2010 METŲ NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA, METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINöS ATASKAITOS

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–16
FINANSINöS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	17
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	18
FINANSINöS BŪKLES ATASKAITA	19
NUOSAVYBöS POKYČIŲ ATASKAITA	20–21
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	22–23
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	24–96
1 PRIEDAS	97–124

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB BANKAS 2010 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, kurio parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

Parengtas 2010 metų pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrov÷s, jų duomenys ryšiams ir pagrindin÷s veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Būstin÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	[email protected]
Teisin÷ forma	Akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmon÷s kodas	112021238
Įmon÷s registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi ind÷lių ir kitų grąžintinų l÷šų pri÷mimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir l÷šų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grup÷) Lietuvoje sudar÷ keturios patronuojamosios įmon÷s: UAB SEB Enskilda, UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas ir UAB SEB Venture Capital.

Pavadinimas	AB SEB lizingas
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia finansin÷s nuomos paslaugas.
Teisin÷ forma	Akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1995 m. balandžio 19 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	123051535
Registruotos ir faktin÷s buvein÷s adresas	Saltoniškių g. 12, LT-08105 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2390 490
Faksas	(8 5) 2390 450
Elektroninio pašto adresas Interneto svetain÷s adresas	[email protected] www.elizingas.lt


Pavadinimas	UAB SEB Venture Capital
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patik÷to turto valdymu.
Teisin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 16 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	124186219
Registruotos buvein÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktin÷s buvein÷s adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas Faksas	(8 5) 2682 407 (8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	http://www.seb.se/venturecapital

Pavadinimas	UAB SEB Enskilda
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia konsultacijas klausimais, susijusiais su įmonių pirkimu,
	pardavimu ir sujungimu; MBO / LBO (procesu, kai įmonių akcijas
	išperka jų vadovai arba rizikos kapitalo bendrov÷s); nuosavo ar
	skolinto kapitalo didinimu (įskaitant IPO ir antrinį platinimą); įmonių
	restruktūrizavimu (jungimusi, skaidymusi ar pan.); verslo ar akcijų
	vertinimu.
Teisin÷ forma Įregistravimo data ir vieta	Uždaroji akcin÷ bendrov÷ 1993 m. kovo 27 d., Vilnius

Įmon÷s kodas 221949450 Registruotos buvein÷s adresas Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius Faktin÷s buvein÷s adresas Islandijos g. 1, LT-01401 Vilnius Telefonas (8 5) 2681 400 Faksas (8 5) 2681 499 Elektroninio pašto adresas [email protected] Interneto svetain÷s adresas www.enskilda.lt

Puslapis 5 iš 124

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Pavadinimas	UAB SEB investicijų valdymas
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas.
Teisin÷ organizacin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. geguž÷s 3 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	125277981
Registruotos buvein÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktin÷s buvein÷s adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį d÷l išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2010 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas buvo sudaręs 39 sutartis su UAB FMĮ "Orion Securities" (juridinio asmens kodas 122033915, adresas A. Tum÷no g. 4, 9 aukštas, LT-01109 Vilnius) ir 47 sutartis su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos n÷ra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2010 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko išleistų skolos vertybinių popierių emisijų į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus įtraukta taip pat nebuvo.

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

5. Objektyvi emitento grup÷s būkl÷s, veiklos vykdymo ir pl÷tros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibr÷žtumo apibūdinimas

2010 metais SEB banko grup÷ Lietuvoje teik÷ visas bankininkyst÷s paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. Banko grupę Lietuvoje sudar÷ AB SEB bankas ir keturios bendrov÷s: UAB SEB Enskilda, UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital.

Siekiant optimizuoti tarptautin÷s finansų grup÷s SEB veiklą, 2010 metais SEB bankas perleido specializuotos nekilnojamojo turto valdymo bendrov÷s UAB Litectus akcijas tarptautin÷s SEB grup÷s nekilnojamojo turto valdymo įmonei Warehold B.V., o UAB SEB gyvyb÷s draudimas akcijas – tarptautin÷s SEB grup÷s gyvyb÷s draudimo bendrovei SEB Trygg Liv Holding AB.

2010 metais didžiausias SEB banko akcininkas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) užbaig÷ 2006 metų gruodžio m÷nesį prad÷tą privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, kurio metu buvo siekiama įsigyti visas banko akcijas, ir šiuo metu 100 proc. SEB banko Lietuvoje akcijų priklauso Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ).

2010 metais Lietuvos ekonomin÷ situacija išliko sud÷tinga, tačiau prasid÷jusios ekonomikos atsigavimo tendencijos suteik÷ galimybių SEB banko grupei Lietuvoje dirbti pelningai antroje 2010 metų pus÷je ir sumažinti padarytus atid÷jinius. SEB bankas 2010 metais patyr÷ 12,1 mln. litų (3,5 mln. eurų), o SEB banko grup÷ – 18,0 mln. litų (5,2 mln. eurų) grynojo nuostolio. 2009 metais bankas patyr÷ 1 546,2 mln. litų (447,8 mln. eurų), o banko grup÷ – 1 427,5 mln. litų (413,4 mln. eurų) grynojo nuostolio.

Per 2010 metų paskutinį ketvirtį SEB banko grup÷ uždirbo 58,1 mln., o iš viso per liepos–gruodžio m÷nesius grup÷ uždirbo 142,9 mln. litų grynojo pelno. Bendrą teigiamą 2010 metų rezultatą pakoregavo tai, kad buvo nurašyta dalis didžiausio per pastaruosius trejus metus banke įgyvendinto IT sistemų atnaujinimo projekto – naujos pagrindin÷s banko informacin÷s sistemos diegimo – išlaidų, t. y. 71,8 mln. litų.

Į SEB banko 2010 metų rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas 2010 metų pirmame ketvirtyje perleidus banko patronuojamųjų bendrovių UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus akcijas SEB grupei. Į banko grup÷s 2010 metų veiklos rezultatą įtrauktas UAB Litectus sausio ir vasario m÷nesių veiklos rezultatas, UAB SEB gyvyb÷s draudimas veiklos rezultatas n÷ra įtrauktas.

2010 metais makroekonomin÷ situacija šalyje, taip pat ir paskolas turinčių banko klientų situacija stabilizavosi, tod÷l ger÷jo banko išduotų paskolų portfelio kokyb÷. SEB banko grup÷ Lietuvoje padar÷ 153,9 mln. litų atid÷jinių kreditams (per tą patį 2009 metų laikotarpį – 1 733,4 mln. litų). SEB banko atid÷jinių ir suteiktų kreditų portfelio santykis 2010 metų pabaigoje buvo 8,29 procento (2009 metų pabaigoje buvo 9,54 proc.).

Ger÷janti šalies ekonomin÷ situacija ir banko veiklos rezultatai l÷m÷, kad 2010 metais tarptautin÷ reitingų agentūra "Fitch Ratings" pakeit÷ AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią ir paliko nepakeistus banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A, trumpalaikio skolinimosi reitingą F1, individualų reitingą D/E ir paramos reitingą 1.

2010 metais bankas ir toliau stiprino savo kapitalo bazę – pagrindinis akcininkas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) (SEB) padeng÷ SEB banko Lietuvoje nuostolių dalį 345 mln. litų (100 mln. eurų) papildomu įnašu. Taip pat buvo išplatinta neterminuotų subordinuotų skolos lakštų, kurių vert÷ 100 mln. eurų (345,28 mln. litų), emisija, skirta banko kapitalo bazei stiprinti.

SEB banko nuosavas kapitalas 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 1,8 mlrd. litų. SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, 2010 metų pabaigoje buvo 16,43 proc. SEB banko likvidumo lygis metų pabaigoje buvo 35,88 proc.

Banko grup÷s veiklos sąnaudos 2010 metais sumaž÷jo 11,1 proc. ir buvo 309,08 mln. litų (per tą patį 2009 metų laikotarpį – 347,73 mln. litų).

Grup÷s grynosios palūkanų pajamos 2010 metais sumaž÷jo 60,36 mln. litų, arba 18,4 procentų, ir buvo 268,43 mln. litų (per tą patį 2009 metų laikotarpį – 328,79 mln. litų).

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos padid÷jo 13,46 mln. litų, arba 8,6 proc., ir buvo 170,44 mln. litų.

SEB banko grup÷s turtas 2010 metais sumaž÷jo 4,4 mlrd. litų, arba 16,3 proc., ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 22,6 mlrd. litų (2009 m. pabaigoje – 27,0 mlrd. litų).

2010 metų pabaigoje SEB banko grup÷ vald÷ didžiausią – 17,4 mlrd. litų – grynosios vert÷s kreditų ir lizingo portfelį, kuris per metus sumaž÷jo 11,8 proc. (2009 metų pabaigoje buvo 19,7 mlrd. litų).

Skolinimo mastas 2010 metais, kaip ir 2009 metais, ir toliau maž÷jo. Pagrindinis banko d÷mesys buvo skirtas kreditų portfelio kokybei ir pagalbai su sunkumais susidūrusiems klientams.

Pamažu ger÷jant ūkio pad÷čiai, atitinkamai maž÷jo bankininkyst÷s veiklos rizika, ÷m÷ did÷ti klientų investicijų portfelis. SEB banko grup÷s bendras taupymo ir investicijų portfelis, įskaitant ind÷lius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvyb÷s draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus padid÷jo 0,9 proc. – nuo 12,1 iki 12,2 mlrd. litų (neskaičiuojant bendrov÷s UAB SEB gyvyb÷s draudimas portfelio). Grup÷s ind÷lių portfelis per metus beveik nepasikeit÷ – nuo 9,7 mlrd. litų sumaž÷jo iki 9,6 mlrd. litų. Išleistų skolos vertybinių popierių portfelis sumaž÷jo 5 proc., arba 34,66 mln. litų. 2010 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 133 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vert÷ buvo 1 274 mln. litų. 2010 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių obligacijų nominaliąją vertę bankas už÷m÷ 67,4 proc. šalies rinkos.

2010 metais SEB bankas buvo rinkos lyderis pagal bendrą saugomų vertybinių popierių skaičių Lietuvoje. 2010 m. gruodžio 31 d. SEB banko grup÷s saugomų vertybinių popierių rinkos vert÷ buvo 19,28 mlrd. litų, o bankui tenkanti atitinkama rinkos dalis – 30,80 procento.

SEB banko internetin÷s bankininkyst÷s registruotų vartotojų skaičius per metus padid÷jo 6,3 proc. – nuo 890 tūkst. iki 946 tūkstančių. Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius per metus padid÷jo 12 procentų.

2010 metais bankas tur÷jo 57 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Savo bankomatų tinklą per metus SEB bankas padidino iki 348. Dabar SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB banko ir "DnB Nord" banko bankomatus, t. y. 524 bankomatais 80-yje miestų ir miestelių.

Banko grup÷je (AB SEB banke, UAB SEB Enskilda, UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital) 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo 1788 darbuotojai (faktiškai dirbantys darbuotojai, neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų).

2010 metais SEB banko vadovyb÷je įvyko pokyčių: valdybos narį Vytautą Sinių pakeit÷ Virginijus Doveika.

2010 metais SEB bankas s÷kmingai įdieg÷ ir prad÷jo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kuria teikiamos banko paslaugos ir valdomi verslo procesai. Įdiegus naują informacinę sistemą, pasikeit÷ kai kurių banko paslaugų funkcionalumas ir įsigaliojo nauja jų teikimo tvarka. Naujoji sistema bankui atveria naujų pl÷tros perspektyvų – suteikia galimybę daug lanksčiau diegti įvairias klientams skirtas naujoves, spartinti vidinius banko procesus.

2010 metais SEB bankas kartu su "DnB Nord" banku išplatino septynerių metų trukm÷s ir 259 mln. litų vert÷s Vyriausyb÷s obligacijas eurais.

SEB banko grup÷ 2010 metais peln÷ svarbius tarptautinius apdovanojimus: "Global Finance" SEB banką išrinko geriausias paslaugas verslo klientams internetu Lietuvoje teikiančiu banku, "Metasite Business Solutions" – geriausias banko paslaugas internetu Lietuvoje teikiančiu banku. "Euromoney" SEB banką 2010 metais išrinko geriausiu nekilnojamojo turto projektų finansuotoju, "Global Finance" – geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje. "ACQ Finance" bendrovę "SEB Enskilda"išrinko Lietuvos metų finansų patar÷ja, metų investiciniu banku, metų patar÷ja įmonių susijungimo ir įsigijimo klausimais bei metų patar÷ja sudarant tarptautinius įmonių susijungimo ir įsigijimo sandorius. SEB bankas 2010 m. išrinktas aktyviausiai prekiavusiu NASDAQ OMX Baltijos biržų nariu, "Global Custodian" banką įvertino aukščiausiu balu tarp visų vertybinių popierių saugojimo paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių. Verslo dienraščio "Verslo žinios" ir karjeros portalo cv.lt 2010 metų tyrimas parod÷, kad SEB bankas yra geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje.

Ekonomikos sunkmečiu SEB bankas siek÷ būti patikimiausiu banku krizę įveikusioje šalyje. Būdamas socialiai atsakingas, SEB bankas, Lietuvai išgyvenant sunkmetį, steng÷si daryti viską, kad sunkumų patiriantys ir bendradarbiaujantys su banku privatūs klientai gal÷tų lengviau išgyventi sunkmetį ir išlaikyti savo vienintelį būstą. Bankas steng÷si ieškoti kompromiso, jeigu būsto kreditą pa÷męs klientas tur÷jo sunkumų jį grąžinti, o turimas jo šeimos būstas buvo vienintelis ir klientas noriai bendradarbiavo su banku. 2010 metais bankas neper÷m÷ būsto iš tokių savo klientų, rasdamas sprendimą – atid÷damas kredito įmokų mok÷jimą, pratęsdamas paskolos grąžinimo terminą ar pasiūlydamas kitų alternatyvų. 2010 metais bankas įmon÷ms ir gyventojams keit÷ kreditų sutarčių sąlygas, kurių bendra vert÷ 2,15 mlrd. litų.

2010 metais SEB banko grup÷ tęs÷ aktyvią socialinę veiklą, ypač vaikų švietimo ir ugdymo, verslumo skatinimo srityse. SEB bankas kartu su partneriais tęs÷ ilgalaikę socialinę programą "Renkuosi mokyti!", kurios tikslas – pritraukti geriausius aukštųjų mokyklų absolventus po studijų dirbti mokytojais, kartu ugdant asmeninius jų lyderyst÷s įgūdžius tolesnei karjerai švietimo ar bet kurioje kitoje srityje. Bankas v÷l kartu su televizija TV3 organizavo Išsipildymo akciją, suteikdamas paramą vaikų globos namų aukl÷tiniams, tęs÷ aštuoniolika metų trunkantį bendradarbiavimą su Lietuvos vaikų fondu, r÷m÷ kitus švietimo srities projektus, sudar÷ sąlygas darbuotojams skirti tam tikrą laiką mentoryst÷s veiklai ir kitoms asociacijos "Mentor Lietuva" organizuojamoms programoms, skyr÷ paramos l÷šų įvairiems sporto renginiams.

AB SEB banko grup÷je rizika valdoma centralizuotai. Pagrindin÷s rizikos rūšys, kurias valdo bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutų kursų svyravimų, palūkanų normų riziką ir akcijų kainų riziką, ir operacin÷ rizika. Rizika yra valdoma laikantis vidinių ir Lietuvos banko nustatytų normatyvų. 2010 metais bankas vykd÷ visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

Emitento rizika. Banko prievol÷s investuotojams n÷ra papildomai užtikrinamos garantija ir / ar kitokiu būdu, tod÷l investuotojas prisiima banko (veiklos) riziką, susijusią su politiniais, ekonominiais, techniniais ir technologiniais bei socialiniais veiksniais.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Kredito rizika. Grup÷ prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugeb÷s tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grup÷s kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekama kredito analiz÷. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemon÷s.

Grup÷s kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grup÷ms specialieji atid÷jiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogenin÷s kredito grup÷s skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tai nustatoma specialiųjų atid÷jinių norma. Grup÷ individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų geb÷jimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mok÷ti palūkanas. Grup÷ nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonomin÷s veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

Yra taikomi šie kreditų portfelio koncentracijos rizikos limitai:

didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grup÷s kapitalo, o suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grup÷s kapitalo;

kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančios bendrov÷s patronuojamosioms bendrov÷ms ar savo patronuojamosioms bendrov÷ms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grup÷s priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grup÷s priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grup÷s bendrovei, negali viršyti 25 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie banko individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendrosios vert÷s ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorin÷s finansin÷s informacijos laikotarpiais.

	2008 12 31*	2009 12 31**	2010 12 31**
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendroji vert÷ (nuvert÷ję kreditai) tūkst. Lt	634 915	2 586 697	2 936 736
Klientų kreditų portfelis (neįvertinus specialiųjų atid÷jinių) tūkst. Lt	20 599 799	18 653 351	17 144 657
Santykis (proc.)	3,08 proc.	13,87 proc.	17,13 proc.

* Pagal Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 patvirtintą Kreditų vert÷s pokyčių ataskaitą.

** Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai d÷l kreditų portfelio sumaž÷jusios vert÷s (tūkst. Lt) pagal TFAS:

	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Nuostoliai d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s (specialieji atid÷jiniai)	311 830	1 459 262	1 463 927
Nuostoliai d÷l kredito įstaigų ir finansų institucijų likučių sumaž÷jusios vert÷s (specialieji atid÷jiniai)	-	391 048	40
Nuostolių d÷l kreditų sumaž÷jusios vert÷s (specialiųjų atid÷jinių) likutis	311 830	1 850 310	1 463 967
Specialiųjų atid÷jinių ir kreditų portfelio santykis	1,45 proc.	9,54 proc.	8,29 proc.

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika d÷l palūkanų normų, valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreiv÷ lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibr÷žiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatid÷liotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrol÷ yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi steb÷seną. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra atviroji pozicija turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

Grup÷s didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentel÷je.
Grup÷	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	12,97 proc.	103,53 proc.	83,87 proc.
Didžiausia bendra atviroji pozicija	13,22 proc.	1,78 proc.	0,36 proc.

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugeb÷s laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir d÷l likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grup÷ laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkyb÷ms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analiz÷.

Banko likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentel÷je.

Rodiklis	Bankas
	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	38,99 proc.	60,31 proc.	35,88 proc.

Lietuvos bankas 2007 metais panaikino grup÷s likvidumo ataskaitą.

Operacin÷ rizika tai finansinių nuostolių, prestižo praradimo arba pasitik÷jimo sumaž÷jimo rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichin÷s nelaim÷s, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiek÷jų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrol÷s trūkumas ir pan.).

Priežiūros institucijos nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui suteik÷ leidimą taikyti pažangųjį operacin÷s rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) apskaičiuojant operacin÷s rizikos kapitalo poreikį.

Bankas yra parengęs ir nuolat atnaujina bei tobulina operacin÷s rizikos valdymo priemones: operacin÷s rizikos politiką, operacin÷s rizikos (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteis÷tos prekybos kontrol÷s vertinimo (RTSA) metodikas, draudimo politiką, veiklos tęstinumo planus, vidin÷s kontrol÷s mechanizmą, naujų paslaugų ir veiklos tvirtino procesą.

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacin÷s rizikos valdymo sistemą ORMIS, kuri yra bendra SEB grupei. Operacin÷s rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grup÷s darbuotojas gali registruoti operacin÷s rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, naudojantis sistema ORSA, taikant neteis÷tos prekybos kontrol÷s vertinimo metodiką ir atliekant vidinę kontrolę, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika.

Kitos dvi didel÷s SEB grup÷s operacin÷s rizikos valdymo sistemos – NAMIS ir LDRPS – naudojamos kuriant naujas paslaugas ir procesus bei sudarant veiklos tęstinumo planus.

Banke yra įkurta Operacin÷s rizikos komisija, kuri užtikrina bendradarbiavimą tarp rizikos valdytojų ir kontrol÷s funkcijas atliekančių padalinių. Banko valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos ataskaitos apie naujus nustatytus operacin÷s rizikos atvejus ir anksčiau nustatytos rizikos šalinimo rezultatus.

Verslo rizika – tai pajamų sumaž÷jimo rizika d÷l nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumaž÷jęs verslo mastas, spaudimas mažinti kainas arba konkurencija. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastin÷s veiklos sumaž÷jimo riziką, kuri gali pasireikšti d÷l už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

Strategin÷ rizika – tai rizika, kylanti d÷l nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba d÷l nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teis÷s aktų arba bankininkyst÷s sektoriaus pokyčius.

Kapitalo pakankamumas. Lietuvos bankai privalo išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris yra skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu 2010 metams buvo nustatytas siektinas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris tur÷jo būti artimas 11 procentų.

2007 m. liepos 26 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui įskaityti į banko antro lygio kapitalą 45 000 000 eurų (155 376 000 litų) subordinuotą paskolą, gautą Švedijos bankui Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) apmok÷jus SEB banko išleistus subordinuotos skolos lakštus. Įtraukus subordinuotą paskolą į skaičiuotiną banko kapitalą, 0,75 procentinio punkto pager÷jo banko kapitalo pakankamumo rodiklis ir buvo 9,45 proc., o grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklis pager÷jo 0,87 procentinio punkto ir buvo 10,41 procento.

2008 m. geguž÷s 15 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui anksčiau, negu nustatyta paskolos sutartyje, t. y. 2008 m. birželio 30 d., grąžinti pagal 2000 m. birželio 30 d. subordinuotos paskolos sutartį iš Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) gautą 15 000 000 eurų (51 792 000 litų) subordinuotą paskolą. SEB bankas pasinaudojo išankstinio sutarties nutraukimo galimybe, siekdamas sumažinti banko išteklių skolinimosi išlaidas, išlaikydamas tinkamą kapitalo pakankamumo lygį. Grąžinus subordinuotą paskolą, banko kapitalo pakankamo rodiklis buvo 11,98 proc., o grup÷s – 10,48 procento.

2009 metų spalio ir gruodžio m÷nesiais ir 2010 metų kovo m÷nesį SEB grup÷ stiprino SEB banko kapitalo bazę dengdama nuostolius papildomais akcininkų įnašais.

2010 metų kovo m÷nesį Lietuvos banko valdyba dav÷ leidimą AB SEB bankui įtraukti neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją, kurios vert÷ yra 100 000 000 eurų (345 280 000 litų), į banko antro lygio kapitalą. Neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją įsigijo AB SEB banko patronuojantysis bankas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ).

Banko ir grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentel÷je toliau.

Grup÷		Rodiklis		Bankas
2008 m.	2009 m.	2010 m.		2008 m.	2009 m.	2010 m.
10,55 proc.	11,58 proc.	15,95 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas		12,09 proc. 12,94 proc. 16,43 proc.

Vertybiniai popieriai. 2010 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 133 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vert÷ buvo 1 274 mln. litų.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Emitento grup÷s finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analiz÷

Banko grup÷s veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal Tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS), duomenys:

mln. Lt	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Kreditai	20 320	17 205	15 725
Investicijos	2 245	1 847	1 884
Gautinos lizingo įmokos	4 224	2 504	1 695
Ind÷liai	10 203	9 670	9 643
Skolos bankams ir finansų institucijoms	15 157	13 651	9 296
Nuosavyb÷	2 244	1 525	1 859
Turtas	29 525	26 952	22 558

Banko grup÷s pajamų struktūra per pastaruosius metus atitinkamai buvo:

mln. Lt	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių d÷l
sumaž÷jusios vert÷s	395,5	(1 404,6)	114,5
Kitos grynosios pajamos prieš
veiklos sąnaudas	163,9	210,3	250,4
Rezultatas prieš
veiklos sąnaudas	559,4	(1 194,3)	364,9
Veiklos išlaidos	(369,8)	(347,7)	(309)
Grynosios gyvyb÷s draudimo pajamos	108,7	-	-
Nematerialiojo turto vert÷s sumaž÷jimas	-	(169,6)	(71,8)
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokestį iš tęsiamos veiklos	298,3	(1 711,6)	(15,9)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš
tęsiamos veiklos	257,8	(1 445,5)	(17,8)

Pagrindiniai grup÷s ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentel÷je:

	Grup÷		Rodiklis	Bankas
2008	2009	2010		2008	2009	2010
10,55 proc.	11,58 proc.		15,95 proc. Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,09 proc.	12,94 proc.	16,43 proc.
0,89 proc.	(4,99 proc.)	(0,07 proc.)	Vidutin÷ turto grąža	1,38 proc.	(6,12 proc.)	(0,05 proc.)
	11,82 proc. (76,06 proc.)		(1,04 proc.) Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s grąža		16,23 proc. (79,55 proc.)	(0,73 proc.)
n. d.*	n. d.*	n. d.*	Banko likvidumo koeficientas	38,99 proc.	60,31 proc.	35,88 proc.
			Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai,
16,69	(93,61)	(1,15)	litais	22,52	(100,13)	(0,78)
145,30	98,75	120,40	Akcijos buhalterin÷ vert÷ litais	146,26	92,03	114,06

*Lietuvos bankas 2007 m. panaikino reikalavimą teikti grup÷s likvidumo ataskaitą.

7. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansin÷se ataskaitose pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti banko konsoliduotose finansin÷se ataskaitose.

8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo pra÷jusių finansinių metų pabaigos

2011 m. sausio 12 d. bankas praneš÷, kad AB SEB banko valdybos nar÷ Aušra Matusevičien÷ užims naujas pareigas SEB grup÷je – ji SEB grup÷s operacijų ir informacinių technologijų (IT) padalinyje bus atsakinga už IT ir operacijų sritį Baltijos šalyse ir SEB filialų Rygoje ir Vilniuje veiklos koordinavimą ir pl÷trą. Naująsias pareigas ji prad÷s eiti 2011 m. kovo 15 dieną. Atsižvelgiant į tai, nuo min÷tos dienos A. Matusevičien÷ nebeis AB SEB banko valdybos nario pareigų.

2011 m. vasario 4 d. bankas praneš÷, kad preliminariais duomenimis, 2010 metais AB SEB bankas patyr÷ 12,1 mln. litų (3,5 mln. eurų), o AB SEB banko grup÷ – 18,0 mln. litų (5,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose nustatytų reikalavimų. 2009 metais bankas patyr÷ 1 546,2 mln. litų (447,8 mln. eurų), o banko grup÷ – 1 427,5 mln. litų (413,43 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio. Į AB SEB banko 2010 metų rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas 2010 metų pirmame ketvirtyje perleidus banko patronuojamųjų bendrovių UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus akcijas SEB grupei. Į banko grup÷s 2010 metų veiklos rezultatą įtrauktas UAB Litectus sausio ir vasario m÷nesių veiklos rezultatas, UAB SEB gyvyb÷s draudimas veiklos rezultatas n÷ra įtrauktas.

2011 m. kovo 3 d. bankas praneš÷, kad perleido 100 proc. savo dukterin÷s bendrov÷s UAB SEB Enskilda, juridinio asmens kodas 221949450, buvein÷s adresas Gedimino pr. 12, Vilnius, akcijų AB SEB banko motininei bendrovei Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ). Atsižvelgiant į tai, kad UAB SEB Enskilda turi finansų maklerio įmon÷s licenciją ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, prieš perleidžiant akcijas buvo gautas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pritarimas perleisti akcijas.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Kartu buvo perleistos ir bendrovių SEB Enskilda Latvijoje bei SEB Enskilda Estijoje akcijos. Akcijų perleidimu siekiama sutelkti investicin÷s bankininkyst÷s paslaugas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) Verslo bankininkyst÷s tarnyboje. Tikimasi, kad tai sustiprins vieningą veiklos tarptautin÷je SEB grup÷je valdymą ir koordinavimą. UAB SEB Enskilda klientams šis pokytis įtakos netur÷s.

9. Emitento grup÷s veiklos planai ir prognoz÷s

AB SEB banko grup÷s Lietuvoje pagrindin÷ užduotis ir toliau bus d÷mesys klientui. Būdamas ilgalaikių ryšių su klientais banku, siūlydamas šiuolaikines universalias bankininkyst÷s paslaugas, teikdamas jas patogiai ir profesionaliai, įsigilindamas į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius, bankas sieks įgyvendinti savo siekį – tapti patikimiausiu banku pasibaigus sunkmečiui.

AB SEB banko grup÷, siekdama šio tikslo ir atsižvelgdama į visos SEB grup÷s siekius, numato pagrindines kryptis:

Rizikos valdymas. Šioje srityje bankas jau nuveik÷ nemažai: patobulino dabartinius tvarkos nuostatus ir procedūras, sureng÷ mokymą apie rizikos vertinimą vadybininkams, aptarnaujantiems klientus. Ateityje planuojama išlaikyti didelį d÷mesį šiai sričiai, naudojantis jau sukaupta patirtimi ir suteikiant galimybę darbuotojams nuolat tobul÷ti
Veiklos efektyvumo atkūrimas. Bankas, siekdamas ir toliau efektyviai dirbti ir išlikti konkurencingas, planuoja pagrindinį d÷mesį skirti šioms sritims:
o stengtis, kad nemaž÷tų pajamos, taikydamas tikslinę rinkodarą: aiškiai apibr÷žti savo konkurencines galimybes įvairiuose klientų segmentuose ir, atsižvelgus į tai, parengti naujus augimo planus
o tinkamai vertinti sąnaudų poreikį siekiant pasirinktų tikslų
Klientų lojalumo stiprinimas. Banko tikslas šioje srityje tapti pagrindiniu banku savo klientams, išlaikyti dabartinius klientus ir pritraukti naujų:
- o siūlant lanksčius sprendimus finansinių sunkumų patiriantiems klientams, kurie, padedami banko, būtų paj÷gūs išgyventi sunkmetį
- o kuriant naujas, patrauklias koncepcijas, paslaugas ir produktus s÷kmingai veiklą plečiantiems klientams, kad jie jaustų nuolatinį banko d÷mesį
Banko, kaip geriausio darbdavio, įvaizdžio išlaikymas. Bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitik÷jimo ir pagarbos atmosferą, kurioje darbuotojai gali tobul÷ti ir įgyvendinti savo visas galimybes

Bankas tikisi, kad tinkami kiekvienos iš šių sričių sprendimai pad÷s geriau tenkinti klientų ir darbuotojų poreikius ir lūkesčius, o kartu ir padidinti jų lojalumą organizacijai.

10. Finansin÷s rizikos valdymo tikslai

Grup÷ finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metin÷se finansin÷se ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansin÷s rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemon÷s, grup÷s kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

11. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

AB SEB bankas neturi ir 2010 metais savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų n÷ra įsigijusios ir patronuojamosios įmon÷s. Bankas ir jo įmon÷s per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardav÷ savų akcijų.

12. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2010 m. gruodžio 31 d. tur÷jo 57 klientų aptarnavimo padalinių tinklą (7 finansinių paslaugų centrus ir 50 klientų aptarnavimo skyrių) visoje Lietuvoje.

13. Emitento įstatinis kapitalas

Įmonių registre įregistruotas įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vert÷):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vert÷ (Lt)	Bendra nominalioji vert÷	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardin÷s akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos AB SEB banko akcijos yra apmok÷tos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14. Akcininkai

2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos Karalyst÷je registruotai Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

15. Darbuotojai

SEB banko grup÷je Lietuvoje (AB SEB banke, UAB SEB Enskilda, UAB SEB investicijų valdymas, AB SEB lizingas, UAB SEB Venture Capital) 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo 2 078 nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus), t. y. 5,5 proc. mažiau negu 2009 metais, kai grup÷je dirbo 2 198 darbuotojai. SEB banko grup÷je 2010 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 788, t. y. 8,6 proc. mažiau negu 2009 metų pabaigoje, kai grup÷je faktiškai dirbo 1 957 darbuotojai. Mažesnį darbuotojų skaičių l÷m÷ tai, kad į šį skaičių 2010 metais nebebuvo įtraukiami įmonių UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus, kurių akcijas 2010 metais SEB bankas perleido tarptautinei SEB grupei, darbuotojai.

Vien SEB banke nuolatinių darbuotojų (dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus) skaičius sumaž÷jo 1 proc. – nuo 2 029 iki 2 009, o SEB banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 730, t. y. 4,5 proc. mažiau negu 2009 metais, kai jų buvo 1 811.

Vidutinis faktinis (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) SEB banko darbuotojų skaičius 2010 m. buvo 1 748 darbuotojai (2009 m. – 1 940 darbuotojai).

