Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 6, 2012
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys uţ metus, pasibaigusius 2011 m. gruodţio 31 d.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d.
| Informacija apie Bendrovę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams |
3 |
| Konsoliduota finansinės būklės ataskaita | 5 |
| Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita | 6 |
| Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita | 7 |
| Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita | 8 |
| Konsoliduota pinigų srautų ataskaita | 10 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos | 12 |
| Bendrovės metinis pranešimas uţ 2011 metus | 57 |
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius2011 m. gruodžio 31 d.
Telefonas: +370 441 55330
Telefaksas: +370 441 55242
Įmonės kodas: 277160980
Buveinė: LT-99369 Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių r. sav., Lietuva
Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis
Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Ţaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė
"KPMG Baltics", UAB
AB "SEB bankas" AB bankas "SNORAS" "Swedbank", AB "DnB Nord bankas" Nordea Bank Finland Plc
Konsoliduon4 finansini4 ataskaittl riikinys ui metus, pasibaigusius20ll m. gruodZio 3I d.
Vadovybe Siandien aptare ir patvirtino konsoliduotq finansiniq ataskaitq rinkin! (toliau ,,konsoliduotos finansines ataskaitos,,) bei ji pasira5e.
Konsoliduotos finansines ataskaitos buvo parengtos pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europ_os Sqiung;je. M[iq nuomone, taikyti aps\1it91 principai yra tinkami ir konsoliduotos finansiires-aLskaitos visais reit s-ing;is atZvilgiais parodo tikr4 ir teising4 vaizd4 pagal Tarptautinius finansines atskaitomy"bes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje.
Rekomenduojame, kad konsoliduotos finansines ataskaitas patvirtintq Visuotinis akcininkq susirinkimas.
Vilky5kiai, 2012m. balandZio 2 d.
tj
Vadovybe:
Gintaras Berta5ius Generalinis direktorius
Uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir |
|||
| įrengimai | 10 | 72,344 | 65,674 |
| Nematerialusis turtas | 11 | 24,010 | 24,273 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 12 | 1,559 | 1,487 |
| Ilgalaikis turtas | 97,913 | 91,434 | |
| Atsargos | 13 | 23,259 | 16,950 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 14 | 19,383 | 12,986 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 15 | 1,603 | 1,792 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 16 | 337 | 358 |
| Trumpalaikis turtas | 44,582 | 32,086 | |
| Turtas iš viso | 142,495 | 123,520 | |
| Nuosavas kapitalas | |||
| Akcinis kapitalas | 11,943 | 11,943 | |
| Akcijų priedai | 11,396 | 11,396 | |
| Rezervai | 12,494 | 8,252 | |
| Nepaskirstytas pelnas | 20,195 | 18,067 | |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas | |||
| Įmonės akcininkams | 17 | 56,028 | 49,658 |
| Nekontroliuojanti dalis | 104 | 155 | |
| Nuosavas kapitalas | 17 | 56,132 | 49,813 |
| Įsipareigojimai | |||
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai | 18 | 24,117 | 22,279 |
| Išvestinės finansinės priemonės | 22 | 1,045 | - |
| Vyriausybės dotacijos Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai |
19 20 |
7,842 2,633 |
8,479 2,739 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 35,637 | 33,497 | |
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai | 18 | 21,144 | 18,421 |
| Mokėtinas pelno mokestis | - | 1 | |
| Išvestinės finansinės priemonės | 22 | 352 | 31 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 21 | 29,230 | 21,757 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 50,726 | 40,210 | |
| Įsipareigojimai | 86,363 | 73,707 | |
| Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso |
142,495 | 123,520 |
Uţ metus, pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. Litų | Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 1 | 290,133 | 244,273 |
| Pardavimų savikaina | 2 | -260,955 | -215,120 |
| Bendrasis pelnas | 29,178 | 29,153 | |
| Kitos veiklos pajamos | 3 | 825 | 3,510 |
| Paskirstymo sąnaudos | 5 | -9,782 | -7,495 |
| Administracinės sąnaudos | 6 | -7,587 | -7,584 |
| Kitos veiklos sąnaudos | 4 | -268 | -3,848 |
| Veiklos rezultatas | 12,366 | 13,736 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 133 | 514 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | -1,895 | -1,904 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 7 | -1,762 | -1,390 |
| Pelnas prieš mokesčius | 10,604 | 12,346 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 8 | 37 | -504 |
| Ataskaitinių metų pelnas | 10,641 | 11,842 | |
| Priskirtina: | |||
| Grupės akcininkams | 10,565 | 11,775 | |
| Nekontroliuojančiai daliai | 76 | 67 | |
| Ataskaitinių metų pelnas | 10,641 | 11,842 | |
| Pelnas, tenkantys 1 akcijai (litais) | 9 | 0.88 | 0.99 |
| Sumaţintas pelnas 1 akcijai (litais) | 9 | 0.88 | 0.99 |
Uţ metus, pasibaigusius 2011 m. gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Ataskaitinių metų pelnas | 10,641 | 11,842 | |
| Kitos bendrosios pajamos | |||
| Pelno mokesčio įtaka | 68 | 66 | |
| Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis | -1,397 | - | |
| Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, | |||
| po pelno mokesčio | -1,329 | 66 | |
| Iš viso bendrųjų pajamų | 9,312 | 11,908 | |
| Priskirtina: | |||
| Grupės akcininkams |
9,236 | 11,841 | |
| Nekontroliuojančiai daliai | 76 | 67 | |
| Viso bendrųjų pajamų | 9,312 | 11,908 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Nekon troliuo janti dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 2010 m. sausio 1 d. | 11,943 | 11,396 | 7,689 | 935 | 7,048 | 39,011 | 88 | 39,099 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas |
- | - | - | - | 11,775 | 11,775 | 67 | 11,842 | |
| Kitos bendrosios pajamos Pervedimai iš rezervų Perkainojimo rezervo |
- | - | -438 | - | 438 | - | - | - | |
| didinimas, dėl pelno mokesčio įtakos |
- | - | 66 | - | - | 66 | - | 66 | |
| Iš viso kitų bendrųjų pajamų |
- | - | -372 | - | 438 | 66 | - | 66 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | -372 | - | 12,213 | 11,841 | 67 | 11,908 | |
| Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: |
|||||||||
| Dividendai Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams |
- - |
- - |
- - |
- - |
-1,194 -1,194 |
-1,194 -1,194 |
- - |
-1,194 -1,194 |
|
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Kiti pasikeitimai grupėje Iš viso operacijų su |
- | - | - | - | - | - | - | - | |
| akcininkais 2010 m. gruodţio 31 d. |
17 | - 11,943 |
- 11,396 |
- 7,317 |
- 935 |
- 18,067 |
- 49,658 |
- 155 |
- 49,813 |
Paaiškinimai, pateikiami 12-56 puslapiuose, yra neatskiriama šių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio dalis.
(tęsinys kitame puslapyje)
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Apsidraudimo priemonių rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Nekon troliuo janti dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 11,943 | 11,396 | 7,317 | - | - | 935 | 18,067 | 49,658 | 155 | 49,813 | ||
| 2011 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos |
|||||||||||
| Grynasis pelnas | - | - | - | - | - | - | 10,565 | 10,565 | 76 | 10,641 | |
| Kitos bendrosios | |||||||||||
| pajamos Pervedimai iš rezervų Perkainojimo rezervo |
- | - | -456 | - - |
- - |
- | 456 | - | - | - | |
| didinimas, dėl pelno | |||||||||||
| mokesčio įtakos | - | - | 68 | - | - | 68 | - | 68 | |||
| Rezervo išvestinėms finansinėms priemonėms sudarymas |
- | - | - | -1,397 | - | - | - | -1,397 | - | -1,397 | |
| Iš viso kitų bendrųjų | |||||||||||
| pajamų | - | - | -388 | -1,397 | - | - | 456 | -1,329 | - | -1,329 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | -388 | -1,397 | - | - | 11,021 | 9,236 | 76 | 9,312 | |
| Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į |
|||||||||||
| privalomąjį rezervą | - | - | - | - | - | 259 | -259 | - | - | - | |
| Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Dividendai |
- - |
- - |
- - |
- - |
5,768 - |
- - |
-5,768 -2,866 |
- -2,866 |
- -98 |
- -2,964 |
|
| Iš viso akcininkų įnašų | |||||||||||
| ir paskirstymų akcininkams |
- | - | - | - | 5,768 | 259 | -8,893 | -2,866 | 98 | -2,964 | |
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Kiti pasikeitimai grupėje Maţumos dalies pasikeitimas |
|||||||||||
| (sumaţėjimas) | - | - | - | - | - | - | - | - | -29 | -29 | |
| Iš viso operacijų su | |||||||||||
| akcininkais | - | - | - | - | - | - | - | - | -29 | -29 | |
| 2011 m. gruodţio 31 d. | 17 | 11,943 | 11,396 | 6,929 | -1,397 | 5,768 | 1,194 | 20,195 | 56,028 | 104 | 56,132 |
Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||
| Laikotarpio pelnas | 10,641 | 11,842 | |
| Koregavimai dėl: | |||
| Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų | |||
| nusidėvėjimo | 10 | 6,722 | 6,348 |
| Nematerialiojo turto amortizacijos | 11 | 265 | 297 |
| Dotacijų amortizacijos ir nurašymo | 19 | -787 | -717 |
| Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo | -87 | 57 | |
| Pelno iš investicijų perleidimo | - | -371 | |
| Pelno mokesčio sąnaudų | -37 | 504 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 1,762 | 1,390 | |
| 18,479 | 19,350 | ||
| Atsargų pokytis | -6,309 | 1,562 | |
| Ilgalaikių gautinų sumų pokytis | -72 | -66 | |
| Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių | |||
| apmokėjimų pokytis | -7,969 | 337 | |
| Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis | 10,129 | 493 | |
| 14,258 | 21,676 | ||
| Sumokėtas pelno mokestis | -1 | - | |
| Sumokėtos palūkanos | -1,562 | -1,687 | |
| Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | |||
| 12,695 | 19,989 | ||
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui |
10 | -13,331 | -5,432 |
| Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui | 11 | - | -87 |
| Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo | 543 | 558 | |
| Dukterinės įmonės akcijų įsigyjimas | -14 | - | |
| Suteiktos paskolos | -869 | - | |
| Gautos palūkanos | 16 | ||
| Grynieji pinigų srautai, panaudoti | |||
| investicinėje veikloje | -13,655 | -4,961 |
Uţ metus pasibaigusius gruodţio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Paskolų gavimas | 19,163 | 2,337 | |
| Paskolų grąţinimas | -15,491 | -17,201 | |
| Lėšos dividendams išmokėti | -2,883 | -1,194 | |
| Gautos vyriausybės dotacijos | 19 | 150 | 993 |
| Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje |
939 | -15,065 | |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas | |||
| (sumažėjimas) | -21 | -37 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d | 358 | 395 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 16 | 337 | 358 |
Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)
AB "Vilkyškių pieninė" įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.
AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių birţoje. 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,067,206 | 1 | 6,067,206 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| Skandinaviska Enskilda Banken AB | 985,427 | 1 | 985,427 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 3,875,367 | 1 | 3,875,367 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.
Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas.
Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, ţaliavinį pieną, grietinėlę.
Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Patronuojanti Įmonė taip pat turi pieno paskirstymo centrą Erţvilke, Jurbarko r. sav.
Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99,7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį mozarrella, pelėsinį sūrį bei kitus sūrio produktus.
Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", uţsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" gamina švieţius pieno produktus.
Grupės darbuotojų skaičius 2011 m. gruodţio 31 d. buvo 845 (2010 m. gruodţio 31 d. - 755).
Šis konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos finansinės ataskaitos") yra AB "Vilkyškių pieninė" Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Patronuojančios Įmonės atskiros finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Patronuojančios Įmonės vadovybė yra įgaliota išleisti konsoliduotas finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki 2012 metų balandţio 30-os dienos.
Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:
Skaičiai finansinėse ataskaitose pateikiami tūkst. litų (tLTL). Litas (LTL) yra oficiali Lietuvos valiuta ir funkcinė Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių valiuta.
Operacijos uţsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos eurais įvykdytos operacijos buvo konvertuotos Lietuvos Banko nustatytu pastoviu keitimo kursu 1 Euro=3.4528 Litai.
Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdţius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, apskaityti tikrąja verte, yra perskaičiuojami litais vertės nustatymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai uţsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami litais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.
Dukterinės įmonės yra Įmonės kontroliuojamos Patronuojančios Įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Patronuojanti Įmonė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsiţvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotą Grupės finansinę atskaitomybę nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.
Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų.
Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta ţemiau esančiame skyriuje "naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių pasigaminto turto savikainą sudaro medţiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.
Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.
Į Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.
Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, uţtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumaţinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra maţesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumaţinama iki tikrosios vertės ir toks sumaţėjimas pripaţįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumaţėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės perkainojimo padidėjimas pripaţįstamas pajamomis tiek, kiek jis neviršija praeito perkainojimo sumaţėjimo, pripaţinto kapitale. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.
Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Patronuojanti Įmonė arba dukterinės įmonės ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.
Nusidėvėjimo suma pripaţįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.
Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
| Pastatai | 10-40 metų |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 5-15 metų |
| Kitas turtas | 3-7 metai |
Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai perţiūrimi, siekiant uţtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Patronuojančiai Įmonei ar dukterinėms įmonėms kaip turto savininkui, yra klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas yra apskaitomas minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų nuomos pradţioje dabartine verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius.
Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių įsigytas nematerialusis turtas su apibrėţtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumaţėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.
Prestiţas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripaţinti.
Prestiţas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu yra apskaitomas kaip nematerialus turtas Prestiţas yra atvaizduotas savikaina, įvertinus vertės sumaţėjimo nuostolius.
Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės pelno arba nuostolio ir grynojo turto dalis, priskirtina dalims, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestiţas yra nepripaţįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.
Atsargos yra apskaitomos savikaina arba grynąja realizacine verte, priklausomai nuo to, kuri yra maţesnė. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos uţbaigimo ir pardavimo išlaidas.
Atsargų savikaina skaičiuojama taikant FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro jų įsigijimo ir transportavimo bei paruošimo naudojimui sąnaudos. Nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą sudaro įprastos veiklos pagrindu proporcingai paskirstytos netiesioginės gamybos išlaidos.
Finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje; investicijos laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripaţįstami sandorio atlikimo dieną. Pirmą kartą pripaţįstant finansinį turtą, jis yra įvertinamas tikrąja verte, pridedant, investicijų, įvertintų pelno (nuostolių) ataskaitoje ne grynąja verte, atveju, tiesiogiai priskiriamas sandorių sąnaudas.
Vadovybė nustato finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripaţinimo metu, kai atitinka šiuos kriterijus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, balanse yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripaţįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.
Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Patronuojanti įmonė ar dukterinės įmonės neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, įvertinus vertės sumaţėjimo nuostolius, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvių palūkanų normos metodas yra pagrįstas būsimaisiais pinigų srautais, įskaitant visus sutartinius įsipareigojimus, finansinės priemonės pripaţinimo metu. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai investicijų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripaţįstamas amortizuota
savikaina, naudojant faktinį palūkanų metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumaţėja.
Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripaţįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripaţinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripaţįstamas tikrąja verte kaip atskiras nuosavybės komponentas, iki tol, kol pripaţinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumaţėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripaţinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Patronuojanti Įmonė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.
Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripaţįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripaţinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota verte su skirtumu tarp nominalo ir išpirkimo vertės, apskaitomu pelno (nuostolių) ataskaitoje skolos laikotarpiu pagal galiojančias palūkanų normas.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripaţįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradţių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų likutinė vertė dėl trumpo jų termino atitinka jų tikrąsias vertes.
Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinio kontrakto ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudţiai susiję su pagrindinio kontrakto ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias nuostatas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėţimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Išvestinės finansinės priemonės pradţioje yra pripaţįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripaţinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama ţemiau.
Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripaţįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripaţįstami pelne arba nuostolyje.
Kai apdraustasis nuo rizikos turtas nėra finansinis, nuosavame kapitale sukaupta suma yra įtraukiama į to turto balansinę vertę jo pripaţinimo ir apskaitymo metu. Kitais atvejais, nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną arba nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.
Atskiriamųjų įterptinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Kai išvestinė finansinė priemonė nėra laikoma pardavimui ir nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripaţinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidţia turto valdymo teisę, turtas yra pripaţįstamas tiek, kiek Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės išlieka susijusi su tuo turtu.
Finansinio įsipareigojimo pripaţinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba jo galiojimas baigiasi.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidţios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į ţinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidţias investicijas.
Finansinis turtas, nepateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, yra perţiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą. Finansinio turto vertė yra sumaţėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripaţinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto gautinus ateityje pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Patronuojanti Įmonė arba dukterinės įmonės neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose. Anksčiau pripaţintas vertės sumaţėjimo atstatymas yra apskaitomas, kai vertės sumaţėjimo nuostolių sumaţėjimas gali būti nustatytas, atsiţvelgiant į įvykį, atsiradusį po nurašymo. Toks atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padidėjusi likutinė vertė yra pripaţįstama tiek, kiek neviršija amortizuotos savikainos, dėl kurios vertės sumaţėjimo nuostolis nebūtų buvęs apskaitytas.
Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumaţėjimo nuostolis yra pripaţįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Patronuojanti Įmonė arba dukterinės įmonės nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Gautinos sumos likutinė vertė yra sumaţinama, panaudojant atidėjinių buhalterines sąskaitas. Skolų, kurių vertė yra sumaţėjusi, pripaţinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąţinamos.
Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripaţinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Kito turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš to turto naudojimo iki jų dabartinės vertės taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Turto, kuris negeneruoja nepriklausomų pinigų srautų, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama priskiriant jį pinigų srautus generuojančiai turto grupei, su kuria jis gali būti pagrįstai susiejamas.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo nuostolis atstatomas, jeigu vėlesnis atsiperkamosios vertės padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu po to, kai buvo pripaţintas vertės sumaţėjimo nuostolis.
Vertės sumaţėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumaţėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripaţinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra perţiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumaţėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumaţėjusi. Jei tokie poţymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumaţėjimo testavimo
tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į maţiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumaţėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumaţėjimo nuostoliai yra iš pradţių priskiriami turto vienetui priskirto prestiţo likutinės vertės sumaţinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumaţinti.
Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.
Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjimai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu.
Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripaţįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo uţmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.
Nustatant, ar sutartis yra finansinė nuoma ar apima ją, turi būti remiamasi sutarties turiniu ir atliktu įvertinimu, ar sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų (konkretaus turto) naudojimo, ar sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.
Finansinė nuoma, kuria Patronuojančiai Įmonei arba dukterinėms įmonėms perleidţiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradţioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra maţesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų maţinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripaţįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Kapitalizuojamas nuomojamas turtas yra nudėvimas per trumpesnį turto naudingo tarnavimo ir nuomos laikotarpį, jei yra pakankama tikimybė, kad Patronuojanti Įmonė arba dukterinės įmonės perims nuosavybės teisę nuomos laikotarpio pabaigoje.
Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripaţįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripaţįstamos pelno (nuostolio) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos.
Dotacijos, skirtos Patronuojančiai Įmonei arba dukterinėms įmonėms kompensuoti turto įsigijimo sąnaudas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.
Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąţintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąţinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąţinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.
Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.
Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pajamos ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.
Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais uţsienio valiuta.
Palūkanų pajamos yra pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.
Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.
Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas, 2010 metais - 15%. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uţdirbtoms iš panašaus pobūdţio sandorių, sumaţinti.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsiţvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripaţinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie galios finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripaţįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra perţiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir maţinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.
Patronuojanti Įmonė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumaţintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Patronuojanti Įmonė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.
Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uţdirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Patronuojančios Įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.
Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus tai, kad Patronuojanti Įmonė įdiegė tuos naujus/pakeistus standartus ir interpretacijas, kuriuos yra privaloma taikyti finansiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ar anksčiau, ir kurie yra taikytini Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių veiklai:
24 TFAS "Susijusių šalių atskleidimas" pataisa yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau. Pataisa atleidţia su valdţios institucijomis susijusius ūkio subjektus nuo prievolės atskleisti susijusių šalių sandorius ir skolų likučius, įskaitant įsipareigojimus, kai susijusi šalis yra (a) valdţios institucija, kontroliuojanti, bendrai kontroliuojanti ataskaitas teikiantį ūkio subjektą arba turinti jam reikšmingos įtakos; ir (b) kitas ūkio subjektas, kuris yra susijusi šalis dėl to, kad ta pati valdţios institucija kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja tiek ataskaitas teikiantį ūkio subjektą, tiek kitą ūkio subjektą arba turi jiems reikšmingos įtakos.
24 TAS persvarstytas susijusios šalies apibrėţimas nesukuria naujų santykių, kurie turėtų būti atskleisti finansinėse ataskaitose.
TFAAK 14 PATAISA 19 TAS "Minimalus apribojimas apibrėţtųjų išmokų turtui, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika" yra taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau. TFAAK 14-ojo aiškinimo pataisa nurodo, kaip apskaityti išankstines įmokas, atliekamas kai taip pat yra taikomi minimalaus finansavimo reikalavimai (MFR). Vadovaudamasis pataisomis, ūkio subjektas privalo tam tikras išankstines įmokas pripaţinti kaip turtą, kadangi ūkio subjektas ateityje iš išankstinių įmokų turės ekonominės naudos, kuri gaunama sumaţinus grynųjų pinigų išmokas ateinančiais metais, per kuriuos kitu atveju būtų reikalaujama mokėti įmokas pagal minimalaus finansavimo reikalavimus. TFAAK 14 ojo aiškinimo pataisos nėra aktualios Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi
14 TFAIK pataisa nėra aktuali Patronuojančios Įmonės finansinėms ataskaitoms, kadangi Patronuojanti Įmonė ir dukterinės įmonės neturi apibrėţtų išmokų planų, kuriems taikomi minimalūs finansavimo reikalavimai.
Buvo išleista keletas naujų ir perţiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Patronuojančios Įmonės finansinę atskaitomybę uţ ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius po 201č m. sausio 1 d. Patronuojanti Įmonė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų. Ţemiau yra pateikiami Patronuojančios Įmonės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir perţiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius.
7 TFAS "Atskleidimai - finansinio turto perdavimai" pataisa (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. ir vėliau). Pataisos reikalauja informacijos atskleidimo, kuris finansinių ataskaitų vartotojams leistų: suprasti ryšį tarp perduoto finansinio turto, kurio apskaita nėra pilnai nutraukta, ir susijusių įsipareigojimų; ir vertinti įmonės besitęsiančio ryšio su finansiniu turtu, kurio apskaita yra nutraukta, pobūdį ir riziką. 7 TFAS pataisa nėra aktuali Bendrovės finansinėms ataskaitoms, kadangi Bendrovė neturi perduoto finansinio turto.
Neapibrėţtieji įsipareigojimai nėra pripaţįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidţiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maţa.
Neapibrėţtasis turtas nėra pripaţįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidţiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.
Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidţiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.
Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat perţiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Patronuojanti Įmonė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėţimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Ţemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsiţvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei bei kitai sandorio šaliai.
Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudţiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradţioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.
Sutarties vykdymo pradţioje Grupė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.
Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:
Sutarties vykdymo pradţioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Grupė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas uţ nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Grupė nusprendţia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra maţinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant Grupės papildomą skolinimosi palūkanų normą.
Grupė perţiūri prestiţo bei nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą tikslu nustatyti, ar yra turto vertės sumaţėjimą rodančių poţymių. Jei tokie poţymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumaţėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uţdirba grynuosius pinigus ir didţiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į maţiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuţdirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Informacija apie prielaidas ir vertinimo netikrumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".
Patronuojanti Įmonė ir dukterinės įmonės bent kartą per ketvirtį perţiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumaţėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Patronuojanti Įmonė ir dukterinės įmonės įvertina, ar yra poţymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumaţėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumaţėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolų mokėjimo būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant būsimų pinigų srautų tiek sumas, tiek laiką, yra reguliariai perţiūrimi tam, kad sumaţinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet perţiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.
Naudodama finansines priemones, Patronuojanti Įmonė ir dukterinės įmonės susiduria su tokiomis rizikomis:
Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Grupės kapitalo valdymas. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami šiose finansinėse ataskaitose.
Uţ bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir prieţiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai perţiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.
Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. uţsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąţą.
Grupė valdo uţsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atviros valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".
Grupės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė neturi reikšmingo turto, uţ kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudţia palūkanų normos riziką (22 pastaba).
Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių prieţasčių, susijusių su Grupės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Grupės funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Grupės veiklos visumos.
Grupės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Grupės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.
Uţ veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Grupės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:
Pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai, Grupės kapitalo valdymas. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.
Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta ţemiau.
Vieną iš segmentų sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį perţiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.
Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:
Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta ţemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus perţiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.
Segmentų rezultatai 2011 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst.litų | Sūriai ir sūrio produktai | Švieţi pieno produktai |
Kiti produktai | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | 136,778 | 67,605 | 85,750 | 290,133 |
| Pardavimų savikaina | -132,079 | -55,919 | -72,957 | -260,955 |
| Bendrasis pelnas | 4,699 | 11,686 | 12,793 | 29,178 |
Segmentų rezultatai 2010 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst.litų | Sūriai ir sūrio produktai | Švieţi pieno produktai |
Kiti produktai | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | 120,687 | 50,562 | 73,024 | 244,273 |
| Pardavimų savikaina | -112,783 | -40,133 | -62,204 | -215,120 |
| Bendrasis pelnas | 7,904 | 10,429 | 10,820 | 29,153 |
Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, nusidėvėjimą ir amortizaciją, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Generaliniui direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas.
Grupė taip pat turi 3 apskaitytinus segmentus, sudarytus juridinių asmenų pagrindu: AB "Vilkyškių pieninė" (patronuojanti Bendrovė), AB "Kelmės pieninė" (dukterinė įmonė) ir AB "Modest" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba. Tačiau įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Generalinis direktorius kiekvieną mėnesį perţiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.
Stambiausias grupės segmentas yra AB "Vilkyškių pieninė". Daugiau informacijos apie atskiros Bendrovės AB "Vilkyškių pieninė" segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.
Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripaţįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 288,927 | 74,548 | 108,187 | -181,530 | 290,133 |
| Palūkanų pajamos | 73 | 156 | - | -156 | 73 |
| Palūkanų sąnaudos | -1,241 | -421 | -51 | 156 | -1,557 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,560 | 1,660 | 765 | - | 6,985 |
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 13,509 | 9,817 | 162 | -12,884 | 10,604 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 37 | - | - | - | 37 |
| Grynasis pelnas | 13,546 | 9,817 | 162 | -12,884 | 10,641 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai |
|||||
| Segmento turtas | 122,994 | 33,458 | 19,042 | -32,999 | 142,495 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | 12,253 | 456 | 1,157 | - | 13,866 |
| Segmento įsipareigojimai | 73,029 | 19,753 | 13,615 | -20,034 | 86,363 |
2011 m. segmentų informacija:
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.
2011 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Tūkst. litų | Pajamos | Turtas |
|---|---|---|
| Lietuva | 105,526 | 135,222 |
| Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą | 97,594 | 2,299 |
| Rusija | 78,594 | 3,348 |
| Kitos šalys | 8,419 | 1,626 |
| 290,133 | 142,495 |
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 249,969 | 73,613 | 41,839 | -121,148 | 244,273 |
| Palūkanų pajamos | 144 | 2,155 | - | -1,785 | 514 |
| Palūkanų sąnaudos | -1,479 | -479 | -110 | 164 | -1,904 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,535 | 1,479 | 631 | - | 6,645 |
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 3,568 | 7,370 | 3,010 | -1,602 | 12,346 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | -504 | - | - | - | -504 |
| Grynasis pelnas | 3,064 | 7,370 | 3,010 | -1,602 | 11,842 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai | |||||
| straipsniai | - | - | - | - | - |
| Segmento turtas | 102,906 | 35,776 | 11,296 | -26,458 | 123,520 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | -3,885 | -552 | -1,082 | - | -5,519 |
| Segmento įsipareigojimai | 62,292 | 18,891 | 6,032 | -13,508 | 73,707 |
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.
2010 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Tūkst. litų | Pajamos | Turtas |
|---|---|---|
| Lietuva | 91,626 | 120,210 |
| Europos sąjunga | 84,431 | 2,802 |
| Rusija | 62,661 | 344 |
| Kitos šalys | 5,555 | 164 |
| 244,273 | 123,520 | |
Grupė iš vieno pagrindinio pirkėjo 2011 m. gavo 69,520 tūkst. litų pajamų, kas sudaro 24% visų pajamų (2010 m. - 34,748 tūkst. litų, 14%).
