2009 METŲ NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA, METINIS PRANEŠIMAS IR FINANSINöS ATASKAITOS

TURINYS

	PUSLAPIS
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3–4
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	5–18
FINANSINöS ATASKAITOS
PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA	19
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	20
FINANSINöS BŪKLES ATASKAITA	21
NUOSAVYBöS POKYČIŲ ATASKAITA	22–23
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	24–25
AIŠKINAMASIS RAŠTAS	26–98
1 PRIEDAS	99–126

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB BANKAS 2009 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, kurio parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

Parengtas 2009 metų pranešimas. Visi skaičiai pateikti 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip.

2. Emitento grupę sudarančios bendrov÷s, jų duomenys ryšiams ir pagrindin÷s veiklos pobūdis.

Emitento pavadinimas	AB SEB bankas
Įstatinis kapitalas	1 034 575 341 Lt
Būstin÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 800
Faksas	(8 5) 2682 333
El. paštas	[email protected]
Teisin÷ forma	Akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1990 m. lapkričio 29 d., Lietuvos bankas
Įmon÷s kodas	112021238
Įmon÷s registracijos numeris	AB90-4
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt

AB SEB bankas (toliau – bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi ind÷lių ir kitų grąžintinų l÷šų pri÷mimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir l÷šų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje AB SEB banko grupę (toliau – grup÷) Lietuvoje sudar÷ šešios patronuojamosios įmon÷s: UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvyb÷s draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital" ir UAB "Litectus".

Pavadinimas	UAB "SEB lizingas"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia finansin÷s nuomos paslaugas.
Teisin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1995 m. balandžio 19 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	123051535
Registruotos ir faktin÷s buvein÷s adresas Telefonas	Saltoniškių g. 12, LT-08105 Vilnius (8 5) 2390 490
Faksas	(8 5) 2390 450
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.elizingas.lt

Pavadinimas	UAB "SEB Venture Capital"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patik÷to turto valdymu.
Teisin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 17 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	124186219
Registruotos buvein÷s adresas Faktin÷s buvein÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	http://www.seb.se/venturecapital
Pavadinimas	UAB "SEB gyvyb÷s draudimas"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia visas pagrindines gyvyb÷s draudimo šakai priskiriamas draudimo
	paslaugas ir sveikatos, kelionių, nelaimingų atsitikimų bei kritinių ligų
	draudimo paslaugas.
Teisin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1999 m. birželio 11 d., Vilnius
Įmon÷s kodas Registruotos buvein÷s adresas	110076645 Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktin÷s buvein÷s adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 528
Faksas	(8 5) 2681 556
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt/draudimas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Pavadinimas	UAB "SEB Enskilda"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia konsultacijas klausimais, susijusiais su įmonių pirkimu, pardavimu ir sujungimu; MBO / LBO (procesu, kai įmonių akcijas išperka jų vadovai arba rizikos kapitalo bendrov÷s); nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu (įskaitant IPO ir antrinį platinimą); įmonių restruktūrizavimu (jungimusi, skaidymusi ar pan.); verslo ar akcijų vertinimu.
Teisin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. kovo 27 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	221949450
Registruotos buvein÷s adresas Faktin÷s buvein÷s adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius Islandijos g. 1, LT-01401 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 400
Faksas	(8 5) 2681 499
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.enskilda.lt
Pavadinimas	UAB "SEB investicijų valdymas"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas.
Teisin÷ organizacin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	2000 m. geguž÷s 3 d., Vilnius
Įmon÷s kodas Registruotos buvein÷s adresas	125277981 Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktin÷s buvein÷s adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt
Pavadinimas	UAB "Litectus"
Pagrindin÷s veiklos pobūdis	Valdo grupei priklausantį nekilnojamąjį turtą, realizuoja jį, plečia veiklą.
Teisin÷ organizacin÷ forma	Uždaroji akcin÷ bendrov÷
Įregistravimo data ir vieta	2009 m. sausio 23 d., Vilnius
Įmon÷s kodas	302300259
Registruotos buvein÷s adresas	Jogailos g. 9 / A. Smetonos g. 1, LT-01116 Vilnius
Faktin÷s buvein÷s adresas Telefonas	Gedimino g. 18 / Jogailos g. 2, LT-01103 Vilnius (8 5) 2681 490
Faksas	-
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetain÷s adresas	www.seb.lt

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

Bankas, leisdamas viešas obligacijų emisijas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti sutartį d÷l išleidžiamos obligacijų emisijos savininkų interesų gynimo su pasirinktu viešosios apyvartos tarpininku.

2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo sudaręs dvi galiojančias sutartis su UAB "SEB Enskilda" (juridinio asmens kodas 221949450, adresas Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius), septyniasdešimt vieną sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (juridinio asmens kodas 122033915, adresas A. Tum÷no g. 4, 9 aukštas, LT-01109 Vilnius) ir šešiolika sutarčių su AB banku "Finasta" (juridinio asmens kodas 301502699, adresas Maironio g. 11, LT-01124 Vilnius).

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB SEB banko akcijos n÷ra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus ar į kitų reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir to artimiausiu metu neplanuojama daryti.

2009 m. gruodžio 31 d. dvi AB SEB banko išleistos ne nuosavyb÷s vertybinių popierių (VP) emisijos buvo įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą (žr. lenteles toliau).

Ne nuosavyb÷s VP tipas	Atkarpos obligacijos
ISIN kodas	LT0000402299
Emisijos dydis (vnt.)	178 188
Vieneto nominalioji vert÷	100,00 litų
Emisijos dydis	17 818 800,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2008 03 08
Išpirkimo data	2010 03 09
Palūkanų dydis	6,40 proc.
Ne nuosavyb÷s VP tipas	Diskontuotosios obligacijos
ISIN kodas	LT0000410110
Emisijos dydis (vnt.)	183 040
Vieneto nominalioji vert÷	100,00 litų
Emisijos dydis	18 304 000,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2009 10 24
Išpirkimo data	2010 11 02
Palūkanų dydis	8,70 proc.

Banko patronuojamųjų įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama.

5. Objektyvi emitento grup÷s būkl÷s, veiklos vykdymo ir pl÷tros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibr÷žtumo apibūdinimas

2009 metai Lietuvos ekonomikai buvo išskirtinai sud÷tingi, tod÷l sunkmetis neišvengiamai koregavo bankų verslo mastą ir finansinius rezultatus. Pra÷jusiais metais smarkiai pablog÷jo daugelio įmonių ir gyventojų finansin÷ pad÷tis, tod÷l maž÷jo banko kreditavimo mastas, akivaizdžiai maž÷jo banko pajamos. Neigiamą veiklos rezultatą labiausiai l÷m÷ padid÷jusi išduotų kreditų negrąžinimo rizika ir sumaž÷jusi banko turimų užstatų už jau išduotus kreditus vert÷, d÷l ko bankas tur÷jo padaryti daugiau atid÷jinių.

Pagal Tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus sudarytą pelno (nuostolių) ataskaitą SEB banko grup÷ Lietuvoje 2009 m. uždirbo 191,3 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atid÷jinius kreditams ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau d÷l atid÷jinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 m. SEB banko grup÷ patyr÷ 1 427,5 mln. litų grynojo nuostolio. SEB bankas per 2009 m. patyr÷ 1 546,2 mln. litų grynojo nuostolio. Į banko ir banko grup÷s 2009 metų rezultatą yra įtrauktos vienkartin÷s 169,6 mln. litų nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus "Hermio" banką, nurašymo išlaidos.

Konservatyviai vertindama klientų riziką, 2009 metais SEB banko grup÷ Lietuvoje padar÷ 1 733,3 mln. litų atid÷jinių kreditams (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 256,7 mln. litų). SEB banko atid÷jinių ir išduotų kreditų portfelio santykis 2009 metų pabaigoje buvo 9,54 procento (2008 m. pabaigoje buvo 1,45 proc.).

SEB banko grup÷s nuosavas kapitalas 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1,5 mlrd. litų. SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, metų pabaigoje buvo 12,94 proc. (minimalus Lietuvos banko nustatytas reikalavimas yra 8 procentai). SEB banko likvidumo lygis metų pabaigoje buvo 60,31 proc. (normatyvas – 30 procentų).

Banko grup÷s veiklos sąnaudos (neįskaičiavus banko klientų aptarnavimo tinklo optimizavimo sąnaudų – 18,4 mln. litų) per 2009 m. sumaž÷jo 11 proc. ir buvo 329,3 mln. litų (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 369,8 mln. litų).

Grup÷s grynosios palūkanų pajamos per 2009 metus sumaž÷jo 323,4 mln. litų, arba 49,6 procentų, ir buvo 328,8 mln. litų. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sumaž÷jo 30,8 mln. litų, arba 16,4 proc., ir buvo 157 mln. litų. SEB banko grup÷s turtas 2009 metais sumaž÷jo 2,5 mlrd. litų, arba 8,5 proc., ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo

27,0 mlrd. litų (2008 m. pabaigoje – 29,5 mlrd. litų). Per 2009 metus SEB banko grup÷s klientų skaičius padid÷jo 6,4 proc., arba 47 tūkst., – iki 1 174 tūkstančių.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2009 m. pabaigoje SEB banko grup÷ Lietuvoje vald÷ didžiausią – 19,7 mlrd. litų – grynosios vert÷s kreditų ir lizingo portfelį, kuris per metus sumaž÷jo 20 proc. (2008 m. pabaigoje buvo 24,5 mlrd. litų). Skolinimo mastas 2009 metais maž÷jo ir pagrindinis d÷mesys buvo skirtas kreditų portfelio kokybei. 2009 metais, palyginti su 2008 metais, kreditų ir lizingo portfelių bendroji vert÷ sumaž÷jo atitinkamai 9,5 proc. ir 32 procento. 2009 metais SEB banko grup÷s kreditų privatiems klientams portfelis sumaž÷jo 2,4 proc. – iki 8,1 mlrd. litų.

2009 metais SEB banko būsto kreditų, įskaitant ir kreditus įkeičiant turtą, portfelis išliko stabilus, palyginti su 2008 metais, t. y. 7 506 mln. litų. UAB "Būsto paskolų draudimas" duomenimis, SEB bankas pirmavo pagal būsto kreditų, įskaitant ir banko kreditus įkeičiant turtą, portfelį rinkoje, užimdamas 31,3 proc. rinkos dalį.

SEB banko grup÷s bendras taupymo ir investavimo portfelis, įskaitant ind÷lius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvyb÷s draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus išliko toks pats ir buvo 12,5 mlrd. litų. Grup÷s ind÷lių portfelis per metus sumaž÷jo 5,2 proc. – iki 9,67 mlrd. litų. Išleistų skolos vertybinių popierių portfelis padid÷jo 14,8 proc., arba 90 mln. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 158 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vert÷ buvo 1 672 mln. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių obligacijų nominaliąją vertę bankas už÷m÷ 55,2 proc. šalies rinkos. 2009 m. SEB bankas buvo rinkos lyderiu pagal bendrą saugomų vertybinių popierių skaičių Lietuvoje. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB banko grup÷s saugomų vertybinių popierių rinkos vert÷ buvo 16,65 mlrd. litų, o bankui tenkanti atitinkama rinkos dalis – 37,92 procento.

Banko išduotų mokamųjų kortelių skaičius 2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, sumaž÷jo 2 proc. – iki 1,3 milijono. 2009 metais atsiskaitymų SEB banko kortel÷mis skaičius išliko toks pat kaip ir 2008 metais, o atsiskaitymų jomis apyvarta buvo 14,3 mlrd. litų ir sudar÷ 41,4 proc. rinkos. Per metus vieno m÷nesio vidutin÷ apyvartos mokamosiomis kortel÷mis suma siek÷ 1,2 mlrd. litų.

SEB banko internetin÷s bankininkyst÷s paslaugomis besinaudojančių klientų skaičius per metus padid÷jo 10,6 proc. – nuo 805 tūkst. iki 890 tūkstančių. Internetu atliktų pervedimų skaičius per metus padid÷jo 34,8 procento.

Optimizuodamas veiklą, per 2009 m. bankas šalyje uždar÷ 22 banko skyrius – šiuo metu veikia 57 klientų aptarnavimo skyriai. Savo bankomatų tinklą per metus SEB bankas padidino iki 333. Dabar SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB banko ir DnB NORD banko bankomatus, t. y. 511 bankomatais 80-yje miestų ir miestelių.

Pagrindinis banko akcininkas "Skandinaviska Enskilda Banken AB" (SEB) 2009 metais padeng÷ SEB banko Lietuvoje nuostolių dalį dviem 345 mln. litų (100 mln. eurų) papildomais įnašais (iš viso – 690 mln. litų, arba 200 mln. eurų).

SEB banko grup÷je Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvyb÷s draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital", UAB "Litectus") 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo 2 198 darbuotojai (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), t. y. 7,6 proc. mažiau negu 2008 metais, kai grup÷je dirbo 2 379 darbuotojas. SEB banko grup÷je faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 1 957, t. y. 11,4 proc. mažiau negu 2008 metų pabaigoje, kai grup÷je faktiškai dirbo 2 209 darbuotojai. Vien SEB banke darbuotojų skaičius sumaž÷jo 5,5 proc. – nuo 2 146 iki 2 029 (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), o SEB banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 811, t. y. 9,2 proc. mažiau negu 2008 metais, kai jų buvo 1 995. Tai l÷m÷ banko vykdomas veiklos optimizavimas ir banko klientų aptarnavimo padalinių tinklo mažinimas. Personalo išlaidos sumaž÷jo 19 mln. litų, arba 10.8 procentų.

2009 metais SEB banko vadovyb÷je įvyko pokyčių: valdybos pirmininkui Audriui Žiugždai atsistatydinus iš pareigų, valdybos pirmininku ir banko prezidentu paskirtas Raimondas Kvedaras. Taip pat valdybos narį Arturą Feiferą pakeit÷ Roberts Bernis, valdybos nariu išrinktas Aivaras Čičelis.

2009 metais SEB bankas tęs÷ pokyčių programą "SEB Way" ir s÷kmingai įgyvendino pokyčių procesus prekybos kapitalo rinkose, operacijų vertybiniais popieriais, pensijų fondų valdymo ir administravimo srityse bei Specialaus kreditų administravimo departamente. Pagal pokyčių programą šiose srityse buvo siekiama mažinti veiklos riziką, padidinti pajamas ir mažinti išlaidas.

2009 m. sausio 23 d. SEB bankas įsteig÷ specializuotą nekilnojamojo turto valdymo bendrovę "Litectus", kurios paskirtis – užtikrinti banko įsigyto ir disponuojamo nekilnojamojo turto, kuris atitektų kaip kredito grąžinimą užtikrinantis užstatas, valdymą, pl÷trą ir realizavimą. Bendrov÷ buvo įsteigta remiantis ilgamete tarptautin÷s SEB grup÷s patirtimi ir panašia praktika, taikyta prieš porą dešimtmečių Švedijoje vykusios ekonomikos recesijos metu. Specializuotos nekilnojamojo turto valdymo bendrov÷s SEB grup÷je taip pat įsteigtos Latvijoje ir Estijoje.

2009 metų pabaigoje SEB bankas nusprend÷ perleisti visas antrin÷s bendrov÷s UAB "SEB gyvyb÷s draudimas" akcijas tarptautin÷s SEB grup÷s gyvyb÷s draudimo bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB". Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. sudarytą akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį UAB "SEB gyvyb÷s draudimas" akcijų perleidimą užbaig÷ 2010 metų sausio m÷nesį. Šiuo pokyčiu siekiama ir toliau stiprinti gyvyb÷s draudimo veiklos valdymą ir koordinavimą visoje tarptautin÷je SEB grup÷je.

2006 metų gruodžio m÷nesį didžiausias SEB banko akcininkas "Skandinaviska Enskilda Banken" prad÷jo privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias banko akcijas už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintą kainą – po 266,95 lito už akciją. Šis procesas tebevyksta. Min÷tu laikotarpiu bankas neišpirko savo akcijų, taip pat jų neperleido kitiems savininkams.

2009 metais SEB banko grup÷ vykd÷ Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Grup÷ finansinę riziką valdo, kaip aprašyta finansin÷se ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansin÷s rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemon÷s, grup÷s kredito rizikos rūšys ir rinkos rizikos mastas.

Tarptautin÷ reitingų agentūra "Fitch Ratings", kuri, bankui nutraukus bendradarbiavimo sutartį su ja, tęsia banko reitingų peržiūros procedūras savo iniciatyva, 2009 metų balandžio m÷nesį pakeit÷ SEB banko Lietuvoje reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau nepakeit÷ aukštų banko patikimumo reitingų (ilgalaikio skolinimosi reitingo A ir trumpalaikio skolinimosi reitingo F1), o gruodį paskelb÷, kad patvirtino nepakeistus SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A (reitingo perspektyva neigiama), trumpalaikio skolinimosi reitingą F1, individualų reitingą D/E ir paramos reitingą 1.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankui priklaus÷ 255 000 paprastųjų vardinių UAB "SEB Enskilda" (įstatinis kapitalas – 2,6 mln. litų) akcijų, 603 355 UAB "SEB gyvyb÷s draudimas" (6 mln. litų) akcijos, 157 500 UAB "SEB investicijų valdymas" (9,9 mln. litų) akcijų, 10 000 UAB "SEB lizingas" (10 mln. litų) akcijų ir 250 000 UAB "SEB Venture Capital" (25 mln. litų) akcijų ir 35 000 UAB "Litectus" (3,5 mln. litų) akcijų.

Per metus UAB "SEB investicijų valdymas" valdomas turtas padid÷jo 23,1 proc. ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį, Investicijų valdymo įmonių asociacijos duomenimis, UAB "SEB investicijų valdymas" buvo didžiausia investicijų valdymo bendrov÷ Lietuvoje ir už÷m÷ 50,2 proc. rinkos dalį metų pabaigoje. Bendrov÷s valdomo turto rinkos dalis antros ir trečios pakopos pensijų fonduose per metus padid÷jo nuo 43,6 proc. iki 52,7 proc. 2009 m. pabaigoje "SEB investicijų valdymas" už÷m÷ apie 31 proc. II pakopos pensijų fondų rinkos pagal valdomą turtą (apie 1 002 mln. litų). Metų pabaigoje II pakopos pensijų fondus, valdomus "SEB investicijų valdymo", buvo pasirinkę daugiau negu 250 tūkstančiai dalyvių, t. y. 25,2 proc. visų pensijų reformos dalyvių. Metų pabaigoje įmon÷ vald÷ didžiausią pagal valdomą turtą pensijų fondą Lietuvoje – "SEB pensija 2". Jo valdomas turtas buvo 726,6 mln. litų, jį buvo pasirinkę apie 185 tūkstančiai pensijų reformos dalyvių. 2009 metų pabaigoje "SEB investicijų valdymas" išlaik÷ lyderio poziciją III pakopos pensijų fondų rinkoje Lietuvoje pagal valdomą turtą (54 mln. litų), užimdamas 68 proc. rinkos metų pabaigoje.

2009 metais bendra Lietuvos gyvyb÷s draudimo rinka sumaž÷jo 9,5 procento. Bendrov÷s "SEB gyvyb÷s draudimas" pasirašytų įmokų suma sumaž÷jo 11 proc. ir metų pabaigoje bendrov÷ už÷m÷ 18,8 proc. gyvyb÷s draudimo rinkos pagal pasirašytas įmokas. UAB "SEB gyvyb÷s draudimas" išlaik÷ investicinio gyvyb÷s draudimo lyderio Lietuvoje pozicijas, užimdama 31 proc. šios rinkos pagal sudarytų sutarčių skaičių. Investicinio gyvyb÷s draudimo sutartys sudaro 85,8 proc. visų 2009 metais sudarytų bendrov÷s "SEB gyvyb÷s draudimas" sutarčių. UAB "SEB gyvyb÷s draudimo" klientai 2009 metų pabaigoje buvo sukaupę 369 mln. litų, o bendra visų klientų draudimo apsaugos suma buvo 5,2 mlrd. litų. "SEB gyvyb÷s draudimas" buvo papildomo savanoriško sveikatos draudimo rinkos lyderis pagal 2009 metais sumok÷tas įmokas ir už÷m÷ 43,2 proc. rinkos dalį.

UAB "SEB lizingas" lizingo portfelio bendroji vert÷ 2009 metais sumaž÷jo 32 proc. – nuo 4 339 mln. iki 2 949 mln. litų. Tai l÷m÷ ženklus lizingo paklausos sumaž÷jimas rinkoje ir didesnis d÷mesys rizikos valdymui – naujų sutarčių finansuota suma per metus sudar÷ 142 mln. litų, arba 93 proc. mažiau negu 2008 metais.

2009 metais tarptautin÷je SEB grup÷s organizacin÷je struktūroje sukūrus SEB Baltijos šalių tarnybą, SEB banko grup÷ Lietuvoje tęs÷ integraciją į SEB grupę – bendradarbiavimas tarp SEB grup÷s Baltijos šalių bankų tapo dar efektyvesnis koordinuojant veiklos procesus.

SEB banko grup÷ 2009 metais pasiūl÷ klientams ir rinkai naujoviškų šiuolaikiškų finansinių paslaugų, pavyzdžiui, pirmoji rinkoje pristat÷ sveikatos draudimo kortelę ir galimybę sudaryti gyvyb÷s draudimo sutartis internetu.

SEB banko grup÷ 2009 metais peln÷ svarbius tarptautinius apdovanojimus: "Global Finance" banką pripažino prekybos finansavimo lyderiu Lietuvoje ir geriausiu šalies valiutų prekybos banku, taip pat įvertino kaip geriausias internetin÷s bankininkyst÷s paslaugas privatiems ir verslo klientams teikiantį banką Lietuvoje. "Global Custodian" banką įvertino kaip geriausią vertybinių popierių saugotoją Lietuvoje. "Euromoney" SEB išrinko geriausia l÷šų valdymo įmone Šiaur÷s ir Baltijos šalių regione, o įmonę "SEB Enskilda" – geriausia susijungimo ir įsigijimo bendrove Šiaur÷s ir Baltijos šalyse. "ACQ Finance" pripažino bendrovę "SEB Enskilda" metų patar÷ja Lietuvoje. "NASDAQ OMX" SEB banką įvertino už aktyviausią prekybą ir kaip labiausiai prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų pl÷tros prisid÷jusį Baltijos biržų narį.

Verslo dienraščio "Verslo žinios" ir karjeros portalo cv.lt 2009 metų tyrimas parod÷, kad SEB bankas – geidžiamiausias darbdavys Lietuvoje.

2009 metais SEB banko grup÷ įgyvendino naujas socialines iniciatyvas ir tęs÷ aktyvią socialinę veiklą, ypač vaikų švietimo ir ugdymo, verslumo skatinimo srityse. SEB bankas kartu su partneriais tęs÷ ilgalaikę socialinę programą "Renkuosi mokyti!", kurios tikslas – pritraukti geriausius aukštųjų mokyklų absolventus po studijų dirbti mokytojais, kartu ugdant asmeninius jų lyderyst÷s įgūdžius tolesnei karjerai švietimo ar bet kurioje kitoje srityje. Bankas v÷l kartu su televizija TV3 organizavo Išsipildymo akciją, suteikdamas paramą vaikų globos namų aukl÷tiniams, tęs÷ daugiau kaip dešimtmetį trunkantį bendradarbiavimą su Lietuvos vaikų fondu, r÷m÷ kitus švietimo srities projektus, sudar÷ sąlygas darbuotojams skirti tam tikrą laiką mentoryst÷s veiklai ir kitoms asociacijos "Mentor Lietuva" organizuojamoms programoms, skyr÷ paramos l÷šų įvairiems kultūros ir sporto renginiams.

Ypatingą d÷mesį banko grup÷ skyr÷ visuomen÷s finansiniam švietimui ir verslumo ugdymui: išleistas pirmasis lietuviškas finansų romanas "Pinigų medis" (autor÷ SEB banko šeimos finansų ekspert÷ Julita Varanauskien÷), nuolatos organizuoti tradicinio SEB banko analitikų leidinio "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" pristatymai klientams, įgyvendintas verslumą skatinančios iniciatyvos "SEB verslo menas" projektas LRT eteryje – realyb÷s dokumentikos laida "Lietuva gali", prad÷ta verslumo skatinimo iniciatyva "Pad÷kime augti jaunam verslui".

2009 metų pabaigoje Lietuvoje pasteb÷ti pirmieji eksporto ir pramon÷s pagyv÷jimo ženklai, tačiau vidaus rinkos pad÷tis išliko sunki. 2010 metų pradžioje ekonomikos atsigavimas dar nebus tvirtas, taigi ir bankų sektoriuje tik÷tina stabilizacija, bet ne akivaizdus pager÷jimas. Tvaresn÷s ūkio pl÷tros ir bankų veiklai palankesn÷s aplinkos galima tik÷tis ne anksčiau negu antrąjį šių metų pusmetį, tačiau šis atsigavimas labai priklausys nuo tolesnių valstyb÷s ekonomin÷s politikos veiksmų.

2009 metais SEB bankas ypatingą d÷mesį skyr÷ kreditų portfelio kokyb÷s valdymui, banko veiklos optimizavimui ir efektyvinimui, ryšių su klientais stiprinimui. Šie veiklos prioritetai išliks ir 2010 metais: daug d÷mesio bus skiriama kreditų portfelio kokybei, rizikos valdymui, pagalbai klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, ir ryšių su jais stiprinimui, taip pat pajamų didinimui, veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei. Taip pat bus toliau įgyvendinama banko pagrindin÷s informacin÷s sistemos keitimo programa.

Ryšiai su klientais ir d÷mesys jiems bus pagrindin÷ SEB banko grup÷s Lietuvoje užduotis artimiausioje ateityje siekiant būti gerbiamiausiu banku šalyje pasibaigus sunkmečiui.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

AB SEB banko grup÷je rizika valdoma centralizuotai. Pagrindin÷s rizikos rūšys, kurias valdo bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutų kursų svyravimų, palūkanų normų riziką ir akcijų kainų riziką, ir operacin÷ rizika. Rizika yra valdoma laikantis vidinių ir Lietuvos banko nustatytų normatyvų. 2009 metais bankas vykd÷ visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

Emitento rizika. Banko prievol÷s investuotojams n÷ra papildomai užtikrinamos garantija ir / ar kitokiu būdu, tod÷l investuotojas prisiima banko (veiklos) riziką, susijusią su politiniais, ekonominiais, techniniais ir technologiniais bei socialiniais veiksniais.

Kredito rizika. Grup÷ prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugeb÷s tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grup÷s kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekama kredito analiz÷. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemon÷s.

Grup÷s kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grup÷ms specialieji atid÷jiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogenin÷s kredito grup÷s skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tai nustatoma specialiųjų atid÷jinių norma. Grup÷ individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų geb÷jimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mok÷ti palūkanas. Grup÷ nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonomin÷s veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

Yra taikomi šie kreditų portfelio koncentracijos rizikos limitai
didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grup÷s kapitalo, banko suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grup÷s kapitalo;
kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančiai bendrovei, kitoms šios patronuojančios bendrov÷s patronuojamosioms bendrov÷ms ar savo patronuojamosioms bendrov÷ms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grup÷s priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grup÷s priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grup÷s bendrovei, negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie banko individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendrosios vert÷s ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorin÷s finansin÷s informacijos laikotarpiais.

	2007 12 31*	2008 12 31*	2009 12 31**
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendroji vert÷ (nuvert÷ję kreditai) tūkst. Lt	127 916	634 915	2 586 697
Klientų kreditų portfelis (neįvertinus specialiųjų atid÷jinių) tūkst. Lt	17 912 063	20 599 799	18 653 351
Santykis (proc.)	0,71 proc.	3,08 proc.	13,87 proc.

* Pagal Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 patvirtintą Kreditų vert÷s pokyčių ataskaitą.

** Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai d÷l kreditų portfelio sumaž÷jusios vert÷s (tūkst. Lt) pagal TFAS:

	2007 12 31	2008 12 31	2009 12 31
Nuostoliai d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s (specialieji atid÷jiniai)	161 818	311 830	1 459 262
Nuostoliai d÷l kredito įstaigų ir finansų institucijų likučių sumaž÷jusios vert÷s (specialieji atid÷jiniai)	-	-	391 048
Nuostolių d÷l kreditų sumaž÷jusios vert÷s (specialiųjų atid÷jinių) likutis	161 818	311 830	1 850 310
Specialiųjų atid÷jinių ir kreditų portfelio santykis	0,85 proc.	1,45 proc.	9,54 proc.

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika d÷l palūkanų normų, valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreiv÷ lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibr÷žiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatid÷liotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrol÷ yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi steb÷seną. Bankas laikosi Lietuvos banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra atviroji pozicija turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Grup÷s didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentel÷je.

(2,1) proc.
2,2 proc.

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugeb÷s laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir d÷l likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Grup÷ laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkyb÷ms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analiz÷.

Banko ir grup÷s likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentel÷je.

Rodiklis	Bankas
	2009 12 31	2008 12 31	2007 12 31
Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	60,31 proc.	38,99 proc.	42,78 proc.

* Lietuvos bankas 2007 metais panaikino grup÷s likvidumo ataskaitą.

Operacin÷ rizika yra apibr÷žiama kaip netik÷tų nuostolių ir prestižo praradimo / pasitik÷jimo sumaž÷jimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos ar vidiniai veiksniai. Išoriniai aplinkos veiksniai: negatyvių gandų skleidimas, pagrindinių tiek÷jų veiklos sutrikimai, stichin÷s nelaim÷s, nusikalstami trečiųjų šalių veiksmai ir t. t. Vidiniai veiksniai: vidaus kontrol÷s trūkumai, neefektyvios procedūros, netinkamos ar netinkamai suprojektuotos informacin÷s sistemos ar technologijos, įstatymų ar sutarčių sąlygų nevykdymas, klastot÷s ar kiti nelegalūs veiksmai, kuriuos atliko vadovai ar darbuotojai. Valdant verslo procesų riziką, grup÷ savo veikloje taiko pažangias operacin÷s rizikos valdymo priemones, griežtai laikosi nustatytų politikų, instrukcijų ir kitų vidaus kontrolę užtikrinančių reikalavimų. Nustatydamas, analizuodamas, valdydamas ir teikdamas ataskaitas, bankas taiko SEB grup÷s metodikas ir informacinių technologijų sprendimus. Valdant riziką, naudojami pagrindiniai rizikos rodikliai (angl. KRI), kurie rodo verslo padalinių ar procesų riziką. Pagrindiniai verslo padaliniai patys vertina procesų operacinę riziką. Operacin÷s rizikos valdymo sistema buvo įdiegta 2006 metais. Ji padeda visiems grup÷s darbuotojams registruoti operacin÷s rizikos įvykius, numatyti ir vykdyti veiksmų planus šalinant operacin÷s rizikos šaltinius.

Verslo rizika – tai pajamų sumaž÷jimo rizika d÷l nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumaž÷jęs verslo mastas, spaudimas mažinti kainas arba konkurencija. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastin÷s veiklos sumaž÷jimo riziką, kuri gali pasireikšti d÷l už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

Strategin÷ rizika – tai rizika, kylanti d÷l nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba d÷l nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teis÷s aktų arba bankininkyst÷s sektoriaus pokyčius.

Kapitalo pakankamumas. Lietuvos bankai privalo išlaikyti kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris yra ne mažesnis kaip 8 proc. įvertinto pagal riziką turto, padalinto iš kapitalo. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso metu 2009 metams buvo nustatytas siektinas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris tur÷jo būti artimas 10,5 procento.

2007 m. liepos 26 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui įskaityti į banko antro lygio kapitalą 45 000 000 eurų (155 376 000 litų) subordinuotą paskolą, gautą Švedijos bankui "Skandinaviska Enskilda Banken AB" apmok÷jus SEB banko išleistus subordinuotos skolos lakštus. Įtraukus subordinuotą paskolą į skaičiuotiną banko kapitalą, 0,75 procentinio punkto pager÷jo banko kapitalo pakankamumo rodiklis ir buvo 9,45 proc., o grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklis pager÷jo 0,87 procentinio punkto ir buvo 10,41 procento.

2008 m. geguž÷s 15 d. Lietuvos banko valdyba leido SEB bankui anksčiau, negu nustatyta paskolos sutartyje, t. y. 2008 m. birželio 30 d., grąžinti pagal 2000 m. birželio 30 d. subordinuotos paskolos sutartį iš "Skandinaviska Enskilda Banken AB" gautą 15 000 000 eurų (51 792 000 litų) subordinuotą paskolą. SEB bankas pasinaudojo išankstinio sutarties nutraukimo galimybe, siekdamas sumažinti banko išteklių skolinimosi išlaidas, išlaikydamas tinkamą kapitalo pakankamumo lygį. Grąžinus subordinuotą paskolą, banko kapitalo pakankamo rodiklis buvo 11,98 proc., o grup÷s – 10,48 procento.

2009 metais SEB grup÷ du kartus stiprino SEB banko kapitalo bazę dengdama nuostolius papildomais akcininkų įnašais. Kapitalo baz÷ buvo sustiprinta spalio ir gruodžio m÷nesiais.

Banko ir grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentel÷je toliau.

Grup÷			Rodiklis	Bankas
2007 m.	2008 m.	2009 m.		2007 m.	2008 m.	2009 m.
8,83 proc.	10,55 proc.	11,58 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 8 proc.)		9,85 proc. 12,09 proc. 12,94 proc.

Vertybiniai popieriai. 2009 m. gruodžio 31 d. SEB bankas buvo išleidęs 158 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vert÷ buvo 1 672 mln. litų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6. Emitento grup÷s finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analiz÷

Banko grup÷s veiklos mastą ir dinamiką iš dalies apibūdina šie balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal Tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS), duomenys:

mln. Lt	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Kreditai	17 784	20 320	17 205
Investicijos	2 711	2 245	1 847
Gautinos lizingo įmokos	3 928	4 224	2 504
Ind÷liai	10 808	10 203	9 670
Skolos bankams ir finansų institucijoms	12 546	15 157	13 651
Nuosavyb÷	2 011	2 244	1 525
Turtas	27 989	29 525	26 952

Banko grup÷s pajamų struktūra per pastaruosius metus atitinkamai buvo:

mln. Lt	2007 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	533,2	395,5	(1 404,6)
Kitos grynosios pajamos prieš
veiklos sąnaudas	391,9	163,9	210,3
Rezultatas prieš
veiklos sąnaudas	925,1	559,4	(1 194,3)
Veiklos išlaidos	(329,7)	(369,8)	(347,7)
Grynosios gyvyb÷s draudimo pajamos	5,4	108,7	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno
mokestį iš tęsiamos veiklos	600,8	298,3	(1 711,6)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš
tęsiamos veiklos	509,7	257,8	(1 445,5)

Pagrindiniai grup÷s ir banko veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentel÷je:

Grup÷			Rodiklis	Bankas
2007	2008	2009		2007	2008	2009
			Kapitalo pakankamumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 8
8,83 proc.	10,55 proc.	11,58 proc.	proc.)	9,85 proc.	12,09 proc.	12,94 proc.
2,11 proc.	0,89 proc.	(4,99 proc.)	Vidutin÷ turto grąža	2,30 proc.	1,38 proc.	(6,12 proc.)
29,53 proc.	11,82 proc.		(76,06 proc.) Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s grąža	29,64 proc.		16,23 proc. (79,55 proc.)
			Banko likvidumo koeficientas (normatyvas – ne mažiau kaip 30
n. d. *	n. d.*	n. d.*	proc.)	42,78 proc.	38,99 proc.	60.31 proc.
33,01	16,69	(93,61)	Pelnas (nuostolis), tenkantis akcijai, litais	32,13	22,52	(100,13)
130,23	145,30	98,75	Akcijos buhalterin÷ vert÷ litais	125,37	146,26	92,03

* Lietuvos bankas 2007 m. panaikino reikalavimą teikti grup÷s likvidumo ataskaitą.

7. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansin÷se ataskaitose pateiktus duomenis

Visi pagrindiniai finansiniai duomenys pateikti banko konsoliduotose finansin÷se ataskaitose.

8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo pra÷jusių finansinių metų pabaigos

2010 m. sausio 13 d. AB SEB bankas perleido visas savo dukterin÷s bendrov÷s UAB "SEB gyvyb÷s draudimas", kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB", vadovaujantis 2009 m. gruodžio 30 d. sudaryta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimi.

2010 m. vasario 26 d. SEB bankas paskelb÷, kad perleido visas savo dukterin÷s bendrov÷s UAB "Litectus", kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei "Warehold B.V.", kurios 100 proc. akcijų valdo SEB grup÷. SEB grup÷s bendrovei perleistos visose trijose Baltijos šalyse veikiančių SEB bankams priklausančių nekilnojamojo turto valdymo bendrovių akcijos. Šios akcijos perleistos norint optimizuoti grup÷s nekilnojamojo turto valdymą Baltijos šalyse ir visoje SEB grup÷je.

Taip pat žr. AB SEB banko finansinių ataskaitų 50 pastabą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

9. Emitento grup÷s veiklos planai ir prognoz÷s

SEB banko grup÷s Lietuvoje pagrindin÷ užduotis ir toliau liks d÷mesys klientui. Siūlydama šiuolaikines paslaugas, teikdama jas patogiai ir profesionaliai, įsigilindama į kiekvieno kliento poreikius ir lūkesčius, grup÷ sieks įgyvendinti savo tikslą – būti gerbiamiausiu banku Lietuvoje pasibaigus sunkmečiui.

SEB banko grup÷, siekdama šio tikslo ir atsižvelgdama į SEB grup÷s siekius, numato dirbti tokiomis pagrindin÷mis kryptimis:

Rizikos valdymo gerinimas. Šioje srityje bankas numato peržiūr÷ti dabartinius reikalavimus ir procedūras bei prireikus jas patobulinti. Be to, naudojantis įgyta patirtimi, bus siekiama sukurti stiprią kreditavimo ir rizikos vertinimo įgūdžių bazę (klientų vadybininkų mokymas). Ateityje tai pad÷s priimti geresnius sprendimus, susijusius su banko veiklos rizikos valdymu.
Veiklos efektyvumo atkūrimas. Bankas, siekdamas ir toliau dirbti efektyviai ir būti konkurencingas, planuoja pagrindinį d÷mesį skirti šioms sritims:
o sustabdyti pajamų maž÷jimą taikant tikslinę rinkodarą: aiškiai apsibr÷žti savo įvairių klientų segmentų konkurencines galimybes ir pagal tai parengti naujus pl÷tros planus
o tinkamai įvertinti sąnaudų poreikį pasirinktiems tikslams pasiekti
Klientų lojalumo stiprinimas. Banko tikslas šioje srityje išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus:
- o siūlant lanksčius sprendimus finansinių sunkumų patiriantiems klientams, kurie, padedami banko, paj÷gūs išgyventi sunkmetį
- o kuriant naujas patrauklias koncepcijas, paslaugas ir produktus s÷kmingai dirbantiems klientams, kad jie taip pat jaustų banko d÷mesį.
Banko, kaip geriausio darbdavio, įvaizdžio išlaikymas. D÷l sąnaudų optimizavimo teko priimti darbuotojams nepatrauklių sprendimų, tačiau bankas, kaip ir anksčiau, sieks kurti pasitik÷jimo ir pagarbos atmosferą, kad darbuotojai gal÷tų tobul÷ti ir išnaudoti visas savo galimybes.

10. Finansin÷s rizikos valdymo tikslai

Grup÷ finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metin÷se finansin÷se ataskaitose. Ten pat aprašyti ir finansin÷s rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemon÷s, grup÷s kredito rizikos ir rinkos rizikos mastas.

11. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

AB SEB bankas neturi ir 2009 metais savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų n÷ra įsigijusios ir patronuojamosios įmon÷s. Bankas ir jo įmon÷s per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardav÷ savų akcijų.

12. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

Bankas 2009 m. gruodžio 31 d. tur÷jo 57 klientų aptarnavimo padalinių tinklą (17 filialų ir 40 klientų aptarnavimo skyrių) visoje Lietuvoje.

13. Emitento įstatinis kapitalas

Įmonių registre įregistruotas įstatinis kapitalas (dydis, struktūra pagal akcijų rūšis ir klases, bendra nominalioji vert÷):

Akcijų rūšis	ISIN kodas	Akcijų skaičius	Nominalioji vert÷ (Lt)	Bendra nominalioji vert÷	Dalis įstatiniame kapitale (%)
Paprastosios vardin÷s akcijos	LT0000101347	15 441 423	67	1 034 575 341	100,00
Iš viso	-	15 441 423	-	1 034 575 341	100,00

Visos AB SEB banko akcijos yra apmok÷tos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

14. Akcininkai

Bendras AB SEB banko akcininkų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d. – 191. Akcininkai, 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nuosavyb÷s teise tur÷ję ar valdę daugiau kaip 5 proc. banko įstatinio kapitalo:

Akcininkas	Turimų akcijų ir balsų skaičius	Akcinio kapitalo ir balsų dalis (%)
"Skandinaviska Enskilda Banken AB" (Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedija; kodas 502032-9081)	15 396 499	99,71

N÷ vienas banko akcininkas neturi specialių kontrol÷s teisių. Visų akcininkų teis÷s yra vienodos, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių AB SEB banko akcijų skaičius yra 15 441 423.

Bankas n÷ra informuotas apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, d÷l kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir / arba balsavimo teis÷s.

15. Darbuotojai

SEB banko grup÷je Lietuvoje (AB SEB banke, UAB "SEB Enskilda", UAB "SEB gyvyb÷s draudimas", UAB "SEB investicijų valdymas", UAB "SEB lizingas", UAB "SEB Venture Capital", UAB "Litectus") 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo 2 198 darbuotojai, t. y. 7,6 proc. mažiau negu 2008 metais, kai grup÷je dirbo 2 379 darbuotojai. SEB banko grup÷je 2009 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų) buvo 1 957, t. y. 11,4 proc. mažiau negu 2008 metų pabaigoje, kai grup÷je faktiškai dirbo 2 209 darbuotojai.

Vien AB SEB banke darbuotojų skaičius sumaž÷jo 5,5 proc. – nuo 2 147 iki 2 029 (skaičiuojami tik nuolatiniai banko darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis), o SEB banko faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 811, t. y. 9,2 proc. mažiau negu 2008 metais, kai jų buvo 1 995.

Tai l÷m÷ banko vykdomas veiklos optimizavimas ir banko klientų aptarnavimo padalinių tinklo mažinimas (per 2009 m. uždaryti 22 klientų aptarnavimo padaliniai: 6 Vilniuje, 16 – kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose).

Vidutinis SEB banko darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 2 128 darbuotojai (2008 m. gruodžio 31 d. – 2 047 darbuotojai).

Lentel÷se toliau pateikiama informacija apie SEB banko darbuotojų išsilavinimą ir vidutinį m÷nesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).

		Darbuotojų skaičius		Vidutinis m÷nesinis darbo užmokestis (litais)
	2007 12 31	2008 12 31 2009 12 31			2008	2009
Vadovaujantys darbuotojai	272	301	279	10 693	9 619	10 245
Specialistai	1 628	1 835	1 741	3 462	4 357	3 569
Aptarnaujantis personalas	12	10	9	2 118	1 920	1 994
Iš viso	1 912	2 146	2 029	-	-	-

	Darbuotojų skaičius	Aukštasis išsilavinimas		Aukštesnysis išsilavinimas		Vidurinis išsilavinimas
		skaičius	proc.	skaičius	proc.	skaičius	proc.
Vadovaujantys darbuotojai	279	259	92,8	9	3,3	11	3,9
Specialistai	1 741	1 297	74,5	121	6,9	324	18,6
Aptarnaujantis personalas	9	5	55,6	1	11,1	3	33,3
Iš viso	2 029	1 561	76,9	131	6,4	338	16,7

16. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad įstatų keitimas yra išimtin÷ visuotinio akcininkų susirinkimo teis÷. Priimant sprendimą d÷l įstatų keitimo, reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 kvalifikuota balsų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, dauguma.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nustato, kad banko įstatų pakeitimai, jei keičiamos įstatų nuostatos d÷l 1) banko pavadinimo ar buvein÷s; 2) įstatinio (akcinio) kapitalo dydžio; 3) akcijų skaičiaus, taip pat jų skaičiaus pagal klases, jų nominaliosios vert÷s ir suteikiamų teisių; 4) banko organų kompetencijos, jų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos, t. y. Lietuvos banko, leidimą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

17. Emitento organai

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau susirinkimas)
Banko steb÷tojų taryba (toliau taryba)
Banko valdyba (toliau valdyba)
Banko administracijos vadovas (prezidentas) (toliau prezidentas)

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidento veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja banko interesams ir už banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Prezidentas veikia banko vardu, organizuoja kasdieninę banko veiklą ir turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir banko įstatus jo kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

18. Informacija apie kolegialių organų narius, bendrov÷s vadovą, vyriausiąjį finansininką

BANKO STEBöTOJŲ TARYBA (2009 m. gruodžio 31 d.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, steb÷tojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

MARKAS BARRY PAYNE'AS

SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

STEFANAS STIGNÄSAS

SEB Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkyst÷s vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visų steb÷tojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2013 m. spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2009 m. gruodžio 31 d.)

