AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę	1
Vadovybės pareiškimas dėl konsoliduotų metinių ataskaitų	2
Nepriklausomo auditoriaus išvada	3
Konsoliduota finansinės būklės ataskaita	8
Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita	9
Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita	10
Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	11
Konsoliduota pinigų srautų ataskaita	13
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos	15
AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ konsoliduotas metinis pranešimas už 2016 metus	63

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie Bendrovę

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Telefonas:	+370 441 55330
Telefaksas:	+370 441 55242
Įmonės kodas:	277160980
Buveinė:	P. Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., Lietuva

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos pirkimo direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Ekonomikos ir finansų direktorė Rita Juodikienė, Valdymo ir kokybės direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB "SEB bankas" "Swedbank", AB "DnB Nord bankas" Nordea Bank AB AB Šiaulių bankas

KPMG Baltlcs, UAB Liepq g. 4 LT-921'14 Klaípéda Lietuva

Tel,: Faks.: El, p.: lnternetinis puslapis:

+370 46 480012 +370 46 480013 [email protected]

www.kpmE.lt

Nepriklatlsolno allditorial;s istlada

ne vtLKySKtU ptENtNE akcininkams

Nuomonè

Mes atlikome AB ,,VlLKyStctp ntf rutruE,, (roliau - lmone) ir jos dukreriniq jmoniq (roliau _ ,,Grupé") konsoliduotq finansiniq ataskaitq rinkinio (toliau - iinansines atàsU¡tos), kurj sudaro ²⁰¹⁶m. gruodZio 31 d, konsoliduota finansinés bükles ataskaita irtq dienq pasinãigusiq metq konsoliduotos pelno (nuostolir¿) ir kitq Lendrqjq pajamq. nuosavo kaþitato pokyöiq ii pinþq srautq ataskaita bei finansiniq ataskaitq aiSkinamasis raðtas, !skaitant reikSmingq'apst<aiior'meioOq santraukE, auditq,

Musq nuomone, pridètos konsoliduotos finansinès ataskaitos visais reikSmingais atZvilgiais teisingai pateikia AB "VILKYSKIU PIENINES" ir jos dukteriniq jmoniq 2016 m-. gruod2io 3.1 d. konsoliduotq finansinç bûkl9 ir tq dienq pasibaigusiq metq konioliduotus f inansinius veiklos rezultatus ir konsoliduotus pinigq srautus pagal tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus, priimtus taikyti Europos Sqilngoje.

Pagrindas nuomonei pareikéti

Auditq atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau - TAS). Müsq atsakomybé pagal Siuos standartus iSsamiai apibudinta Sios iðvados skyriuje ,,Auditoriaus atiakomybe uZ iinãnsiniq ataskaitq auditq", Mes esame nepriklausomi nuo lmonés pagal Tarptautiniq buhãlteriq etikos standartL¡ valdybos i5leistq Buhalteriq profesionalq etikos kodeksq (toliau - Ígrsv kod"eksas) ir Lietuvos Respublikos audito jstatymo reikalavimus. Mes taip pat laikomês TBESV kodekse ir Lietuvos Respublikos audito jstatyme numatytq kitq etikos ieikalavimq. Mes tikime, kad mùsq surinkti audito jrodymai yra pakankami ir tinkami mûsq nuomonei pagrjsti.

Pagrindi niai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai-tai dalvkai, <urie, mùsq profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansiniq ataskaitLl auditq. Sie oalykai buvo nagrinejami atliekant finansiniq ataskaitq, kaip visumos, auditq ir j juos buvo atsiZvelgta pareiSkiani muåq nuomong apie ðias finansines ataskaitas, todel atskiros nuomonés apie sìuos dalykus nepateìkiame.

@2017 "KPMG Ballcs", UAB yra Lletuvos r¡botos âtsakomvbås lmonè ir ngprlklausomq KPtUG lmontq nartq, prtktausanðlq Svetcartjós imònet ,,KPMG lnternatlond Cooperatlve' (,'KpMG lnternailonâ1"),'lhÈlo narô. Vlsos lelsês saugomos.

PrestiZo vertés sumaZejimo jvertinimas

²⁰¹⁶m. gruod2io 31 d. prestiZo likutiné verté yra 6 915 rukst. EUR;2016 metais pripazintivertès sumaZéjimo nuostoliai: 0 EUR;vertês sumaZêiimo nuostoliai20l6 m. gruodZio ¡i d.: O EUR. Mes remiamés informacija, pateikta Siose konsoliduotose finansinése ataskaitose: ,,ReikSmingq apskaitos principq santrauka - ,,PrestiZas", ,,Vertès sumaZejimas (Nefinansinis turtäs),,, ,,lvertinimai ir prielaidos (PrestiZo bei nekilnoiamo turto, ¡rangos ir jrengimq vertés sumaZejimo nuostoliai )" ir 11 pastabâ "Nematerialusis turtas',.

Pagrindinis audito dalykas

?O]9 r.gruodZio 31 d, prestiZas, susijçs su dviejq dukteriniq jmoniq - AB Kelmés pieninè ir AB Modest - jsigijimu, apskaitytas 6,915 túkst. EUR suma. Atitinkami apskâitos standartai reikalauja, kad prestiZas butq testuojamas dél vertes sumaZéjimo maZiausiai kartq per metus.

gus bei PrestiZo atsiperkamosios vertés skaiðiavimas yra procesas, apimantis pini generuojanðiq vienetq (PGV) nusl¿1y¡¡q, ateities rezultatq numatymE.

Vadovybés naudojami vertés sumaZejimo vertinimai reikalauja reik5mingq sprendimq, visq pirma tokiq, kurie susijç su pajamq augimo tempais, augimo ir diskonto normq nustatymais. Pagrindintis, vadovybés taikytos prielaidos yra detaliau apraðytos 1i pastaboje ,, Nematerialusis turtas ".

Didelis démesys buvo skiriamas pagrindiniq prielaidq pagrjstumo vertinimui, kadangi kai kurios jq yra subjektyvios. Dêl Sios prieZasties, mes 5iq sritj laikome músq pagrindiniu audito dalyku.

Kaip dalykas buvo sprendâiamas audito metu

Be kitr¿ audito procedürq, mes atlikome tokias procedüras:

r lvertinome Grupès pinigus generuojanðiq vienetq, kuriems prestiZas yra priskirtas, nustatymo tinkamumq;
o Su mûsq vidaus vertinimo specialistq pagalba kritiðkai jvertinome Grupès prielaidas ir jvertinimus, taikytus apskaiðiuojant prestiZo atsiperkamQjq vertç, Musq darbas buvo paremtas, bet neapsiribojo, tokiomis procedüromis:
lvertinimu, ar Grupes naudojamas diskontuotq pinigq srautq modelis atitinka apskaitos standartq reikalavimus;
lvertinimu, ar minètame modelyje taikytos pagrindines ma kroekonominès prielaidos (jskaitant prielaidas, susijusias su pajamq augimu ir diskonto norma) yra pagrjstos bei atitinka analitikq bei pramonês 5akos, kuriai Grupè priklauso, ataskaitose pateik¡amus rinkos duomenis;
lvertinimu, ar pinigq srautq prognozés atitinka vadovy,bés patvirtintus biudZetus, taip pat 5iq biudZetq pagrjstumo jvertinimu, palyginant istoring informacijq su verslo planais.
o Palyginome Grupés ataskaitiniq finansiniq metq prognozes, padarytas iki 2015 m. gruodZio 3'l d., su faktiniais rezultatais, tam, kad ¡vertintume vadovybés sudaromq ateities prognoziq pagrjstumq.
o lvertinome Grupés analizç dèlvertés sumaZejimo testavimo rezultatq jautrumo, ypatingq démesj skiriant prielaidoms, kuriq jtaka testavimo rezultatams gali büti didZiausia, pvz, prielaidoms, susijusioms su diskonto norma ir veiklos pelnu, pakoreguotu del nusidévèjimo ir amortizacijos,
. lvertinome, ar Grupès pinigus generuojanðiq vienetq atskleidimai, taikytos pagrindinés prielaidos ir ðiq prielaidq pasikeitimo jtaka testavimo rezultatams atspindèjo su prestiZo vertinimu susijusias jgimtas rizikas.

Atsargq vertinimas

²⁰¹⁶m. gruodZio 3:l d. atsar:gq vertè yra 10 373 tukst. EUR; atsargq vertés sumazinimo iki grynosios realizacinés vertès sqnaudc,s 2016 m. sudaro 1 677 tukst. EUR. Mes remiamès informacija, pateikta Siose konsoliduotose finansinése ataskaitose: ,,HeikSmingq apskaitos principq santrauka -Atsarg,:s', ir 13 pastaba ,,Atsargos,,.

Pagrindinis audito dalykas Kaip datykas buvo sprend?iamas audíto metu

Pagrindiné Grupés veikla yra pieno produktq gamyba ir pardavimas klientams Lietuvoje bei kitose Salyse, tiek Europos Sqjungoje, tiek uZ jos ribq. Sûriai ir sûrio produktai sudaro beveik pusç Grupès pardavimo pajamq. Süriq gamybos procesas (brandinimas) gali trukti iki ¹² më;n. ar ilgiau, tuo tarpu pieno - pagrirdinès 2aliavos - kaina pastaraisiais metais lirkusi reikSmingai svyruoti. Kadangi pirminiuose süriq gamybos etapuose naudojama pieno äaliava, yra rizika, kad sùriai bus gaminami naudojant brangq pienq, taðiau faktinio pardavimo metu jq rinkos kaina bus Zemesné uZ savikainq,

Pagal apskaitos standartq reikalavimus, kiekvienq finansiniq ataskaitq sudarymo datq Grupé nustato, ar jos atsargq verté nevirSija jq grynosios realizavimo vertes. Nenaudojamq ir lêtos apyvartos atsargq atveju, turimq atsargq lygis yra palyginamas su planuojamu jq panaudojimu ateityje. Papildomai yra jvertinama Grupés produkcijos pardavimq kainq tikétinas sumaZejimas 2emiau jq savikainos.

Mes skyreme daug dèmesio Siaisriöiai, kadangi nustatant atsargq vertç, vadovybê turi atlikti reikðmingus vertinimus, paremtus tokiomis prielaidomis, kaip büsimos pardavimo kainos ir atsargq sunaudojimas, priklausantis nuo rinkos paklausos. Minetq prielaidq pasikeitirras gali turèti reik5mingq jtaka atsargq ver-tei bei pelno (nuostolitJ) ataskaitai.

Be kitq audito procedúrq, mes atlikome tokias procedüras:

lvertinome vidaus kontroles, susijusias su atsargq vertinlmu, jskaitant tokius aspektus kaip nebenaudojamq ir létos apyvartos atsargq identifikavimq bei tiketinos grynosios real izacines vertes nustatymq; a
Analizavome bendrojo pelningumo rodiklj pagal atskirus produktus tam, kad nustatyti atsargas, kurios metq eigoje buvo parduodamos su nedideliu pelnu arba nuostoliu ir panaudojome ðiq informacijq metq pabaigos likuöiq, kuriems gali buti reikalingas nukainavimas, identifikavimui.
Remdamiesi savo Ziniomis apie Grupes veiklq ir pramonés sektoriq, jvertinome prielaidas, naudojamas pasenusíq ir letos apyvartos atsargq panaudojimo projekcijoms parengti. a
lvertinome vadovybès atliktq praeities vertinimq tikslumq palygindami einamaisiais metais apskaitytas atsargq nurasymo sqnaudas su praéjusiais laikotarpiais apskaitytu atsargq nukainavimu. a
Patikrinome nejtrauktus j vertés nukainavimo skaiöiavimq reikSmingus ilgai nenaudojamus atsargq vienetus, tam, kad papildomai jsitikintumème atsargq nukainavimo pilnumu. a
Atrankos büdu, patikrinome, ar atskiroms atsargq kategorijoms taikomas vertès sumaZinimas iki grynosios realizacinès vertés yra tinkamas, atsiZvelgiant j ðiL¡ atsargq pardavimo kainas ir pardavimo sqnaudas po metq pabaigos; a
lvertinome atskleidimq, susijusiq su Grupés atliekamais nukainavimo iki grynosios realizacinés vertès verti ⁿi mais, pa kan ka m u mq, a

Kita informacija

Vadovybé yra atsakinga uZ kitq informacijq. Kitq informacijq sudaro informacija, pateikta lmones metiniame prane\$ime , taðiau ji neapima finansiniq atast<áiiq ir auditoriaus i5vaO'os apie jäs.

Musq nuomonè apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos uZtikrinimo iðvados apie jq,

Atliekant finansiniq ataskaitq auditq, músq atsakomybè yra perskaityti kitq informacijq ir apsvarstyti, ar yra reik5mingu neatitikimq informacijai, pateiktai finansinèse ataskaitose, arba m_usq Zinioms, jgytoms audito metu, ir ar ji yra kitaip reik5mingai iskraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikömingq kitos informacijos iSkraipymq, mes turime atJkleist¡ Ëjfaktq. Mes neturime su tuo susijusiq pastebêjimq.

Vadovybes ir uZ valdymq atsakingq asmenq atsakomybé uZ finansines ataskaitas

Vadovybê yra atsakinga u2 öiq finansiniq ataskaitq parengimq ir teisingq pateikimq pagal tarptautinius finansinés atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos Sejunöojel ir tokiq vidaus kontrolç, kokia, vadovybès nuomone, yra bütina finansinéms ataskaitoms þarengti be' reik5mingq iðkraipymq dèl apgaulés ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas, vadovybe privalo jvertinti lmonés gebejimq tçsti veiklq, atskleisti (jei taikytina) dalykus, susijusius su veiklos tgstinumu ir taikyti veikios tgstinumo apskaitos principq, i5skyrus tuos atvejus, kaivadovybè ketina likviduotilmonç ar nutraukti veiklq arba neturi kitq realiq alternatyvq, tik taip pasielgti.

UZ valdymq atsakingi asmenys privalo priZiûréti Jmonés finansiniq ataskaitq rengimo procesE.

Auditoriaus atsakomybè ui finansiniq ataskaitq auditq

MÜsq tikslas yra gauti pakankamq uZtikrinimq dél to, ar finansinès ataskaitos kaip visuma nera reikSmingai iðkraipytos del apgaules ar klaidos, ir iSleisti auditoriaus i5vadq, kurioje pateikiama müsq nuomoné, Pakankamas uZtikrinimas - tai auk5to lygio uZtikrinimas, taðiau tai néra garantija, kad pagalTAS atliekamo audito metu visada galima nustatyti reikðmingq i5kraipymq, jeigu jis yra. lSkraipymai gali atsirasti dêl apgaulés ar klaidos, Jie laikomi reikömingais, jeigu galima pagrjstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turéti didelés jtakos vartotojq ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis Ëiomis finansinémis ataskaitomis.

Atlikdamiauditq pagalTAS, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomes profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

o Nustatome ir jvertiname finansiniq ataskaitq reik5mingo i5kraipymo dél apgaulés arba klaidq rizikq, planuojame ir atliekame procedüras kaip atsakq j tokiq rizikq ir surenkame pakankamq tinkamq audito irodymq müsq nuomonei pagrjsti. Reikðmingo iðkraipymo dél apgaules neaptikimo rizika yra didesné nei reikðmingo iÉkraipymo dèl klaidq neaptikimo rizika, nes apgaule gali buti suköiavimas, klastojimas, tyðinis praleidimas, klaidingas aiSkinimas arba vidaus kontroliq nepaisymas
o lgyiame supratimE apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galétume suplanuoti konkreöiomis aplinkybemis tinkamas audito procedüras, taðiau ne tam, kad galetume pareik5ti nuomone apie lmonés vidaus kontrolès veiksmingumq.
r lvertiname taikomq apskaitos metodq tinkamumq ir vadovybés apskaitiniq vertinimq bei su jais susijusiq atskleidimq pagrjstumQ,
o Padarome iðvadq dél taikomo veiklos tgstinumo apskaitos principo tinkamumo ir del to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sqlygomis susijçs reikðmingas neapibréZtumas, dél kurio gali kilti reikðmingq abejoniq dèl lmonés gebèjimo tçsti veiklq. Jeigu padarome iðvadq, kad toks reikðmingas neapibréZtumas egzistuoja, auditoriaus i5vadoje privalome atkreipti demesj j susijusius atskleidimus finansinése ataskaitose arba, jeigu tokiq atskleidimq nepakanka, turime modifikuoti savo nuomong. Müsq iðvados yra pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus iðvados datos. Taðiau busimi jvykiai ar sqlygos gali.lemti, kad Jmone negalés toliau tgsti savo veiklos.

' lvertiname bendrq finansiniq ataskaitq pateikimE, struktürE ir turinj, jskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinèse ataskaitose pateikti pagrindZiantys sandôriai ir ¡vy"fiai yra atspindeti taip, kad atitiktrJ teisingo pateikimo koncepcijq.

