INVL Technology

Prospectus • Feb 5, 2025

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSIGIJIMU:

Rizikos veiksnys, susijęs su Bendrovės teisinio statuso pasikeitimu, technologijų rinkos pokyčių rizika, infliacijos bei defliacijos rizika, bendroji rizika, sandorių su susijusiais asmenimis rizika, buvusių, esamų ir būsimų finansinių projektų sėkmės rizika, pagrindinių klientų praradimo rizika, palūkanų normos rizika, valiutos rizika, kredito rizika, investicijų likvidumo rizika (daugiau apie su investavimu į Akcijas susijusias rizikas skaitykite Prospekto V skyriuje).

Prospektas paskelbtas Bendrovės interneto svetainėje www.invltechnology.lt 2025 m. vasario 5 d.

I.BENDROJI INFORMACIJA APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTĄ

1. PAGRINDINĖ INFORMACIJA IR PERSPĖJIMAI

Šis Prospektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymu bei 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-150 patvirtintomis Kolektyvinio investavimo subjekto Prospekto ir pagrindinės informacijos dokumento turinio ir pateikimo taisyklėmis.

Už šio Prospekto turinio teisingumą atsako UAB "INVL Asset Management", kuri yra Bendrovės valdymo įmonė. Prospekto turinys reikalui esant gali būti keičiamas ar papildomas, apie tai bus pranešama teisės aktuose numatyta tvarka ir sąlygomis.

Šis Prospektas nėra raginimas pirkti ar parduoti Bendrovės nuosavybės vertybinius popierius. Investuotojas svarstydamas ir (arba) vertindamas Bendrovės nuosavybės vertybinių popierių įsigijimą, turėjimą ar perleidimą turėtų pasikonsultuoti su jo pasirinktu teisininku, investavimo, finansinių paslaugų teikėju dėl teisinių, mokestinių ir kitų pasekmių įsigyjant Bendrovės nuosavybės vertybines popierius.

Bendrovės nuosavybės vertybiniais popieriais prekiaujama antrinėje rinkoje. Prieš priimant sprendimą įsigyti, neperleisti (laikyti) ar perleisti Bendrovės nuosavybės vertybinius popierius turėtų būti atsižvelgiant į informaciją šiame Prospekte, Bendrovės steigimo dokumentuose ir pagrindinės informacijos dokumente. Prospekte pateikta informacija turi būti suprantama kaip atitinkanti faktines aplinkybes šio Prospekto paskelbimo dieną. Nei šio prospekto pateikimas, nei Bendrovės nuosavybės vertybinių popierių įsigijimas antrinėje rinkoje, nei Bendrovės savų Akcijų supirkimas jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrindu daryti prielaidą, kad nuo šio Prospekto paskelbimo dienos Bendrovės veikloje neįvyko jokių (finansinių ar kitokių) pokyčių.

Prospekte yra teiginių būsimuoju laiku, kurie grindžiami Valdymo įmonės nuomone, lūkesčiais bei prognozėmis dėl ateities įvykių ir finansinių tendencijų, galimai darysiančių įtaką Bendrovės veiklai. Teiginiai būsimuoju laiku apima ir (arba) gali apimti informaciją apie galimus ar numanomus Bendrovės veiklos rezultatus, investicijų strategiją, sutartinius santykius, skolinimosi planus, investavimo sąlygas, būsimo reguliavimo poveikį ir kitą informaciją. Teiginiai būsimuoju laiku yra paremti informacija, turima Prospekto parengimo dieną. Valdymo įmonė neįsipareigoja patikslinti ar pakeisti šių teiginių, išskyrus, kiek tai yra reikalaujama pagal taikytinus teisės aktus.

Investuotojas įsigydamas Akcijų patvirtina, kad jam yra žinoma ir jis sutinka, kad jo turimos Akcijos būtų privalomai išperkamos Įstatuose ir (arba) Prospekte numatytais atvejais ir tvarka.

Visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys dėl Bendrovės nuosavybės vertybinių popierių ar dėl šiame Prospekte pateikiamos informacijos, sprendžiami kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

SĄVOKOS

Visos sąvokos, kurios yra naudojamos šiame Prospekte suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bendrovės steigimo dokumente (Įstatuose), kurie pateikiami kaip Prospekto priedas.

2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTĄ

	Pavadinimas	Specialioji uždarojo tipo privataus kapitalo investicinė bendrovė "INVL Technology".
	Įstatyminė veiklos forma	Specialioji uždarojo tipo investicinė bendrovė.
	Veiklos pradžios data	Uždarojo tipo investicinės bendrovės licencijos (leidimo patvirtinti Bendrovės steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą) išdavimo diena – 2016 m. liepos 14 d.
	Veiklos trukmė	Bendrovė veiks 10 metų nuo Priežiūros institucijos leidimo patvirtinti Bendrovės steigimo dokumentus ir pirmą kartą pasirinkti depozitoriumą dienos (t. y., 2016 m. liepos 14 d.). Bendrovės veiklos laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 metams.
	Valdymo įmonės pavadinimas Buveinės adresas Telefonas Elektroninis paštas Interneto svetainės adresas	UAB "INVL Asset Management" Gynėjų g. 14, LT-01110 Vilnius +370 527 90601 info@invl.com www.invl.com

3. TRUMPAS INVESTAVIMO STRATEGIJOS APIBŪDINIMAS

Bendrovės paskirtis – kaupti ir investuoti Akcininkų lėšas, siekiant racionalizuoti investicijų portfelio struktūrą (įskaitant Operacinių įmonių valdymo tobulinimą, Operacinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimą ir kt.), vykdyti investavimo ir reinvestavimo į Operacines įmones veiklą; vykdyti kontroliuojamų įmonių ūkinės – finansinės veiklos priežiūrą.

Diversifikuodama investicijas ir valdydama riziką Valdymo įmonė siekia sumažinti riziką ir užkirsti kelią galimam investicijų vertės sumažėjimui bei sukurti vertę parinkdama investavimo objektus bei pasinaudodama kitų rinkos dalyvių patirtimi.

Bendrovės siekiamas tikslas – uždirbti grąžą Akcininkų naudai iš investicijų į Operacines įmones, kurios yra registruotos ar vykdo veiklą Europos Sąjungos (Europos ekonominės erdvės) valstybėse narėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse bei Izraelyje. Aiškumo dėlei, Operacinės įmonės gali kontroliuoti ir (arba) įsigyti įmones kitose nei šiame punkte nurodytose šalyse, tačiau tai nėra laikoma Operacinės įmonės Veiklos vykdymu už šiame punkte nurodytų valstybių ribų.

Bendrovė prisidės prie Operacinių įmonių plėtojimo ir vertės kūrimo, t. y., sieks tokių įmonių veiklos plėtros, efektyvesnio jų valdymo ir turimų išteklių paskirstymo bei optimalių tokių įmonių veiklos procesų, leidžiančių tikėtis sėkmingos plėtros, rinkos dalies didėjimo, pelningumo didėjimo bei kitų veiksnių, apimančių ilgalaikę tokių įmonių veiklą, tikslų įgyvendinimo. Bendrovės turtas į Operacines įmones bus investuojamas apibrėžtam laikotarpiui, siekiant jų vertybinius popierius pelningai (dėl įmonių vertės padidėjimo) parduoti Bendrovės veiklos termino metu. Valdymo įmonė gali priimti sprendimą papildomus 2 metus po Investavimo laikotarpio pabaigos investuoti Bendrovės lėšas į jau turimas Operacines įmones.

Siekdama padidinti grąžą iš investicijų ir užtikrinti investicijų priežiūrą, bus siekiama dalyvauti Operacinių įmonių valdyme kaip patariamojo organo, įmonės valdymo organo narys arba kita, priklausiančia nuo konkrečios įmonės veiklos specifikos ir geografijos, forma. Į Operacinių įmonių valdymo organus taip pat bus deleguojami atitinkamos srities nepriekaištingos reputacijos profesionalūs asmenys, siekiant užtikrinti strateginių tikslų įgyvendinimą ir Operacinių įmonių potencialo išnaudojimą.

4. INVESTUOTOJO, KURIAM REKOMENDUOJAMA ĮSIGYTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO AKCIJŲ, APIBŪDINIMAS

Bendrovės išleisti nuosavybės vertybiniai popieriai skirti tik investuotojams, kuriems priimtina su investavimu į juos susijusi rizika, nurodyta Įstatuose ir šiame Prospekte. Akcijų įsigyti turėtų tik asmuo, kuriam priimtina didesnė nei vidutinė ilgalaikė rizika. Akcijos turėtų būti įsigyjamos siekiant jas laikyti iki Bendrovės veiklos termino pabaigos. Investuotojai investuoti į Akcijas turėtų tik tuo atveju, jeigu yra sukaupę pakankamai patirties investuodami į akcinių bendrovių ir kolektyvinio investavimo subjektų išleistus nuosavybės vertybinius popierius ir gali prisiimti su šių investicijų vertės sumažėjimu arba netekimu susijusią riziką, t. y., jiems priimtina, kad gali netekti dalies ar visos investuotos sumos.

5. INFORMACIJA, KUR IR KADA GALIMA SUSIPAŽINTI SU PROSPEKTU, KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO STEIGIMO DOKUMENTAIS, METINĖMIS IR PUSMEČIO ATASKAITOMIS BEI KUR GAUTI INFORMACIJĄ APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTĄ

Ši informacija viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje www.invltechnology.lt. Akcininkai turi teisę kreipęsi raštu atvykti į Valdymo įmonės buveinę ir nemokamai gauti popierines šių dokumentų kopijas.

6. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ POLITIKA KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO ATŽVILGIU, ŠIO SUBJEKTO DALYVIŲ ATŽVILGIU

Šiame Prospekto punkte pateikiama tik trumpa mokestinių pasekmių, susijusių su Akcijų įsigijimu ir perleidimu, apžvalga. Ji parengta atsižvelgiant į Prospekto paskelbimo dieną galiojusius teisės aktus, kurie gali būti keičiami, įskaitant pakeitimus, kurie galioja iki tokių teisės aktų įsigaliojimo susiklosčiusioms aplinkybėms. Apžvalga nėra išsamus mokestinių pasekmių sąvadas, kurio pakaktų priimant sprendimus dėl Akcijų įgijimo, turėjimo ir perleidimo. Akcininkai ir asmenys, svarstantys galimybę įsigyti Akcijų, turėtų pasitelkti mokesčių patarėjus tam, kad būtų įvertintos jiems svarbios su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusios aplinkybės.

Bendrovės veiklos apmokestinimas. Bendrovė veikia laikydamasi visų jai taikomų teisės aktų reikalavimų, todėl jos veiklai taikoma įprastinė investicinėms bendrovėms nustatyta apmokestinimo politika. Bendrovė pelno mokesčio nemoka. Kitų mokesčių tarifai atitinka nustatytuosius Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Dividendų apmokestinimas. Juridiniai asmenys. Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų pajamos, gautos kaip dividendai iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, yra apmokestinamos 16% dydžio pelno mokesčiu. Šis mokestis nėra taikomas kai dividendų gavėjas buvo ne mažiau kaip 10% Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens akcijų savininku 12 kalendorinių mėnesių iš eilės (įskaitant dividendų išmokėjimo momentą). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši išimtis nėra taikoma, jeigu dividendai yra išmokami tikslinėse teritorijose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisės aktuose) įsteigtiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė veikia kaip Priežiūros institucijos leidimą patvirtinti jos steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą gavusi investicinė bendrovė, jos išmokėtus dividendus gavę juridiniai asmenys neturi prievolės už juos mokėti pelno mokesčio. Fiziniai asmenys. Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fizinių asmenų pajamos, gautos kaip dividendai iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, yra apmokestinamos 15% dydžio gyventojų pajamų mokesčiu. Jeigu dividendus kaip pajamas gauna užsienio šalių, su kuriais Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, rezidentai ir tokia sutartis apriboja Lietuvos Respublikos teisę apmokestinti dividendus – taikomos tokios sutarties nuostatos. Išmokant dividendus fiziniam asmeniui pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį turi juos išmokantis Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

Kapitalo prieaugio apmokestinimas. Juridiniai asmenys. Realizuotas kapitalo prieaugis iš investicinių vienetų, akcijų ar dalių kolektyviniuose investavimo subjektuose (įskaitant ir Bendrovę) nėra apmokestinamas. Realizuotas užsienio juridinių asmenų kapitalo prieaugis iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų akcijų pardavimo Lietuvos Respublikoje nėra apmokestinamas. Fiziniai asmenys. Realizuotas Lietuvos rezidentų kapitalo prieaugis iš akcijų pardavimo apmokestinamas 15% arba 20% gyventojų pajamų mokesčiu atsižvelgiant konkretaus atskiro rezidento individualią mokestinę situaciją konkrečiais atskirais mokestiniais metais. Tačiau jeigu tokio prieaugio suma neviršija 500 EUR per vienerius kalendorinius metus – mokestis netaikomas. Ši išimtis netaikoma, jeigu akcijos Lietuvos rezidento perleidžiamos juos išleidusiai bendrovei. Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 1 d. už praėjusius pilnus kalendorinius metus. Realizuotas užsienio fizinių asmenų kapitalo prieaugis iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų akcijų pardavimo Lietuvos Respublikoje nėra apmokestinamas.

Dovanų ir paveldimo turto apmokestinimas. Jeigu akcijos dovanojamos fiziniam asmeniui, toks akcijų įgijimas būtų apmokestintas 15% gyventojų pajamų mokesčiu. Mokestis nėra taikomas, jeigu akcijas dovanoja jų gavėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai, dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų (Akcijų) suma (vertė) neviršija 2 500 EUR arba dovanos gavėjas nėra Lietuvos rezidentas. Paveldėjimo atveju akcijų vertei neviršijant 150 000 EUR taikomas 5% dydžio paveldėjimo mokestis, kai akcijų vertei viršijant minėtą sumą būtų taikomas 10% paveldėjimo mokestis. Paveldimo turto mokestis nėra taikomas, kai turtas paveldimas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, arba paveldimo turto (akcijų) apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 EUR.

Pridėtinės vertės mokestis. Lietuvos Respublikoje akcijų įgijimas ar perleidimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektu.

7. DALYVIO TEISĖS

Akcininkai turi šias turtines teises:

7.1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą), jeigu visuotinis Akcininkų susirinkimas nusprendžia paskirstyti dividendus Akcininkams Bendrovės veiklos laikotarpiu;

• 7.2. parduoti ar kitokiu būdu perleisti visas arba dalį Akcijų kitų asmenų nuosavybėn antrinėje rinkoje arba Bendrovei, jai vykdant Akcijų supirkimą;
• 7.3. Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Bendrovės Įstatuose nustatyta tvarka gauti dalį Bendrovės lėšų, išmokamų panaikinant Bendrovę (t. y., likviduojant Bendrovę);
• 7.4. kitas teisės aktuose ir Bendrovės Įstatuose numatytas turtines teises.

Akcijos suteikia Akcininkams šias neturtines teises:

• 7.5. dalyvauti visuotiniuose Akcininkų susirinkimuose;
• 7.6. pagal Akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose Akcininkų susirinkimuose. Viena Akcija visuotiniame Akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą;
• 7.7. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti informaciją apie Bendrovę;
• 7.8. iš anksto pateikti Valdymo įmonei klausimų, susijusių su visuotinių Akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
• 7.9. kitas teisės aktuose ir Bendrovės Įstatuose numatytas neturtines teises.

II.DUOMENYS APIE KAPITALĄ, PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PASKIRSTYMĄ

8. NUOSAVAS KAPITALAS

8.1. Bendrovės išleistų Akcijų skaičius yra 12 175 321 vienetas, Bendrovės įstatinis kapitalas yra 3 530 843,09 EUR. Bendrovė išleidžia paprastąsias vardines Akcijas. Akcijos yra nematerialios. Jos fiksuojamos įrašais Akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Šios sąskaitos tvarkomos finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vienos Akcijos nominali vertė yra 0,29 EUR. Visų Akcijų nominali vertė yra vienoda. Akcijų vertė kinta priklausomai nuo Grynųjų aktyvų vertės.

8.2. –

9. TURTO ĮVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS (DETALIZAVIMAS); NUSTATYMO (SKAIČIAVIMO) TAISYKLIŲ APRAŠAS (DETALIZAVIMAS); VERTĖS, TENKANČIOS VIENAM INVESTICINIAM VIENETUI AR AKCIJAI, APSKAIČIAVIMO TVARKA

Bendrovės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis TAS, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu, Lietuvos banko valdybos priimtais teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų sudarymą, bei kitais finansinę apskaitą ir ataskaitas reglamentuojančiais teisės aktais. Valiuta, kuria skaičiuojama Grynųjų aktyvų vertė, yra euras. Grynųjų aktyvų vertė yra apskaičiuojama iš Bendrovės turto atimant įsipareigojimus, įskaitant Valdymo mokesčio įsipareigojimus ir Sėkmės mokesčio įsipareigojimus.

Bendrovės turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinami tikrąja verte, išskyrus TAS nustatytus atvejus. Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimai ne rečiau nei kartą per metus atliekami remiantis nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, nustatytomis Operacinių įmonių vertėmis (tiesiogiai arba įtraukiant SPV). Verslo vertintojas turi atitikti Valdymo įmonės nustatytas Bendrovės apskaitos politikos ir grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo taisyklėse ir teisės aktuose numatytus kvalifikacijos, skaidrumo ir patirties reikalavimus.

Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimas atliekamas paskutinei kalendorinio metų ketvirčio dienai ir nustatyta vertė bus paskelbiama:

• 9.1. už pirmą kalendorinių metų ketvirtį ir pirmus tris kalendorinių metų ketvirčius ne vėliau nei per mėnesį po atskaitinio ketvirčio pabaigos;
• 9.2. už pusę metų ne vėliau nei per 2 mėnesius po atskaitinio pusmečio pabaigos;
• 9.3. už metus ne vėliau kaip per 4 mėnesius po ataskaitinių metų pabaigos.

10. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO IR PELNO PASKIRSTYMO DATOS, FINANSINIAI METAI

Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Metinės finansinės ataskaitos už praėjusius finansinius metus sudaromos ne vėliau kaip per keturis kalendorinius mėnesius nuo jų pabaigos. Sprendimą dėl pelno skirstymo turi teisę priimti tik visuotinis Akcininkų susirinkimas, todėl pelno paskirstymo datos iš anksto nėra žinomos.

11. PAJAMŲ PASKIRSTYMO IR PANAUDOJIMO TAISYKLĖS

Sprendimus dėl Bendrovės pajamų paskirstymo ir panaudojimo priima Valdymo įmonė, atsižvelgdama į Bendrovės investavimo strategiją. Pajamos skiriamos Bendrovės veiklos sąnaudų padengimui, investavimui (reinvestavimui) ir išmokėjimui investuotojams. Pajamų panaudojimo tikslų procentinė išraiška nėra nustatyta. Naujų Akcijų priskyrimas nėra numatomas.

12. DIVIDENDAI

Dividendas – Akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių Akcijų nominaliai vertei. Sprendimą dėl dividendų išmokėjimo priima visuotinis Akcininkų susirinkimas atsižvelgdamas į Valdymo įmonės pateiktas rekomendacijas. Išmokant tarpinius dividendus, ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo, privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per vieną mėnesį nuo visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimo išmokėti dividendus priėmimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kuomet Valdymo įmonė, vadovaudamasi Bendrovės Įstatais, priima sprendimą atidėti dividendų išmokėjimą. Valdymo įmonė motyvuotu sprendimu gali atidėti dividendų išmokėjimą, jeigu dividendų išmokėjimas:

12.1. sąlygotų, kad būtų pažeisti reikalavimai, keliami Bendrovės investicijų diversifikavimui;

• 12.2. keltų pavojų Bendrovės finansų tvarumui;
• 12.3. keltų riziką tinkamam Bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui arba keltų riziką, kad Bendrovė galėtų neužbaigti pradėtų įgyvendinti Operacinių įmonių įsigijimo ar papildomo investavimo į Operacines įmones sandorių (sandorio įgyvendinimas šiuo atveju suprantamas kaip procesas nuo derybų su kontrahentu pradėjimo iki sandorio užbaigimo (įvykdymo)).