RAIMONDAS KVEDARAS

AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkyst÷s tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

ROBERTS BERNIS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VYTAUTAS SINIUS

AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmenin÷s bankininkyst÷s tarnybos direktorius. Valdybos nariu išrinktas 2006 m. sausio 1 dieną. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENö

AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktor÷. Valdybos nar÷ nuo 2006 m. vasario 1 dienos. Išsilavinimas – aukštasis, specialyb÷ – finansai. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2012 m. vasario 4 diena.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

BENDROVöS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 dieną.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUŠRA MATUSEVIČIENö – AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktor÷. Valdybos nar÷ nuo 2006 m. vasario 1 dienos.

Informacija apie banko valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas pinigų sumas pateikiama toliau lentel÷je.

	Su darbo santykiais susijusios pinigų sumos	Neatlygintinai perleistas turtas	Suteiktos garantijos įmon÷s vardu
Bendrai visiems bendrov÷s valdybos nariams (tūkst. litų) prieš mokesčius, iš jų:	3 944	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	3 008	-	-
metinių premijų už 2008 metus (tūkst. litų)	-	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	936	-	-
Kitos išmokos, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas (tūkst. litų) prieš mokesčius*	3 294	-	-
Vidutiniškai vienam bendrov÷s valdybos nariui (tūkst. litų) prieš mokesčius:*	788	-	-
pagal darbo sutartį priskaitytų sumų (tūkst. litų)	601	-	-
metinių premijų už 2008 metus (tūkst. litų)	-	-	-
darbdavio socialinio draudimo įmokų (tūkst. litų)	187	-	-

* Išeitin÷s išmokos.

* Valdybą sudaro 5 nariai.

19. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

Tokių reikšmingų susitarimų yra numatyta kredito sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija ir banko, ir kitų šalių atžvilgiu.

20. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

2010 m. vasario 11 d. SEB banko administracija ir banko darbuotojų atstovai pasiraš÷ dvejus metus galiosiančią kolektyvinę sutartį. Kolektyvin÷ sutartis reglamentuoja darbo santykius ir sąlygas, apibr÷žia abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas, d÷l kurių darbuotojai ir darbdavys susitar÷ tarpusavyje, pavyzdžiui, d÷l sumin÷s darbo laiko apskaitos, darbo stažo skaičiavimo, papildomų atostogų ir pan. Kolektyvin÷ sutartis pasirašyta tarp SEB banko administracijos ir dvejus metus veikiančios Darbo tarybos atstovų. SEB banko Darbo tarybą sudaro 15 slaptu balsavimu išrinktų banko darbuotojų, einančių įvairias pareigas banke. Kolektyvin÷je sutartyje įrašytos visos įstatymuose nustatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, d÷l kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

21. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

AB SEB bankas iš esm÷s laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 metų rugpjūtį patvirtinto į Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtrauktų Bendrovių valdymo kodekso (žr. 1 priedą).

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui (Nasdaq OMX Vilnius biržai), Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti bei įd÷ti į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį.

Per ataskaitinį laikotarpį bankas paskelb÷ šiuos pranešimus apie esminius įvykius:

2009 m. vasario 5 d. bankas paskelb÷, kad, preliminariais duomenimis, 2008 metais uždirbo 347,7 mln. litų, o banko grup÷ – 257,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Šis pelnas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų. 2007 metais bankas uždirbo 496,1 mln. litų, o banko grup÷ – 509,7 mln. litų audituoto grynojo pelno.

2009 m. vasario 18 d. bankas paskelb÷ apie valdybos inicijuojamą ir 2009 m. kovo 20 d. šaukiamą eilinį visuotinį banko susirinkimą.

2009 m. kovo 10 d. bankas paskelb÷, kad 2009 m. kovo 9 d. AB SEB banko valdyba patvirtino banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvyksiančio 2009 m. kovo 20 d., sprendimų projektus.

2009 m. kovo 20 d. bankas paskelb÷, kad šią dieną įvykęs banko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pri÷m÷ sprendimus d÷l visų darbotvark÷je numatytų klausimų: a) susipažinta su AB SEB banko metiniu pranešimu; b) išklausytos AB SEB banko auditoriaus išvados; c) išklausyti AB SEB banko steb÷tojų tarybos atsiliepimai ir pasiūlymai; d) patvirtinta AB SEB banko 2008 metų finansin÷ atskaitomyb÷; e) patvirtintas AB SEB banko 2008 metų pelno paskirstymas; f) atšauktas AB SEB banko steb÷tojų tarybos narys Bo Magnussonas ir išrinktas naujas steb÷tojų tarybos narys – Matsas Emilis Torstendahlis.

2009 m. balandžio 10 d. bankas paskelb÷, kad 2009 m. balandžio 9 d. reitingų agentūra "Fitch Ratings" patvirtino AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A ir trumpalaikio skolinimosi reitingą F1. Agentūra pakeit÷ AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš stabilios į neigiamą po to, kai 2009 m. balandžio 8 d. buvo sumažintas Lietuvos Respublikai suteiktas ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas nuo BBB+ iki BBB (perspektyva neigiama).

2009 m. balandžio 17 d. bankas paskelb÷, kad 2009 m. balandžio 16 d. reitingų agentūra "Fitch Ratings" patvirtino AB SEB banko ilgalaikio skolinimosi reitingą A (reitingo perspektyva neigiama), trumpalaikio skolinimosi reitingą F1 ir paramos reitingą 1. Agentūra pakeit÷ AB SEB banko individualų reitingą iš C/D į D/E.

2009 m. balandžio 24 d. bankas paskelb÷, kad, preliminariais duomenimis, per pirmą 2009 metų ketvirtį bankas uždirbo 26,6 mln. litų (7,7 mln. eurų), o AB SEB banko grup÷ – 16,2 mln. litų (4,7 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis pelnas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teis÷s aktų. Per pirmąjį 2008 metų ketvirtį bankas uždirbo 133,7 mln. litų (38,7 mln. eurų), o banko grup÷ – 93,9 mln. litų (27,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2009 m. liepos 20 d. bankas paskelb÷, kad, preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2009 metų pusmetį bankas patyr÷ 168,5 mln. litų (48,8 mln. eurų), o AB SEB banko grup÷ – 224,9 mln. litų (65,1 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų. Per pirmą 2008 metų pusmetį bankas uždirbo 255,5 mln. litų (74 mln. eurų), o banko grup÷ – 225,6 mln. litų (65,3 mln. eurų) audituoto grynojo pelno. Į banko ir banko grup÷s 2009 metų pirmo pusmečio rezultatą yra įtrauktos vienkartin÷s 169,5 mln. litų (49,1 mln. eurų) nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus "Hermio" banką, nurašymo išlaidos.

2009 m. rugs÷jo 29 d. bankas paskelb÷ apie valdybos inicijuojamą ir 2009 m. spalio 29 d. šaukiamą neeilinį visuotinį banko susirinkimą.

2009 m. spalio 19 d. bankas paskelb÷, kad 2009 m. spalio 19 d. AB SEB banko valdyba patvirtino banko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvyksiančio 2009 m. spalio 29 d., sprendimų projektus.

2009 m. spalio 21 d. bankas paskelb÷, kad, preliminariais duomenimis, per tris 2009 metų ketvirčius bankas patyr÷ 626,4 mln. litų (181,4 mln. eurų), o AB SEB banko grup÷ – 942,8 mln. litų (273,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų. Per tris 2008 metų ketvirčius bankas uždirbo 342,0 mln. litų (99,0 mln. eurų), o banko grup÷ – 320,9 mln. litų (92,9 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

2009 m. spalio 21 d. bankas paskelb÷, kad AB SEB banko steb÷tojų taryba atšauk÷ šiuos AB SEB banko valdybos narius – Audrių Žiugždą (valdybos pirmininkas) ir Arturą Feiferą (valdybos narys) bei paskyr÷ naujus valdybos narius – Aivarą Čičelį ir Roberts Bernį. AB SEB banko valdyba atšauk÷ iš administracijos vadovo pareigų Audrių Žiugždą ir paskyr÷ Raimondą Kvedarą (valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas).

	Raimondas Kvedaras
os ir finansų	Aušra Matusevičienė
direktorė	Jūratė Lingienė

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
1 150 118	1 639 325	Palūkanų pajamos		1 039 925	1414468
(821331)	(987 173)	Palūkanu išlaidos		(734983)	(833 230)
328787	652 152	Grynosios palūkanų pajamos	6	304 942	581 238
(1161949)	(151185)	Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	7	(1551449)	(151185)
(552 477)	(102 018)	Nuostoliai dėl lizingo portfelio sumažėjusios vertes	$\overline{z}$
(17010)	(1378)	Atidėjiniai garantijoms		(17010)	(1378)
(1922)	(2.069)	Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės		з
(1733358)	(256 650)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės		(1568456)	(152556)
		Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl
(1404571)	395 502	sumažėjusios vertės		(1263514)	428 682
224 559	257 093	Pajamos už paslaugų mokesčius	8	206 922	227 155
(67581)	(69 348)	Išlaidos paslaugų mokesčiams	8	(64512)	(67 421)
156978	187745	Grynosios paslaugų mokesčių pajamos		142 410	159 734
		Pelnas iš parduoti laikomų Vyriausybės vertybinių
8 3 2 6	11 202	popierių	10	8 3 2 6	11 207
		Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto,
		kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas	10	831	(6253)
831 (33607)	27 417 (74.455)	j pelno (nuostolių) ataskaitą Nuostolis iš išvestinių finansinių priemonių	10	(33607)	(39017)
9 741	(89 611)	Pelnas (nuostolis) iš finansinių priemonių		10720	2837
		Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės			$\overline{a}$
(14712)	$\overline{\phantom{0}}$	sumažėjimas		(14712) 4816	58 591
		Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	9 11	73 592	89 144
72 883	90 928	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta		6 5 4 9	6 995
9 858	10 671	Grynosios kitos pajamos		56 515	123 504
53 320	(23848)	Grynosios investicinės veiklos pajamos
	144 311	Grynosios draudimo įmokų pajamos	12	$\blacksquare$
	(35 649)	Bendrosios draudimo išlaidos	13
$\bullet$	108 662	Grynosios gyvybės draudimo pajamos
(156954)	(176024)	Išlaidos personalui	14	(144247)	(147890)
(190 777)	(193736)	Kitos administracinės išlaidos	15	(177136)	(170669)
(1 542 004)	298 301	Veiklos (nuostoliai) pelnas		(1385972)	393 361
		Nematerialiojo turto (prestižo) vertės
(169550)		sumažėjimas		(169550)
		Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas		(175 105)
(1711554)	298 301	(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokestį		(1730627)	393 361
266 041	(40 521)	Pelno mokesčio nauda (sanaudos)	16	184 442	(45633)
(1 445 513) 18058	257 780	Metų (nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos Pelnas iš nutraukiamos veiklos		(1546185)	347 728
(142745)	257 780	Grynasis metų (nuostolis) pelnas		(1546185)	347 728

		Skiriamas:			347 728
(1427455)	257 780	Patronuojančios bendrovės akcininkams		(1546185) (1546185)	347 728
(1 445 513)	257 780	(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	47
18 058	$\blacksquare$	Pelnas iš nutraukiamos veiklos
		Mažumos interesui
		(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos
(1427455)	257 780	Peinas iš nutraukiamos veikios		(1 546 185)	347728

1 409 677)	232 663	`Iš viso bendrųjų pajamų		1 528 407)	322 611
17778		(25 117) Iš viso kitų bendrųjų pajamų		17778	(25117)
(5521)		6 820 Pelno mokestis, tenkantis kitoms bendroms pajamoms	16	(5521)	6820
2 9 3 7	1499	amortizacija dėl perklasifikavimo	39	2.937	1499
14 712		išskaičiavus atidėtuosius mokesčius Finansinio turto perkaino lmo rezervo	39	14712
(7 629)	(2 242)	atidėtuosius mokesčius - Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas,		(7529)	(2, 242)
13 279	(31 194)	atidėtuosius mokesčius - Grynasis realizuotasis pelnas, išskaičiavus		13 279	(31194)
		. The consultation from the fundamental between the mother and consultation

Grupė				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.			gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
		Turtas
420 403	497 629	Grynieji pinigai Likučiai centriniuose bankuose	18	420 403 384 981	497 629 729 273
384 981	729 273	Lešos bankuose ir finansų institucijose	19	3 118 698	830 186
3 118 698	830 593
65 818	63 612	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikroslos vertes pokytis	20	65 194	62 987
48 203	399 232	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	21	19 203	95 124
153 483	114 792	Išvestinės finansinės priemonės	22	153 483	114 792
		Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
20 069	39 651	grynoji verte	23	348 856	937 335
17 185 394	20 280 295	Kreditų klientams grynoji vertė	7,24	17 194 089	20 287 969
2 503 885	4 223 542	Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	25	-
		Finansinės priemonės: – gautinos sumos	26	1719512	1750534
1719512 337	1750 534 18 4 68	- parduoti laikomos	26	337	18 467
12 748	12 989	– laikomos iki išpirkimo	26	12 748	12 9 8 9
$\overline{\phantom{a}}$	$\blacksquare$	Investicijos į patronuojamasias įmones	27	38 616	62 441
169 046	240 238	Ilgalaikis nematerialusis turtas	28	168 764	239 578
56 509	65 001	Ilgalaikis materialusis turtas	29	55 847	63 2 3 2
4 275	7 547	Išnuomotas turtas	30
67 201	25 411	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	47		1 5 2 4
62 231	ä,	Investicinis turtas	31	1 5 9 9
277 245	15 682	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	16	179 444
266 644	210 546	Kito turto grynoji vertė	32	156 991	126 437
26 536 682	29 525 035			24 038 765	25830497
		Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji
415 635		veikla	47	13825
26 952 317	29 525 035	Iš viso turto		24 052 590	25 830 497

		Isipareigojimai
31	24	Isiskolinimas centriniam bankul		31	24
		Įsiskolinimas kredito įstalgoms ir finansų institucijoms	33	11 259 609	11 764 275
13 650 723 303 643	15 156 610 293 293	Išvestinės finansinės priemonės	22	303 643	293 293
9 669 789	10 203 009	Klientų Indėliai	34	9 673 732	10 208 909
	219 919	Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai	35
	45 296	Įsipareigojimai pagal investavimo sutartis
		Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių
44 029	51 309	pajamos	38	41 758	43 522
185	3 203	Mokėtinas pelno mokestis
597 195	603 187	Subordinuotos paskolos	36	597 195	603 187
697 841	607 793	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	37	699 854	608 576
	403	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	16		403
78 639	97 417	Kiti isipareigojimai ir atidėjiniai	38	55738	49871
25 042 075	27 281 463			22 631 560	23 572 060
		Įsipareigojimal, įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą
385 347		parduoti, ir nutrauktąją veiklą	47
25 427 422	27 281 463	Iš viso isipareigojimu		22 631 560	23 572 060
		Nuosavas kapitalas

		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios
		įmonės akcininkams	39
1 034 575	1 034 575	Istatinis kapitalas		1 034 575	1 0 3 4 5 7 5
1034	1034	Atsargos kapitalas		2 200	2 200
(14781)	(32 559)	Finansinio turto perkainojimo rezervas		(14781)	(32, 559)
135 160	77 394	Privalomasis rezervas		133 151	74 639
9 778	9338	Bendrieji ir kiti rezervai		9778	9338
359 129	1 153 790	Nepaskirstytasis pelnas		256 107	1 170 244 2 258 437
1 524 895	2 243 572			1421030
		Mažumos interesas
1524895	2 243 572	Iš viso nuosavo kapitalo		1421030	2 2 5 8 4 3 7

26 952 317	29 525 035	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo		24 052 590	25 830 497

Finansinio Iš viso prieš Nepaskirs- Bendrieji ir turto Mažumos mažumos tytasis kiti Privaloma perkaino- Akcinis Atsargos interesas interesa pelnas rezervai ilmo sis rezervas kapitalas kapitalas	Iš viso 2010909

Grupė 2010909 938 189 9338 35 215 (7442) 1034 1034575 2007 m. gruodžio 31 d.

Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus (26616) (26 616) atidėtuosius mokesčius	(26 616)
Finansinio turto perkainojimo rezervo 1499 1499 amortizacija dėl perklasifikavimo	1499
257 780 257 780 Grynasis metų pelnas	257 780
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą 232 663 257 780 (25117) kapitala	232 663
(42179) 42 179 $\overline{\phantom{a}}$ Perkelimas į atsargos kapitalą
2 243 572 1 153 790 $\blacksquare$ 9 3 3 8 77 394 (32559) 1034	2 243 572
1034575 2008 m. gruodžio 31 d.
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus 14841 14841 atidėtuosius mokesčius	14 841
Finansinio turto perkainojimo rezervo 2937 2937 amortizacija dėl perklasifikavimo (1427455) (1427455)	2937 (1427455)
Grynasis metų nuostolis Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą (1409677) (1427455) $\blacksquare$ 17778 $\tilde{\phantom{a}}$ kapitala	(1409677)
690 560 690 560 $\blacksquare$	690 560
Mokėjimas akcijomis 440 440	440
Akcininko inašai (57766) 57 766 $\overline{\phantom{a}}$ Ξ. Perkėlimas į atsargos kapitalą
1 524 895 359 129 $\blacksquare$ 9778 135 160 (14781) 1034 1034575 2009 m. arundžio 31 d.	1524895

	Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirs- tytasis pelnas	Iš viso
Bankas		2 200	(7442)	31 348	9338	865 807	1935826
2007 m. gruodžio 31 d.	1 034 575
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius			(26 616)				(26616)
Finansinio turto perkainojimo rezervo			1499				1499
amortizacija dėl perklasifikavimo		$\overline{\phantom{0}}$				347 728	347 728
Grynasis metų pelnas Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą		-	(25117)		-	347 728	322 611
				43 291		(43 291)	.
Perkėlimas į atsargos kapitalą	1 034 575	2 2 0 0	(32559)	74 639	9 3 3 8	1 170 244	2 2 5 8 4 3 7
2008 m. gruodžio 31 d.
Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius			14841				14841
Finansinio turto perkainojimo rezervo		$\overline{\phantom{a}}$	2937				2937
amortizacija dėl perklasifikavimo						(1546185)	(1546185)
Grynasis metų nuostolis Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą			17778		$\blacksquare$	(1546185)	(1528407)
		$\overline{\phantom{0}}$	$\sim$		440		440
Mokėjimas akcijomis					$\blacksquare$	690 560	690 560
Akcininko inašai Perkėlimas į atsargos kapitalą				58 512	$\bullet$	(58512)
2009 m. arvodžio 31 d.	1 034 575	2 2 0 0	(14781)	133 151	9778	256 107	1 421 030

Grupe				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
		Pinigai iš veiklos
1 134 206	1 574 334	Gautos palūkanos		1 049 800	1 349 477
(900 562)	(938990)	Sumokėtos palūkanos		(781454)	(785047)
68 393	67 377	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valluta		69 025	67 536
4 2 1 4	23 551	Nerealizuotasis pelnas už operacijas		4 5 6 7	21 608
(24450)	(35836)	Grynasis pelnas (nuostolis) už vertybinių popierių ir kitu finansiniu priemoniu operacijas		(24 450)	(34063)
166836	203 775	Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų arvnoji verte		148 959	166 729
142 157	(20542)	Gyvybės draudimo veikla
(162974)	(176024)	Išlaidos personalui		(144 247)	(147890)
(151 786)	(256 354)	Kitos išlaidos		(132997)	(139932)
276 034	441 291	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokvčius		189 203	498 418
		Trumpalaikio turto pokytis
66 835		216 994 Privalomųjų atsargų centriniame banke		66836	216 994
(1147849)		sumažėjimas 659 551 Lėšų bankuose ir ir finansų institucijose		(1134837)	886 730
1947370	(2656054)	(padidėjimas) sumažėjimas Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas		1922063	(2666771)
		(padidėtimas)
1 130 435	(399 498)	Gautinų lizingo įmokų pokytis		3768	36 086
(99652)	34 139	Kito trumpalalkio turto (padidėjimas) sumažėjimas
1897139	(2144868)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis		857 830	(1526961)
		Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis
(554 413)	(605 086)	Klientų indėlių (sumažėjimas)		(556 370)	(613749)
(40371)	(145 406)	Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų (sumažėjimas)		(18393)	(101992)
(594784)	(750 492)	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis		(574763)	(715741)
1578389	(2454069)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokestį		472 270	(1744284)
(36 299)	(110 471)	Sumokėtas pelno mokestis		(34394)	(99 393)
1542090	(2564540)	Grynleji pinigų srautai iš veiklos (-ai) na nelna makesčia.		437 876	(1843677)

Grupe				Bankas
2009 m.	2008 m.		Pastaba	2009 m.	2008 m.
		Pinigų srautai iš investicinės (-ei)
(115641)	(95, 586)	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto		(117393)	(88178)
		pokytis
36 017		372 088 Investicijų į laikomus parduoti Vyriausybės vertybinius popierius sumažėjimas (padidėjimas)		38 153	372 117
		- (Investicijos) be gautų grynųjų pinigų į patronuojamąsias įmones, patronuojamųjų Imonių pardavimas			(3500)
		- Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai		4816	58 591
(57907)	236 677	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones (padidėjimas) sumažėtimas		66 693	123 574
(137531)	513 179	Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos		(7731)	462 604
		(investicine) veiklai)
		Pinigų srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
690 560		- Akcininkų įnašai nuostoliams dengti		690 560
7	(1)	Isiskolinimo centriniams bankams		7	(1)
		padidėjimas (sumažėjimas)		(439 380)	1941852
(1412971)		2 610 841 (siskolinimo kredito įstaigoms ir finansų
		institucijoms (sumažėjimas) padidėjimas Subordinuotų paskolų (sumažėjimas)		(5992)	(50821)
(5992)	(50821) (265454)	Išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vertė		91 278	(266 866)
90 048 (638348)	2 294 565	Grynieji plnigų srautai iš finansinės veiklos (finansinei veiklai)		336 473	1624164
766 211	243 204	Grynasis pinigų pokytis		766 618	243 091
1 533 652	1 290 448	Pinigų likutis sausio 1 d.		1 533 245	1 290 154
2 299 863	1 533 652	Piniau likutis gruodžio 31 d.		2 299 863	1 533 245
		Iš jų:
		laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	18		277 457
	277 457	vienos nakties indėliai		125 677	186856
125 677	186 856 497 629	grynieji pinigai		420 403	497 629
420 403 1753783	571 710	korespondentinių sąskaltų lėšos		1753783	571 303
				2 299 863	1 533 245

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

AB SEB bankas (toliau – bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcin÷ bendrov÷. Bankas turi Lietuvos banko išduotą licenciją atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir banko įstatuose. 2008 m. sausio 21 d. AB SEB Vilniaus banko pavadinimas buvo pakeistas į AB SEB bankas. Lietuvos Respublikos įmonių registre buvo įregistruoti nauji AB SEB banko įstatai, kuriuos patvirtino 2007 m. lapkričio 15 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, buvo išduotas naujas akcininkų registracijos pažym÷jimas.

Centrin÷ banko būstin÷ yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. 2009 m. gruodžio 31 d. bankas tur÷jo 57 klientų aptarnavimo padalinius (2008 m. gruodžio 31 d.: 77).

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB bankas tur÷jo 6 (2008 m. gruodžio 31 d.: 6). Bankas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmon÷mis toliau yra vadinamos grupe.

Bankas priima ind÷lius, teikia kreditus, atlieka pinigų pervedimo operacijas, teikia dokumentinių atsiskaitymų paslaugą, keičia valiutą savo klientams, išduoda debeto ir kredito korteles ir apdoroja jų duomenis, finansuoja prekybos operacijas, investuoja į vertybinius popierius ir jais prekiauja, vykdo kitą Bankų įstatyme numatytą veiklą (išskyrus prekybą tauriaisiais metalais). Patronuojamųjų įmonių veikla aprašyta 27 pastaboje.

Banko akcijos n÷ra įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius biržos oficialųjį ar papildomąjį sąrašus. Kaip nurodyta 39 pastaboje, didžiausias banko akcininkas yra Skandinaviska Enskilda Banken, kuriam priklauso 99,71 proc. akcijų.

Konsoliduotas finansines ataskaitas banko valdyba patvirtino 2010 m. kovo 5 d. Nei banko akcininkai, nei kiti asmenys neturi įgaliojimų koreguoti finansines ataskaitas po išleidimo dienos.

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

Ataskaitiniu laikotarpiu, grup÷ ir bankas pritaik÷ visus naujus ir peržiūr÷tus Tarptautin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS) ir Interpretacijas, patvirtintus Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos Tarptautinio finansin÷s atskaitomyb÷s aiškinimo komiteto (TFAAK) ir patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su grup÷s ir banko veikla ir galioja nuo ataskaitinio laikotarpio, prasid÷jusio 2009 m. sausio 1 d.

1-ojo TAS (pakeitimas) "Finansinių ataskaitų pateikimas" įtaka yra pateikta finansin÷s būkl÷s ir bendrųjų pajamų ataskaitose. 7-ojo TFAS "Finansin÷s priemon÷s: atskleidimas" – 7-ojo TFAS (pakeitimas) įtaka yra pateikta finansinių ataskaitų 3 z) pastaboje. 8-ojo TFAS "Verslo segmentai" standarto įtaka yra pateikta finansinių ataskaitų 5 pastaboje. Papildomai grup÷ ir bankas pritaik÷ 11-ą TFAAK, 2-ą TFAS "Grup÷s ir iždo akcijų operacijos", 14-ą TFAAK, 19-ą TAS ir 27-ą TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansin÷s ataskaitos". Šių interpretacijų taikymas netur÷jo reikšmingos įtakos grup÷s ir banko finansin÷ms ataskaitoms.

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2009 metais, bet netur÷jo įtakos grup÷s ir banko apskaitos politikai:

Toliau išvardyti galiojančių standartų pakeitimai ir paskelbtų standartų, patvirtintų taikyti Europos Sąjungoje, aiškinimai, kuriuos privaloma taikyti ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba v÷liau, tačiau kurie n÷ra aktualūs banko ir grup÷s veiklai:

23-asis TAS (persvarstytas) "Skolinimosi išlaidos", įskaitant pakeitimą, kurį 2008 m. geguž÷s m÷n. paskelb÷ Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, įgyvendinama kasmetinį tobulinimų projektą (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
32-asis TAS (pakeitimas) "Finansin÷s priemon÷s: pateikimas" ir 1-asis TAS (pakeitimas) "Finansinių ataskaitų pateikimas" – "Padengiamos finansin÷s priemon÷s ir įsipareigojimai, atsirandantys d÷l likvidavimo" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
1-asis TFAS (pakeitimas) "Tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų taikymas pirmą kartą" ir 27-asis TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansin÷s ataskaitos" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
2-asis TFAS (pakeitimas) "Mok÷jimas akcijomis" (galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.);
TFAAK 13-asis aiškinimas "Klientų lojalumo programos" (galioja nuo 2008 m. liepos 1 d.).

2009 m. sausio 23 d. ES patvirtino TFAS pakeitimus, kurie buvo paskelbti 2008 m. geguž÷s m÷n. Pakeitimai patikslina 20 galiojančių standartų, išvadų pagrindimus ir nurodymus. Patikslinimai apima pateikimo, pripažinimo ir vertinimo pakeitimus, o taip pat ir naudojamų terminų bei redakcinius pakeitimus. Didžioji dalis šių pakeitimų taikomi laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba v÷liau. Nenumatoma, kad šie pakeitimai tur÷s reikšmingos įtakos banko ir grup÷s finansin÷ms ataskaitoms.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

b) Standartai ir interpretacijos, kurie neįsigaliojo, nebuvo patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje ir grup÷s ir banko nebuvo pritaikyti anksčiau liko.

Toliau išvardyti standartai ir standartų pakeitimai, kurie buvo paskelbti ir kuriuos privaloma taikyti banko ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau, ar v÷lesniems laikotarpiams, tačiau kurių grup÷ ir bankas netaik÷ anksčiau:

5–asis TFAS (pakeitimas) "Ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, ir nutraukta veikla" (ir atitinkamas 1 ojo TFAS papildymas "Taikymas pirmą kartą") (taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d);
tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų patikslinimai, paskelbti 2009 m. balandžio m÷n. 2-ojo TFAS, 38-ojo TAS, TFAAK 9-ojo ir 16-ojo aiškinimų pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba v÷liau; 5-ojo TFAS, 8-ojo TFAS, 1-ojo TAS, 7-ojo TAS, 17-ojo TAS, 36-ojo TAS ir 39 ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau; patikslinimai n÷ra patvirtinti taikyti Europos Sąjungoje;
7-ojo TFAS reikalavimo atskleisti lyginamuosius duomenis ribotos išimtys, taikomos įmon÷ms pirmą kartą taikančioms TFAS – 1-ojo TFAS pakeitimai, taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau; nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje;
3-asis TFAS "Verslo jungimai", (persvarstytas 2008 m. sausio m÷n.), taikomas investicijoms, kurie buvo įsigyti pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio nuo ar po 2009 m. liepos 1 d., pradžioje arba po jo;
TFAAK 15-asis aiškinimas "Nekilnojamojo turto statybos sutartys" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba v÷liau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
TFAAK 16-asis aiškinimas "Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančią įmonę apsidraudimo sandoriai", taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. arba v÷liau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. birželio 30 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
39-ojo TAS "Finansin÷s priemon÷s: pripažinimas ir vertinimas" pakeitimas "Kriterijus atitinkantys apdraudžiamieji objektai" – taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba v÷liau taikant retrospektyviai;
TFAAK 17-asis aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams", taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba v÷liau; Europos Sąjungos patvirtintas aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
1-asis TFAS "Tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų taikymas pirmą kartą". 2008 m. gruodžio m÷n. pri÷mus pakeitimą, standartas taikomas finansin÷ms ataskaitoms, parengtoms pagal TFAS pirmą kartą laikotarpiui, prasidedančiam 2009 m. liepos 1 d arba v÷liau; Europos Sąjungos patvirtintas persvarstytas 1 asis TFAS taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
TFAAK 18-asis aiškinimas "Turto, gauto iš klientų, perleidimas". Aiškinimas taikomas perspektyviai turto, gauto iš klientų, perleidimo sandoriams, įvykdytiems 2009 m. liepos 1 d. arba v÷liau; leidžiama taikyti anksčiau. Europos Sąjungos patvirtintas TFAAK 18-asis aiškinimas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. spalio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai "Įterptosios išvestin÷s finansin÷s priemon÷s" taikomi metiniams laikotarpiams, pasibaigiantiems 2009 m. birželio 30 d. arba v÷liau. ES patvirtinti TFAAK 9-ojo aiškinimo ir 39-ojo TAS pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2009 m. gruodžio 31 d.; leidžiama taikyti anksčiau;
32-ojo TAS "Finansin÷s priemon÷s: pateikimas" pakeitimas "Teisių išleidimo klasifikavimas" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba v÷liau;
2-ojo TFAS "Mok÷jimas akcijomis" pakeitimai "Grup÷s sandoriai, kurių apmok÷jimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas grynaisiais pinigais" – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje;
1-ojo TFAS "Tarptautinių finansin÷s atskaitomyb÷s standartų taikymas pirmą kartą" pakeitimai "Papildomos išimtys, taikomos įmon÷ms, pirmą kartą rengiančioms finansines ataskaitas pagal TFAS" – taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. arba v÷liau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje;
24-asis TAS "Informacija apie susijusias šalis" (standartas pakeistas 2009 m. lapkričio m÷n.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba v÷liau; nepatvirtinti taikyti Europos Sąjungoje);
9-asis TFAS "Finansin÷s priemon÷s" (paskelbtas 2009 m. lapkričio m÷n.; taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. arba v÷liau; leidžiama taikyti anksčiau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje);
TFAAK 19-asis aiškinimas "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas išleidžiant nuosavyb÷s priemones" (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba v÷liau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje);
TFAAK 14-ojo aiškinimo pakeitimas "Išankstiniai apmok÷jimai pagal minimalųjį finansavimo reikalavimą" taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba v÷liau; nepatvirtintas taikyti Europos Sąjungoje.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

a) Duomenų pateikimas

Šių finansinių ataskaitų duomenys yra pateikiami nacionaline Lietuvos valiuta – litais. Sumos nurodomos tūkstančiais litų, nebent nurodyta kitaip.

Banko ir kitų grup÷s įmonių apskaita yra tvarkoma pagal Europos Sąjungoje (ES) priimtus ir taikomus tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus (TFAS).

Šiose finansin÷se ataskaitose pateikta duomenų istorin÷ vert÷, išskyrus finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui, finansinį turtą ir įsipareigojimus, kurių tikrosios vert÷s pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei visas išvestines finansines priemones.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, taikomos prielaidos ir vertinimai, kurie daro įtaką turto ir įsipareigojimų sumoms ir galimų įsipareigojimų pripažinimui periodo pabaigoje, taip pat pajamų ir sąnaudų sumoms, apskaičiuotoms per ataskaitinį laikotarpį. Nors šios prielaidos ir vertinimai yra pagrįsti vadovyb÷s žiniomis apie paskutinius įvykius ir veiksmus, yra tikimyb÷, kad faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų vertinimų.

b) Apskaitos pagrindas

Šios finansin÷s ataskaitos yra parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus tarptautinius finansin÷s atskaitomyb÷s standartus. Toliau aprašomi pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Jei kitaip nenurodyta, šie principai buvo nuosekliai taikomi visais ataskaitose nurodytais metais.

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s

Patronuojamosios įmon÷s yra visos įmon÷s, kurių finansinę ir veiklos politiką kontroliuoja grup÷. Dažniausiai grupei priklauso daugiau negu pus÷ ūkio subjekto balsavimo teisių galios. Sprendžiant, ar grup÷ kontroliuoja kitą įmonę, yra įvertinamos esamos ir galimos balsavimo teis÷s, kurios gali būti realizuojamos ar keičiamos.

Įmonių finansin÷s ataskaitos yra konsoliduojamos nuo tos dienos, kai grup÷ gauna teisę valdyti tas įmones. Įmon÷s yra nekonsoliduojamos nuo tos dienos, kai grup÷ praranda teisę jas valdyti. Investicijos į patronuojamąsias įmones banko finansin÷se ataskaitose yra pripažįstamos ir traukiamos į apskaitą savikainos metodu.

Grup÷ patronuojamųjų įmonių pirkimą į apskaitą traukia pagal įsigijimo metodą. Pirkimo išlaidas sudaro turto, išleistų kapitalo priemonių ir prisiimtų arba numanomų įsipareigojimų tikroji vert÷, nustatyta pirkimo momentu, bei tiesiogin÷s įsigijimo sąnaudos. Iš pradžių į apskaitą yra įtraukiama verslo sujungimo metu įgyto identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir neapibr÷žtų įsipareigojimų tikroji kaina, nustatyta pirkimo momentu, neatsižvelgiant į mažumos interesą. Įsigijimo vert÷s perviršis, palyginti su nustatyta grup÷s įsigyto grynojo turto tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Jeigu įsigijimo kaina yra mažesn÷ negu įsigyto grynojo turto tikroji vert÷, tuomet skirtumas traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Visas turtas ir sandoriai, įskaitant pelną, uždirbtą iš kitų grup÷s įmonių, ir nerealizuotąjį pelną arba nuostolį, kurie yra susiję su grup÷s įmonių tarpusavio operacijomis, yra eliminuoti. Nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuoti, nebent sandoriais yra patvirtina, kad perduotas turtas nuvert÷jo. Patronuojamųjų įmonių apskaitos principai yra pakoreguoti, kad atitiktų grup÷je taikomus apskaitos principus.

Asocijuotos įmon÷s – tai tokios įmon÷s, kuriose grup÷ daro reikšmingą įtaką priimant finansinius bei veiklos politikos sprendimus, tačiau jų nekontroliuoja. Investicijų į grup÷s balansą traukiama tikroji vert÷, net jei grup÷ turi reikšmingą įtaką šioms įmon÷ms. Vadovaujantis 28-uoju TAS "Investicijos į asocijuotas įmones", rizikos kapitalo įmonių valdomoms investicijoms šis standartas netaikomas ir šios investicijos į apskaitą traukiamos kaip finansinis turtas (pirminio pripažinimo metu), kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, bei traukiamas į apskaitą pagal 39 TAS. Grup÷ neturi interesų asocijuotose įmon÷se, išskyrus jų verslo interesus.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

Visų grup÷s ir banko finansinių ataskaitų straipsniai yra pateikiami valiuta, cirkuliuojančia ekonomin÷je aplinkoje, kurioje veikia įmon÷. Konsoliduotos finansin÷s ataskaitos yra pateiktos litais. Litai yra banko funkcin÷ valiuta, taip pat šia valiuta yra pateikiamos finansin÷s ataskaitos.

Sandorių vert÷, išreikšta užsienio valiuta, yra perskaičiuojama į vertę funkcine valiuta pagal kursą, galiojusį sudarant sandorį. Valiutų perkainojimo pelnas ar nuostolis, atsirandantis d÷l min÷to perskaičiavimo ir turto bei įsipareigojimų vert÷s, išreikštos užsienio valiuta, perskaičiavimo į vertę funkcine valiuta pagal balanso sudarymo diena galiojusi kursą, yra perkeliamas į to laikotarpio, kuriame atsiranda, pajamų ir išlaidų sąskaitas.

Visų grup÷s ir banko, kurių funkcin÷ valiuta yra kitokia negu valiuta, kuria yra pateikiamos finansin÷s ataskaitos, pelnas (nuostolis) ir finansin÷ pozicija perskaičiuojama į valiutą, kuria pateikiamos finansin÷s ataskaitos, tokiu būdu:

(1) visi turto ir įsipareigojimų straipsniai yra perskaičiuojami pagal metų pabaigoje galiojusį kursą;

(2) visi pajamų ir išlaidų straipsniai yra perskaičiuojami pagal valiutos kurso vidurkį;

(3) valiutų perkainojimo skirtumai yra įtraukiami į nuosavybę kaip atskiras straipsnis.

Prestižas ir skirtumai d÷l tikrosios vert÷s koregavimo, atsirandantys įsigyjant užsienio įmonę, yra įtraukiami į užsienio įmon÷s apskaitą kaip turtas ar įsipareigojimai ir perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal metų pabaigoje galiojusį kursą.

Pardavus investicijas į įmonę, kurios funkcin÷ valiuta yra kitokia, valiutų perkainojimo skirtumai įtraukti į nuosavybę pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip dalis pardavimo pelno ar nuostolio.

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

Visų priemonių, už kurias gaunamos palūkanos, palūkanų pajamos ir išlaidos yra traukiamos į apskaitą pagal kaupimo principą ir nustatomos pagal įsigijimo kainą taikant apskaičiuotosios palūkanų normos metodą.

Komisiniai ir kitos pajamos yra traukiamos į apskaitą tuo momentu, kai atliekama atitinkama operacija. Komisiniai, susiję su ilgalaikiu finansavimu, gautu iš finansų institucijų, yra atidedami ir pripažįstami kaip kredito apskaičiuotų palūkanų koregavimas. Visi mokesčiai, kurie yra apskaičiuotosios palūkanos normos dalis, yra amortizuojami taikant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Investicinių fondų turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo šių mokesčių esm÷s, yra laikomi komisiniais mokesčiais ir į apskaitą traukiami susijusio sandorio metu arba atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu. Užmokestis už vertybinių popierių saugojimo paslaugas į apskaitą traukiamas atitinkamai įvertinus paslaugos teikimo laikotarpiu.

f) Mokesčiai

Pelno mokestis, apskaičiuojamas pagal kiekvienoje valstyb÷je galiojančius teis÷s aktus, reglamentuojančius mokesčius, yra traukiamas į pajamų ir išlaidų sąskaitas tuo laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojamas pelnas. Įtaka pelno mokesčiui, atsirandanti d÷l mokestinių nuostolių, kurie gali būti perkeliami, pripažįstama turtu tik tuo atveju, jei yra tikimyb÷, kad šie mokestiniai nuostoliai bus panaudoti ateities mokestiniam pelnui padengti.

Atid÷tasis pelno mokestis yra apskaitomas naudojant įsipareigojimų metodą ir sukuriamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ar įsipareigojimo apskaitin÷s vert÷s balanse ir to turto ar įsipareigojimo mokesčių baz÷s esančios konsoliduotose finansin÷se ataskaitose. Atid÷tasis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių tarifus (ir įstatymus), kurie buvo priimti ar iš esm÷s galiojo balanso dieną, ir tikimasi, kad jie galios, kai atid÷tasis pelno mokesčių turtas bus realizuotas ar bus padengtas atid÷tasis pelno mokesčių įsipareigojimas.

Atid÷tojo mokesčių turto likutis į finansines ataskaitas traukiamas tik tuomet, kai tikimasi ateities mokestiniu pelnu padengti laikinuosius skirtumus.

Atid÷tasis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo skirto galimam pardavimui finansinio turto pervertinimo rezultato, kuris yra traukiamas į nuosavybę, yra atimamas iš šio pervertinimo rezultato ir v÷liau yra įtraukiamas į pajamų ar išlaidų sąskaitas kartu su atid÷tu pelnu ar nuostoliu.

g) Mok÷jimas akcijomis

Grup÷s įmonių darbuotojai gauna kompensaciją, jei dalyvauja mok÷jimo akcijomis programoje. Kompensaciją sudaro darbuotojams suteikiamų akcijų (nuosavyb÷s vertybinių popierių), leidžiančių gauti SEB akcijų ateityje, už sutartą kainą. Bendra išleistų akcijų vert÷ yra amortizuojama iki akcijų perleidimo dienos. Vertybinių popierių perleidimo laikotarpį sudaro laikas nuo vertybinių popierių išleidimo iki sutarties sąlygų įvykdymo. Bendra išleistų akcijų pasirinkimo sandorio vert÷ yra vienos akcijos tikroji vert÷, padauginta iš akcijų, kurias tik÷tina suteikti taikant teisių perleidimo sąlygas. Šių sumų paskirstymas lemia, kad į pelno (nuostolių) ataskaitą rezultatas yra įtraukiamas tuomet, kai atitinkamas augimas įtraukiamas į nuosavybę. Kiekvieną finansin÷s būkl÷s sudarymo dieną yra įvertinama, ar teisių perdavimo sąlygos bus įvykdytos, ir kokia yra tikimyb÷, kad jos bus įgyvendintos. Jei mažesnis akcijų pasirinkimo sandorių skaičius bus perleistas sąlygų įgyvendinimo dieną, tuomet anksčiau įtrauktos sąnaudos yra atstatomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokiais atvejais, kai perleidimo sąlygos n÷ra įvykdomos, sąnaudos n÷ra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje visą galiojimo laikotarpį.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

h) Dividendų pajamos

Dividendai įtraukiami į pajamas, kai grup÷ ir bankas įgyja teisę į gautinus dividendus.

i) Pinigai ir jų ekvivalentai

Grynieji pinigai, vienos nakties ind÷liai, l÷šos bankuose ir finansiniuose institucijose d÷l didelio jų likvidumo pinigų srautų ataskaitoje laikomi pinigais ir jų ekvivalentais.

j) Finansinis turtas

Grup÷ ir bankas klasifikuoja savo finansinį turtą į šias kategorijas: finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje; paskolas ir gautinas sumas; investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir finansinį turtą, skirtą galimam pardavimui. Vadovyb÷ nustato savo investicijų klasifikavimą jų pirminio pripažinimo metu.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, yra skirstomas į dvi kategorijas: finansinį turtą, skirtą prekiauti, ir finansinį turtą, kurį pripažindama pirmą kartą įmon÷ nusprendžia tokio turto tikrosios vert÷s pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip skirtas prekiauti, jei perkamas norint parduoti artimiausiu metu. Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s, kurios į apskaitą netraukiamos kaip rizikos mažinimo priemon÷s, taip pat laikomos skirtomis prekiauti. Investicijos, kurios valdomos remiantis dokumentuotomis rizikos valdymo procedūromis ir kurių tikroji vert÷ pateikiama vadovyb÷s ataskaitose, priskiriamos finansiniam turtui, kurį pripažindama pirmą kartą įmon÷ nusprendžia tokio turto tikrosios vert÷s pokyčius pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokio finansinio turto palūkanų pajamos įtraukiamos į palūkanų pajamų eilutę.

Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris n÷ra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai grup÷ ir bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo – tai neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos, kurio nustatyta išpirkimo data ir kurį grup÷ ir bankas numato bei gali laikyti iki išpirkimo datos. Jeigu grup÷ ir bankas nusprendžia parduoti kitokią negu nedidelę dalį investicijų, laikomų iki išpirkimo, visa kategorija turi būti perklasifikuojama į parduotinas investicijas.

Investicijos, kurias numatoma tur÷ti neapibr÷žtą laiką ir kurios gali būti parduotos norint išlaikyti likvidumą arba keičiantis palūkanų normoms, valiutų kursams ar investicijų kainai, yra klasifikuojamos kaip investicijos, skirtos galimam pardavimui.

Visas pirkti ar parduoti skirtas finansinis turtas įprastai į apskaitą traukiamas atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra grup÷s ir banko perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Visas kitas nupirktas ir parduotas finansinis turtas yra traukiamas į apskaitą kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo datos. Paskolos yra traukiamos į apskaitą tuomet, kai išmokami pinigai skolininkui. Viso finansinio turto, išskyrus finansinį turtą, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, į apskaitą traukiama tikroji vert÷ įskaitant transakcijos išlaidas. Finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą, kai nustoja galioti teis÷ gauti pinigų srautus iš finansinio turto arba grup÷ iš esm÷s netenka gaunamos iš turto ekonomin÷s naudos bei neprisiima rizikos.

Finansinio turto, skirto parduoti, ir finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, v÷liau į apskaitą traukiama tikroji vert÷. Paskolų, gautinų sumų bei finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, į apskaitą traukiama amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostolis d÷l finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷, o tikrosios vert÷s pokytis pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, perkainojimas d÷l tikrosios vert÷s pokyčio yra įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą tą periodą, kurį susidaro. Pelnas ar nuostolis d÷l finansinio turto, skirto parduoti, tikrosios vert÷s pokyčio yra traukiamas į nuosavyb÷s eilutę iki to momento, kol finansinis turtas nebetraukiamas į apskaitą arba nuvert÷ja ir visas sukauptas pelnas ar nuostolis, prieš tai įtrauktas į nuosavyb÷s eilutę, turi būti pateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Palūkanos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, yra traukiamos į palūkanų pajamas. Dividendai už nuosavyb÷s priemones, skirtas parduoti, pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuomet nustatoma teis÷ juos gauti.

Aktyvioje rinkoje kotiruojamų investicijų tikroji vert÷ yra nustatoma atsižvelgus į rinkoje siūlomas kainas.

Finansinių priemonių užskaita. Finansinio turto ir įsipareigojimų užskaita yra atliekama ir grynoji suma nurodoma balanse tuomet, jei yra juridinis pagrindas atlikti apskaitytų sumų užskaitą, siekiama atsiskaityti užskaitant tarpusavio įsipareigojimus arba realizuoti turtą ir kartu atsiskaityti pagal įsipareigojimus.

k) Atid÷to pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

Geriausias tikrosios vert÷s pagrindas įtraukimo į apskaitą metu yra sandorio kaina, nebent tikroji šios priemon÷s vert÷ gali būti nustatoma lyginant kitą žinomą rinkos operacijų su tokia pačia priemone informaciją arba remiantis vertinimo metodais, kurie pagrįsti žinoma rinkos informacija.

Grup÷ ir bankas vykdo sandorius, kurių pabaigos terminas daugiau negu vieni metai, kai tikroji priemon÷s vert÷ yra nustatoma taikant vertinimo modelius, kur ne visi taikomi kintamieji yra žinoma rinkos informacija apie kainas ir normas. Tokios priemon÷s pirminio vertinimo metu į apskaitą traukiamos sandorio kaina, kuri yra geriausias tikrosios vert÷s rodiklis, tačiau vert÷, nustatyta taikant tinkamą vertinimo modelį, gali skirtis nuo šios pradin÷s vert÷s. Sandorio kainos ir taikant modelį nustatytos vert÷s skirtumas dažniausiai vadinamas pirmos dienos pelnu ar nuostoliu ir įtraukiamas į pajamas ar išlaidas iš karto.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s

Išvestinių finansinių priemonių, įskaitant valiutos keitimo, valiutos apsikeitimo sandorius ir kitas išvestines finansines priemones, pirminio pripažinimo metu į balansą yra traukiama tikroji vert÷, išskaičiavus sandorio išlaidas, v÷liau apskaičiuojama jų tikroji vert÷. Tikroji vert÷ yra apskaičiuojama atsižvelgiant į kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant diskontuotų pinigų srautų metodus. Visos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s yra traukiamos į turtą, jei jų tikroji vert÷ yra teigiama, ir įsipareigojimus, jei tikroji vert÷ yra neigiama.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų prekiauti, tikrosios vert÷s pokytis yra traukiamas į grynąjį pelną už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas.

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vert÷s pelno ar nuostolio įtraukimas į apskaitą priklauso nuo to, ar ši priemon÷ yra naudojama rizikos mažinimo tikslu, ir jei taip, kokia priemon÷ ir rizika yra apdrausta. Grup÷ naudoja tam tikras išvestines finansin÷s priemones turto tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimui (tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimas).

Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s apskaitomos vadovaujantis rizikos mažinimo apskaitos reikalavimais, jei yra tenkinami tam tikri reikalavimai. Grup÷ sandorio iniciavimo metu aprašo ryšį tarp apdraustosios priemon÷s ir rizikos mažinimo priemon÷s, taip pat rizikos valdymo tikslus ir strategiją vykdant įvairius rizikos mažinimo sandorius. Grup÷ taip pat įvertina ir aprašo ar rizikos mažinimas yra efektyvus ir padengs su šia rizika siejamus tikrosios vert÷s arba pinigų srautų pokyčius sandorio sudarymo metu ir v÷lesniais šio ryšio galiojimo laikotarpiais. Rizikos mažinimo priemon÷s yra palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, o apdraustosios priemon÷s – Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s euroobligacijos (iki 2008 m. liepos m÷n. 1 d. į apskaitą traukiamos kaip skirtos parduoti investicijos, kurių dauguma 2008 m. liepos 1 d. buvo perklasifikuotos į paskolų ir gautinų sumų kategoriją). Apdrausta rizika yra tikrosios obligacijos vert÷s pokytis d÷l rinkos palūkanų normos nepastovumo. Po perklasifikavimo į paskolų ir gautinų sumų kategoriją tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimo ryšiai išlieka.

Išvestinių finansinių priemonių, skirtų tikrosios vert÷s pasikeitimo rizikos mažinimui bei atitinkančių šiam priskyrimui reikalingus kriterijus, tikrosios vert÷s pokyčiai į pelno (nuostolių) ataskaitą traukiami kartu su apdraustojo aktyvo tikrosios vert÷s pokyčiu. Palūkanų normų pasikeitimo ir susijusio apdraustojo aktyvo tikrosios vert÷s pokyčio efektyvi dalis yra įtraukta į eilutes palūkanų pajamos, grynasis pelnas (nuostolis) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas. Likusi neefektyvi tikrosios vert÷s pokyčio suma yra įtraukta į grynojo pelno (nuostolio) už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas eilutę.

Kai rizikos mažinimo apskaitos reikalavimai neb÷ra tenkinami, apdraustojo aktyvo, kuris apskaitomas naudojant apskaičiuotos palūkanų normos metodą, vert÷ ir toliau amortizuojama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama amortizuota savikaina: sudarydama kiekvieną balansą, grup÷ atlieka įvertinimą, ar n÷ra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi. Finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi ir nuvert÷jimo nuostolis turi būti traukiamas į apskaitą tik tuomet, kai yra akivaizdžių nuvert÷jimo įrodymų, kurie atsirado d÷l vieno ar keleto įvykių, įvykusių pirmą kartą įtraukus turtą į apkaitą (nuostolių įvykio), ir nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi įtakos įvertintiems būsimiems pinigų srautams iš finansinio turto ar finansinio turto grup÷s, o ta įtaka gali būti tiksliai įvertinta.

Grup÷ visų pirma įvertina objektyvių nuvert÷jimo įrodymų buvimą individualiai kiekvieno atskirai reikšmingo finansinio turto atžvilgiu, o kiekvieno atskirai nereikšmingo finansinio turto atžvilgiu – individualiai arba bendrai. Jeigu grup÷ nustato, kad n÷ra akivažių įrodymų, jog individuliai vertinamas finansinis turtas yra nuvert÷jęs, nesvarbu, ar turtas svarbus, ar ne, priskiria turtą į finansinio turto grupę, kuriai būdinga panaši kredito rizikos charakteristika, ir bendrai vertina sumaž÷jusią vertę. Turtas, kurio sumaž÷jusi vert÷ pripažįstama individualiai, n÷ra įtraukiamas vertinant bendrą sumaž÷jusią vertę.

Jeigu yra akivaizdžių įrodymų, kad paskolos ir gautinos sumos ar laikomos iki išpirkimo investicijos, kurių į apskaitą traukiama amortizuota savikaina, nuvert÷jo, nuvert÷jusi suma yra nustatoma kaip turto balansin÷s vert÷s ir būsimųjų pinigų srautų dabartin÷s vert÷s (neatsižvelgiant į būsimus kreditų nuostolius, kurie dar nepatirti) diskontuotos naudojant finansinio turto apskaičiuotąją palūkanų normą, skirtumas. Turto balansin÷ vert÷ yra mažinama nuostolio, įtraukto į pelno (nuostolių) ataskaitą, suma.

Įkeisto finansinio turto įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartin÷s vert÷s apskaičiavimas rodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti d÷l šio turto per÷mimo, at÷mus įkeistojo turto atgavimo ir pardavimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar šio turto per÷mimas yra įmanomas ar ne.

Siekiant nustatyti bendrai vertinamo finansinio turto sumaž÷jusią vertę, finansinis turtas grupuojamas pagal panašias kredito rizikos charakteristikas. Pasirinktos charakteristikos yra svarbios tokio turto grupių būsimųjų pinigų srautų įvertinimui, nes rodo skolininkų geb÷jimą mok÷ti visas sumas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas (tęsinys)

Finansinio turto grup÷s, kurios nustatant sumaž÷jusią vertę vertinamos bendrai, būsimieji pinigų srautai yra įvertinami pagal sutartyje nustatytus turto grup÷s pinigų srautus ir pagal anksčiau buvusius nuostolius d÷l turto, kuriam būdingi panašūs kaip ir min÷tos grup÷s kredito rizikos ypatumai, vert÷s sumaž÷jimo. Praeityje patirti nuostoliai pakoreguojami pagal stebimus dabartinius duomenis, kad rodytų dabartinių sąlygų, kurių nebuvo laikotarpiu, kurio patirtais nuostoliais remiamasi, įtaką ir panaikintų to laikotarpio sąlygų, kurių n÷ra šiuo metu, įtaką.

Jei paskola neatgaunama, ji yra nurašoma iš atid÷jinių d÷l sumaž÷jusios paskolų vert÷s. D÷l anksčiau nurašytų ir atgautų skolų sumaž÷ja atid÷jinių d÷l sumaž÷jusios paskolų vert÷s suma pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Jeigu v÷lesniu laikotarpiu vert÷s sumaž÷jimo nuostoliai sumaž÷ja ir šis sumaž÷jimas gali būti susietas su įvykiu, įvykusiu po vert÷s sumaž÷jimo įtraukimo į apskaitą, tuomet anksčiau į apskaitą įtrauktas vert÷s sumaž÷jimo nuostolis yra atkuriamas. Atkuriama suma yra įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Atid÷jinių normos homogeninių kreditų grup÷ms yra nustatomos ne tik atsižvelgus į istorinius duomenis, pagrįstų statistiniais metodais, bet ir atliekant ekspertines korekcijas. Rizikos parametrai parengti praeities duomenimis ir naudojami nustatant atid÷jinius homogenin÷ms grup÷ms: įsipareigojimų neįvykdymo maksimalus poveikis (EAD), įsipareigojimų neįvykdymo tikimyb÷ (PD), nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atvejai – (LGD). Homogeninių kreditų specialieji atid÷jiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus, atsižvelgiant į homogenin÷s kredito grup÷s skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir d÷l skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogenin÷s kreditų grup÷s nuostolius, objektyvius įrodymus d÷l kreditų grup÷s kokyb÷s pokyčių, atitinkamų kreditų grupių saugumo atitikimo bei kitų veiksnių, kurie n÷ra įvertinami kiekybiškai. Homogeninių grupių atid÷jinių normos reguliariai nustatomos du kartus per metus. 2009 metais d÷l pablog÷jusios makroekonomin÷s situacijos homogeninių grupių atid÷jiniai yra peržiūrimi kas m÷nesį. 2009 metais atid÷jinių normos buvo peržiūrimos įvertinus šiuos faktus:

skolinių įsipareigojimų nevykdymo dažnį rinkoje;
Padid÷jusį 30 ir 60 dienų v÷luojančių kreditų skaičių tik÷tina, kad kai kurie jų ateityje v÷luos 90 ir daugiau dienų;
homogeninių grupių apdraudimo lygmuo po užstato vert÷s nustatymo;
makroekonomikos rodiklių pasikeitimas: nedarbo lygis, nekilnojamojo turto kainos ir kiti.

Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷: kiekvieno balanso sudarymo metu grup÷ atlieka įvertinimą, ar n÷ra akivaizdžių įrodymų, kad finansinis turtas ar finansinio turto grup÷ yra nuvert÷jusi. Jeigu nuosavyb÷s investicijos yra klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, ir ilgą laiką tęsiasi ženklus vertybinio popieriaus tikrosios vert÷s kritimas žemiau už įsigijimo savikainą yra vertinama, ar turto vert÷ sumaž÷jo. Jei finansinio turto, skirto parduoti, atveju toks įrodymas yra, tuomet bendras nuostolis, kuris vertinamas kaip įsigijimo savikainos ir dabartin÷s tikrosios vert÷s, at÷mus anksčiau į pelno (nuostolių) ataskaitą įtrauktus nuostolius d÷l šio finansinio turto vert÷s sumaž÷jimo, skirtumas, yra perkeliamas iš nuosavyb÷s eilut÷s į pelno (nuostolių) ataskaitą. Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios nuosavyb÷s priemonių vert÷s, anksčiau pateikti pelno (nuostolių) ataskaitoje, n÷ra atkuriami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu v÷lesniu laikotarpiu skolos vertybinių popierių, klasifikuojamų kaip skirtų parduoti, tikroji vert÷ padid÷ja ir jos padid÷jimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, atsitikusiu po to, kai vert÷s sumaž÷jimas buvo įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, tuomet vert÷s sumaž÷jimas yra atstatomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

n) Lizingas

Ilgalaikis turtas, išnuomotas pagal lizingo sutartis, yra traukiamas į apskaitą kaip gautina suma už lizingą. Ši suma lygi dabartinei mažiausių lizingo įmokų vertei. Gautinos sumos ir dabartin÷s mažiausių lizingo įmokų vert÷s skirtumas laikomas neuždirbtomis lizingo pajamomis.

Teis÷s ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal lizingo sutartis, yra traukiami į apskaitą perleidus turtą lizingo gav÷jui. Iki turto perleidimo dienos būsimojo lizingo gav÷jo įmoka yra traukiama į apskaitą kaip išankstin÷ įmoka. Gautinos lizingo įmokos yra nuomojamo lizingu turto vert÷, sumažinta pirmosios įmokos suma.

Lizingo palūkanos traukiamos į pajamas, jas apskaičiuojant nuo likutin÷s grynosios investicijos vert÷s sutartyje nustatytais terminais ir taikant fiksuotą pajamų grąžos normą. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo turto perleidimo nuomotojui momento. Administracinio mokesčio pajamos yra traukiamos į apskaitą per visą sutarties laikotarpį.

o) Nuoma (grup÷ nuomotoja)

Turto, išnuomoto pagal nuomos sutartis, nusid÷v÷jimas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir taikant tiesinį metodą. Šio turto nusid÷v÷jimas apskaičiuojamas taip pat kaip ir kito panašaus ilgalaikio materialiojo turto, esančio grup÷s nuosavyb÷je, nusid÷v÷jimas.

Jei turto atsiperkamoji vert÷ yra mažesn÷ už jo apskaitinę vertę, turto vert÷ yra mažinama iki jo atsiperkamosios vert÷s.

p) Nuoma (grup÷ nuominink÷)

Iki šios dienos grup÷s sudarytas sutartis sudaro nuomos sutartys. Nuomos įmokos per visą nuomos laikotarpį pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

q) Ilgalaikis turtas

Į balansą yra traukiama ilgalaikio turto įsigijimo vert÷, at÷mus sukauptą nusid÷v÷jimą ir bet kokius sukauptus nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s. Ilgalaikis materialus turtas, kurio vert÷ yra mažesn÷ negu 900 litų, ir nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio vert÷ yra mažesn÷ nei 5 000 litų, yra nurašomas kaip sąnaudos tada, kai jis įsigyjamas.

Pelnas arba nuostolis, pardavus ilgalaikį turtą, yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo likutinę vertę ir traukiamas į pelną prieš pelno mokestį. Remonto išlaidos yra traukiamos į pelno (nuotolių) ataskaitą, kai išlaidos yra patiriamos.

Nusid÷v÷jimas ir amortizacija yra apskaičiuojami tiesiniu metodu, pagal kurį atsižvelgiama į įvertintą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Visos amortizacijos ir nusid÷v÷jimo sąnaudos per metus yra traukiamos į kitas administracines sąnaudas. Turto naudingo tarnavimo laikas ir jo likvidacin÷ vert÷ vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną.

Lentel÷je pateiktos grup÷je taikomos atitinkamos turto kategorijos nusid÷v÷jimo ir amortizacijos normos.

Turto kategorija	Nusid÷v÷jimo/ amortizacijos laikotarpis (metais)
Programin÷ įranga	3–5
Kitas ilgalaikis nematerialusis turtas	3–5
Pastatai	25–50
Transporto priemon÷s	5
Kompiuterin÷ įranga ir pinigų skaičiavimo automatai	3–5
Biuro įranga	5
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	5

r) Investicinis turtas

Investicijos į turtą, skirtą pajamoms iš nuomos, ir/arba to turto vert÷s augimui, ir kurio grup÷ ir bankas nenaudoja savo reikm÷ms, priskiriamas investiciniam turtui.

Investicinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaita traukiamas įsigijimo savikaina, įskaitant susijusias sandorio išlaidas. Po pirminio pripažinimo investicinis turtas į apskaita yra traukiamas įsigijimo savikaina, at÷mus sukauptą nusid÷v÷jimą ir vert÷s sumaž÷jimą. Lentel÷je pateiktos grup÷s ir banko taikomos atitinkamos turto kategorijos nusid÷v÷jimo normos:

laikotarpis (metais)

Turto kategorija Nusid÷v÷jimo

Pastatai 25-50

s) Prestižas

Įsigijimo vert÷s perviršis, palyginti su grup÷s įsigyto patronuojamosios įmon÷s grynojo turto nustatyta tikrąja verte pirkimo momentu, yra traukiamas į apskaitą kaip prestižas. Prestižas, įgytas įsigyjant patronuojamąsias įmones, yra priskiriamas nematerialiojo turto grupei. Prestižo naudingo tarnavimo laikotarpis n÷ra apibr÷žtas. Kiekvienais metais yra vertinama, ar prestižo vert÷ n÷ra sumaž÷jusi ir į apskaitą traukiama jo vert÷, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo vert÷s at÷mus nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s. Į pelną ir nuostolį, gautą pardavus įmonę, traukiama apskaitin÷ prestižo, susijusio su parduota įmone, vert÷. Siekiant įvertinti sumaž÷jusią prestižo vertę, prestižas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui.

t) Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas (ar turto grup÷), skirtas parduoti, grup÷s priskiriamas šiai turto kategorijai, jei šio turto vertę tikimasi atgauti parduodant šį turtą, vadovyb÷ yra įsipareigojusi šį turtą parduoti, aktyviai ieškoma šio turto pirk÷jo bei reklamuojamas šio turto pardavimas protinga kaina, kuri artima šio turto tikrajai vertei bei pardavimą planuojama baigti per vienus metus nuo turto perklasifikavimo į šią kategoriją dienos. Šiuos kriterijus atitinkančio turto į apskaitą traukiama ta vert÷, kuri yra mažesn÷: apskaitin÷ ar tikroji vert÷, sumažinta pardavimo išlaidomis. Tokio turto nusid÷v÷jimas n÷ra skaičiuojamas.

u) Nefinansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

Turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas n÷ra apibr÷žtas ir kuris n÷ra amortizuojamas, kiekvienais metais yra vertinamas, ar jo vert÷ n÷ra sumaž÷jusi. Turtas, kuris yra amortizuojamas, tikrinamas vert÷s sumaž÷jimui nustatyti, kuomet įvykiai ar aplinkybių pokyčiai rodo, kad jo apskaitin÷ vert÷ gali būti neatgautina. Vert÷s sumaž÷jimo nuostolis yra skirtumas tarp apskaitin÷s ir atgautinos verčių. Atgautina verte laikoma ta vert÷, kuri yra didesn÷ – turto tikroji vert÷, sumažinta pardavimo išlaidomis, arba naudojimo vert÷. Vertinant, kiek gal÷tų sumaž÷ti vert÷, turtas yra priskiriamas įplaukas kuriančiam vienetui. Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio anksčiau buvo nustatytas vert÷s sumaž÷jimas, kiekvienais metais yra vertinamas ir d÷l vert÷s sumaž÷jimo atstatymo.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

v) Skola

Iš pradžių į apskaitą traukiama įsipareigojimų tikroji vert÷, kuri lygi gautų l÷šų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. V÷liau nustatoma įsipareigojimų amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą, o įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumas įsiskolinimo laikotarpiu traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertybinių popierių skolinimosi ir skolinimo sandoriai yra sudaromi įkeičiant juos kaip užstatą. Kasdien yra stebima gautų ir pateiktų vertybinių popierių tikroji vert÷, įvertinant poreikį reikalauti papildomo užstato arba jį suteikti. Pateiktas užstatais grynaisiais pinigais yra užskaitomas kaip gautinos sumos, o gautas užstatas grynaisiais pinigais yra apskaitomas kaip atitinkamas įsipareigojimas jį gražinti. Skolinti vertybiniai popieriai traukiami į balansą ir ataskaitas kaip įkeistas turtas. Pasiskolinti vertybiniai popieriai n÷ra apskaitomi kaip turtas. Pardavus pasiskolintus vertybinius popierius (short position), suma lygi tikrajai vertybinių popierių vertei yra apskaitoma kaip įsipareigojimai.

w) Atid÷jiniai

Atid÷jinių vert÷ yra tokia pat kaip ir dabartin÷ vert÷ sąnaudų, kurių tik÷tina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vert÷s ir konkrečiam įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinius rinkos vertinimus.

x) Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, išperkami vienu kartu ar dalimis at÷jus nustatytam terminui. Išleistų skolos vertybinių popierių į apskaitą traukiama tikroji vert÷, kuri lygi gautų l÷šų sumai, sumažintai sandorio sudarymo išlaidomis. V÷liau yra nustatoma amortizuota vert÷ pagal apskaičiuotosios palūkanų normos metodą. Skolos vertybiniai popieriai, išplatinti iki emisijos dienos, yra traukiami į apskaitą kaip kiti įsipareigojimai. Jeigu grup÷ įsigyja savo išleistus skolos vertybinius popierius, jie netraukiami į balansą, o įsipareigojimo apskaitin÷s vert÷s ir užmokesčio skirtumas priskiriamas grynosioms prekybos pajamoms.

y) Išmokos darbuotojams

Išeitin÷s išmokos yra mokamos tuomet, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbuotojui nesulaukus pensinio amžiaus arba darbuotojas savanoriškai sutinka būti atleistas mainais už šią išmoką. Grup÷ traukia į apskaitą išeitines kompensacijas tuomet, kai aiškiai įsipareigoja atleisti dabartinius darbuotojus pagal oficialų išsamų planą, pagal kurį negalima pakeisti sprendimo, arba išmok÷ti išeitines išmokas po pasiūlymo, įteikto darbuotojui, siekdama paskatinti savanorišką iš÷jimą iš darbo.

Socialinio draudimo įmokas už savo darbuotus grup÷ moka į socialinio draudimo fondą pagal fiksuotų įmokų planą, kaip reikalaujama šalies teis÷s aktuose. Fiksuotų įmokų planas – tai planas, pagal kurį grup÷ moka fiksuotas įmokas į fondą. Teisiškai grup÷ neprivalo mok÷ti tolesnių įmokų, jei fondas neturi pakankamai turto išmok÷ti visas darbuotojų išmokas, susijusias su darbuotojų atliktu darbu einamąjį ir prieš tai buvusius laikotarpius. Socialinio draudimo įmokos yra laikomos išlaidomis naudojant kaupimo principą ir yra pateikiamos eilut÷je "Išlaidos personalui".

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s

Finansinio turto ir įsipareigojimų balansin÷ ir tikroji vert÷ pateikta žemiau:

	2009 m.		2008 m.
	Balansin÷	Tikroji	Balansin÷	Tikroji
	vert÷	vert÷	vert÷	vert÷
Likučiai centriniame banke	384 981	384 980	729 273	729 207
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	3 118 698	3 122 617	830 593	829 554
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
grynoji vert÷	20 069	20 154	39 651	39 670
Kreditų klientams grynoji vert÷
Viešasis sektorius	547 358	552 662	786 130	785 083
Juridiniai asmenys	8 732 455	8 700 749	11 287 819	11 243 232
Fiziniai asmenys	7 905 581	8 128 751	8 206 346	8 388 913
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai–gautinos sumos	1 719 512	1 630 544	1 750 534	1 542 547
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	2 503 885	2 551 302	4 223 542	4 283 435
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	12 748	11 252	12 989	11 178
Iš viso finansinio turto	24 945 287	25 103 010	27 866 877	27 852 819
Įsiskolinimas centriniame banke	31	31	24	24
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	13 650 723	13 717 260	15 156 610	15 076 382
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	4 767 893	4 767 893	5 107 439	5 107 439
Klientų terminuotieji ind÷liai	4 901 896	4 943 166	5 095 570	5 195 024
Subordinuotos paskolos	597 195	595 490	603 187	594 216
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	697 841	674 668	607 793	587 027
Iš viso finansinių įsipareigojimų	24 615 579	24 698 508	26 570 623	26 560 112

Finansinio turto ir įsipareigojimų balansin÷ ir tikroji vert÷ pateikta žemiau:

	2009 m.		2008 m.
	Balansin÷	Tikroji	Balansin÷	Tikroji
	vert÷	vert÷	vert÷	vert÷
Likučiai centriniame banke	384 981	384 980	729 273	729 207
L÷šos bankuose ir finansų institucijose	3 118 698	3 122 617	830 186	829 147
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
grynoji vert÷	348 856	347 963	937 335	943 298
Kreditų klientams grynoji vert÷
Viešasis sektorius	547 358	552 662	786 130	785 083
Juridiniai asmenys	8 741 150	8 714 885	11 295 493	11 251 259
Fiziniai asmenys	7 905 581	8 128 751	8 206 346	8 388 913
Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai–gautinos sumos	1 719 512	1 630 544	1 750 534	1 542 547
Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo	12 748	11 252	12 989	11 178
Iš viso finansinio turto	22 778 884	22 893 653	24 548 286	24 480 632
Įsiskolinimas centriniame banke	31	31	24	24
Įsiskolinimai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	11 259 609	11 299 245	11 764 275	11 679 948
Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	4 768 336	4 768 336	5 113 339	5 113 339
Klientų terminuotieji ind÷liai	4 905 396	4 946 666	5 095 570	5 195 024
Subordinuotos paskolos	597 195	595 490	603 187	594 216
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	699 854	676 681	608 576	587 715
Iš viso finansinių įsipareigojimų	22 230 421	22 286 449	23 184 971	23 170 266

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s (tęsinys)

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷, l÷šos bankuose ir finansų institucijose grynoji vert÷. Tikroji kintamų palūkanų l÷šų ir vienos nakties ind÷lių vert÷ yra jų balansin÷ vert÷. Apskaičiuota ind÷lių, kurių palūkanos fiksuotosios, tikroji vert÷ yra nustatoma atsižvelgus į diskontuotus pinigų srautus, taikant pinigų rinkos skolintoms l÷šoms būdingas palūkanų normas, kurių kredito rizika ir likęs laikotarpis iki grąžinimo termino yra panašus.

Kreditai klientams ir gautinos finansinio lizingo sumos, at÷mus vert÷s sumaž÷jimą. Apskaičiuota tikroji paskolų ir gautinų finansinio lizingo sumų vert÷ yra diskontuota būsimųjų grynųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti, suma. Norint nustatyti tikrąją tik÷tinų gauti grynųjų pinigų srautų vertę, jie yra diskontuojami taikant tą laikotarpį galiojančias rinkos palūkanų normas.

Investicinius vertybinius popierius sudaro tik turtas, už kurį gaunamos palūkanos, laikomas iki išpirkimo; turto, kuris yra klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, į ataskaitas yra traukiama tikroji vert÷.

Įsiskolinimas Lietuvos bankui, kredito ir finansų institucijoms. Apskaičiuota tikroji ind÷lių, kurių terminas nenurodytas, ir kuriuos sudaro ir palūkanų nekainuojantys ind÷liai, vert÷ yra suma, mok÷tina pareikalavus išmok÷ti ind÷lį.

Klientų ind÷liai. Apskaičiuota tikroji fiksuotas palūkanas kainuojančių ind÷lių ir kitų skolintų l÷šų, kurios n÷ra kotiruojamos aktyvioje rinkoje, vert÷ yra nustatoma pagal diskontuotus grynųjų pinigų srautus, taikant naujų paskolų, kurių likęs laikotarpis iki grąžinimo yra panašus, palūkanų normas.

Subordinuotos paskolos, išleisti vertybiniai popieriai. Naudojamas diskontuotų grynųjų pinigų srautų modelis, taikant einamojo pelningumo kreivę atitinkamai pagal likusį terminą iki išpirkimo.

Lentel÷je pateikti apibendrinti grup÷s tikrosios vert÷s nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikroji vert÷.

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios	65 818	-	-
vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	19 203	-	29 000
(turtas) Finansin÷s priemon÷s - laikomos	-	153 483	-
parduoti Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	137	-	200
(įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	85 158	(150 160)	29 200

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2008 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į	63 612	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	370 232	-	29 000
(turtas) Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	- 18 268	114 792 -	- 200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(831)	(292 462)	-
Iš viso	451 281	(177 670)	29 200

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

z) Tikrosios vert÷s (tęsinys)

Lentel÷je pateikti apibendrinti banko tikrosios vert÷s nustatymo būdai, kai turtas ir įsipareigojimai į apskaitą traukiami tikroji vert÷.

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2009 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į	65 194	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	19 203	-	-
(turtas) Finansin÷s priemon÷s - laikomos	-	153 483	-
parduoti Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	137	-	200
(įsipareigojimai)	-	(303 643)	-
Iš viso	84 534	(150 160)	200

	Tikroji vert÷ nustatyta taikant:
2008 m. gruodžio 31 d.	rinkos kainą	vertinimo metodus, paremtus stebimais rinkos duomenimis	vertinimo metodus, neparemtus stebimais rinkos duomenimis
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į	62 987	-	-
pelno (nuostolių) ataskaitą Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (turtas)	95 124 -	- 114 792	- -
Finansin÷s priemon÷s - laikomos parduoti	18 267	-	200
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (įsipareigojimai)	(831)	(292 462)	-
Iš viso	175 547	(177 670)	200

aa) Draudimo veikla

Įmokos pagal sudarytas sutartis ir persidraudimo įmokos

Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, įmokos į apskaitą traukiamos pagal pinigų gavimo principą. Pasirašytas įmokas pagal kitų draudimo produktų sutartis sudaro įmokos, pasirašytos per metus pagal mok÷jimų grafiką, pateikiamą draudimo liudijime. Uždirbtas įmokas sudaro įmokos, priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui. Perdraudimo įmokas sudaro įmokos, pagal perdraudimo sutartis priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui.

Išmokos ir žalos sureguliavimo sąnaudos

Išmokas sudaro ataskaitiniu laikotarpiu išmok÷tos sumos. Tiesiogines žalos sureguliavimo sąnaudas sudaro atlyginimai, sumok÷ti darbuotojams, reguliuojantiems žalą, ir kitos tiesiogiai susijusios sąnaudos.

Įsigijimo sąnaudos

Komisiniai mokesčiai tarpininkams laikomi išlaidomis draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Investicinio draudimo, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, (taisykl÷s Nr. 12) atveju, komisiniai pripažįstami išlaidomis per vienerius metus. Įsigijimo sąnaudos, susijusios su v÷lesniais laikotarpiais, įtraukiamos į būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudas. Pagal draudimo liudijimus, kuriems apskaičiuojant draudimo techninius atid÷jinius taikomas Zilmerio koregavimo metodas, n÷ra sudaromos papildomos būsimų laikotarpių įsigijimo sąnaudos.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

aa) Draudimo veikla (tęsinys)

Techniniai draudimo atid÷jiniai

Perkeltų įmokų techninis atid÷jinys rodo pasirašytų įmokų dalį, kuri priskirtina rizikos laikotarpiams, einantiems po ataskaitinio laikotarpio.

Numatomų išmok÷jimų techninis atid÷jinys rodo iki apskaitos laikotarpio pabaigos atid÷tas sumas, susijusias su įvertintais patirtais nuostoliais, kurie dar n÷ra padengti, įskaitant susijusias žalos administravimo sąnaudas. Patirtų nuostolių, apie kuriuos dar nepranešta, techninis atid÷jinys yra apskaičiuotas pagal Chain – ladder metodą.

Gyvyb÷s draudimo matematinis techninis atid÷jinys rodo visą grup÷s grynųjų įsipareigojimų sumą, pagal gyvyb÷s draudimo sutartis. UAB SEB gyvyb÷s draudimas draudimo portfelio techninis atid÷jinys apskaičiuojamas pagal mirtingumo koeficientą, pateiktą Lietuvos gyventojų mirtingumo lentel÷je (1989 m. ir 1990 m. duomenimis). Apskaičiuojant atid÷jinius, yra naudojama draudimo priežiūros komisijos nustatyta maksimali technin÷ palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesn÷).

Žalos padengimo techninis atid÷jinys sudaromas taikant perspektyvinį neto įmokų metodą. Pagal šį metodą atid÷jinys yra lygus būsimų išmokų ir neto įmokų dabartinių verčių skirtumui. Pagal mišriojo gyvyb÷s draudimo ir studijų draudimo sutartis taikoma Zilmerio pataisa. Taikant Zilmerio pataisą, techniniai atid÷jiniai yra mažinami pradinių sąnaudų dalimi.

Gyvyb÷s draudimo techninis atid÷jinys, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, sudaromas investicinio draudimo produktams. Atid÷jinį sudaro draudimo įmokų sumos, išskaičiavus rizikos įmokų sumas ir administravimo mokesčius bei pakoregavus jas d÷l gauto pelno/patirto nuostolio iš susijusių investicijų.

Gyvyb÷s draudimo techninis atid÷jinys, kai investavimo rizika tenka draud÷jui, pagal investicinio gyvyb÷s draudimo sutartis (taisykl÷s Nr.12) sudaromas pagal aktuarinio finansavimo metodą. Taikant šį metodą, atid÷jinys yra sumažinamas atid÷tųjų įsigijimo sąnaudų suma.

Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai skiriami į dvi dalis:

atid÷jiniai, dengiantys turtą, kurio investicin÷s grąžos riziką prisiima UAB SEB gyvyb÷s draudimas tradicinio ir negyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai – (taisykl÷s: 01, 02, 04, 05, 06, 09, 14, 07, 08, 15;)
atid÷jiniai, dengiantys turtą, kurio investicin÷s grąžos riziką prisiima patys draud÷jai investicinio draudimo techniniai atid÷jiniai – (taisykles: 03, 11, 12;)

Investicinio draudimo techninių atid÷jinių svyravimas d÷l investicin÷s grąžos pokyčio draudimo bendrov÷s pelnui/nuostoliui įtakos neturi.

Tradicinio draudimo techniniams atid÷jiniams apskaičiuoti naudojama palūkanų norma yra Draudimo priežiūros komisijos nustatyta didžiausia technin÷ palūkanų norma arba sutarties palūkanų norma (parenkama mažesn÷). Palūkanų normai, kuri naudojama apskaičiuojant atid÷jinius, sumaž÷jus 0,6 proc., turto poreikis dengti draudimo įsipareigojimus padid÷ja apie 8 procentus. Nuostolis pagal tradicinio draudimo sutartis d÷l mažesn÷s, negu prognozuota, grąžos gali būti padengtas pelnu, uždirbtu d÷l mažesnių, negu buvo tik÷tasi, sąnaudų, patirtų administruojant sutartį ir planuoto apdraustųjų mirtingumo. Priešingu atveju, įmon÷ turi dengti skirtumą savo turtu.

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atid÷jinys sudaromas iš įmon÷s arba atskirų draudimo rūšių pelno pagal gyvyb÷s draudimo sutartis (mišriojo gyvyb÷s draudimo sutartys, išskyrus Hermio asmens draudimo sutartis, kaupiamojo būsto kredito sutartys ir studijų draudimo sutartys).

Įsipareigojimų pakankamumo testas atliekamas tradicinio ir investicinio draudimo sutartims kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną. Bet koks skirtumas yra nedelsiant įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Draudimo rizika kyla d÷l apskaičiuojant draudimo įmokas taikytų prielaidų apie draudžiamųjų įvykių tikimybę, laiką, kada tas įvykis įvyks ar apie planuojamą draudimo išmokos dydį neatitikimo realiai situacijai.

Mirtingumo, sergamumo ir traumingumo rizika atsiranda d÷l to, kad prielaidos, taikytos apskaičiuojant draudimo įmokas bus per daug optimistin÷s ir būsimos draudimo įmokos bus nepakankamos būsimoms mirties, kritinių ligų, nuolatinio darbingumo praradimo ar traumų išmokoms padengti.

Be galimos parametro nustatymo rizikos, kiti faktoriai, d÷l kurių gali padid÷ti mirtingumas ar sergamumas – epidemijos (tokios kaip AIDS) ar visuotinis gyvenimo būdo pasikeitimas (toks kaip valgymo, rūkymo ar jud÷jimo įpročių pasikeitimas) d÷l ko bus daugiau arba anksčiau negu planuota draudiminių įvykių.

Kadangi UAB SEB gyvyb÷s draudimas vykdo savo veiklą neseniai ir neturi patikimos savo mirtingumo bei sergamumo statistikos, tai parametro nustatymo rizika valdoma mirtingumo įkainiams apskaičiuoti naudojant Lietuvos gyventojų mirtingumo lentelę; kritinių ligų bei nuolatinio darbingumo netekimo rizikoms – perdraudikų, turinčių didelę analogiškos veiklos patirtį, pateiktomis sergamumo lentel÷mis. Traumingumo tarifai nustatyti naudojant UAB SEB gyvyb÷s draudimas statistiką, tarifo patikimumą yra patvirtinęs perdraudikas.

Kadangi perdraudimai pasiima dalį rizikos, jie yra suinteresuoti, kad tarifai būtų pakankami. Draudimo sumos, viršijančios tam tikrą ribą, perdraudžiamos perviršio proporciniu arba kvotiniu proporciniu metodais. Gyvyb÷s draudimo koncentruota rizika n÷ra perdrausta, ji sudaro 2 proc. visos rizikos portfelyje.

Bendrov÷ mirtingumo, sergamumo ir traumingumo riziką taip pat valdo naudodamasi sveikatos patikrinimo, sudarant draudimo sutartį, sistema. Jos tikslas užtikrinti, kad draud÷jo mokama draudimo įmoka atitiktų apdraudžiamojo sveikatos būklę.

Esant statistiniams duomenims, patvirtinantiems mirtingumo, sergamumo ar traumingumo lygio pasikeitimą, draudimo įmon÷ turi galimybę šią riziką sumažinti taisykl÷se nustatyta tvarka keisdama įmokas būsimiems ir esamiems klientams.

Nuostolis d÷l didesnio, negu buvo prognozuotas pagal tradicinio draudimo sutartis, mirtingumo gali būti padengtas pelnu, kurį draudimo įmon÷ tur÷jo iš investicijų ar sąnaudų dalies.

D÷l trumpalaikių (vienų metų) negyvyb÷s portfelio sutarčių draudimo rizikos įtaka įmon÷s veiklai yra lengviau kontroliuojama – esant būtinybei, rizikos įkainiai gali būti keičiami kiekvienais metais.

Grup÷ ir bankas dažnai veikia kaip patik÷tin÷ ir verčiasi kita susijusia veikla. Tod÷l grup÷ ir bankas turi ar saugo fizinių asmenų, fondų, pensinių fondų ir kitų institucijų turtą. Šis turtas ir pajamos n÷ra įtrauktos į šias finansines ataskaitas, kadangi tai n÷ra grup÷s pajamos ar turtas.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

aa) Draudimo veikla (tęsinys)

Draudimo sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias prisiimama reikšminga draudimo rizika. Pagal min÷tas sutartis taip pat gali būti prisiimama finansin÷ rizika. Grup÷ nustato, kad reikšminga draudimo rizika yra tuomet, kai išmoka, kurią gali prireikti mok÷ti įvykus draudiminiam įvykiui yra bent 5 proc. didesn÷ nei išmoka neįvykus draudiminiam įvykiui.

Investavimo sutartys yra tos, pagal kurias prisi÷mus finansinę riziką, reikšminga draudimo rizika n÷ra prisiimama. Šios sutartys yra apskaitomos vadovaujantis skolų apskaitos principais ir yra pateikiamos balanso investavimo sutarčių įsipareigojimų eilut÷je.

bb) Finansinių garantijų sutartys

Finansinių garantijų sutartys yra tokios sutartys, pagal kurias garantijos suteik÷jas privalo padengti garantijos gav÷jo patirtą konkretų nuostolį, kuris atsiranda d÷l tam tikro skolininko neįvykdytų skolos priemon÷s sąlygų apraše nustatytų uždelstų ir neapmok÷tų įsipareigojimų. Tokios finansin÷s garantijos suteikiamos bankams, finansų įstaigoms ir kitoms šalims.

Garantijos suteikimo dieną į apskaitą traukiama garantijų tikroji vert÷. Kito vertinimo metu grup÷s įsipareigojimų nustatoma didesn÷ šių verčių: pirminio vertinimo metu pripažinta suma, sumažinta amortizuota dalimi, kuri įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą tiesiniu principu per garantijos sutarties galiojimo laikotarpį paskirstant gautas pajamas; arba geriausiu numatomų išlaidų, kurias gal÷tume patirti atsiskaitydami pagal šį finansinį įsipareigojimą, vertinimu ataskaitų sudarymo dieną. Šie vertinimai atlikti remiantis sukaupta panašių sandorių istorine informacija, patirtų nuostolių suma, taip pat atsižvelgus į vadovyb÷s vertinimus. Įsipareigojimų, atsirandančių d÷l finansinių garantijų sutarčių, pasikeitimas įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę Atid÷jiniai garantijoms.

cc) Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto grąža

Vidutin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto grąža apskaičiuojama kaip grynojo pelno ir vidutin÷s metin÷s akcininkų nuosavyb÷s ir turto santykis. Vidutin÷ metin÷ akcininkų nuosavyb÷s ir turto suma apskaičiuojama kaip sausio 1 d., kovo 31 d., birželio 30 d., rugs÷jo 30 d. ir gruodžio 31 d. atitinkamų sumų vidurkis.

dd) Lyginamoji informacija

Jeigu reikalinga, lyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti, kad atitiktų šių metų grupavimą.

ee) Segmentų ataskaita

Verslo segmentas yra grup÷ turto ir operacijų, naudojamų parduodant produktus ir paslaugas, susijusias su tam tikra skirtinga negu kitų verslo segmentų rizika ir grąža. Geografiniai segmentai yra tie, kurie parduoda produktus ir paslaugas tam tikroje ekonomin÷je erdv÷je ir kurių rizika ir grąža skiriasi nuo kitų segmentų, veikiančių kitoje ekonomin÷je erdv÷je.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika

Rizikos apibr÷žtis. SEB banko grup÷s rizika yra apibr÷žiama kaip nepalankaus nuokrypio nuo tik÷tino finansinio rezultato tikimyb÷. Viena iš rizikos prisi÷mimo pasekmių – nuostolių, kurie skirstomi į tik÷tinus ir nenumatytus, patyrimas. "Normalių apimčių" nuostoliai (vertinami kaip tik÷tini nuostoliai) rizikos požiūriu laikomi verslo veiklos sąnaudomis, ir yra dengiami įskaičiuojant juos į sandorių kainodarą ir/arba sudarant kreditų atid÷jinių rezervą. Grup÷ siekia minimizuoti tik÷tinus nuostolius užtikrinant tinkamą vidaus kontrolę verslo procesuose. Grup÷s ir banko rizika yra laikomi neįprasti, didelio masto ir nenumatyti nuostoliai (neigiami nuokrypiai nuo tik÷tino finansinio rezultato), kurie negali būti visiškai padengti veiklos pelnu. Pirmin÷s apsisaugojimo nuo šių nuostolių priemon÷s yra: tinkama vidaus procesų kūrimo, tobulinimo ir priežiūros praktika, patikima vidaus kontrol÷s sistema, rizikos apdraudimas ir veiklos pelnas. Paskutinis nuostolių amortizavimo šaltinis – banko kapitalas.