		Bankas			Banko grup÷
	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Nuolatiniai darbuotojai (dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, įskaitant vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus)	2 147	2 029	2 009	2 379	2 198	2 078
Faktiškai dirbantys darbuotojai (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų)	1 995	1 811	1 730	2 209	1 957	1 788

Lentel÷se toliau pateikiama informacija apie SEB banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį m÷nesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

		Darbuotojų skaičius			Vidutinis m÷nesinis darbo užmokestis (litais)
	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31	2008 12 31	2009 12 31	2010 12 31
Vadovaujantys darbuotojai	301	279	275	9 619	10 245	9 921
Specialistai	1 835	1 741	1 726	4 357	3 569	3 341
Aptarnaujantis personalas	10	9	8	1 920	1 994	2 069
Iš viso	2 146	2 029	2 009	-	-	-

	Darbuotojų skaičius		Aukštasis išsilavinimas	Aukštesnysis išsilavinimas			Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	275	263	95,6	6	2,18	6	2,18
Specialistai	1 726	1 313	76,07	121	7,01	292	16,92
Aptarnaujantis personalas	8	4	50,0	1	12,05	3	37,5
Iš viso	2 009	1 580	78,65	128	6,37	301	14,98

Banko ir banko grup÷s darbuotojų kintamojo atlygio nustatymo politika

2010 metais SEB banke buvo vadovaujamasi atlygio politika, kurią 2010 m. balandžio 30 d. patvirtino AB SEB banko steb÷tojų taryba.

Pagal šią politiką, kintamojo atlygio paketą sudaro priedai ir premijos, kurių dydis priklauso nuo individualaus darbuotojo ind÷lio į jo padalinio ir visos grup÷s rezultatus. Kintamuoju atlygiu siekiama skatinti darbuotojus siekti ilgalaikių nustatytų grup÷s tikslų ir atlyginti jiems už pasiektus rezultatus.

Banko filialų (finansinių paslaugų centrų ir skyrių) darbuotojų skatinimas ketvirčio priedais už padalinio ir individualių pardavimo rezultatus yra reglamentuojamas AB SEB banko valdybos nutarimuose ir Filialų vertinimo ir darbuotojų skatinimo reikalavimuose.

Norint pripažinti kiekvieno darbuotojo ind÷lį, siekiant ilgalaikių grup÷s tikslų, gali būti išmokamos metin÷s premijos už gerus rezultatus, tačiau tik esant tvariai banko finansinei pad÷čiai. Darbuotojo premijos dydis priklauso nuo grup÷s bendrų tikslų, padalinio, kuriame dirba darbuotojas, veiklos rezultatų ir metinio veiklos įvertinimo. Norint objektyviai įvertinti darbuotojo veiklą ir teisingai atlyginti už ją, yra atsižvelgiama ne tik į pasiektus tikslus, bet ir į darbuotojo nuostatas bei elgesį. Kasmetinio darbuotojų veiklos vertinimo ir ugdymo pokalbio metu yra įvertinama, ar darbuotojo asmenin÷ kompetencija atitinka pareigyb÷s reikalavimus, ar darbuotojas savo veikloje vadovaujasi SEB vertyb÷mis, etika ir pan. Premija n÷ra garantuojama išmoka.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Kintamąjį atlygį siekiama nustatyti atsižvelgiant ir į rizikos mastą. Darbuotojams, kurie grup÷s vardu gali prisiimti reikšmingą riziką ir tur÷ti esminę įtaką priimant sprendimus, 60 proc. kintamojo atlygio yra atidedama trejiems metams. Grup÷ turi galimybę nemok÷ti dalies ar viso atid÷to kintamojo atlygio, jei konkretaus asmens, verslo padalinio ar grup÷s veikla yra nuostolinga.

16. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad įstatų keitimas yra išimtin÷ visuotinio akcininkų susirinkimo teis÷. Priimant sprendimą d÷l įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nustato, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos d÷l 1) banko pavadinimo ar buvein÷s; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vert÷s ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

17. Emitento organai

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas)
Banko steb÷tojų taryba (toliau taryba)
Banko valdyba (toliau valdyba)
Banko administracijos vadovas (prezidentas) (toliau prezidentas)

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jo kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

18. Informacija apie kolegialių organų narius, bendrov÷s vadovą, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBöTOJŲ TARYBA (2010 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, steb÷tojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkyst÷s vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

TEDAS TONIS KYLBERGAS

SEB Baltijos šalių tarnybos Teis÷s padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – teis÷. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visų steb÷tojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2013 m. spalio 29 d.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

BANKO VALDYBA (2010 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkyst÷s tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmenin÷s bankininkyst÷s tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2010 m. birželio 8 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENö

AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktor÷. Valdybos nar÷ nuo 2006 m. vasario 1 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – finansai. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2012 m. vasario 4 diena.

BENDROVöS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUŠRA MATUSEVIČIENö – AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktor÷. Valdybos nar÷ nuo 2006 m. vasario 1 dienos.

Informacija apie banko valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentel÷je.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmon÷s vardu
Bendrai visiems bendrov÷s valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų:	3 520	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	2 692	-	-
metinių premijų už 2009 metus (tūkst. litų)	-	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	828	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius**	1 241	-	-
Vidutiniškai vienam bendrov÷s valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius:*	704	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	538	-	-
metinių premijų už 2009 metus (tūkst. litų)	-	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	166	-	-

* Valdybą sudaro 5 nariai.

** Išeitin÷s išmokos ir vienkartin÷ išmoka s÷kmingai įgyvendinus pagrindin÷s banko informacin÷s sistemos diegimo projektą.

19. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokių reikšmingų susitarimų yra numatyta kredito sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija ir banko, ir kitų šalių atžvilgiu.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2010 m. vasario 11 d. SEB banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasiraš÷ dvejus metus galiojančią kolektyvinę sutartį. Kolektyvin÷ sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibr÷žia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, d÷l kurių darbuotojai ir darbdavys susitar÷ tarpusavyje, pavyzdžiui, d÷l sumin÷s darbo laiko apskaitos, darbo stažo apskaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinę sutartį pasiraš÷ SEB banko administracija ir Darbo tarybos atstovai. SEB banko darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvin÷je sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, d÷l kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

Konsultacijos su banko administracija – viena iš pagrindinių Darbo tarybos veiklos sričių. Vykstant šioms konsultacijoms, Darbo tarybos nariams buvo pristatyta nauja atlygio sistema 2010 metais, aptartos papildomos išmokos darbuotojams. Darbo taryba periodiškai susitinka su banko prezidentu. Šiuose susitikimuose yra aptariama, kaip vykdomos kolektyvin÷s sutarties nuostatos, kokie laukia pokyčiai ir kokių klausimų ar pasteb÷jimų Darbo tarybos nariai sulaukia iš darbuotojų.

21. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

AB SEB bankas iš esm÷s laikosi rekomendacinio pobūdžio VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso (žr. 1 priedą).

22. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui (Nasdaq OMX Vilnius biržai), Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti bei įd÷ti į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį.

Per ataskaitinį laikotarpį bankas paskelb÷ šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2010 m. vasario 10 d. bankas praneš÷, kad, preliminariais duomenimis, 2009 metais AB SEB bankas patyr÷ 1 546,2 mln. litų (447,8 mln. eurų), o AB SEB banko grup÷ – 1 427,5 mln. litų (413,43 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų. 2008 metais bankas uždirbo 347,7 mln. litų (100,7 mln. eurų), o banko grup÷ – 257,8 mln. litų (74,7 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

2010 m. vasario 23 d. bankas paskelb÷ apie valdybos inicijuojamą ir 2009 m. kovo 20 d. šaukiamą eilinį visuotinį banko susirinkimą.

2010 m. vasario 26 d. AB SEB bankas perleido visas savo dukterin÷s bendrov÷s UAB Litectus, kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei Warehold B.V. Bendrovei Warehold B.V., kurios 100 proc. akcijų valdo SEB grup÷, perleidžiamos visose trijose Baltijos šalyse veikiančių SEB bankams priklausančių nekilnojamojo turto valdymo bendrovių akcijos. Šios akcijos perleidžiamos norint optimizuoti grup÷s nekilnojamojo turto valdymą Baltijos šalyse ir visoje SEB grup÷je.

2010 m. kovo 8 d. reitingų agentūra "Fitch Ratings" pakeit÷ AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią ir paliko nepakeistus banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A, trumpalaikio skolinimosi reitingą F1, individualų reitingą D/E ir paramos reitingą 1.

2010 m. kovo 15 d. AB SEB banko valdyba patvirtino banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvyksiančio 2010 m. kovo 25 d., sprendimų projektus.

2010 m. kovo 10 d. Lietuvos banko valdyba dav÷ leidimą AB SEB bankui įtraukti neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją, kurios vert÷ yra 100 000 000 eurų (345 280 000 litų), į banko antro lygio kapitalą. Neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją įsigijo AB SEB banko patronuojantysis bankas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ).

2010 m. kovo 25 d., 10 val., Gedimino pr. 12, Vilniuje, 511 kabinete, įvyko eilinis AB SEB banko (registruotas adresu Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, juridinio asmens kodas 112021238) akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai visais darbotvark÷je numatytais klausimais: 1. susipažinta su AB SEB banko konsoliduotu metiniu pranešimu; 2. išklausytas AB SEB banko auditoriaus pranešimas; 3. išklausyti AB SEB banko steb÷tojų tarybos atsiliepimai ir pasiūlymai; 4. patvirtinta AB SEB banko ir AB SEB banko grup÷s 2009 metų konsoliduota finansin÷ ataskaita (pridedama); 5. priimtas sprendimas dengti dalį AB SEB banko nuostolių papildomais akcininkų įnašais, kurių suma ne mažesn÷ kaip 345 280 000 Lt (100 000 000 eurų); 6. patvirtintas AB SEB banko 2009 metų nuostolių paskirstymas (pridedama); 7. UAB PricewaterhouseCoopers išrinkta audito įmone, kuriai pavesta tikrinti AB SEB banko einamųjų metų ir ne daugiau kaip dvejų būsimųjų finansinių metų metines finansines ataskaitas. AB SEB banko prezidentui pavesta sudaryti su šia audito įmone sutartį, kurioje būtų nustatytos mok÷jimo už paslaugas sąlygos; 8. Tedas Tonis Kylbergas išrinktas AB SEB banko steb÷tojų tarybos nariu iki veikiančios steb÷tojų tarybos kadencijos pabaigos.

AB SEB banko prezidentas	Raimondas Kvedaras
AB SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė	Aušra Matusevičienė
AB SEB banko Finansu departamento direktorius	Saulius Salda
Vilnius 2011 m. kovo 10 d.

Grupė		Bankas






































(17 995)	(1 427 455)	(12058)	(1 546 185)

Grupė				Bankas
2010	2009		Pastaba	2010	2009
(17995)		(1 427 455) Grynieji (nuostoliai) peinas už metus Kitos bendrosios pajamos:		(12058)	(1546185)
3956	20 362	Peinas (nuostoliai) iš parduoti laikomo finansinio turto - Grynasis pelnas, išskaičiavus	36	3956	20 362
3956	5 650	atidėtuosius mokesčius - Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas.		3956	5 650
a.	14 712	išskaičiavus atidėtuosius mokesčius Finansinio turto perkalnojimo rezervo	36		14712
3025	2 937	amortizacija dėj perklasifikavimo Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms	36	3025	2937
(1 050)	(5 521)	pajamoms	14	(1050)	(5521)
5931	17778	Iš viso kitų bendrųjų pajamų		5931	17778
(12064)		(1 409 677) Iš viso bendruju pajamu		(6 127)	(1 528 407)

Grupė				Bankas
2010	2009		Pastaba	2010	2009
428 427	420 403	Turtas Grynieji pinigal
527 258	384 981	Likučiai centriniuose bankuose	16	428 427	420 403
1 177 833	3 118 698	Lėšos bankuose ir finansų institucijose	17	527 258 1 177 833	384 981 3 118 698
164 895	65818	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	18	164 272	65 194
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
75 058	48 203	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaltą	19	45 733	19 203
233 911	153 483	Išvestinės finansinės priemonės	20	233 911	153 483
		Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
55 399 15 669 307	20 069 17 185 394	grynoji vertė Kreditų kilentams grynoji vertė	21 7, 22	506 636 15 680 730	348 856
1 694 691	2 503 885	Gautinų ilzingo įmokų grynoji vertė	23		17 194 089
		Finansinės priemonės:
1629290	1 7 19 5 12	- gautinos sumos	24	1 629 290	1719512
1 2 7 6	337	- parduoti iaikomos	24	1 2 7 6	337
13832	12748	– laikomos iki išpirkimo	24	13832	12 748
$\overline{a}$		Investicijos į patronuojamąsias įmones	25	121 616	38 616
148 733	169 046	Ilgalaikis nematerialusis turtas	26	148 554	168 764
46 004 2 581	56 509	Ilgalaikis materialusis turtas Išnuomotas turtas	27	45 289	55 847
47 623	4 2 7 5 67 201	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	28
51 474	62 231	Investicinis turtas	44 29	29 1 5 3 5	1 599
273 661	277 245	Atidėtojo peino mokesčio turtas	14	192 654	179 444
316 576	266 644	Kito turto grynoji vertė	30	109 387	156 991
22 557 829	26 536 682			21 028 262	24 038 765
		Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji
	415 635	velkia	44		13825
22 557 829	26 952 317	Iš viso turto		21 028 262	24 052 590
		Įsipareigojimai
38	31	Isiskolinimas centriniam bankui		38	31
		Isiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų
9 295 615	13 650 723	institucijoms	31	7915364	11 259 609
334 427	303 643	Išvestinės finansinės priemonės	20	334 427	303 643
9 643 341	9 669 789	Kilentų indėliai Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių	32	9 644 674	9 673 732
29 873	44 029	pajamos	35	26 190	41 758
	185	Mokėtinas peino mokestis
597 172	597 195	Subordinuotos paskolos	33	597 172	597 195
663 177	697 841	Išieisti skoios vertybiniai popieriai	34	663 177	699 854
135 008	78 639	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	35	85 968	55 738
20 698 651	25 042 075			19 267 010	22 631 560
	385 347	Isipareigojimai, įtraukti į ilgaiaikį turtą, skirtą
		parduoti, ir nutrauktąją veiklą	44
20 698 651	25 427 422	Iš viso įsipareigojimų		19 267 010	22 631 560
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitaias, priskirtinas patronuojančios imonės akcininkams	36
1 034 575	1 034 575	Istatinis kapitalas		1 0 34 5 7 5	1034575
1034	1034	Atsargos kapitalas		2 200	2 2 0 0
(8850)	(14 781)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		(8850)	(14781)
165 425	135 160	Privalomasis rezervas		163 221	133 151
10846	9778	Bendrieji ir kiti rezervai		10 846	9778
656 148	359 129	Nepaskirstytasis peinas		559 260	256 107
1859178	1 524 895			1761252	1421030
$\blacksquare$		Mažumos interesas
1859178	1 5 2 4 8 9 5	Iš viso nuosavo kapitalo		1761252	1421030
22 557 829	26 952 317	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitaio		21 028 262	24 052 590

			Nuosavybės dalis tenkanti patronuojančiai bendrovei
eder.	kapitalas u Akcini	Atsargos kapitalas	turto perkaino- jimo rezervas Finansinio	sis rezervas Privaloma-	Bendrieji ir	kiti rezervai tytasis pelnas Nepaskirs-	Iš viso prieš mažumos interesą	Mažumos interesas	Iš viso
008 m. gruodžio 31 d.	575 1034	1034	(32559)	77394	9338	1153790	2 243 572		2 243 572
arduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaldiavus nansinio turto perkainojimo rezervo atidėtuosius mokesčius			14841				14841		14841
amortizacija dėl perklasifikavimo rynasis metų pelnas			2937			(142745)	(142745) 2937		2937 (1427455
rynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą piendey			17778			(1427455)	(1409677)		(1 409 677
erkelimas į atsargos kapitalą okėjimas akcijomis kcininko įnašai				57766	440	(57766) 690 560	690 560 440		690 560 $\frac{40}{3}$
009 m. gruodžio 31 d.	575 1034	1034	(14781)	135 160	9778	359 129	1524895		1524895
arduoti laikomo finansinio turto perkainojimo ezervo grynasis pokytis išskaidiavus nansinio turto perkainojimo rezervo atidėtuosius mokesčius			2906				2906		2906
ynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą amortizacija dėl perklasifikavimo ynasis metu peinas			3025			(17995)	(17995) 3025		3025 (17995
clejidey			5931			(17995)	(12064)		(12064)
erkelimas į atsargos kapitalą okėjimas akcijomis ccininko įnašai				30 265	1068	(30265) 345 280	1068 345 280		345 280 1068
010 m. gruodžio 31 d.	575 1034	1034	(8850)	165 425	10846	656148	1859178		1859178

	Akcinis	Atsargos	Finansinio turto	Privalomasis	Bendrieji Ir
Bankas	kapitalas	kapitalas	perkalnojimo rezervas	rezervas	rezervai kiti	tytasis peinas Nepaskirs-	Iš viso
2008 m. gruodžio 31 d.	1034575	2 200	(32 559)	74 639	9338	1170244	2 258 437
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus
Finansinio turto perkainojimo rezervo atidėtuosius mokesčius			14841				14841
amortizacija dėl perklasifikavimo			2937				2937
Grynosios pajamos, įtrauktos į riuosavą Grynasis metų peinas			ï			(1546185)	(1546185)
kapitala			17778			(1546185)	(1528407)
Akcininko įnašal						690 560	690 560
Mokėjimas akcijomis					440		440
Perkellmas atsargos kapitalą				58512		(58512)
2009 m. gruodžio 31 d.	1034575	2 200	(14781)	133 151	9778	256 107	1421030
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaitiavus
Finansinio turto perkainojimo retervo atidetuosius mokesčius			2906				2906
amortizacija dėl perklasifikavimo			3025				3025
Grynosios pajamos, įtrauktos į ruosavą Grynasis metų pelnas						(12058)	(12058)
kapitala			5931			(12 058)	(6127)
Mokėjimas akcijomis Akcininko įnašai						345 280	345 280
Perkėlimas į atsargos kapitalą				30070	1068	(30070)	1068
2010 m. gruodžio 31 d.	1034575	2200	(8850)	163 221	10846	559 260	1761252

2010 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grup÷				Bankas
2010	2009		Pastaba	2010	2009
		Pinigai iš veiklos
774 280		1 134 206 Gautos palūkanos		698 308	1 049 800
(555 293)	(900 562)	Sumok÷tos palūkanos		(511 401)	(781 454)
41 787		68 393 Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		41 795	69 025
17 732		4 214 Nerealizuotasis pelnas už operacijas		17 695	4 567
		Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių
(31 116)	(24 450)	ir kitų finansinių priemonių operacijas		(31 116)	(24 450)
189 188		166 836 Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų		172 648	148 959
		grynoji vert÷
-		142 157 Gyvyb÷s draudimo veikla		-	-
(132 153)	(162 974)	Išlaidos personalui		(123 306)	(144 247)
(158 339)	(151 786)	Kitos išlaidos		(142 851)	(132 997)
146 086		276 034 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokyčius		121 772	189 203
		Trumpalaikio turto pokytis

(11 145)		66 835 Privalomųjų atsargų centriniame banke		(11 145)	66 836
990 178	(1 147 849)	(padid÷jimas) sumaž÷jimas L÷šų bankuose ir ir finansų institucijose		725 199	(1 134 837)
		(padid÷jimas) sumaž÷jimas
1 392 874		1 947 370 Klientams suteiktų kreditų sumaž÷jimas		1 389 873	1 922 063
728 733		1 130 435 Gautinų lizingo įmokų pokytis		-	-
		Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas)
18 951	(99 652)	sumaž÷jimas		48 534	3 768
3 119 591		1 897 139 Grynasis trumpalaikio turto pokytis		2 152 461	857 830
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
(27 655)	(554 413)	Klientų ind÷lių (sumaž÷jimas)		(30 265)	(556 370)
		Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų
57 405	(40 371)	ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas)		3 4 090	(18 393)
29 750	(594 784)	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		3 825	(574 763)
3 295 427		1 578 389 Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokestį		2 278 058	472 270
(222)	(36 299)	Sumok÷tas pelno mokestis		-	(34 394)
3 295 205	1 542 090	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) po pelno mokesčio		2 278 058	437 876

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau 24–96 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Bankas 2010 2009 Pastaba 2010 Pinigų srautai iš investicinės (-ei) veiklos (-ai) (65554) (115 641) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (65972) pokytis	2009 (117393) 38 153



(92160) 36 017 Investicijų į iaikomus parduoti Vyriausybės (92160) vertybinius popierius (padidėjimas) sumažėjimas
65 068 25 - Patronuojamųjų įmonių pardavimas 72 063
Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai 3734	4816
10 268 (57 907) Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines 10 593 finansines priemones (padidėjimas) sumažėjimas	66 693
(82378) (137531) Grynieji pinigų srautai iš investicinės veikios (71742) (investicinei veikiai)	(7731)
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
345 280 690 560 Akcininkų įnašai nuostoliams dengti 345 280	690 560
7 7 Isiskolinimo centriniams bankams 7 padidėjimas (sumažėjimas)	$\overline{z}$
(4320558) (1 412 971) Isiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų (3314047) institucijoms (sumažejimas)	(439 380)
(5 992) Subordinuotų paskolų (sumažėjimas)	(5992)
(13764) 90 048 Išieistu skolos vertybinių popierių grynoji vertė (13764) Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (3989035) (638348)	91 278
(2982524) (finansinei veiklai)	336 473
(776 208) Grynasis pinigų pokytis 766 211 (776 208)	766 618
2 299 863 1 533 652 Pinigu likutis sausio 1 d. 2 299 863	1 533 245
1 523 655 2 299 863 Pinigų likutis gruodžio 31 d. 1 523 655	2 299 863
$I\tilde{S}$ jų:
131 133 iaisvai disponuojamos lėšos centriniame banke 16 131 133
395 858 125 677 vienos nakties indeliai 395 858	125 677
428 427 420 403 grynieji pinigai 428 427	420 403
568 237 1753783 korespondentinių sąskaitų lėšos 568 237	1753783
523 655 2 299 863 1523655	2 299 863

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcin÷ bendrov÷. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose. 2008 m. sausio 21 d. AB SEB Vilniaus banko pavadinimas buvo pakeistas į AB SEB bankas. Lietuvos Respublikos įmonių registre buvo įregistruoti nauji AB SEB banko įstatai, kuriuos patvirtino 2007 m. lapkričio 15 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, buvo išduotas naujas akcininkų registracijos pažym÷jimas.

Centrin÷ banko būstin÷ yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2010 m. gruodžio 31 d. bankas tur÷jo 57 klientų aptarnavimo padalinius (2009 m. gruodžio 31 d.: 57).

2010 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas tur÷jo 4 patronuojamąsias įmones (2009 m. gruodžio 31 d.: 6). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmon÷mis toliau yra vadinami grupe.

Bankas priima ind÷lius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 25 pastaboje.

Banko akcijos n÷ra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 36 pastaboje, vienintelis banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), kuriam priklauso 100 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2011 m. kovo 10 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

Ataskaitiniu laikotarpiu, grup÷ ir bankas pritaik÷ visus naujus ir peržiūr÷tus Tarptautin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS) ir Interpretacijas, patvirtintus Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos Tarptautinio finansin÷s atskaitomyb÷s aiškinimo komiteto (TFAAK) ir patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su grup÷s ir banko veikla ir galioja nuo ataskaitinio laikotarpio, prasid÷jusio 2010 m. sausio 1 d.

Grup÷ pritaik÷ 5-ojo TFAS "Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla" pakeitimą. Šį pakeitimą 2008 m. geguž÷s m÷n. paskelb÷ Tarptautinių apskaitos standartų taryba, vykdydama kasmetinį tobulinimo projektą. Pakeitimu patikslinama, kad jeigu įmon÷ parduoda dalį patronuojamosios įmon÷s ir d÷l to praranda teisę ją kontroliuoti, patronuojamosios įmon÷s turtas ir įsipareigojimai turi būti atskleisti kaip parduoti skirtas turtas ir įsipareigojimai. Persvarstytas standartas turi būti taikomas perspektyviai nuo tos datos, kai grup÷ pirmą kartą pritaik÷ 5-ąjį TFAS.

Grup÷ taip pat pritaik÷ TFAS pakeitimus (2-ojo, 5-ojo, 8-ojo TFAS; 1-ojo, 7-ojo, 17-ojo, 36-ojo, 38-ojo, 39 ojo TAS; TFAAK 9-ojo ir 16-ojo aiškinimų), patvirtintus 2009 m. balandžio m÷n., kuriuose: patikslinama, kad 2-asis TFAS netaikomas įnašams, įneštiems ūkio subjektų, sudarant bendros kontrol÷s sandorius ir formuojant bendras įmones; patikslinami ilgalaikio turto, skirto parduoti, ir nutrauktosios veiklos atskleidimo reikalavimai numatyti 5-ajame TFAS ir kituose standartuose; reikalaujama atskleisti kiekvieno veikiančio segmento turtą ir įsipareigojimus (8-asis TFAS), tik jei tokia informacija yra nuolat pateikiama sprendimus priimantiems asmenims; pakeičiamas 1-asis TAS ir leidžiama apskaityti tam tikrus įsipareigojimus, kurie įvykdomi naudojant paties ūkio subjekto nuosavyb÷s finansines priemones, kaip ilgalaikius; pakeičiamas 7-asis TAS ir kaip investicinę veiklą leidžiama klasifikuoti tik tas išlaidas, kurios sukuria turtą; leidžiama kai kurias ilgalaikes žem÷s nuomos sutartis priskirti finansiniam lizingui pagal 17-ąjį TAS net ir tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui nuosavyb÷s teis÷ nepereina nuomininkui; 18-ajame TAS papildomai paaiškinama kaip nustatyti, ar ūkio subjektas veikia kaip agentas, ar kaip užsakovas; patikslinama, kad pagal 36-ąjį TAS pinigus kuriantis turto vienetas negali būti didesnis už veiklos segmentą prieš sujungimą; papildomas 38-asis TAS nematerialiojo turto, įsigyto verslo sujungimo metu, tikrosios vert÷s nustatymo reikalavimais; pakeičiamas 39-asis TAS: (i) standartas bus taikomas pasirinkimo sandoriams, kuriuos realizavus sujungiami ūkio subjektai (ii) nurodomas laikotarpis, per kurį galima perklasifikuoti pinigų srautų apsidraudimo sandorių priemonių pajamas (išlaidas) iš nuosavyb÷s į pelno (nuostolių) ataskaitą (iii) numatoma, kad išankstinio apmok÷jimo galimyb÷ turi būti traktuojama kaip glaudžiai susijusi su pagrindine sutartimi, jeigu ja pasinaudojus skolininkas padengia skolintojo patirtą žalą; patikslinama, kad TFAAK 9-asis aiškinimas netaikomas įterptosioms išvestin÷ms finansin÷ms priemon÷ms, įsigytoms sudarant bendros kontrol÷s sandorius ir formuojant bendras įmones; panaikinamas TFAAK 16-ajame aiškinime numatytas draudimas užsienyje veikiančiam ūkio subjektui, kuris pats yra apdraustasis objektas, įsigyti apsidraudimo priemones. Šie pakeitimai netur÷jo reikšmingos įtakos banko ir grup÷s finansin÷ms ataskaitoms.

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2010 metais, bet netur÷jo įtakos grup÷s ir banko apskaitos politikai

Toliau išvardyti galiojančių standartų pakeitimai ir paskelbtų standartų, patvirtintų taikyti Europos Sąjungoje, aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau, tačiau kurie n÷ra aktualūs banko ir grup÷s veiklai:

TFAAK 12-asis aiškinimas "Koncesijų sutartys d÷l paslaugų" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. kovo 30 d. arba v÷liau);
TFAAK 16-asis aiškinimas "Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančią įmonę apsidraudimo sandoriai" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. birželio 30 d.);
TFAAK 15-asis aiškinimas "Nekilnojamojo turto statybos sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.);
TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai "Įterptosios išvestin÷s finansin÷s priemon÷s" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.);
TFAAK 17-asis aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.);

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2010 metais, bet netur÷jo įtakos grup÷s ir banko apskaitos politikai (tęsinys)

TFAAK 18-asis aiškinimas "Turto, gauto iš klientų, perleidimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.);
27-asis TAS (persvarstytas) "Konsoliduotos ir atskiros finansin÷s ataskaitos" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ar v÷liau);
3-asis TFAS (persvarstytas) "Verslo jungimai" (taikomas investicijoms, įsigytoms pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio nuo ar po 2009 m. liepos 1 d., pradžioje arba po jo);
39-ojo TAS "Finansin÷s priemon÷s: pripažinimas ir vertinimas" pakeitimas "Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai" (taikomas retrospektyviai metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba v÷liau);
1-asis TFAS (persvarstytas) "Tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų taikymas pirmą kartą" (taikomas finansin÷ms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą laikotarpiui, prasidedančiam 2009 m. liepos 1 d arba v÷liau; Europos Sąjungos patvirtintas persvarstytas 1-asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.);
2-ojo TFAS "Mok÷jimas akcijomis" pakeitimai "Grup÷s sandoriai, kurių apmok÷jimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau);
1-ojo TFAS "Tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų taikymas pirmą kartą" pakeitimai "Papildomos išimtys, taikomos įmon÷ms, pirmą kartą rengiančioms finansines ataskaitas pagal TFAS" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau);

b) Standartai ir interpretacijos, kurie neįsigaliojo, nebuvo patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir grup÷s ir banko nebuvo pritaikyti anksčiau laiko

Toliau išvardyti standartai ir standartų pakeitimai, kurie buvo paskelbti ir kuriuos privaloma taikyti banko ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba v÷liau, ar v÷lesniems laikotarpiams, tačiau kurių grup÷ ir bankas netaik÷ anksčiau:

32-ojo TAS "Finansin÷s priemon÷s: pateikimas" pakeitimas "Teisių išleidimo klasifikavimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba v÷liau);
24-asis TAS "Informacija apie susijusias šalis" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba v÷liau);
TFAAK 19-asis aiškinimas "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas išleidžiant nuosavyb÷s priemones" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba v÷liau);
TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas "Išankstiniai apmok÷jimai pagal minimalųjį finansavimo reikalavimą" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba v÷liau);
7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmon÷ms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba v÷liau);

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos nurodomos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grup÷s įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS).

Šiose finansin÷se ataskaitose pateikta duomenų istorin÷ vert÷, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vert÷s pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovyb÷s žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimyb÷, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansin÷s ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s

Patronuojamosios įmon÷s yra visos įmon÷s, kurių finansinę ir veiklos politiką kontroliuoja grup÷. Dažniausiai grupei priklauso daugiau negu pus÷ ūkio subjekto balsavimo teisių galios. Sprendžiant, ar grup÷ kontroliuoja kitą įmonę, yra įvertinamos esamos ir galimos balsavimo teis÷s, kurios gali būti realizuojamos ar keičiamos.

Įmonių finansin÷s ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grup÷ gauna teisę valdyti tas įmones. Įmon÷s yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grup÷ praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansin÷se ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s (tęsinys)

Grup÷ patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal įsigijimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vert÷, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesiogin÷s įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibr÷žtų įsipareigojimų tikroji kaina, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į mažumos interesą. Įsigijimo vert÷s perviršis, palyginti su nustatyta grup÷s įsigyto grynojo turto tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesn÷ negu įsigyto grynojo turto tikroji vert÷, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grup÷s įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grup÷s įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvert÷jo. Patronuojamųjų įmonių apskaitos principai yra pakoreguoti, kad atitiktų grup÷je taikomus apskaitos principus.

Asocijuotos įmon÷s – tai tokios įmon÷s, kuriose grup÷ daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijų į grup÷s balansą traukiama tikroji vert÷, net jei grup÷ turi reikšmingą įtaką šioms įmon÷ms. Vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei traukiamas į apskaitą pagal 39 TAS. Grup÷ neturi interesų asocijuotose įmon÷se, išskyrus jų verslo interesus.

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grup÷s ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonomin÷je aplinkoje, kurioje veikia įmon÷. Konsoliduotos finansin÷s ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcin÷ valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansin÷s ataskaitos.

Sandorių vert÷, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis d÷l min÷to perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vert÷s, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

Visų grup÷s ir banko, kurių funkcin÷ valiuta yra kitokia negu valiuta, kuria yra pateikiamos finansin÷s ataskaitos, pelnas (nuostolis) ir finansin÷ pozicija perskaičiuojama į valiutą, kuria pateikiamos finansin÷s ataskaitos, tokiu būdu:

(1) visi turto ir įsipareigojimų straipsniai yra perskaičiuojami pagal metų pabaigoje galiojusį kursą;

(2) visi pajamų ir išlaidų straipsniai yra perskaičiuojami pagal valiutos kurso vidurkį;
(3) valiutų perkainojimo skirtumai yra įtraukiami į nuosavybę kaip atskiras straipsnis.

