SEB — Annual Report 2013

Apr 1, 2014

AB SEB bankas 2013 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2014 m. kovo 14 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–22
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	23
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	24
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	25
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	26–27
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	28–29
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	30–104
1 PRIEDAS	105–131
PRIJUNGTOS PATRONUOJAMOSIOS ĮMONĖS AB "SEB LIZINGAS" ATSKAITOMYBĖ 2013 M. LAPKRIČIO 23 D.

AB SEB bankas

2013 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotas metinis pranešimas.

2013 metų konsoliduotas metinis pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	info@seb.lt
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "SEB investicijų valdymas".

2013 m. lapkričio 23 d. AB "SEB lizingas", kurios vienintelis akcininkas buvo AB SEB bankas, buvo prijungta prie AB SEB banko prijungimo būdu, nustatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje. AB "SEB lizingas", kaip juridinis asmuo, buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2013 m. lapkričio 28 dieną (su šia atskaitomybe taip pat pateikiama ir paskutinė AB "SEB lizingas" atskaitomybė).

Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Balčikonio g. 3, LT-08247 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	kapitalas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt
Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Olimpiečių g. 1, LT-09235 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	info.invest@seb.lt

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Interneto svetainės adresas www.seb.lt

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2013 m. gruodžio 31 AB SEB bankas buvo sudaręs 59 sutartis su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2013 m. gruodžio 31 d. penkios banko ne nuosavybės VP emisijos buvo įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000431025
Emisijos dydis (vnt.)	31 850
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 185 000,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2010 12 21
Išpirkimo data	2014 01 23

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000431157
Emisijos dydis (vnt.)	37 257
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 725 700,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2010 12 21
Išpirkimo data	2014 01 23

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405060
Emisijos dydis (vnt.)	46 575
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 657 500,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 05 17
Išpirkimo data	2016 06 13

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405078
Emisijos dydis (vnt.)	38 857
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 885 700,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 12 21
Išpirkimo data	2017 01 09

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405086
Emisijos dydis (vnt.)	47 032
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 703 200,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2012 05 30
Išpirkimo data	2017 06 13

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

2013 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. 2013 m. gruodžio 31 d. grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir dvi bendrovės: UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital" (2013 m. lapkričio 23 d. banko bendrovė AB "SEB lizingas" buvo prijungta prie AB SEB banko).

2013 metais makroekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, atsigavo vidaus rinka, atsirado galimybių daugiau finansuoti įmones ir gyventojus. Visa tai leido stiprėti visam šalies bankų sektoriui. 2013 metais AB SEB bankas uždirbo 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų), o AB SEB banko grupė — 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

2012 metais AB SEB bankas uždirbo 87,6 mln. litų (25,4 mln. eurų), o visa AB SEB banko grupė — 84,9 mln. litų (24,6 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. 2013 metų lapkritį prijungus AB "SEB lizingas" prie AB SEB banko, visi lyginamieji 2012 metų banko duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis, jeigu nenurodyta kitaip.

2013 metais banko grupė veikė sėkmingai — padidėjo banko grynasis pelnas ir turtas, indėlių portfelis, išaugo pajamos, pagerėjo išlaidų ir pajamų santykis. Klientų aktyvumas naudojantis įvairiomis SEB banko paslaugomis ir toliau didėjo, todėl 8 proc. padidėjo banko grupės pajamos. 2013 metais SEB grupė įmonėms ir gyventojams suteikė 4,6 mlrd. litų naujų paskolų, t. y. 12 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu 2012 metais. AB SEB banko grupė atsakingai teikė paskolas gyventojams ir įmonėms, finansavo perspektyvius verslo projektus.

AB SEB banko grupė 2013 metais didelį dėmesį skyrė kasdieninės bankininkystės paslaugoms, kuriomis gyventojai gali naudotis savarankiškai ir pigiau negu banko skyriuose, tobulinti. Atsižvelgdamas į kintančius klientų įpročius, AB SEB bankas 2013 metais padidino bankomatų tinklą, įrengė daugiau grynuosius pinigus priimančių bankomatų ir visą parą veikiančių savitarnos zonų, plėtojo paslaugas internetu, mobiliuoju telefonu, atsiskaitymo paslaugas mokėjimo kortelėmis.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 2,6 mlrd. litų (2012 m. gruodžio 31 d. — 2,4 mlrd. litų), t. y. padidėjo 9 procentais.

AB SEB banko grupės turtas 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 23,6 mlrd. litų (2012 m. — 23,1 mlrd. litų), t. y. padidėjo 2 procentais.

AB SEB banko indėlių portfelis per 2013 metus padidėjo nuo 12,8 mlrd. Litų – iki 13,2 mlrd. litų, t. y. 3 procentais.

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 16,6 mlrd. litų (2012 m. buvo 17,1 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 3 procentais.

AB SEB banko grupės pajamos 2013 metais buvo 586 mln. litų (2012 metų pajamos buvo 539 mln. litų).

AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2013 metų pabaigoje buvo 38,8 proc. (normatyvas — 30 proc.).

SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius per metus padidėjo 46 tūkst. ir 2013 metų pabaigoje buvo 1,1 mln., t. y. išaugo 4,3 proc., palyginti su 2012 metų pabaigos duomenimis.

Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius per metus padidėjo 54 tūkst. ir 2013 metų pabaigoje buvo 556 tūkst., t. y. padidėjo 10,7 proc., palyginti su 2012 metų pabaigos duomenimis.

Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 5 proc., mokėjimo kortelių apyvarta – 2,9 proc., mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius – 2,2 procento.

2013 metų pabaigoje AB SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 536 bankomatais 82–uose miestuose ir miesteliuose.

AB SEB banko grupėje 2013 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 522, t. y. 2,7 proc. mažiau negu 2012 m. gruodžio 31 d., kai grupėje faktiškai dirbo 1 564 darbuotojai.

2013 metais AB SEB bankas toliau siekė įgyvendinti strategiją būti pagrindiniu savo klientų banku. AB SEB bankas, kaip ilgalaikių ryšių su klientais bankas, siūlė šiuolaikiškas universalias banko paslaugas, teikė jas profesionaliai ir patogiai, atsižvelgdamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

2013 metais AB SEB banko grupė toliau įgyvendino SEB tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai pagal pagrindines atsakomybės sritis (valdymo atsakomybės, aplinkos apsaugos atsakomybės ir socialinės atsakomybės): atsakingas pardavimas ir rinkodara, finansinių nusikaltimų prevencija, atsakinga nuosavybė, poveikio aplinkai mažinimas, tvarus finansavimas ir investicijos, savo darbuotojų branginimas, finansinių paslaugų prieinamumas, investavimas į bendruomenes.

2013 metais AB SEB banko grupė pristatė naujas ir tobulino dabartines paslaugas. AB SEB bankas visiškai integravo lizingo paslaugas į banko veiklą. AB SEB banko grupė teikė visapusišką informaciją klientams vykstant pensijų reformai. Norėdama padėti jiems apsispręsti dėl tolesnio pensijos kaupimo būdo, grupė įgyvendino mažų ir vidutinių įmonių konsultavimo kampaniją. AB SEB bankas atnaujino mobiliąją banko paslaugų internetu svetainę, klientams pasiūlė galimybę skambinti bankui naudojantis programa "Skype". Bankas įrengė grynuosius pinigus priimančius bankomatus visuose 46-iuose banko skyriuose, išplėtė savitarnos zonų tinklą – atidarė penkias naujas zonas ir dabar jų Lietuvoje turi penkiolika. AB SEB bankas klientams pristatė nemokamų priminimų paslaugą SMS, el. paštu, banko paslaugų internetu svetainėje. 2013 m. AB SEB bankas tapo tarptautinių saugos programų "MasterCard SecureCode" ir "Verifiedby Visa" dalyviu. Bankas klientams pasiūlė sąskaitos kreditavimo paslaugą, o klientams, turintiems arba ketinantiems imti būsto paskolą, pasiūlė naują draudimo paslaugą "Saugus kreditas". Be to, bankas klientams pasiūlė išsamias nuotolines finansų konsultacijas, teikiamas atsižvelgiant į klientų poreikius, pristatė išmaniesiems "Windows Phone" telefonams pritaikytą SEB banko programėlę.

2013 metais AB SEB banko grupė stengėsi suteikti klientams vertingos informacijos, galinčios padėti jiems kurti pridėtinę vertę. AB SEB bankas organizavo leidinių "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymą klientams, kartu su Lietuvos nacionaline televizija įgyvendino projektą "Lietuva gali", skirtą padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose ir kurti darbo vietas. AB SEB bankas klientams pristatė leidinius "Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga", "Namų ūkių finansinio turto barometras". Kartu su kitais rinkos dalyviais AB SEB bankas įsteigė Lietuvos finansų rinkų institutą, rėmė EUROFI finansų forumą Vilniuje, pradėjo leisti naują leidinį "Taupymas ir investavimas", nuolat informavo klientus apie finansų rinkas, makroekonominę padėtį.

AB SEB banko grupė nuolat dalyvavo įgyvendinant svarbius tvarios veiklos projektus – kartu su TV3 televizija vienuoliktą kartą surengė irįgyvendino projektą "Išsipildymo akcija 2013", aštuntus metus iš eilės apdovanojo geriausius šalies abiturientus, tęsė dalyvavimą asociacijoje "Mentor Lietuva".

– TFAS):

2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB banko grupė 2013 metais pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("Euromoney"), geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje ("Global Finance"), penktus metus iš eilės pripažintas geidžiamiausiu darbdaviu Lietuvoje ("Verslo žinios" ir "CV.lt"), antrus metus iš eilės – patraukliausiu darbdaviu Lietuvoje ("CV Market").

6. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumo apibūdinimas

Emitento rizika. Banko prievolės investuotojams nėra papildomai užtikrinamos garantija ir / ar kitokiu būdu, banko įsipareigojimas išpirkti ne nuosavybės VP nėra draudžiamas VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas", todėl investuotojas prisiima banko (veiklos) riziką, susijusią su politiniais, ekonominiais, techniniais ir technologiniais bei socialiniais veiksniais. Banko bankroto atveju banko ne nuosavybės VP savininkų reikalavimai būtų tenkinami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir eiliškumu.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grupės kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti įvertinta kredito rizika. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemonės.

Grupės kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grupėms specialieji atidėjiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tai nustatoma specialiųjų atidėjinių norma. Grupė individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mokėti palūkanas. Grupė nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonominės veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

Yra taikomi šie kreditų portfelio koncentracijos rizikos limitai:

• didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grupės kapitalo, o suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grupės kapitalo;
• kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms ar savo patronuojamosioms bendrovėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grupės priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grupės bendrovei, negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie banko individualiai vertinamų kreditų klientams, kurių vertė sumažėjo, bendrosios vertės ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorinės finansinės informacijos laikotarpiais.

	2011 12 31*	2012 12 31*	2013 12 31*
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė (nuvertėję kreditai) tūkst. Lt	2 178 332	1 773 698	1 101 427
Klientų kreditų portfelis (neįvertinus specialiųjų atidėjinių) tūkst. Lt	16 875 342	16 679 036	15 900 735
Santykis (proc.)	12,91 proc.	10,63 proc.	6,93 proc.

* Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai dėl kreditų portfelio sumažėjusios vertės (tūkst. Lt) pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau

	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31
Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	1 207 686	1 022 564	708 950
Nuostoliai dėl kredito įstaigų likučių sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	31	0	2
Nuostolių dėl kreditų sumažėjusios vertės (specialiųjų atidėjinių) likutis	1 207 717	1 022 564	708 952
Specialiųjų atidėjinių ir kreditų portfelio santykis	6,98 proc.	6,13 proc.	4,43 proc.

--

2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Kredito maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibrėžiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatidėliotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi stebėseną. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta (išskyrus eurus) turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra (išskyrus eurus) atviroji pozicija turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

Grupės didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio (procentais nuo kapitalo) kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje (skaičiuojant lentelėje pateiktus duomenis yra įtraukiama ir EUR pozicija).

Grupė	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31
Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	105,63 proc.	133,48 proc.	75,57 proc.
Didžiausia bendra atviroji pozicija	0,34 proc.	0,22 proc.	0,33 proc.

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugebės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir dėl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analizė.

Grupės ir banko likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

	Grupė		Rodiklis		Bankas
2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31		2011 12 31*	2012 12 31	2013 12 31
46,80 proc.	35,76 proc	38,85 proc.	Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	46,12 proc.	35,69 proc.	38,81 proc.

* 2011 12 31 rodiklis banke pateiktas neatsižvelgiant į AB "SEB lizingas" prijungimą prie banko

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių, prestižo praradimo arba pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizikos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self-Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus ir pačius planus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt.

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemą ORMIS (Operational Risk Management Information System), kuri yra bendra visai SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Norint kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikomos ORSA ir RTSA metodikos, vykdoma vidinė kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika.

Kitos dvi SEB grupės su operacinės rizikos valdymu susijusios sistemos naudojamos kuriant naujus produktus ir / ar paslaugas (New Activity Management Information System, sutr. NAMIS) bei sudarant padalinių veiklos tęstinumo planus (Living Disaster Recovery Planning System, sutr. LDRPS).

Banke veikia Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas – gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiami nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Verslo rizika – tai pajamų sumažėjimo rizika dėl nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumažėjęs verslo mastas, konkurencija dėl kainų, klientų ir kt.. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastinės veiklos sumažėjimo riziką, kuri gali pasireikšti dėl už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Strateginė rizika – tai rizika, kylanti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teisės aktų arba bankininkystės sektoriaus pokyčius.

Įgaliojimai valdyti verslo ir strateginę riziką yra suteikti atsakingiems padaliniams, kurie, remdamiesi verslo planais ir atsižvelgę į jų vykdymo kontrolę, nustato šią riziką ir ją valdo. Šie padaliniai nuolat stebi nustatytus rodiklius. Nustačius jų nuokrypius, informuojama banko valdyba ir / arba kiti atsakingi asmenys. Taip pat bankas turi patvirtintus veiklos tęstinumo planus.

Kapitalo pakankamumas. Lietuvos bankai privalo išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris yra skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu 2013 metams buvo nustatytas siektinas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris turėjo viršytu 12 procentų.

2013 metų pirmąjį ketvirtį akcininko sprendimu kapitalas ir tuo pačiu kapitalo pakankamumas buvo stiprinamas 2012 m. uždirbtu pelnu (neišmokami dividendai).

2013 metų balandžio mėnesį Lietuvos banko valdyba leido bankui grąžinti neterminuotą subordinuotąją paskolą (išpirkti neterminuotą vertybinį popierių), gautą pagal 2010 m. vasario 18 d. subordinuotosios paskolos sutartį iš "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", kurios vertė 100 000 000 eurų (345 280 000 litų). Bankas pasinaudojo sutarties nutraukimo (vertybinio popieriaus išpirkimo) galimybe, norėdamas sumažinti banko skolinimosi išlaidas, išlaikydamas tinkamą kapitalo pakankamumo lygį.

AB "SEB lizingas" prijungimas prie AB SEB banko turėjo didelę teigiamą įtaką banko kapitalo pakankamumo rodikliui.

Grąžinus subordinuotąją paskolą ir prijungus AB "SEB lizingas", 2013 metų pabaigoje banko kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 15,51 proc., o grupės – 15,59 procento.

Banko ir grupės kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentelėje toliau.

Grupė			Rodiklis	Bankas
2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31		2011 12 31*	2012 12 31*	2013 12 31
13,59 proc.	15,17 proc.	15,59 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,94 proc.	13,37 proc	15,51 proc.

* Rodikliai banke pateikti neatsižvelgiant į AB "SEB lizingas" prijungimą prie banko.

7. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys:

mln. Lt	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31
Kreditai	15 651	15 637	15 251
Investicijos	1 726	1 113	1 219
Gautinos lizingo įmokos	1 673	1 503	1 428
Indėliai	12 357	12 797	13 225
Skolos kredito įstaigoms	9 932	6 789	7 178
Nuosavybė	2 321	2 386	2 602
Turtas	26 633	23 122	23 591

Grupės pajamų struktūra per pastaruosius metus atitinkamai buvo:

mln. Lt	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	682,0	262,7	246,0
Kitos grynosios pajamos prieš veiklos sąnaudas	188,8	251,0	297,0
Rezultatas prieš
veiklos sąnaudas	873,5	513,7	543,0
Veiklos išlaidos	(343,7)	(347,8)	(299,5)
Nematerialiojo turto nurašymo išlaidos	-	(58,5)	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokestį iš tęsiamos veiklos	527,1	107,4	243,5
Grynasis pelnas (nuostolis) iš
tęsiamos veiklos	467,4	84,9	212,3

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Grupė		Rodiklis		Bankas
2011 m.	2012 m.	2013 m.		2011 m.	2012 m.	2013 m.
13,59 proc.	15,17 proc.	15,59 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,94 proc.*	13,37 proc*.	15,51 proc.
1,98 proc.	0,34 proc.	0,91 proc.	Vidutinė turto grąža	1,71 proc.*	0,53 proc.*	0,92 proc.
21,85 proc.	3,55 proc.	8,50 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	19,47 proc.*	5,69 proc.*	8,93 proc.
46,80 proc.	35,76 proc.	38,85 proc.	Likvidumo koeficientas	46,12 proc.*	35,69 proc.	38,81 proc.
30,27	5,50		13,75 Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai, litais	24,45*	5,67*	13,75
150,32	154,52	168,48	Akcijos buhalterinė vertė litais	138,08*	154,44*	168,39

Pagrindiniai grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

* rodikliai banke pateikti neatsižvelgiant į AB "SEB lizingas" prijungimą prie banko

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis bei grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, susijusias su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Grupė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesų informacinės sistemos, kurios užtikrintų būtiną vidaus kontrolės sistemą, ir patikimus finansinės atskaitomybės duomenis. Paminėtinos šios pagrindinės grupėje veikiančios vidaus kontrolės sudedamosios dalys: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas, kasdieninė grupės operacijų apskaita, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis, nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus, įdiegta verslo ir verslo priežiūros procesų vidaus kontrolė, taikomos kitos kontrolės priemonės.

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

2014 m. vasario 5 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, 2013 metais AB SEB bankas uždirbo 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 212,3 mln. litų (61,5 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2012 metais AB SEB bankas uždirbo 87,6 mln. litų (25,4 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 84,9 mln. litų (24,6 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. 2013 metų lapkritį prijungus AB "SEB lizingas" prie AB SEB banko, lyginamieji 2012 metų banko duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis.

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie savo finansinius reikalus tvarko kasdien. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią strategiją ir siekdama ilgalaikių ryšių su klientais bei atsižvelgdama į SEB grupės tikslus, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• ryšių su klientais stiprinimas. Siekdamas tapti pagrindiniu banku savo klientams, bankas planuoja išlaikyti dabartinius klientus ir pritraukti naujų:

• o kurdamas naujas, patrauklias paslaugas ir produktus sėkmingai veiklą plečiantiems klientams, kad jie jaustų nuolatinį banko dėmesį;
• o užtikrindamas klientams galimybę banko paslaugas gauti įvairiomis šiuolaikiškomis priemonėmis ir patogiais būdais (internetu, mobiliuoju telefonu, savitarnos zonose ir pan.), naudotis jomis greitai ir saugiai;
• veiklos efektyvumo didinimas. Bankas, siekdamas ir toliau efektyviai dirbti ir išlikti konkurencingas, planuoja:
• o didinti pajamas, taikydamas tikslinę rinkodarą: aiškiai apibrėžti savo konkurencines galimybes įvairiuose klientų segmentuose ir, atsižvelgus į tai, parengti naujus augimo planus;
• o tinkamai vertinti sąnaudų poreikį siekiant pasirinktų tikslų;
• o objektyviai įvertinti verslo kapitalo poreikį bei prisiimamą riziką, siekiant užtikrinti planuojamą banko veiklos pelningumą.

• banko, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdžio stiprinimas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas darbuotojų galimybėms tobulėti, darbo aplinkos , kuri padėtų pritraukti ir ugdyti kompetetingus specialistus bei skatintų darbuotojus siekti geriausių rezultatų, gerinimui

11. Finansinės rizikos valdymo tikslai

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

12. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Bankas neturi ir per 2013 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei priimti sprendimą bankui įsigyti savų akcijų.

13. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (kodas 112053613, adresas Savanorių pr. 1, LT-03116 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (kodas 112052511, adresas Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (kodas 112052479, adresas Taikos pr.32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 46 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (7 finansinių paslaugų centrai ir 39 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje.

14. Emitento įstatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas banko įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji

vertė):
Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (Lt)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

15. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos įmonių registre registruotam bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)", teisinė forma – viešoji ribotos atsakomybės bendrovė, juridinio asmens kodas 502032-9081, buveinės adresas Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedijos Karalystė, priklauso 15 441 423 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 100 proc. AB SEB banko akcijų.

16. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

Per 2013 metus grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė ne daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo.

17. Informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus

Banko patronuojamoji įmonė UAB "SEB Venture Capital" 2013 metų gruodžio 31 dieną turėjo reikšmingą įtaką šiose asocijuotose

įmonėse:
Pavadinimas	Kodas	Buveinė	Veikos pobūdis
UAB "Cgates"	120622256	Ukmergės g. 120, Vilnius	Internetas, paslaugos, telekomunikacijos, ryšio priemonės, televizija ir radijas
UAB "Duonos centras"	302638225	Lvovo g. 25 Vilnius	Kepyklos, tiekimas

18. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB Venture Capital") 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 741 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 4,5 proc. mažiau negu 2012 metų pabaigoje, kai grupėje dirbo 1 823 darbuotojai. Grupėje 2013 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 522, t. y. 2,7 proc. mažiau negu 2012 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 564 darbuotojas. Mažesnį darbuotojų skaičių lėmė tai, kad, įgyvendindama veiklos efektyvumo didinimo priemones, grupė sumažino darbuotojų skaičių.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2013 metus sumažėjo 4,3 proc. – nuo 1 808 iki 1 731, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 512, t. y. 2,5 proc. mažiau negu 2012 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 550.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2013 m. buvo 1 519 (2012 m. – 1 626 darbuotojai).

2013 metų lapkritį prijungus AB "SEB lizingas" prie AB SEB banko, visi lyginamieji 2012 metų banko duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis, jeigu nenurodyta kitaip.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Bankas			Banko grupė
	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus)	2 008	1 808	1 731	2 023	1 823	1 741
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 717	1 550	1 512	1 731	1 564	1 522

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenumatyta.

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)
	2011 12 31	2012 12 31	2013 12 31	2011	2012	2013
Vadovaujantys darbuotojai	263	214	200	10 767	11 080	11 468
Specialistai	1 736	1 574	1 510	3 460	3 667	3 740
Administracinis techninis personalas	9	20	21	2 119	2 180	2 212
Iš viso	2 008	1 808	1 731	-	-	-

	Darbuotojų skaičius	Aukštasis išsilavinimas		Aukštesnysis išsilavinimas		Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	200	192	96,0	5	2,5	3	1,5
Specialistai	1 510	1 201	79,5	96	6,4	213	14,1
Administracinis techninis personalas	21	11	52,4	5	23,8	5	23,8
Iš viso	1 731	1 404	81,1	106	6,1	221	12,8

19. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 03-175 "Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 228 "Dėl minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų" pakeitimo" 25 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 03-166 "Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimai".

Grupėje yra patvirtinta atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininko atlygio politika. Taip pat atlygio politika įgyvendina Lietuvos banko valdybos teisės aktus, reglamentuojančius atlygio politikos reikalavimus.

Grupės atlygio politika kuria ir skatina vidinę kultūrą, kuria siekiama kurti ilgalaikę naudą klientams, tokiu būdu sudarant galimybę akcininkams ateityje gauti didžiausią grąžą. Grupės darbuotojų kompetencija ir atsakomybė turi lemiamą reikšmę grupės plėtrai ir veiklai. Grupė skatina siekti labai gerų rezultatų, vadovautis pagrindinėmis grupės vertybėmis ir verslo veikloje prisiimti gerai pasvertą ir subalansuotą riziką, atitinkančią klientų ir akcininkų lūkesčius. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką,

Grupėje vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2013 m. kovo 22 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu kasmet peržiūri grupės atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio komitetui. Banko valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą.

2011 m. buvo įsteigtas grupės Atlygio komitetas, kurį sudaro:

• komiteto pirmininkas SEB Pagalbos verslui padalinio vadovas (Knutas Jonas Martinas Johanssonas);
• komiteto narys SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas (Markas Barry Payne'as);
• komiteto narys SEB Pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas (Tedas Tonis Kylbergas);
• komiteto narė SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovė (Anna Maria Erika Hamstedt).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Atlygio komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio komiteto pirmininku ir nariais negali būti renkami asmenys, kurie yra susiję su banku ar jo dukterinėmis įmonėmis darbo santykiais, taip pat banko valdybos nariai. Nei vienas Atlygio komiteto narys neturi banko akcijų.

Atlygio komiteto kompetencija ir darbo tvarka yra nustatyta banko stebėtojų tarybos patvirtintuose Atlygio komiteto nuostatuose.

Atlygio komitetas banko prezidento teikimu priima sprendimus dėl:

• individualaus pareiginio atlyginimo (įskaitant pensijų kaupimo planus) nustatymo banko vadovams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs banko prezidentui, išskyrus valdybos narius;
• trumpalaikių skatinimo programų skyrimo tam tikroms darbuotojų grupėms;
• trumpalaikio skatinimo programos išmokų fondo dydžio nustatymo.
• Atlygio komitetas rengia ir teikia tvirtinti banko stebėtojų tarybai:
• banko atlygio politiką, jos pakeitimus ir riziką prisiimančių darbuotojų sąrašą bei jo pakeitimus;
• banko prezidento, valdybos narių, Vidaus audito departamento, Atitikties departamento ir Rizikos kontrolės skyriaus vadovų pareiginius atlyginimus;
• ilgalaikio skatinimo programas, taikomas grupės darbuotojams;
• pensijų kaupimo planus, taikomus banko prezidentui ir valdybos nariams;
• pasiūlymus dėl darbuotojų individualių pareiginių atlyginimų, jei jų dydis lygus arba viršija mažiausią individualų valdybos nario pareiginio atlyginimo dydį.

Atlygio komitetas atlieka ir kitas banko stebėtojų tarybos jai pavestas bei Atlygio komiteto nuostatuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie elementai:

• pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
• kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
• o kolektyvinę SEB pelno paskirstymo programą, skirta visiems grupės darbuotojams;
  • o individualią programą, kurioje dalyvauja tikslinė darbuotojų grupė ir kuri apima kintamąjį atlygį, kuris gali būti sudarytas iš dviejų dalių: atlygio grynaisiais pinigais ir po nustatyto laikotarpio išmokamą atlygį akcijomis arba kitomis finansinėmis priemonėmis;
• papildoma nauda.

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (pastovusis atlygis).

