Vilkyskiu Pienine

Annual Report • Apr 20, 2009

AB "Vilkyškių pieninė"

2008 metų konsoliduota metinė ataskaita

Turinys

Informacija apie įmonę	1
Vadovybės pareikškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų	2
Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams	3
Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita	5
Konsoliduotas balansas	6
Konsoliduota akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita	7
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	8
Konsoliduotų finansinių ataskaitų paaiškinimai	10
Konsoliduotas metinis pranešimas už 2008	39

Informacija apie įmonę

AB "Vilkyškių pieninė"

Telefonas:	+370 441 55330
Telefaksas:	+370 441 55242
Įmonės kodas:	277160980
	Registracijos data: 1993 m. gegužės 18 d.

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Ramūnas Šniepis Linas Strėlis Andrej Cyba

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Arminas Lunia, Pardavimų direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB "SEB bankas" AB bankas "Snoras" AB bankas "Swedbank"

Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų

Šiandien valdyba ir vadovybė aptarė ir patvirtino konsoliduotas metines finansines ataskaitas ir konsoliduotą metinį pranešimą, ir Įmonės vardu jas pasirašė.

Konsoliduotos metinės ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Mes manome, kad naudoti apskaitos principai yra tinkami.

Mes rekomenduojame patvirtinti konsoliduotas metines ataskaitas visuotiniame akcininkų susirinkime.

Vilkyškiai, 2009 m. balandžio 15 d.

Vadovybė:

----------------------- Gintaras Bertašius Generalinis direktorius

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Tūkst. Litų	Paaišk.	2008	2007
Pardavimų pajamos	1	151 981	136 274
Pardavimų savikaina		-154 338	-114 230
Bendrasis pelnas		-2 357	22 044
Kitos veiklos pajamos, grynąja verte		1 020	21
Paskirstymo sąnaudos		-1 130	-2 052
Administracinės sąnaudos	2	-7 228	-6 321
Veiklos pelnas (nuostolis)		-9 695	13 692
Finansinės veiklos pajamos		528	93
Finansinės veiklos sąnaudos		-4 249	-1 468
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	3	-3 721	-1 375
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą		-13 416	12 317
Pelno mokesčio sąnaudos	4	1 447	-2 303
Grynasis pelnas (nuostolis)		-11 969	10 014
Priskirtina:
Įmonės akcininkams		-11 916	10 014
Mažumos dalis		-53	0
Grynasis pelnas (nuostolis)		-11 969	10 014
Pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (Litais)	5	-1,05	1,07
Sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (Litais)		-1,05	1,07

Paaiškinimai, pateikiami 10-38 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Konsoliduotas balansas

Tūkst. Litų Paaišk. 2008 2007 Turtas Ilgalaikis materialusis turtas 6 71 740 46 252 Prestižas 7 23 875 1 033 Nematerialusis turtas 7 418 41 Atidėtojo mokesčio turtas 15 0 27 Ilgalaikės gautinos sumos 8 1 233 950 Iš viso ilgalaikio turto 97 267 48 303 Atsargos 9 20 601 16 452 Gautinos prekybos ir kitos sumos 10 18 584 13 675 Avansu sumokėtas pelno mokestis 1 117 0 Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai 11 195 1 055 Iš viso trumpalaikio turto 40 497 31 182 Iš viso turto 137 764 79 485 Akcininkų nuosavybė Akcinis kapitalas 12 11 943 9 353 Akcijų priedai 11 396 9 355 Rezervai 8 523 9 355 Nepaskirstytasis pelnas -81 13 442 Iš viso akcininkų nuosavybės, priskirtinos Įmonės akcininkams 31 781 32 150 Mažumos dalis 55 42
Iš viso akcininkų nuosavybės 31 836 32 192
Įsipareigojimai
Paskolos ir išperkamosios nuomos įsipareigojimai 13 48 946 18 177
Kapitalo subsidijos 14 8 894 4 607
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai 15 1 591 2 626
Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų 59 431 25 410
Paskolos ir išperkamosios nuomos įsipareigojimai 13 21 601 9 163
Mokėtinas pelno mokestis 0 1 175
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 16 24 896 11 545
Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų 46 497 21 883
Iš viso įsipareigojimų 105 928 47 293
Iš viso akcininkų nuosavybės ir įsipareigojimų 137 764 79 485

Paaiškinimai, pateikiami 10-38 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita

Akcininkų nuosavybė, priskirtina Grupei
Tūkst. litų	Paaišk.	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Mažu mos dalis	Iš viso akcininkų nuosa vybės
2007 m. sausio 1 d. 2007 m. grynasis		9 353		8 764	919	4 967	24 003	51	24 054
pelnas						10 014	10 014		10 014
Pervedimai iš rezervų				-344		423	79		79
Pervedimai į rezervus					16	-16	0		0
Dividendai Dukterinės įmonės						-2 057	-2 057		-2 057
akcijų emisija						88	88	14	102
Pasikeitimai Grupėje						23	23	-23	0
2007 m. gruodžio 31 d.	13	9 353		8 420	935	13 442	32 150	42	32 192
2008 m. sausio 1 d. 2008 m. grynasis		9 353		8 420	935	13 442	32 150	42	32 192
pelnas (nuostolis) Akcijų emisija		2 590	11 396			-11 916	-11 916 13 986	-53	-11 969 13 986
Pervedimai iš rezervų Perkainojimo rezervo				-423		423	0		0
mažinimas Dividendai				-409		-2 030	-409 -2 030		-409 -2 030
Pasikeitimai Grupėje								66	66
2008 m. gruodžio 31 d.		11 943	11 396	7 588	935	-81	31 781	55	31 836

Paaiškinimai, pateikiami 10-38 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

gruodžio 31 d.
Tūkst. Litų	Paaišk.	2008	2007
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos
Grynasis pelnas		-11 969	10 014
Koregavimai:
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	6	5 946	3 776
Nematerialiojo turto amortizacija	7	93	28
Pripažinta pajamomis kapitalo subsidijų dalis	14	-387	-18
Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultatas		379	0
Palūkanų sąnaudos, grynąja verte	3	3 816	1 375
Pelno mokesčio sąnaudos	4	-1 447	2 303
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos prieš
pokyčius apyvartinėse lėšose		-3 569	17 478
Atsargų pokytis		-1 525	-2 909
Gautinų sumų pokytis		-336	-1 813
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		7 620	-1 520
		2 190	11 236
Sumokėtos / gautos palūkanos, grynąja verte		-3 816	-1 375
Sumokėtas pelno mokestis		-2 235	-1 582
Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos		-3 861	8 279
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas		-10 520	-8 911
Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas		-312	-41
Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo		431	0
Trumpalaikis investicijų perleidimas		4 297	0
Investicijos į dukterinę įmonę, atėmus įsigytus pinigus	8	-30 028	0
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos		-36 132	-8 952

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

gruodžio 31 d.

Paaišk.	2008	2007
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos
Gautos paskolos	37 682	13 327
Paskolų grąžinimas	-10 784	-9 514
Išperkamosios nuomos mokėjimai	-1 040	-1 710
Akcijų emisijos išleidimas	13 986	0
Išmokėti dividentai	-2 030	-2 757
Gautos kapitalo subsidijos	1 319	1 491
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos	39 133	837
Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis	-860	164
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai sausio 1 d	1 055	891
Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai gruodžio 31 d.	195	1 055

Paaiškinimai, pateikiami 10-38 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

1. Bendra informacija

Grupę sudaro šios įmonės:

• AB "Vilkyškių pieninė", patronuojanti įmonė (toliau tekste: Įmonė arba Grupė)
• UAB "Modest", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė UAB "Modest")
• AB "Kelmės pieninė", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Kelmės pieninė"). AB "Kelmės pieninė" tiesiogiai valdo 100% akcijų UAB "Kelmės pieno centras".

AB "Vilkyškių pieninė" įkurta 1993 m. Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje. 2008 m. gruodžio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6 016 506	1	6 016 506
Hansabank klientai	563 964	1	563 964
SEB klientai	2 673 606	1	2 673 606
Linas Strėlis	1 015 000	1	1 015 000
Kiti smulkieji akcininkai	1 673 924	1	1 673 924
Kapitalo iš viso	11 943 000	1	11 943 000

Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Įmonė taip pat turi paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.

Įmonė turi dukterinę įmonę UAB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Įmonei nuosavybės teise priklauso 87% balso teisę suteikiančių UAB "Modest" akcijų. UAB "Modest" gamina fermentinį sūrį, varškės sūrį, bei kitus sūrio produktus.

Įmonė taip pat turi dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Įmonei nuosavybės teise priklauso 99% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" gamina šviežius pieno produktus.

Grupės darbuotojų skaičius 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 738 (2007 12 31- 469).

2. Reikšmingi apskaitos principai

Ataskaitų atitikimas standartams

Ši konsoliduota finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Parengimo pagrindas

Ši konsoliduota finansinė atskaitomybė buvo parengta remiantis istorine savikaina, išskyrus:

• išvestiniai finansiniai instrumentai yra įvertinami tikrąja verte;
• pastatai yra įvertinami tikrąja verte.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal veiklos tęstinumo principą.

Rengdama konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal TFAS, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Apskaičiavimai ir esminės prielaidos yra pastoviai peržiūrimi. Peržiūrų rezultatai yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamos peržiūros, jei rezultatai daro poveikį tik tam laikotarpiui, jei peržiūros rezultatai daro poveikį tiek ataskaitiniam, tiek būsimiems laikotarpiams, rezultatai pripažįstami tiek peržiūros laikotarpiu, tiek ir būsimais laikotarpiais.

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinės įmonės yra Grupės kontroliuojamos įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Grupė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsižvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotas finansines atskaitomybes nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.

Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų. Nerealizuotas pelnas, atsiradęs iš sandorių su įmonėmis, kurios apskaitomos nuosavybės metodu, yra eliminuojamas Grupės dalimi investuojamoje įmonėje. Nerealizuoti nuostoliai eliminuojami taip pat, kaip ir nerealizuotas pelnas, bet tik iki tiek, kol nebėra vertės sumažėjimo požymių.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Apskaitos principų taikymas

Žemiau nurodyti apskaitos principai Grupės buvo nuosekliai taikomi visiems finansinėje atskaitomybėje pateiktiems laikotarpiams.

Funkcinė ir ataskaitų pateikimo valiuta

Ši finansinė atskaitomybė pateikta Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (LTL), kuri yra ir Įmonės funkcinė valiuta. Išskyrus atvejus kai nurodyta kitaip, finansinė informacija, nurodyta litais, buvo suapvalinta iki tūkstančių.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos kursu. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais balansinės ataskaitos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Neišvestinės finansinės priemonės

Neišvestinės finansinės priemonės apima pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas, grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, paskolas, skolas tiekėjams ir kitas mokėtinas sumas.

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimą.

Neišvestinės finansinės priemonės pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitytoms pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. Po pirminio pripažinimo, neišvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos taip, kaip nurodyta toliau.

Finansinės priemonės apskaitoje pripažįstamos sandorio sudarymo dieną. Įmonė nustoja pripažinti finansinį turtą, kai nustoja galioti sutartinės teisės pinigų srautams iš to turto, arba kai sandorio metu yra perduodamos teisės gauti sutartus grynųjų pinigų srautus iš to finansinio turto, t.y. visa rizika ir nauda iš finansinio turto nuosavybės yra perduodamos. Finansinis įsipareigojimas nustojamas pripažinti, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar pasibaigia jo terminas.

Gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas ir nėra kotiruojamos aktyvioje rinkoje. Jos yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, išskyrus tas sumas, kurių terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių. Pradžioje išduotos paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos tikrąja verte. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Paskolos, pasiskolintos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Trumpalaikiai įsipareigojimai nediskontuojami.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Išvestinės finansinės priemonės

Grupė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku. Sandoris yra apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ši finansinė priemonė nėra laikoma rizikos apsidraudimo sandoriu.

Finansinės priemonės

Grupės paskolos ir gautinos sumos yra iš pradžių pripažįstamos apskaitoje tikrąja verte pridėjus sandorio kaštus, kurie tiesiogiai susiję su finansinio turto įsigijimu. Po pirminio pripažinimo, paskolos ir gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų metodą, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra. Trumpalaikės gautinos sumos nediskontuojamos.

Investicijos į akcijas, kurios neturi kotiruojamos kainos aktyvioje rinkoje ir kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinama, yra klasifikuojamos kaip investicijos laikomos pardavimui ir apskaitomos savikaina, atskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, jeigu tokių yra.

Ilgalaikis materialusis turtas

Pripažinimas ir įvertinimas

Turtas ir įranga yra įvertinami kaip savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės nurašymo nuostolius. Savikaina apima išlaidas, kurios yra tiesiogiai priskiriamos turto įsigijimui.

Kai turto arba įrangos dalių naudingo tarnavimo laikas yra skirtingas, jos yra apskaitomos kaip atskiras turtas arba įranga (pagrindinės sudedamosios dalys).

