SEB — Annual Report 2012

Oct 18, 2013

AB SEB bankas 2012 metų nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos

2013 m. kovo 13 d.

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–23
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	24
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	25
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	26
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	27–28
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	29–30
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	31–103
1 PRIEDAS	104–130

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB bankas 2012 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

Šis konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2012 metus. Visi skaičiai pateikti 2012 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	info@seb.lt
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir trys patronuojamosios įmonės: AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital ir UAB SEB investicijų valdymas.

Pavadinimas	AB SEB lizingas
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia finansinės nuomos paslaugas
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1995 m. balandžio 19 d., Vilnius
Įmonės kodas	123051535
Registruotos ir faktinės buveinės adresas	Saltoniškių g. 12, LT-08105 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2390 490
Faksas	(8 5) 2390 450
Elektroninio pašto adresas	lizingas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt
Pavadinimas	UAB SEB Venture Capital
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	kapitalas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt
Pavadinimas Pagrindinės veiklos pobūdis	UAB SEB investicijų valdymas Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Olimpiečių g. 1, LT-09235 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	info.invest@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2012 m. gruodžio 31 AB SEB bankas buvo sudaręs 69 sutartis su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2012 m. gruodžio 31 d. penkios banko ne nuosavybės VP emisijos buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000431025
Emisijos dydis (vnt.)	31 850
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 185 000,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2010 12 21
Išpirkimo data	2014 01 23

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000431157
Emisijos dydis (vnt.)	37 257
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 725 700,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2010 12 21
Išpirkimo data	2014 01 23

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405060
Emisijos dydis (vnt.)	46 575
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 657 500,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 05 17
Išpirkimo data	2016 06 13

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405078
Emisijos dydis (vnt.)	38 857
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	3 885 700,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2011 12 21
Išpirkimo data	2017 01 09

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000405086
Emisijos dydis (vnt.)	47 032
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	4 703 200,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2012 05 30
Išpirkimo data	2017 06 13

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

2012 metais AB SEB banko grupė Lietuvoje teikė visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. Grupę Lietuvoje sudarė AB SEB bankas ir trys bendrovės: UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital.

Šalies bankininkystei 2012 metai tapo savotiško lūžio tašku, kai rinkoje ėmė stabilizuotis iki tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis. Nors tarptautinėse rinkose ir toliau buvo daug neapibrėžtumo, atsirado palankios makroekonomikos prielaidos tolesnei tvariai bankų sektoriaus Lietuvoje plėtrai 2013 metais.

2012 metais AB SEB bankas uždirbo 126,3 mln. litų (36,6 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. litų (25,0 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2011 metais AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

SEB banko grupės pajamos 2012 m. išliko tokios pat kaip ir 2011 metais (2012 m. pajamos buvo 541 mln. litų, 2011 m. – 542 mln. litų), o veiklos sąnaudos sumažėjo, tačiau dėl papildomų vienkartinių veiklos išlaidų banko grupės veiklos pelnas prieš atidėjinius buvo mažesnis negu 2011 metais.

AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų, t. y. padidėjo 4 procentais (2011 m. gruodžio 31 d. buvo 2,3 mlrd. litų).

AB SEB banko grupės turtas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 23,2 mlrd. litų (2011 m. - 26,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 13 procentų.

AB SEB banko indėlių portfelis per 2012 metus padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,4 mlrd. litų, t. y. 2 procentais.

AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio bendroji vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 18,3 mlrd. litų (2011 m. buvo 18,7 mlrd. litų). Nors bendras banko grupės paskolų ir lizingo portfelis per metus sumažėjo 2 proc., tačiau įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2012 metais nustojo mažėti, o vien didelėms įmonėms suteiktų paskolų suma per 2012 metus padidėjo 12 proc., t. y. nuo 4,3 mlrd. iki 4,8 mlrd. litų. Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų suma per 2012 m. (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo iki 4,12 mlrd. litų, palyginti su naujai suteiktų paskolų suma per 2011 m., t. y. padidėjo 19 procentų.

AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 35,86 proc. (normatyvas – 30 procentų).

AB SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,068 milijono, t. y. 5 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (1,013 mln.). Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 502 tūkst., t. y. 13 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (444 tūkst.). Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 13 proc., banko mokėjimo kortelių apyvarta padidėjo 12 proc., banko mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius padidėjo 7 procentais.

2012 m. pabaigoje AB SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje.

AB SEB banko klientai 2012 metų pabaigoje galėjo naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 539 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

AB SEB banko grupėje 2012 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 564, t. y. 9,6 proc. mažiau negu 2011 m. gruodžio 31 d., kai grupėje faktiškai dirbo 1 731 darbuotojas.

2012 m. AB SEB bankas toliau siekė įgyvendinti strategiją būti pagrindiniu savo klientų banku. Būdamas ilgalaikių ryšių su klientais bankas, AB SEB bankas siūlė šiuolaikiškas universalias banko paslaugas, teikė jas profesionaliai ir patogiai, atsižvelgdamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

2012 metais bankas pasiūlė savo klientams naujų paslaugų ir finansinių sprendimų: bankas pirmasis Lietuvoje visą parą pradėjo teikti konsultacijas telefonu (1528) privatiems klientams kasdienės bankininkystės klausimais, taip pat jiems pristatė nemokamą el. bankininkystės paslaugą "Finansų planuotojas", elektroninį ir elektroninį mobilųjį parašus, naują mokėjimo ir lojalumo kortelę "SEB Mylimiausia MasterCard". Bankas taip pat pradėjo taikyti naują smulkių ir vidutinių įmonių finansinio konsultavimo modelį, pradėjo platinti Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštus ir naują Lietuvos rinkoje finansinę priemonę – struktūrinius lakštus. Bankas verslo klientams Baltijos šalyse 2012 m. pradėjo teikti lėšų valdymo paslaugą "Baltic Online", įmonėms pristatė kasdienių finansinių paslaugų planus ir išplėtė galimybes gyventojams, kurie naudojasi kasdieniais finansinių paslaugų planais, pasiūlė privatiems klientams naujas debeto korteles gauti paštu, su klientais pradėjo bendrauti socialiniame tinkle "Facebook".

2012 metais AB SEB bankas išplėtė savitarnos zonų tinklą Lietuvoje – įrengtos pirmosios visą parą veikiančios savitarnos zonos Šiauliuose, Alytuje ir Tauragėje. Iš viso SEB bankas yra įrengęs 10 visą parą veikiančių savitarnos zonų.

AB SEB banko grupė 2012 m. pelnė svarbius tarptautinius ir vietinius apdovanojimus: SEB bankas išrinktas geriausiu banku Lietuvoje ("Global Finance", "Euromoney", "The Banker"), geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje ("Global Finance"), šeštą kartą pripažintas geidžiamiausiu darbdaviu Lietuvoje ("Verslo žinios" ir CV.lt), patraukliausiu darbdaviu Lietuvoje ("CV Market"). AB SEB banko el. bankininkystės paslaugos išrinktos geriausiomis kategorijose "Funkcionalumo" ir "Mobiliosios bankininkystės" ("Metasite Business Solutions"). Bankas 2012 metų "Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose" taip pat gavo specialų apdovanojimą už naujoves, originalias idėjas ir nuoseklią pažangą per penkis apdovanojimų teikimo metus (apdovanojimai inicijuojami LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje).

2012 m. AB SEB banko grupė toliau įgyvendino SEB tvarios veiklos strategiją, kurioje nustatyti aštuoni tvaraus verslo prioritetai pagal pagrindines atsakomybės sritis (valdymo atsakomybę, aplinkos apsaugos atsakomybę ir socialinę atsakomybę): atsakingas pardavimas ir rinkodara, finansinių nusikaltimų prevencija, atsakinga nuosavybė, poveikio aplinkai mažinimas, tvarus finansavimas ir investicijos, savo darbuotojų branginimas, finansinių paslaugų prieinamumas, investavimas į bendruomenes.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumo apibūdinimas

Emitento rizika. Banko prievolės investuotojams nėra papildomai užtikrinamos garantija ir / ar kitokiu būdu, banko įsipareigojimas išpirkti ne nuosavybės VP nėra draudžiamas VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, todėl investuotojas prisiima banko (veiklos) riziką, susijusią su politiniais, ekonominiais, techniniais ir technologiniais bei socialiniais veiksniais. Banko bankroto atveju banko ne nuosavybės VP savininkų reikalavimai būtų tenkinami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir eiliškumu.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grupės kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti įvertinta kredito rizika. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemonės.

Grupės kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grupėms specialieji atidėjiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tai nustatoma specialiųjų atidėjinių norma. Grupė individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mokėti palūkanas. Grupė nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonominės veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

Yra taikomi šie kreditų portfelio koncentracijos rizikos limitai:

• didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grupės kapitalo, o suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grupės kapitalo;
• kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms ar savo patronuojamosioms bendrovėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grupės priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grupės bendrovei, negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie banko individualiai vertinamų kreditų klientams, kurių vertė sumažėjo, bendrosios vertės ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorinės finansinės informacijos laikotarpiais.

	2010 12 31*	2011 12 31*	2012 12 31*
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė (nuvertėję kreditai) tūkst. Lt	2 936 736	2 178 332	1 773 698
Klientų kreditų portfelis (neįvertinus specialiųjų atidėjinių) tūkst. Lt	17 144 657	16 886 118	16 691 484
Santykis (proc.)	17,13 proc.	12,90 proc.	10,63 proc.

* Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai dėl kreditų portfelio sumažėjusios vertės (tūkst. Lt) pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau

– TFAS):
	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	1 463 927	1 207 686	1 022 564
Nuostoliai dėl kredito įstaigų ir finansų institucijų likučių sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	40	31	0
Nuostolių dėl kreditų sumažėjusios vertės (specialiųjų atidėjinių) likutis	1 463 967	1 207 717	1 022 564
Specialiųjų atidėjinių ir kreditų portfelio santykis	8,29 proc.	6,97 proc.	5,87 proc.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Kredito maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibrėžiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatidėliotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi stebėseną. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta (išskyrus eurus) turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra (išskyrus eurus) atviroji pozicija turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

Grupės didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio (procentais nuo kapitalo) kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje (skaičiuojant lentelėje pateiktus duomenis yra įtraukiama ir EUR pozicija).

Grupė	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	83,87 proc.	105,63 proc.	133,48 proc.
Didžiausia bendra atviroji pozicija	0,36 proc.	0,34 proc.	0,22 proc.

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugebės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir dėl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analizė.

Banko likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

Grupė			Rodiklis	Bankas
2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31		2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
37,36 proc.	46,80 proc.	35,86 proc.	Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	35,88 proc.	46,12 proc.	35,21 proc.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių, prestižo praradimo arba pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizikos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self-Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus ir pačius planus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt.

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemą ORMIS (Operational Risk Management Information System), kuri yra bendra visai SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Norint kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikomos ORSA ir RTSA metodikos, vykdoma vidinė kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika.

Kitos dvi SEB grupės su operacinės rizikos valdymu susijusios sistemos naudojamos kuriant naujus produktus ir / ar paslaugas (New Activity Management Information System, sutr. NAMIS) bei sudarant padalinių veiklos tęstinumo planus (Living Disaster Recovery Planning System, sutr. LDRPS).

Banke veikia Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas – gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiami nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Verslo rizika – tai pajamų sumažėjimo rizika dėl nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumažėjęs verslo mastas, konkurencija dėl kainų, klientų ir kt.. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastinės veiklos sumažėjimo riziką, kuri gali pasireikšti dėl už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

Strateginė rizika – tai rizika, kylanti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teisės aktų arba bankininkystės sektoriaus pokyčius.

Įgaliojimai valdyti verslo ir strateginę riziką yra suteikti atsakingiems padaliniams, kurie, remdamiesi verslo planais ir atsižvelgę į jų vykdymo kontrolę, nustato šią riziką ir ją valdo. Šie padaliniai nuolat stebi nustatytus rodiklius. Nustačius jų nuokrypius, informuojama banko valdyba ir / arba kiti atsakingi asmenys. Taip pat bankas turi patvirtintus veiklos tęstinumo planus.

Kapitalo pakankamumas. Lietuvos bankai privalo išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris yra skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu 2012 metams buvo nustatytas siektinas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris turėjo būti virš 12 procentų.

2012 metų pirmąjį ketvirtį akcininko sprendimu kapitalas ir tuo pačiu kapitalo pakankamumas buvo stiprinamas 2011 m. uždirbtu pelnu (neišmokami dividendai).

2012 metais Lietuvos banko valdyba du kartus leido bankui anksčiau, negu nustatyta paskolų sutartyse, t. y. 2012 m. birželio 14 d. ir birželio 26 d., grąžinti atitinkamai pagal 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2007 m. birželio 26 d. subordinuotų paskolų sutartis iš Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) gautas subordinuotas paskolas, kurių bendra vertė 70 000 000 eurų (241 696 000 litų). Bankas pasinaudojo išankstinio sutarčių nutraukimo galimybe, norėdamas sumažinti banko skolinimosi išlaidas, išlaikydamas tinkamą kapitalo pakankamumo lygį.

Grąžinus subordinuotas paskolas, 2012 metų pabaigoje banko kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 13,37 proc., o grupės – 15,17 procento.

Banko ir grupės kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentelėje toliau.

Grupė			Rodiklis	Bankas
2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31		2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
15,95 proc.	13,59 proc.	15,17 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	16,43 proc.	12,94 proc.	13,37 proc.

7. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal TFAS, duomenys:

mln. Lt	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
Kreditai	15 725	15 662	15 650
Investicijos	1 884	1 726	1 113
Gautinos lizingo įmokos	1 695	1 673	1 503
Indėliai	9 643	12 153	12 393
Skolos bankams ir finansų institucijoms	9 296	10 136	7 193
Nuosavybė	1 859	2 331	2 424
Turtas	22 558	26 642	23 158

Grupės pajamų struktūra per pastaruosius metus atitinkamai buvo:

mln. Lt	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių dėl
sumažėjusios vertės	114,5	684,7	264,4
Kitos grynosios pajamos prieš veiklos sąnaudas	250,4	188,8	251,0
Rezultatas prieš veiklos sąnaudas	364,9	873,5	515,4
Veiklos išlaidos	(309)	(343,7)	(347,8)
Nematerialiojo turto nurašymo išlaidos	-	-	(58,5)
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas	(71,8)	-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokestį iš tęsiamos veiklos	(15,9)	529,8	109,1
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos	(17,8)	469,7	86,3

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Grupė		Rodiklis		Bankas
2010 m.	2011 m.	2012 m.		2010 m.	2011 m.	2012 m.
15,95 proc.	13,59 proc.	15,17 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	16,43 proc.	12,94 proc.	13,37 proc.
(0,07 proc.)	1,99 proc.	0,35 proc.	Vidutinė turto grąža	(0,05 proc.)	1,72 proc.	0,53 proc.
(1,04 proc.)	21,86 proc.	3,59 proc.	Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	(0,73 proc.)	19,50 proc.	5,72 proc.
37,36 proc.	46,80 proc.	35,86 proc.	Likvidumo koeficientas	35,88 proc.	46,12 proc.	35,21 proc.
(1,15)	30,42		5,59 Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai, litais	(0,78)	24,59	8,18
120,40	150,94	157,00	Akcijos buhalterinė vertė litais	114,06	138,70	147,35

Pagrindiniai grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis bei grupės vidaus rizikos kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, susijusias su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

Grupė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesų informacinės sistemos, kurios užtikrintų būtiną vidaus kontrolės sistemą, ir patikimus finansinės atskaitomybės duomenis. Paminėtinos šios pagrindinės grupėje veikiančios vidaus kontrolės sudedamosios dalys: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas, kasdieninė grupės operacijų apskaita, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis, nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus, įdiegta verslo ir verslo priežiūros procesų vidaus kontrolė, taikomos kitos kontrolės priemonės.

9. Svarbūs įvykiai, buvę nuo ataskaitinio periodo pabaigos

2013 m. sausio 31 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, 2012 metais AB SEB bankas uždirbo 126,3 mln. litų (36,6 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. litų (25,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2011 metais AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) audituoto grynojo pelno..

10. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

AB SEB banko grupė Lietuvoje siekia ilgalaikių ir abipusiai naudingų ryšių su grupės klientais. To siekdamas, bankas įgyvendina strategiją būti savo klientams pagrindiniu ir svarbiausiu banku, kai jie savo finansinius reikalus tvarko kasdien. AB SEB bankas, siekdamas ilgalaikių ryšių su klientais, siūlo šiuolaikiškas ir universalias banko paslaugas, teikia jas profesionaliai ir patogiais būdais, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius.

AB SEB banko grupė, įgyvendindama šią strategiją ir siekdama ilgalaikių ryšių su klientais bei atsižvelgdama į SEB grupės tikslus, numato šias pagrindines veiklos kryptis:

• rizikos valdymas. Ši sritis nuolatos yra grupės dėmesio centre – tobulinamos vidinės tvarkos nuostatai ir procedūros, organizuojamas mokymas apie rizikos vertinimą grupės specialistams ir pan. Ateityje planuojama išlaikyti didelį dėmesį šiai sričiai naudojantis jau sukaupta patirtimi ir ugdant darbuotojų kompetenciją bei žinias apie rizikos valdymą;

• veiklos efektyvumo didinimas. Bankas, siekdamas ir toliau efektyviai dirbti ir išlikti konkurencingas, planuoja:
• o didinti pajamas, taikydamas tikslinę rinkodarą: aiškiai apibrėžti savo konkurencines galimybes įvairiuose klientų segmentuose ir, atsižvelgus į tai, parengti naujus augimo planus;
• o tinkamai vertinti sąnaudų poreikį siekiant pasirinktų tikslų;

• klientų lojalumo stiprinimas. Siekdamas tapti pagrindiniu banku savo klientams, bankas planuoja išlaikyti dabartinius klientus ir pritraukti naujų:

• o siūlydamas lanksčius sprendimus finansinių sunkumų patiriantiems klientams, kurie, padedami banko, būtų pajėgūs išgyventi sunkmetį;
• o kurdamas naujas, patrauklias paslaugas ir produktus sėkmingai veiklą plečiantiems klientams, kad jie jaustų nuolatinį banko dėmesį;
• o užtikrindamas klientams galimybę banko paslaugas gauti įvairiomis šiuolaikinėmis priemonėmis ir patogiais būdais (internetu, mobiliuoju telefonu, savitarnos zonose ir pan.), naudotis jomis greitai ir saugiai;

• banko, kaip geriausio darbdavio, įvaizdžio išlaikymas. Grupė ir toliau sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali dirbti ir tobulėti, bei aplinką, kuri padėtų pritraukti ir ugdyti kompetentingus specialistus bei skatintų darbuotojus siekti geriausių rezultatų.

Grupė tikisi, kad tinkami kiekvienos iš šių sričių sprendimai padės geriau tenkinti klientų ir darbuotojų poreikius ir lūkesčius, o kartu ir padidinti jų lojalumą grupei.

2012 metais grupė atliko klientų poreikių ir lūkesčių patenkinimo tyrimus, klientų ir visuomenės nuomonės apie grupę – jos paslaugas ir įvaizdį bei reputaciją – tyrimus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

11. Finansinės rizikos valdymo tikslai

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

12. Duomenys apie emitento savų akcijų įsigijimą/perleidimą, emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Bankas neturi ir per 2012 metus savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominaliąją vertę ir minimalią emisijos kainą bei priimti sprendimą bankui įsigyti savų akcijų.

13. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 3 filialus: AB SEB banko Rytų regiono filialą (kodas 112053613, adresas Savanorių pr. 1, LT-03116 Vilnius), AB SEB banko Vidurio regiono filialą (kodas 112052511, adresas Laisvės al. 82/ Maironio g. 17, LT-44250 Kaunas), ir AB SEB banko Vakarų regiono filialą (kodas 112052479, adresas Taikos pr.32, LT-91246 Klaipėda).

Filialus sudarė 46 klientų aptarnavimo padalinių tinklas (7 finansinių paslaugų centrai ir 39 klientų aptarnavimo skyriai visoje Lietuvoje.

14. Emitento įstatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas banko įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vertė):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (Lt)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

15. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos įmonių registre registruotam bankui Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), teisinė forma – viešoji ribotos atsakomybės bendrovė, juridinio asmens kodas 502032-9081, buveinės adresas Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedijos Karalystė, priklauso 15 441 423 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 100 proc. AB SEB banko akcijų.

16. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos pagrindinės investicijos

Per 2012 metus grupės investicijos į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą sudarė ne daugiau kaip 10 proc. įstatinio kapitalo.

17. Darbuotojai

AB SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital) 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 823 darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 9,9 proc. mažiau negu 2011 metų pabaigoje, kai grupėje dirbo 2 023 darbuotojai. Grupėje 2012 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 564, t. y. 9,6 proc. mažiau negu 2011 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 1 731 darbuotojas. Mažesnį darbuotojų skaičių lėmė tai, kad, įgyvendindama veiklos efektyvumo didinimo priemones, grupė sumažino darbuotojų skaičių.

Vien banke darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius per 2012 metus sumažėjo 10,3 proc. – nuo 1 968 iki 1 766, o banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 517, t. y. 10,0 proc. mažiau negu 2011 metų pabaigoje, kai jų buvo 1 686.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) banko darbuotojų skaičius 2012 m. buvo 1 596 (2011 m. – 1 689 darbuotojai).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

	Bankas			Banko grupė
	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros
atostogose esančius darbuotojus)	2 009	1 968	1 766	2 078	2 023	1 823
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 730	1 686	1 517	1788	1 731	1 564

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Darbo ar kolektyvinėse sutartyse ypatingų emitento darbuotojų ar jų dalies teisių ir pareigų nenumatyta.

	Darbuotojų skaičius			Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)
	2010 12 31	2011 12 31	2012 12 31	2010	2011	2012
Vadovaujantys darbuotojai	275	256	209	9 921	10 612	10 994
Specialistai	1 726	1 704	1 538	3 341	3 445	3 610
Administracinis techninis personalas	8	8	19	2 069	2 119	2 105
Iš viso	2 009	1 968	1 766	-	-	-

	Darbuotojų skaičius	Aukštasis išsilavinimas		Aukštesnysis išsilavinimas		Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	209	198	94,7	4	1,9	7	3,3
Specialistai	1 538	1 227	79,8	95	6,2	216	14,0
Administracinis techninis personalas	19	9	47,4	5	26,3	5	26,3
Iš viso	1 766	1 434	81,2	104	5,9	228	12,9

18. Grupės informacija apie atlygio politiką ir jos įgyvendinimą

Ši informacija yra parengta ir skelbiama įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 03-175 "Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 228 "Dėl minimalių kredito įstaigų darbuotojų atlygio politikos reikalavimų" pakeitimo" 25 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 1K-9 "Dėl finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimų patvirtinimo".

Grupėje yra patvirtinta atlygio politika, kuri yra suderinta su banko akcininko SEB atlygio politika. Taip pat atlygio politika įgyvendina Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos teisės aktus, reglamentuojančius atlygio politikos reikalavimus.

Grupės atlygio politika kuria ir skatina vidinę kultūrą, kuria siekiama kurti ilgalaikę naudą klientams, tokiu būdu sudarant galimybę akcininkams ateityje gauti didžiausią grąžą. Grupės darbuotojų kompetencija ir atsakomybė turi lemiamą reikšmę grupės plėtrai ir veiklai. Grupė skatina siekti labai gerų rezultatų, vadovautis pagrindinėmis grupės vertybėmis ir verslo veikloje prisiimti gerai pasvertą ir subalansuotą riziką, atitinkančią klientų ir akcininkų lūkesčius. Be to, grupė siekia, kad darbuotojų atlygis konkurenciniu požiūriu atitiktų atlygį tose rinkose ir sektoriuose, kuriose grupė veikia, kad būtų skatinami labai gerų rezultatų pasiekiantys darbuotojai.

• Informacija apie atlygio politikos sprendimų priėmimo procesą, nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie atlyginimų komitetą (sudėtis ir įgaliojimai), išorės konsultantus, jei buvo naudojamasi jų paslaugomis rengiant politiką,

Grupėje vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2012 m. kovo 28 d. patvirtino banko stebėtojų taryba. Visos grupės įmonės yra įgyvendinusios atlygio politikos reikalavimus. Rengiant šią atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

Banko Personalo departamentas kartu su Atitikties departamentu kasmet peržiūri grupės atlygio politiką ir teikia siūlymus dėl politikos pakeitimų. Atlygio politiką tvirtina banko stebėtojų taryba pritarus grupės Atlygio komitetui. Banko valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą.

2011 m. buvo įsteigtas grupės Atlygio komitetas, kurį sudaro:

• komiteto pirmininkas SEB Pagalbos verslui padalinio vadovas (Knutas Jonas Martinas Johanssonas);
• komiteto narys SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas (Markas Barry Payne'as);
• komiteto narys SEB Baltijos šalių tarnybos teisės vadovas (Tedas Tonis Kylbergas);
• komiteto narė SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovė (Anna Maria Erika Hamstedt).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Atlygio komiteto narių kandidatūras tvirtina banko stebėtojų taryba. Atlygio komiteto pirmininku ir nariais negali būti renkami asmenys, kurie yra susiję su banku ar jo dukterinėmis įmonėmis darbo santykiais, taip pat banko valdybos nariai. Nei vienas Atlygio komiteto narys neturi banko akcijų.

Atlygio komiteto kompetencija ir darbo tvarka yra nustatyta banko stebėtojų tarybos patvirtintuose Atlygio komiteto nuostatuose.

