Annual Report • Apr 5, 2013
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d.
| Informacija apie Bendrovę | 1 |
|---|---|
| Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų | 2 |
| Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Vilkyškių pieninė" akcininkams |
3 |
| Konsoliduota finansinės būklės ataskaita | 5 |
| Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita | 6 |
| Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita | 7 |
| Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita | 8 |
| Konsoliduota pinigų srautų ataskaita | 10 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos | 12 |
| AB Vilkyškių pieninė konsoliduotas 2012 metų metinis pranešimas | 60 |
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius2012 m. gruodžio 31 d.
Telefonas: +370 441 55330
Telefaksas: +370 441 55242
Įmonės kodas: 277160980
Buveinė: LT-99369 Vilkyškiai, Vilkyškių sen., Pagėgių r. sav., Lietuva
Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis
Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Finansų direktorė
"KPMG Baltics", UAB
AB "SEB bankas" "Swedbank", AB "DnB Nord bankas" Nordea Bank Finland Plc
Vadovybe Siandien aptare ir patvirtino konsoliduotq finansiniq ataskaitq rinkin! (toliau ,,konsoliduotos fi nansines ataskaitos") bei j i pasira5e.
Konsoliduotos finansines ataskaitos buvo parenglos pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje' Mlsq nuomone, taikli apskaitos principai yra tinkami ir konsoliduotos finansines ataskaitos visais reik5mingais atZvilgiais parodo tikr4 ir teisingq vaizd4 pagal Tarptautinius finansines atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje'
Rekomenduojame, kad konsoliduotos finansines ataskaitas patvirtintq Visuotinis akcininkq susirinkimas.
Vilky5kiai, 2013 m. kovo 29 d.
Gintaras Befta5ius Generalinis direktorius
| Tūkst. litų | Pastaba | 2012 m. gruodžio 31 d. | 2011 m. gruodžio 31 d. |
|---|---|---|---|
| Turtas Nekilnojamasis turtas, įranga ir |
|||
| įrengimai | 10 | 93,927 | 72,344 |
| Nematerialusis turtas | 11 | 23,879 | 24,010 |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 12 | 1,395 | 1,559 |
| Ilgalaikis turtas | 119,201 | 97,913 | |
| Atsargos | 13 | 23,969 | 23,259 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 14 | 16,724 | 19,383 |
| Išankstiniai apmokėjimai | 15 | 1,406 | 1,603 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 16 | 880 | 337 |
| Trumpalaikis turtas | 42,979 | 44,582 | |
| Turtas iš viso | 162,180 | 142,495 | |
| Nuosavas kapitalas | |||
| Akcinis kapitalas | 11,943 | 11,943 | |
| Akcijų priedai | 11,396 | 11,396 | |
| Rezervai | 11,389 | 12,494 | |
| Nepaskirstytas pelnas | 25,132 | 20,195 | |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas | |||
| Įmonės akcininkams | 17 | 59,860 | 56,028 |
| Nekontroliuojanti dalis | 141 | 104 | |
| Nuosavas kapitalas | 17 | 60,001 | 56,132 |
| Įsipareigojimai | |||
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai | 18 | 35,755 | 24,117 |
| Išvestinės finansinės priemonės Vyriausybės dotacijos |
22 19 |
1,707 12,564 |
1,045 7,842 |
| Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai | 20 | 1,862 | 2,633 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 51,888 | 35,637 | |
| Paskolos ir finansinio lizingo | |||
| įsipareigojimai Mokėtinas pelno mokestis |
18 | 17,950 - |
21,144 - |
| Išvestinės finansinės priemonės | 22 | 436 | 352 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 21 | 31,905 | 29,230 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 50,291 | 50,726 | |
| Įsipareigojimai | 102,179 | 86,363 | |
| Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso |
162,180 | 142,495 |
Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.
| Tūkst. Litų | Pastaba | 2012 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 1 | 295,759 | 290,133 |
| Pardavimų savikaina | 2 | -265,705 | -260,955 |
| Bendrasis pelnas | 30,054 | 29,178 | |
| Kitos veiklos pajamos | 3 | 1,095 | 825 |
| Paskirstymo sąnaudos | 5 | -12,799 | -9,782 |
| Administracinės sąnaudos | 6 | -8,793 | -7,587 |
| Kitos veiklos sąnaudos | 4 | -341 | -268 |
| Veiklos rezultatas | 9,216 | 12,366 | |
| Finansinės veiklos pajamos | 110 | 133 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | -2,423 | -1,895 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 7 | -2,313 | -1,762 |
| Pelnas prieš mokesčius | 6,903 | 10,604 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 8 | 772 | 37 |
| Ataskaitinių metų pelnas | 7,675 | 10,641 | |
| Priskirtina: | |||
| Grupės akcininkams | 7,564 | 10,565 | |
| Nekontroliuojančiai daliai | 111 | 76 | |
| Ataskaitinių metų pelnas | 7,675 | 10,641 | |
| Pelnas, tenkantys 1 akcijai (litais) | 9 | 0.63 | 0.88 |
| Sumažintas pelnas 1 akcijai (litais) | 9 | 0.63 | 0.88 |
Už metus, pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2012 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Ataskaitinių metų pelnas | 7,675 | 10,641 | |
| Kitos bendrosios pajamos Pelno mokesčio įtaka Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis |
- -746 |
68 -1,397 |
|
| Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po pelno mokesčio |
-746 | -1,329 | |
| Iš viso bendrųjų pajamų | 6,929 | 9,312 | |
| Priskirtina: Grupės akcininkams Nekontroliuojančiai daliai |
7,040 111 |
9,236 76 |
|
| Viso bendrųjų pajamų | 6,929 | 9,312 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Apsidraudimo priemonių rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Nekon troliuo janti dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 2011 m. sausio 1 d. | 11,943 | 11,396 | 7,317 | - | - | 935 | 18,067 | 49,658 | 155 | 49,813 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos |
|||||||||||
| Grynasis pelnas | - | - | - | - | - | - | 10,565 | 10,565 | 76 | 10,641 | |
| Kitos bendrosios pajamos Pervedimai iš rezervų |
- | - | -456 | - | - | - | 456 | - | - | - | |
| Perkainojimo rezervo didinimas, dėl pelno mokesčio įtakos |
- | - | 68 | - | - | - | - | 68 | - | 68 | |
| Rezervo išvestinėms finansinėms priemonėms sudarymas |
- | - | - | -1,397 | - | - | - | -1,397 | - | -1,397 | |
| Iš viso kitų bendrųjų pajamų |
- | - | -388 | -1,397 | - | - | 456 | -1,329 | - | -1,329 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | -388 | -1,397 | - | - | 11,021 | 9,236 | 76 | 9,312 | |
| Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą |
- | - | - | - | - | 259 | -259 | - | - | - | |
| Pervedimai į rezervą | |||||||||||
| savoms akcijoms įsigyti Dividendai |
- - |
- - |
- - |
- - |
5,768 - |
- - |
-5,768 -2,866 |
- -2,866 |
- -98 |
- -2,964 |
|
| Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams |
- | - | - | - | 5,768 | 259 | -8,893 | -2,866 | 98 | -2,964 | |
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas (sumažėjimas) |
- | - | - | - | - | - | - | - | -29 | -29 | |
| Iš viso operacijų su | |||||||||||
| akcininkais | - | - | - | - | - | - | - | - | -29 | -29 | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 17 | 11,943 | 11,396 | 6,929 | -1,397 | 5,768 | 1,194 | 20,195 | 56,028 | 104 | 56,132 |
| Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Perkai nojimo rezervas |
Apsidraudimo priemonių rezervas |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
Privalo masis rezervas |
Nepaskirs tytasis rezultatas |
Iš viso | Nekon troliuo janti dalis |
Iš viso nuosavo kapitalo |
| 2012 m. sausio 1 d. | 11,943 | 11,396 | 6,929 | -1,397 | 5,768 | 1,194 | 20,195 | 56,028 | 104 | 56,132 | |
| Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos |
|||||||||||
| Grynasis pelnas | - | - | - | - | - | - | 7,564 | 7,564 | 111 | 7,675 | |
| Kitos bendrosios pajamos Pervedimai iš rezervų |
- | - | -359 | - | - | - | 359 | - | - | - | |
| Rezervo išvestinėms finansinėms priemonėms sudarymas |
- | - | - | -746 | - | - | - | -746 | - | -746 | |
| Iš viso kitų bendrųjų pajamų |
- | - | -359 | -746 | - | - | 359 | -746 | - | -6,929 | |
| Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų |
- | - | -359 | -746 | - | - | 7,923 | 6,818 | 111 | 6,929 | |
| Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį rezervą Pervedimai į rezervą |
- | - | - | - | - | - | - | - | - | - | |
| savoms akcijoms įsigyti | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - | |
| Dividendai Iš viso akcininkų įnašų |
- | - | - | - | - | - | -2,986 | -2,986 | -74 | -3,060 | |
| ir paskirstymų akcininkams |
- | - | - | - | - | - | -2,986 | -2,986 | -74 | -3,060 | |
| Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas (sumažėjimas) |
- | - | - | - | - | - | - | - | - | - | |
| Iš viso operacijų su | |||||||||||
| akcininkais | - | - | - | - | - | - | -2,986 | -2,986 | -74 | -3,060 | |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 17 | 11,943 | 11,396 | 6,570 | -2,143 | 5,768 | 1,194 | 25,132 | 59,860 | 141 | 60,001 |
Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2012 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||
| Laikotarpio pelnas | 7,675 | 10,641 | |
| Koregavimai dėl: Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų |
|||
| nusidėvėjimo | 10 | 7,783 | 6,722 |
| Nematerialiojo turto amortizacijos | 11 | 138 | 265 |
| Dotacijų amortizacijos ir nurašymo | 19 | -1,132 | -787 |
| Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo | -64 | -87 | |
| Pelno mokesčio sąnaudų | -772 | -37 | |
| Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | 2,313 | 1,762 | |
| 15,941 | 18,479 | ||
| Atsargų pokytis | -710 | -6,309 | |
| Ilgalaikių gautinų sumų pokytis | 164 | -72 | |
| Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių |
|||
| apmokėjimų pokytis | 2,358 | -7,969 | |
| Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis | 2,180 | 10,129 | |
| 19,933 | 14,258 | ||
| Sumokėtas pelno mokestis | - | -1 | |
| Sumokėtos palūkanos | -1,629 | -1,562 | |
| Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos |
18,304 | 12,695 | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
| Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui | 10 | -29,573 | -13,331 |
| Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui | 11 | -7 | - |
| Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo | 246 | 543 | |
| Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas | - | -14 | |
| Suteiktos paskolos | -648 | -869 | |
| Susigrąžintos paskolos | 999 | - | |
| Gautos palūkanos | 2 | 16 | |
| Grynieji pinigų srautai, panaudoti | |||
| investicinėje veikloje | -28,981 | -13,655 |
Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.
| Tūkst. litų | Pastaba | 2012 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
| Paskolų gavimas | 30,585 | 19,163 | |
| Paskolų grąžinimas | -22,233 | -15,491 | |
| Lėšos dividendams išmokėti | -2,986 | -2,883 | |
| Gautos vyriausybės dotacijos | 19 | 5,854 | 150 |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos |
11,220 | 939 | |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas | |||
| (sumažėjimas) | 543 | -21 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d | 337 | 358 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d. | 16 | 880 | 337 |
Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)
AB "Vilkyškių pieninė" įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.
AB "Vilkyškių pieninė" yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje. 2012 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,067,206 | 1 | 6,067,206 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| SEB SA OMNIBUS (fondai / instituciniai klientai) |
719,321 | 1 | 719,321 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 4,141,473 | 1 | 4,141,473 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.
Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas.
Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.
Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Patronuojanti Įmonė taip pat turi pieno paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.
Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį mozarrella, pelėsinį sūrį bei kitus sūrio produktus.
Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB "Kelmės pieninė", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.25% balso teisę suteikiančių AB "Kelmės pieninė" akcijų. AB "Kelmės pieninė" gamina šviežius pieno produktus.
Grupės darbuotojų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 925 (2011 m. gruodžio 31 d. - 845).
Šis konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos finansinės ataskaitos") yra AB "Vilkyškių pieninė" Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Patronuojančios Įmonės atskiros finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Patronuojančios Įmonės vadovybė yra įgaliota išleisti konsoliduotas finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki kitų metų balandžio 30-os dienos.
Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos Valdybos 2013 m. kovo 29 d. Įmonės akcininkai gali nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų ir pareikalauti jas pakeisti.
Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:
Skaičiai finansinėse ataskaitose pateikiami tūkst. litų (tLTL). Litas (LTL) yra oficiali Lietuvos valiuta ir funkcinė Grupės valiuta.
Operacijos užsienio valiuta įvertinamos litais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos eurais įvykdytos operacijos buvo konvertuotos Lietuvos Banko nustatytu pastoviu keitimo kursu 1 Euro=3.4528 Litai.
Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina ar tikrąja verte, yra įvertinami litais sandorio dieną ar tikrosios vertės nustatymo dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.
Dukterinės įmonės yra Įmonės kontroliuojamos Patronuojančios Įmonės. Kontrolė egzistuoja, kai Patronuojanti Įmonė gali valdyti dukterinės įmonės finansų ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos. Įvertinant kontrolės buvimą, atsižvelgiama į turimas balsavimo teises bei potencialias balsavimo teises (dėl potencialiai konvertuojamų į akcijas instrumentų). Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtrauktos į konsoliduotą Grupės finansinę atskaitomybę nuo tos dienos, kai įsigyjama kontrolė ir iki tol, kol kontrolė prarandama.
Rengiant konsoliduotą finansinę atskaitomybę eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio įsiskolinimai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš tarpusavio operacijų.
Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė sistemingai taikė apskaitos principus.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Grupės pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.
Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.
Į Grupės apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.
Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas yra sumažinamas proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.
Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.
Turto arba įrangos dalies pakeitimo sąnaudos yra įtraukiamos į likutinę vertę, kai yra tikėtina, kad Grupė ateityje patirs būsimą ekonominę naudą, susijusią su ta dalimi, ir tas sąnaudas galima patikimai įvertinti. Turto ir įrangos nuolatinio aptarnavimo sąnaudos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos.
Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.
Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
| Pastatai | 10-40 metų |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 5-15 metų |
| Kitas turtas | 3-7 metai |
Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto. Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Grupei kaip turto savininkui, yra klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas yra apskaitomas minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų nuomos pradžioje dabartine verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Grupės įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.
Prestižas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripažinti.
Prestižas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu yra apskaitomas kaip nematerialus turtas. Prestižas yra apskaitomas savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius.
Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestižas yra nepripažįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.
Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.
Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.
Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas.
Atsargų sunaudojimas yra nustatomas pagal FIFO metodą.
Finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja per verte pelno (nuostolių) ataskaitą; investicijos laikomos iki termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas.
Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje
Vadovybė nustato finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu, kai atitinka šiuos kriterijus:
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.
Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Grupė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota
savikaina, naudojant faktinį palūkanų metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.
Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripažįstamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje iki tol, kol pripažinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumažėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripažinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Grupė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.
Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota verte su skirtumu tarp nominalo ir išpirkimo vertės, apskaitomu pelno (nuostolių) ataskaitoje skolos laikotarpiu pagal galiojančias palūkanų normas.
Skolinimosi sąnaudos, susijusios su paskolomis nekilnojamam turtui, įrengimams ir įrangai įsigyti, pripažįstamos to turto įsigijimo sąnaudų dalimi ir iki turto naudojimo pradžios yra atitinkamai pridedamos prie įsigijimo savikainos.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų likutinė vertė dėl trumpo jų termino atitinka jų tikrąsias vertes.
Įterptosios išvestinės priemonės yra atskiriamos nuo pagrindinio kontrakto ir apskaitomos kaip išvestinės priemonės, jei numatytos išvestinės priemonės ekonominės charakteristikos ir rizikos rūšys nėra glaudžiai susiję su pagrindinio kontrakto ekonominėmis charakteristikomis ir rizikos rūšimis; atskira priemonė, turinti tokias pačias ekonomines charakteristikas, kaip ir įterptoji išvestinė priemonė, atitiktų išvestinės priemonės apibrėžimą, o mišri (jungtinė) priemonė nebūtų vertinama tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.
Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.
Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną arba nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.
Atskiriamųjų įterptinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Kai išvestinė finansinė priemonė nėra laikoma pardavimui ir nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.
Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Grupė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė išlieka susijusi su tuo turtu.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas.
Finansinis turtas, nepateikiamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tikrąja verte, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Grupė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.
Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Grupė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.
Grupės gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.
Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.
Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.
Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.
Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").
Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.
Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.
Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjimai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo įvykiu.
Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.
Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.
Finansinė nuoma, kuria Grupei perleidžiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradžioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Kapitalizuotas turtas nudėvimas per naudingo tarnavimo laiką arba, jei nėra tikrumo, kad Grupė nuomos pabaigoje įgys nuosavybės teises į turtą, per nuomos sutarties galiojimo laiką.
Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.
Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.
Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos patiriamos.
Dotacijos, skirtos Grupei kompensuoti turto įsigijimo sąnaudas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.
Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.
Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su konkrečių pajamų uždirbimu, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.
Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.
Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Grupės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.
Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.
Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.
Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.
Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.
Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.
Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.
Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Patronuojančios Įmonės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją.
Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais.
7 TFAS "Atskleidimai - finansinio turto perdavimai" pataisa (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2011 m. liepos 1 d. ir vėliau). Pataisos reikalauja informacijos atskleidimo, kuris finansinių ataskaitų vartotojams leistų: suprasti ryšį tarp perduoto finansinio turto, kurio apskaita nėra pilnai nutraukta, ir susijusių įsipareigojimų; ir vertinti įmonės besitęsiančio ryšio su finansiniu turtu, kurio apskaita yra nutraukta, pobūdį ir riziką. 7 TFAS pataisa nėra aktuali Grupės finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė neturi tokio finansinio turto.
Buvo išleista keletas naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir jų paaiškinimų, kurie bus privalomi rengiant Grupės finansines ataskaitas už ataskaitinius laikotarpius, prasidedančius 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau. Grupė nusprendė ankščiau netaikyti naujų standartų ir paaiškinimų. Žemiau yra pateikiami Grupės vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų įtakos juos pirmą kartą pritaikius:
• 7-ojo TFAS "Atskleidimas" pataisos "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams):
Pataisose nustatyti nauji atskleidimo reikalavimai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais:
Grupė nemano, kad šios pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes jis tarpusavyje neužskaito savo finansinio turto ir įsipareigojimų ir nėra sudaręs bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.
• 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos" ir 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams).
10-ajame TFAS pateiktas bendras modelis, kuris taikomas visų ūkio subjektų, į kuriuos investuojama, kontrolės analizėje, įskaitant ūkio subjektus, kurie šiuo metu laikomi specialiosios paskirtiems įmonėmis pagal SIK 12-ąjį aiškinimą. 10-ajame TFAS pateikti nauji kontrolės vertinimo reikalavimai, kurie skiriasi nuo 27-ajame TAS ( 2008 m.) nustatytų reikalavimų. Pagal naują bendrą kontrolės modelį, investuotojas kontroliuoja ūkio subjektą, į kurį investuojama, kai:
Į naująjį standartą taip pat įtraukti atskleidimo reikalavimai ir reikalavimai, susiję su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu. Šie reikalavimai perkelti iš 27-ojo TAS (2008 m.).
Grupė nemano, kad naujasis standartas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės vertinimas pagal naująjį standartą neturėtų keisti ankstesnių išvadų dėl Grupės ūkio subjektų, į kuriuos ji investuoja, kontrolės.
• 11-asis TFAS "Jungtinė veikla" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Standartas panaikina ir pakeičia 31-ąjį TAS "Dalys bendrose įmonėse". 11-ajame TFAS nepateikiama esminių "bendrai kontroliuojamos veiklos" apibrėžties pakeitimų, nors "kontrolės" apibrėžtis, o kartu netiesiogiai ir "bendros kontrolės" apibrėžtis, keitėsi dėl 10-ojo TFAS.
Pagal naująjį standartą išskiriamos dvi jungtinės veiklos rūšys, ir kiekvienai iš jų taikomas skirtingas apskaitos modelis:
11-asis TFAS išskiria iš 31-ojo TAS "bendrai kontroliuojamų įmonių" tuos atvejus, kuriais toks atskyrimas tam tikrais atvejais yra neveiksmingas, nors jungtinei veiklai ir numatyta tam tikra struktūra. Tokia veikla vertinama panašiai kaip bendrai kontroliuojamas turtas ir (arba) veikla pagal 31-ąjį TAS, ir dabar vadinama bendra veikla. Likusios 31-ajame TAS nurodytos bendrai kontroliuojamos įmonės, dabar vadinamosios bendros įmonės, negali laisvai pasirinkti, kurį metodą taikyti: nuosavybės ar proporcingo konsolidavimo metodą; savo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose dabar jos visada privalo naudoti nuosavybės metodą.
Grupė nemano, kad 11-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji nėra jungtinės veiklos susitarimo šalis.
• 12-asis TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Standartas reikalauja atskleisti papildomą informaciją, susijusią su priimtais reikšmingais sprendimais ir prielaidomis, padarytomis nustatant turimų dalių pobūdį ūkio subjekte arba struktūroje, turimų dalių pobūdį dukterinėse įmonėse, jungtinėje veikloje ir asocijuotose įmonėse ir nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose.
Grupė nemano, kad Standartas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
• 13-asis TFAS "Tikrosios vertės nustatymas (Taikomas perspektyviai 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Standartas pakeičia atskiruose TFAS pateiktas tikrosios vertės nustatymo gaires vienu tikrosios vertės nustatymo gairių šaltiniu. Jame apibrėžiama tikroji vertė, nustatoma tikrosios vertės nustatymo sistema ir išdėstomi informacijos apie tikrosios vertės nustatymą atskleidimo reikalavimai. paaiškinama, kaip nustatyti tikrąją vertę, kai to reikalaujama arba tai leidžiama pagal kitus TFAS. Standarte nepateikiama naujų turto ir įsipareigojimų vertinimo tikrąja verte reikalavimų; jame nepanaikinamos tam tikruose standartuose nustatytos vertinimo tikrąja verte įvykdomumo išimtys.
Standarte pateikiama išsami informacijos atskleidimo sistema, kurioje nustatyti papildomi reikalavimai atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti metodus ir duomenis, kurie naudojami nustatant tikrąją vertę, ir, kai tikroji vertė pakartotinai nustatoma naudojant reikšmingus nestebimus duomenis – tų nustatymų poveikį pelnui arba nuostoliams ar kitoms bendrosioms pajamoms.
Grupė nemano, kad 13-asis TFAS turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes vadovybė mano, kad metodai ir prielaidos, naudojami nustatant turto tikrąją vertę, atitinka 13-ojo TFAS reikalavimus.
Pataisų taikymo pirmą kartą įtaka priklausys nuo konkrečių kitų bendrųjų pajamų straipsnių pirminio taikymo datą. Jeigu Grupė taikytų pataisas nuo 2012 m. sausio 1 d., tai 2,143 tūkst. litų apsidraudimo priemonių rezervas būtų pateikiamas kaip straipsnis, kuris ateityje gali būti pergrupuojamas į pelno (nuostolių) ataskaitą. Kitos kitų bendrųjų pajamų sumos ir straipsniai niekada nebus pergrupuojami į pelno (nuostolių) ataskaitą.
• 12-ojo TAS "Atidėtasis mokestis. Turto vertės atgavimas" pataisos (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Šiomis pataisomis įvedama paneigiama prielaida, kad tikrąja verte įvertinto investicinio turto balansinė vertė būtų atgauta vien tik parduodant tą turtą. Vadovybės ketinimas nebūtų svarbus, išskyrus tuos atvejus, kai investicinis turtas yra nudėvimasis ir yra laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – iš esmės sunaudoti visą su investiciniu turtu susijusią ekonominę naudą per jo naudingojo tarnavimo laikotarpį. Tai yra vienintelis atvejis, kai minėta prielaida gali būti paneigiama.
Pataisos nėra aktualios Grupės finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė neturi investicinio turto, vertinamo tikrosios vertės metodu pagal 40-ąjį TAS.
• 19-asis TAS (2011 m.) "Išmokos darbuotojams (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Pagal pataisą reikalaujama, kad aktuarinis pelnas ir nuostoliai būtų iš karto pripažįstami kitose bendrosiose pajamose. Pagal pataisą panaikinamas aktuarinio pelno ir nuostolių pripažinimui anksčiau taikytas "koridoriaus" metodas ir eliminuojama pasirinkimo galimybė pripažinti visus nustatytų išmokų įsipareigojimų bei plano turto pokyčius pelno (nuostolių) ataskaitoje, kas šiuo metu yra leidžiama pagal 19-ojo TAS reikalavimus. Pagal pataisą taip pat reikalaujama, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta tikėtina plano turto grąža būtų apskaičiuojama remiantis nustatytų išmokų įsipareigojimui taikoma diskonto norma.
Pataisos nėra aktualios Grupės finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė neturi nustatytų išmokų planų.
• 27-asis TAS (2011 m.) "Atskiros finansinės ataskaitos" (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jei 10-asis TFAS, 11-asis TFAS, 12-asis TFAS ir 28-asis TAS (2011 m.) taip pat taikomi anksčiau.)
27-ajame TAS (2011 m.) su nedideliais paaiškinimais pateikti 27-ojo TAS (2008 m.) apskaitos ir atskleidimo reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Be to, į 27-ąjį TAS (2011 m.) įtraukti 28-ojo TAS (2008 m.) ir 31-ojo TAS reikalavimai atskiroms finansinėms ataskaitoms. Standartas nebenagrinėja kontrolės principo ir reikalavimų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimu, kurie įtraukti į 10-ąjį TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos".
Grupė nemano, kad 27-asis TAS (2011 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi dėl jo Grupės apskaitos politika nėra keičiama.
Grupė nemano, kad standarto pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, ji neturi investicijų į asocijuotąsias ar bendras įmones, kurioms minėtos pataisos turėtų įtakos.
• 32-ojo TAS "Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita" pataisos (Galioja 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Pataisomis nenustatomos naujos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos taisyklės, tačiau paaiškinami užskaitos kriterijai, taikomi atsiradus jų taikymo neatitikimams.
Pataisose aiškinama, kad ūkio subjektas šiuo metu turi teisiškai įgyvendinamą užskaitos teisę, jei ši teisė:
Grupė nemano, kad standarto pataisos turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neatlieka finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaitos ir neturi sudariusi bendrųjų tarpusavio užskaitos sutarčių.
• 20 TFAAK "Antžeminės kasyklos/karjero gamybos etapų atliekų tvarkymo išlaidos" galioja (Galioja 2013 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Paaiškinime pateikti reikalavimai susiję su gamybos etapo atliekų tvarkymo išlaidų pripažinimu, atliekų tvarkymo veiklos turto pirminiu ir vėlesniu vertinimu.
Grupė nemano, kad minėtas paaiškinimas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi ji tokios veiklos nevykdo.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.
Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.
Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.
Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.
Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.
Grupė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.
Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei bei kitai sandorio šaliai.
Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.
Sutarties vykdymo pradžioje Grupė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.
Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:
Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Grupė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Grupė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant efektyvią palūkanų normą.
Grupė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant to turto atsiperkamąją vertę. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.
Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.
Informacija apie prielaidas ir vertinimo netikrumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".
Grupė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Grupės gautinas sumas.
Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.
Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.
Naudodama finansines priemones, Grupė susiduria su tokiomis rizikomis:
Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.
Pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Grupės kapitalo valdymą. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.
Už bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.
Bendrovė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Bendrovės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Bendrovė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus, tokius kaip:
Kiekvieno kliento, atsiskaitančio ne grynaisiais pinigais, kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros.
Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Bendrovė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Bendrovės reputacijai.
Bendrovės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Bendrovė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.
Bendrovės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Bendrovė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.
Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.
Grupė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atviros valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".
Grupės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (22 pastaba).
Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių priežasčių, susijusių su Grupės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Grupės funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Grupės veiklos visumos.
Grupės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Grupės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.
Už veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Grupės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:
Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.
Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.
Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:
Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.
Segmentų rezultatai 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst. litų | Sūriai ir sūrio produktai | Švieži pieno produktai |
Kiti produktai | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | 145,617 | 89,933 | 60,209 | 295,759 |
| Pardavimų savikaina | -139,336 | -70,249 | -56,120 | -265,705 |
| Bendrasis pelnas | 6,281 | 19,684 | 4,089 | 30,054 |
Segmentų rezultatai 2011 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst. litų | Sūriai ir sūrio produktai | Švieži pieno produktai |
Kiti produktai | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Pardavimai | 136,778 | 67,605 | 85,750 | 290,133 |
| Pardavimų savikaina | -132,079 | -55,919 | -72,957 | -260,955 |
| Bendrasis pelnas | 4,699 | 11,686 | 12,793 | 29,178 |
Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, nusidėvėjimą ir amortizaciją, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Generaliniam direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas.
Grupė taip pat turi 3 išskiriamus segmentus, sudarytus juridinių asmenų pagrindu: AB "Vilkyškių pieninė" (patronuojanti Bendrovė), AB "Kelmės pieninė" (dukterinė įmonė) ir AB "Modest" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba. Tačiau įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Generalinis direktorius kiekvieną mėnesį peržiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.
Stambiausias grupės segmentas yra AB "Vilkyškių pieninė". Daugiau informacijos apie atskiros Bendrovės AB "Vilkyškių pieninė" segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.
Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 329,860 | 93,305 | 45,571 | -172,976 | 295,759 |
| Palūkanų pajamos | 46 | 156 | 34 | -156 | 80 |
| Palūkanų sąnaudos | -1,750 | -339 | -79 | 156 | -2,012 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,350 | 1,334 | 746 | - | 7,430 |
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 4,403 | 14,843 | -2,326 | -14,669 | 6,903 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 709 | - | - | 63 | 772 |
| Grynasis pelnas | 5,112 | 14,843 | -2,326 | -14,606 | 7,675 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai |
|||||
| Segmento turtas | 143,229 | 39,437 | 14,150 | -34,636 | 162,180 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | 26,141 | 3,126 | 306 | - | 29,573 |
| Segmento įsipareigojimai | 91,820 | 20,869 | 11,050 | -21,560 | 102,179 |
2012 m. segmentų informacija:
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.
2012 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Tūkst. litų | Pajamos | Turtas |
|---|---|---|
| Lietuva | 109,260 | 156,183 |
| Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą | 87,734 | 4,229 |
| Rusija | 87,054 | 537 |
| Kitos šalys | 11,711 | 1,231 |
| 295,759 | 162,180 |
| Tūkst. litų | AB "Vilkyškių pieninė" |
AB "Kelmės pieninė" |
AB "Modest" | Derinimas | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 288,927 | 74,548 | 108,187 | -181,530 | 290,133 |
| Palūkanų pajamos | 73 | 156 | - | -156 | 73 |
| Palūkanų sąnaudos | -1,241 | -421 | -51 | 156 | -1,557 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 4,560 | 1,660 | 765 | - | 6,985 |
| Rezultatas prieš apmokestinimą | 13,509 | 9,817 | 162 | -12,884 | 10,604 |
| Pelno mokesčio sąnaudos | 37 | - | - | - | 37 |
| Grynasis pelnas | 13,546 | 9,817 | 162 | -12,884 | 10,641 |
| Kiti reikšmingi nepiniginiai | |||||
| straipsniai | - | - | - | - | - |
| Segmento turtas | 122,994 | 33,458 | 19,042 | -32,999 | 142,495 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | 12,253 | 456 | 1,157 | - | 13,866 |
| Segmento įsipareigojimai | 73,029 | 19,753 | 13,615 | -20,034 | 86,363 |
Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.
2011 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:
| Tūkst. litų | Pajamos | Turtas |
|---|---|---|
| Lietuva | 105,526 | 135,222 |
| Europos sąjunga | 97,594 | 2,299 |
| Rusija | 78,594 | 3,348 |
| Kitos šalys | 8,419 | 1,626 |
| 290,133 | 142,495 |
Grupė iš vieno pagrindinio pirkėjo 2012 m. gavo 73,578 tūkst. litų pajamų, kas sudaro 25% visų pajamų (2011 m. – 69,520 tūkst. litų, 24%).
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 | |
|---|---|---|---|
| 2 | Pardavimų savikaina | ||
| Žaliavos | -198,897 | -210,448 | |
| Personalo sąnaudos | -19,182 | -16,832 | |
| Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija |
-5,566 | -5,391 | |
| Dujos, elektra | -11,413 | -8,315 | |
| Kitos | -30,647 | -19,969 | |
| -265,705 | -260,955 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos | ||||
|---|---|---|---|---|
| ----------------------------------------------------- | -- | -- | -- | -- |
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 | |
|---|---|---|---|
| 3 | Kitos veiklos pajamos | ||
| Pajamos iš medžiagų pardavimo | 91 | 79 | |
| Kitos pajamos | 1,004 | 746 | |
| 1,095 | 825 | ||
| 4 | Kitos veiklos sąnaudos | ||
| Parduotų medžiagų savikaina | -61 | -48 | |
| Kitos sąnaudos | -280 | -220 | |
| -341 | -268 | ||
| 5 | Paskirstymo sąnaudos Logistikos ir transporto paslaugos |
-5,669 | -4,302 |
| Marketingo ir reklamos paslaugos | -4,189 | -2,603 | |
| Personalo išlaikymo sąnaudos | -1,747 | -1,446 | |
| Nusidėvėjimo sąnaudos | -184 | -165 | |
| Kitos pardavimo sąnaudos | -1,010 | -1,266 | |
| -12,799 | -9,782 | ||
| 6 | Administracinės sąnaudos Personalo išlaikymo sąnaudos |
-4,020 | -3,394 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija Konsultacijos |
-515 | -644 | |
| Apsauga | -164 -326 |
-434 -323 |
|
| Kuras | -86 | -314 | |
| Veterinarijos paslaugos | -350 | -266 | |
| Banko mokesčiai | -150 | -202 | |
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas | 0 | -200 | |
| Baudos | -259 | -161 | |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | -121 | -102 | |
| Tantjemos valdybos nariams | -150 | -100 | |
| Vertybinių popierių biržos sąnaudos | -87 | -84 | |
| Remonto sąnaudos | -55 | -83 | |
| Draudimas | -64 | -61 | |
| Narystė | -73 | -56 | |
| Atsargų vertės sumažėjimas | -40 | -16 | |
| Netiesioginių išlaidų dalis, pripažinta gamybos | |||
| sustabdymo metu | -576 | - | |
| Kitos | -1,757 | -1,147 | |
| -8,793 | -7,587 |
| Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos | ||||
|---|---|---|---|---|
| ----------------------------------------------------- | -- | -- | -- | -- |
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 | |||
|---|---|---|---|---|---|
| 7 | Grynosios finansinės veiklos sąnaudos | ||||
| Finansinės veiklos pajamos | |||||
| Palūkanos | 80 | 73 | |||
| Baudų ir delspinigių pajamos Kitos |
30 0 |
55 5 |
|||
| Iš viso finansinės veiklos pajamų | 110 | 133 | |||
| Finansinės veiklos sąnaudos | |||||
| Palūkanos | -2,012 | -1,557 | |||
| Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų | -241 | -188 | |||
| Kitos | -170 | -150 | |||
| Iš viso finansinės veiklos sąnaudų | -2,423 | -1,895 | |||
| -2,313 | -1,762 | ||||
| 8 | Pelno mokesčio sąnaudos Tūkst. litų |
2012 | 2011 | ||
| Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje | |||||
| Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Ataskaitinis laikotarpis |
- | -1 | |||
| Atidėtojo mokesčio sąnaudos | |||||
| Atidėtojo mokesčio pokytis | 772 | 37 | |||
| 772 | 37 | ||||
| Tūkst. litų | |||||
| Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas Tūkst. litų |
2012 | 2011 | |||
| Metų pelnas | 7,675 | 10,641 | |||
| Pelno mokesčio sąnaudos Pelnas prieš mokesčius |
-772 6,903 |
-37 10,604 |
|||
| Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą |
15.00% | 1,035 | 15.00% | 1,591 | |
| Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas dėl turimo socialinės įmonės |
|||||
| statuso | -32.28% | -2,228 | -6.98% | -1,473 | |
| Pastovūs skirtumai | 6.1% | 421 | 0.8% | 84 | |
| Ankstesnių laikotarpių laikinųjų skirtumų pripažinimas |
- | - | - | -239 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | -11.18% | -772 | -0,35% | -37 |
| 9 | Pelnas, tenkantis vienai akcijai | 2012 | 2011 |
|---|---|---|---|
| Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio | |||
| metodu, tūkst. vnt. | 11,943 | 11,943 | |
| Grynasis pelnas, priskirtinas Patronuojančios Įmonės |
|||
| paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. litų | 7,564 | 10,565 | |
| Pelnas, tenkantis vienai akcijai, litais | 0.63 | 0.88 |
Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.
| Tūkst. litų | Žemė ir pastatai |
Mašinos ir įrengimai |
Kitas turtas |
Nebaigta statyba |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Savikaina/Perkainuota verte | |||||
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. | 31,447 | 53,571 | 14,486 | 886 | 100,390 |
| Įsigijimai | 28 | 8,677 | 558 | 4,601 | 13,864 |
| Pardavimai | -18 | -1,659 | -768 | - | -2,445 |
| Perklasifikavimai | -371 | 2,432 | -607 | -1,454 | - |
| Likutis 2011 m gruodžio 31 d. | 31,086 | 63,021 | 13,669 | 4,033 | 111,809 |
| Likutis 2012 m. sausio 1 d. | 31,086 | 63,021 | 13,669 | 4,033 | 111,809 |
| Įsigijimai | 389 | 8,055 | 285 | 20,903 | 29,632 |
| Perleidimas | - | -3,333 | -448 | - | -3,781 |
| Perklasifikavimai | 2,689 | 20,908 | -4,352 | -19,245 | - |
| Likutis 2012 m gruodžio 31 d. | 34,164 | 88,651 | 9,154 | 5,691 | 137,660 |
| Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai | |||||
| Likutis 2011 m. sausio 1 d. | 6,197 | 20,497 | 8,022 | - | 34,716 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1,277 | 4,387 | 1,058 | - | 6,722 |
| Perleistas turtas | -15 | -1,290 | -668 | - | -1,973 |
| Perklasifikavimai | -376 | 605 | -229 | - | - |
| Likutis 2011m gruodžio 31 d. | 7,083 | 24,199 | 8,183 | - | 39,465 |
| Likutis 2012 m. sausio 1 d. | 7,083 | 24,199 | 8,183 | - | 39,465 |
| Nusidėvėjimas per metus | 1,183 | 5,901 | 699 | - | 7,783 |
| Perleistas turtas | - | -3,074 | -441 | - | -3,515 |
| Perklasifikavimai | 1,059 | 1,636 | -2,695 | - | - |
| Likutis 2012 m gruodžio 31 d. | 9,325 | 28,662 | 5,746 | - | 43,733 |
| Likutinės vertės | |||||
| 2011 m. sausio 1 d. | 25,250 | 33,074 | 6,464 | 886 | 65,674 |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | 24,003 | 38,822 | 5,486 | 4,033 | 72,344 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 24,839 | 59,989 | 3,408 | 5,691 | 93,927 |
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.
Grupė savo nekilnojamą turtą, įrangą ir įrengimus, kurių likutinė vertė sudarė 49,982 tūkst. litų 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m.: 47,596 tūkst. litų), buvo įkeitusi bankams už paskolas (žr. 18 pastabą).
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 14,158 tūkst. litų. (2011 m. – 17,816tūkst. litų).
Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių, statinių ir įrengimų. Tokio turto likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,389 tūkst. litų (2011 m.: 3,678 tūkst. litų).
Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 |
|---|---|---|
| Pagamintos produkcijos savikaina | 6,599 | 6,185 |
| Kitos veiklos sąnaudos | 619 | - |
| Paskirstymo ir administracinės sąnaudos | 565 | 809 |
| 7,783 | 6,722 |
Grupė 2012 m. gruodžio 31 d. atliko įvertinimą, siekiant nustatyti ar nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė, pateikta finansinės būklės ataskaitoje 2012 m. gruodžio 31 d., nėra sumažėjusi.
Įvertinimo metu buvo apskaičiuota turto naudojimo vertė naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą (WACC), kuri buvo lygi 8.89%.
Apskaičiuota naudojimo vertė sudarė viršijo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei apyvartinio kapitalo likutinę vertę. Todėl 2012 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje nebuvo apskaityta vertės sumažėjimo. Daugiau informacijos apie vertės sumažėjimo įvertinimą pateikta 11 pastaboje.
Grupė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Paskutinis nepriklausomų vertintojų atliktas pastatų vertinimas buvo 2010 metų gruodžio mėn.
Vadovybės nuomone, 2010 - 2012 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių ženklesnių pasikeitimų, todėl vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2012 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainavimo konsoliduotose finansinės ataskaitose už 2012 metus nebuvo atliekama.
Jeigu pastatai būtų apskaityti įsigijimo savikaina, sumažinta nusidėvėjimu, pastatų likutinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. būtų 17,109 tūkst. Litų (2011 m. gruodžio 31 d.: 15,856 tūkst. Litų).
Perkainavimo rezervas yra sumažintas atidėtojo pelno mokesčio suma ir jo grynoji vertė 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 6,570 tūkst. litų (2011 m. gruodžio 31 d. – 6,929 tūkst. litų).
| Tūkst. litų | Prestižas | Programinė įranga | Iš viso |
|---|---|---|---|
| Savikaina Likutis 2011 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai |
23,875 - - |
1,624 2 - |
25,499 2 - |
| Likutis 2011 m. gruodžio 31 d. | 23,875 | 1,626 | 25,501 |
| Likutis 2012 m. sausio 1 d. Įsigijimai Perleidimai |
23,875 - - |
1,626 7 - |
25,501 7 - |
| Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. | 23,875 | 1,633 | 25,508 |
| Amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2011 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai |
- - - |
1,226 265 - |
1,226 265 - |
| Likutis 2011 m. gruodžio 31 d | - | 1,491 | 1,491 |
| Likutis 2012 m. sausio 1 d. Amortizacija per metus Perleidimai |
- - - |
1,491 138 - |
1,491 138 - |
| Likutis 2012 m. gruodžio 31 d. | - | 1,629 | 1,629 |
| Likutinės vertės 2011 m. sausio 1 d 2011 m. gruodžio 31 d. |
23,875 23,875 |
398 135 |
23,879 24,010 |
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 23,875 | 4 | 23,879 |
Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.
Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri buvo pasiekta integravus įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą. Prestižas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta žemiau:
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 |
|---|---|---|
| AB "Kelmės pieninė" | 22,842 | 22,842 |
| AB "Modest" | 1,033 | 1,033 |
| 23,875 | 23,875 |
Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumažėjimas buvo patikrintas apskaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 8.89% (2011 m.: 8.87%). Jei nenurodyta kitaip, naudojimo vertės apskaičiavimas 2012 m. buvo atliktas analogiškai ir 2011 m. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:
Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota atsiperkamoji prestižo vertė viršijo apskaitytą vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.
| 12 | Ilgalaikės gautinos sumos | |||
|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 | ||
| Pastaba | ||||
| Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims | 25 | 842 | 842 | |
| Paskolos susijusioms šalims, įskaitant | ||||
| palūkanas | 25 | 522 | 630 | |
| Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų | 29 | 55 | ||
| Kitos ilgalaikės gautinos sumos | 2 | 32 | ||
| 1,395 | 1,559 | |||
Išankstinis mokėjimas (842 tūkst. litų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.
Paskola (351 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. Paskola (150 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2015 m. gegužės 30 dienos. Paskolos likutis 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 96 tūkst. Lt.
Paskola (75 tūkst. litų) išduota 2012 m. kovo 27 d. susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2015 m. gegužės 30 d. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.
Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno statytojams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 |
|---|---|---|
| Pagaminta produkcija | 17,358 | 18,057 |
| 17,358 | 18,057 | |
| Žaliavos | 87 | 217 |
| Kiti komplektavimo gaminiai | 6,026 | 4,693 |
| Nebaigta gamyba | 466 | 290 |
| Prekės skirtos perparduoti | 32 | 2 |
| 23,969 | 23,259 |
Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.
