Annual Report • Apr 18, 2008
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "Vilkyškių pieninė"
2007 metų konsoliduota metinė ataskaita
| Informacija apie įmonę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareikškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams |
3 |
| Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita | 5 |
| Konsoliduotas balansas | 6 |
| Konsoliduota pinigų srautų ataskaita | 7 |
| Konsoliduota akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita | 9 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų paaiškinimai | 10 |
| Konsoliduotas metinis pranešimas už 2007 metus | 37 |
| +370 441 55330 |
|---|
Telefaksas: +370 441 55232
Įmonės kodas: 277160980
Registracijos data: 1993 m. gegužės 18 d.
Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Ramūnas Šniepis
Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius
"KPMG Baltics", UAB
AB "SEB bankas" AB bankas "Snoras" AB bankas "Hansabankas" AB "Šiaulių bankas"
Šiandien valdyba ir vadovybė aptarė ir patvirtino konsoliduotas metines finansines ataskaitas ir konsoliduotą metinį pranešimą, ir Įmonės vardu jas pasirašė.
Konsoliduotos metinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mes manome, kad naudoti apskaitos principai yra tinkami.
Mes rekomenduojame patvirtinti konsoliduotas metines ataskaitas visuotiniame akcininkų susirinkime.
Vilkyškiai, 2008 m. kovo 20 d.
Vadovybė:
Gintaras Bertašius Generalinis direktorius
| gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. Litų | Paaišk. | 2007 | 2006 |
| Pardavimų pajamos | 1 | 136 274 | 115 719 |
| Pardavimų savikaina | -114 230 | -102 262 | |
| Bendrasis pelnas | 22 044 | 13 457 | |
| Kitos veiklos pajamos, grynąja verte | 21 | 87 | |
| Paskirstymo sąnaudos | -2 052 | -1 921 | |
| Administracinės sąnaudos | 2 | -6 321 | -5 788 |
| Veiklos pelnas | 13 692 | 5 835 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 93 | 73 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | -1 468 | -1 025 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 3 | -1 375 | -952 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 12 317 | 4 883 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 4 | -2 303 | -1 009 |
| Grynasis pelnas | 10 014 | 3 874 | |
| Priskirtina: | |||
| Įmonės akcininkams | 10 014 | 3 905 | |
| Mažumos dalis | 0 | -31 | |
| Grynasis pelnas | 10 014 | 3 874 | |
| Pelnas, tenkantis 1 akcijai (Litais) | 5 | 1,07 | 0,42 |
| Sumažintas pelnas, tenkantis 1 akcijai (Litais) | 1,07 | 0,42 |
Paaiškinimai, pateikiami 10-36 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. Litų | Paaišk. | 2007 | 2006 |
| Turtas | |||
| Ilgalaikis materialusis turtas | 6 | 46 252 | 38 126 |
| Prestižas | 7 | 1 033 | 1 033 |
| Nematerialusis turtas | 7 | 41 | 28 |
| Atidėtojo mokesčio turtas | 15 | 27 | 23 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 8 | 950 | 62 |
| Iš viso ilgalaikio turto | 48 303 | 39 272 | |
| Atsargos | 9 | 16 452 | 13 543 |
| Gautinos prekybos ir kitos sumos | 10 | 13 675 | 11 057 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai | 11 | 1 055 | 891 |
| Iš viso trumpalaikio turto | 31 182 | 25 491 | |
| Iš viso turto | 79 485 | 64 763 | |
| Akcininkų nuosavybė | |||
| Akcinis kapitalas | 12 | 9 353 | 9 353 |
| Rezervai | 9 355 | 9 683 | |
| Nepaskirstytasis pelnas | 13 442 | 4 967 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės, priskirtinos Įmonės | |||
| akcininkams | 32 150 | 24 003 | |
| Mažumos dalis | 42 | 51 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės | 32 192 | 24 054 | |
| Įsipareigojimai | |||
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai | 13 | 18 177 | 16 680 |
| Kapitalo subsidijos | 14 | 4 607 | 1 441 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | 15 | 2 626 | 2 793 |
| Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų |
25 410 | 20 914 | |
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai | 13 | 9 163 | 5 567 |
| Mokėtinas pelno mokestis | 1 175 | 361 | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 16 | 11 545 | 13 867 |
| Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų |
21 883 | 19 795 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 47 293 | 40 709 | |
| Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų | 79 485 | 64 763 |
Paaiškinimai, pateikiami 10-36 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| gruodžio 31 d. | |||
|---|---|---|---|
| Tūkst. Litų | Paaišk. | 2007 | 2006 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |||
| Grynasis pelnas | 10 014 | 3 874 | |
| Koregavimai: | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas | 6 | 3 776 | 2 921 |
| Nematerialiojo turto amortizacija | 7 | 28 | 191 |
| Pripažintos pajamomis kapitalo subsidijos | 14 | -18 | -140 |
| Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | 45 | ||
| Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultatas | -9 | ||
| Palūkanų sąnaudos, grynąja verte | 3 | 1 375 | 952 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 4 | 2 303 | 1 009 |
| Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos prieš | |||
| pokyčius apyvartinėse lėšose | 17 478 | 8 843 | |
| Atsargų pokytis | -2 909 | -5 116 | |
| Gautinų sumų pokytis | -1 813 | -2 959 | |
| Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis | -1 520 | 6 756 | |
| 11 236 | 7 524 | ||
| Sumokėtos / gautos palūkanos, grynąja verte | -1 375 | -951 | |
| Sumokėtas pelno mokestis | -1 582 | -1 782 | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 8 279 | 4 791 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | -8 911 | -7 778 | |
| Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas | -41 | -23 | |
| Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 0 | 271 | |
| Investicijos į dukterinę įmonę, atėmus įsigytus pinigus |
0 | -971 | |
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | -8 952 | -8 501 |
| Paaišk. | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | ||
| Gautos paskolos | 13 327 | 12 428 |
| Paskolų grąžinimas | -9 514 | -6 233 |
| Finansinės nuomos mokėjimai | -1 710 | -1 135 |
| Išmokėti dividentai | -2 757 | -1 800 |
| Gautos kapitalo subsidijos | 1 491 | 300 |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | 837 | 3 572 |
| Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis | 164 | -150 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d | 891 | 1 041 |
| Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 1 055 | 891 |
Paaiškinimai, pateikiami 10-36 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Akcininkų nuosavybė, priskirtina Grupei | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Paaišk | Akcinis kapitalas |
Perkai nojimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Mažumos dalis |
Iš viso akcininkų nuosa vybės |
| 2006 m. sausio 1 d. | 9 353 | 0 | 705 | 3 786 | 13 844 | 13 844 | ||
| 2006 m. grynasis pelnas Ilgalaikio materialaus turto |
3 905 | 3 905 | 31 | 3 874 | ||||
| vertės didinimas* Pervesta į rezervus |
8 764 | 214 | -214 | 8 764 0 |
8 764 | |||
| Dividendai Nuostoliai, neįtraukti į |
-2 500 | -2 500 | -2 500 | |||||
| pelno (nuostolių) ataskaitą | -10 | -10 | 20 | -30 | ||||
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 9 353 | 8 764 | 919 | 4 967 | 24 003 | 51 | 24 054 | |
| 2007 m. sausio 1 d. 2007 m. grynasis pelnas |
9 353 | 8 764 | 919 | 4 967 10 014 |
24 003 10 014 |
51 | 24 054 10 014 |
|
| Pervedimai iš rezervų Pervedimai į rezervus Dividendai |
-344 | 16 | 423 -16 -2 057 |
79 0 -2 057 |
79 0 -2 057 |
|||
| Dukterinės įmonės akcijų emisija Pasikeitimai Grupėje |
88 23 |
88 23 |
14 -23 |
102 0 |
||||
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 9 353 | 8 420 | 935 | 13 442 | 32 150 | 42 | 32 192 |
Paaiškinimai, pateikiami 10-36 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
*Ilgalaikio materialiojo turto vertės didinimą sudaro pastatų perkainojimas, sumažintas susijusiu atidėtuoju mokesčiu, kuris sudaro 1 564 tūkst.litų.
Grupę sudaro dvi įmonės:
AB "Vilkyškių pieninė" (toliau Įmonė) įkurta 1993 m. Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.
AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Akcijas valdo šie akcininkai:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6 016 506 | 1 | 6 016 506 |
| Hansabank klientai | 673 602 | 1 | 673 602 |
| SEB klientai | 467 650 | 1 | 467 650 |
| Kiti | 2 195 242 | 1 | 2 195 242 |
| Kapitalo iš viso | 9 353 000 | 1 | 9 353 000 |
Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda išrūgas, žaliavinį pieną, grietinėlę, sviestą.
Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Įmonė taip pat turi gamybos cechą Tauragėje ir pieno supirkimo ir paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.
Įmonė turi dukterinę įmonę UAB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Įmonei nuosavybės teise priklauso 87% balso teisę suteikiančių UAB "Modest" akcijų. UAB "Modest" specializuojasi sūrio, varškės sūrio, bei kitų pieno produktų gamyboje.
Grupės darbuotojų skaičius 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 469 (2006 12 31- 544).
Ši finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Ši konsoliduota finansinė atskaitomybė buvo parengta remiantis istorine savikaina, išskyrus:
Konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal veiklos tęstinumo principą.
Rengdama konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal TFAS, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Apskaičiavimai ir esminės prielaidos yra pastoviai peržiūrimi. Peržiūrų rezultatai yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamos peržiūros, jei rezultatai daro poveikį tik tam laikotarpiui, jei peržiūros rezultatai daro poveikį tiek ataskaitiniam, tiek būsimiems laikotarpiams, rezultatai pripažįstami tiek peržiūros laikotarpiu, tiek ir būsimais laikotarpiais.
Dukterinės įmonės yra Grupės kontroliuojamos įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Grupė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsižvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas finansines atskaitomybes nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.
Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų. Nerealizuotas pelnas, atsiradęs iš sandorių su įmonėmis, kurios apskaitomos nuosavybės metodu, yra eliminuojamas Grupės dalimi investuojamoje įmonėje. Nerealizuoti nuostoliai eliminuojami taip pat, kaip ir nerealizuotas pelnas, bet tik iki tiek, kol nebėra vertės sumažėjimo požymių.
Žemiau nurodyti apskaitos principai Grupės buvo nuosekliai taikomi visiems finansinėje atskaitomybėje pateiktiems laikotarpiams.
Ši finansinė atskaitomybė pateikta Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (LTL), kuri yra ir Įmonės funkcinė valiuta. Išskyrus atvejus kai nurodyta kitaip, finansinė informacija, nurodyta litais, buvo suapvalinta iki tūkstančių.
Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos kursu. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.
Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.
Neišvestinės finansinės priemonės pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitytoms pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo, neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.
Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Įmonė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai nustoja galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t.y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.
Gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Pradžioje išduotos paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos tikrąja verte. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Paskolos, pasiskolintos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.
Grupė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku. Sandoris yra apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši finansinė priemonė nėra laikoma rizikos apsidraudimo sandoriu.
Grupės paskolos ir gautinos sumos yra iš pradžių pripažįstamos apskaitoje tikrąja verte pridėjus sandorio kaštus, kurie tiesiogiai susiję su finansinio turto įsigijimu. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų metodą, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.
Investicijos į akcijas, kurios neturi kotiruojamos kainos aktyvioje rinkoje ir kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinama, yra klasifikuojamos kaip investicijos laikomos pardavimui ir apskaitomos savikaina, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra.
Turtas ir įranga yra įvertinami kaip savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės nurašymo nuostolius. Savikaina apima išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskiriamos turto įsigijimui.
Kai turto arba įrangos dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, jos yra apskaitomos kaip atskiras turtas arba įranga (pagrindinės sudedamosios dalys).
Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės balanso sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumažinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kapitale.
Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Įmonė ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.
Nusidėvėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą kiekvienos turto ir įrangos dalies naudingo tarnavimo laiką. Išnuomoto turto nusidėvėjimas apskaitomas pagal trumpesnį nuomos arba naudingo tarnavimo laiko laikotarpį. Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Dabartinio ir palyginamojo laikotarpių numatytas naudingo tarnavimo laikas:
| Žemė ir pastatai | 10-40 metai |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 5-15 metų |
| Kitas ilgalaikis turtas | 3-7 metai |
Nusidėvėjimo metodai, naudingas tarnavimo laikas ir likutinės vertės pervertinamos kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną.
Įmonės įsigytas nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.
Prestižas apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra pateikiamos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Atsargos apskaitomos mažesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina atėmus numatomas užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.
Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.
Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.
Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusia, jei yra objektyvių įrodymų, rodančių, kad vienas ar keli įvykiai turėjo neigiamos įtakos apskaičiuotiems su tuo turtu susijusiems būsimiems pinigų srautams.
Nuostolis dėl finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp būsimų pinigų srautų likutinės ir dabartinės verčių, diskontuotų pradine efektyvia palūkanų norma. Pardavimui laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas remiantis jo dabartine tikrąja verte.
Atskirai paėmus reikšmingas finansinis turtas yra atskirai testuojamas dėl vertės sumažėjimo. Kitas finansinis turtas vertinamas bendrai pagal grupes, kurioms būdinga panaši kredito rizika. Visi vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomipelno (nuostolių) ataskaitoje. Bet koks sukauptas nuostolis, susijęs su pardavimui laikomu finansiniu turtu, anksciau apskaitytu nuosavame kapitale, yra perkeliamas į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas, jei tai yra objektyviai susiję su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo nuostolio pripažinimo.Vertės sumažėjimo nuostolis susijęs su amortizuota savikaina apskaitytu finansiniu turtu yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Įmonės turto likutinė vertės, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimos kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripažįstami, kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: naudojimo vertės ir ttikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.
Ankstesniuose laikotarpiuose pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai įvertinami kiekvieną balansinės ataskaitos dieną, siekiant išsiaiškinti, ar minėtas nuostolis sumažėjo arba ar išvis egzistuoja. Vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, atsiradus apskaitinių įvertinimų, naudojamų atsiperkamajai vertei nustatyti, pokyčiams. Vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas tik tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tą likutinę vertę, kuri būtų buvusi nustatyta, atėmus nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi balanse, kai yra tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jei įtaka yra reikšminga, atidėjiniai yra nustatomi, diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartinį pinigų vertės rinkos įvertinimą, ir, jei reikia, su tuo įsipareigojimu susijusias rizikas.
Paskolos ir kitos skolos iš pradžių įvertinami tikrąja verte pridėjus tiesioginės sandorio sudarymo sąnaudas, o vėliau įvertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina.
Išperkamoji nuoma yra nuoma, kurios metu yra perduodami visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Po pirminio pripažinimo išperkamasis turtas įvertinamas suma, kuri yra lygi žemesniajai iš minimalių nuomos mokėjimų tikrosios ir dabartinės verčių. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas pagal tam turtui taikomus apskaitos principus.
Kita nuoma yra veiklos nuoma ir, išskyrus investicinį turtą, nėra pripažįstama Grupės balanse.
Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.
Pardavimo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt, įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.
Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo bei kitos su įmonės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.
Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, joms susikaupus. Finansinio lizingo palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais nuosavame kapitale, tada jis apskaitomas nuosavame kapitale.
Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant galiojančius ir taikomus balanso sudarymo dieną tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimus.
Atidėtasis mokestis pripažįstamas naudojant balansinį metodą. Jis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas laikiniems skirtumams, atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neįtakoja nei ataskaitinio laikotarpio apskaityto, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra vertinamas taikant mokesčio normas, kurios galios, kai minėti laikini mokestiniai skirtumai realizuosis remiantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais ataskaitų pateikimo dieną.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupės įmonės turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną ir mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.
Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.
Segmentas yra atskiras Grupės komponentas, užsiimantis produktų gamyba arba paslaugų teikimu (verslo segmentas), arba produktų gamyba arba paslaugų teikimu tam tikroje ekonominėje aplinkoje (geografinis segmentas), su kuriuo susijusios rizikos ir ekonominė nauda skiriasi nuo kitų segmentų rizikos ir ekonominės naudos.
Vykdydama veiklą, Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos riziką, palūkanų normos tikrosios vertės ir kainos riziką), kredito rizika, likvidumo rizika ir pinigų srautų palūkanų normos rizika. Grupės vadovybė rizikos valdyme pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Kartas nuo karto Grupė gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdama apsidrausti nuo tam tikrų rizikų.
Grupė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos keitimo kurso kitimo rizika, kadangi Grupės pardavimai, pirkimai, skolinimosi lėšos, kiti straipsniai didžiąja dalimi yra susiję tik su litais arba eurais (litas susietas su euru fiksuotu santykiu 3,4528 LTL / EUR).
Įmonės pajamos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Grupė yra išdavusi paskolų su fiksuota palūkanų norma, tačiau, vadovybės nuomone, tokių paskolų tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo balansinės vertės 2007 m. gruodžio 31 d., kadangi taikoma palūkanų norma (5-7%) yra artima rinkos palūkanų normai.
Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.
Grupė turi įdiegusi procedūras, užtikrinančias, kad pardavimai būtų atliekami pirkėjams tik su tinkama kreditavimo istorija ir neviršytų priimtinos kredito rizikos ribos, kurią nustato vadovybė. Balanso sudarymo dienai Grupė neturėjo reikšmingos koncentruotos kredito rizikos.
Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones.
Grupės skoloms taikoma kintama palūkanų norma, susijusi su LIBOR ir svyruojanti nuo LIBOR+1.2 % iki LIBOR+1.9%. Vidutinė efektyvi palūkanų norma 2007 m. sudarė 5.34% (2006 m. – 4.47%).
Jei Grupės skoloms su kintama palūkanų norma taikoma vidutinė metinė palūkanų norma padidėtų (arba sumažėtų) 1 procentu, 2007 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų palūkanų sąnaudos ir metų pelnas būtų sumažėję (arba padidėję) apytikriai 226 tūkst. Litų (2006 m. –199 tūkst..Litų.).
Grupė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorio tikroji vertė, kuri sudaro 81 tūkst.litų, yra apskaityta gautinose sumose.
Valdybos kapitalo valdymo politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį lyginant su skolintomis lėšomis tam, kad būtų palaikomas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, o taip pat siekiant palaikyti veiklos plėtros galimybes ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžos rodiklius ir teikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo Grupės akcininkams, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus.
Kai kurie nauji standartai, standartų išaiškinimai ir pataisos 2007 m. gruodžio 31 d. dar negaliojo ir nebuvo taikyti rengiant šią finansinę atskaitomybę:
• TFAIK 14 "TAS 19 – Nustatytų išmokų turto riba, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika (įsigalios metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau). Aiškinimas nustato 1) kada grąžinimai ar būsimų įmokų sumažinimas turi būti taikomi pagal TAS 19 58 paragrafą; 2) kaip minimalūs finansavimo reikalavimai gali įtakoti būsimų įmokų sumažinimo galimybę; ir 3) kada minimalūs finansavimo reikalavimai gali įtakoti naujų įsipareigojimų atsiradimą. Pagal TFAIK 14 darbdavys neturi apskaityti jokių papildomų įsipareigojimų, išskyrus, kai įmokos mokamos pagal minimalius finansavimo reikalavimus negali būti grąžinamos įmonei. Grupei šio aiškinimo taikymas neturės reikšmingos įtakos.
Vienintelis Grupės verslo segmentas (pirminio segmentų ataskaitos formato pagrindas) yra pieno produktų gamyba. Informacija apie segmentus pateikiama, atsižvelgiant į Grupės geografinius segmentus (antrinis segmentų ataskaitos formatas).
Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.