Atlygio komitetas banko prezidento teikimu priima sprendimus dėl:

• individualaus pareiginio atlyginimo (įskaitant pensijų kaupimo planus) nustatymo banko vadovams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs banko prezidentui, išskyrus valdybos narius;
• trumpalaikių skatinimo programų skyrimo tam tikroms darbuotojų grupėms;
• trumpalaikio skatinimo programos išmokų fondo dydžio nustatymo.

Atlygio komitetas rengia ir teikia tvirtinti banko stebėtojų tarybai:

• banko atlygio politiką, jos pakeitimus ir riziką prisiimančių darbuotojų sąrašą bei jo pakeitimus;
• banko prezidento, valdybos narių, Vidaus audito departamento, Atitikties departamento ir Rizikos kontrolės skyriaus vadovų pareiginius atlyginimus;
• ilgalaikio skatinimo programas, taikomas grupės darbuotojams;
• pensijų kaupimo planus, taikomus banko prezidentui ir valdybos nariams;
• pasiūlymus dėl darbuotojų individualių pareiginių atlyginimų, jei jų dydis lygus arba viršija mažiausią individualų valdybos nario pareiginio atlyginimo dydį.

Atlygio komitetas atlieka ir kitas banko stebėtojų tarybos jai pavestas bei Atlygio komiteto nuostatuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.

• Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį

Atlygio nustatymo principai yra susieti su grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.

Grupės darbuotojų atlygį sudaro šie trys elementai:

• pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis);
• kintamasis atlygis, kuris gali būti skiriamas pagal šias programas:
• o trumpalaikio skatinimo programą;
• o ilgalaikio skatinimo programą;
• papildoma nauda.

Pareiginis atlyginimas (arba valandinis įkainis) – darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (pastovusis atlygis).

Kintamasis atlygis – tai kintama atlygio dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams kaip pareiginio atlyginimo priedas (premijos, pensijos įmokos, teisės į banko akcijas, su akcijomis susijusios finansinės priemonės, kitos finansinės arba nepiniginės priemonės) ir kurios dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo indėlio į jo padalinio ir grupės veiklos rezultatus.

Kintamasis atlygis nustatomas taip, kad skatintų siekti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių grupės tęstinės veiklos rezultatų ir skatintų ieškoti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią grupės verslo plėtrą. Visas už tam tikrą laikotarpį mokamas kintamasis atlygis nustatomas atsižvelgiant į kelerių metų veiklos rezultatus ir neturi kelti pavojaus grupės galimybei pasiekti teigiamą bendrą grupės rezultatą verslo ciklo metu.

Papildoma nauda – tai papildomas sveikatos draudimas, kaupiamasis pensinis gyvybės draudimas, kasmetinės papildomos atostogos, papildomos mokamos atostogos studijuojantiems darbuotojams.

• Svarbiausi atlygio politikos struktūros požymiai, įskaitant informaciją apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams ir rizikai įvertinti, atlygio tikslinimas pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai

Atlygio politikos struktūrą sudaro:

• atlygio samprata ir atlygio paketo dalys;
• pareiginis atlyginimas;
• kintamasis atlygis;
• papildoma nauda;
• atlygio politikos valdymas ir kontrolė;
• informacijos atskleidimas;
• grupės riziką prisiimančių darbuotojų kategorijos apibūdinimas ir priskyrimas šiai kategorijai.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Atlygio politikoje nustatyta, kad kintamojo atlygio nustatymo ir mokėjimo principai riziką prisiimantiems darbuotojams turi atitikti ilgalaikius grupės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, vertybes ir skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, o darbuotojai nebūtų skatinami prisiimti per didelę ir grupei nepriimtiną riziką.

Kiekvienų metų pradžioje yra nustatomi grupės, padalinio ir darbuotojo metiniai veiklos tikslai, kurių pagrindu yra vertinamas atitinkamų metų veiklos rezultatas. SEB mastu taikomas vienodas darbuotojo rezultatų ir elgesio vertinimo bei dokumentavimo procesas, kuriame asmeninių kokybinių ir kiekybinių tikslų įgyvendinimas lemia jo atlygį.

Kadangi atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru asmens, padalinio ir grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį, atsižvelgiama ne tik į darbuotojo indėlį į finansinių rezultatų (kiekybinių tikslų) pasiekimą, bet ir į nefinansinius (kokybinius) kriterijus (pavyzdžiui, vidaus taisyklių ir procedūrų laikymąsi, santykių su klientais ir investuotojais standartų laikymąsi).

Grupės darbuotojams, kurių profesinė veikla ir / arba priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai, kintamasis atlygis nustatomas pagal jų sprendimų įtaką rizikai. Darbuotojas laikomas galintis priimti sprendimus, turinčius reikšmingą įtaką grupės prisiimamai rizikai (t. y. riziką prisiimantys darbuotojai (angl. risk takers)), jeigu darbuotojas atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų:

• vadovaujamas strategines pareigas grupėje einantys darbuotojai;
• vadovai, atliekantys rizikos kontrolės funkciją;
• darbuotojai, kuriems suteikti įgaliojimai leidžia jiems priimti sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką grupės veiklos rezultatams;
• darbuotojai, kurių atlygis yra lygus arba viršija vadovaujamas strategines pareigas grupėje einančių darbuotojų atlygį.

Apskaičiuojant kintamąjį atlygį šiems darbuotojams, remiamasi ne mažiau kaip trejų–penkerių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultatais, o faktinis kintamasis atlygis išmokamas dalimis – per laikotarpį, atitinkantį grupės veiklos ciklą ir veiklos riziką. Tokių darbuotojų ne mažiau kaip 50 proc. kintamojo atlygio turi sudaryti akcijos arba kitos finansinės priemonės.

Kintamasis atlygis negali sudaryti daugiau kaip 100 proc. metinio pareiginio atlyginimo.

Riziką prisiimančiam darbuotojui apskaičiuotos kintamojo atlygio dalies išmokėjimas (pinigais arba nepiniginėmis priemonėmis) atidedamas nuo trejų iki penkerių metų, jei apskaičiuota kintamojo atlygio dalis per metus yra reikšmingai didelė (konkreti suma yra nurodyta Atlygio politikoje).

Atidedama kintamojo atlygio dalis, proporcingai paskirstoma per visą atidėjimo laikotarpį, pradedama mokėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos ir mokama ne dažniau negu kartą per metus.

Finansinėms priemonėms, sudarančioms kintamojo atlygio dalį, taikomas perleidimo teisės ne mažesnis kaip 12 mėnesių atidėjimo laikotarpis. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo teisių į finansines priemones suteikimo datos. Ši nuostata taikoma ir atidedamai kintamojo atlygio daliai, ir neatidedamai kintamojo atlygio daliai.

• Veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, kuriais grindžiama teisė į banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas kintamojo atlygio sudėtines dalis

Riziką prisiimantiems darbuotojams atidėtas kintamasis atlygis gali būti išmokamas įvertinus šias sąlygas:

• banko ir / arba grupės finansinės padėties tvarumą;
• įgyvendintus darbuotojo metinius tikslus, taip pat vidaus teisės reikalavimų laikymąsi.

Prieš kiekvieną atidėtą kintamojo atlygio išmokėjimą ir kiekvienu su jo išmokėjimu susijusiu atveju įvertinamos pirmiau nustatytos sąlygos.

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie sumas neatskaičius mokesčių. Pateikiama 2012 metų informacija pagal 2013 m. vasario 22 d. duomenis.

Grupės įmonės	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Darbuotojų skaičius
AB SEB bankas	94 790	7 934	1 766
UAB SEB investicijų valdymas	1 164	125	13
AB SEB lizingas	2 679	209	42
UAB SEB Venture Capital	498	0	2
Iš viso	99 131	8 268	1 823

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

• Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant banko vadovus:
• o finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį, ir gavėjų skaičius:

Bankas	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	2 538	871	5
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	6 344	743	33
Darbuotojai	85 908	6 320	1 728
Iš viso	94 790	7 934	1 766

Grupė	Fiksuotoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Kintamoji atlygio dalis (tūkst. Lt)	Gavėjų skaičius
Valdyba	4 048	1 037	12
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	6 350	743	35
Darbuotojai	88 733	6 488	1 776
Iš viso	99 131	8 268	1 823

o kintamasis atlygis, suskaidytas į pinigines išmokas, pensijos įmokas, banko akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones ir kitas finansines arba nepinigines priemones:

Bankas	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	183	0	0	688
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	414	0	0	329
Darbuotojai	6 179	0	0	141
Iš viso	6 776	0	0	1 158

Grupė	Kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst. Lt)	Pensijų įmokos (tūkst. Lt)	Banko akcijos (tūkst. Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst. Lt)
Valdyba	280	0	0	757
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus
valdybos narius	414	0	0	329
Darbuotojai	6 347	0	0	141
Iš viso	7 041	0	0	1 227

o likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst. Lt)
Valdyba	698	173	525
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	354	142	212
Darbuotojai	0	0	0
Iš viso	1 052	315	737

2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė	Atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)	Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis (tūkst., Lt)
Valdyba	783	195	588
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	354	142	212
Darbuotojai	0	0	0
Iš viso	1 137	337	800

o atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, sumos:

2012 m. banke ir grupėje buvo išmokama 2011 metais atidėto kintamo atlygio dalis.

Bankas	2011 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	0	213
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius	33	110
Darbuotojai	0	0
Iš viso	33	323

Grupė	2011 m. atidėto kintamojo atlygio piniginės išmokos (tūkst., Lt)	Su akcijomis susijusios finansinės priemonės (tūkst., Lt)*
Valdyba	0	235
Grupės riziką prisiimantys darbuotojai,		110
išskyrus valdybos narius	33
Darbuotojai	0	0
Iš viso	33	345

* SEB akcijų kaina (A klasės) paskaičiuota 2013-02-22 dienos kursu Stokholmo akcijų biržoje

o garantuoto kintamo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius

2012 m. banke ir grupėje nebuvo mokamas garantuotas kintamasis atlygis.

o su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų sumas, paskirtas finansiniais metais, tokių išmokų gavėjų skaičių ir didžiausią sumą, paskirtą vienam asmeniui

Bankas	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tūkst. Lt)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tūkst. Lt)*
	126	5 211	402

* Įskaitant išmokas už nepanaudotas atostogas, mokesčius.

Grupė	Išmokų, nutraukus sutartį, gavėjų skaičius	Iš viso išmokėta pagal nutrauktas sutartis* (tūkst. Lt)	Didžiausia suma, skirta vienam asmeniui (tūkst. Lt)*
	132	5 440	402

* Įskaitant išmokas už nepanaudotas atostogas, mokesčius.

• Kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai

Grupės darbuotojams iš anksto nustatomas tik pastovusis atlygis – pareiginis atlyginimas.

Atlygio politikoje reglamentuojami atlygio nustatymo principai yra susieti su darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais. Tai reiškia, kad, nustatant individualius pareiginius atlyginimus ir kintamąjį atlygį, yra atsižvelgiama į darbuotojų veiklos įvertinimą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė siekia, kad darbuotojų atlygis būtų konkurencingas bankų rinkoje nustatant tinkamą proporciją: a) tarp pareiginio atlyginimo ir kintamojo atlygio, b) ilgalaikio skatinimo ir trumpalaikio skatinimo atlygio. Taip pat grupė siekia, kad bendras atlygis būtų nustatytas atsižvelgiant į darbuotojų veiklos kompleksiškumą, atsakomybę ir lyderystės savybes, keliamas konkrečioms pareigoms, taip pat atsižvelgiant į individualų darbuotojo veiklos įvertinimą.

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka, taisyklės, reglamentuojančios valdybos narių išrinkimą

Banko įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas su tam tikromis išimtimis nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatyta, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl: 1) banko pavadinimo; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vertės ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

Banko valdybą renka banko stebėtojų taryba 4 metams. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

20. Emitento organai

AB SEB banko įstatuose yra nustatyta, kad banko organai yra:

• banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas);
• banko stebėtojų taryba (toliau taryba);
• banko valdyba (toliau valdyba);
• banko administracijos vadovas (prezidentas) (toliau prezidentas).

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir akcininkų teisės bei jų įgyvendinimas yra nustatyti banko įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Valdybos nariai individualių jiems, kaip valdybos nariams, suteiktų įgaliojimų neturi, jie veikia kartu kaip kolegialus organas arba atskirai kaip atitinkamų AB SEB banko tarnybų direktoriai.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir banko įstatų jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

21. Informacija apie valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtį, jų ir bendrovės vadovo veiklos sritis, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2012 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB grupės pagalbos verslui padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

SEB grupės operacijų ir IT vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

SEB Baltijos šalių tarnybos teisės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – teisė. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2013 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2012 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2010 m. birželio 14 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

JONAS IRŽIKEVIČIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys nuo 2011 m. balandžio 11 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2016 m. vasario 7 diena (2012 m. vasario 8 d. banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai).

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

JONAS IRŽIKEVIČIUS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius. Valdybos narys ir vyriausiasis finansininkas nuo 2011 m. balandžio 11 dienos.

Banko stebėtojų tarybos nariams per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų sumų nėra.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Informacija apie banko valdybos nariams, einantiems ir kitas pareigas banke, per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje. Kintamojo atlygio dalis valdybos nariams už 2012 metus yra paskirta 2013 metais – informacija yra pateikta šio pranešimo 18 straipsnyje.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų:	3 429	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	2 628	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	801	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius**	295	-	-
Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius:*	686	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	526	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	160	-	-
Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui priskaitytos sumos per 2012 metus (tūkst. litų) prieš mokesčius:	-	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytos sumos už 2012 metus bendrovės vadovui (tūkst. litų)	728	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytos sumos už 2012 metus vyr. finansininkui (tūkst. litų)	442	-	-

* Valdybą sudaro 5 nariai.

** Premijos, dienpinigiai, viršijantys patvirtintas normas.

2012 m. spalio 11 d. banko stebėtojų taryba patvirtino naują banko Audito ir atitikties komiteto narių sudėtį. Komitetas yra patariamasis banko stebėtojų tarybos / valdybos organas apskaitos, veiklos derinimo, audito, rizikos valdymo, vidaus audito ir kontrolės ir kitose galiojančiuose dokumentuose nustatytose audito komiteto kompetencijos srityse.

Komiteto paskirtis ir veikla yra stebėti, prižiūrėti ir stebėtojų tarybai / valdybai teikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl:

• banko vidaus kontrolės efektyvumo, rizikos valdymo ir jo vidaus audito sistemų;
• finansinių ataskaitų rengimo;

• audito ir vidaus audito procesų įgyvendinimo, vidaus audito nepriklausomumo ir efektyvumo, vidaus audito teikiamos informacijos apie atliktus patikrinimus, nustatytų trūkumų šalinimo ir vidaus audito darbo planų įgyvendinimo;

• banko vidaus audito vadovo skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų audito;
• finansinių ataskaitų duomenų išsamumo;
• banko nepriklausomo auditoriaus skyrimo, pakartotino skyrimo ir atleidimo;
• nepriklausomo auditoriaus sąlygų ir atlygio nustatymo;

• auditoriaus ir auditą atliekančios audito bendrovės nepriklausomumo ir nešališkumo principų laikymosi, jų kvalifikacijos, patirties, išteklių ir efektyvumo kasmetinio vertinimo;

• su nepriklausomo auditoriaus teikiamomis ne audito paslaugomis susijusios politikos formavimo, siekiant užtikrinti, kad minėtų paslaugų teikimas neturėtų įtakos nepriklausomo auditoriaus nepriklausomumui;

• vidaus audito nuostatų, vidaus audito einamųjų metų plano, asmenų, kuriems teikiama audito ataskaita ar jos santrauka, sąrašų ir ataskaitos teikimo tvarkos;

• vidaus auditui skiriamų išteklių, reikalingų įgyvendinti numatytus uždavinius, ir vidaus audito darbuotojų tinkamos kvalifikacijos savo funkcijoms atlikti, užtikrinimo;

• banko procesų efektyvumo didinimo;

• teisės aktų reikalavimų vykdymo ir profesinės veiklos geros praktikos principų įgyvendinimo, periodinio tikrinimų inicijavimo, siekiant įvertinti, ar banko veikla atitinka šalies įstatymų, priežiūros institucijų teisės aktų, kitų teisės aktų reikalavimus, banko statuto (įstatų) ir banko veiklos strategijos nuostatų;

• banko vidaus audito padalinio darbo bendrojo audito plano tvirtinimo;

• kitų pagal komiteto kompetenciją klausimų laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei banko ir / arba visos grupės politikos ir instrukcijų.

2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AUDITO IR ATITIKTIES KOMITETAS (2012 m. gruodžio 31 d.)

MARKAS BARRY PAYNE'AS

Komiteto pirmininkas. Darbovietė Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Banko akcijų neturi.

GÖRANAS RASPE'AS

Nepriklausomas narys. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ

Darbovietė Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Banko akcijų neturi.

BENAS WILSONAS

Darbovietė Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Banko akcijų neturi.

ARNOLDAS ČULKSTENSAS

Darbovietė Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Banko akcijų neturi.

JONAS GUDMUNDSSONAS

Darbovietė Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Banko akcijų neturi.

2011 m. lapkričio 16 d. banko stebėtojų taryba patvirtino banko Atlygio komiteto narių sudėtį. Informacija apie jo sudėtį bei atliekamas funkcijas yra aprašyta šio Pranešimo 18 straipsnyje.

22. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokių reikšmingų susitarimų yra numatyta banko kredito sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija ir banko, ir kitų šalių atžvilgiu, todėl jų atskleidimas galėtų padaryti bankui didelę žalą.

23. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2012 m. vasario 10 d. banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus. Ši sutartis pakeitė nuo 2010 m. vasario 11 d. banke galiojusią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasirašė AB SEB banko administracija ir banko darbo tarybos atstovai. Banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių darbo tarybos veiklos sričių. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pastebėjimų darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

Atskirų susitarimų dėl išeitinių kompensacijų, sudarytų su emitento organų, komitetų nariais ar darbuotojais, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, sudaryta nėra.

24. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

Bankas, kaip ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, taiko rekomendacinio pobūdžio NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą, kurio AB SEB bankas iš esmės laikosi. Nuostatų, kurių nesilaikoma, priežastys nurodytos Bendrovių valdymo kodekse (žr. 1 priedą). Bendrovių valdymo kodeksas ir kita informacija apie AB SEB banko valdymo praktiką skelbiama banko interneto svetainėje www.seb.lt ir reguliuojamos rinkos operatoriaus (Nasdaq OMX Vilnius biržos) centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamą įtaką emitento veiklai ir / arba veiklos rezultatams, taip pat sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir /arba kitų pareigų, nebuvo.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) priėmė nutarimą, kuriuo, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog AB SEB bankas ir kiti nutarime nurodyti ūkio subjektai pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus bei, atsižvelgusi į veiksmų pobūdį ir mastą, pripažino, kad AB SEB banko ir kitų nutarime nurodytų ūkio subjektų susitarimai turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių, todėl buvo pažeistos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio nuostatos. Konkurencijos taryba paskyrė bendrą daugiau nei 57 mln. litų baudą AB SEB bankui ir kitiems nutarime nurodytiems ūkio subjektams už susitarimus, nepagrįstai ribojusius konkurenciją grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. AB SEB bankui buvo paskirta 24 808 200 litų bauda. SEB bankas apskundė teismui šį Konkurencijos tarybos sprendimą.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Lietuvos banko nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui (Nasdaq OMX Vilnius biržai), Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti bei įdėti į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį.

Per ataskaitinį laikotarpį bankas paskelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2012 m. vasario 7 d. bankas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, 2011 metais AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė - 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2010 metais bankas patyrė 12,1 mln. litų (3,5 mln. eurų), o banko grupė - 18,0 mln. litų (5,2 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio. Į banko 2011 metų rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas perleidus banko patronuojamosios bendrovės UAB "SEB Enskilda" akcijas SEB grupei. Į AB SEB banko grupės 2011 metų veiklos rezultatą UAB "SEB Enskilda" veiklos rezultatas nėra įtrauktas.

2012 m. vasario 9 d. bankas pranešė, 2012 m. vasario 8 d. AB SEB banko stebėtojų taryba priėmė sprendimą perrinkti AB SEB banko valdybą naujai ketverių metų kadencijai. AB SEB banko valdybos nariais naujai kadencijai patvirtinti iki šiol valdybos narių pareigas ėję Raimondas Kvedaras, Jonas Iržikevičius, Roberts Bernis, Aivaras Čičelis ir Virginijus Doveika. Valdyba perrinkta pasibaigus AB SEB banko įstatuose nustatytai ketverių metų valdybos kadencijai. 2012 m. vasario 8 d. AB SEB banko valdybos posėdyje Raimondas Kvedaras išrinktas AB SEB banko valdybos pirmininku.

2012 m. kovo 13 d. bankas pranešė, kad 2012 m. kovo 30 d. šaukiamas eilinis visuotinis AB SEB banko akcininkų susirinkimas. Akcininkų susirinkimą inicijuoja ir šaukia banko valdyba. 100 proc. Banko akcijų priklauso Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Skelbiama susirinkimo darbotvarkė:

• 1. dėl banko metinio pranešimo;
• 1. dėl banko auditoriaus išvadų;
• 1. dėl banko stebėtojų tarybos atsiliepimų ir pasiūlymų;

• dėl banko 2011 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo;

• dėl banko 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymo.

Banko valdyba taip pat patvirtino banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus.

2012 m. kovo 30 d. bankas pranešė, kad 2012 m. kovo 30 d. įvyko eilinis AB SEB banko akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai visais darbotvarkėje numatytais klausimais:

1. susipažinta su AB SEB banko grupės 2011 metų konsoliduotu metiniu pranešimu ir jo priedu - "NASDAQ OMX" Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma";

2. susipažinta su audito, kurį atliko audito įmonė UAB "PricewaterhouseCooper", pranešimu;

3. susipažinta su AB SEB banko stebėtojų tarybos atsiliepimais ir pasiūlymais dėl AB SEB banko veiklos strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir AB SEB banko

konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat AB SEB banko valdybos ir prezidento veiklos;

1. patvirtintas AB SEB banko ir AB SEB banko grupės 2011 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

2. patvirtintas AB SEB banko 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymas.

