SEB — Annual Report 2014

Apr 30, 2015

AB SEB bankas 2014 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2015 m. kovo 16 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–21
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	22
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	23
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	24
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	25–26
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	27–28
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	29–103
1 PRIEDAS	104–131

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB bankas

2014 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2014 metų konsoliduotas metinis pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2014 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	info@seb.lt
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "SEB investicijų valdymas".

2013 m. lapkričio 23 d. AB "SEB lizingas", kurios vienintelis akcininkas buvo AB SEB bankas, buvo prijungta prie AB SEB banko prijungimo būdu, nustatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje. AB "SEB lizingas", kaip juridinis asmuo, buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2013 m. lapkričio 28 dieną (paskutinė AB "SEB lizingas" atskaitomybė buvo pateikta kartu su AB SEB banko 2013 metų konsoliduota finansine atskaitomybe).

Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	kapitalas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt
Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Olimpiečių g. 1, LT-09235 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	info.invest@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Grupės organizacinė struktūra

4. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2014 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas buvo sudaręs 41 sutartį su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

5. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2014 m. gruodžio 31 d. trys banko ne nuosavybės VP emisijos buvo įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405060
Emisijos dydis (vnt.)	46 575
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 657 500,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 05 17
Išpirkimo data	2016 06 13

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405078
Emisijos dydis (vnt.)	38 857
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 885 700,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 12 21
Išpirkimo data	2017 01 09

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405086
Emisijos dydis (vnt.)	47 032
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 703 200,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2012 05 30
Išpirkimo data	2017 06 13

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2014 m. birželio 30 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (kodas 112053613, adresas Savanorių pr. 1, LT-03116 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (kodas 112052511, adresas Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (kodas 112052479, adresas Taikos pr.32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 46 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (7 finansinių paslaugų centrai ir 39 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje.

7. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibudinimas

2014 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. Grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi bendrovės – UAB "SEB investicijų valdymas" ir UAB SEB "Venture Capital".

2014 metais didėjo AB SEB banko grupės pajamos, pelnas ir grąža, gerėjo veiklos efektyvumas. 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 225,6 mln. litų (65,3 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 249,9 mln. litų (72,4 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2013 metais AB SEB bankas uždirbo 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

2014 metais AB SEB bankas aktyviai bendradarbiavo su įmonėmis, pajutusiomis tiesioginį Rusijos ir Ukrainos konflikto sukeltų ekonominių padarinių įtaką.

Nors geopolitiniai iššūkiai įtakojo pernai pirmoje metų pusėje augusį gyventojų ir įmonių optimizmą, tačiau tai nesustabdė banko paslaugų plėtros – AB SEB banko klientai dažniau naudojosi banko paslaugomis, daugėjo elektroniniu būdu atliekamų operacijų. Kaip ir kasmet, 2014 metais buvo pastebima, kaip vis daugiau klientų rinkosi skaidresnius ir saugesnius atsiskaitymus elektroninėje erdvėje, įvertino atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis privalumus, o grynaisiais pinigais atliekamų operacijų mastas nuosekliai mažėjo.

AB SEB banke pusantrų metų vykęs pasirengimas euro įvedimui buvo sėkmingai užbaigtas: klientų sąskaitose litais laikytos santaupos sausio 1 dieną buvo sklandžiai pakeistos į eurus, o banko skyriai paruošti aptarnauti 2015 metų pirmą pusmetį smarkiai padidėjusį klientų, norinčių pasikeisti grynuosius litus į eurus, skaičių.

AB SEB banko pasirengimą teikti paslaugas euro zonos erdvėje patvirtino Europos centrinio banko atlikti Lietuvos bankų turto kokybės vertinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai – bankas sulaukė aiškios išvados, kad banko atsparumas išorės veiksniams ir kapitalo bazė smarkiai viršija privalomus reikalavimus. Be to, klientų pasitikėjimą AB SEB banku ir stiprius partnerystės ryšius parodė pernai net 17 proc. augęs indėlių portfelis ir 11 proc. daugiau suteiktų naujų paskolų negu 2013 metais.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 2,8 mlrd. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 2,6 mlrd. litų), t. y. padidėjo 6 procentais.

AB SEB banko grupės turtas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 23,3 mlrd. litų (2013 m. gruodžio 31 d. – 23,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 1 procentu.

AB SEB banko indėlių portfelis nuo 2013 metų gruodžio 31 d. padidėjo 17 procentų – t. y. nuo 13,2 mlrd. litų iki 15,5 mlrd. litų 2014 m. gruodžio 31 d.

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 16,2 mlrd. litų (2013 m. gruodžio 31 d. buvo 16,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 2 procentais.

Pernai AB SEB bankas suteikė 5,2 mlrd. litų naujų paskolų – 11 proc. daugiau negu per 2013 metus.

AB SEB banko grupės grynosios pajamos pernai buvo 616 mln. litų (2013 m. gruodžio 31 d. pajamos buvo 586 mln. litų), t. y. padidėjo

5 procentais.

AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2014 metų pabaigoje buvo 33,0 proc. (normatyvas – 30 procentų).

SEB interneto banko registruotų vartotojų skaičius padidėjo 45 tūkst. ir 2014 metų pabaigoje buvo 1,159 mln., t. y. išaugo 4 proc., palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

Grynųjų pinigų įskaitymo naudojantis pinigus priimančiais bankomatais operacijų skaičius, palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, išaugo 26 proc., o grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius banko skyriuose per tą patį laikotarpį sumažėjo 32 procentais.

Mokėjimo kortelių apyvarta, palyginti su 2013 metų duomenimis, padidėjo 3 proc., o mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius – 14 procentų.

Pernai SEB banko klientų Lietuvoje atsiskaitymų kortele dalis, palyginti su atsiskaitymais grynaisiais pinigais, išaugo – 2014 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo 32/68. 2013 m. šis santykis buvo 29/71.

Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius pernai padidėjo 4 proc., palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

2014 metų pabaigoje AB SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 539 bankomatų tinklu.

2014 metais AB SEB bankas toliau įgyvendino savo strategiją – tapti pagrindiniu banku savo klientams. AB SEB bankas, kaip ilgalaikių ryšių su klientais bankas, siūlė šiuolaikiškas universalias banko paslaugas, teikė jas profesionaliai ir patogiai, atsižvelgdamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

2014 metais AB SEB banko grupė toliau įgyvendino SEB tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai pagal pagrindines atsakomybės sritis (valdymo atsakomybės, aplinkos apsaugos atsakomybės ir socialinės atsakomybės): atsakingas pardavimas ir rinkodara, finansinių nusikaltimų prevencija, atsakinga nuosavybė, poveikio aplinkai mažinimas, tvarus finansavimas ir investicijos, savo darbuotojų branginimas, finansinių paslaugų prieinamumas, investavimas į bendruomenes.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2014 metais AB SEB banko grupė pristatė naujas ir tobulino dabartines paslaugas. AB SEB bankas pradėjo privačių klientų konsultavimo programą, kurios tikslas – teikti kokybiškus finansų valdymo ir planavimo patarimus klientams įvairiose jų gyvenimo situacijose. AB SEB bankas taip pat ėmė siūlyti verslą plečiantiems klientams daugiau paslaugų, kuriančių pridėtinę vertę, taikyti naują konsultavimo metodiką, kurios tikslas – kartu su klientu nustatyti jo verslo idėjos įgyvendinimo galimybes. AB SEB bankas skyrė daugiau dėmesio jaunimui, norėdamas patarti finansų valdymo klausimais. AB SEB bankas atnaujino pensijų skaičiuoklę ir kvietė klientus sužinoti, kokios taupymo pensijai galimybės. Mažoms ir vidutinėms įmonėms SEB bankas organizavo seminarus regionuose, pristatydamas 2013 metų pabaigoje atliktos įmonių apklausos "Verslo barometras" duomenis ir verslo tendencijas. AB SEB bankas atnaujino interneto banką privatiems ir verslo klientams, kuris buvo dar labiau pritaikytas išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams. Išduodamas mokėjimo korteles, AB SEB bankas daug dėmesio skyrė partnerystei su "MasterCard" Baltijos šalyse ir klientų patogumui supaprastino kortelių portfelį. AB SEB bankas toliau plėtė visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų, kuriose įrengti grynuosius pinigus išmokantys ir priimantys bankomatai, tinklą visoje Lietuvoje – iš viso 2014 metais įrengtos 8 naujos savitarnos zonos. Taip pat atidaryti trys pirmieji SEB finansinių konsultacijų skyriai Vilniuje (2) ir Jonavoje (1), kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas konsultacijoms skolinimosi, taupymo ir investavimo bei kasdienės bankininkystės klausimais. AB SEB bankas visuose klientų aptarnavimo skyriuose įrengė specialias erdves vaikams. Ruošdamasis euro įvedimui, AB SEB bankas įgyvendino kortelių skaitytuvų kampaniją – įmonėms ar nuosavu verslu besiverčiantiems privatiems asmenims siūlė nemokamai iki metų pabaigos išbandyti elektroninius kortelių skaitytuvus. AB SEB bankas tinklalapyje www.seb.lt sukūrė skiltį "Infobankas", kurioje periodiškai skelbiama vartotojams aktuali informacija finansų valdymo klausimais.

2014 metais AB SEB banko grupė stengėsi suteikti klientams vertingos informacijos, galinčios padėti jiems kurti pridėtinę vertę. AB SEB bankas organizavo leidinių "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymą klientams, kartu su Lietuvos nacionaline televizija įgyvendino projektą "Lietuva gali", norėdamas padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose ir kurti darbo vietas. AB SEB bankas pirmą kartą organizavo renginį "Inovacijų laboratorija", skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms supažindinti su inovacijomis ir jų svarba. AB SEB bankas klientams pristatė leidinius "Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga", "Namų ūkių finansinio turto barometras", periodinį naujienlaiškį "Taupymas ir investavimas", nuolat informavo klientus apie finansų rinkas, makroekonominę padėtį. AB SEB bankas pirmą kartą pristatė Baltijos šalių didelių įmonių finansų vadovų apklausą, kurioje finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius šešis mėnesius, apyvartos prognozes, nurodė svarbiausius iššūkius.

AB SEB banko grupė nuolat dalyvavo įgyvendinant svarbius tvarios veiklos projektus – kartu su TV3 televizija dvyliktą kartą surengė ir įgyvendino projektą "Išsipildymo akcija 2014", devintus metus iš eilės apdovanojo geriausius šalies abiturientus, tęsė dalyvavimą asociacijoje "Mentor Lietuva".

AB SEB banko grupė 2013 metais pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("The Banker", Global Finance"), geriausiu vertybinių popierių saugotoju ("Global Finance"), geriausiu privačiosios bankininkystės banku Lietuvoje ("Euromoney"). AB SEB bankas jau dešimt metų yra vienas iš trijų geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje ir 2014 metais pelnė antrąją vietą ("Verslo žinios" ir "CV.lt"). AB SEB banko komunikacijos projektas "Mažų ir vidutinių įmonių konsultavimas" pelnė aukso apdovanojimas už klientams skirtą kampaniją rinkodaros pasiekimų konferencijoje "Password" ir sidabro apdovanojimą geriausių komunikacijos projektų konkurse "PaRa".

8. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys. AB SEB banko grupės pajamos ir veiklos pelnas 2014 metais, palyginus su 2013 metais, didėjo:

2014	2013	Pokytis
616	585	+5%
(272)	(299)	-9%
344	286	+20%
(19)	(43)	-54%
325	243	+33%
(75)	(31)	+140%
250	212	+18%

2014 metų pajamų augimą lėmė keletas priežasčių: a) 2013 metais balandžio mėnesį AB SEB bankas grąžino patronuojančiam bankui 100 mln. EUR subordinuotą paskolą, dėl ko sumažėjo palūkanų išlaidos, b) nuo 2013 metų birželio banko Iždo padalinys pradėjo laikyti likvidumo portfelį patronuojančiame banke SEB Švedijoje, todėl padidėjo palūkanų pajamos, c) banko dukterinė įmonė UAB "SEB Venture Capital" realizavo kelis sandorius.

Išlaidų sumažėjimą lėmė 2014 metų pirmąjį pusmetį Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinta banko anksčiau sumokėta bauda pagal G4S bylą (24,8 mln. Lt). Mažesnius paskolų nuostolius lėmė pagerėjusi kreditų portfelio kokybė.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai:

	Rezultatas	Pokytis
Grynasis pelnas (mln. Lt)	250	18%
C/I (pajamų ir išlaidų santykis)	0,44	-7 b.p.
Naujos suteiktos paskolos (mlrd. Lt)	5,2	+11%
Paskolos ir lizingas, grynąja verte (mlrd.
Lt)	16,2	-2%
Indėliai (mlrd. Lt)	15,4	+17%

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Paskolų portfelio sumažėjimą lėmė nepakankama paklausa dėl gana konservatyvių šalies ūkio augimo lūkesčių. To pasekmė – naujos suteiktos paskolos nepadengė paskolų portfelio amortizacijos. Indėlių portfelio augimas susijęs su Euro įvedimu nuo 2015 metų pradžios.

Grupė		Rodiklis	Bankas
	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31		2012 12 31*	2013 12 31	2014 12 31
	0,34 proc.	0,91 proc.	1,07 proc.	Vidutinė turto grąža	1,71 proc.	0,92 proc.	0,96 proc.
	3,55 proc.	8,50 proc.	9,41 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	5,69 proc.	8,93 proc.	8,52 proc.
	5,50	13,75		16,18 Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai, litais	5,67	13,75	14,61
	154,52	168,48	178,18	Akcijos buhalterinė vertė litais	154,44	168,39	176,52

Kai kurie grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

* - rodiklis banke pateiktas neatsižvelgiant į AB "SEB lizingas" prijungimą prie banko

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

2015 m. sausio 29 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų (225,6 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų (249,9 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2013 metais AB SEB bankas uždirbo 61,5 mln. eurų (212,3 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 61,5 mln. eurų (212,3 mln. litų) audituoto grynojo pelno

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie savo finansinius reikalus tvarko kasdien. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią strategiją ir siekdama ilgalaikių ryšių su klientais bei atsižvelgdama į SEB grupės tikslus, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• ryšių su klientais stiprinimas. Siekdamas šio tikslo, bankas ir toliau savo veikloje vadovausis pagrindinio banko savo klientams (angl. Home bank) strategija. Jos esmė – atsižvelgiant į tam tikrų klientų segmentų poreikius, kurti naujas, patrauklias koncepcijas, paslaugas dabartiniams ir būsimiems klientams. Bankas reguliariai atlieka privačių ir verslo klientų poreikių ir lūkesčių patenkinimo tyrimą, naudodamas NPS rodiklį;

• darbo kultūra ir žmonės. Bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali tobulėti ir realizuoti savo visas galimybes. Norėdamas nustatyti, ar darbuotojai patenkinti darbu, bankas ir SEB grupė taiko Insight metodiką, kuri padeda įvertinti, kiek darbuotojai dalyvauja organizacijos veikloje, koks jų veiklos efektyvumas;

• veiklos efektyvumo gerinimas. Norėdamas efektyviai dirbti ir būti konkurencingas, bankas planuoja pagrindinį dėmesį skirti šioms sritims:

• o pajamų didinimui, a) ieškodamas naujų pajamų šaltinių, b) didindamas dėmesį klientų konsultavimui;
• o pelningumo užtikrinimui. Bankas įgyvendina verslo kapitalo koncepcija paremtą kainodarą; verslo kapitalas tai sandoriui įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, kurie nustatyti atsižvelgiant į sandorio rizikingumą. Verslo kapitalas priskiriamas kiekvienam klientui (o tuo pačiu ir banko padaliniui);
• o sąnaudų efektyvumo užtikrinimui, a) racionaliai nustatydamas ir kasdienių, ir su projektais susijusių užduočių prioritetus, b) reguliariai tikrindamas atliekamus darbus, norėdamas išvengti užduočių (funkcijų) dubliavimo ir taip patobulindamas vidinius organizacijos procesus;

• rizikos valdymo tobulinimas. Prisiimti riziką nėra savaiminis tikslas – tuo siekiama kurti vertę klientams ir užtikrinti akcininkams jų nuosavybės grąžą:

• o naudojant tikslesnes rizikos vertinimo priemones;
• o sukuriant tikslesnę nekilnojamojo turto indeksavimo metodiką;
• o užtikrinant priežiūros institucijų reikalavimų atitikimą (pvz., Bazelio III nuostatos).

11. Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą

AB SEB banko grupė tyrimo bei plėtros veiklos nevykdė.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

12. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

Per 2014 metus grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė ne daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo. AB SEB bankas grupės ilgalaikio turto įsigijimai per 2014 metus pateikti lentelėje:

mln. Lt	2014 12 31
Nematerialusis turtas	1,4
Transporto priemonės	2,2
Kompiuterinė technika	5,4
Kitas materialusis turtas	1,9
Nuomojamų patalpų rekonstrukcija	3,4
Iš viso	14,3

13. Finansinės rizikos valdymo tikslai, naudojamos apsidraudimo priemonės, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų rizikos mastas

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta 2014 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 3 pastabos skyriuje Finansinės rizikos valdymo politika. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

14. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Bankas, kaip ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, taiko rekomendacinio pobūdžio į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksą, kurio AB SEB bankas iš esmės laikosi. Nuostatų, kurių nesilaikoma, priežastys nurodytos Bendrovių valdymo kodekse (žr. 2014 metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės 1 priedą). Bendrovių valdymo kodeksas ir kita informacija apie AB SEB banko valdymo praktiką skelbiama banko interneto svetainėje www.seb.lt ir reguliuojamos rinkos operatoriaus ("NASDAQ OMX Vilnius" biržos) centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

15. Informacija apie rizikos mastą ir jos valdymas

SEB grupė įgyvendina tokią rizikos valdymo, planavimo ir paskesnio stebėjimo sistemą, pagal kurią veiklos, likvidumo ir finansavimo planavimas, rizikos, kapitalo valdymas, rezultatų ir veiklos valdymas būtų glaudžiai susiję.

Priimtų veiklos sprendimų finansines pasekmes SEB valdo didelį dėmesį skirdamas trims sritims: a) plėtrai, veiklos įvairovei ir veiklos rizikos mastui, b) kapitalui, finansavimui ir likvidumo reikalavimų laikymuisi, c) pelningumui.

SEB grupė nustato tikslus bei nuolat juos peržiūri norėdama efektyviai valdyti išteklius atsižvelgiant į šias išvardytas sritis.

Rizikos valdymas yra pagrindinis bankų uždavinys, ypač svarbus norinti užtikrinti ilgalaikį pelningumą ir veiklos stabilumą.

Bendrą riziką, kuri yra priimtina SEB grupei, nustato SEB grupės valdyba vadovaudamasi pagrindiniu principu, kad prisiimta rizika nėra savitikslis dalykas: ji prisiimama norint sukurti pridėdinę vertę klientams ir tvarią vertę akcininkams. Rizikos tolerancijos lygį apibrėžiančiame dokumente SEB grupės valdyba aprašo ilgalaikį požiūrį į banko prisiimamą rizikos lygį, finansavimo struktūrą, likvidumo rezervą bei kapitalą, reikalingą visų rūšių rizikai padengti atsižvelgiant į galiojančius veiklą reguliuojančių institucijų reikalavimus.

Rizikos toleranciją apibrėžiantis dokumentas yra ypač svarbus planuojant veiklą ir apima visas pagrindines rizikos rūšis, t. y. kredito riziką, likvidumo riziką, rinkos riziką, operacinę riziką ir kt. Rizikos vertinimo būdai ir priemonės yra nustatomi atsižvelgiant į priimtiną riziką bei peržiūrimi kiekvienais metais.

SEB patiriamą rizikos mastą nuolat stebi rizikos valdymo padaliniai, vadovai ir SEB grupės valdyba.

Verslo padaliniai yra atsakingi už riziką, kuri atsiranda vykdant jų veiklą. Jie yra pirmoji apsauga nuo galimų nepageidaujamų pasekmių ir turi užtikrinti, kad nuo sandorio pradžios būtų priimti teisingi sprendimai, o atsirandanti rizika būtų valdoma visą sandorio vykdymo laikotarpį laikantis galiojančių taisyklių.

SEB rizika valdoma atsižvelgiant į ilgalaikę patirtį, glaudžius ryšius su klientais ir laikantis bankinės veiklos reikalavimų. Verslo padaliniams jų uždavinius įgyvendinti padeda visoje grupėje taikomi vienodi rizikos valdymo principai, politikos ir nustatyta sprendimų priėmimo hierarchija.

Rizikos kontrolės ir atitikties padaliniai – tai antrasis rizikos valdymo lygmuo, nepriklausantis nuo verslo padalinių.

Riziką kontroliuojančių padalinių uždavinys - nustatyti, vertinti ir kontroliuoti riziką. Rizika yra vertinama tiek bendruoju tiek detaliuoju lygmeniu, nustatant limitus sandorių ir portfelių lygmenyje. Kredito portfelio kokybė stebima ir analizuojama nuolat, taip pat ir atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Atitikties padalinys užtikrina, kad būtų tinkamai laikomasi galiojančių reikalavimų, ir visą dėmesį skiria derinimo klausimams, vadovaudamasis valdybos ir vadovų nurodymais.

Rizikos valdymo kokybė nuolat vertinama trečiuoju rizikos valdymo lygmeniu, t. y. ją vertina - vidaus audito padalinys, taip pat ir išorės auditoriai.

AB SEB bankas prisiima kredito, rinkos, likvidumo, operacinę ir kitokią riziką. Daugiau informacijos apie konkrečias rizikos rūšis, jų vertinimo ir valdymo priemones žr. 2014 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 3 pastaboje "Finansinės rizikos valdymo politika". Per ataskaitinį laikotarpį esminių pasikeitimų rizikos valdyme nebuvo.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2014 metais AB SEB banko grupė vykdė visus priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus (žr. lentelę toliau).

Grupė			Rodiklis	Bankas
2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31		2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31
35,76 proc.	38,85 proc.	32,95 proc.	Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	35,69 proc.	38,81 proc.	32,89 proc.
15,17 proc.*	15,59 proc.*	20,47proc.**	Kapitalo pakankamumo koeficientas	13,37 proc.*	15,51 proc.*	20,35 proc.**
133,48 proc.	75,57 proc.	59,25 proc.	Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	148,62 proc.	75,51 proc.	58,84 proc.
0,22 proc.	0,33 proc.	1,11 proc.	Didžiausia bendra atviroji pozicija	0,30 proc.	0,31 proc.	1,12 proc.
17,85 proc.	18,24 proc.	21,87 proc.	Didžiausios paskolos vienam skolininkui<= 25 proc. kapitalo	21,42 proc.	19,07 proc.	21,95 proc.

*- Rodiklis apskaičiuotas pagal Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 138 "Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų" **- Rodiklis apskaičiuotas laikantis Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento reikalavimų (ES) Nr. 575/2013 (galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.)

Praėję veiklos metai pateikė naujų iššūkių, susijusių su neigiamomis palūkanų normomis, nuolat kintančia geopolitine situacija.

2014 metais ekonomika ir toliau sparčiai augo skatinama, visų pirma, vidaus paklausos, o teigiama eksporto įtaka išryškėjo antrąjį metų pusmetį. 2014 metais, nepaisant prastesnių verslo ir vartotojų nuotaikų, vartojimo ir investicijų augimo tempas buvo gan spartus. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto padidėjusi geopolitinė įtampa ekonomiką labiausiai įtakojo veikiant nuotaikų veiksniams. Priešingai negu buvo tikėta, įtaka eksportui (Įskaitant ir Rusijos prekybos sankcijas) buvo minimali, nes verslas sugebėjo labai lanksčiai spręsti iškilusius klausimus.

Kitas didelis iššūkis, iškilęs bankui - laiku ir greitai įgyvendinti naujus kontroliuojančių institucijų reikalavimus. Europos Sąjungoje Bazelio III reikalavimai yra įgyvendinami taikant CRD IV/CRR dokumentų paketo reikalavimus. Naujosiomis taisyklėmis siekiama griežtinti bankų likvidumo ir kapitalo reikalavimus. 2014 metais atlikto banko turto kokybės vertinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, jog AB SEB bankas turi pakankamai kapitalo ir gali užtikrinti, kad būtų laikomasi priežiūros reikalavimų.

16. Įmonių grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Grupė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesų informacinės sistemos, kurios užtikrintų būtiną vidaus kontrolės sistemą, ir patikimus finansinės atskaitomybės duomenis. Paminėtinos šios pagrindinės grupėje veikiančios vidaus kontrolės sudedamosios dalys: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas, kasdieninė grupės operacijų apskaita, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis, nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus, įdiegta verslo ir verslo priežiūros procesų vidaus kontrolė, taikomos kitos kontrolės priemonės.