Kintamasis atlygis – tai kintama atlygio dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas (premijos, pensijos įmokos, teisės į banko akcijas, su akcijomis susijusios finansinės priemonės, kitos finansinės arba nepiniginės priemonės) ir kurios dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir grupės veiklos rezultatus.

Kintamasis atlygis nustatomas taip, kad skatintų siekti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių grupės tęstinės veiklos rezultatų ir skatintų ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią grupės verslo plėtrą. Visas už tam tikrą laikotarpį mokamas kintamasis atlygis nustatomas atsižvelgiant į kelerių metų veiklos rezultatus ir neturi kelti pavojaus grupės galimybei pasiekti teigiamą bendrą grupės rezultatą verslo ciklo metu.

SEB pelno paskirstymo programos (angl. All Employee Programme) tikslas – sukurti bendrą ir visai grupei taikomą pelno paskirstymo programą, kuri skatintų siekti tvirtų ilgalaikių ryšių su klientais. Tai kolektyvinė pelno paskirstymo programa, skirta visiems SEB darbuotojams. Premijos dydis priklauso nuo veiksnių, nurodytų "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" verslo plane. 50 proc. premijos pagal programą išmokama grynaisiais pinigais, kita 50 proc. dalis atidedama trejiems metams ir bus išmokama grynaisiais pinigais, apskaičiuota atsižvelgus į bendrą akcininkų, turinčių "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų, grąžą (angl. TSR). t. y. akcijų kainų pokytį ir perinvestuotų dividendų paskirstymą SEB akcijoms.

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai

Atlygio politikos struktūrą sudaro:

• atlygio samprata ir atlygio paketo dalys;
• pareiginis atlyginimas;
• kintamasis atlygis;
• papildoma nauda;
• atlygio politikos valdymas ir kontrolė;
• informacijos atskleidimas;
• grupės riziką prisiimančių darbuotojų kategorijos apibūdinimas, kintamojo atlygio skyrimo ir išmokėjimo principai

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Kiekvienų metų pradžioje yra nustatomi grupės, padalinio ir darbuotojo metiniai veiklos tikslai, kurių pagrindu yra vertinamas atitinkamų metų veiklos rezultatas. SEB mastu taikomas vienodas darbuotojo rezultatų ir elgesio vertinimo bei dokumentavimo procesas, kuriame asmeninių kokybinių ir kiekybinių tikslų įgyvendinimas lemia jo atlygį.

Kadangi atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru asmens, padalinio ir grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo indėlį į finansinių rezultatų (kiekybinių tikslų) pasiekimą, bet ir į nefinansinius (kokybinius) kriterijus (pavyzdžiui, vidaus taisyklių ir procedūrų laikymąsi, santykių su klientais ir investuotojais standartų laikymąsi).

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (angl. risk takers)), jeigu darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų:

• vadovaujamas strategines pareigas grupėje einantys darbuotojai;
• vadovai, atliekantys rizikos kontrolės funkciją;
• darbuotojai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
• darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai, ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

Riziką prisiimantiems darbuotojams atidėtas kintamasis atlygis gali būti išmokamas įvertinus šias sąlygas:

• banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
• įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinamos pirmiau nustatytos sąlygos.

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie sumas neatskaičius mokesčių. Pateikiama 2013 metų informacija pagal 2014 m. vasario 20 d. duomenis.

2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupės įmonės	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Darbuotojų skaičius
AB SEB bankas	93 202	1 371	1 731
UAB "SEB investicijų valdymas"	945	50	9
UAB "SEB Venture Capital"	330	0	1
Iš viso	94 477	1 421	1 741

*Pateikiamas už 2013 m. numatytas kintamas atlygis pagal individualią programą

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant banko vadovus:
• o finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, ir gavėjų skaičius:

Bankas	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	2 699	544	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	6 759	331	37
Darbuotojai	83 744	496	1 689
Iš viso	93 202	1 371	1 731

Grupė	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	3 363	593	9
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	6 945	331	39
Darbuotojai	84 169	497	1 693
Iš viso	94 477	1 421	1 741

*Pateikiamas už 2013 m. numatytas kintamasis atlygis pagal individualią programą

o kintamasis atlygis, suskaidytas į pinigines išmokas, pensijos įmokas, banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas finansines arba nepinigines priemones:

Bankas	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	0	0	0	544
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	0	0	0	331
Darbuotojai	0	0	0	496
Iš viso	0	0	0	1 371

Grupė	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	2	0	0	591
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	0	0	0	331
Darbuotojai	1	0	0	496
Iš viso	3	0	0	1 418

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

o likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio už 2013 metus, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)
Valdyba	544	0	544
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	331	0	331
Darbuotojai	496	0	496
Iš viso	1 371	0	1 371

Grupė	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)
Valdyba	591	0	591
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	331	0	331
Darbuotojai	496	0	496
Iš viso	1 418	0	1 418

o atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, sumos:

2013 m. banke ir grupėje buvo išmokama 2011 ir 2012 metais atidėto kintamojo atlygio dalis.

Bankas	2011 ir 2012 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	2	229
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	45	227
Darbuotojai	0	0
Iš viso	47	456

Grupė	2011 ir 2012 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	2	242
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	45	227
Darbuotojai	0	0
Iš viso	47	469

* SEB akcijų kaina (A klasės) paskaičiuota 2014-02-20 dienos kursu Stokholmo akcijų biržoje

o garantuoto kintamo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius

2013 m. banke ir grupėje nebuvo mokamas garantuotas kintamasis atlygis.

o su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų sumas, paskirtas finansiniais metais, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią sumą, paskirtą vienam asmeniui

Bankas	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tūkst. Lt)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tūkst. Lt)*
	305	4 308	208

* Įskaitant išmokas už nepanaudotas atostogas, be darbdavio mokesčių.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tūkst. Lt)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tūkst. Lt)*
	313	4 767	420

* Įskaitant išmokas už nepanaudotas atostogas, be darbdavio mokesčių.

• Kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai

Grupės darbuotojams iš anksto nustatomas tik pastovusis atlygis – pareiginis atlyginimas.

Atlygio politikoje reglamentuojami atlygio nustatymo principai yra susieti su darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad, nustatant individualius pareiginius atlyginimus ir kintamąjį atlygį, yra atsižvelgiama į darbuotojų veiklos įvertinimą.

Grupė siekia, kad darbuotojų atlygis būtų konkurencingas bankų rinkoje nustatant tinkamą proporciją: a) tarp pareiginio atlyginimo ir kintamojo atlygio, b) ilgalaikio skatinimo ir trumpalaikio skatinimo atlygio. Taip pat grupė siekia, kad bendras atlygis būtų nustatytas atsižvelgiant į darbuotojų veiklos kompleksiškumą, atsakomybę ir lyderystės savybes, keliamas konkrečioms pareigoms, taip pat atsižvelgiant į individualų darbuotojo veiklos įvertinimą.

20. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

Banko įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas su tam tikromis išimtimis nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: 1) banko pavadinimo; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vertės ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

Banko valdybą renka banko stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

21. Emitento organai

AB SEB banko įstatuose yra nustatyta, kad banko organai yra:

• banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas);
• banko stebėtojų taryba (toliau taryba);
• banko valdyba (toliau valdyba);
• banko administracijos vadovas (prezidentas,,toliau prezidentas).

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės bei jų įgyvendinimas yra nustatyti banko įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Valdybos nariai individualių jiems, kaip valdybos nariams, suteiktų įgaliojimų neturi, jie veikia kartu kaip kolegialus organas arba atskirai kaip atitinkamų AB SEB banko tarnybų direktoriai.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir banko įstatų jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2013 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB grupės pagalbos verslui padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai. Stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas 2009 m. lapkričio 13 d., stebėtojų tarybos pirmininku perrinktas 2013 m. lapkričio 14 d.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

DAVIDAS BAMFORTH TEARE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2013 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

SEB grupės pagalbos verslui padalinio pirkimų ir pardavimų valdymo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – teis÷. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 2013 m. spalio 29 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu perrinktas naujai kadencijai.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2017 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2013 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2010 m. birželio 14 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

JONAS IRŽIKEVIČIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 11 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2016 m. vasario 7 diena (2012 m. vasario 8 d. banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

JONAS IRŽIKEVIČIUS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas nuo 2011 m. balandžio 11 dienos.

Banko stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų sumų nėra.

Informacija apie banko valdybos nariams, einantiems ir kitas pareigas banke, per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje. Kintamojo atlygio dalis valdybos nariams už 2011 ir 2012 metus yra paskirta 2013 metais – informacija yra pateikta šio pranešimo 19 straipsnyje.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų:	3 812	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	2 923	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	889	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius**	564	-	-
Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius:*	762	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	584	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	178	-	-
Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui priskaitytos sumos per 2013 metus (tūkst. litų) prieš mokesčius:	-	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytos sumos už 2013 metus bendrovės vadovui (tūkst. litų)	913	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytos sumos už 2013 metus vyr. finansininkui (tūkst. litų)	533	-	-

* Valdybą sudaro 5 nariai.

** Premijos, dienpinigiai, viršijantys patvirtintas normas.

Banko audito ir atitikties komitetas yra patariamasis banko stebėtojų tarybos / valdybos organas apskaitos, veiklos derinimo, audito, rizikos valdymo, vidaus audito ir kontrolės ir kitose galiojančiuose dokumentuose nustatytose audito komiteto kompetencijos srityse. Komiteto paskirtis ir veikla yra stebėti, prižiūrėti ir stebėtojų tarybai / valdybai teikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl:

• banko vidaus kontrolės efektyvumo, rizikos valdymo ir jo vidaus audito sistemų;

• finansinių ataskaitų rengimo;

• audito ir vidaus audito procesų įgyvendinimo, vidaus audito nepriklausomumo ir efektyvumo, vidaus audito teikiamos informacijos apie atliktus patikrinimus, nustatytų trūkumų šalinimo ir vidaus audito darbo planų įgyvendinimo;

• banko vidaus audito vadovo skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų audito;
• finansinių ataskaitų duomenų išsamumo;
• banko nepriklausomo auditoriaus skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• nepriklausomo auditoriaus sąlygų ir atlygio nustatymo;

• auditoriaus ir auditą atliekančios audito bendrovės nepriklausomumo ir nešališkumo principų laikymosi, jų kvalifikacijos, patirties, išteklių ir efektyvumo kasmetinio vertinimo;

• su nepriklausomo auditoriaus teikiamomis ne audito paslaugomis susijusios politikos formavimo, siekiant užtikrinti, kad minėtų paslaugų teikimas neturėtų įtakos nepriklausomo auditoriaus nepriklausomumui;

• vidaus audito nuostatų, vidaus audito einamųjų metų plano, asmenų, kuriems teikiama audito ataskaita ar jos santrauka, sąrašų ir ataskaitos teikimo tvarkos;

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

• vidaus auditui skiriamų išteklių, reikalingų įgyvendinti numatytus uždavinius, ir vidaus audito darbuotojų tinkamos kvalifikacijos savo funkcijoms atlikti, užtikrinimo;

• banko procesų efektyvumo didinimo;

• teisės aktų reikalavimų vykdymo ir profesinės veiklos geros praktikos principų įgyvendinimo, periodinio tikrinimų inicijavimo, siekiant įvertinti, ar banko veikla atitinka šalies įstatymų, priežiūros institucijų teisės aktų, kitų teisės aktų reikalavimus, banko statuto (įstatų) ir banko veiklos strategijos nuostatų;

• banko vidaus audito padalinio darbo bendrojo audito plano tvirtinimo;

• kitų pagal komiteto kompetenciją klausimų laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei banko ir / arba visos grupės politikos ir instrukcijų.

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2013 m. gruodžio 31 d.)

MARKAS BARRY PAYNE'AS

Komiteto pirmininkas. Darbovietė "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Banko akcijų neturi.

GÖRANAS RASPE'AS

Nepriklausomas narys. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ

Darbovietė "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Banko akcijų neturi.

BENAS WILSONAS

Darbovietė "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Banko akcijų neturi.

ARNOLDAS ČULKSTENSAS

Darbovietė "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Banko akcijų neturi.

JONAS GUDMUNDSSONAS

Darbovietė "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)". Banko akcijų neturi.

2011 m. lapkričio 16 d. banko stebėtojų taryba patvirtino banko Atlygio komiteto narių sudėtį. Informacija apie jo sudėtį bei atliekamas funkcijas yra aprašyta šio Pranešimo 19 straipsnyje.

23. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokių reikšmingų susitarimų yra numatyta banko kredito sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija ir banko, ir kitų šalių atžvilgiu, todėl jų atskleidimas galėtų padaryti bankui didelę žalą.

24. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2014 m. sausio 27 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus. Ši sutartis pakeitė nuo 2012 m. vasario 10 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

25. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Bankas, kaip ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, taiko rekomendacinio pobūdžio į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos sąrašus įtrauktų bendrovių valdymo kodeksą, kurio AB SEB bankas iš esmės laikosi. Nuostatų, kurių nesilaikoma, priežastys nurodytos Bendrovių valdymo kodekse (žr. 1 priedą). Bendrovių valdymo kodeksas ir kita informacija apie AB SEB banko valdymo praktiką skelbiama banko interneto svetainėje www.seb.lt ir reguliuojamos rinkos operatoriaus ("NASDAQ OMX Vilnius" biržos) centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

AB SEB banko prezidentas	Raimondas Kvedaras
AB SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius	Jonas Iržikevičius CENTRAL CONTRACTOR
AB SEB banko Finansų departamento direktorius	Saulius Salda
Vilnius 2014 m. kovo 14 d.

Grupė					Bankas
2013	2012 (perskalčiuota)		Pastaba	2013	2012 (perskaičiuota)
470 985	623 735	Paiükanų pajamos		470 505	623745
(182 245)	(335 802)	Paiūkanų išlaidos		(182 262)	(335879)
288740	287 933	Grynosios paiūkanų pajamos	6	288 243	287 866
		Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų
(60 873)	(55031)	vertés	7	(80 673)	(55031)
		Nuostolių atstatymas dėl lizingo portfelio
33 415	27412	sumažėjusios vertės	$\overline{\phantom{a}}$	33415	27412
		Atidėjinių atstatymas garantijoms ir kitiems nebalansiniams
4567	2 3 8 0	Isiparelgojimams		4567	2380
(42691)	(25239)	lš viso (nuostolių), atstatymų dėl sumažėjusios vertės		(42691)	(25239)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėj
246 049	262 694	sumažėjusios vertės		245 552	262 627
264 799	251 454	Pajamos už paslaugų mokesčius	8	251 656	238 579
(67653)	(66 806)	išlaidos pasiaugų mokesčiams	8	(6885)	(66271)
197 146	184 648	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		184 801	172 308
		Grynasis peinas (nuostoliai) už skolos vertybinių popierių ir finansinių
23 40 6	(7152)	priemonių operacijas	10	23 163	(7031)
(1073)	(859)	Nuostollai iš finansinių priemonių		(1 073)	(859)
		Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	9	7 3 51	8344
71 303	67833	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11	71 357	67 836
6 171	6492	Grynosios kitos pajamos		8 8 8 8	7197
99 807	66 314	Grynosios investicinės veiklos pajamos		107484	75 487
(129 141)	(141 720)	išlaidos personalul	12	(126 813)	(139 477)
(170332)	(264563)	Kitos administracinės išiaidos	13	(168 679)	(283083)
243 529	107 373	Veiklos peinas		242 145	107862
243 529	107 373	Pelnas prieš pelno mokestį		242 145	107862
(31 220)	(22514)	Peino mokesčio sąnaudos	14	(29 834)	(20285)
212 309	84 859	Grynasis metų pelnas		212 311	87 577
		Skiriamas:
212 309	84859	Patronuojančios bendrovės akcininkams		212 311	87577
		Nekontrolluojančiai daliai
212 309	84 859			212311	87577

	Grupè				Bankas
2013	2012 (perskaičiuota)		Pastaba	2013	2012 (perskaičiuota)
212309	84859	Grynasis peinas už metus Straipsniai, kurie vėliau gali būti perkelti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:		212311	87577
1565		5184 Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	34	1565	5184
256	1450	Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo	34	256	1450
(273) ۰	(995)	Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms pajamoms Straipsniai, kurie nebus perkeiti į Pelno (nuostolių) ataskaitą:	14	(273)	(995) $\bullet$
1548		5 639 lš viso kitų bendrųjų pajamų		1548	5639
213857		90 498 iš viso bendrųjų pajamų		213859	93 216
		Skiriama:
213857	90498	Patronuojančios bendrovės akcininkams		213859	93 216
$\overline{\phantom{0}}$	$\overline{\phantom{0}}$	Nekontroliuojančiai daliai			$\bullet$
213857	90498			213859	93 216

	Grupė				Bankas
2013	2012 (perskaičiuota)		Pastaba	2013	2012 (perskaičiuota)
		Turtas
418 136	443 393	Grynieji pinigai Likučiai centriniuose bankuose		418136	443393
935 323	1002933	Lėšos bankuose	16	935 323	1002933
3691046	2666929		17	3691046	2666929
59895	60900	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	18	59 228	60234
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
953982	651 603	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19	909 613	608544
259 288	326 230	Išvestinės finansinės priemonės	20,46	259 288	326 230
86077	6242	Kredital kredito įstaigoms	21,46	86077	6242
15 164 544	15 630 514	Kreditai klientams	7, 22, 46	15 191 785	15 656 472
1428253	1502759	Gautinos lizingo įmokos	23	1428394	1502919
		Finansines priemonés:
191126	386010	- gautinos sumos	24	191 126	386 010
200	200	- parduoti laikomos	24	200	200
13 30 2	13812	– laikomos iki išpirkimo	24	13302	13812
٠	٠	investicijos į patronuojamąsias įmones	25	34 900	34 900
48 239	58260	ligalaikis nemateriaiusis turtas	26	48 239	58260
24 643	22 645	ligalaikis materialusis turtas išnuomotas turtas	27	24 4 69	22451
3924	375 23 6 86	ligalaikis turtas, skirtas parduoti			375
14047	14 2 32	investicinis turtas	42 28	3924 14047	23 686 14 232
167633	197753	Atidėtojo peino mokesčio turtas	14,46	167 600	197706
131 288	113842	Kito turto grynoji vertė	29	130 295	112083
23590946	23122318	là viso turto		23606992	2313761
		sipareigojimai
33	37	Isiskolinimas centriniam bankui		33	37
7177824	6789296	Įsiskolinimas kredito įstaigoms	30	7177824	6789296
270943	380892	Išvestinės finansinės priemonės	20,46	270943	380 892
13 224 857	12797100	Klientų indėliai Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių	31	13 245 685	12816617
51822	61181	pajamos	33	50778	59 964
2135	1316	Mokėtinas pelno mokestis
117556	561016	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	32	117556	561016
144 249	145409	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	33	143996	145070
20 989 419	20736247	iš viso įsipareigojimų		21 006 815	20752892
		Nuosavas kapitaias
		Nuosavas kapitaias, priskirtinas patronuojančios jmonės akcininkams	34
1034575	1034575	Istatinis kapitalas
2200	2200	Atsargos kapitalas		1034575 2200	1034575 2 2 0 0
(2550)	(4098)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		(2550)	(4098)
289 202	239 612	Privalomasis rezervas		287327	237 737
15731	14 132	Bendrieji ir kiti rezervai		15731	14132
1262369	1099650	Nepaskirstytasis pelnas	46	1262894	1100173
2601527	2386071			2600177	2384719
	٠	Nekontrolluojančiai dallai
2601527	2386071	iš viso nuosavo kapitalo		2600177	2384719
23 590 946	23 122 318	iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		23606992	23137 611

		Pastaba Akcinis kapitalas	Atsargos Iophalas	Finansinio turto pericainojimo records	Privalemasis recervas	Bendrieji v kiti recorval	Nepaskirstytasis peinas	nekontroliuojančią lå viso prieš Ē	Nekontroliuojančioji dalis	là viso
L gruodžio 31 d.		1034575	2200	(9737)	DOL PST	12497	1096516	2330759		2330759
eninių paskolų palūkanų vertės sumažėjimas	4	ï	ï				(9599)	(9599)		(9599)
guotas 2011 metų gruodžio 31 d. Iliants		1034575	2200	(9737)	194708	12497	1086 917	2321160		2321160
di laikomo finansinio turto perkalno imo o grynasis pokytis išstaičiavus
tio turto perkaino ima rezervo uosius molesčius				4189				4189		4189
izacija del perklasilikavimo				1450				1450		1450
is metų petnas				ł			B4 859	84859		84859
expert jectynes' fourther soles				5639			84859	90498		90498
₹					Ê		R	×		¥
as alcooms					í.	165	ï	165		163
nas i Prvalomą nezervą					45615	,	(45615)	,		ï
gruodžio 31 d.		1034575	2200	(4098)	239612	14132	1126572	2413293		2413293
nto turto prentinimo tikraja verte pasikeitimas	¥		٠	٠	٠		77 722)	27222		(222)
guotes 2012 metų gruodžio 31 d. iliuris		1004575	2200	(4098)	239612	14132	1099650	2386071	٠	2386071
ti laikomo finansinio turto perkaino rmo a pynasis pokytis liskaldiavus rosius mokasčius	×,			1292				1292		1292
no turto perkatropino rezervo zacija del perklastikavimo	ð,			256				36		256
is metų peinas				×			212309	212309		212309
sios pajamos, įbrauktos į nuosavą				1548			212309	213857		213857
nas alcijomis						8		1599		1599
nas į Piwalomąjį rezervą			٠		49590	ï	(49590)	1		,
prodition of		1034575	2200	(2550)	289 202	15771	1262369	2601527	٠	2601527

(27 222) 2384719 1635 256 (9539) 4189 1450 87577 93216 2411941 1292 213859 1599 2141778 184911 23L7090 212311 (27,22) 1127395 (9599) 1100173 (49590) (45,553) 911059 87 577 183911 87577 212311 212311 1085371 ٠ 163 14132 14132 1599 12497 12497 $\cdot$ $\bullet$ ٠ 237 737 ZET 737 191184 1000 45553 192184 49590 $\cdot$ , , f (4008) (9737) (275) (4098) 4189 1450 563 256 1548 1292 $\cdot$ $\bullet$ ŧ 2200 2200 2200 2200 $\cdot$ $\cdot$ $\cdot$ ٠ 1034575 1034575 1034575 1034575 ı ٠ z X $\ddot{\bm{r}}$ K 46 reinio turto perkainojimo rezervo stimas Privalomaji rezerva etuosius mokesčius	å	Pastaba Akcinis kapitakas	Attarpos tantifical	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	recorval	Bendrieji ir idti Nepasidrstytasis peines	lă viso
	m. gruodžio 31 d.
	orualamosios imones AB "SEB lizingas" prijungimas prie banko
	ogeninių paskolų palūkanų vertės sumažėjimas
	eguotas 2011 metų gruodžio 31 d. likutis
	uoti laikomo finansinio turto perkainojimo arvaškalditeži atyko pasarvno
	ortizacija dėl perklasifikavimo
	asis metų pelnas
	frosios pajamos, įtrauktos į nuosavą đâ
	sjimas alczipmis
	stmas Privalomaj rezerva
	m. gruodžio 31 d.
	rsinio turto pertinimo tikraja verte pasikeitimas
	reguotas 2012 metų gruodžio 31 d. likutis
	uoti laikomo finansinio turto perkainojimo arvo grynasis pokytis išskaičiavus etuosius mokesčius
	isinto turto perkainojimo razervo ortizacja del peridasifikavimo
	asks metų peinas
	Irosios pajamos, įtrauktos į nuosavą åå
	jimas akcijomis

.

2013 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Grup÷			Bankas
2013	2012 (perskaičiuota)		Pastaba	2013	2012 (perskaičiuota)
		Pinigai iš veiklos
468 520		593 967 Gautos palūkanos		469 058	595 452
(201 306)		(354 301) Sumok÷tos palūkanos		(201 323)	(354 378)
57 393		54 048 Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		57 398	54 052
(2 380)		(6 665) Grynieji nuostoliai už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas		(2 380)	(6 665)
(5 857)		(14 111) Grynieji nuostoliai už operacijas su išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis		(5 857)	(14 111)
203 749		190 721 Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vert÷		191 899	179 086
(133 962)		(141 182) Išlaidos personalui		(131 455)	(139 393)
(141 317)		(109 548) Kitos išlaidos		(139 848)	(107 672)
244 840		212 929 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius		237 492	206 371
		Trumpalaikio turto pokytis
92 210		674 850 Privalomųjų atsargų centriniame banke sumaž÷jimas		92 210	674 850
(2 767 194)		1 731 851 L÷šų bankuose sumaž÷jimas (padid÷jimas)		(2 767 193)	1 731 852
365 538		(61 341) Klientams suteiktų kreditų (padid÷jimas) sumaž÷jimas		363 268	(61 028)
119 156		195 638 Gautinų lizingo įmokų sumaž÷jimas		119 175	195 712
(19 304)		34 798 Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas		(18 698)	36 359
(2 209 594)		2 575 796 Grynasis trumpalaikio turto pokytis		(2 211 238)	2 577 745
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
441 136		438 960 Klientų ind÷lių padid÷jimas		442 447	434 137
4 161	(787 786)	Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas)		3 327	(788 068)
445 297		(348 826) Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		445 774	(353 931)
(1 519 457)		2 439 899 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		(1 527 972)	2 430 185
		pelno mokestį
-		- Sumok÷tas pelno mokestis		-	-
(1 519 457)		2 439 899 Grynieji pinigų srautai iš veiklos		(1 527 972)	2 430 185
		po pelno mokesčio

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau 30–104 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupė				Bankas
2013	2012 (perskaičiuota)		Pastaba	2013	2012 (perskaičiuota)
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(6866)	(6958)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto isigijimas		(6759)	(6 954)
	(138763)	investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pirkimas			(138763)
2542	141734	Investicijų į iaikomus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pardavimas		2512	141423
		iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	9	7351	8344
(1376233)	(2808042)	investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pirkimas		(1375146)	(2806367)
1281169	3475679	investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pardavimas		1281169	3475679
(99388)	663 650	Grynieji pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)		(90873)	673 362
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
(4)	5	įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas)		(4)	5
407310	(3089843)	(siskolinimo kredito įstaigoms padidėjimas (sumažėjimas)		407310	(3089842)
	(241696)	Subordinuotų paskolų sumažėjimas			(241696)
	(6308)	Sumokėtos palūkanos už subordinuotas paskojas			(6308)
36815	56738	jpiaukos už išieistus skolos vertybinius popierius		36815	56738
(472031)	(76876)	išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas		(472031)	(76876)
(17144)	(23197)	Sumokėtos palūkanos už išieistus vertybinius popierius		(17144)	(23196)
(45054)	(3381177)	Grynieji pinigų srautai finansinei veiklai		(45054)	(3381175)
(1663899)	(277628)	Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis		(1663899)	(277628)
3118790	3396418	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		3118790	3396418
1454 891	3118790	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		1454891	3118790
		lš jų:
448 769	424 169	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	16	448 769	424 169
385 235	42550	vienos nakties indėliai	17	385 235	42550
418 136	443 393	grynieji pinigai		418 136	443393
202751	2 208 678	korespondentinių sąskaitų lėšos	17	202751	2 208 678
1454891	3118790			1454891	3118790 (pabaiga)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2013 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius (2012 m. gruodžio 31 d.: 46).