M9s, be visq kitq dalykq, informuojama uZ valdymq atsakingus asmenis apie planuojamq audito ap-imtj ir atlikimo laikq bei reik5mingus audito pastebejimus, ¡st<aitant svarbius vidaus kontroles trükumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame uZ valdymq atsâking¡ems asmenims patvirtinimq, kad laikèmés atitinkamq etikos reikalavimq dél nepriklausomurro, ir juos informuojame apiä visus santykius ir kitus dalykus, kurie galètq búti pagrjstai vertinami kaip turintys jtakos müsq nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lë dalykq, apie kuriuos informavome uZ valdymq atsakingus asmenis, iðskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finañsiniq ataskaitq auditq ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais, Tokius da ykus apra5ome auditoriaus isvadóje, jeigu pagal jstatymQ arba teisês aktq nedraudZiama vieöai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, taOal reiom¡s aptintyOemir, nustatome, kad dalykas neturétq büti pateikiamas musq i5vadoje, nes galima pagrjstai tiketis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmes persvers visuomenès gaunamQ naudq i5 tokios komunikacijos.

Audito, kuri atlikus iðleidZiama 5i nepriklausomo auditoriaus isvada, uZduoties partneris yra Rokas Kasperaviöius.

,,KPMG

kas Ka Partneris Atestuotas a itorius

Klaipéda, Lietuvos Respublika 2017 m. balandZio 7 d.

@2017 ,,KPMG Bal¡cs", UAB yra Llotuvos rlbotos atsakomybés imoné lr neprlklausomq KPMG imonlq narlq, prlklausanëlq Svetcarijos imonel ,,KPMG lnternatlonêi Cooperatlve" ("KPMG lnternatlonâ1"), tlnklo naré. Vlsos telsès saugonos.

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Tūkst. eurų	Pastaba	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	10	49,065	35,263
Nematerialusis turtas Ilgalaikės gautinos sumos	11 12	7,020 342	7,047 405
Ilgalaikis turtas		56,427	42,715
Atsargos	13	10,373	12,047
Prekybos ir kitos gautinos sumos	14	6,968	6,002
Išankstiniai apmokėjimai	15	365	448
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	229	154
Trumpalaikis turtas		17,935	18,651
Turtas iš viso		74,362	61,366
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas		3,463	3,463
Akcijų priedai		3,301	3,301
Rezervai Nepaskirstytas pelnas		5,129 16,977	5,157 12,366
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės
akcininkams	17	28,870	24,287
Nekontroliuojanti dalis		45	46
Nuosavas kapitalas	17	28,915	24,333
Įsipareigojimai
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	18	21,611	13,092
Išvestinės finansinės priemonės Vyriausybės dotacijos	22 19	154 2,942	239 3,134
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	20	820	388
Ilgalaikiai įsipareigojimai		25,527	16,853
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	18	8,697	9,123
Mokėtinas pelno mokestis		71	8
Išvestinės finansinės priemonės	22	83	125
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	21	11,069	10,924
Trumpalaikiai įsipareigojimai		19,920	20,180
Įsipareigojimai		45,447	37,033
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		74,362	61,366

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
Pajamos	1	90,490	84,445
Pardavimų savikaina	2	-77,881	-75,595
Bendrasis pelnas		12,609	8,850
Kitos veiklos pajamos	3	282	424
Paskirstymo sąnaudos	5	-4,115	-5,443
Administracinės sąnaudos	6	-2,926	-2,529
Kitos veiklos sąnaudos	4	-167	-165
Veiklos rezultatas		5,683	1,137
Finansinės veiklos pajamos		15	37
Finansinės veiklos sąnaudos		-728	-629
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	7	-713	-592
Pelnas prieš mokesčius		4,970	545
Pelno mokesčio sąnaudos	8	-515	623
Ataskaitinių metų pelnas		4,455	1,168
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams		4,458	1,169
Nekontroliuojančiai daliai		-3	-1
Ataskaitinių metų pelnas		4,455	1,168
Pagrindinis ir sumažintas pelnas 1 akcijai (eurais)	9	0.37	0.10

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	2016	2015
Ataskaitinių metų pelnas	4,455	1,168
Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą Valiutų konvertavimas skirtumas dėl lito keitimo į
eurus	-	4
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti
į pelno (nuostolių) ataskaitą Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis	127	120
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po pelno mokesčio	127	124
Iš viso bendrųjų pajamų	4,582	1,292
Priskirtina: Bendrovės akcininkams	4,585	1,293
Nekontroliuojančiai daliai	-3	-1
Viso bendrųjų pajamų	4,582	1,292

		Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. eurų	Pasta ba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Apsidraudimo priemonių rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Nekon troliuo janti dalis	Iš viso nuosavo kapitalo
2016 m. sausio 1 d.		3,463	3,301	2,667	-364	2,508	346	12,366	24,287	46	24,333
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos
Grynasis pelnas Kitos bendrosios		-	-	-	-	-	-	4,458	4,458	-3	4,455
pajamos Pervedimai iš perkainojimo rezervų		-	-	-155	-	-	-	155	-	-	-
Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis		-	-	-	127	-	-	-	127	-	127
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	-155	127	-	-	155	127	-	127
Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų		-	-	-155	127	-	-	4,613	4,585	-3	4,582
Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį
rezervą		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Dividendai		- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -
Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies
pasikeitimas (sumažėjimas		-	-	-	-	-	-	-2	-2	2	-
Iš viso operacijų su akcininkais		-	-	-	-	-	-	-2	-2	2	-
2016 m. gruodžio 31 d.	17	3,463	3,301	2,512	-237	2,508	346	16,977	28,870	45	28,915

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

	Nuosavas kapitalas, priskirtinas Įmonės akcininkams
Tūkst. eurų	Pastaba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	Perkai nojimo rezervas	Apsidraudimo priemonių rezervas	Rezervas savoms akcijoms įsigyti	Privalo masis rezervas	Nepaskirs tytasis rezultatas	Iš viso	Nekon troliuo janti dali	Iš viso nuosavo kapitalo
2015 m. sausio 1 d.		3,459	3,301	2,843	-484	2,421	346	11,944	23,830	47	23,877
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos Grynasis pelnas		-	-	-	-	-	-	1,169	1,169	-1	1,168
Kitos bendrosios pajamos
Įstatinio kapitalo skirtumas dėl nominaliosios vertės
keitimo iš litų į eurus Pervedimai iš		4	-	-	-	-	-	-	4	-	4
perkainojimo rezervų Apsidraudimo priemonių		-	-	-176	-	-	-	176	-	-	-
tikrosios vertės pokytis		-	-	-	120	-	-	-	120	-	120
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		4	-	-176	120	-	-	176	124	-	124
Iš viso ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų		4	-	-176	120	-	-	1,345	1,293	-1	1,292
Akcininkų įnašai ir paskirstymai akcininkams: Pervedimai į privalomąjį
rezervą		-	-	-	-	-	-	-		-	-
Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Dividendai	17	- -	- -	- -	- -	87 -	- -	-87 -836	-836	- -	- -836
Iš viso akcininkų įnašų ir paskirstymų akcininkams		-	-	-	-	87	-	-923	-836		-836
Pasikeitimai grupėje be kontrolės praradimo Mažumos dalies pasikeitimas										-	-
(sumažėjimas)		-	-	-	-	-	-	-	-
Iš viso operacijų su akcininkais		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
2015 m. gruodžio 31 d.	17	3,463	3,301	2,667	-364	2,508	346	12,366	24,287	46	24,333

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Laikotarpio pelnas		4,455	1,168
Koregavimai dėl:
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų
nusidėvėjimo	10	3,047	3,138
Nematerialiojo turto amortizacijos	11	81	48
Dotacijų amortizacijos ir nurašymo	19	-398	-447
Nuostolių (pelno) iš ilgalaikio turto pardavimo ir
nurašymo		5	39
Pelno mokesčio sąnaudų		515	-623
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos		713	592
		8,418	3,915
Atsargų pokytis		1,667	-1,729
Ilgalaikių gautinų sumų pokytis		63	1
Prekybos ir kitų gautinų sumų bei išankstinių
apmokėjimų pokytis		-908	809
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		39	-682
		9,279	2,314
Sumokėtos palūkanos*		-756	-569
Sumokėtas pelno mokestis		-20	-11
Kitos finansinės sąnaudos		-141	-105
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos		8,362	1,629
Investicinės veiklos pinigų srautai
Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui		-16,443	-7,073
Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui		-53	-145
Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo		6	31
Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas		-3	-
Suteiktos paskolos		-	-12
Grynieji pinigų srautai, panaudoti
investicinėje veikloje		-16,493	-7,199

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		24,708	11,173
Paskolų grąžinimas		-16,651	-5,139
Išmokėti dividendai		-57	-887
Gautos vyriausybės dotacijos	19	206	462
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		8,206	5,609
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)		75	39
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d		154	115
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	16	229	154

*268 tūkst. eur palūkanų kapitalizuota nebaigtoje statyboje.

pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Bendroji informacija

Grupę sudaro šios įmonės (toliau tekste: Grupė)

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ, patronuojanti įmonė (toliau tekste: Patronuojanti Įmonė arba Bendrovė)
AB "Modest", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Modest")
AB Kelmės pieninė, dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB Kelmės pieninė).
AB "Pieno logistika", dukterinė įmonė (toliau tekste: dukterinė įmonė AB "Pieno logistika").

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ įkurta 1993 m. Patronuojanti Įmonė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ yra listinguojama Lietuvos Bendrovė, kurios akcijomis yra prekiaujama AB Nasdaq OMX Vilnius biržoje. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, EUR	Vertė iš viso, EUR
Gintaras Bertašius	6,067,206	0.29	1,759,490
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	0.29	590,361
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	0.29	1,113,619
Kapitalo iš viso	11,943,000	0.29	3,463,470

Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.

Patronuojančios Įmonės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgų produktus, žaliavinį pieną, grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav.

Patronuojanti Įmonė valdo dukterinę įmonę AB "Modest", užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. AB "Modest" gamina fermentinį sūrį Mozarrella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas.

Patronuojanti Įmonė taip pat valdo dukterinę įmonę AB Kelmės pieninė, užsiimančią pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB Kelmės pieninė akcijų. AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus.

Nuo 2013 m. Įmonių grupę papildė dukterinė įmonė AB "Pieno logistika". Jos įstatinis kapitalas 107 tūkst. EUR., o pagrindinė veikla pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 58.74% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 957 (2015 m. gruodžio 31 d. - 975).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Šis konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau "finansinės ataskaitos" arba "konsoliduotos finansinės ataskaitos") yra AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Patronuojančios Įmonės vadovybė yra įgaliota išleisti konsoliduotas finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki 2017 metų balandžio 30-os dienos.

Įmonės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtas istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti tikrąja verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais (EUR). Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras yra oficiali Lietuvos Respublikos valiuta ir funkcinė Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių valiuta. Finansinė informacija pateikta eurais suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos eurais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos užsienio valiuta įvykdytos operacijos buvo konvertuotos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą taikant sandorio dieną galiojusį euro ir užsienio valiutos kursą.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Konsolidavimo pagrindas

Dukterinėmis yra laikomos įmonės, kurias kontroliuoja Grupė. Grupė kontroliuoja įmonę, kai ji turi reikšmingos įtakos ar teises į tos įmonės kintamąją grąžą iš savo dalyvavimo tos įmonės veikloje ir turi galios daryti įtaką minėtai grąžai. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra įtraukiamos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas kontrolės pradžios ir pabaigos datomis.

Rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas eliminuojami Grupės įmonių tarpusavio atsiskaitymų likučiai ir sandoriai iš tarpusavio operacijų.

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Grupė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta žemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Grupei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Kasmet pastatų perkainojimo rezervas yra perkeliamas į prėjusių metų nepaskirstytąjį pelną proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Likvidacinė vertė nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų yra 0,29 eurų.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai	10-40 metų
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas turtas	3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Nematerialusis turtas

Patronuojančios Įmonės ir dukterinių įmonių įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Grupė neturi nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Prestižas

Prestižas yra būsimoji nauda, kurios tikimasi gauti iš turto, kurio neįmanoma atskirti nuo kito turto ir atskirai pripažinti.

Prestižas, susidaręs dukterinių įmonių įsigijimo metu yra apskaitomas kaip nematerialus turtas.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo (testuojamo kiekvienais metais) nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams:

Tūkst. EUR	2016 12 31	2015 12 31
AB Kelmės pieninė	6,616	6,616
AB Modest	299	299
	6,915	6,915

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Nekontroliuojanti dalis

Nekontroliuojanti dalis yra dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis, kurių Patronuojanti Įmonė nevaldo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Nekontroliuojančios dalies įsigijimas yra apskaitomas kaip operacijos su savininkais jų kompetencijos ribose ir todėl iš tokių operacijų atsiradęs prestižas yra nepripažįstamas. Nekontroliuojanti dalis yra koreguojama, neprarandant kontrolės, proporcingai nuo dukterinės įmonės valdomo grynojo turto.

Atsargos

Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.

Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas. Nukainavimas iki grynosios galimos realizavimo vertės yra apskaitomas pardavimų savikainoje.

Atsargų sunaudojimas yra nustatomas taikant FIFO metodą.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Neišvestinis finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą; investicijos laikomos iki išpirkimo termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas.

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Patronuojanti įmonė ar dukterinės įmonės neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki išpirkimo termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripažįstamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje iki tol, kol pripažinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumažėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripažinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Patronuojanti Įmonė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje:

10 Pastaba Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

25 Pastaba - Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi išlaidos yra palūkanos ir kitos išlaidos, kurias Grupė patiria naudodamosi skolinimosi fondais. Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai jos patiriamos. Ilgo parengimo turtas yra toks turtas, kurio parengimas naudojimui pagal paskirtį ar pardavimui trunka ilgai.

Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

palūkanų sąnaudos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotų palūkanų metodą,
finansiniai mokesčiai, susiję su finansine nuoma, ir
valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų sąnaudoms koreguoti.

Kapitalizuoti galima pradėti tada, kai egzistuoja visos trys sąlygos:

turtui patiriamos išlaidos,
patiriama skolinimosi išlaidų,
vykdoma veikla, reikalinga parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Skolinimosi išlaidų kapitalizavimas nutraukiamas, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.

Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną ar nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.

Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
Grupė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Grupė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Patronuojanti Įmonė ar dukterinės įmonės išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas.

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Grupė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Grupė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Patronuojančios Įmonės arba dukterinių įmonių gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti.

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo įsipareigojimu.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Finansinė ir veiklos nuoma

Susitarimo pradžioje Grupė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.

Grupė - nuomininkė

Finansinė nuoma, kurią Grupei perleidžiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradžioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kapitalizuotas turtas nudėvimas per naudingo tarnavimo laiką arba, jei nėra tikrumo, kad Grupė nuomos pabaigoje įgys nuosavybės teises į turtą, per nuomos sutarties galiojimo laiką.

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos yra patiriamos.

Dotacijos, skirtos Patronuojančiai Įmonei arba dukterinėms įmonėms kompensuoti turto įsigijimo išlaidas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijas buvo gauta, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, bei kitos su Grupės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį pagal PMĮ 30 str. 4 d. pakeitimo nuostatas, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai tvarka nesikeitė, todėl gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir

Pelno mokestis (tęsinys)

naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Įmonė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Grupė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Patronuojančios Įmonės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas, įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais. Grupė turi 3 apskaitomus segmentus pagal skirtingas produktų grupes (sūris ir sūrio produktai, švieži pieno produktai ir kiti produktai), taip pat 4 atskirus segmentus pagal juridinius asmenis (AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ, AB Kelmės pieninė, AB Modest and AB Pieno logistika).

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2016 m. sausio 1 d. Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms:

14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos;
"Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos);
"Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38 ojo TAS pataisos);
"Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
"Nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos);

pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai;
"Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos);
"Atskleidimo iniciatyva" (1-ojo TAS pataisos)

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų pataisų, ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias konsoliduotas finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei, yra nurodyti žemiau. Grupė neketina taikyti šių standartų anksčiau.

(i) -asis TFAS "Finansinės priemonės"(2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.
Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Grupės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Grupė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad Grupės finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vis dėlto Grupė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais. Grupė kol kas nėra parengusi galutinės vertės sumažėjimo metodikos, taikytinos pagal 9-ąjį TFAS.

(ii) 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Manoma, kad, taikant naująjį standartą pirmą kartą, finansinėms ataskaitoms bus daromą didelė įtaka, nes gali keistis ūkio subjekto pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

Nors Grupė kol kas neparengė tikėtinos 15-ojo TFAS įtakos jo finansinėms ataskaitoms analizės, vadovybė nemano, kad pirmą kartą taikant naująjį standartą bus daroma reikšminga įtaka Grupės finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies nemanoma, kad pagal 15-ąjį TFAS keisis Grupės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

(iii) 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės" (TASF kol kas nenustatė įsigaliojimo datos, tačiau leidžiama taikyti iš anksto.)

Pataisose smulkiau paaiškinama, kad sandoriuose su asocijuotąja ar bendrąja įmone pelno ir nuostolių pripažinimo dydis priklauso nuo to, ar parduotas turtas ar turto įnašas laikomas verslu, pvz.:

visas pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sudaromas sandoris apima turto ar kelių turto vienetų, kurie sudaro verslą (nesvarbu, ar jis yra patronuojamojoje įmonėje, ar ne), perleidimą;
pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš dalies, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sandoris apima turtą, kuris verslo nesudaro, net jei šis turtas yra patronuojamojoje įmonėje.

Nors Grupė kol kas neparengė tikėtinos įtakos jų finansinėms ataskaitoms analizės, tačiau Grupė nesitiki, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms..

