verslo sprendimai ir atliekamas darbas siekiant bendro tvarumo. Tarp jų:

• Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas
• Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
• aštuonios pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo standartų
• Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai
• Vaikų teisių ir verslo principų iniciatyva
• EBPO Gairės tarptautinio verslo įmonėms
• Jungtinių Tautų palaikomi Atsakingo investavimo principai
• Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos finansavimo iniciatyva (UNEPFI)
• Ekvatoriaus principai.

Tvarumo srityje SEB vadovaujasi Tvaraus verslo politika, Aplinkosaugos politika, Žmogaus teisių politika, Etikos kodeksu, Etikos kodeksu tiekėjams ir Mokesčių politika. SEB yra parengęs tris požiūrio pareiškimus (dėl vaikų darbo, klimato pokyčių ir gėlo vandens) ir nustatęs šešių sektorių politiką (ginklų ir gynybos, miškininkystės, iškastinio kuro, kalnakasybos ir metalų, atsinaujinančios energijos išteklių ir laivybos srityse). Jose nustatytos gairės dėl geriausios praktikos ir tarptautinių konvencijų bei standartų, kurių laikosi bankas ir kurių laikytis ragina klientus. SEB tikslas – dirbti su klientais ir bendrovėmis siekiant gerinti verslo praktiką.

Toliau lentelėje nurodyta, kokios SEB politikos ir požiūrio pareiškimai taikomi kiekvienai iš keturių šioje ataskaitoje aprašomų sričių.

	Žmogaus teisės	Darbo teisė ir socialiniai ryšiai	Kova su korupcija	Aplinkosauga
Tvaraus verslo politika	✔	✔	✔	✔
Aplinkos apsaugos politika				✔
Žmogaus teisių politika	✔	✔	✔
Mokesčių politika		✔
Etikos kodeksas	✔	✔	✔
Etikos kodeksas tiekėjams	✔	✔	✔	✔
Požiūrio pareiškimas dėl vaikų darbo	✔	✔
Požiūrio pareiškimas dėl gėlo vandens				✔
Požiūrio pareiškimas dėl klimato kaitos				✔

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Tvaraus verslo politikoje aprašoma tvarka, skirta įvertinti, kaip laikomasi SEB tvaraus verslo politikoje ir kitose susijusiose politikose bei tarptautiniuose įsipareigojimuose nustatytų tvarumo principų.

PRINCIPAI, TAIKOMI KETURIOMS ŠIOJE ATASKAITOJE APRAŠYTOMS DALIMS

Investicijų valdymas

SEB investicijų valdymo strategija pagrįsta nuolatiniu bendradarbiavimu su bendrovėmis, į kurias SEB investuoja. Tai reiškia, kad SEB atrenka bendroves, kurios pirmauja vertinant aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo požiūriu. Be to, SEB neįtraukia bendrovių, kurios nesilaiko SEB nustatytų veiklos tvarumo kriterijų. SEB į investicinius fondus neįtraukia bendrovių, kurių veikla susijusi su prieštaringai vertinamų ginklų gamyba ar prekyba, taip pat su branduolinių ginklų programų kūrimu ar branduolinių ginklų gamyba. Be to, fondai neinvestuoja į bendroves, kurios yra pažeidusios tarptautines konvencijas ir gaires.

SEB nuolat tariasi tiesiogiai su įmonių vadovais ir valdybomis apie tai, kaip geriau spręsti klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, darbo teise ir socialiniais ryšiais, kova su korupcija ir aplinkosauga. SEB glaudžiai bendradarbiauja su visų fondų valdytojais. Tarptautinių bendrovių klausimais SEB bendradarbiauja su kitais investuotojais ir tokiais partneriais kaip "Hermes EOS", Investuojančių institucijų klimato kaitos grupė ("Institutional Investors Group on Climate Change", IIGCC), Anglies junginių emisijos mažinimo projekto ("Carbon Disclosure Project", CDP) ir "PRI Clearinghouse" dalyviais.

Kitų tiekėjų, t. y. ne SEB, savitarpio fondus (išorės fondus) vertina speciali fondų analitikų komanda. Visos naujos išorės fondų valdymo įmonės turi būti įsipareigojusios laikytis atsakingo investavimo principų (Principles for Responsible Investment, PRI) ar vadovautis lygiaverte vidine tvarumo programa ir nedalyvauti veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais.

Finansavimas ir kreditavimas

SEB deda visas pastangas gerai pažinti klientus, o atsakingą finansavimą ir kreditavimą laiko savo verslo veiklos pagrindu. Atlikdamas kredito peržiūrą, SEB vertina aplinkosauginius, socialinius ir valdymo aspektus. Bankas nuolat bendradarbiauja su klientais etikos ir socialiniais, taip pat žmogaus teisių klausimais, norėdamas suprasti klientams iškylančius sunkumus ir galimybes, kad galėtų būti geresnis verslo partneris ir tinkamai pagrįsti kreditavimo sprendimus.

Per tuos metus buvo toliau tobulinamas kredito rizikos reitingų suteikimo procesas norint jį dar labiau automatizuoti duomenų rinkimo, ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo srityse. Be to, į šiam procesui skirtą palaikymo sistemą buvo įtraukti tvarumo veiksniai. Projektų finansavimo srityje SEB nuo 2007 metų vadovaujasi Ekvatoriaus principais, kurie įpareigoja projektų savininkus vertinant projektus atlikti deramą patikrinimą.

Tiekėjai

SEB yra nustatęs ir taiko tvarkos nuostatus, kurie prireikus yra taikomi vertinant ir atrenkant pagrindinius tiekėjus ir rangovus, atsižvelgiant į žmogaus teises, aplinkosaugos ir socialinius aspektus, taip pat atliekant jų taikomų procesų ir veiklos rezultatų stebėseną. Išsamiau apie SEB taikomus procesus skaitykite sebgroup.com.

ŽMOGAUS TEISĖS

SEB požiūris į žmogaus teises lemia tai, kaip jis valdo personalą, bendroves, į kurias investuoja, bendradarbiauja su tiekėjais, palaiko ryšius su klientais. Tai yra esminis SEB įsipareigojimo laikytis verslo etikos principų elementas. SEB tikslas – išvengti neigiamos įtakos žmogaus teisėms, neprisidėti darant tokią įtaką ir neturėti tiesioginių sąsajų. Pagarba žmogaus teisėms ir jų skatinimas yra SEB verslo strategijos ir ryšių su pagrindinėmis susijusiomis šalimis pamatas. SEB reikalauja, kad jo verslo klientai lygiai taip pat gintų žmogaus teises, ir savo veikloje bei palaikydamas ryšius su klientais stengiasi nustatyti galimus žmogaus teisių pažeidimus. SEB pagrindinė nuostata yra panaudoti turimus svertus siekiant išvengti galimos rizikos ir ją sumažinti.

SEB savo verslo veikloje vadovaujasi pasaulinėmis iniciatyvomis, tarptautiniais standartais, bendrovės politikomis ir požiūrio pareiškimais, kurie yra išvardinti 19 puslapyje.

NETIESIOGINĖ ĮTAKA

Sritys, kuriose SEB galėtų dalyvauti darant netiesioginę įtaką ar turėtų sąsajų su daroma įtaka, yra šios: investicijų valdymas, finansavimas ir kreditavimas, tiekėjai. SEB atlieka šių sričių vertinimą norėdama nustatyti galimus žmogus teisių pažeidimus. Atsižvelgdamas į prioritetus, proporcingumą ir svarbą, bankas reaguoja į nustatytus faktus, norėdamas užkirsti kelią galimai įtakai, ją sušvelninti ar atitaisyti. SEB tikisi, kad jo klientai ir bendrovės, į kurias investuojama, taip pat vadovaujasi Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

Investicijų valdymas

Kartu su SEB bendriniais investicijų valdymo principais, išvardintais aukščiau, žmogaus teisių apsaugos srityje SEB fondai neinvestuoja į įmones, kurios yra pažeidusios tarptautines konvencijas ir gaires, tokias kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas.

2017 m. ypatingai didelis dėmesys buvo skiriamas žmogaus teisėms gavybos sektoriuje ir siekiant gauti vaistų besivystančiose šalyse.

Finansavimas ir kreditavimas

Kartu su SEB bendriniais finansavimo ir kreditavimo principais, išvardintais aukščiau, turi būti paminėta, kad žmogaus teisės yra labai svarbus elementas. Bankas nuolat bendradarbiauja su klientais žmogaus teisių klausimais, norėdamas suprasti klientams iškylančius sunkumus ir galimybes, kad galėtų būti geresnis verslo partneris ir tinkamai pagrįsti kreditavimo sprendimus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

TIESIOGINĖ ĮTAKA

Klientai

Teisė į privatumą yra viena iš Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų teisių. SEB savo veiklą grindžia klientų pasitikėjimu, kuris remiasi klientų privatumo užtikrinimu ir apsauga. SEB dirba siekdamas atitikti reikalavimus, nustatytus Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ("General Data Protection Regulation", GDPR), visose ES valstybėse narėse 2018 metais įsigaliosiančiuose naujuose duomenų apsaugos teisės aktuose. Reglamentas padės sustiprinti asmenų teises jų duomenų tvarkymo įmonėse srityje.

Darbuotojai

Būdamas darbdavys, SEB privalo užtikrinti, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi vienodai ir pagarbiai. Visiems turi būti suteiktos vienodos profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybės. SEB atmeta bet kokios formos diskriminaciją ir priekabiavimą, nesvarbu, kokia būtų asmens etninė ar nacionalinė kilmė, lytis, odos spalva, tikėjimas, religija, pilietybė, amžiaus, sveikatos, civilinė būklė ar seksualinė orientacija. Tai vienodai svarbu ir klientų, ir kitų susijusių šalių ir kolegų atžvilgiu.

SEB kasmet atlieka darbuotojų nuomonių apklausą, kurios metu darbuotojai turi galimybę anonimiškai įvertinti bendrovę įvairiais aspektais – pagal darbo aplinką, darbuotojų dalyvavimą veikloje ir vidinį bendradarbiavimą.

Rodikliai	2017 m.	2016 m.
Pagal žmogaus teisių kriterijus įvertintų SEB fondų dalis visame fondų valdymo bendrovės valdomame turte (procentais)	100	14

DARBO TEISĖ IR SOCIALINIAI RYŠIAI

SEB nuolat dirba siekdamas būti geras darbdavys. Tinkama darbo aplinka yra būtina norint užtikrinti banko darbuotojų gerovę, taip sukuriant pagrindą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai. Vertybės ir nuostatos bei asmeniniai gebėjimai, galimybės ir tobulėjimas yra svarbūs ilgalaikės sėkmės veiksniai siekiant būti SEB komandos dalimi. Verslas turi vadovautis tvirtais etikos principais ir geru valdymu, ilgalaikiais ryšiais ir labai atsakingai dirbančiais darbuotojais, kurie laikydamiesi pagrindinių vertybių padeda įgyvendinti organizacijos strategiją.

SEB savo verslo veikloje vadovaujasi pasaulinėmis iniciatyvomis, tarptautiniais standartais, bendrovės politikomis ir požiūrio pareiškimais, kurie yra išvardinti 19 puslapyje.

TIESIOGINĖ ĮTAKA

Darbo teisės

Visiems SEB darbuotojams yra taikoma kolektyvinė arba šalies banko masto kolektyvinė sutartis. Su darbuotojais, darbuotojų atstovais ir profesinėmis sąjungomis vyksta nuolatinis bendradarbiavimas. Nuo 2003 metų SEB turi savo atstovus Europos darbo taryboje ("European Works Council", EWC). Atstovai renkami pagal Švedijos teisės aktų reikalavimus, jų skaičius proporcingai atitinka Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse veikiančių SEB padalinių darbuotojų skaičių. Europos darbo taryba sudaro galimybes darbuotojų atstovams konsultuotis tarpusavyje ir kurti bendras tarptautinio masto nuostatas ir požiūrį. Darbuotojai taip pat yra atstovaujami SEB direktorių valdyboje – jiems atstovauja du direktoriai ir du direktorių pavaduotojai. Dėl visų organizacinių pokyčių Švedijoje yra deramasi su darbuotojų atstovais.

Sveikata ir sauga

Saugi ir tinkama darbo aplinka, įskaitant tinkamą sveikatos ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, yra pagrindas, lemiantis SEB darbuotojų veiklos rezultatus ir pasitenkinimą darbu. SEB vadovams tenka bendra atsakomybė skatinti kurti geras ir veiksmingas darbo sąlygas. Švedijoje SEB sustiprino teikiamą pagalbą vadovams tokiais klausimais kaip darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogos, stresas ir darbo krūvis, suteikdamas galimybę gauti profesionalų pagalbą telefonu. Visi darbuotojai yra atsakingi už tai, kad būtų tinkamas darbo ir laisvalaikio santykis, kad kiltų mažiau su stresu susijusių problemų. Visi SEB padaliniai kartu su savo vadovais privalo kasmet atlikti darbo aplinkos patikrinimus. SEB vadovaujasi žmonių sveikatos ir saugos teisės aktų reikalavimais, taikomais šalyse, kuriose veikia SEB, taip pat Europos bendrąja sveikatos ir saugos darbe direktyva.

Dalyvavimas veikloje ir įvairovė

Įvairovė ir darbuotojų dalyvavimas veikloje yra svarbūs veiksniai užmezgant ir palaikant ryšius su klientais. SEB mano, kad įvairūs požiūriai skatina kūrybingumą ir gebėjimą spręsti problemas, padeda priimti gerus sprendimus. Visiems darbuotojams suteikiamos lygios galimybės asmeniškai tobulėti, nesvarbu, kokia būtų etninė grupė, amžius, seksualinė orientacija ar religija. SEB siekia lyčių pusiausvyros visuose organizacijos lygmenyse, taip pat didinti tarptautinės patirties darbuotojų turinčių dalį. Bankas nuolat stengiasi, kad kuriant struktūras ir procesus bei įgyvendinant konkrečias iniciatyvas įvairiose veiklos srityse daugiau moterų eitų atsakingesnes pareigas, būtų vyriausiosios vadovės.

2017 metais SEB inicijavo procesą, skirtą toliau integracijai ir įvairovei didinti. Direktorių valdyba patvirtino strategiją, kurioje aprašomi tolesni žingsniai siekiant didinti dalyvavimą veikloje ir įvairovę SEB. Procesas bus pradėtas įgyvendinti 2018 metais.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Mokymasis ir tobulėjimas

Nuolatinis mokymasis yra svarbi prielaida norint prisitaikyti prie naujų sąlygų. Bankas turi parengęs daug įvairių programų, kuriomis galima naudotis skaitmeninėje erdvėje. Tai įvairūs specifiniai SEB ir išorės tiekėjų parengti kursai. Iš viso siūloma 600 kursų informacinių technologijų, projektų valdymo, paslaugų dizaino, kalbų, finansų, pardavimo, lyderystės, tvarumo ir komunikacijos ir kitose srityse. Nustatyti talentus ir skatinti kompetencijų tobulinimą yra kiekvieno vadovo atsakomybės dalis. Darbuotojai taip pat yra atsakingi už savo asmeninį tobulėjimą. Visa tai stebima ne rečiau kaip kartą per metus atliekant metinį veiklos vertinimą individualių pokalbių su vadovu metu.

NETIESIOGINĖ ĮTAKA

Investicijų valdymas

Kartu su SEB bendriniais investicijų valdymo principais, išvardintais 20 puslapyje, darbo teisės ir socialinių ryšių srityje SEB fondai neinvestuoja į įmones, kurios yra pažeidusios tarptautines konvencijas ir gaires, tokias kaip Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas ir aštuonios pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo standartų.

Finansavimas ir kreditavimas

Kartu su SEB bendriniais finansavimo ir kreditavimo principais, išvardintais 20 puslapyje, turi būti paminėta, kad darbo teisė ir socialiniai ryšiai yra labai svarbus elementas. Bankas nuolat bendradarbiauja su klientais darbo teisės ir socialinių ryšių klausimais, norėdamas suprasti klientams iškylančius sunkumus ir galimybes, kad galėtų būti geresnis verslo partneris ir tinkamai pagrįsti kreditavimo sprendimus.

TIESIOGINĖ IR NETIESIOGINĖ ĮTAKA

Socialiai atsakingas verslas

SEB dalinasi žiniomis su visuomene tose šalyse, kuriose jis veikia. Taip SEB gali sudaryti sąlygas žmonėms priimti labiau informacija pagrįstus finansinius sprendimus ir prisidėti siekiant geresnio visuomenės būvio. SEB remia vietos bendruomenes, skiria joms laiko ir lėšų, dirbdamas su atidžiai pasirinktais partneriais ir pagrindinį dėmesį skirdamas ateities kartoms, skatindamas inovacijas ir verslumą, didindamas finansinį raštingumą ir socialinę įtrauktį.

Rodikliai	2017 m.	2016 m.
Darbuotojai, kuriems taikoma kolektyvinė arba šalies banko masto kolektyvinė sutartis ar kuriems taikoma darbo teisė (procentinė dalis)	100	100
Vadovų paskirstymas pagal lytį (vyrai / moterys, procentais)
Visi vadovai (procentais)	53/47	54/46
Aukštesnės pakopos vadovai (procentais)	69/31	69/31

KOVA SU KORUPCIJA

SEB reputacija pagrįsta įžvalgiais ryšiais su klientais, o tam būtina aukšta rizikos valdymo kultūra, kuriama vadovaujantis sumanaus verslo ir profesinės etikos principais. SEB etikos kodeksas ir pagrindinės vertybės, privalomas mokymas ir pokalbiai etikos klausimais bei su vertybėmis susijusių dilemų sprendimas – visa tai skirta norint geriau informuoti darbuotojus apie elgesio svarbą. Vadovaudamasis taisyklėmis ir reglamentais, SEB aktyviai kovoja su visomis korupcijos formomis, reaguoja į visus su korupcija susijusius išorės ir vidaus incidentus, procesus, elgesį.

SEB savo verslo veikloje vadovaujasi pasaulinėmis iniciatyvomis, tarptautiniais standartais, bendrovės politikomis ir požiūrio pareiškimais, kurie yra išvardinti 19 puslapyje.

TIESIOGINĖ ĮTAKA

SEB siekia nustatyti ir užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, tokiems kaip sukčiavimas, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas, prekyba pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas rinka.

SEB yra įsipareigojęs nuolat stiprinti gebėjimą nustatyti finansinius nusikaltimus ir užkirsti jiems kelią visos SEB grupės mastu. Bankas stebi oficialius privačių asmenų ir organizacijų, kurie galėtų būti susiję su pinigų plovimu, sukčiavimu ir terorizmu, registrus. Įtartino su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir piktnaudžiavimu rinka susijusio elgesio stebėsenai yra naudojamos sudėtingos sistemos. Apie įtartiną elgesį pranešama atitinkamoms institucijoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

SEB yra įsitikinęs, kad efektyviai veikianti "Pažink klientą" ("Know-Your-Customer", KYC) programa yra geriausias būdas užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui. Bankas visuomet užtikrina klientų ir klientų vardu veikiančių asmenų tapatybę ir išmano savo klientų valdymo ir savininkų struktūrą. SEB vykdo verslo ryšių stebėseną, tikrindamas ir dokumentais patvirtindamas, kad vykdomi sandoriai atitiktų klientų rizikos pobūdį, verslą ir lėšų šaltinius. Sugriežtintai deramai tikrinami tie klientai, paslaugos ir šalys, kurie kelia didesnę riziką, kad bankas gali būti panaudotas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais.

Kyšininkavimas

SEB jokiomis aplinkybėmis netoleruoja SEB dalyvavimo ar siejimo su kyšininkavimu. Joks SEB darbuotojas, valdybos narys, nepriklausomas rangovas, konsultantas ar kita su SEB siejama šalis negali tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti siūlant, žadant, duodant, skatinant duoti ar priimant kyšį. Kyšis yra bet koks užmokestis ar kita nauda, kuri yra skirta ar kuri pagrįstai gali turėti įtakos darbuotojo pareigų vykdymui. Susidūrus su tokiais atvejais, darbuotojai turi apie juos pranešti savo tiesioginiam vadovui arba SEB grupės atitikties padaliniui. SEB nemoka taip vadinamų palankesnių sąlygų sudarymo mokesčių (t. y. įstatymuose ar kituose reglamentuose nenustatytų užmokesčių, kuriuos nustato valstybės pareigūnai už formalų bylų nagrinėjimą teismuose ar kitose valdžios institucijose).

Darbuotojų mokymas

SEB darbuotojų vaidmuo turi didelės reikšmės banko gebėjimui atskleisti įtartiną elgesį ir įtartinus sandorius, tokiu būdu užkertant kelią tokio pobūdžio nusikaltimams. SEB darbuotojams yra parengęs įvairius mokymus, tarp jų – mokymo paketus su el. mokymosi medžiaga, filmus, darbo medžiagą. Visiems darbuotojams yra privalomi keturi skaitmeniniai mokymo kursai – etikos kodekso (įskaitant darbą korupcijos prevencijos srityje), pinigų plovimo, sukčiavimo prevencijos ir elektroninio saugumo srityse. Visi nauji darbuotojai privalo baigti šiuos kursus per pirmuosius tris darbo banke mėnesius. Dabartiniai darbuotojai juos turi baigti kas trejus metus.

