AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys užmetus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Turinys

Informacija apie Bendrovę	1
Vadovybės pareiškimas dėl finansinių ataskaitų	2
Atskira finansinės būklės ataskaita	8
Atskira pelno (nuostolių) ataskaita	9
Atskira bendrųjų pajamų ataskaita	10
Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	11
Atskira pinigų srautų ataskaita	12
Finansinių ataskaitų pastabos	14
AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ metinis pranešimas už 2016 metus	60

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Informacija apie Bendrovę

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Telefonas:	+370 441 55330
Telefaksas:	+370 441 55242
Įmonės kodas:	277160980
Buveinė:	P. Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., Lietuva

Valdyba

Gintaras Bertašius (pirmininkas) Sigitas Trijonis Rimantas Jancevičius Vilija Milaševičiutė Andrej Cyba Linas Strėlis

Vadovybė

Gintaras Bertašius, Generalinis direktorius Vaidotas Juškys, Vykdantysis direktorius Sigitas Trijonis, Technikos direktorius Rimantas Jancevičius, Žaliavos pirkimo direktorius Arvydas Zaranka, Gamybos direktorius Vilija Milaševičiutė, Ekonomikos ir finansų direktorė Rita Juodikienė, Valdymo ir kokybės direktorė

Auditorius

"KPMG Baltics", UAB

Bankai

AB SEB bankas "Swedbank" AB Nordea bank AB AB DNB bankas AB Šiaulių bankas

KPMG Baltlcs, UAB Liepq g. 4 LT-92114 Klaipèda Lietuva

Tel.: Faks.: El. p.: lnternetinis puslapls:

+370 46 480012 +370 46 48001 3 klaipeda@<pmg.lt

www.kpmg.lt

Nepriklallsotno atldito nals isvada

Rg vlLrySKU ptENtNE akcininkams

Nuomoné

Mes atlikome AB ,,VlLKySKtç ete rutnE,, (roliau -lmone) atskirq finansiniq araskaitq rinkinio (toliau - finansinês ataskaitos), kurj sudaro 2016 m. gruodZio 31 d. atskira iinansines bûklès ataskaita ir tq dienq pasibaigusiq metq atskira pelno inuostolir¿) ir kitr¡ bendrqjq pajamq. nuosavo kapitalo pokyöiq ir pinigq srautq ataskaita bei finansiniq ataskaitq a¡sk¡namasL'raöias, jskaitant reik5mingq apskaitos metodq santraukq, auditq.

Y!::,y,,1*n:.|,q'_qrl91l9: finansinès ataskaitos visais reikSminsais atZvitsiais teisinsai pareikia AB "VILKYSKIU PIENINE" 2016 m, gruodZio 31 d. nekonsoliduotq finans-ing büklg ir tq dienq pasibaigusiq metq nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus ¡r netonsól¡Ouorus pinigq srautus pagaltarptautinius finansines atskaitomybès standartus, priimtus taikyti Europos Sqjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikéti

Auditq atlikome pagaltarptautinius audito standartus (toliau -TAS). Müsq atsakomybé pagal ðiuos standartus iðsamiai apibúdinta Sios iðvados skyriuje ,,Auditoriaus atiakomybe uZ finansiniq ataskaitq auditq". Mes esame nepriklausomi nuo lmones pagal Tarptáutiniq buhalteriq etikos standartq valdybos isleistq Buhalteriq profesionalq etilos koäeksq (tåt¡au - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Bespublikos audito ¡statymo reikalavimus. Mes taip päi t.it orn"t TBESV kodekse ir Lietuvos Respublikos audito jstatyme numatytq kitq etikos reikàlavimq. Mes tikime, kad müsq surinkti audito irodymai yra pakankami ir tinkamimusq nuomonei pagr¡ðti,

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie, müsq profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamoio laikotarpio finansiniq ataskaitq auoitq, Sie datykai buvo nagrinejami atliekant finansiniq ataskaitq, kaip.visumos, auditq ir j juos buvo àts¡zvelgia pareiðkiani moåq nuomong apie Sias finansines ataskaitas, todel atskiros nuomonés apie Sìuos dalykus nepateìkiame.

@2017 ,,KPMG Balllcs", UAB yra Llêtuvos r¡botos âlsâkomvbås lmonê lr nêlr¡kLausomq KPMG lmonlq nar¡q, prìklausanèlq Svelcarfis lmònel .KPMG lnternatlonal Cooperailve,, ("KpMG lnternat¡onat,,),'ilnklo narê, Vlsos telsós saugomos.

lnvesticiiq i dukterines jmones vertés sumazèjimo jvertinimas

²⁰¹⁶m. gruodZio 31 d' investicijq jdukterines jmones likutiné verte yra 1O 713 tukst. EUR; ²⁰¹⁶ metais pripaZintivertés sumaZêjimo nuostoliaiao EUR;vertès sumaZèjirno nuostoliai20l6 m. gruodZio 31 d.: 0 EUR,

Mes remiamés informacija, pateikta ðiose atskirose finansinðse ataskaitose: ,,Reikðmingq a.pskaitos principq santrauka - ,,lnvesticijos jdukter:ines jmones,', ,,Vertðs ,rr.t¿jirá, (Nefinansinis turtas)" ir 12 pastaba "lnvestiðijos jdukterines ¡mones',.

Pag ri ndi n i s audito da lykas

!016 m. gruodZio 31 d. investicijos ^j dukterines jmones susijios su invesiicijomis ^jdukterines jmones AB Kelmés pieninê, AB Modest ir AB Pieno Logistika. Atitinkami apskaitos standartai reikalauja, kad investicijos j dukterines jmones butq testuojamas dèl verttls sumaZéjimo jeiyra kokiq nors poZymiq, kad investicijq vertê gali büti sumaZéjusi,.

^Investicijq atsiperkamosios vertés skaiöiavimas yra procesas, apimantis pinigus generuojanöiq vienetq (PGV) nustatymq, bei ateities rezultatq numatymQ.

Vadovybés naudojami vertés sumaZejimo vertinimai reikalauja reikSmingq sprendimq, visq pirma tokiq, kurie susijç su pajamq augimo tempais, augimo ir diskonto normq nustatymais. Pagrindinés, vadovybés taikyios prielaidos yra detaliau apra\$ytos 12 pastaboje,,lnvesticijomis j dukterines jmones".

Didelis dêmesys buvo skiriamas pagrindiniq prielaidq pagrjstumo vertinimui, kadangi kai kurios jq yra subjektyvios. Dél ëios prieZasties, mes 5iq sritj laikome müsq pagrindiniu audito dalyku.

Kaip dalykas buvo sprendâiamas audito metu

Be kitq audito procedurq, mes atlikome tokias procedüras:

o lvertinome lmonés pinigus generuojanöiq vienetq, kuriems investicijos yra priskirtos, nustatymo tinkamumq;
o Su müsq vidaus vertinimo specialistq pagalba kritiSkai jvertinome lmones prielaidas ir jvertin i m us, ta ikytus apska iöi uojant investicijq atsiperkamqjq vertç. Müsq darbas buvo paremtas, bet neapsiribojo, tokiomis procedúromis:
lvertinimu, ar tmonès naudojamas diskontuotq pinigq srautq modelis atitinka apskaitos standartq reikalavimus;
lvertinimu, ar minétame modelyje taikytos pagrindinés makroekonominés prielaidos (iskaitant prielaidas, susijusias su pajamq augimu ir diskonto norma) yra pagrjstos bei atitinka analitikq bei pramonès Sakos, kuriai lmonè priklauso, ataskaitose pateikiamus rinkos duomenis;
lvertinimu, ar pinigq srautq prognozês atitinka vadovybés patvirtintus biudZetus, taip pat Siq biudZetq pagrjstumo jvertinimu, palyginant istoring informacijq su verslo planais.
o Palyginome lmonês ataskaitiniq finansiniq metq prognozes, padarytas iki 201b m. gruodZio 31 d,, su faktiniais rezultatais, tam, kad jvertintume vadovybès sudaromq ateities prognoziq pagrjstumq.
o lvertinome lmonés analizç del vertés sumaZrÖjimo testavimo rezultatq iautrumo, ypatingq démesj skiriant prielaidoms, kuriq jtaka testavimo rezultatams gali büti didZiausia, pvz. prielaidoms, susijusioms su diskonto norma ir veiklos pelnu, pakoreguotu del nusidévéjimo ir amortizacijos,
r lvertinome, ar lmonés pinigus generuojanöiq vienetq atskleidimai, taikytos pagrindinès prielaidos ir ëiq prielaidq pasikeitimo jtaka testavimo rezultatams atspindêjo su investicijq vertinimu susijusias jgimtas rizikas,

@2017 ,,KPMG Baltlcs", UAB yra Lletuvos r¡botos atsakomybês imonê lr neprlklausomq KPMG imonlq narlq, prlklausanðlq Svetcarijos imonel ,,KPMG lnternatlonal Coopsrallvê" ("KPMG lntsrnatlonã1,,), llnklo narð. Vlsos telsés saugomos.

Atsargq vertinimas

²⁰¹⁶m. gruodZio 31 d. atsar:gq verté yra g 2b3 tükst. EUR; atsargL¡ vertès sumaZinimo iki grynosios realizacinés vertès sqnaudos 2016 m, sudaro 194 tüksi. EUR.

Mes remiamês informacija, pateikta Siose atskirose finansinêse ataskaitose: ,,ReikSmingq apskaitos principq santrauka -Atsargos" ir 14 pastaba "Atsargos".

Pagrindinis audito dalykas Kaip datykas buvo sprend?iamas audito metu

Pagrindinö jmones veikla yra pieno produktq gamyba ir pardavimas klientams Lietuvoje bei kitose Salyse, tiek Europos Sqjungoje, tiek uZ jos ribq. Süriai ir súrio produktai sudaro reikSmingq lmonés pardavimo pajamq dalj. Süriq gamybos procesas (brandinimas) gali trukti iki ¹² mén. ar ilgiau, tuo tarpu pieno - pagrindines Zaliavos - kaina pastaraisiais metais linkusi reikömingai svyruoti. Kadangi pirminiuose süriq gamybos etapuose naudojama pieno äaliava, yra rizika, kad süriai bus gaminami naudojant brangq pienq, taðiau faktinio pardavimo metu jq rinkos kaina bus Zemesné uZ savikainq.

Pagal apskaitos standartq reikalavimus, kiekvienq finansiniq ataskaitq sudarymo datE lmone nustato, ar jos atsargq verté nevirðija jq grynosios realizavimo vertês. Nenaudojamq ir letos apyvartos atsargq atveju, turimq atsargq lygis yra palyginamas su planuojamu jq panaudojimu ateityje. Papildomai yra jvertinama lmonès produkcijos pardavimq kainq tikétinas sumaZéjimas Zemiau jq savikainos.

Mes skyrème daug demesio ðiai sriõiai, kadangi nustatant atsargq vertç, vadovybé turi atlikti reikðmingus vertinimus. paremtus tokiomis prielaidomis, kaip büsimos pardavimo kainos ir atsargq sunaudojimas, priklausantis nuo rinkos paklausos. Minetq prielaidq pasikeitimas gali tureti reikðmingq jtaka atsargq vertei bei pelno (nuostoliq) ataskaitai.

Be kitq audito procedürq, mes atlikome tokias proceduras:

lvertinome vidaus kontroles, susijusias su atsargq vertinimu, jskaitant tokius aspektus kaip nebenaudojamq ir létos apyvartos atsargq identifikavimq bei tikétinos grynosios realizacinés vertés nustatymQ; o
Analizavome bendrojo pelningumo rodiklj pagal atskirus produktus tam, kad nustatyti atsargas, kurios metq eigoje buvo parduodamos su nedideliu pelnu arba nuostoliu ir panaudojome Siq informacijq metq pabaigos likuöiq, kuriems gali buti reikalingas nukainavimas, identif ikavimui. a
Remdamiesi savo Ziniomis apie lmonés veiklq ir pramonès sektoriq, jvertinome prielaidas, naudojamas pasenusiq ir letos apyvartos atsargq panaudojimo projekcijoms parengti, a
lvertinome vadovybés atliktq praeities vertinimq tikslumq palygindami einamaisiais metais apskaitytas atsargq nuraSymo sqnaudas su praéjusiais laikotarpiais apskaitytu atsargq nukainavimu. a
Patikrinome nejtrauktus j vertes nukainavimo skaiðiavimq reikSmingus ilgai nenaudojamus atsargq vienetus, tam, kad papildomai jsitikintumeme atsargq nukainavimo pilnumu. o
Atrankos büdu, patikrinome, ar atskiroms atsargq kategorijoms taikomas vertes sumaZinimas iki grynosios realizacinés vertés yra tinkamas, atsiZvelgiant j ðiq atsargq pardavimo kainas ir pardavimo sqnaudas po metq pabaigos; a
lvertinome atskleidimq, susijusiq su lmonês atliekamais nukainavimo iki grynosios realizacinés vertès vertin ima is, pa kan kam umq. a

Kita informacija

Vadovybé yra atsakinga uZ kitq informaciiq. Kitq informacijq sudaro informacija, pateikta lmonés metiniame praneðime , taöiau ji neapima finansiniq atast<aitq ir auditoriaus isvädos apie jas.

MÚsq nuomoné apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos uZtikrinimo i5vados apie jq.

Atliekant finansiniq ataskaitq auditq, müsq atsakomybé yra perskaityti kitq informacijq ir apsvarstyti, ar yra reik5mingq neatitikimq informacijai, pateiktai finansinése aiaskaitose, arba mtisq Zinioms, jgytoms audito metu, ¡r ar ji yra kitaip reikðmingai iskraipyta. Jeigu iemdamiesi atliktu darbu pastebime reik5mingq kitos informacijos iðkraipym-q, mes tuiime atskle¡sti ðj faktq. Mes neturime su tuo susijusiq pastebèjimq,

Vadovybes ir uZ valdymq atsakingq asmenq atsakomybè uZ finansines ataskaitas

Vadovybe yra atsakinga u2 Ëiq finansiniq ataskaitq parengimq ir teisingq pateikimq pagal tarptautinius finansinés atskaitomybes standartus, priimtus taikyti Europos sqjunðäje] ir tokiq vidaus kontrolç, kokia, vadovybès nuomone, yra butina finansinåms ataskaitoms þarengti Oereik5mingq i\$kraipymq del apgaulés ar klaidos,

Rengdama f inansines ataskaitas, vadovybé privalo jvertinti lmonés gebèjimq tgsti veiklq, atskleisti (jei taikytina) dalykus, susijusius su veiklos tgstinumu ir taikyti veiklos t9åtinùmo apskaitos principq, i5skyrus tuos atvejus, kai vadovybé ketina likviduoti lmong ar ñutrauktiveiklq arba neturi kitq realiq alternatyvq, tik taip pasielgti,

UZ valdymq atsakingi asmenys privalo priZiürêti lmonés finansiniq ataska¡tq rengimo procesQ,

Auditoriaus atsakomybè u2 finansiniq ataskaitq auditq

Müsq tikslas yra gauti pakankamq uZtikrinimq del to, ar finansinès ataskaitos kaip visuma nera reik5mingai i5kraipytos dèl apgaulès ar klaidos, ir iSleisti auditoriaus i5vadq, kurioje pateikiama musq nuomone. Pakankamas uZtikrinimas - tai auk5to lygio uZtikrinimas, taðiau tai néra garantija, kad pagal TAS atliekamo audito metu visada galima nustatyti reik5mingq iðkraipymq, ¡eigl ¡is yrâ. lSkraipymai gali atsirasti dél apgaulès ar klaidos. Jie laikomi reikðmingais, jeigu galima pãgrjstá¡ numatyti, kad atskirai ar kartu jie galituréti didelés jtakos vartotojq etonominiams sprendimams, priimamiems remiantis Ëiomis finansinémis ataskaitomis.

Atlikdami auditq pagal TAS, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomés profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

¡ Nustatome ir jvertiname finansiniq ataskaitq reik\$mingo iðkraipymo del apgaules arba klaidq rizikq, planuojame ir atliekame proceduras kaip atsakq itokiq rizikqu surenkame pakankamq tinkamq audito jrodymq mûsq nuomonei pagrjsti. Reikðmingo i5kraipymo del apgaulès neaptikimo rizika yra didesné nei reik5mingo iskraipymo dél klaidq neaptikimo rizika, nes apgaule gali büti suköiavimas, klastojimas, tyõinis praleidimas, klaidingas aiSkinimas arba vidaus kontroliq nepaisymas.
o lgyjame supratimQ apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galétume suplanuoti konkreðiomis aplinkybêmis tinkamas audito procedriras, taðiau ne tam, kad galétume pareikðti nuomone apie lmonés vidaus kontrolés veiksmingumq.
o lvertiname taikomq apskaitos metodq tinkamumq ir vadovybès apskaitiniq vertinimq bei su jais susijusiq atskleidimq pagrjstumq.
' Padarome iðvadq dèl taikomo veiklos tçstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dél to, ar, remiantis surinktais jrodymais, egzistuoja su jvykiais ar sqlygomis susijgs reikðmingas neapibréZtumas, dél kurio gali kilti reik5mingq abejoniq dèl Jmonès gebejimo tçsti veiklE. Jeigu padarome iövadq, kad toks reikSmingas neapibreZtumas egzisluoja, audiioriaus iövadoje privalome atkre¡pti demesj j susijusius atskleidimus finansinese ataskaitose arba, jeigu tokiq atskleidimq nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonç, Músq i5vados yra pagrjstos audito jrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus i5vados datos. Taðiau búsimijvykiaiãisqlygos gali lemti, kad lmoné negalés toliau tçsti savo veiklos,

@2017,,KPMG Balllcs", UAB yrâ Lletuvos rlbotos atsakomybés lmoné lr neprlklausomq KPMc imonlq nar¡q, pr¡ktausânétLl Svelcarllos lmon€l 'KPMG lnternatlonal Cooperalve. (,,KPMG lnternallonal,,), ünklo nãrê. Vlsos telsés saugomos. 6

' lvertiname bendrq finansiniq ataskaitq pateikimq, struktürq ir turinj, jskaitant atskle¡dimus, ir tai, ar finansinése ata.skaitose pateikti pagrindziântys sandòriai ir ¡vy"t<iai yra atspindeti taip, kad atitiktr-¿ teis¡ngo pateikimo koncepcijq.

Mgt, þ.t visq kitq dalykq, informuojame uZ valdymq atsakingus asmenis apie planuojamq audito apimti ir atlikimo laikq bei reik5mingus audito pastebejimus, jskaitant svarbius vidaus kontroles trükumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateik¡ame uz valdymq atsakingiems asmenims patvirtinimq, kad laikémés atitinkamq etikos reikalavimq dèl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galétq búti pagrjstai vertinami kaip turintys ltakos músq nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

lð dalykq, apie kuriuos informavome uZ valdymq atsakingus asmenis, iðskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansiniq ataskaitq auditq ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apra5ome auditòriaus isvado¡e, ¡äigu pagaijstatymq arba teisés aktq nedraudZiama vieðai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomisaplinkybemis, nustatome, kad dalykas neturetq büti pateikiamas mùsq iðvadoje, nes galima pagrjstaitiketis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmés persvers visuomenés gurnãrq naudq ið tokios komunikacijos.

Audito, kurj atlikus iëleidZiama ði nepriklausomo auditoriaus isvada, uZduoties partneris yra Rokas Kasperaviöius.

,,KPMG Baltics" , UAB, vardu

M fil,^

Rokas Kasneravie/s Partneris Atestuotas auditorius

Klaipeda, Lietuvos Respublika 2017 m. balandZio 7 d

@2017 ,,KPMG Balllcs", UAB yra Lletuvos rlbotos atsâkomybês lmonê lr nepriklausomq KPIVc lmonlq narlq, pr¡klâusanðlq Svelcarüos lmonêl ,,KP¡/G lnternatlonal Cooperatlve' ("KPMG lntêrnatlonal',), ilnkto narê. Vlsos telsés saugomos.

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Atskira finansinės būklės ataskaita

Tūkst. eurų	Pastaba	2016 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.
Turtas
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai	10	20,656	20,295
Nematerialusis turtas	11	93	111
Investicijos į dukterines įmones	12	10,713	10,710
Ilgalaikės gautinos sumos	13	361	428
Ilgalaikis turtas		31,823	31,544
Atsargos	14	8,253	7,811
Prekybos ir kitos gautinos sumos	15	14,148	8,437
Išankstiniai apmokėjimai	16	335	432
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	27	91
Trumpalaikis turtas		22,763	16,771
Turtas iš viso		54,586	48,315
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas		3,463	3,463
Akcijų priedai		3,301	3,301
Rezervai		5,027	5,050
Nepaskirstytas pelnas		16,822	9,681
Nuosavas kapitalas iš viso	18	28,613	21,495
Įsipareigojimai Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	19	6,836	7,931
Išvestinės finansinės priemonės	23	154	239
Vyriausybės dotacijos	20	1,861	1,903
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	21	820	388
Ilgalaikiai įsipareigojimai		9,671	10,461
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	19	7,059	7,719
Mokėtinas pelno mokestis		70	-
Išvestinės finansinės priemonės	23	83	125
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	22	9,090	8,515
Trumpalaikiai įsipareigojimai		16,302	16,359
Įsipareigojimai iš viso		25,973	26,820
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso		54,586	48,315

Atskira pelno (nuostolių) ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015

Pajamos	1	102,260	97,404
Pardavimų savikaina	2	-91,306	-93,752
Bendrasis pelnas		10,954	3,652
Kitos veiklos pajamos	3	644	700
Paskirstymo sąnaudos	5	-4,514	-5,533
Administracinės sąnaudos	6	-2,396	-2,070
Kitos veiklos sąnaudos	4	-451	-409
Veiklos rezultatas		4,237	-3,660
Finansinės veiklos pajamos		3,945	3,529
Finansinės veiklos sąnaudos		-689	-586
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos	7	3,256	2,943
Pelnas prieš mokesčius		7,493	-717
Pelno mokesčio sąnaudos	8	-502	634
Grynasis pelnas (nuostolis)		6,991	-83
Pagrindinis ir sumažintas pelnas 1 akcijai (eurais)	9	0.59	-0.01

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	2016	2015
Grynasis pelnas (nuostolis)	6,991	-83
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į
pelno (nuostolių) ataskaitą
Valiutų konvertavimo skirtumas dėl lito keitimo į	-	4
eurus
Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą
Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis	127	120
Kitos ataskaitinių metų bendrosios pajamos, po
pelno mokesčio	127	124
Iš viso bendrųjų pajamų	7,118	41

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Tūkst. eurų				Apsidraudimo	Rezervas savoms	Perkai	Privalo	Nepaskirs
	Pastaba	Akcinis kapitalas	Akcijų priedai	priemonių rezervas	akcijoms įsigyti	nojimo rezervas	masis rezervas	tytasis pelnas	Iš viso
Likutis 2015 m. sausio 1 d.		3,459	3,301	-484	2,421	2,729	346	10,518	22,290
Laikotarpio pelnas		-	-	-	-	-	-	-83	-83
Kitos bendrosios pajamos Įstatinio kapitalo skirtumas dėl
nominaliosios vertės keitimo iš litų į eurus Pervedimai iš perkainojimo		4	-	-	-	-	-	-	4
rezervų Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis		- -	- -	- 120	- -	-169 -	- -	169 -	120
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		4	-	120	-	-169	-	169	124
Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti	17	-	-		- 87		-	- -87
Pervedimai į privalomąjį rezervą Dividendai		- -	- -	- -	- -	- -	- -	- -836	- -836
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	87	-	-	-923	-836
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		3,463	3,301	-364	2,508	2,560	346	9,681	21,495
Likutis 2016 m. sausio 1 d.		3,463	3,301	-364	2,508	2,560	346	9,681	21,495
Laikotarpio pelnas		-	-	-	-	-	-	6,991	6,991
Kitos bendrosios pajamos Pervedimai iš perkainojimo rezervų Apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokytis		- -	- -	- 127	- -	-150 -	- -	150 -	127
Iš viso kitų bendrųjų pajamų		-	-	127	-	-150	-	150	127
Sandoriai su savininkais, apskaityti tiesiogiai nuosavame kapitale Pervedimai į rezervą savoms akcijoms įsigyti Pervedimai į privalomąjį rezervą Dividendai		- - -	- - -	- - -	- - -	- - -	- - -	- - -	- - -
Iš viso sandorių su savininkais		-	-	-	-	-	-	-	-
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		3,463	3,301	-237	2,508	2,410	346	16,822	28,613

Atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d.