(iv) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoje jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Grupė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neturi reikšmingų veiklos nuomos sutarčių.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

(v) 2-ojo TFAS pataisos: mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pakeitimais išaiškinama mokėjimo akcijomis apskaita šiose srityse:

mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, teisių suteikimo ir kitų nei teisių suteikimo sąlygų įtaka;
mokėjimo akcijos sandoriai su išskaitomų mokesčių įsipareigojimų sudengimo grynąja verte mechanizmu; ir
mokėjimo akcijomis sandorių nuostatų ir sąlygų pakeitimas, pakeičiant sandorių klasifikavimą iš sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, į sandorius, kurie padengiami nuosavu kapitalu.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos ūkio subjekto finansinių ataskaitų pateikimui, nes Grupė nesudaro mokėjimo akcijomis sandorių.

(vi) 7-ojo TAS pataisos (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis nustatomi nauji atskleidimo reikalavimai; šie nauji atskleidimai turėtų padėti naudotojams įvertinti finansinės veiklos įsipareigojimų pasikeitimus, įskaitant pinigų srautų ir nepiniginius pokyčius (tokius kaip nuostolių ar pelno iš sandorių užsienio valiuta įtaka, pokyčiai dėl patronuojamųjų įmonių kontrolės įgijimo ar netekimo, tikrosios vertės pokyčiai).

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinių ataskaitų pateikimui.

(vii) 12-ojo TAS pataisos: nerealizuotų nuostolių atidėtojo mokesčio turto pripažinimas (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis išaiškinama, kaip ir kada apskaityti atidėtojo mokesčio turtą tam tikromis situacijomis ir kaip nustatyti būsimųjų laikotarpių apmokestinamąsias pajamas atidėtojo mokesčio turto pripažinimo vertinimo tikslais.

Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Grupė jau dabar būsimą apmokestinamąjį pelną vertina taip, kaip to reikalaujama pagal pataisas.

(viii) 4-ojo TFAS pataisos: 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" (galioja 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms (tęsinys)

Pataisomis sprendžiami klausimai, kylantys įgyvendinant 9-ąjį TFAS prieš įgyvendinant 4-ąjį TFAS pakeisiantį standartą, kurį šiuo metu rengia TASV. Pataisomis pristatomi du

pasirenkami sprendimai. Vienas jų – laikina išimtis iš 9-ojo TFAS, atidedant jo taikymą kai kuriems draudikams. Kitas sprendimas – apdangalo (angl. overlay) metodo taikymas pateikimui, siekiant sumažinti nepastovumą, kuris gali atsirasti taikant 9-ąjį TFAS iki bus pradėtas taikyti būsimas draudimo sutarčių standartas.

(ix) 40-ojo TAS pataisos: investicinio turto perkėlimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis įtvirtinamas 40-ajame TAS "Investicinis turtas" nustatytas perkėlimo į investicinį turtą arba iš jo principas nurodant, kad toks perkėlimas turėtų būti atliekamas tik pasikeitus turto naudojimo paskirčiai. Remiantis pataisomis, perkėlimas atliekamas tada ir tik tada, kai naudojimas faktiškai pasikeičia, t. y. turtas atitinka investicinio turto apibrėžtį arba nustoja ją atitikti ir yra naudojimo pasikeitimo įrodymų. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas nesudaro prielaidų perkėlimui.

Grupė nemano, kad pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė neturi investicinio turto.

(x) TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Dar nepatvirtinta ES.

Pagal šį aiškinimą nustatoma, kaip nustatyti sandorio datą tam, kad būtų aišku, kokį valiutos kursą naudoti su nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsirandančio išmokėjus arba gavus išankstinį atlygį užsienio valiuta, pripažinimo nutraukimu susijusio turto, sąnaudų ar pajamų (ar jų dalies) pirminio pripažinimo metu. Tokiomis aplinkybėmis sandorio data yra diena, kai ūkio subjektas primą kartą pripažįsta dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus.

Grupė nemano, kad aiškinimas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė, pirmą kartą pripažindamas dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, naudoja sandorio dienos valiutos kursą.

(xi) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014–2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais.

12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28 ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės finansinėms ataskaitoms.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.

Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Grupės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Grupė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Grupei bei kitai sandorio šaliai.

Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo nustatymas

Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Grupė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą. Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu, tikrosios vertės pokyčių analizę, Grupė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutarties

Sutarties vykdymo pradžioje Grupė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją. Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:

1) Sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų,
2) Sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Grupė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Grupė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant efektyvią palūkanų normą.

Prestižo bei nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė peržiūri nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Prestižo vertės sumažėjimas tikrinamas kasmet apskaičiuojant to turto atsiperkamąją vertę. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Pastatų vertinimas

Informacija apie prielaidas ir vertinimo neapibrėžtumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Grupė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Grupės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiami, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Grupė susiduria su tokiomis rizikomis:

kredito rizika,
likvidumo rizika,
rinkos rizika,
veiklos rizika.

Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Grupė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.

Pastaboje Nr. 25 "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Grupės kapitalo valdymą. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.

Rizikos valdymo pagrindas

Už bendros Grupės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Grupės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis įmonės susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Grupės veiklos pokyčius. Grupė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Kredito rizika

Grupė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Grupės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Grupė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus tokius kaip:

limitas,
draudimas,
garantijos,
kreditų draudimas.

2016 metais Patronuojanti įmonė užsienio pirkėjus apdraudė kreditų draudimu įmonėje "Euler Hermes".

Kiekvieno kliento kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros. Prekybos ir kitų gautinų įsisenėjimas pateiktas 25 pastaboje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys) Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Grupė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Grupės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Grupės reputacijai.

Grupės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Grupė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus. Likvidumo rizika pateikiama 25 pastaboje.

Grupės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Grupė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Grupės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Grupės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Grupė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atvirą valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 25 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Grupės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Grupė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Grupė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (22 pastaba).

Veiklos rizika

Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių priežasčių, susijusių su Grupės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Grupės funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Grupės veiklos visumos.

Grupės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Grupės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Už veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Grupės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:

tinkamo pareigybių, įskaitant savarankišką sandorių patvirtinimą, paskirstymo reikalavimai;
sandorių sutikrinimo ir kontrolės reikalavimai;
teisinių ir kitų įstatyminių reikalavimų vykdymas;
kontrolės ir procedūrų dokumentavimas;
veiklos rizikos, su kuria Grupė susiduria, sistemingo vertinimo reikalavimai ir kontrolės bei; procedūrų adekvatumas nustatytoms veiklos rizikoms kontroliuoti;
veiklos nuostolių atskaitomybės ir siūlomų veiksmų jų pašalinimui reikalavimai;
veiksmų, nenumatytiems atvejams valdyti, planai;
mokymas ir profesinis tobulinimasis;
etikos ir veiklos standartai;
rizikos mažinimas, įskaitant draudimą, jei tai efektyvu.

1 Segmentų informacija

Grupė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.

Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Grupės veikiančio segmento produktus:

Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės ir dukterinių įmonių gaminami sūriai ir sūrio produktai;
Švieži pieno produktai. Segmentą sudaro dukterinių įmonių gaminami šviežūs pieno produktai (pienas, kefyras, jogurtai, varškės produktai);
Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

Segmentų rezultatai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produktai	Kiti produktai	Iš viso
Pardavimai	41,705	20,840	27,945	90,490
Pardavimų savikaina	-39,685	-19,809	-18,387	-77,881
Bendrasis pelnas	2,020	1,031	9,558	12,609

Segmentų rezultatai 2015 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	Sūriai ir sūrio produktai	Švieži pieno produktai	Kiti produktai	Iš viso
Pardavimai	40,880	22,214	21,351	84,445
Pardavimų savikaina	-39,843	-18,420	-17,332	-75,595
Bendrasis pelnas	1,037	3,794	4,019	8,850

Informacija apie šių segmentų turtą, įsipareigojimus, palūkanų pajamas, palūkanų sąnaudas, rezultatus prieš apmokestinimą, pelno mokestį, kitus nepiniginius straipsnius nėra teikiama Generaliniam direktoriui. Vadovybės nuomone, šių straipsnių paskirstymas segmentams yra netikslingas.

1 Segmentų informacija (tęsinys)

Grupė taip pat turi 4 išskiriamus segmentus, sudarytus juridinių asmenų pagrindu: AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ (patronuojanti Bendrovė), AB Kelmės pieninė (dukterinė įmonė, AB "Modest" (dukterinė įmonė) ir AB "Pieno Logistika" (dukterinė įmonė). Kiekvienos įmonės (segmento) veikla - pieno produktų gamyba, išskyrus AB "Pieno logistika", kurios pagrindinė veikla pastatų nuoma. Įmonės gamina skirtingus pieno produktus, todėl naudoja skirtingas technologijas ir taiko skirtingas rinkodaros strategijas. Generalinis direktorius kiekvieną mėnesį peržiūri segmentų vidines valdymo ataskaitas.

Stambiausias grupės segmentas yra AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ . Daugiau informacijos apie atskiros Bendrovės AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ segmentus yra pateikta atskirose finansinėse ataskaitose.

2016 m. segmentų informacija:

Tūkst. eurų

	AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ	AB Kelmės pieninė	AB "Modest"	AB "Pieno Logistika"	Derinimas	Iš viso
Pardavimų pajamos	102,260	21,289	9,816	9	-42,884	90,490
Palūkanų pajamos	7	44	-	-	-45	6
Palūkanų sąnaudos	-471	-32	-33	-1	45	-492
Viso nusidėvėjimas ir amortizacija, atėmus subsidijų amortizacijos	1,874	504	347	5	-	2,730
Pelnas prieš mokesčius	7,493	2,183	-769	-1	-3,936	4,970
Pelno mokesčio sąnaudos	-502	-	-13	-	-	-515
Metų pelnas	6,991	2,183	-782	-1	-3,936	4,455
Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai	-	-53	-88	-	-	-141
Segmento turtas	54,586	26,983	19,866	193	-27,266	74,362
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	2,447	18,816	10,047	-	-14,400	16,910
Segmento įsipareigojimai	25,973	23,772	19,082	89	-23,469	45,447

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų registracijos vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2016 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. eurų	Pajamos	Turtas
Lietuva	26,934	71,487
Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą	50,545	2,045
Kitos šalys	13,011	830
	90,490	74,362

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2015 m. segmentų informacija:

Tūkst. eurų	AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ	AB Kelmės pieninė	AB "Modest"	AB "Pieno Logistika"	Derinimas	Iš viso
Pardavimų pajamos	97,404	23,316	9,568	9	-45,852	84,445
Palūkanų pajamos	8	45	6		-52	7
Palūkanų sąnaudos	-472	-38	-52	-1	52	-511
Nusidėvėjimas ir amortizacija, atėmus subsidijų amortizacijos	1,913	503	348	5	-	2,769
Pelnas prieš mokesčius	-717	3,907	842	-1	-3,486	545
Pelno mokesčio sąnaudos	634	-	-11	-	-	623
Metų pelnas	-83	3,907	831	-1	-3,486	1,168
Kiti reikšmingi nepiniginiai straipsniai	-	-	-105	-	-	-105
Segmento turtas	48,315	7,870	12,189	200	-7,208	61,366
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas	810	215	6,379	-	-	7,404
Segmento įsipareigojimai	26,820	2,911	10,622	93	-3,413	37,033

Derinimo sumos yra susijusios su tarpusavio operacijų ir likučių eliminavimu.

2015 m. segmentų duomenis pagal geografinius segmentus:

Tūkst. eurų	Pajamos	Turtas
Lietuva	31,391	58,435
Europos sąjunga, išskyrus Lietuvą	38,593	1,707
Kitos šalys	14,461	1,224
	84,445	61,366

Informacija apie pagrindinius pirkėjus

Grupė neturėjo pirkėjų, kurių pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų.

Tūkst. eurų	2016	2015
2 Pardavimų savikaina
Žaliavos	-50,999	-48,480
Personalo sąnaudos	-6,852	-6,717
Pieno surinkimo ir suvežimo sąnaudos	-3,159	-3,409
Dujos, elektra	-2,198	-2,274
Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija	-2,186	-2,268
Kitos	-12,487	-12,447
	-77,881	-75,595

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	Tūkst. eurų
3	Kitos veiklos pajamos	2016	2015

	Pajamos iš transporto paslaugų kt.įmonėms	84	60
	Suteiktų paslaugų pajamos	55	113
	Pajamos iš medžiagų pardavimo	48	59
	Pajamos iš buhalterinių apskaitos paslaugų Nepareikalauti sumokėti kreditoriniai įsiskolinimai	17	17
	Kitos pajamos	1 77	115 60
		282	424

4	Kitos veiklos sąnaudos
	Suteiktų paslaugų savikaina	-95	-128
	Parduotų medžiagų savikaina	-66	-37
	Nuostolis iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių pardavimo	-1	-
	Kitos sąnaudos	-5	-
		-167	-165

5	Paskirstymo sąnaudos Logistikos ir transporto paslaugos	-1,821	-2,245
	Marketingo ir reklamos paslaugos
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-1,074	-2,018
	Nusidėvėjimo sąnaudos	-611	-604
	Kitos pardavimo sąnaudos	-66	-85
		-543	-491
		-4,115	-5,443
6	Administracinės sąnaudos
	Personalo išlaikymo sąnaudos, įskaitant atostogų
	rezervo pokytį	-1,274	-1,119
	Nusidėvėjimas ir amortizacija, įskaitant subsidijų amortizacijos	-225	-200
	Veterinarijos paslaugos	-105	-102
	Konsultacijos	-105	-99
	Atsargų nurašymas	-102	-
	Apsauga	-97	-82
	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	-87	-82
	Baudos	-73	-71
	Beviltiškų skolų sąnaudų nurašymas	-47	-
	Kompiuterinės išlaidos	-44	-69
	Kuras	-38	-40
	Remonto sąnaudos	-35	-24
	Asociacijos nario mokesčiai	-34	-24
	Vertybinių popierių biržos sąnaudos	-29	-28
	Draudimas	-24	-20
	Banko mokesčiai	-20	-56
	Tantjemos valdybos nariams	-	-43
	Kitos	-587	-470
		-2,926	-2,529

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

	Tūkst. eurų		2016	2015
7	Grynosios finansinės veiklos sąnaudos
	Finansinės veiklos pajamos
	Palūkanos		6	7
	Kitos		9	30
	Iš viso finansinės veiklos pajamų		15	37
	Finansinės veiklos sąnaudos
	Palūkanos		-492	-511
	Faktoringo mokesčiai		-127	-32
	Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų		-38	-25
	Kitos		-71	-61
	Iš viso finansinės veiklos sąnaudų		-728	-629
			-713	-592
8	Pelno mokesčio sąnaudos
	Tūkst. eurų		2016	2015
	Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje
	Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos
	Ataskaitinis laikotarpis		-83	-11
	Atidėtojo mokesčio sąnaudos
	Atidėtojo mokesčio pokytis		-432	634
			-515	623
	Tūkst. eurų
	Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas
	Tūkst. EUR	2016		2015
	Metų pelnas	4,455		1,168
	Pelno mokesčio sąnaudos	515		-623
	Pelnas prieš mokesčius	4,970		545
	Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio

Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio
tarifą	15.00%	746	15.00%	82
Neapmokestinamas AB Kelmės pieninė pelnas
dėl turimo socialinės įmonės statuso	-6.60%	-328	-107.53%	-586
Neapmokestinamos pajamos	-4.59%	-228	-	-
Apmokestinamojo pelno nemažinančios	6.28%	312	106.06%	578
sąnaudos
Panaudoti mokestiniai nuostoliai	-6.78%	-337	-9.54%	-52
Investicinio projekto lengvata	-1.65%	-82	-2.02%	-11
Pelno mokesčio sąnaudos	1.66%	83	1.97%	11
Atidėtojo mokesčio pokytis		432		-634
		515		-623

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

9 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

	2016	2015
Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt.	11,943	11,943
Grynasis pelnas, priskirtinas Patronuojančios Įmonės paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. eurų	4,458	1,169
Pelnas, tenkantis vienai akcijai, eurais	0.37	0.10

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Tūkst. eurų	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	9,913	30,688	2,808	2,368	45,777
Įsigijimai	15	779	230	6,351	7,375
Perklasifikavimai*	562	914	23	-1,615	-116*
Perleidimas	-	-725	-262	-	-987
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	10,490	31,656	2,799	7,104	52,049
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	10,490	31,656	2,799	7,104	52,049
Įsigijimai	2	152	64	16,652	16,870
Perleidimas	-11	-141	-248	-	-400
Perklasifikavimai*	0	71	24	-109	-14*
Likutis 2016 m gruodžio 31 d.	10,481	31,738	2,639	23,647	68,505
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostoliai
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	440	12,353	1,774	-	14,567
Nusidėvėjimas per metus	458	2,472	208	-	3,138
Perleistas turtas	- , 8	-674 ,	-245	- ,	-919
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	898	14,151	1,737	-	16,786
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	898	14,151	1,737	-	16,786
Nusidėvėjimas per metus	448	2,402	197	-	3,047
Perleistas turtas	-10	-141	-242	-	-393
Likutis 2016 m gruodžio 31 d.	1,336	16,412	1,692	-	19,440

Likutinės vertės 2015 m. sausio 1 d.	9,473	18,335	1,034	2,368	31,210
2015 m. gruodžio 31 d.	9,592	17,505	1,062	7,104	35,263
2016 m. gruodžio 31 d.	9,145	15,326	947	23,647	49,065

*14 tūkst. EUR (2015:116 tūkst. EUR) suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos į nematerialųjį turtą.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą yra klasifikuojami kaip ilgalaikio turto įsigijimai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Turto įkeitimas

Grupės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įkeisti bankams už paskolas:

pastatai, kurių vertė šalių susitarimu 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 8,577 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. pastatai sudarė 4,068 tūkst. EUR);
gamybos mašinos ir įrengimai, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 13,237 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai : 11,236 tūkst. EUR) (žr. 18 pastaba).

