AB SEB bankas 2015 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2016 m. kovo 18 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–22
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	23
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	24
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	25
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	26–27
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	28–29
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	30–104
1 PRIEDAS	105–131

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB bankas

2015 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2015 metų konsoliduotas metinis pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2015 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras, - Lietuva prisijungė prie euro zonos narių.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	299 563 606,20 EUR
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	[email protected]
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "SEB investicijų valdymas".

Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	J. Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Grupės organizacinė struktūra

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2015 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas buvo sudaręs 30 sutarčių su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

5. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2015 m. gruodžio 31 d. trys banko ne nuosavybės VP emisijos buvo įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405060
Emisijos dydis (vnt.)	46 575
Vieneto nominalioji vertė	0,01 eurų
Emisijos dydis	1 348 905,21 eurų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 05 17
Išpirkimo data	2016 06 13

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405078
Emisijos dydis (vnt.)	38 857
Vieneto nominalioji vertė	0,01 eurų
Emisijos dydis	1 125 376,50 eurų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 12 21
Išpirkimo data	2017 01 09

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405086
Emisijos dydis (vnt.)	47 032
Vieneto nominalioji vertė	0,01 eurų
Emisijos dydis	1 362 140,86 eurų
Emisijos galiojimo pradžios data	2012 05 30
Išpirkimo data	2017 06 13

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (kodas 112053613, adresas Savanorių pr. 1, LT-03116 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (kodas 112052511, adresas Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (kodas 112052479, adresas Taikos pr.32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 42 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (6 finansinių paslaugų centrai ir 36 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje.

7. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibudinimas

2015 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. Grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi bendrovės – UAB "SEB investicijų valdymas" ir UAB SEB "Venture Capital".

2015 metais didėjo AB SEB banko grupės turtas, gerėjo veiklos efektyvumas, augo naujų klientų skaičius ir klientų aktyvumas, tačiau dėl neigiamų palūkanų aplinkos ir euro įvedimo įtakos mažėjo pajamos ir pelnas. 2015 metais AB SEB bankas uždirbo 62,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 58,8 mln. eurų audituoto grynojo pelno. 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų audituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 804 mln. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 797 mln. eurų), t. y. padidėjo 1 procentu.

AB SEB banko grupės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 6,9 mlrd. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 6,7 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 3 procentais.

AB SEB banko ir AB SEB banko grupės likvidumo reikalavimai 2015 metais buvo vykdomi.

AB SEB banko grupės pajamos per 2015 metus buvo 151,7 mln. eurų (per 2014 metus – 178,5 mln. eurų), t. y. sumažėjo 15 procentų: visus metus neigiamą įtaką darė neigiamų palūkanų aplinka ir euro įvedimas (sumažėjo palūkanų pajamos, taip pat pajamos už tarptautinius pervedimus ir valiutos keitimo operacijas).

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 4,9 mlrd. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 4,7 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 4 procentais dėl atsigavusių verslo investicijų, taip pat suaktyvėjusio būsto kreditavimo – didėjo ir gyventojams, ir įmonėms suteiktų paskolų suma.

Pernai AB SEB bankas iš viso suteikė 1,6 mlrd. eurų naujų paskolų – 9,5 proc. daugiau negu per 2014 metus. SEB bankas, patardamas mažoms ir vidutinėms įmonėms spartesnės verslo plėtros, investicijų klausimais, suteikė 43,6 proc. daugiau šių naujų paskolų negu 2014 metais. Aktyvi būsto rinka, tvirtesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities pajamų ir šalies ekonomikos, iš dalies – ir nuo lapkričio įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo reikalavimai, kai dalis gyventojų galėjo suskubti pasiskolinti dar iki šio termino, lėmė naujų būsto paskolų poreikį – AB SEB bankas suteikė 41 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu 2014 metais.

AB SEB banko indėlių portfelis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 4,8 mlrd. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 4,5 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 7 procentais.

Pernai AB SEB bankas sėkmingai įgyvendino mokėjimų pokyčius, kai Lietuva prisijungė prie bendros, trisdešimt keturias valstybes apimančios mokėjimų eurais erdvės SEPA, sklandžiai įdiegė naują e.sąskaitos paslaugą.

Bankas, atsižvelgdamas į kintančius gyventojų įpročius ir verslo poreikius, pernai sparčiai plėtė mokėjimo kortelių infrastruktūrą – įrengė beveik 3 tūkst. naujų mokėjimo kortelių skaitytuvų, t. y. 15 proc. daugiau negu 2014 metais. Klientų norą vis rečiau traukti iš piniginės grynuosius rodo ir išaugusi atsiskaitymų kortele dalis, kuri 2015 metais buvo 35 procentai.

2015 metais buvo pastebimas didėjantis gyventojų noras kasdienius finansų klausimus tvarkyti savarankiškai, o į banko padalinius užsukti, kai prireikia patarimų finansų klausimais, todėl pernai bankas toliau investavo į klientų aptarnavimo tinklo tobulinimą ir atnaujinimą: įrengė naujų savitarnos zonų, dalį skyrių pertvarkė į finansų konsultacijų skyrius, kur banko darbuotojai klientams teikia tik finansų konsultacijas.

SEB interneto banko registruotų vartotojų skaičius per metus padidėjo 46 tūkst. ir 2015 metų pabaigoje buvo 1,2 mln., t. y. padidėjo 4 proc., palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Net 31 proc. visų SEB interneto banko vartotojų prie interneto banko jungėsi naudodami mobiliuosius įrenginius (2014 m. gruodžio 31 d. - 23 procentai).

Grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius grynuosius pinigus priimančiuose bankomatuose, palyginti su 2014 metų duomenimis, padidėjo 4 proc., o grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius banko skyriuose per tą patį laikotarpį sumažėjo 34 procentais.

Per metus Lietuvoje padaugėjo banko klientų, atsiskaitančių kortele – 2015 metais atsiskaitančių banko kortele ir grynaisiais pinigais gyventojų santykis pasiekė 35 procentus. Tai reiškia, kad visų pinigų, kuriuos banko klientai išleido mokėdami kortele ir grynaisiais pinigais, 35 proc. buvo mokama kortele (2014 metais šis santykis buvo 32 procentai).

Per 2015 metus atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis padaugėjo 8 procentais.

2015 m. gruodžio pabaigoje AB SEB bankas turėjo 42 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje, iš jų 9 finansų konsultacijų skyrius. AB SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 537 bankomatais.

2015 m. bankas toliau įgyvendino savo strategiją – būti pagrindiniu banku savo klientams. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlė šiuolaikiškas, universalias, patogias ir paprastas naudoti banko paslaugas, teikė jas profesionaliai, atsižvelgdamas į klientų poreikius ir lūkesčius.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2015 metais AB SEB banko grupė toliau įgyvendino SEB tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai pagal pagrindines tris atsakomybės sritis (valdymo atsakomybės, aplinkos apsaugos atsakomybės ir socialinės atsakomybės): atsakingas pardavimas ir rinkodara, finansinių nusikaltimų prevencija, atsakinga nuosavybė, poveikio aplinkai mažinimas, tvarus finansavimas ir investicijos, savo darbuotojų branginimas, finansinių paslaugų prieinamumas, investavimas į bendruomenes.

2015 metais AB SEB banko grupė pristatė naujas ir tobulino dabartines paslaugas, daug dėmesio skyrė privačių ir verslo klientų konsultavimui. Įgyvendindamas savo tikslą būti geriausiu finansų patarėju gyventojams ir įmonėms, bankas gyventojams per 2015 metus suteikė net 60 tūkst. asmeninių finansų konsultacijų, daugiau konsultavo ir bendroves – joms suteiktų konsultacijų skaičius per metus pasiekė 24 tūkstančius. Tęsdamas privačių klientų konsultavimo programą, kurios tikslas – teikti kokybiškus finansų valdymo ir planavimo patarimus klientams įvairiose jų gyvenimo situacijose, bankas prisidėjo prie dokumentinės dramos, raginančios susimąstyti apie ateitį, kūrimo. Dokumentinė drama "Rytojus atėjo vakar" kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų kasdienėmis temomis, susijusiomis su finansų valdymu. Toliau plėtodamas savo, kaip finansų patarėjo, vaidmenį, bankas kvietė vyresniųjų klasių mokinius visoje Lietuvoje į diskusiją "Rytojus atėjo vakar", kur kartu su mokiniais buvo diskutuojama apie finansų valdymą ir ateities planavimą.

2015 metais AB SEB bankas pirmą kartą pristatė du naujus rodiklius - Pasirengimo pensijai rodiklį bei Automobilių įperkamumo indeksą. Bankas taip pat skyrė daugiau dėmesio jaunimui, norėdamas patarti finansų valdymo klausimais: organizavo ir pristatė jaunimo apklausos rezultatus, apžvelgdamas į jų taupymo, finansų valdymo, atlyginimų lūkesčius.

AB SEB bankas toliau daug dėmesio skyrė ir įmonių konsultavimui, teikdamas patarimus kuriančioms bei vystančioms verslą bendrovėms. 2015 metais bankas suteikė galimybę įmonę steigiantiems verslininkams kaupiamąją sąskaitą SEB banke atsidaryti nuotoliniu būdu. Mažoms ir vidutinėms įmonėms SEB bankas antrą kartą organizavo renginį "Inovacijų laboratorija", rengė seminarus apie darbo rinką bei darbuotojų motyvavimą, pristatė įmonių apklausos "Baltic Business Outlook 2015", duomenis ir verslo tendencijas, taip pat verslo klientus kvietė į renginį "Baltic Business Summit 2015". AB SEB bankas trečią kartą pristatė Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausą, kurioje finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius šešis mėnesius, apyvartos prognozes, nurodė svarbiausius iššūkius.

2015 metais bankas plėtė visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų, kuriose įrengti grynuosius pinigus išduodantys ir priimantys bankomatai, tinklą visoje Lietuvoje – iš viso 2015 metais įrengtos 5 naujos savitarnos zonos. Taip pat AB SEB bankas didino finansų konsultacijų skyrių skaičių – per 2015 metus buvo atidaryti 6 atnaujinti finansų konsultacijų skyriai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas konsultacijoms skolinimosi, taupymo ir investavimo bei kasdienės bankininkystės klausimais. Metų pabaigoje 9 iš 42 SEB banko klientų aptarnavimo skyrių buvo finansų konsultacijų skyriai.

2015 metais AB SEB banko grupė stengėsi suteikti klientams vertingos informacijos, galinčios padėti jiems kurti pridėtinę vertę. AB SEB bankas organizavo leidinių "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymą klientams, kartu su Lietuvos nacionaline televizija įgyvendino projektą "Lietuva gali", norėdamas padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose ir kurti darbo vietas. Bankas klientams leido leidinius "Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga", "Namų ūkių finansinio turto barometras", periodinį naujienlaiškį "Taupymas ir investavimas", nuolat informavo klientus apie finansų rinkas, makroekonominę padėtį. AB SEB bankas tinklalapyje www.seb.lt sukūrė ir plėtojo skiltį "Infobankas", kurioje periodiškai skelbiama aktuali informacija finansų valdymo klausimais. SEB bankas 2015 metais išleido elektroninius naujienlaiškius gyventojams, atskirai – jaunimui, taip pat verslo įmonėms, kuriuose dalinamasi aktualia finansų valdymo informacija.

AB SEB banko grupė dalyvavo įgyvendinant visuomenei ir bendruomenėms svarbius socialinės veiklos projektus – kartu su TV3 televizija tryliktą kartą surengė ir įgyvendino projektą "Išsipildymo akcija 2015", dešimtus metus iš eilės apdovanojo geriausius šalies abiturientus, tęsė dalyvavimą asociacijoje "Mentor Lietuva".

AB SEB banko grupė 2015 metais pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("Euromoney", "EMEA Finance"), geriausiu interneto banku Lietuvoje ("Global Finance"), geriausiu vertybinių popierių saugotoju Lietuvoje ("Global Finance", "Global Investor"), geriausiu privačiosios bankininkystės banku Baltijos šalyse ("The Banker") bei pelnė apdovanojimą už geriausias privačios bankininkystės paslaugas itin didelį turtą valdantiems ir tarptautiniams klientams ("Euromoney"). AB SEB bankas 2015 metais buvo geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje aštuntuke "Verslo žinios" ir "CV.lt" organizuojamuose rinkimuose bei buvo tarp trijų patraukliausių darbdavių CVmarket.lt organizuojamuose rinkimuose. 2015 metais AB SEB bankas tapo nacionaliniu "European Business Awards" finalininku, įvertinus vykdomą tvarią veiklą.

8. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys. AB SEB banko grupės pajamos ir veiklos pelnas 2015 metais, palyginus su 2014 metais, sumažėjo:

mln. EUR	2015	2014	Pokytis
Grynosios pajamos	152	179	-15%
Išlaidos	(78)	(79)	-1%
Pelnas prieš paskolų nuostolius	74	100	-26%
Paskolų nuostoliai	(5)	(6)	-13%
Pelnas prieš pelno mokestį	69	94	-27%
Pelno mokestis	(10)	(22)	-54%
Grynasis pelnas	59	72	-19%

2015 metų pajamų sumažėjimą lėmė keletas priežasčių: a) neigiama euro įvedimo įtaka, b) žemos rinkos palūkanų normos, c) mažesnės banko dukterinės įmonės UAB "SEB Venture Capital" pajamos.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Pagrindiniai finansiniai rodikliai:

	2015	2014	Pokytis
Grynasis pelnas (mln. EUR)	59	72	-19%
C/I (pajamų ir išlaidų santykis)	0,51	0,44	+7 b.p.
Naujos suteiktos paskolos (mlrd. EUR)	1,64	1,50	+9%
Paskolos ir lizingas, grynąja verte (mlrd.
EUR)	4,9	4,7	+4%
Indėliai (mlrd. EUR)	4,8	4,5	+7%

Paskolų portfelio padidėjimą lėmė išaugusi paklausa tiek privačiame, tiek verslo segmente

Kai kurie grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

	Grupė		Rodiklis		Bankas
2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31		2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31
0,91 proc.	1,07 proc.	0,89 proc.	Vidutinė turto grąža	0,92 proc.	0,96 proc.	0,94 proc.
8,50 proc.	9,41 proc.	7,55 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	8,93 proc.	8,52 proc.	8,02 proc.
			Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai,
3,98	4,69	3,81	eurais	3,98	4,23	4,02
48,80	51,60	52,09	Akcijos buhalterinė vertė litais	48,77	51,12	51,82

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

2016 m. vasario 4 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, 2015 metais AB SEB bankas uždirbo 62,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 58,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų audituoto grynojo pelno.

AB SEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimu, informuoja, kad bankas nesudarys ir neskelbs konsoliduotos tarpinės informacijos.

2016 m. vasario 8 d. bankas pranešė, kad AB SEB banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti AB SEB banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai. AB SEB banko valdybos narių pareigas ėję Raimondas Kvedaras, Jonas Iržikevičius, Roberts Bernis, Aivaras Čičelis ir Virginijus Doveika perrinkti valdybos nariais naujai kadencijai. Valdyba perrinkta pasibaigus AB SEB banko įstatuose nustatytai ketverių metų valdybos kadencijai.

2016 m. vasario 8 d. AB SEB banko valdybos posėdyje Raimondas Kvedaras perrinktas AB SEB banko valdybos pirmininku.

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie savo finansinius reikalus tvarko kasdien. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią viziją, atsižvelgdama į SEB grupės siekius, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• ryšių su klientais stiprinimas. Siekdamas šio tikslo, bankas ir toliau savo veikloje vadovausis pagrindinio banko savo klientams (angl. Home bank) strategija. Jos esmė – tapti pagrindiniu banku savo klientams, kuris teikia pasiūlymus, atitinkančius klientų finansinius poreikius. Pagrindinį dėmesį skiriame visapusiškiems ryšiams su klientais, teikdami patarimus ir konsultacijas, vertindami paprastumą ir rodydami pagarbą. Įgyvendindamas šią strategiją, bankas kuria naujas ir patrauklias paslaugas dabartiniams ir būsimiems klientams, atitinkančias šių klientų segmentų poreikius. Bankas reguliariai matuoja privačių ir verslo klientų patenkinimo rodiklius;

• darbo kultūra ir žmonės. Bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali tobulėti ir realizuoti savo visas galimybes. Norėdamas nustatyti, ar darbuotojai patenkinti darbu, bankas ir SEB grupė taiko Insight metodiką, kuri padeda įvertinti, kiek darbuotojai dalyvauja organizacijos veikloje, koks jų veiklos efektyvumas;

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

• veiklos efektyvumo gerinimas. Norėdamas efektyviai dirbti ir būti konkurencingas, bankas planuoja pagrindinį dėmesį skirti šioms

sritims:

o pajamų didinimui, a) ieškodamas naujų pajamų šaltinių, b) didindamas dėmesį klientų konsultavimui, d) optimizuodamas banko paslaugų kainodarą;
o pelningumo užtikrinimui bankas įgyvendina verslo kapitalo koncepcija (angl. business equity) paremtą kainodarą; verslo kapitalas – tai sandoriui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, kurie nustatyti atsižvelgiant į sandorio rizikingumą.
o sąnaudų efektyvumo užtikrinimui, a) racionaliai nustatydamas ir kasdienių, ir su projektais susijusių užduočių prioritetus, b) reguliariai tikrindamas atliekamus darbus, norėdamas išvengti užduočių (funkcijų) dubliavimo ir taip patobulindamas vidinius organizacijos procesus;
rizikos valdymo tobulinimas. Prisiimti riziką nėra savaiminis tikslas taip siekiama kurti vertę klientams ir užtikrinti akcininkams jų nuosavybės grąžą. SEB banko grupė taiko patikimą sistemą rizikai valdyti, turinčią ilgalaikes nepriklausomas rizikos kontrolės funkcijas nuo jos sukūrimo datos, kurias papildo keletas pažangių vidaus modelių ir išsami sprendimų priėmimo struktūra, puikus darbuotojų suvokimas apie riziką, vienodi apibrėžimai ir principai, prisiimamos rizikos kontrolė, neviršijant nustatytų limitų ir didelis išorės veiksnių atskleidimo skaidrumas visą dėmesį skiriant:
o pagrindinių bankui būdingų rizikos rodiklių stebėsenai (angl.KRI),
o užtikrinant priežiūros institucijų reikalavimų atitikimą (pvz., Bazelio III nuostatos).

11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

AB SEB banko grupė tyrimo bei plėtros veiklos nevykdė.

12. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

Per 2015 metus grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė ne daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo. AB SEB bankas grupės ilgalaikio turto įsigijimai per 2015 metus pateikti lentelėje:

mln. EUR	2015 12 31
Nematerialusis turtas	0,7
Transporto priemonės	0,7
Kompiuterinė technika	0,6
Kitas materialusis turtas	0,7
Nuomojamų patalpų rekonstrukcija	0,4
Iš viso	3,1

13. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta 2015 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 3 pastabos skyriuje Finansinės rizikos valdymo politika. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

14. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Bankas, kaip ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, taiko rekomendacinio pobūdžio į vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius" sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksą, kurio AB SEB bankas iš esmės laikosi. Nuostatų, kurių nesilaikoma, priežastys nurodytos Bendrovių valdymo kodekse (žr. 2015 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 1 priedą). Bendrovių valdymo kodeksas ir kita informacija apie AB SEB banko valdymo praktiką skelbiama banko interneto svetainėje www.seb.lt ir reguliuojamos rinkos operatoriaus (vertybinių popierių biržos "NASDAQ Vilnius") centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

15. Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymas

SEB grupė įgyvendina tokią rizikos valdymo, planavimo ir paskesnio stebėjimo sistemą, pagal kurią veiklos, likvidumo ir finansavimo planavimas, rizikos, kapitalo valdymas, rezultatų ir veiklos valdymas būtų glaudžiai susiję.

Priimtų veiklos sprendimų finansines pasekmes SEB valdo didelį dėmesį skirdamas trims sritims: a) plėtrai, veiklos įvairovei ir veiklos rizikos mastui, b) kapitalui, finansavimui ir likvidumo reikalavimų laikymuisi, c) pelningumui.

SEB grupė nustato tikslus bei nuolat juos peržiūri norėdama efektyviai valdyti išteklius atsižvelgiant į šias išvardytas sritis.

Rizikos valdymas yra pagrindinis bankų uždavinys, ypač svarbus norinti užtikrinti ilgalaikį pelningumą ir veiklos stabilumą.

Bendrą riziką, kuri yra priimtina SEB grupei, nustato SEB grupės valdyba vadovaudamasi pagrindiniu principu, kad prisiimta rizika nėra savitikslis dalykas: ji prisiimama norint sukurti pridėdinę vertę klientams ir tvarią vertę akcininkams. Rizikos tolerancijos lygį apibrėžiančiame dokumente SEB grupės valdyba aprašo ilgalaikį požiūrį į banko prisiimamą rizikos lygį, finansavimo struktūrą, likvidumo rezervą bei kapitalą, reikalingą visų rūšių rizikai padengti atsižvelgiant į galiojančius veiklą reguliuojančių institucijų reikalavimus.

Rizikos toleranciją apibrėžiantis dokumentas yra ypač svarbus planuojant veiklą ir apima visas pagrindines rizikos rūšis, t. y. kredito riziką, likvidumo riziką, rinkos riziką, operacinę riziką ir kt. Rizikos vertinimo būdai ir priemonės yra nustatomi atsižvelgiant į priimtiną riziką bei peržiūrimi kiekvienais metais.

SEB patiriamą rizikos mastą nuolat stebi rizikos valdymo padaliniai, vadovai ir SEB grupės valdyba.

Verslo padaliniai yra atsakingi už riziką, kuri atsiranda vykdant jų veiklą. Jie yra pirmoji apsauga nuo galimų nepageidaujamų pasekmių ir turi užtikrinti, kad nuo sandorio pradžios būtų priimti teisingi sprendimai, o atsirandanti rizika būtų valdoma visą sandorio vykdymo laikotarpį laikantis galiojančių taisyklių.

SEB rizika valdoma atsižvelgiant į ilgalaikę patirtį, glaudžius ryšius su klientais ir laikantis bankinės veiklos reikalavimų. Verslo padaliniams jų uždavinius įgyvendinti padeda visoje grupėje taikomi vienodi rizikos valdymo principai, politikos ir nustatyta sprendimų priėmimo hierarchija.

Rizikos kontrolės ir atitikties padaliniai – tai antrasis rizikos valdymo lygmuo, nepriklausantis nuo verslo padalinių.

Riziką kontroliuojančių padalinių uždavinys - nustatyti, vertinti ir kontroliuoti riziką. Rizika yra vertinama tiek bendruoju tiek detaliuoju lygmeniu, nustatant limitus sandorių ir portfelių lygmenyje. Kredito portfelio kokybė stebima ir analizuojama nuolat, taip pat ir atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Atitikties padalinys užtikrina, kad būtų tinkamai laikomasi galiojančių reikalavimų, ir visą dėmesį skiria derinimo klausimams, vadovaudamasis valdybos ir vadovų nurodymais.

Rizikos valdymo kokybė nuolat vertinama trečiuoju rizikos valdymo lygmeniu, t. y. ją vertina - vidaus audito padalinys, taip pat ir išorės auditoriai.

AB SEB bankas prisiima kredito, rinkos, likvidumo, operacinę ir kitokią riziką. Daugiau informacijos apie konkrečias rizikos rūšis, jų vertinimo ir valdymo priemones žr. 2015 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 3 pastaboje "Finansinės rizikos valdymo politika". Per ataskaitinį laikotarpį esminių pasikeitimų rizikos valdyme nebuvo.

Grupė			Rodiklis	Bankas
2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31		2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31
38,85 proc.	32,95 proc.	Vykdomas***	Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)/Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis	38,81 proc.	32,89 proc.	Vykdomas***
15,59 proc.*	20,47proc.**	22,57 proc.**	Kapitalo pakankamumo koeficientas	15,51 proc.*	20,35 proc.**	22,43 proc.**
0,05 proc.	1,09 proc.	0,81 proc.	Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	0,05 proc.	1,09 proc.	0,81 proc.
0,33 proc.	1,11 proc.	0,81 proc.	Didžiausia bendra atviroji pozicija	0,31 proc.	1,12 proc.	0,82 proc.
18,24 proc	21,87 proc.	18,62 proc.	Didžiausios paskolos vienam skolininkui<= 25 proc. kapitalo	19,07 proc.	21,95 proc.	18,69 proc.