Prestižas ir skirtumai d÷l tikrosios vert÷s koregavimo, atsirandantys įsigyjant užsienio įmonę, yra įtraukiami į užsienio įmon÷s apskaitą kaip turtas ar įsipareigojimai ir perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal metų pabaigoje galiojusį kursą.

Pardavus investicijas į įmonę, kurios funkcin÷ valiuta yra kitokia, valiutų perkainojimo skirtumai įtraukti į nuosavybę pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip dalis pardavimo pelno ar nuostolio.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esm÷s, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstyb÷je galiojančius teis÷s aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti d÷l mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimyb÷, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atid÷tasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitin÷s vert÷s balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių baz÷s esančios konsoliduotose finansin÷se ataskaitose. Atid÷tasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esm÷s galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atid÷tasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atid÷tasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atid÷tojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atid÷tasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir v÷liau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atid÷tu pelnu ar nuostoliu.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

g) Mok÷jimas akcijomis

Grup÷s įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mok÷jimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų (nuosavyb÷s vertybinių popierių), leidžiančių gauti SEB akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų vert÷ yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo vertybinių popierių išleidimo iki sutarties sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorio vert÷ yra vienos akcijos tikroji vert÷, padauginta iš akcijų, kurias tik÷tina suteikti taikant teisių perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansin÷s būkl÷s sudarymo dieną yra įvertinama, ar teisių perdavimo sąlygos bus įvykdytos, ir kokia yra tikimyb÷, kad jos bus įgyvendintos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus perleistas sąlygų įgyvendinimo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos n÷ra įvykdomos, sąnaudos n÷ra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grup÷ ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir jų ekvivalentai

Grynieji pinigai, vienos nakties ind÷liai, l÷šos bankuose ir finansiniuose institucijose d÷l didelio jų likvidumo pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais ir jų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grup÷ ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovyb÷ nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmon÷ nusprendžia tokio turto tikrosios vert÷s pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemon÷s, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurių tikroji vert÷ pateikiama vadovyb÷s ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmon÷ nusprendžia tokio turto tikrosios vert÷s pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris n÷ra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grup÷ ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grup÷ ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grup÷ ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma tur÷ti neapibr÷žtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grup÷s ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vert÷ įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teis÷ gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grup÷ iš esm÷s netenka gaunamos iš turto ekonomin÷s naudos bei neprisiima rizikos.

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, v÷liau į apskaitą traukiama tikroji vert÷. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis d÷l finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas d÷l tikrosios vert÷s pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro. Pelnas ar nuostolis d÷l finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vert÷s pokyčio yra traukiamas į nuosavyb÷s eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvert÷ja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavyb÷s eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavyb÷s priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teis÷ juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vert÷ yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma balanse tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

k) Atid÷to pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vert÷s pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemon÷s vert÷ gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grup÷ ir bankas vykdo sandorius, kurių pabaigos terminas daugiau negu vieni metai, kai tikroji priemon÷s vert÷ yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kur ne visi taikomi kintamieji yra žinoma rinkos informacija apie kainas ir normas. Tokios priemon÷s pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vert÷s rodiklis, tačiau vert÷, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradin÷s vert÷s. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vert÷s skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

l) Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s

Išvestinių finansinių priemonių, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu į balansą yra traukiama tikroji vert÷, išskaičiavus sandorio išlaidas, v÷liau apskaičiuojama jų tikroji vert÷. Tikroji vert÷ yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus. Visos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vert÷ yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vert÷ yra neigiama.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vert÷s pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vert÷s pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemon÷ yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemon÷ ir rizika yra apdrausta. Grup÷ naudoja tam tikras išvestines finansin÷s priemones turto tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grup÷ sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemon÷s ir rizikos mažinimo priemon÷s, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grup÷ taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vert÷s arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir v÷lesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemon÷s yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, o apdraustosios priemon÷s – Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s euroobligacijos (iki 2008 m. liepos m÷n. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos vert÷s pokytis d÷l rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vert÷s pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitą traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vert÷s pokyčiu. Palūkanų normų pasikeitimo ir susijusio apdraustojo aktyvo tikrosios vert÷s pokyčio efektyvi dalis yra įtraukta į eilutes palūkanų pajamos, grynasis pelnas (nuostolis) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas. Likusi neefektyvi tikrosios vert÷s pokyčio suma yra įtraukta į grynojo pelno (nuostolio) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas eilutę.

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai neb÷ra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vert÷ ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grup÷ atlieka įvertinimą, ar n÷ra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi ir nuvert÷jimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvert÷jimo įrodymų, kurie atsirado d÷l vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grup÷s, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grup÷ visų pirma įvertina objektyvių nuvert÷jimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grup÷ nustato, kad n÷ra akivažių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvert÷jęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumaž÷jusią vertę. Turtas, kurio sumaž÷jusi vert÷ pripažįstama individualiai, n÷ra įtraukiamas vertinant bendrą sumaž÷jusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvert÷jo, nuvert÷jusi suma yra nustatoma kaip turto balansin÷s vert÷s ir būsimųjų pinigų srautų dabartin÷s vert÷s (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansin÷ vert÷ yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartin÷s vert÷s apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti d÷l šio turto per÷mimo, at÷mus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto per÷mimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumaž÷jusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų geb÷jimą mok÷ti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas (tęsinys)

Finansinio turto grup÷s, kurios nustatant sumaž÷jusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grup÷s pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius d÷l turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir min÷tos grup÷s kredito rizikos ypatumai, vert÷s sumaž÷jimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių n÷ra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atid÷jinių d÷l sumaž÷jusios paskolų vert÷s. D÷l anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumaž÷ja atid÷jinių d÷l sumaž÷jusios paskolų vert÷s suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu v÷lesniu laikotarpiu vert÷s sumaž÷jimo nuostoliai sumaž÷ja ir šis sumaž÷jimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vert÷s sumaž÷jimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vert÷s sumaž÷jimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atid÷jinių normos homogeninių kreditų grup÷ms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstus statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimyb÷s (PD), nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo tikimyb÷s (LGD) parametrai yra nustatomi vieną kartą per metus. Ekspertin÷s korekcijos rodiklis gali būti nustatomas dažniau, atsižvelgiant į homogeninių kreditų grup÷s kokyb÷s pokyčius ar kitas tendencijas, kurios n÷ra įvertinamos kiekybiškai.

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷: kiekvieno balanso sudarymo metu grup÷ atlieka įvertinimą, ar n÷ra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi. Jeigu nuosavyb÷s investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vert÷s kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vert÷ sumaž÷jo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartin÷s tikrosios vert÷s, at÷mus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius d÷l šio finansinio turto vert÷s sumaž÷jimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavyb÷s eilut÷s į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios nuosavyb÷s priemonių vert÷s, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, n÷ra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu v÷lesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vert÷ padid÷ja ir jos padid÷jimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vert÷s sumaž÷jimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vert÷s sumaž÷jimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Ilgalaikis turtas, išnuomotas pagal lizingo sutartis, yra traukiamas į apskaitą kaip gautina suma už lizingą. Ši suma lygi dabartinei mažiausių lizingo įmokų vertei. Gautinos sumos ir dabartin÷s mažiausių lizingo įmokų vert÷s skirtumas laikomas neuždirbtomis lizingo pajamomis.

Teis÷s ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal lizingo sutartis, yra traukiami į apskaitą perleidus turtą lizingo gav÷jui. Iki turto perleidimo dienos būsimojo lizingo gav÷jo įmoka yra traukiama į apskaitą kaip išankstin÷ įmoka. Gautinos lizingo įmokos yra nuomojamo lizingu turto vert÷, sumažinta pirmosios įmokos suma.

Lizingo palūkanos traukiamos į pajamas, jas apskaičiuojant nuo likutin÷s grynosios investicijos vert÷s sutartyje nustatytais terminais ir taikant fiksuotą pajamų grąžos normą. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo turto perleidimo nuomotojui momento. Administracinio mokesčio pajamos yra traukiamos į apskaitą per visą sutarties laikotarpį.

o) Nuoma (grup÷ nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis, nusid÷v÷jimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusid÷v÷jimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grup÷s nuosavyb÷je, nusid÷v÷jimas.

Jei turto atsiperkamoji vert÷ yra mažesn÷ už jo apskaitinę vertę, turto vert÷ yra mažinama iki jo atsiperkamosios vert÷s.

p) Nuoma (grup÷ nuominink÷)

Iki šios dienos grup÷s sudarytas sutartis sudaro nuomos sutartys. Nuomos įmokos per visą nuomos laikotarpį pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vert÷, at÷mus sukauptą nusid÷v÷jimą ir bet kokius sukauptus nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vert÷ yra mažesn÷ negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vert÷ yra mažesn÷ nei 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusid÷v÷jimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusid÷v÷jimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacin÷ vert÷ vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

q) Ilgalaikis turtas (tęsinys)

Lentel÷je pateiktos grup÷je taikomos atitinkamos turto kategorijos nusid÷v÷jimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusid÷v÷jimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programin÷ įranga	3–8
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3–5
Pastatai	25–50
Transporto priemon÷s	5
Kompiuterin÷ įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–5
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vert÷s augimui, ir kurio grup÷ ir bankas nenaudoja savo reikm÷ms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, at÷mus sukauptą nusid÷v÷jimą ir vert÷s sumaž÷jimą. Lentel÷je pateiktos grup÷s ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusid÷v÷jimo normos:

	Nusid÷v÷jimo
Turto kategorija	laikotarpis (metais)
Pastatai	25-50

s) Prestižas

Įsigijimo vert÷s perviršis, palyginti su grup÷s įsigyto patronuojamosios įmon÷s grynojo turto nustatyta tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Prestižas, įgytas įsigyjant patronuojamąsias įmones, yra priskiriamas nematerialiojo turto grupei. Prestižo naudingo tarnavimo laikotarpis n÷ra apibr÷žtas. Kiekvienais metais yra vertinama, ar prestižo vert÷ n÷ra sumaž÷jusi ir į apskaitą traukiama jo vert÷, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vert÷s at÷mus nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s. Į pelną ir nuostolį, gautą pardavus įmonę, traukiama apskaitin÷ prestižo, susijusio su parduota įmone, vert÷. Siekiant įvertinti sumaž÷jusią prestižo vertę, prestižas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui.

t) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grup÷), skirtas parduoti, grup÷s priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovyb÷ yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirk÷jo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vert÷, kuri yra mažesn÷: apskaitin÷ ar tikroji vert÷, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusid÷v÷jimas n÷ra skaičiuojamas.

u) Nefinansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas n÷ra apibr÷žtas ir kuris n÷ra amortizuojamas, kiekvienais metais yra vertinamas, ar jo vert÷ n÷ra sumaž÷jusi. Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vert÷s sumaž÷jimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitin÷ vert÷ gali būti neatgautina. Vert÷s sumaž÷jimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitin÷s ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vert÷, kuri yra didesn÷ – turto tikroji vert÷, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vert÷. Vertinant, kiek gal÷tų sumaž÷ti vert÷, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vert÷s sumaž÷jimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir d÷l vert÷s sumaž÷jimo atstatymo.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

v) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vert÷, kuri lygi gautų l÷šų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. V÷liau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vert÷, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatais grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį gražinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai n÷ra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma lygi tikrajai vertybinių popierių vertei yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

w) Atid÷jiniai

Atid÷jinių vert÷ yra tokia pat kaip ir dabartin÷ vert÷ sąnaudų, kurių tik÷tina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vert÷s ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis at÷jus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vert÷, kuri lygi gautų l÷šų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. V÷liau yra nustatoma amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grup÷ įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitin÷s vert÷s ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitin÷s išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grup÷ traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmok÷ti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką iš÷jimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grup÷ moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teis÷s aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grup÷ moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grup÷ neprivalo mok÷ti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmok÷ti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilut÷je "Išlaidos personalui".

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s

Grup÷s finansinio turto ir įsipareigojimų balansin÷ ir tikroji vert÷ pateikta žemiau:

	2010		2009
	Balansin÷	Tikroji	Balansin÷	Tikroji
	vert÷	vert÷	vert÷	vert÷

Likučiai centriniame banke	527 258	527 251	384 981	384 953
L÷šos bankuose ir finansų institucijose Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	1 177 833	1 177 920	3 118 698	3 128 916
grynoji vert÷	55 399	54 602	20 069	20 407
Kreditų klientams grynoji vert÷
Viešasis sektorius	492 855	470 255	547 358	530 915
Juridiniai asmenys	7 749 076	7 694 722	8 732 455	8 740 787
Fiziniai asmenys	7 427 376	7 192 266	7 905 581	7 535 343
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	1 629 290	1 614 197	1 719 512	1 630 544
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 694 691	1 675 471	2 503 885	2 491 486
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 832	12 336	12 748	11 252
Iš viso finansinio turto	20 767 610	20 419 020	24 945 287	24 474 603
Įsiskolinimas centriniame banke	38	38	31	31
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	9 295 615	9 493 476	13 650 723	13 780 030
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	6 514 840	6 514 840	4 767 893	4 767 893
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 128 501	3 116 559	4 901 896	4 992 161
Subordinuotos paskolos	597 172	578 632	597 195	583 806
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	663 177	667 769	697 841	685 452
Iš viso finansinių įsipareigojimų	20 199 343	20 371 314	24 615 579	24 809 373

Banko finansinio turto ir įsipareigojimų balansin÷ ir tikroji vert÷ pateikta žemiau:

	2010		2009
	Balansin÷	Tikroji	Balansin÷	Tikroji
	vert÷	vert÷	vert÷	vert÷

Likučiai centriniame banke	527 258	527 251	384 981	384 953
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	1 177 833	1 177 920	3 118 698	3 128 916
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
grynoji vert÷	506 636	489 236	348 856	342 055
Kreditų klientams grynoji vert÷
Viešasis sektorius	492 855	470 255	547 358	530 915
Juridiniai asmenys	7 760 499	7 706 094	8 741 150	8 750 173
Fiziniai asmenys	7 427 376	7 192 266	7 905 581	7 535 343
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai – gautinos sumos	1 629 290	1 614 197	1 719 512	1 630 544
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	13 832	12 336	12 748	11 252
Iš viso finansinio turto	19 535 579	19 189 555	22 778 884	22 314 150

Įsiskolinimas centriniame banke	38	38	31	31
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	7 915 364	8 093 612	11 259 609	11 361 053
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	6 516 173	6 516 173	4 768 336	4 768 336
Klientų terminuotieji ind÷liai	3 128 501	3 116 559	4 905 396	4 995 668
Subordinuotos paskolos	597 172	578 632	597 195	583 806
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	663 177	667 769	699 854	687 465
Iš viso finansinių įsipareigojimų	18 820 425	18 972 783	22 230 421	22 396 359

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s (tęsinys)

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷, l÷šos bankuose ir finansų institucijose grynoji vert÷. Tikroji kintamų palūkanų l÷šų ir vienos nakties ind÷lių vert÷ yra jų balansin÷ vert÷. Apskaičiuota ind÷lių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vert÷ yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms l÷šoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos, at÷mus vert÷s sumaž÷jimą. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vert÷ yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tik÷tinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vert÷.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito ir finansų institucijoms. Apskaičiuota tikroji ind÷lių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys ind÷liai, vert÷ yra suma, mok÷tina pareikalavus išmok÷ti ind÷lį.

Klientų ind÷liai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių ind÷lių ir kitų skolintų l÷šų, kurios n÷ra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vert÷ yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Lentel÷je pateikti apibendrinti grup÷s tikrosios vert÷s nustatymo būdai, kai turto ir įsipareigojimų į apskaitą traukiama tikroji vert÷.

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2010 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į	164 895	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	45 733 -	- 233 911	29 325 -
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	-	-	1 276
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	-	(334 427)	-
Iš viso	210 628	(100 516)	30 601

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į	65 818	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	19 203	-	29 000
(turtas)	-	153 483	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	137	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	85 158	(150 160)	29 200

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s (tęsinys)

Lentel÷je pateikti apibendrinti banko tikrosios vert÷s nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikroji vert÷.

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2010 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios	164 272	-	-
vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	45 733	-	-
(turtas) Finansin÷s priemon÷s - laikomos	-	233 911	-
parduoti Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	- -	- (334 427)	1 276 -
Iš viso	210 005	(100 516)	1 276

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	65 194	-	-
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	-	-
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	-	153 483	-
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	137	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	84 534	(150 160)	200

aa) Patik÷tinių veikla

Grup÷ dažnai veikia kaip patik÷tin÷ ir verčiasi kita susijusia veikla. Tod÷l grup÷ turi ar saugo fizinių asmenų fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos n÷ra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai n÷ra grup÷s pajamos ar turtas.

bb) Draudimo veikla

Draudimo sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias prisiimama reikšminga draudimo rizika. Pagal min÷tas sutartis taip pat gali būti prisiimama finansin÷ rizika. Grup÷ nustato, kad reikšminga draudimo rizika yra tuomet, kai išmoka, kurią gali prireikti mok÷ti įvykus draudiminiam įvykiui yra bent 5 proc. didesn÷ nei išmoka neįvykus draudiminiam įvykiui.

Investavimo sutartys yra tos, pagal kurias prisi÷mus finansinę riziką, reikšminga draudimo rizika n÷ra prisiimama. Šios sutartys yra apskaitomos vadovaujantis skolų apskaitos principais ir yra pateikiamos balanso investavimo sutarčių įsipareigojimų eilut÷je.

Įmokos pagal sudarytas sutartis ir persidraudimo įmokos

Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, įmokos į apskaitą traukiamos pagal pinigų gavimo principą. Pasirašytas įmokas pagal kitų draudimo produktų sutartis sudaro įmokos, pasirašytos per metus pagal mok÷jimų grafiką, pateikiamą draudimo liudijime. Uždirbtas įmokas sudaro įmokos, priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui. Perdraudimo įmokas sudaro įmokos, pagal perdraudimo sutartis priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui.

Išmokos ir žalos sureguliavimo sąnaudos

Išmokas sudaro ataskaitiniu laikotarpiu išmok÷tos sumos. Tiesiogines žalos sureguliavimo sąnaudas sudaro atlyginimai, sumok÷ti darbuotojams, reguliuojantiems žalą, ir kitos tiesiogiai susijusios sąnaudos.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

bb) Draudimo veikla (tęsinys)

Įsigijimo sąnaudos

Komisiniai mokesčiai tarpininkams laikomi išlaidomis draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, (taisykl÷s Nr. 12) atveju, komisiniai pripažįstami išlaidomis per vienerius metus. Įsigijimo sąnaudos, susijusios su v÷lesniais laikotarpiais, įtraukiamos į būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudas. Pagal draudimo liudijimus, kuriems apskaičiuojant draudimo techninius atid÷jinius taikomas Zilmerio koregavimo metodas, n÷ra sudaromos papildomos būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudos.

Techniniai draudimo atid÷jiniai

Perkeltų įmokų techninis atid÷jinys rodo pasirašytų įmokų dalį, kuri priskirtina rizikos laikotarpiams, einantiems po ataskaitinio laikotarpio.

Numatomų išmok÷jimų techninis atid÷jinys rodo iki apskaitos laikotarpio pabaigos atid÷tas sumas, susijusias su įvertintais patirtais nuostoliais, kurie dar n÷ra padengti, įskaitant susijusias žalos administravimo sąnaudas. Patirtų nuostolių, apie kuriuos dar nepranešta, techninis atid÷jinys yra apskaičiuotas pagal Chain – ladder metodą.

Gyvyb÷s draudimo matematinis techninis atid÷jinys rodo visą grup÷s grynųjų įsipareigojimų sumą, pagal gyvyb÷s draudimo sutartis. UAB SEB gyvyb÷s draudimas draudimo portfelio techninis atid÷jinys apskaičiuojamas pagal mirtingumo koeficientą, pateiktą Lietuvos gyventojų mirtingumo lentel÷je (1989 m. ir 1990 m. duomenimis). Apskaičiuojant atid÷jinius, yra naudojama draudimo priežiūros komisijos nustatyta maksimali technin÷ palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesn÷).

Žalos padengimo techninis atid÷jinys sudaromas taikant perspektyvinį neto įmokų metodą. Pagal šį metodą atid÷jinys yra lygus būsimų išmokų ir neto įmokų dabartinių verčių skirtumui. Pagal mišriojo gyvyb÷s draudimo ir studijų draudimo sutartis taikoma Zilmerio pataisa. Taikant Zilmerio pataisą, techniniai atid÷jiniai yra mažinami pradinių sąnaudų dalimi.

Gyvyb÷s draudimo techninis atid÷jinys, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, sudaromas investicinio draudimo produktams. Atid÷jinį sudaro draudimo įmokų sumos, išskaičiavus rizikos įmokų sumas ir administravimo mokesčius bei pakoregavus jas d÷l gauto pelno/patirto nuostolio iš susijusių investicijų.

Gyvyb÷s draudimo techninis atid÷jinys, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, pagal investicinio gyvyb÷s draudimo sutartis (taisykl÷s Nr.12) sudaromas pagal aktuarinio finansavimo metodą. Taikant šį metodą, atid÷jinys yra sumažinamas atid÷tųjų įsigijimo sąnaudų suma.

Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai skiriami į dvi dalis:

atid÷jiniai, dengiantys turtą, kurio investicin÷s grąžos riziką prisiima UAB SEB gyvyb÷s draudimas tradicinio ir negyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai – (taisykl÷s: 01, 02, 04, 05, 06, 09, 14, 07, 08, 15;)
atid÷jiniai, dengiantys turtą, kurio investicin÷s grąžos riziką prisiima patys draud÷jai investicinio draudimo techniniai atid÷jiniai – (taisykles: 03, 11, 12;)

Investicinio draudimo techninių atid÷jinių svyravimas d÷l investicin÷s grąžos pokyčio draudimo bendrov÷s pelnui/nuostoliui įtakos neturi.

Tradicinio draudimo techniniams atid÷jiniams apskaičiuoti naudojama palūkanų norma yra Draudimo priežiūros komisijos nustatyta didžiausia technin÷ palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesn÷). Palūkanų normai, kuri naudojama apskaičiuojant atid÷jinius, sumaž÷jus 0,6 proc., turto poreikis dengti draudimo įsipareigojimus padid÷ja apie 8 procentus. Nuostolis pagal tradicinio draudimo sutartis d÷l mažesn÷s, negu prognozuota, grąžos gali būti padengtas pelnu, uždirbtu d÷l mažesnių, negu buvo tik÷tasi, sąnaudų, patirtų administruojant sutartį ir planuoto apdraustųjų mirtingumo. Priešingu atveju, įmon÷ turi dengti skirtumą savo turtu.

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atid÷jinys sudaromas iš įmon÷s arba atskirų draudimo rūšių pelno pagal gyvyb÷s draudimo sutartis (mišriojo gyvyb÷s draudimo sutartys, išskyrus Hermio asmens draudimo sutartis, kaupiamojo būsto kredito sutartys ir studijų draudimo sutartys).

Įsipareigojimų pakankamumo testas atliekamas tradicinio ir investicinio draudimo sutartims kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną. Bet koks skirtumas yra nedelsiant įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Draudimo rizika kyla d÷l apskaičiuojant draudimo įmokas taikytų prielaidų apie draudžiamųjų įvykių tikimybę, laiką, kada tas įvykis įvyks ar apie planuojamą draudimo išmokos dydį neatitikimo realiai situacijai.

Mirtingumo, sergamumo ir traumingumo rizika atsiranda d÷l to, kad prielaidos, taikytos apskaičiuojant draudimo įmokas bus per daug optimistin÷s ir būsimos draudimo įmokos bus nepakankamos būsimoms mirties, kritinių ligų, nuolatinio darbingumo praradimo ar traumų išmokoms padengti.

Be galimos parametro nustatymo rizikos, kiti faktoriai, d÷l kurių gali padid÷ti mirtingumas ar sergamumas – epidemijos (tokios kaip AIDS) ar visuotinis gyvenimo būdo pasikeitimas (toks kaip valgymo, rūkymo ar jud÷jimo įpročių pasikeitimas) d÷l ko bus daugiau arba anksčiau negu planuota draudiminių įvykių.

Kadangi UAB SEB gyvyb÷s draudimas vykdo savo veiklą neseniai ir neturi patikimos savo mirtingumo bei sergamumo statistikos, tai parametro nustatymo rizika valdoma mirtingumo įkainiams apskaičiuoti naudojant Lietuvos gyventojų mirtingumo lentelę; kritinių ligų bei nuolatinio darbingumo netekimo rizikoms – perdraudikų, turinčių didelę analogiškos veiklos patirtį, pateiktomis sergamumo lentel÷mis. Traumingumo tarifai nustatyti naudojant UAB SEB gyvyb÷s draudimas statistiką, tarifo patikimumą yra patvirtinęs perdraudikas.

Kadangi perdraudimai pasiima dalį rizikos, jie yra suinteresuoti, kad tarifai būtų pakankami. Draudimo sumos, viršijančios tam tikrą ribą, perdraudžiamos perviršio proporciniu arba kvotiniu proporciniu metodais. Gyvyb÷s draudimo koncentruota rizika n÷ra perdrausta, ji sudaro 2 proc. visos rizikos portfelyje.

Bendrov÷ mirtingumo, sergamumo ir traumingumo riziką taip pat valdo naudodamasi sveikatos patikrinimo, sudarant draudimo sutartį, sistema. Jos tikslas užtikrinti, kad draud÷jo mokama draudimo įmoka atitiktų apdraudžiamojo sveikatos būklę.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

bb) Draudimo veikla (tęsinys)

Esant statistiniams duomenims, patvirtinantiems mirtingumo, sergamumo ar traumingumo lygio pasikeitimą, draudimo įmon÷ turi galimybę šią riziką sumažinti taisykl÷se nustatyta tvarka keisdama įmokas būsimiems ir esamiems klientams.

Nuostolis d÷l didesnio, negu buvo prognozuotas pagal tradicinio draudimo sutartis, mirtingumo gali būti padengtas pelnu, kurį draudimo įmon÷ tur÷jo iš investicijų ar sąnaudų dalies.

D÷l trumpalaikių (vienų metų) negyvyb÷s portfelio sutarčių draudimo rizikos įtaka įmon÷s veiklai yra lengviau kontroliuojama – esant būtinybei, rizikos įkainiai gali būti keičiami kiekvienais metais.

Grup÷ ir bankas dažnai veikia kaip patik÷tin÷ ir verčiasi kita susijusia veikla. Tod÷l grup÷ ir bankas turi ar saugo fizinių asmenų, fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos n÷ra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai n÷ra grup÷s pajamos ar turtas.

cc) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteik÷jas privalo padengti garantijos gav÷jo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda d÷l tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemon÷s sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmok÷tų įsipareigojimų. Tokios finansin÷s garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vert÷. Kito vertinimo metu grup÷s įsipareigojimų nustatoma didesn÷ šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias gal÷tume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovyb÷s vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių d÷l finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę Atid÷jiniai garantijoms.

dd) Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto grąža

Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto grąža apskaičiuojama kaip grynojo pelno ir vidutin÷s metin÷s akcininkų nuosavyb÷s ir turto santykis. Vidutin÷ metin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto suma apskaičiuojama kaip sausio 1 d., kovo 31 d., birželio 30 d., rugs÷jo 30 d. ir gruodžio 31 d. atitinkamų sumų vidurkis.

ee) Lyginamoji informacija

Jeigu reikalinga, lyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų šių metų grupavimą.

ff) Segmentų ataskaita

Verslo segmentas yra grup÷ turto ir operacijų, naudojamų parduodant produktus ir paslaugas, susijusias su tam tikra skirtinga negu kitų verslo segmentų rizika ir grąža. Geografiniai segmentai yra tie, kurie parduoda produktus ir paslaugas tam tikroje ekonomin÷je erdv÷je ir kurių rizika ir grąža skiriasi nuo kitų segmentų, veikiančių kitoje ekonomin÷je erdv÷je.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika

Rizikos apibr÷žtis. SEB banko grup÷s rizika yra apibr÷žiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tik÷tino finansinio rezultato tikimyb÷. Viena iš rizikos prisi÷mimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tik÷tinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tik÷tini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atid÷jinių rezervą. Grup÷ siekia minimizuoti tik÷tinus nuostolius užtikrinant tinkamą vidaus kontrolę verslo procesuose. Grup÷s ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tik÷tino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirmin÷s apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemon÷s yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrol÷s sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grup÷ prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką d÷l kitos sandorio šalies nesugeb÷jimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią d÷l sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos. Ši rizika yra apskaičiuojama taikant kredito ekvivalentų metodą ir priklauso nuo finansinio sandorio tipo.

Taikant grup÷s ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemon÷s.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteik÷ bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grup÷ taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grup÷ taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmon÷ms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. litų. Grup÷ ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grup÷s 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, tenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Įsiskolinimai 11-12 grup÷je, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grup÷je 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grup÷s yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, steb÷jime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mok÷ti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grup÷s. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grup÷s. Didel÷s rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką d÷l padid÷jusios nuostolių tikimyb÷s, kartu su skolininku prieiti prie konstruktyvaus sprendimo, kuris leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui at÷jus į banką paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, kurį taikant įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimyb÷ – PD) ir paskolos (nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi b÷gant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis.

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

* SĮ - Smulkios įmon÷s

Lentel÷je pirmiau pateikti duomenys neapima 7 836 mln. litų (2009 m. 8 235 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 15 mln. litų (2009 m. – 21 mln. litų) sukauptų palūkanų, 1 851 mln. litų (2009 m. – 1 904 mln. litų) atid÷jinių paskoloms.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Nuostoliai d÷l paskolų ir išankstinių įmokų vert÷s sumaž÷jimo

Grup÷s kreditai vertinami individualiai ir bendrai. Jei paskolos yra vertinamos individualiai, nuvert÷jusi paskolai, turi būti sudaromas individualus atid÷jinys galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvert÷jęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeit÷ įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi reikšmingų finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos n÷ra klasifikuojamos kaip nuvert÷jusios, jei užstato vert÷ padeng÷ įsiskolinimą ir palūkanas bei tenkinančią maržą. Grup÷ ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vert÷s sumaž÷jimo nuostolis:

skolininkas perkeliamas į 16 rizikos grupę;
paskolos panaudojimui negavus banko leidimo ar ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablog÷jusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo d÷l finansinių sukr÷timų;
užtikrinimo priemon÷s didelis vert÷s sumaž÷jimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemon÷s vert÷s ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemon÷s vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamos įtaką skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos išk÷limas skolininkui.

Grup÷, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vert÷s sumaž÷jimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesn÷s rizikos grup÷s įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grup÷s įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grup÷s įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį. Rizika turi būti vertinama kredito komitete, jei skola yra nepadengiama ilgiau negu 30 dienų arba įsiskolinimas atitinka vienam iš aukščiau min÷tų vert÷s sumaž÷jimo kriterijų. Visi atvejai atitinkantys vert÷s sumaž÷jimo kriterijams turi būti pristatomi kredito komitetui kaip įmanoma ankščiau. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padid÷jusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros nepriklaus nuo nustatytos skolininko rizikos grup÷s ir atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūrą gali būti nustatyti nuostolio įvykiai ir vert÷s sumaž÷jimas.

Bendrai vertinamų kreditų atid÷jiniai arba rezervai yra sudaromi kreditams, kurių n÷ra nustatytas individualus vert÷s sumaž÷jimas, tačiau vert÷s sumaž÷jimas įvyks, bet to dar n÷ra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, pagrupuojamos kartu ir vertinamos bendrai nustatant vert÷s sumaž÷jimą. Grup÷s vidin÷, ne mažmenines rizikos vertinimo sistema, atrenka vieną iš atitinkamų komponentų, formuojant pagrindą homogenin÷s grup÷s atid÷jinio sumai. Kolektyviniai atid÷jiniai yra tarpinis žingsnis prieš nustatant specialus individualiai vertinamo kredito atid÷jinius.

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogenin÷ms kreditų grup÷ms – kreditams, kurių rizikos charakteristika yra panaši, t. y.: būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokamųjų kortelių sąskaitose, kreditai smulkioms įmon÷ms ir pan. Homogeninių kreditų specialieji atid÷jiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogenin÷s kredito grup÷s skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir d÷l skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogenin÷s kreditų grup÷s nuostolius, objektyvūs įrodymai d÷l kreditų grup÷s kokyb÷s pokyčių, saugumo atitikimas atitinkamos kreditų grup÷s bei kitų detalių, kurios n÷ra įvertinamos kiekybiškai.