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 7,344 tūkst. eurų. (2015 m. gruodžio 31 d.: 7,232 tūkst. eurų).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Grupė išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių. Tokio turto likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 235 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 310 tūkst. eurų).

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. eurų	2016	2015
Pagamintos produkcijos savikaina	2,836	2,899
Paskirstymo sąnaudos	66	85
Administracinės sąnaudos	145	154
	3,047	3,138

Pastatų vertinimas

Grupė apskaito pastatus perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

2014 m. gruodžio 31 d. Grupė atliko pastatų vertinimą ir apskaitė vertinimo rezultatus finansinėse ataskaitose.

Vadovybės nuomone, 2014 - 2016 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių ženklesnių pasikeitimų, todėl vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2016 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainavimo konsoliduotose finansinės ataskaitose už 2016 metus nebuvo atliekama.

1,152 tūkst. EUR (be atidėtojo mokesčio įsipareigojimo) vertės padidėjimas buvo pripažintas nuosavame kapitale. Bendras padidėjimas dėl perkainojimo sudarė 1,175 tūkst. EUR ir yra įtrauktas į 2014 m. ilgalaikio turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo straipsnį.

Pastatų tikroji vertė priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Nepriklausomo vertintojo naudotas vertinimo metodas – lyginamasis ir kaštų metodai bei jų derinys.

Perkainavimo rezervo grynoji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,512 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 2,667 tūkst. eurų).

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2016 m. gruodžio 31 d., būtų 5,563 tūkst. eurų (perkainuota vertė – 8,341 tūkst. eurų), (2015 m. gruodžio 31 d.: 5,755 tūkst. Eurų, o perkainuota vertė lygi 8,713 tūkst. eurų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

11 Nematerialusis turtas

Tūkst. eurų	Prestižas	Programinė įranga	Iš viso
Savikaina
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	6,915	521	7,436
Įsigijimai	-	29	29
Perleidimai	-	-3	-3
Perklasifikavimai*		116	116*
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	6,915	663	7,578
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	6,915	663	7,578
Įsigijimai	-	40	40
Perleidimai	-	-2	-2
Perklasifikavimai*		14	14*
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	6,915	715	7,630
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	-	485	485
Amortizacija per metus	-	48	48
Perleidimai	-	-2	-2
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d	-	531	531
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	-	531	531
Amortizacija per metus	-	81	81
Perleidimai	-	-2	-2
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	-	610	610
Likutinės vertės
2015 m. sausio 1 d	6,915	36	6,951
2015 m. gruodžio 31 d.	6,915	132	7,047
2016 m. gruodžio 31 d.	6,915	105	7,020

*14 tūkst. EUR suma yra susijusi su užbaigtu nematerialiojo turto projektu, tiesiogiai perkeltu iš nebaigtos statybos, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupės (2015: 116 tūkst. EUR).

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri buvo pasiekta integravus Grupės įmones į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą. Prestižas yra priskirtas Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kaip yra parodyta žemiau:

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
AB Kelmės pieninė	6,616	6,616
AB "Modest"	299	299
	6,915	6,915

11 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Pinigus generuojančių vienetų, kuriems yra priskirtas prestižas, atsiperkamoji vertė (tęsinys)

Šių pinigus generuojančių vienetų vertės sumažėjimas buvo patikrintas apskaičiuojant naudojimo vertę Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 7,42 %. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų verslo planu.
Siekiant didinti pajamas ir pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, 2017 metais planuojama padidinti ne tik įprastų sūrių, bet ir naujo produkto – išrūgų – pardavimą, naujos pelėsinio sūrio technologinės įrangos pagalba didinti šio sūrio gamybą bei pardavimą, rasti tikslinių rinkų šiems produktams. Atnaujinti prekybą su Pietų Korėja bei Arabų šalimis, kurioms būtų tiekiami dideli mozzarellos sūrio su augaliniais aliejais kiekiai. Efektyvinti logistikos sandėlių darbą, peržiūrėti gamybos darbuotojų darbo krūvius taip pat teikti daugiau paslaugų grupės įmonėms;
Grupės vadovybė numato, kad žaliavinio pieno kainos reikšmingai nesiskirs nuo 2016 m. antro pusmečio kainų;
Grupės vadovybė numato stiprinti Grupės rinkodarą ir didinti eksporto pardavimus;

Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota atsiperkamoji prestižo vertė viršijo apskaitytą vertę, todėl nuvertėjimas nebuvo pripažįstamas.

12 Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
	Pastaba
Finansiniai instrumentai
Paskolos susijusioms šalims (b)	24	102	102
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų (c)		52	84
Kitos ilgalaikės gautinos sumos		3	5
		157	191
Nefinansinis turtas
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims (a)	24	185	214
		342	405

(a) Išankstinis mokėjimas (185 tūkst. eurų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Išankstinis apmokėjimas turi būti pilnai padengtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.
(b) Paskola (102 tūkst. eurų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.
(c) Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno tiekėjams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 25-oje pastaboje.

Atsargos Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Pagaminta produkcija	8,193	9,478
	8,193	9,478
Žaliavos	62	81
Komplektavimo gaminiai	1,891	2,381
Nebaigta gamyba	227	107
Prekės skirtos perparduoti	-	-
	10,373	12,047

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje.

2016 m. gruodžio 31 d. atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudaro 1,554 tūkst.eurų. 2015 m. gruodžio 31 d. atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimo iki grynosios realizacinės vertės nebuvo.

2016 m. gruodžio 31 d. atsargų (taros, t.y. pagalbinių medžiagų) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės sudarė 123 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. - 139 tūkst. eurų).

Atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės ir nukainojimo atstatymas yra įtraukti į pardavimų savikainą.

Atsargų (taros) nukainojimas ir jo atstatymas apskaityti administracinėse sąnaudose.

2016 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų (2015 m.: iki 6,220 tūkst. eurų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 18 pastabą).

Prekybos ir kitos gautinos sumos
			2015.12.31

Gautinos prekybos sumos		5,039	5,138
Vertės sumažėjimo nuostoliai			-114
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį			102
Kitos gautinos sumos		73	64
Finansinis turtas		5,116	5,190
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)		1,852	812
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos		6,968	6,002
	Tūkst. eurų	Pastaba 24	2016.12.31 -97 101

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Grupė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 25-oje pastaboje.

Gautini mokesčiai didžiąja dalimi sudaro gautiną PVM.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

Gautina 101 tūkst. eurų suma yra iš susijusios Bendrovės ŪKB "Šilgaliai". Šią sumą sudaro priskaičiuotos gautinos palūkanos už paskolą ir skaičiuojamas administravimo mokestis už avansinius mokėjimus.

14 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Gautinos sumos iš klientų, kurių balansinė vertė ne mažesnė kaip 81 tūkst. Eur yra įkeistos AB bankui Nordea. 2016 m. gruodžio 31 d. įkeista gautina suma sudaro 156 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. buvo 251 tūkst. Eur).

Išankstiniai apmokėjimai Tūkst. eurų	Pastaba	2016.12.31	2015.12.31

Išankstiniai apmokėjimai	a)	181	278
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	24	184	170
		365	448

a) Išankstinius apmokėjimus sudaro išankstiniai apmokėjimai įmonėms už prekes ir paslaugas ir ūkininkams už pieną.

16 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Pinigai banko sąskaitoje	209	69
Pinigai kasoje	20	85
	229	154

2016 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitoje esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 18 pastabą). Be to, pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 18 pastabą).

Grupės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 25 pastaboje.

17 Kapitalas ir rezervai

2016 m. gruodžio 31 d. Patronuojančios Įmonės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0.29 euras. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas įmonės likvidavimo atveju.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudarė 346 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d.: 346 tūkst. EUR).

Akcijų priedai

Akcijų priedai susidarė dėl akcijų nominalios vertės ir jų emisijos kainos skirtumo.

17 Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainojimu ir yra apskaitytas atėmus atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Rezervas mažinamas proporcingai perkainuoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui.

Nudėvint perkainuotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą. Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainuotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas akcinio kapitalo didinimui.

Apsidraudimo priemonių rezervas

Apsidraudimo priemonių rezervą 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos. Apsidraudimo rezervas sudaro 237 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d.: 364 tūkst. EUR).

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

2016 m. balandžio 29 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime nuspręsta, kad Bendrovė gali įsigyti iki 10 proc. savų akcijų.

2016 metų pabaigai rezervas savoms akcijoms buvo 2,508 tūkst. EUR (2015 m. : 2,508 tūkst. EUR).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Grupė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

2015 m. ir 2016 m. Grupė nuosavų akcijų supirkimo nevykdė.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai yra tokie:

			Paskolos
			suma,
	Nuo		tūkst.	Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	Valiuta	EUR	2016 12 31	2015 12 31
Banko paskola	1)	EUR	4,996	2,610	3,753
Banko paskola	2)	EUR	1,878	746	1,428
Banko paskola	3)	EUR	3,900	3,900	3,900
Banko paskola	4)	EUR	1,000	1,000	1,000
Overdraftas	5)	EUR	900	830	-
Banko paskola	6)	EUR	1,825	-	99
Banko paskola	7)	EUR	1,039	59	298
Overdraftas	8)	EUR	2,870	2,866	2,861
Paskola*	9)	EUR	250	-	250
Banko paskola	10)	EUR	1,767	-	110
Overdraftas	11)	EUR	869	-	613
Banko paskola	12)	EUR	20,800	15,795	-
Overdraftas	13)	EUR	1,000	997	-
Banko paskola	14)	EUR	1,740	-	103
Banko paskola	15)	EUR	860	51	253
Banko paskola	16)	EUR	1,900	1,180	1,533
Banko paskola	17)	EUR	5,760	-	4,802
Faktoringas	18)	EUR	1,400	155	1,012
Finansinio lizingo įsipareigojimai	19)	EUR	222	119	198
Finansinio lizingo įsipareigojimai	20)	EUR	40	-	2
Iš viso įsipareigojimų				30,308	22,215
Minus: trumpalaikė dalis				-8,697	-9,123
Po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				21,611	13,092

* pastaba 24

1) Verslo kreditas 4,996 tūkst. eurų, pagal kurį dalis kredito (2,736 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis (2,260 tūkst. eurų) buvo skirta įsipareigojimų ir investicijų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. liepos 20 d. pagal grafiką, galutinis grąžinimo terminas 2018 m. spalio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

2) Verslo kreditas 1,878 tūkst. eurų, pagal kurį dalis kredito (633 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2017 m. birželio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

3) Verslo kreditas 3,900 tūkst. eurų. Kredito visa suma dengiama termino pabaigoje, galutinis terminas 2020 m. birželio 21 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

4) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 1,000 tūkst. Eur kredito limitas. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 30 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

5) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 900 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. Perviršio limito laikotarpis 30 dienų. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 30 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

6) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2008 m. balandžio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninė įsigijimui. Paskola padengta.

7) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (1,039 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn. 28 d. iki 2017 m. vasario 23 d., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

8) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. balandžio 17 d. suteiktas 1,868 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. 2015 m. balandžio 23 d. sutarties pakeitimu padidintas kredito limitas iki 2,870 tūkst. Eur. apyvartinėms lėšoms finansuoti. Galutinis grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 22 d. sutarties pakeitimu pratęstas iki 2017 m. gruodžio 29 dienos. Paskolos užtikrinimui įkeistos gautinos sumos, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose, atsargos, įrengimai. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 savaitės EONIA + marža.

9) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį su pagrindiniu Bendrovės akcininku dėl 250 tūkst. Eur paskolos su pastoviomis metinėmis palūkanomis. Paskola padengta.

10) AB KELMĖS PIENINĖ ataskaitiniais finansiniais metais grąžino visą investicinio kredito sutarties, pasirašytos 2008 m. spalio 15 dieną su Swedbank, AB, nepadengtą likutį.

11) AB KELMĖS PIENINĖ 2016 m. gegužės 20 dieną, pasirašius papildomą susitarimą su banku Swedbank, AB, buvo grąžintas visas overdrafto sutarties kreditas.

12) 2016 m. balandžio 22 dieną AB KELMĖS PIENINĖ su banku OP Corporate Bank plc pasirašė verslo kreditą, kuriuo numatoma suteikti Bendrovei 20,8 mln. eurų kreditą investicijų įsigijimui. Šis kreditas bus pradėtas dengti nuo 2018 m. sausio 31 dienos. Galutinis grąžinimo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

13) 2016 m. balandžio 22 dieną AB KELMĖS PIENINĖ su banku OP Corporate Bank plc pasirašė kredito sutartį, pagal kurią iki 2017 m. balandžio 22 dienos buvo suteiktas 1 mln. eurų overdrafto limitas. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

14) AB MODEST 2011 m. sausio 20 d. suteiktas verslo kreditas. Paskola padengta.

15) AB MODEST 2012 m. vasario 10 d. suteiktas 860 tūkst. Eur verslo kreditas, pagal kurį dalis kredito (332 tūkst. Eur) yra suteikta, kita dalis (528 tūkst. Eur) buvo skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2013 m. vasario 28 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2017 m. vasario mėn. 23 d. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

16) AB MODEST 2014 m. gegužės 14 d. suteiktas 1,900 tūkst. Eur verslo kreditas. Paskola dengiama nuo 2015 m. birželio mėn. pagal grafiką. Galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2019 m. kovo 31 d. Metinė palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

17) AB MODEST 2015 m. birželio 2 d. suteiktas 5,760 tūkst. Eur verslo kreditas. Paskola padengta.

18) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. liepos 2 d. suteiktas 1,650 tūkst. Eur faktoringo limitas. 2016 m. liepos 11 d. sutarties pakeitimu faktoringo limitas sumažintas iki 1,400 tūkst. Eur. 2016 m. gruodžio 2 d. sutarties pakeitimu faktoringo galutinį grąžinimo terminą susitarta nenustatyti. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

19) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ sudarė su finansinio lizingo bendrovėmis. Paskutinis grąžinimo terminas 2019 m. balandžio mėnesį.

18 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

20) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis AB KELMĖS PIENINĖ sudarė su finansinio lizingo bendrovėmis. Išperkamosios nuomos (lizingo) sandoriai uždaryti.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko bankų paskolų sutarčių sąlygas.

Paskolų grąžinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus:

Tūkst.eurų	2016.12.31	2015.12.31
Per 1-ius metus	8,610	9,021
Nuo 1 iki 5 metų	21,579	12,994
Po 5 metų	-	-
	30,189	22,015

Paskoloms ir lizingo įsipareigojimams 2016 m. taikyta metinė apskaičiuota (efektyvi) palūkanų norma buvo 1.8 % (2015 m.: 2.5%).

Finansinio lizingo įsipareigojimai

Finansinio lizingo įmokos yra mokamos taip:

Per laikotarpį iki vienerių metų	87	101
Per laikotarpį nuo 1 iki 5 metų	32	99
	119	200

Finansinio lizingo sutarčių sąlygos nenumato neapibrėžtų nuomos mokėjimų.

Lizingo palūkanos yra kintamos, išreikštos EURIBOR (6 arba 12 mėn.) + marža.

19 Vyriausybės dotacijos

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	3,134	3,119
Gautos dotacijos	206	462
Amortizacija apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje ir dotacijų nurašymas (verslo planas)	-398	-447
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	2,942	3,134

2007-2014 m. Grupė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimui.

20 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2016 m. apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2015 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

		Turtas		Įsipareigojimai		Grynoji vertė
Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31	2016.12.31	2015.12.31	2016.12.31	2015.12.31
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai		-	1,856	1,694	1,856	1,694
Atostogų rezervas	-69	-59	-	-	-69	-59
Atsargos	-29	-	-	-	-29	-
Vyriausybės dotacijos Perkeltinas mokestinis	-207	-190	-	-	-207	-190
nuostolis	-731	-1,057	-	-	-731	-1,057
Atidėtasis mokestis (turtas)/įsipareigojimai	-1,036	-1,306	1,856	1,694	820	388

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Įmonė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pagal Pelno mokesčio įstatymą 30 str. 4 dalies nuostatas apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, Bendrovė galėtų dengti ne daugiau kaip 70% mokestinio laikotarpio pajamų sukauptų nuostolių suma.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 432 tūkst. eurų.

