AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2017 m. kovo 13 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–8
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	9–26
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	27
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	28
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	29
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	30–31
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	32–33
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	34–109
1 PRIEDAS	110–136

Bendras reikšmingumo lygis	3 600 tūkst. Eur. Vienodas reikšmingumo lygis buvo
Bankui ir Grupei	taikomas tiek Bankui, tiek Grupei.
Kaip mes jį nustatėme	5 % pelno prieš apmokestinimą, koreguoto vienkartiniu realizuotu pelnu dėl "Visa Europe Limited" finansinių priemonių pardavimo ir atidėjinio neaiškioms mokestinėms pozicijoms atstatymo. Šie vienkartiniai koregavimai turėjo įtakos tiek Banko, tiek Grupės pelnui prieš apmokestinimą.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką
$\mathbf{p}_{\alpha}$ ckah in aqutime gumu nontòq

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB bankas

2016 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2016 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras, - Lietuva prisijungė prie euro zonos narių.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	299 563 606,20 EUR
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	[email protected]
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "SEB investicijų valdymas".

Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	J. Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 528
Faksas	(8 5) 2681 575

Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas	[email protected] www.seb.lt

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Grupės organizacinė struktūra

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2016 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas buvo sudaręs 16 sutarčių su AB Šiaulių banku (juridinio asmens kodas 112025254, adresas Tilžės g. 149, LT-76348 Šiauliai).

5. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2016 m. gruodžio 31 d. dvi banko ne nuosavybės VP emisijos buvo įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405078
Emisijos dydis (vnt.)	38 857
Vieneto nominalioji vertė	0,01 eurų
Emisijos dydis	1 125 376,50 eurų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 12 21
Išpirkimo data	2017 01 09

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405086
Emisijos dydis (vnt.)	47 032
Vieneto nominalioji vertė	0,01 eurų
Emisijos dydis	1 362 140,86 eurų
Emisijos galiojimo pradžios data	2012 05 30
Išpirkimo data	2017 06 13

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

6. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (adresas Europos a. 1 A, LT-09308 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (adresas Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (adresas Taikos pr.32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 34 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (5 finansinių paslaugų centrai ir 29 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

7. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibudinimas

2016 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. AB SEB banko grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi bendrovės – UAB "SEB investicijų valdymas" ir UAB SEB "Venture Capital". Lietuvoje dar veikia šios SEB grupės įmonės: gyvybės draudimo bendrovė "SEB gyvybės draudimas", nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus", SEB grupės paslaugų teikimo centras Vilniuje ("Skandinaviska Enskilda Banken AB" Vilniaus filialas), teikiantis pagalbos verslui paslaugas (atlieka operacijas, teikia IT, personalo administravimo ir finansų apskaitos paslaugas) SEB grupei — jos antrinėms įmonėms ir padaliniams dvidešimtyje pasaulio šalių.

2016 metais didėjo AB SEB banko grupės turtas, gerėjo veiklos efektyvumas, didėjo pajamos ir pelnas, augo paskolų ir indėlių portfelis, augo klientų, pasirinkusių SEB pagrindiniu banku, skaičius ir didėjo jų aktyvumas.

2016 metais AB SEB bankas uždirbo 94,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 93,1 mln. eurų audituoto grynojo pelno. 2015 metais AB SEB bankas uždirbo 62,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 58,8 mln. eurų audituoto grynojo pelno. Neįskaičiuojant nebūdingų vienkartinių sandorių, AB SEB banko 2016 metų audituotas grynasis pelnas buvo 68,3 mln. eurų, o AB SEB banko grupės audituotas grynasis pelnas buvo 67,0 mln. eurų.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2016 metų gruodžio 31 d. buvo 796 mln. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 804 mln. eurų), t. y. sumažėjo 1 procentu.

AB SEB banko grupės turtas 2016 metų gruodžio 31 d. buvo 7,5 mlrd. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 6,9 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 10 procentų.

AB SEB banko ir AB SEB banko grupės likvidumo reikalavimai 2016 metais buvo vykdomi.

AB SEB banko grupės 2016 metų pajamos buvo 181,5 mln. eurų (2015 m. – 151,7 mln. eurų). Neskaičiuojant nebūdingų vienkartinio pobūdžio pajamų 2016 metų pirmą pusmetį (dėl parduotų "Visa Europe Limited" akcijų), banko grupės pajamos buvo 160,1 mln. eurų, t. y. padidėjo 6 proc., palyginti su 2015 metais.

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2016 metų gruodžio 31 d. buvo 5,3 mlrd. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 4,9 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 9 procentais. 2016 metais smulkiajam ir vidutiniam verslui SEB banko suteikta paskolų suma buvo 465 mln. eurų, arba 16 proc. daugiau negu 2015 metais, didelėms įmonėms – 988 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau negu 2015 metais. 2016 m. įgyvendinant plėtros ir inovacijų projektus aktyvesnės buvo transporto, didmeninės prekybos, maisto pramonės, energetikos ir nekilnojamojo turto bendrovės. Gyventojams suteiktų paskolų suma būstui įsigyti buvo 348 mln. eurų – 25 proc. didesnė negu 2015 metais, o paskolų kokybė išliko gera.

SEB banko indėlių portfelis (įskaičiuojant finansų institucijų lėšas) 2016 metų gruodžio 31 d., nepaisant mažų palūkanų aplinkos, buvo 5,2 mlrd. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 4,8 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 8 procentais.

Keičiantis klientų elgsenai ir didėjant konkurencijai skaitmeninės bankininkystės rinkoje, bankas ir toliau daug dėmesio skyrė nuotolinių, savitarnos paslaugų plėtrai ir skaitmeniniams sprendimams. Gyventojams buvo sudaryta galimybė paimti vartojimo kreditą internetu ir per kelias minutes sužinoti atsakymą dėl automobilio lizingo.

Kasdienes banko paslaugas gyventojai nori gauti nuotolinėmis priemonėmis, nevykdami į banko skyrių – internetu ar telefonu. 99,5 proc. piniginių operacijų SEB banko klientai atlieka savarankiškai, tačiau, ieškodami finansų konsultacijų, jie ir toliau kreipiasi į banko specialistus. Todėl jau beveik 40 proc. AB SEB banko skyrių tinklo yra įrengtos savitarnos zonos, o darbuotojų laikas yra skiriamas klientų konsultacijoms finansų klausimais. 2016 metų gruodžio pabaigoje SEB bankas turėjo 34 klientų aptarnavimo skyrius visoje Lietuvoje, iš jų 13 finansinių konsultacijų skyrių, kuriuose neatliekamos grynųjų pinigų operacijos.

SEB interneto banko Lietuvoje registruotų vartotojų 2016 metų pabaigoje buvo 1,24 mln., t. y. padidėjo 41 tūkst., arba 3 proc., palyginti su 2015 metų gruodžio 31 d. duomenimis. Prie SEB interneto banko mobiliaisiais įrenginiais 2016 metų gruodžio pabaigoje jungėsi 28 proc. daugiau vartotojų negu 2015 metų gruodį.

2016 metų duomenimis, padidėjo SEB banko klientų Lietuvoje atsiskaitymo kortele dalis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais. 2016 m. šis santykis buvo 39 procentai, 2015 m. – 35 procentai.

SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankomatus – 2016 metų gruodžio 31 d. bankomatų tinklą sudarė 531 bankomatai. Taip pat klientai gali atsiskaitydami už pirkinius mokėjimo kortele parduotuvėse nemokamai pasiimti grynųjų pinigų – tokių parduotuvių 2016 metų pabaigoje buvo apie 1 400 visoje Lietuvoje.

Norėdamas užtikrinti kuo didesnį bankomatų saugumą, SEB bankas ir toliau investavo į bankomatų tinklo modernizaciją ir diegė šiuolaikiškas saugumo sistemas, pavyzdžiui, rašalo kasetes, suliesiančias visus bankomate esančius grynuosius pinigus, jei bus bandoma į jį įsilaužti.

2016 metais AB SEB banko grupė toliau įgyvendino SEB tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai pagal pagrindines tris atsakomybės sritis (valdymo atsakomybės, aplinkos apsaugos atsakomybės ir socialinės atsakomybės): atsakingas pardavimas ir rinkodara, finansinių nusikaltimų prevencija, atsakinga nuosavybė, poveikio aplinkai mažinimas, tvarus finansavimas ir investicijos, savo darbuotojų branginimas, finansinių paslaugų prieinamumas, investavimas į bendruomenes.

2016 metais AB SEB banko grupė pristatė naujas ir tobulino dabartines paslaugas, daug dėmesio skyrė privačių ir verslo klientų konsultavimui.

2016 metais AB SEB bankas pristatė Pasirengimo pensijai rodiklį bei Automobilių įperkamumo indeksą. Bankas taip pat skyrė daugiau dėmesio jaunimui, norėdamas patarti jiems finansų valdymo klausimais: organizavo ir pristatė jaunimo apklausos rezultatus, apžvelgdamas į jų taupymo, finansų valdymo, atlyginimų lūkesčius, kvietė vyresniųjų klasių moksleivius į interaktyvias diskusijas asmeninių finansų temomis, SEB banko darbuotojai lankėsi Lietuvos mokyklose ir diskutavo su moksleiviais apie asmeninių finansų planavimą.

SEB bankas vykdė aktyvius veiksmus, kuriais siekė paskatinti gyventojus pagalvoti apie būsimą pensiją ir susimąstyti apie taupymo senatvei svarbą. Gyventojai naudodamiesi specialia žaisminga "SEB gyvybės draudimo" ir "SEB investicijų valdymo" sukurta pensijų prognozės priemone gali sužinoti būsimos pensijos prognozes.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

SEB bankas nuolat peržiūri ir supaprastina finansinių paslaugų teikimo sutartis. Banko klientai, nuo 2016 metų imantys vartojimo kreditą, vietoj ankstesnės 12 puslapių sutarties sudaro vos vieno puslapio sutartį, o privatūs lizingo paslaugų naudotojai ‒ dviejų puslapių vietoj buvusios 25 puslapių sutarties.

2016 metais SEB bankas tęsė privačių klientų konsultavimo programą – didesnis dėmesys buvo skiriamas suteikiant jiems žinių apie finansavimą vartojimo reikmėms. AB SEB banko privačių klientų konsultavimo programa 2016 metais pelnė pirmąją vietą integruotos komunikacijos kampanijos kategorijoje ("PaRa/Impact Awards 2016").

AB SEB bankas toliau daug dėmesio skyrė ir įmonių konsultavimui, teikdamas patarimus kuriančioms bei vystančioms verslą bendrovėms. Mažoms ir vidutinėms įmonėms SEB bankas trečią kartą organizavo renginį "Inovacijų laboratorija", kurioje įmonės ieškojo atsakymų, kaip galėtų augti, diegdamos inovacijas, taip pat galėjo išbandyti specialias inovacijų taikymo metodikas.

2016 metais bankas atliko ir pristatė Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausą "Baltic Business Outlook 2016", kurios rezultatai atskleidė Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių lūkesčius, planuojamas investicijas ir numatomus darbuotojų skaičiaus pokyčius. 2016 metais bankas verslo klientus kvietė į renginį "Baltic Business Summit 2016", taip pat ketvirtą kartą pristatė Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausą, kurioje finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius šešis mėnesius, apyvartos prognozes, nurodė svarbiausius iššūkius.

2016 metais AB SEB banko grupė stengėsi suteikti klientams vertingos informacijos, galinčios padėti jiems kurti pridėtinę vertę. AB SEB bankas organizavo leidinių "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymą klientams, kartu su Lietuvos nacionaline televizija tęsė projektą "Lietuva gali", norėdamas padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose ir kurti darbo vietas. Bankas klientams leido leidinius "Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga", "Namų ūkių finansinio turto barometras", periodinį naujienlaiškį "Taupymas ir investavimas", nuolat informavo klientus apie finansų rinkas, makroekonominę padėtį. AB SEB bankas tinklalapyje www.seb.lt sukūrė ir plėtojo skiltį "Infobankas", kurioje periodiškai skelbiama aktuali informacija finansų valdymo klausimais. SEB bankas 2016 metais išleido elektroninius naujienlaiškius gyventojams, atskirai – jaunimui, taip pat verslo įmonėms, kuriuose dalinamasi aktualia finansų valdymo informacija.

AB SEB banko grupė dalyvavo įgyvendinant visuomenei ir bendruomenėms svarbius socialinės veiklos projektus – kartu su TV3 televizija keturioliktą kartą surengė ir įgyvendino projektą "Išsipildymo akcija 2016", vienuoliktus metus iš eilės apdovanojo geriausius šalies abiturientus, tęsė narystę asociacijoje "Mentor Lietuva".

AB SEB banko grupė 2016 metais pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("Euromoney", "EMEA Finance"), geriausiu interneto banku Lietuvoje ("Global Finance"), geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje ("Global Finance", "Global Investor"), geriausiu valiutos prekybos banku Lietuvoje ("Global Finance"), geriausiu privačiosios bankininkystės banku Baltijos šalyse ("The Banker") bei buvo pripažintas geriausiu privačios bankininkystės paslaugas teikiančiu banku Lietuvoje ("Euromoney"). Lietuvoje platinamus SEB investicinius fondus valdanti bendrovė "SEB Investment Management AB" pripažinta geriausia fondų valdymo įmone Švedijoje ("Fondmarknaden.se"), o SEB investiciniai fondai įvertinti kaip geriausi Švedijoje ("Morningstar"). Lietuvoje platinami SEB investiciniai fondai buvo pripažinti geriausiais Europoje ("€uro").

AB SEB bankas 2016 metais tapo vienu geidžiamiausiu darbdavių Lietuvoje – dienraščio "Verslo žinios" ir darbo skelbimų portalo cv.lt organizuojamuose Geidžiamiausio darbdavio rinkimuose pelnė antrąją vietą didelių įmonių kategorijoje. Darbo paieškos portalo "CV Market" atliktame tyrime "Patraukliausias darbdavys 2016" dalyvavę respondentai SEB banką pripažino pačiu patraukliausiu darbdaviu Lietuvoje. 2016 metais AB SEB bankas tapo nacionaliniu "European Business Awards" finalininku, įvertinus vykdomą tvarią veiklą.

8. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys. AB SEB banko grupės pajamos pelnas 2016 metais, palyginus su 2015 metais, padidėjo:

mln. EUR	2016	2015	Pokytis
Grynosios pajamos	182	152	20%
Išlaidos	(82)	(78)	5%
Pelnas prieš paskolų nuostolius	100	74	35%
Paskolų nuostoliai	(1)	(5)	-84%
Pelnas prieš pelno mokestį	99	69	44%
Pelno mokestis	(6)	(10)	-42%
Grynasis pelnas	93	59	58%

2016 metų pajamų padidėjimą lėmė keletas priežasčių: a) VISA Europe Ltd akcijos pardavimas, b) didėjančios skolinimo apimtys su stabilia marža, c) grynosios komisinių pajamos, atspindinčios klientų aktyvumo padidėjimą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Pagrindiniai finansiniai rodikliai:

	2016	2015	Pokytis
Grynasis pelnas (mln. EUR)	93	59	58%
C/I (pajamų ir išlaidų santykis)	0,45	0,51	-6 b.p.
Naujos suteiktos paskolos (mlrd. EUR)	1,9	1,7	10%
Paskolos ir lizingas, grynąja verte (mlrd.
EUR)	5,3	4,9	9%
Indėliai (mlrd. EUR)	5,2	4,8	8%

Paskolų portfelio padidėjimą lėmė išaugusi paklausa tiek privačiame, tiek verslo segmente

Kai kurie grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

Grupė		Rodiklis	Bankas
2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31		2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31
1,07 proc.	0,89 proc.	1,31 proc.	Vidutinė turto grąža	0,96 proc.	0,94 proc.	1,32 proc.
9,41 proc.	7,55 proc.	12,12 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	8,52 proc.	8,02 proc.	12,34 proc.
			Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai,
4,69	3,81	6,03	eurais	4,23	4,02	6,12
51,60	52,09	51,55	Akcijos buhalterinė vertė litais	51,12	51,82	51,37

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

2017 m. vasario 1 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, 2016 metais AB SEB bankas uždirbo 94,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 93,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2015 metais AB SEB bankas uždirbo 62,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 58,8 mln. eurų audituoto grynojo pelno.

2017 m. vasario 15 d. bankas pranešė, kad Aivaras Čičelis, Banko valdybos narys ir Banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, paskirtas Banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktoriumi. Aivaras Čičelis, kuris ir toliau bus Banko valdybos nariu, naujas pareigas pradės eiti nuo 2017 m. vasario 20 dienos. Bankas rinks naują valdybos narį, kuris bus atsakingas už Verslo bankininkystės tarnybos veiklą.

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie savo finansinius reikalus tvarko kasdien. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią viziją, atsižvelgdama į SEB grupės siekius, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• ryšių su klientais stiprinimas. Siekdamas šio tikslo, bankas ir toliau savo veikloje vadovausis pagrindinio banko savo klientams (angl. Home bank) strategija. Jos esmė – tapti pagrindiniu banku savo klientams, kuris teikia pasiūlymus, atitinkančius klientų finansinius poreikius. Pagrindinį dėmesį skiriame visapusiškiems ryšiams su klientais, teikdami patarimus ir konsultacijas, vertindami paprastumą ir rodydami pagarbą. Įgyvendindamas šią strategiją, bankas kuria naujas ir patrauklias paslaugas dabartiniams ir būsimiems klientams, atitinkančias šių klientų segmentų poreikius. Bankas reguliariai matuoja privačių ir verslo klientų patenkinimo rodiklius;

• darbo kultūra ir žmonės. Bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali tobulėti ir realizuoti savo visas galimybes. Norėdamas nustatyti, ar darbuotojai patenkinti darbu, bankas ir SEB grupė taiko Insight metodiką, kuri padeda įvertinti, kiek darbuotojai dalyvauja organizacijos veikloje, koks jų veiklos efektyvumas;

sritims:

o pajamų didinimui, a) ieškodamas naujų pajamų šaltinių, b) didindamas dėmesį klientų konsultavimui, c) optimizuodamas banko paslaugų kainodarą;

• veiklos efektyvumo gerinimas. Norėdamas efektyviai dirbti ir būti konkurencingas, bankas planuoja pagrindinį dėmesį skirti šioms

o pelningumo užtikrinimui bankas įgyvendina verslo kapitalo koncepcija (angl. business equity) paremtą kainodarą; verslo kapitalas – tai sandoriui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, kurie nustatyti atsižvelgiant į sandorio rizikingumą.
o sąnaudų efektyvumo užtikrinimui, a) racionaliai nustatydamas ir kasdienių, ir su projektais susijusių užduočių prioritetus, b) reguliariai tikrindamas atliekamus darbus, norėdamas išvengti užduočių (funkcijų) dubliavimo ir taip patobulindamas vidinius organizacijos procesus;

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

rizikos valdymo tobulinimas. Prisiimti riziką nėra savaiminis tikslas taip siekiama kurti vertę klientams ir užtikrinti akcininkams jų nuosavybės grąžą. SEB banko grupė taiko patikimą sistemą rizikai valdyti, turinčią ilgalaikes nepriklausomas rizikos kontrolės funkcijas nuo jos sukūrimo datos, kurias papildo keletas pažangių vidaus modelių ir išsami sprendimų priėmimo struktūra, puikus darbuotojų suvokimas apie riziką, vienodi apibrėžimai ir principai, prisiimamos rizikos kontrolė, neviršijant nustatytų limitų ir didelis išorės veiksnių atskleidimo skaidrumas visą dėmesį skiriant:
o pagrindinių bankui būdingų rizikos rodiklių stebėsenai (angl.KRI),
o užtikrinant priežiūros institucijų reikalavimų atitikimą (pvz., Bazelio III nuostatos).

11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

AB SEB banko grupė tyrimo bei plėtros veiklos nevykdė.

12. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

Per 2016 metus grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė ne daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo. AB SEB bankas grupės ilgalaikio turto įsigijimai per 2016 metus pateikti lentelėje:

mln. EUR	2016 12 31
Nematerialusis turtas	1,6
Transporto priemonės	0,5
Kompiuterinė technika	2,2
Kitas materialusis turtas	0,1
Nuomojamų patalpų rekonstrukcija	0,5
Iš viso	4,9

13. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta 2016 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 3 pastabos skyriuje Finansinės rizikos valdymo politika. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

14. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Bankas, kaip ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, taiko rekomendacinio pobūdžio į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksą, kurio AB SEB bankas iš esmės laikosi. Nuostatų, kurių nesilaikoma, priežastys nurodytos Bendrovių valdymo kodekse (žr. 2016 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 1 priedą). Bendrovių valdymo kodeksas ir kita informacija apie AB SEB banko valdymo praktiką skelbiama banko interneto svetainėje www.seb.lt ir reguliuojamos rinkos operatoriaus (vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius") centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

15. Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymas

SEB grupė įgyvendina tokią rizikos valdymo, planavimo ir paskesnio stebėjimo sistemą, pagal kurią veiklos, likvidumo ir finansavimo planavimas, rizikos, kapitalo valdymas, rezultatų ir veiklos valdymas būtų glaudžiai susiję.

Priimtų veiklos sprendimų finansines pasekmes SEB valdo didelį dėmesį skirdamas trims sritims: a) plėtrai, veiklos įvairovei ir veiklos rizikos mastui, b) kapitalui, finansavimui ir likvidumo reikalavimų laikymuisi, c) pelningumui.

SEB grupė nustato tikslus bei nuolat juos peržiūri norėdama efektyviai valdyti išteklius atsižvelgiant į šias išvardytas sritis.

Rizikos valdymas yra pagrindinis bankų uždavinys, ypač svarbus norinti užtikrinti ilgalaikį pelningumą ir veiklos stabilumą.

Bendrą riziką, kuri yra priimtina SEB grupei, nustato SEB grupės valdyba vadovaudamasi pagrindiniu principu, kad prisiimta rizika nėra savitikslis dalykas: ji prisiimama norint sukurti pridėdinę vertę klientams ir tvarią vertę akcininkams. Rizikos tolerancijos lygį apibrėžiančiame dokumente SEB grupės valdyba aprašo ilgalaikį požiūrį į banko prisiimamą rizikos lygį, finansavimo struktūrą, likvidumo rezervą bei kapitalą, reikalingą visų rūšių rizikai padengti atsižvelgiant į galiojančius veiklą reguliuojančių institucijų reikalavimus.

Rizikos toleranciją apibrėžiantis dokumentas yra ypač svarbus planuojant veiklą ir apima visas pagrindines rizikos rūšis, t. y. kredito riziką, likvidumo riziką, rinkos riziką, operacinę riziką ir kt. Rizikos vertinimo būdai ir priemonės yra nustatomi atsižvelgiant į priimtiną riziką bei peržiūrimi kiekvienais metais.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

SEB patiriamą rizikos mastą nuolat stebi rizikos valdymo padaliniai, vadovai ir SEB grupės valdyba.

Verslo padaliniai yra atsakingi už riziką, kuri atsiranda vykdant jų veiklą. Jie yra pirmoji apsauga nuo galimų nepageidaujamų pasekmių ir turi užtikrinti, kad nuo sandorio pradžios būtų priimti teisingi sprendimai, o atsirandanti rizika būtų valdoma visą sandorio vykdymo laikotarpį laikantis galiojančių taisyklių.

SEB rizika valdoma atsižvelgiant į ilgalaikę patirtį, glaudžius ryšius su klientais ir laikantis bankinės veiklos reikalavimų. Verslo padaliniams jų uždavinius įgyvendinti padeda visoje grupėje taikomi vienodi rizikos valdymo principai, politikos ir nustatyta sprendimų priėmimo hierarchija.

Rizikos kontrolės ir atitikties padaliniai – tai antrasis rizikos valdymo lygmuo, nepriklausantis nuo verslo padalinių.

Riziką kontroliuojančių padalinių uždavinys - nustatyti, vertinti ir kontroliuoti riziką. Rizika yra vertinama tiek bendruoju tiek detaliuoju lygmeniu, nustatant limitus sandorių ir portfelių lygmenyje. Kredito portfelio kokybė stebima ir analizuojama nuolat, taip pat ir atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Atitikties padalinys užtikrina, kad būtų tinkamai laikomasi galiojančių reikalavimų, ir visą dėmesį skiria derinimo klausimams, vadovaudamasis valdybos ir vadovų nurodymais.

Rizikos valdymo kokybė nuolat vertinama trečiuoju rizikos valdymo lygmeniu, t. y. ją vertina - vidaus audito padalinys, taip pat ir išorės auditoriai.

AB SEB bankas prisiima kredito, rinkos, likvidumo, operacinę ir kitokią riziką. Daugiau informacijos apie konkrečias rizikos rūšis, jų vertinimo ir valdymo priemones žr. 2015 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 3 pastaboje "Finansinės rizikos valdymo politika". Per ataskaitinį laikotarpį esminių pasikeitimų rizikos valdyme nebuvo.