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | |
|---|---|---|---|
| 2 | Pardavimų savikaina | ||
| Ţaliavos | -210,448 | -176,576 | |
| Personalo sąnaudos | -16,832 | -14,806 | |
| Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija |
-5,391 | -3,857 | |
| Dujos, elektra | -8,315 | -6,754 | |
| Kitos | -19,969 | -13,127 | |
| -260,955 | -215,120 | ||
| 3 | Kitos veiklos pajamos | ||
| Suteiktų paslaugų pajamos | - | 2,168 | |
| Pajamos iš medţiagų pardavimo | 79 | 1,139 | |
| Kitos pajamos | 746 | 203 | |
| 825 | 3,510 | ||
| 4 | Kitos veiklos sąnaudos | ||
| Suteiktų paslaugų savikaina | - | -1,498 | |
| Parduotų medţiagų savikaina | -48 | -1,117 | |
| Nuomojamo turto nusidėvėjimas | - | -1,052 | |
| Kitos sąnaudos | -220 | -181 | |
| -268 | -3,848 | ||
2011 metais grupė pakeitė kitos veiklos pajamų ir sąnaudų klasifikaciją. Jei šio principo būtų laikomasi 2010 metais pajamos iš medţiagų pardavimo bei parduotų medţiagų savikaina atitinkamai sumaţėtų 1,090 tūkst. LTL. Suteiktų paslaugų pajamos sumaţėtų 408 tūkst. LTL. Nuomojamo turto nusidėvėjimas (1,052 tūkst. LTL) bei kitos sąnaudos susijusios su personalu (366 tūkst. LTL) būtų priskiriamas prie pardavimų savikainos, o pardavimų savikainos kitos sąnaudos būtų sumaţintos 408 tūkst. LTL.
| Logistikos ir transporto paslaugos | -4,302 | -3,469 |
|---|---|---|
| Marketingo ir reklamos paslaugos | -2,603 | -2,228 |
| Personalo išlaikymo sąnaudos | -1,446 | -1,089 |
| Nusidėvėjimo sąnaudos | -165 | -114 |
| Kitos pardavimo sąnaudos | -1,266 | -595 |
| -9,782 | -7,495 |
| 6 | Administracinės sąnaudos | ||
|---|---|---|---|
| Personalo išlaikymo sąnaudos | -3,394 | -3,180 | |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | -644 | -905 | |
| Konsultacijos | -434 | -382 | |
| Apsauga | -323 | -331 | |
| Kuras | -314 | -168 | |
| Veterinarijos paslaugos | -266 | -178 | |
| Banko mokesčiai | -202 | -185 | |
| Gautinų sumų vertės sumaţėjimas | -200 | -296 | |
| Baudos | -161 | -133 | |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | -102 | -605 | |
| Tantjemos valdybos nariams | -100 | -67 | |
| Vertybinių popierių birţos sąnaudos | -84 | -101 | |
| Remonto sąnaudos | -83 | -85 | |
| Draudimas | -61 | -83 | |
| Narystė | -56 | -51 | |
| Atsargų vertės sumaţėjimas | -16 | -231 | |
| Kitos | -1,147 | -603 | |
| -7,587 | -7,584 | ||
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | |
| 7 | Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | ||
| Finansinės veiklos pajamos | |||
| UAB "Kelmės pieno centras" perleidimo pelnas | - | 371 | |
| Palūkanos | 73 | 86 | |
| Baudų ir delspinigių pajamos | 55 | 57 | |
| Kitos | 5 | - | |
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 133 | 514 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | |||
| Palūkanos | -1,557 | -1,693 | |
| Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų | -188 | -168 | |
| Kitos | -150 | -43 | |
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | -1,895 | -1,904 | |
| -1,762 | -1,390 |
| 8 | Pelno mokesčio sąnaudos Tūkst. litų |
2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje | |||
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos | |||
| Ataskaitinis laikotarpis | - | -1 | |
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | |||
| Atidėtojo mokesčio pokytis | 37 | -503 | |
| 37 | -504 |
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo, susijusio su pastatų perkainojimu, apskaityto akcininkų nuosavybėje, vertė 2011 m. gruodţio 31 d. sudaro 1,222 tūkst. litų. (2010 m. gruodţio 31 d.: 1,291 tūkst. litų).
Tūkst. litų
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Metų pelnas Pelno mokesčio sąnaudos Pelnas prieš mokesčius |
10,641 -37 10,604 |
11,842 504 12,346 |
|||
| Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą |
15.00% | 1,591 | 15.00% | 1,852 | |
| Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas dėl turimo socialinės įmonės |
|||||
| statuso Pastovūs skirtumai |
-13.89% | -1,473 84 |
-6.98% | -862 -118 |
|
| Nepripaţintų mokestinių nuostolių pripaţinimas Ankstesnių laikotarpių laikinųjų skirtumų |
- | -368 | |||
| pripaţinimas | -239 | - | - | ||
| Pelno mokesčio sąnaudos | -0.35% | -37 | 4.09% | 504 | |
| 9 | Pelnas, tenkantys vienai akcijai | 2011 | 2010 | ||
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt. |
11,943 | 11,943 | |||
| Grynasis pelnas, priskirtini Patronuojančios Įmonės paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. litų |
10,565 | 11,775 | |||
| Pelnas, tenkantys vienai akcijai, litais | 0.88 | 0.99 |
Sumaţintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.
| Tūkst. litų | Žemė ir pastatai |
Mašinos ir įrengimai |
Kitas turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina/Perkainuota verte | |||||
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 28,371 | 50,449 | 14,198 | 3,207 | 96,225 |
| Įsigijimai | 73 | 1,691 | 591 | 4,063 | 6,418 |
| Pardavimai | -199 | -1,697 | -337 | -20 | -2,253 |
| Perklasifikavimai | 3,202 | 3,128 | 34 | -6,364 | - |
| Likutis 2010 m gruodţio 31 d. | 31,447 | 53,571 | 14,486 | 886 | 100,390 |
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. | 31,447 | 53,571 | 14,486 | 886 | 100,390 |
| Įsigijimai | 28 | 8,677 | 558 | 4,601 | 13,864 |
| Perleidimas | -18 | -1,659 | -768 | - | -2,445 |
| Perklasifikavimai | -371 | 2,432 | -607 | -1,454 | - |
| Likutis 2011 m gruodţio 31 d. | 31,086 | 63,021 | 13,669 | 4,003 | 111,809 |
| Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai | |||||
| Likutis 2010 m. sausio 1 d. | 4,904 | 17,629 | 7,444 | - | 29,977 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1,490 | 4,100 | 758 | - | 6,348 |
| Perleistas turtas | -197 | -1,232 | -180 | - | -1,609 |
| Perklasifikavimai | - | - | - | - | - |
| Likutis 2010m gruodţio 31 d. | 6,197 | 20,497 | 8,022 | - | 34,716 |
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. | 6,197 | 20,497 | 8,022 | - | 34,716 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1,277 | 4,387 | 1,058 | - | 6,722 |
| Perleistas turtas | -15 | -1,290 | -668 | - | -1,973 |
| Perklasifikavimai | -376 | 605 | -229 | - | - |
| Likutis 2011 m gruodţio 31 d. | 7,083 | 24,199 | 8,183 | - | 39,465 |
| Likutinės vertės | |||||
| 2010 m. sausio 1 d. | 23,467 | 32,820 | 6,754 | 3,207 | 66,248 |
| 2010 m. gruodţio 31 d. | 25,250 | 33,074 | 6,464 | 886 | 65,674 |
| 2011 m. gruodţio 31 d. | 24,003 | 38,822 | 5,486 | 4,033 | 72,344 |
Išankstiniai apmokėjimai uţ ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.
Grupė savo nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus, kurių likutinė vertė sudarė 47,596 tūkst. litų 2011 m. gruodţio 31 d. (2010 m.: 51,711 tūkst. litų), buvo įkeitusi bankams uţ paskolas (ţr. 18 pastabą).
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2011 m. gruodţio 31 d. sudaro 17,816 tūkst. litų. (2010 m. - 14,181tūkst. litų).
Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių, statinių ir įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė 3,678 tūkst. litų (2010 m.: 3,598 tūkst. litų).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Pagamintos produkcijos savikaina | 6,185 | 4,574 |
| Kitos veiklos sąnaudos | - | 1,052 |
| Paskirstymo ir administracinės sąnaudos | 809 | 1,019 |
| 6,722 | 6,348 |
Grupė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimą. Paskutinis nepriklausomų vertintojų atliktas pastatų vertinimas buvo 2010 metų gruodţio mėn.
2011 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių ţenklesnių pasikeitimų, todėl vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2011 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainavimo konsoliduotose finansinės ataskaitose uţ 2011 metus daryti nereikia.
Jeigu pastatai būtų apskaityti įsigijimo savikaina, sumaţinta nusidėvėjimu, pastatų likutinė vertė 2011 m. gruodţio 31 d. būtų 15,856 tūkst. Litų (2010 m. gruodţio 31 d.: 16,646 tūkst. Litų).
Perkainavimo rezervas yra sumaţintas atidėtojo pelno mokesčio suma ir jo grynoji vertė 2011 m. gruodţio 31 d. sudaro 6,029 tūkst. litų (2010 m. gruodţio 31 d. – 7,317 tūkst. litų).
| Tūkst. litų | Prestiţas | Programinė įranga | Iš viso |
|---|---|---|---|
| Savikaina Likutis 2010 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai |
23,875 - - |
1,537 87 - |
25,412 87 - |
| Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. | 23,875 | 1,624 | 25,499 |
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai |
23,875 - - |
1,624 2 - |
25,499 2 - |
| Likutis 2011 m. gruodţio 31 d. | 23,875 | 1,626 | 25,501 |
| Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2010 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai |
- - - |
929 297 |
929 297 |
| Likutis 2010 m. gruodžio 31 d | - | 1,226 | 1,226 |
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai |
- - - |
1,226 265 - |
1,226 265 - |
| Likutis 2010 m. gruodžio 31 d. | - | 1,491 | 1,491 |
| Likutinės vertės 2010 m. sausio 1 d 2010 m. gruodžio 31 d. |
23,875 23,875 |
608 398 |
24,483 24,273 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 23,875 | 135 | 24,010 |
Amortizacija uţ metus apskaityta administracinėse sąnaudose.
Prestiţas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta ţemiau:
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| AB "Kelmės pieninė" | 22,842 | 22,842 |
| AB "Modest" | 1,033 | 1,033 |
| 23,875 | 23,875 |
Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumaţėjimas buvo patikrintas apkaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant priešmokestinę ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 8.87% (2010: 10.04%). Jei nenurodyta kitaip, naudojimo vertės apskaičiavimas 2011 m. buvo atliktas analogiškai ir 2010 m. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:
Verslo jungimo metu susidaręs prestiţas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kurią tikimasi pasiekti, integravus Grupės įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.
| 2010 |
|---|
| 842 |
| 560 |
| 84 |
| 1 |
| 1,487 |
Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. litų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". 2007 m. sudaryta sutartis, pagal kurią išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2012 m. gruodţio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. Pagal 2011 metais sutarties atnaujinimą išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2015 m. gruodţio 31 d.
Paskola (351 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąţinimo terminas – iki 2014 m. gruodţio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. Paskola (150 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąţinimo terminas – iki 2015 m. geguţės 30 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. Likusi dalis (129 tūkst. litų) sudaro gautinos palūkanos uţ paskolas, grąţinimo termina – iki 2013 m. gruodţio 31 dienos.
pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno statytojams uţ pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Pagaminta produkcija | 18,057 | 12,079 |
| 18,057 | 12,079 | |
| Ţaliavos Kiti komplektavimo gaminiai Prekės skirtos perparduoti |
217 4,983 2 |
377 3,787 707 |
| 23,259 | 16,950 |
Ţaliavas sudaro pienas ir kitos medţiagos, naudojamos gamyboje.
2011 m. gruodţio 31 d. atsargų (taros) nurašymas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 48 tūkst. litų (2010 m. gruodţio 31 d. - 68 tūkst. litų). Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės yra įtrauktas į administracines sąnaudas.
2011 m. gruodţio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 13 mln. litų (2010 m.: iki 16.5 mln. litų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (ţr. 18 pastabą).
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Gautinos prekybos sumos | 16,169 | 11,410 | |
| Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) |
1,967 | 1,381 | |
| Paskolos susijusioms šalims, įskaitant | |||
| priskaičiuotas palūkanas | 25 | 601 | - |
| Trumpalaikė paskola vadovybei | 25 | 280 | - |
| Avansai vadovybei | 25 | 150 | - |
| Kitos gautinos sumos | 216 | 195 | |
| 19,383 | 12,986 |
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.
Gautini mokesčiai didţiąja dalimi sudaro gautiną PVM.
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.
Paskola (280 tūkst. litų) išduota vadovybei pagal paskolos sutartį, sudarytą 2011 spalio 07 d., grąţinimo terminas – iki 2012 m. balandţio 30 dienos.
Paskola (439 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąţinimo terminas – iki 2012 m. gruodţio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. 111 tūkst. Litų sudaro priskaičiuotos ir gautinos palūkanos, 51 tūkst. Litų uţ avansinius mokėjimus skaičiuojamas administravimo mokestis, kuris traktuojamas kaip palūkanos.
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Išankstiniai apmokėjimai | a) | 1,252 | 1,478 |
| Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims | 25 | 351 | 314 |
| 1,603 | 1,792 |
a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms uţ prekes ir paslaugas ir ūkininkams uţ pieną.
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Pinigai banko sąskaitoje | 283 | 285 |
| Pinigai kasoje | 54 | 73 |
| 337 | 358 |
2011 m. gruodţio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti uţ banko paskolas (ţr. 18 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms apdrausti (ţr. 18 pastabą).
Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.
2011 m. gruodţio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą uţ vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti.
Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.
Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.
Rezervas maţinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo maţinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas įstatinio kapitalo didinimui.
Apsidraudimo priemonių rezervą 2011 m. gruodţio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos.
Per 2011 lapkričio 5 d. įvykusį neeilinį akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta įsigyti iki 10 proc. savų akcijų . Remiantis šiuo sprendimų buvo suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti lygus 5,768 tūkst. litų, t.y. maksimali skirta suma.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.
