SEB — Annual Report 2009

Mar 15, 2010

2009 METŲ NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA, METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINĖS ATASKAITOS

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	$3 - 4$
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	$5 - 18$
FINANSINĖS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIU) ATASKAITA	19
BENDRUJU PAJAMU ATASKAITA	20
FINANSINĖS BŪKLES ATASKAITA	21
NUOSAVYBĖS POKYČIŲ ATASKAITA	$22 - 23$
PINIGU SRAUTŲ ATASKAITA	$24 - 25$
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	$26 - 98$
PRIEDAS Nr. 1	$99 - 126$

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB BANKAS 2009 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, kurio parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

Parengtas 2009 metų pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrovės, jų duomenys ryšiams ir pagrindinės veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Būstinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	info@seb.lt
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmonės kodas	112021238
Įmonės registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grupė) Lietuvoje sudarė šešios patronuojamosios įmonės: UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvybės draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "Litectus".

Pavadinimas	UAB "SEB lizingas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia finansinės nuomos paslaugas.
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1995 m. balandžio 19 d., Vilnius
Įmonės kodas	123051535
Registruotos ir faktinės buveinės adresas	Saltoniškių g. 12, LT-08105 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2390 490
Faksas	(8 5) 2390 450
Elektroninio pašto adresas	lizingas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	www.elizingas.lt
Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu.
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 17 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	kapitalas@seb.lt
Interneto svetainės adresas	http://www.seb.se/venturecapital
Pavadinimas	UAB "SEB gyvybės draudimas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia visas pagrindines gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo paslaugas ir sveikatos, kelionių, nelaimingų atsitikimų bei kritinių ligų draudimo paslaugas.
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1999 m. birželio 11 d., Vilnius
Įmonės kodas	110076645
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 528
Faksas	(8 5) 2681 556
Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas	draudimas@seb.lt www.seb.lt/draudimas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Pavadinimas Pagrindinės veiklos pobūdis	UAB "SEB Enskilda" Teikia konsultacijas klausimais, susijusiais su įmonių pirkimu, pardavimu ir sujungimu; MBO / LBO (procesu, kai įmonių akcijas išperka jų vadovai arba rizikos kapitalo bendrovės); nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu (įskaitant IPO ir antrinį platinimą); įmonių restruktūrizavimu (jungimusi, skaidymusi ar pan.); verslo ar akcijų vertinimu.
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta Įmonės kodas	1993 m. kovo 27 d., Vilnius 221949450
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Islandijos g. 1, LT-01401 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 400
Faksas	(8 5) 2681 499
Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas	mail@enskilda.lt www.enskilda.lt
Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas.
Teisinė organizacinė forma Įregistravimo data ir vieta	Uždaroji akcinė bendrovė 2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Įmonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas	info.invest@seb.lt www.seb.lt
Pavadinimas	UAB "Litectus"
Pagrindinės veiklos pobūdis	Valdo grupei priklausantį nekilnojamąjį turtą, realizuoja jį, plečia veiklą.
Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2009 m. sausio 23 d., Vilnius
Įmonės kodas	302300259
Registruotos buveinės adresas Faktinės buveinės adresas	Jogailos g. 9 / A. Smetonos g. 1, LT-01116 Vilnius Gedimino g. 18 / Jogailos g. 2, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 490
Faksas	-

Elektroninio pašto adresas edvinas.malevskis@seb.lt Interneto svetainės adresas www.seb.lt

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį dėl išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo sudaręs dvi galiojančias sutartis su UAB "SEB Enskilda" (juridinio asmens kodas 221949450, adresas Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius), septyniasdešimt vieną sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (juridinio asmens kodas 122033915, adresas A. Tumėno g. 4, 9 aukštas, LT-01109 Vilnius) ir šešiolika sutarčių su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos nėra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2009 m. gruodžio 31 d. dvi AB SEB banko išleistos ne nuosavybės vertybinių popierių (VP) emisijos buvo įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą (žr. lenteles toliau).

Ne nuosavybės VP tipas	Atkarpos obligacijos
ISIN kodas	LT0000402299
Emisijos dydis (vnt.)	178 188
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	17 818 800,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2008 03 08
Išpirkimo data	2010 03 09
Palūkanų dydis	6,40 proc.
Ne nuosavybės VP tipas	Diskontuotosios obligacijos
ISIN kodas	LT0000410110
Emisijos dydis (vnt.)	183 040
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	18 304 000,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2009 10 24
Išpirkimo data	2010 11 02
Palūkanų dydis	8,70 proc.

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

5. Objektyvi emitento grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumo apibūdinimas

2009 metai Lietuvos ekonomikai buvo išskirtinai sudėtingi, todėl sunkmetis neišvengiamai koregavo bankų verslo mastą ir finansinius rezultatus. Praėjusiais metais smarkiai pablogėjo daugelio įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, todėl mažėjo banko kreditavimo mastas, akivaizdžiai mažėjo banko pajamos. Neigiamą veiklos rezultatą labiausiai lėmė padidėjusi išduotų kreditų negrąžinimo rizika ir sumažėjusi banko turimų užstatų už jau išduotus kreditus vertė, dėl ko bankas turėjo padaryti daugiau atidėjinių.

Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus sudarytą pelno (nuostolių) ataskaitą SEB banko grupė Lietuvoje 2009 m. uždirbo 191,3 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atidėjinius kreditams ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 m. SEB banko grupė patyrė 1 427,5 mln. litų grynojo nuostolio. SEB bankas per 2009 m. patyrė 1 546,2 mln. litų grynojo nuostolio. Į banko ir banko grupės 2009 metų rezultatą yra įtrauktos vienkartinės 169,6 mln. litų nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus "Hermio" banką, nurašymo išlaidos.

Konservatyviai vertindama klientų riziką, 2009 metais SEB banko grupė Lietuvoje padarė 1 733,3 mln. litų atidėjinių kreditams (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 256,7 mln. litų). SEB banko atidėjinių ir išduotų kreditų portfelio santykis 2009 metų pabaigoje buvo 9,54 procento (2008 m. pabaigoje buvo 1,45 proc.).

SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1,5 mlrd. litų. SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, metų pabaigoje buvo 12,94 proc. (minimalus Lietuvos banko nustatytas reikalavimas yra 8 procentai). SEB banko likvidumo lygis metų pabaigoje buvo 60,31 proc. (normatyvas – 30 procentų).

Banko grupės veiklos sąnaudos (neįskaičiavus banko klientų aptarnavimo tinklo optimizavimo sąnaudų – 18,4 mln. litų) per 2009 m. sumažėjo 11 proc. ir buvo 329,3 mln. litų (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 369,8 mln. litų).

Grupės grynosios palūkanų pajamos per 2009 metus sumažėjo 323,4 mln. litų, arba 49,6 procentų, ir buvo 328,8 mln. litų. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sumažėjo 30,8 mln. litų, arba 16,4 proc., ir buvo 157 mln. litų. SEB banko grupės turtas 2009 metais sumažėjo 2,5 mlrd. litų, arba 8,5 proc., ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo

27,0 mlrd. litų (2008 m. pabaigoje – 29,5 mlrd. litų). Per 2009 metus SEB banko grupės klientų skaičius padidėjo 6,4 proc., arba 47 tūkst., – iki 1 174 tūkstančių.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2009 m. pabaigoje SEB banko grupė Lietuvoje valdė didžiausią – 19,7 mlrd. litų – grynosios vertės kreditų ir lizingo portfelį, kuris per metus sumažėjo 20 proc. (2008 m. pabaigoje buvo 24,5 mlrd. litų). Skolinimo mastas 2009 metais mažėjo ir pagrindinis dėmesys buvo skirtas kreditų portfelio kokybei. 2009 metais, palyginti su 2008 metais, kreditų ir lizingo portfelių bendroji vertė sumažėjo atitinkamai 9,5 proc. ir 32 procento. 2009 metais SEB banko grupės kreditų privatiems klientams portfelis sumažėjo 2,4 proc. – iki 8,1 mlrd. litų.

2009 metais SEB banko būsto kreditų, įskaitant ir kreditus įkeičiant turtą, portfelis išliko stabilus, palyginti su 2008 metais, t. y. 7 506 mln. litų. UAB "Būsto paskolų draudimas" duomenimis, SEB bankas pirmavo pagal būsto kreditų, įskaitant ir banko kreditus įkeičiant turtą, portfelį rinkoje, užimdamas 31,3 proc. rinkos dalį.

SEB banko grupės bendras taupymo ir investavimo portfelis, įskaitant indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvybės draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus išliko toks pats ir buvo 12,5 mlrd. litų. Grupės indėlių portfelis per metus sumažėjo 5,2 proc. – iki 9,67 mlrd. litų. Išleistų skolos vertybinių popierių portfelis padidėjo 14,8 proc., arba 90 mln. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 158 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vertė buvo 1 672 mln. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių obligacijų nominaliąją vertę bankas užėmė 55,2 proc. šalies rinkos. 2009 m. SEB bankas buvo rinkos lyderiu pagal bendrą saugomų vertybinių popierių skaičių Lietuvoje. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB banko grupės saugomų vertybinių popierių rinkos vertė buvo 16,65 mlrd. litų, o bankui tenkanti atitinkama rinkos dalis – 37,92 procento.

Banko išduotų mokamųjų kortelių skaičius 2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 2 proc. – iki 1,3 milijono. 2009 metais atsiskaitymų SEB banko kortelėmis skaičius išliko toks pat kaip ir 2008 metais, o atsiskaitymų jomis apyvarta buvo 14,3 mlrd. litų ir sudarė 41,4 proc. rinkos. Per metus vieno mėnesio vidutinė apyvartos mokamosiomis kortelėmis suma siekė 1,2 mlrd. litų.

SEB banko internetinės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių klientų skaičius per metus padidėjo 10,6 proc. – nuo 805 tūkst. iki 890 tūkstančių. Internetu atliktų pervedimų skaičius per metus padidėjo 34,8 procento.

Optimizuodamas veiklą, per 2009 m. bankas šalyje uždarė 22 banko skyrius – šiuo metu veikia 57 klientų aptarnavimo skyriai. Savo bankomatų tinklą per metus SEB bankas padidino iki 333. Dabar SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB banko ir DnB NORD banko bankomatus, t. y. 511 bankomatais 80-yje miestų ir miestelių.

Pagrindinis banko akcininkas "Skandinaviska Enskilda Banken AB" (SEB) 2009 metais padengė SEB banko Lietuvoje nuostolių dalį dviem 345 mln. litų (100 mln. eurų) papildomais įnašais (iš viso – 690 mln. litų, arba 200 mln. eurų).

SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvybės draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital", UAB "Litectus") 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo 2 198 darbuotojai (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), t. y. 7,6 proc. mažiau negu 2008 metais, kai grupėje dirbo 2 379 darbuotojas. SEB banko grupėje faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1 957, t. y. 11,4 proc. mažiau negu 2008 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 2 209 darbuotojai. Vien SEB banke darbuotojų skaičius sumažėjo 5,5 proc. – nuo 2 146 iki 2 029 (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), o SEB banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 811, t. y. 9,2 proc. mažiau negu 2008 metais, kai jų buvo 1 995. Tai lėmė banko vykdomas veiklos optimizavimas ir banko klientų aptarnavimo padalinių tinklo mažinimas. Personalo išlaidos sumažėjo 19 mln. litų, arba 10.8 procentų.

2009 metais SEB banko vadovybėje įvyko pokyčių: valdybos pirmininkui Audriui Žiugždai atsistatydinus iš pareigų, valdybos pirmininku ir banko prezidentu paskirtas Raimondas Kvedaras. Taip pat valdybos narį Arturą Feiferą pakeitė Roberts Bernis, valdybos nariu išrinktas Aivaras Čičelis.

2009 metais SEB bankas tęsė pokyčių programą "SEB Way" ir sėkmingai įgyvendino pokyčių procesus prekybos kapitalo rinkose, operacijų vertybiniais popieriais, pensijų fondų valdymo ir administravimo srityse bei Specialaus kreditų administravimo departamente. Pagal pokyčių programą šiose srityse buvo siekiama mažinti veiklos riziką, padidinti pajamas ir mažinti išlaidas.

2009 m. sausio 23 d. SEB bankas įsteigė specializuotą nekilnojamojo turto valdymo bendrovę "Litectus", kurios paskirtis – užtikrinti banko įsigyto ir disponuojamo nekilnojamojo turto, kuris atitektų kaip kredito grąžinimą užtikrinantis užstatas, valdymą, plėtrą ir realizavimą. Bendrovė buvo įsteigta remiantis ilgamete tarptautinės SEB grupės patirtimi ir panašia praktika, taikyta prieš porą dešimtmečių Švedijoje vykusios ekonomikos recesijos metu. Specializuotos nekilnojamojo turto valdymo bendrovės SEB grupėje taip pat įsteigtos Latvijoje ir Estijoje.

2009 metų pabaigoje SEB bankas nusprendė perleisti visas antrinės bendrovės UAB "SEB gyvybės draudimas" akcijas tarptautinės SEB grupės gyvybės draudimo bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB". Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. sudarytą akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį UAB "SEB gyvybės draudimas" akcijų perleidimą užbaigė 2010 metų sausio mėnesį. Šiuo pokyčiu siekiama ir toliau stiprinti gyvybės draudimo veiklos valdymą ir koordinavimą visoje tarptautinėje SEB grupėje.

2006 metų gruodžio mėnesį didžiausias SEB banko akcininkas "Skandinaviska Enskilda Banken" pradėjo privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias banko akcijas už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintą kainą – po 266,95 lito už akciją. Šis procesas tebevyksta. Minėtu laikotarpiu bankas neišpirko savo akcijų, taip pat jų neperleido kitiems savininkams.

2009 metais SEB banko grupė vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Grupė finansinę riziką valdo, kaip aprašyta finansinėse ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos rūšys ir rinkos rizikos mastas.

Tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings", kuri, bankui nutraukus bendradarbiavimo sutartį su ja, tęsia banko reitingų peržiūros procedūras savo iniciatyva, 2009 metų balandžio mėnesį pakeitė SEB banko Lietuvoje reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau nepakeitė aukštų banko patikimumo reitingų (ilgalaikio skolinimosi reitingo A ir trumpalaikio skolinimosi reitingo F1), o gruodį paskelbė, kad patvirtino nepakeistus SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A (reitingo perspektyva neigiama), trumpalaikio skolinimosi reitingą F1, individualų reitingą D/E ir paramos reitingą 1.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankui priklausė 255 000 paprastųjų vardinių UAB "SEB Enskilda" (įstatinis kapitalas – 2,6 mln. litų) akcijų, 603 355 UAB "SEB gyvybės draudimas" (6 mln. litų) akcijos, 157 500 UAB "SEB investicijų valdymas" (9,9 mln. litų) akcijų, 10 000 UAB "SEB lizingas" (10 mln. litų) akcijų ir 250 000 UAB "SEB Venture Capital" (25 mln. litų) akcijų ir 35 000 UAB "Litectus" (3,5 mln. litų) akcijų.

Per metus UAB "SEB investicijų valdymas" valdomas turtas padidėjo 23,1 proc. ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį, Investicijų valdymo įmonių asociacijos duomenimis, UAB "SEB investicijų valdymas" buvo didžiausia investicijų valdymo bendrovė Lietuvoje ir užėmė 50,2 proc. rinkos dalį metų pabaigoje. Bendrovės valdomo turto rinkos dalis antros ir trečios pakopos pensijų fonduose per metus padidėjo nuo 43,6 proc. iki 52,7 proc. 2009 m. pabaigoje "SEB investicijų valdymas" užėmė apie 31 proc. II pakopos pensijų fondų rinkos pagal valdomą turtą (apie 1 002 mln. litų). Metų pabaigoje II pakopos pensijų fondus, valdomus "SEB investicijų valdymo", buvo pasirinkę daugiau negu 250 tūkstančiai dalyvių, t. y. 25,2 proc. visų pensijų reformos dalyvių. Metų pabaigoje įmonė valdė didžiausią pagal valdomą turtą pensijų fondą Lietuvoje – "SEB pensija 2". Jo valdomas turtas buvo 726,6 mln. litų, jį buvo pasirinkę apie 185 tūkstančiai pensijų reformos dalyvių. 2009 metų pabaigoje "SEB investicijų valdymas" išlaikė lyderio poziciją III pakopos pensijų fondų rinkoje Lietuvoje pagal valdomą turtą (54 mln. litų), užimdamas 68 proc. rinkos metų pabaigoje.

2009 metais bendra Lietuvos gyvybės draudimo rinka sumažėjo 9,5 procento. Bendrovės "SEB gyvybės draudimas" pasirašytų įmokų suma sumažėjo 11 proc. ir metų pabaigoje bendrovė užėmė 18,8 proc. gyvybės draudimo rinkos pagal pasirašytas įmokas. UAB "SEB gyvybės draudimas" išlaikė investicinio gyvybės draudimo lyderio Lietuvoje pozicijas, užimdama 31 proc. šios rinkos pagal sudarytų sutarčių skaičių. Investicinio gyvybės draudimo sutartys sudaro 85,8 proc. visų 2009 metais sudarytų bendrovės "SEB gyvybės draudimas" sutarčių. UAB "SEB gyvybės draudimo" klientai 2009 metų pabaigoje buvo sukaupę 369 mln. litų, o bendra visų klientų draudimo apsaugos suma buvo 5,2 mlrd. litų. "SEB gyvybės draudimas" buvo papildomo savanoriško sveikatos draudimo rinkos lyderis pagal 2009 metais sumokėtas įmokas ir užėmė 43,2 proc. rinkos dalį.

UAB "SEB lizingas" lizingo portfelio bendroji vertė 2009 metais sumažėjo 32 proc. – nuo 4 339 mln. iki 2 949 mln. litų. Tai lėmė ženklus lizingo paklausos sumažėjimas rinkoje ir didesnis dėmesys rizikos valdymui – naujų sutarčių finansuota suma per metus sudarė 142 mln. litų, arba 93 proc. mažiau negu 2008 metais.

2009 metais tarptautinėje SEB grupės organizacinėje struktūroje sukūrus SEB Baltijos šalių tarnybą, SEB banko grupė Lietuvoje tęsė integraciją į SEB grupę – bendradarbiavimas tarp SEB grupės Baltijos šalių bankų tapo dar efektyvesnis koordinuojant veiklos procesus.

SEB banko grupė 2009 metais pasiūlė klientams ir rinkai naujoviškų šiuolaikiškų finansinių paslaugų, pavyzdžiui, pirmoji rinkoje pristatė sveikatos draudimo kortelę ir galimybę sudaryti gyvybės draudimo sutartis internetu.

SEB banko grupė 2009 metais pelnė svarbius tarptautinius apdovanojimus: "Global Finance" banką pripažino prekybos finansavimo lyderiu Lietuvoje ir geriausiu šalies valiutų prekybos banku, taip pat įvertino kaip geriausias internetinės bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams teikiantį banką Lietuvoje. "Global Custodian" banką įvertino kaip geriausią vertybinių popierių saugotoją Lietuvoje. "Euromoney" SEB išrinko geriausia lėšų valdymo įmone Šiaurės ir Baltijos šalių regione, o įmonę "SEB Enskilda" – geriausia susijungimo ir įsigijimo bendrove Šiaurės ir Baltijos šalyse. "ACQ Finance" pripažino bendrovę "SEB Enskilda" metų patarėja Lietuvoje. "NASDAQ OMX" SEB banką įvertino už aktyviausią prekybą ir kaip labiausiai prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų plėtros prisidėjusį Baltijos biržų narį.

Verslo dienraščio "Verslo žinios" ir karjeros portalo cv.lt 2009 metų tyrimas parodė, kad SEB bankas – geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje.

2009 metais SEB banko grupė įgyvendino naujas socialines iniciatyvas ir tęsė aktyvią socialinę veiklą, ypač vaikų švietimo ir ugdymo, verslumo skatinimo srityse. SEB bankas kartu su partneriais tęsė ilgalaikę socialinę programą "Renkuosi mokyti!", kurios tikslas – pritraukti geriausius aukštųjų mokyklų absolventus po studijų dirbti mokytojais, kartu ugdant asmeninius jų lyderystės įgūdžius tolesnei karjerai švietimo ar bet kurioje kitoje srityje. Bankas vėl kartu su televizija TV3 organizavo Išsipildymo akciją, suteikdamas paramą vaikų globos namų auklėtiniams, tęsė daugiau kaip dešimtmetį trunkantį bendradarbiavimą su Lietuvos vaikų fondu, rėmė kitus švietimo srities projektus, sudarė sąlygas darbuotojams skirti tam tikrą laiką mentorystės veiklai ir kitoms asociacijos "Mentor Lietuva" organizuojamoms programoms, skyrė paramos lėšų įvairiems kultūros ir sporto renginiams.

Ypatingą dėmesį banko grupė skyrė visuomenės finansiniam švietimui ir verslumo ugdymui: išleistas pirmasis lietuviškas finansų romanas "Pinigų medis" (autorė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė), nuolatos organizuoti tradicinio SEB banko analitikų leidinio "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymai klientams, įgyvendintas verslumą skatinančios iniciatyvos "SEB verslo menas" projektas LRT eteryje – realybės dokumentikos laida "Lietuva gali", pradėta verslumo skatinimo iniciatyva "Padėkime augti jaunam verslui".

2009 metų pabaigoje Lietuvoje pastebėti pirmieji eksporto ir pramonės pagyvėjimo ženklai, tačiau vidaus rinkos padėtis išliko sunki. 2010 metų pradžioje ekonomikos atsigavimas dar nebus tvirtas, taigi ir bankų sektoriuje tikėtina stabilizacija, bet ne akivaizdus pagerėjimas. Tvaresnės ūkio plėtros ir bankų veiklai palankesnės aplinkos galima tikėtis ne anksčiau negu antrąjį šių metų pusmetį, tačiau šis atsigavimas labai priklausys nuo tolesnių valstybės ekonominės politikos veiksmų.

2009 metais SEB bankas ypatingą dėmesį skyrė kreditų portfelio kokybės valdymui, banko veiklos optimizavimui ir efektyvinimui, ryšių su klientais stiprinimui. Šie veiklos prioritetai išliks ir 2010 metais: daug dėmesio bus skiriama kreditų portfelio kokybei, rizikos valdymui, pagalbai klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, ir ryšių su jais stiprinimui, taip pat pajamų didinimui, veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei. Taip pat bus toliau įgyvendinama banko pagrindinės informacinės sistemos keitimo programa.

Ryšiai su klientais ir dėmesys jiems bus pagrindinė SEB banko grupės Lietuvoje užduotis artimiausioje ateityje siekiant būti gerbiamiausiu banku šalyje pasibaigus sunkmečiui.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB banko grupėje rizika valdoma centralizuotai. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias valdo bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutų kursų svyravimų, palūkanų normų riziką ir akcijų kainų riziką, ir operacinė rizika. Rizika yra valdoma laikantis vidinių ir Lietuvos banko nustatytų normatyvų. 2009 metais bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

Emitento rizika. Banko prievolės investuotojams nėra papildomai užtikrinamos garantija ir / ar kitokiu būdu, todėl investuotojas prisiima banko (veiklos) riziką, susijusią su politiniais, ekonominiais, techniniais ir technologiniais bei socialiniais veiksniais.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grupės kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekama kredito analizė. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemonės.

Grupės kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grupėms specialieji atidėjiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tai nustatoma specialiųjų atidėjinių norma. Grupė individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mokėti palūkanas. Grupė nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonominės veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

• Yra taikomi šie kreditų portfelio koncentracijos rizikos limitai
• didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grupės kapitalo, banko suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grupės kapitalo;
• kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančiai bendrovei, kitoms šios patronuojančios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms ar savo patronuojamosioms bendrovėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grupės priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grupės bendrovei, negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie banko individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendrosios vertės ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorinės finansinės informacijos laikotarpiais.

	2007 12 31*	2008 12 31*	2009 12 31**
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė (nuvertėję kreditai) tūkst. Lt	127 916	634 915	2 586 697
Klientų kreditų portfelis (neįvertinus specialiųjų atidėjinių) tūkst. Lt	17 912 063	20 599 799	18 653 351
Santykis (proc.)	0,71 proc.	3,08 proc.	13,87 proc.

* Pagal Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 patvirtintą Kreditų vertės pokyčių ataskaitą.

** Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai dėl kreditų portfelio sumažėjusios vertės (tūkst. Lt) pagal TFAS:

	2007 12 31	2008 12 31	2009 12 31
Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	161 818	311 830	1 459 262
Nuostoliai dėl kredito įstaigų ir finansų institucijų likučių sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	-	-	391 048
Nuostolių dėl kreditų sumažėjusios vertės (specialiųjų atidėjinių) likutis	161 818	311 830	1 850 310
Specialiųjų atidėjinių ir kreditų portfelio santykis	0,85 proc.	1,45 proc.	9,54 proc.

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika dėl palūkanų normų, valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibrėžiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatidėliotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi stebėseną. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra atviroji pozicija turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupės didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

Grupė	2009 12 31	2008 12 31	2007 12 31
Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	103,53 proc.	12,97 proc.	(2,1) proc.
Didžiausia bendra atviroji pozicija	1,78 proc.	13,22 proc.	2,2 proc.

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugebės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir dėl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analizė.

Banko ir grupės likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

Rodiklis	Bankas
	2009 12 31	2008 12 31	2007 12 31
Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	60,31 proc.	38,99 proc.	42,78 proc.

* Lietuvos bankas 2007 metais panaikino grupės likvidumo ataskaitą.

Operacinė rizika yra apibrėžiama kaip netikėtų nuostolių ir prestižo praradimo / pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos ar vidiniai veiksniai. Išoriniai aplinkos veiksniai: negatyvių gandų skleidimas, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų šalių veiksmai ir t. t. Vidiniai veiksniai: vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, netinkamos ar netinkamai suprojektuotos informacinės sistemos ar technologijos, įstatymų ar sutarčių sąlygų nevykdymas, klastotės ar kiti nelegalūs veiksmai, kuriuos atliko vadovai ar darbuotojai. Valdant verslo procesų riziką, grupė savo veikloje taiko pažangias operacinės rizikos valdymo priemones, griežtai laikosi nustatytų politikų, instrukcijų ir kitų vidaus kontrolę užtikrinančių reikalavimų. Nustatydamas, analizuodamas, valdydamas ir teikdamas ataskaitas, bankas taiko SEB grupės metodikas ir informacinių technologijų sprendimus. Valdant riziką, naudojami pagrindiniai rizikos rodikliai (angl. KRI), kurie rodo verslo padalinių ar procesų riziką. Pagrindiniai verslo padaliniai patys vertina procesų operacinę riziką. Operacinės rizikos valdymo sistema buvo įdiegta 2006 metais. Ji padeda visiems grupės darbuotojams registruoti operacinės rizikos įvykius, numatyti ir vykdyti veiksmų planus šalinant operacinės rizikos šaltinius.

Verslo rizika – tai pajamų sumažėjimo rizika dėl nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumažėjęs verslo mastas, spaudimas mažinti kainas arba konkurencija. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastinės veiklos sumažėjimo riziką, kuri gali pasireikšti dėl už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

Strateginė rizika – tai rizika, kylanti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teisės aktų arba bankininkystės sektoriaus pokyčius.

Kapitalo pakankamumas. Lietuvos bankai privalo išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris yra ne mažesnis kaip 8 proc. įvertinto pagal riziką turto, padalinto iš kapitalo. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu 2009 metams buvo nustatytas siektinas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris turėjo būti artimas 10,5 procento.

2007 m. liepos 26 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui įskaityti į banko antro lygio kapitalą 45 000 000 eurų (155 376 000 litų) subordinuotą paskolą, gautą Švedijos bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB" apmokėjus SEB banko išleistus subordinuotos skolos lakštus. Įtraukus subordinuotą paskolą į skaičiuotiną banko kapitalą, 0,75 procentinio punkto pagerėjo banko kapitalo pakankamumo rodiklis ir buvo 9,45 proc., o grupės kapitalo pakankamumo rodiklis pagerėjo 0,87 procentinio punkto ir buvo 10,41 procento.

2008 m. gegužės 15 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui anksčiau, negu nustatyta paskolos sutartyje, t. y. 2008 m. birželio 30 d., grąžinti pagal 2000 m. birželio 30 d. subordinuotos paskolos sutartį iš "Skandinaviska Enskilda Banken AB" gautą 15 000 000 eurų (51 792 000 litų) subordinuotą paskolą. SEB bankas pasinaudojo išankstinio sutarties nutraukimo galimybe, siekdamas sumažinti banko išteklių skolinimosi išlaidas, išlaikydamas tinkamą kapitalo pakankamumo lygį. Grąžinus subordinuotą paskolą, banko kapitalo pakankamo rodiklis buvo 11,98 proc., o grupės – 10,48 procento.

2009 metais SEB grupė du kartus stiprino SEB banko kapitalo bazę dengdama nuostolius papildomais akcininkų įnašais. Kapitalo bazė buvo sustiprinta spalio ir gruodžio mėnesiais.

Banko ir grupės kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentelėje toliau.

Grupė			Rodiklis Bankas
2007 m.	2008 m.	2009 m.		2007 m.	2008 m.	2009 m.
8,83 proc.	10,55 proc.	11,58 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 8 proc.)	9,85 proc.		12,09 proc. 12,94 proc.

Vertybiniai popieriai. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 158 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vertė buvo 1 672 mln. litų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Emitento grupės finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė

Banko grupės veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), duomenys:

mln. Lt	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Kreditai	17 784	20 320	17 205
Investicijos	2 711	2 245	1 847
Gautinos lizingo įmokos	3 928	4 224	2 504
Indėliai	10 808	10 203	9 670
Skolos bankams ir finansų institucijoms	12 546	15 157	13 651
Nuosavybė	2 011	2 244	1 525
Turtas	27 989	29 525	26 952

Banko grupės pajamų struktūra per pastaruosius metus atitinkamai buvo:

mln. Lt	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	533,2	395,5	(1 404,6)
Kitos grynosios pajamos prieš
veiklos sąnaudas	391,9	163,9	210,3
Rezultatas prieš
veiklos sąnaudas	925,1	559,4	(1 194,3)
Veiklos išlaidos	(329,7)	(369,8)	(347,7)
Grynosios gyvybės draudimo
pajamos	5,4	108,7	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno
mokestį iš tęsiamos veiklos	600,8	298,3	(1 711,6)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš
tęsiamos veiklos	509,7	257,8	(1 445,5)

Pagrindiniai grupės ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

	Grupė		Rodiklis		Bankas
2007	2008	2009		2007	2008	2009
			Kapitalo pakankamumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 8
8,83 proc.	10,55 proc.	11,58 proc.	proc.)	9,85 proc.	12,09 proc.	12,94 proc.
2,11 proc.	0,89 proc.	(4,99 proc.)	Vidutinė turto grąža	2,30 proc.	1,38 proc.	(6,12 proc.)
29,53 proc.	11,82 proc.		(76,06 proc.) Vidutinė akcininkų nuosavybės grąža	29,64 proc.		16,23 proc. (79,55 proc.)
			Banko likvidumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 30
n. d. *	n. d.*	n. d.*	proc.)	42,78 proc.	38,99 proc.	60.31 proc.
			Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai,
33,01	16,69	(93,61)	litais	32,13	22,52	(100,13)
130,23	145,30	98,75	Akcijos buhalterinė vertė litais	125,37	146,26	92,03

* Lietuvos bankas 2007 m. panaikino reikalavimą teikti grupės likvidumo ataskaitą.

7. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti banko konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos

2010 m. sausio 13 d. AB SEB bankas perleido visas savo dukterinės bendrovės UAB "SEB gyvybės draudimas", kurios 100 proc. akcijų priklausė bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB", vadovaujantis 2009 m. gruodžio 30 d. sudaryta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimi.

2010 m. vasario 26 d. SEB bankas paskelbė, kad perleido visas savo dukterinės bendrovės UAB "Litectus", kurios 100 proc. akcijų priklausė bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei "Warehold B.V.", kurios 100 proc. akcijų valdo SEB grupė. SEB grupės bendrovei perleistos visose trijose Baltijos šalyse veikiančių SEB bankams priklausančių nekilnojamojo turto valdymo bendrovių akcijos. Šios akcijos perleistos norint optimizuoti grupės nekilnojamojo turto valdymą Baltijos šalyse ir visoje SEB grupėje.

Taip pat žr. AB SEB banko finansinių ataskaitų 50 pastabą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

9. Emitento grupės veiklos planai ir prognozės

SEB banko grupės Lietuvoje pagrindinė užduotis ir toliau liks dėmesys klientui. Siūlydama šiuolaikines paslaugas, teikdama jas patogiai ir profesionaliai, įsigilindama į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius, grupė sieks įgyvendinti savo tikslą – būti gerbiamiausiu banku Lietuvoje pasibaigus sunkmečiui.

SEB banko grupė, siekdama šio tikslo ir atsižvelgdama į SEB grupės siekius, numato dirbti tokiomis pagrindinėmis kryptimis:

• Rizikos valdymo gerinimas. Šioje srityje bankas numato peržiūrėti dabartinius reikalavimus ir procedūras bei prireikus jas patobulinti. Be to, naudojantis įgyta patirtimi, bus siekiama sukurti stiprią kreditavimo ir rizikos vertinimo įgūdžių bazę (klientų vadybininkų mokymas). Ateityje tai padės priimti geresnius sprendimus, susijusius su banko veiklos rizikos valdymu.
• Veiklos efektyvumo atkūrimas. Bankas, siekdamas ir toliau dirbti efektyviai ir būti konkurencingas, planuoja pagrindinį dėmesį skirti šioms sritims:
• o sustabdyti pajamų mažėjimą taikant tikslinę rinkodarą: aiškiai apsibrėžti savo įvairių klientų segmentų konkurencines galimybes ir pagal tai parengti naujus plėtros planus
• o tinkamai įvertinti sąnaudų poreikį pasirinktiems tikslams pasiekti
• Klientų lojalumo stiprinimas. Banko tikslas šioje srityje išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus:
  • o siūlant lanksčius sprendimus finansinių sunkumų patiriantiems klientams, kurie, padedami banko, pajėgūs išgyventi sunkmetį
  • o kuriant naujas patrauklias koncepcijas, paslaugas ir produktus sėkmingai dirbantiems klientams, kad jie taip pat jaustų banko dėmesį.
• Banko, kaip geriausio darbdavio, įvaizdžio išlaikymas. Dėl sąnaudų optimizavimo teko priimti darbuotojams nepatrauklių sprendimų, tačiau bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą, kad darbuotojai galėtų tobulėti ir išnaudoti visas savo galimybes.

10. Finansinės rizikos valdymo tikslai

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės, grupės kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

11. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

AB SEB bankas neturi ir 2009 metais savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusios ir patronuojamosios įmonės. Bankas ir jo įmonės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

12. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo 57 klientų aptarnavimo padalinių tinklą (17 filialų ir 40 klientų aptarnavimo skyrių) visoje Lietuvoje.

13. Emitento įstatinis kapitalas

Įmonių registre įregistruotas įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vertė):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vertė (Lt)	Bendra nominalioji vertė	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardinės akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos AB SEB banko akcijos yra apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14. Akcininkai

Bendras AB SEB banko akcininkų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d. – 191. Akcininkai, 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nuosavybės teise turėję ar valdę daugiau kaip 5 proc. banko įstatinio kapitalo:

Akcininkas	Turimų akcijų ir balsų skaičius	Akcinio kapitalo ir balsų dalis (%)
"Skandinaviska Enskilda Banken AB" (Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedija; kodas 502032-9081)	15 396 499	99,71

Nė vienas banko akcininkas neturi specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB SEB banko akcijų skaičius yra 15 441 423.

Bankas nėra informuotas apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir / arba balsavimo teisės.

15. Darbuotojai

SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvybės draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital", UAB "Litectus") 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo 2 198 darbuotojai, t. y. 7,6 proc. mažiau negu 2008 metais, kai grupėje dirbo 2 379 darbuotojai. SEB banko grupėje 2009 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 957, t. y. 11,4 proc. mažiau negu 2008 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 2 209 darbuotojai.

Vien AB SEB banke darbuotojų skaičius sumažėjo 5,5 proc. – nuo 2 147 iki 2 029 (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), o SEB banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 811, t. y. 9,2 proc. mažiau negu 2008 metais, kai jų buvo 1 995.

Tai lėmė banko vykdomas veiklos optimizavimas ir banko klientų aptarnavimo padalinių tinklo mažinimas (per 2009 m. uždaryti 22 klientų aptarnavimo padaliniai: 6 Vilniuje, 16 – kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose).

Vidutinis SEB banko darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 2 128 darbuotojai (2008 m. gruodžio 31 d. – 2 047 darbuotojai).

Lentelėse toliau pateikiama informacija apie SEB banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

		Darbuotojų skaičius		Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)
	2007 12 31		2008 12 31 2009 12 31	2007	2009
Vadovaujantys darbuotojai	272	301	279	10 693	9 619	10 245
Specialistai	1 628	1 835	1 741	3 462	4 357	3 569
Aptarnaujantis personalas	12	10	9	2 118	1 920	1 994
Iš viso	1 912	2 146	2 029	-	-	-

	Darbuotojų skaičius	Aukštasis išsilavinimas		Aukštesnysis išsilavinimas		Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	279	259	92,8	9	3,3	11	3,9
Specialistai	1 741	1 297	74,5	121	6,9	324	18,6
Aptarnaujantis personalas	9	5	55,6	1	11,1	3	33,3
Iš viso	2 029	1 561	76,9	131	6,4	338	16,7

16. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad įstatų keitimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nustato, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl 1) banko pavadinimo ar buveinės; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vertės ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

17. Emitento organai

• Banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas)
• Banko stebėtojų taryba (toliau taryba)
• Banko valdyba (toliau valdyba)
• Banko administracijos vadovas (prezidentas) (toliau prezidentas)

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jo kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

18. Informacija apie kolegialių organų narius, bendrovės vadovą, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2009 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2013 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2009 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VYTAUTAS SINIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2006 m. sausio 1 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ

AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė. Valdybos narė nuo 2006 m. vasario 1 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – finansai. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2012 m. vasario 4 diena.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ – AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė. Valdybos narė nuo 2006 m. vasario 1 dienos.

Informacija apie banko valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentelėje.

Bendrai visiems bendrovės valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų: 3 944 - - pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų) 3 008 - metinių premijų už 2008 metus (tūkst. litų) - - darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų) 936 - Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius 3 294 - - Vidutiniškai vienam bendrovės valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius: 788 - pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų) 601 - metinių premijų už 2008 metus (tūkst. litų) - - darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų) 187 -	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmonės vardu
			-
			-
			-
			-
			-
			-
			-

* Išeitinės išmokos.

* Valdybą sudaro 5 nariai.

19. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokių reikšmingų susitarimų yra numatyta kredito sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija ir banko, ir kitų šalių atžvilgiu.

20. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2010 m. vasario 11 d. SEB banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasirašė dvejus metus galiosiančią kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibrėžia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, dėl kurių darbuotojai ir darbdavys susitarė tarpusavyje, pavyzdžiui, dėl suminės darbo laiko apskaitos, darbo stažo skaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvinė sutartis pasirašyta tarp SEB banko administracijos ir dvejus metus veikiančios Darbo tarybos atstovų. SEB banko Darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

21. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

AB SEB bankas iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 metų rugpjūtį patvirtinto į Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtrauktų Bendrovių valdymo kodekso (žr. 1 priedą).

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui (Nasdaq OMX Vilnius biržai), Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti bei įdėti į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį.

Per ataskaitinį laikotarpį bankas paskelbė šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2009 m. vasario 5 d. bankas paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, 2008 metais uždirbo 347,7 mln. litų, o banko grupė – 257,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Šis pelnas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. 2007 metais bankas uždirbo 496,1 mln. litų, o banko grupė – 509,7 mln. litų audituoto grynojo pelno.

2009 m. vasario 18 d. bankas paskelbė apie valdybos inicijuojamą ir 2009 m. kovo 20 d. šaukiamą eilinį visuotinį banko susirinkimą.

2009 m. kovo 10 d. bankas paskelbė, kad 2009 m. kovo 9 d. AB SEB banko valdyba patvirtino banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvyksiančio 2009 m. kovo 20 d., sprendimų projektus.

2009 m. kovo 20 d. bankas paskelbė, kad šią dieną įvykęs banko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimus dėl visų darbotvarkėje numatytų klausimų: a) susipažinta su AB SEB banko metiniu pranešimu; b) išklausytos AB SEB banko auditoriaus išvados; c) išklausyti AB SEB banko stebėtojų tarybos atsiliepimai ir pasiūlymai; d) patvirtinta AB SEB banko 2008 metų finansinė atskaitomybė; e) patvirtintas AB SEB banko 2008 metų pelno paskirstymas; f) atšauktas AB SEB banko stebėtojų tarybos narys Bo Magnussonas ir išrinktas naujas stebėtojų tarybos narys – Matsas Emilis Torstendahlis.

2009 m. balandžio 10 d. bankas paskelbė, kad 2009 m. balandžio 9 d. reitingų agentūra "Fitch Ratings" patvirtino AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A ir trumpalaikio skolinimosi reitingą F1. Agentūra pakeitė AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš stabilios į neigiamą po to, kai 2009 m. balandžio 8 d. buvo sumažintas Lietuvos Respublikai suteiktas ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas nuo BBB+ iki BBB (perspektyva neigiama).

2009 m. balandžio 17 d. bankas paskelbė, kad 2009 m. balandžio 16 d. reitingų agentūra "Fitch Ratings" patvirtino AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A (reitingo perspektyva neigiama), trumpalaikio skolinimosi reitingą F1 ir paramos reitingą 1. Agentūra pakeitė AB SEB banko individualų reitingą iš C/D į D/E.

2009 m. balandžio 24 d. bankas paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, per pirmą 2009 metų ketvirtį bankas uždirbo 26,6 mln. litų (7,7 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 16,2 mln. litų (4,7 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis pelnas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų. Per pirmąjį 2008 metų ketvirtį bankas uždirbo 133,7 mln. litų (38,7 mln. eurų), o banko grupė – 93,9 mln. litų (27,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2009 m. liepos 20 d. bankas paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2009 metų pusmetį bankas patyrė 168,5 mln. litų (48,8 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 224,9 mln. litų (65,1 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Per pirmą 2008 metų pusmetį bankas uždirbo 255,5 mln. litų (74 mln. eurų), o banko grupė – 225,6 mln. litų (65,3 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. Į banko ir banko grupės 2009 metų pirmo pusmečio rezultatą yra įtrauktos vienkartinės 169,5 mln. litų (49,1 mln. eurų) nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus "Hermio" banką, nurašymo išlaidos.

2009 m. rugsėjo 29 d. bankas paskelbė apie valdybos inicijuojamą ir 2009 m. spalio 29 d. šaukiamą neeilinį visuotinį banko susirinkimą.

2009 m. spalio 19 d. bankas paskelbė, kad 2009 m. spalio 19 d. AB SEB banko valdyba patvirtino banko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvyksiančio 2009 m. spalio 29 d., sprendimų projektus.

2009 m. spalio 21 d. bankas paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, per tris 2009 metų ketvirčius bankas patyrė 626,4 mln. litų (181,4 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 942,8 mln. litų (273,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Per tris 2008 metų ketvirčius bankas uždirbo 342,0 mln. litų (99,0 mln. eurų), o banko grupė – 320,9 mln. litų (92,9 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2009 m. spalio 21 d. bankas paskelbė, kad AB SEB banko stebėtojų taryba atšaukė šiuos AB SEB banko valdybos narius – Audrių Žiugždą (valdybos pirmininkas) ir Arturą Feiferą (valdybos narys) bei paskyrė naujus valdybos narius – Aivarą Čičelį ir Roberts Bernį. AB SEB banko valdyba atšaukė iš administracijos vadovo pareigų Audrių Žiugždą ir paskyrė Raimondą Kvedarą (valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas).

	a kali Rai das Kvedaras
nansų
	Aušra Matusevičienė
ırė	Jüraté Lingiene

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
1 150 118	1 639 325	Palūkanų pajamos		1 039 925	1414468
(821331)	( 987 173)	Palūkanų išlaidos		(734 983)	( 833 230)
328787	652 152	Grynosios palūkanų pajamos	6	304 942	581 238
(1161949)	(151185)	Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės Nuostoliai dėl lizingo portfelio sumažėjusios	7	(1551449)	(151185)
(552477)	(102018)	vertes	7
(17010)	(1378)	Atidėjiniai garantijoms		(17010)	(1378)
(1922)	(2069)	Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės		3	7
(1733358)	(256650)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(1568456)	(152556)
(1404571)	395 502	Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(1263514)	428 682
224 559	257 093	Pajamos už paslaugų mokesčius	8	206 922	227 155
(67581)	(69348)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	8	( 64 512)	(67421)
156978	187745	Grynosios paslaugų mokesčių pajamos		142 410	159 734
		Pelnas iš vyriausybės vertybinių popierių skirtų
8 3 2 6	11 202	gallmam pardavimui Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas	10	8 3 2 6	11 207
831	27417	į pelno (nuostolių) ataskaitą	10	831	(6253)
(33 607)	(74 455)	Nuostolis iš išvestinių finansinių priemonių	10	(33607)	(39017)
9741	(89611)	Pelnas (nuostolis) iš finansinių priemonių Finansinių priemonių, skirtų galimam		10720	2837
(14712)	$\overline{\phantom{a}}$	pardavimui vertės sumažejimas		(14712)
	$\overline{\phantom{a}}$	Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	9	4816	58 591
72 883	90928	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	11	73 592	89 144
9858	10 671	Grynosios kitos pajamos		6 549	6 9 9 5
53 320	(23848)	Grynosios investicinės veiklos pajamos		56 515	123 504
	144 311	Grynosios draudimo įmokų pajamos	12
	(35649)	Bendrosios draudimo išlaidos	13
$\blacksquare$	108 662	Grynosios gyvybės draudimo pajamos
(156954)	(176024)	Išlaidos personalui	14	(144247)	(147890)
(19077)	(193736)	Kitos administracinės išlaidos	15	(177136)	(170669)
(1542004)	298 301	Veiklos (nuostoliai) pelnas		(1385972)	393 361
(169550)		Nematerialiojo turto (prestižo) vertės sumažėjimas		(169550)
		Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas		(175105)
(1711554)	298 301	(Nuostoliai) Pelnas prieš pelno mokesti		(1730627)	393 361
266 041		(40 521) Pelno mokesčio nauda (sanaudos)	16	184 442	(45633)
(1445513) 18 058	257780	(Nuostolis) pelnas už metus iš tęsiamos veiklos Pelnas iš nutraukiamos veiklos		(1546185)	347 728
(1427455)	257780	Grynasis (nuostolis) pelnas už metus		(1546185)	347 728
		Skiriamas:
(1427455)	257780	Patronuojančios įmonės akcininkams		(1546185)	347 728
(1445513)	257 780	(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos		(1 546 185)	347 728
18 058		Pelnas iš nutraukiamos veiklos	47
		Mažumos Interesui
		(Nuostolis) peinas iš tęsiamos veiklos
		Pelnas iš nutraukiamos veikios
(1427455)	257780			(1546185)	347 728

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
(1427455)	257 780	Grynasis (nuostolis) peinas už metus Kitos bendrosios pajamos:		(1546185)	347728
20 362		33 436) Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto skirto pardavimui - Nerealizuotas pelnas (nuostolis) per metus, išskaičiavus	39	20362	(33436)
13279	31 194)	atidėtuosius mokesčius - Grynasis realizuotas pelnas, išskaičiavus		13 279	(31194)
(7629)	(2242)	atidėtuosius mokesčius - Finansinių priemonių, skirtų galimam		(7629)	( 2 242)
14712		pardavimui vertės sumažejimas, išskaičiavus atidėtuosius mokesčius Finansinio turto perkainojimo rezervo	39	14712
2937	1499	amortizacija dėl perklasifikavimo	39	2937	1499
5521) 17778	6 820	Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendroms pajamoms 25 117) Kitų bendrųjų pajamų iš viso	16	5 5 2 1 ) 17778	6820 (25117)
409 677)		232 663 Bendrujų pajamų iš viso		(1528407)	322 611

Grupė					Bankas
2009 m.	2008 m.			2009 m.	2008 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.				Pastaba gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
		Turtas
420 403	497 629	Grynieji pinigal		420 403	497 629
384 981	729 273	Likučiai centriniuose bankuose	18	384 981	729 273
3 118 698	830 593	Korespondentinių sąskaitų lėšų grynoji vertė Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam	19	3 118 698	830 186
65818	63 612	pardavi mui	20	65 194	62 987
	399 232	Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą
48 203			21	19 203	95 124
153 483	114 792	Išvestinės finansinės priemonės Kreditų kredito įstaigoms Ir finansų institucijoms	22	153 483	114 792
20 069	39 651	grynoji vertė	23	348 856	937 335
17 185 394	20 280 295	Kreditų klientams grynoji vertė	7,24	17 194 089
2 503 885	4 2 2 5 4 2	Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	25		20 287 969
		Finansinės priemonės:
1 719 512	1750 534	- gautinos sumos	26
337	18 4 68	- skirti galimam pardavimui		1 719 512	1750 534
12 748		– laikomi iki išpirkimo	26	337	18 467
	12 989		26	12748	12 989
	$\overline{\phantom{0}}$	Investicijos į patronuojamąsias įmones	27	38 616	62 441
169 046	240 238	Ilgalaikis nematerialusis turtas	28	168 764	239 578
56 509	65 001	Ilgalaikis materialusis turtas	29	55 847	63 232
4 275	7 5 4 7	Išnuomotas turtas	30	$\overline{\phantom{a}}$
67 201	25411	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	47		1524
62 231	$\blacksquare$	Investicinis turtas	31	1 599
277 245	15 682	Atidetojo pelno mokesčio turtas	16	179 444
266 644	210 546	Kito turto grynoji vertė	32	156 991	126 437
26 536 682	29 525 035			24 038 765	25 830 497
		Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji
415 635		veikla	47	13825
26 952 317	29 525 035	Iš viso turto		24 052 590	25 830 497
		Isipareigojimai
31	24	Isiskolinimas centriniuose bankuose		31	24
		Isiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų
13 650 723	15 156 610	institucijoms	33	11 259 609	11 764 275
303 643	293 293	Išvestinės finansinės priemonės	22	303 643	293 293
9 669 789	10 203 009	Klientų indėliai	34	9 673 732	10 208 909
	219 919	Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai	35
	45 296	Isipareigojimai pagal investavimo sutartis
44 029	51 309	Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	38	41 758	43 522
185	3 2 0 3	Moketinas peino mokestis
597 195	603 187	Subordinuotos paskolos	36	597 195	603 187
697841	607 793	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	37	599 854	608 576
	403	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	16		403.
78 639	97 417	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	38	55 738	49871
25 042 075	27 281 463			22 631 560	23 572 060
		Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą
385 347		parduoti, ir nutrauktąją veiklą	47
25 427 422	27 281 463	Iš viso įsipareigojimų		22 631 560	23 572 060
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
		jmonės akcininkams	39
1 034 575	1 034 575	Įstatinis kapitalas		1 034 575	1 034 575
1034	1 0 3 4	Atsargos kapitalas		2 200	2 200
(14781)	(32 559)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		(14781)	(32 559)
135 160	77 394	Privalomasis rezervas		133 151	74 639
9778	9338	Bendriejl ir kiti rezervai		9778	9338
359 129	1 153 790	Nepaskirstytasis pelnas		256 107	1 170 244
1 524 895	2 243 572			1421030	2 258 437
٠		Mažumos Interesas			$\bullet$
1524895	2 243 572	Iš viso nuosavo kapitalo		1421030	2 258 437
26 952 317		29 525 035 IŠ viso isipareigojimų ir nuosavo kapitalo		24 052 590	25 830 497

	Nuosavybės dalis tenkanti patronojančiai bendrovei
Grupe	Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkaino- jimo rezervas	Privaloma sis rezervas	Bendrieti ir kiti rezervai	Nepaskirs- tytasis peinas	Iš viso prieš mažumos interesa	Mažumos interesas	Iš viso
2007 m. gruodžio 31 d.	1034575	1034	(7442)	35 215	9338	938 189	2010909		2010909
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais		$\overline{\phantom{a}}$	(26616)				(26616)	$\overline{\phantom{a}}$	(26616)
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo		$\blacksquare$	1499				1499	$\cdot$	1499
Grynasis pelnas už metus						257 780	257 780	$\overline{\phantom{a}}$	257 780
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosava kapitala		٠	(25117)		٠	257 780	232 663	$\overline{\phantom{a}}$	232 663
Perkėlimai į rezervus		$\cdot$		42 179	$\bullet$	(42179)		$\overline{\phantom{0}}$	$\bullet$
2008 m. gruodžio 31 d.	1034575	1034	(32559)	77 394	9338	1153790	2 243 572	$\blacksquare$	2 243 572
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais			14841				14841	$\overline{\phantom{0}}$	14 841
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo			2 9 3 7				2937		2937
Grynasis pelnas už metus			$\bullet$		$\overline{\phantom{a}}$	(142745)	(1427455)	$\bullet$	(1427455)
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitala			17778		۰	(1427455)	(1409677)		(1409677)
Mokejimas akcijomis						690 560	690 560	$\hat{\phantom{a}}$	690 560
Akcininko inašai			$\blacksquare$		440		440		440
Perkėlimai į rezervus				57 766		(57766)
2009 m. gruodžio 31 d.	1034575	1034	(14781)	135 160	9778	359 129	1524895	$\blacksquare$	1 524 895

Bankas	Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirs- tytasis pelnas	Iš viso
2007 m. gruodžio 31 d.	1 034 575	2 200	(7442)	31 348	9338	865 807	1935826
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais Finansinio turto perkainojimo rezervo		$\blacksquare$	(26616)				(26616)
amortizacija dėl perklasifikavimo		٠	1499				1499
Grynasis pelnas už metus		$\overline{\phantom{a}}$	$\sim$	$\blacksquare$	÷.	347 728	347 728
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitala		$\bullet$	(25117)			347 728	322 611
Perkėlimai į rezervus			٠	43 291		(43291)
2008 m. gruodžio 31 d.	1034575	2 2 0 0	32 559)	74 639	9338	1 170 244	2 2 5 8 4 3 7
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais Finansinio turto perkainojimo rezervo		$\overline{a}$	14 841				14 841
amortizacija dėl perklasifikavimo		$\blacksquare$	2937	۳			2937
Grynasis pelnas už metus					$\bullet$	(1546185)	(1546185)
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitala		$\overline{\phantom{a}}$	17778	٠		(1546185)	(1528407)
Mokėjimas akcijomis		$\rightarrow$	$\overline{\phantom{a}}$	$\overline{\phantom{0}}$	440		440
Akcininko jnašai		$\overline{a}$	$\overline{\phantom{a}}$			690 560	690 560
Perkėlimai į rezervus				58 512		(58512)
2009 m. gruodžio 31 d.	1034575	2 2 0 0	14781)	133 151	9778	256 107	1421030

.

2009 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė					Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
		Pinigai iš veiklos
1 134 206		1 574 334 Gautos palūkanos		1 049 800	1 349 477
(900 562)	(938 990)	Sumokėtos palūkanos		(781 454)	(785 047)
68 393		67 377 Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		69 025	67 536
4 214		23 551 Nerealizuotasis pelnas už operacijas		4 567	21 608
(24 450)	(35 836)	Grynasis pelnas (nuostolis) už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas		(24 450)	(34 063)
166 836		203 775 Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų grynoji vertė		148 959	166 729
142 157	(20 542)	Gyvybės draudimo veikla		-	-
(162 974)	(176 024)	Išlaidos personalui		(144 247)	(147 890)
(151 786)	(256 354)	Kitos išlaidos		(132 997)	(139 932)
276 034		441 291 Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš		189 203	498 418
		trumpalaikio turto pokyčius
		Trumpalaikio turto pokytis
66 835		216 994 Privalomųjų atsargų centriniame banke		66 836	216 994
(1 147 849)		sumažėjimas 659 551 Lėšų bankuose ir ir finansuose institucijose (padidėjimas) sumažėjimas		(1 134 837)	886 730
1 947 370	(2 656 054)	Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas (padidėjimas)		1 922 063	(2 666 771)
1 130 435	(399 498)	Gautinų lizingo įmokų pokytis		-	-
(99 652)		34 139 Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		3 768	36 086
1 897 139	(2 144 868)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		857 830	(1 526 961)
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
(554 413)	(605 086)	Klientų indėlių (sumažėjimas)		(556 370)	(613 749)
(40 371)	(145 406)	Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų (sumažėjimas)		(18 393)	(101 992)
(594 784)	(750 492)	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		(574 763)	(715 741)
1 578 389	(2 454 069)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokestį		472 270	(1 744 284)
(36 299)	(110 471)	Sumokėtas pelno mokestis		(34 394)	(99 393)
1 542 090	(2 564 540)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) po pelno mokesčio		437 876	(1 843 677)

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau 26 – 98 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

2009 METŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei)
(115 641)	(95 586)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(117 393)	(88 178)
		pokytis
36 017		372 088 Investicijų į Vyriausybės vertybinius popierius, skirtų galimam pardavimui, sumažėjimas (padidėjimas)		38 153	372 117
-		- (Investicijos) be gautų grynųjų pinigų į patronuojamąsias įmones, patronuojamųjų įmonių pardavimas		-	(3 500)
-		- Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai		4 816	58 591
(57 907)		236 677 Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones (padidėjimas) sumažėjimas		66 693	123 574
(137 531)		513 179 Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (investicinei veiklai)		(7 731)	462 604
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
690 560		- Akcininkų įnašai nuostoliams dengti		690 560	-
7	(1)	Įsiskolinimo centriniams bankams		7	(1)
		padidėjimas (sumažėjimas)
(1 412 971)		2 610 841 Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų institucijoms (sumažėjimas) padidėjimas		(439 380)	1 941 852
(5 992)	(50 821)	Subordinuotų paskolų (sumažėjimas)		(5 992)	(50 821)
90 048	(265 454)	Išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vertė		91 278	(266 866)
(638 348)		2 294 565 Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (finansinei veiklai)		336 473	1 624 164
766 211		243 204 Grynasis pinigų pokytis		766 618	243 091
1 533 652		1 290 448 Pinigų likutis sausio 1 d.		1 533 245	1 290 154
2 299 863		1 533 652 Pinigų likutis gruodžio 31 d.		2 299 863	1 533 245
		Iš jų:
-	277 457	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	18	-	277 457
125 677	186 856	vienos nakties indėliai		125 677	186 856
420 403	497 629	grynieji pinigai		420 403	497 629
1 753 783	571 710	korespondentinių sąskaitų lėšos		1 753 783	571 303

Toliau 26 – 98 puslapiuose pateikiamos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

(pabaiga)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 1 BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose. 2008 m. sausio 21 d. AB SEB Vilniaus banko pavadinimas buvo pakeistas į AB SEB bankas. Lietuvos Respublikos įmonių registre buvo įregistruoti nauji AB SEB banko įstatai, kuriuos patvirtino 2007 m. lapkričio 15 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, buvo išduotas naujas akcininkų registracijos pažymėjimas.

Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2009 m. gruodžio 31 d. bankas turėjo 57 klientų aptarnavimo padalinius (2008 m. gruodžio 31 d.: 77).

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas turėjo 6 (2008 m. gruodžio 31 d.: 6). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis toliau yra vadinamos grupe.

Bankas priima indėlius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 27 pastaboje.

Banko akcijos nėra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 39 pastaboje, didžiausias banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken, kuriam priklauso 99,71 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2010 m. kovo 5 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

PASTABA 2 NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

Ataskaitiniu laikotarpiu, grupė ir bankas pritaikė visus naujus ir peržiūrėtus TFAS bei Interpretacijas, patvirtintus Tarptautinių Apskaitos Standartų Tarybos (TAST) ir Tarptautinių Apskaitos Standartų Tarybos Tarptautinio Finansinės Atskaitomybės Aiškinimo Komiteto (TFAAK) ir patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su grupės ir banko veikla ir galioja nuo ataskaitinio laikotarpio, prasidėjusio 2009 m. sausio 1 d.

1-ojo TAS (pakeitimas) "Finansinių ataskaitų pateikimas" pritaikymo įtaka yra pateikta finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitose. 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės: atskleidimas" – 7-ojo TFAS (pakeitimas) pritaikymo įtaka yra pateikta finansinių ataskaitų 3 z) pastaboje. 8-ojo TFAS "Verslo segmentai" standarto pritaikymo įtaka yra pateikta finansinių ataskaitų 5 pastaboje. Papildomai grupė ir bankas pritaikė 11-ą TFAAK, 2-ą TFAS "Operacijos su grupės ir iždo akcijomis", 14-ą TFAAK, 19-ą TAS ir 27-ą TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos". Šių interpretacijų pritaikymas neturėjo reikšmingos įtakos grupės ir banko finansinėms ataskaitoms.