Finansinė grupė			Rodiklis	Bankas
2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31		2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31
32,95 proc.	Vykdomas**	200.06 proc.	Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)*/Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis	32,89 proc.	Vykdomas**	199,76 proc.
20,47proc.	22,57 proc.	19,49 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	20,35 proc.	22,43 proc.	19,43 proc.
1,09 proc.	0,81 proc.	0,92 proc.	Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	1,09 proc.	0,81 proc.	0,92 proc.
1,11 proc.	0,81 proc.	0,92 proc.	Didžiausia bendra atviroji pozicija	1,12 proc.	0,82 proc.	0,92 proc.
21,87 proc.	18,62 proc.	22,31 proc.	Didžiausios paskolos vienam skolininkui<= 25 proc. kapitalo	21,95 proc.	18,69 proc.	22,38 proc.

2016 metais AB SEB banko grupė vykdė visus priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus (žr. lentelę toliau).

*- Galiojo iki 2014 12 31.

**- Konkretus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio dydis nebuvo skelbiamas, kadangi Europos Komisija nebuvo patvirtinusi techninių standartų, reglamentuojančių šio rodiklio skaičiavimą.

Bankui, įtaką daro viso pasaulio įvykiai bei globali ekonomika. Mūsų aplinka dar niekuomet taip sparčiai nesikeitė. Bankui įtaką taip pat daro įvairūs socialiniai ekonominiai ir politiniai veiksniai:

Didesnis priežiūros institucijų dėmesys ir griežta kontrolė įgyvendinant bankų veiklos reglamentavimą
Verslo investavimo veiklai vis dar neigiamą įtaką daro didelis išorinis politinis neapibrėžtumas
Visuomenės požiūris į bankų sektorių pasikeitus kainoms 2015 metais, pasitikėjimas bankais šiek tiek mažėja
Naujos įstatymų leidybos iniciatyvos: Mokėjimo sąskaitų direktyva; tarpbankinis atsiskaitymo kredito kortele mokestis, būsto paskolų direktyva, MIFID 2
2016 metų parlamento rinkimai didina įtampą ir populizmo riziką
Neigiamos palūkanų normos rizika keičia bankų veiklos aplinką
Gerėjantys namų ūkių lūkesčiai yra palankus ilgalaikį skolinimąsi ir taupymo planus skatinantis veiksnys

16. Įmonių grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Grupė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesų informacinės sistemos, kurios užtikrintų būtiną vidaus kontrolės sistemą, ir patikimus finansinės atskaitomybės duomenis. Paminėtinos šios pagrindinės grupėje veikiančios vidaus kontrolės sudedamosios dalys: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas, kasdieninė grupės operacijų apskaita, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis, nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus, įdiegta verslo ir verslo priežiūros procesų vidaus kontrolė, taikomos kitos kontrolės priemonės.

2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

17. Emitento įstatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas banko įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vertė):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (EUR)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	19,40	299 563 606,20	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	299 563 606,20	100,00

Visos banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

18. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos įmonių registre registruotam bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", teisinė forma – viešoji ribotos atsakomybės bendrovė, juridinio asmens kodas 502032-9081, buveinės adresas Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedijos Karalystė, 2016 m. gruodžio 31 d. priklausė 15 441 423 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 100 proc. AB SEB banko akcijų. Jokių balsavimo teisių apribojimų banko akcijoms nėra nustatyta, Jokių specialių kontrolės teisių, kaip tai numatyta šio metinio pranešimo rengimui taikomos LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijos 25 str. 3 d. 5 p. taip pat nėra nustatyta.

19. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Nei bankas nei banko grupė 2016 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai ar netiesiogiai nevaldė jokių reikšmingų akcijų paketų.

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

Banko įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas su tam tikromis išimtimis nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

Banko valdybą renka banko stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Bankas neturi ir per 2016 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei priimti sprendimą bankui įsigyti savų akcijų.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22. Emitento organai

AB SEB banko įstatuose yra nustatyta, kad banko organai yra:

banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas);
banko stebėtojų taryba (toliau taryba);
banko valdyba (toliau valdyba);
banko administracijos vadovas (prezidentas, toliau prezidentas).

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės bei jų įgyvendinimas yra nustatyti banko įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 8 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Valdybos nariai individualių jiems, kaip valdybos nariams, suteiktų įgaliojimų neturi, jie veikia kartu kaip kolegialus organas arba atskirai kaip atitinkamų AB SEB banko tarnybų direktoriai.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir banko įstatų jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

23. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2016 m. gruodžio 31 d.)

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2016 m. gegužės 12 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2016 m. liepos 7 d. išrinktas Banko stebėtojų tarybos pirmininku.

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) pagalbos verslui padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

STEFANAS STIGNÄSAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) smulkių ir vidutinių įmonių segmento vadovas įmonių ir privačių klientų tarnyboje

Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – teisė. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) grupės tarptautinės rizikos valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – inžinerija. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareigas pradėjo eiti 2015 m. gruodžio 18 dieną.

SUSANNE ELIZABETH TAMM

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) mažmeninės bankininkystės tarnybos vidutinių įmonių ir viešojo sektoriaus padalinio vadovė. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narė, išrinkta 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareigas pradėjo eiti 2015 m. gruodžio 18 dieną.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2017 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2016 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VAIDAS ŽAGŪNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2016 m. gruodžio 21 dieną (sprendimas išrinkti valdybos nariu buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 22 d.). Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

JONAS IRŽIKEVIČIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 11 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2020 m. vasario 8 diena (2016 m. vasario 8 d. banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai).

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

JONAS IRŽIKEVIČIUS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas nuo 2011 m. balandžio 11 dienos.

Banko stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų sumų nėra.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Informacija apie banko valdybos nariams, einantiems ir kitas pareigas banke, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. eurų) prieš mokesčius, iš jų:	1 098	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. eurų)	842	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. eurų)	256	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. eurų) prieš mokesčius	19	-	-
Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. eurų) prieš mokesčius:*	220	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. eurų)	169	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. eurų)	51	-	-
Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui apskaičiuotos sumos per 2016 metus (tūkst. eurų) prieš mokesčius:	367	-	-

* Valdybą sudaro 5 nariai.

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

Audito ir atitikties komitetas užtikrina banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, koordinuoja ir vertina vidaus audito padalinio darbą, užtikrina vidaus audito padalinio veiklos nepriklausomumą, svarsto ir vertina vidaus ir išorės audito patikrinimų rezultatus, svarsto kitus priežiūros institucijos teisės aktuose ir komiteto nuostatuose nustatytus klausimus. Banko stebėtojų taryba, vadovaudamasi įstatymais ir priežiūros institucijos teisės aktais, sudaro audito ir atitikties komitetą, nustato jo kompetenciją ir veiklos tvarką, tvirtina nuostatus bei kontroliuoja jo veiklą.

JOHANAS ÅKERBLOMAS (JOHAN ÅKERBLOM)

Komiteto pirmininkas. "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Banko akcijų neturi.

GÖRANAS RASPE'AS (GÖRAN RASPE)

Nepriklausomas narys. Banko akcijų neturi.

BENAS WILSONAS (BEN WILSON)

Buvęs "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" darbuotojas. Banko akcijų neturi.

ARNOLDAS ČULKSTENSAS (ARNOLDS ČULKSTENS)

SEB Life and Pension Holding AB, Rygos filialo vadovas. Banko akcijų neturi.

JONAS GUDMUNDSSONAS (JONAS GUDMUNDSSON)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos IT ir pagalbos verslui tarnybos vadovas.

RIZIKOS KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

Rizikos komitetas pataria banko organams dėl bendros esamos ir būsimos bankui priimtinos rizikos bei strategijos, padeda prižiūrėti, kaip ši strategija įgyvendinama banke, tikrina, ar siūlant banko klientams įsipareigojimų ir turto kainas visiškai atsižvelgta į banko verslo modelį ir rizikos valdymo strategiją bei atlieka kitas komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas. Nei vienas Rizikos komiteto narys banko akcijų neturi.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ (ERKKA KRISTIAN NÄSÄKKÄLÄ)

Komiteto pirmininkas. "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupės tarptautinės rizikos valdymo vadovas.

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos vadovas.

STEFANAS STIGNÄS'AS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) smulkių ir vidutinių įmonių segmento vadovas įmonių ir privačių klientų tarnyboje.

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

Informacija apie Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto sudėtį ir funkcijas yra aprašyta šio pranešimo 28 straipsnyje.

24. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 588 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 3,6 proc. mažiau negu 2015 metų pabaigoje, kai grupėje dirbo 1 648 darbuotojai. Grupėje 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 400, t. y. 5,6 proc. mažiau negu 2015 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 483 darbuotojas.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2016 metus sumažėjo 3,7 proc. – nuo 1 638 iki 1 578, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2016 metų pabaigoje buvo 1 389, t. y. 5,7 proc. mažiau negu 2015 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 473. Mažesnį darbuotojų skaičių lėmė tai, kad, įgyvendindamas veiklos efektyvumo didinimo priemones, bankas palaipsniui mažino darbuotojų skaičių.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2016 metais buvo 1 440 (2015 m. – 1 508 darbuotojai).

	Bankas			Grupė
	2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius
darbuotojus)	1 785	1 638	1 578	1 795	1 648	1 588
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 612	1 473	1 389	1 622	1 483	1 400

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie faktiškai dirbančių banko darbuotojų skaičių ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenumatyta.

Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio fondas per metus sumažėjo 12 procentų, tačiau vadovaujančių darbuotojų mėnesio atlygio vidurkis padidėjo dėl sumažėjusio šių darbuotojų skaičiaus: vadovaujančių darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis per metus padidėjo 6,5 procento 17 procentų sumažėjus banke vadovaujančių darbuotojų skaičiui (nuo 183 iki 152).

Specialistų darbo užmokesčio fondas per metus išliko nepakitęs, tačiau specialistų mėnesio atlygio vidurkis padidėjo dėl sumažėjusio šių darbuotojų skaičiaus: specialistų vidutinis mėnesio darbo užmokestis per metus padidėjo 4,5 procento 4 procentais sumažėjus šių specialistų skaičiui (nuo 1 290 iki 1 237).

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (eurais)
	2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2016 12 31
Vadovaujantys darbuotojai	192	183	152	3 310	3 407	3 630
Specialistai	1 420	1 290	1 237	1 120	1 220	1 275
Iš viso	1 612	1 473	1 389	-	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

25. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokios sąlygos yra numatytos tam tikrose banko sutartyse, tačiau šie susitarimai nelaikytini reikšmingais.

26. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2016 m. sausio 25 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus. Ši sutartis pakeitė nuo 2014 m. sausio 27 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu arba jo deleguotais padalinių atstovais. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

27. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Bankas yra įgyvendinęs organizacines priemones, procedūras ir vidaus kontrolės priemones, taip pat ir interesų konfliktų vengimo ir valdymo srityje, norėdamas, kad emitento vardu nebūtų sudaryti sandoriai, kurie neatitiktų bendrovės tikslų, dabartinių įprastų rinkos sąlygų ar pažeistų akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus.

Per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamą įtaką emitento veiklai ir / arba veiklos rezultatams, taip pat sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir / arba kitų pareigų, nebuvo.

28. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 03-82 "Minimalių kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių darbuotojų atlygio politikos reikalavimų aprašas" 14 punkto reikalavimus.

Grupėje yra patvirtinta atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininko atlygio politika. Taip pat atlygio politika įgyvendina Lietuvos banko valdybos teisės aktus, reglamentuojančius atlygio politikos reikalavimus.

Grupės atlygio politika kuria ir skatina vidinę kultūrą, kuria siekiama kurti ilgalaikę naudą klientams, tokiu būdu sudarant galimybę akcininkams ateityje gauti didžiausią grąžą. Grupės darbuotojų kompetencija ir atsakomybė turi lemiamą reikšmę grupės plėtrai ir veiklai. Grupė skatina siekti labai gerų rezultatų, vadovautis pagrindinėmis grupės vertybėmis ir verslo veikloje prisiimti gerai pasvertą ir subalansuotą riziką, atitinkančią klientų ir akcininkų lūkesčius. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką

Grupėje vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2016 m. vasario 22 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu ir Rizikos departamentu kasmet peržiūri grupės atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetui (toliau – Atlygio komitetas). Banko valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą.

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas teikia pagalbą tarybai svarstant atlygio, lyderystės, veiklos tęstinumo ir kitus personalo klausimus, o taip pat siūlo kandidatus į laisvas banko organų narių vietas ir rekomenduoja atitinkamiems banko organams juos svarstyti bei atlieka kitas teisės aktuose bei atlygio ir skyrimo komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio ir žmogiškųjų komiteto pirmininku ir nariais negali būti renkami asmenys, kurie yra susiję su banku ar jo dukterinėmis įmonėmis darbo santykiais, taip pat banko valdybos nariai. Nei vienas Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto narys banko akcijų neturi.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS (KNUT JONAS MARTIN JOHANSSON)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)'' pagalbos verslui padalinio vadovas.

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)'' Baltijos šalių tarnybos vadovas.

TEDAS TONIS KYLBERGAS (TED TONY KYLBERG)

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) '' pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas.

UAB "SEB investicijų valdymas" atlygio komitetas nėra įsteigtas, todėl teisės aktuose numatytas Atlygio komiteto funkcijas įgyvendina UAB "SEB investicijų valdymas" Stebėtojų taryba.

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie elementai:

pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
o kolektyvinę SEB pelno paskirstymo programą, skirta visiems grupės darbuotojams;
- o individualią programą, kurioje dalyvauja tikslinė darbuotojų grupė ir kuri apima kintamąjį atlygį, kuris gali būti sudarytas iš dviejų dalių: atlygio grynaisiais pinigais ir po nustatyto laikotarpio išmokamą atlygį akcijomis arba kitomis finansinėmis priemonėmis;
papildoma nauda.

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (fiksuotasis atlygis).

Kintamasis atlygis – kintanti atlygio paketo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas premijomis, teisėmis į banko akcijas, su akcijomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kitomis finansinėmis arba nepiniginėmis priemonėmis ir kurių dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir banko rezultatų pasiekimą.

Kintamasis atlygis nustatomas taip, kad skatintų siekti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių grupės tęstinės veiklos rezultatų ir skatintų ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią grupės verslo plėtrą. Visas už tam tikrą laikotarpį mokamas kintamasis atlygis nustatomas atsižvelgiant į kelerių metų veiklos rezultatus ir neturi kelti pavojaus grupės galimybei pasiekti teigiamą bendrą grupės rezultatą verslo ciklo metu.

Banko riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu taikomi kintamojo atlygio nustatymo ir išmokėjimo reikalavimai, nustatyti Atlygio politikoje.

SEB pelno paskirstymo programos (angl. All Employee Programme) tikslas – sukurti bendrą ir visai grupei taikomą pelno paskirstymo programą, kuri skatintų siekti tvirtų ilgalaikių ryšių su klientais. Tai kolektyvinė pelno paskirstymo programa, skirta visiems SEB darbuotojams. Premijos dydis priklauso nuo veiksnių, nurodytų "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" verslo plane. 50 proc. premijos pagal programą išmokama grynaisiais pinigais, kita 50 proc. dalis atidedama trejiems metams ir bus išmokama grynaisiais pinigais, apskaičiuota atsižvelgus į bendrą akcininkų, turinčių "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų, grąžą (angl. TSR). t. y. akcijų kainų pokytį ir perinvestuotų dividendų paskirstymą SEB akcijoms.

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams.

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai

Atlygio politikos struktūrą sudaro:

atlygio samprata ir atlygio paketo dalys;
pareiginis atlyginimas;
kintamasis atlygis;
papildoma nauda;
atlygio politikos valdymas ir kontrolė;
informacijos atskleidimas;
grupės riziką prisiimančių darbuotojų kategorijos apibūdinimas, kintamojo atlygio skyrimo ir išmokėjimo principai

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Kiekvienų metų pradžioje yra nustatomi grupės, padalinio ir darbuotojo metiniai veiklos tikslai, kurių pagrindu yra vertinamas atitinkamų metų veiklos rezultatas. SEB mastu taikomas vienodas darbuotojo rezultatų ir elgesio vertinimo procesas, kuriame asmeninių kokybinių ir kiekybinių tikslų įgyvendinimas lemia jo atlygį.

Kadangi atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru asmens, padalinio ir grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo indėlį į finansinių rezultatų (kiekybinių tikslų) pasiekimą, bet ir į nefinansinius (kokybinius) kriterijus (pavyzdžiui, vidaus taisyklių ir procedūrų laikymąsi, santykių su klientais ir investuotojais standartų laikymąsi).

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas, laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (angl. Identified staff)), jeigu, taikant kokybinius ir kiekybinius kriterijus, darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kategorijų:

aukščiausio lygio vadovai, einantys strategines pareigas grupėje;
svarbiausių verslo padalinių vadovai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
vadovai, atliekantys kontrolės funkcijas;
riziką prisiimantys darbuotojai, t. y. darbuotojai, turintys teisę sudaryti sandorius arba prisiimti įsipareigojimus ir/arba priimti sprendimus ir galintys daryti reikšmingą įtaką banko prisiimtai rizikai;
Grupės Naujų produktų/paslaugų patvirtinimo komitetų pirmininkai ir jų nariai;
darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai, ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

Riziką prisiimantiems darbuotojams atidėtas kintamasis atlygis gali būti išmokamas įvertinus šias sąlygas:

banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinamos rizikos ir pirmiau nustatytos sąlygos.

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie fiksuotojo ir kintamojo atlygio dalis, neatskaičius mokesčių. Pateikiama 2016 metų informacija pagal 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis

Grupės įmonės	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Darbuotojų skaičius
AB SEB bankas	25 374	3 683	1 389
UAB "SEB investicijų valdymas"	240	35	10
UAB "SEB Venture Capital"	34	6	1
Iš viso	25 648	3 724	1 400

*Pateikiamas už 2016 m. numatytas kintamas atlygis kartu su atidėta kintamojo atlygio dalimi

2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Verslo sritys	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Eur)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. Eur)	Darbuotojų skaičius
Mažmeninė bankininkystė	12 093	1 674	842
Verslo bankininkystė	3 355	476	137
Investicijų valdymas	240	35	10
Kita	9 960	1 539	411
Iš viso	25 648	3 724	1 400

*Pateikiamas už 2016 m. numatytas visas kintamasis atlygis kartu su atidėta kintamojo atlygio dalimi

Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant banko vadovus:
o finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, ir gavėjų skaičius:

Bankas	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Gavėjų skaičius
Valdyba	753	312	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	1 801	331	28
Darbuotojai	22 820	3 040	1 356
Iš viso	25 374	3 683	1 389

Grupė	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Gavėjų skaičius
Valdyba	851	328	7
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	1 879	345	31
Darbuotojai	22 918	3 051	1 362
Iš viso	25 648	3 724	1 400

*Pateikiamas už 2016 m. numatytas kintamasis atlygis kartu su atidėta kintamojo atlygio dalimi

o kintamasis atlygis, suskaidytas į pinigines išmokas, pensijos įmokas, banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas finansines arba nepinigines priemones:

Bankas	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	13	299
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	76	255
Darbuotojai	1 523	1 517
Iš viso	1 612	2 071

Grupė	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	19	309
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	81	264
Darbuotojai	1 528	1 523
Iš viso	1 628	2 096

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

o neatidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos 2016 metais:

Neatidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos	Bankas, (tūkst. Eur)	Grupė (tūkst. Eur)
Valdyba	12	18
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	72	77
Darbuotojai	1 523	1 528
Iš viso	1 607	1 623

o likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio už 2016 metus, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)
Valdyba	164	164
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	233	233
Darbuotojai	1 517	1 517
Iš viso	1 914	1 914

Grupė	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)
Valdyba	173	173
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	240	240
Darbuotojai	1 523	1 523
Iš viso	1 936	1 936

o atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, sumos:

2016 m. banke ir grupėje buvo išmokama 2011 - 2015 metais atidėto kintamojo atlygio dalis.

Bankas	2011 - 2015 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	1	135
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	4	22
Darbuotojai	0	0
Iš viso	5	157

Grupė	2011 - 2015 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	1	136
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	4	24
Darbuotojai	0	0
Iš viso	5	160

o garantuoto kintamo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius

2016 m. banke ir grupėje nebuvo mokamas garantuotas kintamasis atlygis.

	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tükst. EUR)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tükst. EUR)*
Bankas	111	1356	146
Grupė	111	1356	146
$\sim$ $\sim$ $\sim$ $\sim$ $\sim$	$\cdot$ $\cdot$ $\cdot$ $\cdot$

Grupė				Bankas
2016	2015		Pastaba	2016	2015
116872	119695	Palūkanų pajamos		116894	119 666
(30126)	(40297)	Palūkanų išlaidos		(30113)	(40297)
86746	79 398	Grynosios palūkanų pajamos	5	86781	79 369
7939	(6142)	(Nuostoliai)/Nuostolių atstaty mai dėl sumažėjusios kreditų vertės	6	7939	(6142)
		(Nuostoliai)/Nuostolių atstaty mai dėl lizingo portfelio
(3867)	1558	sumažėjusios vertės	6	(3867)	1558
(4846)	(336)	Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	6	(4846)	(336)
(17)	(3)	Kiti v ertės sumažėjimai		(17)	(3)
(791)	(4923)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(791)	(4923)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
85955	74 475	sumažėjusios vertės		85990	74 4 4 6
77867	76 193	Pajamos už paslaugų mokesčius	7	73482	72530
(22405)	(24850)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	7	(21629)	(23899)
55 462	51343	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		51853	48 631
		Gry nasis pelnas už skolos v erty binių
2265	2393	popierių ir finansinių priemonių operacijas	$\boldsymbol{9}$	2265	2393
22078	1985	Pelnas iš nuosavybės finansinių priemonių	3	21449	1
$\overline{\phantom{a}}$		Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	8	3893	6855
11885	15336	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	10	11885	15247
3104	1263	Kitos pajamos		3 3 1 3	1453
39 332	20977	Grynosios investicinės veiklos pajamos		42805	25949
(41992)	(40854)	Išlaidos personalui	11	(41589)	(40475)
(39802)	(37098)	Kitos administracinės išlaidos	12	(39324)	(36642)
98955	68 843	Veiklos pelnas		99735	71909
98955	68 843	Pelnas prieš pelno mokesti		99735	71909
(5809)	(10043)	Pelno mokesčio sąnaudos	13	(5250)	(9825)
93146	58800	Grynasis metu pelnas		94485	62084
		Skiriamas:
93146	58 800	Patronuojančios bendrovės akcininkams		94 4 8 5	62084
		Nekontroliuojančiai daliai

Grupė				Bankas
2016	2015		Pastaba	2016	2015
93146	58 800	Grynasis pelnas už metus		94 485	62084
		Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
(15851)	16 0 28	Pelnas (realizuotas rezultatas) iš parduoti laikomo finansinio turto	33	(15851)	16 0 26
		Finansinio turto perkainojimo rezervo
19	58	amortizacija dėl perklasifikavimo	33	19	58
		Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
2375	(2412)	pajamoms	13	2375	(2412)
		Straipsniai, kurie nebus perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
(13457)		13674 Iš viso kitų bendrųjų pajamų		(13457)	13672
79689		72 474 Iš viso bendruju pajamu		81028	75756

		Skiriama:
79 689	72474	Patronuojančios bendrovės akcininkams		81028	75756
		Nekontroliuojančiai daliai

Grupė		$\lambda$		Bankas
2016	2015		Pastaba	2016	2015
		Turtas
117812	133 256	Gry nieji pinigai		117812	133 256
61501	947896	Likučiai centriniuose bankuose	15	61501	947896
1391552	253 185	Lėšos bankuose	16	1391552	253 185
16 663	17263	Parduoti laikomi Vy riausy bės verty biniai popieriai	17	16486	17173
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
365270	356 486	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	18	361528	352696
124 735	109 623	Išvestinės finansinės priemonės	19	124 735	109 623
7550	12 2 36	Kreditai kredito įstaigoms	20	7550	12 2 36
4864006	4480493	Kreditai klientams	6, 21	4864006	4 4 7 9 3 5 3
475402	396 137	Gautinos lizingo jmokos	6, 22	475453	396 196
		Finansinés priemonés:
	53985	- gautinos sumos	23		53985
3268	15924	- parduoti laikomos	23	3268	15924
$\omega$	$\overline{\phantom{a}}$	Investicijos į patronuojamąsias įmones	24	10 111	10 111
6641	8881	Ilgalaikis nematerialusis turtas	25	6641	8881
7615	7020	Ilgalaikis materialusis turtas	26	7520	6904
189	298	llgalaikis turtas, skirtas parduoti Investicinis turtas	40 27	189 3 2 0 5	298 4 111
3 2 0 5 24 9 27	4 1 1 1 28 571	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	13	24 78 7	28 3 9 0
47603	39 6 20	Kito turto gry noji vertė	28	47740	37797

7517939	6864985	Iš viso turto		7524084	6868015
		Įsipareigojimai
18	17	Isiskolinimas centriniam bankui		18	17
1370 821	1092934	Įsiskolinimas kredito įstaigoms	29	1370 821	1092934
122031	109 031	lšvestinės finansinės priemonės	19	122031	109 031
5152334	4766556	Klientų indėliai	30	5161752	4774419
15 2 23	9811	Sukauptos sąnaudos	32	15105	9638
4 3 1 6	10467	Mokėtinas pelno mokestis		4 2 9 2	10 4 5 2
202		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	13
8048	16643	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	31	8048	16 643
48887	55 156	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	32	48765	54 6 57
6721880	6 0 6 0 6 1 5			6730832	6067791
6721880	6060615	lš viso įsipareigojimų		6730832	6 067 791
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
		imonės akcininkams	33
299 564	299 564	[statinis kapitalas		299 564	299 564
637	637	Atsargos kapitalas		637	637
36	13493	Finansinio turto perkainojimo rezervas		34	13491
139 535	121 280	Privalomasis rezervas Bendrieji ir kiti rezervai		138 868	120 737
3504 352783	3176 366 220	Nepaskirsty tasis pelnas		3504 350 645	3176 362619
	804 370			793 252	800 224
796 059
		Nekontroliuojančiai daliai
796059	804 370	Iš viso nuosavo kapitalo		793252	800 224
7517939	6864985	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		7524084	6868015