2007 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
| Tūkst. litų | Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lietuvą |
Lietuva | Rusija | Kitos šalys | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 69 594 | 52 367 | 14 279 | 34 | 136 274 |
| Segmento rezultatas | 10 912 | 10 662 | 468 | 2 | 22 044 |
| Nepaskirstytos sąnaudos | -8 373 | ||||
| Veiklos rezultatas | 13 692 | ||||
| Finansiniai straipsniai, grynąja verte |
-1 375 | ||||
| Rezultatas prieš mokesčius | 12 317 | ||||
| Pelno mokesčio sąnaudos | -2 303 | ||||
| Metų grynasis rezultatas | 10 014 | ||||
| Segmentų gautinos sumos | 1 072 | 10 505 | 2 098 | 0 | 13 675 |
| Kitas segmentų turtas | 65 810 | 65 810 | |||
| Iš viso turto | 1 072 | 76 315 | 2 098 | 79 485 | |
| Nepaskirstyti įsipareigojimai | 47 293 | ||||
| Nepaskirstyti pinigų srautai iš | |||||
| įprastinės veiklos | 8 279 | ||||
| Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos |
-8 952 | ||||
| Nepaskirstyti pinigų srautai iš | |||||
| finansinės veiklos | 837 | ||||
| Grynųjų pinigų srautai | 164 | ||||
| Nepaskirstyti ilgalaikio turto | |||||
| įsigijimai | -8 952 |
2006 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:
| Tūkst. litų | Europos Sąjunga | Lietuva | Rusija | Kitos šalys | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 63 559 | 34 713 | 17 310 | 137 | 115 719 |
| Segmento rezultatas | 5 337 | 5 651 | 2 445 | 24 | 13 457 |
| Nepaskirstytos sąnaudos | -7 622 | ||||
| Veiklos rezultatas Finansiniai straipsniai, grynąja |
5 835 | ||||
| verte | -952 | ||||
| Rezultatas prieš mokesčius | 4 883 | ||||
| Pelno mokesčio sąnaudos | -1 009 | ||||
| Metų grynasis rezultatas | 3 874 | ||||
| Segmentų gautinos sumos | 1 581 | 8 596 | 880 | 0 | 11 057 |
| Kitas segmentų turtas | 53 706 | 53 706 | |||
| Iš viso turto | 1 581 | 62 302 | 880 | 0 | 64 763 |
| Nepaskirstyti įsipareigojimai | 40 709 | ||||
| Nepaskirstyti pinigų srautai iš | |||||
| įprastinės veiklos | 4 791 | ||||
| Nepaskirstyti pinigų srautai iš | |||||
| investicinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai iš |
-8 501 | ||||
| finansinės veiklos | 3 572 | ||||
| Grynųjų pinigų srautai | -150 | ||||
| Nepaskirstyti ilgalaikio turto | |||||
| įsigijimai | -7 801 |
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Personalo išlaikymo sąnaudos | 1 983 | 1 846 |
| Remonto sąnaudos | 1 621 | 1 466 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 372 | 544 |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | 237 | 326 |
| Draudimas | 325 | 318 |
| Banko mokesčiai | 182 | 191 |
| Konsultacijos | 330 | 370 |
| Kitos | 1 271 | 727 |
| Viso | 6 321 | 5 788 |
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Finansinės veiklos pajamos | ||
| Palūkanos | 93 | 73 |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 93 | 73 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | ||
| Palūkanos | 1 300 | 951 |
| Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų | 70 | 66 |
| Kitos | 98 | 8 |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | 1 468 | 1 025 |
| -1 375 | -952 |
| Apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje | ||
|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | -2 395 | -1 113 |
| Atidėtojo mokesčio pokytis | 92 | 104 |
| Iš viso pelno mokesčio sąnaudų pelno (nuostolių) | ||
| ataskaitoje | -2 303 | -1 009 |
| Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas | ||
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Pelnas prieš apmokestinimą | 12 317 | 4 883 |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos | 508 | 427 |
| Apmokestinamasis pelnas | 12 825 | 5 310 |
| Mokesčio tarifas | 18% | 19% |
| Metų pelno mokestis | -2 303 | -1 009 |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos Tūkst.litų |
2007 | 2006 |
| Netesybos, beviltiškos skolos | 365 | 199 |
| Kitos | 143 | 228 |
| Iš viso apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų | 508 | 427 |
| Laikinųjų skirtumų pasikeitimo įtaka | ||
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
| Atostogų rezervas | -4 | 26 |
| Ilgalaikis materialusis turtas | 100 | 52 |
| Perkeltini mokestiniai nuostoliai | -4 | 26 |
| Iš viso | 92 | 104 |
| 2007 | 2006 | |
|---|---|---|
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio | ||
| metodu | 9 353 | 9 353 |
| Grynasis pelnas priskirtinas paprastųjų akcijų turėtojams, | ||
| tūkst.litų | 10 014 | 3 905 |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai, litais | 1,07 | 0,42 |
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.
| Žemė ir | Mašinos ir | Nebaigta | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | pastatai | įrengimai | Kitas turtas | statyba | Iš viso |
| Savikaina | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 10 450 | 19 600 | 7 281 | 776 | 38 107 |
| Turtas įsigytas verslo jungimo | |||||
| metu | 980 | 265 | 241 | 0 | 1 486 |
| Įsigijimai | 469 | 3 777 | 2 593 | 1 303 | 8 142 |
| Perkainojimas | 8 158 | 8 158 | |||
| Pardavimai | -28 | -377 | -637 | 0 | -1 042 |
| Perklasifikavimai | -1 089 | 96 | 1 914 | -921 | 0 |
| Likutis 2006 m gruodžio 31 d. | 18 940 | 23 361 | 11 392 | 1 158 | 54 851 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 18 940 | 23 361 | 11 392 | 1 158 | 54 851 |
| Įsigijimai | 446 | 7 402 | 3 101 | 2 483 | 13 432 |
| Pardavimai | -1 680 | -286 | 0 | -1 966 | |
| Perklasifikavimai. | 341 | 3 639 | -1 820 | -2 160 | 0 |
| Likutis 2007 m gruodžio 31 d. | 19 727 | 32 722 | 12 387 | 1 481 | 66 317 |
| Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo | |||||
| nuostolis | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 1 858 | 10 926 | 3 836 | 16 620 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 478 | 1 578 | 865 | 2 921 | |
| Perleistas turtas | -4 | -377 | -310 | -691 | |
| Perklasifikavimai | -163 | -386 | 549 | 0 | |
| Perkainojimas | -2 125 | -2 125 | |||
| Likutis 2006 m gruodžio 31 d. | 44 | 11 741 | 4 940 | 0 | 16 725 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 44 | 11 741 | 4 940 | 16 725 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 894 | 1 754 | 1 128 | 3 776 | |
| Perleistas turtas | -160 | -276 | -436 | ||
| Perklasifikavimai | -214 | 112 | 102 | 0 | |
| Likutis 2007 m gruodžio 31 d. | 724 | 13 447 | 5 894 | 0 | 20 065 |
| Likutinės vertės | |||||
| 2006 m. sausio 1 d. | 8 592 | 8 674 | 3 445 | 776 | 21 487 |
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 18 896 | 11 620 | 6 452 | 1 158 | 38 126 |
| 2007 m. sausio 1 d. | 18 896 | 11 620 | 6 452 | 1 158 | 38 126 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 19 003 | 19 275 | 6 493 | 1 481 | 46 252 |
Grupė savo ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė sudarė 21,868 tūkst. litų 2007 m. gruodžio 31 d. (2006 m.: 24,800 tūkst. Lt), buvo įkeitusi bankams už paskolas (žr. 13 pastabą)
Grupė finansinio lizingo pagrindu yra įsigijusi keletą transporto priemonių or įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 4,079 tūkst. litų (2006 m.: 2,479 tūkst. litų).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Pagamintos produkcijos savikaina Pardavimų ir administracinės sąnaudos |
3 394 382 |
2 551 370 |
| Viso | 3 776 | 2 921 |
Grupė 2006 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų vertinimą ir apskaitė vertinimo rezultatus finansinėse ataskaitose. Vertintojų nustatyta pastatų rinkos vertė buvo didesnė už jų balansinę vertę 10,283 tūkst.litų suma. Vertės padidėjimas, sudarantis 10,328 tūkst.litų, buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje, vertės sumažėjimas, sudarantis 45 tūkst.litų – pelno (nuostolių) ataskaitoje.
| Tūkst.litų | Prestižas | Programinė įranga |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| Savikaina | |||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 0 | 563 | 563 |
| Turtas, įsigytas verslo jungimo metu | 1 033 | 0 | 1 033 |
| Įsigijimai | 0 | 23 | 23 |
| Likutis 2006 m. gruodžio 31 d. | 1 033 | 586 | 1 619 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 1 033 | 586 | 1 619 |
| Įsigijimai | 0 | 41 | 41 |
| Likutis 2007 m. gruodžio 31 d. | 1 033 | 627 | 1 660 |
| Amortizacija ir ir nuvertėjimo nuostolis | |||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 0 | 367 | 367 |
| Amortizacija per metus | 0 | 191 | 191 |
| Likutis 2006 mgruodžio 31 d. | 0 | 558 | 558 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 0 | 558 | 558 |
| Amortizacija per metus | 0 | 28 | 28 |
| Likutis 2007 mgruodžio 31 d. | 0 | 586 | 586 |
| Likutinės vertės | |||
| 2006 m. sausio 1 d. | 0 | 196 | 196 |
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 1 033 | 28 | 1 061 |
| 2007 m. sausio 1 d. | 1 033 | 28 | 1 061 |
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 1 033 | 41 | 1 074 |
Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kurią tikimasis pasiekti, integravus įmonę į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims | 842 | 0 |
| Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų | 88 | 62 |
| Kitos | 20 | 0 |
| Viso | 950 | 62 |
Išankstinis mokėjimas susijusiai įmonei UKB "Šilgaliai" 2006 m. buvo klasifikuotas kaip trumpalaikis ir sudarė 136 tūkst.litų. 2007 m. buvo pakeista sutartis, pagal kurią išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2012 m. gruodžio 31 d., padengimą su mokėtina suma už pristatomą pieną pradedant 2009 m. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamos 5% metinės palūkanos.
| 9. Atsargos |
||
|---|---|---|
| Tūkst. litų | 2007 | 2006 |
| Žaliavos | 1 071 | 641 |
| Pagaminta produkcija | 10 218 | 11 669 |
| Atsarginės dalys ir pagalbinės medžiagos | 5 163 | 1 233 |
| Viso | 16 452 | 13 543 |
2007 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo atsargų, apskaitomų grynąja realizacine verte.
2007 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 7,250 tūkst. Lt (2006 m.: 3,700 tūkst. Lt) buvo įkeistos finansiniams kreditoriams (žr. 13 paaiškinimą).
| 10. Gautinos sumos |
|||
|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 | |
| Prekybos gautinos sumos | 7 407 | 6 007 | |
| Gautinos kapitalo subsidijos | a) | 2 975 | 1 281 |
| Avansai, išduoti vadovybei | b) | 959 | 0 |
| Išankstiniai apmokėjimai | c) | 366 | 1 319 |
| Gautinos eksporto kompensacijos | d) | 2 | 1 550 |
| Gautini mokesčiai | 995 | ||
| Kitos gautinos sumos | 971 | 900 | |
| 13 675 | 11 057 |
a) Gautinos kapitalo subsidijos susijusios su BPD programos gamybos modernizavimui įgyvendinimu. Grupė įvykdė visas sąlygas subsidijai gauti. Numatomas subsidijos išmokėjimo laikotarpis – 2008 m. I-as pusmetis.
b) Avansai vadovams išduoti nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui įsigyti.
c) Išankstinius apmokėjimus daugiausiai sudaro išankstiniai apmokėjimai ūkininkams už pieną.
d) Eksporto kompensacijos yra skiriamos už sūrį ir sviestą, eksportuojamą į tam tikras ne Europos Sąjungos šalis. Gautinos kompensacijos pripažįstamos pajamomis kaupimo principu, kai produkcijos eksportas yra įvykdytas. 2007 m. pardavimų pajamose apskaityta 648 tūkst. litų pajamos iš eksporto kompensacijų (2006 m.: 2,691 tūkst. litų). Eksporto kompensacijų mokėjimas buvo nutrauktas 2007 m. I-ajame pusmetyje.
2007 m. gruodžio 31 d. patronuojančios įmonės įstatinį kapitalą sudarė 9 353 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. 2007 m. akcijų emisijos nebuvo. 2 055 780 akcijos yra įkeistos finansinėms institucijoms.
Paprastųjų akcijų turėtojai akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.
