Interim / Quarterly Report • Nov 12, 2014
Interim / Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
2014 METŲ 9 MĖNESIŲ NEAUDITUOTOS TARPINĖS SUTRUMPINTOS FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE
(tikst. litq, jei nenurodyta kitaip)
p. Alvydas Banys (valdybos pirmininkas)
p. Darius Sulnis (direKorius)
Registracijos adresas: Kalvarijq g. 'l'lA-20, Vilnius, Lietuva
Buveines adresas: Seimyni5kiq g. 1A" Vilnius, Lietuva
lmones kodas 3032998't7
AB DNB bankas AB Siauliq bankas
ir valdyba pasirase ir patvirtino isleidimui 2014 m. lapkrieio 11 d.
Rajeckas apskaita vesti
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Akcinei bendrovei "INVL Technology" priklauso 80 proc. į IT įmones investuojančios UAB BAIP grupės akcijų. Vėliau ketinama prašyti uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos, kurią gavusi, "INVL Technology" taptų panašia į fondą ir investuotų į kitas IT įmones Baltijos šalyse, Europoje bei Afrikoje. "INVL Technology" ketina veikti kaip finansinis-strateginis investuotojas ir kartu su IT įmonių vadovais siekti investicijų vertės augimo.
BAIP grupės, dirbančios informacinių technologijų ir teisinės informatikos srityje, konsoliduotos pajamos neaudituotais duomenimis per 2014 m. 9 mėn. pasiekė 40,302 mln. litų - 30 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais - 31,084 mln. litų. BAIP grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) augo 21 proc. iki 3,015 mln. litų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai - 2,493 mln. litų
Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį BAIP grupės valdoma įmonė UAB BAIP įdiegė debesų kompiuterijos sprendimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Projekto vertė - 2,247 mln. litų. Įmonė taip pat įgyvendino ne vieną projektą finansų sektoriuje: už 1,755 mln. litų atnaujino Lietuvos Banko magnetinių juostų bibliotekas, įvykdė SEB banko kompiuterinių darbo vietų migraciją, atskyrė ir iškėlė "Mokilizingo" duomenis iš centralizuoto duomenų centro. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei AB "Litgrid" BAIP įdiegė atskirą aukšto patikimumo duomenų centrą. Projekto vertė – 0, 551 mln. litų.
Bendrovė taip pat vykdė projektus su DPD, "Intermedix Lietuva" ir pasirašė naujas sutartis: 1,22 mln. litų vertės sutartį su Nacionaline teismų administracija dėl archyvinių duomenų atskyrimo ir saugojimo sprendimų, 0,314 mln. litų vertės įrangos pardavimo ir diegimo sutartį su Euro vaistine.
UAB "NRD" pasirašė ir pradėjo vykdyti Policijos departamento Užsieniečių registro prieglobsčio modulio ir kitų susijusių modulių programinės įrangos tobulinimo projektą bei pasiruošimo Euro įvedimui projektą Centrinėje hipotekos įstaigoje.
Specializuota kibernetinės saugos įmonė NRD CS įsteigė pirmąją Baltijos šalyse komercinę reagavimo į kibernetinės saugos incidentus tarnybą NRD CIRT, kuri tapo tarptautinės organizacijos – FIRST (Forum of Incident Response and Security Teams) pilnateise nare. Tarnyba taip pat yra įtraukta į asociacijos Trusted Introducer sąrašus.
Afrikoje tęsiamas Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizacijos projektas bei įgyvendinamas prieš septynerius metus Norway Registers Development AS sukurto Mozambiko įmonių registro plėtros projektas. Tanzanijoje ir Norvegijoje darbus pradėjo Norvegijos Taikos korpuso (Fredskorpset Norway) finansuojamos darbuotojų mainų programos pirmojo etapo dalyviai.
Tanzanijoje įsteigta BAIP grupės įmonė Norway Registers Development East Africa Ltd. rugsėjo mėnesį Arušoje organizavo metinę konferenciją "Kibernetinė gynyba R. Afrikoje", kurioje dalyvavo beveik 100 Tanzanijos, Ugandos ir Burundžio IT specialistų. Konferenciją atidarė Tanzanijos vidaus reikalų viceministras Pereira Ame Silima. Pranešimus skaitė Tanzanijos policijos Kibernetinių nusikaltimų departamento, Tanzanijos nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (TZ-CERT) atstovai, ISACA Tanzanija bei Uganda skyrių prezidentai bei kibernetinio saugumo ekspertai iš Lietuvos, Kroatijos, Tanzanijos ir Ugandos. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš R. Afrikos bendruomenės, JAV bei Rusijos ambasadų, Tanzanijos valstybinių institucijų, bankų bei privataus sektoriaus organizacijų.
Per trečiąjį 2014 metų ketvirtį BAIP grupės įmonės taip pat vykdė darbus Mauricijuje, Zimbabvėje ir Ugandoje.