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2009 metais, bet neturėjo įtakos grupės ir banko apskaitos politikai:

Toliau išvardyti galiojančių standartų pakeitimai ir paskelbtų standartų, patvirtintų taikyti Europos Sąjungoje, aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau kurie nėra aktualūs banko ir grupės veiklai:

• 23-asis TAS (persvarstytas) "Skolinimosi išlaidos", įskaitant pakeitimą, kurį 2008 m. gegužės mėn. paskelbė Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, vykdydama kasmetinį tobulinimų projektą (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
• 32-asis TAS (pakeitimas) "Finansinės priemonės: pateikimas" ir 1-asis TAS (pakeitimas) "Finansinių ataskaitų pateikimas" – "Padengiamos finansinės priemonės bei įsipareigojimai, atsirandantys dėl likvidavimo" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
• 1-asis TFAS (pakeitimas) "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą" ir 27-asis TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
• 2-asis TFAS (pakeitimas) "Mokėjimas akcijomis" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
• TFAAK 13-asis aiškinimas "Klientų lojalumo programos" (galioja nuo 2008 m. liepos 1 d.).

2009 m. sausio 23 d. ES patvirtino TFAS pakeitimus, kurie buvo paskelbti 2008 m. gegužės mėn. Pakeitimai patikslina 20 galiojančių standartų, išvadų pagrindimus ir nurodymus. Patikslinimai apima pateikimo, pripažinimo ir vertinimo pakeitimus, o taip pat ir naudojamų terminų bei redakcinius pakeitimus. Didžioji dalis šių pakeitimų taikomi laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Nenumatoma, kad šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos banko ir grupės finansinėms ataskaitoms.

PASTABA 2 NAUJŲ IR PERŽIŪRĖTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir interpretacijos, kurie neįsigaliojo, nebuvo patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir grupės ir banko nebuvo pritaikyti anksčiau liko.

Toliau išvardyti standartai ir standartų pakeitimai, kurie buvo paskelbti ir kuriuos privaloma taikyti banko ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau, ar vėlesniems laikotarpiams, tačiau kurių grupė ir bankas netaikė anksčiau laiko:

• 5 asis TFAS (pakeitimas) "Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, ir nutraukta veikla" (ir atitinkamas 1 ojo TFAS papildymas "Taikymas pirmąjį kartą") (taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d);
• Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patikslinimai, paskelbti 2009 m. balandžio mėn. 2-ojo TFAS, 38-ojo TAS, TFAAK 9-ojo ir 16-ojo aiškinimų pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; 5-ojo TFAS, 8-ojo TFAS, 1-ojo TAS, 7-ojo TAS, 17-ojo TAS, 36-ojo TAS ir 39-ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau; patikslinimai nėra patvirtinti taikymui Europos Sąjungoje;
• 7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmonėms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtinti taikymui Europos Sąjungoje;
• 3-asis TFAS "Verslo jungimai", (persvarstytas 2008 m. sausio mėn.), taikomas verslo jungimams, kurie buvo įsigyti pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio nuo ar po 2009 m. liepos mėn. 1 d., pradžioje arba po jo;
• TFAAK 15-asis aiškinimas "Nekilnojamojo turto statybos sutartys", taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• TFAAK 16-asis aiškinimas "Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančią įmonę apsidraudimo sandoriai", taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. birželio 30 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• 39-ojo TAS "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" pakeitimas "Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai" – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau taikant retrospektyviai;
• TFAAK 17-asis aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams", taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• 1-asis TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą". 2008 m. gruodžio mėn. priėmus pakeitimą, standartas taikomas finansinėms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą už laikotarpį, prasidedantį 2009 m. liepos 1 d arba vėliau; Europos Sąjungos patvirtintas persvarstytas 1-asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• TFAAK 18-asis aiškinimas "Turto, gauto iš klientų, perleidimas". Aiškinimas taikomas perspektyviai turto, gauto iš klientų, perleidimo sandoriams, įvykdytiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau; leidžiama taikyti anksčiau laiko. Europos Sąjungos patvirtintas TFAAK 18-asis aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai "Įterptosios išvestinės finansinės priemonės" taikomi metiniams laikotarpiams, pasibaigiantiems 2009 m. birželio 30 d. arba vėliau. ES patvirtinti TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau laiko;
• 32-ojo TAS "Finansinės priemonės: pateikimas" pakeitimas "Teisių išleidimo klasifikavimas" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau;
• 2-ojo TFAS "Mokėjimas akcijomis" pakeitimai "Grupės sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais" – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje;
• 1-ojo TFAS "Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą" pakeitimai "Papildomos išimtys, taikomos įmonėms, pirmą kartą rengiančioms finansines ataskaitas pagal TFAS" – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje;
• 24-asis TAS "Informacija apie susijusias šalis" (standartas pakeistas 2009 m. lapkričio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje);
• 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (paskelbtas 2009 m. lapkričio mėn.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau; leidžiama taikyti anksčiau laiko; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje);
• TFAAK 19-asis aiškinimas "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas išleidžiant nuosavybės priemones" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje);
• TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas "Išankstiniai apmokėjimai pagal minimalųjį finansavimo reikalavimą" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

a) Duomenų išraiška

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos pateikiamos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grupės įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Šiose finansinėse ataskaitose pateikta duomenų istorinė vertė, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimybė, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmonės ir asocijuotos įmonės

Patronuojamosios įmonės yra visos įmonės, kurių finansinę ir veiklos politiką kontroliuoja grupė. Dažniausiai grupei priklauso daugiau negu pusė ūkio subjekto balsavimo teisių galios. Sprendžiant, ar grupė kontroliuoja kitą įmonę, yra įvertinamos esamos ir galimos balsavimo teisės, kurios gali būti realizuojamos ar keičiamos.

Įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė gauna teisę valdyti tas įmones. Įmonės yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grupė praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansinėse ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu.

Grupė patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal įsigijimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vertė, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesioginės įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtų įsipareigojimų tikroji kaina, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į mažumos interesą. Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su nustatyta grupės įsigyto grynojo turto tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesnė negu įsigyto grynojo turto tikroji vertė, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grupės įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grupės įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvertėjo. Patronuojamųjų įmonių apskaitos principai yra pakoreguoti, kad atitiktų grupėje taikomus apskaitos principus.

Asocijuotos įmonės – tai tokios įmonės, kuriose grupė daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijų į grupės balansą traukiama tikroji vertė, net jei grupė turi reikšmingą įtaką šioms įmonėms. Vadovaujantis 28-uoju TAS Investicijos į asocijuotas įmones, rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei traukiamas į apskaitą pagal 39 TAS. Grupė neturi interesų asocijuotose įmonėse, išskyrus jų verslo interesus.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grupės ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia įmonė. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcinė valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansinės ataskaitos.

Sandorių vertė, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis dėl minėto perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vertės, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

Visų grupės ir banko, kurių funkcinė valiuta yra kitokia negu valiuta, kuria yra pateikiamos finansinės ataskaitos, pelnas (nuostolis) ir finansinė pozicija perskaičiuojama į valiutą, kuria pateikiamos finansinės ataskaitos, tokiu būdu:

(1) visi turto ir įsipareigojimų straipsniai yra perskaičiuojami pagal metų pabaigoje galiojusį kursą;

(2) visi pajamų ir išlaidų straipsniai yra perskaičiuojami pagal valiutos kurso vidurkį;

(3) valiutų perkainojimo skirtumai yra įtraukiami į nuosavybę kaip atskiras straipsnis.

Prestižas ir skirtumai dėl tikrosios vertės koregavimo, atsirandantys įsigyjant užsienio įmonę, yra įtraukiami į užsienio įmonės apskaitą kaip turtas ar įsipareigojimai ir perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal metų pabaigoje galiojusį kursą.

Pardavus investicijas į įmonę, kurios funkcinė valiuta yra kitokia, valiutų perkainojimo skirtumai įtraukti į nuosavybę pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip dalis pardavimo pelno ar nuostolio.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esmės, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti dėl mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimybė, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atidėtasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitinės vertės balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių bazės esančios konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esmės galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atidėtasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atidėtasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atidėtojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atidėtasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir vėliau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atidėtu pelnu ar nuostoliu.

g) Mokėjimai akcijomis

Grupės įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, kai dalyvauja mokėjimų akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų (nuosavybės vertybiniai popieriai), leidžiančių gauti motininės įmonės akcijas ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų vertė yra amortizuojama iki akcijų perdavimo dienos. Vertybinių popierių perdavimo laikotarpį sudaro laikas nuo vertybinių popierių išleidimo iki sutarties sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorio vertė yra vienos akcijos tikroji vertė padauginta iš akcijų, kurias tikėtina suteikti, taikant teisių perdavimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas sąlygoja, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje rezultatas yra apskaitomas tuomet, kai atitinkamas augimas apskaitomas nuosavybėje. Kiekvieną finansinės būklės sudarymo dieną yra įvertinama ar teisių perdavimo sąlygos bus įvykdytos ir kokia yra tikimybė, kad jos bus įgyvendintos. Jei susidaro, kad mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių kiekis bus perleistas sąlygų įgyvendinimo dieną, tuomet anksčiau pripažintos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perdavimo sąlygos nėra įvykdomos, sąnaudos nėra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą sąlygos laikotarpį.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grupė ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir jų ekvivalentai

Grynieji pinigai, vienos nakties indėliai, lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose dėl didelio jų likvidumo pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais ir jų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grupė ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovybė nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemonės, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurių tikroji vertė pateikiama vadovybės ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmonė nusprendžia tokio turto tikrosios vertės pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grupė ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grupė ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grupė ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma turėti neapibrėžtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grupės ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vertė įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teisė gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grupė iš esmės netenka gaunamos iš turto ekonominės naudos bei neprisiima rizikos.

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, vėliau į apskaitą traukiama tikroji vertė. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė, o tikrosios vertės pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas dėl tikrosios vertės pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro. Pelnas ar nuostolis dėl finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vertės pokyčio yra traukiamas į nuosavybės eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvertėja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavybės eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavybės priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teisė juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma balanse tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atidėto pirmos dienos pelno (nuostolio) pripažinimas

Geriausias tikrosios vertės pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemonės vertė gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grupė ir bankas vykdo sandorius, kurių pabaigos terminas daugiau negu vieni metai, kai tikroji priemonės vertė yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kur ne visi taikomi kintamieji yra žinoma rinkos informacija apie kainas ir normas. Tokios priemonės pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vertės rodiklis, tačiau vertė, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradinės vertės. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vertės skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinių finansinių priemonių, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu į balansą yra traukiama tikroji vertė, išskaičiavus sandorio išlaidas, vėliau apskaičiuojama jų tikroji vertė. Tikroji vertė yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus. Visos išvestinės finansinės priemonės yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vertė yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vertė yra neigiama.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vertės pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemonė yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemonė ir rizika yra apdrausta. Grupė naudoja tam tikras išvestines finansinės priemones turto tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestinės finansinės priemonės apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grupė sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemonės ir rizikos mažinimo priemonės, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grupė taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vertės arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir vėlesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemonės yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, o apdraustosios priemonės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės euroobligacijos (iki 2008 m. liepos mėn. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos vertės pokytis dėl rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vertės pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vertės pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitą traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčiu. Palūkanų normų pasikeitimo ir susijusio apdraustojo aktyvo tikrosios vertės pokyčio efektyvi dalis yra įtraukta į eilutes palūkanų pajamos, grynasis pelnas (nuostolis) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas. Likusi neefektyvi tikrosios vertės pokyčio suma yra įtraukta į grynojo pelno (nuostolio) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas eilutę.

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai nebėra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vertė ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi ir nuvertėjimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvertėjimo įrodymų, kurie atsirado dėl vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grupės, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grupė visų pirma įvertina objektyvių nuvertėjimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grupė nustato, kad nėra akivažių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvertėjęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumažėjusią vertę. Turtas, kurio sumažėjusi vertė pripažįstama individualiai, nėra įtraukiamas vertinant bendrą sumažėjusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvertėjo, nuvertėjusi suma yra nustatoma kaip turto balansinės vertės ir būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansinė vertė yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl šio turto perėmimo, atėmus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto perėmimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumažėjusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų gebėjimą mokėti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vertės sumažėjimas (tęsinys)

Finansinio turto grupės, kurios nustatant sumažėjusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grupės pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius dėl turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir minėtos grupės kredito rizikos ypatumai, vertės sumažėjimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, neegzistuojančių šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Dėl anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumažėja atidėjinių dėl sumažėjusios paskolų vertės suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu vėlesniu laikotarpiu vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas. Atstatoma suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atidėjinių normos homogeninių kreditų grupėms yra nustatomos ne tik remiantis istoriniais duomenimis, pagrįstais statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Šie rizikos parametrai remiasi praeities duomenimis ir naudojami nustatant atidėjinius homogeninėms grupėms: įsipareigojimų neįvykdymo maksimalus poveikis (EAD), įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atvejai – (LGD). Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus, atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvius įrodymus dėl kreditų grupės kokybės pokyčių, saugumo atitikimo atitinkamoms kreditų grupėms bei kitų veiksnių, kurie nėra įvertinami kiekybiškai. Homogeninių grupių atidėjinių normos reguliariai nustatomos du kartus per metus. 2009 metais dėl pablogėjusios makroekonominės situacijos atidėjiniai homogeninėms grupėms yra peržiūrimi kas mėnesį. 2009 metais atidėjinių normos buvo peržiūrimos įvertintus šiuos faktus:

• Skolinių įsipareigojimų nevykdymo dažnis rinkoje;
• Išaugęs 30 ir 60 dienų vėluojančių kreditų skaičius tikėtina, kad dalis jų ateityje vėluos 90 ir daugiau dienų;
• Homogeninių grupių apdraudimo lygis po užstato vertės indeksacijos;
• Makroekonominių rodiklių pasikeitimai: nedarbo lygis, nekilnojamojo turto kainos ir kiti.

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė: kiekvieno balanso sudarymo metu grupė atlieka įvertinimą, ar nėra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėjusi. Jeigu nuosavybės investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vertės kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vertė sumažėjo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavybės eilutės į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai dėl sumažėjusios nuosavybės priemonių vertės, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nėra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu vėlesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vertė padidėja ir jos padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vertės sumažėjimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Ilgalaikis turtas, išnuomotas pagal lizingo sutartis, yra traukiamas į apskaitą kaip gautina suma už lizingą. Ši suma lygi dabartinei mažiausių lizingo įmokų vertei. Gautinos sumos ir dabartinės mažiausių lizingo įmokų vertės skirtumas laikomas neuždirbtomis lizingo pajamomis.

Teisės ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal lizingo sutartis, yra traukiami į apskaitą perleidus turtą lizingo gavėjui. Iki turto perleidimo dienos būsimojo lizingo gavėjo įmoka yra traukiama į apskaitą kaip išankstinė įmoka. Gautinos lizingo įmokos yra nuomojamo lizingu turto vertė, sumažinta pirmosios įmokos suma.

Lizingo palūkanos traukiamos į pajamas, jas apskaičiuojant nuo likutinės grynosios investicijos vertės sutartyje nustatytais terminais ir taikant fiksuotą pajamų grąžos normą. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo turto perleidimo nuomotojui momento. Administracinio mokesčio pajamos yra traukiamos į apskaitą per visą sutarties laikotarpį.

o) Nuoma (grupė nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis, nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grupės nuosavybėje, nusidėvėjimas.

Jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę, turto vertė yra mažinama iki jo atsiperkamosios vertės.

p) Nuoma (grupė nuomininkė)

Iki šios dienos grupės sudarytas sutartis sudaro nuomos sutartys. Nuomos įmokos per visą nuomos laikotarpį pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vertė, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir bet kokius sukauptus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra mažesnė negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vertė yra mažesnė nei 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacinė vertė vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentelėje pateiktos grupėje taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusidėvėjimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programinė įranga	3–5
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3–5
Pastatai	25–50
Transporto priemonės	5
Kompiuterinė įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–5
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą skirtą pajamoms iš nuomos ir/arba to turto vertės padidėjimo gauti, ir kurio grupė ir bankas nenaudoja savo reikmėms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu įvertinamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Lentelėje pateiktos grupės ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusidėvėjimo normos:

Turto kategorija Nusidėvėjimo laikotarpis (metais) Pastatai 25-50

s) Prestižas

Įsigijimo vertės perviršis, palyginti su grupės įsigyto patronuojamosios įmonės grynojo turto nustatyta tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Prestižas, įgytas įsigyjant patronuojamąsias įmones, yra priskiriamas nematerialiojo turto grupei. Prestižo naudingo tarnavimo laikotarpis nėra apibrėžtas. Kiekvienais metais yra vertinama, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi ir į apskaitą traukiama jo vertė, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vertės atėmus nuostolius dėl sumažėjusios vertės. Į pelną ir nuostolį, gautą pardavus įmonę, traukiama apskaitinė prestižo, susijusio su parduota įmone, vertė. Siekiant įvertinti sumažėjusią prestižo vertę, prestižas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui.

t) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grupė), skirtas parduoti, grupės priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovybė yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirkėjo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkantis turtas į apskaitą traukiamas ta verte, kuri yra mažesnė: apskaitinė ar tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokiam turtui nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas.

u) Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas nėra apibrėžtas ir kuris nėra amortizuojamas, kiekvienais metais yra vertinamas, ar jo vertė nėra sumažėjusi. Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vertės sumažėjimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Vertės sumažėjimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitinės ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vertė, kuri yra didesnė – turto tikroji vertė, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vertė. Vertinant, kiek galėtų sumažėti vertė, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vertės sumažėjimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir dėl vertės sumažėjimo atstatymo.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

v) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vertė, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatais grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį gražinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai nėra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma lygi tikrajai vertybinių popierių vertei yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

w) Atidėjiniai

Atidėjinių vertė yra tokia pat kaip ir dabartinė vertė sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis atėjus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vertė, kuri lygi gautų lėšų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. Vėliau yra nustatoma amortizuota vertė pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grupė įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitinės vertės ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitinės išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grupė traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmokėti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką išėjimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grupė moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teisės aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grupė moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grupė neprivalo mokėti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmokėti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilutėje Išlaidos personalui.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vertės

Lentelėje pateikta apibendrinta į grupės balansą įtraukto kitokios negu tikrosios nustatoma vertės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė.

	2009 m.		2008 m.
	Balansinė	Tikroji	Balansinė	Tikroji
	vertė	vertė	vertė	vertė
Likučiai centriniame banke	384 981	384 980	729 273	729 207
Lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose	3 118 698	3 122 617	830 593	829 554
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
grynoji vertė	20 069	20 154	39 651	39 670
Kreditų klientams grynoji vertė
Viešasis sektorius	547 358	552 662	786 130	785 083
Juridiniai asmenys	8 732 455	8 700 749	11 287 819	11 243 232
Fiziniai asmenys	7 905 581	8 128 751	8 206 346	8 388 913
Vyriausybės vertybiniai popieriai - gautinos sumos	1 719 512	1 630 544	1 750 534	1 542 547
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	2 503 885	2 551 302	4 223 542	4 283 435
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	12 748	11 252	12 989	11 178
Iš viso amortizuotos vertės finansinio turto	24 945 287	25 103 010	27 866 877	27 852 819
Įsiskolinimas centriniame banke	31	31	24	24
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	13 650 723	13 717 260	15 156 610	15 076 382
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 767 893	4 767 893	5 107 439	5 107 439
Klientų terminuotieji indėliai	4 901 896	4 943 166	5 095 570	5 195 024
Subordinuotos paskolos	597 195	595 490	603 187	594 216
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	697 841	674 668	607 793	587 027
Iš viso amortizuotos vertės finansinių
įsipareigojimų	24 615 579	24 698 508	26 570 623	26 560 112

Lentelėje pateikta apibendrinta į banko balansą įtraukto kitokios negu tikrosios vertės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė ir tikroji vertė.

	2009 m.		2008 m.
	Balansinė	Tikroji	Balansinė	Tikroji
	vertė	vertė	vertė	vertė
Likučiai centriniame banke	384 981	384 980	729 273	729 207
Lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	3 118 698	3 122 617	830 186	829 147
grynoji vertė	348 856	347 963	937 335	943 298
Kreditų klientams grynoji vertė
Viešasis sektorius	547 358	552 662	786 130	785 083
Juridiniai asmenys	8 741 150	8 714 885	11 295 493	11 251 259
Fiziniai asmenys	7 905 581	8 128 751	8 206 346	8 388 913
Vyriausybės vertybiniai popieriai - gautinos sumos	1 719 512	1 630 544	1 750 534	1 542 547
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	12 748	11 252	12 989	11 178
Iš viso amortizuotos vertės finansinio turto	22 778 884	22 893 653	24 548 286	24 480 632
Įsiskolinimas centriniame banke	31	31	24	24
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	11 259 609	11 299 245	11 764 275	11 679 948
Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 768 336	4 768 336	5 113 339	5 113 339
Klientų terminuotieji indėliai	4 905 396	4 946 666	5 095 570	5 195 024
Subordinuotos paskolos	597 195	595 490	603 187	594 216
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	699 854	676 681	608 576	587 715
Iš viso amortizuotos vertės finansinių
įsipareigojimų	22 230 421	22 286 449	23 184 971	23 170 266

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vertės (tęsinys)

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vertė, lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose grynoji vertė. Tikroji kintamų palūkanų lėšų ir vienos nakties indėlių vertė yra jų balansinė vertė. Apskaičiuota indėlių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vertė yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms lėšoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos, atėmus vertės sumažėjimą. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vertė yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tikėtinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vertė.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito ir finansų institucijoms. Apskaičiuota tikroji indėlių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys indėliai, vertė yra suma, mokėtina pareikalavus išmokėti indėlį.

Klientų indėliai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių indėlių ir kitų skolintų lėšų, kurios nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vertė yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant einamojo pelningumo kreivę atitinkamai pagal likusį terminą iki išpirkimo.

Lentelėje pateikti apibendrinti tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai apskaitomi tikrąja verte grupės finansinės būklės ataskaitoje.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios	65 818	-	-
vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	19 203	-	29 000
(turtas) Finansinės priemonės - skirti	-	153 483	-
galimam pardavimui Išvestinės finansinės priemonės	137	-	200
(įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	85 158	(150 160)	29 200

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2008 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios	63 612	-	-
vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	370 232	-	29 000
(turtas) Finansinės priemonės - skirti	-	114 792	-
galimam pardavimui Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	18 268 (831)	- (292 462)	200 -
Iš viso	451 281	(177 670)	29 200

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vertės (tęsinys)

Lentelėje pateikti apibendrinti tikrosios vertės nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai apskaitomi tikrąja verte banko finansinės būklės ataskaitoje.

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios	65 194	-	-
vertės pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės	19 203	-	-
(turtas) Finansinės priemonės - skirti galimam pardavimui	- 137	153 483 -	- 200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	84 534	(150 160)	200

	Tikroji vertė nustatyta taikant:
2008 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į	62 987	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestinės finansinės priemonės (turtas)	95 124 -	- 114 792	- -
Finansinės priemonės - skirti galimam pardavimui	18 267	-	200
Išvestinės finansinės priemonės (įsipareigojimai)	(831)	(292 462)	-
Iš viso	175 547	(177 670)	200

aa) Draudimo veikla

Įmokos pagal sudarytas sutartis ir persidraudimo įmokos

Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, įmokos į apskaitą traukiamos pagal pinigų gavimo principą. Pasirašytas įmokas pagal kitų draudimo produktų sutartis sudaro įmokos, pasirašytos per metus pagal mokėjimų grafiką, pateikiamą draudimo liudijime. Uždirbtas įmokas sudaro įmokos, priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui. Perdraudimo įmokas sudaro įmokos, pagal perdraudimo sutartis priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui.

Išmokos ir žalos sureguliavimo sąnaudos

Išmokas sudaro ataskaitiniu laikotarpiu išmokėtos sumos. Tiesiogines žalos sureguliavimo sąnaudas sudaro atlyginimai, sumokėti darbuotojams, reguliuojantiems žalą, ir kitos tiesiogiai susijusios sąnaudos.

Įsigijimo sąnaudos

Komisiniai mokesčiai tarpininkams laikomi išlaidomis draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, (taisyklės Nr. 12) atveju, komisiniai pripažįstami išlaidomis per vienerius metus. Įsigijimo sąnaudos, susijusios su vėlesniais laikotarpiais, įtraukiamos į būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudas. Pagal draudimo liudijimus, kuriems apskaičiuojant draudimo techninius atidėjinius taikomas Zilmerio koregavimo metodas, nėra sudaromos papildomos būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudos.

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

aa) Draudimo veikla (tęsinys)

Techniniai draudimo atidėjiniai

Perkeltų įmokų techninis atidėjinys rodo pasirašytų įmokų dalį, kuri priskirtina rizikos laikotarpiams, einantiems po ataskaitinio laikotarpio.

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys rodo iki apskaitos laikotarpio pabaigos atidėtas sumas, susijusias su įvertintais patirtais nuostoliais, kurie dar nėra padengti, įskaitant susijusias žalos administravimo sąnaudas. Patirtų nuostolių, apie kuriuos dar nepranešta, techninis atidėjinys yra apskaičiuotas pagal Chain – ladder metodą.

Gyvybės draudimo matematinis techninis atidėjinys rodo visą grupės grynųjų įsipareigojimų sumą, pagal gyvybės draudimo sutartis. UAB SEB gyvybės draudimas draudimo portfelio techninis atidėjinys apskaičiuojamas pagal mirtingumo koeficientą, pateiktą Lietuvos gyventojų mirtingumo lentelėje (1989 m. ir 1990 m. duomenimis). Apskaičiuojant atidėjinius, yra naudojama draudimo priežiūros komisijos nustatyta maksimali techninė palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesnė).

Žalos padengimo techninis atidėjinys sudaromas taikant perspektyvinį neto įmokų metodą. Pagal šį metodą atidėjinys yra lygus būsimų išmokų ir neto įmokų dabartinių verčių skirtumui. Pagal mišriojo gyvybės draudimo ir studijų draudimo sutartis taikoma Zilmerio pataisa. Taikant Zilmerio pataisą, techniniai atidėjiniai yra mažinami pradinių sąnaudų dalimi.

Gyvybės draudimo techninis atidėjinys, kai investavimo rizika tenka draudėjui, sudaromas investicinio draudimo produktams. Atidėjinį sudaro draudimo įmokų sumos, išskaičiavus rizikos įmokų sumas ir administravimo mokesčius bei pakoregavus jas dėl gauto pelno/patirto nuostolio iš susijusių investicijų.

Gyvybės draudimo techninis atidėjinys, kai investavimo rizika tenka draudėjui, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis (taisyklės Nr.12) sudaromas pagal aktuarinio finansavimo metodą. Taikant šį metodą, atidėjinys yra sumažinamas atidėtųjų įsigijimo sąnaudų suma.

Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai skiriami į dvi dalis:

• atidėjiniai, dengiantys turtą, kurio investicinės grąžos riziką prisiima UAB SEB gyvybės draudimas tradicinio ir negyvybės draudimo techniniai atidėjiniai – (taisyklės: 01, 02, 04, 05, 06, 09, 14, 07, 08, 15;)
• atidėjiniai, dengiantys turtą, kurio investicinės grąžos riziką prisiima patys draudėjai investicinio draudimo techniniai atidėjiniai – (taisykles: 03, 11, 12;)

Investicinio draudimo techninių atidėjinių svyravimas dėl investicinės grąžos pokyčio draudimo bendrovės pelnui/nuostoliui įtakos neturi.

Tradicinio draudimo techniniams atidėjiniams apskaičiuoti naudojama palūkanų norma yra Draudimo priežiūros komisijos nustatyta didžiausia techninė palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesnė). Palūkanų normai, kuri naudojama apskaičiuojant atidėjinius, sumažėjus 0,6 proc., turto poreikis dengti draudimo įsipareigojimus padidėja apie 8 procentus. Nuostolis pagal tradicinio draudimo sutartis dėl mažesnės, negu prognozuota, grąžos gali būti padengtas pelnu, uždirbtu dėl mažesnių, negu buvo tikėtasi, sąnaudų, patirtų administruojant sutartį ir planuoto apdraustųjų mirtingumo. Priešingu atveju, įmonė turi dengti skirtumą savo turtu.

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys sudaromas iš įmonės arba atskirų draudimo rūšių pelno pagal gyvybės draudimo sutartis (mišriojo gyvybės draudimo sutartys, išskyrus Hermio asmens draudimo sutartis, kaupiamojo būsto kredito sutartys ir studijų draudimo sutartys).

Įsipareigojimų pakankamumo testas atliekamas tradicinio ir investicinio draudimo sutartims kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną. Bet koks skirtumas yra nedelsiant įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Draudimo rizika kyla dėl apskaičiuojant draudimo įmokas taikytų prielaidų apie draudžiamųjų įvykių tikimybę, laiką, kada tas įvykis įvyks ar apie planuojamą draudimo išmokos dydį neatitikimo realiai situacijai.

Mirtingumo, sergamumo ir traumingumo rizika atsiranda dėl to, kad prielaidos, taikytos apskaičiuojant draudimo įmokas bus per daug optimistinės ir būsimos draudimo įmokos bus nepakankamos būsimoms mirties, kritinių ligų, nuolatinio darbingumo praradimo ar traumų išmokoms padengti.

Be galimos parametro nustatymo rizikos, kiti faktoriai, dėl kurių gali padidėti mirtingumas ar sergamumas – epidemijos (tokios kaip AIDS) ar visuotinis gyvenimo būdo pasikeitimas (toks kaip valgymo, rūkymo ar judėjimo įpročių pasikeitimas) dėl ko bus daugiau arba anksčiau negu planuota draudiminių įvykių.

Kadangi UAB SEB gyvybės draudimas vykdo savo veiklą neseniai ir neturi patikimos savo mirtingumo bei sergamumo statistikos, tai parametro nustatymo rizika valdoma mirtingumo įkainiams apskaičiuoti naudojant Lietuvos gyventojų mirtingumo lentelę; kritinių ligų bei nuolatinio darbingumo netekimo rizikoms – perdraudikų, turinčių didelę analogiškos veiklos patirtį, pateiktomis sergamumo lentelėmis. Traumingumo tarifai nustatyti naudojant UAB SEB gyvybės draudimas statistiką, tarifo patikimumą yra patvirtinęs perdraudikas.