Laikinų skirtumų pokyčiai per metus gali būti pateikti taip:

Tūkst. EUR	2016.01.01	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta nuosavame kapitale	2016.12.31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	1,694	162	-	1,856
Atostogų rezervas	-59	-10	-	-69
Atsargos Vyriausybės subsidijos	- -190	-29 -17	- -	-29 -207
Perkeltini mokestiniai nuostoliai	-1,057	326	-	-731
Atidėtojo mokesčio (turtas) /
įsipareigojimai	388	432	-	820
Tūkst. EUR	2015.01.01	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta nuosavame kapitale	2015.12.31
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	1,555	139	-	1,694
Atostogų rezervas	-68	9	-	-59
Atsargos	-92	92	-	-
Vyriausybės subsidijos	-173	-17	-	-190
Perkeltini mokestiniai nuostoliai	-200	-857	-	-1,057
Atidėtojo mokesčio (turtas) / įsipareigojimai	1,022	-634	-	388

Skirtumas tarp mokesčių bazės ir finansinėse ataskaitose pateiktos nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutinės vertės didžiąja dalimi atsirado dėl pastatų perkainojimo.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

21 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
Finansinės priemonės
Mokėtinos prekybos sumos	25	7,846	9,160
Mokėtinos prekybos sumos susijusioms šalims	24	4	-
Kitos mokėtinos sumos		116	187
		7,966	9,347
Nefinansinės priemonės
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai a)		1,453	1,392
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1,556	21
Mokėtini dividendai		74	131
Sukauptos sąnaudos		20	33
		3,103	1,577
		11,069	10,924

a) Su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus sudaro mokėtini atlyginimai, mokėtini mokečiai ir atostogų rezervas.

Grupės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 25 pastaboje.

22 Išvestinės finansinės priemonės

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis)	154	239
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (trumpalaikė dalis)	83	125
	237	364

Išvestinės priemonės 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitomos tikrąja verte. Grupė turi sudariusi 2 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kurių pradinės paskolų sumos buvo 2,317 tūkst. EUR ir 3,900 tūkst. EUR. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marža. Grupė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Grupė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:

2,317 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.
3,900 tūkst. EUR paskolai. Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.

Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.

Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

23 Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	2016	2015
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas Žaliavų pirkimas	4,591 4,127	10,621 4,041
	8,718	14,662

2016 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas toks turtas (18 pastaba):

Esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;
Nekilnojamas turtas, kurio vertė šalių susitarimu yra 8,577 tūkst. eurų
Kilnojamas turtas, kurio balansinė vertė 13,237 tūkst. eurų
Atsargos, kurių balansinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų;
Gautinos sumos iš vieno prekybos tinklo;
Nuomojamos žemės iš valstybės nuomos teisės;
Nuosavybės teise priklausantys prekiniai ženklai;
50,00 proc. nuosavybės teise priklausančių AB Kelmės pieninė akcijų;
AB Kelmės pieninė, AB Modest laidavimas už SEB banko suteiktas paskolas ir sąskaitos kredito perviršio sutartį (už AB Vilkyškių pieninė);
AB Modest, AB Vilkyškių pieninė laidavimas už OP Corporate Bank paskolą ir sąskaitos kredito perviršio sutartį (už Kelmės pieninė);
AB Kelmės pieninė, AB Vilkyškių pieninė laidavimas už Nordea Bank paskolas (už AB Modest);
AB Modest laidavimas už Nordea Bank paskolą (už Vilkyškių pieninė);
Laidavimas už Žemės ūkio kooperatyvo paskolą. Laidavimo suma 1 mln. Eur.

Už laikotarpį nuo 2011 iki 2016 metų Valstybinė mokesčių inspekcija nėra atlikusi Grupės įmonių pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus VMI gali bet kuriuo metu patikrinti Grupės įmonių apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Grupės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Grupei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

Sandoriai su susijusiomis šalimis ir finansiniai ryšiai su įmonės vadovais
Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
a) Mokėtinos sumos Paskola mokėtina pagrindiniam akcininkui		-	250
Prekybos mokėtinos sumos ŪKB "Šilgaliai"		4	-
		4	250
Išankstiniai apmokėjimai
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikis turtas)	12	185	214
ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikis turtas)	15	184	170
		369	384
Suteiktos paskolos, įskaitant priskaičiuotas
palūkanas ir administravimo mokestį ŪKB "Šilgaliai"	12, 14	203	204
		203	204
		572	588
Palūkanų pajamos
ŪKB "Šilgaliai"		5	6
		5	6
Palūkanų sąnaudos
Vadovybėi		6	51
		6	51
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
ŪKB "Šilgaliai"		9	12
		9	12
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas
ŪKB "Šilgaliai"		650	636
		650	636

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas. Pagrindinis Grupės akcininkas ir su juo susiję asmenys turi nuosavybės teise įsigiję dalį pajų ŪKB "Šilgaliai".

b) Personalo sąnaudas sudaro 538 tūkst. eurų išmokos Grupės vadovybei (įskaitant socialinį draudimą (2015 m.: 426 tūkst. eurų).

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

Tūkst. eurų		Likutinė vertė
	Pastaba	2016.12.31	2015.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos	12	342	405
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	14	5,116	5,190
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	16	229	154
		5,687	5,749

Ataskaitų datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

	Likutinė vertė
	2016.12.31	2015.12.31
Lietuva	2,241	2,259
Lenkija	594	454
Latvija	472	542
Airija	367	23
Estija	308	152
Izraelis	262	510
Kazachstanas	223	-
Portugalija	172	156
Saudo Arabija	142	259
Albanija	105	128
Jordanija	2	126
Korėja	-	193
Vokietija	-	80
Kita	228	308
	5,116	5,190

2016 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su keturiais pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 30% gautinų prekybos sumų (2015 m. gruodžio 31 d. : 43%).

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Grupė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Vertės sumažėjimo nuostoliai (tęsinys)

Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

	Bendra suma	Vertės sumažėjimas	Bendra suma	Vertės sumažėjimas
Tūkst. eurų	2016 m. gruodžio 31d.	2016 m. gruodžio 31d.	2015 m. gruodžio 31d.	2015 m. gruodžio 31d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos	473	-	506	-
Uždelstos 0-30 dienų	1	-	1	-
Uždelstos 31-60 dienų	1	-	1	-
Daugiau nei 60 dienų	97	-	96	-
	572	-	604	-
Neuždelstos	6,343	-	5,295	-
Uždelstos 0-30 dienų	664	-	579	-
Uždelstos 31-60 dienų	70	-	152	-
Daugiau nei 60 dienų	123	-97	339	-114
	7,200	-97	6,365	-114
	7,772	-97	6,969	-114

Vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 97 tūkst. eurų (2015 m.- 114 tūkst. eurų).

Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2016	2015
Likutis sausio 1 d.	-114	-114
Apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai	-47	-
Beviltiškų skolų nurašymas	2	-
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai	62	-
Likutis gruodžio 31 d.	-97	-114

Grupės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Likvidumo rizika

Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

2016 m. gruodžio 31 d.

		Sutartiniai
Tūkst. eurų	Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	30,034	(31,713)	(6,455)	(2,478)	(6,514)	(16,266)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	119	(122)	(50)	(39)	(31)	(2)
Faktoringas	155	(156)	(156)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	237	(237)	(59)	(59)	(119)	-
Mokėtinos prekybos sumos	7,850	(7,850)	(7,850)	-	-	-
	38,395	(40,078)	(14,570)	(2,576)	(6,664)	(16,268)

Nėra tikėtina, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti žymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2017 metais Bendrovė ketina derėtis su bankais dėl kreditų linijų pratęsimo. Bendrovė taip pat tikisi uždirbti pakankamą pinigų srautą, reikalingą trumpalaikiams įsiskolinimams padengti, iš pagrindinės veiklos.

2015 m. gruodžio 31 d

	Likutinė	Sutartiniai pinigų	Iki 6 mėn.	6-12	1-2 metai	2-5 metai
Tūkst. litų	vertė	srautai		mėnesių
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	21,003	(21,758)	(5,850)	(2,495)	(8,361)	(5,052)
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	200	(208)	(57)	(48)	(78)	(25)
Faktoringas	1,012	(1,025)	(1,025)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	364	(364)	(63)	(63)	(238)	-
Mokėtinos prekybos sumos	9,160	(9,160)	(9,160)	-	-	-
	31,739	(32,515)	(16,155)	(2,606)	(8,677)	(5,077)

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

	2016	2015
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	1.8% - 2.3%	1.8% - 2.5%

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. eurų), taikant 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

	USD	PLN
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	145	232
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	2
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	-	-
Išvestinis finansinis sandoris	-	-
Mokėtinos prekybos sumos	-	(3)
Rizika grynąja verte	145	231

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	Vidurkis
	2016	2015
USD	1.1072	1.106
PLN	4.3619	4.1834

Valiutos keitimo kursai lito atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.:

	2016	2015
USD	1.0541	1.0926
PLN	4.4103	4.24

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Bendrovės funkcinė valiuta yra Euras (EUR). Valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Bendrovė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei eurai. 2016 metais didžiąją dalį sandorių Bendrovė vykdė eurais, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Palūkanų normos rizika

Grupės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su EURIBOR + marža arba su EONIA+marža.

Grupė yra sudariusi 2 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 237 tūkst. eurų (2015 metais 364 tūkst. eurų) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

2016 gruodžio 31 d. Grupės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2016.12.31	2015.12.31
Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų norma
Ilgalaikė suteiktų paskolų dalis	102	103
Trumpalaikė suteiktų paskolų dalis	-	6
Vadovybės suteikta paskola	-	(250)
	102	(141)

Tūkst. eurų		Likutinė vertė
	2016.12.31	2015.12.31
Finansinės priemonės su kintama palūkanų norma
Bankų paskolos	(30,034)	(20,753)
Faktoringas	(155)	(1,012)
Finansinio lizingo įsipareigojimai	(119)	(200)
	(30,308)	(21,965)
	(30,206)	(22,106)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2015 metus.

Įtaka tūkst. eurų	Pelnas (nuostoliai)
	100 bp padidėjimas	100 bp sumažėjimas
2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma	(302)	302
2015 m. gruodžio 31 d. Priemonės, kurioms taikoma kintanti norma	(221)	221

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Tikrųjų verčių nustatymo hierarchija

Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Grupės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:

Pirmasis lygis identiško Grupės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems biržoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birža, Londono vertybinių popierių birža, Frankfurto vertybinių popierių birža).
Antrasis lygis –duomenys, kurie nėra kotiruojamos kainos, įtrauktos į pirmojo lygio vertinimą. Šie duomenys arba yra tiesiogiai stebimi rinkoje, arba netiesiogiai (t.y. išvestiniai duomenys).
Trečiasis lygis duomenys nėra paremti tiesiogiai rinkoje stebima informacija. Grupė vertina turimą turtą ir įsipareigojimus remdamasi trečio lygio tikrosios vertės nustatymo principais, kuomet nustatomas laukiamas diskontuotas grynasis pinigų srautas. Taikoma diskonto norma remiasi investicijų į šias įmones finansavimo kaštais.

2016 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų

	1lygis	2lygis	3lygis	Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	342	342
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	6,968	6,968
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	229	-	-	229
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(30,308)	(30,308)
Išvestinės finansinės priemonės		(237)	-	(237)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(7,966)	(7,966)
	229	(237)	(30,964)	(30,972)

2015 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų
	1lygis	2lygis	3lygis	Iš viso
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	405	405
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	6,002	6,002
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	154	-	-	154
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(22,215)	(22,215)
Išvestinės finansinės priemonės		(364)	-	(364)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(9,347)	(9,347)
	154	(364)	(25,155)	(25,365)

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Grupė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikoma veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Grupė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.

Grupė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Grupė turi vykdyti kapitalo reikalavimus, kuriuos išoriškai nustatė bankai. Jie reikalauja, kad (nuosavas kapitalas– perkainojimo rezervas) / (turtas iš viso) rodiklis neturi būti mažesnis nei 30 proc. Vadovybė kontroliuoja, kad Grupei nustatyti reikalavimai būtų vykdomi.

Finansinių priemonių tikroji vert^ė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

25 Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas (tęsinys)

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai:

1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos);

2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų);

3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys).

Grupė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Grupės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Grupės vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2016 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės.

26 Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai įtakoti finansines ataskaitas, už metus pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ konsoliduotas metinis pranešimas už 2016 metus

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ generalinio direktoriaus G. Bertašiaus žodis investuotojams

Labai įdomūs ir turiningi 2016 metai – metai, kuriuos pradėjome itin susitelkę, susikaupę ir pasiryžę didžiuliams iššūkiams. Patyrėme ne vieną ryžtingų sprendimų bei lankstumo pareikalavusį etapą, todėl tvirtai tikėjau, jog šį nelengvą etapą ne tik kad išgyvensime, bet jis atneš mums dar daugiau neįkainojamos patirties. Tokios, kuri pravers ir ateityje, kai iškils naujos galimybės.

Prisiminkime, kaip prasidėjo šie metai: vyko pasaulinė pieno pramonės perprodukcija, buvome netekę Rusijos rinkos nišos, o konkurencija vidinėje rinkoje buvo didžiulė. Užsimezgę nauji potencialūs kontaktai, iš kurių tikėjomis ilgalaikės partnerystės vystėsi, bet žinia, ilgalaikei partnerystei reikia laiko. Suvokdami verslo kontaktų svarbą mes nesumažinome, o net suaktyvinome savo dalyvavimą užsienio parodose – vykome ir į Dubajų, ir į New York, itin reikšmingas mums buvo prisistatymas Kinijos rinkoje, ir žinoma, rudenį dalyvavome reikšmingiausiame tarptautiniame maisto industrijos įvykyje Paryžiaus SIAL. Maža to, Paryžiuje mūsų sūrių pakuotės ir pozicionavimas buvo pripažinti vienais inovatyviausių pasaulyje, pripažinimą pelnė taip pat ir jogurtai bei glaistyti varškės sūreliai. Dar kartą įsitikinome, kad inovatyvių sprendimų paieškos yra svarbus mūsų kompanijos filosofijos elementas.

Iš svarbiausių metų įvykių galėčiau pažymėti net kelis. Didžiulis ir daug žadantis perspektyvoje įvykis – Kinijos rinkos atsivėrimas. Mes turime ką pasiūlyti šiai rinkai, todėl net neabejoju, jog mums atsiveria vertos dėmesio galimybės. Tokios galimybės atsiveria daugeliui Lietuvos maisto pramonės dalyvių, kaip mes sugebėsime išnaudoti šias galimybes – priklausys tik nuo mūsų.

2017–ieji mums bus istoriniai metai ta prasme, jog realizuosime grandiozinį projektą – pieno išrūgų miltelių džiovinimo gamyklą. Projektas grandiozinis net keliomis prasmėmis. Visų pirma, čia panaudojami pažangūs technologijų sprendimai ir mes tapsime viena iš pažangiausių bei kokybiškiausių tokio pobūdžio produkcijos gamintojų visoje Rytų Europoje. Be to, tai labai svarbus visam Tauragės regionui projektas – tiek infrastruktūros tobulėjimo, tiek naujų darbo vietų sukūrimo prasme. Na ir pagaliau tai yra didžiulis investicinis projektas – vienas didžiausių mūsų kompanijos istorijoje, siekiantis 26 mln. Eur.

Ne mažiau svarbūs įvykiai yra ir vidiniai kompanijos procesai bei struktūriniai pokyčiai. Įžengdami į sudėtingus 2016-uosius tvirtai žinojome, kiek daug dėmesio skirti reikia veiklos efektyvumui, kaip svarbu efektyviai dirbti visose įmonių grupės srityse ir lygmenyse – nuo žaliavos iki produktų realizacijos, kiek efektyvus gamybos organizavimas turi lemiamos įtakos galutinio produkto savikainai. Todėl įkūrėme atskirą strateginį padalinį – Valdymo ir kokybės. Suformuota komanda, kurios laukia rimti iššūkiai.

Ir štai įtampoje prasidėję metai baigėsi puikiu rezultatu. Produkcijos kainos pasaulinėse rinkose kilo, ir to pasekoje sėkmingai realizavome savo produkciją, mūsų apyvarta augo apie 7 %. Galiu pasidžiaugti, jog metai buvo pelningi.

Pagarbiai,

Gintaras Bertašius

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Konsoliduotas pranešimas parengtas už 2016 metus.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Emitento pavadinimas	AB Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas)
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. gegužės 18 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Būstinės adresas	P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254, Pagėgių savivaldybė
Registracijos Nr.	060018
Įmonių rejestro kodas	277160980
Telefonas	8 441 55330
Faksas	8 441 55242
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	http://www.vilkyskiu.lt

3. Dukterinės įmonės ir jo kontaktiniai duomenys

AB "Modest"

Dukterinės įmonės pavadinimas	AB "Modest" (toliau – AB "Modest")
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1992 m. kovo 25 d.
Perregistravimo data ir vieta	2009 m. gruodžio 31 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Registracijos Nr.	017745
Įmonių rejestro kodas	121313693
Būstinės adresas	Gaurės g. 23, LT-72340 Tauragė
Telefonas	8 446 72693
Faksas	8 446 72734
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

AB Kelmės pieninė

AB Kelmės pieninė (toliau – AB Kelmės pieninė)
Akcinė bendrovė
1993 m. rugpjūčio 3 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių filialas
2007-07-04 (naujo pažymėjimo išdavimas)
Raseinių g. 2, LT-86160 Kelmė
110109
162403450
8 427 61246
8 427 61235
[email protected]
http://www.vilkyskiu.lt

AB "Pieno logistika"

Dukterinės įmonės pavadinimas	AB "Pieno logistika" (toliau – AB "Pieno logistika")
Teisinė-organizacinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2013 m. gruodžio 10 d. , VĮ Registrų centro Šiaulių
	filialas
Būstinės adresas	Pagojo g. 1, Pagojo km., Kelmės raj.
Įmonių rejestro kodas	303203457
Telefonas	8 427 61246
Faksas	8 427 61235
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto adresas	http://www.vilkyskiu.lt

4. Pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės veikla – pieno produktų gamyba ir pardavimas.

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės veikla – fermentinių sūrių, grietinėlės, išrūgų produktų gamyba ir pardavimas.