Rezervas, sudarantis 8 420 tūkst.litų, parodo patronuojančios įmonės pastatų perkainojimo, atlikto 2006 m. gruodžio 31 d., įtaką (po mokesčių).
Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama 5% nuo pelno iki rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Šis rezervas negali būti paskirstytas. 2007 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas buvo pilnai suformuotas.
Grupės paskolos ir skolos yra tokios:
| Nuo | Paskolos | Likutis | Likutis | ||
|---|---|---|---|---|---|
| Skolinanti institucija | roda | suma | Palūkanų norma | 2007 12 31 | 2006 12 31 |
| AB SEB Vilniaus bankas | a) | 11 998 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 9 368 | 10 998 |
| AB Snoro bankas | b) | 2 072 | 6mėn.LIBOR+1,55% | 1 246 | 1 692 |
| AB Snoro bankas | b) | 2 758 | 6mėn.LIBOR+1,55% | 2 175 | 0 |
| AB SEB Vilniaus bankas | c) | 7 078 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 4 536 | 3 972 |
| AB SEB Vilniaus bankas | |||||
| kredito linija | d) | 7 009 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 4 506 | 3 307 |
| AB bankas SNORAS | c) | 4 829 | 6.0138% | 2 666 | 0 |
| Kitos | 0 | 715 | |||
| Finansinio lizingo | |||||
| įsipareigojimai | 2 843 | 1 563 | |||
| Iš viso įsipareigojimų | 27 340 | 22 247 | |||
| Minus: trumpalaikė dalis | -9 163 | -5 567 | |||
| Iš viso po vienerių metų mokėtinos | |||||
| paskolos ir skolos | 18 177 | 16 680 |
a) Paskola (3 475 tūkst. EUR) buvo panaudota ankstesnių paskolų iš AB "SEB Vilniaus bankas" ir AB "Bankas Snoras" perfinansavimui bei apyvartiniam kapitalui. Paskola grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, išskyrus sausio ir vasario mėn., galutinė atsiskaitymo data – 2011 m. gruodžio 26 d. AB "Vilkyškių pieninė" yra įsipareigojusi bankui išlaikyti 6 mln. litų EBITDA ir 1,2 palūkanų dengimo rodiklius. Paskolai garantuoti yra įkeistas ilgalaikis turtas (6 pastaba), atsargos (9 pastaba), lėšos banko sąskaitose, prekės ženklai ir akcijos (nominali vertė 7 780 756 litų), įkeistos akcininkų.
b) Suteiktos dvi kreditavimo linijos (bendrai 1,240 tūkst. EUR sumai) naudojamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Grąžinimo pabaigos data – 2011 m. sausio 24 d. Įsipareigojimo užtikrinimui antriniu įkeitimu įkeistas ilgalaikis turtas, žemės nuomos teisės bei lėšos banko sąskaitose.
c) Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. vasario 11 d. Gautos lėšos yra naudojamos įsigyjant naujus įrengimus, skirtus išrūgų perdirbimui, sūrio gamybai, pieno priėmimo ir normalizavimo cecho pajėgumų išplėtimui. Planuojama gauti ES struktūrinių fondų subsidija, sudaranti 2,189 tūkst.litų, bus panaudota daliniam paskolos grąžinimui. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas kilnojamas ir nekilnojamasis turtas. Kreditas grąžinamas lygiomis dalimis, paskutinė kredito grąžinimo diena – 2012 m. gruodžio mėn.20 d. AB "Vilkyškių pieninė" įsipareigojo bankui išlaikyti metinį EBITDA rodiklį ne mažesnį kaip 10 mln.litų 2006 m. ir 9 mln.litų – vėlesniais laikotarpiais.
d) Pagal 2006 m.birželio mėn.14 d. sutartį Grupei buvo suteiktas 1,160 tūkst.EUR kredito limitas, skirtas apyvartinėms lėšoms. Kredito limitas turi būti pilnai padengtas iki 2008 m. birželio 20 d. Grąžinimui užtikrinti Grupė įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą ir įrengimus.
e) Pagal 2007-02-28 kredito sutartį su AB bankas SNORAS gauta 2 066 tūkst. litų paskola investicijoms. Pagal tą pačią sutartį su AB bankas SNORAS gauta 600 tūkst. litų paskola apyvartinėms lėšoms.
Paskolų grąžinimas:
| Tūkst. litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Trumpiau nei per metus Nuo 1 iki 5 metų Daugiau nei per 5 metus |
8 289 16 208 |
4 843 15 841 |
| Iš viso | 24 497 | 20 684 |
2007 m. taikyta metinė efektyvi palūkanų norma buvo 5.34% (2006 m.: 4.47%).
Finansinės nuomos įsipareigojimai
Finansinė nuoma yra mokama taip:
| Thousand Litas | Minimalūs nuomos mokėjimai |
Palūkanos | Dabartinė minimalių nuomos mokėjimų vertė |
Minimalūs nuomos mokėjimai |
Palūkanos | Dabartinė minimalių nuomos mokėjimų vertė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 2006 m. gruodžio 31 d. | |||||
| Per 1-ius metus | 994 | 120 | 874 | 777 | 53 | 724 |
| Nuo 1 iki 5 metų | 2 131 | 162 | 1 969 | 883 | 44 | 839 |
| Po 5 metų | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
| Iš viso | 3 125 | 283 | 2 843 | 1 660 | 97 | 1 563 |
Finansinės nuomos sutarčių sąlygos nenumato užbalansinių nuomos mokėjimų.
Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn) plius 1.2%-1.9% marža.
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Likutinė vertė laikotarpio pradžioje | 1 441 | 0 |
| Gautos subsidijos | 209 | 300 |
| Sukauptos gautinos subsidijos (10 pastaba) | 2 975 | 1 281 |
| Pripažinta pajamomis per laikotarpį | -18 | -140 |
| Likutis laikotarpio pabaigoje | 4 607 | 1 441 |
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2006 m.: 15- 18%), yra priskiriami šiems straipsniams:
| Tūkst.litų | Turtas | Įsipareigojimai | Grynoji vertė | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2007 | 2006 | 2007 | 2006 | 2007 | 2006 | |
| Ilgalaikis materialusis turtas | 0 | 0 | -2 804 | -2 983 | -2 804 | -2 983 |
| Atostogų rezervas | 183 | 187 | 0 | 0 | 183 | 187 |
| Perkeltini mokestiniai nuostoliai | 22 | 26 | 0 | 0 | 22 | 26 |
| Atidėtojo mokesčio (turtas) / | ||||||
| įsipareigojimai | 205 | 213 | -2 804 | -2 983 | -2 599 | -2 770 |
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas, susijęs su ilgalaikio turto perkainojimu, kuris buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje, sudarė 1,538 tūkst.litų. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumažėjimas sudarė 92 tūkst.litų
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Įsiskolinimai tiekėjams | 9 063 | 11 109 |
| Mokėtini atlyginimai | 1 705 | 1 214 |
| Mokėtini dividendai | 0 | 700 |
| Kitos | 777 | 844 |
| Viso | 11 545 | 13 867 |
Sandoriai tarp susijusių šalių:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | Pirkimai | Pardavimai | Pirkimai | ||
| ŪKB Šilgaliai | 1 | 947 | 0 | 971 | |
| Viso | 1 | 947 | 0 | 971 | |
| Tūkst.litų | 2007 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
2006 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos |
Payable amounts |
|
| ŪKB Šilgaliai | 947 | 0 | 136 | 0 | |
| Viso | 947 | 0 | 136 | 0 |
UKB Šilgaliai yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų UAB Šilgaliai.
Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į administracinių sąnaudų straipsnį, "personalo išlaikymo sąnaudas" (žr. 2 pastabą):
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Atlyginimai vadovybei | 485 | 471 |
Su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos vadovybei 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 158 tūkst.litų (2006 m.: 105 tūkst.litų).
Vadovybei išduoti avansai yra apskaityti gautinose sumose:
| Tūkst.litų | 2007 | 2006 |
|---|---|---|
| Išankstiniai apmokėjimai vadovybei (10 pastaba) | 959 | 0 |
Tikroji finansinių priemonių vertė yra apskaičiuojama pagal 39 TAS "Finansinės priemonės: atskleidimas ir pateikimas" reikalavimus. Tikroji vertė apibrėžiama kaip suma, už kurią priemonė gali būti iškeista esamu momentu sudaromu sandoriu tarp ketinančių tai daryti šalių, esant galiojančioms rinkos sąlygoms, išskyrus priverstinio pardavimo ar likvidacinius sandorius. Kadangi prekyba didžiąja dalimi Grupės turimo finansinio turto ir įsipareigojimų nėra išvystyta, tikrosios vertės nustatymui reikia naudotis prielaidomis, paremtomis dabartinėmis ekonomikos sąlygomis ir konkrečiai priemonei būdinga rizika.
Finansinio turto tikroji vertė 2007 m. gruodžio 31 d.:
| Tūkst.litų | Balansinė vertė | Tikroji vertė |
|---|---|---|
| Ilgalaikės gautinos sumos | 950 | 950 |
| Gautinos sumos | 13 675 | 13 675 |
| Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų ekvivalentai | 1 055 | 1 055 |
| Iš viso | 15 680 | 15 680 |
Finansinių įsipareigojimų tikroji vertė 2007 m. gruodžio 31 d.:
| Tikroji vertė | |
|---|---|
| 27 340 | 27 340 |
| 12 720 | 12 720 |
| 40 060 | 40 060 |
| Balansinė vertė |
2008 m. sausio 25 d. įvykusio AB "Vilkyškių pieninė" Valdybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas įsigyti 99.09% AB "Kelmės pieninė" akcijų. 2008 m. sausio 31 d. įmonė pasirašė sutartį dėl akcijų įsigijimo bei kreipėsi į Konkurencijos tarnybą dėl leidimo įsigyti šias akcijas. Sandorį ketinama užbaigti iki 2008 m. balandžio 21 d.
2008 m. kovo 7 d. įvykusio visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant 2,590,000 akcijų emisiją. Buvo atšaukta pirmumo teisė įsigyti naują emisiją dabartiniams akcininkams.
2007-ieji Vilkyškių pieninei buvo itin sėkmingi. Bendrovės vardas ir jos gaminama produkcija tampa vis populiaresni tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose. Vienu svarbiausių metų įvykiu galėčiau įvardinti tai, kad Vilkyškių pieninės perspektyvas dar labiau įvertino Lietuvos ir užsienio investuotojai ir bendrovės akcijos jau kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše (VVPB).
Tikiu, kad mūsų bendrovės akcijų kotiravimas Oficialiajame sąraše padidins akcijų likvidumą bei pačios bendrovės ir vertę. Be to, 2007 metų rudenį pasirašėme sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities". Iš Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių esame pirmieji, kurios akcijoms teikiama rinkos formavimo paslauga.