Valdymo įmonė privalo priimti atitinkamą sprendimą ir atnaujinti dividendų išmokėjimą užtikrinant, kad dividendai Akcininkams būtų išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo to momento, kuomet išnyko pagrindai, sąlygoję dividendų išmokėjimo sustabdymą, tačiau bet kuriuo atveju dividendų išmokėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieneriems metams po atitinkamo Akcininkų susirinkimo sprendimo dėl dividendų išmokėjimo priėmimo dienos. Akcininkams mokėtini dividendai pervedami į Akcininkų nurodytas sąskaitas arba (jei Akcininko duomenys nėra žinomi) – į depozitinę sąskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė dividendus išmoka eurais. Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio Akcininkų susirinkimo teisių apskaitos dienos pabaigoje buvo Akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

13. IŠLAIDOS

• 13.1. Iš Bendrovės turto dengiamų ir su Bendrovės veikla susijusių išlaidų bendra suma neviršys 4 proc. Vidutinės metinės Grynųjų aktyvų vertės. Bendrovės Vidutinei metinei Grynųjų aktyvų vertei sumažėjus iki 2,5 mln. EUR ir mažiau, iš Bendrovės turto dengiamų ir su Bendrovės veikla susijusių išlaidų bendra suma neviršys 100 000 EUR. Sėkmės mokestis, jo ir Valdymo mokesčio diskontavimo išlaidos į nurodytą didžiausią išlaidų dydį neįskaičiuojamas.
• 13.1.1. Valdymo mokestis yra Valdymo įmonei mokamas atlyginimas už Bendrovės turto valdymą, kuris mokamas už kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį. Valdymo mokestis už visą kalendorinį metų ketvirtį Investavimo laikotarpiu yra 0,625 proc., o jam pasibaigus – 0,5 proc. nuo Bendrovės vidutinės svertinės kapitalizacijos. Jo dydis vertine išraiška apskaičiuojamas pagal formulę:

$$\text{VM}_{\text{kottv}} = \text{VSK}_{\text{kottv}} \ast A$$

kur:

VMketv – Valdymo mokesčio dydis;

A – ketvirtinis Valdymo mokesčio procentinis dydis, taikomas ketvirčio valdymo mokesčio dydžiui apskaičiuoti;

VSKketv – vidutinė svertinė Bendrovės kapitalizacija per ketvirtį, kuri apskaičiuojama pagal formulę:

$$VSK_{kostv} = \frac{T_{kotv}}{Q_{kotv}} \ast \sum_{t=1}^{n_{kotv}} \frac{Vmt_t}{n_{kotv}}$$

kur:

Vnti – Bendrovės Akcijų skaičius i-tosios darbo dienos pabaigoje;

Qketv – Akcijų kiekis perleistas reguliuojamoje rinkoje per ketvirtį;

nketv – Darbo dienų skaičius per ketvirtį (išskyrus kai Valdymo mokestis apskaičiuojamas už nevisą kalendorinį metų ketvirtį, šiuo atveju imamas darbo dienų skaičius už atitinkamą laikotarpį), nepriklausomai nuo prekybos dienų skaičiaus;

Tketv – Akcijos apyvarta per ketvirtį pagal Akcijų prekybos duomenis reguliuojamoje rinkoje, apskaičiuojama pagal formulę:

$$T_{katv} = \sum_{j=0}^{k} (P_j * Q_j)$$

kur:

k – sandorių kiekis reguliuojamoje rinkoje per ketvirtį;

P^j – reguliuojamos rinkos j-ojo sandorio Akcijos kaina;

Q^j – reguliuojamos rinkos j-ojo sandorio Akcijų kiekis.

Jei Valdymo mokestis skaičiuojamas už ne visą kalendorinį metų ketvirtį – Valdymo mokesčio procentinis dydis perskaičiuojamas jį padalinus iš kalendorinio ketvirčio Darbo dienų ir padauginus iš laikotarpio (ketvirčio dalies), už kurį skaičiuojamas Valdymo mokestis, Darbo dienų skaičiaus. Jei prekyba Akcijomis nevyksta per visą kalendorinį ketvirtį, kalendorinių metų ketvirčio Valdymo mokestis Investavimo laikotarpiu yra lygus 0,625 proc., o jam pasibaigus yra lygus 0,5 proc. nuo Bendrovės vidutinės ketvirčio Grynųjų aktyvų vertės, kuri apskaičiuojama kaip verčių ketvirčio pradžioje ir pabaigoje aritmetinis vidurkis.

Valdymo mokestis už Investavimo laikotarpį išmokamas tokia tvarka:

• 80 proc. išmokama per 5 Darbo dienas pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui;
• 20 proc., kuri negali būti didesnė negu 750 000 EUR per visą Investavimo laikotarpį (pasiekus minėtą ribą Valdymo mokesčio dalis toliau nebus skaičiuojama ir atitinkamos lėšos bus priskiriamos Akcininkų nuosavybei), išmokamas pirmą kartą Valdymo įmonei išmokant Sėkmės mokestį (ši suma iki lėšų išmokėjimo dienos yra apskaitoma kaip Bendrovės įsipareigojimas Valdymo įmonei, o Valdymo įmonei neįgijus teisių į Sėkmės mokestį – įsipareigojimas panaikinamas ir atitinkama lėšų suma priskiriama Akcininkų nuosavybei).

Valdymo mokestis, pasibaigus Investavimo laikotarpiui, išmokamas per 5 Darbo dienas nuo kalendorinio metų ketvirčio pabaigos.

Valdymo mokestį už praėjusius keturis kalendorinių metų ketvirčius tikslins auditoriai. Jiems pateikus išvadas dėl Grynųjų aktyvų vertės ar Bendrovės vidutinės svertinės ketvirčių Akcijų kainos reguliuojamoje rinkoje, gali būti nustatyta Valdymo mokesčio permokos arba nepriemokos suma. Paaiškėjusi nepriemokos suma būtų sumokėta kartu su mokėtinu Valdymo mokesčiu už ketvirtį, už kurį dar nebuvo suėjęs Valdymo mokesčio mokėjimo terminas, kai nustatoma nepriemoka. Paaiškėjus Valdymo mokesčio permokai ja būtų sumažintas Valdymo mokesčio mokėjimas už ketvirtį, už kurį dar nebuvo suėjęs Valdymo mokesčio mokėjimo terminas, kai nustatoma permoka.

Valdymo mokesčio apskaičiavimas, apskaita ir įtraukimas į Grynųjų aktyvų vertę yra detalizuojamas Valdymo įmonės nustatytose Bendrovės Apskaitos politikos ir Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo taisyklėse.

Sėkmės mokestis

Valdymo įmonei priklausanti Bendrovės pelno dalis – Sėkmės mokestis – tiesiogiai priklauso nuo Bendrovės grąžos, kuri skaičiuojama visos Bendrovės, o ne individualaus Akcininko atžvilgiu. Bendrovės grąžos nustatymui naudojama MS Excel funkcija XIRR, kur įvertinamos dienos (t. y., atsižvelgiama į periodiškumą), kada įvyko teigiami ir neigiami srautai ir šių srautų dydis.

Bendrovės pelnas yra teigiamų ir neigiamų srautų Akcininkų atžvilgiu suma per visą Bendrovės veiklos laikotarpį, kur:

• Pradinis neigiamas srautas lygus Bendrovės Grynųjų aktyvų vertės dydžiui paskutinę dieną prieš Priežiūros institucijai suteikiant Bendrovei uždarojo tipo investicinės bendrovės licenciją;
• Teigiamas srautas Akcininkams sumokėti dividendai, jeigu tokie buvo išmokėti skirstant Bendrovės grynąjį pelną;
• Teigiamas srautas Bendrovės superkant savo Akcijas Akcininkams išmokėtos lėšos;
• Teigiamas srautas Bendrovės privalomai išperkant Akcijas Akcininkams išmokėtos lėšos;
• Teigiamas srautas Bendrovės mažinant įstatinį kapitalą Akcininkams išmokėtos lėšos;
• Teigiamas srautas Grynųjų aktyvų vertė, prieš Sėkmės mokestį, Sėkmės mokesčio skaičiavimo dieną;
• Teigiamas srautas Valdymo įmonei sumokėtas Sėkmės mokestis;
• Teigiamas srautas bet kokios kitos išmokos Akcininkams;
• Neigiamas srautas kiekvienos naujos Akcijų emisijos dydis.

Grynuosius aktyvus sudarančios lėšos bus išmokamos tik Akcininkams pro rata tol, kol Akcininkams bus grąžinta pradinė į Bendrovę investuota suma, lygi Įstatų 157 punkte nurodytų neigiamų srautų sumai.

Bendrovės pelnas bus skirstomas tokia tvarka:

• po pradinės į Bendrovę investuotos sumos grąžinimo Akcininkams, Bendrovės pelnas išmokamas tik Akcininkams tol, kol jiems skirtos išmokos pasiekia vidutinę 8 proc. Bendrovės grąžą nuo Įstatų aukščiau nurodytų neigiamų srautų (Akcininkų investuotų lėšų sumų) sumos;
• po vidutinės grąžos išmokų paskirstymo, Bendrovės pelnas išmokamas tik Valdymo įmonei kol Akcininkams pinigais išmokėtos vidutinės grąžos ir Valdymo įmonei išmokėto Bendrovės pelno santykis tampa lygiu 80/20;
• atlikus aukščiau numatytus mokėjimus 80 proc. visų likusių laisvų lėšų yra išmokama Akcininkams, o 20 proc. Valdymo įmonei, kaip Sėkmės mokestis.

Sėkmės mokesčio apskaičiavimo teisingumą tikrina Depozitoriumas.

Iki Sėkmės mokesčio išmokėjimo jis kaupiamas ir finansinėje ataskaitoje apskaitomas ir atvaizduojamas kaip įsipareigojimas Valdymo įmonei atsižvelgiant į TAS ir Valdymo įmonės nustatytus Bendrovės Apskaitos politikos reikalavimus.

Sėkmės mokestis išmokamas Valdymo įmonei kiekvieną kartą, kai yra išmokamos lėšos Akcininkams.

Sėkmės mokesčio įsipareigojimas yra perskaičiuojamas Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo dieną, atsižvelgiant į Bendrovės grąžą nuo pradinio neigiamo srauto nustatymo dienos iki atitinkamos Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo dienos .

Sėkmės mokesčio įsipareigojimo apskaičiavimas, apskaita ir įtraukimas į Grynųjų aktyvų vertę yra detalizuojamas Valdymo įmonės nustatytose Bendrovės Apskaitos politikos ir Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo taisyklėse.

• 13.1.2. Pagal su Depozitoriumu pasirašytą sutartį Bendrovei bus taikomas depozitoriumo paslaugų teikimo sutartyje numatyto dydžio metinis Depozitoriumo paslaugų mokestis. Depozitoriumo paslaugų mokestis per metus neviršys 0,09 proc. nuo paskutinės suderintos Bendrovės Grynųjų aktyvų vertės.
• 13.1.3. Atlyginimas auditoriams bus mokamas pagal kiekvienais Bendrovės veiklos metais Valdymo įmonės su atitinkamais paslaugų teikėjais sudaromų sutarčių sąlygas. Atlygis bus įtraukiamas į 13.1 punkte numatytą bendrą išlaidų sumą.
• 13.1.4. –
• 13.1.5. –
• 13.1.6. –
• 13.1.7. Iš Bendrovės grynųjų aktyvų gali būti dengiamos taip pat ir šios išlaidos:
  • 13.1.7.1. atlyginimas turto ir verslo vertintojams;
  • 13.1.7.2. Bendrovės steigimo (veiklos struktūrizavimo) išlaidos;
  • 13.1.7.3. Bendrovės apskaitos, Akcijų vertės nustatymo paslaugų išlaidos;
  • 13.1.7.4. atlyginimas už audito paslaugas ir konsultacijas;
  • 13.1.7.5. atlyginimas konsultantams už teisines konsultacijas, teisinę pagalbą ir atstovavimą;
  • 13.1.7.6. bylinėjimosi ir teisminių procesų išlaidos;
  • 13.1.7.7. atlyginimas finansų įstaigoms už jų teikiamas paslaugas (sąskaitų atidarymo ir tvarkymo, piniginių lėšų ir vertybinių operacijų atlikimo, pavedimų vykdymo, valiutų keitimo ir pan.) ir išlaidos, susijusios su tokiomis paslaugomis (komisiniai ir kiti mokesčiai);
  • 13.1.7.8. Patariamojo komiteto (jeigu pastarasis yra sudarytas) patirtos išlaidos;
  • 13.1.7.9. Investicinio komiteto patirtos išlaidos;
  • 13.1.7.10. Audito komiteto patirtos išlaidos;
  • 13.1.7.11. valstybiniai ir savivaldos mokesčiai bei rinkliavos;
  • 13.1.7.12. informacijos apie Bendrovę (įskaitant Bendrovės dokumentų ir sutarčių) parengimo ir išvertimo bei pateikimo Akcininkams išlaidos;
  • 13.1.7.13. išlaidos, susijusios su investavimo objektų įsigijimu, valdymu ir realizavimu;
  • 13.1.7.14. konsultacinės išlaidos;
  • 13.1.7.15. Prospektų ir Įstatų parengimo bei jų keitimo išlaidos;
  • 13.1.7.16. išlaidos, susijusios su licencijų ir leidimų gavimu bei keitimu;
  • 13.1.7.17. išlaidos, susijusios Bendrovės Akcijų įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir atlyginimas reguliuojamos rinkos operatoriui už jo teikiamas paslaugas;
  • 13.1.7.18. išlaidos, susijusios su Nasdaq CSD SE Lietuvos filialo teikiamomis paslaugomis;
  • 13.1.7.19. išlaidos notarams ir registrams;
  • 13.1.7.20. su Bendrovės vardu gautomis paskolomis susijusios išlaidos;
  • 13.1.7.21. valiutų kurso ir palūkanų normos pasikeitimo draudimo išlaidos;
  • 13.1.7.22. kita nei Euru denominuoto finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų vertės pasikeitimo dėl valiutų kurso pasikeitimo išlaidos;
  • 13.1.7.23. Bendrovei priklausančio turto išlaikymo išlaidos;
  • 13.1.7.24. su Bendrovės vystymu susijusios išlaidos;
  • 13.1.7.25. prievolių užtikrinimo priemonių įforminimo, registravimo ir išregistravimo išlaidos;
  • 13.1.7.26. priverstinio išieškojimo išlaidos;
  • 13.1.7.27. už Bendrovės veiklą atsakingų asmenų draudimo (t. y., draudimo dėl žalos padarymo ir (ar) atsakomybės atsiradimo) išlaidos;

• 13.1.7.28. Bendrovės pristatymo (reprezentacinės, reklamos ir pan.) ir rinkodaros išlaidos;
• 13.1.7.29. atlyginimas reguliuojamos rinkos operatoriui, finansų tarpininkams susiję su naujų Akcijų platinimu ar išpirkimu;
• 13.1.7.30. Valdymo ir Sėkmės mokesčio diskontavimo išlaidos (įskaitant apskaitines korekcijas, būtinas atlikti pagal TAS ir (arba) Apskaitos politikos ir (arba) Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo taisykles).
  • 13.2.Valdymo įmonės ir (arba) Depozitoriumui dėl bet kokių priežasčių patyrus išlaidų Bendrovės ir (arba) Akcininkų (kai tai susiję su jų dalyvavimu Bendrovėje) naudai, šios išlaidos kompensuojamos Valdymo įmonei ir (arba) Depozitoriumui pateikiant atitinkamą sąskaitą Bendrovei ir (arba) Valdymo įmonei ir Valdymo įmonei atliekant lėšų pervedimą iš Bendrovės lėšų sąskaitos į Valdymo įmonės ir (arba) Depozitoriumo lėšų sąskaitą.
  • 13.3. –
  • 13.4.Valdymo įmonė yra sudariusi susitarimus UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" dėl dalies Valdymo įmonės gaunamo Bendrovės valdymo mokesčio pasidalinimo. Pagal šiuos susitarimus Valdymo įmonė moka 12,5 proc. jos gaunamo Bendrovės valdymo mokesčio UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" už jos tvarkomose Akcininkų vertybinių popierių sąskaitose apskaitomas Akcijas. Šis mokestis nesukuria interesų konfliktų tarp Bendrovės ir (arba) Valdymo įmonės ir (arba) Akcininkų ir (arba) UAB FMĮ "INVL Financial Advisors". Tuo atveju, jeigu taikant interesų konfliktų valdymo procedūras, Valdymo įmonė identifikuotų galimą interesų konfliktą – būtų imamasi priemonių jį tinkamai valdyti. Valdant Bendrovę nenumatoma gauti ir (arba) mokėti paslėptų komisinių.

13.5. –

III.DUOMENYS APIE INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS

14. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO SIŪLOMUS INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS:

14.1. Bendrovės paprastoji vardinė nematerialioji 0,29 euro nominalios vertės Akcija.

14.2. –

14.3. –

• 14.4. Išleistų Akcijų Akcininkų asmeninių sąskaitų tvarkytoją turi teisę pasirinkti kiekvienas Akcininkas. Asmeninės vertybinės sąskaitos tvarkomos, atsižvelgiant į taikomų teisės aktų nuostatas.
• 14.5. Išleistų Akcijų suteikiamos teisės ir sukuriamos pareigos numatytos Prospekto 7 punkte, Įstatuose bei atitinkamuose Bendrovės veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Akcijos visiems Akcininkams suteikia vienodas balso teises ir jos gali būti ribojamos tik Bendrovės veiklai taikomuose teisės aktuose numatytais atvejais. Akcijų perleidimui Bendrovė ir (arba) Valdymo įmonė apribojimų nenustato.