2013 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 2 patronuojamąsias įmones (2012 m. gruodžio 31 d.: 3). 2013 metų lapkričio 23 dieną viena iš banko patronuojamųjų įmonių -AB "SEB Lizingas" - buvo prijungta prie AB SEB banko. Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, teikia finansinio lizingo paslaugas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 25 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į "NASDAQ OMX Vilnius" biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 34 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2014 m. kovo 14 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2013 m.

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standartu siekiama nuoseklumo ir paprastumo, pateikiant tikslų tikrosios vertės apibrėžimą ir apibendrintą tikrosios vertės nustatymo būdą bei atskleidimo reikalavimus, taikytinus visuose TFAS. Standarto pritaikymas turėjo įtakos įsipareigojimų, susijusių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinimui bei finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės atskleidimui. Išsamesnis aprašymas pateiktas šių finansinių ataskaitų 3-ioje pastaboje "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas, finansinės rizikos valdymas ir tikrosios vertės atskleidimas", "l) Išvestinės finansinės priemonės".

Kitų bendrųjų pajamų komponentų pateikimas – 1-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau). Šiuose pakeitimuose reikalaujama, kad ūkio subjektas atskirai pateiktų kitų bendrųjų pajamų komponentus, atsižvelgdamas į tai, ar ateityje jie gali būti perklasifikuojami į pelno ar nuostolių straipsnį. 1-ajame TAS siūlomas pavadinimas pakeistas į Pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą. Dėl šios pataisos pakeistas banko ir grupės finansinių ataskaitų pateikimas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos vertinant sandorius ir likučius.

19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau). Jis pakeitė nustatytų išmokų pensijų sąnaudų ir išeitinių išmokų apskaitą ir vertinimą, taip pat informacijos apie visas išmokas darbuotojams atskleidimą. Pagal standartą reikalaujama įtraukti į apskaitą visus grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų (turto) pokyčius tada, kai jie atsiranda tokia tvarka: (i) paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas pelno ar nuostolių straipsnyje; ir (II) perkainojimus kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Šis pakeitimas neturėjo jokios įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

Atskleidimai – finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita – 7-ojo TFAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau).Šis pakeitimas reikalauja atskleisti informaciją, kuri leis įmonės finansinių ataskaitų skaitytojui įvertinti sutarčių dėl tarpusavio užskaitos, tarp jų ir užskaitymo teisių, įtaką ar galimą įtaką. Šis pakeitimas turėjo įtakos informacijos atskleidimui, tačiau neturėjo jokios įtakos finansinių priemonių vertinimui ir pripažinimui.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis Standartas pakeičia 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" ir 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (peržiūrėtas 2011 m. ir galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šio standarto pakeitimo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į patronuojamąsias įmones, bendras įmones ir asocijuotas įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires, susijusias su kontrole ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šiuo metu bankas vertina pakeistojo standarto pakeitimo įtaką jo finansinėms ataskaitoms.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tarpusavio užskaita – 32-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo pakeitimu papildytos 32-ajame TAS nustatytos taikymo gairės, susijusios su neatitikimais, nustatytais taikant tam tikrus užskaitos kriterijus. Tai apima frazės "šiuo metu yra juridiškai pagrįsta teisė atlikti tarpusavio užskaitą" išaiškinimą ir tai, kad tam tikrose atsiskaitymų sistemose bendroji vertė gali būti laikoma analogiška grynajai atsiskaitymo vertei.

Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos turės šis pakeitimas grupei bei kada grupė galėtų pradėti jį taikyti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (paskelbtas 2011 m. gegužės mėn. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis standartas taikomas ūkio subjektams, turintiems nuosavybės dalį patronuojamojoje įmonėje, jungtinėje veikloje, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomą atskleisti informaciją toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Jungtinė veikla". Šis standartas pakeičia informacijos atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies patronuojamojoje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduotame struktūrizuotame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinę įtaką. Norint įvykdyti šiuos tikslus, pagal naują standartą reikalaujama atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant svarbius sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi didelę įtaką savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojamos dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą patronuojamųjų įmonių su reikšminga nekontroliuojama dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose. Šiuo metu grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

39-ojo TAS pataisos – "Išvestinių finansinių priemonių novacija ir tolesnė apsidraudimo sandorių apskaita" (paskelbtos 2013 m. birželio 27 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d.). Padarius pataisas bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, jei apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja) norint įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi laikantis teisės aktų ar taisyklių, jei įvykdomos nustatytos sąlygos. Šiuo metu bankas ir grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės informacijos atskleidimui finansinėse ataskaitose.

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos nurodomos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euro santykiu 3,4528 lito = 1 euras.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurių finansinę ir veiklos politiką kontroliuoja grupė. Dažniausiai grupei priklauso daugiau negu pusė ūkio subjekto balsavimo teisių galios. Sprendžiant, ar grupė kontroliuoja kitą įmonę, yra įvertinamos esamos ir galimos balsavimo teisės, kurios gali būti realizuojamos ar keičiamos.

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal įsigijimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji vert÷, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į nekontroliuojamąją dalį. Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su nustatyta grupės įsigyto grynojo turto tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINöS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTöS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės (tęsinys)

Pirkimo metodas netaikomas, kai yra sujungiami bendrai kontroliuojami ūkio subjektai arba veiklos dalys. Tokie sandoriai apima antrinių įmonių ar veiklos perleidimą / jungimą tarp vienos grupės subjektų. AB SEB bankas, jungdamas įmones, taiko interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Joks naujas prestižas ar neigiamas prestižas nesusidaro; besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo. Patronuojamųjų įmonių apskaitos principai yra pakoreguoti, kad atitiktų grupėje taikomus apskaitos principus.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotas įmones įtraukiamos į grupės investicijų portfelį grupės balanse yra apskaitomos tikrąja verte, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Šis apskaitos metodas yra taikomas vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", kuris nustato, jog rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą bei apskaitomas pagal 39 TAS. Grupė neturi investicijų į asocijuotas įmones, per kurias vystytų savo verslą.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

f) Mokesčiai (tęsinys)

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti patronuojančio banko akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai

Grynieji pinigai, vienos nakties indėliai, lėšos bankuose dėl didelio jų likvidumo pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais/pinigų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurių tikroji vertė pateikiama vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

j) Finansinis turtas (tęsinys)

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grupės ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teisė gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grupė iš esmės netenka gaunamos iš turto ekonominės naudos bei neprisiima rizikos.

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, vėliau į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro.

Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma balanse tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius finansinėmis priemonėmis, kurių pabaigos terminas yra daugiau negu vieneri metai ir kurių tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kuriuose ne visi kintamieji yra žinomos rinkos kainos ir normos. Tokios finansinės priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte, vėliau apskaičiuojama jų tikroji vertė. Sandorio išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis iš karto. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Ne biržoje vykdomų išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma priklausomai nuo rinkos kintamųjų (t. y. palūkanų normų, keitimo kurso ir kt. ) ir nuo abiejų sandorį sudarančių sandorio šalių kreditingumo. Šiame kontekste išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės tikslinimas (angl. credit value adjustment, CVA) paprastai apibrėžiamas kaip išvestinės finansinės priemonės vertės, darant prielaidą, kad sandorio šaliai nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Panašiai ir paties subjekto kredito rizikos (angl. debit value adjustment, DVA) koregavimas paprastai yra apibūdinamas kaip išvestinės finansinės priemonės, darant prielaidą, kad bankui nėra būdinga įsipareigojimų nevykdymo rizika, ir vertės, kurioje atsispindi banko įsipareigojimų nevykdymo rizika, skirtumas. Dėl šios priežasties paties banko kredito rizikos pokyčiai sąlygoja DVA, vertinant banko išvestines finansines priemones, pokyčius.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitą traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 10 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. probability of default, PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (angl. loss given default, LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Ilgalaikis turtas, išnuomotas pagal lizingo sutartis, yra traukiamas į apskaitą kaip gautina suma už lizingą. Ši suma lygi dabartinei mažiausių lizingo įmokų vertei. Gautinos sumos ir dabartinės mažiausių lizingo įmokų vertės skirtumas laikomas neuždirbtomis lizingo pajamomis.

Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal lizingo sutartis, yra traukiami į apskaitą perleidus turtą lizingo gavėjui. Iki turto perleidimo dienos būsimojo lizingo gavėjo įmoka yra traukiama į apskaitą kaip išankstinė įmoka. Gautinos lizingo įmokos yra nuomojamo lizingu turto vertė, sumažinta pirmosios įmokos suma.

Lizingo palūkanos traukiamos į pajamas, jas apskaičiuojant nuo likutinės grynosios investicijos vertės sutartyje nustatytais terminais ir taikant fiksuotą pajamų grąžos normą. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo turto perleidimo nuomotojui momento. Administracinio mokesčio pajamos yra traukiamos į apskaitą per visą sutarties laikotarpį.

o) Nuoma (grupė nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis, nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė nuomininkė)

Iki šios dienos grupės sudarytas sutartis sudaro nuomos sutartys. Nuomos įmokos per visą nuomos laikotarpį pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–8
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimui, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija	Nusidėvėjimo laikotarpis
	(metais)
Pastatai	25-50

s) Prestižas

Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su grupės įsigyto patronuojamosios įmonės grynojo turto nustatyta tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Prestižas, įgytas įsigyjant patronuojamąsias įmones, yra priskiriamas nematerialiojo turto grupei. Prestižo naudingo tarnavimo laikotarpis nėra apibrėžtas. Kiekvienais metais yra vertinama, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi ir į apskaitą traukiama jo vertė, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vertės atėmus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Į pelną ir nuostolį, gautą pardavus įmonę, traukiama apskaitinė prestižo, susijusio su parduota įmone, vertė. Siekiant įvertinti sumažėjusią prestižo vertę, prestižas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui.

t) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

u) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas nėra apibrėžtas ir kuris nėra amortizuojamas, kiekvienais metais yra vertinamas, ar jo vertė nėra sumažėjusi. Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

v) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatas grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį grąžinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma, lygi tikrajai vertybinių popierių vertei, yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

w) Atidėjiniai

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai po pirminio pripažinimo yra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

z) Patikėtinių veikla

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

aa) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę "Atidėjiniai garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams".

Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos eilutę "Pajamos už paslaugų mokesčius".

bb) Lyginamoji informacija

Jeigu reikalinga, lyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų šių metų grupavimą. Lyginamųjų skaičių pokyčiai atsirado dėl šių priežasčių:

• patikslinus išvestinių finansinių priemonių vertę, įvertinant sandorio šalies riziką (angl. credit vaue adjustment, CVA) (žr. 46 pastabą)
• Prijungus AB SEB banko patronuojamąją įmonę AB "SEB lizingas" (žr. 25 pastabą)
• 2013 metų pabaigoje į apskaitą įtraukus homogeninių paskolų palūkanų vertės sumažėjimą (žr. 46 pastabą)
• finansų institucijų likučiai priskirti ne kredito ir finansų įstaigų kategorijai o klientų kategorijai (žr. 46 pastabą)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

cc) Apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

Reikšmingos praeitų laikotarpių klaidos turi būti ištaisomos lyginamojoje informacijoje, pateikiamoje dabartinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Bankas ir grupė pirmose po klaidų aptikimo sudarytose ir patvirtintose skelbti finansinėse ataskaitose, turi retrospektyviai ištaisyti reikšmingas ankstesniųjų laikotarpių klaidas šiais būdais:

• taisydamas ankstesnio pateikto laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, lyginamąsias sumas
• jeigu klaida buvo padaryta dar prieš anksčiausią pateikiamą laikotarpį taisydamas anksčiausio pateikto laikotarpio pradinius turto, įsipareigojimų ir nuosavybės likučius

Praėjusių laikotarpių klaida turi būti ištaisyta retrospektyvaus taisymo būdu, išskyrus tokį atvejį, kai šio poveikio konkretiems ataskaitiniams laikotarpiams ar sukaupto klaidos poveikio neįmanoma nustatyti. Kai klaidos poveikio vieno ar daugiau ankstesnių pateiktų laikotarpių lyginamajai informacijai nustatyti neįmanoma, ūkio subjektas turi taisyti anksčiausio laikotarpio, kurio atžvilgiu retrospektyvų taisymą jau galima atlikti (tai gali būti ir dabartinis laikotarpis), turto, įsipareigojimų ir nuosavybės pradinius likučius.

dd) Segmentų ataskaita

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

ee) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko bei grupės individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 23 599 tūkst. litų (2012 m. – 38 679 tūkst. litų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/- 5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atidėjiniai pasikeistų 6 364 tūkst. litų (2012 m. – 8 882 tūkst. litų), šiame skaičiuje 4 799 tūkst. litų (2012 m. – 4 799 tūkst. litų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 1 565 tūkst. litų (2012 m. – 4 083 tūkst. litų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis susitarti iš naujo.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas apima didžiąją turto naudingo tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su trečiomis šalimis, tuo pačiu metu sudarant atvirkštinius sandorius su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

ee) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką (tęsinys)

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas.

2013 m. pabaigoje, po atlikto mokestinio tyrimo, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo banko mokestinį patikrinimą.

2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Jei pelno prognozės pasikeistų, apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas būtų koreguojamas.

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2013			2012
	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷
Likučiai centriniame banke	935 323	935 319	1 002 933	1 002 783
L÷šos bankuose	3 691 046	3 688 435	2 666 929	2 665 395
Kreditai kredito įstaigoms	86 077	86 111	6 242	6 248
Kreditai klientams
Viešasis sektorius	409 035	405 586	443 240	425 012
Juridiniai asmenys	8 151 154	8 081 712	8 392 305	8 338 102
Fiziniai asmenys	6 603 945	6 142 628	6 794 409	6 154 310
Finansų institucijos	410	414	560	564
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	191 126	194 854	386 010	389 545
Gautinos lizingo įmokos	1 428 253	1 423 330	1 502 759	1 517 772
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 302	13 240	13 812	13 438
Iš viso finansinio turto	21 509 671	20 971 629	21 209 199	20 513 169
Įsiskolinimas centriniame banke	33	33	37	37
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	7 177 824	7 285 084	6 789 296	6 908 481
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	9 601 360	9 599 479	8 889 387	8 889 387
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 623 497	3 617 644	3 907 713	3 887 241
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	110 247	111 426	554 026	556 923
Iš viso finansinių įsipareigojimų	20 512 961	20 613 666	20 140 459	20 242 069

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2013		2012
	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷
Likučiai centriniame banke	935 323	935 319	1 002 933	1 002 783
L÷šos bankuose	3 691 046	3 688 435	2 666 929	2 665 395
Kreditai kredito įstaigoms	86 077	86 110	6 242	6 248
Kreditai klientams
Viešasis sektorius	409 035	405 586	443 240	425 012
Juridiniai asmenys	8 178 395	8 108 924	8 418 263	8 363 911
Fiziniai asmenys	6 603 945	6 142 628	6 794 409	6 154 310
Finansų institucijos	410	414	560	564
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	191 126	194 854	386 010	389 545
Gautinos lizingo įmokos	1 428 394	1 423 474	1 502 919	1 517 933
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 302	13 240	13 812	13 438
Iš viso finansinio turto	21 537 053	20 998 985	21 235 317	20 539 139
Įsiskolinimas centriniame banke	33	33	37	37
Įsiskolinimai kredito įstaigoms	7 177 824	7 285 084	6 789 296	6 908 481
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	9 607 282	9 605 402	8 897 225	8 897 225
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 638 403	3 632 550	3 919 392	3 898 876
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	110 247	111 426	554 026	556 923
Iš viso finansinių įsipareigojimų	20 533 789	20 634 495	20 159 976	20 261 542

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vertė.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas s.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant galiojančias rinkos palūkanų normas.

Visų finansinio turto bei įsipareigojimų, traukiamų į apskaitą amortizuotąja verte, ir kurių tikrosios vertės pateiktos lentelėse aukščiau, tikrosios vertės yra nustatytos taikant vertinimo metodus, neparemtus stebimais duomenimis, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius - gautinas sumas (kurių balansinė vertė 2013 metų pabaigai buvo 191 126 tūkst. litų, o 2012 m. – 386 010 tūkst. litų). Jų tikroji vertė nustatyta taikant rinkos kainą.

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vertė.

		Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2013 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	59 895	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	910 923	-	43 059
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	132	259 141	15
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(33)	(270 895)	(15)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(7 309)	-
Iš viso	970 917	(19 0 63)	43 259

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

		Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2012 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 900	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	-	43 059
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	1 255	324 975	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(5 336)	(3 73 579)	(1 97 7)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(6 990)	-
Iš viso	665 363	(55 59 4)	41 2 82

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

Tikroji vert÷ nustatyta taikant:

2013 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	59 228	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	909 613	-	-
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	132	259 141	15
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(33)	(270 895)	(15)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(7 309)	-
Iš viso	968 940	(19 06	3) 200

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2012 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 234	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	-	-
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	1 255	324 975	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(5 336)	(3 73 579)	(1 97 7)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	(6 990)	-
Iš viso	664 697	(55 59 4)	(1 7 77)

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

* SĮ - Smulkios įmonės

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 6 980 mln. litų (2012 m. 7 186 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 14 mln. litų (2012 m. – 14 mln. litų) sukauptų palūkanų, 793 mln. litų (2012 m. – 1 158 mln. litų) atidėjinių paskoloms.

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

• skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
• negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui.

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos.

Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2013 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vertė traukiama į apskaitą, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
935 323	1 002 933	Likučiai centriniuose bankuose	935 323	1 002 933
3 691 046	2 666 929	L÷šos bankuose	3 691 046	2 666 929
59 895	60 900	Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	59 228	60 234
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis
909 613	608 544	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	909 613	608 544
259 288	326 230	Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	259 288	326 230
86 077	6 242	Kreditai kredito įstaigoms	86 077	6 242
		Kreditai klientams
2 484 660	2 722 185	Nekilnojamojo turto valdymas	2 484 660	2 722 185
5 666 902	5 670 680	Kiti verslo klientai	5 694 143	5 696 638
409 035	443 240	Viešasis sektorius	409 035	443 240
5 875 230	5 967 934	Būsto kreditai	5 875 230	5 967 934
728 717	826 475	Fiziniai asmenys	728 717	826 475
		Gautinos lizingo įmokos
1 369 514	1 435 693	Verslo klientai	1 369 655	1 435 853
49 664	53 607	Fiziniai asmenys	49 664	53 607
9 075	13 459	Kiti	9 075	13 459
		Finansin÷s priemon÷s:
191 126	386 010	– gautinos sumos	191 126	386 010
13 302	13 812	– laikomos iki išpirkimo	13 302	13 812
104 168	83 844	Kito turto grynoji vert÷	105 823	85 012
3 697 707	3 311 622	Nebalansinių straipsnių kredito rizikos suma	3 702 906	3 319 094
26 540 342		25 600 339 Iš viso gruodžio 31 d.	26 573 911	25 634 431

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 39 pastaboje.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 39 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 40 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 39 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mokėjimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 887 274	419 809	1 117 728	2 998 569	883 460	7 306 840
Klientų ind÷liai	11 382 963	769 752	933 512	125 296	14 749	13 226 271
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	25 653	17 239	19 525	43 948	14 804	121 169
Kiti finansiniai įsipareigojimai	83 653	9 538	13 438	820	4 085	111 534
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	13 379 543	1 216 338	2 084 203	3 168 632	917 097	20 765 813
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 208 791	214 316	158 048	50 816	25 938	3 657 909
Nuomos įsipareigojimai	7 872	7 736	14 464	67 939	34 688	132 699
Lizingo įsipareigojimai	39 313	485	-	-	-	39 798

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 80 734 tūkst. litų, virš 5 metų - 21 893 tūkst. litų.

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 375 493	328 733	402 941	2 966 072	1 977 135	7 050 374
Klientų ind÷liai	10 724 105	848 457	1 133 156	84 053	17 640	12 807 410
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	74 752	22 818	33 082	70 312	558 370	759 333
Kiti finansiniai įsipareigojimai	86 312	13 732	2 863	2 924	3 171	109 002
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 260 662	1 213 740	1 572 041	3 123 361	2 556 315	20 726 120
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 996 452	147 364	89 703	29 310	16 112	3 278 941
Nuomos įsipareigojimai	7 741	7 513	13 729	64 528	43 405	136 916
Lizingo įsipareigojimai	31 898	703	-	-	-	32 601

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 887 274	419 809	1 117 728	2 998 569	883 460	7 306 840
Klientų ind÷liai	11 403 792	769 752	933 512	125 296	14 749	13 247 100
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	25 653	17 239	19 525	43 948	14 804	121 169
Kiti finansiniai įsipareigojimai	83 653	9 538	13 438	820	4 085	111 534
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	13 400 372	1 216 338	2 084 203	3 168 632	917 097	20 786 642
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 213 990	214 316	158 048	50 816	25 938	3 663 108
Nuomos įsipareigojimai	7 872	7 736	14 464	67 939	34 688	132 699
Lizingo įsipareigojimai	39 313	485	-	-	-	39 798

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 80 734 tūkst. litų, virš 5 metų - 21 893 tūkst. litų.

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 375 493	328 733	402 941	2 966 072	1 977 135	7 050 374
Klientų ind÷liai	10 743 626	848 457	1 133 156	84 053	17 640	12 826 931
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	74 752	22 818	33 082	70 312	558 370	759 333
Kiti finansiniai įsipareigojimai	86 312	13 732	2 863	2 924	3 171	109 002
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 280 183	1 213 740	1 572 041	3 123 361	2 556 315	20 745 641
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 003 924	147 364	89 703	29 310	16 112	3 286 413
Nuomos įsipareigojimai	7 741	7 513	13 729	64 528	43 405	136 916
Lizingo įsipareigojimai	31 898	703	-	-	-	32 601

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	157 482	9 165	156 282	2 165 354	2 871 751	5 360 035
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	46 965	7 453	3 655	-	-	58 073
Valiutos apsikeitimo sandoriai	63 915	-	41 434		-	105 349
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	117	698	791	1 932	149	3 687
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	1	9	10
Valiutos pasirinkimo sandoriai	2 986	2 103	1 264	-	-	6 353
Iš viso mok÷tinų sumų	271 465	19 420	203 425	2 167 288	2 871 909	5 533 506
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	150 985	8 966	158 992	2 155 303	2 877 502	5 351 748
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	46 336	7 564	3 520	-	-	57 420
Valiutos apsikeitimo sandoriai	64 184	-	41 764	-	-	105 948
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	117	698	791	1 932	149	3 687
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	-	-	-	1	9	10
Valiutos pasirinkimo sandoriai	2 986	2 104	1 264	-	-	6 353
Iš viso gautinų sumų	264 607	19 332	206 331	2 157 236	2 877 660	5 525 166

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2012 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	169 814	11 449	163 429	2 333 161	3 128 326	5 806 178
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	26 422	6 837	2 172	-	-	35 431
Valiutos apsikeitimo sandoriai	813 405	401	342	41 434	-	855 581
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	1 152	2 124	11	1 485	724	5 496
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	510	32	531	-	35	1 108
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 303	245	-	-	-	1 548
Iš viso mok÷tinų sumų	1 012 606	21 088	166 484	2 376 080	3 129 085	6 705 343
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	156 627	14 432	166 161	2 324 754	3 128 555	5 790 529
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	24 924	5 379	1 863	-	-	32 166
Valiutos apsikeitimo sandoriai	812 221	410	374	41 764	-	854 768
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	1 152	2 124	11	1 485	724	5 496
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	510	32	531	-	35	1 108
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 303	245	-	-	-	1 548
Iš viso gautinų sumų	996 736	22 623	168 939	2 368 003	3 129 314	6 685 615

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grupės ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 36 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino..

Lizingo gautinų sumų mokėjimo terminai pateikti 36 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mokėjimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatai. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustatė tikslą užtikrinti banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 12 proc. per visus 2013 metus.

Banko ir finansinės grupės 2013 metų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2013 m. kovo 31 d.	2013 m. birželio 30 d.	2013 m. rugsėjo 30 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Bankas	14,21 proc.*	13,85 proc.*	13,80 proc.*	15,51 proc.
Finansinė grupė	15,86 proc.	15,84 proc.	15,77 proc.	15,59 proc.

* rodiklis apskaičiuotas neįvertinus AB "SEB lizingas" prijungimo prie banko Taip pat žr. 37 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei didelių paskolų normatyvas

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 75 procentai banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 20 procentų banko kapitalo.

Didelių paskolų normatyvas - banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.

Bankas tenkino šiuos normatyvus 2013 m. gruodžio 31 d. bei per visus 2013 metus.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self – Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt..

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemas ORMIS (Operational Risk Management Informatikon System), NAMIS (New Activity Management Information System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS)

Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika. Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grupės veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinei rizikai. Nepalankiomis sąlygomis pagrįstas testavimas atliekamas mažiausiai kartą per metus, o testavimo rezultatai pateikiami Aktyvų/pasyvų valdymo komitetui (toliau – APVK). Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės operacijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Atitinkamos rizikos laikymosi kontrolę atlieka banko rizikos kontrolės padalinys.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

Pasaulio ekonomika palaipsniui atsigauna. Turtingų išsivysčiusių pramonės šalių plėtros procesai, nors ir skirtingais keliais, vyksta tinkama kryptimi. Euro zona vis dar susiduria su nemenkomis politinėmis ir ekonominėmis problemomis, tačiau panašu, kad nuosmukio laikotarpis baigėsi. Europos centrinio banko veiksmų dėka taip pat gerokai sumažėjo krizės paveiktų šalių rizikos premijos. Naujausiais SEB analitikų makroekonomikos vertinimais, Baltijos šalių ekonomikos augimas šiek tiek paspartės, infliacija išliks žema. Tačiau verslo noras investuoti tebėra nedidelis, ir per ateinančius porą metų didės pamažu. Labai tikėtina, kad Lietuva atitiks reikalavimus prisijungti prie euro zonos, ir euro zonos nare taps 2015 metais.

Vadovybės įsitikinimu, ji įgyvendina visas reikiamas priemones grupės ir banko tvaraus verslo ir augimo palaikymui dabartinėmis aplinkybėmis.

4 PASTABA GRUPĖS STRUKTŪRA IR OPERACIJOS

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grup÷) Lietuvoje sudar÷ AB SEB bankas ir dvi patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "SEB investicijų valdymas".