Anoniminė informavimo sistema

SEB veikia anoniminė informavimo sistema pranešimams apie pažeidimus. Darbuotojui ar kitam asmeniui pastebėjus galimai neetišką ar neteisėtą elgesį, apie tai būtina pranešti. Atliekant su tiriamais klausimais susijusius paskesnius veiksmus, apklausas ir aptarimus, pranešusio asmens tapatybė laikoma paslaptyje, nebent pagal įstatymus bankas privalėtų ją atskleisti.

Pranešimai gaunami iš darbuotojų, tačiau gali būti ir iš klientų, tiekėjų, kitų susijusių šalių.

2017 metais SEB anoniminio informavimo sistema buvo sugriežtinta, tad dabar pranešti galima naudojantis išorės skaitmeninių paslaugų teikėjo "WhistleB" sistema. Ši sistema yra visiškai nepriklausoma nuo SEB ir atitinka griežčiausius kodavimo, duomenų saugumo ir anoniminio pranešėjo tapatybės apsaugos reikalavimus.

NETIESIOGINIS POVEIKIS

SEB su klientais ir kontroliuojančiosiomis bendrovėmis tiesiogiai bendradarbiauja aplinkos apsaugos, socialiniais ir valdymo, taip pat kovos su korupcija klausimais.

Investicijų valdymas

Kartu su SEB bendriniais investicijų valdymo principais, išvardintais 20 puslapyje, kovos su korupcija srityje SEB fondai neinvestuoja į įmones, kurios yra pažeidusios tarptautines konvencijas ir gaires, tokias kaip Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas ir EBPO Gairės tarptautinio verslo įmonėms.

Finansavimas ir kreditavimas

Kartu su SEB bendriniais finansavimo ir kreditavimo principais, išvardintais 20 puslapyje, turi būti paminėta, kad kova su korupcija yra labai svarbus elementas. Bankas nuolat bendradarbiauja su klientais etikos klausimais, tarp jų ir kovos su korupcija klausimais, norėdamas suprasti klientams iškylančius sunkumus ir galimybes, kad galėtų būti geresnis verslo partneris ir tinkamai pagrįsti kreditavimo sprendimus.

KPI rodikliai	2017 m.	2016 m.
SEB darbuotojai, baigę etikos kodekso (įskaitant kovos su korupcija) mokymo kursą (procentais)	91	63
Pranešimų apie įtartiną galimai su pinigų plovimu susijusią veiklą skaičius	504	489

APLINKOSAUGA

Vertinant aplinkai kylančius pavojus ir galimybes, rimčiausias iššūkis yra pasaulio klimato kaita. SEB pripažįsta, kaip svarbu pasiekti, kad pasaulinė vidutinė temperatūra padidėtų gerokai mažiau negu užsibrėžta 2°C riba, tam būtina pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. SEB stengiasi mažinti savo veiklos daromą tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai.

SEB savo verslo veikloje vadovaujasi pasaulinėmis iniciatyvomis, tarptautiniais standartais, bendrovės politikomis ir požiūrio pareiškimais, kurie yra išvardinti 19 puslapyje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

NETIESIOGINIS POVEIKIS

Su klimatu ir aplinka susiję klausimai tampa vis svarbesniais finansinės rizikos veiksniais. Tinkamai valdomi, jie gali tapti galimybėmis. Ekstremalios oro sąlygos, jūros lygio kilimas ir ilgalaikiai klimato pokyčiai daro neigiamą įtaką milijardams žmonių miestuose ir kaimuose. SEB kaip bankas didžiausią poveikį aplinkai daro netiesiogiai, vykdydamas investicijų valdymo, finansavimo ir kreditavimo verslo veiklą.

Investicijų valdymas

Kartu su bendriniais SEB investicijų valdymo principais, kurie yra išvardinti 20 puslapyje, SEB vykdydamas investicijų valdymo veiklą didelį dėmesį skiria išmetamų anglies junginių kiekiui mažinti. SEB yra nustatęs viršutinę išmetamų anglies junginių kiekio ribą ir neinvestuoja į bendroves, susijusias su šilumos gamyboje naudojamų anglių gavyba, t. y. į tokias su kalnakasybos veikla susijusias įmones ir įmonių grupes, kurių 20 proc. apyvartos sudaro šilumos gamyboje naudojamų anglių gavyba. SEB nuolat dirba su Europos energetikos įmonėmis, kurių naudojamuose energijos šaltiniuose anglies dalis viršija 10 proc., norėdami sumažinti į aplinką išmetamų anglies junginių kiekį naudodami kitas alternatyvias kuro rūšis. Be to, SEB nuo 2017 metų, bendradarbiaudamas su Investuojančių institucijų klimato kaitos grupe ("Institutional Investors Group on Climate Change", IIGCC) siekia, kad 100 didžiausių pasaulyje teršėjų sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį visame pasaulyje.

SEB nuolat tobulina siūlomus investicinius fondus. Į tvarios plėtros fondus neįtraukiamos anglies, dujų ir naftos gavybos įmonės, o investicinis portfelis valdomas pagrindinį dėmesį skiriant įmonių atrankai, t. y. įtraukiamos tos įmonės, kurios efektyviai tvarko atliekas, išmeta mažai anglies junginių ir tinkamai naudoja vandenį.

Finansavimas ir kreditavimas

Kartu su SEB bendriniais finansavimo ir kreditavimo principais, išvardintais 20 puslapyje, bankas nuolat dirba su klientais aplinkos (klimato, atliekų, nuotekų, oro taršos, bioįvairovės ir išteklių naudojimo) klausimais, siekdamas išsiaiškinti klientams iškylančius sunkumus ir galimybes, kad SEB galėtų būti geresnis verslo partneris ir tinkamai pagrįsti kreditavimo sprendimus.

SEB didelį dėmesį skiria ekologiško finansavimo sprendimams, tokiems kaip žaliosios obligacijos. 2017 metais SEB užėmė trečią vietą pasaulyje tarp didžiausių žaliųjų obligacijų platintojų. 2017 metais SEB išleido savo pirmąją 500 milijonų eurų vertės žaliųjų obligacijų emisiją. Kapitalas yra numatytas kredituoti žaliuosius projektus ir priimant dėl jų sprendimus, teikiant paskolas didelėms įmonėms ir finansų institucijoms, savivaldybėms, apskričių taryboms ir būsto asociacijoms. Pagrindinių SEB žaliųjų obligacijų sąraše – hidroenergijos, vėjo energijos, švaraus transporto ir tvarios miškininkystės sektoriai. 2018 metais SEB investuotojams pristatys žaliųjų obligacijų įtakos ataskaitą.

SEB sukūrė sistemą, kurios tikslas – aiškiai apibrėžti, kas yra žaliasis. Žaliųjų obligacijų sistema ir strategija, taip pat SEB aplinkos apsaugos politika ir ją papildančios sektorių politikos sudaro tvirtą pagrindą, siekiant užtikrinti, kad SEB žaliosios obligacijos skatintų investicijas į mažo anglies dioksido kiekio ir į klimato kaitos neskatinančias technologijas.

SEB priėmė sprendimą palaikyti perėjimą nuo anglies prie kitų kuro rūšių. Nuo 2015 metų SEB nebefinansuoja naujų anglį deginančių elektrinių. Finansavo klausimą galima svarstyti tik dėl tų naujų anglį deginančių elektrinių, kurios yra įsipareigojusios naudoti, pavyzdžiui, anglies surinkimo technologijas, gerokai sumažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. SEB gali padėti ilgalaikiams klientams įgyvendinti aplinkai palankius patobulinimus pereinant nuo anglies prie kitų kuro rūšių.

Skaidrumas ir ataskaitų teikimas

SEB nuomone, svarbu, kad verslas suprastų ir reaguotų į riziką, susijusią su klimato kaita, ir išnaudotų galimybes prisidėti kuriant atsparesnę ir tvaresnę pasaulio ekonomiką. Vykdydamos stebėseną ES ir Švedijos reguliavimo institucijos vis labiau atsižvelgia į riziką aplinkai. Dvidešimties finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų grupė (G20) nurodė Finansinio stabilumo tarybai (FSB) įvertinti, kaip finansų sektorius galėtų atsižvelgti sprendžiant su klimatu susijusius klausimus. FSB įkūrė finansų institucijų atstovaujamą darbo grupę, kurios veiklos sritis — su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimas ("Task Force on Climate-related Financial Disclosures"), norint turėti daugiau informacijos prieš priimant su investicijomis, skolinimu ir draudimo platinimu susijusius sprendimus. SEB atidžiai stebi jos darbą. SEB ketina pasinaudoti ataskaitoje pateikiama informacija ir sukurti vidinius procesus, kad būtų galima skaidriai apibūdinti su klimatu susijusią finansinę riziką.

SEB yra prisiėmęs įsipareigojimus dėl anglies junginių mažinimo pagal Monrealio protokolą – tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, todėl kasmet teikia išmetamos anglies kiekio ataskaitą. Šiuo požiūriu nuo 2017 metų atliekamas didžiosios SEB akcijų fondų dalies (92 proc.) vertinimas, o jo rezultatai skelbiami SEB interneto svetainėje. SEB yra vienas pirmųjų bankų, pradėjusių skelbti savo investicinių fondų klimato kaitos pėdsako ataskaitas pagal šiltnamio dujų emisijos mažinimo protokole nustatytas visas tris pagrindines šiltnamio dujų emisijos kontrolės (1–3 masto) sritis, pateikdamas tikslesnį situacijos vaizdą. Skaičiavimai pagrįsti Fondų valdymo asociacijos gairėmis, skirtomis Švedijos rinkoje veikiančioms fondų valdymo bendrovėms.

TIESIOGINIS POVEIKIS

Nors pagrindinis SEB poveikis aplinkai yra netiesioginis, bankas pripažįsta jo svarbą ir nuolat dirba siekdamas sumažinti savo netiesioginį poveikį aplinkai. Nuo 2008-ųjų iki 2015-ųjų metų bankas savo išmetamą anglies junginių kiekį sumažino 54 procentais. Tikslas – per 2016–2020 metus laikotarpį dar 20 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir elektros suvartojimą. Daugiausia išmetamų anglies junginių atsiranda dėl darbuotojų išvykų į komandiruotes. Nors tarnybinių automobilių naudojimas ir popieriaus suvartojimas mažėjo, komandiruočių padidėjimas 2017 m. lėmė "status quo" atsiradimą, palyginti su SEB sukeliamu išmetamųjų dujų kiekiu 2016 metais.

Rodikliai	$2017 \text{ m}$ .	$2016 \text{ m}$ .
SEB akcijų fondai, kurių keliamas anglies teršalų išmetimas yra matuojamas (procentinė dalis)	92	N. d.
SEB visas išmetamų anglies junginių kiekis* (tonomis)	20 537	20 437
Visas išmetamų anglies junginių kiekis*, tenkantis vienam darbuotojui (tonomis)	1.37	1.34

Grupė				Bankas
2017	2016		Pastaba	2017	2016
				119 643	116894
119 523	116872	Palūkanų pajamos
(20 486)	(30126)	Palūkanų išlaidos		(20 486)	(30113)
99 037	86746	Grynosios palūkanų pajamos	5	99 157	86781
4937	7939	(Nuostoliai) / Nuostolių atkūrimai dėl sumažėjusios kreditų vertės	6	4937	7939
		(Nuostoliai) / Nuostolių atkūrimai dėl lizingo portfelio
1058	(3867)	sumažėjusios vertės	$\,6$	1058	(3867)
		(Atidėjiniai) / atidėjinių atkūrimai garantijoms ir kitiems nebalansiniams
981	(4846)	įsipareigojimams	6	981	(4846)
(94)	(17)	Kiti vertės sumažėjimai		(94)	(17)
6882	(791)	(Nuostoliai) / nuostolių atkūrimai dėl sumažėjusios vertės		6882	(791)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
105919	85955	sumažėjusios vertės		106 039	85990
87477	77867	Pajamos už paslaugų mokesčius	$\overline{7}$	83591	73482
(23088)	(22405)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	$\overline{7}$	(22566)	(21629)
64 389	55 462	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		61025	51853
		Grynasis pelnas už skolos vertybinių
2619	2265	popierių ir finansinių priemonių operacijas	$\overline{9}$	2619	2265
(1394)	22078	Pelnas (nuostolis) iš nuosavybės finansinių priemonių	3		21449
	ä,	Grynasis (nuostolis) iš investicijų	23	(444)
۷	2	Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	8	1680	3893
11982	11885	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	10	11982	11885
1258	3104	Kitos pajamos		1458	3313
14465	39 332	Grynosios investicinės veiklos pajamos		17295	42805
(39808)	(41992)	Išlaidos personalui	$_{11}$	(39342)	(41589)
(35831)	(39802)	Kitos administracinės išlaidos	12	(35393)	(39324)
109 134	98955	Pelnas prieš pelno mokestj		109624	99735
(16096)	(5809)	Pelno mokesčio sanaudos	13	(15950)	(5250)
93038	93146	Grynasis metu pelnas		93674	94 4 8 5
		Skiriamas
93 0 38	93146	Patronuojančios bendrovės akcininkams		93674	94 4 8 5
		Nekontroliuojančiai daliai

Grupė				Bankas
2017	2016		Pastaba	2017	2016
93038	93146	Grynasis metų pelnas		93674	94 4 85
		Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
1248		(15 851) Pelnas (realizuotas rezultatas) iš galimo parduoti finansinio turto	32	1249	(15851)
		Finansinio turto perkainojimo rezervo
$\overline{\phantom{a}}$	19	amortizacija dėl perklasifikavimo	32	$\omega$	19
		Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
(187)	2375	pajamoms	13	(187)	2375
		Straipsniai, kurie nebus perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:			$\overline{\phantom{a}}$
1061		(13457) Iš viso kitų bendrųjų pajamų		1062	(13457)
94099		79 689 Iš viso bendrųjų pajamų		94736	81028
		Skiriama
94099	79 689	Patronuojančios bendrovės akcininkams		94736	81028
۰.	×	Nekontroliuojančiai daliai		Ξ

Grupė				Bankas
2017	2016		Pastaba	2017	2016
		Turtas
118828	117812	Grynieji pinigai		118828	117812
1105066	61501	Likučiai centriniuose bankuose	14	1105066	61501
214 052	1391552	Lėšos bankuose	15	214 052	1391552
15902	16 6 63	Galimi parduoti Vyriausybės vertybiniai popieriai	16	15726	16486
		Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį
379 096	365270	pripažįstant pelnu arba nuostoliais	17	379 096	361528
47549	124 735	Išvestinės finansinės priemonės	18	47549	124 735
6994	7550	Kreditai kredito įstaigoms	19	6994	7550
5136397	4864006	Kreditai klientams	6, 20	5136397	4864006
602694	475402	Gautinos lizingo įmokos	6, 21	602736	475453
		Finansinės priemonės:		ä,
4 1 4 3	3268	- galimas parduoti turtas	22	4 1 4 3	3268
	$\blacksquare$	Investicijos į patronuojamąsias įmones	23	2871	10 111
4646	6641	Ilgalaikis nematerialusis turtas	24	4646	6641
7953	7615	Ilgalaikis materialusis turtas	25	7892	7520
181	189	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti		181	189
2015	3205	Investicinis turtas	26	2015	3 2 0 5
11004	24 9 27	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	13	10996	24 78 7
61121	47603	Kito turto grynoji vertė	27	61316	47740
7717641	7517939	Iš viso turto		7720504	7524084
		Jsipareigojimai
13	18	Jsiskolinimas centriniam bankui		13	18
1398 625	1370 821	Jsiskolinimas kredito įstaigoms	28	1398 625	1370 821
45249	122031	Išvestinės finansinės priemonės	18	45249	122031
5411527	5152334	Klientų indėliai	29	5416837	5161752
13080	15 2 23	Sukauptos sąnaudos	31	12953	15105
1187	4 3 1 6	Mokėtinas pelno mokestis		1147	4 2 9 2
	202	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	13	۷
526	8048	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	30	526	8048
79860	48887	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	31	79 750	48765
6950067	6721880	Iš viso įsipareigojimų		6955100	6730832
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
		jmonės akcininkams	32	299 564	299 564
299 564	299 564	Istatinis kapitalas Atsargos kapitalas		637	637
637	637			1096	34
1097	36	Finansinio turto perkainojimo rezervas		156 400	138 868
156 686	139 535	Privalomasis rezervas
3266	3504	Bendrieji ir kiti rezervai		3266	3504
306 324	352783	Nepaskirstytasis pelnas		304 441	350 645
767574	796 059	Iš viso nuosavo kapitalo		765 404	793252

				Finansinio turto
rupė	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirstytasi s pelnas	Iš viso
015 m. gruodžio 31 d.		299564	637	13493	121280	3176	366220	804370
ezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius alimo parduoti finansinio turto perkainojimo	32			(13476)			ı	(13476)
nansinio turto perkainojimo rezervo imortizacija dėl perklasifikavimo	32			ቧ				의
rynasis metų pelnas							93146	93146
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				(13, 457)			93146	79689
okėjimas akcijomis						328	472	800
erkėlimas į privalomąjį rezervą					18255		$(18\ 255)$
ividendai					1	ï	(88800)	(88800)
016 m. gruodžio 31 d.		299564	637	36	139535	3504	352783	796059
ezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius alimo parduoti finansinio turto perkainojimo	32			1061				1061
rynasis metų pelnas							93038	93038
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				1061			93038	94099
iti pokyčiai								ı
ividendai							(123146)	(123146)
lokėjimas akcijomis						(238)	800	562
erkėlimas į privalomąjį rezervą					17532		(17532)
atronuojamosios įmonės likvidavimas	23				(381)		381
017 m. gruodžio 31 d.		299564	637	1097	156686	3266	306324	767574

				Tillensino turto
Bankas	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirstytasi speinas	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.		299564	637	13491	120737	3176	362619	800224
rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius Finansinio turto perkainojimo rezervo Galimo parduoti finansinio turto perkainojimo	32			(13476)				(13476)
amortizacija dėl perklasifikavimo	32			$\mathbf{p}$				ቧ
Grynasis metų pelnas							94485	94485
Bendrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				(13, 457)		ï	94485	81028
Mokėjimas akcijomis						328	472	800
Perkėlimas į privalomąjį rezervą					18131		(18131)
Dividendai							(88800)	(88800)
2016 m. gruodžio 31 d.		299564	637	34	138868	3504	350645	793252
rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius Galimo parduoti finansinio turto perkainojimo	32			1062				1062
Grynasis metų pelnas							93674	93674
Bendrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				1062			93674	94736
Mokėjimas akcijomis						(238)	800	562
Perkėlimas į privalomąjį rezervą					17532		(17532)
Dividendai							(123146)	(123146)
2017 m. gruodžio 31 d.		299564	637	1096	156400	3266	304441	765404

Grupė				Bankas
2017	2016		Pastaba	2017	2016
		Pinigai iš veiklos
115413	112346	Gautos palūkanos		115 534	112071
(22814)	(32386)	Sumokėtos palūkanos		(22814)	(32373)
11 133	10 549	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		11 133	10 549
2851	2710	Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių		2851	2710
		ir kitų finansinių priemonių operacijas
404	(2112)	Grynasis pelnas (nuostoliai) iuž operacijas su		404	(2112)
		išvestinėmis finansinėmis priemonėmis
65766	58757	Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vertė		62602	55357
(39030)	(39880)	Išlaidos personalui		(38564)	(39 497)
(21 213)	(28371) 81613	Kitos išlaidos Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		(20847) 110 298	(27852) 78853
112509		trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius
		Trumpalaikio turto pokytis
(5210)	11064	Privalomųjų atsargų centriniame banke sumažėjimas		(5210)	11064
		(padidėjimas)
560	163174	Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas)		560	163174
(267314)	(376017)	Klientams suteiktų kreditų (padidėjimas)		(267314)	(376859)
(124956)	(82113)	Gautinu lizingo jmoku (padidėjimas)		(124947)	(82105)
(15980)	(162)	Kito trumpalaikio turto (padidėjimas)		(15822)	(2149)
(412900)	(284054)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		(412733)	(286 875)
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
259 735	386089	Klientu indėliu padidėjimas		255 627	387644
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų		34 247	(16966)
34 4 25 294 160	(16910) 369 179	ir kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		289874	370 678
(6230)	166738	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš pelno mokestj		(12560)	162 656
(5657)	(5807)	Sumokėtas pelno mokestis		(5492)	(5465)
(11887)	160 931	Grynieji pinigų srautai iš veiklos po pelno mokesčio		(18052)	157191

Grupė				Bankas
2017	2016		Pastaba	2017	2016
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(4990)	(4722)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(4990)	(4720)
		isigilimas
	(88)	Investicijų į galimus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pirkimas
731	729	Investicijų į galimus parduoti Vyriausybės		728	728
		vertybinius popierius pardavimas
		Grynieji pinigai, gauti likvidavus patronuojamąją įmonę	23	6796
		Iš patronuojamuju įmonių gauti dividendai	8	1680	3893
(683379)	(610149)	Investicijų į kitus vertybinius popierius pirkimas		(683379)	(610027)
661776	676887	Investicijų į vertybinius popierius pardavimas		659 468	676 523
(25863)	62657	Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)		(19698)	66397
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
(123146)	(88800)	Dividendai, sumokėti patronuojančiąjai įmonei		(123146)	(88800)
(5)	$\mathbf{1}$	Isiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas)	4	(5)	1
30 236	280 047	Jsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)	4	30 236	280047
(6866)	(8226)	Išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas	4	(6866)	(8226)
(594)	(530)	Sumokėtos palūkanos už išleistus vertybinius		(594)	(530)
		popierius	4
(100375)	182 492	Grynieji pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)		(100375)	182492
(138125)	406 080	Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis		(138125)	406 080
1512143	1106 063	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		1512143	1106063
1374018	1512143	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		1374018	1512143
		lš jų:
1041167	2812	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	14	1041167	2812
140 432	4055	vienos nakties indėliai	15	140 432	4055
118828	117812	grynieji pinigai		118828	117812
73 591	1387464	korespondentinių sąskaitų lėšos	15	73 591	1387464
1374018	1512143			1374018	1512143
					(pabaiga)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA. BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2017 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 32 klientų aptarnavimo padalinius (2016 m. gruodžio 31 d. – 34).

