Vilkyskiu Pienine

Regulatory Filings • Apr 22, 2020

AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ"

Į S T A T A I

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Akcinė bendrovė "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" (toliau Bendrovė) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, taip pat šiais įstatais.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti (ar įnešti turtu) už pasirašytas akcijas. 3. Bendrovė įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai, turi ūkinį, komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. Bendrovė turi savo antspaudą ir sąskaitą banke.

3. Bendrovės pavadinimas: AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ".

4. Bendrovės buveinė: P. Lukošaičio g. 14, Vilkyškių mstl., Pagėgių sav., Lietuvos Respublika.

5. Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

6. Bendrovė įsteigta neribotam laikui.

II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS

1. Veiklos tikslai: užtikrinti bendrovei perduoto akcininkų turto efektyvų panaudojimą, gauti pelną iš Bendrovės vykdomos veiklos.

2. Ūkinės veiklos objektas - gamyba, statyba, prekyba, paslaugos, žemės ūkio veikla ir kita ūkinė veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Licencijuojamą arba nustatyta tvarka vykdomą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamą licenciją ar leidimą.

III. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS

1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus.

2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.

3. Bendrovė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų- tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu.

4. Bendrovė turi teisę Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsigyti savas akcijas.

5. Bendrovė turi teisę išleisti obligacijas (paprastąsias ir konvertuojamas). Obligacijų savininkas turi tokias pat teises, kaip ir kiti Bendrovės kreditoriai. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

6. Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Bendrovė atsako už filialo ar atstovybės prievoles visu turtu.

7. Bendrovė gali turėti ir kitas civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

IV. BENDROVĖS KAPITALO DYDIS IR SUDĖTIS PAGAL AKCIJŲ KLASES. AKCIJŲ NOMINALI VERTĖ IR APMOKĖJIMO TVARKA

1. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 3463470 Eur (trys milijonai keturi šimtai šešiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešmt) eurų.

2. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 11943000 (vienuolika milijonų devyni šimtai keturiasdešimt trys tūkstančiai) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 (dvidešimt devynios šimtosios) euro.

3. Akcijos pasirašomos Bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį. Bendrovės akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato vertybinių popierių komisija.

4. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

5. Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

6. Bendrovė turi nuosavą ir gali turėti skolintą kapitalą. Nuosavas Bendrovės kapitalas formuojamas iš akcijų emisijos kainos ir Bendrovės pelno. Jei Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo, Bendrovės valdyba Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų sumažinti įstatinį kapitalą, Bendrovę pertvarkyti ar likviduoti. Akcininkai gali nutarti padengti šį skirtumą papildomais įnašais.

7. Jei, didinant Bendrovės įstatinį kapitalą, akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, turtas, kuriuo apmokama, jį perduodantis asmuo, šio įnašo vertė, akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo.

8. Nepiniginis įnašas iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatyta didinti įstatinį kapitalą išleidžiant akcijas už šį įnašą, turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertintas turto vertintojo. Turto vertinimo ataskaitos reikalavimai nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje.

9. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę. Jeigu didinant įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais apmokama visa pasirašytų akcijų emisijos kaina, visas nepiniginis įnašas turi būti perduotas Bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

10. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą neapmoka akcijų, laikoma, kad akcijas įsigijo pati Bendrovė, akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, o įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.

V. AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

1. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose po pirmosios akcijų laidos apmokėjimo termino pabaigos, suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

2. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Nematerialios akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu yra atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

3. Akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti Bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo "prieš", turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

32 Asmuo, įsigijęs visas Bendrovės akcijas, arba šios Bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti Bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta: juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).. 33. Akcininkai turi šias neturtines teises:

33.1 dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

33.2 gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;

33.3 kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

33.4 kitas įstatymų numatytas neturtines teises.

1. Akcininkai turi šias turtines teises:

34.1 gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);

34.2 gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;

34.3 nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;

34.4 pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

34.5 perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

34.6 kitas įstatymų numatytas turtines teises.

1. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.