2013 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko organizacinė struktūra:

Daugiau informacijos pateikta 25 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

Pagrindinis veiklos sprendimus priimantis organas analizuoja grupės pelną (nuostolį), visą turtą ir visus įsipareigojimus, naudodamas tokius pačius duomenis, kurie pateikiami finansinei atskaitomybei.

1 987 314 tūkst. litų sumos eliminavimas iš visos segmentų turto ir nuosavybės dalies yra susijęs su vidiniu finansavimu tarp segmentų.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Informacija apie pajamas iš klientų už banko ir grupės suteiktas paslaugas bei produktus nėra atskleidžama, nes tokia informacija neanalizuojama grupės lygyje ir todėl nėra paruošta, o kaštai jai apskaičiuoti būtų per dideli.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

• kreditavimo;
• išperkamosios nuomos ir faktoringo;
• likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
• privačiosios bankininkystės turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui. Visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui.

Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinių ir didėlių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystės segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkystės paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

• kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
• prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriai;
• konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
• pinigų valdymas;
• vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
• rizikos kapitalas.

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvybės draudimo bendrovėms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavybės ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grupės segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grupės segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mokėjimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2013 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	s ša Bal tijo lių	Ver slo	Inv est icijų				Info ÷s cin rma
	tarn ba y	st÷ ban kin inky	val dym as	Ižda s	Ope ijos rac	Pag alb rslu i a ve	tec hno log ijos	Elim inav ima s	Iš v iso
Pal ūka ajam nų p os	455 06 4	1 0 20	43	202 115	-	-	-	( 185 88 1)	472 36 1
idin ÷s - v	13 650	-	13	172 21 8	-	-	-	( 1) 185 88	-
- iš orin ÷s	441 41 4	1 0 20	30	29 897	-	-	-	-	472 36 1
Pal ūka išla idos nų	( 191 68 3)	( 566 )	( 3)	( 185 10 4)	-	-	-	185 88 1	( 191 47 5)
idin ÷s - v - iš orin ÷s	( 171 65 5) ( ) 20 028	( 566 ) -	( 3) -	( 13 657 ) ( 7) 171 44	- -	- -	- -	185 88 1 -	- ( 5) 191 47
Gry ios laug ir nos pas ų
kes čių jam mo pa os	183 87 4	262	084 12	( ) 469	-	-	-	-	195 75 1
idin ÷s - v	9 1 53	-	84) ( 8 6	( ) 469	-	-	-	-	-
- iš orin ÷s	174 72 1	262	768 20	-	-	-	-	-	195 75 1
Gry ios fina nsin eikl ÷s v nos os
jam pa os	103 45 5	219	( 53)	( 673 )	-	-	-	-	102 94 8
Gry ios kito jam os ( išla idos ) nos s pa	( 71) 1 6	-	-	254	( 6)	( 11)	-	-	( 34) 1 4
Vei klos lnas (nu ost olia i) pe	549 03 9	935	071 12	123 16	( 6)	( 11)	-	-	578 15 1
Išla idos alui , kit pe rson os
ad min istra cin÷ s iš laid os	( 269 69 4)	( 1 0 55)	85) ( 3 1	( 586 )	126	60 1 2	08 2 4	-	( 270 72 6)
Nus id÷v ÷j ima s/am ortiz acij a/n šym ai ura	( 16 823	) ( 39)	( 31)	( 2)	( ) 253	96) ( 1 8	( 87) 2 1	-	( ) 21 231
Fina nsin ių p riem onių
cijų ulta tas op era rez	18	-	-	-	-	8	-	-	26
Iš v iso stol ių d÷l nuo
maž ÷jus ios vert ÷s su	( 42 691	) -	-	-	-	-	-	-	( ) 42 691
Pel (nu olia i) p rieš lno kes tį ost nas pe mo	219 84 9	( ) 159	55 8 8	535 15	( ) 133	( ) 639	221	-	243 52 9
Pel oke sčio aud no m sąn os	( 29 834	) ( 8)	78) ( 1 3	-	-	-	-	-	( 31 220 )
Gry (nu ) is m etų lnas ost olis nas pe	190 01 5	( ) 167	7 4 77	15 535	( ) 133	( ) 639	221	-	212 30 9
Iš v iso turt o	17 8 82 941	57 031	176 24	380 7 6 12	-	-	1 73 2	( ) 1 9 87 314	23 590 94 6
Iš v iso įs ipa reig oj imų	15 302 14 8	57 198	709 15	395 7 5 99	133	639	1 5 11	( ) 1 9 87 314	20 989 41 9
Nem ater ialio jo ir m ater ialio jo
tur to įs ig ij ima s	6 8 07	-	106	-	-	-	-	-	6 9 13

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2013 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

			Elim ina vim as
	Seg ntų me ats kle idim as	Pa lūk jam anų pa os iš g aut inų su mų n÷s ( fina nsi iem on÷ s) pr idra udi aps mo dor io san	Kit i ko uoj ant reg ys įra šai	in÷ Fin ans s ata ska itos
Pal ūka jam nų pa os	47 2 3 61		( ) 1 3 76	47 0 9 85
Pal ūka išla ido nų s	( 191 5) 47	9 2 00	30	( 182 24 5)
Gry čių ios lau kes nos pas gų mo jam pa os	195 75 1	-	1 3 95	197 14 6
Gry ios fina nsin vei klos ÷s nos jam pa os	102 94 8	( ) 9 2 00	26 7	94 01 5
Gry ios kito aja nos s p mo s	( 34 ) 1 4	-	7 2 26	92 5 7
Ve iklo eln s p as	57 8 1 51	-	7 5 42	58 5 6 93
Išla ido lui, kito s p ers ona s ad min istr aci n÷s išla ido s s/a a/n Nus id÷ v÷j ima rtiz acij šym ai mo ura	( ) 27 0 7 26 ( 21 23 1)	-	( 17) 7 5 ( 25 )	( ) 27 8 2 43 ( 21 25 6)
Fin inių iem oni ans pr ų cijų ulta tas op era rez	26	-	-	26
Iš v iso sto lių d÷l nuo ž÷j usio rt÷s su ma s ve	( 42 69 1)	-	-	( 42 69 1)
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	24 3 5 29	-	-	24 3 5 29
Pel kes čio (są dos ) no mo nau	( 31 22 0)	-	-	( 31 22 0)
Gry is m etų lna nas pe s	21 2 3 09	-	-	212 30 9

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2012 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	Bal tijo s š alių tarn ba y	Ver slo ban kin inky st÷	Inv icijų est val dym as	Ižda s	Ope ijos rac	Pag alb rslu i a ve	Info cin ÷s rma tec hno log ijos	Elim inav ima s	Iš v iso
Pal ūka ajam nų p os	654 02 5	1 0 24	104	360 94 4	-	-	-	( 8) 388 75	627 33 9
idin ÷s - v	95 152	1	71	293 53 4	-	-	-	( 388 75 8)	-
- iš orin ÷s	558 87 3	1 0 23	33	410 67	-	-	-	-	627 33 9
Pal ūka išla idos nų	( 369 70 6)	( 1 0 63)	( 3)	( 376 55 1)	-	-	-	388 75 8	( 358 56 5)
idin ÷s - v	( 6) 293 60	( 63) 1 0	( 3)	( ) 94 086	-	-	-	388 75 8	-
- iš orin ÷s	( 76 100 )	-	-	( 282 46 5)	-	-	-	-	( 358 56 5)
Gry ios laug ir nos pas ų oke sčių jam m pa os	170 18 1	276	064 12	( 1 2 14)	-	-	-	-	181 30 7
idin ÷s - v	8 9 63	-	( 37) 7 8	( 6) 1 12	-	-	-	-	-
- iš orin ÷s	161 21 8	276	901 19	( 88)	-	-	-	-	181 30 7
Gry ios fina nsin eikl ÷s v nos os jam pa os	82 750	( ) 121	( 3)	( ) 174	-	-	-	-	82 452
Gry ios kito jam os ( išla idos ) nos s pa	( 1 6 04)	-	1	1 4 38	( 60)	( 16)	-		( 241 )
(nu i) Vei klos lnas ost olia pe	535 64 6	116	163 12	( ) 15 557	( 60)	( 16)	-	- -	532 29 2
Išla idos alui , kit pe rson os ad min istra cin÷ s iš laid os	( 307 99 7)	( 908 )	( 3 4 48)	( 485 )	928	2 6 13	3 7 60	-	( 305 53 7)
s/am a/n šym Nus id÷v ÷j ima ortiz acij ai ura	( ) 87 053	( 53)	( 56)	( 2)	( ) 758	( ) 878	( 33) 3 4	-	( ) 92 233
Fina nsin ių p riem onių cijų ulta tas op era rez	( ) 214	-	-	-	( 21)	41	-	-	( ) 194
Iš v iso stol ių d÷l nuo maž ÷jus ios vert ÷s su	( 25 239 )	-	-	-	-	-	-	-	( 25 239 )
Pel (nu ost olia i) p rieš lno kes tį nas pe mo	115 14 3	( ) 845	59 8 6	( ) 16 044	89	1 7 60	327	-	109 08 9
Pel kes čio (sąn aud os) no mo	( 20 542 )	( 921 )	( 1 3 08)	-	-	-	-	-	( 22 ) 771
Gry is m etų lnas (nu ost olis ) nas pe	94 601	( 66) 1 7	7 3 51	( 16 044 )	89	60 1 7	327	-	86 318
Iš v iso turt o	18 543 53 8	54 979	959 22	018 7 6 92	89	1 7 60	327	( ) 3 1 93 352	23 122 31 8
Iš v iso įs ipa reig oj imų	16 146 07 6	56 745	618 14	160 7 7 12	-	-	-	( 3 1 93 352 )	20 736 24 7
Nem ater ialio jo ir m ater ialio jo tu rto įs ig ij ima s	6 7 93	-	-	-	-	-	-	-	12 336

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2012 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

	Elim ina vim as
	Seg ntų me ats kle idim as	Pa lūk jam anų pa os iš g aut inų su mų ( fina nsi n÷s iem on÷ s) pr idra udi aps mo dor io san	Kit i ko uoj ant reg ys įra šai	Fin in÷ ans s ata ska itos
Pal ūka jam nų pa os	62 7 3 39	-	( 1 8 88 )	62 5 4 51
Pal ūka išla ido nų s	( 35 8 5 65	) 22 16 2	60 1	( 33 5 8 02 )
Gry ios lau kes čių nos pas gų mo jam pa os	181 30 7	-	3 3 41	184 64 8
Gry ios fina nsin ÷s vei klos nos jam pa os	82 45 2	( 22 16 2)	( 1 7 53 )	58 53 7
Gry ios kito aja nos s p mo s	( 1) 24	-	8 0 18	7 7 77
Ve iklo eln s p as	53 2 2 92	-	8 3 19	54 0 6 11
Išla ido lui, kito s p ers ona s ad min istr aci n÷s išla ido s Nus id÷ v÷j ima s/a rtiz acij a/n šym ai mo ura	( 30 5 5 37) ( 92 23 3)	-	( 7 7 22 ) ( 59 7)	( 313 25 9) ( 92 83 0)
Fin inių iem oni ans pr ų cijų ulta tas op era rez	( 194	) -	-	( ) 194
Iš v iso sto lių d÷l nuo ž÷j usio rt÷s su ma s ve	( 25 23 9)	-	-	( 25 23 9)
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	109 08 9	-	-	109 08 9
Pel kes čio (są dos ) no mo nau	( 1) 22 77	-	-	( 1) 22 77
Gry is m etų lna nas pe s	86 31 8	-	-	86 31 8

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
470 985		623 735 Palūkanų pajamos:	470 505	623 745
83	1 700	už likučius centriniuose bankuose	83	1 700
10 999	23 077	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	11 562	24 135
396 711	497 167	už kreditus ir avansus klientams	395 692	496 144
11 159	33 047	už Vyriausyb÷s vertybinius popierius–gautinas sumas	11 159	33 047
40 053	57 376	už lizingo portfelį	40 059	57 384
2 252	2 332	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti	2 222	2 299
		už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokytis
9 728	9 036	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	9 728	9 036
(182 245)		(335 802) Palūkanų išlaidos:	(182 262)	(335 879)
(100 666)	(191 094)	įsiskolinimams kredito įstaigoms	(100 683)	(191 171)
(14 914)	(57 125)	klientų ind÷liams	(14 914)	(57 125)
(8 785)	(28 501)	skolos vertybiniams popieriams	(8 785)	(28 501)
-	(3 786)	už subordinuotas paskolas	-	(3 786)
(57 880)	(55 296)	ind÷lių draudimo įmokos	(57 880)	(55 296)
288 740		287 933 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	288 243	287 866

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grup÷				Bankas
2013	2012		2013	2012
2	-	Nuostolių d÷l kreditų institucijų kreditų sumaž÷jusios vert÷s per metus grynoji vert÷		2 -
		Nuostolių d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s
83 780	55 551	grynoji vert÷	83 780	55 551
(3 109)		(520) Atgauti nurašyti kreditai		(3 109) (520)
80 673		55 031 Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	80 673	55 031

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2013 ir 2012 metais:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s likutis sausio 1 d.
1 022 564	1 209 217	(22 pastaba)	1 022 564	1 207 717
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s/(atstatymo) grynoji vert÷
83 780	55 551	pelno (nuostolių) ataskaitoje	83 780	55 551
18 361	14 801	Kiti verslo klientai	18 361	14 801
46 106	21 515	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	46 106	21 515
10 633	21 888	Būsto kreditai	10 633	21 888
8 680	(2 653)	Fiziniai asmenys	8 680	(2 653)
(396 923)		(241 927) Nurašyti kreditai	(396 923)	(240 427)
(61 038)	(83 297)	Kiti verslo klientai	(61 038)	(81 797)
(305 037)	(158 192)	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	(305 037)	(158 192)
(30 848)	(438)	Fiziniai asmenys	(30 848)	(438)
(471)		(277) Valiutos kurso pokyčio įtaka	(471)	(277)
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
708 950	1 022 564	likutis gruodžio€31€d.	708 950	1 022 564

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 22 pastaboje.

2013 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 1 101 443 tūkst. litų (2012 m. – 1 773 081 tūkst. litų). 2013 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 403 tūkst. litų palūkanų (2012 m. – 1 032 tūkst. litų). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 418 tūkst. litų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2012 m. – 415 tūkst. litų ).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2013 metais buvo 15 495 tūkst. litų (2012 m. – 26 338 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
83 930	133 865	vert÷s	83 930	133 865
1 285	1 874	Nuostoliai d÷l kito abejotino turto sumaž÷jusios vert÷s	1 285	1 874
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų ir kito turto
85 215	135 739	sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	85 215	135 739

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2013 ir 2012 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
(34 191)	(28 389)	vert÷s atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje	(34 191)	(28 389)
1 160		1 443 Nuostoliai d÷l investicinio turto sumaž÷jusios vert÷s	1 160	1 443
2 700		264 Nuostoliai d÷l perimto turto sumaž÷jusios vert÷s	2 700	264
		Atsiimto turto pagal nutrauktas sutartis realizavimo
(3 084)	(730)	rezultatas	(3 084)	(730)
		Nuostolių atstatymas d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio
(33 415)	(27 412)	sumaž÷jusios vert÷s	(33 415)	(27 412)
Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
133 865	170 216	vert÷s likutis sausio 1 d. (23 pastaba)	133 865	170 216
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s atstatymas
(34 191)	(28 389)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	(34 191)	(28 389)
(34 808)	(28 305)	Verslo klientai	(34 808)	(28 305)
587	(84)	Fiziniai asmenys	587	(84)
30	-	Kiti	30	-
(15 619)		(7 962) Nurašytos gautinos lizingo įmokos	(15 619)	(7 962)
(15 590)	(7 883)	Verslo klientai	(15 590)	(7 883)
(29)	(79)	Fiziniai asmenys	(29)	(79)
(125)	-	Valiutos kurso pokyčio įtaka	(125)	-
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio
83 930	133 865	sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	83 930	133 865

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 23 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
77 581		74 798 Už pinigų pervedimo operacijas	77 581	74 798
101 699		98 220 Už mokamųjų kortelių paslaugas	101 699	98 220
10 779		9 306 Už vertybinių popierių operacijas	10 779	9 306
74 740		69 130 Kitos paslaugų komisinių pajamos	61 597	56 255
264 799		251 454 Pajamos už paslaugų mokesčius	251 656	238 579
(2 187)		(2 108) Už pinigų pervedimo operacijas	(2 187)	(2 108)
(50 971)		(49 116) Už mokamųjų kortelių paslaugas	(50 971)	(49 116)
(2 405)		(2 599) Už vertybinių popierių operacijas	(2 405)	(2 599)
(12 090)		(12 983) Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(11 292)	(12 448)
(67 653)		(66 806) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(66 855)	(66 271)

9 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2013	2012
UAB "SEB investicijų valdymas"	7 351	8 344
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	7 351	8 344

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
3 589	12 783	Realizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas	3 589	12 783
(1 225)	1 632	Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas	(1 225)	1 632
(2 281)	3 840	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta	(2 281)	3 840
(7 093)	(11 656)	Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai–gautinos sumos, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta	(7 093)	(11 656)
(988)	1 844	Vyriausyb÷s vertybinių popierių, kurių tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, rezultatas	(988)	1 844
223	(121)	Kito finansinio turto, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas	-	-
		Rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo priemones, skirtas tikrosios vert÷s rizikai
418	(13 147)	mažinti	418	(13 147)
26 129	(6 496)	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	26 129	(6 496)
4 634	4 169	Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	4 634	4 169
		Iš viso grynojo pelno (nuostolių) už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
23 406	(7 152)	priemonių operacijas	23 183	(7 031)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

11 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
56 883	54 048	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	56 888	54 049
14 420	13 785	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	14 469	13 787
71 303		67 833 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	71 357	67 836

12 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
96 546	106 007	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos Valstybiniam	94 793	104 336
32 595	35 713	socialinio draudimo fondui)	32 020	35 141
129 141		141 720 Iš viso personalo išlaidų	126 813	139 477

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	2013	2012
AB SEB bankas	1 731	1 808
UAB "SEB investicijų valdymas"	9	13
UAB "SEB Venture Capital"	1	2
Iš viso darbuotojų	1 741	1 823

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse bei atvirkščiai.

13 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
43 492		41 010 Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	43 223	40 634
9 317		12 316 Ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas	9 246	12 208
406		775 Investicinio turto nusid÷v÷jimas	406	775
10 873		22 614 Audito ir konsultacijų išlaidos	10 733	22 482
47 485		32 139 Biuro įrangos priežiūra	47 485	32 139
7 596		10 085 Komunikacijos išlaidos	7 352	9 849
7 877		9 365 Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	7 812	9 266
5 740		6 609 Transporto išlaidos	5 640	6 510
6 703		6 398 Reklamos ir r÷mimo išlaidos	6 450	6 343
10 543		20 573 Amortizacija	10 543	20 572
4 134		3 810 Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	4 130	3 694
25		596 Išnuomoto turto nusid÷v÷jimas	25	596
1 276		1 090 Darbuotojų mokymo išlaidos	1 264	1 064
1 998		2 168 Banko operacijų draudimas	1 998	2 168
474		359 Labdara ir parama	474	359
-		58 539 Nematerialaus turto nurašymo išlaidos	-	58 539
12 393		36 117 Kitos išlaidos	12 098	35 885
170 332		264 563 Iš viso kitų administracinių išlaidų	168 879	263 083

Daugiau informacijos apie nematerialaus turto nurašymo išlaidas yra pateikta pastaboje 26.

Eilutėje "Kitos išlaidos" 2012 metais yra įtrauktas 24 808 tūkst. litų atidėjinys baudai, kurią bankui skyrė Konkurencijos taryba (daugiau informacijos yra pateikta 44 pastaboje).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grup÷				Bankas
2013	2012			2013	2012
1 371		1 317 Ataskaitinių metų pelno mokestis		-	-
29 849		(149) Ankstesnių metų pelno mokestis 21 346 Atid÷tasis pelno mokestis		- 29 834	(149) 20 434
31 220		22 514 Iš viso pelno mokesčio		29 834	20 285

2012 metais į ankstesnių metų pelno mokestį įtraukta (149) tūkst. litų suma grupėje ir banke parodo, kiek buvo koreguota ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinta mokėtino pelno mokesčio suma.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
243 529	107 373	Pelnas (nuostolis) prieš pelno mokestį	242 145	107 862
36 529	16 106	Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	36 322	16 179
(33 980)	(22 364)	Neapmokestinamosios pajamos	(36 228)	(23 745)
28 671	28 921	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	29 740	28 000
-	(149)	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	-	(149)
31 220		22 514 Iš viso pelno mokesčio	29 834	20 285

Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų Lietuvoje yra 15 procentų.

Atidėtasis mokestis

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
197 753 215 290	Turto likutis sausio 1 d. Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	197 706	214 331
(29 849) (21 346) - 4 804	ataskaitoje Atid÷tas pelno mokestis d÷l finansinio turto tikrosios vert÷s pokyčio Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	(29 834) -	(20 434) 4 804
(273) (995)	pokyčių ataskaitoje	(273)	(995)
167 632	197 753 Turto likutis gruodžio 31 d.	167 600	197 706

2013 ir 2012 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Atid÷tojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
450	723	traukiamas į nuosavą kapitalą	450	723
-	1 133	Išvestinių finansinių priemonių perkainavimas	-	1 133
5 998	17 017	Amortizacija ir nusid÷v÷jimas	5 998	17 016
8 344	7 881	Sukauptos sąnaudos	8 311	7 835
17 323	23 270	Atid÷jiniai	17 323	23 270
141 158		152 416 Sukauptas mokestinis nuostolis	141 158	152 416
173 273		202 440 Atid÷tojo pelno mokesčio turto grynoji vert÷	173 240	202 393
		Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
2 718	4 124	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	2 718	4 124
235	563	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	235	563
2 687	-	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	2 687	-
		Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimų
5 640	4 687	grynoji vert÷	5 640	4 687

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

2013 m. gruodžio 31 d. banke įtraukta į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 141 158 tūkst. litų, iš kurių 1 623 tūkst. litų yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką. Nuo 2014 m. sausio 1d. ne daugiau kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno gali būti mažinama perkeliamų mokestinių nuostolių suma.

Vadovybė tikisi, kad bankas panaudos 30 mln. litų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 138 mln. litų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perk÷limo terminas
941 052	1 016 111	neribotas	941 052	1 016 111
941 052		1 016 111 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	941 052	1 016 111

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		(Nuostolis) pelnas iš parduoti laikomo finansinio
1 565	5 184	turto, prieš mokesčius	1 565	5 184
(273)		(995) Atid÷to pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(273)	(995)
1 292	4 189	Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto, išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius	1 292	4 189

15 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grup÷
	2013	2012
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	212 309	84 859
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	13,75	5,50

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

16 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
438 591	514 015	Privalomosios atsargos	438 591	514 015
47 963	64 749	Tiksliniai ind÷liai	47 963	64 749
448 769	424 169	Laisvai disponuojamos l÷šos	448 769	424 169
935 323		1 002 933 Iš viso likučių centriniame banke	935 323	1 002 933

Privalomosios atsargos sudaro 3 procentus (2012 metais — 4 proc.) nuo klientų indėlių, ne ilgesnių nei 2 metai, likučio, skaičiuojant pagal paskutinės praėjusio mėnesio dienos duomenis. Lietuvos bankas skaičiuoja atlyginimą už privalomųjų atsargų laikymą kredito įstaigoms pagal Europos centrinio banko bazinę indėlių normą (0,00 proc., galiojančią nuo 2012m. liepos 11 d.).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

16 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE (TĘSINYS)

Eilutėje "Tiksliniai indėliai" yra pateikti valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" pervestų lėšų likutis, skirtas draudimo išmokoms išmokėti AB banko "Snoras" indėlininkams (gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms), kai buvo nutraukta AB banko "Snoras" veikla.

17 PASTABA LĖŠOS BANKUOSE

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
202 751	2 208 678	L÷šos bankų korespondentin÷se sąskaitose	202 751	2 208 678
385 235	42 550	Vienos nakties ind÷liai	385 235	42 550
3 103 060	415 701	Terminuotieji ind÷liai	3 103 060	415 701
3 691 046	2 666 929 Iš viso		3 691 046	2 666 929

Lėšos bankuose ir finansų institucijose yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB- pagal reitingų agentūrą "Standard & Poor's" , išskyrus 153 mln. litų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi bei 1 mln. litų, gautinų iš sandorio šalių, žemesnių nei investicinis vertinimas

18 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷		Bankas
	52 911 2012 m. sausio 1 d.	51 921
54 114	Vertybinių popierių įsigijimas	54 114
(57 063)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(56 706)
2 332	Palūkanų pajamos	2 299
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika
3 840	apdrausta	3 840
4 766	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	4 766
	60 900 2013 m. sausio 1 d.	60 234
	Vertybinių popierių įsigijimas
(2 542)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(2 512)
2 252	Palūkanų pajamos	2 222
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius
	popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika
(2 281)	apdrausta	(2 281)
1 565	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	1 565
	59 895 2013 m. gruodžio 31 d.	59 228

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro keturių metų termino skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

19 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grup÷				Bankas
2013	2012		2013	2012
-		1 260 Prekybinis finansinis turtas – nuosavyb÷s vertybiniai	-	1 260
79 161	143 050	Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai	79 161	143 050
874 821	507 293	Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ (pirminis pripažinimas)	830 452	464 234
953 982	651 603	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷	909 613	608 544

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas), yra SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones bei banko investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. Pirminio pripažinimo metu jis priskiriamas turtui, kurio į pelno (nuostolio) ataskaitą traukiama tikroji vertė, nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją/rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB "SEB Venture Capital" verslo tikslas –pelnas iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ (TĘSINYS)

Lentelėje nurodyta finansinio turto, įtraukiamo į apskaitą tikrąja verte, dinamika.

Grup÷		Bankas
	41 505 2012 m. sausio 1 d.	-
462 429	Vertybinių popierių įsigijimas	460 754
-	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
3 359	ataskaitoje	3 480
	507 293 2013 m. sausio 1 d.	464 234
813 730	Vertybinių popierių įsigijimas	812 643
(453 154)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(453 154)
	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)
6 952	ataskaitoje	6 729
	874 821 2013 m. gruodžio 31 d.	830 452

Finansinio turto, traukiamo į apskaitą tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėje "Grynieji (nuostoliai) pelnas už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas".

