Vilkyskiu Pienine

Regulatory Filings • Apr 7, 2023

AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ"

Į S T A T A I

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Akcinė bendrovė "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" (toliau Bendrovė) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, taip pat šiais įstatais.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti (ar įnešti turtu) už pasirašytas akcijas. 3. Bendrovė įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai, turi ūkinį,

komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. Bendrovė turi savo antspaudą ir sąskaitą banke.

1. Bendrovės pavadinimas: AB "VILKYŠKIŲ PIENINĖ".

2. Bendrovės teisinė forma- akcinė bendrovė.

3. Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

4. Bendrovė įsteigta neribotam laikui.

II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS

1. Veiklos tikslai: užtikrinti bendrovei perduoto akcininkų turto efektyvų panaudojimą, gauti pelną iš Bendrovės vykdomos veiklos.

2. Ūkinės veiklos objektas - gamyba, statyba, prekyba, paslaugos, žemės ūkio veikla ir kita ūkinė veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Licencijuojamą arba nustatyta tvarka vykdomą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamą licenciją ar leidimą.

III. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS

1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus.

2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.

3. Bendrovė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų- tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu.

4. Bendrovė turi teisę Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsigyti savas akcijas.

5. Bendrovė turi teisę išleisti obligacijas (paprastąsias ir konvertuojamas). Obligacijų savininkas turi tokias pat teises, kaip ir kiti Bendrovės kreditoriai. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

6. Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

7. Bendrovė gali turėti ir kitas civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

IV. BENDROVĖS KAPITALO DYDIS IR SUDĖTIS PAGAL AKCIJŲ KLASES. AKCIJŲ NOMINALI VERTĖ IR APMOKĖJIMO TVARKA

1. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 3463470 Eur (trys milijonai keturi šimtai šešiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešmt) eurų.

2. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 11943000 (vienuolika milijonų devyni šimtai keturiasdešimt trys tūkstančiai) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 (dvidešimt devynios šimtosios) euro.

3. Akcijos pasirašomos Bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį. Bendrovės akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos ir (arba) atsiskaitymų sistemos operatorių technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarka nustatoma, kaip tai numatyta Vertybinių popierių įstatyme.

4. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

5. Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip ¼ visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

6. Bendrovė turi nuosavą ir gali turėti skolintą kapitalą. Jei Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo, Bendrovės valdyba Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų sumažinti įstatinį kapitalą, Bendrovę pertvarkyti ar likviduoti. Akcininkai gali nutarti padengti šį skirtumą papildomais įnašais.

7. Jei, didinant Bendrovės įstatinį kapitalą, akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, turtas, kuriuo apmokama, jį perduodantis asmuo, šio įnašo vertė, akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominali vertė ir emisijos kaina turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl įstatinio kapitalo didinimo.

8. Nepiniginis įnašas iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatyta didinti įstatinį kapitalą išleidžiant akcijas už šį įnašą, turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertintas turto vertintojo. Turto vertinimo ataskaitos reikalavimai nustatyti Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje.

9. Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę. Jeigu didinant įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais apmokama visa pasirašytų akcijų emisijos kaina, visas nepiniginis įnašas turi būti perduotas Bendrovei per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

10. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą neapmoka akcijų, laikoma, kad akcijas įsigijo pati Bendrovė, akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, o įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.

V. AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

1. Viena paprastoji vardinė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vykstančiuose po pirmosios akcijų laidos apmokėjimo termino pabaigos, suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.

2. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Nematerialios akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu yra atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

3. Akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti Bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę "už", privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo "prieš", turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

5. Asmuo, įgijęs visas Bendrovės akcijas arba įgijęs dalį Bendrovės akcijų iš šios Bendrovės visų akcijų savininko, apie akcijų įsigijimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo dienos turi raštu pranešti Bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įgytų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, kai įgyjama skirtingų klasių akcijų, jų nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įgijusį asmenį, tapatūs duomenims, nurodytiems Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje.