Grupės paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai yra tokie:
| Paskolos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | suma, | Likutis | Likutis | ||
| Skolinanti institucija | roda | Valiuta | tūkst. litų | 2011 12 31 | 2010 12 31 |
| AB SEB bankas | a) | EUR | 6,284 | 3,886 | 7,442 |
| AB bankas SNORAS | b) | EUR | 2,072 | - | 3 |
| AB bankas SNORAS | b) | EUR | 8,386 | - | 5,757 |
| AB SEB bankas | c) | EUR | 3,459 | 2,595 | 3,027 |
| AB bankas SNORAS | d) | EUR | 5,000 | 3,588 | 2,223 |
| "Swedbank", AB | e) | EUR | 6,300 | 3,616 | 4,434 |
| "Swedbank", AB | f) | EUR | 11,999 | 9,050 | 11,200 |
| AB SEB bankas | g) | EUR | 7,078 | 677 | 1,346 |
| AB SEB bankas kredito linija | h) | EUR | 4,924 | 3,629 | 2,341 |
| AB bankas SNORAS | j) | LTL | 4,829 | 1,248 | 1,664 |
| Nordea Bank Finland Plc | k) | EUR | 6,008 | 6,008 | - |
| AB Swedbank overdraftas | l) | LTL | 1,600 | 1,550 | - |
| AB SEB bankas | m) | EUR | 6,319 | 2,267 | - |
| AB SEB bankas | n) | EUR | 12,603 | 3,437 | - |
| AB SEB bankas | r) | LTL | 3,000 | 2,454 | - |
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | p) | EUR | 1,256 | 1,263 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 45,261 | 40,700 | |||
| Minus: trumpalaikė dalis | -21,144 | -18,421 | |||
| Po vienerių metų mokėtinos | |||||
| paskolos ir skolos | 24,117 | 22,279 | |||
a) AB Vilkyškių pieninei 2008 m. balandţio 8 dieną suteikta paskola (1,820 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninės įsigijimui. Kreditas dengiamas nuo 2008 m. birţelio 30 d., kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 m. balandţio mėn. 27 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
b) Ataskaitų sudarymo metu kredito linijos yra padengtos.
c) Grupei 2008 m. balandţio 21 d. buvo suteikta paskola (1,002 tūkst. eurų) ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. kovo mėn., kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 m. balandţio 20 d. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
d) Grupei 2010 m. spalio 1 d. buvo suteikta paskola (1,448 tūkst. eurų). Paskola skirta ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. spalio 20 d., kas mėnesį lygiomis dalimis iki 2017 m. vasario 3 d. Paskolos uţtikrinimui įkeista perkama įranga. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURLIBOR + marţa.
e) AB "Vilkyškių pieninė" 2008 m. balandţio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB "Kelmės pieninė" įsigijimui. Paskolos dengimas numatytas nuo 2008 m. rugsėjo 30 dienos
iki 2016 m. geguţės 31 dienos lygiomis metinėmis sumomis. Paskolos uţtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos "Swedbank", AB bei 50 proc. AB "Kelmės pieninė" akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
f) AB Kelmės pieninei 2008 m. spalio 15 d. suteikta paskola (3,475 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimai pradėti nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodţio mėn. kas ketvirtį. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai, įranga, esamos ir būsimos lėšos bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
g) Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. vasario 11 d. su AB "Vilkyškių pieninė". Gautos lėšos yra naudojamos įsigyjant naujus įrengimus, skirtus išrūgų perdirbimui, sūrio gamybai, pieno priėmimo ir normalizavimo cecho pajėgumų išplėtimui. Paskolos grąţinimo uţtikrinimui buvo įkeistas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Kreditas grąţinamas lygiomis dalimis, paskutinė kredito grąţinimo diena – 2012 m. gruodţio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
h) Pagal 2006 m. birţelio mėn. 14 d. sutartį AB "Vilkyškių pieninė" buvo suteiktas 1,426 tūkst. eurų kredito limitas, skirtas apyvartinėms lėšoms. Galutinis dengimo terminas numatytas 2012 m. birţelio 19 d.. Grąţinimui uţtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. EURIBOR + marţa.
j) Pagal 2007 m. vasario 28 d. kredito sutartį AB "Modest" gauta 2,066 tūkst. litų paskola 2004-2006 m. ES projektui finansuoti. Pagal tą pačią sutartį su AB bankas SNORAS gauta 600 tūkst. litų paskola apyvartinėms lėšoms. Paskolos dengimas numatytas nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodţio 28 d. lygiomis dalimis kas mėnesį. Paskolos uţtikrinimui įkeista pastatai, įranga, atsargos, lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marţa.
k) Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. sausio 20 d. su AB "Modest". Gautos lėšos skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kas ketvirtį. Paskolos uţtikrinimui įkeista pastatai bei esamos ir būsimos lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marţa.
l) AB Kelmės pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2011 m. birţelio 8 d. suteiktas 1,600 tūkst. litų sąskaitos kredito perviršio limitas. Galutinis grąţinimo terminas yra 2012 m. birţelio mėn. 08 d. Metinė palūkanų norma yra 3 mėn. VILIBOR + marţa. Bankui yra įkeistas ilgalaikis turtas, ţemės nuomos teisės, piniginės lėšos banko sąskaitose bei atsargos.
m) AB "Vilkyškių pieninei" 2011 m. geguţės 10 d. suteikta paskola (1,830 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2012 m. geguţės mėn. iki 2016 m. geguţės mėn. kas mėnesį. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, perkama įrangapirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURLIBOR + marţa.
n) AB "Vilkyškių pieninei" 2011 m. birţelio 21 d. suteikta paskola (3,650 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2012 m. birţelio mėn. iki 2018 m. birţeliomėn. kas mėnesį. Paskolos uţtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, perkama įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURLIBOR + marţa.
r) AB "Vilkyškių pieninei" apyvartinių lėšų papildymui 2011 m. birţelio 14 d. AB SEB bankas suteikė 3 mln. Lt sąskaitos kredito perviršio limitą. Kreditas grąţinamas 2012 m. balandţio 30 dieną. Paskolos uţtikrinimui įkeistos esamos ir būsimos lėšos (būsimos
įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 nakties VILIBOR + marţa.
p) Išperkamosios nuomos sutartys sudarytos su UAB "SEB banko lizingas", UAB "Swedbank lizingas" bei UAB "Pohjola Finance" lizingais. Galiojimo terminai iki 2016 m. balandţio mėnesio.
AB "Vilkyškių pieninė" įsipareigoja išlaikyti šiuos rodiklius:
AB SEB bankui:
1) Konsoliduotos ketvirčio grynosios finansinės skolos ir EBITDA santykį nedidesnį kaip 3.
2) Kredito padengimo koeficientą nemaţesnį kaip 1.2.
Bankui "Swedbank", AB:
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Per 1-ius metus Nuo 1 iki 5 metų |
20,502 23,503 |
17,764 21,329 |
| Po 5 metų | - 44,005 |
344 39,437 |
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | ||
| Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip: | ||
| Per laikotarpį iki vienerių metų Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų |
671 637 |
682 621 |
| 1,308 | 1,303 | |
| Būsimos finansinio lizingo palūkanos | -52 | -40 |
| Finansinio lizingo įsipareigojimų dabartinė vertė | 1,256 | 1,263 |
Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėţtų nuomos mokėjimų.
Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn.) + marţa.
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Likutinė vertė laikotarpio pradţioje Gautos dotacijos Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių) |
8,479 150 |
8,203 993 |
| ataskaitoje | -787 | -717 |
| Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje | 7,842 | 8,479 |
Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. programą iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.
2009 m. spalio 28 d. AB "Vilkyškių pieninė" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪ ministerijos sudarė sutartį dėl tinkamų kompensuoti projekto "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas" išlaidų 6,634 tūkst. litų sumai. Viso projekto vertė 33,171 tūkst. litų. 2011 m. gruodţio 31 d. įvykdyto projekto suma 14,646 tūkst. litų, gauta paramos 843 tūkst. litų. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2011 m apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2010 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:
| Turtas | Įsipareigojimai | Grynoji vertė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 | 2011 | 2010 | 2011 | 2010 |
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai |
- | 3,492 | 3,222 | 3,492 | 3,222 | |
| Atostogų rezervas | -195 | -193 | - | - | -195 | -193 |
| Atsargos | -8 | -10 | - | - | -8 | -10 |
| Vyriausybės dotacijos | -354 | -280 | - | - | -354 | -280 |
| Kitos sukauptos | ||||||
| sumos | - | - | - | - | - | - |
| Perkeltinas mokestinis nuostolis |
-302 | - | - | - | -302 | - |
| Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojimai |
-859 | -483 | 3,492 | 3,222 | 2,633 | 2,739 |
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių prieţasčių.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimo sumaţėjimas 68 tūkst. litų, susijęs su pastatų perkainojimu, buvo apskaitytas didinant perkainojimo rezervą akcininkų nuosavybėje. Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumaţėjimas sudarė 37 tūkst. litų.
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Mokėtinos prekybos sumos | 24,537 | 17,093 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 3,591 | 3,363 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 331 | 550 |
| Mokėtini dividendai | 125 | |
| Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | 771 | 626 |
| 29,230 | 21,757 | |
Grupės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje.
| Tūkst.litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis) |
1,045 | - |
| Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (trumpalaikė dalis) |
352 | 31 |
| 1,397 | 31 |
Išvestinės priemonės apskaitomos tikrąja verte. Bendrovė 2011 metų gruodţio 31 d. turi sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su AB SEB banku 1,830 tūkst. EUR, 3,900 tūkst. EUR bei 2,317 tūkst. EUR paskolų sumoms. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marţa. Bendrovė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su AB SEB banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:
Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.
Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.
Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2011 m. gruodţio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 15,787 | 3,064 |
| Ţaliavų pirkimas | 13,338 | 7,866 |
| 29,125 | 10,930 |
2009 m. spalio 28 d. AB "Vilkyškių pieninė" ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŢŪ ministerijos sudarė sutartį dėl tinkamų kompensuoti projekto "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas" išlaidų 6,634 tūkst. litų sumai. Viso projekto vertė 33,171 tūkst. litų. 2011 m. gruodţio 31 d. įvykdyto projekto suma 14,646 tūkst. litų, gauta paramos 843 tūkst. litų.
2011 m. gruodţio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (18 pastaba):
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Personalo sąnaudos yra įtrauktos: | ||
| Pagamintos produkcijos savikaina | 16,832 | 14,806 |
| Paskirstymo ir administracinės sąnaudos | 4,840 | 4,269 |
| Kitos veiklos sąnaudos | - | 366 |
| Nebaigta statyba | 14 | - |
| 21,686 | 19,441 |
Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.
Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Grupės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.
Personalo sąnaudas sudaro 1,476 tūkst. litų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2010 m.: 1,417 tūkst. litų).
| 25 Sandoriai su susijusiomis šalimis Tūkst. litų |
Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|---|
| Gautinos sumos | |||
| Išankstiniai apmokėjimai | |||
| ŪKB "Šilgaliai" | 12, 14 | 842 | 1,156 |
| 842 | 1,156 | ||
| Suteiktos paskolos, įskatinat priskaičiuotas palūkanas |
|||
| ŪKB "Šilgaliai" | 12, 14 | 1,231 | 560 |
| Trumpalaikė paskola vadovybei | 14 | 280 | - |
| 1,511 | 560 | ||
| 2,353 | 1,716 | ||
| Palūkanų pajamos | |||
| ŪKB "Šilgaliai" | 31 | 21 | |
| 31 | 21 | ||
| Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai | |||
| ŪKB "Šilgaliai" | 1 | 63 | |
| 1 | 63 | ||
| Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas ŪKB "Šilgaliai" |
1,068 | 627 | |
| 1,068 | 627 | ||
ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".
Vadovybės avansai yra apskaityti gautinose sumose:
| Tūkst. litų | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| Kitos iš vadovybės gautinos sumos | 150 | 18 |
Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:
| Pastaba | 2011 | 2010 |
|---|---|---|
| 11,703 | ||
| 2,419 | ||
| - | ||
| 351 | ||
| 16 | 377 | 358 |
| 21,319 | 14,831 | |
| 12,14 12,14 14,25 12,14,25 |
Likutinė vertė 16,515 3,057 150 1,220 |
Didţiausia kredito rizika atskaitomybės datą, susijusi su prekybos gautinomis sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
Ataskaitų datą didţiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | ||
|---|---|---|---|
| 2011 | 2010 | ||
| Lietuva | 9,247 | 8,393 | |
| Latvija | 2,001 | 2,733 | |
| Estija | 2,116 | 69 | |
| Rusija | 1,530 | 344 | |
| Kita | 1,621 | 164 | |
| 16,515 | 11,703 |
Grupė formuoja atidėjimą vertės sumaţėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.
Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:
| Vertės | Vertės | |||
|---|---|---|---|---|
| Bendra suma | sumaţėjimas | Bendra suma | sumaţėjimas | |
| 2011 m. | 2010 m. | |||
| 2011 m. | gruodţio | 2010 m. | gruodţio | |
| Tūkst. litų | gruodţio 31d. | 31d. | gruodţio 31d. | 31d. |
| Susijusios šalys: | ||||
| Neuţdelstos | 2,790 | - | 1,716 | - |
| Uţdelstos 0-30 dienų | 3 | - | - | - |
| Uţdelstos 31-60 dienų | 4 | - | - | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 57 | - | - | - |
| 2,854 | - | 1,716 | - | |
| Kitos šalys: | ||||
| Neuţdelstos | 18,245 | - | 13,445 | - |
| Uţdelstos 0-30 dienų | 978 | - | 781 | - |
| Uţdelstos 31-60 dienų | 397 | - | 20 | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 409 | -338 | 599 | -296 |
| 20,029 | -338 | 14,845 | -296 | |
| 22,883 | -338 | 16,561 | -296 |
Vertės sumaţėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2011 m. gruodţio 31 d. sudaro 338 tūkst. litų (2010: 296 tūkst. litų).
Atidėjimo vertės sumaţėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:
| Tūkst. Litų | Likutinė vertė | |
|---|---|---|
| 2011 | 2010 | |
| Likutis sausio 1 d. Apskaityti vertės sumaţėjimo |
-296 | - |
| nuostoliai Atstatyti vertės sumaţėjimo |
-200 | -296 |
| nuostoliai | 158 | - |
| Likutis gruodţio 31 d. | -338 | -296 |
Vertės sumaţėjimo apskaitymas ir atstatymas yra įtrauktas į administracines sąnaudas (ţr. 6 pastabą).
Grupės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumaţėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.
Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Grupės reputacijai.
Grupės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Grupė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.
Grupės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė iš savo veiklos uţdirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės uţduotis yra kontroliuoti, kad Grupės likvidumo rodiklis būtų artimas ar viršytų 1.
Ţemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:
| 2-5 metai |
|---|
| (4,490) |
| (1,400) |
| (7,076) |
| (3,280) |
| (246) |
| (693) |
| - |
| (17,185) |
Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti ţymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2012 metais Bendrovė ketina derėtis su bankais dėl kredito linijos ir overdrafto pratęsimo.
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d.
| Sutartiniai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė | pinigų | Iki 6 | 6-12 | 1-2 | 2-5 | Daugiau | |
| Tūkst. litų | vertė | srautai | mėn. | mėnesių | metai | metai | nei 5 metai |
| Finansiniai įsipareigojimai | |||||||
| AB SEB bankas paskolos | 14,156 | (16,492) | (1,806) | (5,660) | (2,205) | (6,821) | - |
| AB bankas SNORAS paskolos | 9,647 | (11,223) | (7,407) | (767) | (2,062) | (987) | - |
| "Swedbank", AB paskolos | 15,634 | (18,127) | (1,639) | (1,883) | (3,440) | (10,624) | (541) |
| Išperkamosios nuomos | |||||||
| įsipareigojimai | 1,263 | (1,303) | (373) | (309) | (452) | (169) | - |
| Išvestinės finansinės priemonės | 31 | (31) | (31) | ||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos | |||||||
| sumos | 18,349 | (18,349) | (18,349) | - | - | - | - |
| 59,125 | (65,570) | (29,650) | (8,619) | (8,159) | (18,601) | (541) | |
Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:
| 2011 | 2010 | |
|---|---|---|
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||
| įsipareigojimai | 2.3% - 6% |
3.5% |
Valiutos rizika (išreikšta tūkst. litų), taikant 2011 m. gruodţio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 2010 m. gruodžio 31 d. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| LTL | EUR | LVL | LTL | EUR | LVL | ||
| Ilgalaikės gautinos sumos | 1,559 | - | - | 1,487 | - | - | |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos |
10,431 | 8,237 | 715 | 9,347 | 2,933 | 706 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 281 | 56 | - | 323 | 35 | - | |
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai |
(5,252) | (40,009) | (1,664) | (39,036) | - | ||
| Išvestinis finansinis sandoris | - | (1,397) | - | - | 31 | ||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
(22,686) | (6,544) | - | (18,222) | (3,535) | - | |
| Rizika grynąja verte | (15,667) | (39,657) | 715 | (8,729) | (39,634) | 706 |
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2011 m. gruodžio 31 d.
Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu:
| Vidurkis | ||
|---|---|---|
| 2011 8 |
2010 | |
| EUR | 3.4528 | 3.4528 |
| LVL | 4.8886 | 4.8643 |
Valiutos keitimo kursai lito atţvilgiu, taikyti gruodţio 31 d.:
| 2011 8 |
2010 | |
|---|---|---|
| EUR | 3.4528 | 3.4528 |
| LVL | 4.9421 | 4.8643 |
Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių funkcinė valiuta yra Litas (LTL). Kadangi LTL ir EUR santykis yra fiksuotas 3.4528 LTL / 1 EUR, valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Grupė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei EUR. 2011 metais didţiąją dalį sandorių Grupė vykdė LTL ir EUR, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.
Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR/LIBOR + marţa. Vidutinė efektyvi 2011 metų palūkanų norma buvo artima faktiškai sumokėtai per 2011 m.
Grupė yra sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudţia nuo ţymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 1,397 tūkst. litų (2010 metais 31 tūkst.) yra apskaityta išvestinės finansinės priemonės straipsnyje.
Balanso datą Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:
| Palūkanų normos rizika Tūkst. litų |
||
|---|---|---|
| Likutinė vertė 2011 |
2010 | |
| Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų norma |
||
| - - |
- - |
|
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |
| 2011 | 2010 | |
| Finansinės priemonės su kintama | ||
| palūkanų norma | ||
| AB SEB bankas paskolos | 18,945 | 14,156 |
| "Swedbank", AB paskolos | 14,216 | 15,634 |
| AB bankas SNORAS paskolos | 4,836 | 9,647 |
| Nordea Bank Finland Plc | 6,008 | - |
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | 1,256 | 1,263 |
| 45,261 | 40,700 | |
| 45,261 | 40,700 |
Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumaţintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) ţemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė uţ 2010 metus.
| Įtaka tūkst. litų | Pelnas (nuostoliai) | |||
|---|---|---|---|---|
| 100 bp padidėjimas |
100 bp sumaţėjimas |
|||
| 2011 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | ||||
| norma | (453) | 453 | ||
| 2010 m. gruodžio 31 d. | ||||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | ||||
| norma | (407) | 407 |
Pagrindinės finansinės priemonės, nepateiktos tikrąja verte, yra ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.
Tikroji vertė yra suma, uţ kurią gali būti apsikeista turtu ar kuria gali būti uţskaitytas nesusijusių šalių, ketinančių pirkti ar parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimai. Tikrosios vertės nustatomos pagal kotiruojamas kainas, remiantis diskontuotų pinigų srautų modeliu ir kitais atitinkamais modeliais.
Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2011 m. gruodţio 31 d., sudaro išvestinės priemonės. Grupė neturi kitų finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte 2011 m. gruodţio 31 d. ir 2010 m. gruodţio 31 d.
Grupės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių bei likutinių verčių santrauka gali būti tokia:
| 2011 m. | |||
|---|---|---|---|
| Tikroji | Likutinė | Tikroji | Likutinė vertė |
| 1,487 | |||
| 12,986 | |||
| 377 | 377 | 358 | 358 |
| (40,700) | |||
| (31) | |||
| (29,230) | (29,230) | (21,757) | (21,757) |
| (54,569) | (54,569) | (47,657) | (47,657) |
| vertė 1,559 19,383 (45,261) (1,397) |
vertė 1,559 19,383 (45,261) (1,397) |
2010 m. vertė 1,487 12,986 (40,700) (31) |
Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo Grupėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrajai vertei.
Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:
Pirmasis lygis – identiško Grupės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems birţoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birţa, Londono vertybinių popierių birţa, Frankfurto vertybinių popierių birţa).
Tūkst. litų
| 1 lygis |
2 lygis |
3 lygis |
Viso | |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | 1,559 | 1,559 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | - | - | 19,383 | 19,383 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | - | - | 377 | 377 |
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||||
| įsipareigojimai | - | - | (45,261) | (45,261) |
| Išvestinės finansinės priemonės | (1,397) | - | (1,397) | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | - | - | (29,230) | (29,230) |
| - | (1,397) | (53,172) | (54,569) | |
| 2010 gruodžio 31 d. Tūkst. litų |
||||
| 1 lygis | 2 lygis | 3 lygis | Viso | |
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | 1,487 | 1,487 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | - | - | 12,986 | 12,986 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | - | - | 358 | 358 |
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||||
| įsipareigojimai | - | - | (40,700) | (40,700) |
| Išvestinės finansinės priemonės | - | (31) | - | (31) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | - | - | (21,757) | (21,757) |
| - | (31) | (47,626) | (47,657) |
Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumaţinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.
Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.
Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąţos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.
Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.
Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąţos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.
Grupė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsiţvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąţinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2011 m. gruodţio 31 d. ir 2010 m. gruodţio 31 d.
Grupė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.
Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kurios išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti maţesnis nei 0.3. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.
2012 m. kovo mėn. sumontuota nauja sūrių gamybos linija, kuri 30% padidino AB Vilkyškių gamybinius pajėgumus. Viso projekto vertė apie 16 mln. Lt. Projektas iš dalies yra finansuojamas ES paramos lėšomis.
2012 m. vasario 23 d. AB Vilkyškių pieninė pasirašytė sutartį su Nordea Bank Finland Plc dėl 1,039 tūkst.EUR paskolos suteikimo. Paskola skirta AB bankas Snoras suteiktai paskolai refinansuoti.
2012 m. vasario 23 d. AB Modest suteikta 0,86 mln. EUR paskola iš Nordea Bank Finland Plc.
2012 m. kovo 16 d. AB Modest skirta 1,6 mln. Lt parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmąją veiklos sritį "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara".
Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti konsoliduotas finansines ataskaitas, uţ metus pasibaigusius 2011 m. gruodţio 31 d., nebuvo.
AB Vilkyškių pieninės grupė 2011metais pasiekė 19 proc. pajamų augimą ir uţdirbo 10,64 mln. litų konsoliduoto pelno (2010 metais 11,84 mln. litų). Sėkmingai plėsdama produktų asortimentą, stiprindama pozicijas vietinėje rinkoje bei įsitvirtindama eksporto rinkose, grupė 2011 metais nuosekliai didino pardavimų apimtis.
Bendrovė skyrė ypatingą dėmesį inovacijoms bei prekės ţenklo stiprinimui. Per 2011 metus Vilkyškių pieninės grupė rinkai pristatė net 18 produktų naujovių, kurios sėkmingai įsitvirtino arba pradeda įsitvirtinti tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose: praplėstas varškės sūrelių bei jogurtų asortimentas, pristatytos trijų skonių varškės uţtepėlės, išvystyti analogų tarp lietuviškų gamintojų neturintys pikantiški sūriai, taip pat kiti produktai.
Bendrovė dalyvavo vienoje didţiausių tarptautinių parodų – ANUGA (Vokietija), kurioje prisistatė eksporto rinkoms skirtu prekės ţenklu Vilvi. Sulaukta didelio susidomėjimo ir uţmegsta svarbių kontaktų su partneriais iš Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos šalių, Korėjos, Libano, Izraelio, PAR.
Parodose "Prodexpo 2011" (vasario mėn.) ir "World Food Moscow" (rugsėjo mėn.) išskirtinį produktinį pripaţinimą gavo sūriai: "Prussia"ir"Ţalgiris"– tarptautiniuose konkursuose apdovanoti aukso medaliais "MemelBlue" – bronzos medalis, "Vilkyškių" grietinė 30% - bronzos medalis. Sūriai "Legenda" ir "Ţalgiris" – "Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas 2011".
Bendrovės darbuotojų skaičius lyginant su 2010 metais kiek padidėjo ir 2011 metų pabaigoje siekė 845 darbuotojus:
Siekiant įgyvendinti savo veiklos strategiją – gaminti kuo daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų, 2011 metais Vilkyškių pieninėje įrengtos naujos sūrio nokinimo ir sandėliavimo kameros, skirtos pridėtinės vertės sūriams, padengtiems specialia nokinimo danga (Ţalgiris, Prūsija, Legenda). 2011 metais pasirašytas kontraktas su "Tetra pak" kompanija dėl sūrių gamybos įrangos išplėtimo, kas leis Vilkyškių pieninėje gaminti 30 proc. daugiau sūrio.
2011 metais įdiegta nauja pasterizacijos linija "Modest" gamykloje, kas įgalino pagerinti gaminamų produktų kokybę. Taip pat 2011 metais baigta diegti sandėlio valdymo sistema, kas leido ţenkliai padidinti sandėlio darbo efektyvumą.
Ypatingą dėmesį Vilkyškių pieninės grupė 2011 metais skyrė savo prekinio ţenklo pozicijoms stiprinti vietinėje rinkoje. Vilkyškių pieninės ţinomumas sparčiai augo, ypač didelį spurtą pasiekė įvaizdinės reklamos kampanijos dėka. Bedrovė planuoja nuosekliai didinti savo prekės ţenklų ţinomumą, didelį dėmesį vietinėje rinkoje sutelkiant į maţmeninės prekybos tinklus bei efektyvų asortimento plėtimą.
Gintaras Bertašius
Pranešimas parengtas uţ 2011 metus.
Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipaţinti AB Vilkyškių pieninė, Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB Vilkyškių pieninė interneto puslapyje adresu http://www.vilkyskiu.lt/investuotojams. Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Ţinios".
AB Vilkyškių Pieninė Generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242. AB Vilkyškių Pieninė Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55102, faksas (8 441) 55242.
| Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba |
|---|
| Emitentas) |
| 11 943 000 litų |
| Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė |
| 8-441 55330 |
| 8-441 55242 |
| [email protected] |
| akcinė bendrovė |
| 1993 m. geguţės 10 d. |
| 2005 m. gruodţio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| 060018 |
| 277160980 |
| http://www.vilkyskiu.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Modest (toliau – AB "Modest") |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 5 617 118 litai |
| Būstinės adresas | Gaurės 23, Tauragė |
| Telefonas | 8-446 72693 |
| Faksas | 8-446 72734 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1992 m. kovo 25 d. |
| Perregistravimo data ir vieta | 2009 m. gruodţio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| Registracijos Nr. | 017745 |
| Įmonių rejestro kodas | 121313693 |
| Interneto adresas | http://www.vilkyskiu.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Kelmės pieninė (toliau – AB Kelmės pieninė) |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 2 494 808 litai |
| Būstinės adresas | Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė |
| Telefonas | 8-427 61246 |
| Faksas | 8-427 61235 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas |
| Perregistravimo data ir vieta | 2007-07-04 (naujo paţymėjimo išdavimas) |
| Registracijos Nr. | 110109 |
| Įmonių rejestro kodas | 162403450 |
| Interneto adresas | http://www.vilkyskiu.lt |
AB Vilkyškių pieninės grupės pagrindinė veikla – pieno produktų gamyba.
Įmonių grupėje gaminami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai, varškė, sviestas, grietinė, pasterizuota grietinėlė, kiti švieţūs pieno produktai bei perdirbamos išrūgos.
AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos.
2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".
Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių birţoje:
| Periodas | Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | didžiausia | mažiausia | didžiausia | mažiausia |
| 2008.01.01 | 2008.03.31 | 6.40 | 5.00 | 1,507,303 | 0.00 |
| 2008.04.01 | 2008.06.30 | 5.52 | 4.51 | 237,964 | 0.00 |
| 2008.07.01 | 2008.09.30 | 4.75 | 2.05 | 324,605 | 0.00 |
| 2008.10.01 | 2008.12.31 | 2.50 | 0.52 | 69,650 | 0.00 |
| 2009.01.01 | 2009.03.31 | 0.79 | 0.52 | 241,806 | 0.00 |
| 2009.04.01 | 2009.06.30 | 1.69 | 0.60 | 83,134 | 0.00 |
| 2009.07.01 | 2009.09.30 | 2.86 | 1.25 | 557,512 | 0.00 |
| 2009.10.01 | 2009.12.31 | 2.75 | 2.27 | 66,144 | 0.00 |
| 2010.01.01 | 2010.03.31 | 3.70 | 2.32 | 232,788 | 0.00 |
| 2010.04.01 | 2010.06.30 | 3.67 | 2.95 | 74,358 | 0.00 |
| 2010.07.01 | 2010.09.30 | 3.78 | 3.12 | 105,718 | 0.00 |
| 2010.10.01 | 2010.12.31 | 5.94 | 3.87 | 536,451 | 0.00 |
| 2011.01.01 | 2011.03.31 | 6.22 | 5.20 | 150,077 | 0.00 |
| 2011.04.01 | 2011.06.30 | 5.64 | 4.98 | 298,972 | 11.26 |
| 2011.07.01 | 2011.09.30 | 5.67 | 4.04 | 828,052 | 1,450.18 |
| 2011.10.01 | 2011.12.31 | 4.59 | 4.04 | 180,660 | 2,047.51 |
Akcijų kaina, Lt Apyvarta, Tūkst. Lt
Vertybinių popierių, nepaţyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB Vilkyškių pieninė akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Oficialiajame sąraše.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninė paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1.00 Lt.
AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.
Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. geguţės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uţdaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uţdarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.
Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, bendrovė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.
1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.
Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradţios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilţės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.
1997 m. į bendrovę investuota 2,78 mln. Lt., iš jų apie 0,5 mln. Lt. skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.
1998 m. beveik 1,5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą ir kitas pagrindines priemones.
1999- 2000 m. investuota 3,84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 8,5 mln. Lt. į naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą. Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;
2001 m. birţelio mėn. bendrovė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno ţvaigţdės" Maţeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitiko visus jai keliamus reikalavimus.
2003 – 2004 m. papildomai investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suveţti. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera, 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.
2004 m. pastatyti Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.
2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.
2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 3,45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri buvo panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".
Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Modernizacijos metu buvo ţenkliai išplėstas AB Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Uţbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.
Antrasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas - 2007 m. birţelį pradėjęs veikti modernus AB Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumaţinti atliekas.
Nuo 2006 m. geguţės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.
2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80,25 procentų AB "Modest" akcijų. Pagal Konkurencijos tarybos sprendimą Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu įmonė valdo 99,7% AB "Modest" akcijų.
2007 m. Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 2,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės.
2008 metų kovo pabaigoje Vilkyškių pieninė gavo Konkurencijos Tarybos leidimą įsigyti 99,09 procentus AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras akcijų bei sėkmingai išplatino naują 2,6 mln. akcijų emisiją, skirtą šio įsigijimo finansavimui.
Naująją akcijų emisiją įsigijo ir Vilkyškių pieninės akcininkais tapo "Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis. Akcijos buvo įsigytos uţ 5,40 lito, o visos emisijos vertė siekė 14 mln. litų. Po naujos akcijų emisijos išleidimo Vilkyškių pieninės įstatinis kapitalas padidėjo iki 11,943 mln. litų.