Visa sumaž÷jusi vert÷ yra nurašoma, jei yra neįmanoma atgauti skolos, kuri n÷ra grąžinta ir tik÷tina liks nesumok÷ta arba yra neįmanoma atgauti paskolos įsigijimo vert÷s pardavus užstatytą turtą. Visais kitai atvejais atid÷jinys įtraukiamas į atid÷jinių sąskaitą. Kai paaišk÷ja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašytas, atid÷jin÷s, įtrauktas į vert÷s sumaž÷jimo sąskaitą yra nurašomas. Atitinkamai atid÷jinys vert÷s sumaž÷jimo sąskaitoje yra nurašomas, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grup÷ ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonomin÷s veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir pramon÷s šakos yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinę ir nebalansinę dalis) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. 2010 m. gruodžio 31 d. bankas ir grup÷ neviršijo APVK nustatytų limitų. Toliau pateiktoje lentel÷je nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonomin÷s veiklos sektoriuose.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentel÷je toliau pateikiama informacija apie grup÷s ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vert÷ traukiama į apskaitą, kaip ir balansin÷je ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009

1 177 833	3 118 698	L÷šos bankuose ir finansų institucijose	1 177 833	3 118 698
164 895	65 818	Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis	164 272	65 194
75 058	48 203	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	45 733	19 203
233 911	153 483	Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	233 911	153 483
55 399	20 069	grynoji vert÷	506 636	348 856
		Kreditų klientams grynoji vert÷
3 237 688	3 375 584	Nekilnojamojo turto valdymas	3 237 688	3 375 584
4 511 388	5 356 871	Kiti verslo klientai	4 522 811	5 365 566
492 855	547 358	Viešasis sektorius	492 855	547 358
6 321 266	6 564 974	Būsto kreditai	6 321 266	6 564 974
1 106 110	1 340 607	Fiziniai asmenys	1 106 110	1 340 607
		Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷
1 565 048	2 317 348	Verslo klientai	-	-
104 762	150 763	Fiziniai asmenys	-	-
24 881	35 774	Kiti	-	-
		Finansin÷s priemon÷s:
1 629 290	1 719 512	– gautinos sumos	1 629 290	1 719 512
1 276	337	– parduoti laikomos	1 276	337
13 832	12 748	– laikomos iki išpirkimo	13 832	12 748
85 092	185 550	Kito turto grynoji vert÷	78 566	89 183
2 791 151	2 944 828	Nebalansinių straipsnių kredito rizikos suma	2 742 945	2 854 101
23 591 735	27 958 525	Iš viso gruodžio 31 d.	22 275 024	25 575 404

Grup÷s ir banko vadovyb÷ yra užtikrinta savo galimyb÷mis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibr÷žiama kaip tikimyb÷ patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumaž÷jimą d÷l palūkanų normų, užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų, kredito rizikos intervalo (credit spread) ir jų nepastovumo rodiklių pokyčio nepalankia kryptimi.

Pagal finansin÷s rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankin÷s knygos riziką), kuri daro įtaką grup÷s palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijas ir yra apibr÷žiama kaip grup÷s grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vert÷s sumaž÷jimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankin÷s knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vert÷s (VaR) modelį, kuris pagrįstas dispersiniu/kovariaciniu metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tik÷tinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankin÷s knygos VaR reikšm÷ skaičiuojama kartą per m÷nesį naudojant 10 dienų vertinimo laikotarpį ir tą patį pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų (rizikos veiksnių nepastovumų bei koreliacijų) apskaičiavimui imami paskutinių 90 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VAR reikšm÷s yra pateiktos 41 pastaboje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip kapitalo ir įvertinto pagal riziką turto santykis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatos. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemon÷s bus naudojamos ją valdant, ir apsibr÷žti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustat÷ tikslą užtikrinti banko ir banko finansin÷s grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 11 proc. per visus 2010 metus.

Banko ir finansin÷s grup÷s 2010 metų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2010 m. kovo 31 d.			2010 m. birželio 30 d. 2010 m. rugs÷jo 30 d.2010 m. gruodžio 31 d.
Bankas	16,54 proc.	15,70 proc.	15,50 proc.	16,43 proc.
Finansin÷ grup÷	14,99 proc.	14,15 proc.	14,71 proc.	15,95 proc.

Taip pat žr. 39 pastabą.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatid÷liotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrol÷ yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta pozicijos pateiktos 40 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grup÷s jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreiv÷ lygiagrečiai pasislenka vienu procentu.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 41 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda d÷l to, kad grup÷ ir bankas gali nesugeb÷ti laiku įvykdyti savo mok÷jimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grup÷ ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mok÷jimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkyb÷ms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentel÷je pateikiama informacija apie grup÷s ir banko finansinių įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grup÷ likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

Grup÷s nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2010 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	785 309	61 611	755 976	7 493 447	712 497	9 808 839
Klientų ind÷liai	8 197 232	732 008	637 761	63 772	28 825	9 659 597
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	82 088	23 068	34 309	149 999	1 086 632	1 376 097
Kiti finansiniai įsipareigojimai	59 702	11 198	6 220	3 871	13 984	94 975
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 124 331	827 884	1 434 266	7 711 089	1 841 938	20 939 508
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 789 212	356 810	109 001	150 099	126 160	2 531 282
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	8 527	8 027	15 708	72 261	63 938	168 461
turtą	256 018	3 839	-	-	-	259 857

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 87 913 tūkst. litų, virš 5 metų - 48 286 tūkst. litų.

litų.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grup÷s nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	Daugiau kaip 3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 632 520	310 207	731 835	9 371 997	2 325 817	14 372 376
Klientų ind÷liai	7 604 530	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 751 658
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	146 712	64 211	347 702	157 417	715 400	1 431 442
Kiti finansiniai įsipareigojimai	16 469	4 690	9 865	5 248	10 759	47 031
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 400 231	1 582 007	1 911 472	9 609 182	3 099 615	25 602 507
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 245 429	264 576	402 189	194 367	531 211	2 637 772
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	25 809	25 559	50 077	68 564	69 878	239 886
turtą	102 654	142	387	203 482	-	306 665

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2010 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	901 921	52 005	612 650	6 073 696	712 497	8 352 769
Klientų ind÷liai	8 198 565	732 008	637 761	63 772	28 825	9 660 931
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	82 088	23 068	34 309	149 999	1 086 632	1 376 096
Kiti finansiniai įsipareigojimai	33 812	8 984	1 875	304	11 392	56 367
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 216 386	816 065	1 286 595	6 287 771	1 839 346	19 446 163
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 189 801	154 571	110 122	162 109	126 330	2 742 933
Nuomos įsipareigojimai	8 376	7 855	15 363	71 895	63 777	167 266

Nebalansiniai nuomos įsipareigojimai nuo 1 iki 5 metų sudaro 87 386 tūkst. litų, virš 5 metų - 48 286 tūkst. Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 816 103	416 595	288 516	7 450 023	1 868 778	11 840 015
Klientų ind÷liai	7 608 482	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 755 610
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	147 501	64 211	348 991	157 417	715 400	1 433 520
Kiti finansiniai įsipareigojimai	16 370	2 574	6 323	1 338	8 287	34 892
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 588 456	1 686 279	1 465 900	7 683 298	2 640 104	23 064 037
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 246 181	264 591	523 722	206 031	613 185	2 853 710
Nuomos įsipareigojimai	8 669	8 419	15 798	68 117	69 717	170 720

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grup÷s), pinigų srautai 2010 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo
sandoriai	101 522	79 261	112 098	527 012	841 940	1 661 833
Išankstiniai valiutos pirkimo
sandoriai	14 370	3 983	1 021	-	-	19 374
Valiutos apsikeitimo sandoriai	411 841	18 278	32 480	-	-	462 599
Vertybinių popierių pasirinkimo
sandoriai	299	509	1 175	7 641	722	10 346
Palūkanų normos pasirinkimo
sandoriai	1 367	1 204	2 697	8 047	1	13 316
Valiutos pasirinkimo sandoriai	6 396	683	2 289	-	-	9 368
Iš viso mok÷tinų sumų	535 795	103 918	151 760	542 700	842 663	2 176 836
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo
sandoriai	90 289	26 472	125 408	471 336	856 241	1 569 746
Išankstiniai valiutos pirkimo
sandoriai	14 392	3 869	1 067	-	-	19 328
Valiutos apsikeitimo sandoriai	410 932	18 429	32 510	-	-	461 871
Vertybinių popierių pasirinkimo
sandoriai	299	509	1 175	7 641	722	10 346
Palūkanų normos pasirinkimo
sandoriai	1 367	1 204	2 697	8 047	1	13 316
Valiutos pasirinkimo sandoriai	6 396	683	2 289	-	-	9 368
Iš viso gautinų sumų	523 675	51 166	165 146	487 024	856 964	2 083 975

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grup÷s), pinigų srautai 2009 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	Daugiau kaip 3 metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo
sandoriai	60 720	75 185	90 850	524 163	639 147	1 390 065
Išankstiniai valiutos pirkimo
sandoriai	17 645	3 546	49 149	-	-	70 340
Valiutos apsikeitimo sandoriai	632 220	207 477	165 857	-	-	1 005 554
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai
Palūkanų normos pasirinkimo	-	1 588	-	87	-	1 675
sandoriai	7 661	370	805	3 114	860	12 810
Valiutos pasirinkimo sandoriai Išankstiniai palūkanų normos	1 140	845	1 208	885	-	4 078
sandoriai	-	-	-	81 831	-	81 831
Iš viso mok÷tinų sumų	719 386	289 011	307 869	610 080	640 007	2 566 353
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo
sandoriai	47 924	21 316	99 714	419 118	629 991	1 218 063
Išankstiniai valiutos pirkimo
sandoriai	12 618	3 235	47 105	-	-	62 958
Valiutos apsikeitimo sandoriai Vertybinių popierių pasirinkimo	635 438	208 776	167 464	-	-	1 011 678
sandoriai	-	1 588	-	87	-	1 675
Palūkanų normos pasirinkimo
sandoriai	7 333	80	246	1 852	662	10 173
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 213	1 641	2 384	183	-	5 421
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	-	-	-	6 298	103 824	110 122
Iš viso gautinų sumų	704 526	236 636	316 913	427 538	734 477	2 420 090

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Išvestin÷s priemon÷s, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentel÷je įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vert÷ balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansin÷s priemon÷s, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vert÷ balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mok÷tinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mok÷tinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grup÷s ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 38 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino laikotarpį.

Lizingo gautinų sumų mok÷jimo terminai pateikti 38 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mok÷jimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

Operacin÷ rizika – tai finansinių nuostolių, prestižo praradimo arba pasitik÷jimo sumaž÷jimo rizika, kurią gali lemti išoriniai veiksniai (stichin÷s nelaim÷s, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiek÷jų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrol÷s trūkumas ir pan.).

Bankas yra įsidiegęs ir nuolat naudoja operacin÷s rizikos valdymo sistemą ORMIS, kuri yra bendra SEB grupei. Padaliniuose nuolat atliekamas vidinis operacin÷s rizikos įvertinimas. Operacin÷s rizikos valdymo sistemoje kiekvienas grup÷s darbuotojas gali registruoti operacin÷s rizikos atvejus, o visų lygių vadovai – vertinti, sekti ir valdyti riziką bei rengti įvairias ataskaitas. Siekiant kuo išsamiau vertinti operacinę riziką, naudojantis sistema ORSA, taikant neteis÷tos prekybos kontrol÷s vertinimo metodiką ir atliekant vidinę kontrolę, reguliariai vertinama padalinių ir procesų rizika.

Kitos dvi didel÷s SEB grup÷s operacin÷s rizikos valdymo sistemos – NAMIS ir LDRPS – naudojamos kuriant naujas paslaugas ir procesus bei sudarant veiklos tęstinumo planus.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analiz÷ banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analiz÷ padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrol÷s padaliniui atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšm÷s ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grup÷s veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindin÷ms rizikos rūšims: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinę rizikai. Nepalankiomis sąlygomis pagrįstas testavimas atliekamas mažiausiai kartą per metus, o testavimo rezultatai pateikiami Aktyvų/pasyvų valdymo komitetui (toliau – APVK). D÷l besitęsiančios ekonomin÷s kriz÷s 2010 metais testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra atliekamas dažniau. Grup÷s ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

Vidaus kontrol÷. Banko vadovyb÷ ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacin÷s priemon÷s, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacin÷s sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrol÷s sistemos įdiegimą. Pamin÷tini šie pagrindiniai grup÷je veikiantys vidaus kontrol÷s elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirmin÷se sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacin÷ struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdienin÷ grup÷s transakcijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrol÷, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrol÷s elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; kitos kontrol÷s priemon÷s. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrol÷ yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grup÷je yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacin÷s rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrol÷s sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibr÷žiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grup÷s Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas d÷l limitų turi būti įforminamas raštiškai. Atitinkamos rizikos laikymosi kontrolę atlieka banko rizikos kontrol÷s padalinys.

Nuostoliai d÷l paskolų ir išankstinių mok÷jimų vert÷s sumaž÷jimo

Įmonių skolininkių rizika vertinama reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Tai priklauso nuo įmon÷s skolinink÷s rizikos grup÷s.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grup÷, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vert÷s sumaž÷jimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūras: 8 ir aukštesn÷s rizikos grup÷s įmonių kreditai peržiūrimi nerečiau kaip kartą per metus; 9-10 rizikos grup÷s įmonių kreditų peržiūros atliekamos nerečiau kaip kas pusmetį; 11-16 rizikos grup÷s įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmon÷ms, būsto kreditai, vartojimo, įsiskolinimai kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padid÷jusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nepriklausomai nuo nustatytos skolininko rizikos grup÷s, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai identifikuojami nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vert÷s sumaž÷jimas. Grup÷, nustatydama, ar nuostolis d÷l sumaž÷jusios vert÷s turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualios paskolos sumaž÷jusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmon÷s būsimų pinigų srautų sumaž÷jimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esm÷s pablog÷jo skolininko finansin÷ būkl÷, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansin÷s būkl÷s bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į: paskolos užtikrinimo priemon÷s – turto vert÷s tik÷tiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vert÷ sumaž÷jo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Grup÷ taiko šiuos kriterijus, vertindama ar patirtas paskolų vert÷s sumaž÷jimo nuostolis:
skolininko perk÷limas į 16 rizikos grupę;
paskolos panaudojimo negavus banko leidimo ar ne taip, kaip numatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablog÷jusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo d÷l finansinių sukr÷timų;
užtikrinimo priemon÷s ženklaus vert÷s sumaž÷jimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemon÷s vert÷s ir taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemon÷s vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.) ir toks įvykis turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos išk÷limas skolininkui.

Neeilinę kredito peržiūrą turi atlikti kredito komitetas, jei skolininkas ją v÷luoja grąžinti daugiau kaip 30 dienų arba skolininkui/paskolai taikytinas bent vienas iš anksčiau pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vert÷s sumaž÷jimą. Informacija apie kreditus, atitinkančius šiuos kriterijus, turi būti pateikta kredito komitetams iki kiekvieno m÷nesio 15 dienos.

Paskola nurašoma, jei manoma, kad bus neįmanoma susigrąžinti pav÷luotų sumok÷ti sumų arba nebesitikima jų atgauti, arba to nebus galima padaryti pardavus užtikrinimo priemonę. Kitais atvejais paskolai apskaitoma sumaž÷jusi vert÷. Kai tik neatgautina suma gali būti tiksliai nustatyta ir turtas yra nurašomas, vert÷s sumaž÷jimas yra atstatomas. Panašiai yra atstatomas vert÷s sumaž÷jimas, jei numatoma atkuriamoji vert÷ yra didesn÷ už paskolos vertę.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

2009 metais besitęsusi pasaulio ekonomikos kriz÷ tur÷jo įtaką žemesniam klientų finansin÷s būkl÷s likvidumui, kapitalo rinkos finansavimui ir nestabilumui akcijų rinkose. Pasaulio nekilnojamojo turto rinka buvo paveikta nestabilumo finansų rinkose. Žemas bankinio sektoriaus likvidumas ir nestabilumas prived÷ prie bendro nekilnojamo turto rinkos silpnumo bei sumaž÷jusių operacijų su nekilnojamuoju turtu. Vadovyb÷ įsitikinusi, kad ÷m÷si visų reikalingų priemonių, norint išlaikyti grup÷s ir banko verslo apimtis ir perspektyvas.

hh) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Investicinio gyvyb÷s draudimo sutartys. Investicinio gyvyb÷s draudimo sutarčių tur÷tojai investuoja į įvairius fondus. Draudimo bendrov÷, teikianti investicinio gyvyb÷s draudimo paslaugą, investuoja į klientų pasirinktus fondus. Tokiu būdu grup÷ gal÷tų kai kuriais atvejais valdyti daugiau kaip 50 proc. fondų, į kuriuos ji investuoja klientų l÷šas ir yra tų klientų investicijų valdytoja. Remdamasi fondų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, grup÷s nuomone, ji neturi įgaliojimų valdyti investicinių fondų finansin÷s ir veiklos politikos ir tokiu būdu gauti naudos. Ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar klientų vardu valdomi fondai sudaro daugiau ar mažiau kaip 50 proc. fondo. Investicijų riziką prisiima draudimo sutarčių tur÷tojai, ne grup÷. D÷l to visa fondų grąža tenka draudimo sutarčių tur÷tojams. Grup÷ tik gauna fondų valdymo mokestį, kuris yra nustatomas atsižvelgus į rinkos sąlygas. Grup÷ pri÷jo prie išvados, kad jos valdomi fondai netur÷tų būti konsoliduojami.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

hh) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką (tęsinys)

Gautinų sumų ir avansų nuvert÷jimas. Bankas ir grup÷, siekdama nustatyti sumaž÷jusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grup÷, nustatydama, ar nuostolis d÷l sumaž÷jusios vert÷s turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumaž÷jusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumaž÷jimą. Tai duomenys, ar pablog÷jo skolininkų mokumas, arba nacionalin÷s ar vietin÷s ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grup÷je. Vadovyb÷, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vert÷ sumaž÷jo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai. Jeigu nuvert÷jimo nuostoliai pasikeistų +/- 5 proc., atid÷jiniai gal÷tų būti įvertinti 73 198 tūkst. litų didesni ar mažesni (2009 m. – 73 320 tūkst. litų), šiame skaičiuje 58 485 tūkst. litų (2009 m. – 67 579 tūkst. litų) individualiai vertinamiems kreditams, o 14 713 tūkst. litų (2009 m. – 5 741 tūkst. litų) bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, d÷l kurių sąlygų buvo persitarta, nebelaikomos uždelstomis, nebent v÷l kyla poreikis persitarti.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grup÷ sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vert÷mis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktin÷s palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovyb÷ turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavyb÷s teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir pelną. Grup÷ yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mok÷jimų dabartin÷ vert÷ sudaro ne mažiau nei 90 procentų lizingu nuomojamo turto įsigijimo vert÷s; turto nuosavyb÷s teis÷s yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gav÷jas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesn÷ nei tikroji vert÷ tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas yra mažiausiai 75 proc. turto naudingo tarnavimo laikotarpio, net jei nuosavyb÷s teis÷s nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gav÷jas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Prestižas. Atgautina prestižo suma buvo įvertinta remiantis apskaičiuota naudojimo verte.

Išvestinių priemonių tikroji vert÷. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vert÷ nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su SEB grupe. Jei tikrosioms vert÷ms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Sholeso modelį naudojant rinkos steb÷jimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos).

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA GRUPöS STRUKTŪRA IR OPERACIJOS

2010 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko organizacin÷ struktūra:

2010 m. balandžio 19 d. UAB SEB lizingas pakeit÷ juridinį statusą į AB SEB lizingas.

2010 m. sausio 13 d. AB SEB bankas perleido visas savo antrin÷s bendrov÷s UAB SEB gyvyb÷s draudimas akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB". 2010 m. vasario 26 d. AB SEB bankas pardav÷ 100 procentų UAB Litectus bendrovei,"Warehold B.V.", kurios akcijas valdo SEB grup÷.

2009 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus buvo įtrauktos į grup÷s ir banko finansin÷s būkl÷s ataskaitą kaip nutraukiama veikla.

Daugiau informacijos pateikta 25 pastaboje.

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sud÷ties kaip ir banko valdybos vidin÷se ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už l÷šų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų pri÷mimo organas.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercin÷mis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio verslo segmento našumui.

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudar÷ šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmenin÷s bankininkyst÷s paslaugų teikimą visoms įmon÷ms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba teikia šias paslaugas:

kreditavimo;
išperkamosios nuomos ir faktoringo;
likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo; privačiosios bankininkyst÷s — turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui.

Visos ilgalaikio turto nusid÷v÷jimo ir amortizacijos išlaidos (išskyrus investicijų valdymo segmento) priskiriamos šiam segmentui.

Verslo bankininkyst÷s segmento bendra atsakomyb÷ yra vidutinių ir did÷lių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkyst÷s segmentas savo klientams siūlo integruotas investavimo ir verslo bankininkyst÷s paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkyst÷s svarbiausios veiklos funkcijos:

kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
prekyba nuosavyb÷s vertybiniais popieriais, valiuta, išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis, ateities sandoriai;
konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavyb÷s vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
pinigų valdymas;
vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
rizikos kapitalas.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindin÷ verslo sritis yra investicijų valdymo paslaugų teikimas finansų įstaigoms, fondams, gyvyb÷s draudimo bendrov÷ms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavyb÷s ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavyb÷s, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Gyvyb÷s draudimo segmentas yra atsakingas už visas grup÷s gyvyb÷s draudimo operacijas. Veiklą sudaro draudimo produktai investavimo ir socialinio draudimo srities privatiems klientams. 2010 metų sausio m÷nesį grup÷ perleido gyvyb÷s draudimo veiklą tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB".

Iždo segmento pagrindin÷ atsakomyb÷ yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grup÷s segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų — vidiniai grup÷s segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grup÷s segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mok÷jimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Geografinis segmentas — išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje teikiamos paslaugos tam tikroje geografin÷je ekonomin÷je aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografin÷je ekonomin÷je aplinkoje.

Grup÷s veikloje geografiniai segmentai n÷ra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir n÷ra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2010 m. grup÷s verslo segmentai pateikti žemiau:

	ša Ba ltij lių os	Ve rsl o	In sti cij ve ų				In fo in÷ rm ac s
	ba ta rny	ba nk ini nk t÷ ys	ldy va ma s	žd I as	ijo Op er ac s	lba rsl ui Pa ga ve	ch log ijo te no s	Eli mi vim na as	š v iso I
Gr ios lūk aja yn os pa an ų p mo s	25 3 9 09	8 0 79	16 6	( 52 42 0)				( 23 )	20 9 7 11
vi din ÷s -	( 27 3 9 02 )	5 9 97	13 9	26 7 7 89	-	-	-	( 23 )	-
šor i in÷ s -	52 7 8 11	2 0 82	27	( ) 32 0 2 09	-	-	-	-	20 9 7 11
sla Gr ios ir yn os pa ug ų
čių ok jam m es pa os	14 7 4 97	14 13 4	10 25 7	( ) 1 2 21	-	-	-	-	17 0 6 67
din vi ÷s -	7 8 88	2 7 42	( ) 9 5 04	( ) 1 1 26	-	-	-	-	-
šor i in÷ s -	13 9 6 09	11 39 2	19 76 1	( 95)	-	-	-	-	17 0 6 67
Gr fin iklo ios sin ÷s yn os an ve s
aja p mo s	14 03 1	71 49 9	-	12	-	-	-	-	85 54 2
Gr ios ki jam tos yn os pa os	35 60 9	4 8 96	26	11			50 01 4	( 50 8) 15	40 39 8
ikl lna Ve os pe s	45 1 0 46	98 60 8	10 44 9	( ) 53 6 18	-	-	50 0 14	( 1) 50 18	50 6 3 18
šla I ido alu i, kit s p ers on os					-	-
šla dm ido ini str in÷ s i a ac s	( ) 34 1 9 64	( 6) 20 74	( ) 4 4 58	( 3) 48	92	( 8) 32	( 5) 50 81	50 18 1	( ) 36 8 5 21
Fin sin ių iem ių an pr on
lta ijų tas o pe rac re zu	11	-	-	-	-	-	-	-	11
š v oli d÷ l I iso ost nu ų
ž÷j ios rt÷ s um a us ve s	( ) 15 3 9 34	-	-	-	-	-	-	-	( ) 15 3 9 34
( lia i) ie š p eln ok tį Nu to os o m es pr	( 1) 44 84	77 86 2	5 9 91	( 1) 54 10	92	( 8) 32	( 1) 80	-	( ) 16 1 26
čio Pe lno ok ud m es na a	( 2 6 66 )	40 5	39 2	-	-	-	-	-	( 1 8 69 )
Gr is tų (n sto lis ) yn as me uo
eln p as	( 7) 47 50	78 26 7	83 6 3	( 1) 54 10	92	( 8) 32	( 1) 80	-	( 5) 17 99

š v I iso tu rto	18 66 7 9 37	43 9 1 40	22 03 9	10 4 14 06 3	-	-	-	( 6 9 85 35 0)	22 55 7 8 29
š v iso įs ipa igo j im I re ų	16 83 1 0 65	36 0 8 73	15 04 9	10 47 7 0 14	-	-	-	( 0) 6 9 85 35	20 69 8 6 51
Ne iali ojo ir iali ojo ter ter ma ma
t urt o į sig ij im as	66 79 7	-	42	-	-	-	-	-	66 83 9

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentel÷je pateikiamas 2010 metų grup÷s verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

		Eli mi vim na as
	Se tų gm en kle idi ats ma s	Pa lūk an ų š ja s i pa mo uti ga nų su mų ( fin sin ÷s an iem ÷s ) pr on sid dim ap rau o nd io sa or	B S UA EB b÷ gy vy s dra ud im ir as UA B L ite ctu s ko im reg av as	Kit i ko jan reg uo aš įr ai tys	Fin sin ÷s an ata sk ait os
Gr lūk osi aja yn os pa an ų p mo s esč Gr osi sla ok ių yn os pa ug ų m	20 9 7 11	60 43 1	-	( ) 1 7 15	26 8 4 27
aja p mo s Gr osi fin sin ÷s iklo yn os an ve s	0 6 67 17	-	-	( 22 6)	0 4 17 41
aja p mo s Gr osi kit jam yn os os pa os	85 54 2 40 39 8	( 60 43 1) -	30 13 7 ( 30 13 7)	24 71 3 ( 10 26 1)	79 96 1 -
Ve ikl lna s ( to lia i) os pe nu os Išl aid lui, ki tos os pe rso na	50 6 3 18	-	-	12 5 11	51 8 8 29
dm išla ido inis tra cin ÷s a s Fin sin ių iem ių an pr on	( ) 36 8 5 21	-	22 0	( 9) 12 52	( ) 38 0 8 30
ult ijų ata o pe rac rez s Iš vis lių d÷ l sto o n uo	11	-		( ) 11	-
až÷ jus ios rt÷ s um ve s ieš ( Nu lia i) to os pr	( ) 15 3 9 34	-	-	29	( ) 15 3 9 05
eln ok tį p o m es sči Pe lno oke da m o n au	( 16 12 6) ( 1 8 69 )	- -	22 0 ( 31 )	- -	( 90 6) 15 ( 1 9 00 )
s iš Pe lna tra uk iam nu os eik los v	-	-	( 18 9)	-	( 18 9)
is (n lis ) Gr tų sto yn as me uo	( 99 5) 17	-	-	-	( 99 5) 17

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2009 m. grup÷s verslo segmentai pateikti žemiau:

	ša Ba ltij lių os tar ba ny	Ve rsl o ba nk ini nk t÷ ys	Gy b÷ vy s dra ud im as	In sti cij ve ų ldy va ma s	Ižd as	Op cij era os	Pa lba ga rsl ui ve	In for cin ÷s ma tec hn olo ijo g s	Eli mi vim na as	Iš vis o
lūk Gry ios aja nos pa an ų p mo s	27 9 2 54	15 27 3	-	41 8	( 8) 25	-	-	-	28 1	29 4 9 68
vid in÷ s -	( 49 0 6 73 )	11 52 7		39 1	47 8 4 74				28 1
išo rin ÷s -	76 9 9 27	3 7 46	- -	27	( 8 7 32 ) 47	- -	- -	- -	-	- 29 4 9 68
Gry ios sla ir nos pa ug ų
sči oke aja m ų p mo s	21 13 2 0	19 92 5	-	10 52 9	( ) 1 2 00	-	-	-	( ) 3 2 54	15 8 0 21
vid in÷ s -	9 4 19	2 4 49		( 14 ) 7 4	( 1 2 00 )				( 3 2 ) 54
išo rin ÷s -	12 2 6 02	17 47 6	-	17 94 3		-	-	-		- 15 8 0 21
Gry ios fin sin ÷s iklo nos an ve s			-		-	-	-	-	-
aja p mo s	20 94 1	71 30 1	-	-	( 19 80 2)	-	-	-	-	72 44 0
Gry ios b÷s dr dim nos gy vy au o
aja p mo s	-	-	31 54 6	-	-	-	-	-	( 29 6)	31 25 0
Gry ki ios tos jam nos pa os	7 8 33	( 2 1 06 )	-	-	1 3 57	-	1 6 13	39 63 8	( 43 35 2)	4 9 83
Ve ikl lna os pe s	44 0 0 49	10 4 3 93	31 54 6	10 94 7	( 19 90 3)	-	1 6 13	39 63 8	( 46 62 1)	56 1 6 62
Išla ido alu i, kit s p ers on os
išla dm inis cin ÷s ido tra a s	( 47 9 1 98 )	( 22 56 3)	( 18 54 5)	( 5 7 07 )	( 39 9)	1 3 93	2 0 26	( 41 85 2)	46 62 1	( 51 8 2 24 )
Fin sin ių iem ių an pr on
ijų ult ata o pe rac rez s Iš vis tol ių d÷ l o n uos	( 5 4 03 )	-	-	-	-	-	-	-	-	( 5 4 03 )
až÷ jus ios rt÷ s um ve s	( 1 7 29 86 6)	( 1 5 00 )	-	-	-	-	-	-	-	( 1 7 31 36 6)
( tol iai ) p rie š p eln ok tį Nu os o m es	( 8) 1 7 74 41	80 33 0	13 00 1	5 2 40	( 2) 20 30	1 3 93	3 6 39	( ) 2 2 14	-	( 1) 1 6 93 33
čio Pel kes ud no mo na a Gr is (n lis ) tų sto yn as me uo	26 7 0 50	75	( 21 0)	( 1 0 39 )	-	-	-	-	-	26 5 8 76
eln p as	( 8) 1 5 07 36	80 40 5	12 79 1	01 4 2	( 2) 20 30	1 3 93	39 3 6	( ) 2 2 14	-	( 5) 1 4 27 45

Iš vis o t urt o	21 01 6 1 35	47 8 1 16	42 4 5 59	17 87 6	14 93 3 7 13	-	-	-	( 2) 9 9 18 08	26 95 2 3 17
Iš vis o į sip igo j im are ų	19 55 7 7 33	39 7 7 11	39 6 0 22	13 26 4	14 96 8 7 96	-	-	-	( 9 9 06 104 )	25 42 7 4 22
Ne iali ojo ir iali ojo ter ter ma ma tu rto įs ig ij im as	43 12 3 3	-	18 9	30	-	-	-	-	-	12 3 5 62

2009 metų gyvyb÷s draudimo segmento rezultatas yra pateikiamas grup÷s pelno (nuostolių) ataskaitos "Pelnas iš nutraukiamos veiklos" straipsnyje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentel÷je pateikiamas 2009 metų grup÷s verslo segmentų ir finansin÷s ataskaitos sugretinimas:

				Eli mi	vim na as
	Se tų gm en kle idi ats ma s	lūk Pa an ų ja s i š pa mo inų ut ga su mų ( fin sin ÷s an iem ÷s ) pr on sid ud im ap ra o nd io sa or	UA B S EB b÷ gy vy s dr dim ir au as UA B L ite ctu s ko im reg av as	Liz ing o inų ut ga įm ok ų id÷ j ini at ų rke lim pe as	Gr im up av o ko im reg av as	Kit i ko ja nty reg uo s ša įra i	Fin sin ÷s an sk ait ata os
lūk Gr ios aja yn os pa an ų p mo s	29 4 9 68	29 27 2	-	-	-	4 5 47	32 8 7 87
čių Gr ios sla ok yn os pa ug ų m es aja p mo s Gr ios fin sin ÷s iklo yn os an ve s	15 8 0 21	-	-	-	-	( 1 0 43 )	15 6 9 78
aja p mo s	72 44 0	( 2) 29 27	-	-	-	10 15 2	53 32 0
b÷ s d dim Gr ios yn os gy vy rau o
aja p mo s	31 25 0	-	( 31 25 0)	-	-	-	-
Gr ki ios tos jam yn os pa os	4 9 83	-	-	-	( 4 9 83 )	-	-
Ve ikl lna s ( lia i) to os pe nu os šla ido alu ki I i ir tos s p ers on	56 1 6 62	-	( 31 25 0)	-	( 4 9 83 )	13 6 56	53 9 0 85
šla dm ido ini str in÷ s i a ac s Fin sin ių iem ių an pr on	( 8 2 24 ) 51	-	13 02 7	1 9 92	( 42 0)	( 13 65 6)	( 7 2 81 ) 51
lta ijų tas o pe rac re zu	( ) 5 4 03	-	-	-	5 4 03	-	-
š v I iso oli d÷ l ost nu ų ž÷j ios rt÷ s um a us ve s	( 1 7 31 36 6)	-	-	( 1 9 92 )	-	-	( 1 7 33 35 8)
š p Pe lna rie eln ok tį s p o m es	( 1 6 93 3 31 )		( 18 2 23 )				( 1 7 11 5 54 )
čio lno ok ud Pe m es są na os š n Pe lna s i utr kia au mo s	26 5 8 76	- -	16 5	- -	- -	- -	26 6 0 41
eik los v	-	-	18 05 8	-	-	-	18 05 8
Gr is (n lis ) tų sto yn as me uo	( ) 1 4 27 4 55	-	-	-	-	-	( ) 1 4 27 4 55