Kadangi perdraudimai pasiima dalį rizikos, jie yra suinteresuoti, kad tarifai būtų pakankami. Draudimo sumos, viršijančios tam tikrą ribą, perdraudžiamos perviršio proporciniu arba kvotiniu proporciniu metodais. Gyvybės draudimo koncentruota rizika nėra perdrausta, ji sudaro 2 proc. visos rizikos portfelyje.

Bendrovė mirtingumo, sergamumo ir traumingumo riziką taip pat valdo naudodamasi sveikatos patikrinimo, sudarant draudimo sutartį, sistema. Jos tikslas užtikrinti, kad draudėjo mokama draudimo įmoka atitiktų apdraudžiamojo sveikatos būklę.

Esant statistiniams duomenims, patvirtinantiems mirtingumo, sergamumo ar traumingumo lygio pasikeitimą, draudimo įmonė turi galimybę šią riziką sumažinti taisyklėse nustatyta tvarka keisdama įmokas būsimiems ir esamiems klientams.

Nuostolis dėl didesnio, negu buvo prognozuotas pagal tradicinio draudimo sutartis, mirtingumo gali būti padengtas pelnu, kurį draudimo įmonė turėjo iš investicijų ar sąnaudų dalies.

Dėl trumpalaikių (vienų metų) negyvybės portfelio sutarčių draudimo rizikos įtaka įmonės veiklai yra lengviau kontroliuojama – esant būtinybei, rizikos įkainiai gali būti keičiami kiekvienais metais.

Grupė ir bankas dažnai veikia kaip patikėtinė ir verčiasi kita susijusia veikla. Todėl grupė ir bankas turi ar saugo fizinių asmenų, fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos nėra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai nėra grupės pajamos ar turtas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

aa) Draudimo veikla (tęsinys)

Draudimo sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias prisiimama reikšminga draudimo rizika. Pagal minėtas sutartis taip pat gali būti prisiimama finansinė rizika. Grupė nustato, kad reikšminga draudimo rizika yra tuomet, kai išmoka, kurią gali prireikti mokėti įvykus draudiminiam įvykiui yra bent 5 proc. didesnė nei išmoka neįvykus draudiminiam įvykiui.

Investavimo sutartys yra tos, pagal kurias prisiėmus finansinę riziką, reikšminga draudimo rizika nėra prisiimama. Šios sutartys yra apskaitomos vadovaujantis skolų apskaitos principais ir yra pateikiamos balanso investavimo sutarčių įsipareigojimų eilutėje.

bb) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteikėjas privalo padengti garantijos gavėjo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda dėl tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemonės sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmokėtų įsipareigojimų. Tokios finansinės garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vertė. Kito vertinimo metu grupės įsipareigojimų nustatoma didesnė šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias galėtume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovybės vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių dėl finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę Atidėjiniai garantijoms.

cc) Vidutinė akcininkų nuosavybės ir turto grąža

Vidutinė akcininkų nuosavybės ir turto grąža apskaičiuojama kaip grynojo pelno ir vidutinės metinės akcininkų nuosavybės ir turto santykis. Vidutinė metinė akcininkų nuosavybės ir turto suma apskaičiuojama kaip sausio 1 d., kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d. ir gruodžio 31 d. atitinkamų sumų vidurkis.

dd) Lyginamoji informacija

Jeigu reikalinga, lyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų šių metų grupavimą.

ee) Segmentų ataskaita

Verslo segmentas yra grupė turto ir operacijų, naudojamų parduodant produktus ir paslaugas, susijusias su tam tikra skirtinga negu kitų verslo segmentų rizika ir grąža. Geografiniai segmentai yra tie, kurie parduoda produktus ir paslaugas tam tikroje ekonominėje erdvėje ir kurių rizika ir grąža skiriasi nuo kitų segmentų, veikiančių kitoje ekonominėje erdvėje.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika

Rizikos apibrėžtis. SEB Banko grupės rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nukrypimo nuo tikėtino finansinio rezultato tikimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tikėtini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atidėjinių rezervą. Grupė siekia minimizuoti tikėtinus nuostolius užtikrinant tinkamą vidaus kontrolę verslo procesuose. Grupės ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tikėtino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirminės apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemonės yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrolės sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grupė prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką dėl kitos sandorio šalies nesugebėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią dėl sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos. Ši rizika yra apskaičiuojama taikant kredito ekvivalentų metodą ir priklauso nuo finansinio sandorio tipo.

Taikant grupės ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteikė bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grupė taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grupė taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmonėms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grupė ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grupės 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, tenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Įsiskolinimai 11-12 grupėje, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grupėje 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grupės yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, stebėjime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mokėti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grupės. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grupės. Didelės rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką dėl padidėjusios nuostolių tikimybės, kartu su skolininku prieiti prie konstruktyvaus sprendimo, kuris leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui atėjus į banką paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, kurį taikant įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė – PD) ir paskolos (nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi bėgant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

Gruodis'08 Gruodis '09

* SĮ - Smulkios įmonės

Lentelėje pirmiau pateikti duomenys neapima 8 235 mln. litų (2008 m. 8 482 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 21 mln. litų (2008 m. – 56 mln. litų) sukauptų palūkanų, 1 904 mln. litų (2008 m. – 427 mln. litų) atidėjinių paskoloms.

Nuostoliai dėl paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo

Grupės kreditai vertinami individualiai ir bendrai. Jei paskolos yra vertinamos individualiai, nuvertėjusiai paskolai turi būti sudaromas individualus atidėjinys, galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvertėjęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas paveikė įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi reikšmingų finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų arba paskolos vertės. Paskolos nėra klasifikuojamos kaip nuvertėjusios, jei užstato vertė padengė įsiskolinimą ir palūkanas su tenkinančia marža. Grupė ir bankas taiko šiuos kriterijus vertindama ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:

• skolininko perkėlimo į 16 rizikos grupę arba E rizikos kategoriją smulkių įmonių atveju;
• paskolos panaudojimui negavus banko leidimo ar ne taip, kaip numatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės ženklaus vertės sumažėjimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir taikomas pajamų metodas, nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.) ir toks įvykis turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui.

Grupė siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūras: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi nerečiau kaip kartą per metus; 9-10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos nerečiau kaip kas pusmetį; 11-16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį. Rizikos vertinimas turi būti vertinamas kredito komitete, kai įsiskolinimas yra nepadengtas ilgiau nei 30 dienu arba įsiskolinimas atitinka vienam iš aukščiau minėtų vertės sumažėjimo kriterijų. Visi atvejai atitinkantys vertės sumažėjimo kriterijams turi būti pristatomi kredito komitetui kaip įmanoma ankščiau. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nepriklausomai nuo nustatytos skolininko rizikos grupės, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nuostolio įvykiai bei vertės sumažėjimas gali būti nustatyti.

Atidėjimai bendrai vertinamiems kreditams arba rezervai yra sudaromi paskoloms, kurioms nėra nustatytas individualus vertės sumažėjimas, tačiau vertės sumažėjimas įvyks, bet dar nėra identifikuotas. Paskolos su panašomis kredito rizikos savybėmis yra grupuojamos kartu ir vertinamos bendrai, nustatant vertės sumažėjimą. Grupės vidinė, ne mažmenines rizikos vertinimo sistema, atrenka vieną iš atitinkamų komponentų, formuojant pagrindą homogeninės grupės atidėjinio sumai. Kolektyviniai atidėjiniai yra tarpinis žingsnis prieš nustatant specialus atidėjinius individualiai vertinamai paskolai.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogeninėms kreditų grupėms – kreditams, kurių rizikos charakteristika yra panaši, t. y.: būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokamųjų kortelių sąskaitose, kreditai smulkioms įmonėms ir pan. Homogeninių kreditų specialieji atidėjiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami, taikant statistinius metodus, atsižvelgiant į homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogeninės kreditų grupės nuostolius, objektyvūs įrodymai dėl kreditų grupės kokybės pokyčių, saugumo atitikimas atitinkamos kreditų grupės bei kitų detalių, kurios nėra įvertinamos kiekybiškai.

Visi vertės sumažėjimai yra nurašomi, jei yra neįmanoma atgauti sutarties įsiskolinimo, kuris nėra ir tikėtina liks neapmokėtas arba yra neįmanoma atgauti paskolos įsigijimo vertės pardavus užstatytą turtą. Visais kitai atvejais atidėjinys apskaitomas atidėjimų sąskaitoje. Kai paaiškėja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašytas, atidėjinys apskaitytas vertės sumažėjimo sąskaitoje yra nurašomas. Atitinkamai, atidėjinys vertės sumažėjimo sąskaitoje yra nurašomas, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija apskaitytą balansinę vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grupė ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonominės veiklos rūšims. Kredito rizika tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, bei pramonės šakos yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinė ir nebalansinė dalys) limitus nustato Aktyvų/pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonominės veiklos sektoriuose ir nustatytų kredito limitų laikymąsi.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentelėje toliau pateikiama informacija apie grupės ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji apskaitinė vertė, kaip ir balansinėje ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
3 118 698	830 593	Lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam	3 118 698	830 186
65 818	63 612	pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis	65 194	62 987
48 203	399 232	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	95 124
153 483	114 792	Išvestinės finansinės priemonės Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	153 483	114 792
20 069	39 651	grynoji vertė Kreditų klientams grynoji vertė	348 856	937 335
3 375 584	4 116 153	Nekilnojamojo turto valdymas	3 375 584	4 116 153
5 356 871	7 171 666	Kiti verslo klientai	5 365 566	7 179 340
547 358	786 130	Viešasis sektorius	547 358	786 130
6 564 974	6 686 766	Būsto kreditai	6 564 974	6 686 766
1 340 607	1 519 580	Fiziniai asmenys	1 340 607	1 519 580
		Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė
2 317 348	3 980 318	Verslo klientai	-	-
150 763	198 254	Fiziniai asmenys	-	-
35 774	44 970	Kiti	-	-
		Finansinės priemonės:
1 719 512	1 750 534	– gautinos sumos	1 719 512	1 750 534
337	18 468	– skirti galimam pardavimui	337	18 467
12 748	12 989	– laikomi iki išpirkimo	12 748	12 989
185 550	157 601	Kito turto grynoji vertė	89 183	86 108
2 944 828	4 851 744	Nebalansinių straipsnių kredito rizikos suma	2 854 101	4 852 616
27 958 525	32 743 053	Iš viso gruodžio 31 d.	25 575 404	29 049 107

Grupės ir banko vadovybė yra užtikrinta savo galimybėmis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibrėžiama kaip tikimybė patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumažėjimą dėl palūkanų normų, užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų, kredito rizikos intervalo (credit spread) ir jų nepastovumo rodiklių pokyčio nepalankia kryptimi.

Pagal finansinės rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankinės knygos riziką), kuri daro įtaką grupės palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijas ir yra apibrėžiama kaip grupės grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vertės sumažėjimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankinės knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vertės (VaR) modelį, kuris pagrįstas dispersiniu/kovariaciniu metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tikėtinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankinės knygos VaR reikšmė skaičiuojama kartą per mėnesį naudojant 10 dienų vertinimo laikotarpį ir tą patį pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų (rizikos veiksnių nepastovumų bei koreliacijų) apskaičiavimui imami paskutinių 90 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VAR reikšmės yra pateiktos 44 pastaboje.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu – tai banko (jo finansinės grupės) kapitalo ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygos ir operacinei rizikai padengti, poreikių sumos santykis, padaugintas iš 0,08. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatos. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant, ir apsibrėžti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustatė tikslą užtikrinti banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 9,9 proc. per visus 2009 metus.

Banko ir finansinės grupės 2009 metų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2009 m. kovo 31 d.			2009 m. birželio 30 d. 2009 m. rugsėjo 30 d. 2009 m. gruodžio 31 d.
Bankas	14,24 proc.	13,47 proc.	12,56 proc.	12,94 proc.
Finansinė grupė	11,87 proc.	10,46 proc.	9,90 proc.	11,58 proc.

Taip pat žr. 42 pastabą.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatidėliotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta, pozicijos pateiktos 43 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grupės jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentu.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 44 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda dėl to, kad grupė ir bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grupė ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mokėjimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentelėje pateikiama informacija apie grupės ir banko finansinių įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grupė likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 632 520	310 207	731 835	9 371 997	2 325 817	14 372 376
Klientų indėliai	7 604 530	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 751 658
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	146 712	64 211	347 702	157 417	715 400	1 431 442
Kiti finansiniai įsipareigojimai	92 291	4 690	9 865	5 248	10 759	122 853
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 476 053	1 582 007	1 911 472	9 609 182	3 099 615	25 678 329
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 191 638	163 784	286 408	289 897	445 265	2 376 992
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	25 809	25 559	50 077	68 564	69 878	239 886
turtą	102 654	142	387	203 482	-	306 665

Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2008 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	953 674	170 765	832 153	5 189 200	10 312 857	17 458 649
Klientų indėliai	8 726 613	956 447	505 924	67 730	7 264	10 263 978
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	70 542	43 624	98 000	450 422	891 882	1 554 470
Kiti finansiniai įsipareigojimai	125 570	9 567	17 033	7 442	257 935	417 547
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 643 635	1 180 403	1 453 110	5 714 794	11 469 938	29 461 881
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 788 006	284 700	788 917	350 669	1 099 044	4 311 336
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	10 151	9 982	17 769	81 179	81 531	200 612
turtą	86 627	19 435	283 028	211	-	389 301

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2009 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 816 103	416 595	288 516	7 450 023	1 868 778	11 840 015
Klientų indėliai	7 608 482	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 755 610
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	147 501	64 211	348 991	157 417	715 400	1 433 520
Kiti finansiniai įsipareigojimai	78 974	2 574	6 323	1 338	8 287	97 496
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 651 060	1 686 279	1 465 900	7 683 298	2 640 104	23 126 641
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 089 110	163 642	407 431	86 415	527 096	2 273 694
Nuomos įsipareigojimai	8 669	8 419	15 798	68 117	69 717	170 720

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analizė 2008 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	880 580	65 120	595 125	3 619 653	8 448 653	13 609 131
Klientų indėliai	8 732 513	956 447	505 924	67 730	7 264	10 269 878
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	70 542	43 624	98 000	451 285	891 881	1 555 332
Kiti finansiniai įsipareigojimai	89 075	470	873	660	2 718	93 796
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones	9 539 946	1 065 661	1 199 922	4 139 328	9 350 516	25 295 373
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 824 484	277 415	513 128	367 722	1 317 434	4 300 183
Nuomos įsipareigojimai	9 980	9 811	17 447	79 984	81 531	198 753

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	60 720	75 185	90 850	524 163	639 147	1 390 065
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 645	3 546	49 149	-	-	70 340
Valiutos apsikeitimo sandoriai	632 220	207 477	165 857	-	-	1 005 554
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	-	1 588	-	87	-	1 675
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	7 661	370	805	3 114	860	12 810
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 140	845	1 208	885	-	4 078
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	-	-	-	81 831	-	81 831
Iš viso mokėtinų sumų	719 386	289 011	307 869	610 080	640 007	2 566 353
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	47 924	21 316	99 714	419 118	629 991	1 218 063
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	12 618	3 235	47 105	-	-	62 958
Valiutos apsikeitimo sandoriai	635 438	208 776	167 464	-	-	1 011 678
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoris	-	1 588	-	87	-	1 675
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	7 333	80	246	1 852	662	10 173
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 213	1 641	2 384	183		5 421
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	-	-	-	6 298	103 824	110 122
Iš viso gautinų sumų	704 526	236 636	316 913	427 538	734 477	2 420 090

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grupės), pinigų srautai 2008 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 mėn.	3–6 mėn.	6-12 mėn.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Mokėtinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	36 724	84 458	47 849	322 999	464 867	956 897
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	25 726	4 529	2 539	14	-	32 808
Valiutos apsikeitimo sandoriai	870 529	198 358	124 347	-	-	1 193 234
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	-	7	1 025	9 514	40	10 586
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	498	445	2 514	12 646	7 882	23 985
Valiutos pasirinkimo sandoriai	12 461	-	56	219	-	12 736
Ateities sandoriai	836	-	-	-	-	836
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	51 447	-	86 720	583 921	-	722 088
Iš viso mokėtinų sumų	998 221	287 797	265 050	929 313	472 789	2 953 170
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	35 373	46 160	76 602	294 410	428 776	881 321
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	29 363	3 843	2 570	19	-	35 795
Valiutos apsikeitimo sandoriai	868 885	199 792	126 019	-	-	1 194 696
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoris	-	-	1 025	9 514	40	10 579
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	498	445	2 419	12 415	7 913	23 690
Valiutos pasirinkimo sandoriai	12 787	-	56	219	-	13 062
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	345 340	703	139 997	18 016	270 554	774 610
Iš viso gautinų sumų	1 292 246	250 943	348 688	334 593	707 283	2 933 753

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. bankas buvo sudaręs išankstinių palūkanų normos sandorius su patronuojama įmone UAB SEB lizingas.

Išvestinės priemonės, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentelėje įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vertė balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansinės priemonės, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vertė balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mokėtinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mokėtinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grupės ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 41 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino laikotarpį.

Lizingo gautinų sumų mokėjimo terminai pateikti 41 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mokėjimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

Operacinė rizika – tai nuostolių ir/ar prestižo praradimo/pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichinės nelaimės, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumai ir t. t.).

Priežiūros institucijos bankui suteikė leidimą taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) operacinės rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu nuo 2008 m. sausio 1 d.

Bankas parengė bei atnaujino keletą operacinės rizikos valdymo priemonių: operacinės rizikos politiką, operacinės rizikos įvertinimo ir nustatymo (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteisėtos prekybos kontrolės vidaus padalinių įvertinimo (RTSA) metodikas, draudimo politiką ir veiklos tęstinumo planus, norėdamas efektyviau valdyti verslo procesų operacinę riziką. Be to, bankas yra įdiegęs operacinės rizikos valdymo sistemą ORMIS, kuri yra bendra SEB grupės mastu ir naudojama visuose SEB grupės padaliniuose, skirtą rizikai nustatyti, analizei, sudarant įvairias ataskaitas generavimui ir mažinant riziką. Norėdamas valdyti operacinę riziką pagrindiniuose verslo ar verslo pagalbiniuose procesuose, bankas naudoja pagrindinius rizikos rodiklius (KRI's), kurių nuolatinis stebėjimas suteikia galimybę kontroliuoti, ar faktinis rizikos lygis atitinka nustatytus atitinkamo verslo ar verslo pagalbinių procesų rizikos rodiklius. Šie rodikliai iš anksto perspėja apie verslo padalinių ar procesų rizikos lygio pasikeitimus. Siekiant išsamiai įvertinti operacinę riziką, ORSA reguliariai atliekamas vertinant pagrindinių verslo padalinių ir procesų riziką. Operacinės rizikos valdymo sistema leidžia kiekvienam grupės darbuotojui registruoti operacinės rizikos įvykius, o visų lygių vadovams vertinti, sekti ir valdyti riziką bei generuoti įvairias ataskaitas.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrolės padaliniui atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grupės veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindinėms rizikos rūšims: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinę rizikai. Nepalankiomis sąlygomis pagrįstas testavimas atliekamas mažiausiai kartą per metus, o testavimo rezultatai pateikiami Aktyvų/pasyvų valdymo komitetui (toliau – APVK). Dėl ekonominės situacijos 2009 metais testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra atliekamas dažniau. Grupės ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansinės rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrolė. Banko vadovybė ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės priemonės, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacinės sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrolės sistemos įdiegimą. Paminėtini šie pagrindiniai grupėje veikiantys vidaus kontrolės elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirminėse sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacinė struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdieninė grupės transakcijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrolė, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrolės elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; kitos kontrolės priemonės. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grupėje yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibrėžiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grupės Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas dėl limitų turi būti įforminamas raštiškai. Atitinkamos rizikos laikymosi kontrolę atlieka banko rizikos kontrolės padalinys.

Nuostoliai dėl paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo

Įmonių skolininkių rizika vertinama reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Tai priklauso nuo įmonės skolininkės rizikos grupės.

Grupė, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vertės sumažėjimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūras: 8 ir aukštesnės rizikos grupės įmonių kreditai peržiūrimi nerečiau kaip kartą per metus; 9-10 rizikos grupės įmonių kreditų peržiūros atliekamos nerečiau kaip kas pusmetį; 11-16 rizikos grupės įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmonėms, būsto kreditai, vartojimo, įsiskolinimai kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padidėjusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nepriklausomai nuo nustatytos skolininko rizikos grupės, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai identifikuojami nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vertės sumažėjimas. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualios paskolos sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmonės būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esmės pablogėjo skolininko finansinė būklė, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansinės būklės bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į: paskolos užtikrinimo priemonės – turto vertės tikėtiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

• Grupė taiko šiuos kriterijus, vertindama ar patirtas paskolų vertės sumažėjimo nuostolis:
• skolininko perkėlimo į 16 rizikos grupę arba E rizikos kategoriją smulkių įmonių atveju;
• paskolos panaudojimo negavus banko leidimo ar ne taip, kaip numatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablogėjusia skolininko finansine būkle;
• investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
• su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
• skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo dėl finansinių sukrėtimų;
• užtikrinimo priemonės ženklaus vertės sumažėjimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės ir taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemonės vertę;
• licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.) ir toks įvykis turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
• bankroto bylos iškėlimas skolininkui.

Neeilinę kredito peržiūrą turi atlikti kredito komitetas, jei skolininkas ją vėluoja grąžinti daugiau kaip 30 dienų arba skolininkui/paskolai taikytinas bent vienas iš anksčiau pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vertės sumažėjimą. Informacija apie kreditus, atitinkančius šiuos kriterijus, turi būti pateikta kredito komitetams iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Paskola nurašoma, jei manoma, kad bus neįmanoma susigrąžinti pavėluotų sumokėti sumų arba nebesitikima jų atgauti, arba to nebus galima padaryti pardavus užtikrinimo priemonę. Kitais atvejais paskolai apskaitoma sumažėjusi vertė. Kai tik neatgautina suma gali būti tiksliai nustatyta ir turtas yra nurašomas, vertės sumažėjimas yra atstatomas. Panašiai yra atstatomas vertės sumažėjimas, jei numatoma atkuriamoji vertė yra didesnė už paskolos vertę.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

Besitęsianti pasaulio ekonomikos krizė, kurios reiškiniai tęsiasi ir 2009 metais turėjo įtaką žemam klientų finansinės būklės likvidumui, žemam kapitalo rinkos finansavimui ir nestabilumui akcijų rinkose. Taip pat, pasaulio nekilnojamojo turto rinka buvo paveikta dėl dabartino nestabilumo finansų rinkose. Žemas bankinio sektoriaus likvidumas ir nestabilumas privedė prie bendro nekilnojamo turto rinkos silpnumo bei sumažėjusių operacijų su nekilnojamuoju turtu. Mes tikimės, kad ekonomikos atsigavimas paskatins pagerėjimą infliacijos vertinimo rinkose ir pagerins skolinimąsi antroje metų pusėje. Vadovybė įsitikinusi, kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, norint išlaikyti grupės ir banko verslo apimtis ir perspektyvas.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 3 PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Investicinio gyvybės draudimo sutartys. Investicinio gyvybės draudimo sutarčių turėtojai investuoja į įvairius fondus. Draudimo bendrovė, teikianti investicinio gyvybės draudimo paslaugą, investuoja į klientų pasirinktus fondus. Tokiu būdu grupė galėtų kai kuriais atvejais valdyti daugiau kaip 50 proc. fondų, į kuriuos ji investuoja klientų lėšas ir yra tų klientų investicijų valdytoja. Remdamasi fondų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, grupės nuomone, ji neturi įgaliojimų valdyti investicinių fondų finansinės ir veiklos politikos ir tokiu būdu gauti naudos. Ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar klientų vardu valdomi fondai sudaro daugiau ar mažiau kaip 50 proc. fondo. Investicijų riziką prisiima draudimo sutarčių turėtojai, ne grupė. Dėl to visa fondų grąža tenka draudimo sutarčių turėtojams. Grupė tik gauna fondų valdymo mokestį, kuris yra nustatomas atsižvelgus į rinkos sąlygas. Grupė priėjo prie išvados, kad jos valdomi fondai neturėtų būti konsoliduojami.

Gautinų sumų ir avansų nuvertėjimas. Bankas ir grupė, siekdama nustatyti sumažėjusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grupė, nustatydama, ar nuostolis dėl sumažėjusios vertės turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumažėjusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumažėjimą. Tai duomenys, ar pablogėjo skolininkų mokumas, arba nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grupėje. Vadovybė, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vertė sumažėjo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai. Jeigu nuvertėjimo nuostoliai pasikeistų +/- 5 proc., atidėjiniai galėtų būti įvertinti 73 320 tūkst. litų didesni ar mažesni (2008 m. – 15 380 tūkst. litų), šiame skaičiuje 67 579 tūkst. litų (2008 m. – 11 523 tūkst. litų) individualiai vertinamiems kreditams, o 5 741 tūkst. litų (2008 m. – 3 857 tūkst. litų) bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, dėl kurių sąlygų buvo persitarta, nebelaikomos uždelstomis, nebent vėl kyla poreikis persitarti.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir pelną. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro ne mažiau nei 90 procentų lizingu nuomojamo turto įsigijimo vertės; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas yra mažiausiai 75 proc. turto naudingo tarnavimo laikotarpio, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Prestižas. Atgautina prestižo suma buvo įvertinta remiantis apskaičiuota naudojimo verte, žr. 28 pastabą.

Išvestinių priemonių tikroji vertė. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su SEB grupe. Jei tikrosioms vertėms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Sholeso modelį naudojant rinkos stebėjimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 4 GRUPĖS STRUKTŪRA IR OPERACIJOS

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko organizacinė struktūra:

2009 m. gruodžio 30 d. bankas sudarė akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį dėl 100 procentų dukterinės įmonės UAB SEB gyvybės draudimas pardavimo. 2010 m. sausio 13 d. AB SEB bankas perleido visas savo dukterinės bendrovės akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB".

2010 m. vasario 26 d. SEB bankas pardavė 100 procentų UAB litectus bendrovei,"Warehold B.V.", kurios akcijas valdo SEB grupė.

2009 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB SEB gyvybės draudimas ir UAB litectus buvo apskaitytos grupės ir banko finansinės būklės ataskaitoje kaip nutraukiama veikla.

Daugiau informacijos pateikta 27 pastaboje.

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami ta pačia sudėtimi kaip ir Banko valdybai vidinėse ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už lėšų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas.

Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercinėmis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui yra priskiriamos šio verslo segmento našumui

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudarė šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimą visoms įmonėms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba tiekia šias paslaugas:

• Kreditavimas;
• Išperkamosios nuomos ir faktoringo paslaugos;
• Likvidumo valdymas ir pavedimų paslaugos;
• Privati bankininkystė, kuri teikia turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui.

Verslo bankininkystės segmento bendra atsakomybė yra vidutinio ir stambaus dydžio bendrovių, finansinių institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkystė savo klientams siūlo integruotus investavimo ir verslo bankininkystės bankines paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkystės svarbiausios veiklos funkcijos:

• Kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos;
• Prekyba nuosavybės vertybiniais popieriais, valiuta, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ateities sandoriais;
• Konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavybės vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos;
• Pinigų valdymas;
• Vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos;
• Investicijų valdymas.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindinė verslo sritis yra darbas su organizacijomis, suteikiant investicijų valdymo paslaugas organizacijoms, fondams, gyvybės draudimo kompanijoms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą bei pardavimus.

Segmentas siūlo visą spektrą investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Siūlomi produktai yra nuosavybės ir fiksuoti pajamų popieriai, privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Gyvybės draudimo segmentas yra atsakingas už visas grupės gyvybės draudimo operacijas. Veiklą sudaro draudimo produktai investavimo ir socialinio draudimo srities privatiems klientams ir kompanijoms. 2010 metų sausio mėnesį grupė perleido gyvybės draudimo segmentą tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB".

Iždo segmento pagrindinė atsakomybė yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, bei vidinis finansavimas tarp grupės segmentų.

Operacijų ir informacinių technologijų - vidiniai grupės segmentai atsakingi už palaikymą ir operacijų vykdymą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grupės segmentams. Papildomai, segmentai teikia apskaitos, suderinimų, mokėjimų, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Geografinis segmentas - išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje teikiamos paslaugos tam tikroje geografinėje ekonominėje aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografinėje ekonominėje aplinkoje.