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės balanso sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumažinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Pripažinimas ir įvertinimas (tęsinys)

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripažįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumažėjimo, pripažinto kapitale.

Vėlesnės sąnaudos

Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Įmonė ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per numatytą kiekvienos turto ir įrangos dalies naudingo tarnavimo laiką. Išnuomoto turto nusidėvėjimas apskaitomas pagal trumpesnį nuomos arba naudingo tarnavimo laiko laikotarpį. Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Dabartinio ir palyginamojo laikotarpių numatytas naudingo tarnavimo laikas:

Žemė ir pastatai	10-40 metai
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas ilgalaikis turtas	3-7 metai

Nusidėvėjimo metodai, naudingas tarnavimo laikas ir likutinės vertės pervertinamos kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną.

Nematerialusis turtas

Įmonės įsigytas nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metų naudingojo tarnavimo laikotarpį.

Prestižas apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Prekybos ir kitos gautinos sumos

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra pateikiamos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Atsargos

Atsargos apskaitomos mažesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Grynoji realizacinė vertė apskaičiuojama kaip pardavimo kaina atėmus numatomas užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Savikainą sudaro sąnaudos susijusios su atsargų įsigijimu ir jų pristatymu iki vietos bei parengimu naudojimui. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju, į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į įprastinį gamybos pajėgumų panaudojimą.

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

Grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai ir indėliai pagal pareikalavimus.

Vertės sumažėjimas

Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusia, jei yra objektyvių įrodymų, rodančių, kad vienas ar keli įvykiai turėjo neigiamos įtakos apskaičiuotiems su tuo turtu susijusiems būsimiems pinigų srautams.

Nuostolis dėl finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp būsimų pinigų srautų likutinės ir dabartinės verčių, diskontuotų pradine efektyvia palūkanų norma. Pardavimui laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas apskaičiuojamas remiantis jo dabartine tikrąja verte.

Atskirai paėmus reikšmingas finansinis turtas yra atskirai testuojamas dėl vertės sumažėjimo. Kitas finansinis turtas vertinamas bendrai pagal grupes, kurioms būdinga panaši kredito rizika. Visi vertės sumažėjimo nuostoliai apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Bet kokie sukaupti nuostoliai, susiję su pardavimui laikomu finansiniu turtu, anksčiau apskaitytu nuosavame kapitale, yra perkeliami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Vertės sumažėjimo nuostolis yra atstatomas, jei tai yra objektyviai susiję su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo nuostolio pripažinimo. Vertės sumažėjimo nuostolis susijęs su amortizuota savikaina apskaitytu finansiniu turtu yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Vertės sumažėjimas(tęsinys)

Įmonės turto likutinė vertės, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimos kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl nuvertėjimo yra pripažįstami, kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: naudojimo vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Ankstesniuose laikotarpiuose pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai įvertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant išsiaiškinti, ar minėtas nuostolis sumažėjo arba ar išvis egzistuoja. Vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, atsiradus apskaitinių įvertinimų, naudojamų atsiperkamajai vertei nustatyti, pokyčiams. Vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas tik tiek, kad turto likutinė vertė neviršytų tą likutinę vertę, kuri būtų buvusi nustatyta, atėmus nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi balanse, kai yra tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jei įtaka yra reikšminga, atidėjiniai yra nustatomi, diskontuojant būsimuosius pinigų srautus, taikant iki mokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartinį pinigų vertės rinkos įvertinimą, ir, jei reikia, su tuo įsipareigojimu susijusias rizikas.

Paskolos ir kitos skolos

Paskolos ir kitos skolos iš pradžių įvertinami tikrąja verte pridėjus tiesioginės sandorio sudarymo sąnaudas, o vėliau įvertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Nuoma

Išperkamoji nuoma yra nuoma, kurios metu yra perduodami visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Po pirminio pripažinimo išperkamasis turtas įvertinamas suma, kuri yra lygi žemesniajai iš minimalių nuomos mokėjimų tikrosios ir dabartinės verčių. Po pirminio pripažinimo turtas apskaitomas pagal tam turtui taikomus apskaitos principus.

Kita nuoma yra veiklos nuoma ir, išskyrus investicinį turtą, nėra pripažįstama Grupės balanse.

Pardavimų pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimo ir administravimo sąnaudos

Pardavimo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt, įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, įmonių tarpusavio paslaugų sandorių pajamos ir išlaidos, bei kitos su įmonės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, joms susikaupus. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais nuosavame kapitale, tada jis apskaitomas nuosavame kapitale.

Einamasis pelno mokestis yra mokestis, apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo pelno, taikant galiojančius ir taikomus balanso sudarymo dieną tarifus, bei ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimus.

Atidėtasis mokestis pripažįstamas naudojant balansinį metodą. Jis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis neskaičiuojamas laikiniems skirtumams, atsiradusiems turto arba įsipareigojimų pradinio pripažinimo momentu, kai tie skirtumai neįtakoja nei ataskaitinio laikotarpio apskaityto, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra vertinamas taikant mokesčio normas, kurios galios, kai minėti laikini mokestiniai skirtumai realizuosis remiantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais ataskaitų pateikimo dieną.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Grupės įmonės turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtojo mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną ir mažinamas tokia suma, kokia mokestinė nauda, tikėtina, nebus realizuota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentų ataskaitos

Segmentas yra atskiras Grupės komponentas, užsiimantis produktų gamyba arba paslaugų teikimu (verslo segmentas), arba produktų gamyba arba paslaugų teikimu tam tikroje ekonominėje aplinkoje (geografinis segmentas), su kuriuo susijusios rizikos ir ekonominė nauda skiriasi nuo kitų segmentų rizikos ir ekonominės naudos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos riziką, palūkanų normos tikrosios vertės ir kainos riziką), kredito rizika, likvidumo rizika ir pinigų srautų palūkanų normos rizika. Grupės vadovybė rizikos valdyme pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Kartas nuo karto Grupė gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdama apsidrausti nuo tam tikrų rizikų.

Dėl besitęsiančios pasaulinės ekonominės krizės, be kitų dalykų, sumažėjo likvidumo rodikliai ekonomikoje, kapitalo rinkos likvidumas. Be to, Lietuva patyrė ekonominį nuosmukį, kuris įtakojo ir toliau gali įtakoti šioje aplinkoje veikiančias bendroves. Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės įvertinimą, susijusį su Lietuvos ir pasaulinės verslo aplinkos įtaka Įmonės veiklai ir jos finansinei būklei. Verslo aplinkos vystymasis ateityje gali skirtis nuo vadovybės įvertinimo.

a) Rinkos rizika

(i) valiutos rizika

Grupė nesusiduria su reikšminga užsienio valiutos keitimo kurso kitimo rizika, kadangi Grupės pardavimai, pirkimai, skolinimosi lėšos, kiti straipsniai didžiąja dalimi yra susiję tik su litais arba eurais (litas susietas su euru fiksuotu santykiu 3,4528 LTL / EUR).

(ii) palūkanų tikrosios vertės rizika

Įmonės pajamos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Grupė yra išdavusi paskolų su fiksuota palūkanų norma, tačiau, vadovybės nuomone, tokių paskolų tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo balansinės vertės 2008 m. gruodžio 31 d., kadangi taikoma palūkanų norma (5-8%) yra artima rinkos palūkanų normai.

(iii) kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

b) Kredito rizika

Grupė turi įdiegusi procedūras, užtikrinančias, kad pardavimai būtų atliekami pirkėjams tik su tinkama kreditavimo istorija ir neviršytų priimtinos kredito rizikos ribos, kurią nustato vadovybė. Balanso sudarymo dienai Grupė neturėjo reikšmingos koncentruotos kredito rizikos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

c) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, taip pat finansavimą pagal sutartas pakankamas kreditavimo priemones.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Įmonės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	iš viso tūkst. litų
Paskolos ir įsiskolinimai,
kuriems nustatytos	-	6 671	17 436	48 837	5 474	78 418
palūkanos
Prekybos ir kitos mokėtinos	-	23 347	1 549	-	-	24 896
sumos
2008 m. gruodžio 31 d.	-	30 018	18 985	48 837	5 474	103 314
likutis
Paskolos ir įsiskolinimai,
kuriems nustatytos	-	2 711	7 514	15 673	4 445	30 343
palūkanos
Mokėtinas pelno mokestis	-	-	1 175	-	-	1 175
Prekybos ir kitos mokėtinos	-	10 361	1 184		-	11 545
sumos
2007 m. gruodžio 31 d.	-	13 072	9 873	15 673	4 445	43 063
likutis

d) Palūkanų normos rizika

Grupės skoloms taikoma kintama palūkanų norma, susijusi su LIBOR ir svyruojanti nuo LIBOR+1.3 % iki LIBOR+2%. Vidutinė efektyvi palūkanų norma 2008 m. buvo artima faktiškai sumokėtai per 2008 metus.

Jei Grupės skoloms su kintama palūkanų norma taikoma vidutinė metinė palūkanų norma padidėtų (arba sumažėtų) 1 procentu, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų palūkanų sąnaudos ir metų pelnas būtų sumažėję (arba padidėję) apytikriai 705 tūkst. litų (2007 m. –266 tūkst. litų.).

Grupė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorio tikroji vertė, kuri sudaro 94 tūkst. litų, yra apskaityta prie finansinių įsipareigojimų.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Kapitalo valdymas

Valdybos kapitalo valdymo politikos tikslas – palaikyti pakankamą nuosavo kapitalo dalį lyginant su skolintomis lėšomis tam, kad būtų palaikomas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, o taip pat siekiant palaikyti veiklos plėtros galimybes ateityje. Valdyba seka kapitalo grąžos rodiklius ir teikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo Grupės akcininkams, atsižvelgdama į Grupės finansinius rezultatus ir strateginius planus.

Naujų standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir naujų išaiškinimų pritaikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Grupės finansinę atskaitomybę už ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Grupė nusprendė anksčiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Grupės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.:

• TFAS 2 "Akcijomis paremti mokėjimai" pataisa (įsigaliosianti nuo 2009 m. sausio 1d.). Standarto pataisa pateikia aiškius terminų "nuosavybės teisės perdavimo sąlygos" ir "ne nuosavybės teisės perdavimo sąlygos" aprašymus. Standartų pataisos pagrindu, "ne nuosavybės teisės perdavimo sąlygų" nesilaikymas bus traktuojamas, kaip akcijomis paremti mokėjimų atšaukimas. Kadangi Grupė neturi akcijomis paremtų mokėjimų planų, TFAS 2 pataisa nėra aktuali Grupės veiklos atžvilgiu.
• TFAS 3 "Verslo jungimai" pataisa (įsigaliosianti 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau prasidedantiems laikotarpiams). Buvo atliktos Standarto apimties pataisos bei išplėstas veikos aprašymas. Standarto pataisos taipogi apima daugybę kitų potencialiai svarbių pakeitimų, tokių kaip:
• − Visų formų pirkėjų mokamas atlygis yra pripažįstamas ir įvertinamas tikrąja verte jo įsigijimo dieną, įskaitant atlygį, priklausantį nuo ateities įvykių.
• − Sandorio sąnaudos nėra įtraukiamos į įsigijimo apskaitą.
• − Įmonės pirkėjas gali pasirinktinai įvertinti įsigyjamą bet kurį nekontrolinį akcijų paketą tikrąja verte jo įsigijimo dieną (pilnas prestižas), arba atitinkamą dalį įsigyjamos Bendrovės turto ir įsipareigojimų tikrąja verte.
• − Papildomo nekontrolinio akcijų paketo įsigijimas po verslo sujungimo apskaitoje turi būti parodomas kaip kapitalo operacija.

TFAS 3 pataisos turės įtakos Įmonei tik būsimiesiems įsigijimo sandoriams, jei tokių būtų.