2012 m. gruodžio 31 d. atsargų (taros) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 25 tūkst. litų (2011 m. gruodžio 31 d. - 51 tūkst. litų). Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės ir nurašymo atstatymas yra įtraukti į administracines sąnaudas.
2012 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 14 mln. litų (2011 m.: iki 13 mln. litų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 18 pastabą).
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Gautinos prekybos sumos | 13,936 | 16,169 | |
| Paskolos susijusioms šalims, įskaitant | |||
| priskaičiuotas palūkanas | 25 | 531 | 601 |
| Trumpalaikė paskola vadovybei | 25 | - | 280 |
| Avansai vadovybei | 25 | - | 150 |
| Kitos gautinos sumos | 155 | 216 | |
| Finansinis turtas: | 14,622 | 17,416 | |
| Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) | 2,102 | 1,967 | |
| Kitos sumos: | 2,102 | 1,967 | |
| 16,724 | 19,383 |
Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.
Gautini mokesčiai didžiąja dalimi sudaro gautiną PVM.
Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.
Paskola (144 tūkst. litų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos. 114 tūkst. Litų sudaro priskaičiuotos ir gautinos palūkanos, 273 tūkst. Litų už avansinius mokėjimus skaičiuojamas administravimo mokestis, kuris traktuojamas kaip palūkanos.
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 | |
|---|---|---|---|
| Pastaba | |||
| Išankstiniai apmokėjimai | a) | 861 | 1,252 |
| Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims | 25 | 545 | 351 |
| 1,406 | 1,603 |
a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms už prekes ir paslaugas ir ūkininkams už pieną.
2012 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 18 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 18 pastabą).
Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.
2012 m. gruodžio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Litas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti.
Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.
Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą.
Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje.
Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.
Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas įstatinio kapitalo didinimui.
Apsidraudimo priemonių rezervą 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos.
Per 2011 lapkričio 5 d. įvykusį neeilinį akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta įsigyti iki 10 proc. savų akcijų . Remiantis šiuo sprendimų buvo suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti lygus 5,768 tūkst. litų, t.y. maksimali skirta suma.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.
2011 m. ir 2012 m. Grupė nuosavų akcijų supirkimo nevykdė.
Grupės paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai yra tokie:
| Paskolos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | suma, | Likutis | Likutis | ||
| Skolinanti institucija | roda | Valiuta | tūkst. litų | 2012 12 31 | 2011 12 31 |
| Banko paskola | a) | EUR | 6,284 | 3,257 | 3,886 |
| Banko paskola | b) | EUR | 3,459 | 2,162 | 2,595 |
| Banko paskola | c) | EUR | 5,000 | - | 3,588 |
| Banko paskola | d) | EUR | 6,300 | 2,797 | 3,616 |
| Banko paskola | e) | EUR | 11,999 | 6,940 | 9,050 |
| Banko paskola | f) | EUR | 7,078 | - | 677 |
| Banko kredito linija | g) | EUR | 6,906 | 616 | 3,629 |
| Banko paskola | h) | LTL | 4,829 | - | 1,248 |
| Banko paskola | i) | EUR | 6,008 | 4,595 | 6,008 |
| Overdraftas | j) | LTL | 3,000 | 2,480 | 1,550 |
| Banko paskola | k) | EUR | 6,319 | 1,925 | 2,267 |
| Banko paskola | l) | EUR | 12,603 | 9,176 | 3,437 |
| Banko paskola | m) | LTL | 3,000 | - | 2,454 |
| Banko paskola | n) | EUR | 10,773 | 7,555 | - |
| Banko paskola | o) | EUR | 3,588 | 3,498 | - |
| Banko paskola | p) | LTL | 3,450 | 3,449 | - |
| Banko paskola | r) | EUR | 2,969 | 2,969 | - |
| Banko paskola | s) | EUR | 4,005 | 1,250 | - |
| Faktoringas | t) | 358 | |||
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | u) | EUR | 678 | 1,256 | |
| Iš viso įsipareigojimų | 53,705 | 45,261 | |||
| Minus: trumpalaikė dalis | -17,950 | -21,144 | |||
| Po vienerių metų mokėtinos | |||||
| paskolos ir skolos | 35,755 | 24,117 | |||
a) AB Vilkyškių pieninei 2008 m. balandžio 8 dieną suteikta paskola (1,820 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninės įsigijimui. Kreditas dengiamas nuo 2008 m. birželio 30 d., kas ketvirtį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2015 m. balandžio mėn. 27 d. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža.
b) Grupei 2008 m. balandžio 21 d. buvo suteikta paskola (1,002 tūkst. eurų) ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų projektui finansuoti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2010 m. kovo mėn., kas ketvirtį lygiomis dalimis iki 2015 m. balandžio 20 d. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, bei perkama įranga pirminiu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža.
c) 2012 m. vasario 23 d. bankas refinansavo AB Vikyškių pieninės paskolą iš bankrutavusio AB banko Snoras.
d) AB Vilkyškių pieninė 2008 m. balandžio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninė įsigijimui. Paskola dengiama nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., kas mėnesį lygiomis dalimis, galutinis terminas 2016 m. gegužės 31 d. Paskolos užtikrinimui įkeistos prekių atsargos, įrengimai, esamos ir būsimos lėšos banke, AB bei 50 proc. AB Kelmės pieninė akcijų. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža.
e) AB Kelmės pieninei 2008 m. spalio 15 d. suteikta paskola (3,475 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskola dengiama nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įranga, esamos ir būsimos lėšos bei atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža.
f) Ataskaitinių metų pabaigoje kreditas padengtas.
g) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. rugsėjo mėn. 12 d. suteiktas 2,000 tūkst. eurų kredito limitas. Jo paskirtis apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2013 m. gegužės22 d.. Grąžinimui užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas ir įrengimai antriniu įkeitimu. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. LIBOR + marža.
h) 2012 m. vasario 23 d. bankas refinansavo AB "Modest" paskolą iš bankrutavusio AB banko Snoras.
i) AB "Modest"2011 m. sausio 20 d. suteikta paskola (1,740 tūkst. eurų) apyvartinėms lėšoms papildyti. Paskolos dengimas numatytas nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeista pastatai bei esamos ir būsimos lėšos. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. LIBOR + marža.
j) AB Kelmės pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. birželio 8 d. suteiktas 3,000 tūkst. litų sąskaitos kredito perviršio limitas. Galutinis grąžinimo terminas yra 2013 m. birželio mėn. 08 d. Metinė palūkanų norma yra 3 mėn. VILIBOR + marža. Bankui yra įkeistas ilgalaikis turtas, žemės nuomos teisės, piniginės lėšos banko sąskaitose bei atsargos.
k) AB Vilkyškių pieninei 2011 m. gegužės 10 d. suteikta paskola (1,830 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, perkama įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. LIBOR + marža.
l) AB Vilkyškių pieninei 2011 m. birželio 21 d. suteikta paskola (3,650 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, perkama įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. LIBOR + marža.
m) AB Vilkyškių pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2011 m. birželio 14 d. suteiktas 3,000tūkst. Lt sąskaitos kredito perviršio limitas. Galutinis grąžinimo terminas yra 2013 m. balandžio 29 dieną. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 nakties VILIBOR + marža. Paskolos užtikrinimui įkeistos esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose.
n) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. liepos 4 d. suteikta paskola (3,120 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2017 m. liepos mėn., kas mėnesį išskyrus sausio ir vasario mėnesius. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai ir įranga paskesniu įkeitimu, perkama įranga pirminiu įkeitimu, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. LIBOR + marža.
o) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (1,039 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimai numatyti nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2017 m. vasario mėn., kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei
esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. LIBOR + marža.
p) AB Vilkyškių pieninei apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. balandžio17 d. suteiktas 3,450 tūkst. Lt sąskaitos kredito perviršio limitas. Galutinis grąžinimo terminas yra 2013 m. kovo 31 dieną. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 savaitės VILIBOR + marža. Paskolos užtikrinimui įkeistos gautinos sumos, bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose.
r) AB "Modest" 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (860 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimai numatyti nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2017 m. vasario mėn., kas mėnesį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos lėšos (būsimos įplaukos) visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. LIBOR + marža.
s) AB Kelmės pieninei 2012 m. rugpjūčio8 d. suteikta paskola (1,160 tūkst. eurų) skirta investicijoms finansuoti. Paskolos dengimai numatyti nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti pastatai, įrengimai paskesniu įkeitimu, perkama įranga pirminiu įkeitimu, bei apyvartoje esančios prekių atsargos. Nustatyta palūkanų norma yra 6 mėn. LIBOR + marža.
t) AB Vilkyškių pieninei 2012 m. gegužės 14 d. suteiktas faktoringo limitas 170 tūkst. eurų. Nustatyta palūkanų norma yra 1savaitės LIBOR + marža.
u) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys sudarytos su finansinio lizingo bendrovėmis. Paskutinis grąžinimo terminas 2016 m. gegužės mėnesį.
Pagal paskolų sutartis su bankais Grupė yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų finansinės skolos ir EBITDA, kredito padengimo, nuosavo kapitalo santykio ir kitų finansinių rodiklių. Minėti rodikliai apskaičiuojami pagal konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis 2012 m. gruodžio 31 d.
2012 m. gruodžio 31 d. Grupė nevykdė finansinės skolos ir EBITDA santykio, numatyto paskolos sutartyse su vienu banku. 2013 m. kovo 1 d. buvo gautas banko raštas, teigiantys, kad už pažeidimą nebus taikomos sankcijos ir nebus reikalaujama išankstinio kredito grąžinimo, jei audituotų rodiklių santykis neviršys 3.40. Remiantis šiuo laišku, Grupė atitinka paskolų sutarčių sąlygas. Tačiau, jei Grupė laikytųsi TAS 1 numatytų klasifikavimo kriterijų, tai 8,106 tūkst. litų mokėtinų paskolų 2012 m. gruodžio 31 d. būtų priskirta trumpalaikiams įsipareigojimams.
Grupė atitiko kitas bankų paskolų sutarčių sąlygas.
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 |
|---|---|---|
| Per 1-ius metus | 17,561 | 20,502 |
| Nuo 1 iki 5 metų | 34,632 | 23,503 |
| Po 5 metų | 834 | - |
| 53,027 | 44,005 |
Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:
| Per laikotarpį iki vienerių metų Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų |
401 295 |
671 637 |
|---|---|---|
| Minus palūkanos: | (18) | (52) |
| 678 | 1,256 |
Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.
Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EUR LIBOR (6 arba 12 mėn.) + marža.
Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta įrangos ir įrengimų turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.
Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2012 m apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2011 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:
| Turtas | Įsipareigojimai | Grynoji vertė | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 | 2012.12.31 | 2011.12.31 | 2012.12.31 | 2011.12.31 |
| Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai |
- | 3,767 | 3,492 | 3,767 | 3,492 | |
| Atostogų rezervas | -210 | -195 | - | - | -210 | -195 |
| Atsargos | -4 | -8 | - | - | -4 | -8 |
| Vyriausybės dotacijos Perkeltinas |
-429 | -354 | - | - | -429 | -354 |
| mokestinis nuostolis | -1,262 | -302 | - | - | -1,262 | -302 |
| Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojima |
-1,905 | -859 | 3,767 | 3,492 | 1,862 | 2,633 |
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo sumažėjimas sudarė 772 tūkst. litų.
| Tūkst. litų | 2012.12.31 | 2011.12.31 |
|---|---|---|
| Mokėtinos prekybos sumos | 26,721 | 24,537 |
| Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 4,025 | 3,591 |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 372 | 331 |
| Mokėtini dividendai | 268 | - |
| Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | 519 | 771 |
| 31,905 | 29,230 |
Grupės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje.
| Tūkst. litų |
2012.12.31 | 2011.12.31 |
|---|---|---|
| Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis) |
1,707 | 1,045 |
| Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (trumpalaikė dalis) |
436 | 352 |
| 2,143 | 1,397 |
Išvestinės priemonės apskaitomos tikrąja verte. Bendrovė 2011 metų gruodžio 31 d. turi sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku 1,830 tūkst. EUR, 3,900 tūkst. EUR bei 2,317 tūkst. EUR paskolų sumoms. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marža. Bendrovė susiduria su numatomą pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:
Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.
Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.
Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 |
|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas | 2,350 | 15,787 |
| Žaliavų pirkimas | 10,595 | 13,338 |
| 12,945 | 29,125 |
2012 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (18 pastaba):
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 |
|---|---|---|
| Personalo sąnaudos yra įtrauktos: | ||
| Pagamintos produkcijos/ pardavimų | 19,251 | 16,832 |
| savikaina | ||
| Paskirstymo ir administracinės sąnaudos | 5,732 | 4,840 |
| Kitos veiklos sąnaudos | 635 | |
| Nebaigta statyba | - | 14 |
| 25,618 | 21,686 |
Atsargų savikaina yra apskaitoma pardavimų savikainoje, kai atsargos yra parduotos.
Į personalo sąnaudas yra įtrauktos Grupės mokamos socialinio draudimo įmokos, sudarančios 30.98% nuo apskaičiuoto nominalaus atlyginimo.
Personalo sąnaudas sudaro 1,258 tūkst. litų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2011 m.: 1,476 tūkst. litų).
| 25 | Sandoriai su susijusiomis šalimis | |||
|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | Pastaba | 2012 | 2011 | |
| Gautinos sumos | ||||
| Išankstiniai apmokėjimai | ||||
| ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikis turtas) | 12 | 842 | 842 | |
| ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikis turtas) |
15 | 545 | 351 | |
| 1,387 | 1,193 | |||
| Suteiktos paskolos, įskatinat priskaičiuotas palūkanas |
||||
| ŪKB "Šilgaliai" | 12, 14 | 1,053 | 1,231 | |
| Trumpalaikė paskola vadovybei | 14 | - | 280 | |
| 1,053 | 1,511 | |||
| 2,440 | 2,704 | |||
| Palūkanų pajamos | ||||
| ŪKB "Šilgaliai" | 44 | 31 | ||
| 44 | 31 | |||
| Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai | ||||
| ŪKB "Šilgaliai" | 2 | 1 | ||
| 2 | 1 | |||
| Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas | ||||
| ŪKB "Šilgaliai" | 1,842 | 1,068 | ||
| 1,842 | 1,068 |
ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".
Vadovybės avansai yra apskaityti gautinose sumose:
| Tūkst. litų | 2012 | 2011 |
|---|---|---|
| Kitos iš vadovybės gautinos sumos | - | 150 |
Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | ||
|---|---|---|---|
| Pastaba | 2012.12.31 | 2011.12.31 | |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 12 | 1,395 | 1,559 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 14 | 14,622 | 17,416 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 16 | 880 | 337 |
| 16,897 | 19,312 |
Didžiausia kredito rizika atskaitomybės datą, susijusi su prekybos gautinomis sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
Ataskaitų datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2012.12.31 | 2011.12.31 | |||
| Lietuva | 8,356 | 9,247 | ||
| Latvija | 2,658 | 2,001 | ||
| Estija | 605 | 1,530 | ||
| Rusija | 537 | 2,116 | ||
| Kita | 1,780 | 1,275 | ||
| 13,936 | 16,169 |
2012 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su trimis pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 11% – 14% gautinų prekybos sumų.