17. Emitento įstatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas banko įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vertė):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (Lt)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

18. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos įmonių registre registruotam bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", teisinė forma – viešoji ribotos atsakomybės bendrovė, juridinio asmens kodas 502032-9081, buveinės adresas Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedijos Karalystė, 2014 m. gruodžio 31 d. priklausė 15 441 423 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 100 proc. AB SEB banko akcijų. Jokių balsavimo teisių apribojimų Banko akcijoms nėra nustatyta, Jokių specialių kontrolės teisių, kaip tai numato LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 str. 3 d. 5 p. taip pat nėra nustatyta.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

19. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Banko patronuojamoji įmonė UAB "SEB Venture Capital" 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo reikšmingą įtaką šiose asocijuotose įmonėse:

Pavadinimas	Kodas	Buveinė	Veikos pobūdis
UAB "Cgates"	120622256	Ukmergės g. 120, Vilnius	Internetas, paslaugos, telekomunikacijos, ryšio priemonės, televizija ir radijas
UAB "Duonos centras"	302638225	Lvovo g. 25 Vilnius	Kepyklos, tiekimas

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

Banko įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas su tam tikromis išimtimis nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: 1) banko pavadinimo; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vertės ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

Banko valdybą renka banko stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Bankas neturi ir per 2014 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei priimti sprendimą bankui įsigyti savų akcijų.

22. Emitento organai

AB SEB banko įstatuose yra nustatyta, kad banko organai yra:

• banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas);
• banko stebėtojų taryba (toliau taryba);
• banko valdyba (toliau valdyba);
• banko administracijos vadovas (prezidentas, toliau prezidentas).

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės bei jų įgyvendinimas yra nustatyti banko įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Valdybos nariai individualių jiems, kaip valdybos nariams, suteiktų įgaliojimų neturi, jie veikia kartu kaip kolegialus organas arba atskirai kaip atitinkamų AB SEB banko tarnybų direktoriai.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir banko įstatų jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

23. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2014 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB pagalbos verslui padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai. Stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas 2009 m. lapkričio 13 d., stebėtojų tarybos pirmininku perrinktas 2013 m. lapkričio 14 d. Stebėtojų tarybos pirmininko pareigas nustojo eiti 2014 m. spalio 9 d. išrinkus naują stebėtojų tarybos pirmininką.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2013 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. spalio 9 d. išrinktas Banko stebėtojų tarybos pirmininku.

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

SEB pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – teisė. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2017 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2014 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2010 m. birželio 14 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

JONAS IRŽIKEVIČIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 11 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2016 m. vasario 7 diena (2012 m. vasario 8 d. banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai).

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

JONAS IRŽIKEVIČIUS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas nuo 2011 m. balandžio 11 dienos.

Banko stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų sumų nėra.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Informacija apie banko valdybos nariams, einantiems ir kitas pareigas banke, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų:	3 734	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. litų)	2 863	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. litų)	871	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius**	377	-	-
Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius:*	747	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos (tūkst. litų)	576	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokos (tūkst. litų)	174	-	-
Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui apskaičiuotos sumos per 2014 metus (tūkst. litų) prieš mokesčius:	1 326	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos už 2014 metus bendrovės vadovui (tūkst. litų)	809	-	-
pagal darbo sutartį apskaičiuotos sumos už 2014 metus vyr. finansininkui (tūkst. litų)	517	-	-
* Valdybą sudaro 5 nariai.

Banko audito ir atitikties komitetas yra patariamasis banko stebėtojų tarybos / valdybos organas apskaitos, veiklos derinimo, audito, rizikos valdymo, vidaus audito ir kontrolės ir kitose galiojančiuose dokumentuose nustatytose audito komiteto kompetencijos srityse. Komiteto paskirtis ir veikla yra stebėti, prižiūrėti ir stebėtojų tarybai / valdybai teikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl:

• banko vidaus kontrolės efektyvumo, rizikos valdymo ir jo vidaus audito sistemų;
• finansinių ataskaitų rengimo;

• audito ir vidaus audito procesų įgyvendinimo, vidaus audito nepriklausomumo ir efektyvumo, vidaus audito teikiamos informacijos apie atliktus patikrinimus, nustatytų trūkumų šalinimo ir vidaus audito darbo planų įgyvendinimo;

• banko vidaus audito vadovo skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų audito;
• finansinių ataskaitų duomenų išsamumo;
• banko nepriklausomo auditoriaus skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• nepriklausomo auditoriaus sąlygų ir atlygio nustatymo;

• auditoriaus ir auditą atliekančios audito bendrovės nepriklausomumo ir nešališkumo principų laikymosi, jų kvalifikacijos, patirties, išteklių ir efektyvumo kasmetinio vertinimo;

• su nepriklausomo auditoriaus teikiamomis ne audito paslaugomis susijusios politikos formavimo, siekiant užtikrinti, kad minėtų paslaugų teikimas neturėtų įtakos nepriklausomo auditoriaus nepriklausomumui;

• vidaus audito nuostatų, vidaus audito einamųjų metų plano, asmenų, kuriems teikiama audito ataskaita ar jos santrauka, sąrašų ir ataskaitos teikimo tvarkos;

• vidaus auditui skiriamų išteklių, reikalingų įgyvendinti numatytus uždavinius, ir vidaus audito darbuotojų tinkamos kvalifikacijos savo funkcijoms atlikti, užtikrinimo;

• banko procesų efektyvumo didinimo;

• teisės aktų reikalavimų vykdymo ir profesinės veiklos geros praktikos principų įgyvendinimo, periodinio tikrinimų inicijavimo, siekiant įvertinti, ar banko veikla atitinka šalies įstatymų, priežiūros institucijų teisės aktų, kitų teisės aktų reikalavimus, banko statuto (įstatų) ir banko veiklos strategijos nuostatų;

• banko vidaus audito padalinio darbo bendrojo audito plano tvirtinimo;

• kitų pagal komiteto kompetenciją klausimų laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei banko ir / arba visos grupės politikos ir instrukcijų.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip) AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2014 m. gruodžio 31 d.)

MARKAS BARRY PAYNE'AS

Komiteto pirmininkas. "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Banko akcijų neturi.

GÖRANAS RASPE'AS

Nepriklausomas narys. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Pagalbos verslui tarnybos, finansų vadovė. Banko akcijų neturi.

BENAS WILSONAS

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Grupės finansinės atskaitomybės vadovas. Banko akcijų neturi.

ARNOLDAS ČULKSTENSAS

L.e. "SEB Trygg Liv Holding AB, Rygos filialo" vadovo pareigas. Banko akcijų neturi.

JONAS GUDMUNDSSONAS

"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" Baltijos šalių tarnybos operacijų, IT ir pagalbos verslui tarnybos vadovas. Banko akcijų neturi.

ATLYGIO KOMITETAS

2014 m. spalio 9 d. banko stebėtojų taryba patvirtino Atlygio komiteto sudėtį. Informacija apie jo sudėtį ir funkcijas yra aprašyta šio pranešimo 27 straipsnyje.

24. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 795 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 3,1 proc. daugiau negu 2013 metų pabaigoje, kai grupėje dirbo 1 741 darbuotojai. Grupėje 2014 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 622, t. y. 6,6 proc. daugiau negu 2013 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 522 darbuotojas.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2014 metus padidėjo 3,1 proc. – nuo 1 731 iki 1 785, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2014 metų pabaigoje buvo 1 612, t. y. 6,6 proc. daugiau negu 2013 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 512.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2014 metais buvo 1 533 (2013 m. – 1 519 darbuotojai). 2013 metų lapkritį prijungus AB "SEB lizingas" prie AB SEB banko, lyginamieji 2013 metų duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis.

	Bankas		Grupė
	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius
darbuotojus)	1 808	1 731	1 785	1 823	1 741	1795
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 550	1 512	1 612	1 564	1 522	1 622

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenumatyta.

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)
	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31	2012 12 31	2013 12 31	2014 12 31
Vadovaujantys darbuotojai	214	200	197	11 080	11 468	11 320
Specialistai	1 574	1 510	1 564	3 667	3 740	3 798
Administracinis techninis personalas	20	21	24	2 180	2 212	2 227
Iš viso	1 808	1 731	1 785	-	-	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Darbuotojų skaičius		Aukštasis išsilavinimas	Aukštesnysis išsilavinimas			Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	197	190	96,5	5	2,5	2	1,0
Specialistai	1 564	1 230	78,6	101	6,5	233	14,9
Administracinis techninis personalas	24	12	50,0	6	25,5	6	25,5
Iš viso	1 785	1 432	80,2	112	6,3	241	13,5

25. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokios sąlygos yra numatytos tam tikrose banko sutartyse, tačiau šie susitarimai nelaikytini reikšmingais.

26. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2014 m. sausio 27 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus. Ši sutartis pakeitė nuo 2012 m. vasario 10 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

27. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Bankas yra įgyvendinęs organizacines priemones, procedūras ir vidaus kontrolės priemones, taip pat ir interesų konfliktų vengimo ir valdymo srityje, norėdamas, kad emitento vardu nebūtų sudaryti sandoriai, kurie neatitiktų bendrovės tikslų, dabartinių įprastų rinkos sąlygų ar pažeistų akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus.

Per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamą įtaką emitento veiklai ir / arba veiklos rezultatams, taip pat sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir / arba kitų pareigų, nebuvo.

28. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 03-175 "Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 228 "Dėl minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų" pakeitimo" 25 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03-166 "Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimai" 42 punkto reikalavimus.

Grupėje yra patvirtinta atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininko atlygio politika. Taip pat atlygio politika įgyvendina Lietuvos banko valdybos teisės aktus, reglamentuojančius atlygio politikos reikalavimus.

Grupės atlygio politika kuria ir skatina vidinę kultūrą, kuria siekiama kurti ilgalaikę naudą klientams, tokiu būdu sudarant galimybę akcininkams ateityje gauti didžiausią grąžą. Grupės darbuotojų kompetencija ir atsakomybė turi lemiamą reikšmę grupės plėtrai ir veiklai. Grupė skatina siekti labai gerų rezultatų, vadovautis pagrindinėmis grupės vertybėmis ir verslo veikloje prisiimti gerai pasvertą ir subalansuotą riziką, atitinkančią klientų ir akcininkų lūkesčius. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką

Grupėje vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2014 m. kovo 20 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu ir Rizikos kontrolės skyriumi kasmet peržiūri grupės atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio komitetui. Banko valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

• Banke yra įsteigtas Atlygio komitetas, kurį sudaro:
• komiteto pirmininkas SEB Pagalbos verslui padalinio vadovas (Knutas Jonas Martinas Johanssonas);
• komiteto narys SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas (Markas Barry Payne'as);
• komiteto narys SEB Pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas (Tedas Tonis Kylbergas).

Atlygio komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio komiteto pirmininku ir nariais negali būti renkami asmenys, kurie yra susiję su banku ar jo dukterinėmis įmonėmis darbo santykiais, taip pat banko valdybos nariai. Nei vienas Atlygio komiteto narys neturi banko akcijų.

UAB "SEB investicijų valdymas" atlygio komitetas nėra įsteigtas, todėl teisės aktuose numatytas Atlygio komiteto funkcijas įgyvendina UAB "SEB investicijų valdymas" Stebėtojų taryba.

Atlygio komiteto kompetencija ir darbo tvarka yra nustatyta banko stebėtojų tarybos patvirtintuose Atlygio komiteto nuostatuose. Atlygio komitetas banko prezidento teikimu priima sprendimus dėl:

• individualaus pareiginio atlyginimo (įskaitant pensijų kaupimo planus) nustatymo banko vadovams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs banko prezidentui, išskyrus valdybos narius;
• trumpalaikių skatinimo programų skyrimo tam tikroms darbuotojų grupėms;
• trumpalaikio skatinimo programos išmokų fondo dydžio nustatymo.

Atlygio komitetas rengia ir teikia tvirtinti banko stebėtojų tarybai:

• banko atlygio politiką, jos pakeitimus ir riziką prisiimančių darbuotojų sąrašą bei jo pakeitimus;
• banko prezidento, valdybos narių, Vidaus audito departamento, Atitikties departamento ir Rizikos kontrolės skyriaus vadovų pareiginius atlyginimus;
• ilgalaikio skatinimo programas, taikomas grupės darbuotojams;
• pensijų kaupimo planus, taikomus banko prezidentui ir valdybos nariams;
• pasiūlymus dėl darbuotojų individualių pareiginių atlyginimų, jei jų dydis lygus arba viršija mažiausią individualų valdybos nario pareiginio atlyginimo dydį.
• banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimus bei jų kandidatūras.

Atlygio komitetas atlieka ir kitas banko stebėtojų tarybos jai pavestas bei Atlygio komiteto nuostatuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie elementai:

• pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
• kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
• o kolektyvinę SEB pelno paskirstymo programą, skirta visiems grupės darbuotojams;
  • o individualią programą, kurioje dalyvauja tikslinė darbuotojų grupė ir kuri apima kintamąjį atlygį, kuris gali būti sudarytas iš dviejų dalių: atlygio grynaisiais pinigais ir po nustatyto laikotarpio išmokamą atlygį akcijomis arba kitomis finansinėmis priemonėmis;
• papildoma nauda.

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (fiksuotasis atlygis).

Kintamasis atlygis – kintanti atlygio paketo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas premijomis, teisėmis į Banko akcijas, su akcijomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kitomis finansinėmis arba nepiniginėmis priemonėmis ir kurių dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir Banko rezultatų pasiekimą.

Kintamasis atlygis nustatomas taip, kad skatintų siekti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių grupės tęstinės veiklos rezultatų ir skatintų ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią grupės verslo plėtrą. Visas už tam tikrą laikotarpį mokamas kintamasis atlygis nustatomas atsižvelgiant į kelerių metų veiklos rezultatus ir neturi kelti pavojaus grupės galimybei pasiekti teigiamą bendrą grupės rezultatą verslo ciklo metu.

Banko riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu taikomi kintamojo atlygio nustatymo ir išmokėjimo reikalavimai, nustatyti Atlygio politikoje.

SEB pelno paskirstymo programos (angl. All Employee Programme) tikslas – sukurti bendrą ir visai grupei taikomą pelno paskirstymo programą, kuri skatintų siekti tvirtų ilgalaikių ryšių su klientais. Tai kolektyvinė pelno paskirstymo programa, skirta visiems SEB darbuotojams. Premijos dydis priklauso nuo veiksnių, nurodytų "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" verslo plane. 50 proc. premijos pagal programą išmokama grynaisiais pinigais, kita 50 proc. dalis atidedama trejiems metams ir bus išmokama grynaisiais pinigais, apskaičiuota atsižvelgus į bendrą akcininkų, turinčių "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų, grąžą (angl. TSR). t. y. akcijų kainų pokytį ir perinvestuotų dividendų paskirstymą SEB akcijoms.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams.

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai
• Atlygio politikos struktūrą sudaro:
• atlygio samprata ir atlygio paketo dalys;
• pareiginis atlyginimas;
• kintamasis atlygis;
• papildoma nauda;
• atlygio politikos valdymas ir kontrolė;
• informacijos atskleidimas;
• grupės riziką prisiimančių darbuotojų kategorijos apibūdinimas, kintamojo atlygio skyrimo ir išmokėjimo principai

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Kiekvienų metų pradžioje yra nustatomi grupės, padalinio ir darbuotojo metiniai veiklos tikslai, kurių pagrindu yra vertinamas atitinkamų metų veiklos rezultatas. SEB mastu taikomas vienodas darbuotojo rezultatų ir elgesio vertinimo procesas, kuriame asmeninių kokybinių ir kiekybinių tikslų įgyvendinimas lemia jo atlygį.

Kadangi atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru asmens, padalinio ir grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo indėlį į finansinių rezultatų (kiekybinių tikslų) pasiekimą, bet ir į nefinansinius (kokybinius) kriterijus (pavyzdžiui, vidaus taisyklių ir procedūrų laikymąsi, santykių su klientais ir investuotojais standartų laikymąsi).

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas, laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (angl. Identified staff)), jeigu, taikant kokybinius ir kiekybinius kriterijus, darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kategorijų:

• aukščiausio lygio vadovai, einantys strategines pareigas grupėje;
• svarbiausių verslo padalinių vadovai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
• vadovai, atliekantys kontrolės funkcijas;
• riziką prisiimantys darbuotojai, t. y. darbuotojai, turintys teisę sudaryti sandorius arba prisiimti įsipareigojimus ir/arba priimti sprendimus ir galintys daryti reikšmingą įtaką banko prisiimtai rizikai;
• Grupės Naujų produktų/paslaugų patvirtinimo komitetų pirmininkai ir jų nariai;
• darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai, ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

Riziką prisiimantiems darbuotojams atidėtas kintamasis atlygis gali būti išmokamas įvertinus šias sąlygas:

• banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
• įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinamos rizikos ir pirmiau nustatytos sąlygos.

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie fiksuotojo ir kintamojo atlygio dalis, neatskaičius mokesčių. Pateikiama 2014 metų informacija pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis

Grupės įmonės	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. Lt)	Darbuotojų skaičius
AB SEB bankas	98 086	1 543	1 785
UAB "SEB investicijų valdymas"	766	15	9
UAB "SEB Venture Capital"	137	0	1
Iš viso	98 989	1 558	1 795

*Pateikiamas už 2014 m. numatytas kintamas atlygis pagal individualią programą

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant banko vadovus:
• o finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, ir gavėjų skaičius:

Bankas	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	2 699	527	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	6 401	414	34
Darbuotojai	88 986	602	1 746
Iš viso	98 086	1 543	1 785

Grupė	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis* (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	3 018	538	7
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	6 560	418	38
Darbuotojai	89 411	602	1 750
Iš viso	98 989	1 558	1 795

*Pateikiamas už 2014 m. numatytas kintamasis atlygis pagal individualią programą

o kintamasis atlygis, suskaidytas į pinigines išmokas, pensijos įmokas, banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas finansines arba nepinigines priemones:

Bankas	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	0	0	0	527
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	0	0	0	414
Darbuotojai	0	0	0	602
Iš viso	0	0	0	1 543

Grupė	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	2	0	0	536
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	1	0	0	417
Darbuotojai	0	0	0	602
Iš viso	3	0	0	1 555

o likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio už 2013 metus, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)
Valdyba	527	0	527
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	414	0	414
Darbuotojai	602	0	602
Iš viso	1 543	0	1 543

2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)
Valdyba	536	0	536
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	417	0	417
Darbuotojai	602	0	602
Iš viso	1 555	0	1 555

o atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, sumos:

2014 m. banke ir grupėje buvo išmokama 2011, 2012 ir 2013 metais atidėto kintamojo atlygio dalis.

Bankas	2011, 2012 ir 2013 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	2	3
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	45	60
Darbuotojai	0	0
Iš viso	47	63

Grupė	2011, 2012 ir 2013 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	3	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	45	60
Darbuotojai	0	0
Iš viso	48	65

* Bendroji akcininkų grąža (TSR) paskaičiuota 2015-01-30 d.

o garantuoto kintamo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius

2014 m. banke ir grupėje nebuvo mokamas garantuotas kintamasis atlygis.

o su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų sumas, paskirtas finansiniais metais, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią sumą, paskirtą vienam asmeniui

	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tūkst. Lt)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tūkst. Lt)*
Bankas	215	2 600	373
Grupė	220	2 951	373

* Įskaitant išmokas už nepanaudotas atostogas, be darbdavio mokesčių.

• Kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai

Grupės darbuotojams iš anksto nustatomas tik pastovusis atlygis – pareiginis atlyginimas.

Atlygio politikoje reglamentuojami atlygio nustatymo principai yra susieti su darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad, nustatant individualius pareiginius atlyginimus ir kintamąjį atlygį, yra atsižvelgiama į darbuotojų veiklos įvertinimą.

Grupė siekia, kad darbuotojų atlygis būtų konkurencingas bankų rinkoje nustatant tinkamą proporciją: a) tarp pareiginio atlyginimo ir kintamojo atlygio, b) ilgalaikio skatinimo ir trumpalaikio skatinimo atlygio. Taip pat grupė siekia, kad bendras atlygis būtų nustatytas atsižvelgiant į darbuotojų veiklos kompleksiškumą, atsakomybę ir lyderystės savybes, keliamas konkrečioms pareigoms, taip pat atsižvelgiant į individualų darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupė				Bankas
2014	2013		Pastaba	2014	2013
461026	470 985	Palūkanų pajamos		461118	470 505
(144365)	(182245)	Palūkanų išlaidos		(144386)	(182262)
316 661	288740	Grynosios palūkanų pajamos	5	316 732	288 243
(11752)	(80673)	(Nuostoliai) dėl sumažėjusios kreditų vertės	6	(11752)	(80673)
		Nuostolių atstatymas dėl lizingo portfelio
1533	33 415	sumažėjusios vertės	6	1533	33 4 15
		Atidėjiniai, atidėjinių atstaty mas garantijoms ir kitiems
(9245)	4567	nebalansiniams isipareigojimams		(9245)	4567
$11\,$		Kiti v ertės atstaty mai		11
(19453)	(42691)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(19453)	(42691)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
297208	246 049	sumažėjusios vertės		297279	245 552
270 350	264799	Pajamos už paslaugų mokesčius	$\overline{7}$	257 407	251656
(71996)	(67653)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	$\overline{\phantom{a}}$	(68555)	(66855)
198354	197146	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		188852	184 801
		Gry nasis pelnas už skolos v erty binių
7613	23 4 0 6	popierių ir finansinių priemonių operacijas	9	7629	23 18 3
25630	(1073)	Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių	3	(601)	(1073)
		Div idendai iš patronuojamųjų įmonių	8	7477	7351
63010	71303	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	10	63039	71357
5 2 2 7	6 171	Kitos pajamos		5998	6666
101480	99807	Grynosios investicinės veiklos pajamos		83542	107484
(133135)	(129 141)	Išlaidos personalui	$11\,$	(131610)	(126 813)
(139082)	(170332)	Kitos administracinės išlaidos	12	(137897)	(168 879)
324 825	243529	Veiklos pelnas		300 166	242 145
324825	243529	Pelnas prieš pelno mokesti		300 166	242 145
(74919)	(31220)	Pelno mokesčio sanaudos	13	(74558)	(29834)
249 906	212 309	Grynasis metų pelnas		225 608	212 311
		Skiriamas:
249 906	212309	Patronuojančios bendrovės akcininkams		225608	212 311
		Nekontroliuojančiai daliai
249 906	212 309			225 608	212 311
16,18	13,75	Pelnas, tenkantis vienai akcijai (LTL)	14	14,61	13,75

Grupė				Bankas
2014	2013		Pastaba	2014	2013
249 906	212 309	Grynasis pelnas už metus		225 608	212 311
		Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
2064	1565	Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	33	2064	1565
		Finansinio turto perkainojimo rezervo
201	256	amortizacija dėl perklasifikavimo	33	201	256
		Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
(340)	(273)	pajamoms	13	(340)	(273)
		Straipsniai, kurie nebus perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:
1925		1548 Iš viso kitų bendrųjų pajamų		1925	1548
251 831		213857 Iš viso bendrųjų pajamų		227533	**** 213859
		Skiriama:
251831	213 857	Patronuojančios bendrovės akcininkams		227 533	213 859
		Nekontroliuojančiai daliai
251 831	213857			227533	213859