Kredito rizika. Grup÷ prisiima kredito riziką, t. y. nuostolių riziką d÷l kitos sandorio šalies nesugeb÷jimo laiku įvykdyti įsipareigojimų grupei. Kredito rizikos sąvoka taip pat apima ir taip vadinamąją sandorio šalies riziką, atsirandančią d÷l sandorio šalių atsiskaitymų pagal prekybos operacijas rizikos. Ši rizika yra apskaičiuojama taikant kredito ekvivalentų metodą ir priklauso nuo finansinio sandorio tipo.

Taikant grup÷s ir banko kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekamas kredito rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į kliento patikimumą ir sandorio kompleksiškumą, taikomos įvairios kredito riziką mažinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemon÷s.

Kredito rizikos klasifikavimas.

Nuo 2008 m. pradžios priežiūros institucijos suteik÷ bankui leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, vertinti kredito riziką ir apskaičiuoti kapitalo poreikį šiai rizikai padengti. Leidimas suteiktas vertinti šių skolininkų portfelio segmentų kredito riziką: įmonių (įmonių pozicijų portfelis), finansinių institucijų (įmonių pozicijų portfelis), smulkių įmonių (mažmeninių pozicijų portfelis) ir privačių klientų (mažmeninių pozicijų portfelis). Grup÷ taiko įvairias kredito rizikos vertinimo sistemas, vertindama atitinkamo segmento skolininkų riziką. Tą pačią ekspertinę kredito rizikos vertinimo sistemą visa SEB grup÷ taiko vertindama įmonių pozicijų riziką. Įmonių pozicijoms priskiriami kreditai atitinkantys šiuos kriterijus: kredito įmon÷ms suma viršija 1 mln. litų sumą ir/ar įmonių pardavimai viršija 10 mln. eurų. Grup÷ ir bankas naudoja 16 rizikos grupių skalę klasifikuojant kredito riziką, kai 1 reprezentuoja mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką ir 16 reprezentuoja įsipareigojimų nevykdymą. Rizikos grup÷s 1-7 yra laikomos "investicijų klase". Įsiskolinimai, tenkantys į 1-10 vertinimo grupę, yra traktuojami kaip įprastos verslo paskolos. Įsiskolinimai 11-12 grup÷je, traktuojami atitinkamai kaip "apribotas verslas" ir "specialiai peržiūrimos", įsiskolinimai grup÷je 13-16 yra traktuojami kaip "stebimų sąrašas". Rizikos grup÷s yra naudojamos kaip svarbūs parametrai kreditų politikoje, kreditų patvirtinimo procese, kreditų vertinime ir valdyme, steb÷jime ir kredito rizikos ataskaitose. Kredito rizikos vertinimas remiasi skolininko galimybe mok÷ti paskolos įmokas bei palūkanas, padengiant verslo ir finansinę riziką. Atliekant rizikos vertinimą palyginami finansiniai rodikliai ir atitinkamos verslo grup÷s. Skolininkų kredito rizika yra reguliariai peržiūrima bent vieną kartą į metus, priklausomai nuo skolininkui suteiktos rizikos grup÷s. Didel÷s rizikos skolininkai yra peržiūrimi dažniau. Peržiūros tikslas yra iš anksto nustatyti kredito riziką d÷l padid÷jusios nuostolių tikimyb÷s, kartu su skolininku prieiti prie konstruktyvaus sprendimo, kuris leistų grupei ir bankui sumažinti arba išvengti kredito nuostolių bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientu.

Vertinant mažmeninių skolininkų riziką, taikomi vertinimo balais modeliai. Skolininkui at÷jus į banką paskolos, taikomas paraiškos vertinimo balais modelis, kurį taikant įvertinama skolininko (įsipareigojimų neįvykdymo tikimyb÷ – PD) ir paskolos (nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju – LGD) rizika. Kadangi b÷gant laikui skolininkų rizika kinta, mažmeninių skolininkų rizika periodiškai vertinama iš naujo – taikomas periodinio vertinimo balais modelis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Individualiai vertinamų paskolų ir lizingo portfelio (milijonais litų) pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra pateiktas toliau:

Gruodis'08 Gruodis '09

* SĮ - Smulkios įmon÷s

Lentel÷je pirmiau pateikti duomenys neapima 8 235 mln. litų (2008 m. 8 482 mln. litų) paskolų fiziniams asmenims, 21 mln. litų (2008 m. – 56 mln. litų) sukauptų palūkanų, 1 904 mln. litų (2008 m. – 427 mln. litų) atid÷jinių paskoloms.

Nuostoliai d÷l paskolų ir išankstinių įmokų vert÷s sumaž÷jimo

Grup÷s kreditai vertinami individualiai ir bendrai. Jei paskolos yra vertinamos individualiai, nuvert÷jusi paskolai, turi būti sudaromas individualus atid÷jinys galimam kredito nuostoliui. Kreditas yra klasifikuojamas kaip nuvert÷jęs tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad įvyko vienas arba keli nuostolio įvykiai ir jei šių įvykių efektas pakeit÷ įvertintus būsimuosius pinigų srautus, pavyzdžiui, klientas turi reikšmingų finansinių sunkumų, laiku nemoka palūkanų ar paskolos. Paskolos n÷ra klasifikuojamos kaip nuvert÷jusios, jei užstato vert÷ padeng÷ įsiskolinimą ir palūkanas bei tenkinančią maržą. Grup÷ ir bankas taiko šiuos kriterijus nustatydama, ar patirtas paskolų vert÷s sumaž÷jimo nuostolis:

skolininko perk÷limo į 16 rizikos grupę arba E rizikos kategoriją smulkių įmonių atveju;
paskolos panaudojimui negavus banko leidimo ar ne taip, kaip nustatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablog÷jusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo d÷l finansinių sukr÷timų;
užtikrinimo priemon÷s didelis vert÷s sumaž÷jimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemon÷s vert÷s ir yra taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemon÷s vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.), ir toks įvykis turi neigiamos įtaką skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos išk÷limas skolininkui.

Grup÷, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vert÷s sumaž÷jimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūrą: 8 ir aukštesn÷s rizikos grup÷s įmonių kreditai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus; 9—10 rizikos grup÷s įmonių kreditų peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas pusmetį; 11—16 rizikos grup÷s įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį. Rizika turi būti vertinama kredito komitete, jei skola yra nepadengiama ilgiau negu 30 dienų arba įsiskolinimas atitinka vienam iš aukščiau min÷tų vert÷s sumaž÷jimo kriterijų. Visi atvejai atitinkantys vert÷s sumaž÷jimo kriterijams turi būti pristatomi kredito komitetui kaip įmanoma ankščiau. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padid÷jusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros nepriklaus nuo nustatytos skolininko rizikos grup÷s ir atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūrą gali būti nustatyti nuostolio įvykiai ir vert÷s sumaž÷jimas.

Bendrai vertinamų kreditų atid÷jiniai arba rezervai yra sudaromi kreditams, kurių n÷ra nustatytas individualus vert÷s sumaž÷jimas, tačiau vert÷s sumaž÷jimas įvyks, bet to dar n÷ra nustatyta. Paskolos, kurių kredito rizikos ypatumai yra panašūs, pagrupuojamos kartu ir vertinamos bendrai nustatant vert÷s sumaž÷jimą. Grup÷s vidin÷, ne mažmenines rizikos vertinimo sistema, atrenka vieną iš atitinkamų komponentų, formuojant pagrindą homogenin÷s grup÷s atid÷jinio sumai. Kolektyviniai atid÷jiniai yra tarpinis žingsnis prieš nustatant specialus individualiai vertinamo kredito atid÷jinius.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Bendrai vertinami kreditai, priklausantys homogenin÷ms kreditų grup÷ms – kreditams, kurių rizikos charakteristika yra panaši, t. y.: būsto kreditai, vartojimo kreditai, kreditai mokamųjų kortelių sąskaitose, kreditai smulkioms įmon÷ms ir pan. Homogeninių kreditų specialieji atid÷jiniai yra sudaromi ir apskaičiuojami taikant statistinius metodus atsižvelgiant į homogenin÷s kredito grup÷s skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir d÷l skolininkų įsipareigojimų nevykdymo patirtus atitinkamos homogenin÷s kreditų grup÷s nuostolius, objektyvūs įrodymai d÷l kreditų grup÷s kokyb÷s pokyčių, saugumo atitikimas atitinkamos kreditų grup÷s bei kitų detalių, kurios n÷ra įvertinamos kiekybiškai.

Visa sumaž÷jusi vert÷ yra nurašoma, jei yra neįmanoma atgauti skolos, kuri n÷ra grąžinta ir tik÷tina liks nesumok÷ta arba yra neįmanoma atgauti paskolos įsigijimo vert÷s pardavus užstatytą turtą. Visais kitai atvejais atid÷jinys įtraukiamas į atid÷jinių sąskaitą. Kai paaišk÷ja neatgautinos sumos dydis ir turtas yra nurašytas, atid÷jin÷s, įtrauktas į vert÷s sumaž÷jimo sąskaitą yra nurašomas. Atitinkamai atid÷jinys vert÷s sumaž÷jimo sąskaitoje yra nurašomas, jei apskaičiuota atgaunama suma viršija į balansą įtrauktą vertę.

Kreditų rizikos limitai ir priežiūra

Grup÷ ir bankas, struktūrizuodama kredito portfelio riziką, taiko priimtinos rizikos limitus vienam skolininkui, skolininkų grupei, ekonomin÷s veiklos rūšims. Kredito rizika, tenkanti vienam skolininkui arba skolininkų grupei, ir pramon÷s šakos yra nuolatos peržiūrimos. Pozicijų (kreditų balansinę ir nebalansinę dalis) limitus nustato Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (toliau – APVK) ir nuolat stebi rizikos kontrolę vykdantys padaliniai. Toliau pateiktoje lentel÷je nurodoma informacija apie prisiimtą kredito riziką ekonomin÷s veiklos sektoriuose ir nustatytų kredito limitų laikymąsi.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Didžiausios kredito rizikos pozicijos, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Lentel÷je toliau pateikiama informacija apie grup÷s ir banko pozicijų dydžius blogiausiu galimu atveju 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 dienomis, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones. Balansinio turto parodyta grynoji vert÷ traukiama į apskaitą, kaip ir balansin÷je ataskaitoje.

Grup÷		Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
3 118 698	830 593	L÷šos bankuose ir finansų institucijose	3 118 698	830 186
65 818	63 612	Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	65 194	62 987
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis
48 203	399 232	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	95 124
153 483	114 792	Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	153 483	114 792
20 069	39 651	grynoji vert÷	348 856	937 335
		Kreditų klientams grynoji vert÷
3 375 584	4 116 153	Nekilnojamojo turto valdymas	3 375 584	4 116 153
5 356 871	7 171 666	Kiti verslo klientai	5 365 566	7 179 340
547 358	786 130	Viešasis sektorius	547 358	786 130
6 564 974	6 686 766	Būsto kreditai	6 564 974	6 686 766
1 340 607	1 519 580	Fiziniai asmenys	1 340 607	1 519 580
		Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷
2 317 348	3 980 318	Verslo klientai	-	-
150 763	198 254	Fiziniai asmenys	-	-
35 774	44 970	Kiti	-	-
		Finansin÷s priemon÷s:
1 719 512	1 750 534	– gautinos sumos	1 719 512	1 750 534
337	18 468	– parduoti laikomos	337	18 467
12 748	12 989	– laikomos iki išpirkimo	12 748	12 989
185 550	157 601	Kito turto grynoji vert÷	89 183	86 108
2 944 828	4 851 744	Nebalansinių straipsnių kredito rizikos suma	2 854 101	4 852 616
27 958 525	32 743 053	Iš viso gruodžio 31 d.	25 575 404	29 049 107

Grup÷s ir banko vadovyb÷ yra užtikrinta savo galimyb÷mis valdyti paskolų, vertybinių popierių ir išvestinių priemonių portfelių kredito riziką. Informacija apie paskolų rizikos grupes pateikta pirmiau skyrelyje apie kredito rizikos valdymą. 100 proc. investicijų į vertybinius popierius sudaro investicinio reitingo vyriausybių vertybiniai popieriai.

Rinkos rizika apibr÷žiama kaip tikimyb÷ patirti nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų sumaž÷jimą d÷l palūkanų normų, užsienio valiutos kursų, akcijų kainų, biržos prekių kainų, kredito rizikos intervalo (credit spread) ir jų nepastovumo rodiklių pokyčio nepalankia kryptimi.

Pagal finansin÷s rizikos pobūdį rinkos rizika yra skirstoma į su prekybos veikla susijusią riziką (prekybos knygos riziką) ir struktūrinę aktyvų ir pasyvų nesutapimo riziką (bankin÷s knygos riziką), kuri daro įtaką grup÷s palūkanų normai jautraus turto ir įsipareigojimų bei nebalansinių straipsnių pozicijas ir yra apibr÷žiama kaip grup÷s grynųjų palūkanų pajamų netekimo ir turto bei įsipareigojimų rinkos vert÷s sumaž÷jimo rizika.

Visa rinkos rizika, apimanti prekybos knygos pozicijų bei bankin÷s knygos riziką, apskaičiuojama naudojat rizikuojamosios vert÷s (VaR) modelį, kuris pagrįstas dispersiniu/kovariaciniu metodu ir kurio pagalba apskaičiuojamas maksimalus tik÷tinas nuostolis per nustatytą laikotarpį, pasirenkant atitinkamą pasikliovimo lygmenį. Prekybos knygos VaR skaičiuojamas kiekvieną dieną naudojant 99 proc. pasikliovimo lygmenį ir 10 dienų vertinimo laikotarpį. Bankin÷s knygos VaR reikšm÷ skaičiuojama kartą per m÷nesį naudojant 10 dienų vertinimo laikotarpį ir tą patį pasikliovimo lygmenį. Modelyje naudojamų parametrų (rizikos veiksnių nepastovumų bei koreliacijų) apskaičiavimui imami paskutinių 90 dienų istoriniai duomenys. Papildomai bankas naudoja jautrumo matus tam tikros rinkos rizikos rūšies/portfelio/pozicijos analizei atlikti: delta 1 proc. punkto matą, taikomą apskaičiuojant palūkanų normos pokyčiams jautrių pozicijų palūkanų normos riziką; delta, gama, vega matus, taikomus pasirinkimo sandoriams, ir kt. Viso portfelio VAR reikšm÷s yra pateiktos 44 pastaboje.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Kapitalo pakankamumas įvertinamas kapitalo pakankamumo (mokumo) rodikliu – tai banko (jo finansin÷s grup÷s) kapitalo ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygos ir operacinei rizikai padengti, poreikių sumos santykis, padaugintas iš 0,08. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso nuostatos. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis bankai turi nustatyti visą veiklai būdingą, o ne tik tą, kuri yra vertinama kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklio skaičiavimo metu, riziką, pasirinkti rizikos vertinimo metodus, atlikti jos vertinimą, nustatyti, kokios priemon÷s bus naudojamos ją valdant, ir apsibr÷žti kapitalo pakankamumą apibūdinančių rodiklių siektinus dydžius. Tuo vadovaudamasis, bankas nustat÷ tikslą užtikrinti banko ir banko finansin÷s grup÷s kapitalo pakankamumo rodiklius, didesnius negu 9,9 proc. per visus 2009 metus.

Banko ir finansin÷s grup÷s 2009 metų kapitalo pakankamumo rodikliai buvo tokie:

	2009 m. kovo 31 d.			2009 m. birželio 30 d. 2009 m. rugs÷jo 30 d.2009 m. gruodžio 31 d.
Bankas	14,24 proc.	13,47 proc.	12,56 proc.	12,94 proc.
Finansin÷ grup÷	11,87 proc.	10,46 proc.	9,90 proc.	11,58 proc.

Taip pat žr. 42 pastabą.

Valiutos rizika. Užsienio valiutų kursų rizika yra apibūdinama dviem matais: vienos užsienio valiutos atvira pozicija litų išraiška ir bendra atvira valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizika apima neatid÷liotinos kainos (spot) ir išankstinių sandorių (forward) pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas bei kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrol÷ yra užtikrinama atliekant atvirų valiutų pozicijų limitų laikymosi monitoringą.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta, pozicijos pateiktos 43 pastaboje.

Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir valdant turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius įvertinti Grup÷s jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (∆NII) ir akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s grynąjį pokytį (delta 1%), jei pajamingumo kreiv÷ lygiagrečiai pasislenka vienu procentu.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. palūkanų normos spragų ataskaita pateikta 44 pastaboje.

Likvidumo rizika. Likvidumo rizika yra tokia rizika, kuri atsiranda d÷l to, kad grup÷ ir bankas gali nesugeb÷ti laiku įvykdyti savo mok÷jimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. Grup÷ ir bankas laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį, nei Lietuvos banko nustatytasis, likvidumo rodiklį bei likvidumo rezervą einamųjų mok÷jimų vykdymui esant nenumatytoms nepalankioms aplinkyb÷ms. Likvidumo rizikos valdymo sistema yra grindžiama esamų ir prognozuojamų pinigų srautų analize, įvertinimu bei valdymu.

Lentel÷je pateikiama informacija apie grup÷s ir banko finansinių įsipareigojimus, paskirstytus pagal jų galiojimo trukmę nuo balanso sudarymo datos. Šios sumos rodo sutartinius nediskontuotus piniginius srautus, tačiau grup÷ likvidumo riziką valdo vadovaudamasi faktiniais bei prognozuojamais nediskontuotais piniginiais srautais.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Grup÷s nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 632 520	310 207	731 835	9 371 997	2 325 817	14 372 376
Klientų ind÷liai	7 604 530	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 751 658
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	146 712	64 211	347 702	157 417	715 400	1 431 442
Kiti finansiniai įsipareigojimai	92 291	4 690	9 865	5 248	10 759	122 853
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 476 053	1 582 007	1 911 472	9 609 182	3 099 615	25 678 329
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 191 638	163 784	286 408	289 897	445 265	2 376 992
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	25 809	25 559	50 077	68 564	69 878	239 886
turtą	102 654	142	387	203 482	-	306 665

Grup÷s nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2008 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	953 674	170 765	832 153	5 189 200	10 312 857	17 458 649
Klientų ind÷liai	8 726 613	956 447	505 924	67 730	7 264	10 263 978
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	70 542	43 624	98 000	450 422	891 882	1 554 470
Kiti finansiniai įsipareigojimai	125 570	9 567	17 033	7 442	257 935	417 547
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines
priemones	9 643 635	1 180 403	1 453 110	5 714 794	11 469 938	29 461 881
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 788 006	284 700	788 917	350 669	1 099 044	4 311 336
Nuomos įsipareigojimai Įsipareigojimai už įsigyjamą	10 151	9 982	17 769	81 179	81 531	200 612
turtą	86 627	19 435	283 028	211	-	389 301

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

				Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	1 816 103	416 595	288 516	7 450 023	1 868 778	11 840 015
Klientų ind÷liai	7 608 482	1 202 899	822 070	74 520	47 639	9 755 610
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	147 501	64 211	348 991	157 417	715 400	1 433 520
Kiti finansiniai įsipareigojimai	78 974	2 574	6 323	1 338	8 287	97 496
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones
	9 651 060	1 686 279	1 465 900	7 683 298	2 640 104	23 126 641
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 089 110	163 642	407 431	86 415	527 096	2 273 694
Nuomos įsipareigojimai	8 669	8 419	15 798	68 117	69 717	170 720

Banko nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones, analiz÷ 2008 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Įsiskolinimas kredito įstaigoms
ir finansų institucijoms	880 580	65 120	595 125	3 619 653	8 448 653	13 609 131
Klientų ind÷liai	8 732 513	956 447	505 924	67 730	7 264	10 269 878
Išleisti skolos vertybiniai popieriai ir subordinuotos
paskolos	70 542	43 624	98 000	451 285	891 881	1 555 332
Kiti finansiniai įsipareigojimai	89 075	470	873	660	2 718	93 796
Iš viso nediskontuotų finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines priemones
	9 539 946	1 065 661	1 199 922	4 139 328	9 350 516	25 295 373
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 824 484	277 415	513 128	367 722	1 317 434	4 300 183
Nuomos įsipareigojimai	9 980	9 811	17 447	79 984	81 531	198 753

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grup÷s), pinigų srautai 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	60 720	75 185	90 850	524 163	639 147	1 390 065
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	17 645	3 546	49 149	-	-	70 340
Valiutos apsikeitimo sandoriai	632 220	207 477	165 857	-	-	1 005 554
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	-	1 588	-	87	-	1 675
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	7 661	370	805	3 114	860	12 810
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 140	845	1 208	885	-	4 078
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	-	-	-	81 831	-	81 831
Iš viso mok÷tinų sumų	719 386	289 011	307 869	610 080	640 007	2 566 353
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	47 924	21 316	99 714	419 118	629 991	1 218 063
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	12 618	3 235	47 105	-	-	62 958
Valiutos apsikeitimo sandoriai	635 438	208 776	167 464	-	-	1 011 678
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoris	-	1 588	-	87	-	1 675
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	7 333	80	246	1 852	662	10 173
Valiutos pasirinkimo sandoriai	1 213	1 641	2 384	183		5 421
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	-	-	-	6 298	103 824	110 122
Iš viso gautinų sumų	704 526	236 636	316 913	427 538	734 477	2 420 090

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Nediskontuoti išvestinių finansinių priemonių, kai atsiskaitoma visa suma (banko ir grup÷s), pinigų srautai 2008 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip
Terminas	Iki 3 m÷n.	3–6 m÷n.	6-12 m÷n.	1-3 metai	3 metai	Iš viso
Mok÷tinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	36 724	84 458	47 849	322 999	464 867	956 897
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	25 726	4 529	2 539	14	-	32 808
Valiutos apsikeitimo sandoriai	870 529	198 358	124 347	-	-	1 193 234
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoriai	-	7	1 025	9 514	40	10 586
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	498	445	2 514	12 646	7 882	23 985
Valiutos pasirinkimo sandoriai	12 461	-	56	219	-	12 736
Ateities sandoriai	836	-	-	-	-	836
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	51 447	-	86 720	583 921	-	722 088
Iš viso mok÷tinų sumų	998 221	287 797	265 050	929 313	472 789	2 953 170
Gautinos sumos
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	35 373	46 160	76 602	294 410	428 776	881 321
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	29 363	3 843	2 570	19	-	35 795
Valiutos apsikeitimo sandoriai	868 885	199 792	126 019	-	-	1 194 696
Vertybinių popierių pasirinkimo sandoris	-	-	1 025	9 514	40	10 579
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	498	445	2 419	12 415	7 913	23 690
Valiutos pasirinkimo sandoriai	12 787	-	56	219	-	13 062
Išankstiniai palūkanų normos sandoriai	345 340	703	139 997	18 016	270 554	774 610
Iš viso gautinų sumų	1 292 246	250 943	348 688	334 593	707 283	2 933 753

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. bankas buvo sudaręs išankstinių palūkanų normos sandorius su patronuojama įmone UAB SEB lizingas.

Išvestin÷s priemon÷s, kai atsiskaitoma grynąja verte, anksčiau pateikiamoje lentel÷je įtrauktos tik tuo atveju, kai jų vert÷ balanse yra neigiama (t. y. jos tą dieną traukiamos į apskaitą kaip įsipareigojimai). Tačiau visos finansin÷s priemon÷s, kai atsiskaitoma visa suma, yra įtraukos į šią lentelę, nepriklausomai nuo to, ar jų vert÷ balanso sudarymo dieną buvo teigiama ar neigiama. Mok÷tinos tokių išvestinių priemonių sumos parodytos dalyje Mok÷tinos sumos, o gautinos sumos – dalyje Gautinos sumos. Grup÷s ir banko turto ir įsipareigojimų terminai yra pateikti 41 pastaboje ir rodo likusį laikotarpį nuo balanso sudarymo datos iki sutartyje nustatyto termino laikotarpį.

Lizingo gautinų sumų mok÷jimo terminai pateikti 41 pastaboje ir rodo nuo balanso datos iki mok÷jimo termino pagal sutartį likusį laikotarpį.

Operacin÷ rizika – tai nuostolių ir/ar prestižo praradimo/pasitik÷jimo sumaž÷jimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichin÷s nelaim÷s, nusikalstami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiek÷jų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz., informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrol÷s trūkumai ir t. t.).

Priežiūros institucijos bankui suteik÷ leidimą taikyti pažangųjį operacin÷s rizikos vertinimo metodą (AMA – Advanced Measurement Approach) operacin÷s rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu nuo 2008 m. sausio 1 d.

Bankas pareng÷ bei atnaujino keletą operacin÷s rizikos valdymo priemonių: operacin÷s rizikos politiką, operacin÷s rizikos įvertinimo ir nustatymo (Operational Risk Self Assessment, sutr. ORSA) ir neteis÷tos prekybos kontrol÷s vidaus padalinių įvertinimo (RTSA) metodikas, draudimo politiką ir veiklos tęstinumo planus, nor÷damas efektyviau valdyti verslo procesų operacinę riziką. Be to, bankas yra įdiegęs operacin÷s rizikos valdymo sistemą ORMIS, kuri yra bendra SEB grup÷s mastu ir naudojama visuose SEB grup÷s padaliniuose, skirtą rizikai nustatyti, analizei, sudarant įvairias ataskaitas generavimui ir mažinant riziką. Nor÷damas valdyti operacinę riziką pagrindiniuose verslo ar verslo pagalbiniuose procesuose, bankas naudoja pagrindinius rizikos rodiklius (KRI's), kurių nuolatinis steb÷jimas suteikia galimybę kontroliuoti, ar faktinis rizikos lygis atitinka nustatytus atitinkamo verslo ar verslo pagalbinių procesų rizikos rodiklius. Šie rodikliai iš anksto persp÷ja apie verslo padalinių ar procesų rizikos lygio pasikeitimus. Siekiant išsamiai įvertinti operacinę riziką, ORSA reguliariai atliekamas vertinant pagrindinių verslo padalinių ir procesų riziką. Operacin÷s rizikos valdymo sistema leidžia kiekvienam grup÷s darbuotojui registruoti operacin÷s rizikos įvykius, o visų lygių vadovams vertinti, sekti ir valdyti riziką bei generuoti įvairias ataskaitas.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analiz÷ banke yra plačiai taikomi norint išsamiai įvertinti riziką, kurią gali patirti bankas susiklosčius nepalankioms veiklos sąlygoms, ir numatyti veiksmų planą norint užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Ši analiz÷ padeda įvertinti veiksnius, keliančius didžiausią riziką bankui, bei nustatyti nuostolius, kurių atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms bankui veiklos sąlygoms. Rizikos kontrol÷s padaliniui atliekant testavimą, numatomos makroekonomikos rodiklių ir rinkos veiksnių kaita, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšm÷s ir numatoma šių scenarijų įtaka banko ir banko grup÷s veiklos rezultatams bei kapitalo pakankamumui. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas vertinant galimų scenarijų įtaką pagrindin÷ms rizikos rūšims: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinę rizikai. Nepalankiomis sąlygomis pagrįstas testavimas atliekamas mažiausiai kartą per metus, o testavimo rezultatai pateikiami Aktyvų/pasyvų valdymo komitetui (toliau – APVK). D÷l ekonomin÷s situacijos 2009 metais testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra atliekamas dažniau. Grup÷s ir banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra vidaus kapitalo vertinimo proceso (Internal Capital Assessment Process (ICAAP)) dalis.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

ff) Finansin÷s rizikos valdymo politika (tęsinys)

Vidaus kontrol÷. Banko vadovyb÷ ir patronuojamųjų įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos organizacin÷s priemon÷s, procedūros ir verslo procesus palaikančios informacin÷s sistemos, kurių visuma užtikrintų pakankamos vidaus kontrol÷s sistemos įdiegimą. Pamin÷tini šie pagrindiniai grup÷je veikiantys vidaus kontrol÷s elementai: duomenų apie atliktas operacijas pirmin÷se sistemose sutikrinimas su operacijų duomenimis apskaitos sistemoje; aiški organizacin÷ struktūra ir teisingas funkcijų atskyrimas; kasdienin÷ grup÷s transakcijų apskaita ir ataskaitos, grindžiama aktualiais rinkos duomenimis; nustatyti riziką ribojantys limitai ir reguliari kontrol÷, ar rizika atitinka šiuos limitus; įdiegti vidaus kontrol÷s elementai verslo bei verslą palaikančiuose procesuose; kitos kontrol÷s priemon÷s. Priimtinos rizikos limitų nustatymas ir jų laikymosi kontrol÷ yra vienas iš efektyvių būdų rizikai valdyti. Grup÷je yra įdiegta pagrindinių rizikų (kredito, rinkos, likvidumo ir operacin÷s rizikos) limitų nustatymo ir jų vykdymo kontrol÷s sistema, kuri yra nuolat tobulinama. Aukščiausias rizikos limitus tvirtinantis organas yra SEB direktorių valdyba, kuri nustato bendruosius limitus, apibr÷žiančius SEB grupei priimtiną rizikos lygį pagal SEB prisiimamos rizikos rūšis. SEB grup÷s Aktyvų-pasyvų valdymo komitetas (APVK), banko APVK siūlymu, nustato bendruosius rizikos limitus grupei. Sprendimas d÷l limitų turi būti įforminamas raštiškai. Atitinkamos rizikos laikymosi kontrolę atlieka banko rizikos kontrol÷s padalinys.

Nuostoliai d÷l paskolų ir išankstinių mok÷jimų vert÷s sumaž÷jimo

Įmonių skolininkių rizika vertinama reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Tai priklauso nuo įmon÷s skolinink÷s rizikos grup÷s.

Grup÷, siekdama teisingai ir laiku nustatyti kreditų vert÷s sumaž÷jimą, reguliariai atlieka kreditų peržiūras: 8 ir aukštesn÷s rizikos grup÷s įmonių kreditai peržiūrimi nerečiau kaip kartą per metus; 9-10 rizikos grup÷s įmonių kreditų peržiūros atliekamos nerečiau kaip kas pusmetį; 11-16 rizikos grup÷s įmonių kreditai – ne rečiau kaip kas ketvirtį; homogeninių grupių (kreditai smulkioms įmon÷ms, būsto kreditai, vartojimo, įsiskolinimai kredito kortelių sąskaitose) kreditų peržiūros atliekamos automatizuotai kas ketvirtį. Įmonių kreditų, priklausančių banko nustatytiems padid÷jusios rizikos ekonomikos sektoriams, peržiūros, nepriklausomai nuo nustatytos skolininko rizikos grup÷s, atliekamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Atlikus kreditų peržiūras nustatytu dažnumu atitinkamai identifikuojami nuostolio įvykiai bei nustatomas atitinkamo kredito vert÷s sumaž÷jimas. Grup÷, nustatydama, ar nuostolis d÷l sumaž÷jusios vert÷s turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualios paskolos sumaž÷jusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų įmon÷s būsimų pinigų srautų sumaž÷jimą. Vertinami šie duomenys: ar iš esm÷s pablog÷jo skolininko finansin÷ būkl÷, ekonomikos sąlygos, skolininko konkurencingumas ir kita su skolininko finansin÷s būkl÷s bei verslo perspektyvos įvertinimu susijusi informacija. Prognozuojant skolininko pinigų srautus, taikomas konservatyvumo principas ir yra atsižvelgiama į: paskolos užtikrinimo priemon÷s – turto vert÷s tik÷tiną neigiamą pokytį, anksčiau patirtus nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vert÷ sumaž÷jo.

Metodologija ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai.

Grup÷ taiko šiuos kriterijus, vertindama ar patirtas paskolų vert÷s sumaž÷jimo nuostolis:
skolininko perk÷limo į 16 rizikos grupę arba E rizikos kategoriją smulkių įmonių atveju;
paskolos panaudojimo negavus banko leidimo ar ne taip, kaip numatyta sutartyje, sudarytoje su banku, ir jei toks veiksmas susijęs su pablog÷jusia skolininko finansine būkle;
investicinio projekto sąlygų pažeidimo, turinčio neigiamą įtaką skolininko kredito rizikai;
su skolininku susiję asmenys nevykdo įsipareigojimų ir tai turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
skolos vertybinių popierių aktyvios rinkos išnykimo d÷l finansinių sukr÷timų;
užtikrinimo priemon÷s ženklaus vert÷s sumaž÷jimo, kai paskolos grąžinimas tiesiogiai priklauso nuo užtikrinimo priemon÷s vert÷s ir taikomas pajamų metodas nustatant užtikrinimo priemon÷s vertę;
licencijos suspendavimo ar atšaukimo skolininkui, kuris verčiasi licencijuojama veikla (pavyzdžiui, prekyba naftos produktais ir kt.) ir toks įvykis turi neigiamos įtakos skolininko kredito rizikai;
bankroto bylos išk÷limas skolininkui.

Neeilinę kredito peržiūrą turi atlikti kredito komitetas, jei skolininkas ją v÷luoja grąžinti daugiau kaip 30 dienų arba skolininkui/paskolai taikytinas bent vienas iš anksčiau pirmiau išvardytų kriterijų, rodančių galimą paskolos vert÷s sumaž÷jimą. Informacija apie kreditus, atitinkančius šiuos kriterijus, turi būti pateikta kredito komitetams iki kiekvieno m÷nesio 15 dienos.

Paskola nurašoma, jei manoma, kad bus neįmanoma susigrąžinti pav÷luotų sumok÷ti sumų arba nebesitikima jų atgauti, arba to nebus galima padaryti pardavus užtikrinimo priemonę. Kitais atvejais paskolai apskaitoma sumaž÷jusi vert÷. Kai tik neatgautina suma gali būti tiksliai nustatyta ir turtas yra nurašomas, vert÷s sumaž÷jimas yra atstatomas. Panašiai yra atstatomas vert÷s sumaž÷jimas, jei numatoma atkuriamoji vert÷ yra didesn÷ už paskolos vertę.

Dabartinis pasaulio finansų rinkų nestabilumas.

Besitęsianti pasaulio ekonomikos kriz÷, kurios reiškiniai tęsiasi ir 2009 metais tur÷jo įtaką žemam klientų finansin÷s būkl÷s likvidumui, žemam kapitalo rinkos finansavimui ir nestabilumui akcijų rinkose. Taip pat, pasaulio nekilnojamojo turto rinka buvo paveikta d÷l dabartino nestabilumo finansų rinkose. Žemas bankinio sektoriaus likvidumas ir nestabilumas prived÷ prie bendro nekilnojamo turto rinkos silpnumo bei sumaž÷jusių operacijų su nekilnojamuoju turtu. Mes tikim÷s, kad ekonomikos atsigavimas paskatins pager÷jimą infliacijos vertinimo rinkose ir pagerins skolinimąsi antroje metų pus÷je. Vadovyb÷ įsitikinusi, kad ÷m÷si visų reikalingų priemonių, norint išlaikyti grup÷s ir banko verslo apimtis ir perspektyvas.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

gg) Esminiai apskaitos įvertinimai ir sprendimai taikant apskaitos politiką

Investicinio gyvyb÷s draudimo sutartys. Investicinio gyvyb÷s draudimo sutarčių tur÷tojai investuoja į įvairius fondus. Draudimo bendrov÷, teikianti investicinio gyvyb÷s draudimo paslaugą, investuoja į klientų pasirinktus fondus. Tokiu būdu grup÷ gal÷tų kai kuriais atvejais valdyti daugiau kaip 50 proc. fondų, į kuriuos ji investuoja klientų l÷šas ir yra tų klientų investicijų valdytoja. Remdamasi fondų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, grup÷s nuomone, ji neturi įgaliojimų valdyti investicinių fondų finansin÷s ir veiklos politikos ir tokiu būdu gauti naudos. Ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar klientų vardu valdomi fondai sudaro daugiau ar mažiau kaip 50 proc. fondo. Investicijų riziką prisiima draudimo sutarčių tur÷tojai, ne grup÷. D÷l to visa fondų grąža tenka draudimo sutarčių tur÷tojams. Grup÷ tik gauna fondų valdymo mokestį, kuris yra nustatomas atsižvelgus į rinkos sąlygas. Grup÷ pri÷jo prie išvados, kad jos valdomi fondai netur÷tų būti konsoliduojami.

Gautinų sumų ir avansų nuvert÷jimas. Bankas ir grup÷, siekdama nustatyti sumaž÷jusią vertę, mažiausiai kas ketvirtį peržiūri paskolų portfelį. Grup÷, nustatydama, ar nuostolis d÷l sumaž÷jusios vert÷s turi būti įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą, vertina, ar prieš nustatant individualių paskolų sumaž÷jusią vertę, yra duomenų, rodančių, kad galima nustatyti paskolų portfelio prognozuojamų būsimų pinigų srautų sumaž÷jimą. Tai duomenys, ar pablog÷jo skolininkų mokumas, arba nacionalin÷s ar vietin÷s ekonomikos sąlygos, kurios susijusios su abejotinu turtu grup÷je. Vadovyb÷, sudarydama būsimus pinigų srautus, taiko prognozes pagal turto, kuriam būdingi kredito rizikos požymiai, anksčiau buvusius nuostolius ir objektyvius įrodymus, kad paskolų, panašių į esančių portfelyje, vert÷ sumaž÷jo. Metodika ir prielaidos, naudojamos prognozuojant būsimų pinigų srautų sumą ir laiką, norint sumažinti nuostolių prognozių ir faktinių nuostolių neatitikimą, peržiūrimos reguliariai. Jeigu nuvert÷jimo nuostoliai pasikeistų +/- 5 proc., atid÷jiniai gal÷tų būti įvertinti 73 320 tūkst. litų didesni ar mažesni (2008 m. – 15 380 tūkst. litų), šiame skaičiuje 67 579 tūkst. litų (2008 m. – 11 523 tūkst. litų) individualiai vertinamiems kreditams, o 5 741 tūkst. litų (2008 m. – 3 857 tūkst. litų) bendrai vertinamiems kreditams.

Paskolos, d÷l kurių sąlygų buvo persitarta, nebelaikomos uždelstomis, nebent v÷l kyla poreikis persitarti.

Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas. Esant įprastoms verslo sąlygoms, grup÷ sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis TAS 39, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vert÷mis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriam aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktin÷s palūkanų normos analize.

Lizingas ir finansinio turto pripažinimo nutraukimas. Vadovyb÷ turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susiję su finansinio turto ir lizingu nuomojamo turto nuosavyb÷s teise, yra perduoti sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausi ir kas sudaro beveik visą riziką ir pelną. Grup÷ yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomi perduotais tuomet, kai minimalių lizingo mok÷jimų dabartin÷ vert÷ sudaro ne mažiau nei 90 procentų lizingu nuomojamo turto įsigijimo vert÷s; turto nuosavyb÷s teis÷s yra perleidžiamos pasibaigus lizingo nuomos terminui; lizingo gav÷jas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri tikimasi, kad bus gerokai mažesn÷ nei tikroji vert÷ tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir lizingo nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; lizingo nuomos terminas yra mažiausiai 75 proc. turto naudingo tarnavimo laikotarpio, net jei nuosavyb÷s teis÷s nebus perduodamos; lizinguodamas turtas yra toks specializuotas, kad tik lizingo gav÷jas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų.

Prestižas. Atgautina prestižo suma buvo įvertinta remiantis apskaičiuota naudojimo verte, žr. 28 pastabą.

Išvestinių priemonių tikroji vert÷. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vert÷ nustatoma naudojant įvertinimo metodus. Visi tokie nekotiruojami išvestiniai sandoriai sudaromi su SEB grupe. Jei tikrosioms vert÷ms nustatyti naudojami įvertinimo metodai (pvz., modeliai), jie pagrindžiami ir periodiškai peržiūrimi kompetentingų darbuotojų, nepriklausomų nuo juos kūrusiųjų. Prieš naudojant visi modeliai patvirtinami ir patikrinami, ar jie generuoja faktinius duomenis ir santykines rinkos kainas atitinkančius rezultatus. Pasirinkimo sandoriai vertinami pagal Blacko–Sholeso modelį naudojant rinkos steb÷jimo duomenimis (pavyzdžiui, istoriniai svyravimai, rinkos palūkanų normos, rinkos kainos).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4 PASTABA GRUPöS STRUKTŪRA IR OPERACIJOS

2009 m. gruodžio 31 d. AB SEB banko organizacin÷ struktūra:

2009 m. gruodžio 30 d. bankas sudar÷ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį d÷l 100 procentų antrin÷s įmon÷s UAB SEB gyvyb÷s draudimas pardavimo. 2010 m. sausio 13 d. AB SEB bankas perleido visas savo antrin÷s bendrov÷s akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB".

2010 m. vasario 26 d. SEB bankas pardav÷ 100 procentų UAB Litectus bendrovei,"Warehold B.V.", kurios akcijas valdo SEB grup÷.

2009 m. gruodžio 31 d. investicijos į UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus buvo įtrauktos į grup÷s ir banko finansin÷s būkl÷s ataskaitą kaip nutraukiama veikla.

Daugiau informacijos pateikta 27 pastaboje.

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS

Verslo segmentai yra pateikiami tokios pat sud÷ties kaip ir banko valdybos vidin÷se ataskaitose. Banko valdyba yra atsakinga už l÷šų paskirstymą ir veiklos rezultatų vertinimą ir yra pagrindinis sprendimų pri÷mimo organas. Visi sandoriai tarp verslo segmentų buvo vykdomi komercin÷mis sąlygomis ir rinkos kainomis, tarpusavyje pajamos ir sąnaudos yra eliminuojamos. Pajamos ir sąnaudos tiesiogiai tenkančios segmentui, yra priskiriamos šio

Valdymo ir ataskaitų tikslais grupę sudar÷ šie verslo segmentai:

Baltijos šalių tarnyba bendrai atsakinga už mažmenin÷s bankininkyst÷s paslaugų teikimą visoms įmon÷ms ir individualiems klientams. Baltijos tarnyba tiekia šias paslaugas:

kreditavimo;

verslo segmento našumui

išperkamosios nuomos ir faktoringo
likvidumo valdymo ir pinigų pervedimo;
privačiosios bankininkyst÷s,—turto valdymo ir konsultavimo paslaugas aukščiausio lygio privačių klientų segmentui

Verslo bankininkyst÷s segmento bendra atsakomyb÷ yra vidutinių ir did÷lių įmonių, finansų institucijų, bankų ir komercinio nekilnojamojo turto klientų aptarnavimas. Verslo bankininkyst÷s segmentas savo klientams siūlo integruota investavimo ir verslo bankininkyst÷s paslaugas, įskaitant bankines investavimo paslaugas. Verslo bankininkyst÷s svarbiausios veiklos funkcijos:

kreditavimo ir skolos vertybinių popierių rinkos
prekyba nuosavyb÷s vertybiniais popieriais, valiuta, išvestin÷mis finansin÷mis priemon÷mis, ateities sandoriai
konsultavimo, tarpininkavimo, nuosavyb÷s vertybinių popierių tyrimai ir prekybos strategijos, valiutos keitimo rinkos
pinigų valdymas
vertybinių popierių saugojimas ir kitos paslaugos
investicijų valdymas

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Investicijų valdymo segmento pagrindin÷ verslo sritis yra darbas su organizacijomis, suteikiant investicijų valdymo paslaugų teikimą, organizacijoms, fondams, gyvyb÷s draudimo bendrov÷ms. Taip pat segmentas yra atsakingas už SEB fondų investavimą, rinkodarą ir pardavimą.

Segmentas siūlo daugybę investicijų valdymo ir konsultavimo paslaugų. Yra siūlomi nuosavyb÷s ir fiksuotų pajamų popieriai, privačios nuosavyb÷s, nekilnojamojo turto ir apsidraudimo sandorių fondų valdymas.

Gyvyb÷s draudimo segmentas yra atsakingas už visas grup÷s gyvyb÷s draudimo operacijas. Veiklą sudaro draudimo produktai investavimo ir socialinio draudimo srities privatiems klientams. 2010 metų sausio m÷nesį grup÷ perleido gyvyb÷s draudimo veiklą tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB".