2008-04-28 AB Vilkyškių pieninė galutinai uţbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99 proc. įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro trys įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė.
2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 128,408 Lt iki 617,118 lt. išleidţiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB Vilkyškių pieninė piniginiu įnašu nuo 617 118 LTL iki 5 617 118 LTL.
2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 33 mln. Lt. Per 2010-2011 metus pilnai įsisavinta 14,6 mln. Lt. 2010 m. paskirta paramos suma sudarė 6,6 mln. Lt. faktiškai gauta 0,8 mln. litų parama.
2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti marketingo ir kokybės skyriai.
Pagrindinės investicijos - šaldymo įranga, sūrių pjaustymo ir pakavimo linija, pradėtas sandėlio valdymo sistemos diegimo projektas.
2011 m. AB Vilkyškių pieninė investavo 1,8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą. 2011 metais pasirašytas kontraktas su "Tetra pak" kompanija dėl sūrių gamybos įrangos išplėtimo, kas leis Vilkyškių pieninėje gaminti 30 proc. daugiau sūrio.
Pagrindinė Emitento veikla - pieno produktų gamyba
AB Vilkyškių pieninė specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, gaminama pasterizuota grietinėlė, perdirbamos išrūgos. AB "Modest" gaminami lydyti, rūkyti sūriai, sūris Mozzarella, Riccota, Brinza. AB Kelmės pieninė gaminami švieţūs pieno produktai – įvairūs varškės produktai, grietinė, sviestas, pienas, kefyras, jogurtai, glaistyti varškės sūreliai.
Visas AB Vilkyškių pieninės grupės asortimentas – net 19 tipų 84 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 14 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių, 5 pavadinimų grietinės bei 26 pavadinimų varškės produktų.
Įmonių grupė per parą gali perdirbti 530 tonų pieno. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą šiek tiek ribodavo pieno ţaliavos stygius ţiemos sezono metu (ţiemą pieno superkama maţiau negu vasarą), tačiau pastaruoju metu ţaliavos pirkimas perţengė Lietuvos ribas ir ţaliavinio pieno galima nusipirkti iš Europos Sąjungos šalių.
Ţemiau pateikiamose lentelėse apţvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos, prekybos ir finansinės veiklos apimčių rodikliai.
| Tūkst. Lt | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 136,274 | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 |
| EBITDA | 17,478 | -3,948 | 17,059 | 19,964 | 18,566 |
| EBITDA marţa | 12.8% | 10.7% | 8.2% | 6.4% | |
| Amortizacija ir nusidėvėjimas | 3,786 | 5,652 | 6,008 | 5,928 | 6,200 |
| Grynasis pelnas | 10,014 | -11,969 | 6,723 | 11,842 | 10,641 |
| Pelno marţa | 7.3% | 4.2% | 4.8% | 3.7% | |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai (litais) |
1.07 | -1.00 | 0.56 | 0.99 | 0.88 |
| Grynoji finansinė skola | 27,340 | 70,547 | 55,256 | 40,700 | 45,261 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagrindiniai finansiniai rodikliai buvo:
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės superkamo pieno kiekis buvo toks:
| Ţaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą) |
2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|
| Supirkto pieno kiekis, tonomis |
105,638 | 139,705 | 151,150 | 181,643 | 197,536 |
| Suma, uţ kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt |
75,619 | 95,603 | 77,705 | 153,784 | 174,039 |
| Supirkto pieno kaina, Lt/t |
715.8 | 684.0 | 514.1 | 846.6 | 881.0 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 8,317 | 10,710 | 9,279 | 11,979 | 12,747 |
| Sviestas | 630 | 749 | 1,151 | 1,230 | 1,170 |
| Grietinėlė | 5,499 | 5,774 | 6,479 | 10,684 | 10,794 |
| Išrūgų koncentratas | 14,534 | 27,266 | 27,163 | 38,255 | 41,476 |
| Grietinė | 2,150 | 3,702 | 3,030 | 3,905 | |
| Varškės produktai | 1,618 | 3,770 | 3,247 | 3,848 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:
| Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt |
2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 86,193 | 95,040 | 78,543 | 105,167 | 136,778 |
| Sviestas | 4,127 | 6,632 | 8,467 | 9,230 | 8,202 |
| Grietinėlė | 32,436 | 22,492 | 23,387 | 55,428 | 68,792 |
| Išrūgų produktai | 6,533 | 4,543 | 4,306 | 10,107 | 13,127 |
| Grietinė | 8,662 | 13,864 | 12,998 | 17,343 | |
| Varškės produktai | 10,237 | 22,631 | 22,375 | 28,629 | |
| Kitos pajamos | 6,985 | 4,375 | 8,120 | 28,968 | 17,262 |
| Iš viso pajamų | 136,274 | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos pagal geografinius segmentus pasiskirstė taip:
| Rinka | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
|---|---|---|---|---|---|
| Europos Sąjunga | 69,594 | 71,238 | 67,763 | 84,431 | 97,594 |
| Lietuva | 52,367 | 58,938 | 74,067 | 91,626 | 105,526 |
| Rusija | 14,279 | 20,630 | 15,775 | 62,661 | 78,594 |
| Kitos šalys | 34 | 1,175 | 1,713 | 5,555 | 8,419 |
| Iš viso | 136,274 | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 |
AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja, sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.
Pagrindinė ţaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didţiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, ţemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Ţaliavinį pieną AB Vilkyškių pieninė superka pagal pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.
Kitos medţiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš uţsienio perkama nedaug, daţniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.
AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.
Įmonė uţsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai ţaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didţiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios prieţasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.
Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali uţtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidţia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku ir Swedbank AB). 2011 m. gruodţio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,61. Finansinių paskolų likutis 2011 m. gruodţio 31 d. buvo 45,261 tūkst. litų. Paskolos įvertintos eurais ir litais. Paskolų grąţinimas vyksta pagal grafiką, uţdelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR ir VILIBOR palūkanų normomis. 2011 m. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 27,8 mln.Lt sumai 5 metų terminui.
Uţsienio valiutos rizika. Operacijos uţsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai uţsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš uţsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams, nėra.
2007 metais Vilkyškių pieninė investavo apie 8 mln. litų į išrūgų perdirbimo cechą, 1,3 mln. litų į pieno priėmimo įrenginius ir 0,5 mln. litų į pakavimo ir vakumavimo įrenginius.
2008 metais AB "Modest" įdiegė naują Mozzarella sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.
2008 metais rekonstruota katilinė Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.
2009 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.
2010 metais investuota 1 mln. litų į energetikos ūkio (šalčio, šilumos, elektros) plėtrą. Uţ beveik 2 mln. litų įsigyta sūrių pakavimo – fasavimo linija.
2011 metais AB Vilkyškių pieninė investavo 1,8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą. 2011 metais pasirašytas kontraktas su "Tetra pak" kompanija dėl sūrių gamybos įrangos išplėtimo, kas leis Vilkyškių pieninėje gaminti 30 proc. daugiau sūrio.
2000 m. geguţės 8 d. bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).
2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Bendrovės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.
2004 m. geguţės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas AB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.
2008 metais AB Vilkyškių pieninei įteikti ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 sertifikatai.
ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus.
Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas - uţtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.
2009 metų rugsėjo 18 d. AB Vilkyškių pieninėje apsilankė ir atliko įmonės patikrinimą Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai. Patikrinimo metu ekspertai įvertino įmonės sanitarinį stovį, atliko įvertinimą gamybinių, pagalbinių patalpų, nokinimo ir produktų laikymo kamerų dėl atitikimo Rusijos federacijos normoms ir reikalavimams. Audito metu patikrinta įmonės dokumentacija, pradedant nuo superkamos ţaliavos, priedų ir kitų gamyboje naudojamų medţiagų iki produkto realizavimo.
Šio Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertų audito išvados neatitikimų nerasta, bendrovėje dirbama laikantis Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos reikalavimų.
2010 ir 2011 m. atlikti pakartotiniai ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 auditai. Nustatyta, kad įmonė atitinka standartų keliamus reikalavimus.
2011 m. atliktas Vilkyškių pieninės gamybos auditas Rusijos Federacijos Techninio reglamento N88-ФЗ reikalavimų atitikimui.
AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė uţima apie 18 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno ţvaigţdės" ir AB "Ţemaitijos pienas". Apie 12% šalies rinkos įmonė uţima tarp švieţių pieno produktų gamintojų.
Uţsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra maţesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.
AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik uţ paprastąsias vardines akcijas.
| Dividendai | 2007 (uţ 2006) |
2008 (uţ 2007) |
2009 (uţ 2008) |
2010 (uţ 2009) |
2011 (uţ 2010) |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt.) | 2,057,660 | 2,030,310 | 0 | 1,194,300 | 2,866,320 |
| Dividendai vienai akcijai (Lt.) | 0.22 | 0.17 | 0 | 0.10 | 0.24 |
| Akcijų skaičius | 9,353,000 | 11,943,000 | 11,943,000 | 11,943,000 | 11,943,000 |
AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:
AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:
| Dividendai | 2007 (uţ 2006) |
2008 (uţ 2007) |
2009 (uţ 2008) |
2010 (uţ 2009) |
2011 (uţ 2010) |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt.) | - | - | - | - | 12,997,950 |
| Dividendai vienai akcijai (Lt.) | - | - | - | - | 5.21 |
| Akcijų skaičius | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 |
AB "Modest" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt |
Bendra nominali vertė, Lt |
ISIN kodas |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
11,943,000 | 1.00 | 11,943,000 | LT0000127508 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
5,617,118 | 1.00 | 5,617,118 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
2,494,808 | 1.00 | 2,494,808 |
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
Bendras akcininkų skaičius 2011 m. gruodţio 31 d. buvo 1,055. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,067,206 | 1 | 6,067,206 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| Skandinaviska Enskilda Banken AB | 985,427 | 1 | 985,427 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 3,875,367 | 1 | 3,875,367 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 5,601,277 | 1 | 5,601,277 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 15,841 | 1 | 15,841 |
| Kapitalo iš viso | 5,617,118 | 1 | 5,617,118 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 2,476,122 | 1 | 2,476,122 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 18,686 | 1 | 18,686 |
| Kapitalo iš viso | 2,494,808 | 1 | 2,494,808 |
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių birţos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. geguţės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.
2007 metų gruodį po prašymo pateikimo Bendroves vertybinius popierius buvo leista įtraukti i Oficialųjį sąrašą nuo sausio 1 dienos.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt.
| Periodas | Kaina, Lt | Apyvarta, tūkst. Lt | Viso apyvarta | Kapitalizacija, | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | Didž. | Maž. | Pask. | Didž. | Maž. | Pask. | Vnt. | Tūkst. Lt. | tūkst. Lt. |
| 2006 05 17 | 2007 04 20 | 5.82 | 4.60 | 5.65 | 648 | 0 | 0 | 531 | 2,821 | 52,844 |
| 2007 01 01 | 2007 03 31 | 5.82 | 5.20 | 5.70 | 126 | 0 | 0 | 57 | 312 | 53,312 |
| 2007 04 01 | 2007 06 30 | 5.70 | 5.01 | 5.20 | 381 | 0 | 20 | 168 | 931 | 48,636 |
| 2007 07 01 | 2007 09 30 | 6.50 | 4.80 | 5.90 | 3621 | 0 | 26 | 1,648 | 9,164 | 55,183 |
| 2007 10 01 | 2007 12 31 | 6.70 | 5.75 | 6.20 | 638 | 0 | 2 | 455 | 2,762 | 57,989 |
| 2008.01.01 | 2008.03.31 | 6.40 | 5.00 | 5.30 | 1507 | 0 | 12 | 694 | 3,848 | 49,571 |
| 2008.04.01 | 2008.06.30 | 5.52 | 4.51 | 4.70 | 238 | 0 | 16 | 245 | 1,210 | 56,132 |
| 2008.07.01 | 2008.09.30 | 4.75 | 2.05 | 2.26 | 325 | 0 | 3 | 246 | 913 | 26,991 |
| 2008.10.01 | 2008.12.31 | 2.50 | 0.52 | 0.60 | 70 | 0 | 0 | 731 | 696 | 7,166 |
| 2009.01.01 | 2009.03.31 | 0.79 | 0.52 | 0.63 | 242 | 0 | 1 | 1,040 | 660 | 7,524 |
| 2009.04.01 | 2009.06.30 | 1.69 | 0.60 | 1.35 | 83 | 0 | 3 | 531 | 567 | 16,123 |
| 2009.07.01 | 2009.09.30 | 2.86 | 1.25 | 2.32 | 558 | 0 | 0 | 1,024 | 1,954 | 27,708 |
| 2009.10.01 | 2009.12.31 | 2.75 | 2.27 | 2.40 | 66 | 0 | 5 | 197 | 486 | 28,663 |
| 2010.01.01 | 2010.03.31 | 3.70 | 2.32 | 3.52 | 233 | 0 | 51 | 560 | 1,775 | 41,084 |
| 2010.04.01 | 2010.06.30 | 3.67 | 2.95 | 3.21 | 74 | 0 | 2 | 305 | 1,030 | 37,620 |
| 2010.07.01 | 2010.09.30 | 3.78 | 3.12 | 3.68 | 106 | 0 | 11 | 256 | 909 | 44,906 |
| 2010.10.01 | 2010.12.31 | 5.94 | 3.87 | 5.87 | 536 | 0 | 44 | 561 | 2,667 | 70,929 |
| 2011.01.01 | 2011.03.31 | 6.22 | 5.20 | 5.64 | 150 | 0 | 14 | 262 | 1,503 | 66,761 |
| 2011.04.01 | 2011.06.30 | 5.64 | 4.98 | 5.46 | 299 | 0 | 180 | 374 | 2,027 | 65,149 |
| 2011.07.01 | 2011.09.30 | 5.67 | 4.04 | 4.20 | 828 | 1 | 7 | 486 | 2,349 | 49,480 |
| 2011.10.01 | 2011.12.31 | 4.59 | 4.04 | 4.14 | 181 | 2 | 9 | 331 | 1,430 | 49,480 |
| Akcininkai turintys specialias kontrolės teises Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra. |
Balsavimo teisės apribojimų nėra.
Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kurios emitentas ţino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.
Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotini akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai uţ juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė |
Pareigos Emitente | Kadencijos pradţia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas |
Valdybos narys, ţaliavos direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė, finansų direktorė |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Andrej Cyba | Aukštasis | Valdybos narys | 2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Linas Strėlis | Aukštasis | Valdybos narys | 2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė | Pareigos Emitente | Darbo pradţia* |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 01** |
| Vaidotas Juškys | Aukštasis, informacinės technologijos |
Vykdantysis direktorius | 2010 05 17 |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė, finansų direktorė, |
2000 05 01 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas | Valdybos narys, ţaliavos direktorius |
1996 01 02 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inţinerija | Valdybos narys, technikos direktorius |
1993 09 01 |
|---|---|---|---|
| Arvydas Zaranka | Aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Gamybos direktorius | 1995 07 30 |
| Alvydas Eičas | Aukštasis, pedagogika | Pardavimų vadovas Baltijos šalims |
2004 09 14 |
| Elena Šilovaitė | Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas |
Marketingo skyriaus vadovė | 2010 07 19 |
| Jolita Valantinienė | Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas |
Kokybės skyriaus vadovė | 2010 09 14 |
| Rasa Tamaliūnaitė | Aukštasis, finansai ir apskaita |
Vyr. buhalterė | 2010 06 18 |
| Ligita Pudţiuvelytė |
Aukštasis, ekonomika | Vyr. ekonomistė | 2004 05 20 |
| Rasa Trybienė | Aukštasis, psichologija | Personalo vadovė | 2009 05 22 |
| Rita Juodikienė | Aukštasis verslo vadyba ir administravimas |
Pirkimų skyriaus vadovė | 2002 09 23 |
| Marius Beišys | Aukštasis, kompiuterinių sistemų inţinierius |
IT skyriaus vadovas | 2011 05 03 |
* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.
** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.
| Vardas, Pavardė |
Išsilavinimas | Pareigos įmonėje |
Darbo įmonėje pradţia |
Kadencijos pradţia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Arvydas Zaranka |
aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys |
2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė | 2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Kęstutis Keršys |
Aukštasis, ekonomika | Direktorius | 2010 07 12 | - | - |
| Milana Buivydienė |
aukštasis, ţemės ūkio gamybos ekonomika ir organizavimas |
Vyr. buhalterė | 2006 07 04 | - | - |
| Dalia Ivaščenko |
aukštasis, maisto produktų technologija |
Gamybos vadovė |
2008 09 23 | - |
| Vardas, Pavardė |
Išsilavinimas | Pareigos įmonėje |
Darbo įmonėje pradţia |
Kadencijos pradţia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| -------------------- | --------------- | --------------------- | ----------------------------- | ----------------------- | ----------------------- |
| Gintaras Bertašius |
aukštasis, inţinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2008 05 06 | 2012 05 06 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Arvydas Zaranka |
aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys |
2008 05 06 | 2012 05 06 | |
| Algirdas Ţukauskas |
aukštasis, zooinţinierius |
Generalinis direktorius, valdybos narys |
2008 06 04 | 2008 05 06 | 2012 05 06 |
| Asta Mikalauskienė |
aukštasis, ekonomistė, finansai ir bankininkystė |
Finansų direktorė |
2007 07 17 | - | - |
| Daiva Vasiliauskienė |
aukštesnysis, buhalterija |
Vyr. buhalterė | 2009 07 01 | - | - |
| Valė Leonavičienė |
aukštesnysis, pieno produktų technologas |
Gamybos vadovė |
2010 09 08 | - | - |
| Vardas, Pavardė |
Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius |
|---|---|---|---|
| Gintaras | Generalinis direktorius, | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) | |
| Bertašius | valdybos pirmininkas | AB "Modest" valdybos pirmininkas, AB "Kelmės pieninė" valdybos |
6,067,206 |
| pirmininkas | |||
| Sigitas | Technikos direktorius, | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | 425,538 |
| Trijonis | valdybos narys | nedalyvauja | |
| Rimantas | Ţaliavos direktorius, | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | 2,270 |
| Jancevičius | valdybos narys | nedalyvauja | |
| Vilija | Finansų direktorė, | AB "Modest" valdybos narė, kitų | 7,718 |
| Milaševičiutė | valdybos narė | akcijų neturi | |
| Arvydas | Gamybos direktorius | AB "Modest" valdybos narys, AB | |
| Zaranka | "Kelmės pieninė" valdybos narys, kitų | 1,923 | |
| akcijų neturi | |||
| Vaidotas | Vykdantysis direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje | |
| Juškys | nedalyvauja | 4,632 | |
| Andrej Cyba | Valdybos narys | UAB "Finasta Asset Management" | |
| Generalinis Direktorius | - | ||
| Linas Strėlis | Valdybos narys | 1,015,000 |
| Vardas, Pavardė | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Valdybos pirmininkas |
ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas, AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas |
| Arvydas Zaranka | Valdybos narys | AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB Kelmės |
| pieninė valdybos narys | ||
|---|---|---|
| Vilija Milaševičiutė | Valdybos narė | AB "Vilkyškių pieninės" finansų direktorė, valdybos narė |
| Kęstutis Keršys | AB "Modest" direktorius |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Milana Buivydienė | vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Vardas, Pavardė | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Valdybos pirmininkas | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas, AB "Modest" valdybos pirmininkas |
| Arvydas Zaranka | Valdybos narys | AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB "Modest" valdybos narys |
| Algirdas Ţukauskas | Direktorius, valdybos narys | ŢŪK "Dţiaugsmelis" pajininkas (1 pajus) |
| Asta Mikalauskienė | Finansų direktorė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Daiva Vasiliauskienė |
Vyr. buhalterė | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
2011 m. gruodţio 31 d.
| Vidutinis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
| Vadovai | 11 | 8 | 3 | 8,639 | ||
| Vadovaujantys specialistai |
55 | 33 | 21 | 1 | 3,048 | |
| Specialistai | 111 | 35 | 51 | 25 | 1,878 | |
| Darbininkai | 668 | 30 | 272 | 310 | 56 | 1,443 |
| 845 | 106 | 347 | 336 | 56 | 1,752 |
| Vidutinis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų grupė | Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
| Vadovai | 11 | 9 | 2 | 7,788 | ||
| Vadovaujantys specialistai |
65 | 31 | 25 | 9 | 3,002 | |
| Specialistai | 98 | 30 | 49 | 19 | 2,074 | |
| Darbininkai | 581 | 22 | 258 | 250 | 51 | 1,478 |
| 755 | 92 | 334 | 278 | 51 | 1,758 |
Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Kiekvieno mėnesio 10 dieną yra skelbiama pardavimų apyvarta uţ praėjusį mėnesį.
AB Vilkyškių Pieninės paprastosios vardinės akcijos pradėtos listinguoti Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių birţose. Akcijos į birţų sąrašus buvo įtrauktos Vokietijos banko Baader Bank AG iniaciatyva.
AB Vilkyškių pieninė eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2011 m. balandţio 28 d., priimti šie sprendimai:
1 darbotvarkės klausimas – Bendrovės metinis pranešimas uţ 2010 metus.
Sprendimas: Pritarti bendrovės metiniam pranešimui uţ 2010 metus.
2 darbotvarkės klausimas – Audito įmonės UAB "KPMG Baltics" išvada apie bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį uţ 2010 metus.
Išklausyta.
3 darbotvarkės klausimas – Bendrovės atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių uţ 2010 metus tvirtinimas.
Sprendimas: Patvirtinti bendrovės atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinius uţ 2010 metus.
4 darbotvarkės klausimas – 2010 metų pelno paskirstymas.
Sprendimas: Patvirtinti 2010 metų grynojo audituoto pelno pagal TFAS paskirstymą taip (tūkst. Lt; tūkst. EUR):
| 1) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2009 metų pabaigoje – | 5.526 LTL (1.600 EUR) |
|---|---|
| 2) Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas – | 3.064 LTL (887 EUR) |
| 3) Pervedimai iš rezervų – | 438 LTL (127 EUR) |
| 4) Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) - | 9.028 LTL (2.615 EUR) |
| iš jų: | |
| - pelno dalis, paskirta į privalomuosius rezervus – | 259 LTL (75 EUR) |
| - pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti – | 2.866 LTL (830 EUR) |
| (arba 0,24 lt (0,0695 EUR) vienai paprastai vardinei 1 lito nominalios vertės akcijai) | |
| - pelno dalis, paskirta į kitus rezervus – | 0 LTL (0 EUR) |
| - pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, | |
| darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams – | 100 LTL (29 EUR) |
| 5) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių | |
| metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus – | 5.803 LTL (1.681 EUR) |
AB Vilkyškių pieninė neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2011 m. lapkričio 5 d., priimti šie sprendimai:
1 darbotvarkės klausimas – Sprendimas dėl savų akcijų supirkimo. Patvirtinti sprendimą dėl savų akcijų supirkimo:
Parodose "Prodexpo 2011" (vasario mėn.) ir "World Food Moscow" (rugsėjo mėn.) išskirtinį produktinį pripaţinimą gavo sūriai: "Prussia"ir"Ţalgiris"– tarptautiniuose konkursuose apdovanoti aukso medaliais "MemelBlue" – bronzos medalis, "Vilkyškių" grietinė 30% - bronzos medalis. Sūriai "Legenda" ir "Ţalgiris" – "Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas 2011".
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birţa" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidţia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių birţos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS | |
|---|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos | |||
| Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, uţtikrinant nuolatinį | |||
| akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per birţos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS. |
|---|---|---|
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsiţvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą. |
| 1.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų glaudţiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako uţ strateginį vadovavimą bendrovei, priţiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdţius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. Bendrovėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai. |
| 1.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organai turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų prieţiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių | Ne | |
|---|---|---|
| įstatyme numatytų privalomų organų – |
Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, | |
| visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės | valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). | |
| vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti | Stebėtojų taryba, kaip kolegialus prieţiūros organas, nėra | |
| tiek kolegialų prieţiūros organą, tiek kolegialų | sudaroma. Uţ įmonės veiklos ir valdymo prieţiūrą atsako | |
| valdymo organą. Kolegialių prieţiūros ir |
Valdyba. |
| valdymo organų sudarymas uţtikrina valdymo ir prieţiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruoţtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
||
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas uţ strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus prieţiūros organas yra atsakingas uţ efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos prieţiūrą. |
Taip | Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendţia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų prieţiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga uţ efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų prieţiūrą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne prieţiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus prieţiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus prieţiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir prieţiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai. AB ,,Kelmės pieninė" valdybą sudaro 3 nariai. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėţtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidţiamais intervalais, tam, kad būtų uţtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai daţnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, |
Taip | Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidţiamas įstatymuose nustatytais pagrindais. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant uţtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo prieţiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau paţymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdţiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdţiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų prieţiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos prieţiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo Ne AB "Vilkyškių pieninė" nesilaiko 2.7. kolegialaus organo pirmininku gali būti toks rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai garantuoja kiti penki valdybos nariai. prieţiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, laikosi rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendţia |
tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė uţ vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
|
|---|---|---|
| pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi prieţiūros nešališkumui uţtikrinti. |
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti |
punkto yra bendrovės generalinis direktorius. Prieţiūros nešališkumą AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" rekomendacijos |
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų uţtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 prieţiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų uţtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų prieţiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipaţinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, uţ kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Kaip bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdţiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Bendrovė kaupia ir atskleidţia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka. Valdybos veiklos reglamento įmonė neturi. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų uţtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – prieţiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atţvilgiu.
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdţiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį. |
|---|---|---|
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsiţvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų uţtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių ţinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti ţinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių ţinių, nuomonių ir patirties savo uţduotims tinkamai atlikti . AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių ţinių apskaitos ir audito srityse. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" audito komitetas nesudarytas |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supaţindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdţius ir ţinias. |
Taip | Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdţiuose bei individualiai, esant poreikiui. |
| 3.6. Siekiant uţtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendţiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse |
Ne | Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai. |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje uţsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne maţiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsiţvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidţiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
5 Paţymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg maţo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didţiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindţiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus
| metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
Neaktualu | Bendrovėje nėra apibrėţti valdybos nepriklausomumo kriterijai. |
nario |
|---|---|---|---|
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
|||
| 3.9. Turėtų būti atskleidţiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
nario |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti prieţastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų uţtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
nario |
| nepriklausomumą. | ||
|---|---|---|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams uţ jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdţiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Taip | AB ,,Vilkyškių pieninė" valdybos nariams uţ darbą valdyboje mokamos tantjemos. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" valdybos nariams uţ darbą valdyboje atlyginimas nemokamas. |
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų uţtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 prieţiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų uţtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir priţiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8 |
Taip | Valdyba uţtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąţiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsiţvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, prieţastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atţvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąţiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų |
Taip | 2011–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdţiuose (visuose posėdţiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. |
6Paţymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad uţ veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neuţkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams uţ darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Ţr. 3 išnašą.
8 Ţr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo maţiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdţių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
||
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąţiningai ir nešališkai. Jis turėtų uţtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami uţtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, prieţiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai uţ tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų uţtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų uţtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės |
Taip | Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei bendrovėje jie sudaromi) aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdţiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB "Vilkyškių pieninė" Atlyginimo komitetas uţtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių ţmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams. |
9 Paţymėtina, kad bendrovės gali sugrieţtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdţius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdţiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo maţiau nei 2/3 ar 3/4 posėdţių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdţiuose uţtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdţiu.
