Annual Report • Apr 9, 2010
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
AB "Vilkyškių pieninė"
2009 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys
| Informacija apie įmonę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams |
3 |
| Konsoliduota finansinės būklės ataskaita | 5 |
| Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita | 6 |
| Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita | 7 |
| Konsoliduota akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita | 8 |
| Konsoliduota pinigų srautų ataskaita | 10 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos | 12 |
| Konsoliduotas metinis pranešimas uţ 2009 metus | 53 |
Telefonas: +370 441 55330
Telefaksas: +370 441 55242
Įmonės kodas: 277160980
Buveinė: LT-99369 Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių r. sav., Lietuva
Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Linas Strėlis Andrej Cyba
Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Ţaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Arminas Lunia, Pardavimų direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė
"KPMG Baltics", UAB
AB "SEB bankas" AB bankas "Snoras" AB bankas "Swedbank"
Uţ metus, pasibaigusius 2009 m. gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Turtas | |||
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai | 8 | 66,248 | 71,740 |
| Nematerialusis turtas | 9 | 608 | 418 |
| Prestiţas | 9 | 23,875 | 23,875 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 10 | 1,421 | 1,233 |
| Ilgalaikis turtas iš viso | 92,152 | 97,266 | |
| Atsargos | 11 | 18,512 | 20,601 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 12 | 14,820 | 18,584 |
| Avansu sumokėtas pelno mokestis | - | 1,117 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 395 | 195 |
| Trumpalaikis turtas iš viso | 33,727 | 40,497 | |
| Turtas iš viso | 125,879 | 137,763 | |
| Nuosavas kapitalas | |||
| Akcinis kapitalas | 11,943 | 11,943 | |
| Akcijų priedai | 11,396 | 11,396 | |
| Rezervai | 8,624 | 8,523 | |
| Nepaskirstytas pelnas | 7,048 | -81 | |
| Iš viso nuosavo kapitalo, priskirtino | |||
| Įmonės akcininkams | 14 | 39,011 | 31,781 |
| Maţumos dalis |
88 | 55 | |
| Nuosavas kapitalas iš viso | 14 | 39,099 | 31,836 |
| Įsipareigojimai | |||
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai | 15 | 39,266 | 48,946 |
| Vyriausybės dotacijos | 16 | 8,203 | 8,894 |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai | 17 | 2,301 | 1,591 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso | 49,770 | 59,431 | |
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai | 15 | 15,990 | 21,601 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, | |||
| įskaitant išvestines priemones | 18 | 21,020 | 24,895 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso | 37,010 | 46,496 | |
| Įsipareigojimai iš viso | 86,780 | 105,927 | |
| Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso |
125,879 | 137,763 |
Uţ metus, pasibaigusius 2009 m. gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 1 | 159,318 | 151,981 |
| Pardavimų savikaina | 2 | -134,289 | -154,338 |
| Bendrasis pelnas | 25,029 | -2,357 | |
| Kitos veiklos pajamos, grynąja verte | -201 | 1,020 | |
| Paskirstymo sąnaudos | 3 | -7,048 | -1,130 |
| Administracinės sąnaudos | 4 | -6,528 | -7,228 |
| Veiklos rezultatas | 11,252 | -9,695 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 66 | 528 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | -3,346 | -4,249 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 5 | -3,280 | -3,721 |
| Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius | 7,972 | -13,416 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 6 | -1,249 | 1,447 |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 6,723 | -11,969 | |
| Priskirtina: Įmonės akcininkams |
6,690 | -11,916 | |
| Maţumos daliai |
33 | -53 | |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 6,723 | -11,969 | |
| Pelnas (nuostolis), tenkantis 1 akcijai (litais) | 7 | 0.56 | -1.06 |
| Sumaţintas pelnas (nuostolis) 1 akcijai (litais) | 7 | 0.56 | -1.06 |
Uţ metus, pasibaigusius 2009 m. gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 6,723 | -11,969 | |
| Kitos atskaitinių metų bendrosios pajamos Perkainojimo rezervo didinimas (maţinimas) Pelno mokesčio įtaka |
- 540 |
- -409 |
|
| Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po pelno mokesčio |
540 | -409 | |
| Iš viso bendrųjų pajamų | 7,263 | -12,378 | |
| Priskirtina: Įmonės akcininkams Maţumos daliai |
7,230 33 |
-12,325 -53 |
|
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 7,263 | -12,378 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupes akcininkams | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Maţumo s dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 2008 m. sausio 1 d. | 9,353 | - | 8,420 | 935 | 13,442 | 32,150 | 42 | 32,192 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas (nuostolis) |
- | - | - | - | -11,916 | -11,916 | -53 | -11,969 | |
| Kitos bendrosios pajamos Pervedimai iš rezervų |
- | - | -423 | - | 423 | - | - | ||
| Perkainojimo rezervo maţinimas |
- | - | -409 | - | - | -409 | - | -409 | |
| Iš viso kitų bendrųjų pajamų |
- | - | -832 | - | 423 | -409 | - | -409 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | -832 | - | -11,493 | -12,325 | -53 | -12,378 | |
| Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Akcijų emisija Dividendai |
2,590 - |
11,396 - |
- - |
- - |
- -2,030 |
13, 986 -2,030 |
- - |
13, 986 -2,030 |
|
| Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams |
2,590 | 11,396 | - | - | 2,590 | 11,396 | 11,956 | ||
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Kiti pasikeitimai grupėje Iš viso pasikeitimai |
- | - | - | - | - | - | 66 | 66 | |
| Grupėje | - | - | - | - | - | - | 66 | 66 | |
| Iš viso operacijų su akcininkais |
2,590 | 11,396 | - | - | 2,590 | 11,396 | 66 | 12,022 | |
| 2008 m. gruodţio 31 d. | 14 | 11,943 | 11,396 | 7,588 | 935 | -81 | 31,781 | 55 | 31,836 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupes akcininkams | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Maţumo s dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 2009 m. sausio 1 d. | 11,943 | 11,396 | 7,588 | 935 | -81 | 31,781 | 55 | 31,836 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas |
|||||||||
| (nuostolis) | - | - | - | - | 6,690 | 6,690 | 33 | 6,723 | |
| Kitos bendrosios pajamos |
|||||||||
| Pervedimai iš rezervų | - | - | -439 | - | 439 | - | - | ||
| Perkainojimo rezervo didinimas |
- | - | 540 | - | - | 540 | - | 540 | |
| Iš viso kitų bendrųjų pajamų |
- | - | 101 | - | 439 | 540 | - | 540 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | 101 | - | 7,129 | 7,230 | 33 | 7,263 | |
| Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: |
|||||||||
| Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams |
- | - | - | - | - | - | - | - | |
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Kiti pasikeitimai grupėje |
- | - | - | - | - | - | - | - | |
| Iš viso operacijų su akcininkais |
|||||||||
| 2009 m. gruodţio 31 d. | 14 | 11,943 | 11,396 | 7,689 | 935 | 7,048 | 39,011 | 88 | 39,099 |
Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||
| Laikotarpio pelnas (nuostolis) | 6,723 | -11,969 | |
| Koregavimai dėl: | |||
| Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų | |||
| nusidėvėjimo | 8 | 6,471 | 5,946 |
| Nematerialiojo turto amortizacijos | 9 | 260 | 93 |
| Dotacijų amortizacijos ir nurašymo |
16 | -723 | -387 |
| (Pelno) nuostolio iš ilgalaikio turto pardavimo | 904 | 379 | |
| Pelno mokesčio sąnaudų | 1,249 | -1,447 | |
| Palūkanų sąnaudos, grynąja verte | 3,079 | 3,816 | |
| 17,963 | -3,569 | ||
| Atsargų pokytis | 2,089 | -1,525 | |
| Ilgalaikių gautinų sumų pokytis | -188 | - | |
| Prekybos ir kitų gautinų sumų pokytis | 4,882 | -336 | |
| Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis | -3,875 | 7620 | |
| 20,871 | 2,190 | ||
| Sumokėtos palūkanos | -3,079 | -3,816 | |
| Sumokėtas pelno mokestis | - | -2,235 | |
| Pinigai gauti (išleisti) pagrindinei veiklai | 17,792 | -3,861 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui | 8 | -2,402 | -10,520 |
| Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui | 9 | -450 | -312 |
| Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo | 519 | 431 | |
| Lėšos iš investicijų perleidimo | - | 4,297 | |
| Lėšos investicijų įsigijimui, atėmus įsigytus | |||
| pinigus | - | -30,028 | |
| Pinigai išleisti investicinei veiklai | -2,333 | -36,132 |
Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Paskolų gavimas | 515 | 37,682 | |
| Paskolų grąţinimas | -15,806 | -11,824 | |
| Lėšos iš akcinio kapitalo išleidimo | - | 13,986 | |
| Lėšos dividendams išmokėti | - | -2,030 | |
| Gautos vyriausybės dotacijos | 16 | 32 | 1,319 |
| Pinigai gauti (išleisti) finansinei veiklai | -15,259 | 39,133 | |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumaţėjimas) |
200 | -860 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d | 195 | 1,055 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodţio 31 d. | 13 | 395 | 195 |
Grupę sudaro šios įmonės:
AB "Vilkyškių pieninė" įkurta 1993 m. Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.
AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių birţoje. 2009 m. gruodţio 31 d. Įmonės akcininkai buvo:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,016,506 | 1 | 6,016,506 |
| SEB klientai | 2,483,577 | 1 | 2,483,577 |
| UAB FMĮ "Orion securities" klientai | 1,747,644 | 1 | 1,747,644 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 680 273 | 1 | 680,273 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, ţaliavinį pieną, grietinėlę.
Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Grupė taip pat turi paskirstymo centrą Erţvilke, Jurbarko r. sav.
Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Įmonei nuosavybės teise priklauso 97,2% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį, varškės sūrį, bei kitus sūrio produktus.
Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Įmonei nuosavybės teise priklauso 99% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" gamina švieţius pieno produktus.
Grupės darbuotojų skaičius 2009 m. gruodţio 31 d. buvo 735 (2008 12 31- 712).
Šis konsoliduotų AB "Vilkyškių pieninė" finansinių ataskaitų rinkinys buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS, kaip patvirtinta taikymui Europos Sąjungoje.
Skaičiai konsoliduotame finansinių ataskaitų rinkinyje yra pateikiami tūkstančiais litų (tLTL). Litas (LTL) yra oficiali Lietuvos valiuta ir funkcinė Įmonės valiuta. Apskaita tvarkoma pagal Lietuvos įstatymus ir reglamentus. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:
Rengdama konsoliduotą finansinių ataskaitų rinkinį pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra nuolat perţiūrimi. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripaţįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra perţiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo perţiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ir perţiūros, ir ateinančiuosius laikotarpius.
Visiems šiame konsoliduotame finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktiems laikotarpiams Įmonė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl anksčiau galiojusių TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, įsigaliojusių 2009 m. sausio 1 d
Dukterinės įmonės yra Įmonės kontroliuojamos įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Įmonė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsiţvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotą Grupės finansinę atskaitomybę nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.
Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų. Nerealizuotas pelnas, atsiradęs iš sandorių su įmonėmis, kurios apskaitomos nuosavybės metodu, yra eliminuojamas Grupės dalimi investuojamoje įmonėje. Nerealizuoti nuostoliai eliminuojami taip pat, kaip ir nerealizuotas pelnas, bet tik iki tiek, kol nebėra vertės sumaţėjimo poţymių.
Operacijos uţsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos eurais įvykdytos operacijos buvo konvertuotos Lietuvos Banko nustatytu pastoviu keitimo kursu 1 Euro=3.4528 Litai.
Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdţius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, apskaityti tikrąja verte, yra perskaičiuojami litais vertės nustatymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu.
Įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro medţiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos. Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.
Į Grupės apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamas turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.
Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, uţtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumaţinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra maţesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumaţinama iki tikrosios vertės ir toks sumaţėjimas pripaţįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumaţėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripaţįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumaţėjimo, pripaţinto kapitale. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.
Nusidėvėjimo suma pripaţįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą. Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
| Ţemė ir pastatai | 10-40 metų |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 5-15 metų |
| Kitas ilgalaikis turtas | 3-7 metai |
Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai perţiūrimi, siekiant uţtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Grupei kaip turto savininkui, yra klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas yra apskaitomas minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų nuomos pradţioje dabartine verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius.
Grupės įsigytas nematerialusis turtas apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.
Atsargos yra apskaitomos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri yra maţesnė. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos uţbaigimo ir pardavimo išlaidas.
Atsargų savikaina skaičiuojama taikant FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro jų įsigijimo ir transportavimo bei paruošimo naudojimui sąnaudos. Nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą sudaro įprastos veiklos pagrindu proporcingai paskirstytos netiesioginės gamybos išlaidos.
Pagal 39 TAS "Finansinės priemonės: pripaţinimas ir vertinimas" finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje; investicijos laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripaţįstami sandorio atlikimo dieną. Pirmą kartą pripaţįstant finansinį turtą, jis yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, investicijų, įvertintų pelno (nuostolių) ataskaitoje ne grynąja verte, atveju, tiesiogiai priskiriamas sandorių sąnaudas.
Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje
Vadovybė nustato finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripaţinimo metu, kai atitinka šiuos kriterijus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripaţįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.
Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Įmonė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai investicijų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripaţįstamas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.
Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripaţįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripaţinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripaţįstamas tikrąja verte kaip atskiras nuosavybės komponentas, iki tol, kol pripaţinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumaţėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripaţinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Grupė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.
Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripaţįstamos tikrąja verte, atėmus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripaţinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota verte su skirtumu tarp nominalo ir išpirkimo vertės, apskaitomu pelno (nuostolių) ataskaitoje skolos laikotarpiu pagal galiojančias palūkanų normas.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripaţįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos. Per 2009 metus Įmonė nepatyrė sąnaudų, susijusių su nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimu. Kitos skolinimosi sąnaudos yra įtraukiamos į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradţių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų likutinė vertė dėl trumpo jų termino atitinka jų tikrąsias vertes. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos yra išbraukiamos iš finansinės būklės ataskaitos, kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, atšaukiami ar pasibaigę.
Įmonė naudoja išvestinius finansinės rizikos valdymo metodus tam, kad sumaţintų palūkanų normos riziką. Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinio kontrakto ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudţiai susiję su pagrindinio kontrakto ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias nuostatas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėţimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Išvestinės finansinės priemonės pradţioje yra pripaţįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripaţinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama ţemiau.
Kai išvestinė finansinė priemonė yra nustatoma kaip priemonė apsidrausti nuo pinigų srautų nepastovumo, priskiriamų tam tikrai rizikai, susijusiai su apskaitytu turtu ar įsipareigojimais arba labai tikėtinu sandoriu, galinčiu įtakoti pelną ar nuostolį, išvestinės priemonės tikrosios vertės pokyčių realioji dalis yra apskaitoma kitose bendrose pajamose ir yra pateikiama apsidraudimo reserve nuosavame kapitale. Bendrose pajamose apskaityta suma yra pašalinama ir įtraukiama į pelną arba nuostolį to paties laikotarpio, kurio pelnas arba nuostolis yra įtakojami apdraustų pinigų srautų. Išvestinės priemonės tikrosios vertės pokyčių nerealioji dalis yra nedelsiant apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis. Jei apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo apskaitai keliamų reikalavimų, jai pasibaigus ar ją pardavus, nutraukus ar įvykdţius, apsidraudimo priemonės apskaita yra nutraukiama prospektyviu būdu. Anksčiau akcininkų nuosavybėje apskaitytas sukauptas pelnas arba nuostolis yra ten paliekamas iki tol, kol numatytas sandoris bus įvykdytas. Kuomet turtas, kuriam taikoma apsidraudimo priemonė, yra nefinansinis, akcininkų nuosavybėje apskaityta suma yra perkeliama į to turto likutinę vertę jo apskaitymo metu. Jei nebesitikima, kad numatytas sandoris įvyks, likutinė vertė yra apskaitoma kaip pelnas ar nuostolis bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kitais atvejais, bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaityta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį to laikotarpio, kurio metu apsidraudimo operacija įtakoja pelną arba nuostolį.