Dukterinė įmonė AB "Modest" gamina fermentinį sūrį mozarrella, pelėsinį sūrį bei kitus sūrio produktus.

Dukterinė įmonė AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtus, varškę, glaistytus varškės sūrelius, sviestą.

Dukterinės įmonės AB "Pieno logistika" pagrindinė veikla - pastatų nuoma.

5. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninės grupė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės, AB "Modest" ir AB Kelmės pieninės akcininkų apskaitos. AB "Pieno logistika" akcininkų apskaitą vykdo AB FMĮ "Finasta".

6. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Į prekybą įtrauktų vertybinių popierių skaičius – 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 0.29 Eur.

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį sąrašą. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508, simbolis – VLP1L.

Bendrovės akcijos įtrauktos į prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d.

Bendrovės dukterinių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama.

II. VEIKLOS APŽVALGA

Vilkyškių pieninės grupė gamina daug gardžių, originalių receptūrų pieno produktų, daugelio jų kokybė ir skonio ypatybės įvertintos tarptautinėse parodose. Didžiuojamės, kad mūsų pieninė tęsia ilgą ir garbingą sūrių gaminimo istoriją turinčias tradicijas, susikūrusias itin gražiame Lietuvos regione, įstabios gamtos apsupty. Nemuno užliejamų pievų sodrumas mus įkvepia kurti ir dalytis gamtos dosnumu.

Mūsų misija – suteikti žmonėms gurmanišką pasitenkinimą vartojant pieno produktus.

Vertybės

Kokybė – gaminame kokybiškus pieno produktus ir laikomės aukščiausių standartų.

Inovacijos – mes nuolat džiuginame vartotojus naujais produktais, suteikiame galimybę patirti naujų skonio pojūčių. Nuolat investuojame į naujas technologijas ir gausiname produktų asortimentą. Mums įdomu kurti ir dalytis tuo, ką sukuriame – juk taip gimsta naujos tradicijos.

Kompetencija – kompetentingų meistrų rankose pieno gaminiai virsta išskirtiniais ir originaliais aukščiausios kokybės produktais.

Sąžiningumas – mes esame atviri ir patikimi. Mums be galo svarbus mūsų vartotojų pasitikėjimas ir pagarba. Mūsų veiklos pagrindas – laiko patikrinti santykiai su verslo partneriais ir darbuotojų profesionalumas.

7. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovių įstatais.

8. Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m., kuomet 1934 m. statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 metų. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėta separuoti pieną. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į bendrovę investuota 0,8 mln. Eur., iš jų apie 0.1 mln. Eur skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.

1998 m. beveik 0,4 mln. Eur investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones.

1999- 2000 m. investuota 1,1 mln. Eur į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą. 2,5 mln. Eur į naujo sūrių gamybos cecho ("TetraPakTebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą.

Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją.

2001 m. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Nuo 2007 m. į Tauragės cechą perkelta AB "Modest" buveinė.

2003 m. įmonėje įdiegta apskaitos ir verslo valdymo sistema Navision.

2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti. 2003 m. rekonstruota šaldymo kamera. 2004 m. atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2004 m. pastatyti Olandų firmos "NewWaterTechnology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 d. kotiruojamos vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Oficialiajame sąraše.

2006 m. sausio mėnesį Emitentas įsigijo 80.25 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 99.7% AB "Modest" akcijų. 2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 37,190 Eur iki 178,730 Eur. išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 m. įstatinis kapitalas padidintas AB "Vilkyškių pieninė" piniginiu įnašu nuo 178,730 Eur iki 1,626,830 Eur.

2006 m. ženkliai išplėstas Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Įmonės maksimalūs gamybos pajėgumai išaugo nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus. Naudota Europos Sąjungos fondų parama.

2007 m. pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – daugiau kaip 2.3 milijonai eurų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki 2007 metų įmonė pati išrūgų neperdirbdavo. Naudota Europos Sąjungos fondų parama.

2007 m. Vilkyškių pieninės valdomai AB "Modest" skirta 0,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama. AB "Modest" atnaujino specializuotų pieno ir jo produktų transportavimo priemonių parką, modernizavo gamybos pajėgumus – įdiegė naujas pieno perdirbimo technologijas ir modernią pagrindinio bendrovės gaminamo produkto "Mozzarela" sūrių gamybos – pakavimo liniją. Iš ES gauta parama sudaro 44 proc. visos "Modest" projekto vertės.

2008 m. balandžio mėn. AB Vilkyškių pieninė įsigijo AB Kelmės pieninę ir perėmė nuosavybės teisę į 99.09% įmonės akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 100% AB Kelmės pieninės akcijų. Nuo Kelmės pieninės įsigijimo AB Vilkyškių pieninės grupė tapo ne tik sūrių, bet ir šviežių pieno produktų gamintoja.

2009 m. pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pirmosios veiklos srities "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara". Viso investicinio projekto vertė – 9,5 mln. Eur.

2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti atskiri marketingo ir kokybės skyriai.

Pagrindinės investicijos – į šaldymo įrangą, sūrių pjaustymo ir pakavimo liniją, pradėtas sandėlio valdymo sistemos Equinox diegimo projektas.

2011 m. investuota 0,5 mln. Eur į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0,2 mln. Eur į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija (vertė 4,6 mln. Eur), kuri padidino sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų, įdiegta pakavimo - plastikoutavimo linija (vertė 2,7 mln. Eur). Nuo 2003 m. gaminamas plastikoutuotas sūris "Prussia" nuo šiol gaminamas naudojant moderniausią įrangą.

2013 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2013".

2013 m. investuota į pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatą. Taip pat praplėstas išrūgų perdirbimo cechas. Po inevesticijos, kuri sudarė apie 1,5 mln. eurų, produkto apdirbama iki 600 tonų per parą. Metų pabaigoje įgyvendintas ir išrūgų ultrafiltracijos projektas. Tai nauja technologija, skaidanti išrūgas į sudedamąsias dalis. Šio proceso rezultatas - nauji pelningi produktai, didinantys įmonės konkurencingumą rinkoje. AB Vilkyškių pieninėje įgyvendintas išrūgų ultrafiltracijos projektas.

2013 m. AB Kelmės pieninė įdiegta skystų pieno produktų fasavimo linija, leidžianti fasuoti produktus Tetra top pakuotėje. Ši pakuotė yra moderni, tausojanti aplinką. Patikima kartoninė pakuotė apsaugo produktą nuo aplinkos poveikio - šviesos, oro, kenksmingų mikroorganizmų ir yra patogi vartoti.

2013 m. po AB "Modest" pieninėje atliktos pelėsinio sūrio cecho modernizacijos, šio vienintelio Lietuvoje gaminamo sūrio su mėlynuoju pelėsiu pagaminama apie 30% daugiau.

2014 m. AB Vilkyškių pieninė pradėta eksploatuoti nauja moderni sūrių pjaustymo įranga, leidžianti pjaustyti sūrius riekelėmis ir įsigytos pieno produktų talpos. Šiam projektui buvo skirta ES fondų parama.

2014 m. AB Kelmės pieninėje rekonstruota kompresorinė.

2015 m. AB "Modest" rekonstruota katilinė bei pastatytas išrūgų sutirštinimo cechas.

2015 m. AB Vilkyškių pieninė pasirašė prijungimo prie dujų skirstymo sistemos sutartį su AB "Lietuvos dujos".

2015 m. AB Vilkyškių pieninėje pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą.

2015 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2015".

9. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės investicijos per ataskaitinį laikotarpį

2016 m. birželio mėnesį AB Kelmės pieninė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė paramos sutartį Nr. 17PP-KS-15-2-07565-PR001 dėl 4 mln. Eur paramos išrūgų perdirbimo projekto įgyvendinimui. Projektas jau vykdomas, pabaiga planuojama 2017 m., jo vertė siekia iki 26 mln. Eur. Projekto įgyvendinimui naudojamos savos ir skolintos lėšos. Šiame projekte AB Vilkyškių pieninė atlieka pastato statybą.

Per ataskaitinius metus AB Vilkyškių pieninės įmonių grupėje atlikta palaikomųjų investicijų už 413 tūkst. Eurų.

10.Patentai, licencijos

2000 m. gegužės 8 d. AB Vilkyškių pieninė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa.

2004 m. spalio 14 d. gautas sertifikatas dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai.

Išskirtinį dėmesį įmonių grupė skiria gaminamų produktų kokybei, klientų poreikių tenkinimui ir maisto saugos reikalavimams. AB "Vilkyškių pieninė" yra sertifikavusi Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemas pagal tarptautinius ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005 standartų reikalavimus. Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabili kokybiškų ir saugių produktų gamyba. Sistema apima visus procesus nuo žaliavos pirkimo iki išreikštų ir numanomų klientų ir vartotojų lūkesčių vertinimo nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos.

2013 m. resertifikuota AB Vilkyškių pieninė vadybos sistemos atitikimas standartui ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005.

Siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę, kokybės vadybos ir maisto saugos sistemos nuolat prižiūrimos, peržiūrimos ir tobulinamos. Nuolatinė gerinimo iniciatyvų paieška ir aukščiausių maisto saugos standartų taikymas paskatino 2016 metais sertifikuoti AB Vilkyškių pieninę pagal griežtesnius ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemos reikalavimus. ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schema yra pripažįstama Global food safety initiative (GFSI) (Visuotinės maisto saugos iniciatyva) ir prilyginama tokiems, jau anksčiau pripažintiems maisto saugos standartams, kaip BRC ar IFS.

AB Vilkyškių pieninė paskutinio ISO 22000:2005 standarto priežiūros audito metu auditorių buvo įvertinta labai palankiai, akcentuojant gerą pasiruošimą aukštesnio lygio sertifikavimo schemos diegimui.

AB Kelmės pieninė nuo 2013 m. dirbusi pagal ISO 22000:2005/FSSC 22000 standartus, praplėtė sertifikavimo sritį ir nuo šiol tai apima visų produktų tvarkymą ir perdirbimą. 2015 m. suteikti tarptautinių maisto saugos standartų ISO 22000:2005 ir FSSC 22000 sertifikatai visiems įmonėje gaminamiems produktams – fasuotų ir nefasuotų pieno produktų gamybai ir sandėliavimui.

2016 m. persertifikuota AB Kelmės pieninė maisto saugos ir vadybos sistema standartų ISO 22000:2005 ir FSSC 22000 reikalavimų atitikimui. Persertifikavus šių standartų galiojimas pratęstas dar 3 metams.

2015 m. birželio 19 d. AB "Modest" suteikti tarptautinių maisto saugos standartų ISO 22000:2005 ir FSSC 22000 sertifikatai visiems bendrovėje gaminamiems produktams. Standartai galioja 3 metus, kiekvienais metais vyksta jų peržiūra.

2015 m. pirmą kartą bei AB "Modest" sertifikavo gamybos procesą pagal Halal taisyklių reikalavimus, kad bendrovių gaminami produktai būtų pirkėjų palankiai vertinami islamo šalių rinkose. Halal produktai siejami su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, ekologija. Tokiu pagrindu, šiuos produktus dažnai vartoja ir kitų religijų žmonės. Kiekvienais metais sertifikatas pratęsiamas.

Siekiant kad mūsų gaminami produktai būtų pirkėjų palankiai vertinami islamo šalių rinkose AB Vilkyškių pieninė taip pat tęsia gamybos proceso sertifikavimas pagal Halal taisyklių reikalavimus.

AB "Modest" įmonėje veikianti laboratorija šiais metais buvo aprūpinta modernia įranga FOOS FoodScan LAB Dairy. Tai infraraudonųjų spindulių analizės principu veikiantis analizatorius, kurios pagalba tiksliau ir greičiau atliekame reikiamų parametrų stebėjimą, o tai leidžia pagerinti produktų kokybę, padidinti išeigas, optimizuoti sąnaudas.

Nauja moderni laboratorinė įranga taip pat suteikia naujas informacijos valdymo ir analizės galimybes, tai šiais metais leido grupės įmonėms, pradėti įgyvendinti dokumentų elektronizavimo ir duomenų perkėlimo į elektroninę aplinką, projektą. Šis projektas labai svarbus tiek laboratorijos, kaip struktūrinio įmonės vieneto, tiek visos AB Vilkyškių piennės įmonių gupės veikloje. Tai pagerino produktų atsekamumo procedūros veiklą ir užtikrina laboratorinių tyrimų rezultatų kokybės kontrolę.

2015 m. didinant maisto saugos vadybos sistemos efektyvumą AB Vilkyškių pieninė grupės įmonėse atlikta laboratorijos atestacija pagal ISO 17025 standarto reikalavimus.

11.Personalas

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės personalo politika orientuota į visų darbuotojų efektyvų bendradarbiavimą siekiant organizacijos tikslų. Siekiant išlaikyti darbuotojų profesionalumą, lojalumą, daug dėmesio skiriama kvalifikacijos kėlimui, ugdymui, darbuotojų saugai ir sveikatai. Naujų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui, intensyviai bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, nuolat tobulinamas atrankos procesas. Organizuojami profesinio informavimo bei karjeros planavimo pristatymai, pažintinės ekskursijos į gamyklas.

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės svarbi kultūros puoselėjimo dalis – tradicijos. Kiekviena darbo diena prasideda bendra darbuotojų diskusija prie kavos puodelio. Darbuotojai sveikinami gimimo dienos proga. Kasmet pažymimas įmonės gimtadienis, Kalėdos, organizuojamos edukacinės išvykos. Įmonės vidiniame puslapyje (intranete) pasidžiaugiama įvairiais laimėjimais bei mažesnėmis kalendorinėmis šventėmis.

2010 m. pradžioje Vilkyškių pieninė, gavusi finansinę paramą iš Europos sąjungos lėšų, įkūrė vaikų priežiūros kambarį, vilkyškiečių vadinamą vaikų darželiu. Tėveliams už darželį mokėti visiškai nereikėjo. Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, šį darželį finansuoja Vilkyškių pieninė. Taigi, kol darbuotojai dirba pieninėje – jų atžalos dalyvauja ikimokykliniame ugdyme. Planuojami AB Vilkyškių pieninė logotipo piešinių ir/arba eilėraščių apie pieninę arba produkciją konkursai.

Bendrovėje dirba ne vien Vilkyškių miestelio gyventojai, daug atvyksta iš Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės miestų bei rajonų, kurie naudojasi darbdavio teikiama paslauga – vežimu į darbą ir iš jo.

Svarbus bendrovės personalo politikos uždavinys – užtikrinti darbuotojų sveikatą ir gerinti darbo sąlygas. Kiekvienais metais darbuotojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, pasiskiepyti nuo gripo. Planuojama įvesti bendrą sveikatinimo bei žvalumo mankštą darbo vietoje.

Viena iš AB Vilkyškių pieninė grupės įmonių – AB Kelmės pieninė – socialinė įmonė. Šios įmonės siekis – socialinis poveikis, įtraukiant tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, rinkai tiekti prekes verslui įprastu ir inovatyviu būdu. Įmonėje dirba ~40% negalią turinčių darbuotojų. Jiems suteikiamos visos sąlygos dirbti pagal savo potencialias galimybes. Darbuotojams organizuojamos paskaitos, išvykos, šventės ir pan.

Siekiame būti aktyviu bendruomenės nariu, prisidedančiu prie aktyvesnio socialinio gyvenimo mūsų apskrityje, stiprinti tarpusavio ryšius, bendravimą. Regionuose trūksta kultūrinių, edukacinių renginių, todėl stengiamės skatinti kultūros sklaidą savo regione, pirmiausiai rūpinamės arčiausiai esančiais žmonėmis.

12. Aplinkosauga

Remiantis 2008/1/EB Europos parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) AB Vilkyškių pieninė yra priskiriama I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Pirmasis TIPK leidimas gautas 2004.08.10, išdavusi institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas ir 2012.12.28. AB Kelmės pieninė pirmasis TIPK leidimas gautas 2005.12.28, išdavusi institucija Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Leidimas koreguotas 7 kartus, paskutinis koregavimas 2013.04.10. AB "Modest" pirmasis TIPK leidimas gautas 2004.08.10, išdavusi institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Leidimas koreguotas 2011.02.17. Įmonėje įdiegta geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos orui, vandeniui, žemei. AB Vilkyškių pieninėje periodiškai atliekamas poveikio aplinkai analizė ir vertinimas.

Nustatyta tvarka AB Vilkyškių pieninėje parengta vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa ir vykdomi stebėjimai, taip pat pagal monitoringo programą kontroliuojamas degalinės galimas poveikis požeminiam vandeniui, vykdoma išmetamų į aplinkos orą teršalų, taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo programos.

AB Vilkyškių pieninėje 2015 m. pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą, atitinka pagrindines nacionalines strategijas ir teisės aktus, kurie liečia nuotekų tvarkymą: Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, LR Vandenų įstatymą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.