"INVL Technology" veiklą pradėjo 2014 m. balandžio pabaigoje, po atskyrimo nuo turto valdymo įmonės "Invalda LT", todėl bendrovės rezultatas skelbiamas tik už penkis veiklos mėnesius. "INVL Technology" per šį laikotarpį patyrė 3 tūkst. litų nuostolių. Lyginant su pusmečio pabaiga, investicijos į BAIP grupę vertė sumažėjo 2,727 mln. litų iki 16,996 mln. litų. Tai lėmė BAIP grupės pastarųjų 12 mėnesių pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) sumažėjimas nuo 5,111 mln. litų (2014 m. birželio pabaigoje) iki 4,805 mln. litų (2014 m. rugsėjo pabaigoje) bei Vidurio ir Rytų Europos technologijų įmonių daugiklio sumažėjimas nuo 7,6 iki 7,3.
| 2014 m. 9 mėn. | 2014 m. III ketv. | ||
|---|---|---|---|
| Neaudituota | |||
| Pajamos | |||
| Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis | 5 | 57 | (2.728) |
| Kitos pajamos | - | - | |
| Grynųjų pajamų iš viso | 57 | (2.728) | |
| Sąnaudos | |||
| Išmokos darbuotojams | (7) | (4) | |
| Mokesčiai biržai, depozitoriumui, tarpininkams už vertybinius popierius | 6 | (42) | (13) |
| Kiti mokesčiai valstybei | (7) | (1) | |
| Kitos veiklos sąnaudos | (4) | (4) | |
| Veiklos sąnaudų iš viso | (60) | (22) | |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | (3) | (2.750) | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | - | - | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | (3) | (2.750) | |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | - | ||
| ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIAI) | (3) | (2.750) | |
| Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) (litais) | (0,01) | (4,64) |
| 2014 m. 9 mėn. | 2014 m. III ketv. | |
|---|---|---|
| Neaudituota | ||
| ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS (NUOSTOLIAI) | (3) | (2.750) |
| Grynosios kitos bendrosios pajamos, kurios gali būti vėliau pergrupuotos į pelną ar nuostolius |
- | - |
| Grynosios kitos bendrosios pajamos (išlaidos), kurios nebus pergrupuotos į pelną ar nuostolius |
- | - |
| Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį | - | - |
| ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ, IŠ VISO, ATĖMUS PELNO MOKESTĮ |
(3) | (2.750) |
| 2014 m. rugsėjo 30 d. | ||
|---|---|---|
| TURTAS | Neaudituota | |
| Ilgalaikis turtas | ||
| Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas | - | |
| Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais |
5 | 17.004 |
| Ilgalaikio turto iš viso | 17.004 | |
| Trumpalaikis turtas | ||
| Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos | - | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 112 | |
| Trumpalaikio turto iš viso | 112 | |
| Turto iš viso | 17.116 | |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||
| Nuosavas kapitalas | ||
| Kapitalas priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams | ||
| Įstatinis kapitalas | 4 | 593 |
| Akcijų priedai | 4 | 862 |
| Rezervai | 4 | 1.999 |
| Nepaskirstytasis pelnas | 13.650 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 17.104 | |
| Įsipareigojimai | ||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | - | |
| Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai | - | |
| Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | - | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||
| Trumpalaikės paskolos | - | |
| Prekybos skolos | 8 | |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 4 | |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 12 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 12 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 17.116 |
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
| Re i ze rva |
||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Be nd ė rov |
ini Įs tat s ka ita las p |
Nu os av os ak cij os |
Ak cij ų rie da i p |
Pri lom is va as rez erv as |
Sa ak cij irk im ų s up o vų rez erv as |
Ne kir is eln sty tas p as p as (nu tol iai) os |
Iš v iso |
|
| žio 20 14 ba lan d 29 d. lik uti m. s |
59 3 |
- | 86 2 |
81 | 1.9 18 |
13 .65 3 |
17 .10 7 |
|
| ių g is p eln (nu olia i) 20 14 9 m ėn ost m. es ryn as as ių kito s b dro sio aja 20 14 9 m ėn m. es en s p mo s išla ( ido s) |
- - |
- - |
- - |
- - |
- - |
( 3) - |
( 3) - |
|
| 20 14 9 mė sių be nd jų aj m. ne rų p am ų išla iš v ( idų ), iso |
- | - | - | - | - | ( 3) |
( 3) |
|
| Re ky tis zer vų po |
- | - | - | - | - | - | - | |
| 20 14 sė j o 3 0 d . li ku tis (n ud itu ota ) m. ru g ea |
59 3 |
- | 86 2 |
81 | 1.9 18 |
13 .65 0 |
17 .10 4 |
| 2014 m. 9 mėn. | ||
|---|---|---|
| Neaudituota | ||
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||
| Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) | (3) | |
| Nepiniginiai srautai ir nepagrindinės veiklos koregavimai: | ||
| Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis | 5 | (57) |
| Palūkanų (pajamos) | - | |
| Palūkanų sąnaudos | - | |
| Atidėtieji pelno mokesčiai | - | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos | - | |
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | (60) | |
| Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) | ||
| - | ||
| Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas | 8 | |
| Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas | 4 | |
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai (Sumokėtas) pelno mokestis |
(48) | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | - (48) |
|
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||
| (Suteiktos) paskolos | - | |
| Suteiktų paskolų susigrąžinimas | 414 | |
| Gautos palūkanos | - | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 414 | |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | ||
| Pinigų srautai, susiję su akcininkais: | ||
| Nuosavų akcijų (įsigijimas) | - | |
| Dividendų (išmokėjimas) | - | |
| - | ||
| Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais | ||
| Pagal atskyrimo sąlygas gautieji grynieji pinigai | 4 | 154 |
| Paskolų gavimas | - | |
| Paskolų (grąžinimas) | 4 | (408) |
| (Sumokėtos) palūkanos | - | |
| (254) | ||
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (254) | |
| Valiutos kurso pokyčio įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui | - | |
| Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas | 112 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 4 | - |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 112 |
AB "INVL Technology" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrus 2,60 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį (toliau – Atskyrimas). Tokiu būdu Bendrovei buvo perduota specializuotas informacinių technologijų (IT) bendroves vienijanti įmonių grupė. Plačiau apie Atskyrimą atskleista 4 pastaboje.