Bendrovė toliau plėtė savo veiklą ir birželį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas visiškai automatizuotas, jame dirba tik vienas žmogus. Iš viso mūsų komandoje jau dirba 426 darbuotojai, o kartu su valdoma "Modest" 469 darbuotojų.
Bendrovės pelnas 2007-aisiais taip pat džiugino tiek bendrovės vadovus, tiek akcininkus. Pagrindinė augusių pardavimų ir pelno priežastis - žymus kainų kilimas eksporto rinkoje, ypač Vakarų Europoje. Daugiau nei 62 proc. produkcijos eksportuojame į Vokietiją, Italiją, Suomiją, kitas Europos sąjungos šalis, taip pat Rusiją.
Džiugina ir Vilkyškių pieninės produktų krepšelio plėtra. 2006 –aisiais jį papildėme pasaulyje populiariu "Mozzarela" tipo sūriais. 2007 metų naujiena tapo kietojo tipo sūris "Žalgiris". Iš viso šiuo metu gaminame 56 pavadinimų sūrius, kuriuos įvertino ir pirmajame Lietuvoje Vilkyškių pieninės inicijuotame "Sūrio patiekalų čempionate" dalyvavę Lietuvos gurmanai.
2008-uosius bendrovė pasitinka atsinaujinusi, išsiplėtusi ir kupina ambicingų planų ateičiai. 2007 m. UAB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, šiemet "Modest" būstinė buvo perkelta į Vilkyškių pieninės Tauragės sūrių gamybos cechą. Čia planuojame modernizuoti gamybos pajėgumus – įdiegti naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Taip įgyvendinsime Vilkyškių pieninės įmonių grupės didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos strategiją. Pozicijas rinkoje sutvirtins ir Kelmės pieninės įsigijimas, tad ir toliau žengiame plėtros ir augimo keliu.
Gintaras Bertašius
2007 metai.
| Emitento pavadinimas | akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas) |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 9 353 000 litų |
| Būstinės adresas | Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė |
| Telefonas | 8-441 55330 |
| Faksas | 8-441 55242 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. gegužės 10 d. |
| Perregistravimo data ir vieta | 2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| Registracijos Nr. | 060018 |
| Įmonių rejestro kodas | 277160980 |
| Interneto adresas | http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Uždaroji akcinė bendrovė Modest (toliau – UAB "Modest") |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 128 408 litų |
| Būstinės adresas | Gaurės 23, Tauragė |
| Telefonas | 8-446 72693 |
| Faksas | 8-446 72734 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Uždaroji akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1992 m. kovo 25 d. |
| Perregistravimo data ir vieta | 2007 m. gruodžio 29 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| Registracijos Nr. | 121313693 |
| Įmonių rejestro kodas | 277160980 |
| Interneto adresas | http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt |
Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla – fermentinių sūrių gamyba.
Įmonėje taip pat gaminamas sviestas, pasterizuota grietinėlė, sviesto mišiniai, lydyti sūriai ir kiti sūrio produktai bei perdirbamos išrūgos.
AB Vilkyškių pieninė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės akcininkų apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų tvarkymo.
2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".
Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje:
| Laikotarpis | Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | ||
|---|---|---|---|---|
| didžiausia mažiausia |
didžiausia | mažiausia | ||
| 2006.05.17 - 2006.09.31 | 5.60 | 4.60 | 647,808 | 0.00 |
| 2006.10.01 - 2006.12.31 | 5.30 | 4.76 | 360,722 | 0.00 |
| 2007.01.01 - 2007.03.30 | 5.82 | 5.20 | 126,233 | 0.00 |
| 2007.04.01 - 2007.06.30 | 5.70 | 5.01 | 380,555 | 0.00 |
| 2007.07.01 - 2007.09.30 | 6.50 | 4.80 | 3,621,100 | 0.00 |
| 2007.10.01 - 2007.12.31 | 6.70 | 5.75 | 637,638 | 0.00 |
| 2008.01.01 - 2008.03.31 | 6.40 | 5.00 | 1,507,303 | 0.00 |
III DUOMENYS APIE EMITENTO VEIKLĄ
AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.
AB Vilkyškių pieninė ir UAB Modest priklauso pienininkų asociacijai "Pieno centras"
Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. gegužės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.
Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.
1993 metų lapkričio mėn. 2 d. buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas. Tada įmonė pradėjo separuoti pieną.
1994 m. birželio 15 d. pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas".
1995 m. liepos pradžioje buvo atidarytas sviesto cechas.
Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.
1997 m. į įmonę investuota 2,78 mln. Lt., apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui: pastatyta moderni danų BWE firmos katilinė, moderni olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas;
1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones;
1999 m. investuota 8,5 mln. Lt. Beveik visa investicija buvo skirta naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimui.
Tais pačiais metais buvo pradėti gaminti fermentinis sūris "Žemaičių", sviesto mišinys "Saulės vaišės" ir fermentinis sūris "Tilžiukas" su priedais, kuris tais pačiais metais parodoje "AgroBalt'1999" laimėjo aukso medalį, tapdamas Lietuvos metų gaminiu.
2000 metais pradėta "Maasdam" tipo fermentinio sūrio gamyba. 2001 m. sūris "Maasdam" "AgroBalt" parodoje laimėjo aukso medalį. Be to, 2000-2001 metais Lietuvos vartotojams buvo pasiūlyti trys patrauklūs, nebrangūs fermentiniai sūriai "Kuršiukas", "Taupa" ir "Sumuštinių". Per keturiolika įmonės darbo metų sukurta visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra (mechaninis cechas, autoūkis (50 automobilių), pieno šaldymo įrenginiai, žaliavos supirkimo zona), pakeista arba papildomai nupirkta visa pieninės įranga, pastatyti nauji cechai
2000 metais investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinių remontą. Baigta sumontuoti nauja pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją ir eksportuoti ją į Europos Sąjungą;
Tų pačių metų gegužės mėnesį įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;
2001 m. birželio mėn. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Tauragės cechas yra apie 20 km nuo Vilkyškių miestelio, jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Ceche yra pieno priėmimo skyrius, pieno separavimo skyrius, du sūrių cechai, nokinimo, fasavimo cechai, mechaninis cechas, autoūkis pieno pervežimui, pieno žaliavos zona, taip pat visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra - šaldymo, garo, oro.
Pradėtas statyti nokinimo cechas, valymo įrengimai.
Tauragės ceche 2001 m. pabaigoje pradėtas gaminti sūris su pelėsiu.
2003 metais Tauragės ceche rekonstruota šaldymo kamera.
2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.
2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti.
2004 m. pastatyti modernūs Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.
Rekonstruota amoniakinė šaldymo kompresorinė.
2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.
2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų UAB "Modest" akcijų. Pagal 2006- 01-12 Konkurencijos tarybos sprendimą Nr. 1S-3 Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų UAB "Modest" akcijų.
Šiuo metu yra įsigyta iš viso 87% UAB "Modest" akcijų.
Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9 353 000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.
2007 m. birželį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas.
Vilkyškių pieninės valdomai UAB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. UAB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką.
Pagrindinė Emitento veikla – fermentinio sūrio, lydyto ir rūkyto sūrio produktų bei sviesto gamyba, išrūgų perdirbimas
Emitentas specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje; sviestas, sviesto mišiniai, grietinėlė, bei lydyti sūriai yra gaminami, kad Emitentas racionaliai išnaudotų pagrindinio produkto gamybos procese atlikusias žaliavas bei išsiskyrusius tarpinius produktus.
Sūriai gaminami pagal senąją lietuvišką ("Tilžė" – Tilsit tipo sūris), pasaulinę ("Maasdam", "Gouda", "Edam") ir originalią ("Prūsija") receptūrą. "Tilžiukas" su priedais (1999 m.) bei sūris "Maasdam" (2001 m.) yra laimėję parodos "AgroBalt" geriausio metų gaminio aukso medalius.
2006 m., investavus į gamybos automatizavimą, Emitento turimi gamybiniai pajėgumai Vilkyškių ceche (be UAB "Modest") padidėjo iki 31 tonos sūrio per parą. Tauragės ceche per parą galima pagaminti 10 tonų sūrio. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą riboja pieno žaliavos stygius žiemos sezono metu (žiemą pieno superkama kelis kartus mažiau negu vasarą).
Visas AB Vilkyškių pieninės grupės asortimentas – net 11 tipų 56 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 7 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių.
Po 2002 m. pieno sektorių ištikusios krizės Emitento pieno supirkimo ir gamybos apimtys sparčiai augo. Ypatingai augimą paspartino 2004 m. prasidėjusi Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Žemiau pateikiamose lentelėse apžvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos ir prekybos apimčių rodikliai.
| Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą) |
2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2006 m. (konsolidu ota) |
2007 m. (konsoliduota) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Supirkto pieno kiekis, tonomis |
69.809 | 88.100 | 94.852 | 122.016 | 126.707 | 105.638 |
| Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt |
28.608 | 46.491 | 56.180 | 73.134 | 75.592 | 75.619 |
| Supirkto pieno kaina, Lt/t | 409,8 | 527,7 | 592,3 | 599,4 | 596,6 | 715,8 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2006 m. (konsoliduot a) |
2007 m. (konsoliduota) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 5.974 | 7.489 | 8.293 | 10.204 | 10.341 | 8317 |
| Sviestas | 1.450 | 1.555 | 1.247 | 587 | 587 | 630 |
| Grietinėlė | - | 551 | 2.090 | 4.831 | 4831 | 5499 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės parduotos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Parduotų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2006 m. (konsolidu ota) |
2007 m. (konsoliduota) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 6.385,7 | 7.338,1 | 7.968,7 | 9471,6 | 9619,8 | 8.610,0 |
| Sviestas | 1.297,8 | 1.547,1 | 1.379,5 | 607,8 | 607,8 | 600,0 |
| Grietinėlė | - | 551 | 2.090,0 | 4.831,0 | 4.831,0 | 5.564,0 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:
| Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt |
2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2006 m. (konsolidu ota) |
2007 m. (konsoliduota) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 46.774 | 63.038 | 71.391 | 86.491 | 88.141 | 86.193 |
| Sviestas | 6.749 | 9.278 | 8.287 | 3.502 | 3.502 | 4.127 |
| Grietinėlė | - | 2.630 | 8.893 | 19.454 | 19.454 | 32.436 |
| Išrūgų produktai | 1.975 | 6.533 | ||||
| Kitos pajamos | 475 | 156 | 3.138 | 2.105 | 2.647 | 6.985 |
| Iš viso pajamų | 53.998 | 75.102 | 91.709 | 111.552 | 115.719 | 136.274 |
| Pagrindinių produktų pardavimo vidutinės kainos, Lt./t |
2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2006 m. (konsolidu ota) |
2007 m. (konsoliduota) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 7.398 | 8.606 | 8.959 | 9.132 | 9.162 | 10.011 |
| Sviestas | 5.200 | 5.997 | 6.703 | 5.762 | 5.762 | 6.878 |
| Grietinėlė | - | 4.773 | 4.255 | 4.027 | 4.027 | 5.830 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės parduotos produkcijos vidutinės kainos litais už toną pagal gaminių rūšį buvo tokios:
Fermentiniai sūriai Sviestas Grietinėlė Išrūgų produktai Kitos pajamos
AB Vilkyškių pieninė nuolat investuoja ir į naujų produktų kūrimą bei esamų produktų tobulinimą.