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 2 patronuojamąsias įmones: UAB "SEB investicijų valdymas" (Gedimino pr. 12, Vilnius) ir UAB "SEB Venture Capital" (Gedimino pr. 12, Vilnius). Banko patronuojamoji bendrovė UAB "SEB Venture Capital" 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo likviduojamos įmonės statusą. Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, teikia finansinio lizingo paslaugas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme nustatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 23 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 32 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2018 m. kovo 12 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA. NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2017 m.

2017 m. sausio 1 d. prasidėjusiems ataskaitiniams laikotarpiams galioja nauji ar peržiūrėti standartai, kurie galimai turi įtakos bankui ir grupei.

Atskleidimo iniciatyva – 7-ojo TAS papildymai (taikomi metiniams laikotarpiams prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau). Pagal papildytą 7-ąjį TAS reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą. Iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimas pateiktas 4 pastaboje.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti pirma laiko.

Buvo išleisti tam tikri nauji standartai ir interpretacijos, kuriuos bankas ir grupė privalo taikyti ataskaitiniais laikotarpiais, prasidėsiančiais 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau ir kurių bankas ir grupė nepritaikė pirma laiko.

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

• Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes: finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais;
• Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti traukiama į apskaitą amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimą, turi būti vertinamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas;
• Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pokytį kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pokytis pripažįstamas pelnu ar nuostoliais;

AB SEB bankas

2017 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA. NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

• b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti pirma laiko (tęsinys).
• Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės parodyti kredito rizikos, kylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių įtaką;
• 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte nustatytas trijų etapų metodas grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti tikėtinus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, galiojimo laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių sumai). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra reikšmingai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant galiojimo laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių sumą, o ne už 12 mėnesių. Taikant modelį, numatyti procedūrų supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas;
• Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro-apsidraudimo sandorių apskaitos.

Dėl 9-ojo TFAS finansinio turto vertės sumažėjimo nuostatų pritaikymo atidėjiniai kredito nuostoliams sumažės 5 601 tūkst. eurų atėmus atidėtąjį pelno mokestį. Dėl šio standarto taikymo padidės nepaskirstytasis pelnas. Reikalavimai vertės sumažėjimui yra pagrįsti tikėtinų kredito nuostolių modeliu. Kaip pagrindą į ateitį orientuotai informacijai, kuri yra įtrauktą į tikėtinų kredito nuostolių vertinimą, Grupė naudoja pačios sukurtas makroekonomines prognozes ir naudojami mažiausiai trys scenarijai. Scenarijai yra palyginami su išorės informacija. Įvertinimas, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo yra atliekamas atsižvelgus į mokėjimo pradelsimus >30 ir <90 dienų, ar finansinis turtas yra stebimų klientų grupėje, ar taikomos restruktūrizavimo priemonės. Grupė taiko įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą, atitinkantį tą, kuris naudojamas Kapitalo reikalavimų reglamente, ir apima finansinį turtą, pradelstą virš 90 dienų.

Dėl 9-ojo TFAS klasifikavimo ir vertinimo nuostatų pritaikymo bankas ir grupė pakeitė turimų nuosavybės finansinių priemonių ir kai kurių skolos finansinių priemonių, kurios anksčiau buvo klasifikuojamos kaip galimas parduoti finansinis turtas pagal 39-ojo TAS reikalavimus, į finansinį turtą, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais. Dėl pokyčių klasifikavime teigiamas finansinių priemonių perkainojimas, kuris yra 1 096 tūkst. EUR banke ir 1 097 tūkst. EUR grupėje, yra perkeliamas iš banko ir grupės finansinio turto perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną. Kitų finansinių priemonių perklasifikavimas pagal 9 TFAS reikalavimus neturėjo finansinės įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms:

• paskolos ir gautinos sumos po verslo modelio įvertinimo ir sutartinių pinigų srautų charakteristikų vertinimo buvo klasifikuotos į turto, kuris į apskaitą traukiamas amortizuota savikaina, kategoriją (verslo modelis "Laikomas norint susigrąžinti lėšas");
• laikomas prekybai finansinis turtas ir finansinis turtas, kuris po pirminio pripažinimo į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais buvo klasifikuoti į turto, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, kategoriją;
• finansinių įsipareigojimų klasifikavimas nebuvo pakeistas.

Bankas ir grupė nepritaikė 9-ojo TFAS pirma laiko. Pereinamuoju laikotarpiu reikšmingam kredito rizikos padidėjimui nustatyti yra taikomos rizikos klasės ir kategorijos. Bankas ir grupė nekoreguos lyginamųjų laikotarpių finansinės informacijos perėjimo prie 9-ojo TFAS metu, kaip leidžiama taikant standarto pereinamąsias nuostatas.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Grupė pritaikė 15-ąjį TFAS nuo 2018 m. sausio 1 d. Grupė pasirinko taikyti standartą retrospektyviai kiekvienam pateikiamam laikotarpiui. Perėjimo įtaka turi būti parodoma nepaskirstytame pelne 2017 m. sausio 1 d. Perėjimas prie 15 TFAS neturėjo įtakos grupei.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA. NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti pirma laiko (tęsinys).

15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą. Grupė pasirinko taikyti standartą retrospektyviai kiekvienam ankstesniam laikotarpiui. Perėjimo prie naujo standarto įtaka būtų pateikiama Nepaskirstytojo pelno straipsnyje 2017 m. sausio 1 d. Atlikusi 15-ojo TFAS įtakos vertinimą grupė nustatė, kad naujo standarto taikymas neturėjo įtakos jos finansinei informacijai.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis negu 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Nuomotojo apskaita dėl standarto taikymo nepasikeis. Bankas ir grupė neketina taikyti standarto pirma laiko. Standarto taikymas visų pirmą turės įtakos banko ir grupės veiklos nuomos apskaitai. 2017 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė turėjo 28 695 tūkst. EUR neatšaukiamų įsipareigojimų pagal veiklos nuomos sutartis (39 pastaba). Bankas ir grupė šiuo metu vertina, kokią įtaką jų finansinėms ataskaitoms turės naujo standarto taikymas.

2015–2017 m. ciklo "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip reikalaujama, kai asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas" – 2-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą pačią įtaką mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad būtų padengiami nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA. NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti pirma laiko (tęsinys).

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jos finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). 12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip parodyti neaiškumo įtaka. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio apskaitymo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio apskaitymo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir, atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, jog mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio apskaitymo, neaiškumo įtaka bus atspindima nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių

administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio apskaitymo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio apskaitymo nebuvimas pats savaime neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiais įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" – 9-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikras paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, mažesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrįstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusį priemonės galiojimo laikotarpį įtakos dabartinei vertei. Be to, tekste, kuriuo papildytas standarto išvadų pagrindas, dar kartą patvirtinami 9-ajame TFAS pateikti galiojantys nurodymai, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas, lems pelno ar nuostolio atsiradimą, kurie bus pripažįstami pelnu ar nuostoliu. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusį paskolos galiojimo laikotarpį tam, kad išvengtų įtakos pelnui ar nuostoliams dėl paskolos sąlygų pakeitimo. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Nėra kitų naujų ar peržiūrėtų standartų, kurie dar neįsigaliojo, bet galimai turėtų reikšmingą įtaką banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas.

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami eurais. Sumos nurodomos tūkstančiais eurų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus galimą parduoti finansinį turtą, finansinį turtą, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokyti pripažįstant pelnu arba nuostoliais, laikomą prekybai finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurie į apskaitą traukiami tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

Šiose finansinėse ataskaitose yra pateiktos konsoliduotos grupės ir atskiros banko ataskaitos. Šis formatas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti Lietuvos banko ir vietinės atskaitomybės pateikimo reikalavimus

b) Apskaitos pagrindas.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės.

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu atėmus vertės sumažėjimą. Pirminio pripažinimo metu jos traukiamos į apskaitą įsigijimo verte.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal pirkimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į nekontroliuojamąją dalį. Prestižas yra apskaičiuojamas atimant įsigyjamo subjekto grynojo turto vertę iš bendros sumos, susidedančios iš įsigyjamam subjektui pervedamo atlygio, įsigyjamo subjekto nekontroliuojančios dalies ir nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte tikrosios vertės, buvusios prieš pat įsigijimą. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pirkimo metodas netaikomas, kai yra sujungiami bendrai kontroliuojami ūkio subjektai arba veiklos dalys. Tokie sandoriai apima antrinių įmonių ar veiklos perleidimą / jungimą tarp vienos grupės subjektų. AB SEB bankas, jungdamas įmones, taiko interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Joks naujas prestižas ar neigiamas prestižas nesusidaro; besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuotieji nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas.

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais. Eurai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą.

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Neigiamos finansinių įsipareigojimų palūkanos yra parodytos "Palūkanų pajamų" eilutėje grynosiose palūkanų pajamose.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, atsižvelgiant į šių mokesčių esmę, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

f) Mokesčiai.

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios banko ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis.

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti patronuojančio banko akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atkuriamos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos į pelno (nuostolių) ataskaitą visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos.

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Pinigai, vienos nakties indėliai, korespondentinės sąskaitos centriniuose ir kituose bankuose, straipsniai, kurie lengvai keičiami į grynuosius pinigus ir kurių vertės pokyčių rizika yra nereikšminga, pinigų srautų ataskaitoje yra laikomi pinigais ir (arba) pinigų ekvivalentais.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

j) Finansinis turtas.

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir galimą parduoti finansinį turtą. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, laikomą prekybai, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybai, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat priskiriamos laikomam prekybai finansiniams turtui. Investicijos, kurios valdomos bei jų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurios taip pat pateikiamos vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip galimos parduoti investicijos.

Įprastinis finansinio turto pirkimas arba pardavimas yra įtraukiamas į apskaitą arba prekybos datą arba atsiskaitymo datą. Naudojamas metodas taikomas pastoviai visiems finansinio turto, priklausančio tai pačiai finansinio turto grupei, pirkimams ar pardavimams. Turtui, kuris yra vertinamas savikaina ar amortizuota verte yra taikoma atsiskaitymo datos apskaita, tuo metu turtui, traukiamam į apskaitą tikrąja verte taikomas prekybos datos apskaita.

SEB grupė prekybos datą taiko finansiniams turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolio) ataskaitoje bei galimam parduoti turtui, o atsiskaitymo dienos – visoms kitoms kategorijoms.

Galimo parduoti finansinio turto ir finansinio turto, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų ir finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą laikotarpį, kurį susidaro. Pelnas ar nuostolis dėl galimo parduoti finansinio turto tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už galimas parduoti nuosavybės priemones pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma finansinės būklės ataskaitoje tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės.

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte. Sandorio išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis iš karto. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

k) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės (tęsinys).

Ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma priklausomai nuo rinkos kintamųjų (t. y. palūkanų normų, keitimo kurso ir kt. ) ir nuo abiejų sandorį sudarančių sandorio šalių kreditingumo. Šiame kontekste išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės tikslinimas (angl. credit value adjustment, CVA) paprastai apibrėžiamas kaip išvestinės finansinės priemonės vertės, darant prielaidą, kad sandorio šaliai nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Panašiai ir paties subjekto kredito rizikos (angl. debit value adjustment, DVA) koregavimas paprastai yra apibūdinamas kaip išvestinės finansinės priemonės, darant prielaidą, kad bankui nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi banko įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Dėl šios priežasties paties banko kredito rizikos pokyčiai sąlygoja DVA, vertinant banko išvestines finansines priemones, pokyčius.

Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybai, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais.

Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai (žr. 18 pastabą), o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdraudžiama fiksuotos palūkanų normos rizika, kadangi dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo gali kisti obligacijų, kurios yra priskirtos paskoloms ir gautinoms sumoms, tikroji vertė. Po obligacijų perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka. 2018 m. vasario mėn. suėjo apdraustų obligacijų išpirkimo terminas.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitos grynojo pelno už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas straipsnį traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 9 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

l) Finansinio turto vertės sumažėjimas.

Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukimas amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė ir bankas visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurios į apskaitą įtraukiamos amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

l) Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys).

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (probability of default, PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (loss given default, LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Finansinis turtas, kuris į apskaitą įtraukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip galimas parduoti turtas, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei galimo parduoti finansinio turto atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu galimų parduoti skolos vertybinių popierių tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinis lizingas.

Nuomos sutartyse, kai grupė ir bankas yra lizingo davėjas pagal lizingo sutartį, kuria lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, lizingo būdu išnuomotas turtas yra į apskaitą traukiamas kaip lizingo gautinos sumos, lygios dabartinei būsimų įmokų pagal lizingo sutartį vertei. Lizingo gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos prasidėjus lizingo laikotarpiui, naudojant lizingo pradžioje (t. y. lizingo sutarties pasirašymo dieną ar dieną, kai šalys įsipareigojo laikytis pagrindinių lizingo sutarties nuostatų, žiūrint, kuri ankstesnė) nustatytą diskonto normą.

Bendros gautinos ir dabartinės vertės skirtumas yra negautos finansinės pajamos. Šios pajamos yra apskaitomos per lizingo laikotarpį, naudojant grynųjų investicijų metodą (prieš mokesčius), kuris atspindi pastovią periodinės grąžos normą. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos lizingo sutarties sudarymui ir tvarkymui, yra įtraukiamos į pradinį lizingo gautinos sumos vertinimą ir jomis sumažinama per lizingo laikotarpį pripažįstamų pajamų sumą. Lizingo pajamos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitos palūkanų pajamų eilutėje.

n) Nuoma (grupė / bankas nuomotoja).

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis (į apskaitą traukiamo kaip investicinis turtas arba turtas, skirtas parduoti), nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

o) Nuoma (grupė / bankas nuomininkė).

Tais atvejais, kai grupė ir bankas yra nuomininkai pagal nuomos sutartį, kuria nuomotojas grupei neperduoda iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, visa nuomos įmokų suma pripažįstama nuomos sąnaudomis per nuomos laikotarpį, naudojant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

p) Ilgalaikis turtas.

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1 000 eurų, išskyrus kompiuterius, kai jų vertė mažesnė nei 250 eurų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1 500 eurų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–10
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

q) Investicinis turtas.

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimo uždirbti, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui. Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Jei yra požymių, kad gali būti sumažėjusi investicinio turto vertė, grupė ir bankas apskaičiuoja jo atsiperkamąją vertę, kuri lygi turto tikrajai vertei atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertei, atsižvelgiant i tą, kuri yra didesnė. Investicinio turto balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra panaikinamas, jei po paskutinio vertės nuostolio pripažinimo pasikeitė įvertinimai, naudoti to turto atsiperkamajai vertei nustatyti. Vėliau patiriamos sąnaudos yra kapitalizuojamos tik tada, jei yra tikėtina, kad bankas ir grupė ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos ir šias sąnaudas galima patikimai įvertinti.

Visos kitos remonto ir eksploatacijos išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Jei savininkas investicinį turtą ima naudoti savo reikmėms, toks turtas iš investicinio turto yra perklasifikuojamas į patalpų ir įrangos grupę.

Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija	Nusidėvėjimo laikotarpis
	(metais)
Pastatai	25–50

r) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti.

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

s) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas.

Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

t) Skola.

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatas grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra traukiamas į apskaitą kaip atitinkamas įsipareigojimas jį grąžinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra traukiami į apskaitą kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma, lygi tikrajai vertybinių popierių vertei, yra traukiama į apskaitą kaip įsipareigojimai.

u) Atidėjiniai.

Atidėjiniai ginčams ir teismo ieškiniams bei nuostolingoms sutartims yra traukiami į apskaitą, kai: grupė ir bankas turi dabartinę teisinę ar konstruktyvią prievolę dėl praeities įvykio; tikėtina, kad ekonominę naudą teikiančius išteklius teks panaudoti šiai prievolei įvykdyti; prievolės suma gali būti gana tiksliai įvertinta. Nuostolingų sutarčių atveju ši suma yra mažesnioji iš grynųjų sutarties užbaigimo išlaidų bei baudų arba kompensacijų, skiriamų jos neįvykdžius.

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

Atidėjiniai yra tikrinami kiekvieno balanso datą ir koreguojami, kad atspindėtų tinkamiausią įvertinimą. Jei nežinoma, kad išmokų iš ekonominę naudą teikiančių išteklių prievolei įvykdyti reikės ir toliau, atidėjinys yra panaikinamas.

v) Neaiškios mokesčių pozicijos.

Neaiškias grupės ir banko mokesčių pozicijas vadovybė iš naujo įvertina kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Su pelno mokesčio pozicijomis susiję įsipareigojimai yra traukiami į apskaitą tada, kai, vadovybės manymu, yra labiau tikėtina negu ne, kad bus apskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, jeigu mokesčių inspekcija užginčytų tokias pozicijas. Vertinimas grindžiamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtų ar iš esmės priimtų mokesčių įstatymų interpretavimu bei žinomais teismo ar kitų institucijų sprendimais panašiais klausimais. Baudų, delspinigių ir mokesčių (išskyrus pelno mokestį) įsipareigojimai yra pripažįstami remiantis vadovybės geriausiais vertinimais, kiek išteklių gali prireikti norint įvykdyti šiuos įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

w) Išleisti skolos vertybiniai popieriai.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą.

Kai kurios mišrios priemonės po pirminio pripažinimo yra pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai.

Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

x) Išmokos darbuotojams.

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

y) Patikėtinių veikla.

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

z) Finansinių garantijų sutartys.

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus.

Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę "Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams". Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos eilutę "Pajamos už paslaugų mokesčius".

aa) Įmokos į Bendrąjį pertvarkymo fondą.

2015 m. pabaigoje bankas ėmė mokėti įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą (Single Resolution Fund), įsteigtą pagal Europos Sąjungos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą Bank Recovery and Resolution Directive), priimtą 2014 metais.

Bendras pertvarkymo fondas bus sukauptas per 8 metus (2016-2023). Jo lėšų suma turėtų sudaryti bent 1 proc. visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose bankų sąjungos valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos (kaip tai numatyta Europos parlamento ir tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų). Numatoma, kad 2024 metais ši suma turėtų siekti apie 55 mlrd. eurų.

Atskiras kiekvieno banko įnašas bus apskaičiuojamas proporcingai jo įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui. Įnašai bus koreguojami proporcingai pagal riziką, kurią prisiima kiekviena įstaiga.

Nacionalinės indėlių draudimo sistemos išliks, nes banko pertvarkymo atveju, nacionalinė indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijęs bankas, prisidės padengiant nuostolius, kuriuos ji būtų patyrusi, jei bankas būtų likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą, neviršijant garantuojamų indėlių sumos.

Įmokos į bendrąjį pertvarkymo fondą taip pat kaip ir indėlių draudimo įmokos yra įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitos "Grynųjų palūkanų pajamų" eilutę.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

bb) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką.

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas

Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai. Užstato vertei keičiantis +/-5 proc. ir kitiems veiksniams esant pastoviems banko bei grupės individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 526 tūkst. eurų (2016 m. – 1 798 tūkst. eurų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/-5 proc. ir kitiems veiksniams esant pastoviems banko atidėjiniai pakistų 491 tūkst. eurų (2016 m. – 443 tūkst. eurų), iš šio skaičiaus 97 tūkst. eurų (2016 m. – 88 tūkst. eurų) – individualiai vertinami kreditai, o 394 tūkst. eurų (2016 m. – 355 tūkst. eurų) – bendrai vertinami kreditai.

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su trečiomis šalimis, tuo pačiu metu sudarant atvirkštinius sandorius su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos). Išsamesnė informacija apie pagrindines prielaidas dėl išvestinių priemonių tikrųjų verčių nurodyta šio rašto skirsnyje "Tikrosios vertės".

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas.

2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Veiklos planas grindžiamas vadovybės lūkesčiais, kurie, kaip tikima, yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis. Jei prielaidos dėl pelningumo (grynosios palūkanų pajamos, grynosios mokesčių ir komisinių pajamos bei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo) pasikeistų 5 procentais, tai neturėtų esminės įtakos 2017 ir 2016 metų gruodžio 31 d. pripažintam atidėtojo pelno mokesčio turtui.