2015 metais AB SEB banko grupė vykdė visus priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus (žr. lentelę toliau).

*- Rodiklis apskaičiuotas pagal Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 138 "Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų" **- Rodiklis apskaičiuotas laikantis Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento reikalavimų (ES) Nr. 575/2013 (galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.)

***- Konkretus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio dydis nėra skelbiamas, kadangi Europos Komisija kol kas nėra patvirtinusi techninių standartų, reglamentuojančių šio rodiklio skaičiavimą.

Bankui, įtaką daro viso pasaulio įvykiai bei globali ekonomika. Mūsų aplinka dar niekuomet taip sparčiai nesikeitė. Viskas, kas gali tapti skaitmeninio pasaulio dalimi, šia dalimi ir tampa. Ir žinoma, prie besikeičiančių aplinkybių prisideda dar ir nauji verslo modeliai bei naujas klientų elgesys. Lietuvos ekonomika, būdama ypač atvira, priklauso nuo pasaulyje vyraujančių rizikų,

2015 metais pasaulio ekonomikos plėtra ir toliau buvo netvirta. Rekordiškai žemos palūkanų normos ir centrinių bankų finansinė parama nebuvo pakankama paskata didinti kapitalo išlaidas, kaip tai būtų normalesnio verslo ciklo metu. Esant tokioms aplinkybėms, vyraujančią rizikos ir atlygio pusiausvyrą ir toliau reiktų vertinti atsargiai bei su gera skepticizmo doze.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

16. Įmonių grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Grupė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesų informacinės sistemos, kurios užtikrintų būtiną vidaus kontrolės sistemą, ir patikimus finansinės atskaitomybės duomenis. Paminėtinos šios pagrindinės grupėje veikiančios vidaus kontrolės sudedamosios dalys: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas, kasdieninė grupės operacijų apskaita, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis, nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus, įdiegta verslo ir verslo priežiūros procesų vidaus kontrolė, taikomos kitos kontrolės priemonės.

17. Emitento įstatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas banko įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vertė):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (EUR)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	19,40	299 563 606,20	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	299 563 606,20	100,00

Visos banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

18. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos įmonių registre registruotam bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", teisinė forma – viešoji ribotos atsakomybės bendrovė, juridinio asmens kodas 502032-9081, buveinės adresas Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedijos Karalystė, 2015 m. gruodžio 31 d. priklausė 15 441 423 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 100 proc. AB SEB banko akcijų. Jokių balsavimo teisių apribojimų banko akcijoms nėra nustatyta, Jokių specialių kontrolės teisių, kaip tai numatyta šio metinio pranešimo rengimui taikomos LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijos 25 str. 3 d. 5 p. taip pat nėra nustatyta.

19. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Banko patronuojamoji įmonė UAB "SEB Venture Capital" 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo reikšmingą įtaką šiose asocijuotose įmonėse:

Pavadinimas	Kodas	Buveinė	Veikos pobūdis
UAB "Duonos centras"	302638225	Lvovo g. 25 Vilnius	Kepyklos, tiekimas

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

Banko įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas su tam tikromis išimtimis nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

Banko valdybą renka banko stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Bankas neturi ir per 2015 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei priimti sprendimą bankui įsigyti savų akcijų.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22. Emitento organai

AB SEB banko įstatuose yra nustatyta, kad banko organai yra:

banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas);
banko stebėtojų taryba (toliau taryba);
banko valdyba (toliau valdyba);
banko administracijos vadovas (prezidentas, toliau prezidentas).

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės bei jų įgyvendinimas yra nustatyti banko įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 8 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Valdybos nariai individualių jiems, kaip valdybos nariams, suteiktų įgaliojimų neturi, jie veikia kartu kaip kolegialus organas arba atskirai kaip atitinkamų AB SEB banko tarnybų direktoriai.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir banko įstatų jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

23. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2015 m. gruodžio 31 d.)

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2013 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. spalio 9 d. išrinktas Banko stebėtojų tarybos pirmininku.

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) pagalbos verslui padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

"SEB Pension" Danijoje finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

STEFANAS STIGNÄSAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – teisė. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) grupės tarptautinės rizikos valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – inžinerija. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareigas pradėjo eiti 2015 m. gruodžio 18 dieną.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

SUSANNE ELIZABETH TAMM

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) mažmeninės bankininkystės tarnybos vidutinių įmonių ir viešojo sektoriaus padalinio vadovė. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narė, išrinkta 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareigas pradėjo eiti 2015 m. gruodžio 18 dieną.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2017 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2015 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2010 m. birželio 14 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

JONAS IRŽIKEVIČIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 11 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2016 m. vasario 8 diena (2012 m. vasario 8 d. banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai).

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

JONAS IRŽIKEVIČIUS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas nuo 2011 m. balandžio 11 dienos.

Banko stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų sumų nėra.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Informacija apie banko valdybos nariams, einantiems ir kitas pareigas banke, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. eurų) prieš mokesčius,
iš jų:	1 087	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. eurų)	834	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. eurų)	253	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. eurų) prieš mokesčius**	16	-	-
Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. eurų) prieš			-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. eurų)	167	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. eurų)	51	-	-
Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui apskaičiuotos sumos per 2015 metus (tūkst.			-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos už 2015 metus bendrovės vadovui (tūkst. eurų)	216	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos už 2015 metus vyr. finansininkui (tūkst. eurų)	137	-	-
mokesčius:* eurų) prieš mokesčius:	218 353	- -

* Valdybą sudaro 5 nariai.

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

Audito ir atitikties komitetas užtikrina banko vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą, koordinuoja ir vertina vidaus audito padalinio darbą, užtikrina vidaus audito padalinio veiklos nepriklausomumą, svarsto ir vertina vidaus ir išorės audito patikrinimų rezultatus, svarsto kitus priežiūros institucijos teisės aktuose ir komiteto nuostatuose nustatytus klausimus. Banko stebėtojų taryba, vadovaudamasi įstatymais ir priežiūros institucijos teisės aktais, sudaro audito ir atitikties komitetą, nustato jo kompetenciją ir veiklos tvarką, tvirtina nuostatus bei kontroliuoja jo veiklą.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

Komiteto pirmininkas. "SEB Pension" Danijoje finansų vadovas. Banko akcijų neturi.

GÖRANAS RASPE'AS

Nepriklausomas narys. Banko akcijų neturi.

BENAS WILSONAS

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupės finansinės atskaitomybės vadovas. Banko akcijų neturi.

ARNOLDAS ČULKSTENSAS

SEB Life and Pension Holding AB, Rygos filialo vadovas pareigas. Banko akcijų neturi.

JONAS GUDMUNDSSONAS

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos operacijų, IT ir pagalbos verslui tarnybos vadovas. Banko akcijų neturi.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

RIZIKOS KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

Rizikos komitetas pataria banko organams dėl bendros esamos ir būsimos bankui priimtinos rizikos bei strategijos, padeda prižiūrėti, kaip ši strategija įgyvendinama banke, tikrina, ar siūlant banko klientams įsipareigojimų ir turto kainas visiškai atsižvelgta į banko verslo modelį ir rizikos valdymo strategiją bei atlieka kitas komiteto nuostatuose nustatytas funkcijas.

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

Komiteto pirmininkas. Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) Baltijos šalių tarnybos vadovas. Banko akcijų neturi.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

"SEB Pension" Danijoje finansų vadovas. Banko akcijų neturi.

STEFANAS STIGNÄS'AS

Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovas. Banko akcijų neturi.

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

Informacija apie Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto sudėtį ir funkcijas yra aprašyta šio pranešimo 28 straipsnyje.

24. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 648 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 8,2 proc. mažiau negu 2014 metų pabaigoje, kai grupėje dirbo 1 795 darbuotojai. Grupėje 2015 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 483, t. y. 8,6 proc. mažiau negu 2014 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 622 darbuotojas.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2015 metus sumažėjo 8,2 proc. – nuo 1 785 iki 1 638, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2015 metų pabaigoje buvo 1 473, t. y. 8,6 proc. mažiau negu 2014 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 612. Mažesnį darbuotojų skaičių lėmė tai, kad, įgyvendindamas veiklos efektyvumo didinimo priemones, bankas palaipsniui mažino darbuotojų skaičių.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2015 metais buvo 1 508 (2014 m. – 1 533 darbuotojai). 2013 metų lapkritį prijungus AB "SEB lizingas" prie AB SEB banko, lyginamieji 2013 metų duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis.

	Bankas			Grupė
	2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius
darbuotojus)	1 731	1 785	1 638	1 741	1 795	1 648
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 512	1 612	1 473	1 522	1 622	1 483

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenumatyta.

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis eurais)
	2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31	2013 12 31	2014 12 31	2015 12 31
Vadovaujantys darbuotojai	200	197	185	3 321	3 278	3 399
Specialistai	1 510	1 564	1 432	1 083	1 110	1 193
Administracinis techninis personalas	21	24	21	641	645	662
Iš viso	1 731	1 785	1 638	-	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Darbuotojų skaičius		Aukštasis išsilavinimas	Aukštesnysis išsilavinimas			Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	185	178	96,2	7	3,8	0	0,0
Specialistai	1 432	1 025	71,6	214	14,9	193	13,5
Administracinis techninis personalas	21	9	42,9	9	42,9	3	14,2
Iš viso	1 638	1 212	74,0	230	14,0	196	12,0

25. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokios sąlygos yra numatytos tam tikrose banko sutartyse, tačiau šie susitarimai nelaikytini reikšmingais.

26. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2014 m. sausio 27 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus. Ši sutartis pakeitė nuo 2012 m. vasario 10 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

27. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Bankas yra įgyvendinęs organizacines priemones, procedūras ir vidaus kontrolės priemones, taip pat ir interesų konfliktų vengimo ir valdymo srityje, norėdamas, kad emitento vardu nebūtų sudaryti sandoriai, kurie neatitiktų bendrovės tikslų, dabartinių įprastų rinkos sąlygų ar pažeistų akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus.

Per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamą įtaką emitento veiklai ir / arba veiklos rezultatams, taip pat sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir / arba kitų pareigų, nebuvo.

28. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 03-82 "Minimalių kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių darbuotojų atlygio politikos reikalavimų aprašas" 14 punkto reikalavimus.

Grupėje yra patvirtinta atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininko atlygio politika. Taip pat atlygio politika įgyvendina Lietuvos banko valdybos teisės aktus, reglamentuojančius atlygio politikos reikalavimus.

Grupės atlygio politika kuria ir skatina vidinę kultūrą, kuria siekiama kurti ilgalaikę naudą klientams, tokiu būdu sudarant galimybę akcininkams ateityje gauti didžiausią grąžą. Grupės darbuotojų kompetencija ir atsakomybė turi lemiamą reikšmę grupės plėtrai ir veiklai. Grupė skatina siekti labai gerų rezultatų, vadovautis pagrindinėmis grupės vertybėmis ir verslo veikloje prisiimti gerai pasvertą ir subalansuotą riziką, atitinkančią klientų ir akcininkų lūkesčius. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką

Grupėje vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2015 m. vasario 12 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu ir Rizikos departamentu kasmet peržiūri grupės atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetui (toliau – Atlygio komitetas). Banko valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą.

Banke yra įsteigtas Atlygio komitetas, kurį sudaro banko stebėtojų tarybos nariai:
komiteto pirmininkas David Bamforth Teare'as;
komiteto narys Knutas Jonas Martinas Johanssonas;
komiteto narys Markas Barry Payne'as;
komiteto narys Tedas Tonis Kylbergas.

Atlygio komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio komiteto pirmininku ir nariais skiriami tik banko stebėtojų tarybos nariai. Nei vienas Atlygio komiteto narys neturi banko akcijų.

UAB "SEB investicijų valdymas" atlygio komitetas nėra įsteigtas, todėl teisės aktuose numatytas Atlygio komiteto funkcijas įgyvendina UAB "SEB investicijų valdymas" Stebėtojų taryba.

Atlygio komiteto kompetencija ir darbo tvarka yra nustatyta banko stebėtojų tarybos patvirtintuose Atlygio komiteto nuostatuose. Atlygio komitetas banko prezidento teikimu priima sprendimus dėl:

individualaus pareiginio atlyginimo (įskaitant pensijų kaupimo planus) nustatymo banko vadovams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs banko prezidentui, išskyrus valdybos narius;
trumpalaikių skatinimo programų skyrimo tam tikroms darbuotojų grupėms;
trumpalaikio skatinimo programos išmokų fondo dydžio nustatymo.

Atlygio komitetas rengia ir teikia tvirtinti banko stebėtojų tarybai:

banko atlygio politiką, jos pakeitimus ir riziką prisiimančių darbuotojų sąrašą bei jo pakeitimus;
banko prezidento, valdybos narių, Vidaus audito departamento, Atitikties departamento ir Rizikos departamento vadovų pareiginius atlyginimus;
ilgalaikio skatinimo programas, taikomas grupės darbuotojams;
pensijų kaupimo planus, taikomus banko prezidentui ir valdybos nariams;
pasiūlymus dėl darbuotojų individualių pareiginių atlyginimų, jei jų dydis lygus arba viršija mažiausią individualų valdybos nario pareiginio atlyginimo dydį.
banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimus bei jų kandidatūras.

Atlygio komitetas atlieka ir kitas banko stebėtojų tarybos jai pavestas bei Atlygio komiteto nuostatuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie elementai:

pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
o kolektyvinę SEB pelno paskirstymo programą, skirta visiems grupės darbuotojams;
o individualią programą, kurioje dalyvauja tikslinė darbuotojų grupė ir kuri apima kintamąjį atlygį, kuris gali būti sudarytas iš dviejų dalių: atlygio grynaisiais pinigais ir po nustatyto laikotarpio išmokamą atlygį akcijomis arba kitomis finansinėmis priemonėmis;
papildoma nauda.

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (fiksuotasis atlygis).

Kintamasis atlygis – kintanti atlygio paketo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas premijomis, teisėmis į Banko akcijas, su akcijomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kitomis finansinėmis arba nepiniginėmis priemonėmis ir kurių dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir Banko rezultatų pasiekimą.

Kintamasis atlygis nustatomas taip, kad skatintų siekti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių grupės tęstinės veiklos rezultatų ir skatintų ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią grupės verslo plėtrą. Visas už tam tikrą laikotarpį mokamas kintamasis atlygis nustatomas atsižvelgiant į kelerių metų veiklos rezultatus ir neturi kelti pavojaus grupės galimybei pasiekti teigiamą bendrą grupės rezultatą verslo ciklo metu.

Banko riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu taikomi kintamojo atlygio nustatymo ir išmokėjimo reikalavimai, nustatyti Atlygio politikoje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

SEB pelno paskirstymo programos (angl. All Employee Programme) tikslas – sukurti bendrą ir visai grupei taikomą pelno paskirstymo programą, kuri skatintų siekti tvirtų ilgalaikių ryšių su klientais. Tai kolektyvinė pelno paskirstymo programa, skirta visiems SEB darbuotojams. Premijos dydis priklauso nuo veiksnių, nurodytų "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" verslo plane. 50 proc. premijos pagal programą išmokama grynaisiais pinigais, kita 50 proc. dalis atidedama trejiems metams ir bus išmokama grynaisiais pinigais, apskaičiuota atsižvelgus į bendrą akcininkų, turinčių "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų, grąžą (angl. TSR). t. y. akcijų kainų pokytį ir perinvestuotų dividendų paskirstymą SEB akcijoms.

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams.

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai

Atlygio politikos struktūrą sudaro:

atlygio samprata ir atlygio paketo dalys;
pareiginis atlyginimas;
kintamasis atlygis;
papildoma nauda;
atlygio politikos valdymas ir kontrolė;
informacijos atskleidimas;
grupės riziką prisiimančių darbuotojų kategorijos apibūdinimas, kintamojo atlygio skyrimo ir išmokėjimo principai

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Kiekvienų metų pradžioje yra nustatomi grupės, padalinio ir darbuotojo metiniai veiklos tikslai, kurių pagrindu yra vertinamas atitinkamų metų veiklos rezultatas. SEB mastu taikomas vienodas darbuotojo rezultatų ir elgesio vertinimo procesas, kuriame asmeninių kokybinių ir kiekybinių tikslų įgyvendinimas lemia jo atlygį.

Kadangi atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru asmens, padalinio ir grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo indėlį į finansinių rezultatų (kiekybinių tikslų) pasiekimą, bet ir į nefinansinius (kokybinius) kriterijus (pavyzdžiui, vidaus taisyklių ir procedūrų laikymąsi, santykių su klientais ir investuotojais standartų laikymąsi).

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas, laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (angl. Identified staff)), jeigu, taikant kokybinius ir kiekybinius kriterijus, darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kategorijų:

aukščiausio lygio vadovai, einantys strategines pareigas grupėje;
svarbiausių verslo padalinių vadovai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
vadovai, atliekantys kontrolės funkcijas;
riziką prisiimantys darbuotojai, t. y. darbuotojai, turintys teisę sudaryti sandorius arba prisiimti įsipareigojimus ir/arba priimti sprendimus ir galintys daryti reikšmingą įtaką banko prisiimtai rizikai;
Grupės Naujų produktų/paslaugų patvirtinimo komitetų pirmininkai ir jų nariai;
darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai, ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

Riziką prisiimantiems darbuotojams atidėtas kintamasis atlygis gali būti išmokamas įvertinus šias sąlygas:

banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinamos rizikos ir pirmiau nustatytos sąlygos.

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie fiksuotojo ir kintamojo atlygio dalis, neatskaičius mokesčių. Pateikiama 2015 metų informacija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis

Grupės įmonės	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Darbuotojų skaičius
AB SEB bankas	28 088	572	1 638
UAB "SEB investicijų valdymas"	231	7	9
UAB "SEB Venture Capital"	39	0	1
Iš viso	28 358	579	1 648

*Pateikiamas už 2015 m. numatytas kintamas atlygis pagal individualią programą

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant banko vadovus:

o finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, ir gavėjų skaičius:

Bankas	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Gavėjų skaičius
Valdyba	790	151	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	1 834	171	30
Darbuotojai	25 464	250	1 603
Iš viso	28 088	572	1 638

Grupė	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. EUR)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. EUR)	Gavėjų skaičius
Valdyba	887	156	7
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	1 912	173	34
Darbuotojai	25 559	250	1 607
Iš viso	28 358	579	1 648

*Pateikiamas už 2015 m. numatytas kintamasis atlygis pagal individualią programą

o kintamasis atlygis, suskaidytas į pinigines išmokas, pensijos įmokas, banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas finansines arba nepinigines priemones:

Bankas	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Pensijų įmokos (tūkst. EUR)	Banko akcijos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	0	0	0	151
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	3	0	0	168
Darbuotojai	66	0	0	184
Iš viso	69	0	0	503

2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)
Valdyba	1	155
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	3	170
Darbuotojai	66	184
Iš viso	70	509

o likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio už 2015 metus, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)
Valdyba	151	151
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	168	168
Darbuotojai	184	184
Iš viso	503	503

Grupė	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. EUR)
Valdyba	155	0	155
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	170	0	170
Darbuotojai	184	0	184
Iš viso	509	0	509

o atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, sumos:

2015 m. banke ir grupėje buvo išmokama 2011 - 2014 metais atidėto kintamojo atlygio dalis.

Bankas	2011 - 2014 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)*
Valdyba	1	1
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	4	112
Darbuotojai	0	0
Iš viso	5	113

Grupė	2011 - 2014 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. EUR)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. EUR)*
Valdyba	1	1
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	4	113
Darbuotojai	0	0
Iš viso	5	114

* Bendroji akcininkų grąža (TSR) paskaičiuota 2016-02-01 d.

o garantuoto kintamo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius

	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tükst. EUR)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tükst. EUR)*
Bankas	302	1384	110
Grupė	304	1384	110

Grupė				Bankas
2015	2014		Pastaba	2015	2014
119695	133 522	Palūkanų pajamos		119 666	133 549
(40297)	(41811)	Palūkanų išlaidos		(40297)	(41817)
79 398	91711	Grynosios palūkanų pajamos	5	79 369	91732
(6142)	(3404)	(Nuostoliai) dėl sumažėjusios kreditų vertės	6	(6142)	(3404)
		Nuostolių atstatymas dėl lizingo portfelio
1558	444	sumažėjusios vertės	6	1558	444
		(Atidėjiniai), atidėjinių atstatymas garantijoms ir kitiems
(336)	(2677)	nebalansiniams isipareigojimams		(336)	(2677)
(3)	3	Kiti vertės (sumažėjimai)/atstatymai		(3)	3
(4923)	(5634)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(4923)	(5634)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
74 475	86077	sumažėjusios vertės		74 4 4 6	86 098
76 193	78 29 9	Pajamos už paslaugų mokesčius	7	72530	74 550
(24850)	(20 851)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	$\overline{7}$	(23899)	(19855)
51343	57448	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		48 631	54 695
		Gry nasis pelnas už skolos verty binių
2393	2205	popierių ir finansinių priemonių operacijas	9	2393	2 2 10
1985	7423	Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių	3	$\,1$	(174)
	ä,	Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	8	6855	2165
15336	18 24 9	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	10	15247	18 257
1263	1514	Kitos pajamos		1453	1737
20977	29 39 1	Grynosios investicinės veiklos pajamos		25949	24 195
(40854)	(38559)	Išlaidos personalui	$11\,$	(40475)	(38117)
(37098)	(40281)	Kitos administracinės išlaidos	12	(36642)	(39938)
68843	94 076	Veiklos pelnas		71909	86934
68843	94076	Pelnas prieš pelno mokesti		71909	86934
(10043)	(21698)	Pelno mokesčio sąnaudos	13	(9825)	(21593)
58800	72 378	Grynasis metu pelnas		62084	65 341
		Skiriamas:
58 800	72378	Patronuojančios bendrovės akcininkams		62084	65341
		Nekontroliuojančiai daliai

Grupė				Bankas
2015	2014		Pastaba	2015	2014
58800		72 378 Grynasis pelnas už metus		62084	65 341
		Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
16 0 28	598	Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	33	16 0 26	598
		Finansinio turto perkainojimo rezervo
58	58	amortizacija dėl perklasifikavimo	33	58	58
		Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
(2412)	(98)	pajamoms	13	(2412)	(98)
		Straipsniai, kurie nebus perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
13674		558 Iš viso kitų bendrųjų pajamų		13672	558
72474		72 936 Iš viso bendruju pajamu		75 75 6	65899
		Skiriama:
72474	72936	Patronuojančios bendrovės akcininkams		75756	65899
۰	$\overline{\phantom{a}}$	Nekontroliuojančiai daliai

Grupė				Bankas
2015	2014		Pastaba	2015	2014
133 256	99 203	Turtas Gry nieji pinigai		133 256	99 203
947896	1065922	Likučiai centriniuose bankuose	15	947896	1065922
253 185	241193	Lėšos bankuose	16	253 185	241193
17 26 3	17789	Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	17	17 17 3	17604
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
		traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą
356 486	367136	Išvestinės finansinės priemonės	18	352696	346 358
109 623	117592		19	109 623	117592
12 2 36	11063	Kreditai kredito įstaigoms	20	12 2 36	11063
4480493	4 293 166	Kreditai klientams	6, 21	4 4 7 9 3 5 3	4 302 834
396 137	393013	Gautinos lizingo imokos	22	396 196	393080
		Finansinės priemonės:
53985	54785	- gautinos sumos	23	53985	54785
15924	58	- parduoti laikomos	23	15924	58
÷	4 3 5 7	- laikomos iki išpirkimo	23	$\frac{1}{2}$	4 3 5 7
	ä,	Investicijos į patronuojamąsias įmones	24	10 111	10 10 8
8881	11 211	Ilgalaikis nematerialusis turtas	25	8881	11 21 2
7020	7832	Ilgalaikis materialusis turtas	26	6904	7721
298	649	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	40	298	649
4 1 11	3160	Investicinis turtas	27	4 1 1 1	3160
28 571	37375	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	13	28 3 9 0	37372
39 6 20	23710	Kito turto gry noji v ertė	28	37797	23487
6864985	6749214	Is viso turto		6868015	6747758
		Įsipareigojimai
17	17	siskolinimas centriniam bankui		17	17
1092934	1271662	siiskolinimas kredito įstaigoms	29	1092934	1271662
109 031	119 680	Išvestinės finansinės priemonės	19	109 031	119 680
4766556	4 4 6 8 1 3 3	Klientų indėliai	30	4774419	4 4 7 5 1 4 8
9811	13928	Sukauptos sąnaudos	32	9638	13 10 2
10467	10702	Mokėtinas pelno mokestis		10 4 5 2	10 5 24
16 6 43	20 9 65	Išleisti skolos v erty biniai popieriai	31	16 643	20 965
55 156	47291	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	32	54 657	47253
6 0 6 0 6 1 5	5952378	Iš viso įsipareigojimų		6067791	5958351
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
		imonės akcininkams	33
299 564	299 634	statinis kapitalas		299 564	299 634
637	637	Atsargos kapitalas		637	637
13493	(181)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		13491	(181)
121 280	102047	Priv alomasis rezerv as		120 737	101504
3176	3 1 5 0	Bendrieji ir kiti rezervai		3176	3 1 5 0
366 220	391549	Nepaskirsty tasis pelnas		362619	384 663
804 370	796 836			800 224	789 407
		Nekontroliuojančiai daliai
804 370	796 836	Iš viso nuosavo kapitalo		800 224	789 407
6864985	6749214	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		6868015	6747758

