Annual / Quarterly Financial Statement • Apr 9, 2015
Annual / Quarterly Financial Statement
Open in ViewerOpens in native device viewer
METINIS PRANEŠIMAS, BENDROVĖS 2014 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
| NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 |
||
|---|---|---|
| BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS: |
||
| PAGRINDINĖ INFORMACIJA 5 |
||
| BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 6 |
||
| FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 7 |
||
| NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 8 |
||
| PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 9 |
||
| FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 10 |
||
| 1 | BENDROJI INFORMACIJA10 | |
| 2 | REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 12 |
|
| 3 | SVARBŪS APSKAITINIAI VERTINIMAI IR SPRENDIMAI 19 |
|
| 4 | FINANSINIS RIZIKOS VALDYMAS21 | |
| 4.1. Finansinės rizikos veiksniai 21 |
||
| 4.2. Kapitalo valdymas 22 |
||
| 5 | ATSKYRIMAS23 | |
| 6 | FINANSINIS TURTAS, APSKAITOMAS TIKRĄJA VERTE, KURIOS PASIKEITIMAI PRIPAŽĮSTAMI PELNU AR NUOSTOLIAIS24 |
|
| 7 | INFORMACIJA PAGAL SEGMENTUS 26 |
|
| 8 | FINANSINĖS PRIEMONĖS PAGAL KATEGORIJAS26 | |
| 9 | ĮSTATINIS KAPITALAS, SAVŲ AKCIJŲ ĮSIGIJIMAS IR REZERVAI27 |
|
| 10 | PELNO MOKESTIS27 | |
| 11 | PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI28 |
|
| 12 | SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI28 | |
| 13 | ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO 29 |
| METINIS PRANEŠIMAS | 30 | |
|---|---|---|
| -- | -------------------- | ---- |
| Pastabos | 2014 | |
|---|---|---|
| Pajamos | ||
| Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis Grynųjų pajamų iš viso |
6 | 10.081 10.081 |
| Sąnaudos Mokesčiai biržai, depozitoriumui, tarpininkams už vertybinius popierius Išmokos darbuotojams |
(51) (11) |
|
| Mokesčiai valstybei Kitos veiklos sąnaudos |
(10) (23) |
|
| Veiklos sąnaudų iš viso | (95) | |
| Veiklos pelnas | 9.986 | |
| Finansinės veiklos sąnaudos | - | |
| Ataskaitinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą | 9.986 | |
| Pelno mokesčio sąnaudos | - | |
| ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PELNAS | 9.986 | |
| Ataskaitinio laikotarpio kitos bendrosios pajamos, atėmus pelno mokestį | - | |
| ATASKAITINIO LAIKOTARPIO BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO | 9.986 | |
| Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) (litais) | 16,84 |
| Pastabos 2014 m. gruodžio 31 d. | ||
|---|---|---|
| TURTAS | ||
| Ilgalaikis turtas | ||
| Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurios pasikeitimai | 6 | |
| pripažįstami pelnu ar nuostoliais | 27.028 | |
| Ilgalaikio turto iš viso | 27.028 | |
| Trumpalaikis turtas | ||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 86 | |
| Trumpalaikio turto iš viso | ||
| 86 | ||
| Turto iš viso | 27.114 | |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||
| Nuosavas kapitalas | ||
| Kapitalas priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams | ||
| Įstatinis kapitalas | 5 | 593 |
| Akcijų priedai | 5 | 862 |
| Rezervai | 5 | 1.999 |
| Nepaskirstytasis pelnas | 23.639 | |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 27.093 | |
| Įsipareigojimai | ||
| Ilgalaikių įsipareigojimai | - | |
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | 11 | |
| Skolos tiekėjams | 10 | |
| Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 11 | |
| Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | 21 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 21 | |
| Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 27.114 |
| Rezervai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrovė | Pastabos Įstatinis kapitalas |
Akcijų priedai | Privalomasis Savų akcijų rezervas supirkimo rezervas |
Nepaskirstytasis pelnas |
Iš viso | ||
| Bendrovės akcinis kapitalas, suformuotas 2014 m. balandžio 29 d., vadovaujantis atskyrimo sąlygomis |
5 | 593 | 862 | 81 | 1.918 | 719 | 4.173 |
| Investicinio subjekto apskaitos principų taikymo įtaka atskyrimo datai |
5 | 12.934 | 12.934 | ||||
| Sandorių su Bendrovės akcininkais iš viso, pripažintų tiesiogiai nuosavybėje |
593 | 862 | 81 | 1.918 | 13.653 | 17.107 | |
| 2014 m. grynasis pelnas | - | - | - | - | 9.986 | 9.986 | |
| 2014 m. bendrųjų pajamų iš viso |
- | - | - | - | 9.986 | 9.986 | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
593 | 862 | 81 | 1.918 | 23.639 | 27.093 |
| Pastabos | 2014 m. | |
|---|---|---|
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||
| Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas | 9.986 | |
| Nepiniginių straipsnių ir nepagrindinės veiklos koregavimai: | ||
| Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis | 6 | (10.081) |
| (95) | ||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||
| Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas | 10 | |
| Kitų trumpalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas | 11 | |
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | (74) | |
| Sumokėtas pelno mokestis | - | |
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | (74) | |
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||
| Suteiktos paskolos | - | |
| Suteiktų paskolų susigrąžinimas | 414 | |
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 414 | |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | ||
| Pinigų srautai, susiję su akcininkais: | ||
| Pagal atskyrimo sąlygas gautieji grynieji pinigai | 5 | 154 |
| 154 | ||
| Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais | ||
| Paskolų gavimas | - | |
| Paskolų grąžinimas | 5 | (408) |
| (408) | ||
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (254) | |
| Valiutos kurso pokyčio įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui | - | |
| Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | 86 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | - | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 86 |
AB "INVL Technology" (įmonės kodas 303299817, toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Ji įkurta 2014 m. balandžio 29 d. nuo AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrus 2,60 % turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalį (toliau – Atskyrimas). Tokiu būdu Bendrovei buvo perduota specializuotas informacinių technologijų (IT) bendroves vienijanti įmonių grupė. Plačiau apie Atskyrimą atskleista 5 pastaboje.
Bendrovės registracijos adresas yra:
Kalvarijų g. 11A-20, Vilnius, Lietuva.
Šios finansinės ataskaitos apima Bendrovės finansinį laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
2014 m. balandžio 29 d. Bendrovei priklausė 68,73 proc. (atsižvelgiant į potencialias balsavimo teises) į IT grupės įmones investuojančios UAB "BAIP grupė" akcijų bei 100 proc. veiklos nevykdančios UAB "Inventio" akcijų. Po UAB "BAIP grupė" įstatinio kapitalo padidinimo 2014 m. gruodžio mėn., kuriame dalyvavo tik smulkieji įmonės akcininkai, Bendrovei priklauso 65,65 proc. akcijų. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB "BAIP grupė" pertvarkyta į akcinę bendrovę ir yra AB BAIP grupė specializuotas informacinių technologijų bendroves vienijanti grupė, kurios veikla apima: verslo aplinką gerinančių projektų įgyvendinimą, integruotų nacionalinių informacinių sistemų kūrimą, kritinės IT infrastruktūros atsparumo užtikrinimą, nacionalinį kibernetinį saugumą ir gynybą (toliau BAIP grupė). BAIP grupė šiuo metu turi įmones Lietuvoje, Norvegijoje ir Tanzanijoje ir yra įgyvendinusi projektus daugiau kaip 50 pasaulio šalių.
2015 m. vasario 9 d. užbaigtas Bendrovės ir AB "BAIP grupė" reorganizavimas: prie AB "BAIP grupė" prijungta Bendrovė. AB "BAIP grupė" perėmė visas Bendrovės teises ir pareigas ir tęsia veiklą nauju pavadinimu – akcinė bendrovė "INVL Technology". Nuo 2015 m. kovo 12 d. naujosios AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") akcijos įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") 2015 m. balandžio 10 d. sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriama planuojama nuspręsti padidinti įstatinį kapitalą. Jei visos naujai išleistos akcijos bus pasirašytos, į įmonę bus pritraukta papildomai 21.7 milijonai eurų.
Bendrovė veikia kaip finansinis-strateginis investuotojas ir kartu su IT įmonių vadovais siekia investicijų vertės augimo per verslų įsigijimą, vystymą ir pardavimą. Vadovybė matuoja ir vertina visų savo investicijų rezultatus ir priima investicinius sprendimus remdamiesi tikrąją verte kaip pagrindiniu kriterijumi. Bendrovė ketino kreiptis į Lietuvos banką uždaro tipo investicinės bendrovės licencijai gauti. Po 2015 metų prijungimo šį veiksmą atliks AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė"). Todėl Bendrovė yra investicinis subjektas nuo veiklos pradžios. Daugiau apie investicinio subjekto apibrėžimą atskleista 2.2. pastaboje.
(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 592.730 paprastosios vardinės 1 lito nominalios vertės akcijos. Visos Bendrovės akcijos yra pilnai apmokėtos. Nekonsoliduotos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovės akcininkais 2014 m. gruodžio 31 d. buvo (pagal balsus)*:
| Turimų balsų skaičius |
Balsavimo teisių dalis (%) |
|
|---|---|---|
| UAB "LJB Investments" | 180.419 | 30,44 |
| p. Irena Ona Mišeikienė | 171.307 | 28,90 |
| AB "Invalda LT" | 74.343 | 12,54 |
| UAB "Lucrum investicija" | 60.159 | 10,15 |
| p. Alvydas Banys | 45.500 | 7,68 |
| p. Indrė Mišeikytė | 11.832 | 2,00 |
| Kiti smulkūs akcininkai | 49.170 | 8,29 |
| Iš viso | 592.730 | 100,00 |
* Kai kurie akcininkai buvo perleidę dalį akcijų pagal atpirkimo sutartis (taigi, jie neturi juridinės nuosavybės teisės į akcijas), bet buvo išlaikę jų balsavimo teises.
Bendrovės akcijos nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 sausio 28 d. buvo įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą.
2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 1 darbuotojas.
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybės paruoštos metinės finansinės ataskaitos yra tvirtinamos visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės akcininkai turi teisę nepatvirtinti metinių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas metines finansines ataskaitas.
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. ir tuomet pasibaigusių metų finansines ataskaitas, yra šie:
Bendrovės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Bendrovė pristatoma kaip investicinis subjektas pagal 10-ąjį TFAS. Bendrovė nekonsoliduoja savo dukterinių įmonių ir nerengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.
Finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, kuris buvo vertinamas tikrąja verte. Finansinės ataskaitos yra pateikiamos tūkstančiais litų, o sumos yra suapvalintos iki artimiausio tūkstančio, jei kitaip nenurodyta.
Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS reikalavimus, reikia atlikti svarbius apskaitinius vertinimus. Taip pat vadovybei tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės taikomais apskaitos principais. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 0 pastaboje. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų.
TFAAK 21-asis aiškinimas – "Mokesčiai" (įsigalioja nuo ar po 2014 m. sausio 17 d. prasidedančiais finansiniais metais).
Šiuo aiškinimu patikslinama prievolės sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojantis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas ekonomikos požiūriu yra priverstas tęsti ūkinę veiklą ateityje, arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinėms ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Bendrovė šiuo metu nėra reikšmingų mokesčių mokėtoja, todėl įtaka Bendrovei nebus reikšminga.
Galiojančių standartų pataisos, patvirtintos taikymui ES, bet dar neįsigaliojusios ir anksčiau laiko nepradėtos taikyti bei neturėsiančios reikšmingos įtakos Bendrovei:
Bendrovė turi daug tarpusavyje nesusijusių investuotojų. Bendrovė turi dvi investicijas, kurių viena nevykdo veiklos. Tačiau Bendrovė ketino įsigyti ateityje naujų kontroliuojamų investicijų. Pagrindinė Bendrovės investicija atitiko investicinio subjekto keliamus reikalavimus 2014 m. gruodžio 31 d. Po prijungimo prie AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė"), įmonė turi daug investicijų. Investuotojai turi Bendrovės išleistus nuosavybės vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Vadovybės nuomone, Bendrovė atitinka visus investiciniam ūkio subjektui keliamus reikalavimus:
Visos Bendrovės dukterinės įmonės priskiriamos kontroliuojamoms investicijoms, yra vertinamos tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, ir nėra konsoliduojamos sutinkamai su 10-uoju TFAS. Tikroji kontroliuojamų investicijų vertė, kaip ir kitų investicijų, vertinamų tikrąją verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, yra nustatoma nuosekliai laikantis žemiau 2.4. pastaboje minimų tikrosios vertės nustatymo principų.
Kai Bendrovė tiesiogiai per turimas balso teises, ar netiesiogiai per sugebėjimą valdyti tam tikras veiklos sritis už galimybę gauti reikšmingą tų veiklos sričių kintamą naudos ar nuostolių dalį, kontroliuoja portfelio įmonę, tokia portfelio įmonė ir jos rezultatai taip pat nėra konsoliduojami, o parodomi tikrąja verte jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
AB "Invalda LT", nuo kurios Bendrovė buvo atskirta, finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones buvo apskaitytos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą. Nors Bendrovė nusprendė taikyti balansinių verčių metodą verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių, ji yra investicinis subjektas nuo veiklos pradžios ir todėl savo investicijas pirminio pripažinimo dieną įvertino tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose.
Sumos finansinėse ataskaitose yra pateikiamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusia Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais (tūkstančių tikslumu), kuri buvo Bendrovės funkcinė bei pateikimo valiuta. Nuo 2002 m. vasario mėn. 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.
Kadangi šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikiami tūkstančiais litų, atskiros sumos buvo suapvalintos. Dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.
Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojama uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų sudarymo datai. Investicijų, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Tokie metodai remiasi pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, panašių priemonių rinkos kaina, diskontuota pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.
TFAS nenumato jokių gairių dėl bendro pavaldumo sandorių apskaitos, tačiau reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tokių sandorių apskaitos politiką [TAS 8.10]. Verslo jungimų tarp bendro pavaldumo įmonių apskaitai dažniausiai taikomi du metodai: (1) įsigijimo metodas ir (2) balansinių verčių metodas. Pasirinkus taikyti vieną iš metodų, jis turi būti taikomas nuosekliai, kaip dalis apskaitos politikos. Nei 3-iasis TFAS, nei joks kitas TFAS nereikalauja ir nedraudžia taikyti kurio nors iš metodų verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių.
Bendrovė pasirinko taikyti balansinių verčių metodą bendro pavaldumo sandoriams. Pagal balansinių verčių metodą įsigijusioji įmonė naudoja ankstesnių laikotarpių apskaitines vertes.
Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, finansinį turtą, skirtą parduoti arba išvestines finansines priemones, skirtas rizikos apsidraudimui. Klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto įsigijimo tikslo. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant sandorio sudarymo sąnaudas (išskyrus finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje).
Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu.
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.
Bendrovė savo investicijas skirsto į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius, taip pat į finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Ši kategorija skirstoma į smulkesnes grupes: finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai skirti prekybai ir vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Pelnas ar nuostoliai dėl tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo pripažįstami pelno ir nuostolių ataskaitos straipsnyje "Grynasis finansinio turto tikrosios vertės pokytis". Palūkanos už skolos vertybinius popierius, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažįstamos "palūkanų pajamų" straipsnyje taikant apskaičiuotųjų palūkanų normą. Dividendai už investicijas pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitos "dividendų pajamų" straipsnyje, kai nustatoma teisė išmokėti dividendus. Šios kategorijos turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, jeigu apmokėjimas bus įvykdytas per 12 mėnesių; priešingu atveju, jis apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Po pirminio pripažinimo paskolos ir gautinos sumos vėliau yra apskaitomos amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atimant visus vertės sumažėjimus. Amortizuota vertė yra apskaičiuojama įskaitant visas įsigijimo nuolaidas ar priedus ir apima mokesčius, neatskiriamus nuo apskaičiuotos palūkanos normos ir sandorio išlaidų. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai paskolos ir gautinos sumos nurašomos, sumažėja jų vertė ar jos yra amortizuojamos. Paskolos ir gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui, išskyrus kai atsiskaitymo terminas yra daugiau nei 12 mėn. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Bendrovės paskolos ir gautinos sumos finansinės būklės ataskaitoje pateikiamos straipsnyje "Pinigai ir jų ekvivalentai".
Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu. Pagal įstatymą įgyvendinama teisė turi nepriklausyti nuo būsimų įvykių ir turi būti įgyvendinama įprastinėmis veiklos sąlygomis bei įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atvejais.
Finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną Bendrovė įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto ar finansinio turto grupės vertė sumažėjo. Finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno arba keleto įvykių po turto pirminio pripažinimo ("nuostolių įvykio") ir toks nuostolių įvykis (arba įvykiai) turi įtakos finansinio turto ar finansinio turto grupės įvertintiems būsimiems pinigų srautams, kurie gali būti patikimai įvertinti.
Bendrovė nustato, ar egzistuoja objektyvūs atskiro finansinio turto vertės sumažėjimo įrodymai. Vertės sumažėjimo įrodymais gali būti požymiai, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelius finansinius sunkumus, paskolos sumos ar palūkanų nemokėjimas, tikimybė, kad skolininkui bus pradėta bankroto iškėlimo procedūra ar kita finansinė reorganizacija, bei stebėjimais pagrįsti duomenys, rodantys, kad tam tikra dalimi sumažėjo įvertinti būsimi pinigų srautai, kaip įsiskolinimo ar ekonominių sąlygų pasikeitimai, tiesiogiai susiję su įsipareigojimų nevykdymu. Kai nustatoma, jog finansinio turto neįmanoma atgauti, toks turtas yra nurašomas.
Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad paskolų ir gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto balansinės vertės ir įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės (neįvertinant ateityje numatomų paskolų nuostolių, kurie dar nėra patirti), diskontuotos finansinio turto pirmine apskaičiuotųjų palūkanų norma (t.y. apskaičiuotųjų palūkanų norma, įvertinta pirminio pripažinimo metu). Jei paskola arba investicijos, laikomos iki išpirkimo termino, turi kintamą palūkanų normą, diskonto norma vertės sumažėjimo nuostolių apskaičiavimui yra dabartinė apskaičiuotųjų palūkanų norma, nustatyta pagal sutartį. Turto balansinė vertė yra mažinama apskaičiuotos vertės sumažėjimo suma per vertės sumažėjimo sąskaitą. Nuostolių suma yra pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje
Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas. Bet koks ateityje įvykstantis vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje tokia suma, kad turto balansinė vertė neviršytų jo amortizuotos savikainos atstatymo datą.
Pinigus ir pinigų ekvivalentus finansinės būklės ataskaitoje sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis nei 3 mėn.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai banke ir kasoje bei trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau.
Vadovaujantis 39-uoju TAS finansiniai įsipareigojimai skirstomi į finansinius įsipareigojimus, vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelne arba nuostoliuose, gautas paskolas arba išvestines finansines priemones, priskirtas rizikos apsidraudimo priemonėms sudarant apsidraudimo sandorius. Bendrovė nustato finansinių įsipareigojimų klasifikaciją jų pirminio pripažinimo metu.
Pirminio pripažinimo metu visi finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte, atėmus tiesiogines su sandoriu susijusias išlaidas, tuo atveju, jei finansiniai įsipareigojimai yra gautos paskolos.
Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo to, kuriai grupei finansiniai įsipareigojimai yra priskirti, kaip aprašyta toliau:
Skolos tiekėjams – tai įsipareigojimai sumokėti už per įprastinį veiklos ciklą tiekėjų suteiktas prekes arba paslaugas. Skolos tiekėjams priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, jeigu jas reikia padengti per vienerių metų arba trumpesnį laikotarpį (arba per įprastinį veiklos ciklą, jeigu jis yra ilgesnis). Kitu atveju, jos priskiriamos ilgalaikiams įsipareigojimams. Skolos tiekėjams pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Gautos paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina, o tarp gautų įplaukų (atėmus sandorio išlaidas) ir padengimo vertės susidaręs skirtumas pripažįstamas pelne arba nuostoliuose per visą paskolos laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Gautos paskolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti jų padengimą mažiausiai 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Bendrovė pardavimo pajamas pripažįsta, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad ateityje bus gauta ekonominė nauda ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Bendrovės veiklai, kaip aprašyta žemiau.
Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:
Investicijų pardavimo pelnas (nuostoliai) pripažįstami, kai reikšminga investicijų nuosavybės teikiamos rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui.
Palūkanų pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, taikant apskaičiuotų palūkanų normą, kuri naudojama tiksliai diskontuoti įvertintas būsimas pinigines įplaukas per tikėtiną finansinių priemonių naudingo tarnavimo laiką iki grynosios finansinio turto apskaitinės vertės.
Dividendų pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet nustatoma Bendrovės teisė gauti jų išmokėjimą.
Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybėje. Naujų akcijų arba pasirinkimo sandorių išleidimui tiesiogiai priskirtinos sąnaudos, atėmus mokesčius, apskaitomos nuosavybėje, mažinant gautas įplaukas.
Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis, o turtas ir įsipareigojimai atskyrimo dieną buvo perimti balansinėmis vertėmis, išskyrus investicijas į nekonsoliduotas dukterines įmones. Jos atskyrimo dieną buvo įvertintos tikrąja verte, nes Bendrovė yra investicinis subjektas nuo veiklos pradžios (5 pastaba). Susidaręs skirtumas tarp investicijų į nekonsoliduotas dukterines įmones tikrosios ir balansinės verčių buvo pripažintas nepaskirstytajame pelne.
Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją pagrindiniam Bendrovėje sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojami kaip vienas – investicijų į informacinių technologijų įmones – segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra.
Pelno mokesčio sąnaudos apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį bei atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje, išskyrus tas sumas, kurios yra susijusios su sumomis, pripažįstamomis tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Tokiu atveju, atitinkamai, pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) pripažįstamos tiesiogiai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių teisės aktais, patvirtintais ar iš esmės patvirtintais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. 2014 m. standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.
Atidėtasis pelno mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų, susidarančių tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų balansinės vertės finansinėse ataskaitose. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai apskaičiuojami taikant ataskaitų parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tais metais, kuomet bus realizuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas. Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą yra neapmokestinamas akcijų pardavimas, jei jos tenkina šias sąlygas: akcijos yra išleistos vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas; akcijos perleidžiamos kitam vienetui arba fiziniam asmeniui; akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Jei paminėtos sąlygos yra įvykdytos arba bus įvykdytos, remiantis Bendrovės vadovybės vertinimu, tai nėra pripažįstamas joks atidėtojo pelno mokesčio turtas ar įsipareigojimas, kylantis iš laikinųjų skirtumų dėl šių investicijų.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus iš eilės ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ankstesnių metų mokestiniais nuostoliais galima padengti ne daugiau kaip 70 % einamaisiais metais uždirbto apmokestinamojo pelno.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai yra juridiškai pagrįsta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio turtą su ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio įsipareigojimais.
Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra atskleidžiamas finansinių ataskaitų pastabose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami pastabose, kai tai yra reikšminga.
Rengdama finansines ataskaitas Bendrovės vadovybė priima tam tikrus sprendimus ir atlieka įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumoms, neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų parengimo dieną. Tačiau dėl šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumo iškyla rizika, kad bus reikšmingai koreguotos turto ar įsipareigojimų apskaitinės vertės ateinančiais finansiniais metais.
Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities (istoriniais) įvykiais bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis.
Taikydama Bendrovės apskaitos politiką, vadovybė priėmė šiuos sprendimus, kurie turėjo didžiausios įtakos šiose finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms:
AB "Invalda LT" vadovybė įvertino, kad 2014 m. įvykusiam atskyrimui, dėl kurio buvo įsteigta Bendrovė, nėra taikomas TFAAK 17-asis aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams". TFAAK 17-asis aiškinimas numato išimtį, kad Aiškinimas nėra taikomas nepiniginio turto paskirstymui, po kurio turtą valdo ta pati šalis arba šalys, valdžiusios prieš paskirstant. Atskyrimo metu visos akcijos buvo proporcingai paskirstytos visiems AB "Invalda LT" ir naujai įkurtų įmonių akcininkams. Pagal sutartį AB "Invalda LT" buvo kontroliuojama tos pačios akcininkų grupės prieš ir po atskyrimo, todėl išimtis galėjo būti taikoma. Todėl sandoriams tarp bendro pavaldumo įmonių Bendrovė pasirinko taikyti balansinių verčių metodą. Plačiau aprašoma 2.5. pastaboje.
Vadovybė periodiškai tikrina, ar Bendrovė atitinka visus 2.2. pastaboje nurodytus investiciniam subjektui keliamus reikalavimus. Tuo pačiu vadovybė įvertina Bendrovės veiklos tikslą (žr. 1 pastabą), investavimo strategiją, pajamų prigimtį ir tikrosios vertės modelius. Vadovybės vertinimu nuo Bendrovės įsteigimo dienos iki finansinių ataskaitų sudarymo Bendrovė atitiko visus investicinio subjekto kriterijus.
Pagrindinės prielaidos dėl ateities ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvę vertinimų neapibrėžtumo kiti pagrindiniai šaltiniai, dėl kurių iškyla didelė rizika, kad gali būti reikšmingai koreguojamos turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau. Bendrovėje prielaidos ir vertinimai remiasi duomenimis, buvusiais finansinių ataskaitų rengimo metu. Esančios aplinkybės bei prielaidos dėl ateities aplinkybių gali pasikeisti dėl rinkos pokyčių ar priežasčių, nepriklausančių nuo Bendrovės. Tokie pokyčiai atsispindi prielaidose, kai jie įvyksta.
Toliau aprašytos reikšmingos sritys, kuriose taikomi apskaitiniai vertinimai rengiant šias finansines ataskaitas.
Vertybinių popierių, kuriais neprekiaujama likvidžiose rinkose, tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, iš kurių svarbiausi yra pajamų daugikliai, diskontuoti pinigų srautai ir paskutiniai palyginamieji sandoriai. Bendrovėje naudojami tikrosios vertės nustatymo modeliai yra periodiškai peržiūrimi ir lyginami su istoriniais rezultatais, siekiant užtikrinti jų patikimumą. Detali informacija apie naudotus 3 lygio tikrosios vertės nustatymo metodus ir įvesties duomenis pateikta 6-oje pastaboje.
Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 27.028 tūkst. Lt
Kaip aprašyta 2.14. pastaboje, pelnas iš nekonsoliduotos dukterinės įmonės pardavimo gali būti apmokestinamas tik tuo atveju, jei ji būtų parduota neišlaikius 2 metus be pertraukos nuosavybėje. Iki prijungimo Bendrovės turimos akcijos nebuvo parduotos. Po prijungimo (1 pastaba) AB "BAIP grupė" akcijos, kurias valdė Bendrovė, buvo anuliuotos. Todėl laikinieji skirtumai susiję su investicijų tikrosios vertės pasikeitimu niekada netaps apmokestinamosiomis pajamomis ir atitinkamai atidėtojo mokesčio įsipareigojimas nepripažįstamas
Bendrovės veiklos tikslas yra uždirbti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę grąžą iš investicijų į kruopščiai atrinktas listinguojamas ir nelistinguojamas privačias įmones, veikiančias informacinių technologijų sektoriuje.
Vykdydama rizikos valdymą, Bendrovė pagrindinį dėmesį skiria finansinei, operacinei ir teisinei rizikoms. Vykdant veiklos ir teisinės rizikos valdymą, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus taisyklių funkcionavimą tam, kad veiklos ir teisinė rizikos būtų sumažintos.
Pagrindinius Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos sumos. Pagrindinis šių finansinių įsipareigojimų tikslas – padidinti Bendrovės veiklos finansavimą. Bendrovė turi tiesiogiai iš pagrindinės veiklos gaunamų pinigų. Bendrovė iki šiol nėra pasinaudojusi jokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir gautomis paskolomis, nes, vadovybės nuomone, tam nėra poreikio.
Pagrindinės iš finansinių priemonių kylančios rizikos yra rinkos rizika (įskaitant užsienio valiutos riziką, pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos riziką, kainos riziką), likvidumo rizika ir kredito rizika. Rizikos yra įvardintos ir aprašytos toliau.
Kredito rizika kyla dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų.
Kredito riziką, kylančią dėl pinigų ir pinigų ekvivalentų, Bendrovė patiria dėl partnerių nevykdomų įsipareigojimų. Maksimali kredito rizikos suma lygi šių priemonių apskaitinei vertei. Naudojamasi tik tų bankų ir finansinių institucijų paslaugomis, kurios turi aukštą kredito reitingą, nustatytą nepriklausomos reitingavimo agentūros.
Pinigų ir jų ekvivalentų kredito kokybė gali būti vertinama pagal bankų išorinius kredito reitingus :
| "Moody" reitingas | |
|---|---|
| "Prime-1" | 85 |
| "Prime-2" | - |
| Ne "Prime" | 1 |
| 86 |
Bendrovė neturi nei gautų, nei suteiktų paskolų. Todėl Bendrovė nesusiduria su pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika.
Bendrovės turimas turtas ir įsipareigojimai yra denominuoti tik litais arba eurais. Lietuvoje litas buvo susietas su euru, todėl svyravimų šių valiutų atžvilgiu nėra. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė nesusiduria su užsienio valiutos rizika. Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tapo Lietuvos Respublikos valiuta.
Bendrovės investicijos yra jautrios kainų pasikeitimo rizikai kylančiai iš neapibrėžtumo dėl būsimosios instrumentų vertės. Siekdama valdyti kainos riziką, Bendrovės valdyba kartu su Bendrovės vadovybe ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri portfelio įmonių veiklos rezultatus ir palaiko nuolatinį ryšį su portfelio įmonių vadovybėmis verslo plėtros ir einamosios veiklos klausimais.
Kainos rizikai jautrios Bendrovės investicijos, kuriomis nėra prekiaujama aktyvioje rinkoje, tikrąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 27.028 tūkst.. Lt.
Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamų kredito priemonių pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.
Bendrovė investuoja į finansinius instrumentus, kurie nėra likvidūs, todėl, iškilus būtinybei neplanuotam likvidumo trūkumui padengti, gali būti neįmanoma per trumpą laiką parduoti tokius instrumentus už kainą, artimą jų tikrajai vertei.
Iki šiol Bendrovė nebuvo susidūrusios su likvidumo trūkumu. Pinigų likučiai yra pakankami, kad būtų įvykdyti visi įsipareigojimai.
Bendrovės likvidumo rodiklis (visas trumpalaikis turtas / visi trumpalaikiai įsipareigojimai) 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apie 4,1.
Pateiktoje lentelėje apibendrinti Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:
| Parei kalavus |
Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 2 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrovė | ||||||
| Skolos tiekėjams ir kitos mokėtinos | ||||||
| sumos | - | 10 | - | - | - | 10 |
| Kiti įsipareigojimai | - | 11 | - | - | - | 11 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | - | 21 | - | - | - | 21 |
Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Bendrovė išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo akcininkams teikiamą naudą. Bendrovės vadovybė kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų atitinkamuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją Bendrovės vadovybei.
Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas. 2014 m. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi minėtos įstatymo nuostatos.
2014 m. kovo mėn. 21 d. buvo viešai paskelbtos AB "Invalda LT" (kodas 121304349) atskyrimo sąlygos. Joms buvo pritarta 2014 m. balandžio 28 d. AB "Invalda LT" visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimas buvo įvykdytas. Vadovaujantis paskelbtomis sąlygomis nuo AB "Invalda LT" buvo atskirtos trys įmonės AB "INVL Baltic Farmland", AB "INVL Baltic Real Estate" bei AB "INVL Technology", kurios sudarė 47,95 proc. AB "Invalda LT" turto (balansinėmis vertėmis). Bendrovei atskyrimo metu perduota 2,60 proc. turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalis.
Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygose numatyta tvarka, o gautas turtas ir perimti įsipareigojimai atskyrimo dieną įvertinti balansine verte, išskyrus investicijas į įmones, kurios investicinio subjekto apskaitoje jau atskyrimo dieną buvo įvertintos tikrąja verte. Susidaręs skirtumas tarp investicijų balansinės ir tikrosios verčių įtrauktas į nepaskirstytąjį pelną. Detaliau apie principus ir metodus, pagal kuriuos investicijų į nekonsoliduotas dukterines įmones tikroji vertė nustatyta, aprašyta 6 pastaboje.
Toliau yra pateikiamas Bendrovei atskyrimo metu perduotas grynasis turtas:
| 2014 m. balandžio 29 d. | |
|---|---|
| Investicijos į dukterines įmones* (2.2. pastaba) | 4.013 |
| Suteiktos paskolos | 414 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 154 |
| Turto iš viso | 4.581 |
| Gautos paskolos | (408) |
| Įsipareigojimų iš viso | (408) |
| Grynojo turto iš viso | 4.173 |
| Įstatinis kapitalas | 593 |
| Akcijų priedai | 862 |
| Rezervai | 1.999 |
| Nepaskirstytasis pelnas | 719 |
| Nuosavo kapitalo iš viso | 4.173 |
* AB "Invalda LT", nuo kurios Bendrovė buvo atskirta, atskirose finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones buvo apskaitytos įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą. Nors Bendrovė nusprendė taikyti balansinių verčių metodą verslo jungimams tarp bendro pavaldumo įmonių, jau nuo atskyrimo dienos Bendrovė atitiko investicinio subjekto kriterijus, todėl investicijas apskaitė tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Dukterinių įmonių tikroji vertė atskyrimo datai buvo 16.947 tūkst. Lt, o susidaręs 12.934 tūkst. Lt skirtumas tarp tikrosios ir įsigijimo vertės apskaitytas tiesiogiai nepaskirstytajame pelne. Skaičiai lentelėje aukščiau rodo investicijų balansinę vertę AB "Invalda LT" finansinėse ataskaitose atskyrimo dieną.
Atskyrimo metu Bendrovei buvo perduota įsipareigojimo dalis pagal kredito sutartį su Šiaulių banku. Kreditas buvo pilnai padengtas 2014 m. gegužės mėn. pradžioje.
Bendrovė naudoja šią hierarchiją nustatydama ir atskleisdama tikrąją finansinių priemonių vertę pagal vertinimo metodą:
1 lygis: kotiruojama (nekoreguota) kaina aktyviose rinkose identiškam turtui ar įsipareigojimams;
2 lygis: kiti metodai, kurių įvesties duomenys, turintys didelę įtaką fiksuojamai tikrajai vertei, tiesiogiai arba netiesiogiai remiasi informacija, esančia rinkoje;
3 lygis: metodai, kurių įvesties duomenys, turintys didelę įtaką fiksuojamai tikrajai vertei, nesiremia informacija, esančia rinkoje.
Bendrovės finansinį turtą apskaitomą tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, sudarė nekonsoliduotos dukterinės įmonės AB "BAIP grupė" ir UAB "Inventio". Šis turtas yra ilgalaikis turtas ir pagal vertinimą priklauso 3 tikrosios vertės lygiui. Bendrovė neturi jokių 1 ir 2 tikrosios vertės lygio priemonių.