				Finansinio turto				Iš viso prieš	Nekontroliu
٠ġ	Pastaba	kapitalas Akcinis	Atsargos kapitalas	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirstytasis nekontroliuojančią pelnas	dalj	ojančioji dalis	Iš viso
m. gruodžio 31 d.		299634	637	(181)	102047	3150	391549	796836		796836
uoti laikomo finansinio turto perkainojimo
ervo gry nasis pokytis išskaičiavus
détuosius mokesčius				13616				13616		13616
nsinio turto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikavimo				58				58		58
nasis metų pelnas							58800	58800		58800
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitalą				13674			58800	72474		72474
nio kapitalo korekcija dėl euro įvedimo		(70)					í,	(70)		(70)
udėjimai						(446)	446			$\frac{1}{2}$
ejimas akcijomis						472		472		472
elimas į Privalomąjį rezervą					19233		(19 233)			ı
dendai							(65341)	(65341)		(65341)
m. gruodžio 31 d.		299564	637	13493	121280	3176	366220	804370 ŧ	$\cdot$	804370

luoti laikomo finansinio turto perkainojimo
tervo gry nasis pokytis išskaičiavus
détuosius mokesčius	33			(13476)				(13476)		(13476)
nsinio turto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikavimo	33			2				$\overline{a}$		$\overline{a}$
nasis metų pelnas							93146	93146		93146
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitalą				(13457)			93146	79689		79689
udėjimai						(472)	472
dendai							(88800)	(88800)		(88800)
ėjimas akcijomis						800		800		800
delimas į Privalomąjį rezervą					18255	ï	$(18\ 255)$	ï
6 m. gruodžio 31 d.		299564	637	36	139535	3504	352783	796059		796059

				Finansinio turto
akas	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	kiti rezervai	Bendrieji ir Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
4 m. gruodžio 31 d.		299634	637	(181)	101504	3150	384663	789407
duoti laikomo finansinio turto perkainojimo
zervo gry nasis poky tis išskaičiav us
dėtuosius mokesčius				13614				13614
ansinio turto perkainojimo rezervo
nortizacija dėl perklasifikavimo				58				58
nasis metų pelnas				ï			62084	62084
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitalą				13672			62084	75756
inio kapitalo korekcija dėl euro įvedimo		(20)					$\bar{1}$	$(2\Omega)$
judėjimai						(446)	446	j.
céjimas akcijomis						472	ï	472
kelimas į Privalomąjį rezervą					19233		(19 233)	$\mathbf{r}$
idendai							(65341)	(65341)
5 m. gruodžio 31 d.		299564	637	13491	120737	3176	362619	800224
duoti laikomo finansinio turto perkainojimo
zervo gry nasis poky ts išskaičiav us
dėtuosius mokesčius	33			(13476)				(13476)
ansinio turto perkainojimo rezervo
nortizacija dėl perklasifikavimo	33			$\mathbf{p}$				$\overline{19}$
nasis metų pelnas		٠		ï	ï	ï	94485	94485
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitalą				(13457)			94485	81028
judėjimai						(472)	472	ï
cėjimas akcijomis						800	ï	800
kėlimas į Privalomąjį rezervą					18131		(18131)
idendai							(88800)	(88800)
6 m. gruodžio 31 d.		299564	637	¥	138868	3504	350645	793252

Grupė				Bankas
2016	2015		Pastaba	2016	2015
		Pinigai iš veiklos
112346	114 967	Gautos palūkanos		112071	114962
(32386)	(42612)	Sumokėtos palūkanos		(32373)	(42612)
10 549	12683	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta		10 549	12680
2710	(2467)	Gry nasis pelnas (nuostoliai) už verty binių popierių		2710	(2467)
		ir kitų finansinių priemonių operacijas
(2112)	1468	Gry nasis pelnas (nuostoliai)i už operacijas su		(2112)	1468
		išvestinėmis finansinėmis priemonėmis
58 757	51969	Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vertė		55357	49447
(39880)	(39318)	Išlaidos personalui		(39 497)	(38948)
(28371)	(31496)	Kitos išlaidos		(27852)	(30465)
81613	65194	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		78 853	64065
		trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius
		Trumpalaikio turto pokytis
11064	665459	Privalomųjų atsargų centriniame banke sumažėjimas		11064	665458
163174	(155140)	Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas)		163174	(155140)
(376017)	(194955)	Klientams suteiktų kreditų padidėjimas		(376 859)	(184169)
(82113)	(2277)	Gautinų lizingo įmokų padidėjimas		(82105)	(2270)
(162)	(14333)	Kito trumpalaikio turto padidėjimas		(2149)	(14 270)
(284054)	298 754	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		(286 875)	309609
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
386089	298 952	Klientų indėlių padidėjimas		387644	299800
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų
(16910)	6426	ir kitų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(16966)	6 1 0 6
369179	305 378	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		370 678	305 906
166738	669326	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		162 656	679580
		pelno mokesti
(5807)	(2662)	Sumokėtas pelno mokestis		(5465)	(2662)
160931	666 664	Grynieji pinigų srautai iš veiklos		157191	676918
		po pelno mokesčio

Grupė				Bankas
2016	2015		Pastaba	2016	2015
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(4722)	(2575)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(4720)	(2547)
		jsigijimas
(88)		Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės
		v erty binius popierius pirkimas
729	827	Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės		728	728
		v erty binius popierius pardavimas
		Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	8	3893	6855
(610149)	(538937)	Investicijų į verty binius popierius ir išvestines		(610027)	(538519)
		finansines priemones pirkimas
676887	561498	Investicijų į verty binius popierius ir išvestines		676 523	544042
		finansines priemones pardavimas
62657	20813	Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)		66397	10559
		Pinigu srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
(88800)	(65341)	Div idendai, sumokėti patronuojančiąjai įmonei		(88800)	(65341)
$\mathbf{1}$		siskolinimo centriniams bankams padidėjimas		1
280 047	(177981)	Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)		280 047	(177981)
(8226)	(4357)	Išleistų skolos verty binių popierių supirkimas		(8226)	(4357)
(530)	(289)	Sumokėtos palūkanos už išleistus verty binius		(530)	(289)
		popierius
182492	(247968)	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		182 492	(247968)
		finansinei veiklai
406 080	439509	Grynasis pinigu/pinigu ekvivalentu pokytis		406 080	439509
1106063	666554	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		1106063	666 554
1512143	1106063	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		1512143	1106063
		lš jų:
2812	878 143	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	15	2812	878 143
4055		vienos nakties indėliai	16	4055
117812	133 256	gry nieji pinigai		117812	133 256
1387464	94664	korespondentinių sąskaitų lėšos	16	1387464	94664
1512143	1106063			1512143	1106063

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2016 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 34 klientų aptarnavimo padalinius (2015 m. gruodžio 31 d. – 42).

2016 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 2 patronuojamąsias įmones (2015 m. gruodžio 31 d.: 2). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, teikia finansinio lizingo paslaugas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 24 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 33 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2017 m. kovo 13 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2016 m.

"Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" – 19-ojo TAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Pakeitimai neturėjo įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau).

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") teikia paslaugas, susijusias su įmonės valdymu, ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Pakeitimai neturėjo didelės įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Bendros veiklos dalies įsigijimų apskaita – 11-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisytame standarte pateiktos naujos gairės, kaip apskaityti dalies įsigijimą bendroje veikloje, kurioje bendros veiklos vykdymas sudaro verslą. Pakeitimai neturėjo įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" – 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) patikslino, kad pajamomis pagrįstų metodų taikymas turto nusidėvėjimui apskaičiuoti nėra tinkamas, nes pajamos, gaunamos iš veiklos, kuri apima turto naudojimą, paprastai atspindi kitus veiksnius nei turto ekonominės naudos sunaudojimą. Pakeitimai neturėjo materialios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose – 27-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į patronuojamąsias įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Pakeitimai neturėjo įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2016 m. (tęsinys)

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto priežiūros gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado. 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą. Pakeitimai neturėjo materialios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Informacijos atskleidimo iniciatyva – 1-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Pakeitimai neturėjo materialios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis ; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimą, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų pakopų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko (tęsinys)

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" pakeis 39-ąjį TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas". Standarte pateikiamas peržiūrėtas finansinių priemonių klasifikacijos ir vertinimo modelis, naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis, kuris remiasi tikėtinais (ne patirtais) kredito nuostoliais, o taip pat pakeisti apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai. Standartas yra patvirtintas Europos Sąjungoje. SEB grupė standarto pirma laiko taikyti nenumato. Tačiau SEB Grupė svarsto galimybę pradėti anksčiau apskaityti kitų bendrųjų pajamų straipsnyje tikrosios vertės pokyčių kredito rizikos dalį savo išleistoms skolos finansinėms priemonėms į apskaitą traukiamoms tikrąja verte.

Įgyvendinat 9-ąjį TFAS, SEB grupėje centralizuptai buvo parengta 9-ojo TFAS įgyvendinimo programa.

Taikant naująjį finansinio turto klasifikacijos ir vertinimo metodą, pagrindinis dėmesys skiriamas turto valdymo verslo modeliui, atsižvelgiant į tai, kaip finansinis turtas yra valdomas ir į tai, ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumas ir palūkanų mokėjimus. 9-ojo TFAS reikalavimai dėl finansinių įsipareigojimų klasifikacijos ir vertinimo, palyginti su 39-uoju TAS, iš esmės nesikeičia. Tačiau kai išleistos skolos finansinės priemonės yra traukiamos į apskaitą tikrąja verte, kredito rizikai priskirtini tikrosios vertės pokyčiai bus pripažįstami kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, o ne pelne ar nuostolyje, kaip to reikalauja 39-asis TAS. Remiantis pirminiais sutartinių pinigų srautų ir taikomo verslo modelio vertinimais, AB SEB bankas tikisi, kad taikant 9-ąjį TFAS didžiosios dalies grupės finansinio turto vertinimas nesikeis.

9-ajame TFAS nustatytas tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis – kredito kokybės pokyčiais pagrįstas trijų pakopų metodas. Visam finansiniam turtui taikomas 12-kos mėnesių trukmės TKN principas (1 pakopa), išskyrus satvejus, kai, palyginti su pradiniu pripažinimu, kredito rizika yra labai išaugusi. Turtui, kurio kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi (2 pakopa) ar nevykdomi įsipareigojimai (3 pakopa), taikomas viso sutarties laikotarpio ("lifetime") TKN. Kredito rizika ir tikėtini kredito nuostoliai turi būti objektyviai įvertinti, atsižvelgiant į visą su vertinimu susijusią turimą informaciją apie praeities įvykius, dabartines sąlygas ir apie pagrįstas ateities įvykių ir ekonominių sąlygų prognozes atskaitomybės dieną.

9-ojo TFAS vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis bus taikomas finansiniam turtui, apskaitoje pripažįstamam amortizuota verte, finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurio tikrosios vertės pokytis apskaitomas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje ir nebalansiniams straipsniams, tokiems kaip paskolų įsipareigojimai ir finansinės garantijos.

SEB grupės TKN vertinimo metodika pagal 9-ąjį TFAS pakeis dabar naudojamus vidiniais reitingais pagrįstus Bazelio modelius. Taikant 9-ojo TFAS modelius, pereinama nuo reguliuojamojo vienerių metų nuostolių termino ir modeliavimo vertant visą ciklą ("through-thecycle") prie viso sutarties laikotarpio tikėtinų nuostolių ir modeliavimo vertinant konkretų laiko momentą ("point-in-time"). SEB grupė planuoja naudoti savo pačių sukurtas makroekonomines prognozes, pagal kurias būtų taikoma TKN vertinimui naudojama perspektyvinė informacija.

SEB grupės vertinimu, taikant tikėtinų kredito nuostolių modelį, pereinamuoju laikotarpiu atidėjiniai kreditams gali padidėti lyginant su dabar naudojamu patirtų nuostolių modeliu.

15-asis TFAS Pajamos pagal sutartis su klientais (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. Grupė įvertino standarto reikalavimų įtaką jos finansinėms ataskaitoms. Didelės įtakos finansinėms ataskaitoms nesitikima.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17 ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – eurais. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo euro zonos nare. Litai buvo perskaičiuoti į eurus santykiu 3,4528 lito = 1 euras. Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo įstatymo nuostatas nuosavybės vertybiniai popierių perskaičiavimo į eurus skirtumas buvo apskaitytas Pelno (nuostolių) eilutėje "Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta". Sumos nurodomos tūkstančiais eurų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

Šiose finansinėje atskaitomybėje yra pateiktos konsoliduotos grupės ir atskiros banko ataskaitos. Šis formatas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti Lietuvos banko ir vietinės atskaitomybės pateikimo reikalavimus

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu atėmus vertės sumažėjimą. Pirminio pripažinimo metu jos apskaitomos įsigijimo verte.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal pirkimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į nekontroliuojamąją dalį. Prestižas yra apskaičiuojamas atimant įsigyjamo subjekto grynojo turto vertę iš bendros sumos, susidedančios iš įsigyjamam subjektui pervedamo atlygio, įsigyjamo subjekto nekontroliuojančios dalies ir nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte tikrosios vertės, buvusios prieš pat įsigijimą. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pirkimo metodas netaikomas, kai yra sujungiami bendrai kontroliuojami ūkio subjektai arba veiklos dalys. Tokie sandoriai apima antrinių įmonių ar veiklos perleidimą / jungimą tarp vienos grupės subjektų. AB SEB bankas, jungdamas įmones, taiko interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Joks naujas prestižas ar neigiamas prestižas nesusidaro; besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotas įmones įtraukiamos į grupės investicijų portfelį grupės balanse yra apskaitomos tikrąja verte, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Šis apskaitos metodas yra taikomas vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", kuris nustato, jog rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą bei apskaitomas pagal 39 TAS. Grupė neturi investicijų į asocijuotas įmones, per kurias vystytų savo verslą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais. Eurai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios banko ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti patronuojančio banko akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

i) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai, vienos nakties indėliai, korespondentinės sąskaitos centriniuose ir kituose bankuose, straipsniai, kurie lengvai keičiami į grynuosius pinigus, ir kurių vertės pokyčių rizika yra nereikšminga, pinigų srautų ataskaitoje yra laikomi pinigais ir (arba) pinigų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos bei jų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurios taip pat pateikiamos vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Įprastinis finansinio turto pirkimas arba pardavimas yra įtraukiamas į apskaitą arba prekybos datą arba atsiskaitymo datą. Naudojamas metodas taikomas pastoviai visiems finansinio turto, priklausančio tai pačiai finansinio turto grupei, pirkimams ar pardavimams. Turtui, kuris yra vertinamas savikaina ar amortizuota verte yra taikoma atsiskaitymo datos apskaita, tuo metu turtui, apskaitomam tikrąja verte taikomas prekybos datos apskaita. SEB grupė prekybos datą taiko finansiniams turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolio) ataskaitoje bei galimam parduoti turtui, o atsiskaitymo dienos – visoms kitoms kategorijoms

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro.

Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma finansinės būklės ataskaitoje tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius finansinėmis priemonėmis, kurių pabaigos terminas yra daugiau negu vieneri metai ir kurių tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kuriuose ne visi kintamieji yra žinomos rinkos kainos ir normos. Tokios finansinės priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte, vėliau jų tikroji vertė yra apskaičiuojama. Sandorio išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis iš karto. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma priklausomai nuo rinkos kintamųjų (t. y. palūkanų normų, keitimo kurso ir kt. ) ir nuo abiejų sandorį sudarančių sandorio šalių kreditingumo. Šiame kontekste išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės tikslinimas (angl. credit value adjustment, CVA) paprastai apibrėžiamas kaip išvestinės finansinės priemonės vertės, darant prielaidą, kad sandorio šaliai nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Panašiai ir paties subjekto kredito rizikos (angl. debit value adjustment, DVA) koregavimas paprastai yra apibūdinamas kaip išvestinės finansinės priemonės, darant prielaidą, kad bankui nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi banko įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Dėl šios priežasties paties banko kredito rizikos pokyčiai sąlygoja DVA, vertinant banko išvestines finansines priemones, pokyčius.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai (žr. 19 pastabą), o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos, klasifikuojamos kaip paskolos ir gautinos sumos, vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po obligacijų perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitos grynojo pelno už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas straipsnį traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 9 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė ir bankas visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu,

įtaką. Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. probability of default, PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. loss given default, LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Nuomos sutartyse, kai grupė ir bankas yra lizingo davėjas pagal lizingo sutartį, kuria lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, lizingo būdu išnuomotas turtas yra į apskaitą traukiamas kaip lizingo gautinos sumos, lygios dabartinei būsimų įmokų pagal lizingo sutartį vertei. Lizingo gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos prasidėjus lizingo laikotarpiui, naudojant lizingo pradžioje (t. y. lizingo sutarties pasirašymo dieną ar dieną, kai šalys įsipareigojo laikytis pagrindinių lizingo sutarties nuostatų, žiūrint, kuri ankstesnė) nustatytą diskonto normą.

Bendros gautinos ir dabartinės vertės skirtumas yra negautos finansinės pajamos. Šios pajamos yra apskaitomos per lizingo laikotarpį, naudojant grynųjų investicijų metodą (prieš mokesčius), kuris atspindi pastovią periodinės grąžos normą. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos lizingo sutarties sudarymui ir tvarkymui, yra įtraukiamos į pradinį lizingo gautinos sumos vertinimą ir jomis sumažinama per lizingo laikotarpį pripažįstamų pajamų sumą. Lizingo pajamos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitos palūkanų pajamų eilutėje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

o) Nuoma (grupė/bankas nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis (apskaitoma kaip investicinis turtas arba turtas, skirtas parduoti), nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė/bankas nuomininkė)

Tais atvejais, kai Grupė ir Bankas yra nuomininkai pagal nuomos sutartį, kuria nuomotojas Grupei neperduodama iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, visa nuomos įmokų suma pripažįstama nuomos sąnaudomis per nuomos laikotarpį, naudojant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1000 eurų, išskyrus kompiuterius, kai jų vertė mažesnė nei 250 eurų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1 500 eurų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–10
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimui, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Jei yra požymių, kad gali būti sumažėjusi investicinio turto vertė, grupė ir bankas apskaičiuoja jo atsiperkamąją vertę, kuri lygi turto tikrajai vertei atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertei, atsižvelgiant i tą, kuri yra didesnė. Investicinio turto balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra panaikinamas, jei po paskutinio vertės nuostolio pripažinimo pasikeitė įvertinimai, naudoti to turto atsiperkamajai vertei nustatyti. Vėliau patiriamos sąnaudos yra kapitalizuojamos tik tada, jei yra tikėtina, kad bankas ir grupė ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos ir šias sąnaudas galima patikimai įvertinti.

Visos kitos remonto ir eksploatacijos išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Jei savininkas investicinį turtą ima naudoti savo reikmėms, toks turtas iš investicinio turto yra perklasifikuojamas į patalpų ir įrangos grupę.

Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

	Nusidėvėjimo laikotarpis
Turto kategorija	(metais)
Pastatai	25-50

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

s) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

t) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

u) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatas grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį grąžinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma, lygi tikrajai vertybinių popierių vertei, yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

v) Atidėjiniai

Atidėjiniai ginčams ir teismo ieškiniams bei nuostolingoms sutartims yra apskaitomi, kai: grupė ir bankas turi dabartinę teisinę ar konstruktyvią prievolę dėl praeities įvykio; tikėtina, kad ekonominę naudą teikiančius išteklius teks panaudoti šiai prievolei įvykdyti; prievolės suma gali būti gana tiksliai įvertinta. Nuostolingų sutarčių atveju ši suma yra mažesnioji iš grynųjų sutarties užbaigimo išlaidų bei baudų arba kompensacijų, skiriamų jos neįvykdžius.

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

Atidėjiniai yra tikrinami kiekvieno balanso datą ir koreguojami, kad atspindėtų tinkamiausią įvertinimą. Jei nežinoma, kad išmokų iš ekonominę naudą teikiančių išteklių prievolei įvykdyti reikės ir toliau, atidėjinys yra panaikinamas.

w) Neaiškios mokesčių pozicijos

Neaiškias grupės ir banko mokesčių pozicijas vadovybė iš naujo įvertina kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Su pelno mokesčio pozicijomis susiję įsipareigojimai yra apskaitomi tada, kai, vadovybės manymu, yra labiau tikėtina negu ne, kad bus apskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, jeigu mokesčių inspekcija užginčytų tokias pozicijas. Vertinimas grindžiamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtų ar iš esmės priimtų mokesčių įstatymų interpretavimu bei žinomais teismo ar kitų institucijų sprendimais panašiais klausimais. Baudų, delspinigių ir mokesčių (išskyrus pelno mokestį) įsipareigojimai yra pripažįstami remiantis vadovybės geriausiais vertinimais, kiek išteklių gali prireikti norint įvykdyti šiuos įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai po pirminio pripažinimo yra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

z) Patikėtinių veikla

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

aa) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę "Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams".

Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos eilutę "Pajamos už paslaugų mokesčius".

bb) Segmentų ataskaita

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

cc) Įmokos į Bendcrąjį pertvarkymo fondą

2015 m. pabaigoje bankas ėmė mokėti įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą (angl. Single Resolution Fund), įsteigtą pagal Europos Sąjungos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (angl. Bank Recovery and Resolution Directive), priimtą 2014 metais.

Bendras pertvarkymo fondas bus sukauptas per 8 metus (2016-2023). Jo lėšų suma turėtų sudaryti bent 1 % visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose bankų sąjungos valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos (kaip tai numatyta Europos parlamento ir tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų). Numatoma, kad 2024 metais ši suma turėtų siekti apie 55 mlrd. eurų.

Atskiras kiekvieno banko įnašas bus apskaičiuojamas proporcingai jo įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui. Įnašai bus koreguojami proporcingai pagal riziką, kurią prisiima kiekviena įstaiga.

Nacionalinės indėlių draudimo sistemos išliks, nes banko pertvarkymo atveju, nacionalinė indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijęs bankas, prisidės padengiant nuostolius, kuriuos ji būtų patyrusi, jei bankas būtų likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą, neviršijant garantuojamų indėlių sumos.

Įmokos į Bendrąjį pertvarkymo fondą taip pat kaip ir Indėlių Draudimo įmokos yra atvaizduotos Pelno (nuostolių) ataskaitos "Grynųjų palūkanų pajamų" eilutėje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko bei grupės individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 1 798 tūkst. eurų (2015 m. – 1 640 tūkst. eurų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/- 5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atidėjiniai pasikeistų 443 tūkst. eurų (2015 m. – 668 tūkst. eurų), šiame skaičiuje 88 tūkst. eurų (2015 m. – 309 tūkst. eurų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 355 tūkst. eurų (2015 m. – 359 tūkst. eurų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis susitarti iš naujo.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas apima didžiąją turto naudingo tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su trečiomis šalimis, tuo pačiu metu sudarant atvirkštinius sandorius su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos). Išsamesnė informacija apie pagrindines prielaidas dėl išvestinių priemonių tikrųjų verčių nurodyta šio rašto skirsnyje "Tikrosios vertės ".

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas.

2014 metais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą banke dėl "plonosios kapitalizacijos" taisyklės taikymo. 2014 metais prasidėjus mokestiniam ginčui tarp banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bankas sudarė pelno mokesčio bei atidėto pelno mokesčio atidėjinius, kurių sumos buvo atitinkamai 7 669 tūkst. EUR ir 2 182 tūkst. EUR (Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytos eilutėje "Pelno mokesčio sąnaudos"), o taip pat ir atidėjinį baudoms bei delspinigiams (Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytas Kitų administracinių išlaidų eilutėje), kurio suma – 3 505 tūkst. EUR. 2016 metų pabaigoje ginčas buvo išspręstas banko naudai ir aukščiau išvardinti atidėjiniai buvo panaikinti.

2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Veiklos planas grindžiamas vadovybės lūkesčiais, kurie, kaip tikima, yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis. Jei prielaidos dėl pelningumo (grynosios palūkanų pajamos, grynosios mokesčių ir komisinių pajamos bei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo) pasikeistų 5 procentais, tai neturėtų esminės įtakos 2016 ir 2015 metų gruodžio 31 d. pripažintam atidėtojo pelno mokesčio turtui.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką (tęsinys)

Parduotini vertybiniai popieriai – akcijos

2015 m. lapkričio 2 d. bendrovė "Visa Inc." paskelbė planuojanti įsigyti "Visa Europe Limited" (organizaciją, sudarytą narystės pagrindu) ir sukurti vieną tarptautinę "Visa" bendrovę. Bankas, būdamas pagrindiniu "Visa Europe Limited" nariu, gavo atlygį, sudarytą iš 1) piniginės įplaukos, kurios suma 16 964 tūkst. EUR; 2) 6 141 vnt. privilegijuotų "Visa Inc." Akcijų, kurių vertė 3 023 tūkst. EUR; 3) atidėto mokėjimo, kurio preliminari suma 1 460 tūkst. EUR (atskaitomybėje parododyto eilutėje "Kito turto grynoji vertė").