Grupės veikloje geografiniai segmentai nėra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir nėra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2009 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

	ša Ba ltij lių os ba ta rny	Ve rsl o ba nk ini nk tė ys	bė Gy vy s dr dim au as	In sti cij ve ų ldy va ma s	žd I as	cij Op era os	Pa lba ga rsl ui ve	inė In fo rm ac s hn olo ijo tec g s	Eli mi vim ai na	š v ė i iso Gr up
lūk Gr ios aja yn os pa an ų p mo s	27 9 2 54	15 27 3	-	41 8	( 8) 25	-	-	-	28 1	29 4 9 68
vid inė s -	( 49 0 6 73 )	11 52 7	-	39 1	47 8 4 74	-	-	-	28 1	-
šor i inė s -	76 9 9 27	3 7 46	-	27	( 47 8 7 32 )	-	-	-	-	29 4 9 68
Gr ios sla ir yn os pa ug ų
čių ok jam m es pa os	13 2 0 21	19 92 5	-	10 52 9	( ) 1 2 00	-	-	-	( ) 3 2 54	15 8 0 21
vid inė s -	9 4 19	2 4 49	-	( 7 4 14 )	( 1 2 00 )	-	-	-	( 3 2 54 )	-
šor i inė s -	12 2 6 02	17 47 6	-	17 94 3	-	-	-	-	-	15 8 0 21
iklo Gr ios in sti cin ės yn os ve ve s
aja p mo s Gr ios bė s d dim yn os gy vy rau o	20 94 1	71 30 1	-	-	( 19 80 2)	-	-	-	-	72 44 0
aja p mo s	-	-	31 54 6	-	-	-	-	-	( 29 6)	31 25 0
Gr ios ki jam tos yn os pa os	7 8 33	( 2 1 06 )	-	-	1 3 57	-	1 6 13	39 63 8	( 43 35 2)	4 9 83
ikl lna Ve os pe s	49 0 0 44	10 4 3 93	31 6 54	10 94 7	( 19 90 3)	-	1 6 13	39 63 8	( 46 62 1)	56 1 6 62
šla I ido alu i, kit s p ers on os šla dm ini str aci nė s i ido s i a r
žo žėj ti rtė im p res ve s s um a as Op u f nė cij ina nsi mi era ų s s	( 98 ) 47 9 1	( 3) 22 56	( 18 5) 54	( ) 5 7 07	( 9) 39	1 3 93	2 0 26	( 85 2) 41	46 62 1	( 8 2 ) 51 24
rie nė mi lta tas p mo s r ezu š v I iso oli dė l ost nu ų	( 5 4 03 )	-	-	-	-	-	-	-	-	( 5 4 03 )
žėj ios rtė s um a us ve s	( 1 7 29 86 6)	( 1 5 00 )	-	-	-	-	-	-	-	( 1 7 31 36 6)
š p ( Nu lia i) ie eln ok to t os pr o m es	( 1 7 74 4 18 )	80 33 0	13 00 1	40 5 2	( 20 30 2)	1 3 93	3 6 39	( 2 2 14 )	-	( 1 6 93 33 1)
čio Pe lno ok ud m es na a	26 7 0 50	75	( 21 0)	( 1 0 39 )	-	-	-	-	-	26 5 8 76
Gr is (n sto lis ) yn as uo
ž m eln et p as us u	( 8) 1 5 07 36	80 40 5	12 79 1	01 4 2	( 2) 20 30	1 3 93	3 6 39	( ) 2 2 14	-	( 5) 1 4 27 45
š v I iso tu rto	21 01 6 1 35	47 8 1 16	42 4 5 59	17 87 6	14 93 3 7 13	-	-	-	( 9 9 18 08 2)	26 95 2 3 17
š v I iso įs ipa igo j im ai re	19 55 7 7 33	39 7 7 11	39 6 0 22	13 26 4	14 96 8 7 96	-	-	-	( 9 9 06 10 4)	25 42 7 4 22
Ne iala ir m ria lau ter ate ma us s t urt o į sig ij im ai	12 3 3 43	-	18 9	30	-	-	-	-	-	12 3 5 62

2009 metų gyvybės draudimo segmento rezultatas yra pateikiamas grupės pelno (nuostolių) ataskaitos "Pelnas iš nutraukiamos veiklos" straipsnyje.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Žemiau lentelėje pateikiamas 2009 metų grupės verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

				Eli mi	vim ai na
	Se tų gm en sk lei dim at as	alū ka P nų š ja s i pa mo inų ut ga su mų fin ės ( sin an iem ės ) pr on sid ud im ap ra o nd io sa or	B S UA EB bė gy vy s dr dim ir au as B l ite UA ctu s ko vim ai re ga	Liz ing o ut inų ga įm ok ų idė j ini at ų rk eli pe ma s	im Gr up av o ko vim re ga as	Kit i ko oja is nt re gu ša įra i	Fin sin ės an ka ito at as s
Gr ios lūk aja yn os pa an ų p mo s čių sla ok Gr ios yn os pa ug ų m es	29 4 9 68	29 27 2	-	-	-	4 5 47	32 8 7 87
aja p mo s	15 8 0 21	-	-	-	-	( 1 0 43 )	15 6 9 78
Gr ios in sti cin ės ikl yn os ve ve os aja p mo s Gr ios bė s d dim yn os gy vy rau o	72 0 44	( 29 27 2)	-	-	-	10 2 15	53 32 0
aja p mo s	31 25 0	-	( 0) 31 25	-	-	-	-
ki Gr ios tos jam yn os pa os	4 9 83	-	-	-	( ) 4 9 83	-	-
ikl lna s ( lia i) Ve to os pe nu os šla ido alu kit I i, s p ers on os šla dm ini inė s i ido s i str a ac r	62 56 1 6	-	( 31 2 50 )	-	( 4 9 83 )	13 6 56	53 9 0 85
žo žėj ti rtė im p res ve s s um a as Op cij u f ina inė mi era ų s ns s	( 51 8 2 24 )	-	13 02 7	1 9 92	( 42 0)	( 13 65 6)	( 51 7 2 81 )
ėm ult iem is ata pr on rez s š v I iso oli dė l ost nu ų	( 03 ) 5 4	-	-	-	03 5 4	-	-
žėj ios rtė um ve s a us s	( 6) 1 7 31 36	-	-	( ) 1 9 92	-	-	( 8) 1 7 33 35
š ( Nu lia i) ie to os pr
lno ok tį pe m es	( ) 1 6 93 3 31	-	( ) 18 2 23	-	-	-	( ) 1 7 11 5 54
čio lno ok ud Pe m es na a š n lna s i kia Pe utr au mo s	26 5 8 76	-	16 5	-	-	-	26 6 0 41
eik los v	-	-	18 05 8	-	-	-	18 05 8
ž m Gr is (n lis ) u sto et yn as uo us	( 27 ) 1 4 4 55	-	-	-	-	-	( 27 ) 1 4 4 55

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2008 m. grupės verslo segmentai pateikti žemiau:

		ša ltij lių Ba os ba ta rny	rsl Ve o ba nk ini nk tė ys	bė Gy s vy dr dim au as	sti cij In ve ų ldy va ma s	Iž da s	Op cij era os	lba Pa ga rsl ui ve	fo inė In rm ac s hn olo ijo tec g s	Eli mi vim ai na	š v Gr ė i iso up
Gr lūk ios aja yn os pa an ų p mo s		50 6 5 50	36 53 2	-	20 9	94 6 45	-	-	-	( 38 1)	63 7 3 66
vid inė s -		( ) 72 4 8 60	( 91) 10 2 5	-	17 4	82 7 6 58	-	-	-	( 1) 38	-
išo rin ės -		1 2 31 41 0	13 9 1 23	-	35	( ) 73 3 2 02	-	-	-		63 7 3 66
čių Gr ios sla ok yn os pa ug ų m es	p a	14 9 9 55	30 66 3	-	11 69 4	-	-	-	-	( 3 6 43 )	18 8 6 69
vid inė s -		14 13 1	49 0	-	( 10 97 8)	-	-	-	-	( 3 6 43 )	-
išo rin ės -		13 5 8 24	30 17 3	-	22 67 2	-	-	-	-		18 8 6 69
Gr ios in sti cin ės iklo yn os ve ve s
aja p mo s		25 59 8	31 01 8	-	-	( 10 23 4)	-	-	-	-	46 38 2
Gr ios bė s d dim yn os gy vy rau o
aja p mo s		-	-	23 17 9	-	-	-	-	-	12 7	23 30 6
ki Gr ios tos jam yn os pa os		18 14 0	1 7 53	-	-	81 6	21 9	30 0	46 68 5	( 2) 49 38	18 53 1
Ve ikl (n lia i) lna sto os uo pe s		43 70 0 2	99 96 6	23 17 9	11 90 3	85 03 8	21 9	30 0	46 68 5	( 53 27 9)	91 4 2 54
Išl aid lui ir k ito os pe rso na s
šla dm ido ini str aci nė s i a s		( ) 30 9 8 43	( 6) 31 68	( 3) 22 54	( ) 6 2 91	( 8) 42	( 9) 21	( 0) 30	( 8) 47 75	53 27 9	( ) 36 5 7 89
u f Op cij ina nsi nė mi era ų s s
rie nė mi lta tas p mo s r ezu		( 32 )	48 6	-	-	-	-	-	-	-	45 4
Iš vis lių dė l sto o n uo
žėj ios rtė s um a us ve s		( 24 1 1 31 )	( 9 4 87 )	-	-	-	-	-	-	-	( 25 0 6 18 )
š p Pe lna rie eln ok tį s p o m es		14 9 2 37	59 27 9	63 6	12 5 6	10 84 6	-	-	( 1 0 73 )	-	29 8 3 01
čio Pe lno ok ud m es są na os		( 45 63 4)	5 3 96	26 0	( 54 3)						( 40 52 1)
ž m Gr is lna et yn as pe s u us		10 3 6 03	64 67 5	89 6	69 5 0	10 84 6	-	-	( 1 0 73 )	-	25 7 7 80
Iš vis o t urt o		26 92 1 7 03	61 1 6 35	29 8 5 66	18 61 6	1 7 23 55 2	-	-	-	( 49 03 8)	29 52 5 0 35
Iš vis o į sip eig oj im ai ar		10 34 76 7 1	29 3 2 93	28 2 8 19	13 38 9	16 39 3 8 24	-	-		( 49 03 8)	27 28 63 1 4
									-
iala lau Ne ter ir m ate ria ma us s
o į sig ij im ai t urt		92 27 3	-	73 4	17 6	-	-	-	-	-	93 18 3

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 5 ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Žemiau lentelėje pateikiamas 2008 metų grupės verslo segmentų ir finansinės ataskaitos sugretinimas:

		Eli mi vim ai na
	Se tų gm en sk lei dim at as	P alū ka nų š ja s i pa mo ut inų ga su mų ( fin sin ės an ės iem ) pr on sid ud im ap ra o nd io sa or	UA B S EB bė gy vy s dr dim ir au as UA B l ite ctu s ko vim ai re ga	Liz ing o inų ut ga įm ok ų idė j ini at ų rk eli pe ma s	Gr im up av o ko vim re ga as	Kit i ko oja is nt re gu įra ša i	Fin sin ės an ka ito at as s
lūk Gr ios aja yn os pa an ų p mo s čių Gr ios sla ok yn os pa ug ų m es	63 7 3 66	14 78 6	-	-	-		65 2 1 52
aja p mo s Gr ės ikl ios in sti cin yn os ve ve os	18 8 6 69	-	-	-	-	( 4) 92	18 7 7 45
jam pa os	46 38 2	( 14 78 6)	( 85 35 6)	-	-	29 9 12	( 23 84 8)
Gr bė s d dim ios yn os gy rau o vy
aja p mo s	23 30 6	-	85 35 6	-	-	-	10 8 6 62
Gr ios ki jam tos yn os pa os	18 53 1	-	-	-	( 18 53 1)	-	-
ikl lna s ( lia i) Ve to os pe nu os šla ido alu ki I i ir tos s p ers on	54 91 4 2	-	-	-	( ) 18 5 31	28 98 8	92 4 7 11
šla dm ini inė s i ido str a ac s u f Op cij ina inė mi era ų s ns s	( 36 5 7 89 )	-		6 0 32	18 98 5	( 28 98 8)	( 36 9 7 60 )
rie nė mi ult ata p mo s r ez s š v oli dė l I iso ost nu ų	45 4	-	-	-	( 45 4)	-	-
žėj ios rtė s um a us ve s	( 25 0 6 18 )	-	-	( 6 0 32 )	-	-	( 25 6 6 50 )
š p Pe lna rie eln ok tį s p o m es	29 8 3 01	-	-	-	-	-	29 8 3 01
čio Pe lno ok ud m es są na os	( 40 52 1)	-		-	-	-	( 40 52 1)
ž m Gr is lna et yn as pe s u us	80 25 7 7	-	-	-	-	-	80 25 7 7

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 6 GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 150 118		1 639 325 Palūkanų pajamos:	1 039 925	1 414 468
3 033	9 005	už likučius centriniuose bankuose	3 033	9 005
13 446	43 350	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	41 545	91 625
905 012	1 219 840	už kreditus ir avansus klientams	900 147	1 219 477
83 713	41 257	už vyriausybės vertybinius popierius - gautinas sumas	83 713	41 257
133 400	272 734	už lizingo portfelį	-	-
8 111	40 166	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti už skolos vertybinius popierius, kurių pelno (nuostolių)	8 084	40 131
3 403	12 973	ataskaitoje pateikiama tikroji vertė	3 403	12 973
(821 331)	(987 173)	Palūkanų išlaidos:	(734 983)	(833 230)
(487 104)	(672 399)	įsiskolinimams kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	(400 769)	(518 675)
(259 555)	(231 388)	klientų indėliams	(259 555)	(231 386)
(30 520)	(37 686)	skolos vertybiniams popieriams	(30 507)	(37 469)
(44 152)	(45 700)	indėlių draudimo įmokos	(44 152)	(45 700)
328 787		652 152 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	304 942	581 238

PASTABA 7 KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
(48)	-	Nuostolių dėl kreditų ir finansų institucijų kreditų sumažėjusios vertės per metus grynoji vertė	(391 048)	-
(1 162 037)	(151 855)	Nuostolių dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės per metus grynoji vertė	(1 160 537)	(151 855)
136	670	Atgauti nurašyti kreditai	136	670
(1 161 949)	(151 185)	Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės grynoji vertė	(1 551 449)	(151 185)

Toliau pateikiami nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės pokyčiai 2009 metais:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
311 830	161 818	Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis sausio 1 d. (24 pastaba)	311 830	161 818
1 162 037 369 714 683 634 62 781	151 855 26 014 96 053 17 130	Nuostolių dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė pelno (nuostolių) ataskaitoje Kiti verslo klientai Nekilnojamojo turto valdymo įmonės Būsto kreditai	1 160 537 368 214 683 634 62 781	151 855 26 014 96 053 17 130
45 908 (6 043) (1 878) (4 165)	12 658 - - -	Fiziniai asmenys Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimai Kiti verslo klientai Nekilnojamojo turto valdymo įmonės	45 908 (6 043) (1 878) (4 165)	12 658 - - -
(7 140) (1 017) (6 123)	(1 902) (1 003) (899)	Nurašyti kreditai Verslo klientai Fiziniai asmenys	(7 140) (1 017) (6 123)	(1 902) (1 003) (899)
78	59	Valiutos kurso pokyčio įtaka	78	59
1 460 762	311 830	Nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės likutis gruodžio 31 d.	1 459 262	311 830

Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės nurodyti 24 pastaboje.

2009 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė buvo 2 583 781 tūkst. litų (2008 m. – 625 380 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 4 428 tūkst. litų palūkanų (2008 m. – 9 893 tūkst. litų). Atitinkamai individualiai nuvertėjusių paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms bendroji vertė (atėmus vertės sumažėjimą) buvo 412 535 tūkst. (nuvertėjusios paskolos sukauptų palūkanų neturėjo).

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus per 2009 metus sudarė 8 979 tūkst. litų (2008 m. – 4 905 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais dėl kreditų nuostolių.

PASTABA 7 KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DĖL SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS (TĘSINYS)

Grupė ir bankas įtraukė į apskaitą šiuos kito turto nuostolius dėl sumažėjusios vertės:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
444 704	115 468	Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios	-	-
		vertės Nuostoliai dėl nutrauktų lizingo įmokų portfelio sutarčių,
99 013	-	kai turtas dar nėra perimtas	-	-
4 464	2 471	Nuostoliai dėl kito abejotino turto sumažėjusios vertės	35	38
548 181	117 939	Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų ir kito turto sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	35	38

Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės pokyčius per 2009 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
115 468	13 450	Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės likutis sausio 1 d. (25 pastaba) Nuostolių dėl sumažėjusios vertės grynoji vertė	-	-
552 477	102 018	pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
455 015	100 116	Verslo klientai	-	-
(1 536)	1 887	Fiziniai asmenys	-	-
(15)	15	Kiti	-	-
99 013	-	Nuostoliai dėl nutrauktų lizingo įmokų portfelio sutarčių, kai turtas dar nėra perimtas (25 pastaba)	-	-
(6 213)	-	Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimai	-	-
(118 015)	-	Nurašytos gautinos lizingo įmokos	-	-
(115 959)	-	Verslo klientai	-	-
(2 056)	-	Fiziniai asmenys	-	-
543 717	115 468	Nuostolių dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės likutis gruodžio 31 d.	-	-

Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų portfelio sumažėjusios vertės išsamiau apibūdinti 25 pastaboje.

PASTABA 8 GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
59 756	61 086	Už pinigų pervedimo operacijas	59 756	61 086
85 366	92 788	Už mokamųjų kortelių paslaugas	85 366	92 788
9 519	11 133	Už vertybinių popierių operacijas	9 519	11 133
69 918	92 086	Kitos paslaugų komisinių pajamos	52 281	62 148
224 559		257 093 Pajamos už paslaugų mokesčius	206 922	227 155
(2 112)	(2 399)	Už pinigų pervedimo operacijas	(1 975)	(2 399)
(45 610)	(49 619)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(45 610)	(49 619)
(2 883)	(3 297)	Už operacijas vertybiniais popieriais	(2 883)	(3 297)
(16 976)	(14 033)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(14 044)	(12 106)
(67 581)		(69 348) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(64 512)	(67 421)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 9 DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

	2009 m.	2008 m.
UAB SEB lizingas	4 816	1 400
UAB SEB investicijų valdymas	-	49 014
UAB SEB Enskilda	-	2 667
UAB SEB Venture Capital	-	5 510
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	4 816	58 591

PASTABA 10 GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLAS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
6 855	96	Realizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių	6 855	96
831	(8 021)	skolos vertybinių popierių operacijas	831	(6 253)
831	(27 417)	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta Vyriausybės vertybiniai popieriai - gautinos sumos,	831	(27 417)
8 942	92 860	kurių tikrosios vertės pokyčio rizika apdrausta Rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo priemones, skirtas tikrosios vertės rizikos	8 942	92 860
(54 942)	(69 175)	mažinimui	(54 942)	(69 175)
11 562	(35 285)	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	11 562	(35 285)
1 471	11 106	Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	1 471	11 111
		Iš viso grynojo pelno (nuostolių) už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių
(24 450)	(35 836)	priemonių operacijas	(24 450)	(34 063)

PASTABA 11 GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
68 669	67 377	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	69 025	67 536
4 214	23 551	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	4 567	21 608
72 883		90 928 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	73 592	89 144

PASTABA 12 GRYNOSIOS DRAUDIMO ĮMOKŲ PAJAMOS

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	104 463	Pasirašytos įmokos	-	-
-	39 637	Kitų techninių atidėjinių pokytis	-	-
-	211	Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pokytis	-	-
-		144 311 Iš viso grynųjų draudimo įmokų pajamų	-	-

2009 metų grynųjų draudimo įmokų pajamos yra atskleistos nutraukiamos veiklos pastaboje (47 pastaba).

PASTABA 13 BENDROSIOS DRAUDIMO IŠLAIDOS

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	23 052	Draudimo išmokų grynoji vertė	-	-
-	3 266	Persidraudimo įmokos	-	-
-	2 185	Perkeltų įmokų bei nepasibaigusios rizikos techninio atidėjinio pokytis	-	-
-	7 146	Kitos draudimo išlaidos	-	-
-		35 649 Iš viso bendrųjų draudimo išlaidų	-	-

2009 metų bendrosios draudimo išlaidos yra atskleistos nutraukiamos veiklos pastaboje (47 pastaba).

PASTABA 14 IŠLAIDOS PERSONALUI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
114 229	130 160	Atlyginimas ir darbo užmokestis	104 526	108 784
42 725	45 864	Išlaidos socialiniam draudimui	39 721	39 106
156 954		176 024 Iš viso personalo išlaidų	144 247	147 890

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grupės įmonėse 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	2009 m.	2008 m.
AB SEB bankas	2 029	2 146
UAB SEB Gyvybės Draudimas	72	78
UAB SEB Lizingas	69	122
UAB SEB Investicijų Valdymas	14	22
UAB SEB Enskilda	9	9
UAB SEB Venture Capital	2	2
UAB Litectus	3	-
Darbuotojų iš viso	2 198	2 379

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrovėse.

PASTABA 15 KITOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
55 785	51 876	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	54 801	50 438
21 849	23 057	Nusidėvėjimas	21 405	22 280
18 730	8 090	Audito ir konsultacijų išlaidos	18 541	7 805
17 218	19 467	Biuro įrangos priežiūra	16 449	18 804
12 907	13 251	Komunikacijos išlaidos	12 345	12 264
9 372	10 156	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	8 374	9 329
7 386	6 947	Transporto išlaidos	6 661	6 230
6 646	11 013	Reklamos ir rėmimo išlaidos	6 537	10 321
4 766	6 159	Amortizacija	4 637	5 620
3 092	965	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	2 031	470
1 984	3 136	Išnuomoto turto nusidėvėjimas	-	-
1 788	5 669	Darbuotojų mokymo išlaidos	1 686	5 271
1 315	2 850	Banko operacijų draudimas	1 315	2 850
633	1 301	Labdara ir parama	633	1 269
27 306	29 799	Kitos išlaidos	21 721	17 718
190 777		193 736 Iš viso kitų administracinių išlaidų	177 136	170 669

PASTABA 16 PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 090	46 736	Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	36 744
672	2 453	Ankstesnių metų pelno mokestis	926	2 710
(267 803)	(8 668)	Atidėtasis pelno mokestis	(185 368)	6 179
(266 041)		40 521 Iš viso pelno mokesčio	(184 442)	45 633

2009 metais į ankstesnių metų pelno mokestį įtraukta suma – 672 tūkst. litų grupėje ir 926 tūkst. litų banke (2008 m. atitinkamai 2 453 tūkst. litų grupėje ir 2 710 tūkst. litų banke) parodo, kiek buvo koreguota ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinta mokėtino pelno mokesčio suma.

Grupės ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentelėje:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
(1 711 554)	298 301	(Nuostolis) pelnas prieš pelno mokestį	(1 730 627)	393 361
		Pelno mokestis apskaičiuotas taikant 20 proc.
(342 310)	44 745	(2008 m. 15 proc.)	(346 125)	59 004
(24 176)	(72 396)	Neapmokestinamosios pajamos	(21 821)	(66 900)
191 330	65 712	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno	241 535	48 695
		Atidėtų mokesčių (padidėjimas) sumažėjimas dėl
(91 557)	1 796	pelno mokesčio normos pasikeitimo	(58 957)	2 124
672	2 453	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	926	2 710
		Anksčiau nepanaudoto mokestinio nuostolio
-	(1 789)	pripažinimas/panaudojimas	-	-
(266 041)		40 521 Iš viso pelno mokesčio	(184 442)	45 633

2008 metais pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 15 procentų. 2009 metais taikomas 20 procentų pelno mokesčio tarifas. Nuo 2010 metų pelno mokestis įmonėms bus 15 procentų.

Atidėtasis mokestis

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
15 279	(210)	Turto likutis sausio 1 d. Atidėtojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	(403)	(1 045)
267 803	8 669	ataskaitoje Atidėto pelno mokesčio pasikeitimas dėl	185 368	(6 178)
(316)	-	nutraukiamos veiklos Atidėtojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	-	-
(5 521)	6 820	pokyčių ataskaitoje	(5 521)	6 820
277 245		15 279 Turto (įsipareigojimų) likutis gruodžio 31 d.	179 444	(403)

2009 metais atidėtasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą (2008 metais: 20 proc.).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 16 PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas
2 573	8 094	traukiamas į nuosavą kapitalą	2 573	8 094
382	2 287	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	382	2 076
33 313	-	Amortizacija ir nusidėvėjimas	16 302	-
142	126	Sukauptos sąnaudos	-	-
73 055	18 995	Atidėjiniai	3 379	3 002
194	194	Būsimų laikotarpių pajamos	-	-
180 823	4 246	Sukauptas mokestinis nuostolis	170 045	3 889
290 482		33 942 Atidėtojo pelno mokesčio turto grynoji vertė	192 681	17 061
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas
10 376	6 561	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	10 376	6 561
2 861	898	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	2 861	898
-	11 204	Amortizacija ir nusidėvėjimas	-	10 005
13 237		18 663 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji	13 237	17 464

2009 m. gruodžio 31 d. banke pripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto suma susijusi su mokestiniais nuostoliais buvo 170 045 tūkst. Litų, iš kurių 5 799 tūkst. Litų suma yra susijusi su mokestiniais nuostoliais susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Atidėtojo pelno mokesčio turto suma pripažinta grupėje sudarė: 10 323 tūkst. Litų yra susijusi su UAB SEB Lizingas mokestiniais nuostoliais, 455 tūkst. Litų yra susijusi su UAB SEB Venture Capital mokestiniais nuostoliais, iš kurių mokestiniai nuostoliai iš operacijų susidariusių perleidus vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones yra 267 tūkst. Litų. Šios sumos gali būti dengiamos mokestiniu pelnu, susidariusiu perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones, neribotą laikotarpį.

Vadovybė tikisi, kad visa grupės ir banko atidėtojo mokesčio turto suma bus realizuota vėliau nei 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Toliau pateikiama grupės ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma bei šio nuostolio perkėlimo terminas:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perkėlimo terminas
1 205 488	151 405	neribotas	1 133 636	19 445
1 205 488		151 405 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	1 133 636	19 445

Pagal Pelno mokesčio įstatymo pasikeitimą nuo 2008 m. mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. atidėto pelno mokesčio efektas pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas sudarė:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto skirto
20 362	(33 436)	pardavimui, prieš mokesčius	20 362	(33 436)
(5 521)	6 820	Atidėto pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	(5 521)	6 820
14 841	(26 616)	Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto skirto pardavimui, iššskaičiavus atidėtuosius mokesčius	14 841	(26 616)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 17 PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos tenkantis
(1 445 513)	257 780	akcininkams	(1 546 185)	347 728
15 441	15 441	Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
(93,62)	16,69	Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(100,14)	22,52

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
18 058	-	Pelnas iš nutraukiamos veiklos tenkantis akcininkams	-	-
15 441	15 441	Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
1,17	-	Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	-	-

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grupė ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

PASTABA 18 LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
384 981	451 816	Privalomosios atsargos	384 981	451 816
-	277 457	Laisvai disponuojamos lėšos	-	277 457
384 981		729 273 Iš viso likučių centriniame banke	384 981	729 273

PASTABA 19 LĖŠOS BANKUOSE IR FINANSINIUOSE INSTITUCIJOSE

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 753 783	571 710	Lėšos bankų korespondentinėse sąskaitose	1 753 783	571 303
125 677	186 856	Vienos nakties indėliai	125 677	186 856
1 239 238	72 027	Terminuotieji indėliai	1 239 238	72 027
3 118 698	830 593 Iš viso		3 118 698	830 186

PASTABA 20 VYRIAUSYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI SKIRTI GALIMAM PARDAVIMUI

Grupė		Bankas
2 060 853	2008 m. sausio 1 d.	2 060 257
227 116	Vertybinių popierių įsigijimas	226 316
(1 509 776)	Vertybinių popierių perklasifikavimas	(1 509 776)
(705 609)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(704 814)
39 637	Palūkanų pajamos	39 613
(23 276)	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	(23 276)
(25 333)	Rezultatas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą	(25 333)
63 612	2009 m. sausio 1 d.	62 987
15 920	Vertybinių popierių įsigijimas	15 920
(24 376)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(24 348)
3 595	Palūkanų pajamos	3 568
7 067	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavybėje	7 067
	65 818 2009 m. gruodžio 31 d.	65 194

Didžiausią vyriausybės vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausybė šešiems mėnesiams, vieniems metams ar ilgesniam laikui.

PASTABA 21 FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTĖS POKYTIS TRAUKIMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
649	2 921	Prekybinis finansinis turtas - nuosavybės vertybiniai popieriai	649	2 921
		Prekybinis finansinis turtas - Lietuvos Respublikos
18 554	26 141	Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai Prekybinis finansinis turtas - kiti skolos vertybiniai	18 554	26 141
-	66 062	popieriai Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas) ir kurio tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių)	-	66 062
29 000	29 999	ataskaitą - rizikos kapitalo investijos Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė (pirminis pripažinimas) ir kurio tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą - gyvybės draudimo tradicinis, nuosavas	-	-
-	274 109	ir investicinis portfeliai	-	-
		Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vertė ir kurio tikrosios vertės pokytis įtraukiamas į pelno
48 203	399 232	(nuostolių) ataskaitą	19 203	95 124

Toliau pateikiami 2009 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal Standard & Poor's ar atitinkamos agentūros duomenis:

	Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai	Kiti skolos vertybiniai popieriai
Nuo A- iki A+	-	-
Žemesnis negu A-	18 554	-
Nenustatytas reitingas	-	-
Iš viso	18 554	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 22 IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones norėdamas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas pastaboje.

	Sutarties suma		Tikroji vertė
2009 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės
finansinės priemonės Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	381 353	388 403	1 479	6 600
Valiutos apsikeitimo sandoriai	1 011 679	1 005 554	7 120	3 018
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options)	19 215	19 034	466	213
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	2 301	2 470	44	2
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Išankstinis indėlis	-	81 831	-	-
Būsimieji sandoriai	-	-	-	-
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 095 111	3 095 111	104 660	104 657
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	157 053
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 669 250	1 669 250	7 904	-
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 677 398	2 677 398	10 362	10 362
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis) Indeksuoto indėlio išvestinė dalis	877 950	877 950	10 505	10 915
	-	-	104	-
Kitos išvestinės finansinės priemonės
Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity call options)	46 272	46 272	10 839	10 823
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	11 168 454	11 251 198	153 483	303 643
	Sutarties suma		Tikroji vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestinės finansinės priemonės
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	650 202	649 664	11 236	7 060
Valiutos apsikeitimo sandoriai	1 189 902	1 188 653	1 028	11 438
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options)	16 216	16 125	622	463
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options)	16 435	16 525	632	352
Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės
Išankstinis indėlis	552 448	218 390	-	3 775
Būsimieji sandoriai	19 681	19 681	-	835
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	2 943 734	2 943 734	65 568	64 855
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	133 592
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 803 710	2 803 710	20 052	20 052
Nuosavybės išvestinės finansinės priemonės Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su

Indeksuoto indėlio išvestinė dalis - - 3 - Kitos išvestinės finansinės priemonės

Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity call options) 31 010 31 010 8 449 8 449 Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų 10 391 011 10 726 857 114 792 293 293

indeksais, sandorio dalis) 1 115 594 1 115 594 7 202 42 422

PASTABA 23 KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS GRYNOJI VERTĖ

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms pasiskirstymas pagal šalis:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
8 552	23 763	Lietuva	728 339	921 447
2 936	11 043	Baltarusija	2 936	11 043
2 232	-	Rusija	2 232	-
1 675	233	Nyderlandai	1 675	233
1 537	347	Italija	1 537	347
1 224	-	Austrija	1 224	-
59	33	Vokietija	59	33
-	1 208	Ukraina	-	1 208
-	1 051	JAV	-	1 051
-	428	Švedija	-	428
1 902	1 545	Kitos šalys	1 902	1 545
20 117	39 651	Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų	739 904	937 335
(48)	-	Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo	(391 048)	-
20 069	39 651	Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vertė	348 856	937 335

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms yra suteikta be užstato, išskyrus atvirkštinius atpirkimo sandorius, kurių užstatų vertė yra 7 155 tūkst. litų (2008 m. – 25 716 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. individualiai nuvertėjusios paskolų bendroji vertė (atėmus vertės sumažėjimą) buvo 412 535 tūkst. (nuvertėjusios paskolos sukauptų palūkanų neturėjo) (2008 m. – nebuvo). Kiti kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms nėra nei uždelsti, nei turintys vertės sumažėjimo požymių.