Iždo segmento pagrindin÷ atsakomyb÷ yra pinigų valdymas, likvidumo valdymas, ir grup÷s segmentų finansavimas.

Operacijų ir informacinių technologijų—vidiniai grup÷s segmentai atsakingi už priežiūrą ir operacijų atlikimą, taip pat informacinių paslaugų teikimą kitiems grup÷s segmentams. Papildomai segmentai teikia apskaitos, derinimo, mok÷jimo, sutikrinimo paslaugas bei paslaugas klientams.

Pagalbos verslui segmentas yra atsakingas už vieningai teikiamas paslaugas tokiose srityse kaip: personalo valdymas, finansai, rinkodara ir komunikacijos, kreditų ir rizikos valdymo, apsaugos, pirkimų ir nekilnojamojo turto, atitikimo ir vidaus audito.

Geografinis segmentas—išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje teikiamos paslaugos tam tikroje geografin÷je ekonomin÷je aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografin÷je ekonomin÷je aplinkoje.

Grup÷s veikloje geografiniai segmentai n÷ra išskiriami, visa veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pajamos ir sąnaudos, tenkančios pagrindinei ne rezidentų grupei, yra nereikšmingos šiai finansinei ataskaitai ir n÷ra teikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam organui.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2009 m. grup÷s verslo segmentai pateikti žemiau:

	ša ltij lių Ba os ba ta rny	rsl Ve o ba nk ini nk t÷ ys	b÷ Gy s vy dr dim au as	sti cij In ve ų ldy va ma s	Ižd as	Op cij era os	lba Pa ga rsl ui ve	fo in÷ In rm ac s hn olo ijo tec g s	Eli mi vim na as	Iš vis o
Gr osi lūk aja yn os pa an ų p mo s	27 9 2 54	15 27		41	( 25 8)				28	29 4 9 68
vid in÷ s -	( 49 0 6 73 )	3 11 52 7	- -	8 39 1	8 4 47 74	-	-	-	1 28 1
išo rin ÷s -	76 9 9 27	3 7 46	-	27	( 47 8 7 32 )	- -	- -	- -	-	- 29 4 9 68
Gr osi sla ir yn os pa ug ų
ok čių jam m es pa os	13 2 0 21	19 92 5	-	10 52 9	( ) 1 2 00	-	-	-	( ) 3 2 54	15 8 0 21
vid in÷ s -	9 4 19	2 4 49	-	( 7 4 14)	( 1 2 00)	-	-	-	( 3 2 54 )	-
išo rin ÷s -	12 2 6 02	17 47 6	-	17 94 3	-	-	-	-	-	15 8 0 21
Gr osi inv icin ÷s iklo est yn os ve s
aja p mo s b÷ s d dim Gr osi yn os gy vy rau o	20 94 1	71 30 1	-	-	( 19 80 2)	-	-	-	-	72 44 0
aja p mo s	-	-	31 54 6	-	-	-	-	-	( 29 6)	31 0 25
Gr kit osi jam yn os os pa os	7 8 33	( 2 1 06 )	-	-	1 3 57	-	1 6 13	39 63 8	( 43 35 2)	4 9 83
ikl lna Ve os pe s	44 0 0 49	10 4 3 93	31 54 6	10 94 7	( 3) 19 90	-	1 6 13	39 63 8	( 1) 46 62	56 1 6 62
Išl aid lui kit os pe rso na os , išla dm inis tra cin ÷s ido s i a r
žo ž÷j ti rt÷ im p res ve s s um a as Fin sin ių iem ių an pr on	( 9 1 98 ) 47	( 22 56 3)	( 18 5) 54	( 07 ) 5 7	( 39 9)	1 3 93	2 0 26	( 85 2) 41	46 62 1	( 8 2 24 ) 51
ijų lta tas o pe rac re zu Iš lių d÷ l vis sto o n uo	( 5 4 03 )	-	-	-	-	-	-	-	-	( 5 4 03 )
ž÷j usi rt÷ s um a os ve s	( 29 86 6) 1 7	( 00 ) 1 5	-	-	-	-	-	-	-	( 31 36 6) 1 7
š p ( lia i) ie eln ok tį Nu to os pr o m es	( 18 ) 1 7 74 4	80 33 0	13 00 1	5 2 40	( 20 30 2)	1 3 93	3 6 39	( 2 2 ) 14	-	( 1 6 93 33 1)
čio lno ok ud Pe m es na a	26 7 0 50	75	( 0) 21	( ) 1 0 39	-	-	-	-	-	26 5 8 76
Gr is tų (n sto lis ) yn as me uo eln p as	( 07 36 8) 1 5	80 40 5	12 79 1	01 4 2	( 20 30 2)	1 3 93	3 6 39	( 2 2 ) 14	-	( 27 5) 1 4 45

Iš vis o t urt o Iš vis o į sip igo j im are ų	21 01 6 1 35 19 55 7 7 33	8 1 16 47 39 7 7 11	42 59 4 5 39 6 0 22	87 6 17 13 26 4	93 3 7 13 14 14 96 8 7 96	- -	- -	- -	( 9 9 18 08 2) ( 4) 9 9 06 10	26 95 2 3 17 25 4 27 42 2
iali iali Ne ter ojo ir ter ojo ma ma įs ig ij im tu rto as	12 3 3 43	-	18 9	30	-	-	-	-	-	12 3 5 62

2009 metų gyvyb÷s draudimo segmento rezultatas yra pateikiamas grup÷s pelno (nuostolių) ataskaitos "Pelnas iš nutraukiamos veiklos" straipsnyje.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentel÷je pateikiamas 2009 metų grup÷s verslo segmentų ir finansinių ataskaitų sugretinimas:

				Eli mi vim na as
	Se tų gm en sk lei dim at as	alū ka P nų š ja s i pa mo inų ut ga su mų fin ( sin ÷s an iem ÷s ) pr on sid ud im ap ra o nd io sa or	UA B S EB b÷ gy vy s dr dim ir au as UA B L ite ctu s ko vim re ga as	Liz ing o ut inų ga įm ok ų at id÷ j ini ų rk eli pe ma s	Gr im up av o ko vim re ga as	Kit i ko oja nty re gu s ša įra i	Fin sin ÷s an ka ito at as s
Gr lūk ios aja yn os pa an ų p mo s čių Gr ios sla ok yn os pa ug ų m es	29 4 9 68	29 27 2	-	-	-	4 5 47	32 8 7 87
aja p mo s	8 0 21 15	-	-	-	-	( 1 0 43 )	6 9 78 15
Gr ios in sti cin ÷s ikl yn os ve ve os
aja p mo s Gr ios b÷ s d dim yn os gy vy rau o	72 44 0	( 2) 29 27	-	-	-	10 15 2	53 32 0
aja p mo s	31 25 0	-	( 0) 31 25	-	-	-	-
ki Gr ios tos jam yn os pa os	4 9 83	-	-	-	( ) 4 9 83	-	-
ikl lna s ( lia i) Ve to os pe nu os šla ido alu kit I i, s p ers on os šla dm ini in÷ s i ido s i str a ac r	56 1 6 62	-	( 31 2 50 )	-	( 4 9 83 )	13 6 56	53 9 0 85
žo ž÷j ti rt÷ im p res ve s s um a as Fin sin ių iem ių an pr on	( 8 2 24 ) 51	-	13 02 7	1 9 92	( 42 0)	( 13 65 6)	( 7 2 81 ) 51
lta ijų tas o pe rac re zu š v I iso oli d÷ l ost nu ų	( ) 5 4 03	-	-	-	5 4 03	-	-
ž÷j ios rt÷ um ve s a us s	( 6) 1 7 31 36	-	-	( ) 1 9 92	-	-	( 8) 1 7 33 35
š ( lia i) ie Nu to os pr
eln ok tį p o m es	( ) 1 6 93 3 31	-	( ) 18 2 23	-	-	-	( ) 1 7 11 5 54
lno ok čio ud Pe m es na a š n lna kia Pe s i utr au mo s	26 5 8 76	-	16 5	-	-	-	26 6 0 41
eik los v	-	-	18 05 8	-	-	-	18 05 8
Gr is (n lis ) tų sto yn as me uo	( 27 ) 1 4 4 55	-	-	-	-	-	( 27 ) 1 4 4 55

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

2008 m. grup÷s verslo segmentai pateikti žemiau:

	ša Ba ltij lių os ba ta rny	Ve rsl o ba nk ini nk t÷ ys	Gy b÷ vy s dr dim au as	In sti cij ve ų ldy va ma s	Ižd as	Op ijo er ac s	Pa lba ga rsl ui ve	In fo in÷ rm ac s ch log ijo te no s	Eli mi vim na as	Iš vis o
Gr osi lūk aja yn os pa an ų p mo s	50 6 5 50	36 53 2	-	20 9	94 45 6	-	-	-	( 38 1)	63 7 3 66
vi din ÷s -	( 72 4 8 60 )	( 10 2 5 91)	-	17 4	82 7 6 58	-	-	-	( 38 1)	-
iš ori n÷ s - čių sla ok Gr osi yn os pa ug ų m es	1 2 31 0 41	13 9 1 23	-	35	( 73 3 2 02 )	-	-	-		63 7 3 66
aja p mo s	14 9 9 55	30 66 3	-	11 69 4	-	-	-	-	( 3 6 43 )	18 8 6 69
din vi ÷s -	13 14 1	49 0	-	( 10 97 8)	-	-	-	-	( 3 6 43 )	-
iš ori n÷ s - iklo Gr osi inv est icin ÷s yn os ve s	13 5 8 24	30 17 3	-	22 67 2	-	-	-	-		18 8 6 69
aja p mo s Gr osi b÷ s d dim yn os gy vy rau o	25 59 8	31 01 8	-	-	( 10 23 4)	-	-	-	-	46 38 2
aja p mo s	-	-	23 17 9	-	-	-	-	-	12 7	23 30 6
Gr osi kit jam yn os os pa os	18 14 0	1 7 53	-	-	81 6	21 9	30 0	46 68 5	( 49 38 2)	18 53 1
Ve ikl (n lia i) lna sto os uo pe s Išl aid lui ir k ito os pe rso na s	70 0 2 43	99 96 6	23 17 9	11 90 3	85 03 8	21 9	30 0	46 68 5	( 53 27 9)	91 4 2 54
dm šla ido ini str aci n÷ s i a s Fin sin ių iem ių an pr on	( ) 30 9 8 43	( 6) 31 68	( 3) 22 54	( ) 6 2 91	( 8) 42	( 9) 21	( 0) 30	( 8) 47 75	53 27 9	( ) 36 5 7 89
lta ijų tas o pe rac re zu Iš lių d÷ l vis sto o n uo	( 32 )	48 6	-	-	-	-	-	-	-	45 4
ž÷j usi rt÷ s um a os ve s	( 24 1 1 31 )	( 9 4 87 )	-	-	-	-	-	-	-	( 25 0 6 18 )
š p lna rie eln ok tį Pe s p o m es čio lno ok ud Pe m es są na os	9 2 37 14 ( 4) 45 63	59 27 9 5 3 96	63 6 26 0	5 6 12 ( 3) 54	84 6 10	-	-	( 1 0 73 )	-	29 8 3 01 ( 1) 40 52
Gr is lna tų yn as me pe s	10 3 6 03	64 67 5	89 6	5 0 69	84 6 10	-	-	( 1 0 73 )	-	25 7 7 80
Iš vis o t urt o	26 92 1 7 03	61 1 6 35	29 8 5 66	18 61 6	1 7 23 55 2	-	-	-	( 49 03 8)	29 52 5 0 35
Iš vis o į sip igo j im are ų	10 34 76 7 1	29 3 2 93	28 2 8 19	13 38 9	16 39 3 8 24	-	-	-	( 49 03 8)	27 28 63 1 4
Ne ter iali ojo ir ter iali ojo ma ma o į sig ij im t urt as	92 27 3	-	73 4	6 17	-	-	-	-	-	93 18 3

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5 PASTABA ATASKAITA APIE SEGMENTUS (TĘSINYS)

Toliau lentel÷je pateikiamas 2008 metų grup÷s verslo segmentų ir finansin÷s ataskaitos sugretinimas:

				Eli mi vim na as
	Se tų gm en at sk lei dim as	P alū ka nų š ja s i pa mo inų ut ga su mų ( fin sin ÷s an iem ÷s ) pr on sid ud im ap ra o nd io sa or	UA B S EB b÷ gy vy s dr dim ir au as ite UA B L ctu s ko vim re ga as	Liz ing o inų ut ga įm ok ų id÷ j ini at ų rk eli pe ma s	Gr im up av o ko vim re ga as	Kit i ko oja nty re gu s ša įra i	Fin sin ÷s an at ka ito as s
Gr ios lūk aja yn os pa an ų p mo s čių sla ok Gr ios yn os pa ug ų m es	63 7 3 66	14 78 6	-	-	-		65 2 1 52
aja p mo s Gr ikl ios in sti cin ÷s yn os ve ve os	18 8 6 69	-	-	-	-	( 92 4)	18 7 7 45
aja p mo s	46 38 2	( 14 78 6)	( 85 35 6)	-	-	29 9 12	( 23 84 8)
b÷ s d dim Gr ios yn os gy rau o vy
aja p mo s	23 30 6	-	85 35 6	-	-	-	10 8 6 62
Gr ios ki jam tos yn os pa os	18 53 1	-	-	-	( 18 53 1)	-	-
Ve ikl lna s ( lia i) to os pe nu os šla ido alu ki I i ir tos s p ers on	91 4 2 54	-	-	-	( 18 5 31 )	28 98 8	92 4 7 11
šla dm ini in÷ s i ido str a ac s Fin sin ių iem ių an pr on	( 36 5 7 89 )	-		6 0 32	18 98 5	( 28 98 8)	( 36 9 7 60 )
ijų lta tas o pe rac re zu š v I iso ost oli d÷ l nu ų	45 4	-	-	-	( 45 4)	-	-
ž÷j ios rt÷ s um a us ve s	( 25 0 6 18 )	-	-	( 6 0 32 )	-	-	( 25 6 6 50 )
š p lna rie eln ok tį Pe s p o m es	29 8 3 01	-	-	-	-	-	29 8 3 01
čio lno ok ud Pe m es są na os	( 40 52 1)	-		-	-	-	( 40 52 1)
Gr is lna tų yn as me pe s	80 25 7 7	-	-	-	-	-	80 25 7 7

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

6 PASTABA GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 150 118		1 639 325 Palūkanų pajamos:	1 039 925	1 414 468
3 033	9 005	už likučius centriniuose bankuose	3 033	9 005
13 446	43 350	už kreditus ir avansus kredito institucijoms	41 545	91 625
905 012	1 219 840	už kreditus ir avansus klientams	900 147	1 219 477
83 713	41 257	už Vyriausyb÷s vertybinius popierius–gautinas sumas	83 713	41 257
133 400	272 734	už lizingo portfelį	-	-
8 111	40 166	už skolos vertybinius popierius, skirtus parduoti už skolos vertybinius popierius, kurių pelno (nuostolių)	8 084	40 131
3 403	12 973	ataskaitoje pateikiama tikroji vert÷	3 403	12 973
(821 331)	(987 173)	Palūkanų išlaidos:	(734 983)	(833 230)
(487 104)	(672 399)	įsiskolinimams kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	(400 769)	(518 675)
(259 555)	(231 388)	klientų ind÷liams	(259 555)	(231 386)
(30 520)	(37 686)	skolos vertybiniams popieriams	(30 507)	(37 469)
(44 152)	(45 700)	ind÷lių draudimo įmokos	(44 152)	(45 700)
328 787		652 152 Iš viso grynųjų palūkanų pajamų	304 942	581 238

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DöL SUMAŽöJUSIOS VERTöS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
(48)	-	Nuostolių d÷l kreditų ir finansų institucijų kreditų sumaž÷jusios vert÷s per metus grynoji vert÷	(391 048)	-
(1 162 037)	(151 855)	Nuostolių d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s per metus grynoji vert÷	(1 160 537)	(151 855)
136	670	Atgauti nurašyti kreditai	136	670
(1 161 949)	(151 185)	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s grynoji vert÷	(1 551 449)	(151 185)

Toliau pateikiami nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s pokyčiai 2009 metais:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
311 830	161 818	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s likutis sausio 1 d. (24 pastaba)	311 830	161 818
1 162 037 369 714 683 634 62 781	151 855 26 014 96 053 17 130	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s grynoji vert÷ pelno (nuostolių) ataskaitoje Kiti verslo klientai Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s Būsto kreditai	1 160 537 368 214 683 634 62 781	151 855 26 014 96 053 17 130
45 908	12 658	Fiziniai asmenys	45 908	12 658
(6 043) (1 878) (4 165)	- - -	Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimas Kiti verslo klientai Nekilnojamojo turto valdymo įmon÷s	(6 043) (1 878) (4 165)	- - -
(7 140) (1 017) (6 123)	(1 902) (1 003) (899)	Nurašyti kreditai Verslo klientai Fiziniai asmenys	(7 140) (1 017) (6 123)	(1 902) (1 003) (899)
78	59	Valiutos kurso pokyčio įtaka	78	59
1 460 762	311 830	Nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s likutis gruodžio 31 d.	1 459 262	311 830

Nuostoliai d÷l klientų kreditų sumaž÷jusios vert÷s nurodyti 24 pastaboje.

2009 m. gruodžio 31 d. banke individualiai vertinamų kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jo, bendroji vert÷ buvo 2 583 781 tūkst. litų (2008 m. – 625 380 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. už šiuos kreditus buvo sukaupta 4 428 tūkst. litų palūkanų (2008 m. – 9 893 tūkst. litų). Atitinkamai individualiai nuvert÷jusių paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms bendroji vert÷ (at÷mus vert÷s sumaž÷jimą) buvo 412 535 tūkst. (nuvert÷jusios paskolos sukauptų palūkanų netur÷jo).

Palūkanų pajamos už šiuos kreditus 2009 metus buvo 8 979 tūkst. litų (2008 m. – 4 905 tūkst. litų). Pirmiau nurodyti kreditai įtraukti į apskaitą vadovaujantis banko nurodymais d÷l kreditų nuostolių.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7 PASTABA KREDITŲ, LIZINGO IR KITO TURTO NUOSTOLIAI DöL SUMAŽöJUSIOS VERTöS (TĘSINYS)

Grup÷ ir bankas įtrauk÷ į apskaitą šiuos kito turto nuostolius d÷l sumaž÷jusios vert÷s:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
444 704	115 468	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s Nuostoliai d÷l nutrauktų lizingo įmokų portfelio sutarčių,	-	-
99 013 4 464	- 2 471	kai turtas dar n÷ra perimtas Nuostoliai d÷l kito abejotino turto sumaž÷jusios vert÷s	- 35	- 38
548 181	117 939	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų ir kito turto sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	35	38

Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s pokyčius 2009 metus galima būtų apibūdinti išsamiau:

			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
115 468	13 450	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s likutis sausio 1 d. (25 pastaba) Nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s grynoji vert÷	-	-
552 477	102 018	pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-
455 015	100 116	Verslo klientai	-	-
(1 536)	1 887	Fiziniai asmenys	-	-
(15)	15	Kiti	-	-
99 013	-	Nuostoliai d÷l nutrauktų lizingo įmokų portfelio sutarčių, kai turtas dar n÷ra perimtas (25 pastaba)	-	-
(6 213)	-	Nuostolių sukauptoms palūkanoms koregavimai	-	-
(118 015) (115 959)	- -	Nurašytos gautinos lizingo įmokos Verslo klientai	- -	- -
(2 056)	-	Fiziniai asmenys	-	-
543 717	115 468	Nuostolių d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s likutis gruodžio 31 d.	-	-

Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų portfelio sumaž÷jusios vert÷s išsamiau apibūdinti 25 pastaboje.

8 PASTABA GRYNOSIOS PASLAUGŲ IR MOKESČIŲ PAJAMOS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
59 756	61 086	Už pinigų pervedimo operacijas	59 756	61 086
85 366	92 788	Už mokamųjų kortelių paslaugas	85 366	92 788
9 519	11 133	Už vertybinių popierių operacijas	9 519	11 133
69 918	92 086	Kitos paslaugų komisinių pajamos	52 281	62 148
224 559		257 093 Pajamos už paslaugų mokesčius	206 922	227 155
(2 112)	(2 399)	Už pinigų pervedimo operacijas	(1 975)	(2 399)
(45 610)	(49 619)	Už mokamųjų kortelių paslaugas	(45 610)	(49 619)
(2 883)	(3 297)	Už vertybinių popierių operacijas	(2 883)	(3 297)
(16 976)	(14 033)	Kitos paslaugų komisinių išlaidos	(14 044)	(12 106)
(67 581)		(69 348) Išlaidos paslaugų mokesčiams	(64 512)	(67 421)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

9 PASTABA DIVIDENDAI IŠ PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ

	2009 m.	2008 m.
UAB SEB lizingas	4 816	1 400
UAB SEB investicijų valdymas	-	49 014
UAB SEB Enskilda	-	2 667
UAB SEB Venture Capital	-	5 510
Iš viso dividendų iš patronuojamųjų įmonių	4 816	58 591

10 PASTABA GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) UŽ SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ OPERACIJAS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
6 855	96	Realizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių skolos vertybinių popierių operacijas Nerealizuotasis pelnas (nuostolis) už prekybinių	6 855	96
831	(8 021)	skolos vertybinių popierių operacijas	831	(6 253)
831	(27 417)	Pelnas (nuostolis) už parduotinus skolos vertybinius popierius, kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai–gautinos sumos,	831	(27 417)
8 942	92 860	kurių tikrosios vert÷s pokyčio rizika apdrausta Rezultatas už palūkanų normos apsikeitimo priemones, skirtas tikrosios vert÷s rizikai	8 94 2	92 860
(54 942)	(69 175)	mažinti	(54 942)	(69 175)
11 562	(35 285)	Kitų išvestinių finansinių priemonių rezultatas	11 562	(35 285)
1 471	11 106	Kitų prekybinių vertybinių popierių rezultatas	1 471	11 111
(24 450)	(35 836)	Iš viso grynojo pelno (nuostolių) už skolos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių operacijas	(24 450)	(34 063)

11 PASTABA GRYNASIS PELNAS UŽ OPERACIJAS UŽSIENIO VALIUTA

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
68 669	67 377	Pelnas už užsienio valiutos keitimą	69 025	67 536
4 214	23 551	Nerealizuotasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	4 567	21 608
72 883		90 928 Iš viso grynojo pelno už operacijas užsienio valiuta	73 592	89 144

12 PASTABA GRYNOSIOS DRAUDIMO ĮMOKŲ PAJAMOS

Grup÷				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	104 463	Pasirašytos įmokos	-	-
-	39 637	Kitų techninių atid÷jinių pokytis	-	-
-	211	Perkeltų įmokų techninio atid÷jinio perdraudikų dalies pokytis	-	-
-		144 311 Iš viso grynųjų draudimo įmokų pajamų	-	-

2009 metų grynųjų draudimo įmokų pajamos yra nurodytos nutraukiamos veiklos pastaboje (47 pastaba).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

13 PASTABA BENDROSIOS DRAUDIMO IŠLAIDOS

Grup÷				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	23 052	Draudimo išmokų grynoji vert÷	-	-
-	3 266	Persidraudimo įmokos	-	-
		Perkeltų įmokų ir nepasibaigusios rizikos
-	2 185	techninio atid÷jinio pokytis	-	-
-	7 146	Kitos draudimo išlaidos	-	-
-		35 649 Iš viso bendrųjų draudimo išlaidų	-	-

2009 metų bendrosios draudimo išlaidos yra atskleistos nutraukiamos veiklos pastaboje (47 pastaba).

14 PASTABA IŠLAIDOS PERSONALUI

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
114 229	130 160	Atlyginimas ir darbo užmokestis	104 526	108 784
42 725	45 864	Išlaidos socialiniam draudimui	39 721	39 106
156 954		176 024 Iš viso personalo išlaidų	144 247	147 890

Toliau pateikiamas darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skaičius grup÷s įmon÷se 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	2009 m.	2008 m.
AB SEB bankas	2 029	2 146
UAB SEB gyvyb÷s draudimas	72	78
UAB SEB lizingas	69	122
UAB SEB investicijų valdymas	14	22
UAB SEB Enskilda	9	9
UAB SEB Venture Capital	2	2
UAB Litectus	3	-
Iš viso darbuotojų	2 198	2 379

Keli banko darbuotojai taip pat dirba ir patronuojamosiose bendrov÷se.

15 PASTABA KITOS ADMINISTRACINöS IŠLAIDOS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
55 785	51 876	Patalpų nuomos ir eksploatacijos išlaidos	54 801	50 438
21 849	23 057	Nusid÷v÷jimas	21 405	22 280
18 730	8 090	Audito ir konsultacijų išlaidos	18 541	7 805
17 218	19 467	Biuro įrangos priežiūra	16 449	18 804
12 907	13 251	Komunikacijos išlaidos	12 345	12 264
9 372	10 156	Užmokestis aptarnaujančioms organizacijoms	8 374	9 329
7 386	6 947	Transporto išlaidos	6 661	6 230
6 646	11 013	Reklamos ir r÷mimo išlaidos	6 537	10 321
4 766	6 159	Amortizacija	4 637	5 620
3 092	965	Kiti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	2 031	470
1 984	3 136	Išnuomoto turto nusid÷v÷jimas	-	-
1 788	5 669	Darbuotojų mokymo išlaidos	1 686	5 271
1 315	2 850	Banko operacijų draudimas	1 315	2 850
633	1 301	Labdara ir parama	633	1 269
27 306	29 799	Kitos išlaidos	21 721	17 718
190 777		193 736 Iš viso kitų administracinių išlaidų	177 136	170 669

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

16 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

	Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.			2009 m.	2008 m.
	1 090	46 736	Ataskaitinių metų pelno mokestis	-	36 744
	672	2 453	Ankstesnių metų pelno mokestis	926	2 710
(267 803)		(8 668)	Atid÷tasis pelno mokestis	(185 368)	6 179
	(266 041)		40 521 Iš viso pelno mokesčio	(184 442)	45 633

2009 metais į ankstesnių metų pelno mokestį įtraukta suma – 672 tūkst. litų grup÷je ir 926 tūkst. litų banke (2008 m. atitinkamai 2 453 tūkst. litų grup÷je ir 2 710 tūkst. litų banke) parodo, kiek buvo koreguota ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įvertinta mok÷tino pelno mokesčio suma.

Grup÷s ir banko apskaičiuotas pelno mokestis skiriasi nuo teorinio skaičiaus, kuris būtų apskaičiuotas taikant bazinį pelno mokesčio tarifą. Šie skirtumai pateikiami lentel÷je:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
(1 711 554)	298 301	(Nuostolis) pelnas prieš pelno mokestį	(1 730 627)	393 361
		Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 20 proc.
(342 310)	44 745	(2008 m. 15 proc.)	(346 125)	59 004
(24 176)	(72 396)	Neapmokestinamosios pajamos	(21 821)	(66 900)
191 330	65 712	Sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno Atid÷tų mokesčių (padid÷jimas) sumaž÷jimas d÷l	241 535	48 695
(91 557)	1 796	pelno mokesčio normos pasikeitimo	(58 957)	2 124
672	2 453	Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas Anksčiau nepanaudoto mokestinio nuostolio	926	2 710
-	(1 789)	pripažinimas–panaudojimas	-	-
(266 041)		40 521 Iš viso pelno mokesčio	(184 442)	45 633

2008 metais pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 15 procentų. 2009 metais taikomas 20 procentų pelno mokesčio tarifas. Nuo 2010 metų pelno mokestis įmon÷ms bus 15 procentų.

Atid÷tasis mokestis

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
15 279	(210)	Turto likutis sausio 1 d. Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis pelno (nuostolių)	(403)	(1 045)
267 803	8 669	ataskaitoje Atid÷to pelno mokesčio pasikeitimas d÷l	185 368	(6 178)
(316)	-	nutraukiamos veiklos Atid÷tojo pelno mokesčio pokytis nuosavo kapitalo	-	-
(5 521)	6 820	pokyčių ataskaitoje	(5 521)	6 820
277 245		15 279 Turto (įsipareigojimų) likutis gruodžio 31 d.	179 444	(403)

2009 metais atid÷tasis pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 procentų tarifą (2008 metais–20 proc.).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

16 PASTABA PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS (TĘSINYS)

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Atid÷tojo pelno mokesčio turtas
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
2 573	8 094	traukiamas į nuosavą kapitalą	2 573	8 094
382	2 287	Prekybinių vertybinių popierių perkainojimas	382	2 076
33 313	-	Amortizacija ir nusid÷v÷jimas	16 302	-
142	126	Sukauptos sąnaudos	-	-
73 055	18 995	Atid÷jiniai	3 379	3 002
194	194	Būsimų laikotarpių pajamos	-	-
180 823	4 246	Sukauptas mokestinis nuostolis	170 045	3 889
290 482		33 942 Atid÷tojo pelno mokesčio turto grynoji vert÷	192 681	17 061
		Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimai
		Parduotinų vertybinių popierių perkainojimas,
10 376	6 561	traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	10 376	6 561
2 861	898	Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas	2 861	898
-	11 204	Amortizacija ir nusid÷v÷jimas	-	10 005
13 237		18 663 Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimų grynoji	13 237	17 464

2009 m. gruodžio 31 d. banke pripažinta atid÷tojo pelno mokesčio turto suma, susijusi su mokestiniais nuostoliais, buvo 170 045 tūkst. litų, iš kurių 5 799 tūkst. litų yra susijusi su mokestiniais nuostoliais, susidariusiais perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones. Atid÷tojo pelno mokesčio turto suma pripažinta grup÷je, buvo: 10 323 tūkst. litų yra susijusi su UAB SEB lizingas mokestiniais nuostoliais, 455 tūkst. litų yra UAB SEB Venture Capital mokestiniais nuostoliais, iš kurių mokestiniai nuostoliai iš operacijų susidariusių perleidus vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones yra 267 tūkst. litų. Šios sumos gali būti dengiamos mokestiniu pelnu, susidariusiu perleidus vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones, neribotą laikotarpį.

Vadovyb÷ tikisi, kad visa grup÷s ir banko atid÷tojo mokesčio turto suma bus realizuota v÷liau negu per 12 m÷nesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Toliau pateikiama grup÷s ir banko nepanaudoto mokestinio nuostolio suma ir šio nuostolio perk÷limo terminas:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Nepanaudotas mokestinis nuostolis
		Mokestinis nuostolis, kurio perk÷limo terminas
1 205 488	151 405	neribotas	1 133 636	19 445
1 205 488		151 405 Iš viso nepanaudoto mokestinio nuostolio	1 133 636	19 445

Pagal Pelno mokesčio įstatymo pasikeitimą nuo 2008 m. mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. atid÷to pelno mokesčio įtaka pajamoms, sudarančioms kitas bendrąsias pajamas buvo:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Pelnas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio
20 362	(33 436)	turto, prieš mokesčius	20 362	(33 436)
(5 521)	6 820	Atid÷to pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	(5 521)	6 820
14 841	(26 616)	Pelnas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio turto, išskaičiavus atid÷tuosius mokesčius	14 841	(26 616)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

17 PASTABA PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
(1 445 513)	257 780	(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos, tenkantis akcininkams	(1 546 185)	347 728
15 441	15 441	Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
(93,62)	16,69	Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(100,14)	22,52

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
18 058	-	Pelnas iš nutraukiamos veiklos, tenkantis akcininkams	-	-
15 441	15 441	Svertinis akcijų skaičiaus vidurkis (tūkst. vnt.)	15 441	15 441
1,17	-	Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	-	-

Pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per metus santykis. Maž÷jantis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir svertinio paprastųjų akcijų skaičiaus per metus, įskaitant ir kitas finansines priemones, galinčias tapti akcijomis, santykis. Grup÷ ir bankas neturi išleistų sąlyginių paprastųjų vardinių akcijų.

18 PASTABA LIKUČIAI CENTRINIAME BANKE

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
384 981 -	451 816 277 457	Privalomosios atsargos Laisvai disponuojamos l÷šos	384 981 -	451 816 277 457
384 981		729 273 Iš viso likučių centriniame banke	384 981	729 273

19 PASTABA LöŠOS BANKUOSE IR FINANSŲ INSTITUCIJOSE

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 753 783	571 710	L÷šos bankų korespondentin÷se sąskaitose	1 753 783	571 303
125 677	186 856	Vienos nakties ind÷liai	125 677	186 856
1 239 238	72 027	Terminuotieji ind÷liai	1 239 238	72 027
3 118 698	830 593 Iš viso		3 118 698	830 186

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

20 PASTABA PARDUOTI LAIKOMI VYRIAUSYBöS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷		Bankas
2 060 853	2008 m. sausio 1 d.	2 060 257
227 116	Vertybinių popierių įsigijimas	226 316
(1 509 776)	Vertybinių popierių perklasifikavimas	(1 509 776)
(705 609)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(704 814)
39 637	Palūkanų pajamos	39 613
(23 276)	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	(23 276)
(25 333)	Rezultatas traukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą	(25 333)
63 612	2009 m. sausio 1 d.	62 987
15 920	Vertybinių popierių įsigijimas	15 920
(24 376)	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	(24 348)
3 595	Palūkanų pajamos	3 568
7 067	Perkainojimo rezervo pokytis nuosavyb÷je	7 067
	65 818 2009 m. gruodžio 31 d.	65 194

Didžiausią Vyriausyb÷s vertybinių popierių dalį sudaro skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ šešiems m÷nesiams, vieniems metams ar ilgesniam laikui.

21 PASTABA FINANSINIS TURTAS, KURIO TIKROSIOS VERTöS POKYTIS TRAUKIMAS Į PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITĄ

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Prekybinis finansinis turtas–nuosavyb÷s vertybiniai
649	2 921	popieriai	649	2 921
18 554	26 141	Prekybinis finansinis turtas–Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai Prekybinis finansinis turtas–kiti skolos vertybiniai	18 554	26 141
-	66 062	popieriai Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ (pirminis pripažinimas) ir kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių)	-	66 062
29 000 -	29 999 274 109	ataskaitą–rizikos kapitalo investijos Finansinis turtas, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ (pirminis pripažinimas) ir kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą–gyvyb÷s draudimo tradicinis, nuosavas ir investicinis portfeliai	- -	- -
48 203	399 232	Iš viso finansinio turto, kurio į apskaitą traukiama tikroji vert÷ ir kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	95 124

Toliau pateikiami 2009 m. gruodžio 31 d. prekybinių skolos vertybinių popierių reitingai pagal Standard & Poor's ar atitinkamos agentūros duomenis:

	Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skolos vertybiniai popieriai	Kiti skolos vertybiniai popieriai
Nuo A- iki A+ Žemesnis negu A- Nenustatytas reitingas	- 18 554 -	- - -
Iš viso	18 554	-

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

22 PASTABA IŠVESTINöS FINANSINöS PRIEMONöS

Bankas naudoja toliau pateikiamas išvestines finansines priemones nor÷damas sumažinti riziką ir kitais tikslais. Rizikos mažinimo ryšiai tinkamai aprašyti dokumentuose. Rizikos mažinimo praktika ir apskaitos principai yra pateikti Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas pastaboje.

	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2009 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	381 353	388 403	1 479	6 600
Valiutos apsikeitimo sandoriai	1 011 679	1 005 554	7 120	3 018
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	19 215	19 034	466	213
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options )	2 301	2 470	44	2
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstinis ind÷lis	-	81 831	-	-
Būsimieji sandoriai	-	-	-	-
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	3 095 111	3 095 111	104 660	104 657
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	157 053
Valiutos palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	1 669 250	1 669 250	7 904	-
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 677 398	2 677 398	10 362	10 362
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis)	877 950	877 950	10 505	10 915
Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	-	-	104	-
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity call options )	46 272	46 272	10 839	10 823

Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	11 168 454	11 251 198	153 483	303 643
	Sutarties suma		Tikroji vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	Pirkimas	Pardavimas	Turtas	Įsipareigojimai
Užsienio valiutos keitimo išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstiniai valiutos pirkimo sandoriai	650 202	649 664	11 236	7 060
Valiutos apsikeitimo sandoriai	1 189 902	1 188 653	1 028	11 438
Pasirinkimo sandoriai su teise parduoti (put options )	16 216	16 125	622	463
Pasirinkimo sandoriai su teise pirkti (call options )	16 435	16 525	632	352
Palūkanų normos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Išankstinis ind÷lis	552 448	218 390	-	3 775
Būsimieji sandoriai	19 681	19 681	-	835
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai	2 943 734	2 943 734	65 568	64 855
Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai,
sudaryti norint sumažinti riziką	1 387 925	1 387 925	-	133 592
Palūkanų normos pasirinkimo sandoriai	2 803 710	2 803 710	20 052	20 052
Nuosavyb÷s išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Su indeksais susietų vertybinių popierių pasirinkimo
sandoris (skolos vertybinių popierių, susijusių su
indeksais, sandorio dalis) Indeksuoto ind÷lio išvestin÷ dalis	1 115 594 -	1 115 594 -	7 202 3	42 422 -
Kitos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s
Kiti pasirinkimo sandoriai (commodity call options )	31 010	31 010	8 449	8 449
Iš viso išvestinių priemonių turto / įsipareigojimų	10 726 857	10 391 011	114 792	293 293

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

23 PASTABA KREDITŲ KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS GRYNOJI VERTö

Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms skirstymas pagal šalis:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
8 552	23 763	Lietuva	728 339	921 447
2 936	11 043	Baltarusija	2 936	11 043
2 232	-	Rusija	2 232	-
1 675	233	Nyderlandai	1 675	233
1 537	347	Italija	1 537	347
1 224	-	Austrija	1 224	-
59	33	Vokietija	59	33
-	1 208	Ukraina	-	1 208
-	1 051	JAV	-	1 051
-	428	Švedija	-	428
1 902	1 545	Kitos šalys	1 902	1 545
20 117	39 651	Iš viso kreditų kredito įstaigoms ir finansų	739 904	937 335
(48)	-	institucijoms Nuostoliai d÷l vert÷s sumaž÷jimo	(391 048)	-
20 069	39 651	Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷	348 856	937 335

Didžioji dalis paskolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms yra suteikta be užstato, išskyrus atvirkštinius atpirkimo sandorius, kurių užstatų vert÷ yra 7 155 tūkst. litų (2008 m. – 25 716 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. individualiai nuvert÷jusios paskolų bendroji vert÷ (at÷mus vert÷s sumaž÷jimą) buvo 412 535 tūkst. (nuvert÷jusios paskolos sukauptų palūkanų netur÷jo) (2008 m. – nebuvo). Kiti kreditai kredito įstaigoms ir finansų institucijoms n÷ra nei uždelsti, nei turintys vert÷s sumaž÷jimo požymių.

24 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö

Grup÷ ir bankas taiko įvairias politikas ir procedūras, siekdami sumažinti kreditų riziką. Įprastas ir dažniausiai taikomas būdas yra užstatas už suteikiamą kreditą. Grup÷ ir bankas taiko tam tikrų užstato rūšių priimtinumo arba kredito rizikos mažinimo taisykles. Pagrindin÷s kreditų klientams užstatų rūšys nurodytos toliau.

Kreditų klientams paskirstymas pagal užstatų rūšis 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

Viešasis mojo turto Kiti verslo Fiziniai 2009 m. gruodžio 31 d. sektorius valdymas klientai Būsto kreditai asmenys Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju turtu - 2 181 445 1 669 466 5 870 155 740 230 Užtikrinti ind÷liais ir	Iš viso 10 461 296 293 569





vertybiniais popieriais - 112 343 89 250 13 049 78 927 Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų
garantijomis - 37 420 335 893 - 2 745 Užtikrinti gautinomis sumomis	376 058
ir debitorių skolomis 10 950 1 145 505 1 186 584 3 739 10 260 Užtikrinti atsargomis ir	2 357 038
įrenginiais - 8 429 671 108 42 21	679 600
Užtikrinti kitu užstatu - 626 391 951 490 728 357 35 415 Kreditai be užtikrinimo	2 341 653
priemonių 536 408 40 100 967 416 56 027 544 186	2 144 137
Iš viso kreditų klientams 547 358 4 151 633 5 871 207 6 671 369 1 411 784	18 653 351
2008 m. gruodžio 31 d.
Užtikrinti būstu, nekilnojamuoju
turtu - 1 936 077 1 974 832 5 861 804 678 050 Užtikrinti ind÷liais ir	10 450 763
Vertybiniais popieriais - 93 468 98 373 14 530 110 494 Užtikrinti Vyriausyb÷s ir bankų	316 865
garantijomis - 40 409 357 715 2 81 Užtikrinti gautinomis sumomis	398 207
ir debitorių skolomis 4 409 1 118 115 1 373 985 3 381 2 455 Užtikrinti atsargomis ir	2 502 345
įrenginiais - 3 793 832 908 77 107	836 885
Užtikrinti kitu užstatu - 645 861 992 410 715 848 29 214 Kreditai be užtikrinimo	2 383 333
priemonių 781 721 374 978 1 689 394 134 736 730 572	3 711 401
Iš viso kreditų klientams 786 130 4 212 701 7 319 617 6 730 378 1 550 973	20 599 799

Jei kreditas apdraustas keliais skirtingų rūšių užstatais, kredito vert÷ lentel÷je paskirstoma proporcingai kiekvieno užstato vertei.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

2009 m. gruodžio 31 d. paskolos, kurių palūkanų norma kintamoji, viršijo 74 proc. banko paskolų portfelio sumą (2008 m. – 73 procentus).

Į paskolų, išduotų įkeičiant ind÷lius ir vertybinius popierius, sumą įeina atvirkštinių atpirkimo sandorių, vert÷ 45 333 tūkst. litų, o vertybinių popierių vert÷ yra 62 527 tūkst. litų (2008 m. – 40 665 tūkst. litų ir 48 830 tūkst. litų atitinkamai), kurią sudaro: nuosavyb÷s vertybiniai popieriai (16 669 tūkst. litų), fondai (2 835 tūkst. litų), skolos vertybiniai popieriai, susieti su akcijomis (10 819 tūkst. litų), obligacijos (9 211 tūkst. litų), SEB VB obligacijos, išleistos banko (22 993 tūkst. litų).

Kreditų klientams paskirstymas pagal klientų kategorijas 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	2009 m.	2008 m.
Neuždelsti ir vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 723 746	2 993 984
Kiti verslo klientai	4 331 228	6 268 931
Viešasis sektorius	479 659	523 681
Būsto kreditai	6 074 639	6 303 196
Fiziniai asmenys	1 142 069	1 386 131
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	13 751 341	17 475 923
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	684 131	819 497
Kiti verslo klientai	720 716	814 991
Viešasis sektorius	67 699	262 449
Būsto kreditai	596 730	427 182
Fiziniai asmenys	246 037	164 842
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	2 315 313	2 488 961
Kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi
Nekilnojamojo turto valdymas	1 743 756	399 220
Kiti verslo klientai	819 263	235 695
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	-	-
Fiziniai asmenys	23 678	-
Iš viso kreditų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	2 586 697	634 915
Kreditai pagal klientų kategorijas
Nekilnojamojo turto valdymas	4 151 633	4 212 701
Kiti verslo klientai	5 871 207	7 319 617
Viešasis sektorius	547 358	786 130
Būsto kreditai	6 671 369	6 730 378
Fiziniai asmenys	1 411 784	1 550 973
Iš viso kreditai klientams pagal klientų kategorijas	18 653 351	20 599 799
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s
Nekilnojamojo turto valdymas	(776 049)	(96 548)
Kiti verslo klientai	(505 641)	(140 277)
Viešasis sektorius	-	-
Būsto kreditai	(106 395)	(43 612)
Fiziniai asmenys	(71 177)	(31 393)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(1 459 262)	(311 830)
Iš viso kreditų klientams grynoji vert÷	17 194 089	20 287 969

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Kreditų, kurių mok÷jimai n÷ra uždelsti ir jų vert÷ nesumaž÷jusi, portfelio kokyb÷ gali būti vertinama, atsižvelgus į paskirstymą pagal rizikos grupes, naudojant grup÷s taikomą rizikos grupavimą.