Grupė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.
Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:
| Vertės | Vertės | |||
|---|---|---|---|---|
| Bendra suma | sumažėjimas | Bendra suma | sumažėjimas | |
| 2012 m. |
2011 m. |
|||
| 2012 m. |
gruodžio | 2011 m. |
gruodžio | |
| Tūkst. litų | gruodžio 31d. | 31d. | gruodžio 31d. | 31d. |
| Susijusios šalys: | ||||
| Neuždelstos | 2,199 | - | 2,790 | - |
| Uždelstos 0-30 dienų | 3 | - | 3 | - |
| Uždelstos 31-60 dienų | 3 | - | 4 | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 235 | - | 57 | - |
| 2,440 | - | 2,854 | - | |
| Kitos šalys: | ||||
| Neuždelstos | 15,566 | - | 18,245 | - |
| Uždelstos 0-30 dienų | 1,286 | - | 978 | - |
| Uždelstos 31-60 dienų | 80 | - | 397 | - |
| Daugiau nei 60 dienų | 431 | -278 | 409 | -338 |
| 17,363 | -278 | 20,029 | -338 | |
| 19,803 | -278 | 22,883 | -338 |
Vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 278 tūkst. litų (2011: 338 tūkst. litų).
Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:
| Tūkst. Litų | Likutinė vertė | |
|---|---|---|
| 2012 | 2011 | |
| Likutis sausio 1 d. Apskaityti vertės sumažėjimo |
-338 | -296 |
| nuostoliai | - | -200 |
| Beviltiškų skolų nurašymas | 60 | - |
| Atstatyti vertės sumažėjimo | ||
| nuostoliai | - | 158 |
| Likutis gruodžio 31 d. | -278 | -338 |
Vertės sumažėjimo apskaitymas ir atstatymas yra įtrauktas į administracines sąnaudas (žr. 6 pastabą).
Grupės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.
Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:
| Sutartiniai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutinė | pinigų | Iki 6 | 6-12 | 1-2 metai | 2-5 | |
| vertė | srautai | mėn. | mėnesių | metai | ||
| Tūkst. litų | ||||||
| Finansiniai įsipareigojimai | ||||||
| Bankų paskolos | 52,669 | (57,559) | (11,995) | (6,978) | (12,947) | (25,639) |
| Išperkamosios nuomos | ||||||
| įsipareigojimai | 678 | (712) | (248) | (159) | (184) | (121) |
| Faktoringas | 358 | (365) | (365) | |||
| Išvestinės finansinės priemonės | 2,143 | (2,143) | (261) | (261) | (436) | (1,185) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos | ||||||
| sumos | 31,905 | (31,905) | (31,905) | - | - | - |
| 87,753 | (92,684) | (42,274) | (7,398) | (13,567) | (26,945) |
Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti žymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2013 metais Grupė ketina derėtis su bankais dėl kredito linijos ir overdrafto pratęsimo. Grupė taip pat tikisi uždirbti pakankamą pinigų srautą, reikalingą trumpalaikiams įsiskolinimams padengti, iš pagrindinės veiklos.
| Likutinė | Sutartiniai pinigų |
Iki 6 | 6-12 | 1-2 | 2-5 | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Tūkst. litų | vertė | srautai | mėn. | mėnesių | metai | metai |
| Finansiniai įsipareigojimai | ||||||
| Bankų paskolos | 44,005 | (46,374) | (13,945) | (7,704) | (8,479) | (16,246) |
| Išperkamosios nuomos | ||||||
| įsipareigojimai | 1,256 | (1,308) | (366) | (305) | (391) | (246) |
| Išvestinės finansinės priemonės | 1,397 | (1,397) | (176) | (176) | (352) | (693) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos | ||||||
| sumos | 29,230 | (29,230) | (29,230) | - | - | - |
| (75,888) | (78,309) | (43,717) | (8,185) | (9,222) | (17,185) |
Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:
| 2012 | 2011 | |
|---|---|---|
| Paskolos ir finansinio lizingo | 1.5% - | 2.3% - |
| įsipareigojimai | 6% | 6% |
Valiutos rizika (išreikšta tūkst. litų), taikant 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:
| 2012 m. gruodžio 31 d. | 2011 m. gruodžio 31 d. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| LTL | EUR | LVL | RUB | LTL | EUR | LVL | |
| Ilgalaikės gautinos sumos | 1,395 | - | - | - | 1,559 | - | - |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos |
7,204 | 6,357 | 1,061 | - | 8,464 | 8,237 | 715 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 691 | 189 | - | - | 281 | 56 | - |
| Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai |
(5,929) | (47,776) | - | - | (5,252) | (40,009) | - |
| Išvestinis finansinis sandoris | - | (2,143) | - | - | - | (1,397) | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
(26,786) | (5,087) | (12) | (20) | (22,686) | (6,544) | - |
| Rizika grynąja verte | (23,425) | (48,460) | 1,049 | (20) | (17,634) | (39,634) | 715 |
Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu:
| Vidurkis | ||
|---|---|---|
| 2012 | 2011 | |
| EUR | 3.4528 | 3.4528 |
| LVL | 4.9518 | 4.8886 |
| Valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.: | ||
| 2012 | 2011 | |
| EUR | 3.4528 | 3.4528 |
LVL 4.9520 4.9421
Grupės funkcinė valiuta yra Litas (LTL). Kadangi LTL ir EUR santykis yra fiksuotas 3.4528 LTL / 1 EUR, valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Grupė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei EUR. 2012 metais didžiąją dalį sandorių Grupė vykdė LTL ir EUR, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.
Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR/LIBOR + marža.
Grupė yra sudariusi 3 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 2,143 tūkst. litų (2011 metais 1,397 tūkst.) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.
Gruodžio 31 d. Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:
| Palūkanų normos rizika | ||
|---|---|---|
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |
| 2012.12.31 | 2011.12.31 | |
| Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų norma |
||
| - - |
- - |
|
| Tūkst. litų | Likutinė vertė | |
| 2012.12.31 | 2011.12.31 | |
| Finansinės priemonės su kintama palūkanų norma |
||
| Bankų paskolos | 53,027 | 44,005 |
| Finansinio lizingo įsipareigojimai | 678 | 1,256 |
| 53,705 | 45,261 | |
| 53,705 | 45,261 |
Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2011 metus.
| Įtaka tūkst. litų | Pelnas (nuostoliai) | ||
|---|---|---|---|
| 100 bp padidėjimas |
100 bp sumažėjimas |
||
| 2012 m. gruodžio 31 d. | |||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | |||
| norma | (537) | 537 | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. | |||
| Priemonės, kurioms taikoma kintanti | |||
| norma | (453) | 453 |
Pagrindinės finansinės priemonės, nepateiktos tikrąja verte, yra ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos gautinos ir mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.
Tikroji vertė yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar kuria gali būti užskaitytas nesusijusių šalių, ketinančių pirkti ar parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimai. Tikrosios vertės nustatomos pagal kotiruojamas kainas, remiantis diskontuotų pinigų srautų modeliu ir kitais atitinkamais modeliais.
Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2012 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės. Grupė neturi kitų finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d.
Grupės vadovybės nuomone, prekybos ir kitų gautinų ir mokėtinų sumų, o taip pat skolinimosi lėšų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms.
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinio turto ir įsipareigojimų tikrųjų verčių bei likutinių verčių santrauka gali būti tokia:
| Tūkst. litų | 2012 m. |
gruodžio 31 d. | 2011 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|
| Tikroji vertė |
Likutinė vertė |
Tikroji vertė |
Likutinė vertė |
|
| Ilgalaikės gautinos sumos | 1,395 | 1,395 | 1,559 | 1,559 |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | 14,622 | 14,622 | 17,416 | 17,416 |
| Pinigai ir pinigai ekvivalentai | 880 | 880 | 337 | 337 |
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||||
| įsipareigojimai | (53,705) | (53,705) | (45,261) | (45,261) |
| Išvestinės finansinės priemonės | (2,143) | (2,143) | (1,397) | (1,397) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
(31,905) | (31,905) | (29,230) | (29,230) |
| (70,856) | (70,856) | (56,576) | (56,576) |
Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo Grupėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrajai vertei.
Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:
| 1 lygis |
2 lygis |
3 lygis |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | - | - |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | - | - | - | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | - | - | - | - |
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||||
| įsipareigojimai | - | - | - | |
| Išvestinės finansinės priemonės | (2,143) | - | (2,143) | |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos |
- | - | - | - |
| - | (2,143) | - | (2,143) | |
| 2011 m. gruodžio 31 d. Tūkst. litų |
||||
| 1 lygis | 2 lygis | 3 lygis | Iš viso | |
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | - | - |
| Prekybos ir kitos gautinos sumos | - | - | - | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | - | - | - | - |
| Paskolos ir finansinio lizingo | ||||
| įsipareigojimai | - | - | - | - |
| Išvestinės finansinės priemonės | - | (1,397) | - | (1,397) |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | - | - | - | - |
| - | (1,397) | - | (1,397) |
Tūkst. litų
Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.
Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.
Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.
Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.
Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.
Grupė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d.
Grupė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.
Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kurios išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti mažesnis nei 0.3. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.
.
2013 m. kovo mėn. AB "Vilkyškių pieninė" pasirašyta sutartis dėl išrūgų perdirbimo cecho plėtros. Po cecho plėtros, įmonė galės perdirbti 30% daugiau išrūgų. Viso projekto vertė – 1.2 mln. Lt.
2013 m. kovo mėn. pasirašyta ilgalaikė kreditavimo sutartis su banku dėl 2013 m. investicijų finansavimo. Paskolos suma 4.9 mln. Lt. Sutarties terminas 5 metai.
Kitų reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti konsoliduotas finansines ataskaitas, už metus pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d., nebuvo.
2012 metai Vilkyškių pieninei buvo svarbių investicijų, inovacijų bei nuoseklaus augimo metai.
AB "Vilkyškių pieninė" įmonių grupės pajamos metų pabaigoje pasiekė 296 milijonus litų ir 2012 metais grupės grynasis pelnas sudarė 7.7 milijonus litų.
2012 metai Vilkyškių pieninei buvo labai reikšmingi investicijų prasme, kurių bendra vertė sudarė 29 mln. litų. Buvo rekonstruotas ir automatizuotas sūrių gamybos cechas, tai leido padidinti sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų. Taip pat įdiegta sūrių pakavimo – plastikautavimo linija, leidžianti efektyviau gaminti didesnės pridėtinės vertės sūrį užtikrinant auštą produkcijos kokybę. Kelmės pieninėje pastatyta nauja glaistytų sūrelių gamybos linija - tai leido padvigubinti sūrelių gamybos apimtis.
Be abejonės, gamybos ir pakavimo linijų modernizavimo bei plėtros darbai turėjo įtakos Bendrovės metiniams rezultatams. Metų pradžioje dėl vykdomų darbų pagrindiniame sūrių gamybos ceche buvo laikinai sustabdyta sūrių gamyba.
2012 metais taip pat pabaigtas investicinis projektas "Pieno perdirbimo ir konkurencingumo didinimas", kurio įgyvendinimui sėkmingai panaudoti 6.6 milijonai litų Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšų. Didžioji dalis sumos –5.4 milijonai litų buvo įsisavinti 2012 metais.
Pirmojo 2012 pusmečio rezultatus įtakojo ir pieno produktų kainų kritimas eksporto rinkose, lyginant su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu. Tačiau metų viduryje kainos pradėjo kilti, o pieno produktų paklausa buvo pakankamai didelė – visa tai leido Vilkyškių pieninės įmonių grupei 2012 metais uždirbti 7.7 milijonus litų grynojo pelno.
Daug dėmesio praėjusiais metais skirta Vilkyškių pieninės prekės ženklo įvaizdžio stiprinimui ir žinomumo vietinėje rinkoje augimui, produktų asortimento plėtimui ir įsitvirtinimui Lietuvos ir eksporto rinkose. Pagal naują prekės ženklo koncepciją atnaujintas produktų pakuočių dizainas. Sėkmingai pristatyta rinkai net 10 naujų produktų, o "Verslo žinių" rinkodaros laimėjimų konkurse "Password 2012" Vilkyškių pieninės įvaizdinė kampanija pripažinta viena efektyviausių Lietuvos rinkoje.
Vilkyškių pieninės produktų inovacijos sulaukė prestižinio tarptautinio pripažinimo. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje maisto parodoje, svarbiausiame tokio pobūdžio renginyje, Vilkyškių pieninė pripažinta viena inovatyviausių maisto pramonės atstovų pasaulyje. Bendrovė įvertinta už įvairių skonių glaistytus varškės sūrelius bei agrastų skonio jogurtą "SIAL Innovation 2012" apdovanojimu.
2012 m. Maskvoje vykusioje 21-ojoje maisto produktų parodoje "World Food Moscow 2012" funkcinis jogurtas su obuoliais ir avižomis ir varškės užtepėlė su jūros druska įvertinti sidabro medaliais. Parodoje "ProdExpo 2012", vykusioje Maskvoje, sūris "Maasdam" ir "Vilkyškių" jogurtas su agrastais apdovanoti aukso medaliais geriausio produkto kategorijoje, о kategorijoje "Rusijos prekybos tinklų pasirinkimas" apdovanojimą gavo pikantiškas sūris "Basilis" bei varškės sūrelis su šaltalankiais "Vilkyškių".
Nauju užsienio rinkoms skirtu prekės ženklu "Vilvi" tarptautinėse parodose prisistatanti Vilkyškių pieninė užmezgė kontaktus su Čekijos, Vokietijos, Olandijos, JAV, Lenkijos, Slovakijos ir kitų šalių importuotojais.
Vilkyškių pieninė 2013 metais ir toliau daug dėmesio skirs savo prekės ženklo žinomumo bei užimamos rinkos dalies augimui, ryšių su užsienio prekybos partneriais stiprinimui bei naujų eksporto krypčių paieškai ir vystymui. Savalaikės investicijos į naujas pažangias produktų pakuotes Tetra Top, išrūgų cecho plėtrą, sėkminga gamybos infrastruktūros plėtra leidžia tikėtis gerų AB "Vilkyškių pieninė" įmonių grupės rezultatų 2013 metais.
Pagarbiai,
Gintaras Bertašius
Pranešimas parengtas už 2012 metus.
Su ataskaita ir kitais dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipažinti AB Vilkyškių pieninė, Vilkyškiai, Pagėgių sav. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.30 val. Bei AB Vilkyškių pieninė interneto puslapyje adresu http://www.vilkyskiu.lt/investuotojams. Visuomenės informavimo priemonė - dienraštis "Lietuvos Žinios".