Parduotini vertybiniai popieriai – akcijos

2015 m. lapkričio 2 d. bendrovė "Visa Inc." paskelbė planuojanti įsigyti "Visa Europe Limited" (organizaciją, sudarytą narystės pagrindu) ir sukurti vieną tarptautinę "Visa" bendrovę. Bankas, būdamas pagrindiniu "Visa Europe Limited" nariu, gavo atlygį, sudarytą iš 1) piniginės įplaukos, kurios suma 16 964 tūkst. eurų; 2) 6 141 vnt. privilegijuotų "Visa Inc." Akcijų, kurių vertė 3 023 tūkst. eurų; 3) atidėto mokėjimo, kurio preliminari suma 1 460 tūkst. eurų (atskaitomybėje parodyto eilutėje "Kito turto grynoji vertė"). Visas realizuotasis pelnas pardavus "Visa Europe Limited" akciją, įtrauktas į apskaitą 2016 m., buvo 21 447 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie pagrindines prielaidas dėl VISA Inc. akcijų tikrųjų verčių apskaičiavimo nurodyta šio rašto skirsnyje "Tikrosios vertės".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie į apskaitą traukiami amortizuota savikaina, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2017		2016
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke	1 105 066	1 105 077	61 501	61 501
Lėšos bankuose	214 052	214 018	1 391 552	1 389 834
Kreditai kredito įstaigoms	6 994	6 993	7 550	7 557
Kreditai klientams	5 136 397	4 827 769	4 864 006	4 569 346
Gautinos lizingo įmokos	602 694	598 676	475 402	471 963
Iš viso finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina	7 065 203	6 752 533	6 800 011	6 500 202
Įsiskolinimas centriniam bankui	13	13	18	18
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 398 625	1 402 083	1 370 821	1 377 469
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 685 053	4 685 325	4 340 824	4 339 136
Klientų terminuotieji indėliai	726 474	726 309	811 510	810 938
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	526	528	7 146	7 199
Iš viso finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina	6 810 691	6 814 258	6 530 319	6 534 760

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie į apskaitą traukiami amortizuota savikaina, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2017		2016
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke	1 105 066	1 105 077	61 501	61 501
Lėšos bankuose	214 052	214 018	1 391 552	1 389 834
Kreditai kredito įstaigoms Kreditai klientams	6 994 5 136 397	6 993 4 827 769	7 550 4 864 006	7 557 4 569 346
Gautinos lizingo įmokos	602 736	598 719	475 453	472 014
Iš viso finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina	7 065 245	6 752 576	6 800 062	6 500 252
Įsiskolinimas centriniam bankui	13	13	18	18
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 398 625	1 402 083	1 370 821	1 377 469
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 690 361	4 690 636	4 350 242	4 348 554
Klientų terminuotieji indėliai	726 474	726 309	811 510	810 938
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	526	528	7 146	7 199
Kiti finansiniai įsipareigojimai	2	2	-	-
Iš viso finansinių įsipareigojimų, vertinamų amortizuota savikaina	6 816 001	6 819 571	6 539 737	6 544 178

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant galiojančias rinkos palūkanų normas.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas yra įvertinti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų įvykdytas tvarkingas sandoris tarp rinkos dalyvių dabartinėmis rinkos sąlygomis. Siekdamas nustatyti tikrąją finansinės priemonės vertę, bankas ir grupė naudoja įvairius metodus: kotiruojamas kainas aktyviose rinkose, vertinimo metodus panaudojant stebimus rinkos duomenis ir vidaus modeliais pagrįstus vertinimo metodus. Informacijos atskleidimo tikslais finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, yra grupuojamos į tikrosios vertės hierarchijos lygius, kurie priklauso nuo vertinimo metoduose naudojamų stebimų rinkos duomenų lygio.

Aktyvi rinka yra ta, kurioje sandoriai vykdomi pakankama apimtimi bei dažnumu, kad būtų galima reguliariai pateikti informaciją apie kainas. Tikslas yra nustatyti kainą, už kurią sandoris būtų įvykdytas nekeičiant priemonės sudėties ir pobūdžio, pagrindinėje rinkoje, kuri grupei ir bankui yra lengvai prieinama.

Tikroji vertė paprastai yra nustatoma individualiai atskiroms finansinėms priemonėms, papildomai atliekant tikrosios vertės koregavimus dėl kredito rizikos. Siekiant atspindėti ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies riziką, tikslinimai atliekami remiantis kiekvienos sandorio šalies grynąja rizika. Šie koregavimai atliekami sandorio šalies lygyje ir priklauso nuo kredito pozicijos vertės, esant įsipareigojimų nevykdymui, įsipareigojimų nevykdymo tikimybės (probability of default) ir atgautinos sumos santykio (recovery rate). Įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir atgautinos sumos santykis yra gaunamas iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (credit default swap ) rinkos. Sandorio šalims, kurioms tokios informacijos nėra arba ji yra nepatikima dėl kredito pozicijos pobūdžio, yra taikomi alternatyvūs būdai, kur įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra apskaičiuojama remiantis atitinkamo pramonės sektoriaus bendrais kredito indeksais ir (arba) reitingais.

Priemonės yra vertinamos kasdien. Vertinimas atliekamas pagal naujausias ir patikimas bent vieno išorinio rinkos duomenų teikėjo skelbiamas siūlomas kainas ( bid price), kur sandorio kainos tinkamumas yra įvertinamas atsižvelgiant į dabartinius įvykius rinkoje. Priemonių, kurioms reikia taikyti vertinimo modelius, vertinimas atliekamas pagal atitinkamo pramonės sektoriaus standartinius kainodaros modelius, naudojant parametrus, kurie yra pagrįsti stebimais rinkos duomenimis arba yra nustatyti ar patvirtinti nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio, jei tai labiau tinkama.

1 lygis: Kotiruojamos rinkos kainos

1 lygio vertinimai atliekami naudojant nekoreguotas identiškų priemonių kotiruojamas rinkos kainas aktyviose rinkose, kur kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos ir šios kainos atspindi faktiškus ir reguliariai vykdomus rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių. 1 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai: biržoje kotiruojami nuosavybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai ir biržoje prekiaujamos išvestinės finansinės priemonės.

2 lygis: Vertinimo metodai naudojant stebimus duomenis

2 lygio vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje. Taikant 2 lygio vertinimo metodus yra naudojami diskontuoti pinigų srautai, pasirinkimo sandorių kainodaros modeliai, naujausi sandoriai ir kitų finansinių priemonių, kurios iš esmės yra tokios pačios, kainos.

Prieinamos reikšmės yra, pavyzdžiui, užsienio valiutų keitimo kursai, vertybinių popierių biržos kainos, rinkos palūkanų normos (Libor ir kt.), stebimų pasirinkimo sandorių kainų numanomas svyravimas už tokį patį laikotarpį ir banko faktiškai įvykdyti sandoriai su viena ar daugiau išorinių sandorio šalių.

2 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai: didžioji dalis ne biržos (over the counter) išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurie įvertinami naudojant Libor apsikeitimo sandorių palūkanų normą arba užsienio valiuta denominuotą pajamingumo kreivę.

3 lygis: Vertinimo metodai naudojant reikšmingas nestebimus duomenis

3 lygio metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis. Tokie metodai dažniausiai apima panašių priemonių stebimų duomenų ekstrapoliavimą, istorinių duomenų analizę ar kitų analitinių metodų taikymą. 3 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai yra sudėtingesnės ne biržos išvestinės finansinės priemonės, ilgos trukmės pasirinkimo sandoriai, kurių atžvilgiu ekstrapoliuojami kainų svyravimai, ar išvestinės priemonės, priklausančios nuo nestebimos koreliacijos. Kiti pavyzdžiai yra finansinės priemonės, kurios šiuo metu neturi aktyvios rinkos ar įpareigojančios kotiruotės, tokios kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos sąrašus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Finansinės priemonės gali būti perklasifikuojamos į kitus hierarchijos lygius, kai yra požymių, kad pasikeitė rinkos sąlygos, pavyzdžiui, likvidumas. 2017 ir 2016 metais banke nebuvo finansinių priemonių perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Visų finansinio turto bei įsipareigojimų, kurie į apskaitą traukiami amortizuota savikaina, ir kurių tikrosios vertės pateiktos lentelėse aukščiau, tikrosios vertės yra nustatytos taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais duomenimis.

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai yra traukiami į apskaitą tikrąja verte:

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2017 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Vyriausybės vertybiniai popieriai galimam pardavimui	15 902	-	-
Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais Išvestinės finansinės priemonės	379 096	-	-
(turtas) Nuosavybės finansinės priemonės - galimam pardavimui	48 -	47 501 -	- 4 143
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	( 48)	(45 201)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	-	-
Iš viso	394 998	2 300	4 143

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2016 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Vyriausybės vertybiniai popieriai galimam
pardavimui Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas	16 663	-	-
tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba	361 528	-	3 742
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	36	124 699	-
Nuosavybės finansinės priemonės - galimam
pardavimui	-	-	3 268
Išvestinės finansinės priemonės
(įsipareigojimai)	( 23)	(122 008)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	( 902)	-
Iš viso	378 204	1 789	7 010

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2017 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Vyriausybės vertybiniai popieriai galimam pardavimui	15 726	-	-
Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais	379 096	-	-
Išvestinės finansinės priemonės (turtas) Nuosavybės finansinės priemonės - galimam	48	47 501	-
pardavimui	-	-	4 143
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	( 48)	(45 201)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	-	-
Iš viso	394 822	2 300	4 143

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2016 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Vyriausybės vertybiniai popieriai galimam pardavimui Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba	16 486	-	-
nuostoliais Išvestinės finansinės priemonės	361 528	-	-
(turtas) Nuosavybės finansinės priemonės - galimam	36	124 699	-
pardavimui Išvestinės finansinės priemonės	-	-	3 268
(įsipareigojimai)	( 23)	(122 008)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	( 902)	-
Iš viso	378 027	1 789	3 268

Visų finansinių priemonių vertinimai yra atliekami reguliariai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje žemiau yra pateiktas grupės ir banko 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2017 m. gruodžio 31 d.:

	2016 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	Valiutos kurso įtaka	2017 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kuris į apskaitą
traukiamas tikrąja verte, jos pokytį
pripažįstant pelnu arba nuostoliais	3 742	-	2 348	(1 394)	-	-	-
Galimas parduoti finansinis turtas	3 268	-	-	-	1 286	( 411)	4 143

Lentelėje toliau yra pateiktas grupės ir banko 3 lygio finansinių priemonių pokytis 2016 m. gruodžio 31 d.:

	2015 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	Valiutos kurso įtaka	2016 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kuris į apskaitą
traukiamas tikrąja verte, jos pokytį
pripažįstant pelnu arba nuostoliais	3 356	121	364	629	-	-	3 742
Galimas parduoti finansinis turtas	15 924	3 023	21 447	21 447	(15 864)	185	3 268

3 lygio finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, yra AB SEB banko patronuojamosios rizikos kapitalo įmonės investicijos. Visos grupės rizikos kapitalo verslo investicijos yra valdomas ir jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu kaip nustatyta rizikos valdymo ir investavimo strategijoje. Rizikos kapitalo grupės patronuojamoji įmonė UAB "SEB Venture Capital" turėjo likviduojamos įmonės statusą 2017 m. gruodžio mėn., daugiau informacijos pateikta 23 pastaboje.

Šioms finansinėms priemonėms nėra aktyvios rinkos, todėl tikroji vertė 2016 gruodžio 31 d. buvo nustatyta naudojant EBITDA daugiklius.

Galimos parduoti finansinės priemonės, priskirtos 3 lygiui: 2015 metų lapkritį "Visa Inc." paskelbė apie "VISA Europe Limited" akcijų išpirkimą iš šios organizacijos narių. AB SEB bankas turėjo vieną išperkamąją paprastąją 10 eurų vertės "Visa Europe Limited" akciją. Už akcijas gauta kaina buvo apskaičiuota pagal narių indėlį į "Visa Europe" verslą ir susidėjo iš piniginės įplaukos, privilegijuotų (C klasės) "Visa Inc." Akcijų ir 3 metams atidėto mokėjimo. Kiekvieną privilegijuotąją akciją atitinka tam tikras A klasės paprastųjų akcijų skaičius pagal šių akcijų konvertavimo koeficientą. Šis koeficientas buvo nustatytas privilegijuotųjų akcijų emisijos dieną, t.y. įvykdžius VISA Europe akcijų pardavimo sandorį. Konvertavimo iš privilegijuotųjų akcijų į A klasės paprastąsias akcijas koeficientas gali būti koreguojamas.

Bendrovės "VISA Inc." privilegijuotųjų akcijų tikrosios vertės apskaičiavimas

Pozicijos, kurios priskiriamos 3 lygiui ir kurių nei pardavimo kaina, nei trečiųjų šalių kotiruotės nėra laisvai prieinamos turi būti vertinamos lyginant su kitu panašių charakteristikų produktais, kurių pardavimo kaina ar trečiųjų šalių nustatyta kaina yra žinoma. Indeksai bei kitų šaltinių informacija, jei yra, taip pat turi būti panaudoti. Toks vertinimas turi būti tinkamai pagrįstas ir patvirtintas tam, kad būtų galima patikrinti panaudotų kainų tinkamumą.

AB SEB bankas, kaip privilegijuotų akcijų savininkas, turi dalį VISA Inc. akcijų, kuri gali būti apskaičiuota konvertuojant šias akcijas į paprastąsias akcijas naudojant koeficientą, pateiktą VISA Inc. Tikėtinas A klasės akcijų skaičius, gautinas konvertavus privilegijuotąsias akcijas, buvo apskaičiuotas remiantis vadovybės turima informacija. Akcijos vertinamos pagal "VISA Inc." akcijų pardavimo kainą (NYSE:V). Kadangi privilegijuotosios akcijos yra tiesiogiai konvertuojamos į A klasės akcijas, buvo maksimaliai pasinaudota stebimais rinkos duomenimis. Todėl privilegijuotųjų akcijų vertinimą bankas atliko pagal mėnesio pabaigoje buvusią "VISA Inc." akcijų prekybos dienos rinkos uždarymo kainą NYSE. Siekiant atsižvelgti į tai, kad privilegijuotosios akcijos negali būti perleidžiamos ir joms yra taikomi nuosavybės apribojimai, listinguojamų A klasės akcijų kaina buvo koreguojama. Koregavimas atspindi tai, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai įsigiję jas pagal šį pasibaigusį akcijų pirkimopardavimo sandorį, negali jų parduoti pirminėje rinkoje, kurioje prekiaujama A klasės akcijomis. Privilegijuotosios akcijos gali būti parduodamos arba perleidžiamos tik kitiems sandorio dalyviams ar kitiems B klasės akcijų turėtojams.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Koregavimas taip pat atspindi neapibrėžtumą dėl akcijų konvertavimo koeficiento, kurį gali įtakoti VISA Inc. patirti nuostoliai dėl ieškinių/pretenzijų, susijusių su VISA Europe veikla. Įterptoji konvertavimo galimybė, kuri sumažina dalyvio gaunamų konvertuojant jam priklausančių privilegijuotų Visa Inc. akcijų, nuosavybės priemonių kiekį, priklauso nuo teisinės aplinkos neapibrėžtumų.

Bendras banko atliktas koregavimas buvo 50 procentų.

Grupė kas ketvirtį tikrina 3 lygio priemonių klasifikavimą ir įvertina, ar nėra papildomos informacijos apie jų vertės pokyčius.

Dabartinė prognozuojama būsimųjų pinigų srautų vertei pasikeitus +/-5 proc., kitiems veiksniams esant pastoviems grupės priskirtų 3 lygiui instrumentų tikrosios vertės pokytis padidėtų/sumažėtų 215 tūkst. eurų (2016: 161 tūkst. eurų).

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis

SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė ir bankas siekia sumažinti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika

Grupė ir bankas prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų laiku. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 0,5 mln. eurų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuodamas kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 parodo įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Aukščiau aprašytas klasifikavimas yra taikomas klientams išduotų paskolų bei finansinio lizingo atvejais.

Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – possibility of default, PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – loss given default, LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuodami mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E parodo įsipareigojimų nevykdymą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas 20 ir 21 pastabose.

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

• skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
• negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui;
• sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, t. y. terminai pradelsti daugiau kaip 90 dienų*.
• *-finansinis turtas yra laikomas uždelstu, kai bet kurią iš pagrindinės sumos, palūkanų ar mokesčių sumų klientas nesumokėjo atėjus sutarties terminui.

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos. Kitais atvejais yra apskaitomi specialieji atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje. Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2017 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones

Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Toliau pateiktoje lentelėje balansinio turto vertės pateiktos apskaitine verte kaip ir finansinės padėties ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
1 105 066	61 501	Likučiai centriniuose bankuose	1 105 066	61 501
214 052	1 391 552	Lėšos bankuose	214 052	1 391 552
15 902	16 663	Galimi parduoti Vyriausybės vertybiniai popieriai	15 726	16 486
		Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį
375 306	361 480	pripažįstant pelnu arba nuostoliais	379 096	361 528
47 549	124 735	Išvestinės finansinės priemonės	47 549	124 735
6 994	7 550	Kreditai kredito įstaigoms	6 994	7 550
		Kreditai klientams
860 408	799 923	Nekilnojamojo turto valdymas	860 408	799 923
1 910 163	1 861 292	Kiti verslo klientai	1 910 163	1 860 152
45 774	46 979	Viešasis sektorius	45 774	46 979
2 149 464	1 979 768	Būsto kreditai	2 149 464	1 979 768
170 588	177 184	Fiziniai asmenys	170 588	177 184
		Gautinos lizingo įmokos
544 904	430 956	Verslo klientai	544 904	430 956
54 056	40 841	Fiziniai asmenys	54 056	40 841
3 734	3 605	Kiti	3 776	3 656
53 202	38 511	Kitas finansinis turtas	54 091	39 338
		Nebalansinių straipsnių kredito rizika
1 066 819	1 069 202	Sutartys suteikti kreditą	1 066 819	1 069 202
409 840	238 384	Suteiktos finansinės garantijos	409 840	238 384
36 521	40 566	Išleisti akredityvai	36 521	40 566
22 003	15 084	Nuomos įsipareigojimai	22 003	15 084
-	11	Išleistos garantijos deponavus lėšas	-	11
9 092 345	8 705 787	Iš viso gruodžio 31 d.	9 096 890	8 705 396

Paskolų ir gautinų sumų kategorija apima: likučius centriniuose bankuose, lėšas bankuose, kreditus kredito įstaigose, kreditus klientams, gautinas lizingo įmokas ir finansinių priemonių gautinų sumų klasę.

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika

Rinkos rizikas apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu.

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika. Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Apskaičiuojant modelio parametrus imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 36 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Valiutos rizika

Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija eurų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 35 pastaboje.

Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir suderinant neatitikimus tarp turto ir įsipareigojimų keičiant jų pakartotino kainų nustatymo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 36 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant investicijų į skolos vertybinius popierius limitus.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 36 pastaboje.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, negu nustatyta Lietuvos banko.

AB SEB bankas ir AB SEB banko grupė stebi likvidumo riziką ir ją valdo iš kelių pozicijų, kurių pagrindinės – struktūrinio likvidumo rizika (arba pagal Europos bankininkystės institucijos (EBI) terminologiją – finansavimo rizika) ir išgyvenimo perspektyvos esant nepalankiausioms sąlygoms (stressed survival horizon), arba pagal EBI terminologiją – trumpalaikė likvidumo), rizika.

Struktūrinio likvidumo rizika yra susijusi, visų pirma, su tuo, kaip ilguoju laikotarpiu labiau nelikvidus turtas (pavyzdžiui, paskolos viešajam sektoriui) yra finansuojamas ilgalaikio stabilaus finansavimo (pavyzdžiui, stabilių indėlių) lėšomis.

Pagrindinis atotrūkio rodiklis (Core Gap Ratio) yra banko vidaus struktūrinio likvidumo matas. Jei rodiklis nesiekia 100 proc., vadinasi, bankas nėra finansuojamas pakankamai stabiliais įsipareigojimais, susijusiais su nelikvidžiu turtu.

2017 m. gruodžio 31 d. pagrindinis atotrūkio rodiklis (Core GAP ratio) buvo 107 procentai (2016 m. gruodžio 31 d. jis buvo 113 procentų).

Greta pagrindinio atotrūkio rodiklio ilgainiui atsiras reglamentu nustatytas struktūrinio likvidumo rizikos matas – grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (Net Stable Funding Ratio), įsigaliosiantis 2019 metais.

Pagal "išgyvenimo" perspektyvą esant nepalankiausioms sąlygoms , sprendžiama, kokią įtaką banko balansui turi didesni trumpalaikio finansavimo sutrikimai, pavyzdžiui, kai didmeninį finansavimą sunku pratęsti dėl bankams ar visai rinkai būdingų nepalankių sąlygų arba kai iš banko yra atsiimami indėliai esant dar nepalankesniam scenarijui. Išgyvenimo perspektyva yra dienų skaičius, kai sukaupti grynųjų pinigų srautai išlieka teigiami.

Antras matas yra likvidumo padengimo rodiklis (Liquidity Coverage Ratio, LCR), kuris taip pat yra norminis reikalavimas, pagal kurį nustatomas likvidaus turto pakankamumas, kad būtų galima padengti trumpalaikes grynųjų pinigų išmokas nepalankaus scenarijaus atveju.

Banko LCR turi būti ne mažesnis kaip 100 proc. 2016 ir 2017 metais AB SEB bankas ir grupė vykdė šį reikalavimą. 2017 m. gruodžio 31 d. banko LCR rodiklis buvo 264,8 proc., o grupės 266,01 proc.