Atskira pinigų srautų ataskaita

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Laikotarpio pelnas (nuostolis):		6,991	-83
Koregavimai dėl:
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo	10	2,026	2,104
Nematerialiojo turto amortizacijos	11	72	46
Dotacijų amortizacijos ir nurašymo	20	-224	-267
Nuostolis (pelnas) iš nekilnojamo turto, įrangos ir		6	28
įrengimų pardavimo ir nurašymo
Pelno mokesčio sąnaudų	8	502	-634
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos		-3,256	-2,943
		6,117	-1,749
Atsargų pokytis		-449	-821
Ilgalaikių gautinų sumų pokytis		67	-6
Prekybos ir kitų gautinų sumų pokytis		-5,685	-350
Išankstinių apmokėjimų pokytis		97	36
Prekybos ir kitų mokėtinų sumų pokytis		4,364	1,439
		4,511	-1,451
Sumokėtas pelno mokestis		-	-
Sumokėtos palūkanos		-470	-475
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos		4,041	-1,926
Investicinės veiklos pinigų srautai
Lėšos įrengimų ir įrangos įsigijimui		-2,392	-647
Lėšos iš įrangos ir įrengimų pardavimo		4	30
Dukterinės įmonės akcijų įsigijimas		-3	-
Lėšos nematerialiojo turto įsigijimui		-54	-122
Suteiktos paskolos		-	-12
Susigrąžintos paskolos		5 ,	- ,
Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinėje
veikloje		-2,440	-751

Atskira pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Už metus pasibaigusius gruodžio 31 d.

Tūkst. eurų	Pastaba	2016	2015
Finansinės veiklos pinigų srautai
Paskolų gavimas		1,071	6,244
Paskolų grąžinimas		-2,861	-2,737
Išmokėti dividendai		-57	-887
Gautos vyriausybės dotacijos	20	182	67
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos		-1,665	2,687
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
sumažėjimas)		-64	10
Pinigai ir pinigų ekvivalentai sausio 1 d		91	81
Pinigai ir pinigų ekvivalentai gruodžio 31 d.	17	27	91

Bendroji informacija

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ (toliau – "Bendrovė") įkurta 1993 m. Bendrovė nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama AB Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Akcininkas	Akcijos	Nominali vertė, EUR	Vertė iš viso, EUR
Gintaras Bertašius	6,067,206	0.29	1,759,490
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	0.29	590,361
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	0.29	1,113,619
Kapitalo iš viso	11,943,000	0.29	3,463,470

Gintaras Bertašius ir su juo susiję asmenys yra pagrindinė kontroliuojanti šalis.

Bendrovės pagrindinė veikla yra įvairių rūšių sūrio gamyba ir pardavimas. Bendrovė taip pat gamina ir parduoda išrūgas, žaliavinį pieną ir grietinėlę.

Veikla vykdoma pagrindiniuose gamybiniuose pastatuose, esančiuose Vilkyškiuose, Pagėgių r. sav. Bendrovė taip pat turi pieno paskirstymo centrą Eržvilke, Jurbarko r. sav.

Bendrovė yra Patronuojanti Įmonė, kuri valdo dukterines įmones AB "Modest", AB Kelmės pieninė ir AB "Pieno logistika".

AB "Modest" pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas ir pieno produktų gamyba. Bendrovė gamina fermentinį sūrį Mozarella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų. .

AB Kelmės pieninė veikla taip pat susijusi su pieno perdirbimu ir pieno produktų gamyba. Gamina šviežius pieno produktus. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB Kelmės pieninė akcijų.

AB "Pieno logistika" pagrindinė veikla pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 58.74% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 552 (2015 m. gruodžio 31 d. - 561).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Šis atskirų AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ finansinių ataskaitų rinkinys (finansinės ataskaitos arba atskiros finansinės ataskaitos) parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovė taip pat rengia konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovės vadovybė yra įgaliota išleisti atskiras finansines ataskaitas po to, kai jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privalo būti sušauktas iki 2017 metų balandžio 30 dienos.

Įmonės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Vertinimo pagrindas

Finansinės ataskaitos yra parengtos istorinės savikainos pagrindu, išskyrus:

Išvestines finansines priemones, kurios yra įvertintos tikrąja verte;
Pastatai, kurie sudaro dalį Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, yra įvertinti tikrąja verte, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Šios atskiros finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais (EUR). Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras yra oficiali Lietuvos Respublikos valiuta ir funkcinė Bendrovės valiuta. Finansinė informacija pateikta eurais suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos eurais operacijos dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną esančiu valiutos keitimo kursu. Visos užsienio valiuta įvykdytos operacijos buvo konvertuotos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą taikant sandorio dieną galiojusį euro ir užsienio valiutos kursą.

Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams Bendrovė sistemingai taikė apskaitos principus, išskyrus tuos, kurie keitėsi dėl TFAS pakeitimų ir naujų TFAS, kaip pateikta žemiau esančiame skyriuje "Naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms".

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, įskaitant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, bet išskyrus pastatus, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą yra įtraukiamos su turto įsigijimu susijusios sąnaudos. Bendrovės pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir proporcingai paskirstytos netiesioginės darbo sąnaudos.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Kai nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vienetų dalys turi skirtingą naudingojo tarnavimo laikotarpį, šios dalys yra apskaitomos kaip atskiri ilgalaikio turto vienetai.

Į Bendrovės apskaitomo nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vieneto likutinę vertę yra įtraukiama to turto pakeistų dalių savikaina, jei yra tikėtina, kad tas turtas atneš būsimą ekonominę naudą Bendrovei ir jei to turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų kitos sąnaudos yra apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus.

Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Kasmet pastatų perkainojimo rezervas yra perkeliamas į prėjusių metų nepaskirstytąjį pelną proporcingai perkainotų pastatų nusidėvėjimui.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra mažesnė nei jo likutinė vertė, šio turto likutinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos.

Perkainojimo atveju, kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo likutinė vertė, likutinė vertė yra padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje į ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nusidėvėjimo sumos, kuri yra lygi iš įsigijimo savikainos atėmus turto likvidacinę vertę.

Likvidacinė vertė nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų yra 0,29 eurų.

Nusidėvėjimo suma pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant tiesiogiai proporcingą metodą, per visą kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto sudėtinės dalies naudingo tarnavimo laikotarpį, kadangi tai tiksliausiai atspindi tikėtiną būsimos ekonominės naudos, gaunamos iš to turto, suvartojimą.

Naudingojo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Pastatai	10-40 metų
Mašinos ir įrengimai	5-15 metų
Kitas turtas	3-7 metai

Turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra periodiškai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo laikotarpis ir kiti įvertinimai atitiktų ekonominę naudą, kurią tikimasi gauti iš ilgalaikio materialiojo turto.

Investicinis turtas

Investicinis turtas – tai Bendrovės nekilnojamasis turtas, laikomas pajamoms iš nuomos gauti. Toks turtas apskaitomas pastatų kategorijoje, perkainuota verte.

Nematerialusis turtas

Bendrovės įsigytas nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu būdu pelno (nuostolių) ataskaitoje per 3 metus.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos įsigijimo savikaina, įvertinus vertės sumažėjimo nuostolius.

Atsargos

Atsargoms priskiriama pagaminta produkcija, nebaigtos gamybos produktai bei prekės ir medžiagos.

Pirminio pripažinimo metu atsargos yra įvertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Į pasigaminimo savikainą įeina tiesioginės darbo užmokesčio, medžiagų ir perdirbimo sąnaudos gamybos laikotarpiu. Gamybos sąnaudas taip pat sudaro sistemingai paskirstytos pastovios ir kintamos gamybos pridėtinės išlaidos.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įvertinami savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte (mažesniąja iš jų), atėmus nuostolius dėl vertės sumažėjimo. Grynoji realizacinė vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas. Nukainavimas iki grynosios galimos realizavimo vertės yra apskaitomas pardavimų savikainoje.

Atsargų sunaudojimas yra nustatomas taikant FIFO metodą.

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Neišvestinis finansinis turtas yra atitinkamai klasifikuojamas kaip: finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą; investicijos laikomos iki išpirkimo termino; paskolos ir gautinos sumos; galimas parduoti finansinis turtas. Visi finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio sudarymo dieną. Neišvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įtraukiant (išskyrus priemonėms, apskaitomoms tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą) visas tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas. .

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomi tikrąja verte. Susijęs pelnas arba nuostolis dėl pakartotinio vertinimo yra tiesiogiai apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelnas bei nuostolis iš palūkanų bei tokių investicijų dividendai yra atitinkamai pripažįstami kaip pelnas iš palūkanų ir dividendų, arba palūkanų nuostolis.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Neišvestinis finansinis turtas, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatytais mokėjimais, kurį Bendrovė neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos yra investicijos, laikomos iki išpirkimo termino. Investicijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino pabaigos, yra įvertinamos amortizuota savikaina, naudojant efektyvių palūkanų normos metodą. Efektyvios palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansiniam turtui ar įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms ar sąnaudoms paskirstyti per atitinkamą laikotarpį. Efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kur galima, per trumpesnį laikotarpį. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai investicijų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais ir kitaip nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra pripažįstamas amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai paskolų ir gautinų sumų apskaitymas yra nutraukiamas arba jų vertė sumažėja.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nepriskiriamas prie trijų prieš tai paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo galimas parduoti finansinis turtas yra pripažįstamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje iki tol, kol pripažinimas yra nutraukiamas arba nustatomas jos vertės sumažėjimas, kai sukauptas pelnas arba nuostoliai anksčiau pripažinti nuosavybėje, yra įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą.

Tikrosios vertės nustatymas

Investicijų, kuriomis prekiaujama aktyviose finansinėse rinkose, tikroji vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis, galiojančiomis ataskaitų parengimo dieną. Jeigu tam tikro finansinio turto (ir nelistinguojamų vertybinių popierių) rinka nėra aktyvi, Bendrovė nustato tikrąją vertę vadovaudamasi vertinimo metodais. Tokie vertinimo metodai apima naudojimąsi neseniai įvykusiais sandoriais rinkos sąlygomis bei kitomis priemonėmis, kurios iš esmės nesiskiria; diskontuotų pinigų srautų analizę arba kitais vertinimo metodais.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir (ar) atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis toliau pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, išsamesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje:

10 Pastaba Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

26 Pastaba - Finansiniai instrumentai – tikroji vertė ir rizikos valdymas

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, pirmiausia pripažįstamos tikrąja verte, pridėjus susijusių sandorių išlaidas. Po pirminio pripažinimo, sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos, apskaitomos amortizuota savikaina taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi išlaidos yra palūkanos ir kitos išlaidos, kurias Grupė patiria naudodamosi skolinimosi fondais. Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, sudaro to turto savikainos dalį. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai jos patiriamos. Ilgo parengimo turtas yra toks turtas, kurio parengimas naudojimui pagal paskirtį ar pardavimui trunka ilgai.

Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

palūkanų sąnaudos, apskaičiuotos pagal apskaičiuotų palūkanų metodą,
finansiniai mokesčiai, susiję su finansine nuoma, ir
valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų sąnaudoms koreguoti.

Kapitalizuoti galima pradėti tada, kai egzistuoja visos trys sąlygos:

turtui patiriamos išlaidos,
patiriama skolinimosi išlaidų,
vykdoma veikla, reikalinga parengti turtą numatomam naudojimui ar pardavimui.

Skolinimosi išlaidų kapitalizavimas nutraukiamas, kai iš esmės visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui, yra baigta.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos iš pradžių yra pateikiamos tikrąja verte, pridėjus bet kokias tiesiogiai priskirtinas sandorio sąnaudas, o vėliau yra vertinamos amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės pradžioje yra pripažįstamos tikrąja verte: sandoriui priskirtinos sąnaudos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, jas patyrus. Po pirminio pripažinimo išvestinės finansinės priemonės yra įvertinamos tikrąja verte, o susiję pokyčiai apskaitomi kaip pateikiama žemiau.

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Šios išvestinės priemonės, kurios vadinamos apsidraudimu nuo pinigų srautų rizikos, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami tiesiogiai akcininkų nuosavybėje tiek, kiek šis apsidraudimas yra veiksmingas. Jei šis apsidraudimas nėra veiksmingas, tikrosios vertės pokyčiai yra pripažįstami pelne arba nuostolyje.

Nuosavame kapitale sukaupta suma yra apskaitoma kaip pelnas arba nuostolis tame laikotarpyje, kuriame apdraustasis objektas įtakoja pelną ar nuostolį. Apsidraudimo nuo rizikos apskaita yra nutraukiama perspektyviai, kai apsidraudimo priemonė nebeatitinka apsidraudimo nuo rizikos apskaitos kriterijų, nustoja galioti, yra parduota, nutraukta arba įvykdyta. Jei, remiantis prognozėmis nebesitikima, kad sandoris įvyks, tuomet nuosavame kapitale sukaupta suma yra perkeliama į pelną arba nuostolį.

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Kai išvestinė finansinė priemonė nėra skirta apsidraudimui, visi jos tikrosios vertės pokyčiai yra apskaitomi kaip pelnas arba nuostolis.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (arba finansinio turto dalies ar panašaus finansinio turto grupės dalies) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

Baigiasi sutartinių teisių į finansinio turto piniginius srautus; arba
Bendrovė yra perdavusi savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir arba a) perleido visas su tuo turtu susijusias rizikas ir naudą, arba b) nei perleido, nei pasiliko visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, tačiau perleido turto valdymo teisę.

Kai Bendrovė perduoda savo teises gauti pinigų srautus iš turto ir nei perduoda, nei pasilieka visų su tuo turtu susijusių rizikų ir naudos, nei perleidžia turto valdymo teisę, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Bendrovė išlieka susijusi su tuo turtu.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas yra nutraukiamas, kai įsipareigojimas yra įvykdomas, atšaukiamas arba baigiasi jo galiojimas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir bankuose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslais pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro pinigus kasoje, indėlius, laikomus bankuose iki pareikalavimo, ir kitas trumpalaikes likvidžias investicijas.

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinis turtas, nepateikiamas tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą, yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei yra objektyvių įrodymų, kad po turto pirminio pripažinimo įvyko nuostolingas įvykis, neigiamai paveikęs iš to turto ateityje gautinus pinigų srautus, kurie gali būti patikimai įvertinti.

Finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, vertės sumažėjimas arba nuostolis dėl neatgautinos sumos yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai yra tikimybė, jog Bendrovė neatgaus paskolų ar gautinų sumų, kurios numatytos sutartinėse sąlygose.

Prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis yra pripažįstamas, kai yra objektyvių įrodymų (tokių kaip skolininko galimas nemokumas arba dideli finansiniai sunkumai), jog Bendrovė nesugebės laiku surinkti mokėtinų sumų pagal sąskaitose pateiktus terminus. Skolų, kurių vertė yra sumažėjusi, pripažinimas yra nutraukiamas, kai jos įvertinamos kaip negrąžinamos.

Bendrovės gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota taikant pradinę palūkanų normą (t.y. efektyvių palūkanų normą, apskaičiuotą pradinio šių gautinų sumų pripažinimo momentu). Trumpalaikės gautinos sumos nėra diskontuojamos.

Gautinų sumų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolis atstatomas, jeigu dėl vėlesnių įvykių objektyviai padidėja gautinų sumų atsiperkamoji vertė.

Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto balansinė vertė neviršytų tos vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nefinansinis turtas

Nefinansinis turtas, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, yra apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė.

Turto ar grynuosius pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė yra jo naudojimo vertė arba tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią dabartines rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu. Vertės sumažėjimo testavimo tikslais, turtas, kurio neįmanoma testuoti atskirai, yra grupuojamas į mažiausią turto grupę, kuri generuoja pinigų įplaukas tą turtą nepertraukiamai naudojant ir kuri yra nepriklausoma nuo kito turto ar turto grupių generuojamų pinigų srautų ("pinigus generuojantis vienetas, arba PGV").

Kai turto likutinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pelno (nuostolių) ataskaitoje yra apskaitomas vertės sumažėjimo nuostolis. Su PGV susiję vertės sumažėjimo nuostoliai yra iš pradžių priskiriami turto vienetui priskirto prestižo likutinės vertės sumažinimui, o po to proporcingai kito turto, priskirto vienetui (vienetų grupei), likutinei vertei sumažinti.

Praeitais metais pripažintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas tuomet, kai yra įrodymų, jog apskaityti turto vertės sumažėjimo nuostoliai nebeegzistuoja arba yra sumažėję. Atstatymas yra apskaitomas toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje kaip ir vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostoliai prestižui nėra atstatomi.

Atidėjiniai

Atidėjiniai įsipareigojimams yra apskaitomi finansinės būklės ataskaitoje kai tikėtina, kad dėl praeityje įvykusių įvykių atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti reikės papildomų lėšų. Jeigu poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai apskaičiuojami diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo įsipareigojimu.

Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra pripažįstamos kaip laikotarpio, kurio metu darbuotojai teikė paslaugas, einamosios išlaidos. Jas sudaro atlyginimai ir darbo užmokestis, socialinio draudimo įnašai, premijos, apmokamos atostogos ir kitos išmokos. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

Finansinė ir veiklos nuoma

Susitarimo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutartis priskiriama finansinei ar veiklos nuomai.

Įmonė - nuomininkė

Finansinė nuoma, kuria Bendrovei perleidžiama iš esmės visa, su turto nuosavybe siejama, rizika ir nauda, yra kapitalizuojama nuomos pradžioje tikrąja nuomojamo turto verte, arba, dabartine verte minimalių nuomos įmokų verte, jei ji yra mažesnė. Nuomos mokėjimai yra išskiriami į finansines sąnaudas ir finansinių įsipareigojimų mažinimą taip, kad būtų pasiekta įsipareigojimo likučio pastovi palūkanų norma. Finansinės sąnaudos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Veiklos nuomos mokėjimai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažįstami sąnaudomis tiesiogiai proporcingu būdu per nuomos laikotarpį.

Kapitalizuotas turtas nudėvimas per naudingo tarnavimo laiką arba, jei nėra tikrumo, kad Grupė nuomos pabaigoje įgys nuosavybės teises į turtą, per nuomos sutarties galiojimo laiką.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nuosavų akcijų pirkimas

Kai superkamos nuosavos akcijos, sumokėta suma, įskaitant tiesiogines sąnaudas, yra apskaitoma kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje. Nupirktos nuosavos akcijos yra rodomos atskiru straipsniu akcininkų nuosavybėje kaip neigiama suma.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami.

Vyriausybės dotacijos

Dotacijos, gautos sąnaudoms padengti, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai minėtos sąnaudos yra patiriamos.

Dotacijos, skirtos Bendrovei kompensuoti turto įsigijimo išlaidas, amortizuojamos per tą patį laikotarpį, kaip ir turtas, dėl kurio dotacijas buvo gauta. Dotacijų amortizacijos sąnaudos yra įtraukiamos į gamybos savikainą arba administracines sąnaudas, o taip pat nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, dėl kurių dotacijos buvo gautos, nusidėvėjimą.

Pajamos

Pajamos pardavus prekes yra vertinamos gautos arba gautinos sumos tikrąja verte, atėmus grąžintų prekių vertę ir susijusias išlaidas, prekybines bei apyvartos nuolaidas. Pardavimų pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai reikšminga su nuosavybe susijusi rizika ir nauda yra perduodama pirkėjui, naudos susigrąžinimas yra tikėtinas, susijusios sąnaudos ir galimas prekių grąžinimas gali būti patikimai įvertinti bei vadovybė nebekontroliuoja prekių. Rizikos ir naudos perdavimas skiriasi priklausomai nuo kiekvienos pardavimo sutarties sąlygų.

Pardavimų savikaina

Pardavimų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo ir atlyginimų sąnaudas, patirtos siekiant gauti metų apyvartą.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais.

Paskirstymo ir administracinės sąnaudos

Paskirstymo ir administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, susijusios su transportavimo sąnaudomis, administracijos personalu, valdymu, biuro išlaidomis ir kt., įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Veiklos sąnaudos yra pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos

Kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudaro pelnas ir nuostoliai iš ilgalaikio turto pardavimo, įmonių tarpusavio paslaugų sandorių pajamos ir sąnaudos, bei kitos su Bendrovės pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusios pajamos ir sąnaudos.

Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Finansines pajamas ir sąnaudas sudaro gautinos ir mokėtinos palūkanos, realizuotas ir nerealizuotas valiutos kurso pasikeitimo pelnas ir nuostolis, kurie susiję su skolomis ir įsiskolinimais užsienio valiuta.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvių palūkanų normos metodą. Finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanų sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Pelno mokestis

Pelno mokestį sudaro einamasis ir atidėtasis mokesčiai. Pelno mokestis yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra susijęs su straipsniais, tiesiogiai apskaitytais akcininkų nuosavybėje arba kaip kitos bendrosios pajamos, tada jis apskaitomas akcininkų nuosavybėje kaip kitos bendrosios pajamos.

Einamasis pelno mokestis yra apskaičiuotas nuo metų apmokestinamojo rezultato, taikant galiojančius ir taikomus ataskaitų sudarymo dieną tarifus, bei su praėjusiais metais susijusio mokėtino mokesčio koregavimus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms yra 15% pelno mokesčio tarifas. Mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami į ateinančius laikotarpius neribotai, jei įmonės veikla, dėl kurios šie nuostoliai atsirado, nėra keičiama, išskyrus tuos nuostolius, kurie atsirado dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį pagal PMĮ 30 str. 4 d. pakeitimo nuostatas, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių dėl vertybinių popierių/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo atsiradę mokestiniai nuostoliai tvarka nesikeitė, todėl gali būti perkeliami į ateinančius 5 metus ir naudojami tik apmokestinamosioms pajamoms, uždirbtoms iš panašaus pobūdžio sandorių, sumažinti.

Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų sumų finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Atidėtasis mokestis nėra skaičiuojamas laikiniesiems skirtumas, atsirandantiems turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo metu, jei šie skirtumai neįtakoja nei mokesčio, apskaityto finansinėse ataskaitose, nei apmokestinamojo pelno. Atidėtasis mokestis yra apskaičiuojamas, taikant laikinųjų skirtumų realizavimo metu galiosiančius mokesčių tarifus, kurie žinomi finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tuomet, kai tikimasi, kad ateityje Bendrovė turės pakankamai mokestinio pelno, kuris leis išnaudoti mokesčio turtą. Atidėtasis pelno mokestis yra peržiūrimas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos dieną ir mažinamas mokesčio turto suma, kuri nebus panaudota.

Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Bendrovė pateikia duomenis apie pelną, tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną, tenkantį vienai akcijai. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną arba nuostolį, tenkantį akcininkams, bei svertinį paprastų akcijų vidurkį per metus koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Bendrovė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Segmentai

Veikiantis segmentas yra įmonės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas (įskaitant sandorius vykdomus su kitais segmentais), kurios veiklos rezultatus reguliariai tikrina aukščiausias Bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kuri teikia atskirą finansinę informaciją. Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Naujų standartų ir jų pakeitimų bei naujų interpretacijų taikymo įtaka finansinėms ataskaitoms

Taikyti apskaitos principai sutampa su ankstesniųjų metų apskaitos principais, išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą šiose finansinėse ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2016 m. sausio 1 d. Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms finansinėms ataskaitoms:

14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos;
"Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos);
"Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos);
"Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
"Nuosavybės metodas atskirosiose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos);
Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai;
"Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28 ojo TAS pataisos);
"Atskleidimo iniciatyva" (1-ojo TAS pataisos).

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos

Keletas naujų standartų pataisų, ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias atskiras finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Bendrovei, yra nurodyti žemiau. Bendrovė neketina taikyti šių standartų anksčiau.

(i) 9-asis TFAS "Finansinės priemonės"(2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Įmonės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Bendrovė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Dėl Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad Bendrovės finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vis dėlto Bendrovė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais. Bendrovė kol kas nėra parengusi galutinės vertės sumažėjimo metodikos, taikytinos pagal 9-ąjį TFAS.

(ii) 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Manoma, kad, taikant naująjį standartą pirmą kartą, finansinėms ataskaitoms bus daromą didelė įtaka, nes gali keistis ūkio subjekto pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

Nors Bendrovė kol kas neparengė tikėtinos 15-ojo TFAS įtakos jo finansinėms ataskaitoms analizės, vadovybė nemano, kad pirmą kartą taikant naująjį standartą bus daroma reikšminga įtaka Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Dėl Bendrovės veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies nemanoma, kad pagal 15-ąjį TFAS keisis Bendrovės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

(iii) 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos "Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės" (TASF kol kas nenustatė įsigaliojimo datos, tačiau leidžiama taikyti iš anksto.)

Pataisose smulkiau paaiškinama, kad sandoriuose su asocijuotąja ar bendrąja įmone pelno ir nuostolių pripažinimo dydis priklauso nuo to, ar parduotas turtas ar turto įnašas laikomas verslu, pvz.:

visas pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sudaromas sandoris apima turto ar kelių turto vienetų, kurie sudaro verslą (nesvarbu, ar jis yra patronuojamojoje įmonėje, ar ne), perleidimą;
pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš dalies, kai investuotojo ir jo asocijuotosios ar bendrosios įmonės sandoris apima turtą, kuris verslo nesudaro, net jei šis turtas yra patronuojamojoje įmonėje.

Nors Bendrovė kol kas neparengė tikėtinos įtakos jų finansinėms ataskaitoms analizės, tačiau Bendrovė nesitiki, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

(iv) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoje jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Bendrovė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi reikšmingų veiklos nuomos sutarčių.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

(v) 2-ojo TFAS pataisos: mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pakeitimais išaiškinama mokėjimo akcijomis apskaita šiose srityse:

mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, teisių suteikimo ir kitų nei teisių suteikimo sąlygų įtaka;
mokėjimo akcijos sandoriai su išskaitomų mokesčių įsipareigojimų sudengimo grynąja verte mechanizmu; ir
mokėjimo akcijomis sandorių nuostatų ir sąlygų pakeitimas, pakeičiant sandorių klasifikavimą iš sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, į sandorius, kurie padengiami nuosavu kapitalu.

Bendrovė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos ūkio subjekto finansinių ataskaitų pateikimui, nes Bendrovė nesudaro mokėjimo akcijomis sandorių.

(vi) 7-ojo TAS pataisos (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis nustatomi nauji atskleidimo reikalavimai; šie nauji atskleidimai turėtų padėti naudotojams įvertinti finansinės veiklos įsipareigojimų pasikeitimus, įskaitant pinigų srautų ir nepiniginius pokyčius (tokius kaip nuostolių ar pelno iš sandorių užsienio valiuta įtaka, pokyčiai dėl patronuojamųjų įmonių kontrolės įgijimo ar netekimo, tikrosios vertės pokyčiai).

Bendrovė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui.

(vii) 12-ojo TAS pataisos: nerealizuotų nuostolių atidėtojo mokesčio turto pripažinimas (galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis išaiškinama, kaip ir kada apskaityti atidėtojo mokesčio turtą tam tikromis situacijomis ir kaip nustatyti būsimųjų laikotarpių apmokestinamąsias pajamas atidėtojo mokesčio turto pripažinimo vertinimo tikslais.

Bendrovė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui, nes Bendrovė jau dabar būsimą apmokestinamąjį pelną vertina taip, kaip to reikalaujama pagal pataisas.

(viii) 4-ojo TFAS pataisos: 9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" (galioja 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis sprendžiami klausimai, kylantys įgyvendinant 9-ąjį TFAS prieš įgyvendinant 4-ąjį TFAS pakeisiantį standartą, kurį šiuo metu rengia TASV. Pataisomis pristatomi du pasirenkami sprendimai.Vienas jų – laikina išimtis iš 9-ojo TFAS, atidedant jo taikymą kai kuriems draudikams. Kitas sprendimas – apdangalo (angl. overlay) metodo taikymas pateikimui, siekiant sumažinti nepastovumą, kuris gali atsirasti taikant 9-ąjį TFAS iki bus pradėtas taikyti būsimas draudimo sutarčių standartas.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neįsigalioję standartai, standartų išaiškinimai ir išleistų standartų pataisos (tęsinys)

(ix) 40-ojo TAS pataisos: investicinio turto perkėlimas (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma perspektyviai.) Dar nepatvirtinta ES.

Pataisomis įtvirtinamas 40-ajame TAS "Investicinis turtas" nustatytas perkėlimo į investicinį turtą arba iš jo principas nurodant, kad toks perkėlimas turėtų būti atliekamas tik pasikeitus turto naudojimo paskirčiai. Remiantis pataisomis, perkėlimas atliekamas tada ir tik tada, kai naudojimas faktiškai pasikeičia, t. y. turtas atitinka investicinio turto apibrėžtį arba nustoja ją atitikti ir yra naudojimo pasikeitimo įrodymų. Vien vadovybės ketinimų pasikeitimas nesudaro prielaidų perkėlimui.

Bendrovė nemano, kad pataisos turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė neturi investicinio turto.

(x) TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir išankstinis atlygis" (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams). Dar nepatvirtinta ES.

Pagal šį aiškinimą nustatoma, kaip nustatyti sandorio datą tam, kad būtų aišku, kokį valiutos kursą naudoti su nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsirandančio išmokėjus arba gavus išankstinį atlygį užsienio valiuta, pripažinimo nutraukimu susijusio turto, sąnaudų ar pajamų (ar jų dalies) pirminio pripažinimo metu. Tokiomis aplinkybėmis sandorio data yra diena, kai ūkio subjektas primą kartą pripažįsta dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus.

Bendrovė nemano, kad aiškinimas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė, pirmą kartą pripažindamas dėl išankstinio atlygio išmokėjimo ar gavimo atsiradusį nepiniginį turtą ar nepiniginius įsipareigojimus, naudoja sandorio dienos valiutos kursą.

(xi) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014–2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais.

12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie atskleidžiami nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų tikimybė yra maža.

Neapibrėžtasis turtas nėra pripažįstamas finansinėse ataskaitose, tačiau yra atskleidžiamas, jei tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos

Įvykiai po ataskaitų sudarymo datos, suteikiantys papildomos informacijos apie Bendrovės būklę ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai) yra atspindimi finansinėse ataskaitose. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos, kurie nėra koreguojantys, atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose, jei yra reikšmingi.

Įvertinimai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios įtakoja apskaitos principų taikymą bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir išlaidomis susijusius skaičius. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių rezultatų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų.

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais.

Bendrovė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal savo pobūdį ne visada atitiks faktinius rezultatus. Žemiau aptariami įvertinimai ir prielaidos, kurie reikšmingai įtakoja turto ir įsipareigojimų vertes ir dėl kurių pasikeitimo tos vertės gali reikšmingai kisti kitais finansiniais metais.

Išvestinių priemonių tikroji vertė

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė nustatoma remiantis tarpininkų kainomis, kurių pagrįstumas yra tikrinamas diskontuojant apskaičiuotus būsimus pinigų srautus, naudojant rinkoje esančių panašių finansinių priemonių palūkanų normas vertinimo dieną bei atsižvelgiant į konkrečias kiekvienam apsikeitimo sandoriui nustatytas sąlygas bei mokėjimo terminus. Tikroji vertė parodo apsidraudimo sandorio kredito riziką ir galimus jos pokyčius Bendrovei bei kitai sandorio šaliai.

Apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo nustatymas

Priskyrus išvestinę finansinę priemonę prie apsidraudimo sandorio kategorijos, Bendrovė oficialiai įformina šios apsidraudimo priemonės ir apdraudžiamojo objekto tarpusavio ryšį, įskaitant su apsidraudimo sandoriu ir jo rizika susijusius rizikos valdymo tikslus bei strategiją, taip pat metodus, kurie bus naudojami vertinant apsidraudimo veiksmingumą.

Tiek apsidraudimo santykių pradžioje, tiek visu apsidraudimo galiojimo laikotarpiu, atliekant pinigų srautų, susijusių su apdraustai rizikai priskirtu atitinkamu objektu,tikrosios vertės pokyčių analizę, Bendrovė įvertina, ar apsidraudimo priemonės yra ir bus ateityje veiksmingos ir rizikos veiksmingumas yra nuo 80% iki 125%.

Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis

Sutarties vykdymo pradžioje Bendrovė nustato, ar sutarties dalykas yra nuoma arba apima ją.

Nuoma nustatoma tuomet, kai tenkinami šie kriterijai:

1) Sutarties įvykdymas priklauso nuo atitinkamo turto ar kelių turto vienetų,
2) Sutartimi perduodama teisė naudotis turtu.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Sutarties vykdymo pradžioje arba atlikus jos pakartotiną įvertinimą, Bendrovė atskiria mokėjimo sumas ir kitas sumas, kurios nustatytos sutartyje, į įmokas už nuomą ir į kitus mokėjimus, remiantis jų santykine tikrąja verte. Jei dėl finansinės nuomos Bendrovė nusprendžia, kad mokėjimų neįmanoma patikimai atskirti, tada turtas ir įsipareigojimas apskaitomi suma, lygia susijusio turto tikrajai vertei. Vėliau įsipareigojimo suma yra mažinama atliekant mokėjimus, o patirtos finansinės sąnaudos atitinkamai apskaitomos, taikant efektyvią palūkanų normą.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė peržiūri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų likutines vertes kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą siekiant nustatyti, ar yra turto vertės sumažėjimą rodančių požymių. Jei tokie požymiai yra, apskaičiuojama to turto atsiperkamoji vertė. Turto vertės sumažėjimo testavimo tikslais turtas, kuris nepertraukiamo naudojimo procese uždirba grynuosius pinigus ir didžiąją dalimi nepriklauso nuo kito turto ar turto grupių (grynuosius pinigus generuojančių vienetų) generuojamų grynųjų pinigų įplaukų, yra sugrupuojama į mažiausią grupę.

Atsiperkamoji vertė apskaičiuojama kaip didesnė viena iš dviejų verčių: grynoji realizacinė ir turto naudojimo vertė. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu. Turto, kuris savarankiškai neuždirba piniginių įplaukų, atsiperkamoji vertė yra nustatoma pagal pinigus generuojančio vieneto, kuriam šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.

Pastatų vertinimas

Informacija apie prielaidas ir vertinimo neapibrėžtumus, susijusius su pastatų vertinimu yra atskleista 10 pastaboje "Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai".

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė bent kartą per ketvirtį peržiūri gautinas sumas. Norėdama nustatyti, ar yra būtina apskaityti vertės sumažėjimą pelno (nuostolių) ataskaitoje, Bendrovė įvertina, ar yra požymių, rodančių ateities grynųjų pinigų srautų, susijusių su gautinų sumų portfeliu, pakankamą sumažėjimą iki bus nustatytas konkrečios gautinos sumos tame portfelyje sumažėjimas. Įrodymu gali būti informacija, rodanti, kad neigiamai pasikeitė skolininko finansinė būklė, šalies ar vietovės ekonominės sąlygos, įtakojančios Bendrovės gautinas sumas.

Vadovaudamasi istorine nuostolių patirtimi, susijusia su gautinų sumų ar panašia kredito rizika, vadovybė įvertina galimus grynųjų pinigų srautus iš debitorių. Metodai ir prielaidos, taikomi vertinant tiek būsimų pinigų srautų sumas, tiek laiką, yra reguliariai peržiūrimi tam, kad sumažinti skirtumus tarp apskaičiuotos ir faktinės nuostolio sumos.

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikas

Turto naudingo tarnavimo laikas yra kasmet peržiūrimas ir pakeičiamas, kai yra pagrindo manyti, kad likęs tarnavimo laikas neatspindi turto techninės būklės, ekonominio panaudojimo ar fizinės būklės.

Finansinės rizikos valdymas

Naudodama finansines priemones, Bendrovė susiduria su tokiomis rizikomis:

kredito rizika,
likvidumo rizika,
rinkos rizika,
veiklos rizika.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Įvertinimai ir prielaidos (tęsinys)

Šioje pastaboje yra pateikiama informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, su kuriomis susiduria Bendrovė, jos tikslai, rizikų įvertinimo ir valdymo politika ir procesai.

Pastaboje Nr. 26 "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas" yra pateikiama kiekybinė informacija apie kiekvieną iš aukščiau išvardintų rizikų, taip pat ir informacija apie Bendrovės kapitalo valdymą. Atskleidimai pateikiami finansinėse ataskaitose.

Rizikos valdymo pagrindas

Už bendros Bendrovės rizikų valdymo programos sukūrimą ir priežiūrą yra atsakinga direktorių valdyba. Bendrovės rizikų valdymo politika sukurta tam, kad būtų galima identifikuoti ir analizuoti rizikas, su kuriomis Bendrovė susiduria, nustatyti adekvačias rizikos ribas, kontroliuoti rizikas ir joms nustatytų ribų laikymąsi. Rizikos valdymo politika ir sistemos yra sistemingai peržiūrimos, kad atspindėtų rinkos sąlygų bei Bendrovės veiklos pokyčius. Bendrovė, taikydama mokymo ir valdymo standartus bei procedūras, siekia sukurti disciplinuotą ir konstruktyvią kontrolės aplinką, kurioje kiekvienam darbuotojui būtų aiškus jo vaidmuo ir atsakomybė.

Kredito rizika

Bendrovė vykdydama prekybos veiklą parduoda produktus ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, todėl gali atsirasti rizika, kad klientai nesumokės už Bendrovės gautinas sumas iš produktų ir paslaugų pardavimo. Siekiant sumažinti kredito riziką iki minimumo, Bendrovė valdo riziką taikydama kredito limito principus, nustatančius klientams suteikiamų kreditų dydžius ir atitinkamus įkeitimo tipus, tokius kaip:

limitas,
draudimas,
garantijos,
kreditų draudimas

Taip pat Bendrovė 2016 metais apdraudė užsienio pirkėjus kreditų draudimu įmonėje Eurler Hermes. Kiekvieno kliento, atsiskaitančio ne grynaisiais pinigais, kredito rizika yra atskirai įvertinama. Prekybos gautinas sumas reguliariai stebi finansų skyrius. Jei atsiranda laiku neapmokėtų gautinų sumų, pardavimas stabdomas ir vykdomos skolos išieškojimo procedūros.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra tokia rizika, kai Bendrovė nebegali laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės likvidumo valdymo politika yra išlaikyti, kiek įmanoma, pakankamą likvidumą, kad įvykdyti savo įsipareigojimus, esant tiek įprastinėms, tiek sudėtingoms sąlygoms, nepatiriant nepageidautinų nuostolių ar rizikuojant pakenkti Bendrovės reputacijai. Likvidumo rizika pateikiama 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Finansinės rizikos valdymas

Bendrovės politika yra išlaikyti pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų srautą arba turėti finansavimą per atitinkamą kreditą tam, kad Bendrovė galėtų laiku ir pagal savo strateginius planus vykdyti įsipareigojimus.

Bendrovės tikslas yra išlaikyti balansą tarp finansavimo nepertraukiamumo ir lankstumo. Bendrovė iš savo veiklos uždirba pakankamą grynųjų pinigų kiekį, todėl vadovybės užduotis yra kontroliuoti, kad Bendrovės likvidumo rodiklis būtų pakankamas.

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinės rizikos valdymas (tęsinys)

Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės rezultatui arba turimų finansinių priemonių vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas – valdyti rizikos atviras pozicijas, siekiant optimizuoti grąžą.

Bendrovė valdo užsienio valiutų kursų riziką minimizuodama atvirą valiutų kursų poziciją. Detalesnė informacija apie apsidraudimo nuo valiutų kursų rizikos yra pateikta 26 pastaboje "Finansinės priemonės ir rizikos valdymas".

Bendrovės pajamos ir pagrindinės veiklos pinigų srautai yra iš esmės nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normos. Bendrovė neturi reikšmingo turto, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Bendrovė naudoja išvestines finansines priemones, kuriomis draudžia palūkanų normos riziką (23 pastaba).

Veiklos rizika

Veiklos rizika – tai rizika, susijusi su tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, atsirandančiais dėl įvairių priežasčių, susijusių su Bendrovės veiklos procesais, personalu, technologija ir infrastruktūra, bei su išoriniais veiksniais (išskyrus kredito, rinkos ir likvidumo rizikas), tokiais kaip teisiniai ir įstatyminiai reikalavimai ir visuotinai priimti Bendrovių funkcionavimo standartai. Veiklos rizikos atsiranda iš Bendrovės veiklos visumos.

Bendrovės tikslas yra valdyti veiklos riziką tam, kad išvengti finansinių nuostolių ir nepakenkti Bendrovės reputacijai, taikant visapusišką sąnaudų efektyvumą, bei išvengti kontrolės procedūrų, ribojančių iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Už veiklos rizikos kontrolės sukūrimą ir įdiegimą pirmiausia atsako Bendrovės valdymo aukščiausioji grandis. Ši atsakomybė paremta veiklos rizikos valdymo standartais šiose srityse:

tinkamo pareigybių, įskaitant savarankišką sandorių patvirtinimą, paskirstymo reikalavimai;
sandorių sutikrinimo ir kontrolės reikalavimai;
teisinių ir kitų įstatyminių reikalavimų vykdymas;
kontrolės ir procedūrų dokumentavimas;
veiklos rizikos, su kuria Bendrovė susiduria, sistemingo vertinimo reikalavimai ir kontrolės bei procedūrų adekvatumas nustatytoms veiklos rizikoms kontroliuoti;
veiklos nuostolių atskaitomybės ir siūlomų veiksmų jų pašalinimui reikalavimai;
veiksmų, nenumatytiems atvejams valdyti, planai;
mokymas ir profesinis tobulinimasis;
etikos ir veiklos standartai;
rizikos mažinimas, įskaitant draudimą, jei tai efektyvu.

1 Segmentų informacija

Bendrovė turi kelis segmentus, kaip pateikta žemiau.

Segmentus sudaro skirtingos, atskirai valdomos produktų grupės, nes jų gamyboje naudojamos skirtingos technologijos bei rinkos strategijos. Generalinis direktorius kas mėnesį peržiūri kiekvienai produktų grupei parengtas vidaus valdymo ataskaitas.

Pateikta santrauka apibūdina kiekvieno Bendrovės veikiančio segmento produktus:

Sūris ir sūrio produktai. Segmentą sudaro Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai;
Kiti produktai. Segmentą sudaro Bendrovės gaminami kiti produktai (išskyrus sūrį);
Kiti pieno produktai. Segmentą sudaro kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai.

Informacija apie kiekvieno veikiančio segmento rezultatus yra pateikta žemiau. Veiklos rezultatai įvertinami pagal segmentų bendrąjį pelną, kuris yra pateiktas Generalinio direktoriaus peržiūrimose vidaus valdymo ataskaitose. Segmento bendrasis pelnas yra naudojamas veiklai įvertinti, nes vadovybės nuomone, tokia informacija yra tinkamiausia rezultatams įvertinti.

Segmentų rezultatai 2016 m. buvo tokie:

Tūkst.eurų	Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai	Kiti produktai	Kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai	Iš viso
Pardavimai	33,516	40,783	27,961	102,260
Pardavimų savikaina	-31,795	-32,618	-26,893	-91,306
Bendrasis pelnas	1,721	8,165	1,068	10,954

Segmentų rezultatai 2015 m. buvo tokie:

Tūkst.eurų	Bendrovės gaminami sūriai ir sūrio produktai	Kiti produktai		Kiti perpardavimui įsigyti pieno produktai
Pardavimai	32,419	35,193	29,792	97,404
Pardavimų savikaina	-33,065	-31,791	-28,896	-93,752
Bendrasis pelnas	-646	3,402	896	3,652

Vadovybės nuomone, nėra tikslinga paskirstyti administracines sąnaudas, finansines pajamas bei sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskirai kiekvienam segmentui.

Bendrovė neturi pirkėjų, kurių pardavimai sudarė daugiau nei 10% visų pardavimų.

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

Informacija pagal geografines zonas

Pateikiant informaciją geografinių segmentų pagrindu, segmentų pajamos pripažįstamos pagal klientų geografinę vietą. Segmentų turtas yra paskirstytas pagal turto geografinę buvimo vietą.