Toliau pateikiami 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal "Standard & Poor's" ar atitinkamos agentūros duomenis:

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai 2013 2012 BBB 909 613 607 284 Iš viso 909 613 607 284

Banko ir grupės finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, skirtumą sudaro SEB banko patronuojamos įmonės UAB "SEB Venture Capital" investicijos į asocijuotas įmones

20 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

Sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 184 911 tūkst. litų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 6-11. Likusi pagal valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 68 667 tūkst. litų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 3 vidaus rizikos grupei.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2013 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	192 555 14 048	192 609 14 048	1 867 90	1 907 90
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, sudaryti norint sumažinti riziką	3 098 429 231 338	3 098 429 231 338	120 293 -	124 221 27 109
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 986 090	3 986 090	133 286	113 914
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	27 291	27 291	15	15
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su indeksais, sandorio dalis) Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	70 217 -	70 217 -	3 635 47	3 632 -
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )	20 578	20 578	55	55
Iš viso išvestinių priemonių turto /
įsipareigojimų	7 640 546	7 640 600	259 288	270 943
	Sutarties suma			Tikroji vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	126 386	130 338	757	3 929
Valiutos apsikeitimo sandoriai	854 768	854 768	498	1 405
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	3 122	3 122	35	35
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Ateities sandoriai	5 179	-	-	2
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,	3 855 786	3 855 786	179 271	188 683
sudaryti norint sumažinti riziką	403 978	403 978	-	42 093
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 063 339	4 063 339	136 889	136 026
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	332 657	332 657	1 984	1 984
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su indeksais, sandorio dalis)	157 966	157 966	5 790	5 786
Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	-	-	53	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Žaliavų pasirinkimo sandoriai (commodity options )	27 919	27 919	953	949
Iš viso išvestinių priemonių turto /	9 831 100	9 829 873	326 230	380 892
įsipareigojimų

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS GRYNOJI VERTĖ

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
44 169		1 617 Švedija	44 169	1 617
20 477	-	Turkija	20 477	-
13 829		2 726 Rusija	13 829	2 726
4 007	-	Latvija	4 007	-
1 434		13 JAV	1 434	13
1 013	-	Vietnamas	1 013	-
790	-	Kinija	790	-
321		1 105 Baltarusija	321	1 105
31	-	Olandija	31	-
5		119 Vokietija	5	119
2	-	Airija	2	-
1	-	Didžioji Britanija	1	-
-		406 JAE	-	406
-	-	Lietuva	-
-	256	Prancūzija	-	256
86 079		6 242 Iš viso kreditų kredito įstaigoms	86 079	6 242
(2)	-	Nuostoliai d÷l vert÷s sumaž÷jimo	(2)	-
86 077		6 242 Kreditų kredito įstaigoms grynoji vert÷	86 077	6 242

Kreditų kredito įstaigoms skirstymas pagal šalis:

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms yra suteikta be užstato. 2013 m. gruodžio 31 d. 1 tūkst. litų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos daugiau negu 60 dienų. 2012 m. gruodžio 31 d. 3 tūkst. litų paskolų kredito įstaigoms buvo uždelstos 8 – 30.

Šioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų institucijoms grynosios vertės analizė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus:

	2013	2012
AA-	2	-
A+	45 627	1 736
A	801	259
BBB	-	1
BBB-	11 902	-
BB+	20 897	1 093
BB	1 507	1 632
B-	200	1 105
CCC+	121	-
Nenustatytas
reitingas	5 020	416
	86 077	6 242

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

2013 m. gruodžio 31 d.	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju turtu
Užtikrinti ind÷liais ir vertybiniais popieriais	146 284	1 514 187 85 566	1 233 333 86 709	5 398 778 8 861	519 397 9 107	8 665 841 190 527
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų garantijomis	-	32 873	67 089	-	-	99 962
Užtikrinti gautinomis sumomis ir debitorių skolomis	4 149	512 878	1 111 124	3 727	1 163	1 633 041
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	282	4 402	750 650	10	9	755 353
Užtikrinti kitu užstatu Kreditai be užtikrinimo	433 403 741	504 169 41 767	1 481 486 1 138 503	636 094 57 287	35 604 256 927	2 657 786 1 898 225
Iš viso kreditų klientams	409 035	2 695 842	5 868 894	6 104 757	822 207	15 900 735
2012 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	1 885 238	1 257 194	5 430 724	590 104	9 163 260
Užtikrinti ind÷liais ir
vertybiniais popieriais	205	85 113	93 591	11 148	19 366	209 423
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų garantijomis	-	2 347	73 115	80	-	75 542
Užtikrinti gautinomis sumomis ir debitorių skolomis	6 391	739 820	1 199 977	4 230	1 718	1 952 136
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	354	5 955	685 146	6	9	691 470
Užtikrinti kitu užstatu Kreditai be užtikrinimo	193 436 097	421 434 52 646	1 024 416 1 580 838	709 850 62 278	39 853 272 608	2 195 746 2 404 467
Iš viso kreditų klientams	443 240	3 192 553	5 914 277	6 218 316	923 658	16 692 044

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vertė lentelėje paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei.

2013 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis sudarė 74,66 proc. banko paskolų portfelio sumos (2012 m. – 72,12 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė 794 tūkst. litų (iš jų 10 tūkst. litų sukauptų palūkanų), o vertybinių popierių vertė yra 1 817 tūkst. litų (2012 m. – 6 157 tūkst. litų ir 10 236 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavybės vertybiniai popieriai (776 tūkst. litų), fondai (236 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (112 tūkst. litų), obligacijos (693 tūkst. litų).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	2013	2012
Neuždelsti ir vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 839 633	1 703 192
Kiti verslo klientai	5 240 252	5 232 199
Viešasis sektorius	405 892	440 894
Būsto kreditai	5 531 136	5 537 161
Fiziniai asmenys	636 752	704 829
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	13 653 665	13 618 275
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	175 704	223 641
Kiti verslo klientai	246 832	217 318
Viešasis sektorius	3 143	2 346
Būsto kreditai	559 906	656 305
Fiziniai asmenys	160 058	187 453
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	1 145 643	1 287 063
Individualiai vertinami kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	680 505	1 265 720
Kiti verslo klientai	381 810	464 760
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	13 715	16 095
Fiziniai asmenys	25 397	27 123
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	1 101 427	1 773 698
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	2 695 842	3 192 553
Kiti verslo klientai	5 868 894	5 914 277
Viešasis sektorius	409 035	443 240
Būsto kreditai	6 104 757	6 209 561
Fiziniai asmenys	822 207	919 405
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	15 900 735	16 679 036
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(211 182)	(470 368)
Kiti verslo klientai	(174 751)	(217 639)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(229 527)	(241 627)
Fiziniai asmenys	(93 490)	(92 930)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(708 950)	(1 022 564)
Iš viso kreditų klientams grynoji vert÷	15 191 785	15 656 472

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	2013	2012
Individualiai vertinami kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	680 504	1 265 720
Kiti verslo klientai	381 811	464 760
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	13 715	16 095
Fiziniai asmenys	25 397	27 123
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	1 101 427	1 773 698
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios individualiai vertinamų kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(183 937)	(444 963)
Kiti verslo klientai	(131 480)	(188 361)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(10 442)	(12 177)
Fiziniai asmenys	(20 069)	(11 309)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios individualiai vertinamų kreditų vert÷s	(345 928)	(656 810)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

		Nekilnojamojo turto
	Viešasis sektorius	valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	116 518	130 417	832 960	-	-	1 079 895
8 rizikos grup÷	140 410	68 615	497 989	-	-	707 014
9 rizikos grup÷	43 581	580 433	1 525 325	-	-	2 149 339
10 rizikos grup÷	14 144	447 681	1 390 793	-	-	1 852 618
11 rizikos grup÷	-	274 724	317 465	-	-	592 189
12 rizikos grup÷	-	180 121	242 761	-	-	422 882
13–16 rizikos grup÷s	91 239	152 477	229 120	-	-	472 836
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	5 165	203 839	5 531 136	636 752	6 376 892
Iš viso neuždelstų ir vert÷
nesumaž÷jusi	405 892	1 839 633	5 240 252	5 531 136	636 752	13 653 665
2012 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	2 729	31 196	643 281	-	-	677 206
8 rizikos grup÷	152 341	148 042	874 913	-	-	1 175 296
9 rizikos grup÷	148 439	198 162	1 352 119	-	-	1 698 720
10 rizikos grup÷	26 089	501 923	1 154 481	-	-	1 682 493
11 rizikos grup÷	590	252 875	456 450	-	-	709 915
12 rizikos grup÷	110 706	339 856	193 668	-	-	644 230
13–16 rizikos grup÷s	-	227 025	395 171	-	-	622 196
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	4 113	162 116	5 537 161	704 829	6 408 219
Iš viso neuždelstų ir vert÷
nesumaž÷jusi	440 894	1 703 192	5 232 199	5 537 161	704 829	13 618 275

Šioje lentelėje pateikiama mažmeninių skolininkų (homogeninės klientų grupės) paskolų kokybė, atsižvelgus į paskirstymą pagal jų rizikos grupes, kur grupė A parodo žemiausią riziką:

	2013	2012
A	4 913 431	4 852 071
B	504 316	522 964
C	207 409	226 937
D	501 328	520 745
E	247 090	281 776
Nenustatytas reitingas	3 318	3 726
	6 376 892	6 408 219

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB "SEB Venture Capital" suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 12 662 tūkst. litų (2012 m. – 11 642 tūkst. litų). Rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnojamo turto
	Viešasis sektorius	valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	2 806	14 287	59 194	89 569	9 253	175 109
Uždelsti 8–30 dienų	337	3 194	126 219	100 635	14 350	244 735
Uždelsti 31–60 dienų	-	1 539	12 995	55 835	10 975	81 344
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	156 684	48 424	313 867	125 480	644 455
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	3 143	175 704	246 832	559 906	160 058	1 145 643
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	167 326	107 230	466 760	79 778	821 094
2012 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	854	23 923	65 840	98 309	14 163	203 089
Uždelsti 8–30 dienų	1 492	29 921	51 579	119 734	18 683	221 409
Uždelsti 31–60 dienų	-	35 006	40 175	65 033	8 608	148 822
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	134 791	59 724	373 229	145 999	726 751
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	2 346	223 641	217 318	656 305	187 453	1 287 063
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	218 464	117 364	578 304	108 408	1 022 540

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2014 m. sausio mėn., buvo 148 270 tūkst. litų (2012 m. – 173 170 tūkst. litų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – visi kreditai 2013 metais, nekilnojamojo turto valdymo sektorius – visi kreditai 2013 ir 2012 metais, kiti verslo klientai – 46 431 tūkst. litų (2012 m. – 57 314 tūkst. litų), būsto kreditai – 76 735 tūkst. litų (2012 m. - 79 174 tūkst. litų), kiti fiziniai asmenys – 8 011 tūkst. litų (2012 m. - 11 905 tūkst. litų).

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi ir tikroji užstato vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. Vert÷ sumaž÷jusi Įkeisto turto tikroji vert÷	- -	680 505 469 684	381 810 203 821	13 715 3 595	25 397 6 016	1 101 427 683 116
2012 m. gruodžio 31 d. Vert÷ sumaž÷jusi Įkeisto turto tikroji vert÷	- -	1 265 720 765 875	464 760 225 692	16 095 3 917	27 123 12 745	1 773 698 1 008 229

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
	Bendra gautina lizingo suma
567 436 528 339	Per vienus metus	567 473	528 396
908 342 969 659	Nuo vienų iki penkerių metų	908 446	969 762
105 213 236 471	V÷liau negu po penkerių metų	105 213	236 471
1 580 991 1 734 469	Iš viso bendra gautina lizingo suma	1 581 132	1 734 629
	Neuždirbtos lizingo pajamos
(27 873) (35 267)	Per vienus metus	(27 873)	(35 267)
(35 790) (53 055)	Nuo vienų iki penkerių metų	(35 790)	(53 055)
(5 145) (9 523)	V÷liau negu po penkerių metų	(5 145)	(9 523)
(68 808) (97 845)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	(68 808)	(97 845)
	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų
(83 930) (133 865)	sumaž÷jusios vert÷s	(83 930)	(133 865)
1 428 253	1 502 759 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	1 428 394	1 502 919

2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo negarantuotos likutinės vertės (2012 m. – 119 tūkst. litų).

2013 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 87,87 proc. lizingo portfelio (2012 m. – 88,49 proc.).

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2013 ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Neuždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
1 141 360	1 152 210	Verslo klientai	1 141 501	1 152 370
46 593	49 354	Fiziniai asmenys	46 593	49 354
8 407	13 448	Kiti	8 407	13 448
1 196 360		1 215 012 Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 196 501	1 215 172
		Uždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
81 584	136 465	Verslo klientai	81 584	136 465
4 148	4 767	Fiziniai asmenys	4 148	4 767
585	11	Kiti	585	11
86 317		141 243 Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	86 317	141 243
		Vert÷ sumaž÷jusi
226 893	277 864	Verslo klientai	226 893	277 864
2 500	2 505	Fiziniai asmenys	2 500	2 505
113	-	Kiti	113	-
229 506	280 369	Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷	229 506	280 369
		sumaž÷jusi
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
1 449 837	1 566 539	Verslo klientai	1 449 978	1 566 699
53 241	56 626	Fiziniai asmenys	53 241	56 626
9 105	13 459	Kiti	9 105	13 459
1 512 183	1 636 624	Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų	1 512 324	1 636 784
		kategorijas
		Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų
		vert÷s
(80 323)		(130 846) Verslo klientai	(80 323)	(130 846)
(3 577)	(3 019)	Fiziniai asmenys	(3 577)	(3 019)
(30)	-	Kiti	(30)	-
(83 930)	(133 865)	Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios gautinų	(83 930)	(133 865)
		lizingo įmokų vert÷s
1 428 253		1 502 759 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	1 428 394	1 502 919

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	20 032	-	4 931	24 963
8 rizikos grup÷	33 876	-	86	33 962
9 rizikos grup÷	222 155	-	668	222 823
10 rizikos grup÷	517 277	-	203	517 480
11 rizikos grup÷	117 479	-	282	117 761
12 rizikos grup÷	43 410	-	-	43 410
13–16 rizikos grup÷s	65 992	-	114	66 106
Homogenin÷s grup÷s	121 280	46 593	2 123	169 996
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 141 501	46 593	8 407	1 196 501
2012 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	10 932	-	10 670	21 442
8 rizikos grup÷	54 904	-	1 164	56 068
9 rizikos grup÷	224 646	-	-	224 646
10 rizikos grup÷	416 249	-	575	416 824
11 rizikos grup÷	193 646	-	609	194 255
12 rizikos grup÷	71 196	-	200	71 396
13–16 rizikos grup÷s	67 382	-	213	67 595
Homogenin÷s grup÷s	113 415	49 354	17	162 786
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 152 370	49 354	13 448	1 215 172

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d. Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	68 385	2 124	548	71 057
Uždelsti 31–60 dienų	2 721	1 597	-	4 318
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	10 478	427	37	10 942
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	81 584	4 148	585	86 317
Įkeisto turto tikroji vert÷	73 655	2 878	229	76 762
2012 m. gruodžio 31 d. Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	72 694	3 067	11	75 772
Uždelsti 31–60 dienų	47 959	885	-	48 844
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	15 812	815	-	16 627
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	136 465	4 767	11	141 243
Įkeisto turto tikroji vert÷	87 447	5 693	-	93 140

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jo	226 893	2 500	113	229 506
Įkeisto turto tikroji vert÷	113 137	-	62	113 199
2012 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jo	277 864	2 505	-	280 369
Įkeisto turto tikroji vert÷	249 870	-	16	252 916

Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gavėjo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo ir įkeičiamo turto rūšis pateiktas šioje lentelėje:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	443 288	-	103	443 391
Nekilnojamasis turtas	403 636	4 683	113	408 432
Lengvieji automobiliai	284 018	48 533	8 492	341 043
Gamybos įrenginiai	206 668	-	-	206 668
Prekybos įranga	1 660	-	-	1 660
Statybos įrenginiai	38 164	-	-	38 164
Žem÷s ūkio įrenginiai	31 101	-	32	31 133
Biuro įranga	5 825	-	1	5 826
Medicinos įranga	1 821	25	364	2 210
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	32 244	-	-	32 244
Vandens transporto priemon÷s	64	-	-	64
Kitas turtas	1 490	-	-	1 490
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal	1 449 978	53 241	9 105	1 512 324
lizingu įgyjamo turto kategoriją
2012 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	458 724	30	202	458 956
Nekilnojamasis turtas	514 859	5 055	188	520 102
Lengvieji automobiliai	250 345	51 437	13 069	314 851
Gamybos įrenginiai	237 680	-	-	237 680
Prekybos įranga	2 666	-	-	2 666
Statybos įrenginiai	40 001	1	-	40 002
Žem÷s ūkio įrenginiai	16 644	36	-	16 680
Biuro įranga	4 390	-	-	4 390
Medicinos įranga	1 535	67	-	1 602
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	37 476	-	-	37 476
Vandens transporto priemon÷s	99	-	-	99
Kitas turtas	2 280	-	-	2 280
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal	1 566 699	56 626	13 459	1 636 784
lizingu įgyjamo turto kategoriją

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2013 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 191 126 tūkst. litų (2012 m. - 386 010 tūkst. litų). Tikroji vertė atskleista 3 pastabos "Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimo" dalyje "Tikroji vertė".

Jei 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2013 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 3,2 mln. litų (2012 m. – 5,6 mln. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 8 mln. litų (2012 m. – 2,5 mln. litų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Parduoti laikomi vertybiniai popieriai:
200		200 AB "Panev÷žio energija"	200	200
200	200	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	200	200

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

2013 ir 2012 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

	Grup÷				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
376	14 148	1 588 260	2012 m. sausio 1 d.	376	14 148	1 588 260
		-	Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos			-
(17)	(336)		kurso įtakos	(17)	(336)
	- -	-	Vertybinių popierių įsigijimas	-	-	-
(425)	-	(1 221 029)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(425)	-	(1 221 029)
	- -	35 098	Palūkanų pajamos	-	-	35 098
		(16 319)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(16 319)
(153)	-		ataskaitoje	(153)	-
419	-	-	Perkainojimo rezervo pokytis	419	-	-
200	13 812	386 010	2013 m. sausio 1 d.	200	13 812	386 010
			Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos			-
-	(510)	-	kurso įtakos	-	(510)
	- -	-	Vertybinių popierių įsigijimas	-	-	-
	- -	(198 950)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(198 950)
	- -	11 159	Palūkanų pajamos	-	-	11 159
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(7 093)
	- -	(7 093)	ataskaitoje	-	-
200	13 302		191 126 2013 m. gruodžio 31 d.	200	13 302	191 126

Pirmiau lentelėje pateiktų paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė yra apdrausta, kaip nurodyta 3 (l) pastaboje. Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "grynieji nuostoliai už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių operacijas" pripažintos 7 093 tūkst. litų (2012: 16 319 tūkst. litų) sumos susiję su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriu (žr. 10 pastabą).

Šioje lentelėje pateikiama banko investicinių vertybinių popierių, į apskaitą traukiamų kaip laikomų iki išpirkimo, bei paskolų ir gautinų sumų kredito kokybės analizė pagal reitingų agentūros "Standard & Poor's" ar analogiškus reitingus

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

2013 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	13 302	-
BBB	-	191 126
	13 302	191 126

2012 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	13 812	-
BBB	-	386 010
	13 812	386 010

25 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal savikainos metodą:
-	-	UAB "SEB Venture Capital"	25 000	25 000
-	-	UAB "SEB investicijų valdymas"	9 900	9 900
-	-	Iš viso investicijų į nuosavyb÷s vertybinius popierius	34 900	34 900

2013 m. lapkričio 23 d. AB "SEB lizingas", kurios vienintelis akcininkas buvo AB SEB bankas, buvo prijungta prie AB SEB banko. Reorganizavimo modelis atitinka Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 punkto 32 papunktį, t. y.: " vieneto, baigiančio veiklą be likvidavimo procedūros, visas turtas, teisės ir prievolės pereina kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio kapitalo (100 procentų akcijų, atspindinčių jo kapitalą)".

Pagal banko ir grupės Apskaitos politiką tokiu būdu prijungtos įmonės duomenys yra traukiami į apskaitą naudojant interesų suvienijimo (pooling of interest) apskaitos metodą. Taikant interesų suvienijimo metodą, nėra iš naujo nustatoma besijungiančių subjektų turto ir įsipareigojimų tikroji vertė, o yra naudojama apskaitoje nurodyta balansinė vertė. Besijungiančių įmonių jungimo laikotarpio finansinės atskaitomybės straipsniai ir visų pateikiamų lyginamųjų laikotarpių straipsniai turi būti įtraukiami į jungtinio subjekto finansinę atskaitomybę, tarsi jie būtų buvę sujungti nuo anksčiausio pateiktos atskaitomybės laikotarpio pradžios. Todėl pateiktos atskaitomybės banko informacijos dalyje yra taip pat įtraukta ir AB "SEB lizingas" informacija.

UAB "SEB Venture Capital" yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu.

UAB "SEB investicijų valdymas" yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

Su audituotomis patronuojamųjų įmonių finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti banke ir atitinkamose patronuojamosiose įmonėse.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2013 m. ir 2012 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

Grup÷		Bankas
Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nematerialusis turtas		Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nematerialusis turtas
	Įsigijimo vert÷
279 045	2011 m. gruodžio 31 d.	278 799
4 432	Įsigytas turtas	4 432
(122 601)	Perleistas ir nurašytas turtas	(122 535)
160 876	2012 m. gruodžio 31 d.	160 696
	Sukaupta amortizacija
146 075	2011 m. gruodžio 31 d.	145 830
20 573	Apskaičiuota metų amortizacija	20 572
(64 032)	Perleisto ir nurašyto turto	(63 966)
102 616	Transfer to disposable group classified as 2012 m. gruodžio 31 d.	102 436
	Įsigijimo vert÷
160 876	2012 m. gruodžio 31 d.	160 696
522	Įsigytas turtas	522
(10 167)	Perleistas ir nurašytas turtas	(10 167)
151 231	2013 m. gruodžio 31 d.	151 051
	Sukaupta amortizacija
102 616	2012 m. gruodžio 31 d.	102 436
10 543	Apskaičiuota metų amortizacija	10 543
(10 167)	Perleisto ir nurašyto turto	(10 167)
102 992	2013 m. gruodžio 31 d.	102 812
	Likutin÷ vert÷
58 260	2012 m. gruodžio 31 d.	58 260
48 239	2013 m. gruodžio 31 d.	48 239

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 219 638 tūkst. litų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

2012 metais atliekant banko turto metinę inventorizaciją buvo identifikuota, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Todėl buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 58,5 mln. litų, į nuostolius. Po dalinio nurašymo šios sistemos likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 39 627 tūkst. litų (2012 – 47 941 litų). Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo. 2013 metais atliekant metinę inventorizaciją, šio turto vertės sumažėjimo požymių nebuvo aptikta.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2013 m. ir 20121 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grup÷
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga Biuro įranga ir kita		Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	11 636	96 891	51 453	159 980
Įsigytas turtas	-	2 002	359	2 361
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(3 597)	(6 284)	(8 650)	(18 531)
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 609	43 162	143 810
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2011 m. gruodžio 31 d.	7 636	75 959	43 264	126 859
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 172	7 653	3 491	12 316
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(3 520)	(6 263)	(8 227)	(18 010)
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 349	38 528	121 165
Įsigijimo vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 609	43 162	143 810
Įsigytas turtas	-	4 902	6 914	11 816
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(1 276)	(19 189)	(3 388)	(23 853)
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 322	46 688	131 773
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 349	38 528	121 165
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	853	5 873	2 591	9 317
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(939)	(19 189)	(3 224)	(23 352)
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	64 033	37 895	107 130
Likutin÷ vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	2 751	15 260	4 634	22 645
2013 m. gruodžio 31 d.	1 561	14 289	8 793	24 643

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga Biuro įranga ir kita		Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	11 636	96 779	51 005	159 420
Įsigytas turtas	-	2 000	348	2 348
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(3 597)	(6 273)	(8 593)	(18 463)
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 506	42 760	143 305
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2011 m. gruodžio 31 d.	7 636	75 859	43 103	126 598
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 172	7 646	3 390	12 208
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(3 520)	(6 253)	(8 179)	(17 952)
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 252	38 314	120 854
Įsigijimo vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 506	42 760	143 305
Įsigytas turtas	-	4 884	6 826	11 710
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(1 276)	(19 148)	(3 280)	(23 704)
2013 m. gruodžio 31 d.	6 763	78 242	46 306	131 311
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 252	38 314	120 854
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	853	5 868	2 525	9 246
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(939)	(19 148)	(3 171)	(23 258)
2013 m. gruodžio 31 d.	5 202	63 972	37 668	106 842
Likutin÷ vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	2 751	15 254	4 446	22 451
2013 m. gruodžio 31 d.	1 561	14 270	8 638	24 469

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA INVESTICINIS TURTAS

2013 m. ir 2012m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grup÷		Bankas
	Įsigijimo vert÷
63 723	2011 m. gruodžio 31 d.	63 723
2 256	Perimtas/Įsigytas turtas	2 256
(40 593)	Perleistas ir nurašytas turtas	(40 593)
	25 386 2012 m. gruodžio 31 d.	25 386
	Sukauptas nusid÷v÷jimas
1 231	2011 m. gruodžio 31 d.	1 231
775	Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	775
(1 141)	Perleistas ir nurašytas turtas	(1 141)
	865 2012 m. gruodžio 31 d.	865
	Vert÷s sumaž÷jimas
21 790	2011 m. gruodžio 31 d.	21 790
(14 071)	Perleisto turto vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	(14 071)
2 570	Perimto turto vert÷s sumaž÷jimas	2 570
	10 289 2012 m. gruodžio 31 d.	10 289
	Įsigijimo vert÷
25 386	2012 m. gruodžio 31 d.	25 386
9 904	Perimtas/Įsigytas turtas	9 904
(17 952)	Perleistas ir nurašytas turtas	(17 952)
	17 338 2013 m. gruodžio 31 d.	17 338
	Sukauptas nusid÷v÷jimas
865	2012 m. gruodžio 31 d.	865
406	Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	406
(155)	Perleistas ir nurašytas turtas	(155)
	1 116 2013 m. gruodžio 31 d.	1 116
	Vert÷s sumaž÷jimas
10 289	2012 m. gruodžio 31 d.	10 289
(9 909)	Perleisto turto vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	(9 909)
1 795	Perimto turto vert÷s sumaž÷jimas	1 795
	2 175 2013 m. gruodžio 31 d.	2 175
	Likutin÷ vert÷
	14 232 2012 m. gruodžio 31 d.	14 232
	14 047 2013 m. gruodžio 31 d.	14 047

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė lizingu išnuomotas ir perimtas turtas (žemė ir pastatai).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