• TFAS 8 "Veiklos segmentai" (įsigalios nuo 2009 m. sausio 1d.). Šis standartas numato reikalavimus dėl segmentų atskleidimo pagal Įmonės komponentus, kuriuos vadovybė naudoja priimdama sprendimus dėl su veikla susijusių klausimų. Veiklos segmentai yra subjekto komponentai, kurių informaciją pagrindinis už veiklos sprendimus atsakingas asmuo reguliariai vertina ir naudoja išteklių paskirstymui bei veiklos įvertinimui. Grupė dar nenustatė šio naujo standarto įtakos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Naujų standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir naujų išaiškinimų pritaikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

• TAS 1 "Finansinių ataskaitų pakeitimas" pataisa (įsigaliosianti nuo 2009 m. sausio 1 d.). Standartas atskiria savininko ir ne savininko nuosavo kapitalo pasikeitimus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje detaliai bus pateikiami tik savininkų sandoriai, o visi ne savininkų pakeitimai pateikti vienoje eilutėje. Be to, standartas pateikia visaapimančią pelno (nuostolių) ataskaitą: pateikia visus pajamų ir sąnaudų komponentus, pripažintus kaip pelnas ar nuostoliai, kartu su visais kitais pripažintų pajamų ar sąnaudų komponentais, kurie aprašomi vienoje arba dvejose susijusiose ataskaitose. Šiuo metu Grupė svarsto, kurį ataskaitų pateikimo variantą pasirinkti.
• TAS Nr. 23, Skolinimosi išlaidos pakeitimas (įsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne anksčiau nei bus priimti ES). Pakeistas standartas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto įsigijimui, statybai ar gamybai. Pagal standarto pereinamąsias nuostatas Grupė šį standartą pritaikys perspektyviai. Atitinkamai, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., vertės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos ir sąnaudose apskaitytos iki minėtos datos. Grupė šiuo momentu negali nustatyti šio pakeitimo poveikio ateities finansinei būklei ir rezultatams.
• TAS Nr. 27, "Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos" pataisa (įsigaliosianti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau). Šioje Standarto pataisoje terminas "mažumos dalis" buvo pakeistas į "nekontrolinis akcijų paketas" ir yra apibrėžiamas, kaip nuosavas dukterinės Įmonės kapitalas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriskiriamas patronuojančiai įmonei. Ši Standarto pataisa taip pat keičia nekontrolinio akcijų paketo, dukterinės įmonės kontrolės praradimo bei pelno arba nuostolių paskirstymo tarp kontrolinio ir nekontrolinio akcijų paketų, apskaitą. Standarto pataisų taikymas neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
• TAS Nr. 32, "Finansinės priemonės: pateikimas". Standarto pataisos leidžia taikyti išimtį paprastai 32 TAS taikomam priskyrimo principui, t.y. tam tikros Įmonės išleistos padengiamosios finansinės priemonės, paprastai priskiriamos įsipareigojimams, tam tikroms sąlygoms esant, gali būti priskiriamos nuosavam kapitalui. 32 TAS pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Grupė nemano, kad šios pataisos turės įtakos Grupės finansinei atskaitomybei.
• TAS Nr. 39 "Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas" pataisa. Pataisytas standartas paaiškina taikymą esamų principų, kurie nustato ar tam tikros rizikos arba pinigų srautų dalys yra tinkamos nurodyti apsidraudimo nuo rizikos santykiuose. Nurodant apsidraudimo nuo rizikos santykius, rizikos arba dalys turi būti atskirai identifikuojamos ir patikimai įvertinamos, tačiau infliacijos nurodyti negalima (tik esant ribotoms aplinkybėms). 39 TAS pataisa neturi įtakos Grupės finansinei atskaitomybei, nes Grupė netaiko apsidraudimo nuo rizikos apskaitos.

Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

Naujų standartų, galiojančių standartų pakeitimų ir naujų išaiškinimų pritaikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

• TFAIK Nr.13 "Kliento lojalumo programos" (įsigalios metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. liepos 1 d. ir vėliau). Aiškinimas nurodo kaip Įmonės, kurios suteikia lojalumo premijos kreditus vartotojams, perkantiems kitas prekes ar paslaugas, turėtų apskaityti savo įsipareigojimus teikti nemokamas arba su nuolaida paslaugas ar prekes ("premijas") klientams, kurie padengia šiuos premijų kreditus. Iš tokių įmonių reikalaujama, kad pastarosios dalį pradinio pardavimo įplaukų priskirtų premijų kreditams ir pripažintų šias įplaukas pajamomis tik tuomet kai jos įvykdys savo įsipareigojimus. Grupės vadovybė mano, jog šis aiškinimas neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• TFAIK Nr. 15 "Sutartys dėl nekilnojamojo turto statybų". 15 TFAIK paaiškina pripažinimą pajamų, kurios yra gaunamos iš nekilnojamo turto statybų; jei turto vystytojas ir pirkėjas pasiekia susitarimą dar prieš baigiant nekilnojamo turto statybas. Be to, paaiškinimas pateikia gaires, kaip nustatyti ar sutartis atitinka 11 TAS ir 18 TAS. 15 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. 15 TFAIK Grupės finansinei atskaitomybei netaikomas, nes Grupė neteikia nekilnojamo turto statybos paslaugų ir nekilnojamojo turto pardavimui nestato.
• TFAIK Nr. 16 "Apsisaugojimas nuo rizikos atliekant grynąsias investicijas į užsienyje veikiantį ūkio subjektą" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2008 m. spalio 1 d. ir vėliau)pataisos. Standartas ir išaiškinimas nėra aktualūs Įmonės finansinės ataskaitos atžvilgiu, nes Grupė neturi reikšmingų investicijų užsienyje veikiančiose įmonėse.
• TFAIK Nr. 17 " Nepiniginio turto paskirstymas savininkams". Šis išaiškinimas taikomas nepiniginio turto paskirstymui savininkams, kaip akcijų turėtojams. Pagal šį išaiškinimą, įsipareigojimas išmokėti dividendus yra nustatomas, kai dividendai yra atitinkamai patvirtinami ir nebėra Įmonės nuožiūroje, ir yra įvertinami paskirstytino turto tikrąja verte. Mokėtinų dividendų likutinė vertė yra iš naujo įvertinama kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną, o visi likutinės vertės pokyčiai yra apskaitomi nuosavame kapitale, kaip paskirstymo sumos koregavimas. Kai už dividendus yra atsiskaitoma, skirtumas (jei toks yra) tarp paskirstyto turto likutinės vertės ir mokėtinų dividendų likutinės vertės, yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. 17 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 15 d. ir vėliau. Kadangi išaiškinimas yra taikomas tik nuo taikymo datos, jis neturės įtakos finansinėms ataskaitoms už laikotarpius, prasidėjusius prieš išaiškinimo datą. Be to, kadangi jis yra susijęs su būsimais dividendais, kurie yra akcininkų nuožiūroje, iš anksto nustatyti paaiškinimo įtakos negalima.

1. Segmentų ataskaitos

Vienintelis Grupės verslo segmentas (pirminio segmentų ataskaitos formato pagrindas) yra pieno produktų gamyba. Informacija apie segmentus pateikiama, atsižvelgiant į Grupės geografinius segmentus (antrinis segmentų ataskaitos formatas).

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2008 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

Tūkst. litų	Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lietuvą	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso
Pajamos	71 238	58 938	20 630	1 175	151 981
Segmento rezultatas	-1 400	-2 638	1 620	61	-2 357
Nepaskirstytos sąnaudos					-7 228
Veiklos rezultatas Finansiniai straipsniai, grynąja					-9 695
verte					-3 721
Rezultatas prieš mokesčius					-13 416
Pelno mokesčio sąnaudos					1 447
Metų grynasis rezultatas					-11 969
Segmentų gautinos sumos	4 140	12 820	1 624	0	18 584
Kitas segmentų turtas		119 180			119 180
Iš viso turto	4 140	132 000	1 624		137 764
Nepaskirstyti įsipareigojimai					105 928
Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos					-3 861
Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos					-36 132
Nepaskirstyti pinigų srautai iš					39 133
finansinės veiklos
Grynųjų pinigų srautai					-860
Nepaskirstyti ilgalaikio turto
įsigijimai					-10 832

1. Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2007 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

Tūkst. litų	Europos Sąjunga	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso
Pajamos	69 594	52 367	14 279	34	136 274
Segmento rezultatas	10 912	10 662	468	2	22 044
Nepaskirstytos sąnaudos					-8 373
Veiklos rezultatas					13 692
Finansiniai straipsniai, grynąja verte					-1 375
Rezultatas prieš mokesčius					12 317
Pelno mokesčio sąnaudos					-2 303
Metų grynasis rezultatas					10 014
Segmentų gautinos sumos Kitas segmentų turtas	1 072	10 505 65 810	2 098	0	13 675 65 810
Iš viso turto	1 072	76 315	2 098		79 485
Nepaskirstyti įsipareigojimai					47 293
Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos					8 279
Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos					-8 952
Nepaskirstyti pinigų srautai iš finansinės veiklos					837
Grynųjų pinigų srautai					164
Nepaskirstyti ilgalaikio turto įsigijimai					-8 952

2. Administracinės sąnaudos

Tūkst. litų 2008 2007 Personalo išlaikymo sąnaudos 3 154 1 983 Remonto sąnaudos 288 1 621 Nusidėvėjimas ir amortizacija 494 372 Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį 267 237 Draudimas 223 325 Banko mokesčiai 367 182 Konsultacijos 270 330 Kitos 2 165 1 271 Viso 7 228 6 321

3. Grynosios finansinės veiklos sąnaudos

Tūkst. litų	2008	2007
Finansinės veiklos pajamos
Baudų ir delspinigių pajamos	22
Kitos	452
Palūkanos	54	93
Iš viso finansinės veiklos pajamų	528	93
Finansinės veiklos sąnaudos
Palūkanos	-3 870	-1 300
Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų	-2	-70
Kitos	-377	-98
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	-4 249	-1 468
	-3 721	-1 375

4. Pelno mokesčio sąnaudos

Apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje Tūkst. litų 2008 2007

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos		-26	-2 395
Atidėtojo mokesčio pokytis	15	1 473	92
Iš viso pelno mokesčio sąnaudų pelno (nuostolių)
ataskaitoje		1 447	-2 303

Pagal galiojančius įstatymus mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti Įmonės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Įmonei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai.

Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas

Tūkst. litų	2008	2007
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	-13 416	12 317
Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	3 769	508
Apmokestinamasis pelnas (nuostolis)	-9 647	12 825
Mokesčio tarifas	15%	18%
Metų pelno mokestis	1 447	-2 303

5. Pelnas, tenkantis vienai akcijai

	2008	2007
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio
metodu	11 296	9 353
Grynasis pelnas priskirtinas paprastųjų akcijų turėtojams,
tūkst.litų	-11 916	10 014
Pelnas tenkantis vienai akcijai, litais	-1,05	1,07

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

6. Ilgalaikis materialusis turtas

	Žemė ir	Mašinos ir		Nebaigta
Tūkst.litų	pastatai	įrengimai	Kitas turtas	statyba	Iš viso
Savikaina
Likutis 2007 m. sausio 1 d.	18 940	23 361	11 392	1 158	54 851
Įsigijimai	446	7 402	3 101	2 483	13 432
Pardavimai		-1 680	-286	-	-1 966
Perklasifikavimai.	341	3 639	-1 820	-2 160	0
Likutis 2007 m gruodžio 31 d.	19 727	32 722	12 387	1 481	66 317
Likutis 2008 m. sausio 1 d.	19 727	32 722	12 387	1 481	66 317
Įsigijimai	9 175	18 173	2 940	2 061	32 349
Pardavimai	-2	-455	-1 085	-	-1 542
Perklasifikavimai.	149	164	8	-321	-
Likutis 2008 m gruodžio 31 d.	29 049	50 604	14 250	3 221	97 124
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostolis
Likutis 2007 m. sausio 1 d.	44	11 741	4 940	-	16 725
Nusidėvėjimas per metus	894	1 754	1 128	-	3 776
Perleistas turtas		-160	-276	-	-436
Perklasifikavimai	-214	112	102	-	0
Likutis 2007 m gruodžio 31 d.	724	13 447	5 894	-	20 065
Likutis 2008 m. sausio 1 d.	724	13 447	5 894	-	20 065
Nusidėvėjimas per metus	1 534	2 761	1 651	-	5 946
Perleistas turtas	-2	-259	-366	-	-627
Perklasifikavimai	2 256	15 901	7 179	-	25 384
Likutis 2008 m gruodžio 31 d.
Likutinės vertės
2007 m. sausio 1 d.	18 896	11 620	6 452	1 158	38 126
2007 m. gruodžio 31 d.	19 003	19 275	6 493	1 481	46 252
2008 m. sausio 1 d.	19 003	19 275	6 493	1 481	46 252
2008 m. gruodžio 31 d.	26 793	34 703	7 071	3 221	71 740

Turto įkeitimas

Grupė savo ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė sudarė 61 562 tūkst. litų 2008 m. gruodžio 31 d. (2007 m.: 21 868 tūkst. Lt), buvo įkeitusi bankams už paskolas (žr. 13 pastabą).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi keletą transporto priemonių, statinių ir įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 029 tūkst. litų (2007 m.: 4 079 tūkst. litų).

7. Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. litų	2008	2007
Pagamintos produkcijos savikaina	5 022	3 394
Paskirstymo ir administracinės sąnaudos	602	3 394
Kitos veiklos sąnaudos	322	382
Viso	5 946	3 776

Pastatų vertinimas

AB "Vilkyškių pieninė" ir UAB "Modest" 2006 m. gruodžio 31 d. atliko pastatų vertinimą ir apskaitė vertinimo rezultatus finansinėse ataskaitose. Vertintojų nustatyta pastatų rinkos vertė buvo didesnė už jų balansinę vertę 10 283 tūkst. litų suma. Vertės padidėjimas, sudarantis 10 328 tūkst. litų, buvo apskaitytas akcininkų nuosavybėje, vertės sumažėjimas, sudarantis 45 tūkst.litų – pelno (nuostolių) ataskaitoje.

AB "Kelmės pieninė" turtas įvertintas tikrąja verte įsigijimo datai (2008 m. balandžio 30 d.).