Visas realizuotas pelnas pardavus "Visa Europe Limited" akciją yra 21 447 tūkst. EUR.

Daugiau informacijos apie pagrindines prielaidas dėl VISA Inc. akcijų tikrųjų verčių apskaičiavimo nurodyta šio rašto skirsnyje "Tikrosios vertės".

Nuostolingos sutartys

2016 metais bankas apskaitė atidėjinį nuostolingoms nuomos sutartims, kurio suma 3 242 tūkst. EUR. Atidėjinys yra įvertintas mažesniąja iš grynųjų sutarties užbaigimo išlaidų bei baudų arba kompensacijų, skiriamų jos neįvykdžius, suma. Daugiau informacijos yra pateikta 12 pastaboje "Kitos administracinės išlaidos".

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuota verte, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2016		2015
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke	61 501	61 501	947 896	944 361
Lėšos bankuose	1 391 552	1 389 834	253 185	252 904
Kreditai kredito įstaigoms	7 550	7 557	12 236	12 236
Kreditai klientams	4 864 006	4 569 346	4 480 493	4 298 939
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	-	-	53 985	54 121
Gautinos lizingo įmokos	475 402	471 963	396 137	394 227
Iš viso finansinio turto	6 800 011	6 500 202	6 143 932	5 956 788
Įsiskolinimas centriniame banke	18	18	17	17
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 370 821	1 377 469	1 092 934	1 103 415
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 340 824	4 339 136	3 878 454	3 868 575
Klientų terminuotieji indėliai	811 510	810 938	888 102	882 473
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	7 146	7 199	14 515	14 613
Iš viso finansinių įsipareigojimų	6 530 319	6 534 760	5 874 022	5 869 093

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuota verte, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2016		2015
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė

Likučiai centriniame banke	61 501	61 501	947 896	944 361
Lėšos bankuose	1 391 552	1 389 834	253 185	252 904
Kreditai kredito įstaigoms	7 550	7 557	12 236	12 236
Kreditai klientams	4 864 006	4 569 346	4 479 353	4 297 798
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	-	-	53 985	54 121
Gautinos lizingo įmokos	475 453	472 014	396 196	394 286
Iš viso finansinio turto	6 800 062	6 500 252	6 142 851	5 955 706
Įsiskolinimas centriniame banke	18	18	17	17
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 370 821	1 377 469	1 092 934	1 103 415
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 350 242	4 348 554	3 886 316	3 872 630
Klientų terminuotieji indėliai	811 510	810 938	888 103	886 254
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	7 146	7 199	14 515	14 613
Iš viso finansinių įsipareigojimų	6 539 737	6 544 178	5 881 885	5 876 929

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant galiojančias rinkos palūkanų normas.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas yra įvertinti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų įvykdytas tvarkingas sandoris tarp rinkos dalyvių dabartinėmis rinkos sąlygomis Siekdamas nustatyti tikrąją finansinės priemonės vertę, bankas ir grupė naudoja įvairius metodus: kotiruojamas kainas aktyviose rinkose, vertinimo metodus panaudojant stebimus rinkos duomenis ir vidaus modeliais pagrįstus vertinimo metodus. Informacijos atskleidimo tikslais finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, yra grupuojamos į tikrosios vertės hierarchijos lygius, kurie priklauso nuo vertinimo metoduose naudojamų stebimų rinkos duomenų lygio.

Aktyvi rinka yra ta, kurioje sandoriai vykdomi pakankama apimtimi bei dažnumu, kad būtų galima reguliariai pateikti informaciją apie kainas. Tikslas yra nustatyti kainą, už kurią sandoris būtų įvykdytas nekeičiant priemonės sudėties ir pobūdžio, pagrindinėje rinkoje, kuri grupei ir bankui yra lengvai prieinama.

Tikroji vertė paprastai yra nustatoma individualiai atskiroms finansinėms priemonėms, papildomai atliekant tikrosios vertės koregavimus dėl kredito rizikos. Siekiant atspindėti ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies riziką, tikslinimai atliekami remiantis kiekvienos sandorio šalies grynąja rizika. Šie koregavimai atliekami sandorio šalies lygyje ir priklauso nuo kredito pozicijos vertės, esant įsipareigojimų nevykdymui,, įsipareigojimų nevykdymo tikimybės (angl. – probablility of default) ir atgautinos sumos santykio (angl. – recovery rate). Įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir atgautinos sumos santykis yra gaunamas iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap ) rinkos. Sandorio šalims, kurioms tokios informacijos nėra arba ji yra nepatikima dėl kredito pozicijos pobūdžio, yra taikomi alternatyvūs būdai, kur įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra apskaičiuojama remiantis atitinkamo pramonės sektoriaus bendrais kredito indeksais ir (arba) reitingais.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Priemonės yra vertinamos kasdien. Vertinimas atliekamas pagal naujausias ir patikimas bent vieno išorinio rinkos duomenų teikėjo skelbiamas siūlomas kainas (angl. – bid price), kur sandorio kainos tinkamumas yra įvertinamas atsižvelgiant į dabartinius įvykius rinkoje. Priemonių, kurioms reikia taikyti vertinimo modelius, vertinimas atliekamas pagal atitinkamo pramonės sektoriaus standartinius kainodaros modelius, naudojant parametrus, kurie yra pagrįsti stebimais rinkos duomenimis arba yra nustatyti ar patvirtinti nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio, jei tai labiau tinkama.

1 lygis: Kotiruojamos rinkos kainos

1 lygio vertinimai atliekami naudojant nekoreguotas identiškų priemonių kotiruojamas rinkos kainas aktyviose rinkose, kur kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos ir šios kainos atspindi faktiškus ir reguliariai vykdomus rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių.1 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai: biržoje kotiruojami nuosavybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai ir biržoje prekiaujamos išvestinės finansinės priemonės.

2 lygis: Vertinimo metodai, naudojant stebimus duomenis

2 lygio vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrąjai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje. Taikant 2 lygio vertinimo metodus yra naudojami diskontuoti pinigų srautai, pasirinkimo sandorių kainodaros modeliai, naujausi sandoriai ir kitų finansinių priemonių, kurios iš esmės yra tokios pačios, kainos.

Prieinamos reikšmės yra, pavyzdžiui, užsienio valiutų keitimo kursai, vertybinių popierių biržos kainos, rinkos palūkanų normos (Libor ir kt.), stebimų pasirinkimo sandorių kainų numanomas svyravimas už tokį patį laikotarpį ir banko faktiškai įvykdyti sandoriai su viena ar daugiau išorinių sandorio šalių.

2 lygio finansinės priemonės pavyzdžiai: didžioji dalis ne biržos (angl. over the counter) išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurie įvertinami naudojant Libor apsikeitimo sandorių palūkanų normą arba užsienio valiuta denominuotą pajamingumo kreivę.

3 lygis: Vertinimo metodai naudojant reikšmingas nestebimus duomenis

3 lygio metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Tokie metodai dažniausiai apima panašių priemonių stebimų duomenų ekstrapoliavimą, istorinių duomenų analizę ar kitų analitinių metodų taikymą. 3 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai yra sudėtingesnės ne biržos išvestinės finansinės priemonės, ilgos trukmės pasirinkimo sandoriai, kurių atžvilgiu ekstrapoliuojami kainų svyravimai, ar išvestinės priemonės, priklausančios nuo nestebimos koreliacijos. Kiti pavyzdžiai yra finansinės priemonės, kurios šiuo metu neturi aktyvios rinkos ar įpareigojančios kotiruotės, tokios kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos sąrašus.

Finansinės priemonės gali būti perklasifikuojamos į kitus hierarchijos lygius, kai yra požymių, kad pasikeitė rinkos sąlygos, pavyzdžiui, likvidumas. 2016 ir 2015 metais banke nebuvo finansinių priemonių perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Visų finansinio turto bei įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuotąja verte, ir kurių tikrosios vertės pateiktos lentelėse aukščiau, tikrosios vertės yra nustatytos taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais duomenimis, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius - gautinas sumas (kurių balansinė vertė 2015 metų pabaigai buvo 53 985 tūkst. eurų, išpirkta iki 2016 m. pabaigos). Jų tikroji vertė nustatyta taikant rinkos kainą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vertė.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2016 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)

Parduoti laikomi Vyriausybės
vertybiniai popieriai	16 663	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios
vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	361 528		3 742
Išvestinės finansinės priemonės
(turtas)	36	124 699	-
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos
parduoti	-	-	3 268
Išvestinės finansinės priemonės
(įsipareigojimai)	(23)	(122 008)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(902)	-
Iš viso	378 204	1 789	7 010

		Tikroji vertė nustatyta taikant:
2015 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	17 263	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	352 696	4 34	3 356
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	10	109 613	-
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	15 924
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai) Išleisti skolos vertybiniai popieriai	(48) -	(108 983) (2 128)	- -
Iš viso	369 921	( 1 064)	19 280

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2016 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės
vertybiniai popieriai	16 486	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	361 528	-	-
(turtas)	36	124 699	-
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti		-	3 268
Išvestinės finansinės priemonės
(įsipareigojimai)	(23)	(122 008)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai		(902)	-
Iš viso	378 027	1 789	3 268

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2015 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	17 173	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	352 696	-	-
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	10	109 613	-
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti		-	15 924
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(48)	(108 983)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai		(2 128)	-
Iš viso	369 831	( 1 498)	15 924

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2016 m. gruodžio 31 d.:

	2015 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	Valiutos kurso įtaka	2016 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą Finansinės priemonės - laikomos	3 356	121	364	629	-	-	3 742
parduoti	15 924	3 023	15 866	-	2	185	3 268

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2014 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	2015 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios
vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	2 933	418	45	50	-	3 356
Finansinės priemonės - laikomos
parduoti	58	-	-	-	15 866	15 924

3 lygio finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną ar nuostolius yra AB SEB banko patronuojamosios rizikos kapitalo įmonės investicijos. Visos grupės rizikos kapitalo verslo investicijos yra valdomas ir jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu kaip nustatyta rizikos valdymo ir investavimo strategijoje.

Šioms finansinėms priemonėms nėra aktyvios rinkos, todėl tikroji vertė 2016 ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta naudojant EBITDA daugiklius.

Finansinės priemonės, laikomos pardavimui, priskirtos 3 lygiui: 2015 metų lapkritį "Visa Inc." paskelbė apie "VISA Europe Limited" akcijų išpirkimą iš šios organizacijos narių. AB SEB bankas turėjo vieną išperkamąją paprastąją 10 eurų vertės "Visa Europe Limited" akciją. Už akcijas gauta kaina buvo apskaičiuota pagal narių indėlį į "Visa Europe" verslą ir susidėjo iš piniginės įplaukos, privilegijuotų (C klasės) "Visa Inc." Akcijų ir 3 metams atidėto mokėjimo.

Kiekvieną privilegijuotąją akciją atitinka tam tikras A klasės paprastųjų akcijų skaičius pagal šių akcijų konvertavimo koeficientą. Šis koeficientas buvo nustatytas privilegijuotųjų akcijų emisijos dieną, t.y. įvykdžius VISA Europe akcijų pardavimo sandorį. Konvertavimo iš privilegijuotųjų akcijų į A klasės paprastąsias akcijas koeficientas gali būti koreguojamas.

Bendrovės "VISA Inc." privilegijuotųjų akcijų tikrosios vertės apskaičiavimas

Pozicijos, kurios priskiriamos 3 lygiui ir kurių nei pardavimo kaina, nei trečiųjų šalių kotiruotės nėra laisvai prieinamos turi būti vertinamos lyginant su kitu panašių charakteristikų produktais, kurių pardavimo kaina ar trečiųjų šalių nustatyta kaina yra žinoma. Indeksai bei kitų šaltinių informacija, jei yra, taip pat turi būti panaudoti. Toks vertinimas turi būti tinkamai pagrįstas ir patvirtintas tam, kad būtų galima patikrinti panaudotų kainų tinkamumą.

AB SEB bankas, kaip privilegijuotų akcijų savininkas, turi dalį VISA Inc. akcijų, kuri gali būti apskaičiuota konvertuojant šias akcijas į paprastąsias akcijas naudojant koeficientą, pateiktą VISA Inc.

Tikėtinas A klasės akcijų skaičius, gautinas konvertavus privilegijuotąsias akcijas, buvo apskaičiuotas remiantis vadovybės turima informacija.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Akcijos vertinamos pagal "VISA Inc." akcijų pardavimo kainą (NYSE:V). Kadangi privilegijuotosios akcijos yra tiesiogiai konvertuojamos į A klasės akcijas, buvo maksimaliai pasinaudota stebimais rinkos duomenimis. Todėl privilegijuotųjų akcijų vertinimą bankas atliko pagal mėnesio pabaigoje buvusią "VISA Inc." akcijų prekybos dienos rinkos uždarymo kainą NYSE. Siekiant atsižvelgti į tai, kad privilegijuotosios akcijos negali būti perleidžiamos ir joms yra taikomi nuosavybės apribojimai, listinguojamų A klasės akcijų kaina buvo koreguojama. Koregavimas atspindi tai, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai įsigiję jas pagal šį pasibaigusį akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, negali jų parduoti pirminėje rinkoje, kurioje prekiaujama A klasės akcijomis. Privilegijuotosios akcijos gali būti parduodamos arba perleidžiamos tik kitiems sandorio dalyviams ar kitiems B klasės akcijų turėtojams.

Koregavimas taip pat atspindi neapibrėžtumą dėl akcijų konvertavimo koeficiento, kurį gali įtakoti VISA Inc. patirti nuostoliai dėl ieškinių/pretenzijų, susijusių su VISA Europe veikla. Bendras Banko atliktas koregavimas buvo 50 procentų.

Grupė kas ketvirtį tikrina 3 lygio priemonių klasifikavimą ir įvertina, ar nėra papildomos informacijos apie jų vertės pokyčius.

Dabartinė prognozuojama būsimųjų pinigų srautų vertei pasikeitus +/-5%, kitiems faktoriams esant pastoviems grupės priskirtų 3 lygiui instrumentų tikrosios vertės pokytis padidėtų/sumažėtų 161 tūkst. eurų (2015: 964 tūkst. eurų)

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 0,5 mln. eurų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Aukščiau aprašytas klasifikavimas yra taikomas klientams išduotų paskolų bei finansinio lizingo atvejais.

Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais eurų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 2 381 mln. eurų (2015 m. 2 191 mln. eurų) paskolų fiziniams asmenims, 6 mln.eurų (2015 m. – 7 mln. eurų) administrvimo mokesčio ir 92 mln. eurų (2015 m. – 125 mln. eurų) atidėjinių paskoloms.

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos iškėlimas skolininkui;
sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, t. y. terminai pradelsti daugiau kaip 90 dienų*.

*-finansinis turtas yra laikomas uždelstas, kai bet kurią iš pagrindinės sumos, palūkanų ar mokesčių sumų klientas nesumokėjo atėjus sutarties terminui.

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos.

Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2016 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vertė traukiama į apskaitą, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
61 501	947 896	Likučiai centriniuose bankuose	61 501	947 896
1 391 552	253 185	Lėšos bankuose	1 391 552	253 185
16 663	17 263	Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	16 486	17 173
		Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis
361 480	352 696	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	361 528	352 696
124 735	109 623	Išv estinės finansinės priemonės	124 735	109 623
7 550	12 236	Kreditai kredito įstaigoms	7 550	12 236
		Kreditai klientams
799 923	712 222	Nekilnojamojo turto v aldy mas	799 923	712 222
1 861 292	1 683 256	Kiti v erslo klientai	1 860 152	1 682 116
46 979	85 875	Viešasis sektorius	46 979	85 875
1 979 768	1 817 779	Būsto kreditai	1 979 768	1 817 779
177 184	181 361	Fiziniai asmeny s	177 184	181 361
		Gautinos lizingo įmokos
430 956	367 143	Verslo klientai	430 956	367 143
40 841	27 575	Fiziniai asmeny s	40 841	27 575
3 605	1 419	Kiti	3 656	1 478
		Finansinės priemonės:
-	53 985	gautinos sumos	-	53 985
38 511	29 908	Kito turto gry noji v ertė	39 338	30 640
		Nebalansinių straipsnių kredito rizika
1 069 202	976 408	Sutarty s suteikti kreditą	1 069 202	976 408
238 384	134 131	Suteiktos finansinės garantijos	238 384	134 131
40 566	32 602	Išleisti akredity v ai	40 566	32 602
15 084	11 275	Įsipareigojimai pirkti turtą	15 084	11 275
11	11	Išleistos garantijos deponav us lėšas	11	11
8 705 787	7 807 849	Iš viso gruodžio 31 d.	8 705 396	7 807 410

Paskolų ir gautinų sumų kategorija apima: likučius centriniuose bankuose, lėšas bankuose, kreditus kredito įstaigose, kreditus klientams, gautinas lizingo įmokas ir finansinių priemonių gautinų sumų klasę.

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 37 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija eurų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 36 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 37 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 37 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis.

AB SEB bankas ir AB SEB banko grupė stebi likvidumo riziką ir ją valdo iš kelių pozicijų, kurių pagrindinės – struktūrinio likvidumo rizika (arba pagal Europos bankininkystės institucijos (EBI) terminologiją – finansavimo rizika) ir "išgyvenimo" perspektyvos, esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. "stressed survival horizon" arba, pagal EBI terminologiją – "trumpalaikė likvidumo") rizika.

Struktūrinio likvidumo rizika yra susijusi, visų pirma, su tuo, kaip ilguoju laikotarpiu labiau nelikvidus turtas (pavyzdžiui, paskolos viešajam sektoriui) yra finansuojamas ilgalaikio stabilaus finansavimo (pavyzdžiui, stabilių indėlių) lėšomis.

Pagrindinis atotrūkio rodiklis (angl. "Core Gap Ratio") yra Banko vidaus struktūrinio likvidumo matas. Jei rodiklis nesiekia 100 proc., vadinasi, bankas nėra finansuojamas pakankamai stabiliais įsipareigojimais, susijusiais su nelikvidžiu turtu.

2016 m. gruodžio 31 d. pagrindinis atotrūkio rodiklis (angl. "Core GAP ratio") buvo 113 procentų (2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo 111 procentų). Metų pabaigoje indėlių srautas banke ir toliau buvo intensyvus, taip padidindamas šį rodiklį 2 procentiniais punktais.

Greta pagrindinio atotrūkio rodiklio ilgainiui atsiras reglamentu nustatytas struktūrinio likvidumo rizikos matas – grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (ang. "Net Stable Funding Ratio"), įsigaliosiantis 2018 metais.

Pagal "išgyvenimo" perspektyvą esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. "Stressed survival horizon", SSH), sprendžiama, kokią įtaką banko balansui turi didesni trumpalaikio finansavimo sutrikimai, pavyzdžiui, kai didmeninį finansavimą sunku pratęsti dėl bankams ar visai rinkai būdingų nepalankių sąlygų arba kai iš banko yra atsiimami indėliai, esant dar nepalankesniam scenarijui. "Išgyvenimo" perspektyva yra dienų skaičius, kai sukaupti grynųjų pinigų srautai išlieka teigiami.

Antras matas yra likvidumo padengimo rodiklis (angl. "Liquidity Coverage Ratio", LCR), kuris taip pat yra norminis reikalavimas, pagal kurį nustatomas likvidaus turto pakankamumas, kad būtų galima padengti trumpalaikes grynųjų pinigų išmokas nepalankaus scenarijaus atveju.

Banko LCR turi būti ne mažesnis kaip 100 proc. 2015 ir 2016 metais AB SEB bankas ir grupė vykdė šį reikalavimą. 2016 m. gruodžio 31 d. banko LCR rodiklis buvo 199,76%, o grupės 200,06%.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2016 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	353 645	493 347	147 053	270 465	115 739	1 380 250
Klientų indėliai	4 736 569	166 279	221 362	26 298	1 917	5 152 425
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 355	4 196	1 217	538	-	8 306
Kiti finansiniai įsipareigojimai	27 995	3 836	1 768	1 100	5 552	40 250
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	5 120 564	667 659	371 400	298 400	123 209	6 581 231
Sutarty s suteikti kreditą	865 378	110 177	72 118	21 267	273	1 069 213
Suteiktos finansinės garantijos	238 384	-	-	-	-	238 384
Išleisti akredity v ai	28 846	5 588	1 751	2 460	1 921	40 566
Nuomos įsipareigojimai	2 121	2 108	3 447	12 352	11 583	31 611
Įsipareigojimai pirkti turtą	5 999	1 322	109	-	7 654	15 084

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	266 861	520 884	65 512	230 988	18 971	1 103 216
Klientų indėliai	4 307 621	178 799	252 992	23 418	4 071	4 766 901
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 334	3 934	2 395	8 335	-	16 998
Kiti finansiniai įsipareigojimai	31 080	3 632	1 925	1 551	3 876	42 064
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 607 896	707 249	322 824	264 292	26 918	5 929 179
Sutarty s suteikti kreditą	793 588	99 836	52 974	28 474	1 536	976 408

134 131	-	-	-	-	134 131
25 412	5 157	1 623	410	-	32 602
2 046	2 005	3 933	13 237	15 543	36 764
10 663	612	-	-	-	11 275

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2016 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	353 645	493 347	147 053	270 465	115 739	1 380 250
Klientų indėliai	4 745 986	166 279	221 362	26 298	1 917	5 161 842
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 355	4 196	1 217	538	-	8 306
Kiti finansiniai įsipareigojimai	28 045	3 606	1 981	1 066	5 552	40 250
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	5 130 031	667 429	371 613	298 366	123 209	6 590 648
Sutarty s suteikti kreditą	865 378	110 177	72 118	21 267	273	1 069 213
Suteiktos finansinės garantijos	238 384	-	-	-	-	238 384
Išleisti akredity v ai	28 846	5 588	1 751	2 460	1 921	40 566
Nuomos įsipareigojimai	2 121	2 108	3 447	12 352	11 583	31 611
Lizingo įsipareigojimai	5 999	1 322	109		7 654	15 084

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	266 861	520 884	65 512	230 988	18 971	1 103 216
Klientų indėliai	4 315 484	178 799	252 992	23 418	4 071	4 774 764
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 334	3 934	2 395	8 335	-	16 998
Kiti finansiniai įsipareigojimai	31 082	3 632	1 925	1 551	3 876	42 066
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 615 761	707 249	322 824	264 292	26 918	5 937 044
Sutarty s suteikti kreditą	793 588	99 836	52 974	28 474	1 536	976 408
Suteiktos finansinės garantijos	134 131	-	-	-	-	134 131
Išleisti akredity v ai	25 412	5 157	1 623	410	-	32 602
Nuomos įsipareigojimai	2 046	2 005	3 933	13 237	15 543	36 764
Lizingo įsipareigojimai	10 663	612	-	-	-	11 275

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2016 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	30 378	1 924	30 662	118 369	808 323	989 656
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 316	4 824	1 165			23 305
Valiutos apsikeitimo sandoriai	18 312	455	252			19 018
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	36	180	26	7		248
Valiutos pasirinkimo sandoriai	186					186
Iš viso mokėtinų sumų	66 228	7 382	32 104	118 377	808 323	1 032 414
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	30 018	1 859	31 071	119 176	808 705	990 830
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 265	4 832	1 107			23 204
Valiutos apsikeitimo sandoriai	18 553	544	316			19 414
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	36	180	26	7		248
Valiutos pasirinkimo sandoriai	186					186
Iš viso gautinų sumų	66 059	7 416	32 520	119 183	808 705	1 033 883

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2015 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	31 364	2 017	30 715	118 855	843 999	1 026 951
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	18 450	12 668	3 246	895	-	35 259
Valiutos apsikeitimo sandoriai	101 810	2 634	160	-	-	104 604
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	100	534	366	278	-	1 278
Valiutos pasirinkimo sandoriai	631	-	-	-	-	631
Iš viso mokėtinų sumų	152 356	17 854	34 488	120 027	843 999	1 168 723
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	29 171	1 918	31 122	118 894	845 141	1 026 247
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	18 376	12 706	3 213	886	-	35 181
Valiutos apsikeitimo sandoriai	101 370	2 702	155	-	-	104 226
Nuosavybės vertybinių popierių
pasirinkimo sandoriai	100	534	366	278	-	1 278
Valiutos pasirinkimo sandoriai	631	-	-	-	-	631
Iš viso gautinų sumų	149 647	17 860	34 856	120 058	845 141	1 167 563

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius.

Todėl bankas užsibrėžė tikslą užtikrinti, kad ir banko, ir visos finansų grupės kapitalo pakankamumo rodikliai būtų ne mažiau kaip 1 procentu didesni už individualiai AB SEB bankui nustatytą kapitalo pakankamumo rodiklį, įskaitant ir kitus bankui atitinkamų institucijų taikomus reikalavimus.