2016 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

Tūkst. eurų	Baltijos šalys, išskyrus Lietuva	Lenkija	Airija	Kitos Europos Sąjungos šalys	Lietuva	Kitos šalys	Iš viso
Pajamos	10,438	20,422	966	18,578	39,405	12,451	102,260
Segmentų gautinos sumos	780	594	367	304	11,608	830	14,483
Nepaskirstytas turtas					40,103		40,103
Iš viso turto	780	594	367	304	51,711	830	54,586
Nepaskirstyti įsipareigojimai							25,973
Nepaskirstyti pinigų srautai iš pagrindinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai							4,041
iš investicinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai iš finansinės veiklos							-2,440 -1,665
Grynųjų pinigų srautai							-64
Nepaskirstyti nematerialaus
ir nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai							2,447

1 Segmentų ataskaitos (tęsinys)

2015 m. segmentų rezultatai pagal geografinius segmentus yra šie:

	Tūkst. eurų	Baltijos šalys, išskyrus Lietuva	Lenkija	Airija	Kitos Europos Sąjungos šalys	Lietuva	Kitos šalys	Iš viso
	Pajamos	11,062	12,205	102	15,224	44,350	14,461	97,404
	Segmentų gautinos sumos	694	454	23	536	5,938	1,224	8,869
	Nepaskirstytas turtas					39,446		39,446
	Iš viso turto	694	454	23	536	45,384	1,224	48,315
	Nepaskirstyti įsipareigojimai							26,820
	Nepaskirstyti pinigų srautai iš pagrindinės veiklos Nepaskirstyti pinigų srautai							-1,926
	iš investicinės veiklos							-751
	Nepaskirstyti pinigų srautai iš finansinės veiklos							2,687
	Grynųjų pinigų srautai							10
	Nepaskirstyti nematerialaus ir nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai							809
	Tūkst. eurų				2016		2015
2	Pardavimų savikaina Žaliavos Dukterinių įmonių produkcijos perpardavimo				-56,301		-54,152
	savikaina				-26,893		-29,129
	Personalo sąnaudos				-4,012		-4,034
	Nusidėvėjimas ir dotacijų amortizacija Dujos, elektra				-1,537 -1,346		-1,574 -1,328
	Kitos				-1,217		-3,535
					-91,306		-93,752
	Tūkst. eurų				2016		2015
3	Kitos veiklos pajamos
	Suteiktų paslaugų, įskaitant nuomos, pajamos				391		362
	Pajamos iš buhalterinės apskaitos paslaugų				98		98
	Pajamos iš kitų medžiagų pardavimo				85		52
	Pajamos iš transporto paslaugų kt. įmonėms				42		40
	Kitos pajamos				28		148
					644		700

		2015

Personalo sąnaudos		-202
Nuomojamo turto nusidėvėjimas ir dotacijų
amortizacija	-103	-109
Parduotų medžiagų savikaina	-87	-28
Suteiktų paslaugų savikaina	-43	-60
Nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo	-1	-6
Kitos sąnaudos	-3	-4
	-451	-409
Paskirstymo sąnaudos
Transporto sąnaudos	-1,233	-1,090
Logistikos paslaugos	-1,098	-1,404
Marketingo ir reklamos paslaugos	-1,061	-1,992
Personalo išlaikymo sąnaudos	-611	-565
Taros nurašymai	-86	-54
Nusidėvėjimas ir amortizacija	-41	-57
Kitos pardavimo sąnaudos	-384	-371
	-4,514	-5,533
	Tūkst. eurų Kitos veiklos sąnaudos	2016 -214

	Tūkst. eurų	2016	2015
6	Administracinės sąnaudos
	Personalo išlaikymo sąnaudos	-1,173	-976
	Nusidėvėjimas ir amortizacija	-193	-173
	Gautos paslaugos	-192	-142
	Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	-143	-135
	Konsultacijos	-85	-77
	Baudų ir delspinigių sąnaudos	-73	-71
	Beviltiškų skolų nurašymo sąnaudos	-47	-
	Kompiuterinės išlaidos	-41	-69
	Asociacijos nario mokesčiai	-33	-23
	Kuras	-30	-31
	Apsaugos sąnaudos	-30	-24
	Remonto sąnaudos	-28	-22
	Banko mokesčiai	-18	-54
	Draudimas	-15	-15
	Tantjemos valdybos nariams	-	-43
	Kitos	-295	-215
		-2,396	-2,070

7	Grynosios finansinės veiklos sąnaudos Finansinės veiklos pajamos	2016	2015
	Dividendai	3,931*	3,489*
	Palūkanos	7	8
	Kitos	7	32
	Iš viso finansinės veiklos pajamų	3,945	3,529

7 Grynosios finansinės veiklos sąnaudos (tęsinys)

	2016	2015
Finansinės veiklos sąnaudos
Palūkanos	-471	-472
Su faktoringu susijusios išlaidos	-127	-32
Nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimų	-38	-25
Kitos	-53	-57
Iš viso finansinės veiklos sąnaudų	-689	-586
	3,256	2,943

*Visiems gautiniems dividendams iš dukterinės įmonės AB Kelmės pieninė buvo padaryta užskaita su mokėtinomis sumomis šiai įmonei.

8 Pelno mokesčio sąnaudos

Apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos Ataskaitinis laikotarpis	-70	-
Atidėtojo mokesčio sąnaudos Atidėtojo mokesčio pokytis	-432	634
	-502	634

Efektyvaus mokesčio tarifo sutikrinimas

	Tūkst. eurų	2016		2015
	Metų pelnas (nuostolis)		6,991		-83
	Pelno mokesčio sąnaudos		502		-634
	Pelnas (nuostolis) prieš mokesčius		7,493		-717
	Pelno mokestis, taikant galiojantį mokesčio tarifą	15.00%	1,124	15.00%	-108
	Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos	1.35%	115	-7.67%	55
	Neapmokestinamųjų pajamų įtaka	-10.28%	-774	-111.29%	-798
	Panaudoti mokestiniai nuostoliai	-4.25%	-325	118.69%	851
	Pritaikyta investicinio projekto lengvata	-0.91%	-70	-	-
	Pelno mokesčio sąnaudos	-0,92 %	70	0 %	0
	Atidėtojo mokesčio pokytis		432		-634
			502		-634
9	Pelnas, tenkantis vienai akcijai
				2016	2015
	Išleistų akcijų skaičius, apskaičiuotas svertinio vidurkio metodu, tūkst. vnt.			11,943	11,943
	Grynasis pelnas, priskirtinas paprastųjų akcijų turėtojams, tūkst. Eurų			6,991	-83

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, eurais	0.59	-0.01
------------------------------------------	------	-------

Sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir pelnas vienai akcijai.

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

	Žemė ir pastatai	Mašinos ir įrengimai	Kitas turtas	Nebaigta statyba
Tūkst. eurų					Iš viso
Savikaina/Perkainuota verte
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	7,631	22,816	1,638	984	33,069
Įsigijimai	-	229	72	501	802
Perleidimas	-	-706	-173		-879
Perklasifikavimai*	555	477	20	-1,168	-116*
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	8,186	22,816	1,557	317	32,876
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	8,186	22,816	1,557	317	32,876
Įsigijimai	2	134	31	2,240	2,407
Perleidimas	-	-102	-58		-160
Perklasifikavimai*	-	16	24	-54	-14*
Likutis 2016 m gruodžio 31 d.	8,188	22,864	1,554	2,503	35,109
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimo nuostolis
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	207	9,875	1,214	-	11,296
Nusidėvėjimas per metus	376	1,610	118	-	2,104
Perleistas turtas	-	-663	-156	-	-819
Likutis 2015 m gruodžio 31 d.	583	10,822	1,176	-	12,581
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	583	10,822	1,176	-	12,581
Nusidėvėjimas per metus	370	1,544	112	-	2,026
Perleistas turtas	-	-102	-52	-	-154
Likutis 2016 m gruodžio 31 d.	953	12,264	1,236	-	14,453
Likutinės vertės
2015 m. sausio 1 d.	7,424	12,941	424	984	21,773
2015 m. gruodžio 31 d.	7,603	11,994	381	317	20,295
2016 m. gruodžio 31 d.	7,235	10,600	318	2,503	20,656

*14 tūkst. eurų sumą sudaro užbaigto nematerialiojo turto iškėlimas iš nebaigtos statybos 2016 m. gruodžio 31 d. (2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 116 tūkst. eurų)

Turto įkeitimas

Bendrovė savo nekilnojamą turtą (pastatus ir statinius), kurio vertė 7,028 tūkst. eurų, šalių susitarimu yra įkeitusi bankui. Įrengimai, kurių likutinė vertė sudarė 7,932 tūkst. eurų 2016 m. gruodžio 31 d. (2015 m. gruodžio 31 d.: pastatai ir įrengimai 12,349 tūkst. eurų) įkeisti bankams už paskolas (žr. 19 pastaba).

Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų, kurie yra pilnai nudėvėti, bet yra dar naudojami, įsigijimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 5,693 tūkst. eurų. (2015 m. gruodžio 31 d.: 5,913 tūkst. eurų).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės

Bendrovė finansinės nuomos pagrindu yra įsigijusi transporto priemonių. Nuomojamo turto likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 235 tūkst.eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 304 tūkst. eurų). Išperkamosios nuomos įsipareigojimų vykdymas užtikrinamas nuomojamu turtu (žr. 19 pastabą).

10 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Perkainojimas

Pastatai yra apskaityti perkainota verte, atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

2014 m. gruodžio mėn. Bendrovė atliko nepriklausomą pastatų vertinimą. Vertinimo rezultatai apskaityti finansinėse ataskaitose.

Vadovybės nuomone, 2014 - 2016 metais nekilnojamojo turto rinkoje neįvyko jokių ženklesnių pasikeitimų, todėl vadovybės manymu, pastatų vertinimo 2016 metų pabaigoje atlikti nereikėjo ir jokių korekcijų dėl turto perkainavimo atskirose finansinės ataskaitose už 2016 metus nebuvo atliekama.

Pastatų tikroji vertė priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Nepriklausomo vertintojo naudotas vertinimo metodas – lyginamasis ir kaštų metodai bei jų derinys.

Perkainavimo rezervo grynoji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,410 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 2,560 tūkst. eurų).

Jei pastatai būtų apskaitomi savikaina, jų likutinė vertė, apskaityta 2016 m. gruodžio 31 d., būtų 4,067 tūkst. eurų (perkainuota vertė – 6,792 tūkst. eurų), (2015 m. gruodžio 31 d.: 4,209 tūkst. eurų, o perkainuota vertė lygi 7,107 tūkst. eurų)

Žemės ir pastatų kategorijoje yra apskaitytas tam tikras nekilnojamasis turtas, kuris yra išnuomotas dukterinei įmonei. Šio turto likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 2,054 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d.: 2,132 tūkst. eurų). Šis turtas nudėvimas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per 40 metų naudingo tarnavimo laiką.

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra apskaitytas tokiuose straipsniuose:

Tūkst. eurų	2016	2015
Pagamintos produkcijos savikaina	1,761	1,808
Paskirstymo ir administracinės sąnaudos	161	184
Kitos veiklos sąnaudos	104	112
	2,026	2,104

11 Nematerialusis turtas

Tūkst. eurų	Programinė įranga	Iš viso
Savikaina
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	468	468
Įsigijimai	7	7
Perleidimai	-3	-3
Perklasifikavimai	116	116*
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	588	588
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	588	588
Įsigijimai	40	40
Perleidimai	-	-
Perklasifikavimai	14	14*
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	642	642
Amortizacija ir vertės sumažėjimas
Likutis 2015 m. sausio 1 d.	433	433
Amortizacija per metus	46	46
Perleistas turtas	-2	-2
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d	477	477
Likutis 2016 m. sausio 1 d.	477	477
Amortizacija per metus	72	72
Perleistas turtas	-	-
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.	549	549
Likutinės vertės
2015 m. sausio 1 d	35	35
2015 m. gruodžio 31 d.	111	111
2016 m. gruodžio 31 d.	93	93

*14 tūkst. eurų sumą sudaro užbaigto nematerialiojo turto iškėlimas iš nebaigtos statybos 2016 m. gruodžio 31 d. (2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 116 tūkst. eurų)

Amortizacija už metus apskaityta administracinėse sąnaudose.

12 Investicijos į dukterines įmones

Tūkst.eurų	2016.12.31	2015.12.31
AB "Modest" akcijų savikaina	1,991	1,991
AB Kelmės pieninė akcijų savikaina	8,656	8,656
AB "Pieno logistika" akcijų savikaina	66	63
	10,713	10,710

Bendrovė įgijo AB "Modest" kontrolę 2006 metais. Valdoma akcijų dalis 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 99.7% (2015 m. gruodžio 31 d.: 99.7%).

12 Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

2008 m. balandžio 30 d. Bendrovė įsigijo AB Kelmės pieninė akcijų pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. 2015 m. gruodžio 31 d. valdoma dalis sudaro 100%, 2016 m. gruodžio 31 d. valdoma dalis sudaro 100%.

2016 m. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 58.7% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų (2015 m. gruodžio 31 d. – 56.1%).

AB "Modest" pagrindiniai finansiniai duomenys 2016 m. gruodžio 31 d.:

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Turtas iš viso	19,886	12,189
Akcininkų nuosavybė	785	1,567
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-782	831
AB " Modest" akcijų įsigijimo savikainos paskirstymas: Įsigytas grynasis turtas (2006 m.)	102	102
Įstatinio kapitalo didinimas	1,590	1,590
Prestižas	299	299
Akcijų įsigijimo savikaina	1,991	1,991

2016 m. gruodžio 31 d. investicijos į AB "Modest" kaip pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji vertė buvo patikrinta apskaičiuojant naudojimo vertę. Įvertinant naudojimo vertę apskaičiuoti būsimieji pinigų srautai buvo diskontuojami iki jų dabartinės vertės naudojant ūkio šakos svertinio kapitalo kainos vidurkio normą, kuri buvo lygi 7,42%. Pagrindinės prielaidos, kuriomis yra paremtas naudojimo vertės apskaičiavimas, yra:

Būsimieji pinigų srautai yra apskaičiuoti remiantis istorine patirtimi ir 5-ių metų verslo planu. Pinigų srautai, laukiami per likusį mašinų ir įrengimų tarnavimo laikotarpį buvo apskaičiuoti ekstrapoliuojant penktų metų pinigų srautą su numatomu 5 proc. augimo koeficientu.
Siekiant 2017 metais didinti pajamas ir pagerinti Įmonės veiklos rezultatus, planuojama padidinti "Mozzarela" ir pelėsinio sūrio gamybą. 2017 metais planuojamas "Mozzarela" linijos technologinės dalies pakeitimas, kuris pagerins sūrio išeigą.
Aktyviai plečiamos "Mozzarela" sūrio tikslinės rinkos, startavome su pardavimais į Kiniją, Libiją, toliau didiname pardavimus į Saudo Arabiją, Libaną, Pietų Europą, Korėją.
2017 metais planuojamas pabaigti įmonių grupės išrūgų perdirbimo (džiovyklų) projektas. Projektas vystomas AB "Modest" teritorijoje, todėl AB "Modest" taps svarbiausia džiovyklų infrastruktūros (garo, šalčio, oro) bei viso techninio aptarnavimo paslaugų tiekėja. Tai generuos papildomus didelius pinigų srautus įmonei.
2016 metų pabaigoje buvo išanalizuoti gamybos darbuotojų ir logistikos sandėlio darbo procesai ir priimti sprendimai daugelio procesų efektyvinimui, kas leis 2017 metais ženkliai sumažinti šių padalinių išlaidas.

Apskaičiuota atsiperkamoji vertė parodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. investicija nėra nuvertėjusi, todėl vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas.

12 Investicijos į dukterines įmones (tęsinys)

AB Kelmės pieninė pagrindiniai finansiniai duomenys 2016 m. gruodžio 31 d.:

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Turtas iš viso	26,983	7,870
Akcininkų nuosavybė	3,211	4,959
Grynasis pelnas	2,184	3,907
AB Kelmės pieninė akcijų įsigijimo savikainos paskirstymas: Įsigytas grynasis turtas (2008 m.)	2,095	2,095
AB "Pieno logistika" atskyrimas reorganizavimo būdu	-55	-55
Prestižas	6,616	6,616
Akcijų įsigijimo savikaina	8,656	8,656

Verslo jungimo metu susidaręs prestižas yra daugiausiai priskirtinas sinergijai, kuri pasiekta, integravus Bendroves į esamą su pieno produktų gamyba susijusią Grupės veiklą.

AB "Pieno logistika" pagrindiniai finansiniai duomenys 2016 m. gruodžio 31 d.:

Turtas iš viso Akcininkų nuosavybė Grynasis nuostolis	2016.12.31 193 105 -1	2015.12.31 200 106 -1
Įsigytas grynasis turtas Prestižas	60 -	60 -
Akcijų įsigijimo savikaina	60	60

13 Ilgalaikės gautinos sumos

Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
	Pastaba
Finansiniai instrumentai
Paskolos susijusioms šalims	26	122	127
Ilgalaikės gautinos sumos iš ūkininkų		52	84
Kitos gautinos sumos		2	3
		176	214
Nefinansinis turtas
Išankstiniai apmokėjimai susijusioms šalims	26	185	214
		361	428

Išankstinis mokėjimas (185 tūkst. eurų) yra išmokėtas susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai". Padengimo terminas numatytas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo nepadengtos išankstinio apmokėjimo sumos skaičiuojamas administravimo mokestis.

13 Ilgalaikės gautinos sumos (cont'd)

Paskola (102 tūkst. eurų) išduota susijusiai Bendrovei ŪKB "Šilgaliai", grąžinimo terminas – iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.

2014 metais Bendrovė suteikė paskolą dukterinei įmonei AB "Pieno Logistika" 25 tūkst. Eur. Pagal 2016 metų sutarties atnaujinimą, paskolos likučio (20 tūkst.) grąžinimo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 30 d. Nuo nepadengtos sumos skaičiuojamos fiksuotos palūkanos.

Ilgalaikes gautinas sumas iš ūkininkų sudaro avansiniai mokėjimai pieno tiekėjams už pieną. Šiems avansiniams mokėjimams yra skaičiuojamas administravimo mokestis.

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

14 Atsargos

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Pagaminta produkcija	7,470	6,855
	7,470	6,855
Žaliavos	51	55
Komplektavimo gaminiai	732	901
	8,253	7,811

Žaliavas sudaro pienas ir kitos medžiagos naudojamos gamyboje.

2016 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimas iki grynosios realizacinės vertės 194 tūkst. eurų.

2015 m. gruodžio 31 d. atsargų (pagamintos produkcijos) nukainojimo nebuvo.

2016 m. gruodžio 31 d. atsargos, kurių likutinė vertė iki 4,048 mln. eurų (2015 m.- iki 5,786 mln. eurų) buvo įkeistos finansinėms institucijoms (žr. 19 pastabą).

15 Prekybos ir kitos gautinos sumos

Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
	Pastaba
Gautinos prekybos sumos		5,006	5,120
Vertės sumažėjimo nuostoliai		-97	-114
Prekybos sumos, gautinos iš susijusių šalių	25	7,264	2,508
Paskolos susijusioms šalims, įskaitant palūkanas ir administravimo mokestį	25	101	102
Kitos gautinos sumos		22	9
Tarpinė suma: finansinis turtas		12,296	7,625
Gautini mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)		1,852	812
Viso prekybos ir kitos gautinos sumos		14,148	8,437

Kredito ir valiutų rizikos, su kuriomis susiduria Bendrovė, ir vertės sumažėjimo nuostoliai, susiję su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, yra atskleisti 26-oje pastaboje.

Iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos yra beprocentės ir jų terminas yra iki 30 dienų.

15 Prekybos ir kitos gautinos sumos

Didžiąją dalį gautinų mokesčių 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro gautinas PVM iš biudžeto 1,822 tūkst. eurų (2015 m.- 805 tūkst.eurų).

Gautina 101 tūkst. eurų suma yra iš susijusios Bendrovės ŪKB "Šilgaliai". Šią sumą sudaro priskaičiuotos gautinos palūkanos už paskolą ir skaičiuojamas administravimo mokestis už avansinius mokėjimus.

Gautinos sumos iš klientų, kurių balansinė vertė ne mažesnė kaip 81 tūkst. Eur yra įkeistos AB bankui Nordea. 2016 m. gruodžio 31 d. įkeista gautina suma sudaro 156 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. buvo 251 tūkst. Eur).

16 Išankstiniai apmokėjimai

	Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
		Pastaba
	Išankstiniai apmokėjimai už prekes ir paslaugas Išankstiniai apmokėjimai susijusioms		151	262
	šalims	26	184	170
			335	432
17	Pinigai ir pinigų ekvivalentai
	Pinigai bankų sąskaitose		11	16
	Pinigai kasoje		16	75
			27	91

2016 m. gruodžio 31 d. visi sąskaitose esantys pinigai buvo įkeisti už banko paskolas (žr. 19 pastabą). Pinigų įplaukos į banko sąskaitas yra įkeistos banko paskoloms užtikrinti (žr. 19 pastabą).

Bendrovės palūkanų normos rizika, susijusi su pinigais ir pinigų ekvivalentais, yra atskleista 26 pastaboje.

18 Kapitalas ir rezervai

2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 11,943,000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0.29 Eur.

Visos akcijos yra apmokėtos. Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, paprastųjų akcijų turėtojai Bendrovės akcininkų susirinkime turi teisę į vieną balsą už vieną akciją ir teisę gauti dividendus ir gauti išmokas Bendrovės likvidavimo atveju.

Akcijų priedai

Akcijų priedai yra skirtumas tarp akcijų nominalios vertės ir sumokėtos sumos už akcijas.

Privalomasis rezervas

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo, pervedimai į privalomąjį rezervą sudaro 5% paskirstytino pelno kol minėtas rezervas sudarys 10% akcinio kapitalo. Pagal įstatymą privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams padengti. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomasis rezervas sudarė 346 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d.: 346 tūkst. EUR).

18 Kapitalas ir rezervai (tęsinys)

Perkainojimo rezervas

Perkainavimo rezervas yra susijęs su pastatų perkainavimu ir yra apskaitytas atėmus atidėto pelno mokesčio įsipareigojimą suma. Rezervas mažinamas proporcingai perkainoto turto nusidėvėjimui bei perleidimui. Rezervo mažinimas yra apskaitomas tiesiogiai akcininkų nuosavybėje. Nudėvint perkainotus pastatus yra atliekamas pervedimas iš perkainavimo rezervo į nepaskirstytąjį rezultatą.

Pervedama suma yra nustatoma kaip skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo perkainotos vertės ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto nuo pradinės pastatų savikainos.

Perkainavimo rezervas gali būti panaudotas didinti įstatinį kapitalą ir negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Apsidraudimo priemonių rezervas

Apsidraudimo priemonių rezervą 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro išvestinės finansinės priemones tikrosios vertės veiksminga dalis, susijusi su apsidraudimu nuo palūkanų normų pasikeitimo rizikos.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti

2016 m. balandžio 29 d. vykusiame eiliniame akcininkų susirinkime nuspręsta, kad Bendrovė gali įsigyti iki 10 proc.savų akcijų.

2016 metų pabaigai rezervas savoms akcijoms nesikeitė, lygus 2,508 tūkst. eurų. (2015 m.: 2,508 tūkst. EUR).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šis rezervas bus apskaitomas tol, kol Įmonė vykdys nuosavų akcijų pirkimą.

2015 m. ir 2016 m. Bendrovė savų akcijų rinkoje nepirko.

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai

Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai yra tokie:

			Paskolos
	Nuo		suma,	Likutis	Likutis
Skolinanti institucija	roda	Valiuta	tūkst. EUR	2016 12 31	2015 12 31
Banko paskola	1)	EUR	4,996	2,610	3,753
Banko paskola	2)	EUR	1,878	746	1,428
Banko paskola	3)	EUR	3,900	3,900	3,900
Banko paskola	4)	EUR	1,000	1,000	1,000
Overdraftas	5)	EUR	900	830	-
Banko paskola	6)	EUR	1,825	-	99
Banko paskola	7)	EUR	1,039	59	298
Overdraftas	8)	EUR	2,870	2,866	2,861
AB Kelmės pieninė*	9)	EUR	753	-	753
AB "Modest"*	10)	EUR	1,667	-	98
Paskola*	11)	EUR	250	-	250
Faktoringas	12)	EUR	1,400	155	1,012
AB Kelmės pieninė*	13)	EUR	3,300	1,610
Finansinio lizingo įsipareigojimai	14)	EUR	222	119	198
Iš viso įsipareigojimų				13,895	15,650
Minus: trumpalaikė dalis				-7,059	-7,719
Po vienerių metų mokėtinos
paskolos ir skolos				6,836	7,931

*pastaba 25

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

1) Verslo kreditas 4,996 tūkst. Eurų, pagal kurį dalis kredito (2,736 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis (2,260 tūkst. eurų) buvo skirta įsipareigojimų ir investicijų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. liepos 20 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2018 m. spalio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

2) Verslo kreditas 1,878 tūkst. eurų, pagal kurį dalis kredito (633 tūkst. eurų) yra suteikta. Kita dalis buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui. Kreditas dengiamas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal grafiką, galutinis terminas 2017 m. birželio mėn. 20 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

3) Verslo kreditas 3,900 tūkst. eurų. Kredito visa suma dengiama termino pabaigoje, galutinis terminas 2020 m. birželio 21 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

4) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 1,000 tūkst. Eur kredito limitas. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 30 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

5) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinėms lėšoms finansuoti suteiktas 900 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. Perviršio limito laikotarpis 30 dienų. Paskutinis kredito limito grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 30 d. Nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. EURIBOR + marža.

6) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2008 m. balandžio 28 d. suteikta paskola (1,825 tūkst. eurų) AB Kelmės pieninė įsigijimui. Paskola dengiama nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., kas mėnesį lygiomis dalimis. Paskola padengta.

7) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2012 m. vasario 23 d. suteikta paskola (1,039 tūkst. eurų) skirta AB banko Snoras paskolos refinansavimui. Paskolos dengimas nuo 2013 m. vasario mėn. 28 d. iki 2017 m. vasario 23 d., kas ketvirtį. Paskolos užtikrinimui įkeisti įrengimai bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

8) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ apyvartinių lėšų papildymui 2012 m. balandžio 17 d. suteiktas 1,868 tūkst. Eur sąskaitos kredito perviršio limitas. 2015 m. balandžio 23 d. sutarties pakeitimu padidintas kredito limitas iki 2,870 tūkst. Eur. apyvartinėms lėšoms finansuoti. Galutinis grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 22 d. sutarties pakeitimu pratęstas iki 2017 m. gruodžio 29 dienos. Paskolos užtikrinimui įkeistos gautinos sumos, bei esamos ir būsimos įplaukos visomis valiutomis sąskaitose, atsargos, įrengimai. Nustatyta metinė palūkanų norma 1 savaitės EONIA + marža.

9) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2008 m. sudarė ilgalaikę sutartį su AB Kelmės pienine dėl 753 tūkst. Eur paskolos. Paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2018 m. gegužės 28 dieną. Paskolai buvo taikoma fiksuota palūkanų norma. Paskola padengta anksčiau nustatyto galutinio grąžinimo termino.

10) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2011 m. sausio mėn. sudarė ilgalaikę sutartį su AB "Modest" dėl 1,667 tūkst. Eur paskolos. Paskolos dengimas numatytas nuo 2012 m. sausio 20 d., kas ketvirtį lygiomis dalimis. 2016 m. gruodžio 31 d. paskola padengta.

11) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį su pagrindiniu Bendrovės akcininku dėl 250 tūkst. Eur paskolos su pastoviomis metinėmis palūkanomis. Paskola padengta 2016 m. gruodžio mėnesį.

12) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2015 m. liepos 2 d. suteiktas 1,650 tūkst. Eur faktoringo limitas. 2016 m. liepos 11 d. sutarties pakeitimu faktoringo limitas sumažintas iki 1,400 tūkst. Eur. 2016 m. gruodžio 2 d. sutarties pakeitimu faktoringo galutinį grąžinimo terminą susitarta nenustatyti. Nustatyta palūkanų norma yra 1 mėn. EURIBOR + marža.

13) AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ 2016 m. gegužės 2 d.sudarė ilgalaikę sutartį su AB Kelmės pienine dėl 3,300 tūkst. Eur paskolos išrūgų perdirbimo ir gamybinės bazės, esančios Gaurės g. 23, Tauragėje rekonstrukcijai ir statybiniams darbams. Kreditas dengiamas nuo 2018 m. sausio mėn. pagal grafiką, galutinis terminas 2021 m. gruodžio mėn. 31 d. Paskolai taikoma fiksuota palūkanų norma.

19 Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai (tęsinys)

14) Išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys sudarytos su finansinio lizingo bendrovėmis. Paskutinis grąžinimo terminas 2019 m. balandžio mėnesį.

Pagal paskolų sutartis su bankais Bendrovė yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų finansinės skolos ir EBITDA, kredito padengimo, nuosavo kapitalo santykio ir kitų finansinių rodiklių. Minėti rodikliai apskaičiuojami pagal konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko bankų paskolų sutarčių sąlygas.

Paskolų gražinimo grafikai, išskyrus finansinio lizingo įsipareigojimus:

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Per 1-ius metus	7,059	7,620
Nuo 1 iki 5 metų	6,717	7,832
Po 5 metų	-	-
	13,776	15,452

Paskoloms ir lizingo įsipareigojimams 2016 m. taikyta metinė apskaičiuota (efektyvi) palūkanų norma buvo 3,39 % (2015 m.: 3,02%).

20 Vyriausybės dotacijos

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje Gautos dotacijos	1,903 182	2,103 67
Amortizacija ir nurašymas apskaityta pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo savikainos ir kitos veiklos sąnaudų
straipsniuose	-224	-267
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	1,861	1,903

Bendrovė yra gavusi ES fondų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas iš Nacionalinės Mokėjimo Agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Parama buvo gauta ilgalaikio turto įsigijimui. Projektai įvykdyti ir baigti. Minėta parama yra amortizuojama proporcingai to turto nusidėvėjimu.

21 Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai, 2016 apskaičiuoti taikant 15% tarifą (2015 m.: 15%), yra priskiriami šiems straipsniams:

					Grynoji vertė
2016.12.31	2015.12.31	2016.12.31	2015.12.31		2016.12.31 2015.12.31

					1,694
-69	-59	-	-	-69	-59
		-	-		-
					-190

-731	-1,057	-	-	-731	-1,057
-1,036	-1,306	1,856	1,694	820	388
	- -29 -207	Turtas - - -190	1,856 -	Įsipareigojimai 1,694 -	1,856 -29 -207

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pagal Pelno mokesčio įstatymą 30 str. 4 dalies nuostatas apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, Bendrovė galėtų dengti ne daugiau, kaip 70% mokestinio laikotarpio pajamų sukauptų nuostolių suma.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimo padidėjimas sudarė 432 tūkst. eurų.

Tūkst. EUR	01-01-2016	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta nuosavame kapitale	31-12-2016
Nekilnojamas turtas, įranga ir
įrengimai	1,694	162	-	1,856
Atostogų rezervas	-59	-10	-	-69
Atsargos	-	-29	-	-29
Vyriausybės dotacijos	-190	-17	-	-207
Perkeltinas mokestinis nuostolis	-1,057	326	-	-731
Atidėtasis mokestis
(turtas)/įsipareigojimai	388	432	-	820

Tūkst. EUR	01-01-2015	Pripažinta pelne arba nuostoliuose	Pripažinta nuosavame kapitale	31-12-2015
Nekilnojamas turtas, įranga ir
įrengimai	1,555	139	-	1,694
Atostogų rezervas	-68	9	-	-59
Atsargos	-92	92	-	-
Vyriausybės dotacijos	-173	-17	-	-190
Perkeltinas mokestinis nuostolis	-200	-857	-	-1,057
Atidėtasis mokestis
(turtas)/įsipareigojimai	1,022	-634	-	388

22 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Tūkst. eurų		2016.12.31	2015.12.31
	Pastaba
Finansinės priemonės
Mokėtinos prekybos sumos		6,532	7,495
Mokėtinos prekybos sumos susijusioms šalims	26	4	2
Kitos mokėtinos sumos		31	31
		6,567	7,528
Nefinansinės priemonės
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai		957	887
Gauti išankstiniai apmokėjimai		1,556	21
Mokėtini dividendai		-	57
Sukauptos sąnaudos		10	22
		2,523	987
		9,090	8,515

Bendrovės valiutų ir likvidumo rizikos, susijusios su prekybos ir kitomis mokėtinomis sumomis, yra atskleistos 26 pastaboje

23 Išvestinės finansinės priemonės

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris,
skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų pasikeitimo (ilgalaikė dalis)	154	239
Palūkanų normos apsikeitimo sandoris, skirtas apsidraudimui nuo pinigų srautų
pasikeitimo (trumpalaikė dalis)	83	125
	237	364

Išvestinės priemonės apskaitomos tikrąja verte. Bendrovė 2016 metų gruodžio 31 d. turi sudariusi 2 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kurių pradinės paskolų sumos buvo 2,317 tūkst. EUR ir 3,900 tūkst. EUR. Paskoloms buvo taikoma kintama palūkanų norma lygi 3 bei 6 mėn. EURIBOR+ marža. Bendrovė susiduria su pinigų srautų, susijusių su prognozuojamų palūkanų įmokų, 3 bei 6 mėn. EURIBOR (orientacinė palūkanų norma) pokyčiais, kintamumu. Todėl Bendrovė sudarė palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku ir nustatė pastovias palūkanų normas minėtoms paskoloms sekančiai:

3,900 tūkst. EUR paskolai Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 6 mėn.
2,317 tūkst. EUR paskolai Bendrovė moka pastovias palūkanas ir gauna kintamą palūkanų normą, kuri yra lygi EURIBOR 3 mėn.

Minėtos pinigų srautų apsidraudimo priemonės buvo įvertintos kaip veiksmingos.

Įmonės likvidumo rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, atskleista 26 pastaboje.

24 Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Reikšmingi sutartiniai įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas Žaliavų pirkimas	1,554 2,949	221 4,041
	4,503	4,262

2016 m. gruodžio 31 d. banko paskoloms apdrausti buvo įkeistas sekantis turtas:

Esamos ir būsimos įplaukos į atskirų bankų sąskaitas;
Nekilnojamasis turtas, kurio vertė šalių susitarimu yra 7,028 tūkst. eurų (nekilnojamo turto vetrė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 4,068 tūkst.eurų)
Įrengimai, kurių balansinė vertė 7,932 tūkst. eurų; (įrengimai, kurių balansinė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 8,281 tūkst.eurų)
Atsargos, kurių balansinė vertė iki 4,048 tūkst. eurų; (atsargos, kurių balansinė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 5,786 tūkst.eurų)
Gautinos sumos iš vieno prekybos tinklo;
Nuomojamos žemės iš valstybės nuomos teisės;
Nuosavybės teise priklausantys prekiniai ženklai;
50,00 proc. nuosavybės teise priklausančių AB Kelmės pieninė akcijų;
Laidavimas už AB Kelmės pieninė paskolą iš banko, kurios suma 16,792 tūkst. eurų (paskolos likutis 2016 m. gruodžio 31 d);
Laidavimas už AB Modest paskolas iš banko. Laidavimo suma 1,230 tūkst. eurų (paskolos likutis 2016 m. gruodžio 31 d).

Už laikotarpį nuo 2012 iki 2016 metų Valstybinė mokesčių inspekcija nėra atlikusi Bendrovės pilno mokestinio patikrinimo. Pagal galiojančius įstatymus VMI gali bet kuriuo metu patikrinti Bendrovės apskaitos registrus ir įrašus už 5 metus, einančius prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, bei gali apskaičiuoti papildomus mokesčius ir sankcijas. Bendrovės vadovybei nėra žinoma apie jokias aplinkybes, dėl kurių Bendrovei galėtų būti apskaičiuoti papildomi reikšmingi mokesčių įsipareigojimai.

25 Sandoriai su susijusiomis šalimis ir finansiniai ryšiai su įmonės vadovais

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Grupės susijusios šalys ir sandoriai (pateikiami tūkst. Eurų) su jomis 2016 m. ir 2015 m. buvo šie:

AB Kelmės pieninė (dukterinė įmonė);

AB "Modest" (dukterinė įmonė);

AB "Pieno logistika" (dukterinė įmonė);

UKB "Šilgaliai" (pagrindinis Bendrovės akcininkas yra ŪKB "Šilgaliai" pajininkas).

Personalo sąnaudas sudaro 411 tūkst. eurų išmokos Bendrovės vadovybei, įskaitant socialinį draudimą (2015 m.: 356 tūkst. eurų).

25 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Tūkst. eurų	2016	2015
Mokėtinos sumos
Paskolos
Paskola mokėtina AB Kelmės Pieninė Paskola mokėtina AB "Modest"	1,610 -	753 98
Paskola mokėtina pagrindiniam Bendrovės akcininkui	-	250
	1,610	1,101
Prekybos mokėtinos sumos
AB Kelmės pieninė AB "Modest"	- -	2 -
ŪKB "Šilgaliai"	4	-
	4	2
	1,614	1,103
Gautinos sumos Išankstiniai apmokėjimai
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikės gautinos sumos ) ŪKB "Šilgaliai" (trumpalaikės gautinos sumos)	185 184	214 170
	369	384
Prekybos gautinos sumos
AB Kelmės pieninė	5,202	-
AB "Modest" AB "Pieno logistika"	2,061 1	2,508 -
	7,264	2,508

Suteiktos paskolos, įskaitant priskaičiuotas palūkanas ir administravimo mokestį
ŪKB "Šilgaliai" (ilgalaikė ir trumpalaikė dalys)	203	203
AB "Pieno logistika"	20	25
	223	228
	7,856	3,120
Palūkanų pajamos
ŪKB "Šilgaliai"	5	6
AB "Pieno Logistika"	2	2
	7	8
Palūkanų sąnaudos
AB Kelmės pieninė	44	45
AB "Modest" Pagrindinis Bendrovės akcininkas	- 6	6 1
	50	52

25 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimai
AB Kelmės pieninė	8,553	9,034
AB "Modest"	5,723	6,259
AB "Pieno logistika"	1	1
ŪKB "Šilgaliai"	9	12
	14,286	15,306
Žaliavų, produkcijos ir paslaugų pirkimas iš
AB Kelmės pieninė	19,422	21,471
AB "Modest"	9,920	9,826
AB "Pieno Logistika"	-	-
ŪKB "Šilgaliai"	650	636
	29,992	31,933

ŪKB "Šilgaliai" yra pieno tiekėjas.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Finansinio turto likutinė vertė parodo maksimalią kredito riziką. Maksimali kredito rizika atskaitomybės datą buvo tokia:

Tūkst. eurų		Likutinė vertė
	Pastaba	2016.12.31	2015.12.31
Ilgalaikės gautinos sumos	13	361	428
Prekybos ir kitos gautinos sumos	15	12,296	7,625
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	27	91
		12,684	8,144

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Finansinės būklės ataskaitos datą didžiausia kredito rizika, susijusi su gautinomis prekybos ir paskolų sumomis, pagal geografines zonas buvo tokia:

	Likutinė vertė
Tūkst. eurų	2016.12.31	2015.12.31
Lietuva	9,421	4,694
Lenkija	594	454
Latvija	472	542
Airija	367	23
Estija	308	152
Izraelis	262	510
Kazachstanas	223	-
Portugalija	172	156
Saudo Arabija	142	259
Albanija	105	128
Jordanija	2	126
Korėja	-	193
Vokietija	-
		80
Kita	228	308
	12,296	7,625

2016 m. gruodžio 31 d. reikšminga kredito rizikos koncentracija yra susijusi su keturiais pirkėjais, kurių įsiskolinimas sudaro 30 % gautinų prekybos sumų.

Vertės sumažėjimo nuostoliai

Bendrovė formuoja atidėjimą vertės sumažėjimo nuostoliams, kuris atspindi jos patirtų nuostolių, susijusių su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, įvertinimą. Minėtą atidėjimą sudaro specifiniai nuostoliai, susiję su atskiromis reikšmingomis prekybos ir kitomis gautinomis sumomis.

Prekybos ir kitų gautinų sumų, išankstinių apmokėjimų bei ilgalaikių gautinų sumų senėjimas ataskaitos datą gali būti detalizuojamas taip:

		Vertės		Vertės
	Bendra suma	sumažėjimas	Bendra suma	sumažėjimas
	2016 m.	2016 m.	2015 m.	2015 m.
Tūkst. eurų	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Susijusios šalys:
Neuždelstos	6,524	-	3,023	-
Uždelstos 0-30 dienų	1,234	-	1	-
Uždelstos 31-60 dienų	1	-	1	-
Daugiau nei 60 dienų	97	-	96	-
	7,856	-	3,121	-
Kitos šalys:
Neuždelstos	6,232		5,224	-
Uždelstos 0-30 dienų	662		578	-
Uždelstos 31-60 dienų	70		152	-
Daugiau nei 60 dienų*	121	-97	336	-114
	7,085	-97	6,290	-114
	14,941	-97	9,411	-114

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Atidėjimo vertės sumažėjimo nuostoliams, susijusiems su prekybos ir kitomis gautinomis sumomis, judėjimas per metus gali būti pateiktas taip:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2016	2015
Likutis sausio 1 d.	-114	-114
Apskaityti vertės sumažėjimo	-47	-
nuostoliai
Beviltiškų skolų nurašymas	2	-
Atstatyti vertės sumažėjimo nuostoliai	62	-
Likutis gruodžio 31 d.	-97	-114

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis istorine mokėjimų statistika ir klientų mokumo išsamia analize, sumos, kurioms vertės sumažėjimas nėra nustatytas ir kurių apmokėjimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, yra vis dar atgautinos.

Likvidumo rizika

Žemiau yra pateikti sutartinių finansinių įsipareigojimų, įskaitant apskaičiuotas palūkanas, terminai:

2016 m. gruodžio 31 d.

Likutinė vertė	pinigų srautai	Iki 6 mėn.	6-12 mėnesių	1-2 metai	2-5 metai	Daugiau nei 5 metai

12,011	(12,911)	(4,991)	(2,153)	(1,470)	(4,297)	-
1,610	(1,848)	(27)	(27)	(393)	(1,401)	-

119	(123)	(51)	(39)	(31)	(2)	-
155	(158)	(158)	-	-	-
237	(237)	(59)	(59)	(119)	-	-
6,536	(6,536)	(6,536)	-	-	-	-
20,668	(21,813)	(11,822)	(2,278)	(2,013)	(5,700)	-
			Sutartiniai

Nesitikima, kad terminų analizėje pateikti pinigų srautai galėtų atsirasti žymiai anksčiau arba kad jų sumos reikšmingai skirsis. 2017 metais Bendrovė ketina derėtis su bankais dėl kredito linijų pratęsimo. Bendrovė taip pat tikisi uždirbti pakankamą pinigų srautą, reikalingą trumpalaikiams įsiskolinimams padengti, iš pagrindinės veiklos.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

		Sutartiniai
	Likutinė	pinigų	Iki 6	6-12	1-2 metai	2-5	Daugiau
Tūkst. eurų	vertė	srautai	mėn.	mėnesių		metai	nei 5 metai
Finansiniai įsipareigojimai
Bankų paskolos	13,339	(13,758)	(5,219)	(1,224)	(3,759)	(3,556)	-
AB Kelmės pieninė paskola	753	(863)	(23)	(23)	(817)	-	-
AB "Modest" paskola	98	(99)	(99)	-	-	-	-
Vadovybės paskola	250	(256)	(3)	(253)	-	-	-
Išperkamosios nuomos
įsipareigojimai	198	(207)	(56)	(48)	(103)	-	-
Faktoringas	1,012	(1,025)	(1,025)	-	-	-
Išvestinės finansinės priemonės	364	(364)	(63)	(63)	(238)	-	-
Mokėtinos prekybos sumos	7,497	(7,497)	(7,497)	-	-	-	-
	23,511	(24,069)	(13,985)	(1,611)	(4,917)	(3,556)	-

2015 m. gruodžio 31 d.

Apskaičiuotų grynųjų pinigų srautų diskontui buvo taikytos tokios palūkanų normos:

	2016	2015
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	1.8% - 2.3 %	1.8% - 6%

Valiutos rizika

Valiutos rizika (išreikšta tūkst. eurų), taikant 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusius valiutos keitimo kursus, buvo tokia:

	2016 m. gruodžio 31 d.
	USD	PLN	DKK
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	145	232	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	2	-
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	-	-	-
Išvestinis finansinis sandoris	-	-	-
Mokėtinos prekybos sumos	-	(3)	-
Rizika grynąja verte	145	231	-

	2015 m. gruodžio 31 d.
	USD	PLN	DKK
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos (be mokesčių)	126	160	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	-	1	-
Paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai	-	-	-
Išvestinis finansinis sandoris	-	-	-
Mokėtinos prekybos sumos	-	(22)	(5)
Rizika grynąja verte	126	139	(5)

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Valiutos rizika (tęsinys)

Metų eigoje buvo tokie valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu:

	Vidurkis
	2016	2015
USD	1,1072	1,106
PLN	4,3619	4,1834
Valiutos keitimo kursai euro atžvilgiu, taikyti gruodžio 31 d.:
	2016	2015
USD	1,0541	1,0926
PLN	4,4103	4,24

Jautrumo valiutų kursų pokyčiams analizė

Bendrovės funkcinė valiuta yra Euras (EUR). Valiutos kursų rizika, su kuria susiduria Bendrovė, yra susijusi su pirkimais ir pardavimais, išreikštais kitomis valiutomis nei eurai. 2016 metais didžiąją dalį sandorių Bendrovė vykdė eurais, todėl nesusidūrė su reikšminga valiutų kursų rizika.

Palūkanų normos rizika

Bendrovės skoloms taikomos kintamos palūkanos, susijusios su Euribor + marža. Bendrovė yra sudariusi 2 palūkanų normos apsikeitimo sandorius su banku, kuriuo iš dalies apsidraudžia nuo žymių palūkanų normų svyravimų. Apsikeitimo sandorių tikroji vertė, kuri sudaro 364 tūkst. eurų (2015 metais 237 tūkst. eurų) yra apskaityta išvestinių finansinių priemonių straipsnyje.

Ataskaitų datą Bendrovės turimoms finansinėms priemonėms buvo taikomos tokios palūkanų normos:

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2016.12.31	2015.12.31
Finansinės priemonės su fiksuota palūkanų norma
AB Kelmės pieninė paskola	(1,610)	(753)
AB Pieno Logistika	20	25
Vadovybės paskola	-	(250)
Ilgalaikė suteiktų paskolų dalis	102	103
Trumpalaikė suteiktų paskolų	-	6
	(1,488)	(869)

Pagal sutartis paskolai iš AB Kelmės pieninė yra nustatyta fiksuota palūkanų norma. Tokiu būdu, palūkanų normos pokyčiai ataskaitų datą neturėtų įtakos pelnui ar nuostoliams.

Tūkst. eurų	Likutinė vertė
	2016.12.31	2015.12.31
Finansinės priemonės su kintama palūkanų norma
Bankų paskolos	(12,011)	(13,339)
Faktoringas	(155)	(1,012)
AB "Modest" paskola	-	(98)
Finansinio lizingo įsipareigojimai	(119)	(198)
	(12,285)	(14,647)
	(13,773)	(15,516)

Pagal sutartis, paskoloms yra taikoma kintama palūkanų norma, kuri lygi EURIBOR+ marža.

26 Finansinės priemonės ir rizikos valdymas (tęsinys)

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Palūkanų normų pokytis 100 bazinių punktų atskaitomybės datą padidintų (sumažintų) nuosavą kapitalą ir pelną (nuostolius) žemiau nurodytomis sumomis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad visi kiti kintamieji, ypač valiutų keitimo kursai, lieka pastovūs. Tokiu pat pagrindu padaryta analizė už 2015 metus.

Įtaka tūkst. eurų	Pelnas (nuostoliai)
	100 bp Padidėjimas	100 bp sumažėjimas
2016 m. gruodžio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti	(138)	138
norma
2015 m. gruodžio 31 d.
Priemonės, kurioms taikoma kintanti	(155)	155
norma

Pinigų srautų jautrumo priemonėms, kurioms taikoma kintanti norma, analizė

Finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo Bendrovėms yra susiję su kintama palūkanų norma, todėl apskaitinė vertė yra apytiksliai lygi tikrajai vertei.