6. Akcininkai turi šias neturtines teises:

33.1 dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

33.2 gauti informaciją apie Bendrovę, kaip yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 str.1d.;

33.3 kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos Bendrovei, atsiradusios Bendrovės vadovui ar valdybos nariams nevykdant ar netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

33.4 kitas Akcinių bendrovių įstatymo, kitų įstatymų ar Bendrovės įstatų numatytas neturtines teises.

1. Akcininkai turi šias turtines teises:

34.1 gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);

34.2 gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;

34.3 neatlygintinai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;

34.4 pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

34.5 perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

34.6 kitas įstatymų numatytas turtines teises.

1. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.

VI. BENDROVĖS ORGANAI

1. Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas.

2. Bendrovės valdymo organai privalo veikti Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Bendrovės įstatais.

3. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis Bendrovės vardu vienvaldiškai veikia Bendrovės vadovas.

4. Kuomet visuotinis akcininkų susirinkimas priima Bendrovės įstatų pakeitimus dėl naujo valdymo organo, naujai išrinkti šio organo nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau, kaip nuo įstatų pakeitimo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

5. Kiekvienas kandidatas į Bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Bendrove ir su Bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

VII.VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA IR ŠAUKIMO TVARKA

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės organas. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų.

2. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pasisakyti gali stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ir Bendrovės vadovas, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

3. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

43.1 keisti Bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.2 rinkti ir atšaukti Bendrovės stebėtojų tarybos narius;

43.3 rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

43.4 nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

43.5 tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

43.6 priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

43.7 priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

43.8 priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų konkrečios akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos;

43.9 priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.10 priimti sprendimą konvertuoti vienos rūšies ar klasės Bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;

43.11 priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;

43.12 priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;

43.13 priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

43.14 priimti sprendimą likviduoti Bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis).

43.15 rinkti bei atšaukti Bendrovės likvidatorių (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytas išimtis);

43.16 priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;

43.17 priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

43.18 priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas.

43.19 priimti sprendimą dėl Bendrovės atlygio politikos patvirtinimo;

43.20.Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus Akcinių bendrovių įstatyme ar Bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, pagal Akcinių bendrovių įstatymą nepriskirtus kitų Bendrovės organų kompetencijai ir jei tai pagal esmę nėra valdymo organų funkcija.

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei nėra kvorumo, tai

susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

1. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei sprendimų projektais, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią "už" ar "prieš" pavieniui dėl kiekvieno sprendimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, išskyrus atvejus, kai priimami sprendimai, kuriems reikia 2/3 balsų:

46.1 keisti Bendrovės įstatus, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.2 padidinti įstatinį kapitalą;

46.3 nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

46.4 sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.5 konvertuoti vienos klasės Bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; 46.6 pertvarkyti ar restruktūrizuoti Bendrovę;

46.7 likviduoti bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

46.8 reorganizuoti ar atskirti Bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

46.9 dėl pelno (nuostolio) paskirstymo;

46.10 dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

46.11 išleisti konvertuojamąsias obligacijas.

46.12. kitus Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus.

Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę akcininkų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.

1. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės valdyba privalo sušaukti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

48.1 Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

48.2 audito įmonė nutraukia sutartį su Bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;

48.3 stebėtojų tarybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų;

48.4 to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba;

48.5. Bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą;

48.6 to reikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ar Bendrovės įstatus.

1. Pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti paskelbtas viešai Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei paskelbiant juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Pranešime turi būti nurodyta Bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo apskaitos diena, susirinkimo darbotvarkė, Bendrovės organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai bei kita Akcinių bendrovių įstatymu reikalaujama informacija. Kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo – kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas.

2. Visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše, kuriame turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam

akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jei sekretorius nerenkamas, sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Sekretoriaus galima nerinkti, jei susirinkime dalyvauja mažiau kaip trys akcininkai. Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu. Tuo atveju sąrašą pasirašo Bendrovės vadovas.