Kapitalo pakankamumas (tęsinys)

Banko ir finansinės grupės 2016 ir 2015 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2015 m. gruodžio 31 d.	2016 m. gruodžio 31 d.
Bankas	22,43 proc.	19,43 proc.
Finansinė grupė	22,57 proc.	19,49 proc.

Taip pat žr. 35 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei didelių paskolų normatyvas

Paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgus į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 % banko reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. eurų (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms yra neribojama, jeigu konsoliduota visos finansinės grupės priežiūra vykdoma vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentu (CRDIV/CRR) arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais.

Bankas tenkino šiuos normatyvus 2016 m. gruodžio 31 d. bei per visus 2016 metus.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self – Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt..

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemas ORMIS (Operational Risk Management Information System), NAMIS (New Activity Management Information System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS)

Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika. Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir jos taikomos įvairioms rizikos rūšims: rinkos, kredito, likvidumo, operacinei rizikai. Pagrindinis analizės tikslas yra įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų įtaką banko ir grupės kapitalui ir numatyti veiksmų planą, užtikrinantį banko veiklos tęstinumą nepalankiausio scenarijaus atveju. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims atliekamas mažiausiai kartą per metus o testavimo rezultatai pateikiami banko valdybai bei Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetui. Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės operacijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; tarpinių sąskaitų antrinės kontrolės centralizacija, kuri padeda vykdyti aiškų pareigų atskyrimą šioje srityje; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Banke veikia trijų lygių kontrolės sistema: verslo padaliniai yra atsakingi už savo veiklos rizikos valdymą, atitikties ir rizikos kontrolės padaliniai užtikrina instrukcijų, taisyklių ir kontrolės mechanizmų efektyvumą, vidaus audito padalinys tikrina visos kontrolės sistemos vientisumą ir efektyvumą.

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Pagrindinis veiklos sprendimus priimantis organas analizuoja grupės pelną (nuostolį), visą turtą ir visus įsipareigojimus, naudodamas tokius pačius duomenis, kurie pateikiami finansinei atskaitomybei.

Eliminavimas iš visos segmentų turto ir nuosavybės bei palūkanų pajamų ir išlaidų dalies yra susijęs su vidiniu finansavimu tarp segmentų.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Informacija apie pajamas iš klientų už banko ir grupės suteiktas paslaugas bei produktus nėra atskleidžama, nes tokia informacija neanalizuojama grupės lygyje ir todėl nėra paruošta, o kaštai jai apskaičiuoti būtų per dideli.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

kreditavimo;
išperkamosios nuomos ir faktoringo;
likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
privačiosios bankininkystės turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui.

Visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui.

Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinių ir didėlių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystės segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkystės paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriai;
konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
pinigų valdymas;
vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
rizikos kapitalas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvybės draudimo bendrovėms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavybės ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grupės segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grupės segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mokėjimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams. Šie vidiniai segmentai nėra laikomi ataskaitų segmentais, todėl buvo pateikti kaip segmentas " Kiti" .

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito. Šie vidiniai segmentai nėra laikomi ataskaitų segmentais, todėl buvo pateikti kaip segmentas " Kiti" .

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2016 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	ltij lių Ba ša os	lo Ve rs	Inv icij est ų
	ba tar ny	ban kin kys in tė	l dym va as	das Iž	Kit i	lim E ina vim as	Iš v iso
Pal ūka jam nų pa os	123 13 7	24	( 57)	26 812	-	( ) 37 089	112 82 7
vidi nės -	11 7 80		( 47)	25 35 6	-	( 37 089 )	-
- i šor inės	111 35 7	24	( 10)	1 4 56	-	-	112 82 7
Pal ūka išla idos nų	( 39 998	) -	-	( ) 23 114	-	37 089	( ) 26 023
vidi nės -	( 25 311 )	-	-	( 778 ) 11	-	37 089	-
- i šor inės	( 14 687 )	-	-	( 11 336 )	-	-	( 26 023 )
lau kes Pas ir m čių jam gų o pa os	73 697	594	6 6 60	252	-	( 3 2 67)	936 77
vidi nės -	3 1 51	-	( 136 )	252	-	( 3 2 67)	-
- i šor inės	70 54 6	594	96 6 7	-	-	-	77 936
lau kes lai dos Pas ir m čių iš gų o vidi nės	( 21 626 )	-	( 3 7 89)	( 25)	-	3 2 67	( 22 173 )
- - i šor inės	( 252	) -	15) ( 3 0	-	-	3 2 67	-
sios fina nsin iklo	( 21 374	) -	( ) 774	( 25)	-	-	( ) 22 173
Gry ės no v e s
jam ( išla idos ) pa os	464 14	629	( 1)	( 409 )	-	-	683 14
Gry sios kito ajam ( išla idos ) no s p os	20 956	-	-	35	( 8)	-	20 983
Vei klo eln (nu olia i) ost s p as Išla idos nalu kito	170 63 0	1 2 47	13 2 8	3 5 51	8) (	-	178 23 3
i, pe rso s ad min istra cinė s iš laid
os s/a Nus idėv ima rtiza	( 73 479	) ( 92)	( ) 956	( ) 294	71 1 6	-	( ) 73 150
ėj cija mo Fin inių iem onių ans	( 52) 4 7	( 6)	17) (	( 1)	18) ( 1 5	-	( 94) 6 2
pr cijų ulta tas op era rez	991	-			50) (		941
Iš v iso stol ių dėl nuo			-	-		-
maž ėjus ios tės su v er	( 775	) -	-	-	-		( 775 )
ieš Pel lno kes tį nas pr pe mo	92 615	9 1 14	40 1 8	56 3 2	95	- -	98 955
Pel kes čio aud no mo sąn os	( 49) 5 2	( ) 227	( ) 333	-	-	-	( 09) 5 8
Gry is m etų lna nas pe s	87 366	922	07 1 5	56 3 2	95	-	93 146

Iš v iso tu rto	6 1 29 399	3 8 85	20 6 7	11 1 79 5 4	31	( 7) 417 50	939 7 5 17
Iš v iso įs ipa reig oj imų	5 3 39 533	2 9 22	75 4 8	21 1 79 2 1	64) (	( 7) 417 50	6 7 21 880

Nem ate riali ojo, teri alioj o ir inve stic inio ma
tu rto įs ig ij ima s	6 4 51						6 4 51

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2016 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

		l im ina im E v as
		Kit i
	Seg ntų me	kor j ant eg uo y s	Fin in ės ans
	kle id im ats as	į ša i ra	ka ito ata s s
Pa lū kan j ų p a am os	1 1 2 8 2 7	4 0 4 6	1 1 6 8 7 3
Pa lū kan i š la ido ų s	( 2 6 0 2 3 )	( 4 1 0 3 )	( 3 0 1 2 6 )
Pas lau kes č ių j g ų mo p a am os	7 7 9 3 6	( ) 6 9	7 7 8 6 7
Pas lau kes č ių dos g ų mo są nau	( ) 2 2 1 7 3	( ) 2 3 2	( ) 2 2 4 0 5
Gry ios fina inė iklo nos ns s v e s
j p a am os	6 8 3 1 4	-	6 8 3 1 4
Gry ios kit j nos os p a am os	2 0 9 8 3	3 6 6 5	2 4 6 4 8
Ve iklo lna s p e s	1 7 8 2 3 3	3 3 0 7	1 8 1 5 4 0
I š la ido lu i, kito s p ers ona s
dm inis trac inė i š la ido a s s	( ) 7 3 1 5 0	( ) 3 2 9 1	( ) 7 6 4 4 1
Nu idė j ima /am ort iza ij ė s s c a v	( ) 6 2 9 4	-	( ) 6 2 9 4
Fin inių riem ių ans p on
ij ltata o p era c ų rez u s	9 4 1	-	9 4 1
I š v iso ost lių dė l nu o
žė j ios ertė s um a us s v	( ) 7 7 5	( ) 1 6	( ) 7 9 1
š p Pe lna rie lno kes t į s p e m o	9 8 9 5 5	-	9 8 9 5 5
Pe lno kes č io ( dos ) m o są nau	( ) 5 8 0 9	-	( ) 5 8 0 9
Gry is m etų lna nas p e s	9 3 1 4 6	-	9 3 1 4 6

"Kiti koreguojantys" įrašai yra korekcijos dėl skirtingo pajamų ir sąnaudų traktavimo valdymo ataskaitose.

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2015 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	ltijo lių Ba s ša ba tar ny	lo Ve rs ban kin ink tė ys	Inv icij est ų ldy va ma s	Ižd as	Kit i	Elim ina vim as	Iš v iso
Pal ūka ajam nų p os	39 3 114	45	-	022 40	-	( 35 954 )	118 50 6
idin ės - v	1 2 66	-	2) (	690 34	-	( ) 35 954	-
- i šori nės	113 12 7	45	2	32 5 3	-	-	118 50 6
Pal ūka išla idos nų	( 36 780	) ( 16)	-	( 38 266 )	-	35 954	( 39 108 )
idin ės - v	( 34 674	) ( 16)	-	4) ( 1 26	-	35 954	-
- i šori nės	( 06) 2 1	-	-	( ) 37 002	-	-	( ) 39 108
lau oke Pas ir m sči aja gų ų p mo s	73 201	-	7 12 8	133	-	( 3 5 12)	76 950
idin ės - v	3 3 79	-	-	133	-	( 12) 3 5	-
- i šori nės	69 822	-	8 7 12	-	-	-	76 950
lau oke sči išla ido Pas ir m gų ų s	( 23 228 )	75	( 4 4 01)	( 85)	-	3 5 12	( 24 127 )
idin ės - v	( 133	) -	79) ( 3 3	-	-	3 5 12	-
- i šori nės	( 23 095	) 75	2) ( 1 02	85) (	-	-	( ) 24 127
Gry ios fina nsin ės v iklo nos e s
( ) jam išla idos pa os	17 9 34	1 9 87	4) (	( 471 )	-	-	19 4 46
Gry ios kito ajam ( išla idos ) nos s p os	( 468	) -	( 1)	87	9) (	-	( 391 )
Vei klo eln (nu ost olia i) s p as	145 05 2	2 0 91	22 2 7	0 1 42	9) (	-	151 27 6
Išla idos nalu i, kito pe rso s
ad min istra cinė s iš laid os	( 73) 72 3	( 97)	( ) 904	( ) 297	70 2 1	-	( 01) 71 5
s/a Nus idėv ėj ima rtiza cija mo	( 4 6 50)	( 7)	16) (	( 1)	( 1 49 1)	-	( 6 1 65)
Fina nsin ių p riem onių
cijų ulta tas op era rez	152	-	-	-	2	-	154
Iš v iso stol ių dėl nuo
maž ėjus ios tės su v er	( 4 9 21)	-	-	-	-	-	( 4 9 21)
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	63 260	1 98 7	02 1 8	2 1 12	672	-	68 843
Pel kes čio aud no mo sąn os	( 9 8 25)	-	( 218 )	-	-	-	( 10 043 )
Gry is m etų lna nas pe s	53 435	1 98 7	84 1 5	2 1 12	672	-	58 800

Iš v iso tur to	5 6 23 379	6 8 90	6 5 47	39 1 60 3 6	693	( 376 16 3)	6 8 64 985
Iš v iso įs ipa reig oj imų	4 8 40 534	4 9 03	74 4 6	646 1 5 86	21	376 16 3	6 8 12 9 41
Nem riali ojo, teri alioj o ir inve stic inio ate ma
tu rto įs ig ij ima s	5 7 32	-	-	-	-	-	5 7 32

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2015 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

		Eli mi nav	im as
	Seg ntų me ats kle id im as	Kit i kor j ant eg uo y s ša į i ra	Fin in ės ans ata ka ito s s
Pa lū kan j ų p a am os	1 1 8 5 0 6	1 1 8 9	1 1 9 6 9 5
Pa lū kan iš la ido s ų	( ) 3 9 1 0 8	( ) 1 1 8 9	( ) 4 0 2 9 7
Pas lau kes č ių j g ų mo p a am os	7 6 9 5 0	( 7 5 7 )	7 6 1 9 3
Pas lau kes č ių dos g ų mo są nau	( ) 2 4 1 2 7	( ) 7 2 3	( ) 2 4 8 5 0
Gry ios fina inė iklo nos ns s v e s
j p a am os	1 9 4 4 6	-	1 9 4 4 6
Gry ios kit j nos os p a am os	( 3 9 1 )	1 9 2 2	1 5 3 1
Ve iklo lna s p e s	2 6 1 5 1 7	2 4 4	8 1 5 1 7 1
Iš la ido lu i, kito s p ers ona s
dm inis trac inė iš la ido a s s	( ) 7 1 5 0 1	( ) 4 4 1	( ) 7 1 9 4 2
Nu idė j ima /am ort iza ij ė s s c a v	( ) 6 1 6 5	-	( ) 6 1 6 5
Fin inių riem ių ans p on
ij ltata o p era c ų rez u s	1 5 4	1	1 5 5
Iš v iso ost lių dė l nu o
žė j ios ertė s um a us v s	( 4 9 2 1 )	( 2 )	( 4 9 2 3 )
Pe lna rie š p lno kes į t s p e m o	6 8 8 4 3	-	6 8 8 4 3
č ( ) Pe lno kes io dos m o są nau	( 0 0 3 ) 1 4	-	( 0 0 3 ) 1 4
Gry is m etų lna nas p e s	5 8 8 0 0	-	5 8 8 0 0

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
116 872	119 695	Palūkanų pajamos:	116 894	119 666
3	29	už likučius centriniuose bankuose	3	29
890	496	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	890	496
101 633	103 646	už kreditus ir avansus klientams	101 655	103 619
307	2 833	už Vyriausybės vertybinius popierius–gautinas sumas	307	2 833
9 428	9 292	už lizingo portfelį	9 428	9 292
633	639	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti	633	637
		už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokytis
3 978	2 760	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	3 978	2 760
(30 126)	(40 297)	Palūkanų išlaidos:	(30 113)	(40 297)
(15 384)	(19 227)	įsiskolinimams kredito įstaigoms	(15 371)	(19 227)
(537)	(2 013)	klientų indėliams	(537)	(2 013)
(210)	(344)	skolos vertybiniams popieriams	(210)	(344)
(9 543)	(13 329)	indėlių draudimo įmokos	(9 543)	(13 329)
(4 452)	(5 384)	bandrąjam pertvarkymofondui	(4 452)	(5 384)
86 746		79 398 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	86 781	79 369

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
	Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės
(6 324) 8 268	grynoji vertė	(6 324)	8 268
(1 615) (2 126)	Atgauti nurašyti kreditai	(1 615)	(2 126)
(7 939) 6 142	Nuostolių (atstatymų) dėl sumažėjusios kreditų vertės grynoji vertė	(7 939)	6 142

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2016 ir 2015 metais:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis sausio 1 d.
109 936	132 010	(21 pastaba)	109 936	132 010
		Nuostolių (atstatymų) dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė
(7 288)	8 268	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(7 288)	8 268
842	13 818	Kiti verslo klientai	842	13 818
(4 075)	1 962	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(4 075)	1 962
(3 667)	(6 134)	Būsto kreditai	(3 667)	(6 134)
(388)	(1 378)	Fiziniai asmenys	(388)	(1 378)
(26 053)	(31 891)	Nurašyti kreditai	(26 053)	(31 891)
(13 158)	(5 324)	Kiti verslo klientai	(13 158)	(5 324)
(6 663)	(15 328)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(6 663)	(15 328)
(6 232)	(11 239)	Fiziniai asmenys	(6 232)	(11 239)
622	-	Individualiai vertinamu paskolu diskontas	622	-
(131)	1 549	Valiutos kurso pokyčio įtaka	(131)	1 549
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės
77 086	109 936	likutis gruodžio 31 d.	77 086	109 936

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 21 pastaboje.

2016 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 59 035 tūkst. eurų (2015 m. – 106 514 tūkst. eurų). 2016 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 2 tūkst. eurų palūkanų (2015 m. – 136 tūkst. eurų). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 27 tūkst. eurų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2015 m. – 40 tūkst. eurų ).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2016 metais buvo 1 215 tūkst. eurų (2015 m. – 2 644 tūkst. eurų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
15 359	14 768	vertės	15 359	14 768
289	1 267	Nuostoliai dėl kito abejotino turto sumažėjusios vertės	289	1 267
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų ir kito turto
15 648	16 035	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	15 648	16 035

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2016 ir 2015 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
3 867	(1 558)	vertės/(jų atstatymas) pelno (nuostolių) ataskaitoje	3 867	(1 558)
		Nuostoliai/(atstatymas) dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
3 867	(1 558)	sumažėjusios vertės	3 867	(1 558)
Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
14 768	20 280	vertės likutis sausio 1 d. (22 pastaba)	14 768	20 280
		Nuostoliai/(atstatymas) dėl sumažėjusios vertės
3 867	(1 558)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	3 867	(1 558)
3 801	(1 776)	Verslo klientai	3 801	(1 776)
66	218	Fiziniai asmenys	66	218
(3 380)	(2 689)	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	(3 380)	(2 689)
(3 380)	(2 689)	Verslo klientai	(3 380)	(2 689)
104		(1 265) Valiutos kurso pokyčio įtaka	104	(1 265)
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
15 359	14 768	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	15 359	14 768

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 22 pastaboje.

Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimam pokyčius per 2016 ir 2015 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams padidėjimas
6 869	2 642	pelno (nuostolių) ataskaitoje	6 869	2 642
		Atidėjinių garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams atstaty mas
(2 023)	(2 306)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(2 023)	(2 306)
4 846	336	Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams pelno (nuostolių) ataskaitoje	4 846	336

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
19 552 18 231	Už pinigų pervedimo operacijas	19 552	18 232
29 505 31 842	Už mokamųjų kortelių paslaugas	29 505	31 842
5 030 4 824	Už vertybinių popierių operacijas	5 030	4 824
23 780 21 296	Kitos paslaugų komisinių pajamos	19 395	17 632
77 867	76 193 Pajamos už paslaugų mokesčius	73 482	72 530
(73) (184)	Už pinigų pervedimo operacijas	(73)	(184)
(15 186) (17 177)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(15 186)	(18 187)
(1 664) (1 249)	Už vertybinių popierių operacijas	(1 664)	(1 249)
(5 482) (6 240)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(4 706)	(4 279)
(22 405)	(24 850) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(21 629)	(23 899)

8 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2016	2015
UAB "SEB investicijų valdymas"	1 535	4 500
UAB "SEB Venture Capital"	2 358	2 355
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	3 893	6 855

9 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Realizuotasis pelnas už prekybinių skolos
692	1 110	vertybinių popierių operacijas	692	1 110
		Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių
28	3	skolos vertybinių popierių operacijas Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius	28	3
		popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(605)	(500)	apdrausta	(605)	(500)
		Vyriausybės vertybiniai popieriai–gautinos sumos,
(204)	(1 736)	kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta	(204)	(1 736)
		Vyriausybės vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės pokytis
(1 273)	(631)	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, rezultatas	(1 273)	(631)
		Nerealizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
904	2 323	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	904	2 323
2 723	1 824	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	2 723	1 824
		Iš viso grynojo pelno už skolos
		vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
2 265	2 393	priemonių operacijas	2 265	2 393

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

			Bankas
2016	2015		2016	2015
10 548	12 487	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	10 549	12 484
1 337	2 849	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	1 336	2 763
11 885		15 336 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	11 885	15 247

11 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

	Grupė		Bankas
2016	2015		2016	2015
31 236	30 377	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos Valstybiniam	30 931	30 087
10 756	10 477	socialinio draudimo fondui)	10 658	10 388
41 992		40 854 Iš viso personalo išlaidų	41 589	40 475

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2016	2015
AB SEB bankas	1 578	1 638
UAB "SEB investicijų valdymas"	9	9
UAB "SEB Venture Capital"	1	1
Iš viso darbuotojų	1 588	1 648

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse bei atvirkščiai.

12 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
12 454	9 523	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	12 417	9 479
2 348	3 041	Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	2 324	3 017
101	99	Investicinio turto nusidėvėjimas	101	99
3 090	2 045	Audito ir konsultacijų išlaidos	3 053	1 999
7 798	7 849	Biuro ir programinės įrangos priežiūra	7 798	7 849
1 677	1 865	Komunikacijos išlaidos	1 673	1 813
2 951	1 474	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	2 874	1 448
1 028	1 131	Transporto išlaidos	1 012	1 119
1 800	1 750	Reklamos ir rėmimo išlaidos	1 766	1 719
3 033	3 025	Amortizacija	3 033	3 025
1 677	1 572	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	1 677	1 572
448	456	Darbuotojų mokymo išlaidos	448	452
475	517	Banko operacijų draudimas	475	517
210	192	Labdara ir parama	210	192
712	2 559	Kitos išlaidos	463	2 342
39 802		37 098 Iš viso kitų administracinių išlaidų	39 324	36 642

2016 m. bankas turimai nuostolingai sutarčiai suformavo atidėjinį, kurio suma 3 242 tūkst. EUR. Ši suma pateikta Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidų eilutėje (daugiau informacijos apie nuostoligų sutarčių atidėjinius yra pateikta 3 pastabos dalyje "Atidėjiniai"

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grupė			Bankas
2016	2015		2016 2015
7 574	3 855	Ataskaitinių metų pelno mokestis	7 115 3 448
(7 987)	(203)	Ankstesnių metų pelno mokestis	(7 843)	(193)
6 222	6 391	Atidėtasis pelno mokestis	5 978	6 570
5 809		10 043 Iš viso pelno mokesčio	5 250	9 825

Per 2016 metus banko avansinis pelno mokestis buvo 2 823 tūkst. eurų.

Išaugęs ankstesnių metų pelno mokesčio pokytis yra dėl pelno mokesčio atidėjinio atstatymo, kurį bankas apskaitė 2014 metais prasidėjus mokestiniam ginčui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išsamiau apie tai aprašyta 3 pastabos skyriuje dd) "Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką", "Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis"skirsnyje.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
98 955	68 843	Pelnas prieš pelno mokestį	99 735	71 909
14 843	10 326	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	14 960	10 786
(311)	(874)	Neapmokestinamosios pajamos	(897)	(1 500)
1 212	793	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	1 212	696
(1 948)	1	Anksčiau nepripažinto atidėto pelno mokesčio atstatymas	(2 182)	36
(7 987)	(203)	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	(7 843)	(193)
5 809		10 043 Iš viso pelno mokesčio	5 250	9 825

Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų Lietuvoje yra 15 procentų. 2015 metais taikomas mokesčio tarifas buvo reikšmingai didesnis, palyginti su 2016 metų tarifu dėl ankstesnio laikotarpio 7 669 tūkst. eurų pajamų mokesčio koregavimo. Daugiau informacijos yra pateikta 3 pastabos dalyje dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką, "Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis".

Atidėtasis mokesčių turtas

			Bankas
2016	2015		2016	2015
28 571	37 375	Turto likutis sausio 1 d. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	28 390	37 372
(6 019)	(6 391)	ataskaitoje Atidėtojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	(5 978)	(6 570)
2 375	(2 414)	pokyčių ataskaitoje	2 375	(2 412)
24 927		28 571 Turto likutis gruodžio 31 d.	24 787	28 390

Atidėtasis mokesčių įsipareigojimas

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
	Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)
202 -	ataskaitoje	-	-
202 -	Įsipareigojimų likutis gruodžio 31 d.	-	-

2016 ir 2015 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
81	-	traukiamas į nuosavą kapitalą	81	-
501	1 128	Amortizacija ir nusidėvėjimas	503	1 131
2 532	2 310	Sukauptos sąnaudos	2 389	2 110
1 041	1 559	Atidėjiniai	1 041	1 559
21 780	29 421	Sukauptas mokestinis nuostolis	21 729	29 421
25 935		34 418 Atidėtojo pelno mokesčio turto grynoji vertė	25 743	34 221
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
6	2 381	traukiamas į nuosavą kapitalą	6	2 381
103	225	Vertybinių popierių, kurių rizika yra apdrausta, perkainojimas	103	225
217	2 397	Kiti sukaupimai	217	2 381
254	110	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	-	110
630	734	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	630	734
1 210	5 847	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji vertė	956	5 831

2016 m. gruodžio 31 d. banke įtraukta į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 21 729 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 29 421 tūkst. eurų), iš kurių jokia suma nėra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Tačiau ne daugiau kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno gali būti mažinama perkeliamų mokestinių nuostolių suma.

Vadovybė tikisi, kad bankas panaudos 7 905 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 16 882 tūkst. eurų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos. Atitinkamos sumos 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 7 815 tūkst. eurų ir 20 575 tūkst. eurų.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perkėlimo terminas
144 861	196 139	neribotas	144 861	196 139
144 861		196 139 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	144 861	196 139

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Pelnas iš parduoti laikomo finansinio
(15 849)	16 028	turto, prieš mokesčius	(15 851)	16 026
2 375	(2 412)	Atidėto pelno mokesčio sąnaudos	2 375	(2 412)
		Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto, išskaičiavus
(13 476)	13 614	atidėtuosius mokesčius	(13 476)	13 614

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grupė
	2016	2015
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	93 146	58 800
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (EUR)	6,03	3,81

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

15 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grupė				Bankas
2016		2015		2016	2015
	58 689	49 690	Privalomosios atsargos	58 689	49 690
	-		20 063 Tiksliniai indėliai	-	20 063
	2 812	878	143 Laisvai disponuojamos lėšos	2 812	878 143
	61 501		947 896 Iš viso likučių centriniame banke	61 501	947 896

Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimai sudaro 1 procentą (1 procentas ir 2015 metais) vienos nakties, sutarto termino ar iki 2 metų trukmės indėlių, išleistų iki 2 metų trukmės skolos vertybinių popierių likučio, apskaičiuoto pagal paskutinės ankstesnio mėnesio dienos duomenis. ECB atlygio norma yra 0,0 procento, o indėlių sutarčių palūkanos - 0,4 procento.