Bendrovės registracijos adresas yra:
Kalvarijų g. 11A-20, Vilnius, Lietuva.
Bendrovės buveinės adresas yra:
Šeimyniškių g. 1A, Vilnius, Lietuva.
Šios finansinės ataskaitos apima Bendrovės tarpinį finansinį laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.
Bendrovei priklauso 80 proc. į IT grupės įmones investuojančios UAB "BAIP grupė" akcijų bei 100 proc. veiklos nevykdančios UAB "Inventio" akcijų. BAIP grupė - specializuotas informacinių technologijų bendroves vienijanti grupė, kurios veikla apima: verslo aplinką gerinančių projektų įgyvendinimą, integruotų nacionalinių informacinių sistemų kūrimą, kritinės IT infrastruktūros atsparumo užtikrinimą, nacionalinį kibernetinį saugumą ir gynybą. BAIP grupė šiuo metu turi įmones Lietuvoje, Norvegijoje ir Tanzanijoje ir yra įgyvendinusi projektus daugiau kaip 50 pasaulio šalių.
Bendrovė ketina veikti kaip finansinis-strateginis investuotojas ir kartu su IT įmonių vadovais siekti investicijų vertės augimo per verslų įsigijimą, vystymą ir pardavimą.
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 592.730 paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos. Visos Bendrovės akcijos yra pilnai apmokėtos. Dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovės akcininkais 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo (pagal balsus)*:
| Turimų balsų skaičius |
Balsų dalis (%) | |
|---|---|---|
| UAB "LJB Investments" | 180.419 | 30,44 |
| p. Irena Ona Mišeikienė | 171.307 | 28,90 |
| AB "Invalda LT" | 73.751 | 12,44 |
| UAB "Lucrum investicija" | 60.159 | 10,15 |
| p. Alvydas Banys | 45.500 | 7,68 |
| p. Indrė Mišeikytė | 11.832 | 2,00 |
| Kiti smulkūs akcininkai | 49.762 | 8,39 |
| Iš viso | 592.730 | 100,00% |
* Kai kurie akcininkai buvo perleidę dalį akcijų pagal atpirkimo sutartis (taigi, jie neturi juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikę jų balsavimo teises.
Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės 2014 m. rugsėjo 30 d. ir tuomet pasibaigusių 9 mėnesių finansines ataskaitas, yra šie:
2014 m. 9 mėnesių tarpinės sutrumpintos finansinės ataskaitos parengtos remiantis TAS 34 "Tarpinė finansinė atskaitomybė".
Bendrovė pristatoma kaip investicinis subjektas pagal 10-ąjį TFAS. Bendrovė nekonsoliduoja savo dukterinių įmonių ir nerengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.
Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, kuris buvo vertinamas tikrąja verte. Finansinės ataskaitos yra pateikiamos tūkstančiais litų, o sumos yra suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta.
Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS reikalavimus, reikia atlikti svarbius apskaitinius vertinimus. Taip pat vadovybei tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės taikomais apskaitos principais. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 3 pastaboje. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų.
Naujų standartų ir interpretacijų, privalomų taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d., įgyvendinimas aprašomas žemiau.
Šis Standartas pakeičia visas 27-ojo TAS "Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos" bei 12-ojo NAK "Konsolidavimas – specialiosios paskirties įmonės" dalis, susijusias su kontrole ir konsolidavimu. 10-asis TFAS pakeitė kontrolės sąvokos apibrėžimą taip, kad nustatant kontrolę būtų taikomi vienodi kriterijai visiems ūkio subjektams. Šį sąvokos apibrėžimą papildo įvairios taikymo gairės. Šis standartas neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė atitinka investicinio ūkio subjekto apibrėžimą ir nerengia konsoliduotųjų ataskaitų. Investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.