Atskiriamųjų įterptinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Kai išvestinė finansinė priemonė nėra laikoma pardavimui ir nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripaţinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Įmonė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidţia turto valdymo teisę, turtas yra pripaţįstamas tiek, kiek Įmonė išlieka susijusi su tuo turtu.
Finansinio įsipareigojimo pripaţinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba jo galiojimas baigiasi.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigus kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidţios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į ţinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidţias investicijas.
Finansinis turtas, nepateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, yra perţiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą. Finansinio turto vertė yra sumaţėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripaţinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Įmonė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose. Anksčiau pripaţintas vertės sumaţėjimo atstatymas yra apskaitomas, kai vertės sumaţėjimo nuostolių sumaţėjimas gali būti nustatytas, atsiţvelgiant į įvykį, atsiradusį po nurašymo. Toks atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padidėjusi likutinė vertė yra pripaţįstama tiek, kiek neviršija amortizuotos savikainos, dėl kurios vertės sumaţėjimo nuostolis nebūtų buvęs apskaitytas.
Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumaţėjimo nuostolis yra pripaţįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Įmonė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Gautinos sumos likutinė vertė yra sumaţinama, panaudojant atidėjinių buhalterines sąskaitas. Skolų, kurių vertė yra sumaţėjusi, pripaţinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąţinamos.
Įmonės gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripaţinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripaţintas vertės sumaţėjimo nuostolis.
Vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumaţėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripaţinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo pelno mokesčio turtą, yra perţiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumaţėjusi. Jei tokie poţymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumaţėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į maţiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumaţėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumaţėjimo nuostoliai yra iš pradţių priskiriami turto vienetui priskirto prestiţo likutinės vertės sumaţinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumaţinti.
Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai.
Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu.
Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripaţįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo uţmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.
Nustatant, ar sutartis yra finansinė nuoma ar apima ją, turi būti remiamasi sutarties turiniu ir atliktu įvertinimu, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų (konkretaus turto) naudojimo, ar sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.
Finansinė nuoma, kuria Įmonei perleidţiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradţioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra maţesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų maţinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripaţįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Kapitalizuojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį turto naudingo tarnavimo ir nuomos laikotarpį, jei yra pakankama tikimybė, kad Įmonė perims nuosavybės teisę nuomos laikotarpio pabaigoje.
Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripaţįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripaţįstamos pelno (nuostolio) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos.
Dotacijos, skirtos Įmonei kompensuoti turto įsigijimo sąnaudas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.
Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąţintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąţinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąţinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.
Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtas siekiant gauti metų apyvartą.
Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt, įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.
Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, įmonių tarpusavio paslaugų sandorių pajamos ir išlaidos, bei kitos su įmonės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.
Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais uţsienio valiuta.
Palūkanų pajamos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, joms susikaupus. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje.
Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.
2009 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 20 % (2008 m. – 15 %). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, nuo 2010 m. sausio 1 d. neribotam terminui nustatytas 15 % pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių prieţasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdţio sandorių pelno.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas, taikant balanso įsipareigojimų metodą ir atsiţvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripaţinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie galios ataskaitų sudarymo datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripaţįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra perţiūrimas kiekvieną ataskaitų dieną ir maţinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.
Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumaţintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Įmonė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.
Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uţdirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias įmonės sprendimus priimantis organas, priimdamas sprendimus dėl išteklių paskirimo segmentams ir jo veiklos rezultatų įvertinimo, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.
Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus tai, kad Grupė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, ir kurie yra taikytini Grupės veiklai:
Grupė taiko perţiūrėtą 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" (2007), kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Dėl to, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje Grupė pateikia visus su savininkais įvykusius pokyčius nuosavame kapitale, kai tuo tarpu su savininkais nesusiję nuosavo kapitalo pokyčiai yra pateikiami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Palyginamoji informacija buvo perskaičiuota taip, kad atitiktų standarto pakeitimą. Kadangi apskaitos principo pokytis įtakoja tik pateikimo aspektą, jokio poveikio pelnui, tenkančiam vienai akcijai, nėra.
Standartų 4 TFAS "Draudimo sutartys" ir 7 TFAS "Finansinės priemonės: Atskleidimai" (įsigaliojantiems metiniams laikotarpiams prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau) pataisų tikslas yra patobulinti tikrosios vertės vertinimo ir likvidumo rizikos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, atskleidimus. Šios pataisos buvo taikytos tiek, kiek jos taikytinos Grupės veiklai. Palyginamoji informacija buvo perskaičiuota taip, kad atitiktų standarto pataisą.
Perţiūrėtas 23 TAS "Skolinimosi išlaidos" (privalomas taikyti nuo finansinių metų, prasidedančių 2009 m. sausio 1 d.) buvo pradėtas taikyti nuo Standarte nurodytos datos. Įtakos nėra, nes per 2008 ir 2009 metus nebuvo patirta skolinimosi sąnaudų, kurias reikėtų kapitalizuoti.
8 TFAS yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Naujajame standarte reikalaujama atskleisti daugiau informacijos apie segmentus, remiantis vidinėmis ataskaitomis, kurias reguliariai perţiūri Grupės aukščiausias sprendimus priimantis organas, siekiant įvertinti informaciją apie kiekvieną segmentą atsiţvelgiant į tai, ar tai yra verslo, ar geografinis segmentas. Grupė taiko 8 TFAS nuo Standarte nurodytos datos.
Buvo išleista keletas naujų ir perţiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Grupės finansinę atskaitomybę uţ ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius po 2009 m. sausio 1 d. Grupė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų, jų pakeitimų ir paaiškinimų. Ţemiau yra pateikiami Grupės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir perţiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.
■ 3 TFAS "Verslo jungimai" pataisa
3 TFAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Buvo atliktos standarto taikymo apimties pataisos bei išplėstas paskirties aprašymas. Vadovybė dar neįvertino 3 TFAS pataisos įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.
■ 27 TAS "Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė"
27 TAS pataisa galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Standarto pataisoje terminas "maţumos dalis" yra pakeistas į "nekontroliuojanti dalis" ir yra apibrėţiama kaip "dukterinėje įmonėje esantis nuosavas kapitalas, tiesiogiai ar netiesiogiai nepriskirtinas patronuojančiai įmonei". Standarto pataisa taip pat keičia nekontroliuojančios dalies, dukterinės įmonės kontrolės praradimo apskaitymą, ir pelno (nuostolių) ar kitų bendrųjų pajamų paskirstymą tarp kontroliuojančios ir nekontroliuojančios dalies. Vadovybė dar neįvertino 27 TAS pataisos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.
■ 32 TAS "Finansinės priemonės: Pateikimas – Emisijų su teisėmis klasifikavimas" pataisa
32 TAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Pagal pataisą emisijų teisės, opcionai ir garantijos, skirtos įsigyti fiksuotą įmonės nuosavo kapitalo priemonių skaičių uţ fiksuotą sumą bet kokia valiuta, yra nuosavo kapitalo priemonės, jeigu įmonė siūlo emisijų teises, opcionus ir garantijas visiems tos pačios klasės neišvestinių nuosavo kapitalo priemonių esamiems savininkams. 32 TAS pataisa nėra aktuali Grupės finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė nėra turėjusi minėtų finansinių priemonių.
Standarto pataisa paaiškina taikymą esamų principų, nustatančių ar tam tikros rizikos arba pinigų srautų dalys yra tinkamos nurodyti apsidraudimo nuo rizikos santykiuose. Nurodant apsidraudimo nuo rizikos santykius, rizikos arba dalys turi būti atskirai identifikuojamos ir patikimai įvertinamos, tačiau infliacijos nurodyti negalima (tik esant ribotoms aplinkybėms). 39 TAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Vadovybė dar neįvertino 39 TAS pataisos įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.
■ 12 TFAAK "Paslaugų koncesijos susitarimai"
Išaiškinimas skirtas privataus sektoriaus įmonėms, taikančioms paslaugų koncesijos pripaţinimo ir įvertinimo klausimus.
12 TFAAK taikomas pirmiems metiniams laikotarpiams prasidedantiems 2009 m. balandţio 1 d. ar vėliau. Kadanti Interpretacija taikoma tik nuojos pritaikymo datos, ji neturės įtakos finansinėms ataskaitoms uţ laikotarpius iki Interpretacijos isigaliojimo datos.
15 TFAAK paaiškina pripaţinimą pajamų, kurios yra gaunamos iš nekilnojamo turto statybų; jei turto vystytojas ir pirkėjas pasiekia susitarimą dar prieš baigiant nekilnojamo turto statybas.
15 TFAAK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau. 15 TFAAK Įmonės finansinei atskaitomybei netaikomas, nes Įmonė neteikia nekilnojamo turto statybos paslaugų ir nekilnojamojo turto pardavimui nestato
Šis išaiškinimas apibūdina rizikos rūšį, nuo kurios galima apsisaugoti. Aiškinama, kur įmonių grupėje apdraustasis turtas gali būti laikomas, ar konsolidavimo metodas įtakoja apsidraudimo efektyvumą, kokia gali būti apsidraudimo priemonės forma, ir kokios sumos turi būti perklasifikuojamos iš nuosavo kapitalo į pelną ar nuostolį uţsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimo atveju. 16 TFAAK nėra aktualus Įmonės veiklai, kadangi Įmonė neturi investicijų į uţsienyje veikiančius ūkio subjektus.
■ Šis išaiškinimas taikomas nepiniginio turto paskirstymui savininkams, kaip akcijų turėtojams. Pagal šį išaiškinimą, įsipareigojimas išmokėti dividendus yra nustatomas, kai dividendai yra atitinkamai patvirtinami ir nebėra įmonės nuoţiūroje, ir yra įvertinami paskirstytino turto tikrąja verte. Mokėtinų dividendų likutinė vertė yra iš naujo įvertinama kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną, o visi likutinės vertės pokyčiai yra apskaitomi nuosavame kapitale, kaip paskirstymo sumos koregavimas.
Kai uţ dividendus yra atsiskaitoma, skirtumas (jei toks yra) tarp paskirstyto turto likutinės vertės ir mokėtinų dividendų likutinės vertės, yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
17 TFAAK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 15 d. ir vėliau. Kadangi išaiškinimas yra taikomas tik nuo taikymo datos, jis neturės įtakos finansinėms ataskaitoms uţ laikotarpius, prasidėjusius prieš išaiškinimo taikymo datą. Be to, kadangi jis yra susijęs su būsimais dividendais, kurie yra akcininkų nuoţiūroje, iš anksto nustatyti paaiškinimo įtakos negalima.
■ 18 TFAAK "Iš klientų perimtas turtas"
18 TFAAK taikomas perspektyviai turtui, kuris buvo perimtas iš klientų 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Interpretacija taikoma apskaitai tose įmonėse, kurios gauna įnašus Interpretacijos ribose ir apskaito tą turtą tikrąja verte, jei toks turtas atitinka ilgalaikio materialiojo turto kriterijus, kurie numatyti 16 TAS "Ilgalaikis materialusis turtas". Interpretacijoje taip pat numatyta, kad įmonė apskaitytų sumą kaip pajamas; pajamų pripaţinimo laikas priklausys nuo konkrečios sutarties sąlygų. Interpretacija nėra aktuali Įmonės finansinėms ataskaitoms, kadangi Įmonė iš savo klientų negauna įnašų turtu.
Neapibrėţtieji įsipareigojimai nėra pripaţįstami metinėse finansinėse ataskaitose. Jie atskleidţiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maţa.
Neapibrėţtasis turtas nėra pripaţįstamas metinėse finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidţiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.
Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos (balanso) datos, suteikiantys papildomos informacijos apie įmonės būklę balanso datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po balanso datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidţiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat perţiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėţimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Ţemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Grupė perţiūri ilgalaikio turto likutines vertes kiekvieną ataskaitų sudarymo datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumaţėjimą rodančių poţymių. Jei tokie poţymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumaţėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uţdirba grynuosius pinigus ir didţiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į maţiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuţdirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Grupė bent kartą per ketvirtį perţiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumaţėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė įvertina, ar yra poţymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumaţėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumaţėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Įmonės gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai perţiūrimi tam, kad sumaţinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet perţiūrimi ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.
Naudodama finansines priemones, Grupė susiduria su tokiomis rizikomis:
Uţ bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir prieţiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Grupė susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai perţiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.
Pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Įmonės kapitalo valdymas. Atskleidimai pateikiami finansinėje atskaitomybėje.
Grupė turi 3 apskaitytinus segmentus: AB "Vilkyškių pienine" (patronuojanti įmonė), AB "Kelmės pieninė" (dukterinė įmonė) ir AB "Modest" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba. Tačiau įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Grupės valdybos pirmininkas kiekvieną mėnesį perţiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.
Stambiausias grupės segmentas yra AB "Vilkyškių pieninė". Daugiau informacijos apie atskiros įmonės AB "Vilkyškių pieninė" segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.
2009 m. segmentų informacija:
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 145,744 | 54,913 | 18,552 | -59,891 | 159,318 |
| Palūkanų pajamos | 55 | 176 | - | -165 | 66 |
| Palūkanų sąnaudos | -2,312 | -886 | -311 | 163 | -3,346 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,448 | 1,725 | 558 | - | 6,731 |
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 5,353 | 3,608 | -977 | -12 | 7,972 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | -1,249 | -1,249 | |||
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 4,104 | 3,608 | -977 | -12 | 6,723 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai | |||||
| straipsniai | - | - | - | - | - |
| Segmento turtas | 102,044 | 34,065 | 8,616 | -18,846 | 125,879 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | 1,895 | 614 | 361 | -18 | 2,852 |
| Segmento įsipareigojimai | 63,365 | 24,391 | 11,361 | -12,337 | 86,780 |
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.
2009 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Tūkst. litų | Pajamos | Turtas |
|---|---|---|
| Lietuva | 74,782 | 125,879 |
| Europos sąjunga | 67,763 | |
| Rusija | 15,060 | |
| Kitos šalys | 1,713 | |
| 159,318 | 125,879 | |
2008 m. segmentų informacija:
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 145,405 | 40,009 | 21,064 | -54,497 | 151,981 |
| Palūkanų pajamos | 103 | 3,148 | 434 | -3,157 | 528 |
| Palūkanų sąnaudos | -2,930 | -835 | -609 | 125 | -4,249 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,421 | 1,312 | 306 | - | 6,039 |
| Pelnas (nuostolis) prieš | |||||
| apmokestinimą | -11,181 | 1,671 | -2,688 | -1,218 | -13,416 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 1,444 | -27 | 29 | 31 | 1,477 |
| Grynasis pelnas (nuostolis) | -9,737 | 1,644 | -2,659 | -1,217 | -11,969 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai |
- | - | - | - | - |
| Segmento turtas | 109,315 | 31,316 | 13,194 | -16,062 | 137,763 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | 6,048 | 1,146 | 4,636 | 20,990 | 32,820 |
| Segmento įsipareigojimai | 75,279 | 25,269 | 15,594 | -10,215 | 105,927 |
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu ir kitais konsolidavimo koregavimais.