2006 m. vasario 22 d. LR Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius pasirašė potvarkį, kuriuo AB Vilkyškių pieninei yra skiriama iki 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri bus panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".
Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Daugiau nei pusmetį vykusios modernizacijos metu buvo ženkliai išplėstas "Vilkyškių pieninės" cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Užbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.
2007 metų pradžioje bendrovė įgyvendino antrąjį modernizacijos dalį – išrūgų perdirbimo projektą. Įgyvendinant antrąjį ES remiamo projekto etapą, likusi dalis investicijų buvo skirta išrūgų perdirbimo įrengimams įsigyti
2006 m. pradžioje buvo įsigytas UAB "Modest" kontrolinis akcijų paketas šiuo metu AB Vilkyškių pieninei iš viso priklauso 87% UAB "Modest" akcijų. Tai leido papildyti Emitento produktų asortimentą "Mozzarela" tipo sūriais.
2006 m. rugpjūčio 10 d. UAB "Modest" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį dėl 2,12 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos skyrimo UAB "Modest".
2007 m. birželį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Pirma paramos dalis 1,2 mln. litų gauta 2007 metais, iki 2008 metų vidurio bus gauta likusi paramos lėšų dalis. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki šiol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas beveik visiškai automatizuotas, jame dirba tik du žmonės.
Vilkyškių pieninės valdomai UAB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. UAB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, planuoja modernizuoti gamybos pajėgumus – įdiegti naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Tai atitinka Vilkyškių pieninės įmonių grupės įmonės didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos strategiją. Iš ES gauta parama sudarys 44 proc. visos "Modest" projekto vertės. Pirmos dalies paramos lėšas bendrovė ketina gauti 2008 metų pradžioje.
| 2007m.pardavimų rezultatai pagal geografinius segmentus | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 2004 | 2005 2006 2007 |
||||||
| Europos Sąjunga | 56,059 | 56,863 | 63,559 | 69,594 | ||||
| Lietuva | 13,998 | 28,718 | 34,713 | 52,367 | ||||
| Rusija | 4,440 | 5,148 | 17,310 | 14,279 | ||||
| Kitos šalys | 605 | 980 | 137 | 34 | ||||
| Iš viso | 75,102 | 91,709 | 115,719 | 136,274 |
AB Vilkyškių pieninė pastarųjų 4 metų konsoliduotos pajamos regionais:
AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja, sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.
Pagrindinė žaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didžiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Pieną AB Vilkyškių pieninė dažnai superka pagal jos pačios paruoštas tipines pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.
Kitos medžiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš užsienio perkama nedaug, dažniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.
AB Vilkyškių pieninė kartais įsigyja pieno žaliavos ir iš savo tiesioginių konkurentų Lietuvoje, įskaitant UAB "Marijampolės pieno konservai", AB "Rokiškio sūris" bei AB "Pieno žvaigždės", "Žemaitijos pienas".
AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita:
| Žemė ir | Mašinos ir | Nebaigta | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst.litų | pastatai | įrengimai | Kitas turtas | statyba | Iš viso |
| Savikaina | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 10 450 | 19 600 | 7 281 | 776 | 38 107 |
| Turtas įsigytas verslo jungimo | |||||
| metu | 980 | 265 | 241 | 0 | 1 486 |
| Įsigijimai | 469 | 3 777 | 2 593 | 1 303 | 8 142 |
| Perkainojimas | 8 158 | 8 158 | |||
| Pardavimai | -28 | -377 | -637 | 0 | -1 042 |
| Perklasifikavimai | -1 089 | 96 | 1 914 | -921 | 0 |
| Likutis 2006 m gruodžio 31 d. | 18 940 | 23 361 | 11 392 | 1 158 | 54 851 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 18 940 | 23 361 | 11 392 | 1 158 | 54 851 |
| Įsigijimai | 446 | 7 402 | 3 101 | 2 483 | 13 432 |
| Pardavimai | -1 680 | -286 | 0 | -1 966 | |
| Perklasifikavimai. | 341 | 3 639 | -1 820 | -2 160 | 0 |
| Likutis 2007 m gruodžio 31 d. | 19 727 | 32 722 | 12 387 | 1 481 | 66 317 |
| Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo | |||||
| nuostolis | |||||
| Likutis 2006 m. sausio 1 d. | 1 858 | 10 926 | 3 836 | 16 620 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 478 | 1 578 | 865 | 2 921 | |
| Perleistas turtas | -4 | -377 | -310 | -691 | |
| Perklasifikavimai | -163 | -386 | 549 | 0 | |
| Perkainojimas | -2 125 | -2 125 | |||
| Likutis 2006 m gruodžio 31 d. | 44 | 11 741 | 4 940 | 0 | 16 725 |
| Likutis 2007 m. sausio 1 d. | 44 | 11 741 | 4 940 | 16 725 | |
| Nusidėvėjimas per metus | 894 | 1 754 | 1 128 | 3 776 | |
| Perleistas turtas | -160 | -276 | -436 | ||
| Perklasifikavimai | -214 | 112 | 102 | 0 | |
| Likutis 2007 m gruodžio 31 d. | 724 | 13 447 | 5 894 | 0 | 20 065 |
| Likutinės vertės | |||||
| 2006 m. sausio 1 d. | 8 592 | 8 674 | 3 445 | 776 | 21 487 |
| 2006 m. gruodžio 31 d. | 18 896 | 11 620 | 6 452 | 1 158 | 38 126 |
| 2007 m. sausio 1 d. | 18 896 | 11 620 | 6 452 | 1 158 38 126 |
|
| 2007 m. gruodžio 31 d. | 19 003 | 19 275 | 6 493 | 1 481 46 252 |
|
AB Vilkyškių pieninės turimas nekilnojamas turtas:
| Pastatų rūšis | Plotas, kv. m. |
|---|---|
| Pagrindiniai pastatai: | |
| 1. Gamybinis administracinis pastatas | 1884,72 kv m |
| 2. Sūrių gamybos cechas | 373,1 kv.m |
| 3. Sūrių nokinimo cechas | 1855,72 kv.m. |
| 4. Sūrių sūdymo cechas | 492,57 kv.m. |
| 5. Katilinės pastatas | 48,4 kv.m |
| 6. Pastatas-pastotė | 57,2 kv.m |
| 7. Mechaninio valdymo pastatas (valymo įrengimai) | 121,75 kv.m |
| 8. Šaldymo kamera | 406,15 kv.m. |
| Pagrindinai pastatai Tauragėje: | |
| 1. Administracinis pastatas | 779,02 kv.m |
| 2. Gamybinis pastatas | 2665,81 kv.m |
| 3. Betoninis sandėlis | 500,35 kv.m |
| 4.Mechaninės dirbtuvės | 721,49 kv.m |
| 5. Transformatorinė | 83 kv.m |
| 6. Skaudvilės cechas | 1217,69 kv.m |
| (tik pieno punktas) | |
| 7. Šaldymo stotis | 861,54 kv.m |
| Eržvilko pieninės pastatas | 154,80 kv.m |
| Bagaslaviškio mst. pagrindiniai pastatai | 659,2 kv.m |
Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla:
Įmonė užsiima pieno perdirbimu (fermentinio sūrio gamyba). Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.
Įmonės pagrindinė žaliava yra karvių pienas. Perdirbimui parduodamo pieno kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Įmonės verslas (ypač pieno surinkimas ir suvežimas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Bendrovės augimo potencialą ir veiklos rezultatus.
Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB "SEB Vilniaus banku"). 2007 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,59. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR palūkanų norma. Finansinių paskolų likutis 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 18 177. litų. Paskolos įvertintos eurais. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra.
Užsienio valiutos rizika. Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams, nėra.
Pieno produktai yra gaminami iš gyvūninės kilmės žaliavų. Galvijų ligų epidemijos (pvz., kempinligė) gali neigiamai paveikti žaliavos tiekimą pieno produktų gamybai bei sumažinti pieno produktų paklausą dėl ligų baimės. Šie pasikeitimai gali daryti neigiamą įtaką Bendrovės pinigų srautams ir veiklos rezultatams.
| Nuo | Paskolos | Likutis | Likutis | ||
|---|---|---|---|---|---|
| Skolinanti institucija | roda | suma | Palūkanų norma | 2007 12 31 | 2006 12 31 |
| AB SEB Vilniaus bankas | a) | 11 998 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 9 368 | 10 998 |
| AB Snoro bankas | b) | 2 072 | 6mėn.LIBOR+1,55% | 1 246 | 1 692 |
| AB Snoro bankas | b) | 2 758 | 6mėn.LIBOR+1,55% | 2 175 | 0 |
| AB SEB Vilniaus bankas | c) | 7 078 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 4 536 | 3 972 |
| AB SEB Vilniaus bankas | |||||
| kredito linija | d) | 7 009 | 6mėn.LIBOR+1,3% | 4 506 | 3 307 |
| AB bankas SNORAS | c) | 4 829 | 6.0138% | 2 666 | 0 |
| Kitos | 0 | 715 | |||
| Finansinio lizingo | |||||
| įsipareigojimai | 2 843 | 1 563 | |||
| Iš viso įsipareigojimų | 27 340 | 22 247 | |||
| Minus: trumpalaikė dalis | -9 163 | -5 567 | |||
| Iš viso po vienerių metų mokėtinos | |||||
| paskolos ir skolos | 18 177 | 16 680 |
Bendrovės skolų ir paskolų struktūra yra tokia:
Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR palūkanų norma. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra.
Sudarytas palūkanų apsikeitimo sandoris.
Tokio gamybos nutraukimo ar sumažinimo AB Vilkyškių pieninė per pastaruosius 2 metus nepatyrė.
2004 ir 2005 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.
2006 metais modernizuotas sūrių cechas už 3.487,6 tūkst. Lt, iš kurių paskola sudarė 2.927 tūkst. Lt, nuosavos lėšos – 560,6 tūkst. Lt.
2007 metais Vilkyškių pieninė investavo apie7 mln. litų į išrūgų perdirbimo cechą, 1,3 mln. litų į pieno priėmimo įrenginius ir 0,5 mln. litų į pakavimo ir vakuumavimo įrenginius.
2000 m. gegužės 8 d. įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).
2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Įmonės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.
2004 m. gegužės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas UAB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.
