Vilkyskiu Pienine

Quarterly Report • Apr 7, 2011

AB "Vilkyškių pieninė"

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys uţ metus, pasibaigusius 2010 m. gruodţio 31 d.

AB "Vilkyškių pieninė" Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius2010 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę	1
Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų	2
Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams	3
Atskira finansinės būklės ataskaita	5
Atskira pelno (nuostolių) ataskaita	6
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	7
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	8
Atskira pinigų srautų ataskaita	9
Finansinių ataskaitų pastabos	11
Bendrovės metinis pranešimas uţ 2010 metus	53

Informacija apie Bendrovę

AB "Vilkyškių pieninė"

Telefonas:	+370 441 55330
Telefaksas:	+370 441 55242
Įmonės kodas:	277160980
Buveinė:	LT-99369 Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių r. sav., Lietuva

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Ţaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB SEB bankas AB bankas SNORAS "Swedbank", AB DnB Nord bankas

Atskira finansinės būklės ataskaita

Uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2010	2009
Turtas
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	10	40,894	40,770
Nematerialusis turtas	11	396	608
Investicijos į dukterines įmones	12	36,938	31,934
Ilgalaikės gautinos sumos	13	1,486	1,410
Ilgalaikis turtas		79,714	74,722
Atsargos	14	11,311	13,591
Prekybos ir kitos gautinos sumos	15	9,994	13,013
Išankstiniai apmokėjimai	16	1,732	341
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	155	377
Trumpalaikis turtas		23,192	27,322
Turtas iš viso		102,906	102,044
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas		11,943	11,943
Akcijų priedai		11,396	11,396
Rezervai		8,248	8,620
Nepaskirstytas pelnas		9,028	6,720
Nuosavas kapitalas iš viso	18	40,615	38,679
Įsipareigojimai
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai Vyriausybės dotacijos	19	14,630	9,346
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	20 21	3,545 2,739	3,071 2,301
Ilgalaikiai įsipareigojimai		20,914	14,718
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	19	15,690	31,540
Mokėtinas pelno mokestis		1	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos,
įskaitant išvestines priemones	22	25,686	17,107
Trumpalaikiai įsipareigojimai		41,377	48,647
Įsipareigojimai iš viso		62,291	63,365
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		102,906	102,044

Pastabos, pateikiamos 11-52 puslapiuose, yra sudėtinė šių atskirų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Atskira pelno (nuostolių) ataskaita

Uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2010	2009
Pajamos	1	249,969	145,744
Pardavimų savikaina	2	-236,025	-132,259
Bendrasis pelnas		13,944	13,485
Kitos veiklos pajamos	3	2,126	1,112
Paskirstymo sąnaudos	5	-4,525	-2,677
Administracinės sąnaudos	6	-4,913	-3,507
Kitos veiklos sąnaudos	4	-1,729	-803
Veiklos rezultatas		4,903	7,610
Finansinės veiklos pajamos		144	50
Finansinės veiklos sąnaudos		-1,479	-2,307
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	7	-1,335	-2,257
Pelnas prieš mokesčius		3,568	5,353
Pelno mokesčio sąnaudos	8	-504	-1,249
Grynasis pelnas		3,064	4,104
Pelnas tenkantis 1 akcijai (litais)	9	0.26	0.34
Sumaţintas pelnas 1 akcijai (litais)	9	0.26	0.34

Pastabos, pateikiamos 11-52 puslapiuose, yra sudėtinė šių atskirų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2010	2009
Grynasis pelnas		3,064	4,104
Kitos atskaitinių metų bendrosios pajamos
Perkainojimo rezervo didinimas (maţinimas)		-	-
Pelno mokesčio įtaka		66	539
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos,
po pelno mokesčio		66	539
Iš viso bendrųjų pajamų		3,130	4,643

Pastabos, pateikiamos 11-52 puslapiuose, yra sudėtinė šių atskirų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. litų	Pastaba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2009 m. sausio 1 d.		11,943	11,396-	7,585	935	2,177	34,036
Laikotarpio pelnas		-	-	-	-	4,104	4,104
Kitos bendrosios pajamos Perkainojimo rezervo didinimas, dėl pelno mokesčio įtakos Perkainuoto turto nusidėvėjimas	18	- -	- -	539 -439	- -	- 439	539 -
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	100	-	439	539
Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale		-	-	-	-	-	-
Likutis 2009 m. gruodţio 31 d.		11,943	11,396	7,685	935	6,720	38,679
Likutis 2010 m. sausio 1 d.		11,943	11,396	7,685	935	6,720	38,679
Laikotarpio pelnas		-	-	-	-	3,064	3,064
Kitos bendrosios pajamos Perkainojimo rezervo didinimas, dėl pelno mokesčio įtakos Perkainuoto turto nusidėvėjimas	18	- -	- -	66 -438	- -	- 438	66 -
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	-372	-	438	66
Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Dividendai		-	-	-	-	-1,194	-1,194
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	-	-1,194	-1,194
Likutis 2010 m. gruodţio 31 d.		11,943	11,396	7,313	935	9,028	40,615

Pastabos, pateikiamos 11-52 puslapiuose, yra sudėtinė šių atskirų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Atskira pinigų srautų ataskaita

Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2010	2009
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Laikotarpio pelnas		3,064	4,104
Koregavimai dėl:
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo	10	4,238	4,307
Nematerialiojo turto amortizacijos	11	297	141
Dotacijų amortizacijos	20	-369	-268
Nuostolis iš nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo		104	120
Pelno mokesčio sąnaudų	8	504	1,249
Palūkanų sąnaudų, grynąja verte		1,131	2,068
		8,969	11,721
Atsargų pokytis		2,280	1,351
Ilgalaikių gautinų sumų pokytis		-76	-197
Prekybos ir kitų gautinų sumų pokytis		3,019	4,071
Išankstinių apmokėjimų pokytis		-1,391	-341
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		7,952	-2,416
		20,753	14,189
Sumokėtos palūkanos		-11533 1,131	-2,068
Grynieji piningų srautai iš pagrindinės veiklos		19,622	12,121
Investicinės veiklos pinigų srautai
Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo		213	57
Lėšos dukterinės įmonės įstatinio kapitalo formavimui		-5,004	-2
Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui		-3,800	-1,445
Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui		-85	-450
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje
veikloje		-8,676	-1,840

Atskira pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.

Tūkst. litų	Pastaba	2010	2009
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		2,337	350
Paskolų grąţinimas		-13,154	-10,290
Lėšos dividendams išmokėti		-1,194	-
Gautos vyriausybės dotacijos	20	843	-
Grynieji piningų srautai, panaudoti finansinėje
veikloje		-11,168	-9,940
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumaţėjimas)		-222	341
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d		37736	36
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodţio 31 d.	17	155	377

Pastabos, pateikiamos 11-52 puslapiuose, yra sudėtinė šių atskirų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

Bendroji informacija

AB "Vilkyškių pieninė" (toliau – "Bendrovė") įkurta 1993 m. Bendrovė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių birţoje. 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6,016,506	1	6,016,506
UAB FMĮ "Orion securities" klientai	1,757,938	1	1,757,938
Linas Strėlis	1,015,000	1	1,015,000
Skandinaviska Enskilda Banken AB	1,000,036	1	1,000,036
Finasta įmonių grupė	704,692	1	704,692
Kiti smulkieji akcininkai	1,448,828	1	1,448,828
Kapitalo iš viso	11,943,000	1	11,943,000

Bendrovės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgas, ţaliavinį pieną, grietinėlę, sviestą.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Bendrovė turi pieno supirkimo ir paskirstymo centrą Erţvilke, Jurbarko r. sav.

Bendrovės darbuotojų skaičius 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 453 (2009 m. gruodţio 31 d. - 430).

Bendrovė turi dukterinę įmonę AB "Modest", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99,7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" specializuojasi fermentinio sūrio, varškės sūrio, bei kitų sūrio produktų gamyboje.

2008 m. Bendrovė įsigijo kitą dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" specializuojasi švieţių pieno produktų gamyboje.

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Šis atskirų finansinių ataskaitų rinkinys (finansinės ataskaitos arba atskiros finansinės ataskaitos) yra Grupės AB "Vilkyškių pieninė" finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovės vadovybė yra įgaliota išleisti atskiras finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki 2011 metų balandţio 30 dienos.

Finansinių ataskaitų pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtos istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

• Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
• Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti tikrąja verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios atskiros finansinės ataskaitos yra pateiktos litais (LTL). Litas yra oficiali Lietuvos Respublikos valiuta ir funkcinė Bendrovės valiuta. Finansinė informacija pateikta litais suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos uţsienio valiuta

Operacijos uţsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos eurais įvykdytos operacijos buvo konvertuotos Lietuvos Banko nustatytu pastoviu keitimo kursu 1 Euro=3.4528 Litai.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdţius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, apskaityti tikrąja verte, yra perskaičiuojami litais vertės nustatymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Bendrovė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta ţemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Įmonė retrospektyviai pakoregavo paskolų ir finansinio lizingo įsipareigojimų pateikimą 2009 m. gruodţio 31 d. bei pakoregavo susijusią palyginamąją 2009 m. finansinę informaciją. Koregavimai buvo atlikti dėlto, kad Įmonė nevykdė bankų sutartyse numatytų finansinių rodiklių 2009 m. gruodţio 31 d. ir finansinių įsipareigojimų ilgalaikė ir trumpalaikė dalys buvo išskirtos nesilaikant TAS 1 reikalavimų 2009 m. gruodţio 31 d. Koregavimų įtaka pavaizduota ţemiau:

Tūkst. litų	Pagal paskelbtas finansines ataskaitas 2009 -12-31	Koregavimo suma	Pakoreguota palyginamoji informacija 2009-12-31
Ilgalaikės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai Trumpalaikės paskolos ir finansinio lizingo	26,329	-16,983	9,346
įsipareigojimai	14,557 29	16,983 29	31,540
	40,886	-	40,886

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro medţiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Bendrovės apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Bendrovei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, uţtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumaţinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra maţesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumaţinama iki tikrosios vertės ir toks sumaţėjimas pripaţįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumaţėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kaip kitos bendrosios pajamos į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripaţįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumaţėjimo, pripaţinto kapitale. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Bendrovė ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.

Nusidėvėjimo suma pripaţįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai	10-40 metų
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas turtas	3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai perţiūrimi, siekiant uţtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Lizingas (finansinė nuoma)

Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Bendrovei kaip turto savininkui, yra klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas yra apskaitomas minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų nuomos pradţioje dabartine verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius.

Nematerialusis turtas

Bendrovės įsigytas nematerialusis turtas apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumaţėjimo nuostolius.

Atsargos

Atsargos yra apskaitomos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri yra maţesnė. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos uţbaigimo ir pardavimo išlaidas.

Atsargų savikaina skaičiuojama taikant FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro jų įsigijimo ir transportavimo bei paruošimo naudojimui sąnaudos. Nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą sudaro įprastos veiklos pagrindu proporcingai paskirstytos netiesioginės gamybos išlaidos.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai

Pagal 39 TAS "Finansinės priemonės: pripaţinimas ir vertinimas" finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje; investicijos laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripaţįstami sandorio atlikimo dieną. Pirmą kartą pripaţįstant finansinį turtą, jis yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, investicijų, įvertintų pelno (nuostolių) ataskaitoje ne grynąja verte, atveju, tiesiogiai priskiriamas sandorių sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Vadovybė nustato finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripaţinimo metu, kai atitinka šiuos kriterijus:

• Klasifikavimas eliminuotų ar reikšmingai sumaţintų įvertinimo ir pripaţinimo skirtumus, kurie atsiranda dėl skirtingo turto ir įsipareigojimo įvertinimo ar pelno (nuostolių) pripaţinimo; arba
• Finansinio turto ar įsipareigojimo arba jų kartu grupės yra valdomos ir vertinamos tikrąją verte pagal dokumentais patvirtintą rizikos valdymo ir investavimo strategiją; arba
• Finansinė priemonė apima įterptąją išvestinę priemonę, nebent įterptinė išvestinė priemonė neţymiai pakeičia pinigų srautus, arba, kai atlikus nesudėtingą analizę, arba be jokios analizės aišku, kad įterptosios išvestinės priemonės atskyrimas yra draudţiamas.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje (tęsinys)

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, balanse yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripaţįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Investicijos, laikomos iki termino

Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Bendrovė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant faktinį palūkanų metodą. Efektyvių palūkanų normos metodas yra pagrįstas būsimaisiais pinigų srautais, įskaitant visus sutartinius įsipareigojimus, finansinės priemonės pripaţinimo metu. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai investicijų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripaţįstamas amortizuota savikaina, naudojant faktinį palūkanų metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripaţįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripaţinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripaţįstamas tikrąja verte kaip atskiras nuosavybės komponentas, iki tol, kol pripaţinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumaţėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripaţinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Bendrovė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripaţįstamos tikrąja verte, atėmus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripaţinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota verte su skirtumu tarp nominalo ir išpirkimo vertės, apskaitomu pelno (nuostolių) ataskaitoje skolos laikotarpiu pagal galiojančias palūkanų normas.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripaţįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.

Finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradţių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų likutinė vertė dėl trumpo jų termino atitinka jų tikrąsias vertes.

Išvestinės finansinės priemonės

Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinio kontrakto ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudţiai susiję su pagrindinio kontrakto ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias nuostatas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėţimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Išvestinės finansinės priemonės pradţioje yra pripaţįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripaţinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama ţemiau.

Atskiriamosios įterptinės priemonės

Atskiriamųjų įterptinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Kitos neskirtos pardavimui išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra laikoma pardavimui ir nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripaţinimo nuraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripaţinimas yra nutraukiamas, kai:

• Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
• Bendrovė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Bendrovė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidţia turto valdymo teisę, turtas yra pripaţįstamas tiek, kiek Bendrovė išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripaţinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba jo galiojimas baigiasi.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidţios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į ţinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidţias investicijas.

Vertės sumaţėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, yra perţiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą. Finansinio turto vertė yra sumaţėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripaţinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Bendrovė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose. Anksčiau pripaţintas vertės sumaţėjimo atstatymas yra apskaitomas, kai vertės sumaţėjimo nuostolių sumaţėjimas gali būti nustatytas, atsiţvelgiant į įvykį, atsiradusį po nurašymo. Toks atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padidėjusi likutinė vertė yra pripaţįstama tiek, kiek neviršija amortizuotos savikainos, dėl kurios vertės sumaţėjimo nuostolis nebūtų buvęs apskaitytas.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumaţėjimo nuostolis yra pripaţįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Bendrovė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Gautinos sumos likutinė vertė yra sumaţinama, panaudojant atidėjinių buhalterines sąskaitas. Skolų, kurių vertė yra sumaţėjusi, pripaţinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąţinamos.

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Bendrovės gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripaţinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.

Vertės sumaţėjimas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo atstatymas

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripaţintas vertės sumaţėjimo nuostolis.

Vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumaţėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripaţinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra perţiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumaţėjusi. Jei tokie poţymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumaţėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į maţiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumaţėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumaţėjimo nuostoliai yra iš pradţių priskiriami turto vienetui priskirto prestiţo likutinės vertės sumaţinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumaţinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjimai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripaţįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo uţmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Finansinė ir veiklos nuoma

Nustatant, ar sutartis yra finansinė nuoma ar apima ją, turi būti remiamasi sutarties turiniu ir atliktu įvertinimu, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų (konkretaus turto) naudojimo, ar sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Įmonė - nuomininkė

Finansinė nuoma, kuria Bendrovei perleidţiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradţioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra maţesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų maţinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripaţįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kapitalizuojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį turto naudingo tarnavimo ir nuomos laikotarpį, jei yra pakankama tikimybė, kad Bendrovė perims nuosavybės teisę nuomos laikotarpio pabaigoje.

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripaţįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripaţįstamos pelno (nuostolio) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos.

Dotacijos, skirtos Bendrovei kompensuoti turto įsigijimo sąnaudas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijos buvo gautos, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąţintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąţinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąţinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, įmonių tarpusavio paslaugų sandorių pajamos ir išlaidos, bei kitos su Bendrovės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais uţsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais kaip kitos bendrosios pajamos akcininkų nuosavybėje, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas, 2009 metais - 20%. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, nuo 2010 m. sausio 1 d. neribotam laikui įsigaliojo 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uţdirbtoms iš panašaus pobūdţio sandorių, sumaţinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsiţvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripaţinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie galios finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripaţįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra perţiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir maţinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Bendrovė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumaţintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Bendrovė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentų ataskaitos

Veikiantis segmentas yra įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uţdirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus tai, kad Įmonė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, ir kurie yra taikytini Bendrovės veiklai:

• 3 TFAS "Verslo jungimai" pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Buvo atliktos standarto taikymo apimties pataisos bei išplėstas paskirties aprašymas. 3 TFAS pataisa Bendrovės finansinėms ataskaitoms neaktuali, nes Bendrovė 2009 m. ir 2010 m. neturėjo nuosavybės teisių įmonėse, kurių veiklai įtakos turės standarto pataisa.
• 27 TAS "Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė" pataisa galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Standarto pataisoje terminas "maţumos dalis" yra pakeistas į "nekontroliuojanti dalis" ir yra apibrėţiama kaip "dukterinėje įmonėje esantis nuosavas kapitalas, tiesiogiai ar netiesiogiai nepriskirtinas patronuojančiai įmonei". Standarto pataisa taip pat keičia nekontroliuojančios dalies, dukterinės įmonės kontrolės praradimo apskaitymą, ir pelno (nuostolių) ar kitų bendrųjų pajamų paskirstymą tarp kontroliuojančios ir nekontroliuojančios dalies. Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos atsiţvelgiant į 27 TAS pataisas.
• 32 TAS "Finansinės priemonės: Pateikimas" pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. Pagal pataisą emisijų teisės, opcionai ir garantijos, skirtos įsigyti fiksuotą įmonės nuosavo kapitalo priemonių skaičių uţ fiksuotą sumą bet kokia valiuta, yra nuosavo kapitalo priemonės, jeigu įmonė siūlo emisijų teises, opcionus ir garantijas visiems tos pačios klasės neišvestinių nuosavo kapitalo priemonių esamiems savininkams. 32 TAS pataisa nėra aktuali Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė nėra turėjusi minėtų finansinių priemonių.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

• 39 TAS "Finansinės priemonės: Pripažinimas ir vertinimas" pataisa paaiškina taikymą esamų principų, nustatančių ar tam tikros rizikos arba pinigų srautų dalys yra tinkamos nurodyti apsidraudimo nuo rizikos santykiuose. Nurodant apsidraudimo nuo rizikos santykius, rizikos arba dalys turi būti atskirai identifikuojamos ir patikimai įvertinamos, tačiau infliacijos nurodyti negalima (tik esant ribotoms aplinkybėms). 39 TAS pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ir vėliau. 39 TAS pataisa neturi įtakos Bendrovės apsidraudimo nuo rizikos susitarimams.
• 12 TFAIK " Koncesijų sutartys dėl paslaugų" išaiškinimas skirtas privataus sektoriaus įmonėms, taikančioms paslaugų koncesijos pripaţinimo ir įvertinimo klausimus. 12 TFAIK taikomas pirmiems metiniams laikotarpiams prasidedantiems 2009 m. balandţio 1 d. ar vėliau. 12 TFAIK interpretacija nėra aktuali Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi ji neturi tokių sutarčių.
• 18 TFAIK "Iš klientų perimtas turtas" taikomas perspektyviai turtui, kuris buvo perimtas iš klientų 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Interpretacija taikoma apskaitai tose įmonėse, kurios gauna įnašus Interpretacijos ribose ir apskaito tą turtą tikrąja verte, jei toks turtas atitinka ilgalaikio materialiojo turto kriterijus, kurie numatyti 16 TAS "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai" Interpretacijoje taip pat numatyta, kad įmonė apskaitytų sumą kaip pajamas; pajamų pripaţinimo laikas priklausys nuo konkrečios sutarties sąlygų. Interpretacija nėra aktuali Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė iš savo klientų negauna įnašų turtu.
• 17 TFAIK "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams" išaiškinimas taikomas nepiniginio turto paskirstymui savininkams, kaip akcijų turėtojams. Pagal šį išaiškinimą, įsipareigojimas išmokėti dividendus yra nustatomas, kai dividendai yra atitinkamai patvirtinami ir nebėra įmonės nuoţiūroje, ir yra įvertinami paskirstytino turto tikrąja verte. Mokėtinų dividendų likutinė vertė yra iš naujo įvertinama kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną, o visi likutinės vertės pokyčiai yra apskaitomi nuosavame kapitale, kaip paskirstymo sumos koregavimas. Kai uţ dividendus yra atsiskaitoma, skirtumas (jei toks yra) tarp paskirstyto turto likutinės vertės ir mokėtinų dividendų likutinės vertės, yra apskaitomas pelne arba nuostolyje.

17 TFAIK yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 15 d. ir vėliau. Kadangi išaiškinimas yra taikomas tik nuo taikymo datos, jis neturės įtakos finansinėms ataskaitoms uţ laikotarpius, prasidėjusius prieš išaiškinimo taikymo datą. Be to, kadangi jis yra susijęs su būsimais dividendais, kurie yra akcininkų nuoţiūroje, iš anksto nustatyti paaiškinimo įtakos negalima.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai

Buvo išleista keletas naujų ir perţiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Bendrovės finansinę atskaitomybę uţ ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius po 2010 m. sausio 1 d. Bendrovė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų. Ţemiau yra pateikiami Bendrovės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir perţiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.

Patvirtinti, bet dar neįsigalioję standartai (tęsinys)

■ Persvarstytas 24 TAS "Susijusių šalių atskleidimas" yra taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau. Pataisa atleidţia su valdţios institucijomis susijusius ūkio subjektus nuo prievolės atskleisti susijusių šalių sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, kai susijusi šalis yra (a) valdţios institucija, kontroliuojanti, bendrai kontroliuojanti ataskaitas teikiantį ūkio subjektą arba turinti jam reikšmingos įtakos; ir (b) kitas ūkio subjektas, kuris yra susijusi šalis dėl to, kad ta pati valdţios institucija kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja tiek ataskaitas teikiantį ūkio subjektą, tiek kitą ūkio subjektą arba turi jiems reikšmingos įtakos. Jei ataskaitas teikiantis ūkio subjektas pasinaudoja šia išimtimi, persvarstytas standartas reikalauja atskleisti tam tikrą informaciją.

Persvarstytas 24 TAS susijusios šalies apibrėţimas nesukuria naujų santykių, kurie turėtų būti atskleisti finansinėse ataskaitose.

TFAIK 14-ojo aiškinimo 19-ojo TAS "Minimalus apribojimas apibrėžtųjų išmokų turtui, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika " pataisa galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau. TFAIK 14-ojo aiškinimo pataisa nurodo, kaip apskaityti išankstines įmokas, atliekamas, kai taip pat yra taikomi minimalaus finansavimo reikalavimai (MFR). Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas privalo tam tikras išankstines įmokas pripaţinti kaip turtą tuo pagrindu, kad ateityje ūkio subjektas iš tos išankstinės įmokos turės ekonominės naudos, pasireiškiančios sumaţėjusiomis piniginėmis išplaukomis ateinančiais metais, per kuriuos kitu atveju būtų reikalaujama mokėti įmokas laikantis minimalių finansavimo reikalavimų.

14 TFAIK pataisa nėra aktuali Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi apibrėţtų išmokų planų, kuriems taikomi minimalūs finansavimo reikalavimai.

■ TFAIK 19-asis aiškinimas "Finansinių įsipareigojimų panaikinimas nuosavybės priemonėmis" galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. liepos 1 d. arba vėliau. Šis aiškinimas nurodo, kad nuosavybės priemonės, išleistos visiškai arba iš dalies panaikinti finansinį įsipareigojimą kreditoriui "skolos arba nuosavybės apsikeitimo sandoryje", yra uţ įsipareigojimą sumokėta suma pagal 39-ojo TAS 41 straipsnį. Nuosavybės priemonės, išleidţiamos panaikinti finansinį įsipareigojimą, pirmą kartą pripaţįstamos tikrąja jų verte, nebent tos tikrosios vertės neįmanoma patikimai įvertinti. Tokiu atveju, nuosavybės priemonės įvertinamos taip, kad būtų atspindėta panaikinto finansinio įsipareigojimo tikroji vertė. Skirtumas tarp panaikinto finansinio įsipareigojimo (arba finansinio įsipareigojimo dalies) balansinė vertės ir pradinės išleistų nuosavybės priemonių įvertinimo sumos pripaţįstamas pelnu arba nuostoliais.