				Finansinio turto				Iš viso prieš	Nekontroliu
	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	kiti rezervai	s pelnas	Bendrieji ir Nepaskirstytasi nekontroliuojan čią dalj	ojančioji dalis	Iš viso
3m. gruodžio 31 d.		299634	637	(739)	83759	4556	365608	753455		753455
luoti laikomo finansinio turto perkainojimo
tervo gry nasis pokytis išskaičiavus
détuosius mokesčius				500				500		500
nsinio turto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikavimo				58				S8		58
nasis metų pelnas							72378	72378		72378
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitalą				558			72378	72936		72936
udėjimai						(1851)	1851			ï
ejimas akcijomis						445		445		445
elimas į Privalomąjį rezervą					18288		(18 288)
dendai							(30000)	(30000)		(30000)
m. gruodžio 31 d.		299634	637	(181)	102047	3150	391549	796836		796836
nsinio turto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikavimo	33			13616				13616		13616
nsinio tuto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikavimo	33			58				58		58
trosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitala							58800	58800		58800
drosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
pitala				13674			58800	72474		72474
nio kapitalo korekcija dėl euro įvedimo		(70)						(70)		(70)
udėjimai						(446)	446			ï
tendai							(65341)	(65341)		(65341)
ėjimas akcijomis						472	ï	472		472
élimas į Privalomąjį rezervą					19233		$(19\ 233)$
m. gruodžio 31 d.		299564	637	13493	121280	3176	366220	804370		804370

				Finansinio turto
Bankas	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	kiti rezervai	Bendrieji ir Nepaskirstytasi s pelnas	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.		299634	637	(739)	83216	4556	365759	753063
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo
rezervo gry nasis poky tis išskaičiav us
atidėtuosius mokesčius				500				500
inansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo				58				58
ary nasis metų pelnas							65341	65341
Bendrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
kapitalą				558			65341	65899
(iti judėjimai						(1851)	1851	ï
Aokėjimas akcijomis						445		445
erkėlimas į Privalomąjį rezervą					18288		(18 288)
liv idendai							(30000)	(30000)
014 m. gruodžio 31 d.		299634	637	(181)	101504	3150	384663	789407
inansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	33			13614				13614
inansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	33			58				58
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
kapitalą					٠	ı	62084	62084
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
kapitalą				13672		ï	62084	75756
tatinio kapitalo korekcija dėl euro įvedimo		(70)						(70)
iti judėjimai						(446)	446	í,
fokėjimas akcijomis						472	ï	472
erkėlimas į Privalomąjį rezervą					19233		(19 233)
ividendai							(65341)	(65341)
015 m. gruodžio 31 d.		299564	637	13491	120737	3176	362619	800224

Grupė				Bankas
2015	2014		Pastaba	2015	2014
		Pinigai iš veiklos
114 967	129 118	Gautos palūkanos		114 962	128 724
(42612)	(44878)	Sumokėtos palūkanos		(42612)	(44884)
12683	16 013	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta		12680	16 0 19
(2467)	4 3 3 8	Gry nasis pelnas (nuostoliai) už v erty binių popierių		(2467)	4 3 3 8
1468	(2485)	ir kitų finansinių priemonių operacijas Gry nasis pelnas (nuostoliai)i už operacijas su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis		1468	(2485)
51969	58 8 21	Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų gry noji vertė		49 4 47	56 293
(39318)	(39327)	Išlaidos personalui		(38948)	(38845)
(31496)	(32091)	Kitos išlaidos		(30465)	(32304)
65 194	89510	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		64 065	86856
		trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius
		Trumpalaikio turto pokytis
665459	(594296)	Privalomųjų atsargų centriniame banke (padidėjimas) sumažėjimas		665458	(594296)
(155140)	908 021	Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas)		(155140)	908 021
(194955)	92952	Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas (padidėjimas)		(184169)	91602
(2277)	22299	Gautinų lizingo įmokų sumažėjimas (padidėjimas)		(2270)	22 27 3
(14333)	3694	Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		(14 270)	3725
298 754	432 670	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		309 609	431 325
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
298 952	638 532	Klientų indėlių padidėjimas		299 800	639 515
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų
6 4 2 6	13708	ir kitų įsipareigojimų padidėjimas		6 10 6	14 170
305 378	652240	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		305 906	653685
669326	1174421	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		679580	1171867
		pelno mokesti
(2662)		Sumokėtas pelno mokestis		(2662)
666 664	1174421	Grynieji pinigų srautai iš veiklos		676918	1171867
		po pelno mokesčio

Grupė				Bankas
2015	2014		Pastaba	2015	2014
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(2575)	(3900)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(2547)	(3827)
		jsigijimas
827	742	Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės		728	728
		v erty binius popierius pardav imas
		Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	8	6855	2165
(538937)	(430889)	Investicijų į verty binius popierius ir išvestines		(538519)	(430 410)
		finansines priemones pirkimas
561498	354762	Investicijų į verty binius popierius ir išvestines		544 042	354 613
		finansines priemones pardavimas
20813	(79 284)	Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)		10559	(76 731)
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
(65341)	(30000)	Div idendai, sumokėti patronuojančiąjai imonei		(65341)	(30000)
	8	Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas)			8
(177981)	(805244)	Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)		(177981)	(805244)
	5317	Įplaukos už išleistus skolos verty binius popierius			5317
(4357)	(18814)	Išleistų skolos verty binių popierių supirkimas		(4357)	(18814)
(289)	(1215)	Sumokėtos palūkanos už išleistus vertybinius		(289)	(1215)
		popierius
(247968)	(849948)	Grynieji pinigu srautai finansinei veiklai		(247968)	(849948)
439 509	245 188	Grynasis pinigu/pinigu ekvivalentu pokytis		439 509	245 188
666 554	421366	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		666 554	421366
1106 063	666 554	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		1106 063	666 554
		lš jų:
878 143	330 711	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	15	878 143	330 711
	194 377	vienos nakties indėliai	16		194 377
133 256	99 203	gry nieji pinigai		133 256	99 203
94 664	42262	korespondentinių sąskaitų lėšos	16	94 6 64	42 26 2
1106 063	666 554			1106063	666 554
					(pabaiga)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2015 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 42 klientų aptarnavimo padalinius (2014 m. gruodžio 31 d. – 46).

2015 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 2 patronuojamąsias įmones (2014 m. gruodžio 31 d.: 2). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, teikia finansinio lizingo paslaugas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 24 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 33 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2016 m. kovo 18 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2015 m.

TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau). Šiuo aiškinimu patikslinta prievolės sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas ekonomikos požiūriu yra priverstas tęsti ūkinę veiklą ateityje arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Bankas taikė TFAAK 21 apskaitydamas įmoką į Bendrąjį pertvarkymo fondą. Pakeitimai neturėjo didelės įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos kūrimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo srities išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.

13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui vertinti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas. Pakeitimai neturėjo didelės įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos).

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis ; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimą, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko (tęsinys)
Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šio standarto įtaką banko ir grupės finansinėms ataskaitoms yra sunku pateikti neatlikus detalios analizės. Tačiau, grupės vertinimu, naujų reikalavimų įdiegimas gali pareikalauti paskolų atidėjinių padidinimo ir, atitinkamai, nuosavybės sumažėjimo bei neigiamos įtakos kapitalo pakankamumo rodikliui.

"Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" – 19-ojo TAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau).

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") teikia su pagrindiniais susijusias paslaugas, ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Bendros veiklos dalies įsigijimų apskaita – 11-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisytame standarte pateiktos naujos gairės, kaip apskaityti dalies įsigijimą bendroje veikloje, kurioje bendros veiklos vykdymas sudaro verslą. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Tinkamų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" – 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šia pataisa Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) patikslino, kad pajamomis pagrįstų metodų taikymas turto nusidėvėjimui apskaičiuoti nėra tinkamas, nes pajamos, gaunamos iš veiklos, kuri apima turto naudojimą, paprastai atspindi kitus veiksnius nei turto ekonominės naudos sunaudojimą. Grupė vertina, kad šios pataisos neturės didelės įtakos jos finansinėms ataskaitoms.

15-asis TFAS Pajamos pagal sutartis su klientais (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko (tęsinys)

elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. Didelės įtakos finansinėms ataskaitoms nesitikima.

Nuosavybės metodo taikymas atskirose finansinėse ataskaitose – 27-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis bus leidžiama ūkio subjektams taikyti nuosavybės metodą savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaitant investicijas į patronuojamąsias įmones, bendras įmones ir asocijuotąsias įmones. Grupė dar nenusprendė, ar taikys šį standartą.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto priežiūros gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado. 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Informacijos atskleidimo iniciatyva – 1-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17 ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – eurais. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo euro zonos nare. Litai buvo perskaičiuoti į eurus santykiu 3,4528 lito = 1 euras. Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo įstatymo nuostatas nuosavybės vertybiniai popierių perskaičiavimo į eurus skirtumas buvo apskaitytas Pelno (nuostolių) eilutėje "Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta". Sumos nurodomos tūkstančiais eurų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

Šiose finansinėje atskaitomybėje yra pateiktos konsoliduotos grupės ir atskiros banko ataskaitos. Šis formatas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti Lietuvos banko ir vietinės atskaitomybės pateikimo reikalavimus

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu atėmus vertės sumažėjimą. Pirminio pripažinimo metu jos apskaitomos įsigijimo verte.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal pirkimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į nekontroliuojamąją dalį. Prestižas yra apskaičiuojamas atimant įsigyjamo subjekto grynojo turto vertę iš bendros sumos, susidedančios iš įsigyjamam subjektui pervedamo atlygio, įsigyjamo subjekto nekontroliuojančios dalies ir nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte tikrosios vertės, buvusios prieš pat įsigijimą. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pirkimo metodas netaikomas, kai yra sujungiami bendrai kontroliuojami ūkio subjektai arba veiklos dalys. Tokie sandoriai apima antrinių įmonių ar veiklos perleidimą / jungimą tarp vienos grupės subjektų. AB SEB bankas, jungdamas įmones, taiko interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Joks naujas prestižas ar neigiamas prestižas nesusidaro; besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotas įmones įtraukiamos į grupės investicijų portfelį grupės balanse yra apskaitomos tikrąja verte, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Šis apskaitos metodas yra taikomas vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", kuris nustato, jog rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą bei apskaitomas pagal 39 TAS. Grupė neturi investicijų į asocijuotas įmones, per kurias vystytų savo verslą.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais. Eurai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios banko ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti patronuojančio banko akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai, vienos nakties indėliai, korespondentinės sąskaitos centriniuose ir kituose bankuose, straipsniai, kurie lengvai keičiami į grynuosius pinigus, ir kurių vertės pokyčių rizika yra nereikšminga, pinigų srautų ataskaitoje yra laikomi pinigais ir (arba) pinigų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos bei jų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurios taip pat pateikiamos vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

j) Finansinis turtas (tęsinys)

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Įprastinis finansinio turto pirkimas arba pardavimas yra įtraukiamas į apskaitą arba prekybos datą arba atsiskaitymo datą. Naudojamas metodas taikomas pastoviai visiems finansinio turto, priklausančio tai pačiai finansinio turto grupei, pirkimams ar pardavimams. Turtui, kuris yra vertinamas savikaina ar amortizuota verte yra taikoma atsiskaitymo datos apskaita, tuo metu turtui, apskaitomam tikrąja verte taikomas prekybos datos apskaita. SEB grupė prekybos datą taiko finansiniams turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolio) ataskaitoje bei galimam parduoti turtui, o atsiskaitymo dienos – visoms kitoms kategorijoms

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro.

Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma finansinės būklės ataskaitoje tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius finansinėmis priemonėmis, kurių pabaigos terminas yra daugiau negu vieneri metai ir kurių tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kuriuose ne visi kintamieji yra žinomos rinkos kainos ir normos. Tokios finansinės priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte, vėliau jų tikroji vertė yra apskaičiuojama. Sandorio išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis iš karto. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma priklausomai nuo rinkos kintamųjų (t. y. palūkanų normų, keitimo kurso ir kt. ) ir nuo abiejų sandorį sudarančių sandorio šalių kreditingumo. Šiame kontekste išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės tikslinimas (angl. credit value adjustment, CVA) paprastai apibrėžiamas kaip išvestinės finansinės priemonės vertės, darant prielaidą, kad sandorio šaliai nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Panašiai ir paties subjekto kredito rizikos (angl. debit value adjustment, DVA) koregavimas paprastai yra apibūdinamas kaip išvestinės finansinės priemonės, darant prielaidą, kad bankui nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi banko įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Dėl šios priežasties paties banko kredito rizikos pokyčiai sąlygoja DVA, vertinant banko išvestines finansines priemones, pokyčius.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės (tęsinys)

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai (žr. 19 pastabą), o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos, klasifikuojamos kaip paskolos ir gautinos sumos, vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po obligacijų perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitos grynojo pelno už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas straipsnį traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 9 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė ir bankas visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų

dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. probability of default, PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. loss given default, LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Nuomos sutartyse, kai grupė ir bankas yra lizingo davėjas pagal lizingo sutartį, kuria lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, lizingo būdu išnuomotas turtas yra į apskaitą traukiamas kaip lizingo gautinos sumos, lygios dabartinei būsimų įmokų pagal lizingo sutartį vertei. Lizingo gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos prasidėjus lizingo laikotarpiui, naudojant lizingo pradžioje (t. y. lizingo sutarties pasirašymo dieną ar dieną, kai šalys įsipareigojo laikytis pagrindinių lizingo sutarties nuostatų, žiūrint, kuri ankstesnė) nustatytą diskonto normą.

Bendros gautinos ir dabartinės vertės skirtumas yra negautos finansinės pajamos. Šios pajamos yra apskaitomos per lizingo laikotarpį, naudojant grynųjų investicijų metodą (prieš mokesčius), kuris atspindi pastovią periodinės grąžos normą. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos lizingo sutarties sudarymui ir tvarkymui, yra įtraukiamos į pradinį lizingo gautinos sumos vertinimą ir jomis sumažinama per lizingo laikotarpį pripažįstamų pajamų sumą. Lizingo pajamos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitos palūkanų pajamų eilutėje.

o) Nuoma (grupė/bankas nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis (apskaitoma kaip investicinis turtas arba turtas, skirtas parduoti), nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė/bankas nuomininkė)

Tais atvejais, kai Grupė ir Bankas yra nuomininkai pagal nuomos sutartį, kuria nuomotojas Grupei neperduodama iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, visa nuomos įmokų suma pripažįstama nuomos sąnaudomis per nuomos laikotarpį, naudojant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1000 eurų, išskyrus kompiuterius, kai jų vertė mažesnė nei 250 eurų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 1 500 eurų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–10
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimui, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Jei yra požymių, kad gali būti sumažėjusi investicinio turto vertė, grupė ir bankas apskaičiuoja jo atsiperkamąją vertę, kuri lygi turto tikrajai vertei atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertei, atsižvelgiant i tą, kuri yra didesnė. Investicinio turto balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra panaikinamas, jei po paskutinio vertės nuostolio pripažinimo pasikeitė įvertinimai, naudoti to turto atsiperkamajai vertei nustatyti. Vėliau patiriamos sąnaudos yra kapitalizuojamos tik tada, jei yra tikėtina, kad bankas ir grupė ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos ir šias sąnaudas galima patikimai įvertinti.

Visos kitos remonto ir eksploatacijos išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Jei savininkas investicinį turtą ima naudoti savo reikmėms, toks turtas iš investicinio turto yra perklasifikuojamas į patalpų ir įrangos grupę.

Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija	Nusidėvėjimo laikotarpis (metais)
Pastatai	25-50

s) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

t) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

u) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatas grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį grąžinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma, lygi tikrajai vertybinių popierių vertei, yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

v) Atidėjiniai

Atidėjiniai ginčams ir teismo ieškiniams yra apskaitomi, kai: grupė ir bankas turi dabartinę teisinę ar konstruktyvią prievolę dėl praeities įvykio; tikėtina, kad ekonominę naudą teikiančius išteklius teks panaudoti šiai prievolei įvykdyti; prievolės suma gali būti gana tiksliai įvertinta.

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

w) Neaiškios mokesčių pozicijos

Neaiškias grupės ir banko mokesčių pozicijas vadovybė iš naujo įvertina kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Su pelno mokesčio pozicijomis susiję įsipareigojimai yra apskaitomi tada, kai, vadovybės manymu, yra labiau tikėtina negu ne, kad bus apskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, jeigu mokesčių inspekcija užginčytų tokias pozicijas. Vertinimas grindžiamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtų ar iš esmės priimtų mokesčių įstatymų interpretavimu bei žinomais teismo ar kitų institucijų sprendimais panašiais klausimais. Baudų, delspinigių ir mokesčių (išskyrus pelno mokestį) įsipareigojimai yra pripažįstami remiantis vadovybės geriausiais vertinimais, kiek išteklių gali prireikti norint įvykdyti šiuos įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai po pirminio pripažinimo yra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

z) Patikėtinių veikla

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

aa) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę "Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams".

Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos eilutę "Pajamos už paslaugų mokesčius".

bb) Segmentų ataskaita

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

cc) Įmokos į Bendcrąjį pertvarkymo fondą

2015 m. pabaigoje bankas ėmė mokėti įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą (angl. Single Resolution Fund), įsteigtą pagal Europos Sąjungos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (angl. Bank Recovery and Resolution Directive), priimtą 2014 metais.

Bendras pertvarkymo fondas bus sukauptas per 8 metus (2016-2023). Jo lėšų suma turėtų sudaryti bent 1 % visų kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose bankų sąjungos valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos (kaip tai numatyta Europos parlamento ir tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų). Numatoma, kad 2024 metais ši suma turėtų siekti apie 55 mlrd. eurų.

Atskiras kiekvieno banko įnašas bus apskaičiuojamas proporcingai jo įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) ir visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendros įsipareigojimų sumos (išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius) santykiui. Įnašai bus koreguojami proporcingai pagal riziką, kurią prisiima kiekviena įstaiga.

Nacionalinės indėlių draudimo sistemos išliks, nes banko pertvarkymo atveju, nacionalinė indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijęs bankas, prisidės padengiant nuostolius, kuriuos ji būtų patyrusi, jei bankas būtų likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą, neviršijant garantuojamų indėlių sumos.

Įmokos į Bendrąjį pertvarkymo fondą 2015 metais taip pat kaip ir Indėlių Draudimo įmokos yra atvaizduotos Pelno (nuostolių) ataskaitos Grynųjų palūkanų pajamų eilutėje.

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko bei grupės individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 1 640 tūkst. eurų (2014 m. – 1 444 tūkst. eurų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/- 5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atidėjiniai pasikeistų 1 717 tūkst. eurų (2014 m. – 1 464 tūkst. eurų), šiame skaičiuje 1 358 tūkst. eurų (2014 m. – 1 0349 tūkst. eurų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 359 tūkst. eurų (2014 m. – 430 tūkst. eurų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis susitarti iš naujo.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas apima didžiąją turto naudingo tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su trečiomis šalimis, tuo pačiu metu sudarant atvirkštinius sandorius su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos). Išsamesnė informacija apie pagrindines prielaidas dėl išvestinių priemonių tikrųjų verčių nurodyta šio rašto skirsnyje Tikrosios vertės

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką (tęsinys)

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas.

2014 metais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą banke. Šiuo metu vyksta vyksta mokestinis ginčas tarp banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos .

2015 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Veiklos planas grindžiamas vadovybės lūkesčiais, kurie, kaip tikima, yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis. Jei prielaidos dėl pelningumo (grynosios palūkanų pajamos, grynosios mokesčių ir komisinių pajamos bei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo) pasikeistų 5 procentais, tai neturėtų įtakos 2015 ir 2014 metų gruodžio 31 d. pripažintam atidėtojo pelno mokesčio turtui.

Parduotini vertybiniai popieriai – Visa Europe Limited akcijos

2015 m. lapkričio 2 d. bendrovė "Visa Inc." paskelbė planuojanti įsigyti "Visa Europe Limited" (organizaciją, sudarytą narystės pagrindu) ir sukurti vieną tarptautinę "Visa" bendrovę. Apmokėjimą už "Visa Europe Limited" sudaro dvi dalys: pradinis atlygis bei galimybė po ketverių metų nuo sandorio sudarymo dienos gauti papildomus mokėjimus, kurie priklausys nuo veiklos rezultatų Sandorį, kurį dar turės patvirtinti priežiūros ir reguliavimo institucijos, numatoma užbaigti antrą 2016 metų ketvirtį.

AB SEB banko gautinas pradinis atlygis susideda iš piniginių įplaukų ir privilegijuotųjų "Visa Inc." akcijų. Preliminariais skaičiavimais, banko piniginių įplaukų suma sudaro 15,9 mln. eurų. Tuo pagrindu 2015 metų pabaigoje bankas įvertino savo turimą "Visa Europe" akciją 15,9 mln. eurų, pokytį apskaitydamas finansinio turto perkainojimo rezerve (nuosavybėje). Pardavimo dieną (kuri priklausys nuo atitinkamų priežiūros institucijų išduotų patvirtinimų) kitų bendrųjų pajamų (nuosavybės) vertės padidėjimas bus perkeltas į Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę "Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių".

Numatomo įsigijimo sandorio pajamų dalis, susidedanti iš privilegijuotųjų "Visa Inc." akcijų, nėra pripažinta banko 2015 metų konsoliduotose finansinėse ataskaitose dėl su šios sandorio dalies susijusiais neapibrėžtumais: galuine šių akcijų alokavimo suma bankui bei jų verte.

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuota verte, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2015		2014
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke	947 896	944 361	1 065 922	1 065 680
Lėšos bankuose	253 185	252 904	241 193	240 993
Kreditai kredito įstaigoms	12 236	12 236	11 063	11 109
Kreditai klientams	4 480 493	4 298 939	4 293 166	4 212 453
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	53 985	54 121	54 785	55 842
Gautinos lizingo įmokos	396 137	394 227	393 013	392 602
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	4 357	4 362
Iš viso finansinio turto	6 143 932	5 956 788	6 063 499	5 983 041
Įsiskolinimas centriniame banke	17	17	17	17
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 092 934	1 103 415	1 271 662	1 296 505
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	3 878 454	3 868 575	3 455 687	3 455 067
Klientų terminuotieji indėliai	888 102	882 473	1 012 446	1 013 613
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	14 515	14 613	18 837	19 157
Iš viso finansinių įsipareigojimų	5 874 022	5 869 093	5 758 649	5 784 359

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuota verte, balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2015		2014
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė

Likučiai centriniame banke	947 896	944 361	1 065 922	1 065 680
Lėšos bankuose	253 185	252 904	241 193	240 993
Kreditai kredito įstaigoms	12 236	12 236	11 063	11 109
Kreditai klientams	4 479 353	4 297 798	4 302 834	4 222 116
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	53 985	54 121	54 785	55 842
Gautinos lizingo įmokos	396 196	394 286	393 080	392 675
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	4 357	4 362
Iš viso finansinio turto	6 142 851	5 955 706	6 073 234	5 992 777
Įsiskolinimas centriniame banke	17	17	17	17
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	1 092 934	1 103 415	1 271 662	1 296 505
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	3 886 316	3 872 630	3 458 964	3 458 339
Klientų terminuotieji indėliai	888 103	886 254	1 016 184	1 017 355
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	14 515	14 613	18 837	19 157
Iš viso finansinių įsipareigojimų	5 881 885	5 876 929	5 765 664	5 791 373

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vertė.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas s.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant galiojančias rinkos palūkanų normas.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas yra įvertinti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų įvykdytas tvarkingas sandoris tarp rinkos dalyvių dabartinėmis rinkos sąlygomis Siekdamas nustatyti tikrąją finansinės priemonės vertę, bankas ir grupė naudoja įvairius metodus: kotiruojamas kainas aktyviose rinkose, vertinimo metodus panaudojant stebimus rinkos duomenis ir vidaus modeliais pagrįstus vertinimo metodus. Informacijos atskleidimo tikslais finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, yra grupuojamos į tikrosios vertės hierarchijos lygius, kurie priklauso nuo vertinimo metoduose naudojamų stebimų rinkos duomenų lygio.