7. Nematerialusis turtas

	Programinė
Tūkst. litų	Prestižas	įranga	Iš viso
Savikaina
Likutis 2007 m. sausio 1 d.	1 033	586	1 619
Įsigijimai	0	41	41
Likutis 2007 m. gruodžio 31 d.	1 033	627	1 660
Likutis 2008 m. sausio 1 d.	1 033	627	1 660
Įsigijimai	22 842	471	23 313
Likutis 2008 m. gruodžio 31 d.	23 875	1 098	24 973
Amortizacija ir nuvertėjimo nuostolis
Likutis 2007 m. sausio 1 d.	0	558	558
Amortizacija per metus	0	28	28
Likutis 2007 m. gruodžio 31 d.	0	586	586
Likutis 2008 m. sausio 1 d.	0	586	586
Amortizacija per metus	0	93	93
Likutis 2008 m. gruodžio 31 d.	0	680	680
Likutinės vertės
2007 m. sausio 1 d.	1 033	28	1 061
2007 m. gruodžio 31 d.	1 033	41	1 074
2008 m. sausio 1 d.	1 033	41	1 074
2008 m. gruodžio 31 d.	23 875	418	24 293

7. Nematerialusis turtas (tęsinys)

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kurią tikimasi pasiekti, integravus įmonę į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.

8. Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst. litų	2008	2007
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	1 213	842
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų	20	88
Kitos	0	20
Viso	1 233	950

Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. litų) yra išmokėtas susijusiai įmonei UKB "Šilgaliai". 2007 m. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2012 m. gruodžio 31 d., padengimą su mokėtina suma už pristatomą pieną pradedant 2009 m. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamos 5% metinės palūkanos.

Paskola (351 tūkst.lt.) išduota susijusiai įmonei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos 5% metinės palūkanos.

9. Atsargos

Tūkst. litų	2008	2007
Prekės pirktos, skirtos perparduoti	10
Žaliavos	2 494	1 071
Pagaminta produkcija	19 345	10 218
Atsarginės dalys ir pagalbinės medžiagos	1 879	5 163
	23 728	16 452
Grynosios realizacinės vertės sumažėjimas	-3 127	-
Viso	20 601	16 452

Grynosios realizacinės vertės sumažėjimas apskaitytas pardavimų savikainos straipsnyje.

2008 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 15 mln. Lt (2007 m.: iki 7 mln. Lt) buvo įkeistos finansiniams kreditoriams (žr. 13 paaiškinimą).

10. Gautinos sumos
Tūkst. litų		2008	2007
Prekybos gautinos sumos	a)	12 601	7 407
Gautinos kapitalo subsidijos	b)	3 677	2 975
Išankstiniai apmokėjimai	c)	259	366
Gautinos eksporto kompensacijos			2
Gautini mokesčiai		418	995
Kitos gautinos sumos		1 625	1930
Kitas trumpalaikis		4
		18 584	13 675
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas		-	-
		18 584	13 675

a) Iš pirkėjų gautinų sumų, kurioms 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2007 gruodžio 31 d. būtų apskaitytas vertės sumažėjimas, nebuvo. Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra nurašomos, kai vadovybė yra tikra, kad sumos nebus atgautos.

b) Gautinos kapitalo subsidijos susijusios su BPD programos gamybos modernizavimui įgyvendinimu. Grupė įvykdė visas sąlygas subsidijoms gauti. Numatomas subsidijų išmokėjimo laikotarpis – 2009 m. I-as pusmetis.

c) Išankstinius apmokėjimus daugiausiai sudaro išankstiniai apmokėjimai ūkininkams už pieną.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų įsisenėjimo analizė 2008 m. ir 2007 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Nepradelstos iš pirkėjų ir kitos	Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas
	gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas	mažiau nei 30 dienų	30 – 59 dienos	60 – 89 dienos	90 – 359 dienos	daugiau nei 360 dienų		Iš viso, tūkst. litų
2007 m.	6 052	4 201	3 055	4	363			13 675
2008 m.	9 509	3 380	5 449	0	246		0	18 584

Nėra požymių, kad finansinės atskaitomybės sudarymo datai skolos, kurios nėra pradelstos bei jų vertė nėra sumažinta, nebus apmokėtos, nes Įmonė paslaugas teikia tik žinomoms, mokioms trečiosioms šalims.

11. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai
--------------------------------------------	--

Tūkst. litų	2008	2007
Banko sąskaitose	155	929
Kasoje	40	126
	195	1 055

12. Akcinis kapitalas

2008 m. gruodžio 31 d. patronuojančios įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11 943 000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. 2008 m. padidintas AB "Vilkyškių pieninė" akcinis kapitalas, išleidžiant 2 590 000 akcijų emisiją.

Paprastųjų akcijų turėtojai akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.

Perkainojimo rezervas

Rezervas, sudarantis 8 025 tūkst. litų, parodo patronuojančios įmonės pastatų perkainojimo, atlikto 2006 m. gruodžio 31 d., įtaką (atėmus susidariusį atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą).

Privalomasis rezervas

Vadovaujantis įstatymais, kasmet į įstatymo numatytą rezervą turi būti pervedama 5% nuo pelno iki rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Šis rezervas negali būti paskirstytas.

13. Paskolos ir kitos skolos

Grupės paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai yra tokie:

	Nuo	Paskolos		Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	suma	Palūkanų norma	2008 12 31	2007 12 31
AB SEB bankas	a)	18 283	6mėn.LIBOR+1,3%	12 315	9 368
AB Snoro bankas	b)	2 072	6mėn.LIBOR+1,55%	832	1 246
AB Snoro bankas	b)	8 386	6mėn.LIBOR+1,55%	8 386	2 175
AB Snoro Bankas	b)	1 554	6mėn.LIBOR+1,55%	1 554
AB SEB bankas	c)	3 459	6mėn.LIBOR+1,3%	3 459
AB SEB bankas faktoringas	d)	2 141	6mėn.LIBOR+1,3%	995
AB bankas Hansabankas	e)	6 300	6mėn.LIBOR+1,3%	6 290
AB bankas Hansabankas	f)	11 999	6mėn.LIBOR+ 2 %	11 999
AB bankas Hansabankas	f)	2 000	6mėn.VILIBOR+2%	2 000
AB bankas Hansabankas s	g)	8 300	6mėn.LIBOR+1,5%	2 300
AB SEB Vilniaus bankas ES	h)	7 078	6mėn.LIBOR+1,3%	4 536	4 536
AB SEB bankas kreditinė
linija	i)	7 506	6mėn.LIBOR+1,3%	7 007	4 506
AB Snoro Bankas	j)	5 429	6mėn.LIBOR+1,3%	4 469
AB Snoro Bankas	k)	1 300	6mėn.VILIBOR+2,5%	1 300
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	l)			3 105	2 843
Iš viso įsipareigojimų		85 807		70 547	27 340
Minus: trumpalaikė dalis				-21 601	-9 163
Iš viso po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				48 946	18 177

13. Paskolos ir kitos skolos (tęsinys)

a) Paskola (3 475 tūkst. EUR) buvo panaudota AB "Vilkyškių pieninei" ankstesnių paskolų iš AB "SEB Vilniaus bankas" ir AB "Bankas Snoras" perfinansavimui bei apyvartiniam kapitalui. Paskola grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, išskyrus sausio ir vasario mėn., galutinė atsiskaitymo data – 2011 m. gruodžio 26 d. Kita dalis (1 820 tūkst. EUR) suteikta 2008 04 28 dieną AB "Kelmės pieninė" įsigijimui. Antra dalis (1 820 tūkst EUR) dengiama nuo 2008 06 30 dienos, kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 04 27 d. AB "Vilkyškių pieninė" yra įsipareigojusi bankui išlaikyti 13 mln. litų EBITDA ir 1,2 palūkanų dengimo rodiklius. Paskolai garantuoti yra įkeistas ilgalaikis turtas (6 pastaba), atsargos (9 pastaba), lėšos banko sąskaitose, prekės ženklai ir akcijos (nominali vertė 3 960 726 litų), įkeistos akcininkų.

b) AB Vilkyškių pieninė" suteiktos kreditavimo linijos (bendrai 3 855,3 tūkst. EUR sumai) naudojamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Grąžinimo pabaigos data – 2011 m. sausio 24 d. Įsipareigojimo užtikrinimui pirminiu ir antriniu įkeitimu įkeistas ilgalaikis turtas, žemės nuomos teisės bei lėšos banko sąskaitose.

c) AB "Vilkyškių pieninė" paskola (1 002 tūkst. EUR ) suteikta 2008 04 21 dieną ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 03 31 dienos, kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 03 31 dienos. Paskolos užtikrinimui įkeista pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu.

d) Faktoringo sutartis su AB "Vilkyškių pieninė" sudaryta 2008 06 05 dieną faktorizuoti keletą užsienio pirkėjų ir UAB "Palink". Faktoringo sutarties palūkanos-12 mėn. Euribor plius 1,3 marža, galutinis terminas 2009 03 03 diena.

e) AB "Vilkyškių pieninė" paskola (1 824,6 tūkst EUR) suteikta 2008 04 28 dieną AB "Kelmės pieninės" įsigijimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2008-09-30 dienos iki 2013-04-28 dienos lygiomis metinėmis sumomis. Paskolos užtikrinimui įkeista prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos AB "Swedbank", bei 50 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų.

f) Paskolos (3 475 tūkst EUR ir 2 000 tūkst. Lt) suteiktos AB "Kelmės pieninė" apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2009 10 31 dienos iki 2015 12 31 dienos kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeista pastatai, įranga, esamos ir būsimos lėšos bei atsargos.

g) Paskola (2 404 tūkst EUR) suteikta AB "Kelmės pieninė" 2004-2006 metų ES struktūrinių fondų projektui įgyvendinti. Paskolos dengimai numatyti lygiomis dalimis kas ketvirtį, paskolos dengimo galutinis terminas 2010 06 28 diena. Paskolos užtikrinimui įkeista įranga, pirkta su ES parama, bei pastatai antriniu įkeitimu.

13. Paskolos ir kitos skolos (tęsinys)

h) Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. vasario 11 d. su AB "Vilkyškių pienine". Gautos lėšos yra naudojamos įsigyjant naujus įrengimus, skirtus išrūgų perdirbimui, sūrio gamybai, pieno priėmimo ir normalizavimo cecho pajėgumų išplėtimui. Planuojama gauti ES struktūrinių fondų subsidija, sudaranti 2 189 tūkst. litų, bus panaudota daliniam paskolos grąžinimui. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas kilnojamas ir nekilnojamasis turtas. Kreditas grąžinamas lygiomis dalimis, paskutinė kredito grąžinimo diena – 2012 m. gruodžio mėn.20 d. AB "Vilkyškių pieninė" įsipareigojo bankui išlaikyti metinį EBITDA rodiklį ne mažesnį kaip 10 mln. litų 2006 m. ir 9 mln. litų – vėlesniais laikotarpiais.

i) Pagal 2006 m. birželio mėn. 14 d. sutartį AB "Vilkyškių pieninį" buvo suteiktas 1,160 tūkst. EUR kredito limitas, skirtas apyvartinėms lėšoms. Limitas 2008 05 21 dienos padidintas iki 2 174 tūkst. EUR, galutinis dengimo terminas numatytas 2009 m. birželio 19 d. Grąžinimui užtikrinti įkeistas nekilnojamas turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu.

j) Pagal 2007-02-28 kredito sutartį UAB "Modest" gauta 2 066 tūkst. litų paskola 2004-2006 m. ES projektui finansuoti. Pagal tą pačią sutartį su AB bankas "SNORAS" gauta 600 tūkst. litų paskola apyvartinėms lėšoms. Paskolos dengimas numatytas nuo 2009 03 28 dienos iki 2013 11 28 dienos lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeista pastatai, įranga, atsargos, lėšos.

k) Paskola skirta UAB "Modest" apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimo terminas- nuo 2009 06 29 dienos iki 2010 gruodžio 20 dienos lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui antriniu įkeitimu įkeista pastatai, įranga, atsargos, lėšos.

l) Išperkamosios nuomos sutartys daugiausia sudarytos su UAB "SEB banko" lizingas. Galiojimo terminai iki 2013 m. spalio mėnesio.

2008 metais nebuvo įvykdyti kai kurie rodikliai numatyti paskolų sutartyse. Po balanso sudarymo Įmonė derėjosi su bankais, derybų metu buvo pasiekta susitarimų bei paskolų sutarčių pakeitimų, todėl įmonė paskolas klasifikuoja pagal tai, kaip buvo 2009 metais pasirašyti kredito sutarčių pakeitimai.

Jeigu Įmonė laikytųsi TAS 1 numatytų paskolų klasifikavimo kriterijų, tai 21 615 tūkst. litų mokėtinų paskolų suma būtų priskirta trumpalaikiams įsipareigojimams.

Paskolų grąžinimas:

Tūkst. litų	2008	2007
Trumpiau nei per metus	21 601	8 289
Nuo 1 iki 5 metų	48 946	16 208
Iš viso	70 547	24 497

2008 m. taikyta metinė efektyvi palūkanų norma buvo 5.6% (2007 m.: - 4.47%).