PASTABA 24 KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ

Grupė ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grupė ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos sumažinimo taisykles. Pagrindinės kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

		Nekilnoja
	Viešasis	mojo turto	Kiti verslo		Fiziniai
2009 m. gruodžio 31 d.	sektorius	valdymas	klientai	Būsto kreditai	asmenys	Iš viso
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu	-	2 181 445	1 669 466	5 870 155	740 230	10 461 296
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	-	112 343	89 250	13 049	78 927	293 569
Užtikrinti vyriausybės ir bankų garantijomis	-	37 420	335 893	-	2 745	376 058
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis	10 950	1 145 505	1 186 584	3 739	10 260	2 357 038
Užtikrinti atsargomis ir
įrengimais	-	8 429	671 108	42	21	679 600
Užtikrinti kitu užstatu	-	626 391	951 490	728 357	35 415	2 341 653
Kreditai be užtikrinimo
priemonių	536 408	40 100	967 416	56 027	544 186	2 144 137
Iš viso kreditų klientams	547 358	4 151 633	5 871 207	6 671 369	1 411 784	18 653 351
2008 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju turtu	-	1 936 077	1 974 832	5 861 804	678 050	10 450 763
Užtikrinti indėliais ir
vertybiniais popieriais	-	93 468	98 373	14 530	110 494	316 865
Užtikrinti vyriausybės ir bankų
garantijomis	-	40 409	357 715	2	81	398 207
Užtikrinti gautinomis sumomis
ir debitorių skolomis g	4 409	1 118 115	1 373 985	3 381	2 455	2 502 345
įrengimais	-	3 793	832 908	77	107	836 885
Užtikrinti kitu užstatu priemonių	- 781 721	645 861 374 978	992 410 1 689 394	715 848 134 736	29 214 730 572	2 383 333 3 711 401
Iš viso kreditų klientams	786 130	4 212 701	7 319 617	6 730 378	1 550 973	20 599 799

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vertė lentelėje paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei.

PASTABA 24 KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

2009 m. gruodžio 31 d. paskolos, kurių palūkanų norma kintamoji, viršijo 74 proc. banko paskolų portfelio (2008 m. – 73 procentus).

Į paskolų išduotų įkeičiant indėlius ir vertybinius popierius sumą įeina atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kurių suma 45 333 tūkst. litų, o vertybinių popierių vertė yra 62 527 tūkst. litų (2008 m. – 40 665 tūkst. litų ir 48 830 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavybės vertybiniai popieriai (16 669 tūkst. litų), fondai (2 835 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai susieti su akcijomis (10 819 tūkst. litų), obligacijos (9 211 tūkst. litų), SEB VB obligacijos, išleistos banko (22 993 tūkst. litų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	2009 m.	2008 m.
Neuždelsti ir vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 723 746	2 993 984
Kiti verslo klientai	4 331 228	6 268 931
Viešasis sektorius	479 659	523 681
Būsto kreditai	6 074 639	6 303 196
Fiziniai asmenys	1 142 069	1 386 131
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	13 751 341	17 475 923
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	684 131	819 497
Kiti verslo klientai	720 716	814 991
Viešasis sektorius	67 699	262 449
Būsto kreditai	596 730	427 182
Fiziniai asmenys	246 037	164 842
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	2 315 313	2 488 961
Kreditai, kurių vertė sumažėjusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 743 756	399 220
Kiti verslo klientai	819 263	235 695
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	-	-
Fiziniai asmenys	23 678	-
Iš viso kreditų, kurių vertė sumažėjusi	2 586 697	634 915
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	4 151 633	4 212 701
Kiti verslo klientai	5 871 207	7 319 617
Viešasis sektorius	547 358	786 130
Būsto kreditai	6 671 369	6 730 378
Fiziniai asmenys	1 411 784	1 550 973
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	18 653 351	20 599 799
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės
Nekilnojamojo turto valdymas	(776 049)	(96 548)
Kiti verslo klientai	(505 641)	(140 277)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(106 395)	(43 612)
Fiziniai asmenys	(71 177)	(31 393)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios kreditų vertės	(1 459 262)	(311 830)
Iš viso kreditų klientams grynoji vertė	17 194 089	20 287 969

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 24 KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Kreditų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, klientams portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgiant į jų paskirstymą į rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis sektorius	Nekilnoja-mojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
4 – 7 rizikos grupės	203 858	36 668	257 386	-	-	497 912
8 rizikos grupė	251 562	293 684	746 823	-	-	1 292 069
9 rizikos grupė	20 658	232 022	676 809	-	-	929 489
10 rizikos grupė	612	417 597	1 379 903	-	-	1 798 112
11 rizikos grupė	2 969	161 349	438 646	-	-	602 964
12 rizikos grupė	-	444 988	296 056	-	-	741 044
13 – 16 rizikos grupės	-	130 938	367 106	-	-	498 044
Homogeninės kreditų grupės	-	6 500	168 499	6 074 639	1 142 069	7 391 707
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	479 659	1 723 746	4 331 228	6 074 639	1 142 069	13 751 341
2008 m. gruodžio 31 d.
4 – 7 rizikos grupės	450 222	119 905	235 782	-	-	805 909
8 rizikos grupė	72 742	352 995	1 657 411	-	-	2 083 148
9 rizikos grupė	717	716 239	1 173 665	-	-	1 890 621
10 rizikos grupė	-	1 458 409	2 237 930	-	-	3 696 339
11 rizikos grupė	-	82 976	465 477	-	-	548 453
12 rizikos grupė	-	86 367	144 287	-	-	230 654
13 – 16 rizikos grupės	-	159 240	54 172	-	-	213 412
Homogeninės kreditų grupės	-	17 853	300 207	6 303 196	1 386 131	8 007 387
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	523 681	2 993 984	6 268 931	6 303 196	1 386 131	17 475 923

Skirtumą tarp grupės ir banko suteiktų kreditų sudaro rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 305 tūkst. litų (2008 m. – 6 326 tūkst. litų), iš jų 1 500 tūkst. litų buvo uždelsta daugiau negu 60 dienų. Likusieji rizikos kapitalo valdymo bendrovės suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie nėra uždelsti ir kurių vertė nesumažėjusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Kreditų, kurių terminai būtų uždelsti arba kurių vertė būtų sumažėjusi, jei nebūtų persvarstytos kreditų sąlygos, grynoji vertė 2009 m. gruodžio 31 d. banke buvo 94 025 tūkst. litų (būsto paskolos) ir 26 589 tūkst. litų (kiti fiziniai asmenys) (2008 m. – 791 681 – verslo klientai).

Grupė ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojamieji kreditai, kreditai mažoms įmonėms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojamieji ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmonėms vertinami naudojant kreditų vertinimo balais metodą suteikiant kreditą. Po to stebima, ar kreditai gražinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių gražinimo terminas nėra praleistas arba jų vertė nėra sumažėjusi, fiziniams asmenims, yra laikomi standartiniais kreditais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 24 KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Uždelsti kreditai, kurių vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	58 865	410 415	452 899	152 241	63 121	1 137 541
Uždelsti 8—30 dienų	8 834	43 025	15 776	151 618	47 557	266 810
Uždelsti 31—60 dienų	-	36 900	68 968	79 118	19 772	204 758
Pradelsti daugiau kaip 60 dienų	-	193 791	183 073	213 753	115 587	706 204
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	67 699	684 131	720 716	596 730	246 037	2 315 313
Įkeisto turto tikroji vertė	-	665 234	605 508	587 665	150 841	2 009 248
2008 m. gruodžio 31 d. Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi:
Uždelsti iki 7 dienų	262 449	667 492	634 011	145 491	64 178	1 773 621
Uždelsti 8—30 dienų	-	2 217	58 734	131 575	42 358	234 884
Uždelsti 31—60 dienų	-	55 571	59 605	60 587	9 342	185 105
Pradelsti daugiau kaip 60 dienų	-	94 217	62 641	89 529	48 964	295 351
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	262 449	819 497	814 991	427 182	164 842	2 488 961
Įkeisto turto tikroji vertė	-	634 976	650 019	416 514	89 608	1 791 117

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų vėluojama grąžinti dėl techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansinės būklės pablogėjimo. Kreditų, kurie 2009 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumokėtos per 2010 m. sausio mėn., buvo 1 042 762 tūkst. litų, iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – visi, nekilnojamojo turto valdymo sektorius – 389 846 tūkst. litų, kiti verslo klientai – 409 018 tūkst. litų, būsto kreditai – 129 453 tūkst. litų, kiti fiziniai asmenys – 55 580 tūkst. litų.

Kreditai, kurių vertė sumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	1 743 756	819 263	-	23 678	2 586 697
Įkeisto turto tikroji vertė	-	983 429	328 329	-	4 924	1 316 682
2008 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjusi	-	399 220	235 695	-	-	634 915
Įkeisto turto tikroji vertė	-	283 523	71 009	-	-	354 532

Grupė ir bankas, rengiant TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atidėjiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumažėjusios vertės.

PASTABA 25 GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Bendra gautina lizingo suma
1 071 877	1 509 303	Per vienus metus	-	-
1 687 355	2 876 236	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
424 270	676 496	Vėliau negu po penkerių metų	-	-
3 183 502	5 062 035	Iš viso bendra gautina lizingo suma	-	-
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(82 757)	(232 396)	Per vienus metus	-	-
(127 531)	(398 143)	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
(24 625)	(92 486)	Vėliau negu po penkerių metų	-	-
(234 913)	(723 025)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	-	-
		Nuostoliai dėl gautinų lizingo įmokų
(444 704)	(115 468)	sumažėjusios vertės	-	-
2 503 885		4 223 542 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	-	-

2009 m. gruodžio 31 d. negarantuota likutinė vertė buvo 3 966 tūkst. litų (2008 m. – 5 482 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudarė 86,22 proc. lizingo portfelio (2008 m. - 85,98 proc.).

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2009 ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Neuždelstos ir vertė nesumažėjusi
1 517 531	2 794 166	Verslo klientai	-	-
130 712	173 082	Fiziniai asmenys	-	-
35 435	43 317	Kiti	-	-
1 683 678		3 010 565 Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	-	-
		Uždelstos, bet vertė nesumažėjusi
250 938	796 024	Verslo klientai	-	-
21 201	21 566	Fiziniai asmenys	-	-
339	1 653	Kiti	-	-
272 478		819 243 Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	-	-
		Vertė sumažėjusi
992 209	502 671	Verslo klientai	-	-
224	6 516	Fiziniai asmenys	-	-
-	15	Kiti	-	-
992 433		509 202 Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi	-	-
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
2 760 678	4 092 861	Verslo klientai	-	-
152 137	201 164	Fiziniai asmenys	-	-
35 774	44 985	Kiti	-	-
2 948 589		4 339 010 Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas	-	-
		Nuostoliai dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų vertės
(443 330)	(112 543)	Verslo klientai	-	-
(1 374)	(2 910)	Fiziniai asmenys	-	-
-	(15)	Kiti	-	-
(444 704)		(115 468) Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios gautinų lizingo įmokų vertės	-	-
2 503 885	4 223 542	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vertės	-	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 25 GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mokėjimai nėra uždelsti ir jų vertė nesumažėjusi, portfelio kokybė gali būti vertinama, atsižvelgiant į jų paskirstymą į rizikos grupes, naudojant grupės taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	2 485	-	23 955	26 440
8 rizikos grupė	67 202	-	1 574	68 776
9 rizikos grupė	163 540	-	-	163 540
10 rizikos grupė	369 724	593	3 456	373 773
11 rizikos grupė	279 721	1 193	3 065	283 979
12 rizikos grupė	207 064	108	1 846	209 018
13 – 16 rizikos grupės	156 402	2 208	1 503	160 113
Homogeninės grupės	271 393	126 610	36	398 039
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	1 517 531	130 712	35 435	1 683 678
2008 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grupės	3 583	38	3 671	7 292
8 rizikos grupė	220 599	-	2 222	222 821
9 rizikos grupė	391 150	-	18 961	410 111
10 rizikos grupė	1 040 667	256	1 902	1 042 825
11 rizikos grupė	429 846	4 459	14 639	448 944
12 rizikos grupė	130 906	597	1 922	133 425
13 – 16 rizikos grupės	100 909	1 359	-	102 268
Homogeninės grupės	476 506	166 373	-	642 879
Iš viso neuždelstų ir vertė nesumažėjusi	2 794 166	173 082	43 317	3 010 565

2009 m. gruodžio 31 d. gautinų lizingo įmokų, kurių terminai būtų uždelsti arba jų vertė būtų sumažėjusi, jei nebūtų persvarstytos sąlygos, nebuvo (2008 m. 246 tūkst. litų).

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vertė nesumažėjusi, ir tikroji užstato vertė 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo	Fiziniai
	klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	155 276	10 517	339	166 132
Pradelsti 31-60 dienų	26 815	3 864	-	30 679
Pradelsti daugiau kaip 60 dienų	68 847	6 820	-	75 667
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	250 938	21 201	339	272 478
Įkeisto turto tikroji vertė	250 247	21 143	338	271 728
2008 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vertė nesumažėjusi
Uždelsti iki 30 dienų	565 252	17 233	1 446	583 931
Pradelsti 31-60 dienų	215 656	3 354	207	219 217
Pradelsti daugiau kaip 60 dienų	15 116	979	-	16 095
Iš viso uždelstų, bet vertė nesumažėjusi	796 024	21 566	1 653	819 243
Įkeisto turto tikroji vertė	883 779	22 570	1 653	908 002

Vadovybė mano, kad geriausias konservatyvus lizinguojamo turto, kaip įkeisto turto, kurio nuosavybės teisė priklauso lizingo bendrovei, vertinimas yra grynoji gautina finansinio lizingo suma, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris vertinamas rinkos verte.

Gautinų lizingo įmokų, kurių vertė sumažėjusi, sumos ir tikroji užstato vertė 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	992 209	224	-	992 433
Įkeisto turto tikroji vertė	821 773	260	-	822 033
2008 m. gruodžio 31 d.
Vertė sumažėjo	502 671	6 516	15	509 202
Įkeisto turto tikroji vertė	281 875	3 936	15	285 826

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 25 GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTĖ (TĘSINYS)

Gautinų finansinio lizingo įmokų pagal lizingo gavėjo kategoriją paskirstymas pagal lizingu įsigyjamas turto rūšis pateiktas šioje lentelėje:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	977 249	408	273	977 930
Nekilnojamasis turtas	833 315	7 225	481	841 021
Lengvieji automobiliai	414 626	143 309	34 179	592 114
Gamybos įrenginiai	268 561	103	-	268 664
Prekybos įranga	18 163	14	-	18 177
Statybos įrenginiai	127 866	286	-	128 152
Žemės ūkio įrenginiai	28 064	499	-	28 563
Biuro įranga	17 925	6	44	17 975
Medicinos įranga	7 884	211	797	8 892
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	50 986	-	-	50 986
Vandens transporto priemonės	1 409	-	-	1 409
Kitas turtas	14 630	76	-	14 706
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal
lizingu įgyjamo turto kategoriją	2 760 678	152 137	35 774	2 948 589
2008 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	1 585 835	625	423	1 586 883
Nekilnojamasis turtas	1 070 863	11 723	580	1 083 166
Lengvieji automobiliai	667 386	186 878	42 418	896 682
Gamybos įrenginiai	386 328	122	207	386 657
Prekybos įranga	25 802	41	-	25 843
Statybos įrenginiai	188 946	578	-	189 524
Žemės ūkio įrenginiai	47 922	703	-	48 625
Biuro įranga	27 602	129	85	27 816
Medicinos įranga	11 974	263	1 272	13 509
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	55 285	-	-	55 285
Vandens transporto priemonės	-	-	-	-
Kitas turtas	24 918	102	-	25 020
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal lizingu įgyjamo turto kategoriją	4 092 861	201 164	44 985	4 339 010

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. nutrauktas lizingo įmokų sutartis, kai turtas dar nėra perimtas, sudarė:

	2009 m.	2008 m.
Nutrauktos lizingo įmokų portfelio sutartys, kai turtas dar nėra perimtas sausio 1 d.	-	-
Nutrauktos sutartys	467 774	-
Perimtas turtas perklasifikuotas į investicinį turtą	(115 633)	-
Iš naujo sudarytos lizingo įmokų sutartys	(253 128)	-
Iš viso nutrauktų lizingo įmokų sutarčių	99 013	-
Nuostoliai dėl nutrauktų lizingo įmokų portfelio sutarčių, kai turtas dar nėra perimtas (7 pastaba)	(99 013)	-
Nutrauktos lizingo įmokų portfelio sutartys, kai turtas dar nėra perimtas gruodžio 31 d., grynoji vertė	-	-

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 26 FINANSINĖS PRIEMONĖS

Gautinos sumos, perkeltos

2008 m. spalio 31 d. banko vadovybė, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprendė perkelti 1 614 821 tūkst. litų balansinės vertės fiksuotų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. Buvo nuspręsta perkelti 1 509 776 tūkst. litų finansinio turto, skirto parduoti, ir 105 045 tūkst. litų finansinio turto, skirto prekybai, tikrosios vertės finansinio turto perkėlimo dieną t.y. 2008 m. liepos 1 d. Finansinis turtas, skirtas prekybai, buvo perklasifikuotas dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, ypač pasireiškusio 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais.

Banko vadovybė ketina ir gali laikyti šį finansinį turtą ilgą laiką arba iki išpirkimo datos. Šio finansinio turto kokybė ir palūkanų mokėjimas laiku nekelia abejonių, todėl šio finansinio turto perkėlimas į paskolas ir gautinas sumas, vadovybės nuomone, geriau atspindės tikslus, kurių siekiama turint šį finansinį turtą, ir leis išvengti trumpalaikių pajamų ir nuosavybės svyravimų dėl perkainojimo rinkos kainomis.

Perkelto finansinio turto tikrosios vertės palyginimas su šio turto apskaitine verte pateiktas Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimo dalyje Tikrosios vertės.

Vidutinė faktinė perkeltų vertybinių popierių palūkanų norma yra 4,25 procento.

Bankas 2008 metais į apskaitą įtraukė šiuos perkelto finansinio turto vertės pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitą įtaką savo finansiniams rezultatams:

	Bankas
	2008 m.
	iki perkėlimo	po perkėlimo	2007 m.
Tikrosios vertės pokytis, įtrauktas į pelno (nuostolių)
ataskaitą	(31 464)	-	(27 432)
Tikrosios vertės pokytis, įtrauktas į nuosavybę	(9 921)	-	(7 199)
Palūkanų pajamos	27 501	41 257	49 267

Visas perkeltas prekybinis portfelis buvo įsigytas 2008 metais, todėl pirmiau pateiktoje lentelėje 2007 metų skaičiai apima tik perkelto parduotino portfelio rezultatus.

Perkeltų skolos vertybinių popierių numatomi nediskontuoti pinigų srautai, kuriuos grupė tikėjosi atgauti perkėlimo dieną, pateikiami lentelėje:

	Bankas
	2009 m.	2008 m.
iki 3 metų	1 542 111	304 663
nuo 3 iki 5 metų	234 919	1 453 688
vėliau negu po 5 metų	230 561	251 948
Iš viso tikimasi susigrąžinti	2 007 591	2 010 299

Jei 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2009 metais grupė ir bankas nebūtų perkėlęs šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 120 mln. litų (2008 m. – 220 mln. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 20 mln. litų (2008 m. - 3 mln. litų) mažesnis.

Skirti galimam pardavimui, laikomi iki išpirkimo ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, skirtų galimam pardavimui, laikomų iki išpirkimo ir gautinų sumų, struktūra pateikta toliau:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Vertybiniai popieriai, skirti galimam pardavimui:
200	200	AB Panevėžio energija	200	200
137	-	SEB Nuosavybės Fondas Ukraina	137	-
-	8 394	AB Teo LT	-	8 394
-	1 513	Mastercard Class	-	1 513
-	1 441	AB Pieno žvaigždės (obligacijos)	-	1 441
-	6 919	AB Apranga (obligacijos)	-	6 919
-	1	Kiti vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-
337		18 468 Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	337	18 467

Ir skolos, ir nuosavybės vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 26 FINANSINĖS PRIEMONĖS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentelėje:

	Grupė				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
27 706	12 493	-	2008 m. sausio 1 d. Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos	27 401	12 493	-
134	496	-	kurso įtakos	134	496	-
974 -	- -	- 1 614 821	Vertybinių popierių įsigijimas Perkėlimas	974 -	- -	- 1 614 821
(715) 529	- -	- 42 853	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas Palūkanų pajamos	(400) 518	- -	- 42 853
-	-	92 860	Rezultatas pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	92 860
(10 160) 18 468	- 12 989	- 1 750 534	Perkainojimo rezervo pokytis 2009 m. sausio 1 d.	(10 160) 18 467	- 12 989	1 750 534
(11)	(241)	-	Piniginio turto vertės pokytis dėl valiutos kurso įtakos	(11)	(241)	-
351 138 (379 317)	- -	- (43 717)	Vertybinių popierių įsigijimas Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	351 138 (379 316)	- -	- (43 717)
4 516 -	- -	1 494 11 201	Palūkanų pajamos Rezultatas pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	4 516 -	- -	1 494 11 201
5 543	-	-	Perkainojimo rezervo pokytis	5 543	-	-
337	12 748	1 719 512	2009 m. gruodžio 31 d.	337	12 748	1 719 512

PASTABA 27 INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

	Grupė		Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal savikainos metodą:
-	-	UAB SEB Venture Capital	25 000	25 000
-	-	UAB SEB investicijų valdymas	9 900	9 900
-	-	UAB SEB Enskilda	3 716	3 716
-	-	UAB SEB lizingas	-	10 000
-	-	UAB Litectus (47 pastaba)	-	3 500
-	-	UAB SEB gyvybės draudimas (47 pastaba)	-	10 325
-	-	Iš viso investicijų į nuosavybės vertybinius popierius	38 616	62 441

UAB SEB lizingas verčiasi lizingo veikla. Bankas valdo 100 proc. UAB SEB lizingas, kurios finansinės ataskaitos yra konsoliduotos banko finansinėse ataskaitose, akcijų.

2009 m. kovo ir rugsėjo mėnesiais investicija į UAB SEB lizingas buvo padidinta akcininko įnašais, praeitų ir einamųjų metų nuostoliams dengti, atitinkamai 40 925 tūkst. litų. ir 124 180 tūkst. litų.

2009 m. gruodžio 30 d. buvo atliktas investicijos į UAB SEB lizingas vertės sumažėjimo testas. Remiantis atliktu testu, banko vadovybė priėmė sprendimą nurašyti investicijos į UAB SEB lizingas vertę 175 105 tūkst. litų. Visa vertės sumažėjimo suma buvo pripažinta 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje.

UAB SEB Venture Capital yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu. UAB SEB Venture Capital 2009 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansinėse ataskaitose.

UAB SEB gyvybės draudimas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, kuri verčiasi gyvybės draudimo veikla. 2009 m. gruodžio 31 d. UAB SEB gyvybės draudimas investicija šiose finansinėse ataskaitose yra apskaityta kaip turtas, skirtas pardavimui.

UAB SEB Enskilda teikia įmonių konsultavimo finansiniais klausimais paslaugas. UAB SEB Enskilda 2009 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansinėse ataskaitose.

UAB SEB investicijų valdymas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti investicijų valdymo paslaugas. Šios įmonės finansinės ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansinėse ataskaitose.

UAB Litectus yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmonė, teikianti perimto turto valdymo paslaugas. 2009 m. gruodžio 31 d. UAB Litectus investicija šiose finansinėse ataskaitose yra apskaityta kaip turtas, skirtas pardavimui.

Su audituotomis patronuojamųjų įmonių finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti banke ir atitinkamose patronuojamosiose įmonėse. 2009 metų UAB Litectus finansinės ataskaitos nėra audituotos.

PASTABA 28 ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. grupės ir banko nematerialųjį turtą sudarė:

	Grupė				Bankas
Prestižas	Programinė įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto		Prestižas	Programinė įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto
			Įsigijimo vertė
169 550	62 171	231 721	2007 m. gruodžio 31 d.	169 550	58 656	228 206
-	61 450	61 450	Įsigytas turtas	-	60 802	60 802
-	(56)	(56)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(31)	(31)
169 550	123 565	293 115	2008 m. gruodžio 31 d.	169 550	119 427	288 977
			Sukaupta amortizacija
-	46 774	46 774	2007 m. gruodžio 31 d.	-	43 810	43 810
-	6 159	6 159	Apskaičiuota metų amortizacija	-	5 620	5 620
-	(56)	(56)	Perleisto ir nurašyto turto	-	(31)	(31)
-	52 877	52 877	2008 m. gruodžio 31 d.	-	49 399	49 399
			Įsigijimo vertė
-	103 671	103 671	Įsigytas turtas	-	103 372	103 372
-	(4 925)	(4 925)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(4 331)	(4 331)
			Perkėlimas į turtą skirtą
-	(2 537)	(2 537)	pardavimui	-	-	-
169 550	219 774	389 324	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	218 468	388 018
			Sukaupta amortizacija ir
			vertės sumažėjimas
-	4 766	4 766	Apskaičiuota metų amortizacija	-	4 637	4 637
-	(4 926)	(4 926)	Perleisto ir nurašyto turto	-	(4 332)	(4 332)
169 550	-	169 550	Vertės sumažėjimas	169 550	-	169 550
-	(1 989)		Perkėlimas į turtą skirtą pardavimui	-	-	-
169 550	50 728	220 278	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	49 704	219 254
			Likutinė vertė
169 550	70 688	240 238	2008 m. gruodžio 31 d.	169 550	70 028	239 578
-	169 046	169 046	2009 m. gruodžio 31 d.	-	168 764	168 764

Prestižas yra priskirtas bankui. Tikrinant ar vertė sumažėjo, vieneto, kuriančio įplaukas, atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Atliekant šiuos apskaičiavimus, remiamasi vadovybės patvirtintomis trejų metų finansinėmis prognozėmis ir prognozuojamais pinigų srautais. Ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui pinigų srautai ekstrapoliuojami, taikant prognozuojamus augimo rodiklius, kurie pateikiami toliau.

2009 m. birželio 30 d. pagrindinės prielaidos naudojamos apskaičiuojant naudojimo vertę, taikomą tikrinant prestižo atgautiną vertę: vadovybė numačiusi 5 procentų augimą per artimiausius tris metus bei paskesnį augimo rodiklį 3 procentai; diskonto normą prieš mokesčius - 13 procentus. Dėl reikšmingai sumažėjusių banko prognozių trims artimiausiems metams, prestižo atgautina vertė apskaičiuota naudojant diskontuotus pinigų srautus buvo žemesnė nei prestižo likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d., dėl šios priežasties buvo nustatytas prestižo vertės sumažėjimas.