Bendrovė nėra išleidusi nuosavybės priemonių, skirtų panaikinti finansinius įsipareigojimus ataskaitiniu laikotarpiu. Todėl aiškinimas neturės įtakos 2010 m. gruodţio 31 d. Bendrovės finansinių ataskaitų palyginamiesiems skaičiams. Be to, kadangi aiškinimas yra susijęs tik su ateityje įvyksiančiais sandoriais, iš anksto neįmanoma nustatyti, šio aiškinimo taikymo pasekmių.

32 TAS "Finansinės priemonės: Pateikimas – Emisijų su teisėmis klasifikavimas" pataisa galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. vasario 1 d. arba vėliau. Pataisa reikalauja, kad teisės, pasirinkimo sandoriai arba garantijos įsigyti fiksuotą skaičių paties ūkio subjekto nuosavybės priemonių uţ fiksuotą pinigų sumą bet kuria valiuta būtų nuosavybės instrumentai, jei teises, pasirinkimo sandorius ir garantijas ūkio subjektas proporcingai siūlo esamiems savo, to paties tipo neišvestinių nuosavybės priemonių savininkams.

32-ojo TAS pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi praeityje Bendrovė nėra išleidusi tokių priemonių.

Finansinių ataskaitų pastabos Neapibrėţtumai

Neapibrėţtieji įsipareigojimai nėra pripaţįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidţiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maţa.

Neapibrėţtasis turtas nėra pripaţįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidţiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Bendrovės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidţiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat perţiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Bendrovė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėţimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Ţemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė perţiūri ilgalaikio turto likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumaţėjimą rodančių poţymių. Jei tokie poţymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumaţėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uţdirba grynuosius pinigus ir didţiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į maţiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuţdirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Pastatų vertinimas

Informacija apie prielaidas ir vertinimo netikrumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".

Finansinių ataskaitų pastabos Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį perţiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumaţėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Bendrovė įvertina, ar yra poţymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumaţėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumaţėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai perţiūrimi tam, kad sumaţinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet perţiūrimas ir pakeičiamas, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Bendrovė susiduria su tokiomis rizikomis:

• kredito rizika,
• likvidumo rizika,
• rinkos rizika,
• veiklos rizika,
• kapitalo valdymo rizika.

Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Bendrovės kapitalo valdymas. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami šiose finansinėse ataskaitose.

Rizikos valdymo pagrindas

Uţ bendros Bendrovės rizikų valdymo programos sukūrimą ir prieţiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Bendrovės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Bendrovė susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai perţiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. uţsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąţą.

Bendrovė valdo uţsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atviros valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Finansinių ataskaitų pastabos Rizikos valdymo pagrindas (tęsinys)

Rinkos rizika (tęsinys)

Bendrovės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės priklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Bendrovė neturi reikšmingo turto, uţ kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Vadovybės nuomone, rizika, susijusi su palūkanų normos pokyčiais yra priimtina ir Bendrovė neturi išvestinių finansinių priemonių, kuriomis draustų palūkanų normos riziką.

Veiklos rizika

Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių prieţasčių, susijusių su Bendrovės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Bendrovių funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Bendrovės veiklos visumos.

Bendrovės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Bendrovės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Uţ veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Bendrovės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:

• tinkamo pareigybių, įskaitant savarankišką sandorių patvirtinimą, paskirstymo reikalavimai
• sandorių sutikrinimo ir kontrolės reikalavimai
• teisinių ir kitų įstatyminių reikalavimų vykdymas
• kontrolės ir procedūrų dokumentavimas
• veiklos rizikos, su kuria Bendrovė susiduria, sistemingo vertinimo reikalavimai ir kontrolės bei procedūrų adekvatiškumas nustatytoms veiklos rizikoms kontroliuoti
• veiklos nuostolių atskaitomybės ir siūlomų veiksmų jų pašalinimui reikalavimai
• veiksmų, nenumatytiems atvejams valdyti, planai
• mokymas ir profesinis tobulinimasis
• etikos ir veiklos standartai
• rizikos maţinimas, įskaitant draudimą, jei tai efektyvu

Pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Bendrovės kapitalo valdymas. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.

1 Segmentų ataskaitos

Bendrovė turi tris veikiančius segmentus, kaip pateikta ţemiau. Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategija. Generalinis direktorius kas mėnesį perţiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Bendrovės veikiančio segmento produktus:

• Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai;
• Kiti produktai. Segmentą sudaro Bendrovės gaminami kiti produktai (išskyrus sūrį);
• Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta ţemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus perţiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

Segmentų rezultatai 2010 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:

Tūkst.litų	Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai	Kiti produktai	Kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai	Iš viso
Pardavimai	100,568	96,913	52,488	249,969
Pardavimų savikaina	-92,903	-91,393	-51,729	-236,025
Bendrasis pelnas	7,665	5,520	759	13,944

Segmentų rezultatai 2009 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:

Tūkst.litų	Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai	Kiti produktai	Kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai	Iš viso
Pardavimai	66,764	59,448	19,532	145,744
Pardavimų savikaina	-61,584	-51,785	-18,890	-132,259
Bendrasis pelnas	5,180	7,663	642	13,485

Vadovybės nuomone, nėra tikslinga paskirstyti administracines sąnaudas, finansines pajamas ir sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskirai kiekvienam segmentui.

Bendrovė turi vieną ţaliavinio pieno pirkėją, bei vieną pirkėją Rusijoje, kurių pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų,

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

Informacija pagal geografines zonas

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripaţįstamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2010 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

	Europos Sąjungos šalys, išskyrus
Tūkst. litų	Lietuvą	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso
Pajamos	68,214	113,539	62,661	5,555	249,969
Segmento rezultatas	5,992	487	6,983	482	13,944
Nepaskirstytos sąnaudos					-9,041
Veiklos rezultatas Finansiniai straipsniai, grynąja					4,903
verte					-1,335
Rezultatas prieš mokesčius Pelno mokesčio sąnaudos					3,568 -504
Metų grynasis rezultatas					3,064
Segmentų gautinos sumos Nepaskirstytas turtas	2,193	9,025 91,180	344	164	11,726 91,180
Iš viso turto	2,193	100,205	344	164	102,906
Nepaskirstyti įsipareigojimai					62,291
Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai iš					19,622
investicinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai iš					-8,676
finansinės veiklos					-11,168 -986
Grynųjų pinigų srautai					-222
Nepaskirstyti ilgalaikio turto įsigijimai					-3,885

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2009 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

	Tūkst. litų	Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lietuvą	Lietuva	Rusija	Kitos šalys	Iš viso
	Pajamos	59,780	68,476	15,775	1,713	145,744
	Segmento rezultatas	7,015	4,349	1,924	197	13,485
	Nepaskirstytos sąnaudos					-5,875
	Veiklos rezultatas Finansiniai straipsniai, grynąja					7,610
	verte					-2,257
	Rezultatas prieš mokesčius Pelno mokesčio sąnaudos					5,353 -1,249
	Metų grynasis rezultatas					4,104
	Segmentų gautinos sumos Nepaskirstytas turtas	2,690	9,283 88,690	1,309	72	13,354 88,690
	Iš viso turto	2,690	97,973	1,309	72	102,044
	Nepaskirstyti įsipareigojimai					63,365
	Nepaskirstyti pinigų srautai iš įprastinės veiklos					12,121
	Nepaskirstyti pinigų srautai iš investicinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai iš					-1,840
	finansinės veiklos					-9,940 -986
	Grynųjų pinigų srautai					341
	Nepaskirstyti ilgalaikio turto įsigijimai					-1,895
	Tūkst. litų			2010		2009
2	Pardavimų savikaina Ţaliavos			-164,660		-96,752
	Dukterinių įmonių produkcijos perpardavimo
	savikaina			-51,669		-18,890
	Personalo sąnaudos				-9,833	-8,673
	Nusidėvėjimas				-3,225	-3,328
	Dujos, elektra				-4,057	-2,439
	Kitos				-2,581	-2,177
				-236,025		-132,259

Finansinių ataskaitų pastabos

	Tūkst. litų	2010	2009
3	Kitos veiklos pajamos
	Suteiktų paslaugų pajamos	899	813
	Pajamos iš medţiagų pardavimo	807	133
	Kitos pajamos	420	166
		2,126	1,112
4	Kitos veiklos sąnaudos
	Parduotų medţiagų savikaina	-792	-127
	Nuomojamo turto nusidėvėjimas	-644	-649
	Suteiktų paslaugų savikaina	-149	-27
	Kitos sąnaudos	-144	-
		-1,729	-803
5	Paskirstymo sąnaudos
	Transporto sąnaudos	-1,301	-984
	Marketingo ir reklamos paslaugos	-1,299	-318
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-845	-648
	Logistikos paslaugos	-732	-316
	Kitos pardavimo sąnaudos	-348	-411
		-4,525	-2,677
6	Administracinės sąnaudos
	Personalo išlaikymo sąnaudos, įskaitant atostogų
	rezervo pokytį	-2,112	-1,784
	Nusidėvėjimas ir amortizacija	-666	-471
	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	-473	-316
	Konsultacijos	-269	-218
	Abejotinų skolų vertės sumaţėjimo ir nurašymo
	sąnaudos	-173	172
	Banko mokesčiai	-166	-258
	Tantjemos valdybos nariams	-67	-
	Draudimas	-57	-53
	Remonto sąnaudos	-45	-58
	Gautinos sumos iš UAB "Kelmės pieno centras"
	vertės atstatymas	-	154
	Kitos	-885	-675
		-4,913	-3,507

Finansinių ataskaitų pastabos

	Tūkst. litų	2010	2009
7	Grynosios finansinės veiklos sąnaudos Finansinės veiklos pajamos
	Palūkanos	111	30
	Baudų ir delspinigių pajamos	33	20
	Iš viso finansinės veiklos pajamų	144	50
	Finansinės veiklos sąnaudos
	Palūkanos	-1,293	-2,035
	Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų	-162	-146
	Kitos	-24	-126
	Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	-1,479	-2,307
		-1,335	-2,257
8	Pelno mokesčio sąnaudos
	Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
	Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Ataskaitinis laikotarpis	-1	-
	Atidėtojo mokesčio sąnaudos
	Atidėtojo mokesčio pokytis	-503	-1,249
		-504	-1,249

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo dėl perkainotų pastatų, apskaityto akcininkų nuosavybėje, vertė 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 1,291 tūkst. litų. (2009 m. gruodţio 31 d.: 1,356 tūkst. litų).

Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas

Tūkst.litų	2010		2009
Metų pelnas		3,064		4,104
Pelno mokesčio sąnaudos		504		1,249
Pelnas prieš mokesčius		3,568		5,353
Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą	15.00%	535	20.00%	1,071
Pastovūs skirtumai	-0.87%	-31	1.89%	101
Mokesčio tarifo pasikeitimas	-	-	1.44%	77
Pelno mokesčio sąnaudos	14.13%	504	23.33%	1,249

Finansinių ataskaitų pastabos

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

	2010	2009
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio
metodu, tūkst. vnt.	11,943	11,943
Grynasis pelnas, priskirtinas paprastųjų akcijų turėtojams,
tūkst. litų	3,064	4,104
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, litais	0.26	0.34

Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

	Ţemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba
Tūkst. litų					Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2009 m. sausio 1 d.	20,066	34,654	10,136	2,624	67,480
Įsigijimai	48	744	2	651	1,445
Pardavimai	-8	-1,057	-70	-	-1,135
Perklasifikavimai	98	51	-	-149	-
Likutis 2009 m gruodţio 31 d.	20,204	34,392	10,068	3,126	67,790
Likutis 2010 m. sausio 1 d.	20,204	34,392	10,068	3,126	67,790
Įsigijimai	73	1,004	279	3,324	4,680
Perleidimas	-	-859	-215	-	-1,074
Perklasifikavimai.	3,196	2,948		-6,144	0
Likutis 2010 m gruodţio 31 d.	23,473	37,485	10,132	306	71,396
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostolis
Likutis 2009 m. sausio 1 d.	1,736	15,411	6,524	-	23,671
Nusidėvėjimas per metus	2,202	1,932	173	-	4,307
Perleistas turtas	-5	-778	-175	-	-958
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-
Likutis 2009m gruodţio 31 d.	3,933	16,565	6,522	-	27,020
Likutis 2010 m. sausio 1 d.	3,933	16,565	6,522	-	27,020
Nusidėvėjimas per metus	978	2,840	420	-	4,238
Perleistas turtas	-	-585	-171	-	-756
Perklasifikavimai	-	-	-	-	-
Likutis 2010 m gruodţio 31 d.	4,911	18,820	6,771	-	30,502
Likutinės vertės
2009 m. sausio 1 d.	18,330	19,243	3,612	2,624	43,809
2009 m. gruodţio 31 d.	16,271	17,827	3,546	3,126	40,770
2010 m. gruodţio 31 d.	18,562	18,665	3,361	306	40,894

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turto įkeitimas

Bendrovė savo nekilnojamą turtą, pastatus ir įrengimus, kurių likutinė vertė sudarė 33,036 tūkst. litų 2010 m. gruodţio 31 d. (2009 m. gruodţio 31 d.: 33,001 tūkst. Lt), buvo įkeitusi bankams uţ paskolas (ţr. 19 pastaba).