1. Bendrovė Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka interneto svetainėje turi pateikti akcininkams Akcinių bendrovių įstatymo 26² str. nurodytą informaciją ir dokumentus.

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Bendrovės stebėtojų taryba, valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 3 d. numatytais atvejais visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Bendrovės vadovo sprendimu.

3. Akcininkas gali balsuoti raštu, užpildydamas biuletenį (LR AB įstatymo 30 str.).

4. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

54.1 eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas Bendrovės akcininkas;

54.2 į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys ar Bendrovės organai, kad valdyba ar Bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka;

54.3 į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad, pateikus paraišką, valdyba ar Bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. numatytais atvejais;

54.4 į teismą kreipėsi bent vienas Bendrovės kreditorius dėl to, kad neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo kad Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

1. Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi Bendrovės akcininkai, taip pat kai Bendrovėje yra vienas akcininkas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo Bendrovės vadovas.

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir pateikti dėl jo savo pastabas Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytais terminais.

2. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai yra informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

3. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

VIII. STEBĖTOJŲ TARYBA

1. Stebėtojų taryba yra kolegialus Bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis Bendrovės organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas.

2. Stebėtojų tarybą sudaro 3 (trys) nariai – fiziniai asmenys. Stebėtojų tarybą 4 (ketverių) metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3. Stebėtojų tarybą turi sudaryti ne mažiau nei 1/3 (vienas trečdalis) nepriklausomų narių ir daugiau kaip 1/2 (pusė) stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su Bendrove. Stebėtojų narių nepriklausomumo kriterijai yra tokie pat, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

4. Su stebėtojų tarybos nariais gali būti sudaromos sutartys dėl veiklos stebėtojų taryboje, kuriose numatomos jų teisės, pareigos ir atsakomybė. Stebėtojų tarybos nariams visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti mokamas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje. Stebėtojų tarybos narių sutarčių dėl veiklos stebėtojų taryboje sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.

5. Bendrovės stebėtojų tarybos nariu negali būti:

63.1. bendrovės vadovas;

63.2. bendrovės valdybos narys;

63.3. auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis;

63.4. dukterinės bendrovės valdymo organo narys;

63.5. asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.

2. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Bendrovę.

3. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

4. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Stebėtojų taryba:

68.1. svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui;

68.2. renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jeigu Bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas;

68.3. priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje;

68.4. tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla, kaip nustatyta šio Įstatymo 37² straipsnio 11 dalyje, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą;

68.5. prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą;

68.6. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Akcijų suteikimo taisyklių projekto;

68.7. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos ir Bendrovės vadovo veiklos;

68.8. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio bei parengto tarpinio pranešimo;

68.9. teikia siūlymus valdybai ir Bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

68.10. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl atlygio politikos projekto ir atlygio ataskaitos projekto;

68.11. sprendžia kitus Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.

1. Stebėtojų taryba neturi teisės Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

2. Stebėtojų taryba turi teisę prašyti Bendrovės valdybą ir Bendrovės vadovą pateikti su Bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją.

3. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.

4. Stebėtojų tarybos sprendimų priėmimas:

72.1. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.

72.2. Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kas ketvirtį. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu.

72.3. Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos Bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant Bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje.

72.4. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

72.5. Stebėtojų tarybos narys savo valią − už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

72.6. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.

72.7. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

IX. BENDROVĖS VALDYBA

1. Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybą sudaro šeši nariai, kuriuos ketverių metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

2. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo.Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

74.1. Bendrovės stebėtojų tarybos narys;

74.2. asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų;

74.3. auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio audito.

1. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

2. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Bendrovę.

3. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Valdyba svarsto ir tvirtina:

78.1. Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

78.2. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

78.3. Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus;

78.4. Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą.

1. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

2. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

3. Valdyba priima:

81.1 sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

81.2 sprendimus steigti Bendrovės filialus ir atstovybes;

81.3. sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai).