2012 m. balandžio 24 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2012 metų ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 30,7 mln. litų (8,9 mln. eurų), o AB SEB banko grupė - 41,5 mln. litų (12,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį bankas uždirbo 97,6 mln. litų (28,3 mln. eurų), o banko grupė - 174,1 mln. litų (50,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2012 m. liepos 11 d. bankas pranešė, kad gavo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Konkurencijos taryba) pranešimą apie atliktą tyrimą dėl AB SEB banko ir kitų ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams (toliau - Pranešimas). Pranešimą rengusių tyrėjų preliminariu vertinimu, AB SEB banko veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Pranešimo išsiuntimas susijusioms šalims nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog AB SEB bankas padarė pažeidimą, tyrimo išvados nevaržo Konkurencijos tarybos, kuri priims galutinį nutarimą, baigusi visas su šiuo tyrimu susijusias procedūras. Pranešta, kad jeigu Konkurencijos taryba nustatys, jog yra pakankami pažeidimo įrodymai, ji gali pareikalauti pažeidimą nutraukti ir paskirti baudą iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

2012 m. liepos 16 d. bankas pranešė, kad preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė - 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė - 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Grupė				Bankas
2012	2011		Pastaba	2012	2011
625 451	751997	Palūkanų pajamos		572113	680 314
(335802)	(398850)	Palūkanų išlaidos		(318361)	(364335)
289 649	353 147	Grynosios palūkanų pajamos	6	253752	315 979
		(Nuostoliai)/atstatymas dėl sumažėjusios kreditų
(55031)	124 092	vertės	$\overline{7}$	(55031)	124 092
		Nuostolių atstatymas dėl lizingo portfelio
27412	201630	sumažėjusios vertės	$\overline{7}$
		Atidėjinių atstatymas garantijoms ir kitiems nebalansiniams
2380	5789	isipareigojimams		2380	5789
(25 239)	331511	lš viso (nuostolių), atstatymų dėl sumažėjusios vertės		(52651)	129 881
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
264 410	684 658	sumažėjusios vertės		201101	445 860
251454	229 013	Pajamos už paslaugų mokesčius	8	239 939	218 227
(66806)	(61948)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	8	(66263)	(61431)
184 648	167065	Grynosios paslaugų ir mokesčių pajamos		173 676	156 796
		Grynieji nuostoliai už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių
(7152)	(38671)	operacijas	10	(7031)	(38671)
(859)	1 1 2 1	Pelnas (nuostoliai) iš finansinių priemonių		(859)	1399
	(390)	Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas
	(1166)	Pelnas (nuostolis) iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	25		(390) 6376
	ż	Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	9	8344	6 0 6 4
67833	54738	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11	67850	54778
6492	6 113	Grynosios kitos pajamos		6342	5020
66 314	21745	Grynosios investicinės veiklos pajamos		74 646	34576
(141720)	(140 201)	Išlaidos personalui	12	(136078)	(134415)
(264563)	(203 477)	Kitos administracinės išlaidos	13	(256678)	(194547)
109 089	529790	Veiklos pelnas		56 667	308 270
		Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės
		sumažėjimo atstatymas	25	83 000	107 000
109 089	529790	Pelnas prieš pelno mokestį		139 667	415 270
(22771)	(60139)	Pelno mokesčio sanaudos	14	(13380)	(35508)
86 318	469 651	Grynasis metu pelnas		126 287	379762
		Skiriamas:
86318	469 651	Patronuojančios bendrovės akcininkams		126 287	379762
		Nekontroliuojančiai daliai
86318	469 651			126 287	379762

Grupė				Bankas
2012	2011		Pastaba	2012	2011
86 318	469 651	Grynieji (nuostoliai) pelnas už metus		126 287	379 762
		Kitos bendrosios pajamos:
5184		(4 157) Pelnas (nuostoliai) iš parduoti laikomo finansinio turto	36	5 1 8 4	(4157)
		Finansinio turto perkainojimo rezervo
1450	3075	amortizacija dėl perklasifikavimo	36	1450	3075
		Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
(995)	195	pajamoms	14	(995)	195
5639		(887) Iš viso kitų bendrųjų pajamų		5639	(887)
91 957		468 764 lš viso bendrujų pajamų		131926	378 875
		Skiriama:
91957	468764	Patronuojančios bendrovės akcininkams		131926	378 875
		Nekontroliuojančiąjai daliai
91957	468764			131926	378 875

	Grupė			Bankas
2012	2011		Pastaba	2012	2011
		Turtas			, $\kappa$ ' $\omega$
443 393	634 922	Grynieji pinigai		443 393	634 922
1002933	3 438 209	Likučiai centriniuose bankuose	16	1002933	3 438 209
2666929	2718507	Lėšos bankuose ir finansų institucijose	17	2666929	2718507
60 900	52911	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	18	60 234	51921
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
651 603	69881	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19	608 544	28 3 7 6
355 201	193 054	Išvestinės finansinės priemonės	20	355 201	193 054
6802	12706	Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	21	737926	439 302
15 642 962	15 649 121	Kreditai klientams	7, 22	15 668 920	15 678 432
1502759	1673486	Gautinos lizingo įmokos Finansinės priemonės:	23
386 010	1588260	- gautinos sumos	24	386 010	1588260
200	376	- parduoti laikomos	24	200	376
13812	14148	- laikomos iki išpirkimo	24	13812	14148
$\overline{\phantom{a}}$		Investicijos į patronuojamąsias įmones	25	307900	224 900
58 260	132 970	Ilgalaikis nematerialusis turtas	26	57827	132730
22 645	33 121	Ilgalaikis materialusis turtas	27	22 127	32 357
375	841	Išnuomotas turtas	28
23 686	27960	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	44		29
14 2 32	40702	Investicinis turtas	29	1332	1471
190 998	213 596	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	14	143 064	157440
113 842	147390	Kito turto grynoji vertė	30	107 275	143 139
23 157 542	26 642 161	Iš viso turto		22 583 627	25 477 573
		sipareigojimai
37	32	Isiskolinimas centriniam bankui		37	32
7193144		Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
377836	10 135 681 239 686	Išvestinės finansinės priemonės	31	6791475	9 176 873
12 393 252	12 152 999	Klientų indėliai	20 32	377836	239 686
				12 393 390	12 158 994
61181	36 016	Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	35	59 150	33 659
1316		Mokėtinas pelno mokestis
	244 218	Subordinuotos paskolos	33		244 218
561016	565 598	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	34	561016	565 598
145 409	937172	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	35	125 384	916 735
20 733 191	24 311 402			20 308 288	23 335 795
		Nuosavas kapitalas			$\cdot$
$\mathcal{C}_{\text{int}}$		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios imonės akcininkams	36
		Istatinis kapitalas
1034575 2 2 0 0	1034575 2 2 0 0	Atsargos kapitalas		1034575	1034575
(4098)	(9737)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		2 2 0 0	2 2 0 0
239 612	194708	Privalomasis rezervas		(4098)	(9737)
14 132	12 4 9 7	Bendrieji ir kiti rezervai		236737 14 13 2	191 184 12 4 9 7
1 137 930	1096516	Nepaskirstytasis pelnas		991793	911059
2 4 2 4 3 5 1	2 3 3 0 7 5 9			2 2 7 5 3 3 9	2 141 778
		Nekontroliuojančiajai daliai
2 4 2 4 3 5 1	2330759	Iš viso nuosavo kapitalo		2 275 339	2 141 778
23 157 542	26 642 161	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		22 583 627	25 477 573

Grupė		Pastaba Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	sis rezervas Privaloma-	Bendrieji ir kiti rezervai	pelnas	Nepaskirstytasis nekontroliuojančiąją Nekontroliuoja iš viso prieš dalj	nčioji dalis	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.		1034575	1034	(8850)	165425	10846	656148	1859178		1859178
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius				(3962)				(3962)		(3962)
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo				3075				3075		3075
Grynasis metų pelnas				ï			469 651	469 651		469 651
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				(887)			469651	468764		468764
UAB SEB Enskilda pardavimas MOKejimas akcijomis			1166 į			1651		1166 1651		1166 1651
Perkėlimas į atsargos kapitalą					29 283		$(29\,283)$
2011 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(9737)	194708	12497	1096516	2330759	ï	2330759
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidetuosius mokesčius	36			4189				4189		4189
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo Grynasis metų pelnas	36			1450 ï			86318	1450 86318		86318 1450
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				5639			86318	91957		91957
Kiti judėjimai					$(711)$		711
Mokėjimas akcijomis						1635		1635		1635
Perkėlimas į atsargos kapitalą					45 615		(45615)
2012 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(4098)	239612	14132	1137930	2424351		2424351

				Finansinio turto
Bankas	Pastaba	Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(8850)	163 221	10846	559 260	1761252
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus
atidėtuosius mokesčius				(3962)				(3962)
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo				3075				3075
Grynasis metų pelnas				J.			379762	379762
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				$(887)$			379762	378875
Mokėjimas akcijomis						1651		1651
Perkėlimas į atsargos kapitalą					27963	ï	(27963)
2011 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(9737)	191184	12497	911059	2141778
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius	36			4189				4189
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo	36			1450			í.	1450
Grynasis metų pelnas				ï			126 287	126 287
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą				5639			126 287	131926
Mokėjimas akcijomis						1635		1635
Perkelimas į atsargos kapitalą					45553	ï	(45553)
2012 m. gruodžio 31 d.		1034575	2200	(4098)	236737	14132	991793	2275339

.

2012 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grup÷				Bankas
2012	2011		Pastaba	2012	2011
		Pinigai iš veiklos
593 967		734 432 Gautos palūkanos		540 652	662 593
(354 301)		(414 519) Sumok÷tos palūkanos		(327 615)	(378 033)
54 048		40 423 Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11	54 053	40 372
-		14 315 Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		-	14 406
(6 665)		4 638 Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas		(6 665)	4 638
(14 111)		(43 507) Grynasis (nuostolis) už operacijas su išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis		(14 111)	(43 507)
190 720		174 596 Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vert÷		179 598	163 234
(141 182)		(136 884) Išlaidos personalui		(135 580)	(130 792)
(109 548)		(154 084) Kitos išlaidos		(130 618)	(149 371)
212 928		219 410 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto ir įsipareigojimų pokyčius		159 714	183 540
		Trumpalaikio turto pokytis
674 850		(857 489) Privalomųjų atsargų centriniame banke sumaž÷jimas (padid÷jimas)		674 850	(857 489)
1 731 809		(1 885 165) L÷šų bankuose ir ir finansų institucijose sumaž÷jimas (padid÷jimas)		1 427 281	(1 860 524)
(61 298)		160 481 Klientams suteiktų kreditų (padid÷jimas) sumaž÷jimas		(60 491)	142 099
195 560		450 914 Gautinų lizingo įmokų sumaž÷jimas		-	-
34 798		(31 461) Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas		36 120	(35 227)
2 575 719		(2 162 720) Grynasis trumpalaikio turto pokytis		2 077 760	(2 611 141)
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
239 463		2 515 269 Klientų ind÷lių padid÷jimas		233 606	2 519 931
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų
(787 786)	796 584	ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas)		(788 627)	836 236
(548 323)		3 311 853 Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		(555 021)	3 356 167
2 240 324		1 368 543 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		1 682 453	928 566
		pelno mokestį
-		- Sumok÷tas pelno mokestis		-	-
2 240 324		1 368 543 Grynieji pinigų srautai iš veiklos		1 682 453	928 566
		po pelno mokesčio

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau 31–103 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupė				Bankas
2012	2011		Pastaba	2012	2011
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai)
(6880)	(8883)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto isigijimas		(6610)	(9182)
(138763)	(44763)	Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pirkimas		(138763)	(44763)
141734	156 011	Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius pardavimas		141 423	156 379
	8194	Patronuojamųjų įmonių pardavimas			10092
		Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	9	8 3 4 4	6064
(2808042)	(4156970)	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pirkimas		(2806368)	(4144497)
3 475 679	4 166 431	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pardavimas		3475679	4166431
663728	120 020	Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos		673 705	140524
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
5	(6)	Isiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas)		5	(6)
(2890346)	840 400	Isiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų institucijoms padidėjimas (sumažėjimas)		(2342452)	1259873
(241696)	(352186)	Subordinuotų paskolų sumažėjimas		(241696)	(352186)
(6308)	(11872)	Sumokėtos palūkanos už subordinuotas paskolas		(6308)	(11872)
56738	76 698	Įplaukos už išleistus skolos vertybinius popierius		56738	76 698
(76 876)	(162706)	lšleistų skolos vertybinių popierių supirkimas		(76876)	(162706)
(23197)	(6128)	Sumokėtos palūkanos už išleistus vertybinius popierius		(23197)	(6128)
(3181680)	384 200	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (finansinei veiklai)		(2633786)	803 673
(277628)	1872763	Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis		(277628)	1872763
3 3 9 6 4 1 8	1523655	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.		3 3 9 6 4 1 8	1523655
3 118 790	3 3 9 6 4 1 8	Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.		3 118 790	3396418
		lš jų:
424 169	2 184 5 95	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	16	424 169	2184595
42550	29 812	vienos nakties indėliai	17	42550	29 812
443 393	634 922	grynieji pinigai		443 393	634 922
2 2 0 8 6 7 8	547089	korespondentinių sąskaitų lėšos	17	2 2 0 8 6 7 8	547089
3118790	3 3 9 6 4 1 8			3 118 790	3 3 9 6 4 1 8

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2012 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius (2011 m. gruodžio 31 d.: 55).

2012 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 3 patronuojamąsias įmones (2011 m. gruodžio 31 d.: 3). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 25 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 36 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2013 m. kovo 13 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartų pakeitimai ir aiškinimai, galiojantys 2012 m.

Atskleidimas – Finansinio turto perleidimas – 7-ojo TFAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. arba vėliau). Pakeitimas numato reikalavimą atskleisti papildomą informaciją apie riziką, kylančią dėl perleisto finansinio turto. Pakeitime taip pat reikalaujama pagal turto grupes atskleisti finansinio turto, kuris buvo perleistas kitai šaliai, tačiau toliau pripažįstamas perleidėjo balanse, pobūdį, balansinę vertę ir susijusią riziką bei naudą. Informaciją reikalaujama atskleisti tam, kad finansinių ataskaitų skaitytojai galėtų suprasti, kokio dydžio yra susiję įsipareigojimai ir koks ryšys yra tarp finansinio turto ir susijusių finansinių įsipareigojimų. Jeigu finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, tačiau ūkio subjektas vis tiek patiria tam tikrą riziką ir gauna naudos, susijusios su perleistu turtu, privaloma atskleisti papildomą informaciją tam, kad būtų paaiškintas šios rizikos poveikis. Šis pakeitimas neturėjo jokios įtakos Banko ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai ir standartų pakeitimai, kurie dar neįsigaliojo ir kurių bankas ir grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko

Kitų bendrųjų pajamų komponentų pateikimas – 1-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau). Šie pakeitimai reikalauja, kad ūkio subjektas atskirai pateiktų kitų bendrųjų pajamų komponentus dvejose grupėse, atsižvelgiant į tai, ar ateityje jie gali būti perklasifikuojami į pelno ar nuostolių straipsnį. 1-ajame TAS siūlomas pavadinimas pakeistas į "pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą". Bankas ir Grupė numato, kad dėl šio standarto pakeitimų pasikeis jų finansinių ataskaitų pateikimas, tačiau jie neturės jokios įtakos sandorių ir likučių vertinimui.

10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šis Standartas pakeičia 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" ir 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

12-asis TFAS "Investicijų į kitus ūkio subjektus atskleidimas" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šis Standartas taikomas įmonėms, turinčioms nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, bendrame susitarime, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato reikalaujamus atskleidimus įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Bendri susitarimai". Šis Standartas pakeičia atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12-asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų skaitytojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, bendrame susitarime ir nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojančios dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojančia dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Šiuo metu Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau). Standartu siekiama nuoseklumo ir paprastumo, pateikiant tikslų tikrosios vertės apibrėžimą ir apibendrintą tikrosios vertės nustatymo būdą bei atskleidimo reikalavimus, taikytinus visuose TFAS. Šiuo metu Bankas ir Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jų finansinėms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (peržiūrėtas 2011 m. ir galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šio Standarto pakeitimo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotas įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires, susijusias su kontrole ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šiuo metu Bankas vertina pakeistojo standarto pakeitimo įtaką jo finansinėms ataskaitoms.

19-ojo TAS "Išmokos darbuotojams" pakeitimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau). Jis reikšmingai pakeitė nustatytų išmokų pensijų sąnaudų ir išeitinių išmokų pripažinimą ir vertinimą, taip pat informacijos apie visas išmokas darbuotojams atskleidimą. Standartas reikalauja pripažinti visus grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų (turto) pokyčius tada, kai jie atsiranda tokia tvarka: (i) paslaugų savikainą ir grynąsias palūkanas pelno ar nuostolių straipsnyje; ir (II) perkainojimus kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Šiuo metu Bankas ir Grupė vertina, kokios įtakos turės šis pakeistas standartas jų finansinėms ataskaitoms.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas – 32-ojo TAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2014 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šiuo pakeitimu papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su neatitikimais, nustatytais taikant tam tikrus sudengimo kriterijus. Tai apima frazės "šiuo metu yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atsiskaitymų bendrąja verte sistemos gali būti traktuojamos, kaip ekvivalentiškos atsiskaitymui grynąja verte. Šiuo metu Bankas ir Grupė vertina, kokios įtakos turės šis pakeitimas Grupei bei kada Grupė galėtų pradėti jį taikyti.

Atskleidimai – finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas – 7-ojo TFAS pakeitimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau). Šis pakeitimas reikalauja atskleisti informaciją, kuri leis įmonės finansinių ataskaitų skaitytojui įvertinti sudengimo sutarčių, tarp jų ir užskaitymo teisių, poveikį ar galimą poveikį. Šis pakeitimas turės įtakos informacijos atskleidimui, tačiau neturės jokios įtakos finansinių priemonių vertinimui ir pripažinimui.

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos nurodomos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su euro santykiu 3,4528 lito = 1 euras.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurių finansinę ir veiklos politiką kontroliuoja grupė. Dažniausiai grupei priklauso daugiau negu pusė ūkio subjekto balsavimo teisių galios. Sprendžiant, ar grupė kontroliuoja kitą įmonę, yra įvertinamos esamos ir galimos balsavimo teisės, kurios gali būti realizuojamos ar keičiamos.

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės (tęsinys)

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal įsigijimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji kaina, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į mažumos interesą. Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su nustatyta grupės įsigyto grynojo turto tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo. Patronuojamųjų įmonių apskaitos principai yra pakoreguoti, kad atitiktų grupėje taikomus apskaitos principus.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijos į asocijuotas įmones įtraukiamos į grupės investicijų portfelį grupės balanse yra apskaitomos tikrąja verte, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Šis apskaitos metodas yra taikomas vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", kuris nustato, jog rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą bei apskaitomas pagal 39 TAS. Grupė neturi investicijų į asocijuotas įmones, per kurias vystytų savo verslą.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Efektyvi palūkanų norma – tai norma, kuria būsimųjų pinigų srautų vertė tiksliai diskontuojama į dabartinę finansinio turto ar įsipareigojimų vertę.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpį.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

f) Mokesčiai (tęsinys)

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai gali būti tarpusavyje užskaitomi tik tada, kai bankas arba grupė turi pagal įstatymą įgyvendinamą teisę užskaityti einamojo pelno mokesčio turtą bei įsipareigojimą ir jei atidėto pelno mokesčio turtas bei įsipareigojimas yra susijęs su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos.

g) Mokėjimas akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mokėjimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų pasirinkimo sandoriai (nuosavybės finansinės priemonės), leidžiantys įsigyti SEB akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo akcijų pasirinkimo sandorių išleidimo iki perleidimo sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorių vertė yra vieno pasirinkimo sandorio tikroji vertė, padauginta iš pasirinkimo sandorių, kuriuos tikimasi įvykdyti įvertinus perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną yra įvertinama, ar perleidimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įvykdytos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus įvykdytas sąlygų įvykdymo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai

Grynieji pinigai, vienos nakties indėliai, lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose dėl didelio jų likvidumo pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais/pinigų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurių tikroji vertė pateikiama vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grupės ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teisė gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grupė iš esmės netenka gaunamos iš turto ekonominės naudos bei neprisiima rizikos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

j) Finansinis turtas (tęsinys)

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, vėliau į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro.

Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma balanse tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius finansinėmis priemonėmis, kurių pabaigos terminas yra daugiau negu vieneri metai ir kurių tikroji vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kuriuose ne visi kintamieji yra žinomos rinkos kainos ir normos. Tokios finansinės priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu finansinės padėties ataskaitoje yra parodomos tikrąja verte atėmus sandorio išlaidas, vėliau apskaičiuojama jų tikroji vertė. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus (išskyrus vertinant opcionus). Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė ir bankas naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė ir bankas sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė ir bankas taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitą traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu (žr. 10 pastabą).

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė ir bankas atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių nėra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD), nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (LGD) parametrai yra peržiūrimi vieną kartą per metus. Ekspertinės korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grupės kokybės pokyčius ar kitas tendencijas, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Ilgalaikis turtas, išnuomotas pagal lizingo sutartis, yra traukiamas į apskaitą kaip gautina suma už lizingą. Ši suma lygi dabartinei mažiausių lizingo įmokų vertei. Gautinos sumos ir dabartinės mažiausių lizingo įmokų vertės skirtumas laikomas neuždirbtomis lizingo pajamomis.

Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal lizingo sutartis, yra traukiami į apskaitą perleidus turtą lizingo gavėjui. Iki turto perleidimo dienos būsimojo lizingo gavėjo įmoka yra traukiama į apskaitą kaip išankstinė įmoka. Gautinos lizingo įmokos yra nuomojamo lizingu turto vertė, sumažinta pirmosios įmokos suma.

Lizingo palūkanos traukiamos į pajamas, jas apskaičiuojant nuo likutinės grynosios investicijos vertės sutartyje nustatytais terminais ir taikant fiksuotą pajamų grąžos normą. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo turto perleidimo nuomotojui momento. Administracinio mokesčio pajamos yra traukiamos į apskaitą per visą sutarties laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

o) Nuoma (grupė nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis, nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė nuomininkė)

Iki šios dienos grupės sudarytas sutartis sudaro nuomos sutartys. Nuomos įmokos per visą nuomos laikotarpį pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė nei 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3
Pastatai	8–25
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–8
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vertės augimui, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija	Nusidėvėjimo laikotarpis (metais)
Pastatai	25-50

s) Prestižas

Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su grupės įsigyto patronuojamosios įmonės grynojo turto nustatyta tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Prestižas, įgytas įsigyjant patronuojamąsias įmones, yra priskiriamas nematerialiojo turto grupei. Prestižo naudingo tarnavimo laikotarpis nėra apibrėžtas. Kiekvienais metais yra vertinama, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi ir į apskaitą traukiama jo vertė, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vertės atėmus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Į pelną ir nuostolį, gautą pardavus įmonę, traukiama apskaitinė prestižo, susijusio su parduota įmone, vertė. Siekiant įvertinti sumažėjusią prestižo vertę, prestižas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui.

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

t) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vertė, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

u) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas nėra apibrėžtas ir kuris nėra amortizuojamas, kiekvienais metais yra vertinamas, ar jo vertė nėra sumažėjusi. Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

v) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatais grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį gražinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma lygi tikrajai vertybinių popierių vertei yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

w) Atidėjiniai

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Kai kurie išleisti skolos vertybiniai popieriai po pirminio pripažinimo yra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, jei tai eliminuoja ar reikšmingai sumažina įvertinimo ir pripažinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ar įsipareigojimo įvertinimo ar pelno ir nuostolių pripažinimo.

Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje "Išlaidos personalui".

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

z) Patikėtinių veikla

Grupė dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

aa) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę Atidėjiniai garantijoms.

Pajamos, gautos pagal finansinių garantijų sutartis yra įtraukiamos į pelno nuostolių ataskaitos Grynosios paslaugų mokesčių pajamos.

bb) Lyginamoji informacija

Jeigu reikalinga, lyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų šių metų grupavimą.

cc) Segmentų ataskaita

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko individualiai vertinamų kreditų atidėjiniai pasikeistų vidutiniškai 34 965 tūkst. litų (2011 m. – 45 752 tūkst. litų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atidėjiniai pasikeistų 5 000 tūkst. litų (2011 m. – 5 756 tūkst. litų), šiame skaičiuje 3 308 tūkst. litų (2011 m. – 4 002 tūkst. litų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 1 692 tūkst. litų (2011 m. – 1 754 tūkst. litų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Užstato vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems grup÷s individualiai vertinamų kreditų atid÷jiniai pasikeistų vidutiniškai 38 679 tūkst. litų (2011 m. – 51 502 tūkst. litų). Dabartinei prognozuojamai būsimųjų pinigų srautų vertei keičiantis +/-5% ir kitiems faktoriams esant pastoviems banko atid÷jiniai pasikeistų 8 882 tūkst. litų (2011 m. – 10 806 tūkst. litų), šiame skaičiuje 4 799 tūkst. litų (2011 m. – 6 361 tūkst. litų) - individualiai vertinamiems kreditams, o 4 083 tūkst. litų (2011 m. – 4 445 tūkst. litų) - bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo susitarta iš naujo, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis susitarti iš naujo.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

dd) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką (tęsinys)

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas apima didžiąją turto naudingo tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Scholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos).

Investicijų į banko patronuojamas įmones vertės sumažėjimo testavimas

AB SEB lizingas nuolat patiriant nuostolių, per praėjusius kelerius metus buvo atlikti investicijų į šią patronuojamą įmonę vertės sumažėjimo testai. 2009 metų gruodžio mėnesį šios patronuojamos įmonės grynasis turtas buvo neigiamas, todėl šį investicija buvo nurašyta kaip nuostoliai. Tačiau 2010 - 2012 metų pabaigoje atlikti vertės sumažėjimo testai parodė, kad reikia atkurti dalį nurašytos vertės, kurios bendra suma buvo 273 000 tūkst. litų.

Apskaičiuojant šių investicijų atsiperkamąją vertę 2012 metų gruodžio 31 d., buvo taikomas naudojimo vertės metodas. Apskaičiuojant naudojimo vertę, pagrindinės vadovybės prielaidos buvo:

• grupės grynųjų pinigų srautų 2013–2015 metų prognozės parengtos atsižvelgiant į Grupės vadovybės patvirtintus biudžetus;
• grynųjų pinigų srautų 2016–2020 metų prognozės pagrįstos labiausiai tikėtinais Lietuvos ekonomikos ir finansų sektoriaus plėtros scenarijais;
• pinigų srautai buvo diskontuojami naudojant nuosavo kapitalo diskonto normą, nustatytą nepriklausomų "Nomura" banko ekspertų kuri 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 11,3 procento. Diskonto normai pasikeitus 1 baziniu punktu, atkuriamos sumos pokytis būtų 3 mln. litų.

Naudojimo vertės metodas buvo naudojamas dėl to, kad buvo abejonių apskaičiuojant tikrąją lizingo verslo vertę, nes:

• norint nustatyti tinkamą lizingo rinkos kainą būtina aktyvioji rinka;
• dabartinė ekonomikos situacija lemia gana menką finansų sektoriaus likvidumą;
• dėl rinkos nestabilumo gali reikėti taikyti likvidumo diskontą, kurį apskaičiuoti sudėtinga

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pasibaigus ataskaitiniams mokestiniams metams, penkerių metų laikotarpiu mokesčių inspekcija gali atlikti banko ir grupės apskaitos dokumentų patikrinimą ir apskaičiuoti papildomus mokesčius ar baudas. Banko ir grupės vadovybei nėra žinomos aplinkybės, kurios turėtų įtakos tokioms papildomas mokestinėms prievolėms.