Ilgalaikio turto įsigijimas yra susijęs su 2008 m. įsigytomis AB "Kelmės pieninė" akcijomis ir kartu ilgalaikiu turtu.
2008 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Pajamos | Turtas |
|---|---|
| 137,763 | |
| 1,175 | |
| 151,981 | 137,763 |
| 58,938 71,238 20,630 |
Grupė iš vieno pirkėjo 2009 m. gavo 21,157 tūkst. litų pajamų (2008 m. : 14,233 tūkst. litų).
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 | |
|---|---|---|---|
| 2 | Pardavimų savikaina | ||
| Ţaliavos | -100,103 | -105,228 | |
| Kitos sąnaudos | -37,313 | -45,983 | |
| (Nurašymas) iki grynosios realizavimo vertės ir jo atstatymas |
3,127 | -3,127 | |
| -134,289 | -154,338 | ||
| 3 | Paskirstymo sąnaudos | ||
| Logistikos paslaugos | -2,415 | -437 | |
| Marketingo ir reklamos paslaugos | -1,544 | -216 | |
| Transporto sąnaudos | -1,109 | -55 | |
| Personalo išlaikymo sąnaudos | -893 | -364 | |
| Kitos pardavimo sąnaudos | -1,087 | -58 | |
| -7,048 | -1,130 | ||
| 4 | Administracinės sąnaudos | ||
| Personalo išlaikymo sąnaudos | -2,943 | -3,154 | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | -803 | -494 | |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | -403 | -267 | |
| Banko mokesčiai | -270 | -367 | |
| Konsultacijos | -220 | -270 | |
| Remonto sąnaudos | -110 | -288 | |
| Draudimas | -85 | -223 | |
| Kitos | -1,694 | -2,165 | |
| -6,528 | -7,228 | ||
| 5 | Grynosios finansinės veiklos sąnaudos Finansinės veiklos pajamos |
||
| Baudų ir delspinigių pajamos | 20 | 22 | |
| Kitos | 5 | 452 | |
| Palūkanos | 41 | 54 | |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 66 | 528 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | |||
| Palūkanos | -2,971 | -3,870 | |
| Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų | -206 | -2 | |
| Kitos | -169 | -377 | |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | -3,346 | -4,249 | |
| -3,280 | -3,721 |
| 6 | Pelno mokesčio sąnaudos Tūkst. litų |
2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje | |||
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | |||
| Ataskaitinis laikotarpis | - | -26 | |
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | |||
| Atidėtojo mokesčio pokytis | -1,249 | 1,473 | |
| -1,249 | 1,447 |
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo, apskaityto akcininkų nuosavybėje, vertė 2009 m. gruodţio 31 d. sudaro 1,356 tūkst. litų. (2008: 1,896 tūkst. litų).
Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius | 7,972 | -13,416 | |||
| Pelno mokesčio sąnaudos | -1,249 | 1,447 | |||
| Grynasis pelnas (nuostolis) | 6,723 | -11,969 | |||
| Pelno mokestis, taikant galiojantį | |||||
| mokesčio tarifą | 20% | 1,594 | -15% | -2,012 | |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios | |||||
| sąnaudos | 4,35% | 347 | 8,89% | 1,193 | |
| Neapmokestinamosios pajamos | -4,27% | -341 | -4,22% | -566 | |
| Ankstesnių metų mokestinis nuostolis | -23,92% | -1,907 | - | - | |
| Mokesčio tarifo pasikeitimas | 28,58% | 2,278 | 1,38% | 185 | |
| Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas dėl turimo socialinės įmonės |
|||||
| statuso | -9,05% | -722 | -1,84% | -247 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 15,69% | 1,249 | -10,79% | -1,447 | |
| 7 | Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai | 2009 | 2008 | ||
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. |
11,943 | 11,296 | |||
| Grynasis pelnas (nuostolis), priskirtinas paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. litų |
6,723 | -11,969 | |||
| Pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, litais | 0.56 | -1.06 |
Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.
| Tūkst. litų | Ţemė ir pastatai |
Mašinos ir įrengimai |
Kitas turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina | |||||
| Likutis 2008 m. sausio 1 d. | 19,727 | 32,722 | 12,387 | 1,481 | 66,317 |
| Įsigijimai | 9,175 | 18,173 | 2,940 | 2,061 | 32,349 |
| Pardavimai | -2 | -455 | -1,085 | - | -1,542 |
| Perklasifikavimai | 149 | 164 | 8 | -321 | - |
| Likutis 2008 m gruodţio 31 d. | 29,049 | 50,604 | 14,250 | 3,221 | 97,124 |
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 29,049 | 50,604 | 14,250 | 3,221 | 97,124 |
| Įsigijimai | 78 | 1,235 | 207 | 882 | 2,402 |
| Perleidimas | -926 | -1,613 | -762 | - | -3,301 |
| Perklasifikavimai. | 170 | 223 | 503 | -896 | - |
| Likutis 2009 m gruodţio 31 d. | 28,371 | 50,449 | 14,198 | 3,207 | 96,225 |
| Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostolis Likutis 2008 m. sausio 1 d. |
724 | 13,447 | 5,894 | - | 20,065 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1,534 | 2,761 | 1,651 | - | 5,946 |
| Perleistas turtas | -2 | -259 | -366 | - | -627 |
| Perklasifikavimai | - | - | - | - | - |
| Likutis 2008m gruodţio 31 d. | 2,256 | 15,949 | 7,179 | - | 25,384 |
| Likutis 2009 m. sausio 1 d. | 2,256 | 15,949 | 7,179 | - | 25,384 |
| Nusidėvėjimas per metus | 2,730 | 2,758 | 983 | - | 6,471 |
| Perleistas turtas | -82 | -1,078 | -718 | - | -1,878 |
| Perklasifikavimai | - | - | - | - | - |
| Likutis 2009 m gruodţio 31 d. | 4,904 | 17,629 | 7,444 | - | 29,977 |
| Likutinės vertės | |||||
| 2008 m. sausio 1 d. | 19,003 | 19,275 | 6,493 | 1,481 | 46,252 |
| 2008 m. gruodţio 31 d. | 26,793 | 34,655 | 7,071 | 3,221 | 71,740 |
| 2009 m. sausio 1 d. | 26,793 | 34,655 | 7,071 | 3,221 | 71,740 |
| 2009 m. gruodţio 31 d. | 23,467 | 32,820 | 6,754 | 3,207 | 66,248 |
Grupė savo ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė sudarė 48,619 tūkst. litų 2009 m. gruodţio 31 d. (2008 m.: 61,562 tūkst. Lt), buvo įkeitusi bankams uţ paskolas (ţr. 15 pastabą).
Ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2009 m. gruodţio 31 d. sudaro 14,626 tūkst. litų. (2008m. 14,233 tūkst. litų)
Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi keletą transporto priemonių, statinių ir įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2009 m. gruodţio 31 d. sudarė 3,041 tūkst. litų (2008 m.: 4,029 tūkst. litų).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Pagamintos produkcijos savikaina | 5,161 | 5,022 |
| Paskirstymo ir administracinės sąnaudos | 843 | 602 |
| Kitos veiklos sąnaudose | 467 | 322 |
| 6,471 | 5,946 |
Grupė apskaito pastatus perkainuota verte. AB "Vilkyškių pieninė" pastatų, kurių likutinė perkainuota vertė atėmus nusidėvėjimą 2009 m. gruodţio 31 d. sudaro 7,229 tūkst. litų (2008 m. gruodţio 31 d. – 8,849 tūkst. litų), vertinimas buvo atliktas 2006 m. AB "Kelmės pieninė"pastatai, kurių likutinė vertė 2009 m. gruodţio 31 d. yra 6,717 tūkst. litų (2008 m. gruodţio 31 d. – 7,106 tūkst. litų) įvertintį tikrąja verte įsigijimo datai (2008 m. balandţio 30 d.). Vadovybės atliktos analizės rezultatai parodė, kad pastatų likutinės vertės, apskaitytos 2009 m. gruodţio 31 d. reikšmingai nesiskiria nuo rinkos vertės, nustatytos palyginamųjų transakcijų metodu 2009 m.
Perkainavimo rezervas yra sumaţintas atidėtojo pelno mokesčio suma ir jo grynoji vertė 2009 m. gruodţio 31 d. sudaro 7,689 tūkst. litų (2008 m. gruodţio 31 d. – 7,588 tūkst. litų).
| Prestiţas | Programinė įranga | Iš viso |
|---|---|---|
| 1,033 | 627 | 1,660 |
| 22,842 | 471 | 23,313 |
| 23,875 | 1,098 | 24,973 |
| 23,875 | 1,098 | 24,973 |
| - | 450 | 450 |
| - | -11 | -11 |
| 23,875 | 1,537 | 25,412 |
| 586 | ||
| - | 93 | 93 |
| - | 680 | 680 |
| 680 | ||
| - | 260 | 260 |
| - | -11 | -11 |
| - | 929 | 929 |
| 1,033 | 41 | 1,074 |
| 23,875 | 418 | 24,293 |
| 24,293 | ||
| 23,875 | 608 | 24,483 |
| - - 23,875 |
586 680 418 |
Amortizacija uţ metus apskaityta administracinėse sąnaudose.
Prestiţas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta ţemiau:
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| AB "Kelmės pieninė" | 22,842 | 22,842 |
| AB "Modest" | 1,033 | 1,033 |
| 23,875 | 23,875 |
Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumaţėjimas buvo patikrintas apkaičiojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant priešmokestinę ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 8.54% (2008: 8.05%). Jei nenurodyta kitaip, naudojimo vertės apskaičiavimas 2009 m. buvo atliktas analogiškai ir 2008 m. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:
Verslo jungimo metu susidaręs prestiţas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kurią tikimasi pasiekti, integravus Grupės įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims | 21 | 842 | 842 |
| Ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų | 217 | - | |
| Paskolos susijusioms šalims | 351 | 351 | |
| Kitos ilgalaikės gautinos sumos | 11 | 40 | |
| 1,421 | 1,233 |
Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. Lt) yra išmokėtas susijusiai įmonei KŢŪB "Šilgaliai". 2007 m. sudaryta sutartis, pagal kurią išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2012 m. gruodţio 31 d., Išankstinis apmokėjimas yra dengiamas su mokėtina suma uţ pristatomą pieną pradedant 2009 m. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamos 5% metinės palūkanos.
Paskola (351 tūkst. lt.) išduota susijusiai įmonei ŪKB "Šilgaliai", grąţinimo terminas – iki 2012 12 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos 5% metinės palūkanos.
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Įmonė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 22-oje pastaboje.
| 11 | Atsargos Tūkst. litų |
2009 | 2008 |
|---|---|---|---|
| Pagaminta produkcija | 14,683 | 19,345 | |
| Nurašymas iki grynosios realizacinės vertės | - | -3,127 | |
| 14,683 | 16,218 | ||
| Ţaliavos | 194 | 2,494 | |
| Kiti komplektavimo gaminiai | 3,624 | 1,879 | |
| Prekės skirtos perparduoti | 11 | 10 | |
| 18,512 | 20,601 |
Ţaliavas sudaro pienas ir kitos medţiagos, naudojamos gamyboje.
2009 m. gruodţio 31 d. atsargų nurašymo iki grynosios realizavimo vertės nebuvo (2008: 3,127 tLTL). Atsargų nurašymas iki grynosios realizavimo vertės ir nurašymo atstatymas yra įtraukti į pardavimų savikainą.
2009 metais ţaliavos, komplektavimo gaminiai ir pagamintų prekių bei nebaigtos gamybos pokyčiai, apskaityti pardavimų savikainoje, sudarė 173,788 tLTL (2008 : 188,152 tLTL).
2009 m. gruodţio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 16.5 mln. Lt (2008 m.: iki 15 mln. Lt) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (ţr. 15 pastabą).
| Tūkst. litų |
2009 | 2008 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Gautinos prekybos sumos | 12,373 | 12,535 | |
| Prekybos sumos, gautinos iš susijusių šalių | 21 | 137 | 66 |
| Gautinos kapitalo subsidijos | - | 3,677 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | a) | 398 | 259 |
| Gautinos eksporto kompensacijos | b) | 100 | - |
| Gautini mokesčiai | 626 | 418 | |
| Kitos gautinos sumos | 1,186 | 1,629 | |
| 14,820 | 18,584 |
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 22-oje pastaboje.
a) Išankstinius apmokėjimus daugiausiai sudaro išankstiniai apmokėjimai ūkininkams uţ pieną.
b) Gautina eksporto kompensacija uţ eksportuotą produkciją į Rusiją.
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.
| Tūkst. litų |
2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Pinigai banko sąskaitoje | 211 | 155 |
| Pinigai kasoje | 184 | 40 |
| 395 | 195 |
2009 m. gruodţio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti uţ banko paskolas (ţr. 15 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms apdrausti (ţr. 15 pastabą).
Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 22 pastaboje.
2009 m. gruodţio 31 d. patronuojančios įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Įmonės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą uţ vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti.
Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.
Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.
Rezervas maţinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo maţinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas įstatinio kapitalo didinimui.