Grupė			Bankas
2014 2013		Pastaba	2014	2013
	Turtas
342529 418 136	Gry nieji pinigai		342529	418 136
3680417 935323	Likučiai centriniuose bankuose	15	3680417	935323
832792 3691046	Lėšos bankuose	16	832792	3691046
61422 59895	Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	17	60782	59 228
	Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
1267646 953982	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19	1195906	909 613
406 022 259 288	lšvestinės finansinės priemonės	19	406 022	259 288
38 199 86 077	Kreditai kredito įstaigoms	20	38 199	86077
14 823 443 15164544	Kreditai klientams	6, 21	14 8 56 8 25	15191785
1356996 1428 253	Gautinos lizingo imokos	22	1357227	1428 394
	Finansinės priemonės:
189 162 191126	- gautinos sumos	23	189 162	191126
200 200	- parduoti laikomos	23	200	200
15045 13 3 0 2	- laikomos iki išpirkimo	23	15045	13 3 0 2
L. $\omega$	Investicijos į patronuojamąsias įmones	24	34900	34 900
38 711 48 239	llgalaikis nematerialusis turtas	25	38 711	48 239
27042 24 643	llgalaikis materialusis turtas	26	26 6 5 9	24 4 6 9
2240 3924	llgalaikis turtas, skirtas parduoti	41	2240	3924
10 909 14 0 4 7	Investicinis turtas	27	10909	14047
129 047 167633	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	13	129 039	167600
81863 131 288	Kito turto gry noji v ertė	28	81096	130 295
23303685 23590946	Is viso turto		23298660	23606992
	[sipareigojimai
59 33	siskolinimas centriniam bankui		59	33
4390793 7177824	siskolinimas kredito įstaigoms	29	4390793	7177824
413 231 270 943	lšvestinės finansinės priemonės	19	413 231	270 943
15427569 13 224 857	Klientų indėliai	30	15451792	13 24 5 6 8 5
48 092 51822	Sukauptos sąnaudos	32	45239	50778
36 953 2 1 3 5	Moketinas pelno mokestis		36 338
72387 117 556	Išleisti skolos verty biniai popieriai	31	72387	117 556
163 288 144 249	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	32	163 157	143996
20 552 372 20989419	Iš viso įsipareigojimų		20 572 996	21 006 815
	Nuosavas kapitalas
	Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
	imonės akcininkams	33
1034 575 1034 575	statinis kapitalas		1034 575	1034 575
2200 2200	Atsargos kapitalas Finansinio turto perkainojimo rezervas		2200	2200
(624) (2550)	Privalomasis rezervas		(624)	(2550)
352347 289 202	Bendrieji ir kiti rezervai		350 472	287327
10876 15731 1351939	Nepaskirsty tasis pelnas		10876	15731
1262369 2751313 2601527			1328 165 2725664	1262894 2600 177
	Nekontroliuojančiai daliai
2751313 2601527	Iš viso nuosavo kapitalo		2725664	2600177
23303685 23590946	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		23298660	23606992

					and barn and annotation
	Pastaba	kapitalas Akcinis	Atsargos kapitalas	perkainojimo Finansinio turto rezervas	Privalomasis rezervas	kiti rezervai	Bendrieji ir Nepaskirstytasis nekontroliuojan Nekontroliuo pelnas	Iš viso prieš čią dalį	jančioji dalis	Iš viso
2 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(4098)	239 612	14132	1126872	2413293		2413293
isinio turto įvertinimo tikrąja verte pasikeitimas							(27 222)	(27 222)		(27 222)
reguotas 2012 m. gruodžio 31 d. Ilkutis		1034575	2200	(4098)	239 612	14132	1099650	2386071		2386071
uoti laikomo finansinio turto perkainojimo erv o gry nasis poky tis išskaičiav us
isinio turto perkainojimo rezervo étuosius mokesčius				1292				1292		1292
ortizacija dėl perklasifikavimo				256				256		256
asis metų pelnas							212309	212309		212309
rosios pajamos, įtrauktos į nuosavą talą				1548			212309	213857		213857
jimas akcijomis						1599		1599		1599
slimas į Privalomąjį rezervą					49590	ł	(4950)	ä
m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(2550)	289202	15731	1262369	2601527		2601527
loti laikomo finansinio turto perkainojimo arvo gry nasis poky tis išskaičiav us
átuosius mokesčius	33			1724				1724		1724
sinio turto perkainojimo rezervo
ortizacija dėl perklasifikav imo	33			201				201		201
asis metų pelnas							249906	249906		249 906
rosios pajamos, įtrauktos į nuosavą talą				1925			249906	251831		251831
dėjimai						(6393)	6393
endai						ï	(103584)	(103584)		(103584) ï
jimas akcijomis						1538	1	1538		1538
limas į Privalomąjį rezervą					63145	ï	(63145)	ĭ		ï
m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(624)	352347	10876	1351939	2751313		2751313

				Finansinio turto
ankas	Pastaba	kapitalas Akcinis	kapitalas Atsargos	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	kiti rezervai	Bendrieji ir Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
012 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(4098)	237737	14132	1127395	2411941
nansinio turto įvertinimo tikrąja verte pasikeitimas		ï		ï	ï,	ï	(27 222)	(27222)
koreguotas 2012 m. gruodžio 31 d. likutis		1034575	2200	(4098)	237737	14132	1100173	2 384 719
rrduoti laikomo finansinio turto perkainojimo
ezervo gry nasis pokytis išskaičiavus
nansinio turto perkainojimo rezervo tidėtuosius mokesčius				1292				1292
imortizacija dėl perklasifikavimo				256			ı	256
ynasis metų pelnas				ï	ï		212311	212311
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą
capitalą				1548			212311	213859
okėjimas akcijomis				ï		1599		1599
rkėlimas į Privalomąjį rezervą					49590	ï	(4950)	ï
13 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(2550)	287327	15731	1262894	2600177
rduoti laikomo finansinio turto perkainojimo
zervo grynasis pokytis išskaičiavus
nansinio turto perkainojimo rezervo tidėtuosius mokesčius	33			1724				1724
mortizacija dėl perklasifikavimo	33			201				201
ynasis metų pelnas							225608
endrosios pajamos, įtrauktos į nuosavą								225608
apitalą				1925			225608	227 533
judėjimai						(6393)	6393
okėjimas akcijomis						1538	ï	1538
rkėlimas į Privalomąjį rezervą					63145	ï	(63145)
i idendai							(103584)	(103584)
14 m. gruodžio 31 d.		1034575 ---------------------------------------	2200	(624)	350 472	10876	1328165	2725664

.

2014 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė				Bankas
2014	2013		Pastaba	2014	2013
		Pinigai iš veiklos
445 819	468 520	Gautos palūkanos		444 458	469 058
(154 954)	(201 306)	Sumokėtos palūkanos		(154 975)	(201 323)
55 291	57 393	Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta		55 312	57 398
14 978	(2 380)	Gry nasis pelnas (nuostoliai) už v erty binių popierių		14 978	(2 380)
		ir kitų finansinių priemonių operacijas
(8 579)	(5 857)	Gry nieji nuostoliai už operacijas su		(8 579)	(5 857)
		išv estinėmis finansinėmis priemonėmis
203 098	203 749	Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų gry noji v ertė		194 367	191 899
(135 789)	(133 962)	Išlaidos personalui		(134 124)	(131 455)
(110 803)	(141 317)	Kitos išlaidos		(111 539)	(139 848)
309 061	244 840	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		299 898	237 492
		trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius
		Trumpalaikio turto pokytis
(2 051 984)	92 210	Priv alomųjų atsargų centriniame banke (padidėjimas)		(2 051 984)	92 210
		sumažėjimas
3 135 214	(2 767 194)	Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas)		3 135 214	(2 767 193)
320 946	365 538	Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas		316 283	363 268
76 994	119 156	Gautinų lizingo įmokų sumažėjimas		76 904	119 175
12 754	(19 304)	Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		12 863	(18 698)
1 493 924	(2 209 594)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		1 489 280	(2 211 238)
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
2 204 723	441 136	Klientų indėlių padidėjimas		2 208 118	442 447
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų
47 332	4 161	ir kitų įsipareigojimų padidėjimas		48 927	3 327
2 252 055	445 297	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		2 257 045	445 774
4 055 040	(1 519 457)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		4 046 223	(1 527 972)
		pelno mokestį
-	-	Sumokėtas pelno mokestis		-	-
4 055 040	(1 519 457)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos		4 046 223	(1 527 972)
		po pelno mokesčio

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau 29–103 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupė				Bankas
2014	2013		Pastaba	2014	2013
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(13465)	(6866)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(13 215)	(6759)
		jsigijimas
2563	2542	Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės		2512	2512
		verty binius popierius pardavimas
	$\overline{a}$	Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	8	7477	7351
(1487773)	(1376233)	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines		(1486119)	(1375146)
		finansines priemones pirkimas
1224 922	1281169	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines		1224 409	1281169
		finansines priemones pardavimas
(273753)	(99388)	Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)		(264936)	(90 873)
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
(103584)		Dividendai, sumokėti patronuojančiąjai įmonei		(103584)
26	(4)	Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas		26	(4)
		(sumažėjimas)
(2780345)	407310	Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)		(2780345)	407310
18 3 5 9	36 815	plaukos už išleistus skolos vertybinius popierius		18 3 5 9	36 815
(64962)	(472031)	Išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas		(64962)	(472031)
(4195)	(17144)	Sumokėtos palūkanos už išleistus vertybinius		(4195)	(17144)
		popierius
(2934701)	(45054)	Grynieji pinigu srautai finansinei veiklai		(2934701)	(45054)
846586	(1663899)	Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis		846586	(1663899)
1454891	3118790	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		1454891	3118790
2 301 477	1454891	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		2 301 477	1454891
		lš jų:
1141880	448769	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	15	1141880	448769
671145	385235	vienos nakties indėliai	16	671145	385235
342529	418 136	gry nieji pinigai		342529	418 136
145923	202751	korespondentinių saskaitų lėšos	16	145923	202751
2 301 477	1454891			2 301 477	1454891 $f = -1$

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2014 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius (2013 m. gruodžio 31 d. – 46).

2014 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 2 patronuojamąsias įmones (2013 m. gruodžio 31 d.: 2). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, teikia finansinio lizingo paslaugas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 24 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 33 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2015 m. kovo 16 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2014 m.

10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis Standartas pakeičia 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" ir 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. Šio standarto įsigaliojimas neturėjo jokios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas taikomas ūkio subjektams, turintiems nuosavybės dalį patronuojamojoje įmonėje, jungtinėje veikloje, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomą atskleisti informaciją toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Jungtinė veikla". Šis standartas pakeičia informacijos atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies patronuojamojoje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinę įtaką. Norint įvykdyti šiuos tikslus, pagal naują standartą reikalaujama atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant svarbius sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi didelę įtaką savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojamos dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą patronuojamųjų įmonių su reikšminga nekontroliuojama dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose. Šio standarto įsigaliojimas turėjo įtakos informacijos atskleidimui, tačiau neturėjo jokios įtakos finansinių priemonių vertinimui ir pripažinimui.

27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (peržiūrėtas 2011 m. ir galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šio standarto pakeitimo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į patronuojamąsias įmones, bendras įmones ir asocijuotas įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires, susijusias su kontrole ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šis pakeitimas neturėjo jokios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita – 32-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo pakeitimu papildytos 32-ajame TAS nustatytos taikymo gairės, susijusios su neatitikimais, nustatytais taikant tam tikrus užskaitos kriterijus. Tai apima frazės "šiuo metu yra juridiškai pagrįsta teisė atlikti tarpusavio užskaitą" išaiškinimą ir tai, kad tam tikrose atsiskaitymų sistemose bendroji vertė gali būti laikoma analogiška grynajai atsiskaitymo vertei. Šis pakeitimas turėjo įtakos informacijos atskleidimui, tačiau neturėjo jokios įtakos finansinių priemonių vertinimui ir pripažinimui.

39-ojo TAS pataisos – "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d.). Padarius pataisas bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, jei apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja) norint įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi laikantis teisės aktų ar taisyklių, jei įvykdomos nustatytos sąlygos. Šis pakeitimas neturėjo jokios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. birželio 17 d. arba vėliau). Šiuo aiškinimu patikslinta prievolės sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas ekonomikos požiūriu yra priverstas tęsti ūkinę veiklą ateityje arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

"Apibrėžtųjų išmokų planai: darbuotojų įmokos" – 19-ojo TAS pataisos (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau). Pataisomis ūkio subjektams leidžiama darbuotojų įmokas pripažinti paslaugų savikainos sumažinimu tuo laikotarpiu, kurį buvo suteiktos susijusios darbuotojų paslaugos, o ne priskirti įmokas tarnybos laikotarpiams, jeigu darbuotojų įmokų suma nepriklauso nuo tarnybos metų skaičiaus. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau).

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos sąlygos" bei "paslaugų teikimo sąlygos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) be koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pokyčius pripažįstant pelnu arba nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei ("valdymo įmonei") teikia su pagrindiniais susijusias paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias valdymo įmonė patyrė teikdama paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau). Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.

3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos kūrimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo srities išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.

13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui vertinti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos nurodomos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euro santykiu 3,4528 lito = 1 euras.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

Šiose finansinėje atskaitomybėje yra pateiktos konsoliduotos grupės ir atskiros banko ataskaitos. Šis formatas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti Lietuvos banko ir vietinės atskaitomybės pateikimo reikalavimus

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurias kontroliuoja grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš dalyvavimo įmonėje ir gali naudotis savo galia valdyti įmonę, kad paveiktų grąžos dydį

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu atėmus vertės sumažėjimą. Pirminio pripažinimo metu jos apskaitomos įsigijimo verte.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal pirkimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į nekontroliuojamąją dalį. Prestižas yra apskaičiuojamas atimant įsigyjamo subjekto grynojo turto vertę iš bendros sumos, susidedančios iš įsigyjamam subjektui pervedamo atlygio, įsigyjamo subjekto nekontroliuojančios dalies ir nuosavybės dalies įsigyjamame subjekte tikrosios vertės, buvusios prieš pat įsigijimą. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pirkimo metodas netaikomas, kai yra sujungiami bendrai kontroliuojami ūkio subjektai arba veiklos dalys. Tokie sandoriai apima antrinių įmonių ar veiklos perleidimą / jungimą tarp vienos grupės subjektų. AB SEB bankas, jungdamas įmones, taiko interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Joks naujas prestižas ar neigiamas prestižas nesusidaro; besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotas įmones įtraukiamos į grupės investicijų portfelį grupės balanse yra apskaitomos tikrąja verte, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Šis apskaitos metodas yra taikomas vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", kuris nustato, jog rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą bei apskaitomas pagal 39 TAS. Grupė neturi investicijų į asocijuotas įmones, per kurias vystytų savo verslą.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios banko ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti patronuojančio banko akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai, vienos nakties indėliai, korespondentinės sąskaitos centriniuose ir kituose bankuose, straipsniai, kurie lengvai keičiami į grynuosius pinigus, ir kurių vertės pokyčių rizika yra nereikšminga, pinigų srautų ataskaitoje yra laikomi pinigais ir (arba) pinigų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos bei jų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurios taip pat pateikiamos vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

j) Finansinis turtas (tęsinys)

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grupės ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teisė gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grupė iš esmės netenka gaunamos iš turto ekonominės naudos bei neprisiima rizikos.

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į

apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro.

Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma finansinės būklės ataskaitoje tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius finansinėmis priemonėmis, kurių pabaigos terminas yra daugiau negu vieneri metai ir kurių tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kuriuose ne visi kintamieji yra žinomos rinkos kainos ir normos. Tokios finansinės priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte, vėliau jų tikroji vertė yra apskaičiuojama. Sandorio išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis iš karto. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma priklausomai nuo rinkos kintamųjų (t. y. palūkanų normų, keitimo kurso ir kt. ) ir nuo abiejų sandorį sudarančių sandorio šalių kreditingumo. Šiame kontekste išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės tikslinimas (angl. credit value adjustment, CVA) paprastai apibrėžiamas kaip išvestinės finansinės priemonės vertės, darant prielaidą, kad sandorio šaliai nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Panašiai ir paties subjekto kredito rizikos (angl. debit value adjustment, DVA) koregavimas paprastai yra apibūdinamas kaip išvestinės finansinės priemonės, darant prielaidą, kad bankui nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi banko įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Dėl šios priežasties paties banko kredito rizikos pokyčiai sąlygoja DVA, vertinant banko išvestines finansines priemones, pokyčius.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestinės finansinės bei rizikos mažinimo priemonės (tęsinys)

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai (žr. 19 pastabą), o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos, klasifikuojamos kaip paskolos ir gautinos sumos, vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po obligacijų perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitos grynojo pelno už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas straipsnį traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 9 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė ir bankas visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų

dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. probability of default, PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. loss given default, LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Nuomos sutartyse, kai grupė ir bankas yra lizingo davėjas pagal lizingo sutartį, kuria lizingo gavėjui perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, lizingo būdu išnuomotas turtas yra į apskaitą traukiamas kaip lizingo gautinos sumos, lygios dabartinei būsimų įmokų pagal lizingo sutartį vertei. Lizingo gautinos sumos iš pradžių pripažįstamos prasidėjus lizingo laikotarpiui, naudojant lizingo pradžioje (t. y. lizingo sutarties pasirašymo dieną ar dieną, kai šalys įsipareigojo laikytis pagrindinių lizingo sutarties nuostatų, žiūrint, kuri ankstesnė) nustatytą diskonto normą.

Bendros gautinos ir dabartinės vertės skirtumas yra negautos finansinės pajamos. Šios pajamos yra apskaitomos per lizingo laikotarpį, naudojant grynųjų investicijų metodą (prieš mokesčius), kuris atspindi pastovią periodinės grąžos normą. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos lizingo sutarties sudarymui ir tvarkymui, yra įtraukiamos į pradinį lizingo gautinos sumos vertinimą ir jomis sumažinama per lizingo laikotarpį pripažįstamų pajamų sumą. Lizingo pajamos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitos palūkanų pajamų eilutėje.

o) Nuoma (grupė/bankas nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis (apskaitoma kaip investicinis turtas arba turtas, skirtas parduoti), nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė/bankas nuomininkė)

Tais atvejais, kai Grupė ir Bankas yra nuomininkai pagal nuomos sutartį, kuria nuomotojas Grupei neperduodama iš esmės visos su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos, visa nuomos įmokų suma pripažįstama nuomos sąnaudomis per nuomos laikotarpį, naudojant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–8
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimui, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Jei yra požymių, kad gali būti sumažėjusi investicinio turto vertė, grupė ir bankas apskaičiuoja jo atsiperkamąją vertę, kuri lygi turto tikrajai vertei atėmus pardavimo išlaidas arba jo naudojimo vertei, atsižvelgiant i tą, kuri yra didesnė. Investicinio turto balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą. Ankstesniais laikotarpiais pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis yra panaikinamas, jei po paskutinio vertės nuostolio pripažinimo pasikeitė įvertinimai, naudoti to turto atsiperkamajai vertei nustatyti. Vėliau patiriamos sąnaudos yra kapitalizuojamos tik tada, jei yra tikėtina, kad bankas ir grupė ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos ir šias sąnaudas galima patikimai įvertinti.

Visos kitos remonto ir eksploatacijos išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Jei savininkas investicinį turtą ima naudoti savo reikmėms, toks turtas iš investicinio turto yra perklasifikuojamas į patalpų ir įrangos grupę.

Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija	Nusidėvėjimo laikotarpis
Pastatai	(metais) 25-50

s) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

t) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

u) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatas grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį grąžinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma, lygi tikrajai vertybinių popierių vertei, yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

v) Atidėjiniai

Atidėjiniai ginčams ir teismo ieškiniams yra apskaitomi, kai: grupė ir bankas turi dabartinę teisinę ar konstruktyvią prievolę dėl praeities įvykio; tikėtina, kad ekonominę naudą teikiančius išteklius teks panaudoti šiai prievolei įvykdyti; prievolės suma gali būti gana tiksliai įvertinta.

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

w) Neaiškios mokesčių pozicijos

Neaiškias grupės ir banko mokesčių pozicijas vadovybė iš naujo įvertina kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Su pelno mokesčio pozicijomis susiję įsipareigojimai yra apskaitomi tada, kai, vadovybės manymu, yra labiau tikėtina negu ne, kad bus apskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, jeigu mokesčių inspekcija užginčytų tokias pozicijas. Vertinimas grindžiamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtų ar iš esmės priimtų mokesčių įstatymų interpretavimu bei žinomais teismo ar kitų institucijų sprendimais panašiais klausimais. Baudų, delspinigių ir mokesčių (išskyrus pelno mokestį) įsipareigojimai yra pripažįstami remiantis vadovybės geriausiais vertinimais, kiek išteklių gali prireikti norint įvykdyti šiuos įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai po pirminio pripažinimo yra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

z) Patikėtinių veikla

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

aa) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę "Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams".

Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos eilutę "Pajamos už paslaugų mokesčius".

bb) Segmentų ataskaita

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

cc) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko bei grupės individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 1 674 tūkst. litų (2013 m. – 23 599 tūkst. litų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atidėjiniai pasikeistų 5 055 tūkst. litų (2013 m. – 6 364 tūkst. litų), šiame skaičiuje 3 570 tūkst. litų (2013 m. – 4 799 tūkst. litų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 1 485 tūkst. litų (2013 m. – 1 565 tūkst. litų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis susitarti iš naujo.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas apima didžiąją turto naudingo tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su trečiomis šalimis, tuo pačiu metu sudarant atvirkštinius sandorius su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos). Išsamesnė informacija apie pagrindines prielaidas dėl išvestinių priemonių tikrųjų verčių nurodyta šio rašto skirsnyje Tikrosios vertės

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas.

2014 metais Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko mokestinį patikrinimą banke. Šiuo metu vyksta vyksta mokestinis ginčas tarp banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos .

2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Veiklos planas grindžiamas vadovybės lūkesčiais, kurie, kaip tikima, yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis. Jei prielaidos dėl pelningumo (grynosios palūkanų pajamos, grynosios mokesčių ir komisinių pajamos bei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo) pasikeistų 5 procentais, tai neturėtų įtakos 2014 ir 2013 metų gruodžio 31 d. pripažintam atidėtojo pelno mokesčio turtui.

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2014		2013
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke
	3 680 417	3 679 581	935 323	935 319
Lėšos bankuose	832 792	832 102	3 691 046	3 688 435
Kreditai kredito įstaigoms	38 199	38 358	86 077	86 111
Kreditai klientams	14 823 443	14 544 759	15 164 544	14 630 340
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	189 162	192 810	191 126	194 854
Gautinos lizingo įmokos	1 356 996	1 355 577	1 428 253	1 423 330
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	15 045	15 062	13 302	13 240
Iš viso finansinio turto	20 936 054	20 658 250	21 509 671	20 971 629
Įsiskolinimas centriniame banke	59	59	33	33
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	4 390 793	4 476 573	7 177 824	7 285 084
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	11 931 794	11 929 655	9 601 360	9 599 479
Klientų terminuotieji indėliai	3 495 775	3 499 803	3 623 497	3 617 644
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	65 038	66 146	110 247	111 426
Iš viso finansinių įsipareigojimų	19 883 459	19 972 236	20 512 961	20 613 666

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2014		2013
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Likučiai centriniame banke	3 680 417	3 679 581	935 323	935 319
Lėšos bankuose	832 792	832 102	3 691 046	3 688 435
Kreditai kredito įstaigoms	38 199	38 358	86 077	86 110
Kreditai klientams	14 856 825	14 578 121	15 191 785	14 657 552
Vyriausybės vertybiniai popieriai – gautinos sumos	189 162	192 810	191 126	194 854
Gautinos lizingo įmokos	1 357 227	1 355 827	1 428 394	1 423 474
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	15 045	15 062	13 302	13 240
Iš viso finansinio turto	20 969 667	20 691 862	21 537 053	20 998 985
Įsiskolinimas centriniame banke	59	59	33	33
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	4 390 793	4 476 573	7 177 824	7 285 084
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	11 943 112	11 940 954	9 607 282	9 605 402
Klientų terminuotieji indėliai	3 508 680	3 512 722	3 638 403	3 632 550
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	65 038	66 146	110 247	111 426
Iš viso finansinių įsipareigojimų	19 907 682	19 996 455	20 533 789	20 634 495

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vertė.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas s.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant galiojančias rinkos palūkanų normas.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas yra įvertinti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų įvykdytas tvarkingas sandoris tarp rinkos dalyvių dabartinėmis rinkos sąlygomis Siekdamas nustatyti tikrąją finansinės priemonės vertę, bankas ir grupė naudoja įvairius metodus: kotiruojamas kainas aktyviose rinkose, vertinimo metodus panaudojant stebimus rinkos duomenis ir vidaus modeliais pagrįstus vertinimo metodus. Informacijos atskleidimo tikslais finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, yra grupuojamos į tikrosios vertės hierarchijos lygius, kurie priklauso nuo vertinimo metoduose naudojamų stebimų rinkos duomenų lygio.

Aktyvi rinka yra ta, kurioje sandoriai vykdomi pakankama apimtimi bei dažnumu, kad būtų galima reguliariai pateikti informaciją apie kainas. Tikslas yra nustatyti kainą, už kurią sandoris būtų įvykdytas nekeičiant priemonės sudėties ir pobūdžio, pagrindinėje rinkoje, kuri grupei ir bankui yra lengvai prieinama.

Tikroji vertė paprastai yra nustatoma individualiai atskiroms finansinėms priemonėms, papildomai atliekant tikrosios vertės koregavimus dė kredito rizikos. Siekiant atspindėti ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies riziką, tikslinimai atliekami remiantis kiekvienos sandorio šalies grynąja rizika. Šie koregavimai atliekami sandorio šalies lygyje ir priklauso nuo kredito pozicijos vertės, esant įsipareigojimų nevykdymui,, įsipareigojimų nevykdymo tikimybės (angl. – probablility of default) ir atgautinos sumos santykio (angl. – recovery rate). Įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir atgautinos sumos santykis yra gaunamas iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap ) rinkos. Sandorio šalims, kurioms tokios informacijos nėra arba ji yra nepatikima dėl kredito pozicijos pobūdžio, yra taikomi alternatyvūs būdai, kur įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra apskaičiuojama remiantis atitinkamo pramonės sektoriaus bendrais kredito indeksais ir (arba) reitingais.

Priemonės yra vertinamos kasdien. Vertinimas atliekamas pagal naujausias ir patikimas bent vieno išorinio rinkos duomenų teikėjo skelbiamas siūlomas kainas (angl. – bid price), kur sandorio kainos tinkamumas yra įvertinamas atsižvelgiant į dabartinius įvykius rinkoje. Priemonių, kurioms reikia taikyti vertinimo modelius, vertinimas atliekamas pagal atitinkamo pramonės sektoriaus standartinius kainodaros modelius, naudojant parametrus, kurie yra pagrįsti stebimais rinkos duomenimis arba yra nustatyti ar patvirtinti nepriklausomo rizikos kontrolės padalinio, jei tai labiau tinkama.