2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas pagrįstas prielaidomis dėl banko ir grupės būsimo pelno per penkerių metų laikotarpį. Jei pelno prognozės pasikeistų, apskaičiuotas atidėtas pelno mokesčio turtas būtų koreguojamas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės

Grupės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2012		2011
	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷
Likučiai centriniame banke	1 002 933	1 002 783	3 438 209	3 438 037
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	2 666 929	2 665 395	2 718 507	2 708 805
Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	6 802	6 812	12 706	12 667
Kreditai klientams
Viešasis sektorius	443 240	425 012	455 600	428 242
Juridiniai asmenys	8 392 305	8 338 102	8 103 020	7 965 640
Fiziniai asmenys	6 807 417	6 167 317	7 090 501	6 655 766
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	386 010	389 545	1 588 260	1 569 535
Gautinos lizingo įmokos	1 502 759	1 517 772	1 673 486	1 642 735
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 812	13 438	14 148	12 792
Iš viso finansinio turto	21 222 207	20 526 176	25 094 437	24 434 219
Įsiskolinimas centriniame banke	37	37	32	32
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	7 193 144	7 273 196	10 135 681	10 245 995
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	8 575 501	8 575 501	7 922 423	7 922 421
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 817 751	3 836 602	4 230 576	4 192 154
Subordinuotos paskolos	-	-	244 218	239 979
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	554 026	556 923	565 598	578 622
Iš viso finansinių įsipareigojimų	20 140 459	20 242 259	23 098 528	23 179 203

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė pateikta žemiau:

	2012		2011
	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷	Balansin÷ vert÷	Tikroji vert÷
Likučiai centriniame banke	1 002 933	1 002 783	3 438 209	3 438 037
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	2 666 929	2 665 395	2 718 507	2 708 805
Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms Kreditai klientams	737 926	726 270	439 302	415 665
Viešasis sektorius	443 240	425 012	455 600	428 242
Juridiniai asmenys	8 418 263	8 363 911	8 132 331	7 994 622
Fiziniai asmenys	6 807 417	6 167 317	7 090 501	6 655 766
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	386 010	389 545	1 588 260	1 569 535
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 812	13 438	14 148	12 792
Iš viso finansinio turto	20 476 530	19 753 671	23 876 858	23 223 464
Įsiskolinimas centriniame banke	37	37	32	32
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	6 791 475	6 872 935	9 176 873	9 275 805
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	8 575 639	8 575 639	7 928 418	7 928 418
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 817 751	3 836 602	4 230 576	4 192 154
Subordinuotos paskolos	-	-	244 218	239 979
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	554 026	556 923	565 598	578 622
Iš viso finansinių įsipareigojimų	19 738 928	19 842 136	22 145 715	22 215 010

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, lėšos bankuose ir finansų institucijose. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vertė.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito ir finansų institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Lentelėje pateikti apibendrinti grupės tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vertė.

		Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2012 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 900	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	-	43 059
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	1 255	353 946	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(5 336)	(3 70 523)	(1 97 7)
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	-	6 990	-
Iš viso	665 363	(9 587	) 4 1 282

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

		Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2011 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	52 911	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	28 376	-	41 505
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	-	193 054	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	176	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	-	(239 686)	-
Iš viso	81 463	(46 632)	41 7 05

Lentelėje pateikti apibendrinti banko tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikrąja verte.

Tikroji vert÷ nustatyta taikant:

2012 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 234	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	-	-
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	1 255	353 946	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai) Išleisti skolos vertybiniai popieriai	(5 336) -	(3 70 523) 6 990	(1 97 7) -
Iš viso	664 697	(9 587	) ( 1 777)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Tikrosios vertės (tęsinys)

		Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2011 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	51 921	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	28 376	-	-
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	-	193 054	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	176	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	-	(239 686)	-
Iš viso	80 473	(46 632)	200

Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrindama tinkamą vidaus rizikos kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, patenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku surasti konstruktyvius sprendimus, kurie leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui kreipiantis į banką dėl paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, pagal kurį įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis. Grupė ir bankas naudoja rizikos grupių skalę nuo A iki E klasifikuojant mažmeninių skolininkų kredito riziką, kai A reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir E reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

* SĮ - Smulkios įmonės

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 7 199 mln. litų (2011 m. 7 482 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 14 mln. litų (2011 m. – 15 mln. litų) sukauptų palūkanų, 1 158 mln. litų (2011 m. – 1 380 mln. litų) atidėjinių paskoloms.

Nuostoliai dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, skolos kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nesvarbu, kokia būtų nustatyta skolininko rizikos grupė, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai nustatomi nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į portfelį sudarančias paskolas, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

• skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
• negavus banko leidimo panaudoti paskolą ar panaudojus ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimas, turintis neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės didelis vertės sumažėjimas, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kredito komitetas turi atlikti neeilinę kredito peržiūrą, jei skolininkas vėluoja grąžinti kreditą ar mokėti palūkanas daugiau kaip 14 dienų arba skolininkui / paskolai taikytinas bent vienas iš pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Jei nustatomas paskolos nuvertėjimas, turi būti sudaromi individualūs atidėjiniai galimam kredito nuostoliui .Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeitė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi didelių finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengia paskolą ir palūkanas.

Bendrai vertinamų įmonių kreditų atidėjiniai yra sudaromi kreditams, kuriems nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau yra tikimybė, kad kreditų vertė sumažės , bet to dar nėra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, grupuojamos atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos skolininko juridinio asmens kredito rizikai, ir joms sudaromi atidėjiniai, atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo tikimybes tose grupėse.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – tai kreditai, kurių rizikos charakteristika yra panaši (būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokėjimo kortelių sąskaitose, kreditai mažoms įmonėms). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių bei kitų priežasčių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Turtas yra nurašomas, kai paaiškėja, kad neįmanoma susigrąžinti gautinos sumos dėl to, kad ji nebuvo, ar, tikėtina, ji nebus sumokėta, arba jei įplaukos, gautos pardavus užstatytą turtą, nepadengia gautinos sutarties sumos.

Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašomas, atidėjiniai, įtraukti į vertės sumažėjimo sąskaitą yra nurašomi. Atitinkamai atidėjiniai vertės sumažėjimo sąskaitoje yra mažinami, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir/arba pramonės šakai yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinės ir nebalansinės dalies) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2012 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė neviršijo APVK nustatytų limitų. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vertė traukiama į apskaitą, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
1 002 933	3 438 209	Likučiai centriniuose bankuose	1 002 933	3 438 209
2 666 929	2 718 507	L÷šos bankuose ir finansų institucijose	2 666 929	2 718 507
60 900	52 911	Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 234	51 921
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis
608 544	28 376	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	28 376
355 201	193 054	Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	355 201	193 054
6 802	12 706	Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	737 926	439 302
		Kreditai klientams
2 722 186	3 122 070	Nekilnojamojo turto valdymas	2 722 186	3 122 070
5 670 119	4 980 950	Kiti verslo klientai	5 696 077	5 010 261
443 240	455 600	Viešasis sektorius	443 240	455 600
5 976 689	6 148 727	Būsto kreditai	5 976 689	6 148 727
830 728	941 774	Fiziniai asmenys	830 728	941 774
		Gautinos lizingo įmokos
1 435 693	1 585 463	Verslo klientai	-	-
53 607	72 101	Fiziniai asmenys	-	-
13 459	15 922	Kiti	-	-
		Finansin÷s priemon÷s:
386 010	1 588 260	– gautinos sumos	386 010	1 588 260
13 812	14 148	– laikomos iki išpirkimo	13 812	14 148
83 844	119 889	Kito turto grynoji vert÷	82 703	118 601
3 311 622	2 840 055	Nebalansinių straipsnių kredito rizikos suma	3 429 779	2 918 903
25 642 318	28 328 722	Iš viso gruodžio 31 d.	25 012 991	27 187 713

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, kredito rizikos maržų (angl. credit spreads), užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų pokyčio nepalankia kryptimi, įskaitant kainų riziką, susijusią su finansinio turto pardavimu ar atvirų pozicijų uždarymu

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijoms ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas istorinių simuliacijų metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama taip pat kas dieną naudojant 1 dienos vertinimo laikotarpį ir 99 proc. pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų apskaičiavimui imami paskutinių 250 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VaR reikšmės yra pateiktos 41 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 40 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 41 pastaboje.

Kredito rizikos maržų rizika. Kreditų rizikos maržų rizika yra apibrėžiama kaip rizika, kad skolos vertybinių popierių vertė sumažės dėl pasikeitusios emitento kredito rizikos. Ši rizika apskaičiuojama naudojant rizikuojamos vertės (VaR) modelį. Rizika valdoma nustatant limitus investicijoms į skolos vertybinius popierius.

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. kreditų rizikos maržų rizika pateikiama VaR rezultatuose 41 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mokėjimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinius įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika. (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 722 360	332 154	456 154	2 967 255	1 977 135	7 455 058
Klientų ind÷liai	10 385 042	837 249	1 080 363	82 897	17 641	12 403 191
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	74 752	22 818	33 082	70 312	558 370	759 333
Kiti finansiniai įsipareigojimai	77 463	15 914	4 739	7 399	3 487	109 002
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 259 617	1 208 135	1 574 337	3 127 863	2 556 632	20 726 584
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 996 452	147 364	89 703	29 310	16 112	3 278 941
Nuomos įsipareigojimai	7 741	7 513	13 729	64 528	43 405	136 916
Lizingo įsipareigojimai	31 898	703				32 601

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 81 751 tūkst. litų, virš 5 metų - 26 182 tūkst. litų.

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2011 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	Daugiau kaip 3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 412 087	846 738	1 666 900	5 611 275	1 104 408	10 641 409
Klientų ind÷liai	9 727 539	1 066 383	1 239 171	121 964	22 325	12 177 382
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	9 462	17 228	27 826	176 344	916 253	1 147 113
Kiti finansiniai įsipareigojimai	856 151	18 394	3 577	5 362	8 181	891 665
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 005 239	1 948 743	2 937 473	5 914 945	2 051 168	24 857 569
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 440 543	92 390	106 870	160 854	14 532	2 815 189
Nuomos įsipareigojimai	8 580	8 488	16 692	70 123	58 395	162 278
Lizingo įsipareigojimai	18 374	5 482	1 010			24 866

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika. (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 526 192	124 804	456 154	2 967 255	1 977 135	7 051 539
Klientų ind÷liai	10 385 180	837 249	1 080 363	82 897	17 641	12 403 329
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	74 752	22 818	33 082	70 312	558 370	759 333
Kiti finansiniai įsipareigojimai	78 694	12 617	2 719	2 716	2 246	98 992
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 064 817	997 488	1 572 317	3 123 180	2 555 391	20 313 194
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 147 210	147 364	89 703	29 310	16 112	3 429 699
Nuomos įsipareigojimai	7 659	7 431	13 565	64 174	43 405	136 234

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 81 397 tūkst. litų, virš 5 metų - 26 182 tūkst. litų.

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2011 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 495 963	840 181	1 031 988	5 172 673	1 104 408	9 645 213
Klientų ind÷liai	9 733 534	1 066 383	1 239 171	121 964	22 325	12 183 376
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	9 462	17 228	27 826	176 344	916 253	1 147 113
Kiti finansiniai įsipareigojimai	856 403	15 718	1 386	634	6 563	880 704
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	12 095 361	1 939 510	2 300 370	5 471 614	2 049 550	23 856 406
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 544 256	92 390	106 870	160 854	14 533	2 918 903
Nuomos įsipareigojimai	8 468	8 376	16 469	69 191	58 395	160 899

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Likvidumo rizika. (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2012 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	175 685	14 416	170 582	617 715	846 239	1 824 637
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	26 422	6 837	2 172	-	-	35 431
Valiutos apsikeitimo sandoriai	813 405	401	342	41 434	-	855 581
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	1 152	2 124	11	1 485	724	5 496
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	510	32	531	-	35	1 108
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 303	245	-	-	-	1 548
Iš viso mok÷tinų sumų	1 018 477	24 055	173 637	660 634	846 998	2 723 801
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	162 761	14 227	173 180	609 931	847 253	1 807 353
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	24 924	5 379	1 863	-	-	32 166
Valiutos apsikeitimo sandoriai	812 221	410	374	41 764	-	854 768
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	1 152	2 124	11	1 485	724	5 496
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	510	32	531	-	35	1 108
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 303	245	-	-	-	1 548
Iš viso gautinų sumų	1 002 871	22 417	175 959	653 180	848 012	2 702 439

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2011 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	186 389	67 804	198 954	723 327	1 165 486	2 341 960
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	16 301	1 502	3 370	451	-	21 624
Valiutos apsikeitimo sandoriai	577 223	257 008	7 039	515	-	841 785
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	73	1 360	1 116	4 060	608	7 217
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	632	2 008	2 925	1 166	211	6 942
Valiutos pasirinkimo sandoriai	-	1	78	-	-	79
Iš viso mok÷tinų sumų	780 618	329 683	213 482	729 519	1 166 305	3 219 607
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	177 051	29 719	204 140	712 908	1 167 608	2 291 426
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	16 413	1 468	3 471	445	-	21 797
Valiutos apsikeitimo sandoriai	572 266	255 068	6 581	532	-	834 447
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	73	1 360	1 116	4 060	608	7 217
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	632	2 008	2 925	1 166	211	6 942
Valiutos pasirinkimo sandoriai	-	1	78	-	-	79
Iš viso gautinų sumų	766 435	289 624	218 311	719 111	1 168 427	3 161 908

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grupės ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 38 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino..

Lizingo gautinų sumų mokėjimo terminai pateikti 38 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mokėjimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatos. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustatė tikslą užtikrinti banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 12 proc. per visus 2012 metus.

Banko ir finansinės grupės 2012 metų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2012 m. kovo 31 d.	2012 m. birželio 30 d.	2012 m. rugsėjo 30 d.	2012 m. gruodžio 31 d.
Bankas	13,45 proc.	12,95 proc.	13,65 proc.	13,37 proc.
Finansinė grupė	14,39 proc.	14,01 proc.	14,51 proc.	15,17 proc.

Taip pat žr. 39 pastabą.

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei Didelių paskolų normatyvas

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi būti didesnė kaip 25 procentai banko kapitalo. Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 75 procentai banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiajai įmonei, kitoms šios patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba savo patronuojamosioms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali būti didesnė kaip 20 procentų banko kapitalo.

Didelių paskolų normatyvas - Banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.

Bankas tenkino šiuos normatyvus 2012 m. gruodžio 31 d. bei per visus 2012 metus.

Operacinė rizika – tai finansinių nuostolių rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacinės rizikos valdymo priemones: operacinės rizikos politiką, operacinės rizkos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vertinimo (Rouge Trading Self – Assesment, sutr. RTSA) metodikas, veiklos tęstinumo valdymo reikalavimus, naujų produktų ar paslaugų tvirtinimo procesą ir kt..

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacinės rizikos valdymo sistemas ORMIS (Operational Risk Management Informatikon System), NAMIS (New Activity Management Informatikon System) ir LDRPS (Living Disaster Recovery Planning System), kurios yra bendros SEB grupei. Operacinės rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grupės darbuotojas gali registruoti operacinės rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Kitos dvi sistemos yra naudojamos naujų produktų ir/ar paslaugų vystymui (NAMIS) bei veiklos tęstinumo planų sudarymui (LDRPS)

Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, taikoma ORSA ir RTSA metodika, vykdoma vidaus kontrolė, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika. Banke yra įkurta Operacinės rizikos komisija, kurios tikslas yra gerinti operacinės rizikos valdymą ir užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrolės funkcijas atliekančių padalinių.

Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiama nauji nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas ir kitokia rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniams atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grupės veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinei rizikai. Nepalankiomis sąlygomis pagrįstas testavimas atliekamas mažiausiai kartą per metus, o testavimo rezultatai pateikiami Aktyvų/pasyvų valdymo komitetui (toliau – APVK). Dėl besitęsiančios ekonominės krizės 2012 metais testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliekamas dažniau. Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS, FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR TIKROSIOS VERTĖS ATSKLEIDIMAS (TĘSINYS)

Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės transakcijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Atitinkamos rizikos laikymosi kontrolę atlieka banko rizikos kontrolės padalinys.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

Euro zonos šalių ekonomikos rodikliai išlieka prasti. Techniniu požiūriu euro zona šiuo metu išgyvena nuosmukio laikotarpį Verslo aplinka artimiausiu išliks nerami dėl neapibrėžtos makroekonominės padėties, griežtesnių reikalavimų bankų sektoriui ir bendro ne itin palankaus bankų įvaizdžio pasaulyje.

Lietuvos ekonomikos padėtis tarptautiniame kontekste vertintina kaip palyginti gera. Didžiausi makroekonominiai disbalansai buvo likviduoti valdžios pastangomis arba išnyko dėl objektyvių veiksnių. Šiuo metu šalies ūkis yra pasirengęs atlaikyti ne menkesnius iššūkius kaip 2008–2009 m.

Vadovybės nuomone, ji imasi visų reikiamų priemonių, būtinų norint užtikrinti stabilią banko grupės ir banko verslo plėtrą dabartinėmis aplinkybėmis.

4 PASTABA GRUPĖS STRUKTŪRA IR OPERACIJOS

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grup÷) Lietuvoje sudar÷ AB SEB bankas ir trys patronuojamosios įmon÷s: AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital ir UAB SEB investicijų valdymas

2012 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko organizacinė struktūra:

Daugiau informacijos pateikta 25 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sudėties kaip ir banko valdybos vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

Pagrindinis veiklos sprendimus priimantis organas analizuoja grupės pelną (nuostolį), visą turtą ir visus įsipareigojimus, naudodamas tokius pačius duomenis, kurie pateikiami finansinei atskaitomybei.

3 193 352 tūkst. litų sumos eliminavimas iš visos segmentų turto bei nuosavybės dalies yra susijęs su vidiniu finansavimu tarp segmentų.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Informacija apie pajamas iš klentų už Banko ir Grupės suteiktas paslaugas bei produktus nėra atskleidžama, nes tokia informacija neanalizuojama Grupės lygyje ir todėl nėra paruošta, o kaštai jąi apskaičiuoti būtų per dideli.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

• kreditavimo;
• išperkamosios nuomos ir faktoringo;
• likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
• privačiosios bankininkystės turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui. Visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui. Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinių ir didėlių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio

nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystės segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkystės paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

• kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
• prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriai;
• konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
• pinigų valdymas;
• vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
• rizikos kapitalas.

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvybės draudimo bendrovėms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavybės ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grupės segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grupės segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mokėjimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2012 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	s š Bal tijo alių ba tarn y	Ver slo ban kin inky st÷	Inv est icijų val dym as	Ižda s	Op cijo era s	Pag alb rslu i a ve	Info ÷s cin rma hno log ijos tec	Elim inav ima s	Iš v iso
Pal ūka jam nų pa os	654 02 5	1 02 4	104	360 94 4	-	-	-	(38 58) 8 7	627 33 9
idin ÷s - v	95 152	1	71	293 53 4	-	-	-	(38 58) 8 7	-
- i šori n÷s	558 87 3	1 02 3	33	67 4 10	-	-	-	-	627 33 9
Pal ūka išla idos nų idin ÷s - v - i šori n÷s	(36 9 70 6) (29 06) 3 6 (76 10 0)	(1 0 63) (1 0 63) -	(3) (3) -	(37 6 5 51) (94 6) 08 (28 2 4 65)	- - -	- - -	- - -	388 8 75 388 75 8 -	(35 8 5 65) - (35 8 5 65)
Gry ios laug ir nos pas ų oke sčių jam m pa os	170 18 1	276	12 0 64	(1 2 14)	-	-	-	-	181 30 7
idin ÷s - v	8 9 63	-	(7 8 37)	(1 1 26)	-	-	-	-	-
- i šori n÷s	161 218	276	19 9 01	(88 )	-	-	-	-	181 30 7
Gry ios fina nsin eikl ÷s v nos os jam pa os	82 750	(12 1)	(3)	(174 )	-	-	-	-	82 452
Gry ios kito jam os ( išla idos ) nos s pa	(1 6 04)	-	1	1 43 8	(60 )	(16 )	-	-	(24 1)
Vei klo eln (nu olia i) ost s p as Išla idos alui , kit pe rson os ad min istra cin÷ s iš laid os	535 64 6	116	12 1 63	(15 7) 55	(60 )	(16 )	-	-	532 29 2
	(30 7 9 97)	(90 8)	(3 4 48)	(48 5)	928	2 6 13	3 76 0	-	(30 5 5 37)
Nus id÷v ÷j ima s/am ortiz acij a/n šym ai ura	(87 3) 05	(53 )	(56 )	(2)	(75 8)	(87 8)	(3 4 33)	-	(92 3) 23
Fina nsin ių p riem onių cijų ulta tas op era rez	(21 4)	-	-	-	(21 )	41	-	-	(19 4)
Iš v iso tolių d÷ l atst aty tų n uos maž ÷jus ios t÷s su ver	(25 23 9)	-	-	-	-	-	-	-	(25 23 9)
Pel (nu olia i) p rieš lno kes tį ost nas pe mo	115 143	(84 5)	8 6 59	(16 4) 04	89	1 76 0	327	-	109 08 9
Pel kes čio (są dos ) no mo nau	(20 2) 54	(92 1)	(1 3 08)	-	-	-	-	-	(22 1) 77
Gry is m etų lna s (n toli s) nas pe uos	94 601	(1 7 66)	7 35 1	(16 04 4)	89	1 76 0	327	-	86 318
Iš v iso turt o	18 5 78 762	54 979	959 22	018 7 6 92	89	1 76 0	327	(3 1 93 352 )	23 157 54 2
Iš v iso įs ipa reig oj imų	16 1 43 020	56 745	14 6 18	7 71 2 16 0	-	-	-	(3 1 93 352 )	20 733 19 1
Nem ate riali ojo ir m ater ialio jo tu rto įs ig ij ima s	6 79 3	-	-	-	-	-	-	-	6 79 3

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2012 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

		Elim ina vim as
	Seg ntų me kle idim ats as	Pa lūk jam anų pa os iš g aut inų su mų ( fina nsi n÷s on÷ s) iem pr idra udi aps mo dor io san	Kit i ko uoj tys reg an- įra šai	Fin in÷ ans s ska itos ata
Pal ūka jam nų pa os	627 33 9	-	( 1 8 88)	625 45 1
Pal ūka išla ido nų s	( 358 56 5)	22 162	601	( 335 80 2)
Gry ios lau kes čių nos pas gų mo jam pa os	181 30 7	-	3 3 41	184 64 8
Gry ios fina nsin vei klos ÷s nos jam pa os	82 452	( 22 162 )	( 2) 1 75	58 538
Gry ios kito aja nos s p mo s	( 241 )	-	8 0 18	7 7 77
Ve iklo eln s p as	532 29 2	-	8 3 20	540 61 2
Išla ido lui, kito s p ers ona s ad min istr aci išla ido n÷s s Nus id÷ v÷j ima s/a rtiz acij a/n šym ai mo ura	( 305 53 7) ( 92 233 )	- -	( 23) 7 7 ( 597 )	( 313 26 0) ( 92 830 )
Fin inių iem oni ans pr ų cijų ulta tas op era rez	( ) 194	-	-	( ) 194
Iš v iso lių d÷l sto nuo ž÷j usio rt÷s su ma s ve	( 25 239 )	-	-	( 25 239 )
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	109 08 9	-	-	109 08 9
(są ) Pel kes čio dos no mo nau	( ) 22 771	-	-	( ) 22 771
Gry is m etų lna nas pe s	86 318	-	-	86 318

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2011 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	Bal tijo s š alių tarn ba y	Ver slo ban kin inky st÷	Inv icijų est val dym as	Ižda s	Ope ijos rac	Pag alb rslu i a ve	Info cin ÷s rma tec hno log ijos	Elim inav ima s	Iš v iso
Pal ūka ajam nų p os	764 54 8	901	150	508 72 9	-	-	-	(51 44) 9 9	38 754 4
idin ÷s - v	120 33 6	5	124	399 47 9	-	-	-	(51 9 9 44)	-
- iš orin ÷s	644 212	896	26	109 25 0	-	-	-	-	754 38 4
Pal ūka išla idos nų	(46 7 83 0)	(81 3)	(7)	(50 3 38 4)	-	-	-	519 94 4	(45 2 0 90)
idin ÷s - v	(39 08) 9 6	(81 3)	(7)	(119 ) 516	-	-	-	519 94 4	-
- iš orin ÷s	(68 22 2)	-	-	(38 3 8 68)	-	-	-	-	(45 2 0 90)
Gry ios laug ir nos pas ų oke sčių jam os ( išla idos ) m pa	154 122	44	11 9 52	(1 2 26)	-	-	-	-	164 89 2
idin ÷s - v	9 2 65	(1)	(8 1 38)	(1 1 26)	-	-	-	-	-
- iš orin ÷s	144 85 7	45	090 20	(10 0)	-	-	-	-	164 89 2
Gry fina ios nsin ÷s v eikl nos os os ( išla ) jam idos pa	69 108	(29 6)	(3)	533	-	-	-	-	69 342
Gry os ( ) ios kito jam išla idos nos s pa	(4 6 75)	-	52	365	(3)	(29 )	-	-	(4 2 90)
Vei klos lnas (nu ost olia i) pe	515 27 3	(16 4)	12 1 44	5 0 17	(3)	(29 )	-	-	532 23 8
Išla idos alui , kit pe rson os ad min istra cin÷ s iš laid os	(29 8 2 93)	(98 8)	(3 5 86)	(62 3)	1 07 8	2 75 0	5 18 0	-	(29 4 4 82)
Nus id÷v ÷j ima s/am ortiz acij a/n šym ai ura	(32 150 )	(44 )	(12 8)	(3)	(99 9)	(96 8)	(5 1 80)	-	(39 47 2)
Fina nsin ių p riem onių cijų ulta tas op era rez	(5)	-	-	-	-	-	-	-	(5)
Iš v iso stol ių a as d ÷l tsta tym nuo maž ÷jus ios vert ÷s su	331 511	-	-	-	-	-	-	-	331 51 1
Pel (nu ost olia i) p rieš lno kes tį nas pe mo	516 33 6	(1 1 96)	8 4 30	4 3 91	76	1 75 3	-	-	529 79 0
Pel kes čio (sąn aud os) da no mo nau	(60 8) 28	172	(23 )	-	-	-	-	-	(60 ) 139
Gry (nu ) is m etų lnas ost olis nas pe	456 04 8	(1 0 24)	8 4 07	4 3 91	76	1 75 3	-	-	469 65 1
Iš v iso turt o	18 8 33 3 94	52 199	166 22	454 10 9 43	-	-	-	(3 2 ) 09 052	26 642 16 1
Iš v iso įs ipa reig oj imų	16 5 05 598	53 223	12 8 32	800 10 9 48	-	-	-	(3 2 09 051 )	24 311 40 2
Nem ater ialio jo ir m ater ialio jo tu rto įs ig ij ima s	17 1 02	-	8	-	-	-	-	-	17 1 10