	Viešasis sektorius	Nekilnojamojo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
3–7 rizikos grup÷s	203 858	36 668	257 386	-	-	497 912
8 rizikos grup÷	251 562	293 684	746 823	-	-	1 292 069
9 rizikos grup÷	20 658	232 022	676 809	-	-	929 489
10 rizikos grup÷	612	417 597	1 379 903	-	-	1 798 112
11 rizikos grup÷	2 969	161 349	438 646	-	-	602 964
12 rizikos grup÷	-	444 988	296 056	-	-	741 044
13–16 rizikos grup÷s	-	130 938	367 106	-	-	498 044
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	6 500	168 499	6 074 639	1 142 069	7 391 707
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	479 659	1 723 746	4 331 228	6 074 639	1 142 069	13 751 341
2008 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	450 222	119 905	235 782	-	-	805 909
8 rizikos grup÷	72 742	352 995	1 657 411	-	-	2 083 148
9 rizikos grup÷	717	716 239	1 173 665	-	-	1 890 621
10 rizikos grup÷	-	1 458 409	2 237 930	-	-	3 696 339
11 rizikos grup÷	-	82 976	465 477	-	-	548 453
12 rizikos grup÷	-	86 367	144 287	-	-	230 654
13–16 rizikos grup÷s	-	159 240	54 172	-	-	213 412
Homogenin÷s kreditų grup÷s	-	17 853	300 207	6 303 196	1 386 131	8 007 387
Iš viso neuždelstų ir vert÷ nesumaž÷jusi	523 681	2 993 984	6 268 931	6 303 196	1 386 131	17 475 923

Skirtumą tarp grup÷s ir banko suteiktų kreditų sudaro UAB SEB Venture Capital suteikti kreditai. Šių kreditų likutis 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 305 tūkst. litų (2008 m. – 6 326 tūkst. litų), iš jų 1 500 tūkst. litų buvo uždelsta daugiau negu 60 dienų. Likusieji rizikos kapitalo valdymo bendrov÷s suteikti kreditai priskiriami kitų verslo klientų kreditams, kurie n÷ra uždelsti ir kurių vert÷ nesumaž÷jusi. Kreditai suteikti be užstatų.

Kreditų, kurių terminai būtų uždelsti arba kurių vert÷ būtų sumaž÷jusi, jei nebūtų persvarstytos kreditų sąlygos, grynoji vert÷ 2009 m. gruodžio 31 d. banke buvo 94 025 tūkst. litų (būsto paskolos) ir 26 589 tūkst. litų (kiti fiziniai asmenys) (2008 m. – 791 681 – verslo klientai).

Grup÷ ir bankas išskiria šias homogenines grupes: kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą, vartojimo kreditai, kreditai mažoms įmon÷ms, kredito kortelių kreditai). Kreditai fiziniams asmenims (vartojimo ir kreditai įkeičiant nekilnojamąjį turtą) ir mažoms įmon÷ms vertinami taikant kreditų vertinimo balais metodą. Po to stebima, ar kreditai grąžinami laiku. Vertinant kredito riziką, kreditai, kurių grąžinimo terminas n÷ra praleistas arba jų vert÷ n÷ra sumaž÷jusi, fiziniams asmenims yra laikomi standartiniais kreditais.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

24 PASTABA KREDITŲ KLIENTAMS GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Uždelsti kreditai, kurių vert÷ nesumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	58 865	410 415	452 899	152 241	63 121	1 137 541
Uždelsti 8–30 dienų	8 834	43 025	15 776	151 618	47 557	266 810
Uždelsti 31–60 dienų	-	36 900	68 968	79 118	19 772	204 758
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	193 791	183 073	213 753	115 587	706 204
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	67 699	684 131	720 716	596 730	246 037	2 315 313
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	665 234	605 508	587 665	150 841	2 009 248
2008 m. gruodžio 31 d. Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi:
Uždelsti iki 7 dienų	262 449	667 492	634 011	145 491	64 178	1 773 621
Uždelsti 8–30 dienų	-	2 217	58 734	131 575	42 358	234 884
Uždelsti 31–60 dienų	-	55 571	59 605	60 587	9 342	185 105
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	-	94 217	62 641	89 529	48 964	295 351
Iš viso uždelstų, bet vert÷ nesumaž÷jusi	262 449	819 497	814 991	427 182	164 842	2 488 961
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	634 976	650 019	416 514	89 608	1 791 117

Daugumą iki 7 dienų uždelstų kreditų v÷luojama grąžinti d÷l techninių priežasčių, tačiau tai nereiškia kliento finansin÷s būkl÷s pablog÷jimo. Kreditų, kurie 2009 m. gruodžio 31 d. buvo uždelsti iki 7 dienų, tačiau įmokos sumok÷tos per 2010 m. sausio m÷n., buvo 1 042 762 tūkst. litų, iš šio skaičiaus: viešasis sektorius – visi, nekilnojamojo turto valdymo sektorius – 389 846 tūkst. litų, kiti verslo klientai – 409 018 tūkst. litų, būsto kreditai – 129 453 tūkst. litų, kiti fiziniai asmenys – 55 580 tūkst. litų.

Kreditai, kurių vert÷ sumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Viešasis sektorius	Nekilnojamo turto valdymas	Kiti verslo klientai	Būsto kreditai	Fiziniai asmenys	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	1 743 756	819 263	-	23 678	2 586 697
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	983 429	328 329	-	4 924	1 316 682
2008 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jusi	-	399 220	235 695	-	-	634 915
Įkeisto turto tikroji vert÷	-	283 523	71 009	-	-	354 532

Grup÷ ir bankas, rengdami TFAS 7 atskleidimus, homogeninių grupių kreditus, kuriems specialieji atid÷jiniai sudaromi bendrai vertinant visą grupę, laiko nesumaž÷jusios vert÷s.

25 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Bendra gautina lizingo suma
1 071 877	1 509 303	Per vienus metus	-	-
1 687 355	2 876 236	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
424 270	676 496	V÷liau negu po penkerių metų	-	-
3 183 502	5 062 035	Iš viso bendra gautina lizingo suma	-	-
		Neuždirbtos lizingo pajamos
(82 757)	(232 396)	Per vienus metus	-	-
(127 531)	(398 143)	Nuo vienų iki penkerių metų	-	-
(24 625)	(92 486)	V÷liau negu po penkerių metų	-	-
(234 913)	(723 025)	Iš viso neuždirbtų lizingo pajamų	-	-
(444 704)	(115 468)	Nuostoliai d÷l gautinų lizingo įmokų sumaž÷jusios vert÷s	-	-
2 503 885		4 223 542 Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

2009 m. gruodžio 31 d. negarantuota likutin÷ vert÷ buvo 3 966 tūkst. litų (2008 m. – 5 482 tūkst. litų). 2009 m. gruodžio 31 d. finansinio lizingo sandoriai, kurių palūkanų norma kintama, sudar÷ 86,22 proc. lizingo portfelio (2008 m. – 85,98 proc.).

Gautinų lizingo įmokų paskirstymas pagal klientų kategorijas 2009 ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Neuždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
1 517 531	2 794 166	Verslo klientai	-	-
130 712	173 082	Fiziniai asmenys	-	-
35 435	43 317	Kiti	-	-
1 683 678		3 010 565 Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Uždelstos ir nesumaž÷jusios vert÷s
250 938	796 024	Verslo klientai	-	-
21 201	21 566	Fiziniai asmenys	-	-
339	1 653	Kiti	-	-
272 478		819 243 Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	-	-
		Vert÷ sumaž÷jusi
992 209	502 671	Verslo klientai	-	-
224	6 516	Fiziniai asmenys	-	-
-	15	Kiti	-	-
992 433		509 202 Iš viso gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷ sumaž÷jusi	-	-
		Gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas
2 760 678	4 092 861	Verslo klientai	-	-
152 137	201 164	Fiziniai asmenys	-	-
35 774	44 985	Kiti	-	-
2 948 589		4 339 010 Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal klientų kategorijas	-	-
		Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų
		vert÷s
(443 330) (1 374)	(112 543) (2 910)	Verslo klientai Fiziniai asmenys	- -	- -
-	(15)	Kiti	-	-
(444 704)		(115 468) Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios gautinų lizingo įmokų vert÷s	-	-
2 503 885	4 223 542	Iš viso gautinų lizingo įmokų grynosios vert÷s	-	-

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Gautinų lizingo įmokų, kurių mok÷jimai n÷ra uždelsti ir jų vert÷ nesumaž÷jusi, portfelio kokyb÷ gali būti vertinama, atsižvelgus į jų paskirstymą pagal nustatyta grup÷s riziką naudojant grup÷s taikomą rizikos grupavimą.

	Verslo klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	2 485	-	23 955	26 440
8 rizikos grup÷	67 202	-	1 574	68 776
9 rizikos grup÷	163 540	-	-	163 540
10 rizikos grup÷	369 724	593	3 456	373 773
11 rizikos grup÷	279 721	1 193	3 065	283 979
12 rizikos grup÷	207 064	108	1 846	209 018
13–16 rizikos grup÷s	156 402	2 208	1 503	160 113
Homogenin÷s grup÷s	271 393	126 610	36	398 039
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	1 517 531	130 712	35 435	1 683 678
2008 m. gruodžio 31 d.
4–7 rizikos grup÷s	3 583	38	3 671	7 292
8 rizikos grup÷	220 599	-	2 222	222 821
9 rizikos grup÷	391 150	-	18 961	410 111
10 rizikos grup÷	1 040 667	256	1 902	1 042 825
11 rizikos grup÷	429 846	4 459	14 639	448 944
12 rizikos grup÷	130 906	597	1 922	133 425
13–16 rizikos grup÷s	100 909	1 359	-	102 268
Homogenin÷s grup÷s	476 506	166 373	-	642 879
Iš viso neuždelstų ir nesumaž÷jusios vert÷s	2 794 166	173 082	43 317	3 010 565

2009 m. gruodžio 31 d. gautinų lizingo įmokų, kurių terminai būtų uždelsti arba jų vert÷ būtų sumaž÷jusi, jei nebūtų persvarstytos sąlygos, nebuvo (2008 m. 246 tūkst. litų).

Gautinos lizingo įmokų sumos, kurios uždelstos, bet vert÷ nesumaž÷jusi, ir tikroji užstato vert÷ 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo	Fiziniai
	klientai	asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	155 276	10 517	339	166 132
Uždelsti 31–60 dienų	26 815	3 864	-	30 679
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	68 847	6 820	-	75 667
Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	250 938	21 201	339	272 478
Įkeisto turto tikroji vert÷	250 247	21 143	338	271 728
2008 m. gruodžio 31 d.
Uždelsti, bet vert÷ nesumaž÷jusi
Uždelsti iki 30 dienų	565 252	17 233	1 446	583 931
Uždelsti 31–60 dienų	215 656	3 354	207	219 217
Uždelsti daugiau kaip 60 dienų	15 116	979	-	16 095
Iš viso uždelstų, bet nesumaž÷jusios vert÷s	796 024	21 566	1 653	819 243
Įkeisto turto tikroji vert÷	883 779	22 570	1 653	908 002

Vadovyb÷ mano, kad geriausias konservatyvus lizingu nuomojamo turto (kaip įkeisto turto), kurio nuosavyb÷s teis÷ priklauso lizingo bendrovei, vertinimas yra grynoji gautina finansinio lizingo suma, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kurio vert÷ nustatoma rinkos vert÷.

Gautinų lizingo įmokų, kurių vert÷ sumaž÷jusi, sumos ir tikroji užstato vert÷ 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d.:

	Verslo klientai		Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.		asmenys
Vert÷ sumaž÷jo	992 209	224	-	992 433
Įkeisto turto tikroji vert÷	821 773	260	-	822 033
2008 m. gruodžio 31 d.
Vert÷ sumaž÷jo	502 671	6 516	15	509 202
Įkeisto turto tikroji vert÷	281 875	3 936	15	285 826

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

25 PASTABA GAUTINŲ LIZINGO ĮMOKŲ GRYNOJI VERTö (TĘSINYS)

Gautinų finansinio lizingo įmokų paskirstymą pagal lizingo gav÷jo grupes ir pagal lizingu įsigyjamo turto rūšis pateiktas šioje lentel÷je:

	Verslo klientai	Fiziniai asmenys	Kiti	Iš viso
2009 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	977 249	408	273	977 930
Nekilnojamasis turtas	833 315	7 225	481	841 021
Lengvieji automobiliai	414 626	143 309	34 179	592 114
Gamybos įrenginiai	268 561	103	-	268 664
Prekybos įranga	18 163	14	-	18 177
Statybos įrenginiai	127 866	286	-	128 152
Žem÷s ūkio įrenginiai	28 064	499	-	28 563
Biuro įranga	17 925	6	44	17 975
Medicinos įranga	7 884	211	797	8 892
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	50 986	-	-	50 986
Vandens transporto priemon÷s	1 409	-	-	1 409
Kitas turtas	14 630	76	-	14 706
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal
lizingu įgyjamo turto kategoriją	2 760 678	152 137	35 774	2 948 589
2008 m. gruodžio 31 d.
Sunkvežimiai	1 585 835	625	423	1 586 883
Nekilnojamasis turtas	1 070 863	11 723	580	1 083 166
Lengvieji automobiliai	667 386	186 878	42 418	896 682
Gamybos įrenginiai	386 328	122	207	386 657
Prekybos įranga	25 802	41	-	25 843
Statybos įrenginiai	188 946	578	-	189 524
Žem÷s ūkio įrenginiai	47 922	703	-	48 625
Biuro įranga	27 602	129	85	27 816
Medicinos įranga	11 974	263	1 272	13 509
Geležinkelio vagonai ir konteineriai	55 285	-	-	55 285
Vandens transporto priemon÷s	-	-	-	-
Kitas turtas	24 918	102	-	25 020
Iš viso gautinų lizingo įmokų pagal lizingu įgyjamo turto kategoriją	4 092 861	201 164	44 985	4 339 010

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. nutrauktas lizingo įmokų sutartis, kai turtas dar n÷ra perimtas, sudar÷:

2009 m.	2008 m.
	-
	-
(115 633)	-
(253 128)	-
99 013	-
(99 013)	-
-	-
	- 467 774

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA FINANSINöS PRIEMONöS

Perkeltos gautinos sumos.

2008 m. spalio 31 d. banko vadovyb÷, vadovaudamasi TAS 39 ir TFAS 7 pakeitimu, nusprend÷ perkelti 1 614 821 tūkst. litų balansin÷s vert÷s fiksuotųjų palūkanų normų vertybinius popierius į paskolas ir gautinas sumas. Buvo nuspręsta perkelti 1 509 776 tūkst. litų finansinio turto, skirto parduoti, ir 105 045 tūkst. litų finansinio turto, skirto prekybai, tikrosios vert÷s finansinio turto perk÷limo dieną, t. y. 2008 m. liepos 1 d. Finansinis turtas, skirtas prekybai, buvo perklasifikuotas d÷l pasaulinio ekonomikos nuosmukio, ypač pasireiškusio 2008 m. rugs÷jo–spalio m÷nesiais.

Banko vadovyb÷ ketina ir gali laikyti šį finansinį turtą ilgą laiką arba iki išpirkimo datos. Šio finansinio turto kokyb÷ ir palūkanų mok÷jimas laiku nekelia abejonių, tod÷l šio finansinio turto perk÷limas į paskolas ir gautinas sumas, vadovyb÷s nuomone, geriau atspind÷s tikslus, kurių siekiama turint šį finansinį turtą, ir leis išvengti trumpalaikių pajamų ir nuosavyb÷s svyravimų d÷l perkainojimo rinkos kainomis.

Perkelto finansinio turto tikrosios vert÷s palyginimas su šio turto apskaitine verte pateiktas Pagrindinių apskaitos principų apibendrinamoje dalyje Tikroji vert÷.

Vidutin÷ faktin÷ perkeltų vertybinių popierių palūkanų norma yra 4,25 procento.

Bankas 2008 metais į apskaitą įtrauk÷ šiuos perkelto finansinio turto vert÷s pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kitą įtaką savo finansiniams rezultatams:

	Bankas
	2008 m.
	iki perk÷limo	po perk÷limo	2007 m.
Tikrosios vert÷s pokytis, įtrauktas į pelno (nuostolių)
ataskaitą	(31 464)	-	(27 432)
Tikrosios vert÷s pokytis, įtrauktas į nuosavybę	(9 921)	-	(7 199)
Palūkanų pajamos	27 501	41 257	49 267

Visas perkeltas prekybinis portfelis buvo įsigytas 2008 metais, tod÷l pirmiau pateiktoje lentel÷je 2007 metų skaičiai apima tik perkelto parduotino portfelio rezultatus.

Perkeltų skolos vertybinių popierių numatomi nediskontuoti pinigų srautai, kuriuos grup÷ tik÷josi atgauti perk÷limo dieną, pateikiami lentel÷je:

	Bankas
	2009 m.	2008 m.
iki 3 metų	1 542 111	304 663
nuo 3 iki 5 metų	234 919	1 453 688
v÷liau negu po 5 metų	230 561	251 948
Iš viso tikimasi susigrąžinti	2 007 591	2 010 299

Jei 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2009 metais grup÷ ir bankas nebūtų perk÷lęs šio finansinio turto į kreditų portfelį, finansinio turto perkainojimo rezervas būtų 120 mln. litų (2008 m. – 220 mln. litų) mažesnis, pelno nuostolio ataskaitoje pateiktas finansinio turto perkainojimo rezultatas būtų 20 mln. litų (2008 m. - 3 mln. litų) mažesnis.

Parduoti laikomi, laikomi iki išpirkimo, ir gautinos sumos

Finansinių priemonių, laikomų parduoti, laikomų iki išpirkimo, bei gautinų sumų struktūra pateikta toliau: Grup÷ Bankas

2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
200	200	Parduoti laikomi vertybiniai popieriai: AB "Panev÷žio energija"	200	200
137	-	SEB nuosavyb÷s fondas, Ukraina	137	-
-	8 394	AB "Teo LT"	-	8 394
-	1 513	"Mastercard Class"	-	1 513
-	1 441	AB "Pieno žvaigžd÷s" (obligacijos)	-	1 441
-	6 919	AB "Apranga" (obligacijos)	-	6 919
-	1	Kiti vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-
337	18 468	Iš viso vertybinių popierių, skirtų galimam pardavimui	337	18 467

Ir skolos, ir nuosavyb÷s vertybinių popierių reitingai nenustatyti.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

26 PASTABA FINANSINöS PRIEMONöS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų finansinių priemonių likučių pokyčiai pateikti šioje lentel÷je:

	Grup÷				Bankas
Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos		Skirti parduoti	Laikomi iki išpirkimo	Gautinos sumos
27 706	12 493	-	2008 m. sausio 1 d.	27 401	12 493	-
134	496	-	Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos kurso įtakos	134	496	-
974 -	- -	- 1 614 821	Vertybinių popierių įsigijimas Perk÷limas	974 -	- -	- 1 614 821
(715) 529	- -	- 42 853	Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas Palūkanų pajamos	(400) 518	- -	- 42 853
-	-	92 860	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje	-	-	92 860
(10 160) 18 468	- 12 989	- 1 750 534	Perkainojimo rezervo pokytis 2009 m. sausio 1 d.	(10 160) 18 467	- 12 989	1 750 534
(11)	(241)	-	Piniginio turto vert÷s pokytis d÷l valiutos kurso įtakos	(11)	(241)	-
351 138 (379 317)	- -	- (43 717)	Vertybinių popierių įsigijimas Vertybinių popierių pardavimas ar išpirkimas	351 138 (379 316)	- -	- (43 717)
4 516	-	1 494	Palūkanų pajamos	4 516	-	1 494
- 5 543	- -	11 201 -	Rezultatas, pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje Perkainojimo rezervo pokytis	- 5 543	- -	11 201 -
337	12 748	1 719 512	2009 m. gruodžio 31 d.	337	12 748	1 719 512

27 PASTABA INVESTICIJOS Į PATRONUOJAMĄSIAS ĮMONES

	Grup÷		Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Vertybiniai popieriai, įtraukiami į apskaitą pagal savikainos metodą:
-	-	UAB SEB Venture Capital	25 000	25 000
-	-	UAB SEB investicijų valdymas	9 900	9 900
-	-	UAB SEB Enskilda	3 716	3 716
-	-	UAB SEB lizingas	-	10 000
-	-	UAB Litectus (47 pastaba)	-	3 500
-	-	UAB SEB gyvyb÷s draudimas (47 pastaba)	-	10 325
		Iš viso investicijų į nuosavyb÷s vertybinius
-	-	popierius	38 616	62 441

UAB SEB lizingas verčiasi lizingo veikla. Bankas valdo 100 proc. UAB SEB lizingas, kurios finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos banko finansin÷se ataskaitose, akcijų.

2009 m. kovo ir rugs÷jo m÷nesiais investicija į UAB SEB lizingas buvo padidinta akcininko įnašais, pra÷jusių ir einamųjų metų nuostoliams dengti, atitinkamai 40 925 tūkst. litų. ir 124 180 tūkst. litų.

2009 m. gruodžio 30 d. buvo atliktas investicijos į UAB SEB lizingas vert÷s sumaž÷jimo testas. Remdamasi atliktu testu, banko vadovyb÷ pri÷m÷ sprendimą nurašyti investicijos į UAB SEB lizingas vertę 175 105 tūkst. litų. Visa vert÷s sumaž÷jimo suma buvo pateikta 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje.

UAB SEB Venture Capital yra 100 proc. valdoma patronuojamoji įmon÷, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymu. UAB SEB Venture Capital 2009 m. gruodžio 31 d. finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

UAB SEB gyvyb÷s draudimas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmon÷, kuri verčiasi gyvyb÷s draudimo veikla. 2009 m. gruodžio 31 d. UAB SEB gyvyb÷s draudimas investicija į šias finansin÷s ataskaitas yra įtraukta kaip turtas, skirtas parduoti.

UAB SEB Enskilda teikia įmonių konsultavimo finansiniais klausimais paslaugas. UAB SEB Enskilda 2009 m. gruodžio 31 d. finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

UAB SEB investicijų valdymas yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmon÷, teikianti investicijų valdymo paslaugas. Šios įmon÷s finansin÷s ataskaitos yra konsoliduotos šiose finansin÷se ataskaitose.

UAB Litectus yra 100 proc. banko valdoma patronuojamoji įmon÷, teikianti perimto turto valdymo paslaugas. 2009 m. gruodžio 31 d. UAB Litectus investicija į šias finansin÷s ataskaitas yra įtraukta kaip turtas, skirtas parduoti.

Su audituotomis patronuojamųjų įmonių finansin÷mis ataskaitomis galima susipažinti banke ir atitinkamose patronuojamosiose įmon÷se. 2009 metų UAB Litectus finansin÷s ataskaitos n÷ra audituotos.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

28 PASTABA ILGALAIKIS NEMATERIALUSIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. grup÷s ir banko nematerialųjį turtą sudar÷:

	Grup÷			Bankas
Prestižas	Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto		Prestižas	Programin÷ įranga ir kitas ilgalaikis nemateria lusis turtas	Iš viso ilgalaikio nemate rialiojo turto
			Įsigijimo vert÷
169 550	62 171	231 721	2007 m. gruodžio 31 d.	169 550	58 656	228 206
-	61 450	61 450	Įsigytas turtas	-	60 802	60 802
-	(56)	(56)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(31)	(31)
169 550	123 565	293 115	2008 m. gruodžio 31 d.	169 550	119 427	288 977
			Sukaupta amortizacija
-	46 774	46 774	2007 m. gruodžio 31 d.	-	43 810	43 810
-	6 159	6 159	Apskaičiuota metų amortizacija	-	5 620	5 620
			Perleisto ir nurašyto turto
-	(56)	(56)	amortizacija	-	(31)	(31)
-	52 877	52 877	2008 m. gruodžio 31 d.	-	49 399	49 399
			Įsigijimo vert÷
-	103 671	103 671	Įsigytas turtas	-	103 372	103 372
-	(4 925)	(4 925)	Perleistas ir nurašytas turtas	-	(4 331)	(4 331)
			Perk÷limas į turtą, skirtą
-	(2 537)	(2 537)	parduoti	-	-	-
169 550	219 774	389 324	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	218 468	388 018
			Sukaupta amortizacija ir
			vert÷s sumaž÷jimas
-	4 766	4 766	Apskaičiuota metų amortizacija	-	4 637	4 637
-	(4 926)	(4 926)	Perleisto ir nurašyto turto	-	(4 332)	(4 332)
169 550	-	169 550	amortizacija Vert÷s sumaž÷jimas	169 550	-	169 550
-	(1 989)		Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	-	-	-
169 550	50 728	220 278	2009 m. gruodžio 31 d.	169 550	49 704	219 254
			Likutin÷ vert÷
169 550	70 688	240 238	2008 m. gruodžio 31 d.	169 550	70 028	239 578
-	169 046	169 046	2009 m. gruodžio 31 d.	-	168 764	168 764

Prestižas yra priskirtas bankui. Tikrinant, ar vert÷ sumaž÷jo, vieneto, kuriančio įplaukas, atsiperkamoji vert÷ nustatoma atsižvelgus į naudojamos vert÷s apskaičiavimus. Atliekant šiuos apskaičiavimus, remiamasi vadovyb÷s patvirtintomis trejų metų finansin÷mis prognoz÷mis ir prognozuojamais pinigų srautais. Ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui pinigų srautai ekstrapoliuojami taikant prognozuojamus augimo rodiklius, kurie pateikiami toliau.

2009 m. birželio 30 d. pagrindin÷s prielaidos, naudojamos apskaičiuojant naudojimo vertę, taikomą tikrinant prestižo atgautiną vertę: vadovyb÷ numačiusi 5 proc. augimą per artimiausius trejus metus ir paskesnį 3 proc. augimo rodiklį; diskonto normą prieš mokesčius-13 procentų. D÷l reikšmingai sumaž÷jusių banko prognozių trejiems artimiausiems metams, prestižo atgautina vert÷, apskaičiuota naudojant diskontuotus pinigų srautus, buvo mažesn÷ negu prestižo likutin÷ vert÷ 2009 m. birželio 30 d. D÷l šios priežasties buvo nustatytas prestižo vert÷s sumaž÷jimas.

2009 m. birželio 30 d. banko vadovyb÷ pri÷m÷ sprendimą įtraukti į apskaitą prestižo vert÷s sumaž÷jimą–169 550 tūkst. litų. 2009 m. gruodžio 31 d. visa vert÷s sumaž÷jimo suma yra įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitą.

2009 m. gruodžio 31 d. į grup÷s ir banko programin÷s įrangos ir kito nematerialiojo turto straipsnį įtrauktas viduje sukurtas nematerialusis turtas (darbo valandos), naujos banko programos dalis, kurios vert÷ yra 33 866 tūkst. litų (2008 m. – 14 367 tūkst. litų). 2009 ir 2008 metais nauja banko programa buvo kuriama ir nebuvo amortizuojama.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

29 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grup÷s ilgalaikį materialųjį turtą sudar÷:

	Grup÷
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2007 m. gruodžio 31 d.	29 780	115 488	57 661	202 929
Įsigytas turtas	4 049	17 312	10 372	31 733
Perklasifikavimas iš / į lizingo portfelį	-	(12)	(697)
Perleistas ir nurašytas turtas	(18 838)	(4 125)	(3 150)	(26 113)
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	128 663	64 186	207 840
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2007 m. gruodžio 31 d.	2 533	90 665	33 388	126 586
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 341	12 101	8 615	23 057
Perklasifikavimas iš / į lizingo portfelį	-	-	(113)	(113)
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(1)	(4 044)	(2 646)	(6 691)
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	98 722	39 244	142 839
Įsigijimo vert÷
Įsigytas turtas	1 379	14 071	4 238	19 688
Perleistas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 512)	(12 847)	(41 093)
Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	-	(744)	(107)	(851)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	118 478	55 470	185 584
Sukauptas nusid÷v÷jimas
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 389	10 523	8 937	21 849
Perk÷limas į turtą, skirtą parduoti	(2 435)	(23 006)	(9 515)	(34 956)
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	-	(587)	(70)	(657)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 652	38 596	129 075
Likutin÷ vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	10 118	29 941	24 942	65 001
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 826	16 874	56 509

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

29 PASTABA ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (TĘSINYS)

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. banko ilgalaikį materialųjį turtą sudar÷:

	Bankas
	Pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas	Kompiuterin÷ įranga	Biuro įranga ir kita	Iš viso ilgalaikio materialiojo turto
Įsigijimo vert÷
2007 m. gruodžio 31 d.	13 592	113 581	55 597	182 770
Įsigytas turtas	1 724	17 031	9 235	27 990
Perleistas ir nurašytas turtas	(325)	(3 763)	(2 678)	(6 766)
2008 m. gruodžio 31 d.	14 991	126 849	62 154	203 994
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2007 m. gruodžio 31 d.	2 533	89 386	32 715	124 634
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 341	11 714	8 225	22 280
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(1)	(3 701)	(2 450)	(6 152)
2008 m. gruodžio 31 d.	4 873	97 399	38 490	140 762
Įsigijimo vert÷
Įsigytas turtas	1 379	14 023	4 094	19 496
Perleistas ir nurašytas turtas	(4 734)	(23 081)	(11 712)	(39 527)
2009 m. gruodžio 31 d.	11 636	117 791	54 536	183 963
Sukauptas nusid÷v÷jimas
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	2 389	10 345	8 671	21 405
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(2 435)	(22 595)	(9 021)	(34 051)
2009 m. gruodžio 31 d.	4 827	85 149	38 140	128 116
Likutin÷ vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	10 118	29 450	23 664	63 232
2009 m. gruodžio 31 d.	6 809	32 642	16 396	55 847

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

30 PASTABA IŠNUOMOTAS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grup÷s išnuomotą turtą sudar÷:

	Grup÷
	Transporto priemon÷s	Biuro įranga ir kita	Iš viso išnuomoto turto
Įsigijimo vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	13 400	432	13 832
Įsigytas turtas	180	-	180
Perleistas ir nurašytas turtas	(2 675)	-	(2 675)
Turto vert÷, perklasifikuota iš / į lizingo portfelį	(889)	-	(889)
2009 m. gruodžio 31 d.	10 016	432	10 448
Sukauptas nusid÷v÷jimas
2008 m. gruodžio 31 d.	5 870	409	6 279
Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	1 961	23	1 984
Perleisto ir nurašyto turto nusid÷v÷jimas	(1 773)	-	(1 773)
Nusid÷v÷jimas, perklasifikuotas iš / į lizingo portfelį	(317)	-	(317)
2009 m. gruodžio 31 d.	5 741	432	6 173
Vert÷s sumaž÷jimas
2008 m. gruodžio 31 d.	6	-	6
Vert÷s sumaž÷jimas (atstatymas)	(6)	-	(6)
2009 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Likutin÷ vert÷
2008 m. gruodžio 31 d.	7 524	23	7 547
2009 m. gruodžio 31 d.	4 275	-	4 275

PASTABA 31 INVESTICINIS TURTAS

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grup÷s ir banko investicinį turtą sudar÷:

Grup÷		Bankas
	Įsigijimo vert÷
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
3 038	Turto vert÷, perklasifikuota iš turto, skirto parduoti	1 524
75	Turto vert÷, perklasifikuota iš kito turto	75
115 633	Įsigytas turtas	-
(56 379)	Perleistas ir nurašytas turtas	-
	62 367 2009 m. gruodžio 31 d.	1 599
	Sukauptas nusid÷v÷jimas
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
136	Apskaičiuotas metų nusid÷v÷jimas	-
	136 2009 m. gruodžio 31 d.	-
	Likutin÷ vert÷
-	2008 m. gruodžio 31 d.	-
62 231	2009 m. gruodžio 31 d.	1 599

Didžiausią dalį grup÷s investicinio turto sudar÷ UAB SEB lizingas perimtas turtas (žem÷ ir pastatai).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

32 PASTABA KITO TURTO GRYNOJI VERTö

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Kitas finansinis turtas
-	490	Iš kortelių sąskaitų paimti grynieji pinigai	-	490
87 205	51 847	Išankstin÷s įmokos už nuomojamą turtą	-	-
18 682	18 610	Už eksportuotus grynuosius pinigus gautinos sumos	18 682	18 610
		Banko atliktų pervedimų sumos, nepaimtos iš klientų
31 932	20 890	sąskaitų	31 932	20 890
31 879	40 443	Sumos iki atsiskaitymo	31 879	40 443
13 010	19 222	Sukauptų pajamų vert÷	4 659	4 114
811	525	Einamųjų lizingo gautinų įmokų grynoji vert÷	-	-
2 031	5 574	Kito finansinio turto grynoji vert÷	2 031	1 561
185 550	157 601	Iš viso kito finansinio turto	89 183	86 108
		Kitas nefinansinis turtas
4 180	4 975	Dar neperleistas nuomininkams turtas	-	-
13 149	13 680	Būsimų laikotarpių išlaidos	12 805	13 336
-	4 313	Draudimo atid÷tosios įsigijimo sąnaudos	-	-
45 064	9 287	Gautinas pelno mokestis	43 350	8 955
18 701	20 690	Kito turto grynoji vert÷	11 653	18 038
81 094	52 945	Iš viso kito nefinansinio turto	67 808	40 329
266 644		210 546 Iš viso kito turto grynosios vert÷s	156 991	126 437

33 PASTABA ĮSISKOLINIMAS KREDITO ĮSTAIGOMS IR FINANSŲ INSTITUCIJOMS

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
2 655 888	1 924 133	Skola, grąžintina per vienus metus	2 509 094	1 518 470
10 994 835	13 232 477	Skola, grąžintina po vienų metų	8 750 515	10 245 805
13 650 723	15 156 610	Iš viso skolų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	11 259 609	11 764 275

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

34 PASTABA KLIENTŲ INDöLIAI

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
4 767 893	5 107 439	Banko sąskaitos ir ind÷liai iki pareikalavimo	4 768 336	5 113 339
4 799 281	5 029 120	Per vienus metus grąžintini terminuotieji ind÷liai	4 802 781	5 029 120
102 615	66 450	Po vienų metų grąžintini terminuotieji ind÷liai	102 615	66 450
9 669 789		10 203 009 Iš viso klientų ind÷lių	9 673 732	10 208 909
Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
3 887 476	3 846 320	Juridinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	3 891 419	3 852 220
5 782 313	6 356 689	Fizinių asmenų ind÷liai ir sąskaitos	5 782 313	6 356 689

9 669 789 10 203 009 Iš viso klientų ind÷lių 9 673 732 10 208 909

Vadovaudamiesi Ind÷lių draudimo fondo reikalavimais, šiuo metu visi Lietuvos bankai turi mok÷ti metines ind÷lių draudimo fondo įmokas, kurios sudaro 0,45 proc. fizinių asmenų ind÷lių ir juridinių asmenų ind÷lių litais, eurais, JAV doleriais ar kita ES šalies valiuta, sumos.

2009 m. gruodžio 31 d. grup÷ įkeit÷ nuosavus išleistus vertybinius popierius, kurių vert÷ buvo 84 mln. litų (2008 m. 123 mln. litų) kaip skolinimo sandorių užstatą ir 45 tūkst. litų vert÷s nuosavyb÷s vertybinius popierius (2008 m. 5 tūkst. litų).

35 PASTABA GYVYBöS DRAUDIMO TECHNINIAI ATIDöJINIAI

Grup÷				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
-	209 585	Atid÷jiniai pagal ilgalaikes gyvyb÷s draudimo sutartis Numatomos išmokos pagal trumpalaikes ne gyvyb÷s	-	-
-	3 997	draudimo sutartis Perkeltos įmokos pagal trumpalaikes ne gyvyb÷s	-	-
-	6 337	draudimo sutartis	-	-
-		219 919 Iš viso gyvyb÷s draudimo sutarčių įsipareigojimų	-	-

36 PASTABA SUBORDINUOTOS PASKOLOS

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
86 398	86 492	25 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2015 m. 40 mln. eurų subordinuota paskola,	EURIBOR+0,8 proc. EURIBOR+0,8	86 398	86 492
138 580	139 578	grąžintina 2016 m.	proc.	138 580	139 578
69 116	69 192	20 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2016 m.	EURIBOR+0,75 proc.	69 116	69 192
145 833	147 514	42 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2016 m.	EURIBOR+0,75 proc.	145 833	147 514
157 268	160 411	45 mln. eurų subordinuota paskola, grąžintina 2017 m.	EURIBOR+0,75 proc.	157 268	160 411
597 195		603 187 Iš viso subordinuotų paskolų		597 195	603 187

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

37 PASTABA IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Grup÷				Palūkanų norma (proc.)		Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.	2009 m.	2008 m.
		Išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		2006 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai: skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	90 778	indeksu (išpirkimas 2009 m.)	-	-	-	90 778
23 799	22 471	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	23 799	22 471
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
-	(1 095)	indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	-	(1 095)
		2007 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai: dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	549	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	4	4	-	549
-	29 088	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2009 m.)	-	-	-	29 088
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
235 720	252 643	indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-	235 720	252 643
44 965	48 081	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	45 748	48 864
		2008 m. nauji išleisti skolos
		vertybiniai popieriai:
-	19 825	vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	6,1	6,1	-	19 825
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	7 160	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,7	5,7	-	7 160
-	8 180	vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,75	5,75	-	8 180
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	4 291	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	5,85	5,85	-	4 291
-	4 582	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,95	5,95	-	4 582
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	26 823	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	6,5	6,5	-	26 823
-	2 103	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	5,5	5,5	-	2 103
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
-	3 526	popieriai, (išpirkimas 2009 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	7	7	-	3 526
-	312	popieriai, (išpirkimas 2009 m.)	8	8	-	312
		dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai
18 564	18 053	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	6,4	6,4	18 564	18 053
-	995	indeksu (išpirkimas 2009 m.)	-	-	-	995
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2010 m.)	-	-
21 417	23 405	skolos vertybiniai popieriai, susiję su			21 417	23 405
48 507	45 282	indeksu (išpirkimas 2011 m.)	-	-	48 507	45 282
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-
822	741				822	741
		2009 m. nauji išleisti skolos vertybiniai popieriai:
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
1 545	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	9	-	1 545	-
41 601	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	8,7	-	42 831	-
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
630	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	8,5	-	630	-
9 086	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	10	-	9 086	-
55 451	-	vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	9,8	-	55 451	-
		vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai
59 760	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.) vienų metų trukm÷s skolos vertybiniai	9,5	-	59 760	-
73 442	-	popieriai, (išpirkimas 2010 m.)	9,1	-	73 442	-
4 592	-	dvejų metų trukm÷s skolos vertybiniai popieriai, (išpirkimas 2011 m.)	8	-	4 592	-
		skolos vertybiniai popieriai, susiję su
1 522	-	indeksu (išpirkimas 2011 m.) skolos vertybiniai popieriai, susiję su	-	-	1 522	-
37 778	-	indeksu (išpirkimas 2012 m.)	-	-	37 778	-
18 640	-	skolos vertybiniai popieriai, susiję su indeksu (išpirkimas 2013 m.)	-	-	18 640	-
		607 793 Iš viso išleistų skolos vertybinių popierių			699 854	608 576
697 841

Vertybiniai popieriai, susieti su finansin÷mis priemon÷mis (nuosavyb÷s vertybiniais popieriais, prek÷mis ar žaliavomis), yra priskiriami nulinio pajamingumo finansin÷ms priemon÷ms.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

38 PASTABA SUKAUPTOS SĄNAUDOS, BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS, KITI ĮSIPAREIGOJIMAI IR ATIDöJINIAI

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Kiti finansiniai įsipareigojimai
10 929	15 818	Sumos iki atsiskaitymo	10 929	15 818
7 945	13 162	Išankstin÷s įmokos už lizingą	-	-
4 194	10 291	Mok÷tinos sumos už turtą, skirtą nuomoti lizingu	-	-
16 436	17 065	Sukauptas atostogų rezervas	15 448	15 010
21 088	4 076	Atid÷jiniai nebalansiniams įsipareigojimams	21 088	4 076 1 598
1 094	1 598	Parduoti vardiniai čekiai	1 094
1 781	8 684	Kiti finansiniai įsipareigojimai	1 781	4 716
63 467	70 694	Iš viso kitų finansinių įsipareigojimų	50 340	41 218
		Kiti nefinansiniai įsipareigojimai
1 675	3 974	Sukaupti mokesčiai	-	-
8 100	13 153	Išankstin÷s įmokos už nuomą	-	-
5 397	9 596	Kiti įsipareigojimai	5 398	8 653
15 172	26 723	Iš viso kitų nefinansinių įsipareigojimų	5 398	8 653
78 639		97 417 Iš viso kitų įsipareigojimų ir atid÷jinių	55 738	49 871

Bankas suformavo atid÷jinius nebalansiniams įsipareigojimams atsižvelgęs į galimus mok÷jimus pagal nebalansinius įsipareigojimus, taip pat garantijas ir kreditų įsipareigojimus. Atid÷jinius vert÷s pokytis nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Sukaupti finansiniai įsipareigojimai
42 428	50 000	Sukauptos sąnaudos	40 157	42 213
		Būsimų laikotarpių nefinansiniai įsipareigojimai
1 601	1 309	Būsimų laikotarpių pajamos	1 601	1 309

39 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBö

Banko akcinį kapitalą sudaro 15 441 423 paprastosios akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vert÷ – 67 litai (2008 m. – 67 litai). Visos išleistos akcijos yra pilnai apmok÷tos. Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas banko atsargos kapitalas, kuris 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 2 200 tūkst. litų (2008 m. – 2 200 tūkst. litų), ir grup÷s atsargos kapitalas, kuris atitinkamai buvo 1 034 tūkst. litų (2008 m. buvo 1 034 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti arba akciniam kapitalui didinti.

2006 m. gruodžio m÷nesį SEB prad÷jo mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias banko akcijas po 266,95 lito už akciją. 2006 m. lapkričio m÷nesį Vertybinių popierių komisija patvirtino šią kainą. Šis procesas dar neužbaigtas.

Pagal bankų veiklą Lietuvoje reglamentuojančių teis÷s aktų nuostatas banko privalomasis rezervas, kuris 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 133 151 tūkst. litų (2008 m. – 74 639 tūkst. litų), ir grup÷s privalomasis rezervas, kuris atitinkamai buvo 135 160 tūkst. litų (2008 m. – 77 394 tūkst. litų), gali būti panaudotas tik ateities nuostoliams dengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas rodo vertybinių popierių, skirtų parduoti, perkainojimo rezultatą. Finansinio turto perkainojimo rezervo pokytis 2009 metais yra pateikiamas lentel÷je toliau:

	Grup÷	Bankas
Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (20 pastaba) Iždo vertybinių popierių vert÷s pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo amortizacija	7 067 2 933	7 067 2 933
Kitų skolos vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (26 pastaba) Nuosavyb÷s vertybinių popierių vert÷s pokytis finansinio turto perkainojimo rezerve (26 pastaba)	414 5 129	414 5 129
Nuosavyb÷s vertybinių popierių vert÷s pokytis — finansinio turo perkainojimo rezervo amortizacija	(6 956)	(6 956)
Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą Mokesčiai, įtraukti į nuosavą kapitalą (16 pastaba)	14 712 (5 521)	14 712 (5 521)
Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atid÷tus mokesčius einamaisiais metais	17 778	17 778

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

39 PASTABA AKCININKŲ NUOSAVYBö (TĘSINYS)

2009 m. gruodžio 31 d. bendrieji ir kiti rezervai sudaro bendrąjį rezervą galimiems nuostoliams padengti – 9 338 tūkst. litų, (2008 m. - 9 338 tūkst. litų), kuris gali būti panaudotas tik einamųjų metų nuostoliams dengti, ir mok÷jimo akcijomis rezervas sudaro 440 tūkst. litų (2008 m. nebuvo), kuris bus išmok÷tas Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) A klas÷s akcijų ekvivalentų darbuotojams, dalyvaujantiems mok÷jimo akcijomis programoje.

Akcijų taupymo programa, siūloma visiems grup÷s ir banko darbuotojams, sukurta "Vienas SEB" programai parengti ir ilgalaikiams darbuotojų santykiams su SEB banku kurti. Darbuotojams yra siūloma įsigyti Skandinaviska Enskilda Banken (SEB) A klases akcijų rinkos kaina. Suma neturi viršyti 5 proc. m÷nesinio atlyginimo (prieš mokesčius). Akcijos įsigyjamos keturis kartus per metus po pranešimo apie banko veiklos rezultatų paskelbimo. Jei darbuotojas išlaiko akcijas tris metus nuo įsigijimo dienos ir visą šį laiką yra grup÷s darbuotojas, bankas darbuotojams suteiks papildomą SEB akciją (A Klases) už kiekvieną darbuotojo turimą akciją.

2009 m. gruodžio 31 d. pagrindinių banko akcininkų sąrašas pateiktas lentel÷je:

Akcininkas	Turimų akcijų skaičius	Dalis įstatiniame kapitale (proc.)
Skandinaviska Enskilda Banken (SEB)	15 396 499	99,71
Kiti	44 924	0,29
Iš viso	15 441 423	100,00

40 PASTABA VALDOMAS TURTAS

Grup÷				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
483 155	536 016	Privačių ir juridinių asmenų valdomas turtas Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo	-	-
195 885	157 077	pensijų fondas SEB Pensija 1	-	-
		Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo
726 568	475 882	pensijų fondas SEB Pensija 2	-	-
		Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo
79 217	37 529	pensijų fondas SEB Pensija 3 Papildomo savanoriško konservatyvaus kaupimo	-	-
12 817	10 726	pensijų fondas SEB Pensija 1 plius	-	-
		Papildomo savanoriško subalansuoto kaupimo
41 175	28 352	pensijų fondas SEB Pensija 2 plius	-	-
-	50 964	NVS akcijų fondas	-	-
-	35 119	NVS obligacijų fondas	-	-
110 854	77 737	Pasaulio rinkų fondų fondas	-	-
90 810	39 275	SEB akcijų fondų fondai	-	-
1 740 481		1 448 677 Iš viso valdomo turto	-	-

Visas turto valdymo paslaugas teikia UAB SEB investicijų valdymas. 2009 m. turto valdymo mokestis buvo 11 370 tūkst. litų (2008 m. – 10 740 tūkst. litų) ir jis yra įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį Kitos grynosios pajamos.