1 lygis: Kotiruojamos rinkos kainos

1 lygio vertinimai atliekami naudojant nekoreguotas identiškų priemonių kotiruojamas rinkos kainas aktyviose rinkose, kur kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos ir šios kainos atspindi faktiškus ir reguliariai vykdomus rinkos sandorius tarp nesusijusių šalių.1 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai: biržoje kotiruojami nuosavybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai ir biržoje prekiaujamos išvestinės finansinės priemonės.

2 lygis: Vertinimo metodai, naudojant stebimus duomenis

2 lygio vertinimo metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrąjai vertei, yra tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami rinkoje. Taikant 2 lygio vertinimo metodus yra naudojami diskontuoti pinigų srautai, pasirinkimo sandorių kainodaros modeliai, naujausi sandoriai ir kitų finansinių priemonių, kurios iš esmės yra tokios pačios, kainos.

Prieinamos reikšmės yra, pavyzdžiui, užsienio valiutų keitimo kursai, vertybinių popierių biržos kainos, rinkos palūkanų normos (Libor ir kt.), stebimų pasirinkimo sandorių kainų numanomas svyravimas už tokį patį laikotarpį ir banko faktiškai įvykdyti sandoriai su viena ar daugiau išorinių sandorio šalių.

2 lygio finansinės priemonės pavyzdžiai: didžioji dalis ne biržos (angl. over the counter) išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip pasirinkimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurie įvertinami naudojant Libor apsikeitimo sandorių palūkanų normą arba užsienio valiuta denominuotą pajamingumo kreivę.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

3 lygis: Vertinimo metodai naudojant reikšmingas nestebimus duomenis

3 lygio metodais apskaičiuota tikroji vertė, kai žemiausio lygio kintamieji, turintys reikšmingą įtaką tikrajai vertei, neparemti prieinamais rinkos duomenimis.

Tokie metodai dažniausiai apima panašių priemonių stebimų duomenų ekstrapoliavimą , istorinių duomenų analizę ar kitų analitinių metodų taikymą. 3 lygio finansinių priemonių pavyzdžiai yra sudėtingesnės ne biržos išvestinės finansinės priemonės, ilgos trukmės pasirinkimo sandoriai, kurių atžvilgiu ekstrapoliuojami kainų svyravimai, ar išvestinės priemonės, priklausančios nuo nestebimos koreliacijos. Kiti pavyzdžiai yra finansinės priemonės, kurios šiuo metu neturi aktyvios rinkos ar įpareigojančios kotiruotės, tokios kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos sąrašus.

Finansinės priemonės gali būti perklasifikuojamos į kitus hierarchijos lygius, kai yra požymių, kad pasikeitė rinkos sąlygos, pavyzdžiui, likvidumas. 2014 ir 2013 metais banke nebuvo finansinių priemonių perklasifikavimo iš vieno lygio į kitą.

Visų finansinio turto bei įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuotąja verte, ir kurių tikrosios vertės pateiktos lentelėse aukščiau, tikrosios vertės yra nustatytos taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais duomenimis, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius - gautinas sumas (kurių balansinė vertė 2014 metų pabaigai buvo 189 162 tūkst. litų, o 2013 m. – 191 126 tūkst. litų). Jų tikroji vertė nustatyta taikant rinkos kainą.

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vertė.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2014 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	61 422	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	1 195 906	61 6 14	10 126
(turtas)	258	405 764	-
Finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(133)	(413 098)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(7 349)	-
Iš viso	1 257 453	46 93 1	10 326

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2013 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	59 895	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	909 613	-	44 369
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	132	259 141	15
Finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(33)	(270 895)	(15)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(7 309)	-
Iš viso	969 607	(1 9 063)	44 569

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2014 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	60 782	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	1 195 906	-	-
Finansinės priemonės - laikomos parduoti	258	405 764 -	- 200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(133)	(413 098)	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai		(7 349)	-
Iš viso	1 256 813	(14 6 83)	200

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2013 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą (1 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis (2 hierarchijos lygis)	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis (3 hierarchijos lygis)
Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	59 228	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	909 613	-	-
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	132	259 141	15
Finansinės priemonės - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(33)	(270 895)	(15)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(7 309)	-
Iš viso	968 940	(1 9 063)	200

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2014 m. gruodžio 31 d.:

	2013 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Perklasifikavimas į 2 hierarchijos lygį	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	2014 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą
Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	44 368 15	1 654 -	513 -	(61 614) -	26 231 (15)	10 126 -
Finansinės priemonės - laikomos parduoti	200	-	-	-	-	200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(15)	-	-	-	15	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje žemiau yra pateikti grupės 3 lygio finansinių instrumentų pasikeitimas 2013 m. gruodžio 31 d.:

	2012 m. gruodžio 31 d.	Įsigijimai	Pardavimai	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	2013 m. gruodžio 31 d.
Finansinis turtas, kurio tikrosios
vertės pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	43 059	1 087	-	223	44 369
Išvestinės finansinės priemonės
(turtas)	-	-	-	(15)	(15)
Finansinės priemonės - laikomos
parduoti	200	-	-	-	200
Išvestinės finansinės priemonės
(įsipareigojimai)	(1 977)	-	-	1 962	(15)

3 lygio finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną ar nuostolius yra SEB banko patronuojamosios rizikos kapitalo įmonės investicijos. Visos grupės rizikos kapitalo verslo investicijos yra valdomas ir jų rezultatai vertinami tikrosios vertės pagrindu kaip nustatyta rizikos valdymo ir investavimo strategijoje.

Šioms finansinėms priemonėms nėra aktyvios rinkos, todėl 2013 metų pabaigoje jų tikroji vertė buvo nustatyta taikant diskontuotų pinigų srautų analizės metodą. Buvo naudojami tokie pagrindiniai duomenys: UAB "Duonos centras": diskonto norma 10,4 procento, tęstinumo diskontuota vertė apskaičiuojama pagal EBITDA daugiklį 5; UAB "C gates": diskonto norma 14,4 procentų, tęstinumo diskontuota vertė apskaičiuojama pagal EBITDA daugiklį 6,5.

Tikroji vertė 2014 metų pabaigoje buvo nustatyta pagal planuojamą šių investicijų pardavimo kainą, todėl šios investicijos buvo perklasifikuotos į 2 lygį. Likusių UAB "SEB Venture Capital" investicijų tikroji vertė buvo nustatyta naudojant EBITDA daugiklius.

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Aukščiau aprašytas klasifikavimas yra taikomas klientams išduotų paskolų bei finansinio lizingo atvejais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

* SĮ - Smulkios įmonės

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 6 869 mln. litų (2013 m. 6 980 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 14 mln. litų (2013 m. – 14 mln. litų) sukauptų palūkanų ir 526 mln. litų (2012 m. – 793mln. litų) atidėjinių paskoloms.

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

• skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
• negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui.

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos.

Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2014 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vertė traukiama į apskaitą, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
3 680 417	935 323	Likučiai centriniuose bankuose	3 680 417	935 323
832 792	3 691 046	Lėšos bankuose	832 792	3 691 046
61 422	59 895	Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	60 782	59 228
		Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis
1 195 907	909 613	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	1 195 906	909 613
406 022	259 288	Išv estinės finansinės priemonės	406 022	259 288
38 199	86 077	Kreditai kredito įstaigoms	38 199	86 077
		Kreditai klientams
2 264 020	2 484 660	Nekilnojamojo turto v aldy mas	2 264 020	2 484 660
5 611 105	5 666 902	Kiti v erslo klientai	5 644 487	5 694 143
368 584	409 035	Viešasis sektorius	368 584	409 035
5 926 839	5 875 230	Būsto kreditai	5 926 839	5 875 230
652 895	728 717	Fiziniai asmeny s	652 895	728 717
		Gautinos lizingo įmokos
1 285 937	1 369 514	Verslo klientai	1 285 937	1 369 655
62 673	49 664	Fiziniai asmeny s	62 673	49 664
8 386	9 075	Kiti	8 617	9 075
		Finansinės priemonės:
189 162	191 126	– gautinos sumos	189 162	191 126
15 045	13 302	– laikomos iki išpirkimo	15 045	13 302
50 559	104 168	Kito turto gry noji v ertė	52 076	105 823
		Nebalansinių straipsnių kredito rizika
3 381 408	2 915 536	Sutarty s suteikti kreditą	3 388 887	2 920 735
451 185	610 245	Suteiktos finansinės garantijos	451 185	610 245
171 105	132 090	Išleisti akredity v ai	171 105	132 090
42 485	39 798	Įsipareigojimai pirkti turtą	42 485	39 798
38	38	Išleistos garantijos deponav us lėšas	38	38
26 696 185	26 540 342	Iš viso gruodžio 31 d.	26 738 153	26 573 911

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Paskolų ir gautinų sumų kategorija apima: likučius centriniuose bankuose, lėšas bankuose, kreditus kredito įstaigose, kreditus klientams, gautinas lizingo įmokas ir finansinių priemonių gautinų sumų klasę.

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 38 pastaboje.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 37 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 38 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 38 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mokėjimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 754 928	8 299	701 395	1 913 422	86 805	4 464 849
Klientų indėliai	13 600 225	700 957	1 001 156	109 830	17 243	15 429 411
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	2 458	7 162	5 884	57 300	1 908	74 713
Kiti finansiniai įsipareigojimai	92 826	8 088	7 940	1 213	10 263	120 330
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	15 450 438	724 506	1 716 375	2 081 765	116 219	20 089 303
Sutarty s suteikti kreditą	2 941 229	228 485	177 803	21 834	12 057	3 381 408
Suteiktos finansinės garantijos	451 223	-	-	-	-	451 223
Išleisti akredity v ai	49 433	10 972	33 167	77 533	-	171 105
Nuomos įsipareigojimai	7 154	6 728	13 264	49 800	66 281	143 227
Įsipareigojimai pirkti turtą	39 253	2 410	822	-	-	42 485

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	Daugiau kaip 3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 887 274	419 809	1 117 728	2 998 569	883 460	7 306 840
Klientų indėliai Išleisti skolos vertybiniai	11 382 963	769 752	933 512	125 296	14 749	13 226 271
popieriai	25 653	17 239	19 525	43 948	14 804	121 169
Kiti finansiniai įsipareigojimai	83 653	9 538	13 438	820	4 085	111 534
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	13 379 543	1 216 338	2 084 203	3 168 632	917 097	20 765 813
Sutarty s suteikti kreditą	2 529 958	184 455	125 625	49 561	25 938	2 915 537
Suteiktos finansinės garantijos	610 283	-	-	-	-	610 283
Išleisti akredity v ai	68 550	29 861	32 423	1 255	-	132 089
Nuomos įsipareigojimai	7 872	7 736	14 464	67 939	34 688	132 699
Įsipareigojimai pirkti turtą	39 313	485	-	-	-	39 798

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 754 928	8 299	701 395	1 913 422	86 805	4 464 849
Klientų indėliai Išleisti skolos vertybiniai	13 624 449	700 957	1 001 156	109 830	17 243	15 453 635
popieriai	2 458	7 162	5 884	57 300	1 908	74 713
Kiti finansiniai įsipareigojimai	92 821	8 086	7 934	1 187	10 263	120 291
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	15 474 657	724 504	1 716 369	2 081 739	116 219	20 113 488
Sutarty s suteikti kreditą	2 948 708	228 485	177 803	21 834	12 057	3 388 887
Suteiktos finansinės garantijos	451 223	-	-	-	-	451 223
Išleisti akredity v ai	49 433	10 972	33 167	77 533	-	171 105
Nuomos įsipareigojimai	7 154	6 728	13 264	49 800	66 281	143 227
Lizingo įsipareigojimai	39 253	2 410	822	-	-	42 485

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 887 274	419 809	1 117 728	2 998 569	883 460	7 306 840
Klientų indėliai	11 403 792	769 752	933 512	125 296	14 749	13 247 100
Išleisti skolos vertybiniai
popieriai	25 653	17 239	19 525	43 948	14 804	121 169
Kiti finansiniai įsipareigojimai	83 653	9 538	13 438	820	4 085	111 534
Iš viso nediskontuotų
finansinių įsipareigojimų,
išskyrus išvestines
priemones	13 400 372	1 216 338	2 084 203	3 168 632	917 097	20 786 642
Sutarty s suteikti kreditą	2 535 157	184 455	125 625	49 561	25 938	2 920 736
Suteiktos finansinės garantijos	610 283	-	-	-	-	610 283
Išleisti akredity v ai	68 550	29 861	32 423	1 255	-	132 089
Nuomos įsipareigojimai	7 872	7 736	14 464	67 939	34 688	132 699
Lizingo įsipareigojimai	39 313	485	0	-	-	39 798

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 987 373	6 479	101 700	405 972	2 927 945	5 429 469
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	29 187	1 759	691	-	-	31 637
Valiutos apsikeitimo sandoriai	3 251 062	-	229	-	-	3 251 291
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	587	111	508	3 590	56	4 851
Valiutos pasirinkimo sandoriai	592					592
Iš viso mokėtinų sumų	5 268 800	8 349	103 128	409 562	2 928 001	8 717 841
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 980 807	6 274	103 336	400 139	2 932 216	5 422 772
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	28 805	2 179	694	-	-	31 678
Valiutos apsikeitimo sandoriai	3 251 108	-	207	-	-	3 251 315
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	587	111	508	3 590	56	4 851
Valiutos pasirinkimo sandoriai	592					592
Iš viso gautinų sumų	5 261 898	8 564	104 744	403 729	2 932 272	8 711 207

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	157 482	9 165	156 282	2 165 354	2 871 751	5 360 035
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	46 965	7 453	3 655	-	-	58 073
Valiutos apsikeitimo sandoriai	63 915	-	41 434		-	105 349
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	117	698	791	1 932	149	3 687
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	1	9	10
Valiutos pasirinkimo sandoriai	2 986	2 103	1 264	-	-	6 353
Iš viso mokėtinų sumų	271 465	19 420	203 425	2 167 288	2 871 909	5 533 506
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	150 985	8 966	158 992	2 155 303	2 877 502	5 351 748
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	46 336	7 564	3 520	-	-	57 420
Valiutos apsikeitimo sandoriai	64 184	-	41 764	-	-	105 948
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	117	698	791	1 932	149	3 687
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	1	9	10
Valiutos pasirinkimo sandoriai	2 986	2 104	1 264	-	-	6 353
Iš viso gautinų sumų	264 607	19 332	206 331	2 157 236	2 877 660	5 525 166

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grupės ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 35 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino..

Lizingo gautinų sumų mokėjimo terminai pateikti 35 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mokėjimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustatė tikslą užtikrinti banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 12 proc. per visus 2014 metus.

Banko ir finansinės grupės 2013 ir 2014 metų pabaigos kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2013 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Bankas	15,51 proc.	20,47 proc.
Finansinė grupė	15,59 proc.	20,35 proc.

Taip pat žr. 36 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei didelių paskolų normatyvas

Paskolų suma vienam skolininkui, atsižvelgus į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį, neturi būti didesnė kaip 25 % banko reikalavimus atitinkančio kapitalo. Kai klientas yra įstaiga (bankas arba investicinė įmonė) arba kai susijusių klientų grupei priklauso viena ar kelios įstaigos, ta vertė negali viršyti 25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. EUR (atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis). Paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms yra neribojama, jeigu konsoliduota visos finansinės grupės priežiūra vykdoma vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentu (CRDIV/CRR) arba analogiškais trečiojoje valstybėje galiojančiais standartais.

Bankas tenkino šiuos normatyvus 2014 m. gruodžio 31 d. bei per visus 2014 metus.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self – Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt..

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemas ORMIS (Operational Risk Management Informatikon System), NAMIS (New Activity Management Information System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS)

Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika. Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grupės veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui.

Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir jos taikomos įvairioms rizikos rūšims: rinkos, kredito, likvidumo, operacinei rizikai. Pagrindinis analizės tikslas yra įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų įtaką banko ir grupės kapitalui ir numatyti veiksmų planą, užtikrinantį banko veiklos tęstinumą nepalankiausio scenarijaus atveju. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims atliekamas mažiausiai kartą per metus o testavimo rezultatai pateikiami banko valdybai.Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės operacijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; praėjusių metų pabaigoje pradėta tarpinių sąskaitų antrinės kontrolės centralizacija, kuri padeda vykdyti aiškaus pareigų atskyrimo pareigą šioje srityje; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Banke veikia trijų lygių kontrolės sistema: verslo padaliniai yra atsakingi už savo veiklos rizikos valdymą, atitikties ir rizikos kontrolės padaliniai užtikrina instrukcijų, taisyklių ir kontrolės mechanizmų efektyvumą, vidaus audito padalinys tikrina visos kontrolės sistemos vientisumą ir efektyvumą.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo euro zonos nare – tai šalies ekonomikai naudingas žingsnis, užtikrinantis jos didesnį finansinį stabilumą, mažesnes įmonių ir namų ūkių finansines sąnaudas, didesnę motyvaciją užsienio investuotojams.2014 metais ekonomikos augimas ir toliau buvo spartus, visų pirma skatinamas vidaus paklausos, o teigiama eksporto įtaka buvo juntama antrąjį metų pusmetį. 2014 metais vartojimo ir investicijų augimas buvo gan spartus, nepaisant šiek tiek prastesnių verslo ir vartotojų nuotaikų. Su Rusijos ir Ukrainos konfliktu susijusi geopolitinė įtampa turėjo neigiamos įtakos ekonomikai visų pirma dėl to, kad buvo veikiama nuotaikų. Priešingai nei buvo tikėtasi, įtaka eksportui (įskaitant Rusijos prekybos sankcijas) buvo minimali, nes įmonės veikė labai lanksčiai.

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

Pagrindinis veiklos sprendimus priimantis organas analizuoja grupės pelną (nuostolį), visą turtą ir visus įsipareigojimus, naudodamas tokius pačius duomenis, kurie pateikiami finansinei atskaitomybei.

Eliminavimas iš visos segmentų turto ir nuosavybės bei palūkanų pajamų ir išlaidų dalies yra susijęs su vidiniu finansavimu tarp segmentų.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Informacija apie pajamas iš klientų už banko ir grupės suteiktas paslaugas bei produktus nėra atskleidžama, nes tokia informacija neanalizuojama grupės lygyje ir todėl nėra paruošta, o kaštai jai apskaičiuoti būtų per dideli.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

• kreditavimo;
• išperkamosios nuomos ir faktoringo;
• likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
• privačiosios bankininkystės turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui. Visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui.

Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinių ir didėlių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystės segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkystės paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

• kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
• prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriai;
• konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
• pinigų valdymas;
• vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
• rizikos kapitalas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvybės draudimo bendrovėms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavybės ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grupės segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grupės segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mokėjimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2014 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	Bal lių tijo s ša	rslo Ve	Inv icij est ų				Info cin ės rma
	ba tar ny	ban kin ink tė ys	val dym as	Ižd as	Op cijo era s	alb lui Pag a v ers	hno log ijos tec	Elim ina vim as	Iš v iso
Palū kan jam ų pa os	434 63 9	432	41	207 23 3	-	-	-	( 6) 176 68	465 65 9
idin ės - v	11 8 20	-	17	164 84 9	-	-	-	( 176 68 6)	-
- i šori nės	422 81 9	432	24	42 384	-	-	-	-	465 65 9
Palū kan išla idos ų	( 3) 174 33	( ) 545	-	4) ( 154 34	-	-	-	176 68 6	( 6) 152 53
idin ės - v - i šori nės	( 164 30 6)	( 545 )	-	( 11 8 35) 142	-	-	-	176 68 6	-
lau oke sči Pas ir m	( ) 10 027 257 66 3	- 262	- 20	( 9) 50 1 72 0	-	-	-	- 9 6	( 6) 152 53 270 82
aja gų ų p mo s idin ės - v	7 9 61	-	861	1 72 0	- -	- -	-	( 81) ( 9 6 81)	5 -
- i šori nės	249 70 2	262	- 861 20	-	-		-		270 82 5
lau oke išla ido Pas ir m sči gų ų s	( 75 2 52)	( 2 14 1)	( 9 2 74)	( 290 )		-	-	- 9 6 81	( 276 ) 77
idin ės - v	( 1 72 0)	-	61) ( 7 9	-	- -	- -	-	9 6 81	-
- i šori nės	( 73 5 32)	( 2 1 41)	3) ( 1 31	( 290 )	-	-	- -	-	( 77 276 )
Gry ios fina nsin ės v iklo nos e s
jam ( išla idos ) pa os	73 4 06	26 211	26) (	93 4 8	-	-	-	-	104 48 4
Gry ios kito jam ( išla idos ) nos s pa os	( 8) 1 40	-	-	317	-	6) (	-		( 7) 1 09
Vei klo eln (nu ost olia i) s p as	514 715	24 219	02 11 6	529 59	-	6) (	-	-	610 05 9
Išla idos alui kito pe rson s ,
s iš ad min istra cinė laid os	( 247 28 2)	( 546 )	97) ( 3 0	( 831 )	240	42 2 3	66 2 4	-	( 246 70 8)
Nus idėv ėj ima s/a tiza cija mor	( 04) 16 9	( 27)	14) (	3) (	( 177	) 7) ( 1 29	4) ( 1 94	-	( 20 366 )
Fina nsin ių p riem onių
cijų ulta tas op era rez	1 73 3	-	-	-	-	( ) 425	4) (	-	1 30 4
Iš v iso stol ių dėl nuo
maž ėjus ios tės su v er	( 19 4 64)	-	-	-	-	-	-	-	( 19 4 64)
ieš Pel lno kes tį nas pr pe mo	232 79 8	23 646	91 8 4	695 58	63	614	518	-	324 82 5
Peln oke sčio dos o m są nau	( 58) 74 5	( 3)	( ) 358	-	-	-	-	-	( ) 74 919
Gry is m etų lna nas pe s	158 24 0	23 643	3 8 13	695 58	63	614	518	-	249 90 6
Iš v iso tur to	18 4 75 8 04	75 8 34	375 26	944 5 7 69	63	614	0 1 48	( 29) 1 04 6 4	23 303 68 5
Iš v iso įs ipa reig oj imų	15 8 16 5 23	52 191	52 17 2	73 5 7 11 8	-	-	962	( 1 04 6 4 29)	20 552 37 2
Nem ialio jo, teria liojo ir i stic inio ater ma nve
įs ig ij ima tu rto s	18 048		259						18 307

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2014 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

			Elim inav ima s
		Pa lūka nų
		jam iš pa os
		tinų gau su mų
		( fina nsi nės
		iem onė s) pr	Kiti
	Seg ntų me	idra udi aps mo	kor oja ntys egu	Fin inės ans
	atsk leid ima s	dor io san	įra šai	atas kait os
Palū kan jam ų pa os	465 65 9		( 33) 4 6	461 02 6
Palū kan išla idos ų	( 6) 152 53	8 16 8	3	( 5) 144 36
Pas laug oke sčių jam ų m pa os	270 82 5	-	( ) 475	270 35 0
sčių Pas laug oke aud ų m sąn os	( 76) 77 2		5 2 80	( 96) 71 9
Gry fina ios nsin ės v iklos nos e
jam pa os	104 48 4	( 8) 8 16	( ) 175	96 141
Gry ios kitos jam nos pa os	( 1 09 7)	-	6 6 43	5 33 9
Vei klos lnas pe	610 05 9	-	6 6 43	616 49 5
Išlai dos alui , kit per son os
ad min istra cinė s iš laido s	( 246 708 )	-	7) ( 6 44	( 253 155 )
Nus idėv ėj ima s/am ortiz acij a	( 20 3 66)			( 20 3 66)
Fina nsin ių p riem onių
ijų r ltata op erac ezu s	1 30 4	-		1 30 4
Iš v iso stol ių dėl nuo
maž ėjus ios tės su v er	( 19 4 64)	-	11	( 19 4 53)
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	324 82 5	-	-	324 82 5
Peln oke sčio (są dos ) o m nau	( 19) 74 9	-	-	( 19) 74 9
Gry is m etų lnas nas pe	249 90 6	-	-	249 90 6