Aktyvi rinka yra ta, kurioje sandoriai vykdomi pakankama apimtimi bei dažnumu, kad būtų galima reguliariai pateikti informaciją apie kainas. Tikslas yra nustatyti kainą, už kurią sandoris būtų įvykdytas nekeičiant priemonės sudėties ir pobūdžio, pagrindinėje rinkoje, kuri grupei ir bankui yra lengvai prieinama.

Tikroji vertė paprastai yra nustatoma individualiai atskiroms finansinėms priemonėms, papildomai atliekant tikrosios vertės koregavimus dėl kredito rizikos. Siekiant atspindėti ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies riziką, tikslinimai atliekami remiantis kiekvienos sandorio šalies grynąja rizika. Šie koregavimai atliekami sandorio šalies lygyje ir priklauso nuo kredito pozicijos vertės, esant įsipareigojimų nevykdymui,, įsipareigojimų nevykdymo tikimybės (angl. – probablility of default) ir atgautinos sumos santykio (angl. – recovery rate). Įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir atgautinos sumos santykis yra gaunamas iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap ) rinkos. Sandorio šalims, kurioms tokios informacijos nėra arba ji yra nepatikima dėl kredito pozicijos pobūdžio, yra taikomi alternatyvūs būdai, kur įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra apskaičiuojama remiantis atitinkamo pramonės sektoriaus bendrais kredito indeksais ir (arba) reitingais.

Priemonės yra vertinamos kasdien. Vertinimas atliekamas pagal naujausias ir patikimas bent vieno išorinio rinkos duomenų teikėjo skelbiamas siūlomas kainas (angl. – bid price), kur sandorio kainos tinkamumas yra įvertinamas atsižvelgiant į dabartinius įvykius rinkoje. Priemonių, kurioms reikia taikyti vertinimo modelius, vertinimas atliekamas pagal atitinkamo pramonės sektoriaus standartinius kainodaros modelius, naudojant parametrus, kurie yra pagrįsti stebimais rinkos duomenimis arba yra nustatyti ar patvirtinti nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio, jei tai labiau tinkama.

1 lygis: Kotiruojamos rinkos kainos

1 lygio vertinimai atliekami naudojant nekoreguotas identiškų priemonių kotiruojamas rinkos kainas aktyviose rinkose, kur kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos ir šios kainos atspindi faktiškus ir reguliariai vykdomus rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių.1 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai: biržoje kotiruojami nuosavybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai ir biržoje prekiaujamos išvestinės finansinės priemonės.

2 lygis: Vertinimo metodai, naudojant stebimus duomenis

2 lygio vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrąjai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje. Taikant 2 lygio vertinimo metodus yra naudojami diskontuoti pinigų srautai, pasirinkimo sandorių kainodaros modeliai, naujausi sandoriai ir kitų finansinių priemonių, kurios iš esmės yra tokios pačios, kainos.

Prieinamos reikšmės yra, pavyzdžiui, užsienio valiutų keitimo kursai, vertybinių popierių biržos kainos, rinkos palūkanų normos (Libor ir kt.), stebimų pasirinkimo sandorių kainų numanomas svyravimas už tokį patį laikotarpį ir banko faktiškai įvykdyti sandoriai su viena ar daugiau išorinių sandorio šalių.

2 lygio finansinės priemonės pavyzdžiai: didžioji dalis ne biržos (angl. over the counter) išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurie įvertinami naudojant Libor apsikeitimo sandorių palūkanų normą arba užsienio valiuta denominuotą pajamingumo kreivę.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

3 lygis: Vertinimo metodai naudojant reikšmingas nestebimus duomenis

3 lygio metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Tokie metodai dažniausiai apima panašių priemonių stebimų duomenų ekstrapoliavimą , istorinių duomenų analizę ar kitų analitinių metodų taikymą. 3 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai yra sudėtingesnės ne biržos išvestinės finansinės priemonės, ilgos trukmės pasirinkimo sandoriai, kurių atžvilgiu ekstrapoliuojami kainų svyravimai, ar išvestinės priemonės, priklausančios nuo nestebimos koreliacijos. Kiti pavyzdžiai yra finansinės priemonės, kurios šiuo metu neturi aktyvios rinkos ar įpareigojančios kotiruotės, tokios kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos sąrašus.

Finansinės priemonės gali būti perklasifikuojamos į kitus hierarchijos lygius, kai yra požymių, kad pasikeitė rinkos sąlygos, pavyzdžiui, likvidumas. 2015 ir 2014 metais banke nebuvo finansinių priemonių perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Visų finansinio turto bei įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuotąja verte, ir kurių tikrosios vertės pateiktos lentelėse aukščiau, tikrosios vertės yra nustatytos taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais duomenimis, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius - gautinas sumas (kurių balansinė vertė 2015 metų pabaigai buvo 53 985 tūkst. eurų, o 2014 m. – 54 785 tūkst. eurų). Jų tikroji vertė nustatyta taikant rinkos kainą.

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vertė.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2015 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)

Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	17 263	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	352 696	4 34	3 356
(turtas) Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos	10	109 613	-
parduoti	-	-	15 924
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(48)	(108 983)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(2 128)	-
Iš viso	369 921	( 1 064)	19 280

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2014 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	17 789	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	346 358	1 7 845	2 933
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	75	117 517	-
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	58
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(39)	(119 641)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai Iš viso	- 364 183	(2 128) 1 3 593	- 2 991

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2015 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į	17 173	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	352 696	-	-
(turtas) Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti	10	109 613 -	- 15 924
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(48)	(108 983)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai Iš viso	369 831	(2 128) ( 1 498)	- 15 924

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2014 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	17 604	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	346 358	-	-
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	75	117 517
Nuosavybės finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	58
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(39)	(119 641)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(2 128)	-
Iš viso	363 998	(4 252)	58

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2015 m. gruodžio 31 d.:

	2014 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	Perkainojimo rezervo nuosavybėje pokytis	2015 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios
vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	2 933	418	45	50	-	3 356
Finansinės priemonės - laikomos
parduoti	58	-	-	-	15 866	15 924

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2014 m. gruodžio 31 d.:

	2013 m.			Perklasifika vimas į 2 hierarchijos	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)	2014 m.
	gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	lygį	ataskaitoje	gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios
vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	12 850	479	149	(17 845)	7 597	2 933
Išvestinės finansinės priemonės
(turtas)	4	-	-	-	(4)	-
Finansinės priemonės - laikomos
parduoti	58	-	-	-	-	58
Išvestinės finansinės priemonės
(įsipareigojimai)	(4)	-	-	-	4	-

3 lygio finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną ar nuostolius yra SEB banko patronuojamosios rizikos kapitalo įmonės investicijos. Visos grupės rizikos kapitalo verslo investicijos yra valdomas ir jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu kaip nustatyta rizikos valdymo ir investavimo strategijoje.

Šioms finansinėms priemonėms nėra aktyvios rinkos, todėl tikroji vertė 2014 metų pabaigoje buvo nustatyta pagal planuojamą šių investicijų pardavimo kainą, todėl šios investicijos buvo perklasifikuotos į 2 lygį. Likusių UAB "SEB Venture Capital" investicijų tikroji vertė 2015 ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta naudojant EBITDA daugiklius.

Finansinės priemonės, laikomos pardavimui, priskirtos 3 lygiui: 2015 metų lapkritį "Visa Inc." paskelbė apie "VISA Europe Limited" akcijų išpirkimą iš šios organizacijos narių. AB SEB bankas turi vieną išperkamąją paprastąją 10 eurų vertės "Visa Europe Limited" akciją. Už akcijas siūloma kaina apskaičiuota pagal narių indėlį į "Visa Europe" verslą. Daugiau informacijos yra pateikta šios pastabos straipsnyje "Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką, Parduotini vertybiniai popieriai – Visa Europe Limited akcijos"

Grupė kas ketvirtį tikrina 3 lygio priemonių klasifikavimą ir įvertina, ar nėra papildomos informacijos apie jų vertės pokyčius.

Dabartinė prognozuojama būsimųjų pinigų srautų vertei pasikeitus +/-5%, kitiems faktoriams esant pastoviems grupės priskirtų 3 lygiui instrumentų tikrosios vertės pokytis padidėtų/sumažėtų 964 tūkst. eurų (2014: 150 tūkst. eurų)

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 0,5 mln. eurų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Aukščiau aprašytas klasifikavimas yra taikomas klientams išduotų paskolų bei finansinio lizingo atvejais.

Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais eurų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 2 191 mln. eurų (2014 m. 1 989 mln. eurų) paskolų fiziniams asmenims, 7 mln.eurų (2014 m. – 4 mln. eurų) sukauptų palūkanų ir 125 mln. eurų (2014 m. – 152mln. eurų) atidėjinių paskoloms.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos iškėlimas skolininkui;
sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, t. y. terminai pradelsti daugiau kaip 90 dienų.

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos.

Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2015 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta ki2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

taip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vertė traukiama į apskaitą, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
947 896	1 065 922	Likučiai centriniuose bankuose	947 896	1 065 922
253 185	241 193	Lėšos bankuose	253 185	241 193
17 263	17 789	Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	17 173	17 604
		Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis
352 696	346 358	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	352 696	346 358
109 623	117 592	Išv estinės finansinės priemonės	109 623	117 592
12 236	11 063	Kreditai kredito įstaigoms Kreditai klientams	12 236	11 063
712 222	655 706	Nekilnojamojo turto v aldy mas	712 222	655 706
1 683 256	1 624 333	Kiti v erslo klientai	1 682 116	1 634 001
85 875	106 749	Viešasis sektorius	85 875	106 749
1 817 779	1 717 287	Būsto kreditai	1 817 779	1 717 287
181 361	189 091	Fiziniai asmeny s	181 361	189 091
		Gautinos lizingo įmokos
367 143	372 433	Verslo klientai	367 143	372 433
27 575	18 151	Fiziniai asmeny s	27 575	18 151
1 419	2 429	Kiti	1 478	2 496
		Finansinės priemonės:
53 985	54 785	– gautinos sumos	53 985	54 785
-	4 357	– laikomos iki išpirkimo	-	4 357
29 850	14 642	Kito turto gry noji v ertė	30 582	15 081
		Nebalansinių straipsnių kredito rizika
976 408	979 323	Sutarty s suteikti kreditą	976 408	981 490
134 131	130 672	Suteiktos finansinės garantijos	134 131	130 672
32 602	49 555	Išleisti akredity v ai	32 602	49 555
11 275	12 305	Įsipareigojimai pirkti turtą	11 275	12 305
11	11	Išleistos garantijos deponav us lėšas	11	11
7 807 791	7 731 747	Iš viso gruodžio 31 d.	7 807 352	7 743 902

Paskolų ir gautinų sumų kategorija apima: likučius centriniuose bankuose, lėšas bankuose, kreditus kredito įstaigose, kreditus klientams, gautinas lizingo įmokas ir finansinių priemonių gautinų sumų klasę.

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 37 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija eurų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 36 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 37 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 37 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis.

AB SEB bankas ir AB SEB banko grupė stebi likvidumo riziką ir ją valdo iš kelių pozicijų, kurių pagrindinės – struktūrinio likvidumo rizika (arba pagal Europos bankininkystės institucijos (EBI) terminologiją – finansavimo rizika) ir "išgyvenimo" perspektyvos, esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. "stressed survival horizon" arba, pagal EBI terminologiją – "trumpalaikė likvidumo") rizika.

Struktūrinio likvidumo rizika yra susijusi, visų pirma, su tuo, kaip ilguoju laikotarpiu labiau nelikvidus turtas (pavyzdžiui, paskolos viešajam sektoriui) yra finansuojamas ilgalaikio stabilaus finansavimo (pavyzdžiui, stabilių indėlių) lėšomis.

Pagrindinis atotrūkio rodiklis (angl. "Core Gap Ratio") yra Banko vidaus struktūrinio likvidumo matas. Jei rodiklis nesiekia 100 proc., vadinasi, bankas nėra finansuojamas pakankamai stabiliais įsipareigojimais, susijusiais su nelikvidžiu turtu.

2015 m. gruodžio 31 d. pagrindinis atotrūkio rodiklis (angl. "Core GAP ratio") buvo 111 procentų (2014 m. gruodžio 31 d. jis buvo 115 procentų). Metų pabaigoje indėlių srautas banke ir toliau buvo intensyvus, taip padidindamas šį rodiklį 4 procentiniais punktais.

Greta pagrindinio atotrūkio rodiklio ilgainiui atsiras reglamentu nustatytas struktūrinio likvidumo rizikos matas – grynasis stabilaus finansavimo rodiklis (ang. "Net Stable Funding Ratio"), įsigaliosiantis 2018 metais.

Pagal "išgyvenimo" perspektyvą esant nepalankiausioms sąlygoms (angl. "Stressed survival horizon", SSH), sprendžiama, kokią įtaką banko balansui turi didesni trumpalaikio finansavimo sutrikimai, pavyzdžiui, kai didmeninį finansavimą sunku pratęsti dėl bankams ar visai rinkai būdingų nepalankių sąlygų arba kai iš banko yra atsiimami indėliai, esant dar nepalankesniam scenarijui. "Išgyvenimo" perspektyva yra dienų skaičius, kai sukaupti grynųjų pinigų srautai išlieka teigiami.

Antras matas yra likvidumo padengimo rodiklis (angl. "Liquidity Coverage Ratio", LCR), kuris taip pat yra norminis reikalavimas, pagal kurį nustatomas likvidaus turto pakankamumas, kad būtų galima padengti trumpalaikes grynųjų pinigų išmokas nepalankaus scenarijaus atveju.

Banko LCR turi būti ne mažesnis kaip 100 proc. 2015 metais bankas vykdė šį reikalavimą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	266 861	520 884	65 512	230 988	18 971	1 103 216
Klientų indėliai	4 307 621	178 799	252 992	23 418	4 071	4 766 901
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 334	3 934	2 395	8 335	-	16 998
Kiti finansiniai įsipareigojimai	31 080	3 632	1 925	1 551	3 876	42 064
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 607 896	707 249	322 824	264 292	26 918	5 929 179
Sutarty s suteikti kreditą	793 588	99 836	52 974	28 474	1 536	976 408
Suteiktos finansinės garantijos	134 131	-	-	-	-	134 131
Išleisti akredity v ai	25 412	5 157	1 623	410	-	32 602
Nuomos įsipareigojimai	2 046	2 005	3 933	13 237	15 543	36 764
Įsipareigojimai pirkti turtą	10 663	612	-	-	-	11 275

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	508 263	2 404	203 138	554 165	25 140	1 293 110
Klientų indėliai	3 938 897	203 011	289 955	31 809	4 994	4 468 666
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	712	2 074	1 704	16 595	553	21 638
Kiti finansiniai įsipareigojimai	26 885	2 342	2 300	351	2 972	34 850
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 474 757	209 831	497 097	602 920	33 659	5 818 264
Sutarty s suteikti kreditą	851 838	66 174	51 495	6 324	3 492	979 323
Suteiktos finansinės garantijos	130 683	-	-	-	-	130 683
Išleisti akredity v ai	14 316	3 178	9 606	22 455	-	49 555
Nuomos įsipareigojimai	2 071	1 949	3 842	14 423	19 196	41 481
Įsipareigojimai pirkti turtą	11 369	698	238	-	-	12 305

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	266 861	520 884	65 512	230 988	18 971	1 103 216
Klientų indėliai	4 315 484	178 799	252 992	23 418	4 071	4 774 764
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 334	3 934	2 395	8 335	-	16 998
Kiti finansiniai įsipareigojimai	31 082	3 632	1 925	1 551	3 876	42 066
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 615 761	707 249	322 824	264 292	26 918	5 937 044
Sutarty s suteikti kreditą	793 588	99 836	52 974	28 474	1 536	976 408
Suteiktos finansinės garantijos	134 131	-	-	-	-	134 131
Išleisti akredity v ai	25 412	5 157	1 623	410	-	32 602
Nuomos įsipareigojimai	2 046	2 005	3 933	13 237	15 543	36 764
Lizingo įsipareigojimai	10 663	612	-	-	-	11 275

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	508 263	2 404	203 138	554 165	25 140	1 293 110
Klientų indėliai	3 945 913	203 011	289 955	31 809	4 994	4 475 682
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	712	2 074	1 704	16 595	553	21 638
Kiti finansiniai įsipareigojimai	26 883	2 342	2 298	344	2 972	34 839
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	4 481 771	209 831	497 095	602 913	33 659	5 825 269
Sutarty s suteikti kreditą	854 005	66 174	51 495	6 324	3 492	981 490
Suteiktos finansinės garantijos	130 683	-	-	-	-	130 683
Išleisti akredity v ai	14 316	3 178	9 606	22 455	-	49 555
Nuomos įsipareigojimai	2 071	1 949	3 842	14 423	19 196	41 481
Lizingo įsipareigojimai	11 369	698	238	-	-	12 305

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2015 m. gruodžio 31 d.:

Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai
				metai	Iš viso

31 364	2 017	30 715	118 855	843 999	1 026 951
18 450	12 668	3 246	895	-	35 259
101 810	2 634	160	-	-	104 604
100	534	366	278	-	1 278
631	-	-	-	-	631
152 356	17 854	34 488	120 027	843 999	1 168 723

					1 026 247
18 376	12 706	3 213	886	-	35 181
101 370	2 702	155	-	-	104 226
					1 278
631	-	-	-	-	631
149 647	17 860	34 856	120 058	845 141	1 167 563
	29 171 100	1 918 534	31 122 366	118 894 278	845 141 -

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	575 583	1 877	29 454	117 578	847 991	1 572 483
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	8 453	510	200	-	-	9 163
Valiutos apsikeitimo sandoriai	941 573	-	66	-	-	941 639
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	170	32	147	1 040	16	1 405
Valiutos pasirinkimo sandoriai	171	-	-	-	-	171
Iš viso mokėtinų sumų	1 525 950	2 418	29 868	118 617	848 008	2 524 861
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	573 681	1 817	29 928	115 888	849 228	1 570 543
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	8 342	631	201	-	-	9 174
Valiutos apsikeitimo sandoriai	941 586	-	60	-	-	941 646
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	170	32	147	1 040	16	1 405
Valiutos pasirinkimo sandoriai	171	-	-	-	-	171
Iš viso gautinų sumų	1 523 951	2 480	30 336	116 928	849 245	2 522 940

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos.

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius.

Todėl bankas užsibrėžė tikslą užtikrinti, kad ir banko, ir visos finansų grupės kapitalo pakankamumo rodikliai būtų ne mažiau kaip 1 procentu didesni už individualiai AB SEB bankui nustatytą kapitalo pakankamumo rodiklį, įskaitant ir kitus bankui atitinkamų institucijų taikomus reikalavimus.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas (tęsinys)

Banko ir finansinės grupės 2015 ir 2014 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2014 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Bankas	20,35 proc.	22,43 proc.
Finansinė grupė	20,47 proc.	22,57 proc.

Taip pat žr. 35 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei didelių paskolų normatyvas

Paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgus į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 % banko reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms yra neribojama, jeigu konsoliduota visos finansinės grupės priežiūra vykdoma vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentu (CRDIV/CRR) arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais.

Bankas tenkino šiuos normatyvus 2015 m. gruodžio 31 d. bei per visus 2015 metus.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self – Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt..

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemas ORMIS (Operational Risk Management Informatikon System), NAMIS (New Activity Management Information System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS)

Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika. Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grupės veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui.

Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir jos taikomos įvairioms rizikos rūšims: rinkos, kredito, likvidumo, operacinei rizikai. Pagrindinis analizės tikslas yra įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų įtaką banko ir grupės kapitalui ir numatyti veiksmų planą, užtikrinantį banko veiklos tęstinumą nepalankiausio scenarijaus atveju. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims atliekamas mažiausiai kartą per metus o testavimo rezultatai pateikiami banko valdybai.Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės operacijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; praėjusių metų pabaigoje pradėta tarpinių sąskaitų antrinės kontrolės centralizacija, kuri padeda vykdyti aiškaus pareigų atskyrimo pareigą šioje srityje; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Banke veikia trijų lygių kontrolės sistema: verslo padaliniai yra atsakingi už savo veiklos rizikos valdymą, atitikties ir rizikos kontrolės padaliniai užtikrina instrukcijų, taisyklių ir kontrolės mechanizmų efektyvumą, vidaus audito padalinys tikrina visos kontrolės sistemos vientisumą ir efektyvumą.

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Pagrindinis veiklos sprendimus priimantis organas analizuoja grupės pelną (nuostolį), visą turtą ir visus įsipareigojimus, naudodamas tokius pačius duomenis, kurie pateikiami finansinei atskaitomybei.

Eliminavimas iš visos segmentų turto ir nuosavybės bei palūkanų pajamų ir išlaidų dalies yra susijęs su vidiniu finansavimu tarp segmentų.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Informacija apie pajamas iš klientų už banko ir grupės suteiktas paslaugas bei produktus nėra atskleidžama, nes tokia informacija neanalizuojama grupės lygyje ir todėl nėra paruošta, o kaštai jai apskaičiuoti būtų per dideli.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

kreditavimo;
išperkamosios nuomos ir faktoringo;
likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
privačiosios bankininkystės turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui. Visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui.

Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinių ir didėlių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystės segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkystės paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriai;
konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
pinigų valdymas;
vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
rizikos kapitalas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvybės draudimo bendrovėms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavybės ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grupės segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grupės segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mokėjimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams. Šie vidiniai segmentai nėra laikomi ataskaitų segmentais, todėl buvo pateikti kaip segmentas " Kiti" .

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito. Šie vidiniai segmentai nėra laikomi ataskaitų segmentais, todėl buvo pateikti kaip segmentas " Kiti" .