Eilutės "Tiksliniai indėliai" suma 2015 m. gruodžio 31 d. susideda iš valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" pervestų lėšų likučio, skirto draudimo išmokoms išmokėti AB banko "Snoras" indėlininkams (gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms), kai buvo nutraukta AB banko "Snoras" (taip pat žr. 32 pastabą), 2016 m. pabaigoje sutartis su VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" baigėsi ir nepareikalautos išmokėti lėšos buvo pervestos atgal VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas".

16 PASTABA LĖŠOS BANKUOSE

	Grupė		Bankas
2016	2015		2016	2015
1 387 464	94 665	Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose	1 387 464	94 665
4 055	-	Vienos nakties indėliai	4 055	-
33	158 520	Terminuotieji indėliai	33	158 520
1 391 552	253 185 Iš viso		1 391 552	253 185

Lėšos bankuose 2016 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 2,7 mln. eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,06 mln. eurų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas.

Lėšos bankuose 2015 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's", išskyrus 0,2 mln.eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,4 mln. eurų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas

Aukščiau pateiktos sumos nėra pradelstos ar nuvertėjusios.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

17 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė		Bankas
17 789	2015 m. sausio 1 d.	17 604
(827)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(727)
639	Palūkanų pajamos	637
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(501)	apdrausta	(500)
162	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	160
17 263	2016 m. sausio 1 d.	17 173
88	Vertybinių popierių įsigijimas	-
(729)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(727)
634	Palūkanų pajamos	633
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(605)	apdrausta	(605)
12	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	12
	16 663 2016 m. gruodžio 31 d.	16 486

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurių išpirkimo terminas yra 2018 metai.

18 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos
19 666	43 106	Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	19 666	43 106
		Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji
345 604	313 380	vertė (pirminis pripažinimas)	341 862	309 590
365 270	356 486	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė	361 528	352 696

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas i Pelno (nuostolių) ataskaitą (pirminis pripažinimas), yra SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones (3 742 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d. ir 3 790 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.) bei banko investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, kurių suma 341 862 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d. (2015 m. gruodžio 31 d. – 309 590 tūkst. eurų). Pirminio pripažinimo metu jis priskiriamas turtui, kurio į pelno (nuostolio) ataskaitą traukiama tikroji vertė, nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją/rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB "SEB Venture Capital" verslo tikslas –pelnas iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

18 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ (TĘSINYS)

Lentelėje nurodyta finansinio turto, įtraukiamo į apskaitą tikrąja verte, dinamika.

Grupė		Bankas
305 145	2015 m. sausio 1 d.	284 367
179 101	Vertybinių popierių įsigijimas	178 684
(171 993)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(154 538)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
1 127	ataskaitoje	1 077
313 380	2016 m. sausio 1 d.	309 590
213 905	Vertybinių popierių įsigijimas	213 784
(181 708)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(180 910)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
27	ataskaitoje	(602)
	345 604 2016 m. gruodžio 31 d.	341 862

Finansinio turto, traukiamo į apskaitą tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėse "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" ir "Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių".

Pateiktoje finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis, traukiamas į Pelno (nuostolių) ataskaitą sumoje 284 657 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. – 253 163 tūkst. eurų).

Toliau pateikiami 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. skolos vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės pokytis, traukiamas į Pelno (nuostolių) ataskaitą, reitingai pagal "Standard & Poor's" ar atitinkamos agentūros duomenis:

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės skolos vertybiniai

popieriai

	2016	2015
A-	361 528	352 696
Iš viso	361 528	352 696

Banko ir grupės finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, skirtumą sudaro SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones, kurių reitingai nenustatomi.

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

2016 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 24 804 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 4-12. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 98 710 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 2 vidaus rizikos grupei.

2015 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 26 187 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 7-11. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 81 552 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 3 vidaus rizikos grupei.

Pateiktose gautinose/mokėtinose išvestinių finansinių priemonių sumose 2016 m. gruodžio 31 d. 111 543 tūkst. eurų yra atgautinos, o 109 704 tūkst. eurų bus padengtos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 107 720 tūkst. eurų ir 104 890 tūkst eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

Grupės ir Banko išvestinės finansinės priemonės:

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2016 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	28 050	28 151	551	651
Valiutos apsikeitimo sandoriai	19 414	19 018	404	73
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	185	185	2	2
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	185	185	1	1
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	200	200	6	5
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 241 921	1 241 921	25 719	25 855
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,	15 000	15 000		1 455
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	763 708	763 708	97 795	93 739
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	4 142	4 142	0	0
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	4 369	4 369	258	248
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	2 077 174	2 076 879	124 735	122 031

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	35 181	35 260	374	458
Valiutos apsikeitimo sandoriai	104 226	104 604	195	609
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	1 712	1 712	1	1
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	1 712	1 712	16	16
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	1 100	200	2	10
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	886 876	886 875	26 187	27 202
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,	67 000	67 000		4 030
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	745 071	745 071	81 552	75 425
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	6 743	6 743
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	10 791	10 792	1 296	1 280
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	1 860 412	1 859 969	109 623	109 031

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
4 710	2 986	Lietuva	4 710	2 986
1 900	9 184	Rusijos Federacija	1 900	9 184
500	-	Baltarusija	500	-
153	-	Indija	153	-
168	38	Kroatija	168	38
66	-	Singapūras	66	-
51	-	Kinija	51	-
1	1	Jungtinė karalystė	1	1
1	-	Prancūzija	1	-
-	24	Vokietija		24
-	2	Airija		2
-	1	JAV	-	1
7 550	12 236	Iš viso kreditų kredito įstaigoms	7 550	12 236

Kreditų kredito įstaigoms skirstymas pagal šalis:

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms yra suteikta be užstato. 2016 m. gruodžio 31 d. 1 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau kaip 60 dienų. 2015 m. gruodžio 31 d. 2 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau negu 60 dienų. Pateiktose kreditų kredito įstaigų sumose 2016 m. gruodžio 31 d. 4 709 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. – 2 986 tūkst. eurų).

20 PASTABA PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų institucijoms grynosios vertės analizė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus:

	2016	2015
A+	4 776	2 987
BB-	1 900	7 543
CCC	500	-
Nenustatytas
reitingas	285	39
BB	88	-
A	1	27
B	-	1 640
	7 550	12 236

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis	Nekilnojamojo	Kiti verslo
2016 m. gruodžio 31 d.	sektorius	turto valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	588 735	566 094	1 846 415	100 747	3 101 991
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	-	37 791	32 756	769	2 022	73 338
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	80	209 410	-	-	209 490
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	-	1 237	103 254	197	191	104 879
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	288	162	277 945	2	-	278 397
Užtikrinti kitu užstatu	-	170 429	367 388	128 982	3 611	670 410
Iš viso kreditų klientams su
užtikrinimo priemone	288	798 434	1 556 847	1 976 365	106 571	4 438 505
Kreditai be užtikrinimo
priemonių	46 691	14 353	332 084	28 565	80 894	502 587
Iš viso	46 979	812 787	1 888 931	2 004 930	187 465	4 941 092
2015 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	2	489 634	572 745	1 666 704	110 160	2 839 245
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	36	44 435	33 228	1 166	1 066	79 931
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	642	104 132	-	-	104 774
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	-	1 154	56 036	221	218	57 629
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	636	147	249 324	2	2	250 111
Užtikrinti kitu užstatu	6	185 351	371 033	145 470	4 101	705 961
Iš viso kreditų klientams su
užtikrinimo priemone	680	721 363	1 386 498	1 813 563	115 547	4 037 651
Kreditai be užtikrinimo
priemonių	85 195	13 878	336 805	37 723	78 037	551 638
Iš viso kreditų klientams	85 875	735 241	1 723 303	1 851 286	193 584	4 589 289

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

2016 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis sudarė 73,86 proc. banko paskolų portfelio sumos (2015 m. – 76,07 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė 154 tūkst. eurų, o vertybinių popierių vertė yra 247 tūkst. eurų (2015 m. – 296 tūkst. eurų ir 624 tūkst. eurų atitinkamai), kuriuos sudaro fondai (247 tūkst. eurų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2016	2015
Neuždelsti ir vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	762 361	663 075
Kiti verslo klientai	1 804 581	1 582 323
Viešasis sektorius	46 074	85 505
Būsto kreditai	1 904 959	1 740 857
Fiziniai asmenys	164 265	168 123
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	4 682 240	4 239 883
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	20 540	19 011
Kiti verslo klientai	45 350	79 037
Viešasis sektorius	905	370
Būsto kreditai	99 590	108 957
Fiziniai asmenys	21 221	23 185
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	187 606	230 560
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	29 886	53 155
Kiti verslo klientai	39 000	61 943
Būsto kreditai	381	1 472
Fiziniai asmenys	1 979	2 276
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	71 246	118 846
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	812 787	735 241
Kiti verslo klientai	1 888 931	1 723 303
Viešasis sektorius	46 979	85 875
Būsto kreditai	2 004 930	1 851 286
Fiziniai asmenys	187 465	193 584
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	4 941 092	4 589 289
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(12 864)	(23 019)
Kiti verslo klientai	(28 779)	(41 187)
Būsto kreditai	(25 162)	(33 507)
Fiziniai asmenys	(10 281)	(12 223)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės	(77 086)	(109 936)
Iš viso kreditų klientams grynoji vertė	4 864 006	4 479 353

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2016	2015
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	29 886	53 155
Kiti verslo klientai	39 000	61 943
Būsto kreditai	381	1 472
Fiziniai asmenys	1 979	2 276
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	71 246	118 846
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(11 501)	(20 800)
Kiti verslo klientai	(22 750)	(34 251)
Būsto kreditai	(742)	(742)
Fiziniai asmenys	(437)	(1 505)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės	(35 430)	(57 298)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	33 553	31 564	550 884	-	-	616 001
8 rizikos grupė	2 162	78 375	184 499	-	-	265 036
9 rizikos grupė	260	350 100	452 778	-	-	803 138
10 rizikos grupė	-	239 613	384 978	-	-	624 591
11 rizikos grupė	10 099	20 758	103 367	497	-	134 721
12 rizikos grupė	-	4 609	24 937	-	-	29 546
13–16 rizikos grupės	-	32 637	28 070	-	-	60 707
Homogeninės kreditų grupės	-	4 705	75 068	1 904 462	164 265	2 148 500
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	46 074	762 361	1 804 581	1 904 959	164 265	4 682 240
2015 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	64 320	2 618	410 689	-	-	477 627
8 rizikos grupė	5 521	68 198	195 164	-	-	268 883
9 rizikos grupė	442	262 970	355 711	-	-	619 123
10 rizikos grupė	44	216 204	433 154	-	-	649 402
11 rizikos grupė	-	16 738	83 188	612	-	100 538
12 rizikos grupė	15 178	39 172	26 415	1	-	80 766
13–16 rizikos grupės	-	54 830	18 770	-	-	73 600
Homogeninės kreditų grupės	-	2 345	59 232	1 740 244	168 123	1 969 944
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	85 505	663 075	1 582 323	1 740 857	168 123	4 239 883

Mažmeninių ir verslo klientų rizikos vertinimo metodologija yra aprašyta 3 pastabos "Finansinės rizikos valdymo politika" dalyje "Kredito rizikos klasifikavimas".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama mažmeninių skolininkų (homogeninės klientų grupės) paskolų kokybė, atsižvelgus į paskirstymą pagal jų rizikos grupes, kur grupė A parodo žemiausią riziką:

	2016	2015
A	1 773 587	1 565 916
B	183 823	176 565
C	52 928	56 141
D	122 004	129 666
E	16 064	40 675
Nenustatytas reitingas	94	981
	2 148 500	1 969 944

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB "SEB Venture Capital" suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1 141 tūkst. eurų (2016 m. – 0 tūkst. eurų). Rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	905	2 134	5 992	16 978	2 299	28 308
Uždelsti 8–30 dienų	-	7 111	22 740	21 660	2 969	54 480
Uždelsti 31–60 dienų	-	3 124	244	12 160	1 263	16 791
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	8 171	16 374	48 792	14 690	88 027
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	905	20 540	45 350	99 590	21 221	187 606
Įkeisto turto tikroji vertė	-	20 714	20 957	91 584	12 104	145 359
2015 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	370	5 106	24 469	18 809	2 462	51 216
Uždelsti 8–30 dienų	-	1 083	37 976	25 244	2 642	66 945
Uždelsti 31–60 dienų	-	9 433	6 281	12 974	1 429	30 117
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	3 389	10 311	51 930	16 652	82 282
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	370	19 011	79 037	108 957	23 185	230 560
Įkeisto turto tikroji vertė	-	18 156	41 579	99 412	13 766	172 913

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2016 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2017 m. sausio mėn., buvo 22 692 tūkst. eurų (2015 m. – 43 202 tūkst. eurų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – nebuvo (2015 m. – 370 eurų), nekilnojamojo turto valdymo sektorius – visi kreditai 2016 ir 2015 metais, kiti verslo klientai – 5 074 tūkst. eurų (2015 m. – 19 493 tūkst. eurų), būsto kreditai – 13 821 tūkst. eurų (2015 m. – 16 212 tūkst. eurų), kiti fiziniai asmenys – 1 663 tūkst. eurų (2015 m. – 2 021 tūkst. eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi ir tikroji užstato vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	29 886	39 000	381	1 979	71 246
Įkeisto turto tikroji vertė	-	19 007	16 276	247	935	36 465
2015 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	53 155	61 943	1 472	2 276	118 846
Įkeisto turto tikroji vertė	-	32 355	27 886	730	771	61 742

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

Pateiktose suteiktų kreditų klientams sumose 2016 m. gruodžio 31 d. 3 593 828 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. 3 323 973 tūkst. eurų).

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

	2016	2015
Bendra gautina lizingo suma
Per vienus metus	202 164	168 266
Nuo vienų iki penkerių metų	290 850	229 918
Vėliau negu po penkerių metų	12 186	26 304
Iš viso bendra gautina lizingo suma	505 200	424 488
Neuždirbtos lizingo pajamos
Per vienus metus	(6 698)	(6 164)
Nuo vienų iki penkerių metų	(7 545)	(6 890)
Vėliau negu po penkerių metų	(145)	(470)
Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	(14 388)	(13 524)
Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų
sumažėjusios vertės	(15 359)	(14 768)
396 137 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	475 453	396 196
		Bankas

2016 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 84,77 proc. lizingo portfelio (2015 m. – 85,88 proc.).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2016 ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
	Neuždelstos ir nesumažėjusios vertės
407 798 333 207	Verslo klientai	407 798	333 207
40 255 26 955	Fiziniai asmenys	40 255	26 955
3 555 1 404	Kiti	3 606	1 463
451 608	361 566 Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	451 659	361 625
	Uždelstos ir nesumažėjusios vertės
16 003 30 470	Verslo klientai	16 003	30 470
1 182 1 149	Fiziniai asmenys	1 182	1 149
50	15 Kiti	50	15
17 235	31 634 Iš viso uždelstų, bet nesumažėjusios vertės	17 235	31 634
	Vertė sumažėjusi
21 194 16 981	Verslo klientai	21 194	16 981
724	724 Fiziniai asmenys	724	724
21 918 17 705	Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė	21 918	17 705
	sumažėjusi
	Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
444 995 380 658	Verslo klientai	444 995	380 658
42 161 28 828	Fiziniai asmenys	42 161	28 828
3 605 1 419	Kiti	3 656	1 478
490 761 410 905	Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų	490 812	410 964
	kategorijas
	Nuostoliai dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų
	vertės
(14 039) (13 515)	Verslo klientai	(14 039)	(13 515)
(1 320) (1 253)	Fiziniai asmenys	(1 320)	(1 253)
	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios gautinų
(15 359) (14 768)	lizingo įmokų vertės	(15 359)	(14 768)
475 402 396 137	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	475 453	396 196

Individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2016	2015
Individualiai vertinamos gautinų lizingo įmokos, kurių vertė sumažėjusi
Verslo klientai	21 194	16 981
Fiziniai asmenys	724	724
Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi	21 918	17 705
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės
Verslo klientai	(12 077)	(10 294)
Fiziniai asmenys	(724)	(724)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės	(12 801)	(11 018)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	15 226	-	892	16 118
8 rizikos grupė	85 931	-	1 582	87 513
9 rizikos grupė	71 778	-	654	72 432
10 rizikos grupė	142 710	-	324	143 034
11 rizikos grupė	18 741	-	99	18 840
12 rizikos grupė	2 077	-	-	2 077
13–16 rizikos grupės	14 390	-	-	14 390
Homogeninės kreditų grupės	56 945	40 255	55	97 255
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	407 798	40 255	3 606	451 659
2015 m. gruodžio 31 d.
1–7 rizikos grupės	12 311	-	835	13 146
8 rizikos grupė	15 195	-	53	15 248
9 rizikos grupė	101 089	-	259	101 348
10 rizikos grupė	118 130	-	103	118 233
11 rizikos grupė	19 343	-	119	19 462
12 rizikos grupė	4 199	-	-	4 199
13–16 rizikos grupės	18 415	-	-	18 415
Homogeninės kreditų grupės	44 525	26 955	94	71 574
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	333 207	26 955	1 463	361 625

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	8 825	597	49	9 471
Uždelsti 31–60 dienų	2 809	497	-	3 306
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	4 369	88	1	4 458
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	16 003	1 182	50	17 235
Įkeisto turto tikroji vertė	13 981	1 169	49	15 199
2015 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	24 217	619	14	24 850
Uždelsti 31–60 dienų	4 668	451	-	5 119
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	1 585	79	1	1 665
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	30 470	1 149	15	31 634
Įkeisto turto tikroji vertė	25 092	1 139	14	26 245

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	21 194	724	21 918
Įkeisto turto tikroji vertė	5 222	-	5 222
2015 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	16 981	724	17 705
Įkeisto turto tikroji vertė	8 134	-	8 134

Pateiktose gautinose lizingo įmokose 2016 m. gruodžio 31 d. 294 132 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. – 239 524 tūkst. eurų).

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2015 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 53 985 tūkst. eurų (2016 m. jie buvo išpirkti). Tikroji vertė atskleista 3 pastabos "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimo" dalyje "Tikroji vertė".

Jei 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2015 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 34 tūkst. eurų mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 1 972 tūkst. eurų mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grupė Bankas
	2016	2015
Parduoti laikomi vertybiniai popieriai:
AB "Panevėžio energija"		58
VISA Europe Ltd		15 866
VISA Inc.	3 210	-
Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	3 268	15 924
	58 15 866 - 15 924	58 -

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

2016 ir 2015 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Grupė				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
58	4 357	54 785	2015 m. sausio 1 d.	58	4 357	54 785
-	(4 357)	(1 955)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	(4 357)	(1 955)
-	-	2 891	Palūkanų pajamos	-	-	2 891
-	-	(1 736)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	(1 736)
15 866	-	-	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	15 866	-	-
15 924	-	53 985	2016 m. sausio 1 d. Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos	15 924	-	53 985 -
185	-	-	kurso įtakos	185	-
3 023	-	-	Įsigijimai	3 023	-	-
-	-	(54 105)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(54 105)
-	-	325	Palūkanų pajamos	-	-	325
(15 866)	-	(205)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	(15 866)	-	(205)
	- 2	-	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	2	-	-
3 268	-	-	2016 m. gruodžio 31 d.	3 268	-	-

Pirmiau lentelėje pateiktų paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė yra apdrausta, kaip nurodyta 3 (l) pastaboje. Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" pripažintos 204 tūkst. eurų (2015: 1 736 tūkst. eurų) sumos susiję su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriu (žr. 9 pastabą).

Šioje lentelėje pateikiama banko investicinių vertybinių popierių, į apskaitą traukiamų kaip laikomų iki išpirkimo, bei paskolų ir gautinų sumų kredito kokybės analizė pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus.

Didžąją dalį parduoti laikomų vertybinių popierių 2015 metų pabaigoje sudarė VISA Europe, kuri nėra reitinguojama, akcijos. 2016 metų pabaigoje didžiąją dalį parduoti laikomų vertybinių popierių sudarė VISA Inc., kurios reitingas yra A+, akcijos. Daugiau informacijos yra pateikta 3 pastabos skysniuose dd) "Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką" bei "Tikrosios vetės".

2015 metų gruodžio 31 d.

	Gautinos
	sumos
A-	53 985
	53 985

24 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal
		savikainos metodą:
-	-	UAB "SEB Venture Capital"	7 240	7 240
-	-	UAB "SEB investicijų valdymas"	2 871	2 871
-	-	Iš viso investicijų į nuosavybės vertybinius popierius	10 111	10 111

UAB "SEB Venture Capital" yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu. UAB "SEB investicijų valdymas" yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2016 m. ir 2015 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
Programinė įranga ir kitas		Programinė įranga ir kitas
ilgalaikis nematerialusis		ilgalaikis nematerialusis
turtas		turtas
	Įsigijimo vertė
43 384	2014 m. gruodžio 31 d.	43 333
695	Įsigytas turtas	694
(25)	Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	(25)
44 054	2015 m. gruodžio 31 d.	44 002
	Sukaupta amortizacija ir
	vertės sumažėjimas
32 173	2014 m. gruodžio 31 d.	32 121
3 025	Apskaičiuota metų amortizacija	3 025
(25)	Perleisto ir (ar) nurašyto turto	(25)
35 173	2015 m. gruodžio 31 d.	35 121
	Įsigijimo vertė
44 054	2015 m. gruodžio 31 d.	44 002
1 606	Įsigytas turtas	1 606
(3 427)	Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	(3 427)
42 233	2016 m. gruodžio 31 d.	42 181
	Sukaupta amortizacija ir
	vertės sumažėjimas
35 173	2015 m. gruodžio 31 d.	35 121
3 033 (2 614)	Apskaičiuota metų amortizacija Perleisto ir (ar) nurašyto turto	3 033 (2 614)
35 592	2016 m. gruodžio 31 d.	35 540
	Likutinė vertė
8 881	2015 m. gruodžio 31 d.	8 881
6 641	2016 m. gruodžio 31 d.	6 641

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 63 612 tūkst. eurų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

2012 metais atlikti vertės sumažėjimo testavimo rezultatai parodė, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Todėl buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 16 954 tūkst. eurų, į nuostolius. Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo. Šios sistemos likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 4 353 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 6 728 eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grupė
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 723	13 504	38 853
Įsigytas turtas	375	576	1 496	2 447
Perklasifikuotas turtas	(2 955)	-	2 955	-
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(814)	(1 333)	(2 147)
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 485	16 622	39 153
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 806	10 693	31 021
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 765	1 276	3 041
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(1 522)	-	1 522	-
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(811)	(1 118)	(1 929)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 760	12 373	32 133
Įsigijimo vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 485	16 622	39 153
Įsigytas turtas	-	2 232	707	2 939
Perklasifikuotas turtas	-	-	368	368
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(5 061)	(4 471)	(9 532)
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 656	13 226	32 928
Sukauptas nusidėvėjimas
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 760	12 373	32 133
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 202	1 146	2 348
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	-	(52)	(52)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(5 059)	(4 057)	(9 116)
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 903	9 410	25 313
Likutinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	2 725	4 249	7 020
2016 m. gruodžio 31 d.	46	3 753	3 816	7 615

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis	Kompiuterinė		Iš viso ilgalaikio
	turtas	įranga	Biuro įranga ir kita	materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 712	13 363	38 701
Įsigytas turtas	375	576	1 467	2 418
Perklasifikuotas turtas	(2 955)	-	2 955	-
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(814)	(1 327)	(2 141)
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 474	16 458	38 978
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 799	10 659	30 980
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 762	1 256	3 018
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(1 522)	-	1 522	-
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(811)	(1 113)	(1 924)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 750	12 324	32 074
Įsigijimo vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 474	16 458	38 978
Įsigytas turtas	-	2 229	707	2 936
Perklasifikuotas turtas	-	-	368	368
Perleistas ir (ar) nurašytas turtas	-	(5 059)	(4 469)	(9 528)
2016 m. gruodžio 31 d.	46	19 644	13 064	32 754
Sukauptas nusidėvėjimas
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 750	12 324	32 074
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 199	1 125	2 324
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	-	(1)	(52)	(53)
Perleisto ir (ar) nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(5 056)	(4 056)	(9 112)
2016 m. gruodžio 31 d.	-	15 893	9 341	25 234
Likutinė vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	46	2 724	4 134	6 904
2016 m. gruodžio 31 d.	46	3 751	3 723	7 520

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA INVESTICINIS TURTAS

2016 m. ir 2015m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
	Įsigijimo vertė
4 025	2014 m. gruodžio 31 d.	4 025
2 905	Perimtas/Įsigytas turtas	2 905
(2 180)	Perleistas turtas	(2 180)
4 750	2015 m. gruodžio 31 d.	4 750
	Sukauptas nusidėvėjimas
324	2014 m. gruodžio 31 d.	324
99	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	99
(100)	Perleistas turtas	(100)
323	2015 m. gruodžio 31 d.	323
	Vertės sumažėjimas
541	2014 m. gruodžio 31 d.	541
(225)	Perleisto turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	(225)
316	2015 m. gruodžio 31 d.	316
	Įsigijimo vertė
4 750	2015 m. gruodžio 31 d.	4 750
572	Perimtas/Įsigytas turtas	572
(1 419)	Perleistas turtas	(1 419)
	3 903 2016 m. gruodžio 31 d.	3 903
	Sukauptas nusidėvėjimas
323	2015 m. gruodžio 31 d.	323
101	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	101
(42)	Perleistas turtas	(42)
	382 2016 m. gruodžio 31 d.	382
	Vertės sumažėjimas
316	2015 m. gruodžio 31 d.	316
	316 2016 m. gruodžio 31 d.	316
	Likutinė vertė
	4 111 2015 m. gruodžio 31 d.	4 111
	3 205 2016 m. gruodžio 31 d.	3 205

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė lizingu išnuomotas ir perimtas turtas (žemė ir pastatai).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Kitas finansinis turtas
880	777	Išankstinės įmokos už nuomojamą turtą	880	777
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
33 036	26 190	sąskaitų	33 036	26 190
30	55	Sumos iki atsiskaitymo	30	55
1 693	1 531	Sukauptų pajamų vertė	2 520	2 263
34	37	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vertė	34	37
2 838	1 318	Kito finansinio turto grynoji vertė	2 838	1 318
38 511	29 908	Iš viso kito finansinio turto	39 338	30 640
		Kitas nefinansinis turtas
626	552	Dar neperleistas nuomininkams turtas	626	552
5 915	3 925	Būsimų laikotarpių išlaidos	5 907	3 920
35	89	Gautini mokesčiai	-	89
2 516	5 146	Kito turto grynoji vertė	1 869	2 596
9 092	9 712	Iš viso kito nefinansinio turto	8 402	7 157
47 603		39 620 Iš viso kito turto grynosios vertės	47 740	37 797

Pateiktose kito turto sumose 2016 m. gruodžio 31 d. 1 255 tūkst. eurų yra atgautinos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. – 1 097 tūkst. eurų).