Standartas pakeičia 31-ojo TAS "Dalys bendrose įmonėse" ir 13-ojo NAK "Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones". Pakeitus sąvokų apibrėžimus, bendrų susitarimų tipų skaičius sumažintas iki dviejų: bendra veikla ir bendros įmonės. Esamas pasirinkimas taikyti proporcingą bendrai kontroliuojamų įmonių konsolidavimo principą buvo panaikintas. Bendrų įmonių dalininkams privaloma taikyti nuosavybės metodą. Šis standartas neturėjo įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė atitinka investicinio ūkio subjekto apibrėžimą ir nerengia konsoliduotųjų ataskaitų.
Šis Standartas taikomas įmonėms, turinčioms nuosavybės dalį dukterinėje įmonėje, bendrame susitarime, asocijuotoje įmonėje ar nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte. 12-asis TFAS numato privalomus atskleidimus toms įmonėms, kurios taiko du naujus standartus: 10-ąjį TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 11-ąjį TFAS "Bendri susitarimai". Šis Standartas pakeičia atskleidimo reikalavimus, šiuo metu taikomus pagal 28-ąjį TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones". 12 asis TFAS reikalauja, kad ūkio subjektai atskleistų informaciją, kuri padeda finansinių ataskaitų skaitytojams įvertinti ūkio subjekto turimos nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje, asocijuotoje įmonėje, bendrame susitarime ir nekonsoliduojamame struktūriniame ūkio subjekte pobūdį, riziką ir finansinį poveikį. Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, naujasis standartas reikalauja atskleisti informaciją keliose srityse, įskaitant reikšmingus sprendimus ir prielaidas, kurie buvo atliekami nustatant, ar ūkio subjektas kontroliuoja, bendrai kontroliuoja ar turi reikšmingos įtakos savo daliai kituose ūkio subjektuose, taip pat atskleisti papildomą informaciją apie nekontroliuojančios dalies dalį įmonės veikloje bei pinigų srautus, apibendrintą dukterinių įmonių su reikšminga nekontroliuojančia dalimi finansinę informaciją bei išsamią informaciją apie dalį nekonsoliduojamuose struktūriniuose ūkio subjektuose. Šio standarto atskleidimo reikalavimai nėra taikomi tarpinėms sutrumpintoms finansinėms ataskaitoms, todėl Bendrovė jų šiuose ataskaitose nepateikia.
Šis Standartas pakeistas ir jo tikslas – nustatyti apskaitos ir atskleidimo reikalavimus investicijoms į dukterines įmones, bendras įmones ir asocijuotas įmones, kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas. Gaires, susijusias su kontrole ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, pakeitė 10-asis TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Šis pakeitimas neturėjo įtakos Bendrovės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.
Šis pakeitimas atliktas remiantis Valdybos projektu dėl bendrųjų įmonių. Svarstydama tą projektą, Valdyba nusprendė įtraukti bendrų įmonių apskaitą taikant nuosavybės metodą į 28-ąjį TAS, nes šis metodas taikytinas ir bendroms įmonėms, ir asocijuotoms įmonėms. Išskyrus šią išimtį, kitos gairės liko nepasikeitusios. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Bendrovės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.
Šiuo pakeitimu papildytos 32-ajame TAS numatytos taikymo gairės, susijusios su neatitikimais, nustatytais taikant tam tikrus sudengimo kriterijus. Tai apima frazės "šiuo metu yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti" išaiškinimą ir tai, kad tam tikros atsiskaitymų bendrąja verte sistemos gali būti traktuojamos, kaip ekvivalentiškos atsiskaitymui grynąja verte. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Bendrovės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.
Šiuose pakeitimuose išaiškintos pareinamosios gairės, numatytos 10-ajame TFAS "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos". Ūkio subjektai, taikantys 10-ąjį TFAS, turėtų įvertinti kontrolę pirmąją metinio laikotarpio, kurį taikomas 10-asis TFAS, dieną ir tuo atveju, jeigu su konsolidavimu susijusi išvada pagal 10-ąjį TFAS skiriasi nuo 27-ojo TAS ir NAK 12-ojo aiškinimo, paskutiniojo praėjusio lyginamojo laikotarpio (t. y. 2012 metai tiems ūkio subjektams, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir kurie pradeda taikyti 10-ąjį TFAS 2013 m.) duomenys patikslinami, nebent praktiniu požiūriu to būtų neįmanoma padaryti. Šiuose pakeitimuose taip pat numatyta papildoma perėjimo lengvata, susijusi su 10-uoju TFAS, 11-uoju TFAS "Bendri susitarimai" ir 12-uoju TFAS "Informacijos apie investicijas į kitus ūkio subjektus atskleidimas", apsiribojant reikalavimu pateikti pakoreguotą palyginamąją informaciją tik už paskutinį praėjusį palyginamąjį laikotarpį. Be to, šie pakeitimai panaikino reikalavimą pateikti palyginamuosius duomenis atskleidžiamai informacijai, susijusiai su nekonsoliduojamomis struktūrizuotomis bendrovėmis (angl. structured entities), už laikotarpius iki pirmojo 12-ojo TFAS taikymo. Šis pakeitimas neturėjo įtakos Bendrovės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms.