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentelėje pateikiamas 2011 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

		Elim ina vim as
	Seg ntų me ats kle idim as	Pa lūk jam anų pa os iš g aut inų su mų ( fina nsi n÷s iem on÷ s) pr idra udi aps mo dor io san	Kit i ko uoj tys reg an- įra šai	Fin in÷ ans s ata ska itos
Pal ūka jam nų pa os	754 38 4		( 87) 2 3	751 99 7
Pal ūka išla ido nų s	( 0) 452 09	52 339	901	( 0) 398 85
Gry ios lau kes čių nos pas gų mo jam pa os	164 89 2	-	2 1 73	167 06 5
Gry ios fina nsin ÷s vei klos nos jam pa os	69 342	( ) 52 339	( ) 558	16 445
Gry ios kito aja nos s p mo s	( 90) 4 2	-	9 5 90	5 3 00
Ve iklo eln s p as	532 23 8	-	9 7 19	541 95 7
Išla ido lui, kito s p ers ona s ad min istr aci n÷s išla ido s Nus id÷ v÷j ima s/a rtiz acij a/n šym ai mo ura	( 2) 294 48 ( ) 39 472	-	( 22) 8 8 ( ) 897	( 4) 303 30 ( ) 40 369
Fin inių iem oni ans pr ų cijų ulta tas op era rez	( 5)	-		( 5)
Iš v iso ats taty tų n toli d÷l uos ų ž÷j usio rt÷s su ma s ve	331 51 1	-		331 51 1
Pel ieš lno kes tį nas pr pe mo	529 79 0	-	-	529 79 0
Pel kes čio (są dos ) no mo nau	( 60 139	) -	-	( 60 139 )
Gry is m etų lna nas pe s	469 65 1	-	-	469 65 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
625 451		751 997 Palūkanų pajamos:	572 113	680 314
1 700	2 788	už likučius centriniuose bankuose	1 700	2 788
23 077	14 998	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	28 171	20 092
498 883	577 744	už kreditus ir avansus klientams	497 860	573 915
33 047	78 908	už Vyriausyb÷s vertybinius popierius–gautinas sumas	33 047	78 908
57 376	72 922	už lizingo portfelį		-
2 332	3 279	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti	2 299	3 253
9 036	1 358	už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	9 036	1 358
(335 802)		(398 850) Palūkanų išlaidos:	(318 361)	(364 335)
(193 797)	(249 947)	įsiskolinimams kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	(176 356)	(215 432)
(54 422)	(42 446)	klientų ind÷liams	(54 422)	(42 446)
(28 501)	(32 883)	skolos vertybiniams popieriams	(28 501)	(32 883)
(3 786)	(31 545)	už subordinuotas paskolas	(3 786)	(31 545)
(55 296)	(42 029)	ind÷lių draudimo įmokos	(55 296)	(42 029)
289 649		353 147 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	253 752	315 979

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Atstatymo d÷l kreditų ir finansų institucijų kreditų
31	9	sumaž÷jusios vert÷s per metus grynoji vert÷	31	9
		(Nuostolių)/atstatymo d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s
(55 582)	124 038	grynoji vert÷	(55 582)	124 038
520		45 Atgauti nurašyti kreditai	520	45
(55 031)	124 092	(Nuostolių)/atstatymo d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s grynoji vert÷	(55 031)	124 092

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2012 ir 2011 metais:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s likutis sausio 1 d.
1 209 186	1 465 427	(22 pastaba)	1 207 686	1 463 927
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s/(atstatymo) grynoji vert÷
55 582	(124 038)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	55 582	(124 038)
14 832	(64 254)	Kiti verslo klientai	14 832	(64 254)
21 515	(76 075)	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	21 515	(76 075)
21 888	21 025	Būsto kreditai	21 888	21 025
(2 653)	(4 734)	Fiziniai asmenys	(2 653)	(4 734)
-	-	Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimas	-	-
-	-	Kiti verslo klientai	-	-
-	-	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	-	-
(241 927)		(132 223) Nurašyti kreditai	(240 427)	(132 223)
(83 297)	(71 299)	Kiti verslo klientai	(81 797)	(71 299)
(158 192)	(60 419)	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	(158 192)	(60 419)
(438)	(505)	Fiziniai asmenys	(438)	(505)
(277)		20 Valiutos kurso pokyčio įtaka	(277)	20
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
1 022 564	1 209 186	likutis gruodžio€31€d.	1 022 564	1 207 686

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 22 pastaboje.

2012 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 1 773 081 tūkst. litų (2011 m. – 2 178 180 tūkst. litų). 2012 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 1 032 tūkst. litų palūkanų (2011 m. – 614 tūkst. litų). Individualiai vertinamų nuvertėjusių paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms 2012 gruodžio 31 d. nebuvo (2011 m. – 285 tūkst. litų (sukauptų palūkanų neturėjo)). Atidėtasis administravimo mokestis sudarė 415 tūkst. litų klientų kreditams, kurių vertė sumažėjo (2011 m. – 463 tūkst. litų ).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2012 metais buvo 26 338 tūkst. litų (2011 m. – 34 774 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
133 865	170 216	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s	-	-
35	35	Nuostoliai d÷l kito abejotino turto sumaž÷jusios vert÷s	35	35
133 900	170 251	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų ir kito turto sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	35	35

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio ir kito turto sumažėjusios vertės pokyčius per 2012 ir 2011 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
(28 389)	(182 060)	vert÷s atstatymas pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
1 443		(2 495) Nuostoliai d÷l investicinio turto sumaž÷jusios vert÷s	-	-
264		2 022 Nuostoliai d÷l perimto turto sumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Atsiimto turto pagal nutrauktas sutartis realizavimo
(730)	(19 097)	rezultatas	-	-
		Nuostolių atstatymas d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio
(27 412)	(201 630)	sumaž÷jusios vert÷s	-	-
Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
170 216	383 526	vert÷s likutis sausio 1 d. (23 pastaba)	-	-
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s atstatymas
(28 389)	(182 060)	pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
(28 305)	(181 765)	Verslo klientai	-	-
(84)	(295)	Fiziniai asmenys	-	-
(7 962)		(31 250) Nurašytos gautinos lizingo įmokos	-	-
(7 883)	(31 247)	Verslo klientai	-	-
(79)	(3)	Fiziniai asmenys	-	-

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 23 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
74 798	68 019 Už pinigų pervedimo operacijas	74 798	68 019
98 220	90 176 Už mokamųjų kortelių paslaugas	98 220	90 176
9 306	8 838 Už vertybinių popierių operacijas	9 306	8 838
69 130	61 980 Kitos paslaugų komisinių pajamos	57 615	51 194
251 454	229 013 Pajamos už paslaugų mokesčius	239 939	218 227
(2 108)	(1 988) Už pinigų pervedimo operacijas	(2 108)	(1 904)
(49 116)	(44 791) Už mokamųjų kortelių paslaugas	(49 116)	(44 791)
(2 599)	(2 613) Už vertybinių popierių operacijas	(2 599)	(2 613)
(12 983)	(12 556) Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(12 440)	(12 123)
(66 806)	(61 948) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(66 263)	(61 431)

9 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

Lentelėje pateikti banko gauti dividendai iš patronuojamųjų įmonių:

	2012	2011
UAB SEB investicijų valdymas	8 344	6 064
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	8 344	6 064

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

2011 4 483 93 2 319 (40 558)
-
-
(13 520)
(11 591)
20 103
(38 671)

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

11 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grup÷				Bankas
2012	2011		2012	2011
54 048	40 423	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	54 053	40 372
13 785	14 315	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	13 797	14 406
67 833		54 738 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	67 850	54 778

12 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
106 007	104 933	Atlyginimas ir darbo užmokestis Išlaidos socialiniam draudimui (privalomosios įmokos Valstybiniam	101 765	100 533
35 713	35 268	socialinio draudimo fondui)	34 313	33 882
141 720		140 201 Iš viso personalo išlaidų	136 078	134 415

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

	2012	2011
AB SEB bankas	1 766	1 968
AB SEB lizingas	42	40
UAB SEB investicijų valdyma s	13	13
UAB SEB Venture Capital	2	2
Iš viso darbuotojų	1 823	2 023

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse bei atvirkščiai.

13 PASTABA KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
41 010	42 888	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	40 125	41 936
12 316	17 098	Ilgalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas	12 055	16 812
775	1 100	Investicinio turto nusid÷v÷jimas	61	64
22 614	21 185	Audito ir konsultacijų išlaidos	22 410	20 954
32 139	35 113	Biuro įrangos priežiūra	31 602	34 419
10 085	10 808	Komunikacijos išlaidos	9 760	10 515
9 365	20 550	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	8 414	19 446
6 609	7 439	Transporto išlaidos	6 333	7 091
6 398	7 336	Reklamos ir r÷mimo išlaidos	6 221	7 190
20 573	21 273	Amortizacija	20 528	21 126
3 810	1 383	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	3 093	1 078
596	898	Išnuomoto turto nusid÷v÷jimas	-	-
1 090	1 576	Darbuotojų mokymo išlaidos	1 055	1 542
2 168	2 102	Banko operacijų draudimas	2 168	2 102
359	300	Labdara ir parama	359	300
58 539	-	Nematerialaus turto nurašymo išlaidos	58 539	-
36 117	12 428	Kitos išlaidos	33 955	9 972
264 563		203 477 Iš viso kitų administracinių išlaidų	256 678	194 547

Daugiau informacijos apie nematerialaus turto nurašymo išlaidas yra pateikta pastaboje 26.

Eilutėje Kitos išlaidos yra įtrauktas 24 808 tūkst. litų atidėjinys baudai, kurią bankui skyrė Konkurencijos taryba (daugiau informacijos yra pateikta 46 pastaboje).

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012 2011
1 317	-	Ataskaitinių metų pelno mokestis	- -
(149)		99 Ankstesnių metų pelno mokestis	- 99
21 603		60 040 Atid÷tasis pelno mokestis	13 380 35 409
22 771		60 139 Iš viso pelno mokesčio	13 380 35 508

2012 metais į ankstesnių metų pelno mokestį įtraukta (149) tūkst. litų suma grupėje (2011 m. 99 tūkst. litų grupėje ir banke) parodo, kiek buvo koreguota ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinta mokėtino pelno mokesčio suma.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

	2012	2011
Pelnas (nuostolis) prieš pelno mokestį	139 667	415 270
Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą	20 950	62 291
Neapmokestinamosios pajamos	(28 200)	(65 777)
Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	20 630	38 895
Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	-	99
	13 380	35 508
	60 139 Iš viso pelno mokesčio	Bankas

Standartinis pelno mokesčio tarifas nuo 2010 metų Lietuvoje yra 15 procentų.

Atidėtasis mokestis

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
213 596	273 661	Turto likutis sausio 1 d. Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	157 440	192 654
(21 603)	(60 040)	ataskaitoje	(13 380)	(35 409)
-	(220)	Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis d÷l patronuojamųjų įmonių perleidimo	-	-
(995)	195	Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje	(995)	195
190 998		213 596 Turto (įsipareigojimų) likutis gruodžio 31 d.	143 064	157 440

2012 ir 2011 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Atid÷tojo pelno mokesčio turtas
723	1 718	Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas, traukiamas į nuosavą kapitalą	723	1 718
-	156	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	-	71
17 017	24 392	Amortizacija ir nusid÷v÷jimas	7 648	13 965
7 881	3 258	Sukauptos sąnaudos	7 713	2 939
21 319	27 390	Atid÷jiniai	6 690	7 800
152 416		167 829 Sukauptas mokestinis nuostolis	128 648	142 094
199 356		224 743 Atid÷tojo pelno mokesčio turto grynoji vert÷	151 422	168 587
		Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimai
4 124	5 795	Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas, traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	4 124	5 795
563	-	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	563	-
3 671	5 352	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	3 671	5 352
8 358	11 147	Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji vert÷	8 358	11 147

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

2012 m. gruodžio 31 d. banke įtraukta į apskaitą atidėtojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 128 648 tūkst. litų, iš kurių 2 404 tūkst. litų yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Atidėtojo pelno mokesčio turto suma, įtraukta į apskaitą grupėje, buvo: 23 768 tūkst. litų yra susijusi su AB SEB lizingas mokestiniais nuostoliais, Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laiką.

Vadovybė tikisi, kad grupė panaudos 32 mln. litų, o bankas 29 mln. litų atidėto pelno mokesčio turto per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos ir atitinkamai 159 mln. litų ir 114 mln. litų vėliau negu per 12 mėnesių nuo šių finansinių ataskaitų parengimo dienos.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perk÷limo terminas
1 016 111	1 118 856	neribotas	857 656	947 291
1 016 111		1 118 856 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	857 656	947 291

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		(Nuostolis) pelnas iš parduoti laikomo finansinio
5 184	(4 157)	turto, prieš mokesčius	5 184	(4 157)
(995)		195 Atid÷to pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(995)	195
4 189	(3 962)	(Nuostolis) pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto, išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius	4 189	(3 962)

15 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grup÷
	2012	2011
Pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	86 318	469 651
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	5,59	30,42

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

16 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grup÷				Bankas
2012	2011		2012	2011
514 015	489 624	Privalomosios atsargos	514 015	489 624
64 749	763 990	Tiksliniai ind÷liai	64 749	763 990
424 169	2 184 595	Laisvai disponuojamos l÷šos	424 169	2 184 595
1 002 933		3 438 209 Iš viso likučių centriniame banke	1 002 933	3 438 209

Pagal Lietuvos banko teisės aktų nuostatas, už tris ketvirčius privalomųjų atsargų, taip pat už laisvai disponuojamų lėšų laikymą Lietuvos banke palūkanos neskaičiuojamos. Privalomosios atsargos sudaro 4 procentus (2011 metais — 4 proc.) nuo klientų indėlių, ne ilgesnių nei 2 metai, likučio, skaičiuojant pagal paskutinės praėjusio mėnesio dienos duomenis.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

16 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE (TĘSINYS)

Eilutėje Tiksliniai indėliai yra pateikti valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" pervestų lėšų likutis, skirtas draudimo išmokoms išmokėti AB banko "Snoras" indėlininkams (gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms), kai buvo nutraukta AB banko "Snoras" veikla.

17 PASTABA LĖŠOS BANKUOSE IR FINANSŲ INSTITUCIJOSE

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
2 208 678	547 089	L÷šos bankų korespondentin÷se sąskaitose	2 208 678	547 089
42 550	29 812	Vienos nakties ind÷liai	42 550	29 812
415 701	2 141 606	Terminuotieji ind÷liai	415 701	2 141 606
2 666 929	2 718 507 Iš viso		2 666 929	2 718 507

Lėšos bankuose ir finansų institucijose yra gautinos iš sandorio šalių, kurių reitingai yra ne žemesni kaip BBB pagal reitingų agentūrą Standard&Poor's , išskyrus 75 mln. litų, kurie yra gautini iš sandorio šalių, kurių reitingai nenustatomi.

18 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷		Bankas
	164 895 2011 m. sausio 1 d.	164 272
45 427	Vertybinių popierių įsigijimas	44 763
(159 199)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(158 876)
3 279	Palūkanų pajamos	3 253
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika
2 319	apdrausta	2 319
(3 810)	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	(3 810)
	52 911 2012 m. sausio 1 d.	51 921
54 114	Vertybinių popierių įsigijimas	54 114
(57 063)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(56 706)
2 332	Palūkanų pajamos	2 299
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika
3 840	apdrausta	3 840
4 766	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	4 766
	60 900 2012 m. gruodžio 31 d.	60 234

Didžiausią Vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė šešiems mėnesiams, vieniems metams ar ilgesniam laikui.

19 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
1 260	919	Prekybinis finansinis turtas – nuosavyb÷s vertybiniai popieriai	1 260	919
143 050	27 457	Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai	143 050	27 457
507 293	41 505	Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ (pirminis pripažinimas)	464 234	-
651 603	69 881	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷	608 544	28 376

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas), yra SEB banko patronuojamos įmonės UAB SEB Venture capital investicijos į asocijuotas įmones bei banko investicijos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius. Pirminio pripažinimo metu jis priskiriamas turtui, kurio į pelno (nuostolio) ataskaitą traukiama tikroji vertė , nes šios investicijos yra valdomos ir jų rezultatai yra vertinami pagal tikrąją/rinkos vertę kaip nustatyta investavimo strategijoje. UAB SEB Venture capital verslo tikslas –pelnas iš investicijų rinkos vertės padidėjimo trumpu ar vidutiniu laikotarpiu.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

19 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTöS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ (TĘSINYS)

Lentelėje nurodyta finansinio turto, įtraukiamo į apskaitą tikrąja verte, dinamika.

Grup÷		Bankas
	29 325 2011 m. sausio 1 d.	-
12 473	Vertybinių popierių įsigijimas	-
-	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)	-
(293)	ataskaitoje	-
	41 505 2012 m. sausio 1 d.	-
462 429 -	Vertybinių popierių įsigijimas Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	460 754 -
3 359	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	3 480
	507 293 2012 m. gruodžio 31 d.	464 234

Finansinio turto, traukiamo į apskaitą tikrąja verte, perkainavimo rezultatas pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas eilutėje Grynieji nuostoliai už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Toliau pateikiami 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d.prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal Standard & Poor's ar atitinkamos agentūros duomenis:

Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s skolos vertybiniai

popieriai

	2012	2011
BBB	607 284	27 457
Iš viso	607 284	27 457

20 PASTABA IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti 3 pastabos l straipsnyje.

Sumos už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kurios yra 186 939 tūkst. litų, yra gautinos iš sandorių šalių, kurių vidaus rizikos grupės yra 7-14. Likusi už palūkanų normos ir valiutų palūkanų normos apsikeitimo sandorius gautina suma – 158 192 tūkst. litų, yra gautina iš patronuojančios bendrovės, kuri priklauso 2 vidaus rizikos grupei.

	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2012 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	126 386	130 338	757	3 929
Valiutos apsikeitimo sandoriai	854 768	854 768	498	1 405
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	3 122	3 122	35	35
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Būsimieji sandoriai	5 179	-	-	2
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 855 786	3 855 786	186 939	188 683
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, sudaryti norint sumažinti riziką
	403 978	403 978	-	42 093
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 063 339	4 063 339	158 192	132 970
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	332 657	332 657	1 984	1 984
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	157 966	157 966	5 790	5 786
Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	-	-	53	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity options )	27 919	27 919	953	949
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	9 831 100	9 829 873	355 201	377 836

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA IŠVESTINöS FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	182 629	179 584	11 080	187
Valiutos apsikeitimo sandoriai	834 447	834 447	1 103	8 684
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	2 173	2 173	61	62
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Būsimieji sandoriai	6 560	-	-	76
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 525 058	4 525 058	148 644	149 255
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, sudaryti norint sumažinti riziką	1 149 682	1 149 682	-	77 471
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 114 249	4 114 249	28 088	-
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	552 382	552 382	(3 020)	(3 020)
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su indeksais, sandorio dalis)	185 506	185 506	5 383	5 347
Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	-	-	82	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity options )	22 584	22 584	1 633	1 624
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	11 575 270	11 565 665	193 054	239 686

21 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS GRYNOJI VERTĖ

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
560		393 Lietuva	731 684	426 989
2 726		1 440 Rusija	2 726	1 440
1 617		2 625 Švedija	1 617	2 625
1 105		1 439 Baltarusija	1 105	1 439
406	2 977 JAE		406	2 977
256	-	Prancūzija	256	-
119		2 Vokietija	119	2
13		4 JAV	13	4
-		1 694 Portugalija	-	1 694
-		992 Azerbaidžanas	-	992
-		849 Didžioji Britanija	-	849
-		318 Čekijos Respublika	-	318
-		2 Liuksemburgas	-	2
-		2 Kanada	-	2
-	-	Kroatija	-	-
-	-	Danija	-	-
-	-	Pietų Afrika	-	-
6 802		12 737 Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	737 926	439 333
-		(31) Nuostoliai d÷l vert÷s sumaž÷jimo	-	(31)
6 802	12 706	Kreditų kredito įstaigoms ir finansų	737 926	439 302
		institucijoms grynoji vert÷

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms skirstymas pagal šalis:

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms yra suteikta be užstato. 2012 m. gruodžio 31 d. individualiai vertinamų nuvertėjusių paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms nebuvo 2011 m. gruodžio 31 d. tokių paskolų buvo 284 tūkst. litų (nuvertėjusios paskolos sukauptų palūkanų neturėjo). 2012 m. gruodžio 31 d 3 tūkst litų paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms buvo uždelstos 8 – 30 dienų . 2011 m. gruodžio 31 d -2 625 tūkst. litų paskolų buvo uždelsta iki 7 dienų, 2 tūkst. litų paskolų buvo uždelsta 8 – 30 dienų.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Šioje lentelėje pateikiama paskolų kreditų ir finansų institucijoms grynosios vertės analizė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. pagal reitingų agentūros Standard & Poor's ar analogiškus reitingus:

	2012	2011
AAA		154
AA-		696
A+	1 736	2 628
A	259	319
A-		1 269
BBB+	1 093	1 707
BBB	1
BB	1 632	4 125
B-	1 105	1 340
CCC+		99
Nenustatytas reitingas	976	369
	6 802	12 706

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnoja-mojo
2012 m. gruodžio 31 d.	Viešasis sektorius	turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju turtu	-	1 885 238	1 257 046	5 430 724	590 104	9 163 112
Užtikrinti ind÷liais ir vertybiniais popieriais	205	85 113	93 591	11 148	19 366	209 423
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų garantijomis	-	2 347	73 115	80	-	75 542
Užtikrinti gautinomis sumomis ir debitorių skolomis	6 391	739 820	1 199 978	4 230	1 718	1 952 137
Užtikrinti atsargomis ir įrenginiais	354	5 955	685 146	6	9	691 470
Užtikrinti kitu užstatu	193	421 434	1 024 356	709 850	39 853	2 195 686
Kreditai be užtikrinimo priemonių	436 097	52 647	1 580 484	62 278	272 608	2 404 114
Iš viso kreditų klientams	443 240	3 192 554	5 913 716	6 218 316	923 658	16 691 484
2011 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju turtu	-	1 670 065	1 139 153	5 526 938	643 617	8 979 773
Užtikrinti ind÷liais ir vertybiniais popieriais	-	116 135	88 641	13 029	39 937	257 742
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų garantijomis	-	2 628	77 811	91	-	80 530
Užtikrinti gautinomis sumomis ir debitorių skolomis	8 329	1 324 880	1 379 014	3 967	4 267	2 720 457
Užtikrinti atsargomis ir įrenginiais	412	4 939	560 384	7	9	565 751
Užtikrinti kitu užstatu	-	511 949	799 489	767 024	38 374	2 116 836
Kreditai be užtikrinimo priemonių	446 859	98 686	1 250 450	57 807	311 227	2 165 029
Iš viso kreditų klientams	455 600	3 729 282	5 294 942	6 368 863	1 037 431	16 886 118

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vertė lentelėje paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei. 2012 m. gruodžio 31 d. paskolų su kintama palūkanų norma dalis viršijo 72,12 proc. banko paskolų portfelio sumos (2011 m. – 70,79 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių vertė 6 157 tūkst. litų (iš jų 49 tūkst. litų sukauptų palūkanų), o vertybinių popierių vertė yra 10 236 tūkst. litų (2011 m. – 14 965 tūkst. litų ir 23 825 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavybės vertybiniai popieriai (5 136 tūkst. litų), fondai (747 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (2 383 tūkst. litų), obligacijos (1 970 tūkst. litų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

	2012	2011
Neuždelsti ir vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 703 193	1 904 633
Kiti verslo klientai	5 231 638	4 469 140
Viešasis sektorius	440 894	438 330
Būsto kreditai	5 537 161	5 635 993
Fiziniai asmenys	704 829	788 023
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	13 617 715	13 236 119
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	223 641	262 759
Kiti verslo klientai	217 318	254 553
Viešasis sektorius	2 346	17 270
Būsto kreditai	665 060	716 444
Fiziniai asmenys	191 706	220 641
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	1 300 071	1 471 667
Individualiai vertinami kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 265 720	1 561 890
Kiti verslo klientai	464 760	571 249
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	16 095	16 426
Fiziniai asmenys	27 123	28 767
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	1 773 698	2 178 332
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	3 192 554	3 729 282
Kiti verslo klientai	5 913 716	5 294 942
Viešasis sektorius	443 240	455 600
Būsto kreditai	6 218 316	6 368 863
Fiziniai asmenys	923 658	1 037 431
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	16 691 484	16 886 118
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(470 368)	(607 212)
Kiti verslo klientai	(217 639)	(284 681)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai Fiziniai asmenys	(241 627)	(220 136)
	(92 930)	(95 657)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(1 022 564)	(1 207 686)
Iš viso kreditų klientams grynoji vert÷	15 668 920	15 678 432

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Individualiai vertinamų kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2011 m. ir 2010 m. gruodžio 31 d.:

	2012	2011
Individualiai vertinami kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 265 720	1 561 890
Kiti verslo klientai	464 760	571 249
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	16 095	16 426
Fiziniai asmenys	27 123	28 767
Iš viso individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	1 773 698	2 178 332
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios individualiai vertinamų kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(444 963)	(576 547)
Kiti verslo klientai	(188 361)	(249 932)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(12 177)	(11 645)
Fiziniai asmenys	(11 309)	(10 824)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios individualiai vertinamų kreditų vert÷s	(656 810)	(848 948)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

		Nekilnojamojo turto
	Viešasis sektorius	valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	2 729	31 196	643 281	-	-	677 206
8 rizikos grup÷	152 341	148 042	874 914	-	-	1 175 297
9 rizikos grup÷	148 439	198 162	1 352 118	-	-	1 698 719
10 rizikos grup÷	26 089	501 924	1 154 481	-	-	1 682 494
11 rizikos grup÷	590	252 875	456 450	-	-	709 915
12 rizikos grup÷	110 706	339 856	193 126	-	-	643 688
13–16 rizikos grup÷s	-	227 025	395 171	-	-	622 196
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	4 113	162 097	5 537 161	704 829	6 408 200
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	440 894	1 703 193	5 231 638	5 537 161	704 829	13 617 715
2011 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	6 586	32 014	414 928	-	-	453 528
8 rizikos grup÷	236 218	260 692	665 424	-	-	1 162 334
9 rizikos grup÷	186 232	139 788	1 144 277	-	-	1 470 297
10 rizikos grup÷	2 711	302 658	1 112 910	-	-	1 418 279
11 rizikos grup÷	6 583	427 422	395 255	-	-	829 260
12 rizikos grup÷	-	471 544	165 715	-	-	637 259
13–16 rizikos grup÷s	-	265 468	401 133	-	-	666 601
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	5 047	169 498	5 635 993	788 023	6 598 561
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	438 330	1 904 633	4 469 140	5 635 993	788 023	13 236 119

Šioje lentelėje pateikiama mažmeninių skolininkų paskolų kokybė, atsižvelgus į paskirstymą pagal jų rizikos grupes, kur grupė A parodo žemiausią riziką:

	2012	2011
A	4 852 071	5 175 967
B	522 964	482 149
C	226 937	212 749
D	520 726	472 407
E	281 776	248 813
Nenustatytas reitingas	3 726	6 476
	6 408 200	6 598 561

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB SEB Venture Capital suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 11 642 tūkst. litų (2011 m. – 10 694 tūkst. litų). Rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnojamo turto
	Viešasis sektorius	valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	854	23 923	65 840	98 309	14 163	203 089
Uždelsti 8–30 dienų	1 492	29 921	51 579	119 734	18 683	221 409
Uždelsti 31–60 dienų	-	35 006	40 175	65 033	8 608	148 822
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	134 791	59 724	381 984	150 252	726 751
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	2 346	223 641	217 318	665 060	191 706	1 300 071
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	218 464	117 364	578 304	108 408	1 022 540
2011 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	13 308	49 627	75 870	114 891	18 382	272 078
Uždelsti 8–30 dienų	3 962	3 402	74 319	125 384	25 358	232 425
Uždelsti 31–60 dienų	-	25 500	8 553	76 423	13 656	124 132
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	184 230	95 811	399 746	163 245	843 032
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	17 270	262 759	254 553	716 444	220 641	1 471 667
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	261 565	127 725	642 229	127 814	1 159 333

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2012 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2013 m. sausio mėn., buvo 173 170 tūkst. litų (2011 m. – 219 328 tūkst. litų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – visi kreditai 2012 metais, nekilnojamojo turto valdymo sektorius – visi kreditai 2012 metais (2011 m. – 44 818 tūkst. litų), kiti verslo klientai – 57 314 tūkst. litų (2011 m. – 55 549 tūkst. litų), būsto kreditai – 79 174 tūkst. litų (2011 m. - 92 623 tūkst. litų), kiti fiziniai asmenys – 11 905 tūkst. litų (2011 m. - 13 030 tūkst. litų).