AB Vilkyškių Pieninė Generalinis direktorius Gintaras Bertašius, tel. (8 441) 55330, faksas (8 441) 55242. AB Vilkyškių Pieninė Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55102, faksas (8 441) 55242.
| Emitento pavadinimas | Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba |
|---|---|
| Emitentas) | |
| Įstatinis kapitalas | 11 943 000 litų |
| Būstinės adresas | Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė |
| Telefonas | 8-441 55330 |
| Faksas | 8-441 55242 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. gegužės 10 d. |
| Perregistravimo data ir vieta | 2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| Registracijos Nr. | 060018 |
| Įmonių rejestro kodas | 277160980 |
| Interneto adresas | http://www.vilkyskiu.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Modest (toliau – AB "Modest") |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 5 617 118 litai |
| Būstinės adresas | Gaurės 23, Tauragė |
| Telefonas | 8-446 72693 |
| Faksas | 8-446 72734 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1992 m. kovo 25 d. |
| Perregistravimo data ir vieta | 2009 m. gruodžio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius |
| Registracijos Nr. | 017745 |
| Įmonių rejestro kodas | 121313693 |
| Interneto adresas | http://www.vilkyskiu.lt |
| Dukterinės įmonės pavadinimas | Akcinė bendrovė Kelmės pieninė (toliau – AB Kelmės pieninė) |
|---|---|
| Įstatinis kapitalas | 2 494 808 litai |
| Būstinės adresas | Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė |
| Telefonas | 8-427 61246 |
| Faksas | 8-427 61235 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Teisinė-organizacinė forma | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta | 1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas |
| Perregistravimo data ir vieta | 2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas) |
| Registracijos Nr. | 110109 |
| Įmonių rejestro kodas | 162403450 |
| Interneto adresas | http://www.vilkyskiu.lt |
AB Vilkyškių pieninės grupės pagrindinė veikla – pieno produktų gamyba.
Įmonių grupėje gaminami fermentiniai sūriai, lydyti sūriai, varškė, sviestas, grietinė, jogurtai, pasterizuota grietinėlė, kiti šviežūs pieno produktai bei perdirbamos išrūgos.
AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos.
2007 metų spalio 15 d. Vilkyškių pieninė pasirašė sutartį dėl rinkos formavimo (market making) su UAB FMĮ "Orion Securities".
Prekyba AB Vilkyškių pieninė paprastosiomis vardinėmis akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje:
| Periodas | Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | didžiausia | mažiausia | didžiausia | mažiausia |
| 2008.01.01 | 2008.03.31 | 6.40 | 5.00 | 1,507,303 | 0.00 |
| 2008.04.01 | 2008.06.30 | 5.52 | 4.51 | 237,964 | 0.00 |
| 2008.07.01 | 2008.09.30 | 4.75 | 2.05 | 324,605 | 0.00 |
| 2008.10.01 | 2008.12.31 | 2.50 | 0.52 | 69,650 | 0.00 |
| 2009.01.01 | 2009.03.31 | 0.79 | 0.52 | 241,806 | 0.00 |
| 2009.04.01 | 2009.06.30 | 1.69 | 0.60 | 83,134 | 0.00 |
| 2009.07.01 | 2009.09.30 | 2.86 | 1.25 | 557,512 | 0.00 |
| 2009.10.01 | 2009.12.31 | 2.75 | 2.27 | 66,144 | 0.00 |
| 2010.01.01 | 2010.03.31 | 3.70 | 2.32 | 232,788 | 0.00 |
| 2010.04.01 | 2010.06.30 | 3.67 | 2.95 | 74,358 | 0.00 |
| 2010.07.01 | 2010.09.30 | 3.78 | 3.12 | 105,718 | 0.00 |
| 2010.10.01 | 2010.12.31 | 5.94 | 3.87 | 536,451 | 0.00 |
| 2011.01.01 | 2011.03.31 | 6.22 | 5.20 | 150,077 | 0.00 |
| 2011.04.01 | 2011.06.30 | 5.64 | 4.98 | 298,972 | 11.26 |
| 2011.07.01 | 2011.09.30 | 5.67 | 4.04 | 828,052 | 1,450.18 |
| 2011.10.01 | 2011.12.31 | 4.59 | 4.04 | 180,660 | 2,047.51 |
|---|---|---|---|---|---|
| 2012.01.01 | 2012.03.31 | 5.27 | 4.14 | 130,627 | 0.00 |
| 2012.04.01 | 2012.06.30 | 4.74 | 4.14 | 117,576 | 1,305.16 |
| 2012.07.01 | 2012.09.30 | 4.35 | 4.04 | 815,925 | 0.00 |
| 2012.10.01 | 2012.12.31 | 4.32 | 4.07 | 115,809 | 0.00 |
Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR vertybinių popierių rinkos įstatymas, nėra išleista.
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB Vilkyškių pieninė akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninė paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė: 1.00 Lt.
AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.
Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m. gegužės 10 d., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.
Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, bendrovė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.
1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.
Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.
1997 m. į bendrovę investuota 2.78 mln. Lt., iš jų apie 0.5 mln. Lt. skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas, pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.
1998 m. beveik 1.5 mln. Lt investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą ir kitas pagrindines priemones.
1999- 2000 m. investuota 3.84 mln. Lt. į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 8.5 mln. Lt. investuota į naujo sūrių gamybos cecho ("Tetra Pak Tebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą. Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją;
2001 m. birželio mėn. bendrovė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitiko visus jai keliamus reikalavimus.
2003 – 2004 m. papildomai investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera, 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.
2004 m. pastatyti Olandų firmos "New Water Technology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.
2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.
2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 3.45 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri buvo panaudota projektui "ES reikalavimų įgyvendinimas bei gamybos bazės modernizavimas".
Pirmasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas – sūrio gamybos technologijų modernizacija – baigtas 2006 metais. Modernizacijos metu buvo ženkliai išplėstas AB Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Užbaigus sūrinės modernizaciją, išaugo ir maksimalūs įmonės gamybos pajėgumai – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.
Antrasis bendrovės įgyvendinamo projekto etapas - 2007 m. birželį pradėjęs veikti modernus AB Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – per 8 milijonus litų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas.
Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos VVPB Oficialiajam sąraše.
2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo iš viso 80.25 procentų AB "Modest" akcijų. Pagal Konkurencijos tarybos sprendimą Emitentas turi teisę įsigyti iki 100 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu įmonė valdo 99.7% AB "Modest" akcijų.
2007 m. Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 2.1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės.
2008 metų kovo pabaigoje Vilkyškių pieninė gavo Konkurencijos Tarybos leidimą įsigyti 99.09 procentus. AB Kelmės pieninė ir jos antrinės įmonės Kelmės pieno centras akcijų bei sėkmingai išplatino naują 2.6 mln. akcijų emisiją, skirtą šio įsigijimo finansavimui.
Naująją akcijų emisiją įsigijo ir Vilkyškių pieninės akcininkais tapo "Finasta investicijų valdymas" ir SEB fondai bei privatus investuotojas Linas Strėlis. Akcijos buvo įsigytos už 5.40 lito, o visos emisijos vertė siekė 14 mln. litų. Po naujos akcijų emisijos išleidimo Vilkyškių pieninės įstatinis kapitalas padidėjo iki 11,943 tūkst. litų.
2008-04-28 AB Vilkyškių pieninė galutinai užbaigė AB Kelmės pieninė įsigijimo sandorį ir perėmė nuosavybės teisę į 99.09% įmonės akcijų. Vilkyškių grupę dabar sudaro trys įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninė.
2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 128,408 Lt iki 617,118 Lt. išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB Vilkyškių pieninė piniginiu įnašu nuo 617,118 Lt iki 5,617,118 Lt.
2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 33 mln. Lt.
2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti marketingo ir kokybės skyriai.
Pagrindinės investicijos - šaldymo įranga, sūrių pjaustymo ir pakavimo linija, pradėtas sandėlio valdymo sistemos diegimo projektas.
2011 m. AB Vilkyškių pieninė investavo 1.8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0.8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą. Pradėtas gamybos įrangos išplėtimas.
2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija, kuri leido padidinti sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų (vertė 16 mln. Lt.), įdiegta pakavimo - plastikautavimo linija, leidžianti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės sūrį (vertė 9.5 mln. Lt)
2012 m. užbaigtas 2007-2013 m. investicinis projektas "Pieno perdirbimo konkurencingumo didinimas". Projekto vertė 33 mln. Lt, iš jų 6.6 mln. Lt sudarė parama iš ES struktūrinių fondų. 2010 m. bendrovė gavo 0.8 mln. Lt, 2012 m. – 5.4 mln. Lt paramos.
Pagrindinė Emitento veikla - pieno produktų gamyba
AB Vilkyškių pieninė specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, gaminama pasterizuota grietinėlė, perdirbamos išrūgos. AB "Modest" gaminami lydyti, rūkyti sūriai, sūris Mozzarella, Riccota, Brinza. AB Kelmės pieninė gaminami šviežūs pieno produktai – įvairūs varškės produktai, grietinė, sviestas, pienas, kefyras, jogurtai, glaistyti varškės sūreliai.
Visas AB Vilkyškių pieninės grupės asortimentas – net 19 tipų 84 skirtingų pavadinimų sūrių, o taip pat 14 pavadinimų sviesto ir sviesto mišinių, 5 pavadinimų grietinės bei 26 pavadinimų varškės produktų.
Įmonių grupė per parą gali perdirbti 530 tonų pieno. Maksimalų gamybinių pajėgumų panaudojimą šiek tiek ribodavo pieno žaliavos stygius žiemos sezono metu (žiemą pieno superkama mažiau negu vasarą), tačiau pastaruoju metu žaliavos pirkimas peržengė Lietuvos ribas ir žaliavinio pieno galima nusipirkti iš Europos Sąjungos šalių.
Žemiau pateikiamose lentelėse apžvelgiami pagrindiniai Emitento konsoliduoti gamybos, prekybos ir finansinės veiklos apimčių rodikliai.
| Tūkst. Lt | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|
| Pajamos | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 | 295,759 |
| EBITDA | -3,948 | 17,059 | 19,964 | 18,566 | 16,005 |
| EBITDA marža | 10.7% | 8.2% | 6.4% | 5.4% | |
| Amortizacija ir nusidėvėjimas | 5,652 | 6,008 | 5,928 | 6,200 | 6,789 |
| Grynasis pelnas | -11,969 | 6,723 | 11,842 | 10,641 | 7,675 |
| Pelno marža | 4.2% | 4.8% | 3.7% | 2.6% | |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai (litais) |
-1.00 | 0.56 | 0.99 | 0.88 | 0.63 |
| Grynoji finansinė skola | 70,547 | 55,256 | 40,700 | 45,261 | 53,705 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagrindiniai finansiniai rodikliai buvo:
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės superkamo pieno kiekis buvo toks:
| Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinį riebumą) |
2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|
| Supirkto pieno kiekis, tonomis |
139,705 | 151,150 | 181,643 | 197,536 | 204,898 |
| Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Lt |
95,603 | 77,705 | 153,784 | 174,039 | 164,811 |
| Supirkto pieno kaina, Lt/t |
684.0 | 514.1 | 846.6 | 881.0 | 804.4 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pagamintos produkcijos pasiskirstymas pagal gaminių rūšį buvo toks:
| Pagamintų pagrindinių produktų kiekis, tonomis |
2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 10,710 | 9,279 | 11,979 | 12,747 | 12,857 |
| Sviestas | 749 | 1,151 | 1,230 | 1,170 | 1,595 |
| Grietinėlė | 5,774 | 6,479 | 10,684 | 10,794 | 9,595 |
| Išrūgų koncentratas | 27,266 | 27,163 | 38,255 | 41,476 | 39,376 |
| Grietinė | 2,150 | 3,702 | 3,030 | 3,905 | 4,546 |
| Varškės produktai | 1,618 | 3,770 | 3,247 | 3,848 | 4,697 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos iš parduotos produkcijos pagal gaminių rūšį pasiskirstė taip:
| Pajamos iš pagrindinių produktų pardavimo, tūkst. Lt |
2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai | 95,040 | 78,543 | 105,167 | 136,778 | 144,030 |
| Sviestas | 6,632 | 8,467 | 9,230 | 8,202 | 13,381 |
| Grietinėlė | 22,492 | 23,387 | 55,428 | 68,792 | 43,176 |
| Išrūgų produktai | 4,543 | 4,306 | 10,107 | 13,127 | 13,690 |
| Grietinė | 8,662 | 13,864 | 12,998 | 17,343 | 20,162 |
| Varškės produktai | 10,237 | 22,631 | 22,375 | 28,629 | 36,827 |
| Kitos pajamos | 4,375 | 8,120 | 28,968 | 17,262 | 24,493 |
| Iš viso pajamų | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 | 295,759 |
Per pastaruosius penkerius metus AB Vilkyškių pieninės pajamos pagal geografinius segmentus pasiskirstė taip:
| Rinka | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
|---|---|---|---|---|---|
| Europos Sąjunga | 71,238 | 67,763 | 84,431 | 97,594 | 87,734 |
| Lietuva | 58,938 | 74,067 | 91,626 | 105,526 | 109,260 |
| Rusija | 20,630 | 15,775 | 62,661 | 78,594 | 87,054 |
| Kitos šalys | 1,175 | 1,713 | 5,555 | 8,419 | 11,711 |
| Iš viso | 151,981 | 159,318 | 244,273 | 290,133 | 295,759 |
AB Vilkyškių pieninė savo produkciją Rusijos rinkoje realizuoja sudarydama ilgalaikes prekybos sutartis. ES šalyse daugiausiai produkcijos parduodama pagal trumpalaikes prekybos sutartis, o Lietuvos rinkoje sudarytų sutarčių trukmė svyruoja nuo 1 metų.
Pagrindinė žaliava, naudojama AB Vilkyškių pieninės produkcijos gamybai, yra neapdirbtas karvių pienas. Didžiausi pieno tiekėjai yra smulkūs ir stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kitos pieno supirkimo įmonės. Žaliavinį pieną AB Vilkyškių pieninė superka pagal pieno pirkimo sutartis. Sutartys su pieno tiekėjais yra sudaromos metams arba ilgesniam laikotarpiui.
Kitos medžiagos daugiausiai perkamos Lietuvoje, iš užsienio perkama nedaug, dažniausiai – įrengimai. Sutartys paprastai sudaromos metams, pasitaiko ir atsitiktinių sandorių.
AB Vilkyškių pieninės turimo ilgalaikio turto pokyčių ataskaita yra pateikta metinėje atskaitomybėje.
Įmonė užsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.
Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.
Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veikos rezultatus.
Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku ir Swedbank AB). 2012 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0,63. Finansinių paskolų likutis 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 53,705 tūkst. litų. Paskolos įvertintos eurais ir litais. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafiką, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EUR LIBOR ir VILIBOR palūkanų normomis. 2011 m. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 27.8 mln. Lt sumai 5 metų terminui.