Šiame pakeitime pateiktas investicinio ūkio subjekto apibrėžimas – tai ūkio subjektas, kuris: (i) gauna lėšas iš investuotojų ir už šias lėšas teikia jiems investicijų valdymo paslaugas; (ii) įsipareigoja savo investuotojams užtikrinti, kad jo veiklos paskirtis – investuoti lėšas vien tik siekiant vertės padidėjimo arba investicinių pajamų; ir (iii) savo investicijas vertina tikrąją verte. Investicinis ūkio subjektas privalės apskaityti savo dukterines įmones tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir konsoliduoti tik tas dukterines įmones, kurių teikiamos paslaugos yra susijusios su ūkio subjekto investicine veikla. 12-ojo TFAS pakeitimo tikslas – pateikti papildomą reikalaujamą atskleisti informaciją, įskaitant bet kuriuos svarbius sprendimus, priimtus nustatant, ar ūkio subjektas yra investicinis ūkio subjektas, taip pat informaciją apie finansinę ar kitokio pobūdžio paramą, kurią ketinama teikti ar kuri jau buvo suteikta nekonsoliduojamai dukterinei įmonei. Šis pakeitimas turėjo esminės įtakos Bendrovės 2014 m. 9 mėn. finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė atitinka investicinio ūkio subjekto apibrėžimą ir nerengia konsoliduotųjų ataskaitų.
Pakeitimais bus leidžiama tęsti apsidraudimo sandorių apskaitą tokiu atveju, kai apsidraudimo nuo rizikos priemone laikoma išvestinė finansinė priemonė yra pakeičiama (t.y. šalys susitaria pakeisti pradinę sandorio šalį nauja), siekiant įvykdyti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi vykdant teisės aktų ar taisyklių reikalavimus, jei įvykdomos nustatytos sąlygos. Šiuo metu minėti pakeitimai nėra aktualūs Bendrovei, nes ji neturi išvestinių finansinių priemonių.
Bendrovė turi daug tarpusavyje nesusijusių investuotojų ir daug investicijų. Investuotojai turi Bendrovės išleistus nuosavybės vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Vadovybės nuomone, Bendrovė atitinka visus investiciniam ūkio subjektui keliamus reikalavimus:
Visos Bendrovės dukterinės įmonės priskiriamos kontroliuojamoms investicijoms, yra vertinamos tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, ir nėra konsoliduojamos sutinkamai su 10-uoju TFAS. Tikroji kontroliuojamų investicijų vertė, kaip ir kitų investicijų, vertinamų tikrąją verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, yra nustatoma nuosekliai laikantis žemiau pastabose minimų tikrosios vertės nustatymo principų.
Kai Bendrovė tiesiogiai per turimas balso teises, ar netiesiogiai per sugebėjimą valdyti tam tikras veiklos sritis už galimybę gauti reikšmingą tų veiklos sričių kintamą naudos ar nuostolių dalį, kontroliuoja portfelio įmonę, tokia portfelio įmonė ir jos rezultatai taip pat nėra konsoliduojami, o parodomi tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Finansinės ataskaitos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (tūkstančių tikslumu), kuri yra Bendrovės funkcinė bei pateikimo valiuta. Nuo 2002 m. vasario mėn. 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 litai už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.
Kadangi šios finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais litų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.
Finansinių ataskaitų rengimo dieną Bendrovė nustato, ar yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, arba jei yra reikalinga kartą metuose tikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Bendrovė apskaičiuoja tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra grynoji galimo pardavimo kaina ar jo naudojimo vertė, kuri yra didesnė. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, nepriklausomų nuo kito turto ar turto grupių. Kai apskaitinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turto vertė yra sumažėjusi, ji yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant naudojimo vertę būsimi pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertę rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Nustatant tikrąją vertę atėmus galimas pardavimo išlaidas yra naudojamas atitinkamas vertinimo modelis. Šitie skaičiavimai yra paremti vertinimo daugikliais, kotiruojama listinguojamų dukterinių įmonių akcijų kaina ar kitais galimais tikrųjų verčių rodikliais.
Tęsiamos veiklos vertės sumažėjimas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje "vertės sumažėjimas, nukainojimai ir atidėjiniai".