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
767 186		1 150 118 Palūkanų pajamos:	692 681	1 039 925
2 132	3 033	už likučius centriniuose bankuose	2 132	3 033
14 861	13 446	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	21 549	41 545
586 740	905 012	už kreditus ir avansus klientams	582 761	900 147
81 611	83 713	už Vyriausyb÷s vertybinius popierius–gautinas sumas	81 611	83 713
77 187	133 400	už lizingo portfelį		-
3 196	8 111	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti už skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokytis	3 169	8 084
1 459	3 403	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	1 459	3 403
(498 759)	(821 331)	Palūkanų išlaidos:	(459 219)	(734 983)
(271 256)	(487 104)	įsiskolinimams kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	(231 712)	(400 769)
(132 167)	(259 555)	klientų ind÷liams	(132 171)	(259 555)
(54 107)	(30 520)	skolos vertybiniams popieriams	(54 107)	(30 507)
(41 229)	(44 152)	ind÷lių draudimo įmokos	(41 229)	(44 152)
268 427		328 787 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	233 462	304 942

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DöL SUMAŽöJUSIOS VERTöS

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
8	(48)	Nuostolių d÷l kreditų ir finansų institucijų kreditų sumaž÷jusios vert÷s per metus grynoji vert÷ Nuostolių d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s per metus	391 008	(391 048)
(119 487)	(1 162 037)	grynoji vert÷	(119 487)	(1 160 537)
133	136	Atgauti nurašyti kreditai	133	136
		(119 346) (1 161 949) Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s grynoji vert÷	271 654	(1 551 449)

Toliau pateikiami nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s pokyčiai 2010 metais:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
1 460 762	311 830	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s likutis sausio 1 d. (22 pastaba)	1 459 262	311 830
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s grynoji vert÷
119 487	1 162 037	pelno (nuostolių) ataskaitoje	119 487	1 160 537
(1 182)	369 714	Kiti verslo klientai	(1 182)	368 214
(1 393)	683 634	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	(1 393)	683 634
92 909	62 781	Būsto kreditai	92 909	62 781
29 153	45 908	Fiziniai asmenys	29 153	45 908
-	(6 043)	Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimas	-	(6 043)
-	(1 878)	Kiti verslo klientai	-	(1 878)
-	(4 165)	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	-	(4 165)
2 232	-	Kreditai atstatyti į balansą	2 232	-
1 641	-	Kiti verslo klientai	1 641	-
591	-	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	591	-
(117 855)	(7 140)	Nurašyti kreditai	(117 855)	(7 140)
(86 178)	(1 017)	Kiti verslo klientai	(86 178)	(1 017)
(31 432)	-	Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	(31 432)	-
(245)	(6 123)	Fiziniai asmenys	(245)	(6 123)
801	78	Valiutos kurso pokyčio įtaka	801	78
		Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
1 465 427	1 460 762	likutis gruodžio 31 d.	1 463 927	1 459 262

Nuostoliai d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s nurodyti 22 pastaboje.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DöL SUMAŽöJUSIOS VERTöS (TĘSINYS)

2010 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendroji vert÷ (at÷mus vert÷s sumaž÷jimą ir atid÷tąjį administravimo mokestį) buvo 2 936 145 tūkst. litų (2009 m. – 2 583 781 tūkst. litų). 2010 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 1 544 tūkst. litų palūkanų (2009 m. – 4 428 tūkst. litų). Atitinkamai individualiai nuvert÷jusių paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms bendroji vert÷ (at÷mus vert÷s sumaž÷jimą ir atid÷tąjį administravimo mokestį) buvo 361 tūkst. litų (nuvert÷jusios paskolos sukauptų palūkanų netur÷jo) (2009 m. – 412 537 tūkst. litų (sukauptų palūkanų netur÷jo)). Atid÷tasis administravimo mokestis sudar÷ 953 tūkst. litų klientų kreditams, kurių vert÷ sumaž÷jo, ir 1 tūkst. litų paskoloms kredito įstaigoms ir finansų institucijoms.

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2010 metus buvo 43 303 tūkst. litų (2009 m. – 8 979 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais d÷l kreditų nuostolių.

Grup÷ ir bankas įtrauk÷ į apskaitą šiuos kito turto nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
383 526 36	444 704 4 464	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s Nuostoliai d÷l kito abejotino turto sumaž÷jusios vert÷s	- 36	- 35
383 562	449 168	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų ir kito turto sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	36	35

Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s pokyčius per 2010 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grup÷		Bankas
2009		2010	2009
	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios
453 464	vert÷s grynoji vert÷ pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
30 579	Nuostoliai d÷l investicinio turto sumaž÷jusios vert÷s	-	-
36 628	Nuostoliai d÷l perimto turto sumaž÷jusios vert÷s	-	-
31 806	rezultatas	-	-
552 477	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio	-	-
		Atsiimto turto pagal nutrauktas sutartis realizavimo sumaž÷jusios vert÷s grynoji vert÷

		Bankas
2009		2010	2009
115 468	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s likutis sausio 1 d. (23 pastaba)	-	-
453 464	pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
455 015	Verslo klientai	-	-
(1 536)	Fiziniai asmenys	-	-
(15)	Kiti	-	-
		-	-
(118 015)	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	-	-
(115 959)	Verslo klientai	-	-
(2 056)	Fiziniai asmenys	-	-
444 704	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	-	-
	Grup÷	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s grynoji vert÷ (6 213) Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimai

Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s išsamiau apibūdinti 23 pastaboje.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grup÷				Bankas
2010	2009		2010		2009
62 101	59 756	Už pinigų pervedimo operacijas		62 101	59 756
86 673	85 366	Už mokamųjų kortelių paslaugas		86 673	85 366
11 014	9 519	Už vertybinių popierių operacijas		11 014	9 519
75 258	69 918	Kitos paslaugų komisinių pajamos		59 004	52 281
235 046		224 559 Pajamos už paslaugų mokesčius	218 792		206 922
(1 859)	(2 112)	Už pinigų pervedimo operacijas		(1 859)	(1 975)
(44 827)	(45 610)	Už mokamųjų kortelių paslaugas		(44 827)	(45 610)
(2 484)	(2 883)	Už vertybinių popierių operacijas		(2 484)	(2 883)
(15 435)	(16 976)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos		(13 195)	(14 044)
(64 605)		(67 581) Išlaidos paslaugų mokesčiams		(62 365)	(64 512)

9 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

	2010	2009
UAB SEB investicijų valdymas	3 734	4 816
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	3 734	4 816

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
6 306	6 855	Realizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas	6 306	6 855
393	831	Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas	393	831
1 139	831	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta	1 139	831
(22 406)	8 942	Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai–gautinos sumos, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta	(22 406)	8 942
(34 119)	(54 942)	Rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo priemones, skirtas tikrosios vert÷s rizikai mažinti	(34 119)	(54 942)
20 016 (2 445)	11 562 1 471	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	20 016 (2 445)	11 562 1 471
		Iš viso grynojo pelno (nuostolių) už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
(31 116)	(24 450)	priemonių operacijas	(31 116)	(24 450)

11 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
41 787	68 669	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	41 795	69 025
17 732	4 214	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	17 695	4 567
59 519		72 883 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	59 490	73 592

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

12 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grup÷				Bankas
2010	2009		2010	2009
97 053	114 229	Atlyginimas ir darbo užmokestis	90 746	104 526
34 148	42 725	Išlaidos socialiniam draudimui	32 163	39 721
131 201		156 954 Iš viso personalo išlaidų	122 909	144 247

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grup÷s įmon÷se 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

	2010	2009
AB SEB bankas	2 009	2 029
UAB SEB gyvyb÷s draudimas	n/d	72
UAB SEB lizingas	45	69
UAB SEB investicijų valdymas	13	14
UAB SEB Enskilda	9	9
UAB SEB Venture Capital	2	2
UAB Litectus	n/d	3
Iš viso darbuotojų	2 078	2 198

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrov÷se.

13 PASTABA KITOS ADMINISTRACINöS IŠLAIDOS

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
47 802	55 785	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	46 94 8	54 801
18 360	21 849	Nusid÷v÷jimas	18 032	21 405
13 574	18 730	Audito ir konsultacijų išlaidos	13 099	18 541
20 747	17 218	Biuro įrangos priežiūra	19 984	16 449
12 568	12 907	Komunikacijos išlaidos	11 986	12 345
17 856	9 372	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	16 415	8 374
7 100	7 386	Transporto išlaidos	6 613	6 661
6 267	6 646	Reklamos ir r÷mimo išlaidos	5 904	6 537
7 133	4 766	Amortizacija	6 988	4 637
4 640	3 092	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	1 535	2 031
1 324	1 984	Išnuomoto turto nusid÷v÷jimas	-	-
2 238	1 788	Darbuotojų mokymo išlaidos	2 119	1 686
1 776	1 315	Banko operacijų draudimas	1 776	1 315
444	633	Labdara ir parama	444	633
16 045	27 306	Kitos išlaidos	7 229	21 721
177 874		190 777 Iš viso kitų administracinių išlaidų	159 072	177 136

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grup÷				Bankas
2010	2009		2010	2009
-	1 090	Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	-
(634)	672	Ankstesnių metų pelno mokestis	(103)	926
2 534	(267 803)	Atid÷tasis pelno mokestis	(14 260)	(185 368)
1 900		(266 041) Iš viso pelno mokesčio	(14 363)	(184 442)

2010 metais į ankstesnių metų pelno mokestį įtraukta suma (634) tūkst. litų grup÷je ir (103) tūkst. litų banke (2009 m. atitinkamai 672 tūkst. litų grup÷je ir 926 tūkst. litų banke) parodo, kiek buvo koreguota ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinta mok÷tino pelno mokesčio suma.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Grup÷s ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentel÷je:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
(15 906)	(1 711 554)	(Nuostolis) pelnas prieš pelno mokestį	(26 421)	(1 730 627)
		Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc.
(2 386)	(342 310)	(2009 m. 20 proc.)	(3 963)	(346 125)
(14 600)	(24 176)	Neapmokestinamosios pajamos	(18 582)	(21 821)
19 520	8 216	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	8 285	123 621
- (634)	91 557 672	Atid÷tų mokesčių (padid÷jimas) sumaž÷jimas d÷l pelno mokesčio normos pasikeitimo Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	- (103)	58 957 926
-	-	Ataskaitinio laikotarpio mokesčių nuostoliai	-	-
1 900		(266 041) Iš viso pelno mokesčio	(14 363)	(184 442)

2009 metais pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 20 procentų. 2010 metais taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas.

Atid÷tasis mokestis

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
277 245	15 279	Turto likutis sausio 1 d. Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	179 444	(403)
(2 534)	267 803	ataskaitoje Atid÷to pelno mokesčio pasikeitimas d÷l	14 260	185 368
-	(316)	nutraukiamos veiklos Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	-	-
(1 050)	(5 521)	pokyčių ataskaitoje	(1 050)	(5 521)
273 661		277 245 Turto (įsipareigojimų) likutis gruodžio 31 d.	192 654	179 444

2010 ir 2009 metais atid÷tasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą.

		Bankas
		2010	2009
	Atid÷tojo pelno mokesčio turtas
	Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
	traukiamas į nuosavą kapitalą	1 524	2 573
	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	-	382
	Amortizacija ir nusid÷v÷jimas	24 072	16 302
Sukauptos sąnaudos		-	-
Atid÷jiniai		2 762	3 379
	Būsimų laikotarpių pajamos	-	-
	Sukauptas mokestinis nuostolis	178 332	170 045
	290 482 Atid÷tojo pelno mokesčio turto grynoji vert÷	206 690	192 681
	Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimai
	Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	9 012	10 376
	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	15	-
	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	5 009	2 861
	Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji		13 237
			14 036

2010 m. gruodžio 31 d. banke pripažinta atid÷tojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 178 332 tūkst. litų, iš kurių 7 945 tūkst. litų yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Atid÷tojo pelno mokesčio turto suma, pripažinta grup÷je, buvo: 22 438 tūkst. litų yra susijusi su AB SEB lizingas mokestiniais nuostoliais, 186 tūkst. litų yra UAB SEB Enskilda mokestiniai nuostoliais, 712 tūkst. litų yra UAB SEB Venture Capital mokestiniais nuostoliais, iš kurių mokestiniai nuostoliai iš operacijų susidariusių perleidus vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones yra 267 tūkst. litų. Šios sumos gali būti dengiamos mokestiniu pelnu neribotą laikotarpį.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Vadovyb÷ tikisi, kad visa grup÷s ir banko atid÷tojo mokesčio turto suma bus realizuota v÷liau negu per 12 m÷nesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Toliau pateikiama grup÷s ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perk÷limo terminas:

Grup÷		Bankas
2010 2009		2010	2009
	Nepanaudotas mokestinis nuostolis
	Mokestinis nuostolis, kurio perk÷limo terminas
1 344 461 1 205 488	neribotas	1 188 884	1 133 636
1 344 461	1 205 488 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	1 188 884	1 133 636

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. atid÷to pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
3 956 (1 050)	20 362 (5 521)	Pelnas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio turto, prieš mokesčius Atid÷to pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	3 956 (1 050)	20 362 (5 521)
2 906	14 841	Pelnas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio turto, išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius	2 906	14 841

15 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

	Grup÷
	2010	2009
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	(17 806)	(1 445 513)
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	-1,15	-93,62
	Grup÷
	2010	2009
Pelnas iš nutraukiamos veiklos, tenkantis
akcininkams	(189)	18 058
Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Maž÷jantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grup÷ ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

16 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
396 125	384 981	Privalomosios atsargos	396 125	384 981
131 133	-	Laisvai disponuojamos l÷šos	131 133	-
527 258		384 981 Iš viso likučių centriniame banke	527 258	384 981

Pagal Lietuvos banko teis÷s aktų nuostatas už vieną trečdalį privalomųjų atsargų, taip pat už laisvai disponuojamų l÷šų laikymą Lietuvos banke palūkanos neskaičiuojamos. Privalomosios atsargos sudaro 4 procentus (2009 metais — 4 proc.) vidutin÷s pra÷jusio m÷nesio klientų ind÷lių sumos.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

17 PASTABA LöŠOS BANKUOSE IR FINANSŲ INSTITUCIJOSE

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
568 237	1 753 783	L÷šos bankų korespondentin÷se sąskaitose	568 237	1 753 783
395 858	125 677	Vienos nakties ind÷liai	395 858	125 677
213 738	1 239 238	Terminuotieji ind÷liai	213 738	1 239 238
1 177 833	3 118 698 Iš viso		1 177 833	3 118 698

18 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBöS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷		Bankas
63 612	2009 m. sausio 1 d.	62 987
15 920	Vertybinių popierių įsigijimas	15 920
(24 376)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(24 348)
3 595	Palūkanų pajamos	3 568
7 067	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	7 067
65 818	2010 m. sausio 1 d.	65 194
110 636	Vertybinių popierių įsigijimas	110 636
(19 787)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(19 759)
3 196	Palūkanų pajamos	3 169
	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika
1 139	apdrausta	1 139
3 893	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	3 893
	164 895 2010 m. gruodžio 31 d.	164 272

Didžiausią Vyriausyb÷s vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ šešiems m÷nesiams, vieniems metams ar ilgesniam laikui.

19 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTöS POKYTIS TRAUKIAMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
493	649	Prekybinis finansinis turtas – nuosavyb÷s vertybiniai popieriai Prekybinis finansinis turtas – Lietuvos Respublikos	493	649
45 240	18 554	Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ (pirminis pripažinimas) ir kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių)	45 240	18 554
29 325	29 000	ataskaitą – rizikos kapitalo investijos	-	-
75 058	48 203	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ ir kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	45 733	19 203

Toliau pateikiami 2010 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal Standard & Poor's ar atitinkamos agentūros duomenis:

	Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai
Nuo A- iki A+	-
Žemesnis negu A-	45 240
Nenustatytas reitingas	-
Iš viso	45 240

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA IŠVESTINöS FINANSINöS PRIEMONöS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones nor÷damas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas pastaboje.

		Sutarties suma	Tikroji vert÷
2010 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	114 075	113 069	1 730	1 382
Valiutos apsikeitimo sandoriai	461 871	462 599	668	1 705
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	32 917	32 588	786	531
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options )	2 951	3 144	230	129
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Būsimieji sandoriai	8 632	8 632	1	-
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 137 150	4 137 150	120 456	120 834
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	130 707
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	4 066 470	4 066 470	31 100	-
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	596 937	596 937	3 201	3 201
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su indeksais, sandorio dalis) Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	299 095	299 095	72 607	72 911
	-	-	105	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity options )	20 297	20 297	3 027	3 027
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	11 128 320	11 127 906	233 911	334 427

	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	381 353	388 403	1 479	6 600
Valiutos apsikeitimo sandoriai	1 011 679	1 005 554	7 120	3 018
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	19 215	19 034	466	213
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options )	2 301	2 470	44	2
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstinis ind÷lis	-	81 831	-	-
Būsimieji sandoriai	-	-	-	-
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 095 111	3 095 111	104 660	104 657
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	157 053
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 669 250	1 669 250	7 904	-
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 677 398	2 677 398	10 362	10 362
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	877 950	877 950	10 505	10 915
Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	-	-	104	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity options )	46 272	46 272	10 839	10 823
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	11 168 454	11 251 198	153 483	303 643

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

21 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS GRYNOJI VERTö

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms skirstymas pagal šalis:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
41 009	8 552	Lietuva	492 246	728 339
9 031	2 936	Baltarusija	9 031	2 936
2 588	-	Portugalija	2 588	-
1 634	372	Didžioji Britanija	1 634	372
435	909	Kroatija	435	909
260	-	Čekijos Respublika	260	-
259	-	Prancūzija	259	-
175	-	JAE	175	-
36	59	Vokietija	36	59
4	-	Danija	4	-
3	-	Švedija	3	-
3	-	JAV	3	-
1	1 537	Italija	1	1 537
1	-	Liuksemburgas	1	-
-	2 232	Rusija	-	2 232
-	1 675	Nyderlandai	-	1 675
-	1 224	Austrija	-	1 224
-	517	Suomija	-	517
-	104	Bosnija ir Hercogovina	-	104
55 439		20 117 Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	506 676	739 904
(40)	(48)	Nuostoliai d÷l vert÷s sumaž÷jimo	(40)	(391 048)
55 399	20 069	Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷	506 636	348 856

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms yra suteikta be užstato. 2010 m. gruodžio 31 d. individualiai nuvert÷jusių paskolų bendroji vert÷ (at÷mus vert÷s sumaž÷jimą) buvo 360 tūkst. (nuvert÷jusios paskolos sukauptų palūkanų netur÷jo). 6 tūkst. litų buvo uždelsti daugiau nei 60 dienų (2009 m. uždelstų kreditų nebuvo). Kiti kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms n÷ra nei uždelsti, nei turintys vert÷s sumaž÷jimo požymių.

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö

Grup÷ ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grup÷ ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindin÷s kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnoja
	Viešasis	mojo turto	Kiti verslo		Fiziniai
2010 m. gruodžio 31 d.	sektorius	valdymas	klientai	Būsto kreditai	asmenys	Iš viso

Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	1 905 660	1 283 735	5 588 679	692 630	9 470 704
Užtikrinti ind÷liais ir
vertybiniais popieriais	-	134 824	97 473	14 057	59 597	305 951
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų garantijomis	-	35 584	249 112	-	2 689	287 385
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	9 238	1 325 622	1 237 979	4 244	6 565	2 583 648
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	-	3 332	553 007	64	9	556 412
Užtikrinti kitu užstatu	-	493 784	746 812	839 140	41 581	2 121 317
Kreditai be užtikrinimo
priemonių	483 617	82 576	774 921	74 414	403 712	1 819 240
Iš viso kreditų klientams	492 855	3 981 382	4 943 039	6 520 598	1 206 783	17 144 657
2009 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	2 181 445	1 669 466	5 870 155	740 230	10 461 296
Užtikrinti ind÷liais ir
vertybiniais popieriais	-	112 343	89 250	13 049	78 927	293 569
Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų
garantijomis	-	37 420	335 893	-	2 745	376 058
Užtikrinti gautinomis sumomis ir debitorių skolomis	10 950	1 145 505	1 186 584	3 739	10 260	2 357 038
Užtikrinti atsargomis ir
įrenginiais	-	8 429	671 108	42	21	679 600
Užtikrinti kitu užstatu	-	626 391	951 490	728 357	35 415	2 341 653
Kreditai be užtikrinimo
priemonių	536 408	40 100	967 416	56 027	544 186	2 144 137
Iš viso kreditų klientams	547 358	4 151 633	5 871 207	6 671 369	1 411 784	18 653 351

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vert÷ lentel÷je paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei.

2010 m. gruodžio 31 d. paskolos, kurių palūkanų norma kintamoji, viršijo 68 proc. banko paskolų portfelio sumą (2009 m. – 74 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant ind÷lius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių, vert÷ 36 631 tūkst. litų (iš jų 227 tūkst. litų sukauptų palūkanų), o vertybinių popierių vert÷ yra 53 819 tūkst. litų (2009 m. – 45 333 tūkst. litų ir 62 527 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavyb÷s vertybiniai popieriai (19 412 tūkst. litų), fondai (2 478 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (7 033 tūkst. litų), obligacijos (23 846 tūkst. litų), SEB VB obligacijos, išleistos banko (1 050 tūkst. litų).

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

	2010	2009
Neuždelsti ir vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 784 165	1 723 746
Kiti verslo klientai	3 857 906	4 331 228
Viešasis sektorius	492 855	479 659
Būsto kreditai	5 816 666	6 074 639
Fiziniai asmenys	952 249	1 142 069
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	12 903 841	13 751 341
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	144 902	684 131
Kiti verslo klientai	254 547	720 716
Viešasis sektorius	-	67 699
Būsto kreditai	689 367	596 730
Fiziniai asmenys	215 264	246 037
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	1 304 080	2 315 313
Kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	2 052 315	1 743 756
Kiti verslo klientai	830 586	819 263
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	14 565	-
Fiziniai asmenys	39 270	23 678
Iš viso kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	2 936 736	2 586 697
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	3 981 382	4 151 633
Kiti verslo klientai	4 943 039	5 871 207
Viešasis sektorius	492 855	547 358
Būsto kreditai	6 520 598	6 671 369
Fiziniai asmenys	1 206 783	1 411 784
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	17 144 657	18 653 351
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(743 694)	(776 049)
Kiti verslo klientai	(420 228)	(505 641)
Viešasis sektorius Būsto kreditai	- (199 332)	- (106 395)
Fiziniai asmenys	(100 673)	(71 177)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s		(1 463 927) (1 459 262)
Iš viso kreditų klientams grynoji vert÷	15 680 730	17 194 089

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Kreditų, kurių mok÷jimai n÷ra uždelsti ir jų vert÷ nesumaž÷jusi, portfelio kokyb÷ gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grup÷s taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	10 524	33 986	389 631	-	-	434 141
8 rizikos grup÷	417 843	294 456	582 329	-	-	1 294 628
9 rizikos grup÷	62 788	219 433	492 556	-	-	774 777
10 rizikos grup÷	1 683	243 372	1 125 960	-	-	1 371 015
11 rizikos grup÷	17	181 566	282 501	-	-	464 084
12 rizikos grup÷	-	491 200	377 573	-	-	868 773
13–16 rizikos grup÷s	-	313 808	449 134	-	-	762 942
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	6 344	158 222	5 816 666	952 249	6 933 481
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	492 855	1 784 165	3 857 906	5 816 666	952 249	12 903 841
2009 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	203 858	36 668	257 386	-	-	497 912
8 rizikos grup÷	251 562	293 684	746 823	-	-	1 292 069
9 rizikos grup÷	20 658	232 022	676 809	-	-	929 489
10 rizikos grup÷	612	417 597	1 379 903	-	-	1 798 112
11 rizikos grup÷	2 969	161 349	438 646	-	-	602 964
12 rizikos grup÷	-	444 988	296 056	-	-	741 044
13–16 rizikos grup÷s	-	130 938	367 106	-	-	498 044
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	6 500	168 499	6 074 639	1 142 069	7 391 707
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	479 659	1 723 746	4 331 228	6 074 639	1 142 069	13 751 341

Skirtumą tarp grup÷s ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB SEB Venture Capital suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 2 577 tūkst. litų (2009 m. – 2 305 tūkst. litų), iš jų 1 500 tūkst. litų buvo kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi. Likusieji rizikos kapitalo valdymo bendrov÷s suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie n÷ra uždelsti ir kurių vert÷ nesumaž÷jusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Kreditų, kurių terminai būtų uždelsti arba kurių vert÷ būtų sumaž÷jusi, jei nebūtų persvarstytos kreditų sąlygos, grynoji vert÷ 2010 m. gruodžio 31 d. banke buvo 123 467 tūkst. litų (būsto paskolos) ir 21 447 tūkst. litų (kiti fiziniai asmenys) (2009 m. – 94 025 tūkst. litų būsto kreditų ir 26 589 tūkst. litų kitų kreditų fiziniams asmenims).

Grup÷ ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmon÷ms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmon÷ms vertinami kredito suteikimo metu taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas n÷ra praleistas arba jų vert÷ n÷ra sumaž÷jusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Uždelsti kreditai, kurių vert÷ nesumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	-	15 549	79 889	133 862	26 155	255 455
Uždelsti 8–30 dienų	-	888	19 946	112 315	21 101	154 250
Uždelsti 31–60 dienų	-	7 608	15 727	83 994	13 206	120 535
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	120 857	138 985	359 196	154 802	773 840
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	-	144 902	254 547	689 367	215 264	1 304 080
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	145 916	161 827	606 933	112 372	1 027 048
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	58 865	410 415	452 899	152 241	63 121	1 137 541
Uždelsti 8–30 dienų	8 834	43 025	15 776	151 618	47 557	266 810
Uždelsti 31–60 dienų	-	36 900	68 968	79 118	19 772	204 758
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	193 791	183 073	213 753	115 587	706 204
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	67 699	684 131	720 716	596 730	246 037	2 315 313
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	665 234	605 508	587 665	150 841	2 009 248

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų v÷luojama grąžinti d÷l techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansin÷s būkl÷s pablog÷jimo. Kreditų, kurie 2010 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumok÷tos per 2011 m. sausio m÷n., buvo 215 353 tūkst. litų (2009 m. – 1 042 762 tūkst. litų), iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – visi kreditai 2009 metais, nekilnojamojo turto valdymo sektorius – 11 195 tūkst. litų (2009 m. – 389 846 tūkst. litų), kiti verslo klientai – 75 555 tūkst. litų (2009 m. – 409 018 tūkst. litų), būsto kreditai – 107 555 tūkst. litų (2009 m. - 129 453 tūkst. litų), kiti fiziniai asmenys – 21 048 tūkst. litų (2009 m. - 55 580 tūkst. litų). Kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	2 052 315	830 586	14 565	39 270	2 936 736
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	1 248 704	388 546	3 765	22 594	1 663 609
2009 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	1 743 756	819 263	-	23 678	2 586 697
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	983 429	328 329	-	4 924	1 316 682

Grup÷ ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atid÷jiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumaž÷jusios vert÷s.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
		Bendra gautina lizingo suma
848 237	1 071 877	Per vienus metus	-	-
1 121 779	1 687 355	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
251 233	424 270	V÷liau negu po penkerių metų	-	-
2 221 249	3 183 502	Iš viso bendra gautina lizingo suma	-	-
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(55 823)	(82 757)	Per vienus metus	-	-
(76 979)	(127 531)	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
(10 230)	(24 625)	V÷liau negu po penkerių metų	-	-
(143 032)	(234 913)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	-	-
		Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų
(383 526)	(444 704)	sumaž÷jusios vert÷s	-	-
1 694 691		2 503 885 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

2010 m. gruodžio 31 d. negarantuota likutin÷ vert÷ buvo 1 922 tūkst. litų (2009 m. – 3 966 tūkst. litų). 2010 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudar÷ 87,37 proc. lizingo portfelio (2009 m. – 86,22 proc.).

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2010 ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
		Neuždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
1 132 272	1 517 531	Verslo klientai	-	-
87 985	130 712	Fiziniai asmenys	-	-
24 790	35 435	Kiti	-	-
1 245 047		1 683 678 Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Uždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
157 098	250 938	Verslo klientai	-	-
17 757	21 201	Fiziniai asmenys	-	-
91	339	Kiti	-	-
174 946		272 478 Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Vert÷ sumaž÷jusi
655 724	992 209	Verslo klientai	-	-
2 500	224	Fiziniai asmenys	-	-
-	-	Kiti	-	-
658 224		992 433 Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	-	-
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
1 945 094	2 760 678	Verslo klientai	-	-
108 242	152 137	Fiziniai asmenys	-	-
24 881	35 774	Kiti	-	-
2 078 217		2 948 589 Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas	-	-
		Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų vert÷s
(380 046)	(443 330)	Verslo klientai	-	-
(3 480)	(1 374)	Fiziniai asmenys	-	-
-	-	Kiti	-	-
(383 526)		(444 704) Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų vert÷s	-	-
1 694 691	2 503 885	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mok÷jimai n÷ra uždelsti ir jų vert÷ nesumaž÷jusi, portfelio kokyb÷ gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grup÷s riziką naudojant grup÷s taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	2 683	-	18 037	20 720
8 rizikos grup÷	48 909	-	522	49 431
9 rizikos grup÷	111 468	-	-	111 468
10 rizikos grup÷	230 218	919	1 351	232 488
11 rizikos grup÷	230 571	566	1 931	233 068
12 rizikos grup÷	209 310	926	2 341	212 577
13–16 rizikos grup÷s	111 130	2 037	490	113 657
Homogenin÷s grup÷s	187 983	83 537	118	271 638
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 132 272	87 985	24 790	1 245 047
2009 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	2 485	-	23 955	26 440
8 rizikos grup÷	67 202	-	1 574	68 776
9 rizikos grup÷	163 540	-	-	163 540
10 rizikos grup÷	369 724	593	3 456	373 773
11 rizikos grup÷	279 721	1 193	3 065	283 979
12 rizikos grup÷	207 064	108	1 846	209 018
13–16 rizikos grup÷s	156 402	2 208	1 503	160 113
Homogenin÷s grup÷s	271 393	126 610	36	398 039
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 517 531	130 712	35 435	1 683 678

2010 m. gruodžio 31 d. gautinos lizingo įmokos, kurių terminai būtų uždelsti arba jų vert÷ būtų sumaž÷jusi, jei nebūtų persvarstytos sąlygos, sudar÷ 25 646 tūkst. litų (2009 m. nebuvo).

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vert÷ nesumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo	Fiziniai
	klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	119 297	8 858	91	128 246
Uždelsti 31–60 dienų	10 373	3 402	-	13 775
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	27 428	5 497	-	32 925
Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	157 098	17 757	91	174 946
Įkeisto turto tikroji vert÷	84 833	9 589	50	94 472
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	155 276	10 517	339	166 132
Uždelsti 31–60 dienų	26 815	3 864	-	30 679
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	68 847	6 820	-	75 667
Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	250 938	21 201	339	272 478
Įkeisto turto tikroji vert÷	250 247	21 143	338	271 728

Vadovyb÷ mano, kad geriausias konservatyvus lizingu nuomojamo turto (kaip įkeisto turto), kurio nuosavyb÷s teis÷ priklauso lizingo bendrovei, vertinimas yra grynoji gautina finansinio lizingo suma, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kurio nustatoma rinkos vert÷.

Gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷ sumaž÷jusi, sumos ir tikroji užstato vert÷ 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.:

Verslo	Fiziniai
			Iš viso

655 724	2 500	-	658 224
354 091	-	-	354 091

992 209	224	-	992 433
821 773	260	-	822 033
	klientai	asmenys	Kiti

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gav÷jo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo ir įkeičiamo turto rūšis pateiktas šioje lentel÷je:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2010 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	639 793	231	117	640 141
Nekilnojamasis turtas	645 239	8 855	378	654 472
Lengvieji automobiliai	272 072	98 295	23 977	394 344
Gamybos įrenginiai	223 341	30	-	223 371
Prekybos įranga	8 185	9	-	8 194
Statybos įrenginiai	69 891	97	-	69 988
Žem÷s ūkio įrenginiai	14 276	533	-	14 809
Biuro įranga	9 759	-	-	9 759
Medicinos įranga	5 089	148	378	5 615
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	51 681	-	-	51 681
Vandens transporto priemon÷s	683	-	-	683
Kitas turtas	5 085	44	31	5 160
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal lizingu įgyjamo turto kategoriją	1 945 094	108 242	24 881	2 078 217
2009 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	977 249	408	273	977 930
Nekilnojamasis turtas	833 315	7 225	481	841 021
Lengvieji automobiliai	414 626	143 309	34 179	592 114
Gamybos įrenginiai	268 561	103	-	268 664
Prekybos įranga	18 163	14	-	18 177
Statybos įrenginiai	127 866	286	-	128 152
Žem÷s ūkio įrenginiai	28 064	499	-	28 563
Biuro įranga	17 925	6	44	17 975
Medicinos įranga	7 884	211	797	8 892
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	50 986	-	-	50 986
Vandens transporto priemon÷s	1 409	-	-	1 409
Kitas turtas	14 630	76	-	14 706
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal lizingu įgyjamo turto kategoriją	2 760 678	152 137	35 774	2 948 589

24 PASTABA FINANSINöS PRIEMONöS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovyb÷, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprend÷ perkelti fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. 2010 m. gruodžio 31 d. šio turto balansin÷ vert÷ buvo 1 629 290 tūkst. litų. Tikroji vert÷ atskleista Pagrindinių apskaitos principų apibendrinamoje dalyje Tikroji vert÷.

Jei 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais grup÷ ir bankas nebūtų perk÷lę šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 26,4 mln. litų (2009 m. – 120 mln. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 2 mln. litų (2009 m. - 20 mln. litų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo, ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
		Parduoti laikomi vertybiniai popieriai:
200	200	AB "Panev÷žio energija"	200	200
1 076	137	SEB nuosavyb÷s fondas, Ukraina	1 076	137
1 276	337	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	1 276	337

Šių vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA FINANSINöS PRIEMONöS (TĘSINYS)

2010 ir 2009 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentel÷je:

	Grup÷				Bankas
Skirti parduoti Laikomi iki	išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti Laikomi iki	išpirkimo	Gautinos sumos
18 468	12 989	1 750 534	2009 m. sausio 1 d.	18 467	12 989	1 750 534
			Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos
(11)	(241)	-	kurso įtakos	(11)	(241)	-
351 138	-	-	Vertybinių popierių įsigijimas	351 138	-	-
(379 317)	-	(43 717)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(379 316)	-	(43 717)
4 516	-	1 494	Palūkanų pajamos	4 516	-	1 494
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			11 201
-	-	11 201	ataskaitoje	-	-
5 543	-	-	Perkainojimo rezervo pokytis	5 543	-	-
337	12 748	1 719 512	2010 m. sausio 1 d.	337	12 748	1 719 512
			Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos			-
10	1 084	-	kurso įtakos	10	1 084
866	-	-	Vertybinių popierių įsigijimas	866	-	-
-	-	(61 329)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	-	-	(61 329)
-	-	(1 496)	Palūkanų pajamos	-	-	(1 496)
			Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių)			(27 397)
-	-	(27 397)	ataskaitoje	-	-
63	-	-	Perkainojimo rezervo pokytis	63	-	-
1 276	13 832	1 629 290	2010 m. gruodžio 31 d.	1 276	13 832	1 629 290

25 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

	Grup÷		Bankas
2010	2009		2010	2009
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal savikainos metodą:
-	-	UAB SEB Venture Capital	25 000	25 000
-	-	UAB SEB investicijų valdymas	9 900	9 900
-	-	UAB SEB Enskilda	3 716	3 716
-	-	AB SEB lizingas	83 000	-
-	-	Iš viso investicijų į nuosavyb÷s vertybinius popierius	121 616	38 616

AB SEB lizingas verčiasi lizingo veikla. Bankas valdo 100 proc. AB SEB lizingas, kurios finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos banko finansin÷se ataskaitose, akcijų.

D÷l nuolatinių AB SEB lizingas nuostolių buvo nuspręsta atlikti investicijos į šią patronuojamąją įmonę vert÷s sumaž÷jimo testą. Buvo apskaičiuota investicijos atsiperkamoji vert÷ 2010 m. gruodžio 31 d. naudojant tikrosios vert÷s at÷mus pardavimo išlaidas metodą. Grynasis patronuojamosios įmon÷s AB SEB lizingas turtas buvo pakoreguotas, jei turtas į apskaitą traukiamas ne tikrąja verte. Testo rezultatai parod÷, kad investicijos atsiperkamoji vert÷ yra 83 000 tūkst. litų. Naudojimo vert÷ nebuvo skaičiuojama, nes ši vert÷ negali būti patikimai įvertinta.

2009 m. gruodžio 31 d. patronuojamosios įmon÷s grynasis turtas buvo neigiamas, tod÷l investicija buvo sumažinta iki nulio.

Investicijos į AB SEB lizingas vert÷s pokyčiai pateikti šioje lentel÷je:

	Investicija į AB
	SEB lizingas
2008 m. gruodžio 31 d. Investicijos vert÷	10 000
Kapitalizuoti kreditai nuostoliams dengti 2009 metais Vert÷s sumaž÷jimas per 2009 metus	165 105 (175 105)
2009 m. gruodžio 31 d. Investicijos vert÷ Vert÷s sumaž÷jimas Grynoji investicijos vert÷	175 105 (175 105) -
Kapitalizuoti kreditai nuostoliams dengti 2010 metais Vert÷s sumaž÷jimas per 2010 metus	533 529 (450 529)
2010 m. gruodžio 31 d. Investicijos vert÷ Vert÷s sumaž÷jimas Grynoji investicijos vert÷	708 634 (625 634) 83 000

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES (TĘSINYS)

UAB SEB Venture Capital yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmon÷, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu. UAB SEB Venture Capital 2010 m. gruodžio 31 d. finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

UAB SEB Enskilda teikia įmonių konsultavimo finansiniais klausimais paslaugas. UAB SEB Enskilda 2010 m. gruodžio 31 d. finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

UAB SEB investicijų valdymas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmon÷, teikianti investicijų valdymo paslaugas. Šios įmon÷s finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

Su audituotomis patronuojamųjų įmonių finansin÷mis ataskaitomis galima susipažinti banke ir atitinkamose patronuojamosiose įmon÷se.

2010 m. sausio 13 d. bankas perleido visas patronuojamosios bendrov÷s UAB SEB gyvyb÷s draudimas akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB", pardavimo kaina — 69 000 tūkst. litų.

UAB SEB gyvbyb÷s draudimas

Grynieji pinigų srautai iš patronuojamųjų įmonių pardavimo

	2009 m.
	gruodžio 31 d.
Iš viso turto (44 pastaba)	415 565
Koregavimai d÷l konsolidavimo	8 995
ind÷liai iki pareikalavimo SEB banke	4 076
terminuotieji ind÷liai SEB banke	2 763
SEB banko išleisti vertybiniai popieriai, įsigyti UAB SEB gybyb÷s draudimas	2 013
kitas turtas	143
Iš viso įsipareigojimų (44 pastaba)	385 335
Koregavimai d÷l konsolidavimo	362
Tikroji perleisto grynojo turto vert÷	38 863
Pardavimo kaina	69 000
Pelnas iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	30 137
Pinigai pinigai ir pinigų ekvivalentai parduotoje patronuojamoje įmon÷je	4 296
Grynieji pinigų srautai iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	64 704

2010 m. vasario 26 d. bankas perleido visas savo dukterin÷s bendrov÷s UAB Litectus akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei "Warehold B.V.", pardavimo kaina — 3 063 tūkst. litų.

UAB Litectus

Grynieji pinigų srautai iš patronuojamųjų įmonių pardavimo

	2010 m. vasario 26 d.
Ilgalaikis materialusis turtas	13
Kito turto grynoji vert÷	3 070
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	20
Tikroji perleisto grynojo turto vert÷	3 063
Pardavimo kaina	3 063
Pelnas iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	-
Pinigai pinigai ir pinigų ekvivalentai parduotoje patronuojamoje įmon÷je	2 699
Grynieji pinigų srautai iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	364

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2010 m. ir 2009 m. grup÷s ir banko nematerialųjį turtą sudar÷:

	Grup÷				Bankas
Prestižas	Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto		Prestižas	Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto
			Įsigijimo vert÷
169 550	123 565	293 115	2008 m. gruodžio 31 d.	169 550	119 427	288 977
-	103 671	103 671	Įsigytas turtas	-	103 372	103 372
-	(4 925)	(4 925)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(4 331)	(4 331)
			Perk÷limas į turtą, skirtą
-	(2 537)	(2 537)	parduoti	-	-	-
169 550	219 774	389 324	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	218 468	388 018
			Sukaupta amortizacija
-	52 877	52 877	2008 m. gruodžio 31 d.	-	49 399	49 399
-	4 766	4 766	Apskaičiuota metų amortizacija	-	4 637	4 637
			Perleisto ir nurašyto turto
-	(4 926)	(4 926)	amortizacija
169 550	-	169 550	Vert÷s sumaž÷jimas	169 550	-	169 550
-	(1 989)	(1 989)	Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	-	(4 332)	(4 332)
169 550	50 728	220 278	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	49 704	219 254
			Įsigijimo vert÷
-	58 575	58 575	Įsigytas turtas	-	58 533	58 533
-	(4 669)	(4 669)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(4 669)	(4 669)
169 550	273 680	443 230	2010 m. gruodžio 31 d.	169 550	272 332	441 882
			Sukaupta amortizacija
-	7 133	7 133	Apskaičiuota metų amortizacija	-	6 988	6 988
			Perleisto ir nurašyto turto
-	(4 669)	(4 669)	amortizacija	-	(4 669)	(4 669)
-	71 755	71 755	Vert÷s sumaž÷jimas	-	71 755	71 755
169 550	124 947	294 497	2010 m. gruodžio 31 d.	169 550	123 778	293 328
			Likutin÷ vert÷
-	169 046	169 046	2009 m. gruodžio 31 d.	-	168 764	168 764
-	148 733	148 733	2010 m. gruodžio 31 d.	-	148 554	148 554

Prestižas yra priskirtas Baltijos tarnybos segmentui. Tikrinant, ar vert÷ sumaž÷jo, vieneto, kuriančio įplaukas, atsiperkamoji vert÷ nustatoma atsižvelgus į naudojamos vert÷s apskaičiavimus. Atliekant šiuos apskaičiavimus, remiamasi vadovyb÷s patvirtintomis trejų metų finansin÷mis prognoz÷mis ir prognozuojamais pinigų srautais. Ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui pinigų srautai ekstrapoliuojami taikant prognozuojamus augimo rodiklius, kurie pateikiami toliau.

2009 m. birželio 30 d. pagrindin÷s prielaidos, naudojamos apskaičiuojant naudojimo vertę, taikomą tikrinant prestižo atgautiną vertę: vadovyb÷ numačiusi 5 proc. augimą per artimiausius trejus metus ir paskesnį 3 proc. augimo rodiklį; diskonto normą prieš mokesčius — 13 procentų. D÷l reikšmingai sumaž÷jusių banko prognozių trejiems artimiausiems metams, prestižo atgautina vert÷, apskaičiuota naudojant diskontuotus pinigų srautus, buvo mažesn÷ negu prestižo likutin÷ vert÷ 2009 m. birželio 30 d. D÷l šios priežasties buvo nustatytas prestižo vert÷s sumaž÷jimas.

2009 m. birželio 30 d. banko vadovyb÷ pri÷m÷ sprendimą įtraukti į apskaitą prestižo vert÷s sumaž÷jimą – 169 550 tūkst. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. visa vert÷s sumaž÷jimo suma yra įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitą.

2010 m. bankas s÷kmingai įdieg÷ ir prad÷jo naudoti naują banko pagrindinę informacinę sistemą, kurios įsigijimo vert÷ buvo 219 638 tūkst. litų. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis — 8 metai.

Besitęsianti pasaulin÷ ekonomin÷ kriz÷ įtakojo banko ir grup÷s rezultatus 2010 m. D÷l šios priežasties buvo nuspręsta atlikti ilgalaikio materialiojo ir ilgalaikio nematerialiojo turto vert÷s sumaž÷jimo testą. Vert÷s sumaž÷jimo testas buvo atliktas Baltijos tarnybos segmentui taikant naudojimo vert÷s metodą. Vert÷s sumaž÷jimo testui atlikti buvo taikytos šios prielaidos: diskonto norma po mokesčių — 11,8 proc., vidutin÷ augimo norma 2011-2013 metams — 9 proc., augimo norma tolesniems metams — 2 proc. Atlikus testą gautas 71 755 tūkst. litų skirtumas tarp turto atsiperkamosios ir balansin÷s vert÷s, kuris buvo priskirtas naujai pagrindinei banko informacinei sistemai, darant prielaidą, kad kito turto atsiperkamoji vert÷ atitinka jo balansinę vertę. Jei diskonto norma nukristų iki 11,4 proc. kitoms sąlygoms išliekant pastovioms, vert÷s sumaž÷jimas nebūtų nustatytas. Jei tolesnių metų augimo rodiklis padid÷tų iki 2,7 proc. kitoms sąlygoms išliekant pastovioms, vert÷s sumaž÷jimas nebūtų nustatytas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grup÷s ilgalaikį materialųjį turtą sudar÷:

	Grup÷
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	128 663	64 186	207 840
Įsigytas turtas	1 379	14 071	4 238	19 688
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 512)	(12 847)	(41 093)
Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	-	(744)	(107)	(851)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	118 478	55 470	185 584
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	98 722	39 244	142 839
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 389	10 523	8 937	21 849
Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	(2 435)	(23 006)	(9 515)	(34 956)
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	-	(587)	(70)	(657)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 652	38 596	129 075
Įsigijimo vert÷
Įsigytas turtas	-	4 933	3 331	8 264
Perleistas, perklasifikuotas ir nurašytas turtas	-	(25 910)	(7 844)	(33 754)
Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti 2010 m. gruodžio 31 d.	- 11 636	- 97 501	- 50 957	- 160 094

Sukauptas nusid÷v÷jimas
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 528	9 744	7 088	18 360
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	-	(25 867)	(7 478)	(33 345)
2010 m. gruodžio 31 d.	6 355	69 529	38 206	114 090
Likutin÷ vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 826	16 874	56 509
2010 m. gruodžio 31 d.	5 281	27 972	12 751	46 004

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

27 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudar÷:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	126 849	62 154	203 994
Įsigytas turtas	1 379	14 023	4 094	19 496
Perleistas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 081)	(11 712)	(39 527)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	117 791	54 536	183 963
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	97 399	38 490	140 762
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 389	10 345	8 671	21 405
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(2 435)	(22 595)	(9 021)	(34 051)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 149	38 140	128 116
Įsigijimo vert÷
Įsigytas turtas	-	4 799	2 961	7 760
Perleistas ir nurašytas turtas	-	(25 715)	(7 541)	(33 256)
2010 m. gruodžio 31 d.	11 636	96 875	49 956	158 467
Sukauptas nusid÷v÷jimas
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 528	9 641	6 863	18 032
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	-	(25 686)	(7 284)	(32 970)
2010 m. gruodžio 31 d.	6 355	69 104	37 719	113 178
Likutin÷ vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 642	16 396	55 847
2010 m. gruodžio 31 d.	5 281	27 771	12 237	45 289

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA IŠNUOMOTAS TURTAS

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grup÷s išnuomotą turtą sudar÷:

		Grup÷
	Transporto priemon÷s	Biuro įranga ir kita	Iš viso išnuomoto turto
Įsigijimo vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	10 016	432	10 448
Įsigytas turtas	-	-	-
Perleistas ir nurašytas turtas	(2 867)	(340)	(3 207)
Turto vert÷, perklasifikuota iš / į lizingo portfelį	(82)	32	(50)
2010 m. gruodžio 31 d.	7 067	124	7 191
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2009 m. gruodžio 31 d.	5 741	432	6 173
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 321	3	1 324
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(2 559)	(328)	(2 887)
Nusid÷v÷jimas, perklasifikuotas iš / į lizingo portfelį	-	-	-
2010 m. gruodžio 31 d.	4 503	107	4 610
Vert÷s sumaž÷jimas
2009 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	-	-	-
2010 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Likutin÷ vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	4 275	-	4 275
2010 m. gruodžio 31 d.	2 564	17	2 581

PASTABA 29 INVESTICINIS TURTAS

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grup÷s ir banko investicinį turtą sudar÷:

Grup÷		Bankas
	Įsigijimo vert÷
147 281	2009 m. gruodžio 31 d.	1 599
	Perklasifikuotas turtas iš investicinio į atsiimtą pagal
(61 715)	nutrauktas sutartis	-
39 984	Perklasifikuotas turtas iš atsiimto į investicinį	-
2	Įsigytas turtas	-
(30 069)	Perleistas ir nurašytas turtas	-
	95 483 2010 m. gruodžio 31 d.	1 599
	Sukauptas nusid÷v÷jimas
136	2009 m. gruodžio 31 d.	-
506	Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	64
(69)	Perleistas ir nurašytas turtas	-
	573 2010 m. gruodžio 31 d.	64
	Vert÷s sumaž÷jimas
84 914	2009 m. gruodžio 31 d.	-
(400)	Vert÷s sumaž÷jimo atstatymas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	-
(14 425)	Perleisto turto vert÷s sumaž÷jimas	-
(44 192)	Perklasifikuoto turto į perimtą vert÷s sumaž÷jimas	-
17 539	Perklasifikuoto turto iš perimto vert÷s sumaž÷jimas	-
	43 436 2010 m. gruodžio 31 d.	-
	Likutin÷ vert÷
62 231	2009 m. gruodžio 31 d.	1 599
51 474	2010 m. gruodžio 31 d.	1 535

Didžiausią dalį grup÷s investicinio turto sudar÷ AB SEB lizingas perimtas turtas (žem÷ ir pastatai).

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

30 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTö

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
		Kitas finansinis turtas
775	87 205	Išankstin÷s įmokos už nuomojamą turtą	-	-
2 131	18 682	Už eksportuotus grynuosius pinigus gautinos sumos	2 131	18 682
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
66 908	62 613	sąskaitų	66 908	62 613
475	1 198	Sumos iki atsiskaitymo	475	1 198
11 905	13 010	Sukauptų pajamų vert÷	6 918	4 659
764	811	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vert÷	-	-
2 134	2 031	Kito finansinio turto grynoji vert÷	2 134	2 031
85 092	185 550	Iš viso kito finansinio turto	78 566	89 183
		Kitas nefinansinis turtas
199 486	4 180	Dar neperleistas nuomininkams turtas	-	-
11 790	13 149	Būsimų laikotarpių išlaidos	11 519	12 805
10 540	49 277	Gautini mokesčiai	8 690	40 702
9 668	14 488	Kito turto grynoji vert÷	10 612	14 301
231 484	81 094	Iš viso kito nefinansinio turto	30 821	67 808
316 576		266 644 Iš viso kito turto grynosios vert÷s	109 387	156 991

31 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS

			Bankas
2010	2009		2010	2009
1 587 715	2 655 888	Skola, grąžintina per vienus metus	1 554 056	2 509 094
7 707 900	10 994 835	Skola, grąžintina po vienų metų	6 361 308	8 750 515
		Iš viso skolų kredito įstaigoms ir finansų
9 295 615	13 650 723	institucijoms	7 915 364	11 259 609

32 PASTABA KLIENTŲ INDöLIAI

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
6 514 840	4 767 893	Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	6 516 173	4 768 336
3 039 878	4 799 281	Per vienus metus grąžintini terminuotieji ind÷liai	3 039 878	4 802 781
88 623	102 615	Po vienų metų grąžintini terminuotieji ind÷liai	88 623	102 615
9 643 341		9 669 789 Iš viso klientų ind÷lių	9 644 674 9 673 732
Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
4 111 230	3 887 476	Juridinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	4 112 563	3 891 419
5 532 111	5 782 313	Fizinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	5 532 111	5 782 313
9 643 341		9 669 789 Iš viso klientų ind÷lių	9 644 674 9 673 732

Vadovaudamiesi Ind÷lių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mok÷ti metines ind÷lių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų ind÷lių ir juridinių asmenų ind÷lių litais, eurais, JAV doleriais ar kita ES šalies valiuta, sumos.

2010 m. gruodžio 31 d. grup÷ įkeit÷ nuosavus išleistus vertybinius popierius, kurių vert÷ buvo 20 mln. litų (2009 m. 84 mln. litų) kaip skolinimo sandorių užstatą ir 70 tūkst. litų vert÷s nuosavyb÷s vertybinius popierius (2009 m. 45 tūkst. litų).

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

33 PASTABA SUBORDINUOTOS PASKOLOS

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2010	2009		norma (proc.)	2010	2009
		25 mln. eurų subordinuota paskola,
86 474	86 398	grąžintina 2015 m. 40 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+2,3%	86 474	86 398
138 639	138 580	grąžintina 2016 m. 20 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+0,8%	138 639	138 580
69 129	69 116	grąžintina 2016 m. 42 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+0,75%	69 129	69 116
145 903	145 833	grąžintina 2016 m. 45 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+0,75%	145 903	145 833
157 027	157 268	grąžintina 2017 m.	EURIBOR+0,75%	157 027	157 268
597 172		597 195 Iš viso subordinuotų paskolų		597 172	597 195

Subordinuotos paskolos gautos iš patronuojančio banko. Jokių ypatingų sąlygų į sutartis n÷ra įtraukta.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

34 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷				Palūkanų norma (proc.)	Bankas
2010	2009		2010	2009	2010	2009
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2006 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	23 799	indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	-	23 799
-	235 720	2007 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	-	235 720
44 607	44 965	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	44 607	45 748
-	18 564	2008 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	-	6,4	-	18 564
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	21 417	indeksu (išpirkimas 2010 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	-	21 417
48 486	48 507	indeksu (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	48 486	48 507
924	822	indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-	924	822
		2009 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	1 545	popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	-	9	-	1 545
-	41 601	vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	8,7	-	42 831
-	630	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	8,5	-	630
-	9 086	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	10	-	9 086
-	55 451	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	9,8	-	55 451
-	59 760	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	9,5	-	59 760
-	73 442	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai	-	9,1	-	73 442
9 994	4 592	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	8	8	9 994	4 592
1 653	1 522	indeksu (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	1 653	1 522
38 939	37 778	indeksu (išpirkimas 2012 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	38 939	37 778
20 153	18 640	indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	20 153	18 640
		2010 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai: dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai
565	-	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai	2	-	565	-
5 071	-	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai	2,1	-	5 071	-
2 061	-	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai	2,6	-	2 061	-
9 910	-	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai	3,95	-	9 910	-
9 926	-	popieriai, (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	5,5	-	9 926	-
3 395	-	indeksu (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	3 395	-
8 800	-	indeksu (išpirkimas 2012 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	8 800	-
77 345	-	indeksu (išpirkimas 2013 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	77 345	-
20 013	-	indeksu (išpirkimas 2014 m.)	-	-	20 013	-
361 335	-	neterminuoti subordinuoti skolos lakštai	5,546	-	361 335	-
663 177	697 841	Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių			663 177	699 854

2010 m. kovo 10 d. Lietuvos banko valdyba dav÷ leidimą AB SEB bankui įtraukti neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją, kurios vert÷ yra 100 mln. eurų (345,28 mln. litų), į banko antro lygio kapitalą. Neterminuotųjų subordinuotų skolos lakštų emisiją įsigijo AB SEB banko patronuojantysis bankas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ).

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

35 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDöJINIAI

Grup÷			Bankas
2010 2009			2010	2009
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
11 616	12 023	Sumos iki atsiskaitymo	11 616	12 023
10 806	7 945	Išankstin÷s įmokos už lizingą	-	-
27 802	4 194	Mok÷tinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	-	-
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepervesto į klientų
13 925	-	sąskaitas	13 925	-
14 332	21 088	Atid÷jiniai nebalansiniams įsipareigojimams	14 332	21 088
12 756	-	Faktoringo mok÷tinos sumos	12 756	-
3 738	1 781	Kiti finansiniai įsipareigojimai	3 738	1 781
94 975	47 031	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	56 367	34 892
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
3 967	1 675	Sukaupti mokesčiai	952	-
19 330	16 436	Sukauptas atostogų rezervas	18 638	15 448
6 368	8 100	Išankstin÷s įmokos už nuomą	-	-
10 368	5 397	Kiti įsipareigojimai	10 011	5 398
40 033	31 608	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	29 601	20 846
135 008		78 639 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atid÷jinių	85 968	55 738

Bankas suformavo atid÷jinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mok÷jimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atid÷jinių vert÷s pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
28 877	42 428	Sukauptos sąnaudos	25 194	40 157
		Būsimų laikotarpių nefinansiniai įsipareigojimai
996	1 601	Būsimų laikotarpių pajamos	996	1 601

36 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBö

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vert÷ – 67 litai (2009 m. – 67 litai). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmok÷tos. Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2009 m. – 2 200 tūkst. litų), ir grup÷s atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 1 034 tūkst. litų (2009 m. buvo 1 034 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

2006 m. gruodžio m÷nesį SEB prad÷jo mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias banko akcijas po 266,95 lito už akciją. 2006 m. lapkričio m÷nesį Vertybinių popierių komisija patvirtino šią kainą. 2010 m. lapkričio 22 d. bankas praneš÷, kad 2010 m. lapkričio 19 d. baigtas AB SEB banko privalomo akcijų išpirkimo procesas. Švedijos Karalyst÷je registruotai Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) priklauso 100 proc. AB SEB banko akcijų.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 163 221 tūkst. litų (2009 m. – 133 151 tūkst. litų), ir grup÷s privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 165 425 tūkst. litų (2009 m. – 135 160 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2010 metais yra pateikiamas lentel÷je toliau:

	Grup÷	Bankas
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve
(18 pastaba)	3 893	3 893
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo
amortizacija	3 025	3 025
Nuosavyb÷s vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo
rezerve (24 pastaba)	63	63
Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (14 pastaba)	(1 050)	(1 050)
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis
išskaičiavus atid÷tus mokesčius einamaisiais metais	5 931	5 931

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

36 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBö (TĘSINYS)

2010 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2009 m. - 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mok÷jimo akcijomis rezervas sudaro 1 508 tūkst. litų (2009 m. 440 tūkst. litų), kuris bus išmok÷tas Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) A klas÷s akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mok÷jimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grup÷s ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ) A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. m÷nesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas tris metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grup÷s darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A Klases) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

2010 m. gruodžio 31 d. pagrindinių banko akcininkų sąrašas pateiktas lentel÷je:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ)	15 441 423	100
Iš viso	15 441 423	100

37 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
752 300	483 155	Privačių ir juridinių asmenų valdomas turtas Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo	-	-
204 399	195 885	pensijų fondas SEB Pensija 1 Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo	-	-
853 877	726 568	pensijų fondas SEB Pensija 2 Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo	-	-
114 298	79 217	pensijų fondas SEB Pensija 3 Papildomo savanoriško konservatyvaus kaupimo	-	-
13 826	12 817	pensijų fondas SEB Pensija 1 plius Papildomo savanoriško subalansuoto kaupimo	-	-
51 205	41 175	pensijų fondas SEB Pensija 2 plius	-	-
-	-	NVS akcijų fondas	-	-
-	-	NVS obligacijų fondas	-	-
134 632	110 854	Pasaulio rinkų fondų fondas	-	-
112 394	90 810	SEB akcijų fondų fondai	-	-
2 236 931		1 740 481 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB SEB investicijų valdymas. 2010 m. turto valdymo mokestis buvo 13 244 tūkst. litų (2009 m. – 11 370 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį Kitos grynosios pajamos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis turi įtakos likvidumo rizikai ir l÷šoms, reikalingoms įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentel÷je turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analiz÷ 2010 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	428 427	-	-	-	-	-	428 427
Likučiai Lietuvos banke
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, apskaitomi tikrąją verte pelno (nuostolių) ataskaitoje ir	527 258	-	-	-	-	-	527 258
gautinos sumos	22 776	92 116	983	1 478 522	244 405	493	1 839 295
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	35 755	8 596	13 778	50 037	125 745	-	233 911
sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	1 171 926	7 742	213 501	20 232	271 064	4	1 684 469
Kreditų klientams grynoji vert÷	931 200	1 030 296	1 941 013	2 758 440	7 976 869	1 042 912	15 680 730
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti Vertybiniai popieriai, laikomi iki	-	-	-	-	-	1 276	1 276
išpirkimo Investicijos į patronuojamąsias	-	-	-	-	13 832	-	13 832
įmones Ilgalaikis nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	121 616	121 616
(at÷mus amortizaciją) Ilgalaikis materialusis turtas	-	-	-	-	-	148 554	148 554
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	45 289	45 289
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	1 535	1 535
Kito turto grynoji vert÷ Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	542 -	7 -	29 -	2 -	- -	301 490 -	302 070 -
Iš viso turto	3 117 884	1 138 757	2 169 304	4 307 233	8 631 915	1 663 169	21 028 262
Įsipareigojimai ir akcininkų
nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir	38	-	-	-	-	-	38
finansų institucijoms	901 376	51 777	600 903	5 760 722	600 586	-	7 915 364
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	34 233	9 999	13 818	158 375	118 002	-	334 427
Klientų ind÷liai	8 196 476	728 282	631 293	62 113	26 510	-	9 644 674
Subordinuotos paskolos	-	2 405	885	-	593 882	-	597 172
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	81 976	20 570	33 121	146 162	20 013	361 335	663 177
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	89 603	8 984	1 875	304	11 392	-	112 158
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	1 761 252	1 761 252
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	9 303 702	822 017	1 281 895	6 127 676	1 370 385	2 122 587	21 028 262
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(6 185 818)	316 740	887 409	(1 820 443)	7 261 530	(459 418)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	2 045 322	69 754	32 696	39 701	53 592	1 538	2 242 603
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(8 231 140)	246 986	854 713	(1 860 144)	7 207 938	(460 956)	(2 242 603)

Banko likvidumo analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų	5 571 601	1 354 878	1 803 423	4 089 554	9 737 279	1 495 855	24 052 590
nuosavyb÷s	9 654 341	1 671 910	1 419 027	7 447 415	2 435 126	1 424 771	24 052 590
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 089 110	163 642	407 431	86 415	293 528	233 568	2 273 694
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(5 171 850)	(480 674)		(23 035) (3 444 276)	7 008 625		(162 484) (2 273 694)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grup÷s likvidumo analiz÷ 2010 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	428 427	-	-	-	-	-	428 427
Likučiai Lietuvos banke	527 258	-	-	-	-	-	527 258
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, apskaitomi tikrąją verte
pelno (nuostolių) ataskaitoje ir
gautinos sumos	22 776	92 116	1 280	1 478 847	244 406	29 818	1 869 243
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	35 755	8 596	13 778	50 037	125 745	-	233 911
sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	1 163 120	7 742	42 020	20 232	118	-	1 233 232
Kreditų klientams grynoji vert÷	931 197	1 030 296	1 929 589	2 758 440	7 976 869	1 042 916	15 669 307
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	234 072	150 232	262 729	644 076	403 582	-	1 694 691
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti Vertybiniai popieriai, laikomi	-	-	-	-	-	1 276	1 276
iki išpirkimo Ilgalaikis nematerialusis turtas	-	-	-	-	13 832	-	13 832
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	148 733	148 733
Ilgalaikis materialusis turtas
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	48 585	48 585
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	51 474	51 474
Kito turto grynoji vert÷	201 151	2 887	1 738	132	43	431 909	637 860
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso turto	3 543 756	1 291 869	2 251 134	4 951 764	8 764 595	1 754 711	22 557 829
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	38	-	-	-	-	-	38
Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir
finansų institucijoms	784 871	61 383	741 461	7 107 314	600 586	-	9 295 615
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	34 233	9 999	13 818	158 375	118 002	-	334 427
Klientų ind÷liai	8 195 143	728 282	631 293	62 113	26 510	-	9 643 341
Subordinuotos paskolos	-	2 405	885	-	593 882	-	597 172
Išleisti skolos vertybiniai popieriai Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	81 976 129 608	20 570 11 198	33 121 6 220	146 162 3 871	20 013 11 418	361 335 2 566	663 177 164 881
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	1 859 178	1 859 178
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	9 225 869	833 837	1 426 798	7 477 835	1 370 411	2 223 079	22 557 829
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(5 682 113)	458 032	824 336	(2 526 071)	7 394 184	(468 368)	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 900 780	275 832	32 696	39 701	53 592	1 538	2 304 139
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 582 893)	182 200	791 640	(2 565 772)	7 340 592		(469 906) (2 304 139)

Grup÷s likvidumo analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	6 197 996	1 591 833	2 170 085	5 016 625	10 251 355	1 724 423	26 952 317
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavyb÷s	9 865 248	1 568 611	1 856 579	9 281 309	2 849 462	1 531 108	26 952 317
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 191 638	163 784	286 408	289 897	211 697	233 568	2 376 992
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(4 858 890)	(140 562)	27 098	(4 554 581)	7 190 196		(40 253) (2 376 992)

	Grup÷		Bankas
	2010	2009	2010	2009
Likvidumo rodiklis	37,36%	64,02%	35,88%	60,31%

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. banko ir grup÷s likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

Atliekant likvidumo analizę, buvo naudojami sutartinių / faktinių pabaigos datų duomenys. APVK, valdydamas likvidumo riziką, vertina tik÷tinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, ind÷lių iki pareikalavimo atveju). Remiantis šiais duomenimis ir turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma 12 m÷nesių nuo balanso sudarymo dienos.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grup÷s iždo valdomą grup÷s kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas
II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas
išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitin÷ vert÷; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc.; tik÷tino nuostolio perviršis

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2010 m. gruodžio 31 d. banko ir finansin÷s grup÷s kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sud÷tin÷s dalys ir rodikliai pateikti lentel÷se:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	1 713 220	1 611 190
II lygio kapitalas	997 473	956 219
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	75 575	34 321
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(76 734)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	16 989 990 -	15 162 370 -
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus, 2010 m. gruodžio 31 d.	15,95%	16,43%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2010 m. gruodžio 31 d.	15,95%	16,43%

2009 m. gruodžio 31 d. banko ir finansin÷s grup÷s kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sud÷tin÷s dalys ir rodikliai pateikti lentel÷se:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus ilgalaikį nematerialųjį turtą)	1 358 258	1 251 826
II lygio kapitalas	669 409	656 751
iš jo vert÷s koregavimų perviršis	75 527	62 869
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(21 436)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	17 515 212	14 585 462
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

40 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentel÷je pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai ir eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2010 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
2 273 444	83,87	EUR	3,4528	2 448 428	98,3
(738)	(0,03)	JAV doleriai (USD)	2,6099	(835)	(0,03)
23	-	Kanados doleriai (CAD)	2,6108	23	-
(45)	-	Rusijos rubliai (RUB)	0,08554	(45)	-
3 991	0,15	Estijos kronos (EEK)	0,22067	3 991	0,16
5 682	0,21	Likusios ilgosios pozicijos	-	5 152	0,21
(4 222)	(0,16)	Likusios trumposios pozicijos	-	(4 269)	(0,17)
9 696		0,36 Atvira ilgoji pozicija	-	9 166	0,37

2009 m. gruodžio 31 d.:

	Grup÷			Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
2 099 150	103,53	EUR	3,4528	2 038 827	108,04
(35 888)	(1,77)	JAV doleriai (USD)	2,4052	(36 440)	(1,93)
28	-	Kanados doleriai (CAD)	2,2955	28	0,01
415	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,79465	415	0,02
1 488	0,07	Estijos kronos (EEK)	0,22067	1 488	0,08
4 244	0,21	Likusios ilgosios pozicijos	-	3 192	0,16
(259)	(0,01)	Likusios trumposios pozicijos	-	(259)	(0,02)
36 147		1,78 Atvira trumpoji pozicija	-	36 699	1,95

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grup÷ vykd÷ Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2010	2009
Grynųjų palūkanų pajamų pokyčiui (∆NII)	57,9	27,3
Akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s pokyčiui (delta 1proc.)	22,6	38,3
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (bankas)	2,3	10,7
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui
(delta 1 proc.) (grup÷)	2,1	10

Bankas valdo grup÷s palūkanų normos riziką finansuodamas patronuojamąsias įmones ir naudodamas išvestines finansines priemones draudžiant palūkanų normos riziką.