29 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Kitas finansinis turtas
673		1 164 Išankstin÷s įmokos už nuomojamą turtą	673	1 164
8 406	-	Gautinos sumos už išvežtus grynuosius pinigus	8 406	-
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
86 208	76 377	sąskaitų	86 208	76 377
70	407	Sumos iki atsiskaitymo	70	407
4 471		4 862 Sukauptų pajamų vert÷	6 126	6 030
178		226 Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vert÷	178	226
4 162		808 Kito finansinio turto grynoji vert÷	4 162	808
104 168		83 844 Iš viso kito finansinio turto	105 823	85 012
		Kitas nefinansinis turtas
934		2 285 Dar neperleistas nuomininkams turtas	934	2 285
15 946		15 755 Būsimų laikotarpių išlaidos	15 932	15 737
821		649 Gautini mokesčiai	296	10
9 419		11 309 Kito turto grynoji vert÷	7 310	9 039
27 120		29 998 Iš viso kito nefinansinio turto	24 472	27 071
131 288		113 842 Iš viso kito turto grynosios vert÷s	130 295	112 083

30 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
3 411 920		2 098 200 Skola, grąžintina per vienus metus	3 411 920	2 098 200
3 765 904		4 691 096 Skola, grąžintina po vienų metų	3 765 904	4 691 096
7 177 824		6 789 296 Iš viso skolų kredito įstaigoms	7 177 824	6 789 296

31 PASTABA KLIENTŲ INDĖLIAI

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
9 601 359	8 889 388 Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	9 607 282	8 897 226
3 483 762	3 807 718 Per vienus metus grąžintini terminuotieji ind÷liai	3 498 667	3 819 397
139 736	99 994 Po vienų metų grąžintini terminuotieji ind÷liai	139 736	99 994
13 224 857	12 797 100 Iš viso klientų ind÷lių	13 245 685	12 816 617
Grup÷		Bankas
2012 2013		2013	2012
5 394 751	5 290 893 Juridinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	5 415 579	5 310 410
7 830 106	7 506 207 Fizinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	7 830 106	7 506 207
13 224 857	12 797 100 Iš viso klientų ind÷lių	13 245 685	12 816 617

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita Europos Sąjungos šalies valiuta, sumos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

32 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷				Palūkanų norma (proc.)	Bankas
2013	2012		2013	2012	2013	2012
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2009 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
-	20 997	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	-	20 997
		2010 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
-	80 614	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	-	80 614
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
21 108	20 753	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	21 108	20 753
-	347 170	neterminuoti subordinuoti skolos lakštai	-	4,691	-	347 170
		2011 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	10 482	indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	-	10 482
30 649	29 765	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	30 649	29 765
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 441	1 396	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	-	1 441	1 396
4 249	4 091	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	-	4 249	4 091
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
3 767	3 657	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	-	3 767	3 657
		2012 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	16 828	indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	-	16 828
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 902	1 872	indeksu (išpirkimas 2014 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	1 902	1 872
11 122	10 889	indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	-	11 122	10 889
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
5 788	5 633	indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	-	5 788	5 633
7 182	6 869	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	-	7 182	6 869
		2013 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
8 260	-	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	8 260	-
19 464	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	-	19 464	-
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
2 624	-	indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	-	2 624	-
117 556		561 016 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių			117 556	561 016

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

33 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
15 085	9 398	Sumos iki atsiskaitymo	15 085	9 398
		VĮ "Ind÷lių ir investicijų draudimas" l÷šos banko "Snoras" ind÷lių
47 963	64 749	kompensavimui	47 963	64 749
4 750	4 544	Išankstin÷s įmokos už lizingą	4 750	4 544
2 041	5 466	Mok÷tinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	2 041	5 466
1 583	6 154	Atid÷jiniai nebalansiniams įsipareigojimams	1 583	6 154
31 735	16 880	Faktoringo mok÷tinos sumos	31 735	16 880
8 377	1 811	Kiti finansiniai įsipareigojimai	8 377	1 811
111 534	109 002	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	111 534	109 002
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
962	2 424	Sukaupti mokesčiai	934	2 403
18 917	19 005	Sukauptas atostogų rezervas	18 736	18 724
8 488	8 138	Išankstin÷s įmokos už nuomą	8 488	8 138
4 348	6 840	Kiti įsipareigojimai	4 304	6 803
32 715	36 407	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	32 462	36 068
144 249		145 409 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atid÷jinių	143 996	145 070

Ketvirtą 2011 metų ketvirtį žlugus bankui "Snoras", valstybinė įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" pasirinko SEB banką draudimo išmokoms mokėti banko "Snoras" indėlininkams – privatiems asmenims ir Vilniaus apskrities įmonėms. 47 963 tūkst. litų (2012 m. - 64 749tūkst. litų) yra lėšos, gautos iš valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, tačiau dar neišmokėtos banko "Snoras" indėlininkams.

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
49 695	59 730	Sukauptos sąnaudos	48 651	58 513
		Būsimų laikotarpių nefinansiniai įsipareigojimai
2 127	1 451	Būsimų laikotarpių pajamos	2 127	1 451
51 822		61 181 Iš viso sukauptų sąnaudų ir būsimų laikotarpių pajamų	50 778	59 964

34 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 67 litai (2012 m. – 67 litai). Už visas išleistas akcijas yra sumokėta. Švedijos Karalystėje registruotai "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2012 m. – 2 200 tūkst. litų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 2 200 tūkst. litų (2012 m. buvo 2 200 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 287 327 tūkst. litų (2012 m. – 237 737 tūkst. litų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 289 202 tūkst. litų (2012 m. – 239 612 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti. Banko privalomasis rezervas parodytas kartu su prijungtos patronuojamosios bendrovės AB "SEB lizingas" 1 000 tūkst. litų privalomuoju rezervu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

34 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2013 metais yra pateikiamas lentelėje toliau:

	Grup÷	Bankas
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (18 pastaba)	1 565	1 565
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
amortizacija	256	256
Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (14 pastaba)	(273)	(273)
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
išskaičiavus atid÷tus mokesčius einamaisiais metais	1 548	1 548

2013 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2012 m. – 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas sudaro 6 393 tūkst. litų (2012 m. 4 794 tūkst. litų), kuris bus išmokėtas "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas trejus metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A klas÷s) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

Grupė taip pat įgyvendina specialias ilgalaikes akcijų programas, skirtas tikslinėms darbuotojų grupėms, sudarytoms, atsižvelgiant į jų pasiektus individualius veiklos rezultatus. Šių programų tikslas – atlyginti aukštas pareigas užimantiems vadovams ir svarbiems darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas.

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2013 metais buvo 1 599 tūkst. litų (2012 metais – 1 635 tūkst. litų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Kitos administracinės išlaidos. Susijusios socialinio draudimo įmokų sąnaudos 2013 metais buvo 496 tūkst. litų (2012 m. – 505 tūkst. litų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Išlaidos personalui.

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl pirmiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

2013 m. gruodžio 31 d. vienintelis banko akcininkas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
"Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)"	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

35 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
86 181 757 743 767 647	39 770 Klientų pinigai Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai	- -	- -
1 842 752 1 703 602	Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas	-	-
2 686 676	2 511 019 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB "SEB investicijų valdymas". 2013 m. turto valdymo mokestis buvo 15 827 tūkst. litų (2012 m. – 15 148 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį "Pajamos už paslaugų mokesčius".

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis turi įtakos likvidumo rizikai ir lėšoms, reikalingoms įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentelėje turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	418 136	-	-	-	-	-	418 136
Likučiai Lietuvos banke	935 323	-	-	-	-	-	935 323
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, vertybiniai popieriai, kurių tikroji vert÷ traukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą, gautinos sumos	110 267	343 810	20 560	607 049	78 281	-	1 159 967
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	1 685	958	3 448	74 855	178 342	-	259 288
Kreditų kredito įstaigoms, korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	3 743 664	33 138	321	-	-	-	3 777 123
Kreditų klientams grynoji vert÷	1 123 318	1 377 114	2 071 579	3 271 054	6 737 391	611 329	15 191 785
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	131 815	109 547	222 667	615 165	330 308	18 892	1 428 394
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	200	200
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	-	13 302	-	-	13 302
Investicijos į patronuojamąsias įmones	-	-	-	-	-	34 900	34 900
Ilgalaikis nematerialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	48 239	48 239
Ilgalaikis materialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	24 469	24 469
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	14 047	14 047
Kito turto grynoji vert÷	8 686	331	53	96	3 677	288 976	301 819
Iš viso turto	6 472 894	1 864 898	2 318 628	4 581 521	7 327 999	1 041 052	23 606 992
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	33	-	-	-	-	-	33
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 886 232	417 956	1 107 732	2 926 874	839 030	-	7 177 824
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	1 997	881	3 257	90 573	174 235	-	270 943
Klientų ind÷liai	11 403 662	769 477	932 810	125 046	14 690	-	13 245 685
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	25 606	17 105	19 208	42 065	13 572	-	117 556
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	166 443	9 651	13 771	824	33	4 052	194 774
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	2 600 177	2 600 177
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	13 483 973	1 215 070	2 076 778	3 185 382	1 041 560	2 604 229	23 606 992
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(7 011 079)	649 828	241 850	1 396 139	6 286 439	(1 563 177)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 642 804)	(214 801)	(156 902)	(52 519)	(5 862)	(20 076)	(3 092 964)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 653 883)	435 027	84 948	1 343 620	6 280 577	(1 583 253)	(3 092 964)

Banko likvidumo analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	5 715 610	1 509 149	2 553 579	4 000 624	7 979 332	1 379 317	23 137 611
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	12 378 368	1 214 305	1 572 258	3 136 440	2 103 426	2 732 814	23 137 611
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 481 034)	(148 076)	(88 926)	(39 010)	(8 607)	(7 505)	(2 773 158)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 143 792)	146 768	892 395	825 174	5 867 299	(1 361 002)	(2 773 158)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grupės likvidumo analizė 2013 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	418 136	-	-	-	-	-	418 136
Likučiai Lietuvos banke	935 323	-	-	-	-	-	935 323
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, vertybiniai popieriai, kurių tikroji vert÷ traukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą,
gautinos sumos	110 267	343 810	20 895	607 381	78 281	44 369	1 205 003
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	1 685	958	3 448	74 855	178 342	-	259 288
Kreditų kredito įstaigoms, korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	3 743 664	33 138	321	-	-	-	3 777 123
Kreditų klientams grynoji vert÷	1 123 320	1 377 114	2 031 708	3 283 715	6 737 391	611 296	15 164 544
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	131 805	109 538	222 649	615 061	330 308	18 892	1 428 253
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	200	200
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	-	13 302	-	-	13 302
Ilgalaikis nematerialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	48 239	48 239
Ilgalaikis materialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	24 643	24 643
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	14 047	14 047
Kito turto grynoji vert÷	11 423	360	552	96	3 677	286 737	302 845
Iš viso turto	6 475 623	1 864 918	2 279 573	4 594 410	7 327 999	1 048 423	23 590 946
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	33	-	-	-	-	-	33
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	1 886 232	417 956	1 107 732	2 926 874	839 030	-	7 177 824
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	1 997	881	3 257	90 573	174 235	-	270 943
Klientų ind÷liai	11 382 834	769 477	932 810	125 046	14 690	-	13 224 857
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	25 606	17 105	19 208	42 065	13 572	-	117 556
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	167 485	11 897	13 674	849	33	4 268	198 206
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	2 601 527	2 601 527
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	13 464 187	1 217 316	2 076 681	3 185 407	1 041 560	2 605 795	23 590 946
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(6 988 564)	647 602	202 892	1 409 003	6 286 439	(1 557 372)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 637 605)	(214 801)	(156 902)	(52 519)	(5 862)	(20 076)	(3 087 765)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 626 169)	432 801	45 990	1 356 484	6 280 577	(1 577 448)	(3 087 765)

Grupės likvidumo analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	5 718 698	1 509 777	2 515 964	4 001 221	7 990 939	1 385 719	23 122 318
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	12 360 057	1 215 622	1 572 291	3 136 440	2 103 426	2 734 482	23 122 318
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 473 565)	(148 076)	(88 926)	(39 010)	(8 607)	(7 505)	(2 765 689)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 114 924)	146 079	854 747	825 771	5 878 906	(1 356 268)	(2 765 689)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

		Grup÷		Bankas
	2013	2012	2013	2012
Likvidumo rodiklis	38,85%	35,76%	38,81%	35,69%

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. banko ir grupės likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

Atliekant likvidumo analizę, buvo naudojami sutartinių / faktinių pabaigos datų duomenys. Aktyvų/pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas likvidumo riziką, vertina tikėtinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, indėlių iki pareikalavimo atveju). Remiantis šiais duomenimis ir turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

37 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

• I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas;
• II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas;
• išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis.

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2013 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	2 341 575	2 333 235
II lygio kapitalas	69 979	69 979
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	69 979	69 979
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(8 064)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	15 470 588	15 440 588
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus, 2013 m. gruodžio 31 d.	15,59%	15,51%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus, 2013 m. gruodžio 31 d.	15,59%	15,51%

2012 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	2 280 242	2 086 431
II lygio kapitalas	418 934	386 885
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	73 654	41 605
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(243 520)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	17 795 925	16 678 463
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2012 m. gruodžio 31 d.	15,17%	13,37%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2012 m. gruodžio 31 d.	15,17%	13,37%

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2013 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷					Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
1 822 457	75,57	EUR	34 528	1 808 547	75,51
(1 222)	(0,05)	JAV doleriai (USD)	25 098	(1 158)	(0,05)
27	-	Kanados doleriai (CAD)	23 429	27	-
574	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,07673	574	0,02
7 303	0,30	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	6 769	0,29
(451)	(0,02)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(451)	(0,02)
7 904		0,33 Atvira ilgoji pozicija	N/A	7 370	0,31

2012 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷			Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
3 602 905	133,48	EUR	34 528	3 595 550	161,25
(3 425)	0,13	JAV doleriai (USD)	2 606	(3 387)	(0,15)
4	-	Kanados doleriai (CAD)	26 204	4	-
451	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,08588	451	0,02
845	0,03	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	798	0,04
(2 529)	(0,09)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(3 049)	(0,14)
5 954		0,22 Atvira ilgoji pozicija	N/A	6 436	0,29

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą. Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (39 pastaba).

39 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pasikeitus 1 p. p. (mln. litų):

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2013	2012
Akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s pokyčiui (delta 1proc.) Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui	50,9	53,1
(delta 1 proc.) (bankas)	2,4	2,1
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui (delta 1 proc.) (grup÷)	2,4	2

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. litų:

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
14 987 20 452	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	14 987	20 452
895	4 316 Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	895	4 316
37	18 Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	37	18
6	120 Nuosavyb÷s kainų rizika (autonomiškai)	6	120
(488)	(148) Diversifikacijos efektas	(488)	(148)
15 437	24 758 Iš viso	15 437	24 758

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

2013 metais rinkos rizikos VaR, palyginus su 2012 metais, sumažėjo dėl pasikeitusios situacijos finansų rinkose. Stabilesnė finansų rinka ir mažesni finansinių priemonių verčių svyravimai lemia mažesnę rinkos riziką.

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2013 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 534 430	421 028	2 284 473	15 239 931
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 379 103	48 290	9 962	1 437 355
Skolos vertybiniai popieriai	474 970	620 685	78 282	1 173 937
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	3 574 243	-	-	3 574 243
Nebalansiniai turto straipsniai	1 984 138	2 024 966	3 334 043	7 343 147
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 946 884	3 114 969	5 706 760	28 768 613
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 471 082	123 463	14 019	3 608 564
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	3 073 408	2 926 874	735 446	6 735 728
Kiti įsipareigojimai	58 742	40 808	12 649	112 199
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 738 990	2 207 964	3 396 194	7 343 148
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	8 342 222	5 299 109	4 158 308	17 799 639
Spraga	11 604 662	(2 184 140)	1 548 452	10 968 974
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				2 165 480
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				13 134 455

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 828 730	484 116	2 334 506	15 647 352
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 440 390	48 300	14 069	1 502 759
Skolos vertybiniai popieriai	515 792	254 528	297 686	1 068 006
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	464 359	-	-	464 359
Nebalansiniai turto straipsniai	8 629 093	-	31 846	8 660 939
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 878 364	786 944	2 678 107	27 343 414
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 782 082	81 286	16 041	3 879 409
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	2 615 942	2 790 121	934 191	6 754 591
Kiti įsipareigojimai	465 363	62 298	19 675	547 336
Nebalansiniai įsipareigojimai	8 623 914		31 846	8 655 759
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	15 487 301	2 933 705	1 001 753	19 837 095
Spraga	8 391 062	(2 146 761)	1 676 354	7 506 319
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				4 450 899
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas,

nepriklausantys nuo palūkanų normos 11 952 038

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2013 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 574 300	421 028	2 274 273	15 269 601
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 379 193	48 341	9 962	1 437 496
Skolos vertybiniai popieriai	474 636	620 352	78 282	1 173 270
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	3 574 243	-	-	3 574 243
Nebalansiniai turto straipsniai	1 984 138	2 024 966	3 334 043	7 343 147
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 986 510	3 114 687	5 696 560	28 797 757
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 485 985	123 463	14 019	3 623 467
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	3 073 408	2 926 874	735 446	6 735 728
Kiti įsipareigojimai	58 742	40 808	12 649	112 199
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 738 990	2 207 964	3 396 194	7 343 148
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	8 357 125	5 299 109	4 158 308	17 814 542
Spraga	11 629 385	(2 184 422)	1 538 252	10 983 215
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				2 152 382
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				13 135 598

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 866 330	484 116	2 324 306	15 674 752
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 440 416	48 353	14 151	1 502 920
Skolos vertybiniai popieriai	515 126	254 528	297 686	1 067 340
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	464 359	-	-	464 359
Nebalansiniai turto straipsniai	8 629 093	-	31 846	8 660 939
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 915 324	786 997	2 667 989	27 370 311
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 793 761	81 286	16 041	3 891 088
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	2 615 942	2 790 121	934 191	6 340 254
Kiti įsipareigojimai	465 363	62 298	19 675	547 336
Nebalansiniai įsipareigojimai	6 531 295	919 918	1 204 546	8 655 759
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	13 406 361	3 853 623	2 174 453	19 434 437
Spraga	10 508 963	(3 066 626)	493 536	7 935 874
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				4 439 297
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				12 369 991

Pagal Lietuvos banko reikalavimus apskaičiuojant palūkanų normų apsikeitimo sandorių 2013 metų likučius pagal terminus straipsniuose "Nebalansiniai turto straipsniai" ir "Nebalansiniai įsipareigojimai" buvo pritaikytas naujas algoritmas. Lyginamųjų 2012 metų skaičiai pakoreguoti nebuvo, nes nebuvo galima pritaikyti algoritmą retrospektyviai.

Algoritmas, kuris buvo naudotas 2012 metais: palūkanų normų apsikeitimo sandoriai buvo išskaidomi į terminų grupes pagal dienų skaičių iki atkarpos keitimo datos, neatsižvelgiant į palūkanų normos rūšį.

Algoritmas, kuris buvo naudotas 2013 metais: 1.) nustatoma palūkanų normos rūšis (fiksuota/kintama); 2.) kintamų palūkanų normų sandoriai išskaidomi į terminų grupes pagal dienų skaičių iki atkarpos keitimo datos, fiksuotų – imama finansinės priemonės pabaigos data.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2013 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB "SEB Venture Capital", kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2013 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pelno (nuostolių) ataskaita

	2013	2012
Palūkanų pajamos	470 532	623 775
Palūkanų išlaidos	(182 249)	(335 808)
Grynosios palūkanų pajamos	288 283	287 967
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(80 673)	(55 031)
Nuostolių atstatymas d÷l lizingo portfelio sumaž÷jusios vert÷s	33 415	27 412
Atid÷jinių atstatymas garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	4 567	2 380
Iš viso nuostolių/atstatymų d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(42 691)	(25 239)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių/atstatymų d÷l	245 592	262 728
sumaž÷jusios vert÷s
Grynosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	203 057	190 865
Grynasis nuostolis už nuosavyb÷s vertybinius popierius	(1 073)	(858)
Grynasis pelnas (nuostolis) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių	23 182	(7 031)
operacijas Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	71 306	67 833
Išlaidos personalui	(128 285)	(141 044)
Kitos administracin÷s išlaidos	(170 130)	(264 315)
Pelnas prieš pelno mokestį	243 649	108 178
Pelno mokesčio sąnaudos	(31 212)	(21 593)
Grynasis metų pelnas	212 437	86 585
Skiriamas:
Patronuojančios įmon÷s akcininkams	212 437	86 585
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
	212 437	86 585

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2013 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", bendrųjų pajamų ataskaita

	2013	2012
Grynasis pelnas už metus	212 437	86 585
Straipsniai, kurie v÷liau gali būti perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	1 565	5 184
Finansinio turto perkainojimo rezervo
amortizacija d÷l perklasifikavimo	256	1 450
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	(273)	(995)
Straipsniai, kurie nebus perkelti į pelno (nuostolių) ataskaitą:	-	-
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	1 548	5 639
Iš viso bendrųjų pajamų	213 985	92 224
Skiriama:
Patronuojančios bendrov÷s akcininkams	213 985	92 224
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
	213 985	92 224

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2013 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", finansinės būklės ataskaita

	2013	2012
Turtas
Grynieji pinigai	418 136	443 393
Likučiai centriniuose bankuose	935 323	1 002 933
L÷šos bankuose	3 691 046	2 666 929
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	59 895	60 900
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	909 613	608 544
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	259 288	326 230
Kreditai kredito įstaigoms	86 077	6 242
Kreditai klientams	15 191 785	15 656 471
Gautinos lizingo įmokos	1 428 320	1 502 861
Finansin÷s priemon÷s:
– gautinos sumos	191 126	386 010
– parduoti laikomos	200	200
– laikomos iki išpirkimo	13 302	13 812
Investicijos į patronuojamąsias įmones	25 000	25 000
Ilgalaikis nematerialusis turtas	48 239	58 260
Ilgalaikis materialusis turtas	24 575	22 537
Išnuomotas turtas	-	375
Turtas, skirtas pardavimui	3 924	23 686
Investicinis turtas	14 047	14 232
Atid÷tojo pelno mokesčio turtas	167 628	197 741
Kito turto grynoji vert÷	130 760	112 910
Iš viso turto	23 598 284	23 129 266
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	33	37
Įsiskolinimas kredito įstaigoms	7 177 824	6 789 296
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	270 943	380 892
Klientų ind÷liai	13 225 129	12 797 238
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	51 802	61 086
Mok÷tinas pelno mokestis	2 135	1 316
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	117 556	561 016
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	144 218	145 326
Iš viso įsipareigojimų	20 989 640	20 736 207
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmon÷s akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas	2 200	2 200
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(2 550)	(4 098)
Privalomasis rezervas	288 317	238 727
Bendrieji ir kiti rezervai	15 731	14 132
Nepaskirstytasis pelnas	1 270 371	1 107 523
	2 608 644	2 393 059
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	2 608 644	2 393 059
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	23 598 284	23 129 266

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2013 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", nuosavybės pokyčių ataskaita

Nuosavyb÷s dalis, tenkanti patronuojančiai bendrovei

	Akc inis kap itala s	Atsa rgos kap itala s	Fina nsin io tu rto perk aino jimo reze rvas	Priv alom a sis reze rvas	ji ir kiti Ben drie rvai reze	Nep ask irsty tasi s peln as	Iš vi rieš so p nek ontr oliu ojan čią d alį	Nek ontr ti dali oliu ojan s	Iš v iso
201 1 m odž io 3 1 d. . gru	1 03 4 57 5	2 20 0	(9 7 37)	193 82 2	12 4 97	1 10 2 66 5	2 33 6 02 2	-	2 33 6 02 2
Hom ninių kolų pal ūkan rt÷s až÷j imas oge pas ų ve sum	-	-	-	-	-	(9 5 99)	(9 5 99)	-	(9 5 99)
Pak uota s 20 11 m etų džio 31 d. li kuti oreg gruo s	1 03 4 57 5	2 20 0	(9 7 37)	193 82 2	12 4 97	1 09 3 06 6	2 32 6 42 3	-	2 32 6 42 3
Pard uoti laiko mo f inan sinio turt o rkain ojim is pe o re zerv o gr ynas kytis išsk aičia atid÷ tuos ius po vus kesč ius mo		- -	9 4 18	-	-	-	4 18 9	-	4 18 9
Fina nsin io tu rto p erka inoji mo r ezer vo ortiz acija d÷l perk lasif ikav imo am nasi lnas		- -	0 1 45	-	-	-	1 45 0	-	1 45 0
Metų gry s pe Gryn osio jam os, į trau ktos į s pa ą ka pital nu osav ą	-	- - -	- 9 5 63	- -	- -	86 5 85 85 86 5	86 5 85 92 2 24	-	86 5 85 92 2 24
Kiti j ud÷j imai Mok ÷jim kcijo mis as a Perk ÷lim		- - - -	- -	) (711 -	- 5 1 63	711 -	- 1 63 5	- -	- 1 63 5
as į reze rvus 201 2 m odž io 3 1 d. . gru	- 1 03 4 57 5	- 2 20 0	- (4 0 98)	45 6 15 238 727	- 14 1 32	(45 615 ) 1 13 4 74 6	- 2 42 0 28 2	- -	- 2 42 0 28 2
Fina nsin io tu rto t ikros ios v ert÷ kytis s po		- -	-	-	-	(27 222 )	(27 222 )	-	(27 222 )
džio Pak uota s 20 12 m etų 31 d. li kuti oreg gruo s	1 03 4 57 5	2 20 0	(4 0 98)	238 727	14 1 32	1 10 7 52 3	2 39 3 05 9	-	2 39 3 05 9
mo f Pard uoti laiko inan sinio turt o rkain ojim is pe o re zerv o gr ynas kytis išsk aičia atid÷ tuos ius po vus kesč ius mo		- -	2 1 29	-	-	-	1 29 2	-	1 29 2
Fina nsin io tu erka inoji rto p mo r ezer vo ortiz acija d÷l perk lasif ikav imo am Metų nasi lnas		- -	256	-	-	- 212 437	256 212	-	256 212
gry s pe Gryn osio jam os, į trau ktos į s pa ą ka pital nu osav ą	-	- - -	- 8 1 54	- -	- -	437 212	437 213 98 5	-	437 213 98 5
Mok ÷jim kcijo mis as a		- -	-	-	9 1 59	-	1 59 9	-	1 59 9
Perk ÷lim as į reze rvus 201 3 m odž io 3 1 d.		- -	-	90 49 5	-	(49 590 )	-	-	-
. gru	1 03 4 57 5	2 20 0	(2 5 50)	288 317	15 7 31	1 27 0 37 1	2 60 8 64 4	-	2 6 08 6 44

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2013 metų grupės, išskyrus UAB "SEB Venture Capital", pinigų srautų ataskaita