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, be to grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi prognozuojamais piniginiais srautais.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, ir tikėtinų piniginių įplaukų analizė 2017 m. gruodžio

31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Grynieji pinigai Likučiai centriniame banke (be	118 828	-	-	-	-	118 828
privalomojo rezervo)	1 041 167	-	-	-	-	1 041 167
Vyriausybės vertybiniai popieriai Iš viso turto, naudojamo likvidumo	20 535	77 745	89	203 694	90 995	393 058
valdymui	1 180 530	77 745	89	203 694	90 995	1 553 053
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	196 623	329 792	195 758	460 681	222 153	1 405 007
Klientų indėliai	5 059 773	133 875	191 116	19 939	6 838	5 411 541
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	185	-	344	-	-	530
Kiti finansiniai įsipareigojimai	54 431	3 827	1 426	1 736	7 801	69 221
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	5 311 012	467 494	388 644	482 356	236 792	6 886 299
Sutartys suteikti kreditą	894 038	101 776	55 319	15 544	142	1 066 819
Suteiktos finansinės garantijos	409 840	-	-	-	-	409 840
Išleisti akredityvai	27 458	5 094	3 969	-	-	36 521
Lizingo įsipareigojimai	20 846	1 157	-	-	-	22 003

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, ir tikėtinų piniginių įplaukų analizė 2016 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Grynieji pinigai	117 812	-	-	-	-	117 812
Likučiai centriniame banke (be
privalomojo rezervo)	2 812	-	-	-	-	2 812
Vyriausybės vertybiniai popieriai	52 121	2 529	22 221	154 673	146 538	378 082
Iš viso turto, naudojamo likvidumo
valdymui	172 745	2 529	22 221	154 673	146 538	498 706
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	353 645	493 347	147 053	270 465	115 739	1 380 250
Klientų indėliai	4 736 569	166 279	221 362	26 298	1 917	5 152 425
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 355	4 196	1 217	538	-	8 306
Kiti finansiniai įsipareigojimai	27 995	3 836	1 768	1 100	5 552	40 250
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	5 120 564	667 659	371 400	298 400	123 209	6 581 231
Sutartys suteikti kreditą	865 378	110 177	72 118	21 267	273	1 069 213
Suteiktos finansinės garantijos	238 384	-	-	-	-	238 384
Išleisti akredityvai	28 846	5 588	1 751	2 460	1 921	40 566
Lizingo įsipareigojimai	5 999	1 322	109	-	7 654	15 084

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, ir tikėtinų piniginių įplaukų analizė 2017 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Grynieji pinigai	118 828	-	-	-	-	118 828
Likučiai centriniame banke (be
privalomojo rezervo)	1 041 167	-	-	-	-	1 041 167
Vyriausybės vertybiniai popieriai	20 535	77 745	89	203 694	90 819	392 882
Iš viso turto, naudojamo likvidumo
valdymui	1 180 530	77 745	89	203 694	90 819	1 552 877
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	196 623	329 792	195 758	460 681	222 153	1 405 007
Klientų indėliai	5 065 083	133 875	191 116	19 939	6 838	5 416 851
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	185	-	344	-	-	530
Kiti finansiniai įsipareigojimai	54 431	3 827	1 426	1 736	7 801	69 221
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	5 316 322	467 494	388 644	482 356	236 792	6 891 609
Sutartys suteikti kreditą	894 038	101 776	55 319	15 544	142	1 066 819
Suteiktos finansinės garantijos	409 840	-	-	-	-	409 840
Išleisti akredityvai	27 458	5 094	3 969	-	-	36 521
Lizingo įsipareigojimai	20 846	1 157	-	-	-	22 003

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, ir tikėtinų piniginių įplaukų analizė 2016 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Grynieji pinigai	117 812	-	-	-	-	117 812
Likučiai centriniame banke (be
privalomojo rezervo)	2 812	-	-	-	-	2 812
Vyriausybės vertybiniai popieriai	52 121	2 529	22 221	154 673	146 361	377 905
Iš viso turto, naudojamo likvidumo
valdymui	172 745	2 529	22 221	154 673	146 361	498 529
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	353 645	493 347	147 053	270 465	115 739	1 380 250
Klientų indėliai	4 745 986	166 279	221 362	26 298	1 917	5 161 842
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 355	4 196	1 217	538	-	8 306
Kiti finansiniai įsipareigojimai	28 045	3 606	1 981	1 066	5 552	40 250
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	5 130 031	667 429	371 613	298 366	123 209	6 590 648
Sutartys suteikti kreditą	865 378	110 177	72 118	21 267	273	1 069 213
Suteiktos finansinės garantijos	238 384	-	-	-	-	238 384
Išleisti akredityvai	28 846	5 588	1 751	2 460	1 921	40 566
Lizingo įsipareigojimai	5 999	1 322	109	-	7 654	15 084

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2017 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos:
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	26 874	1 221	26 357	786 345	7 961	848 758
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	366 431	13 224	4 978	147	-	384 780
Valiutos apsikeitimo sandoriai	368 812	9 130	2 914	-	-	380 856
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	22	9	-	-	-	31
Valiutos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	-	-	-
Iš viso mokėtinų sumų	762 139	23 584	34 249	786 492	7 961	1 614 425
Gautinos sumos:
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	26 510	1 187	26 770	787 489	7 961	849 917
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	365 530	13 429	4 983	152	-	384 094
Valiutos apsikeitimo sandoriai	370 006	9 005	2 918	-	-	381 929
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	22	9	-	-	-	31
Valiutos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	-	-	-
Iš viso gautinų sumų	762 068	23 630	34 671	787 641	7 961	1 615 971

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2016 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos:
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	30 378	1 924	30 662	118 369	808 323	989 656
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 316	4 824	1 165	-	-	23 305
Valiutos apsikeitimo sandoriai	18 312	455	252	-	-	19 018
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	36	180	26	7	-	248
Valiutos pasirinkimo sandoriai	186	-	-	-	-	186
Iš viso mokėtinų sumų	66 228	7 382	32 104	118 377	808 323	1 032 414
Gautinos sumos:
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	30 018	1 859	31 071	119 176	808 705	990 830
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 265	4 832	1 107	-	-	23 204
Valiutos apsikeitimo sandoriai	18 553	544	316	-	-	19 414
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	36	180	26	7	-	248
Valiutos pasirinkimo sandoriai	186	-	-	-	-	186
Iš viso gautinų sumų	66 059	7 416	32 520	119 183	808 705	1 033 883

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, pirmiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, jei jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nesvarbu, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama, ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje "Mokėtinos sumos", o gautinos sumos – dalyje "Gautinos sumos".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA. PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Todėl bankas užsibrėžė tikslą užtikrinti, kad ir banko, ir visos finansų grupės kapitalo pakankamumo rodikliai būtų ne mažiau kaip 1 procentu didesni už individualiai AB SEB bankui nustatytą kapitalo pakankamumo rodiklį, įskaitant ir kitus bankui atitinkamų institucijų taikomus reikalavimus.

Banko ir finansinės grupės 2017 ir 2016 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2016 m. gruodžio 31 d.	2017 m. gruodžio 31 d.
Bankas	19,43 proc.	19,95 proc.
Finansinė grupė	19,49 proc.	19,98 proc.

Taip pat žr. 34 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvas

Paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgus į kredito riziką mažinančių priemonių įtaką, neturi būti didesnė kaip 25 proc. banko reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. eurų (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms yra neribojama, jeigu konsoliduota visos finansinės grupės priežiūra vykdoma vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentu (CRDIV/CRR) arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais.

Bankas tenkino šiuos normatyvus ataskaitinio laikotarpio pabaigai ir taip pat per visą ataskaitinį laikotarpį.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir jos taikomos įvairioms rizikos rūšims: rinkos, kredito, likvidumo, operacinei rizikai. Pagrindinis analizės tikslas yra įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų įtaką banko ir grupės kapitalui ir numatyti veiksmų planą, užtikrinantį banko veiklos tęstinumą nepalankiausio scenarijaus atveju. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims atliekamas mažiausiai kartą per metus o testavimo rezultatai pateikiami banko valdybai bei Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetui. Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

Vidaus kontrolė.

Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės operacijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; tarpinių sąskaitų antrinės kontrolės centralizacija, kuri padeda vykdyti aiškų pareigų atskyrimą šioje srityje; kitos kontrolės priemonės.

Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Banke veikia trijų lygių kontrolės sistema: verslo padaliniai yra atsakingi už savo veiklos rizikos valdymą, atitikties ir rizikos kontrolės padaliniai užtikrina instrukcijų, taisyklių ir kontrolės mechanizmų efektyvumą, vidaus audito padalinys tikrina visos kontrolės sistemos vientisumą ir efektyvumą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA. IŠ FINANSINĖS VEIKLOS ATSIRANDANČIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIŲ SUDERINIMAS

Lentelėje žemiau pateikiamas banko ir grupės iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimas, kuriame atvaizduojami tiek piniginiai, tiek nepiniginiai pokyčiai:

	Nepiniginis srautas
	2016 m.	Pinigų srautai iš finansinės	Tikrosios vertės		2017 m. gruodžio
	gruodžio 31 d.	veiklos	pokytis	Kiti pokyčiai	31 d.
Įsiskolinimas centriniam bankui	18	( 5)	-	-	13
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1370 821	30 236	-	(2 432)	1398 625
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	8 048	(7 460)	( 115)	53	526

Kiti pokyčiai yra sukauptų palūkanų pokyčiai.

5 PASTABA. GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
119 523	116 872	Palūkanų pajamos:	119 643	116 894
-	3	už likučius centriniuose bankuose	-	3
3 144	890	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	3 263	890
101 961	101 633	už kreditus ir avansus klientams	101 961	101 655
-	307	už Vyriausybės vertybinius popierius–gautinas sumas	-	307
10 537	9 428	už lizingo portfelį	10 539	9 428
631	633	už galimus parduoti skolos vertybinius popierius	630	633
		už skolos vertybinius popierius, kurie į apskaitą traukiami tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu
3 250	3 978	arba nuostoliais	3 250	3 978
(20 486)	(30 126)	Palūkanų išlaidos:	(20 486)	(30 113)
(11 463)	(15 384)	įsiskolinimams kredito įstaigoms	(11 463)	(15 371)
( 403)	( 537)	klientų indėliams	( 403)	( 537)
( 52)	( 210)	skolos vertybiniams popieriams	( 52)	( 210)
(6 496)	(9 543)	indėlių draudimo įmokos	(6 496)	(9 543)
(2 072)	(4 452)	bandrąjam pertvarkymofondui	(2 072)	(4 452)
99 037		86 746 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	99 157	86 781

6 PASTABA. KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės
( 725)	(6 324)	grynoji vertė	( 725)	(6 324)
(4 212)	(1 615)	Atgauti nurašyti kreditai	(4 212)	(1 615)
(4 937)		(7 939) Nuostolių (nuostolių atkūrimų) dėl sumažėjusios kreditų vertės grynoji vertė	(4 937)	(7 939)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA. KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis sausio 1 d.
77 086	109 936	(20 pastaba)	77 086	109 936
		Nuostolių (nuostolių atkūrimų) dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė
(1 150)	(7 288)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 150)	(7 288)
349	842	Kiti verslo klientai	349	842
( 793)	(4 075)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	( 793)	(4 075)
( 900)	(3 667)	Būsto kreditai	( 900)	(3 667)
194	( 388)	Fiziniai asmenys	194	( 388)
(20 033)	(26 053)	Nurašyti kreditai	(20 033)	(26 053)
(6 586)	(13 158)	Kiti verslo klientai	(6 586)	(13 158)
(4 068)	(6 663)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(4 068)	(6 663)
(9 379)	(6 232)	Fiziniai asmenys	(9 379)	(6 232)
159	622	Individualiai vertinamu paskolu diskontas	159	622
( 47)	( 131)	Valiutos kurso pokyčio įtaka	( 47)	( 131)
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės
56 015	77 086	likutis gruodžio 31 d. (20 pastaba)	56 015	77 086

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2017 ir 2016 metais:

Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės grynoji vertė gali būti suderinta nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiais 2017 m. ir 2016 m. kaip parodyta žemiau lentelėje:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Nuostolių (jų atkūrimų) dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė
(1 150)	(7 288)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 150)	(7 288)
		Individualiai vertinamu paskolu diskontas, pripažintas nuostoliu dėl
425	964	sumažėjusios vertės	425	964
		Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės
(725)	(6 324)	grynoji vertė	(725)	(6 324)
(266)		(342) Individualiai vertinamu paskolu diskontas, pripažintas palūkanų pajamomis	(266)	(342)

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 20 pastaboje.

2017 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 51 982 tūkst. eurų (2016 m. – 71 246 tūkst. eurų). 2017 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 1 tūkst. eurų palūkanų (2016 m. – 2 tūkst. eurų). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 22 tūkst. eurų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2016 m. – 27 tūkst. eurų ).

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2017 metais buvo 1 145 tūkst. eurų (2016 m. – 1 215 tūkst. eurų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

2016		2017	2016
15 359	vertės	12 456	15 359
289	Nuostoliai dėl kito abejotino turto sumažėjusios vertės	-	289
15 648	Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų ir kito turto sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	12 456	15 648
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios	Bankas

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA. KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2017 ir 2016 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
(1 058)	3 867	Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės / (jų atkūrimas) pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 058)	3 867
		Nuostoliai / (jų atkūrimas) dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
(1 058)	3 867	sumažėjusios vertės	(1 058)	3 867
Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
15 359	14 768	vertės likutis sausio 1 d. (21 pastaba)	15 359	14 768
		Nuostoliai / (nuostolių atkūrimas) dėl sumažėjusios vertės
(1 058)	3 867	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 058)	3 867
( 909)	3 801	Verslo klientai	( 909)	3 801
( 149)	66	Fiziniai asmenys	( 149)	66
(1 240)	(3 380)	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	(1 240)	(3 380)
(1 240)	(3 380)	Verslo klientai	(1 240)	(3 380)
( 605)		104 Valiutos kurso pokyčio įtaka	( 605)	104
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
12 456	15 359	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d. (21 pastaba)	12 456	15 359

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 21 pastaboje.

Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams pokyčius per 2017 ir 2016 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

		Bankas
2016		2017	2016
	padidėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje	1 437	6 869
	Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams
(2 023)	atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje	(2 418)	(2 023)
4 846	Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams pelno (nuostolių) ataskaitoje	( 981)	4 846
	6 869	Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA. GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
17 812	19 552	Už pinigų pervedimo operacijas	17 812	19 552
41,726	31,287	Už mokamųjų kortelių ir einamųjų sąskaitų aptarnavimo paslaugas	41,726	31,287
10,792	6,289	Už vertybinių popierių ir tarpininkavimo operacijas	10,792	8,991
17,147	20,739	Kitos paslaugų komisinių pajamos	13,261	13,652
87 477		77 867 Pajamos už paslaugų mokesčius	83 591	73 482
( 72)	( 73)	Už pinigų pervedimo operacijas	( 72)	( 73)
(15 187)	(15 186)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(15 187)	(15 186)
(2 198)	(1 664)	Už vertybinių popierių operacijas	(2 198)	(1 664)
(5 631)	(5 482)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(5 109)	(4 706)
(23 088)		(22 405) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(22 566)	(21 629)

8 PASTABA. DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2017	2016
UAB "SEB investicijų valdymas"	1 680	1 535
UAB "SEB Venture Capital"	-	2 358
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	1 680	3 893

9 PASTABA. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Realizuotasis pelnas už prekybinių skolos
680	692	vertybinių popierių operacijas	680	692
		Nerealizuotasis pelnas už prekybinių
18	28	skolos vertybinių popierių operacijas	18	28
		Pelnas (nuostolis) už galimus parduoti vertybinius
( 623)	( 605)	popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta	( 623)	( 605)
		Vyriausybės vertybiniai popieriai–gautinos sumos,
-	( 204)	kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta	-	( 204)
		Vyriausybės vertybinių popierių, kurie į apskaitą traukiami tikrąja verte, jos pokytį
673	(1 273)	pripažįstant pelnu arba nuostoliais	673	(1 273)
		Nerealizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
716	904	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	716	904
1 155	2 723	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	1 155	2 723
		Iš viso grynojo pelno už skolos
		vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
2 619	2 265	priemonių operacijas	2 619	2 265

2017 m. AB SEB bankas refinansavo kliento, kuris iki tol turėjo įsiskolinimą "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", paskolą ir nutraukė su šiuo klientu apsikeitimo sandorį sutarta nuline verte. Tuo pačiu metu buvo nutrauktas atitinkamas sandoris su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" taip pat nuline verte. Dėl to bankas turi nulinį rezultatą eilutėje "Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas". Teigiamas ir neigiamas apsikeitimo sandorio rezultatas buvo 11 123 tūkst. eurų.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

10 PASTABA. GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

	Grupė			Bankas
2017		2016		2017	2016
	9 797	10 548	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	9 797	10 549
	2 185	1 337	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	2 185	1 336
	11 982		11 885 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	11 982	11 885

11 PASTABA. IŠLAIDOS PERSONALUI

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
29 333	31 236	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos	28 980	30 931
10 475	10 756	Valstybiniam socialinio draudimo fondui)	10 362	10 658
39 808		41 992 Iš viso personalo išlaidų	39 342	41 589

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	2017	2016
AB SEB bankas	1 592	1 578
UAB "SEB investicijų valdymas"	11	9
UAB "SEB Venture Capital"	-	1
Iš viso darbuotojų	1 603	1 588

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse ir atvirkščiai.

12 PASTABA. KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
4 663	12 454	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	4 627	12 417
2 512	2 348	Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	2 493	2 324
78	101	Investicinio turto nusidėvėjimas	78	101
4 212	3 090	Audito ir konsultacijų išlaidos	4 192	3 053
7 324	7 798	Biuro ir programinės įrangos priežiūra	7 324	7 798
1 791	1 677	Komunikacijos išlaidos	1 788	1 673
3 270	2 951	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	3 211	2 874
945	1 028	Transporto išlaidos	936	1 012
1 309	1 800	Reklamos ir rėmimo išlaidos	1 290	1 766
3 321	3 033	Amortizacija	3 321	3 033
1 681	1 677	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	1 681	1 677
450	448	Darbuotojų mokymo išlaidos	450	448
393	475	Banko operacijų draudimas	393	475
150	210	Labdara ir parama	150	210
3 732	712	Kitos išlaidos	3 459	463
35 831		39 802 Iš viso kitų administracinių išlaidų	35 393	39 324

2016 m. bankas turimai nuostolingai sutarčiai suformavo atidėjinį, kurio suma 3 242 tūkst. eurų. Ši suma pateikta Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidų eilutėje. 2017 metais Bankas nuolat peržiūrėjo atidėjinį ir atstatė 3 201 tūkst. eurų. Atidėjinio atstatymas susijęs su tuo, kad dalis sutarčių pasibaigė, dalis pastatų vėl buvo pradėta naudoti banko veikloje, o dalis grąžinta nuomotojams. Atidėjinio atkūrimas yra parodytas toje pačioje pirmiau esančios lentelės eilutėje.

AB SEB bankas

2017 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

12 PASTABA. KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS (TĘSINYS)

2014 metais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą banke dėl vadinamosios plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymo. 2014 metais bankas sudarė pelno mokesčio bei atidėto pelno mokesčio atidėjinius, o taip pat ir atidėjinį baudoms bei delspinigiams kurio suma – 3 505 tūkst. eurų. 2016 metų pabaigoje ginčas buvo išspręstas banko naudai ir pirmiau išvardinti atidėjiniai buvo panaikinti, atidėjinių panaikinimas pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytas eilutėje "Kitos administracinės išlaidos".

2017 m. bankas įsigijo toliau nurodytas paslaugas iš banko audito įmonės UAB "PricewaterhouseCoopers":

Grupė		Bankas
2017		2017
132	Audito paslaugos	110
4	Finansinių priemonių saugojimo ir atskyrimo patikrinimo paslaugas ir kitos ne audito paslaugos	4
	136 Iš viso	114

13 PASTABA. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

2017	2016		2017	2016
5 230	7 574	Ataskaitinių metų pelno mokestis	5 021	7 115
(2 668)	(7 987)	Ankstesnių metų pelno mokestis	(2 675)	(7 843)
13 534	6 222	Atidėtasis pelno mokestis	13 604	5 978
16 096		5 809 Iš viso pelno mokesčio	15 950	5 250

Per 2017 metus banko avansinis pelno mokestis buvo 3 875 tūkst. eurų. Išaugęs ankstesnių metų pelno mokesčio pokytis yra dėl pelno mokesčio atidėjinio atstatymo, kurį bankas apskaitė 2014 metais prasidėjus mokestiniam ginčui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
109 134	98 955	Pelnas prieš pelno mokestį	109 624	99 735
16 370	14 843	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	16 444	14 960
( 297)	( 311)	Neapmokestinamosios pajamos	( 548)	( 897)
578	1 212	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	577	1 212
2 113	-	Panaudoto atidėtojo pelno mokesčio koregavimas	2 152	-
-	(1 948)	Anksčiau nepripažinto atidėtojo pelno mokesčio atkūrimas	-	(2 182)
(2 668)	(7 987)	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	(2 675)	(7 843)
16 096		5 809 Iš viso pelno mokesčio	15 950	5 250

Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 procentų. 2017 m. taikomas mokesčio tarifas reikšmingai nesiskyrė nuo standartinio tarifo. 2016 metais taikomas mokesčio tarifas buvo reikšmingai didesnis dėl ankstesnio laikotarpio 7 669 tūkst. eurų pajamų mokesčio koregavimo.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Atidėtasis mokesčių turtas

Grupė		Bankas
2017 2016		2017	2016
24 927	28 571 Turto likutis sausio 1 d. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	24 787	28 390
(13 736)	(6 019) ataskaitoje Atidėtojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	(13 604)	(5 978)
( 187)	pokyčių ataskaitoje 2 375	( 187)	2 375
11 004	24 927 Turto likutis gruodžio 31 d.	10 996	24 787

Atidėtasis mokesčių įsipareigojimas

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
202	-	Įsipareigojimo likutis sausio 1 d. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	-	-
( 202)	202	ataskaitoje	-	-
-		202 Įsipareigojimo likutis gruodžio 31 d.	-	-

2017 ir 2016 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas
1	81	Vertybinių popierių perkainojimas	1	81
265	501	Amortizacija ir nusidėvėjimas	267	503
2 530	2 532	Sukauptos sąnaudos	2 520	2 389
1 432	1 041	Atidėjiniai	1 432	1 041
7 651	21 780	Sukauptas mokestinis nuostolis	7 651	21 729
11 879 25 935 Atidėtojo pelno mokesčio turto grynoji vertė		11 871	25 743
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Galimų parduoti vertybinių popierių perkainojimas, traukiamas į
193	6 nuosavybę		193	6
9	103	Vertybinių popierių, kurių rizika yra apdrausta, perkainojimas	9	103
207	217	Kiti sukaupimai	207	217
		Vertybinių popierių, kurie į apskaitą traukiami tikrąja verte,
-	254	perkainojimas	-	-
466	630	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	466	630
875	1 210	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji vertė	875	956

2017 m. gruodžio 31 d. bankas įtraukė į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 7 651 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 21 729 tūkst. eurų), iš kurių jokia suma nėra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Tačiau ne daugiau kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno gali būti mažinama perkeliamų mokestinių nuostolių suma.