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
| ţmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
||
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų uţtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti maţiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų poţiūrį ir kaip pasirinktas poţiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidţia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" komitetai nesuformuoti. Vadovaujantis LR audito įstatymo nuostatomis planuojama sudaryti audito komitetą, kurio narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtins visuotinis akcininkų susirinkimas. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą uţtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas uţ savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei uţtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, priţiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą. |
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Ţin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. |
Taip | Kiekvienas AB "Vilkyškių pieninė" komitetas sudarytas iš 3 narių. |
|---|---|---|
| Sprendţiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsiţvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
||
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėţiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdţių skaičių ir narių dalyvavimą posėdţiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. |
| 4.11. Siekiant uţtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdţiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Taip | Komitetų posėdţiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi uţ komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdţių, ţinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
| laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieţiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdţius, ţinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) perţiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendţiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. 4.13. Atlyginimų komitetas. Taip Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka funkcijos turėtų būti šios: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; 3) turėtų uţtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai perţiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą; 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl |
||
|---|---|---|
| tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais | ||
|---|---|---|
| ir valdymo organų nariais formų; | ||
| 6) padėti kolegialiam organui priţiūrėti, kaip | ||
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl |
||
| informacijos, susijusios su atlyginimais, |
||
| skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų |
||
| politikos ir direktoriams skiriamo individualus | ||
| atlyginimo); | ||
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo | ||
| organų nariams bendras rekomendacijas dėl | ||
| vyresniosios vadovybės (kaip apibrėţta paties | ||
| kolegialaus organo) atlyginimų dydţio ir |
||
| struktūros, taip pat stebėti vyresniosios |
||
| vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, |
||
| remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia | ||
| vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. | ||
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo | ||
| klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo |
||
| sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis | ||
| skatinimo priemonėmis, kurios gali būti |
||
| taikomos direktoriams arba kitiems |
||
| darbuotojams, komitetas turėtų: | ||
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų | ||
| taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas | ||
| skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo | ||
| sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo | ||
| susijusius pasiūlymus; | ||
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo | ||
| klausimu bendrovės metiniame pranešime ir | ||
| dokumentuose, skirtuose akcininkų |
||
| susirinkimui; | ||
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | ||
| pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba | ||
| pasirinkimo sandorių perkant akcijas |
||
| alternatyvos apibrėţiant tokios alternatyvos |
||
| suteikimo prieţastis ir pasekmes. | ||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo | ||
| kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų |
||
| pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo | ||
| pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo |
||
| nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir | ||
| valdymo organų narių atlyginimų. | ||
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti | ||
| akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo | ||
| tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame |
||
| akcininkų susirinkime. | ||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės laikosi šių rekomendacijos |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos | nuostatų. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir | |
| turėtų būti šios: | principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių |
|
| 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės |
ataskaitų rengimo procesą, priţiūrėti bendrovės finansinės | |
| informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį |
atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė | |
| skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų | laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti | |
| apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui | vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. | |
| (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų | Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, priţiūrint: (i) | |
| rinkinių konsolidavimo kriterijus); | finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų |
|
| 2) maţiausiai kartą per metus perţiūrėti vidaus | atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo | |
| kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant | auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą | |
| uţtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant | pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės | |
| riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir |
||
| taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, |
valdomos ir apie jas atskleidţiama informacija; 3) uţtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudţeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsiţvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant uţkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat priţiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguţės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėţiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidţiamas; b) leidţiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidţiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdţiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi uţ finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
| auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę | ||
|---|---|---|
| prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, | ||
| nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir | ||
| valdymo organų nariams. | ||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti | ||
| uţtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai | ||
| su administracija, bet ir neribotos galimybės | ||
| susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu | ||
| audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė | ||
| instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais | ||
| palaikyti. | ||
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas | ||
| apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti | ||
| vidaus audito ataskaitas arba periodinę |
||
| santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti | ||
| informuotas apie išorės auditorių darbo |
||
| programą ir turėtų iš audito įmonės gauti | ||
| ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp | ||
| nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei | ||
| jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti |
||
| informaciją apie visus su bendrovės auditu | ||
| susijusius klausimus. | ||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar |
||
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, |
||
| reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti | ||
| skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, | ||
| kad bendrovėje daromi svarbūs paţeidimai | ||
| (daţniausiai pranešama nepriklausomam |
||
| kolegialaus organo nariui), ir turėtų uţtikrinti, | ||
| kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir | ||
| nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir |
||
| atitinkamiems tolesniems veiksmams. | ||
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam | ||
| organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per | ||
| šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos |
||
| metinės ir pusės metų ataskaitos. | ||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas | Ne | Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir |
| turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų | informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba |
|
| apimti kolegialaus organo struktūros, darbo | planuoja atlikti savo veiklos vertinimą. | |
| organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė | ||
| vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo | ||
| nario ir komiteto kompetencijos ir darbo |
||
| efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar |
||
| kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos | ||
| tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per | ||
| metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią | ||
| bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo | ||
| struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją | ||
| apie savo vidinę organizaciją ir veiklos |
||
| procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius | ||
| pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas | ||
| savo veiklos įvertinimas. | ||
Bendrovėje nustatyta kolegialių prieţiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų uţtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems prieţiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieţiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas uţ kolegialaus organo posėdţių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų uţtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdţio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų uţtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdţiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdţio metu. |
Taip | Bendrovės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdţius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendţia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdţius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų uţtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdţiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdţiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Bendrovės valdybos posėdţiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. Valdybos posėdţiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdţio darbotvarke susijusi medţiaga. Darbotvarkė posėdţio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Kiekvienas valdymo organo narys gali susipaţinti su posėdţio medţiaga iki posėdţio dienos. Pranešant apie posėdţius, iš anksto pateikiama svarstymo medţiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdţio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdţio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendţiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdţiui pateiktos medţiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdţiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei uţtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių prieţiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdţių datas, jų darbotvarkes, glaudţiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų |
Ne | 5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai. |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdţių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdţių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| tarybos posėdţiai turėtų būti atviri bendrovės | |
|---|---|
| valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai |
|
| posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos | |
| narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo |
|
| nustatymu. | |
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei uţsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipaţinti su išleidţiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipaţinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Svarbūs sandoriai, tvirtinami Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų paţeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų uţkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus |
| 6.5. Siekiant uţtikrinti uţsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipaţinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po |
Taip | Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne maţiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipaţinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudţia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai daţno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsiţvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį uţtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis uţsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto. Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas |
|
|---|---|---|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, uţpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipaţinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "uţ" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti uţtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač uţsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Iki 2012-01-01 Bendrovė modernių technologijų netaikė, ateityje planuojama tą daryti. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei uţtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės prieţiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams. |
|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai |
Taip | Valdybos nariai nepainioja Bendrovės turto su savo turtu. |
| gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
||
|---|---|---|
| 7.3. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus maţareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba ţodţiu, įrašant tai į posėdţio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. |
| 7.4. Bendrovės prieţiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, perţiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų uţkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudţiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat uţtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apţvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindţiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| bendrovės interesams; | ||
|---|---|---|
| 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar | ||
| tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, | ||
| paaiškinimas; | ||
| 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos | ||
| sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo | ||
| atidėjimo laikotarpius; | ||
| 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir | ||
| veiklos rezultatų ryšį; | ||
| 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet | ||
| kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos | ||
| kriterijai ir jų pagrindimas; | ||
| 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių | ||
| išmokų politiką; | ||
| 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, |
||
| kaip nurodyta 8.13 punkte; | ||
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų | ||
| išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta | ||
| 8.15 punkte; | ||
| 11) pakankamai išsami informacija apie panašių | ||
| bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo | ||
| politika buvo analizuojama siekiant nustatyti | ||
| susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo | ||
| politiką, sudėtį. | ||
| 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos | ||
| arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos |
||
| pagrindinių savybių aprašymas; | ||
| 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti |
||
| komerciniu poţiūriu neskelbtinos informacijos. | ||
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti | Ne | |
| apibendrinama ir paaiškinama bendrovės |
||
| politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su | ||
| vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų | ||
| nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, | ||
| informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais |
||
| direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, | ||
| taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir |
||
| kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų |
||
| nariais nutraukimu pirma laiko. | ||
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama | Ne | |
| atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais | ||
| metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama |
||
| atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų | ||
| būti pateikta bent 8.5.1 –8.5.4 punktuose |
||
| nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, | ||
| kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet | ||
| kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. | ||
| 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais | ||
| ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi |
||
| informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba |
||
| mokėtina direktoriui uţ paslaugas, suteiktas | ||
| praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei |
||
| taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus |
||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; |
| įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; | ||
|---|---|---|
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir | ||
| (arba) premijos, bei prieţastys, dėl kurių tokios | ||
| premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | ||
| 4) jei tai leidţiama pagal įstatymus, kiekvienas | ||
| esminis papildomas atlyginimas, mokamas |
||
| direktoriams uţ specialias paslaugas, kurios | ||
| nepriklauso įprastinėms direktoriaus |
||
| funkcijoms; | ||
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta |
||
| kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo | ||
| organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų | ||
| praėjusiais finansiniais metais; | ||
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma | ||
| atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu | ||
| tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1 –5 |
||
| punktus. | ||
| 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, | ||
| susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti | ||
| akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su | ||
| visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis | ||
| sistemomis: | ||
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės | ||
| pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba |
||
| suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; | ||
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, |
||
| realizuotas per praėjusius finansinius metus, | ||
| nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei | ||
| realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų | ||
| skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių | ||
| metų pabaigoje; | ||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų | ||
| pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo | ||
| kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių | ||
| įgyvendinimo sąlygos; | ||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų | ||
| pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. | ||
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų | ||
| pensijų schemomis susijusi informacija: | ||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėţtų išmokų, | ||
| pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai | ||
| atitinkamais finansiniais metais; | ||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėţtų įmokų, | ||
| išsami informacija apie įmokas, kurias uţ |
||
| direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti |
||
| bendrovė atitinkamais finansiniais metais. | ||
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias | ||
| bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar | ||
| įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų | ||
| finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip |
||
| paskolas, išankstines išmokas ir garantijas |
||
| kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus | ||
| pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų | ||
| laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir | ||
| palūkanų normą. | ||
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje |
||
| numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo | Ne | |
| dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies dydţio ribas. | ||
| Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti |
||
| pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti | ||
|---|---|---|
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo | ||
| atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai | ||
| netenkinami. | ||
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių |
||
| skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto |
Ne | |
| nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų |
||
| vertinimo kriterijų. | ||
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji |
||
| atlyginimo dalis, didţiosios šios kintamos |
Ne | |
| sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas |
||
| turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo | ||
| kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos | ||
| sudedamosios atlyginimo dalies, kurios |
||
| mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti |
||
| nustatytas pagal santykinę kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją | ||
| su nekintama atlyginimo dalimi. | ||
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais | Ne | |
| arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta | ||
| nuostata, leidţianti bendrovei susigrąţinti |
||
| kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo | ||
| išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau | ||
| pasirodė akivaizdţiai neteisingi. | ||
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti |
||
| nustatytos sumos arba nustatyto metinių |
Ne | |
| atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti | ||
| didesnės negu dvejų metų nekintamos |
||
| atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. | ||
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, | ||
| jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos | Ne | |
| rezultatų. | ||
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidţiama informacija, | ||
| susijusi su parengiamuoju ir sprendimų |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos |
| priėmimo procesu, kurio metu nustatoma |
ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos | |
| bendrovės direktorių atlyginimų politika. |
politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei | |
| Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, | kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai | |
| apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, | neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria | |
| su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių | prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. | |
| paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų | ||
| politiką, vardus ir pavardes bei metinio |
||
| visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. | ||
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas | Ne | Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams |
| akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti | atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir | |
| suteikiama maţiausiai trejus metus po jų |
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam |
|
| skyrimo. | remiantis akcijų kainų pokyčiais. | |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | ||
| teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą | ||
| akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti |
||
| naudojamasi maţiausiai trejus metus po jų | ||
| skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė |
||
| pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba | ||
| kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, | ||
| pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų |
||
| priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir |
||
| išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo |
||
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų | ||
|---|---|---|
| išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos | ||
| pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti | ||
| kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų |
||
| įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius | ||
| turi būti nustatytas, pavyzdţiui, dviguba bendro | ||
| metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji | ||
| dalis) vertė. | ||
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų | ||
| tarybos narių atlyginimą neturėtų būti |
||
| įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. | ||
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai |
||
| akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti |
||
| visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir |
||
| balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo |
||
| klausimais. | ||
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų uţ |
||
| direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, |
||
| atlyginimų politika arba bet kuris esminis | ||
| atlyginimų politikos pokytis turėtų būti |
||
| įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų |
||
| susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita | ||
| turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui | ||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | ||
| Balsavimas gali būti privalomojo arba |
||
| patariamojo pobūdţio. | ||
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams |
||
| atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo |
Neaktualu | Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams |
| sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba | atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir | |
| būti atlyginamam remiantis akcijų kainų |
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam |
|
| pokyčiais, iki jų taikymo pradţios turėtų pritarti | remiantis akcijų kainų pokyčiais. | |
| akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. | ||
| Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir | ||
| akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems |
||
| direktoriams pagal tą schemą suteikiamos |
||
| akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams | ||
| schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo | ||
| pradţios taip pat turėtų pritarti akcininkai, | ||
| priimdami sprendimą metiniame visuotiniame | ||
| akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais |
||
| akcininkai turėtų būti informuoti apie visas |
Neaktualu | |
| siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą | ||
| apie siūlomų pakeitimų poveikį. | ||
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | ||
| pritarimas turėtų būti gaunamas šiais |
||
| klausimais: | ||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis | ||
| akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant |
||
| akcijų pasirinkimo sandorius; | ||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir | ||
| pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; | ||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai | ||
| gali būti realizuoti; | ||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių |
||
| realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, | ||
| jeigu įstatymai tai leidţia; | ||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra |
100
| siūlomos visiems kitiems bendrovės |
||
|---|---|---|
| darbuotojams. | ||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime | ||
| taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, | ||
| per kurį uţ direktorių atlyginimą atsakingas | ||
| organas gali paskirti šiame punkte išvardytų | ||
| tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. | ||
| Neaktualu | ||
| Bendrovė nesilaiko 8.19 punkto nuostatų | ||
| 8.21. Jeigu leidţia nacionalinė teisė arba |
||
| bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo |
||
| sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra | ||
| suteikiamos teisės pasirašyti akcijas ţemesne nei | ||
| rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma | ||
| kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per | ||
| keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, | ||
| taip pat turėtų pritarti akcininkai. | ||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi | ||
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
||
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams | ||
| arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, | ||
| kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo | ||
| patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų | ||
| susirinkime. | ||
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų |
||
| susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 | ||
| punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų | ||
| būti suteikta galimybė susipaţinti su sprendimo | ||
| projektu ir su juo susijusiu informaciniu |
||
| pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti | ||
| bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų | ||
| būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto |
||
| atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas | ||
| arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, | ||
| taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. | ||
| Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas |
||
| schemų ir bendros direktorių atlyginimų |
||
| politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti | ||
| aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta | ||
| pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams | ||
| taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, | ||
| kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, | ||
| kurios reikalingos įsipareigojimams pagal |
||
| skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti |
||
| aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti | ||
| reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar | ||
| išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta | ||
| schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl | ||
| numatomo schemos taikymo, apţvalga. Šiame | ||
| punkte nurodyta informacija turėtų būti |
||
| paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripaţinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipaţinti su reikiama informacija. |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdţiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo |
Taip | Interesų turėtojai, turintys bendrovės akcijų, turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, domėtis bendrovės veikla bei rezultatais. Bendrovei dirbant pelningai, akcininkams yra mokami dividendus. |
| dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
Taip | Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. |
procese, sudarytos sąlygos susipaţinti su reikiama informacija. |
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų uţtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidţiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
Taip, išskyrus ir punktus |
4 6 |
Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidţiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. |
|---|---|---|---|
| 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; |
Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje. |
||
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su |
|||
| darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; | |||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
Taip | Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą |
| 10.2. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. 10.3. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės prieţiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidţiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką ţmoniškųjų išteklių atţvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
Neaktualu | informaciją, bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atţvilgiu, atskleidţia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidţiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atţvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidţiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipaţinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių birţos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birţa gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu uţtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių birţos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atţvilgiu ir neatskleidţia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per birţos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų uţtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdţiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo uţtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją. |
| rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių birţoje. |
||||
|---|---|---|---|---|
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų uţtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
||
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas. |
||
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės uţmokestį uţ suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
Neaktualu | Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi uţmokesčio uţ tai iš bendrovės. |
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.