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2015 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	lt ša lių Ba ij os	lo Ve rs	Inv ic ijų est
	ba tar ny	ban kin in ky ė st	l dy va ma s	I ž das	Kit i	E lim ina vim as	I š v iso
Pal ūka jam nų pa os	114 39 3	45	-	40 022	-	( ) 35 954	118 50 6
vidi nės -	1 2 66	-	( 2)	34 690	-	( ) 35 954	-
išor inė s -	113 12 7	45	2	5 3 32	-	-	118 50 6
Pal ūka išla idos nų	( 36 780	) ( ) 16	-	( ) 38 26 6	-	35 954	( ) 39 108
vidi nės - išor inė	( 34 674 )	( 16 )	-	( 1 2 64 )	-	35 954	-
s - lau kes Pas ir m	( ) 2 1 06	-	- 7 12	( ) 37 002	-	-	( ) 39 108
čių jam gų o pa os vidi nės -	73 201 3 3 79	- -	8	133 133	-	( 12) 3 5 ( 3 5 12)	76 950
išor inė s -	69 822	-	- 28 7 1		- -		- 76 950
lau kes lai dos Pas ir m čių i š gų o	( ) 23 228	75	( ) 4 4 01	- ( ) 85		- 3 5 12	( ) 24 127
vidi nės -	( 133	) -	( 3 3 79 )		- -	3 5 12
išor inė s -	( 23 095	) 75	22) ( 1 0	- ( 85 )	-	-	- ( 24 127 )
Gry sios fin inės iklo no ans v e s
jam ( išla idos ) pa os	17 9 34	1 9 87	( 4)	( ) 471	-		19 44 6
Gry sios kit jam ( išla idos ) no os pa os	( 46 8	) -	( 1)	87	( ) 9		( 1) 39
Vei klo eln (nu olia i) ost s p as Išla idos nalu i, kito pe rso s	145 05 2	2 0 91	22 2 7	20 1 4	( ) 9	-	151 27 6
ad min istra cinė s iš laid os	( 72 373	) ( ) 97	( ) 904	( ) 297	70 2 1	-	( ) 71 501
Nus idėv ėj ima s/a rtiza cija mo	( 4 6 50	) ( 7)	( 16 )	( 1)	( 1 4 91 )	-	( 6 1 65 )
Fin inių iem oni ans pr ų
cijų ulta tas op era rez	152	-	-	-	2	-	154
Iš v iso sto lių dėl nuo
žėj usio ertė su ma s v s	( 21) 4 9	-	-	-	-	-	( 21) 4 9
Pel ieš lno oke stį nas pr pe m	63 26 0	1 9 87	02 1 8	1 12 2	672	-	68 843
Pel kes čio aud no mo sąn os	( 9 8 25	) -	( ) 218	-	-	-	( ) 10 043
Gry is m etų lna nas pe s	53 43 5	1 9 87	84 1 5	1 12 2	672	-	58 800

Iš v iso tu rto	5 6 23 379	6 8 90	47 6 5	639 1 6 03	693	( 376 16 3 )	6 8 64 985
Iš v iso įs ipa reig oj imų	4 8 40 534	4 9 03	74 4 6	646 1 5 86	21	( ) 376 16 3	6 0 60 615
Nem ate riali ojo, teri alio jo ir in ticin io ma ves
tu rto įs ig ij ima s	5 7 32						5 7 32

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2015 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

		Eli mi im nav as
		Kit i
	Seg ntų me	kor j ant eg uo y s	ės Fin in ans
	ats kle id im as	į ša i ra	ata ka ito s s
Pa lū kan j p a am os ų	1 1 8 5 0 6	1 1 8 9	1 1 9 6 9 5
Pa lū kan iš la ido ų s	( 3 9 1 0 8 )	( 1 1 8 9 )	( 4 0 2 9 7 )
Pas lau kes č ių j g ų mo p a am os	7 6 9 5 0	( ) 7 5 7	7 6 1 9 3
Pas lau kes č ių dos g ų mo są nau	( ) 2 4 1 2 7	( ) 7 2 3	( ) 2 4 8 5 0
Gry ios fina inė iklo nos ns s v e s
j p a am os	1 9 4 4 6		1 9 4 4 6
Gry ios kit j nos os p a am os	( 3 9 1 )	1 9 2 2	1 5 3 1
Ve iklo lna s p e s	2 6 1 5 1 7	2 4 4	8 1 5 1 7 1
Iš la ido lu i, kito s p ers ona s
dm inis trac inė iš la ido a s s	( ) 7 1 5 0 1	( ) 4 4 1	( ) 7 1 9 4 2
Nu idė ė j ima /am ort iza ij s s c a v	( ) 6 1 6 5		( ) 6 1 6 5
Fin inių riem ių ans p on
ij ltata o p era c ų rez u s	1 5 4	1	1 5 5
Iš v iso ost lių dė l nu o
žė j ios ertė s um a us v s	( ) 4 9 2 1	( ) 2	( ) 4 9 2 3
Pe lna rie š p lno kes t į s p e m o	6 8 8 4 3	-	6 8 8 4 3
Pe lno kes č io ( dos ) m o są nau	( 1 0 0 4 3 )	-	( 1 0 0 4 3 )
Gry is m etų lna nas p e s	8 8 0 0 5	-	8 8 0 0 5

Kiti koreguojantys įrašai yra korekcijos dėl skirtingo pajamų ir sąnaudų traktavimo valdymo ataskaitose.

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2014 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	ltijo s ša lių Ba	lo Ve rs	Inv icij est ų
	ba tar ny	ban kin ink tė ys	ldy va ma s	Ižd as	Kit i	Elim ina vim as	Iš v iso
Pal ūka jam nų pa os	125 88 0	125	12	019 60	-	( 51 172 )	134 86 4
idin ės - v	3 4 23	-	5	744 47	-	( 51 172 )	-
- i šor inės	122 45 7	125	7	75 12 2	-	-	134 86 4
Pal ūka išla idos nų	( 50 490	) ( ) 158	-	( ) 44 701	-	51 172	( ) 44 177
idin ės - v	( 586 47	) ( 158 )	-	28) ( 3 4	-	172 51	-
- i šor inės	( 2 9 04)	-	-	( 41 273 )	-	-	( 44 177 )
lau kes čių Pas ir m jam gų o pa os	74 624	76	6 0 42	498	-	( 2 8 04)	78 436
idin ės - v	2 3 06	-	-	498	-	( 04) 2 8	-
- i šor inės	72 3 19	76	42 6 0	-	-	-	78 437
lau kes lai dos Pas ir m čių iš gų o	( 21 794 )	( 620 )	( 2 6 86)	( 84)	-	2 8 04	( 22 380 )
idin ės - v	( 498	) -	06) ( 2 3	-	-	2 8 04	-
- i šor inės	( 21 296	) ( ) 620	( ) 380	84) (	-	-	( ) 22 380
Gry ios fina nsin iklo ės v nos e s
jam ( išla idos ) pa os	21 260	7 5 91	( 8)	17 1 4	-	-	30 260
Gry ios kito ajam ( išla idos ) nos s p os	( 408	) -	-	92	( 2)	-	( 318 )
Vei klo eln (nu ost olia i) s p as	149 07 3	7 0 14	60 3 3	241 17	2) (	-	176 68 5
Išla idos nalu i, kito pe rso s
ad min istra cinė s iš laid os	( 18) 71 6	( ) 158	( ) 897	( ) 241	62 1 4	-	( ) 71 452
Nus idėv ėj ima s/a rtiza cija mo	( 96) 4 8	( 8)	( 4)	( 1)	( ) 990	-	( 99) 5 8
Fina nsin ių p riem onių
cijų ulta tas op era rez	502	-	-	-	( ) 124	-	378
Iš v iso stol ių dėl nuo
maž ėjus ios tės su v er	( 5 6 37)	-	-	-	-	-	( 5 6 37)
Pel (nu ost olia i) p rieš lno kes tį nas pe mo	67 424	6 8 48	59 2 4	999 16	346	-	94 076
Pel kes čio aud no mo sąn os	( 21 593	) ( 1)	( ) 104	-	-	-	( ) 21 698
Gry is m etų lna nas pe s	45 831	6 8 47	55 2 3	999 16	346	-	72 378

Iš v iso tur to	5 3 50 963	21 963	7 63 9	1 67 1 09 1	625	( 303 06 7)	6 7 49 214
Iš v iso įs ipa reig oj imų	4 5 80 780	15 116	97 4 9	73 1 65 4 2	279	( 303 06 7)	5 9 52 378
Nem riali ojo, teri alioj o ir inve stic inio ate ma
tu rto įs ig ij ima s	1 6 60	-	-	-	-	-	1 6 60

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2014 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

			Eli mi im nav as
		Pa lū kan ų
		j i š p a am os
		aut inų g su mų
		( fin in ės ans
		rie ės ) p mo n	Kit i
	Seg ntų me	idr d im ap s au o	kor j ant eg uo y s	ės Fin in ans
	ats kle id im as	do rio san	ša į i ra	ata ka ito s s
Pa lū kan j ų p a am os	1 3 4 8 6 4	-	( ) 1 3 4 2	1 3 3 5 2 2
Pa lū kan iš la ido ų s	( ) 4 4 1 7 7	2 3 6 6	1	( ) 4 1 8 1 1
Pas lau kes č ių j g mo p a am os ų	7 8 4 3 6	-	( 1 3 8 )	7 8 2 9 9
č Pas lau kes ių dos g ų mo są nau	( 2 2 3 8 ) 1	-	2 9 1 5	( 2 0 8 ) 5 1
Gry fina ios inė iklo nos ns s v e s
j p a am os	3 0 2 6 1	( ) 2 3 6 6	( ) 5 0	2 7 8 4 4
Gry ios kit j nos os p a am os	( ) 3 1 8	-	1 8 6 4	1 5 4 6
Ve iklo lna s p e s	1 7 6 6 8 5	-	1 8 6 4	1 7 8 5 4 9
Iš la ido lu i, kito s p ers ona s
dm inis trac inė iš la ido a s s	( 2 ) 7 1 4 5	-	( 8 6 ) 1 7	( 3 3 9 ) 7 1
Nu idė ė j ima /am ort iza ij s v s c a	( ) 5 8 9 8	-	-	( ) 5 8 9 8
Fin inių riem ių ans p on
ij ltata o p era c rez s ų u	3 7 8	-	-	3 7 8
Iš v iso lių dė l ost nu o
žė j ios ertė s um a us v s	( 6 3 ) 5 7	-	3	( 6 3 ) 5 4
Pe lna rie š p lno kes t į s p e m o	9 4 0 7 6	-	-	9 4 0 7 6
Pe lno kes č io ( dos ) m o są nau	( ) 2 1 6 9 8	-	-	( ) 2 1 6 9 8
Gry is m lna etų nas p e s	7 2 3 7 8	-	-	7 2 3 7 8

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grupė				Bankas
2015	2014		2015	2014
119 695	133 522	Palūkanų pajamos:	119 666	133 549
29	63	už likučius centriniuose bankuose	29	63
496	5 858	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	496	6 015
103 646	110 357	už kreditus ir avansus klientams	103 619	110 233
2 833	2 783	už Vyriausybės vertybinius popierius–gautinas sumas	2 833	2 783
9 292	10 390	už lizingo portfelį	9 292	10 391
639	647	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti	637	640
		už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokytis
2 760	3 424	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	2 760	3 424
(40 297)	(41 811)	Palūkanų išlaidos:	(40 297)	(41 817)
(19 227)	(22 052)	įsiskolinimams kredito įstaigoms	(19 227)	(22 058)
(2 013)	(2 409)	klientų indėliams	(2 013)	(2 409)
(344)	(531)	skolos vertybiniams popieriams	(344)	(531)
(13 329)	(16 819)	indėlių draudimo įmokos	(13 329)	(16 819)
(5 384)	-	bandrąjam pertvarkymofondui	(5 384)	-
79 398		91 711 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	79 369	91 732

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grupė		Bankas
2015	2014	2015	2014
	Nuostolių dėl kreditų institucijų kreditų
-	sumažėjusios vertės per metus grynoji vertė (1)	-	(1)
	Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės
8 268	grynoji vertė 4 112	8 268	4 112
(2 126)	Atgauti nurašyti kreditai (707)	(2 126)	(707)
6 142	3 404 Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės	6 142	3 404

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2015 ir 2014 metais:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis sausio 1 d.
132 010	205 326	(21 pastaba)	132 010	205 326
		Nuostolių dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė
8 268	4 112	pelno (nuostolių) ataskaitoje	8 268	4 112
13 818	(300)	Kiti verslo klientai	13 818	(300)
1 962	(182)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	1 962	(182)
(6 134)	356	Būsto kreditai	(6 134)	356
(1 378)	4 238	Fiziniai asmenys	(1 378)	4 238
(31 891)	(77 707)	Nurašyti kreditai	(31 891)	(77 707)
(5 324)	(18 743)	Kiti verslo klientai	(5 324)	(18 743)
(15 328)	(25 295)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(15 328)	(25 295)
(11 239)	(33 669)	Fiziniai asmenys	(11 239)	(33 669)
1 549	279	Valiutos kurso pokyčio įtaka	1 549	279
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės
109 936	132 010	likutis gruodžio 31 d.	109 936	132 010

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 21 pastaboje.

2015 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 106 514 tūkst. eurų (2014 m. – 196 913 tūkst. eurų). 2015 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 136 tūkst. eurų palūkanų (2014 m. – 112 tūkst. eurų). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 40 tūkst. eurų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2014 m. – 65 tūkst. eurų ).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2015 metais buvo 2 644 tūkst. eurų (2014 m. – 2 913 tūkst. eurų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
14 768	20 280	vertės	14 768	20 280
1 267	275	Nuostoliai dėl kito abejotino turto sumažėjusios vertės	1 267	275
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų ir kito turto
16 035	20 555	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	16 035	20 555

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2015 ir 2014 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2015 2014			2015	2014
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
(1 558)	(444)	vertės atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 558)	(444)
		Nuostolių atstatymas dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
(1 558)	(444)	sumažėjusios vertės	(1 558)	(444)
Grupė			Bankas
2015 2014			2015	2014
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
20 280	24 308	vertės likutis sausio 1 d. (22 pastaba)	20 280	24 308
		Nuostolių dėl sumažėjusios vertės atstatymas
(1 558)	(444)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 558)	(444)
(1 776)	(435)	Verslo klientai	(1 776)	(435)
218	(1)	Fiziniai asmenys	218	(1)
-	(8)	Kiti	-	(8)
(2 689)	(3 735)	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	(2 689)	(3 735)
(2 689)	(3 735)	Verslo klientai	(2 689)	(3 735)
-	-	Fiziniai asmenys		-
(1 265)		151 Valiutos kurso pokyčio įtaka	(1 265)	151
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
14 768	20 280	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	14 768	20 280

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 22 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
18 231	22 835	Už pinigų pervedimo operacijas	18 232	22 836
31 842	30 091	Už mokamųjų kortelių paslaugas	31 842	30 091
4 824	3 625	Už vertybinių popierių operacijas	4 824	3 625
21 296	21 748	Kitos paslaugų komisinių pajamos	17 632	17 998
76 193		78 299 Pajamos už paslaugų mokesčius	72 530	74 550
(184)	(586)	Už pinigų pervedimo operacijas	(184)	(586)
(17 177)	(15 026)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(18 187)	(15 026)
(1 249)	(699)	Už vertybinių popierių operacijas	(1 249)	(699)
(6 240)	(4 540)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(4 279)	(3 544)
(24 850)		(20 851) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(23 899)	(19 855)

8 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2015	2014
UAB "SEB investicijų valdymas"	4 500	2 165
UAB "SEB Venture Capital"	2 355	-
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	6 855	2 165

9 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Realizuotasis pelnas už prekybinių skolos
1 110	1 036	vertybinių popierių operacijas	1 110	1 036
		Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių
3	(153)	skolos vertybinių popierių operacijas	3	(153)
		Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
		popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(500)	(61)	apdrausta	(500)	(61)
		Vyriausybės vertybiniai popieriai–gautinos sumos,
(1 736)	(1 454)	kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta	(1 736)	(1 454)
		Vyriausybės vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės pokytis
(631)	1 333	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, rezultatas	(631)	1 338
		Realizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
-	(2 350)	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	-	(2 350)
		Nerealizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
2 323	1 589	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	2 323	1 589
1 920	1 313	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	1 920	1 313
(96)	952	Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	(96)	952
		Iš viso grynojo pelno už skolos
		vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
2 393	2 205	priemonių operacijas	2 393	2 210

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

	Grupė		Bankas
2015	2014		2015	2014
12 487	16 518	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	12 484	16 524
2 849	1 731	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	2 763	1 733
15 336		18 249 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	15 247	18 257

11 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
30 377	28 750	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos Valstybiniam	30 087	28 416
10 477	9 809	socialinio draudimo fondui)	10 388	9 701
40 854		38 559 Iš viso personalo išlaidų	40 475	38 117

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	2015	2014
AB SEB bankas	1 638	1 785
UAB "SEB investicijų valdymas"	9	9
UAB "SEB Venture Capital"	1	1
Iš viso darbuotojų	1 648	1 795

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse bei atvirkščiai.

12 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
9 523	10 485	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	9 479	10 429
3 041	2 796	Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	3 017	2 784
99	97	Investicinio turto nusidėvėjimas	99	97
2 045	3 205	Audito ir konsultacijų išlaidos	1 999	3 172
7 849	11 041	Biuro ir programinės įrangos priežiūra	7 849	11 010
1 865	1 766	Komunikacijos išlaidos	1 813	1 710
1 474	(890)	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	1 448	(892)
1 131	1 302	Transporto išlaidos	1 119	1 277
1 750	2 070	Reklamos ir rėmimo išlaidos	1 719	2 046
3 025	3 005	Amortizacija	3 025	3 005
1 572	1 342	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	1 572	1 338
456	401	Darbuotojų mokymo išlaidos	452	395
517	556	Banko operacijų draudimas	517	556
192	162	Labdara ir parama	192	162
2 559	2 943	Kitos išlaidos	2 342	2 849
37 098		40 281 Iš viso kitų administracinių išlaidų	36 642	39 938

Eilutės "Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms" neigiamas likutis 2014 metų gale susidarė dėl to, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba grąžino bankui baudą, kurią ji 2012 metais skyrė bankui už susitarimus, neva nepagrįstai ribojusius konkurenciją grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Bankas apskundė šį sprendimą ir 2014 m. balandžio 8 d. vyriausiasis administracinis teismas panaikino šią Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

Biuro ir programinės įrangos priežiūros išlaidos sumažėjo dėl euro projekto pabaigimo 2015 metų pradžioje.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
3 855	2 952	Ataskaitinių metų pelno mokestis	3 448	2 854
(203)	7 669	Ankstesnių metų pelno mokestis	(193)	7 669
6 391	11 077	Atidėtasis pelno mokestis	6 570	11 070
10 043		21 698 Iš viso pelno mokesčio	9 825	21 593

Per 2015 metus banko avansinis pelno mokestis buvo 665 tūkst, eurų. Jis buvo užskaitytas su nepanaudotu avansiniu Pridėtinės vertės mokesčiu.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
68 843	94 076	Pelnas prieš pelno mokestį	71 909	86 934
10 326	14 111	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	10 786	13 040
(874)	(3 009)	Neapmokestinamosios pajamos	(1 500)	(2 028)
793	746	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	696	731
1	2 181	Anksčiau pripažinto atidėto pelno mokesčio atstatymas	36	2 181
(203)	7 669	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	(193)	7 669
10 043		21 698 Iš viso pelno mokesčio	9 825	21 593

Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų Lietuvoje yra 15 procentų. 2014 metais taikomas mokesčio tarifas buvo reikšmingai didesnis, palyginti su 2015 metų tarifu dėl ankstesnio laikotarpio 7 669 tūkst. eurų pajamų mokesčio koregavimo.

Atidėtasis mokestis

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
37 375	48 550	Turto likutis sausio 1 d.	37 372	48 540
		Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)
(6 391)	(11 077)	ataskaitoje	(6 570)	(11 070)
		Atidėtojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo
(2 414)	(98)	pokyčių ataskaitoje	(2 412)	(98)
28 571		37 375 Turto likutis gruodžio 31 d.	28 390	37 372

2015 ir 2014 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
-	32	traukiamas į nuosavą kapitalą	-	32
1 128	1 057	Amortizacija ir nusidėvėjimas	1 131	1 057
2 310	2 650	Sukauptos sąnaudos	2 110	2 647
1 559	2 085	Atidėjiniai	1 559	2 085
29 421	35 308	Sukauptas mokestinis nuostolis	29 421	35 308
34 418		41 132 Atidėtojo pelno mokesčio turto grynoji vertė	34 221	41 129
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
2 381	-	traukiamas į nuosavą kapitalą	2 381	-
225	560	Vertybinių popierių, kurių rizika yra apdrausta, perkainojimas	225	560
2 397	2 281	Kiti sukaupimai	2 381	2 281
110	251	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	110	251
734	664	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	734	664
5 847	3 757	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji vertė	5 831	3 757

2015 m. gruodžio 31 d. banke įtraukta į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 29 421 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 35 308 tūkst. eurų), iš kurių jokia suma (2014 m. gruodžio 31 d. - 87 tūkst. eurų) yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Tačiau. ne daugiau kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno gali būti mažinama perkeliamų mokestinių nuostolių suma.

Vadovybė tikisi, kad bankas panaudos 7 815 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 20 575 tūkst. eurų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos. Atitinkamos sumos 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 8 469 tūkst. eurų ir 28 903 tūkst. eurų.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perkėlimo terminas
196 139	235 391	neribotas	196 139	235 391
196 139		235 391 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	196 139	235 391

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

	Grupė		Bankas
2015	2014		2015	2014
		Pelnas iš parduoti laikomo finansinio
16 028	598	turto, prieš mokesčius	16 026	598
(2 412)	(98)	Atidėto pelno mokesčio sąnaudos	(2 412)	(98)
		Pelnas iš parduoti laikomo
		finansinio turto, išskaičiavus
13 614	500	atidėtuosius mokesčius	13 614	500

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

		Grupė
	2015	2014
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	58 800	72 378
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (EUR)	3,81	4,69

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

15 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
49 690	138 093	Privalomosios atsargos	49 690	138 093
20 063	597 118	Tiksliniai indėliai	20 063	597 118
878 143	330 711	Laisvai disponuojamos lėšos	878 143	330 711
947 896		1 065 922 Iš viso likučių centriniame banke	947 896	1 065 922

Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimai sudaro 1 procentą (2014 metais Lietuvos bankas buvo nustatęs – 3 procentus) vienos nakties, sutarto termino ar iki 2 metų trukmės indėlių, išleistų iki 2 metų trukmės skolos vertybinių popierių likučio, apskaičiuoto pagal paskutinės ankstesnio mėnesio dienos duomenis. ECB atlygio norma yra 0,05 procento, o indėlių sutarčių palūkanos - 0,3 procento.

Eilutės "Tiksliniai indėliai" suma susideda iš valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" pervestų lėšų likučio (suma 2015 m. gruodžio 31 d. — 20 063 tūkst. eurų, o suma 2014 m. gruodžio 31 d — 12 085 tūkst. eurų, skirtų draudimo išmokoms išmokėti AB banko "Snoras" indėlininkams (gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms), kai buvo nutraukta AB banko "Snoras" (taip pat žr. 32 pastabą), o taip pat lėšų, įkeistų centriniam bankui už išankstinį eurų pristatymą Lietuvai įsivedant eurą kaip nacionalinę valiutą (suma 2014 m. gruodžio 31 d. — 585 033 tūkst. eurų, nebuvo 2015 m. gruodžio 31 d.).

16 PASTABA LĖŠOS BANKUOSE

	Grupė		Bankas
2015	2014		2015	2014
94 664	42 262	Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose	94 664	42 262
-	194 377	Vienos nakties indėliai	-	194 377
158 521	4 554	Terminuotieji indėliai	158 521	4 554
253 185	241 193 Iš viso		253 185	241 193

Lėšos bankuose 2015 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 0,2 mln. eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,4 mln. eurų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas.

Lėšos bankuose 2014 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 17 mln.eurų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,2 mln. eurų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas

Aukščiau pateiktos sumos nėra pradelstos ar nuvertėjusios.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

17 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė		Bankas
	17 347 2014 m. sausio 1 d.	17 154
88	Vertybinių popierių įsigijimas	-
(831)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(727)
647	Palūkanų pajamos	640
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(60)	apdrausta	(61)
598	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	598
	17 789 2015 m. sausio 1 d.	17 604
-	Vertybinių popierių įsigijimas	-
(827)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(727)
639	Palūkanų pajamos	637
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(501)	apdrausta	(500)
162	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	160
	17 263 2015 m. gruodžio 31 d.	17 173

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurių išpirkimo terminas yra 2018 metai.

18 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos
43 106	61 991	Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	43 106	61 991
		Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji
313 380	305 145	vertė (pirminis pripažinimas)	309 590	284 367
356 486	367 136	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė	352 696	346 358

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas), yra SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones (3 790 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d. ir 20 778 tūkst. eurų 2014 m. gruodžio 31 d.) bei banko investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, kurių suma 309 590 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gruodžio 31 d. – 284 367 tūkst. eurų). Pirminio pripažinimo metu jis priskiriamas turtui, kurio į pelno (nuostolio) ataskaitą traukiama tikroji vertė, nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją/rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB "SEB Venture Capital" verslo tikslas –pelnas iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

18 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ (TĘSINYS)

Lentelėje nurodyta finansinio turto, įtraukiamo į apskaitą tikrąja verte, dinamika.

Grupė		Bankas
	253 366 2014 m. sausio 1 d.	240 515
169 943	Vertybinių popierių įsigijimas	169 464
(130 024)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(129 875)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
11 860	ataskaitoje	4 263
305 145	2015 m. sausio 1 d.	284 367
179 101	Vertybinių popierių įsigijimas	178 684
(171 993)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(154 538)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
1 127	ataskaitoje	1 077
	313 380 2015 m. gruodžio 31 d.	309 590

Finansinio turto, traukiamo į apskaitą tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėse "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" ir "Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių".