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėtas, bet yra dar naudojamas, įsigijimo savikaina 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 9,539 tūkst. litų.( 2009 m. gruodţio 31 d.: 8,163 tūkst.litų).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė finansinės nuomos pagrindu yra įsigijusi mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, statinių ir kitų įrengimų bei kito materialiojo turto. Nuomojamo turto likutinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. sudarė 3,381 tūkst. litų (2009 m. gruodţio 31 d.: 3,911 tūkst. litų). Išperkamosios nuomos įsipareigojimai apdrausti nuomojamu turtu (ţr. 19 pastabą).

Perkainojimas

Pastatai yra apskaityti perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą. Pastatų perkainojimas atliktas nepriklausomų turto vertintojų 2006 metais, nustatytos tikrosios pastatų vertės remiantis stebimomis kainomis aktyvioje rinkoje.

2010 m. gruodţio mėn. Bendrovė atliko nepriklausomą pastatų vertinimą, kuriuo vadovaujantis Bendrovės pastatų balansinė vertė 2010 m. gruodţio 31 d. neţymiai skiriasi nuo nepriklausomų turto vertintojų įvertintos to turto tikrosios vertės todėl balansinė vertė nebuvo koreguojama.

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2010 m. gruodţio 31 d., būtų 9,976 tūkst. litų (2009 m. gruodţio 31 d.: 7,229 tūkst. litų).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. litų	2010	2009
Pagamintos produkcijos savikaina	3,225	3,328
Paskirstymo ir administracinės sąnaudos	369	330
Kitos veiklos sąnaudos	644	649
	4,238	4,307

11 Nematerialusis turtas

Tūkst. litų	Programinė įranga	Iš viso
Savikaina Likutis 2009 m. sausio 1 d. Įsigijimai	910 450	910 450
Likutis 2009 m. gruodţio 31 d.	1,360	1,360
Likutis 2010 m. sausio 1 d. Įsigijimai	1,360 85	1,360 85
Likutis 2010 m. gruodţio 31 d.	1,445	1,445
Amortizacija ir vertės sumaţėjimas Likutis 2009 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus	611 141	611 141
Likutis 2009 m. gruodžio 31 d	752	752
Likutis 2010 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus	752 297	752 297
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	1,049	1,049
Likutinės vertės 2009 m. sausio 1 d 2009 m. gruodžio 31 d.	299 608	299 608
2010 m. gruodžio 31 d.	396	396

Amortizacija uţ metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

12 Investicijos į dukterines įmones

Tūkst. litų	2010	2009
AB "Modest" akcijų savikaina AB " Kelmės pieninė" akcijų savikaina	6,876 30,062	1,872 30,062
	36,938	31,934

Bendrovė įgijo AB "Modest" kontrolę 2006 m. Valdoma akcijų dalis 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro 99.7% (2009: 97.2%).

2008 m. balandţio 30 d. Bendrovė įsigijo AB "Kelmės pieninė" 99% akcijų, pagal akcijų pirkimopardavimo sutartį.

AB "Modest" pagrindiniai finansiniai duomenys 2010 m. gruodţio 31 d.:

Tūkst. litų	2010	2009
Turtas iš viso	11,296 5,265	8,616 -2,745
Akcininkų nuosavybė Grynasis pelnas (nuostoliai)	3,010	-977
AB " Modest" akcijų įsigijimo kainos paskirstymas:
Įsigytas grynasis turtas	352	348
Prestiţas	1,033	1,033
Įstatinio kapitalos didinimas	5,491	491
Akcijų įsigijimo savikaina	6,876	1,872

AB "Kelmės pieninė" pagrindiniai finansiniai duomenys 2010 m. gruodţio 31 d.:

Turtas iš viso	35,776	34,065
Akcininkų nuosavybė	16,886	9,672
Grynasis pelnas	5,394	3,608

AB "Kelmės pieninė" akcijų įsigijimo kainos paskirstymas:

Įsigytas grynasis turtas	7,220	7,220
Prestiţas	22,842	22,842
Akcijų įsigijimo savikaina	30,062	30,062

Verslo jungimo metu susidaręs prestiţas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuris pasiektas, integravus Bendrovę į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.

Finansinių ataskaitų pastabos

13 Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst.litų		2010	2009
	Pastaba
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	25	842	842
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant
priskaičiuotas palūkanas	25	560	351
Ilgalaikės gautinos sumos iš pirkėjų		-	217
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų		84	-
		1,486	1,410

Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. litų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". 2007 m. sudaryta sutartis, pagal kurią išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2012 m. gruodţio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.

Paskola (351 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąţinimo terminas – iki 2012 m. gruodţio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.

Gautinas palūkanas uţ suteiktas paskolas susijusioms šalims sudaro gautinos palūkanos uţ suteiktą paskolą ŪKB "Šilgaliai". 80 tūkst. Litų turi būti sumokėta iki 2012 m. gruodţio 31 d., ir 129 tūkst. litų – iki 2013 m. gruodţio 31 d.

Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno statytojams uţ pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis, kuris yra traktuojamas kaip palūkanos.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

14 Atsargos

Pagaminta produkcija	9,726	12,310
	9,726	12,310
Ţaliavos	184	75
Kiti komplektavimo gaminiai	1,401	1,206
	11,311	13,591

Ţaliavas sudaro pienas ir kitos medţiagos, naudojamos gamyboje.

2010 m. gruodţio 31 d. atsargų (taros) nurašymas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 68 tūkst. litų (2009 m. gruodţio 31 d. - nebuvo). Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės ir nurašymo atstatymas yra įtraukti į pardavimų savikainą.

2010 m. gruodţio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 15 mln. litų (2009 m.: iki 15 mln. litų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (ţr. 19 pastabą).

15 Prekybos ir kitos gautinos sumos, įvertinus vertės sumažėjimą

Tūkst.litų		2010	2009
	Pastaba
Gautinos prekybos sumos		8,562	7,225
Gautini mokesčiai		1,327	626
Kitos gautinos sumos		105	972
Prekybos sumos, gautinos iš susijusių šalių	25	-	4,090
Gautinos eksporto kompensacijos		-	100
		9,994	13,013

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Didţiąją dalį gautinų mokesčių 2010 m. gruodţio 31 d. sudaro gautinas PVM 1,179 tūkst. litų.

16 Išankstiniai apmokėjimai

	Tūkst.litų		2010	2009
		Pastaba
	Išankstiniai apmokėjimai uţ prekes ir paslaugas Išankstiniai apmokėjimai susijusioms		1,418	341
	šalims	25	314	-
			1,732	341
17	Pinigai ir pinigų ekvivalentai
	Pinigai banko sąskaitoje		95	199
	Pinigai kasoje		60	178
			155	377

2010 m. gruodţio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti uţ banko paskolas (ţr. 19 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms apdrausti (ţr. 19 pastabą).

Bendrovės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.

18 Kapitalas ir rezervai

2010 m. gruodţio 31 d. patronuojančios Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. Visos akcijos yra apmokėtos.

Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą uţ vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas Bendrovės likvidavimo atveju.

18 Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Akcijų priedai

Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios vertės ir sumokėtos sumos uţ akcijas.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti ir įstatinio kapitalo didinimui.

Perkainojimo rezervas

Perkainavimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainavimu ir yra sumaţintas atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo suma.

Rezervas maţinamas proporcingai perkainoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo maţinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.

Nudėvint perkainotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas didinti įstatinį kapitalą.

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai yra tokie:

			Paskolos
	Nuo		suma,	Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	Valiuta	tūkst. litų	2010 12 31	2009 12 31
AB SEB bankas	a)	EUR	18,283	7,443	10,270
AB bankas SNORAS	b)	EUR	2,072	3	418
AB bankas SNORAS	b)	EUR	8,386	5,757	8,001
AB bankas SNORAS	b)	EUR	1,554	-	1,208
AB bankas SNORAS	b)	LTL	350	-	350
AB SEB bankas	c)	EUR	3,459	3,027	3,459
AB bankas SNORAS	d)	EUR	2,141	2,223	-
"Swedbank", AB	e)	EUR	6,300	4,434	5,681
AB SEB bankas	f)	EUR	7,078	1,346	2,389
AB SEB bankas kredito linija	g)	EUR	7,506	2,341	4,723
AB "Kelmės pieninė"	h) 25	LTL	2,600	2,600	2,600
Finansinio lizingo įsipareigojimai	j)	EUR		1,146	1,787
Iš viso įsipareigojimų				30,320	40,886
Minus: trumpalaikė dalis				-15,690	-31,540
Po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				14,630	9,346

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

a) Paskola (3,475 tūkst. eurų) buvo panaudota Bendrovės ankstesnių paskolų iš AB "SEB Vilniaus bankas" ir AB "Bankas Snoras" refinansavimui bei apyvartiniam kapitalui. Paskola grąţinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, išskyrus sausio ir vasario mėn., galutinė atsiskaitymo data – 2011 m. gruodţio 26 d. Kita dalis (1,820 tūkst. eurų) suteikta 2008 m. balandţio 28 dieną AB "Kelmės pieninė" įsigijimui. Antra dalis (1,820 tūkst. eurų) dengiama nuo 2008 m. birţelio 30, kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 m. balandţio mėn. 27 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa. Bendrovė yra įsipareigojusi bankui išlaikyti 13 mln. litų EBITDA ir skolos padengimo rodiklis finansinių metų pabaigoje turi būti ne maţiau 1.2. Paskolai garantuoti yra įkeistas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (10 pastaba), atsargos (14 pastaba), lėšos banko sąskaitose, prekės ţenklai ir akcijos.

b) Bendrovei suteiktos kreditavimo linijos (bendrai 3,855 tūkst. eurų sumai) naudojamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Grąţinimo pabaigos data – 2011 m. sausio 24 d. Įsipareigojimo uţtikrinimui pirminiu ir antriniu įkeitimu įkeistas nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, ţemės nuomos teisės bei lėšos banko sąskaitose. Ataskaitų (2011 m. sausio mėn.) sudarymo datą kreditas padengtas.

c) Bendrovei paskola (1,002 tūkst. eurų ) suteikta 2008 m. balandţio 21 d. ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. kovo mėn. kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 m. kovo 31 d. Paskolos uţtikrinimui įkeista pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.

d) Bendrovei 2010 m. spalio 1 d. buvo suteikta paskola (1,448 tūkst. eurų). Paskola skirta ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. spalio 20 d., kas mėnesį lygiomis dalimis iki 2017 m. vasario 3 d. Paskolos uţtikrinimui įkeista perkama įranga. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURLIBOR + marţa.

e) AB "Vilkyškių pieninė" 2008 m. balandţio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB "Kelmės pieninės" įsigijimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2008 m. rugsėjo 30 dienos iki 2016 m. geguţės 31 dienos lygiomis metinėmis sumomis. Paskolos uţtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos "Swedbank", AB bei 50 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa. Bendrovė yra įsipareigojusi metų pabaigoje išlaikyti skolos padengimo koeficientą 1.2, nuosavo kapitalo rodiklį ne maţesnį nei 0.2 bei finansinių skolų ir EBITDA santykį ne didesnį nei 6.

f) Bendrovei paskola suteikta 2006 m. vasario 11 d. ES struktūrinių fondų 2004-2006 m. projektui finansuoti. Paskolos grąţinimo uţtikrinimui buvo įkeistas kilnojamas ir nekilnojamasis turtas. Kreditas grąţinamas lygiomis dalimis, paskutinė kredito grąţinimo diena – 2012 m. gruodţio mėn. 20 d. Bendrovė įsipareigojo bankui išlaikyti metinį EBITDA rodiklį ne maţesnį kaip 13 mln. litų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.

g) Pagal 2006 m. birţelio mėn. 14 d. sutartį AB "Vilkyškių pieninė" buvo suteiktas 1,426 tūkst. eurų kredito limitas, skirtas apyvartinėms lėšoms. Galutinis dengimo terminas numatytas 2011 m. liepos mėn. Grąţinimui uţtikrinti įkeistas nekilnojamas turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.

h) Bendrovė 2008 m. sudarė ilgalaikę sutartį su AB "Kelmės pieninė" dėl 2,600 tūkst. litų paskolos. Paskolos dengimo terminas iki 2018 m. geguţės 28 d., paskolai taikoma fiksuota palūkanų norma.

j) Išperkamosios nuomos sutartys daugiausia sudarytos su UAB "SEB banko lizingas" ir UAB "Swedbank lizingas"" lizingais. Galiojimo terminai iki 2013 m. spalio mėnesio.