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS

Turto ir įsipareigojimų terminų santykis turi įtakos likvidumo rizikai ir l÷šoms, reikalingoms įsipareigojimams įvykdyti. Toliau pateiktoje lentel÷je turtas ir įsipareigojimai yra sugrupuoti pagal nuo balanso sudarymo dienos iki sutarties galiojimo termino pabaigos likusį laikotarpį arba iki faktinio termino, jei jis yra žinomas anksčiau. Banko likvidumo analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Turtas
Grynieji pinigai	420 403	-	-	-	-	-	420 403
Likučiai Lietuvos banke	384 981	-	-	-	-	-	384 981
Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti,
apskaitomi tikrąją verte
pelno (nuostolių) ataskaitoje ir
gautinos sumos	44	16 983	2 473	1 285 614	498 146	649	1 803 909
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	12 857	13 255	4 260	24 281	98 830	-	153 483
sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	3 122 731	2 325	46 244	90 779	205 340	135	3 467 554
Kreditų klientams grynoji vert÷	1 535 200	1 322 298	1 709 520	2 688 814	8 922 210	1 016 047	17 194 089
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti	-	-	-	-	-	337	337
Vertybiniai popieriai, laikomi iki
išpirkimo	-	-	-	-	12 748	-	12 748
Investicijos į patronuojamąsias
įmones	-	-	-	-	-	38 616	38 616
Ilgalaikis nematerialusis turtas
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	168 764	168 764
Ilgalaikis materialusis turtas
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	55 847	55 847
Investicinis turtas	-	-	-	-	-	1 599	1 599
Kito turto grynoji vert÷	81 560	17	40 926	66	5	213 861	336 435
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir
nutrauktoji veikla	13 825	-	-	-	-	-	13 825
Iš viso turto	5 571 601	1 354 878	1 803 423	4 089 554	9 737 279	1 495 855	24 052 590
Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui	31	-	-	-	-	-	31
Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir
finansų institucijoms	1 813 054	412 782	283 258	7 093 448	1 657 067	-	11 259 609
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	14 884	12 792	3 930	146 085	125 952	-	303 643
Klientų ind÷liai	7 597 620	1 181 034	792 463	67 576	35 039	-	9 673 732
Subordinuotos paskolos	3 313				593 882	-	597 195
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	146 465	62 728	333 053	138 968	18 640	-	699 854
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	78 974	2 574	6 323	1 338	4 546	3 741	97 496
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	1 421 030	1 421 030
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavyb÷s	9 654 341	1 671 910	1 419 027	7 447 415	2 435 126	1 424 771	24 052 590
Grynasis turtas (įsipareigojimai)
prieš nebalansinius straipsnius	(4 082 740)	(317 032)	384 396	(3 357 861)	7 302 153	71 084	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 089 110	163 642	407 431	86 415	293 528	233 568	2 273 694
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(5 171 850)	(480 674)	(23 035)	(3 444 276)	7 008 625	(162 484)	(2 273 694)

Banko likvidumo analiz÷ 2008 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso
Iš viso turto	4 429 583	1 941 068	2 767 924	3 728 457	12 029 623	933 842	25 830 497
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų
nuosavyb÷s	9 801 124	1 048 995	1 164 761	3 806 014	7 749 715	2 259 888	25 830 497
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 824 484	277 415	513 128	367 722	721 370	596 064	4 300 183
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 196 025)	614 658	1 090 035	(445 279)	3 558 538		(1 922 110) (4 300 183)

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Grup÷s likvidumo analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.:

					Daugiau kaip 3	Neaiškūs
Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	m.	terminai	Iš viso

Turtas Grynieji pinigai	420 403	-	-	-	-	-	420 403

Likučiai Lietuvos banke Vertybiniai popieriai, laikomi parduoti, apskaitomi tikrąją verte	384 981	-	-	-	-	-	384 981
pelno (nuostolių) ataskaitoje ir
gautinos sumos	44	16 983	2 473	1 286 238	498 146	29 649	1 833 533
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms, korespondentinių	12 857	13 255	4 260	24 281	98 830	-	153 483
sąskaitų l÷šų grynoji vert÷	3 111 667	2 325	4 093	2 846	17 701	135	3 138 767
Kreditų klientams grynoji vert÷	1 535 198	1 322 298	1 700 825	2 688 814	8 922 211	1 016 048	17 185 394
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	226 380	197 771	366 533	1 011 463	701 714	24	2 503 885
Vertybiniai popieriai, skirti parduoti,
ir prekybiniai vertybiniai popieriai	-	-	-	-	-	337	337
Vertybiniai popieriai, laikomi
iki išpirkimo	-	-	-	-	12 748	-	12 748
Ilgalaikis nematerialusis turtas
(at÷mus amortizaciją)	-	-	-	-	-	169 046	169 046
Ilgalaikis materialusis turtas
(at÷mus amortizaciją) Investicinis turtas	-	-	-	-	-	60 784	60 784
Kito turto grynoji vert÷	-	-	-	-	-	62 231	62 231
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir	90 831	39 201	91 901	2 983	5	386 169	611 090
nutrauktoji veikla	415 635	-	-	-	-	-	415 635
Iš viso turto	6 197 996	1 591 833	2 170 085	5 016 625	10 251 355	1 724 423	26 952 317

Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavyb÷
Įsiskolinimas Lietuvos bankui Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir	31	-	-	-	-	-	31
finansų institucijoms	1 630 023	307 367	718 498	8 923 432	2 071 403	-	13 650 723
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	14 884	12 792	3 930	146 085	125 952	-	303 643
Klientų ind÷liai	7 593 677	1 181 034	792 463	67 576	35 039	-	9 669 789
Subordinuotos paskolos	3 313				593 882	-	597 195
Išleisti skolos vertybiniai popieriai Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai	145 682 -	62 728 -	331 823 -	138 968 -	18 640 -	- -	697 841 -
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	92 291	4 690	9 865	5 248	4 546	6 213	122 853
Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir
nutrauktąją veiklą	385 347	-	-	-	-		385 347
Akcininkų nuosavyb÷	-	-	-	-	-	1 524 895	1 524 895
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	9 865 248	1 568 611	1 856 579	9 281 309	2 849 462	1 531 108	26 952 317
Grynasis turtas (įsipareigojimai) prieš nebalansinius straipsnius	(3 667 252)	23 222	313 506	(4 264 684)	7 401 893	193 315	-
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 191 638	163 784	286 408	289 897	211 697	233 568	2 376 992
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(4 858 890)	(140 562)	27 098	(4 554 581)	7 190 196		(40 253) (2 376 992)

Grup÷s likvidumo analiz÷ 2008 m. gruodžio 31 d.:

Terminas	Iki 3 m÷n.	3—6 m÷n.	6—12 m÷n.	1—3 m.	Daugiau kaip 3 m.	Neaiškūs terminai	Iš viso
Iš viso turto	4 595 416	2 147 350	3 134 222	5 125 879	13 274 277	1 247 891	29 525 035
Iš viso įsipareigojimų ir akcininkų nuosavyb÷s	9 904 457	1 161 948	1 409 990	5 244 925	9 554 352	2 249 363	29 525 035
Nebalansinių straipsnių visa suma	1 788 006	284 700	788 917	350 669	502 980	596 064	4 311 336
Grynasis turtas (įsipareigojimai)	(7 097 047)	700 702	935 315	(469 715)	3 216 945		(1 597 536) (4 311 336)

		Grup÷	Bankas
	2009 m.	2008 m.	2009 m.	2008 m.
Likvidumo rodiklis	64,02 proc.	42,74 proc.	60,31 proc.	38,99 proc.

Likvidumo rodiklis yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. banko ir grup÷s likvidumo normatyvas viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 procentų).

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

41 PASTABA TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA PAGAL TERMINUS (TĘSINYS)

Atliekant likvidumo analizę, buvo naudojami sutartinių / faktinių pabaigos datų duomenys. APVK, valdydamas likvidumo riziką, vertina tik÷tinus terminus, pagrįstus istoriniais duomenimis (pavyzdžiui, ind÷lių iki pareikalavimo atveju). Remiantis šiais duomenimis ir turimu likvidumo rezervu (kredito linija) iš patronuojančio banko, galima teigti, kad likvidumo rizika yra valdoma 12 m÷nesių nuo balanso sudarymo dienos.

42 PASTABA KAPITALO PAKANKAMUMAS

Grup÷s iždo valdomą grup÷s kapitalą sudaro I ir II lygio kapitalų suma:

I lygio kapitalas: akcinis kapitalas (sumažintas įsigytomis nuosavomis akcijomis), atsargos kapitalas, nepaskirstytas pelnas
II lygio kapitalas: reikalavimus atitinkančios subordinuotos paskolos, bendrieji ir kiti rezervai, einamųjų metų pelnas
išskaičiuojamos sumos: nematerialiojo turto apskaitin÷ vert÷; investicijos į kredito įstaigas ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc.; tik÷tino nuostolio perviršis

Rizikingi aktyvai apskaičiuojami taikant standartinį metodą ir vidaus reitingais pagrįstą (IRB) rizikos vertinimo metodus. Pagal standartinį metodą aktyvai grupuojami į 16 grupių, pagal IRB – į 7. Atsižvelgiant į taikomą metodą, grupę, priimtinus užstatus ar garantijas, skolininkų rizikos grupes ir balus, sutarties šalį ir kitus veiksnius, kiekvienai pozicijai priskiriami rizikos koeficientai.

2009 m. gruodžio 31 d. banko ir grup÷s kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sud÷tin÷s dalys ir rodikliai pateikti lentel÷se:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus nematerialųjį turtą)	1 358 258	1 251 826
II lygio kapitalas	669 409	656 751
vert÷s koregavimų perviršis	75 527	62 869
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(21 436)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	-	-
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	17 515 212	14 585 462
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	-	-
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2009 m. gruodžio 31 d.	11,58%	12,94%

2008 m. gruodžio 31 d. banko ir grup÷s kapitalo pakankamumo apskaičiavimo sud÷tin÷s dalys ir rodikliai pateikti lentel÷se:

	Grup÷	Bankas
I lygio kapitalas (at÷mus nematerialųjį turtą)	1 970 244	1 926 591
II lygio kapitalas	593 882	593 882
vert÷s koregavimų perviršis	-	-
Mažinamas atimamų investicijų sumomis	-	(34 708)
Mažinamas tik÷tino nuostolio perviršio sumomis	(179 394)	(136 014)
Turto ir nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal riziką	22 608 575	19 432 850
iš jų d÷l pereinamojo laikotarpio reikalavimų	4 290 975	3 827 775
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus prieš pereinamojo laikotarpio reikalavimų koregavimus,
2008 m. gruodžio 31 d.	13,02%	15,06%
Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II reikalavimus,
2008 m. gruodžio 31 d.	10,55%	12,09%

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

43 PASTABA TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTA

Šioje lentel÷je pateikta turto ir įsipareigojimų, išreikštų kitomis negu litai ir eurai valiutomis, atviroji pozicija tūkstančiais litų 2009 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
2 099 150	103,53	EUR	3,4528	2 038 827	108,04
(35 888)	(1,77)	JAV doleriai (USD)	2,4052	(36 440)	1,93
28	-	Kanados doleriai (CAD)	2,2955	28	0,01
415	0,02	Rusijos rubliai (RUB)	0,79465	415	0,02
1 488	0,07	Estijos kronos (EEK)	0,22067	1 488	0,08
4 244	0,21	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	3 192	0,16
(259)	0,01	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(259)	(0,02)
36 147		1,78 Atvira trumpoji pozicija	N/A	36 699	1,95

2008 m. gruodžio 31 d.:

Grup÷				Bankas
Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo	Valiuta	Kursas	Pozicija	Pozicija procentais nuo kapitalo
309 187	12,97	EUR	3,4528	306 987	13,06
(11 414)	(0,48)	JAV doleriai (USD)	2,4707	(12 265)	(0,52)
19	-	Kanados doleriai (CAD)	1,9864	19	-
1 715	0,07	Rusijos rubliai (RUB)	0,08333	1 715	0,07
(91)	-	Estijos kronos (EEK)	0,22067	(91)	-
4 404	0,18	Likusios ilgosios pozicijos	N/A	4 077	0,17
(117)	-	Likusios trumposios pozicijos	N/A	(2 766)	(0,12)
11 622		13,22 Atvira trumpoji pozicija	N/A	15 122	13,31

Pagal Lietuvos banko reikalavimus nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eurų valiutos pozicija nebuvo įtraukta skaičiuojant atvirąją užsienio valiutos poziciją.

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grup÷ vykd÷ Lietuvos banko nustatytą atvirosios užsienio valiutos pozicijos reikalavimą.

44 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMAS

Grup÷s jautrumas palūkanų normos pokyčiams	2009 m.	2008 m.
Grynųjų palūkanų pajamų pokyčiui (∆NII)	27,3	42,1
Akcininkų nuosavyb÷s rinkos vert÷s pokyčiui (delta 1proc.)	38,3	54,4
Nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų, jautrių palūkanų normos kitimui (delta 1 proc.) (grup÷)	10	19,1

2009 metais jautrumas palūkanų normos pokyčiams sumaž÷jo d÷l verslo masto smukimo, skirtumų d÷l turto ir įsipareigojimų, kurie jautrūs palūkanų normai, bei efektyvaus trumpalaikio (iki 1 metų nuo ataskaitin÷s datos) palūkanų normos rizikos valdymo. Bankas valdo grup÷s palūkanų normos riziką finansuodamas patronuojamąsias įmones ir naudodamas išvestines finansines priemones draudžiant palūkanų normos riziką.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Žemiau pateikta informacija apie visą banko ir grup÷s prisiimtą rinkos riziką išreikštą rizikuojamos vert÷s suma (VaR) tūkst. litų:

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
31 534	92 758	Palūkanų normos rizika (autonomiškai)	31 713	95 147
1 486	993	Valiutų pozicijos rizika (autonomiškai)	1 500	328
220	2 446	Nuosavyb÷s kainų rizika (autonomiškai)	220	2 446
(1 882)	(3 366)	Diversifikacijos efektas	(1 905)	(2 288)
31 358		92 831 Iš viso	31 528	95 633

Lentel÷je pateikta ir prekybin÷s, ir bankin÷s knygos VaR.

Toliau pateikiama grup÷s spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 316 373	560 512	3 274 206	17 151 091
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	2 358 224	112 238	27 141	2 497 603
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 257 237	495 548	1 772 286
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	17 356	11 637	24 402	53 395
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	21 912 698	2 904 256	6 868 730	31 685 684
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 918 720	67 575	19 805	5 006 100
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	9 487 216	2 883 088	1 156 688	13 526 992
Kiti įsipareigojimai	506 841	126 338	18 584	651 763
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	18 426 303	5 023 581	4 646 486	28 096 370
Spraga	3 486 395	(2 119 325)	2 222 244	3 589 314
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos				4 096 317

Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys

nuo palūkanų normos 7 767 462

Toliau pateikiama grup÷s spragos ataskaita 2008 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	16 075 158	665 890	3 496 164	20 237 212
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	3 887 836	228 297	91 342	4 207 475
Skolos vertybiniai popieriai	97 339	47 724	1 776 735	1 921 798
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	294 399	-	-	294 399
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 269 449	2 663 592	1 774 458	7 707 499
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	23 624 181	3 605 503	7 138 699	34 368 383
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 966 940	60 716	5 733	5 033 389
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	10 990 155	1 042 746	3 052 052	15 084 953
Kiti įsipareigojimai	185 151	382 432	737	568 320
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 880 289	2 330 768	3 162 384	7 373 441
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	18 022 535	3 816 662	6 220 906	28 060 103
Spraga	5 601 646	(211 159)	917 793	6 308 280
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 864 151

nuo palūkanų normos 8 838 373

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

44 PASTABA PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYBAS (TĘSINYS)

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2009 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	13 588 921	625 512	3 274 206	17 488 639
Skolos vertybiniai popieriai	19 501	1 256 613	495 548	1 771 662
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	1 381 625	-	-	1 381 625
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	4 819 619	962 632	3 047 433	8 829 684
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	19 809 666	2 844 757	6 817 187	29 471 610
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	5 335 518	67 575	19 805	5 422 898
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	7 208 368	2 572 336	949 520	10 730 224
Kiti įsipareigojimai	506 841	128 351	18 584	653 776
Nebalansiniai įsipareigojimai	3 513 526	1 946 580	3 451 409	8 911 515
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	16 564 253	4 714 842	4 439 318	25 718 413
Spraga	3 245 413	(1 870 085)	2 377 869	3 753 197
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				3 410 664
nuo palūkanų normos				7 245 692

Toliau pateikiama banko spragos ataskaita 2008 m. gruodžio 31 d.:

			Daugiau negu
Terminas	Iki 1 metų	1—3 metai	3 metai	Iš viso
Turtas
Kreditų grynoji vert÷	16 880 691	720 890	3 541 164	21 142 745
Skolos vertybiniai popieriai	80 559	43 725	1 759 937	1 884 221
Tarpbankinių ind÷lių ir kreditų grynoji vert÷	294 399	-	-	294 399
Kitas turtas	-	-	-	-
Nebalansiniai turto straipsniai	3 269 449	2 663 592	1 774 458	7 707 499
Iš viso turto, priklausančio nuo palūkanų normos	20 525 098	3 428 207	7 075 559	31 028 864
Įsipareigojimai
Terminuotieji ind÷liai	4 986 507	60 716	5 733	5 052 956
Tarpbankiniai ind÷liai ir kreditai	7 917 163	1 042 746	2 741 300	11 701 209
Kiti įsipareigojimai	185 151	383 215	737	569 103
Nebalansiniai įsipareigojimai	1 880 289	2 330 768	3 162 384	7 373 441
Iš viso įsipareigojimų, priklausančių nuo palūkanų normos	14 969 110	3 817 445	5 910 154	24 696 709
Spraga	5 555 988	(389 238)	1 165 405	6 332 155
Turtas, nepriklausantis nuo palūkanų normos Įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, nepriklausantys				2 509 132
nuo palūkanų normos				8 507 229

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

45 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS

2009 m. gruodžio 31 d. bankas ir grup÷ atitiko Lietuvos banko nustatytus maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, skolinimo susijusiems asmenims, investicijų ir atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvus. Nei bankui, nei grupei Lietuvos bankas netaik÷ sankcijų šiais metais.

Pagal vietinių teis÷s aktų nuostatas bankai privalo parengti konsoliduotas ataskaitas įtraukdami grup÷s įmones, kurios verčiasi finansinių paslaugų veikla, tačiau neįtraukdami įmonių, kurios verčiasi kita veikla. Bankas, siekdamas įvykdyti min÷tą reikalavimą, pareng÷ konsoliduotas ataskaitas neįtraukdamas UAB SEB Venture Capital, kuri verčiasi rizikos kapitalo valdymo veikla, ir UAB Litectus perimtą turtą valdanti įmon÷, ir min÷tos konsoliduotos ataskaitos pateikiamos šioje pastaboje.

2009 ir 2008 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pelno (nuostolių) ataskaita

	2009 m.	2008 m.
Palūkanų pajamos	1 150 153	1 639 268
Palūkanų išlaidos	(821 514)	(987 382)
Grynosios palūkanų pajamos	328 639	651 886
Nuostoliai d÷l sumaž÷jusios kreditų vert÷s	(1 160 449)	(151 185)
Nuostoliai d÷l lizingo portfelio sumaž÷jusios vert÷s	(552 477)	(102 018)
Atid÷jiniai garantijoms	(17 010)	(1 378)
Kiti nuostoliai d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(1 922)	(2 069)
Iš viso nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(1 731 858)	(256 650)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių d÷l sumaž÷jusios vert÷s	(1 403 219)	395 236
Grynosios paslaugų mokesčių pajamos	166 861	198 447
Grynasis pelnas už nuosavyb÷s vertybinius popierius	10 741	(84 371)
Grynasis nuostolis už skolos vertybinių popierių, išvestinių priemonių operacijas	(24 450)	(35 836)
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	72 884	90 928
Parduoti laikomų finansinių priemonių vert÷s sumaž÷jimas	(14 712)	-
Grynosios draudimo įmokų pajamos	-	144 311
Bendrosios draudimo išlaidos	-	(35 649)
Išlaidos personalui	(156 333)	(175 338)
Kitos administracin÷s išlaidos	(190 568)	(193 557)
Veiklos (nuostoliai) pelnas	(1 538 796)	304 171
Nematerialiojo turto (prestižo) vert÷s sumaž÷jimas	(169 550)	-
(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokestį	(1 708 346)	304 171
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	265 949	(40 666)
Metų (Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	(1 442 397)	263 505
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	-
Metų grynasis (nuostolis) pelnas	(1 423 934)	263 505
Skiriamas:
Patronuojančios įmon÷s akcininkams	(1 423 934)	263 505
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	(1 442 397)	263 505
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	-
Mažumos interesui	-	-
(Nuostolis) pelnas iš tęsiamos veiklos	-	-
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-
	(1 423 934)	263 505
Pelnas, tenkantis vienai akcija, patronuojančios
įmon÷s akcininkams (litais)
Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(93,41)	17,06
Maž÷jantis pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)	(93,41)	17,06

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

45 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, finansin÷s būkl÷s ataskaita

	2009 m.	2008 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Turtas
Grynieji pinigai	420 403	497 629
Likučiai centriniuose bankuose L÷šos bankuose ir finansų institucijose	384 981 3 118 698	729 273 830 593
Parduoti laikomi Vyriausyb÷s vertybiniai popieriai	65 818	63 612
Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis traukiamas į
pelno (nuostolių) ataskaitą	19 203	369 233
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	153 483	114 792
Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms grynoji vert÷	20 069	39 651
Kreditų klientams grynoji vert÷	17 194 089	20 287 969
Gautinų lizingo įmokų grynoji vert÷	2 503 885	4 223 542
Finansin÷s priemon÷s:
– gautinos sumos – parduoti laikomos	1 719 512 337	1 750 534 18 468
– laikomos iki išpirkimo	12 748	12 989
Investicijos į patronuojamąsias įmones	25 000	28 500
Ilgalaikis nematerialusis turtas	169 046	240 238
Ilgalaikis materialusis turtas	56 505	64 993
Išnuomotas turtas	4 275	7 547
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	67 201	25 411
Investicinis turtas	62 231	-
Atid÷tojo pelno mokesčio turtas	276 781	15 307
Kito turto grynoji vert÷	265 684	209 871
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	419 065	-
Iš viso turto	26 959 014	29 530 152
Įsipareigojimai
Įsiskolinimas centriniam bankui	31	24
Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų
institucijoms	13 650 723	15 156 610
Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s	303 643	293 293
Klientų ind÷liai	9 673 732	10 208 909
Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai	-	219 919
Įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	-	45 296
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	44 009	51 293
Mok÷tinas pelno mokestis	185	3 203
Subordinuotos paskolos	597 195	603 187
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	697 841	607 793
Atid÷tojo pelno mokesčio įsipareigojimai	-	403
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai Įsipareigojimai įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktąją veiklą	78 576 385 335	97 322 -
Iš viso įsipareigojimų	25 431 270	27 287 252
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmon÷s akcininkams
Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
Atsargos kapitalas	1 034	1 034
Finansinio turto perkainojimo rezervas	(14 781)	(32 559)
Privalomasis rezervas	134 273	76 508
Bendrieji ir kiti rezervai	9 778	9 338
Nepaskirstytasis pelnas	362 865	1 154 004
	1 527 744	2 242 900
Mažumos interesas	-	-
Iš viso nuosavo kapitalo	1 527 744	2 242 900
Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	26 959 014	29 530 152

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

45 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS(TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, nuosavyb÷s pokyčių ataskaita

	Nu	b ÷s da os av y	l is, te ka nt n	i p at j ro nu o an	č ia i be dr n	i ov e
			ina in io F ns
	A kc in is ka ita las p	At sa rg os ka ita las p	tu rto ka ino p er j im o re ze as rv	iva lom Pr a is s re ze as rv	dr ie j i Be n ir k it i i re ze a rv	k irs Ne p as is ty ta s lna e p s	š v š iso ie I p r žu ma mo s int er es ą	žu Ma mo s int er es as	š v iso I
ž 20 0 8 d io 31 d. m . g o ru	1 0 34 5 75	1 0 34	( 3 2 5 9 5	) 76 0 8 5	9 3 3 8	0 04 1 15 4	2 24 2 9 0 0	-	2 2 42 9 0 0
du lai ko fin Pa oti sin io tu rto r mo an ka ino j im sis p er o r ez erv o g na ry šs čia ky ka d÷ tis i i ti tuo siu p o vu s a s
čiu ke m o s s	-	-	1 14 84	-	-	-	14 84 1	-	14 84 1
ka Fin sin io tu rto ino j im an p er o r ez erv o rtiz ij d÷ l p k las i fi ka vim a mo ac a er o	-	-	37 2 9	-	-	-	2 9 37	-	2 9 37
Me sis lis tų sto gry na n uo	-	-	-	-	-	( 1 4 23 9 34 )	( 1 4 23 9 34 )		( 1 4 23 9 34 )
kto Gr sio aj į tra s į y no s p am os, u ka ita lą n uo sa vą p	-	-	8 17 77	-	-	( 1 4 23 9 34 )	( 1 4 0 6 1 5 6 )	-	( 1 4 0 6 1 5 6 )
ša kc ko A ini į i n na	-	-	-	-	-	6 9 0 5 6 0	6 9 0 5 6 0	-	6 9 0 5 6 0
k÷ kc Mo j im ij is as a om	-	-	-	-	0 44	-	44 0	-	44 0
k÷ lim Pe į as rez erv us r	-	-	-	6 76 57	-	( 76 6 ) 57	-	-	-
ž 20 0 9 d io 31 d. m . g ru o	1 0 34 5 75	1 0 34	( 81 14 7	) 13 4 27 3	8 9 77	2 8 3 6 65	1 5 27 7 44	-	1 5 27 7 44

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

45 PASTABA ĮSTATYMŲ ATITIKIMAS (TĘSINYS)

2009 ir 2008 metų grup÷s, išskyrus UAB SEB Venture Capital ir UAB Litectus, pinigų srautų ataskaita

Pinigai iš veiklos 1 134 173 Gautos palūkanos (900 748) (939 199) Sumok÷tos palūkanos 68 394 67 377 Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta Nerealizuotasis pelnas už operacijas 4 214 23 551 užsienio valiuta Grynasis pelnas (nuostolis) už vertybinių popierių (24 450) (35 836) ir kitų finansinių priemonių operacijas Mokesčių už paslaugas ir kitų pajamų 166 861 198 447 grynoji vert÷ 142 157 (20 665) Gyvyb÷s draudimo veikla (161 976) (175 338) Išlaidos personalui (150 510) (245 582) Kitos išlaidos Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš 278 115 trumpalaikio turto pokyčius Trumpalaikio turto pokytis Privalomųjų atsargų centriniame banke 66 835 padid÷jimas L÷šų bankuose ir finansų institucijose (1 147 849) sumaž÷jimas (padid÷jimas) 1 946 319 (2 666 771) Klientams suteiktų kreditų padid÷jimas 1 130 435 (399 498) Gautinų lizingo įmokų pokytis (98 474) 34 493 Kito trumpalaikio turto (padid÷jimas) sumaž÷jimas 1 897 266 (2 155 231) Grynasis trumpalaikio turto pokytis Trumpalaikių įsipareigojimų pokytis (556 369) (613 749) Klientų ind÷lių padid÷jimas (sumaž÷jimas) Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių (37 824) (145 060) pajamų ir kitų įsipareigojimų padid÷jimas (sumaž÷jimas) (594 193) (758 809) Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš 1 581 188 (2 467 008) pelno mokestį (35 537) (109 332) Sumok÷tas pelno mokestis Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) 1 545 651 (2 576 340) po pelno mokesčio Pinigų srautai iš investicin÷s (-ei) veiklos (-ai) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (115 630) (95 583) pokytis Investicijų į laikomus parduoti Vyriausyb÷s 33 444 vertybinius popierius sumaž÷jimas (padid÷jimas) (Investicijos) be gautų grynųjų pinigų į - (3 500) patronuojamąsias įmones, patronuojamųjų įmonių pardavimas Iš patronuojamųjų įmonių gauti dividendai (58 906) Investicijų į vertybinius popierius ir išvestines - finansines priemones (padid÷jimas) sumaž÷jimas Grynieji pinigų srautai iš investicin÷s veiklos (investicinei veiklai) (141 092) 524 979 Pinigų srautai iš finansin÷s (-ei) veiklos (-ai) 690 560 - Akcininkų įnašai nuostoliams dengti Įsiskolinimo centriniams bankams padid÷jimas (sumaž÷jimas) 7 (1) Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų (1 412 971) 2 610 841 institucijoms padid÷jimas (sumaž÷jimas) (5 992) (50 821) Subordinuotų paskolų (padid÷jimas) 90 048 (265 454) Išleistų skolos vertybinių popierių grynoji vert÷ (638 348) 2 294 565 Grynieji pinigų srautai iš finansin÷s veiklos (finansinei veiklai) 766 211 Grynasis pinigų pokytis 1 533 652 Pinigų likutis sausio 1 d. 2 299 863 Pinigų likutis gruodžio 31 d. Iš jų: - 277 457 laisvai disponuojamos l÷šos centriniame banke 125 677 186 856 vienos nakties ind÷liai 420 403 grynieji pinigai 1 753 783 korespondentinių sąskaitų l÷šos 2 299 863	2009 m.	2008 m.

		1 574 277









		447 032

		216 994
		659 551
















		372 088



		251 974
		-









		243 204
		1 290 448
		1 533 652



		497 629
		571 710
		1 533 652

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS

Vykdant įprastinį verslą, su susijusiais asmenimis yra sudaryti banko sandoriai. Sandoriai su patronuojančia įmone apima kreditus, ind÷lius ir skolos priemonių sandorius. Lentel÷je pateikti sandoriai, sudaryti su SEB grupe (įskaitant patronuojantį banką) per metus:

Grup÷		Palūkanų			Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
3 071 547	704 882	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vert÷)	0,17—3,5	3 071 409	704 882
29 186	21 474	metų pabaigoje	-	29 186	21 474
4 150	3 688	Kitas turtas metų pabaigoje	-	1 708	3 180
13 354 393	15 113 574	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,15—5,5	10 537 685	11 682 073
307 622	273 814	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	307 622	273 801
12 420	5 609	Nepanaudotas kredito likutis	-	12 420	5 609
20 787	10 195	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	20 787	10 195
99 468	73 207	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	99 468	61 854
13 216	41 483	Palūkanų pajamos	-	13 060	41 483
(503 446)	(656 843)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(415 793)	(502 404)
(8 675)	(2 873)	SEB grupe grynoji vert÷	-	(13 929)	(9 668)

Toliau pateikiami banko ir grup÷s sandoriai su patronuojančiu banku:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
3 052 852	663 449	Kreditų likutis metų pabaigoje Prekybinių išvestinių finansinių priemonių likutis (vert÷)	0,17—3,5 -	3 052 714	663 449
29 186	21 474	metų pabaigoje		29 186	21 474
2 696	814	Kitas turtas metų pabaigoje	-	345	478
13 343 398	15 109 065	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0,15—5,5	10 526 690	11 677 564
307 467	269 385	Kiti įsipareigojimai metų pabaigoje	-	307 467	269 385
8 417	5 609	Nepanaudotas kredito likutis	-	8 417	5 609
4 708	7 737	Išleistos garantijos metų pabaigoje	-	4 708	7 737
5 033	61 854	Gautos garantijos metų pabaigoje	-	5 033	61 854
12 694	39 203	Palūkanų pajamos	-	12 689	39 203
(503 367)	(656 319)	Palūkanų išlaidos Kitų gautų paslaugų ir patirtų išlaidų su	-	(415 714)	(501 880)
(5 186)	2 277	SEB grupe grynoji vert÷	-	(10 072)	(3 552)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Toliau pateikiami banko ir patronuojamųjų įmonių sandoriai per metus:

	Palūkanų		Bankas
	norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
Nebalansiniai įsipareigojimai gruodžio 31 d.
Sutartys suteikti kreditus	-	203 367	376 412
Išleistos garantijos	-	12 571	12 025
Išleisti akredityvai	-	-	1 736
Kreditų likučiai metų pabaigoje
UAB SEB lizingas	0,18-9,38	719 787	897 679
UAB SEB Enskilda	-	-	5
UAB SEB Venture Capital	10,00	11 000	14 000
Ind÷lių likučiai metų pabaigoje
UAB SEB Venture Capital	0,15-4,00	749	2 399
UAB SEB investicijų valdymas	0,1-9,2	14 153	13 882
UAB SEB Enskilda	0.1-6,4	10 402	13 443
UAB SEB gyvyb÷s draudimas	0,1-0,8	6 839	11 545
UAB Litectus	0,15-1,4	3 194	3 501
UAB SEB lizingas	0,15-0,96	394 200	295
Kitas turtas metų pabaigoje	-	2 377	2 481
Banko įsigyti skolos vertybiniai popieriai metų pabaigoje	-	2 013	783
Palūkanų pajamos	-	28 005	48 269
Palūkanų išlaidos	-	(1 309)	(500)
Dividendų pajamos	-	4 816	58 591
Kitų iš patronuojamųjų įmonių gautų paslaugų ir patirtų sąnaudų grynoji	-	16 220	16 257
vert÷ Kreditų gautinų iš UAB SEB lizingas vert÷s sumaž÷jimas		(391 000)	-

2009 m. gruodžio 31 d. bankas apskait÷ atid÷jinius gautinoms paskoloms iš UAB SEB lizingas 391 000 tūkst. litų sumai (2008 m. – atid÷jinių sudaryta nebuvo).

2009 metais bankas pagal paskolos sutartis paskolino 499 362 tūkst. litų UAB SEB lizingas (2008 m. – 1 369 762 tūkst. litų).

Toliau pateikiami banko ir grup÷s sandoriai su asocijuota įmone:

Grup÷		Palūkanų			Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.

8 233	8 340	Kreditų likutis metų pabaigoje	2,92—12,00	4 144	46
11	3	Ind÷lių likutis metų pabaigoje	0	11	3
114	68	Nepanaudotas kredito likutis	-	114	68
750	288	Palūkanų pajamos	-	33	-
-	(8)	Palūkanų išlaidos	-	-	(8)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

46 PASTABA SUSIJĘ ASMENYS (TĘSINYS)

Kreditai, suteikti direktoriams ir kitiems vadovams (bei artimiems jų šeimos nariams), yra grąžinami pagal grafiką reguliariomis išmokomis per kredito laikotarpį. Lentel÷je pateikti sandoriai, sudaryti su vadovybe (valdybos nariais) per metus:

Grup÷			Palūkanų	Bankas
2009 m.	2008 m.		norma (proc.)	2009 m.	2008 m.
4 706	9 079	Kreditų likutis metų pabaigoje Gautina finansinio lizingo suma metų	3	4 706	9 079
4	149	pabaigoje	3	-	-
4	29	Kitos gautnos sumos	-	4	29
1 130	1 781	Ind÷lių likutis metų pabaigoje Įsipareigojimai suteikti kreditus	0,15—9,21	1 130	1 781
-	-	metų pabaigoje	-	-	-
3 008	3 195	Atlyginimai	-	3 008	3 195
-	1 576	Premijos	-	-	1 576
936	1 484	Darbdavio socialinio draudimo įmokos	-	936	1 484
3 294	-	Kitos išmokos (kartu su soc. dr.)	-	3 294	-
252	254	Palūkanų pajamos	-	249	251
(84)	(62)	Palūkanų išlaidos	-	(84)	(62)

47 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktąją veiklą sudar÷:

	2009 m.	2008 m.
UAB SEB gyvyb÷s draudimas akcijos	10 325	-
UAB Litectus akcijos	3 500	-
Iš viso ilgalaikio turto, skirto parduoti	13 825	-

UAB SEB gyvyb÷s draudimas ir UAB Litectus turtas ir įsipareigojimai sudaro atitinkamai gyvyb÷s draudimo ir nekilnojamojo turto segmentus, kurie grupes vadovyb÷s ir akcininkų yra klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, skirtas parduoti. Pardavimo sandorai įvyko atitinkamai 2010 m. sausio 13 d. ir 2010 m. vasario 26 d.

2009 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktos veiklos, turtą bei įsipareigojimus sudar÷:

UAB SEB gyvyb÷s draudimas

Turtas	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
Korespondentinių sąskaitų l÷šų grynoji vert÷ Finansinis turtas, kurio tikrosios vert÷s pokytis	220	407
traukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	404 419	274 110
Ilgalaikis nematerialusis turtas	214	548
Ilgalaikis materialusis turtas	113	194
Kito turto grynoji vert÷	10 599	10 875
Iš viso turto	415 565	286 134
Įsipareigojimai
Gyvyb÷s draudimo techniniai atid÷jiniai ir
įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	379 034	265 215
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	1 187	1 498
Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	5 114	5 572
Iš viso įsipareigojimų	385 335	272 285
Turto, skirto parduoti, grynoji vert÷	30 230	13 849

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

47 PASTABA ILGALAIKIS TURTAS, SKIRTAS PARDUOTI, IR NUTRAUKTOJI VEIKLA (TĘSINYS)

UAB Litectus

Turtas	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis materialusis turtas Kito turto grynoji vert÷	13 57	- -
Iš viso turto	70	-
Įsipareigojimai
Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai	1 11	- -
Iš viso įsipareigojimų	12	-
Turto, skirto parduoti, grynoji vert÷	58	-

2009 ir 2008 metų pelnas (nuostoliai) iš grup÷s nutraukiamos veiklos:

UAB SEB gyvyb÷s draudimas

	2009 m.	2008 m.
Pajamos	162 770	138 860
Sąnaudos	(134 432)	(124 692)
Veiklos pelnas	28 338	14 168
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	(276)	1 993
Veiklos sąnaudos	(9 389)	(9 214)
Pelnas prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	18 673	6 947
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	(210)	260
Pelnas iš nutraukiamos veiklos	18 463	7 207

UAB Litectus

	2009 m.	2008 m.
Pajamos	-	-
Sąnaudos	-	-
Veiklos pelnas	-	-
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	-	-
Veiklos sąnaudos	(449)	-
Nuostolis prieš pelno mokestį iš nutraukiamos veiklos	(449)	-
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	44	-
Nuostolis iš nutraukiamos veiklos	(405)	-

2009 ir 2008 metų pinigų srautai iš grup÷s nutraukiamos veiklos sudar÷:

	2009 m.	2008 m.
Grynieji pinigų srautai iš veiklos	35 396	17 082
Grynieji pinigų srautai į investicinę veiklą	(39 439)	(24 000)
Grynieji pinigų srautai iš finansin÷s veiklos	3 500	-

2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. daugiausiai grup÷s turto, skirto parduoti, sudar÷ UAB SEB lizingas perimtas turtas (daugiausia sunkvežimiai ir kitos transporto priemon÷s), kurį planuojama parduoti per vienus metus.

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

48 PASTABA PELNO PASKIRSTYMAS

Toliau pateikiama, kaip visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlyta paskirstyti banko pelną:

	Einamųjų metų
	Privalomasis rezervas	grynasis nuostolis	Nepaskirstytasi s pelnas
2009 m. gruodžio 31 d.	133 151	(1 546 185)	1 802 292
Pelno (nuostolių) paskirstymas į privalomąjį rezervą	-	-	-
Pelno (nuostolių) paskirstymas į nepaskirstytąjį pelną	-	1 546 185	(1 546 185)
2009 m. gruodžio 31 d. po pelno paskirstymo	133 151	-	256 107

Kitų grup÷s įmonių pelno paskirstymas bus tvirtinamas kiekvienos patronuojamosios įmon÷s akcininkų susirinkime.

49 PASTABA NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Grup÷			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 983 430	3 680 068	Sutartys suteikti kreditą	2 186 797	4 056 480
564 861	665 796	Suteiktos garantijos	577 432	677 821
89 458	112 330	Išleisti akredityvai	89 458	114 066
306 665	389 301	Įsipareigojimai pirkti turtą ir kiti įsipareigojimai	-	-
-	4 025	Laiduoti vekseliai	-	4 025
391	127 996	Įsipareigojimai parduoti vertybinius popierius	391	127 996
23	224	Išleistos garantijos deponavus l÷šas	23	224

Teismin÷s pretenzijos. 2009 m. ir 2008 m. gruodžio 31 d. grupei buvo iškelta keletas bylų. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą, reikšmingų nuostolių nesitikima, tod÷l nebuvo sudaryta papildomų atid÷jinių.

2009 m. gruodžio 31 d. grup÷s nuomos įsipareigojimų buvo 239 886 tūkst. litų (2008 m. – 200 612 tūkst. litų 2007 metais) ir banko nuomos įsipareigojimų – 170 720 tūkst. litų (2008 m. – 198 753 tūkst. litų). Visi neatšaukiami įsipareigojimai priskirtini 10 metų.

Lentel÷je pateikiamos būsimų laikotarpių turto nuomos gautinos įmokos pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis:

Grup÷				Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 497	2 145	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 1 metų)	-	-
1 164	2 677	Būsimų laikotarpių pajamos (iki 5 metų)	-	-
2 661	4 822	Iš viso būsimų laikotarpių nuomos įmokų pagal galiojančias neatšaukiamas nuomos sutartis	-	-

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

50 PASTABA ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

2010 m. sausio 13 d. bankas perleido visas savo antrin÷s bendrov÷s UAB SEB gyvyb÷s draudimas, kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalyst÷je registruotai bendrovei "SEB Trygg Liv Holding AB", pardavimo kaina—69 000 tūkst. litų.

2010 m. vasario 26 d. bankas perleido visas savo dukterin÷s bendrov÷s UAB Litectus, kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai bendrovei "Warehold B.V.", pardavimo kaina—3 063 tūkst. litų.

2010 m. kovo 1 d. bankas padeng÷ antrin÷s įmon÷s UAB SEB lizingas, kurios 100 proc. akcijų priklaus÷ bankui, nuostolius—428 045 tūkst. litų. Nuostoliai buvo padengti sudengiant paskolas, gautinas iš UAB SEB lizingas.

Po balanso sudarymo datos bankas s÷kmingai išplatino keturias vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vert÷ buvo 50 044 tūkst. litų.

Po 2009 m. gruodžio 31 d. bankas prad÷jo platinti šešias vertybinių popierių emisijas, kurios dar n÷ra išplatintos. 2010 m. kovo 5 d. išplatintų vertybinių popierių suma buvo 23 484 tūkst. litų ir ši suma buvo įtraukta į balanso straipsnį Kiti įsipareigojimai ir atid÷jiniai.

Po balanso sudarymo datos bankas išpirko tris skolos vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vert÷ buvo 164 019 tūkst. litų.

2010 m. kovo 5 d. banko įsipareigojimai (paskolos ir ind÷liai) patronuojančiam bankui buvo 9 766 943 tūkst. litų, grup÷s – 12 453 617 tūkst. litų.