Kiti koreguojantys įrašai yra korekcijos dėl skirtingo pajamų ir sąnaudų traktavimo valdymo ataskaitose.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2013 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	Bal tijo s ša lių	rslo Ve	icij Inv est ų				Info cin ės rma
	ba tar ny	ban kin ink tė ys	val dym as	Ižda s	Op cijo era s	alb lui Pag a v ers	hno log ijos tec	Elim ina vim as	Iš v iso
Palū kan jam ų pa os	455 06 4	1 02 0	43	115 202	-	-	-	( 185 88 1)	472 36 1
idin ės - v	13 6 50	-	13	218 172	-	-	-	( 1) 185 88	-
- i šori nės	441 414	1 02 0	30	897 29	-	-	-	-	472 36 1
Palū kan išla idos ų	( 191 68 3)	( 566 )	3) (	( 185 104 )	-	-	-	185 88 1	( 191 5) 47
idin ės - v	( 5) 171 65	( ) 566	3) (	57) ( 13 6	-	-	-	185 88 1	-
- i šori nės	( 20 028	) -	-	7) ( 171 44	-	-	-	-	( 191 47 5)
Pas laug ir m oke sči ajam ų ų p os	250 733	262	21 5 69	-	-	-	-	( 3) 9 15	263 411
idin ės - v	9 15 3	-	-	-	-	-	-	( 3) 9 15	-
- i šori nės	241 58 0	262	69 21 5	-	-	-	-	-	263 411
Pas laug ir m oke sči išla ido s ų ų	( ) 66 859	-	( 85) 9 4	( ) 469	-	-	-	9 15 3	( ) 67 660
idin ės - v	-	-	84) ( 8 6	( 469 )	-	-	-	9 15 3	-
- i šori nės	( 66 859	) -	( ) 801	-	-	-	-	-	( ) 67 660
Gry ios fina nsin iklo ės v nos e s
jam os ( išla idos ) pa	103 45 5	219	53) (	( 673 )	-	-	-	-	102 94 8
Gry ios kito jam os ( išla idos ) nos s pa	( 1) 1 67	-	-	254	6) (	11) (	-	-	( 4) 1 43
Vei klos lnas (nu ost olia i) pe	549 03 9	935	71 12 0	23 16 1	6) (	11) (	-	-	578 151
Išla idos alui , kit per son os
s iš ad min istra cinė laid os	( 4) 269 69	( 5) 1 05	5) ( 3 18	( ) 586	126	0 1 26	08 2 4	-	( 6) 270 72
Nus idėv ėj ima s/am ortiz acij a	( 16 8 23)	( 39)	31) (	2) (	( 253	) 6) ( 1 89	7) ( 2 18	-	( 21 2 31)
Fina nsin ių p riem onių
ijų r ltata op erac ezu s	18	-	-	-	-	8	-	-	26
Iš v iso stol ių dėl nuo
maž ėjus ios tės su v er	( 42 691	) -	-	-	-	-	-	-	( 42 691 )
Pel (nu ost olia i) p rieš lno kes tį nas pe mo Peln oke sčio aud	219 84 9	( ) 159	55 8 8	35 15 5	( 133	) ( ) 639	221	-	243 52 9
o m sąn os Gry is m etų lna s (n toli s) nas pe uos	( 29 834 190 015	) ( 8) 167	8) ( 1 37 77 7 4	- 35 15 5	- 133	- 639	- 221	-	( 31 2 20) 212 30 9
		( )			(	) ( )		-
Iš v iso turt o	17 8 82 941	57 0 31	176 24	80 7 61 2 3	-	-	2 1 73	( 4) 1 98 7 31	23 590 94 6
Iš v iso įs ipa reig oj imų	15 3 02 148	57 1 98	09 15 7	95 7 59 9 3	133	639	1 1 51	( 1 98 7 31 4)	20 989 419
Nem ialio jo, eria liojo ir in ticin io ater mat ves
tu rto įs ig ij ima s	16 711	-	106	-	-	-	-	-	16 817

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2013 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

			Elim ina vim as
	Seg ntų me	Pa lūk anų iš jam pa os tin gau ų s um ų ( fin inė ans s onė s) iem pr idr aud imo aps	Kit i kor oja nty egu s	inė Fin ans s
	ats kle idim as	do rio san	įra šai	ata ska itos
Pal ūka jam nų pa os	472 36 1		( ) 1 3 76	470 98 5
Pal ūka išla idos nų	( ) 191 47 5	9 2 00	30	( ) 182 24 5
Pas laug oke sči aja ų m ų p mo s	263 41 1	-	88 1 3	264 79 9
sči Pas laug oke udo ų m ų s ąna s	( ) 67 660		7	( ) 67 653
Gry sios fin inės iklo no ans v e s
jam pa os	102 94 8	( 9 2 00 )	267	94 015
Gry sios kit jam no os pa os	( 34 ) 1 4	-	26 7 2	92 5 7
Vei klo eln s p as	57 8 1 51	-	42 7 5	585 69 3
Išla idos nalu i, kito pe rso s
ad min istra cinė s iš laid os	( ) 270 72 6	-	( 17) 7 5	( ) 278 24 3
Nus idėv ėj ima s/a rtiza cija mo	( ) 21 231		( ) 25	( ) 21 25 6
Fin inių iem oni ans pr ų
cijų ulta tas op era rez	26	-	-	26
Iš v iso sto lių dėl nuo
žėj usio ertė su ma s v s	( ) 42 691	-	-	( ) 42 691
Pel ieš lno oke stį nas pr pe m	243 52 9	-	-	243 52 9
čio (są ) Pel kes dos no mo nau	( ) 31 220	-	-	( ) 31 220
Gry is m lna etų nas pe s	212 30 9	-	-	212 30 9

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
461 026	470 985	Palūkanų pajamos:	461 118	470 505
219	83	už likučius centriniuose bankuose	219	83
20 226	10 999	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	20 769	11 562
381 040	396 711	už kreditus ir avansus klientams	380 609	395 692
9 609	11 159	už Vyriausybės vertybinius popierius–gautinas sumas	9 609	11 159
35 875	40 053	už lizingo portfelį	35 879	40 059
2 235	2 252	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti	2 211	2 222
		už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokytis
11 822	9 728	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	11 822	9 728
(144 365)	(182 245)	Palūkanų išlaidos:	(144 386)	(182 262)
(76 140)	(100 666)	įsiskolinimams kredito įstaigoms	(76 161)	(100 683)
(8 317)	(14 914)	klientų indėliams	(8 317)	(14 914)
(1 835)	(8 785)	skolos vertybiniams popieriams	(1 835)	(8 785)
(58 073)	(57 880)	indėlių draudimo įmokos	(58 073)	(57 880)
316 661		288 740 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	316 732	288 243

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grupė				Bankas
	2014	2013		2014	2013
			(Nuostolių), nuostolių atstatymų dėl kreditų institucijų kreditų
	(2)	2	sumažėjusios vertės per metus grynoji vertė	(2)	2
			(Nuostolių), nuostolių atstatymų dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės
	14 195	83 780	grynoji vertė	14 195	83 780
	(2 441)	(3 109)	Atgauti nurašyti kreditai	(2 441)	(3 109)
	11 752		80 673 (Nuostolių), nuostolių atstatymų dėl sumažėjusios kreditų vertės	11 752	80 673

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2014 ir 2013 metais:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis sausio 1 d.
708 950	1 022 564	(21 pastaba)	708 950	1 022 564
		Nuostolių dėl sumažėjusios vertės/(atstatymo) grynoji vertė
14 195	83 780	pelno (nuostolių) ataskaitoje	14 195	83 780
(1 038)	18 361	Kiti verslo klientai	(1 038)	18 361
(630)	46 106	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(630)	46 106
1 229	10 633	Būsto kreditai	1 229	10 633
14 634	8 680	Fiziniai asmenys	14 634	8 680
(268 301)	(396 923)	Nurašyti kreditai	(268 301)	(396 923)
(64 711)	(61 038)	Kiti verslo klientai	(64 711)	(61 038)
(87 338)	(305 037)	Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	(87 338)	(305 037)
(116 252)	(30 848)	Fiziniai asmenys	(116 252)	(30 848)
963	(471)	Valiutos kurso pokyčio įtaka	963	(471)
		Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės
455 807	708 950	likutis gruodžio 31 d.	455 807	708 950

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 21 pastaboje.

2014 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 679 902 tūkst. litų (2013 m. – 1 101 443 tūkst. litų). 2014 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 386 tūkst. litų palūkanų (2013 m. – 403 tūkst. litų). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 223 tūkst. litų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2013 m. – 418 tūkst. litų ).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2014 metais buvo 10 057 tūkst. litų (2013 m. – 15 495 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
70 023	83 930	vertės	70 023	83 930
949	1 285	Nuostoliai dėl kito abejotino turto sumažėjusios vertės	949	1 285
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų ir kito turto
70 972	85 215	sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	70 972	85 215

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2014 ir 2013 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
(1 533)	(34 191)	vertės atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 533)	(34 191)
-	1 160	Nuostoliai dėl investicinio turto sumažėjusios vertės	-	1 160
-	2 700	Nuostoliai dėl perimto turto sumažėjusios vertės	-	2 700
		Atsiimto turto pagal nutrauktas sutartis realizavimo
-	(3 084)	rezultatas	-	(3 084)
		Nuostolių atstatymas dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
(1 533)	(33 415)	sumažėjusios vertės	(1 533)	(33 415)
Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios
83 930	133 865	vertės likutis sausio 1 d. (22 pastaba)	83 930	133 865
		Nuostolių dėl sumažėjusios vertės atstatymas
(1 533)	(34 191)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(1 533)	(34 191)
(1 501)	(34 808)	Verslo klientai	(1 501)	(34 808)
(3)	587	Fiziniai asmenys	(3)	587
(29)	30	Kiti	(29)	30
(12 897)	(15 619)	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	(12 897)	(15 619)
(12 897)	(15 590)	Verslo klientai	(12 897)	(15 590)
-	(29)	Fiziniai asmenys		(29)
523		(125) Valiutos kurso pokyčio įtaka	523	(125)
		Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio
		sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 22 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
78 845	77 581	Už pinigų pervedimo operacijas	78 848	77 581
103 898	101 699	Už mokamųjų kortelių paslaugas	103 898	101 699
12 518	10 779	Už vertybinių popierių operacijas	12 518	10 779
75 089	74 740	Kitos paslaugų komisinių pajamos	62 143	61 597
270 350		264 799 Pajamos už paslaugų mokesčius	257 407	251 656
(2 024)	(2 187)	Už pinigų pervedimo operacijas	(2 024)	(2 187)
(51 882)	(50 971)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(51 882)	(50 971)
(2 413)	(2 405)	Už vertybinių popierių operacijas	(2 413)	(2 405)
(15 677)	(12 090)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(12 236)	(11 292)
(71 996)		(67 653) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(68 555)	(66 855)

8 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2014	2013
UAB "SEB investicijų valdymas"	7 477	7 351
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	7 477	7 351

9 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Realizuotasis pelnas už prekybinių skolos
3 576	3 589	vertybinių popierių operacijas	3 576	3 589
		Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių
(528)	(1 225)	skolos vertybinių popierių operacijas	(528)	(1 225)
		Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
		popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(209)	(2 281)	apdrausta	(209)	(2 281)
		Vyriausybės vertybiniai popieriai–gautinos sumos,
(5 021)	(7 093)	kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta	(5 021)	(7 093)
		Vyriausybės vertybinių popierių, kurių tikrosios vertės pokytis
4 603	(988)	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, rezultatas	4 619	(988)
		Kito finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno
-	223	(nuostolių) ataskaitą rezultatas	-	-
		Realizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
(8 114)	(14 566)	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	(8 114)	(14 566)
		Nerealizuotas rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo
5 486	14 984	priemones, skirtas tikrosios vertės rizikai mažinti	5 486	14 984
4 534	26 129	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	4 534	26 129
3 286	4 634	Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	3 286	4 634
		Iš viso grynojo pelno (nuostolių) už skolos
		vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
7 613	23 406	priemonių operacijas	7 629	23 183

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grupė				Bankas
2014	2013		2014	2013
57 034	56 883	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	57 055	56 888
5 976	14 420	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	5 984	14 469
63 010		71 303 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	63 039	71 357

11 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grupė				Bankas
	2014	2013		2014	2013
	99 266	96 546	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos Valstybiniam	98 116	94 793
	33 869	32 595	socialinio draudimo fondui)	33 494	32 020
	133 135		129 141 Iš viso personalo išlaidų	131 610	126 813

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	2014	2013
AB SEB bankas	1 785	1 731
UAB "SEB investicijų valdymas"	9	9
UAB "SEB Venture Capital"	1	1
Iš viso darbuotojų	1 795	1 741

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse bei atvirkščiai.

12 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
36 202	43 492	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	36 009	43 223
9 655	9 317	Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas	9 614	9 246
335	406	Investicinio turto nusidėvėjimas	335	406
11 067	10 873	Audito ir konsultacijų išlaidos	10 953	10 733
38 123	47 485	Biuro ir programinės įrangos priežiūra	38 017	47 485
6 096	7 596	Komunikacijos išlaidos	5 904	7 352
(3 074)	7 877	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	(3 079)	7 812
4 495	5 740	Transporto išlaidos	4 409	5 640
7 149	6 703	Reklamos ir rėmimo išlaidos	7 065	6 450
10 376	10 543	Amortizacija	10 376	10 543
4 633	4 134	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	4 619	4 130
-	25	Išnuomoto turto nusidėvėjimas	-	25
1 386	1 276	Darbuotojų mokymo išlaidos	1 365	1 264
1 921	1 998	Banko operacijų draudimas	1 921	1 998
561	474	Labdara ir parama	560	474
10 157	12 393	Kitos išlaidos	9 829	12 098
139 082		170 332 Iš viso kitų administracinių išlaidų	137 897	168 879

Eilutės "Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms" neigiamas likutis 2014 metų gale susidarė dėl to, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba grąžino bankui baudą, kurią ji 2012 metais skyrė bankui už susitarimus, neva nepagrįstai ribojusius konkurenciją grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Bankas apskundė šį sprendimą ir 2014 m. balandžio 8 d. vyriausiasis administracinis teismas panaikino šią Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grupė				Bankas
2014	2013		2014	2013
10 192	1 371	Ataskaitinių metų pelno mokestis	9 856	-
26 480	-	Ankstesnių metų pelno mokestis	26 480	-
38 247	29 849	Atidėtasis pelno mokestis	38 222	29 834
74 919		31 220 Iš viso pelno mokesčio	74 558	29 834

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grupė		Bankas
2014 2013		2014	2013
324 825 243 529	Pelnas prieš pelno mokestį	300 166	242 145
48 724 36 529	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	45 025	36 322
(10 389) (7 152)	Neapmokestinamosios pajamos	(7 003)	(9 390)
2 570 1 843	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	2 522	2 902
7 534 -	Anksčiau pripažinto atidėto pelno mokesčio atstatymas	7 534	-
26 480 -	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	26 480	-
74 919	31 220 Iš viso pelno mokesčio	74 558	29 834

Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų Lietuvoje yra 15 procentų.

Atidėtasis mokestis

Grupė		Bankas
2014 2013		2014	2013
167 633 197 753	Turto likutis sausio 1 d. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	167 600	197 706
(38 247) (29 849)	ataskaitoje	(38 222)	(29 834)
(340) (273)	Atidėtojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	(340)	(273)
129 047	167 633 Turto likutis gruodžio 31 d.	129 039	167 600

2014 ir 2013 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
110	450	traukiamas į nuosavą kapitalą	110	450
3 649	5 998	Amortizacija ir nusidėvėjimas	3 649	5 998
1 272	8 344	Sukauptos sąnaudos	1 264	8 311
7 199	17 323	Atidėjiniai	7 199	17 323
121 913	141 158	Sukauptas mokestinis nuostolis	121 913	141 158
134 143		173 273 Atidėtojo pelno mokesčio turto grynoji vertė	134 135	173 240
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
1 934	2 718	Vertybinių popierių, kurių rizika yra apdrausta, perkainojimas	1 934	2 718
868	235	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	868	235
2 294	2 687	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	2 294	2 687
5 096	5 640	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji vertė	5 096	5 640

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

2014 m. gruodžio 31 d. banke įtraukta į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 121 913 tūkst. Litų (2013 m. gruodžio 31 d. - 141 158 tūkst. Litų), iš kurių 301 tūkst. Litų (2013 m. gruodžio 31 d. - 1 623 tūkst. Litų) yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Nuo 2014 m. sausio 1d. ne daugiau kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno gali būti mažinama perkeliamų mokestinių nuostolių suma.

Vadovybė tikisi, kad bankas panaudos 29 244 tūkst. litų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 99 795 tūkst. litų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos. Atitinkamos sumos 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 30 040 tūkst. litų ir 137 560 tūkst. litų.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grupė		Bankas
2014 2013		2014	2013
	Nepanaudotas mokestinis nuostolis
812 759 941 052	Mokestinis nuostolis, kurio perkėlimo terminas	812 759	941 052
812 759	941 052 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	812 759	941 052

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		(Nuostolis) pelnas iš parduoti laikomo finansinio
2 064	1 565	turto, prieš mokesčius	2 064	1 565
(340)	(273)	Atidėto pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(340)	(273)
		Pelnas iš parduoti laikomo
		finansinio turto, išskaičiavus
1 724	1 292	atidėtuosius mokesčius	1 724	1 292

14 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grupė
	2014	2013
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	249 906	212 309
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	16,18	13,75

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

15 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
476 807	438 591	Privalomosios atsargos	476 807	438 591
2 061 730	47 963	Tiksliniai indėliai	2 061 730	47 963
1 141 880	448 769	Laisvai disponuojamos lėšos	1 141 880	448 769
3 680 417		935 323 Iš viso likučių centriniame banke	3 680 417	935 323

Privalomosios atsargos sudaro 3 procentus (2013 metais — 3 proc.) nuo klientų indėlių, ne ilgesnių nei 2 metai, likučio, skaičiuojant pagal paskutinės praėjusio mėnesio dienos duomenis. Lietuvos bankas skaičiuoja atlyginimą už privalomųjų atsargų laikymą kredito įstaigoms pagal Europos centrinio banko bazinę indėlių normą (0,00 proc., galiojančią nuo 2013m. liepos 11 d.).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

15 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE (TĘSINYS)

Eilutės "Tiksliniai indėliai" suma susideda iš valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" pervestų lėšų likučio (suma 2014 m. gruodžio 31 d. — 41 730 tūkst. litų, o suma 2013 m. gruodžio 31 d — 47 963 tūkst. litų), skirto draudimo išmokoms išmokėti AB banko "Snoras" indėlininkams (gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms), kai buvo nutraukta AB banko "Snoras" (taip pat žr. 32 pastabą), o taip pat lėšų, įkeistų centriniam bankui už išankstinį eurų pristatymą Lietuvai įsivedant eurą kaip nacionalinę valiutą (suma 2014 m. gruodžio 31 d. — 2 020 028 tūkst. litų, nebuvo 2013 m. gruodžio 31 d.).

16 PASTABA LĖŠOS BANKUOSE

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
145 923	202 751	Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose	145 923	202 751
671 145	385 235	Vienos nakties indėliai	671 145	385 235
15 724	3 103 060	Terminuotieji indėliai	15 724	3 103 060
832 792	3 691 046 Iš viso		832 792	3 691 046

Lėšos bankuose 2014 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 17 mln. litų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 0,2 mln. litų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas.

Lėšos bankuose 2013 m. gruodžio 31 d. yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 153 mln. litų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 1 mln. litų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas

Aukščiau pateiktos sumos nėra pradelstos ar nuvertėjusios.

17 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė		Bankas
	60 900 2013 m. sausio 1 d.	60 234
-	Vertybinių popierių įsigijimas	-
(2 542)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(2 512)
2 252	Palūkanų pajamos	2 222
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(2 281)	apdrausta	(2 281)
1 565	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	1 565
	59 895 2014 m. sausio 1 d.	59 228
305	Vertybinių popierių įsigijimas	-
(2 867)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(2 512)
2 235	Palūkanų pajamos	2 211
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika
(209)	apdrausta	(209)
2 064	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	2 064
	61 422 2014 m. gruodžio 31 d.	60 782

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro keturių metų termino skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

18 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos
214 042	79 161	Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	214 042	79 161
		Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji
1 053 604	874 821	vertė (pirminis pripažinimas)	981 864	830 452
1 267 646	953 982	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė	1 195 906	909 613

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas), yra SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones (71 740 tūkst. litų 2014 m. gruodžio 31 d. ir 44 369 tūkst. litų 2013 m. gruodžio 31 d.) bei banko investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, kurių suma 981 864 tūkst. litų 2014 m. gruodžio 31 d. (2013 m. gruodžio 31 d. - 830 452 tūkst. litų). Pirminio pripažinimo metu jis priskiriamas turtui, kurio į pelno (nuostolio) ataskaitą traukiama tikroji vertė, nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją/rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB "SEB Venture Capital" verslo tikslas –pelnas iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

Lentelėje nurodyta finansinio turto, įtraukiamo į apskaitą tikrąja verte, dinamika.

Grupė		Bankas
507 293	2013 m. sausio 1 d.	464 234
813 730	Vertybinių popierių įsigijimas	812 643
(453 154)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(453 154)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
6 952	ataskaitoje	6 729
874 821	2014 m. sausio 1 d.	830 452
586 779	Vertybinių popierių įsigijimas	585 126
(448 946)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(448 433)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
40 950	ataskaitoje	14 719
	1 053 604 2014 m. gruodžio 31 d.	981 864

Finansinio turto, traukiamo į apskaitą tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėse "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" ir "Pelnas (nuostoliai) iš nuosavybės finansinių priemonių".

Toliau pateikiami 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal "Standard & Poor's" ar atitinkamos agentūros duomenis:

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės skolos vertybiniai

popieriai
	2014	2013
A- BBB	1 195 906	909 613
Iš viso	1 195 906	909 613

Banko ir grupės finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, skirtumą sudaro SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones, kurių reitingai nenustatomi.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

2014 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 111 354 tūkst. litų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 9-12. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 287 464 tūkst. litų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 2 vidaus rizikos grupei.

2013 m. gruodžio 31 d. sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 184 911 tūkst. litų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 6-11. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 68 667 tūkst. litų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso32 vidaus rizikos grupei.