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

2010 metais nebuvo vykdomi kai kurie finansiniai rodikliai numatyti AB SEB banko kredito sutartyse. 2010 m. gruodţio 31 d. AB SEB banke buvo priimtas sprendimas nelaikyti finansinių rodiklių nevykdymą esminiu sutarties sąlygų paţeidimu.

2010 metais nebuvo vykdomas paskolos padengimo rodiklis numatytas banko "Swedbank", AB kredito sutartyse. Banke buvo priimtas sprendimas nelaikyti finansinių rodiklių nevykdymą esminiu sutarties sąlygų paţeidimu.

Paskolų gražinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus:

Tūkst.litų	2010	2009
Per 1-ius metus	15,094	30,740
Nuo 1 iki 5 metų	11,136	1,213
Po 5 metų	2,944 29	7,146
	29,174	39,099

2010 m. taikyta metinė efektyvi palūkanų norma buvo 3.7% (2009 m.: 4.8%).

Finansinio lizingo įsipareigojimai

Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:

Per laikotarpį iki vienerių metų	618	831
Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų	563	1,010
	1,181	1,841
Būsimos finansinio lizingo palūkanos	-35	-54
Finansinio lizingo įsipareigojimų dabartinė vertė	1,146	1,787

Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėţtų nuomos mokėjimų.

20 Vyriausybės dotacijos

Tūkst.litų	2010	2009
Likutinė vertė laikotarpio pradţioje	3,071	3,339
Gautos dotacijos	843	-
Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo savikainos
straipsnyje	-369	-268
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	3,545	3,071

Bendrovė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. programą iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.

21 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2010 m. gruodţio 31 d. apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2009 m. gruodţio 31 d.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

		Turtas		Įsipareigojimai		Grynoji vertė
Tūkst. litų	2010	2009	2010	2009	2010	2009
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	-	-	3,222	3,027	3,222	3,027
Atostogų rezervas	-193	-	-	-	-193	-
Atsargos	-10	-	-	-	-10	-
Vyriausybės dotacijos	-280	-193	-	-	-280	-193
Kitos sukauptos sumos	-	-7	-	-	-	-7
Perkeltinas mokestinis nuostolis	-	-526	-	-	-	-526
Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojimai	-483	-726	3,222	3,027	2,739	2,301

Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei Bendrovės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas yra nutraukiamas, jei Bendrovė keičia savo veiklą, dėl kurios minėti nuostoliai atsirado, išskyrus atvejus, kai veikla nėra tęsiama dėl prieţasčių, nepriklausančių nuo Bendrovės. Pagal Pelno mokesčio įstatymą mokestiniai nuostoliai gali būti perkelti į ateinančius laikotarpius neribotai.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo sumaţėjimas 66 tūkst. litų, susijęs su pastatų perkainojimu, buvo apskaitytas didinant perkainojimo rezervą akcininkų nuosavybėje. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 503 tūkst. litų.

Finansinių ataskaitų pastabos

22 Prekybos ir kitos moketinos sumos, įskaitant išvestines finansines priemones

Tūkst.litų		2010	2009
	Pastaba
Mokėtinos prekybos sumos		12,481	10,887
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš susijusių šalių	25	6,764	-
Mokėtinos prekybos sumos susijusioms šalims	25	3,173	3,138
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		2,340	1,934
Gauti išankstiniai apmokėjimai		550	708
Palūkanų normos apsikeitimo sandorio tikroji
vertė		31	104
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos		347	336
		25,686	17,107

Bendrovė gavo iš AB SEB bankas ilgalaikę 3,330 tūkst. EUR paskolą. Paskolai buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 6 mėn. EURIBOR+ marţa. Bendrovė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorį su AB SEB banku ir nustatė pastovią palūkanų normą minėtai ilgalaikei paskolai laikotarpiui nuo 2006 m. birţelio 13 d. iki 2011 gruodţio 7 d. Bendrovė moka pastovias palūkanas 3.55% ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.

Bendrovės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje.

23 Neapibrėžtumai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2010 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. litų	2010	2009
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas	3,064	2,376
Ţaliavų pirkimas	6,131	7,600
	9,195	9,976

2009 m. spalio 28 d. AB "Vilkyškių pieninė" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪ ministerijos sudarė sutartį dėl tinkamų kompensuoti projekto "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas" išlaidų 6,634 tūkst. litų sumai. Viso projekto vertė 33,171 tūkst. litų. 2010 m. gruodţio 31 d. įvykdyto projekto suma 4,213 tūkst. litų, gauta paramos 843 tūkst. litų.

2010 m. gruodţio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (19 pastaba):

• Esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;
• Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 33,036 tūkst. litų;
• Atsargos, kurių likutinė vertė 15 mln. Litų.

Finansinių ataskaitų pastabos

24	Tūkst. litų Personalo sąnaudos	2010	2009
	Personalo sąnaudos yra įtrauktos: Atsargų savikaina	9,833	8,673
	Administracines sąnaudas	2,957	2,432
		12,790	11,105

Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.

Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Bendrovės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.

Personalo sąnaudas sudaro 1,018 tūkst. litų išmokos Bendrovės vadovybei, įskaitant socialinį draudimą (2009 m.: 778 tūkst. litų).

25	Sandoriai su susijusiomis šalimis Tūkst. litų	2010	2009
	Mokėtinos sumos
	Paskolos
	Paskola mokėtina AB "Kelmės Pieninė"	2,600	2,600
		2,600	2,600
	Prekybos mokėtinos sumos
	AB "Kelmės pieninė"	3,146	3,138
	AB "Modest"	27	-
		3,173	3,138
	Išankstiniai apmokėjimai
	AB "Kelmės pieninė"	6,764	-
		6,764	-
		12,537	5,738

Finansinių ataskaitų pastabos

25	Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys) Tūkst. litų	2010	2009
	Gautinos sumos
	Išankstiniai apmokėjimai
	ŪKB "Šilgaliai"	1,156	842
		1,156	842
	Prekybos gautinos sumos
	ŪKB "Šilgaliai" (administravimo mokestis ir
	palūkanos uţ paskolą)	-	137
	AB "Modest"	-	3,953
	UAB "Kelmės pieno centras" (susijusi iki 2010
	06 15)	-	1,596
	Vertės sumaţėjimas UAB "Kelmės pieno
	centras" (susijusi iki 2010 06 15)	-	-1,596
		-	4,090
	Suteiktos paskolos
	ŪKB "Šilgaliai"	560	351
		560	351
		1,716	5,283
	Palūkanų sąnaudos
	AB "Kelmės pieninė"	156	156
		156	156
	Ţaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai AB "Kelmės pieninė"	35,341	26,926
	AB "Modest"	13,601	8,125
	ŪKB "Šilgaliai"	63	64
		49,005	35,115
	Ţaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas iš
	AB "Kelmės pieninė"	41,615	12,799
	AB "Modest" ŪKB "Šilgaliai"	29,022 627	12,098 503
	UAB "Kelmės pieno centras"	-	2
		71,264	25,402

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Bendrovės akcininkas ir su juo susiję asmenys yra ŪKB "Šilgaliai" pajininkai.

AB "Modest" ir AB "Kelmės pieninė" yra dukterinės Bendrovės. UAB "Kelmės pieno centras" buvo AB "Kelmės pieninė" dukterinė įmonė iki jo perleidimo momento 2010 m. birţelio 15 d.

Vadovybės avansai yra apskaityti gautinose sumose:

Tūkst. litų	2010	2009
Kitos iš vadovybės gautinos sumos	18	611

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

Tūkst. litų	Likutinė vertė
	Pastaba	2010	2009
Gautinos prekybos sumos	13,15	8,855	11,532
Kitos gautinos sumos ir gautini mokesčiai	13,15	2,274	2,540
Suteiktos paskolos	13,25	351	351
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	155	377
		11,635	14,800

Finansinės būklės ataskaitos datą didţiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

	Likutinė vertė
	2010	2009
Lietuva	6,528	7,419
Latvija	1,750	2,118
Rusija	344	1,247
Estija	69	55
Kita	164	693
	8,855	11,532

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumaţėjimo nuostoliai

Bendrovė formuoja atidėjimą vertės sumaţėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
	Bendra suma	sumaţėjimas	Bendra suma	sumaţėjimas
	2010 m.	2010 m.	2009 m.	2009 m.
Tūkst. litų	gruodţio 31 d.	gruodţio 31 d.	gruodţio 31 d.	gruodţio 31 d.
Susijusios šalys:
Neuţdelstos	1,716	-	1,593	-
Uţdelstos 0-30 dienų	-	-	770	-
Uţdelstos 31-60 dienų	-	-	994	-
Daugiau nei 60 dienų*	-	--	3,522	-1,596
	1,716	-	6,879	-1,596
Kitos šalys:
Neuţdelstos	10,733	-	8,149	-
Uţdelstos 0-30 dienų	456	-	580	-
Uţdelstos 31-60 dienų	18	-	125	-
Daugiau nei 60 dienų*	2,008	-1,719	627	-
	13,215	-1,719	9,481	-
	14,931	-1,719	16,360	-1,596

* Daugiau nei 60 dienų apskaitytas 100 proc. vertės sumaţėjimas iš UAB "Kelmės pieno centras" gautinai sumai 1,596 tūkst. litų.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumaţėjimo nuostoliai

Atidėjimo vertės sumaţėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

Tūkst. Litų	Likutinė vertė
	2010	2009
Likutis sausio 1 d. Apskaityti vertės sumaţėjimo	-1,596	-1,750 -
nuostoliai Atstatyti vertės sumaţėjimo	-123
nuostoliai		154
Likutis gruodţio 31 d.	-1,719	-1,596

Vertės sumaţėjimo apskaitymas ir atstatymas yra įtrauktas į administracines sąnaudas (ţr. 6 pastabą).

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Bendrovė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Bendrovės reputacijai.

Bendrovės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Bendrovė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.

Bendrovės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Bendrovė iš savo veiklos uţdirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės uţduotis yra kontroliuoti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Ţemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

2010 m. gruodţio 31 d.

		Sutartiniai
	Likutinė	pinigų	Iki 6	6-12	1-2	2-5	Daugiau
Tūkst. litų	vertė	srautai	mėn.	mėnesių	metai	metai	nei 5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
AB SEB bankas paskolos	14,157	(16,492)	(1,806)	(5,660)	(2,205)	(6,821)	-
AB bankas SNORAS paskolos	7,983	(9,464)	(7,181)	(438)	(858)	(987)	-
"Swedbank", AB paskolos	4,434	(5,631)	(509)	(509)	(1,018)	(3,054)	(541)
AB "Kelmės pieninė" paskola	2,600	(3,770)	(78)	(78)	(156)	(468)	(2,990)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	1,146	(1,181)	(334)	(284)	(407)	(156)	-
Prekybos ir kitos mokėtinos
sumos	25,686	(25,686)	(25,686)	-	-	-	-
	56,006	(62,224)	(35,594)	(6,969)	(4,644)	(11,486)	(3,531)

Finansinių ataskaitų pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti ţymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis.