13. Paskolos ir kitos skolos (tęsinys)

Išperkamosios nuomos įsipareigojimai

Išperkamoji nuoma yra mokama taip:

Tūkstančiais Litų	Minimalūs nuomos mokėjimai	Palūkanos	Dabartinė minimalių nuomos mokėjimų vertė	Minimalūs nuomos mokėjimai	Palūkanos	Dabartinė minimalių nuomos mokėjimų vertė
		2008-12-31			2007-12-31
Per 1-ius metus	1 293	138	1 155	994	120	874
Nuo 1 iki 5 metų	2 184	234	1 950	2 131	162	1 969
Po 5 metų	0	0	0	0	0	0
Iš viso	3 477	372	3 105	3 125	283	2 843

Finansinės nuomos sutarčių sąlygos nenumato užbalansinių nuomos mokėjimų.

Išperkamosios nuomos palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn.) plius 1.2%-1.9% marža.

14. Kapitalo subsidijos

Tūkst. litų	2008	2007
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	4 607	1 441
Gautos subsidijos	4 674	209
Sukauptos gautinos subsidijos (10 pastaba)		2 975
Pripažinta pajamomis per laikotarpį	-387	-18
Likutis laikotarpio pabaigoje	8 894	4 607

15. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2008 m. apskaičiuoti taikant 20% tarifą (2007 m.- 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

Tūkst. litų		Turtas		Turto vertės sumažėjimas		Įsipareigojimai	Grynoji vertė
	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007
Atsargų vertės
sumažėjimas	-535	0	363	0		0	-172	0
Ilgalaikis
materialusis turtas		0		0	3 868	2 804	3 868	2 804
Kapitalo subsidijos	-156	0	0	0		0	-156	0
Mokestiniai
nuostoliai	-1 958	-22	203	0		0	-1 755	-22
Atostogų rezervas	-227	-183	33	0		0	-194	-183
Atidėtojo mokesčio
(turtas) /
įsipareigojimai	-2 876	-205	599	0	3 868	2 804	1 591	2 599

15. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo padidėjimas 409 tūkst. litų, susijęs su ilgalaikio turto perkainojimu, buvo apskaitytas mažinant perkainojimo rezervą akcininkų nuosavybėje. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumažėjimas sudarė 1 473 tūkst. litų.

Atidėtojo mokesčio turto vertės sumažėjimas apskaitytas dėl netikrumo, kad bus realizuotas UAB "Modest" turimas atidėtojo mokesčio turtas.

16. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Tūkst. litų	2008	2007
Įsiskolinimai tiekėjams	19 819	9 063
Mokėtini atlyginimai	2 374	1 705
Mokėtini dividendai	125	0
Kitos	2 578	777
Viso	24 896	11 545

17. Susijusios šalys

Sandoriai tarp susijusių šalių:

Tūkst. litų	2008		2007
	Pardavimai	Pirkimai	Pardavimai	Pirkimai
ŪKB "Šilgaliai"	64	972	1	947
Viso	64	972	1	947
Tūkst. litų	2008 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos	Mokėtinos sumos	2007 m. gruodžio 31 d. Gautinos sumos	Mokėtinos sumos
ŪKB "Šilgaliai"	1 036	0	947	0
Viso	1 036	0	947	0

ŪKB Šilgaliai yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB Šilgaliai.

17. Susijusios šalys tęsinys)

AB "Kelmės pieninė" sandoriai su susijusiomis šalimis:

		Prekių ir paslaugų pardavimai	Prekių ir paslaugų pirkimai
	2008	2007	2008	2007
UAB "Hermis fondų valdymas"			25 492	84 195
L.Strėlis, AB"Kelmės pieninė" valdybos	13 495 904
pirmininkas iki 2008 gegužės mėn. – AB
"Agrowill Group" akcijų pardavimo pajamos

Parduodant AB "Agrowill Group" akcijas, Grupė nepatyrė pelno ar nuostolių, kadangi akcijos buvo įvertintos tikrąja verte įsigyjant AB "Kelmės pieninė" turtą.

Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į administracinių sąnaudų straipsnį, "personalo išlaikymo sąnaudas" (žr. 2 pastabą):

Tūkst. litų	2008	2007
Atlyginimai vadovybei	1 113	485

Su darbo santykiais susijusios vadovybei išmokėtos 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 113 tūkst. litų (2007 m.: 485 tūkst.litų).

2008 m. iš vadovybės buvo gauta ir grąžinta 5 000 tūkst. litų paskola.

Vadovybės avansai yra apskaityti gautinose sumose:

Tūkst. litų	2008	2007
Kitos iš vadovybės gautinos sumos	712	959

18. Tikroji finansinių priemonių vertė

Tikroji finansinių priemonių vertė yra apskaičiuojama pagal 39 TAS "Finansinės priemonės: atskleidimas ir pateikimas" reikalavimus. Tikroji vertė apibrėžiama kaip suma, už kurią priemonė gali būti iškeista esamu momentu sudaromu sandoriu tarp ketinančių tai daryti šalių, esant galiojančioms rinkos sąlygoms, išskyrus priverstinio pardavimo ar likvidacinius sandorius. Kadangi prekyba didžiąja dalimi Grupės turimo finansinio turto ir įsipareigojimų nėra išvystyta, tikrosios vertės nustatymui reikia naudotis prielaidomis, paremtomis dabartinėmis ekonomikos sąlygomis ir konkrečiai priemonei būdinga rizika.

Finansinio turto tikroji vertė 2008m. gruodžio 31 d.:

Tūkst.litų	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Ilgalaikės gautinos sumos	1 233	1 233
Gautinos sumos	18 584	18 584
Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų ekvivalentai	195	195
Iš viso	20 012	20 012

18. Tikroji finansinių priemonių vertė (tęsinys)

Finansinių įsipareigojimų tikroji vertė 2008 m. gruodžio 31 d.:

Tūkst.litų	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Paskolos ir išperkamosios nuomos įsipareigojimai	70 547	70 547
Mokėtinos sumos	24 896	24 896
Iš viso	95 443	95 443

Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo bendrovėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrajai vertei. Vadovybės nuomone, 2008 m. gruodžio 31 d. finansinio turto ir įsipareigojimų palūkanų tikrosios vertės rizika buvo minimali, kadangi didžioji dalis finansinių įsipareigojimų yra susiję su kintama palūkanų norma.

19. Įvykiai po balanso datos

2009 metų balandžio 08 dieną pasirašyti kreditavimo sutarčių pakeitimai su AB SEB banku dėl 2009 metų kredito grąžinimo grafikų pakeitimo, pagal kuriuos sumažėjo paskolų grąžinimai per 2009 m.

Kitų reikšmingų įvykių po balanso datos nebuvo.

AB "Vilkyškių pieninė" konsoliduotas 2008 metų metinis pranešimas

I. AB Vilkyškių pieninė generalinio direktoriaus G. Bertašiaus žodis investuotojams

Po labai sėkmingų 2007 metų, dėl smukusios paklausos ir sumažėjusių gaminių kainų 2008 metai AB Vilkyškių pieninė įmonių grupei buvo nuostolingi. Konsoliduoti nuostoliai siekė 12 mln. Lt (įskaitant 3 mln. Lt atsargų pervertinimą 2008 metų pabaigoje). Pagrindinės šio nuostolio priežastys buvo produkcijos pertekliaus Europoje paveiktos sumažėjusios pieno produktų kainos, atsargų pervertinimo bei 2008 metais patirtos vienkartinės išlaidos dėl AB "Kelmės pieninė" įsigijimo ir integracijos į įmonių grupę.

2009 metais Bendrovė tikisi sėkmingesnių rezultatų ir uždirbti nedidelį pelną dėl mažesnės nei 2008 metais žaliavinio pieno kainos bei ženkliai sumažintų gamybos, valdymo ir administravimo sąnaudų.

Bendrovės darbuotojų skaičius didėjo ir 2008 metų pabaigoje siekė 712 darbuotojų:

• 9 AB "Vilkyškių pieninė" 427 darbuotojai;
• 9 UAB "Modest" 139 darbuotojai;
• 9 AB "Kelmės pieninė" 146 darbuotojai.

2008 metais UAB "Modest" Tauragėje buvo sumontuota ir paleista nauja sūrio "Mozzarella" gamybos linija.

Lėtėjant ekonomikai, Bendrovė ieško naujų rinkų ir orientuojasi į produktų, turinčių didesnę pridėtinę vertę, gamybą. 2008 metais pradėjome dirbti ir naujųjų ES narių, Skandinavijos bei Balkanų šalių rinkose.

Artimiausiuose Bendrovės planuose – gamybos procesų automatizavimas ir pajėgumų didinimas, pardavimų padalinio stiprinimas, naujų marketingo priemonių diegimas, šviežių pieno produktų išvystymas. Be to, planuojamas kryptingas perėjimas nuo industrinio sūrio prie brendinių (unikalių prekės ženklų) sūrių gamybos, Bendrovės ir atskirų produktų prekės ženklų stiprinimas tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, asortimento plėtra siūlant rinkai naujas išskirtinių sūrių rūšis.

2009 metais situacija rinkoje išliks neapibrėžta: valiutų svyravimai, ekonominis nuosmukis bei sunkmečio išgyvenimo planų trūkumas ir neaiškumas gali pateikti dar ne vieną staigmeną. Tačiau, po atliktų pertvarkymų Bendrovės viduje ir tinkamai pasirinktos strategijos, ateities įvykiai neturėtų ženkliai paveikti Bendrovės veiklos.

Dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos pasaulio rinkose, po sėkmingų 2007 metų, ES pieno rinkose 2008 metais sekė nuosmukis: pieno gamybos perprodukcija, krentančios pieno ir pieno produktų kainos, paklausos sumažėjimas. 2008 metais pieno produktų kainos buvo pasiekusios istorines žemumas. Nuo 2007 iki 2008 metų vidurio pasaulinės pieno produktų kainos nukrito daugiau nei 60 proc. ir pasiekė 2004 – 2005 metų lygį. Dėl to pieno produktų perdirbėjai, nenorėdami patirti didesnių nuostolių, sukaupė nemažas atsargas savo sandėliuose. Be to, didžioji dauguma įmonių siekė minimizuoti veiklos kaštus mažindami darbuotojų skaičių, mokamus atlyginimus bei ribodami kitas tiesiogiai su gamybos veikla nesusijusias išlaidas.

Be ekonomikos sulėtėjimo, kainų kritimą 2008 metais lėmė ir palankios gamtinės sąlygos – lyginant su 2007 metais Naująją Zelandiją nusiaubusia sausra, 2008 metais ūkininkai išaugino sąlyginai gerus derlius, pasiekė aukštus pieno primilžio rezultatus, o tai sąlygojo perprodukciją bei ženklų pasiūlos išaugimą.

Siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį Europos komisija gražino eksporto subsidijas kai kuriems pieno produktams. Subsidijų dydis sūrio eksportui buvo nustatytas ties 200 EUR/t riba. Rinkos dalyviai tikėjosi didesnių subsidijų, bet priimto lygio turėtų pakakti, kad pieno produktų kainos atsitiestų iki buvusiųjų. Taip pat sukurta intervencinių sandėlių sistema, kuriuose ketinama sukaupti 108 tūkst. tonų lieso pieno miltų, 30 tūkst. tonų sviesto. Tikėtina, kad šie kiekiai, esant reikalui, bus padidinti.

Apibendrinant, galima teigti, kad pieno gamybos sumažėjimas, ES institucijų veiksmai ir intervencinių pirkimų skatinimas subalansuos produkcijos pasiūlą ir paklausą, o pastaruoju metu nekrintančios produkcijos kainos demonstruoja stabilumo periodą, o gal ir pirmuosius atsigavimo požymius. Pieno perdirbimas yra viena iš maisto pramonės šakų, kuri pirmiausia atsigaus pasirodžius pirmiesiems pasaulio ekonomikos atsitiesimo ženklams.

Gintaras Bertašius

II. Bendra informacija apie emitentą

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Pranešimas parengtas už 2008 metus.

Susipažinimas su ataskaita bei dokumentais

Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipažinti AB "Vilkyškių pieninė", Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB "Vilkyškių pieninė" interneto puslapyje adresu http://www.cheese.lt/investuotojams. Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Žinios".

Asmenys, atsakingi už ataskaitoje pateiktą informaciją:

AB "Vilkyškių Pieninė" Generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242.

AB "Vilkyškių Pieninė" Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55102, faksas (8 441) 55242.