Grupės ir Banko išvestinės finansinės priemonės:

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2014 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	42 730	42 689	1 016	837
Valiutos apsikeitimo sandoriai	3 251 315	3 251 291	1 237	1 281
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	1 044	1 044	9	9
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	1 044	1 044	2	2
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Būsimieji sandoriai	5 870	1 726	11	105
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	2 622 003	2 622 003	111 354	116 990
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	231 338	231 338		21 623
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 250 197	4 250 197	287 464	267 533
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	22 458	22 458	-	-
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	42 849	42 849	4 876	4 851
Indeksuoto indėlio išvestinė dalis			53
Kitos išvestinės finansinės priemonės Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )	19 429	19 429	-
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	10 490 277	10 486 068	406 022	413 231

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	192 555	192 609	1 867	1 907
Valiutos apsikeitimo sandoriai	-	-	-	-
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	14 048	14 048	90	90
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 098 429	3 098 429	120 293	124 221
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	231 338	231 338	-	27 109
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 986 090	3 986 090	133 286	113 914
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	27 291	27 291	15	15
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	70 217	70 217	3 635	3 632
Indeksuoto indėlio išvestinė dalis	-	-	47	-
Kitos išvestinės finansinės priemonės
Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )	20 578	20 578	55	55
Iš viso išvestinių priemonių turto /	7 640 546	7 640 600	259 288	270 943

20 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ

Kreditų kredito įstaigoms skirstymas pagal šalis:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
19 751	5	Vokietija	19 751	5
6 692	1	Didžioji Britanija	6 692	1
3 739	-	Austrija	3 739	-
2 935	321	Baltarusija	2 935	321
2 410	-	Prancūzija	2 410	-
1 464	-	Lietuva	1 464	-
1 000	790	Kinija	1 000	790
87	1 013	Vietnamas	87	1 013
60	-	Jungtiniai Arabų Emiratai	60	-
48	31	Olandija	48	31
7	1 434	JAV	7	1 434
5	2	Airija	5	2
1	-	Danija	1	-
-	44 169	Švedija		44 169
-	20 477	Turkija		20 477
-	13 829	Rusijos federacija		13 829
-	4 007	Latvija		4 007
38 199		86 079 Iš viso kreditų kredito įstaigoms	38 199	86 079
-	(2)	Nuostoliai dėl v ertės sumažėjimo	-	(2)
38 199	86 077	Kreditų kredito įstaigoms grynoji vertė	38 199	86 077

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms yra suteikta be užstato. 2014 m. gruodžio 31 d. 1 tūkst. litų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos 1 – 7 dienas, 6 tūkst. litų 8 – 30 dienų, 4 tūkst. litų – daugiau negu 60 dienų. 2013 m. gruodžio 31 d. 1 tūkst. litų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau negu 60 dienų.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų institucijoms grynosios vertės analizė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus:

	2014	2013
A-	25 519	-
AA-	4 697	2
A	3 427	801
B-	2 934	200
AA+	1 465	-
Not available	89	5 020
BBB+	60	-
BB+	6	20 897
A+	2	45 627
BB	-	1 507
CCC+	-	121
BBB-	-	11 902
	38 199	86 077

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis	Nekilnojamojo	Kiti verslo
2014 m. gruodžio 31 d.	sektorius	turto valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	67	1 562 329	1 772 732	5 494 242	453 000	9 282 367
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	241	131 928	317 333	4 996	7 831	462 329
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	2 810	437 151	-	-	439 961
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	2 479	115 830	294 082	846	900	414 137
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	238	773	929 117	8	9	930 145
Užtikrinti kitu užstatu	200	573 003	1 133 470	569 718	21 593	2 297 984
Kreditai be užtikrinimo	365 359	1 065	870 051	19 535	229 696	1 485 706
Iš viso kreditų klientams	368 584	2 387 738	5 753 936	6 089 345	713 029	15 312 632
2013 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	146	1 514 187	1 233 333	5 398 778	519 397	8 665 841
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	284	85 566	86 709	8 861	9 107	190 527
Užtikrinti Vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	32 873	67 089	-	-	99 962
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	4 149	512 878	1 111 124	3 727	1 163	1 633 041
Užtikrinti atsargomis ir	282	4 402	750 650	10	9	755 353
Užtikrinti kitu užstatu	433	504 169	1 481 486	636 094	35 604	2 657 786
Kreditai be užtikrinimo	403 741	41 767	1 138 503	57 287	256 927	1 898 225
Iš viso kreditų klientams	409 035	2 695 842	5 868 894	6 104 757	822 207	15 900 735

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vertė lentelėje paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei. 2014 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis sudarė 77,13 proc. banko paskolų portfelio sumos (2013 m. – 74,66 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė 1 379 tūkst. litų (iš jų 4 tūkst. litų sukauptų palūkanų), o vertybinių popierių vertė yra 2 836 tūkst. litų (2013 m. – 794 tūkst. litų ir 1 817 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavybės vertybiniai popieriai (1 114 tūkst. litų), fondai (337 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (1 385 tūkst. litų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	2014	2013
Neuždelsti ir vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 928 674	1 839 633
Kiti verslo klientai	5 265 435	5 240 252
Viešasis sektorius	368 484	405 892
Būsto kreditai	5 632 135	5 531 136
Fiziniai asmenys	593 555	636 752
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	13 788 283	13 653 665
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	59 391	175 704
Kiti verslo klientai	231 316	246 832
Viešasis sektorius	100	3 143
Būsto kreditai	448 018	559 906
Fiziniai asmenys	105 460	160 058
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	844 285	1 145 643
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	399 673	680 505
Kiti verslo klientai	257 185	381 810
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	9 192	13 715
Fiziniai asmenys	14 014	25 397
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	680 064	1 101 427
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	2 387 738	2 695 842
Kiti verslo klientai	5 753 936	5 868 894
Viešasis sektorius	368 584	409 035
Būsto kreditai	6 089 345	6 104 757
Fiziniai asmenys	713 029	822 207
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	15 312 632	15 900 735
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(123 718)	(211 182)
Kiti verslo klientai	(109 449)	(174 751)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(162 506)	(229 527)
Fiziniai asmenys	(60 134)	(93 490)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės	(455 807)	(708 950)
Iš viso kreditų klientams grynoji vertė	14 856 825	15 191 785

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	2014	2013
Individualiai vertinami kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	399 672	680 504
Kiti verslo klientai	257 186	381 811
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	9 192	13 715
Fiziniai asmenys	14 014	25 397
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjusi	680 064	1 101 427
Nuostoliai dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(109 500)	(183 937)
Kiti verslo klientai	(85 437)	(131 480)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(6 750)	(10 442)
Fiziniai asmenys	(10 250)	(20 069)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios individualiai vertinamų kreditų vertės	(211 937)	(345 928)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis	Nekilnojamojo	Kiti verslo
	sektorius	turto valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grupės	173 930	10 054	1 288 036	-	-	1 472 020
8 rizikos grupė	95 955	65 196	551 198	-	-	712 349
9 rizikos grupė	26 249	698 301	1 317 420	-	-	2 041 970
10 rizikos grupė	508	591 363	1 319 903	-	-	1 911 774
11 rizikos grupė	-	173 684	214 523	-	-	388 207
12 rizikos grupė	71 842	251 638	209 645	-	-	533 125
13–16 rizikos grupės	-	131 382	161 239	-	-	292 621
Homogeninės kreditų grupės	-	7 056	203 471	5 632 135	593 555	6 436 217
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	368 484	1 928 674	5 265 435	5 632 135	593 555	13 788 283
2013 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grupės	116 518	130 417	832 960	-	-	1 079 895
8 rizikos grupė	140 410	68 615	497 989	-	-	707 014
9 rizikos grupė	43 581	580 433	1 525 325	-	-	2 149 339
10 rizikos grupė	14 144	447 681	1 390 793	-	-	1 852 618
11 rizikos grupė	-	274 724	317 465	-	-	592 189
12 rizikos grupė	-	180 121	242 761	-	-	422 882
13–16 rizikos grupės	91 239	152 477	229 120	-	-	472 836
Homogeninės kreditų grupės	-	5 165	203 839	5 531 136	636 752	6 376 892
Iš viso neuždelstų ir vertė
nesumažėjusi	405 892	1 839 633	5 240 252	5 531 136	636 752	13 653 665

Mažmeninių ir verslo klientų rizikos vertinimo metodologija yra aprašyta 3 pastabos "Finansinės rizikos valdymo politika" dalyje "Kredito rizikos klasifikavimas".

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama mažmeninių skolininkų (homogeninės klientų grupės) paskolų kokybė, atsižvelgus į paskirstymą pagal jų rizikos grupes, kur grupė A parodo žemiausią riziką:

	2014	2013
A	5 046 568	4 913 431
B	521 895	504 316
C	193 973	207 409
D	499 237	501 328
E	170 891	247 090
Nenustatytas reitingas	3 653	3 318
	6 436 217	6 376 892

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB "SEB Venture Capital" suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 4 094 tūkst. litų (2013 m. – 12 662 tūkst. litų). Rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis	Nekilnojamo turto	Kiti verslo
	sektorius	valdymas	klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	100	17 722	81 629	70 611	8 406	178 468
Uždelsti 8–30 dienų	-	5 490	95 354	97 033	12 377	210 254
Uždelsti 31–60 dienų	-	8 258	15 181	65 534	7 829	96 802
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	27 921	39 152	214 840	76 848	358 761
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	100	59 391	231 316	448 018	105 460	844 285
Įkeisto turto tikroji vertė	-	59 126	102 828	402 545	63 921	628 420
2013 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	2 806	14 287	59 194	89 569	9 253	175 109
Uždelsti 8–30 dienų	337	3 194	126 219	100 635	14 350	244 735
Uždelsti 31–60 dienų	-	1 539	12 995	55 835	10 975	81 344
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	156 684	48 424	313 867	125 480	644 455
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	3 143	175 704	246 832	559 906	160 058	1 145 643
Įkeisto turto tikroji vertė	-	167 326	107 230	466 760	79 778	821 094

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2014 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2015 m. sausio mėn., buvo 157 686 tūkst. litų (2013 m. – 148 270 tūkst. litų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – 100 tūkst. litų (visi kreditai 2013 metais), nekilnojamojo turto valdymo sektorius – visi kreditai 2014 ir 2013 metais, kiti verslo klientai – 77 137 tūkst. litų (2013 m. – 46 431 tūkst. litų), būsto kreditai – 56 814 tūkst. litų (2013 m. - 76 735 tūkst. litų), kiti fiziniai asmenys – 6 014 tūkst. litų (2013 m. - 8 011 tūkst. litų).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi ir tikroji užstato vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	399 673	257 185	9 192	14 014	680 064
Įkeisto turto tikroji vertė	257 417	150 588	2 441	3 712	414 158
2013 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	680 505	381 810	13 715	25 397	1 101 427
Įkeisto turto tikroji vertė	469 684	203 821	3 595	6 016	683 116

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Bendra gautina lizingo suma
547 207	567 436	Per vienus metus	547 239	567 473
824 675	908 342	Nuo vienų iki penkerių metų	824 874	908 446
110 007	105 213	Vėliau negu po penkerių metų	110 007	105 213
1 481 889	1 580 991	Iš viso bendra gautina lizingo suma	1 482 120	1 581 132
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(23 742)	(27 873)	Per vienus metus	(23 742)	(27 873)
(27 927)	(35 790)	Nuo vienų iki penkerių metų	(27 927)	(35 790)
(3 201)	(5 145)	Vėliau negu po penkerių metų	(3 201)	(5 145)
(54 870)	(68 808)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	(54 870)	(68 808)
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų
(70 023)	(83 930)	sumažėjusios vertės	(70 023)	(83 930)
1 356 996		1 428 253 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	1 357 227	1 428 394

2014 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 86,73 proc. lizingo portfelio (2013 m. – 87,87 proc.).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2014 ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Neuždelstos ir nesumažėjusios vertės
1 102 605	1 141 360	Verslo klientai	1 102 605	1 141 501
59 564	46 593	Fiziniai asmenys	59 564	46 593
7 897	8 407	Kiti	8 128	8 407
1 170 066		1 196 360 Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	1 170 297	1 196 501
		Uždelstos ir nesumažėjusios vertės
67 462	81 584	Verslo klientai	67 462	81 584
4 183	4 148	Fiziniai asmenys	4 183	4 148
490	585	Kiti	490	585
72 135		86 317 Iš viso uždelstų, bet nesumažėjusios vertės	72 135	86 317
		Vertė sumažėjusi
182 318	226 893	Verslo klientai	182 318	226 893
2 500	2 500	Fiziniai asmenys	2 500	2 500
-	113	Kiti	-	113
184 818	229 506	Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė	184 818	229 506
		sumažėjusi
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
1 352 385	1 449 837	Verslo klientai	1 352 385	1 449 978
66 247	53 241	Fiziniai asmenys	66 247	53 241
8 387	9 105	Kiti	8 618	9 105
1 427 019	1 512 183	Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų	1 427 250	1 512 324
		kategorijas
		Nuostoliai dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų
(66 448)	(80 323)	Verslo klientai	(66 448)	(80 323)
(3 574)	(3 577)	Fiziniai asmenys	(3 574)	(3 577)
(1)	(30)	Kiti	(1)	(30)
(70 023)	(83 930)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios gautinų	(70 023)	(83 930)
		lizingo įmokų vertės
1 356 996	1 428 253	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	1 357 227	1 428 394

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	29 561	-	5 449	35 010
8 rizikos grupė	37 452	-	317	37 769
9 rizikos grupė	272 982	-	1 386	274 368
10 rizikos grupė	440 497	-	-	440 497
11 rizikos grupė	96 482	-	80	96 562
12 rizikos grupė	49 625	-	31	49 656
13–16 rizikos grupės	43 404	-	-	43 404
Homogeninės grupės	132 602	59 564	865	193 031
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	1 102 605	59 564	8 128	1 170 297
2013 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	20 032	-	4 931	24 963
8 rizikos grupė	33 876	-	86	33 962
9 rizikos grupė	222 155	-	668	222 823
10 rizikos grupė	517 277	-	203	517 480
11 rizikos grupė	117 479	-	282	117 761
12 rizikos grupė	43 410	-	-	43 410
13–16 rizikos grupės	65 992	-	114	66 106
Homogeninės grupės	121 280	46 593	2 123	169 996
Iš viso neuždelstų ir nesumažėjusios vertės	1 141 501	46 593	8 407	1 196 501

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	46 591	1 940	453	48 984
Uždelsti 31–60 dienų	6 572	1 298	-	7 870
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	14 299	945	37	15 281
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	67 462	4 183	490	72 135
Įkeisto turto tikroji vertė	63 887	3 688	490	68 065
2013 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	68 385	2 124	548	71 057
Uždelsti 31–60 dienų	2 721	1 597	-	4 318
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	10 478	427	37	10 942
Iš viso uždelstų, bet vertė
nesumažėjusi	81 584	4 148	585	86 317
Įkeisto turto tikroji vertė	73 655	2 878	229	76 762

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	182 318	2 500	-	184 818
Įkeisto turto tikroji vertė	55 334	-	-	55 334
2013 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	226 893	2 500	113	229 506
Įkeisto turto tikroji vertė	113 137	-	62	113 199
Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gavėjo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo ir įkeičiamo turto rūšis pateiktas šioje lentelėje:

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2014 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 189 162 tūkst. litų (2013 m. - 191 126 tūkst. litų). Tikroji vertė atskleista 3 pastabos "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimo" dalyje "Tikroji vertė".

Jei 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2014 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 129 tūkst. litų (2013 m. – 3 215 tūkst. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 6 844 tūkst. litų (2013 m. – 8 041 tūkst. litų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Parduoti laikomi vertybiniai popieriai:
200	200	AB "Panevėžio energija"	200	200
200	200	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	200	200

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

2014 ir 2013 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Grupė				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
200	13 812	386 010 -	2013 m. sausio 1 d. Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos	200	13 812	386 010 -
-	(510)		kurso įtakos	-	(510)
-	-	(198 950)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(198 950)
-	-	11 159	Palūkanų pajamos	-	-	11 159
		(7 093)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(7 093)
-	-		ataskaitoje	-	-
200	13 302	191 126	2014 m. sausio 1 d. Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos	200	13 302	191 126 -
-	1 743	-	kurso įtakos	-	1 743
-	-	(6 552)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(6 552)
-	-	9 609	Palūkanų pajamos	-	-	9 609
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(5 021)
-	-	(5 021)	ataskaitoje	-	-
200	15 045		189 162 2014 m. gruodžio 31 d.	200	15 045	189 162

Pirmiau lentelėje pateiktų paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė yra apdrausta, kaip nurodyta 3 (l) pastaboje. Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "Grynasis pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas" pripažintos 5 021 tūkst. litų (2013: 7 093 tūkst. litų) sumos susiję su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriu (žr. 9 pastabą).

Šioje lentelėje pateikiama banko investicinių vertybinių popierių, į apskaitą traukiamų kaip laikomų iki išpirkimo, bei paskolų ir gautinų sumų kredito kokybės analizė pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus

2014 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	15 045	-
A-	-	189 162
	15 045	189 162

2013 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	13 302	-
BBB	-	191 126
	13 302	191 126

24 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

		Bankas
2013		2014	2013
	Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal
	UAB "SEB Venture Capital"		25 000
-	UAB "SEB investicijų valdymas"	9 900	9 900
	Iš viso investicijų į nuosavybės vertybinius popierius	34 900	34 900
	Grupė - -	savikainos metodą:	25 000

UAB "SEB Venture Capital" yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu.

UAB "SEB investicijų valdymas" yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2014 m. ir 2013 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
Programinė įranga ir kitas		Programinė įranga ir kitas
ilgalaikis nematerialusis		ilgalaikis nematerialusis
turtas		turtas
	Įsigijimo vertė
160 876	2012 m. gruodžio 31 d.	160 696
522	Įsigytas turtas	522
(10 167)	Perleistas turtas	(10 167)
151 231	2013 m. gruodžio 31 d.	151 051
	Sukaupta amortizacija
102 616	2012 m. gruodžio 31 d.	102 436
10 543	Apskaičiuota metų amortizacija	10 543
(10 167)	Perleisto turto	(10 167)
102 992	2013 m. gruodžio 31 d.	102 812
	Įsigijimo vertė
151 231	2013 m. gruodžio 31 d.	151 051
1 196	Įsigytas turtas	1 196
(2 629)	Perleistas turtas	(2 629)
149 798	2014 m. gruodžio 31 d.	149 618
	Sukaupta amortizacija
102 992	2013 m. gruodžio 31 d.	102 812
10 376	Apskaičiuota metų amortizacija	10 376
(2 281)	Perleisto turto	(2 281)
111 087	2014 m. gruodžio 31 d.	110 907
	Likutinė vertė
48 239	2013 m. gruodžio 31 d.	48 239
38 711	2014 m. gruodžio 31 d.	38 711

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 219 638 tūkst. litų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

2012 metais atlikti vertės sumažėjimo testavimo rezultatai parodė, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Todėl buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 58 538 tūkst. litų, į nuostolius. Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo. Šios sistemos likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 31 429 tūkst. litų (2013 – 39 627 litų).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grupė
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 609	43 162	143 810
Įsigytas turtas	-	4 902	6 914	11 816
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(1 276)	(19 189)	(3 388)	(23 853)
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 322	46 688	131 773
Sukauptas nusidėvėjimas
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 349	38 528	121 165
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	853	5 873	2 591	9 317
Perleisto, perklasifikuototurto nusidėvėjimas	(939)	(19 189)	(3 224)	(23 352)
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	64 033	37 895	107 130
Įsigijimo vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 322	46 688	131 773
Įsigytas turtas	3 403	5 425	4 316	13 144
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(1 098)	(5 288)	(4 378)	(10 764)
2014 m. gruodžio 31 d.	9 068	78 459	46 626	134 153
Sukauptas nusidėvėjimas
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	64 033	37 895	107 130
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	736	6 151	2 768	9 655
Perleisto, perklasifikuototurto nusidėvėjimas	(682)	(5 249)	(3 743)	(9 674)
2014 m. gruodžio 31 d.	5 256	64 935	36 920	107 111
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1 561	14 289	8 793	24 643
2014 m. gruodžio 31 d.	3 812	13 524	9 706	27 042

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas
	nekilnojamasis	Kompiuterinė		Iš viso ilgalaikio
	turtas	įranga	Biuro įranga ir kita	materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 506	42 760	143 305
Įsigytas turtas	-	4 884	6 826	11 710
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(1 276)	(19 148)	(3 280)	(23 704)
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 242	46 306	131 311
Sukauptas nusidėvėjimas
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 252	38 314	120 854
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	853	5 868	2 525	9 246
Perleisto, perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(939)	(19 148)	(3 171)	(23 258)
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	63 972	37 668	106 842
Įsigijimo vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 242	46 306	131 311
Įsigytas turtas	3 403	5 424	3 940	12 767
Perleistas, perklasifikuotas turtas	(1 098)	(5 244)	(4 105)	(10 447)
2014 m. gruodžio 31 d.	9 068	78 422	46 141	133 631
Sukauptas nusidėvėjimas
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	63 972	37 668	106 842
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	736	6 143	2 735	9 614
Perleisto, perklasifikuoto turto nusidėvėjimas	(682)	(5 204)	(3 598)	(9 484)
2014 m. gruodžio 31 d.	5 256	64 911	36 805	106 972
Likutinė vertė
2013 m. gruodžio 31 d.	1 561	14 270	8 638	24 469
2014 m. gruodžio 31 d.	3 812	13 511	9 336	26 659

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA INVESTICINIS TURTAS

2014 m. ir 2013m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
	Įsigijimo vertė
25 386	2012 m. gruodžio 31 d.	25 386
9 904	Perimtas/Įsigytas turtas	9 904
(17 952)	Perleistas turtas	(17 952)
	17 338 2013 m. gruodžio 31 d.	17 338
	Sukauptas nusidėvėjimas
865	2012 m. gruodžio 31 d.	865
406	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	406
(115)	Perleistas turtas	(155)
	1 156 2013 m. gruodžio 31 d.	1 116
	Vertės sumažėjimas
10 289	2012 m. gruodžio 31 d.	10 289
(9 909)	Perleisto turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	(9 909)
1 795	Perimto turto vertės sumažėjimas	1 795
	2 175 2013 m. gruodžio 31 d.	2 175
	Įsigijimo vertė
17 338	2013 m. gruodžio 31 d.	17 338
3 967	Perimtas/Įsigytas turtas	3 967
(7 411)	Perleistas turtas	(7 411)
	13 894 2014 m. gruodžio 31 d.	13 894
	Sukauptas nusidėvėjimas
1 116	2013 m. gruodžio 31 d.	1 116
335	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	335
(333)	Perleistas turtas	(333)
	1 118 2014 m. gruodžio 31 d.	1 118
	Vertės sumažėjimas
2 175	2013 m. gruodžio 31 d.	2 175
(308)	Perleisto turto vertės sumažėjimas (atstatymas)	(308)
-	Perimto turto vertės sumažėjimas	-
	1 867 2014 m. gruodžio 31 d.	1 867
	Likutinė vertė
	14 047 2013 m. gruodžio 31 d.	14 047
	10 909 2014 m. gruodžio 31 d.	10 909

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė lizingu išnuomotas ir perimtas turtas (žemė ir pastatai).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Kitas finansinis turtas
977	673	Išankstinės įmokos už nuomojamą turtą	977	673
4 402	8 406	Gautinos sumos už išvežtus grynuosius pinigus	4 402	8 406
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
36 010	86 208	sąskaitų	36 010	86 208
184	70	Sumos iki atsiskaitymo	184	70
4 448	4 471	Sukauptų pajamų vertė	5 965	6 126
172	178	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vertė	172	178
4 366	4 162	Kito finansinio turto grynoji vertė	4 366	4 162
50 559	104 168	Iš viso kito finansinio turto	52 076	105 823
		Kitas nefinansinis turtas
610	934	Dar neperleistas nuomininkams turtas	610	934
18 413	15 946	Būsimų laikotarpių išlaidos	18 395	15 932
473	821	Gautini mokesčiai	-	296
11 808	9 419	Kito turto grynoji vertė	10 015	7 310
31 304	27 120	Iš viso kito nefinansinio turto	29 020	24 472
81 863		131 288 Iš viso kito turto grynosios vertės	81 096	130 295

29 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS

Grupė				Bankas
2014	2013			2014	2013
2 455 289	3 411 920	Skola, grąžintina per vienus metus		2 455 289	3 411 920
1 935 504	3 765 904	Skola, grąžintina po vienų metų		1 935 504	3 765 904
4 390 793		7 177 824 Iš viso skolų kredito įstaigoms		4 390 793	7 177 824

30 PASTABA KLIENTŲ INDĖLIAI

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
11 940 631	9 601 359	Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	11 951 950	9 607 282
3 360 235	3 483 762	Per vienus metus grąžintini terminuotieji indėliai	3 373 139	3 498 667
126 703	139 736	Po vienų metų grąžintini terminuotieji indėliai	126 703	139 736
15 427 569		13 224 857 Iš viso klientų indėlių	15 451 792	13 245 685
Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
5 936 406	5 394 751	Juridinių asmenų indėliai ir sąskaitos	5 960 629	5 415 579
9 491 163	7 830 106	Fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos	9 491 163	7 830 106
15 427 569		13 224 857 Iš viso klientų indėlių	15 451 792	13 245 685

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita Europos Sąjungos šalies valiuta, sumos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2010 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	21 108	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	21 108
		2011 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	30 649	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	30 649
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 480	1 441	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	1 480	1 441
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
4 413	4 249	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	4 413	4 249
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
3 880	3 767	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	3 880	3 767
		2012 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	1 902	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	1 902
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
11 363	11 122	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	11 363	11 122
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
5 617	5 788	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	5 617	5 788
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
7 543	7 182	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	7 543	7 182
		2013 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	8 260	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	8 260
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
19 634	19 464	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	19 634	19 464
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
2 612 -	2 624	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	2 612	2 624
		2014 m. nauji išleisti skolos
-		vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
2 528	-	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	2 528	-
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)
11 547	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su	11 547	-
1 770	-	indeksu (išpirkimas 2018 m.)	1 770	-
72 387		117 556 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių	72 387	117 556

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

32 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
11 654	10 863	Sumos iki atsiskaitymo	11 654	10 863
15 974	4 222	Klientų lėšos iš prekybos vertybiniais popieriais	15 974	4 222
		VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" lėšos banko "Snoras" indėlių
41 730	47 963	kompensavimui	41 730	47 963
4 899	4 750	Išankstinės įmokos už lizingą	4 899	4 750
1 994	2 041	Mokėtinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	1 994	2 041
11 258	1 583	Atidėjiniai nebalansiniams įsipareigojimams	11 258	1 583
20 331	31 735	Faktoringo mokėtinos sumos	20 331	31 735
12 490	8 377	Kiti finansiniai įsipareigojimai	12 451	8 377
120 330	111 534	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	120 291	111 534
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
354	962	Sukaupti mokesčiai	323	934
15 971	18 917	Sukauptas atostogų rezervas	15 912	18 736
8 837	8 488	Išankstinės įmokos už nuomą	8 837	8 488
17 796	4 348	Kiti įsipareigojimai	17 794	4 304
42 958	32 715	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	42 866	32 462
163 288		144 249 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atidėjinių	163 157	143 996

Ketvirtą 2011 metų ketvirtį žlugus bankui "Snoras", valstybinė įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" pasirinko SEB banką draudimo išmokoms mokėti banko "Snoras" indėlininkams – privatiems asmenims ir Vilniaus apskrities įmonėms. 41 730 tūkst. litų (2013 m. - 47 963 tūkst. litų) yra lėšos, gautos iš valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, tačiau dar neišmokėtos banko "Snoras" indėlininkams.