Vadovybė tikisi, kad bankas panaudos 7 651 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 3 345 tūkst. eurų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos. Atitinkamos sumos 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 7 905 tūkst. eurų ir 16 882 tūkst. eurų.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perkėlimo terminas
51 005	144 861	neribotas	51 005	144 861
51 005		144 861 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	51 005	144 861

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grupė				Bankas
	2017	2016		2017	2016
	1 248	(15 849)	Pelnas iš galimo parduoti finansinio turto	1 249	(15 851)
	( 187)	2 375	Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos	( 187)	2 375
			Pelnas iš galimo parduoti finansinio turto, išskaičiavus
	1 061	(13 474)	atidėtuosius mokesčius	1 062	(13 476)

14 PASTABA. LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
63 899	58 689	Privalomosios atsargos	63 899	58 689
1 041 167	2 812	Laisvai disponuojamos lėšos	1 041 167	2 812
1 105 066		61 501 Iš viso likučių centriniame banke	1 105 066	61 501

Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimai sudaro 1 procentą (1 procentas ir 2016 metais) vienos nakties, sutarto termino ar iki 2 metų trukmės indėlių, išleistų iki 2 metų trukmės skolos vertybinių popierių likučio, apskaičiuoto pagal paskutinės ankstesnio mėnesio dienos duomenis. ECB atlygio norma yra 0,0 procento, o indėlių sutarčių palūkanos – 0,4 procento.

15 PASTABA. LĖŠOS BANKUOSE

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
73 591	1 387 464	Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose	73 591	1 387 464
140 432	4 055	Vienos nakties indėliai	140 432	4 055
29	33	Terminuotieji indėliai	29	33
214 052	1 391 552 Iš viso		214 052	1 391 552

Lėšos bankuose 2017 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 5 mln. eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi. Nebuvo gautinų sumų iš sandorio šalių, kurių reitingas būtų žemesnis negu investicinis vertinimas.

Lėšos bankuose 2016 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 2,7 mln. eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,06 mln. eurų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas.

Pirmiau pateiktos sumos nėra uždelstos ar nuvertėjusios.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

16 PASTABA. GALIMI PARDUOTI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė		Bankas
17 263	2016 m. sausio 1 d.	17 173
88	Įsigijimai	-
( 729)	Pardavimai arba išpirkimai	( 727)
634	Palūkanų pajamos	633
	Pelnas (nuostoliai) iš galimų parduoto skolos vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės
( 605)	pokyčio rizika apdrausta	( 605)
12	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	12
16 663	2017 m. sausio 1 d.	16 486
-	Įsigijimai
( 731)	Pardavimai arba išpirkimai	( 730)
631	Palūkanų pajamos	630
	Pelnas (nuostoliai) iš galimų parduoto skolos vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės
( 623)	pokyčio rizika apdrausta	( 623)
( 38)	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	( 37)
15 902	2017 m. gruodžio 31 d.	15 726

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurių išpirkimo terminas yra 2018 metai.

17 PASTABA. FINANSINIS TURTAS, KURIS Į APSKAITĄ STRAUKIAMAS TIKRĄJA VERTE, JOS POKYTĮ PRIPAŽĮSTANT PELNU ARBA NUOSTOLIAIS

Grupė				Bankas
	2017	2016		2017	2016
	26 069	19 666	Laikomas prekybai finansinis turtas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kuris pirminio pripažinimo metu buvo įtrauktas į apskaitą tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba	26 069	19 666
	353 027	345 604	nuostoliais	353 027	341 862
	379 096		365 270 Iš viso finansinio turto, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte	379 096	361 528

2017 m. gruodžio 31 d. grupės ir banko finansinis turtas, kuris po pirminio pripažinimo įtraukiamas į apskaitą tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, yra investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. 2016 m. gruodžio 31 d. grupės finansinis turtas, kuris po pirminis pripažinimo įtraukiamas į apskaitą tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, taip pat apėmė SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones 3 742 tūkst. eurų. Kaip nurodyta 23 pastaboje, UAB "SEB Venture Capital" yra likviduojama.

Po pirminio pripažinimo vertybiniai popieriai priskiriami turtui, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją / rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB "SEB Venture Capital" verslo tikslas buvo uždirbti pelną iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

17 PASTABA. FINANSINIS TURTAS, KURIS Į APSKAITĄ STRAUKIAMAS TIKRĄJA VERTE, JOS POKYTĮ PRIPAŽĮSTANT PELNU ARBA NUOSTOLIAIS (TĘSINYS)

Lentelėje nurodyta finansinio turto, kuris į apskaitą įtraukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, dinamika.

Grupė		Bankas
313 380	2016 m. sausio 1 d.	309 590
213 905	Įsigijimai	213 784
(181 708)	Pardavimai ar išpirkimai	(180 910)
27	Perkainojimas	( 602)
345 604	2017 m. sausio 1 d.	341 862
118 339	Įsigijimai	118 339
(99 827)	Pardavimai ar išpirkimai	(97 519)
(11 089)	Perkainojimas	(9 655)
	353 027 2017 m. gruodžio 31 d.	353 027

Finansinio turto, kuris į apskaitą įtraukiamas tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėse "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" ir "Pelnas (nuostolis) iš nuosavybės finansinių priemonių".

Pateiktoje finansinio turto, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, sumoje 296 453 tūkst. eurų yra atgautini vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 284 657 tūkst. eurų).

Toliau pateikiami 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. laikomų prekybai ir skolos vertybinių popierių, kurie į apskaitą traukiami tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba nuostoliais, reitingai pagal "Standard & Poor's" ar atitinkamos agentūros duomenis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai
	2017	2016
A-	379 096	361 528
Iš viso	379 096	361 528

18 PASTABA. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas ir grupė naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

2017 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 7 078 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 4-13. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 40 440 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 2 vidaus rizikos grupei.

2016 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 24 804 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 4-12. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 98 710 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 2 vidaus rizikos grupei.

Pateiktose gautinose išvestinių finansinių priemonių sumose 2017 m. gruodžio 31 d. 41 037 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 111 543 tūkst. eurų).

Pateiktose mokėtinose išvestinių finansinių priemonių sumose 2017 m. gruodžio 31 d. 38 323 tūkst. eurų bus padengtos vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 109 704 tūkst. eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

18 PASTABA. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

Grupės ir banko išvestinės finansinės priemonės:

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2017 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	388 263	388 949	701	1 330
Valiutos apsikeitimo sandoriai	381 929	380 856	1 423	465
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options)	185	185	-	-
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	185	185	-	-
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	4 300	4 300	45	13
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	971 040	971 040	7 554	6 750
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	15 000	15 000	-	741
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	708 429	708 429	37 799	35 924
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 592	2 592	-	-
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	285	285	27	26
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	2 472 209	2 471 822	47 549	45 249

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	28 050	28 151	551	651
Valiutos apsikeitimo sandoriai	19 414	19 018	404	73
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options)	185	185	2	2
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	185	185	1	1
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	200	200	6	5
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 241 921	1 241 921	25 719	25 855
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	15 000	15 000		1 455
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	763 708	763 708	97 795	93 739
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	4 142	4 142	0	0
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	4 369	4 369	258	248
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	2 077 174	2 076 879	124 735	122 031

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA. KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
5 813	4 710	Lietuva	5 813	4 710
360	153	Indija	360	153
350	51	Kinija	350	51
263	1	Jungtinė Karalystė	263	1
179	168	Kroatija	179	168
20	-	Kolumbija	20	-
9	-	Švedija	9	-
-	1 900	Rusijos Federacija	-	1 900
-	500	Baltarusija	-	500
-	66	Singapūras	-	66
-	1	Prancūzija	-	1
6 994		7 550 Iš viso kreditų kredito įstaigoms	6 994	7 550
-	-	Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo	-	-
6 994		7 550 Kreditų kredito įstaigoms	6 994	7 550

Kreditų kredito įstaigoms skirstymas pagal šalis:

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms yra suteikta be užstato.

2017 m. gruodžio 31 d. 40 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau nei 1, bet mažiau nei 7 dienas. 2016 m. gruodžio 31 d. 1 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau negu 60 dienų.

2017 m. gruodžio 31 d. visos kreditų kredito įstaigų sumos yra atgautinos per 12 mėnesių nuo balanso datos. 2016 m. gruodžio 31 d. pateiktose kreditų kredito įstaigoms sumose 4 709 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo balanso datos.

Toliau esančioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų institucijoms grynosios vertės analizė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus:

	2017	2016
A+	5 822	4 776
AAA	263	-
BBB-	262	-
A	190	1
Not available	162	285
BBB	160	-
BB	135	88
BB-	-	1 900
CCC	-	500
	6 994	7 550

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA. KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

2017 m. gruodžio 31 d.	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	643 184	594 348	2 038 368	90 269	3 366 169
Užtikrinti indėliais ir vertybiniais popieriais	-	31 496	31 221	453	1 186	64 356
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	6 701	219 291	-	-	225 992
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	-	1 249	117 072	149	140	118 610
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	-	74	286 448	2	-	286 524
Užtikrinti kitu užstatu	-	181 438	401 638	111 390	2 640	697 106
Iš viso	-	864 142	1 650 018	2 150 362	94 235	4 758 757
priemonių	45 774	4 416	282 652	18 226	82 587	433 655
Iš viso kreditų klientams	45 774	868 558	1 932 670	2 168 588	176 822	5 192 412
2016 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	588 735	566 094	1 846 415	100 747	3 101 991
Užtikrinti indėliais ir vertybiniais popieriais	-	37 791	32 756	769	2 022	73 338
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	80	209 410	-	-	209 490
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	-	1 237	103 254	197	191	104 879
įrenginiais	288	162	277 945	2	-	278 397
Užtikrinti kitu užstatu	-	170 429	367 388	128 982	3 611	670 410
Iš viso Kreditai be užtikrinimo	288	798 434	1 556 847	1 976 365	106 571	4 438 505
priemonių	46 691	14 353	332 084	28 565	80 894	502 587
Iš viso kreditų klientams	46 979	812 787	1 888 931	2 004 930	187 465	4 941 092

2017 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis sudarė 79,35 proc. banko paskolų portfelio sumos (2016 m. – 73,86 proc.).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė – 154 tūkst. eurų, o vertybinių popierių vertė yra 247 tūkst. eurų. 2017 m. gruodžio 31 d. atvirkštinių atpirkimo sandorių nebuvo.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA. KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

	2017	2016
Neuždelsti ir vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	736 011	762 361
Kiti verslo klientai	1 781 905	1 804 581
Viešasis sektorius	45 528	46 074
Būsto kreditai	2 079 051	1 904 959
Fiziniai asmenys	160 233	164 265
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	4 802 728	4 682 240
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	110 654	20 540
Kiti verslo klientai	122 338	45 350
Viešasis sektorius	246	905
Būsto kreditai	89 263	99 590
Fiziniai asmenys	15 201	21 221
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	337 702	187 606
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	21 893	29 886
Kiti verslo klientai	28 427	39 000
Būsto kreditai	274	381
Fiziniai asmenys	1 388	1 979
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	51 982	71 246
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	868 558	812 787
Kiti verslo klientai	1 932 670	1 888 931
Viešasis sektorius	45 774	46 979
Būsto kreditai	2 168 588	2 004 930
Fiziniai asmenys	176 822	187 465
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	5 192 412	4 941 092
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(8 150)	(12 864)
Kiti verslo klientai	(22 507)	(28 779)
Būsto kreditai	(19 124)	(25 162)
Fiziniai asmenys	(6 234)	(10 281)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės	(56 015)	(77 086)
Iš viso kreditų klientams grynoji vertė	5 136 397	4 864 006

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA. KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	2017	2016
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	21 893	29 886
Kiti verslo klientai	28 427	39 000
Būsto kreditai	274	381
Fiziniai asmenys	1 388	1 979
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	51 982	71 246
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(7 316)	(11 501)
Kiti verslo klientai	(18 141)	(22 750)
Būsto kreditai	( 274)	( 134)
Fiziniai asmenys	( 910)	(1 045)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės	(26 641)	(35 430)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis	Nekilnojamojo	Kiti verslo		Fiziniai
	sektorius	turto valdymas	klientai	Būsto kreditai	asmenys	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	35 696	26 236	475 945	-	-	537 877
8 rizikos grupė	1 204	88 884	216 286	-	-	306 374
9 rizikos grupė	199	371 729	516 291	-	-	888 219
10 rizikos grupė	8 429	197 566	355 513	-	-	561 508
11 rizikos grupė	-	27 363	121 506	407	-	149 276
12 rizikos grupė	-	2 727	10 352	-	-	13 079
13–16 rizikos grupės	-	16 682	22 378	-	-	39 060
A homogeninė grupė	-	706	26 758	1 793 377	131 877	1 952 718
B homogeninė grupė	-	1 123	16 274	154 205	14 062	185 664
C homogeninė grupė	-	913	8 975	35 737	3 654	49 279
D homogeninė grupė	-	2 082	11 635	83 722	9 539	106 978
E homogeninė grupė	-	-	( 9)	11 603	963	12 557
Nenustatytas reitingas	-	-	1	-	138	139
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	45 528	736 011	1 781 905	2 079 051	160 233	4 802 728
31 December 2016
2016 m. gduodžio 31 d.	33 553	31 564	550 884	-	-	616 001
8 rizikos grupė	2 162	78 375	184 499	-	-	265 036
9 rizikos grupė	260	350 100	452 778	-	-	803 138
10 rizikos grupė	-	239 613	384 978	-	-	624 591
11 rizikos grupė	10 099	20 758	103 367	497	-	134 721
12 rizikos grupė	-	4 609	24 937	-	-	29 546
13–16 rizikos grupės	-	32 637	28 070	-	-	60 707
A homogeninė grupė	-	152	29 430	1 613 992	130 013	1 773 587
B homogeninė grupė	-	967	20 482	145 499	16 875	183 823
C homogeninė grupė	-	653	8 402	40 088	3 785	52 928
D homogeninė grupė	-	2 933	16 154	92 065	10 852	122 004
E homogeninė grupė	-	-	596	12 818	2 650	16 064
Nenustatytas reitingas	-	-	4	-	90	94
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	46 074	762 361	1 804 581	1 904 959	164 265	4 682 240

Mažmeninių ir verslo klientų rizikos vertinimo metodologija yra aprašyta 3 pastabos "Finansinės rizikos valdymo politika" dalyje "Kredito rizikos klasifikavimas".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA. KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai. Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	246	102 064	82 138	23 972	2 940	211 360
Uždelsti 8–30 dienų	-	602	30 033	22 140	1 888	54 663
Uždelsti 31–60 dienų	-	-	1 626	8 555	898	11 079
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	7 988	8 541	34 596	9 475	60 600
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	246	110 654	122 338	89 263	15 201	337 702
Įkeisto turto tikroji vertė	-	110 311	85 413	84 498	10 127	290 349
2016 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	905	2 134	5 992	16 978	2 299	28 308
Uždelsti 8–30 dienų	-	7 111	22 740	21 660	2 969	54 480
Uždelsti 31–60 dienų	-	3 124	244	12 160	1 263	16 791
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	8 171	16 374	48 792	14 690	88 027
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	905	20 540	45 350	99 590	21 221	187 606
Įkeisto turto tikroji vertė	-	20 714	20 957	91 584	12 104	145 359

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2017 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2018 m. sausio mėn., buvo 202 256 tūkst. eurų (2016 m. – 22 692 tūkst. eurų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – 246 tūkst. eurų (2016 m. – nebuvo), nekilnojamojo turto valdymo sektorius – 100 265 tūkst. eurų (visi kreditai 2016 metais), kiti verslo klientai – 77 705 tūkst. eurų (2016 m. – 5 074 tūkst. eurų), būsto kreditai – 21 435 tūkst. eurų (2016 m. – 13 821 tūkst. eurų), kiti fiziniai asmenys – 2 605 tūkst. eurų (2015 m. – 1 663 tūkst. eurų).

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi ir tikroji užstato vertė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Individualiai vertinamos sumažėjusios vertės
paskolos	-	21 893	28 427	274	1 388	51 982
Įkeisto turto tikroji vertė	-	15 358	10 305	-	480	26 143
2016 m. gruodžio 31 d.
Individualiai vertinamos sumažėjusios vertės
paskolos	-	29 886	39 000	381	1 979	71 246
Įkeisto turto tikroji vertė	-	19 007	16 276	247	935	36 465

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA. KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

Pateiktose suteiktų kreditų klientams sumose 2017 m. gruodžio 31 d. 3 880 106 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. 3 593 828 tūkst. eurų).

21 PASTABA. GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Bendra gautina lizingo suma
210 624	202 153	Per vienus metus	210 635	202 164
400 656	290 810	Nuo vienų iki penkerių metų	400 687	290 850
21 079	12 186	Vėliau negu po penkerių metų	21 079	12 186
632 359	505 149	Iš viso bendra gautina lizingo suma	632 401	505 200
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(7 963)	(6 698)	Per vienus metus	(7 963)	(6 698)
(9 216)	(7 545)	Nuo vienų iki penkerių metų	(9 216)	(7 545)
( 30)	( 145)	Vėliau negu po penkerių metų	( 30)	( 145)
(17 209)	(14 388)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	(17 209)	(14 388)
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų
(12 456)	(15 359)	sumažėjusios vertės	(12 456)	(15 359)
602 694		475 402 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	602 736	475 453

2017 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 84,09 proc. lizingo portfelio (2016 m. – 84,77 proc.).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA. GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Neuždelstos ir nesumažėjusios vertės
532 583	407 798	Verslo klientai	532 583	407 798
53 282	40 255	Fiziniai asmenys	53 282	40 255
3 733	3 555	Kiti	3 775	3 606
589 598		451 608 Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	589 640	451 659
		Uždelstos ir nesumažėjusios vertės
7 084	16 003	Verslo klientai	7 084	16 003
1 235	1 182	Fiziniai asmenys	1 235	1 182
1	50	Kiti	1	50
8 320		17 235 Iš viso uždelstų, bet nesumažėjusios vertės	8 320	17 235
		Vertė sumažėjusi
16 522	21 194	Verslo klientai	16 522	21 194
710	724	Fiziniai asmenys	710	724
17 232		21 918 Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi	17 232	21 918
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
556 189	444 995	Verslo klientai	556 189	444 995
55 227	42 161	Fiziniai asmenys	55 227	42 161
3 734	3 605	Kiti	3 776	3 656
615 150		490 761 Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų	615 192	490 812
		Nuostoliai dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų
(11 285)	(14 039)	Verslo klientai	(11 285)	(14 039)
(1 171)	(1 320)	Fiziniai asmenys	(1 171)	(1 320)
-	-	Other	-	-
(12 456)		(15 359) Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios gautinų	(12 456)	(15 359)
602 694	475 402	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	602 736	475 453

Individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.

	2017	2016
Individualiai vertinamos gautinų lizingo įmokos, kurių vertė sumažėjusi
Verslo klientai	16 522	21 194
Fiziniai asmenys	710	724
Iš viso individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi	17 232	21 918
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės
Verslo klientai	(10 269)	(12 077)
Fiziniai asmenys	( 710)	( 724)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės	(10 979)	(12 801)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA. GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	19 785	-	2 739	22 524
8 rizikos grupė	140 276	-	372	140 648
9 rizikos grupė	99 238	-	208	99 446
10 rizikos grupė	174 304	-	322	174 626
11 rizikos grupė	22 789	-	117	22 906
12 rizikos grupė	4 062	-	-	4 062
13–16 rizikos grupės	9 907	-	-	9 907
Homogeninės kreditų grupės	62 222	53 282	17	115 521
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	532 583	53 282	3 775	589 640
2016 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	15 226	-	892	16 118
8 rizikos grupė	85 931	-	1 582	87 513
9 rizikos grupė	71 778	-	654	72 432
10 rizikos grupė	142 710	-	324	143 034
11 rizikos grupė	18 741	-	99	18 840
12 rizikos grupė	2 077	-	-	2 077
13–16 rizikos grupės	14 390	-	-	14 390
Homogeninės kreditų grupės	56 945	40 255	55	97 255
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	407 798	40 255	3 606	451 659

Uždelstos gautinos lizingo įmokos, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	4 539	743	-	5 282
Uždelsti 31–60 dienų	933	37	-	970
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	1 612	455	1	2 068
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	7 084	1 235	1	8 320
Įkeisto turto tikroji vertė	5 942	1 228	-	7 170
2016 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	8 825	597	49	9 471
Uždelsti 31–60 dienų	2 809	497	-	3 306
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	4 369	88	1	4 458
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	16 003	1 182	50	17 235
Įkeisto turto tikroji vertė	13 981	1 169	49	15 199

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA. GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2017 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	16 522	710	-	17 232
Įkeisto turto tikroji vertė	3 525	-	-	3 525
2016 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	21 194	724	-	21 918
Įkeisto turto tikroji vertė	5 222	-	-	5 222

Pateiktose gautinose lizingo įmokose 2017 m. gruodžio 31 d. 392 783 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 294 132 tūkst. eurų).