14.6. –

14.7. Akcijos nominali vertė – 0,29 EUR.

15. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ IŠLEIDIMO SĄLYGOS IR SPRENDIMŲ IŠLEISTI INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS PRIĖMIMO PROCEDŪROS

Naujos Akcijos gali būti išleidžiamos didinant Bendrovės įstatinį kapitalą visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimu pagal Valdymo įmonės teikimą. Valdymo įmonės teikime dėl įstatinio kapitalo didinimo inter alia turi būti detalizuota naujų Akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai, taip pat pagrindimas, kodėl yra siūloma didinti Bendrovės įstatinį kapitalą. Naujai išleidžiamas Akcijas pirmumo teise galės įsigyti esami Akcininkai teisių apskaitos dieną proporcingai jų turimų Akcijų skaičiui. Pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas Akcijas Akcininkas negali perleisti kitiems asmenims. Naujai išleistos Akcijos gali būti siūlomos ne Bendrovės Akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami Akcininkai per Valdymo įmonės sprendimu nustatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 10 kalendorinių dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti Akcijų. Naujos Akcijų emisijos Akcijos turi būti apmokamos per Akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 Darbo dienų. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir nepiniginiais įnašais. Akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu tvarka nustatoma visuotinio Akcininkų susirinkimo atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Naujos Akcijos yra išleidžiamos tik gavus pinigus į Bendrovės sąskaitą arba nepiniginiam įnašui tapus Bendrovės nuosavybe. Naujai išleidžiamos Akcijos gali būti viešai siūlomos tik po to, kai Bendrovė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskelbia Prospektą. Bendrovė Prospektą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbia viešai iki Akcijų viešo siūlymo pradžios ar Akcijų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

16. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PLATINIMO (PARDAVIMO) SĄLYGOS IR TVARKA:

• 16.1. Akcijomis prekiaujama Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje (antrinėje rinkoje). Sandoriai dėl Akcijų sudaromi laikantis vertybinių popierių biržos nustatytų taisyklių, su kuriomis galima susipažinti internete adresu: www.nasdaqbaltic.com. Akcininkas taip pat gali perleisti Akcijas tretiesiems asmenims, sudarydamas įvairius užbiržinius sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir pan.). Akcininkas, sudaręs tokius sandorius, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo momento pateikti sandorio dokumentus viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkui, kad sudaryti sandoriai būtų tinkamai apskaityti pažymint nuosavybės teisių į Akcijas pasikeitimą vertybinių popierių sąskaitose.
• 16.2. Už Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje (antrinėje rinkoje) parduotas Akcijas atsiskaitoma Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos bei sutarties su viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininku nustatyta tvarka. Su Akcininku už parduotas Akcijas atsiskaitoma antrą Darbo dieną nuo Akcijų pardavimo sandorio biržoje sudarymo dienos, jeigu sutartyje su viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininku nėra nustatyta kitaip. Viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkas viešąją vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų ir biržos taisyklių nustatyta tvarka atsako už tai, kad atsiskaitymai būtų atlikti laiku ir tinkamai.
• 16.3. Nuosavybės teisės į Akcijas atsiranda nuo atitinkamo įrašo padarymo asmeninėje Akcininko vertybinių popierių sąskaitoje, tvarkomoje jo pasirinkto viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininko.

17. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ IŠPIRKIMO SĄLYGOS IR TVARKA:

• 17.1. Akcijų išpirkimas yra apribotas. Bendrovės veiklos laikotarpiu Bendrovės Akcijos Akcininkų reikalavimu nebus išperkamos. Jei Akcininkas norėtų parduoti Akcijas, jis galės tai padaryti antrinėje rinkoje (per biržą ar sudarant užbiržinius sandorius).
• 17.2. Akcijų išpirkimas suėjus Bendrovės veiklos terminui (jeigu jis nebus pratęstas) bus vykdomas Valdymo įmonės (kontaktinė informacija, nurodoma Prospekto 2.4 papunktyje). Išpirkimas bus vykdomas pasitelkiant viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkus apie kuriuos informacija Akcininkams bus pateikiama prieš išperkant Akcijas.
• 17.3. Bendrovė įsigyja Akcijų, laikydamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Bendrovė Akcijų gali įsigyti pati arba ar per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl Bendrovės interesų.

Akcijų išpirkimo apribojimas

Bendrovė savų akcijų supirkimą, kai Akcininkai turi galimybę pasirinkti parduoti savo Akcijas arba jų neparduoti, gali vykdyti siekiant sumažinti Bendrovės Akcijų kainos skirtumą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje lyginant su Akcijų verte, kuri apskaičiuojama pagal Bendrovės Grynųjų aktyvų vertę. Akcijų supirkimo kaina nustatoma ir pagrindžiama Valdymo įmonės siūlymu. Bendrovė savų Akcijų įsigyja laikydamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Bendrovė Akcijų gali įsigyti pati arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl Bendrovės interesų.

Vykdant Bendrovės savų Akcijų supirkimą, kai siekiama paskirstyti lėšas visiems Akcininkams proporcingai, Bendrovė Akcijas įsigyja laikydamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Bendrovė Akcijų gali įsigyti pati arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl Bendrovės interesų.

Nepaisant aukščiau nurodytų išimčių, Akcijų išpirkimas yra apribotas ir nesant pirmiau nurodytų sąlygų - Bendrovės veiklos laikotarpiu Akcijos nėra išperkamos Akcininkui pareikalavus. Bendrovės veiklos laikotarpiu Akcijos bus išperkamos tik Įstatuose numatytais atvejais.

Akcijų išpirkimas, kuomet yra keičiami Bendrovės steigimo dokumentai ir (arba) Prospektas

Jeigu Bendrovės visuotinio Akcininkų susirinkimo metu yra priimamas sprendimas dėl Bendrovės steigimo dokumentų esminių pakeitimų, turinčių įtakos Akcininkų interesams, ar kiti sprendimai, kurių priėmimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu suteikia teisę Akcininkams reikalauti, kad jų turimos Akcijos būtų išperkamos, Bendrovė privalo užtikrinti Akcininkų teisės reikalauti, kad jų turimos Akcijos būtų išpirktos be jokių atskaitymų, tinkamą įgyvendinimą.

Valdymo įmonė apie šiuos visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimus raštu informuoja kiekvieną Akcininką ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atitinkamų dokumentų pakeitimo įsigaliojimo dienos išsiųsdama atitinkamą pranešimą. Valdymo įmonė apie esminių dokumentų pakeitimus, susijusius su Bendrovės investavimo strategijos keitimu, kiekvieną Akcininką raštu informuoja ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atitinkamų dokumentų pakeitimų įsigaliojimo datos išsiųsdama atitinkamą pranešimą.

Valdymo įmonė apie sprendimą Bendrovę jungti su kitu kolektyvinio investavimo subjektu, Akcininkus informuoja išsiųsdama atitinkamą pranešimą po to, kai Priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino dienos, per kurį Akcininkai turi teisę reikalauti, kad jų Akcijos būtų išpirktos be jokių atskaitymų, dienos. Akcininko teisė pasinaudoti šia teise pasibaigia likus 5 Darbo dienoms iki planuojamos jungimo užbaigimo dienos. Pranešime Akcininkams pateikiama informacija, kurią pateikti įpareigoja taikomi teisės aktai bei kita Valdymo įmonės nuožiūra Akcininkams svarbi informacija.

Akcininkai turi teisę pareikšti prieštaravimą ir pareikalauti išpirkti jų Akcijas per 1 mėnesį iki atitinkamų dokumentų pakeitimų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra keičiama Bendrovės investavimo strategija. Kai yra keičiama Bendrovės investavimo strategija Akcininkai gali pareikšti prieštaravimą ir pareikalauti išpirkti jų Akcijas per 2 mėnesius iki atitinkamų dokumentų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Valdymo įmonė gali nustatyti ilgesnius nei šiame punkte nurodytus terminus per kuriuos Akcininkai gali pasinaudoti savo teise išpirkti Akcijas.

Esminiai Bendrovės steigimo dokumentų ir (arba) Prospekto pakeitimai atliekami tik tuomet, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Akcininkas. Laikoma, kad nė vienas Akcininkas neprieštaravo, jeigu, laikantis Bendrovės Įstatų ir teisės aktų reikalavimų, Akcininkams, paprieštaravusiems dėl esminių dokumentų pakeitimų ir pareikalavus išpirkti jų Akcijas, be jokių atskaitymų ši Akcininkų teisė buvo užtikrinta.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl Bendrovės steigimo dokumentų ir (arba) Prospekto esminių pakeitimų, turinčių įtakos Akcininkų interesams, ar kitą sprendimą, kurio priėmimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu suteikia teisę Akcininkams reikalauti, kad jų turimos Akcijos būtų išperkamos, Valdymo įmonė priima sprendimą, kuriame nurodoma, kokiomis sąlygomis bus atliekami esminiai Bendrovės dokumentų pakeitimai, įskaitant, tačiau neapsiribojant sprendimu dėl galimų išpirkti Akcijų skaičiaus, kurį viršijus Bendrovė nevykdo

privalomo Akcijų išpirkimo iš to pareikalavusių Akcininkų ir, atitinkamai, esminiai Bendrovės dokumentų pakeitimai nėra atliekami.

Pakeitimai laikomi esminiais, jeigu:

• šie pakeitimai gali turėti neigiamą įtaką Bendrovės ar Akcininkų finansinei padėčiai (didinami nustatyti arba įvedami nauji mokesčiai, mokėjimai ar atskaitymai ir pan.);
• šiais pakeitimais apribojamos arba panaikinamos Akcininkams suteiktos teisės arba kitu būdu daroma įtaka Akcininkų galimybėms pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su jų investicijomis;
• jie įtraukti esminių pakeitimų sąrašą, tvirtinamą Priežiūros institucijos.

Valdymo įmonės valdyba, atsižvelgdama į steigimo dokumentų ir (ar) Prospekto pakeitimų turinį, pobūdį, mastą ir poveikį Akcininkų interesams, kiekvienu atveju sprendžia, ar dokumentų pakeitimai yra laikomi esminiais.

Informacija apie tai, ar inicijuojami steigimo dokumentų ir (ar) Prospekto pakeitimai laikomi esminiais, yra nurodoma visuotinio Akcininkų susirinkimo darbotvarkėje.

Valdymo įmonė užtikrina, kad organizuojamo visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimo projektuose atskirai būtų nurodytos Akcijų išpirkimo sąlygos. Pranešimas apie Bendrovės vykdomą Akcijų išpirkimą turi būti paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Visuotinio Akcininkų susirinkimo priimti sprendimai dėl Bendrovės steigimo dokumentų esminių pakeitimų įsigalioja teisės aktuose numatyta tvarka. Valdymo įmonė neprivalo informuoti Akcininkų apie esminius dokumentų pakeitimus, jeigu šie pakeitimai daromi dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

17.4. –

• 17.5. Išperkant Akcijas su Akcininku bus atsiskaitoma Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos nustatyta tvarka. Akcininkas lėšas gaus pagal jo su jo pasirinktu viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininku sudarytos sutarties sąlygas. Atsiskaitymas su Akcininkais Bendrovės likvidavimo atveju vykdomas Akcininkams mokėtinas sumas pervedant į Akcininkų nurodytas sąskaitas arba (jei Akcininko duomenys nėra žinomi) – į depozitinę sąskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiskaitymas su Akcininkais vykdomas eurais.
• 17.6. Valdymo įmonė imsis tiesiogiai nuo jos priklausančių ekonomiškai pagrįstų priemonių, kad atsiskaitymas su Akcininkais išperkant Akcijas būtų vykdomas kaip įmanoma greičiau, tačiau atsiskaitymo terminai priklausys nuo kitų atsiskaityme dalyvaujančių ir nebūtinai Valdymo įmonės pasirinktų asmenų, todėl Valdymo įmonė negali nurodyti atsiskaitymo su Akcininkais terminų. Atsiskaitymas su Akcininkais pasibaigus Bendrovės veiklos terminui.
• 17.7. –

-

18. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ KEITIMAS

19. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ IŠPIRKIMO SUSTABDYMO SĄLYGOS IR TVARKA

19.1. Akcijų išpirkimas gali būti stabdomas, jeigu:

• 19.1.1. tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir Akcininkų interesus nuo galimo Bendrovės nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;
• 19.1.2. nepakanka lėšų išmokėti už išperkamas Akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;
• 19.1.3. tokią poveikio priemonę pritaiko Priežiūros institucija.

Valdymo įmonės sprendimu atsiskaitymas su likviduojamos Bendrovės Akcininkais gali būti sustabdomas arba atsiskaitoma tik dalinai, kol Bendrovė negaus mokesčių administratoriaus patvirtinimo apie atsiskaitymą su valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetais ir valstybės pinigų fondais.

19.2. Informacija apie Akcijų išpirkimo ir (arba) atsiskaitymo sustabdymą su likviduojamais Bendrovės Akcininkais bus pateikiama per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržą ir Bendrovės interneto puslapyje www.invltechnology.lt.

20. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO KAINOS NUSTATYMO TAISYKLĖS:

20.1. Valdymo įmonė, nustatydama naujai leidžiamų Akcijų emisijos kainą privalo siekti, kad emisijos kaina būtų ne mažesnė nei paskutinė skelbta Grynųjų aktyvų vertė ar vidutinė svertinė paskutinių 6 mėnesių Akcijų kaina reguliuojamoje rinkoje. Išperkamų Akcijų kaina yra apskaičiuojama pagal paskutinę skelbtą Grynųjų aktyvų

vertę, jeigu nebuvo esminių ekonominių pasikeitimų, dėl kurių reikia nustatyti naują Grynųjų aktyvų vertę, atsižvelgiant į visas sumas, kurios buvo faktiškai išmokėtos akcininkams nuo atitinkamos Grynųjų aktyvų vertės paskelbimo.

20.2. -

21. INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO KAINŲ, VERTĖS, TENKANČIOS VIENAM INVESTICINIAM VIENETUI AR AKCIJAI, SKELBIMO TVARKA

Vertė, tenkanti vienai Akcijai, skelbiama per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržą ir Bendrovės interneto puslapyje www.invltechnology.lt Prospekto 9 punkte numatytu Grynųjų aktyvų vertės paskelbimo dažnumu.

IV.INFORMACIJA APIE INVESTICIJAS

22. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO TIKSLAI IR INVESTAVIMO STRATEGIJA

Bendrovės paskirtis – kaupti ir investuoti Akcininkų lėšas, siekiant racionalizuoti investicijų portfelio struktūrą (įskaitant Operacinių įmonių valdymo tobulinimą, Operacinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimą ir kt.) vykdyti investavimo ir reinvestavimo į Operacines įmones veiklą; vykdyti kontroliuojamų įmonių ūkinės – finansinės veiklos priežiūrą.

Diversifikuodama investicijas ir valdydama riziką Valdymo įmonė siekia sumažinti riziką ir užkirsti kelią galimam investicijų vertės sumažėjimui bei sukurti vertę parinkdama investavimo objektus bei pasinaudodama kitų rinkos dalyvių patirtimi.

Bendrovės siekiamas tikslas – uždirbti grąžą Akcininkų naudai iš investicijų į Operacines įmones, kurios yra registruotos ar vykdo veiklą Europos Sąjungos (Europos ekonominės erdvės) valstybėse narėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse bei Izraelyje. Aiškumo dėlei, Operacinės įmonės gali kontroliuoti ir (arba) įsigyti įmones kitose nei šiame punkte nurodytose šalyse, tačiau tai nėra laikoma Operacinės įmonės Veiklos vykdymu už šiame punkte nurodytų valstybių ribų.

Valdymo įmonė ne mažiau kaip 70 proc. Grynųjų aktyvų vertės tiesiogiai ar naudojantis SPV investuos į Operacinių įmonių akcijų paketus, leidžiančius Operacines įmones kontroliuoti arba daryti joms reikšmingą įtaką (sudarius akcininkų sutartį ar veikiant kartu su kitais investuotojais ar įmonių vadovybe).

Investuojant tiesiogiai ar naudojantis SPV, Valdymo įmonė (Bendrovės vardu), prisidės prie įmonių plėtojimo ir vertės kūrimo, t. y., sieks tokių įmonių veiklos plėtros, efektyvesnio jų valdymo ir turimų išteklių paskirstymo bei optimalių tokių įmonių veiklos procesų, leidžiančių tikėtis sėkmingos plėtros, rinkos dalies didėjimo, pelningumo didėjimo bei kitų veiksnių, apimančių ilgalaikę tokių įmonių veiklą, tikslų įgyvendinimo. Valdymo įmonė Bendrovės turtą į Operacines įmones investuos apibrėžtam laikotarpiui, siekiant jų vertybinius popierius pelningai (dėl įmonių vertės padidėjimo) parduoti Bendrovės veiklos termino metu. Valdymo įmonė gali priimti sprendimą papildomus 2 metus po Investavimo laikotarpio pabaigos investuoti Bendrovės lėšas į jau turimas Operacines įmones.

Siekdama padidinti grąžą iš investicijų ir užtikrinti investicijų priežiūrą, Valdymo įmonė sieks dalyvauti Operacinių įmonių valdyme kaip patariamojo organo, įmonės valdymo organo narys arba kita, priklausiančia nuo konkrečios įmonės veiklos specifikos ir geografijos, forma. Valdymo įmonė taip pat, pasitelkdama savo žmogiškuosius išteklius, įdirbį rinkoje ir profesionalių kontaktų tinklą, esant poreikiui į Operacinių įmonių valdymo organus deleguos atitinkamos srities nepriekaištingos reputacijos profesionalus, siekiant užtikrinti strateginių tikslų įgyvendinimą ir Operacinių įmonių potencialo išnaudojimą.

Valdymo įmonė valdys Bendrovės investicinių priemonių portfelį laikantis šių pagrindinių diversifikavimo principų (Bendrovės investicinių priemonių portfelio atitiktis žemiau nurodytiems principams bus pasiekta per ketverius metus nuo dienos, kai Priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti Bendrovės steigimo dokumentus ir pasirinkti Depozitoriumą):

Ne daugiau kaip 30 proc. Grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į vienos steigiamos naujos įmonės perleidžiamus vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones ir (arba) veikiančios įmonės išleistus perleidžiamus vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones:

• kurie nėra įtraukti į rinkos, kuri pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą yra laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prekybos sąrašą, arba
• kurie nėra įtraukti į prekybą pagal kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje.

Ne daugiau kaip 30 proc. Grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į:

• indėlius ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, kuriuos, pareikalavus, galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje;
• Išvestines finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamose rinkose ir kuriose kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šių rinkų ribų, atitinka Priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra ir kurias kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte;
• vieno asmens išleistus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 145 str. 5 p. numatytus investavimo objektus, įskaitant ir uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir (arba) akcijas, jei tokių kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija, investicijų diversifikavimui keliami reikalavimai bei veiklos terminas atitinka Bendrovės investavimo strategiją, investicijų diversifikavimui keliamus

reikalavimus bei Bendrovės veiklos terminą arba Bendrovė turės galimybę bet kuriuo metu susigrąžinti padarytas investicijas;

• į vieno asmens išleistus kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir (arba) akcijas, jei šie kolektyvinio investavimo subjektai atitinka toliau nurodytas sąlygas:
  • o subjektų vienintelis tikslas viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) numatytą likvidų turtą ir kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;
  • o subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;
  • o subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
  • o ne daugiau kaip 10 proc. jų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

Aiškumo dėlei, bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, Pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš Išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė nei 30 proc. Grynųjų aktyvų vertės.

Bendrovės turtas gali būti investuojamas į bendrovių akcijas, kurios yra įtrauktos į rinkos, kuri pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą yra laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos (Europos ekonominės erdvės) valstybėje narėje, prekybos sąrašą ar bendrovių akcijas, kurios yra įtrauktos į prekybą kitoje valstybėje narėje ar kitoje valstybėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu šių bendrovės įsigytų akcijų nominalių verčių suma sudaro ne mažiau kaip 1/10 tokios bendrovės įstatinio kapitalo. Į šiame punkte nurodytų bendrovių akcijas Bendrovė gali investuoti ne daugiau kaip 20 proc. Grynųjų aktyvų vertės.

Siekiant Bendrovės veiklos efektyvumo ir investicijų kontrolės, Valdymo įmonės valdybos sprendimu bus sudaromas investicinis komitetas. Investicinį komitetą sudarys ne daugiau nei 4 nariai, kuriais bus skiriami asmenys, turintys teisę priimti investicinius sprendimus. Investicinio komiteto narius skiria ir atšaukia iš pareigų Valdymo įmonės valdyba. Visoms Bendrovės (tiesiogiai į Operacinę įmonę arba per SPV) investicijoms ir jų pardavimui turi būti gautas investicinio komiteto pritarimas.

Investicinio komiteto sudarymo tvarką, atsakomybę, funkcijas, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras nustato Investicinio komiteto nuostatai.