UAB "Inventio" pagrindinis turtas yra pinigai banko sąskaitoje, todėl įmonė įvertinta pagal jos grynojo turto tikrąją vertę. AB "BAIP grupė" valdo specializuotas informacinių technologijų įmones. Lentelėje apačioje pateikiamas nekonsoliduotų dukterinių ir asocijuotųjų įmonių, kurias Bendrovė valdo tiesiogiai arba netiesiogiai per AB "BAIP grupė", sąrašas:
| Pavadinimas | Registracijos šalis | Bendrovės tiesiogiai/netiesiogiai valdomų akcijų (balsų) dalis (%) |
Veiklos pobūdis |
|---|---|---|---|
| AB "BAIP grupė" | Lietuva | 65,65 | Investicinis subjektas |
| UAB "Informatikos pasaulis"* | Lietuva | 65,65 | Informacinių technologijų sprendimai |
| UAB "Vitma"* | Lietuva | 65,65 | Informacinių technologijų sprendimai |
| UAB BAIP* | Lietuva | 65,65 | Informacinių technologijų sprendimai |
| UAB "Acena"* "Norway Registers |
Lietuva | 65,65 | Informacinių technologijų sprendimai Informacinių technologijų sprendimai |
| Development" AS* | Norvegija | 65,65 | |
| UAB "NRD"* "Norway Registers |
Lietuva | 50,22 | Informacinių technologijų sprendimai Informacinių technologijų sprendimai |
| Development East Africa" Ltd* | Tanzanija | 45,96 | |
| Infobank Uganda Ltd* | Uganda | 19,70 | Informacinių technologijų sprendimai |
| UAB NRD CS* | Lietuva | 65,65 | Informacinių technologijų sprendimai |
| UAB "Inventio" | Lietuva | 100,00 | Veiklos nevykdo |
* Šios įmonės buvo netiesiogiai Bendrovės valdomos 2014 m. gruodžio 31 d.
Visų dukterinių įmonių registracijos ir pagrindinio verslo vietos sutampa, išskyrus "Norway Registers Development" AS, kurios pagrindinė veiklos vieta yra Mauricijus.
Bendrovė neturėjo reikšmingų apribojimų dėl nekonsoliduotų dukterinių įmonių ar asocijuotųjų įmonių gebėjimo pervesti lėšas Bendrovei. Bendrovė neturi jokių įsipareigojimų teikti finansinę paramą nekonsoliduotoms dukterinėms įmonėms. Bendrovė nesuteikė jokios finansinės paramos nekonsoliduotoms dukterinėms įmonėms 2014 m.
2014 m. balandžio 29 d. AB "BAIP grupė" vertinimui buvo naudoti konsoliduoti grupės skaičiai. Taikytas EBITDA (pelnas prieš nusidėvėjimą, amortizaciją, palūkanas ir mokesčius) daugiklio metodas. Naudota paskutiniųjų 12 mėnesių konsoliduota EBITDA. EBITDA daugiklio pagrindu gauta vertė buvo koreguota:
Skaičiuojant vertę, taip pat atsižvelgta į galimą įsipareigojimą išleisti naujų AB "BAIP grupė" akcijų, modeliuojant situaciją, kad jos bus išleistos (potencialios balsavimo teisės), atitinkamai sumažinant Bendrovės valdomų akcijų dalį.
2014 m. balandžio 29 d. naudotas EBITDA daugiklis yra lygus 7,6. Jis nustatytas kaip vidutinis palyginamųjų Vidurio ir Rytų Europos technologijų įmonių EV/ EBITDA daugiklis (įmonės vertės ir EBITDA santykis) pagal šias įmones (šaltinis "Bloomberg"; 2014 06 30):
| Bendrovės pavadinimas | EBITDA daugiklis |
|---|---|
| ACTION S.A. | 8,9 |
| ATEA ASA | 9,0 |
| SYGNITY S.A. | 4,0 |
| ASSECO POLAND S.A. | 6,3 |
| ERICSSON NIKOLA TESLA d.d. | 12.5 |
| COMARCH S.A. | 6,2 |
| AB S.A. | 6,6 |
Jei EBITDA daugiklis būtų 1 mažesnis ar didesnis, atitinkamai AB "BAIP grupė" akcijų vertė 2014 m. balandžio 29 d. būtų mažesnė arba didesnė 3.067 tūkst. Lt.
Vertinimas 2014 m. gruodžio 31 d.
2014 m. gruodžio 31 d. AB "BAIP grupė" tapo investiciniu subjektu. Todėl vertinimo metodas buvo pakeistas ir investicija vertinta pagal jos grynojo turto tikrąją vertę.
AB "BAIP grupė" pagrindinis turtas yra nekonsoliduotos dukterinės įmonės ir asocijuotoji įmonė. Jos yra kvalifikuoto vertintojo UAB "Deloitte verslo konsultacijos" įvertintos naudojant pajamų ir rinkos metodus. Vadovybės vertinimu tikroji investicijų vertė buvo nustatyta teisingai, naudojant tinkamai parinktus ir investicijas teisingai atspindinčius įvesties duomenis ir rodiklius. Investicijų tikroji vertė buvo nustatyta vadovaujantis Tarptautiniais vertinimo standartais, nustatytais Tarptautinių vertinimo standartų tarybos. Pajamų metodui buvo taikytas diskontuotų pinigų srautų metodas. Jis buvo grįstas BAIP grupės vadovybės pateiktais penkerių metų laisvų pinigų srautų projekcijomis. Laisvieji pinigų srautai buvo suskaičiuoti prie grynojo veiklos pelno po mokesčių pridėjus nusidėvėjimo sumą ir atėmus apyvartinio kapitalo pasikeitimą bei investicijas. Rinkos metodui buvo taikyti palyginamų listinguojamų įmonių ir sandorių metodai. Palyginamų listinguojamų įmonių metodu apskaičiuota vertė yra pagrįsta palyginamų įmonių prekiaujamomis akcijomis kapitalo rinkose. Jis reikalauja, kad vertintojas pasirinktų su vertinama įmone palyginamą imtį iš įmonių, kurių akcijomis viešai prekiaujama tarptautinėse rinkose, ir kuriuos užsiima panašia verslo veikla. Palyginamųjų sandorių metodu vertė yra apskaičiuojama lyginant vertinamą įmonę su palyginama įmone, kuri buvo nupirkta, parduota ar sujungta pastaruoju metu. Palyginamųjų įmonių EBITDA daugiklis buvo naudotas rinkos metode.
Žemiau pateikiamoje lentelėje yra pateikiami AB "BAIP grupė" investicijų tikrosios vertės vertinimo metodai, naudoti įvesties duomenys ir AB "BAIP grupė" tikrosios vertės jautrumo analizė įvesties duomenų pokyčiams:
| Vertinimo modelis | Reikšmingi nestebimi duomenys |
Intervalas | Pagrįstas galimas pokytis |
Vertinimo pokytis +/- |
|
|---|---|---|---|---|---|
| Diskontuoti | pinigų | Vidutinė svertinė kapitalo kaina |
11,7% - 15,7% | -/+0,5 % | 898/ (816) |
| srautai | Ilgalaikio augimo procentas | 2% | -/+0,5 % | (537)/ 589 | |
| Laisvieji pinigų srautai | - | -/+10 % | (1.714)/ 1.714 | ||
| EV/ EBITDA daugiklis | 4,7x - 6,0x | -/+1,0x | (1.056)/ 1.056 | ||
| Rinkos metodas | EV/ EBIT daugiklis | 4,7x - 6,0x | --/+1,0x | (914)/ 914 | |
| Kontrolės premija | 20% | - | - | ||
| Abu | vertinimo | Nuolaida dėl rinkos |
|||
| modeliai | likvidumo trūkumo | 9,3% | +3,2%/ -1,8% | 698/ (1.224) |
AB "BAIP grupė" pagrindiniai įsipareigojimai yra susijusių šalių suteiktos paskolos, kurios vertinamos naudojant pajamų metodą, kaip antai dabartinės vertės modelį. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė, vertindama AB "BAIP grupė" gautų paskolų tikrąją vertę, naudojo 11% dydžio diskonto normą. Visiems kitiems kintamiesiems nesikeičiant, jei diskonto norma būtų 50 bazinių punktų mažesnė, dukterinių įmonių tikroji vertė būtų mažesnė 71 tūkst. Lt. Visiems kitiems kintamiesiems nesikeičiant, jei diskonto norma būtų 50 bazinių punktų didesnė, dukterinių įmonių tikroji vertė būtų didesnė 70 tūkst. Lt.
Lentelėje pateiktas 3 lygio finansinių instrumentų judėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.
| Atskyrimas | 16.947 |
|---|---|
| Pelnas (nuostoliai) pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje | 11.034 |
| AB "BAIP grupė" akcijų menamas pardavimas – valdomų akcijų dalies sumažėjimas kaip įstatinio didinimo pasekmė (1 pastaba) |
|
| (953) | |
| Galutinis likutis | 27.028 |
| Nerealizuoto pelno ar nuostolio už ataskaitinį laikotarpį pokytis pripažintas pelno (nuostolių) ataskaitoje turtui valdomam ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
| 10.081 |
Bendrovės vadovybė nustatė veiklos segmentus, vadovaudamasi teikiama informacija Bendrovės valdybai, atsakingai už strateginių sprendimų priėmimą. Visa finansinė informacija, įskaitant pelną, turtą ir įsipareigojimus, yra analizuojama kaip vienas – investicijų į informacinių technologijų bendroves – segmentas. Todėl detalesnės analizės šiose finansinėse ataskaitose nėra. Bendrovės buveinė yra Lietuvoje. Bendrovė nesudaro jokių sandorių už Lietuvos ribų. Todėl vadovybė neanalizavo nei pajamų, nei kitų finansinių rodiklių pagal geografines sritis. Visos Grupės pajamos gaunamos iš vienos rūšies paslaugų – žemės nuomos. Todėl Grupė neatskleidė pajamų pagal produktus ir paslaugas, ir pagal geografines sritis.
| Bendrovė | Paskolos ir gautinos sumos |
Turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne arba nuostoliuose |
Iš viso |
|---|---|---|---|
| 2014 m. gruodžio 31 d. Turtas finansinės būklės ataskaitoje Finansinis turtas, apskaitomos tikrąja verte, kurios pasikeitimai pripažįstami pelne ar nuostoliuose |
- | 27.028 | 27.028 |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 86 | - | 86 |
| Iš viso | 86 | 27.028 | 27.028 |
| Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina |
|||
| 2014 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje Skolos tiekėjams Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus mokesčius ir išmokas |
10 | ||
| darbuotojams | 11 | ||
| Iš viso | 21 |
Bendrovės įstatinį akcinį kapitalą sudaro 592.730 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 1 litui. Visos išleistos akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendrovės įstatinis ir nuosavas kapitalai buvo suformuoti vadovaujantis 2014 m. balandžio 29 d. atskyrimo sąlygomis (5 pastaba).
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno, apskaičiuojamo pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtas finansines ataskaitas, kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Šis rezervas gali būti panaudotas tik sukauptiems nuostoliams padengti.
Savų akcijų įsigijimo rezervas yra sudaromas savų akcijų įsigijimui, kad būtų galima palaikyti jų likvidumą ir valdyti kainos svyravimus.
Nėra pelno mokesčio pajamų (sąnaudų), pripažintų pelne ar nuostoliuose, kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje. Atskyrimo metu Bendrovei nebuvo perduota mokestinių nuostolių. 2014 m. Bendrovė nepripažino 13 tūkst. litų dydžio atidėtojo pelno mokesčio turto nuo 2014 m. mokestinių nuostolių. Atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo mokestinių nuostolių nebuvo pripažintas, nes Bendrovė nesitiki būti apmokestinta pelno mokesčiu artimiausioje ateityje, kadangi jos pagrindinės pajamos yra arba dividendai, arba dukterinių įmonių pardavimai arba abu šie šaltiniai, kurie yra neapmokestinami pagal dabartinę teisinę bazę.
Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų sutikrinimas su teorine pelno mokesčio sąnaudų suma, gauta taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą:
| 2014 m. | |
|---|---|
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 9.986 |
| Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 % tarifą Apmokestinamojo pelno neapmokestinamosios pajamos – mokesčio įtaka (grynasis |
(1.498) |
| finansinio turto tikrosios vertės pokytis) | 1.512 |
| Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos – mokesčio įtaka | (1) |
| Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas | (13) |
| Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje | - |
Paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas dalijant patronuojančios įmonės akcininkams priskiriamą grynąjį metų pelną iš per metus išleistų paprastųjų akcijų svertinio vidurkio.
2014 m. išleistų akcijų svertinis vidurkis:
| Svertinio vidurkio apskaičiavimas 2014 m. | Akcijų skaičius (tūkst.) |
Nominali vertė (litais) |
Išleistos/246 (dienos) |
Svertinis vidurkis (tūkst.) |
|
|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. balandžio 29 d. išleistos akcijos | 593 | 1 | 246/246 | 593 | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. išleistos akcijos | 593 | 1 | 593 |
Vienai akcijai tenkančiam paprastajam pelnui apskaičiuoti naudoti tokie pelno ir akcijų duomenys:
| 2014 m. | |
|---|---|
| Bendrovė | |
| Patronuojančios įmonės akcininkams priskiriami grynieji (nuostoliai) pelnas (tūkst. litų) | 9.986 |
| Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.) | 593 |
| Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai (litais) | 16,84 |
Bendrovės sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai už 2014 m., yra lygus paprastajam pelnui, tenkančiam vienai akcijai.
Bendrovės susijusios šalys buvo nekonsoliduotos dukterinės įmonės (6 pastaba), Bendrovės akcininkai (1 pastaba), pagrindiniai vadovai, įskaitant pagrindinių vadovų ir akcininkų, turinčių reikšmingą įtaką, kontroliuojamas ar bendrai kontroliuojamas įmones, bei įmonės, kurios sudarė AB "Invalda LT" grupę, ir kitų grupių įmonės, kurios buvo atskirtos nuo AB "Invalda LT". Bendrovė buvo įsteigta po atskyrimo nuo AB "Invalda LT"
Bendrovė neturėjo sandorių ir likučių su nekonsoliduotomis dukterinėmis įmonėmis.
Bendrovės sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis per 2014 m. ir susiję likučiai metų pabaigoje:
| 2014 m. Bendrovė |
Pardavimai susijusioms šalims |
Pirkimai iš susijusių šalių |
Iš susijusių šalių gautinos sumos |
Sumos mokėtinos susijusioms šalims |
|---|---|---|---|---|
| AB "Invalda LT" (apskaitos paslaugos) | - | 6 | - | - |
| AB FMĮ "Finasta" | - | 1 | - | 2 |
| - | 7 | - | 2 | |
Įsipareigojimai akcininkams ir vadovybei - - - -
Per atskyrimą suteiktą paskolą UAB "Cedus invest" buvo perduota Bendrovei (414 tūkst. Lt). Ji buvo grąžinta 2014 m. gegužės mėn. su sukauptomis palūkanomis (0,3tūkst. Lt).
Vadovybės darbo užmokestis apima trumpalaikes išmokas darbuotojams. Pagrindiniais Bendrovės vadovais yra laikomi valdybos nariai, Bendrovės direktorius.
| 2014 m. | |
|---|---|
| Bendrovė | |
| Atlyginimai ir premijos | 8 |
| Socialinio draudimo įmokų sąnaudos | 3 |
| Pagrindinių vadovų darbo užmokesčio iš viso | 11 |
Ataskaitinių metų pabaigoje nebuvo suteikta jokių paskolų, nebuvo negrąžintų suteiktų paskolų likučių. 2014 m. dividendai mokėti nebuvo.
2015 m. vasario 9 d. užbaigtas Bendrovės ir AB "BAIP grupė" reorganizavimas: prie AB "BAIP grupė" prijungta Bendrovė. AB "BAIP grupė" perėmė visas Bendrovės teises ir pareigas ir tęsia veiklą nauju pavadinimu – akcinė bendrovė "INVL Technology". ". Nuo 2015 m. kovo 12 d. AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") akcijos įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") įstatinis kapitalas yra padalintas į 6.114.714 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 0,29 euro. Po reorganizavimo veikiančios AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") valdyba ir vadovas nepasikeitė – darbą valdyboje tęsia bendrovės vadovas K. Tonkūnas, Gytis Umantas, Alvydas Banys, Vytautas Plunksnis bei Nerijus Drobavičius. Pagrindiniai AB "INVL Technology" akcininkai – A. Banys (5 proc.) bei jo valdoma "LJB Investments" (20 proc.), Irena Ona Mišeikienė (19 proc.), K. Tonkūnas (13,7 proc.), "Invalda LT" – 8,2 proc. bei "Lucrum investicija" – 5 proc. AB "INVL Technology" (įmonės kodas 300893533, buvusi – AB "BAIP grupė") iš viso turi daugiau kaip 3,5 tūkst. akcininkų.
PATVIRTINTA 2015 M. BALANDŽIO 8 D. AB "INVL TECHNOLOGY" VALDYBOS SPRENDIMU
PARENGTA PAGAL PERIODINĖS IR PAPILDOMOS INFORMACIJOS RENGIMO IR PATEIKIMO TAISYKLES, PATVIRTINTAS LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2013 M. VASARIO 28 D. NUTARIMU
NR. 03-48
* Pranešimas apima AB "INVL Technology" finansinį laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruožio 31 d.
1 2 3 4
Informacija apie grupės įmones, jų kontaktiniai duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso
Pranešimas apima AB "INVL Technology" tarpinį finansinį laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
2015 m. vasario 9 d. užbaigtas akcinės bendrovės "INVL Technology" ir AB BAIP grupė reorganizavimas: prie AB BAIP grupė prijungta akcinė bendrovė AB "INVL Technology". Prekyba bendrovės akcijomis atnaujinta nuo 2015 m. kovo 12 d.
2
Pavadinimas AKCINĖ BENDROVĖ "INVL TECHNOLOGY" Kodas 303299817 Adresas ŠEIMYNIŠKIŲ G. 1A, 09312, VILNIUS Telefonas (8 5) 279 0530 Faksas (8 5) 279 0530 Elektroninis paštas [email protected] Interneto tinklalapis WWW.INVLTECHNOLOGY.LT Teisinė forma AKCINĖ BENDROVĖ Įregistravimo data ir vieta 2014-04-29; JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAS Registras, kuriame kaupiami ir saugomi JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAS
duomenys apie bendrovę
Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę
| Pavadinimas | AKCINĖ BENDROVĖ "INVL TECHNOLOGY" |
|---|---|
| Kodas | 300893533 |
| Adresas | GYNĖJŲ G. 16, 01109, VILNIUS |
| Telefonas | (8 5) 219 1919 |
| Faksas | (8 5) 219 6533 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Interneto tinklalapis | WWW.INVLTECHNOLOGY.LT |
| Teisinė forma | AKCINĖ BENDROVĖ |
| Įregistravimo data ir vieta | 2007-06-27 (VERSIJA 42, 2015-02-09); JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAS |
| Registras, kuriame kaupiami ir saugomi | JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAS |
Akcinė bendrovė "INVL Technology įkurta 2014 m. balandžio 29 d., atskyrus dalį turto nuo AB "Invalda LT (kodas 121304349). Susipažinti su AB "Invalda LT atskyrimo sąlygomis galima bendrovės puslapyje: http://www.invaldalt.com/lt/main/investuotojams/Akcijos. Bendrovei "INVL Technology atskyrimo metu perduota 2,6 proc. "Invalda LT" priklausiusio turto, kapitalo ir įsipareigojimų dalis.
Bendrovė "INVL Technology" (303299817) nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2015 m. sausio 29 d. buvo listinguojama NASDAQ Vilnius Papildomame sąraše.
2015 m. vasario 9 d. užbaigtas AB "INVL Technology" ir AB BAIP grupė reorganizavimas: prie AB BAIP grupė prijungta akcinė bendrovė AB "INVL Technology". Prekyba bendrovės akcijomis užbaigus reorganizavimą atnaujinta 2015 m. kovo 12 d.
AB BAIP grupė, perėmusi visas AB "INVL Technology" teises ir pareigas, tęsia veiklą nauju pavadinimu – akcinė bendrovė "INVL Technology".
"INVL Technology ketina siekti Lietuvos banko išduodamos uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos (toliau – UTIB) ir savo esme tapti panašia į fondą.
Ataskaitiniu laikotarpiu AB "INVL Technology" grupę sudariusios įmonės. Įmonių kontaktiniai duomenys pateikiami Priede Nr. 1. 2.3.1
AB BAIP grupė - pirmoji "INVL Technology" investicija. BAIP grupė - specializuotas informacinių technologijų (IT) bendroves vienijanti grupė, kurios veikla apima: verslo aplinką gerinančių projektų įgyvendinimą, integruotų nacionalinių informacinių sistemų kūrimą, kritinės IT infrastruktūros atsparumo užtikrinimą, nacionalinį kibernetinį saugumą ir gynybą. Grupė įkurta 2007 m. Šiuo metu UAB BAIP grupė turi įmones Lietuvoje, Norvegijoje ir Tanzanijoje ir yra įgyvendinusi projektus daugiau kaip 50 pasaulio šalių. 2015 m. vasario 9 d. užbaigtas AB "INVL Technology" ir AB BAIP grupė reorganizavimas: prie AB BAIP grupė prijungta akcinė bendrovė AB "INVL Technology".
Daugiau informacijos – www.baipgrupe.lt
UAB BAIP - didžiausią patirtį turinti IT infrastruktūros paslaugų bendrovė Baltijos šalyse, nuo 2007 m. priklausanti BAIP grupei. Įmonės veikla: IT infrastruktūros strategijos ir architektūros sprendimai, priežiūra 24x7 bet kurioje pasaulio vietoje, superkompiuterių projektavimas, pagalba sudėtingose migracijose. Paslaugos ir konsultacijos sudaro daugiau kaip bendrovės 60% veiklos. BAIP dirba ir įgyvendina projektus Baltijos šalyse, Rytų Europoje bei remia BAIP grupės iniciatyvas kitose pasaulio vietose.
Daugiau informacijos – www.baip.lt.
UAB "Acena" - specializuota Microsoft sprendimų ir licencijavimo įmonė, priklausanti BAIP grupei nuo 2008 m. Įmonė veikia: IT infrastruktūros vystymo bei palaikymo paslaugų teikimas Microsoft technologijų pagrindu, Microsoft programinės įrangos licencijavimo sprendimai, programinės įrangos valdymas, komunikacijos ir bendradarbiavimo sprendimai, debesų kompiuterijos paslaugos.
Daugiau informacijos – www.acena.lt
Norway Registers Development AS – konsultacinė įmonė, padedanti Rytų Afrikos ir Azijos vyriausybėms įgyvendinti verslo aplinką gerinančias programas ir projektus, nuo 2011 metų priklausanti BAIP grupei.
Paslaugos ir verslo modelis: teisinės ir organizacinės reformos ir jų įgyvendinimas, teisinės ir organizacinės bazės modernizavimas (verslo, turto, hipotekos, licencijų ir gyventojų registrų sistemos), viešųjų ir centralizuotų pirkimų, teismų modernizacija, mokesčių surinkimo sistemos (angl. eFilling), verslo priežiūros institucijų pertvarkos ir verslo taisyklių supaprastinimas, valstybės valdomų įmonių reformos.
Daugiau informacijos – www.nrd.no.
UAB NRD – UAB NRD įsteigta 1998 m. spalį kaip dukterinė Norway Registers Development AS įmonė bei informacinių sistemų kūrimo ir vystymo kompetencijos centras. Įmonė kuria ir vysto verslo, nuosavybės, hipotekos, licenzijų ir gyventojų registrų informacines sistemas. Veikia kaip NRD AS kompetencijos centras informacinių sistemų kūrimui. Daugiau informacijos – www.nrd.lt.
Norway Registers Development East Africa Limited - Norway Registers Development AS dukterinė įmonė Rytų Afrikoje, įkurta 2013 m. balandį.
Remia Norway Registers Development AS Rytų Afrikos regione, veikia kaip informacijos saugumo technologijų pridėtinės vertės platintojas ir padeda kitoms organizacijoms, investuojančius į Rytų Afriką informacinių technologijų infrastruktūros kūrimo, vystymo, priežiūros ir saugumo srityse. Kartu su NRD CS yra atsakinga už kibernetinės gynybos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo paslaugas vyriausybės ir verslo institucijose R. Afrikoje. Atlieka informacinių sistemų auditus, teikia IT valdymo konsultacijas bei vykdo mokymus.
Daugiau informacijos – www.nrd.co.tz
UAB NRD CS - specializuotų kibernetinių gynybos paslaugų įmonė, taip pat veikianti kaip kibernetinės saugos kompetencijos centras kitoms grupės įmonėms. Atskirta nuo BAIP 2014 m. sausį.
Padeda vystyti saugą skaitmeninę erdvę valstybėms, vyriausybėms, korporacijoms ir gyventojams panaudodama technologines platformas, darbo eigas ir procesus. Pagrindiniai klientai: teismai, e-policija, ryšių reguliuotojai, nacionaliniai saugumo padaliniai, vyriausybės, skaitmeninių kriminalistinių tyrimų centrai, bankai bei didelių organizacijų saugos padaliniai.
Daugiau informacijos – www.nrdcs.lt.
2.3.3 AB "INVL Technology" grupės struktūra nuo 2015 m. vasario 9 d.
2.3.4 AB "INVL Technology" valdomų įmonių veiklos geografija
AB "Technology" ataskaitiniu laikotarpiu buvo pasirašiusi sutartis su šiuo viešosios apyvartos tarpininku:
• AB FMĮ "Finasta" (Maironio g. 11, Vilnius, tel. (8 5) 203 2233) – sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.
AB "INVL Technology" nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.
AB "INVL Technology" įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu balsų dauguma, ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis).
Iki 2015 m. vasario 9 d. dieną galiojo 2014 m. balandžio 29 d. įstatų redakcija, užbaigus bendrovės reorganizavimą 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 2 d. įstatų redakcija.
INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS
6
Paprastosios
| Akcijų klasė | Akcijų skaičius, vnt. |
Bendras akcijų suteikiamų balsavimo tiesių kiekis, vnt. |
Nominali vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Eur |
Dalis įstatiniame kapitale, proc. |
|---|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
592.730 | 592.730 | 1 | 592.730 | 100 |
| 6.2 | 2015 M. KOVO 12 D. | LENTELĖ. AB "INVL TECHNOLOGY" ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA NUO | |||
| Akcijų klasė | Akcijų skaičius, vnt. |
Bendras akcijų suteikiamų balsavimo tiesių kiekis, vnt. |
Nominali vertė, Lt | Bendra nominali vertė, Eur |
Dalis įstatiniame kapitale, proc. |
Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Akcijų perleidimui apribojimai netaikomi.
AB "INVL Technology", jos dukterinės įmonės tiesiogiai ar jų pavedimu, bet savo vardu veikiantys asmenys, nėra įsigiję AB "INVL Technology" akcijų.
vardinės akcijos 6.114.714 6.114.714 0,29 1.773.267,06 100
7.1 LENTELĖ. AB "INVL TECHNOLOGY" AKCIJŲ, ĮTRAUKTŲ Į PREKYBĄ REGULIUOJAMOJE RINKOJE, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
| Akcijų kiekis, vnt. |
Bendras akcijų suteikiamų balsavimo teisių kiekis, vnt. |
Vienos akcijos nominali vertė, Lt |
Bendra nominali vertė |
ISIN kodas |
Trumpinys | Birža | Prekybos sąrašas |
Listingavi mo pradžia |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 12 31 (litai, jei nenurodyta kitaip) |
592.730 | 592.730 | 1 | 592.730 | LT00001 28738 |
INC1L | NASDAQ Vilnius |
Papildomasi s prekybos sąrašas |
2014- 06-04 |
| Nuo 2015 03 12 (eurai, jei nenurodyta kitaip) |
6.114.714 | 6.114.714 | 0,29 | 1.773.267,06 | LT00001 28860 |
INC1L | NASDAQ Vilnius |
Papildomasi s prekybos sąrašas |
2015- 03-12 |
Bendrovė rinkos formuotojų paslaugomis nesinaudoja.
| 7.2 | LENTELĖ. PREKYBA AB "INVL TECHNOLOGY" AKCIJOMIS, EURAI | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Akcijų kaina, eurai: |
Atidarymo | Aukščiausia | Žemiausia | Vidutinė | Paskutinė | Akcijų apyvarta, vnt. |
Akcijų apyvarta, eurai |
Bendras sandorių skaičius, vnt. |
|||
| 2014 m. * | 10,000 | 11,000 | 8,350 | 5,076 | 10,000 | 1889 | 18.169,9 | 143 |
*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.
| Ataskaitinis periodas |
Kaina, eurai | Apyvarta, eurai | Pask. sesijos data |
Bendra apyvarta | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| didž. | maž. | pask. sesijos |
didž. | maž. | pask. sesijos |
vnt. | eurai | ||
| 2014 m. II ketv. |
10,000 | 8,350 | 9,100 | 990,9 | 25,95 | 0 | 2014.06.30 | 252 | 2.316 |
| 2014 m. III ketv. |
11,000 | 9,770 | 9,100 | 987,77 | 9,21 | 0 | 2014.09.30 | 740 | 7.014 |
| 2014 m. IV ketv. |
11,000 | 9,600 | 10,000 | 3.133,4 | 9,54 | 0 | 2014.12.30 | 897 | 8.840 |
*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.
| Paskutinė sesijos data | Išleistų akcijų kiekis, vnt. | Paskutinė mokėta kaina, eurai |
Kapitalizacija, eurai |
|---|---|---|---|
| 2014.06.30 | 592.730 | 9.100 | 5.393.843 |
| 2014.09.30 | 592.730 | 9.100 | 5.393.843 |
| 2014.12.30 | 592.730 | 10.000 | 5.927.300 |
*Duomenys pateikiami nuo bendrovės listingavimo pradžios, t.y. 2014 m. birželio 4 d.
Sprendimą mokėti dividendus ir mokamo dividendo dydį nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.
Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos, po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo, pabaigoje.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymus, nuo 2014 metų dividendai apmokestinami 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčius apskaičiuoja, išskaito ir į biudžetą (valstybei) sumoka pati bendrovė.
Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė dividendų nemokėjo.
Balsų dalis, proc.
| Akcininko vardas, pavardė; įmonės kodas, pavadinimas, adresas |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis, vnt. |
Įstatinio kapitalo dalis, proc |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc. |
Netiesiogiai turimi balsai , proc. |
Balsų dalis iš viso, proc. |
|---|---|---|---|---|---|
| UAB "LJB investments", kodas 300822575 A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius |
180.419 | 30,4 | 30,4 | 0 | 30,4 |
| Irena Ona Mišeikienė |
171.307 | 28,9 | 28,9 | 0 | 28,9 |
| AB "Invalda LT", kodas 121304349 Šeimyniškių g. 3, Vilnius |
74.343 | 12,5 | 12,5 | 0 | 12,5 |
| UAB "Lucrum investicija", kodas 300806471 |
48.327 | 8,2 | 8,2 | 2,011 | 10,2 |
| Alvydas Banys | 45.500 | 7,7 | 7,7 | 42,622 | 50,3 |
| Darius Šulnis | 0 | 0 | 0 | 50,333 | 50,3 |
Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.
1Ši informacija neturi būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija.
1 UAB "Lucrum investicija" 2 proc. balsų priklauso pagal atpirkimo sandorį.
2 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Alvydas Banys turi kontroliuojamos UAB "LJB investments" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Dariaus Šulnio ir Indrės Mišeikytės balsus.
3 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Darius Šulnis turi kontroliuojamos UAB "Lucrum investicija" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Alvydo Banio ir Indrės Mišeikytės balsus.
Balsų dalis, proc.
| Akcininko vardas, pavardė; įmonės kodas, pavadinimas, adresas |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis, vnt. |
Įstatinio kapitalo dalis, proc |
Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai, proc. |
Netiesiogiai turimi balsai , proc. |
Balsų dalis iš viso, proc. |
|---|---|---|---|---|---|
| UAB "LJB investments", kodas 300822575 A. Juozapavičiaus g. 9A, Vilnius |
1.224.152 | 20,02 | 20,02 | 0 | 20,02 |
| Irena Ona Mišeikienė |
1.162.421 | 19,01 | 19,01 | 0 | 19,01 |
| Kazimieras Tonkūnas |
840.452 | 13,75 | 13,75 | 32,794 | 46,54 |
| AB "Invalda LT", kodas 121304349 |
504.462 | 8,25 | 8,25 | 0 | 8,25 |
| UAB "Lucrum investicija", kodas 300806471 |
327.928 | 5,36 | 5,36 | 1,325 | 6,68 |
| Alvydas Banys | 308.745 | 5,05 | 5,05 | 41,496 | 46,54 |
| Gytis Umantas | 236.270 | 3,86 | 3,86 | 42,687 | 46,54 |
| Nerijus Drobavičius | - | - | - | 46,548 | 46,54 |
| Vytautas Plunksnis | - | - | - | 46,549 | 46,54 |
Bendrovėje akcininkų, turinčių specialias kontrolės teises, nėra.
4 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 10 p. ir 2 d., laikoma, kad Kazimieras Tonkūnas turi sutuoktinės turimų akcijų suteikiamus balsus ir akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Alvydo Banio ir Gyčio Umanto balsus. 5 UAB "Lucrum investicija" 1,32 proc. balsų priklauso pagal atpirkimo sandorį.
6 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., laikoma, kad Alvydas Banys turi kontroliuojamos UAB "LJB investments" balsus ir akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Kazimiero Tonkūno, Gyčio Umanto balsus.
7 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 2 d., laikoma, kad Gytis Umantas turi akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Alvydo Banio ir Kazimiero Tonkūno balsus.
8 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 2 d., laikoma, kad Nerijus Drobavičius turi akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Alvydo Banio, Kazimiero Tonkūno ir Gyčio Umanto balsus.
9 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 str. 2 d., laikoma, kad Vytautas Plunksnis turi akcinės bendrovės "INVL Technology" vadovų Alvydo Banio, Kazimiero Tonkūno ir Gyčio Umanto balsus.
9.4 PAV. AKCININKŲ TURIMI BALSAI 2015 M. VASARIO 9 D.
Bendrovės akcininkai turi šias turtines ir neturtines teises:
Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.
Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).
Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.
Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.
AB "INVL Technology" turi visuotinį akcininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (direktorių) bei kolegialų valdymo organą − valdybą. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma.
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (penktosios darbo dienos iki susirinkimo) pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.
Su susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir kita informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje darbo valandomis.
Akcininkai turi teisę (i) siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - akcininko paaiškinimą. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; (ii) siūlyti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, bet kuriuo metu iki visuotinių akcininkų susirinkimo dienos (raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai) ar raštu susirinkimo metu; (iii) iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu registruotu paštu arba įteikiant pasirašytinai.
Akcininkas, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį arba juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį turi pateiki ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti bendrovei ne vėliau kaip iki visuotinio akcininkų susirinkimo registracijos pradžios. Elektroninių ryšių priemonėmis duotas įgaliojimas ir pateiktas pranešimas turi būti rašytiniai ir pateikiami bendrovei elektroninių ryšių priemonėmis.
Akcininkas arba jo įgaliotinis gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį, tokiu atveju reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Balsuojant akcininko įgaliotam asmeniui prie užpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.
Kad akcininkams būtų patogu rasti informaciją apie šaukiamą susirinkimą, siūlomus sprendimų projektus, balsavimo biuletenius ir pan., taip pat sužinoti įvykusių akcininkų susirinkimų priimtus sprendimus, bendrovės tinklalapyje Investuotojų skiltyje yra sukurta Akcininkų susirinkimų sritis.
Per 2014 m. vyko 2 (du) AB "INVL Technology" akcininkų susirinkimai. 2014 m. balandžio 28 d. vykęs bendrovės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės valdybos išrinkimo bei buveinės įregistravimo. 2014 m. gruodžio 19 d. vykusiame akcininkų susirinkime buvo renkama audito įmonė 2014 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, keičiama bendrovės buveinė, sprendžiami audito komiteto klausimai (renkami audito komiteto nariai, tvirtinamas atlyginimas nepriklausomam nariui, tvirtinimos audito komiteto sudarymo ir veiklos taisyklės). Atsižvelgiant į bendrovės veiklos pradžios datą (2014 m. balandžio 29 d.) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2014 m. bendrovėje nebuvo šaukiamas.
Valdyba savo funkcijas atlieka 4 metus arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti iš pareigų visą valdybą arba atskirus jos narius (įskaitant pirmininką). Valdybos narys turi teisę atsistatydinti iš jo einamų pareigų iki kadencijos pabaigos, apie tai raštu pranešdamas valdybai ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
Valdyba turi visus bendrovės įstatuose numatytus įgaliojimus, taip pat tuos, kuriuos valdybai priskiria įstatymai. Valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu, taip pat bendra atsakomybe akcininkų susirinkimui už priimtų sprendimų padarinius. Bendrovės valdyba, siekdama kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams bei siekdama užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą ir skaidrumą, glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės vadovu. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
Valdyba svarsto ir tvirtina:
Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.
Valdyba priima sprendimus:
Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:
Valdyba analizuoja, vertina bendrovės ir konsoliduotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su metiniu pranešimu teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.
Bendrovės valdybos sudarymo mechanizmas užtikrina, kad objektyviai, nešališkai ir tinkamai bus atstovaujami bendrovės smulkiųjų akcininkų interesai: likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, visos kitos
aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, informacija, ar jiems yra taikytos administracinės administracinio poveikio priemonės ar baustas už nusižengimus/nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ar jie neturi įsipareigojimų arba ar neatlieka funkcijų, kurios keltų grėsmę saugiai ir patikimai bendrovės veiklai, ar kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus vadovams.
Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus numato atlikti savo veiklos įvertinimą. Šis įvertinimas apima valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą.
Kiekvienas AB "INVL Technology" valdybos narys privalo nepainioti Bendrovės turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, gautos vykdant valdybos nario funkcijas, asmeninei naudai ar trečiųjų asmenų naudai kitaip, nei leidžia visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba.
Kiekvienas AB "INVL Technology" valdybos narys per 5 (penkias) darbo dienas privalo pranešti bendrovės vadovui ar valdybos pirmininkui, jeigu jei pasikeitė duomenys, kurie buvo pateikti akcininkams prieš išrenkant asmenį valdybos nariu. Pasikeitusi informacija akcininkams atskleidžiama bendrovės metiniame pranešime.
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose bei skiria pakankamai laiko ir dėmesio valdybos nario pareigoms atlikti. Per 2014 metus viso įvyko 9 AB "INVL Technology" valdybos posėdžiai.
Direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Su direktoriumi sudaroma darbo sutartis. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.
Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
Direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
Direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, direktorius gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.
Direktorius atsako už:
Direktorius privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.
AB "INVL Technology" valdyba ketverių metų kadencijai patvirtinta 2014 m. balandžio 28 d. vykusiame nuo AB "Invalda LT" atskiriamos akcinės bendrovės "INVL Technology" visuotiniame akcininkų susirinkime. Valdybos pirmininku išrinktas Alvydas Banys, o nariais – Indrė Mišeikytė bei Darius Šulnis. 2014 m. balandžio 28 d. bendrovės direktoriumi paskirtas Darius Šulnis. Minėtos sudėties valdyba veikė iki 2015 m. vasario 9 d. Darius Šulnis neužima AB "INVL Technology" direktoriaus pareigų nuo 2015 m. vasario 9 d.
46
| Išsilavinimas, | Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Statybos |
|---|---|
| kvalifikacija | ekonomikos fakultetas, inžinieriaus-ekonomisto magistro |
| laipsnis. | |
| Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto jaunesnysis | |
| mokslinis bendradarbis. | |
| Darbo patirtis | Nuo 2013 m. liepos 1 d. AB "Invalda LT'' – patarėjas |
| Nuo 2007 m. UAB "LJB investments" – direktorius | |
| Nuo 2007 m. UAB "LJB property" – direktorius | |
| 1996 – 2006 m. AB "Invalda" – viceprezidentas | |
| 1996 – 2007 m. UAB "Nenuorama" – prezidentas | |
| Turimos AB "INVL | Tiesiogiai: akcijų – 45.500 vnt.; įstatinio kapitalo – 7,7 proc., |
| Technology" akcijos | balsų – 7,7 proc. |
| Kartu su susijusia įmone "LJB investments": akcijų – 225.919 | |
| vnt., įstatinio kapitalo – 38,1 proc., balsų – 38,1 proc | |
| Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso | |
| – 50,3 proc. | |
| Dalyvavimas kitų | AB "Invalda LT" – valdybos pirmininkas |
| įmonių veikloje | UAB BAIP grupė – valdybos narys |
| UAB "Invalda LT Investments" – valdybos pirmininkas | |
| AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos pirmininkas | |
| AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos pirmininkas | |
| UAB "Litagra" – valdybos narys |
INDRĖ MIŠEIKYTĖ - VALDYBOS NARĖ
Kadencijos laikotarpis
| Išsilavinimas, kvalifikacija |
Vilniaus Technikos Universitetas, Architektūros fakultetas. Įgytas – architektūros magistro laipsnis. |
|---|---|
| Darbo patirtis | Nuo 2012 m. gegužės AB "Invalda LT'' – patarėja Nuo 2013 m. birželio AB "Invalda privatus kapitalas" - patarėja Nuo 2002 m. UAB "Inreal valdymas" – architektė |
| Turimos AB "INVL Technology" akcijos |
2000 – 2002 m. UAB "Gildeta" – architektė Tiesiogiai: akcijų – 11.832 vnt.; įstatinio kapitalo – 2 proc., balsų – 2 proc. Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 50,3 proc. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje |
AB "Invalda LT" – valdybos narė AB "Invalda privatus kapitalas'' – valdybos narė AB "INVL Baltic Farmland" – valdybos narė AB "INVL Baltic Real Estate" – valdybos narė |
| Kadencijos laikotarpis |
2014 – 2017 m. 2014 – 2017 m. |
|
|---|---|---|
| Išsilavinimas, kvalifikacija |
Duke universitetas JAV, verslo administravimo magistras (Global Executive MBA). Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, apskaitos ir audito magistro laipsnis. Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. A109. |
|
| Darbo patirtis | 2006 – 2011 m. AB "Invalda" prezidentas. 2011 – 2013 m. AB "Invalda" patarėjas. Nuo 2013 m. gegužės mėn. perrinktas AB "Invalda LT" prezidentu. 2002 – 2006 m. UAB "Invalda Real Estate" (dabartinis pavadinimas UAB "Inreal valdymas") – direktorius. 1994 – 2002 m. AB FMĮ "Finasta" – direktorius. |
|
| DARIUS ŠULNIS - VALDYBOS NARYS, DIREKTORIUS |
Turimos AB "INVL Technology" akcijos |
Tiesiogiai: akcijų – 0 vnt.; įstatinio kapitalo ir balsų – 0 proc. Kartu su susijusia įmone "Lucrum investicija": akcijų – 48.327 vnt., įstatinio kapitalo – 8,2 proc., balsų (įskaitant atpirkimo sandoriu perleistų akcijų suteikiamus balsus) – 10,2 proc. Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 50,3 proc. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje |
AB "Invalda LT" – valdybos narys, prezidentas AB "Invaldos nekilnojamo turto fondas" – valdybos pirmininkas UAB "Litagra" – valdybos narys UAB BAIP grupė – valdybos pirmininkas UAB "Invalda LT Investments" – direktorius, valdybos narys AB "INVL Baltic Farmland" – direktorius, valdybos narys AB "INVL Baltic Real Estate" – direktorius, valdybos narys |
2015 m. vasario 9 d. užbaigus AB "INVL Technology" ir AB BAIP grupė reorganizavimą, AB BAIP grupė, perėmusi visas AB "INVL Technology" teises ir pareigas, tęsia veiklą nauju pavadinimu – akcinė bendrovė "INVL Technology". Nuo 2015 m. vasario 10 d. AB "INVL Technology" valdybą sudaro Valdybos pirmininku išrinktas Kazimieras Tonkūnas, nariai - Nerijus Drobavičius, Vytautas Plunksnis, Gytis Umantas ir Alvydas Banys (valdyba išrinkta 2014 m. gruodžio 5 d. vykusiame AB BAIP grupė Akcininkų susirinkime). 2014 m. gruodžio 9 d. bendrovės direktoriumi paskirtas Kazimieras Tonkūnas.
| Kadencijos laikotarpis |
2014-2018 m. 2014 – 2017 m. |
|
|---|---|---|
| Išsilavinimas, kvalifikacija |
Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, įgyta ekonominės sisteminės analizės specialybė, suteiktas ekonomisto - matematiko magistro laipsnis. |
|
| Darbo patirtis | 2007 – 2015 m. AB BAIP grupė direktorius ir valdybos pirmininkas nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. - UAB Vitma direktorius nuo 2013 m. - UAB BAIP Verslo vystymo direktorius 2007 - 2013 m. UAB BAIP generalinis direktorius |
|
| KAZIMIERAS TONKŪNAS, |
Turimos AB "INVL Technology" akcijos |
Tiesiogiai: akcijų 840.452 vnt.; įstatinio kapitalo – 13,75 proc., balsų – 13,75 proc. Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 46,54 proc. |
| VALDYBOS PIRMININKAS |
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje |
Norway Registers Development AS - valdybos pirmininkas UAB NRD - valdybos pirmininkas |
| DIREKTORIUS |
NERIJUS DROBAVIČIUS
Kadencijos laikotarpis
Išsilavinimas, kvalifikacija
Turimos AB "INVL Technology" akcijos
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje
1998 m. Vytauto Didžiojo Universitete baigė Verslo ir vadybos bakalauro studijas. 2000 m. Vytauto Didžiojo Universitete baigtos finansų ir bankininkystės magistro studijos. Nuo 2014 m. dirba AB "Invalda LT" grupėje. 2014-2012 m. nepriklausomas finansų ekspertas. 2011-2007 m. finansų direktorius AB "Sanitas" grupėje, 2007 - 2001 m. Sampo bankas. Apskaitos ir ataskaitų departamento vadovas. Vėliau vyr. finansininkas. Tiesiogiai: akcijų 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 proc. Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 46,54 proc. UAB "MP Pension Funds Baltic" – valdybos narys AB bankas "Finasta" – Stebėtojų tarybos pirmininkas UAB "INVL Asset Management" – valdybos narys, Finansų it IT departamento vadovas UAB "Finasta Asset Management" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys AB "Finasta atklātajs pensiju fonds" (Latvija) – Stebėtojų tarybos narys UAB "INVL fondai" – direktorius UAB "Inservis" – valdybos narys UAB Įmonių grupė "Inservis" – valdybos narys UAB "Invalda LT Investments" – vyr. finansininkas
VYTAUTAS PLUNKSNIS, VALDYBOS NARYS
Kadencijos laikotarpis
Išsilavinimas, kvalifikacija
Darbo patirtis
Turimos AB "INVL Technology" akcijos
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje
| 2001 m. Kauno Technologijos universitete įgytas vadybos |
|---|
| bakalauro laipsnis. |
| Finansų maklerio licencija (generalinė) Nr. G091. |
| Nuo 2009 m. investicijų valdytojas AB "Invalda LT" |
| 2006-2009 m. UAB "Finasta asset management" – analitikas, |
| fondų valdytojas, strateginis analitikas. |
| 2004 m. ELTA redaktorius (verslo naujienos). |
| 2002-204 m. "Baltis News Service" verslo žurnalistas. |
| Tiesiogiai: akcijų 0 vnt.; įstatinio kapitalo – 0 proc., balsų – 0 |
| proc. |
| Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso |
| – 46,54 proc. |
| UAB "MP Pension Funds Baltic" – valdybos narys |
| AB bankas "Finasta" – Stebėtojų tarybos narys |
| UAB "INVL Asset Management" – valdybos narys |
| UAB "Finasta Asset Management" (Latvija) – Stebėtojų tarybos |
| pirmininkas |
| AB "Finasta atklātajs pensiju fonds" (Latvija) – Stebėtojų |
| tarybos pirmininkas |
| UAB Norway Registers Development AS - valdybos narys |
| UAB NRD - valdybos narys |
| UAB "Jurita" – valdybos pirmininkas |
| UAB "Inservis" – valdybos pirmininkas |
| UAB Įmonių grupė "Inservis" – valdybos pirmininkas |
| UAB "Kelio ženklai" – valdybos narys |
| AB "Vernitas" – Stebėtojų tarybos narys |
| AB "Invaldos nekilnojamojo turto fondas" – valdybos narys |
| UAB "Consult Invalda" – direktorius |
"Investuotojų Asociacija" – valdybos pirmininkas
GYTIS UMANTAS, VALDYBOS NARYS
Išsilavinimas, kvalifikacija
Darbo patirtis
Turimos AB "INVL Technology" akcijos
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje
2001 metais baigė Vilniaus Universiteto Tarptautinę verslo mokyklą, suteiktas tarptautinio verslo vadybininko bakalauro laipsnis nuo 2013 m. UAB BAIP generalinis direktorius 2008 – 2015 m. - AB BAIP grupė valdybos narys 2008 - 2013 m.- UAB Vitma direktorius Tiesiogiai: akcijų 236.270 vnt.; įstatinio kapitalo – 3,86 proc., balsų – 3,86 proc. Su kitais "INVL Technology" valdybos nariais balsų dalis iš viso – 46,54 proc.
AB "INVL Technology" buhalterinės apskaitos paslaugas bei su buhalterinės apskaita susijusių dokumentų rengimą ataskaitiniu laikotarpiu teikė bendrovė AB "Invalda LT" pagal 2014 m. balandžio 30 d. sutartį Nr. 20140430/02.
AB "INVL Technology" audito komitetas sudaromas iš dviejų narių, iš kurių vienas yra nepriklausomas. Audito komiteto narius ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos:
50
AB "INVL Technology" audito komiteto narys turi teisę atsistatydinti pateikęs apie tai rašytinį pranešimą Bendrovės valdybai prieš 14 dienų. Bendrovės valdyba, gavusi Audito komiteto nario pranešimą apie atsistatydinimą ir įvertinusi visas su tuo susijusias aplinkybes, gali priimti sprendimą arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išrinktų naują Audito komiteto narį, arba klausimą dėl Audito komiteto nario rinkimų atidėti iki artimiausio Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Naujas narys bet kuriuo atveju renkamas iki veikiančio Audito komiteto kadencijos pabaigos.
Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja abu komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja abu Audito komiteto nariai. Audito komiteto narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Audito komitetų posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi abu Audito komiteto nariai. Apie šaukiamą posėdį, jame numatomus svarstyti klausimus bei siūlomus sprendimų projektus kitas Audito komiteto narys informuojamas ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas raštu (el.paštu arba faksu). Audito komiteto posėdžiai neprotokoluojami, o priimtus sprendimus pasirašo abu komiteto nariai. Kai abu Audito komiteto nariai balsavo raštu, sprendimą surašo ir pasirašo Bendrovės valdybos paskirtas Audito komiteto sekretorius. Sprendimas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Audito komiteto posėdžio dienos.
Audito komitetas turi teisę į savo posėdžius kviesti Bendrovės vadovą, valdybos narius (narį), vyriausiąjį finansininką, darbuotojus, atsakingus už finansus, apskaitą ir iždo klausimus bei išorės auditorius. Už darbą Audito komitete jo nariams gali būti mokamas atlyginimas. Audito komiteto narių atlyginimą tvirtiną tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatydamas maksimalų vienos valandos atlyginimą.
2014 m. gruodžio 19 d. vykusiame akcininkų susirinkime į audito komitetą išrinkti UAB "Legisperitus" teisininkė Danutė Kadanaitė ir UAB "Biotechpharma" vykdomasis direktorius Tomas Bubinas. 2015 m. vasario 2 d. įvykusiame po reorganizavimo veikiančios bendrovės "INVL Technology" akcininkų susirinkime Danutė Kadanaitė ir Tomas Bubinas išrinkti į audito komitetą.
Bendrovės vadovui mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje nėra patvirtintos politikos, pagal kurią vadovams būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis.
2014 m. bendrovės valdybos nariams nebuvo išmokėta dividendų, perleista turto ar suteikta garantijų. Bendrovė tantjemų valdybos nariams neskyrė. Specialių išmokų bendrovės vadovams taip pat nebuvo skirta. Bendrovės grupės įmonės AB "INVL Technology" valdybos nariams, direktoriui tantjemų neskyrė.
Nuo "INVL Technology" veiklos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei už paslaugas sumokėtas 5600 litų atlygis.
Priskaičiuoti atlyginimai 2014 m.
Administracijos nariams (vadovui) 8.032
INFORMACIJA APIE EMITENTO IR GRUPĖS VEIKLĄ
Lietuvos ekonomika 2014 metais ir toliau augo. Bendrasis vidaus produktas SEB banko vertinimu 2013-aisiais iš augo 3,0 proc. Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje teigiama, kad tokį augimą lėmė vidaus paklausa, ypač didėjantis privatus vartojimas. Pastarąjį skatina tebegerėjanti padėtis darbo rinkoje, didesnis realusis darbo užmokestis bei sumažėjusi infliacija. Kitą vidaus paklausos sudedamąją dalį – investicijas – skatina gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, gerokai viršijantis ilgametį vidurkį ir vis didėjantis, taip pat vykdomi infrastruktūros projektai. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė. Grynojo eksporto poveikis BVP augimui nedidelis.
Tiesa, kaip ir buvo tikėtąsi, vidaus paklausos augimas pamažu lėtėja, nes jau kurį laiką ir gyventojų, ir įmonių lūkesčiai blogėjo. Vis dėlto statistika rodo, kad, nepaisant dabartinių aplinkybių, Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje − prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento.
IT rinkoje, statistikos departamento duomenimis, darbuotojų skaičius ženkliai auga IT paslaugų sektoriuje, stebimas triženklis IT paslaugų eksporto augimas nuo 2008. Taip pat auga ir specialistų atlyginimai, rinkoje didžiausias - aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis.
Gartner atlikto tyrimo duomenimis, pasaulyje išlaidos IT 2014 metais išaugo 2.1 procento ir pasiekė USD 3,7 trilijonus. Tiek centrinės ir rytų Europos (CEE), tiek artimųjų rytų ir afrikos regionų rinkos (MEA) – vienos greičiausiai augančių pasaulyje. Numatoma, kad 2015-2018 išlaidos IT sektoriuje CEE išaugs 7-8%, MEA - 7-12%.
| Rodiklis | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Realaus BVP metinis pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, proc.) |
8 | 2,8 | -14,9 | 1,7 | 6,1 | 3,9 | 3,2 | 3,0 |
| Nominalus BVP (mlrd. Eur) |
29,041 | 32,696 | 26,935 | 28,001 | 31,247 | 33,314 | 34,956 | 36,288 |
| Mažmeninės prekybos apyvartos (palyginamosiomis kainomis, išskyrus transporto priemonių prekybą) metinis pokytis (proc.) |
16,1 | 2,2 | -21,3 | -6,7 | 6,1 | 3,9 | 4,5 | 5,6 |
| Metinis VKI pokytis* (proc.) |
8,1 | 8,5 | 1,3 | 3,8 | 3,4 | 2,8 | 0,4 | -0,3 |
| Vidutinis metinis SVKI pokytis (proc.) |
5,8 | 11,1 | 4,2 | 1,2 | 4,1 | 3,2 | 1,2 | 0,2 |
| Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (IV ketv., Eur) |
594,3 | 671,7 | 613,5 | 614,4 | 629,9 | 646,4 | 677,8 | 714,5 |
| Vidutinio mėnesio darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., proc.) |
18,5 | 13,0 | -8,7 | 0,2 | 2,5 | 2,6 | 4,8 | 5,4 |
Šaltinis: SEB bankas
| 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|
| JAV | 2.2 | 2.4 | 3.5 | 3.2 |
| Japonija | 1.6 | 0.2 | 1.1 | 1.1 |
| Vokietija | 0.1 | 1.5 | 1.6 | 2.0 |
| Kinija | 7.7 | 7.4 | 7.0 | 6.7 |
| UK | 1.7 | 2.6 | 2.8 | 2.5 |
| Euro zona | -0.5 | 1.0 | 1.2 | 1.7 |
| Šiaurės šalys | 0.4 | 1.6 | 1.9 | 2.2 |
| Baltijos šalys | 3.2 | 2.5 | 2.4 | 3.2 |
| Lietuva | 3.3 | 3.0 | 2.6 | 3.5 |
| Latvija | 4.2 | 2.4 | 2.5 | 3.0 |
| Estija | 1.6 | 1.8 | 1.8 | 2.6 |
| OECD | 1.4 | 1.9 | 2.6 | 2.6 |
| Besivystančios rinkos | 4.7 | 4.8 | 4.4 | 5.0 |
| Pasaulis, PGP* | 3.1 | 3.5 | 3.7 | 3.9 |
* Perkamosios galios paritetai
Šaltinis: SEB Nordic Outlook, 2015 m. vasaris, OECD
| Indekas/Akcijos | 01.01.2014 | 01.01.2015 | +/-% |
|---|---|---|---|
| OMX Tallinn | 817.72 | 755.05 | -7.66 |
| OMX Riga | 460.13 | 408.03 | -11.32 |
| OMX Vilnius | 421.60 | 452.42 | 7.31 |
Šaltinis: Nasdaq Baltic
2014 m. vasario 5 d. BAIP grupė informavo visuomenę, kad Rimantas Žylius tapo Norway Registers Development AS vykdančiuoju direktoriumi. BAIP grupei priklausančios Norway Registers Development AS (NRD) vykdančiuoju direktoriumi 2013 m. gruodžio 30 d. valdybos sprendimu paskirtas Rimantas Žylius. Prieš tai įmonei vadovavęs Jon Birger Fjalestad liks įmonėje užimdamas NRD direktoriaus pareigas ir daugiau dėmesio skirdamas strateginėms konsultacijoms įgyvendinti.
2014 m. vasario 11 d. BAIP paskelbė apie organizuojamą IT ir finansų vadovus bei specialistus sukviesiančią konferenciją "Technologijos ir atsparumas 2014". Konferencija įvyko 2014 m. vasario 28 dieną Vilniuje. Renginį organizavo UAB BAIP ir IBM Lietuva organizuojama konferencija "Technologijos ir atsparumas 2014", kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas naujųjų technologijų tendencijoms, sistemų atsparumų svarbai bei valdymo rizikoms.
sėkmingai įvykdyta per vieną savaitgalį. Pabaigusi migracijos darbus, BAIP vykdo centralizuotos IT infrastruktūros priežiūrą. Nusprendus atnaujinti ir centralizuoti kritinę IT infrastruktūrą, trijose Baltijos šalyse veikiantys DPD padaliniai sutartinai pasirinko Lietuvą dėl gerai išvystytų duomenų centrų bei su jais susijusios infrastruktūros ir paskelbė kritinės IT infrastruktūros migracijos konkursą visose trijose Baltijos šalyse. Konkursą laimėjusi BAIP atliko esamos IT infrastruktūros analizę ir pasiūlė centralizuoto duomenų centro sprendimą su rezerviniu duomenų centru, bei užtikrino aukštą duomenų prieinamumą netikėto gedimo atveju. BAIP taip pat atliko IT infrastruktūros diegimo ir verslo aplikacijos migracijos darbus.
AB "INVL Technology" ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dirbo vienas darbuotojas (direktorius). Buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei teikė AB "Invalda LT".
Susitarimų tarp bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra.
| 2014-12-31 | tūkst. litų | tūkst. eurų |
|---|---|---|
| Finansinio turto tikrosios vertės pokytis | 10.081 | 2.920 |
| Pelnas iki apmokestinimo | 9.986 | 2.892 |
| Grynasis pelnas | 9.986 | 2.892 |
| Finansinio turto vertė | 27.028 | 7.828 |
| Kitas turtas | 86 | 25 |
| TURTAS | 27.114 | 7.853 |
| Nuosavas kapitalas | 27.093 | 7.847 |
| Įsipareigojimai | 21 | 6 |
| NUOSAVAS KAPITALAS IR | 27.114 | 7.853 |
ĮSIPAREIGOJIMAI
Šioje dalyje pateikiama informacija apie rizikos veiksnius neturėtų būti laikoma išsamiu ir visus aspektus apimančiu rizikos veiksnių, susijusių su akcinės bendrovės "INVL Technology" vertybiniais popieriais, aprašymu.
Informacinės technologijos bei su jomis susijusi rinka itin greitai keičiasi, o nesugebėjimas laiku prisitaikyti prie šių pokyčių gali lemti pelningumo bei investicijos vertės sumažėjimą.
Informacinių technologijų įmonės yra susijusios su didele priklausomybe nuo žmogiškųjų išteklių. Svarbiausiems žmonėms palikus akcinės bendrovės "INVL Technology" kontroliuojamas bendroves, verslo pelningumas bei vertė gali ženkliai sumažėti. Ši rizika mažinama įdiegiant rinkos sąlygas atitinkančias motyvavimo sistemas.
Akcinės bendrovės "INVL Technology" akcininkai yra sudarę akcininkų sutartį, kuri reglamentuoja akcijų pardavimo tvarką bei balsavimą už tam tikrų akcininkų sutartyje numatytų sprendimų priėmimą, tarp jų ir balsavimą už įstatinio kapitalo didinimą, kurio metu į akcinę bendrovę būtų pritraukta 10 000 000 eurų investicijų.
Investicijos į informacinių technologijų įmones vertė trumpu laikotarpiu gali itin svyruoti, priklausomai nuo padėties rinkoje. Investicijos į informacinių technologijų įmones turėtų būti atliekamos ilgam laikotarpiui, kad investuotojas galėtų išvengti trumpalaikių kainos svyravimų rizikos. Investicijos į informacinių technologijų įmones yra susijusios su didesne nei vidutine rizika. Nepasiteisinus investicijoms ar esant kitoms nepalankioms aplinkybėms (nesugebėjus laiku atsiskaityti su kreditoriais), gali būti iškelta bankroto byla.
Investicijos į informacinių technologijų įmones yra santykinai nelikvidžios, o pirkėjų joms suradimas gali užimti laiko. Investuotojai gali svarstyti investicijas į informacinių technologijų įmones, jeigu artimiausiu laikotarpiu jiems nereikės likvidumo.
Lietuvos bei kitų šalių, kuriose veikia akcinė bendrovė "INVL Technology", įstatymų bei kitų teisės aktų pokyčiai gali paveikti informacinių technologijų įmonių veiklą, jų pelningumą bei vertę.
Mokestinių įstatymų pasikeitimas gali lemti didesnį apmokestinimą akcinei bendrovei "INVL Technology" bei jos valdomoms (tiesiogiai ir netiesiogiai) įmonėms bei sumažinti akcinės bendrovės "INVL Technology" pelną bei turto vertes.
Tikėtina, kad per veiklos laikotarpį akcinė bendrovė "INVL Technology"susidurs tiek su infliacijos, tiek su defliacijos rizika. Jeigu investicijų vertė augtų lėčiau nei infliacija, tai lems perkamosios galios sumažėjimą.
Egzistuoja rizika, kad akcinės bendrovės "INVL Technology" produkcijos bei paslaugų pirkėjai laiku neįvykdys savo įsipareigojimų – tai neigiamai paveiktų akcinės bendrovės "INVL Technology" pelną. Dėl didelės dalies įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti akcinės bendrovės "INVL Technology"įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kurie ne visuomet gali būti prieinami.
Akcinė bendrovė "INVL Technology" taip pat patiria riziką laikydama didesnes nei 100 tūkst. eurų lėšas bankų sąskaitose ar investuodama į trumpalaikius finansinius instrumentus, kadangi Lietuvoje yra draudžiami indėliai tik iki 100 tūkst. eurų.
Akcinės bendrovės "INVL Technology" konsoliduotas trumpalaikis turtas yra mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. Todėl "INVL Technology" gali susidurti su situacija, kai ji nepajėgs laiku atsiskaityti su tiekėjais ar kitais kreditoriais. Akcinė bendrovė "INVL Technology" sieks palaikyti pakankamą likvidumo lygį arba užsitikrinti finansavimą tam, kad šią riziką sumažinti.
Akcinės bendrovės "INVL Technology" valdomos įmonės susiduria su JAV dolerio bei kitų valiutų pokyčių rizika. Didelė dalis sutarčių užsienio rinkose sudaroma JAV doleriais, o dalis jų vykdymo kaštų patiriama eurais, todėl JAV dolerio kurso kritimas gali neigiamai paveikti valdomų įmonių pelningumą. Už JAV dolerius taip pat perkama didelė dalis kompiuterių ir kitos įrangos iš užsienio gamintojų.
Palūkanų normos rizika didžiąja dalimi susijusi su paskolomis su kintama palūkanų norma. Dalis akcinės bendrovės "INVL Technology" valdomų įmonių (UAB BAIP, UAB "NRD") finansuojamos bankų paskolomis su kintama palūkanų norma, todėl palūkanų normos kilimas galėtų neigiamai paveikti veiklos rezultatus.
Akcinė bendrovė "INVL Technology" po reorganizavimo, t.y. po akcinės bendrovės "INVL Technology" (kodas 303299817) prijungimo prie akcinės bendrovės "INVL Technology" (ankstesnis pavadinimas – AB BAIP grupė) perėmė visą akcinės bendrovės "INVL Technology" turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Už akcinės bendrovės "INVL Technology" prievoles atsakys po reorganizavimo tęsianti veiklą akcinė bendrovė "INVL Technology".
Akcinė bendrovė "INVL Technology" ketina siekti Lietuvos banko išduodamos uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos. Tai lems pasikeitusią akcinės bendrovės "INVL Technology" akcininkų apsaugą ir tam tikrus veiklos apribojimus, kurie numatyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Reikalavimas atlikti periodinius turto vertinimus, turtą saugoti depozitoriume gali padidinti bendrovės veiklos sąnaudas.
Įsigyjant akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijas prisiimama rizika patirti nuostolius dėl nepalankių akcijų kainos pokyčių rinkoje. Akcijų kainos kritimą gali lemti neigiami akcinės bendrovės "INVL Technology" turto vertės bei pelningumo pokyčiai, bendros akcijų rinkos tendencijos regione ir pasaulyje. Prekyba akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijomis gali priklausyti nuo maklerių ir analitikų komentarų bei skelbiamų nepriklausomų analizių apie bendrovę ir jos veiklą. Analitikams pateikus nepalankią nuomonę apie akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijų perspektyvas, tai gali neigiamai paveikti ir akcijų kainą rinkoje. Neprofesionaliems investuotojams vertinant akcijas patariama kreiptis pagalbos į viešosios apyvartos tarpininkus arba kitus šios srities specialistus.
Įsigydami akcijas investuotojai prisiima vertybinių popierių likvidumo riziką – sumažėjus akcijų paklausai ar jas išbraukus iš vertybinių popierių biržos sąrašų, investuotojai susidurtų su jų realizavimo sunkumais. Pablogėjus akcinės bendrovės "INVL Technology" finansinei padėčiai, gali sumažėti ir akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijų paklausa, o tuo pačiu ir kaina.
Dividendų akcinės bendrovės "INVL Technology" akcininkams mokėjimas nėra garantuotas ir priklausys nuo veiklos pelningumo, investicinių planų bei bendros finansinės situacijos.
Pasikeitus su nuosavybės vertybiniais popieriais susijusiems teisės aktams arba valstybės mokesčių politikai, gali pasikeisti akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijų patrauklumas. Dėl to gali sumažėti akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijų likvidumas ir/ar kaina.
Išaugus infliacijai atsiranda rizika, kad akcijų vertės pokytis gali nekompensuoti esamo infliacijos lygio. Tokiu atveju akcijas rinkoje pardavusių asmenų reali grąža iš akcijų vertės padidėjimo gali būti mažesnė nei tikėtasi.
Akcinės bendrovės "INVL Technology" akcijos prieš įtraukimą į vertybinių popierių rinką nebuvo viešai platinamos. Dėl to jų akcijų kaina, įtraukus jas į prekybos sąrašą, bus nustatoma remiantis pateiktais pirkimo-pardavimo pavedimais, kurie gali priklausyti nuo subjektyvių faktorių, pavyzdžiui bendros rinkos ir ekonomikos padėties, akcinės bendrovės "INVL Technology" veiklos vertinimo, investuotojų susidomėjimo. Dėl to pradinė akcijų kaina gali tiksliai neatspindėti jų vertės bei pasižymėti dideliais svyravimais.
Per ataskaitinį laikotarpį įsigijimo sandorių AB "INVL Technology" neįvykdė.
Informacija apie susijusių asmenų sandorius atskleista konsoliduotų 2014 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.
nei 24 valandas. Nepaisant to, tik 3 proc. įmonių turi verslo tęstinumo planus tokiems atvejams ir vos daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) jų yra pasirūpinusios trukdžių šalinimo ir greito duomenų atstatymo įrankiais.
2014 m. AB "INVL Technology" grupės įmonės pasiekė užsibrėžtus finansinius tikslus, kryptingai vystė veiklą Lietuvos ir užsienio rinkose bei investavo į nuosavo intelektinio kapitalo auginimą ir paslaugų portfelio plėtrą.
2014 metais "INVL Technology" valdomos įmonės UAB BAIP didžiausi projektai: debesų kompiuterijos sprendimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos (projekto vertė – 0,65 mln. eurų (2,247 mln. litų)), už 0,5 mln. eurų (1,755 mln. litų) atnaujintos Lietuvos Banko magnetinių juostų bibliotekos, suprojektuotas ir įgyvendintas Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) infrastruktūros sprendimas.
Specializuota kibernetinės saugos įmonė NRD CS įsteigė pirmąją Baltijos šalyse komercinę reagavimo į kibernetinės saugos incidentus tarnybą NRD CIRT, kuri tapo tarptautinės organizacijos – FIRST (Forum of Incident Response and Security Teams) pilnateise nare. Tarnyba taip pat yra įtraukta į asociacijos Trusted Introducer sąrašus.
Afrikoje "INVL Technology" įmonės vykdė Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizacijos projektą, Mauricijaus registrų centro plėtros projektą, įgyvendino Mozambiko įmonių registro plėtros projektą. Taip pat įgyvendinta Zimbabvės centrinio banko IT infrastruktūros modernizacija, Pietryčių Azijoje baigtas Vietnamo verslo registrų modernizavimo projektas.
"INVL Technology" valdoma Norvegijos įmonė "Norway Registers Development" pradėjo veiklą Ugandoje, kur kartu su vietiniais partneriais įsteigė įmonę "Infobank Uganda Ltd" ir valdo 30 proc. jos akcijų. "Infobank Uganda" ketina bendradarbiauti su registrais, kurie šiuo metu veikia popierinių bylų pagrindu, bei per elektroninę sistemą teikti registrų informaciją finansinio sektoriaus klientams. Siūlomi inovatyvūs sprendimai leis verslams gauti reikalingą informaciją, užsisakyti oficialius dokumentus, bei naudotis elektroninėmis paslaugomis nelaukiant registrų sistemos modernizacijos. Kompanijos veikla prisidės prie Ugandos verslo sąlygų gerinimo, palengvins ir pagreitins finansinių institucijų veiklą, dėl to - ir verslų galimybes skolintis.
"INVL Technology" nuo veiklos pradžios 2014 m. balandį, kai įmonė buvo atskirta nuo investicijų ir turto valdymo bendrovės "Invalda LT", uždirbo 2,9 mln. eurų (10 mln. litų) grynojo pelno, kurį lėmė investicijų į valdomas įmones vertės augimas.
"INVL Technology" ketina siekti Lietuvos banko išduodamos uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos (toliau – UTIB) ir savo esme tapti panašia į fondą. Taip pat paskelbta, kad AB "INVL Technology" sieks išleisti 21,66 mln. eurų vertės akcijų emisiją. Pritrauktos lėšos bus investuojamos į kitas informacinių technologijų įmones, veikiančias Baltijos šalyse, Rytų Europoje bei esamų pajėgumų stiprinimą.
Planuojama toliau plėsti pardavimų kanalą Rytų Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. "INVL Technology" įmonės turės prieigą prie naujų klientų ir darbuotojų resursų šiose rinkose.Taip pat bus skiriamas dėmesys esamų portfelio įmonių veiklos plėtrai bei vertės didinimui. Įmonės tęs politiką būti arčiau klientų ir į vykdomas programas įtrauks vietinius veiklos regionų partnerius, stiprins bendradarbiavimą su Lietuvos ir Europos paslaugų tiekėjais, nevyriausybinėmis profesionalų organizacijomis bei akademiniu sektoriumi.
UAB BAIP - didžiausią patirtį turinti IT infrastruktūros paslaugų bendrovė Baltijos šalyse, nuo 2007 m. priklausanti BAIP grupei. Įmonės veikla: IT infrastruktūros strategijos ir architektūros sprendimai, priežiūra 24x7 bet kurioje pasaulio vietoje, superkompiuterių projektavimas ir pagalba sudėtingose migracijose. Paslaugos ir konsultacijos sudaro daugiau kaip 60% bendrovės veiklos. BAIP dirba ir įgyvendina projektus Baltijos šalyse, Rytų Europoje bei remia BAIP grupės iniciatyvas kitose pasaulio vietose.
Daugiau informacijos – www.baip.lt.
2014 metais didžiausi UAB BAIP įgyvendinti projektai: debesų kompiuterijos sprendimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos (projekto vertė – 0,65 mln. eurų (2,247 mln. litų)), suprojektuotas ir įgyvendintas Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) infrastruktūros sprendimas (vertė – 1,981 mln. eurų - 6,840 mln. litų).
Taip pat vykdyta SEB kompiuterinių darbo vietų modernizacija ir priežiūra, Nacionalinėje teismų administracijoje įdiegtas šiuolaikiškas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (LITEKO) aktualių ir archyvinių duomenų atskyrimo ir saugojimo sprendimas. Kiti BAIP klientai Lietuvoje: Lietuvos Bankas, "Mokilizingas", "Litgrid", "Intermedix Corporation", Hipoteka, Western Union, DPD.
Užsienyje vykdytas Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizacijos projektas, Mauricijaus registrų centro plėtros projektas, įgyvendinta Zimbabvės centrinio banko IT infrastruktūros modernizacija.
2015 metais BAIP planuoja regioninę plėtrą Baltijos šalyse, vėliau numatoma operacijų plėtra R. Afrikos regione. Įmonė ir toliau vystys informacinių sistemų ir kritinės IT infrastruktūros atsparumo koncepciją, investuos į technologinių žinių gilinimą ir vystys metodologijas klientų verslo tęstinumo užtikrinimui.
Kartu su NRD East Africa atsparumo tematika bus įvirtinama R. Afrikos regione.
| Tūkst. EUR | 2013 metai | 2014 metai |
|---|---|---|
| Pardavimai | 11,094 | 13,677 |
| Grynasis pelnas | 706 | 1,313 |
| EBITDA | 1,069 | 1,687 |
NRD grupė apima Norway Registers Development AS su dukterinėmis įmonėmis UAB NRD bei Norway Registers Development East Africa Ltd.
Norway Registers Development AS – konsultacinė įmonė, padedanti Rytų Afrikos ir Azijos vyriausybėms įgyvendinti verslo aplinką gerinančias programas ir projektus, nuo 2011 metų priklausanti BAIP grupei.
Paslaugos ir verslo modelis: teisinės ir organizacinės reformos ir jų įgyvendinimas, teisinės ir organizacinės bazės modernizavimas (verslo, turto, hipotekos, licencijų ir gyventojų registrų sistemos), viešųjų ir centralizuotų pirkimų, teismų modernizacija, mokesčių surinkimo sistemos (angl. eFilling), verslo priežiūros institucijų pertvarkos ir verslo taisyklių supaprastinimas, valstybės valdomų įmonių reformos.
NRD UAB veikia kaip informacinių sistemų kūrimo ir vystymo kompetencijos centras, o NRD East Africa Ltd – kaip pardavimų ir priežiūros centras R. Afrikoje.
Daugiau informacijos: www.nrd.no
Lietuvoje įgyvendinti projektai su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Centrine Hipotekos įstaiga, Socialinių paslaugų priežiūros departamentu (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, UAB "Novameta". Įvykdyta Gyventojų registro modernizacija.
Užsienyje įgyvendintas Mozambiko įmonių registro plėtros projektas, Burundžio centrinio banko duomenų centro modernizacijos projektas,
Mauricijaus registrų centro plėtros projektas, Pietryčių Azijoje baigtas Vietnamo verslo registrų modernizavimo projektas.
Įpusėjo Norvegijos Taikos korpuso (Fredskorpset Norway – FK Norway) finansuojama darbuotojų mainų programa. Programos metu iš viso 17 jaunų profesionalų iš Tanzanijos ir Europos atliks praktiką Norvegijoje ir Tanzanijoje, o NRD EA taps pajėgi teikti paramą NRD AS projektams Rytų Afrikoje.
"Norway Registers Development" pradėjo veiklą Ugandoje, kur kartu su vietiniais partneriais įsteigė įmonę "Infobank Uganda Ltd" ir valdo 30 proc. jos akcijų.
NRD AS plės pardavimų kanalą R. Afrikoje ir stirpins savo konsultacinius pajėgumus. Planuojama paslaugų portfelio plėtra į vertikalius sprendimus, rekalingus besivystančių šalių skaitmeninės aplinkos vystymui, verslo sąlygų gerinimui ir ekonomikos skatinimui: kreditų gavimo, bankininkystės ir informacijos pasiekiamumo, reguliavimo ir IT valdymo (pagal COBIT metodiką). Siūlomi inovatyvūs sprendimai leis verslams gauti reikalingą informaciją, užsisakyti oficialius dokumentus, naudotis elektroninėmis paslaugomis, palengvins ir pagreitins finansinių institucijų veiklą, dėl to - ir verslų galimybes skolintis.
Taip pat numatoma jau įgyvedintų sprendimų modernizacija, siūlant
esamiems klientams papildomas paslaugas: eparašo, kibernetinio saugumo ir kitus sprendimus.
NRD East Africa didins žinomumą Tanzanijoje ir Rytų Afrikos regione, tęs kasmetinės kibernetinio saugumo konferencijos tradiciją. Rytų Afrikoje bus pristatytos informacinių sistemų kūrimo paslaugos, aukšto patikimumo IT infrastruktūros architektūros sprendimai, sistemų migracijos paslaugos. Bus pasiūlytas IT paslaugų valdymas pagal ITIL metodologiją ir ISO20000 standartą. Paslaugų Tarnyba (Service Desk) bus pritaikyta Svahili kalbai, kas leis geriau atitikti vietinius poreikius.
Taip pat numatoma NRD grupės operacijų plėtra Pietryčių Azijoje.
| Tūkst. EUR | 2013 metai | 2014 metai |
|---|---|---|
| Pardavimai | 3,728 | 3,276 |
| Grynasis pelnas | 45 | (12) |
| EBITDA | 187 | 44 |
UAB NRD CS - specializuotų kibernetinių gynybos paslaugų įmonė, taip pat veikianti kaip kibernetinės saugos kompetencijos centras kitoms grupės įmonėms. Atskirta nuo BAIP 2014 m. sausį.
Padeda vystyti saugą skaitmeninę erdvę valstybėms, vyriausybėms, korporacijoms ir gyventojams panaudodama technologines platformas, darbo eigas ir procesus. Pagrindiniai klientai: teismai, e-policija, ryšių reguliuotojai, nacionaliniai saugumo padaliniai, vyriausybės, skaitmeninių kriminalistinių tyrimų centrai, bankai bei didelių organizacijų saugos padaliniai.
Daugiau informacijos – www.nrdcs.lt.
2014 metais vykdyti projektai energetikos, viešojo administravimo, sveikatos apsaugos, reguliavimo ir bankiniame sektoriuose, jėgos struktūrose ir valstybės įmonėse. Organizuotos verslo misijos, kibernetinio saugumo mokymai, prisidėta prie mokslinių metodinių leidinių ruošimo.
2015 ir tolimesniais metais numatoma regioninė plėtra Baltijos šalyse, kur NRD CS padės specializuotoms organizacijoms kovoti su nusikaltimais skaitmeninėje erdvėje ir skaitmeninės erdvės pagalba.
IR TOLIAU
Bus tęsiama NRD CS žinomumo didinimo kampanija, bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis vystant kibernetinio saugumo metodikas, keliama specialistų kompetencija.
Kartu su NRD East Africa reagavimo į kibernetinės saugos incidentus (NRD CIRT) paslaugos bus teikiamos R. Afrikos klientams.
| Tūkst. EUR | 2014 metai |
|---|---|
| Pardavimai | 870 |
| Grynasis pelnas | 22 |
| EBITDA | 37 |
Visa informacija atskleista konsoliduotų ir bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
5
Bendrovė neturi patvirtintų audito įmonės atrankos kriterijų. 2014 m. bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą atliko bendrovė "PricewaterhouseCoopers". Ją 2013 – 2014 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti akcininkai išrinko 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tame pačiame susirinkime akcininai nustatė atlyginimą už metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą 8.000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) plius PVM.
| Audito įmonė | UAB "PricewaterhouseCoopers" |
|---|---|
| Buveinės adresas | J. Jasinskio g. 16B, LT-03163, Vilnius |
| Kodas | 111473315 |
| Telefonas | (8 5) 239 2300 |
| Faksas | (8 5) 239 2301 |
| Elektroninis paštas | [email protected] |
| Interneto tinklalapis | www.pwc.com/lt |
Audito įmonė kitų nei audito paslaugų bendrovei neteikia. Bendrovėje vidaus auditas neatliekamas.
Su visa AB "INVL INVL Technology" 2014 metais viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto tinklalapyje www.invltechnology.lt
22.1 LENTELĖ. SKELBTOS INFORMACIJOS SANTRAUKA
| Paskelbimo data |
Trumpas pranešimo apibūdinimas |
|---|---|
| 2014.05.20 | Dėl AB "Invalda LT" atskyrimo dokumentuose pateiktos informacijos laikymo AB "INVL Technology" prospektui lygiaverte informacija |
| 2014.06.03 | Pranešimas apie balsavimo teisių netekimą ir įgijimą |
| 2014.06.03 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.06.03 | AB "INVL Technology" pristatymas |
| 2014.06.03 | "INVL Technology" bendrovės UAB BAIP grupė pristatymas NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų įmonių konferencijai |
| 2014.06.13 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.07.29 | Neaudituoti 2014 m. 6 mėn. UAB BAIP grupė rezultatai |
| 2014.08.26 | AB "INVL Technology" neaudituoti 2014 m. 6 mėn. veiklos rezultatai |
| 2014.09.05 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.09.10 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.09.26 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.10.01 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.10.06 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.10.09 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.10.13 | "INVL Technology" grupės pristatymas konferencijoje Taline |
| 2014.10.17 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.10.24 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.11.03 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.11.07 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.11.12 | AB "INVL Technology" neaudituoti 2014 m. 9 mėn. veiklos rezultatai |
| 2014.11.14 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.11.21 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.11.27 | AB "INVL Technology" pasirašė Akcininkų sutartį |
| 2014.11.27 | AB "INVL Technology" visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir sprendimų projektai |
| 2014.11.28 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.12.05 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.12.08 | AB "INVL Technology" 2014.12.19 vyksiančio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas |
| 2014.12.11 | Pranešimas apie vadovų sandorius |
| 2014.12.11 | AB "INVL Technology" valdo 65,65 proc. UAB BAIP grupė akcijų |
| 2014.12.19 | Akcinės bendrovės "INVL Technology" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai |
| 2014.12.24 | Pranešimas apie parengtas AB BAIP grupė ir akcinės bendrovės "INVL Technology" reorganizavimo sąlygas |
68
22.2 LENTELĖ. PRANEŠIMŲ APIE BENDROVĖS VADOVŲ SANDORIUS, SUDARYTUS 2014 M., SUVESTINĖ
| Sandorio data |
Asmuo | VP kiekis | VP kaina (EUR) |
Bendra sandorio vertė (EUR) |
Sandorio tipas |
Sandorio rūšis |
Sandorio vieta |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 -06 -03 |
UAB "Lucrum investicija" |
73.628 | 8,25 | 607.431 | Perleidimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
XOFF |
| 2014 -06 -03 |
AB "Invalda LT" |
73.628 | 8,25 | 607.431 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
XOFF |
| 2014 -06 -13 |
Alvydas Banys |
44.039 | - | - | Netekimas | Įkeitimo (be nuosavybės perdavimo) nuėmimas |
- |
| 2014 -06 -13 |
UAB "Lucrum investicija" |
44.039 | - | - | Įgijimas | Įkeitimo (be nuosavybės perdavimo) nuėmimas |
- |
| 2014 -09 -03 |
AB "Invalda LT" |
14 | 9,770 | 136,78 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -03 |
AB "Invalda LT" |
13 | 9,770 | 127,01 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -03 |
AB "Invalda LT" |
5 | 9,770 | 48,85 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -03 |
AB "Invalda LT" |
57 | 9,770 | 556,89 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -03 |
AB "Invalda LT" |
12 | 9,770 | 117,24 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -04 |
AB "Invalda LT" |
5 | 10,000 | 50,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -04 |
AB "Invalda LT" |
3 | 10,000 | 30,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -05 |
AB "Invalda LT" |
13 | 10,100 | 131,30 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -25 |
AB "Invalda LT" |
1 | 10,100 | 42287,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -29 |
AB "Invalda LT" |
9 | 10,100 | 90,90 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -09 -29 |
AB "Invalda LT" |
2 | 10,100 | 20,20 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -02 |
AB "Invalda LT" |
2 | 10,100 | 20,20 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -07 |
AB "Invalda LT" |
73 | 10,100 | 737,30 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -07 |
AB "Invalda LT" |
100 | 10,100 | 1,010,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -08 |
AB "Invalda LT" |
113 | 10,100 | 1,141,30 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -13 |
AB "Invalda LT" |
4 | 10,100 | 40,40 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -16 |
AB "Invalda LT" |
3 | 10,100 | 30,30 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014 -10 -16 |
AB "Invalda LT" |
1 | 10,100 | 42287,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas - pardavimas |
AUTO |
| 2014-10-17 | AB "Invalda LT" |
$\overline{6}$ | 10,100 | 60,60 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014-10-20 | AB "Invalda LT |
$\overline{2}$ | 10,100 | 20,20 | Įgijimas | Akciju pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-10-29 | AB "Invalda LT n |
$\overline{4}$ | 10,100 | 40,40 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-10-29 | AB "Invalda LT" |
26 | 10,100 | 262,60 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-10-31 | AB "Invalda LT |
$6\phantom{a}$ | 10,100 | 60,60 | Įgijimas | Akciju pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-03 | AB "Invalda LT n |
$\overline{4}$ | 10,100 | 40,40 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-04 | AB "Invalda LT" |
$\overline{4}$ | 10,100 | 40,40 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-04 | AB "Invalda LT |
$\mathbf{1}$ | 10,100 | 42287,00 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-10 | AB "Invalda LT |
22 | 10,100 | 222,20 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-21 | AB "Invalda LT n |
63 | 9,540 | 601,02 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-11-26 | AB "Invalda LT |
$\overline{7}$ | 9,540 | 66,78 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-12-01 | AB "Invalda LT |
$\mathbf 1$ | 9,540 | 9,54 | Įgijimas | Akciju pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-12-09 | AB "Invalda LT |
5 | 9,540 | 47,70 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-12-09 | AB "Invalda LT |
3 | 9,540 | 28,62 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-12-09 | AB "Invalda LT u |
26 | 9,540 | 248,04 | Įgijimas | Akciju pirkimas- pardavimas |
AUTO |
| 2014-12-09 | AB "Invalda LT |
105 | 9,540 | 1,001,70 | Įgijimas | Akcijų pirkimas- pardavimas |
AUTO |
PRIEDAS
INFORMACIJA APIE GRUPĖS ĮMONES, JŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE
| Bendrovė | Registracijos duomenys | Veiklos pobūdis | Kontaktiniai duomenys |
|---|---|---|---|
| AB BAIP grupė | Įmonės kodas: 300893533 Registracijos adresas: Gynėjų g. 16, 01109 Vilnius, Lietuva Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2007-06-27 |
Investicijos į informacinių technologijų (IT) įmones |
Tel. +370 5 219 1919 |
| UAB NRD CS | Įmonės kodas: 303115085 Registracijos adresas: Gynėjų g. 16, 01109 Vilnius, Lietuva Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2013-06-06 |
Vidinių saugos padalinių steigimas, kibernetinės gynybos technologijos, Skaitmeninių tyrimų laboratorijos, susijusios konsultacijos, kibernetinės gynybos paslaugos |
Tel. +370 5 219 1919 El. p. info@nrdcs,lt www.nrdcs.lt |
| UAB BAIP | Įmonės kodas: 301318539 Registracijos adresas: A. Juozapavičiaus g. 6, Vilnius Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2007-12-03 |
IT infrastruktūros strategijos ir architektūros sprendimai, priežiūra, superkompiuterių projektavimas, pagalba sudėtingose migracijose, Kritinės IT infrastruktūros priežiūra ir konsultacijos Duomenų centrų architektūra ir pertvarkymas, operacijų paleidimas, mokymai ir priežiūra |
Tel. +370 5 219 0000 Faks. +370 5 219 5900 El. p. info@baip,lt www.baip.lt |
| UAB "NRD" | Įmonės kodas: 111647812 Registracijos adresas: Žygimantų g. 1-5, Vilnius Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 1998-10-15 |
Informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra | Vilniuje +370 52 31 07 31, Kaune + 370 37 31 18 64 El.p.: info@nrd,lt www.nrd.lt |
| Norway Registers Development AS |
Įmonės kodas NO-985 221 405 MVA Registracijos adresas: Billingstadsletta 35, NO-1396 Billingstad, Norway Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2002-12-23 |
Teisinės ir organizacinės reformos ir jų įgyvendinimas (verslo, turto, hipotekos, licencijų ir gyventojų registrų sistemos |
Tel. + 47 219 50 158 El.p. [email protected] www.nrd.no |
| Norway Registers Development East Africa Ltd. |
Įmonės kodas 88597 Registracijos adresas: 3rd floor, Elite tower, Azikiwe Street/Jamhuri street, Dar es Salaam, Tanzania Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 2012-01-13 |
Informacinių technologijų infrastruktūros kūrimo, vystymo, priežiūros ir saugumo paslaugos Informacinių sistemų auditai, IT valdymo konsultacijos bei mokymai |
Tel. +255 222 110 895 El. p.info@nrd,no www.nrd.co.tz |
| UAB "Acena" | Įmonės kodas: 300935644 Registracijos adresas: A. Juozapavičiaus g. 6, Vilnius Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2007-07-20 |
Microsoft programinės įrangos licencijavimo, programinės įrangos valdymo, komunikacijos ir bendradarbiavimo sprendimai bei debesų kompiuterijos paslaugos |
Tel. +370 5 275 96 47 Faks. +370 5 273 51 06 El. p. [email protected] www.acena.lt |
| UAB Vitma | Įmonės kodas 121998756 Adresas: A. Juozapaviciaus g. 6 / Slucko g. 2, Vilnius Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota 1993-06-25 |
Investicijos į informacinių technologijų kompanijas |
Tel. +370 5 219 0000 |
| UAB "Inventio" | Įmonės kodas 303252340 Adresas: Šeimyniškių g. 1A, Vilnius Teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė Įregistruota: 2014-02-27 |
Veiklos nevykdo | |
| "Infobank Uganda Ltd." |
Įmonės kodas: 193144 Įregistruota: 2014-12-03 |
El.p. dmkisakye@infobank uganda.com |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisyklių 24,5, punktu, akcinė bendrovė "INVL Technology" atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.
| PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS | TAIP / NE / NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| ---------------------------- | -------------------------- | ------------ |
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovė viešai atskleidžia informaciją apie įmonių grupės veiklą ir tikslus pranešimuose apie esminius įvykius, metinėje informacijoje. |
|---|---|---|
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
Taip | Bendrovės valdybos ir vadovo veikla koncentruota į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį didinti akcininkų nuosavybę. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
Taip | Bendrovėje priežiūros organas – stebėtojų taryba nėra sudaroma. Nepaisant to, bendrovės valdyba ir vadovas glaudžiai bendradarbiauja siekiant kuo didesnės naudos bendrovei ir visiems jos akcininkams: valdyba periodiškai susipažįsta su finansiniais rezultatais, vertina bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas tik su valdybos pritarimu priima sprendimus dėl Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sandorių sudarymo. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
Taip | Bendrovėje gerbiamos visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ja susijusių asmenų teisės ir interesai. |
| II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
||
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Ne | Dėl bendrovės dydžio sudaryti kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą yra netikslinga, todėl sudaromas tik kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrovės vadovas yra atskaitingas bendrovės valdybai. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
Taip | Šioje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
Ne | Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas – valdyba, kuri vykdo esmines bendrovės valdymo funkcijas ir užtikrina bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
Taip | Bendrovės valdybos sudarymui ir veiklai taikomos III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kiek jos neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. |
Taip | Bendrovės valdybą ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 3 savarankiški nariai, kurie siekia naudos bendrovei ir visiems akcininkams. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas |
Ne | Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, direktorių konsultantų taip pat nėra. |
| patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
||
|---|---|---|
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
Taip | Ataskaitiniu laikotarpiu veikusios bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nebuvo bendrovės vadovu. Jo užimamos ar buvusios pareigos nesudaro kliūčių nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. |
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka
| III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka | ||
|---|---|---|
| Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. |
||
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
Taip | Bendrovės valdyba veikia objektyviai, nešališkai ir vienodai atstovauja visų akcininkų interesus. |
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
Taip | Pagal valdybos darbo reglamentą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma rinkti valdybos narius (narį), akcininkams pilnai atskleidžiama informacija apie kandidatus į valdybos narius, nurodant, jų vardus, pavardes, į kokių kitų bendrovių priežiūros ar valdymo organus jie yra išrinkti, kokių bendrovių akcijų paketus, didesnius nei 1/20, valdo, taip pat visos kitos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą, duomenys apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kita svarbi informacija. Apie pasikeitusius duomenis išrinkti valdybos nariai informuos valdybos pirmininką. Informacija atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose. Duomenys apie esamus bendrovės valdybos narius, jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiami ir bendrovės interneto tinklapyje. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
Taip | Informacija apie bendrovės valdybos sudėtį, narių išsilavinimą, darbo patirtį, kompetenciją, dalyvavimą kitų įmonių veikloje atskleidžiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, o taip pat interneto tinklapyje. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
Taip | Bendrovė veikia dar mažiau nei metus. Ateityje bendrovėje bus periodiškai vertinama valdybos sudėtis, atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir struktūrą. Audito komiteto nariai turi reikalaujamą patirtį. Atlyginimų komitetas bendrovėje nesudaromas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų | Ne | Šiuo metu įgūdžių ir žinių patikrinimų valdybos nariai |
neatlieka.
būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų
| nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
||
|---|---|---|
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius. |
Ne | Bendrovėje nėra vertinamas renkamų valdybos narių nepriklausomumas, taip pat nėra nustatytas nepriklausomų narių pakankamumo sąvokos turinys. |
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: |
Ne | Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų. |
| 1)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; |
||
| 2)jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; |
||
| 3)jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); |
||
| 4)jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); |
||
| 5)jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; |
||
| 6)jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; |
||
| 7)jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės |
77
| vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; |
||
|---|---|---|
| 8)jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; |
||
| jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
Ne | Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
Ne | Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
Ne | Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
Neaktualu | Valdybos nariams už jų darbą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose nėra atlyginama iš bendrovės lėšų. |
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. |
Taip | Bendrovės valdyba teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui bendrovės ir konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei pelno paskirstymo projektus, pristato konsoliduotą metinį pranešimą, taip pat atlieka visas kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas. |
|---|---|---|
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų |
Taip | Bendrovės valdybos nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja valdybos |
| įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip valdybos nario, pareigų vykdymui. |
|
|---|---|---|
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
Taip | Valdyba su visais bendrovės akcininkais elgiasi sąžiningai ir nešališkai. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
Ne | Ataskaitiniu laikotarpiu reikšmingų sandorių tarp bendrovės ir jos akcininkų, valdymo organų narių nebuvo. Nėra numatyta, kad valdyba turi svarstyti ir tvirtinti tokius sandorius iš anksto, iki jų sudarymo |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomajam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, |
Taip | Bendrovės valdyba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. |
| atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba valdymo organo nariams. |
||
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo |
Ne | Dėl įmonės valdymo struktūros paprastumo ir nedidelio darbuotojų skaičiaus nėra tikslinga formuoti skyrimo ir atlyginimų komitetus. |
79
klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali
81
| būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: |
||
|---|---|---|
| 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; |
||
| 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; |
||
| 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. |
||
| 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. |
||
| 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
||
| 4.14. Audito komitetas. | Taip | Audito komiteto narius AB "INVL Technology" renka |
| 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti | visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagrindinės audito komiteto funkcijos: |
|
| šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių |
- teikti rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu bei sutarties su audito įmone sąlygomis; - stebėti išorės audito atlikimo procesą; |
|
| atskaitomybių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės |
- stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų; |
|
| ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad | - stebėti bendrovės finansinių ataskaitų rengimo | |
| pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai |
procesą; - stebėti bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo |
|
| nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; |
sistemų veiksmingumą bei kartą per finansinius metus įvertinti vidaus audito funkcijos poreikį; |
|
| 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei |
- stebėti, ar valdybos ir/ar vadovai tinkamai atsižvelgia į audito įmonės teikiamas rekomendacijas ir pastabas. |
|
| atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio |
||
| išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; |
Vykdydamas šias funkcijas, audito komitetas prižiūri metinės finansinės atskaitomybės sudarymo eigą ir teikia rekomendacijas valdybai dėl jos teikimo tvirtinti akcininkų susirinkimui. Taip pat audito komitetas |
|
| 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis |
analizuoja auditorių kandidatūras, pateikdamas išvadas dėl audito įmonės nepriklausomumo ir kitų kriterijų atitikimo. |
|
| akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; |
Audito komitetas rengia savo veiklos ataskaitas, išdėsto pastebėjimus dėl bendrovės veiklos savo kompetencijos ribose. |
|
| 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių |
||
| rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, |
||
| turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią |
||
| politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) |
| leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; |
||
|---|---|---|
| 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. |
||
| 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. |
||
| 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. |
||
| 4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti. |
||
| 4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus. |
||
| 4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. |
||
| 4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. |
||
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
Ne | 2014 metais valdyba analizavo turimą informaciją, svarstė ir priiminėjo sprendimus visais esminiais klausimais, susijusiais su AB "INVL Technology" ir jos įmonių grupės veikla. |
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka |
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
| 5.1. Bendrovės kolegialiems |
priežiūros ir |
valdymo | Taip | Bendrovės | valdybos | darbui | vadovauja | valdybos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai | pirmininkas, jis taip pat yra atsakingas už posėdžių |
| apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
darbotvarkės sudarymą bei tinkamą susirinkimų sušaukimą. Darbotvarkė ir valdybos posėdžių dažnumas susiję su konkrečiais atitinkamu laikotarpiu bendrovėje vykstančiais įvykiais ar vykdomais projektais bei teisės aktų reikalavimuose nustatytų valdybos funkcijų įgyvendinimu. |
|
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį10. |
Taip | Valdybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
Taip | Valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas informuodamas apie šaukiamą posėdį kiekvieną valdybos narį telefonu ar el. laiškais. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
Ne | Bendrovė negali įgyvendinti šios rekomendacijos, nes joje sudaryta tik valdyba. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės | ||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, |
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
Taip | Bendrovės įstatinį kapitalą sudarančios akcijos visiems bendrovės akcininkams suteikia vienodas teises. |
|---|---|---|
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
Taip | Bendrovė informuoja apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises. Apie jau išleistų bendrovės akcijų suteikiamas teises informacija pateikiama bendrovės valdybos priimtame akcininkų teisių kodekse, bendrovės įstatuose, metiniame pranešime. |
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
Taip | Visi bendrovės akcininkai turi vienodas galimybes susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus. Akcininkų susirinkimo pritarimas gaunamas Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje nurodytais atvejais. Daugiau atvejų, kuomet turi būti gaunamas akcininkų susirinkimo pritarimas nenumatyta, kadangi dėl bendrovės veiklos pobūdžio tai darytų žalos verslui. |
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
10 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
Taip | Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas ir sudaro akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime, iš anksto susipažinti su sprendimų projektais bei sprendimų priėmimui reikalinga medžiaga, taip pat užduoti klausimus valdybos nariams. |
|---|---|---|
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
Taip | Visuotinio akcininkų susirinkimo medžiaga lietuvių ir anglų kalbomis yra paskelbiama bendrovės interneto tinklapyje. |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
Taip | Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu jis turi tinkamą įgaliojimą arba su juo teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Taip pat bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
Ne | Akcininkai gali balsuoti per įgaliotą asmenį ar užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau kol kas negali dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis. |
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas |
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
Taip | Bendrovės valdybos nariai laikosi šių rekomendacijų. |
|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
||
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje |
| rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
|---|
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
Ne | Bendrovė neruošia atlyginimų politikos, kadangi dauguma VIII principo punktų yra neaktualūs atsižvelgus į dabartinę bendrovės struktūrą. Informacija apie išmokas ir paskolas valdymo organų nariams yra pateikiama bendrovės periodiniuose pranešimuose, finansinėse ataskaitose. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
||
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: |
||
| 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; |
||
| 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; |
||
| 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; |
||
| 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; |
||
| 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; |
||
| 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; |
||
| 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; |
||
| 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; |
||
| 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; |
||
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; |
||
| 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politiką, sudėtį; |
||
| 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; |
||
| 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, |
86
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
87
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
||
|---|---|---|
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
||
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti |
Neaktualu | Bendrovėje 2014 m. nebuvo taikytos schemos, pagal kurias vadovams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais. |
| paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų |
| pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
||
|---|---|---|
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
Taip | Bendrovė gerbia visas interesų turėtojų teises, leidžia interesų turėtojams įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės valdyme. Išsami informacija apie |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
numatomus akcinius įvykius yra skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl investuotojai (akcininkai) turi pakankamai galimybių tiek susipažinti su reikiama informacija, tiek balsuoti priimant sprendimus. Plačiau apie informacijos atskleidimo tvarką paaiškinama žemiau prie 10 principo. |
|
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: | Taip | Šioje rekomendacijoje nurodyta informacija |
|---|---|---|
| bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; | atskleidžiama pranešimuose apie esminius įvykius, | |
| bendrovės tikslus; | periodinėje informacijoje. Informacija taip pat pateikiama ir bendrovės interneto tinklapyje. |
|
| asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
||
| bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
||
| galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; | ||
| bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; |
||
| pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. | ||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
||
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
||
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų |
| narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
||
|---|---|---|
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
||
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
Taip | Bendrovė visą reglamentuojamą informaciją atskleidžia per NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. Taip užtikrinama galimybė su ja susipažinti kuo platesnei visuomenei Lietuvos Respublikoje ir kitose ES valstybėse. Informacija vienu metu pateikiama ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Informaciją bendrovė skelbia prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos sesijos. Informacijos, galinčios turėti įtakos išleistų vertybinių popierių kainai, bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija nėra viešai paskelbiama per AB NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
Taip | Bendrovė informaciją skelbia lietuvių ir anglų kalbomis per NASDAQ Vilnius naujienų platinimo sistemą. Ji taip pat skelbiama bendrovės interneto tinklapyje. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
Taip | Bendrovė savo tinklalapyje skelbia visą šioje rekomendacijoje išvardintą informaciją. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | ||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų, rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
Taip | Nepriklausoma audito įmonė tikrina metines bendrovės ir konsoliduotas finansines ataskaitas bei konsoliduotą metinį pranešimą. Tarpinių finansinių ataskaitų patikrinimo audito įmonė |
| neatlieka. | ||
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - |
Taip | Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
bendrovės valdyba. 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Neaktualu Audito įmonė bendrovei ne audito paslaugų neteikia.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.