Grupės paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai yra tokie:
| Nuo | Paskolos | Likutis | Likutis | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Skolinanti institucija | roda | Valiuta | suma, tLTL | 2009 12 31 | 2008 12 31 | |
| AB SEB bankas | a) | EUR | 18,283 | 10,270 | 12,315 | |
| AB Snoro bankas | b) | EUR | 2,072 | 418 | 832 | |
| AB Snoro bankas | b) | EUR | 8,386 | 8,001 | 8,386 | |
| AB Snoro bankas | b) | EUR | 1,554 | 1,208 | 1,554 | |
| AB Snoro Bankas | b) | LTL | 350 | 350 | - | |
| AB SEB bankas | c) | EUR | 3,459 | 3,459 | 3,459 | |
| AB SEB bankas faktoringas | d) | EUR | 2,141 | - | 995 | |
| Swedbank AB | e) | EUR | 6,300 | 5,681 | 6,290 | |
| Swedbank AB | f) | EUR | 11,999 | 11,800 | 11,999 | |
| Swedbank AB | f) | EUR | 2,000 | 845 | 2,000 | |
| Swedbank AB | g) | EUR | 8,300 | 1,417 | 2,300 | |
| AB SEB bankas ES | h) | EUR | 7,078 | 2,389 | 4,536 | |
| AB SEB bankas kreditinė | ||||||
| linija | i) | EUR | 7,506 | 4,723 | 7,007 | |
| AB Snoro Bankas | j) | EUR | 5,429 | 1,838 | 4,469 | |
| AB Snoro Bankas | k) | EUR | 1,300 | 929 | 1,300 | |
| Išperkamosios nuomos | ||||||
| įsipareigojimai | l) | 1,928 | 3,105 | |||
| Iš viso įsipareigojimų | 55,256 | 70,547 | ||||
| Minus: trumpalaikė dalis | -15,990 | -21,601 | ||||
| Iš viso po vienerių metų mokėtinos | ||||||
| paskolos ir skolos | 39,266 | 48,946 |
a) Paskola (3,475 tūkst. EUR) buvo panaudota Įmonės ankstesnių paskolų iš AB "SEB bankas" ir AB "Bankas Snoras" refinansavimui bei apyvartiniam kapitalui. Paskola grąţinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, išskyrus sausio ir vasario mėn., galutinė atsiskaitymo data – 2011 m. gruodţio 26 d. Kita dalis (1,820 tūkst. EUR) suteikta 2008 m. balandţio 28 dieną AB "Kelmės pieninė" įsigijimui. Antra dalis (1,820 tūkst. EUR) dengiama nuo 2008 m. birţelio 30, kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 m. balandţio mėn. 27 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa. Įmonė yra įsipareigojusi bankui išlaikyti 13 mln. litų EBITDA ir skolos padengimo rodiklis finansinių metų pabaigoje turi būti ne maţiau 1.2. Paskolai garantuoti yra įkeistas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (8 pastaba), atsargos (12 pastaba), lėšos banko sąskaitose, prekės ţenklai ir akcijos (nominali vertė 6,016,506 litų), įkeistos akcininkų.
b) Įmonei suteiktos kreditavimo linijos (bendrai 3,855 tūkst. EUR sumai) naudojamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Grąţinimo pabaigos data – 2011 m. sausio 24 d. Įsipareigojimo uţtikrinimui pirminiu ir antriniu įkeitimu įkeistas ilgalaikis turtas, ţemės nuomos teisės bei lėšos banko sąskaitose. 350 tūkst. LTL kredito linija "Tiltas" darbuotojų darbo uţmokesčiui finansuoti, galutinė atsiskaitymo data – 2010 m. birţelio mėn. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
c) Įmonei 2008 m. balandţio 21 d. buvo suteikta paskola (1,002 tūkst. EUR ) ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. kovo mėn., kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 m. kovo 31 d. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
d) Faktoringo sutartis su Įmone sudaryta 2008 m. birţelio 5 d. faktorizuoti keletą uţsienio tiekėjų ir UAB "Palink". Faktoringo sutarties palūkanos yra 12 mėn. Euribor + marţa. 2009 m. gruodţio 31 d. faktoringas buvo padengtas.
e) AB Vilkyškių pieninei 2008 m. balandţio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. EUR) AB "Kelmės pieninės" įsigijimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2008 m. rugsėjo 30 dienos iki 2013 m. balandţio mėn. 28 dienos lygiomis metinėmis sumomis. Paskolos uţtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos AB "Swedbankas", bei 50 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa. Įmonė yra įsipareigojusi metų pabaigoje išlaikyti skolos padengimo koeficientą 1.2, nuosavo kapitalo rodiklį ne maţesnį nei 0.2 bei finansinių skolų ir EBITDA santykį ne didesnį nei 6.
f) Paskolos (3,475 tūkst. EUR ir 2,000 tūkst. Lt) suteiktos AB "Kelmės pieninė" apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2015 gruodţio mėn. kas ketvirtį. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai, įranga, esamos ir būsimos lėšos bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
g) Paskola (2,404 tūkst. EUR) suteikta AB "Kelmės pieninė" 2004-2006 metų ES struktūrinių fondų projektui įgyvendinti. Paskolos dengimai numatyti lygiomis dalimis kas ketvirtį, paskolos dengimo galutinis terminas 2010 m. birţelio m. 28 d. Paskolos uţtikrinimui įkeista įranga pirkta su ES parama, bei pastatai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
h) Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. vasario 11 d. su AB Vilkyškių pieninė. Gautos lėšos yra naudojamos įsigyjant naujus įrengimus, skirtus išrūgų perdirbimui, sūrio gamybai, pieno priėmimo ir normalizavimo cecho pajėgumų išplėtimui. Planuojama gauti ES struktūrinių fondų subsidija, sudaranti 2,189 tūkst. litų, bus panaudota daliniam paskolos grąţinimui. Paskolos grąţinimo uţtikrinimui buvo įkeistas kilnojamas ir nekilnojamasis turtas. Kreditas grąţinamas lygiomis dalimis, paskutinė kredito grąţinimo diena – 2012 m. gruodţio mėn.20 d. Įmonė įsipareigojo bankui išlaikyti metinį EBITDA rodiklį ne maţesnį kaip 9 mln. litų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
i) Pagal 2006 m. birţelio mėn. 14 d. sutartį AB Vilkyškių pieninė buvo suteiktas 1,160 tūkst. EUR kredito limitas, skirtas apyvartinėms lėšoms. Limitas 2008 m. geguţės 21 d. padidintas iki 2,174 tūkst. EUR, galutinis dengimo terminas numatytas 2010 m. liepos mėn. Grąţinimui uţtikrinti įkeistas nekilnojamas turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
j) Pagal 2007-02-28 kredito sutartį AB "Modest" gauta 2 066 tūkst. litų paskola 2004-2006 m. ES projektui finansuoti. Pagal tą pačią sutartį su AB bankas SNORAS gauta 600 tūkst. litų paskola apyvartinėms lėšoms. Paskolos dengimas numatytas nuo 2009 03 28 dienos iki 2013 11 28 dienos lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos uţtikrinimui įkeista pastatai, įranga, atsargos, lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marţa.
k) Paskola skirta AB "Modest" apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimo terminas- nuo 2009 m. birţelio mėn. 29 d. iki 2010 m. gruodţio mėn. 20 d. lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos uţtikrinimui antriniu įkeitimu įkeista pastatai, įranga, atsargos, lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marţa.
l) Išperkamosios nuomos sutartys daugiausia sudarytos su UAB "SEB banko" lizingas. Galiojimo terminai iki 2013 m. spalio mėnesio.
2009 metais nebuvo vykdomi kai kurie rodikliai numatyti kredito sutartyse.
Jeigu Grupė laikytųsi TAS 1 numatytų paskolų klasifikavimo kriterijų, tai 16,983 tūkst. litų mokėtinų paskolų suma būtų priskirta trumpalaikiams įsipareigojimams.
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Per 1-ius metus | 15,190 | 20,446 |
| Nuo 1 iki 5 metų | 33,592 | 46,996 |
| Po 5 metų | 4,546 | - |
| 53,328 | 67,442 | |
Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:
| Per laikotarpį iki vienerių metų | 901 | 1,293 |
|---|---|---|
| Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų | 1,092 | 2,184 |
| 1,993 | 3,477 | |
| Būsimos finansinio lizingo palūkanos | -65 | -372 |
| Finansinio lizingo įsipareigojimų dabartinė vertė | 1,928 | 3,105 |
Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėţtų nuomos mokėjimų.
Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn.) + marţa.
| Tūkst. litų |
2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Likutinė vertė laikotarpio pradţioje | 8,894 | 4,607 |
| Gautos dotacijos | 32 | 4,674 |
| Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių) | ||
| ataskaitoje | -548 | -387 |
| Nurašytos dotacijos dėl perleisto turto | -175 | - |
| Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 8,203 | 8,894 |
Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. programą iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.
| Turtas | Įsipareigojimai | Grynoji vertė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 | 2009 | 2008 | 2009 | 2008 |
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai |
- | - | 3,027 | 3,868 | 3,027 | 3,868 |
| Atostogų rezervas | - | -194 | - | - | -194 | |
| Atsargos | - | -172 | - | - | - | -172 |
| Vyriausybės dotacijos | -193 | -156 | - | - | -193 | -156 |
| Kitos sukauptos sumos Perkeltinas mokestinis |
-7 | - | - | - | -7 | - |
| nuostolis | -526 | -1,755 | - | - | -526 | -1,755 |
| Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojimai |
-726 | 2,277 | 3,027 | 3,868 | 2,301 | 1,591 |
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2009 m apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2008 m.:
20%), yra priskiriami šiems straipsniams:
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių prieţasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdţio sandorių pelno.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo sumaţėjimas 540 tūkst. litų, susijęs su ilgalaikio turto perkainojimu, buvo apskaitytas didinant perkainojimo rezervą akcininkų nuosavybėje. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 1,250 tūkst. litų.
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Mokėtinos prekybos sumos | 16,101 | 19,819 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 2,942 | 2,374 |
| Mokėtini dividendai | 125 | 125 |
| Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | 1,040 | 1,446 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 708 | 1,036 |
| Palūkanų normos apsikeitimo sandorio tikroji vertė |
104 | 95 |
| 21,020 | 24,895 |
Įmonės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 22 pastaboje.
Ataskaitų sudarymo datą nebuvo jokių neišspręstų Grupei iškeltų bylų.
Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2009 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 2,406 | - |
| Ţaliavų pirkimas | 9,300 | 8,200 |
| 11,706 | 8,200 |
2009 m. spalio 28 d. AB "Vilkyškių pieninė" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪ ministerijos sudarė sutartį dėl tinkamų kompensuoti projekto "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas" išlaidų 6,634 tūkst. Lt sumai. Viso projekto vertė 33,171 tūkst. Lt
2009 m. gruodţio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (15 pastaba):
| Personalo sąnaudos yra įtrauktos: | ||
|---|---|---|
| Atsargų savikaina | 14,031 | 14,317 |
| Administracines sąnaudos | 3,977 | 3,737 |
| 18,008 | 18,054 |
Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.
Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Įmonės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.
Personalo sąnaudas sudaro 987 tLTL išmokos Įmonės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2008: 1,028 tLTL).
| Gautinos sumos | ||
|---|---|---|
| Išankstiniai apmokėjimai | ||
| KŢŪB Šilgaliai 10 |
842 | 842 |
| 842 | 842 | |
| Prekybos gautinos sumos | ||
| KŢŪB Šilgaliai 12 |
137 | 66 |
| 137 | 66 | |
| Suteiktos paskolos | ||
| 10 KŢŪB Šilgaliai |
351 | 351 |
| 351 | 351 | |
| 1,330 | 1,259 | |
| Ţaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai KŢŪB Šilgaliai L. Strėlis, AB "Kelmės pieninė" valdybos |
64 | 64 |
| pirmininkas iki 2008 m. geguţės mėn. – AB "Agrowill Group" akcijų pardavimo pajamos |
- | 13,496 |
| 64 | 13,560 | |
| Ţaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas | ||
| KŢŪB Šilgaliai | 503 | 972 |
| 503 | 972 |
Parduodant AB "Agrowill Group" akcijas, Grupė nepatyrė pelno ar nuostolio, kadangi akcijos buvo įvertintos tikrąja verte įsigyjant AB "Kelmės pieninė" turtą.
ŪKB Šilgaliai yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB Šilgaliai.
Su darbo santykiais susijusios vadovybei išmokėtos sumos 2009 m. gruodţio 31 d. sudarė 722 tūkst. litų (2008 m.: 764 tūkst. litų). Atlyginimai vadovybei yra įtraukti į administracinių sąnaudų straipsnį, "personalo išlaikymo sąnaudas" (ţr. 20 pastabą):
Vadovybės avansai yra apskaityti gautinose sumose:
| Tūkst. litų | 2009 | 2008 |
|---|---|---|
| Kitos iš vadovybės gautinos sumos | 611 | 712 |
Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastaba | 2009 | 2008 | |||
| Gautinos prekybos sumos | 10,12 | 12,727 | 12,601 | ||
| Išankstiniai apmokėjimai | 10,12 | 1,240 | 1,101 | ||
| Kitos gautinos sumos | 10,12 | 1,923 | 5,764 | ||
| Suteiktos paskolos | 10 | 351 | 351 | ||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 13 | 395 | 195 | ||
| 16,636 | 20,012 |
Didţiausia kredito rizika atskaitomybės datą, susijusi su prekybos gautinomis sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
Ataskaitų datą didţiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
| Likutinė vertė | |||
|---|---|---|---|
| 2009 | 2008 | ||
| Lietuva | 8,316 | 8,260 | |
| Latvija | 2,118 | 2,591 | |
| Estija | 55 | 28 | |
| Rusija | 1,247 | 1,533 | |
| Kita | 991 | 189 | |
| 12,727 | 12,601 |
Grupė formuoja atidėjimą vertės sumaţėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.
Prekybos ir kitų gautinų sumų bei ilgalaikių gautinų sumų, senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:
| Vertės | Vertės | |||
|---|---|---|---|---|
| Bendra suma | sumaţėjimas | Bendra suma | sumaţėjimas | |
| Tūkst. litų | 2009 12 31 | 2009 12 31 | 2008 12 31 | 2008 12 31 |
| Susijusios šalys: | ||||
| Neuţdelstos | 1,207 | - | 1,222 | - |
| Uţdelstos 0-30 dienų | 2 | - | - | - |
| Uţdelstos 31-60 dienų | 3 | - | - | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 118 | - | 37 | - |
| 1,330 | - | 1,259 | - | |
| Kitos šalys: | ||||
| Neuţdelstos | 12,938 | - | 9,483 | - |
| Uţdelstos 0-30 dienų | 961 | - | 3,380 | - |
| Uţdelstos 31-60 dienų | 185 | - | 5,449 | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 827 | - | 246 | - |
| 14,911 | - | 18,558 | - | |
| 16,241 | - | 19,817 | - | |
Vertės sumaţėjimo nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įskaitant išvestines priemones, 2008 ir 2009 metais apskaityta nebuvo. Grupės nuomone, skolos, kurios uţdelstos daugiau negu 30 dienų bus atgautos, nes toks apmokėjimų vėlavimas yra pagrįstas mokėjimų istorija ir įmonės padarytais klientų mokumo įvertinimais.
Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Įmonės reputacijai.
Grupės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Įmonė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus. Grupės likvidumo ((trumpalaikis turtas iš viso/ trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir mokumo rodikliai ((trumpalaikis turtas iš viso- atsargos)/ trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2009 m. gruodţio 31 d. būtų atitinkamai 0.91 ir 0.41 (atitinkamai 0.87 ir 0.43 2008 m. gruodţio 31 d.).
Grupės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė iš savo veiklos uţdirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės uţduotis yra kontroliuoti, kad Įmonės likvidumo rodiklis būtų artimas ar viršytų 1.
Ţemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:
| Sutartiniai | Daugiau | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė | pinigų | Iki 6 | 6-12 | 1-2 | 2-5 | nei 5 metai | |
| Tūkst. litų | vertė | srautai | mėn. | mėnesių | metai | metai | |
| Finansiniai įsipareigojimai | |||||||
| AB SEB paskolos | 20,841 | (22,298) | (1,886) | (7,369) | (7,135) | (5,908) | - |
| AB Snoras paskolos | 12,744 | (13,379) | (2,902) | (2,805) | (6,774) | (898) | - |
| Swedbank AB paskolos | 19,743 | (21,407) | (3,202) | (1,096) | (4,403) | (9,655) | (3,051) |
| Išperkamosios nuomos | - | ||||||
| įsipareigojimai | 1,928 | (1,993) | (472) | (379) | (1,005) | (137) | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos | 21,020 | (21,020) | (21,020) | - | - | - | - |
| sumos | |||||||
| 76,276 | (80,097) | (29,482) | (11,649) | (19,317) | (16,598) | (3,051) | |
Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti ţymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis.
| Tūkst. litų | Likutinė vertė |
Sutartiniai pinigų srautai |
Iki 6 mėn. |
6-12 mėnesių |
1-2 metai |
2-5 metai |
Daugiau nei 5 metai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Finansiniai įsipareigojimai | |||||||
| AB SEB paskolos | 27,317 | (29,483) | (4,853) | (2,176) | (14,144) | (4,913) | (3,397) |
| AB Snoras paskolos | 16,541 | (17,887) | (2,092) | (2,138) | (11,168) | (2,489) | - |
| Swedbank AB paskolos | 22,589 | (26,119) | (1,343) | (2,032) | (5,697) | (10,402) | (6,645) |
| AB SEB faktoringas Finansinio lizingo |
995 | (995) | (995) | - | - | - | - |
| įsipareigojimai | 3,105 | (3,447) | (697) | (566) | (1,502) | (682) | - |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
24,896 | (24,896) | (24,896) | - | - | - | - |
| 95,443 | (102,827) | (34,876) | (6,912) | (32,511) | (18,486) | (10,042) |
Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:
| 2009 | 2008 | ||
|---|---|---|---|
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai | 3% | 5% |
Valiutos rizika (išreikšta tūkst.litų), taikant 2009 m. gruodţio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:
| 2009 m. | 2008 m. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| LTL | EUR | LVL | LTL | EUR | LVL | ||
| Ilgalaikės gautinos sumos | 1,421 | - | - | 1,233 | - | - | |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos |
10,805 | 2,929 | 1,086 | 13,938 | 3,698 | 948 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 254 | 141 | - | 195 | - | - | |
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai |
(4,103) | (51,153) | - | (9,017) | (61,530) | - | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
(19,318) | (1,702) | - | (22,828) | (2,068) | - | |
| Rizika grynąja verte | (10,941) | (49,785) | 1,086 | (16,479) | (59,900) | 948 |
Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu:
| Vidurkis | ||
|---|---|---|
| 2009 | 2008 | |
| EUR | 3.4528 | 3.4528 |
| LVL | 4.8191 | 4.9153 |
Valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu, taikyti gruodţio 31 d.:
| 2009 8 |
2008 |
|---|---|
| 3.4528 | |
| 4.8679 | 4.8872 |
| 3.4528 |
Lito pozicijos sustiprėjimas 10% ţemiau pateiktų valiutų atţvilgiu gruodţio 31 d. padidintų (sumaţintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Ši analizė pagrįsta uţsienio valiutų kursų svyravimais, kurie, Bendrovės nuomone, yra pagrįstai galimi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač palūkanų norma, lieka pastovūs. Minėta analizė tokiu pat pagrindu atlikta uţ 2008 metus.
| 2009 m. gruodţio 31 d. | Nuosavas | Pelnas |
|---|---|---|
| Įtaka išreikšta tūkst. litų | kapitalas | (nuostoliai) |
| EUR | 4,979 | 4,979 |
| LVL | (109) | (109) |
| 2008 m. gruodţio 31 d. | Nuosavas | Pelnas |
| Įtaka išreikšta tūkst. litų | kapitalas | (nuostoliai) |
| EUR | 5,990 | 5,990 |
| LVL | (95) | (95) |
Lito pozicijos susilpnėjimas 10% ţemiau pateiktų valiutų atţvilgiu gruodţio 31 d. turėtų panašų tik priešingą poveikį aukščiau pateiktomis valiutomis nurodytoms sumoms tuo pagrindu, kad visi kiti kintamieji lieka pastovūs.
Grupės funkcinė valiuta yra Litas (LTL). Kadangi LTL ir EUR santykis yra fiksuotas 3.4528 LTL / 1 EUR, valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Grupė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei EUR. 2009 metais didţiąją dalį sandorių Įmonė vykdė LTL ir EUR, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.
Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR ir svyruojančios nuo EURIBOR+1.3 % iki EURIBOR+3.25%. Vidutinė efektyvi 2009 metų palūkanų norma buvo artima faktiškai sumokėtai per 2009 m.
Jei Grupės skoloms su kintama palūkanų norma taikoma vidutinė metinė palūkanų norma padidėtų (arba sumaţėtų) 1 procentu, 2009 m. gruodţio 31 d. pasibaigusių finansinių metų palūkanų sąnaudos ir metų pelnas būtų sumaţėję (arba padidėję) apytikriai 553 tūkst. Litų (2008 m. – 705 tūkst. litų).
Grupė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudţia nuo ţymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorio tikroji vertė, kuri sudaro 104 tūkst. litų, yra apskaityta prie finansinių įsipareigojimų.
Iš esmės Grupės pajamos ir grynųjų pinigų srautai iš veiklos nepriklauso nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Grupė neturi reikšmingo turto uţ kurį yra mokamos palūkanos.
Balanso datą Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | ||
|---|---|---|---|
| 2009 | 2008 | ||
| Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų | |||
| norma | |||
| AB bankas "Snoras" paskola | 350 | - | |
| 350 | - |
Pagal paskolos sutartį su AB banku Snoras palūkanų norma yra pastovi, tokiu būdu, palūkanų normos pokyčiai ataskaitų datą neturėtų įtakos pelnui ar nuostoliui.
| Finansinės priemonės su kintama | ||
|---|---|---|
| palūkanų norma | ||
| SEB paskolos | 20,841 | 27,317 |
| Swedbank paskolos | 19,743 | 22,589 |
| AB bankas Snoras paskolos | 12,394 | 16,541 |
| SEB faktoringas | - | 995 |
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | 1,928 | 3,105 |
| 54,906 | 70,547 | |
| 55,256 | 70,547 |
Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumaţintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė uţ 2008 metus.
| Įtaka tūkst. litų | Pelnas (nuostoliai) | Nuosavas kapitalas | ||
|---|---|---|---|---|
| 100 bp | 100 bp | 100 bp | 100 bp | |
| padidėjimas | sumaţėjimas | padidėjimas | sumaţėjimas | |
| 2009 m. gruodţio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | (553) | 553 | (553) | 553 |
| norma | ||||
| 2008 m. gruodţio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | (706) | 706 | (706) | 706 |
| norma |
Pagrindinės finansinės priemonės, nepateiktos tikrąja verte, yra ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.
Tikroji vertė yra suma, uţ kurią gali būti apsikeista turtu ar kuria gali būti uţskaitytas nesusijusių šalių, ketinančių pirkti ar parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimai. Tikrosios vertės nustatomos pagal kotiruojamas kainas, remiantis diskontuotų pinigų srautų modeliu ir kitais atitinkamais modeliais.
Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2009 m. gruodţio 31 d., sudaro išvestinės priemonės. Grupė neturi kitų finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte 2009 m. gruodţio 31 d. ir 2008 m. gruodţio 31 d.
Grupės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių bei likutinių verčių santrauka gali būti tokia:
| Tūkst. litų | 2009 m. | 2008 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė vertė |
Tikroji vertė |
Likutinė vertė |
Tikroji vertė |
||
| Ilgalaikes gautinos sumos | 1,421 | 1,421 | 1,233 | 1,233 | |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 14,820 | 14,820 | 18,584 | 18,584 | |
| Pinigai ir pinigai ekvivalentai | 395 | 395 | 195 | 195 | |
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||||
| įsipareigojimai | (55,256) | (55,256) | (70,547) | (70,547) | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | (21,020) | (21,020) | (24,895) | (24,895) | |
| (59,640) | (59,640) | (75,430) | (75,430) |
Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo Įmonėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrąjai vertei. Vadovybės nuomone, 2009 m. gruodţio 31 d. finansinio turto ir įsipareigojimų palūkanų tikrosios vertės rizika buvo minimali, kadangi didţioji dalis finansinių įsipareigojimų yra susiję su kintama palūkanų norma.
Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Įmonė stengiasi sumaţinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.
Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.
Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąţos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.
Įmonė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsiţvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Įmonė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąţinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2009 m. gruodţio 31 d. ir 2008 m. gruodţio 31 d.
Įmonė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.
Įmonė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kurios išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti maţesnis nei 0.2. Vadovybė kontroliuoja, kad Įmonei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi. Kitų kapitalo valdymo priemonių nėra.
AB bankas Snoras suteikė AB "Vilkyškių pieninė" 1,448 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui pagal priemonę "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis", kuri uţtikrinama UAB "Ţemės ūkio paskolų garantijų fondas" garantija septyneriems metams.
Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos nebuvo.
Po nuostolingų 2008 metų, nukritus ţaliavos kainoms ir ţenkliai sumaţinus gamybos, valdymo ir administravimo sąnaudas, pakeitus dalį rinkų AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė 2009 metais uţdirbo 6,7 mln lt. konsoliduoto pelno, palyginti su 12 mln. Lt nuostoliu 2008 metais.
Bendrovės darbuotojų skaičius didėjo ir 2009 metų pabaigoje siekė 735 darbuotojų:
Lėtėjant ekonomikai, Bendrovė ieško naujų rinkų ir toliau orientuojasi į produktų, turinčių didesnę pridėtinę vertę, gamybą. 2009 metais pradėjome dirbti naujųjų ES narių, Izraelio šalių rinkose. Artimiausiuose Bendrovės planuose – naujų sūrio sandėliavimo-nokinimo patalpų įrengimas, patogesnės produktų pakuotės skirtos galutiniam vartotojui kūrimas, darbo nepriklausomoje rinkoje aktyvinimas, pardavimų padalinio stiprinimas, marketingo skyriaus formavimas, tolesnis švieţių pieno produktų vystymas. Be to, planuojamas tolesnis kryptingas Bendrovės ir atskirų produktų prekės ţenklų kūrimas ir stiprinimas tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkose, asortimento plėtra siūlant rinkai naujas išskirtinių sūrių rūšis bei desertinius pieno produktus.
Dėl 2008 metų ekonominės situacijos pieno produktų kainos buvo pasiekusios istorines ţemumas. Siekiant sušvelninti susiklosčiusią padėtį Europos komisija graţino eksporto subsidijas kai kuriems pieno produktams. Subsidijų dydis sūrio eksportui buvo nustatytas ties 200 EUR/t riba. Taip pat pradėta pirkti į intervencinius sandėlius, kuriuose Europoje buvo sukaupta 257 tūkst. tonų lieso pieno miltų, 76 tūkst. tonų sviesto.
Pieno gamybos sumaţėjimas, ES institucijų veiksmai ir intervencinių pirkimų skatinimas subalansavo produkcijos pasiūlą ir paklausą, o pastaruoju metu nekrintančios produkcijos kainos, kylanti produktų paklausa demonstruoja stabilumo periodą ir pirmuosius atsigavimo poţymius. Galima teigti kad, pieno perdirbimas yra viena iš maisto pramonės šakų, kuri atsigauna pirmoji, pasirodţius pirmiesiems pasaulio ekonomikos atsitiesimo ţenklams.
2010 metais Bendrovė tikisi uţdirbti pelno panašiai, kaip ir 2009 metais, greitai reaguojant į besikeičiančią rinką, plečiant siūlomų produktų įvairovę bei toliau optimizuojant gamybą bei administracinius kaštus.
Gintaras Bertašius
Pranešimas parengtas uţ 2009 metus.
Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipaţinti AB "Vilkyškių pieninė", Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB "Vilkyškių pieninė" interneto puslapyje adresu http://www.cheese.lt/investuotojams. Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Ţinios".
AB "Vilkyškių Pieninė" Generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242.
AB "Vilkyškių Pieninė" Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55102, faksas (8 441) 55242.
UAB FMĮ "Orion Securities", A. Tumėno g. 4B, LT-01109 Vilnius, tel. (8 5) 2603969, faksas (8 5) 2313840. Atstovas – finansų analitikas Jonas Narbutas.
Įstatinis kapitalas 11 943 000 litų Telefonas 8-441 55330 Faksas 8-441 55242 Elektroninis paštas [email protected] Teisinė-organizacinė forma akcinė bendrovė Įregistravimo data ir vieta 1993 m. geguţės 10 d. Registracijos Nr. 060018 Įmonių rejestro kodas 277160980
Emitento pavadinimas Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas) Būstinės adresas Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė Perregistravimo data ir vieta 2005 m. gruodţio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius Interneto adresas http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Modest (toliau – AB "Modest") |
||||
|---|---|---|---|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 617 118 litai |
||||
| Būstinės adresas | Gaurės 23, Tauragė | ||||
| Telefonas | 8-446 72693 | ||||
| Faksas | 8-446 72734 | ||||
| Elektroninis paštas | [email protected] | ||||
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
||||
| Įregistravimo data ir vieta | 1992 m. kovo 25 d. | ||||
| Perregistravimo data ir vieta | 2009 m. gruodţio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės |
||||
| skyrius | |||||
| Registracijos Nr. | 017745 | ||||
| Įmonių rejestro kodas | 121313693 | ||||
| Interneto adresas | http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Kelmės pieninė (toliau – AB "Kelmės pieninė") |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 2 494 808 litai |
| Būstinės adresas | Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė |
| Telefonas | 8-427 61246 |
| Faksas | 8-427 61235 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas |
| Perregistravimo data ir vieta | 2007-07-04 (naujo paţymėjimo išdavimas) |
| Registracijos Nr. | 110109 |
| Įmonių rejestro kodas | 162403450 |
| Interneto adresas | http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt |
Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla – pieno produktų gamyba.
Įmonių grupėje gaminami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai varškė, sviestas, grietinė, pasterizuota grietinėlė, kiti švieţūs pieno produktai bei perdirbamos išrūgos.
AB Vilkyškių pieninė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės akcininkų apskaitos.
2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".
Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių birţoje:
| Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Laikotarpis | didžiausia | mažiausia | didžiausia | mažiausia | |
| 2006.05.17 - 2006.09.31 | 5,60 | 4,60 | 647.808 | 0,00 | |
| 2006.10.01 - 2006.12.31 | 5,30 | 4,76 | 360.722 | 0,00 | |
| 2007.01.01 - 2007.03.31 | 5,82 | 5,20 | 126.233 | 0,00 | |
| 2007.04.01 - 2007.06.30 | 5,70 | 5,01 | 380.555 | 0,00 | |
| 2007.07.01 - 2007.09.30 | 6,50 | 4,80 | 3.621.100 | 0,00 | |
| 2007.10.01 - 2007.12.31 | 6,70 | 5,75 | 637.638 | 0,00 | |
| 2008.01.01 - 2008.03.31 | 6,40 | 5,00 | 1.507.303 | 0,00 | |
| 2008.04.01 - 2008.06.30 | 5,52 | 4,51 | 237.964 | 0,00 | |
| 2008.07.01 - 2008.09.30 | 4,75 | 2,05 | 324.605 | 0,00 | |
| 2008.10.01 - 2008.12.31 | 2,50 | 0,52 | 69.650 | 0,00 | |
| 2009.01.01 - 2009.03.31 | 0,79 | 0,52 | 241.806 | 0,00 | |
| 2009.04.01 - 2009.06.30 | 1,69 | 0,60 | 83.134 | 0,00 | |
| 2009.07.01 - 2009.09.30 | 2,86 | 1,25 | 557.512 | 0,00 | |
| 2009.10.01 - 2009.12.31 | 2,75 | 2,27 | 66.144 | 0,00 |
Vertybinių popierių, nepaţyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB "Vilkyškių pieninė" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Oficialiajame sąraše.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB "Vilkyškių pieninė" paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1.00 Lt.
AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.
Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. geguţės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uţdaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uţdarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.
Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.
1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.
Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradţios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilţės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.
1997 m. į įmonę investuota 2,78 mln. Lt., apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui: pastatyta moderni danų BWE firmos katilinė, moderni olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas;
1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones;
1999 m. investuota 8,5 mln. Lt. Beveik visa investicija buvo skirta naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimui.
Tais pačiais metais buvo pradėti gaminti fermentinis sūris "Ţemaičių", sviesto mišinys "Saulės vaišės" ir fermentinis sūris "Tilţiukas" su priedais, kuris tais pačiais metais parodoje "AgroBalt'1999" laimėjo aukso medalį, tapdamas Lietuvos metų gaminiu.