Užsienio valiutos rizika. Operacijos užsienio valiuta yra įvertinamos litais pagal operacijos dieną nustatytą valiutos kursą. Piniginės lėšos ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami litais, pagal balansinės ataskaitos dieną nustatytą valiutos keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso pasikeitimo yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pagrindines pajamas bendrovė gauna eurais. Atsiskaitymų valiutomis, kurių kitimas galėtų daryti esminę įtaką Bendrovės finansiniams rezultatams, nėra.
2008 metais AB "Modest" įdiegė naują Mozzarella sūrių gamybos liniją. Projekto vertė apie 4 mln. Litų, iš kurių 1,5 mln. – Europos Sąjungos parama.
2008 metais rekonstruota katilinė Vilkyškiuose, pradėtas statyti sūrių nokinimo cechas.
2009 metais stambių, 10 procentų emitento įstatinio kapitalo viršijančių investicijų projektų nebuvo.
2010 metais investuota 1 mln. litų į energetikos ūkio (šalčio, šilumos, elektros) plėtrą. Už beveik 2 mln. litų įsigyta sūrių pakavimo – fasavimo linija.
2011 metais AB Vilkyškių pieninė investavo 1.8 mln. litų į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0.8 mln. litų į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą.
2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija, kuri leido padidinti sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų (vertė 16 mln. Lt.), įdiegta pakavimo - plastikautavimo linija, leidžianti gaminti aukštesnės pridėtinės vertės sūrį (vertė 9.5 mln. Lt)
2000 m. gegužės 8 d. bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa (RVASVT sistema).
2004 m. spalio 14 d. atlikta inspekcija dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai. Bendrovės patikrinimą atliko sertifikavimo ekspertai iš Rusijos valstybinės Veterinarijos inspekcijos.
2004 m. gegužės 18 d. išduotas ES veterinarinis sertifikatas AB Vilkyškių pieninės Tauragės cechui.
2008 metais AB Vilkyškių pieninei įteikti ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 sertifikatai.
ISO 9001 standartas nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Šis sertifikatas liudija, kad įmonė turi galimybę valdyti ir gerinti savo teikiamų produktų ir paslaugų kokybę, ir gamina produktus atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus. Kasmet atliekami pakartotiniai ISO 9001:2000 ir ISO 22000:2000 auditai.
Maisto saugos vadybos sistemos standartas ISO 22000 liudija, kad maisto saugos rizika Vilkyškių pieninėje yra identifikuota, įvertinta ir kontroliuojama visoje maisto produktų tvarkymo grandinėje. Jo tikslas užtikrinti maisto saugumą visoje gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat jo suvartojimo. Šis standartas taikomas visoms organizacijoms, dalyvaujančioms maisto tvarkymo grandinėje, t.y. gaminančioms maisto produktus, pakuotes maisto produktams.
2009 metų rugsėjo 18 d. AB Vilkyškių pieninėje apsilankė ir atliko įmonės patikrinimą Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertai. Patikrinimo metu ekspertai įvertino įmonės sanitarinį stovį, atliko įvertinimą gamybinių, pagalbinių patalpų, nokinimo ir produktų laikymo kamerų dėl atitikimo Rusijos federacijos normoms ir reikalavimams. Audito metu patikrinta įmonės dokumentacija, pradedant nuo superkamos žaliavos, priedų ir kitų gamyboje naudojamų medžiagų iki produkto realizavimo.
Šio Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos ekspertų audito išvados neatitikimų nerasta, bendrovėje dirbama laikantis Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos reikalavimų.
2011 m. atliktas Vilkyškių pieninės gamybos auditas Rusijos Federacijos Techninio reglamento N88-ФЗ reikalavimų atitikimui.
AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė užima apie 17 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas". Apie 14% šalies rinkos įmonė užima tarp šviežių pieno produktų gamintojų.
Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.
AB Vilkyškių pieninė neturi privilegijuotųjų akcijų, dividendai mokami tik už paprastąsias vardines akcijas.
2012 m. balandžio 27 d įvyko AB Vilkyškių pieninė eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta dividendų politika.
AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:
| Dividendai | 2008 (už 2007) |
2009 (už 2008) |
2010 (už 2009) |
2011 (už 2010) |
2012 (už 2011) |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt) | 2,030,310 | 0 | 1,194,300 | 2,866,320 | 2,985,750 |
| Dividendai vienai akcijai (Lt) | 0.17 | 0 | 0.10 | 0.24 | 0.25 |
| Akcijų skaičius | 11,943,000 | 11,943,000 | 11,943,000 | 11,943,000 | 11,943,000 |
AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:
| Dividendai | 2008 (už 2007) |
2009 (už 2008) |
2010 (už 2009) |
2011 (už 2010) |
2012 (už 2011) |
|---|---|---|---|---|---|
| Dividendai (Lt) | - | - | - | 12,997,950 | 9,979,232 |
| Dividendai vienai akcijai (Lt) | - | - | - | 5.21 | 4.00 |
| Akcijų skaičius | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 | 2,494,808 |
AB "Modest" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt |
Bendra nominali vertė, Lt |
ISIN kodas |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
11,943,000 | 1.00 | 11,943,000 | LT0000127508 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
5,617,118 | 1.00 | 5,617,118 |
| Akcijų rūšis | Vertybinių popierių skaičius |
Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Lt |
|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
2,494,808 | 1.00 | 2,494,808 |
Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.
Bendras akcininkų skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 991. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | 6,067,206 | 1 | 6,067,206 |
| Linas Strėlis | 1,015,000 | 1 | 1,015,000 |
| SEB SA OMNIBUS (funds/inst clients) | 719,321 | 1 | 719,321 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 4,141,473 | 1 | 4,141,473 |
| Kapitalo iš viso | 11,943,000 | 1 | 11,943,000 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 5,601,277 | 1 | 5,601,277 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 15,841 | 1 | 15,841 |
| Kapitalo iš viso | 5,617,118 | 1 | 5,617,118 |
| Akcininkas | Akcijos | Nominali vertė, litais |
Vertė iš viso, litais |
|---|---|---|---|
| AB Vilkyškių pieninė | 2,476,122 | 1 | 2,476,122 |
| Kiti smulkieji akcininkai | 18,686 | 1 | 18,686 |
| Kapitalo iš viso | 2,494,808 | 1 | 2,494,808 |
Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamąjį prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508.
Nuo 2008 metų sausio 1 dienos Bendrovės vertybiniai popieriai buvo įtraukti į Oficialųjį sąrašą.
Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Vertybinių popierių skaičius – 11 943 000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt.
| Periodas | Kaina, Lt | Apyvarta, tūkst. Lt | Viso apyvarta | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | Didž. | Maž. | Pask. | Didž. | Maž. | Pask. | Vnt. | Tūkst. | Kapitalizacija, |
| Lt. | tūkst. Lt. | |||||||||
| 2006 05 17 | 2007 04 20 | 5.82 | 4.60 | 5.65 | 648 | 0 | 0 | 531 | 2,821 | 52,844 |
| 2007 01 01 | 2007 03 31 | 5.82 | 5.20 | 5.70 | 126 | 0 | 0 | 57 | 312 | 53,312 |
| 2007 04 01 | 2007 06 30 | 5.70 | 5.01 | 5.20 | 381 | 0 | 20 | 168 | 931 | 48,636 |
| 2007 07 01 | 2007 09 30 | 6.50 | 4.80 | 5.90 | 3621 | 0 | 26 | 1,648 | 9,164 | 55,183 |
| 2007 10 01 | 2007 12 31 | 6.70 | 5.75 | 6.20 | 638 | 0 | 2 | 455 | 2,762 | 57,989 |
| 2008.01.01 | 2008.03.31 | 6.40 | 5.00 | 5.30 | 1507 | 0 | 12 | 694 | 3,848 | 49,571 |
| 2008.04.01 | 2008.06.30 | 5.52 | 4.51 | 4.70 | 238 | 0 | 16 | 245 | 1,210 | 56,132 |
| 2008.07.01 | 2008.09.30 | 4.75 | 2.05 | 2.26 | 325 | 0 | 3 | 246 | 913 | 26,991 |
| 2008.10.01 | 2008.12.31 | 2.50 | 0.52 | 0.60 | 70 | 0 | 0 | 731 | 696 | 7,166 |
| 2009.01.01 | 2009.03.31 | 0.79 | 0.52 | 0.63 | 242 | 0 | 1 | 1,040 | 660 | 7,524 |
| 2009.04.01 | 2009.06.30 | 1.69 | 0.60 | 1.35 | 83 | 0 | 3 | 531 | 567 | 16,123 |
| 2009.07.01 | 2009.09.30 | 2.86 | 1.25 | 2.32 | 558 | 0 | 0 | 1,024 | 1,954 | 27,708 |
| 2009.10.01 | 2009.12.31 | 2.75 | 2.27 | 2.40 | 66 | 0 | 5 | 197 | 486 | 28,663 |
| 2010.01.01 | 2010.03.31 | 3.70 | 2.32 | 3.52 | 233 | 0 | 51 | 560 | 1,775 | 41,084 |
| 2010.04.01 | 2010.06.30 | 3.67 | 2.95 | 3.21 | 74 | 0 | 2 | 305 | 1,030 | 37,620 |
| 2010.07.01 | 2010.09.30 | 3.78 | 3.12 | 3.68 | 106 | 0 | 11 | 256 | 909 | 44,906 |
| 2010.10.01 | 2010.12.31 | 5.94 | 3.87 | 5.87 | 536 | 0 | 44 | 561 | 2,667 | 70,929 |
| 2011.01.01 | 2011.03.31 | 6.22 | 5.20 | 5.64 | 150 | 0 | 14 | 262 | 1,503 | 66,761 |
| 2011.04.01 | 2011.06.30 | 5.64 | 4.98 | 5.46 | 299 | 0 | 180 | 374 | 2,027 | 65,149 |
| 2011.07.01 | 2011.09.30 | 5.67 | 4.04 | 4.20 | 828 | 1 | 7 | 486 | 2,349 | 49,480 |
| 2011.10.01 | 2011.12.31 | 4.59 | 4.04 | 4.14 | 181 | 2 | 9 | 331 | 1,430 | 49,480 |
| 2012.01.01 | 2012.03.31 | 5.27 | 4.14 | 4.64 | 131 | 0 | 13 | 337 | 1,605 | 55,463 |
| 2012.04.01 | 2012.06.30 | 4.74 | 4.14 | 4.35 | 118 | 1 | 5 | 253 | 1,141 | 51,964 |
| 2012.07.01 | 2012.09.30 | 4.35 | 4.04 | 4.11 | 816 | 0 | 0 | 894 | 4,003 | 49,074 |
| 2012.10.01 | 2012.12.31 | 4.32 | 4.07 | 4.25 | 116 | 0 | 23 | 145 | 620 | 50,722 |
Akcijų suteikiančių specialias kontrolės teises nėra.
Balsavimo teisės apribojimų nėra.
Akcininkų tarpusavio susitarimų apie kuriuos emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė nėra.
Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų .
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė |
Pareigos Emitente | Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos narys, technikos direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas |
Valdybos narys, žaliavos direktorius |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė, finansų direktorė |
2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Andrej Cyba | Aukštasis | Valdybos narys | 2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Linas Strėlis | Aukštasis | Valdybos narys | 2010 04 30 | 2014 04 30 |
| Vardas, Pavardė | Išsilavinimas, specialybė | Pareigos Emitente | Darbo pradžia* |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius |
2006 01 01** |
| Vaidotas Juškys | Aukštasis, informacinės technologijos |
Vykdantysis direktorius | 2010 05 17 |
| Vilija Milaševičiutė | Aukštasis, finansai ir kreditas | Valdybos narė, finansų direktorė, |
2000 05 01 |
| Rimantas Jancevičius |
Aukštesnysis, zootechnikas | Valdybos narys, žaliavos direktorius |
1996 01 02 |
| Sigitas Trijonis | Aukštasis, inžinerija | Valdybos narys, technikos direktorius |
1993 09 01 |
| Arvydas Zaranka | Aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Gamybos direktorius | 1995 07 30 |
| Alvydas Eičas | Aukštasis, pedagogika | Pardavimų vadovas Baltijos šalims |
2004 09 14 |
| Elena Šilovaitė | Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas |
Marketingo skyriaus vadovė | 2010 07 19 |
| Marius Pitkauskas | Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas |
Kokybės vadovas | 2012 11 23 |
| Karolina Šematulskienė |
Aukštasis, ekonomika | Vyr. buhalterė | 2012 09 04 |
| Ligita Pudžiuvelytė | Aukštasis, ekonomika | Vyr. ekonomistė | 2004 05 20 |
| Nedas Budginas | Aukštasis, viešasis administravimas |
Personalo vadovas | 2012 10 16 |
| Rita Juodikienė | Aukštasis, verslo vadyba ir administravimas |
Pirkimų skyriaus vadovė | 2002 09 23 |
| Marius Beišys | Aukštasis, kompiuterinių sistemų inžinierius |
IT skyriaus vadovas | 2011 05 03 |
| AB Vilkyškių pieninė administracijos vadovaujantys darbuotojai: | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| -- | -- | -- | ----------------------------------------------------------------- | -- | -- |
* Nei vieno administracijai vadovaujančio darbuotojo darbo sutartis nėra terminuota.
** Iš naujo paskirtas, pertvarkius Emitentą į akcinę bendrovę, nors Emitento direktoriumi dirba nuo 1993 05 10.
| Vardas, Pavardė |
Išsilavinimas | Pareigos įmonėje |
Darbo įmonėje pradžia |
Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Arvydas Zaranka |
aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys | 2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Vilija Milaševičiutė |
Aukštasis, finansai ir kreditas |
Valdybos narė | 2009 12 11 | 2013 12 11 | |
| Kęstutis Keršys | Aukštasis, ekonomika | Direktorius | 2010 07 12 | - | - |
| Daiva Babonienė |
aukštasis, maisto pramonės inžinierius technologas |
Gamybos vadovė |
2012 02 06 | - |
| Vardas, Pavardė |
Išsilavinimas | Pareigos įmonėje |
Darbo įmonėje pradžia |
Kadencijos pradžia |
Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
aukštasis, inžinierius - mechanikas |
Valdybos pirmininkas |
2012 04 26 | 2016 04 26 | |
| Arvydas Zaranka |
aukštesnysis, pieno produktų technologija |
Valdybos narys | 2012 04 26 | 2016 04 26 | |
| Algirdas Žukauskas |
aukštasis, zooinžinierius | Generalinis direktorius, valdybos narys |
2008 06 04 | 2012 04 26 | 2016 04 26 |
| Valė Leonavičienė |
aukštesnysis, pieno produktų technologas |
Gamybos vadovė |
2010 09 08 | - | - |
| Vardas, Pavardė |
Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
Turimas AB "Vilkyškių pieninė" akcijų skaičius |
|---|---|---|---|
| Gintaras Bertašius |
Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas |
ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas, AB "Kelmės pieninė" valdybos pirmininkas |
6,067,206 |
| Sigitas Trijonis |
Technikos direktorius, valdybos narys |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
425,607 |
| Rimantas Jancevičius |
Žaliavos direktorius, valdybos narys |
kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
2,270 |
| Vilija Milaševičiutė |
Finansų direktorė, valdybos narė |
AB "Modest" valdybos narė, kitų akcijų neturi |
7,813 |
| Arvydas Zaranka |
Gamybos direktorius | AB "Modest" valdybos narys, AB "Kelmės pieninė" valdybos narys, kitų akcijų neturi |
1,933 |
| Vaidotas Juškys |
Vykdantysis direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
250 |
| Andrej Cyba | Valdybos narys | UAB "Finasta Asset Management" Generalinis Direktorius |
- |
| Linas Strėlis | Valdybos narys | 1,015,000 |
| Vardas, Pavardė | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|
| ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) | ||
| Gintaras Bertašius | Valdybos pirmininkas | AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas, |
| AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas | ||
| AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB Kelmės | ||
| Arvydas Zaranka | Valdybos narys | pieninė valdybos narys |
| Vilija Milaševičiutė | Valdybos narė | AB "Vilkyškių pieninės" finansų direktorė, valdybos narė |
| Kęstutis Keršys | AB "Modest" | |
| direktorius | kitų akcijų neturi, kitoje veikloje nedalyvauja |
| Vardas, Pavardė | Asmens statusas | Kiti duomenys - akcijos, dalyvavimas kitoje veikloje |
|---|---|---|
| Gintaras Bertašius | Valdybos pirmininkas | ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Vilkyškių pieninės" gen. direktorius, valdybos pirmininkas, AB "Modest" valdybos pirmininkas |
| Arvydas Zaranka Valdybos narys |
AB "Vilkyškių pieninės" gamybos direktorius, AB "Modest" valdybos narys |
|
| Algirdas Žukauskas | Direktorius, valdybos narys | ŽŪK "Džiaugsmelis" pajininkas (1 pajus) |
Vidutinis darbo užmokestis pagal atitinkamas darbuotojų darbo grupes:
2012 m. gruodžio 31 d.
| Darbuotojų grupė | Vidutinis | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
|
| Vadovai | 10 | 7 | 3 | 8,915 | ||
| Vadovaujantys specialistai |
58 | 34 | 22 | 2 | 3,109 | |
| Specialistai | 139 | 51 | 56 | 32 | 2,060 | |
| Darbininkai | 718 | 35 | 279 | 364 | 40 | 1,545 |
| 925 | 127 | 360 | 398 | 40 | 1,801 |
| Darbuotojų grupė | Vidutinis | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojų skaičius |
aukštasis | aukštesnysis | vidurinis | nebaigtas vidurinis |
mėnesinis atlyginimas (LTL) |
|
| Vadovai | 11 | 8 | 3 | 8,639 | ||
| Vadovaujantys specialistai |
55 | 33 | 21 | 1 | 3,048 | |
| Specialistai | 111 | 35 | 51 | 25 | 1,878 | |
| Darbininkai | 668 | 30 | 272 | 310 | 56 | 1,443 |
| 845 | 106 | 347 | 336 | 56 | 1,752 |
Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.
Kiekvieno mėnesio 10 dieną yra skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį.
2012 m. balandžio 27 d įvyko AB Vilkyškių pieninė eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimti šie sprendimai:
1 darbotvarkės klausimas – Bendrovės metinis pranešimas už 2011 metus.
Sprendimas: Pritarti bendrovės metiniam pranešimui už 2011 metus.
2 darbotvarkės klausimas – Auditoriaus išvada apie bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus. Išklausyta.
3 darbotvarkės klausimas – Bendrovės atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių už 2011 metus tvirtinimas.
Sprendimas: Patvirtinti bendrovės atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinius už 2011 metus. 4 darbotvarkės klausimas – 2011 metų pelno paskirstymas.
Sprendimas: Patvirtinti 2011 metų grynojo audituoto pelno pagal TFAS paskirstymą taip (tūkst. Lt; tūkst. EUR):
| 1) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 2010 metų pabaigoje – | 9.028 LTL (2.615 EUR) |
|---|---|
| 2) Akcininkų patvirtinti dividendai už 2010 metus - | 2.866 LTL (830 EUR) |
| 3) Pervesta į įstatymo numatytą rezervą - | 259 LTL (75 EUR) |
| 4) Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti - | 5.768 LTL (1.671 EUR) |
| 5) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų | |
| pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus – | 135 LTL (39 EUR) |
| 6) Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas – | 13.546 LTL (3.923 EUR) |
| 7) Pervedimai iš rezervų – | 457 LTL (132 EUR) |
| 8) Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) - | 14.138 LTL (4.095 EUR) |
| iš jų: | |
| - pelno dalis, paskirta į privalomuosius rezervus – | 0 LTL (0 EUR) |
| - pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti - | 0 LTL (0 EUR) |
| - pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti – | 2.986 LTL (865 EUR) |
| (arba 0,25 Lt (0,0724 EUR) vienai paprastai vardinei 1 lito nominalios vertės akcijai) | |
| - pelno dalis, paskirta į kitus rezervus – | 0 LTL (0 EUR) |
| - pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, | |
| darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams – | 150 LTL (43 EUR) |
| 9) Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių | |
| metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus – | 11.002 LTL (3.186 EUR) |
5 darbotvarkės klausimas – Audito komiteto narių rinkimas
Sprendimas: Audito komiteto nariais išrinkta Vanda Krivonosovienė (nepriklausomu nariu) ir Milana Buivydienė.
6 darbotvarkės klausimas – Sprendimas dėl savų akcijų supirkimo.
Sprendimas: Patvirtinti sprendimą dėl savų akcijų supirkimo:
7 darbotvarkės klausimas - Dividendų politikos tvirtinimas.
Sprendimas: Patvirtinti dividendų politikos nuostatus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| --------------------------- | ------------------------ | ------------ |
I principas: Pagrindinės nuostatos
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/), bei per agentūrą BNS. |
|---|---|---|
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Visi bendrovės organai sukoncentruoti į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su įmonės vadovybe. Bendrovėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už įmonės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdyba. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus |
Taip | Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba. |
| priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Ne | Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas. |
|---|---|---|
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
Taip | Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
Taip | Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai. AB ,,Kelmės pieninė" valdybą sudaro 3 nariai. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
Taip | Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, |
Ne | AB "Vilkyškių pieninė" nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" rekomendacijos laikosi |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
| kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. | |
|---|---|
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Kaip bendrovė laikosi visų šioje rekomendacijoje išvardintų nuostatų, papildomai galėtų paminėti dokumentą (pavyzdžiui, to organo veiklos reglamentą), jeigu toks yra, kuriame nustatyta konkreti kolegialaus organo informavimo apie šio organo narių duomenų pasikeitimą tvarka. Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka. Valdybos veiklos reglamento įmonė neturi. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Bendrovė galėtų plačiau pakomentuoti susiklosčiusią praktiką (pavyzdžiui, kiekvienas kolegialaus organo narys iki pateikiant bendrovės metinį pranešimą akcininkams informuoja kolegialų organą, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo per paskutinius ataskaitinius metus). Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti . AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" audito komitetas nesudarytas |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams Taip turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. individualiai, esant poreikiui. 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo Ne Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. narių skaičius. 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas Ne nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie kriterijai. verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui |
||
|---|---|---|
| Valdybos nariai nuolatos dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei |
||
| punkto rekomendacijų, nes Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario aptartas |
||
| Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo | ||
| pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) |
priskiriamas ir dalyvavimas akcijų |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Neaktualu | Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai. |
|---|---|---|
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
||
|---|---|---|
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Ne | Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Taip | AB ,,Vilkyškių pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje mokamos tantjemos. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje atlyginimas nemokamas. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir 8 prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
Taip | 2012–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti. |
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie įmonės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Taip | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10 . Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
Taip | Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei bendrovėje jie sudaromi) aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB "Vilkyškių pieninė" Atlyginimo komitetas užtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams. |
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. |
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti
informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
| galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11 . Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. AB ,,Modest" ir AB ,,Kelmės pieninė" komitetai nesuformuoti. Vadovaujantis LR audito įstatymo nuostatomis planuojama sudaryti audito komitetą, kurio narius ir komiteto veiklos nuostatus tvirtins visuotinis akcininkų susirinkimas. |
|
|---|---|---|
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. |
Taip | Kiekvienas AB "Vilkyškių pieninė" komitetas sudarytas iš 3 narių. |
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
Taip | AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. |
|---|---|---|
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
Taip | Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
| 4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas. |
| valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių | |
|---|---|
| atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti | |
| visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą |
|
| atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio |
|
| atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines | |
| išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų | |
| priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti | |
| pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo | |
| susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – | |
| tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo | |
| organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus | |
| organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir | |
| tikslais; | |
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl |
|
| individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams | |
| ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų | |
| bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos | |
| įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas | |
| turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį | |
| vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai | |
| gauna iš kitų susijusių bendrovių; | |
| 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas | |
| vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui | |
| būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų |
|
| direktorių arba valdymo organų narių ir kitų |
|
| bendrovės darbuotojų atlyginimui; | |
| 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar | |
| valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką | |
| (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei | |
| jos įgyvendinimą; | |
| 5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų | |
| sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo | |
| organų nariais formų; | |
| 6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip |
|
| bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo |
|
| (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir |
|
| direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); | |
| 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo |
|
| organų nariams bendras rekomendacijas dėl |
|
| vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties |
|
| kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, | |
| taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų | |
| dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, | |
| kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo | |
| organų nariai. | |
| 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo | |
| klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar | |
| kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo |
|
| priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams | |
| arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: | |
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo | |
| politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, | |
| susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir | |
| pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius |
|
| pasiūlymus; | |
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu | |
| bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, | |
| skirtuose akcininkų susirinkimui; | |
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl | |
| pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba |
|
| pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos | |
| apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir | |
| pasekmes. | |
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo |
| kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti |
|
|---|---|
| akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 4.14. Audito komitetas. Taip |
AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės laikosi šių rekomendacijos |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui pagrindas atsistatydinti, ir pateikti atsiranda rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų |
nuostatų. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) audito komitetas užtikrina ir vidaus audito funkcijų veiksmingumą. |
| informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam |
||
|---|---|---|
| organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos. Ateityje valdyba planuoja atlikti savo veiklos vertinimą. |
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
Taip | Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12 |
Taip | Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos darbą organizuoja Valdybos pirmininko pavedimu atitinkamas bendrovės darbuotojas. Valdybos posėdžiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia įmonės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne įmonės darbuotojai. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | 5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai. |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13 . Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Svarbūs sandoriai, tvirtinami Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. |
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus |
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto. Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo |
|
|---|---|---|---|
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Iki 2012-01-01 Bendrovė modernių technologijų netaikė, ateityje planuojama tą daryti. |
|
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
|||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, |
Taip | Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams. |
| jeigu įmanoma, vertę. | ||
|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
Taip | Valdybos nariai nepainioja Bendrovės turto su savo turtu. |
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
Taip | Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. |
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Taip | Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos. |
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, |
Ne |
| susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
||
|---|---|---|
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. |
Ne | |
| 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo |
||
| mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) |
||
| premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas |
||
| direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, |
||
| pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma |
||
| atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų |
||
| pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų |
||
| akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas |
||
| per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; |
||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; |
||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: |
||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami |
| informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais |
||
|---|---|---|
| finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė |
||
| arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į | ||
| bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, | ||
| išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus |
||
| pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų | ||
| laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų | ||
| normą. | ||
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės |
Ne | |
| turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo | ||
| dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų | ||
| būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, |
||
| kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. | ||
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas | ||
| turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir |
Ne | |
| išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo |
||
| dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios |
Ne | |
| atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam | ||
| tikram protingumo kriterijus atitinkančiam |
||
| laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų |
||
| būti nustatytas pagal santykinę kintamos |
||
| sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su | ||
| nekintama atlyginimo dalimi. 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba |
||
| valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, | Ne | |
| leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją | ||
| atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis |
||
| duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. |
||
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos | ||
| sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir | Ne | |
| apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento |
||
| suma. | ||
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei | Ne | |
| darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
||
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, | ||
| susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo | Ne | Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos |
| procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių | politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti | |
| atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto |
išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina | |
| įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių |
informacija, ir tokią informaciją Įmonė priskiria prie komercinę | |
| konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant | paslaptį turinčios informacijos. | |
| atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
||
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų | Ne | Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama |
| skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis | |
| įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų |
||
| pokyčiais. | ||
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis | Neaktualu | |
| teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi |
||
| mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į |
||
| akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų |
||
| pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti |
| akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
||
|---|---|---|
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
Neaktualu | |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
Neaktualu | |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
Neaktualu | |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
Neaktualu | |
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
Neaktualu Neaktualu |
Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas |
| atskiriems direktoriams. | ||
|---|---|---|
| Neaktualu | ||
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės | ||
| įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida | ||
| modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti | ||
| akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, | ||
| kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, | ||
| nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos | ||
| nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. | ||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi | ||
| schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis |
||
| sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet | ||
| kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi | ||
| teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta | ||
| metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | ||
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, | ||
| kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą | ||
| sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė | ||
| susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu | ||
| informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti | ||
| paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime | ||
| turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto |
||
| atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba | ||
| šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat | ||
| schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat | ||
| turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių | ||
| atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų | ||
| būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta | ||
| pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip | ||
| pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip | ||
| bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios |
||
| reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo |
||
| schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar | ||
| bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, | ||
| laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat | ||
| turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs | ||
| bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. | ||
| Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti | ||
| paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. | ||
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme |
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias |
Taip | Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija. |
|---|---|---|
| gina įstatymai. | ||
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų |
Taip | Interesų turėtojai, turintys bendrovės akcijų, turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, domėtis bendrovės veikla bei rezultatais. Bendrovei dirbant pelningai, akcininkams yra mokami |
| dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir |
Taip | dividendai. |
|---|---|---|
| kt. 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės |
Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese, | |
| valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip, išskyrus 4 ir 6 punktus |
Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse |
|---|---|---|
| 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. |
|
| 2) bendrovės tikslus; |
Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, | |
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje. |
|
| 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
||
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; |
||
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; |
||
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. |
||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
Taip | Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
Neaktualu |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
|---|---|---|
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė informaciją per Vilniaus vertybinių popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | ||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. | ||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
Taip | Įmonės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą |
Neaktualu | Bendrovės audito įmonė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės. |
| pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. | |
|---|---|
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.