Toliau pateikiami 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal "Standard & Poor's" ar atitinkamos agentūros duomenis:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai
	2015	2014
A-	352 696	346 358
Iš viso	352 696	346 358

Banko ir grupės finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, skirtumą sudaro SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones, kurių reitingai nenustatomi.

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

2015 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 26 187 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 7-11. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 81 552 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 3 vidaus rizikos grupei.

2014 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 32 259 tūkst. eurų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 9-12. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 83 255 tūkst. eurų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso2 vidaus rizikos grupei.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

Grupės ir Banko išvestinės finansinės priemonės:

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2015 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	35 181	35 260	374	458
Valiutos apsikeitimo sandoriai	104 226	104 604	195	609
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	1 712	1 712	1	1
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	1 712	1 712	16	16
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	1 100	200	2	10
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	886 876	886 875	26 187	27 202
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	67 000	67 000		4 030
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	745 071	745 071	81 552	75 425
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	6 743	6 743
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	10 791	10 792	1 296	1 280
Indeksuoto indėlio išvestinė dalis
Kitos išvestinės finansinės priemonės Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	1 860 412	1 859 969	109 623	109 031

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	12 375	12 364	294	242
Valiutos apsikeitimo sandoriai	941 646	941 639	358	371
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	302	302	3	3
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	302	302	1	1
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	1 700	500	3	30
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	759 385	759 385	32 250	33 883
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	67 000	67 000	-	6 262
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 230 942	1 230 942	83 256	77 483
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	6 504	6 504	-	-
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	12 410	12 410	1 412	1 405
Indeksuoto indėlio išvestinė dalis			15	-
Kitos išvestinės finansinės priemonės
Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )	5 627	5 627	-
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	3 038 193	3 036 975	117 592	119 680

20 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ

Kreditų kredito įstaigoms skirstymas pagal šalis:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
9 184	-	Rusijos Federacija	9 184	-
2 986	424	Lietuva	2 986	424
38	-	Kroatija	38	-
24	5 721	Vokietija	24	5 721
2	1	Airija	2	1
1	2	JAV	1	2
1	1 938	Jungtinė karalystė	1	1 938
-	698	Prancūzija	-	698
-	1 083	Austrija	-	1 083
-	290	Kinija	-	290
-	25	Vietnamas	-	25
-	17	Jungtiniai Arabų Emiratai	-	17
-	14	Olandija	-	14
-	850	Baltarusija	-	850
12 236		11 063 Iš viso kreditų kredito	12 236	11 063

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms yra suteikta be užstato. 2015 m. gruodžio 31 d. 2 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau kaip 60 dienų. 2014 m. gruodžio 31 d. 2 tūkst. eurų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau negu 8 – 30 dienų ir 1 tūkst. eurų - daugiau negu 60 dienų.

Šioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų institucijoms grynosios vertės analizė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus:

	2015	2014
BB-	7 543	-
A+	2 987	-
B	1 640	-
Not available	39	26
A	27	-
A-	-	7 391
AA-	-	1 360
AA+	-	424
BBB+	-	17
BB+	-	2
B-	-	850
A	-	993
	12 236	11 063

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

2015 m. gruodžio 31 d.	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu
Užtikrinti indėliais ir	2	501 038	577 573	1 697 934	114 787	2 891 334
vertybiniais popieriais
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų	36	44 638	43 636	1 168	1 208	90 686
garantijomis
Užtikrinti gautinomis sumomis	-	642	156 975	-	-	157 617

ir debitorių skolomis	254	1 763	84 470	221	218	86 926
Užtikrinti atsargomis ir įrenginiais
Užtikrinti kitu užstatu	636 6	147 185 351	258 171 375 399	2 145 534	2 4 110	258 958 710 400
Kreditai be užtikrinimo	84 941	1 662	227 079	6 427	73 259	393 368

Iš viso kreditų klientams	85 875	735 241	1 723 303	1 851 286	193 584	4 589 289
2014 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	19	452 481	513 419	1 591 242	131 198	2 688 359
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	70	38 209	91 906	1 447	2 268	133 900
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	814	126 608	-	-	127 422
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	718	33 547	85 172	245	260	119 942
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	69	224	269 091	2	3	269 389
Užtikrinti kitu užstatu	58	165 953	327 520	165 758	6 254	665 543
Kreditai be užtikrinimo	105 815	308	251 984	5 658	66 524	430 289
Iš viso kreditų klientams	106 749	691 536	1 665 700	1 764 352	206 507	4 434 844

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vertė lentelėje paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei. 2015 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis sudarė 76,07 proc. banko paskolų portfelio sumos (2014 m. – 77,13 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė 296 tūkst. eurų (iš jų 1 tūkst. eurų sukauptų palūkanų), o vertybinių popierių vertė yra 624 tūkst. eurų (2014 m. – 399 tūkst. eurų ir 821 tūkst. eurų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavybės vertybiniai popieriai (309 tūkst. eurų), fondai (258 tūkst. eurų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (57 tūkst. eurų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Neuždelsti ir vertė nesumažėjusi Nekilnojamojo turto valdymas 663 075 602 960 Kiti verslo klientai 1 582 323 1 551 407 Viešasis sektorius 85 505 106 720 Būsto kreditai 1 740 857 1 631 921 Fiziniai asmenys 168 123 171 905 Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi 4 239 883 4 064 913 Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi Nekilnojamojo turto valdymas 19 011 19 515 Kiti verslo klientai 79 037 78 343 Viešasis sektorius 370 29 Būsto kreditai 108 957 129 769 Fiziniai asmenys 23 185 30 543 Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi 230 560 258 199 Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi Nekilnojamojo turto valdymas 53 155 69 061 Kiti verslo klientai 61 943 35 950 Būsto kreditai 1 472 2 662 Fiziniai asmenys 2 276 4 059 Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi 118 846 111 732 Kreditai pagal klientų kategorijas Nekilnojamojo turto valdymas 735 241 691 536 Kiti verslo klientai 1 723 303 1 665 700 Viešasis sektorius 85 875 106 749 Būsto kreditai 1 851 286 1 764 352 Fiziniai asmenys 193 584 206 507 - Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas 4 589 289 4 434 844 Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės Nekilnojamojo turto valdymas (23 019) (35 830) Kiti verslo klientai (41 187) (31 699) Būsto kreditai (33 507) (47 065) Fiziniai asmenys (12 223) (17 416) Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės (109 936) (132 010) Iš viso kreditų klientams grynoji vertė 4 479 353 4 302 834	2015	2014

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	2015	2014
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	53 155	69 061
Kiti verslo klientai	61 943	35 950
Būsto kreditai	1 472	2 662
Fiziniai asmenys	2 276	4 059
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	118 846	111 732
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(20 800)	(23 821)
Kiti verslo klientai	(34 251)	(18 055)
Būsto kreditai	(742)	(1 955)
Fiziniai asmenys	(1 505)	(2 968)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės	(57 298)	(46 799)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis	Nekilnojamojo	Kiti verslo
	sektorius	turto valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grupės	64 320	2 618	410 689	-	-	477 627
8 rizikos grupė	5 521	68 198	195 164	-	-	268 883
9 rizikos grupė	442	262 970	355 711	-	-	619 123
10 rizikos grupė	44	216 204	433 154	-	-	649 402
11 rizikos grupė	-	16 738	83 188	612	-	100 538
12 rizikos grupė	15 178	39 172	26 415	1	-	80 766
13–16 rizikos grupės	-	54 830	18 770	-	-	73 600
Homogeninės kreditų grupės	-	2 345	59 232	1 740 244	168 123	1 969 944
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	85 505	663 075	1 582 323	1 740 857	168 123	4 239 883
2014 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grupės	50 374	2 912	373 041	-	-	426 326
8 rizikos grupė	27 790	18 882	159 638	-	-	206 311
9 rizikos grupė	7 602	202 241	381 551	-	-	591 395
10 rizikos grupė	147	171 271	382 268	3	-	553 688
11 rizikos grupė	-	50 302	61 394	736	-	112 432
12 rizikos grupė	20 807	72 879	60 715	3	-	154 404
13–16 rizikos grupės	-	82 429	73 871	-	-	156 300
Homogeninės kreditų grupės	-	2 044	58 929	1 631 179	171 905	1 864 057
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	106 720	602 960	1 551 407	1 631 921	171 905	4 064 913

Mažmeninių ir verslo klientų rizikos vertinimo metodologija yra aprašyta 3 pastabos "Finansinės rizikos valdymo politika" dalyje "Kredito rizikos klasifikavimas".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama mažmeninių skolininkų (homogeninės klientų grupės) paskolų kokybė, atsižvelgus į paskirstymą pagal jų rizikos grupes, kur grupė A parodo žemiausią riziką:

	2015	2014
A	1 565 916	1 461 588
B	176 565	151 151
C	56 141	56 178
D	129 666	144 589
E	40 675	49 493
Nenustatytas reitingas	981	1 058
	1 969 944	1 864 057

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB "SEB Venture Capital" suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1 141 tūkst. eurų (2014 m. – 1 186 tūkst. eurų). Rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis	Nekilnojamo turto	Kiti verslo
	sektorius	valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	370	5 106	24 469	18 809	2 462	51 216
Uždelsti 8–30 dienų	-	1 083	37 976	25 244	2 642	66 945
Uždelsti 31–60 dienų	-	9 433	6 281	12 974	1 429	30 117
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	3 389	10 311	51 930	16 652	82 282
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	370	19 011	79 037	108 957	23 185	230 560
Įkeisto turto tikroji vertė	-	18 156	41 579	99 412	13 766	172 913
2014 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	29	5 133	24 074	20 450	2 435	52 121
Uždelsti 8–30 dienų	-	1 590	27 886	28 103	3 585	61 163
Uždelsti 31–60 dienų	-	2 392	5 030	18 980	2 267	28 669
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	10 401	21 353	62 236	22 255	116 246
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	29	19 516	78 343	129 769	30 542	258 199
Įkeisto turto tikroji vertė	-	18 672	39 307	116 585	18 513	193 076

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2015 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2016 m. sausio mėn., buvo 43 202 tūkst. eurų (2014 m. – 45 669 tūkst. eurų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – 370 tūkst. eurų (nebuvo 2014 metais), nekilnojamojo turto valdymo sektorius – visi kreditai 2015 ir 2014 metais, kiti verslo klientai – 19 493 tūkst. eurų (2014 m. – 22 340 tūkst. eurų), būsto kreditai – 16 212 tūkst. eurų (2014 m. – 16 454 tūkst. eurų), kiti fiziniai asmenys – 2 021 tūkst. eurų (2014 m. – 1 741 tūkst. eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi ir tikroji užstato vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis	Nekilnojamo turto	Kiti verslo
	sektorius	valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	53 155	61 943	1 472	2 276	118 846
Įkeisto turto tikroji vertė	-	32 355	27 886	730	771	61 742
2014 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	69 061	35 950	2 662	4 059	111 732
Įkeisto turto tikroji vertė	-	45 240	17 899	707	1 075	64 921

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Bendra gautina lizingo suma
168 254	158 482	Per vienus metus	168 266	158 491
229 871	238 842	Nuo vienų iki penkerių metų	229 918	238 900
26 304	31 860	Vėliau negu po penkerių metų	26 304	31 860
424 429	429 184	Iš viso bendra gautina lizingo suma	424 488	429 251
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(6 164)	(6 876)	Per vienus metus	(6 164) -	6 876
(6 890)	(8 088)	Nuo vienų iki penkerių metų	(6 890) -	8 088
(470)	(927)	Vėliau negu po penkerių metų	(470) -	927
(13 524)	(15 891)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	(13 524)	(15 891)
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų
(14 768)	(20 280)	sumažėjusios vertės	(14 768)	(20 280)
396 137		393 013 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	396 196	393 080

2015 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 85,88 proc. lizingo portfelio (2014 m. – 86,73 proc.).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2015 ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Neuždelstos ir nesumažėjusios vertės
333 207	341 683	Verslo klientai	333 207	341 683
26 955	17 251	Fiziniai asmenys	26 955	17 251
1 404	2 287	Kiti	1 463	2 354
361 566	-	361 221 Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	361 625	361 288 -
	-	Uždelstos ir nesumažėjusios vertės		-
30 470	26 914	Verslo klientai	30 470	26 914
1 149	1 211	Fiziniai asmenys	1 149	1 211
15	142	Kiti	15	142
31 634	-	28 267 Iš viso uždelstų, bet nesumažėjusios vertės	31 634	28 267 -
	-	Vertė sumažėjusi		-
16 981	23 081	Verslo klientai	16 981	23 081
724	724	Fiziniai asmenys	724	724
17 705	23 805	Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė	17 705	23 805
	-	sumažėjusi		-
	-	Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas		-
380 658	391 678	Verslo klientai	380 658	391 678
28 828	19 186	Fiziniai asmenys	28 828	19 186
1 419	2 429	Kiti	1 478	2 496
410 905	413 293	Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų	410 964	413 360
	-	kategorijas		-
	-	Nuostoliai dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų		-
(13 515)	(19 245)	Verslo klientai	(13 515)	(19 245)
(1 253)	(1 035)	Fiziniai asmenys	(1 253)	(1 035)
(14 768)	(20 280)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios gautinų	(14 768)	(20 280)
		lizingo įmokų vertės
396 137	393 013	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	396 196	393 080

Individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	2015	2014
Individualiai vertinamos gautinų lizingo įmokos, kurių vertė sumažėjusi
Verslo klientai	16 981	23 081
Fiziniai asmenys	724	724
Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi	17 705	23 805
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės
Verslo klientai	(10 294)	(13 004)
Fiziniai asmenys	(724)	(724)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų gautinų lizingo įmokų vertės	(11 018)	(13 728)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	12 311	-	835	13 146
8 rizikos grupė	15 195	-	53	15 248
9 rizikos grupė	101 089	-	259	101 348
10 rizikos grupė	118 130	-	103	118 233
11 rizikos grupė	19 343	-	119	19 462
12 rizikos grupė	4 199	-	-	4 199
13–16 rizikos grupės	18 415	-	-	18 415
Homogeninės grupės	44 525	26 955	94	71 574
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	333 207	26 955	1 463	361 625
2014 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	8 561	-	1 578	10 140
8 rizikos grupė	10 847	-	92	10 939
9 rizikos grupė	79 061	-	401	79 462
10 rizikos grupė	127 577	-	-	127 576
11 rizikos grupė	27 943	-	23	27 966
12 rizikos grupė	14 372	-	9	14 381
13–16 rizikos grupės	34 918	-	-	34 918
Homogeninės grupės	38 404	17 251	251	55 906
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	341 683	17 251	2 354	361 288

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	24 217	619	14	24 850
Uždelsti 31–60 dienų	4 668	451	-	5 119
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	1 585	79	1	1 665
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	30 470	1 149	15	31 634
Įkeisto turto tikroji vertė	25 092	1 139	14	26 245
2014 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	16 976	561	131	17 668
Uždelsti 31–60 dienų	3 940	376	-	4 316
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	5 998	274	11	6 283
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	26 914	1 211	142	28 267
Įkeisto turto tikroji vertė	23 504	1 068	142	24 714

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	16 981	724	17 705
Įkeisto turto tikroji vertė	8 134	-	8 134
2014 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	23 081	724	23 805
Įkeisto turto tikroji vertė	8 630	-	8 630

Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gavėjo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo ir įkeičiamo turto rūšis pateiktas šioje lentelėje:

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2015 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 53 985 tūkst. eurų (2014 m. – 54 785 tūkst.eurų). Tikroji vertė atskleista 3 pastabos "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimo" dalyje "Tikroji vertė".

Jei 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2015 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 34 tūkst. eurų (2014 m. – 37 tūkst. eurų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 1 972 tūkst. eurų (2014 m. – 1 982 tūkst. eurų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Parduoti laikomi vertybiniai popieriai:
58	58	AB "Panevėžio energija"	58	58
15 866	-	VISA Europe Limited	15 866	-
15 924	58	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	15 924	58

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

2015 ir 2014 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

	Grupė				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
58	3 852	55 354 -	2014 m. sausio 1 d. Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos	58	3 852	55 354 -
-	505		kurso įtakos	-	505
	- -	(1 898)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(1 898)
	- -	2 783	Palūkanų pajamos	-	-	2 783
		(1 454)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(1 454)
	- -		ataskaitoje	-	-
58	4 357	54 785	2015 m. sausio 1 d.	58	4 357	54 785
-	(4 357)	(1 955)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	(4 357)	(1 955)
	- -	2 891	Palūkanų pajamos	-	-	2 891
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(1 736)
	- -	(1 736)	ataskaitoje	-	-
			Perkainojimo			-
15 866	-	-	rezervo nuosavybėje pokytis	15 866	-
15 924	-		53 985 2015 m. gruodžio 31 d.	15 924	-	53 985

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

Pirmiau lentelėje pateiktų paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė yra apdrausta, kaip nurodyta 3 (l) pastaboje. Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" pripažintos 1 736 tūkst. eurų (2014: 1 454 tūkst. eurų) sumos susiję su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriu (žr. 9 pastabą).

Šioje lentelėje pateikiama banko investicinių vertybinių popierių, į apskaitą traukiamų kaip laikomų iki išpirkimo, bei paskolų ir gautinų sumų kredito kokybės analizė pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus.

Parduoti laikomus vertybinius popierius pagrinde sudaro VISA Europe , kuri nėra reitinguojama, akcijos. Daugiau informacijos yra pateikta 3 pastabos dalyje dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką.

2015 metų gruodžio 31 d.

	Gautinos
	sumos
A-	53 985
	53 985

2014 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	4 357	-
A-	-	54 785
	4 357	54 785

24 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

	Grupė		Bankas
2015	2014		2015	2014
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal
		savikainos metodą:
-	-	UAB "SEB Venture Capital"	7 240	7 241
-	-	UAB "SEB investicijų valdymas"	2 871	2 867
-	-	Iš viso investicijų į nuosavybės vertybinius popierius	10 111	10 108

UAB "SEB Venture Capital" yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu.

UAB "SEB investicijų valdymas" yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2015 m. ir 2014 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
Programinė įranga ir kitas ilgalaikis nematerialusis turtas		Programinė įranga ir kitas ilgalaikis nematerialusis turtas
	Įsigijimo vertė
43 799	2013 m. gruodžio 31 d.	43 748
346	Įsigytas turtas	346
(761)	Perleistas turtas	(761)
43 384	2014 m. gruodžio 31 d.	43 333
	Sukaupta amortizacija ir vertės
	sumažėjimas
29 829	2013 m. gruodžio 31 d.	29 777
3 005	Apskaičiuota metų amortizacija	3 005
(661)	Perleisto turto	(661)
32 173	2014 m. gruodžio 31 d.	32 121
	Įsigijimo vertė
43 384	2014 m. gruodžio 31 d.	43 333
695	Įsigytas turtas	694
(25)	Perleistas turtas	(25)
44 054	2015 m. gruodžio 31 d.	44 002
	Sukaupta amortizacija ir vertės
	sumažėjimas
32 173 3 025	2014 m. gruodžio 31 d. Apskaičiuota metų amortizacija	32 121 3 025
(25)	Perleisto turto	(25)
35 173	2015 m. gruodžio 31 d.	35 121
	Likutinė vertė
11 211	2014 m. gruodžio 31 d.	11 212
8 881	2015 m. gruodžio 31 d.	8 881

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 63 612 tūkst. eurų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

2012 metais atlikti vertės sumažėjimo testavimo rezultatai parodė, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Todėl buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 16 954 tūkst. eurų, į nuostolius. Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo. Šios sistemos likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 6 728 tūkst. eurų (2014 – 9 102 eurų).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grupė
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1 958	22 684	13 522	38 164
Įsigytas turtas	986	1 571	1 250	3 807
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(318)	(1 532)	(1 268)	(3 118)
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 723	13 504	38 853
Sukauptas nusidėvėjimas
2013 m. gruodžio 31 d.	1 507	18 545	10 975	31 027
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	213	1 781	802	2 796
Perleisto, perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(198)	(1 520)	(1 084)	(2 802)
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 806	10 693	31 021
Įsigijimo vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 723	13 504	38 853
Įsigytas turtas	375	576	1 496	2 447
Perklasifikuotas turtas	(2 955)	-	2 955	-
Perleistas turtas	-	(814)	(1 333)	(2 147)
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 485	16 622	39 153
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 806	10 693	31 021
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 765	1 276	3 041
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(1 522)	-	1 522	-
Perleisto turto nusidėvėjimas	-	(811)	(1 118)	(1 929)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 760	12 373	32 133
Likutinė vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	1 104	3 917	2 811	7 832
2015 m. gruodžio 31 d.	46	2 725	4 249	7 020

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis	Kompiuterinė		Iš viso ilgalaikio
	turtas	įranga	Biuro įranga ir kita	materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1 958	22 660	13 411	38 029
Įsigytas turtas	986	1 571	1 141	3 698
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(318)	(1 519)	(1 189)	(3 026)
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 712	13 363	38 701
Sukauptas nusidėvėjimas
2013 m. gruodžio 31 d.	1 507	18 528	10 909	30 944
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	213	1 779	792	2 784
Perleisto, perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(198)	(1 508)	(1 042)	(2 748)
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 799	10 659	30 980
Įsigijimo vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	2 626	22 712	13 363	38 701
Įsigytas turtas	375	576	1 467	2 418
Perklasifikuotas turtas	(2 955)	-	2 955	-
Perleistas turtas	-	(814)	(1 327)	(2 141)
2015 m. gruodžio 31 d.	46	22 474	16 458	38 978
Sukauptas nusidėvėjimas
2014 m. gruodžio 31 d.	1 522	18 799	10 659	30 980
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-	1 762	1 256	3 018
Perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(1 522)	-	1 522	-
Perleisto turto nusidėvėjimas	-	(811)	(1 113)	(1 924)
2015 m. gruodžio 31 d.	-	19 750	12 324	32 074
Likutinė vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	1 104	3 913	2 704	7 721
2015 m. gruodžio 31 d.	46	2 724	4 134	6 904

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA INVESTICINIS TURTAS

2015 m. ir 2014m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
	Įsigijimo vertė
5 022	2013 m. gruodžio 31 d.	5 022
1 149	Perimtas/Įsigytas turtas	1 149
(2 146)	Perleistas turtas	(2 146)
4 025	2014 m. gruodžio 31 d.	4 025
	Sukauptas nusidėvėjimas
323	2013 m. gruodžio 31 d.	323
97	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	97
(96)	Perleistas turtas	(96)
324	2014 m. gruodžio 31 d.	324
	Vertės sumažėjimas
630	2013 m. gruodžio 31 d.	630
(89)	Perleisto turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	(89)
541	2014 m. gruodžio 31 d.	541
	Įsigijimo vertė
4 025	2014 m. gruodžio 31 d.	4 025
2 905	Perimtas/Įsigytas turtas	2 905
(2 180)	Perleistas turtas	(2 180)
	4 750 2015 m. gruodžio 31 d.	4 750
	Sukauptas nusidėvėjimas
324	2014 m. gruodžio 31 d.	324
99	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	99
(100)	Perleistas turtas	(100)
	323 2015 m. gruodžio 31 d.	323
	Vertės sumažėjimas
541	2014 m. gruodžio 31 d.	541
(225)	Perleisto turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	(225)
	316 2015 m. gruodžio 31 d.	316
	Likutinė vertė
	3 160 2014 m. gruodžio 31 d.	3 160
	4 111 2015 m. gruodžio 31 d.	4 111

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė lizingu išnuomotas ir perimtas turtas (žemė ir pastatai).