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2014	2013			2014	2013
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
5 351	9 447	Sukauptos sąnaudos		4 808	8 583
		Nefinansiniai įsipareigojimai
42 741	42 375	Kitos sukauptos sąnaudos		40 431	42 195
48 092		51 822 Iš viso sukauptų sąnaudų		45 239	50 778

33 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 67 litai (2013 m. – 67 litai). Už visas išleistas akcijas yra sumokėta. Švedijos Karalystėje registruotai "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2013 m. – 2 200 tūkst. litų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 2 200 tūkst. litų (2013 m. buvo 2 200 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 35 472 tūkst. litų (2013 m. – 287 327 tūkst. litų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 352 347 tūkst. litų (2013 m. – 289 202 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

33 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2014 ir 2013 metais yra pateikiamas lentelėje toliau:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
2 064	1 565	Iždo vertybinių popierių vertės pokytis (17 pastaba)	2 064	1 565
		Iždo vertybinių popierių vertės pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
201	256	amortizacija	201	256
(340)	(273)	Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (13 pastaba)	(340)	(273)
		Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
1 925	1 548	išskaičiavus atidėtus mokesčius einamaisiais metais	1 925	1 548

2014 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2013 m. – 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas sudaro 1 538 tūkst. litų (2013 m. 6 393 tūkst. litų), kuris bus išmokėtas "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas trejus metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A klasės) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

Grupė taip pat įgyvendina specialias ilgalaikes akcijų programas, skirtas tikslinėms darbuotojų grupėms, sudarytoms, atsižvelgiant į jų pasiektus individualius veiklos rezultatus. Šių programų tikslas – atlyginti aukštas pareigas užimantiems vadovams ir svarbiems darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas.

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2014 metais buvo 1 538 tūkst. litų (2013 metais – 1 599 tūkst. litų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Kitos administracinės išlaidos.

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl pirmiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

2014 m. gruodžio 31 d. vienintelis banko akcininkas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	T urimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
"Skandinav iska Enskilda Banken AB (publ)"	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

34 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
29 994	86 181	Klientų pinigai	-	-
900 715	757 743	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai	-	-
2 081 202	1 842 752	Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas	-	-

3 011 911 2 686 676 Iš viso valdomo turto - -

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB "SEB investicijų valdymas". 2014 m. turto valdymo mokestis buvo 17 417 tūkst. litų (2013 m. – 15 827 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pajamos už paslaugų mokesčius".

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis turi įtakos likvidumo rizikai ir lėšoms, reikalingoms įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentelėje turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	342 529	-	-	-	-	-	342 529
Likučiai Lietuvos banke	3 680 417	-	-	-	-	-	3 680 417
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti,
vertybiniai popieriai, kurių tikroji vertė
traukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą,
gautinos sumos	166 394	190 712	154 969	762 346	171 429	-	1 445 850
Išvestinės finansinės priemonės	190 883	832	779	27 081	186 447	-	406 022
Kreditų kredito įstaigoms, korespondentinių
sąskaitų lėšų grynoji vertė	869 526	-	-	-	1 465	-	870 991
Kreditų klientams grynoji vertė	1 212 675	1 509 378	1 966 342	2 907 693	6 887 422	373 315	14 856 825
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	127 727	153 699	192 951	617 093	243 618	22 139	1 357 227
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	200	200
Vertybiniai popieriai, laikomi iki
išpirkimo	-	15 045	-	-	-	-	15 045
Investicijos į patronuojamąsias
įmones	-	-	-	-	-	34 900	34 900
Ilgalaikis nematerialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	38 711	38 711
Ilgalaikis materialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	26 659	26 659
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	10 909	10 909
Kito turto grynoji vertė	607	116	108	508	3 028	208 008	212 375
Iš viso turto	6 590 758	1 869 782	2 315 149	4 314 721	7 493 409	714 841	23 298 660
Įsipareigojimai ir akcininkų
nuosavybė
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	59	-	-	-	-	-	59
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 753 461	8 299	693 529	1 856 089	79 415	-	4 390 793
Išvestinės finansinės priemonės	186 625	742	1 009	39 681	185 174	-	413 231
Klientų indėliai	13 624 259	700 624	1 000 206	109 554	17 149	-	15 451 792
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	2 455	7 114	5 803	55 245	1 770	-	72 387
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	200 643	8 187	8 295	1 192	10 263	16 154	244 734
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	2 725 664	2 725 664
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavybės	15 767 502	724 966	1 708 842	2 061 761	293 771	2 741 818	23 298 660
Grynasis turtas (įsipareigojimai)
prieš nebalansinius straipsnius	(9 176 744)	1 144 816	606 307	2 252 960	7 199 638	(2 026 977)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	(3 037 010)	(241 867)	(211 792)	(101 503)	(18 481)	(6 435)	(3 617 088)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(12 213 754)	902 949	394 515	2 151 457	7 181 157	(2 033 412)	(3 617 088)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Banko likvidumo analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	6 472 894	1 864 898	2 318 628	4 581 521	7 327 999	1 041 052	23 606 992
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavybės	13 483 973	1 215 070	2 076 778	3 185 382	1 041 560	2 604 229	23 606 992
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 642 804)	(214 801)	(156 902)	(52 519)	(5 862)	(20 076)	(3 092 964)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 653 883)	435 027	84 948	1 343 620	6 280 577	(1 583 253)	(3 092 964)

Grupės likvidumo analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	342 529	-	-	-	-	-	342 529
Likučiai Lietuvos banke	3 680 417	-	-	-	-	-	3 680 417
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti,
vertybiniai popieriai, kurių tikroji vertė
traukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą,
gautinos sumos	166 394	191 045	154 969	762 346	171 736	71 740	1 518 230
Išvestinės finansinės priemonės	190 883	832	779	27 081	186 447		406 022
Kreditų kredito įstaigoms, korespondentinių
sąskaitų lėšų grynoji vertė	869 526	-	-	-	1 465	-	870 991
Kreditų klientams grynoji vertė	1 212 671	1 509 378	1 928 865	2 911 787	6 887 422	373 320	14 823 443
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	127 721	153 690	192 934	617 021	243 491	22 139	1 356 996
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	200	200
Vertybiniai popieriai, laikomi
iki išpirkimo	-	15 045	-	-	-	-	15 045
Ilgalaikis nematerialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	38 711	38 711
Ilgalaikis materialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	27 042	27 042
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	10 909	10 909
Kito turto grynoji vertė	2 861	572	108	508	3 028	206 073	213 150
Iš viso turto	6 593 002	1 870 562	2 277 655	4 318 743	7 493 589	750 134	23 303 685
Įsipareigojimai ir akcininkų
nuosavybė
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	59	-	-	-	-	-	59
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 753 461	8 299	693 529	1 856 089	79 415	-	4 390 793
Išvestinės finansinės priemonės	186 625	742	1 009	39 681	185 174	-	413 231
Klientų indėliai	13 600 036	700 624	1 000 206	109 554	17 149	-	15 427 569
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	2 455	7 114	5 803	55 245	1 770	-	72 387
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	201 254	8 940	10 465	1 257	10 263	16 154	248 333
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	2 751 313	2 751 313
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų	15 743 890	725 719	1 711 012	2 061 826	293 771	2 767 467	23 303 685
nuosavybės
Grynasis turtas (įsipareigojimai)
prieš nebalansinius straipsnius	(9 150 888)	1 144 843	566 643	2 256 917	7 199 818	(2 017 333)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	(3 029 531)	(241 867)	(211 792)	(101 503)	(18 481)	(6 435)	(3 609 609)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(12 180 419)	902 976	354 851	2 155 414	7 181 337	(2 023 768)	(3 609 609)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grupės likvidumo analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	6 475 623	1 864 918	2 279 573	4 594 410	7 327 999	1 048 423	23 590 946
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavybės	13 464 187	1 217 316	2 076 681	3 185 407	1 041 560	2 605 795	23 590 946
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 637 605)	(214 801)	(156 902)	(52 519)	(5 862)	(20 076)	(3 087 765)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 626 169)	432 801	45 990	1 356 484	6 280 577	(1 577 448)	(3 087 765)
		Grupė		Bankas
	2014	2013	2014	2013
Likvidumo rodiklis	32,95%	38,85%	32,89%	38,81%

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų t.y. banko likvidaus turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis neturi būti mažesnis nei 30 procentų.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. bei per visus tuos metus banko ir grupės likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

Pirmiau pateiktose lentelėse parodyta turto ir įsipareigojimų struktūra pagal sutartyse numatytus arba faktinius terminus. Vadovybė jas analizuoja, siekdama atitikti teisės aktų reikalavimams.

Iždo skyrius, valdydamas likvidumo riziką, vertina tikėtinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, klientų indėlių, kurių terminas daug ilgesnis nei 3 mėnesiai). Remiantis šiais duomenimis ir turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

36 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

• I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas;
• II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas;
• išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis.

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2014 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	2 340 607	2 332 140
II ly gio kapitalas	68 072	68 381
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	59 742	59 742
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-	-
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	11 767 769	11 794 902
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2014 m. gruodžio 31 d.	20,47%	20,35%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2014 m. gruodžio 31 d.	20,47%	20,35%

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA KPITALO PAKANKAMUMAS (TĘSINYS)

2013 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I ly gio kapitalas (atėmus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	2 341 575	2 333 235
II ly gio kapitalas	69 979	69 979
iš jo v ertės koregav imų perv iršis	69 979	69 979
Mažinamas atimamų inv esticijų sumomis	-	(8 064)
Mažinamas tikėtino nuostolio perv iršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įv ertinti pagal riziką	15 470 588	15 440 588
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalav imų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus
prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2013 m. gruodžio 31 d.	15,59%	15,51%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2013 m. gruodžio 31 d.	15,59%	15,51%

37 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2014 m. gruodžio 31 d.:

Grupė		Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
1 501 376	59,25	EUR	3,4528	1 486 295	58,84
(27 577)	(1,09)	JAV doleriai (USD)	2,8387	(27 516)	(1,09)
74	0,00	Kanados doleriai (CAD)	2,44	74	-
(43)	(0,00)	Rusijos rubliai (RUB)	0,0502	(43)	0,00
2 597	0,10	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	2 597	0,10
(605)	(0,02)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(674)	(0,03)
28 225		1,11 Atvira ilgoji pozicija	N/A	28 233	1,12

2013 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
1 822 457	75,57	EUR	3,4528	1 808 547	75,51
(1 222)	(0,05)	JAV doleriai (USD)	2,5098	(1 158)	(0,05)
27	-	Kanados doleriai (CAD)	2,3429	27	-
574	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,07673	574	0,02
7 303	0,30	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	6 769	0,29
(451)	(0,02)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(451)	(0,02)
7 904		0,33 Atvira ilgoji pozicija	N/A	7 370	0,31

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą. Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (38 pastaba).

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pasikeitus 1 p. p. (mln. litų):

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2014	2013
Akcininkų nuosav y bės rinkos v ertės poky čiui (delta 1proc.)	54 556	50 858
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (bankas)	2 734	2 388
Nebalansinių kreditav imo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (grupė)	2 734	2 386

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. litų:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
6 213	14 987	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	6 213	14 987
572	895	Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	572	895
13	37	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	13	37
13	6	Nuosavybės kainų rizika (autonomiškai)	13	6
(45)	(488)	Diversifikacijos efektas	(45)	(488)
6 766		15 437 Iš viso	6 766	15 437

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

2014 metais rinkos rizikos VaR, palyginus su 2013 metais, sumažėjo dėl pasikeitusios situacijos finansų rinkose. Stabilesnė finansų rinka ir mažesni finansinių priemonių verčių svyravimai lemia mažesnę rinkos riziką.

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	12 320 088	366 915	2 161 693	14 848 696
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	1 303 988	49 530	12 558	1 366 076
Skolos v erty biniai popieriai	527 452	762 346	171 737	1 461 535
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	1 924 925	-	-	1 924 925
Nebalansiniai turto straipsniai	1 466 764	584 244	830 661	2 881 669
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	17 543 217	1 763 035	3 176 649	22 482 901
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	3 357 723	108 594	16 499	3 482 816
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	2 017 618	1 856 089	79 414	3 953 121
Kiti įsipareigojimai	14 574	53 170	1 754	69 498
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 704 315	401 246	771 963	2 877 524
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	7 094 230	2 419 099	869 630	10 382 959
Spraga	10 448 987	(656 064)	2 307 019	12 099 942
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				3 702 453
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				15 798 250

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2013 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	12 534 430	421 028	2 284 473	15 239 931
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	1 379 103	48 290	9 962	1 437 355
Skolos v erty biniai popieriai	474 970	620 685	78 282	1 173 937
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	3 574 243	-	-	3 574 243
Nebalansiniai turto straipsniai	1 984 138	2 024 966	3 334 043	7 343 147
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 946 884	3 114 969	5 706 760	28 768 613
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	3 471 082	123 463	14 019	3 608 564
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	3 073 408	2 926 874	735 446	6 735 728
Kiti įsipareigojimai	58 742	40 808	12 649	112 199
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 738 990	2 207 964	3 396 194	7 343 148
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	8 342 222	5 299 109	4 158 308	17 799 639
Spraga	11 604 662	(2 184 140)	1 548 452	10 968 974
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				2 165 480
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				13 134 455

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	12 357 563	366 915	2 158 551	14 883 029
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	1 304 026	49 603	12 680	1 366 309
Skolos v erty biniai popieriai	527 119	762 346	171 430	1 460 895
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	1 924 926	-	-	1 924 926
Nebalansiniai turto straipsniai	1 466 764	584 244	830 661	2 881 669
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	17 580 398	1 763 108	3 173 322	22 516 828
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	3 370 626	108 594	16 499	3 495 719
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	2 017 618	1 856 089	79 414	3 953 121
Kiti įsipareigojimai	14 574	53 170	1 754	69 498
Nebalansiniai įsipareigojimai	174 316	401 246	771 963	1 347 525
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	5 577 134	2 419 099	869 630	8 865 863
Spraga	12 003 264	(655 991)	2 303 692	13 650 965
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,				3 663 501
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				15 780 322

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2013 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų gry noji v ertė	12 574 300	421 028	2 274 273	15 269 601
Gautinų lizingo įmokų gry noji v ertė	1 379 193	48 341	9 962	1 437 496
Skolos v erty biniai popieriai	474 636	620 352	78 282	1 173 270
Tarpbankinių indėlių ir kreditų gry noji v ertė	3 574 243	-	-	3 574 243
Nebalansiniai turto straipsniai	1 984 138	2 024 966	3 334 043	7 343 147
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų	19 986 510	3 114 687	5 696 560	28 797 757
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	3 485 985	123 463	14 019	3 623 467
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	3 073 408	2 926 874	735 446	6 735 728
Kiti įsipareigojimai	58 742	40 808	12 649	112 199
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 738 990	2 207 964	3 396 194	7 343 148
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	8 357 125	5 299 109	4 158 308	17 814 542
Spraga	11 629 385	(2 184 422)	1 538 252	10 983 215
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				2 152 382
Įsipareigojimai ir nuosav as kapitalas,
nepriklausanty s nuo palūkanų normos				13 135 598

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2014 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB "SEB Venture Capital", kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2014 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pelno (nuostolių) ataskaita

	2014	2013
Palūkanų pajamos	461 140	470 532
Palūkanų išlaidos	(144 368)	(182 249)
Grynosios palūkanų pajamos	316 772	288 283
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų v ertės	(11 752)	(80 673)
Nuostolių atstaty mas dėl lizingo portfelio sumažėjusios v ertės	1 533	33 415
Atidėjinių atstaty mas garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	(9 245)	4 567
Kiti vertės atstatymai	11	-
Iš viso nuostolių/atstatymų dėl sumažėjusios vertės	(19 453)	(42 691)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių/atstatymų dėl sumažėjusios vertės	297 319	245 592
Gry nosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	205 484	203 057
Gry nasis nuostolis už nuosav y bės v erty binius popierius	(601)	(1 073)
Gry nasis pelnas (nuostolis) už skolos v erty binių popierių, išv estinių priemonių
operacijas	7 613	23 182
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta	63 030	71 306
Išlaidos personalui	(132 691)	(128 285)
Kitos administracinės išlaidos	(138 975)	(170 130)
Pelnas prieš pelno mokestį	301 179	243 649
Pelno mokesčio sąnaudos	(74 916)	(31 212)
Grynasis metų pelnas	226 263	212 437
Skiriamas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	226 263	212 437
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
	226 263	212 437

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2014 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", bendrųjų pajamų ataskaita

	2014	2013
Grynasis pelnas už metus	226 263	212 437
Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	2 064	1 565
Finansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija dėl perklasifikavimo	201	256
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	(340)	(273)
Straipsniai, kurie nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:	-	-
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	1 925	1 548
Iš viso bendrųjų pajamų	228 188	213 985
Skiriama:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	228 188	213 985
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
	228 188	213 985

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2014 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", finansinės būklės ataskaita

	2014	2013
Turtas
Gry nieji pinigai	342 529	418 136
Likučiai centriniuose bankuose	3 680 418	935 323
Lėšos bankuose	832 792	3 691 046
Parduoti laikomi Vy riausy bės v erty biniai popieriai	61 422	59 895
Finansinis turtas, kurio tikrosios v ertės poky tis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	1 195 906	909 613
Išv estinės finansinės priemonės	406 022	259 288
Kreditai kredito įstaigoms	38 199	86 077
Kreditai klientams	14 856 824	15 191 785
Gautinos lizingo įmokos	1 356 996	1 428 320
Finansinės priemonės:
– gautinos sumos	189 162	191 126
– parduoti laikomos	200	200
– laikomos iki išpirkimo	15 045	13 302
Inv esticijos į patronuojamąsias įmones	25 000	25 000
Ilgalaikis nematerialusis turtas	38 711	48 239
Ilgalaikis materialusis turtas	26 934	24 575
Išnuomotas turtas Turtas, skirtas pardav imui	- 2 240	- 3 924
Inv esticinis turtas	10 909	14 047
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	129 046	167 628
Kito turto gry noji v ertė	81 387	130 760
Iš viso turto	23 289 742	23 598 284
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	59	33
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	4 390 793	7 177 824
Išv estinės finansinės priemonės	413 231	270 943
Klientų indėliai Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	15 432 315	13 225 129
Mokėtinas pelno mokestis	45 940 36 953	51 802 2 135
Išleisti skolos v erty biniai popieriai	72 387	117 556
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	163 278	144 218
Iš viso įsipareigojimų	20 554 956	20 989 640
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas Finansinio turto perkainojimo rezerv as	2 200	2 200
Priv alomasis rezerv as	(624) 351 462	(2 550) 288 317
Bendrieji ir kiti rezerv ai	10 876	15 731
Nepaskirsty tasis pelnas	1 336 297	1 270 371
	2 734 786	2 608 644
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	2 734 786	2 608 644
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	23 289 742	23 598 284

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2014 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", nuosavybės pokyčių ataskaita

Nuosavybės dalis, tenkanti patronuojančiai bendrovei

	Akc inis kap ital as	Ats arg os kap ital as	Fin inio tur to ans kai noj imo per rez erv as	Priv alo ma sis rez erv as	Ben drie j i ir kiti ai rez erv	Nep ask irst yta sis lna s	Iš v iso ieš pr nek roli uoj ont an čią da lį	Nek roli ont u oja nti dal is	Iš v iso
						pe
uod žio 31 d 201 2 m . gr	1 03 4 57 5	2 20 0	(4 0 98)	238 727	14 1 32	1 13 4 74 6	2 42 0 28 2	-	2 42 0 28 2
Fina nsin io tu ikro sios pok tis rto t rtės v e y	-	-	-	-	-	(27 222	) (27 ) 222	-	(27 ) 222
odž Pak tas 201 2 m etų io 3 1 d. lik utis ore guo gru	1 03 4 57 5	2 20 0	(4 0 98)	238 727	14 1 32	1 10 7 52 3	2 39 3 05 9	-	2 39 3 05 9
Pard uoti laiko fina nsin io tu rto mo rkai noj imo is pe rez erv o gry nas ky tis iš ska ičiav atidė ius tuos po us kes čius
mo Fina nsin io tu rto p erka inoj imo reze rv o		- -	2 1 29	-	-	-	2 1 29	-	1 29 2
ortiz acija dėl klas ifika imo am per v Met sis peln ų gr y na as		- - - -	256 -	- -	- -	- 7 212 43	256 7 212 43	-	256 212 437
Gryn osio jam įtrau ktos į s pa os, vą k apit alą nu osa		- -	8 1 54	-	-	7 212 43	5 213 98	-	213 98 5
Mok ėj ima s ak cijom is Perk ėlim as į rez erv u s	-	- - -	- -	- 90 49 5	1 59 9 -	- 0) (49 59	1 59 9 -	- -	1 59 9 -
201 3 m uod žio 31 d . gr	1 03 4 57 5	2 20 0	(2 5 50)	288 317	15 7 31	1 27 0 37 1	2 60 8 64 4	-	2 60 8 64 4
Pard uoti laiko fina nsin io tu rto mo rkai noj imo is pe rez erv o gry nas ky tis iš ska ičiav atidė tuos ius po us
kes čius mo Fina nsin io tu rto p erka inoj imo reze rv o		- -	4 1 72	-	-	-	4 1 72	-	1 72 4
ortiz acija dėl klas ifika imo am per v Met sis peln ų gr y na as		- - - -	201 -	- -	- -	- 263 226	201 263 226	-	201 226 263
Gryn osio jam įtrau ktos į s pa os, vą k apit alą nu osa		- -	5 1 92	-	-	3 226 26	8 228 18	-	228 188
Kiti j udėj ima i Div iden dai Mok ėj ima s ak cijom is	- -	-	-	-	(6 3 93) - 1 53 8	6 39 3 (103 4) 58	- (103 4) 58 1 53	- -	- (103 ) 584 1 53
Perk ėlim as į rez erv u s		- - -	- -	- 45 63 1	-	- ) (63 145	8 -	- -	8 -
201 4 m uod žio 31 d . gr	1 03 4 57 5	2 20 0	(62 4)	351 462	10 8 76	1 33 6 29 7	2 73 4 78 6	-	2 73 4 78 6

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2014 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pinigų srautų ataskaita

	2014	2013
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	444 455	469 055
Sumokėtos palūkanos	(154 957)	(201 310)
Gry nasis pelnas už operacijas užsienio v aliuta	55 312	57 398
Gry nasis nuostolis už v erty binių popierių	14 961	(2 381)
ir kitų finansinių priemonių operacijas
Gry nasis (nuostolis) už operacijas su	(8 579)	(5 857)
išv estinėmis finansinėmis priemonėmis
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų	205 001	203 488
gry noji v ertė
Išlaidos personalui Kitos išlaidos	(135 345)	(132 973)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	(112 612) 308 236	(141 160) 246 260
trumpalaikio turto pokyčius
Trumpalaikio turto pokytis
Priv alomųjų atsargų centriniame banke	(2 051 984)	92 210
sumažėjimas (padidėjimas)
Lėšų bankuose (padidėjimas)	3 135 214	(2 767 194)
sumažėjimas
Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas	316 283	363 267
Gautinų lizingo įmokų poky tis	77 061	119 191
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas	12 700	(19 707)
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	1 489 274	(2 212 233)
Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų indėlių padidėjimas	2 209 197	441 270
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų	47 123	4 160
ir kitų įsipareigojimų padidėjimas
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	2 256 320	445 430
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	4 053 830	(1 520 543)
pelno mokestį
Sumokėtas pelno mokestis	-	-
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai)	4 053 830	(1 520 543)
po pelno mokesčio
Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimais	(13 398)	(6 867)
Inv esticijų į laikomus parduoti Vy riausy bės	2 563	2 542
v erty binius popierius pardav imas
Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines	(1 486 119)	(1 375 146)
finansines priemones pirkimas
Inv esticijų į v erty binius popierius ir išv estines	1 224 409	1 281 169
finansines priemones pardav imas
Grynieji pinigų srautai (investicinei veiklai)	(272 545)	(98 302)
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
Sumokėti div idendai	(103 583)
Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas	26	(4)
(sumažėjimas)
Įsiskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)	(2 780 345)	407 310
Įplaukos už išleistus skolos v erty binius popierius	18 359	36 815
Išleistų skolos v erty binių popierių supirkimas	(64 962)	(472 031)
Sumokėtos palūkanos už išleistus v erty binius	(4 195)	(17 144)
Grynieji pinigų srautai finansinei veiklai	(2 934 699)	(45 054)
Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis	846 586	(1 663 899)
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	1 454 891	3 118 790
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.	2 301 477	1 454 891
Iš jų:
laisv ai disponuojamos lėšos centriniame banke	1 141 880	448 769
v ienos nakties indėliai	671 145	385 235
gry nieji pinigai	342 529	418 136
korespondentinių sąskaitų lėšos	145 923	202 751
	2 301 477	1 454 891

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2014	2013		norma	2014	2013
			(proc.)
57 848	122 526	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,05-3,50	57 848	122 526
1 232	3 207	Kitas turtas metų pabaigoje	-	1 232	2 667
62 299	77 437	Indėlių likutis metų pabaigoje	0,05	62 299	77 437
13 260	12 723	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		13 100	12 365
17	17	Nepanaudotas kredito likutis		17	17
2 442	5 726	Gautos garantijos metų pabaigoje		2 442	5 726
281	506	Palūkanų pajamos		281	506
(61)	(53)	Palūkanų išlaidos		(61)	(53)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(4 799)	(5 760)	SEB grupe gry noji v ertė		(4 701)	(6 595)

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2014 2013			norma	2014	2013
			(proc.)
694 127	3 521 798	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,05-3,50	694 127	3 521 798
		Prekybinių išvestinių finansinių	-
		priemonių likutis (vertė)
293 162	72 919	metų pabaigoje		293 162	72 919
977	62	Kitas turtas metų pabaigoje	-	977	62
3 977 230	6 679 239	Indėlių likutis metų pabaigoje		3 977 230	6 679 239
146 112	204 251	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	146 112	204 251
5 054	59 352	Nepanaudotas kredito likutis	-	5 054	59 352
		Išleistos garantijos metų pabaigoje	-
661 600	390 446	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	661 600	390 446
19 956	10 736	Palūkanų pajamos	-	19 956	10 736
(82 610)	(113 943)	Palūkanų išlaidos	-	(82 610)	(113 943)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(413)	(261)	SEB grupe grynoji vertė	-	(675)	(6 195)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų	Bankas
	norma (proc.)	2014	2013
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d.
Sutartys suteikti kreditus	1,33	7 479	5 199
Išleistos garantijos	-	-	-
Kreditų likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB Venture Capital"	1,25-3,50	37 476	39 970
UAB "SEB investicijų valdymas"	3,5	235	74
Indėlių likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB Venture Capital"		4 747	271
UAB "SEB investicijų valdymas"	0,05	19 476	20 557
Kitas turtas metų pabaigoje	-	1 938	2 241
	-
Palūkanų pajamos	-	547	5 379
Palūkanų išlaidos	-	(17)	(13)
Dividendų pajamos	-	7 477	7 351
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vertė	-	8 753	9 871

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su UAB "SEB Venture Capital" asocijuotomis įmonėmis:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2014	2013		norma	2014	2013
			(proc.)
28 962	37 467	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,10-2,68	25 820	37 467
3 421	8 533	Indėlių likutis metų pabaigoje		3 421	8 533
8 300	1 500	Nepanaudotas kredito limitas		8 300	1 500
1 142	1 463	Palūkanų pajamos	-	190	1 463
		(2) Palūkanų išlaidos	-		(2)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų
54	196	grynoji vertė	-	54	196

2014 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2014	2013		norma	2014	2013
			(proc.)
4 112	4 319	Kreditų likutis metų pabaigoje	3	4 112	4 319
90	103	Gautinos lizingo įmokos	1,57	90	103
	1	Kitos gautinos sumos	-		1
2 003	1 529	Indėlių likutis metų pabaigoje	-	2 003	1 529
3 067	3 273	Atlyginimai	-	3 067	3 273
971	1 034	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	971	1 034
32	134	Palūkanų pajamos	-	32	134
		Palūkanų išlaidos	-
4 SEB STO	144	Kitų pajamų grynoji vertė		4	144

41 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI

2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. daugiausia grupės turto, skirto parduoti, sudarė perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės), kurį planuojama parduoti per vienus metus. Šis turtas į apskaitą yra traukiamas kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Prieš perėmimą jis buvo apskaitomas finansinio lizingo portfelyje. Balanso sudarymo datą šis turtas yra tinkamas parduoti ir grupės vadovybė yra pasiruošusi jį parduoti.