Ataskaitą pagal Emitento atstovų pateiktą informaciją parengė:

UAB FMĮ "Orion Securities", A. Tumėno g. 4B, LT-01109 Vilnius, tel. (8 5) 2603969, faksas (8 5) 2313840. Atstovas – finansų analitikas Jonas Narbutas.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą

AB Vilkyškių pieninė

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas)
Įstatinis kapitalas	11 943 000 litų
Būstinės adresas	Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė
Telefonas	8-441 55330
Faksas	8-441 55242
Elektroninis paštas	centras@cheese.lt
Teisinė-organizacinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. gegužės 10 d.
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Registracijos Nr.	060018
Įmonių rejestro kodas	277160980
Interneto adresas	http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt

UAB "Modest"

Dukterinės įmonės pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė "Modes" (toliau – UAB "Modest")
Įstatinis kapitalas	128 408 litai
Būstinės adresas	Gaurės 23, Tauragė
Telefonas	8-446 72693
Faksas	8-446 72734
Elektroninis paštas	modest@cheese.lt
Teisinė-organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1992 m. kovo 25 d.
Perregistravimo data ir vieta	2007 m. gruodžio 29 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Registracijos Nr.	121313693
Įmonių rejestro kodas	277160980
Interneto adresas	http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt

AB "Kelmės pieninė"

Dukterinės įmonės pavadinimas	Akcinė bendrovė "Kelmės pieninė" (toliau – AB "Kelmės pieninė")
Įstatinis kapitalas	2 494 808 litai
Būstinės adresas	Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė
Telefonas	8-427 61246
Faksas	8-427 61235
Elektroninis paštas	kelmespienine@takas.lt
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
Perregistravimo data ir vieta	2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas)
Registracijos Nr.	110109
Įmonių rejestro kodas	162403450
Interneto adresas	http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla – pieno produktų gamyba.

Įmonių grupėje gaminami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai varškė, sviestas, grietinė, pasterizuota grietinėlė, kiti šviežūs pieno produktai bei perdirbamos išrūgos.

4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės akcininkų apskaitos.

2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".

5. Prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje:

Laikotarpis		Kaina (Lt)	Apyvarta (Lt)
	didžiausia	mažiausia	didžiausia	mažiausia
2006.05.17 - 2006.09.31	5.60	4.60	647,808	0.00
2006.10.01 - 2006.12.31	5.30	4.76	360,722	0.00
2007.01.01 - 2007.03.31	5.82	5.20	126,233	0.00
2007.04.01 - 2007.06.30	5.70	5.01	380,555	0.00
2007.07.01 - 2007.09.30	6.50	4.80	3,621,100	0.00
2007.10.01 - 2007.12.31	6.70	5.75	637,638	0.00
2008.01.01 - 2008.03.31	6.40	5.00	1,507,303	0.00
2008.04.01 - 2008.06.30	5.52	4.51	237,964	0.00
2008.07.01 - 2008.09.30	4.75	2.05	324,605	0.00
2008.10.01 - 2008.12.31	2.50	0.52	69,650	0.00
2009.01.01 - 2009.03.31	0.79	0.52	241,806	0.00
2009.04.01 - 2009.04.07	0.68	0.60	16,320	0.00

Dalyvavimo įstatiniame kapitale nepažymintys vertybiniai popieriai

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.

Emitento vertybinių popierių antrinė apyvarta

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB "Vilkyškių pieninė" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše.

Vertybinių popierių pavadinimas – AB "Vilkyškių pieninė" paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1,00 Lt.

III Duomenys apie emitento veiklą

6. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Vilkyškių pienin" savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.

7. Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. gegužės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė". Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 metų lapkričio mėn. 2 d. buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas. Tada įmonė pradėjo separuoti pieną.

1994 m. birželio 15 d. pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas".

1995 m. liepos pradžioje buvo atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į įmonę investuota 2,78 mln. Lt., apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui: pastatyta moderni danų BWE firmos katilinė, moderni olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas;

1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones;

1999 m. investuota 8,5 mln. Lt. Beveik visa investicija buvo skirta naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimui.

Tais pačiais metais buvo pradėti gaminti fermentinis sūris "Žemaičių", sviesto mišinys "Saulės vaišės" ir fermentinis sūris "Tilžiukas" su priedais, kuris tais pačiais metais parodoje "AgroBalt'1999" laimėjo aukso medalį, tapdamas Lietuvos metų gaminiu.

2000 metais pradėta "Maasdam" tipo fermentinio sūrio gamyba. 2001 m. sūris "Maasdam" "AgroBalt" parodoje laimėjo aukso medalį. Be to, 2000-2001 metais Lietuvos vartotojams buvo pasiūlyti trys patrauklūs, nebrangūs fermentiniai sūriai "Kuršiukas", "Taupa" ir "Sumuštinių". Per keturiolika įmonės darbo metų sukurta visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra (mechaninis cechas, autoūkis (50 automobilių), pieno šaldymo įrenginiai, žaliavos supirkimo zona), pakeista arba papildomai nupirkta visa pieninės įranga, pastatyti nauji cechai

2000 metais investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinių remontą. Baigta sumontuoti nauja pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją ir eksportuoti ją į Europos Sąjungą;

Tų pačių metų gegužės mėnesį įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;

2001 m. birželio mėn. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Tauragės cechas yra apie 20 km nuo Vilkyškių miestelio, jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Ceche yra pieno priėmimo skyrius, pieno separavimo skyrius, du sūrių cechai, nokinimo, fasavimo cechai, mechaninis cechas, autoūkis pieno pervežimui, pieno žaliavos zona, taip pat visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra - šaldymo, garo, oro.

Pradėtas statyti nokinimo cechas, valymo įrengimai.

Tauragės ceche 2001 m. pabaigoje pradėtas gaminti sūris su pelėsiu.

2003 metais Tauragės ceche rekonstruota šaldymo kamera.

2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti.

2004 m. pastatyti modernūs Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

Rekonstruota amoniakinė šaldymo kompresorinė.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų UAB "Modest" akcijų. Pagal 2006- 01-12 Konkurencijos tarybos sprendimą Nr. 1S-3 Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų UAB "Modest" akcijų.

Šiuo metu yra įsigyta iš viso 87% UAB "Modest" akcijų.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9 353 000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.

2007 m. birželį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas.

Vilkyškių pieninės valdomai UAB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. UAB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką.

2008 metais rekonstruota katilinė Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.

2008 metų kovo pabaigoje "Vilkyškių pieninė" gavo Konkurencijos Tarybos leidimą įsigyti 99,09 procentus AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras akcijų bei sėkmingai išplatino naują 2,6 mln. akcijų emisiją, skirtą šio įsigijimo finansavimui.

Naująją akcijų emisiją įsigijo ir "Vilkyškių pieninė" akcininkais tapo "Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis. Akcijos buvo įsigytos už 5,40 lito, o visos emisijos vertė siekė 14 mln. litų. Po naujos akcijų emisijos išleidimo Vilkyškių pieninės įstatinis kapitalas padidėjo iki 11,943 mln. litų.

2008-04-28 AB Vilkyškių pieninė galutinai užbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99,09 proc. įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro keturios įmonės: AB "Vilkyškių pienin", UAB "Modest", AB Kelmės pieninė ir UAB "Kelmės pieno centras".

2008 m. UAB "Modest" įdiegė naują "Mozzarella" sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.

8. Emitento veikla

Pagrindinė Emitento veikla - pieno produktų gamyba

AB "Vilkyškių pieninė" specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, gaminama pasterizuota grietinėlė, perdirbamos išrūgos. UAB "Modest" gaminami lydyti, rūkyti sūriai, sūris Mozzarella. AB "Kelmės pieninė" gaminami šviežūs pieno produktai – įvairūs varškės produktai, grietinė, sviestas, sviesto mišiniai.

Sūriai gaminami pagal senąją lietuvišką ("Tilžė" – Tilsit tipo sūris), pasaulinę ("Maasdam", "Gouda", "Edam") ir originalią ("Prūsija", "Žalgiris") receptūrą. "Tilžiukas" su priedais (1999 m.) bei sūris "Maasdam" (2001 m.) yra laimėję parodos "AgroBalt" geriausio metų gaminio aukso medalius.

2006 m., investavus į gamybos automatizavimą, Emitento turimi gamybiniai pajėgumai Vilkyškių ceche (be UAB "Modest") padidėjo iki 31 tonos sūrio per parą. Tauragės ceche per parą galima pagaminti 10 tonų sūrio. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą riboja pieno žaliavos stygius žiemos sezono metu (žiemą pieno superkama kelis kartus mažiau negu vasarą).

Visas AB "Vilkyškių pieninė" grupės asortimentas – net 13 tipų 56 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 13 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių, 5 pavadinimų grietinės bei 17 pavadinimų varškės produktų.

Po 2002 m. pieno sektorių ištikusios krizės Emitento pieno supirkimo ir gamybos apimtys sparčiai augo, ypatingai augimą paspartino 2004 m. prasidėjusi Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.

2008 m. grupės pardavimo pajamų augimą lėmė AB "Kelmės pieninė" prisijungimas prie įmonių grupės.

Žemiau pateikiamose lentelėse apžvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos ir prekybos apimčių rodikliai.

Per pastaruosius penkerius metus AB "Vilkyškių pieninė" superkamo pieno kiekis buvo toks:

Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą)	2005 m.	2006 m.	2006 m. (konsoliduota)	2007 m. (konsoliduota)	2008 m. (konsoliduota)
Supirkto pieno kiekis, tonomis	94.852	122.016	126.707	105.638	139.705
Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt	56.180	73.134	75.592	75.619	95.603
Supirkto pieno kaina, Lt/t	592,3	599,4	596,6	715,8	684,0

Per pastaruosius penkerius metus AB "Vilkyškių pieninė" pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:

Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis	2005 m.	2006 m.	2006 m. (konsoliduota)	2007 m. (konsoliduota)	2008 m. (konsoliduota)
Fermentiniai sūriai	8.293	10.204	10.341	8.317	10.710
Sviestas	1.247	587	587	630	749
Grietinėlė	2.090	4.831	4.831	5.499	5.774
Grietinė					2.150
Varškės produktai					1.618

Per pastaruosius penkerius metus AB "Vilkyškių pieninė" parduotos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:

Parduotų pagrindinių produktų kiekis, tonomis	2005 m.	2006 m.	2006 m. (konsoliduota)	2007 m. (konsoliduota)	2008 m. (konsoliduota)
Fermentiniai sūriai	7.969	9.472	9.620	8.610	9.265
Sviestas	1.380	608	608	600	869
Grietinėlė	2.090	4.831	4.831	5.564	5.641
Grietinė					2.150
Varškės produktai					1.618

Per pastaruosius penkerius metus AB "Vilkyškių pieninė" pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:

Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt	2005 m.	2006 m.	2006 m. (konsoliduota)	2007 m. (konsoliduota)	2008 m. (konsoliduota)
Fermentiniai sūriai	71.391	86.491	88.141	86.193	95.040
Sviestas	8.287	3.502	3.502	4.127	6.632
Grietinėlė	8.893	19.454	19.454	32.436	22.492
Išrūgų produktai			1.975	6.533	4.543
Grietinė					8.662
Varškės produktai					10.237
Kitos pajamos	3.138	2.105	2.647	6.985	4.375
Iš viso pajamų	91.709	111.552	115.719	136.274	151.981

Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo 2008 m., tūkst. Lt; proc.

Fermentiniai sūriai Sviestas Grietinėlė Išrūgų produktai Grietinė Varškės produktai Kitos pajamos

AB Vilkyškių pieninė nuolat investuoja ir į naujų produktų kūrimą bei esamų produktų tobulinimą. 2008 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas AB Kelmės pieninės produktų asortimento plėtrai, jų pateikimui vartotojui ir esamų produktų tobulinimui.

2006 m. vasario 22 d. LR Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius pasirašė potvarkį, kuriuo AB Vilkyškių pieninei yra skiriama iki 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri bus panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".

Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Daugiau nei pusmetį vykusios modernizacijos metu buvo ženkliai išplėstas "Vilkyškių pieninės" cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Užbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.

2007 metų pradžioje bendrovė įgyvendino antrąjį modernizacijos dalį – išrūgų perdirbimo projektą. Įgyvendinant antrąjį ES remiamo projekto etapą, likusi dalis investicijų buvo skirta išrūgų perdirbimo įrengimams įsigyti

2006 m. pradžioje buvo įsigytas UAB "Modest" kontrolinis akcijų paketas šiuo metu AB Vilkyškių pieninei iš viso priklauso 87% UAB "Modest" akcijų. Tai leido papildyti Emitento produktų asortimentą "Mozzarela" tipo sūriais.

2006 m. rugpjūčio 10 d. UAB "Modest" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį dėl 2,12 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos skyrimo UAB "Modest".

2007 m. birželį pradėjo veikti modernus "Vilkyškių pieninės" išrūgų perdirbimo cechas. Bendra Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Pirma paramos dalis 1,2 mln. litų gauta 2007 metais, iki 2009 metų vidurio bus gauta likusi paramos lėšų dalis. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki šiol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas beveik visiškai automatizuotas, jame dirba tik du žmonės.

Vilkyškių pieninės valdomai UAB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. UAB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Tai atitinka Vilkyškių pieninės įmonių grupės įmonės didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos strategiją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės. Pirmos dalies paramos lėšas bendrovė gavo 2008 metų pradžioje, antrą dalį paramos gavo 2009 metų pradžioje.