2009 m. gruodţio 31 d.

		Sutartiniai					Daugiau
	Likutinė	pinigų	Iki 6	6-12	1-2	2-5	nei 5
Tūkst. litų	vertė	srautai	mėn.	mėnesių	metai	metai	metai
Finansiniai įsipareigojimai
AB SEB paskolos	20,841	(22,298)	(1,886)	(7,369)	(7,135)	(5,908)	-
AB SNORAS paskolos	9,977	(10,447)	(2,246)	(1,988)	(6,213)	-	-
"Swedbank", AB paskolos	5,681	(6,274)	(529)	(522)	(1,917)	(2,933)	(373)
AB Kelmės pieninė	2,600	(3,770)	(78)	(78)	(156)	(468)	(2,990)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	1,787	(1,841)	(452)	(368)	(905)	(116)	-
Prekybos ir kitos mokėtinos	17,107	(17,107)	(17,107)	-	-	-	-
sumos
	57,993	(61,737)	(22,298)	(10,325)	(16,326)	(9,425)	(3,363)

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

	2010	2009
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	3.5%	3%

Valiutos rizika

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. litų), taikant 2010 m. gruodţio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

		2010 m. gruodţio 31 d.			2009 m. gruodţio 31 d.
	LTL	EUR	LVL	LTL	EUR	LVL
Ilgalaikės gautinos sumos	1,486	-	-	1,193	217	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos	7,338	1,950	706	9,500	2,768	1,086
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	120	35	-	236	141	-
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	(2,600)	(27,720)	-	(2,950)	(37,936)	-
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	(23,382)	(2,304)	-	(16,385)	(722)	-
Rizika grynąja verte	(17,038)	(28,039)	706	(8,406)	(35,532)	1,086

Finansinių ataskaitų pastabos

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu:

	Vidurkis
	2010	2009
EUR	3.4528	3.4528
LVL	4.8719	4.8191
Valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu, taikyti gruodţio 31 d.:
	2010 8	2009
EUR	3.4528	3.4528
LVL	4.8643	4.8679

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Lito pozicijos sustiprėjimas 10% ţemiau pateiktų valiutų atţvilgiu gruodţio 31 d. padidintų (sumaţintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Ši analizė pagrįsta uţsienio valiutų kursų svyravimais, kurie, Bendrovės nuomone, yra pagrįstai galimi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač palūkanų norma, lieka pastovūs. Minėta analizė tokiu pat pagrindu atlikta uţ 2009 metus.

2010 m. gruodţio 31 d. Įtaka išreikšta tūkst. litų	Pelnas (nuostoliai)
EUR LVL 2009 m. gruodţio 31 d.	2,804 (71) Pelnas (nuostoliai)
Įtaka išreikšta tūkst. litų EUR LVL	3,553 (109)

Lito pozicijos susilpnėjimas 10% ţemiau pateiktų valiutų atţvilgiu gruodţio 31 d. turėtų panašų tik priešingą poveikį aukščiau pateiktomis valiutomis nurodytoms sumoms tuo pagrindu, kad visi kiti kintamieji lieka pastovūs.

Bendrovės funkcinė valiuta yra Litas (LTL). Kadangi lito ir euro santykis yra fiksuotas 3.4528 litai uţ eurą, valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Bendrovė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei eurai. 2010 metais didţiąją dalį sandorių Bendrovė vykdė litais ir eurais, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR + marţa. Vidutinė efektyvi 2010 metų palūkanų norma buvo artima faktiškai sumokėtai per 2010 m.

Jei Bendrovės skoloms su kintama palūkanų norma taikoma vidutinė metinė palūkanų norma padidėtų (arba sumaţėtų) 1 procentu, 2010 m. gruodţio 31 d. pasibaigusių finansinių metų palūkanų sąnaudos ir metų pelnas būtų sumaţėję (arba padidėję) apytikriai 277 tūkst. litų (2009 m. – 379 tūkst. litų).

Bendrovė yra sudariusi palūkanų normos apsikeitimo sandorį su banku, kuriuo iš dalies apsidraudţia nuo ţymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorio tikroji vertė, kuri sudaro 31 tūkst. litų, yra apskaityta prekybos ir kitų mokėtinų sumų, įskaitant išvestines finansines priemones straipsnyje.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika (tęsinys)

Iš esmės Bendrovės pajamos ir grynųjų pinigų srautai iš veiklos nepriklauso nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Bendrovė neturi reikšmingo turto uţ kurį yra mokamos palūkanos.

Ataskaitų datą Bendrovės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

Tūkst. Litų	Likutinė vertė
	2010	2009
Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų
norma
AB "Kelmės pieninė" paskola	2,600	2,600
AB bankas "SNORAS" paskola	-	350
	2,600	2,950

Pagal sutartis paskolai iš AB "Kelmės pieninė" yra nustatyta fiksuota palūkanų norma. Tokiu būdu, palūkanų normos pokyčiai ataskaitų datą neturėtų įtakos pelnui ar nuostoliams.

2010	2009
	20,841
	5,681
	9,627
1,146	1,787
27,720	37,936
30,320	40,886
	Likutinė vertė 14,157 4,434 7,983

Pagal sutartis, paskoloms yra taikoma kintama palūkanų norma, kuri lygi EURIBOR + marţa.

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumaţintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė uţ 2009 metus.

Įtaka tūkst. litų	Pelnas (nuostoliai)
	100 bp Padidėjimas	100 bp sumaţėjimas
2010 m. gruodţio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti
norma	(277)	277
2009 m. gruodţio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti
norma	(379)	379

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinių priemonių tikroji vertė

Pagrindinės finansinės priemonės, nepateiktos tikrąja verte, yra ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.

Tikroji vertė yra suma, uţ kurią gali būti apsikeista turtu ar kuria gali būti uţskaitytas nesusijusių šalių, ketinančių pirkti ar parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimai. Tikrosios vertės nustatomos pagal kotiruojamas kainas, remiantis diskontuotų pinigų srautų modeliu ir kitais atitinkamais modeliais.

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2010 m. gruodţio 31 d., sudaro išvestinės priemonės. Bendrovė neturi kitų finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte 2010 m. gruodţio 31 d. ir 2009 m. gruodţio 31 d.

Bendrovės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.

Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrųjų verčių bei likutinių verčių santrauka gali būti tokia:

Tūkst. litų	2010	m.		2009 m.
	Likutinė vertė	Tikroji vertė	Likutinė vertė	Tikroji vertė
Ilgalaikes gautinos sumos	1,486	1,486	1,410	1,410
Prekybos ir kitos gautinos sumos	11,129	11,129	14,072	14,072
Suteiktos paskolos	351	351	351	351
Pinigai ir pinigai ekvivalentai	155	155	377	377
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	(30,320)	(30,320)	(40,886)	(40,886)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	(25,686)	(25,686)	(17,107)	(17,107)
	(42,885)	(42,885)	(41,783)	(41,783)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo Bendrovėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrajai vertei. Vadovybės nuomone, 2010 m. gruodţio 31 d. finansinio turto ir įsipareigojimų palūkanų tikrosios vertės rizika buvo minimali, kadangi didţioji dalis finansinių įsipareigojimų yra susiję su kintama palūkanų norma.

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Bendrovė stengiasi sumaţinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Kapitalo valdymas (tęsinys)

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąţos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Bendrovė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsiţvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąţinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2010 m. gruodţio 31 d. ir 2009 m. gruodţio 31 d.

Bendrovė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kuriuos išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti maţesnis nei 0.2. Vadovybė kontroliuoja, kad Bendrovei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi. Kitų kapitalo valdymo priemonių nėra.

27 Įvykiai po finansinių ataskaitų sudarymo datos

2011 m. sausio mėn. Bendrovė padengė 5,75 mln. litų AB bankas SNORAS suteiktą paskolą.

2011 m. sausio 20 d. Bendrovė suteikė garantiją iki 1,904 tūkst. eurų sumos dukterinei įmonei AB "Modest" uţ jos gautą paskolą iš Nordea Bank Plc. Garantijos laikotarpio pabaiga 2016 m., sausio 20 d.

Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti finansines ataskaitas uţ metus pasibaigusius 2010 m. gruodţio 31 d. nebuvo.

AB "Vilkyškių pieninė" metinis pranešimas uţ 2010 metus

II. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

2010 metai.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą

Emitento pavadinimas	Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas)
Įstatinis kapitalas	11,943,000 litų
Būstinės adresas	Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė
Telefonas	8-441 55330
Faksas	8-441 55242
Elektroninis paštas	centras@cheese.lt
Teisinė-organizacinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. geguţės 10 d.
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodţio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Registracijos Nr.	060018
Įmonių rejestro kodas	277160980
Interneto adresas	http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt

3. Emitento pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės veikla – fermentinių sūrių gamyba.

Įmonėje taip pat gaminama pasterizuota grietinėlė bei perdirbamos išrūgos.

4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės akcininkų apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų tvarkymo.

5. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Prekyba AB Vilkyškių pieninės paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių birţoje:

Laikotarpis	Kaina (Lt)		Apyvarta (Lt)
	didžiausia	mažiausia	didžiausia	mažiausia
2006.05.17 - 2006.09.31	5.60	4.60	647,808	0.00
2006.10.01 - 2006.12.31	5.30	4.76	360,722	0.00
2007.01.01 - 2007.03.31	5.82	5.20	126,233	0.00
2007.04.01 - 2007.06.30	5.70	5.01	380,555	0.00
2007.07.01 - 2007.09.30	6.50	4.80	3,621,100	0.00
2007.10.01 - 2007.12.31	6.70	5.75	637,638	0.00
2008.01.01 - 2008.03.31	6.40	5.00	1,507,303	0.00
2008.04.01 - 2008.06.30	5.52	4.51	237,964	0.00
2008.07.01 - 2008.09.30	4.75	2.05	324,605	0.00
2008.10.01 - 2008.12.31	2.50	0.52	69,650	0.00
2009.01.01 - 2009.03.31	0.79	0.52	241,806	0.00
2009.04.01 - 2009.06.30	1.69	0.60	83,134	0.00
2009.07.01 - 2009.09.30	2.86	1.25	557,512	0.00
2009.10.01 - 2009.12.31	2.75	2.27	66,144	0.00
2010.01.01 - 2010.03.31	3.70	2.32	232,788	0.00
2010.04.01 - 2010.06.30	3.67	2.95	74,358	0.00
2010.07.01 - 2010.09.30	3.80	3.01	105,718	0.00
2010.10.01 - 2010.12.31	6.04	3.76	536,451	0.00

III. DUOMENYS APIE EMITENTO VEIKLĄ

6. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.

7. Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. geguţės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uţdaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uţdarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradţios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilţės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į įmonę investuota 2,78 mln. Lt., apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui: pastatyta moderni danų BWE firmos katilinė, moderni olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas;

1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones;

1999 m. investuota 8,5 mln. Lt. Beveik visa investicija buvo skirta naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimui.

2000 metais investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinių remontą. Baigta sumontuoti nauja pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją ir eksportuoti ją į Europos Sąjungą;

Tų pačių metų geguţės mėnesį įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;

2001 m. birţelio mėn. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno ţvaigţdės" Maţeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Tauragės ceche 2001 m. pabaigoje pradėtas gaminti sūris su pelėsiu. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera, 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suveţti.

2004 m. pastatyti modernūs Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri buvo panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".

Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Modernizacijos metu buvo ţenkliai išplėstas "Vilkyškių pieninės" cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Uţbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.

Antrasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas - 2007 m. birţelį pradėjęs veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumaţinti atliekas. Iki šiol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naujasis išrūgų perdirbimo cechas beveik visiškai automatizuotas, jame dirba tik du ţmonės.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353.000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajame sąraše.

2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų AB "Modest" akcijų. Pagal 2006-01-12 Konkurencijos tarybos sprendimą Nr. 1S-3 Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 99,7% AB "Modest" akcijų.

2008 m. balandţio mėn. AB Vilkyškių pieninė galutinai uţbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99,09 proc. įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro AB Vilkyškių pieninė, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė.