Gamybos metu AB Vilkyškių pieninėje susidariusios nuotekos valomos savuose mechaniniobiologinio valymo įrengimuose. Per 2016 metus AB Vilkyškių pieninė išvalė 458.000 m3 nuotekų. Nuotekų valyme susidaręs dumblas atiduodamas atliekų tvarkytojams, laukų tręšimui. Nuotekų išvalymo efektyvumas iki 99 proc. AB Kelmės pieninė ir AB "Modest" valymo įrengimų neturi, nuotekos atiduodamos į Kelmės ir Tauragės miestų valymo įrengimus.

13.Grupės veiklos rezultatai

	2012	2013	2014	2015	2016
Pajamos (tūkst.Eur)	85,658	105,547	109,660	84,445	90,490
EBITDA (tūkst.Eur)	4,661	6,978	6,218	3,876	8,413
EBITDA marža, %	5.4	6.6	5.7	4.6	9.3
Veiklos pelnas (tūkst.Eur)	2,669	4,723	3,766	1,137	5,683
Veiklos pelno marža, %	3.1	4.5	3.4	1.3	6.3
Pelnas prieš mokesčius (tūkst.Eur)	1,999	4,115	3,176	545	4,970
Pelno prieš mokesčius marža, %	2.3	3.9	2.9	0.6	5.5
Grynasis pelnas	2,223	3,768	3,212	1,168	4,455
Pelno marža, %	2.6	3.6	2.9	1.4	5.0
Pelnas tenkantis vienai akcijai (eurais)	0.18	0.31	0.27	0.10	0.37
Akcijų skaičius (tūkst.vnt)	11,943	11,943	11,943	11,943	11,943

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai finansiniai rodikliai:

2016 m. pardavimų pajamos buvo 90.5 mln. Eur ir, lyginant su 2015 m. pajamomis – 84.4 mln. Eur, padidėjo 7 procentais.

2016 m. EBITDA buvo 8.4 mln. Eur ir, palyginti su 2015 m. EBITDA – 3.9 mln. Eur, padidėjo 2.2 karto. 2016 m. EBITDA marža sudarė 9.3 proc. (2015 m. – 4.6 procento).

Veiklos pelnas (EBIT) 2016 m. buvo 5.7 mln. Eur, veiklos pelno marža buvo 6.3 proc. 2015 m. buvo 1.1 mln. Eur, veiklos pelno marža – 1.3 procento. 2016 m. veiklos pelnas 5 karto didesnis nei 2015 metais.

2016 m. grynasis pelnas, – 4.5 mln. Eur, 2015 m. grynasis pelnas – 1.2 mln. Eur, padidėjo 3.8 karto. Padidėjimui įtakos turėjo susibalansavusi pieno produktų pasiūla ir paklausa, eksporto rinkose kainų lygmens padidėjimas ir atlikti pakeitimai sūrių gamybos technologijoje.

	2012	2013	2014	2015	2016
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), %	12.8	18.3	13.5	4.8	15.4
Turto grąža (ROA), %	4.7	7.2	5.7	1.9	6.0
Skolos koeficientas	0.63	0.61	0.58	0.60	0.61
Skolos ir nuosavybės koeficientas	1.70	1.55	1.36	1.52	1.57
Likvidumo koeficientas	0.85	0.88	0.86	0.88	0.90
Turto apyvartumas	1.82	2.01	1.95	1.38	1.22
Kapitalo ir turto santykis	0.37	0.39	0.42	0.40	0.39

AB Vilkyškių pieninės grupės konsoliduoti pagrindiniai santykiniai rodikliai:

2016 m. viso turto suma buvo 74.4 mln. EUR, ir tai 21% daugiau nei 2015 m.

2016 m. ilgalaikis turtas padidėjo 32% dėl nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo ir sudarė 56.4 mln. EUR.

2016 m. nuosavas kapitalas – 28.9 mln. EUR, ir tai 19% daugiau nei 2015 m. (2015 m. nuosavas kapitalas – 24.2 mln. EUR).

2016 m. gruodžio 31 d. bendra paskolų suma 30.3 mln. EUR ir tai 36% daugiau nei 2015 m. gruodžio 31d.

	2012	2013	2014	2015	2016
Fermentiniai sūriai	12,857	13,796	17,436	16,875	16,958
Grietinėlė	9,595	12,514	15,384	13,454	15,123
Išrūgų produktai	39,376	45,446	43,713	47,391	50,879
Grietinė	4,546	3,928	3,090	2,766	2,110
Jogurtai	3,259	5,416	5,565	4,979	4,764
Varškės produktai	4,697	4,360	4,009	3,741	3,629

AB Vilkyškių pieninės grupės pagaminti produkcijos kiekiai, tonomis:

2016 m. fermetinių sūrių pagaminta 16,958 tonų, gamyba išliko panaši kaip ir 2015 metais. Grietinėlės pagaminta 15,123 tonų ir tai 13% daugiau nei 2015 metais.

AB Vilkyškių pieninės grupės supirkta pieno:

	2012	2013	2014	2015	2016
Supirkta pieno, tonomis	204,898	208,380	253,947	237,065	243,633
Suma, už kurią buvo supirkta pieno, Eur	47,733	59,876	63,254	44,883	45,683
Supirkto pieno kaina, Eur/t	232.9	287.3	249.0	189.3	187.5

Per 2016 m. pieno supirkta 244 tūkst. tonų ir tai 3% daugiau nei 2015 metais. Supirkto pieno kaina 2016 m. sumažėjo 1% lyginant su 2015 metais.

14. Pardavimai ir rinkodara

Pajamos iš pagrindinių produktų, tūkst. Eur:

	2012	2013	2014	2015	2016
Fermentiniai sūriai	41,714	49,809	52,262	40,244	41,705
Grietinėlė	12,505	22,956	21,099	16,944	22,558
Išrūgų produktai	3,965	5,481	6,563	3,666	5,306
Grietinė	5,839	5,233	4,230	3,528	2,662
Jogurtai	2,830	5,300	5,409	4,786	4,461
Varškės produktai	10,666	10,551	10,737	9,506	8,411
Kitos pajamos	8,139	6,217	9,360	5,771	5,387
Iš viso pajamų	85,658	105,547	109,660	84,445	90,490

Pardavimų pajamos 2016 m. padidėjo 7% lyginant su 2015 m. Pardavimų pajamos Lietuvos rinkoje sumažėjo 14.7%, eksportas padidėjo 20.3%.

2016 m. tik dar kartą įrodė, jog pieno produktų eksportas niekada nebuvo ta veiklos sritis, kurią būtų galima pavadinti stabilia ir nuspėjama. Visi iki smulkiausių pieno gamintojų bei perdirbėjų pajuto kainų nestabilumą, rinkų stagnavimą bei nuolatinę konkurenciją. 2016 m. startavome su naujais projektais Skandinavijos ir arabų šalyse, Pietų Europoje, prekės ženklas Vilvi tapo dar labiau matomas Lenkijos prekybos tinklų lentynose. Atrastos naujos rinkos ženklų rezultatą davė tik nuo 2016 m. pusmečio. Nuo birželio mėnesio susibalansavus pieno produktų pasiūlai ir paklausai, eksporto rinkose kainų lygmuo padidėjo, ir tai lėmė apyvartos bei pelno didėjimą, lyginant su 2015 metais.

Eksportas 2016 m. sudarė 61% nuo visų AB Vilkyškių pieninės pardavimų. Tai 6 proc. punktais didesnė dalis nei 2015 m.

Daugiausia produkcijos parduota Europos Sąjungos šalyse, jas pavyko auginti nuo 40% iki 49% padidėjo pardavimų apimtys Lenkijoje, Vokietijoje, Kipre, Moldovoje, Ukrainoje, Bulgarijoje.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį eksporte sudaro grietinėlės, išrūgų produktų bei sūrių kategorijos pardavimai.

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Eur:

	2012	2013	2014	2015	2016
Europos Sąjunga	25,409	32,870	40,932	38,593	50,545
Lietuva	31,644	31,118	34,574	31,391	26,934
Rusija	25,213	36,514	27,350	0	0
Kitos šalys	3,392	5,045	6,804	14,461	13,011
Iš viso pajamų	85,658	105,547	109,660	84,445	90,490

Rinkodaros skyrius Vilkyškių pieninės įmonės grupėje yra atsakingas už naujų produktų vystymą, prekės ženklo strategiją bei rinkodaros veiksmus. Kompanija siekia išnaudoti visų pirma situaciją vietinėje rinkoje – investuoti į prekės ženklą ir išsiskirti siūloma unikalia verte vartotojams. Kryptingas šviežių pieno produktų asortimento plėtimas, produktų kokybė, originalūs skoniai bei unikalus pakuočių dizainas lėmė itin spartų pardavimų augimą bei vartotojų pripažinimą.

Vilkyškių pieninės pasirinkta strategija investuoti į inovatyvius išskirtinius produktus leidžia kompanijai tęsti savo prekės ženklo pažadą nuolat džiuginti vartotojus pasirinkimu, naujais produktais, formuoti naujus skonio pojūčius ir naujas pieno produktų vartojimo tradicijas; o taip pat stiprinti savo prekės ženklo pozicijas.

Produktai su pridėtine verte bei originalia pakuote taip pat turi didelį potencialą eksporto rinkose, kuriose kompanija veikia vystydama eksportui skirtą prekės ženklą "Vilvi".

15. Parodos ir įvertinimai

Nuo 2011 m. pradėta dalyvauti vienose didžiausių maisto pramonės parodų "Anuga" Vokietijoje, SIAL Prancūzijoje.

2012 m. tarptautinėje parodoje SIAL, vykusioje Paryžiuje, buvo pripažinti vieni inovatyviausių - "Vilkyškių" agrastinis jogurtas bei glaistyti varškės sūreliai buvo įvertinti "SIAL Innovation" apdovanojimu.

2014 m. vykusiame konkurse "Lietuvos verslo lyderiai 2014", Vilkyškių pieninė buvo pripažinta "Metų eksportuotoju 2014".

2015 m. Vilkyškių pieninė pristačiusi unikalų, naują priedą pieno produktams - traškius baltuosius grikius Pasaulinių pieno pramonės inovacijų apdovanojimų (World Dairy Innovation Awards) vykusių Amsterdame, 9–ojo Pasaulinio pienininkų kongreso metu (Global Dairy Congress) - buvo įvertinta kaip viena geriausių Pieno produktų ingredientų kategorijoje, t.y. tapo viena iš 3-jų finalininkių. Viso žiuri vertino net 220 paraiškas iš 30-ies šalių 18-oje skirtingų kategorijų. Kiekvienoje kategorijoje buvo skelbiamas nugalėtojas bei trys finalininkai.

2015 m spalis – AB Vilkyškių pieninė dalyvavo vienoje didžiausių Europos tarptautinių maisto produktų parodoje "ANUGA" Kiolnas, Vokietija. Erdviame stende buvo pristatyti šviežūs produktai, sūriai bei maisto pramonėje naudojami ingrediantai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m lapkritis – paroda "Food Ingredients Beijing 2015" Kinijoje. Dalyvavimas šioje parodoje sutapo su svarbiu įvykiu, kuomet tarp Lietuvos ir Kinijos buvo pasirašytas protokolas apie leidimą eksportuoti pieno produktus. Atsižvelgiant į šios rinkos poreikius, parodoje buvo pristatyti ingredientai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m gruodis – siekiant rasti naujų kontaktų AB Vilkyškių pieninės gaminamiems išrūgų produktams (baltymų koncentratui bei permeatui), dalyvauta "Food Ingredients Paris 2015" parodoje Paryžiuje, kur susitinka daug maisto pramonės gamyklų atstovų, didmenininkų.

2016 m. gegužės mėnesį Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Kinijoje, Shanghai, "SIAL China 2016".Tai didžiausia Azijos maisto inovacijų paroda. Bendrovė pristatė sūrių produkciją, išrūgų baltymo koncentratą (WPC 80) bei permeatą. Užmegzti vertingi kontaktai su potencialiais partneriais ne tik iš Kinijos, bet ir iš Vakarų Europos bei Malaizijos, vyko susitikimai ir su esamais klientais.

2016 m. birželio mėnesį Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Niujorke "Summer Fancy Food Food Show 2016", kurioje pristatė gaminamų sūrių asortimentą. Pagrindinis dalyvavimo šiame projekte tikslas buvo išanalizuoti mažmeninę JAV rinką, užmegzti naujus verslo kontaktus.

2016 m. spalio mėn. Vilkyškių pieninė tradiciškai dalyvavo tarptautinėje maisto pramonės parodoje – SIAL 2016, Paryžiuje. Tai didžiausia ir svarbiausia maisto inovacijų paroda pasaulyje, 2016 m. joje prisistatė daugiau nei 7000 dalyvių iš 104 pasaulio šalių. Tarptautinėje maisto inovacijų parodoje SIAL 2016 bendrovė Vilkyškių pieninė pateko tarp inovatyviausių maisto pramonės atstovų pasaulyje ir įvertinti kelių pieno produktų kategorijose Jogurto gėrimas YOGA su citrinomis ir alavijais, naujieji glaistytų sūrelių MURR skoniai – maskarponės ir pistacijų pelnė pripažinimą už pažangias receptūras. Vilkyškių pieninės sūriai pelnė apdovanojimą už pakuotes – už jų informatyvumą bei siekį plėsti vartotojų žinias apie sūrius.

16. Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės grupės veikla:

Įmonių grupė užsiima pieno perdirbimu. Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Grupės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

AB Vilkyškių pieninė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Grupė 2016 metais 1 metų laikotarpiui apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Euler Hermes. Kiekvieno kliento kredito rizika yra įvertinama atskirai.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonių grupė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais (daugiausia – su AB SEB banku). 2016 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0.61. Finansinių paskolų likutis 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 30,308 Eur. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafikus, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EURLIBOR palūkanų norma. 2016 m. gruodžio 31 d. likę 2 sandoriai bendra suma – 4,646 tūkst. Eurų, termino pabaiga 2018 m. lapkričio 09 dieną.

17. Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, grupė užima apie 17 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas".

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninės įmonių grupė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

18. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Svarbių įvykių po 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

19. Veiklos planai ir prognozės

2017 m. AB Vilkyškių pieninės grupė ir toliau dės visas pastangas Maisto saugai ir kokybei užtikrinti. Plėsime asortimentą, toliau vykdysime naujų rinkų paiešką ir didinsime pardavimus naujai rastose rinkose, sieksime maksimalaus gamybos efektyvumo, mažinsime naujų darbuotojų poreikį peržiūrėdami gamybos procesus ir juos automatizuodami. 2017 m. planuojama išrūgų džiovyklos projekto pabaiga. Įgyvendinta investicija į išrūgų perdirbimą, leis gaminti dar pelningesnius išrūgų produktus.

III. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

20. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

AB Vilkyškių pieninės grupės įmonių kapitalo struktūra

Įmonės pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius	1 akcijos nominalioji vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
AB Vilkyškių pieninė	Paprastosios vardinės akcijos	11,943,000	0.29	3,463,470
AB Kelmės pieninė	Paprastosios vardinės akcijos	2,457,070	0.29	712,550
AB "Modest"	Paprastosios vardinės akcijos	5,617,118	0.29	1,628,964
AB "Pieno logistika"	Paprastosios vardinės akcijos	371,333	0.29	107,687

21. Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų.

22. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;
kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui nevykdant

ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

kitas įstatymų numatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;
pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;
kitas įstatymų numatytas turtines teises.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

23.Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

24. Informacija apie akcininkus

AB Vilkyškių pieninės bendras akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 821. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis emitento visuotiniame akcininkų susirinkime %
Gintaras Bertašius	6,067,206	51%	51%
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	16%	17%
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	33%	32%
Kapitalo iš viso	11,943,000	100%	100%

AB Kelmės pieninės akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 1. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
------------	-------------------------	----------------------------------	-----------------------------------------------------

AB Vilkyškių pieninė	2,457,070	100%	100%
Kapitalo iš viso	2,457,070	100%	100%

AB "Modest" akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 85. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė	5,601,277	99.7%	99.7%
Kiti smulkieji akcininkai	15,841	0.3%	0.3%
Kapitalo iš viso	5,617,118	100%	100%

AB "Pieno logistika" akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 168. Stambiausias akcininkas, nuosavybės teise turintis ir valdantis daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo vienas.

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis visuotiniame akcininkų susirinkime %
AB Vilkyškių pieninė	218,127	58.7%	58.7%
Kiti smulkieji akcininkai	153,206	41.3%	41.3%
Kapitalo iš viso	371,333	100%	100%

25. Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

26. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos pokytis ir apyvarta 2016 m.

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos ir AB "Nasdaq OMX Vilnius" indeksų palyginimas 2016 m.