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Kitas finansinis turtas
777	283	Išankstinės įmokos už nuomojamą turtą	777	283
-	1 275	Gautinos sumos už išvežtus grynuosius pinigus		1 275
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
26 190	10 429	sąskaitų	26 190	10 429
55	53	Sumos iki atsiskaitymo	55	53
1 531	1 288	Sukauptų pajamų vertė	2 263	1 728
37	50	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vertė	37	50
1 260	1 264	Kito finansinio turto grynoji vertė	1 260	1 263
29 850	14 642	Iš viso kito finansinio turto	30 582	15 081
		Kitas nefinansinis turtas
552	177	Dar neperleistas nuomininkams turtas	552	177
3 925	5 333	Būsimų laikotarpių išlaidos	3 920	5 328
89	137	Gautini mokesčiai	89	-
5 204	3 421	Kito turto grynoji vertė	2 654	2 901
9 770	9 068	Iš viso kito nefinansinio turto	7 215	8 406
39 620		23 710 Iš viso kito turto grynosios vertės	37 797	23 487

29 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
849 934	711 101	Skola, grąžintina per vienus metus	849 934	711 101
243 000	560 561	Skola, grąžintina po vienų metų	243 000	560 561
1 092 934		1 271 662 Iš viso skolų kredito įstaigoms	1 092 934	1 271 662

30 PASTABA KLIENTŲ INDĖLIAI

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
3 896 321	3 458 246	Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	3 904 184	3 461 524
842 995	973 191	Per vienus metus grąžintini terminuotieji indėliai	842 995	976 928
27 240	36 696	Po vienų metų grąžintini terminuotieji indėliai	27 240	36 696
4 766 556		4 468 133 Iš viso klientų indėlių	4 774 419	4 475 148
Grupė			Bankas
2015	2013		2015	2014
1 792 347	1 719 302	Juridinių asmenų indėliai ir sąskaitos	1 800 210	1 726 317
2 974 209	2 748 831	Fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos	2 974 209	2 748 831
4 766 556		4 468 133 Iš viso klientų indėlių	4 774 419	4 475 148

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurių apskaičiavimo metodika keitėsi 2015 metais. Iki 2015 m. liepos 3 d. įmokas, kurios sudarė 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita Europos Sąjungos šalies valiuta, sumos. Po 2015 m. liepos 3 d. įmokos yra apskaičiuojamos kaip procentas nuo indėlių visomisvaliutomis, bet neviršijant 100 tūkst. eurų ekvivalento.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2011 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	429	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	429
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 318	1 278	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	1 318	1 278
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 154	1 124	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	1 154	1 124
		2012 m. nauji išleisti skolos
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	3 291	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	3 291
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 580	1 627	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	1 580	1 627
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
2 257	2 185	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	2 257	2 185
		2013 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
5 703	5 686	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	5 703	5 686
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
774	756	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	774	756
		2014 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	732	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	732
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
3 357	3 344	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	3 357	3 344
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
500	513	indeksu (išpirkimas 2018 m.)	500	513
16 643		20 965 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių	16 643	20 965

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

32 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
3 573	3 375	Sumos iki atsiskaitymo	3 575	3 375
1 773	4 626	Klientų lėšos iš prekybos vertybiniais popieriais	1 773	4 626
		VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" lėšos banko "Snoras" indėlių
20 063	12 086	kompensavimui	20 063	12 086
1 252	1 419	Gautos išankstinės įmokos už lizingą	1 252	1 419
2 856	578	Mokėtinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	2 856	578
3 929	3 261	Atidėjiniai nebalansiniams įsipareigojimams	3 929	3 261
6 118	5 888	Faktoringo mokėtinos sumos	6 118	5 888
2 500	3 617	Kiti finansiniai įsipareigojimai	2 500	3 606
42 064	34 850	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	42 066	34 839
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
15	103	Sukaupti mokesčiai	5	94
5 553	4 625	Sukauptas atostogų rezervas	5 531	4 608
2 685	2 559	Išankstinės įmokos už nuomą	2 685	2 559
4 839	5 154	Kiti įsipareigojimai	4 370	5 153
13 092	12 441	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	12 591	12 414
55 156		47 291 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atidėjinių	54 657	47 253

Ketvirtą 2011 metų ketvirtį žlugus bankui "Snoras", valstybinė įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" pasirinko SEB banką draudimo išmokoms mokėti banko "Snoras" indėlininkams – privatiems asmenims ir Vilniaus apskrities įmonėms. 20 063 tūkst. eurų (2014 m. – 12 086 tūkst. eurų) yra lėšos, gautos iš valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, tačiau dar neišmokėtos banko "Snoras" indėlininkams.

2015 m. pabaigoje likutis padidėjo dėl to, kad dar nėra paskirstytos papildomos kompensacijų sumos banko Snoras indėlių sertifikatų turėtojams (2015 metais Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad už indėlių sertifikatus taip pat turi būti mokamos kompensacijos).

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grupė		Bankas
2015 2014		2015	2014
	Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
9 1 548	Sukauptos sąnaudos	9	1 390
	Nefinansiniai įsipareigojimai
206 150	Būsimų laikotarpių pajamos	206	150
9 596 12 230	Kitos sukauptos sąnaudos	9 423	11 562
9 811	13 928 Iš viso sukauptų sąnaudų	9 638	13 102

33 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 19,40 eurų. Už visas išleistas akcijas yra sumokėta. Švedijos Karalystėje registruotai "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 637 tūkst. eurų (2014 m. – 637 tūkst. eurų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 637 tūkst. eurų (2014 m. buvo 637 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 120 737 tūkst. eurų (2014 m. – 101 504 tūkst. eurų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 121 280 tūkst. eurų (2014 m. – 102 047 tūkst. eurų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

33 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2015 ir 2014 metais yra pateikiamas lentelėje toliau:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
162	598	Iždo vertybinių popierių vertės pokytis (17 pastaba)	160	598
		Iždo vertybinių popierių vertės pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
58	58	amortizacija	58	58
15 866	-	Nuosavybės vertybiniai popieriai – perkainavimo rezervo pokytis (23 pastaba)	15 866	-
(2 412)	(98)	Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (13 pastaba)	(2 412)	(98)
		Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
13 674	558	išskaičiavus atidėtus mokesčius einamaisiais metais	13 672	558

2015 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 2 704 tūkst. eurų, (2014 m. – 2 704 tūkst. eurų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas sudaro 472 tūkst. eurų (2014 m. 446 tūkst. eurų), kuris bus išmokėtas "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas trejus metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A klasės) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

Grupė taip pat įgyvendina specialias ilgalaikes akcijų programas, skirtas tikslinėms darbuotojų grupėms, sudarytoms, atsižvelgiant į jų pasiektus individualius veiklos rezultatus. Šių programų tikslas – atlyginti aukštas pareigas užimantiems vadovams ir svarbiems darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas.

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2015 metais buvo 472 tūkst. eurų (2014 metais – 446 tūkst. eurų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Kitos administracinės išlaidos.

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl pirmiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. vienintelis banko akcininkas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

34 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grupė											Bankas
2015	2014									2015		2014
8 992	8 687	Klientų pinigai									-		-
182 965	260 865	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai									-		-
665 730	602 758						Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas				-		-
857 687		872 310 Iš viso valdomo turto									-		-
Visas turto	valdymo	paslaugas	teikia	UAB	"SEB	investicijų	valdymas".	2015	m.	turto	valdymo	mokestis	buvo

6 413 tūkst. eurų (2014 m. – 5 044 tūkst. eurų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pajamos už paslaugų mokesčius".

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas;
II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas;
išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis.

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2015 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	691 664	689 022
II ly gio kapitalas	24 396	24 395
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	16 300	16 300
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	3 173 170	3 180 432
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2015 m. gruodžio 31 d.	22,57%	22,43%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2015 m. gruodžio 31 d.	22,57%	22,43%

2014 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	677 887	675 434
II ly gio kapitalas	19 715	19 805
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	17 302	17 302
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	3 408 181	3 416 040
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2014 m. gruodžio 31 d.	20,47%	20,35%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2014 m. gruodžio 31 d.	20,47%	20,35%

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais eurų 2015 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
	Pozicija				Pozicija
Pozicija	procentais nuo	Valiuta	Kursas	Pozicija	procentais nuo
(5 697)	(0,81)	JAV doleriai (USD)	1,0926	(5 694)	(0,81)
14	0,00	Kanados doleriai (CAD)	1,5171	14	0,00
50	0,01	Rusijos rubliai (RUB)	79,754	50	0,01
436	0,06	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	434	0,06
(19)	-	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(39)	(0,01)
5 716		0,81 Atvira ilgoji pozicija	N/A	5 733	0,82

2014 m. gruodžio 31 d.:

Grupė			Bankas
	Pozicija procentais nuo				Pozicija procentais nuo
Pozicija	kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	kapitalo
	(1,09)	JAV doleriai (USD)	2,8387	(7 969)	(1,09)
21	0,00	Kanados doleriai (CAD)	2,44	21	-
	(0,00)	Rusijos rubliai (RUB)	0,0502	(13)	0,00
752	0,10	Likusios ilgosios pozicijos		752	0,10
(175)	(0,02)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(195)	(0,03)
8 175				8 177	1,12
	-	(7 987) (13)	1,11 Atvira ilgoji pozicija		N/A - N/A

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą. Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (37 pastaba).

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pasikeitus 1 p. p. (mln. eurų):

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2015	2014
Akcininkų nuosav y bės rinkos v ertės poky čiui (delta 1proc.)	22 931	15 801
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (bankas)	875	792
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (grupė)	875	792

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. eurų:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
1 969	1 799	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	1 969	1 799
195	166	Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	195	166
18	4	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	18	4
1 865	4	Nuosavybės kainų rizika (autonomiškai)	1 865	4
(206)	(13)	Diversifikacijos efektas	(206)	(13)
3 841		1 960 Iš viso	3 841	1 960

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

2015 metais rinkos rizikos VaR, palyginus su 2014 metais, padidėjo dėl Visa akcijų pozicijos tikrosios vertės pokyčio, po to kai Visa Inc paskelbė įsigyjanti VISA Europe Limited akcijas iš bankų - narių.

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 722 318	143 431	620 452	4 486 201
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	378 934	14 826	3 875	397 635
Skolos v erty biniai popieriai	154 010	206 617	63 316	423 944
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	170 705	(0)	-	170 705
Nebalansiniai turto straipsniai	497 020	195 665	269 034	961 720
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų	4 922 987	560 539	956 677	6 440 204
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	849 965	23 206	3 897	877 068
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	681 556	225 000	18 000	924 556
Kiti įsipareigojimai	8 138	7 617	-	15 755
Nebalansiniai įsipareigojimai	500 566	211 665	248 587	960 818
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 040 224	467 488	270 484	2 778 196
Spraga	2 882 763	93 051	686 194	3 662 008
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				1 386 501
Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				5 047 607

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 568 144	106 266	626 070	4 300 480
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	377 661	14 345	3 637	395 643
Skolos v erty biniai popieriai	152 761	220 791	49 738	423 290
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	557 497	-	-	557 497
Nebalansiniai turto straipsniai	424 804	169 208	240 576	834 588
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų	5 080 867	510 610	920 021	6 511 498
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	972 464	31 451	4 778	1 008 693
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	584 342	537 561	23 000	1 144 903
Kiti įsipareigojimai	4 221	15 399	508	20 128
Nebalansiniai įsipareigojimai	493 604	116 209	223 576	833 389
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 054 631	700 620	251 862	3 007 113
Spraga	3 026 236	(190 010)	668 159	3 504 385
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				1 072 304
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				4 575 490

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 722 317	143 431	619 609	4 485 357
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	378 962	14 852	3 882	397 695
Skolos v erty biniai popieriai	154 010	206 617	63 226	423 854
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	170 705	(0)	-	170 705
Nebalansiniai turto straipsniai	497 020	195 665	269 034	961 720
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	4 923 014	560 565	955 751	6 439 330
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	857 826	23 206	3 897	884 929
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	681 555	225 000	18 000	924 555
Kiti įsipareigojimai	8 138	7 617	-	15 755
Nebalansiniai įsipareigojimai	500 566	211 665	248 587	960 818
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	2 048 084	467 488	270 484	2 786 056
Spraga	2 874 930	93 076	685 268	3 653 274
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				1 390 404
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				5 042 776

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	3 578 998	106 266	625 160	4 310 424
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	377 672	14 366	3 672	395 710
Skolos v erty biniai popieriai	152 664	220 790	49 650	423 104
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	557 497	-	-	557 497
Nebalansiniai turto straipsniai	424 804	169 209	240 576	834 589
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų	5 091 635	510 631	919 058	6 521 324
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	976 201	31 451	4 778	1 012 430
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	584 343	537 561	23 000	1 144 904
Kiti įsipareigojimai	4 221	15 399	508	20 128
Nebalansiniai įsipareigojimai	50 485	116 209	223 576	390 270
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	1 615 250	700 620	251 862	2 567 732
Spraga	3 476 385	(189 989)	667 196	3 953 592
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				1 061 023

nepriklausanty s nuo palūkanų normos 4 570 296

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2015 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB "SEB Venture Capital", kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2015 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pelno (nuostolių) ataskaita

	2015	2014
Palūkanų pajamos	119 666	133 555
Palūkanų išlaidos	(40 297)	(41 812)
Grynosios palūkanų pajamos	79 369	91 743
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų v ertės	(6 142)	(3 404)
Nuostolių atstaty mas dėl lizingo portfelio sumažėjusios v ertės	1 558	444
Atidėjinių atstaty mas garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	(336)	(2 677)
Kiti vertės atstatymai	(3)	3
Iš viso nuostolių/atstatymų dėl sumažėjusios vertės	(4 923)	(5 634)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių/atstatymų dėl sumažėjusios vertės	74 446	86 109
Gry nosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	52 549	59 512
Gry nasis pelnas (nuostolis) už nuosav y bės v erty binius popierius	4 500	(174)
Gry nasis pelnas už skolos v erty binių popierių, išv estinių priemonių operacijas	2 394	2 205
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta	15 333	18 255
Išlaidos personalui	(40 803)	(38 430)
Kitos administracinės išlaidos	(37 062)	(40 250)
Pelnas prieš pelno mokestį	71 357	87 227
Pelno mokesčio sąnaudos	(10 044)	(21 697)
Grynasis metų pelnas	61 313	65 530
Skiriamas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	61 313	65 530
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
Pelnas, tenkantis v ienai akcijai (EUR)	3,97	4,24

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2015 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", bendrųjų pajamų ataskaita

	2015	2014
Grynasis pelnas už metus	61 313	65 530
Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	16 028	598
Finansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	58	58
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	(2 412)	(98)
Straipsniai, kurie nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:	-	-
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	13 674	558
Iš viso bendrųjų pajamų	74 987	66 088
Skiriama:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	74 987	66 088
Nekontroliuojančiai daliai	-	-

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2015 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", finansinės būklės ataskaita

	2015	2014
Turtas
Gry nieji pinigai	133 256	99 203
Likučiai centriniuose bankuose	947 896	1 065 923
Lėšos bankuose	253 185	241 193
Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	17 263	17 789
Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	352 696	346 358
Išv estinės finansinės priemonės	109 623	117 592
Kreditai kredito įstaigoms	12 236	11 063
Kreditai klientams	4 479 353	4 302 834
Gautinos lizingo įmokos	396 137	393 013
Finansinės priemonės:		-
– gautinos sumos	53 985	54 785
– parduoti laikomos	15 924	58
– laikomos iki išpirkimo	-	4 357
Inv esticijos į patronuojamąsias įmones	7 240	7 241
Ilgalaikis nematerialusis turtas	8 881	11 211
Ilgalaikis materialusis turtas	6 995	7 801
Turtas, skirtas pardav imui	298	649
Inv esticinis turtas	4 111	3 159
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	28 571	37 374
Kito turto gry noji v ertė	37 684	23 571
Iš viso turto	6 865 334	6 745 176
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	17	17
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 092 934	1 271 662
Išv estinės finansinės priemonės	109 031	119 680
Klientų indėliai	4 769 626	4 469 507
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	9 804	13 305
Mokėtinas pelno mokestis	10 467	10 702
Išleisti skolos v erty biniai popieriai	16 643	20 965
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	54 716	47 289
Iš viso įsipareigojimų	6 063 238	5 953 127
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	299 564	299 634
Atsargos kapitalas	637	637
Finansinio turto perkainojimo rezerv as	13 493	(181)
Priv alomasis rezerv as	121 023	101 791
Bendrieji ir kiti rezerv ai	3 176	3 150
Nepaskirsty tasis pelnas	364 203	387 018
	802 096	792 049
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	802 096	792 049
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	6 865 334	6 745 176

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2015 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", nuosavybės pokyčių ataskaita

Nuosavybės dalis, tenkanti patronuojančiai bendrovei

	Akc inis kap ital as	Ats arg os kap ital as	Fin inio tur to ans kai noj imo per rez erv as	alo Priv ma sis rez erv as	Ben drie j i ir kiti ai rez erv	ask Nep irst ta y lna sis pe s	Iš v iso ieš pr nek roli uoj ont an čią da lį	Nek roli ont u dal oja nti is	Iš v iso
201 3 m žio 31 d uod . gr	299 634	637	( 739	) 83 5 03	6 4 55	367 92 5	755 517	-	755 517
Pard uoti laiko fina nsin io tu rto mo rkai noj imo is pe rez erv o gry nas šsk aičia ky tis i atid ėtuo sius po v us
oke sčiu m s Fina nsin io tu erka inoj imo rto p rez		- -	500	-	-	-	500	-	500
erv o ortiz acija dėl klas ifika imo am per v		- -	58	-	-	-	58	-	58
Met sis lnas ų gr y na pe		- -	-	-	-	30 65 5	30 65 5		65 5 30
Gry ios jam į trau ktos į nos pa os, kap italą nu osa vą		- -	558	-	-	530 65	088 66	-	66 088
Kiti j udėj ima i		- -	-	-	1) ( 1 85	1 85 1	-	-	-
Mok ėj ima s ak cijo mis		- -	-	-	445	-	445	-	445
Perk ėlim as į rez erv us		- -	-	88 18 2	-	88) ( 18 2	-	-	-
Div iden dai		- -	-	-	-	) ( 30 000	( 30 000 )	-	( 30 000 )
201 4 m uod žio 31 d . gr	299 634	637	( 181	) 101 79 1	3 15 0	387 018	792 04 9	-	792 049
Pard uoti laiko fina nsin io tu rto mo rkai noj imo is pe rez erv o gry nas ky tis i šsk aičia atid sius ėtuo po v us
oke sčiu m s Fina nsin io tu rto p erka inoj imo rez erv o		- -	16 13 6	-	-	-	16 13 6	-	13 6 16
ortiz acija dėl klas ifika imo am per v		- -	58	-	-	-	58	-	58
Met sis lnas ų gr y na pe		- -	-	-	-	13 61 3	13 61 3		61 3 13
Gry ios jam į trau ktos į nos pa os, kap italą nu osa vą		- -	74 13 6	-	-	13 61 3	87 74 9	-	74 9 87
Įs tatin io k italo kor ekc ija dėl įv e dim ap euro o	( 70)	-	-	-	-	-	( 70)	-	( 70)
Kiti j udėj ima i					( 446	) 446	-	-	-
Div iden dai		- -	-	-	-	41) ( 65 3	41) ( 65 3	-	( 65 3 41)
Mok ėj ima s ak cijo mis Perk ėlim		- -	-	-	472	-	472	-	472
as į rez erv us		- -	-	33 19 2	-	33) ( 19 2	-	-	-
201 žio 31 d 5 m uod . gr	299 564	637	13 4 93	121 02 3	3 17 6	364 20 3	802 09 6	-	802 09 6

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2015 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pinigų srautų ataskaita

	2015	2014
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	114 960	128 723
Sumokėtos palūkanos	(42 612)	(44 879)
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta	12 680	16 019
Gry nasis pelnas (nuostolis) už v erty binių popierių	(2 467)	4 333
ir kitų finansinių priemonių operacijas
Gry nasis pelnas (nuostolis) už operacijas su išv estinėmis finansinėmis priemonėmis	1 468	(2 485)
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų	51 912	59 372
gry noji v ertė
Išlaidos personalui	(39 259)	(39 199)
Kitos išlaidos	(26 411)	(32 615)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	70 271	89 271
trumpalaikio turto pokyčius
Trumpalaikio turto pokytis
Priv alomųjų atsargų centriniame banke	665 458	(594 296)
sumažėjimas (padidėjimas)
Lėšų bankuose (padidėjimas)	(155 140)	908 021
sumažėjimas
Klientams suteiktų kreditų (padidėjimas) sumažėjimas	(184 171)	91 602
Gautinų lizingo įmokų poky tis	(2 277)	22 318
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas Grynasis trumpalaikio turto pokytis	(14 470) 309 400	3 678 431 324

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų indėlių padidėjimas	300 647	639 828
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų padidėjimas	6 046	13 648
	306 693	653 475
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	686 364	1 174 070
pelno mokestį
Sumokėtas pelno mokestis	(2 662)	-
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai)	683 702	1 174 070
po pelno mokesčio

Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimais	(2 575)	(3 880)
Inv esticijų į laikomus parduoti Vy riausy bės	827	742
v erty binius popierius pardav imas
Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines	(538 519)	(430 410)
finansines priemones pirkimas
Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines	544 042	354 613
finansines priemones pardav imas
Grynieji pinigų srautai (investicinei veiklai)	3 775	(78 934)
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
Sumokėti div idendai	(65 341)	(30 000)
Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas	-	8
Įsiskolinimo kredito įstaigoms sumažėjimas	(177 981)	(805 243)
Įplaukos už išleistus skolos v erty binius popierius	-	5 317
Išleistų skolos v erty binių popierių supirkimas	(4 357)	(18 814)
Sumokėtos palūkanos už išleistus v erty binius	(289)	(1 215)
popierius Grynieji pinigų srautai finansinei veiklai	(247 968)	(849 948)
Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis	439 509	245 188
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	666 554	421 366
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.	1 106 063	666 554
Iš jų:
laisv ai disponuojamos lėšos centriniame banke	878 143	330 711
v ienos nakties indėliai	-	194 377
gry nieji pinigai	133 256	99 203
korespondentinių sąskaitų lėšos	94 664	42 262
	1 106 063	666 554

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2015	2014		norma	2015	2014
			(proc.)
167 709	16 754	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,00-3,50	167 709	16 754
37	357	Kitas turtas metų pabaigoje	-	37	357
21 784	18 043	Indėlių likutis metų pabaigoje	0,01-5,49	21 784	18 043
3 530	3 840	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		3 480	3 794
54	5	Nepanaudotas kredito likutis	3,5	54	5
(109)	707	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	(109)	707
93	81	Palūkanų pajamos		93	81
(5)	(17)	Palūkanų išlaidos		(5)	(17)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(239)	(1 391)	SEB grupe gry noji v ertė		443	(1 362)
		Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

Grupė			Palūkanų norma	Bankas
2015 2014				2015	2014
5 347	201 033	Kreditų likutis metų pabaigoje	3,5	5 347	201 033
		Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vertė)	-
83 212	84 906	metų pabaigoje		83 212	84 906
33	283 -	Kitas turtas metų pabaigoje	-	33	283 -
963 843	1 151 885	Indėlių likutis metų pabaigoje	0,04-5,49	963 843	1 151 885
34 051	42 317	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		34 051	42 317
	-				-
4 019	1 464	Nepanaudotas kredito likutis	3,5	4 019	1 464
7 642	-	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	7 642	-
(131 944)	191 613	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	(131 944)	191 613
(810)	5 780	Palūkanų pajamos	-	(810)	- 5 780
(17 996)	(23 926)	Palūkanų išlaidos	-	(17 996)	(23 926)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
31	(119)	SEB grupe grynoji vertė	-	31	(195)

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų	Bankas
	norma (proc.)	2015	2014
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d. Sutartys suteikti kreditus	-	-	2 166
Kreditų likučiai metų pabaigoje UAB "SEB Venture Capital"	-	-	10 854
UAB "SEB investicijų valdymas"	3,5	59	68
Indėlių likučiai metų pabaigoje UAB "SEB Venture Capital" UAB "SEB investicijų valdymas"	- -	3 071 4 792	1 375 5 641
Kitas turtas metų pabaigoje	- -	n/a 841	- 561
Palūkanų pajamos Palūkanų išlaidos Dividendų pajamos Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vertė	- - - -	18 6 855 3 569	159 (5) 2 165 2 535

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su UAB "SEB Venture Capital" asocijuotomis įmonėmis:

Grupė		Palūkanų norma	Bankas
2015 2014		(proc.)	2015	2014
1 140 8 388	Kreditų likutis metų pabaigoje	10	-	7 478
- 991	Indėlių likutis metų pabaigoje	-	-	991
- 2 404	Nepanaudotas kredito limitas	-	-	2 404
45 331	Palūkanų pajamos	-	-	55
	Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų
- 16	grynoji vertė	-	-	16

2015 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2015	2014		norma	2015	2014

784	1 191	Kreditų likutis metų pabaigoje	1,54 -3,00	784	1 191
22	26	Gautinos lizingo įmokos	1,357	22	26
542	-	Kitos gautinos sumos	-	542	-
29	580	Indėlių likutis metų pabaigoje	-	29	580
-	888	Atlyginimai	-	830	888
-	281	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	262	281
5	9	Palūkanų pajamos	-	5	9
1	1	Kitų pajamų grynoji vertė	-	1	1

40 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. daugiausia grupės turto, skirto parduoti, sudarė perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės), kurį planuojama parduoti per vienus metus. Šis turtas į apskaitą yra traukiamas kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Prieš perėmimą jis buvo apskaitomas finansinio lizingo portfelyje. Balanso sudarymo datą šis turtas yra tinkamas parduoti ir grupės vadovybė yra pasiruošusi jį parduoti.