2009 m. birželio 30 d. banko vadovybė priėmė sprendimą apskaityti prestižo vertės sumažėjimą 169 550 tūkst. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. visa vertės sumažėjimo suma yra pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2009 m. gruodžio 31 d. grupės ir banko programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto straipsnyje apskaitytas viduje sukurtas nematerialusis turtas (darbo valandos), naujos bankinės programos dalis, kurio vertė yra 33 866 tūkst. litų (2008 m. – 14 367 tūkst. litų). 2009 ir 2008 metais nauja bankinė programa buvo kuriama ir nebuvo amortizuojama.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 29 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Grupė
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2007 m. gruodžio 31 d.	29 780	115 488	57 661	202 929
Įsigytas turtas	4 049	17 312	10 372	31 733
Perklasifikavimas iš/į lizingo portfelį	-	(12)	(697)
Perleistas ir nurašytas turtas	(18 838)	(4 125)	(3 150)	(26 113)
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	128 663	64 186	207 840
Sukauptas nusidėvėjimas
2007 m. gruodžio 31 d.	2 533	90 665	33 388	126 586
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	2 341	12 101	8 615	23 057
Perklasifikavimas iš/į lizingo portfelį	-	-	(113)	(113)
Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	(1)	(4 044)	(2 646)	(6 691)
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	98 722	39 244	142 839
Įsigijimo vertė
Įsigytas turtas	1 379	14 071	4 238	19 688
Perleistas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 512)	(12 847)	(41 093)
Perkėlimas į turtą skirtą pardavimui	-	(744)	(107)	(851)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	118 478	55 470	185 584
Sukauptas nusidėvėjimas
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	2 389	10 523	8 937	21 849
Perkėlimas į turtą skirtą pardavimui	(2 435)	(23 006)	(9 515)	(34 956)
Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(587)	(70)	(657)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 652	38 596	129 075
Likutinė vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	10 118	29 941	24 942	65 001
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 826	16 874	56 509

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 29 ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudarė:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterinė įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vertė
2007 m. gruodžio 31 d.	13 592	113 581	55 597	182 770
Įsigytas turtas	1 724	17 031	9 235	27 990
Perleistas ir nurašytas turtas	(325)	(3 763)	(2 678)	(6 766)
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	126 849	62 154	203 994
Sukauptas nusidėvėjimas
2007 m. gruodžio 31 d.	2 533	89 386	32 715	124 634
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	2 341	11 714	8 225	22 280
Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	(1)	(3 701)	(2 450)	(6 152)
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	97 399	38 490	140 762
Įsigijimo vertė
Įsigytas turtas	1 379	14 023	4 094	19 496
Perleistas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 081)	(11 712)	(39 527)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	117 791	54 536	183 963
Sukauptas nusidėvėjimas
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	2 389	10 345	8 671	21 405
Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	(2 435)	(22 595)	(9 021)	(34 051)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 149	38 140	128 116
Likutinė vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	10 118	29 450	23 664	63 232
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 642	16 396	55 847

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 30 IŠNUOMOTAS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupės išnuomotą turtą sudarė:

	Transporto priemonės	Biuro įranga ir	Iš viso
		kita	išnuomoto turto
Įsigijimo vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	13 400	432	13 832
Įsigytas turtas	180	-	180
Perleistas ir nurašytas turtas	(2 675)	-	(2 675)
Turto vertė, perklasifikuota iš/į lizingo portfelį	(889)	-	(889)
2009 m. gruodžio 31 d.	10 016	432	10 448
Sukauptas nusidėvėjimas
2008 m. gruodžio 31 d.	5 870	409	6 279
Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	1 961	23	1 984
Perleisto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	(1 773)	-	(1 773)
Nusidėvėjimas, perklasifikuotas iš/į lizingo portfelį	(317)	-	(317)
2009 m. gruodžio 31 d.	5 741	432	6 173
Vertės sumažėjimas
2008 m. gruodžio 31 d.	6	-	6
Vertės sumažėjimas (atstatymas)	(6)	-	(6)
2009 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Likutinė vertė
2008 m. gruodžio 31 d.	7 524	23	7 547
2009 m. gruodžio 31 d.	4 275	-	4 275

PASTABA 31 INVESTICINIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupės ir banko investicinį turtą sudarė:

Grupė		Bankas
	Įsigijimo vertė
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
3 038	Turto vertė, perklasifikuota iš turto skirto pardavimui	1 524
75	Turto vertė, perklasifikuota iš kito turto	75
115 633	Įsigytas turtas	-
(56 379)	Perleistas ir nurašytas turtas	-
	62 367 2009 m. gruodžio 31 d.	1 599
	Sukauptas nusidėvėjimas
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
136	Apskaičiuotas metų nusidėvėjimas	-
	136 2009 m. gruodžio 31 d.	-
	Likutinė vertė
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
62 231	2009 m. gruodžio 31 d.	1 599

Didžiąją dalį grupės investicinio turto, sudarė UAB SEB lizingas perimtas turtas (žemė ir pastatai).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 32 KITO TURTO GRYNOJI VERTĖ

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Kitas finansinis turtas
-	490	Iš kortelių sąskaitų paimti grynieji pinigai	-	490
87 205	51 847	Išankstinės įmokos už nuomojamą turtą	-	-
18 682	18 610	Už eksportuotus grynuosius pinigus gautinos sumos	18 682	18 610
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
31 932	20 890	sąskaitų	31 932	20 890
31 879	40 443	Sumos iki atsiskaitymo	31 879	40 443
13 010	19 222	Sukauptų pajamų vertė	4 659	4 114
811	525	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vertė	-	-
2 031	5 574	Kito finansinio turto grynoji vertė	2 031	1 561
185 550	157 601	Iš viso kito finansinio turto	89 183	86 108
		Kitas nefinansinis turtas
4 180	4 975	Dar neperleistas nuomininkams turtas	-	-
13 149	13 680	Būsimų laikotarpių išlaidos	12 805	13 336
-	4 313	Draudimo atidėtosios įsigijimo sąnaudos	-	-
45 064	9 287	Gautinas pelno mokestis	43 350	8 955
18 701	20 690	Kito turto grynoji vertė	11 653	18 038
81 094	52 945	Iš viso kito nefinansinio turto	67 808	40 329
266 644		210 546 Iš viso kito turto grynosios vertės	156 991	126 437

PASTABA 33 ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
2 655 888	1 924 133	Skola, grąžintina per vienus metus	2 509 094	1 518 470
10 994 835	13 232 477	Skola, grąžintina po vienų metų	8 750 515	10 245 805
13 650 723	15 156 610	Iš viso skolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	11 259 609	11 764 275

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 34 KLIENTŲ INDĖLIAI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
4 767 893	5 107 439	Banko sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo	4 768 336	5 113 339
4 799 281	5 029 120	Per vienus metus grąžintini terminuotieji indėliai	4 802 781	5 029 120
102 615	66 450	Po vienų metų grąžintini terminuotieji indėliai	102 615	66 450
9 669 789		10 203 009 Iš viso klientų indėlių	9 673 732	10 208 909
Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
3 887 476	3 846 320	Juridinių asmenų indėliai ir sąskaitos	3 891 419	3 852 220
5 782 313 6 356 689		Fizinių asmenų indėliai ir sąskaitos	5 782 313	6 356 689

9 669 789 10 203 009 Iš viso klientų indėlių 9 673 732 10 208 909

Vadovaudamiesi Indėlių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mokėti metines indėlių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų indėlių ir juridinių asmenų indėlių litais, eurais, JAV doleriais ar kita ES šalies valiuta, sumos.

2009 m. gruodžio 31 d. grupė įkeitė nuosavus išleistus vertybinius popierius, kurių vertė buvo 84 mln. litų. (2008 m. 123 mln. litų) kaip skolinimo sandorių užstatą ir 45 tūkst. litų vertės nuosavybės vertybinius popierius (2008 m. 5 tūkst. litų).

PASTABA 35 GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINIAI ATIDĖJINIAI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	209 585	Atidėjiniai pagal ilgalaikes gyvybės draudimo sutartis Numatomos išmokos pagal trumpalaikes ne gyvybės	-	-
-	3 997	draudimo sutartis Perkeltos įmokos pagal trumpalaikes ne gyvybės	-	-
-	6 337	draudimo sutartis	-	-
-		219 919 Iš viso gyvybės draudimo sutarčių įsipareigojimų	-	-

PASTABA 36 SUBORDINUOTOS PASKOLOS

Grupė			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
86 398	86 492	25 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2015 m.	EURIBOR+0,8 proc.	86 398	86 492
138 580	139 578	40 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2016 m. 20 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+0,8 proc. EURIBOR+0,75	138 580	139 578
69 116	69 192	grąžintina 2016 m.	proc.	69 116	69 192
145 833	147 514	42 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2016 m.	EURIBOR+0,75 proc.	145 833	147 514
157 268	160 411	45 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2017 m.	EURIBOR+0,75 proc.	157 268	160 411
597 195		603 187 Iš viso subordinuotų paskolų		597 195	603 187

PASTABA 37 IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grupė				Palūkanų norma (proc.)	Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.	2009 m.	2008 m.
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2006 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
-	90 778	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2009 m.)	-	-	-	90 778
23 799	22 471	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	23 799	22 471
-	(1 095)	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	-	(1 095)
		2007 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai: dvejų metų trukmės skolos vertybiniai
-	549	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	4	4	-	549
-	29 088	indeksu (išpirkimas 2009 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	-	29 088
235 720	252 643	indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	235 720	252 643
44 965	48 081	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	45 748	48 864
		2008 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai: vienų metų trukmės skolos vertybiniai
-	19 825	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	6,1	6,1	-	19 825
-	7 160	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,7	5,7	-	7 160
		vienų metų trukmės skolos vertybiniai
-	8 180	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	5,75	5,75	-	8 180
-	4 291	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	5,85	5,85	-	4 291
-	4 582	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,95	5,95	-	4 582
-	26 823	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	6,5	6,5	-	26 823
-	2 103	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,5	5,5	-	2 103
		vienų metų trukmės skolos vertybiniai
-	3 526	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	7	7	-	3 526
-	312	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) dvejų metų trukmės skolos vertybiniai	8	8	-	312
18 564	18 053	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	6,4	6,4	18 564	18 053
-	995	indeksu (išpirkimas 2009 m.)	-	-	-	995
21 417	23 405	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	21 417	23 405
48 507	45 282	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	48 507	45 282
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
822	741	indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-	822	741
		2009 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		vienų metų trukmės skolos vertybiniai
1 545	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	9	-	1 545	-
41 601	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	8,7	-	42 831	-
630	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukmės skolos vertybiniai	8,5	-	630	-
9 086	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	10	-	9 086	-
55 451	-	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	9,8	-	55 451	-
59 760	-	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	9,5	-	59 760	-
73 442	-	vienų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	9,1	-	73 442	-
4 592	-	dvejų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2011 m.)	8	-	4 592	-
1 522	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	1 522	-
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
37 778	-	indeksu (išpirkimas 2012 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	37 778	-
18 640	-	indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	18 640	-
697 841		607 793 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių			699 854	608 576

Vertybiniai popieriai, susieti su finansinėmis priemonėmis (nuosavybės vertybiniais popieriais, prekėmis ar žaliavomis), yra priskiriami nulinio pajamingumo finansiniams instrumentams.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 38 SUKAUPTOS SĄNAUDOS, BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDĖJINAI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
10 929	15 818	Sumos iki atsiskaitymo	10 929	15 818
7 945	13 162	Išankstinės įmokos už lizingą	-	-
4 194	10 291	Mokėtinos sumos už turtą skirtą nuomoti lizingu	-	-
16 436	17 065	Sukauptas atostogų rezervas	15 448	15 010
21 088	4 076	Atidėjiniai nebalansiniams įsipareigojimams	21 088	4 076
1 094	1 598	Parduoti vardiniai čekiai	1 094	1 598
1 781	8 684	Kiti finansiniai įsipareigojimai	1 781	4 716
63 467	70 694	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	50 340	41 218
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
1 675	3 974	Sukaupti mokesčiai	-	-
8 100	13 153	Išankstinės įmokos už nuomą	-	-
5 397	9 596	Kiti įsipareigojimai	5 398	8 653
15 172	26 723	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	5 398	8 653
78 639		97 417 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atidėjinių	55 738	49 871

Bankas suformavo atidėjimus nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mokėjimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atidėjimų vertės pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
42 428	50 000	Sukauptos sąnaudos	40 157	42 213
		Būsimų laikotarpių nefinansiniai įsipareigojimai
1 601	1 309	Būsimų laikotarpių pajamos	1 601	1 309

PASTABA 39 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 67 litai (2008 m. – 67 litai). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2008 m. - 2 200 tūkst. litų), ir grupės atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 1 034 tūkst. litų (2008 m. buvo 1 034 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

2006 m. gruodžio mėnesį SEB pradėjo mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias banko akcijas po 266,95 lito už akciją. 2006 m. lapkričio mėnesį vertybinių popierių komisija patvirtino šią kainą. Šis procesas dar neužbaigtas.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 133 151 tūkst. litų (2008 m. – 74 639 tūkst. litų), ir grupės privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 135 160 tūkst. litų (2008 m. – 77 394 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis per 2009 metus yra pateikiamas lentelėje toliau:

	Grupė	Bankas
Iždo vertybinių popierių vertės pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (20 pastaba) Iždo vertybinių popierių vertės pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo amortizacija	7 067 2 933	7 067 2 933
Kitų skolos vertybinių popierių vertės pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (26 pastaba) Nuosavybės vertybinių popierių vertės pokytis finansinio turto perkainojimo	414	414
rezerve (26 pastaba) Nuosavybės vertybinių popierių vertės pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo amortizacija	5 129 (6 956)	5 129 (6 956)
Finansinių priemonių, skirtų galimam pardavimui vertės sumažėjimas apskaitytas pelno (nuostolių) ataskaitoje Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (16 pastaba)	14 712 (5 521)	14 712 (5 521)
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtus mokesčius einamaisiais metais	17 778	17 778

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 39 AKCININKŲ NUOSAVYBĖ (TĘSINYS)

2009 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2008 m. - 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti ir mokėjimų akcijomis rezervas, sudaro 440 tūkst. litų (2008 m. nebuvo), kuris bus išmokėtas Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) A klasės akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mokėjimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa siūloma visiems grupės ir banko darbuotojams, sukurta paremti "Vienas SEB" programai bei sukurti ilgalaikius darbuotojų santykius su SEB banku. Darbuotojams yra siūloma įsigyti Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) A klases akcijas, rinkos kaina, sumai neviršiančiai penkių procentų mėnesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Įsigijimai yra atliekami keturis kartus per metus, po banko veiklos rezultatų pranešimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas tris metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grupės darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A Klases) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

2009 m. gruodžio 31 d. pagrindinių banko akcininkų sąrašas pateiktas lentelėje:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)	15 396 499	99,71
Kiti	44 924	0,29
Iš viso	15 441 423	100,00

PASTABA 40 VALDOMAS TURTAS

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
483 155	536 016	Privačių ir juridinių asmenų valdomas turtas Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo	-	-
195 885	157 077	pensijų fondas SEB Pensija 1	-	-
		Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo
726 568	475 882	pensijų fondas SEB Pensija 2	-	-
		Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo
79 217	37 529	pensijų fondas SEB Pensija 3 Papildomo savanoriško konservatyvaus kaupimo	-	-
12 817	10 726	pensijų fondas SEB Pensija 1 plius Papildomo savanoriško subalansuoto kaupimo	-	-
41 175	28 352	pensijų fondas SEB Pensija 2 plius	-	-
-	50 964	NVS akcijų fondas	-	-
-	35 119	NVS obligacijų fondas	-	-
110 854	77 737	Pasaulio rinkų fondų fondas	-	-
90 810	39 275	SEB akcijų fondų fondai	-	-
1 740 481		1 448 677 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB SEB investicijų valdymas. 2009 m. turto valdymo mokestis buvo 11 370 tūkst. litų (2008 m. – 10 740 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį Kitos grynosios pajamos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 41 TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis lemia likvidumo riziką ir lėšas, reikalingas įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentelėje turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analizė 2009 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	420 403	-	-	-	-	-	420 403
Likučiai Lietuvos banke	384 981	-	-	-	-	-	384 981
Vertybiniai popieriai, skirti galimam pardavimui, apskaitomi tikrąją verte pelno (nuostolių) ataskaitoje
ir gautinos sumos	44	16 983	2 473	1 285 614	498 146	649	1 803 909
Išvestinės finansinės priemonės Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	12 857	13 255	4 260	24 281	98 830	-	153 483
sąskaitų lėšų grynoji vertė	3 122 731	2 325	46 244	90 779	205 340	135	3 467 554
Kreditų klientams grynoji vertė	1 535 200	1 322 298	1 709 520	2 688 814	8 922 210	1 016 047	17 194 089
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti Vertybiniai popieriai, laikomi iki	-	-	-	-	-	337	337
išpirkimo Investicijos į patronuojamąsias	-	-	-	-	12 748	-	12 748
įmones Ilgalaikis nematerialusis turtas	-	-	-	-	-	38 616	38 616
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	168 764	168 764
Ilgalaikis materialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	55 847	55 847
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	1 599	1 599
Kito turto grynoji vertė Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir	81 560	17	40 926	66	5	213 861	336 435
nutrauktoji veikla	13 825	-	-	-	-	-	13 825
Iš viso turto	5 571 601	1 354 878	1 803 423	4 089 554	9 737 279	1 495 855	24 052 590
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimas Lietuvos bankui Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir	31	-	-	-	-	-	31
finansų institucijoms	1 813 054	412 782	283 258	7 093 448	1 657 067	-	11 259 609
Išvestinės finansinės priemonės	14 884	12 792	3 930	146 085	125 952	-	303 643
Klientų indėliai	7 597 620	1 181 034	792 463	67 576	35 039	-	9 673 732
Subordinuotos paskolos	3 313				593 882	-	597 195
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	146 465	62 728	333 053	138 968	18 640	-	699 854
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	78 974	2 574	6 323	1 338	4 546	3 741	97 496
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	1 421 030	1 421 030
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	9 654 341	1 671 910	1 419 027	7 447 415	2 435 126	1 424 771	24 052 590
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(4 082 740)	(317 032)	384 396	(3 357 861)	7 302 153	71 084	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 089 110	163 642	407 431	86 415	293 528	233 568	2 273 694
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(5 171 850)	(480 674)	(23 035)	(3 444 276)	7 008 625	(162 484)	(2 273 694)

Banko likvidumo analizė 2008 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	4 429 583	1 941 068	2 767 924	3 728 457	12 029 623	933 842	25 830 497
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavybės	9 801 124	1 048 995	1 164 761	3 806 014	7 749 715	2 259 888	25 830 497
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 824 484	277 415	513 128	367 722	721 370	596 064	4 300 183
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 196 025)	614 658	1 090 035	(445 279)	3 558 538	(1 922 110)	(4 300 183)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 41 TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grupės likvidumo analizė 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	420 403	-	-	-	-	-	420 403
Likučiai Lietuvos banke	384 981	-	-	-	-	-	384 981
Vertybiniai popieriai, skirti galimam pardavimui, apskaitomi tikrąją verte pelno (nuostolių) ataskaitoje
ir gautinos sumos	44	16 983	2 473	1 286 238	498 146	29 649	1 833 533
Išvestinės finansinės priemonės Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	12 857	13 255	4 260	24 281	98 830	-	153 483
sąskaitų lėšų grynoji vertė	3 111 667	2 325	4 093	2 846	17 701	135	3 138 767
Kreditų klientams grynoji vertė	1 535 198	1 322 298	1 700 825	2 688 814	8 922 211	1 016 048	17 185 394
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	226 380	197 771	366 533	1 011 463	701 714	24	2 503 885
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti,
ir prekybiniai vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	337	337
Vertybiniai popieriai, laikomi
iki išpirkimo	-	-	-	-	12 748	-	12 748
Ilgalaikis nematerialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	169 046	169 046
Ilgalaikis materialusis turtas
(atėmus amortizaciją)	-	-	-	-	-	60 784	60 784
Investicinis turtas Kito turto grynoji vertė	- 90 831	- 39 201	- 91 901	- 2 983	- 5	62 231 386 169	62 231 611 090
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir
nutrauktoji veikla	415 635	-	-	-	-	-	415 635
Iš viso turto	6 197 996	1 591 833	2 170 085	5 016 625	10 251 355	1 724 423	26 952 317
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
Įsiskolinimas Lietuvos bankui Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir	31	-	-	-	-	-	31
finansų institucijoms	1 630 023	307 367	718 498	8 923 432	2 071 403	-	13 650 723
Išvestinės finansinės priemonės	14 884	12 792	3 930	146 085	125 952	-	303 643
Klientų indėliai	7 593 677	1 181 034	792 463	67 576	35 039	-	9 669 789
Subordinuotos paskolos	3 313				593 882	-	597 195
Išleisti skolos vertybiniai popieriai Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai	145 682 -	62 728 -	331 823 -	138 968 -	18 640 -	- -	697 841 -
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	92 291	4 690	9 865	5 248	4 546	6 213	122 853
Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir
nutrauktąją veiklą	385 347	-	-	-	-		385 347
Akcininkų nuosavybė	-	-	-	-	-	1 524 895	1 524 895
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės	9 865 248	1 568 611	1 856 579	9 281 309	2 849 462	1 531 108	26 952 317
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(3 667 252)	23 222	313 506	(4 264 684)	7 401 893	193 315	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 191 638	163 784	286 408	289 897	211 697	233 568	2 376 992
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(4 858 890)	(140 562)	27 098	(4 554 581)	7 190 196	(40 253)	(2 376 992)

Grupės likvidumo analizė 2008 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 mėn.	3—6 mėn.	6—12 mėn.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	4 595 416	2 147 350	3 134 222	5 125 879	13 274 277	1 247 891	29 525 035
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavybės	9 904 457	1 161 948	1 409 990	5 244 925	9 554 352	2 249 363	29 525 035
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 788 006	284 700	788 917	350 669	502 980	596 064	4 311 336
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 097 047)	700 702	935 315	(469 715)	3 216 945	(1 597 536)	(4 311 336)

		Grupė	Bankas
	2009 m.	2008 m.	2009 m.	2008 m.
Likvidumo rodiklis	64,02 proc.	42,74 proc.	60,31 proc.	38,99 proc.

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas remiantis Lietuvos banko reikalavimais.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. banko ir grupės likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 41 TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Likvidumo analizei buvo naudojamos sutartinės/faktinės pabaigos datos. APVK valdydamas likvidumo riziką vertina tikėtinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, indėlių iki pareikalavimo atveju). Remiantis šiais duomenimis bei turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos.

PASTABA 42 KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grupės iždo valdomą grupės kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

• I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas
• II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas
• išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitinė vertė; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas viršijančios 10 procentų; ir tikėtino nuostolio perviršis

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami naudojant standartizuotą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartizuotą metodą aktyvai grupuojami į 16 pozicijų grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, pozicijos grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2009 m. gruodžio mėn. 31 d. banko ir grupės kapitalo pakankamumo skaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I lygio kapitalas (atėmus nematerialųjį turtą)	1 358 258	1 251 826
II lygio kapitalas	669 409	656 751
vertės koregavimų perviršis	75 527	62 869
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(21 436)
Mažinamas tikėtino nuostolio perviršio sumomis Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	- 17 515 212	- 14 585 462
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%

2008 m. gruodžio mėn. 31 d. banko ir grupės kapitalo pakankamumo skaičiavimo sudėtinės dalys ir rodikliai pateikti lentelėse:

	Grupė	Bankas
I lygio kapitalas (atėmus nematerialųjį turtą)	1 970 244	1 926 591
II lygio kapitalas	593 882	593 882
vertės koregavimų perviršis	-	-
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(34 708)
Mažinamas tikėtino nuostolio perviršio sumomis	(179 394)	(136 014)
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	22 608 575	19 432 850
iš jų dėl pereinamojo laikotarpio reikalavimų	4 290 975	3 827 775
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2008 m. gruodžio 31 d.	13,02%	15,06%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2008 m. gruodžio 31 d.	10,55%	12,09%

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 43 TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentelėje pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai ir eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2009 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
2 099 150	103,53	EUR	3,4528	2 038 827	108,04
(35 888)	(1,77)	JAV doleriai (USD)	2,4052	(36 440)	1,93
28	-	Kanados doleriai (CAD)	2,2955	28	0,01
415	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,79465	415	0,02
1 488	0,07	Estijos kronos (EEK)	0,22067	1 488	0,08
4 244	0,21	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	3 192	0,16
(259)	0,01	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(259)	(0,02)
36 147		1,78 Atvira trumpoji pozicija	N/A	36 699	1,95

2008 m. gruodžio 31 d.:

Grupė				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
309 187	12,97	EUR	3,4528	306 987	13,06
(11 414)	(0,48)	JAV doleriai (USD)	2,4707	(12 265)	(0,52)
19	-	Kanados doleriai (CAD)	1,9864	19	-
1 715	0,07	Rusijos rubliai (RUB)	0,08333	1 715	0,07
(91)	-	Estijos kronos (EEK)	0,22067	(91)	-
4 404	0,18	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	4 077	0,17
(117)	-	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(2 766)	(0,12)
11 622		13,22 Atvira trumpoji pozicija	N/A	15 122	13,31

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupė vykdė Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.

PASTABA 44 PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Grupės jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2009 m.	2008 m.
Grynųjų palūkanų pajamų pokyčiui (∆NII)	27,3	42,1
Akcininkų nuosavybės rinkos vertės pokyčiui (delta 1proc.)	38,3	54,4
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui (delta 1 proc.) (grupė)	10	19,1

2009 metais jautrumas palūkanų normos pokyčiams sumažėjo dėl verslo mąsto smukimo, skirtumų dėl turto ir įsipareigojimų, kurie jautrūs palūkanų normai, bei efektyvaus trumpalaikio (iki 1 metų nuo ataskaitinės datos) palūkanų normos rizikos valdymo. Bankas valdo grupės palūkanų normos riziką finansuodamas patronuojamąsias įmones bei, naudodamas išvestines finansines priemones daužiant palūkanų normos riziką.

PASTABA 44 PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko bei grupės prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vertės suma (VaR) tūkst. litų:

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
31 534	92 758	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	31 713	95 147
1 486	993	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	1 500	328
220	2 446	Nuosavybės kainų rizika (autonomiškai)	220	2 446
(1 882)	(3 366)	Diversifikacijos efektas	(1 905)	(2 288)
31 358		92 831 Iš viso	31 528	95 633

Lentelėje pateikta tiek prekybinės, tiek bankinės knygos VaR.

Toliau pateikiama grupės spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	13 316 373	560 512	3 274 206	17 151 091
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	2 358 224	112 238	27 141	2 497 603
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 257 237	495 548	1 772 286
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	17 356	11 637	24 402	53 395
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	21 912 698	2 904 256	6 868 730	31 685 684
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	4 918 720	67 575	19 805	5 006 100
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	9 487 216	2 883 088	1 156 688	13 526 992
Kiti įsipareigojimai	506 841	126 338	18 584	651 763
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	18 426 303	5 023 581	4 646 486	28 096 370
Spraga	3 486 395	(2 119 325)	2 222 244	3 589 314
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				4 096 317

nuo palūkanų normos 7 767 462

Toliau pateikiama grupės spragos ataskaita 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	16 075 158	665 890	3 496 164	20 237 212
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	3 887 836	228 297	91 342	4 207 475
Skolos vertybiniai popieriai	97 339	47 724	1 776 735	1 921 798
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	294 399	-	-	294 399
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 269 449	2 663 592	1 774 458	7 707 499
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 624 181	3 605 503	7 138 699	34 368 383
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	4 966 940	60 716	5 733	5 033 389
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	10 990 155	1 042 746	3 052 052	15 084 953
Kiti įsipareigojimai	185 151	382 432	737	568 320
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 880 289	2 330 768	3 162 384	7 373 441
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	18 022 535	3 816 662	6 220 906	28 060 103
Spraga	5 601 646	(211 159)	917 793	6 308 280
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 864 151

nuo palūkanų normos 8 838 373

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 44 PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	13 588 921	625 512	3 274 206	17 488 639
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 256 613	495 548	1 771 662
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 809 666	2 844 757	6 817 187	29 471 610
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	5 335 518	67 575	19 805	5 422 898
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	7 208 368	2 572 336	949 520	10 730 224
Kiti įsipareigojimai	506 841	128 351	18 584	653 776
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	16 564 253	4 714 842	4 439 318	25 718 413
Spraga	3 245 413	(1 870 085)	2 377 869	3 753 197
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				3 410 664
nuo palūkanų normos				7 245 692

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2008 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vertė	16 880 691	720 890	3 541 164	21 142 745
Skolos vertybiniai popieriai	80 559	43 725	1 759 937	1 884 221
Tarpbankinių indėlių ir kreditų grynoji vertė	294 399	-	-	294 399
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 269 449	2 663 592	1 774 458	7 707 499
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	20 525 098	3 428 207	7 075 559	31 028 864
Įsipareigojimai
Terminuotieji indėliai	4 986 507	60 716	5 733	5 052 956
Tarpbankiniai indėliai ir kreditai	7 917 163	1 042 746	2 741 300	11 701 209
Kiti įsipareigojimai	185 151	383 215	737	569 103
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 880 289	2 330 768	3 162 384	7 373 441
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	14 969 110	3 817 445	5 910 154	24 696 709
Spraga	5 555 988	(389 238)	1 165 405	6 332 155
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 509 132
nuo palūkanų normos				8 507 229

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 45 ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2009 m. gruodžio 31 d. bankas ir grupė atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaikė sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teisės aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grupės įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti minėtą reikalavimą, parengė konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB SEB Venture Capital, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla ir UAB Litectus, perimtą turtą valdanti įmonė, ir minėtos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2009 ir 2008 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pelno (nuostolių) ataskaita

	2009 m.	2008 m.
Palūkanų pajamos	1 150 153	1 639 268
Palūkanų išlaidos	(821 514)	(987 382)
Grynosios palūkanų pajamos	328 639	651 886
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	(1 160 449)	(151 185)
Nuostoliai dėl lizingo portfelio sumažėjusios vertės	(552 477)	(102 018)
Atidėjiniai garantijoms	(17 010)	(1 378)
Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės	(1 922)	(2 069)
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(1 731 858)	(256 650)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(1 403 219)	395 236
Grynosios paslaugų mokesčių pajamos	166 861	198 447
Grynasis pelnas už nuosavybės vertybinius popierius	10 741	(84 371)
Grynasis nuostolis už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas	(24 450)	(35 836)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	72 884	90 928
Finansinių priemonių, skirtų galimam pardavimui vertės sumažėjimas	(14 712)	-
Grynosios draudimo įmokų pajamos	-	144 311
Bendrosios draudimo išlaidos	-	(35 649)
Išlaidos personalui	(156 333)	(175 338)
Kitos administracinės išlaidos	(190 568)	(193 557)
Veiklos (nuostoliai) pelnas	(1 538 796)	304 171
Nematerialiojo turto (prestižo) vertės sumažėjimas	(169 550)	-
(Nuostoliai) Pelnas prieš pelno mokestį	(1 708 346)	304 171
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	265 949	(40 666)
(Nuostolis) pelnas už metus iš tęsiamos veiklos	(1 442 397)	263 505
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	-
Grynasis (nuostolis) pelnas už metus	(1 423 934)	263 505
Skiriamas:
Patronuojančios įmonės akcininkams	(1 423 934)	263 505
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	(1 442 397)	263 505
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	-
Mažumos interesui	-	-
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	-	-
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-
	(1 423 934)	263 505
Pelnas, tenkantis vienai akcija, patronuojančios
įmonės akcininkams (litais)
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(93,41)	17,06
Mažėjantis pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(93,41)	17,06

PASTABA 45 ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, finansinės būklės ataskaita

	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
Turtas
Grynieji pinigai	420 403	497 629
Likučiai centriniuose bankuose	384 981	729 273
Lėšos bankuose ir finansiniuose institucijose	3 118 698	830 593
Vyriausybės vertybiniai popieriai skirti galimam pardavimui Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas į	65 818	63 612
pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	369 233
Išvestinės finansinės priemonės	153 483	114 792
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vertė	20 069	39 651
Kreditų klientams grynoji vertė	17 194 089	20 287 969
Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	2 503 885	4 223 542
Finansinės priemonės:
– gautinos sumos	1 719 512	1 750 534
– skirti galimam pardavimui	337	18 468
– laikomi iki išpirkimo	12 748	12 989
Investicijos į patronuojamąsias įmones	25 000	28 500
Ilgalaikis nematerialusis turtas	169 046	240 238
Ilgalaikis materialusis turtas	56 505	64 993
Išnuomotas turtas	4 275	7 547
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	67 201	25 411
Investicinis turtas	62 231	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	276 781	15 307
Kito turto grynoji vertė Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	265 684 419 065	209 871 -
Iš viso turto	26 959 014	29 530 152
Įsipareigojimai
ĮĮsiskolinimas centriniuose bankuose į g ų	31	24
institucijoms	13 650 723	15 156 610
Išvestinės finansinės priemonės	303 643	293 293
Klientų indėliai	9 673 732	10 208 909
Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai	-	219 919
Įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	-	45 296
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	44 009	51 293
Mokėtinas pelno mokestis	185	3 203
Subordinuotos paskolos	597 195	603 187
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	697 841	607 793
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	-	403
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	78 576	97 322
Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktąją veiklą	385 335	-
Iš viso įsipareigojimų	25 431 270	27 287 252
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas	1 034	1 034
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(14 781)	(32 559)
Privalomasis rezervas	134 273	76 508
Bendrieji ir kiti rezervai	9 778	9 338
Nepaskirstytasis pelnas	362 865 1 527 744	1 154 004 2 242 900
Mažumos interesas	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	1 527 744	2 242 900
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	26 959 014	29 530 152