	2013	2012
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	469 055	594 956
Sumok÷tos palūkanos	(201 310)	(354 307)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	57 398	54 047
Grynasis nuostolis už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas	(2 381)	(6 665)
Grynasis (nuostolis) už operacijas su išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis	(5 857)	(14 111)
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vert÷	203 488	190 446
Išlaidos personalui	(132 973)	(140 514)
Kitos išlaidos	(141 160)	(107 754)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokyčius	246 260	216 098
Trumpalaikio turto pokytis Privalomųjų atsargų centriniame banke	92 210	674 850
sumaž÷jimas
L÷šų bankuose (padid÷jimas) sumaž÷jimas	(2 767 194)	1 731 851
Klientams suteiktų kreditų sumaž÷jimas (padid÷jimas)	363 267	(60 534)
Gautinų lizingo įmokų pokytis	119 191	195 682
Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas	(19 707)	34 958
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	(2 212 233)	2 576 807
Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų ind÷lių padid÷jimas (sumaž÷jimas)	441 270	433 103
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas)	4 160	(787 785)
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	445 430	(354 682)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	(1 520 543)	2 438 223
pelno mokestį
Sumok÷tas pelno mokestis	-	-
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	(1 520 543)	2 438 223
po pelno mokesčio
Pinigų srautai iš investicin÷s (-ei) veiklos (-ai)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimais	(6 867)	(6 958)
Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s	-	(138 763)
vertybinius popierius įsigijiimas Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s	2 542	141 734
vertybinius popierius pardavimas Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines	(1 375 146)	(2 806 368)
finansines priemones pirkimas
Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pardavimas	1 281 169	3 475 679
Grynieji pinigų srautai iš investicin÷s veiklos	(98 302)	665 324
(investicinei veiklai)
Pinigų srautai iš finansin÷s (-ei) veiklos (-ai)
Įsiskolinimo centriniams bankams padid÷jimas (sumaž÷jimas)	(4)	5
Įsiskolinimo kredito įstaigoms padid÷jimas (sumaž÷jimas)	407 310	(3 089 841)
Subordinuotų paskolų sumaž÷jimas	-	(241 696)
Sumok÷tos palūkanos už subordinuotas paskolas	-	(6 308)
Įplaukos už išleistus skolos vertybinius popierius	36 815	56 738
Išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas	(472 031) (17 144)	(76 876) (23 197)
Sumok÷tos palūkanos už išleistus vertybinius popierius Grynieji pinigų srautai finansinei veiklai	(45 054)	(3 381 175)
Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis	(1 663 899)	(277 628)
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	3 118 790	3 396 418
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.	1 454 891	3 118 790
Iš jų:
laisvai disponuojamos l÷šos centriniame banke	448 769	424 169
vienos nakties ind÷liai	385 235 418 136	42 550 443 393
grynieji pinigai korespondentinių sąskaitų l÷šos	202 751	2 208 678
	1 454 891	3 118 790

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su "Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)" grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus:

			Palūkanų
Grup÷				Bankas
2013	2012		norma (proc.)	2013	2012
					29 312
3 207	3 105	Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 667	2 252
77 437	71 472		0,10-5,49	77 437	71 472
12 723	13 001	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		12 365	12 649
17	52	Nepanaudotas kredito likutis		17	52
5 726	9 600	Gautos garantijos metų pabaigoje		5 726	9 600
506	707	Palūkanų pajamos		506	707
(53)		Palūkanų išlaidos		(53)	(234)
(5 760)		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su SEB grupe grynoji vert÷		(6 595)	(4 940)
	122 526	29 312	Kreditų likutis metų pabaigoje Ind÷lių likutis metų pabaigoje (234) (4 083)	0,05-3,50	122 526

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

Grup÷				Bankas
2013	2012		norma (proc.)	2013	2012
3 521 798	2 536 274	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,05-0,70	3 521 798	2 536 274
		Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vert÷)	-
72 919	166 964	metų pabaigoje		72 919	166 964
62	23	Kitas turtas metų pabaigoje	-	62	23
6 679 239	6 309 920	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,12-5,49	6 679 239	6 309 920
204 251	593 106	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	204 251	593 106
59 352		48 402 Nepanaudotas kredito likutis	-	59 352	48 402
		200 Išleistos garantijos metų pabaigoje	-		200
390 446		4 545 Gautos garantijos metų pabaigoje	-	390 446	4 545
10 736		29 503 Palūkanų pajamos	-	10 736	29 503
(113 943)		(232 537) Palūkanų išlaidos	-	(113 943)	(232 537)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(261)	(9 502)	SEB grupe grynoji vert÷	-	(6 195)	(15 284)

Palūkanų

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų norma	Bankas
	(proc.)	2013	2012
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio€31€d. Sutartys suteikti kreditus Išleistos garantijos	- -	5 199	7 469 4
Kreditų likučiai metų pabaigoje UAB "SEB Venture Capital"	1,42-3,50	39 970	37 600
UAB "SEB investicijų valdymas"	3,5	74
Ind÷lių likučiai metų pabaigoje
UAB "SEB Venture Capital"		271	138
UAB "SEB investicijų valdymas"	0,16	20 557	19 379
Kitas turtas metų pabaigoje	- -	2 241	1 363
Palūkanų pajamos	-	5 379	5 094
Palūkanų išlaidos	-	(13)	(617)
Dividendų pajamos	-	7 351	8 344
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vert÷	-	9 871	11 176

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su UAB "SEB Venture Capital" asocijuotomis įmonėmis:

			Palūkanų
Grup÷				Bankas
2013	2012		norma (proc.)	2013	2012
37 467	48 065	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,30-2,90	37 467	36 423
8 533	995	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	2,27	8 533	995
1 500	600	Nepanaudotas kredito limitas		1 500	600
1 463		2 545 Palūkanų pajamos	-	1 463	1 522
(2)		0 Palūkanų išlaidos	-	(2)	0
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų
196	147	grynoji vert÷	-	196	147

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

			Palūkanų
Grup÷				Bankas
2013	2012		norma (proc.)	2013	2012
4 319	4 520	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,56-3	4 319	4 520
103		Gautinos lizingo įmokos	1,78	103
1		5 Kitos gautinos sumos	-	1	5
1 529	327	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,05	1 529	327
3 273	2 780	Atlyginimai	-	3 273	2 780
1 034	927	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	1 034	927
134		140 Palūkanų pajamos	-	134	140
-		(2) Palūkanų išlaidos	-	-	(2)
144		11 Kitų pajamų grynoji vert÷		144	11

42 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI

2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. daugiausia grupės turto, skirto parduoti, sudarė perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės), kurį planuojama parduoti per vienus metus. Šis turtas į apskaitą yra traukiamas kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Prieš perėmimą jis buvo apskaitomas finansinio lizingo portfelyje. Balanso sudarymo datą šis turtas yra tinkamas parduoti ir grupės vadovybė yra pasiruošusi jį parduoti.

Lentelėse pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vertė:

Turto grup÷	Grynoji vert÷ 2012	m. gruodžio 31 d. Susigrąžinta turto	Vert÷s sumaž÷jimas	Parduota turto	Grynoji vert÷ 2013 m. gruodžio 31 d.
Lengvieji automobiliai	266	20 583	33	20 721	95
Krovininis transportas	2 522	4 758	(358)	7 445	193
Gamybin÷ įranga	2 210	288	1 362	343	793
Statybin÷ įranga	1 193	379	475	1 096	1
Žem÷s ūkio technika	-	-	-	-	-
Nekilnojamasis turtas	16 534	694	1 113	13 662	2 453
Kitas turtas	961	510	76	1 006	389
	23 686	27 212	2 701	44 273	3 924

Toliau pateikiamas grupės ir banko turto, skirto parduoti vertė bei vertės sumažėjimas:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
		Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus
15 191	86 049	nuomos sutartį	15 191	86 049
(11 267)		(62 363) Vert÷s sumaž÷jimas	(11 267)	(62 363)
		Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus
3 924	23 686	nuomos sutartį, grynoji vert÷	3 924	23 686

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA PELNO PASKIRSTYMAS

Toliau pateikiama, kaip visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlyta paskirstyti banko pelną:

	Privalomasis rezervas	Einamųjų metų grynasis pelnas	Nepaskirstytasis pelnas
2013 m. gruodžio 31 d. prieš pelno paskirstymą	287 327	212 311	1 050 583
Pelno (nuostolių) paskirstymas į privalomąjį rezervą	63 145	-	(63 145)
Pelno (nuostolių) paskirstymas į nepaskirstytąjį pelną	-	(212 311)	212 311
Pelnas, skiriamas dividendams išmok÷ti	-	-	(103 584)
2013 m. gruodžio 31 d. po pelno paskirstymo	350 472	-	1 096 165

Kitų grupės įmonių pelno paskirstymas bus tvirtinamas kiekvienos patronuojamosios įmonės akcininkų susirinkime.

44 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grup÷		Bankas
2013 2012		2013	2012
2 915 536	2 544 274 Sutartys suteikti kreditą	2 920 735	2 551 743
610 245	554 414 Suteiktos garantijos	610 245	554 417
132 090	180 215 Išleisti akredityvai	132 090	180 215
39 798 32 601	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	39 798	32 601
-	80 Kiti įsipareigojimai	-	80
38	38 Išleistos garantijos deponavus l÷šas	38	38

Teisminės pretenzijos. 2013 m. ir 2012 m. gruodžio 31 d. grupei buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

2013 m. pabaigoje po atlikto mokestinio tyrimo Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo banko mokestinį patikrinimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas informacija apie nesibaigusį mokestinį ginčą turi būti laikoma paslaptyje.

Per ataskaitinį laikotarpį Vilniaus apygardos Administracinis teismas pagal išnagrinėtą banko bei kitų ūkio subjektų skundą sumažino AB SEB bankui skirtą baudą nuo 24 808 200 litų iki 9 923 280 litų. Šią baudą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2012 metais skyrė AB SEB bankui bei kitiems jos nutarime nurodytiems ūkio subjektams už jų susitarimus, neva nepagrįstai ribojusius konkurenciją grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Bankas apskundė šį Vilniaus apygardos Administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2012 metų pabaigoje bankas suformavo atidėjinį paskirtai baudos sumai (24 808 200 litų), o 2013 metais jį apmokėjo. Jokių apskaitos įrašų dėl Vilniaus apygardos Administracinio teismo nutarimo atlikta nebuvo.

2013 m. gruodžio 31 d. grupės ir banko nuomos įsipareigojimų buvo 132 699 tūkst. litų (2012 m. – 136 916 tūkst. litų). Visi neatšaukiami įsipareigojimai yra iki 10 metų. Lyginamieji 2012 metų banko duomenys yra parodyti kartu su AB "SEB lizingas" duomenimis.

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas:

2012 28 983
81 751
26 182
(3 502)
33 790
-
(2 594)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI (TĘSINYS)

Per 2013 m. grupė patyrė 33 930 tūkst. litų nuomos sąnaudų, o bankas – 33 745 tūkstančių litų nuomos sąnaudų. (Per 2012 m. grupė patyrė 31 461 tūkst. litų nuomos sąnaudų, o bankas – 30 795 tūkstančių litų nuomos sąnaudų).

Lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grup÷			Bankas
2013	2012		2013	2012
2 203		3 476 Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	2 207	3 484
1 751	-	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	1 751	-
		Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
3 954	3 476	sutartis	3 958	3 484

45 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Po balanso sudarymo datos bankas sėkmingai išplatino 4 vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 1 523 tūkstančiai

litų.

Po balanso sudarymo datos bankas sėkmingai išpirko 12 skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 20 989 tūkst.

litų.

Po 2013 m. gruodžio 31 d. bankas pradėjo platinti 3 vertybinių popierių emisijas, kurių platinimo termino pabaiga – 2014 kovo 17 d.

46 PASTABA APSKAITOS ĮVERTINIMŲ KEITIMAS IR KLAIDOS

a) 2013 metais bankas atliko šiuos tikslinimus, kurie į apskaitą buvo traukiami kaip ankstesnių laikotarpių klaidos:

• išvestinių finansinių priemonių vertės tikslinimas (CVA Credit value adjustment)
• sukauptų homogeninių kreditų palūkanų vertės sumažėjimas

b) per metus bankas perklasifikavo finansų įstaigų (išskyrus kredito įstaigas) likučius – jos priskirtos nebe kredito ir finansų įstaigų kategorijai, o klientų kategorijai.

Išvestinių finansinių priemonių vertės tikslinimas (CVA – Credit value adjustment)

Kadangi banko turimas išvestinių finansinių priemonių turtas yra perkamas ir (arba) parduodamas sudarant ne biržos sandorius, nustatant šio turto tikrąją vertę, turi būti atsižvelgiama į kredito riziką. Anksčiau vertindamas išvestinių finansinių priemonių turtą, bankas neatsižvelgdavo į sandorio šalies kredito riziką, nes neturėjo išsamios metodikos. Norėdamas išspręsti šią problemą, patronuojantis bankas sukūrė vertinimo metodiką, pagal kurią vertinant išvestines finansines priemones atsižvelgiama į CVA ir ši metodika buvo pradėta taikyti pirmą 2013 metų ketvirtį.

CVA – išvestinių finansinių priemonių vertės tikslinimas– apibūdinamas kaip sąnaudos, kurių reikėtų norint eliminuoti išvestinės finansinės priemonės kredito riziką. Jis turėtų būti apskaičiuojamas pagal numatomą būsimą riziką, atsižvelgiant į sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo tikimybę.

CVA tikslinimas atitiko ankstesniais laikotarpiais taikomus TAS reikalavimus ir darė įtaką išvestinių finansinių priemonių vertinimo principams, todėl šis tikslinimas vertinamas kaip ištaisyta ankstesnių laikotarpių klaida.

Būsima rizika pagal savo pobūdį nėra aiškiai apibrėžiama, todėl ją reikia vertinti taikant imitacijos modelius. Būsima rizika nustatoma naudojant "MonteCarlo" imitacijos modelį, pagal kurį atsižvelgiama į rinkos svyravimo prielaidas. Taikant šį modelį reikalingų būsimų laikotarpių duomenų gauti vargu, ar įmanoma, todėl bankas padarė išvadą, kad nėra įmanoma nustatyti CVA įtakos laikotarpiams iki 2012 m. gruodžio 31 d., o retrospektyvus tikslinimas buvo atliktas koreguojant 2012 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytąjį pelną. Bendra tikslinimo suma 2012 m. gruodžio 31 d. (neatsižvelgiant į atidėtojo mokesčio įtaką) buvo 32 027 tūkst. Litų.

Sukauptų homogeninių kreditų palūkanų vertės sumažėjimas

2013 metų pabaigoje bankas peržiūrėjo atidėjinių sukauptoms homogeninių kreditų palūkanoms apskaičiavimo metodiką ir apskaičiavo sukauptų vėluojamų palūkanų vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimo suma – 13 009 tūkst. litų (neatsižvelgiant į atidėtojo mokesčio įtaką) – yra susieta su ankstesniais laikotarpiais, iš jos 1 716 tūkst. litų suma įtraukta į 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA APSKAITOS ĮVERTINIMŲ KEITIMAS IR KLAIDOS (TĘSINYS)

Toliau pateiktose lentelėse nurodytos pasikeitusios finansinių ataskaitų eilutės ir finansinių ataskaitų sumos. Pasikeitusios Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės:

	Grup÷				Bankas
2012 metų suma prieš koregavimą	Homogeninių paskolų palūkanų vert÷s sumaž÷jimas	2012 metų suma po koregavimo	Pelno (nuostolių) ataskaitos eilut÷	2012 metų suma prieš koregavimą	Homogeninių paskolų palūkanų vert÷s sumaž÷jimas	2012 metų suma po koregavimo
625 451	-1 716		623 735 Palūkanų pajamos	625 461	-1 716	623 745
289 649	-1 716		287 933 Grynosios palūkanų pajamos	289 582	-1 716	287 866
264 410	-1 716		262 694 Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	264 343	-1 716	262 627
109 089	-1 716		107 373 Veiklos pelnas	109 578	-1 716	107 862
109 089	-1 716		107 373 Pelnas prieš pelno mokestį	109 578	-1 716	107 862
-22 771	257		-22 514 Pelno mokesčio sąnaudos	-20 542	257	-20 285
86 318	-1 459		84 859 Grynasis metų pelnas	89 036	-1 459	87 577

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA APSKAITOS ĮVERTINIMŲ KEITIMAS IR KLAIDOS (TĘSINYS)

Pasikeitusios 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos eilutės:

		Gru ÷ p						Ban kas
Lik utis 20 12 m. odž io 3 1 d ieš gru . pr kor vim bei ega ą kla sifi kav imą per	Fin inio ans tur to tikr osi os t÷s ver ky tis po	Ho inių mo gen kol pas ų lūk rt÷s pa anų ve až÷ j ima sum s	sifi Per kla kav ima s	Lik utis 20 12 m. odž io 3 1 d gru . po kor vim o b ei ega kla sifi kav imo per	in÷ ÷s Fin s b ūkl ata ska itos ans eilu t÷	Lik utis 20 12 m. odž io 3 1 d ieš gru . pr kor vim bei ega ą kla sifi kav imą per	Fin inio tur to ans tikr osi t÷s os ver ky tis po	Ho inių mo gen kol alū kan pas ų p ų t÷s ž÷j ima ver su ma s	sifi Per kla kav ima s	Lik utis 20 12 m. odž io 3 1 d gru . po kor vim o b ei ega kla sifi kav imo per
					Tur tas
					Išve stin ÷s f ina nsin iem ÷s on÷ pr s
355 20 1	-28 97	1 -	-	326 23	0	355 20 1	-28 97 1	-	-	326 23 0
6 8 02	-	-	-56	0 6 2	42 Kre dita i kre dito įs taig om s	6 8 02	-	-	-56	0 6 2 42
15 6 42 962		-13 00	8 560	15 6 30 514	Kre dita i kli ent am s	15 668 92 0		-13 00 8	560	15 6 56 472
190 99 8	4 8 04	1 9 51	-	197 75	Atid ÷toj eln oke sčio tur tas 3 o p o m Įs ipa reig oj ima i 0	190 95 1	4 8 04	1 95 1	-	197 70 6
7 19 3 14 4	-	-	-40 3 8 48	6 7 89 296	Įs isko linim kre dito įs taig as om s Išve stin ÷s f ina nsin ÷s iem on÷ pr s	7 2 12 523	-	-	-42 3 2 27	6 7 89 296
377 83 6	3 0 56	-	-	380 89	2	377 83 6	3 0 56	-	-	380 89 2
12 3 93 252	-	-	403 84	8 12 7 97 100	Klie ntų ind ÷lia i Nuo kap ital sav as as	12 393 39	0 -	-	423 22	12 8 16 617 7
1 13 7 9 30	-27 22 3	-11 057	-	1 0 99 650	Nep ask irsty tas is p eln as	1 13 8 4 53	-27 22 3	-11 057	-	1 10 0 1 73

Pasikeitusios 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos eilutės:

	Gru ÷ p				Ba nka s
odž Lik utis 20 11 io 3 1 m. gru d. p rieš rkla sifi kav imą pe	sifi Per kla kav ima s	odž Lik utis 20 11 io m. gru 31 d. p erk las ifik avi o p mo	in÷ ÷s Fin s b ūkl ata ska itos ans eilu t÷	odž Lik utis 20 11 io m. gru 31 d. p rieš sifi kla kav imą per	sifi Per kla kav ima s	odž Lik utis 20 11 io m. gru 31 d. p erk las ifik avi o p mo
			Tur tas
12 706	-51 7	12 189	Kre dita i kr edi to į igo sta ms	439 30 2	-51 7	438 78 5
15 649 12 1	517	15 649 63 8	Kre dita i kli ent am s	15 678 43 2	517	15 678 94 9
	Įs ipa reig oj ima i
10 135 68 1	-20 4 1 17	9 9 31 564	Įs isko linim kre dito įs taig as om s	9 1 76 873	-22 2 4 61	8 9 54 412
12 152 99 9	204 117	12 3 57 116	Klie ntų ind ÷lia i	12 158 99 4	222 46 1	12 381 45 5

2013 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA APSKAITOS ĮVERTINIMŲ KEITIMAS IR KLAIDOS (TĘSINYS)

Pelno, tenkančio vienai akcijai perskaičiavimas:

	eš Pri kor vim ega us	Po kor vim ega ų
Pel iš t iam vei klos ten kan tis nas ęs os ,
ak cin inka ms	86 319	84 859
Sve rtin is a kcij kaič iau idu rkis ( tūk st. vnt .) ų s s v	15 441	15 441
Pe lna ten kan t is v ien i a kc ij i ( lita is ) s, a a	5,5 9	5,5 0

Vertės sumažėjimo tikslinimas ir perklasifikavimas neturėjo esminės įtakos 2012 m. sausio 1 d. pradiniam balansui, todėl šis pradinis balansas nepateiktas.

*****

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

organų veiklos priežiūrą.

NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

ABSEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilniuslistingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi NASDAQ OMX Vilniuslistinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE/NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
didinimą.	Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	TAIP
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	TAIP
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo

2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NEAKTUALU
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP/ NE	Ne visų šių principų rekomendacijų/nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko vadovu.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka steb÷tojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esm÷s sudaromas siekiant užtikrinti bendrov÷s valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrov÷s akcininkams. Vis d÷lto, jeigu bendrov÷je steb÷tojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažym÷tina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su steb÷tojų taryba, netur÷tų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas d÷l valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrov÷s vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas d÷l rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrov÷s vadovui; kodekso 4.6 punktas d÷l visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

²Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko stebėtojų tarybą; pildoma išsami Lietuvos banko patvirtintos formos anketa apie asmens kvalifikaciją, profesinę patirtį, nurodomi kiti kandidatoduomenys;kandidatai į stebėtojų tarybos narius turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų; pateikiami kandidatų į stebėtojų tarybos narius pareiškimai apie jų einamas pareigas Banke ar jo antrinėseįmonėse; prieš renkant tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu gaunamas Lietuvos banko leidimas ir pan.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,	TAIP	Kolegialaus valdymo organai narys prieš pradėdamas eiti savo pareigas deklaruoja savo esamus įsipareigojimus,

pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti		savo pareigas deklaruoja savo esamus įsipareigojimus, atskleidžia informaciją apie potencialius interesų konfliktus ir įsipareigoja užtikrinti, kad jo vykdoma profesinė ar kita su banko veiklos priežiūra nesusijusi veikla neturės neigiamos įtakos kolegialaus valdymo organo nario funkcijoms vykdyti. Tuo pačiu, kolegialaus valdymo organo narys įsipareigoja nedelsiant informuoti Banką apie pasikeitusias aplinkybes dėl kurių jo pateikti pareiškimai ar įsipareigojimai nebeatitiktų tikrovės.
juos bendrovės metiniame pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe	TAIP

³ Atkreiptinas d÷mesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, tur÷tų užtikrinti ne visų bendrov÷s valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrov÷s vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	NE	Stebėtojų taryba nenustatinėja savo norimos sudėties irjos periodiškai nevertina, nes ji renkama akcininkų, jos narių kandidatūras ir narių kvalifikaciją tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, todėl manome, kad to pakanka, kad būtų išlaikyta tinkama kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyra. Antra, trečia ir ketvirta nuostatos tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Kadangi kolegialaus organo narių kandidatūras tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, be to, Lietuvos bankas yra informuojamas apie narių duomenų (įskaitant kvalifikacijos) pasikeitimus, manome, jog to pakanka, kad būtų užtikrinta, kad Banko kolegialų organą sudarytų tik pakankamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių turintys asmenys. Dėl šių priežasčių individualios programos ir metiniai patikrinimai iki šiol nebuvo organizuojami.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesn÷ formuluot÷ ir bendrov÷ms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažym÷tina, kad kai kuriose bendrov÷se d÷l pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrov÷s akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
• 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
• 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba

valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.7.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.7.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.7.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	NEAKTUALU	Komentaras prie 3.7.
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali
būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį
turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos ir prezidento veiklos, bei atlieka kitas stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas Banko ir jo valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP/ NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.

7 Žr. 3 išnašą.

⁶Pažym÷tina, kad šiuo metu n÷ra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrov÷s steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą steb÷tojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrov÷s pelno. Ši formuluot÷, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio steb÷tojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mok÷ti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimyb÷s taip pat neįtvirtina.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji tur÷tų teikti rekomendacijas bendrov÷s vienasmeniam valdymo organui –

vadovui.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui.
turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus	TAIP/ NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina Vidinio skolinimo ir
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus		skolinimo su banku susijusiems asmenims reikalavimus,
standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės		nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau
veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų,		nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių
priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės		daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau,
valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių		stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas
dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu
tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma
nepriklausomų kolegialaus organo narių.