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnojamo turto
	Viešasis sektorius	valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	1 265 720	464 760	16 095	27 123	1 773 698
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	765 875	225 692	3 917	12 745	1 008 229
2011 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	1 561 890	571 249	16 426	28 767	2 178 332
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	917 653	280 559	4 773	14 727	1 217 712

Grupė ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
	Bendra gautina lizingo suma
528 339 675 996	Per vienus metus	-	-
969 659 982 417	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
236 471 357 093	V÷liau negu po penkerių metų	-	-
1 734 469 2 015 506	Iš viso bendra gautina lizingo suma	-	-
	Neuždirbtos lizingo pajamos
(35 267)	(56 422) Per vienus metus	-	-
(53 055)	(90 478) Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
(9 523)	(24 904) V÷liau negu po penkerių metų	-	-
(97 845) (171 804)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	-	-
	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų
(133 865) (170 216)	sumaž÷jusios vert÷s	-	-
1 502 759	1 673 486 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

2012 m. gruodžio 31 d. negarantuota likutinė vertė buvo 479 tūkst. litų (2011 m. – 479 tūkst. litų).

2012 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 88,49 proc. lizingo portfelio (2011 m. – 89,22 proc.).

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2012 ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Neuždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
1 152 210	1 302 022	Verslo klientai	-	-
49 354	66 048	Fiziniai asmenys	-	-
13 448	15 836	Kiti	-	-
1 215 012		1 383 906 Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Uždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
136 465	85 524	Verslo klientai	-	-
4 767	6 735	Fiziniai asmenys	-	-
11	86	Kiti	-	-
141 243		92 345 Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Vert÷ sumaž÷jusi
277 864	364 951	Verslo klientai	-	-
2 505	2 500	Fiziniai asmenys	-	-
-	-	Kiti	-	-
280 369	367 451	Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷
		sumaž÷jusi	-	-
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
1 566 539	1 752 497	Verslo klientai	-	-
56 626	75 283	Fiziniai asmenys	-	-
13 459	15 922	Kiti	-	-
1 636 624	1 843 702	Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų
		kategorijas	-	-
		Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų
(130 846)		(167 034) Verslo klientai	-	-
(3 019)	(3 182)	Fiziniai asmenys	-	-
-	-	Kiti	-	-
(133 865)	(170 216)	Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios gautinų
		lizingo įmokų vert÷s	-	-
1 502 759		1 673 486 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grupės riziką naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	10 772	-	10 670	21 442
8 rizikos grup÷	54 904	-	1 164	56 068
9 rizikos grup÷	224 646	-	-	224 646
10 rizikos grup÷	416 249	-	575	416 824
11 rizikos grup÷	193 646	-	609	194 255
12 rizikos grup÷	71 196	-	200	71 396
13–16 rizikos grup÷s	67 382	-	213	67 595
Homogenin÷s grup÷s	113 415	49 354	17	162 786
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 152 210	49 354	13 448	1 215 012
2011 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	5 089	-	12 340	17 429
8 rizikos grup÷	59 215	-	652	59 867
9 rizikos grup÷	167 720	-	-	167 720
10 rizikos grup÷	423 837	530	757	425 124
11 rizikos grup÷	224 885	685	860	226 430
12 rizikos grup÷	141 201	526	657	142 384
13–16 rizikos grup÷s	133 277	996	44	134 317
Homogenin÷s grup÷s	146 798	63 311	526	210 635
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 302 022	66 048	15 836	1 383 906

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d. Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	72 694	3 067	11	75 772
Uždelsti 31–60 dienų	47 959	885	-	48 844
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	15 812	815	-	16 627
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	136 465	4 767	11	141 243
Įkeisto turto tikroji vert÷	87 447	5 693	-	93 140
2011 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	36 624	3 281	86	39 991
Uždelsti 31–60 dienų	15 318	855	-	16 173
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	33 582	2 599	-	36 181
Iš viso uždelstų, bet vert÷
nesumaž÷jusi	85 524	6 735	86	92 345
Įkeisto turto tikroji vert÷	102 674	8 085	103	110 862

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jo	277 864	2 505	-	280 369
Įkeisto turto tikroji vert÷	249 870	3 030	16	252 916
2011 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jo	364 951	2 500	-	367 451
Įkeisto turto tikroji vert÷	231 977	-	-	231 977

Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gavėjo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo ir įkeičiamo turto rūšis pateiktas šioje lentelėje:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2012 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	458 724	30	202	458 956
Nekilnojamasis turtas	514 859	5 055	188	520 102
Lengvieji automobiliai	250 185	51 437	13 069	314 691
Gamybos įrenginiai	237 680	-	-	237 680
Prekybos įranga	2 666	-	-	2 666
Statybos įrenginiai	40 001	1	-	40 002
Žem÷s ūkio įrenginiai	16 644	36	-	16 680
Biuro įranga	4 390	-	-	4 390
Medicinos įranga	1 535	67	-	1 602
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	37 476	-	-	37 476
Vandens transporto priemon÷s	99	-	-	99
Kitas turtas	2 280	-	-	2 280
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal	1 566 539	56 626	13 459	1 636 624
lizingu įgyjamo turto kategoriją
2011 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	511 356	93	297	511 746
Nekilnojamasis turtas	599 770	6 516	263	606 549
Lengvieji automobiliai	241 404	68 399	15 323	325 126
Gamybos įrenginiai	286 646	17	-	286 663
Prekybos įranga	4 008	-	-	4 008
Statybos įrenginiai	43 688	1	-	43 689
Žem÷s ūkio įrenginiai	12 101	160	-	12 261
Biuro įranga	4 077	-	-	4 077
Medicinos įranga	3 502	97	30	3 629
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	42 480	-	-	42 480
Vandens transporto priemon÷s	90	-	-	90
Kitas turtas	3 375	-	9	3 384
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal	1 752 497	75 283	15 922	1 843 702
lizingu įgyjamo turto kategoriją

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2012 m. gruodžio 31 d. šio turto balansinė vertė buvo 386 010 tūkst. litų. Tikroji vertė atskleista Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo, finansinės rizikos valdymo ir tikrosios vertės atskleidimo dalyje Tikroji vertė.

Jei 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2012 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 5,6 mln. litų (2011 m. – 30 mln. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 2,5 mln. litų (2011 m. – 0,5 mln. litų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
200 -		Parduoti laikomi vertybiniai popieriai: 200 AB "Panev÷žio energija" 176 SEB nuosavyb÷s fondas, Ukraina	200 -	200 176
200	376	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	200	376

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

	Grup÷				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
1 276	13 832	1 629 290	2011 m. sausio 1 d.	1 276	13 832	1 629 290
		-	Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos			-
14	316		kurso įtakos	14	316
	- 3	-	Vertybinių popierių įsigijimas	3	-	-
	- -	-	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	-
	- -	500	Palūkanų pajamos	-	-	500
		(41 530)	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(41 530)
	- -		ataskaitoje	-	-
(526)			Perkainojimo rezervo pokytis	(526)	-	-
(390)	-	-	Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas	(390)	-	-
376	14 148	1 588 260	2012 m. sausio 1 d.	376	14 148	1 588 260
(17)	(336)	-	Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos kurso įtakos	(17)	(336)	-
	- -	-	Vertybinių popierių įsigijimas	-	-	-
(425)	-	(1 221 029)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(425)	-	(1 221 029)
	- -	35 098	Palūkanų pajamos	-	-	35 098
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(16 319)
(153)	-	(16 319)	ataskaitoje	(153)	-
419	-	-	Perkainojimo rezervo pokytis	419	-	-
-			Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas	-
200	13 812		386 010 2012 m. gruodžio 31 d.	200	13 812	386 010

2012 ir 2011 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

Aukščiau lentelėje pateiktų paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė yra apdrausta kaip nurodyta 3(l) pastaboje. Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje "grynieji nuostoliai už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių operacijas" pripažintos 16 319 tūkst. litų (2011: 41 530 tūkst. litų) sumos susiję su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriu (žr. 10 pastabą).).

Šioje lentelėje pateikiama banko investicinių vertybinių popierių, į apskaitą traukiamų kaip laikomų iki išpirkimo, bei paskolų ir gautinų sumų kredito kokybės analizė pagal reitingų agentūros Standard & Poor's ar analogiškus reitingus

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

2012 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
A	13 812
BBB		386 010
	13 812	386 010

2011 metų gruodžio 31 d.

	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
BBB+	14 148
BBB		1 588 260
	14 148	1 588 260

25 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
	Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal savikainos metodą:
- -	UAB SEB Venture Capital	25 000	25 000
- -	UAB SEB investicijų valdymas	9 900	9 900
- -	AB SEB lizingas	273 000	190 000
- -	Iš viso investicijų į nuosavyb÷s vertybinius popierius	307 900	224 900

AB SEB lizingas verčiasi lizingo veikla. Bankas valdo 100 proc. AB SEB lizingas, kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduotos grupės finansinėse ataskaitose, akcijų.

AB SEB lizingas nuolat patiriant nuostolių, buvo atliekami investicijų į šią patronuojamą įmonę vertės sumažėjimo testai. 2009 metų gruodžio mėnesį šios patronuojamosios įmonės grynasis turtas buvo neigiamas, todėl visa šios investicijos vertė buvo nurašyta registruojant nuostolius. Sekančių metų pabaigoje atlikti vertės sumažėjimo testai parodė, kad reikia atkurti dalį nurašytos vertės Šios patronuojamosios įmonės vertės sumažėjimo testas, atliktas 2012 metais, parodė, kad investicijos atsiperkamoji vertė yra 273 000 tūkst. litų Atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota taikant naudojimo vertės metodą. Apskaičiuojant naudota diskonto norma buvo 11.3 proc. (išsamesnės informacijos žr. 3 pastabą "Svarbūs vadovybės sprendimai"). Taigi, 2012 metais anksčiau registruotas nuostolis dėl vertės sumažėjimo buvo panaikintas 83 000 tūkst. litų suma.

.

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES (TĘSINYS)

Investicijos į AB SEB lizingas vertės pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

	Investicija į AB SEB
	lizingas
2008 m. gruodžio 31 d.
Investicijos vert÷	10 000
Kapitalizuoti kreditai nuostoliams dengti 2009 metais	165 105
Vert÷s sumaž÷jimas per 2009 metus	(175 105)
2009 m. gruodžio 31 d.
Investicijos vert÷	175 105
Vert÷s sumaž÷jimas	(175 105)
Grynoji investicijos vert÷	-
Kapitalizuoti kreditai nuostoliams dengti 2010 metais	533 529
Vert÷s sumaž÷jimas per 2010 metus	(450 529)
2010 m. gruodžio 31 d.
Investicijos vert÷	708 634
Vert÷s sumaž÷jimas	(625 634)
Grynoji investicijos vert÷	83 000
Sumaž÷jusios vert÷s atstatymas 2011 metais	107 000
2011 m. gruodžio 31 d.
Investicijos vert÷	708 634
Vert÷s sumaž÷jimas	(518 634)
Grynoji investicijos vert÷	190 000
Sumaž÷jusios vert÷s atstatymas 2012 metais	83 000
2012 m. gruodžio 31 d.
Investicijos vert÷	708 634
Vert÷s sumaž÷jimas	(435 634)
Grynoji investicijos vert÷	273 000

UAB SEB Venture Capital yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu.

UAB SEB investicijų valdymas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas.

Su audituotomis patronuojamųjų įmonių finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti banke ir atitinkamose patronuojamosiose įmonėse.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2012 m. ir 2011 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

Grup÷		Bankas
Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria-lusis turtas		Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria-lusis turtas
	Įsigijimo vert÷
273 680	2010 m. gruodžio 31 d.	272 332
12 262	Įsigytas turtas	12 054
(6 897)	Perleistas ir nurašytas turtas	(6 897)
279 045	2011 m. gruodžio 31 d.	277 489
	Sukaupta amortizacija
124 947	2010 m. gruodžio 31 d.	123 778
21 273	Apskaičiuota metų amortizacija	21 126
(145)	Perleisto ir nurašyto turto Transfer to disposable group classified as	(145)
146 075	2011 m. gruodžio 31 d.	144 759
	Įsigijimo vert÷
279 045	2011 m. gruodžio 31 d.	277 489
4 432	Įsigytas turtas	4 194
(122 601)	Perleistas ir nurašytas turtas	(122 444)
160 876	2012 m. gruodžio 31 d.	159 239
	Sukaupta amortizacija
146 075	2011 m. gruodžio 31 d.	144 759
20 573	Apskaičiuota metų amortizacija	20 528
(64 032)	Perleisto ir nurašyto turto	(63 875)
102 616	2012 m. gruodžio 31 d.	101 412
	Likutin÷ vert÷
132 970	2011 m. gruodžio 31 d.	132 730
58 260	2012 m. gruodžio 31 d.	57 827

2010 m. bankas sėkmingai įdiegė ir pradėjo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vertė buvo 219 638 tūkst. litų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

Atliekant Banko investicijų metinę inventorizaciją buvo identifikuota, kad dalis šios sistemos jau nebenaudojama dėl jos dalies optimizavimo/pakeitimo. Todėl buvo priimtas sprendimas nurašyti nenaudojamą banko pagrindinės informacinės sistemos dalį, kurios likutinė vertė 58,5 mln. litų, į nuostolius. Po dalinio nurašymo šios sistemos likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 47 941 tūkst. litų (2011 – 125 657 litų). Naudingo tarnavimo laikotarpis peržiūrėtas nebuvo.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grup÷
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷ 2010 m. gruodžio 31 d. Įsigytas turtas Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti 2011 m. gruodžio 31 d.	11 636 - - 11 636	97 501 3 256 (3 812) (54) 96 891	50 957 1 592 (842) (254) 51 453	160 094 4 848 (4 654) (308) 159 980
Sukauptas nusid÷v÷jimas 2010 m. gruodžio 31 d. Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti 2011 m. gruodžio 31 d.	6 355 1 281 7 636	69 529 10 239 (3 782) (27) 75 959	38 206 5 578 (460) (60) 43 264	114 090 17 098 (4 242) (87) 126 859
Įsigijimo vert÷ Įsigytas turtas Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti 2012 m. gruodžio 31 d.	- (3 597) - 8 039	2 002 (6 284) 92 609	359 (8 650) 43 162	2 361 (18 531) - 143 810
Sukauptas nusid÷v÷jimas Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti 2012 m. gruodžio 31 d.	1 172 (3 520) 5 288	7 653 (6 263) 77 349	3 491 (8 227) 38 528	12 316 (18 010) - 121 165
Likutin÷ vert÷ 2011 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 31 d.	4 000 2 751	20 932 15 260	8 189 4 634	33 121 22 645

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2010 m. gruodžio 31 d.	11 636	96 875	49 956	158 467
Įsigytas turtas	-	3 237	681	3 918
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	-	(3 653)	(279)	(3 932)
2011 m. gruodžio 31 d.	11 636	96 459	50 358	158 453
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2010 m. gruodžio 31 d.	6 355	69 104	37 719	113 178
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 281	10 162	5 369	16 812
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	-	(3 632)	(262)	(3 894)
2011 m. gruodžio 31 d.	7 636	75 634	42 826	126 096
Įsigijimo vert÷
Įsigytas turtas	-	1 982	347	2 329
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(3 597)	(6 155)	(8 414)	(18 166)
2012 m. gruodžio 31 d.	8 039	92 286	42 291	142 616
Sukauptas nusid÷v÷jimas
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 172	7 587	3 296	12 055
Perleisto, perklasifikuoto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(3 520)	(6 135)	(8 007)	(17 662)
2012 m. gruodžio 31 d.	5 288	77 086	38 115	120 489
Likutin÷ vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	4 000	20 825	7 532	32 357
2012 m. gruodžio 31 d.	2 751	15 200	4 176	22 127

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA IŠNUOMOTAS TURTAS

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grupės išnuomotą turtą sudarė:

		Grup÷
	Transporto		Iš viso išnuomoto
	priemon÷s	Biuro įranga ir kita	turto
Įsigijimo vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	2 338	197	2 535
Įsigytas turtas			-
Perleistas ir nurašytas turtas	(1 868)	(1 194)	(3 062)
Turto vert÷, perklasifikuota iš / į lizingo portfelį		1 390	1 390
2012 m. gruodžio 31 d.	470	393	863
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2011 m. gruodžio 31 d.	1 678	16	1 694
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	339	257	596
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(1 585)	(217)	(1 802)
Nusid÷v÷jimas, perklasifikuotas iš / į lizingo portfelį	-	-	-
2012 m. gruodžio 31 d.	432	56	488
Likutin÷ vert÷
2011 m. gruodžio 31 d.	660	181	841
2012 m. gruodžio 31 d.	38	337	375

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 29 INVESTICINIS TURTAS

2012 m. ir 2011m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grup÷		Bankas
	Įsigijimo vert÷
63 723	2011 m. gruodžio 31 d.	1 599
2 256	Perimtas/Įsigytas turtas	-
-	Perklasifikuotas turtas iš kitų turto grupių	-
(40 593)	Perleistas ir nurašytas turtas	(85)
	25 386 2012 m. gruodžio 31 d.	1 514
	Sukauptas nusid÷v÷jimas
1 231	2011 m. gruodžio 31 d.	128
775	Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	61
(1 141)	Perleistas ir nurašytas turtas	(7)
	865 2012 m. gruodžio 31 d.	182
	Vert÷s sumaž÷jimas
21 790	2011 m. gruodžio 31 d.	-
1 443	Vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	-
(14 071)	Perleisto turto vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	-
1 127	Perimto turto vert÷s sumaž÷jimas	-
	10 289 2012 m. gruodžio 31 d.	-
	Likutin÷ vert÷
	40 702 2011 m. gruodžio 31 d.	1 471
	14 232 2012 m. gruodžio 31 d.	1 332

Investicinio turto tikroji rinkos vertė buvo nustatyta vadovaujantis SEB grupės patvirtintais tvarkos nuostatais. Nekilnojamojo turto vertinimą atliko SEB banko Verslo klientų ir sektorių analizės departamento specialistai, taikydami diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelį. Investicinio turto tikroji rinkos vertė iš esmės nesiskiria nuo jo 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. apskaitinės vertės.

Didžiausią dalį grupės investicinio turto sudarė AB SEB lizingas perimtas turtas (žemė ir pastatai).

30 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Kitas finansinis turtas
1 164		171 Išankstin÷s įmokos už nuomojamą turtą	-	-
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
76 377	111 640	sąskaitų	76 377	111 640
407	737	Sumos iki atsiskaitymo	407	737
4 862		5 464 Sukauptų pajamų vert÷	5 111	5 005
226		658 Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vert÷	-	-
808		1 219 Kito finansinio turto grynoji vert÷	808	1 219
83 844		119 889 Iš viso kito finansinio turto	82 703	118 601
		Kitas nefinansinis turtas
2 285		93 Dar neperleistas nuomininkams turtas	-	-
15 755		14 464 Būsimų laikotarpių išlaidos	15 524	14 252
649		1 335 Gautini mokesčiai	10	78
11 309		11 609 Kito turto grynoji vert÷	9 038	10 208
29 998		27 501 Iš viso kito nefinansinio turto	24 572	24 538
113 842		147 390 Iš viso kito turto grynosios vert÷s	107 275	143 139

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

31 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
2 500 908		3 879 536 Skola, grąžintina per vienus metus	2 099 239	3 335 064
4 692 236		6 256 145 Skola, grąžintina po vienų metų	4 692 236	5 841 809
7 193 144		10 135 681 Iš viso skolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	6 791 475	9 176 873

32 PASTABA KLIENTŲ INDĖLIAI

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
8 575 501	7 922 423 Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	8 575 639	7 928 418
3 718 897	4 090 920 Per vienus metus grąžintini terminuotieji ind÷liai	3 718 897	4 090 920
98 854	139 656 Po vienų metų grąžintini terminuotieji ind÷liai	98 854	139 656
12 393 252	12 152 999 Iš viso klientų ind÷lių	12 393 390	12 158 994
Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
4 887 045	4 643 460 Juridinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	4 887 183	4 649 455
7 506 207	7 509 539 Fizinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	7 506 207	7 509 539
12 393 252	12 152 999 Iš viso klientų ind÷lių	12 393 390	12 158 994

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita ES šalies valiuta, sumos.

33 PASTABA SUBORDINUOTOS PASKOLOS

	Grup÷			Palūkanų		Bankas
2012		2011		norma (proc.)	2012	2011
	-	86 491	25 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2015 m.	EURIBOR+2,3%	-	86 491
	-	157 727	45 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2017 m.	EURIBOR+0,75%	-	157 727
	-		244 218 Iš viso subordinuotų paskolų		-	244 218

Subordinuotos paskolos gautos iš patronuojančio banko. Jokių ypatingų sąlygų į sutartis nėra įtraukta.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

34 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷				Palūkanų norma (proc.)	Bankas
2012	2011		2012	2011	2012	2011
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
-	1 026	2008 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-		1 026
		2009 m. nauji išleisti skolos
-	40 659	vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-		40 659
20 997	20 450	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	20 997	20 450
		2010 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
-	8 947	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-		8 947
80 614	78 527	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	80 614	78 527
20 753	20 340	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	20 753	20 340
347 170	347 737	neterminuoti subordinuoti skolos lakštai	4,691	5,958	347 170	347 737
		2011 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
10 482	10 201	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	10 482	10 201
29 765	28 855	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	29 765	28 855
1 396	1 366	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	-	1 396	1 366
4 091	3 939	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	-	4 091	3 939
3 657	3 551	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	-	3 657	3 551
		2012 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
16 828	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	16 828	-
1 872	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	1 872	-
10 889	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2015 m.)	-	-	10 889	-
5 633	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2016 m.)	-	-	5 633	-
6 869	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2017 m.)	-	-	6 869	-
561 016		565 598 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių			561 016	565 598

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINIAI

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
	Kiti finansiniai įsipareigojimai
9 398	11 836 Sumos iki atsiskaitymo	9 398	11 836
	VĮ "Ind÷lių ir investicijų draudimas" l÷šos banko "Snoras" ind÷lių
64 749	762 617 kompensavimui	64 749	762 617
4 544	5 077 Išankstin÷s įmokos už lizingą	-	-
5 466	Mok÷tinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu 5 884	-	-
	Banko atliktų pervedimų sumos, nepervesto į klientų
-	sąskaitas 72 803	-	72 803
6 154	8 529 Atid÷jiniai nebalansiniams įsipareigojimams	6 154	8 529
16 880	23 078 Faktoringo mok÷tinos sumos	16 880	23 078
1 811	1 841 Kiti finansiniai įsipareigojimai	1 811	1 841
109 002	891 665 Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	98 992	880 704
	Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
2 424	2 993 Sukaupti mokesčiai	1 192	2 290
19 005	19 416 Sukauptas atostogų rezervas	18 461	18 942
8 138	8 083 Išankstin÷s įmokos už nuomą	-	-
6 840	15 015 Kiti įsipareigojimai	6 739	14 799
36 407	45 507 Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	26 392	36 031
145 409	937 172 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atid÷jinių	125 384	916 735

Ketvirtą 2011 metų ketvirtį žlugus bankui Snoras, valstybinė įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pasirinko SEB banką draudimo išmokoms mokėti banko Snoras indėlininkams – privatiems asmenims ir Vilniaus apskrities įmonėms. 64 749 tūkst. litų (2011 m. - 762 617 tūkst. litų) yra lėšos, gautos iš valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, tačiau dar neišmokėtos banko Snoras indėlininkams.