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 45 ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, nuosavybės pokyčių ataskaita

	č ės Nu b da l is ka i p j ia i be dr i te nt at os av y n ro nu o an n ov e
			ina in io F ns
	A kc in is ka ita las p	At sa rg os ka ita las p	tu rto ka ino er p j im o re ze rv as	iva lom Pr a is s re ze rv as	dr ie j i Be n ir k it i i re ze rv a	k irs Ne p as is ty ta s lna p e s	š v š iso ie I p r žu ma mo s int ą er es	žu Ma mo s int er es as	š v iso I
ž 20 0 8 d io 31 d. m . g o ru	1 0 34 5 75	1 0 34	( ) 3 2 5 5 9	76 5 0 8	9 3 3 8	1 15 4 0 04	2 2 42 9 0 0	-	2 24 2 9 0 0
fin Pa du oti sin io tu rto r no an ka ino j im sis p er o r ez erv o g na ry čia šs ky tis i ka i ti d ėtu ius p o vu s a os
čiu ke m o s s	-	-	84 1 14	-	-	-	84 14 1	-	84 14 1
ka Fin sin io tu rto ino j im an p er o r ez erv o rti cij d ė l p k las i fi ka vim a mo za a er o	-	-	37 2 9	-	-	-	2 9 37	-	2 9 37
ž m Gr sis lis sto etu na n uo s y u	-	-	-	-	-	( 1 4 23 9 34 )	( 1 4 23 9 34 )		( 1 4 23 9 34 )
kto Gr sio aj į tra į y no s p am os, u s ka ita lą n uo sa vą p	-	-	8 17 77	-	-	( 23 9 34 ) 1 4	( 0 6 1 6 ) 1 4 5	-	( 0 6 1 6 ) 1 4 5
kc ko ša A ini į i n na	-	-	-	-	-	6 9 0 5 6 0	6 9 0 5 6 0	-	6 9 0 5 6 0
kė kc Mo j im ij is as a om	-	-	-	-	0 44	-	44 0	-	44 0
kė lim Pe ai į r r ez erv us	-	-	-	6 57 76	-	( ) 57 76 6	-	-	-
ž 20 0 9 d io 31 d. m . g o ru	1 0 34 5 75	1 0 34	( ) 14 7 81	13 4 27 3	9 77 8	3 6 2 8 65	1 5 27 7 44	-	1 5 27 7 44

PASTABA 45 ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grupės, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pinigų srautų ataskaita

	2009 m.	2008 m.
Pinigai iš veiklos
Gautos palūkanos	1 134 173	1 574 277
Sumokėtos palūkanos	(900 748)	(939 199)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	68 394	67 377
Nerealizuotasis pelnas už operacijas	4 214	23 551
Grynasis pelnas (nuostolis) už vertybinių popierių	(24 450)	(35 836)
ir kitų finansinių priemonių operacijas
Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų	166 861	198 447
Gyvybės draudimo veikla	142 157 (161 976)	(20 665) (175 338)
Išlaidos personalui Kitos išlaidos	(150 510)	(245 582)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš	278 115	447 032
Trumpalaikio turto pokytis
Privalomųjų atsargų centriniame banke	66 835	216 994
Lėšų bankuose ir finansiniuose institucijose sumažėjimas (padidėjimas)	(1 147 849)	659 551
Klientams suteiktų kreditų padidėjimas	1 946 319	(2 666 771)
Gautinų lizingo įmokų pokytis	1 130 435	(399 498)
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas	(98 474)	34 493
Grynasis trumpalaikio turto pokytis	1 897 266	(2 155 231)
Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	(556 369)	(613 749)
Klientų indėlių padidėjimas (sumažėjimas) Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių	(37 824)	(145 060)
pajamų ir kitų įsipareigojimų padidėjimas
(sumažėjimas)
Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	(594 193)	(758 809)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš	1 581 188	(2 467 008)
Sumokėtas pelno mokestis	(35 537)	(109 332)
Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai)	1 545 651	(2 576 340)
Pinigų srautai iš investicinės (-ei)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto	(115 630)	(95 583)
pokytis
Investicijų į Vyriausybės vertybinius popierius,	33 444	372 088
skirtų galimam pardavimui, sumažėjimas (padidėjimas)
(Investicijos) be gautų grynųjų pinigų į patronuojamąsias įmones, patronuojamųjų	-	(3 500)
įmonių pardavimas
Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai	(58 906)	251 974
Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines	-	-
finansines priemones (padidėjimas) sumažėjimas Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (investicinei veiklai)	(141 092)	524 979
Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
Akcininkų įnašai nuostoliams dengti	690 560	-
Įsiskolinimo centriniams bankams padidėjimas (sumažėjimas) Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų	7 (1 412 971)	(1) 2 610 841
institucijoms padidėjimas (sumažėjimas)
Subordinuotų paskolų (padidėjimas)	(5 992)	(50 821)
Išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vertė	90 048	(265 454)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (finansinei veiklai)	(638 348)	2 294 565
Grynasis pinigų pokytis	766 211	243 204
Pinigų likutis sausio 1 d.	1 533 652	1 290 448
Pinigų likutis gruodžio 31 d.	2 299 863	1 533 652
Iš jų:
laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	- 125 677	277 457 186 856
vienos nakties indėliai grynieji pinigai	420 403	497 629
korespondentinių sąskaitų lėšos	1 753 783	571 710
	2 299 863	1 533 652

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 46 SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, indėlius ir skolos priemonių sandorius. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su SEB grupe (įskaitant patronuojantį banką) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
3 071 547	704 882	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vertė)	0,17-3,5	3 071 409	704 882
29 186	21 474	metų pabaigoje	-	29 186	21 474
4 150	3 688	Kitas turtas metų pabaigoje	-	1 708	3 180
13 354 393	15 113 574	Indėlių likutis metų pabaigoje	0,15-5,5	10 537 685	11 682 073
307 622	273 814	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	307 622	273 801
12 420	5 609	Nepanaudotas kredito likutis	-	12 420	5 609
20 787	10 195	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	20 787	10 195
99 468	73 207	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	99 468	61 854
13 216	41 483	Palūkanų pajamos	-	13 060	41 483
(503 446)	(656 843)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(415 793)	(502 404)
(8 675)	(2 873)	SEB grupe grynoji vertė	-	(13 929)	(9 668)

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su patronuojančiu banku:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
3 052 852	663 449	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vertė)	0,17-3,5 -	3 052 714	663 449
29 186	21 474	metų pabaigoje		29 186	21 474
2 696	814	Kitas turtas metų pabaigoje	-	345	478
13 343 398	15 109 065	Indėlių likutis metų pabaigoje	0,15-5,5	10 526 690	11 677 564
307 467	269 385	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	307 467	269 385
8 417	5 609	Nepanaudotas kredito likutis	-	8 417	5 609
4 708	7 737	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	4 708	7 737
5 033	61 854	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	5 033	61 854
12 694	39 203	Palūkanų pajamos	-	12 689	39 203
(503 367)	(656 319)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(415 714)	(501 880)
(5 186)	2 277	SEB grupe grynoji vertė	-	(10 072)	(3 552)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 46 SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų	Bankas
	norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d.
Sutartys suteikti kreditus	-	203 367	376 412
Išleistos garantijos	-	12 571	12 025
Išleisti akredityvai	-	-	1 736
Kreditų likučiai metų pabaigoje
UAB SEB lizingas	0,18-9,38	719 787	897 679
UAB SEB Enskilda	-	-	5
UAB SEB Venture Capital	10,00	11 000	14 000
Indėlių likučiai metų pabaigoje
UAB SEB Venture Capital	0,15-4,00	749	2 399
UAB SEB investicijų valdymas	0,1-9,2	14 153	13 882
UAB SEB Enskilda	0.1-6,4	10 402	13 443
UAB SEB gyvybės draudimas	0,1-0,8	6 839	11 545
UAB Litectus	0,15-1,4	3 194	3 501
UAB SEB lizingas	0,15-0,96	394 200	295
Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 377	2 481
Banko įsigyti skolos vertybiniai popieriai metų pabaigoje	-	2 013	783
Palūkanų pajamos	-	28 005	48 269
Palūkanų išlaidos	-	(1 309)	(500)
Dividendų pajamos	-	4 816	58 591
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji	-	16 220	16 257
Kreditų gautinų iš UAB SEB lizingas vertės sumažėjimas		(391 000)	-

2009 m. gruodžio 31 d. bankas apskaitė atidėjinius gautinoms paskoloms iš UAB SEB lizingas 391 000 tūkst. litų sumai (2008 m. – atidėjinių sudaryta nebuvo).

2009 metais bankas pagal paskolos sutartis paskolino 499 362 tūkst. litų UAB SEB lizingas (2008 m. – 1 369 762 tūkst. litų).

Toliau pateikiami banko ir grupės sandoriai su asocijuota įmone:

Grupė			Palūkanų		Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
8 233	8 340	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,92-12,00	4 144	46
11	3	Indėlių likutis metų pabaigoje	0	11	3
114	68	Nepanaudotas kredito likutis	-	114	68
750	288	Palūkanų pajamos	-	33	-
-	(8)	Palūkanų išlaidos	-	-	(8)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 46 SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams) yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentelėje pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grupė			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
4 706	9 079	Kreditų likutis metų pabaigoje	3	4 706	9 079
4	149	Gautina finansinio lizingo suma metų pabaigoj	3	-	-
4	29	Kitos gautnos sumos	-	4	29
1 130	1 781	Indėlių likutis metų pabaigoje Įsipareigojimai suteikti kreditus	0,15-9,21	1 130	1 781
-	-	metų pabaigoje	-	-	-
3 008	3 195	Atlyginimai	-	3 008	3 195
-	1 576	Premijos	-	-	1 576
936	1 484	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	936	1 484
3 294	-	Kitos išmokos (kartu su soc. dr.)	-	3 294	-
252	254	Palūkanų pajamos	-	249	251
(84)	(62)	Palūkanų išlaidos	-	(84)	(62)

PASTABA 47 ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, skirtą parduoti ir nutrauktąją veiklą sudarė:

	2009 m.	2008 m.
UAB SEB gyvybės draudimas akcijos	10 325	-
UAB Litectus akcijos	3 500	-
Iš viso ilgalaikio turto, skirto parduoti	13 825	-

UAB SEB gyvybės draudimas ir UAB Litectus turtas ir įsipareigojimai sudaro atitinkamai gyvybės draudimo ir nekilnojamojo turto segmentus kurie grupes vadovybės ir akcininkų yra klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas skirtas pardavimui. Pardavimo sandorai įvyko, atitinkamai, 2010 m. sausio 13 d. ir 2010 m. vasario 26 d.

2009 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto, skirto parduoti ir nutrauktosios veiklos, turtą ir įsipareigojimus sudarė:

UAB SEB gyvybės draudimas

Turtas	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
Korespondentinių sąskaitų lėšų grynoji vertė Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis	220	407
traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	404 419	274 110
Ilgalaikis nematerialusis turtas	214	548
Ilgalaikis materialusis turtas	113	194
Kito turto grynoji vertė	10 599	10 875
Iš viso turto	415 565	286 134
Įsipareigojimai
Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai ir
įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	379 034	265 215
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	1 187	1 498
Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	5 114	5 572
Iš viso įsipareigojimų	385 335	272 285
Turto, skirto parduoti, grynoji vertė	30 230	13 849

PASTABA 47 ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA (TĘSINYS)

UAB Litectus

Turtas	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis materialusis turtas Kito turto grynoji vertė	13 57	- -
Iš viso turto	70	-
Įsipareigojimai
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	1 11	- -
Iš viso įsipareigojimų	12	-
Turto, skirto parduoti, grynoji vertė	58	-

2009 ir 2008 metų pelnas (nuostoliai) iš grupės nutraukiamos veiklos sudarė:

UAB SEB gyvybės draudimas

	2009 m.	2008 m.
Pajamos	162 770	138 860
Sąnaudos	(134 432)	(124 692)
Veiklos pelnas	28 338	14 168
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	(276)	1 993
Veiklos sąnaudos	(9 389)	(9 214)
Pelnas prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	18 673	6 947
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(210)	260
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	7 207

UAB Litectus

	2009 m.	2008 m.
Pajamos	-	-
Sąnaudos Veiklos pelnas Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	- - -	- - -
Veiklos sąnaudos	(449)	-
Nuostolis prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	(449)	-
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	44	-
Nuostolis iš nutraukiamos veiklos	(405)	-

2009 ir 2008 metų pinigų srautai iš grupės nutraukiamos veiklos sudarė:

	2009 m.	2008 m.
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	35 396	17 082
Grynieji pinigų srautai į investicinę veiklą	(39 439)	(24 000)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos	3 500	-

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. didžiąją dalį grupės turto, skirto parduoti sudarė UAB SEB lizingas perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės), kurias planuojama parduoti per vienerius metus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 48 PELNO PASKIRSTYMAS

Toliau pateikiama, kaip visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlyta paskirstyti banko pelną:

		Einamųjų metų
	Privalomasis rezervas	grynasis nuostolis	Nepaskirstytasi s pelnas
2009 m. gruodžio 31 d.	133 151	(1 546 185)	1 802 292
Pelno (nuostolių) paskirstymas į privalomąjį rezervą	-	-	-
Pelno (nuostolių) paskirstymas į nepaskirstytąjį pelną	-	1 546 185	(1 546 185)
2009 m. gruodžio 31 d. po pelno paskirstymo	133 151	-	256 107

Kitų grupės įmonių pelno paskirstymas bus tvirtinamas kiekvienos patronuojamosios įmonės akcininkų susirinkime.

PASTABA 49 NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 983 430	3 680 068	Sutartys suteikti kreditą	2 186 797	4 056 480
564 861	665 796	Suteiktos garantijos	577 432	677 821
89 458	112 330	Išleisti akredityvai	89 458	114 066
306 665	389 301	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	-	-
-	4 025	Laiduoti vekseliai	-	4 025
391	127 996	Įsipareigojimai parduoti vertybinius popierius	391	127 996
23	224	Išleistos garantijos deponavus lėšas	23	224

Teisminės pretenzijos. 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupei buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, todėl nebuvo sudaryta papildomų atidėjinių.

2009 m. gruodžio 31 d. grupės nuomos įsipareigojimų buvo 239 886 tūkst. litų (2008 m. – 200 612 tūkst. litų 2007 metais) ir banko nuomos įsipareigojimų – 170 720 tūkst. litų (2008 m. – 198 753 tūkst. litų). Visi neatšaukiami įsipareigojimai priskirtini dešimties metų periodui.

Lentelėje pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 497	2 145	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	-	-
1 164	2 677	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	-	-
2 661	4 822	Iš viso būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis	-	-

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

PASTABA 50 ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

2010 m. sausio 13 d. bankas perleido visas savo dukterinės bendrovės UAB SEB gyvybės draudimas, kurios 100 proc. akcijų priklausė bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB", pardavimo kaina sudarė 69 000 tūkst. litų.

2010 m. vasario 26 d. bankas perleido visas savo dukterinės bendrovės UAB Litectus, kurios 100 proc. akcijų priklausė bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei "Warehold B.V.", pardavimo kaina sudarė 3 063 tūkst. litų.

2010 m. kovo 1 d. bankas padengė dukterinės įmonės UAB SEB lizingas, kurios 100 proc. akcijų priklausė bankui, nuostolius sumai 428 045 tūkst. litų. Nuostoliai buvo padengti sudengiant paskolas gautinas iš UAB SEB lizingas.

Po balanso sudarymo datos bankas sėkmingai išplatino keturias vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 50 044 tūkst. litų.

Po 2009 m. gruodžio 31 d. bankas pradėjo platinti šešias vertybinių popierių emisijas, kurios dar nėra išplatintos. 2010 m. kovo 5 d. išplatintų vertybinių popierių suma buvo 23 484 tūkst. litų ir ši suma buvo įtraukta į balanso straipsnį Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai.

Po balanso sudarymo datos bankas išpirko tris skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė buvo 164 019 tūkst. litų.

2010 m. kovo 5 d. banko įsipareigojimai (paskolos ir indėliai) patronuojančiam bankui buvo 9 766 943 tūkst. litų, grupės – 12 453 617 tūkst. litų.

*****

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	TAIP

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	TAIP
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio
akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo,
rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų
valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros
funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo
ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį
bendrovės valdymo procesą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo	TAIP
kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas.
Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už
efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos
priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik	NEAKTUALU
vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai
būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba.
Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už
efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų
priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	NE	Ne visų šių principų rekomendacijų / nuostatų
kolegialus priežiūros organas turėtų būti		laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos
sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose		rekomendacijos/nuostatos).
išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų
nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau
sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III
ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek
tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai.
turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų
direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių
konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba
nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems
organams priimant sprendimus.2
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai skiriami 4 metams.
tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam		Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika,
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai		stebėtojų tarybos narys gali būti perrenkamas
perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais,		nariams neribojamas.
tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas ir pakankamai dažnas jų
statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat
turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti,
tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už
vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario
atleidimo procedūrą.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks	TAIP	Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nėra buvęs Banko vadovu.
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos
nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai
priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma
stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrovės valdybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats
asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamo kolegialaus organo
pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių
imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko stebėtojų tarybą, pildoma išsami Lietuvos banko patvirtintos formos anketa apie asmens kvalifikaciją, patirtį ir kt. jo duomenis; pateikiami kandidatų į stebėtojų tarybos narius pareiškimai apie jų einamas pareigas Banke ar jo dukterinėse įmonėse; prieš renkant tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu gaunamas Lietuvos banko leidimas ir pan.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,	NE	Nesilaikoma nuostatos dėl kolegialaus organo
pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,		informavimo apie vėlesnius nurodytos
kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas,		informacijos pokyčius.
kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti
atskleista bendrovės akcininkams dar prieš
visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant
akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį
kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti
atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti
kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų
sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas
apie vėlesnius šiame punkte nurodytos
informacijos pokyčius. Kolegialus organas
kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti
juos bendrovės metiniame pranešime.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	NE	Stebėtojų taryba nenustatinėja savo norimos sudėties ir jos periodiškai nevertina, nes ji renkama akcininkų, jos narių kandidatūras ir narių kvalifikaciją tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, todėl manome, kad to pakanka, kad būtų išlaikyta tinkama kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyra. Antra ir trečia nuostatos tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Kadangi kolegialaus organo narių kandidatūras tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį stebėtojų tarybos nariu, be to, Lietuvos bankas yra informuojamas apie narių duomenų (įskaitant kvalifikacijos) pasikeitimus, manome, jog to pakanka, kad būtų užtikrinta, kad Banko kolegialų organą sudarytų tik pakankamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių turintys asmenys. Dėl šių priežasčių individualios programos ir metiniai patikrinimai neorganizuojami.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų pakankamas4 organą turėtų būti išrinktas nepriklausomų5 narių skaičius.	NE	Iki šiol stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas Banke nebuvo vertinamas. Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta privalomo Banko akcijų išpirkimo procesas, todėl jam pasibaigus ir Bankui turint vienintelį akcininką, ši rekomendacija bus nebeaktuali.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo	NE	Bankas turi vieną didžiausią akcininką, kuris siūlo stebėtojų tarybos narių kandidatūras. Be
nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie		to, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 31 str.
ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku		6 d. nustatyta, kad banko stebėtojų tarybos
arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti		nariu gali būti banką patronuojančios įmonės
interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario		valdybos narys, taigi Bankas laikosi Lietuvos
nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus		Respublikos teisės aktų reikalavimų.
organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti		Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta privalomo
neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse		Banko akcijų išpirkimo procesas, todėl jam
santykiai arba aplinkybės, susijusios su		pasibaigus ir Bankui turint vienintelį akcininką,
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o		ši rekomendacija bus nebeaktuali.
geriausia šios problemos sprendimo praktika
susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo
nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti
grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne
forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar
kolegialaus organo narys gali būti laikomas
nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios
bendrovės vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas
– stebėtojų taryba) ir paskutinius
penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios
bendrovės darbuotojas ir paskutinius
trejus metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus
organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų
organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs
reikšmingo papildomo atlyginimo iš
bendrovės arba susijusios bendrovės,
išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo
sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos
rezultatų priklausančiose užmokesčio
sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų
išmokos (įskaitant atidėtas
kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis
pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrolė nustatoma pagal Tarybos
direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1
dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus
neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.	NE	Iki šiol stebėtojų tarybos narių nepriklausomumas Banke nebuvo vertinamas.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	NE	Komentaras prie 3.7
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.7
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	TAIP	Stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
kolegialus organas (toliau šiame principe –		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl
kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės		bendrovės metinės finansinės ataskaitos, pelno
finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos		paskirstymo projekto, bendrovės metinio
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		pranešimo, taip pat atlieka kitas stebėtojų
turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		tarybos kompetencijai priskirtas Banko ir jo
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų		valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas
8 veiklą valdant bendrovę.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	NE	Banko turimais duomenimis, visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų stebėtojų tarybos narių, nes jų nėra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	TAIP	Stebėtojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	NE	TAIP - stebėtojų taryba tvirtina skolinimo Banko vadovams ir su banko vadovais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos dėl nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip minėta anksčiau, stebėtojų taryboje nėra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	TAIP

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus audito komitetas. organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti TAIP Rekomendacija taikoma audito komitetui. kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų NE Audito komitete nėra nepriklausomų stebėtojų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose tarybos narių, nes tokių narių apskritai nėra kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties stebėtojų taryboje. Nuostata dėl minimalaus	4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti	NE	Nėra nepriklausomų narių. Banke sudaromas tik
	tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų		komiteto narių skaičiaus tenkinama.
narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai.
Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų
būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,	NE	TAIP - Audito komitetas veikia pagal stebėtojų tarybos patvirtintus audito komiteto nuostatus, kuriuose nustatyti komiteto įgaliojimai. NE – metiniame pranešime neskelbiama apie komitetų sudėtį, posėdžius, veiklos kryptis ir pan.
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	NE	TAIP – audito komiteto posėdžiuose turi teisę dalyvauti tiek stebėtojų tarybos nariai, tiek tam tikri kiti darbuotojai ar ekspertai, remiantis audito komiteto nuostatais, kviečiamų asmenų sąrašą tvirtina komiteto pirmininkas. NE – komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse nėra aptarti atvejai, kada komiteto pirmininkui sudaromos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.12. Skyrimo komitetas.	NE	Nėra skyrimo komiteto
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų
narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui
juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti
įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo
organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus
organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų
pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl
vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti
konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant
jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	NE	Nėra atlyginimų komiteto
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus
dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti
visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis
dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų,
kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su
bendrovės kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų
susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo
(ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat stebėti vyresniosios
vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis
skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrovės metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų
pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone
dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos
turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso stebėjimo
informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant		funkcija įtvirtinta Audito komiteto nuostatuose.
bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos		Audito komitetas reguliariai aptaria išorės
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant		auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų
bendrovių grupės finansinių atskaitomybių		tinkamumą.
konsolidavimo kriterijus);	TAIP	Kartą per ketvirtį audito komitetas svarsto
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus		vidaus audito ir veiklos derinimo ataskaitas,
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant		kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrolės
užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,		ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių		susijusią su galiojančių teisės aktų laikymusi.
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir	TAIP	Ketvirtinėje vidaus audito ataskaitoje Audito
apie jas atskleidžiama informacija;		komitetui pateikiama vidaus audito
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų		rekomendacijų įgyvendinimo būklė. Posėdžio
veiksmingumą, be kita ko, teikiant		metu diskutuojamos priežastys, dėl kurių
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku.
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo		Komiteto nuostatuose nenumatyta funkcija teikti
bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat		rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į		vadovo parinkimo.
šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei	TAIP
bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų		Audito komiteto nuostatuose įvardinta ši
įvertinti bent kartą per metus;		komiteto funkcija. Audito įmonė parenkama SEB
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,		grupės mastu. Nebuvo atvejų, kad atsirastų
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,		pagrindas audito įmonei atsistatydinti.
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone	TAIP	Numatyta Audito komiteto nuostatuose.
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl		Pagal audito paslaugų teikimo sutartį, audito
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda		įmonė užtikrina įstatymus atitinkančią partnerių
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti		rotaciją.
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;		SEB grupėje galioja vieninga SEB Išorės audito
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą		politika, patvirtinta SEB Audito ir suderinamumo
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito		komiteto, kuri apibrėžia išorės auditorių
įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su		nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB grupės
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti		įmonėms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš
atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei,		išorės audito.
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d.	TAIP	Numatyta Audito komiteto nuostatuose.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti
ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito	TAIP	Audito komitetas svarsto išorės audito pastabas,
paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės		pateiktas laiške vadovybei ir banko vadovybes
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui		komentarus.
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į		Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose
komitetą;		centruose.
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos	TAIP	Audito komiteto posėdžiuose visada dalyvauja
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų		Banko prezidentas ir Vidaus audito
informuoti audito komitetą apie svarbių ir		departamento direktorė. Visada į posėdžius
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita		kviečiami išorės auditoriai. Kiti banko atstovai
gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju		kviečiami į posėdžius komiteto gali būti
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas		sprendimu.
bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar)
per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo	TAIP	Vidaus audito komiteto nuostatus ir darbo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)		planus tvirtina Audito komitetas. Pagal
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,		nuostatus, Vidaus audito departamentas
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas		tiesiogiai pavaldus Tarybos pirmininkui, kas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus		užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito
bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės	TAIP	komitetą ir/ar Tarybą.
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę		Audito komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,		audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinį
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir		audito planą tvirtina Audito komitetas. Išorės
valdymo organų nariams.		auditoriai reguliariai informuoja Audito komitetą
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti		apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su		audito paslaugas.
administracija, bet ir neribotos galimybės
susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito
komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija	NE	Formali tvarka nenustatyta.
ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę
santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą
ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos	TAIP	Stebėtojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa
audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.		medžiaga, svarstoma Audito komitete.
Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai
(dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad
būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos
metinės ir pusės metų ataskaitos.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų	NE	Nesilaikoma nuostatos dėl informacijos apie vidinę organizaciją ir veiklos procedūras
apimti kolegialaus organo struktūros, darbo		skelbimo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus
organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus
paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė
kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo	TAIP	Tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos
organams (šiame principe sąvoka kolegialūs		posėdžiams vadovauja, juos šaukia, tvarką
organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek		posėdžių metu užtikrina atitinkamai stebėtojų
valdymo organus) vadovauja šių organų		tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra
atsakingas už kolegialaus organo posėdžių
tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti
tinkamą visų kolegialaus organo narių
informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio
darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą
vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei
tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius	TAIP	Remiantis Banko stebėtojų tarybos darbo
rekomenduojama rengti atitinkamu		reglamentu, stebėtojų tarybos posėdžiai
periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką.		šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje
Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu		šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos
periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius,		darbo reglamentu, valdybos posėdžiai šaukiami
tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu		ne rečiau kaip kas mėnesį (praktikoje šaukiami
periodiškumu, kad būtų užtikrintas		kas savaitę).
nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų
tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą
per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai
11 – bent kartą per mėnesį.

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą TAIP Banko valdybos nariai su medžiaga posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad supažindinami ne vėliau kaip prieš dvi darbo turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti dienas iki planuojamo valdybos posėdžio; Banko posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir stebėtojų tarybos nariai - ne vėliau kaip prieš 5 galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas. apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių TAIP organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardinės akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių	NE	Banko įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
tvirtinimą. 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	TAIP	Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta Banko buveinėje Banko darbo dienomis ir laiku sudarant akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, užduoti valdymo organų nariams klausimus ir gauti atsakymus.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	NE	Susirinkimo medžiaga kaip ir protokolas viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

¹³ Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

		balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	NE	Nesilaikoma visos rekomendacijos, iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nariai laikosi šiose rekomendacijose nurodytų nuostatų. Dėl 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	TAIP

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Asmuo, dėl kurio sandorio priimamas sprendimas ar svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime nedalyvauja.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	TAIP
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais	NE	NE - Ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Atlyginimų politika nustato atlyginimo mokėjimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Siekiant išlaikyti atlyginimų lygio konkurencingumą tarp Lietuvos finansinių institucijų, Banko darbuotojų atlyginimai peržiūrimi atsižvelgiant į Lietuvos
metais.		atlyginimų rinkos tyrimų duomenis.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų
bent ši informacija:		reikalaujama informacija, o visa kita
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų		informacija, Banko nuomone, yra komerciniu
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;		požiūriu viešai neskelbtina informacija.
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti
akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas
arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet
kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos
kriterijai ir jų pagrindimas;
5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje
neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos
informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,		reikalaujama informacija, o visa kita
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais		informacija, Banko nuomone, yra komerciniu
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis.		požiūriu viešai neskelbtina informacija.
Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie
išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją
apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,	NE	Nėra atlyginimų komiteto.
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės
direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų
apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo
komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis
naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir
pavardes bei metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo vaidmenį.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	NE	Tokios praktikos nėra.
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų
politika arba bet kuris esminis atlyginimų
politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti
privalomojo arba patariamojo pobūdžio.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais reikalaujama informacija, o visa kita metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama informacija, Banko nuomone, yra komerciniu atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų požiūriu viešai neskelbtina informacija. būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris tik vidinėje duomenų bazėje. bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų	8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų
	pensijų schemomis susijusi informacija:

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu,
įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	NEAKTUALU
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE NE	Tokios praktikos nėra. Tokios praktikos nėra.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos nėra.
8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.	NE	Tokios praktikos nėra.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,	TAIP
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės,
kurias gina įstatymai.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti
sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų
turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo
atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	NE	Bendrovė nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir Bankui neaktualu. Visą kitą informaciją bendrovė skelbia įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetainėje, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose spaudai, spaudos konferencijose.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Bendrovė iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan., bendrovė laiko neatskleistina informacija.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Interneto svetainė, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos Informacija apie paslaugas yra prieinama bet kuriame banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetainėje. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba Kontaktų centro telefonu 1528. Kalbos – lietuvių ir anglų.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	TAIP	Nepriklausoma audito įmonė atlieka bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	NE	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	NEAKTUALU	Audito įmonė nesuteikė reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.