Turtui, išskyrus prestižą, kiekvienos ataskaitos sudarymo metu vertinama, ar buvo požymių, kad anksčiau pripažįstamas vertės sumažėjimo nuostolis daugiau nebeegzistuoja arba sumažėjo. Jei tokie požymiai egzistuoja, Bendrovė įvertina atstatomą sumą. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, kai pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatant turto atsiperkamąją vertę po paskutinio vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo. Tokiu atveju, apskaitinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią apskaitinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje niekada nebūtų pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimas, pripažintas prestižui, nėra atstatomas dėl vėlesnio jo atsiperkamosios vertės padidėjimo.
Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojama uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijų, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai remiasi pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių priemonių rinkos kaina, diskontuota pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.
Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo tikslo. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas (išskyrus finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje).
Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu.
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.
Bendrovė savo investicijas skirsto į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius bei išvestines finansines priemones, taip pat į finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Ši kategorija skirstoma į smulkesnes grupes: finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai skirti prekybai ir vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Pelnas ar nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstami pelno ir nuostolių ataskaitos straipsnyje "Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis". Palūkanos už skolos vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos "palūkanų pajamų" straipsnyje taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Dividendai už investicijas pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "dividendų pajamų" straipsnyje, kai nustatoma teisė išmokėti dividendus. Šios kategorijos turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, jeigu apmokėjimas bus įvykdytas per 12 mėnesių; priešingu atveju, jis apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotos palūkanos normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Bendrovės paskolos ir gautinos sumos finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos straipsniuose "Suteiktos paskolos", "Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos", "Pinigai ir jų ekvivalentai".
Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Bendrovė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio") ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos finansinio turto ar finansinio turto grupės įvertintiems būsimiems pinigų srautams, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Kriterijai, kuriais Bendrovė vadovaujasi nustatydama, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo požymių, yra šie:
Pirmiausiai Bendrovė nustato, ar egzistuoja objektyvūs vertės sumažėjimo įrodymai.
Jeigu yra požymių, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (neįvertinant ateityje numatomų paskolų nuostolių, kurie dar nėra patirti) diskontuotos finansinio turto pirmine apskaičiuotų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotų palūkanų norma įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskola arba investicijos, laikomos iki išpirkimo termino, turi kintamą palūkanų normą, diskonto norma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui yra dabartinė apskaičiuotų palūkanų norma nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą.
Bendrovė iš pradžių nustato, ar egzistuoja objektyvūs atskiro turto vertės sumažėjimo įrodymai. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti ir visi užstatai buvo realizuoti arba pervesti Bendrovei, toks turtas yra nurašomas. Viso to objektyvūs įrodymai yra nemokumo bylos iškėlimas skolininkui bei tai, jog skolininkas neturi pakankamai turto sumokėti skolas kreditoriams, arba kai neįmanoma surasti skolininko.
Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje tokiu dydžiu, kuriuo turto balansinė vertė neviršija jo amortizuotos savikainos atstatymo datą.
Iš pirkėjų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimas yra apskaitomas kai yra požymių (tokių kaip skolininko nemokumo arba reikšmingų skolininko finansinių sunkumų tikimybė), kad Bendrovė negalės atgauti visų sumų pagal pradines sąskaitų sąlygas. Gautinų sumų balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuvertėjusios skolos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Vadovaujantis 39 TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas ir gautas paskolas arba išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Bendrovė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.
Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, pridedant, tuo atveju jei tai suteiktos ir gautos paskolos, tiesiogines išlaidas, susijusias su sandoriu.
Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:
Prekybos skolos – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Prekybos skolos priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas.Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Finansinės skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikės, išskyrus jei Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti jų padengimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia ir nepasilieka su turto nuosavybe susijusios iš esmės visos rizikos, naudos ir neperduoda turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė yra su juo susijusi. Tokiu atveju Bendrovė taip pat pripažįsta susijusius įsipareigojimus. Perleistas turtas ir susiję įsipareigojimai vertinami atsižvelgiant į teises ir įsipareigojimus, kurie pasiliko Bendrovėje. Kai su Bendrove susijusio turto perdavimas tampa perduoto turto garantija, tuomet ryšys su susijusiu turtu yra įvertinamas mažesniąja iš turto pradinės balansinės vertės ir maksimalios garantijos sumos, kurią Bendrovei gali tekti sumokėti.
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra įvykdomas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, tačiau iš esmės skirtingomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks apkeitimas arba pakeitimas laikomas pirminio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu, skirtumą tarp jų atitinkamų balansinių verčių pripažįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Bendrovės veiklai, kaip aprašyta žemiau. Bendrovė atlieka vertinimus, remdamasi praeityje gautais rezultatais, atsižvelgdama į kliento veiklos ir sandorio pobūdį bei specifines susitarimo sąlygas.
Pardavimo pajamas sudaro gauto atlygio tikroji vertė, atėmus nuolaidas, grąžinimus ir kitus pardavimo mokesčius ar muitus. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:
Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) pripažįstami, kai reikšminga investicijų nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui.
Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant apskaičiuotų palūkanų normą, kuri naudojama tiksliai diskontuoti įvertintas būsimas pinigines įplaukas per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto apskaitinės vertės.
Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma Grupės teisė gauti jų išmokėjimą.
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą išmokėti pinigus arba atlikti nepiniginį paskirstymą patronuojančios įmonės akcininkams, kuomet paskirstymas yra patvirtinamas ir nebėra daugiau Bendrovės nuožiūroje. Lietuvoje paskirstymas yra patvirtinamas, kai jam pritaria akcininkai. Koresponduojanti suma yra pripažįstama tiesiogiai nuosavybėje. Nepiniginis paskirstymas yra įvertinamas perduodamo turto tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje kaip paskirstymo sumos patikslinimas.
Paskirsčius nepiniginį turtą, bet koks skirtumas tarp įsipareigojimo balansinės vertės ir paskirstyto turto balansinės vertės yra pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų straipsnyje arba tiesiogiai su nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis skaičiuojamas vadovaujantis pelno mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie galiojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Lietuvoje. Vadovybė periodiškai vertina savo poziciją mokesčių deklaracijose dėl situacijų, kuriose galiojančios apmokestinimo taisyklės gali būti skirtingai interpretuojamos. Vadovybė pripažįsta atidėjinius, jei tinkama, remiantis sumomis, kurias tikimasi sumokėti mokesčių institucijoms.
2014 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Nuo 2010 m. mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami be atlygio arba už sutartą atlygį tarp Bendrovės įmonių jei nustatytos sąlygos yra įvykdytos.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus, kuriuos numatoma taikyti apmokestinamajam pelnui tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas yra pripažįstamas visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams, išskyrus:
Pagal Lietuvos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.
Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio turto nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio turto dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti tik 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.
Atidėtojo mokesčio turto balansinė vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra sumažinama, jei nebesitikima gauti pakankamai apmokestinamojo pelno, kuriuo bus galima realizuota visą ar dalį atidėtojo pelno mokesčio turto. Nepripažinto atidėtojo mokesčio turto vertė yra tikrinama kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir yra pripažįstamas atidėtasis pelno mokesčio turtas iš naujo, jei tampa tikėtina, kad bus gauta pakankamai apmokestinamojo pelno šio turto realizavimui.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra įstatymų numatyta teisė sudengti pelno mokesčio turtą su įsipareigojimais ir kai atidėtasis pelno mokestis yra susijęs su įsipareigojimais tai pačiai mokesčių institucijai arba to paties ūkio subjekto lygyje arba skirtingų ūkio subjektų lygyje, jei šiuo atveju yra planuojama sudengti likučius grynuoju būdu.
Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas. Jeigu Bendrovės įmonės įsigyja Bendrovės nuosavų akcijų, sumokėtas atlygis, įskaitant visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sąnaudas be pelno mokesčio, atimamas iš Bendrovės akcininkams priskiriamos akcininkų nuosavybės, kol akcijos nėra anuliuojamos ar iš naujo išleidžiamos. Jeigu tokios akcijos vėliau iš naujo išleidžiamos, gautas atlygis, atėmus visas tiesiogiai priskiriamas neišvengiamas sandorio sąnaudas ir susijusį pelno mokestį, apskaitomas bendrovės akcininkams priskirtinos nuosavybės dalyje.
Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, kai tai yra reikšminga.
Bendrovė daro apskaitinius vertinimus ir sprendimus, kurie įtakos skelbiamas turto ir įsipareigojimų sumas per ateinančius finansinius metus. Šie vertinimai ir sprendimai yra nuolatos prižiūrimi ir remiasi istorine patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant esamomis aplinkybėmis pagrįstus ateities lūkesčius. Atlikti apskaitiniai vertinimai ne visada atitinka faktinius rezultatus. Vertinimai ir prielaidos, kurių rizika yra reikšminga, ir, kurie per ateinančius finansinius metus gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų apskaitinių verčių reikšmingo koregavimo yra aptariami toliau.
Vertybinių popierių, kuriais neprekiaujama likvidžiose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra pajamų daugikliai, diskontuoti pinigų srautai ir paskutiniai palyginamieji sandoriai. Bendrovėje naudojami tikrosios vertės nustatymo modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą.
Detali informacija apie naudotus 3 lygio tikrosios vertės nustatymo metodus ir įvesties duomenis pateikta 5-oje pastaboje.
Vadovybė periodiškai tikrina, ar Bendrovė atitinka visus 2.2. pastaboje nurodytus investiciniam subjektui keliamus reikalavimus. Tuo pačiu vadovybė įvertina Bendrovės veiklos tikslą (žr. 1 pastabą), investavimo strategiją, pajamų prigimtį ir tikrosios vertės modelius. Vadovybės vertinimu nuo Bendrovės įsteigimo dienos iki finansinių ataskaitų sudarymo Bendrovė atitiko visus investicinio subjekto kriterijus.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
2014 m. kovo mėn. 21 d. buvo viešai paskelbtos AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrimo sąlygos. Joms buvo pritarta 2014 m. balandžio 28 d. AB "Invalda LT" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimas buvo įvykdytas. Vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis nuo AB "Invalda LT" buvo atskirtos trys įmonės AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology", kurios sudarė 47,95 proc. AB "Invalda LT" turto (balansinėmis vertėmis). Bendrovei atskyrimo metu perduota 2,60 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalis.