Bankas suformavo atidėjinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjinių vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grup÷				Bankas
	2012	2011		2012	2011
			Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
	59 730	35 005	Sukauptos sąnaudos	57 699	32 648
			Būsimų laikotarpių nefinansiniai įsipareigojimai
	1 451	1 011	Būsimų laikotarpių pajamos	1 451	1 011
	61 181		36 016 Iš viso sukauptų sąnaudų ir būsimų laikotarpių pajamų	59 150	33 659

36 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 67 litai (2011 m. – 67 litai). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Švedijos Karalystėje registruotai Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2011 m. – 2 200 tūkst. litų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 2 200 tūkst. litų (2011 m. buvo 2 200 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 236 737 tūkst. litų (2011 m. – 191 184 tūkst. litų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 239 612 tūkst. litų (2010 m. – 194 708 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2012 metais yra pateikiamas lentelėje toliau:

	Grup÷	Bankas
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (18 pastaba)	4 766	4 766
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
amortizacija	1 450	1 450
Nuosavyb÷s vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo
rezerve (24 pastaba)	419	419
Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (14 pastaba)	(995)	(995)
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
išskaičiavus atid÷tus mokesčius einamaisiais metais	5 639	5 639

2012 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2011 m. - 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mokėjimo akcijomis rezervas sudaro 4 794 tūkst. litų (2011 m. 3 159 tūkst. litų), kuris bus išmokėtas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas tris metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A Klases) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

Grupė taip pat įgyvendina specialias ilgalaikes akcijų programas, skirtas tikslinėms darbuotojų grupėms, sudarytoms, atsižvelgiant į jų pasiektus individualius veiklos rezultatus. Šių programų tikslas – atlyginti aukštas pareigas užimantiems vadovams ir svarbiems darbuotojams bei skatinti darbuotojus tapti akcininkais, tokiu būdu derinant jų ir akcininkų interesus bei perspektyvas.

Grupės sąnaudos, susijusios su Taupomąja akcijų programa, 2012 metais buvo 1 635 tūkst litų (2011 metais – 1 651 tūkst. litų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Kitos administracinės išlaidos. Susijusios socialinio draudimo įmokų sąnaudos 2012 metais buvo 505 tūkst. litų (2011 metais – 511 tūkst. litų). Jos įtrauktos į pelno nuostolio ataskaitos eilutę Išlaidos personalui.

Grupė neturi įsipareigojimo apmokėti akcijas, suteiktas Taupomosios akcijų programos dalyviams, todėl aukščiau paminėtos sąnaudos yra įtraukiamos į nuosavą kapitalą.

2012 m. gruodžio 31 d. pagrindinių banko akcininkų sąrašas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)	15 441 423	100,00
Iš viso	15 441 423	100,00

37 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
39 770		35 893 Klientų pinigai	-	-
767 647	704 709	Klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai	-	-
1 703 602	1 474 512	Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų turtas	-	-
2 511 019		2 215 114 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB SEB investicijų valdymas. 2012 m. turto valdymo mokestis buvo 15 148 tūkst. litų (2011 m. – 13 894 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį Grynosios kitos pajamos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis turi įtakos likvidumo rizikai ir lėšoms, reikalingoms įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentelėje turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	443 393	-	-	-	-	-	443 393
Likučiai Lietuvos banke	1 002 933	-	-	-	-	-	1 002 933
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, apskaitomi tikrąją verte pelno (nuostolių) ataskaitoje ir gautinos sumos	283 091	127 750	104 285	240 716	297 686	1 260	1 054 788
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	2 705	3 293	9 071	126 367	213 765	-	355 201
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	2 666 596	1 140	23 657	277 435	436 027	-	3 404 855
Kreditų klientams grynoji vert÷	1 154 287	1 246 878	2 226 241	3 036 244	7 083 046	922 224	15 668 920
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	200	200
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	-	13 812	-	-	13 812
Investicijos į patronuojamąsias įmones	-	-	-	-	-	307 900	307 900
Ilgalaikis nematerialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	57 827	57 827
Ilgalaikis materialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	22 127	22 127
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	1 332	1 332
Kito turto grynoji vert÷	437	2	15	7	14	249 864	250 339
Iš viso turto	5 553 442	1 379 063	2 363 269	3 694 581	8 030 538	1 562 734	22 583 627
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	37	-	-	-	-	-	37
Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	1 525 081	124 035	450 123	2 860 317	1 831 919	-	6 791 475
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	12 636	4 134	9 917	122 198	228 951	-	377 836
Klientų ind÷liai	10 384 145	835 237	1 075 154	81 850	17 004	-	12 393 390
Subordinuotos paskolos	-	-	-	-	-	-	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	74 388	22 470	32 064	64 674	20 250	347 170	561 016
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	163 859	12 698	3 013	2 718	2 246	-	184 534
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	2 275 339	2 275 339
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	12 160 146	998 574	1 570 271	3 131 757	2 100 370	2 622 509	22 583 627
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(6 606 704)	380 489	792 998	562 824	5 930 168	(1 059 775)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(2 591 344) (9 198 048)	(147 373) 233 116	(88 926) 704 072	(39 010) 523 814	(8 607) 5 921 561	(7 505) (1 067 280)	(2 882 765) (2 882 765)

Banko likvidumo analizė 2011 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	6 886 965	2 543 493	2 530 141	3 197 292	8 535 353	1 784 329	25 477 573
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavyb÷s	12 165 657	1 966 879	2 269 169	5 193 148	1 393 205	2 489 515	25 477 573
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 028 219)	(92 386)	(109 383)	(173 341)	(7 167)	(803)	(2 411 299)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 306 911)	484 228	151 589	(2 169 197)	7 134 981	(705 989)	(2 411 299)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grupės likvidumo analizė 2012 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	443 393	-	-	-	-	-	443 393
Likučiai Lietuvos banke	1 002 933	-	-	-	-	-	1 002 933
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, apskaitomi tikrąją verte pelno (nuostolių) ataskaitoje ir
gautinos sumos	283 091	127 750	104 285	241 382	297 686	44 319	1 098 513
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	2 705	3 293	9 071	126 367	213 765	-	355 201
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷
Kreditų klientams grynoji vert÷	2 653 566	1 140	18 888	137	-	-	2 673 731
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 154 287	1 246 878	2 188 641	3 036 244	7 094 688	922 224	15 642 962
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	194 736 -	116 050 -	194 987 -	583 229 -	413 757 -	- 200	1 502 759 200
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	-	-	-	13 812	-	-	13 812
Ilgalaikis nematerialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	58 260	58 260
Ilgalaikis materialusis turtas (at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	23 020	23 020
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	14 232	14 232
Kito turto grynoji vert÷	14 878	14 666	92	50	14	298 826	328 526
Iš viso turto	5 749 589	1 509 777	2 515 964	4 001 221	8 019 910	1 361 081	23 157 542
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	37	-	-	-	-	-	37
Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	1 720 777	330 008	450 123	2 860 317	1 831 919	-	7 193 144
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	12 636	4 134	9 917	122 198	228 951	-	377 836
Klientų ind÷liai	10 376 229	843 015	1 075 154	81 850	17 004	-	12 393 252
Subordinuotos paskolos	-	-	-	-	-	-	-
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	74 388	22 470	32 064	64 674	20 250	347 170	561 016
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	175 990	15 995	5 033	7 401	2 246	1 241	207 906
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	2 424 351	2 424 351
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	12 360 057	1 215 622	1 572 291	3 136 440	2 100 370	2 772 762	23 157 542
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(6 610 468)	294 155	943 673	864 781	5 919 540	(1 411 681)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	(2 473 565)	(148 076)	(88 926)	(39 010)	(8 607)	(7 505)	(2 765 689)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(9 084 033)	146 079	854 747	825 771	5 910 933	(1 419 186)	(2 765 689)

Grupės likvidumo analizė 2011 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	7 075 354	2 708 643	2 587 742	3 771 499	8 781 758	1 717 165	26 642 161
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	12 087 655	1 976 111	2 892 864	5 612 212	1 393 205	2 680 114	26 642 161
Nebalansinių straipsnių visa suma	(1 944 667)	(97 868)	(110 393)	(173 341)	(7 167)	(802)	(2 334 238)
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(6 956 968)	634 664	(415 515)	(2 014 054)	7 381 386	(963 751)	(2 334 238)

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

		Grup÷	Bankas
	2012	2011	2012	2011
Likvidumo rodiklis	35,86%	46,8%	35,21%	46,12%

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų.

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. banko ir grupės likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

Atliekant likvidumo analizę, buvo naudojami sutartinių / faktinių pabaigos datų duomenys. Aktyvų/pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas likvidumo riziką, vertina tikėtinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, indėlių iki pareikalavimo atveju). Remiantis šiais duomenimis ir turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

39 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

• I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas
• II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas
• išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. jų nuosavo kapitalo; tikėtino nuostolio perviršis

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2012 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	2 280 242	2 086 431
II lygio kapitalas	418 934	386 885
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	73 654	41 605
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(243 520)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	17 795 925	16 678 463
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2012 m. gruodžio 31 d.	15,17%	13,37%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2012 m. gruodžio 31 d.	15,17%	13,37%

2011 m. gruodžio 31 d. banko ir finansinės grupės kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	1 729 262	1 626 127
II lygio kapitalas	597 044	556 941
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	44 596	4 493
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(165 768)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	17 113 800	15 590 963
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2011 m. gruodžio 31 d.	13,59%	12,94%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2011 m. gruodžio 31 d.	13,59%	12,94%

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2012 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
3 602 905	133,48	EUR	3,4528	3 314 510	148,65
(3 425)	0,13	JAV doleriai (USD)	2,606	(3 699)	0,16
4	-	Kanados doleriai (CAD)	2,6204	4	-
451	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,08588	451	0,02
		Estijos kronos (EEK)
845	0,03	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	161	-
(2 529)	(0,09)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(3 016)	(0,14)
5 954		0,22 Atvira ilgoji pozicija	N/A	6 715	0,30

2011 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷ Bankas

Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
2 457 283	105,63	EUR	3,4528	2 385 155	118,24
1 377	0,06	JAV doleriai (USD)	2,6694	1 106	0,05
(55)	-	Kanados doleriai (CAD)	2,6088	(55)	-
610	0,03	Rusijos rubliai (RUB) Estijos kronos (EEK)	0,08333	610	0,03
5 875	0,25	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	5 433	0,27
(383)	(0,02)	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(418)	(0,17)
7 862		0,34 Atvira ilgoji pozicija	N/A	7 149	0,35

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą. Užsienio valiutos rizika taip pat yra įvertinama naudojant VaR modelį (41 Pastaba).

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Šioje lentelėje nurodytas grupės palūkanų normos jautrumas, pajamingumo kreivei pasikeitus 1 p.p. (mln. LTL):

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2012	2011
Grynųjų palūkanų pajamų pokyčiui (ΔNII).	65.9	57.4
Akcininkų nuosavybės rinkos vertės pokyčiui (delta 1proc.)	53.1	24.5
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (bankas)	2.1	2.4
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (grupė)		2.4

Dėl per metus pakitusios indėlių struktūros, sumažėjusio terminuotų indėlių portfelio, padidėjo banko pajamų jautrumas palūkanų normoms. Dėl iš naujo nustatytų paskolų portfelio palūkanų padidėjo akcininkų nuosavybės vertės jautrumas palūkanų normos svyravimams.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. litų:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
20 452	12 082	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	19 784	12 043
4 316	8 556	Kredito rizikos intervalo svyravimai (autonomiškai)	4 316	8 556
18	63	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	18	63
120	233	Nuosavyb÷s kainų rizika (autonomiškai)	120	233
(148)	(631)	Diversifikacijos efektas	(148)	(631)
24 758		20 304 Iš viso	24 090	20 265

Lentelėje pateikta ir prekybinės, ir bankinės knygos VaR.

2012 metais rinkos rizikos VaR palyginus su 2011 metais išaugo dėl 2012 metais įvykusio paskolų su fiksuotomis palūkanomis fiksavimo ateinantiems 5 metams. Išaugęs fiksuotų palūkanų terminas, padidino paskolų portfelio rinkos riziką

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2012 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Turtas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 828 730	484 116	2 334 506	15 647 352
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 440 390	48 300	14 069	1 502 759
Skolos vertybiniai popieriai	515 792	254 528	297 686	1 068 006
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	464 359	-	-	464 359
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	8 629 093	-	31 846	8 660 939
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 878 364	786 944	2 678 107	27 343 414
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 782 082	81 286	16 041	3 879 409
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	2 615 942	2 790 121	934 191	6 340 254
Kiti įsipareigojimai	465 363	62 298	19 675	547 336
Nebalansiniai įsipareigojimai	8 623 914	-	31 846	8 655 760
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	15 487 301	2 933 705	1 001 753	19 422 759
Spraga	8 391 062	(2 146 761)	1 676 354	7 920 655
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				4 475 067
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				12 390 543

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama grupės palūkanų normos spragos ataskaita 2011 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 606 451	371 988	2 678 491	15 656 930
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 611 397	48 782	10 006	1 670 185
Skolos vertybiniai popieriai	1 206 214	217 943	258 619	1 682 776
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	2 175 022	-	-	2 175 022
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	10 015 454	305 176	27 301	10 347 931
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	27 614 538	943 889	2 974 417	31 532 844
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 164 660	117 862	20 552	4 303 074
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	7 276 289	1 760 602	644 573	9 681 464
Kiti įsipareigojimai	390 665	151 111	8 758	550 534
Nebalansiniai įsipareigojimai	10 008 894	305 176	27 301	10 341 371
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	21 840 508	2 334 751	701 184	24 876 443
Spraga	5 774 030	(1 390 862)	2 273 233	6 656 401
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				5 457 248
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				12 107 089

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2012 m. gruodžio 31 d.:

		Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 597 452	484 116	2 324 306	16 405 874
Skolos vertybiniai popieriai	515 126	254 528	297 686	1 067 340
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	464 359	-	-	464 359
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	8 629 093	-	31 846	8 660 939
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 206 030	738 644	2 653 838	26 598 512
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 793 761	81 286	16 041	3 891 088
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	2 201 606	2 790 121	934 191	5 925 918
Kiti įsipareigojimai	465 363	62 298	19 675	547 336
Nebalansiniai įsipareigojimai	8 623 914	-	31 846	8 655 760
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	15 084 644	2 933 705	1 001 753	19 020 102
Spraga	8 121 386	(2 195 061)	1 652 085	7 578 410
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				4 646 054
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				12 219 285

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko palūkanų normos spragos ataskaita 2011 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu 3
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 073 027	371 988	2 668 291	16 113 306
Skolos vertybiniai popieriai	1 205 890	217 609	258 287	1 681 786
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	2 175 022	-	-	2 175 022
Kitas turtas				-
Nebalansiniai turto straipsniai	10 015 454	305 176	27 301	10 347 931
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	26 469 393	894 773	2 953 879	30 318 045
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 348 660	117 862	20 552	4 487 074
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	6 344 033	1 553 434	644 573	8 542 040
Kiti įsipareigojimai	390 665	151 111	8 758	550 534
Nebalansiniai įsipareigojimai	10 008 894	305 176	27 301	10 341 371
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	21 092 252	2 127 583	701 184	23 921 019
Spraga	5 377 141	(1 232 810)	2 252 695	6 397 026
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				5 507 459
Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys nuo palūkanų normos				11 897 925

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2012 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB SEB Venture Capital, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla. Minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2012 ir 2011 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital pelno (nuostolių) ataskaita

	2012	2011
Palūkanų pajamos	625 491	751 914
Palūkanų išlaidos	(335 808)	(398 857)
Grynosios palūkanų pajamos	289 683	353 057
(Nuostoliai)/atstatymas d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(55 031)	124 092
Nuostolių atstatymas d÷l lizingo portfelio sumaž÷jusios vert÷s	27 412	201 630
Atid÷jinių atstatymas garantijoms ir kitiems nebalansiniams įsipareigojimams	2 380	5 789
Kiti nuostoliai d÷l sumaž÷jusios vert÷s	-	-
Iš viso nuostolių/atstatymų d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(25 239)	331 511
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių/atstatymų d÷l
sumaž÷jusios vert÷s	264 444	684 568
Grynosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	190 865	173 133
Grynasis pelnas (nuostoliai) už nuosavyb÷s vertybinius popierius	(858)	1 415
Grynasis nuostolis už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių
operacijas	(7 031)	(38 671)
Nuostoliai iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	-	(1 166)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	67 833	54 741
Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas	-	(390)
Išlaidos personalui	(141 044)	(139 497)
Intangible assets write off	-	-
Kitos administracin÷s išlaidos	(264 315)	(203 190)
Veiklos pelnas	109 894	530 943
Nematerialiojo turto vert÷s sumaž÷jimas	-	-
Pelnas prieš pelno mokestį	109 894	530 943
Pelno mokesčio sąnaudos	(21 850)	(60 312)
Metų pelnas iš tęsiamos veiklos	88 044	470 631
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-
Metų grynasis pelnas	88 044	470 631
Skiriamas:
Patronuojančios įmon÷s akcininkams	88 044	470 631
Nekontroliuojančiai daliai	-	-
	88 044	470 631

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2012 ir 2011 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital bendrųjų pajamų ataskaita

	2012	2011
Grynasis pelnas už metus	88 044	470 631
Kitos bendrosios pajamos:
Pelnas (nuostoliai) iš parduoti laikomo finansinio turto	5 184	(4 157)
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija d÷l perklasifikavimo	1 450	3 075
Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms
pajamoms	(995)	195
Iš viso kitų bendrųjų pajamų	5 639	(887)
Iš viso bendrųjų pajamų	93 683	469 744
Skiriama:
Patronuojančios bendrov÷s akcininkams	93 683	469 744
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
	93 683	469 744

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2012 ir 2011 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital finansinės būklės ataskaita

	2012	2011
Turtas
Grynieji pinigai	443 393	634 922
Likučiai centriniuose bankuose	1 002 933	3 438 209
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	2 666 929	2 718 507
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	60 900	52 911
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	608 544	28 376
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	355 201	193 054
Kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	6 802	12 706
Kreditai klientams	15 668 920	15 678 432
Gautinos lizingo įmokos	1 502 861	1 673 632
Finansin÷s priemon÷s:
– gautinos sumos	386 010	1 588 260
– parduoti laikomos	200	376
– laikomos iki išpirkimo Investicijos į patronuojamąsias įmones	13 812	14 148
Ilgalaikis nematerialusis turtas	25 000	25 000
Ilgalaikis materialusis turtas	58 260	132 970
Išnuomotas turtas	22 537 375	32 960 841
Turtas, skirtas pardavimui	23 686	27 960
Investicinis turtas	14 232	40 702
Atid÷tojo pelno mokesčio turtas	190 986	212 663
Kito turto grynoji vert÷	112 910	146 618
Iš viso turto	23 164 491	26 653 247
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	37	32
institucijoms	7 193 144	10 135 681
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	377 836	239 686
Klientų ind÷liai	12 393 390	12 158 994
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	61 086	35 907
Mok÷tinas pelno mokestis	1 316	-
Subordinuotos paskolos	-	244 218
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	561 016	565 598
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	145 326	937 109
Iš viso įsipareigojimų	20 733 151	24 317 225
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmon÷s akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas	2 200	2 200
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(4 098)	(9 737)
Privalomasis rezervas	238 727	193 822
Bendrieji ir kiti rezervai	14 132	12 497
Nepaskirstytasis pelnas	1 145 804	1 102 665
	2 431 340	2 336 022
Nekontroliuojančiąjai daliai	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	2 431 340	2 336 022
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	23 164 491	26 653 247

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

Akcinis kapitalasAtsargos kapitalasFinansinio turto perkainojimo rezervasPrivalomasis rezervas Bendrieji ir kiti rezervai Nepaskirstytasis pelnas Iš viso prieš nekontroliuojančiąją dalįNekontroliuojančioji dalis Iš viso2010 m. gruodžio 31 d. 1 034 575 1 034 (8 850) 164 540 10 846 661 316 1 863 461 - 1 863 461 Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius - - (3 962) - - - (3 962) - (3 962) Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija d÷l perklasifikavimo - - 3 075 - - - 3 075 - 3 075Metų grynasis pelnas - - - - - 470 631 470 631 470 631Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą - - (887) - - 470 631 469 744 - 469 744UAB SEB Enskilda pardavimas - 1 166 - - - - 1 166 - 1 166 Mok÷jimas akcijomis - - - - 1 651 - 1 651 - 1 651 Perk÷limas į rezervus - - - 29 283 - (29 283) - - - 2011 m. gruodžio 31 d. 1 034 575 2 200 (9 737) 193 822 12 497 1 102 665 2 336 022 - 2 336 022 Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius - - 4 189 - - - 4 189 - 4 189Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija d÷l perklasifikavimo - - 1 450 - - - 1 450 - 1 450Metų grynasis pelnas - - - - - 88 044 88 044 88 044Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą - - 5 639 - - 88 044 93 683 - 93 683Kiti jud÷jimai - - - (711) - ⁷¹¹ - - - Mok÷jimas akcijomis - - - - 1 635 - 1 635 - 1 635 Perk÷limas į rezervus - - - 45 615 - (45 615) - - - 2012 m. gruodžio 31 d. 1 034 575 2 200 (4 098) 238 727 14 132 1 145 804 2 431 340 - 2 431 340 Nuosavyb÷s dalis, tenkanti patronuojančiai bendrovei

2012 ir 2011 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital nuosavybės pokyčių ataskaita

Puslapis 97 iš 130

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2012 ir 2011 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital pinigų srautų ataskaita

	2012	2011
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	594 956	734 432
Sumok÷tos palūkanos Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	(354 307) 54 047	(414 519) 40 423
Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	-	14 315
Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių	(6 665)	4 638
ir kitų finansinių priemonių operacijas Grynasis (nuostolis) už operacijas su	(14 111)	(43 507)
išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų	190 446	174 596
grynoji vert÷ Išlaidos personalui	(140 514)	(136 884)
Kitos išlaidos	(107 754)	(154 084)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokyčius	216 098	219 410
Trumpalaikio turto pokytis Privalomųjų atsargų centriniame banke (padid÷jimas) sumaž÷jimas	674 850	(857 489)
L÷šų bankuose ir ir finansų institucijose (padid÷jimas) sumaž÷jimas	1 731 809	(1 885 165)
Klientams suteiktų kreditų sumaž÷jimas	(60 491)	160 481
Gautinų lizingo įmokų pokytis	195 682	450 914
Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas	34 958	(31 461)
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	2 576 808	(2 162 720)
Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų ind÷lių padid÷jimas (sumaž÷jimas) Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų	233 606 (787 785)	2 515 269 796 584
ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas	(554 179)	3 311 853
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš pelno mokestį	2 238 727	1 368 543
Sumok÷tas pelno mokestis	-	-
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	2 238 727	1 368 543
po pelno mokesčio
Pinigų srautai iš investicin÷s (-ei) veiklos (-ai) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimais	(6 958)	(8 883)
Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s vertybinius popierius (padid÷jimas) sumaž÷jimas	(138 763)	(44 763)
Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s vertybinius popierius pardavimas	141 734	156 011
Patronuojamųjų įmonių pardavimas	-	8 194
Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pirkimas	(2 806 368)	(4 156 970)
Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones pardavimas	3 475 679	4 166 431
Grynieji pinigų srautai iš investicin÷s veiklos	665 324	120 020
(investicinei veiklai)
Pinigų srautai iš finansin÷s (-ei) veiklos (-ai) Įsiskolinimo centriniams bankams padid÷jimas	5	(6)
(sumaž÷jimas) Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų	(2 890 345)	840 400
institucijoms padid÷jimas (sumaž÷jimas) Subordinuotų paskolų sumaž÷jimas	(241 696)	(352 186)
Sumok÷tos palūkanos už subordinuotas paskolas	(6 308)	(11 872)
Išleistų skolos vertybinių popierių grynasis pokytis Įplaukos už išleistus skolos vertybinius popierius	56 738	76 698
Išleistų skolos vertybinių popierių supirkimas	(76 876)	(162 706)
Sumok÷tos palūkanos už išleistus vertybinius popierius	(23 197)	(6 128)
Grynieji pinigų srautai iš finansin÷s veiklos (finansinei veiklai)	(3 181 679)	384 200
	(277 628)	1 872 763
Grynasis pinigų/pinigų ekvivalentų pokytis Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis sausio 1 d.	3 396 418	1 523 655
Pinigų/pinigų ekvivalentų likutis gruodžio 31 d.	3 118 790	3 396 418
Iš jų:
laisvai disponuojamos l÷šos centriniame banke vienos nakties ind÷liai	424 169 42 550	2 184 595 29 812
grynieji pinigai	443 393	634 922
korespondentinių sąskaitų l÷šos	2 208 678	547 089
	3 118 790	3 396 418