*****

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

AB SEB bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcin÷s bendrov÷s "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip jis laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir d÷l kokių priežasčių:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP / NE / NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindin÷s nuostatos
Pagrindinis bendrov÷s tikslas tur÷tų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavyb÷s vert÷s didinimą.
1.1. Bendrov÷ tur÷tų rengti ir viešai skelbti bendrov÷s pl÷tros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.2. Visų bendrov÷s organų veikla tur÷tų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	TAIP
1.3. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organai tur÷tų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesn÷s naudos bendrovei ir akcininkams.	TAIP
1.4. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organai tur÷tų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrov÷s akcininkų, bet ir kitų bendrov÷s veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiek÷jų, klientų, vietos bendruomen÷s) teis÷s ir interesai.	TAIP

II principas: Bendrov÷s valdymo sistema

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrov÷s valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrov÷s organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių	TAIP
įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio
akcininkų susirinkimo ir bendrov÷s vadovo,
rekomenduojama bendrov÷je sudaryti tiek
kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų
valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo
organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros
funkcijų aiškų atskyrimą bendrov÷je, bendrov÷s
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo
ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį
bendrov÷s valdymo procesą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrov÷s valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrov÷s valdymo organų veiklos	TAIP
priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrov÷ nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. steb÷tojų taryba. Tokiu atveju steb÷tojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrov÷s vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	NEAKTUALU
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas tur÷tų būti sudaromas ir tur÷tų veikti III ir IV principuose išd÷styta tvarka. Jeigu bendrov÷ nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai tur÷tų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	NE	Ne visų šių principų rekomendacijų / nuostatų laikomasi (paaiškinimai prie kiekvienos rekomendacijos/nuostatos).
2.5. Bendrov÷s valdymo ir priežiūros organus tur÷tų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir steb÷tojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidel÷ asmenų grup÷ negal÷tų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	TAIP	Valdybą sudaro 5 (penki) nariai.
2.6. Direktoriai konsultantai arba steb÷tojų tarybos nariai tur÷tų būti skiriami apibr÷žtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teis÷s aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesin÷s patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat tur÷tų būti numatyta galimyb÷ juos atleisti, tačiau ta procedūra netur÷tų būti lengvesn÷ už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	TAIP	Steb÷tojų tarybos nariai skiriami 4 metams. Vadovaujantis Banko įstatais ir praktika, steb÷tojų tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Kadencijų skaičius tarybos nariams neribojamas.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka steb÷tojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esm÷s sudaromas siekiant užtikrinti bendrov÷s valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrov÷s akcininkams. Vis d÷lto, jeigu bendrov÷je steb÷tojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažym÷tina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su steb÷tojų taryba, netur÷tų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas d÷l valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrov÷s vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas d÷l rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrov÷s vadovui; kodekso 4.6 punktas d÷l visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	TAIP	Banko steb÷tojų tarybos pirmininkas n÷ra buvęs
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks		Banko vadovu.
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos
nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai
priežiūrai vykdyti. Kai bendrov÷je nesudaroma
steb÷tojų taryba, bet sudaroma valdyba,
rekomenduojama, kad bendrov÷s valdybos
pirmininkas ir bendrov÷s vadovas nebūtų tas pats
asmuo. Buvęs bendrov÷s vadovas netur÷tų būti
tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamo kolegialaus organo
pirmininko postą. Kai bendrov÷ nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, tur÷tų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių
imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrov÷s visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka tur÷tų užtikrinti bendrov÷s smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrov÷s veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas tur÷tų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrov÷s valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	TAIP	Šios rekomendacijos nuostatos įgyvendinamos atskleidžiant akcininkams informaciją apie kandidatus į Banko steb÷tojų tarybą, pildoma išsami Lietuvos banko patvirtintos formos anketa apie asmens kvalifikaciją, patirtį ir kt. jo duomenis; pateikiami kandidatų į steb÷tojų tarybos narius pareiškimai apie jų einamas pareigas Banke ar jo dukterin÷se įmon÷se; prieš renkant tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu gaunamas Lietuvos banko leidimas ir pan.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavard÷s, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus tur÷tų būti atskleista bendrov÷s akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat tur÷tų būti atskleistos visos aplinkyb÷s, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas tur÷tų būti informuojamas apie v÷lesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais tur÷tų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrov÷s metiniame pranešime.	NE	Nesilaikoma nuostatos d÷l kolegialaus organo informavimo apie v÷lesnius nurodytos informacijos pokyčius.

³ Atkreiptinas d÷mesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, tur÷tų užtikrinti ne visų bendrov÷s valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrov÷s vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, tur÷tų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai gal÷tų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrov÷s metiniame pranešime tur÷tų skelbti informaciją apie savo sud÷tį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	TAIP
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sud÷tį tur÷tų nustatyti atsižvelgdamas į bendrov÷s struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas tur÷tų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, tur÷tų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, tur÷tų tur÷ti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	NE	Steb÷tojų taryba nenustatin÷ja savo norimos sud÷ties ir jos periodiškai nevertina, nes ji renkama akcininkų, jos narių kandidatūras ir narių kvalifikaciją tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu, tod÷l manome, kad to pakanka, kad būtų išlaikyta tinkama kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyra. Antra ir trečia nuostatos tenkinamos.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams tur÷tų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrov÷s organizacija bei veikla. Kolegialus organas tur÷tų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	NE	Kadangi kolegialaus organo narių kandidatūras tvirtina Banko priežiūros institucija - Lietuvos bankas, išduodamas leidimą rinkti tam tikrą asmenį steb÷tojų tarybos nariu, be to, Lietuvos bankas yra informuojamas apie narių duomenų (įskaitant kvalifikacijos) pasikeitimus, manome, jog to pakanka, kad būtų užtikrinta, kad Banko kolegialų organą sudarytų tik pakankamos kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių turintys asmenys. D÷l šių priežasčių individualios programos ir metiniai patikrinimai neorganizuojami.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrov÷s kolegialų pakankamas4 organą tur÷tų būti išrinktas nepriklausomų5 narių skaičius.	NE	Iki šiol steb÷tojų tarybos narių nepriklausomumas Banke nebuvo vertinamas. Pažym÷tina, kad šiuo metu vyksta privalomo Banko akcijų išpirkimo procesas, tod÷l jam pasibaigus ir Bankui turint vienintelį akcininką, ši rekomendacija bus nebeaktuali.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesn÷ formuluot÷ ir bendrov÷ms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažym÷tina, kad kai kuriose bendrov÷se d÷l pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrov÷s akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

3.7. Kolegialaus organo narys tur÷tų būti	NE	Bankas turi vieną didžiausią akcininką, kuris
laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo		siūlo steb÷tojų tarybos narių kandidatūras. Be
nesaisto jokie verslo, giminyst÷s arba kitokie		to, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 31 str.
ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku		6 d. nustatyta, kad banko steb÷tojų tarybos
arba jų administracija, d÷l kurių kyla ar gali kilti		nariu gali būti banką patronuojančios įmon÷s
interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario		valdybos narys, taigi Bankas laikosi Lietuvos
nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus		Respublikos teis÷s aktų reikalavimų.
organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti		Pažym÷tina, kad šiuo metu vyksta privalomo
neįmanoma, be to, skirtingose bendrov÷se		Banko akcijų išpirkimo procesas, tod÷l jam
santykiai arba aplinkyb÷s, susijusios su		pasibaigus ir Bankui turint vienintelį akcininką,
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o		ši rekomendacija bus nebeaktuali.
geriausia šios problemos sprendimo praktika

susiklostys laikui b÷gant, tai kolegialaus organo
nario nepriklausomumo įvertinimas tur÷tų būti
grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne
forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar
kolegialaus organo narys gali būti laikomas
nepriklausomu, tur÷tų būti šie:
1) jis negali būti bendrov÷s arba susijusios
bendrov÷s vykdomasis direktorius arba
valdybos narys (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas
– steb÷tojų taryba) ir paskutinius
penkerius metus neturi būti ÷jęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrov÷s arba susijusios
bendrov÷s darbuotojas ir paskutinius
trejus metus neturi būti ÷jęs tokių
pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus
organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų
organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs
reikšmingo papildomo atlyginimo iš

bendrov÷s arba susijusios bendrov÷s,
išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus
organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo
sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos
rezultatų priklausančiose užmokesčio
sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų
išmokos (įskaitant atid÷tas
kompensacijas) už ankstesnį darbą
bendrov÷je (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su v÷lesn÷mis
pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas
arba neturi atstovauti tokiam akcininkui
(kontrol÷ nustatoma pagal Tarybos
direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1
dalį);
5) jis negali tur÷ti ir per pra÷jusius metus
neturi būti tur÷jęs svarbių verslo ryšių

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiek÷jas arba paslaugų teik÷jas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrov÷s arba jos grup÷s; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrov÷s arba susijusios bendrov÷s dabartin÷s arba ankstesn÷s išor÷s audito įmon÷s partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrov÷je, kurioje bendrov÷s vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba) yra direktorius konsultantas arba steb÷tojų tarybos narys, taip pat jis negali tur÷ti kitų reikšmingų ryšių su bendrov÷s vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ÷jęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir t÷vai.	NE	Iki šiol steb÷tojų tarybos narių nepriklausomumas Banke nebuvo vertinamas.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esm÷s nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis d÷lto negali būti laikomas nepriklausomu d÷l ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3.9. Tur÷tų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių pri÷jo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrov÷ tur÷tų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrov÷ tur÷tų paskelbti priežastis, kod÷l tą narį ji vis d÷lto laiko nepriklausomu. Be to, bendrov÷ kiekviename savo metiniame pranešime tur÷tų	NE	Komentaras prie 3.7

paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrov÷ tur÷tų paskelbti priežastis, kod÷l konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos d÷l kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrov÷ tur÷tų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	NE	Komentaras prie 3.7
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo pos÷džiuose gali būti atlyginama iš bendrov÷s l÷šų6 . Tokio atlyginimo dydį tur÷tų tvirtinti bendrov÷s visuotinis akcininkų susirinkimas.	NEAKTUALU

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomyb÷

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teis÷s tur÷tų užtikrinti efektyvią bendrov÷s valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrov÷s akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	TAIP	Steb÷tojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų
kolegialus organas (toliau šiame principe –		susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus d÷l
kolegialus organas) tur÷tų užtikrinti bendrov÷s		bendrov÷s metin÷s finansin÷s ataskaitos, pelno
finansin÷s apskaitos ir kontrol÷s sistemos		paskirstymo projekto, bendrov÷s metinio
vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas		pranešimo, taip pat atlieka kitas steb÷tojų
tur÷tų nuolat teikti rekomendacijas bendrov÷s		tarybos kompetencijai priskirtas Banko ir jo
valdymo organams ir prižiūr÷ti bei kontroliuoti jų		valdymo organų veiklos priežiūros funkcijas
veiklą valdant bendrovę.8

⁶Pažym÷tina, kad šiuo metu n÷ra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrov÷s steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą steb÷tojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrov÷s pelno. Ši formuluot÷, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad steb÷tojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio steb÷tojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mok÷ti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimyb÷s taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji tur÷tų teikti rekomendacijas bendrov÷s vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.2. Kolegialaus organo nariai tur÷tų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrov÷s bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomen÷s gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai tur÷tų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analiz÷s, sprendimų pri÷mimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra pri÷męs sprendimų, d÷l kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys tur÷tų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis tur÷tų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	NE	Banko turimais duomenimis, visi steb÷tojų tarybos nariai veikia gera valia bendrov÷s atžvilgiu, vadovaujasi bendrov÷s, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą. Tačiau nesilaikoma nuostatos d÷l nepriklausomų steb÷tojų tarybos narių, nes jų n÷ra.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys tur÷tų skirti pakankamai laiko ir d÷mesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys tur÷tų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrov÷se), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pus÷je9 kolegialaus organo pos÷džių per bendrov÷s finansinius metus, apie tai tur÷tų būti informuojami bendrov÷s akcininkai.	TAIP	Steb÷tojų tarybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo pos÷džiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrov÷s akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais tur÷tų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis tur÷tų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrov÷s reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrov÷je tur÷tų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	TAIP

⁹ Pažym÷tina, kad bendrov÷s gali sugriežtinti min÷tą reikalavimą ir nustatyti, kad apie pos÷džius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 pos÷džių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo pos÷džiuose užtikrinimo priemon÷s yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius d÷l nedidel÷s jų vert÷s arba sudarytus standartin÷mis sąlygomis vykdant įprastinę bendrov÷s veiklą), sudaromi tarp bendrov÷s ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrov÷s valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas d÷l tokių sandorių tvirtinimo tur÷tų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	NE	TAIP - steb÷tojų taryba tvirtina skolinimo Banko vadovams ir su banko vadovais artimos giminyst÷s, taip pat svainyst÷s ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką, nustato tokio skolinimo maksimalius dydžius. Tačiau nesilaikoma nuostatos d÷l nepriklausomų narių daugumos balsų skaičiaus, nes, kaip min÷ta anksčiau, steb÷tojų taryboje n÷ra nepriklausomų narių.
4.6. Kolegialus organas tur÷tų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšm÷s bendrov÷s veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas tur÷tų būti nepriklausomas nuo bendrov÷s valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams netur÷tų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrov÷ tur÷tų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrov÷s darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teis÷s, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	TAIP

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija d÷l jos nepriklausomumo nuo bendrov÷s valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov÷s vadovo.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.7. Kolegialaus organo veikla tur÷tų būti	NE	N÷ra nepriklausomų narių. Banke sudaromas tik
organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus		audito komitetas.
organo nariai gal÷tų tur÷ti didelę įtaką itin
svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų
galimyb÷ yra ypač didel÷. Tokiomis sritimis
laikytini klausimai, susiję su bendrov÷s direktorių
skyrimu, atlyginimo bendrov÷s direktoriams
nustatymu ir bendrov÷s audito kontrole bei
įvertinimu. Tod÷l tuo atveju, kai kolegialaus
organo kompetencijai yra priskirti min÷ti

klausimai, šiam organui rekomenduojama
suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito
komitetus. Bendrov÷s tur÷tų užtikrinti, kad
skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams
priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos
gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei
tris komitetus. Tokiu atveju bendrov÷s tur÷tų
išsamiai paaiškinti, kod÷l jos pasirinko
alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris
atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus
tikslus. Bendrov÷se, kurių kolegialus organas turi
nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas
gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis
atitinka komitetams keliamus sud÷ties

reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia
atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso
nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypač d÷l jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), tur÷tų būti taikomos, kai tinka,
visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti	TAIP	Rekomendacija taikoma audito komitetui.
kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant,
kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai
apsvarsčius, ir pad÷ti organizuoti darbą taip, kad
kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos
esminiai interesų konfliktai. Komitetai tur÷tų
teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su kolegialaus organo sprendimu,

tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus
organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti ją komitetams.
Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už
savo kompetencijos ribose priimamus
sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai tur÷tų	NE	Audito komitete n÷ra nepriklausomų steb÷tojų
susid÷ti bent iš trijų narių. Bendrov÷se, kuriose		tarybos narių, nes tokių narių apskritai n÷ra
kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties		steb÷tojų taryboje. Nuostata d÷l minimalaus
tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų		komiteto narių skaičiaus tenkinama.
narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą tur÷tų
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai.
Tuo atveju, kai bendrov÷je steb÷tojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai tur÷tų
būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus tur÷tų	NE	TAIP - Audito komitetas veikia pagal steb÷tojų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai		tarybos patvirtintus audito komiteto nuostatus,
tur÷tų vykdyti savo pareigas laikydamiesi		kuriuose nustatyti komiteto įgaliojimai.
nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti		NE – metiniame pranešime neskelbiama apie
kolegialų organą apie savo veiklą ir jos		komitetų sud÷tį, pos÷džius, veiklos kryptis ir
rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		pan.
apibr÷žiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises
bei pareigas, tur÷tų būti paskelbti bent kartą per
metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrov÷
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir
praktiką). Bendrov÷s taip pat kasmet savo
metiniame pranešime tur÷tų skelbti esamų
komitetų pranešimus apie jų sud÷tį, pos÷džių
skaičių ir narių dalyvavimą pos÷džiuose per
pra÷jusius metus, taip pat apie pagrindines savo
veiklos kryptis. Audito komitetas tur÷tų
patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą	NE	TAIP – audito komiteto pos÷džiuose turi teisę dalyvauti tiek steb÷tojų tarybos nariai, tiek tam
ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie		tikri kiti darbuotojai ar ekspertai, remiantis
n÷ra komiteto nariai, paprastai tur÷tų tur÷ti teisę		audito komiteto nuostatais, kviečiamų asmenų
dalyvauti komiteto pos÷džiuose tik komitetui		sąrašą tvirtina komiteto pirmininkas.
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba		NE – komiteto veiklą reglamentuojančiose
reikalauti, kad pos÷dyje dalyvautų tam tikri		taisykl÷se n÷ra aptarti atvejai, kada komiteto
darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		pirmininkui sudaromos sąlygos palaikyti ryšius
pirmininkui tur÷tų būti sudarytos sąlygos		su akcininkais.
tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,
kuriems esant tai tur÷tų būti daroma, reik÷tų
nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose
taisykl÷se.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.12. Skyrimo komitetas.	NE	N÷ra skyrimo komiteto
4.12.1. Pagrindin÷s skyrimo komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų
narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui
juos svarstyti. Skyrimo komitetas tur÷tų įvertinti
įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo
organe, parengti funkcijų ir sugeb÷jimų, kurių
reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrov÷s
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus
organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sud÷tį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų
pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius,
žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam
organui;
4) reikiamą d÷mesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūr÷ti valdymo organų politiką d÷l
vyresniosios vadovyb÷s rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas tur÷tų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – steb÷tojų taryba)
ir vyresniąja vadovybe, tur÷tų būti
konsultuojamasi su bendrov÷s vadovu, suteikiant
jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	NE	N÷ra atlyginimų komiteto
4.13.1. Pagrindin÷s atlyginimų komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus
d÷l valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika tur÷tų apimti
visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą
atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines
išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
tur÷tų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis
d÷l su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų,
kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su
bendrov÷s kolegialaus organo nustatytais
ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
individualių atlyginimų vykdomiesiems
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant,
kad jie atitiktų bendrov÷s atlyginimų politiką ir
šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią
funkciją, komitetas tur÷tų būti gerai informuotas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų
susijusių bendrovių;
3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais formų;
4) pad÷ti kolegialiam organui prižiūr÷ti, kaip
bendrov÷ laikosi galiojančių nuostatų d÷l
informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo

(ypač d÷l galiojančios atlyginimų politikos ir
direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas d÷l
vyresniosios vadovyb÷s (kaip apibr÷žta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir
struktūros, taip pat steb÷ti vyresniosios
vadovyb÷s atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji
direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis
skatinimo priemon÷mis, kurios gali būti taikomos
direktoriams arba kitiems darbuotojams,
komitetas tur÷tų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų
taikymo politiką, ypatingą d÷mesį skirdamas
skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo
sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo
susijusius pasiūlymus;
2) išnagrin÷ti informaciją, kuri pateikta šiuo
klausimu bendrov÷s metiniame pranešime ir
dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus d÷l
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibr÷žiant tokios alternatyvos suteikimo
priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, tur÷tų
pasidom÷ti bent kolegialaus valdymo organo
pirmininko ir (arba) bendrov÷s vadovo nuomone
d÷l kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų
narių atlyginimų.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindin÷s audito komiteto funkcijos
tur÷tų būti šios:
1) steb÷ti bendrov÷s teikiamos finansin÷s	TAIP	Finansinių ataskaitų rengimo proceso steb÷jimo
informacijos vientisumą, ypatingą d÷mesį skiriant		funkcija įtvirtinta Audito komiteto nuostatuose.
bendrov÷s ir jos grup÷s naudojamų apskaitos		Audito komitetas reguliariai aptaria išor÷s
metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant		auditorių pastabas, įskaitant apskaitos metodų
bendrovių grup÷s finansinių atskaitomybių		tinkamumą.
konsolidavimo kriterijus);	TAIP	Kartą per ketvirtį audito komitetas svarsto
2) mažiausiai kartą per metus peržiūr÷ti vidaus		vidaus audito ir veiklos derinimo ataskaitas,
kontrol÷s ir rizikos valdymo sistemas, siekiant		kuriose nurodomi pagrindiniai vidaus kontrol÷s
užtikrinti, kad pagrindin÷s rizikos (įskaitant riziką,		ir rizikos valdymo trūkumai, įskaitant riziką,
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių		susijusią su galiojančių teis÷s aktų laikymusi.
laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir	TAIP	Ketvirtin÷je vidaus audito ataskaitoje Audito
apie jas atskleidžiama informacija;		komitetui pateikiama vidaus audito
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų		rekomendacijų įgyvendinimo būkl÷. Pos÷džio
veiksmingumą, be kita ko, teikiant		metu diskutuojamos priežastys, d÷l kurių

rekomendacijas d÷l vidaus audito padalinio		rekomendacijos neįgyvendintos numatytu laiku.
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo		Komiteto nuostatuose nenumatyta funkcija teikti
bei atleidimo ir d÷l šio padalinio biudžeto, taip pat		rekomendacijas d÷l vidaus audito padalinio
stebint, kaip bendrov÷s administracija reaguoja į		vadovo parinkimo.
šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei	TAIP
bendrov÷je n÷ra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį tur÷ti šią funkciją tur÷tų		Audito komiteto nuostatuose įvardinta ši
įvertinti bent kartą per metus;		komiteto funkcija. Audito įmon÷ parenkama SEB
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,		grup÷s mastu. Nebuvo atvejų, kad atsirastų
susijusias su išor÷s audito įmon÷s parinkimu,		pagrindas audito įmonei atsistatydinti.
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrov÷s visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone	TAIP	Numatyta Audito komiteto nuostatuose.
sąlygomis. Komitetas tur÷tų ištirti situacijas, d÷l		Pagal audito paslaugų teikimo sutartį, audito
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda		įmon÷ užtikrina įstatymus atitinkančią partnerių
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti		rotaciją.
rekomendacijas d÷l tokiu atveju būtinų veiksmų;		SEB grup÷je galioja vieninga SEB Išor÷s audito
5) steb÷ti išor÷s audito įmon÷s nepriklausomumą		politika, patvirtinta SEB Audito ir suderinamumo
ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito		komiteto, kuri apibr÷žia išor÷s auditorių
įmon÷ atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su		nepriklausomybę, paslaugų teikimą SEB grup÷s
audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti		įmon÷ms ir kitų ne audito paslaugų pirkimą iš
atlyginimo, kurį bendrov÷ moka audito įmonei,		išor÷s audito.
dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išor÷s audito įmon÷s
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrov÷ ir jos grup÷, tur÷tų nuolat prižiūr÷ti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. geguž÷s 16 d.	TAIP	Numatyta Audito komiteto nuostatuose.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gair÷mis, tur÷tų nustatyti
ir taikyti formalią politiką, apibr÷žiančią ne audito	TAIP	Audito komitetas svarsto išor÷s audito pastabas,
paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmon÷s		pateiktas laiške vadovybei ir banko vadovybes
yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui		komentarus.
išnagrin÷jus ir c) leidžiamas be kreipimosi į		Pastaba: Bankas nevykdo veiklos ofšoriniuose
komitetą;		centruose.
6) tikrinti išor÷s audito proceso veiksmingumą ir

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmon÷ pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai tur÷tų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov÷s apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov÷s administracija tur÷tų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas d÷mesys tur÷tų būti skiriamas bendrov÷s veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.	TAIP	Audito komiteto pos÷džiuose visada dalyvauja Banko prezidentas ir Vidaus audito departamento direktor÷. Visada į pos÷džius kviečiami išor÷s auditoriai. Kiti banko atstovai gali būti kviečiami į pos÷džius komiteto sprendimu.
4.14.3. Audito komitetas tur÷tų nuspręsti, ar jo pos÷džiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov÷s vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išor÷s auditorius. Komitetas tur÷tų tur÷ti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išor÷s auditoriams tur÷tų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su	TAIP TAIP	Vidaus audito komiteto nuostatus ir darbo planus tvirtina Audito komitetas. Pagal nuostatus, Vidaus audito departamentas tiesiogiai pavaldus Tarybos pirmininkui, kas užtikrina galimybę tiesiogiai kreiptis į Audito komitetą ir/ar Tarybą. Audito komitetui kas ketvirtį teikiamos vidaus audito ataskaitos pagal nustatytą formą. Metinį audito planą tvirtina Audito komitetas. Išor÷s auditoriai reguliariai informuoja Audito komitetą apie audito planus ir pagal sutartį suteiktas audito paslaugas.
administracija, bet ir neribotos galimyb÷s susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur÷tų veikti kaip pagrindin÷ instancija ryšiams su vidaus ir išor÷s auditoriais palaikyti.	NE	Formali tvarka nenustatyta.
4.14.5. Audito komitetas tur÷tų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat tur÷tų būti informuotas apie išor÷s auditorių darbo programą ir tur÷tų iš audito įmon÷s gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmon÷s ir bendrov÷s bei jos grup÷s. Komitetas tur÷tų laiku gauti informaciją apie visus su bendrov÷s auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas tur÷tų tikrinti, ar bendrov÷ laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrov÷je daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir tur÷tų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas tur÷tų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per	TAIP	Steb÷tojų tarybai yra pateikiama susipažinti visa medžiaga, svarstoma Audito komitete.
šešis m÷nesius, tuo metu, kai tvirtinamos metin÷s ir pus÷s metų ataskaitos.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas	NE	Nesilaikoma nuostatos d÷l informacijos apie
tur÷tų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis tur÷tų		vidinę organizaciją ir veiklos procedūras
apimti kolegialaus organo struktūros, darbo		skelbimo
organizavimo ir geb÷jimo veikti kaip grup÷
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus
organas pasiek÷ nustatytų veiklos tikslų.
Kolegialus organas tur÷tų bent kartą per metus
paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrov÷
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir
praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nul÷m÷
kolegialaus organo atliktas savo veiklos
įvertinimas.

V principas: Bendrov÷s kolegialių organų darbo tvarka

Bendrov÷je nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka tur÷tų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų pri÷mimą, skatinti aktyvų bendrov÷s organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrov÷s kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo pos÷džių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas tur÷tų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą pos÷dį ir pos÷džio darbotvarkę. Jis taip pat tur÷tų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo pos÷džiams bei tvarką ir darbingą atmosferą pos÷džio metu.	TAIP	Tiek valdybos, tiek steb÷tojų tarybos pos÷džiams vadovauja, juos šaukia, tvarką pos÷džių metu užtikrina atitinkamai steb÷tojų tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrov÷s kolegialių organų pos÷džius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrov÷ pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų pos÷džius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrov÷s valdymo klausimų sprendimas. Bendrov÷s steb÷tojų tarybos pos÷džiai tur÷tų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrov÷s valdybos pos÷džiai – bent kartą per m÷nesį.11	TAIP	Remiantis Banko steb÷tojų tarybos darbo reglamentu, steb÷tojų tarybos pos÷džiai šaukiami ne rečiau kaip kas ketvirtį (praktikoje šaukiami dažniau), o remiantis Banko valdybos darbo reglamentu, valdybos pos÷džiai šaukiami ne rečiau kaip kas m÷nesį (praktikoje šaukiami kas savaitę).

¹¹ Rekomendacijoje įtvirtintas bendrov÷s kolegialių organų pos÷džių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrov÷je sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – steb÷tojų taryba ir valdyba. Kai bendrov÷je sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo pos÷džių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas steb÷tojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą pos÷dį tur÷tų būti informuojami iš anksto, kad tur÷tų pakankamai laiko tinkamai pasirengti pos÷dyje nagrin÷jamų klausimų svarstymui ir gal÷tų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą pos÷dį kolegialaus organo nariams tur÷tų būti pateikta visa reikalinga, su pos÷džio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvark÷ pos÷džio metu netur÷tų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai pos÷dyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatid÷liotinai reikia spręsti svarbius bendrovei	TAIP	Banko valdybos nariai su medžiaga supažindinami ne v÷liau kaip prieš dvi darbo dienas iki planuojamo valdybos pos÷džio; Banko steb÷tojų tarybos nariai - ne v÷liau kaip prieš 5 kalendorines dienas, o skubiais atvejais - ne v÷liau kaip prieš 2 kalendorines dienas.
klausimus. 5.4. Siekiant koordinuoti bendrov÷s kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų pri÷mimo procesą, bendrov÷s kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai tur÷tų tarpusavyje derinti šaukiamų pos÷džių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrov÷s valdymu susijusius klausimus. Bendrov÷s steb÷tojų tarybos pos÷džiai tur÷tų būti atviri bendrov÷s valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai pos÷dyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	TAIP

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teis÷s

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrov÷s kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų tur÷tojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavyb÷s, dividendų ir kitas teises.	TAIP	Banko įstatinį kapitalą sudarančios paprastosios vardin÷s akcijos visiems Banko akcijų savininkams suteikia vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teis÷mis.	NEAKTUALU	Bankas viešai platina tik obligacijas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrov÷s turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, tur÷tų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams tur÷tų būti sudarytos vienodos galimyb÷s susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant pamin÷tų sandorių tvirtinimą.	NE	Banko įstatuose n÷ra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros tur÷tų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir netur÷tų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas netur÷tų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrov÷s akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo tur÷tų būti suteikta galimyb÷ užduoti bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	TAIP	Akcininkų susirinkimai paprastai vyksta Banko buvein÷je Banko darbo dienomis ir laiku sudarant akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, užduoti valdymo organų nariams klausimus ir gauti atsakymus.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrov÷s interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrov÷s interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje pamin÷ti dokumentai tur÷tų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrov÷s interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas gal÷tų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrov÷s komercin÷s paslaptys.	NE	Susirinkimo medžiaga kaip ir protokolas viešai neskelbiami, jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pateikiami susipažinti akcininkams ir atitinkamai kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims.
6.6. Akcininkams tur÷tų būti sudarytos galimyb÷s balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams netur÷tų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	TAIP	Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teis÷s perleidimo sutartis teis÷s aktų nustatyta tvarka, taip pat Bankas sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų d÷l ilgalaikio turto, kurio balansin÷ vert÷ didesn÷ kaip 1/20 bendrov÷s įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. pri÷mimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrov÷s veiklai sandoriai tur÷tų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrov÷s veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrov÷s gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrov÷s gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrov÷s veiklą.

¹³ Išankstinis min÷tų dokumentų skelbimas bendrov÷s interneto tinklalapyje tur÷tų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

		balsavimo biuletenį, kaip numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrov÷ms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimyb÷ identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrov÷s gal÷tų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus steb÷ti pasinaudojant modernių technologijų priemon÷mis.	NE	Nesilaikoma visos rekomendacijos, iki šiol nebuvo kilęs poreikis naudotis telekomunikacijų galiniais įrenginiais visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų skatinti bendrov÷s organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrov÷s organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys tur÷tų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrov÷s interesams. Jeigu tokia situacija vis d÷lto atsirado, bendrov÷s priežiūros ar valdymo organo narys tur÷tų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrov÷s organui, arba bendrov÷s akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	TAIP	Banko steb÷tojų tarybos ir valdybos nariai laikosi šiose rekomendacijose nurodytų nuostatų. D÷l 7.3. rekomendacijos - sprendimą skolinti su Banku susijusiam asmeniui priima Banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 Banko valdybos narių, dalyvaujančių valdybos pos÷dyje, balsų.
7.2. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrov÷s turto, kurio naudojimas specialiai su juo n÷ra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrov÷s organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrov÷s visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrov÷s organo sutikimo.	TAIP

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

7.3. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius d÷l nedidel÷s jų vert÷s arba sudarytus vykdant įprastinę bendrov÷s veiklą bei standartin÷mis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į pos÷džio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrov÷s organui, arba bendrov÷s akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	TAIP
7.4. Bendrov÷s priežiūros ir valdymo organo narys tur÷tų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai d÷l sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	TAIP	Asmuo, d÷l kurio sandorio priimamas sprendimas ar svarstomas kitas su juo susijęs klausimas, balsavime nedalyvauja.

VIII principas: Bendrov÷s atlyginimų politika

Bendrov÷je nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūr÷jimo ir paskelbimo tvarka tur÷tų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrov÷s atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrov÷ tur÷tų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita tur÷tų būti paskelbta kaip bendrov÷s metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat tur÷tų būti skelbiama bendrov÷s interneto tinklalapyje.	TAIP
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia d÷mesio tur÷tų būti skiriama bendrov÷s direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat tur÷tų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama pra÷jusiais finansiniais metais. Ypatingas d÷mesys tur÷tų būti skiriamas	NE	NE - Ataskaitoje nepateikiama informacija apie planuojamą ateinančių finansinių metų atlyginimų politiką. TAIP - Atlyginimų politika nustato atlyginimo mok÷jimo principus ne tik direktoriams, bet ir visiems darbuotojams. Siekiant išlaikyti atlyginimų lygio konkurencingumą tarp Lietuvos
esminiams bendrov÷s atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su pra÷jusiais finansiniais metais.		finansinių institucijų, Banko darbuotojų atlyginimai peržiūrimi atsižvelgiant į Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimų duomenis.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

8.3. Atlyginimų ataskaitoje tur÷tų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teis÷ dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teis÷ į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo iš÷jimo į pensiją schemos pagrindinių	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje netur÷tų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos
informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat tur÷tų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrov÷s politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai tur÷tų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie iš÷jimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų reikalaujama informacija, o visa kita informacija, Banko nuomone, yra komerciniu požiūriu viešai neskelbtina informacija.
8.5. Be to, tur÷tų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų pri÷mimo procesu, kurio metu nustatoma bendrov÷s direktorių atlyginimų politika. Informacija tur÷tų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sud÷tį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	NE	N÷ra atlyginimų komiteto.
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis tur÷tų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita tur÷tų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	NE	Tokios praktikos n÷ra.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	NE	Atlyginimų ataskaitoje pateikiama tik įstatymų
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais		reikalaujama informacija, o visa kita
metais, tur÷tų būti išsamiai paskelbiama		informacija, Banko nuomone, yra komerciniu
atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente tur÷tų		požiūriu viešai neskelbtina informacija.
būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose		Bendra darbuotojų skatinimo politika skelbiama
nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris		tik vidin÷je duomenų baz÷je.
bendrov÷je ÷jo direktoriaus pareigas bet kuriuo

atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.7.1. Tur÷tų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybin÷mis pajamomis susijusi
informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumok÷ta arba
mok÷tina direktoriui už paslaugas, suteiktas
pra÷jusiais finansiniais metais, įskaitant, jei
taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmon÷s, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir
(arba) premijos, bei priežastys, d÷l kurių tokios
premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastin÷ms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumok÷ta
kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo
organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų
pra÷jusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma

atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert÷, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5
punktus.
8.7.2. Tur÷tų būti pateikiama ši informacija,
susijusi su akcijomis ir (arba) teis÷mis dalyvauti
akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su
visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis:
1) pra÷jusiais finansiniais metais bendrov÷s
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba
suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius,
realizuotas per pra÷jusius finansinius metus,
nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vert÷ finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo
kaina, realizavimo data ir pagrindin÷s teisių
įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Tur÷tų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

1) kai pensijų schema yra apibr÷žtų išmokų,
pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai
atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibr÷žtų įmokų,
išsami informacija apie įmokas, kurias už
direktorių sumok÷jo arba tur÷tų sumok÷ti
bendrov÷ atitinkamais finansiniais metais.
8.7.4. Tur÷tų būti nurodytos sumos, kurias
bendrov÷ arba bet kuri dukterin÷ bendrov÷ ar
įmon÷, įtraukta į bendrov÷s konsoliduotą metinę
finansinę atskaitomybę, išmok÷jo kaip paskolas,
išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam
asmeniui, kuris ÷jo direktoriaus pareigas bet

kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu,
įskaitant nesumok÷tas sumas ir palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams	NEAKTUALU
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo
sandoriais ar kitomis teis÷mis įsigyti akcijų arba
būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios tur÷tų pritarti
akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.
Pritarimas tur÷tų būti susijęs su pačia schema ir
akcininkai netur÷tų spręsti d÷l atskiriems
direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo
pradžios taip pat tur÷tų pritarti akcininkai,

priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai
tur÷tų būti informuoti apie visas siūlomų
pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie
siūlomų pakeitimų poveikį.

8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo	NE	Tokios praktikos n÷ra.
pritarimas tur÷tų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindin÷s akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali
būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos,
jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaik÷s direktorių skatinimo

schemos, kurios panašiomis sąlygomis n÷ra
siūlomos visiems kitiems bendrov÷s
darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime
taip pat tur÷tų būti nustatytas galutinis terminas,
per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas
organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų
kompensacijas atskiriems direktoriams.	NE	Tokios praktikos n÷ra.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

8.10. Jeigu leidžia nacionalin÷ teis÷ arba bendrov÷s įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teis÷s pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat tur÷tų pritarti akcininkai.
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai netur÷tų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrov÷s darbuotojams arba bet kurios dukterin÷s įmon÷s darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	NE	Tokios praktikos n÷ra.
8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams tur÷tų būti suteikta galimyb÷ susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai tur÷tų būti paskelbti bendrov÷s tinklalapyje). Šiame pranešime tur÷tų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavard÷s. Pranešime taip pat tur÷tų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte tur÷tų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat tur÷tų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrov÷ ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: tur÷tų būti aiškiai nurodyta, ar bendrov÷ ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat tur÷tų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrov÷ d÷l numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija tur÷tų būti paskelbta bendrov÷s interneto tinklalapyje.	NE	Tokios praktikos n÷ra.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

IX principas: Interesų tur÷tojų vaidmuo bendrov÷s valdyme

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų pripažinti interesų tur÷tojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrov÷s ir interesų tur÷tojų bendradarbiavimą kuriant bendrov÷s gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų tur÷tojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiek÷jus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrov÷je.

9.1. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti,	TAIP
kad būtų gerbiamos tos interesų tur÷tojų teis÷s,
kurias gina įstatymai.
9.2. Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų sudaryti
sąlygas interesų tur÷tojams dalyvauti bendrov÷s
valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų
tur÷tojų dalyvavimo bendrov÷s valdyme
pavyzdžiai gal÷tų būti darbuotojų kolektyvo
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojų
kolektyvu bendrov÷s valdymo ir kitais svarbiais
klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrov÷s
akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrov÷s valdymą bendrov÷s nemokumo
atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų tur÷tojai dalyvauja bendrov÷s
valdymo procese, jiems tur÷tų būti sudaromos
sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrov÷s valdymo sistema tur÷tų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrov÷s klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrov÷s valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrov÷ tur÷tų atskleisti informaciją apie: 1) bendrov÷s veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrov÷s tikslus; 3) asmenis nuosavyb÷s teise turinčius bendrov÷s akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narius, bendrov÷s vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrov÷s ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastin÷s bendrov÷s veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų tur÷tojais; 8) bendrov÷s valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrov÷s yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	NE	Bendrov÷ nesilaiko 10.1 rekomendacijos 6 punkto nuostatų, nes šios informacijos atskleidimo įstatymai nereikalauja ir Bankui neaktualu. Visą kitą informaciją bendrov÷ skelbia įvairiais komunikacijos kanalais - interneto svetain÷je, pranešimuose apie esminius įvykius, pranešimuose spaudai, spaudos konferencijose.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grup÷s, kuriai priklauso bendrov÷, konsoliduotus rezultatus.	TAIP
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narių, bendrov÷s vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie gal÷tų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrov÷s priežiūros ir valdymo organų narių, bendrov÷s vadovo iš bendrov÷s gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	TAIP

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrov÷s ir interesų tur÷tojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiek÷jai, vietos bendruomen÷, santykius, įskaitant bendrov÷s politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrov÷s akciniame kapitale programas ir pan.	NE	Bendrov÷ iš dalies nesilaiko 10.4 rekomendacijos, nes informaciją apie bendrov÷s ir interesų tur÷tojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiek÷jai, vietos bendruomen÷, santykius, įskaitant bendrov÷s politiką žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrov÷s akciniame kapitale programas ir pan., bendrov÷ laiko neatskleistina informacija.
10.5. Informacija tur÷tų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija tur÷tų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrov÷s akcininkai ir investuotojai tur÷tų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	TAIP	Interneto svetain÷, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos.
10.6. Informacijos skleidimo būdai tur÷tų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų pri÷jimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrov÷s interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir d÷ti į bendrov÷s interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	TAIP	Interneto svetain÷, pranešimai apie esminius įvykius, pranešimai spaudai, spaudos konferencijos Informacija apie paslaugas yra prieinama bet kuriame banko padalinyje, kita atskleistina informacija – interneto svetain÷je. Norintiems susipažinti su pageidaujama informacija, informacijos naudotojams ją pateikia banko darbuotojai klientų aptarnavimo padaliniuose arba Kontaktų centro telefonu 1528. Kalbos – lietuvių ir anglų.
10.7. Rekomenduojama bendrov÷s interneto tinklalapyje skelbti bendrov÷s metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrov÷s rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį d÷ti bendrov÷s pranešimus apie esminius įvykius bei bendrov÷s akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	TAIP	Atsižvelgiant į tai, kad Bankas yra listinguojamų skolos vertybinių popierių emitentas.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS PRIEDAS Nr 1

(visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

XI principas: Bendrov÷s audito įmon÷s parinkimas

Bendrov÷s audito įmon÷s parinkimo mechanizmas tur÷tų užtikrinti audito įmon÷s išvados ir nuomon÷s nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę d÷l bendrov÷s tarpin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s, bendrov÷s metin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ir metinio pranešimo patikrinimą tur÷tų atlikti nepriklausoma audito įmon÷.	TAIP	Nepriklausoma audito įmon÷ atlieka bendrov÷s tarpin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s, bendrov÷s metin÷s finansin÷s atskaitomyb÷s ir metinio pranešimo patikrinimą.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmon÷s kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrov÷s steb÷tojų taryba, o jeigu ji bendrov÷je nesudaroma, - bendrov÷s valdyba.	NE	Audito įmon÷s kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo Banko valdyba.
11.3. Jei audito įmon÷ yra gavusi iš bendrov÷s užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrov÷ tur÷tų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat tur÷tų disponuoti bendrov÷s steb÷tojų taryba, o jeigu ji bendrov÷je nesudaroma, – bendrov÷s valdyba, svarstydama, kurią audito įmon÷s kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	NEAKTUALU	Audito įmon÷ nesuteik÷ reikšmingų ne audito paslaugų Bankui.

AI assistant

SEB — Annual Report 2009

2966_rns_2010-04-01_6d92f4f2-faba-47b1-9bb7-4cf829efdb16.pdf

TURINYS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

AB SEB BANKAS 2009 M. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

1. Ataskaitinis laikotarpis, kurio parengtas konsoliduotas metinis pranešimas.

2. Emitento grupę sudarančios bendrov÷s, jų duomenys ryšiams ir pagrindin÷s veiklos pobūdis.

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

3. Emitento sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

4. Duomenys apie prekybą emitento grupę sudarančių įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

5. Objektyvi emitento grup÷s būkl÷s, veiklos vykdymo ir pl÷tros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibr÷žtumo apibūdinimas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

6. Emitento grup÷s finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analiz÷

7. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie konsoliduotose finansin÷se ataskaitose pateiktus duomenis

8. Svarbūs įvykiai, buvę nuo pra÷jusių finansinių metų pabaigos

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

9. Emitento grup÷s veiklos planai ir prognoz÷s

10. Finansin÷s rizikos valdymo tikslai

11. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

12. Informacija apie emitento filialus ir atstovybes

13. Emitento įstatinis kapitalas

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

14. Akcininkai

15. Darbuotojai

16. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

17. Emitento organai

18. Informacija apie kolegialių organų narius, bendrov÷s vadovą, vyriausiąjį finansininką

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS

MARKAS BARRY PAYNE'AS

CARLAS STEFANAS DAVILLIS

STEFANAS STIGNÄSAS

RAIMONDAS KVEDARAS

AIVARAS ČIČELIS

ROBERTS BERNIS

VYTAUTAS SINIUS

AUŠRA MATUSEVIČIENö

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

BENDROVöS VADOVAS

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

19. Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei

20. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai

21. Informacija apie tai, kaip laikomasi Bendrovių valdymo kodekso

2009 METŲ KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

22. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 PASTABA BENDRA INFORMACIJA

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS

a) Standartai, pakeitimai ir interpretacijos, kurie įsigaliojo 2009 metais, bet netur÷jo įtakos grup÷s ir banko apskaitos politikai:

2 PASTABA NAUJŲ IR PERŽIŪRöTŲ STANDARTŲ PRITAIKYMAS (TĘSINYS)

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS

a) Duomenų pateikimas

b) Apskaitos pagrindas

c) Konsoliduotos patronuojamosios įmon÷s ir asocijuotos įmon÷s

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

d) Užsienio valiutos perskaičiavimas

e) Pajamų įtraukimas į apskaitą

f) Mokesčiai

g) Mok÷jimas akcijomis

2009 METŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS (visos sumos tūkstančiais litų, jeigu nenurodyta kitaip)

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

h) Dividendų pajamos

i) Pinigai ir jų ekvivalentai

j) Finansinis turtas

k) Atid÷to pirmos dienos pelno (nuostolio) įtraukimas į apskaitą

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

l) Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas

3 PASTABA PAGRINDINIŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS (TĘSINYS)

m) Finansinio turto vert÷s sumaž÷jimas (tęsinys)

n) Lizingas

SEB Annual Report 2009