81.4 sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

81.5 sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo;

81.6. valdyba priima sprendimus išleisti įmonės obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas);

81.7 sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

81.8. kitus Akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

1. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. 83. Valdyba analizuoja ir vertina:

83.1. Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos organizavimą, Bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis;

83.2. Bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai.

1. Valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

2. Valdyba taip pat analizuoja, vertina bei kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui:

85.1. Akcijų suteikimo taisyklių projektą;

85.2. atlygio politikos projektą;

85.3. sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti sudarytą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį.

1. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

2. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

3. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš.

4. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

X. BENDROVĖS VADOVAS

1. Bendrovės veiklai vadovauja generalinis direktorius, kuris yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais.

2. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį ir tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba. Kiekvienas kandidatas į Bendrovės vadovo pareigas privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Bendrove ir su Bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

3. Apie Bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais Bendrovės valdybos įgaliotas asmuo per 5 dienas privalo raštiškai informuoti juridinių asmenų registro tvarkytoją.

4. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas asmuo. Bendrovės vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.

5. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia Bendrovės darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

6. Bendrovės vadovas privalo saugoti Bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

7. Bendrovės vadovas atsako už:

96.1 Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

96.2 metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;

96.3. atlygio politikos bei atlygio ataskaitos projekto parengimą;

96.4. sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto parengimą, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą, sprendimui dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priimti;

96.5. akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimą;

96.6 sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar Bendrovės įstatus;

96.7 informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;

96.8. Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

96.9. Akcinių bendrovių įstatymo nustatytos informacijos viešą paskelbimą;

96.10. informacijos pateikimą akcininkams;

96.11 kitų Akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose ir Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

1. Bendrovės vadovas veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3,4,5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius Bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra Bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. 98. Bendrovės vadovas, prieš sudarydamas Bendrovės vardu sandorį su susijusia šalimi, turi gauti

stebėtojų tarybos pritarimą.

XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO, JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

1. Sprendimus dėl Bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei veiklos nutraukimo, jų vadovų priėmimo ir atleidimo, skatinimo ir nuobaudų skyrimo priima Bendrovės valdyba. Valdyba tvirtina Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

XII. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

1. Bendrovės pranešimai apie visuotinį susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

2. Pranešimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus ir kitus asmenis, pateikiami Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už pranešimų išsiuntimą laiku atsako Bendrovės vadovas arba likvidatorius.

3. Apie sprendimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą pranešama kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą turi būti viešai paskelbtas Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka bei juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba apie jį pranešama kiekvienam Bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.

4. Visi kiti vieši Bendrovės pranešimai, skelbtini pagal Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus, yra skelbiami Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei terminais bei paskelbiant juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

5. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja santykiuose su kitais asmenimis, turi būti LR Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

XIII. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA

1. Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti akcininkui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytų dokumentų kopijas, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai Bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas Bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

2. Už suteiktą informaciją bei pateiktus dokumentus Bendrovės vadovas gali nustatyti mokestį. Šis mokestis negali viršyti pateikiamų dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

3. Bendrovės akcininkams pateikiamame Bendrovės akcininkų apskaitos dokumente turi būti nurodyti Bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius.

XIV. BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

1. Bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti reorganizuota, atskirta, pertvarkyta ar likviduota.

2. Bendrovė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę ar kitą Akcinių bendrovių įstatymo 72 str. 1d. 2-10 punktuose išvardytų teisinių formų juridinį asmenį.

3. Bendrovė reorganizuojama, atskiriama, pertvarkoma ar likviduojama LR Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Įstatai keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo.

2. Įstatai sudaryti lietuvių kalba 3 (trimis) egzemplioriais. Visi egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

Akcinės bendrovės "VILKYŠKIŲ PIENINĖ" generalinis direktorius ____________ Gintaras Bertašius

parašas

data

_____________________