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su SEB grupe (neįskaitant patronuojančio banko) per metus:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2012	2011		norma (proc.)	2012	2011
29 312	89 093	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,18-1,54	28 686	88 552
3 105	2 421	Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 252	2 352
71 472	55 265	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,17-5,5	71 472	55 265
13 001	13 977	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje		12 375	13 392
52	55	Nepanaudotas kredito likutis		52	55
-	5 973	Išleistos garantijos metų pabaigoje		-	5 973
9 600	70 926	Gautos garantijos metų pabaigoje		9 600	70 926
-	-			-	-
707	679	Palūkanų pajamos		683	657
(234)	(311)	Palūkanų išlaidos		(234)	(311)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(4 083)	(10 450)	SEB grupe grynoji vert÷		(4 940)	(11 206)

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2012	2011		norma (proc.)	2012	2011
2 536 274	2 538 753	Kreditų likutis metų pabaigoje	0,20-1,54	2 535 996	2 538 342
			-
		Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vert÷)
166 964	35 153	metų pabaigoje		166 964	35 153
23	498	Kitas turtas metų pabaigoje	-	23	38
6 309 920	9 378 204	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,17-5,5	5 888 690	8 224 866
593 106	597 936	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	593 106	597 936
48 402	17	Nepanaudotas kredito likutis	-	48 402	17
200	464	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	200	464
4 545	3 218	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	4 545	3 218
29 503	22 865	Palūkanų pajamos	-	29 490	22 852
(232 537)	(346 920)	Palūkanų išlaidos	-	(214 475)	(310 956)
		Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su
(9 502)	(8 201)	SEB grupe grynoji vert÷	-	(15 284)	(13 802)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų norma	Bankas
	(proc.)	2012	2011
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio€31€d.
Sutartys suteikti kreditus	-	149 677	101 927
Išleistos garantijos	-	1 082	1 787
Išleisti akredityvai	-	-	-
Kreditų likučiai metų pabaigoje
AB SEB lizingas	0,30-0,92	731 124	426 596
UAB SEB Venture Capital	1,51	37 600	40 004
Ind÷lių likučiai metų pabaigoje
UAB SEB Venture Capital		138	5 995
UAB SEB investicijų valdymas	0,04	19 379	18 344
AB SEB lizingas		182	176 185
Kitas turtas metų pabaigoje	-	1 964	1 916
Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje			-
	-	-	9
Palūkanų pajamos	-	5 094	5 094
Palūkanų išlaidos	-	(617)	(1 446)
Dividendų pajamos	-	8 344	6 064
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji vert÷	-	11 176	11 849

2012 metais bankas pagal paskolos sutartis paskolino 552 448 tūkst. litų AB SEB lizingas (2011 m. – 245 854 tūkst. litų). Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su SEB Venture Capital asocijuotomis įmonėmis:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2012	2011		norma (proc.)	2012	2011
48 065	51 774	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,55-4,63	35 399	40 618
995	441	Ind÷lių likutis metų pabaigoje		995	441
600 2 545 0	-	Nepanaudotas kredito likutis 1 743 Palūkanų pajamos (5) Palūkanų išlaidos	- -	600 1 493 0	- 809 (5)
147	76	Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų grynoji vert÷	-	147	76

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2012	2011		norma (proc.)	2012	2011
4 520	4 279	Kreditų likutis metų pabaigoje	3-3,926	4 520	4 279
5		12 Kitos gautinos sumos	-	5	12
327	1 109	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,05-1,59	327	1 109
2 780	2 632	Atlyginimai	-	2 780	2 632
927	803	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	927	803
-	315	Kitos išmokos (kartu su soc. dr.)	-	-	315
140		133 Palūkanų pajamos	-	140	133
(2)		(3) Palūkanų išlaidos	-	(2)	(3)
11		10 Kitų pajamų grynoji vert÷		11	10

44 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. daugiausia grupės turto, skirto parduoti, sudarė AB SEB lizingas perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės), kurį planuojama parduoti per vienus metus. Šis turtas į apskaitą yra traukiamas kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Prieš perėmimą jis buvo apskaitomas finansinio lizingo portfelyje. Balanso sudarymo datą šis turtas yra tinkamas parduoti ir grupės vadovybė yra pasiruošusi jį parduoti.

Lentelėse pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vertė:

	Turto grup÷	Grynoji vert÷ 2011		m. gruodžio 31 d. Susigrąžinta turto Perklasifikavimai į investicinį turtą	Vert÷s sumaž÷jimas	Parduota turto	Grynoji vert÷ 2012 m. gruodžio 31 d.
Lengvieji automobiliai		1 027	29 912	-	-	30 673	266
Krovininis transportas		2 557	6 684	-	-	6 719	2 522
Gamybin÷ įranga		3 560	557	997	-	910	2 210
Statybin÷ įranga		147	2 058	161	-	851	1 193
Žem÷s ūkio technika		335	29	-	-	364	-
Nekilnojamasis turtas		18 949	1 113	1 065	264	2 199	16 534
Kitas turtas		1 356	539	233	-	701	961
		27 931	40 892	2 456	264	42 417	23 686

Toliau pateikiamas grupės ir banko turtas, skirtas parduoti

Grup÷		Bankas
2012 2011		2012	2011
86 049 (62 363)	Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus nuomos sutartį 93 129 (65 169) Vert÷s sumaž÷jimas	- -	29 -
23 686	Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus nuomos sutartį, grynoji vert÷ 27 960	-	29

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

45 PASTABA PELNO PASKIRSTYMAS

Toliau pateikiama, kaip visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlyta paskirstyti banko pelną:

	Privalomasis	Einamųjų metų	Nepaskirstytasis
	rezervas	grynasis pelnas	pelnas
2012 m. gruodžio 31 d. prieš pelno paskirstymą	236 737	126 287	865 506
Pelno (nuostolių) paskirstymas į privalomąjį rezervą	49 590	-	(49 590)
Pelno (nuostolių) paskirstymas į nepaskirstytąjį pelną	-	(126 287)	126 287
2012 m. gruodžio 31 d. po pelno paskirstymo	286 327	-	942 203

Kitų grupės įmonių pelno paskirstymas bus tvirtinamas kiekvienos patronuojamosios įmonės akcininkų susirinkime.

46 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
2 544 274		2 089 755 Sutartys suteikti kreditą	2 693 951	2 191 682
554 414		512 979 Suteiktos garantijos	555 495	514 766
180 215		212 417 Išleisti akredityvai	180 215	212 417
32 601	24 866	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	-	-
80	-	Įsipareigojimai parduoti vertybinius popierius	80	-
38		38 Išleistos garantijos deponavus l÷šas	38	38

Teisminės pretenzijos. Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) priėmė nutarimą, kuriuo, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog AB SEB bankas ir kiti nutarime nurodyti ūkio subjektai pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus bei, atsižvelgusi į veiksmų pobūdį ir mastą, pripažino, kad AB SEB banko ir kitų nutarime nurodytų ūkio subjektų susitarimai turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių, todėl buvo pažeistos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio nuostatos. Konkurencijos taryba paskyrė bendrą daugiau nei 57 mln. litų baudą AB SEB bankui ir kitiems nutarime nurodytiems ūkio subjektams už susitarimus, nepagrįstai ribojusius konkurenciją grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. AB SEB bankui buvo paskirta 24 808 200 litų bauda. SEB bankas apskundė šį Konkurencijos tarybos sprendimą. 2012 metų pabaigoje bankas suformavo atidėjinį paskirtai baudos sumai (24 808 200 litų)

2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d. grupei buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

2012 m. gruodžio 31 d. grupės nuomos įsipareigojimų buvo 136 916 tūkst. litų (2011 m. – 162 278 tūkst. litų) ir banko nuomos įsipareigojimų – 136 234 tūkst. litų (2011 m. – 160 899 tūkst. litų). Visi neatšaukiami įsipareigojimai yra iki 10 metų.

Toliau pateikiami nebalansiniai nuomos įsipareigojimai, kai grupė ir bankas yra nuomininkas:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
		Būsimos minimalios įmokos pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis
28 983	33 761	iki 1 metų	28 655	33 314
81 751	102 457	1-5 metai	81 397	101 525
26 182	26 060	v÷liau negu 5 metai	26 182	26 060
		Būsimos minimalios įmokos, kurias tikimasi gauti pagal neatšaukiamas
(3 502)	(2 836)	subnuomos sutartis	(3 486)	(2 821)
		Nuomos ir subnuomos įmokos, pripažintos sąnaudomis
33 790	35 051	minimalios įmokos pagal nuomos sutartis	33 389	34 373
-	-	neapibr÷žtieji nuomos mokesčiai	-	-
(2 329)	(2 746)	įmokos pagal subnuomos sutartis	(2 594)	(2 553)

litų.

2012 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI (TĘSINYS)

Per 2012 m. grupė patyrė 31 461 tūkst. litų nuomos sąnaudų, o bankas – 30 795 tūkstančių litų nuomos sąnaudų. (Per 2011 m. grupė patyrė 32 795 tūkst. litų nuomos sąnaudų, o bankas – 32 020 tūkstančių litų nuomos sąnaudų).

Lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grup÷			Bankas
2012	2011		2012	2011
1 938		1 913 Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	1 922	1 513
-		160 Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	-	-
		Iš viso gautinų būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos
1 938	2 073	sutartis	1 922	1 513

47 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Po balanso sudarymo datos bankas sėkmingai išplatino 3 vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 4 817 tūkstančiai

Po balanso sudarymo datos bankas sėkmingai išpirko 8 skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 61 647 tūkst. litų.

Po 2012 m. gruodžio 31 d. bankas pradėjo platinti 3 vertybinių popierių emisijas, kurių platinimo termino pabaiga – 2012 balandžio 15 d.

2013 m. sausio 10 d. Lietuvos bankas sumažino privalomųjų atsargų normą nuo 4 iki 3 procentų ir pradėjo atlyginimą už privalomųjų atsargų laikymą kredito įstaigoms skaičiuoti ne pagal Europos centrinio banko taikomą pagrindinę refinansavimo operacijų palūkanų normą (0,75 proc., galiojančią nuo 2012m. liepos 11 d.), o pagal bazinę indėlių normą (0,00 proc., galiojančią nuo 2012m. liepos 11 d.).

*****

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	TAIP
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų
susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek
kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų
aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo
atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja
efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	TAIP
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NEAKTUALU
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	TAIP/ NE	Ne visų šių principų rekomendacijų / nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka steb÷tojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esm÷s sudaromas siekiant užtikrinti bendrov÷s valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrov÷s akcininkams. Vis d÷lto, jeigu bendrov÷je steb÷tojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažym÷tina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su steb÷tojų taryba, netur÷tų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas d÷l valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrov÷s vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas d÷l rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrov÷s vadovui; kodekso 4.6 punktas d÷l visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko
organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba		vadovu.
buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir
nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma
stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir
bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs
bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros
nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko stebėtojų tarybą; pildoma išsami Lietuvos banko patvirtintos formos anketa apie asmens kvalifikaciją, profesinę patirtį, nurodomi kiti kandidato duomenys; kandidatai į stebėtojų tarybos narius turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų; pateikiami kandidatų į stebėtojų tarybos narius pareiškimai apie jų einamas pareigas Banke ar jo antrinėse įmonėse; prieš renkant tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu gaunamas Lietuvos banko leidimas ir pan.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

³ Atkreiptinas d÷mesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, tur÷tų užtikrinti ne visų bendrov÷s valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrov÷s vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	TAIP/ NE	Nesilaikoma nuostatos dėl kolegialaus organo informavimo apie vėlesnius nurodytos informacijos pokyčius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	NE	Stebėtojų taryba nenustatinėja savo norimos sudėties ir jos periodiškai nevertina, nes ji renkama akcininkų, jos narių kandidatūras ir narių kvalifikaciją tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, todėl manome, kad to pakanka, kad būtų išlaikyta tinkama kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyra. Antra, trečia ir ketvirta nuostatos tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Kadangi kolegialaus organo narių kandidatūras tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, be to, Lietuvos bankas yra informuojamas apie narių duomenų (įskaitant kvalifikacijos) pasikeitimus, manome, jog to pakanka, kad būtų užtikrinta, kad Banko kolegialų organą sudarytų tik pakankamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių turintys asmenys. Dėl šių priežasčių individualios programos ir metiniai patikrinimai neorganizuojami.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas NEAKTUALU nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

Bankas turi vienintelį akcininką.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesn÷ formuluot÷ ir bendrov÷ms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažym÷tina, kad kai kuriose bendrov÷se d÷l pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrov÷s akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali
turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės
vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
valdybos nario (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato	NE	Iki šiol stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas Banke
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,		nebuvo vertinamas.
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse
nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti
laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su
bendrove susijusių aplinkybių.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Komentaras prie 3.7.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.7.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Banko veiklos
užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės		strategijos, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Banko
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo		konsoliduoto metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos
organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant		ir prezidento veiklos, bei atlieka kitas stebėtojų tarybos
bendrovę.8		kompetencijai priskirtas Banko ir jo valdymo organų
		veiklos priežiūros funkcijas.

⁶Pažym÷tina, kad šiuo metu n÷ra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrov÷s steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą steb÷tojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrov÷s pelno. Ši formuluot÷, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio steb÷tojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mok÷ti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimyb÷s taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji tur÷tų teikti rekomendacijas bendrov÷s vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	TAIP/ NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁹ Pažym÷tina, kad bendrov÷s gali sugriežtinti min÷tą reikalavimą ir nustatyti, kad apie pos÷džius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 pos÷džių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo pos÷džiuose užtikrinimo priemon÷s yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	TAIP/ NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina Vidinio skolinimo ir skolinimo su banku susijusiems asmenims reikalavimus, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau, stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10 Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.	TAIP

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija d÷l jos nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	TAIP/ NE	Nėra nepriklausomų narių. Banke sudaromi tik audito ir atlyginimų komitetai. Audito komitete yra vienas nepriklausomas narys.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Rekomendacija taikoma audito ir atlyginimų komitetams.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.	TAIP/ NE	Nuostata dėl minimalaus komiteto narių skaičiaus tenkinama. Audito ir atlyginimų komitetuose nėra nepriklausomų Banko stebėtojų tarybos narių, nes tokių narių apskritai nėra stebėtojų taryboje. Audito komitete yra vienas nepriklausomas narys, tačiau jis nėra Banko stebėtojų tarybos narys.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmon÷s (įskaitant, bet neapsiribojant, akcin÷se bendrov÷se, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstyb÷s nar÷s reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti	TAIP/ NE	TAIP - audito ir atlyginimų komitetai veikia pagal
pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo		stebėtojų tarybos patvirtintus audito ir atlyginimų
pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai		komitetų nuostatus, kuriuose nustatyti komitetų
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos		įgaliojimai.
rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo		Metiniame pranešime skelbiama informacija apie
vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti		komitetų sudėtį ir pagrindines veiklos sritis.
paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos,		NE – metiniame pranešime neskelbiama informacija apie
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo		komitetų posėdžius.
struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo
metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų
pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas
turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	TAIP
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.12. Skyrimo komitetas.	NE	Nėra skyrimo komiteto.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas
ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo
komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus.
Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais
direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų
taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi
su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti
pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas veikia pagal Banko
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		stebėtojų tarybos patvirtintus atlyginimų komiteto
būti šios:		nuostatus.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas teikia svarstyti pasiūlymus
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		Banko stebėtojų tarybai dėl Banko grupės atlygio
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		politikos ir jos pakeitimų bei Banko grupės riziką
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų		prisiimančių darbuotojų sąrašo, taip pat dėl kitų susijusių
priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir		klausimų. Banko grupės atlygio politika apima visas
išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos		atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą ir
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti		kintamojo atlygio formas. Atlyginimų komitetas taip pat
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių		teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų tarybai dėl
tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai		prezidento ir prezidento pavaduotojų, valdybos narių,
suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių		vidaus audito, atitikties ir rizikos kontrolės vadovų
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais		atlyginimų.
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas turi visą reikalingą
		informaciją ir teikia svarstyti pasiūlymus Banko stebėtojų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų		tarybai dėl prezidento ir prezidento pavaduotojų,
politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią		valdybos narių, vidaus audito, atitikties ir rizikos
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie		kontrolės vadovų individualių atlyginimų.
bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų
nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas	TAIP
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų
atlyginimui;

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos	TAIP
įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų	TAIP
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė	TAIP
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su
atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų
politikos ir direktoriams skiriamo individualaus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas svarsto ir teikia
nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios		rekomendacijas dėl individualaus atlyginimo (įskaitant
vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo)		pensijų planus) tų Banko vadovų, kurie yra tiesiogiai
atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti		pavaldūs Banko prezidentui ir valdybos nariams.
vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą,
remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą,	TAIP	TAIP – Atlyginimų komitetas parengia ir teikia Stebėtojų
susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su		tarybai tvirtinti ilgalaikio skatinimo programas
akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali		darbuotojams.
būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam
su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam
organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo
sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių
perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios
alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai	TAIP
priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus
valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo
nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.		Tokios praktikos nėra. Atlyginimo komitetas yra
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus	NE	atskaitingas Stebėtojų tarybai, kurios nariai yra Banko
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti		vienintelio akcininko atstovai.
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo funkcija
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		įtvirtinta Audito komiteto nuostatuose.
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		Audito komitetas reguliariai aptaria išorės auditorių
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		pastabas, įskaitant apskaitos metodų tinkamumą.
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir	TAIP	Kartą per ketvirtį audito komitetas svarsto vidaus audito
rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		ir atitikties ataskaitas, kuriose nurodomi pagrindiniai
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių		vidaus kontrolės ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant
įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos,		riziką, susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;	TAIP	Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito komitetui pateikiama vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė. Posėdžio metu diskutuojamos priežastys, dėl kurių rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku. Komiteto nuostatuose numatyta funkcija teikti rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo.
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;	TAIP	Audito įmonė parenkama SEB grupės mastu. Nebuvo atvejų, kad atsirastų pagrindas audito įmonei atsistatydinti.
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;	TAIP	Kasmet audito įmonė pateikia audito komitetui nepriklausomumo patvirtinimą. SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito politika, patvirtinta SEB Audito ir atitikties komiteto, kuri apibrėžia išorės auditorių nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB grupės įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš išorės audito.
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.	TAIP	Audito komitetas svarsto išorės audito pastabas, pateiktas laiške vadovybei ir banko vadovybės komentarus. Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.	TAIP
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.	TAIP	Audito komiteto posėdžiuose visada dalyvauja Banko prezidentas ir Vidaus audito departamento direktorė. Visada į posėdžius kviečiami išorės auditoriai. Kiti banko atstovai gali būti kviečiami į posėdžius komiteto sprendimu.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo	TAIP TAIP	Vidaus audito departamento nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus Tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito komitetą ir/ar Tarybą. Audito komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinį audito planą tvirtina Audito komitetas. Išorės auditoriai reguliariai informuoja Audito komitetą apie audito planus ir pagal
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.		sutartį suteiktas audito paslaugas.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	NE	Formali tvarka nenustatyta.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	TAIP	Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa medžiaga, svarstoma Audito komitete.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	NE	Numatoma įgyvendinti šią nuostatą.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos posėdžiams vadovauja, juos šaukia, tvarką posėdžių metu užtikrina atitinkamai stebėtojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo reglamentu, stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami kas savaitę).
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki planuojamo valdybos posėdžio; Banko stebėtojų tarybos nariai - ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrov÷s kolegialių organų pos÷džių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – steb÷tojų taryba ir valdyba. Kai bendrov÷je sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo pos÷džių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas steb÷tojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	TAIP
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,
bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių
datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	TAIP	Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta Banko buveinėje Banko darbo dienomis ir laiku sudarant akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, užduoti valdymo organų nariams klausimus ir gauti atsakymus.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų d÷l ilgalaikio turto, kurio balansin÷ vert÷ didesn÷ kaip 1/20 bendrov÷s įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. pri÷mimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrov÷s veiklai sandoriai tur÷tų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrov÷s veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrov÷s gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrov÷s gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrov÷s veiklą.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

	6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	NE	Susirinkimo medžiaga, kaip ir protokolas, viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims.
	6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	TAIP NE	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Nesilaikoma visos rekomendacijos, iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų TAIP Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nariai laikosi šiose vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar rekomendacijose nurodytų nuostatų. gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija Dėl 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, posėdyje, balsų. arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime nedalyvauja.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	TAIP	Atlyginimų politikos ataskaita skelbiama ne rečiau kaip kartą per vienerius metus kartu su metinėmis finansinėmis atskaitomis arba atskiru pranešimu ir Banko interneto svetainėje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	TAIP/ NE	NE – Atlyginimų ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Banko grupės atlygio politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint atlygio politikos principus, pateikiama bendra kiekybinė informacija apie atlygį, išskiriant Banko vadovus.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės atlygio politikos įgyvendinimą: su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui; garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,	TAIP/ NE	Atlyginimų ataskaitoje nepažeidžiant Banko paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba

kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik vidinėje duomenų bazėje.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tokia bendra informacija apie Banko grupės atlygio politikos įgyvendinimą:
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)	1. bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus bei Banko grupės riziką prisiimančius darbuotojus:
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis	- pastoviojo ir kintamojo atlygio bendros sumos ir gavėjų skaičius;
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam	- kintamojo atlygio, suskaidyto į pinigines išmokas, pensijos įmokas, akcijas, su akcijomis susijusias finansines priemones, kitas finansines arba nepinigines priemones, sumos;
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir	- likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio, suskirstyto į darbuotojams paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos;
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.	- atidėto kintamojo atlygio, paskirto finansiniais metais, išmokėto ir patikslinto, atsižvelgus į veiklos rezultatus, sumos;
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų	- garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, ir su sutarties nutraukimu susijusių išmokų finansiniais metais suma ir gavėjų skaičius;
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio	- su sutarties nutraukimu susijusių išmokų skyrimas finansiniais metais, jų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, skirta vienam asmeniui;
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;	2. kintamojo atlygio dalių ir visos kitos negrynaisiais pinigais gaunamos naudos skyrimo priežastys ir kriterijai.
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo
arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	TAIP
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP	Kintamasis atlygis susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma turi būti pagrįsta bendru asmens, verslo padalinio ir Banko grupės rezultatų vertinimu. Vertinant asmeninį kiekvieno darbuotojo indėlį atsižvelgiama ne tik į finansinį indėlį, bet ir į nefinansinius kriterijus.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	TAIP/ NE	Bendra atidėjimo nuostata taikoma ne visiems Banko darbuotojams, o tik Banko grupės riziką prisiimančių darbuotojų atžvilgiu.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	NE	Sumų, kurios buvo išmokėtos, susigrąžinti negalima, o sumos, kurios buvo atidėtos, gali būti sumažintos arba iš viso neišmokamos.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	TAIP	Su sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo veiklos rezultatus, pasiektus per paskutinius vienerius metus, kuriuos darbuotojas dirbo Banko grupėje, ir taip, kad darbuotojui nebūtų atlyginama, jei jo veikla lėmė Banko grupės nuostolį (angl. no reward for failure), išskyrus privalomas išmokas, nustatytas pagal galiojančius teisės aktus.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	TAIP	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama informacija apie sprendimų priėmimo procesą nustatant ir peržiūrint Banko grupės atlygio politikos principus, įskaitant informaciją apie Atlyginimų komiteto veiklą, išorės konsultantus, jei buvo naudotasi jų paslaugomis rengiant politiką.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	TAIP
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	TAIP
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	TAIP
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	NEAKTUALU	Bankas stebėtojų tarybos nariams nemoka jokio atlygio.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	NEAKTUALU
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos nėra.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	NE	Tokios praktikos nėra.
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas,
taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip
pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai
nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat
turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs
bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.
Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta
bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	TAIP
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	TAIP/ NE	Bankas nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir Bankui neaktualu. Visą kitą informaciją Bankas skelbia metiniuose ir tarpiniuose pranešimuose nustatyta tvarka, taip pat įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose spaudai, spaudos konferencijose.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP/ NE	Bankas skelbia šio pobūdžio informaciją atsižvelgdamas į nustatytus reikalavimus. Pateikiama bendroji kiekybinė informacija apie Banko valdybos nariams apskaičiuotas pinigų sumas, taip pat atskirai pateikiamos Banko vadovui (prezidentui) ir vyriausiajam finansininkui per metus priskaitytos sumos.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	TAIP/ NE	Bankas iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie Banko ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Banko politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Banko akciniame kapitale programas ir pan., Bankas laiko neatskleistina informacija.

1 PRIEDAS. 2012 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Pranešimai apie esminius įvykius skelbiami tokiu būdu, kad visi ir vienu metu turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija, kai jie paskelbiami biržoje, interneto svetainėje ir kitais kanalais – pranešimais spaudai, spaudos konferencijose.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Informacijos skleidimui naudojama Banko interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos. Informacija apie Banko teikiamas paslaugas yra prieinama bet kuriame Banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia Banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba bendruoju Banko informacijos telefonu 1528 (privatiems klientams), 19222 (verslo klientams). Kalbos – lietuvių ir anglų.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas, nurodyti dokumentai bei informacija yra skelbiami Banko interneto tinklalapyje (neaktualu – dėl bendrovės akcijų kainų kitimo vertybinių popierių biržoje).

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.