22 PASTABA. FINANSINĖS PRIEMONĖS

Galimas parduoti finansinis turtas ir gautinos sumos

Galimų parduoti finansinių priemonių ir gautinų sumų struktūra pateikta toliau.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Galimi parduoti vertybiniai popieriai
58	58	AB Panevezio Energija	58	58
4 085	3 210	VISA Inc.	4 085	3 210
4 143		3 268 Iš viso galimų parduoti vertbinių popierių	4 143	3 268

AB "Panevėžio energija" reitingai nenustatyti. Visa Inc. reitingas atitinka A+ pagal Standard & Poor's reitingų skalę.

2017 ir 2016 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

	Grupė		Bankas
Galimos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos		Galimos parduoti	Paskolos ir gautinos sumos
15 924	53 985	2016 m. sausio 1 d.	15 924	53 985
	-	Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos		-
185		kurso įtakos	185
3 023	-	Įsigijimai	3 023	-
(21 447)	(54 105)	Pardavimai arba išpirkimai	(21 447)	(54 105)
-	325	Palūkanų pajamos	-	325
21 447	( 205)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	21 447	( 205)
(15 864)	-	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	(15 864)	-
3 268	-	2017 m. sausio 1 d.	3 268	-
		Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos		-
( 411)	-	kurso įtakos	( 411)
1 286	-	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	1 286	-
4 143	-	2017 m. gruodžio 31 d.	4 143	-

Paskolų ir gautinų sumų perklasifikavimas

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius iš galimo parduoti ir laikomo prekybai turto į paskolas ir gautinas sumas. 2015 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 53 985 tūkst. eurų (2016 m. jie buvo išpirkti). Tikroji vertė atskleista 3 pastabos "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimas" dalyje "Tikroji vertė" (3 pastaba).

Didžiausią dalį galimų parduoti vertybinių popierių 2017 metų pabaigoje Visa Inc. akcijos. Daugiau informacijos yra pateikta 3 pastabos skirsniuose bb) "Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką" ir "Tikroji vertė".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA. INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

Grupė				Bankas
2017	2016		2017	2016
		Vertybiniai popieriai, įtraukti į apskaitą pagal savikainos metodą:
-	-	UAB "SEB Venture Capital"	-	7 240
-	-	UAB "SEB investicijų valdymas"	2 871	2 871
-	-	Iš viso investicijų į nuosavybės vertybinius popierius	2 871	10 111

UAB "SEB investicijų valdymas" yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

UAB "SEB Venture Capital" yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu. 2017 m. liepos 31 d. vienintelis akcininkas priėmė sprendimą likviduoti įmonę. Po sprendimo priėmimo buvo įvertinta atgautina investicijos į patronuojamąją įmonę suma ir sudarytas atidėjinys, kurio vertė 402 tūkst. eurų (rodomas eilutėje "Grynasis nuostolis iš investicijų"). 2017 m. gruodžio mėn. likusios lėšos – 6 796 tūkst. eurų – buvo išmokėtos bankui. Grąžintų akcininkui lėšų ir investicijos apskaitinės vertės skirtumas buvo 42 tūkst. eurų. Šis skirtumas įtrauktas į eilutę "Grynasis nuostolis iš investicijų". 2017 m. gruodžio 31 d. UAB "SEB Venture Capital" turėjo likviduojamos įmonės statusą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA. ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2017 m. ir 2016 m. grupės ir banko nematerialiojo turto sudėtis:

Grupė		Bankas
Programinė įranga ir kitas		Programinė įranga ir kitas
ilgalaikis nematerialusis		ilgalaikis nematerialusis
turtas		turtas
	Įsigijimo vertė
44 054	2015 m. gruodžio 31 d.	44 002
1 606	Įsigytas turtas	1 606
(3 427)	Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	(3 427)
42 233	2016 m. gruodžio 31 d.	42 181
	Sukaupta amortizacija ir
	vertės sumažėjimas
35 173	2015 m. gruodžio 31 d.	35 121
3 033	Apskaičiuota metų amortizacija	3 033
(2 614)	Perleisto ir (ar) nurašyto turto	(2 614)
35 592	2016 m. gruodžio 31 d.	35 540
	Įsigijimo vertė
42 233	2016 m. gruodžio 31 d.	42 181
1 885	Įsigytas turtas	1 885
( 794)	Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	( 794)
43 324	2017 m. gruodžio 31 d.	43 272
	Sukaupta amortizacija ir
	vertės sumažėjimas
35 592	2016 m. gruodžio 31 d.	35 540
3 321	Apskaičiuota metų amortizacija	3 321
( 235)	Perleisto ir (ar) nurašyto turto	( 235)
38 678	2017 m. gruodžio 31 d.	38 626
	Likutinė vertė
6 641	2016 m. gruodžio 31 d.	6 641
4 646	2017 m. gruodžio 31 d.	4 646

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 63 612 tūkst. eurų. 2012 metais atlikti vertės sumažėjimo testavimo rezultatai parodė, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 16 954 tūkst. eurų, į nuostolius. Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo. Šios sistemos likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 2 385 tūkst. eurų (2016 m. gruodžio 31 d. – 4 353 tūkst. eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialiojo turto sudėtis.

			Grupė
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 485	16 622	39 153
Įsigytas turtas	-	2 232	707	2 939
Perklasifikuotas turtas	-	-	368	368
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(5 061)	(4 471)	(9 532)
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 656	13 226	32 928
Sukauptas nusidėvėjimas
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 760	12 373	32 133
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 202	1 146	2 348
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	-	( 52)	( 52)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(5 059)	(4 057)	(9 116)
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 903	9 410	25 313
Įsigijimo vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 656	13 226	32 928
Įsigytas turtas	-	2 165	940	3 105
Perklasifikavimai iš nematerialiojo turto	-	-	153	153
Perklasifikavimai į lizingo gautinas sumas	-	-	( 146)	( 146)
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(2 863)	(2 405)	(5 268)
2017 m. gruodžio 31 d.	46	18 958	11 768	30 772
Sukauptas nusidėvėjimas
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 903	9 410	25 313
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 338	1 174	2 512
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	-	( 77)	( 77)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(2 856)	(2 073)	(4 929)
2017 m. gruodžio 31 d.	-	14 385	8 434	22 819
Likutinė vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	46	3 753	3 816	7 615
2017 m. gruodžio 31 d.	46	4 573	3 334	7 953

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialiojo turto sudėtis.

			Bankas
	Pastatai ir kitas
	nekilnojamasis	Kompiuterinė		Iš viso ilgalaikio
	turtas	įranga	Biuro įranga ir kita	materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 474	16 458	38 978
Įsigytas turtas	-	2 229	707	2 936
Perklasifikuotas turtas	-	-	368	368
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(5 059)	(4 469)	(9 528)
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 644	13 064	32 754
Sukauptas nusidėvėjimas
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 750	12 324	32 074
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 199	1 125	2 324
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	( 1)	( 52)	( 53)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(5 056)	(4 056)	(9 112)
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 893	9 341	25 234
Įsigijimo vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 644	13 064	32 754
Įsigytas turtas	-	2 165	940	3 105
Perklasifikavimai iš nematerialiojo turto	-	-	153	153
Perklasifikavimai į lizingo gautinas sumas	-	-	( 146)	( 146)
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(2 862)	(2 370)	(5 232)
2017 m. gruodžio 31 d.	46	18 947	11 641	30 634
Sukauptas nusidėvėjimas
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 893	9 341	25 234
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 338	1 155	2 493
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	-	( 77)	( 77)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(2 855)	(2 053)	(4 908)
2017 m. gruodžio 31 d.	-	14 376	8 366	22 742
Likutinė vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	46	3 751	3 723	7 520
2017 m. gruodžio 31 d.	46	4 571	3 275	7 892

AB SEB bankas

2017 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA. INVESTICINIS TURTAS

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinio turto sudėtis:

Grupė		Bankas
	Įsigijimo vertė
4 750	2015 m. gruodžio 31 d.	4 750
572	Perimtas/Įsigytas turtas	572
(1 419)	Perleistas turtas	(1 419)
3 903	2016 m. gruodžio 31 d.	3 903
	Sukauptas nusidėvėjimas
323	2015 m. gruodžio 31 d.	323
101	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	101
( 42)	Perleistas turtas	( 42)
382	2016 m. gruodžio 31 d.	382
	Vertės sumažėjimas
316	2015 m. gruodžio 31 d.	316
316	2016 m. gruodžio 31 d.	316
	Įsigijimo vertė
3 903	2016 m. gruodžio 31 d.	3 903
608	Perimtas/Įsigytas turtas	608
(1 823)	Perleistas turtas	(1 823)
2 688	2017 m. gruodžio 31 d.	2 688
	Sukauptas nusidėvėjimas
382	2016 m. gruodžio 31 d.	382
78	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	78
( 103)	Perleistas turtas	( 103)
357	2017 m. gruodžio 31 d.	357
	Vertės sumažėjimas
316	2016 m. gruodžio 31 d.	316
316	2017 m. gruodžio 31 d.	316
	Likutinė vertė
3 205	2016 m. gruodžio 31 d.	3 205
2 015	2017 m. gruodžio 31 d.	2 015

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė lizingu išnuomotas ir perimtas turtas (žemė ir pastatai).

Bankas tikisi realizuoti perimtą turtą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA. KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2017 2016			2017	2016
		Kitas finansinis turtas
6 221	880	Išankstinės įmokos už nuomojamą turtą	6 221	880
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
42 576	33 036	sąskaitų	42 576	33 036
77	30	Sumos iki atsiskaitymo	77	30
1 567	1 693	Sukauptų pajamų vertė	2 456	2 520
51	34	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vertė	51	34
2 710	2 838	Kito finansinio turto grynoji vertė	2 710	2 838
53 202	38 511	Iš viso kito finansinio turto	54 091	39 338
		Kitas nefinansinis turtas
575	626	Dar neperleistas nuomininkams turtas	575	626
4 843	5 915	Būsimų laikotarpių išlaidos	4 835	5 907
-	35	Gautini mokesčiai	-	-
2 501	2 516	Kito turto grynoji vertė	1 815	1 869
7 919	9 092	Iš viso kito nefinansinio turto	7 225	8 402
61 121		47 603 Iš viso kito turto grynosios vertės	61 316	47 740

Pateiktose kito turto sumose 2017 m. gruodžio 31 d. 5 387 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 1 255 tūkst. eurų).

Kito turto kredito kokybė yra aukšta, nėra reikšmingų pradelstų sumų.

Kito finansinio turto tikroji vertė apytiksliai lygi jo apskaitinei vertei.

28 PASTABA. ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS

Grupė				Bankas
	2017	2016		2017	2016
	721 354	991 925	Skola, grąžintina per vienus metus	721 354	991 925
	677 271	378 896	Skola, grąžintina po vienų metų	677 271	378 896
	1 398 625		1 370 821 Iš viso skolų kredito įstaigoms	1 398 625	1 370 821

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

29 PASTABA. KLIENTŲ INDĖLIAI

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
4 686 924	4 343 316	Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 692 234	4 352 734
697 829	780 956	Per vienus metus grąžintini terminuotieji indėliai	697 829	780 956
26 774	28 062	Po vienų metų grąžintini terminuotieji indėliai	26 774	28 062
5 411 527		5 152 334 Iš viso klientų indėlių	5 416 837	5 161 752
Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
1 978 101	1 939 471	Juridinių asmenų indėliai ir sąskaitos	1 983 411	1 948 889
3 433 426	3 212 863	Fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos	3 433 426	3 212 863
5 411 527		5 152 334 Iš viso klientų indėlių	5 416 837	5 161 752

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurios nuo 2015 m. liepos mėn. yra apskaičiuojamos kaip procentas nuo indėlių visomis valiutomis, bet neviršijant 100 tūkst. eurų ekvivalento.

30 PASTABA. IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė		Bankas
2017 2016		2017	2016
	Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
- 1 164	2011 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	1 164
- 2 314	2012 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	2 314
- 741	2013 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	741
	2014 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su
- 3 310	indeksu (išpirkimas 2017 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	3 310
526 519	indeksu (išpirkimas 2018 m.)	526	519
526	8 048 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių	526	8 048

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA. SUKAUPTOS SĄNAUDOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Grupė		Bankas
2017 2016		2017	2016
	Kiti finansiniai įsipareigojimai
15 445	7 624 Sumos iki atsiskaitymo	15 445	7 624
1 658	2 163 Klientų lėšos iš prekybos vertybiniais popieriais	1 658	2 163
1 002	875 Gautos išankstinės įmokos už lizingą	1 002	875
3 137	2 153 Mokėtinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	3 137	2 153
7 256	9 131 Atidėjiniai nebalansiniams įsipareigojimams	7 256	9 131
5 707	5 634 Faktoringo mokėtinos sumos	5 707	5 634
34 472	12 303 Kiti finansiniai įsipareigojimai	34 472	12 303
68 677	39 883 Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	68 677	39 883
	Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
1 875	103 Sukaupti mokesčiai	1 863	91
5 561	5 623 Sukauptas atostogų rezervas	5 531	5 597
2 686	2 482 Išankstinės įmokos už nuomą	2 686	2 484
1 061	796 Kiti įsipareigojimai	993	710
11 183	9 004 Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	11 073	8 882
79 860	48 887 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atidėjinių	79 750	48 765

Kiti finansiniai įsipareigojimai 2017 m. pabaigoje padidėjo dėl to, kad vėlavo mokėjimai banko klientams, automatinių kortelių skaitytuvų turėtojams. Šios sumos buvo sumokėtos kitą darbo dieną.

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Lentelėje toliau pateiktas atidėjinių nebalansiniams įsipareigojimams pasikeitimas.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
9 131	3 710	Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	9 131	3 710
293	5 139	papildomai suformuoti atidėjiniai per laikotarpį	293	5 139
(1 274)	-	atstatyti nepanaudoti atidėjiniai	(1 274)	-
( 894)	282	kiti pokyčiai	( 894)	282
7 256		9 131 Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	7 256	9 131
Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
542	367	Sukauptos sąnaudos	542	367
		Nefinansiniai įsipareigojimai
79	168	Būsimų laikotarpių pajamos	79	168
41	3,242	Atidėjiniai nenaudojamoms patalpoms	41	3,242
12 418	11 446	Kitos sukauptos sąnaudos	12 291	11 328
13 080		15 223 Iš viso sukauptų sąnaudų	12 953	15 105

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA. SUKAUPTOS SĄNAUDOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI (TĘSINYS)

2016 m. bankas turimai nuostolingai sutarčiai suformavo atidėjinį, kurio suma 3 242 tūkst. eurų. Ši suma pateikta Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidų eilutėje bei finansinės būklės ataskaitoje sukauptų sąnaudų eilutėje. 2017 metais bankas nuolat peržiūrėjo atidėjinį ir atstatė 3 201 tūkst. eurų. Atidėjinio atkūrimas susijęs su tuo, kad dalis sutarčių pasibaigė, dalis pastatų vėl buvo pradėta naudoti banko veikloje, o dalis grąžinta nuomotojams. Atidėjinio atkūrimas yra pateiktas toje pačioje pirmiau esančios lentelės eilutėje.

Pateiktose sukauptų sąnaudų, kitų įsipareigojimų ir atidėjinių sumose 2017 m. gruodžio 31 d. 13 329 tūkst. eurų bus padengtos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2016 m. gruodžio 31 d. – 10 161 tūkst. eurų).

32 PASTABA. AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 19,40 eurų. Už visas išleistas akcijas yra sumokėta. Švedijos Karalystėje registruotai "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 637 tūkst. eurų (2016 m. – 637 tūkst. eurų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 637 tūkst. eurų (2016 m. buvo 637 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 156 400tūkst. eurų (2016 m. – 138 868 tūkst. eurų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 156 686 tūkst. eurų (2016 m. – 139 535 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2017 ir 2016 metais yra pateikiamas lentelėje toliau.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
( 38)	13	Galimų parduoti Vyriausybės vertybinių popierių vertės pokytis	( 37)	13
		Galimų parduoti Vyriausybės vertybinių popierių perkainojimo rezervo
-	19	amortizacija	-	19
1 286	(15 864)	Nuosavame kapitale pripažintas rezultatas (22 pastaba)	1 286	(15 864)
( 187)	2 375	Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (13 pastaba)	( 187)	2 375
		Galimo parduoti finansinio turto grynasis pokytis, išskaičiavus atidėtąjį
1 061	(13 457)	pelno mokestį	1 062	(13 457)

2017 m. gruodžio 31 d. bendruosius ir kitus rezervus sudaro bendrasis rezervas galimiems nuostoliams padengti – 2 704 tūkst. eurų, (2016 m. – 2 704 tūkst. eurų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas, kuris sudaro 562 tūkst. eurų (2016 m. - 800 tūkst. eurų), ir kuris bus išmokėtas "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

SEB įgyvendina ilgalaikes skatinimo programas (Long - term equity based incentive, LTI), kurios yra atlygio paketo dalis siekiant ilgalaikės programų dalyvių atsakomybės SEB ir skirta skatinti darbuotojų susidomėjimą ilgalaikės plėtros ir vertės kūrimu SEB. Tai su akcijomis susijusios finansinės priemonės.

Šių programų tikslas – atlyginti aukščiausio lygio vadovams ir SEB veiklai labai svarbios kompetencijos darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2017 metais buvo 562 tūkst. eurų (2016 metais – 800 tūkst. eurų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę "Kitos administracinės išlaidos".

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl pirmiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

32 PASTABA. AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. vienintelis banko akcininkas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

33 PASTABA. VALDOMAS TURTAS

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
7 835	7 713	Klientų pinigai	-	-
232 572	198 754	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų	-	-
786 234	673 572	turtas	-	-
1 026 641		880 039 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB "SEB investicijų valdymas". 2017 m. turto valdymo mokestis buvo 7 166 tūkst. eurų (2016 m. – 6 449 tūkst. eurų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pajamos už paslaugų mokesčius".

34 PASTABA. KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

• I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas;
• II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas;
• išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis.

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

34 PASTABA. KAPITALO PAKANKAMUMAS (TĘSINYS)

2017 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse.

	Grupė	Bankas
I lygio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	647 260	645 292
II lygio kapitalas	9 675	9 675
iš jo vertės koregavimų perviršis	9 456	9 456
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	3 288 180	3 282 256
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2017 m. gruodžio 31 d.	19,98%	19,95%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
2017 m. gruodžio 31 d.	19,98%	19,95%

2016 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	657 385	655 514
II ly gio kapitalas	7 378	7 376
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	7 356	7 356
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	3 411 093	3 411 762
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2016 m. gruodžio 31 d.	19,49%	19,43%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
2016 m. gruodžio 31 d.	19,49%	19,43%

2017 m. gruodžio 31 d. ir per visus 2017 ir 2016 metus bankas ir grupė tenkino kapitalo pakankamumo reikalavimus.

35 PASTABA. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų kitomis negu eurai valiutomis atviroji pozicija tūkstančiais eurų 2017 m. gruodžio 31 d.

Grupė				Bankas
	Pozicija procentais nuo				Pozicija procentais nuo
Pozicija	kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	kapitalo
(4 061)	(0,62)	JAV doleriai (USD)	1,1993	(4 061)	(0,62)
( 9)	-	Kanados doleriai (CAD)	1,5039	( 9)	-
16	-	Rusijos rubliai (RUB)	69,392	16	-
597	0,09	Likusios ilgosios pozicijos	N.d.	597	0,09
( 180)	(0,03)	Likusios trumposios pozicijos	N.d.	( 180)	(0,03)
4 250		0,65 Atvira ilgoji pozicija	N.d.	4 250	0,65

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA (TĘSINYS)

2016 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
(6 077)	(0,92)	JAV doleriai (USD)	1,0453	(6 077)	(0,92)
20	0,00	Kanados doleriai (CAD)	1,4154	20	0,00
19	0,00	Rusijos rubliai (RUB)	63,2555	19	0,00
197	0,03	Likusios ilgosios pozicijos	N.d.	197	0,03
( 42)	-	Likusios trumposios pozicijos	N.d.	( 42)	-
6 119		0,92 Atvira ilgoji pozicija	N.d.	6 119	0,92

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.

Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (36 pastaba).