Siekiant Bendrovės veiklos efektyvumo ir siekiant užtikrinti efektyvų galimų interesų konfliktų sprendimą, Valdymo įmonės valdybos sprendimu gali būti sudaromas patariamasis komitetas. Patariamojo komiteto tikslas yra užtikrinti įvairių sričių, į kurias gali būti investuotas Bendrovės turtas (tiesiogiai į Operacinę įmonę arba per SPV), žinių turėjimą ir specifikos išmanymą. Patariamasis komitetas teikia savo nuomonę ir išvadas investiciniam komitetui dėl Bendrovės investicijų.

Patariamojo komiteto sudarymo tvarką, atsakomybę, funkcijas, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras nustato patariamojo komiteto nuostatai.

Įstatuose įtvirtinta Bendrovės turto investavimo strategija gali būti keičiama atitinkamai pakeičiant Įstatus visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimu.

Bendrovės investavimo objektas (-ai) (tiek tiesiogiai valdomas, tiek valdomas naudojantis SPV) gali būti perleistas (-i) tik gavus išankstinį Depozitoriumo sutikimą. Šiame punkte nurodytų Depozitoriumo sutikimų nereikia, jeigu yra perleidžiamas Operacinės įmonės turtas, kurios nuosavybės vertybinius popierius saugo Depozitoriumas.

Galima tiesioginė Bendrovės investavimo objektų nuosavybė bei SPV vertybinių popierių nuosavybė. Investuojant per SPV Depozitoriumui teikiami visi su investicijomis į SPV susiję dokumentai, kad Depozitoriumas galėtų atlikti teisės aktuose numatytas savo funkcijas.

Esant poreikiui Bendrovės vardu (įkeičiant arba neįkeičiant turto) gali būti skolinamasi lėšų siekiant didesnės investicinės grąžos (papildomai finansuojant Bendrovės (ar naudojantis SPV kontroliuojamų bendrovių) įsigyjamus investavimo objektus). Valdymo įmonė gali priimti sprendimą Bendrovės vardu skolintis iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių Grynųjų

aktyvų vertės (imant paskutinę Įstatuose numatyta tvarka nustatytą ir paskelbtą Grynųjų aktyvų vertę). Bendrovės paskolos sutartys turi pasibaigti likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki Bendrovės veiklos termino ar pratęsto veiklos termino pabaigos.

Atitinkamai didžiausias galimas finansinio sverto rodiklis pagal bendrąjį metodą (kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 231/2013) – 150% (arba 1,5) ir 150% (arba 1,5) skaičiuojant didžiausią galimą finansinio sverto rodiklį įsipareigojimų metodu (kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 231/2013).

Bendrovės turtas nebus skolinamas, juo nebus garantuojama ar laiduojama už kitų asmenų įsipareigojimus, išskyrus SPV arba Operacines įmones, į kurias investuoja Bendrovė, jeigu tokių asmenų turtas investuojamas į Bendrovės investavimo strategiją atitinkantį turtą ir tenkinamos šios dvi sąlygos:

• Bendrovės skolinama lėšų suma, suteikiama garantija ar laidavimas sudaro ne didesnę asmeniui teikiamos paskolos, garantijos ar laidavimo sumos dalį nei Bendrovei nuosavybės teise priklausančių akcijų dalis to asmens įstatiniame kapitale;
• tam asmeniui paskolintų lėšų, garantijos ir laidavimo bendra suma neviršija 50 proc. Grynųjų aktyvų vertės.

Bendrovė nenaudoja lyginamojo indekso.

Įsteigus Bendrovę jos investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai Priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jos steigimo dokumentus ir pasirinkti Depozitoriumą, gali neatitikti nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais teisė nesilaikyti nustatytų diversifikavimo reikalavimų nepanaikina Valdymo įmonės pareigos Bendrovės turtą investuoti laikantis investavimo strategijos.

Jei praėjus nurodytam terminui investavimo reikalavimai yra pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Valdymo įmonės, tokia situacija turi būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo dienos, kurią Valdymo įmonė sužinojo apie šią situaciją. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai Valdymo įmonė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus 1 metų terminui, Valdymo įmonė privalo nedelsdama raštu apie susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti Priežiūros institucijai. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.

23. INVESTICIJŲ KONSULTANTAI

-

24. VIETOS, KUR GALIMA SUSIPAŽINTI SU KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO VEIKLOS ISTORIJA

Su Bendrovės veiklos istorija galima susipažinti jos interneto tinklapyje, esančiame adresu www.invltechnology.lt, skelbiamose Bendrovės veiklos ir finansinėse ataskaitose.

V.INFORMACIJA APIE RIZIKOS RŪŠIS IR JŲ VALDYMĄ

25. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮSIGIJIMU IR INVESTAVIMU

Bet kokio pobūdžio investavimas neatsiejamai susijęs su rizika, o investavimas į Akcijas papildomai susijęs su specifine didesne nei vidutine ilgalaike rizika. Tokia investavimo rūšis tinka tik asmenims, kurie gali prisiimti šią riziką ir supranta, kad įsigydami Akcijas gali netekti visos investuotos sumos.

Be toliau išvardintų rizikos veiksnių, gali būti papildomų rizikos veiksnių, kurie nėra nurodyti dėl to, kad rengdama Prospektą Valdymo įmonė apie juos neturi informacijos ar laiko juos nereikšmingais. Tačiau tokios rizikos gali paveikti Bendrovės finansinius rezultatus ir daryti įtaką Akcijų vertei. Todėl čia pateikiama informacija apie rizikos veiksnius neturėtų būti laikoma išsamiu ir baigtiniu visus rizikos veiksnius apimančiu rizikos veiksnių aprašymu. Atsižvelgiant į tai, sprendimas įsigyti Akcijų neturėtų būti priimamas vertinant tik toliau nurodytus rizikos veiksnius.

Bendrovės grynųjų aktyvų vertė gali didėti ir mažėti, todėl Akcininkas gali neatgauti į Bendrovę investuotos sumos. Nėra ir negali būti suteikiama garantijų dėl Bendrovės veiklos bei grąžos ar konkrečios Bendrovės investicijos, o praėjusio laikotarpio investicijų rezultatai negarantuoja, kad jie tokiais bus ir ateityje.

Toliau pateikta rizikos veiksnių išdėstymo (atskleidimo) eilės tvarka nėra paremta atitinkamų veiksnių atsiradimo ir poveikio Akcijų vertei tikimybės analize ir veiksnių tarpusavio palyginimu, nes dėl su Bendrovės ir (arba) Operacinių įmonių veikla susijusios specifikos (dideliu greičiu besivystančių technologijų) tokia analizė ir palyginimas negalėtų būti pakankamai pagrįstas ir galėtų klaidinti Akcininkus.

Toliau nurodytos rizikos veiksnių valdymo priemonės nėra ir negali būti laikomos kaip užtikrinančios atitinkamų rizikos veiksnių eliminavimą.

RIZIKOS VEIKSNIAI, BŪDINGI VERSLO SRIČIAI, KURIOJE VEIKIA BENDROVĖ IR JOS OPERACINĖS ĮMONĖS

• 25.1. Rizikos veiksnys, susijęs su Bendrovės teisinio statuso pasikeitimu. 2016 m. liepos 14 d., gavus Lietuvos banko leidimą, Bendrovė pradėjo veikti vadovaudamasi ne tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais, kaip tai buvo iki šio leidimo gavimo, tačiau taip pat Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu ir kitais susijusiais teisės aktais, kurie numato tam tikras specifines pareigas dėl Bendrovės Akcininkų interesų gynimo ir tam tikrus veiklos apribojimus, pvz., Bendrovė gali investuoti jos valdomas lėšas laikydamasi Bendrovės investavimo strategijos reikalavimų, kai kurie taikytinų teisės aktų apribojimai taikomi Bendrovei dėl investicijų, jų diversifikavimo, valdymo ir kt. Be to, Bendrovės veiklos išlaidos gali padidėti dėl reikalavimų periodiškai vykdyti turto vertinimą, laikyti Bendrovės turtą depozitoriume ir kt. Taip pat investicijos į Bendrovės (turinčios UTIB leidimą) Akcijas yra susijusios su didesne nei vidutine ilgalaike rizika. Bendrovė negali garantuoti, jog Akcininkai atgaus investuotas lėšas. Be to, paminėtina, kad Bendrovės Akcijų išpirkimas yra ribotas, t. y., Akcininkas negali reikalauti, kad Bendrovė arba Valdymo įmonė išpirktų Akcijas. Bendrovės Akcininkas turi galimybę parduoti Bendrovės Akcijas antrinėje rinkoje.
• 25.2. Technologijų rinkos pokyčių rizika. Informacinių technologijų verslas bei su informacinėmis technologijomis susijusi rinka itin greitai keičiasi, todėl egzistuoja rizika, kad dėl nenumatytų rinkos pokyčių gali sumažėti Bendrovės investicijų vertė ar Bendrovės investavimo objektų investicinė grąža, Bendrovės įsigytų įmonių vystymas užtruks ilgiau ir (ar) kainuos daugiau, nei planuota, todėl Bendrovės investicijos nebus pelningos ir (ar) jų vertė sumažės. Valdydama šią riziką Valdymo įmonė nuolat skirs pakankamą dėmesį pasaulinių tendencijų stebėjimui ir tinkamos personalo politikos formavimui užtikrinant, kad Bendrovės investicijos keistųsi atsižvelgiant į technologijų pokyčius.
• 25.3. Infliacijos bei defliacijos rizika. Egzistuoja rizika, kad esant infliacijai, Akcijos vertė augs lėčiau nei infliacija ir tai lemtų mažesnę nei infliacija grąžą. Tokiu atveju Bendrovės Akcijas rinkoje pardavusių asmenų reali grąža iš Akcijų vertės padidėjimo gali būti mažesnė nei tikėtasi. Defliacijos atveju kiltų rizika, kad Bendrovės investicijų vertė sumažės dėl bendrojo kainų lygio mažėjimo. Valdant šią rizika bus siekiam užtikrinti efektyvią Bendrovės veiklą ir komunikaciją taip didinant jos Akcijų patrauklumą platesniam ratui investuotojų.

RIZIKOS VEIKSNIAI, BŪDINGI BENDROVEI IR JOS OPERACINĖMS ĮMONĖMS

• 25.4. Bendroji rizika. Investicijų į Bendrovę vertė trumpuoju laikotarpiu gali itin svyruoti, priklausomai nuo padėties rinkoje. Investicijos į Bendrovę turėtų būti atliekamos ilgam laikotarpiui, kad Akcininkas galėtų išvengti trumpalaikių kainos svyravimų rizikos. Bendrovės Akcijų išpirkimas yra ribotas, t. y., Akcininkas negali reikalauti iš Bendrovės ar jos valdymą perėmusios Valdymo įmonės išpirkti Akcijas. Tačiau Bendrovės Akcininkas turi galimybę realizuoti Bendrovės Akcijas antrinėje rinkoje.
• 25.5. Sandorių su susijusiais asmenimis rizika. Bendrovė turi sudariusi nemažai sandorių su susijusiomis šalimis ir savo Operacinėmis įmonėmis. Remiantis galiojančiais mokesčių teisės aktais sandoriai su susijusiais asmenimis privalo būti

sudaromi vadovaujantis "ištiestos rankos" principu (t. y., nepriklausomai ir esant tokioms pat sąlygoms). Nepaisant to, kad Bendrovės Valdymo įmonė bei Operacinių įmonių vadovybė deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad bus laikomasi aukščiau minėto principo, išlieka teorinė apmokestinimo rizika, t. y., rizika, kad taikomi mokesčiai bus skaičiuojami pagal kainas, taikomas rinkos sąlygomis, jei bus nustatyta, kad tam tikri sandoriai buvo sudaryti nesilaikant šio principo, o taip pat rizika, kad bus taikomos atitinkamos baudos ir delspinigiai.

• 25.6. Buvusių, esamų ir būsimų finansinių projektų sėkmės rizika. Praeityje Bendrovė vykdė didelės apimties investicinius projektus ir gali juos vykdyti ateityje. Nors Valdymo įmonė ir jos darbuotojai, o taip pat Bendrovės valdomų (tiesiogiai ar netiesiogiai) bendrovių darbuotojai, prognozuodami investicijas remiasi savo turima informacija ir analitiniais resursais, nėra garantijos, kad tokia informacija, kuria buvo remiamasi planuojant investicijas, buvo išsami ir teisinga. Be to, nėra garantijos, kad investavimo planai ir investicijos atneš numatomą ar planuojamą grąžą ir kad investavimas nekainuos daugiau negu buvo planuota. Jei vykdomi investiciniai projektai arba planuojami investiciniai projektai pasiseks blogiau negu buvo tikimasi, jei šių projektų grąža bus mažesnė negu planuota arba jei kaina bus didesnė negu buvo planuojama, tai gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką Bendrovės veiklai, jos finansinei padėčiai ir veiklos efektyvumui. Taip pat nėra garantijos, kad dabartiniai investiciniai projektai, susiję su Operacinių įmonių pajėgumo padidinimu, naujų produktų ir (arba) technologijų pristatymas patenkins Operacinių įmonių klientų poreikius.
• 25.7. Pagrindinių klientų praradimo rizika. Nors Bendrovė nėra priklausoma nuo vieno pagrindinio kliento ar jų grupės, vis tik vieno ar kelių jų praradimas ir negalėjimas prarastuosius pakeisti kitais panašiais klientais, gali turėti neigiamos įtakos Operacinių įmonių verslui, finansinei padėčiai arba veiklos efektyvumui.
• 25.8. Palūkanų normos rizika. Egzistuoja rizika, kad centriniams bankams nusprendus padidinti bazines palūkanų normas, Bendrovės Operacinių įmonių gautų paskolų aptarnavimas pabrangs, todėl Bendrovės investicijų vertė gali sumažėti. Šios rizikos valdymui Valdymo įmonė stengsis, kad Bendrovė prieš tvirtindama Operacinių įmonių veiklos finansavimo sandorius vertintų ir galimus nepalankius ekonominės plėtros scenarijus.
• 25.9. Valiutos rizika. Operacinės įmonės didelę dalį sutarčių užsienio rinkose sudaro ne eurais, o dalis jų vykdymo kaštų patiriama eurais, todėl kitų atitinkamų valiutų kurso kritimas gali neigiamai paveikti valdomų įmonių pelningumą. Operacinės įmonės ne eurais taip pat atsiskaito už kompiuterius ir kitą įrangą iš užsienio gamintojų. Be to, turint omenyje, kad Bendrovės Operacinės įmonės veiks įvairiose valstybėse, egzistuoja rizika, kad ir dėl kitų valiutų svyravimų Bendrovės investicijų patrauklumas ar pelningumas sumažės. Valdymo įmonė valdys šią riziką siekdama, kad prieš sudarant sandorius ne eurais būtų susipažįstama su atitinkamų valiutų vertės santykiu su euru ir jis būtų nuolat stebimas.
• 25.10. Kredito rizika. Egzistuoja rizika, kad Bendrovei priklausančių (tiesiogiai ir netiesiogiai) įmonių produkcijos bei paslaugų pirkėjai laiku neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų Bendrovės ir (ar) jos valdomų (tiesiogiai ir netiesiogiai) įmonių pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku gali sutrikti Bendrovės ar jai (tiesiogiai ir netiesiogiai) priklausančių įmonių įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami. Bendrovė taip pat patiria riziką laikydama lėšas bankų sąskaitose ar investuodama į trumpalaikius finansinius instrumentus. Valdymo įmonė sieks, kad Bendrovė imtųsi pagrįstų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių vertindama sudaromų sandorių šalis ir jų gebėjimą tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
• 25.11. Investicijų likvidumo rizika. Egzistuoja rizika, kad investicijos į Operacines įmones bus santykinai nelikvidžios, o pirkėjų suradimas šioms įmonėms gali užimti laiko. Dar daugiau, dėl pablogėjusios pasaulio, regiono ar šalies ekonomikos būklės gali pablogėti finansavimo sąlygos. Todėl Bendrovės investicijų pardavimas gali užtrukti ilgiau nei planuota ar gauta mažesnė negu planuota grąža. Investuojant į Operacines įmones, kurių išleisti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kitos finansinės priemonės) nėra įtraukti į prekybą reguliuojamose rinkose, yra tikimybė susidurti su situacija, kai vertybinių popierių pardavimas dėl paklausos nebuvimo ar kitų rinkos sąlygų gali užtrukti ilgiau nei planuota arba nebūti toks pelningas, kaip buvo planuota, ar net nuostolingas. Valdydama šią riziką Valdymo įmonė imsis priemonių, kad Bendrovė turėtų pakankamai informacijos apie padėtį rinkoje ir priimtų sprendimus dėl Bendrovės investicijų realizavimo, atsižvelgdama į ją.
• 25.12. Likvidumo rizika. Egzistuoja rizika, kad dėl pablogėjusios pasaulio, regiono ar šalies ekonomikos būklės Bendrovei taps sunku/brangu gauti naujas paskolas investavimo objektų įsigijimui ar refinansuoti senas paskolas, todėl Bendrovės investicijų vertė gali sumažėti. Siekdama sumažinti šią riziką, Valdymo įmonė sieks palaikyti pakankamą Bendrovės likvidumo lygį arba sieks organizuoti savalaikį finansavimą iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų. Įsigydami Bendrovės Akcijas, Akcininkai prisiima vertybinių popierių likvidumo riziką – sumažėjus Akcijų paklausai ar jas išbraukus iš vertybinių popierių biržos sąrašų, investuotojai susidurtų su jų realizavimo sunkumais. Pablogėjus Bendrovės finansinei padėčiai, gali sumažėti ir Bendrovės Akcijų paklausa, o tuo pačiu ir kaina.
• 25.13. Operacinių įmonių investicijų rizika. Operacinės įmonės gali kontroliuoti/įsigyti įmones kitose nei Bendrovės Įstatų 18 punkte nurodytose šalyse ir tai nėra laikoma Bendrovės veiklos vykdymu už šių Įstatų 18 punkte nurodytų valstybių ribų. Tačiau egzistuoja rizika, kad Operacinių įmonių įsigytos / kontroliuojamos įmonės bus santykinai nelikvidžios, o šioms

įmonėms pirkėjų suradimas gali užimti laiko. Dar daugiau, dėl pablogėjusios pasaulio, regiono ar šalies ekonomikos būklės gali pablogėti finansavimo sąlygos. Todėl yra tikimybė susidurti su situacija, kuomet dėl Operacinės įmonės valdomų įmonių veiklos ar Operacinės įmonės valdomų įmonių realizavimo Operacinė įmonė patirs nuostolių, kurie atsispindės skaičiuojant Bendrovės Grynųjų aktyvų vertę.

Operacinė įmonė yra viešojo sektoriaus sutarčių šalis, kuriai įtakos gali turėti politiniai ir administraciniai sprendimai, o politiniai motyvai gali turėti įtakos tokių sutarčių sėkmei ir pelningumui.

Viešojo sektoriaus klientai sudaro reikšmingą Operacinių įmonių pajamas atnešančią dalį. Operacinių įmonių viešojo sektoriaus verslo apimtims ir pelningumui įtakos gali turėti politiniai motyvai. Joms įtakos gali turėti ir politiniai bei administraciniai sprendimai dėl valstybinių išlaidų lygio. Tam tikrais atvejais dėl galiojančių norminių teisės aktų, kaip pvz., Europos Sąjungos konkursų taisyklių, tam tikros viešojo sektoriaus sutarčių sąlygos, kaip pvz., kainodaros sąlygos, sutarties laikotarpio, verslo partnerių naudojimo ir galimybės pervesti gautinas sumas pagal sutartį, Operacinėms įmonėms suteikia mažiau lankstumo, lyginant su tuo, kurį suteikia privataus sektoriaus sutartys. Be to, sprendimai sumažinti valstybės išlaidas gali grėsti viešojo sektoriaus sutarčių nutraukimu arba sumažinimu, o tai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį Operacinių įmonių verslui, veiklos rezultatams, finansinei padėčiai ir perspektyvoms.