29 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS

Grupė				Bankas
2016	2015		2016		2015
991 925	849 934	Skola, grąžintina per vienus metus		991 925	849 934
378 896	243 000	Skola, grąžintina po vienų metų		378 896	243 000
1 370 821		1 092 934 Iš viso skolų kredito įstaigoms		1 370 821	1 092 934

30 PASTABA KLIENTŲ INDĖLIAI

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
4 343 316	3 896 321	Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 352 734	3 904 184
780 956	842 995	Per vienus metus grąžintini terminuotieji indėliai	780 956	842 995
28 062	27 240	Po vienų metų grąžintini terminuotieji indėliai	28 062	27 240
5 152 334		4 766 556 Iš viso klientų indėlių	5 161 752	4 774 419
Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
1 939 471	1 792 347	Juridinių asmenų indėliai ir sąskaitos	1 948 889	1 800 210
3 212 863	2 974 209	Fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos	3 212 863	2 974 209
5 152 334		4 766 556 Iš viso klientų indėlių	5 161 752	4 774 419

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurių apskaičiavimo metodika keitėsi 2015 metais. Iki 2015 m. liepos 3 d. įmokas, kurios sudarė 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita Europos Sąjungos šalies valiuta, sumos. Po 2015 m. liepos 3 d. įmokos yra apskaičiuojamos kaip procentas nuo indėlių visomis valiutomis, bet neviršijant 100 tūkst. eurų ekvivalento.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2011 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	1 318	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	1 318
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 164	1 154	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	1 164	1 154
		2012 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	1 580	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	1 580
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
2 314	2 257	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	2 314	2 257
		2013 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	5 703	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	5 703
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
741	774	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	741	774
		2014 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
3 310	3 357	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	3 310	3 357
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
519	500	indeksu (išpirkimas 2018 m.)	519	500
8 048		16 643 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių	8 048	16 643

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė			Bankas
2016 2015			2016	2015
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
7 624	3 573	Sumos iki atsiskaitymo	7 624	3 575
2 163	1 773	Klientų lėšos iš prekybos vertybiniais popieriais	2 163	1 773
		VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" lėšos banko "Snoras" indėlių
-	20 063	kompensavimui	-	20 063
875	1 252	Gautos išankstinės įmokos už lizingą	875	1 252
2 153	2 856	Mokėtinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	2 153	2 856
9 131	3 929	Atidėjiniai nebalansiniams įsipareigojimams	9 131	3 929
5 634	6 118	Faktoringo mokėtinos sumos	5 634	6 118
12 303	2 500	Kiti finansiniai įsipareigojimai	12 303	2 500
39 883	42 064	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	39 883	42 066
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
103	15	Sukaupti mokesčiai	91	5
5 623	5 553	Sukauptas atostogų rezervas	5 597	5 531
2 482	2 685	Išankstinės įmokos už nuomą	2 484	2 685
796	4 839	Kiti įsipareigojimai	710	4 370
9 004	13 092	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	8 882	12 591
48 887		55 156 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atidėjinių	48 765	54 657

32 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Ketvirtą 2011 metų ketvirtį žlugus bankui "Snoras", valstybinė įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" pasirinko AB SEB banką draudimo išmokoms mokėti banko "Snoras" indėlininkams – privatiems asmenims ir Vilniaus apskrities įmonėms. 2015 m. gruodžio 31 d. 20 063 tūkst. eurų (2016 m. – nebuvo) yra lėšos, gautos iš valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, tačiau dar neišmokėtos banko "Snoras" indėlininkams. Sutartis pasibaigė 2016 metų pabaigoje ir likusios nepareikalautos išmokėti lėšos buvo grąžinto VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas".

"Kiti finansiniai įsipareigojimai" 2016 m. gruodžio 31 d. padidėjo lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d., nes 2016 m. pabaigoje vėlavo mokėjimai banko klientams, automatinių kortelių skaitytuvų turėtojams. Šios sumos buvo sumokėtos sekančią darbo dieną.

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2014 metais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą banke dėl "plonosios kapitalizacijos" taisyklės taikymo. 2014 metais prasidėjus mokestiniam ginčui tarp banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bankas sudarė pelno mokesčio bei atidėto pelno mokesčio atidėjinius (daugiau informacijos yra pateikta 3 pastabos Pelno mokesčio ir atidėto pelno mokesčio dalyje) bei 3 505 tūkst. eurų atidėjinį baudoms ir delspinigiams (Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytas Kitų administracinių išlaidų eilutėje, o Finansinės būklės ataskaitoje eilutėje "Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai").

	Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
367	9	Sukauptos sąnaudos	367	9
		Nefinansiniai įsipareigojimai
168	206	Būsimų laikotarpių pajamos	168	206
14 688	9 596	Kitos sukauptos sąnaudos	14 570	9 423
15 223		9 811 Iš viso sukauptų sąnaudų	15 105	9 638

2016 m. bankas turimai nuostolingai sutarčiai suformavo atidėjinį, kurio suma 3 242 tūkst. eurų. Ši suma pateikta Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidų eilutėje bei Finansinės būklės ataskaitoje Sukauptų sąnaudų eilutėje (daugiau informacijos apie Nuostoligų sutarčių atidėjinius yra pateikta 3 pastabos dalyje v) Atidėjiniai

Pateiktose sukauptų sąnaudų, kitų įsipareigojimų ir atidėjinių sumose 2016 m. gruodžio 31 d. 10 161 tūkst. eurų bus padengtos vėliau nei po dvylikos mėnesių nuo balanso datos (2015 m. gruodžio 31 d. – 5 428 tūkst. eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

33 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 19,40 eurų. Už visas išleistas akcijas yra sumokėta. Švedijos Karalystėje registruotai "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 637 tūkst. eurų (2015 m. – 637 tūkst. eurų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 637 tūkst. eurų (2015 m. buvo 637 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 138 868 tūkst. eurų (2015 m. – 120 737 tūkst. eurų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 139 535 tūkst. eurų (2015 m. – 121 280 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2016 ir 2015 metais yra pateikiamas lentelėje toliau:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
13	162	Iždo vertybinių popierių vertės pokytis (17 pastaba)	13	160
		Iždo vertybinių popierių vertės pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
19	58	amortizacija	19	58
-	15 866	Nuosavybės vertybiniai popieriai – perkainavimo rezervo pokytis (23 pastaba)	-	15 866
(15 864)	-	Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas rezultatas (23 pastaba)	(15 864)	-
2 375	(2 412)	Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (13 pastaba)	2 375	(2 412)
		Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
(13 457)	13 674	išskaičiavus atidėtus mokesčius einamaisiais metais	(13 457)	13 672

2016 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 2 704 tūkst. eurų, (2015 m. – 2 704 tūkst. eurų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas sudaro 800 tūkst. eurų (2015 m. 472 tūkst. eurų), kuris bus išmokėtas "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas trejus metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A klasės) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

Grupė taip pat įgyvendina specialias ilgalaikes akcijų programas, skirtas tikslinėms darbuotojų grupėms, sudarytoms, atsižvelgiant į jų pasiektus individualius veiklos rezultatus. Šių programų tikslas – atlyginti aukštas pareigas užimantiems vadovams ir svarbiems darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas.

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2016 metais buvo 800 tūkst. eurų (2015 metais – 472 tūkst. eurų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę "Kitos administracinės išlaidos".

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl pirmiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. vienintelis banko akcininkas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

34 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
7 713	8 992	Klientų pinigai	-	-
198 754	182 965	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai	-	-
673 572	665 730	Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas	-	-
880 039		857 687 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB "SEB investicijų valdymas". 2016 m. turto valdymo mokestis buvo 6 449 tūkst. eurų (2015 m. – 6 413 tūkst. eurų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pajamos už paslaugų mokesčius".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas;
II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas;
išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis.

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2016 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	657 385	655 514
II ly gio kapitalas	7 378	7 376
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	7 356	7 356
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	3 411 093	3 411 762
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2016 m. gruodžio 31 d.	19,49%	19,43%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
2016 m. gruodžio 31 d.	19,49%	19,43%

2015 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	691 664	689 022
II ly gio kapitalas	24 396	24 395
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	16 300	16 300
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	3 173 170	3 180 432
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2015 m. gruodžio 31 d.	22,57%	22,43%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
2015 m. gruodžio 31 d.	22,57%	22,43%

2016 m. gruodžio 31 d. ir per visus 2016 ir 2015 metus bankas ir grupė tenkino kapitalo pakankamumo reikalavimus.

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais eurų 2016 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
(6 077)	(0,91)	JAV doleriai (USD)	1,0453	(6 077)	(0,92)
20	0,00	Kanados doleriai (CAD)	1,4154	20	0,00
19	0,00	Rusijos rubliai (RUB)	63,2555	19	0,00
197	0,03	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	197	0,03
(42)		Likusios trumposios pozicijos	N/A	(42)	(0,01)
6 119		0,92 Atvira ilgoji pozicija	N/A	6 119	0,92

2015 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
(5 697)	(0,81)	JAV doleriai (USD)	1,0926	(5 694)	(0,81)
14	0,00	Kanados doleriai (CAD)	1,5171	14	0,00
50	0,01	Rusijos rubliai (RUB)	79,754	50	0,01
436	0,06	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	434	0,06
(19)	-	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(39)	(0,01)
5 716		0,81 Atvira ilgoji pozicija	N/A	5 733	0,82

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą. Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (37 pastaba).

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pasikeitus 1 p. p. (mln. eurų):

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2016	2015
Akcininkų nuosav y bės rinkos v ertės poky čiui (delta 1proc.)	22 265	22 931
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui (delta 1 proc.) (bankas)	528	875
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui (delta 1 proc.) (grupė)	528	875

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. eurų:

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
1 724	1 969	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	1 724	1 969
285	195	Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	285	195
5	18	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	5	18
386	1 865	Nuosavybės kainų rizika (autonomiškai)	386	1 865
(636)	(206)	Diversifikacijos efektas	(636)	(206)
1 764		3 841 Iš viso	1 764	3 841

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

2016 metais rinkos rizikos VaR, palyginus su 2015 metais, padidėjo dėl Visa Europe Limited akcijų pozicijos, parduotos Visa Inc. (2015 metais Visa Inc. paskelbė įsigyjanti VISA Europe Limited akcijas iš bankų – Visa narių).

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2016 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 929 924	205 544	735 563	4 871 031
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	449 010	21 638	6 707	477 355
Skolos v erty biniai popieriai	76 871	154 783	146 537	378 191
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	11 602	4	-	11 606
Nebalansiniai turto straipsniai	789 170	141 168	330 925	1 261 263
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 256 577	523 137	1 219 732	6 999 446
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	780 998	26 145	1 876	809 019
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	701 637	266 627	112 268	1 080 532
Kiti įsipareigojimai	6 980	500	-	7 480
Nebalansiniai įsipareigojimai	606 989	196 531	457 743	1 261 263
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 096 604	489 803	571 887	3 158 294
Spraga	3 159 973	33 334	647 845	3 841 152
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				1 779 756
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				5 620 908

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 722 318	143 431	620 452	4 486 201
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	378 934	14 826	3 875	397 635
Skolos v erty biniai popieriai	154 010	206 617	63 316	423 944
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	170 705	(0)	-	170 705
Nebalansiniai turto straipsniai	497 020	195 665	269 034	961 720
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	4 922 987	560 539	956 677	6 440 204
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	857 826	23 206	3 897	877 068
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	681 555	225 000	18 000	924 556
Kiti įsipareigojimai	8 138	7 617	-	15 755
Nebalansiniai įsipareigojimai	500 566	211 665	248 587	960 818
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 040 224	467 488	270 484	2 778 196
Spraga	2 882 763	93 051	686 194	3 662 008
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				1 386 501
Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas, nepriklausanty s nuo palūkanų normos				5 047 607

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2016 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 929 924	205 544	735 563	4 871 031
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	449 041	21 657	6 707	477 405
Skolos v erty biniai popieriai	76 871	154 783	146 360	378 014
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	11 602	4	-	11 606
Nebalansiniai turto straipsniai	789 170	141 168	330 925	1 261 263
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	5 256 608	523 156	1 219 555	6 999 319
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	780 998	26 145	1 876	809 019
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	701 637	266 627	112 268	1 080 532
Kiti įsipareigojimai	6 980	500	-	7 480
Nebalansiniai įsipareigojimai	606 989	196 531	457 743	1 261 263
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 096 604	489 803	571 887	3 158 294
Spraga	3 160 004	33 353	647 668	3 841 025
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				1 786 028
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				5 627 053

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 722 317	143 431	619 609	4 485 357
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	378 962	14 852	3 882	397 695
Skolos v erty biniai popieriai	154 010	206 617	63 226	423 854
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	170 705	-	-	170 705
Nebalansiniai turto straipsniai	497 020	195 665	269 034	961 720
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų
normos	4 923 014	560 565	955 751	6 439 330
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	857 826	23 206	3 897	884 929
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	681 555	225 000	18 000	924 555
Kiti įsipareigojimai	8 138	7 617	-	15 755
Nebalansiniai įsipareigojimai	500 566	211 665	248 587	960 818
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 048 084	467 488	270 484	2 786 056
Spraga	2 874 930	93 076	685 268	3 653 274
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų
normos				1 390 404
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas,
nepriklausantys nuo palūkanų normos				5 042 776

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2016 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB "SEB Venture Capital", kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2016 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pelno (nuostolių) ataskaita

	2016	2015
Palūkanų pajamos	116 849	119 666
Palūkanų išlaidos	(30 126)	(40 297)
Grynosios palūkanų pajamos	86 723	79 369
(Nuostoliai)/nuostolių atstaty mai dėl sumažėjusios kreditų v ertės	7 939	(6 142)
(Nuostoliai)/nuostolių atstaty mai dėl lizingo portfelio sumažėjusios v ertės	(3 867)	1 558
Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	(4 846)	(336)
Kiti v ertėssumažėjimai	(17)	(3)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(791)	(4 923)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių/atstatymų dėl
sumažėjusios vertės	85 932	74 446
Gry nosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	57 988	52 549
Gry nasis pelnasuž nuosav y bės v erty binius popierius	21 449	4 500
Gry nasis pelnas už skolos v erty binių popierių, išv estinių priemonių
operacijas	2 265	2 394
Div idendai iš patronuojamųjų įmonių	2 357	-
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta	11 885	15 333
Išlaidos personalui	(41 939)	(40 803)
Kitos administracinės išlaidos	(39 773)	(37 062)
Pelnas prieš pelno mokestį	100 164	71 357
Pelno mokesčio sąnaudos	(5 583)	(10 044)
Grynasis metų pelnas	94 581	61 313
Skiriamas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	94 581	61 313
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis akcininkams	6,13	3,97

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2016 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", bendrųjų pajamų ataskaita

	2016	2015
Grynasis pelnas už metus	94 581	61 313
Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	(15 851)	16 028
Finansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	19	58
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	2 375	(2 412)
Straipsniai, kurie nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:	-	-
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	(13 457)	13 674
Iš viso bendrųjų pajamų	81 124	74 987
Skiriama:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	81 124	74 987
Nekontroliuojančiai daliai	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2016 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", finansinės būklės ataskaita

	2016	2015
Turtas
Gry nieji pinigai	117 812	133 256
Likučiai centriniuose bankuose	61 501	947 896
Lėšos bankuose	1 391 552	253 185
Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	16 663	17 263
Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	361 528	352 696
Išv estinės finansinės priemonės	124 735	109 623
Kreditai kredito įstaigoms	7 550	12 236
Kreditai klientams	4 864 006	4 479 353
Gautinos lizingo įmokos	475 402	396 137
Finansinės priemonės:
– gautinos sumos	-	53 985
– parduoti laikomos	3 268	15 924
Inv esticijos į patronuojamąsias įmones	7 240	7 240
Ilgalaikis nematerialusis turtas	6 641	8 881
Ilgalaikis materialusis turtas	7 596	6 995
Turtas, skirtas pardav imui	189	298
Inv esticinis turtas	3 205	4 111
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	24 927	28 571
Kito turto gry noji v ertė	47 603	37 684
Iš viso turto	7 521 418	6 865 334

Įsipareigojimai

Įsiskolinimas centriniam bankui	18	17
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 370 821	1 092 934
Išv estinės finansinės priemonės	122 031	109 031
Klientų indėliai	5 156 898	4 769 626
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	15 209	9 804
Mokėtinas pelno mokestis	4 292	10 467
Išleisti skolos v erty biniai popieriai	8 048	16 643
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	48 881	54 716
Iš viso įsipareigojimų	6 726 198	6 063 238
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	299 564	299 564
Atsargos kapitalas	637	637
Finansinio turto perkainojimo rezerv as	36	13 493
Priv alomasis rezerv as	139 154	121 023
Bendrieji ir kiti rezerv ai	3 504	3 176
Nepaskirsty tasis pelnas	352 325	364 203
	795 220	802 096
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	795 220	802 096

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2016 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", nuosavybės pokyčių ataskaita

Nuosavybės dalis, tenkanti patronuojančiai bendrovei

	Akc inis kap ital as	Ats arg os kap ital as	Fin inio tur to ans kai noj imo per rez erv as	alo Priv ma sis rez erv as	drie Ben j i ir kiti ai rez erv	ask Nep irst yta sis lnas pe	Iš v iso ieš pr nek roli uoj ont an čią dal į	Nek roli ont u oja nti dal is	Iš v iso
201 4 m uod žio 31 d . gr	299 634	637	(18 1)	101 791	3 15 0	387 018	792 049	-	792 049
Pard uoti laiko finan sinio turt mo o rkai nojim sis pe o re zerv o g ry na ky ti s iš ska ičiav atidė tuos ius po us kes čius mo		-	16 13 6	-	-	-	16 13 6	-	13 6 16
Fina nsin io tu rto p erka inoji mo reze rv o		-
ortiz acija dėl klas ifika v im am per o		- -	58	-	-	-	58	-	58
Met sis peln ų gr y na as		- -	-	-	-	13 61 3	13 61 3		61 3 13
Gryn osio jam įtrau ktos į s pa os,
vą k apit alą nu osa		- -	13 6 74	-	-	13 61 3	87 74 9	-	74 9 87
Įstat inio kap italo kor ekc ija d ėl e įv ed imo uro	(70	) -	-	-	-	-	(70 )	-	(70 )
Kiti j udėj ima i		- -	-	-	6) (44	446	-	-	-
Mok ėjim kcijo mis as a		- -	-	-	472	-	472	-	472
Perk ėlim as į rez erv u s		- -	-	33 19 2	-	) (19 233	-	-	-
Div i den dai		- -	-	-	-	) (65 341	) (65 341	-	(65 341 )
žio 201 5 m uod 31 d . gr	299 564	637	13 4 93	121 023	3 17 6	364 203	802 096	-	802 096
Pard uoti laiko finan sinio turt mo o rkai nojim sis pe o re zerv o g ry na ky ti s iš ska ičiav atidė tuos ius po us
kes čius mo		- -	(13 476 )	-	-	-	) (13 476	-	(13 476 )
Fina nsin io tu rto p erka inoji mo reze rv o
ortiz acija dėl klas ifika v im am per o		- -	19	-	-	-	19	-	19
Met sis peln ų gr y na as		- -	-	-	-	81 94 5	81 94 5		94 5 81
Gryn osio jam įtrau ktos į s pa os,
vą k apit alą nu osa		- -	(13 457 )	-	-	581 94	24 81 1	-	81 1 24
Kiti j udėj ima i					(472	) 472	-	-	-
Div i den dai		- -	-	-	-	) (88 800	) (88 800	-	(88 800 )
Mok ėjim kcijo mis as a		- -	-	-	800	-	800	-	800
Perk ėlim as į rez erv u s		- -	-	31 18 1	-	) (18 131	-	-	-
201 6 m uod žio 31 d . gr	299 564	637	36	139 154	3 50 4	352 325	795 220	-	795 220

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2016 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pinigų srautų ataskaita

2016	2015
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos 112 025	114 960
Sumokėtos palūkanos (32 386)	(42 612)
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta 10 549	12 680
Gry nasis pelnas (nuostolis) už v erty binių popierių 2 710 ir kitų finansinių priemonių operacijas	(2 467)
Gry nasis pelnas (nuostolis) už operacijas su (2 112) išv estinėmis finansinėmis priemonėmis	1 468
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų 58 179	51 912
gry noji v ertė Išlaidos personalui (39 838)	(39 259)
Kitos išlaidos (28 352)	(26 411)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš 80 775	70 271
trumpalaikio turto pokyčius
Trumpalaikio turto pokytis Priv alomųjų atsargų centriniame banke 11 064	665 458
sumažėjimas
Lėšų bankuose (padidėjimas) 163 174 sumažėjimas	(155 140)
Klientams suteiktų kreditų padidėjimas (376 858)	(184 171)
Gautinų lizingo įmokų padidėjimas (82 113)	(2 277)
Kito trumpalaikio turto padidėjimas (2 076)	(14 470)
(286 809) Grynasis trumpalaikio turto pokytis	309 400

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų indėlių padidėjimas 387 583	300 647
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų (16 926) ir kitų įsipareigojimų padidėjimas/ (sumažėjimas)	6 046
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis 370 657	306 693
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš 164 623 pelno mokestį	686 364
Sumokėtas pelno mokestis (5 807)	(2 662)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) 158 816 po pelno mokesčio	683 702
Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimais (4 722)	(2 575)
Inv esticijų į laikomus parduoti Vy riausy bės (88)	-
v erty binius popierius įsigijimas
Inv esticijų į laikomus parduoti Vy riausy bės 729	827
v erty binius popierius pardav imas
Gauti div idendai iš patronuojamųjų įmonių 2 357	-
Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines (610 027)	(538 519)
finansines priemones pirkimas 676 523 Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines	544 042
finansines priemones pardav imas
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos 64 772	3 775
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai) Sumokėti div idendai (88 800)	(65 341)
Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas 1	-
Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas) 280 047	(177 981)
Išleistų skolos v erty binių popierių supirkimas (8 226)	(4 357)
Sumokėtos palūkanos už išleistus v erty binius (530)	(289)
popierius Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos ( finansinei veiklai) 182 492	(247 968)
Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis 406 080	439 509
1 106 063 Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	666 554
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d. 1 512 143	1 106 063
Iš jų: 2 812 laisv ai disponuojamos lėšos centriniame banke	878 143
v ienos nakties indėliai 4 055	-
gry nieji pinigai 117 812	133 256
1 387 464 korespondentinių sąskaitų lėšos	94 664
1 512 143	1 106 063

2016 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2016	2015		norma	2016	2015
			(proc.)
26 803	167 709	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,00-3,50	26 803	167 709
6	-	Preky binių išv estinių finansinių priemonių likuti	s (v ertė) metų pabaigoje -	6	-
320	37	Kitas turtas metų pabaigoje	-	312	37
			min -0,119
34 706	21 784	Indėlių likutis metų pabaigoje	max 5,49	34 706	21 784
109	3 530	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		67	3 480
5	54	Nepanaudotas kredito likutis	11	5	54
22	(109)	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	22	(109)
86	93	Palūkanų pajamos		86	93
(33)	(5)	Palūkanų išlaidos		(33)	(5)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(831)	(239)	SEB grupe gry noji v ertė		(345)	443

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

	Grupė	Palūkanų		Bankas
2016	2015		norma (proc.)	2016	2015
1 344 863	5 347	Kreditų likutis metų pabaigoje	0-3,50	1 344 863	5 347
		Prekybinių išvestinių finansinių
		priemonių likutis (vertė)
99 328	83 212	metų pabaigoje		99 328	83 212
26	33	Kitas turtas metų pabaigoje	-	26	33
			min -0,119 max
1 255 138	963 843	Indėlių likutis metų pabaigoje	5,49	1 255 138	963 843
28 722	34 051	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		28 722	34 051
5	4 019	Nepanaudotas kredito likutis	11	5	4 019
10 284	7 642	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	10 284	7 642
329 013	(131 944)	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	329 013	(131 944)
723	(810)	Palūkanų pajamos	-	723	(810)
(14 996)	(17 996)	Palūkanų išlaidos	-	(14 996)	(17 996)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
889	31	SEB grupe grynoji vertė	-	889	31

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų	Bankas
	norma (proc.)	2016	2015
Kreditų likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB investicijų valdymas"	3,5	51	59
Indėlių likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB Venture Capital"	-	4 564	3 071
UAB "SEB investicijų valdymas"	-	4 853	4 792
Kitas turtas metų pabaigoje	-	827	841
Palūkanų pajamos	- -	45	18
Dividendų pajamos	-	3893	6 855
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vertė	-	3223	3 569

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su UAB "SEB Venture Capital" asocijuotomis įmonėmis:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2016	2015		norma (proc.)	2016	2015
-	1 140	Kreditų likutis metų pabaigoje	-	-	-
-	45	Palūkanų pajamos	-	-	-

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2016	2015		norma (proc.)	2016	2015

536	784	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,766-3,00	536	784
-	22	Gautinos lizingo įmokos	-	-	22
507	542	Indėlių likutis metų pabaigoje		507	542
32	29	Nepanaudotas kredito likutis	11,00-14,00	32	29
876	862	Atlyginimai	-	876	862
267	262	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	267	262
10	5	Palūkanų pajamos	-	10	5
2	1	Kitų pajamų grynoji vertė	-	2	1

40 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. daugiausia grupės turto, skirto parduoti, sudarė perimtas turtas, kurį planuojama parduoti per vienus metus. Šis turtas į apskaitą yra traukiamas kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Prieš perėmimą jis buvo apskaitomas finansinio lizingo portfelyje. Balanso sudarymo datą šis turtas yra tinkamas parduoti ir grupės vadovybė yra pasiruošusi jį parduoti.