36 PASTABA. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pakitus 1 p. p. (mln. eurų).

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2017	2016
Akcininkų nuosavybės rinkos vertės pokyčiui (delta 1proc.)	21 524	22 265
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (bankas)	559	528
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (grupė)	559	528

Toliau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. eurų.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
1 457	1 724	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	1 457	1 724
38	285	Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	38	285
17	5	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	17	5
299	386	Nuosavybės kainų rizika (autonomiškai)	299	386
( 288)	( 636)	Diversifikacijos efektas	( 288)	( 636)
1 524		1 764 Iš viso	1 524	1 764

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2017 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	4 261 992	208 917	672 678	5 143 587
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	576 979	21 907	5 579	604 465
Skolos vertybiniai popieriai	98 785	203 694	92 520	394 999
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	147 417	-	-	147 417
Nebalansiniai turto straipsniai	449 663	246 390	296 879	992 932
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 534 836	680 908	1 067 656	7 283 400
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	697 735	19 891	6 749	724 375
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	566 006	457 913	219 359	1 243 278
Kiti įsipareigojimai	499	-	-	499
Nebalansiniai įsipareigojimai	702 113	73 483	217 336	992 932
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	1 966 353	551 287	443 444	2 961 084
Spraga	3 568 483	129 621	624 212	4 322 316
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas,				1 427 173

nepriklausantys nuo palūkanų normos 5 749 489

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2016 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	3 929 924	205 544	735 563	4 871 031
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	449 010	21 638	6 707	477 355
Skolos vertybiniai popieriai	76 871	154 783	146 537	378 191
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	11 602	4	-	11 606
Nebalansiniai turto straipsniai	789 170	141 168	330 925	1 261 263
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 256 577	523 137	1 219 732	6 999 446
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	780 998	26 145	1 876	809 019
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	701 637	266 627	112 268	1 080 532
Kiti įsipareigojimai	6 980	500	-	7 480
Nebalansiniai įsipareigojimai	606 989	196 531	457 743	1 261 263
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 096 604	489 803	571 887	3 158 294
Spraga	3 159 973	33 334	647 845	3 841 152
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas,				1 779 756

nepriklausantys nuo palūkanų normos 5 620 908

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2017 m. gruodžio 31 d.

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	4 261 992	208 917	672 678	5 143 587
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	577 020	21 908	5 579	604 507
Skolos vertybiniai popieriai	98 785	203 694	92 344	394 823
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	147 417	-	-	147 417
Nebalansiniai turto straipsniai	449 663	246 390	296 879	992 932
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 534 877	680 909	1 067 480	7 283 266
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	697 735	19 891	6 749	724 375
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	566 006	457 913	219 359	1 243 278
Kiti įsipareigojimai	499	-	-	499
Nebalansiniai įsipareigojimai	702 113	73 483	217 336	992 932
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	1 966 353	551 287	443 444	2 961 084
Spraga	3 568 524	129 622	624 036	4 322 182
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				1 430 170
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				5 752 352

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2016 m. gruodžio 31 d.

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	3 929 924	205 544	735 563	4 871 031
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	449 041	21 657	6 707	477 405
Skolos vertybiniai popieriai	76 871	154 783	146 360	378 014
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	11 602	4	-	11 606
Nebalansiniai turto straipsniai	789 170	141 168	330 925	1 261 263
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 256 608	523 156	1 219 555	6 999 319
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	780 998	26 145	1 876	809 019
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	701 637	266 627	112 268	1 080 532
Kiti įsipareigojimai	6 980	500	-	7 480
Nebalansiniai įsipareigojimai	606 989	196 531	457 743	1 261 263
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 096 604	489 803	571 887	3 158 294
Spraga	3 160 004	33 353	647 668	3 841 025
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				1 786 028

Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas,

nepriklausantys nuo palūkanų normos 5 627 053

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA. ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2017 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB "SEB Venture Capital", kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2017 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pelno (nuostolių) ataskaita

	2017	2016
Palūkanų pajamos	119 530	116 849
Palūkanų išlaidos	(20 486)	(30 126)
Grynosios palūkanų pajamos	99 044	86 723
(Nuostoliai) / Nuostolių atkūrimai dėl sumažėjusios kreditų vertės	4 937	7 939
(Nuostoliai) / Nuostolių atkūrimai dėl lizingo portfelio	1 058	(3 867)
(Atidėjiniai) / atidėjinių atkūrimai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	981	(4 846)
Kiti vertės sumažėjimai	( 94)	( 17)
(Nuostoliai) / nuostolių atkūrimai dėl sumažėjusios vertės	6 882	( 791)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl	105 926	85 932
Grynosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	65 655	57 988
Grynasis pelnasuž nuosavybės vertybinius popierius	-	21 449
Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių
operacijas	2 619	2 265
Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	-	2 357
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11 982	11 885
Grynasis (nuostolis) iš investicijų	( 444)	-
Išlaidos personalui	(39 762)	(41 939)
Kitos administracinės išlaidos	(35 811)	(39 773)
Pelnas prieš pelno mokestį	110 165	100 164
Pelno mokesčio sąnaudos	(16 289)	(5 583)
Grynasis metų pelnas	93 876	94 581
Skiriamas
Patronuojančios įmonės akcininkams	93 876	94 581
Nekontroliuojančiai daliai	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA. ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2017 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", bendrųjų pajamų ataskaita

	2017	2016
Grynasis pelnas už metus	93 876	94 581
Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pelnas (realizuotas rezultatas) iš galimo parduoti finansinio turto	1 248	(15 851)
Finansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	-	19
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	( 187)	2 375
Straipsniai, kurie nebus perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:	-	-
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	1 061	(13 457)
Iš viso bendrųjų pajamų	94 937	81 124
Skiriama:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	94 937	81 124
Nekontroliuojančiai daliai	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA. ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2017 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", finansinės būklės ataskaita

	2017	2016
Turtas
Grynieji pinigai	118 828	117 812
Likučiai centriniuose bankuose	1 105 066	61 501
Lėšos bankuose	214 052	1 391 552
Galimi parduoti Vyriausybės vertybiniai popieriai	15 902	16 663
Finansinis turtas, kuris į apskaitą traukiamas tikrąja verte, jos pokytį pripažįstant pelnu arba
nuostoliais	379 096	361 528
Išvestinės finansinės priemonės	47 549	124 735
Kreditai kredito įstaigoms	6 994	7 550
Kreditai klientams	5 136 397	4 864 006
Gautinos lizingo įmokos	602 694	475 402
Finansinės priemonės:
– galimas parduoti turtas	4 143	3 268
Investicijos į patronuojamąsias įmones	-	7 240
Ilgalaikis nematerialusis turtas	4 646	6 641
Ilgalaikis materialusis turtas	7 953	7 596
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	181	189
Investicinis turtas	2 015	3 205
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	11 004	24 927
Kito turto grynoji vertė	61 121	47 603
Iš viso turto	7 717 641	7 521 418
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	13	18
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 398 625	1 370 821
Išvestinės finansinės priemonės	45 249	122 031
Klientų indėliai	5 411 527	5 156 898
Sukauptos sąnaudos	13 080	15 209
Mokėtinas pelno mokestis	1 187	4 292
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	526	8 048
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	79 861	48 881
Iš viso įsipareigojimų	6 950 068	6 726 198
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
Įstatinis kapitalas	299 564	299 564
Atsargos kapitalas	637	637
Finansinio turto perkainojimo rezervas	1 097	36
Privalomasis rezervas	156 686	139 154
Bendrieji ir kiti rezervai	3 266	3 504
Nepaskirstytasis pelnas	306 323	352 325
Iš viso nuosavo kapitalo	767 573	795 220
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	7 717 641	7 521 418

AB SEB bankas

2017 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA. ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2017 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", nuosavybės pokyčių ataskaita

	b da lis ka č ben dro Nu ės i pa jan ia i i ten nt tro osa vy nu o ve
	kc ini A s ka ita las p	Ats arg os ka ita las p	Fin ini o t urt an s o ka ino j im per o rez erv as	Pri lom is va as re zer va s	dr ie j i ir Ben kit i i rez erv a	kir Ne sty tas pa s is p lna e s	I š v iso
d d. žio 20 15 31 g m. ruo	29 9 5 64	637	13 49 3	121 02 3	3 1 76	364 20 3	80 2 0 96
lim duo fina kai Ga ti nsin io t noj imo urto o p ar pe r ky kai is p tis i šs čia gry re zer vo nas o vus dėt kes i ius čiu at uos mo s		- -	( 76) 13 4	-	-	-	( 76) 13 4
kai Fin inio noj imo tur to p ans er rez erv o dė l pe k lasi fi kav izac ija imo ort am r Gry is m lna etų nas pe s dro kto kap lą Ben sios ita trau	-	- - -	19 - ( 13 4	- -	- -	- 94 58 1 94	19 94 58 1 81 1 24
jam į s į n pa os, uos avą kėj kcij Mo ima is s a om kė lim lom Per as į Pr iva j į re ą zer vą den dai Div i	- - - -	- - - -	57) - - -	- - 18 131 -	- 32 8 - -	581 47 2 ( ) 18 131 ( 88 80 0)	80 0 - ( 88 80 0)
d žio d. 20 16 31 g m. ruo	29 9 5 64	637	36	139 15 4	3 5 04	352 32 5	795 22 0
lim duo fina kai Ga ti nsin io t noj imo urto o p ar pe r ky šs kai čia is p tis i gry re zer vo nas o vus dėt kes čiu i ius at uos mo s lna Gry is m etų nas pe s dro kto kap lą Ben sios jam į s į n ita trau pa os, uos avą	- -	- - - -	1 0 61 - 1 0 61	- - -	- - -	- 93 876 93 876	1 0 61 93 876 94 937
den dai Div i kėj kcij Mo ima is s a om kė lim lom Per as į Pr iva j į re ą zer vą	- - -	- - -	- - -	- - 17 5 32	- ( ) 238 -	( 6) 123 14 80 0 ( 17 5 32)	( 6) 123 14 56 2 -
d žio d. 20 17 31 g m. ruo	29 9 5 64	637	1 0 97	156 68 6	3 2 66	30 6 3 23	767 57 3

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA. ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2017 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pinigų srautų ataskaita

	2017	2016
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	115 420	112 025
Sumokėtos palūkanos	(22 814)	(32 386)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11 133	10 549
Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas	2 851	2 710
Grynasis pelnas (nuostoliai)i už operacijas su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis	404	(2 112)
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vertė	65 774	58 179
Išlaidos personalui	(38 984)	(39 838)
Kitos išlaidos	(21 252)	(28 352)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	112 531	80 775
trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius
Trumpalaikio turto pokytis
Privalomųjų atsargų centriniame banke sumažėjimas (padidėjimas)	(5 210)	11 064
Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas)	560	163 174
Klientams suteiktų kreditų (padidėjimas)	(267 314)	(376 858)
Gautinų lizingo įmokų (padidėjimas)	(124 956)	(82 113)
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas)	(15 971)	(2 076)
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	(412 891)	(286 809)
Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų indėlių padidėjimas	255 171	387 583
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	34 437	(16 926)
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	289 608	370 657
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš pelno mokestį	(10 751)	164 623
Sumokėtas pelno mokestis	(5 624)	(5 807)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	(16 375)	158 816
Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto	(4 990)	(4 722)
Investicijų į galimus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pirkimas	-	( 88)
Investicijų į galimus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pardavimas	731	729
Grynieji pinigai, gauti likvidavus patronuojamąją įmonę	6 796	-
Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	-	2 357
Investicijų į kitus vertybinius popierius pirkimas	(683 379)	(610 027)
Investicijų į vertybinius popierius pardavimas	659 468	676 523
Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)	(21 375)	64 772
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
Dividendai, sumokėti patronuojančiąjai įmonei	(123 146)	(88 800)
Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas)	( 5)	1
Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)	30 236	280 047
Išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas	(6 866)	(8 226)
Sumokėtos palūkanos už išleistus vertybinius popierius	( 594)	( 530)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)	(100 375)	182 492
Grynasis pinigų / pinigų ekvivalentų pokytis	(138 125)	406 080
Pinigų / pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	1 512 143	1 106 063
Pinigų / pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.	1 374 018	1 512 143
Iš jų:
laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	1 041 167	2 812
vienos nakties indėliai	140 432	4 055
grynieji pinigai	118 828	117 812
korespondentinių sąskaitų lėšos	73 591	1 387 464
	1 374 018	1 512 143

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA. SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus.

	Palūkanų norma	Bankas
	(proc.)	2017	2016
Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vertė)	min.-0,50 maks.3,50 -	12 541	26 803
6 metų pabaigoje		45	6
320 Kitas turtas metų pabaigoje	-	200	312
Indėlių likutis metų pabaigoje	min. -0,05 maks. 5,49	46 975	34 706
109 Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		85	67
5 Nepanaudotas kredito likutis	11	5	5
22 Gautos garantijos metų pabaigoje	-	-	22
86 Palūkanų pajamos	-	109	86
( 33) Palūkanų išlaidos	-	( 12)	( 33)
SEB grupe grynoji vertė	-	(2 212)	( 345)
	26 803 34 706 Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su ( 831)

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku.

Grupė			Palūkanų norma	Bankas
2017	2016		(proc.)	2017	2016
150 104	1 344 863	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vertė)	min.-0,50 maks. 3,50 -	150 104	1 344 863
40 440	99 328	metų pabaigoje		40 440	99 328
58	26	Kitas turtas metų pabaigoje	-	58	26
1 246 901	1 255 138 28 722	Indėlių likutis metų pabaigoje Kiti įsipareigojimai metų pa baigoje	min. -0,05 maks. 5,49	1 246 901	1 255 138 28 722
5	5	Nepanaudotas kredito likutis	11	5	5
7 421	10 284	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	7 421	10 284
602 021	329 013	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	602 021	329 013
3 114	723	Palūkanų pajamos	-	3 114	723
(11 249)	(14 996)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(11 249)	(14 996)
1 856	889	SEB grupe grynoji vertė	-	1 856	889

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA. SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus

	Palūkanų	Bankas
	norma (proc.)	2017	2016
Kreditų likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB investicijų valdymas"	3,5	42	51
Indėlių likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB Venture Capital"	-	-	4 564
UAB "SEB investicijų valdymas"	-	5 310	4 853
Kitas turtas metų pabaigoje	-	889	827
Palūkanų pajamos	- -	121	45
Dividendų pajamos	-	1 680	3 893
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vertė	-	3 543	3 223

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grupė			Palūkanų norma	Bankas
2017	2016		(proc.)	2017	2016
402	536 -	Kreditų likutis metų pabaigoje Gautinos lizingo įmokos	0,751-1,56 -	402	536 -
517	507	Indėlių einamosiose sąskaitose likutis metų pabaigoje		517	507
56	32	Nepanaudotas kredito likutis	11,00-14,00	56	32
759	876	Atlyginimai	-	759	876
246	267	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	246	267
6	10	Palūkanų pajamos	-	6	10
3	2	Kitų pajamų grynoji vertė	-	3	2

39 PASTABA. NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grupė			Bankas
2017 2016				2016
1 066 819	1 069 202	Sutartys suteikti kreditą	1 066 819	1 069 202
409 840	238 384	Suteiktos garantijos	409 840	238 384
36 521	40 566	Išleisti akredityvai	36 521	40 566
22 003	15 084	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	22 003	15 084
-	11	Išleistos garantijos deponavus lėšas	-	11

Teisminės pretenzijos

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. grupei ir bankui buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA. NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI (TĘSINYS)

Kiti įsipareigojimai

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas.

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
		Būsimos minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos
28 695	31 611	sutartis	28 695	31 611
7 570	7 676	iki 1 metų	7 570	7 676
16 350	18 693	1-5 metai	16 350	18 693
4 775	5 242	vėliau negu 5 metai	4 775	5 242
		Būsimos minimalios įmokos, kurias tikimasi gauti pagal neatšaukiamas
(4 746)	(4 656)	subnuomos sutartis	(4 812)	(4 755)
		Nuomos ir subnuomos įmokos, pripažintos sąnaudomis
4 633	11 539	minimalios įmokos pagal nuomos sutartis	4 633	11 539
(1 944)	(1 168)	įmokos pagal subnuomos sutartis	(1 973)	(1 198)

Visi nenutraukiami įsipareigojimai yra iki dešimties metų.

Toliau lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grupė			Bankas
2017	2016		2017	2016
1 984	1 679	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	2 007	1 705
2 762	2 977	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	2 805	3 050
		Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
4 746	4 656	sutartis	4 812	4 755

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA. FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUDENGIMAS

2017 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai.

		ž f Pr ip int ina in io a o ns		Su kur ios ėra mo s, n
	f Pr ip ž int ina in io a o ns	ben dro į ip ig j imo j i s are o	ž f Pr ip int ina in io t urt a o ns o	ka bū du ito tar pu s s	Ga i p in ig in ia i ut		f K ita ina in is t urt s ns as,
Tu rta s	ben dro j i su tur to ma	ka ba lan į ity ta sum a, s se	j i su g ry no ma	ka ba lan į ity tos s se	žst i ata u	Gry j i su no ma	ba lan ip ž int p r a as se	I š v iso
šve f I in ės ina in ės iem ės st ns p r on	1 6 28 649	1 5 80 56 0	48 08 9	40	( ) 34 7	47 70 2	19 3	47 54 9
š v I iso tu rto	1 6 28 64 9	80 56 0 1 5	48 08 9	40	( 34 ) 7	70 2 47	193	9 47 54

	f Pr ip ž int ina in io a o ns	f Pr ip ž int ina in io t urt a o ns o	f Pr ip ž int ina in io a o ns	Su kur ios ėra mo s, n			f K it i ina in ia i ns
	į ip ig j imo s are o	ben dro ka j i su į ity ta ma s ,	į ip ig j im j i o g s are o ry no	ka bū du ito tar pu s s			į ip ig j ima i, s are o
Į ip ig j ima i s are o	ben dro j i su ma	ba lan se	sum a	ka ba lan į ity tos s se	ke Į ist i p in ig i a	Gry j i su no ma	ba lan ip ž int i p r a se	I š v iso
f I šve in ės ina in ės iem ės st ns p r on	1 6 26 147	1 5 80 56 0	45 58 7	40		45 54 7	33 8	45 24 9
š v I iso į ip ig j im s are o ų	1 6 26 147	1 5 80 56 0	45 58 7	40	-	45 54 7	33 8	45 24 9

AB SEB bankas

2017 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA. FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUDENGIMAS (TĘSINYS)

2016 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai.

		f Pr ip ž int ina in io a o ns		kur Su ios ėra mo s, n
	f ž Pr ip int ina in io a o ns	ben dro į ip ig j imo j i s are o	f ip ž int ina in io t Pr urt a o ns o	ka bū du ito tar pu s s	Ga i p in ig in ia i ut		f ita ina in is t K urt s ns as,
Tu rta s	ben dro j i su tur to ma	ka ba lan į ity ta sum a, s se	j i su g ry no ma	ka ba lan į ity tos s se	žst i ata u	Gry j i su no ma	ž ba lan ip int p r a as se	š v I iso
f I šve in ės ina in ės iem ės st ns p r on	1 0 38 609	912 56 9	126 04 0	25 5	-	125 78 5	1 3 05	124 73 5
š v iso I tu rto	1 0 38 60 9	912 56 9	126 04 0	25 5	-	125 78 5	1 3 05	124 73 5

	k dy be dro ka Vy ino ios io u žs ito ir p š ūs ita ima i t ta uta rty s n s rp usa s s s an a sus r v
	f ž Pr ip int ina in io a o ns	f ž Pr ip int ina in io t urt a o ns o	f ip ž int ina in io Pr a o ns	Su kur ios ėra mo s, n			f it i ina in ia i K ns
	į ip ig j imo s are o	ben dro ka j i su į ity ta ma s ,	į ip ig j im j i o g s are o ry no	ka bū du ito tar pu s s			į ip ig j ima i, s are o
Į ip ig j ima i s are o	ben dro j i su ma	ba lan se	sum a	ka ba lan į ity tos s se	ke Į ist i p in ig i a	Gry j i su no ma	ba lan ip ž int i p r a se	I š v iso
f šve I in ės ina in ės iem ės st ns p r on	1 0 36 45 8	912 56 9	123 88 9	25 5	-	123 63 4	1 8 58	122 03 1
š v I iso į ip ig j im s are o ų	1 0 36 45 8	912 56 9	123 88 9	25 5	-	123 63 4	1 8 58	122 03 1

Pirmiau pateiktose lentelėse parodytas finansinis turtas ir įsipareigojimai, kurie balanse yra parodom kaip grynoji vertė arba kuriems gali būti taikoma tarpusavio užskaita dėl vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutarčių ar panašių susitarimų kartu su atitinkama užtikrinimo priemone. Finansinis turtas ir įsipareigojimai balanse yra parodomi kaip grynoji vertė, kai bankas turi juridiškai pagrįstą teisę vykdyti tarpusavio užskaitą ir vykdydamas įprastinę veiklą, ir bankroto atveju ir ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomos vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutartys ar panašūs susitarimai ir kurie nėra parodyti finansinės būklės ataskaitoje kaip grynoji vertė, yra sandoriai, kurie paprastai yra privalomi vykdyti bankroto ar įsipareigojimų nevykdymo atveju, o ne vykdant įprastinę veiklą, arba sandoriai, kai bankas arba grupė neketina įskaityti atitinkamų finansinių priemonių tuo pačiu metu.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA. ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

2018 m. vasario 7 d. suėjo galimų parduoti vertybinių popierių (Lietuvos Respublikos Euroobligacijų), kurių balansinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 15 902 tūkst. eurų, išpirkimo terminas. Šių vertybinių popierių tikrosios vertės rizika buvo apdrausta, apsidraudimo priemonės buvo palūkanų normos pasikeitimo sandoriai. Suėjus šių vertybinių popierių išpirkimo terminui bankas ir grupė nebeturi apsidraudimo nuo rizikos priemonių.

****