9. Realizavimo rinkos

AB Vilkyškių pieninė pastarųjų 5 metų konsoliduotos pajamos regionais:

Rinka	2004	2005	2006	2007	2008
Europos Sąjunga	56 059	56 863	63 559	69 594	71 238
Lietuva	13 998	28 718	34 713	52 367	58 938
Rusija	4 440	5 148	17 310	14 279	20 630
Kitos šalys	605	980	137	34	1 175
Iš viso	75 102	91 709	115 719	136 274	151 981

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Lt

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Lt

AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja, sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.

10. Tiekimas

Pagrindinė žaliava, naudojama AB "Vilkyškių pieninė" produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didžiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Pieną AB Vilkyškių pieninė dažnai superka pagal jos pačios paruoštas tipines pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.

Kitos medžiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš užsienio perkama nedaug, dažniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.

AB "Vilkyškių pieninė" kartais įsigyja pieno žaliavos ir iš savo tiesioginių konkurentų Lietuvoje, įskaitant UAB "Marijampolės pieno konservai", AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" bei AB "Žemaitijos pienas".

11. Nekilnojamas turtas ir kitos pagrindinės priemonės

AB "Vilkyškių pieninė" turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.

12. Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla:

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės verslu

• Įmonė užsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

• Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

• Įmonės pagrindinė žaliava yra karvių pienas. Perdirbimui parduodamo pieno kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Žaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos žaliavos trūkumui bei žaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.

• Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.

• Įmonės verslas (ypač pieno surinkimas ir suvežimas) yra daug darbo jėgos reikalaujanti veikla. Darbuotojų trūkumas ir jų atlyginimų didėjimas gali neigiamai paveikti Bendrovės augimo potencialą ir veiklos rezultatus.

• Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB "SEB bankas"). 2008 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,77. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR palūkanų norma. Finansinių paskolų likutis 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 70 547 tūkst. litų. Paskolos įvertintos eurais. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra. Užsienio valiutos rizika. Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams, nėra.

Rizikos veiksniai, susiję su įmonės verslo šaka

Žemės ūkis Europos Sąjungos šalyse (įskaitant pieno gamybą) yra stipriai reguliuojamas sektorius. Žaliavinio pieno kainų lygis yra palaikomas, ribojant jo tiekimą perdirbimui bei vartojimui, naudojant intervencinius pieno produktų pirkimus bei taikant pieno produktų importo ne iš ES šalių muitus, pieno produktų eksporto ne į ES šalis subsidijas, o taip pat pasitelkiant kitas intervencines priemones. Pasaulinė prekybos organizacija bei kitos laisvą prekybą palaikančios organizacijos ragina sumažinti žemės ūkio sektoriaus reguliavimą ES. Pieno sektoriaus liberalizavimas gali sumažinti žaliavinio pieno kainą, pieno produktų eksporto subsidijas ir pieno produktų kainas bei padidinti pieno produktų importą ir ne ES šalių konkurenciją pieno produktų rinkoje. Šie pasikeitimai gali neigiamai paveikti įmonės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Pieno produktai yra gaminami iš gyvūninės kilmės žaliavų. Galvijų ligų epidemijos (pvz., kempinligė) gali neigiamai paveikti žaliavos tiekimą pieno produktų gamybai bei sumažinti pieno produktų paklausą dėl ligų baimės. Šie pasikeitimai gali daryti neigiamą įtaką Bendrovės pinigų srautams ir veiklos rezultatams.

13. Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, darantis ar padaręs esminės įtakos emitento veiklos rezultatams per 2 pastaruosius finansinius (ūkinius) metus

Tokio gamybos nutraukimo ar sumažinimo AB Vilkyškių pieninė per pastaruosius 2 metus nepatyrė.

14. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės investicijos per pastaruosius 4 metus:

2005 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.

2006 metais modernizuotas sūrių cechas už 3.487,6 tūkst. Lt, iš kurių paskola sudarė 2.927 tūkst. Lt, nuosavos lėšos – 560,6 tūkst. Lt.

2007 metais Vilkyškių pieninė investavo apie 7 mln. litų į išrūgų perdirbimo cechą, 1,3 mln. litų į pieno priėmimo įrenginius ir 0,5 mln. litų į pakavimo ir vakumavimo įrenginius.

2008 m. UAB "Modest" įdiegė naują Mozzarella sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.

2008 metais rekonstruota katilinė Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.

15. Patentai, licencijos, kontraktai

2000 m. gegužės 8 d. įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).

2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Įmonės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.

2004 m. gegužės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas UAB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.

Produkto sertifikavimo Rusijoje klausimais Bendrovę nuolat konsultuoja O. B. Jarymova ir L. N. Matiuševa (O.Б. Ярымова, Л.Н. Матюшева) iš Kaliningrado standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos centro. Atlikus technologinio proceso, gamybos analizę, įvertinama, ar laikomasi normų, standartų reikalavimų, ar pagaminta produkcija saugi.

2007 metais AB Vilkyškių pieninėje atliktas pagrindinis įvertinimas gauti kokybės vadybos bei maisto saugos vadybos ISO sertifikatus, kurie įteikti 2008 sausio mėnesį.

ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.

Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - užtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.

2008 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais atlikti ISO auditai. Nustatyta, kad įmonė atitinka ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 standartų keliamus reikalavimus.

16. Teismo ir trečiųjų teismo arbitražo procesai

Teismo ir trečiųjų teismo arbitražo procesai AB Vilkyškių pieninėje nevyksta.

17. Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė užima apie 15 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas". Apie 9% šalies rinkos įmonė užima tarp šviežių pieno produktų gamintojų.

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

18. Išmokėti dividendai

AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik už paprastąsias vardines akcijas.

Dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai	2004 (už 2003)	2005 (už 2004)	2006 (už 2005)	2007 (už 2006)	2008 (už 2007)
Dividendai (Lt)	0	1,177,000	2,500,000	2,057,660	2,030,310
Dividendai vienai akcijai (Lt.)	0	0.13	0.27	0.22	0.17
Akcijų skaičius	99,500	99,500	9,353,000	9,353,000	11,943,000

UAB "Modest" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.

AB Kelmės pieninė per 2004 – 2007 m. dividendų nemokėjo. 2008 m. AB Kelmės pieninė pardavė AB "Agrowill" turėtas akcijas ir išmokėjo 15 251 tūkst. Lt dividendų. Dividendai buvo išmokėti prieš AB Vilkyškių pieninei įsigyjant AB Kelmės pieninę.

IV Kita informacija apie emitentą

19. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt	ISIN kodas
Paprastosios vardinės akcijos	11 943 000	1,00	11 943 000	LT0000127508

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	128 408	1,00	128 408

UAB "Modest" įstatinio kapitalo struktūra

AB Kelmės pieninė įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt
Paprastosios vardinės akcijos	2 494 808	1,00	2 494 808

20. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

21. Akcininkai

AB "Vilkyškių pieninė"

Bendras akcininkų skaičius 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 695. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6 016 506	1	6 016 506
Hansabank klientai	563 964	1	563 964
SEB klientai	2 673 606	1	2 673 606
Linas Strėlis	1 015 000	1	1 015 000
Kiti smulkieji akcininkai	1 673 924	1	1 673 924
Kapitalo iš viso	11 943 000	1	11 943 000

UAB "Modest"

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
AB "Vilkyškių pieninė"	111 207	1	111 207
Kiti smulkieji akcininkai	17 201	1	17 201
Kapitalo iš viso	128 408	1	128 408

AB Kelmės pieninė

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
AB "Vilkyškių pieninė"	2 472 122	1	2 472 122
Kiti smulkieji akcininkai	22 686	1	22 686
Kapitalo iš viso	2 494 808	1	2 494 808

22. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.

2007 metų gruodį po prašymo pateikimo Bendroves vertybinius popierius buvo leista įtraukti i Oficialųjį sąrašą nuo sausio 1 dienos.

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt.

2008 metais Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 11 943 tūkst. Lt.

	Periodas		Kaina, Lt			Apyvarta, tükst. Lt			Viso apyvarta	Kapitali-
Nuo	Iki	Didž.	Maž.	Pask.	Didž.	Maž.	Pask.	Vnt.	Lt.	zacija, Lt
2006 05 17	2007 04 20	5,82	4,80	5,70	647.8	0	0	531 126	2821828	53 310 000
2007 01 01	2007 03 31	5,82	5,20	5,70	126,2	0	0	56 635	312038.6	53 312 100
2007 04 01	2007 06 30	5,70	5,01	5,20	380,5	0	20,4	167957	930 576.2	48 635 600
2007 07 01	2007 09 30	6,50	4,80	5,90	3621.1	0	25,6	1647863	9163708.7	55 182 700
2007 10 01	2007 12 31	6,70	5,75	6,20	637,6	0	1,8	455 408	2762468.4	57 988 600
2008.01.01	2008.03.31	6,40	5,00	5,30	1507.3	0	12.3	693 973	3 848 098.2	63 297 900
2008.04.01	2008.06.30	5,52	4,51	4.70	237.9	0	15,5	244 910	1 209 573.1	56 132 100
2008.07.01	2008.09.30	4.75	2.05	2,26	324.6	0	3,1	245 700	912 782.9	27 468 900
2008.10.01	2008.12.31	2.50	0.52	0.60	69.6	0	0	731 354	696 019.0	5971 500
2009.01.01	2009.03.31	0.79	0,52	0,62	241,8	0	0,5	1 040 145	660 301.9	7165800
2009.04.01	2009.04.07	0,68	0.60	0,63	16,3	0	3,4	51 189	32 633.9	7165800

23. Akcininkai turintys specialias kontrolės teises

Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.

24. Balsavimo apribojimai

Balsavimo teisės apribojimų nėra.

25. Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.

26. Darbuotojai

	2006		2007		2008
Padalinys	Vidutinis darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis	Vidutinis darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis	Vidutinis darbuotojų skaičius	Vidutinis darbo užmokestis
Administracija	44	3 070,39	51	3 200,18	96	3 028,45
Aptarnaujantis personalas	54	1 183,88	51	1 460,24	85	1 684,87
Transporto padalinys	75	1 348,00	78	1 703,25	91	2 045,26
Žaliavos supirkimas	116	942,14	120	825,05	116	1 023,11
Gamybos padalinys	213	908,70	207	1 215,97	265	1 387,48
Iš viso:	502	879,44	507	1 429,40	653	1 724,15

Vidutinis darbo užmokestis pagal atitinkamas darbuotojų darbo grupes:

27. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotini akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .

28. Emitento valdymo organai

Valdybos struktūra:

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Darbo Vilkyškių pieninėje pradžia
Gintaras Bertašius	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 30	2010 01 30	Nuo 1993 m. AB Vilkyškių pieninė
Sigitas Trijonis	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	2006 01 30	2010 01 30	Nuo 1993 m. AB Vilkyškių pieninė
Rimantas Jancevičius	aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, žaliavos direktorius	2006 01 30	2010 01 30	Nuo 1996 m. AB Vilkyškių pieninė
Ramūnas Šniepis	aukštasis, inžinierius	Valdybos narys	2007 04 20	2010 01 30
Linas Strėlis	aukštasis	Valdybos narys	2008 04 18	2010 01 30
Andrej Cyba	aukštasis	Valdybos narys, UAB "Finasta investicijų valdymas" atstovas	2008 04 18	2010 01 30

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Darbo pradžia*
Gintaras Bertašius	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 01**
Vilija Milaševičiutė	aukštasis, ekonomistė	Finansų direktorė	2000 05 01
Lina Genienė	aukštasis, tarptautinės prekybos ekonomistė	Vyr. buhalterė	2008 09 29
Sigita Montvilaitė	aukštesnysis, buhalterinė apskaita	Vyr. buhalterės pavaduotoja	2006 12 14
Rimantas Jancevičius	aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, žaliavos direktorius	1996 01 02
Sigitas Trijonis	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	1993 09 01
Arvydas Zaranka	aukštesnysis, pieno produktų technologija	Gamybos direktorius	1995 07 03
Arminas Lunia	aukštasis, chemijos inžinerija	Pardavimų direktorius	2007 08 20
Rita Juodikienė	aukštasis, informatikos vadybos inžinierė	Pirkimų skyriaus vadovė	2002 09 23
Vaida Bendikienė	aukštasis, pedagogika	Personalo vadovė	2007 10 25
Mindaugas Dūda	aukštasis, informatikos inžinierius	IT skyriaus vadovas	2008 08 01
Ina Baltrušienė	aukštasis, teisė	Juristė	2007 10 08

Administracijos vadovaujantys darbuotojai:

* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.

** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.

Vardas	Pavardė	Asmens statusas
Gintaras	Bertašius	Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas
Sigitas	Trijonis	Technikos direktorius, valdybos narys
Rimantas	Jancevičius	Žaliavos direktorius, valdybos narys
Ramūnas	Šniepis	Valdybos narys
Linas	Strėlis	Valdybos narys
Andrej	Cyba	UAB "Finasta investicijų valdymas" atstovas, valdybos narys
Arvydas	Zaranka	Gamybos direktorius
Arminas	Lunia	Pardavimų direktorius
Vilija	Milaševičiūtė	Finansų direktorė

29. AB "Vilkyškių pieninė" administracijos ir valdybos sąrašas

UAB "Modest" administracijos ir valdybos sąrašas

Vardas	Pavardė	Išsilavinimas	Pareigos įmonėje	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Darbo įmonėje pradžia
Gintaras	Bertašius	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas	2006 09 04	2010 01 30
Arvydas	Zaranka	aukštesnysis, pieno produktų technologija	Valdybos narys	2006 09 04	2010 01 30
Albertas	Šlėderis	aukštasis, zooinžinerija	Bagaslaviškio cecho vadovas, valdybos narys	2006 09 04	2010 01 30	1994 09 15
Jonas	Lengvinas	aukštesnysis	Direktorius	-	-	2008 04 16
Milana	Buivydienė	aukštasis, žemės ūkio gamybos ekonomika ir organizavimas	Vyr. buhalterė	-	-	2006 07 04
Jurgita	Laurinatienė	aukštasis, maisto produktų technologas	Gamybos vadovė	-	-	2008 01 01

Vardas	Pavardė	Išsilavinimas	Pareigos įmonėje	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga	Darbo įmonėje pradžia
Gintaras	Bertašius	aukštasis, inžinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas	2008 05 06	2012 05 05
Arvydas	Zaranka	aukštesnysis, pieno produktų technologija	Valdybos narys	2008 05 06	2012 05 05
Algirdas	Žukauskas	aukštasis, zooinžinierius	Gen. Direktorius	2008 05 06	2012 05 05	2008 06 04
Asta	Širmenienė	aukštasis, ekonomistė, auditas ir ūkinės veiklos analizė	Finansų direktorė			2008 11 05
Edita	Balčiūnienė	aukštasis, inžinierius technologas	Gamybos direktorė			2006 11 27
Algirdas	Guntarskis	aukštesnysis, technikas	Technikos direktorius			2008 02 21
Asta	Mikalauskienė	aukštasis, ekonomistė, finansai ir bankininkystė	Vyr. buhalterė			2007 07 17

AB "Kelmės pieninė" administracijos ir valdybos sąrašas

Duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje:

AB Vilkyškių Pieninė

Vardas	Pavarde	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje	Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius
Gintaras	Bertašius	Gen. direktorius, valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) UAB "Modest" valdybos pirmininkas, AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas	6 016 506
Sigitas	Trijonis	Technikos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	425 538
Rimantas	Jancevičius	Žaliavos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	2 054
Ramūnas	Šniepis	Valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	-
Arvydas	Zaranka	Gamybos direktorius	UAB "Modest" valdybos narys, AB Kelmės pieninė valdybos narys, kitų akcijų neturi	1 923
Arminas	Lunia	Pardavimų direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	-
Andrej	Cyba	Valdybos narys	UAB "Finasta investicijų valdymas" valdybos narys	-
Linas	Strėlis	Valdybos narys		1 015 155
Vilija	Milaševičiūtė	Finansų direktorė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	-

Vardas	Pavarde	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje
Gintaras	Bertašius	Valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas - 6 016 506 akcijos, AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas
Arvydas	Zaranka	Valdybos narys	AB "Vilkyškių pieninės" akcininkas - 1 923 akcijos, AB Kelmės pieninė valdybos narys
Albertas	Šlėderis	Valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja
Jonas	Lengvinas	UAB "Modest" direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja
Milana	Buivydienė	vyr. buhalterė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja

UAB "Modest"

AB Kelmės pieninė

Vardas	Pavarde	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje
Gintaras	Bertašius	Valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas - 6 016 506 akcijos, UAB "Modest" valdybos pirmininkas
Arvydas	Zaranka	Valdybos narys	AB "Vilkyškių pieninės" akcininkas - 1 923 akcijos, UAB "Modest" valdybos narys
Algirdas	Žukauskas	Direktorius, valdybos narys	ŽŪK "Džiaugsmelis" pajininkas (1 pajus)
Asta	Širmenienė	Finansų direktorė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja
Edita	Balčiūnienė	Gamybos direktorė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja
Algirdas	Guntarskis	Technikos direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja
Asta	Mikalauskienė	Vyr. buhalterė	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja

30. Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

V Informacija apie tai kaip yra laikomasi bendrovių valdymo kodekso

31. AB ,,Vilkyškių pieninė" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2008 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS*
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.suris.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.
(darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.

^* Atkreipiame dėmesį, kad pateikti komentarai yra informacinio ir rekomendacinio pobūdžio bei negali būti suprantami kaip įpareigojimas vadovautis tik šiais komentarais rengiant pranešimą apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi. Šie komentarai jokiais būdais nepakeičia profesionalaus specialisto patarimo dėl šio pranešimo rengimo. Šio komentaro turinys yra kruopščiai paruoštas, tačiau AB "Vilniaus vertybinių popierių birža" negarantuoja pateikiamų komentarų (pavyzdžių) išsamumo, naudingumo bei teisingumo visais atžvilgiais ir neprisiima atsakomybės už šios informacijos panaudojimo pasekmes, kurios atsirastų tiesiogiai ar netiesiogiai naudojantis šiuo komentaru.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už įmonės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdybos organas.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.

¹ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2		UAB "Modest" valdybą sudaro 3 nariai
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Ne	Bendrovė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. UAB "Modest" rekomendacijos laikosi

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,	Taip	Kai bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		dokumentą (pavyzdžiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka - viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdžiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamą kompetenciją eiti savo pareigas ir yra atsakingi už pagrindinių įmonės veiklos procesų (technikos, žaliavų valdymo, prekybos koordinavimą) priežiūrą.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į

nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė

		kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų nari^ų skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu. 5

Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus,
vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.

laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Valdybos nariams už darbą valdyboje atlyginimas nemokamas (tačiau bendrovės įstatuose tokia galimybė yra numatyta).

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų⁷ priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Valdyba analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

⁶ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁷

Žr. 3 išnašą. 8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2008–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti

informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo

posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu. 10 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovė^s valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	Bendrovėje veikia valdybos suformuoti 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. UAB "Modest" komitetai nesuformuoti Vadovaujantis LR audito įstatymo nuostatomis planuojama sudaryti audito komitetą, kurio narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtins visuotinis akcininkų susirinkimas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Paskyrimų ir atlyginimo komiteto pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. Audito komiteto pagrindinis tikslas – prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas bendrovės komitetas sudarytas iš 3 narių.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Paskyrimo ir atlyginimų komiteto bei Audito komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti šių komitetų nuostatai. Vadovaujantis LR audito įstatymo nuostatomis planuojama sudaryti audito komitetą, kurio narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtins visuotinis akcininkų susirinkimas.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.

4.12. Skyrimo komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:		atlyginimų komitetas.
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:		Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo

nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.14. Audito komitetas.	Taip	Bendrovėje iš esmės laikosi šių rekomendacijos nuostatų. Audito komiteto pagrindinis tikslas –
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:		prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą ir apskaitos bei finansinės informacijos pateikimo tvarką suinteresuotiems
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);		asmenims. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir Ne gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto planuoja atlikti savo veiklos vertinimą. kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.		Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą 11 per mėnesį.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo - valdybos posėdžiai vyksta iš anksto patvirtintais intervalais (arba pagal poreikį) pagal planuojamas darbotvarkes.

11 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.

kitas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti 12. Visiems visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius	Ne	Bendrovės įstatuose nėra nustatyti svarbių sandorių kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, kuriems reikia pritarimo akcininkų susirinkime.

¹² Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip	Įmonės susirinkimų vieta, data ir laikas parenkami taip, kad visi akcininkai turėtų lygias galimybes aktyviai dalyvauti akcininkų susirinkime.
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Įstatymo bei bendrovės įstatų nustatyta tvarka bendrovės interneto tinklalapyje bendrovė skelbia šaukiamų akcininkų susirinkimų nutarimų projektus. Taip pat visa būtina informacija lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama per biržų informacines sistemas.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Kiekvienas akcininkas gali dalyvauti susirinkime asmeniškai arba pavesti atstovavimą kitam asmeniui bei reikalauti išankstinio balsavimo susirinkimo darbotvarkėje paskelbtais klausimais. Tokiais atvejais sudaromi išankstinio balsavimo biuleteniai.

13 Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė neturi galimybės užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organų nariai elgiasi taip, kad interesų konfliktai nekiltų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovės valdymo organų nariai informuojami apie šios rekomendacijos nuostatas ir nusišalintų nuo sprendimų priėmimo, kurie susiję su asmeniniais ar dalykiniais interesais

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų
pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. Tačiau bendrovės padalinių darbuotojų vidutiniai atlyginimai skelbiami pusmečio ir metinėje finansinėje atskaitomybėje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais,
finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.	Ne
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant
su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų
sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų
kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas
sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų
pagrindimas;
5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba	Ne
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos
informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai
turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su	Ne
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu

pirma laiko.
8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne
8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų politikos.
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų	Ne
laikotarpiu. 8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi
su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas

per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotą metinę finansinę
atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines
išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo
direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių
metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis
teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam
		Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams
remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo		atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais
pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame		ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti
visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami		atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su
pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl	Ne
atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos
akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams
schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios
taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių	Neaktualu
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti	dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija. Darbuotojai, turintys bendrovės akcijų, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi bendrovės veikla bei rezultatais. Įmonei dirbant pelningai,

darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	akcininkams yra mokami dividendai.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus;	Taip, išskyrus 4 ir 6 punktus	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose,
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje.
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;		akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;		bei bendrovės interneto tinklalapyje.
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie	Taip
galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Ne
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte

nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Neaktualu
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėmimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės.

VI DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

32. 2008 metų esminių įvykių santrauka

Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB "Vilkyškių pieninė" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše.

2008 m. sausio 31 d. AB "Vilkyškių pieninė" pasirašė sutartį dėl 99,09 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų įsigijimo. Kovo mėnesi Konkurencijos Taryba patenkino AB "Vilkyškių pieninė" prašymą įsigyti iki 100 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų.

2008 m. kovo 4 d. AB "Vilkyškių pieninė" buvo įteikti kokybės vadybos bei maisto saugos vadybos ISO sertifikatai. Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandyje. ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.

2008 m. kovo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti AB "Vilkyškių pieninė" įstatinį kapitalą išleidžiant 2 590 000 akcijų emisiją, nustatant vienos naujos emisijos akcijos išpirkimo kainą ne mažesnę kaip 5,40 Lt. Pinigai, gauti didinant įstatinį kapitalą, buvo panaudoti AB "Kelmės pieninė" įsigijimui.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta išplėsti AB "Vilkyškių pieninė" valdybą iki 6 narių, naujais nariais išrenkant Liną Strėlį ir UAB "Finasta investicijų valdymas" atstovą Andrej Cyba.

2008 m. balandžio 17 d. AB "Vilkyškių pieninė" pateikė akcijų emisijos įregistravimo prospektą.

2008 balandžio 17 d. AB "Vilkyškių pieninė" LR Vertybinių popierių komisijai pateikė 2 590 000 vnt. akcijų emisijos įregistravimo prospektą. VPK patvirtinus prospektą, naujoji emisija bus prijungta prie dabartinės, kotiruojamos biržoje.

2008 balandžio 28 d. AB Vilkyškių pieninė galutinai užbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99,09 proc. įmonės akcijų. Vilkyškių grupę nuo šiol sudarys keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, UAB Modest, AB Kelmės pieninė ir UAB Kelmės pieno centras. Grupės rezultatai bus pradėti konsoliduoti nuo įsigijimo momento ir atsispindės jau 2008 m. pirmo pusmečio finansinėse ataskaitose.

2008 m. gegužės 9 d. posėdyje Vertybinių popierių komisija patvirtino AB "Vilkyškių pieninė" paprastųjų vardinių akcijų prospektą, skirtą šių akcijų įtraukimui į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą: Paprastųjų vardinių akcijų skaičius 2 590 000 vnt. Bendra nominali emisijos vertė 2 590 000 litų, vienos akcijos nominali vertė 1Lt.

2008 gegužės 30 d. asmens/grupės pranešimas apie akcijų paketo įgijimą/netekimą.

2008 birželio 6 d. asmens/grupės pranešimas apie akcijų paketo įgijimą/netekimą. 2008 rugsėjo 24 d. AB "Vilkyškių pieninė" dukterinė įmonė UAB "Modest" įdiegė naują "Mozzarella" sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. litų (1,16 mln. EUR), iš kurių 1,5 mln. litų (0,43 mln. EUR) - Europos Sąjungos parama. Bendrovė vietoj iki šiol pagaminamos 0,5 tonos "Mozzarelos" sūrio per parą dabar galės pagaminti per 10 tonų. Įmonė galės ne tik geresnėmis sąlygomis gaminti pieno produktus vietinei rinkai, bet taip pat eksportuoti populiarųjį "Mozzarela" į užsienį.