Tikrųjų verčių nustatymo hierarchija

Toliau lentelėje pateiktos finansinės priemonės, apskaitytos tikrąja verte, pagal jų vertinimo metodą. Tiesiogiai stebimi rinkoje duomenys atspindi rinkos informaciją, surinktą iš nepriklausomų šaltinių; tiesiogiai rinkoje nestebimi duomenys atspindi Bendrovės vadovybės vertinimą apie rinką. Šie du įvestinių duomenų tipai lemia tokią tikrųjų verčių nustatymo hierarchiją:

Pirmasis lygis identiško Bendrovės turimam turto ir įsipareigojimų kotiruojamos kainos (nekoreguotos) stebimos aktyvioje rinkoje. Šio lygio vertinimas naudojamas listinguojamiems nuosavybės vertybiniams popieriams bei skolos vertybiniams popieriams, kotiruojamiems biržoje (pvz. Lietuvos vertybinių popierių birža, Londono vertybinių popierių birža, Frankfurto vertybinių popierių birža).
Antrasis lygis duomenys, kurie nėra kotiruojamos kainos, įtrauktos į pirmojo lygio vertinimą. Šie duomenys arba yra tiesiogiai stebimi rinkoje, arba netiesiogiai (t.y. išvestiniai duomenys).
Trečiasis lygis duomenys nėra paremti tiesiogiai rinkoje stebima informacija. Bendrovė vertina turimą turtą ir įsipareigojimus remdamasi trečio lygio tikrosios vertės nustatymo principais, kuomet nustatomas laukiamas diskontuotas grynasis pinigų srautas. Taikomos diskonto normos remiasi turto finansavimo kaštais.

2016 gruodžio 31 d. Tūkst. eurų	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Investicijos į dukterines įmones	-	-	10,713	10,713
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	361	361
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	14,148	14,148
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	27	-	-	27
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(13,895)	(13,895)
Išvestinės finansinės priemonės	-	(237)	-	(237)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(6,567)	(6,567)
	27	(237)	4,760	4,550

2015 gruodžio 31 d.
Tūkst. eurų	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso

Investicijos į dukterines įmones	-	-	10,710	10,710
Ilgalaikės gautinos sumos	-	-	428	428
Prekybos ir kitos gautinos sumos	-	-	8,437	8,437
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	91	-	-	91
Paskolos ir finansinio lizingo
įsipareigojimai	-	-	(15,650)	(15,650)
Išvestinės finansinės priemonės	-	(364)	-	(364)
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	-	-	(7,528)	(7,528)
	91	(364)	(3,603)	(3,876)

Kainos rizika

Pieno ir pieno produktų kainos svyruoja priklausomai nuo situacijos rinkoje. Bendrovė stengiasi sumažinti tokių svyravimų neigiamą įtaką diversifikuodama gamybą bei siekdama masto ekonomijos.

Kapitalo valdymas

Valdybos politika numato palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį, lyginant su skolintomis lėšomis, tam, kad būtų išlaikytas investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimas, palaikomas veiklos plėtojimas ateityje taip pat kad atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus. Kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, priklausantis jo savininkams.

Valdyba taip pat siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

Bendrovė valdo kapitalo struktūrą bei jį koreguoja, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius bei veiklos rizikos pobūdį. Siekiant palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali koreguoti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams ar išleisti naujas akcijas. Nebuvo pokyčių, susijusių su tikslais, principais ar procesais finansiniais metais, pasibaigusiais 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė yra įsipareigojusi išlaikyti nuosavą kapitalą iki 50% nuo akcinio kapitalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką.

Nustatydama finansinių priemonių tikrąją vertę, Bendrovė naudoja tokius metodus ir prielaidas:

Grynieji pinigai

Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė.

Gautinos sumos ir terminuoti indėliai

Prekybos ir kitų gautinų sumų bei terminuotų indėlių tikroji vertė yra apskaičiuota būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą, esančią ataskaitų parengimo dieną, dabartinė vertė. Trumpesnio nei šešių mėnesių laikotarpio prekybos ir kitų gautinų sumų, kurioms nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas. Tikroji vertė nustatoma atskleidimo tikslais.

Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys) Finansiniai įsipareigojimai

Tikroji vertė, nustatoma atskleidimo tikslais, skaičiuojama remiantis būsimųjų pagrindinės dalies ir palūkanų normų pinigų srautų, diskontuotų taikant palūkanų rinkos normą ataskaitų parengimo dieną, dabartine verte. Finansinės nuomos rinkos palūkanų norma nustatoma pagal panašias nuomos sutartis. Trumpesnio laikotarpio finansinių įsipareigojimų, kuriems nenustatyta palūkanų norma, tikroji vertė laikoma apytikriai lygia jų nominaliai vertei pirminio pripažinimo metu, o vėliau – balansinei vertei, nes diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

Bendrovė neturi finansinio turto ir įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte.

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte

Pagrindiniai Bendrovės finansiniai instrumentai, neapskaityti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolinimosi lėšos. Bendrovė vadovybės nuomone, šių finansinių instrumentų likutinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms, nes skolinimosi sąnaudos yra susietos su tarpbankine skolinimosi palūkanų norma EURIBOR, o kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai yra trumpalaikiai, todėl jų tikrosios vertės svyravimas nėra reikšmingas.

Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte

Finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d., sudaro išvestinės priemonės.

27 Įvykiai po finansinių ataskaitų sudarymo datos

Reikšmingų įvykių po ataskaitų sudarymo datos, kurie galėtų reikšmingai daryti įtaką finansinėms ataskaitoms, už metus pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo.

AB Vilkyškių pieninės metinis pranešimas už 2016 metus

AB Vilkyškių pieninės generalinio direktoriaus G. Bertašiaus žodis investuotojams

Labai įdomūs ir turiningi 2016 metai – metai, kuriuos pradėjome itin susitelkę, susikaupę ir pasiryžę didžiuliams iššūkiams. Patyrėme ne vieną ryžtingų sprendimų bei lankstumo pareikalavusį etapą, todėl tvirtai tikėjau, jog šį nelengvą etapą ne tik kad išgyvensime, bet jis atneš mums dar daugiau neįkainojamos patirties. Tokios, kuri pravers ir ateityje, kai iškils naujos galimybės.

Prisiminkime, kaip prasidėjo šie metai: vyko pasaulinė pieno pramonės perprodukcija, buvome netekę Rusijos rinkos nišos, o konkurencija vidinėje rinkoje buvo didžiulė. Užsimezgę nauji potencialūs kontaktai, iš kurių tikėjomis ilgalaikės partnerystės vystėsi, bet žinia, ilgalaikei partnerystei reikia laiko. Suvokdami verslo kontaktų svarbą mes nesumažinome, o net suaktyvinome savo dalyvavimą užsienio parodose – vykome ir į Dubajų, ir į New York, itin reikšmingas mums buvo prisistatymas Kinijos rinkoje, ir žinoma, rudenį dalyvavome reikšmingiausiame tarptautiniame maisto industrijos įvykyje Paryžiaus SIAL. Maža to, Paryžiuje mūsų sūrių pakuotės ir pozicionavimas buvo pripažinti vienais inovatyviausių pasaulyje, pripažinimą pelnė taip pat ir jogurtai bei glaistyti varškės sūreliai. Dar kartą įsitikinome, kad inovatyvių sprendimų paieškos yra svarbus mūsų kompanijos filosofijos elementas.

Iš svarbiausių metų įvykių galėčiau pažymėti net kelis. Didžiulis ir daug žadantis perspektyvoje įvykis – Kinijos rinkos atsivėrimas. Mes turime ką pasiūlyti šiai rinkai, todėl net neabejoju, jog mums atsiveria vertos dėmesio galimybės. Tokios galimybės atsiveria daugeliui Lietuvos maisto pramonės dalyvių, kaip mes sugebėsime išnaudoti šias galimybes – priklausys tik nuo mūsų.

2017–ieji mums bus istoriniai metai ta prasme, jog realizuosime grandiozinį projektą – pieno išrūgų miltelių džiovinimo gamyklą. Projektas grandiozinis net keliomis prasmėmis. Visų pirma, čia panaudojami pažangūs technologijų sprendimai ir mes tapsime viena iš pažangiausių bei kokybiškiausių tokio pobūdžio produkcijos gamintojų visoje Rytų Europoje. Be to, tai labai svarbus visam Tauragės regionui projektas – tiek infrastruktūros tobulėjimo, tiek naujų darbo vietų sukūrimo prasme. Na ir pagaliau tai yra didžiulis investicinis projektas – vienas didžiausių mūsų kompanijos istorijoje, siekiantis 26 mln. Eur.

Ne mažiau svarbūs įvykiai yra ir vidiniai kompanijos procesai bei struktūriniai pokyčiai. Įžengdami į sudėtingus 2016-uosius tvirtai žinojome, kiek daug dėmesio skirti reikia veiklos efektyvumui, kaip svarbu efektyviai dirbti visose įmonių grupės srityse ir lygmenyse – nuo žaliavos iki produktų realizacijos, kiek efektyvus gamybos organizavimas turi lemiamos įtakos galutinio produkto savikainai. Todėl įkūrėme atskirą strateginį padalinį – Valdymo ir kokybės. Suformuota komanda, kurios laukia rimti iššūkiai.

Ir štai įtampoje prasidėję metai baigėsi puikiu rezultatu. Produkcijos kainos pasaulinėse rinkose kilo, ir to pasekoje sėkmingai realizavome savo produkciją, mūsų apyvarta augo apie 7 %. Galiu pasidžiaugti, jog metai buvo pelningi.

Pagarbiai,

Gintaras Bertašius

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Pranešimas parengtas už 2016 metus.

2. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Emitento pavadinimas	AB Vilkyškių pieninė (toliau – Bendrovė arba Emitentas)
Teisinė forma	akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. gegužės 18 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Perregistravimo data ir vieta	2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro Tauragės skyrius
Būstinės adresas	P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254, Pagėgių savivaldybė
Registracijos Nr.	060018
Įmonių rejestro kodas	277160980
Telefonas	8 441 55330
Faksas	8 441 55242
Elektroninis paštas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	http://www.vilkyskiu.lt

3. Pagrindinės veiklos pobūdis

Pagrindinė AB Vilkyškių pieninės veikla – fermentinių sūrių, grietinėlės, išrūgų produktų gamyba ir pardavimas.

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

Bendrovė turi tris dukterines įmones AB "Modest", AB Kelmės pieninė ir AB "Pieno logistika".

AB "Modest" gamina fermentinį sūrį Mozzarella, pelėsinį sūrį, kitus sūrio produktus, perdirba išrūgas. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 99.7% balso teisę suteikiančių AB "Modest" akcijų.

AB Kelmės pieninė specializuojasi šviežių pieno produktų gamyboje. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 100% balso teisę suteikiančių AB Kelmės pieninė akcijų.

AB "Pieno logistika" pagrindinė veikla - pastatų nuoma. AB Vilkyškių pieninei nuosavybės teise priklauso 58.7% balso teisę suteikiančių AB "Pieno logistika" akcijų.

4. Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

AB Vilkyškių pieninė yra sudariusi aptarnavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" (A. Tumėno g. 4, B korp., LT-01109, Vilnius) dėl AB Vilkyškių pieninės akcininkų apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų tvarkymo.

5. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Vertybinių popierių pavadinimas – AB Vilkyškių pieninės paprastosios vardinės akcijos. Į prekybą įtrauktų vertybinių popierių skaičius – 11,943,000 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 0.29 Eur.

Bendrovės išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialujį sąrašą. Vertybinių popierių ISIN kodas - LT0000127508, simbolis – VLP1L.

Bendrovės akcijos įtrauktos į prekybos sąrašą nuo 2006 m. gegužės 17 d.

II. VEIKLOS APŽVALGA

Vilkyškių pieninė gamina daug gardžių, originalių receptūrų pieno produktų, daugelio jų kokybė ir skonio ypatybės įvertintos tarptautinėse parodose. Didžiuojamės, kad mūsų pieninė tęsia ilgą ir garbingą sūrių gaminimo istoriją turinčias tradicijas, susikūrusias itin gražiame Lietuvos regione, įstabios gamtos apsupty. Nemuno užliejamų pievų sodrumas mus įkvepia kurti ir dalytis gamtos dosnumu.

Mūsų misija – suteikti žmonėms gurmanišką pasitenkinimą vartojant pieno produktus.

Vertybės

Kokybė – gaminame kokybiškus pieno produktus ir laikomės aukščiausių standartų.

Inovacijos – mes nuolat džiuginame vartotojus naujais produktais, suteikiame galimybę patirti naujų skonio pojūčių. Nuolat investuojame į naujas technologijas ir gausiname produktų asortimentą. Mums įdomu kurti ir dalytis tuo, ką sukuriame – juk taip gimsta naujos tradicijos.

Kompetencija – kompetentingų meistrų rankose pieno gaminiai virsta išskirtiniais ir originaliais aukščiausios kokybės produktais.

Sąžiningumas – mes esame atviri ir patikimi. Mums be galo svarbus mūsų vartotojų pasitikėjimas ir pagarba. Mūsų veiklos pagrindas – laiko patikrinti santykiai su verslo partneriais ir darbuotojų profesionalumas.

6. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB Vilkyškių pieninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Bendrovės įstatais.

7. Trumpa emitento istorija

Vilkyškių pieninės istorija iš naujo prasidėjo 1993 m., kuomet 1934 metais statytos pieninės patalpose buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė. Senojoje pieninėje gamyba vyko iki 1985 m. Pieninės uždarymo laikotarpiu visi įrengimai buvo iškomplektuoti. Pastatai buvo privatizuoti, o pieninės savininkai pirmuosius įrengimus atgabeno iš Rytų Vokietijos, kur tuo metu vyko pieno pramonės restruktūrizacija.

Pradinio kapitalo sukaupta nebuvo, įmonė startavo savininkams įsigijus pastatus. Reikalingos apyvartinės lėšos buvo skolinamos iš bankų.

Svarbiausi įvykiai Emitento istorijoje

1993 – 1995 metais buvo atstatytas vandens bokštas, katilinė bei separavimo cechas, pradėtas separuoti pienas. Pradėjo veikti sūrių cechas. Jame buvo pradėtas gaminti liesas fermentinis sūris "Peptatas", atidarytas sviesto cechas.

Vėliau įmonės vystymasis įgijo pagreitį. 1997 m. pradžios sūrių ceche buvo pradėta fermentinio "Tilžės" tipo sūrio gamyba, 1998 m. vasarį jau buvo gaminamas "Gouda" tipo fermentinis sūris.

1997 m. į bendrovę investuota 0,8 mln. Eur, iš jų apie 0,1 mln. Eur skirta remontui. Atnaujinta elektros pastotė, sukurtas kompiuterinis tinklas pastatyta danų BWE firmos katilinė ir olandų gamybos šaldymo kamera, kurioje galima laikyti bei sandėliuoti 400 tonų produkcijos, elektros pastotė.

1998 m. beveik 0,4 mln. Eur investuota į autotransportą, pastatus, pieno šaldytuvus, gamybos įrengimus, naują sūrių cechą, kitas pagrindines priemones.

1999- 2000 m. investuota 1,1 mln. Eur į naujų cechų statybą, transportą ir kapitalinį remontą, 2,5 mln. Eur į naujo sūrių gamybos cecho ("TetraPakTebel") projekto įgyvendinimą. Sumontuota nauja, pilnai kompiuterizuota ir automatizuota sūrių gamybos technologinė linija, kurios įdiegimas įmonei suteikė galimybę gaminti vakarietiškus standartus atitinkančius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą.

Tais pačiais metais bendrovė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją.

2001 m. įmonė įsigijo Tauragės cechą iš AB "Pieno žvaigždės" Mažeikių filialo. Jis buvo statytas 1965 m. kaip sūrinė ir atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Nuo 2007 m. į Tauragės cechą perkelta AB "Modest" buveinė.

2003 m. įmonėje įdiegta apskaitos ir verslo valdymo sistema Navision.

2003 – 2004 m. papildomai buvo investuota į pieno gamybos infrastruktūrą – pastatyti nauji pieno supirkimo punktai ir nupirktas modernus transportas pienui suvežti. 2003 metais rekonstruota šaldymo kamera. 2004 metais atlikta stogo rekonstrukcija, pastatų remontas.

2004 m. pastatyti Olandų firmos "NewWaterTechnology" kompanijos nuotekų valymo įrengimai, atitinkantys ES reikalavimus. Tais pačiais metais investuota į sūrių pakavimo ir fasavimo įrenginius.

2005 m. rekonstruota Tauragės cecho katilinė, pakeičiant kuro rūšį.

Nuo 2006 m. gegužės 17 d. 9,353,000 paprastosios vardinės AB Vilkyškių pieninės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržos AB NASDAQ Vilnius Einamajame prekybos sąraše. Nuo 2008 01 01 kotiruojamos vertybinių popierių biržos AB NASDAQ Vilnius Oficialiajame sąraše.

2006 m. sausio mėnesį bendrovė įsigijo 80.25 procentų AB "Modest" akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 99.7% AB "Modest" akcijų. 2009 m. AB "Modest" įstatinis kapitalas padidintas nuo 37,190 Eur iki 178,730 Eur išleidžiant 488,710 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o 2010 metais įstatinis kapitalas padidintas AB Vilkyškių pieninė piniginiu įnašu nuo 178,730 Eur iki 1,626,830 Eur.

2006 m. AB Vilkyškių pieninei buvo skirta 1 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

2006 m. buvo ženkliai išplėstas Vilkyškių pieninės cechas: įrengti du nauji sūrių gamintuvai, trys naujos presavimo eilės ir buferinė talpa, nauja sūrio technologinių linijų plovimo stotelė. Taip pat automatizuotas sūrių sūdymo cechas, jų pakrovimo ir iškrovimo iš konteinerių procesas. Įmonės maksimalūs gamybos pajėgumai išaugo – nuo 10 iki 14 tūkst. tonų sūrio per metus.

2007 m. pradėjo veikti modernus Vilkyškių pieninės išrūgų perdirbimo cechas. Bendra išrūgų perdirbimo cecho vertė – daugiau kaip 2,3 milijonai eurų. Investicijos leido dar labiau padidinti gamybos efektyvumą, produkcijos kokybės kontrolę ir veiksmingai sumažinti atliekas. Iki šiol įmonė pati išrūgų neperdirbdavo.

2008 m. balandžio mėn. AB Vilkyškių pieninė įsigijo AB Kelmės pieninę ir perėmė nuosavybės teisę į 99.09% įmonės akcijų. Šiuo metu AB Vilkyškių pieninė valdo 100% AB Kelmės pieninės akcijų. Nuo Kelmės pieninės įsigijimo AB Vilkyškių pieninės grupė tapo ne tik sūrių, bet ir šviežių pieno produktų gamintoja.

2010 m. AB Vilkyškių pieninėje įkurti atskiri marketingo ir kokybės skyriai.

2010 m. pagrindinės investicijos – į šaldymo įrangą, sūrių pjaustymo ir pakavimo liniją, pradėtas sandėlio valdymo sistemos Equinox diegimo projektas.

2011 m. investuota 0,5 mln. Eur į naują šaldymo – sandėliavimo įrangą, 0.2 mln. Eur į nuotekų valymo ir įrengimų plovimo išplėtimą.

2012 m. sumontuota nauja sūrių gamybos linija (vertė 4,6 mln. Eur), kuri padidino sūrių gamybos pajėgumus 30 procentų, įdiegta pakavimo - plastikoutavimo linija (vertė 2,7 mln. Eur). Nuo 2003 m. gaminamas plastikoutuotas sūris "Prussia" nuo šiol gaminamas naudojant moderniausią įrangą.

2013 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2013".

Pabaigtas išrūgų produktų cecho praplėtimas leidžiantis apdirbti iki 600 t. perdirbamo produkto per parą. Pradėtas eksploatuoti pienovežių plovyklos, garažo, sandėlio, dirbtuvių su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, administracijos kabinetais, inžinerinių tinklų, aikštelių ir privažiavimo pastatas. Taip pat įgyvendintas išrūgų ultrafiltracijos projektas,

2013 m. įmonių grupę papildė dukterinė įmonė AB "Pieno logistika".

2014 m. AB Vilkyškių pieninėje pradėta eksploatuoti nauja moderni sūrių pjaustymo įanga, leidžanti pjaustyti sūrius riekelėmis ir įsigytos pieno produktų talpos. Šiam projektui buvo naudota ES fondų parama.

2015 m. Vilkyškių prekės ženklas išrinktas sėkmingiausiu prekės ženklu "Metų prekės ženklas 2015".

2015 m. AB Vilkyškių pieninėje pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą.

2015 m. AB Vilkyškių pieninė pasirašė prijungimo prie dujų skirstymo sistemos sutartį su AB "Lietuvos dujos".

8. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninės investicijos per ataskaitinį laikotarpį

AB Vilkyškių pieninės dukterinė įmonė 2016 m. pradėjo išrūgų perdirbimo projekto įgyvendinimą. Projekto pabaiga planuojama 2017 m., jo bendra vertė siekia iki 26 mln. Eur. Šiame projekte AB Vilkyškių pieninė atlieka pastato statybą. 2016 m. į šią statybą investuota 1,8 mln Eurų. Projekto įgyvendinimui naudojamos savos ir skolintos lėšos.

Per ataskaitinius metus atlikta palaikomųjų investicijų už 213 tūkst. Eurų.

9. Patentai, licencijos

2000 m. įmonė gavo Eksporto į Europos Sąjungą licenciją, suteikiančią galimybę produkciją eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Įmonėje įdiegta kokybės valdymo programa.

2004 m. gautas sertifikatas dėl reikalavimų atitikimo ir produkcijos sertifikavimo Rusijos rinkai.

Išskirtinį dėmesį įmonė skiria gaminamų produktų kokybei, klientų poreikių tenkinimui ir maisto saugos reikalavimams. AB Vilkyškių pieninė yra sertifikavusi Kokybės vadybos ir Maisto saugos sistemas pagal tarptautinius ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005 standartų reikalavimus. Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabili kokybiškų ir saugių produktų gamyba. Sistema apima visus procesus nuo žaliavos pirkimo iki išreikštų ir numanomų klientų ir vartotojų lūkesčių vertinimo nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos.

2013 m. resertifikuota AB Vilkyškių pieninė vadybos sistemos atitikimas standartui ISO 9001:2008 ir ISO 22000:2005. Resertifikavus standartų galiojimas pratęstas dar 3 metams.

2015 m. didinant maisto saugos vadybos sistemos efektyvumą atlikta įmonės laboratorijos atestacija pagal ISO 17025 standarto reikalavimus.

Siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę, kokybės vadybos ir maisto saugos sistemos nuolat prižiūrimos, peržiūrimos ir tobulinamos. Nuolatinė gerinimo iniciatyvų paieška ir aukščiausių maisto saugos standartų taikymas paskatino 2016 metais sertifikuoti AB Vilkyškių pieninę pagal griežtesnius ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schemos reikalavimus. ISO 22000:2005/FSSC 22000 sertifikavimo schema yra pripažįstama Global food safety initiative (GFSI) (Visuotinės maisto saugos iniciatyva) ir prilyginama tokiems, jau anksčiau pripažintiems maisto saugos standartams, kaip BRC ar IFS.

AB Vilkyškių pieninė paskutinio ISO 22000:2005 standarto priežiūros audito metu auditorių buvo įvertinta labai palankiai, akcentuojant gerą pasiruošimą aukštesnio lygio sertifikavimo schemos diegimui.

Siekiant kad mūsų gaminami produktai būtų pirkėjų palankiai vertinami islamo šalių rinkose AB Vilkyškių pieninė tęsiamas gamybos proceso sertifikavimas pagal Halal taisyklių reikalavimus. Halal produktai siejami su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, ekologija. Tokiu pagrindu, šiuos produktus dažnai vartoja ir kitų religijų žmonės.

10. Personalas

Vilkyškių pieninės vadovybės personalo politika nukreipta į visos komandos gerovę ir tobulėjimą. Siekdama suburti darnų ir motyvuotą kolektyvą, įmonėje daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokymams, darbuotojų saugai ir sveikatai bei gerų ir palankių darbo sąlygų sudarymui.