⁹ Pažym÷tina, kad bendrov÷s gali sugriežtinti min÷tą reikalavimą ir nustatyti, kad apie pos÷džius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 pos÷džių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo pos÷džiuose užtikrinimo priemon÷s yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10 Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais	TAIP/ NE	Nėra nepriklausomų narių. Banke sudaromi tik audito ir atlyginimų komitetai.Audito komitete yra vienas nepriklausomas narys.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija d÷l jos nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

¹¹Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmon÷s (įskaitant, bet neapsiribojant, akcin÷se bendrov÷se, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstyb÷s nar÷s reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

(ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Rekomendacija taikoma audito ir atlyginimų komitetams.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystėkomitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	TAIP/ NE	Nuostata dėl minimalaus komiteto narių skaičiaus tenkinama.Audito ir atlyginimų komitetuose nėra nepriklausomų Banko stebėtojų tarybos narių, nes tokių narių apskritai nėra stebėtojų taryboje. Audito komitete yra vienas nepriklausomas narys, tačiau jis nėra Banko stebėtojų tarybos narys.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	TAIP/ NE	TAIP - audito ir atlyginimų komitetai veikia pagal stebėtojų tarybos patvirtintus audito ir atlyginimų komitetų nuostatus, kuriuose nustatyti komitetų įgaliojimai. Metiniame pranešime skelbiama informacija apie komitetų sudėtį ir pagrindines veiklos sritis. NE – metiniame pranešime neskelbiama informacija apie komitetų posėdžius.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą	TAIP/NE	Atlygio komiteto nuostatuose ir Audito ir suderinamumo komiteto instrukcijoje nėra nurodyti atvejai, kuriems esant kiekvieno iš nurodytų komitetų pirmininkas turėtų palaikyti ryšius su akcininkais.
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	NE	Nėra skyrimo komiteto.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas
ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo
komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus.
Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais
direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi
su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas veikia pagal Banko
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		stebėtojų tarybos patvirtintus atlyginimų komiteto
būti šios:		nuostatus.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas teikia svarstyti pasiūlymus
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		Banko stebėtojų tarybai dėl Banko grupės atlygio
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		politikos ir jos pakeitimų bei Banko grupės riziką
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų		prisiimančių darbuotojų sąrašo, taip pat dėl kitų susijusių
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir		klausimų. Banko grupės atlygio politika apima visas
išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos		atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą ir
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti		kintamojo atlygio formas. Atlyginimų komitetas taip pat
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių		teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl
tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai		prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių,

suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais		vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų atlyginimų.
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas turi visą reikalingą
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų		informaciją ir teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų		tarybai dėl prezidento ir prezidento pavaduotojų,
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią		valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir rizikos
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie		kontrolės vadovų individualių atlyginimų.
bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų
nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas	TAIP
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba
valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo	TAIP
organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir
akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos
įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų	TAIP
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formų; 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė	TAIP
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas svarsto ir teikia
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios		rekomendacijas dėl individualaus atlyginimo (įskaitant
vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)		pensijų planus) tų Banko vadovų, kurie yra tiesiogiai
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti		pavaldūs Banko prezidentui ir valdybos nariams.
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą,
remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas parengia ir teikia Stebėtojų
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su		tarybai tvirtinti ilgalaikio skatinimo programas
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali		darbuotojams.
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių
perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios
alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų	TAIP
narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.Atlyginimo komitetas yra atskaitingas Stebėtojų tarybai, kurios nariai yra Banko vienintelio akcininko atstovai.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo funkcija įtvirtinta Audito komiteto nuostatuose. Audito komitetas reguliariai aptaria išorės auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų tinkamumą.
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos,	TAIP	Kartą per ketvirtį audito komitetas svarsto vidaus audito ir atitiktiesataskaitas, kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrolės ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką, susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.
valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita	TAIP	Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito komitetui
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;		pateikiama vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė. Posėdžio metu diskutuojamos priežastys, dėl kurių rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku. Komiteto nuostatuose numatyta funkcija teikti rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo.
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su	TAIP	Audito įmonė parenkama SEB grupės mastu. Nebuvo
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		atvejų, kad atsirastų pagrindas audito įmonei
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis		atsistatydinti.
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių
audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas
atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju
būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė	TAIP	Kasmet audito įmonė pateikia audito komitetui nepriklausomumo patvirtinimą.
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių		SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito politika,
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė		patvirtinta SEB Audito ir atitikties komiteto, kuri apibrėžia
moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant		išorės auditorių nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB
užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,		grupės įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš
remdamasis interalia išorės audito įmonės skelbiamais		išorės audito.
duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei
bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat
prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš
audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir	TAIP	Audito komitetas svarsto išorės audito pastabas,
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito		pateiktas laiške vadovybei ir banko vadovybės
įmonė pateikia laiške vadovybei.		komentarus.
		Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia	TAIP
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų
būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo	TAIP	Audito komiteto posėdžiuose visada dalyvauja Banko
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus		prezidentas ir Vidaus audito departamento direktorė.
valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas,		Visada į posėdžius kviečiami išorės auditoriai. Kiti banko
vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,		atstovai gali būti kviečiami į posėdžius komiteto
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir		sprendimu.
išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne	TAIP	Vidaus audito departamento nuostatus ir darbo planus
tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir		tvirtina Audito komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito
neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo		departamentas tiesiogiai pavaldus Tarybos pirmininkui,
tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė		kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito komitetą
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.		ir/ar Tarybą.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie	TAIP	Audito komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito		ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinis audito planas
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip		taip pat pristatomas Audito komitetui. Išorės auditoriai
pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo		reguliariai informuoja Audito komitetą apie audito planus
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje		ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi	NE	Formali tvarka nenustatyta.
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų
galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie
įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus
organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta
tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų
tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui	TAIP	Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo		medžiaga, svarstoma Audito komitete.
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	NE	Numatoma įgyvendinti šią nuostatą.
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė
nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent
kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius
esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo
veiklos įvertinimas.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir
sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos posėdžiams vadovauja, juos šaukia, tvarką posėdžių metu užtikrina atitinkamai stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami kas savaitę).

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrov÷s kolegialių organų pos÷džių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – steb÷tojų taryba ir valdyba. Kai bendrov÷je sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo pos÷džių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas steb÷tojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamo valdybos posėdžio, išskyrus neeilinius posėdžius, kai terminai gali būti sutrumpinti; Banko stebėtojų tarybos nariai -ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų d÷l ilgalaikio turto, kurio balansin÷ vert÷ didesn÷ kaip 1/20 bendrov÷s įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. pri÷mimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrov÷s veiklai sandoriai tur÷tų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrov÷s veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrov÷s gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrov÷s gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrov÷s veiklą.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta Banko buveinėje Banko darbo dienomis ir laiku sudarant akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, užduoti valdymo organų nariams klausimus ir gauti atsakymus.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	NE	Susirinkimo medžiaga, kaip ir protokolas, viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Nesilaikoma visos rekomendacijos, iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Dėl 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	TAIP
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	TAIP
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą
bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas
raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	TAIP	Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		nedalyvauja.
asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	TAIP	Atlyginimų politikos ataskaita skelbiama ne rečiau kaip
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti		kartą per vienerius metus kartu su metinėmis
aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų		finansinėmis atskaitomis arba atskiru pranešimu ir Banko
būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo		interneto svetainėje.
dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto
tinklalapyje.

1 PRIEDAS. 2013 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP/ NE	NE –Atlyginimų ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Banko grupės atlygio politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, pateikiama bendra kiekybinė informacija apie atlygį, išskiriant Banko vadovus.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimųpateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, interalia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimųpateikiamatik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės atlygio politikos įgyvendinimą: su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais
		suma ir gavėjų skaičius.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimųpateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.		Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik vidinėje duomenų bazėje.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už		Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės atlygio politikos įgyvendinimą: 1.bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus bei Banko grupės riziką prisiimančius darbuotojus: -pastoviojo ir kintamojo atlygio bendros sumos ir gavėjų skaičius; - kintamojo atlygio, suskaidyto į pinigines išmokas,
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,		pensijos įmokas, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines arba nepinigines priemones, sumos;
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;		- likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskirstyto į darbuotojams paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.		- atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgus į veiklos rezultatus, sumos;
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų		- garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius;

kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją

akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.		- su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; 2. kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	TAIP
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Kintamasis atlygis susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma turi būti pagrįsta bendru asmens, verslo padalinio ir Banko grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį atsižvelgiama ne tik į finansinį indėlį, bet ir į nefinansinius kriterijus.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę	TAIP/ NE	Bendra atidėjimo nuostata taikoma ne visiems Banko darbuotojams, otik Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Sumų, kurios buvo išmokėtos, susigrąžinti negalima, o sumos, kurios buvo atidėtos, gali būti sumažintos arba iš viso neišmokamos.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus, pasiektus per paskutinius vienerius metus, kuriuos darbuotojas dirbo Banko grupėje, ir taip, kad darbuotojui nebūtų atlyginama, jei jo veikla lėmė Banko grupės nuostolį (angl. norewardforfailure), išskyrus privalomas išmokas, nustatytas pagal galiojančius teisės aktus.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Banko grupės atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie Atlyginimų komiteto veiklą, išorės konsultantus, jei buvo naudotasi jų paslaugomis rengiant politiką.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NEAKTUALU	Bankas stebėtojų tarybos nariams2013 metais jokio atlygio nėra mokėjęs.

8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NEAKTUALU
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Tokios praktikos nėra.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Tokios praktikos nėra.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	TAIP
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina
įstatymai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	TAIP/ NE	Bankas nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		Bankui neaktualu.
2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		Visą kitą informaciją Bankas skelbia metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nustatyta tvarka, taip pat įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje,
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose spaudai, spaudos konferencijose.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP/ NE	Bankas skelbia šio pobūdžio informaciją atsižvelgdamas į nustatytus reikalavimus. Pateikiama bendroji kiekybinė informacija apie Banko valdybos nariams apskaičiuotas pinigų sumas, taip pat atskirai pateikiamos Banko vadovui (prezidentui) ir vyriausiajam finansininkui per metus priskaitytos sumos.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	TAIP/ NE	Bankas iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie Banko ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Banko politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Banko akciniame kapitale programas ir pan., Bankas laiko neatskleistina informacija, išskyrus informaciją, kuri turi būti atskleista teisės aktų nustatyta tvarka.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Pranešimai apie esminius įvykius skelbiami tokiu būdu, kad visi ir vienu metu turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija, kai jie paskelbiami biržoje, interneto svetainėje ir kitais kanalais – pranešimais spaudai, spaudos konferencijose.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Informacijos skleidimui naudojama Banko interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos. Informacija apie Banko teikiamas paslaugas yra prieinama bet kuriame Banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia Banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba bendruoju Banko informacijos telefonu 1528 (privatiems klientams), 19222 (verslo klientams). Informacija skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas, nurodyti dokumentai bei informacija yra skelbiami Banko interneto tinklalapyje (neaktualu – dėl bendrovės akcijų kainų kitimo vertybinių popierių biržoje).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

	Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansiniųataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansiniųataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.

EIL. NR.		STRAIPSNIAI		PASTABOS NR.	FINANSINIAI METAI 2013.01.01- 2013.11.22	PRAEJE FINANSINIAI METAI 2012.0101- 2012, 12, 81
$\mathbf{1}$	I.	PARDAVIMO PAJAMOS			36,567	58,091
$\overline{\mathbf{2}}$	II.	PARDAVIMO SAVIKAINA			$-8,089$	$-22,098$
3	Ш.	BENDRASIS (VEIKLOS) PELNAS	$(1+2)$		28,478	35,993
4	IV.	KITOS VEIKLOS PAJAMOS			1,320	29,539
5	ļ۷.	VEIKLOS SANAUDOS	$(6+7)$		-7930	$-10404$
6	V.1.	Pardavimo
7	V.2.	Bendrosios ir administracinės			$-7,930$	$-10,404$
8	VI.	KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS			2645	2189
$\mathbf{9}$	VII.	FINANSINE IR INVESTICINE VEIKLA	$(10+11)$		$-50$	$-28$
10	VII.1.	Pajamos
11	VII.2.	Sanaudos			$-50$	$-28$
$12 \overline{ }$	VIII.	PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIES APMOKESTINIMA	$(3+4+5-8+9)$		19,173	52,911
13	IX.	PELNO MOKESTIS	$(14+15)$		0	558
14	IX.1.	Ataskaitinių metų pelno mokesčio sanaudos
15	IX.2.	Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)			0	558
16	X.	PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ TESIAMOS VEIKLOS	$(12+13)$		19,173	53,469
17	XI.	PELNAS (NUOSTOLIAI) IS NUTRAUKIAMOS VEIKLOS
18	XII.	ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIAI)	$(16+17)$		19,173	53,469
19	XIII.	KITOS BENDROSIOS PAJAMOS	$(20 + + 24)$		O	0
20	XIII.1.	Galimo parduoti finansinio turto perkalnojimo rezultatas
21	XIII.2.	Iš pinigų srautų apsidraudimo sandorių
22	XIII.3.	Turto perkainojimo rezultatas
23	XIII.4.	Nustatytų išmokų pensijų planų aktuarinis pelnas (nuostoliai)
24	XIII.5.	Asocijuotųjų įmonių bendrųjų pajamų dalis
25	XIV.	PELNO MOKESTIS NUO KITU BENDRŲJŲ PAJAMŲ
26	XV.	KITOS BENDROSIOS PAJAMOS, ATÈMUS PELNO MOKESTI	$(19+25)$		Ω	O
27	XVI.	ATASKAITINIŲ METŲ BENDROSIOS PAJAMOS	$(18+26)$		19,173	53,469
28	XVII.	VIENAI AKCIJAI TENKANTI PELNO (NUOSTOLIU) DALIS

EIL. NR				PASTAB OS NR.	FINANSINIAI METAI 2013.11.22	PRAÈJE FINANSINIAI METAI 2012.12.31
$\vert$ 1	A.	ILGALAIKIS TURTAS	$(2+8+19+27)$		956,751	1,037,305
$\overline{\mathsf{z}}$	I.	NEMATERIALUSIS TURTAS	$(3 + + 7)$		525	433
3	I.1.	Plėtros darbai
4	1.2.	Prestižas
5	1.3.	Patentai, licencijos
6	I.4.	Programinė įranga			525	433
7	I.5.	Kitas nemateriaiusis turtas
8	П.	MATERIALUSIS TURTAS	$(9 + + 16)$		14,871	13,599
9	II.1.	Žemė
10	II.2.	Pastatai ir statiniai
11	П.З.	Mašinos ir įrengimai
12	II.4.	Transporto priemonės			193	264
13	II.5.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai			43	60
14	II.6.	Nebaigta statyba (nebaigti darbai)
15	II.7.	Kitas materialusis turtas			0	375
16	II.8.	Investicinis turtas	$(17+18)$		14,635	12,900
17	II.8.1.	Žemė
18	II.8.2.	Pastatai			14,635	12,900
19	III.	FINANSINIS TURTAS	$(20 + + 26)$		936,801	1,018,205
20	III.1.	Investicios į dukterines, asocijuotąsias ir bendras (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (kontroliuojamas) imones
21	III.2.	Kitos ilgalaikės investicijos
22	III.3.	Paskolos dukterinėms, asocijuotosioms ir bendroms (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamoms) imonèms
23	III.4.	Po vienerių metų gautinos sumos			933,983	1,017,041
24	III.5.	Finansinis turtas, galimas parduoti
25	III.6.	Išvestinės finansinės priemonės
26	III.7.	Kitas finansinis turtas			2,818	1,164
27	IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS	$(28+29)$		4,554	5,068
28	IV.1.	Atidėtojo mokesčio turtas			2,783	2,783
29	IV.2.	Kitas ilgalaikis turtas			1,771	2,285
30	В.	BIOLOGINIS TURTAS	$(31+32+33)$		0
31	I.	DAUGIAMEČIAI SODINIAI				Kopija
32	П.	GYVULIAI IR KITI GYVŪNAI

33	Ш.	PASELIAI
34	C.	TRUMPALAIKIS TURTAS	$(35+43+48+55)$	530,000	530,268
35	I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI MOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS	$(36+41+42)$	0
36	1.1.	Atsargos	$(37 + + 40)$	0
37	I.1.1.	Medžiagos ir žaliavos
38	1.1.2.	Nebaigta gamyba
39	1.1.3.	Pagaminta produkcija
40	1.1.4.	Pirktos prekės, skirtos perparduoti
41	I.2.	Išankstiniai mokėjimai
42	1.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
43	Π.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS	$(44 + + 47)$	524,474	516,778
44	II.1.	Pirkėjų įsiskolinimas		781	918
45	II.2.	Dukterinių įmonių skolos ir iš asocijuotųjų ir bendrų (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (kontroliuojamų) imoniu gautinos sumos
46	П.З.	Suteiktų ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės paskolos
47	П.4.	Kitos gautinos sumos		523,693	515,860
48	Ш.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS	$(49 + + 54)$	4,342	13,308
49	Ш.1.	Trumpalaikės investicijos
50	III.2.	Terminuoti indėliai
51	Ш.З.	Finansinis turtas, galimas parduoti
52	III.4.	Išvestinės finansinės priemonės
53	III.5.	Iš anksto sumokėtas peino mokestis
54	III.6.	Kitas trumpaiaikis turtas		4,342	13,308
55	IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI		1,184	182
56	D.	ILGALAIKIS TURTAS, LAIKOMAS PARDAVIMUI
57		TURTO IŠ VISO:	$(1+30+34+56)$	1,486,751	1,567,573
58	E.	NUOSAVAS KAPITALAS	$-59$	394,729	375,556
59	I.	NUOSAVAS KAPITALAS	$(60+63+64+65+69+7)$ 3)	394,729	375,556
60	I.1.	Kapitalas	$(61+62)$	10,000	10,000
61	1.1.1.	Įstatinis (pasirašytasis) arba pagrindinis kapitalas		10,000	10,000
62	1.1.2.	Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
63	I.2.	Akcijų priedai
64	$\overline{1.3}$ .	Savos akcijos (-)
65	I.4.	Perkainojimo rezervas (rezultatai)	$(66+67+68)$	0	o
66	1.4.1.	Nematerialiojo turto
67	1.4.2.	Ilgalaikio materialiojo turto
68	I.4.3.	Finansinio turto
69	I.5.	Rezervai	$(70+71+72)$	1,000	1,000
70	$\vert$ I.5.1.	Privalomas (įstatymų numatytas) arba atsargos (rezervinis) kapitalas		1,000	1,000
71	I.5.2.	Savoms akcijoms įsigyti
72	1.5.3.	Kiti
73	I.6.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	$(74+75)$	383,729	364,556
74	I.6.1.	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)		364,556
75	1.6.2.	Ankstesnių metų peinas (nuostoliai)		19,173	364,556
76	F.	ĮSIPAREIGOJIMAI	$(77+93)$	1,092,022	1,192,017
77	I.	ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	$(78 + 83 + 84 + 85 + 86 + 9)$		718,006
			$0+91+92$	542,420

78	$\vert$ I.1.	Finansinės skolos	$(79 + + 82)$	537,483	713,322
79	1.1.1.	Finansinės nuomos (lizingo) ar panašūs
180	I.1.2.	isipareigojimai Kredito įstaigoms		537,483
					713,322
181	1.1.3.	Dukterinėms, asocijuotosioms ir bendroms (pagai jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamoms) įmonėms
82	1.1.4.	Kitos finansinės skolos
83	1.2.	Prekybos skoios tiekėjams ir rangovams
84	I.3.	Gauti išankstiniai mokėjimai		4,937	4,684
85	I.4.	Išvestinės finansinės priemonės
86	I.5.	Atidėjiniai	$(87 + 88 + 89)$	0	0
87	I.5.1.	Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
88	I.5.2.	Pensijų ir panašių įsipareigojimų
89	1.5.3.	Kiti atidėjiniai
90	1.6.	Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai
91	I.7.	Kiti ilgaiaikiai įsipareigojimai
92	I.8.	Dotacijos ir subsidijos
93	Π.	TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	$(94+95+99++105)$	549,602	474,011
94	II.1.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis		507,083	439,032
95	II.2.	Finansinės skolos	$(96+97+98)$	2,315	5,464
96	$\Pi$ . 2.1.	Kredito įstaigoms
97	II.2.2.	Dukterinėms, asocijuotosioms ir bendroms (pagai jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamoms) įmonėms
98	II.2.3.	Kitos finansinės skolos	t	2,315	5,464
99	П.З.	Skoios tiekėjams ir rangovams
100	II.4.	Gauti išankstiniai mokėjimai		10,301	7,998
101	II.5.	Peino mokesčio įsipareigojimai
102	II.6.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
103	II.7.	Išvestinės finansinės priemonės
104	II.8.	Atidėjiniai
105	II.9.	Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai		29,903	21,517
106	G.	ISIPAREIGOJIMAI, SUSIJĘ SU ILGALAIKIU TURTU, LAIKOMU PARDAVIMUI
107		NUOSAVO KAPITALO IR ISIPAREIGOJIMU IŠ VISO:	$(59+76+106)$	1,486,751	1,567,573

																X,	$5\frac{1}{12}$
List wisc	311,087	0	۰	322,087	53,469	0	0	0	0	375,556	19,173		0	೦		394,729
Napaskirstybas (munotolini) s palmas	311,087			311,087	53,469					364,556	19,173					383,729
RAZEBING 羅				ō						ō						$\bullet$
Istatymo CERRITIS akcijoms BELIZER BELGE SENDING istori				ō						0						o
THURSET YEAR (rezerving) prisculomand SERVICES MAZIONES afsangos entimies atha	1,000			1,000						1,000						1,000
Ontezentes Pinancinio arkainajir SHELL BUT TO tuth				ō						ō						ō	Karin Akvist
TERMINERAL O FRANCIS Hydelkio materiallo ortario ectrainer				$\overline{\bullet}$						ō						o
Outstand Nemataria openino EXECUTIVE Rutical Day				o						O						۰
Suus COLLEGE				Ξ						Φ						$\bullet$
SER priedal ₹				o						ᅙ						۰
Istatinis arba pagsindinis kapitalas	10,000			10,000						10,000						10,000
STRABBINDE	Likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje	2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas	Esminių klaidų taisymo rezultatas	4. Perskaičiuotas likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje (1+2+3)	nepripažintas pelnas (nuostoliai) 5. Bendrujų pajamų ataskaitoje	5. Dividendal	. Įstatinio arba pagrindinio kapitalo didinimas (mažinimas)	Ataskaitinių metų bendrosios pajamos	. Kiti pokyčiai	10. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje (4+…+9)	1. Bendrujų pajamų ataskaitoje repripažintas pelnas (nuostoliai)	2. Dividendai	3. Įstatinio arba pagrindinio kapitalo lidinimas (mažinimas)	4. Ataskaitinių metų bendrosios pajamos	5. Kiti pokyčiai	l6. Likutis ataskaltinių finansinių netų pabaigoje (10+…+15)	Generalinė direktorė

		Informacija pateikiama 1000 (tukstančiais litų)
EIL, NR.				PASTABOS NR.	FINANSINIAI METAI 2013.01.01- 2013.11.22	PRAEJE FINANSINIAI METAI 2012.0101- 2012.12.31
$\mathbf{1}$	I.	Pagrindinės veiklos pinigų srautai
2	I.1.	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinima	$(3+4)$		19,173	53,469
3	I.1.1.	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) iš tęsiamos veiklos			19,173	53,469
4	I.1.2.	Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) iš nutraukiamos veiklos
5	I.2.	Koregavimai dėl:	$(6+7+8+14+$ $+30)$		41,727	122,969
6	I.2.1.	Nusidėvėjimo, amortizacijos ir nuvertėjimo			474	1,509
7	I.2.2.	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo
8	I.2.3.	Finansinés ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	$(9 + + 13)$		0	0
9	I.2.3.1.	Palūkanų pajamos
10	I.2.3.2.	Dividendų pajamos
11	I.2.3.3.	Investicijų vertės (padidėjimas) sumažėjimas
12	I.2.3.4.	Palūkanų sąnaudos
13	1.2.3.5.	Kitos
14	1.2.4.	Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas
15	I.2.5.	Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas
16	I.2.6.	Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas			$-894$	$-759$
17	I.2.7.	Nebaigtų vykdyti sutarčių (padidėjimas) sumažėjimas
18	I.2.8.	Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas			$-137$	337
	19 I.2.9.	Dukterinių įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas
20	I.2.10.	Asocijuotųjų ir bendrų (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamų) įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas
	21 I.2.11.	Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas			38,254	157,670
	22 I.2.12.	Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas			244	$-126$
	23 I.2.13.	Ilgalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)
	24 I.2.14.	Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)			7,645	$-1,530$
	25 1.2.15.	Pelno mokesčio įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)
	26 I.2.16.	Atidėtojo pelno mokesčio padidėjimas (sumažėjimas).				Konija tik

27	I.2.17.	Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų
28	I.2.18.	padidėjimas (sumažėjimas) Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)
29	1.2.19.	Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	$-3,045$ $-864$	26,788 $-60,948$
30	1.2.20.	Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas	50	28
31	I.3.	Pinigų srautai iš veiklos
32	I.4.	Sumokėtos palūkanos
33	1.5.	Sumokėtas pelno mokestis		149
34		$(2+5+31+32)$ Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai $+33)$	60,900	176,587
35	II.	Investicinės veiklos pinigų srautai
36	II.1.	Ilgaiaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas	$-133$	$-260$
37	II.2.	Iigalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas	41,528	68,239
38	II.3.	Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į
39	II.4.	dukterines (mones) įsigijimas Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į
		dukterines imones) perleidimas
40	II.5.	Dukterinių įmonių įsigijimas, atėmus įsigytus grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus
41	II.6.	Dukterinių įmonių pardavimas, atėmus parduotos dukterinės įmonės pinigus ir pinigų ekvivalentus
42	II.7.	Paskolų suteikimas $(43 + + 46)$	0	0
43	II.7.1.	Dukterinėms įmonėms
44	II.7.2.	Asocijuotosioms ir bendroms (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamoms) imonèms
45	II.7.3.	Imonès darbuotojams
46	II.7.4.	Kitos suteiktos paskolos
47	II.8.	Paskolų susigrąžinimas $(48 + + 51)$	0	0
48	II.8.1.	Iš dukterinių įmonių
49	II.8.2.	Iš asocijuotųjų ir bendrų (pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamų) imoniu
50	II.8.3.	Iš įmonės darbuotojų
51	II.8.4.	Kitų paskolų grąžinimas
52	II.9.	Gauti dividendai $(53 + 54)$	0	0
53	II.9.1.	Iš dukterinių įmonių
54	II.9.2.	Iš kitų
55	II.10.	Gautos palūkanos
56	II.11.	Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai
57	II.12.	Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai
58		$(36 + + 42 + )$ Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai $47 + 52 + 55 + 5$ $6 + 57$	41,395	67,979
59	III.	Finansinės veiklos pinigų srautai
60	III.1.	Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais $(61 + + 66)$	0	0
61	III.1.1.	Akcijų išleidimas
62	III.1.2.	Savininkų įnašai nuostoliams padengti
63	III.1.3.	Savų akcijų supirkimas
64	III.1.4.	Savų akcijų pardavimas
65	III.1.5.	Dividendų išmokėjimas		Kopija tikra

66	III.1.6.	Kitos išmokos, susijusios su įstatinio kapitalo mažinimu
67	III.2.	Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo $(68+73)$ šaitiniais	$-101,243$	$-420,541$
68	III.2.1.	Finansinių skolų padidėjimas $(69 + + 72)$	313,093	552,448
69	III.2.1.1.	Paskolų gavimas	313,093	552,448
70	III.2.1.2.	Obligacijų išieidimas
71	III.2.1.3.	Vekselių skolų padidėjimas, atėmus apmokėjimus
72	III.2.1.4.	Gautas lizingo finansavimas
73	III.2.2.	Finansinių skolų sumažėjimas $(74 + + 78)$	$-414,336$	$-972,989$
74	III.2.2.1.	Paskolų grąžinimas	$-414,336$	$-972,989$
75	III.2.2.2.	Obligacijų supirkimas
76	III.2.2.3.	Sumokėtos palūkanos
77	III.2.2.4.	Finansinės nuomos (lizingo) mokėjimai
78	III.2.2.5.	Sumokėti dividendai
79	III.3.	Įstatinio arba pagrindinio kapitalo pokyčiai
80	III.4.	Gautos dotacijos ir subsidijos
81	III.5.	Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas
82	III.6.	Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas
83	III.7.	Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai
84	III.8.	Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai
85		$(60+67+79+)$ Grynieji finansinės velklos pinigų srautai $+84)$	$-101,243$	$-420,541$
86	IV.	Valiutų kursų pokyčio poveikis grynųjų pinigų ir piniqu ekvivalentu likučiui	$-50$	$-28$
87	ν.	Grynasis pinigų srautų padidėjimas $(34+58+85+)$ (sumažėjimas) 86)	1,002	$-176,003$
88	И.	Pinigal ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	182	176,185
89	VII.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio $(87+88)$ pabaigoje	1,184	182