2000 metais pradėta "Maasdam" tipo fermentinio sūrio gamyba. 2001 m. sūris "Maasdam" "AgroBalt" parodoje laimėjo aukso medalį. Be to, 2000-2001 metais Lietuvos vartotojams buvo pasiūlyti trys patrauklūs, nebrangūs fermentiniai sūriai "Kuršiukas", "Taupa" ir "Sumuštinių". Per keturiolika įmonės darbo metų sukurta visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra (mechaninis cechas, autoūkis (50 automobilių), pieno šaldymo įrenginiai, ţaliavos supirkimo zona), pakeista arba papildomai nupirkta visa pieninės įranga, pastatyti nauji cechai
2000 metais investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinių remontą. Baigta sumontuoti nauja pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją ir eksportuoti ją į Europos Sąjungą;
Tų pačių metų geguţės mėnesį įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;
2001 m. birţelio mėn. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno ţvaigţdės" Maţeikių filialo. Tauragės cechas yra apie 20 km nuo Vilkyškių miestelio, jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Ceche yra pieno priėmimo skyrius, pieno separavimo skyrius, du sūrių cechai, nokinimo, fasavimo cechai, mechaninis cechas, autoūkis pieno perveţimui, pieno ţaliavos zona, taip pat visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra - šaldymo, garo, oro.
Pradėtas statyti nokinimo cechas, valymo įrengimai.
Tauragės ceche 2001 m. pabaigoje pradėtas gaminti sūris su pelėsiu.
2003 metais Tauragės ceche rekonstruota šaldymo kamera.
2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.
2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suveţti.
2004 m. pastatyti modernūs Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.
Rekonstruota amoniakinė šaldymo kompresorinė.
2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.
2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų AB "Modest" akcijų. Pagal 2006- 01-12 Konkurencijos tarybos sprendimą Nr. 1S-3 Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų AB "Modest" akcijų.
Nuo 2006 m. geguţės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.
2007 m. birţelį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumaţinti atliekas.
Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką.
2008 metais rekonstruota katilinė Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.
2008 metų kovo pabaigoje Vilkyškių pieninė gavo Konkurencijos Tarybos leidimą įsigyti 99,09 procentus AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras akcijų bei sėkmingai išplatino naują 2,6 mln. akcijų emisiją, skirtą šio įsigijimo finansavimui.
Naująją akcijų emisiją įsigijo ir Vilkyškių pieninės akcininkais tapo "Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis. Akcijos buvo įsigytos uţ 5,40 lito, o visos emisijos vertė siekė 14 mln. litų. Po naujos akcijų emisijos išleidimo Vilkyškių pieninės įstatinis kapitalas padidėjo iki 11,943 mln. litų.
2008-04-28 AB Vilkyškių pieninė galutinai uţbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99,09 proc. įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB "Modest", AB Kelmės pieninė ir UAB Kelmės pieno centras.
2008 m. AB "Modest" įdiegė naują Mozzarella sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.
2009 m. liepos 7 d. AB "Modest" vykusiame visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti Įmonės įstatinį kapitalą nuo 128,408 Lt iki 692,710 Lt, išleidţiant 564 302 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Terminas akcininkams pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį baigėsi 2009 m. liepos 25 d. Viso pasirašyta 488 710 akcijų, sutinkamai su akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, tuo atveju, jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Įmonės įstatinis kapitalas padidintas iki 617,118 lt.
Pagrindinė Emitento veikla - pieno produktų gamyba
AB Vilkyškių pieninė specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, gaminama pasterizuota grietinėlė, perdirbamos išrūgos. AB "Modest" gaminami lydyti, rūkyti sūriai, sūris Mozzarella. AB Kelmės pieninė gaminami švieţūs pieno produktai – įvairūs varškės produktai, grietinė, sviestas, sviesto mišiniai.
Sūriai gaminami pagal senąją lietuvišką ("Tilţė" – Tilsit tipo sūris), pasaulinę ("Maasdam", "Gouda", "Edam") ir originalią ("Prūsija", "Ţalgiris") receptūrą. "Tilţiukas" su priedais (1999 m.) bei sūris "Maasdam" (2001 m.) yra laimėję parodos "AgroBalt" geriausio metų gaminio aukso medalius.
2006 m., investavus į gamybos automatizavimą, Emitento turimi gamybiniai pajėgumai Vilkyškių ceche (be AB "Modest") padidėjo iki 31 tonos sūrio per parą. Tauragės ceche per parą galima pagaminti 10 tonų sūrio. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą riboja pieno ţaliavos stygius ţiemos sezono metu (ţiemą pieno superkama kelis kartus maţiau negu vasarą).
Visas AB Vilkyškių pieninės grupės asortimentas – net 13 tipų 56 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 13 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių, 5 pavadinimų grietinės bei 17 pavadinimų varškės produktų.
Ţemiau pateikiamose lentelėse apţvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos ir prekybos apimčių rodikliai.
| Ţaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą) |
2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Supirkto pieno kiekis, tonomis |
94,852 | 126,707 | 105,638 | 139,705 | 151,150 |
| Suma, uţ kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt |
56,180 | 75,592 | 75,619 | 95,603 | 77,705 |
| Supirkto pieno kaina, Lt/t |
592.3 | 596.6 | 715.8 | 684.0 | 514.1 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės superkamo pieno kiekis buvo toks:
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 8,293 | 10,341 | 8,317 | 10,710 | 9,279 |
| Sviestas | 1,247 | 587 | 630 | 749 | 2,264 |
| Grietinėlė | 2,090 | 4,831 | 5,499 | 5,774 | 6,164 |
| Grietinė | 2,150 | 7,392 | |||
| Varškės produktai | 1,618 | 7,045 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės parduotos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Parduotų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 7,969 | 9,620 | 8,610 | 9,265 | 9,370 |
| Sviestas | 1,380 | 608 | 600 | 869 | 1,119 |
| Grietinėlė | 2,090 | 4,831 | 5,564 | 5,641 | 5,641 |
| Grietinė | 2,150 | 3,667 | |||
| Varškės produktai | 1,618 | 3,757 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:
| Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt |
2005 m. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 71,391 | 88,141 | 86,193 | 95,040 | 78,543 |
| Sviestas | 8,287 | 3,502 | 4,127 | 6,632 | 8,467 |
| Grietinėlė | 8,893 | 19,454 | 32,436 | 22,492 | 23,387 |
| Išrūgų produktai | 1,975 | 6,533 | 4,543 | 4,306 | |
| Grietinė | 8,662 | 13,864 | |||
| Varškės produktai | 10,237 | 22,631 | |||
| Kitos pajamos | 3,138 | 2,647 | 6,985 | 4,375 | 8,120 |
| Iš viso pajamų | 91,709 | 115,719 | 136,274 | 151,981 | 159,318 |
AB Vilkyškių pieninė nuolat investuoja ir į naujų produktų kūrimą bei esamų produktų tobulinimą. 2008 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas AB Kelmės pieninės produktų asortimento plėtrai, jų pateikimui vartotojui ir esamų produktų tobulinimui.
2006 m. vasario 22 d. LR Ţemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius pasirašė potvarkį, kuriuo AB Vilkyškių pieninei yra skiriama iki 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri bus panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".
Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Daugiau nei pusmetį vykusios modernizacijos metu buvo ţenkliai išplėstas "Vilkyškių pieninės" cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Uţbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.
2007 metų pradţioje bendrovė įgyvendino antrąjį modernizacijos dalį – išrūgų perdirbimo projektą. Įgyvendinant antrąjį ES remiamo projekto etapą, likusi dalis investicijų buvo skirta išrūgų perdirbimo įrengimams įsigyti
2006 m. pradţioje buvo įsigytas AB "Modest" kontrolinis akcijų paketas šiuo metu AB Vilkyškių pieninei iš viso priklauso 97% AB "Modest" akcijų. Tai leido papildyti Emitento produktų asortimentą "Mozzarela" tipo sūriais.
2006 m. rugpjūčio 10 d. AB "Modest" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį dėl 2,12 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos skyrimo AB "Modest".
2007 m. birţelį pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Vilkyškių pieninės sūrių gamybos cecho modernizacijai ir išrūgų perdirbimo projektui buvo skirta 3,45 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Pirma paramos dalis 1,2 mln. litų gauta 2007 metais, iki 2009 metų vidurio bus gauta likusi paramos lėšų dalis. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumaţinti atliekas. Iki šiol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas beveik visiškai automatizuotas, jame dirba tik du ţmonės.
Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama 2007 m. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Tai atitinka Vilkyškių pieninės įmonių grupės įmonės didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos strategiją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės. Pirmos dalies paramos lėšas bendrovė gavo 2008 metų pradţioje, antrą dalį paramos gavo 2009 metų pradţioje.
AB Vilkyškių pieninė pastarųjų 5 metų konsoliduotos pajamos regionais:
| Rinka | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 |
|---|---|---|---|---|---|
| Europos Sąjunga | 56,863 | 63,559 | 69,594 | 71,238 | 67,763 |
| Lietuva | 28,718 | 34,713 | 52,367 | 58,938 | 74,067 |
| Rusija | 5,148 | 17,310 | 14,279 | 20,630 | 15,775 |
| Kitos šalys | 980 | 137 | 34 | 1,175 | 1,713 |
| Iš viso | 91,709 | 115,719 | 136,274 | 151,981 | 159,318 |
AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja, sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.
Pagrindinė ţaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didţiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, ţemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Pieną AB Vilkyškių pieninė daţnai superka pagal jos pačios paruoštas tipines pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.
Kitos medţiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš uţsienio perkama nedaug, daţniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.
AB Vilkyškių pieninė kartais įsigyja pieno ţaliavos ir iš savo tiesioginių konkurentų Lietuvoje, įskaitant AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno ţvaigţdės" bei AB "Ţemaitijos pienas".
AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla:
Įmonė uţsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai ţaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didţiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios prieţasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.
Įmonės pagrindinė ţaliava yra karvių pienas. Perdirbimui parduodamo pieno kiekis Europos Sąjungos pieno gamintojams yra apribotas nacionalinėmis pieno kvotomis. Ţaliavos tiekimo apribojimas gali turėti įtakos ţaliavos trūkumui bei ţaliavos kainų kilimui. Šie pokyčiai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali uţtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidţia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku). 2009 m. gruodţio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,69. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR palūkanų norma. Finansinių paskolų likutis 2009 m. gruodţio 31 d. buvo 55,256 tūkst. litų. Paskolos įvertintos eurais. Paskolų grąţinimas vyksta pagal grafiką, uţdelstų mokėjimų nėra. Uţsienio valiutos rizika. Operacijos uţsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš uţsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams, nėra.
Ţemės ūkis Europos Sąjungos šalyse (įskaitant pieno gamybą) yra stipriai reguliuojamas sektorius. Ţaliavinio pieno kainų lygis yra palaikomas, ribojant jo tiekimą perdirbimui bei vartojimui, naudojant intervencinius pieno produktų pirkimus bei taikant pieno produktų importo ne iš ES šalių muitus, pieno produktų eksporto ne į ES šalis subsidijas, o taip pat pasitelkiant kitas intervencines priemones. Pasaulinė prekybos organizacija bei kitos laisvą prekybą palaikančios organizacijos ragina sumaţinti ţemės ūkio sektoriaus reguliavimą ES. Pieno sektoriaus liberalizavimas gali sumaţinti ţaliavinio pieno kainą, pieno produktų eksporto subsidijas ir pieno produktų kainas bei padidinti pieno produktų importą ir ne ES šalių konkurenciją pieno produktų rinkoje. Šie pasikeitimai gali neigiamai paveikti įmonės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Pieno produktai yra gaminami iš gyvūninės kilmės ţaliavų. Galvijų ligų epidemijos (pvz., kempinligė) gali neigiamai paveikti ţaliavos tiekimą pieno produktų gamybai bei sumaţinti pieno produktų paklausą dėl ligų baimės. Šie pasikeitimai gali daryti neigiamą įtaką Bendrovės pinigų srautams ir veiklos rezultatams.
Tokio gamybos nutraukimo ar sumaţinimo AB Vilkyškių pieninė per pastaruosius 2 metus nepatyrė.
2006 metais modernizuotas sūrių cechas uţ 3,487,6 tūkst. Lt, iš kurių paskola sudarė 2,927 tūkst. Lt, nuosavos lėšos – 560,6 tūkst. Lt.
2007 metais Vilkyškių pieninė investavo apie 7 mln. litų į išrūgų perdirbimo cechą, 1,3 mln. litų į pieno priėmimo įrenginius ir 0,5 mln. litų į pakavimo ir vakumavimo įrenginius.
2008 m. AB "Modest" įdiegė naują Mozzarella sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.
2008 metais rekonstruota katiline Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.
2009 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.
2000 m. geguţės 8 d. įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).
2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Įmonės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.
2004 m. geguţės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas UAB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.
Produkto sertifikavimo Rusijoje klausimais [Bendrovę nuolat] konsultuoja O. B. Jarymova ir L. N. Matiuševa (O.Б. Ярымова, Л.Н. Матюшева) iš Kaliningrado standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos centro. Atlikus technologinio proceso, gamybos analizę, įvertinama, ar laikomasi normų, standartų reikalavimų, ar pagaminta produkcija saugi.
2007 metais AB Vilkyškių pieninėje atliktas pagrindinis įvertinimas gauti kokybės vadybos bei maisto saugos vadybos ISO sertifikatus, kurie įteikti 2008 sausio mėnesį.
ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.
Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - uţtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.
2008 m. geguţės ir lapkričio mėnesiais atlikti ISO auditai. Nustatyta, kad įmonė atitinka ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 standartų keliamus reikalavimus.
2009 metų rugsėjo 18 d. AB Vilkyškių pieninėje apsilankė ir atliko įmonės patikrinimą Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai. Patikrinimo metu ekspertai įvertino įmonės sanitarinį stovį, atliko įvertinimą gamybinių, pagalbinių patalpų, nokinimo ir produktų laikymo kamerų dėl atitikimo Rusifos federacijos normoms ir reikalavimams. Audito metu patikrinta įmonės dokumentacija, pradedant nuo superkamos ţaliavos, priedų ir kitų gamyboje naudojamų medţiagų iki produkto realizavimo.
Šio Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertų audito išvados neatitikimų nerasta, įmonėje dirbama laikantis Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos reikalavimų.
Teismo ir trečiųjų teismo arbitraţo procesai AB Vilkyškių pieninėje nevyksta.
AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė uţima apie 15 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno ţvaigţdės" ir AB "Ţemaitijos pienas". Apie 12% šalies rinkos įmonė uţima tarp švieţių pieno produktų gamintojų.
Uţsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra maţesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.
AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik uţ paprastąsias vardines akcijas.
Dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:
| Dividendai | 2005 (uţ 2004) |
2006 (uţ 2005) |
2007 (uţ 2006) |
2008 (uţ 2007) |
2009 (uţ 2008) |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt.) | 1,177,000 | 2,500,000 | 2,057,660 | 2,030,310 | 0 |
| Dividendai vienai akcijai (Lt.) | 0.13 | 0.27 | 0.22 | 0.17 | 0 |
| Akcijų skaičius | 99,500 | 9,353,000 | 9,353,000 | 11,943,000 | 11,943,000 |
AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
ISIN kodas |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
11,943,000 | 1.00 | 11,943,000 | LT0000127508 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
617,118 | 1.00 | 617,118 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
2,494,808 | 1.00 | 2,494,808 |
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
Bendras akcininkų skaičius 2008 m. gruodţio 31 d. buvo 695. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,016,506 | 1 | 6,016,506 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| SEB klientai | 2,483,577 | 1 | 2,483,577 |
| UAB FMĮ "Orion securities" klientai | 1,747,644 | 1 | 1,747,644 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 680,273 | 1 | 680,273 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 600,213 | 1 | 600,213 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 16,905 | 1 | 16,905 |
| Kapitalo iš viso | 617,118 | 1 | 617,118 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 2,472,122 | 1 | 2,472,122 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 22,686 | 1 | 22,686 |
| Kapitalo iš viso | 2,494,808 | 1 | 2,494,808 |
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.