Lentelėse pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vertė:

Turto grupė	Grynoji vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	Susigrąžinta turto	Parduota turto	Grynoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d.
Lengvieji automobiliai	-	-	-	-
Krovininis transportas	13	-	(13)	-
Gamybinė įranga	169	-	-	169
Statybinė įranga	0	-	-	0
Nekilnojamasis turtas	466	60	(397)	129
	648	60	(410)	298

Toliau pateikiamas grupės ir banko turto, skirto parduoti vertė bei vertės sumažėjimas:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
		Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus
1 566	2 716	nuomos sutartį	1 566	2 716
(1 268)	(2 067)	Vertės sumažėjimas	(1 268)	(2 067)
		Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus
298	649	nuomos sutartį, grynoji vertė	298	649

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grupė				Bankas
2015	2014		2015	2014
976 408	979 323	Sutartys suteikti kreditą	976 408	981 490
134 131	130 672	Suteiktos garantijos	134 131	130 672
32 602	49 555	Išleisti akredityvai	32 602	49 555
11 275	12 305	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	11 275	12 305
11	11	Išleistos garantijos deponavus lėšas	11	11

Teisminės pretenzijos. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grupei ir bankui buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikus banko mokestinį patikrinimą prasidėjo ir tebevyksta mokestinis ginčas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas informacija apie nesibaigusį mokestinį ginčą turi būti laikoma paslaptyje.

Kiti įsipareigojimai

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas:

Grupė			Bankas
2015	2014		2015	2014
36 764	41 481	Būsimos minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis	36 764	41 481
7 983	7 862	iki 1 metų	7 983	7 862
22 272	23 504	1-5 metai	22 272	23 504
6 509	10 115	vėliau negu 5 metai	6 509	10 115
		Būsimos minimalios įmokos, kurias tikimasi gauti pagal neatšaukiamas
(2 205)	(1 998)	subnuomos sutartis	(2 329)	(1 999)
		Nuomos ir subnuomos įmokos, pripažintos sąnaudomis
8 415	8 945	minimalios įmokos pagal nuomos sutartis	8 415	8 945
(1 093)	(1 102)	įmokos pagal subnuomos sutartis	(1 128)	(1 139)

Visi nenutraukiami įsipareigojimai yra iki dešimties metų termino. Toliau lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grupė		Bankas
2015 2014		2015	2014
1 019 911	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	1 045	912
1 186 1 012	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	1 284	1 012
- 75	Būsimų laikotarpių pajamos (virš 5 metų)	-	75
	Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
2 205 1 998	sutartis	2 329	1 999

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUDENGIMAS

2015 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
		Pripažinto finansinio		Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji	Pripažinto finansinio turto	tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 161 871	1 050 949	110 922	1 306	-	109 616
Iš viso turto	1 161 871	1 050 949	110 922	1 306	-	109 616
			Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio	Pripažinto finansinio turto	Pripažinto finansinio	Sumos, kurios nėra
	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta	įsipareigojimo grynoji	tarpuskaitos būdu
Įsipareigojimai	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	1 163 002	1 050 943	112 059	1 306	-	110 753
Iš viso įsipareigojimų	1 163 002	1 050 943	112 059	1 306	-	110 753

2014 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

Iš viso -1 131 6 -1 137 - - -1 137

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
		Pripažinto finansinio		Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji	Pripažinto finansinio turto	tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	2 503 092	2 385 500	117 592	1 436	-	119 028
Iš viso turto	2 503 092	2 385 500	117 592	1 436	-	119 028

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio	Pripažinto finansinio turto	Pripažinto finansinio	Sumos, kurios nėra
	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta	įsipareigojimo grynoji	tarpuskaitos būdu
Įsipareigojimai	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	2 505 180	2 385 500	119 680	1 436	-	118 244
Iš viso įsipareigojimų	2 505 180	2 385 500	119 680	1 436	-	118 244

Iš viso	-2 088	-	-2 088	-	-	785

Pirmiau pateiktose lentelėse parodytas finansinis turtas ir įsipareigojimai, kurie balanse yra parodomi grynąja verte arba kuriems gali būti taikoma tarpusavio užskaita dėl vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutarčių ar panašių susitarim,ų kartu su atitinkama užtikrinimo priemone. Finansinis turtas ir įsipareigojimai balanse yra parodomi grynąja verte, kai bankas turi juridiškai pagrįstą teisę vykdyti tarpusavio užskaitą ir vykdydamas įprastinę veiklą, ir bankroto atveju, ir ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomos vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutartys ar panašūs susitarimai, ir kurie nėra parodyti finansinės būklės ataskaitoje grynąja verte, yra sandoriai, kurie paprastai yra privalomi vykdyti bankroto ar įsipareigojimų nevykdymo atveju, o ne vykdant įprastinę veiklą, arba sandoriai, kai bankas arba grupė neketina užskaityti atitinkamų finansinių priemonių tuo pačiu metu.

43 DALYS KITUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE

2015 m. pabaigoje AB SEB bankas patronuojamosios įmonės UAB "SEB Venture Capital" neturėjo reikšmingų investicijų, kurių tikroji vertė traukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą po pirminio pripažinimo

44 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Po 2015 m. gruodžio 31 d. bankas skolos vertybinių popierių emisijų neišleido.

Po 2015 m. gruodžio 31 d. bankas išpirko 7 skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė – 2,36 mln. eurų.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas (toliau – Bankas), vadovaudamasis 2015 m. konsoliduoto metinio pranešimo rengimui taikomos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos	/NE/NEAKTUALU
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NEAKTUALU
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP/ NE	Ne visų šių principų rekomendacijų/nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybą sudaro 8 (aštuoni) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko vadovu.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko stebėtojų tarybą. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. Banke galioja Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politika, kurios pagrindu yra atliekamas kandidatų į Banko stebėtojų tarybos narius vertinimas, pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus įvertinant kiekvieno kandidato kvalifikaciją, reputaciją bei profesinę patirtį. Šio vertinimo išvados kartu su kita informacija apie kandidatus ir jų užimamas pareigas Banke ar jo antrinėse įmonėse yra teikiamos akcininkui. Be to, prieš renkant tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, gaunamas Lietuvos banko leidimas. Iš pasakyto darytina išvada, jog Banko akcininkui yra pateikiama pakankami išsami informacija, kad į kolegialų valdymo organą būtų išrinkti asmenys, sugebėsiantys objektyviai ir nešališkai vykdyti bendrovės valdymo organų priežiūrą. Bankas turi vieną akcininką, todėl reikalavimas tinkamai atstovauti smulkiųjų
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	akcininkų interesus Bankui nėra aktualus. Kolegialaus organo narys prieš pradėdamas eiti savo pareigas deklaruoja savo esamus įsipareigojimus, atskleidžia informaciją apie potencialius interesų konfliktus ir įsipareigoja užtikrinti, kad jo vykdoma profesinė ar kita su banko veiklos priežiūra nesusijusi veikla neturės neigiamos įtakos kolegialaus valdymo organo nario funkcijoms vykdyti. Tuo pačiu, kolegialaus organo narys įsipareigoja nedelsiant informuoti Banką apie pasikeitusias aplinkybes dėl kurių jo pateikti pareiškimai ar įsipareigojimai nebeatitiktų tikrovės. Įsigaliojus Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politikai, Bankas atlieka kandidatų į kolegialius organus tinkamumo vertinimą ir šio vertinimo išvadą pateikia akcininkui. Pasikeitus esminėms aplinkybėms, už kandidatų vertinimą atsakingas subjektas turi pakartotinai įvertinti kolegialaus organo nario tinkamumą eiti pareigas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Stebėtojų taryba periodiškai atlieka savęs įvertinimo procedūrą, kurios metu yra vertinamas tiek kolegialaus organo, tiek atskirų stebėtojų tarybos narių tinkamumas eiti savo pareigas bei yra sudaromas nustatytų trūkumų šalinimo planas. Trečia ir ketvirta nuostatos taip pat tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Tiek kolegialaus organo, tiek atskirų jos narių kvalifikacijos, žinių bei įgūdžių įvertinimas atliekamas periodiškai. Tikrinimo metu nustatytų išvadų pagrindu yra sudaromas trūkumų šalinimo planas, kaip turėtų būti pagerintos tobulintinos sritys.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NEAKTUALU	Banko veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato būtinybės į kolegialų organo sudėtį įtraukti nepriklausomus narius, todėl Banko stebėtojų tarybos nariai atstovauja vienintelio Banko akcininko interesus. Potencialūs interesų konfliktai, susiję su kolegialaus organo nariu, valdomi kitomis Banke patvirtintomis priemonėmis.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis

TAIP/NE Visi Banko stebėtojų tarybos nariai darbo santykiais yra susiję su vieninteliu Banko akcininku, tačiau pagal Banke galiojančią Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politiką vertinant kandidatų į Banko vadovus tinkamumą be kitų kriterijų turi būti įvertinamas kandidato nepriklausomumas bei gebėjimas veikti atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių asmenų įtakos.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito
įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali
turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato	TAIP/NE	Kolegialus valdymo organas nėra nustatęs
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,		nepriklausomumo sąvokos turinio, tačiau, vertinant
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse		kandidatų nepriklausomumą bei gebėjimą veikti
nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti		atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su		asmenų įtakos, yra atsižvelgiama į su konkrečiu
bendrove susijusių aplinkybių.		kandidatu susijusių aplinkybių visumą.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	NE	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.
išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai
siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų
paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus
kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame
kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų,
bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis
dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename
savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos
kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos
užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės		strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo		konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos
organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant		ir prezidento veiklos, bei atlieka kitas stebėtojų tarybos
bendrovę.7		kompetencijai priskirtas Banko ir jo valdymo organų
		veiklos priežiūros funkcijas.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP/ NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje8 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁸ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP/ NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina Vidinio skolinimo ir skolinimo su Banku susijusiems asmenims reikalavimus, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau, stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų9 Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus10. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus.	TAIP/ NE	Banko stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių. Banke sudaryti Audito ir atitikties komitetas, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas bei Rizikos komitetas. Audito ir atitikties komitete yra vienas nepriklausomas narys, Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitete bei Rizikos komitete nepriklausomų narių nėra, nes komitetų nariais yra tik Banko stebėtojų tarybos nariai. Į Banko Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto funkcijos patenka klausimai, susiję tiek su Banko direktorių skyrimu, tiek su atlyginimo Banko direktoriams nustatymu. Sprendimas steigti vieną komitetą, apimantį skyrimo ir atlyginimų komitetų funkcijas, buvo priimtas įvertinus tai, kad šios abi funkcijos yra susijusios ir dažnai

⁹ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹⁰Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos		yra viena nuo kitos priklausomos.
pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris
atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių,
trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus
sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia
atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso
nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais
(ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti
taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	TAIP
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų
priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti
darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų
įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti
nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos
ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka
visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose
priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	TAIP/ NE	Nuostata dėl minimalaus komiteto narių skaičiaus
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		tenkinama. Audito ir atitikties komitete, Atlygio ir
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti		žmogiškųjų išteklių komitete bei Rizikos komitete nėra
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių		nepriklausomų Banko stebėtojų tarybos narių, nes tokių
daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo		narių apskritai nėra stebėtojų taryboje. Audito ir atitikties
nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba		komitete yra vienas nepriklausomas narys, tačiau jis nėra
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti		Banko stebėtojų tarybos nariu.

sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų
būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti
atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam
tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti	TAIP/ NE	TAIP - Audito ir atitikties komitetas, Atlygio ir žmogiškųjų
pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo		išteklių komitetas bei Rizikos komitetas veikia pagal
pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai		stebėtojų tarybos patvirtintus atitinkamo komiteto
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos		nuostatus, kuriuose nustatyti komitetų įgaliojimai.
rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo		Metiniame pranešime skelbiama informacija apie
vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti		komitetų sudėtį ir pagrindines veiklos sritis.
paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos,		NE – metiniame pranešime neskelbiama informacija apie
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo		komitetų posėdžius.
struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo
metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų
pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra	TAIP/NE	Komitetų nuostatuose nėra nurodyti atvejai, kuriems esant komiteto pirmininkas turėtų palaikyti ryšius su
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		akcininkais.
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	TAIP	Kaip nurodyta 4.7 p. skyrimo komitetui priskirtas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti		funkcijas vykdo Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas,
šios:		kuris vertina kandidatų į Banko vadovus tinkamumą eiti
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas		pareigas, taip pat turi pareigą periodiškai vertinti viso
ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties		valdymo organo ir atskirų jo narių tinkamumą vykdyti jiems priskirtas funkcijas.
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais
direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų
taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi
su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	TAIP	TAIP – Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas veikia
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		pagal Banko stebėtojų tarybos patvirtintus Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komiteto nuostatus.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	TAIP	TAIP – Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas teikia
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl Banko
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		grupės Atlygio politikos ir jos pakeitimų bei Banko grupės
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų		riziką prisiimančių darbuotojų sąrašo, taip pat dėl kitų
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos		susijusių klausimų. Banko grupės Atlygio politika apima visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą ir

Puslapis 115 iš 131

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti		kintamojo atlygio formas. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių		komitetas taip pat teikia svarstyti pasiūlymus Banko
tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai		stebėtojų tarybai dėl prezidento ir prezidento
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių		pavaduotojų, valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais		rizikos kontrolės vadovų atlyginimų.
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių	TAIP	TAIP – Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas turi visą
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų		reikalingą informaciją ir teikia svarstyti pasiūlymus Banko
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų		stebėtojų tarybai dėl prezidento ir prezidento
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią		pavaduotojų, valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų		rizikos kontrolės vadovų individualių atlyginimų.
nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas	TAIP
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo	TAIP
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą;	TAIP
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formų;	TAIP
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo);	TAIP	TAIP – Atlygino ir žmogiškųjų išteklių komitetas svarsto ir
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų		teikia rekomendacijas dėl individualaus atlyginimo
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios		(įskaitant pensijų planus) tų Banko vadovų, kurie yra
vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)		tiesiogiai pavaldūs Banko prezidentui ir valdybos
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti		nariams.
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą,
remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su	TAIP	TAIP – Atlygio ir žmogiškųjų išteklių komitetas parengia ir
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali		teikia stebėtojų tarybai tvirtinti ilgalaikio skatinimo programas darbuotojams.
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai	TAIP
priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus
valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo
nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus	NE	Tokios praktikos nėra. Atlygio ir žmogiškųjų išteklių
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti		komitetas yra atskaitingas stebėtojų tarybai, kurios nariai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.		yra Banko vienintelio akcininko atstovai, tačiau vykdant
		tam tikras komitetui priskirtas funkcijas, pvz., vertinant
		kandidatų į stebėtojų tarybą tinkamumą, Atlygio ir
		žmogiškųjų išteklių komitetas teikia savo išvadas bei
4.14. Audito komitetas.		rekomendacijas visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo funkcija
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		įtvirtinta Audito ir atitikties komiteto nuostatuose. Audito
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		ir atitikties komitetas reguliariai aptaria išorės auditorių
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		pastabas, įskaitant apskaitos metodų tinkamumą.
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir	TAIP	Kartą per ketvirtį Audito ir atitikties komitetas svarsto
rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		vidaus audito ir atitikties ataskaitas, kuriose nurodomi
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių		pagrindiniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo trūkumai,
įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		įskaitant riziką, susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita	TAIP	Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito ir atitikties
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		komitetui pateikiama vidaus audito rekomendacijų
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei		įgyvendinimo būklė. Posėdžio metu diskutuojamos
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip		priežastys, dėl kurių rekomendacijos neįgyvendintos
bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir		numatytu laiku. Komiteto nuostatuose numatyta funkcija
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito		teikti rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo
funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų		parinkimo.
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su	TAIP	Audito įmonė parenkama SEB grupės mastu. Nebuvo
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		atvejų, kad atsirastų pagrindas audito įmonei
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis		atsistatydinti.
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas
atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju
būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir	TAIP	Kasmet audito įmonė pateikia audito komitetui
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė		nepriklausomumo patvirtinimą.
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių		SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito politika,
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė		patvirtinta SEB Audito ir atitikties komiteto, kuri apibrėžia
moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant		išorės auditorių nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis interalia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.	TAIP	grupės įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš išorės audito. Audito ir atitikties komitetas reguliariai svarsto išorės audito pastabas, kurios vėliau pateikiamos laiške vadovybei ir Banko vadovybės komentarus.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.	TAIP	Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.	TAIP
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.	TAIP	Vidaus audito departamento nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito ir atitikties komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus stebėtojų tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito ir atitikties komitetą ir/ar stebėtojų tarybą.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.	TAIP	Audito ir atitikties komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinis audito planas taip pat pristatomas Audito ir atitikties komitetui. Išorės auditoriai reguliariai informuoja Audito ir atitikties komitetą apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi	TAIP/NE	Formali tvarka nenustatyta, tačiau informacija apie tokius

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.		skundus komitetui yra pateikiama kartu su komitetui teikiamomis ataskaitomis
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP	Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa medžiaga, svarstoma Audito ir atitikties komitete.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	TAIP/NE	Vertinimas yra atliekamas, tačiau informacija apie vertinimą bei jo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama tik Banko veiklą prižiūrinčiai institucijai.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos posėdžiams vadovauja, juos šaukia, tvarką posėdžių metu užtikrina atitinkamai stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami kas savaitę (su retomis išimtimis)).

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne
	vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamo
	valdybos posėdžio, išskyrus neeilinius posėdžius, kai
	terminai gali būti sutrumpinti; Banko stebėtojų tarybos
	nariai - ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o
	skubiais atvejais - ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.




TAIP

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas.
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP/NE	Susirinkimo medžiaga, kaip ir protokolas, viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims, tačiau apie susirinkime priimtus sprendimus yra skelbiama viešai paskelbiant pranešimą apie įvykusį esminį įvykį.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką, todėl iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	-----------	----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Dėl 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	TAIP
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	TAIP
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą
bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas
raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	TAIP	Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		nedalyvauja.
asmeniniu ar dalykiniu interesu.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	TAIP	Atlyginimų politikos ataskaita skelbiama ne rečiau kaip kartą per vienerius metus kartu su metinėmis finansinėmis atskaitomis arba atskiru pranešimu ir Banko interneto svetainėje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP/ NE	NE – Atlyginimų ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Banko grupės Atlygio politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Atlygio politikos principus, pateikiama bendra kiekybinė informacija apie atlygį, išskiriant Banko vadovus.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.

Puslapis 123 iš 131

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą: su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)		Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik vidinėje duomenų bazėje.
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,		Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą:
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)		1. bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus bei Banko grupės riziką prisiimančius darbuotojus:
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis		-pastoviojo ir kintamojo atlygio bendros sumos ir gavėjų skaičius;
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,		- kintamojo atlygio, suskaidyto į pinigines išmokas, pensijos įmokas, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines arba nepinigines priemones, sumos;
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;		- likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskirstyto į darbuotojams paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos;

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.		- atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgus į veiklos rezultatus, sumos;
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo		- garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius; - su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; 2. kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.		pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	TAIP

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Kintamasis atlygis susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma turi būti pagrįsta bendru asmens, verslo padalinio ir Banko grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį atsižvelgiama ne tik į finansinį indėlį, bet ir į nefinansinius kriterijus.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	TAIP/ NE	Bendra atidėjimo nuostata taikoma ne visiems Banko darbuotojams, o tik Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Sumų, kurios buvo išmokėtos, susigrąžinti negalima, o sumos, kurios buvo atidėtos, gali būti sumažintos arba iš viso neišmokamos.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus, pasiektus per paskutinius vienerius metus, kuriuos darbuotojas dirbo Banko grupėje, ir taip, kad darbuotojui nebūtų atlyginama, jei jo veikla lėmė Banko grupės nuostolį (angl. no reward for failure), išskyrus privalomas išmokas, nustatytas pagal galiojančius teisės aktus.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Banko grupės Atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie Atlygio komiteto veiklą, išorės konsultantus, jei buvo naudotasi jų paslaugomis rengiant politiką.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Suteikiama teisė į ne Banko, o į Banko akcininkės "Skandinaviska Enskilda Banken, AB (publ) akcijas.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NEAKTUALU	Bankas stebėtojų tarybos nariams 2015 metais jokio atlygio nėra mokėjęs.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NEAKTUALU
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU

Puslapis 127 iš 131

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems	NE	Tokios praktikos nėra.
direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	NE	Tokios praktikos nėra.
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas,
taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.
Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta
bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	TAIP
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais eurų, jeigu nenurodyta kitaip)

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	TAIP/ NE	Bankas nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų,
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir Bankui neaktualu.
2) bendrovės tikslus;		Visą kitą informaciją Bankas skelbia metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nustatyta tvarka, taip pat
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		spaudai, spaudos konferencijose.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP/ NE	Bankas skelbia šio pobūdžio informaciją atsižvelgdamas į nustatytus reikalavimus. Pateikiama bendroji kiekybinė informacija apie Banko valdybos nariams apskaičiuotas pinigų sumas, taip pat atskirai pateikiamos Banko vadovui (prezidentui) ir vyriausiajam finansininkui per metus priskaitytos sumos.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	TAIP/ NE	Bankas iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie Banko ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Banko politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Banko akciniame kapitale programas ir pan., Bankas laiko neatskleistina informacija, išskyrus informaciją, kuri turi būti atskleista teisės aktų nustatyta tvarka.

Puslapis 130 iš 131

1 PRIEDAS. 2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Pranešimai apie esminius įvykius skelbiami tokiu būdu, kad visi ir vienu metu turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija, kai jie paskelbiami biržoje, interneto svetainėje ir kitais kanalais – pranešimais spaudai, spaudos konferencijose.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Informacijos skleidimui naudojama Banko interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos. Informacija apie Banko teikiamas paslaugas yra prieinama bet kuriame Banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia Banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba bendruoju Banko informacijos telefonu 1528 (privatiems klientams), 19222 (verslo klientams). Informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas, nurodyti dokumentai bei informacija yra skelbiami Banko interneto tinklalapyje (neaktualu – dėl bendrovės akcijų kainų kitimo vertybinių popierių biržoje).
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.

AI assistant

SEB — Annual Report 2015

2966_rns_2016-04-29_4542182a-bb53-4970-a819-c154758fe0c7.pdf

AB SEB bankas 2015 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

TURINYS

AB SEB bankas

2015 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

3. Grupės organizacinė struktūra

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

5. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

6. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

7. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibudinimas

8. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

12. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

13. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

14. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

15. Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymas

16. Įmonių grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

17. Emitento įstatinis kapitalas

18. Akcininkai

19. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

21. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

22. Emitento organai

23. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2015 m. gruodžio 31 d.)

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

MARKAS BARRY PAYNE'AS

STEFANAS STIGNÄSAS

TEDAS TONIS KYLBERGAS

ERKKA KRISTIANAS NÄSÄKKÄLÄ

SUSANNE ELIZABETH TAMM

RAIMONDAS KVEDARAS

AIVARAS ČIČELIS

ROBERTS BERNIS

VIRGINIJUS DOVEIKA

JONAS IRŽIKEVIČIUS

BENDROVĖS VADOVAS

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

MARKAS BARRY PAYNE'AS

GÖRANAS RASPE'AS

BENAS WILSONAS

ARNOLDAS ČULKSTENSAS

JONAS GUDMUNDSSONAS

RIZIKOS KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

MARKAS BARRY PAYNE'AS

STEFANAS STIGNÄS'AS

ATLYGIO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOMITETAS (2015 m. gruodžio 31 d.)

24. Darbuotojai

25. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

26. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

27. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

28. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką

2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

2015 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

b) Apskaitos pagrindas

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

f) Mokesčiai

SEB Annual Report 2015