Produkto sertifikavimo Rusijoje klausimais [Bendrovę nuolat] konsultuoja O. B. Jarymova ir L. N. Matiuševa (O.Б. Ярымова, Л.Н. Матюшева) iš Kaliningrado standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos centro. Atlikus technologinio proceso, gamybos analizę, įvertinama, ar laikomasi normų, standartų reikalavimų, ar pagaminta produkcija saugi.
2007 metais AB Vilkyškių pieninėje atliktas pagrindinis įvertinimas gauti kokybės vadybos bei maisto saugos vadybos ISO sertifikatus, kurie įteikti 2008 sausio mėnesį.
ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.
Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - užtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.
Teismo ir trečiųjų teismo arbitražo procesai AB Vilkyškių pieninėje nevyksta.
AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė užima apie 15 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas".
Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.
AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik už paprastąsias vardines akcijas.
2002 ir 2003 dividendai mokami nebuvo.
| Dividendai | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt.) | 0 | 0 | 1,177,000 | 2,500,000 | 2,057,660 |
| Dividendai vienai akcijai * (Lt.) | 0 | 0 | 0.13 | 0.27 | 0.22 |
| Akcijų skaičius | 99,500 | 99,500 | 99,500 | 9,353,000 | 9,353,000 |
*Šis rodiklis apskaičiuotas pagal dabartinį įmonės akcijų skaičių.
UAB "Modest" Per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt |
Bendra nominali vertė, Lt |
ISIN kodas |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos | 9 353 000 | 1,00 | 9 353 000 | LT0000127508 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt |
Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos | 128 408 | 1,00 | 128 408 |
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
Bendras akcininkų skaičius 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 341. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6 016 506 | 1 | 6 016 506 |
| Hansabank klientai | 673 602 | 1 | 673 602 |
| SEB klientai | 467 650 | 1 | 467 650 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 2 195 242 | 1 | 2 195 242 |
| Kapitalo iš viso | 9 353 000 | 1 | 9 353 000 |
Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 111 207 | 1 | 111 207 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 17 201 | 1 | 17 201 |
| Kapitalo iš viso | 128 408 | 1 | 128 408 |
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.
2007 metų gruodį po prašymo pateikimo Bendroves vertybinius popierius buvo leista įtraukti i Oficialųjį sąrašą nuo sausio 1 dienos.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 9 353 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt.
| Periodas | Kaina, Lt | Apyvarta, tūkst. Lt | Viso apyvarta | Kapitali | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | Didž. | Maž. | Pask. | Didž. | Maž. | Pask. | Vnt. | Lt. | zacija, Lt |
| 2006 05 17 | 2007 04 20 | 5,82 | 4,80 | 5,70 | 647,8 | 0 | 0 | 531 126 | 2 821 828 | 53 310 000 |
| 2007 01 01 | 2007 03 31 | 5,82 | 5,20 | 5,70 | 126,2 | 0 | 0 | 56 635 | 312 038,6 | 53 312 100 |
| 2007 04 01 | 2007 06 30 | 5,70 | 5,01 | 5,20 | 380,5 | 0 | 20,4 | 167 957 | 930 576,2 | 48 635 600 |
| 2007 07 01 | 2007 09 30 | 6,50 | 4,80 | 5,90 | 3 621,1 | 0 | 25,6 | 1 647 863 | 9 163 708,7 | 55 182 700 |
| 2007 10 01 | 2007 12 31 | 6,70 | 5,75 | 6,20 | 637,6 | 0 | 1,8 | 455 408 | 2 762 468,4 | 57 988 600 |
2008 metais Bendrovės įstatinis kapitalas bus padidintas iki 11 943 tūkst. Lt.
Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.
Balsavimo teisės apribojimų nėra.
Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.
| 2005 | 2006 | 2007 | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Padalinys | Vidutinis darbuotojų skaičius |
Vidutinis darbo užmokestis |
Vidutinis darbuotojų skaičius |
Vidutinis darbo užmokestis |
Vidutinis darbuotojų skaičius |
Vidutinis darbo užmokestis |
| Administracija | 32 | 2643,79 | 44 | 3070,39 | 51 | 3200,18 |
| Aptarnaujantis personalas |
59 | 818,79 | 54 | 1183,88 | 51 | 1460,24 |
| Transporto padalinys | 67 | 854,89 | 75 | 1348,00 | 78 | 1703,25 |
| Žaliavos supirkimas | 104 | 361,15 | 116 | 942,14 | 120 | 825,05 |
| Gamybos padalinys | 140 | 706,19 | 213 | 908,70 | 207 | 1215,97 |
| Iš viso: | 402 | 879,44 | 502 | 879,44 | 507 | 1429,40 |
Vidutinis darbo užmokestis pagal atitinkamas darbuotojų darbo grupes:
Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotini akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .
| Vardas, Pavardė |
Išsilavinimas, specialybė |
Pareigos Emitente | Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
Darbo Vilkyškių pieninėje pradžia |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 30 | 2010 01 30 | Nuo 1993 m. AB Vilkyškių pieninė |
| Sigitas Trijonis |
aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius |
2006 01 30 | 2010 01 30 | Nuo 1993 m. AB Vilkyškių pieninė |
| Rimantas Jancevičius |
aukštesnysis, zootechnikas |
Valdybos narys, žaliavos direktorius |
2006 01 30 | 2010 01 30 | Nuo 1996 m. AB Vilkyškių pieninė |
| Ramūnas Šniepis |
aukštasis, inžinierius |
AB banko "Snoras" Tauragės filialo direktorius |
2007 04 20 | 2010 01 30 | 1997m- AB "Litimpeks banko" Tauragės filialo direktorius, 1999 m.-AB "Hermio banko" Tauragės filialo direktorius, 2000 m 2007 m. AB banko "Snoro" Tauragės filialo direktorius |
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė | Pareigos Emitente | Darbo pradžia* |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 01** |
| Birutė Bazilienė | aukštasis, buhalterinės apskaitos ekonomistė |
Vyr. buhalterė | 1994 06 27 |
| Sigita Montvilaitė | aukštesnysis, buhalterinė apskaita |
Vyr. buhalterės pavaduotoja |
2006 12 14 |
| Rimantas Jancevičius | aukštesnysis, zootechnikas | Žaliavos direktorius | 1996 01 02 |
| Sigitas Trijonis | aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius |
1993 09 01 |
| Arvydas Zaranka | aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Gamybos direktorius | 1995 07 03 |
| Arminas Lunia | aukštasis, chemijos inžinerija | Pardavimų direktorius | 2007 08 20 |
| Vilija Milaševičiutė | aukštasis, ekonomistė | Ekonomistė – analitikė | 2000 05 01 |
| Rita Juodikienė | aukštasis, informatikos vadybos inžinierė |
IT skyriaus vadovė | 2002 09 23 |
| Vaida Bendikienė | Aukštasis, pedagogika | Personalo vadovė | 2007 10 25 |
| Ina Baltrušienė | aukštasis, teisė | Juristė | 2007 10 08 |
* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.
** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.
| Vardas | Pavardė | Asmens statusas |
|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | Gen. direktorius, valdybos pirmininkas |
| Sigitas | Trijonis | Technikos direktorius, valdybos narys |
| Rimantas | Jancevičius | Žaliavos direktorius, valdybos narys |
| Ramūnas | Šniepis | AB banko "Snoro" Tauragės filialo direktorius, valdybos narys |
| Arvydas | Zaranka | Gamybos direktorius |
| Arminas | Lunia | Pardavimų direktorius |
| Birutė | Bazilienė | Vyr. buhalterė |
UAB "Modest" direktoriaus ir vyr. buhalterės duomenys už 2007 metus:
| Albertas Šlėderis | Milana Buivydienė | |
|---|---|---|
| Darbo pradžia įmonėje | 1994-09-15 | 2006-07-04 |
| Priskaitomas atlyginimas | 38 726,00 | 37 397,00 |
| Išmokėtas atlyg. už 2007 m. | 28 145,22 | 27 571,09 |
| Išsilavinimas | Aukštasis | Aukštasis |
| Profesija | Zooinžinerija | Ž.ū.g-bos ekonomika ir organizavimas |
| G.Bertašius | A.Zaranka | A.Šlėderis | |
|---|---|---|---|
| Kadencijos pradžia | 2006-09-04 | 2006-09-04 | 2006-09-04 |
Duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje:
| Vardas | Pavarde | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 | ||||
| pajus) | ||||
| Gen. direktorius, | UAB "Modest" valdybos | |||
| Gintaras | Bertašius | valdybos pirmininkas Technikos direktorius, |
pirmininkas kitų akcijų neturi, kitoje veikloje |
6 016 506 |
| Sigitas | Trijonis | valdybos narys | nedalyvauja | 425 538 |
| Žaliavos direktorius, | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | |||
| Rimantas | Jancevičius | valdybos narys | nedalyvauja | 1 985 |
| AB banko "Snoro" | ||||
| Tauragės filialo | ||||
| direktorius, valdybos | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | |||
| Ramūnas | Šniepis | narys | nedalyvauja | - |
| UAB "Modest" valdybos narys,kitų | ||||
| Arvydas | Zaranka | Gamybos direktorius | akcijų neturi | 1 923 |
| kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | ||||
| Arminas | Lunia | Pardavimų direktorius | nedalyvauja | - |
| kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | ||||
| Birutė | Bazilienė | Vyr. buhalterė | nedalyvauja | 12 |
| Vardas | Pavarde | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | Valdybos pirmininkas | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" Gen. direktorius, valdybos pirmininkas - 6 016 506 akcijos |
| Arvydas | Zaranka | Valdybos narys | AB "Vilkyškių pienine" akcininkas - 1 923 akcijos |
| Albertas | Šlėderis | UAB "Modest" direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Milana | Buivydienė | vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS* |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.suris.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų. |
| dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
* Atkreipiame dėmesį, kad pateikti komentarai yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio bei negali būti suprantami kaip įpareigojimas vadovautis tik šiais komentarais rengiant pranešimą apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi. Šie komentarai jokiais būdais nepakeičia profesionalaus specialisto patarimo dėl šio pranešimo rengimo. Šio komentaro turinys yra kruopščiai paruoštas, tačiau AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" negarantuoja pateikiamų komentarų (pavyzdžių) išsamumo, naudingumo bei teisingumo visais atžvilgiais ir neprisiima atsakomybės už šios informacijos panaudojimo pasekmes, kurios atsirastų tiesiogiai ar netiesiogiai naudojantis šiuo komentaru.