VI. BENDROVĖS ORGANAI

1. Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas.

2. Stebėtojų taryba nesudaroma ir jos funkcijos kitiems bendrovės organams nepriskiriamos.

3. Bendrovės valdymo organai privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Bendrovės įstatais.

4. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis Bendrovės vardu vienvaldiškai veikia Bendrovės vadovas.

5. Kuomet visuotinis akcininkų susirinkimas priima Bendrovės įstatų pakeitimus dėl naujo valdymo organo, naujai išrinkti šio organo nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau, kaip nuo įstatų pakeitimo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

VII.VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA IR ŠAUKIMO TVARKA

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų.

2. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės

akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali valdybos nariai ir Bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

1. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

43.1 keisti Bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.2 rinkti ir atšaukti Bendrovės valdybos narius;

43.3 rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

43.4 nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

43.5 tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir Bendrovės veiklos ataskaitą;

43.6 priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

43.7 priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

43.8 priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos;

43.9 priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.10 priimti sprendimą keisti vienos rūšies ar klasės Bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;

43.11 priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;

43.12 priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;

43.13 priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

43.14 priimti sprendimą likviduoti Bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis).

43.15 rinkti bei atšaukti Bendrovės likvidatorių (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.16 priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;

43.17 priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

43.18 priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti ir kitus sprendimus, spręsdamas klausimus pagal Akcinių bendrovių įstatymą nepriskirtus kitų Bendrovės organų kompetencijai ir jei tai pagal esmę nėra valdymo organų funkcija.

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei nėra kvorumo, tai susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

2. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, išskyrus atvejus, kai priimami sprendimai, kuriems reikia 2/3 balsų:

46.1 keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.2 padidinti įstatinį kapitalą;

46.3 nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

46.4 sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.5 keisti vienos klasės Bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;

46.6 pertvarkyti ar restruktūrizuoti Bendrovę;

46.7 likviduoti bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.8 reorganizuoti ar atskirti Bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

46.9 dėl pelno (nuostolio) paskirstymo;

46.10 dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

46.11 išleisti konvertuojamąsias obligacijas.

46.12. kitus Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priimti sprendimą nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar obligacijų reikia 3/4 balsų daugumos.

1. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės valdyba privalo sušaukti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

48.1 Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo;

48.2 audito įmonė nutraukia sutartį su Bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;

48.3 visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų;

48.4 to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai, valdyba;

48.5 to reikia pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ar Bendrovės įstatus.

1. Pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti paskelbtas viešai Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei paskelbiant juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Pranešime turi būti nurodyta Bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo apskaitos diena, susirinkimo darbotvarkė, Bendrovės organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai bei kita Akcinių bendrovių įstatymu reikalaujama informacija. Kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo – kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas.

2. Visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše, kuriame turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jei sekretorius nerenkamas, sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Sekretoriaus galima nerinkti, jei susirinkime dalyvauja mažiau kaip trys akcininkai. Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu. Tuo atveju sąrašą pasirašo Bendrovės vadovas.

3. Bendrovė Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka interneto svetainėje turi pateikti akcininkams Akcinių bendrovių įstatymo 26² str. nurodytą informaciją ir dokumentus.

4. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Bendrovės valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 3 d. numatytais atvejais visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Bendrovės vadovo sprendimu.

5. Akcininkas gali balsuoti raštu, užpildydamas biuletenį (LR AB įstatymo 30 str.).

6. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

54.1 susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas Bendrovės akcininkas;

54.2 į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad valdyba ar Bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

54.3 į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad, pateikus paraišką, valdyba ar Bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. numatytais atvejais;

54.4 į teismą kreipėsi Bendrovės kreditoriai dėl to, kad neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo kad Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

1. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi Bendrovės akcininkai, taip pat kai Bendrovėje yra vienas akcininkas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo Bendrovės vadovas.

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir pateikti dėl jo savo pastabas Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytais terminais.

2. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai ir iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji biuleteniai bei dokumentai, įrodantys, kad akcininkai yra informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

3. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

VIII. BENDROVĖS VALDYBA

1. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybą sudaro šeši nariai, kuriuos ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

2. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo.Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

60.1 Bendrovės stebėtojų tarybos narys;

60.2 asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

1. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Bendrovę.

3. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Valdyba svarsto ir tvirtina:

64.1 Bendrovės veiklos strategiją;

64.2 Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

64.3 pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

64.4 Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus;

64.5. Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą.

1. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

2. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

3. Valdyba priima:

67.1 sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

67.2 sprendimus steigti Bendrovės filialus ir atstovybes;

67.3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai).

67.4 sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

67.5 sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;

67.6. valdyba priima sprendimus išleisti įmonės obligacijas ;

67.7 sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

67.8. kitus Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

1. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

2. Valdyba parengia bendrovės veiklos ataskaitą, analizuoja ir vertina Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis, nustato Bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

3. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

4. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

5. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš.

6. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

IX. BENDROVĖS VADOVAS

1. Bendrovės veiklai vadovauja generalinis direktorius, kuris yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais.

2. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia, nustato jo atlyginimą ir tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Kiekvienas kandidatas į Bendrovės vadovo pareigas privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Bendrove ir su Bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

3. Apie Bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą Bendrovės valdybos įgaliotas asmuo per 5 dienas privalo raštiškai informuoti juridinių asmenų registro tvarkytoją.

4. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas asmuo. Bendrovės vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.

5. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia Bendrovės darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

6. Bendrovės vadovas privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

7. Bendrovės vadovas atsako už:

80.1 Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

80.2 metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;

80.3 sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar Bendrovės įstatus;

80.4 informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

80.5 Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

80.6 Akcinių bendrovių įstatymo nustatytos informacijos viešą paskelbimą;

80.7 informacijos pateikimą akcininkams;

80.8 kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose ir Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

1. Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3,4,5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.

X. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO, JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

1. Sprendimus dėl Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei veiklos nutraukimo, jų vadovų priėmimo ir atleidimo, skatinimo ir nuobaudų skyrimo priima Bendrovės valdyba. Valdyba tvirtina Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

XI. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

1. Bendrovės pranešimai apie visuotinį susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

2. Pranešimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus ir kitus asmenis, pateikiami Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už pranešimų išsiuntimą laiku atsako Bendrovės vadovas arba likvidatorius.

3. Apie sprendimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą pranešama kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą turi būti viešai paskelbtas Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba apie jį pranešama kiekvienam Bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.

4. Visi kiti vieši Bendrovės pranešimai, skelbtini pagal Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus, yra skelbiami Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei terminais bei paskelbiant juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

5. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja santykiuose su kitais asmenimis, turi būti LR Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

XII. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA

1. Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) kopijuoti: Bendrovės įstatus, metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, Bendrovės veiklos ataskaitas, audito išvadas bei ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, kitus Bendrovės dokumentus, kurie turi

būti vieši pagal įstatymus, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

1. Už suteiktą informaciją bei pateiktus dokumentus Bendrovės vadovas gali nustatyti mokestį. Šis mokestis negali viršyti pateikiamų dokumentų paruošimo sąnaudų.

2. Akcininkams pateikiamame Bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti akcininkų vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai), akcininkams nuosavybės teise priklausančių Bendrovės vardinių akcijų skaičius, akcininkų adresai korespondencijai pagal paskutinius Bendrovės turimus duomenis.

XIII. BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

1. Bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti reorganizuota, atskirta, pertvarkyta ar likviduota.

2. Bendrovė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę ar kitą Akcinių bendrovių įstatymo 72 str. 1d. 2-10 punktuose išvardytų teisinių formų juridinį asmenį.

3. Bendrovė reorganizuojama, atskiriama, pertvarkoma ar likviduojama LR Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo.

2. Įstatai sudaryti lietuvių kalba 3 (trimis) egzemplioriais. Visi egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

Akcinės bendrovės "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" generalinis direktorius ____________ Gintaras Bertašius

parašas

data

_____________________