Lentelėse pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vertė:

Turto grupė	Grynoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	Susigrąžinta turto	Parduota turto	Grynoji vertė 2016 m. gruodžio 31 d.
Gamybinė įranga	169	-	-	169
Nekilnojamasis turtas	129	-	(109)	20
	298	-	(109)	189

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA iLGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI (TĘSINYS)

Toliau pateikiamas grupės ir banko turto, skirto parduoti vertė bei vertės sumažėjimas:

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
	Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus
1 419 1 566	nuomos sutartį	1 419	1 566
(1 230) (1 268)	Vertės sumažėjimas	(1 230)	(1 268)
	Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus
189 298	nuomos sutartį, grynoji vertė	189	298

41 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grupė			Bankas
2016	2015		2016	2015
1 069 202	976 408	Sutartys suteikti kreditą	1 069 202	976 408
238 384	134 131	Suteiktos garantijos	238 384	134 131
40 566	32 602	Išleisti akredityvai	40 566	32 602
15 084	11 275	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	15 084	11 275
11	11	Išleistos garantijos deponavus lėšas	11	11

Teisminės pretenzijos. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grupei ir bankui buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

Kiti įsipareigojimai

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas:

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
31 611	Būsimos minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis 36 764	31 611	36 764
7 676	iki 1 metų 7 983	7 676	7 983
18 693	1-5 metai 22 272	18 693	22 272
5 242	vėliau negu 5 metai 6 509	5 242	6 509
	Būsimos minimalios įmokos, kurias tikimasi gauti pagal neatšaukiamas
(4 656)	subnuomos sutartis (2 205)	(4 755)	(2 329)
	Nuomos ir subnuomos įmokos, pripažintos sąnaudomis
11 539	minimalios įmokos pagal nuomos sutartis 8 415	11 539	8 415
(1 168)	įmokos pagal subnuomos sutartis (1 093)	(1 198)	(1 128)

Visi nenutraukiami įsipareigojimai yra iki dešimties metų termino.

Toliau lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grupė		Bankas
2016 2015		2016	2015
1 679 1 019	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	1 705	1 045
2 977 1 186	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	3 050	1 284
	Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
4 656 2 205	sutartis	4 755	2 329

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUDENGIMAS

2016 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
		Pripažinto finansinio		Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji	Pripažinto finansinio turto	tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 038 609	912 569	126 040	255	-	125 785
Iš viso turto	1 038 609	912 569	126 040	255	-	125 785


			Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio	Pripažinto finansinio turto	Pripažinto finansinio	Sumos, kurios nėra
	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta	įsipareigojimo grynoji	tarpuskaitos būdu

Įsipareigojimai	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 036 458	912 569	123 889	255	-	123 634
Iš viso įsipareigojimų	1 036 458	912 569	123 889	255	-	123 634

Iš viso	2 151	-	2 151	-	-	2 151

2015 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
		Pripažinto finansinio		Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji	Pripažinto finansinio turto	tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 161 871	1 050 949	110 922	1 306	-	109 616
Iš viso turto	1 161 871	1 050 949	110 922	1 306	-	109 616


			Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio	Pripažinto finansinio turto	Pripažinto finansinio	Sumos, kurios nėra

	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta	įsipareigojimo grynoji	tarpuskaitos būdu
Įsipareigojimai	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 163 002	1 050 943	112 059	1 306	-	110 753
Iš viso įsipareigojimų	1 163 002	1 050 943	112 059	1 306	-	110 753

Iš viso	-1 131	6	-1 137	-	-	-1 137

Pirmiau pateiktose lentelėse parodytas finansinis turtas ir įsipareigojimai, kurie balanse yra parodomi grynąja verte arba kuriems gali būti taikoma tarpusavio užskaita dėl vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutarčių ar panašių susitarim,ų kartu su atitinkama užtikrinimo priemone. Finansinis turtas ir įsipareigojimai balanse yra parodomi grynąja verte, kai bankas turi juridiškai pagrįstą teisę vykdyti tarpusavio užskaitą ir vykdydamas įprastinę veiklą, ir bankroto atveju, ir ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomos vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutartys ar panašūs susitarimai, ir kurie nėra parodyti finansinės būklės ataskaitoje grynąja verte, yra sandoriai, kurie paprastai yra privalomi vykdyti bankroto ar įsipareigojimų nevykdymo atveju, o ne vykdant įprastinę veiklą, arba sandoriai, kai bankas arba grupė neketina užskaityti atitinkamų finansinių priemonių tuo pačiu metu.

43 DALYS KITUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE

2016 m. pabaigoje AB SEB bankas patronuojamosios įmonės UAB "SEB Venture Capital" neturėjo reikšmingų investicijų, kurių tikroji vertė traukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą po pirminio pripažinimo

44 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Po 2016 m. gruodžio 31 d. bankas skolos vertybinių popierių emisijų neišleido.

Po 2016 m. gruodžio 31 d. bankas išpirko 5 skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė – 2,167 mln. eurų.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas (toliau – Bankas), vadovaudamasis 2016 m. konsoliduoto metinio pranešimo rengimui taikomos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos	/NE/NEAKTUALU
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo	NEAKTUALU TAIP/ NE	Ne visų šių principų rekomendacijų/nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
esmei ir paskirčiai.1 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybą sudaro 8 (aštuoni) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko vadovu.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos
organo (toliau šiame principe – kolegialus organas)		atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į
sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma		Banko stebėtojų tarybą. Banke galioja Banko vadovų ir
objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra,		pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti
taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų		pareigas vertinimo politika, kurios pagrindu yra atliekamas
interesai.		kandidatų į Banko stebėtojų tarybos narius vertinimas,
		pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus įvertinant
		kiekvieno kandidato kvalifikaciją, reputaciją bei profesinę
		patirtį. Šio vertinimo išvados kartu su kita informacija apie
		kandidatus ir jų užimamas pareigas Banke ar jo antrinėse
		įmonėse yra teikiamos akcininkui. Be to, prieš renkant tam
		tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, gaunamas Europos
		Centrinio Banko ir Lietuvos banko leidimas. Iš pasakyto
		darytina išvada, jog Banko akcininkui yra pateikiama
		pakankami išsami informacija, kad į kolegialų valdymo
		organą būtų išrinkti asmenys, sugebėsiantys objektyviai ir
		nešališkai vykdyti bendrovės valdymo organų priežiūrą.
		Bankas turi vieną akcininką, todėl reikalavimas tinkamai
		atstovauti smulkiųjų akcininkų interesus Bankui nėra
		aktualus.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės,	TAIP	Kolegialaus organo narys prieš pradėdamas eiti savo
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę		pareigas deklaruoja savo esamus įsipareigojimus,
patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius		atskleidžia informaciją apie potencialius interesų
įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį		konfliktus ir įsipareigoja užtikrinti, kad jo vykdoma profesinė ar kita su banko veiklos priežiūra nesusijusi
akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai		veikla neturės neigiamos įtakos kolegialaus valdymo
laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų		organo nario funkcijoms vykdyti. Tuo pačiu, kolegialaus
būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti		organo narys įsipareigoja nedelsiant informuoti Banką
kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas		apie pasikeitusias aplinkybes dėl kurių jo pateikti
pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų		pareiškimai ar įsipareigojimai nebeatitiktų tikrovės.
būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos		Bankas atlieka kandidatų į kolegialius organus tinkamumo
informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais		vertinimą ir šio vertinimo išvadą pateikia akcininkui.
metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis		Pasikeitus esminėms aplinkybėms, už kandidatų vertinimą
apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame		atsakingas subjektas turi pakartotinai įvertinti kolegialaus
pranešime.		organo nario tinkamumą eiti pareigas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Stebėtojų taryba periodiškai atlieka savęs įvertinimo procedūrą, kurios metu yra vertinamas tiek kolegialaus organo, tiek atskirų stebėtojų tarybos narių tinkamumas eiti savo pareigas bei yra sudaromas nustatytų trūkumų šalinimo planas. Trečia ir ketvirta nuostatos taip pat tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Tiek kolegialaus organo, tiek atskirų jos narių kvalifikacijos, žinių bei įgūdžių įvertinimas atliekamas periodiškai. Tikrinimo metu nustatytų išvadų pagrindu yra sudaromas trūkumų šalinimo planas, kaip turėtų būti pagerintos tobulintinos sritys.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NEAKTUALU	Banko veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato būtinybės į kolegialų organo sudėtį įtraukti nepriklausomus narius, todėl Banko stebėtojų tarybos nariai atstovauja vienintelio Banko akcininko interesus. Potencialūs interesų konfliktai, susiję su kolegialaus organo nariu, valdomi kitomis Banke patvirtintomis priemonėmis.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją	TAIP/NE	Visi Banko stebėtojų tarybos nariai darbo santykiais yra susiję su vieninteliu Banko akcininku, tačiau pagal Banke galiojančią Banko vadovų ir pagrindines funkcijas

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas

atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politiką vertinant kandidatų į Banko vadovus tinkamumą be kitų kriterijų turi būti įvertinamas kandidato nepriklausomumas bei gebėjimas veikti atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių asmenų įtakos.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

TAIP/NE Kolegialus valdymo organas nėra nustatęs nepriklausomumo sąvokos turinio, tačiau, vertinant kandidatų nepriklausomumą bei gebėjimą veikti atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių asmenų įtakos, yra atsižvelgiama į su konkrečiu kandidatu susijusių aplinkybių visumą. NE Komentaras prie 3.6 ir 3.7.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos
užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės		strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo		konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos
organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant		ir prezidento veiklos, bei atlieka kitas stebėtojų tarybos
bendrovę.7		kompetencijai priskirtas Banko ir jo valdymo organų
		veiklos priežiūros funkcijas.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP/ NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje8 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių	TAIP/ NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina Vidinio skolinimo ir skolinimo su Banku susijusiems asmenims reikalavimus, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau, stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.

8 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.



4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas	TAIP
priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės
veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų9
Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų
daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų
aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),
reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę
kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius
teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų
paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo
sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu
neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų
išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip,	TAIP/ NE	Banko stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų		Banke sudaryti Audito ir atitikties komitetas, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas bei Rizikos komitetas.
galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini		Audito ir atitikties komitete yra vienas nepriklausomas
klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu,		narys, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitete bei Rizikos
atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai		komitete nepriklausomų narių nėra, nes komitetų nariais yra tik Banko stebėtojų tarybos nariai.
kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti		Į Banko Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto funkcijos
klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus10. Bendrovės turėtų		patenka klausimai, susiję tiek su Banko direktorių skyrimu, tiek su atlyginimo Banko direktoriams nustatymu.
užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams		Sprendimas steigti vieną komitetą, apimantį skyrimo ir
priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas		atlyginimų komitetų funkcijas, buvo priimtas įvertinus tai,
funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos		kad šios abi funkcijos yra susijusios ir dažnai yra viena nuo kitos priklausomos.

9 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹⁰Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	TAIP
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	TAIP/ NE	Nuostata dėl minimalaus komiteto narių skaičiaus tenkinama. Audito ir atitikties komitete, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitete bei Rizikos komitete nėra nepriklausomų Banko stebėtojų tarybos narių, nes tokių narių apskritai nėra stebėtojų taryboje. Audito ir atitikties komitete yra vienas nepriklausomas narys, tačiau jis nėra Banko stebėtojų tarybos nariu.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina	TAIP/ NE	TAIP - Audito ir atitikties komitetas, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas bei Rizikos komitetas veikia pagal stebėtojų tarybos patvirtintus atitinkamo komiteto nuostatus, kuriuose nustatyti komitetų įgaliojimai. Metiniame pranešime skelbiama informacija apie komitetų sudėtį ir pagrindines veiklos sritis. NE – metiniame pranešime neskelbiama informacija apie komitetų posėdžius.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	TAIP/NE	Komitetų nuostatuose nėra nurodyti atvejai, kuriems esant komiteto pirmininkas turėtų palaikyti ryšius su akcininkais.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	TAIP	Kaip nurodyta 4.7 p. skyrimo komitetui priskirtas funkcijas vykdo Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	TAIP	Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas teikia svarstyti
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų		pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl Banko grupės Atlygio politikos ir jos pakeitimų bei Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų sąrašo, taip pat dėl kitų susijusių klausimų. Banko grupės Atlygio politika apima visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą ir

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

TAIP

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių kintamojo atlygio formas. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas taip pat teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų atlyginimų.

Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas turi visą reikalingą informaciją ir teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų individualių atlyginimų.

Atlygino ir žmogiškųjų išteklių komitetas svarsto ir teikia rekomendacijas dėl individualaus atlyginimo (įskaitant pensijų planus) tų Banko vadovų, kurie yra tiesiogiai pavaldūs Banko prezidentui ir valdybos nariams.

Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas parengia ir teikia stebėtojų tarybai tvirtinti ilgalaikio skatinimo programas darbuotojams.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	TAIP NE	Tokios praktikos nėra. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas yra atskaitingas stebėtojų tarybai, kurios nariai yra Banko vienintelio akcininko atstovai, tačiau vykdant tam tikras komitetui priskirtas funkcijas, pvz., vertinant kandidatų į stebėtojų tarybą tinkamumą, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas teikia savo išvadas bei rekomendacijas visuotiniam akcininkų susirinkimui.

4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti	TAIP
šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo funkcija įtvirtinta Audito ir atitikties komiteto nuostatuose. Audito ir atitikties komitetas reguliariai aptaria išorės auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų tinkamumą.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		Kartą per ketvirtį Audito ir atitikties komitetas svarsto vidaus audito ir atitikties ataskaitas, kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką, susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;		Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito ir atitikties komitetui pateikiama vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė. Posėdžio metu diskutuojamos priežastys, dėl kurių rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku. Komiteto nuostatuose numatyta funkcija teikti rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo.
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;		Audito įmonė parenkama SEB grupės mastu. Nebuvo atvejų, kad atsirastų pagrindas audito įmonei atsistatydinti.
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė		Kasmet audito įmonė pateikia audito komitetui nepriklausomumo patvirtinimą. SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito politika, patvirtinta SEB Audito ir atitikties komiteto, kuri apibrėžia
moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant		išorės auditorių nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis interalia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.		grupės įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš išorės audito. Audito ir atitikties komitetas reguliariai svarsto išorės audito pastabas, kurios vėliau pateikiamos laiške vadovybei ir Banko vadovybės komentarus.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.	TAIP	Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne	TAIP
tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie	TAIP	Vidaus audito departamento nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito ir atitikties komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus stebėtojų tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito ir atitikties komitetą ir/ar stebėtojų tarybą.
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi	TAIP	Audito ir atitikties komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinis audito planas taip pat pristatomas Audito ir atitikties komitetui. Išorės auditoriai reguliariai informuoja Audito ir atitikties komitetą apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų	TAIP/NE

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie		Formali tvarka nenustatyta, tačiau informacija apie tokius
įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai		skundus komitetui yra pateikiama kartu su komitetui
(dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus		teikiamomis ataskaitomis
organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka
proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo	TAIP
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.		Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa
		medžiaga, svarstoma Audito ir atitikties komitete.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	TAIP/NE	Vertinimas yra atliekamas, tačiau informacija apie
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo		vertinimą bei jo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip		pateikiama tik Banko veiklą prižiūrinčiai institucijai.
grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario
ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą
bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką)
atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir
veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius
pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos posėdžiams
(šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek		vadovauja, juos šaukia, tvarką posėdžių metu užtikrina
kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių		atitinkamai stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos
organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra		pirmininkas.
atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą
sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų
kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą
posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti
tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei
tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentu,
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš		stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati		ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko
sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų		valdybos darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu		ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami kas savaitę
periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas		(su retomis išimtimis)).
esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas.
Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos
posėdžiai – bent kartą per mėnesį.11
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamo valdybos posėdžio, išskyrus neeilinius posėdžius, kai terminai gali būti sutrumpinti; Banko stebėtojų tarybos nariai - ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs,

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.
procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes
dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei
interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų
dalyvavimui susirinkime.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP/NE	Susirinkimo medžiaga, kaip ir protokolas, viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims, tačiau apie susirinkime priimtus sprendimus yra skelbiama viešai paskelbiant pranešimą apie įvykusį esminį įvykį.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių
		bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką, todėl iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Dėl 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	TAIP
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją,
kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu,
asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	TAIP
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą
bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu
arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	TAIP	Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu		nedalyvauja.
ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	TAIP	Atlyginimų politikos ataskaita skelbiama ne rečiau kaip
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti		kartą per vienerius metus kartu su metinėmis finansinėmis
aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų		atskaitomis arba atskiru pranešimu ir Banko interneto
būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo		svetainėje.
dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto
tinklalapyje.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP/ NE	NE – Atlyginimų ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Banko grupės Atlygio politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Atlygio politikos principus, pateikiama bendra kiekybinė informacija apie atlygį, išskiriant Banko vadovus.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą: su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,		vidinėje duomenų bazėje. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą:
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos,		1. bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus bei Banko grupės riziką prisiimančius darbuotojus:
bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis		-pastoviojo ir kintamojo atlygio bendros sumos ir gavėjų skaičius;
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,		- kintamojo atlygio, suskaidyto į pinigines išmokas, pensijos įmokas, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines arba nepinigines priemones, sumos;
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir		- likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskirstyto į darbuotojams paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos;
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.		- atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgus į veiklos rezultatus, sumos;
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:		- garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius;

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.		- su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; 2. kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	TAIP
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Kintamasis atlygis susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma turi būti pagrįsta bendru asmens, verslo padalinio ir Banko grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį atsižvelgiama ne tik į finansinį indėlį, bet ir į nefinansinius kriterijus.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	TAIP/ NE	Bendra atidėjimo nuostata taikoma ne visiems Banko darbuotojams, o tik Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Sumų, kurios buvo išmokėtos, susigrąžinti negalima, o sumos, kurios buvo atidėtos, gali būti sumažintos arba iš viso neišmokamos.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus, pasiektus per paskutinius vienerius metus, kuriuos darbuotojas dirbo Banko grupėje, ir taip, kad darbuotojui nebūtų atlyginama, jei jo veikla lėmė Banko grupės nuostolį (angl. no reward for failure), išskyrus privalomas išmokas, nustatytas pagal galiojančius teisės aktus.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Banko grupės Atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie Atlygio komiteto veiklą, išorės konsultantus, jei buvo naudotasi jų paslaugomis rengiant politiką.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Suteikiama teisė į ne Banko, o į Banko akcininkės "Skandinaviska Enskilda Banken, AB (publ) akcijas.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NEAKTUALU	Bankas stebėtojų tarybos nariams 2016 metais jokio atlygio nėra mokėjęs.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NEAKTUALU

Puslapis 131 iš 136

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	NE	Tokios praktikos nėra.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba
bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti
įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba
patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	NEAKTUALU
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis
pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	NE	Tokios praktikos nėra.
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems
bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame

punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,	NE	Tokios praktikos nėra.
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne
nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina,
arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš

realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti
akcininkai.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	NE	Tokios praktikos nėra.
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta,
ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti
jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir
interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka
interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius
interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	TAIP
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas	TAIP
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo	TAIP
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	TAIP/ NE	Bankas nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		Bankui neaktualu.
2) bendrovės tikslus;		Visą kitą informaciją Bankas skelbia metiniuose ir
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		tarpiniuose pranešimuose nustatyta tvarka, taip pat įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		spaudai, spaudos konferencijose.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP/ NE	Bankas skelbia šio pobūdžio informaciją atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami	TAIP/ NE TAIP	Bankas iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie Banko ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Banko politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Banko akciniame kapitale programas ir pan., Bankas laiko neatskleistina informacija, išskyrus informaciją, kuri turi būti atskleista teisės aktų nustatyta tvarka. Pranešimai apie esminius įvykius skelbiami tokiu būdu, kad visi ir vienu metu turėtų vienodas galimybes
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.		susipažinti su informacija, kai jie paskelbiami biržoje, interneto svetainėje ir kitais kanalais – pranešimais spaudai, spaudos konferencijose.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Informacijos skleidimui naudojama Banko interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos. Informacija apie Banko teikiamas paslaugas yra prieinama bet kuriame Banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia Banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba bendruoju Banko informacijos telefonu 1528 (privatiems klientams), 19222 (verslo klientams). Informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas, nurodyti dokumentai bei informacija yra skelbiami Banko interneto tinklalapyje (neaktualu – dėl bendrovės akcijų kainų kitimo vertybinių popierių biržoje).
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių	TAIP
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.

1 PRIEDAS. 2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti		Bankui.
akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti
bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje
nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią
audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.

AI assistant

SEB — Annual Report 2016

2966_rns_2017-03-31_77d70754-7301-49b3-8b50-6111a57713f6.pdf

AB SEB bankas 2016 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

TURINYS

AB SEB bankas

2016 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

3. Grupės organizacinė struktūra

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

5. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

6. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

7. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibudinimas

8. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

12. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

13. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

14. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

15. Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymas

16. Įmonių grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

17. Emitento įstatinis kapitalas

18. Akcininkai

19. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

21. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

22. Emitento organai

23. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2016 m. gruodžio 31 d.)

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

STEFANAS STIGNÄSAS

TEDAS TONIS KYLBERGAS

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ

SUSANNE ELIZABETH TAMM

RAIMONDAS KVEDARAS

AIVARAS ČIČELIS

ROBERTS BERNIS

VAIDAS ŽAGŪNIS

JONAS IRŽIKEVIČIUS

BENDROVĖS VADOVAS

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

JOHANAS ÅKERBLOMAS (JOHAN ÅKERBLOM)

GÖRANAS RASPE'AS (GÖRAN RASPE)

BENAS WILSONAS (BEN WILSON)

ARNOLDAS ČULKSTENSAS (ARNOLDS ČULKSTENS)

JONAS GUDMUNDSSONAS (JONAS GUDMUNDSSON)

RIZIKOS KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ (ERKKA KRISTIAN NÄSÄKKÄLÄ)

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

STEFANAS STIGNÄS'AS

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

24. Darbuotojai

25. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

26. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

27. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

28. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2016 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS (KNUT JONAS MARTIN JOHANSSON)

RIHAS UNTAS (RIHO UNT)

TEDAS TONIS KYLBERGAS (TED TONY KYLBERG)

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

2016 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2016 m. (tęsinys)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

b) Apskaitos pagrindas

SEB Annual Report 2016