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grup÷s prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vert÷s suma (VaR) tūkst. litų:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
8 314	31 534	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	8 073	31 713
25	1 486	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	25	1 500
149	220	Nuosavyb÷s kainų rizika (autonomiškai)	149	220
(173)	(1 882)	Diversifikacijos efektas	(172)	(1 905)
8 315		31 358 Iš viso	8 075	31 528

Lentel÷je pateikta ir prekybin÷s, ir bankin÷s knygos VaR.

2010 metais rinkos rizikos VaR palyginus su 2009 metais sumaž÷jo d÷l mažesnio rinkos veiksnių (rinkos palūkanų normų, akcijų kainų, užsienio valiutų kursų) kintamumo, mažesnių verslo apimčių ir užsienio valiutos pozicijų. Toliau pateikiama grup÷s spragos ataskaita 2010 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 397 453	432 682	2 927 891	15 758 026
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 617 423	64 021	10 920	1 692 364
Skolos vertybiniai popieriai	115 874	1 479 146	258 237	1 853 257
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	622 221	-	-	622 221
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 792 969	1 499 722	4 904 423	10 197 114
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	18 545 940	3 475 571	8 101 471	30 122 982
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 062 770	58 577	27 168	3 148 515
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	2 195 713	5 864 306	1 124 353	9 184 372
Kiti įsipareigojimai	465 606	138 383	19 968	623 957
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 357 324	2 690 217	5 149 573	10 197 114
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	8 081 413	8 751 483	6 321 062	23 153 958
Spraga	10 464 527	(5 275 912)	1 780 409	6 969 024
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 631 961

nuo palūkanų normos 9 600 985

Toliau pateikiama grup÷s spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 316 373	560 512	3 274 206	17 151 091
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	2 358 224	112 238	27 141	2 497 603
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 257 237	495 548	1 772 286
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	17 356	11 637	24 402	53 395
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	21 912 698	2 904 256	6 868 730	31 685 684
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 918 720	67 575	19 805	5 006 100
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	9 487 216	2 883 088	1 156 688	13 526 992
Kiti įsipareigojimai	506 841	126 338	18 584	651 763
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	18 426 303	5 023 581	4 646 486	28 096 370
Spraga	3 486 395	(2 119 325)	2 222 244	3 589 314
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				4 096 317
nuo palūkanų normos				7 767 462

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2010 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	12 860 441	432 682	2 927 891	16 221 014
Skolos vertybiniai popieriai	115 874	1 478 523	258 237	1 852 634
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	622 221	-	-	622 221
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 792 969	1 499 722	4 904 423	10 197 114
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	17 391 505	3 410 927	8 090 551	28 892 983
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	3 160 187	58 577	27 168	3 245 932
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	1 021 761	5 553 554	1 124 353	7 699 668
Kiti įsipareigojimai	465 606	138 383	19 968	623 957
Nebalansiniai įsipareigojimai	2 357 324	2 690 217	5 149 573	10 197 114
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	7 004 878	8 440 731	6 321 062	21 766 671
Spraga	10 386 627	(5 029 804)	1 769 489	7 126 312
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 332 393
nuo palūkanų normos				9 458 705

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 588 921	625 512	3 274 206	17 488 639
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 256 613	495 548	1 771 662
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 809 666	2 844 757	6 817 187	29 471 610
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	5 335 518	67 575	19 805	5 422 898
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	7 208 368	2 572 336	949 520	10 730 224
Kiti įsipareigojimai	506 841	128 351	18 584	653 776
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	16 564 253	4 714 842	4 439 318	25 718 413
Spraga	3 245 413	(1 870 085)	2 377 869	3 753 197
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				3 410 664
nuo palūkanų normos				7 245 692

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2010 m. gruodžio 31 d. bankas ir grup÷ atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaik÷ sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teis÷s aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grup÷s įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti min÷tą reikalavimą, pareng÷ konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB SEB Venture Capital, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla, ir UAB Litectus perimtą turtą valdanti įmon÷, ir min÷tos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2010 ir 2009 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pelno (nuostolių) ataskaita

	2010	2009
Palūkanų pajamos	767 825	1 150 152
Palūkanų išlaidos	(498 763)	(821 514)
Grynosios palūkanų pajamos	269 062	328 638
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(119 346)	(1 162 047)
Nuostoliai d÷l lizingo portfelio sumaž÷jusios vert÷s	(41 350)	(552 477)
Atid÷jiniai garantijoms	6 793	(17 010)
Kiti nuostoliai d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(2)	(323)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(153 905)	(1 731 857)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	115 157	(1 403 219)
Grynosios paslaugų mokesčių ir kitos pajamos	189 122	166 861
Grynasis pelnas už nuosavyb÷s vertybinius popierius	3 061	10 741
Grynasis nuostolis už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių
operacijas	(31 116)	(24 450)
Pelnas iš patronuojamųjų įmonių pardavimo Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	29 700	-
Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas	59 522 -	72 884 (14 712)
Išlaidos personalui	(130 564)	(156 333)
Kitos administracin÷s išlaidos	(177 493)	(190 568)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	57 389	(1 538 796)
Nematerialiojo turto vert÷s sumaž÷jimas	(71 755)	(169 550)
(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokestį	(14 366)	(1 708 346)
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(2 196)	265 949
Metų (Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	(16 562)	(1 442 397)
Pelnas iš nutraukiamos veiklos Metų grynasis (nuostolis) pelnas	-	18 463
	(16 562)	(1 423 934)
Skiriamas:
Patronuojančios įmon÷s akcininkams	(16 562)	(1 423 934)
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos Pelnas iš nutraukiamos veiklos	(16 562) -	(1 442 397) 18 463

Mažumos interesui	-	-
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	-	-
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	- (16 562)	- (1 423 934)

Pelnas, tenkantis vienai akcija, patronuojančios
įmon÷s akcininkams (litais)	(1,07)	(93,41)
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais) Maž÷jantis pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(1,07)	(93,41)

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2010 ir 2009 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, bendrųjų pajamų ataskaita

	2010	2009
Grynieji (nuostoliai) pelnas už metus Kitos bendrosios pajamos:	(16 562)	(1 423 934)
Pelnas (nuostoliai) iš parduoti laikomo finansinio turto - Grynasis pelnas, išskaičiavus	3 956	20 362
atid÷tuosius mokesčius - Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas,	3 956	5 650
išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius Finansinio turto perkainojimo rezervo	-	14 712
amortizacija d÷l perklasifikavimo Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendrosioms	3 025	2 937
pajamoms Iš viso kitų bendrųjų pajamų	(1 050) 5 931	(5 521) 17 778
Iš viso bendrųjų pajamų	(10 631)	(1 406 156)

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2010 ir 2009 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, finansin÷s būkl÷s ataskaita

	2010	2009
Turtas
Grynieji pinigai	428 427	420 403
Likučiai centriniuose bankuose	527 258	384 981
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	1 177 833	3 118 698
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	164 895	65 818
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	45 733	19 203
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	233 911	153 483
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷	55 399	20 069
Kreditų klientams grynoji vert÷	15 680 730	17 194 089
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	1 694 691	2 503 885
Finansin÷s priemon÷s:
– gautinos sumos	1 629 290	1 719 512
– parduoti laikomos	1 276	337
– laikomos iki išpirkimo	13 832	12 748
Investicijos į patronuojamąsias įmones	25 000	25 000
Ilgalaikis nematerialusis turtas	148 733	169 046
Ilgalaikis materialusis turtas	45 988	56 505
Išnuomotas turtas	2 581	4 275
Investicinis turtas	51 474	62 231
Atid÷tojo pelno mokesčio turtas	272 900	276 781
Kito turto grynoji vert÷ Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	363 393 -	332 885 419 065
Iš viso turto	22 563 344	26 959 014

Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų	38	31
institucijoms	9 295 615	13 650 723
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	334 427	303 643
Klientų ind÷liai	9 644 674	9 673 732
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	29 824	44 009
Mok÷tinas pelno mokestis	-	185
Subordinuotos paskolos	597 172	597 195
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	663 177	697 841
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	134 956	78 576
Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą parduoti,
ir nutrauktąją veiklą	-	385 335
Iš viso įsipareigojimų	20 699 883	25 431 270
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmon÷s akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas	1 034	1 034
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(8 850)	(14 781)
Privalomasis rezervas	164 540	134 273
Bendrieji ir kiti rezervai	10 846	9 778
Nepaskirstytasis pelnas	661 316	362 865
	1 863 461	1 527 744
Mažumos interesas	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	1 863 461	1 527 744
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	22 563 344	26 959 014

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS(TĘSINYS)

2010 ir 2009 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, nuosavyb÷s pokyčių ataskaita

	Nu	b÷ s d os av y	ali ka nti ten s, Fin sin io an	oja tro pa nu	nč iai be nd rov	ei		žu Ma mo s int ere sa s	Iš vis o
	Ak cin is ka ita las p	At sa rgo s ka ita las p	tu rto rka ino pe j im o rez erv as	Pri lom va a sis re ze rva s	Be nd rie j i ir k iti ai rez erv	Ne sk irs pa ty tas is lna pe s	Iš š vis rie o p žu ma mo s int ere są
dž 20 08 io 31 d. m . g ruo	1 0 34 57 5	1 0 34	( 32 9) 55	76 50 8	9 3 38	00 1 1 54 4	2 2 42 90 0	-	2 2 42 90 0
Par du oti la iko fin sin io t urt mo an o erk ain oj im asi p o r eze rvo gr yn s išs čia oky kai tid tis ÷tu osi p vu s a us sči oke m us	-	-	84 1 14	-	-	-	84 14 1	-	84 14 1
Fin sin io t erk ain oj im urt an o p o r eze rvo d÷ l p erk las ifik rtiz aci ja im a mo av o tol Me tų is n is gry nas uos	- -	- -	37 2 9 -	- -	- -	- ( 1 4 23 934 )	2 9 37 ( 1 4 23 934 )	-	2 9 37 ( 1 4 23 934 )
uk Gry sio aja į tra tos į no s p mo s, ka lą ita n uos avą p	-	-	778 17	-	-	( 1 4 23 934 )	( 1 4 06 156 )	-	( 1 4 06 156 )
Ak ink naš cin o į ai k÷j akc Mo im ijo mi as s k÷l Per im į re as zer vu s	- - -	- - -	- - -	- - 766 57	- 0 44 -	690 56 0 - (57 6) 76	690 56 0 44 0 -	- - -	690 56 0 440 -
dž 20 09 io 31 d. m . g ruo	1 0 34 57 5	1 0 34	( 78 1) 14	13 4 2 73	9 7 78	36 2 8 65	27 1 5 74 4	-	27 1 5 74 4
fin Par du oti la iko sin io t urt mo an o erk ain oj im asi p o r eze rvo gr yn s išs čia oky kai tid tis ÷tu osi p vu s a us sči oke m us	-	-	06 2 9				2 9 06		2 9 06
Fin sin io t erk ain oj im urt an o p o r eze rvo d÷ l p erk las ifik rtiz aci ja im a mo av o	-	-	25 3 0	- -	- -	- -	3 0 25	- -	3 0 25
tol Me tų is n is gry nas uos	-	-	-	-	-	( 16 562 )	( 16 562 )		( 16 562 )
uk Gry sio aja į tra tos į no s p mo s, ka lą ita n uos avą p	-	-	31 5 9	-	-	( ) 16 562	( ) 10 631	-	( ) 10 631
naš Ak ink cin o į ai	-	-	-	-	-	345 28 0	345 28 0	-	345 28 0
k÷j akc Mo im ijo mi as s	-	-	-	-	68 1 0	-	1 0 68	-	1 0 68
k÷l Per im į re as zer vu s	-	-	-	265 30	-	( ) 30 265	-	-	-
dž 20 10 io 31 d. m. gr uo	1 0 34 57 5	1 0 34	( 8 8 50	) 16 40 4 5	10 84 6	66 1 3 16	1 8 63 46 1	-	1 8 63 46 1

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

42 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2010 ir 2009 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pinigų srautų ataskaita

	2010	2009
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	774 919	1 134 173
Sumok÷tos palūkanos	(555 297)	(900 748)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	41 790	68 394
Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	17 732	4 214
Grynasis pelnas (nuostoliai) už vertybinių popierių	(31 116)	(24 450)
ir kitų finansinių priemonių operacijas Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vert÷	189 236	166 861
Gyvyb÷s draudimo veikla	-	142 157
Išlaidos personalui	(131 540)	(161 976)
Kitos išlaidos	(157 687)	(150 510)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokyčius	148 037	278 115
Trumpalaikio turto pokytis
Privalomųjų atsargų centriniame banke	(11 145)	66 835
(padid÷jimas) sumaž÷jimas
L÷šų bankuose ir ir finansų institucijose	990 178	(1 147 849)
(padid÷jimas) sumaž÷jimas
Klientams suteiktų kreditų sumaž÷jimas Gautinų lizingo įmokų pokytis	1 390 146 728 733	1 946 319 1 130 435
Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas	18 798	(98 474)
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	3 116 710	1 897 266

Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
Klientų ind÷lių (sumaž÷jimas)	(30 265)	(556 369)
Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų	57 903	(37 824)
ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas) Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	27 638	(594 193)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokestį	3 292 385	1 581 188
Sumok÷tas pelno mokestis	(222)	(35 537)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) po pelno mokesčio	3 292 163	1 545 651
Pinigų srautai iš investicin÷s (-ei) veiklos (-ai)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pokytis	(65 536)	(115 630)
Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s	(92 160)	33 444
vertybinius popierius (padid÷jimas) sumaž÷jimas
Patronuojamųjų įmonių pardavimas	67 767	-
Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines	10 593	(58 906)
finansines priemones (padid÷jimas) sumaž÷jimas
Grynieji pinigų srautai iš investicin÷s veiklos (investicinei veiklai)	(79 336)	(141 092)
Pinigų srautai iš finansin÷s (-ei) veiklos (-ai)
Akcininkų įnašai nuostoliams dengti	345 280	690 560
Įsiskolinimo centriniams bankams	7	7
padid÷jimas (sumaž÷jimas)
Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų	(4 320 558)	(1 412 971)
institucijoms (sumaž÷jimas)
Subordinuotų paskolų (sumaž÷jimas) Išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vert÷	- (13 764)	(5 992) 90 048
Grynieji pinigų srautai iš finansin÷s veiklos	(3 989 035)	(638 348)
(finansinei veiklai)
Grynasis pinigų pokytis	(776 208)	766 211
Pinigų likutis sausio 1 d.	2 299 863	1 533 652
Pinigų likutis gruodžio 31 d.	1 523 655	2 299 863

Iš jų:
laisvai disponuojamos l÷šos centriniame banke	131 133	-
vienos nakties ind÷liai	395 858	125 677
grynieji pinigai	428 427	420 403
korespondentinių sąskaitų l÷šos	568 237	1 753 783
	1 523 655	2 299 863

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, ind÷lius ir skolos priemonių sandorius. Lentel÷je pateikti sandoriai, sudaryti su SEB grupe (įskaitant patronuojantį banką) per metus:

Grup÷			Palūkanų norma	Bankas
2010	2009		(proc.)	2010	2009
1 139 291	3 071 547	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vert÷)	0,22-2,86	1 138 822	3 071 409
73 984	29 186	metų pabaigoje	-	73 984	29 186
2 958	4 150	Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 182	1 708
9 230 130	13 354 393	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,1-5,5	7 729 838	10 537 685
655 616	307 622	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	652 883	307 622
2 532	12 420	Nepanaudotas kredito likutis	-	2 362	12 420
7 269	20 787	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	7 269	20 787
82 946	-	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	82 946	99 468
9 870	13 216	Palūkanų pajamos	-	9 854	13 060
(346 995)	(503 446)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(305 216)	(415 793)
(7 803)	(8 675)	SEB grupe grynoji vert÷	-	(15 594)	(13 929)

Toliau pateikiami banko ir grup÷s sandoriai su patronuojančiu banku:

Grup÷			Palūkanų norma	Bankas
2010	2009		(proc.)	2010	2009
1 113 577	3 052 852	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių	0,22-2,12 -	1 113 473	3 052 714
73 984	29 186	priemonių likutis (vert÷)		73 984	29 186
738	2 696	Kitas turtas metų pabaigoje	-	150	345
9 172 930 651 245	13 343 398 307 467	Ind÷lių likutis metų pabaigoje Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	0,29-5,5 -	7 672 638 651 176	10 526 690 307 467
199	8 417	Nepanaudotas kredito likutis	-	29	8 417
-	4 708	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	-	4 708
3 216	5 033	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	3 216	5 033
9 352	12 694	Palūkanų pajamos	-	9 348	12 689
(346 857)	(503 367)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(305 078)	(415 714)
(4 273)	(5 186)	SEB grupe grynoji vert÷	-	(11 320)	(10 072)

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų norma (proc.)	Bankas
		2010	2009
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d.
Sutartys suteikti kreditus	-	197 569	203 367
Išleistos garantijos	-	13 330	12 571
Išleisti akredityvai	-	752	-
Kreditų likučiai metų pabaigoje
AB SEB lizingas	0,247-1,24	451 237	719 787
UAB SEB Venture Capital	2,64	14 001	11 000
Ind÷lių likučiai metų pabaigoje
UAB SEB Venture Capital	0,1	1 333	749
UAB SEB investicijų valdymas	0,05-0,1	17 774	14 153
UAB SEB Enskilda	0,05-0,75	9 325	10 402
UAB SEB gyvyb÷s draudimas	-	n/d	6 839
UAB Litectus	-	n/d	3 194
AB SEB lizingas	0,05-0,68	92 942	394 200
Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 361	2 377
Banko įsigyti skolos vertybiniai popieriai metų pabaigoje	-	-	2 013
Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	7	-
Palūkanų pajamos	-	6 688	28 005
Palūkanų išlaidos	-	(2 241)	(1 309)
Dividendų pajamos	-	3 734	4 816
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji	-	12 970	16 220
vert÷ Kreditų gautinų iš UAB SEB lizingas vert÷s sumaž÷jimas		391 000	(391 000)

2009 m. gruodžio 31 d. bankas apskait÷ atid÷jinius gautinoms paskoloms iš AB SEB lizingas 391 000 tūkst. litų sumai, kurie buvo atstatyti 2010 m. kapitalizuojant patronuojamosios įmon÷s kreditus nuostoliams dengti (plačiau žr. 25 pastabą).

2010 metais bankas pagal paskolos sutartis paskolino 374 091 tūkst. litų AB SEB lizingas (2009 m. – 499 362 tūkst. litų).

Toliau pateikiami banko ir grup÷s sandoriai su asocijuota įmone:

Grup÷		Palūkanų norma	Bankas
2010	2009		(proc.)	2010	2009
7 600	8 233	Kreditų likutis metų pabaigoje	3,01-5,8	3 879	4 144
91	11	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	-	91	11
202	114	Nepanaudotas kredito likutis	-	202	114
689	750	Palūkanų pajamos	-	365	33
(2)	-	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų	-	(2)	-
29	-	grynoji vert÷	-	27	-

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentel÷je pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grup÷			Palūkanų norma	Bankas
2010	2009		(proc.)	2010	2009
4 846	4 706	Kreditų likutis metų pabaigoje Gautina finansinio lizingo suma metų	3	4 846	4 706
1	4	pabaigoje	3	-	-
40	4	Kitos gautinos sumos	-	40	4
774	1 130	Ind÷lių likutis metų pabaigoje Įsipareigojimai suteikti kreditus	0,05-0,7	774	1 130
81	-	metų pabaigoje	-	81	-
2 692	3 008	Atlyginimai	-	2 692	3 008
-	-	Premijos	-	-	-
828	936	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	828	936
1 241	3 294	Kitos išmokos (kartu su soc. dr.)	-	1 241	3 294
148	252	Palūkanų pajamos	-	148	249
(11)	(84)	Palūkanų išlaidos	-	(11)	(84)
2	-	Kitų pajamų grynoji vert÷	-	2	-

44 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA

2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktąją veiklą sudar÷:

	2009
UAB SEB gyvyb÷s draudimas akcijos UAB Litectus akcijos	10 325 3 500
Iš viso ilgalaikio turto, skirto parduoti	13 825

UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus turtas ir įsipareigojimai sudaro atitinkamai dalį gyvyb÷s draudimo ir Baltijos šalių segmentų ir grupes vadovyb÷s ir akcininkų yra klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Pardavimo sandorai įvyko atitinkamai 2010 m. sausio 13 d. ir 2010 m. vasario 26 d.

2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktos veiklos, turtą bei įsipareigojimus sudar÷:

UAB SEB gyvyb÷s draudimas

Turtas	2009
Korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷ Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis	220
traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	404 419
Ilgalaikis nematerialusis turtas	214
Ilgalaikis materialusis turtas	113
Kito turto grynoji vert÷	10 599
Iš viso turto	415 565
Įsipareigojimai
Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai ir įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	379 034
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	1 187 5 114
Iš viso įsipareigojimų	385 335
Turto, skirto parduoti, grynoji vert÷	30 230

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA (TĘSINYS)

UAB Litectus

Turtas	2009
Ilgalaikis materialusis turtas Kito turto grynoji vert÷	13 57
Iš viso turto	70
Įsipareigojimai
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	1 11
Iš viso įsipareigojimų	12
Turto, skirto parduoti, grynoji vert÷	58

2009 metų pelnas (nuostoliai) iš grup÷s nutraukiamos veiklos:

UAB SEB gyvyb÷s draudimas

	2009
Pajamos	162 770
Sąnaudos Veiklos pelnas	(134 432) 28 338
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos Veiklos sąnaudos	(276) (9 389)
Nuostolis prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	18 673
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(210)
Nuostolis iš nutraukiamos veiklos	18 463

UAB Litectus

	2009
Pajamos	-
Sąnaudos	-
Veiklos pelnas	-
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	-
Veiklos sąnaudos	(449)
Nuostolis prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	(449)
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	44
Nuostolis iš nutraukiamos veiklos	(405)

2009 metų pinigų srautai iš grup÷s nutraukiamos veiklos sudar÷:

	2009
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	35 396
Grynieji pinigų srautai į investicinę veiklą	(39 439)
Grynieji pinigų srautai iš finansin÷s veiklos	3 500

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. daugiausiai grup÷s turto, skirto parduoti, sudar÷ AB SEB lizingas perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemon÷s), kurį planuojama parduoti per vienus metus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA (TĘSINYS)

Lentel÷se pateikiamas turtas, perimto iš nuomininko ir laikomo parduoti, pagal turto rūšį ir šio turto grynoji vert÷:

	Grynoji vert÷ 2009 m. gruodžio 31 d.	Susigrąžinta turto	Parduota	Grynoji vert÷ 2010 m. gruodžio 31 d.
Lengvieji automobiliai	5 763	44 619	47 974	2 408
Krovininis transportas	49 890	34 826	74 702	10 014
Gamybin÷ įranga	4 600	4 275	4 876	3 999
Statybin÷ įranga	2 162	7 554	6 121	3 595
Žem÷s ūkio technika	403	152	507	48
Nekilnojamasis turtas	3 922	40 674	18 749	25 847
Kitas turtas	461	2 661	1 439	1 683
	67 201	134 761	154 368	47 594

Grup÷		Bankas
2010	2009	2010	2009
	Perimtas turtas ir turtas, susigrąžintas nutraukus
133 357	114 575 nuomos sutartį	29	-
(85 734)	(47 374) Vert÷s sumaž÷jimas	-	-
	Perimto turto ir turto, susigrąžinto nutraukus
47 623	nuomos sutartį, grynoji vert÷ 67 201	29	-

45 PASTABA PELNO PASKIRSTYMAS

Toliau pateikiama, kaip visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlyta paskirstyti banko pelną:

	Einamųjų metų
	Privalomasis rezervas	grynasis nuostolis	Nepaskirstytasis pelnas
2010 m. gruodžio 31 d.	163 221	(12 058)	571 318
Pelno (nuostolių) paskirstymas į privalomąjį rezervą	27 963	-	(27 963)
Pelno (nuostolių) paskirstymas į nepaskirstytąjį pelną	-	12 058	(12 058)
2010 m. gruodžio 31 d. po pelno paskirstymo	191 184	-	531 297

Kitų grup÷s įmonių pelno paskirstymas bus tvirtinamas kiekvienos patronuojamosios įmon÷s akcininkų susirinkime.

46 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
1 937 253	1 983 430	Sutartys suteikti kreditą	2 134 822	2 186 797
491 480	564 861	Suteiktos garantijos	504 810	577 432
102 511	89 458	Išleisti akredityvai	103 263	89 458
259 857	306 665	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	-	-
12	391	Įsipareigojimai parduoti vertybinius popierius	12	391
38	23	Išleistos garantijos deponavus l÷šas	38	23

Teismin÷s pretenzijos. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. grupei buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, tod÷l nebuvo sudaryta papildomų atid÷jinių.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI (TĘSINYS)

2010 m. gruodžio 31 d. grup÷s nuomos įsipareigojimų buvo 168 461 tūkst. litų (2009 m. – 239 886 tūkst. litų 2007 metais) ir banko nuomos įsipareigojimų – 167 266 tūkst. litų (2009 m. – 170 720 tūkst. litų). Visi neatšaukiami įsipareigojimai priskirtini 10 metų.

Lentel÷je pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grup÷			Bankas
2010	2009		2010	2009
945	1 497	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	3	-
1 639	1 164	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	-	-
2 584	2 661	Iš viso būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis	3	-

Bankas yra sudaręs sutartį su Europos investicijų fondu (EIF) pagal Jungtinių Europos išteklių mažoms ir vidutin÷ms įmon÷ms programą (JEREMIE). 2010 m. gruodžio 31 d. didžiausia galima gautinų l÷šų iš EIF suma buvo 184 034 tūkst. litų, iš kurių 17 264 tūkst. litų buvo jau gauta. Atitinkamai bankas užstat÷ esamas ir būsimas l÷šas sąskaitose, atidarytose EIF l÷šoms gauti, didžiausia galima užstato vert÷ 184 034 tūkst. litų. 2010 m. gruodžio 31 d. likutis šiose sąskaitose buvo 17 099 tūkst. litų.

49 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

2011 m. vasario 28 d. bankas sudar÷ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį d÷l patronuojamosios įmon÷s UAB SEB Enskilda akcijų pardavimo ir 2011 m. kovo 3 d. perleido 100 proc. akcijų Skandinaviska Enskilda Banken AB (publ), pardavimo kaina — 10 092 tūkst. litų.

Po balanso sudarymo datos bankas s÷kmingai išplatino 11 vertybinių popierių emisijų, kurių nominalioji vert÷ buvo 22,23 mln. litų.

Po 2010 m. gruodžio 31 d. bankas prad÷jo platinti 3 vertybinių popierių emisijas, kurios dar n÷ra išplatintos. 2011 m. kovo 9 d. išplatintų vertybinių popierių suma buvo 7 540 tūkst. litų ir ši suma buvo įtraukta į balanso straipsnį Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai.

Po balanso sudarymo datos bankas išpirko 21 skolos vertybinių popierių emisiją, kurių nominalioji vert÷ buvo 578 071 tūkst. litų.