2007 metų gruodį po prašymo pateikimo Bendroves vertybinius popierius buvo leista įtraukti i Oficialųjį sąrašą nuo sausio 1 dienos.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt.
| Periodas | Kaina, Lt | Apyvarta, tūkst. Lt | Viso apyvarta | Kapitali | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | Didž. | Maž. | Pask. | Didž. | Maž. | Pask. | Vnt. | Lt. | zacija, Lt |
| 2006 05 17 | 2007 04 20 | 5,82 | 4,60 | 5,65 | 647,8 | 0 | 0 | 531 008 | 2 821 161,1 | 52 844 450 |
| 2007 01 01 | 2007 03 31 | 5,82 | 5,20 | 5,70 | 126,2 | 0 | 0 | 56 635 | 312 038,6 | 53 312 100 |
| 2007 04 01 | 2007 06 30 | 5,70 | 5,01 | 5,20 | 380,5 | 0 | 20,4 | 167 957 | 930 576,2 | 48 635 600 |
| 2007 07 01 | 2007 09 30 | 6,50 | 4,80 | 5,90 | 3 621,1 | 0 | 25,6 | 1 647 863 | 9 163 708,7 | 55 182 700 |
| 2007 10 01 | 2007 12 31 | 6,70 | 5,75 | 6,20 | 637,6 | 0 | 1,8 | 455 408 | 2 762 468,4 | 57 988 600 |
| 2008.01.01 | 2008.03.31 | 6,40 | 5,00 | 5,30 | 1 507,3 | 0 | 12,3 | 693 973 | 3 848 098,2 | 49 570 900 |
| 2008.04.01 | 2008.06.30 | 5,52 | 4,51 | 4,70 | 237,9 | 0 | 15,5 | 244 910 | 1 209 573,1 | 56 132 100 |
| 2008.07.01 | 2008.09.30 | 4,75 | 2,05 | 2,26 | 324,6 | 0 | 3,1 | 245 700 | 912 782,9 | 26 991 180 |
| 2008.10.01 | 2008.12.31 | 2,50 | 0,52 | 0,60 | 69,6 | 0 | 0 | 731 354 | 696 019,0 | 7 165 800 |
| 2009.01.01 | 2009.03.31 | 0,79 | 0,52 | 0,63 | 241,8 | 0 | 0,5 | 1 040 145 | 660 301,9 | 7 524 090 |
| 2009.04.01 | 2009.06.30 | 1,69 | 0,60 | 1,35 | 83,1 | 0 | 2,6 | 531 304 | 566 948,8 | 16 123 050 |
| 2009.07.01 | 2009.09.30 | 2,86 | 1,25 | 2,32 | 557,5 | 0 | 0 | 1 024 019 | 1 954 451,2 | 27 707 760 |
| 2009.10.01 | 2009.12.31 | 2,75 | 2,27 | 2,40 | 66,1 | 0 | 4,8 | 196 588 | 486 477,7 | 28 663 200 |
2008 metais Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 11 943 tūkst. Lt.
Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.
Balsavimo teisės apribojimų nėra.
Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kurios emitentas ţino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.
Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotini akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai uţ juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė |
Pareigos Emitente | Kadencijos pradţia |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 30 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius | 2006 01 30 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas |
Valdybos narys, ţaliavos direktorius | 2006 01 30 |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė, finansų direktorė | 2009 04 30 |
| Andrej Cyba | Aukštasis | Valdybos narys | 2008 04 18 |
| Linas Strėlis | Aukštasis | Valdybos narys | 2008 04 18 |
AB Vilkyškių pieninė valdyba bus renkama 2010 04 30 dieną visuotiniame akcininkų susirinkime.
| AB "Vilkyškių pieninė" administracijos vadovaujantys darbuotojai: | ||
|---|---|---|
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė | Pareigos Emitente | Darbo pradţia* |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 01** |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas | Valdybos narė, finansų direktorė, |
2000 05 01 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas | Valdybos narys, ţaliavos direktorius |
1996 01 02 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius |
1993 09 01 |
| Arvydas Zaranka | Aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Gamybos direktorius | 1995 07 30 |
| Arminas Lunia | Aukštasis, chemijos | Pardavimų direktorius | 2007 08 20 |
| Rita Juodikienė | Aukštasis, informatikos vadybos inţinierė |
Pirkimų skyriaus vadovė | 2002 09 23 |
| Mindaugas Dūda | Aukštasis, informatikos inţinierius |
IT skyriaus vadovas | 2008 08 01 |
| Rasa Trybienė | Aukštasis, psichologija | Personalo vadovė | 2009 05 22 |
| Lina Genienė | Aukštasis, tarptautinės prekybos ekonomistė |
Vyr. buhalterė | 2008 09 29 |
| Sigita Montvilaitė | Aukštesnysis, buhalterinė apskaita |
Vyr. buhalterės pavaduotoja | 2006 12 14 |
| Ligita Pudţiuvelytė | Aukštasis, ekonomistė | Vyr. ekonomistė | 2004 05 20 |
| Ina Baltrušienė | Aukštasis, teisė | Juristė | 2007 10 08 |
* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.
** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.
| Vardas | Pavardė | Išsilavinimas | Pareigos įmonėje | Kadencijos pradţia |
Darbo įmonėje pradţia |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2006 09 04 | |
| Arvydas | Zaranka | aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys | 2006 09 04 | |
| Vilija | Milaševičiutė | Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė | 2009 04 28 | |
| Vaidotas | Juškys | Aukštasis, informatikos inţinierius |
Direktorius | - | 2009 09 24 |
| Milana | Buivydienė | aukštasis, ţemės ūkio gamybos ekonomika ir organizavimas |
Vyr. buhalterė | - | 2006 07 04 |
| Jurgita | Laurinaitienė | aukštasis, maisto produktų technologija |
Gamybos vadovė | - | 2008 01 01 |
AB "Modest" administracijos ir valdybos sąrašas
| Vardas | Pavardė | Išsilavinimas | Pareigos įmonėje |
Kadencijos pradţia |
Darbo įmonėje pradţia |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2008 05 06 | |
| Arvydas | Zaranka | aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys |
2008 05 06 | |
| Algirdas | Ţukauskas | aukštasis, zooinţinierius |
Generalinis direktorius, valdybos narys |
2008 05 06 | 2008 06 04 |
| Asta | Mikalauskienė | aukštasis, ekonomistė, finansai ir bankininkystė |
Finansų direktorė |
2007 07 17 | |
| Daiva | Vasiliauskienė | aukštesnysis, buhalterija |
Vyr. buhalterė | 2009 07 01 | |
| Edita | Balčiūnienė | aukštasis, inţinierius technologas |
Gamybos direktorė |
2006 11 27 | |
| Algirdas | Guntarskis | aukštesnysis, technikas |
Technikos direktorius |
2008 02 21 |
| Vardas | Pavarde | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas |
ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus)AB "Modest" valdybos pirmininkas, AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas |
6,016,506 |
| Sigitas | Trijonis | Technikos direktorius, valdybos narys |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
425,538 |
| Rimantas | Jancevičius | Ţaliavos direktorius, valdybos narys |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
2,054 |
| Vilija | Milaševičiutė | Finansų direktorė, valdybos narė |
AB "Modest" valdybos narė, kitų akcijų neturi |
7,718 |
| Arvydas | Zaranka | Gamybos direktorius | AB "Modest" valdybos narys, AB "Kelmės pieninė" valdybos narys, kitų akcijų neturi |
1,923 |
| Lina | Genienė | Vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
- |
| Arminas | Lunia | Pardavimų direktorius |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
- |
| Andrej | Cyba | Valdybos narys | "Invalda" turto valdymo grupės valdybos narys |
- |
| Linas | Strėlis | Valdybos narys | 1,015,000 |
| Vardas | Pavarde | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | Valdybos pirmininkas | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas - 6 016 506 akcijos, AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas |
| Arvydas | Zaranka | Valdybos narys | AB "Vilkyškių pieninės" akcininkas - 1 923 akcijos, AB Kelmės pieninė valdybos narys |
| Vilija | Milaševičiutė | Valdybos narė | AB "Vilkyškių pieninės" akcininkas – 7 718 akcijos, AB "Vilkyškių pieninės" valdybos narė |
| Vaidotas | Juškys | AB "Modest" direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Milana | Buivydienė | vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Vardas | Pavarde | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|---|
| Gintaras | Bertašius | Valdybos pirmininkas | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas - 6 016 506 akcijos, AB "Modest" valdybos pirmininkas |
| Arvydas | Zaranka | Valdybos narys | AB "Vilkyškių pieninės" akcininkas - 1 923 akcijos, AB "Modest" valdybos narys |
| Algirdas | Ţukauskas | Direktorius, valdybos narys | ŢŪK "Dţiaugsmelis" pajininkas (1 pajus) |
| Asta | Mikalauskienė | Finansų direktorė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Edita | Balčiūnienė | Gamybos direktorė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Algirdas | Guntarskis | Technikos direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Daiva | Vasiliauskienė | Vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
2009 m. gruodţio 31 d.
| Vidutinis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
| Vadovai | 13 | 10 | 3 | 0 | 0 | 6,147 |
| Vadovaujantys specialistai |
60 | 26 | 24 | 10 | 0 | 2,914 |
| Specialistai | 86 | 21 | 46 | 19 | 0 | 2,005 |
| Darbininkai | 576 | 16 | 256 | 252 | 52 | 1,376 |
| 735 | 73 | 329 | 281 | 52 | 1,568 |
2008 m. gruodţio 31 d.
| Vidutinis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
| Vadovai | 14 | 10 | 4 | 0 | 0 | 7,254 |
| Vadovaujantys specialistai |
57 | 25 | 22 | 10 | 0 | 3,259 |
| Specialistai | 73 | 18 | 39 | 16 | 0 | 2,277 |
| Darbininkai | 568 | 16 | 256 | 247 | 49 | 1,522 |
| 712 | 69 | 321 | 273 | 49 | 1,724 |
Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.
AB Vilkyškių pieninė eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2009 m. balandţio 30 d., išklausytas Įmonės metinis pranešimas uţ 2008 metus, išklausyta audito įmonės išvada apie Įmonės finansinę atskaitomybę uţ 2008 metus, patvirtinta Įmonės finansinė atskaitomybė uţ 2008 metus, atšauktas valdybos narys Ramūnas Šniepis ir išrinkta nauja valdybos narė Vilija Milaševičiūtė. Taip pat patvirtinti audito komiteto veiklos nuostatai ir sudarytas audito komitetas. Audito komiteto nepriklausomu nariu išrinktas Alius Jakubėlis. Uţ darbą nepriklausomam audito komiteto nariui atlyginimą įgaliota nustatyti valdyba. Sutartį su nepriklausomu komiteto nariu įgaliotas pasirašyti Įmonės vadovas. Audito komiteto nariais išrinktos Ligita Pudţiuvelytė ir Birutė Bazilienė.
AB "Modest" 2009 m. liepos 7 d. vykusiame visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti Įmonės įstatinį kapitalą nuo 128 408 Lt iki 692 710 Lt, išleidţiant 564 302 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Terminas akcininkams pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį baigėsi 2009 m. liepos 25 d. Viso pasirašyta 488 710 akcijų, sutinkamai su akcininkų susirinkime priimtu sprendimu, tuo atveju, jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Įmonės įstatinis kapitalas padidintas iki 617 118 lt.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. AB "Vilkyškių pieninė" dukterinė įmonė uţdaroji akcinė Įmonė "Modest" pakeitė įmonės statusą ir tapo akcine bendrove.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės Įmonės "Vilniaus vertybinių popierių birţa" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė Įmonė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidţia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių birţos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| --------------------------- | ------------------------ | ------------ |
I principas: Pagrindinės nuostatos
| 1.1. Įmonė turėtų rengti ir viešai skelbti Įmonės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Įmonė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per birţos informacine sistemą, Įmonės internetiniame puslapyje (www.suris.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS. |
|---|---|---|
| 1.2. Visų Įmonės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Visi Įmonės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą. |
| 1.3. Įmonės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos Įmonei ir akcininkams. |
Taip | Įmonėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja Įmonės akcininkų interesams, atsako uţ strateginį vadovavimą Įmonei, priţiūri Įmonės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdţius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. Įmonėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo ir Audito komitetai. |
| 1.4. Įmonės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik Įmonės akcininkų, bet ir kitų Įmonės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Įmonė laikosi šio punkto nuostatų. |
Įmonės valdymo sistema turėtų uţtikrinti strateginį vadovavimą Įmonei, efektyvią Įmonės valdymo organų prieţiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp Įmonės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir Įmonės vadovo, rekomenduojama Įmonėje sudaryti tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą Įmonėje, Įmonės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį Įmonės valdymo procesą. |
Ne | Įmonės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Įmonės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus prieţiūros organas, nėra sudaroma. Uţ įmonės veiklos ir valdymo prieţiūrą atsako Valdybos organas. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą Įmonei bei vykdo kitas esmines Įmonės valdymo funkcijas. Kolegialus |
Taip | Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba. |
| prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią Įmonės valdymo organų veiklos prieţiūrą. |
||
|---|---|---|
| 2.3. Jeigu Įmonė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią Įmonės vadovo vykdomų funkcijų prieţiūrą. |
Ne | Įmonė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Įmonė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne prieţiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu Įmonė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | Valdyba renka ir atšaukia Įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas. |
| 2.5. Įmonės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Šiuo metu pagal Įmonės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Pagal Įmonės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Įmonės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidţiamas įstatymuose nustatytais pagrindais. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai vykdyti. Kai Įmonėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad Įmonės valdybos pirmininkas ir Įmonės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs Įmonės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai Įmonė nusprendţia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti. |
Ne | Įmonė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra Įmonės generalinis direktorius. Prieţiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant uţtikrinti Įmonės valdybos ir vadovo prieţiūrą bei atstovauti Įmonės akcininkams. Vis dėlto, jeigu Įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau paţymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdţiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdţiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų prieţiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su Įmonės vadovo, bet ne pačios valdybos prieţiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu Įmonės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo Įmonės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo Įmonės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai Įmonėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų uţtikrinti Įmonės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią Įmonės veiklos bei jos valdymo organų3 prieţiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka Įmonės valdymo organų prieţiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Renkant Įmonės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipaţinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista Įmonės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos Įmonės metiniame pranešime. |
Taip | Kai Įmonė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdţiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Įmonė kaupia ir atskleidţia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka - viešai skelbiamose Įmonės periodinėse ataskaitose. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename Įmonės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Įmonė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdţiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant Įmonės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Įmonės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsiţvelgiant į Įmonės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti ţinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Įmonė laikosi šio punkto rekomendacijų. Įmonės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti . Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį ir naujausių ţinių apskaitos ir audito srityse. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, Įmonės organizacija bei |
Taip | Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius Įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų uţtikrinti ne visų Įmonės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – Įmonės vadovo – prieţiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atţvilgiu.
| veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias. |
Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus Įmonės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdţiuose bei individualiai, esant poreikiui. |
|
|---|---|---|
| 3.6. Siekiant uţtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendţiami tinkamai, į Įmonės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
Ne | Įmonė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Įmonėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, Įmonėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose Įmonėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindţiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti Įmonės arba susijusios Įmonės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti Įmonės arba susijusios Įmonės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš Įmonės arba susijusios Įmonės, išskyrus uţmokestį, gautą uţ kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose uţmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) uţ ankstesnį darbą Įmonėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas |
Ne | Įmonėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai. |
| arba neturi atstovauti tokiam akcininkui |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje uţsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne maţiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsiţvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir Įmonėms leidţiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
5 Paţymėtina, kad kai kuriose Įmonėse dėl pernelyg maţo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didţiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių Įmonės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš Įmonės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs Įmonės arba susijusios Įmonės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje Įmonėje, kurioje Įmonės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su Įmonės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Neaktualu | Įmonėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai. |
|---|---|---|
| 3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, Įmonė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, Įmonė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, Įmonė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Ne | Įmonėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, Įmonė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį |
Ne | Įmonėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, Įmonė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
||
|---|---|---|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš Įmonės lėšų6 Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Valdybos nariams uţ darbą valdyboje atlyginimas nemokamas (tačiau Įmonės įstatuose tokia galimybė yra numatyta). |
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Įmonės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų uţtikrinti efektyvią Įmonės valdymo organų7 prieţiūrą ir visų Įmonės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti Įmonės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas Įmonės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8 |
Taip | Valdyba uţtikrina Įmonės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti Įmonės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti Įmonei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam Įmonei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Įmonės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia Įmonės atţvilgiu, vadovaujasi Įmonės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąţiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose Įmonėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti |
Taip | 2009–aisiais metais Įmonės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdţiuose (visuose posėdţiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. |
6Paţymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas Įmonės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad uţ veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš Įmonės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neuţkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams uţ darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Ţr. 3 išnašą.