Lentelėse pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vertė:

Turto grupė	Grynoji vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	Susigrąžinta turto	Parduota turto	Grynoji vertė 2014 m. gruodžio 31 d.
Lengvieji automobiliai	95	-	95	-
Krovininis transportas	193	-	147	46
Gamybinė įranga	793	-	210	583
Statybinė įranga	1	-	-	1
Nekilnojamasis turtas	2 453	-	843	1 610
Kitas turtas	389	70	459	-
	3 924	70	1 754	2 240

Toliau pateikiamas grupės ir banko turto, skirto parduoti vertė bei vertės sumažėjimas:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
		Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus
9 377	15 191	nuomos sutartį	9 377	15 191
(7 137)	(11 267)	Vertės sumažėjimas	(7 137)	(11 267)
		Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus
2 240	3 924	nuomos sutartį, grynoji vertė	2 240	3 924

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grupė		Bankas
2014 2013		2014	2013
3 381 408	Sutartys suteikti kreditą 2 915 536	3 388 887	2 920 735
451 185	Suteiktos garantijos 610 245	451 185	610 245
171 105	Išleisti akredityvai 132 090	171 105	132 090
42 485	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai 39 798	42 485	39 798
38	Išleistos garantijos deponavus lėšas 38	38	38

Teisminės pretenzijos. 2014 m. ir 2013 m. gruodžio 31 d. grupei ir bankui buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

2014 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikus banko mokestinį patikrinimą prasidėjo ir tebevyksta mokestinis ginčas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas informacija apie nesibaigusį mokestinį ginčą turi būti laikoma paslaptyje.

Kiti įsipareigojimai

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas:

	Bankas
	2014	2013
Būsimos minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis	143 227	132 699
iki 1 metų	27 146	30 072
1-5 metai	81 156	80 734
vėliau negu 5 metai	34 925	21 893
Būsimos minimalios įmokos, kurias tikimasi gauti pagal neatšaukiamas
subnuomos sutartis	(6 902)	(3 958)
Nuomos ir subnuomos įmokos, pripažintos sąnaudomis
minimalios įmokos pagal nuomos sutartis	30 887	37 160
įmokos pagal subnuomos sutartis (3 230)	(3 933)	(3 415)
	2013 132 699 30 072 80 734 21 893 (3 954) 37 160

Visi nenutraukiami įsipareigojimai yra iki dešimties metų termino. Toliau lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grupė			Bankas
2014	2013		2014	2013
3 145	2 203	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	3 149	2 207
3 493	1 751	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	3 493	1 751
260	-	Būsimų laikotarpių pajamos (virš 5 metų)	260	-
		Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
6 898	3 954	sutartis	6 902	3 958

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUDENGIMAS

2014 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
		Pripažinto finansinio		Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji	Pripažinto finansinio turto	tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	8 642 677	8 236 655	406 022	4 959	-	401 063
Iš viso turto	8 642 677	8 236 655	406 022	4 959	-	401 063
	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio	Pripažinto finansinio turto	Pripažinto finansinio	Sumos, kurios nėra
	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta		tarpuskaitos būdu
Įsipareigojimai
	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	8 649 886	8 236 655	413 231	4 959	-	408 272
Iš viso įsipareigojimų	8 649 886	8 236 655	413 231	4 959	-	408 272

2013 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomas vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai:

Iš viso -7 209 - -7 209 - - -7 209

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio			Sumos, kurios nėra
	Pripažinto finansinio	įsipareigojimo bendroji Pripažinto finansinio turto		tarpuskaitos būdu	Gauti piniginiai
Turtas	turto bendroji suma	suma, užskaityta balanse	grynoji suma	užskaitytos balanse	užstatai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	5 425 982	5 166 694	259 288	355	-	259 643
Iš viso turto	5 425 982	5 166 694	259 288	355	-	259 643

	Vykdytinos bendrosios tarpusavio užskaitos sutartys ir panašūs susitarimai
	Pripažinto finansinio Pripažinto finansinio turto		Pripažinto finansinio Sumos, kurios nėra
	įsipareigojimo	bendroji suma, užskaityta	įsipareigojimo grynoji	tarpuskaitos būdu
Įsipareigojimai	bendroji suma	balanse	suma	užskaitytos balanse	Įkeisti pinigai	Grynoji suma
Išvestinės finansinės priemonės	5 437 637	5 166 694	270 943	355	-	270 588
Iš viso įsipareigojimų	5 437 637	5 166 694	270 943	355	-	270 588
Iš viso	-11 655	-	-11 655	-	-	-10 945

Pirmiau pateiktose lentelėse parodytas finansinis turtas ir įsipareigojimai, kurie balanse yra parodomi grynąja verte arba kuriems gali būti taikoma tarpusavio užskaita dėl vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutarčių ar panašių susitarim,ų kartu su atitinkama užtikrinimo priemone. Finansinis turtas ir įsipareigojimai balanse yra parodomi grynąja verte, kai bankas turi juridiškai pagrįstą teisę vykdyti tarpusavio užskaitą ir vykdydamas įprastinę veiklą, ir bankroto atveju, ir ketina atsiskaityti grynosios vertės pagrindu arba parduoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai, kuriems taikomos vykdytinų bendros tarpusavio užskaitos sutartys ar panašūs susitarimai, ir kurie nėra parodyti finansinės būklės ataskaitoje grynąja verte, yra sandoriai, kurie paprastai yra privalomi vykdyti bankroto ar įsipareigojimų nevykdymo atveju, o ne vykdant įprastinę veiklą, arba sandoriai, kai bankas arba grupė neketina užskaityti atitinkamų finansinių priemonių tuo pačiu metu.

44 DALYS KITUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE

2014 m. pabaigoje AB SEB bankas patronuojamosios įmonės UAB "SEB Venture Capital" reikšmingos investicijos, kurių tikroji vertė traukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą po pirminio pripažinimo buvo:

Pavadinimas	Kodas	Buveinė	Veikos pobūdis
		Ukmergės g. 120,	Internetas, paslaugos, telekomunikacijos, ryšio
UAB "Cgates"	120622256	Vilnius	priemonės, televizija ir radijas

2014 m. pabaigoje UAB "SEB Venture Capital" pasirašė UAB "Cgates" akcijų pardavimo sutartį, kurią dar turi patvirtinti atitinkamos priežiūros institucijos. Gavus šių institucijų leidimus prasidės sutarties užbaigimo procedūros.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 DALYS KITUOSE ŪKIO SUBJEKTUOSE (TĘSINYS)

Lentelėje žemiau yra pateikiama trumpa UAB "Cgates" finansinė informacija 2014 m. gruodžio 31 d. (neaudituota) ir 2013 m. gruodžio 31 d. (audituota):

	2014	2013
Trumpalaikis turtas	9 795	15 485
Ilgalaikis turtas	108 029	106 476
Trumpalaikiai įsipareigojimai	24 485	21 964
Ilgalaikiai įsipareigojimai	12 288	24 099
Pajamos	54 699	52 672
Pelnas iš tęsiamos veiklos	5 153	6 410
Pelnas (nuostolis) iš nutraukiamos veiklos	-	-
Kitos bendrosios pajamos	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų	5 153	6 410

45 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Po 2014 m. gruodžio 31 d. bankas skolos vertybinių popierių emisijų neišleido.

Po 2014 m. gruodžio 31 d. bankas išpirko 6 skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė – 2 419,3 tūkst. litų.

****

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas (toliau – Bankas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE/NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą,
tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NEAKTUALU
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP/ NE	Ne visų šių principų rekomendacijų/nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko vadovu.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

²Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko stebėtojų tarybą. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. Banke galioja Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politika, kurios pagrindu yra atliekamas kandidatų į Banko stebėtojų tarybos narius vertinimas, pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus įvertinant kiekvieno kandidato kvalifikaciją, reputaciją bei profesinę patirtį. Šio vertinimo išvados kartu su kita informacija apie kandidatus ir jų užimamas pareigas Banke ar jo antrinėse įmonėse yra teikiamos akcininkui. Be to, prieš renkant tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, gaunamas Lietuvos banko leidimas. Iš pasakyto darytina išvada, jog Banko akcininkui yra pateikiama pakankami išsami informacija, kad į kolegialų valdymo organą būtų išrinkti asmenys, sugebėsiantys objektyviai ir nešališkai vykdyti bendrovės valdymo organų priežiūrą. Bankas turi vieną akcininką, todėl reikalavimas tinkamai atstovauti smulkiųjų
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP	akcininkų interesus Bankui nėra aktualus. Kolegialaus organo narys prieš pradėdamas eiti savo pareigas deklaruoja savo esamus įsipareigojimus, atskleidžia informaciją apie potencialius interesų konfliktus ir įsipareigoja užtikrinti, kad jo vykdoma profesinė ar kita su banko veiklos priežiūra nesusijusi veikla neturės neigiamos įtakos kolegialaus valdymo organo nario funkcijoms vykdyti. Tuo pačiu, kolegialaus organo narys įsipareigoja nedelsiant informuoti Banką apie pasikeitusias aplinkybes dėl kurių jo pateikti pareiškimai ar įsipareigojimai nebeatitiktų tikrovės. Įsigaliojus Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politikai, Bankas atlieka kandidatų į kolegialius organus tinkamumo vertinimą ir šio vertinimo išvadą pateikia akcininkui. Pasikeitus esminėms aplinkybėms, už kandidatų vertinimą atsakingas subjektas turi pakartotinai įvertinti kolegialaus organo nario tinkamumą eiti pareigas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	TAIP	Stebėtojų taryba periodiškai atlieka savęs įvertinimo procedūrą, kurios metu yra vertinamas tiek kolegialaus organo, tiek atskirų stebėtojų tarybos narių tinkamumas eiti savo pareigas bei yra sudaromas nustatytų trūkumų šalinimo planas. Trečia ir ketvirta nuostatos taip pat tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	TAIP	Tiek kolegialaus organo, tiek atskirų jos narių kvalifikacijos, žinių bei įgūdžių įvertinimas atliekamas periodiškai. Tikrinimo metu nustatytų išvadų pagrindu yra sudaromas trūkumų šalinimo planas, kaip turėtų būti pagerintos tobulintinos sritys.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NEAKTUALU	Banko veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato būtinybės į kolegialų organo sudėtį įtraukti nepriklausomus narius, todėl Banko stebėtojų tarybos nariai atstovauja vienintelio Banko akcininko interesus. Potencialūs interesų konfliktai, susiję su kolegialaus organo nariu, valdomi kitomis Banke patvirtintomis priemonėmis.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei

• visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis

TAIP/NE Visi Banko stebėtojų tarybos nariai darbo santykiais yra susiję su vieninteliu Banko akcininku, tačiau pagal Banke galiojančią Banko vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo politiką vertinant kandidatų į Banko vadovus tinkamumą be kitų kriterijų turi būti įvertinamas kandidato nepriklausomumas bei gebėjimas veikti atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių asmenų įtakos.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	TAIP/NE	Kolegialus valdymo organas nėra nustatęs nepriklausomumo sąvokos turinio, tačiau, vertinant kandidatų nepriklausomumą bei gebėjimą veikti atsiribojant nuo neigiamos kitų fizinių bei juridinių asmenų įtakos, yra atsižvelgiama į su konkrečiu kandidatu susijusių aplinkybių visumą.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.6 ir 3.7.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos
užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės		strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo		konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos
organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant		ir prezidento veiklos, bei atlieka kitas stebėtojų tarybos
bendrovę.7		kompetencijai priskirtas Banko ir jo valdymo organų
		veiklos priežiūros funkcijas.

⁶Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP/ NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje8 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁸ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP/ NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina Vidinio skolinimo ir skolinimo su Banku susijusiems asmenims reikalavimus, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau, stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų9 Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus10. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus.	TAIP/ NE	Banko stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių. Banke sudaryti Audito ir atitikties komitetas bei Atlygio komitetas. Audito ir atitikties komitete yra vienas nepriklausomas narys, Atlygio komitete nepriklausomų narių nėra, nes komiteto nariais yra tik Banko stebėtojų tarybos nariai. Į Banko Atlygio komiteto funkcijos patenka klausimai, susiję tiek su Banko direktorių skyrimu, tiek su atlyginimo Banko direktoriams nustatymu. Sprendimas steigti vieną komitetą, apimantį skyrimo ir atlyginimų komitetų funkcijas, buvo priimtas įvertinus tai, kad šios abi funkcijos yra susijusios ir dažnai yra viena nuo kitos priklausomos.

⁹ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹⁰Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	TAIP/NE	Atlygio komiteto nuostatuose ir Audito ir atitikties
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		komiteto instrukcijoje nėra nurodyti atvejai, kuriems
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		esant nurodyto komiteto pirmininkas turėtų palaikyti
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		ryšius su akcininkais.
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	TAIP	Kaip nurodyta 4.7 p. skyrimo komitetui priskirtas
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti		funkcijas vykdo Atlygio komitetas, kuris vertina kandidatų
šios:		į Banko vadovus tinkamumą eiti pareigas, taip pat turi
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas		pareigą periodiškai vertinti viso valdymo organo ir atskirų
ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo		jo narių tinkamumą vykdyti jiems priskirtas funkcijas.
komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus.
Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais
direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų
taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi
su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	TAIP	TAIP – Atlygio komitetas veikia pagal Banko stebėtojų
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		tarybos patvirtintus Atlygio komiteto nuostatus.
būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	TAIP	TAIP – Atlygio komitetas teikia svarstyti pasiūlymus
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		Banko stebėtojų tarybai dėl Banko grupės Atlygio
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		politikos ir jos pakeitimų bei Banko grupės riziką
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų		prisiimančių darbuotojų sąrašo, taip pat dėl kitų susijusių
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir		klausimų. Banko grupės Atlygio politika apima visas
išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos		atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą ir

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti		kintamojo atlygio formas. Atlygio komitetas taip pat
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių		teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl
tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai		prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių,
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių		vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais		atlyginimų.
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių	TAIP	TAIP – Atlygio komitetas turi visą reikalingą informaciją ir
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų		teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų		prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių,
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią		vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie		individualių atlyginimų.
bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų
nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas	TAIP
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo	TAIP
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą;	TAIP
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;	TAIP
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo);	TAIP
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų		TAIP – Atlygino komitetas svarsto ir teikia
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios		rekomendacijas dėl individualaus atlyginimo (įskaitant
		pensijų planus) tų Banko vadovų, kurie yra tiesiogiai
vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)		pavaldūs Banko prezidentui ir valdybos nariams.
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą,
remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,	TAIP	TAIP – Atlygio komitetas parengia ir teikia stebėtojų
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su		tarybai tvirtinti ilgalaikio skatinimo programas
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali		darbuotojams.
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus	TAIP NE	Tokios praktikos nėra. Atlygio komitetas yra atskaitingas
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.		stebėtojų tarybai, kurios nariai yra Banko vienintelio akcininko atstovai, tačiau vykdant tam tikras komitetui priskirtas funkcijas, pvz., vertinant kandidatų į stebėtojų tarybą tinkamumą, Atlygio komitetas teikia savo išvadas bei rekomendacijas visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti
šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo funkcija įtvirtinta Audito ir atitikties komiteto nuostatuose. Audito ir atitikties komitetas reguliariai aptaria išorės auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų tinkamumą.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;	TAIP	Kartą per ketvirtį Audito ir atitikties komitetas svarsto vidaus audito ir atitikties ataskaitas, kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką, susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;	TAIP	Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito ir atitikties komitetui pateikiama vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė. Posėdžio metu diskutuojamos priežastys, dėl kurių rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku. Komiteto nuostatuose numatyta funkcija teikti rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo.
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;	TAIP	Audito įmonė parenkama SEB grupės mastu. Nebuvo atvejų, kad atsirastų pagrindas audito įmonei atsistatydinti.
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,	TAIP	Kasmet audito įmonė pateikia audito komitetui nepriklausomumo patvirtinimą. SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito politika, patvirtinta SEB Audito ir atitikties komiteto, kuri apibrėžia išorės auditorių nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB grupės įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

remdamasis interalia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.	TAIP	išorės audito. Audito ir atitikties komitetas reguliariai svarsto išorės audito pastabas, kurios vėliau pateikiamos laiške vadovybei ir Banko vadovybės komentarus.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.	TAIP TAIP	Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.	TAIP TAIP	Vidaus audito departamento nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito ir atitikties komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus stebėtojų tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito ir atitikties komitetą ir/ar stebėtojų tarybą. Audito ir atitikties komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinis audito planas taip pat pristatomas Audito ir atitikties komitetui. Išorės auditoriai reguliariai informuoja Audito ir atitikties komitetą apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie	TAIP/NE	Formali tvarka nenustatyta, tačiau informacija apie tokius

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui	TAIP	skundus komitetui yra pateikiama kartu su komitetui teikiamomis ataskaitomis Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.		medžiaga, svarstoma Audito ir atitikties komitete.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	TAIP/NE	Vertinimas yra atliekamas, tačiau informacija apie vertinimą bei jo rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama tik Banko veiklą prižiūrinčiai institucijai.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos posėdžiams vadovauja, juos šaukia, tvarką posėdžių metu užtikrina atitinkamai stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami kas savaitę).

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.11
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamo valdybos posėdžio, išskyrus neeilinius posėdžius, kai terminai gali būti sutrumpinti; Banko stebėtojų tarybos nariai -ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas.
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	TAIP/NE	Susirinkimo medžiaga, kaip ir protokolas, viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims, tačiau apie susirinkime priimtus sprendimus yra skelbiama viešai paskelbiant pranešimą apie įvykusį esminį įvykį.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali TAIP
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali TAIP
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą
bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas
raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų TAIP Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs nedalyvauja.
asmeniniu ar dalykiniu interesu.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	TAIP	Atlyginimų politikos ataskaita skelbiama ne rečiau kaip kartą per vienerius metus kartu su metinėmis finansinėmis atskaitomis arba atskiru pranešimu ir Banko interneto svetainėje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP/ NE	NE – Atlyginimų ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Banko grupės Atlygio politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Atlygio politikos principus, pateikiama bendra kiekybinė informacija apie atlygį, išskiriant Banko vadovus.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą: su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)		Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik vidinėje duomenų bazėje.
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,		Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės Atlygio politikos įgyvendinimą:
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)		1. bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus bei Banko grupės riziką prisiimančius darbuotojus:
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis		-pastoviojo ir kintamojo atlygio bendros sumos ir gavėjų skaičius;
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam		- kintamojo atlygio, suskaidyto į pinigines išmokas, pensijos įmokas, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines arba nepinigines priemones, sumos;
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;		- likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskirstyto į darbuotojams paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos;

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.		- atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgus į veiklos rezultatus, sumos;
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo		- garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius; - su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; 2. kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai.
sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies	TAIP
dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Kintamasis atlygis susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma turi būti pagrįsta bendru asmens, verslo padalinio ir Banko grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį atsižvelgiama ne tik į finansinį indėlį, bet ir į nefinansinius kriterijus.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	TAIP/ NE	Bendra atidėjimo nuostata taikoma ne visiems Banko darbuotojams, o tik Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Sumų, kurios buvo išmokėtos, susigrąžinti negalima, o sumos, kurios buvo atidėtos, gali būti sumažintos arba iš viso neišmokamos.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus, pasiektus per paskutinius vienerius metus, kuriuos darbuotojas dirbo Banko grupėje, ir taip, kad darbuotojui nebūtų atlyginama, jei jo veikla lėmė Banko grupės nuostolį (angl. noreward for failure), išskyrus privalomas išmokas, nustatytas pagal galiojančius teisės aktus.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Banko grupės Atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie Atlygio komiteto veiklą, išorės konsultantus, jei buvo naudotasi jų paslaugomis rengiant politiką.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP	Suteikiama teisė į ne Banko, o į Banko akcininkės "Skandinaviska Enskilda Banken, AB (publ) akcijas.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NEAKTUALU	Bankas stebėtojų tarybos nariams 2014 metais jokio atlygio nėra mokėjęs.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NEAKTUALU
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU

Puslapis 126 iš 131

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems	NE	Tokios praktikos nėra.
direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	NE	Tokios praktikos nėra.
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas,
taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.
Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta
bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	TAIP
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	TAIP/ NE	Bankas nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		Bankui neaktualu.
2) bendrovės tikslus;		Visą kitą informaciją Bankas skelbia metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nustatyta tvarka, taip pat
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		spaudai, spaudos konferencijose.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP/ NE	Bankas skelbia šio pobūdžio informaciją atsižvelgdamas į nustatytus reikalavimus. Pateikiama bendroji kiekybinė informacija apie Banko valdybos nariams apskaičiuotas pinigų sumas, taip pat atskirai pateikiamos Banko vadovui (prezidentui) ir vyriausiajam finansininkui per metus priskaitytos sumos.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	TAIP/ NE	Bankas iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie Banko ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Banko politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Banko akciniame kapitale programas ir pan., Bankas laiko neatskleistina informacija, išskyrus informaciją, kuri turi būti atskleista teisės aktų nustatyta tvarka.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Pranešimai apie esminius įvykius skelbiami tokiu būdu, kad visi ir vienu metu turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija, kai jie paskelbiami biržoje, interneto svetainėje ir kitais kanalais – pranešimais spaudai, spaudos konferencijose.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Informacijos skleidimui naudojama Banko interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos. Informacija apie Banko teikiamas paslaugas yra prieinama bet kuriame Banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija,
		informacijos naudotojams ją pateikia Banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba bendruoju Banko informacijos telefonu 1528 (privatiems klientams), 19222 (verslo klientams). Informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas, nurodyti dokumentai bei informacija yra skelbiami Banko interneto tinklalapyje (neaktualu – dėl bendrovės akcijų kainų kitimo vertybinių popierių biržoje).

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės	TAIP
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo
patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės		susirinkimui siūlo Banko valdyba.
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -
bendrovės valdyba.

1 PRIEDAS. 2014 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai		Bankui.
atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų
disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji
bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba,
svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti
visuotiniam akcininkų susirinkimui.