*****

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcin÷s bendrov÷s "NASDAQ OMX Vilnius" listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir d÷l kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindin÷s nuostatos
Pagrindinis bendrov÷s tikslas tur÷tų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavyb÷s vert÷s didinimą.
1.1. Bendrov÷ tur÷tų rengti ir viešai skelbti bendrov÷s pl÷tros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrov÷s organų veikla tur÷tų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organai tur÷tų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesn÷s naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organai tur÷tų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrov÷s akcininkų, bet ir kitų bendrov÷s veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiek÷jų, klientų, vietos bendruomen÷s) teis÷s ir interesai.	TAIP

II principas: Bendrov÷s valdymo sistema

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrov÷s valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrov÷s organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	TAIP
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio
akcininkų susirinkimo ir bendrov÷s vadovo,
rekomenduojama bendrov÷je sudaryti tiek
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų
valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros
funkcijų aiškų atskyrimą bendrov÷je, bendrov÷s
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo
ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį
bendrov÷s valdymo procesą.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

TAIP
NEAKTUALU
NE	Ne visų šių principų rekomendacijų / nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Steb÷tojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai.
TAIP	Steb÷tojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, steb÷tojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.
	2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo esmines bendrov÷s valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrov÷s valdymo organų veiklos 2.3. Jeigu bendrov÷ nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. steb÷tojų taryba. Tokiu atveju steb÷tojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrov÷s vadovo vykdomų funkcijų 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas būti sudaromas ir tur÷tų veikti III ir IV principuose nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai tur÷tų būti taikomi valdybai, kiek 2.5. Bendrov÷s valdymo ir priežiūros organus tur÷tų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir steb÷tojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidel÷ asmenų grup÷ negal÷tų dominuoti šiems steb÷tojų tarybos nariai tur÷tų būti skiriami apibr÷žtam individualiai Lietuvos Respublikos teis÷s aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesin÷s jų pat tur÷tų būti numatyta galimyb÷ juos atleisti, tačiau ta procedūra netur÷tų būti lengvesn÷ už nario

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka steb÷tojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esm÷s sudaromas siekiant užtikrinti bendrov÷s valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrov÷s akcininkams. Vis d÷lto, jeigu bendrov÷je steb÷tojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažym÷tina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su steb÷tojų taryba, netur÷tų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas d÷l valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrov÷s vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas d÷l rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrov÷s vadovui; kodekso 4.6 punktas d÷l visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromas tik vienas kolegialus organas.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	TAIP	Banko steb÷tojų tarybos pirmininkas n÷ra buvęs
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks		Banko vadovu.
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos
nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai
priežiūrai vykdyti. Kai bendrov÷je nesudaroma
steb÷tojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrov÷s valdybos
pirmininkas ir bendrov÷s vadovas nebūtų tas pats
asmuo. Buvęs bendrov÷s vadovas netur÷tų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamo kolegialaus organo
pirmininko postą. Kai bendrov÷ nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, tur÷tų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių
imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrov÷s visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka tur÷tų užtikrinti bendrov÷s smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrov÷s veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas tur÷tų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrov÷s valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko steb÷tojų tarybą, pildoma išsami Lietuvos banko patvirtintos formos anketa apie asmens kvalifikaciją, patirtį ir kt. jo duomenis; pateikiami kandidatų į steb÷tojų tarybos narius pareiškimai apie jų einamas pareigas Banke ar jo dukterin÷se įmon÷se; prieš renkant tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu gaunamas Lietuvos banko leidimas ir pan.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavard÷s, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus tur÷tų būti atskleista bendrov÷s akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat tur÷tų būti atskleistos visos aplinkyb÷s, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas tur÷tų būti informuojamas apie v÷lesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais tur÷tų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrov÷s metiniame pranešime.	NE	Nesilaikoma nuostatos d÷l kolegialaus organo informavimo apie v÷lesnius nurodytos informacijos pokyčius.

³ Atkreiptinas d÷mesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, tur÷tų užtikrinti ne visų bendrov÷s valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrov÷s vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, tur÷tų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai gal÷tų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrov÷s metiniame pranešime tur÷tų skelbti informaciją apie savo sud÷tį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sud÷tį tur÷tų nustatyti atsižvelgdamas į bendrov÷s struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas tur÷tų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, tur÷tų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, tur÷tų tur÷ti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	NE	Steb÷tojų taryba nenustatin÷ja savo norimos sud÷ties ir jos periodiškai nevertina, nes ji renkama akcininkų, jos narių kandidatūras ir narių kvalifikaciją tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu, tod÷l manome, kad to pakanka, kad būtų išlaikyta tinkama kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyra. Antra ir trečia nuostatos tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams tur÷tų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrov÷s organizacija bei veikla. Kolegialus organas tur÷tų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Kadangi kolegialaus organo narių kandidatūras tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu, be to, Lietuvos bankas yra informuojamas apie narių duomenų (įskaitant kvalifikacijos) pasikeitimus, manome, jog to pakanka, kad būtų užtikrinta, kad Banko kolegialų organą sudarytų tik pakankamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių turintys asmenys. D÷l šių priežasčių individualios programos ir metiniai patikrinimai neorganizuojami.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrov÷s kolegialų pakankamas4 organą tur÷tų būti išrinktas nepriklausomų5 narių skaičius.	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesn÷ formuluot÷ ir bendrov÷ms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažym÷tina, kad kai kuriose bendrov÷se d÷l pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrov÷s akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3.7. Kolegialaus organo narys tur÷tų būti	NEAKTUALU	Bankas turi vienintelį akcininką.
laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo
nesaisto jokie verslo, giminyst÷s arba kitokie
ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku
arba jų administracija, d÷l kurių kyla ar gali kilti
interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario
nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus
organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti
neįmanoma, be to, skirtingose bendrov÷se
santykiai arba aplinkyb÷s, susijusios su
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o
geriausia šios problemos sprendimo praktika
susiklostys laikui b÷gant, tai kolegialaus organo
nario nepriklausomumo įvertinimas tur÷tų būti
grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne
forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar
kolegialaus organo narys gali būti laikomas
nepriklausomu, tur÷tų būti šie:
1) jis negali būti bendrov÷s arba susijusios
bendrov÷s vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas
– steb÷tojų taryba) ir paskutinius
penkerius metus neturi būti ÷jęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrov÷s arba susijusios
bendrov÷s darbuotojas ir paskutinius
trejus metus neturi būti ÷jęs tokių
pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus
organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų
organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs
reikšmingo papildomo atlyginimo iš
bendrov÷s arba susijusios bendrov÷s,
išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo
sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos
rezultatų priklausančiose užmokesčio
sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų
išmokos (įskaitant atid÷tas
kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrov÷je (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su v÷lesn÷mis
pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrol÷ nustatoma pagal Tarybos
direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali tur÷ti ir per pra÷jusius metus
neturi būti tur÷jęs svarbių verslo ryšių

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiek÷jas arba paslaugų teik÷jas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrov÷s arba jos grup÷s; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrov÷s arba susijusios bendrov÷s dabartin÷s arba ankstesn÷s išor÷s audito įmon÷s partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrov÷je, kurioje bendrov÷s vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba) yra direktorius konsultantas arba steb÷tojų tarybos narys, taip pat jis negali tur÷ti kitų reikšmingų ryšių su bendrov÷s vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ÷jęs kolegialaus organo
nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas
sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir t÷vai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esm÷s nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis d÷lto negali būti laikomas nepriklausomu d÷l ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	NE	Iki šiol steb÷tojų tarybos narių nepriklausomumas Banke nebuvo vertinamas.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.9. Tur÷tų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių pri÷jo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrov÷ tur÷tų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrov÷ tur÷tų paskelbti priežastis, kod÷l tą narį ji vis d÷lto laiko nepriklausomu. Be to, bendrov÷ kiekviename savo metiniame pranešime tur÷tų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Komentaras prie 3.7
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrov÷ tur÷tų paskelbti priežastis, kod÷l konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos d÷l kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrov÷ tur÷tų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.7
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo pos÷džiuose gali būti atlyginama iš bendrov÷s l÷šų6 . Tokio atlyginimo dydį tur÷tų tvirtinti bendrov÷s visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomyb÷

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teis÷s tur÷tų užtikrinti efektyvią bendrov÷s valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrov÷s akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	TAIP	Steb÷tojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
kolegialus organas (toliau šiame principe –		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus d÷l
kolegialus organas) tur÷tų užtikrinti bendrov÷s		bendrov÷s metin÷s finansin÷s ataskaitos, pelno
finansin÷s apskaitos ir kontrol÷s sistemos		paskirstymo projekto, bendrov÷s metinio
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		pranešimo, taip pat atlieka kitas steb÷tojų
tur÷tų nuolat teikti rekomendacijas bendrov÷s		tarybos kompetencijai priskirtas Banko ir jo
valdymo organams ir prižiūr÷ti bei kontroliuoti jų		valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas
veiklą valdant bendrovę.8

⁶Pažym÷tina, kad šiuo metu n÷ra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrov÷s steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą steb÷tojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrov÷s pelno. Ši formuluot÷, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio steb÷tojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mok÷ti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimyb÷s taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji tur÷tų teikti rekomendacijas bendrov÷s vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.2. Kolegialaus organo nariai tur÷tų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrov÷s bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomen÷s gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai tur÷tų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analiz÷s, sprendimų pri÷mimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra pri÷męs sprendimų, d÷l kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys tur÷tų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis tur÷tų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	NE	Banko turimais duomenimis, visi steb÷tojų tarybos nariai veikia gera valia bendrov÷s atžvilgiu, vadovaujasi bendrov÷s, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos d÷l nepriklausomų steb÷tojų tarybos narių, nes jų n÷ra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys tur÷tų skirti pakankamai laiko ir d÷mesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys tur÷tų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrov÷se), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pus÷je9 kolegialaus organo pos÷džių per bendrov÷s finansinius metus, apie tai tur÷tų būti informuojami bendrov÷s akcininkai.	TAIP	Steb÷tojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo pos÷džiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrov÷s akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais tur÷tų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis tur÷tų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrov÷s reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrov÷je tur÷tų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁹ Pažym÷tina, kad bendrov÷s gali sugriežtinti min÷tą reikalavimą ir nustatyti, kad apie pos÷džius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 pos÷džių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo pos÷džiuose užtikrinimo priemon÷s yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius d÷l nedidel÷s jų vert÷s arba sudarytus standartin÷mis sąlygomis vykdant įprastinę bendrov÷s veiklą), sudaromi tarp bendrov÷s ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrov÷s valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas d÷l tokių sandorių tvirtinimo tur÷tų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	NE	TAIP - steb÷tojų taryba tvirtina skolinimo Banko vadovams ir su banko vadovais artimos giminyst÷s, taip pat svainyst÷s ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos d÷l nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip min÷ta anksčiau, steb÷tojų taryboje n÷ra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas tur÷tų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšm÷s bendrov÷s veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas tur÷tų būti nepriklausomas nuo bendrov÷s valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams netur÷tų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrov÷ tur÷tų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrov÷s darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teis÷s, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	TAIP

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija d÷l jos nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.7. Kolegialaus organo veikla tur÷tų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai gal÷tų tur÷ti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimyb÷ yra ypač didel÷. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrov÷s direktorių skyrimu, atlyginimo bendrov÷s direktoriams nustatymu ir bendrov÷s audito kontrole bei įvertinimu. Tod÷l tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti min÷ti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrov÷s tur÷tų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrov÷s tur÷tų išsamiai paaiškinti, kod÷l jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrov÷se, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sud÷ties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač d÷l jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), tur÷tų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	NE	N÷ra nepriklausomų narių. Banke sudaromas tik audito komitetas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir pad÷ti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai tur÷tų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	TAIP	Rekomendacija taikoma audito komitetui.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai tur÷tų susid÷ti bent iš trijų narių. Bendrov÷se, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą tur÷tų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrov÷je steb÷tojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai tur÷tų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	NE	Audito komitete n÷ra nepriklausomų steb÷tojų tarybos narių, nes tokių narių apskritai n÷ra steb÷tojų taryboje. Nuostata d÷l minimalaus komiteto narių skaičiaus tenkinama.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus tur÷tų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai tur÷tų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibr÷žiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, tur÷tų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrov÷ kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrov÷s taip pat kasmet savo metiniame pranešime tur÷tų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sud÷tį, pos÷džių skaičių ir narių dalyvavimą pos÷džiuose per pra÷jusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas tur÷tų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	NE	TAIP - Audito komitetas veikia pagal steb÷tojų tarybos patvirtintus audito komiteto nuostatus, kuriuose nustatyti komiteto įgaliojimai. NE – metiniame pranešime neskelbiama apie komitetų sud÷tį, pos÷džius, veiklos kryptis ir pan.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie n÷ra komiteto nariai, paprastai tur÷tų tur÷ti teisę dalyvauti komiteto pos÷džiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad pos÷dyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui tur÷tų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai tur÷tų būti daroma, reik÷tų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisykl÷se.	NE	TAIP – audito komiteto pos÷džiuose turi teisę dalyvauti tiek steb÷tojų tarybos nariai, tiek tam tikri kiti darbuotojai ar ekspertai, remiantis audito komiteto nuostatais, kviečiamų asmenų sąrašą tvirtina komiteto pirmininkas. NE – komiteto veiklą reglamentuojančiose taisykl÷se n÷ra aptarti atvejai, kada komiteto pirmininkui sudaromos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.12. Skyrimo komitetas.	NE	N÷ra skyrimo komiteto.

4.12.1. Pagrindin÷s skyrimo komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų
narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui
juos svarstyti. Skyrimo komitetas tur÷tų įvertinti
įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo
organe, parengti funkcijų ir sugeb÷jimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrov÷s
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus

organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sud÷tį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų
pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą d÷mesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūr÷ti valdymo organų politiką d÷l
vyresniosios vadovyb÷s rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas tur÷tų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba)
ir vyresniąja vadovybe, tur÷tų būti
konsultuojamasi su bendrov÷s vadovu, suteikiant
jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.

4.13. Atlyginimų komitetas.	NE	N÷ra atlyginimų komiteto (planuojama įkurti).
4.13.1. Pagrindin÷s atlyginimų komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus
d÷l valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika tur÷tų apimti
visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
tur÷tų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis
d÷l su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų,
kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su
bendrov÷s kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrov÷s atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

funkciją, komitetas tur÷tų būti gerai informuotas
apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų
susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
4) pad÷ti kolegialiam organui prižiūr÷ti, kaip
bendrov÷ laikosi galiojančių nuostatų d÷l
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač d÷l galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas d÷l
vyresniosios vadovyb÷s (kaip apibr÷žta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat steb÷ti vyresniosios
vadovyb÷s atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis
skatinimo priemon÷mis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas tur÷tų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą d÷mesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrin÷ti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrov÷s metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibr÷žiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, tur÷tų
pasidom÷ti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrov÷s vadovo nuomone
d÷l kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindin÷s audito komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) steb÷ti bendrov÷s teikiamos finansin÷s	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso steb÷jimo
informacijos vientisumą, ypatingą d÷mesį skiriant		funkcija įtvirtinta Audito komiteto nuostatuose.
bendrov÷s ir jos grup÷s naudojamų apskaitos		Audito komitetas reguliariai aptaria išor÷s
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant		auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų
bendrovių grup÷s finansinių atskaitomybių		tinkamumą.
konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūr÷ti vidaus	TAIP	Kartą per ketvirtį audito komitetas svarsto
kontrol÷s ir rizikos valdymo sistemas, siekiant		vidaus audito ir veiklos derinimo ataskaitas,
užtikrinti, kad pagrindin÷s rizikos (įskaitant riziką,		kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrol÷s
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių		ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką,
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir		susijusią su galiojančių teis÷s aktų laikymusi.
apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų	TAIP	Ketvirtin÷je vidaus audito ataskaitoje Audito
veiksmingumą, be kita ko, teikiant		komitetui pateikiama vidaus audito
rekomendacijas d÷l vidaus audito padalinio		rekomendacijų įgyvendinimo būkl÷. Pos÷džio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo		metu diskutuojamos priežastys, d÷l kurių
bei atleidimo ir d÷l šio padalinio biudžeto, taip pat		rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku.
stebint, kaip bendrov÷s administracija reaguoja į		Komiteto nuostatuose nenumatyta funkcija teikti
šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei		rekomendacijas d÷l vidaus audito padalinio
bendrov÷je n÷ra vidaus audito funkcijos,		vadovo parinkimo.
komitetas poreikį tur÷ti šią funkciją tur÷tų
įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,	TAIP	Audito įmon÷ parenkama SEB grup÷s mastu.
susijusias su išor÷s audito įmon÷s parinkimu,		Nebuvo atvejų, kad atsirastų pagrindas audito
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai		įmonei atsistatydinti.
atlieka bendrov÷s visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas tur÷tų ištirti situacijas, d÷l
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas d÷l tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) steb÷ti išor÷s audito įmon÷s nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito	TAIP	Pagal audito paslaugų teikimo sutartį, audito įmon÷ užtikrina įstatymus atitinkančią partnerių
įmon÷ atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su		rotaciją.
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti		SEB grup÷je galioja vieninga SEB Išor÷s audito
atlyginimo, kurį bendrov÷ moka audito įmonei,		politika, patvirtinta SEB Audito ir suderinamumo
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią		komiteto, kuri apibr÷žia išor÷s auditorių
esminiams interesų konfliktams, komitetas,		nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB grup÷s
remdamasis inter alia išor÷s audito įmon÷s		įmon÷ms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,		išor÷s audito.
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrov÷ ir jos grup÷, tur÷tų nuolat prižiūr÷ti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. geguž÷s 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gair÷mis, tur÷tų nustatyti
ir taikyti formalią politiką, apibr÷žiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmon÷s
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrin÷jus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išor÷s audito proceso veiksmingumą ir	TAIP

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmon÷ pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai tur÷tų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov÷s apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov÷s administracija tur÷tų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas d÷mesys tur÷tų būti skiriamas	TAIP	Audito komitetas svarsto išor÷s audito pastabas, pateiktas laiške vadovybei ir banko vadovyb÷s komentarus. Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose centruose.
bendrov÷s veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas tur÷tų nuspręsti, ar jo pos÷džiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov÷s vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išor÷s auditorius. Komitetas tur÷tų tur÷ti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir	TAIP	Audito komiteto pos÷džiuose visada dalyvauja Banko prezidentas ir Vidaus audito departamento direktor÷. Visada į pos÷džius kviečiami išor÷s auditoriai. Kiti banko atstovai gali būti kviečiami į pos÷džius komiteto sprendimu.
valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išor÷s auditoriams tur÷tų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb÷s susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur÷tų veikti kaip pagrindin÷ instancija ryšiams su vidaus ir išor÷s auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas tur÷tų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat tur÷tų būti informuotas apie išor÷s auditorių darbo programą ir tur÷tų iš audito įmon÷s gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmon÷s ir bendrov÷s bei jos grup÷s.	TAIP TAIP	Vidaus audito komiteto nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus Tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito komitetą ir/ar Tarybą. Audito komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinį audito planą tvirtina Audito komitetas. Išor÷s auditoriai reguliariai informuoja Audito komitetą apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
Komitetas tur÷tų laiku gauti informaciją apie visus su bendrov÷s auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas tur÷tų tikrinti, ar bendrov÷ laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrov÷je daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir tur÷tų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	NE	Formali tvarka nenustatyta.
4.14.7. Audito komitetas tur÷tų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis m÷nesius, tuo metu, kai tvirtinamos metin÷s ir pus÷s metų ataskaitos.	TAIP	Steb÷tojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa medžiaga, svarstoma Audito komitete.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas tur÷tų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis tur÷tų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir geb÷jimo veikti kaip grup÷ vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiek÷ nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas tur÷tų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrov÷ kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nul÷m÷ kolegialaus organo atliktas savo veiklos	NE	Nesilaikoma nuostatos d÷l informacijos apie vidinę organizaciją ir veiklos procedūras skelbimo
įvertinimas.

V principas: Bendrov÷s kolegialių organų darbo tvarka

Bendrov÷je nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka tur÷tų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų pri÷mimą, skatinti aktyvų bendrov÷s organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrov÷s kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo pos÷džių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas tur÷tų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą pos÷dį ir pos÷džio darbotvarkę. Jis taip pat tur÷tų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo pos÷džiams bei tvarką ir darbingą atmosferą pos÷džio metu.	TAIP	Tiek valdybos, tiek steb÷tojų tarybos pos÷džiams vadovauja, juos šaukia, tvarką pos÷džių metu užtikrina atitinkamai steb÷tojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrov÷s kolegialių organų pos÷džius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrov÷ pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų pos÷džius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrov÷s valdymo klausimų sprendimas. Bendrov÷s steb÷tojų tarybos pos÷džiai tur÷tų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrov÷s valdybos pos÷džiai – bent kartą per m÷nesį.11	TAIP	Remiantis Banko steb÷tojų tarybos darbo reglamentu, steb÷tojų tarybos pos÷džiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos pos÷džiai šaukiami ne rečiau kaip kas m÷nesį (praktikoje šaukiami kas savaitę).

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrov÷s kolegialių organų pos÷džių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – steb÷tojų taryba ir valdyba. Kai bendrov÷je sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo pos÷džių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas steb÷tojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą pos÷dį tur÷tų būti informuojami iš anksto, kad tur÷tų pakankamai laiko tinkamai pasirengti pos÷dyje nagrin÷jamų klausimų svarstymui ir gal÷tų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą pos÷dį kolegialaus organo nariams tur÷tų būti pateikta visa reikalinga, su pos÷džio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvark÷ pos÷džio metu netur÷tų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai pos÷dyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatid÷liotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne v÷liau kaip prieš dvi darbo dienas iki planuojamo valdybos pos÷džio; Banko steb÷tojų tarybos nariai - ne v÷liau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne v÷liau kaip prieš 2 kalendorines dienas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrov÷s kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų pri÷mimo procesą, bendrov÷s kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tur÷tų tarpusavyje derinti šaukiamų pos÷džių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrov÷s valdymu susijusius klausimus. Bendrov÷s steb÷tojų tarybos pos÷džiai tur÷tų būti atviri bendrov÷s valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai pos÷dyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teis÷s

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrov÷s kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų tur÷tojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavyb÷s, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardin÷s akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teis÷mis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrov÷s turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, tur÷tų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams tur÷tų būti sudarytos vienodos galimyb÷s susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant pamin÷tų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose n÷ra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros tur÷tų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir netur÷tų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas netur÷tų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrov÷s akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo tur÷tų būti suteikta galimyb÷ užduoti bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	TAIP	Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta Banko buvein÷je Banko darbo dienomis ir laiku sudarant akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, užduoti valdymo organų nariams klausimus ir gauti atsakymus.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrov÷s interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrov÷s interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje pamin÷ti dokumentai tur÷tų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrov÷s interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas gal÷tų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrov÷s komercin÷s paslaptys.	NE	Susirinkimo medžiaga kaip ir protokolas viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų d÷l ilgalaikio turto, kurio balansin÷ vert÷ didesn÷ kaip 1/20 bendrov÷s įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. pri÷mimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrov÷s veiklai sandoriai tur÷tų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrov÷s veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrov÷s gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrov÷s gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrov÷s veiklą.

¹³ Išankstinis min÷tų dokumentų skelbimas bendrov÷s interneto tinklalapyje tur÷tų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6.6. Akcininkams tur÷tų būti sudarytos galimyb÷s balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams netur÷tų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teis÷s perleidimo sutartis teis÷s aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrov÷ms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimyb÷ identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrov÷s gal÷tų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus steb÷ti pasinaudojant modernių technologijų priemon÷mis.	NE	Nesilaikoma visos rekomendacijos, iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų skatinti bendrov÷s organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrov÷s organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys tur÷tų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrov÷s interesams. Jeigu tokia situacija vis d÷lto atsirado, bendrov÷s priežiūros ar valdymo organo narys tur÷tų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrov÷s organui, arba bendrov÷s akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Banko steb÷tojų tarybos ir valdybos nariai laikosi šiose rekomendacijose nurodytų nuostatų. D÷l 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos pos÷dyje, balsų.
7.2. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrov÷s turto, kurio naudojimas specialiai su juo n÷ra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrov÷s organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrov÷s visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrov÷s organo sutikimo.	TAIP

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7.3. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius d÷l nedidel÷s jų vert÷s arba sudarytus vykdant įprastinę bendrov÷s veiklą bei standartin÷mis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į pos÷džio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrov÷s organui, arba bendrov÷s akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys tur÷tų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai d÷l sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Asmuo, d÷l kurio sandorio priimamas sprendimas ar svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime nedalyvauja.

VIII principas: Bendrov÷s atlyginimų politika

Bendrov÷je nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūr÷jimo ir paskelbimo tvarka tur÷tų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrov÷s atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrov÷ tur÷tų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita tur÷tų būti paskelbta kaip bendrov÷s metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat tur÷tų būti skelbiama bendrov÷s interneto tinklalapyje.	TAIP
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia d÷mesio tur÷tų būti skiriama bendrov÷s direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat tur÷tų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama pra÷jusiais finansiniais metais. Ypatingas d÷mesys tur÷tų būti skiriamas esminiams bendrov÷s atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su pra÷jusiais finansiniais metais.	NE	NE - Ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Atlyginimų politika nustato atlyginimo mok÷jimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Siekiant išlaikyti atlyginimų lygio konkurencingumą tarp Lietuvos finansinių institucijų, Banko darbuotojų atlyginimai peržiūrimi atsižvelgiant į Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimų duomenis.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.3. Atlyginimų ataskaitoje tur÷tų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teis÷ dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teis÷ į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo iš÷jimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje netur÷tų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat tur÷tų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrov÷s politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai tur÷tų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie iš÷jimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
8.5. Be to, tur÷tų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų pri÷mimo procesu, kurio metu nustatoma bendrov÷s direktorių atlyginimų politika. Informacija tur÷tų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sud÷tį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	N÷ra atlyginimų komiteto (planuojama įkurti).
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis tur÷tų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita tur÷tų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos n÷ra.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, tur÷tų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente tur÷tų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrov÷je ÷jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Tur÷tų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybin÷mis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumok÷ta arba mok÷tina direktoriui už paslaugas, suteiktas pra÷jusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmon÷s, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, d÷l kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastin÷ms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumok÷ta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų pra÷jusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert÷, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Tur÷tų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teis÷mis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija. Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama tik vidin÷je duomenų baz÷je.

1) pra÷jusiais finansiniais metais bendrov÷s
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per pra÷jusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vert÷ finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindin÷s teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.7.3. Tur÷tų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibr÷žtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibr÷žtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumok÷jo arba tur÷tų sumok÷ti bendrov÷ atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Tur÷tų būti nurodytos sumos, kurias bendrov÷ arba bet kuri dukterin÷ bendrov÷ ar įmon÷, įtraukta į bendrov÷s konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmok÷jo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ÷jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumok÷tas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teis÷mis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios tur÷tų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas tur÷tų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai netur÷tų spręsti d÷l atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat tur÷tų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai tur÷tų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas tur÷tų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindin÷s akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaik÷s direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis n÷ra siūlomos visiems kitiems bendrov÷s darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat tur÷tų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Tokios praktikos n÷ra.
8.10. Jeigu leidžia nacionalin÷ teis÷ arba bendrov÷s įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teis÷s pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat tur÷tų pritarti akcininkai.	NE	Tokios praktikos n÷ra.
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai netur÷tų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrov÷s darbuotojams arba bet kurios dukterin÷s įmon÷s darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos n÷ra.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,	NE	Tokios praktikos n÷ra.
kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams tur÷tų būti suteikta
galimyb÷ susipažinti su sprendimo projektu ir su
juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie
dokumentai tur÷tų būti paskelbti bendrov÷s
tinklalapyje). Šiame pranešime tur÷tų būti
pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo
schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavard÷s. Pranešime
taip pat tur÷tų būti nurodytas schemų ir bendros
direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo
projekte tur÷tų būti aiški nuoroda į pačią schemą
arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat tur÷tų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrov÷ ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: tur÷tų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrov÷ ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje,
laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip
pat tur÷tų būti pateikta schemos išlaidų, kurias
patirs bendrov÷ d÷l numatomo schemos taikymo,
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija
tur÷tų būti paskelbta bendrov÷s interneto
tinklalapyje.

IX principas: Interesų tur÷tojų vaidmuo bendrov÷s valdyme

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų pripažinti interesų tur÷tojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrov÷s ir interesų tur÷tojų bendradarbiavimą kuriant bendrov÷s gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų tur÷tojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiek÷jus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrov÷je.

9.1. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų tur÷tojų teis÷s, kurias gina įstatymai.	TAIP
9.2. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų sudaryti sąlygas interesų tur÷tojams dalyvauti bendrov÷s valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų tur÷tojų dalyvavimo bendrov÷s valdyme pavyzdžiai gal÷tų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrov÷s valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrov÷s akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrov÷s valdymą bendrov÷s nemokumo atvejais ir kt.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

9.3. Kai interesų tur÷tojai dalyvauja bendrov÷s
valdymo procese, jiems tur÷tų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrov÷s klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrov÷s valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrov÷ tur÷tų atskleisti informaciją apie: 1) bendrov÷s veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrov÷s tikslus; 3) asmenis nuosavyb÷s teise turinčius bendrov÷s akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narius, bendrov÷s vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrov÷s ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastin÷s bendrov÷s veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų tur÷tojais; 8) bendrov÷s valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrov÷s yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	NE	Bendrov÷ nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir Bankui neaktualu. Visą kitą informaciją bendrov÷ skelbia įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetain÷je, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose spaudai, spaudos konferencijose.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grup÷s, kuriai priklauso bendrov÷, konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narių, bendrov÷s vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie gal÷tų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narių, bendrov÷s vadovo iš bendrov÷s gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrov÷s ir interesų tur÷tojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiek÷jai, vietos bendruomen÷, santykius, įskaitant bendrov÷s politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrov÷s akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Bendrov÷ iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie bendrov÷s ir interesų tur÷tojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiek÷jai, vietos bendruomen÷, santykius, įskaitant bendrov÷s politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrov÷s akciniame kapitale programas ir pan., bendrov÷ laiko neatskleistina informacija.
10.5. Informacija tur÷tų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija tur÷tų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrov÷s akcininkai ir investuotojai tur÷tų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Interneto svetain÷, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai tur÷tų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų pri÷jimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrov÷s interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir d÷ti į bendrov÷s interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Interneto svetain÷, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos Informacija apie paslaugas yra prieinama bet kuriame banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetain÷je. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba Kontaktų centro telefonu 1528. Kalbos – lietuvių ir anglų.
10.7. Rekomenduojama bendrov÷s interneto tinklalapyje skelbti bendrov÷s metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrov÷s rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį d÷ti bendrov÷s pranešimus apie esminius įvykius bei bendrov÷s akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas.

1 PRIEDAS. 2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

XI principas: Bendrov÷s audito įmon÷s parinkimas

Bendrov÷s audito įmon÷s parinkimo mechanizmas tur÷tų užtikrinti audito įmon÷s išvados ir nuomon÷s nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę d÷l bendrov÷s tarpin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s, bendrov÷s metin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ir metinio pranešimo patikrinimą tur÷tų atlikti nepriklausoma audito įmon÷.	TAIP	Nepriklausoma audito įmon÷ atlieka bendrov÷s tarpin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s, bendrov÷s metin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmon÷s kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrov÷s steb÷tojų taryba, o jeigu ji bendrov÷je nesudaroma, - bendrov÷s valdyba.	NE	Audito įmon÷s kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmon÷ yra gavusi iš bendrov÷s užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrov÷ tur÷tų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat tur÷tų disponuoti bendrov÷s steb÷tojų taryba, o jeigu ji bendrov÷je nesudaroma, – bendrov÷s valdyba, svarstydama, kurią audito įmon÷s kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	NEAKTUALU	Audito įmon÷ nesuteik÷ reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.

AI assistant

SEB — Annual Report 2010

2966_rns_2011-04-27_5bf75e4f-c5db-48bd-a377-31d32eb857d6.pdf

TURINYS

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

AB SEB BANKAS 2010 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, kurio parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

2. Emitento grupę sudarančios bendrov÷s, jų duomenys ryšiams ir pagrindin÷s veiklos pobūdis.

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

5. Objektyvi emitento grup÷s būkl÷s, veiklos vykdymo ir pl÷tros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibr÷žtumo apibūdinimas

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6. Emitento grup÷s finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analiz÷

7. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansin÷se ataskaitose pateiktus duomenis

8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo pra÷jusių finansinių metų pabaigos

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

9. Emitento grup÷s veiklos planai ir prognoz÷s

10. Finansin÷s rizikos valdymo tikslai

11. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

12. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

13. Emitento įstatinis kapitalas

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

14. Akcininkai

15. Darbuotojai

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

16. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

17. Emitento organai

18. Informacija apie kolegialių organų narius, bendrov÷s vadovą, vyriausiąjį finansininką

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

MARKAS BARRY PAYNE'AS

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

STEFANAS STIGNÄSAS

TEDAS TONIS KYLBERGAS

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

RAIMONDAS KVEDARAS

AIVARAS ČIČELIS

ROBERTS BERNIS

VIRGINIJUS DOVEIKA

AUŠRA MATUSEVIČIENö

BENDROVöS VADOVAS

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

19. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

2010 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

20. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

21. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

22. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

2010 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2010 metais, bet netur÷jo įtakos grup÷s ir banko apskaitos politikai

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir interpretacijos, kurie neįsigaliojo, nebuvo patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir grup÷s ir banko nebuvo pritaikyti anksčiau laiko

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

a) Duomenų pateikimas

b) Apskaitos pagrindas

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s (tęsinys)

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

f) Mokesčiai

2010 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

g) Mok÷jimas akcijomis

h) Dividendų pajamos

i) Pinigai ir jų ekvivalentai

j) Finansinis turtas

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

k) Atid÷to pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

l) Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

SEB Annual Report 2010