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už įmonės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdybos organas. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Šiuo metu pagal bendrovės įstatus valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus. UAB "Modest" valdybą sudaro 3 nariai |
bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
1 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais. |
|---|---|---|
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Ne | Bendrovė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. UAB "Modest" rekomendacijos laikosi |
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko |
Taip | Kai bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdžiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. |
| apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos |
Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka - viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
| bendrovės metiniame pranešime. | ||
|---|---|---|
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdžiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamą kompetenciją eiti savo pareigas ir yra atsakingi už pagrindinių įmonės veiklos procesų (technikos, žaliavų valdymo, prekybos koordinavimą) priežiūrą. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
Taip | Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse |
Ne | Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai. |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius
kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu. 5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
| bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario |
||
|---|---|---|
| pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
||
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Valdybos nariams už darbą valdyboje atlyginimas nemokamas (tačiau bendrovės įstatuose tokia galimybė yra numatyta). |
|
|---|---|---|---|
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
|||
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Valdyba analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės |
Taip | 2007–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. |
6 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
7 Žr. 3 išnašą. 8
Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| akcininkai. | ||
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. |
Taip | Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų |
Taip | Bendrovėje veikia valdybos suformuoti 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. UAB "Modest" komitetai nesuformuoti |
10 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
| išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
||
|---|---|---|
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | Paskyrimų ir atlyginimo komiteto pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. Audito komiteto pagrindinis tikslas – prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Taip | Kiekvienas bendrovės komitetas sudarytas iš 3 narių. |
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą |
Taip | Paskyrimo ir atlyginimų komiteto bei Audito komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti šių komitetų nuostatai. |
| posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
||
|---|---|---|
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Taip | Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; |
||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; |
||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; |
||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. |
||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų |
|---|---|---|
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
|
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; |
||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
||
| 3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų; |
||
| 4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); |
||
| 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. |
||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: |
||
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; |
||
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; |
||
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir |
||
pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. Taip Bendrovėje iš esmės laikosi šių rekomendacijos nuostatų. Audito komiteto pagrindinis tikslas – prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba planuoja atlikti savo veiklos vertinimą. |
|---|---|---|
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą 11 per mėnesį. |
Taip | Bendrovės kolegialaus organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintais intervalais (arba pagal poreikį) pagal planuojamas darbotvarkes. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai. |
11 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | 5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai. |
|---|---|---|
| ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ---- | ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti 12. Visiems visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Ne | Bendrovės įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos. |
Taip | Įmonės susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad visi akcininkai turėtų lygias galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime. |
12 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| 6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | Įstatymo bei bendrovės įstatų nustatyta tvarka bendrovės interneto tinklalapyje bendrovė skelbia šaukiamų akcininkų susirinkimų nutarimų projektus. Taip pat visa būtina informacija lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama per biržų informacines sistemas. |
|---|---|---|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Kiekvienas akcininkas gali dalyvauti susirinkime asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui bei reikalauti išankstinio balsavimo susirinkimo darbotvarkėje paskelbtais klausimais. Tokiais atvejais sudaromi išankstinio balsavimo biuleteniai. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Bendrovė neturi galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | konfliktai nekiltų. | Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų |
|---|---|---|---|
| --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- | ------ | --------------------- | -------------------------------------------------- |
13 Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | |
|---|---|---|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Bendrovės valdymo organų nariai informuojami apie šios rekomendacijos nuostatas ir nusišalintų nuo sprendimų priėmimo, kurie susiję su asmeniniais ar dalykiniais interesais |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų | ||
| būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų | ||
| politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, | ||
| finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti | ||
| apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo | ||
| įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. | Ne | |
| Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams | ||
| bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant | ||
| su praėjusiais finansiniais metais. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; |
||
|---|---|---|
| 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | |
| 8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | |
| 8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika |
||
| arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Ne | Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos. |
| 8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina |
Ne |
| direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais | |
|---|---|
| finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo | |
| mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame | |
| akcininkų susirinkime; | |
| 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios | |
| įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; | |
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) | |
| premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir | |
| (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | |
| 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas | |
| esminis papildomas atlyginimas, mokamas | |
| direktoriams už specialias paslaugas, kurios | |
| nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; | |
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam | |
| vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, | |
| pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais | |
| metais; | |
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma | |
| atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia | |
| nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. | |
| 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi | |
| su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų | |
| pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis | |
| darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: | |
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų | |
| akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų | |
| skaičius ir taikymo sąlygos; | |
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas | |
| per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno | |
| sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba | |
| dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje | |
| vertė finansinių metų pabaigoje; | |
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | |
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, | |
| realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo | |
| sąlygos; | |
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų | |
| pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | |
| 8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų | |
| schemomis susijusi informacija: | |
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją | |
| direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais | |
| finansiniais metais; | |
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami | |
| informacija apie įmokas, kurias už direktorių | |
| sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais | |
| finansiniais metais. | |
| 8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė | |
| arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į | |
| bendrovės konsoliduotą metinę finansinę | |
| atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines | |
| išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo | |
| direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių | |
| metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir |
palūkanų normą.
| 8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama | ||
|---|---|---|
| akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | ||
| teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam | ||
| remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo | Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams | |
| pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame | atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais | |
| visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami | ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti |
|
| atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais. | ||
| atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su | ||
| pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl | Ne | |
| atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos | ||
| akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams | ||
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios | ||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami | ||
| sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti | ||
| informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir | ||
| gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. | ||
| 8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | ||
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | ||
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų | ||
| pasirinkimo sandorius; | ||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | ||
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti | ||
| realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių | Neaktualu | |
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu | ||
| įstatymai tai leidžia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, | ||
| kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems | ||
| kitiems bendrovės darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip | ||
| pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį | ||
| už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali | ||
| paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas | ||
| atskiriems direktoriams. | ||
| 8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės | ||
| įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida | ||
| modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti | ||
| akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, | ||
| kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, | ||
| nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos | ||
| nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. | ||
| 8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi | ||
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis | ||
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet | ||
| kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi | ||
| teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta | ||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | ||
| 8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | ||
| kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą | ||
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė | ||
| susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu | ||
| informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti | ||
| paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime | ||
| turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto | ||
| atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių | ||
| schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat | ||
| schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat | ||
| turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių |
| atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų | ||
|---|---|---|
| būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta | ||
| pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip | ||
| pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip | ||
| bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios | ||
| reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas | ||
| įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė | ||
| ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas | ||
| atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti | ||
| pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl | ||
| numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte | ||
| nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės | ||
| interneto tinklalapyje. | ||
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija. Darbuotojai, turintys bendrovės akcijų, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi bendrovės veikla bei rezultatais. Bendrovė akcininkams kasmet moka dividendus. |
|
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip, išskyrus 4 ir |
Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per |
|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; | 6 punktus | pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius |
| 2) bendrovės tikslus; | įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose, | |
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. |
|
| 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, |
|
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; | dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose |
|
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat | bei bendrovės interneto tinklalapyje. | |
| sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės |
| veiklos eigoje; | ||
|---|---|---|
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. | ||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
||
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat |
Taip | |
| rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
Ne | |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
Neaktualu | |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėmimą prie informacijos. |
|
|---|---|---|---|
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją. |
|
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | |||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. | |||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
|
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas. |
|
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės. |
Balandžio mėnesį atsistatydino valdybos narys Vaidotas Juškys.
Kiekvieno mėnesio 10-tą dieną bendrove skelbia savo pardavimų rezultatus VVPB pranešimų sistemoje
http://www.baltic.omxgroup.com/market/?instrument=LT0000127508&list=2&pg=details&tab=new s
Pirmojo pusmečio rezultatams įtakos turėjo ir birželio viduryje pradėjęs veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų cechas. Bendra Vilkyškių pieninės išrūgų cecho vertė – per 8,3 milijono litų. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas.
Rugsėjo mėnesį, 11,72 procentų Vilkyškių pieninės akcijų įsigijo užsienio investuotojai
Pirmasis Vilkyškių pieninės akcijų viešojo siūlymo (IPO) etapas, kurio metu buvo sėkmingai išplatinta 10 procentų paprastųjų vardinių akcijų, vyko praėjusių metų pavasarį. Norą įsigyti 935 300 vienetų akcijų paketą akcijų tuomet pareiškė daugiau kaip 390 investuotojų. Bendras investuotojų prašomų akcijų skaičius viršijo 982 tūkst. ir buvo 5 proc. didesnis nei siūlomų akcijų skaičius. Įvykdžius biržos reikalavimus Vilkyškių pieninė buvo įtraukta į Einamąjį prekybos sąrašą.
Nuo pirminio akcijų platinimo Vilkyškių pieninės akcijų grąža kartu su išmokėtais dividendais buvo daugiau nei 20 proc., bendra apyvarta siekė 6,5 mln. Lt. 2006 metais Vilkyškių pieninė gavo 116 mln. Lt pajamų ir uždirbo 4 mln. grynojo pelno.
2007 m. spalio 15 d. pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities". Orion Securities padavė paraišką Vilniaus vertybinių popierių biržai dėl AB "Vilkyškių pieninė" įtraukimo į rinkos formavimo sąrašus ir pradėjo rinkos formavimą nuo 2007 m. spalio 29.
2007 m. gruodžio 5 d., AB "Vilkyškių pieninė" pateikė paraišką Vilniaus vertybinių popierių biržai dėl bendrovės akcijų įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą.
2008 Sausio mėnesį AB "Vilkyškių pieninė" pasirašė sutartį dėl AB "Kelmės pieninė" 99,09 proc. akcijų įsigijimo.
Vasario mėnesį Vilkyškių pieninė pranešė, kad šiemet į Rusija planuoja eksportuoti dvigubai daugiau sūrio. AB Vilkyškių pieninė 2007-aisiais i Rusiją eksportavo 1340 tonas sūrio, tai sudarė 16 proc. visų bendrovės parduotų sūrių. Vilkyškių pieninė vadovai dalyvavo tarptautinėje parodoje "Prodexpo 2008" Maskvoje. Didžiausioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje Rytų Europoje savo gaminus eksponavo dalyviai iš 65 šalių. Iš parodos "Prodexpo 2008" Maskvoje grįžęs bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius prognozuoja, kad šiais metais Vilkyškių pieninė toliau sėkmingai plės savo gaminių eksportą į Rusijos rinką ir planuoja eksportuoti beveik dvigubai daugiau - 2500 tonų sūrio. Tai turėtų sudaryti 25 proc. visų 2008-aisiais planuojamų parduoti sūrių.
Kovo mėnesį Vilkyškių pieninei Konkurencijos Tarybą leido įsigyti 99,09 procentus AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras. 2008 m. kovo 7 d. įvykusio visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant 2,590,000 akcijų emisiją. Buvo atšaukta pirmumo teisė įsigyti naują emisiją dabartiniams akcininkams.
Bendrovė apie visus esminius įvykius skelbia VVPB pranešimų sistemoje kur ir galima susipažinti su visais Bendrovės pranešimais, taip pat naujienos yra skelbiamos Bendrovės internetiniame puslapyje per naujienų agentūrą BNS ir kitas.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.