Viešojo sektoriaus sutartis valdžios institucijos gali peržiūrėti ir kontroliuoti, siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų galiojančius įstatymus ir reglamentus, įskaitant tuos, kurie draudžia antikonkurencijos praktiką. Operacinių įmonių vadovybė mano, kad ji atitinka šiuos įstatymus ir reglamentus. Tačiau reguliavimo institucijos vis tik gali galvoti, kad Operacinė įmonė pažeidžia tokius įstatymus ir reglamentus, o Operacinei įmonei gali būti taikomos nuobaudos, bausmės ir kitos sankcijos, įskaitant draudimą dalyvauti konkursuose dėl viešųjų pirkimų. Bet koks toks atvejis turės neigiamą poveikį Operacinės įmonės ar kelių įmonių verslui, veiklos rezultatams, finansinei padėčiai, perspektyvoms ir reputacijai.

Bendrovė gali patirti informacinių technologijų vagystę ar netinkamą naudojimą, dėl ko gali atsirasti trečiosios šalies ieškiniai ir tai gali pakenkti jos verslui, reputacijai, rezultatams ir finansinėms sąlygoms.

Bendrovė gali susidurti su kitų asmenų mėginimais surasti neteisėtą prieigą prie Bendrovės informacinių sistemų, kas gali kelti grėsmę Bendrovės informacijos saugumui ir jos sistemų stabilumui. Tokie mėginimai gali išplaukti iš pramonės ir kitų šnipų ar įsilaužėlių veiksmų, kurie gali pakenkti Bendrovei ar jos klientams. Bendrovei gali nepasisekti aptikti ir apsisaugoti nuo tokių vagysčių ir atakų. Vagystė, nesankcionuota prieiga ir komercinių paslapčių naudojimas bei kita konfidenciali verslo informacija dėl tokio įvykio gali iš esmės pakenkti Bendrovės verslui, veiklos rezultatams ar finansinei padėčiai.

• 25.14. Operacinių įmonių nemokumo rizika. Operacinės įmonės vykdydamos veiklą, gali susidurti su nemokumo problemomis (bankrutuoti, būti restruktūrizuojamos ir pan.). Atitinkamai tokios situacijos gali neigiamai paveikti Akcijų kainą ar sąlygoti pačios Bendrovės nemokumą. Valdymo įmonė sieks imtis priemonių, kurios užtikrintų, jog nemokumas būtų lokalizuojamas ir nedarytų neigiamos įtakos kitų Bendrovės kontroliuojamų įmonių veiklai.
• 25.15. Bendrovės nemokumo rizika. Tuo atveju, jeigu realizuotųsi viena ar kelios aukščiau nurodytos rizikos, kurios neigiamai paveiktų Operacinių įmonių vertę ir (ar) likvidumą, tai gali sukelti Bendrovės mokumo problemas, kuomet Bendrovė bus nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu atveju Bendrovės Akcininkai gali prarasti visas savo lėšas, investuotas į Bendrovę.

RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS AKCIJOMIS

• 25.16. Ankstesnės veiklos rizika. Ankstesnė Bendrovės veikla ir jos investicijos nėra patikimas būsimų Bendrovės investicijų veiklos rodiklis.
• 25.17. Grąžos garantijos nebuvimas. Bendrovės Akcininkai ir investuotojai turėtų žinoti, kad investicijos į Bendrovės vertę priklauso nuo įprastų rinkos svyravimų ir kitų rizikų, būdingų investuojant į vertybinius popierius. Nėra garantijos, kad Akcijų vertė padidės ir kad bus pasiekti Bendrovės investavimo tikslai. Investicijų vertė ir iš jų gaunamos pajamos gali ir kilti, ir kristi, o investuotojai gali nesusigrąžinti pradinės sumos, investuotos į Bendrovę.
• 25.18. Rinkos rizika. Įsigyjant Bendrovės Akcijas, prisiimama rizika patirti nuostolius dėl nepalankių Akcijų kainos pokyčių rinkoje. Akcijų kainos kritimą gali lemti neigiami Bendrovės turto vertės bei pelningumo pokyčiai, bendros akcijų rinkos tendencijos regione ir pasaulyje. Prekyba Bendrovės Akcijomis gali priklausyti nuo maklerių ir analitikų komentarų bei skelbiamų nepriklausomų analizių apie Bendrovę ir jos veiklą. Analitikams pateikus nepalankią nuomonę apie Bendrovės Akcijų perspektyvas, tai gali neigiamai paveikti ir Akcijų kainą rinkoje. Neprofesionaliems investuotojams vertinant Akcijas patariama kreiptis pagalbos į viešosios apyvartos tarpininkus arba kitus šios srities specialistus.
• 25.19. Chaosas besiformuojančiose rinkose gali pakenkti Akcijų vertei. Finansinis ar kitoks chaosas besiformuojančiose rinkose netolimoje praeityje turėjo neigiamą poveikį pasaulio vertybinių popierių biržų rinkos kainoms bendrovėse, kurios veikia paliestose besivystančiose ekonomikose. Negali būti garantijos, kad atsinaujinęs nestabilumas dėl būsimo

finansinio chaoso ar kitų veiksnių, kaip pvz., politinių neramumų, gali kilti kitose besiformuojančiose rinkose ar kitaip, neturės neigiamos įtakos Akcijų vertei net jei Lietuvos ekonomika išliks santykinai stabili.

• 25.20. Akcijų rinkos vertei neigiamos įtakos gali turėti būsimi pardavimai ar didelės Akcijų emisijos. Visos Bendrovės Akcijos gali būti pateiktos pardavimui be jokių apribojimų (išskyrus tam tikrus ribotus apribojimus) ir nėra garantijos ar jos bus parduotos rinkoje, ar ne. Bendrovė negali numatyti, kokį poveikį tokie būsimi Akcijų pardavimai ar siūlymai, jei tokių būtų, gali turėti Akcijų rinkos vertei. Tačiau tokie sandoriai gali turėti svarbią neigiamą įtaką, net jei ir laikiną, Akcijų rinkos vertei. Dėl to nėra garantijos, kad Akcijų rinkos vertė nesumažės dėl vėlesnių Akcijų, kurias valdo esantys Bendrovės Akcininkai, pardavimo arba naujų Bendrovės Akcijų išleidimo.
• 25.21. Akcijų tinkamumas pardavimui gali sumažėti, o Akcijų rinkos vertė gali svyruoti neproporcingai, kaip reakcija į neigiamus pokyčius, kurie nėra susiję su Bendrovės veiklos rodikliais. Bendrovė negali užtikrinti, kad Akcijų tinkamumas pardavimui pagerės ar išliks pastovus. Akcijos, įtrauktos į reguliuojamų biržų, kaip pvz., Nasdaq, sąrašą, kartkartėmis patyrė ar ateityje patirs kainų svyravimus, kaip reakciją į pokyčius, kurie nėra susiję su konkrečių bendrovių veiklos rodikliais. Akcijų rinkos vertė gali labai svyruoti, priklausomai nuo daugelio veiksnių, kurių Bendrovė negali kontroliuoti. Šie veiksniai be kitų, apima realius ar numatytus veiklos rezultatų svyravimus ir Bendrovės ir (arba) Operacinių įmonių ir (arba) jų konkurentų pelną, vertybinių popierių analitikų finansinių įvertinimų pokyčius, rinkos sąlygas pramonėje ir bendroje vertybinių popierių rinkos padėtyje, vyriausybės teisės aktus ir reglamentus, o taip pat bendras ekonomines ir rinkos sąlygas, kaip pvz., nuosmukį. Šie ir kiti veiksniai gali priversti rinkos vertę ir Akcijų poreikį iš esmės svyruoti ir bet koks toks pokyčių procesas, jei nepalankus, gali turėti neigiamą poveikį Akcijų rinkos vertei, kuri gali sumažėti neproporcingai Bendrovės ir (arba) Operacinių įmonių veiklos rezultatams. Akcijų rinkos vertė gali svyruoti dėl kitų Bendrovės Akcijų emisijų, Bendrovės esamų Akcininkų Akcijų pardavimo, Akcijų pardavimo likvidumo ir kapitalo sumažėjimo arba Bendrovės Akcijų pirkimo, o taip pat investuotojų suvokimo (vertinimo).
• 25.22. Dividendų mokėjimo rizika. Egzistuoja rizika, kad Bendrovė nemokės dividendų. Sprendimas mokėti dividendus priklausys nuo veiklos pelningumo, pinigų srautų, investicinių planų bei bendros finansinės situacijos ir kitų aplinkybių. Valdydama šią riziką, Valdymo įmonė sieks teisės aktų leidžiamais terminais informuoti Akcininkus apie Bendrovės finansinius rezultatus, kad Akcininkai atitinkamai galėtų planuoti savo pinigų srautus.
• 25.23. Įsigydami Akcijas, Akcininkai prisiima vertybinių popierių likvidumo riziką. Gali būti, kad jei investuotojas nori skubiai parduoti Bendrovės vertybinius popierius (ypač didelę jų dalį), jų poreikis biržoje nebus pakankamas. Dėl to Akcijų pardavimas gali užtrukti ilgiau ar investuotojas gali būti priverstas parduoti Akcijas žemesne kaina. Analogiškos pasekmės gali iškilti pašalinus Bendrovės Akcijas iš Nasdaq antrino sąrašo.
• 25.24. Interesų konfliktų rizika. Egzistuoja rizika, kad bus situacijų, kai Valdymo įmonės (ar su ja susijusių asmenų) ir Bendrovės ar Akcininkų interesai skirsis arba skirsis atskirų Akcininkų interesai, t. y., atsiras interesų konfliktas. Kai interesų konfliktų išvengti neįmanoma, Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad su Akcininkais būtų elgiamasi sąžiningai. Valdymo įmonės darbuotojai bei kiti su Valdymo įmone susiję asmenys bei asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai su Valdymo įmone susiję kontrolės ryšiais, privalo nedelsdami, vos tik tokia informacija jiems tapo žinoma, pranešti investiciniam komitetui ir (arba) patariamajam komitetui (jeigu pastarasis yra sudarytas) apie potencialų ar esamą interesų konfliktą. Investicinis komitetas, pritardamas investiciniams sprendimas, atsižvelgia į jiems pateiktą informaciją apie potencialius ar esamus interesų konfliktus. Investicinis komitetas apie jam žinomus interesų konfliktus nedelsdamas informuoja Valdymo įmonės vadovą ir valdybą. Vadovaujantis kolektyvinio investavimo subjektų veiklos organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais, Valdymo įmonė yra įgyvendinusi tinkamas interesų konfliktų vengimo priemones, kurios leidžia interesų konfliktų rizikos ir interesų konfliktų valdymo veiklą vykdyti nepriklausomai, siekiant išvengti/sumažinti interesų konfliktų riziką ar tinkamai suvaldyti iškilusį interesų konfliktą.
• 25.25. Rizika, susijusi su teiginiais būsimuoju laiku. Teiginiai būsimuoju laiku grindžiami vertinimu, nuomone, lūkesčiais bei prognozėmis dėl ateities įvykių ir finansinių tendencijų, galimai darysiančių įtaką Bendrovės veiklai. Teiginiai būsimuoju laiku apima informaciją apie galimus ar numanomus Bendrovės veiklos rezultatus, investicijų strategiją, sutartinius santykius, skolinimosi planus, investavimo sąlygas, būsimo reguliavimo poveikį ir kitą informaciją. Bendrovė negali užtikrinti, kad teiginiai būsimuoju laiku teisingai ir išsamiai atitiks būsimuosius įvykius bei aplinkybes. Bendrovė, Valdymo įmonė ir jos darbuotojai neįsipareigoja patikslinti ar pakeisti teiginių būsimuoju laiku, išskyrus, kiek tai yra reikalaujama pagal įstatymus ir Bendrovės Įstatus.
• 25.26. Bendrovės turto vertinimo rizika. Bendrovės turtas bus vertinamas pagal šiuose Įstatuose nustatytas pagrindines taisykles bei Valdymo įmonės apskaitos politiką. Atskiro Bendrovės turimo turto vertinimą atliks turto vertintojas, tačiau toks turto vertinimas yra tik turto vertės nustatymas, kuris automatiškai nereiškia tikslios Bendrovės turimos investicijos realizavimo kainos, kuri priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, ekonominių ir kitų nekontroliuojamų sąlygų. Taigi Bendrovės turimų investicijų realizavimo kaina gali būti didesnė arba mažesnė nei turto vertintojo nustatyta turto vertė. Valdant šią riziką bus pasitelkiami tik aukštą paslaugų kokybę galintys užtikrinti turto vertintojai.

• 25.27. Konkurencijos rizika. Bendrovė, investuodama į Operacines įmones, konkuruos su kitais investuotojais, įskaitant, bet neapsiribojant, kitomis investicinėmis bendrovėmis ar privataus kapitalo investiciniais fondais. Taigi egzistuoja rizika, jog konkurencija su kitais investuotojais reikalaus, kad Bendrovė sudarytų sandorius mažiau palankiomis sąlygomis nei būtų kitais atvejais. Valdant šią riziką Valdymo įmonė sieks naudotis maksimaliai plačiu verslo kontaktų tinklu tam, kad būtų galimybė sudaryti sandorius, kurių žinomumas nebus pakankamai platus susidaryti reikšmingai konkurencijai.
• 25.28. Rizika, susijusi su pareiga išpirkti Bendrovės Akcijas. Teisės aktai numato pareigą, esant tam tikroms aplinkybėms, Bendrovei išpirkti savo Akcijas iš to pareikalavusių Akcininkų. Atitinkamai, jeigu Bendrovei kils pareiga pasiūlyti Akcininkams išpirkti savo Akcijas ir tokio išpirkimo pareikalaus Akcininkai, turintys reikšmingą Akcijų skaičių, Bendrovė gali būti priversta skubiai realizuoti turimas investicijas, kas gali ženkliai sumažinti Bendrovės gaunamą grąžą iš investicijų realizavimo. Šios rizikos valdymui yra numatytos priemonės, nurodytos Įstatuose.

TEISINIAI IR MOKESTINIAI RIZIKŲ VEIKSNIAI

• 25.29. Įstatymų bei reguliavimo pokyčių rizika. Egzistuoja rizika, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos ar valstybių, kuriose investuojamas Bendrovės turtas arba veikia Operacinės įmonės, į kurias investuoja Bendrovė, teisės aktams, teisės aktų pokyčiai gali neigiamai paveikti Bendrovės investicijų apsaugą, Operacinių įmonių veiklą, jų pelningumą bei vertę arba teisės aktų pokyčiai gali kitaip neigiamai paveikti Bendrovės teises ir interesus. Valdant šią rizika bus siekiama turėti efektyvią reguliavimo stebėjimo sistemą ir dalyvauti asocijuotose verslo struktūrose, kurios gali daryti teisėtą įtaką teisėkūros procesams, reikšmingiems Bendrovei.
• 25.30. Rizika, susijusi su Bendrovės galima atsakomybe. Egzistuoja rizika, kad Bendrovės veiklai ir Bendrovės bendram veiklos rezultatui neigiamą įtaką gali daryti reikalavimai ir ieškiniai dėl neatskleistų ar nenustatytų įsipareigojimų ir (ar) pažeidimų, susijusių su Bendrovės įsigytomis investicijomis, todėl gali kilti Bendrovės atsakomybė už tokius įsipareigojimus ir (ar) pažeidimus ir dėl to Bendrovės investicijų vertė ir tuo pačiu Akcijų kaina gali reikšmingai sumažėti. Valdant šią riziką (kiek tai bus įmanoma elgiantis protingai ir atsižvelgiant į ekonominio naudingumo kriterijus) bus siekiama neprisiimti tokių atsakomybės įsipareigojimų arba juos reikšmingai riboti.
• 25.31. Mokesčių rizika. Lietuvos mokesčių teisės aktai gali būti aiškinami įvairiai. Dėl to mokesčių pozicijos, kurias priėmė Bendrovės Valdymo įmonė ir (arba) Operacinių įmonių vadovybė ir formali dokumentacija, patvirtinanti mokesčių poziciją, gali būti nuginčijamos atitinkamų valdžios įstaigų. Valdžios įstaigos gali peržiūrėti einamųjų metų ir praėjusių penkerių metų mokestinius laikotarpius. Bendrovės Valdymo įmonė ir (arba) Operacinių įmonių nežino jokių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingų mokesčių priskaičiavimo ir baudų priežastimi ateityje, kas nėra pateikta Bendrovės ir (arba) Operacinių įmonių finansinėse ataskaitose. Neaiškias Bendrovės ir Operacinių įmonių mokesčių pozicijas kiekvienų ataskaitinių laikotarpių pabaigoje Bendrovės Valdymo įmonė ir (arba) Operacinių įmonių vadovybė peržiūrės iš naujo. Įsipareigojimai yra įrašomi pajamų mokesčių pozicijose, kurias nustato Bendrovės Valdymo įmonė ir (arba) Operacinių įmonių vadovybė ir tikėtina, kad nesąlygos papildomų mokesčių, kurie taikomi, jei poziciją vėliau užginčys mokesčių administratorius. Vertinimas remiasi mokesčių įstatymų, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, aiškinimu, teismų praktika ar gerąja praktika, kuri taikoma sprendžiant tokius klausimus. Įsipareigojimai dėl nuobaudų, palūkanų ir mokesčių, išskyrus pajamas, yra pripažįstami remiantis Bendrovės Valdymo įmonė ir (arba) Operacinių įmonių vadovybės geriausiais žinomais įvertinimais, reikalingais nustatyti įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Taip pat egzistuoja rizika, kad pasikeitus šalies ekonominėms sąlygoms, politinei situacijai ar dėl kitų priežasčių, atsiras nauji Akcininkams, Bendrovei ar Operacinėms įmonėms taikomi mokesčiai arba padidės esamų mokesčių dydžiai, todėl gali sumažėti Akcijų kaina, likvidumas ir (arba) patrauklumas arba gali sumažėti Bendrovės investicijų vertė. Valdydama šią riziką, Valdymo įmonė sieks organizuoti Bendrovės veiklą užtikrindama optimalų jai taikomą mokestinį režimą.

KITOS RIZIKOS

• 25.32. Diversifikavimo reikalavimų pažeidimo rizika. Egzistuoja rizika, kad daugiau kaip 30 proc. Bendrovės Grynųjų aktyvų vertės bus investuojama į vienos steigiamos naujos įmonės perleidžiamus vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones ir (arba) veikiančios įmonės išleistus perleidžiamus vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones ir toks diversifikavimo reikalavimų neatitikimas truks ilgiau nei 4 metus nuo dienos, kai Priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jos steigimo dokumentus ir pasirinkti Depozitoriumą. Valdant šią riziką bus siekiama didinti kitų Bendrovės portfelyje esančių Operacinių įmonių vertę, kad atitikti investicijų diversifikavimui keliamus reikalavimus.
• 25.33. Pasaulinė paskolų krizė gali turėti įtakos aukštesniems skolinimosi kaštams bei skolinto kapitalo pasiekiamumui. Skolinto kapitalo prieinamumas dėl recesijos ir finansinių sunkumų Europoje gali būti ribotas ir todėl gali išaugti skolinimosi kaštai. Sudėtinga ekonominė situacija Europos Sąjungos šalyse narėse gali neigiamai paveikti Europoje veikiančių bankų finansinę būklę. Papildomai žemesnio vartotojų pasitikėjimo rizika gali turėti neigiamą poveikį finansų rinkoms ir

ekonominėms sąlygoms Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, kas galėtų turėti ženklių neigiamų padarinių grupės veiklai įvairiais būdais: (i) gali būti sudėtinga arba neįmanoma pritraukti kapitalo tolesniems grupės įsigijimams bei esamoms skoloms bei įsipareigojimams padengti; (ii) gali išaugti grupės sudėtingos finansinės būklės rizika dėl esamos ekonominės situacijos.