2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 128,408 Lt iki 617,118 Lt išleidţiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB "Vilkyškių pieninė" piniginiu įnašu nuo 617 118 LTL iki 5 617 118 LTL.

2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų progarmos priemonės "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didnimas" pirmosios veiklos srities "ţemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Per 2010 metus pilnai įsisavinta 4,2 mln. Lt. 2010 m. gruodţio mėn. gauta 0,8 mln. litų parama.

2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti marketingo ir kokybės skyriai. Pagrindinės investicijos šaldymo įranga, sūrių pjaustymo ir pakavimo linija, pradėtas sandėlio valdymo sistemos diegimo projektas.

8. Emitento veikla

Pagrindinė Emitento veikla – fermentinio sūrio, grietinėlės gamyba, išrūgų perdirbimas.

Visas AB Vilkyškių pieninės asortimentas – net 10 tipų 61 skirtingų pavadinimų sūrių.

Emitento turimi gamybiniai pajėgumai Vilkyškių ceche - 31 tona sūrio per parą. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą šiek tiek ribodavo pieno ţaliavos stygius ţiemos sezono metu (ţiemą pieno superkama maţiau negu vasarą), tačiau pastaruoju metu ţaliavos pirkimas perţengė Lietuvos ribas ir ţaliavinio pieno galima nusipirkti iš Europos Sąjungos šalių.

Ţemiau pateikiamose lentelėse apţvelgiami pagrindiniai Emitento gamybos ir prekybos apimčių rodikliai.

Ţaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą)	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Supirkto pieno kiekis, tonomis	122,016	101,589	123,016	144,941	165,104
Suma, uţ kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt	73,134	73,153	84,276	74,062	122,480
Supirkto pieno kaina, Lt/t	599.4	720.1	685.1	511.0	741.8

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:

Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Fermentiniai sūriai	10,204	8,120	8,473	7,811	9,427
Grietinėlė	4,831	5,499	5,027	5,637	8,433
Išrūgų koncentratas		4,436	17,719	23,874	38,255
Išrūgų miltai		2,817	1,586	611	749

Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:

Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Fermentiniai sūriai	86,491	84,061	93,425	74,183	100,538
Grietinėlė	19,454	32,436	20,288	24,288	52,255
Išrūgų koncentratas		1,499	936	2,236	8,040
Išrūgų miltai		4,776	3,617	2,037	835
Kitos pajamos	2,105	9,258	27,139	43,000	88,301
Iš viso pajamų	111,552	132,030	145,405	145,744	249,969

9. Realizavimo rinkos

2006 – 2010 m. pardavimų rezultatai pagal geografinius segmentus, tūkst. Lt:

Rinka	2006	2007	2008	2009	2010
Europos Sąjunga	63,559	69,594	60,746	59,780	68,214
Lietuva	34,713	48,123	62,854	68,476	113,539
Rusija	17,310	14,279	20,630	15,775	62,661
Kitos šalys	137	34	1,175	1,713	5,555
Iš viso	115,719	132,030	145,405	145,744	249,969

AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja, sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.

10. Tiekimas

Pagrindinė ţaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didţiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, ţemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Pieną AB Vilkyškių pieninė superka pagal pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.

Kitos medţiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš uţsienio perkama nedaug, daţniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.

11. Nekilnojamas turtas ir kitos pagrindinės priemonės

AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.

AB Vilkyškių pieninės turimas nekilnojamas turtas:

Pastatų rūšis	Plotas, kv. m.
Pagrindiniai pastatai:
1. Gamybinis administracinis pastatas	1884,72 kv. m
2. Sūrių gamybos cechas	373,1 kv.m
3. Sūrių nokinimo cechas	1855,72 kv.m.
4. Sūrių sūdymo cechas	492,57 kv.m.
5. Katilinės pastatas	48,4 kv.m
6. Pastatas-pastotė	57,2 kv.m
7. Mechaninio valdymo pastatas (valymo įrengimai)	121,75 kv.m
8. Šaldymo kamera	406,15 kv.m.
9. Išrūgų cechas	169 kv.m
Pagrindinai pastatai Tauragėje:
1. Administracinis pastatas	779,02 kv.m
2. Gamybinis pastatas	2665,81 kv.m
3. Betoninis sandėlis	500,35 kv.m
4. Mechaninės dirbtuvės	721,49 kv.m
5. Transformatorinė	83 kv.m
6. Šaldymo stotis	861,54 kv.m
Eržvilko pieninės pastatas	154,80 kv.m

12. Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės veikla:

• Įmonė uţsiima pieno perdirbimu (fermentinio sūrio gamyba). Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai ţaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

• Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didţiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios prieţasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

• Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali uţtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidţia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.

• Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku). 2010 m. gruodţio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0.61. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR palūkanų norma. Finansinių paskolų likutis 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 30,320 litų. Paskolos įvertintos eurais. Paskolų grąţinimas vyksta pagal grafiką, uţdelstų mokėjimų nėra.

13. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės investicijos per pastaruosius 4 metus:

2007 metais Vilkyškių pieninė investavo apie 8 mln. litų į išrūgų perdirbimo cechą, 1,3 mln. litų į pieno priėmimo įrenginius ir 0,5 mln. litų į pakavimo ir vakuumavimo įrenginius.

2008 metais rekonstruota katiline Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.

2009 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.

2010 metais investuota 1 mln. litų į energetikos ūkio (šalčio, šilumos, elektros) plėtrą. Uţ beveik 2 mln. litų įsigyta sūrių pakavimo – fasavimo linija.

14. Patentai, licencijos, kontraktai

2000 m. geguţės 8 d. įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).

2004 m. spalio 14 d. gautas sertifikatas dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai.

2008 metais AB Vilkyškių pieninei įteikti ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 sertifikatai.

ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.

Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - uţtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.

2009 metų rugsėjo 18 d. AB Vilkyškių pieninėje apsilankė ir atliko įmonės patikrinimą Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai. Patikrinimo metu ekspertai įvertino įmonės sanitarinį stovį, atliko įvertinimą gamybinių, pagalbinių patalpų, nokinimo ir produktų laikymo kamerų dėl atitikimo Rusijos federacijos normoms ir reikalavimams. Audito metu patikrinta įmonės dokumentacija, pradedant nuo superkamos ţaliavos, priedų ir kitų gamyboje naudojamų medţiagų iki produkto realizavimo.

Šio Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertų audito išvados neatitikimų nerasta, įmonėje dirbama laikantis Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos reikalavimų.

2010 m. atliktas pakartotinis ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 auditas. Nustatyta, kad įmonė atitinka standartų keliamus reikalavimus.

15. Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė uţima apie 18 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno ţvaigţdės" ir AB "Ţemaitijos pienas".

Uţsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra maţesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

16. Išmokėti dividendai

AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik uţ paprastąsias vardines akcijas.

Dividendai	2006 (už 2005)	2007 (už 2006)	2008 (už 2007)	2009 (už 2008)	2010 (už 2009)
Dividendai (Lt.)	2,500,000	2,057,660	2,030,310	0	1,194,300
Dividendai vienai akcijai (Lt.)	0.27	0.22	0.17	0	0.10
Akcijų skaičius	9,353,000	9,353,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000

Dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

IV. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

17. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Vertybinių popierių skaičius	Nominalioji vertė, Lt	Bendra nominali vertė, Lt	ISIN kodas
Paprastosios vardinės akcijos	11,943,000	1.00	11,943,000	LT0000127508

18. Akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 888. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, litais	Vertė iš viso, litais
Gintaras Bertašius	6,016,506	1	6,016,506
UAB FMĮ "Orion securities" klientai	1,757,938	1	1,757,938
Linas Strėlis	1,015,000	1	1,015,000
Skandinaviska Enskilda Banken AB	1,000,036	1	1,000,036
Finasta įmonių grupė	704,692	1	704,692
Kiti smulkieji akcininkai	1,448,828	1	1,448,828
Kapitalo iš viso	11,943,000	1	11,943,000

19. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.

Nuo 2008 metų sausio 1 dienos Bendrovės vertybinius popierius buvo leista įtraukti i Oficialųjį sąrašą.

Periodas			Kaina, Lt			Apyvarta, tūkst. Lt			Viso,apyvarta	Kapitali
Nuo	Iki	Didţ.	Maţ.	Pask.	Didţ.	Maţ.	Pask.	Vnt.	Lt.	,zacija.,Lt
2006 05 17	2007 04 20	5.82	4.60	5.65	647.8	0	0	531,008	2,821 161.1	52 844,450
2007 01 01	2007 03 31	5.82	5.20	5.70	126.2	0	0	56,635	312,038.60	53,312,100
2007 04 01	2007 06 30	5.70	5.01	5.20	380.5	0	20,4	167,957	930,576.20	48,635,600
2007 07 01	2007 09 30	6.50	4.80	5.90	3,621.1	0	25,6	1,647,863	9,163,708.70	55,182,700
2007 10 01	2007 12 31	6.70	5.75	6.20	637.6	0	1,8	455,408	2,762,468.40	57,988,600
2008.01.01	2008.03.31	6.40	5.00	5.30	1,507.3	0	12,3	693,973	3,848,098.20	49,570,900
2008.04.01	2008.06.30	5.52	4.51	4.70	237.9	0	15,5	244,910	1,209,573.10	56,132,100
2008.07.01	2008.09.30	4.75	2.05	2.26	324.6	0	3,1	245,700	912,782.90	26,991,180
2008.10.01	2008.12.31	2.50	0.52	0.60	69.6	0	0	731,354	696,019.00	7,165,800
2009.01.01	2009.03.31	0.79	0.52	0.63	241.8	0	0,5	1,040,145	660,301.90	7,524,090
2009.04.01	2009.06.30	1.69	0.60	1.35	83.1	0	2.6	531,304	566,948.80	16,123,050
2009.07.01	2009.09.30	2.86	1.25	2.32	557.5	0	0	1,024,019	1,954,451.20	27,707,760
2009.10.01	2009.12.31	2.75	2.27	2.4	66.1	0	4.8	196,588	486,477.70	28,663,200
2010.01.01	2010.03.31	3.70	2.32	3.44	232.8	0	51.0	560,120	1,774,753.38	41,083,920
2010.04.01	2010.06.30	3.67	2.95	3.15	74.4	0	1.9	304,724	1,029,921.99	37,620,450
2010.07.01	2010.09.30	3.80	3.01	3.76	105.7	0	11.2	256,077	908,624.48	44,905,680
2010.10.01	2010.12.31	6.04	3.76	5.939	536.5	0	43.8	561,112	2,666,879.28	70,929,477

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1.00 Lt.

20. Akcininkai turintys specialias kontrolės teises

Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.

21. Balsavimo apribojimai

Balsavimo teisės apribojimų nėra.

22. Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kurios emitentas ţino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.

23. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai uţ juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų.

24. Emitento valdymo organai

AB "Vilkyškių pieninė" valdyba

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Kadencijos pradţia
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2010 04 30
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos narys, technikos direktorius	2010 04 30
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, ţaliavos direktorius	2010 04 30
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, finansai ir kreditas	Valdybos narė, finansų direktorė	2010 04 30
Andrej Cyba	Aukštasis	Valdybos narys	2010 04 30
Linas Strėlis	Aukštasis	Valdybos narys	2010 04 30

AB "Vilkyškių pieninė" administracijos vadovaujantys darbuotojai:

Vardas, Pavardė	Išsilavinimas, specialybė	Pareigos Emitente	Darbo pradţia*
Gintaras Bertašius	Aukštasis, inţinierius - mechanikas	Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius	2006 01 01**
Vaidotas Juškys	Aukštasis, informacinės technologijos	Vykdantysis direktorius	2010 05 17
Vilija Milaševičiutė	Aukštasis, finansai ir kreditas	Valdybos narė, finansų direktorė,	2000 05 01
Rimantas Jancevičius	Aukštesnysis, zootechnikas	Valdybos narys, ţaliavos direktorius	1996 01 02
Sigitas Trijonis	Aukštasis, inţinerija	Valdybos narys, technikos direktorius	1993 09 01
Arvydas Zaranka	Aukštesnysis, pieno produktų technologija	Gamybos direktorius	1995 07 30
Alvydas Eičas	Aukštasis, pedagogika	Pardavimų vadovas Baltijos šalims	2004 09 14
Arminas Lunia	Aukštasis, chemija	Eksporto vadovas	2007 08 20
Elena Šilovaitė	Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas	Marketingo skyriaus vadovė	2010 07 19
Jolita Valantinienė	Aukštasis, veterinarija, verslo vadyba ir administravimas	Kokybės skyriaus vadovė	2010 09 14
Rasa Tamaliūnaitė	Aukštasis, finansai ir apskaita	Vyr. buhalterė	2010 06 18
Ligita Pudţiuvelytė	Aukštasis, ekonomika	Vyr. ekonomistė	2004 05 20

Rasa Trybienė	Aukštasis, psichologija	Personalo vadovė	2009 05 22
Rita Juodikienė	Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas	Pirkimų skyriaus vadovė	2002 09 23
Mindaugas Dūda	Aukštasis, informatikos inţinierius	IT skyriaus vadovas	2008 08 01

* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.

** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.

Duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Vardas	Pavarde	Asmens statusas	Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje	Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius
Gintaras	Bertašius	Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas	ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas, AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas	6,016,506
Sigitas	Trijonis	Technikos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	425,538
Rimantas	Jancevičius	Ţaliavos direktorius, valdybos narys	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	2,194
Vilija	Milaševičiutė	Finansų direktorė, valdybos narė	AB "Modest" valdybos narė, kitų akcijų neturi	7,718
Arvydas	Zaranka	Gamybos direktorius	AB "Modest" valdybos narys, AB "Kelmės pieninė" valdybos narys, kitų akcijų neturi	1,923
Vaidotas	Juškys	Vykdantysis direktorius	kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja	1920
Andrej	Cyba	Valdybos narys	"Finasta Asset Management" Generalinis Direktorius	-
Linas	Strėlis	Valdybos narys		1,015,000

25. Darbuotojai

2010 m. gruodţio 31 d. AB "Vilkyškių pieninė" dirbo 453 darbuotojai.

Darbuotojų grupė		Išsilavinimas				Vidutinis
	Darbuotojų skaičius	aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (LTL)
Vadovai	6	4	2			10,146
Vadovaujantys specialistai	43	22	13	8		3,215
Specialistai	43	17	21	5		2,191
Darbininkai	361	15	188	121	37	1,482
	453	58	224	134	37	1,797

Darbuotojų grupė			Vidutinis
	Darbuotojų skaičius	aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (LTL)
Vadovai	6	4	2			8,509
Vadovaujantys specialistai	40	17	15	8		2,979
Specialistai	39	13	21	5		2,119
Darbininkai	345	7	183	125	30	1,358
	430	41	221	138	30	1,594

2009 m. gruodţio 31 d. AB "Vilkyškių pieninė" dirbo 430 darbuotojų.

26. Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

V. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

27. 2010 metų esminių įvykių santrauka

2010 m. balandţio 30 d. įvyko AB Vilkyškių pieninė eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame pritarta bendrovės metiniam pranešimui uţ 2009 metus, išklausyta audito įmonės UAB "KPMG Baltics" išvada apie bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį uţ 2009 metus, patvirtintos bendrovės atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkiniai uţ 2009 metus.

Patvirtintas 2009 metų grynojo audituoto pelno pagal TFAS paskirstymas taip (tūkst. Lt; tūkst. EUR):

1) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2008 metų pabaigoje –	2.177 LTL (631 EUR)
2) Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas –	4.104 LTL (1.189 EUR)
3) Pervedimai iš rezervų –	439 LTL (127 EUR)
4) Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) -	6.720 LTL (1.946 EUR)
iš jų:
- pelno dalis, paskirta į privalomuosius rezervus –	0 LTL (0 EUR)
- pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti –	1.194 LTL (346 EUR)
(arba 0,10 lt (0,03 EUR) vienai paprastai vardinei 1 lito nominalios vertės akcijai)
- pelno dalis, paskirta į kitus rezervus –	0 LTL (0 EUR)
- pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams,
darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams –	67 LTL (19 EUR)
5) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių
metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus –	5.459 LTL (1.581 EUR)

Nuspęsta valdybos nariais ketverių metų kadencijai išrinkti Gintarą Bertašių, Rimantą Jancevičių, Sigitą Trijonį, Liną Strėlį, Andrej Cybą, Viliją Milaševičiutę, taip pat AB Vilkyškių pieninė finansinės atskaitomybės auditui atlikti išrinkta audito įmonė UAB "KPMG Baltics". Nuspręsta atšaukti nepriklausomą audito komiteto narį Alių Jakubėlį, nauju nepriklausomu audito komiteto nariu išrinkti Birutę Bazilienę, audito komiteto nariais išrinkti Astą Mikalauskienę ir Ligitą Pudţiuvelytę.

2010 m. lapkričio 2 d. AB "Vilkyškių pieninė" dukterinė įmonė AB "Modest" papildomais piniginiais akcininkų įnašais padidino įstatinį kapitalą. Įstatinis kapitalas padidintas AB "Vilkyškių pieninė" piniginiu įnašu nuo 617 118 LTL iki 5 617 118 LTL.

VI. INFORMACIJA APIE TAI KAIP YRA LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO

28. AB ,,Vilkyškių pieninė" pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2010 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birţa" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidţia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių birţos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per birţos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.suris.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako uţ strateginį vadovavimą bendrovei, priţiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdţius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. Bendrovėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo ir Audito komitetai.
1.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius).
vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį		Stebėtojų taryba, kaip kolegialus prieţiūros organas, nėra sudaroma. Uţ įmonės veiklos ir valdymo prieţiūrą atsako Valdybos organas.
ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba.
Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų prieţiūrą.		Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne prieţiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas.
2.5. Bendrovės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidţiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant uţtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo prieţiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau paţymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdţiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdţiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų prieţiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos prieţiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

² Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai prieţiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendţia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti.	Ne	Bendrovė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Prieţiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų prieţiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipaţinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai	Taip	Kai bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdţiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka.
laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir		Bendrovė kaupia ir atskleidţia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka - viešai skelbiamose bendrovės periodinėse ataskaitose.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų uţtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – prieţiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atţvilgiu.

pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdţiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsiţvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti ţinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti . Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį ir naujausių ţinių apskaitos ir audito srityse.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias.	Taip	Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdţiuose bei individualiai, esant poreikiui.
3.6. Siekiant uţtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendţiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to,	Ne	Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje uţsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne maţiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsiţvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidţiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.

⁵ Paţymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg maţo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didţiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindţiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

• 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
• 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus uţmokestį, gautą uţ kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose uţmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) uţ ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
• 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį) ;
• 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Neaktualu	Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai.
3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.

nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu	Valdybos nariams uţ darbą valdyboje atlyginimas nemokamas (tačiau bendrovės įstatuose tokia galimybė yra numatyta).
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Valdyba uţtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atţvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąţiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų	Taip	2010–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdţiuose (visuose posėdţiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.

⁶Paţymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad uţ veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neuţkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams uţ darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. ⁷ Ţr. 3 išnašą.

⁸ Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maţiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdţių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami uţtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų uţtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės ţmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam,	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdţiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. Atlyginimo komitetas uţtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteikia konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių ţmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.

⁹ Paţymėtina, kad bendrovės gali sugrieţtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdţius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdţiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maţiau nei 2/3 ar 3/4 posėdţių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdţiuose uţtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Taip	Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei uţtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, priţiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Ţin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas bendrovės komitetas sudarytas iš 3 narių.
Sprendţiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsiţvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdţiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi uţ komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.

laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais
arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų uţtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai perţiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais

3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų
veiksmingumą, be kita ko, teikiant
rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio
biudţeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią
funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu,
skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai
atlieka bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl
kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda
pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės
nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu
patikrinti, ar audito įmonė atsiţvelgia į
reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir
panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią
esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės
skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus,
kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka
bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat priţiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d.
Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB
įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų
nustatyti ir taikyti formalią politiką,
apibrėţiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių
pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas;
b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus ir c)
leidţiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti
išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos
ypatumais. Bendrovės administracija turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai
apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.
Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose
centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones
(organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios
veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas
(arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus
bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės

auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę
prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai
su administracija, bet ir neribotos galimybės
susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu
audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais
palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas
apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti
vidaus audito ataskaitas arba periodinę
santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti
ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei
jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti
informaciją apie visus su bendrovės auditu
susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar
bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,
reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus,
kad bendrovėje daromi svarbūs paţeidimai
(daţniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų uţtikrinti,
kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir
atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti
kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent
kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai
tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir
turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų		informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba
apimti kolegialaus organo struktūros, darbo		planuoja atlikti savo veiklos vertinimą.
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo
nario ir komiteto kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją
apie savo vidinę organizaciją ir veiklos
procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius
pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas
savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1.	Bendrovės	kolegialiems	prieţiūros	ir	Taip			Bendrovės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos
------	-----------	--------------	------------	----	------	--	--	--------------------------------------------------	--	--

valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu.		pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Bendrovės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. Valdybos posėdţiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipaţinti su posėdţio medţiaga iki posėdţio dienos. Pranešant apie posėdţius, iš anksto pateikiama svarstymo medţiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdţio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdţio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendţiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdţiui pateiktos medţiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdţiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdţių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdţių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Svarbūs sandoriai, tvirtinami Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5. Siekiant uţtikrinti uţsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas	Taip	Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne maţiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipaţinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto.

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudţia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai daţno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsiţvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį uţtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Iki 2011-01-01 Bendrovė modernių technologijų netaikė, ateityje planuojama tą daryti.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti
7.1. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Valdybos nariai nepainioja Bendrovės turto su savo turtu.

organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.		vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.
7.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.

5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo
atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir
veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos
kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių
išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta
8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti
susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos
arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia,
informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo
terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko. 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda,
skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais	Ne
finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame
dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1 –8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną
asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi
informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui uţ paslaugas, suteiktas
praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir
(arba) premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus
funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta
kiekvienam vykdomajam direktoriui ar
valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo
pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu
tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1 –5
punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija,
susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti
akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su
visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis
sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės
pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba
suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius,
realizuotas per praėjusius finansinius metus,
nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei
realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas
akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų
realizavimo kaina, realizavimo data ir
pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių
sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų
pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų,
pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai
atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų,
išsami informacija apie įmokas, kurias uţ
direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti
bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias
bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar
įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip
paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir
palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje
numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo	Ne
dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies dydţio ribas.
Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti
pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo
atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai
netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didţiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Ne
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidţianti bendrovei susigrąţinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdţiai neteisingi.	Ne
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Ne
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Ne
8.12. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama maţiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi maţiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius	Neaktualu

turi būti nustatytas, pavyzdţiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo	Neaktualu
klausimais. 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų uţ direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdţio.	Neaktualu
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradţios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradţios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Neaktualu Neaktualu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidţia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte

išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba
bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo
	Neaktualu	Bendrovė nesilaiko 8.19 punkto nuostatų
sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra
suteikiamos teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei
rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma
kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams
arba bet kurios dukterinės įmonės
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti
schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų
susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19
punkte nurodytą sprendimą, akcininkams
turėtų būti suteikta galimybė susipaţinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų
būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame
pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis
pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų
aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir
pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti
nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte
turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba
pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka.
Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar
bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų
akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos
išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo
schemos taikymo, apţvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta
bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
		Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti

aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipaţinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų	Taip	Interesų turėtojai, turintys bendrovės akcijų, turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, domėtis bendrovės veikla bei rezultatais. Bendrovei dirbant pelningai,

turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į	Taip	akcininkams yra mokami dividendus.
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese, sudarytos sąlygos susipaţinti su reikiama
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės		informacija.
valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos
sąlygos susipaţinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip, išskyrus 4 ir 6 punktus	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidţiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje.
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;		Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai
4) bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje.
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleidţia informaciją apie visos
10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.		įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama	Neaktualu

atskleisti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birţa gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atţvilgiu ir neatskleidţia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per birţos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo uţtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėmimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi uţmokesčio uţ tai iš bendrovės.