2010 m. pradžioje Vilkyškių pieninė, gavusi finansinę paramą iš Europos sąjungos lėšų, įkūrė vaikų priežiūros kambarį, vilkyškiečių vadinamą vaikų darželiu. Tėveliams už darželį mokėti visiškai nereikėjo. Nuo 2013 m., pasibaigus projekto lėšoms, šį darželį finansuoja Vilkyškių pieninė. Taigi išspręsta problema, kur darbuotojams palikti savo atžalas, kol jie darbuojasi pieninėje.

Bendrovėje dirba ne vien Vilkyškių miestelio gyventojai, daug atvyksta darbuotis iš Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės miestų ir rajonų, kurie naudojasi darbdavio teikiama paslauga – yra vežami į darbą ir iš jo.

AB Vilkyškių pieninė įmonių grupės svarbi kultūros puoselėjimo dalis – tradicijos. Kiekviena darbo diena prasideda bendra darbuotojų diskusija prie kavos puodelio. Darbuotojai sveikinami gimimo dienos proga. Kasmet pažymimas įmonės gimtadienis, Kalėdos, organizuojamos edukacinės išvykos. Įmonės vidiniame puslapyje (intranete) pasidžiaugiama įvairiais laimėjimais bei mažesnėmis kalendorinėmis šventėmis.

Svarbus bendrovės personalo politikos uždavinys – užtikrinti darbuotojų sveikatą ir gerinti darbo sąlygas. Kiekvienais metais darbuotojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą, pasiskiepyti nuo gripo. Planuojama įvesti bendrą sveikatinimo bei žvalumo mankštą darbo vietoje.

Siekiame būti aktyviu bendruomenės nariu, prisidedančiu prie aktyvesnio socialinio gyvenimo mūsų apskrityje, stiprinti tarpusavio ryšius, bendravimą. Regionuose trūksta kultūrinių, edukacinių renginių, todėl stengiamės skatinti kultūros sklaidą savo regione, pirmiausiai rūpinamės arčiausiai esančiais žmonėmis.

11. Aplinkosauga

Remiantis 2008/1/EB Europos parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) AB Vilkyškių pieninė yra priskiriama I priedo įreginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Pirmasis TIPK leidimas gautas 2004.08.10, išdavusi institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas ir 2012.12.28. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB Vilkyškių pieninės aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos orui, vandeniui, žemei. AB Vilkyškių pieninėje periodiškai atliekamas poveikio aplinkai analizė ir vertinimas.

Nustatyta tvarka parengta vandenvietės poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa ir vykdomi stebėjimai, taip pat pagal monitoringo programą kontroliuojamas degalinės galimas poveikis požeminiam vandeniui, vykdoma išmetamų į aplinkos orą teršalų, taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo programos.

AB Vilkyškių pieninėje 2015 m. pabaigtas gamybinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, siekiant pagerinti nuotekų išvalymo efektyvumą, atitinka pagrindines nacionalines strategijas ir teisės aktus, kurie liečia nuotekų tvarkymą: Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, LR Vandenų įstatymą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.

Gamybos metu įmonėje susidariusios nuotekos valomos savuose mechaninio-biologinio valymo įrengimuose. Per 2016 metus AB Vilkyškių pieninė išvalė 458000 m3 nuotekų. Nuotekų valyme susidaręs dumblas atiduodamas atliekų tvarkytojams, laukų tręšimui. Nuotekų išvalymo efektyvumas iki 99 proc.

12.Emitento veiklos rezultatai

AB Vilkyškių pieninės pagrindiniai finansiniai rodikliai:

	2012	2013	2014	2015	2016
Pajamos (tūkst.Eur)	95,534	118,536	126,297	97,404	102,260
EBITDA (tūkst.Eur)	3,275	4,380	1,702	-1,777	6,111
EBITDA marža, %	3.4	3.7	1.3	-1.8	6.0
Veiklos pelnas (tūkst.Eur)	-1,010	2,730	-68	-3,660	4,237
Veiklos pelno marža, %	-1.1	2.3	-0.05	-3.8	4.1
Pelnas prieš mokesčius (tūkst.Eur)	1,275	6,451	1,839	-717	7,493
Pelno prieš mokesčius marža, %	1.3	5.4	1.5	-0.7	7.3
Grynasis pelnas (tūkst.Eur)	1,499	6,104	1,886	-83	6,991
Pelno marža, %	1.6	5.1	1.5	-0.09	6.8
Pelnas tenkantis vienai akcijai (Eurais)	0.12	0.51	0.16	-0.01	0.59
Akcijų skaičius (tūkst.vnt)	11,943	11,943	11,943	11,943	11,943

2016 m. pardavimų pajamos buvo 102.26 mln. Eur ir, lyginant su 2015 m. pajamomis – 97.4 mln. Eur, padidėjo 5 procentais.

2016 m. EBITDA buvo 6.1 mln. Eur, 2015 m. EBITDA – 1.8 mln. Eur. EBITDA marža sudarė 6 proc. (2015 m. – 1.8 procento).

Veiklos pelnas (EBIT) 2016 m. buvo 4.2 mln. Eur, veiklos pelno marža buvo 4 proc. 2015 m. buvo - 3.7 mln. Eur, veiklos pelno marža -3.8 procento.

2016 m. grynasis pelnas, – 6.9 mln. Eur, 2015 m. nuostolis – -83 tūkst.. Eur. Kainų lygmens padidėjimas eksporto rinkose įtakojo išaugusį grynąjį pelną 2016 m..

	2012	2013	2014	2015	2016
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), %	10.1	29.9	8.5	-0.4	24.4
Turto grąža (ROA), %	3.6	12.9	3.9	-0.2	12.8
Skolos koeficientas	0.64	0.57	0.54	0.56	0.48
Skolos ir nuosavybės koeficientas	1.79	1.31	1.18	1.25	0.91
Likvidumo koeficientas	0.72	0.95	0.95	1.03	1.40
Turto apyvartumas	2.30	2.51	2.60	2.02	1.87
Kapitalo ir turto santykis	0.36	0.43	0.46	0.44	0.52

AB Vilkyškių pieninės pagrindiniai santykiniai rodikliai:

2016 m. viso turto suma buvo 54.6 mln. Eur, ir tai 13% daugiau nei 2015 m.

2016 m. ilgalaikio turto balansinė vertė padidėjo 1% sudarė 31.8 mln. Eur.

2016 m. nuosavas kapitalas – 28.6 mln. Eur, ir tai 33% daugiau nei 2015 m. (2015 m. nuosavas kapitalas – 21.5 mln. Eur).

AB Vilkyškių pieninės pagaminti produkcijos kiekiai, tonomis:

	2012	2013	2014	2015	2016
Fermentiniai sūriai	10,135	12,167	14,776	14,085	15,336
Grietinėlė	8,135	11,143	13,368	11,400	13,466
Išrūgų produktai	39,376	45,446	43,713	47,391	50,879

Per 2016 metus fermentinių sūrių pagaminta 15,336 tonų ir tai 8% daugiau nei 2015 m., grietinėlės pagaminta 13,466 tonų ir tai 15% daugiau nei 2015 m.

AB Vilkyškių pieninės supirkta pieno:

	2012	2013	2014	2015	2016
Supirkta pieno, tonomis	181,280	193,469	251,772	237,065	243,633
Suma, už kurią buvo supirkta pieno, tūkst. Eur	41,282	56,093	64,151	44,883	45,683
Supirkto pieno kaina, Eur/t	227.7	289.9	254.8	189.3	187.5

Per 2016 m. pieno supirkta 244 tūkst. t ir tai 3% daugiau nei 2015 m. Supirkto pieno kaina 2016 m. sumažėjo 1 % lyginant su 2015 m.

13. Pardavimai ir rinkodara

Pajamos iš pagrindinių produktų, tūkst. Eur:

	2012	2013	2014	2015	2016
Fermentiniai sūriai	41,338	51,004	53,114	40,177	41,612
Grietinėlė	11,929	22,265	23,157	16,215	21,769
Kitos pajamos	41,951	45,267	50,026	41,012	38,879
Iš viso pajamų	95,218	118,536	126,297	97,404	102,260

Pardavimų pajamos 2016 m. padidėjo 5% lyginant su 2015 m. Pardavimų pajamos Lietuvos rinkoje sumažėjo 10%, eksportas padidėjo 18%.

2016 m. tik dar kartą įrodė, jog pieno produktų eksportas niekada nebuvo ta veiklos sritis, kurią būtų galima pavadinti stabilia ir nuspėjama. Visi iki smulkiausių pieno gamintojų bei perdirbėjų pajuto kainų nestabilumą, rinkų stagnavimą bei nuolatinę konkurenciją. 2016 m. startavome su naujais projektais Skandinavijos ir arabų šalyse, Pietų Europoje, prekės ženklas Vilvi tapo dar labiau matomas Lenkijos prekybos tinklų lentynose. Atrastos naujos rinkos ženklų rezultatą davė tik nuo 2016 m. pusmečio. Nuo birželio mėnesio susibalansavus pieno produktų pasiūlai ir paklausai, eksporto rinkose kainų lygmuo padidėjo, ir tai lėmė apyvartos bei pelno didėjimą, lyginant su 2015 metais.

Eksportas 2016 m. sudarė 61% nuo visų AB Vilkyškių pieninės pardavimų. Tai 6 proc. punktais didesnė dalis nei 2015 m.

Daugiausia produkcijos parduota Europos Sąjungos šalyse, jas pavyko auginti nuo 40% iki 49% padidėjo pardavimų apimtys Lenkijoje, Vokietijoje, Kipre, Moldovoje, Ukrainoje, Bulgarijoje.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį eksporte sudaro grietinėlės, išrūgų produktų bei sūrių kategorijos pardavimai.

Pardavimų pajamos pagal geografinius segmentus, tūkst. Eur:

	2012	2013	2014	2015	2016
Europos Sąjunga	22,376	30,285	40,932	38,593	50,404
Lietuva	45,056	46,692	51,311	44,350	39,850
Rusija	24,394	36,514	27,350	0	0
Kitos šalys	3,392	5,045	6,804	14,461	12,006
Iš viso pajamų	95,218	118,536	126,297	97,404	102,260

Rinkodaros skyrius Vilkyškių pieninės įmonės grupėje yra atsakingas už naujų produktų vystymą, prekės ženklo strategiją bei rinkodaros veiksmus. Kompanija siekia išnaudoti visų pirma situaciją vietinėje rinkoje – investuoti į prekės ženklą ir išsiskirti siūloma unikalia verte vartotojams. Kryptingas šviežių pieno produktų asortimento plėtimas, produktų kokybė, originalūs skoniai bei unikalus pakuočių dizainas lėmė itin spartų pardavimų augimą bei vartotojų pripažinimą.

Vilkyškių pieninės pasirinkta strategija investuoti į inovatyvius išskirtinius produktus leidžia kompanijai tęsti savo prekės ženklo pažadą nuolat džiuginti vartotojus pasirinkimu, naujais produktais, formuoti naujus skonio pojūčius ir naujas pieno produktų vartojimo tradicijas; o taip pat stiprinti savo prekės ženklo pozicijas.

Produktai su pridėtine verte bei originalia pakuote taip pat turi didelį potencialą eksporto rinkose, kuriose kompanija veikia vystydama eksportui skirtą prekės ženklą "Vilvi".

14. Parodos ir įvertinimai

Nuo 2011 m. pradėta dalyvauti vienose didžiausių maisto pramonės parodų "Anuga" Vokietijoje, SIAL Prancūzijoje.

2014 m. vykusiame konkurse "Lietuvos verslo lyderiai 2014", Vilkyškių pieninė buvo pripažinta "Metų eksportuotoju 2014".

2015 m. Vilkyškių pieninė pristačiusi unikalų, naują priedą pieno produktams - traškius baltuosius grikius Pasaulinių pieno pramonės inovacijų apdovanojimų (World Dairy Innovation Awards) vykusių Amsterdame, 9–ojo Pasaulinio pienininkų kongreso metu (Global Dairy Congress) - buvo įvertinta kaip viena geriausių Pieno produktų ingredientų kategorijoje, t.y. tapo viena iš 3-jų finalininkių. Viso žiuri vertino net 220 paraiškas iš 30-ies šalių 18-oje skirtingų kategorijų. Kiekvienoje kategorijoje buvo skelbiamas nugalėtojas bei trys finalininkai.

2015 m spalis – AB Vilkyškių pieninė dalyvavo vienoje didžiausių Europos tarptautinių maisto produktų parodoje "ANUGA" Kiolnas, Vokietija. Erdviame stende buvo pristatyti šviežūs produktai, sūriai bei maisto pramonėje naudojami ingrediantai (išrūgų baltymų koncentratas).

2015 m lapkritis – paroda "Food Ingredients Beijing 2015" Kinijoje. Dalyvavimas šioje parodoje sutapo su svarbiu įvykiu, kuomet tarp Lietuvos ir Kinijos buvo pasirašytas protokolas apie leidimą eksportuoti pieno produktus. Atsižvelgiant į šios rinkos poreikius, parodoje buvo pristatyti ingredientai (išrūgų baltymų koncentratas)

2015 m gruodis – siekiant rasti naujų kontaktų AB Vilkyškių pieninės gaminamiems išrūgų produktams (baltymų koncentratui bei permeatui), dalyvauta "Food Ingredients Paris 2015" parodoje Paryžiuje, kur susitinka daug maisto pramonės gamyklų atstovų, didmenininkų.

2016 m. gegužės mėnesį Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Kinijoje, Shanghai, "SIAL China 2016".Tai didžiausia Azijos maisto inovacijų paroda. Bendrovė pristatė sūrių produkciją, išrūgų baltymo koncentratą (WPC 80) bei permeatą. Užmegzti vertingi kontaktai su potencialiais partneriais ne tik iš Kinijos, bet ir iš Vakarų Europos bei Malaizijos, vyko susitikimai ir su esamais klientais.

2016 m. birželio mėnesį Vilkyškių pieninė dalyvavo parodoje Niujorke "Summer Fancy Food Food Show 2016", kurioje pristatė gaminamų sūrių asortimentą. Pagrindinis dalyvavimo šiame projekte tikslas buvo išanalizuoti mažmeninę JAV rinką, užmegzti naujus verslo kontaktus.

2016 m. spalio mėn. Vilkyškių pieninė tradiciškai dalyvavo tarptautinėje maisto pramonės parodoje – SIAL2016, Paryžiuje. Tai didžiausia ir svarbiausia maisto inovacijų paroda pasaulyje, 2016 metais joje prisistatė daugiau nei 7000 dalyvių iš 104 pasaulio šalių. Tarptautinėje maisto inovacijų parodoje SIAL 2016 bendrovė Vilkyškių pieninė pateko tarp inovatyviausių maisto pramonės atstovų pasaulyje ir įvertinti kelių pieno produktų kategorijose Vilkyškių pieninės sūriai pelnė apdovanojimą už pakuotes – už jų informatyvumą bei siekį plėsti vartotojų žinias apie sūrius.

15. Rizikos veiksniai, susiję su Emitento veikla

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su AB Vilkyškių pieninės veikla:

Įmonė užsiima pieno perdirbimu (fermentinio sūrio gamyba). Pagrindiniai faktoriai, sukuriantys įmonės verslo riziką, yra galimi pokyčiai žaliavos ir produktų rinkose, konkurencija, taip pat galimi teisiniai, politiniai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su AB Vilkyškių pieninės verslu, galintys neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Įmonė specializuojasi sūrių gamyboje, didžiąją dalį jos pajamų sudaro pajamos, gautos pardavus sūrį ir sūrio produktus. Dėl šios priežasties Bendrovės pajamoms, pelnui ir bendrai finansinei būklei įtakos gali padaryti neigiami sūrio paklausos ir (arba) kainos pokyčiai sūrių rinkoje (rinkos rizika). Neigiamai sūrio produktų kainą gali veikti ir konkurencija tarptautinėje bei vietinėje sūrio rinkoje.

Brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo vieno iki trijų mėnesių. Ši gamybos specifika neleidžia greitai sureaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, o tai gali neigiamai paveikti Bendrovės pinigų srautus ir veiklos rezultatus.

Bendrovės kredito rizika yra susijusi su gautinomis prekybos sumomis. Rizika, kad partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama, nustatant kontrolės procedūras. Bendrovė 2016 metais 1 metų laikotarpiui pratęsė sutartį su įmone Eurler Hermes, pagal kurią užsienio pirkėjai apdraudžiami kreditų draudimu. Kiekvieno kliento kredito rizika yra įvertinama atskirai.

Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes įmonė dirba tik su stambiausiais Lietuvos bankais. 2016 m. gruodžio 31 d. visų įsipareigojimų ir viso turto santykis buvo 0.48. Finansinių paskolų likutis 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 13,895 tūkst.Eur. Paskolų grąžinimas vyksta pagal grafikus, uždelstų mokėjimų nėra. Visų stambiausių skolų palūkanos yra susietos su EURLIBOR palūkanų norma. 2011 m. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandoriai 8 mln. Eur sumai 5 metų terminui. 2016 metų pabaigai yra likę du sandoriai 4.646 mln. Eur sumai.

16. Konkurentai

AB Vilkyškių pieninės skaičiavimais, įmonė užima apie 17 proc. šalies sūrių rinkos, t.y. ketvirtą vietą tarp gamintojų, po AB "Rokiškio sūris", AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Žemaitijos pienas".

Užsienio rinkose AB Vilkyškių pieninei tenka konkuruoti su tenykščiais gamintojais, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos. Tačiau tai AB Vilkyškių pieninė kompensuoja, siūlydama aukštesnės pridėtinės vertės sūrių asortimentą.

17. Svarbūs įvykiai po finansinių metų pabaigos

Svarbių įvykių po 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo.

18. Veiklos planai ir prognozės

2017 m. AB Vilkyškių pieninė ir toliau dės visas pastangas Maisto saugai ir kokybei užtikrinti. Plėsime asortimentą, toliau vykdysime naujų rinkų paiešką ir didinsime pardavimus naujai rastose rinkose. Įmonių grupėje planuojama investicijos pabaiga į tolesnį išrūgų perdirbimą, kas leis gaminti dar pelningesnius išrūgų produktus.

III. KITA INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

19. Emitento įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius	1 akcijos nominalioji vertė, Eur	Bendra nominali vertė, Eur
Paprastosios vardinės akcijos	11,943,000	0,29	3,463,470

20. Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų.

21. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;
kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
kitas įstatymų numatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;
nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;
pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;
perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;
kitas įstatymų numatytas turtines teises.

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. Viena paprastoji vardinė AB Vilkyškių pieninės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

22. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

23. Informacija apie akcininkus

Bendras akcininkų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 821. Stambiausi akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo buvo šie:

Akcininkas	Akcijų skaičius, vnt	Įstatinio kapitalo dalis %	Balsų dalis emitento visuotiniame akcininkų susirinkime %
Gintaras Bertašius	6,067,206	51%	51%
Multi Asset Selection Fund	2,035,729	17%	17%
Kiti smulkieji akcininkai	3,840,065	32%	32%
Kapitalo iš viso	11,943,000	100%	100%

24. Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kurios emitentas žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir balsavimo teisė.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

25. Prekyba emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos pokytis ir apyvarta 2016 m.

AB Vilkyškių pieninės akcijų kainos ir Nasdaq OMX Vilnius indeksų palyginimas 2016 m.

26. Dividendai

2012 m. AB Vilkyškių pieninėje patvirtinta dividendų politika. Ištrauka iš dividendų politikos nuostatų:

Dividendai ir dividendų dydis

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.
Bendrovės akcininkai Visuotinio Akcininkų Susirinkimo metu negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, jeigu 1) Bendrovė yra nemoki 2) paskirstytasis finansinių metų rezultatas yra neigiamas 3) Bendrovės nuosavas kapitalas mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, bei rezervų sumą.
Bendrovės valdyba Visuotiniam Akcininkų Susirinkimui turėtų siūlyti dividendų dydį priklausomai nuo atitinkamų finansinių metų Bendrovės audituoto grynojo pelno.
Jeigu Bendrovė dirba pelningai, Bendrovės valdyba skiria tam tikrą dalį pajamų dividendų sumai, kaip nustatyta 2.6 punkte, ir reinvestuoja likusias pajamas siekiant padidinti Bendrovės kapitalizaciją.
Bendrovė dividendus išmoka grynaisiais pinigais.
Bendrovės valdyba turėtų nustatyti dividendų dydį remiantis praėjusių metų konsoliduotu Bendrovės grynuoju pelnu. Nustatytas dividendų dydis turi būti ne mažesnis kaip 25% Bendrovės praėjusių metų konsoliduoto grynojo pelno, bet ne didesnis kaip Bendrovės metinis konsoliduotas grynasis pelnas.
Bendrovė pasilieka teisę nukrypti nuo dividendų sumos kriterijų atskleidžiant tokio nuokrypio priežastis.

Dividendai	2012 (už 2011)	2013 (už 2012)	2014 (už 2013)	2015 (už 2014)	2016 (už 2015)
Dividendai (Eur)	864,733	726,376	1,037,680	836,060	–
Dividendai vienai akcijai (Eur)	0.07	0.06	0.09	0.07	–
Akcijų skaičius	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000	11,943,000

AB Vilkyškių pieninės dividendų mokėjimas per pastaruosius 5 metus:

27. Darbuotojai

2016 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė dirbo 550 darbuotojų.

			Vidutinis
Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	7	5	2			3,617
Specialistai	152	79	44	29		937
Darbininkai	391	24	130	207	30	589
	550	108	176	236	30	717

2015 m. gruodžio 31 d. AB Vilkyškių pieninė dirbo 561 darbuotojas.

			Vidutinis
Darbuotojų Darbuotojų grupė skaičius		aukštasis	aukštesnysis	vidurinis	nebaigtas vidurinis	mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai	6	4	2			3,505
Specialistai	145	81	48	16		839
Darbininkai	410	17	208	171	14	561
	561	102	258	187	14	684

Darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis, jų teisės ir pareigos numatytos pareigybinėse instrukcijose. Darbuotojai ypatingų teisių ir pareigų neturi, darbas organizuojamas laikantis LR darbo kodekso nuostatų.

28. Emitento organų įgaliojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas

Visuotinis akcininkų susirinkimas įgaliojo Bendrovės valdybą organizuoti savų akcijų supirkimą. Valdybai suteikta teisė supirkti iki 10% savų akcijų, organizuoti jų supirkimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

29. Emitento valdymo organai

Pagal AB Vilkyškių pieninė įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir generalinis direktorius. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Bendrovės valdyba atstovauja akcininkams ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkcijas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, generaliniam direktoriui bei kitiems Bendrovės darbuotojams.

Valdybos nariai renkami ketveriems metams. Valdybos pirmininką ketveriems metams renka valdyba iš savo narių. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlyginimų. Kiekvieną komitetą sudaro trys nariai.

Valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių. Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą.

30. Emitento įstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatų pakeitimas gali būti atliktas per visuotinį akcininkų susirinkimą. Sprendimai dėl Bendrovės įstatų pakeitimo laikomi priimti, kai už juos gauta 2/3 visų akcininkų balsų.

31. Valdybos veikla

Per 2016 m. įvyko trylika eilinių valdybos posėdžių. Visuose 2016 m. valdybos posėdžiuose buvo reikalaujamas kvorumas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2015 m. dvylikos mėnesių ir 2016 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę, 2015 m. metinę finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą, sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė 2015 m. pelno paskirstymą, savų akcijų supirkimo tvarką.