8 Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas Įmonės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus pusėje9 organo narys dalyvavo maţiau nei kolegialaus organo posėdţių per Įmonės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami Įmonės akcininkai. |
||
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti Įmonės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie Įmonės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Įmonėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Įmonės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami uţtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie Įmonės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę Įmonės veiklą), sudaromi tarp Įmonės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų Įmonės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Įmonės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais Įmonės įstatais, siekdami naudos bei gerovės Įmonei. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės Įmonės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo Įmonės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Įmonė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš Įmonės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų uţtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios Įmonės ţmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
Taip | Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis Įmonės interesais. Įmonės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdţiuose dalyvauja Įmonės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. Atlyginimo komitetas uţtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteikia konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių ţmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su Įmonės direktorių skyrimu, atlyginimo Įmonės direktoriams nustatymu ir Įmonės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. |
9 Paţymėtina, kad Įmonės gali sugrieţtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdţius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdţiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maţiau nei 2/3 ar 3/4 posėdţių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdţiuose uţtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo Įmonės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo Įmonės vadovo.
| organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 Įmonės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju Įmonės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Įmonėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
||
|---|---|---|
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas Įmonės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems Įmonės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei uţtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, priţiūrėti Įmonės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia Įmonės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Įmonėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai Įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Taip | Kiekvienas Įmonės komitetas sudarytas iš 3 narių. |
| Sprendţiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsiţvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
||
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą |
Taip | Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo |
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Ţin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse Įmonėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| per metus (kaip dalis informacijos, kurią Įmonė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Įmonės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
veiklą ir jos rezultatus. | |
|---|---|---|
| 4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Taip | Komitetų posėdţiuose prireikus dalyvauja Įmonės darbuotojai, atsakingi uţ komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti Įmonės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su Įmonės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas Įmonėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas Įmonėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su Įmonės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų Įmonės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų uţtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų Įmonės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų Įmonės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai perţiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui priţiūrėti, kaip Įmonė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėţta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydţio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu Įmonės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėţiant tokios alternatyvos suteikimo prieţastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) Įmonės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
| 4.14. Audito komitetas. Taip Įmonėje iš esmės laikosi šių rekomendacijos nuostatų. Audito 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis būti šios: tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, priţiūrėti 1) stebėti Įmonės teikiamos finansinės informacijos Įmonės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant Įmonės ir jos audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių Komitetas teikia Įmonės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo 2) maţiausiai kartą per metus perţiūrėti vidaus kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) uţtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, vidaus kontrolės susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidţiama informacija; 3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudţeto, taip pat stebint, kaip Įmonės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei Įmonėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsiţvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį Įmonė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka Įmonė ir jos grupė, turėtų nuolat priţiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėţiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas; b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidţiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais Įmonės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Įmonės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Įmonės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) |
susirinkime. | |
|---|---|---|
| kolegialaus valdymo organo pirmininkas, Įmonės |
| vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus bei apskaitą), |
||
|---|---|---|
| vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su |
||
| atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų |
||
| nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti |
||
| uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti |
||
| su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su |
||
| vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie |
||
| vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito |
||
| komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės |
||
| gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir Įmonės bei jos |
||
| grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su Įmonės auditu susijusius klausimus. |
||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar Įmonė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių |
||
| darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad Įmonėje |
||
| daromi svarbūs paţeidimai (daţniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų |
||
| uţtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir |
||
| atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam |
||
| organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės |
||
| metų ataskaitos. | ||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti |
Ne | Įmonėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba planuoja atlikti savo veiklos |
| kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat |
vertinimą. | |
| kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei |
||
| vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą |
||
| per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią Įmonė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir |
||
| praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, |
||
| kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
||
| V principas: Įmonės kolegialių organų darbo tvarka | ||
| Įmonėje nustatyta kolegialių prieţiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų uţtikrinti efektyvų šių organų darbą | ||
| ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų Įmonės organų bendradarbiavimą. | ||
| 5.1. Įmonės kolegialiems prieţiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ |
Taip | Įmonės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas Įmonės darbuotojas. |
kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir
| posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu. |
||
|---|---|---|
| 5.2. Įmonės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena Įmonė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas nepertraukiamas esminių Įmonės valdymo klausimų sprendimas. Įmonės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o Įmonės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Įmonės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas Įmonės darbuotojas. Valdybos posėdţiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius Įmonei klausimus. |
Taip | Kiekvienas valdymo organo narys gali susipaţinti su posėdţio medţiaga iki posėdţio dienos. Pranešant apie posėdţius, iš anksto pateikiama svarstymo medţiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdţio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdţio metu, kai jame dalyvauja visi Įmonės valdybos nariai, nusprendţiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdţiui pateiktos medţiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdţiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti Įmonės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Įmonės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su Įmonės valdymu susijusius klausimus. Įmonės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti atviri Įmonės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | 5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos Įmonėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės | ||
| traktavimą. Įmonės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. | Įmonės valdymo sistema turėtų uţtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei uţsieniečius, |
| 6.1. Rekomenduojama, kad Įmonės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Įmonės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Įmonės įstatai, kuriuose nustatytos Įmonės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami Įmonės tinklalapyje internete. |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas Įmonės kolegialių organų posėdţių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai Įmonėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai Įmonėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdţių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 6.3. Įmonei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip Įmonės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant Įmonei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Svarbūs sandoriai, tvirtinami Įmonės įstatuose numatyta tvarka. |
|---|---|---|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Įmonės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Įmonės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir Įmonės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus |
| 6.5. Siekiant uţtikrinti uţsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai Įmonės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai Įmonės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Įmonės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti Įmonei arba būtų atskleistos Įmonės komercinės paslaptys. |
Taip | Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne maţiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipaţinti su Įmonės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Įmonės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto. Įmonės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, Įmonėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, Įmonės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų |
Ne | Iki 2010-01-01 Įmonė modernių technologijų netaikė, ateityje planuojama tą daryti. |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Įmonės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai Įmonės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudţia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti Įmonės veiklos ir išvengti nepagrįstai daţno sandorių svarstymo susirinkime, Įmonės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, Įmonės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsiţvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį uţtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią Įmonės veiklą.
| susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
||
|---|---|---|
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas efektyvų Įmonės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
Įmonės valdymo sistema turėtų skatinti Įmonės organų narius vengti interesų konfliktų bei uţtikrinti skaidrų ir | |
| 7.1. Įmonės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Įmonės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, Įmonės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam Įmonės organui, arba Įmonės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti Įmonės interesams. |
| 7.2. Įmonės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti Įmonės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas Įmonės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be Įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito Įmonės organo sutikimo. |
Taip | Valdybos nariai nepainioja Įmonės turto su savo turtu. |
| 7.3. Įmonės prieţiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę Įmonės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam Įmonės organui, arba Įmonės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę Įmonės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam Įmonės organui, arba Įmonės akcininkams. |
| 7.4. Įmonės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu |
Įmonėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, perţiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų uţkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudţiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat uţtikrinti Įmonės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Įmonė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip Įmonės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir Įmonės interneto tinklalapyje. |
Ne | Įmonė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Įmonė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Įmonės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip |
Ne | Įmonė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Įmonė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, |
| atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams Įmonės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais |
susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
|
|---|---|---|
| metais. 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams Įmonės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios Įmonės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | Įmonė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Įmonė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama Įmonės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
Ne | |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris Įmonėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir |
Ne |
| (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: | ||
|---|---|---|
| 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina | ||
| direktoriui uţ paslaugas, suteiktas praėjusiais |
||
| finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo | ||
| mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame |
||
| akcininkų susirinkime; | ||
| 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios | ||
| įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; | ||
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) | ||
| premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios premijos ir | ||
| (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | ||
| 4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas | ||
| esminis papildomas atlyginimas, mokamas |
||
| direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios |
||
| nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; | ||
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam | ||
| vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, | ||
| pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais |
||
| finansiniais metais; | ||
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma |
||
| atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu | ||
| tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. | ||
| 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi | ||
| su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų | ||
| pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis | ||
| darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: | ||
| 1) praėjusiais finansiniais metais Įmonės pasiūlytų | ||
| akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų | ||
| skaičius ir taikymo sąlygos; | ||
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas | ||
| per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno | ||
| sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba | ||
| dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis |
||
| sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; | ||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | ||
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, | ||
| realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo | ||
| sąlygos; | ||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų | ||
| pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | ||
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų | ||
| schemomis susijusi informacija: | ||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų, pagal ją | ||
| direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais | ||
| finansiniais metais; | ||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų, išsami | ||
| informacija apie įmokas, kurias uţ direktorių |
||
| sumokėjo arba turėtų sumokėti Įmonė atitinkamais | ||
| finansiniais metais. | ||
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias Įmonė | ||
| arba bet kuri dukterinė Įmonė ar įmonė, įtraukta į | ||
| Įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, | ||
| išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir | ||
| garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo |
||
| direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir |
||
| palūkanų normą. 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos |
||
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, Įmonės | Ne | |
| turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo | ||
| dalies dydţio ribas. Nekintama atlyginimo dalis | ||
| turėtų būti pakankama, kad Įmonė galėtų nemokėti | ||
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, | ||
| kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
Ne | |
|---|---|---|
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didţiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
Ne | |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidţianti Įmonei susigrąţinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdţiai neteisingi. |
Ne | |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
Ne | |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
Ne | |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma Įmonės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
Ne | Įmonė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Įmonė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama maţiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
Ne | Įmonė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi maţiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
||
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdţiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
||
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
||
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų uţ direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdţio. |
||
|---|---|---|
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradţios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradţios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
Neaktualu Neaktualu |
Įmonė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; |
||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidţia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems Įmonės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba Įmonės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas Įmonės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipaţinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti Įmonės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto |
Neaktualu | Įmonė nesilaiko 8.19 punkto nuostatų |
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip Įmonė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar Įmonė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs Įmonė dėl numatomo schemos taikymo, apţvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta Įmonės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo Įmonės valdyme
Įmonės valdymo sistema turėtų pripaţinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų Įmonės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant Įmonės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje Įmonėje.
| 9.1. Įmonės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti Įmonės valdyme, susipaţinti su reikiama informacija. |
|---|---|---|
| 9.2. Įmonės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti Įmonės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo Įmonės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius |
Taip | Interesų turėtojai, turintys Įmonės akcijų, turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, domėtis Įmonės veikla bei rezultatais. Įmonei dirbant pelningai, akcininkams yra mokami dividendus. |
| Įmonei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu Įmonės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas Įmonės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į Įmonės valdymą Įmonės nemokumo atvejais ir kt. |
Taip | Interesų turėtojams, dalyvaujantiems Įmonės valdymo procese, |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja Įmonės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. |
sudarytos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. |
X principas: Informacijos atskleidimas
Įmonės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad informacija apie visus esminius Įmonės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir Įmonės valdymą, būtų atskleidţiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Įmonė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip, išskyrus 4 ir 6 punktus |
Informacija apie Įmonės finansinę situaciją, veiklą ir Įmonės valdymą atskleidţiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Įmonės metų ir tarpinėse ataskaitose, Įmonės veiklos ataskaitose bei Įmonės internetiniame puslapyje. Informacija apie Įmonės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas Įmonės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei Įmonės interneto tinklalapyje. |
|---|---|---|
| 1) Įmonės veiklą ir finansinius rezultatus; |
||
| 2) Įmonės tikslus; |
||
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius Įmonės akcijų paketą ar jį valdančius; |
||
| 4) Įmonės prieţiūros ir valdymo organų narius, Įmonės vadovą bei jų atlyginimą; |
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; |
||
|---|---|---|
| 6) Įmonės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės Įmonės veiklos eigoje; |
||
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) Įmonės valdymo struktūrą ir strategiją. |
Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, Įmonei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių |
|
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir Įmonės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
Taip | atţvilgiu, atskleidţia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
| 10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama Įmonei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie Įmonės prieţiūros ir valdymo organų narių, Įmonės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti Įmonės prieţiūros ir valdymo organų narių, Įmonės vadovo iš Įmonės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
Neaktualu | |
| 10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie Įmonės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant Įmonės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų dalyvavimo Įmonės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi Įmonės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Įmonė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birţa gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją Įmonė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Įmonės vertybiniais popieriais. Įmonė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atţvilgiu ir neatskleidţia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per birţos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją Įmonės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į Įmonės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis |
Taip | Įmonė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia Įmonės interneto tinklalapyje, tuo uţtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėmimą prie informacijos. |
| kalbomis. | ||||
|---|---|---|---|---|
| 10.7. Rekomenduojama Įmonės interneto tinklalapyje skelbti Įmonės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas Įmonės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti Įmonės pranešimus apie esminius įvykius bei Įmonės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje. |
Taip | Įmonė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją. |
||
| XI principas: Įmonės audito įmonės parinkimas | ||||
| Įmonės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų uţtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. | ||||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl Įmonės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Įmonė laikosi šios rekomendacijos, nes Įmonės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
||
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų Įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji Įmonėje nesudaroma, - Įmonės valdyba. |
Taip | Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina Įmonės akcininkų susirinkimas. |
||
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš Įmonės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, Įmonė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti Įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji Įmonėje nesudaroma, – Įmonės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Įmonės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų Įmonei ir nėra gavusi uţmokesčio uţ tai iš Įmonės. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.