• 25.34. Geopolitinė rizika. Egzistuoja rizika, kad Bendrovės veiklai įtaką gali daryti geopolitiniai pokyčiai (pvz., valstybių konfliktai, kaimyninių valstybių vidaus konfliktai, sukilimai, karai) ir dėl to Bendrovės investicijų vertė gali sumažėti ar gali nepavykti realizuoti Bendrovės investicijų norimu laiku už pageidautiną kainą. Valdymo įmonės vykdomas įprastinis geopolitinės situacijos stebėjimas turėtų prisidėti prie šios rizikos valdymo.
• 25.35. Investicijos į Akcijas yra susijusios su didesne nei vidutine, ilgalaike rizika. Bendrovė negali garantuoti, jog Akcininkai atgaus investuotas lėšas.
• 25.36. –
• 25.37. –

SU TVARUMU SUSIJĘ RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ POVEIKIS

• 25.38. Tvarumo rizika. Tvarumo rizika suprantama kaip aplinkos, socialinis ar valdymo (ESG) įvykis ar situacija, kuriai įvykus galėtų būti padarytas realus ar galimas reikšmingas neigiamas poveikis investicijų vertei. Tvarumo rizikos realizavimasis gali turėti neigiamos įtakos Bendrovės grynųjų aktyvų, o kartu ir Bendrovės investuotojų turto, vertei. Reikšmingiausios tvarumo rizikos Bendrovei:
• 25.39. Kompiuterinių atliekų rizika. Egzistuoja rizika, kad Operacinės įmonės netinkamai tvarkys kompiuterines atliekas ar kitas elektronines atliekas. Šiose atliekose yra pavojingų metalų, kurie, netinkamai tvarkomi, gali sukelti pavojų aplinkai ir sveikatai. Bendrovė, siekdama išvengti šios rizikos, skatins Operacines bendroves kompiuterines atliekas ir kitas elektronines atliekas, atiduoti pakartotinam perdirbimui (esant galimybei).
• 25.40. Vadovybės ir žmogiškųjų išteklių rizika. Bendrovės investavimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo Bendrovės valdomų (tiesiogiai ar netiesiogiai) įmonių vadovų, taip pat Valdymo įmonėje už Bendrovės valdymą atsakingų žmonių priimtų sprendimų bei nuo minėtų žmonių patirties ir sugebėjimų. Nėra garantijų, kad tie patys asmenys valdys Bendrovės valdomas (tiesiogiai ar netiesiogiai) įmones, taip pat Valdymo įmonę visą Bendrovės veiklos terminą. Siekdama užtikrinti pagrindinių vadovų (angl. key persons) įsitraukimą ir motyvaciją dalyvauti Bendrovės bei jos investicijų veikloje iki veiklos termino pabaigos, Valdymo įmonė įgyvendins skatinimo politiką.
• 25.41. Korupcijos rizika. Bendrovė investuos šalyse, kuriose korupcijos lygis yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Egzistuoja rizika, kad dėl korupcijos apraiškų, Bendrovės investicijos gali nuvertėti.

Tikėtino tvarumo rizikos poveikio Fondo investicijų grąžai vertinimas. Atsižvelgiant į Bendrovės investavimo strategiją tvarumo veiksnių atžvilgiu, Valdymo įmonė mano, kad tvarumo rizikos poveikis galimai Bendrovės investicijų grąžai atitinka bendrųjų investavimo rizikų, įskaitant rinkos, kredito ir likvidumo rizikas, poveikį.

26. KUR IR KAIP GALIMA GAUTI PAPILDOMĄ INFORMACIJĄ APIE RIZIKOS RŪŠIS

Papildomos informacijos apie su investicijomis į Akcijas susijusias rizikas Akcininkai gali rasti Įstatuose ir istoriniuose prospektuose, kurie buvo paskelbti siekiant Akcijas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Taip pat informacijos galima gauti raštu kreipiantis į Valdymo įmonę.

VI.INFORMACIJA	APIE	FINANSUOJANTĮJĮ	IR	FINANSUOJAMĄJĮ	KOLEKTYVINIO
INVESTAVIMO SUBJEKTUS

27. –

• 28. –
• 29. –
• 30. –
• 31. –
• 32. –
• 33. –

VII.TVARUMAS

34. TVARUMO INTEGRAVIMAS Į VEIKLĄ

Bendrovės tikslas nėra tvarios investicijos, kaip tai apibrėžta 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje, taip pat jis nėra skirtas skatinti aplinkos ar socialinius ypatumus arba kokį nors šių ypatumų derinį. Su šiuo finansiniu produktu susijusiomis investicijomis neatsižvelgiama į ES aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus.

Vadovaujantis Bendrovės investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo politika, prieš priimant investicinį sprendimą įvertinamas svarstomo investicinio sprendimo atitikimas šiems tvarumo reikalavimams:

• Darnios visuomenės raidos reikalavimai:
  • o darbuotojų darbo sąlygos;
  • o įvairovės (angl. diversity) užtikrinimas formuluojant ir įgyvendinant personalo politiką.
• Efektyvaus valdymo reikalavimai:
  • o korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos efektyvumas;
  • o galimybės išsamiai ir skaidriai atskleisti investicinio sprendimo įvykdymo rezultatus Bendrovės investuotojams;
  • o investicinio sprendimo atitikimą tiek stambiųjų, tiek ir smulkiųjų Bendrovės akcininkų interesams.

Neatsižvelgimas į neigiamą investavimo sprendimų poveikį tvarumo veiksniams

Pagrindinis neigiamas poveikis (angl. principal adverse impacts) suprantamas kaip toks investavimo sprendimų poveikis, dėl kurio atsiranda neigiamas poveikis tvarumo veiksniams. Bendrovė į investicinių sprendimų priėmimų procedūras yra integravusi tvarumo rizikų vertinimą, tačiau į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kaip tai apibrėžta 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje, priimant investavimo sprendimus šiuo metu neatsižvelgiama. Valdymo įmonės vertinimu, patikimos, išsamios ir kokybiškos informacijos surinkimo galimybės šiuo metu yra ribotos. Valdymo įmonė tobulina savo procesus ir reguliariai peržiūri galimybes atsižvelgti į pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams bei pagrindinio neigiamo poveikio rodiklius. Ateityje sprendimas dėl atsižvelgimo į pagrindinį neigiamą poveikį bus priimtas, kai bus užtikrinta galimybė pilnai laikytis teisės aktų reikalavimų.

VIII.VALDYMAS

35. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

Visuotinio Akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytos kompetencijos ir tvarkos tiek, kiek Įstatuose ar Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nenurodyta kitaip. Susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi Valdymo įmonė bei Akcininkai, kuriems priklausančios Akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų visuotiniame Akcininkų susirinkime. Visuotinio Akcininkų susirinkimo sušaukimą organizuoja Valdymo įmonė.

Visi visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimai yra priimami 3/4 susirinkime dalyvaujančių Akcininkų Akcijų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus žemiau nurodytus sprendimus, kurie priimami 2/3 susirinkime dalyvaujančių Akcininkų Akcijų suteikiamų balsų dauguma, o būtent sprendimus:

• rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių ar audito įmonę ir nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
• tvirtinti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius;
• dėl Bendrovės veiklos termino pratęsimo ir su tuo susijusio Įstatų pakeitimo.

Žemiau nurodyti visuotinio Akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti priimami tik atsižvelgus į Valdymo įmonės valdybos ir (arba) Bendrovės investicinio komiteto pateiktas rekomendacijas ir įvertinus nurodytas atitinkamo sprendimo pasekmes, būtent sprendimai dėl:

• Bendrovės Įstatų keitimo;
• Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo;
• rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
• įstatinio kapitalo didinimo arba mažinimo;
• pritarimo Sandoriams, darantiems reikšmingą įtaką Bendrovei, Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis politikoje numatyta tvarka;
• Bendrovės reorganizavimo, atskyrimo ar pertvarkymo;
• Bendrovės jungimo su kitais kolektyvinio investavimo subjektais;
• sutarties su Depozitoriumu tvirtinimo, įgalioto asmens Bendrovės vardu pasirašyti patvirtintą sutartį su Depozitoriumu paskyrimo, Depozitoriumo pakeitimo;
• Bendrovės likvidavimo ar Bendrovės veiklos termino pratęsimo;
• Bendrovės restruktūrizavimo.

Dėl sprendimų šiais nurodytais klausimais projektų savo rekomendacijas Valdymo įmonė privalo pateikti kartu su skelbiamais Valdymo įmonės siūlomais sprendimų projektais. Valdymo įmonės valdyba nustato kuriais klausimais rekomendacijas teikia Bendrovės investicinis komitetas.

Tuo atveju, jeigu sprendimų projektus pasiūlo ne Valdymo įmonė, o Akcininkai, Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 5 Darbo dienas nuo tokio sprendimų projekto pateikimo Bendrovei parengti atitinkamą rekomendaciją ir paskelbti ją tokiu pat būdu, kaip skelbiami sprendimų projektai. Bet kuriuo atveju Valdymo įmonės rekomendacijos dėl visų sprendimų projektų atitinkamais darbotvarkės klausimais privalo būti paskelbtos ne vėliau kaip 3 Darbo dienos iki visuotinio Akcininkų susirinkimo dienos.

Tuo atveju, jeigu visuotinis Akcininkų susirinkimas priima sprendimą nesivadovaudamas Valdymo įmonės pateiktomis rekomendacijomis, Valdymo įmonė nėra atsakinga, jeigu dėl tokių sprendimų pažeidžiami Bendrovės valdymo reikalavimai ar kyla kitų neigiamų pasekmių.

Eilinis visuotinis Akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau nei iki einamųjų metų balandžio 30 d.

Dalyvauti visuotiniuose Akcininkų susirinkimuose su patariamojo balso teise turi teisę įgalioti Valdymo įmonės atstovai.

Neeilinis visuotinis Akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

• to reikalauja visuotinio Akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys Akcininkai arba Valdymo įmonė;
• auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su Bendrove ir (arba) Valdymo įmone ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio;

• Valdymo įmonė siekia nutraukti valdymo sutartį su Bendrove ar atsiranda priežasčių, dėl kurių sutartis tarp Bendrovės ir Valdymo įmonės nebegali būti vykdoma;
• kitais Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstatų numatytais atvejais.

Visuotinis Akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems Akcininkams priklausančios Akcijos.

Visuotinis Akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų, kurie Įstatais yra priskirti Valdymo įmonės kompetencijai arba kurie savo esme yra valdymo sprendimai.

36. VALDYMO ORGANŲ, STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIAI

Bendrovėje priežiūros ir valdymo organai nėra sudaromi. Bendrovės valdymas perduotas Valdymo įmonei, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos ir Bendrovės vadovo teisės ir pareigos perduodamos Valdymo įmonei.

Už Bendrovės valdymą Valdymo įmonei mokamas Prospekto 13.1.1 punkte numatytas Bendrovės valdymo mokestis. Valdymo įmonė taip pat turi teisę į dalį Bendrovės pelno, kuri nustatoma pagal Prospekto 13.1.1 punkto nuostatas.

INFORMACIJA APIE VALDYMO ĮMONĖS VADOVĄ IR VYR.FINANSININKĄ:

Audrius Matikiūnas – laikinai einantis Valdymo įmonės generalinio direktoriaus pareigas

Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) Verslo plėtros padalinio vadovas

Nuo 2024 m. gruodžio mėn. atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis
Nuo 2023 m. gruodžio mėn. UAB "INVL Asset Management" – Verslo plėtros padalinio vadovas
Nuo 2023 m. spalio mėn. UAB "INVL Asset Management" – finansuojančiųjų ir fondų fondų
2022 – 2023 m. UAB "INVL Asset Management" – valdytų suderintųjų ir pensijų fondų
2023 m. Specialioji uždarojo tipo privataus kapitalo investicinė bendrovė "INVL
2021 – 2022 m. Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic
2021 – 2023 m. "UAB INVL Asset Management" – Alternatyviųjų investicijų atrankos komandos
2020 – 2022 m. UAB "INVL Asset Management" valdomo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto sudėtinio investicinio fondo "INVL Alternative Assets Umbrella Fund" subfondas "INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II – Capital Fund" – valdytojas

2019 – 2023 m. AB "Informacinio verslo paslaugų įmonė" – Valdybos narys

2018 – 2022 m. UAB "INVL Asset Management" valdomo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto sudėtinio investicinio fondo "INVL Alternative Assets Umbrella Fund" subfondas "INVL Baltic Sea Growth Capital Fund" – Valdytojas

2017 – 2022 m. UAB "INVL Asset Management" valdomo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto sudėtinio investicinio fondo "INVL Alternative Assets Umbrella Fund II" subfondas "Partner Energy and Infrastructure Fund" – Investicinio komiteto narys

2012 – 2016 m. AB SEB bankas – Atitikties pareigūnas

2010 – 2012 m. AB bankas "Finasta" – Teisininkas

2007 – 2010 m. AB SEB bankas – Teisininkas

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje

-

	Mindaugas Lankas – Valdymo įmonės Finansų vadovas Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) INVL grupės finansų vadovas.
Išsilavinimas, kvalifikacija	Vilniaus universiteto vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis Vilniaus universiteto buhalterinės apskaitos ir audito bakalauras
	Nuo 2024 m. liepos mėn. UAB "INVL Asset Management" – Grupės finansų vadovas

37. INFORMACIJA APIE VALDYMO ĮMONĘ

Darbo patirtis

37.1. Informacija apie Valdymo įmonę nurodoma Prospekto 2 punkte. Valdymo įmonės licencijos verstis valdymo įmonės veikla numeris: 3 (Valdymo įmonės, veikiančios pagal Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, licencija).

2013 – 2024 m. liepos mėn. UAB "Darnu group" – Finansų direktorius

37.2. Valdymo įmonės valdybos nariai (informacija apie Valdymo įmonės vadovų veiklą kitose įmonėse) (žemiau pateikiama informacija apie Valdymo įmonės valdybos narius, informacija apie Valdymo įmonės vadovą pateikta aukščiau):

INFORMACIJA APIE VALDYMO ĮMONĖS VADYBĄ IR INVESTICINIO KOMITETO NARIUS:

Darius Šulnis – Valdymo įmonės valdybos pirmininkas

Pagrindinė darbovietė – AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) Bendrovės vadovas

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje UAB "Litagra" (kodas 304564478, Savanorių pr. 173, Vilnius) – valdybos narys UAB FERN Group (kodas 306110392, Granito g. 3-101, Vilnius) – stebėtojų tarybos pirmininkas

UAB "Galinta" (kodas 134568135, Veiverių g. 51C, Kaunas) – Valdybos narys

AB "Invalda INVL" (kodas 121304349, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Bendrovės vadovas

Asta Jovaišienė – Valdymo įmonės valdybos narė

Valdybos pirmininkė

Pagrindinė darbovietė – UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" (kodas 304049332, Gynėjų g. 14, Vilnius) INVL Šeimos biuro vadovė, valdybos narė

AS "INVL atklātais pensiju fonds" (kodas 40003377918, Elizabetes iela 10B-1, Rīgā, Latvija) – Stebėtojų tarybos narė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje

IPAS "INVL Asset Management" (kodas 40003605043, Elizabetes iela 10B-1, Rīgā, Lavija) – Stebėtojų tarybos narė Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacija (kodas 306720940, Palangos g. 4-101, Vilnius) –

Vytautas Plunksnis – Valdymo įmonės valdybos narys, "INVL Technology" investicinio komiteto narys

Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) Privataus kapitalo padalinio vadovas

		Eco Baltia AS (kodas 40103446506, Maskavas str.240-3,Rīga, Latvia) – Stebėtojų tarybos pirmininkas
Dalyvavimas įmonių veikloje	kitų	SIA "Eco Baltia vide" (kodas 40003309841, Getliņu str. 5, Rumbula, Stopiņu Parish, Ropazu Municipality, LV-2121, Latvija) – Stebėtojų tarybos narys
		UAB "Ecoservice" (kodas 123044722, Dunojaus g. 29, Vilnius) – Valdybos pirmininkas
		SIA "B2Y" (kodas 40103243404, Maskavas iela 322A, Rīga) – Valdybos pirmininkas

Metal-Plast Spółka z o.o. (kodas 0001007622, 58-160 Świebodzice, ul. Ciernie 157B, Poland) – Stebėtojų tarybos narys

Norway Registers Development AS (uždaroji akcinė bendrovė, kodas NO 985 221 405 MVA, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) - Valdybos narys

UAB NRD CS (kodas 303115085, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos narys

UAB "Novian Systems" (kodas 125774645, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos pirmininkas

NRD Companies AS (uždaroji akcinė bendrovė, kodas NO 921 985 290 MVA, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) – Valdybos narys

BC Moldova-Agroindbank SA (MAIB) (kodas 1002600003778, Constantin Tănase str. 9/1, Kišiniovas, Moldova) – Stebėtojų tarybos pirmininkas

Asociacija "Investuotojų Asociacija" (kodas 302351517, Konstitucijos pr. 23, Vilnius) – Valdybos pirmininkas

Siekiant Bendrovės veiklos efektyvumo ir investicijų kontrolės, Valdymo įmonės valdybos sprendimu sudaromas investicinis komitetas. Investicinio komiteto narius skiria ir atšaukia iš pareigų Valdymo įmonės valdyba. Visoms Bendrovės investicijoms ir jų pardavimui turi būti gautas investicinio komiteto pritarimas.

Investicinio komiteto sudarymo tvarką, atsakomybę, funkcijas, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras nustato Investicinio komiteto nuostatai.

Siekiant Bendrovės veiklos efektyvumo ir siekiant užtikrinti efektyvų galimų interesų konfliktų sprendimą, Valdymo įmonės valdybos sprendimu gali būti sudaromas patariamasis komitetas. Patariamojo komiteto tikslas yra užtikrinti įvairių sričių, į kurias gali būti investuotas Bendrovės turtas (tiesiogiai į Operacinę įmonę arba per SPV), žinių turėjimą ir specifikos išmanymą. Patariamasis komitetas teikia savo nuomonę ir išvadas investiciniam komitetui dėl Bendrovės investicijų.

Patariamojo komiteto sudarymo tvarką, atsakomybę, funkcijas, sprendimų priėmimo tvarką ir procedūras nustato patariamojo komiteto nuostatai.

Kazimieras Tonkūnas – Investicinio komiteto pirmininkas Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) UTIB "INVL Technology" vadovaujantis partneris

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje			"Norway Registers Development AS" (kodas NO 985 221 405, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) – valdybos pirmininkas;
			UAB "NRD CS" (kodas 303115085, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos pirmininkas;
			"NRD Companies AS" (uždaroji akcinė bendrovė, kodas NO 921 985 290 MVA, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) – Valdybos pirmininkas;
			"Zissor AS" (kodas 986845550, Bragernes Torg 6, 3017 Drammen, Norvegija) – Stebėtojų tarybos narys;
			UAB "Novian Pro" (kodas 300064148, Baltupio g. 14, Vilnius) – Vadybos pirmininkas.
			UAB "Novian Technologies" (kodas 301318539, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos pirmininkas

Vida Tonkūnė – Investicinio komiteto narė Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) UTIB "INVL Technology" partnerė

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje			"Norway Registers Development AS" (kodas NO 985 221 405, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) – Valdybos narė;
			UAB "NRD Systems" (kodas 111647812, Gynėjų g. 14., Vilnius) – Valdybos narė;
			UAB "Etronika" (kodas 125224135, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos narė;
			UAB "Novian Systems" (kodas 125774645, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos narė;
			"NRD Companies AS" (uždaroji akcinė bendrovė, kodas NO 921 985 290 MVA, Lokketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija) – Valdybos narė;

Nerijus Drobavičius – "INVL Technology" investicinio komiteto narys

UAB NRD CS (kodas 303115085, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos narė.

Pagrindinė darbovietė – UAB "INVL Asset Management" (kodas 126263073, Gynėjų g. 14, Vilnius) privataus kapitalo partneris

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje			UAB "BSGF Sanus" (kodas 304924481, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Direktorius
			UAB "InMedica" (kodas 300011170, L. Asanavičiūtės str. 20-201, Vilnius) – Valdybos pirmininkas
			MBL A/S (CVR-no 12825242) – Valdybos narys
			MBL Poland Sp. z.o.o. (ul. Sulejowskiej 45d, 97-300 Piotrków Trybunalski, Polska, KRS 0000065219) – Stebėtojų tarybos narys
			UAB Reneso (kodas 302941941, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Direktorius
			Sugrasta, MB (kodas 305287386, Pranapolio g. 11, Vilnius) – Direktorius
			UAB Eglės sanatorija (kodas 301026531, Eglės g. 1, Druskininkai) - valdybos pirmininkas
			UTIB "BSGF Salt Invest" (kodas 306193648, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdytojas
			UAB BSGF Salt (kodas 306193153, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Direktorius
			UAB MiniVet Holding (kodas 306127331, Gynėjų g. 14, Vilnius) – Valdybos narys
			Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (kodas 300027032, Pranapolio g. 11, Vilnius) – pirmininkas

37.3. Valdymo įmonė ir Bendrovė 2016 m. birželio 27 d. sudarė Investicinės bendrovės valdymo sutartį, kuria buvo sutarta, kad Valdymo įmonė gaus valdymo mokestį ir įgis teisę į Bendrovės pelno dalį (kaip abu apibrėžti Prospekto 13.1.1 punkte) už Bendrovės valdymą, t. y., už Bendrovės investicijų valdymą, administravimą, rinkodarą ir kitą su tuo susijusią veikla, kaip tai apibrėžta LR kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Šia sutartimi Valdymo įmonė įgijo teisę:

• atlikti visus Bendroves valdymo organų veiksmus ir kitus veiksmus, priskirtus Valdymo įmonės kompetencijai pagal galiojančius teises aktus ir (ar) Įstatus;
• atstovauti Bendrovės interesams santykiuose su Priežiūros institucija, Bendroves depozitoriumu, kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;
• Bendrovės vardu, sąskaita ir interesais sudaryti ir vykdyti sandorius bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Bendrovės turto valdymu;
• daryti Įstatuose numatytus atskaitymus iš Bendrovės turto;
• gauti atlyginimą, kurį sudaro valdymo mokestis ir sėkmės mokestis;
• pavesti dalį savo funkcijų atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas;
• Įstatuose nustatyta tvarka inicijuoti ir vykdyti Bendrovės Akciju išleidimą, platinimą ir pasirašymą;
• Įstatuose numatytais pagrindais ir tvarka sustabdyti ir (arba) atnaujinti dividendų Akcininkams išmokėjimą.

Sutartis galioja iki visiško Šalių įsipareigojimų įvykdymo arba iki Sutarties nutraukimo ar kitokio pasibaigimo Sutartyje, Įstatuose ar teisės aktuose numatytais pagrindais.

Sutartis Bendrovės iniciatyva gali būti nutraukta Bendrovės visuotiniam Akcininkų susirinkimui Įstatuose nustatyta tvarka nusprendus pakeisti Bendrovės valdymo įmonę ir Bendrovės valdymą perduoti kitai valdymo įmonei, kai:

• Valdymo įmonė likviduojama;
• Valdymo įmonė restruktūrizuojama;
• Valdymo įmonei iškeliama bankroto byla;
• Priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar panaikinti Valdymo įmonės veiklos licencijoje numatytas teises, susijusias su investicinių bendrovių valdymu;
• Valdymo įmonė padaro esminį Sutarties, Įstatų ar teisės aktų pažeidimą, kuris nėra pašalinamas per protingą terminą (jeigu jis gali būti pašalintas).

Sutartis Valdymo įmonės iniciatyva gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims. Tokiu atveju Valdymo įmonė privalo sušaukti Bendrovės visuotinį Akcininkų susirinkimą, kuriame butu sprendžiami klausimai dėl Sutarties nutraukimo, Valdymo įmonės pakeitimo, Bendrovės valdymo perdavimo kitai įmonei ir Priežiūros institucijos pritarimo šių veiksmų atlikimui. Apie ketinimą nutraukti Sutartį Valdymo įmonė bet kokiu atveju privalo pranešti Bendrovei ir Akcininkams ne vėliau nei prieš 6 mėnesius apie tokį pranešimą informuodama ir Priežiūros instituciją.

Jeigu Sutartis nutraukiama dėl priežasčių, už kurias nėra atsakinga Valdymo įmonė (nepriklausomai nuo to kuri Šalis inicijuoja Sutarties nutraukimą), Valdymo įmonei sumokama kompensacija, kurios dydis yra lygus paskutinių 4 pilnų ketvirčių valdymo mokesčio sumai. Be to, Valdymo įmonei sumokamas visas iki Sutarties nutraukimo dienos priklausantis (sukauptas ir neišmokėtas) sėkmės mokestis.

37.4. Kiti Valdymo įmonės valdomi kolektyvinio investavimo subjektai:

SPECIALIEJI KOLEKTYVINIAI INVESTAVIMO SUBJEKTAI:

Specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė "INVL Baltic Real Estate" - investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė, listinguojama AB Nasdaq Vilnius. "INVL Baltic Real Estate" siekia uždirbti iš investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, užtikrindama nuomos pajamų augimą. Esant ekonominei logikai, taip pat svarstomos investicijos į esamo portfelio objektų pertvarkymą, išnaudojant gerą jų lokaciją. "INVL Baltic Real Estate" priklausančios įmonės yra investavusios į komercinės paskirties turtą – verslo centrus bei gamybos, sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektus Lietuvoje bei Latvijoje. Visi objektai duoda nuomos pajamas, dauguma turi tolimesnio vystymo perspektyvas.

INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI:

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė "BSGF Salt Invest" – bendrovė investuoja į bendrovės (-ių), užsiimančios (-ių) žmonių sveikatos priežiūros veikla, įskaitant, bet neapsiribojant atstatomosios medicinos

paslaugų, sanatorinio gydymo, slaugos, sveikatinimo ir susijusių ir (ar) panašaus pobūdžio paslaugų teikimu, taip pat nekilnojamo turto, susijusio su pirmiau nurodytų paslaugų teikimu, valdymu ir vystymų, akcijas, kitas finansines priemones. Bendrovė gali investuoti tiesiogiai, įsigydama turtą nuosavybėn, arba per specialiosios paskirties bendroves, valdančias investavimo strategiją atitinkantį turtą. Bendrovė turi teisę skolintis iš trečiųjų asmenų ir skolinti lėšas specialiosios paskirties bendrovėms bei kitoms grupės įmonėms.

Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas "INVL Partner Global Real Estate Fund I" siekia ilgalaikio į fondą dalyvių investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš fondo turto. "INVL Partner Global Real Estate Fund I" šį investicinį tikslą ketina pasiekti, įsigydamas, laikydamas ir perleisdamas į aukštos kokybės nekilnojamąjį turtą (biurų, mažmeninės prekybos, daugiabučių pastatus ir kt.) investuojančių portfelį sudarančių kolektyvinio investavimo subjektų dalis ar kitų valdytojų valdomų Europoje ir JAV veikiančių fondų dalis.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas privataus kapitalo investicinis fondas "INVL Private Equity Fund II" yra profesionaliesiems investuotojams skirto uždarojo tipo privataus kapitalo investicinio fondo "INVL Baltic Sea Growth Fund" tęstinis fondas. Fondo tikslas yra vykdyti investuotojo veiklą ir ieškoti Portfelio Investicijų, vesti derybas dėl Portfelio investicijų, tiesiogiai ar netiesiogiai jas vykdyti, taip pat prižiūrėti, valdyti, tvarkyti, parduoti, mainyti Portfelio investicijas ar sudaryti kitus sandorius dėl Portfelio investicijų. Tikslas yra išnaudoti patrauklias galimybes, pirmiausia Baltijos šalyse ir Lenkijoje arba pagal galimybes bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Islandijoje ir Norvegijoje, įsigyjant Portfelio įmones, kurios potencialiai gali tapti regiono lyderėmis, taip užtikrinant labai patrauklų rizikos ir grąžos santykį Investuotojams.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas "INVL Private Equity Capital Fund II" siekia uždirbti grąžą investuodamas į Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse narėse veikiančias įmones, kurių nuosavybės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose ir kurios gali tapti regioniniais tam tikros verslo šakos lyderiais. Šios investicijos turėtų atnešti adekvačią, pagal riziką pakoreguotą (angl. risk adjusted), grąžą dalyviams. Siekiamą grąžą ketinama pasiekti Fondui investuojant ne tiesiogiai į nurodytą turtą, tačiau investuojant į Finansuojamojo fondo išleistus vertybinius popierius – investicinius vienetus. Į juos bus investuojama ne mažiau kaip 85 (aštuoniasdešimt penki) proc. visos GAV sudarančio turto.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo "INVL BSGF Co-Invest Fund II" investicinės veiklos tikslas yra kartu su uždaro tipo profesionaliems investuotojams skirtu fondu "INVL Baltic Sea Growth Fund", kurio steigimo dokumentai nustato ko-investavimo galimybę ir tvarką, sukauptas pinigines lėšas kolektyviai investuoti į privataus kapitalo bendroves, kurios turi potencialo tapti regiono lyderėmis ir taip investuotojams teikti labai patrauklią pagal riziką pakoreguotą grąžą. Investicijos gali būti atliekamos tiesiogiai ar naudojantis specialiosios paskirties bendrovėmis (toliau – SPV). Fondo investicinės veiklos geografija – mažiau išsivysčiusios, tačiau didesnį augimo potencialą turinčios Europos Sąjungos šalys. Pagrindinis dėmesys ir didžiausias prioritetas bus kreipiamas į Vidurio Europoje esančias įmones.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas "INVL Partner Power Opportunities Fund" siekia ilgalaikio į Fondą Dalyvių investuoto kapitalo vertės padidėjimo. Tam tikslui pasiekti, Fondas investuos į Finansuojamąjį fondą, įkurtą ir veikiantį Liuksemburge, tokia struktūra ir investavimo strategija, kaip ji apibrėžta Fondo Taisyklėse. Pagrindinis Finansuojamojo fondo tikslas yra pasiekti kuo didesnį kapitalo prieaugį, nesukeliant pernelyg didelės rizikos. Finansuojamasis fondas šio tikslo sieks investuodamas į įmones, kurių pagrindinė veikla susijusi su pagrindinių produktų ir paslaugų teikimu ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant elektros energiją, gamtines dujas, vandenį, nuotekas ir kitas su energetika ir komunalinėmis paslaugomis susijusias įmones, savininkams Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Planuojama, kad Finansuojamojo fondo portfelį sudarys investicijos į 10–25 įmones.

Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas "INVL Bridge Finance" siekia uždirbti grąžą dalyviams, suteikiant tikslinėms įmonėms, kurios turi skolinto kapitalo poreikį, finansavimą. Fondas gali naudoti šiuos skolos finansavimo modelius: obligacijų išleidimas, laikinas finansavimas (angl. bridge finance) ar į jį panašūs finansavimo būdai – sutvirtinantysis finansavimas (angl. mezzanine-type financing), konvertuojamoji skola (angl. convertible debt). Aiškumo dėlei pažymėtina, kad Fondas neteiks finansavimo tikslinėms įmonėms paskolos sutarčių pagrindu, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnyje.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas sudėtinis investicinis fondas "INVL Alternative Assets Umbrella Fund", kurį sudaro 7 subfondai:

• INVL Special Opportunities Fund investicinės veiklos tikslas sukauptas pinigines lėšas kolektyviai investuoja į rizikingas, tačiau aukštesnę nei vidutinę grąžą generuojančias įmones. Subfondo investicijos gali būti atliekamos tiesiogiai ar naudojantis specialiosios paskirties bendrovėmis. Subfondo investicinės veiklos geografija – mažiau išsivysčiusios, tačiau didesnį augimo potencialą turinčios šalys. Pagrindinis dėmesys ir didžiausias prioritetas kreipiamas į Rytų Europoje bei Nepriklausomų valstybių sandraugoje esančias įmones;
• INVL Baltic Sea Growth Capital Fund Subfondas siekia uždirbti grąžą investuodamas į Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse narėse veikiančias įmones, kurių nuosavybės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose ir kurios gali tapti regioniniais tam tikros verslo šakos lyderiais. Šios investicijos turėtų

atnešti adekvačią, pagal riziką pakoreguotą (angl. risk adjusted), grąžą Dalyviams. Siekiamą grąžą ketinama pasiekti Subfondui investuojant ne tiesiogiai į nurodytą turtą, tačiau investuojant į Pagrindinio KIS išleistus vertybinius popierius – investicinius vienetus. Į juos investuojama iki 95 proc. visos GAV sudarančio turto. Subfondo turtas nėra tiesiogiai diversifikuotas. Pakankamas Subfondą sudarančio turto diversifikavimas pasiekiamas Pagrindiniam KIS laikantis jo steigimo dokumentuose numatytos investavimo politikos ir strategijos;

• INVL Partner Global Distressed Debt Fund I Subfondas siekia ilgalaikio į Subfondą dalyvių investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš Subfondo turto. Subfondas šį investicinį tikslą ketina pasiekti netiesiogiai įsigydamas, laikydamas ir perleisdamas Leidžiamas investicijas, susijusias su Sunkumus patiriančiais ūkio subjektais. Tiesiogiai Leidžiamos investicijos įgyjamos, laikomos ir perleidžiamos Finansuojamojo KIS ir (arba) kito kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį investuoja Finansuojamasis KIS. Išimtiniais atvejais (pvz. Finansuojamajam KIS realizavus teisę Finansuojamojo KIS veiklos pabaigoje padalinti nerealizuotą Finansuojamojo KIS turtą Finansuojamojo KIS dalyviams (įskaitant Subfondą)) Subfondas gali laikinai įgyti Leidžiamas investicijas tiesiogiai, tačiau prieš tai imsis ekonomiškai pagrįstų priemonių, kad Subfondas neįgytų nuosavybės teisės į Leidžiamas investicijas tiesiogiai (pvz. pasinaudos teise, kad Finansuojamojo KIS valdytojas surastų tokių Leidžiamų investicijų pirkėją iki jų nuosavybės perėjimo Subfondui), atsižvelgiant į tai, kad Subfondo tikslas nėra įgyti Leidžiamų investicijų tiesiogiai;
• INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II Capital Fund Subfondas siekia ilgalaikio į Subfondą Dalyvių investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš Subfondo turto. Subfondas šį investicinį tikslą ketina pasiekti netiesiogiai įsigydamas, laikydamas ir perleisdamas žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tiesiogiai (ar per kontroliuojamus asmenis) šis turtas įgyjamas, laikomas ir perleidžiamas Finansuojamojo KIS. Subfondas tiesiogiai žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų neįsigyja, tačiau veikia kaip finansuojantysis Finansuojamojo KIS kolektyvinio investavimo subjektas. Išimtiniais atvejais (Finansuojamajam KIS realizavus teisę Finansuojamojo KIS padalinti nerealizuotą Finansuojamojo KIS turtą Finansuojamojo KIS dalyviams (įskaitant Subfondą)) Subfondas gali laikinai įgyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų (arba jas valdančių juridinių asmenų išleistų nuosavybės ir (arba) skolos vertybinių popierių) tiesiogiai, tačiau prieš tai imsis ekonomiškai pagrįstų priemonių, kad Subfondas neįgytų nuosavybės teisės į šį turtą tiesiogiai, atsižvelgiant į tai, kad Subfondo tikslas nėra įgyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų tiesiogiai;
• INVL Renewable Energy Fund I Subfondas siekia ilgalaikio į Subfondą investuotojų investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš Subfondo turto. Subfondas šį investicinį tikslą ketina pasiekti investuodamas į Investavimo teritorijoje esančius (ar būsimus) atsinaujinančios energetikos ir (arba) kitus infrastruktūros objektus bei iš to uždirbdamas aukštesnę nei vidutinę pagal riziką pakoreguotą grąžą. Subfondą sudarantis turtas investuojamas į ankstyvos (angl. green field) ir vidutinės (angl. brown field) vystymo stadijos atsinaujinančios energetikos (saulės, vėjo, biodujų ir kt.) projektus, kurie apima, įskaitant, bet neapsiribojant, (i) naujų jėgainių statybą, (ii) jau veikiančių jėgainių įsigijimą, (iii) jėgainių eksploatavimui reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir (arba) įsigijimą bei (iv) efektyvų turimų jėgainių valdymą. Investicinė grąža kuriama (i) gaunant atlygį už Subfondo kontroliuojamose atsinaujinančios energetikos objektuose (jėgainėse) pagamintą energiją ir (ii) didėjant šių ir su jais susijusios infrastruktūros objektų vertei;
• INVL Partner Global Infrastucture Fund I Subfondas siekia ilgalaikio į Subfondą investuotojų investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš Subfondo turto. Subfondas šį investicinį tikslą ketina pasiekti netiesiogiai įsigydamas, laikydamas ir perleisdamas į kertinės infrastruktūros (angl. core infrastructure) objektus investuojančių Portfelį sudarančių KIS dalis (Portfelį sudarantis KIS – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalių Subfondo sąskaita ir naudai įsipareigoja įsigyti Valdymo įmonė, arba kurio dalys bet kuriuo metu sudarys Subfondo turtą). Subfondas įgis Portfelį sudarančių KIS dalių, kurių portfelį sudarys infrastruktūros objektai (įskaitant juridinių asmenų tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai valdančių tokius objektus išleisti vertybiniai popieriai), turintys (i) stiprią poziciją rinkoje, (ii) aukštus patekimo į atitinkamas rinkas apribojimus, (iii) ribotą paklausos elastingumą, (iv) ilgą funkcionavimo periodą ir (v) ryšį su infliacija;
• INVL Partner Private Equity Fund I Subfondas siekia ilgalaikio į Subfondą dalyvių investuoto kapitalo vertės padidėjimo tuo pačiu gaudamas nuolatines pajamas iš Subfondo turto. Subfondas šį investicinį tikslą ketina pasiekti netiesiogiai investuodamas visų pirma į Europos ir JAV sveikatos priežiūros, technologijų ir verslo paslaugų sektoriaus įmones. Sektoriai, į kuriuos investuos Finansuojamasis KIS, gali būti Finansuojamojo KIS valdytojo peržiūrimi ir keičiami, nustatomi ir parenkami nauji sektoriai, atsižvelgiant į įvairius faktorius, įskaitant, bet neapsiribojant, rinkos tendencijas, ekonomines ir reguliacines perspektyvas, rizikos ir grąžos santykį ir kt.

Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas sudėtinis investicinis fondas "INVL Alternative Assets Umbrella Fund II", kurį sudaro 1 subfondas:

• INVL Partner Energy and Infrastructure Fund – Subfondas siekia uždirbti grąžą iš investicijų į infrastruktūros objektus ir su jais susijusį turtą. Siekiamą grąžą ketinama pasiekti ne investuojant į nurodytą turtą tiesiogiai, tačiau investuojant į Pagrindinio KIS vertybinius popierius. Pagrindinis KIS investuoja į ekonominės ir socialinės infrastruktūros objektus ir su jais susijusį turtą. Subfondo turtas nebus tiesiogiai diversifikuotas. Pakankamas Subfondą sudarančio turto diversifikavimas bus pasiektas Pagrindiniam KIS laikantis jo steigimo dokumentuose numatytos investavimo politikos ir strategijos.

PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI:

Uždarojo tipo profesionaliesiems investuotojams skirtas privataus kapitalo investicinis fondas "INVL Baltic Sea Growth Fund" investuoja į vidutinio dydžio, patrauklaus rizikos ir grąžos santykio bendroves, suteikdamas joms kapitalą tolimesniam augimui. Fondas sieks suformuoti diversifikuotą Baltijos jūros regiono bendrovių portfelį ir orientuosis į plėtros kapitalo, įmonių išpirkimo ir "investuok ir vystyk" investicijas.

• 37.5. Valdymo įmonės pasirašytas ir pilnai apmokėtas įstatinis kapitalas 5 452 000,00 eurų, jis padalintas į 18 800 000 paprastųjų vardinių 0,29 euro nominalios vertės akcijų.
• 37.6. Valdymo įmonė yra patvirtinusi Sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų atlygio politiką, kuri atitinka Valdymo įmonei ir Bendrovės valdymui taikomų teisės aktų reikalavimus. Kiekvienam sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančiam darbuotojui mokamas pareiginis atlyginimas. Pareiginis atlyginimas yra darbo užmokestis, mokamas darbuotojui už darbo arba paslaugų sutartimi sutarto darbo atlikimą. Pareiginis atlyginimas ir jo dydis nustatomas darbuotojų darbo sutartyse ir mokamas įstatymų nustatyta tvarka. Įprastai darbuotojo pareiginis atlyginimas peržiūrimas kartą metuose metinių vertinamųjų pokalbių metu. Pareiginis atlyginimas darbuotojams skiriamas ir nustatomas pagal Valdymo įmonės Darbo apmokėjimo ir motyvacinės sistemos nustatymo politikoje nustatytą tvarką ir sąlygas. Darbuotojams, politikoje nustatyta tvarka, greta pareiginio atlyginimo gali būti mokama premija. Premijos skiriamos Valdymo įmonės iniciatyva kaip darbuotojų motyvavimo priemonė, remiantis jų darbo kokybe ir rezultatais. Sprendimą dėl premijų mokėjimo priima Valdymo įmonė savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai darbo sutartyje ar kitame susitarime nurodyta kitaip. Kai Darbuotojas turi teisę gauti pareiginį atlyginimą kartu su premija, pareiginis atlyginimas nustatomas taip, kad būtų užtikrinamos tinkamos pareiginio atlyginimo ir premijos dalių proporcijos. Pareiginis atlyginimas turi sudaryti pakankamai didelę viso darbuotojui mokamo atlyginimo dalį, kad Valdymo įmonė galėtų vykdyti lanksčią skatinimo politiką.

Be to, Valdymo įmonė gali mokėti darbuotojams pensijų ir draudimo įmokas. Darbuotojams taip pat gali būti suteikiamos įvairios nepiniginės naudos, pavyzdžiui, mokymų išlaidų kompensavimas ar vidiniai renginiai. Šios naudos parenkamos atsižvelgiant į Valdymo įmonės finansinę padėtį ir strategiją, laikantis teisingumo ir skaidrumo principų.

Vadovaujantis proporcingumo principu, atlygio komitetas Valdymo įmonėje nėra sudaromas.

Premija, apskaičiuota ir patvirtinta pagal Sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų atlygio politikoje nustatytą tvarką, darbuotojui išmokama pinigais. Išmokėjimo terminai yra šie:

• 60 proc. premijos sumos išmokama vienu mokėjimu pagal Valdymo įmonės generalinio direktoriaus įsakymą arba Valdymo įmonės valdybos sprendimą;

• likusi 40 proc. premijos dalis išmokama vadovaujantis pro rata principu per tris metus, pradedant mokėti ne anksčiau kaip po metų nuo darbuotojo veiklos rezultatų vertinimo pabaigos, mokant kasmet proporcingą sumą. Kompetentingas Valdymo įmonės organas gali nuspręsti dėl ilgesnio, iki 5 metų, atidėjimo laikotarpio, atsižvelgiant į Valdymo įmonės arba atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto gyvavimo ciklą ir veiklos ypatybes. Jeigu premijos dydis yra ypač didelis, gali būti nuspręsta atidėti ne mažiau kaip 60% sumos.

Prieš išmokant atidėtąją premijos dalį, būtina pakartotinai įvertinti veiklos rezultatus ir atlikti koregavimą pagal riziką. Koregavimas turi būti atliktas, jei nuo premijos skyrimo laiko iki mokėjimo momento pasireiškė klaidos ar rizika.

Valdymo įmonė, valdydama Bendrovę, privalo vadovautis Valdymo įmonės Sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų atlygio politika.

Skelbiant informaciją apie Bendrovę, po finansinių metų pabaigos rengiamos atskiros Bendrovės atlygio ataskaitos, apžvelgiančios per paskutinius finansinius metus skirtus atlyginimus Bendrovės vadovams. Šios ataskaitos įtraukiamos į Bendrovės vadovybės ataskaitą ir pateikiamos eiliniams Bendrovės visuotiniams akcininkų susirinkimams. Eiliniame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime, kuriam teikiama Bendrovės atlygio ataskaita, dalyvaujantys akcininkai turi teisę pateikti pastabas. Kitoje atlygio ataskaitoje Bendrovė paaiškina, kaip buvo atsižvelgta į Bendrovės akcininkų pateiktas pastabas.

Kad Bendrovės akcininkai galėtų lengvai gauti atlygio ataskaitą ir potencialūs investuotojai bei suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su Bendrovės vadovais laikomų asmenų atlygio informacija, po visuotinio susirinkimo atlygio ataskaita viešai paskelbiama Bendrovės interneto svetainėse.

IX.KITA SVARBI INFORMACIJA

38. FUNKCIJŲ DELEGAVIMAS

Valdymo įmonė dėl Bendrovės yra sudariusi platinimo paslaugų sutartį su UAB FMĮ "INVL Financial Advisors". Ši sutartis nominaliai apima ir veiksmus, susijusiu su Akcijų platinimu, tačiau pagal šią paslaugų sutartį de facto teikiamos tik paslaugos, neapimančios Akcijų platinimo (teikiamos paslaugos apima ryšio su Akcininkais, esančiais UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" klientais ir saugančias jų turimas Akcijas UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" tvarkomose vertybinių popierių sąskaitose, palaikymą). Valdymo įmonei kartu su Akcininkais priėmus sprendimą dėl naujų Akcijų išleidimo ir platinimo bus sudaromas naujas atitinkamas susitarimas tarp Valdymo įmonės ir UAB FMĮ "INVL Financial Advisors" kartu atitinkamai pateikiant pagal teisės aktus privalomus pranešimus Priežiūros institucijai.

Valdymo įmonė tretiesiems asmenims, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, gali deleguoti funkcijas, laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų.

Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei, neatleidžia Valdymo įmonės nuo atsakomybės.

39. INFORMACIJA APIE INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PLATINTOJUS

Žr. pastabą Prospekto 38 punkte.

40. INFORMACIJA APIE DEPOZITORIUMĄ

• 40.1. AB SEB bankas, Konstitucijos pr. 24, Vilnius, (8 5) 268 2800, (8 5) 268 2333, info@seb.lt, www.seb.lt.
• 40.2. Depozitoriumas yra įsipareigojęs vykdyti šias funkcijas:
• 40.2.1. pagal Bendrovės pateikiamus dokumentus ir informaciją vesti Bendrovės turto, kuris negali būti apskaitomas AB SEB banke atidarytose Bendrovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitose, apskaitą. Depozitoriumo pareiga vesti tokio Bendrovės turto apskaitą atsiranda tik nuo to momento, kai Depozitoriumui yra pateikiami dokumentai, patvirtinantys, koks turtas sudaro Bendrovės turtą;
• 40.2.2. priimti saugoti Bendrovės turtą (pinigines lėšas ir vertybinius popierius, kurie gali būti apskaitomi AB SEB banke atidarytose Bendrovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitose) ir apskaityti jį atskirai nuo kito Valdymo įmonės ir Depozitoriumo turto. Atsižvelgiant į tai, kad vertybinių popierių sąskaita pagal Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį ir banko sąskaita pagal Banko sąskaitos sutartį yra atidarytos Bendrovės vardu, tokiu būdu Depozitoriumas atskiria Bendrovės pinigines lėšas ir vertybinius popierius nuo Depozitoriumo, kitų Depozitoriumo klientų ir Valdymo įmonės turto;
• 40.2.3. užskaityti Bendrovei priklausančias pinigines lėšas ir vertybinius popierius (kuriuos galima saugoti Bendrovės vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje) į Bendrovės vardu AB SEB banke atidarytas piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitas;
• 40.2.4. Depozitoriumas arba trečiasis asmuo, kuriam perduotos saugojimo funkcijos įsipareigoja nenaudoti perduoto saugoti Bendrovės turto savo tikslais;
• 40.2.5. saugoti vertybinius popierius, laikomus Bendrovės vardu atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje, pasaugos pagrindais pagal Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, Depozitoriumo patvirtintas paslaugų teikimo bendrąsias taisykles ir kitus Depozitoriumo vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vertybinių popierių saugojimą Depozitoriume;
• 40.2.6. Depozitoriumas Bendrovės pinigines lėšas saugos Bendrovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje pagal Banko sąskaitos sutartį bei Depozitoriumo patvirtintas paslaugų teikimo bendrąsias taisykles ir kitus Depozitoriumo vidaus teisės aktus, reglamentuojančius piniginių lėšų apskaitą ir operacijas. Depozitoriumas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės piniginės lėšos banko sąskaitoje pagal Banko sąskaitos sutartį, Bendrovės vardu sudaryti indėliai, ir kitos Bendrovės piniginės lėšos, laikomos Depozitoriume (jei tokių būtų), nėra draudžiamos indėlių draudimu pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas";
• 40.2.7. vykdyti Valdymo įmonės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstatų reikalavimams;
• 40.2.8. atlikti mokėjimus ir nemokestinius vertybinių popierių pavedimus iš Bendrovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitų ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokio Bendrovės nurodymo gavimo, nebent Valdymo įmonė nurodo kitą nurodymo vykdymo dieną ir laiką;
• 40.2.9. užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą Bendrovės turtą per Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Įstatuose nustatytą laiką būtų priskirtas Bendrovei. Tuo atveju, jei yra perleidžiamas kitas nei AB SEB banke atidarytose Bendrovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitose saugomas Bendrovės turtas, Depozitoriumo pareiga užtikrinti, kad

įplaukos už tokį perleistą Bendrovės turtą būtų priskirtos Bendrovei, atsiranda tik nuo to momento, kai pervedamos piniginės lėšos į AB SEB banke atidarytą Bendrovės piniginių lėšų sąskaitą;

• 40.2.10. tikrinti, kad Bendrovės pajamos (piniginės lėšos) būtų naudojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstatų reikalavimus. Kai Bendrovės turtas (piniginės lėšos) investuojamas į SPV ir (ar) Operacinių įmonių nuosavybės ar ne nuosavybės vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, ši Depozitoriumo pareiga atliekama remiantis iš Valdymo įmonės gautais dokumentais ir informacija;
• 40.2.11. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, elektroniniu paštu pranešti Valdymo įmonei apie visus pastebėtus Lietuvos Respublikos teisės aktų ar Bendrovės dokumentų pažeidimus; taip pat, Depozitoriumui iš trečiojo asmens gavus atitinkamą informaciją, pranešti apie tai, kad turto atskyrimas nebepakankamas siekiant užtikrinti apsaugą nuo trečiojo asmens, kuriam perduotos saugojimo funkcijos konkrečioje jurisdikcijoje, nemokumo;
• 40.2.12. prieš tai informavus Valdymo įmonę, pranešti Lietuvos bankui apie visus pastebėtus teisės aktų ar Įstatų pažeidimus;
• 40.2.13. užtikrinti, kad Akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstatų reikalavimus;
• 40.2.14. užtikrinti, kad Akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Įstatų reikalavimus;
• 40.2.15. ne vėliau kaip paskutinę grynųjų aktyvų skaičiavimo darbo dieną, pagal iki 10.00 val. pateiktą informaciją sutikrinti Bendrovės grynųjų aktyvų ir Akcijų vertes ir apie tai iki 14.00 val. informuoti Valdymo įmonę;
• 40.2.16. Valdymo įmonės prašymu arba gavęs svarbią informaciją, kuri būtina, kad Valdymo įmonė galėtų vykdyti savo pareigas, nedelsiant perduoti Valdymo įmonei tokią informaciją, taip pat teikti Valdymo įmonei ataskaitas apie Bendrovės turtą, jo kitimą ir sąskaitas. Priimtinas informacijos ir dokumentų pateikimo terminas bei formatas kiekvienu atveju su Įmone derinamas individualiai;
• 40.2.17. Bendrovei paprašius, teikti informaciją apie trečiuosius asmenis, kuriuos Depozitoriumas pasitelkė atitinkamoms funkcijoms atlikti, informaciją apie kriterijus, naudotus atrenkant trečiąjį asmenį ir apie veiksmus, kurių numatoma imtis atrinktojo trečiojo asmens veiklai stebėti.

Prospekto rengimo metu Valdymo įmonė nėra gavusi informacijos apie galinčius kilti su Depozitoriumu susijusius interesų konfliktus, tačiau egzistuoja tikimybė, kad Depozitoriumas gali teikti paslaugas kitiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurie turi panašius investavimo tikslus, investavimo strategiją ir investavimo politiką kaip ir Bendrovė. Taigi, gali būti situacijų, kai teikdamas paslaugas Bendrovei Depozitoriumas Bendrovės atžvilgiu turės galimą interesų konfliktą. Tokiose situacijose Depozitoriumas privalės veikti atsižvelgiant į sutarčių, kurias Bendrovė ir (arba) Valdymo įmonė Bendrovės naudai sudarė su Depozitoriumu nuostatas. Be to, Depozitoriumas turės užtikrinti, kad su Valdymo įmone, Bendrove ir Akcininkais būtų elgiamasi sąžiningai ir jų geriausiais interesais, kiek tai praktiškai įgyvendinama konkrečioje situacijoje.

• 40.3. Prospekto rengimo metu Valdymo įmonė nėra gavusi informacijos apie Depozitoriumo funkcijas, perduotas kitiems subjektams.
• 40.4. Platesnė ir (arba) atnaujinta informacija apie Prospekto 40.2 40.3 punktuose pateiktą informacija Akcininkams bus suteikta jiems Valdymo įmonei pateikus atitinkamą rašytinį prašymą.

41. INFORMACIJA APIE AUDITO ĮMONĘ

2022 m. ir 2023 m. Bendrovės auditą atliko nepriklausoma audito įmonė UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, +370 5 239 2300, Nr. 001273, 2005 m. gruodžio 20 d.

2024 m. Bendrovės auditą atliks nepriklausoma audito įmonė UAB "BDO auditas ir apskaita", K. Baršausko g. 66, LT-51436 Kaunas, +3703 732 0390, Nr. 001496, 2019 m. lapkričio 21 d.

42. INFORMACIJA APIE FINANSŲ TARPININKUS

-

43. INFORMACIJA APIE TURTO VERTINTOJUS

Bendrovės investicijų į portfelio įmones nepriklausomas vertinimas atliekamas rengiant metinę finansinę Bendrovės atskaitomybę. 2023 m. gruodžio 31 d. vertinimas buvo atliktas UAB "Deloitte verslo konsultacijos", +370 5 255 300, Jogailos g. 4, Vilnius 01116.

44. LIKVIDAVIMAS AR PANAIKINIMAS

Bendrovė gali būti likviduojama:

• kai yra teismo ar kreditorių sprendimas likviduoti bankrutavusią Bendrovę;

-

• Bendrovės veiklos termino pabaigoje;
• kitais įstatymuose numatytais atvejais.

Nusprendus Bendrovę likviduoti Bendrovės likvidatoriumi automatiškai tampa Valdymo įmonė, kuri vykdo visas likvidatoriaus funkcijas.

Bendrovė veiks 10 metų nuo Priežiūros institucijos leidimo patvirtinti Bendrovės steigimo dokumentus ir pirmą kartą pasirinkti depozitoriumą dienos (t. y., 2016 m. liepos 14 d.). Bendrovės veiklos terminas gali būti papildomai pratęstas ne ilgiau kaip 2 metams. Sprendimas dėl Bendrovės veiklos termino pratęsimo gali būti priimtas visuotiniame Akcininkų susirinkime ne vėliau nei likus 6 mėnesiams iki Bendrovės veiklos termino ar pratęsto veiklos termino (jei Bendrovės veiklos terminas buvo pratęstas mažiau nei 2 metams) pabaigos. Likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki Bendrovės veiklos termino pabaigos, visuotinis Akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl Bendrovės likvidavimo. Atsiskaitymas su Akcininkais Bendrovės likvidavimo atveju vykdomas laikantis Įstatuose numatytos tvarkos.

Įsigaliojus sprendimui likviduoti Bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti Priežiūros institucijai tokios Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal Bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą. Likviduojamos Bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis Akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Visuotinis Akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų, kurie įpareigotų likvidatorių veikti ne geriausiomis Akcininkams sąlygomis ir jų interesais, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyti likvidavimo procedūros užbaigimo terminus, Bendrovės turto pardavimo tvarką ir sąlygas. Su Akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos Bendrovės turto pardavimo tvarką nustato Priežiūros institucija.

Bendrovės likvidavimo metu Bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami Akcininkams proporcingai turimų Akcijų skaičiui. Atsiskaitymas su Akcininkais Bendrovės likvidavimo atveju vykdomas Akcininkams mokėtinas sumas pervedant į Akcininkų nurodytas sąskaitas arba (jei Akcininko duomenys nėra žinomi) – į depozitinę sąskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiskaitymas su Akcininkais vykdomas eurais. Valdymo įmonės sprendimu atsiskaitymas su likviduojamos Bendrovės Akcininkais gali būti sustabdomas arba atsiskaitoma tik dalinai, kol Bendrovė negaus mokesčių administratoriaus patvirtinimo apie atsiskaitymą su valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetais ir valstybės pinigų fondais.

45. KITA, VADOVŲ NUOMONE, SVARBI INFORMACIJA, GALINTI TURĖTI ĮTAKOS INVESTUOTOJAMS PRIIMANT SPRENDIMĄ

46. ASMENYS, ATSAKINGI UŽ PROSPEKTE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ:

46.1. Už Prospekte pateiktą informaciją atsakingi Valdymo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas:

46.1.1. Laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Audrius Matikiūnas, tel. +3706 019 7032.

46.1.2. Grupės finansų vadovas Mindaugas Lankas, tel. +3706 112 3290.

46.2. Konsultantų paslaugomis rengiant Prospektą nesinaudota.

Aš, UAB "INVL Asset Management" laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Audrius Matikiūnas, patvirtinu, kad šiame Prospekte pateikta informacija yra teisinga ir nėra nutylėtų faktų, galinčių daryti esminę įtaką investuotojų sprendimams

(parašas)

Aš, UAB "INVL Asset Management" Grupės finansų vadovas Mindaugas lankas, patvirtinu, kad šiame Prospekte pateikta informacija yra teisinga ir nėra nutylėtų faktų, galinčių daryti esminę įtaką investuotojų sprendimams

(parašas)