Bendrovės kapitalas buvo suformuotas atskyrimo sąlygose numatyta tvarka, gautas turtas ir įsipareigojimai Atskyrimo dieną įvertinti tikrąja verte. Bendrovės valdoma dukterinė įmonė UAB "Inventio" įvertinta remiantis jos nuosavu kapitalu, dukterinė įmonė UAB "BAIP grupė" įvertinta naudojant pajamų daugiklių metodą (3 lygis, 5 pastaba).
Toliau yra pateikiama Bendrovės veiklos pradžios finansinės būklės ataskaita:
Atskyrimo metu Bendrovei buvo perduota įsipareigojimo dalis pagal kredito sutartį su Šiaulių banku. Kreditas buvo pilnai padengtas 2014 m. gegužės mėn. pradžioje.
Bendrovės finansinį turtą apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, sudarė dukterinės įmonės UAB "BAIP grupė" ir UAB "Inventio". Šis turtas yra ilgalaikis turtas ir pagal vertinimą priklauso 3 tikrosios vertės lygiui. UAB "Inventio" pagrindinis turtas yra pinigai banko sąskaitoje, todėl įmonė įvertinta pagal jos nuosavą kapitalą. UAB "BAIP grupė" valdo specializuotas informacinių technologijų įmones. Jos vertinimui buvo naudoti konsoliduoti grupės skaičiai. Taikytas EBITDA (pelnas prieš nusidėvėjimą, amortizaciją, palūkanas ir mokesčius) daugiklio metodas. Naudota paskutiniųjų 12 mėnesių konsoliduota EBITDA. EBITDA daugiklio pagrindu gauta vertė buvo koreguota:
Skaičiuojant vertę taip pat atsižvelgta į galimą įsipareigojimą išleisti naujų BAIP grupės akcijų, modeliuojant situaciją, kad jos bus išleistos, atitinkamai sumažinant Bendrovės valdomų akcijų dalį.
Naudotas EBITDA daugiklis yra lygus 7,3. Jis nustatytas kaip vidutinis palyginamųjų Vidurio ir Rytų Europos technologijų įmonių EV/ EBITDA daugiklis (įmonės vertės ir EBITDA santykis) pagal šias įmones (šaltinis "Bloomberg"; 2014 09 30):
| EBITDA daugiklis | |
|---|---|
| 8,7 | |
| 9,0 | |
| 6,0 | |
| 6,6 | |
| 6,2 | |
| 7,1 | |
Jei EBITDA daugiklis būtų 1 mažesnis ar didesnis, atitinkamai UAB "BAIP grupė" akcijų vertė 2014 m. rugsėjo 30 d. būtų mažesnė arba didesnė 3.303 tūkst. Lt. (2014 m. balandžio 29 d. – 3.067 tūkst. Lt, EBITDA daugiklis – 7,6).
Lentelėje pateiktas 3 lygio finansinių instrumentų judėjimas 2014 m. rugsėjo 30 d.
| Pradinis likutis | 16.947 |
|---|---|
| Pelnas (nuostoliai) pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje | 57 |
| Galutinis likutis | 17.004 |
| Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
| 57 |
Pagrindiniai UAB "BAIP grupė" konsoliduoti finansinės būklės ataskaitos rodikliai pateikti žemiau:
| Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas |
15.767 21.896 |
|---|---|
| Turto iš viso | 37.663 |
| Nuosavas kapitalas | 9.290 |
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 1.577 |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 26.796 |
| Įsipareigojimai iš viso | 28.373 |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 37.663 |
Bendrovė patyrė vienkartines 24 tūkst. Lt vertybinių popierių įtraukimo į prekybą biržoje sąnaudas.
Bendrovės susijusios šalys buvo Bendrovės akcininkai, dukterinės įmonės (1 pastaba) bei įmonės, kurios sudarė AB "Invalda LT" grupę, nuo kurios atskyrimo metu susiformavo Bendrovė (sandoriai buvo sudaryti su AB "Invalda LT", UAB "Cedus invest").
Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014 m. 9 mėnesius ir susiję likučiai ketvirčio pabaigai:
| Pardavimai susijusioms šalims |
Pirkimai iš susijusių šalių |
Iš susijusių šalių gautinos sumos |
Sumos mokėtinos susijusioms šalims |
|---|---|---|---|
| - | 3.000 | - | 3.630 |
| 307 | - | - | - |
| 307 | 3.000 | - | 3.630 |
| Sumos pateikiamos litais |
Įsipareigojimai akcininkams ir vadovybei - - - -
8 2014 metais paskelbti esminiai įvykiai
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.