32. Valdybos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – valdybos pirmininkas nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Generalinis direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus) AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų visuotiniam akcininkų susirinkime.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. AB Vilkyškių pieninės Technikos direktorius. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) – valdybos narys nuo 2006 m. sausio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. AB Vilkyškių pieninės Žaliavos pirkimo direktorius. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – valdybos narė nuo 2009 m. balandžio 30 d., ketverių metų kadencijai perrinkta 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. AB Vilkyškių pieninės Ekonomikos ir finansų direktorė. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narė. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Linas Strėlis (g. 1968 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis. UAB "LS Capital" direktorius; UAB "Biglis" direktorius; Futbolo klubas "Ekranas" Valdybos narys; "Socialinių įmonių asociacija" tarybos pirmininkas; AB "Agrowill group" Valdybos narys. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

Andrej Cyba (g. 1983 m.) – valdybos narys nuo 2008 m. kovo 07 d., ketverių metų kadencijai perrinktas 2014 m. balandžio 25 d. Išsilavinimas - aukštasis, verslo administravimas ir vadyba. UAB "INVL Asset Management" Verslo plėtros vadovas, "IPAS "INVL Asset Management" stebėtojų tarybos pirmininkas, UAB FMĮ "INVL Finasta" valdybos pirmininkas, UAB "GP1" Generalinis direktorius; UAB "GP2" Generalinis direktorius; UAB "Piola" Generalinis direktorius. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis AB Vilkyškių pieninės akcijų neturėjo.

33. Administracijos nariai

Gintaras Bertašius (g. 1964 m.) – Generalinis direktorius, valdybos pirmininkas. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: ŪKB "Šilgaliai" pajininkas (1 pajus), AB "Modest" valdybos pirmininkas; AB Kelmės pieninė valdybos pirmininkas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 6,067,206 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 50.8 proc. akcinio kapitalo ir balsų.

Vilija Milaševičiutė (g. 1965 m.) – Ekonomikos ir finansų direktorė, valdybos narė. Bendrovėje dirba nuo 2000 m. Išsilavinimas - aukštasis, finansai ir kreditas. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB "Modest" valdybos narė. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 7,813 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0.07 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Vaidotas Juškys (g. 1969 m.) – Vykdantysis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2010 m. Išsilavinimas - aukštasis, informacinės technologijos. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 250 AB Vilkyškių pieninės akcijų. Tai sudaro 0.002 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Sigitas Trijonis (g. 1964 m.) –Technikos direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1993 m. Išsilavinimas - aukštasis, inžinierius – mechanikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 425,607 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 3.6 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Rimantas Jancevičius (g. 1962 m.) –Žaliavos pirkimo direktorius, valdybos narys. Bendrovėje dirba nuo 1996 m. Išsilavinimas - aukštesnysis, zootechnikas. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 277,023 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 2.3 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Kitų įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja.

Arvydas Zaranka (g. 1966 m.) – Gamybos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 1995 m. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme: AB Kelmės pieninė valdybos narys, AB "Modest" valdybos narys. Išsilavinimas - aukštesnysis, pieno produktų technologija. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo 1,933 AB Vilkyškių pieninės akcijas. Tai sudaro 0,016 proc. akcinio kapitalo ir balsų. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

Rita Juodikienė (g. 1975 m.) – Valdymo ir kokybės direktorė. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Išsilavinimas – magistras, verslo valdymas. Nedalyvauja kitų įmonių veikloje bei kapitale.

AB Vilkyškių pieninės Valdybos nariams per 2016 m. priskaičiuota atlyginimų suma – 186 tūkst.Eur, tai sudaro 31 tūkst.Eur vienam valdybos nariui. Bendrovės vadovui ir vyr. finansininkui priskaičiuota atlyginimų suma – 101,1 tūkst.Eur, tai sudaro 50,5 tūkst.Eur vienam nariui. 2016 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos nariai ir darbuotojai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinių įmonių.

34. Komitetai

Audito komiteto nariai - Aušra Lobinienė (Tauragės Kredito Unijos Vidaus audito tarnybos vadovė), Ligita Pudžiuvelytė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja) ir Milana Buivydienė (AB Vilkyškių pieninės darbuotoja). Visi komiteto nariai nėra vadovaujantys administracijos darbuotojai, Bendrovės įstatiniame kapitale nedalyvauja.

Per 2016 m. įvyko keturi Audito komiteto posėdžiai, kurių metu buvo aptarti ir patvirtinti Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų, 2015 m. metinio pranešimo ir 2015 m. pelno paskirstymo projektai, 2016 m. vidaus audito planas, aptartas 2016 m. biudžetas bei peržiūrėti bendrovės darbuotojų atlyginimai. Audito komiteto posėdžiuose dalyvavo visi komiteto nariai.

35. Susitarimai, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei

Susitarimų, kurių šalys yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeitus emitento kontrolei nėra.

36. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis LR darbo kodekso reikalavimų.

37. Informacija apie Bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis

Informacija apie sandorius su Bendrovės susijusiomis šalimis yra pateikta AB Vilkyškių pieninės Atskirų finansinių ataskaitų rinkinyje, už metus pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d. 26-oje pastaboje.

38. Informacija apie Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius, galinčius daryti neigiamą įtaką emitento veiklai

Emitentas nėra sudaręs žalingų sandorių, turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką emitento veiklai arba veiklos rezultatams. Emitentas taip nėra sudaręs sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ar kitų pareigų.

IV. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio metinio pranešimo.

V. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ

Kiekvieno mėnesio 10 dieną skelbiama pardavimų apyvarta už praėjusį mėnesį. Paskelbta visa informacija, susijusi su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu, pranešimai apie metinius bei tarpinius rezultatus, taip pat pranešimas "Dėl tarpinės informacijos skelbimo":

"Nuo 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojusi nauja Vertybinių popierių įstatymo redakcija numato, kad tarpinę informaciją (3, 9 ir 12 mėnesių finansines ataskaitas) emitentai gali rengti savo pasirinkimu. AB Vilkyškių pieninė praneša, kad vietoje tarpinės informacijos skelbs pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitą. 2015 m. 12 mėn. tarpinė finansinė ataskaita bus skelbiama 2016 m. vasario 29 d., vėliau bus skelbiamos pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitos.

Priedas

AB Vilkyškių pieninė pranešimas apie NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi 2016 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės "NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių birža" prekybos taisyklių 20.5. punktu, Akcinė bendrovė "Vilkyškių pieninė" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
nuosavybės vertės didinimą.		Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė nuolat pateikia su plėtros strategija bei kitą su akcininkų nuosavybės didinimu susijusią informaciją per biržos informacine sistemą, bendrovės internetiniame puslapyje (www.vilkyskiu.lt/investuotojams/).
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Visi bendrovės organai sukoncentruoti į bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimą.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Bendrovėje sudaroma valdyba, kuri atstovauja bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą bendrovei, prižiūri bendrovės vadovo veiklą, rengia valdybos posėdžius, bendradarbiauja su bendrovės vadovybe. Bendrovėje sudaryti Paskyrimų ir atlyginimo bei Audito komitetai.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto nuostatų.
II principas: Bendrovės valdymo sistema
		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius).

įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.		valdyba ir bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, nėra sudaroma. Už bendrovės veiklos ir valdymo priežiūrą atsako Valdyba.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka valdyba.

priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos, kai sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Bendrovė nesilaiko Valdymo kodekso 2.3. punkto rekomendacijos – šiuo metu įsteigtas vienintelis kolegialus organas yra ne priežiūros, o valdymo organas, vykdantis ir stebėtojo funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį bei skiria nuobaudas.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Šiuo metu pagal bendrovės įstatus AB "Vilkyškių pieninė" valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketveriems metams. Pakankamas kolegialaus organo narių skaičius sudaro galimybę balsų dauguma priimti sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus valdybos nariai renkami ketveriems metams, neribojant jų kadencijų skaičiaus. Bendrovės įstatuose numatyta galimybė atšaukti valdybą ar pavienį valdybos narį. Valdybos narys gali būti atleidžiamas įstatymuose nustatytais pagrindais.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,	Ne	Bendrovė nesilaiko 2.7. punkto rekomendacijos, nes jos valdybos pirmininkas yra bendrovės generalinis direktorius. Priežiūros nešališkumą garantuoja kiti penki valdybos nariai.

¹ III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba(pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

²Vykdomojodirektoriausirdirektoriauskonsultantosąvokosvartojamostaisatvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

turėtų būti pateikiama informacija apie priemones,
kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų³ priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Renkant bendrovės kolegialų organą su išsamia informacija apie kandidatus akcininkai gali susipažinti dar prieš akcininkų susirinkimą bei jo metu.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Bendrovė kaupia ir atskleidžia visą informaciją apie kolegialaus organo narius, jų profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją, interesų konfliktus šio principo rekomendacijų nustatyta tvarka.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Akcininkų susirinkimuose pateikiami kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodomas jų išsilavinimas, darbinė padėtis ir kt. Bendrovės rengiamose ataskaitose pateikiama informacija apie valdybos sudėtį.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovė laikosi šio punkto rekomendacijų. Bendrovės valdybos nariai turi reikiamų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti . Audito komiteto nariai turi atitinkamą patirtį bei naujausių žinių apskaitos ir audito srityse.

³ Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik viena menio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Valdybos nariai dalyvauja įvairiuose tobulinimosi kursuose ir seminaruose, kuriuose jie informuojami apie esminius bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimus. Valdybos nariai taip pat informuojami apie kitus bendrovės veiklai turinčius įtakos pasikeitimus valdybos posėdžiuose bei individualiai, esant poreikiui.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Ne	Bendrovė nesilaiko šio Valdymo kodekso 3.6 punkto rekomendacijų, nes bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, bendrovėje nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Taip	Bendrovėje nėra apibrėžti valdybos nario nepriklausomumo kriterijai, tačiau Bendrovės valdyboje yra 2 nariai, kurie atitinka šiame punkte išvardintus nepriklausomumo kriterijus.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo

⁴ Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narius kaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių kaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikoms tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

⁵ Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse		Neaktualu	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar aplinkybių.	su bendrove susijusių
šeimos nariu (sugyventinis), vaikai ir tėvai.	valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu laikytinas sutuoktinis
bendrovių arba organų veikloje; 8) pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9)	konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba
7) stebėtojų taryba)	jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – yra direktorius
grupės; 6)	jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
kaip turinčio partneris, akcininkas, klientas ar	arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei tokius ryšius subjekto direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
(kontrolė nustatoma 5)	arba neturi atstovauti tokiam akcininkui pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove
veiklos rezultatų vėlesnėmis pareigomis); 4)	priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas

nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Bendrovėje nebuvo taikoma valdybos nario nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Valdybos nariams už darbą valdyboje mokamos tantjemos.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip	Valdyba užtikrina bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą, analizuoja, vertina Įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba taip pat teikia rekomendacijas ir pasiūlymus bendrovės vadovui.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------	------	------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

⁶ Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

⁷ Žr. 3 išnašą.

⁸ Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo, jausdami atsakomybę, tuo stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	2016–aisiais metais Bendrovės valdybos nariai dalyvavo valdybos posėdžiuose (visuose posėdžiuose buvo reikiamas kvorumas), kiekvienas narys skyrė pakankamai laiko valdybos nario pareigoms atlikti.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovės valdymo organai prieš priimdami svarbius sprendimus, apsvarsto jų įtaką akcininkams ir siekdami užtikrinti, kad visi akcininkai butų tinkamai informuoti apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą, pagrindinę informaciją apie bendrovės veiklą skelbia periodinėse ataskaitose.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi teisės aktais, patvirtintais bendrovės įstatais, siekdami naudos bei gerovės bendrovei.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas	Taip	Visais atvejais sprendimus valdyba priima tik vadovaujantis bendrovės interesais. Bendrovės valdyba ir jos komitetai aprūpinama visais reikalingais funkcijoms atlikti materialiniais

⁹ Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arbavaldymo organų nariams.		ištekliais. Prireikus, valdybos ir komitetų posėdžiuose dalyvauja bendrovės darbuotojai ir teikia visą būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais. Atlyginimo komitetas užtikrina, kad konsultantai ir specialistai, kurie teikia informaciją apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus, neteiktų konsultacijų su bendrove susijusių bendrovių žmogiškųjų išteklių skyriams, vykdomajam bei valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.	Taip	AB "Vilkyškių pieninė" veikia 2 komitetai: Paskyrimų ir atlyginimų komitetas bei Audito komitetas. Paskyrimų ir atlyginimų komitetą formuoja valdyba. Audito komiteto narius ir komiteto veiklos nuostatus valdybos teikimu tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo	Taip	Paskyrimų ir atlyginimo komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas-teikti rekomendacijas bendrovės organams ar asmenims, skiriantiems ar renkantiems bendrovės valdymo organų narius ar vadovaujančius darbuotojus, bei užtikrinti skaidrią atlyginimų valdymo organams ir vadovaujantiems darbuotojams skyrimo politiką, principus bei tvarką. Komitetas teikia valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) vadovo ir kitų vadovaujančių darbuotojų rinkimą ar paskyrimą, (ii) atlyginimų valdybos nariams, vadovui ir kitiems vadovaujantiems asmenims nustatymą.

¹⁰ Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

¹¹ Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.		Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės vykdymą.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.	Taip	Kiekvienas bendrovės komitetas sudarytas iš 3 narių.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Paskyrimo ir atlyginimų komiteto veiklą reglamentuoja valdybos patvirtinti komiteto nuostatai. Audito komiteto veiklos nuostatus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Abu komitetai reguliariai informuoja kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose prireikus dalyvauja bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, ir teikia visą būtiną informaciją.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Skyrimo komiteto funkcijas bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.

reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali
vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į
kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias
bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų
asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus,
pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai,

susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos
nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja

vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės
vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Taip	Šioje rekomendacijoje nurodytas Atlyginimų komiteto funkcijas
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos		bendrovėje iš esmės atlieka Paskyrimų ir atlyginimų komitetas.

turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl

valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių
atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas
atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo

veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas,
pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai,
susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio

atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir

įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti
vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių
atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo

nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams

ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos

įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų
būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį
vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna

iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas
vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų

proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių
arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės
darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar
valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką
(taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei

jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų

sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė

laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,
susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl
galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams

skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams bendras rekomendacijas dėl

vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties

taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų: 1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus; 2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 4.14. Audito komitetas. Taip Bendrovėje iš esmės laikosi šių rekomendacijos nuostatų. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų Audito komitetas veikia nepriklausomai ir principingai, jo būti šios: pagrindinis tikslas – stebėti finansinių ataskaitų rengimo 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos procesą, prižiūrėti bendrovės finansinės atskaitomybės audito vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos atlikimą, stebėti, kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir objektyvumo principų, stebėti vidaus kontrolės, rizikos valdymo nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių sistemų veiksmingumą. Komitetas teikia bendrovės valdybai ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); pagalbą, prižiūrint: (i) finansinių, apskaitos ir kitų susijusių 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus dokumentų atskleidimo kokybę bei vientisumą, (ii) kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją, nepriklausomumą ir užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, tinkamą pareigų vykdymą, (iii) vidaus kontrolės. Audito susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių komitetas užtikrina ir vidaus audito funkcijų veiksmingumą. laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu,	kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros,























































pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei
sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų
ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui
atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti
rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir
objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė

atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis interalia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis

mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo ir informavimo apie veiklą praktikos.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiams vadovauja ir valdybos darbą organizuoja valdybos pirmininkas.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12	Taip	Valdybos posėdžiai yra organizuojami 1 kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja	Taip	Kiekvienas valdymo organo narys gali susipažinti su posėdžio medžiaga iki posėdžio dienos. Pranešant apie posėdžius, iš anksto pateikiama svarstymo medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir kt.). Paprastai paskelbta posėdžio darbotvarkė nekeičiama, nebent posėdžio metu, kai jame dalyvauja visi bendrovės valdybos nariai, nusprendžiama kitaip, ir papildomam klausimui pakanka posėdžiui pateiktos medžiagos, kad būtų galima priimti sprendimą darbotvarkėje nepaskelbtu klausimu. Klausimus, kuriuos numatoma svarstyti valdybos posėdžiuose, taip pat valdybos nutarimų projektus, rengia ir pateikia bendrovės vadovas, valdybos nariai ar

¹² Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		valdybos sprendimu sudarytos specialios grupės, į kurias gali būti įtraukti ir specialistai – ne bendrovės darbuotojai.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	5.4. punkto rekomendacijos negali būti taikomos bendrovėje, nes nėra sudaromi kolegialūs stebėtojų organai.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.		Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, kurios jų savininkams suteikia vienodas asmenines turtines ir neturtines teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos bendrovės akcijų investuotojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbiami bendrovės tinklalapyje internete.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Taip	Svarbūs sandoriai, tvirtinami bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Bendrovės įstatai numato, kad Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais ar jų įgalioti atstovai arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant	Taip	Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 21 dienai, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti su

¹³ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ir išsiunčia registruotu laišku. Prie sprendimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie pridedami prie sprendimo projekto. Bendrovės interneto tinklapyje ir NASDAQ OMX Vilnius iki susirinkimo likus 21 dienai pateikiama lietuvių ir anglų kalba: 1. sprendimų projektai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. 2. audituotos metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada. 3. metinis pranešimas
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valia "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė modernių technologijų netaiko.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdybos nariai vengia situacijų, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip	Valdybos nariai nepainioja bendrovės turto su savo turtu.

7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Valdybos narys gali sudaryti sandorį su bendrove. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Valdybos nariai susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.

7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;


8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių

išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis
pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip
nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių
bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo
politika buvo analizuojama siekiant nustatyti
susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką,
sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba

ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių
savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.

8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti Ne
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika,
susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai
turėtų apimti, interalia, informaciją apie sutarčių su
vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais
trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo
terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu
pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama
Ne atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais
metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų


ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent
8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie
kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir
(arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais
finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo
mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame

akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir
(arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas
esminis papildomas atlyginimas, mokamas
direktoriams už specialias paslaugas, kurios
nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais

metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų
pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų
skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas
per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno
sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba
dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje
vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo

sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų
pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių
sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais
finansiniais metais.

8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė
arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į
bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį,
išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir
garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus
pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų
laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų
normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Neaktualu
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės
turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų
būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju,
kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.

8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas	Neaktualu
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir
išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo	Neaktualu
dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam
tikram protingumo kriterijus atitinkančiam
laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo
dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti
nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama
atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba	Neaktualu
valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,
leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją
atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis
duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai

neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos	Taip
sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir

nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento
suma. 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei	Taip
darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija,
susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio	Ne	Bendrovė nesilaiko rekomendacijų dėl atlyginimų politikos ataskaitos viešo paskelbimo. Bendrovė laikosi patvirtintos politikos, kad atlyginimų ir atlyginimų priedų sistema bei kiti išmokėjimai, susiję su darbo santykiais, yra viešai neskelbtina informacija, ir tokią informaciją bendrovė priskiria prie komercinę paslaptį turinčios informacijos.
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Neaktalu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
8.14 Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Neaktualu
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.	Neaktualu
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Neaktualu
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Neaktualu	Generalinio direktoriaus atlyginimą pagal Bendrovės įstatus nustato valdyba
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių	Neaktualu
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika
arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis
turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų
būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame
visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali
būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams
atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami	Neaktualu	Bendrovė netaiko schemų pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ir kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti

informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir
gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis	Neaktualu
akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir
pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių
realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu
įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip
pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį
už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida
modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti	Neaktualu
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos
nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22.8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi	Neaktualu
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet
kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi
teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta	Neaktualu
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą,
kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą
sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti
paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime
turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių
schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat
schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų
būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta
pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip
pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip
bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios
reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas
įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme, susipažinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.	Taip	Visiems interesų turėtojams sudaromos sąlygos dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Interesų turėtojams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo procese, sudarytos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip, išskyrus 4 punkte nurodytą informaciją apie atlyginimus	Informacija apie bendrovės finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą atskleidžiama per pranešimus spaudai ir pranešimus apie esminius įvykius, Bendrovės metų ir tarpinėse ataskaitose, Bendrovės veiklos ataskaitose bei bendrovės internetiniame puslapyje. Informacija apie bendrovės valdymo organų narių išsilavinimą, darbo patirtį, einamas pareigas, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, turimas bendrovės akcijas yra viešai skelbiama periodinėse ataskaitose bei bendrovės interneto tinklalapyje.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti

informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip	Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, bendrovė, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleidžia informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Išskyrus informaciją apie atlyginimus.
	Neaktualu
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per NASDAQ OMX Vilnius naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma, kad Birža gautą informaciją paskelbtų savo interneto tinklalapyje ir prekybos sistemoje, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilniaus prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovės vertybiniais popieriais. Bendrovė laikosi konfidencialumo informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, atžvilgiu ir neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė visą svarbią informaciją (lietuvių ir anglų kalbomis) viešai skelbia bendrovės interneto tinklalapyje, tuo užtikrindama nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir interneto tinklalapyje skelbia visą būtiną informaciją.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
		Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos, nes bendrovės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Bendrovės valdyba teikia audito įmonės kandidatūrą akcininkų susirinkimui, audito įmonę patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimas.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Neaktualu	Bendrovės audito bendrovė nesuteikė ne audito paslaugų bendrovei ir nėra gavusi užmokesčio už tai iš bendrovės.

AI Terminal

Vilkyskiu Pienine

2260_10-k_2017-04-28_8178889b-43ed-4236-acaa-5fea44849c9b.pdf

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Turinys

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Informacija apie Bendrovę

AB VILKYŠKIŲ PIENINĖ

Valdyba

Vadovybė

Auditorius

Bankai

www.kpmg.lt

Nepriklallsotno atldito nals isvada

Nuomoné

Pagrindas nuomonei pareikéti

Pagrindiniai audito dalykai

lnvesticiiq i dukterines jmones vertés sumazèjimo jvertinimas

Pag ri ndi n i s audito da lykas

Kaip dalykas buvo sprendâiamas audito metu

Atsargq vertinimas

Kita informacija

Vadovybes ir uZ valdymq atsakingq asmenq atsakomybè uZ finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybè u2 finansiniq ataskaitq auditq

Atskira finansinės būklės ataskaita

Atskira pelno (nuostolių) ataskaita

Atskira bendrųjų pajamų ataskaita

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Atskira pinigų srautų ataskaita

Atskira pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Bendroji informacija

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Atitikimas įstatymams

Vertinimo pagrindas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Operacijos užsienio valiuta

Reikšmingų apskaitos principų santrauka

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Investicinis turtas

Nematerialusis turtas

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Investicijos į dukterines įmones

Atsargos

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai

Finansinis turtas arba finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelno (nuostolių) ataskaitą

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Paskolos ir gautinos sumos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Galimas parduoti finansinis turtas

Tikrosios vertės nustatymas

Sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Neišvestinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (tęsinys)

Skolinimosi sąnaudos

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Išvestinės finansinės priemonės

Apsidraudimas nuo pinigų srautų rizikos

Kitos pardavimui neskirtos išvestinės priemonės

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai įsipareigojimai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Vertės sumažėjimas (tęsinys)

Nefinansinis turtas

Atidėjiniai

Išmokos darbuotojams

Finansinė ir veiklos nuoma

Įmonė - nuomininkė

Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)

Nuosavų akcijų pirkimas

Dividendai

Vyriausybės dotacijos