27. Dividendai

2012 m. AB Vilkyškių pieninėje patvirtinta dividendų politika. Ištrauka iš dividendų politikos nuostatų:

Dividendai ir dividendų dydis

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.
Bendrovės akcininkai Visuotinio Akcininkų Susirinkimo metu negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, jeigu 1) Bendrovė yra nemoki 2) paskirstytasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas 3) Bendrovės nuosavas kapitalas mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, bei rezervų sumą.
Bendrovės valdyba Visuotiniam Akcininkų Susirinkimui turėtų siūlyti dividendų dydį priklausomai nuo atitinkamų finansinių metų Bendrovės audituoto grynojo pelno.
Jeigu Bendrovė dirba pelningai, Bendrovės valdyba skiria tam tikrą dalį pajamų dividendų sumai, kaip nustatyta 2.6 punkte, ir reinvestuoja likusias pajamas siekiant padidinti Bendrovės kapitalizaciją.
Bendrovė dividendus išmoka grynaisiais pinigais.
Bendrovės valdyba turėtų nustatyti dividendų dydį remiantis praėjusių metų konsoliduotu Bendrovės grynuoju pelnu. Nustatytas dividendų dydis turi būti ne mažesnis kaip 25% Bendrovės praėjusių metų konsoliduoto grynojo pelno, bet ne didesnis kaip Bendrovės metinis konsoliduotas grynasis pelnas.
Bendrovė pasilieka teisę nukrypti nuo dividendų sumos kriterijų atskleidžiant tokio nuokrypio priežastis.

Dividendai	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)	2014 (už 2013)	2015 (už 2014)	2016 (už 2015)
Dividendai (Eur)	864,733	726,376	1,037,680	836.010	-
Dividendai vienai akcijai (Eur)	0.07	0.06	0.09	0.07	-
Akcijų skaičius	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000

AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

AB Kelmės pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

Dividendai	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)	2014 (už 2013)	2015 (už 2014)	2016 (už 2015)
Dividendai (Eur)	2,890,185	4,269,700	2,419,497	3,489,039	3,931,312
Dividendai vienai akcijai (Eur)	1.16	1.74	0.98	1.42	1.60
Akcijų skaičius	2,494,808	2,457,070	2,457,070	2,457,070	2,457,070

AB "Modest" ir AB "Pieno logistika" per praėjusius 5 metus dividendų nemokėjo.

28. Darbuotojai

2016 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 953 darbuotojų.

			Išsilavinimas	Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	11	8	3			3,019
Specialistai	296	120	70	102	4	845
Darbininkai	646	33	163	401	49	560
	953	161	236	503	53	654

2015 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė įmonių grupėje dirbo 975 darbuotojų.

			Išsilavinimas
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis aukštesnysis		nebaigtas vidurinis vidurinis		mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	10	7	3			2,886
Specialistai	232	116	74	42		799
Darbininkai	733	38	262	407	26	539
	975	161	339	449	26	648

Darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis, jų teisės ir pareigos numatytos pareigybinėse instrukcijose. Darbuotojai ypatingų teisių ir pareigų neturi, darbas organizuojamas laikantis LR darbo kodekso nuostatų.

29. AB Vilkyškių pieninės organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Visuotinis akcininkų susirinkimas įgaliojo Bendrovės valdybą organizuoti savų akcijų supirkimą. Valdybai suteikta teisė supirkti iki 10% savų akcijų, organizuoti jų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

30. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės valdymo organai

Pagal AB Vilkyškių pieninė įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Valdybos nariai renkami ketveriems metams. Valdybos pirmininką ketveriems metams renka valdyba iš savo narių. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys nariai.

Valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių. Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą.

Pagal AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" įstatus bendrovių valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius.

31. AB Vilkyškių pieninės įmonių grupės įstatų pakeitimo tvarka

Įmonių grupės įstatų pakeitimai gali būti atlikti per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų.

32. Valdybos veikla

Per 2016 m. įvyko trylika eilinių valdybos posėdžių. Visuose 2016 m. valdybos posėdžiuose buvo reikalaujamas kvorumas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2015 m. dvylikos mėnesių ir 2016 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę, 2015 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą, sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė 2015 m. pelno paskirstymą, savų akcijų supirkimo tvarką.

AB Kelmės pieninės ir AB "Modest" valdybos posėdžiai vyksta reguliariai, svarstomi valdybos kompetenciją atitinkantys klausimai.

33. Valdybos ir administracijos nariai

AB Vilkyškių pieninės valdybos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Generalinis direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Technikos direktorius. Išsilavinimas aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. AB Vilkyškių pieninės Žaliavos pirkimo direktorius. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė nuo 2009 m. balandžio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinkta 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. AB Vilkyškių pieninės Ekonomikos ir finansų direktorė. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narė. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Linas Strėlis (g. 1968 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis. UAB "LS Capital" direktorius; UAB "Biglis" direktorius; Futbolo klubas "Ekranas" Valdybos narys; "Socialinių įmonių asociacija" tarybos pirmininkas; AB "Agrowill group" Valdybos narys. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

Andrej Cyba (g. 1983 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, verslo administravimas ir vadyba. UAB "INVL Asset Management" Verslo plėtros vadovas, "IPAS "INVL Asset Management" stebėtojų tarybos pirmininkas, UAB FMĮ "INVL Finasta" valdybos pirmininkas, "UAB "GP1" Generalinis direktorius; UAB "GP2" Generalinis direktorius; UAB "Piola" Generalinis direktorius. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

AB Vilkyškių pieninės administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – Ekonomikos ir finansų direktorė, valdybos narė. Bendrovėje dirba nuo 2000 m. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narė. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vaidotas Juškys (g. 1969 m.) – Vykdantysis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas - aukštasis, informacinės technologijos. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 250 AB Vilkyškių pieninės akcijų. Tai sudaro 0.002 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – Technikos direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – Žaliavos pirkimo direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1996 m. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – Gamybos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 1995 m. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Kelmės pieninė valdybos narys, AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Rita Juodikienė (g. 1975 m.) – Valdymo ir kokybės direktorė. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Išsilavinimas – magistras, verslo valdymas. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

AB Vilkyškių pieninės Valdybos nariams per 2016 m. priskaičiuota atlyginimų suma – 186 tūkst.Eur, tai sudaro 31 tūkst.Eur vienam valdybos nariui. Bendrovės vadovui ir vyr. finansininkui priskaičiuota atlyginimų suma – 101,1 tūkst.Eur, tai sudaro 50,5 tūkst.Eur vienam nariui. 2016 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos nariai ir darbuotojai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

AB Kelmės pieninės valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2016 m. balandžio 28 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB "Modest" valdybos pirmininkas. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2016 m. balandžio 28 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės gamybos direktorius, AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Algirdas Žukauskas (g. 1958 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2016 m. balandžio 28 d. AB Kelmės pieninės Generalinis direktorius. AB Kelmės pieninėje dirba nuo 2008 m. Išsilavinimas – aukštasis, zooinžinierius. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

2016 m. AB Kelmės pieninė neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

AB "Modest" valdybos ir administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas, ketverių metų kadencijai perrinktas 2013 m. gruodžio 10 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB Kelmės pieninės valdybos pirmininkas. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas, tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – valdybos narys ketverių metų kadencijai perrinktas 2013 m. gruodžio 10 d. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės gamybos direktorius, AB Kelmės pieninė valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė, ketverių metų kadencijai perrinkta 2013 m. gruodžio 10 d., valdybos narė. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Vilkyškių pieninės valdybos narė Ekonomikos ir finansų direktorė, AB Kelmės pieninės valdybos narė. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Kęstutis Keršys (g. 1957 m.) – direktorius. AB "Modest" dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas – aukštasis, ekonomika. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

2016 m. AB "Modest" neskyrė valdymo organų nariams tantjemų, paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas.

34. Komitetai

AB Vilkyškių pieninės audito komiteto nariai - Aušra Lobinienė (Tauragės Kredito Unijos Vidaus audito tarnybos vadovė), Ligita Pudžiuvelytė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja) ir Milana Buivydienė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja). Visi komiteto nariai nėra vadovaujantys administracijos darbuotojai, Bendrovės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

Per 2016 m. įvyko keturi Audito komiteto posėdžiai, kurių metu buvo aptarti ir patvirtinti Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų, 2015 m. metinio pranešimo ir 2015 m. pelno paskirstymo projektai, 2016 m. vidaus audito planas, aptartas 2016 m. biudžetas bei peržiūrėti bendrovės darbuotojų atlyginimai. Audito komiteto posėdžiuose dalyvavo visi komiteto nariai.

Dukterinėse įmonėse komitetai nėra sudaromi.

35.Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

36. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

37. Informacija apie Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su Bendrovė susijusiomis šalimis yra pateikta AB Vilkyškių pieninės Finansinių ataskaitų už 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 24-oje pastaboje.

38. Informacija apie Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius, galinčius daryti neigiamą įtaką emitento veiklai

Emitentas nėra sudaręs žalingų sandorių, turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai arba veiklos rezultatams. Emitentas taip nėra sudaręs sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ar kitų pare16gų.

IV. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio konsoliduoto metinio pranešimo.

V. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

Kiekvieno mėnesio 10 dieną skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį. Paskelbta visa informacija, susijusi su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu, pranešimai apie metinius bei tarpinius rezultatus, taip pat pranešimas "Dėl tarpinės informacijos skelbimo":

"Nuo 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojusi nauja Vertybinių popierių įstatymo redakcija numato, kad tarpinę informaciją (3, 9 ir 12 mėnesių finansines ataskaitas) emitentai gali rengti savo pasirinkimu. AB Vilkyškių pieninė praneša, kad vietoje tarpinės informacijos skelbs pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitą. Už 2015 m. 12 mėn. tarpinė finansinė ataskaita bus skelbiama 2016 m. vasario 29 d., vėliau bus skelbiamos pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitos."

Priedas

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės pranešimas apie AB "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2016 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB "Nasdaq Vilnius" vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/).
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje (išskyrus grupės įmonėje AB "Pieno logistika") sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su bendrovės vadovybe. AB Vilkyškių pieninė yra sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. AB "Pieno logistika" organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Valdyba šioje bendrovėje nesudaroma. Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už bendrovės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdyba (išskyrus AB "Pieno logistika" ).
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba.

		Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. AB ,,Modest" valdybą sudaro 3 nariai. AB Kelmės pieninė valdybą sudaro 3 nariai. Valdyba AB ,,Pieno logistika" nesudaroma. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Ne Taip	AB Vilkyškių pieninė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai. AB ,,Modest" ir AB Kelmės pieninė rekomendacijos laikosi.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

²Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti . AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse. AB ,,Modest", AB Kelmės pieninė ir AB ,,Pieno logistika" Audito komitetas nesudarytas
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Valdybos nariai ( ir AB ,,Vilkyškių pieninė" Audito komiteto nariai) dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių ,,pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, tačiau AB ,,Vilkyškių pieninė" valdyboje yra 2 nariai, kurie atitinka šiame punkte išvardintus nepriklausomumo kriterijus.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus



























šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus,
vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl
ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo Ne
vertinimo ir skelbimo praktika. apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį
nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo
narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų
nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų
paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo
metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos
kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti Ne Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo vertinimo ir skelbimo praktika.
tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti
priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį
laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas
informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai
patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams Taip AB ,,Vilkyškių pieninė" valdybos nariams už darbą valdyboje
už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo mokamos tantjemos. posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6.

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad

Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.		AB ,,Modest" ir AB Kelmės pieninė valdybos nariams už darbą valdyboje tantjemos nemokamos.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba taip pat teikia rekomendacijas ir pasiūlymus bendrovės vadovui.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2016–aisiais metais bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie bendrovės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.

stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.

⁸Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arbavaldymo organų nariams.	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. bendrovės valdyba ir jos komitetai (jei bendrovėje jie sudaromi) aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. AB "Vilkyškių pieninė" Atlyginimo komitetas užtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. AB ,,Modest" , AB Kelmės pieninė ir AB ,,Pieno logistika" komitetai nesuformuoti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar

¹⁰Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės

valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.		renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas AB "Vilkyškių pieninė" komitetas sudarytas iš 3 narių.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. AB "Vilkyškių pieninė" Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui,	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.

aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką.

Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės
akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo
narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų

struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias

bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios

vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,

pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,
susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas

kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja
vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų

turėtų būti šios:		komitetas.
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių

atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,

susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir

įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo

nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams

ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų

būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna
iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų
proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių
arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės

darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką

(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei
jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų

sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,

susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl
galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams
skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl
vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties
kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,

taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų
dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija,
kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo

organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo
klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar
kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo
priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo
politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui,
susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti
kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba
pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos
apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti
bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti
akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu
dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime. 4.14. Audito komitetas.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" iš esmės laikosi šių rekomendacijos
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų		nuostatų. Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai,
būti šios:		jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai
ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus		dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo
kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką,		auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) audito komitetas užtikrina ir vidaus audito funkcijų
susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi)		veiksmingumą.
yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas
atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be
kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito
padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio
skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip
pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į
šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti
šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,
pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su
audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti
situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito
partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo,
kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius
dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų
konfliktams, komitetas, remdamasis interalia išorės
audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus
atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne
audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas,
vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos
rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir

gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką,

iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas
komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į
komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti

išsamia informacija, susijusia su specifiniais
bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracija turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir
(ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas)
vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo

posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada)
kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir
valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti
užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su

administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su
kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų
veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir
išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas
taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių
darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti

ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp
nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie
visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų

nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam
tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems
veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam
organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie
atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti		veiklą praktikos.
kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir
gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų

veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per
metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią
bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras
ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę
organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti,

kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo
atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja ir valdybos darbą organizuoja valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Valdybos posėdžiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia bendrovės vadovas, valdybos nariai ar valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne bendrovės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.

¹²Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Svarbūs sandoriai tvirtinami bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto. Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė modernių technologijų netaiko.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.		Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Valdybos nariai nepainioja bendrovės turto su savo turtu.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.		informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją Bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus	Ne

pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už
specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma
atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia
nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės	Neaktualu
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Neaktualu
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.

8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Neaktualu
dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai
neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Taip
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų
nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei	Taip
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,	Ne
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo		Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos
procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių		ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti
atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto		išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina
įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių		informacija, ir tokią informaciją Bendrovė priskiria prie komercinę
konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant		paslaptį turinčios informacijos.
atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų	Neaktualu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos	Neaktualu
pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus
metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba
kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo
iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų
vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,	Neaktualu
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors
išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias
reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas,
pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos	Neaktualu
narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų
pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai,	Neaktualu	Bendrovės vadovų atlyginimą pagal bendrovės įstatus nustato
turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų		valdyba (išskyrus AB "Pieno logistika" vadovo – jo atlyginimą
susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.		nustato akcininkų susirinkimas).
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika	Neaktualu
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	Neaktualu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis		akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti
akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų		akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų

susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą.
Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir
akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams
pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos
naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų
pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais
akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų
pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti	Neaktualu
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės
įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,	Neaktualu
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę
dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame	Neaktualu
visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų	Neaktualu
dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų
būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų
politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški
nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti
pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina
apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos
įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese, sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:		Taip, išskyrus 4 punkte	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ataskaitoje ir Bendrovės veiklos
1)	bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	nurodyta informacija apie atlyginimus	ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje
2)	bendrovės tikslus;
3)	asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4)	bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5)	galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6)	bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7)	pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8)	bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.			Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją,
	10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
	10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį,	Taip	Išskyrus informaciją apie atlyginimus.

kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Neaktualu
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	AB Vilkyškių pieninė informaciją per NASDAQ OMX Vilnius naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovės valdyba (grupės bendrovėje AB ,,Pieno logistika" – vadovas) teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina Bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito bendrovė nesuteikė ne audito paslaugų Bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš Bendrovės.

AB Vilkyškių pieninė konsoliduotas metinis pranešimas už 2016 metus

AI Terminal

Vilkyskiu Pienine

2260_10-k_2017-04-07_54f729cf-0dd6-4b79-8a2f-b16d16a5b5c2.pdf

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Turinys

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Informacija apie Bendrovę

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Valdyba

Vadovybė

Auditorius

Bankai

Nepriklatlsolno allditorial;s istlada

Nuomonè

Pagrindas nuomonei pareikéti

Pagrindi niai audito dalykai

PrestiZo vertés sumaZejimo jvertinimas

Pagrindinis audito dalykas

Kaip dalykas buvo sprendâiamas audito metu

Atsargq vertinimas

Kita informacija

Vadovybes ir uZ valdymq atsakingq asmenq atsakomybé uZ finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybè ui finansiniq ataskaitq auditq

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tęsinys)

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Bendroji informacija

Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio pastabos Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Vertinimo pagrindas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Operacijos užsienio valiuta

Konsolidavimo pagrindas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Nematerialusis turtas

Prestižas

Nekontroliuojanti dalis

Atsargos

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Paskolos ir gautinos sumos

Galimas parduoti finansinis turtas

Tikrosios vertės nustatymas

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Skolinimosi sąnaudos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Išvestinės finansinės priemonės

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Išvestinės finansinės priemonės (tęsinys)

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nefinansinis turtas

Atidėjiniai

Išmokos darbuotojams

Finansinė ir veiklos nuoma

Grupė - nuomininkė

Nuosavų akcijų pirkimas

Dividendai

Vyriausybės dotacijos

Pajamos

Pardavimų savikaina

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos