AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

1 TURINYS

Bendra informacija ....................................................................................................... 2
Informacija apie emitento prekybą akcijomis reguliuojamoje rinkoje .......................... 4
Grupės įmonių ūkinės veiklos apžvalga, rizikos ir perspektyvos .................................. 7
Kita informacija ............................................................................................................ 25
Informacija apie 2024 m. atlygį....................................................................................28
Informacija apie bendrovių valdyseną..........................................................................30
Informacija apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių kodekso laikymąsi.....42

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

2 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta vadovybės ataskaita

Konsoliduotoji vadovybės ataskaita parengta ir teikiama už 2024 metų laikotarpį, taip pat ataskaitoje nurodomi reikšmingi faktai ir duomenys įvykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Šiame dokumente Akcinė bendrovė „ŽEMAITIJOS PIENAS“ (toliau vadinama – Bendrovė arba Emitentas), ABF „Šilutės Rambynas“ (toliau vadinama – Grupės įmonė arba Dukterinė įmonė), o tais atvejais kai aprašomi ar nurodomi faktai ar/ir duomenys apie abi Bendroves kartu, jos įvardinamos tekste kaip Grupės įmonės.

Trumpa Bendrovės istorija

Akinės bendrovės „ŽEMAITIJOS PIENAS“ veiklos užuomazgos prasidėjo dar 1924 metais, kuomet buvo įkurta Telšių pieninė kurios pajėgumas tuo metu buvo vertinamas kaip išties didelis. 1984 metų pabaigoje Telšių pieninė veiklą pradėjo naujose patalpose ir veikė iki vienos iš didžiausių Pabaltijo Telšių sūrių gamyklos atidarymo ir jos privatizavimo.

Juridinių asmenų registre Akcinė bendrovė „ŽEMAITIJOS PIENAS“ įregistruota 1993 m. birželio 23 d. Telšių rajono valdyboje, perregistruota 1998 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje. 2004 m. gegužės 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu reorganizuota padalijimo būdu, atskiriant dalį turto, teisių bei pareigų ir įsteigiant Akcinę bendrovę „Žemaitijos pieno investicija“. 2019 m. gruodžio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu Bendrovė buvo reorganizuota, prie jos prijungiant uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, kuri po prijungimo 2020 m. sausio 10 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Informacija apie Bendrovę bei kontaktiniai duomenys

Duomenys apie AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ kaupiami ir saugomi Valstybinėje įmonėje Registrų centras juridinių asmenų registre.

Įmonės pavadinimas: Akcinė bendrovė “ŽEMAITIJOS PIENAS”
Teisinė forma: Akcinė bendrovė
Įmonės kodas: 180240752
PVM mokėtojo kodas: LT802407515
Įstatinis kapitalas: 12 103 875 EUR
Buveinės adresas: Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva
Telefonas: + 370 444 22201
Faksas: + 370 444 74897
Elektroninis paštas: [email protected]
Internetinės svetainės adresas: www.zpienas.lt
Akcijų prekybos kodas: ZMP1L
ISIN kodas: LT0000121865
LEI kodas: 5299005U9E85Y55OHK45

BENDRA INFORMACIJA

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

3 GRUPĖS STRUKTŪRA

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” filialai:

Filialo pavadinimas	Duomenys
Vilniaus filialas	kodas: 123809154, adresas: Algirdo g. 40, Vilnius
Kauno filialas	kodas: 134853981, adresas: Europos pr. 36, Kaunas
Telšių filialas	kodas: 110893017, adresas: Sedos g. 35, Telšiai
Panevėžio filialas	kodas: 148133399, adresas: J. Janonio g. 9, Panevėžys

Bendrovės filialai vykdo prekių (pieno produktų) pardavimo funkcijas nustatytoje filialo veiklos teritorijoje bei atlieka kitus veiksmus ar Bendrovės pavedimus. Bendrovė nėra įsteigusi atstovybių.

Įmonės pavadinimas: Akcinė bendrovė (firma) “Šilutės Rambynas”
Teisinė forma: Akcinė bendrovė (firma)
Įmonės kodas: 277141670
PVM mokėtojo kodas: LT714167015
Įstatinis kapitalas: 2 493 028,50 EUR
Buveinės adresas: Klaipėdos g. 3, Šilutė, Lietuva
Telefonas: + 370 441 77442
Faksas: + 370 441 77443
Elektroninis paštas: [email protected]

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS”
* AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” Vilniaus filialas
* AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” Kauno filialas
* AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” Telšių filialas
* AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” Panevėžio filialas
* ABF “Šilutės Rambynas

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

4 Dukterinė įmonė – ABF „Šilutės Rambynas“

ABF „Šilutės Rambynas“ specializuojasi fermentinių sūrių, pasterizuotos grietinėlės, pasterizuotų ir koncentruotų išrūų gamyboje bei pardavime (EVRK 10.5 grupė „Pieno produktų gamyba“, 10.51 klasė „Pieninių veikla ir sūrio gamyba“). Be to, bendrovė teikia nuomos, transportavimo, sandėliavimo bei pieno supirkimo punktų aptarnavimo paslaugas. ABF „Šilutės Rambynas“ nėra įsteigusi filialų ar atstovybių.

Pagrindiniai ekonominės veiklos tikslai ir pobūdis

Grupės bendrovės siekdamos sau ir akcininkams naudos ir pelno, vykdo ūkinę komercinę veiklą (gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir kt.). Veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininkų turtinių interesų bei darbuotojų interesų tenkinimo.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ pagrindinė veikla - pieno produktų (fermentinių sūrių ir sūrio gaminių, fasuotų sūrių ir sūrių gaminių, lydytų sūrių ir sūrių gaminių, kremų, varškės kremų, sviesto pieno produktų tepinių, maišytų tepinių, pieno riebalų, pasterizuotos grietinėlės, pasukų, išrūgų, sausų pieno produktų, šviežių pieno produktų (pieno, grietinėlės, varškės, varškės gaminių, jogurtų, desertų, varškės sūrelių, glaistytų varškės sūrelių, raugintų pieno produktų) kūrimas, gamyba (EVRK, 10.5 grupė „Pieno produktų gamyba“, 10.51 klasė „Pieninių veiklą ir sūrio gamyba“) ir realizavimas Lietuvos ir užsienio rinkose.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ pagal ICB (angl. Industry Classification Benchmark) plačiai naudojamą pasaulinių bendrovių veiklos klasifikavimo standartą priskiriama įmonėms - kasdieninio vartojimo prekės - maistas, gėrimai ir tabakas.

2004 m. liepos 16 d. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ sudarė sutartį su AB „Šiaulių bankas“, pagal kurią bendrovės išleistų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas nuo 2004 m. liepos 23 d. perduotas AB „Šiaulių bankas“ kompetencijai. ABF „Šilutės Rambynas“ vertybinių popierių registrą (apskaitą) tvarko AB „Šiaulių bankas“ 2004 m. liepos 16 d. sudarytos sutarties pagrindu.

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” akcijos

ISIN kodas:	LT0000121865
Trumpimys / simbolis:	ZMP1L
Sąrašas / segmentas:	Baltijos papildomasis sąrašas
Nominali vertė:	0,29 EUR
Vertybinių popierių pavadinimas:	Paprastosios vardinės akcijos
Emisijos dydis (vnt.):	41 737 500
Listinguojamų VP skaičius:	41 737 500
Akcijos turinčios balsavimo teisę:	41 737 500
Listingavimo pradžios data:	1997-10-13
Akcijos listinguojamos papildomame prekybos sąraše	1997-10-13
Įstatinis kapitalas:	12 103 875 EUR

INFORMACIJA APIE EMITENTO PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOJE

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.# AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

5 AB "ŽEMAITIJOS PIENAS" akcijos yra listinguojamos NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos papildomame sąraše (simbolis – ZMP1L). Bendrovės vertybiniai popieriai pradėti listinguoti 1997 m. spalio 13 d. Akcijų ISIN kodas – LT0000121865. Žemiau pateikiamas viešos prekybos biržoje Bendrovės vertybiniais popieriais grafikas iš kurio matyti, jog nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. akcijų kaina bendrai metų laikotarpyje padidėjo, pokytis ataskaitinio laikotarpio pabaigai sudaro +0,56 euro arba + 32,94 proc.. Prekybos Bendrovės akcijomis per 2024 m. laikotarpį sudarytais sandoriais perleista 235 715 vnt. akcijų. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ akcijų kapitalizacija 2024 m. gruodžio 30 d. buvo 94,33 mln. eurų, lyginant su 2023 m. Bendrovės kapitalo vertė padidėjo 23,79 mln. eurų. Ataskaitiniu laikotarpiu akcijų pardavimų kiekiai, kainos dinamika pateikiama grafike (žr. žemiau). Istoriniai akcijų duomenys pamečiau pateikiami lentelėje (žr. žemiau):

Prekyba emitento vertybiniais popieriais kitose biržose ir kitose organizuotose reguliuojamose rinkose nebuvo vykdoma.

ABF „Šilutės Rambynas“ vertybiniai popieriai (akcijos)

ABF „Šilutės Rambynas“ akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje bei kitose organizuotose reguliuojamose rinkose nėra prekiaujama. AB “ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdo ABF „Šilutės Rambynas“ 87,82% paprastųjų vardinių akcijų (disponuoja tiek turtinėmis, tiek neturtinėmis teisėmis be jokių apribojimų), tuo tarpu ABF „Šilutės Rambynas“ neturi AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ akcijų. Pavedimų ar kitokiais sutartiniais pagrindais abi bendrovės viena kitos atžvilgiu akcijų nevaldo.

Dividendai

2024 m. balandžio 26 d. įvykęs AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė dalį pelno skirti darbuotojų premijoms 200 000 eurų ir taip pat skyrė 2 075 774 Eur dividendams arba 0,05 Eur vienai akcijai išmokėti. ABF „Šiltės Rambynas“ akcininkai neskyrė dividendų.

Įstatinis kapitalas

2024 m. gruodžio 31 d. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų klasė, rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	41 737 500	0,29	12 103 875	100

Visos Bendrovės akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms, ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo taikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, Emitentui nėra žinoma apie atskirus tarpusavio akcininkų susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovės duomenimis nėra akcininkų, kurie turėtų specialias kontrolės teises.

ABF “Šilutės Rambynas” akcijos

ISIN kodas:	LT LT0000109217 LT 0000118945 LT 0000125668
Nominali vertė:	2,90 EUR
Vertybinių popierių pavadinimas:	Paprastosios vardinės akcijos
Emisijos dydis (vnt.):	859 665
Listinguojamų VP skaičius:	Nelistinguojamos
Akcijos turinčios balsavimo teisę:	859 665

2024 m. gruodžio 31 d. ABF „Šilutės Rambynas“ įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų klasė, rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	859 665	2,90	2 493 028,50	100

Visos ABF „Šilutės Rambynas“ akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms, netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai, taip pat emitentui nėra žinoma apie atskirus tarpusavio akcininkų susitarimus dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovės žiniomis nėra akcininkų, kurie turėtų specialias kontrolės teises.

Savų akcijų įsigijimas ir perleidimas

2024 m. balandžio 26 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą skirti rezervą savoms akcijoms įsigyti, taip pat nustatė akcijų supirkimo sąlygas. Akcijų įsigijimo tikslas: akcijų anuliavimas, siekiant padidinti kiekvieno investuotojo nuosavybės dalis Bendrovės kapitale. Nepaisant to, Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė šio sprendimo nerealizavo – nesupirko savų akcijų. Taip pat Bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu savų akcijų neperleido, nesudarė jokių kitų sandorių, pvz. akcijos nebuvo įkeistos ar kitaip suvaržytos teisės į jas, joms nėra taikomi jokie kiti suvaržymai ar apribojimai, dėl šių akcijų nėra ginčų ar pretenzijų. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovė nuosavybės teise tebevaldė 222 020 vnt. savų akcijų, kas sudaro 0,53 proc. visų AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ kotiruojamų akcijų Vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius. ABF „Šilutės Rambynas“ nėra supirkusi savų akcijų, savų akcijų nevaldo ir kitais pagrindais. Šilutės Rambynas dukterinių bendrovių neturi. Savų akcijų nesupirkinėja.

Produktų sauga ir tarptautinis pripažinimas

2024 metais AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ aktyviai investavo į gamybos padalinių įrangos atnaujinimą bei modernizavimą, siekdama optimizuoti gamybinius procesus ir didinti maisto saugos bei kokybės standartų laikymosi efektyvumą. Įvertinant tarptautinius maisto saugos ir kokybės vadybos standartus, buvo atlikti šie auditai ir vertinimai:

2024-03-04–06 „Bureau Veritas“ atliko procesų vertinimą pagal FSSC reikalavimus.
2024-04-18 „US Force“ auditas vertino Mineralinio vandens gamybos skyriaus atitikimą NATO reikalavimams.
2024-06-10 „CB Certification“ atliko vertinimą dėl „Rainforest Alliance“ reikalavimų atitikimo ir galimo prekės ženklo naudojimo.
2024-06-12 Lenkijos prekybos tinklas „Žabka“ tikrino procesų atitiktį savo standartams.
2024-02-14 Azerbaidžano Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuotoliniu būdu atliko procesų vertinimą ir dokumentų patikrą. Rezultatas – AB „Žemaitijos pienas“ gavo leidimą tiekti produkciją į Azerbaidžaną.
2024-06-27 sėkmingai atliktas ketvirtinis auditas pagal „Kosher“ reikalavimus.
2024-07-15 – 2024-07-19 „Global Quality“ sertifikavimo agentūra atliko nepraneštą vertinimą, patvirtindama atitiktį BRC ir IFS standartams.
2024-07-22 prekybos tinklas „Lidl“ atliko nepraneštą auditą.
2024-09-02 –2024-09-03 „Bureau Veritas Lit“ auditas pagal BRC reikalavimus Mineralinio vandens gamybos skyriuje.
2024-09-24 „Halal Correct“ atliko nuotolinį vertinimą, išduotas atnaujintas „Halal“ sertifikatas.
2024-10-30 VŠĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų pieno produktų gamybos metinį patikrinimą.
2024-10-31 prekybos tinklas „Firefield“ atliko procesų auditą.
2024-12-19 sėkmingai atliktas ketvirtinis auditas pagal „Kosher“ reikalavimus.

Auditų išvada: AB „Žemaitijos pienas“ atitinka visus tarptautinius maisto saugos standartus ir prekybos tinklų keliamus reikalavimus.

Tvarumas ir aplinkosauga

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 metais tęsė tvarumo iniciatyvas:

Optimizavo fasavimo ir pakavimo medžiagų naudojimą.
Sumažino plastiko naudojimą pieno produktų pakuotėse, dėka to į rinką pateko 41 000 kg mažiau plastiko. Kartu buvo pakeista ir antrinė tara į daugkartinę apyvartinę ir papildomai į rinką nebuvo išleista 5300 kg plastiko.
Atliekami bandymai, siekiant daugiakomponentį plastiką su ženklinimu „7Other“ pakeisti į vienkomponentį (lengviau perdirbamą) plastiką. Per 2024 metus atsirinktos kelios struktūros ir ištestuotos su produktu.
Naudojo 100% perdirbtą kartoną gofruotoms dėžėms.
Įsivertinus ir užtikrinant logistines ypatybes produkto pakavimui, naudojamos gofro kartono dėžės pagamintos iš 100% perdirbto kartono arba pakeičiant dalį gofro kartono perdirbtu.
Pakeitus gofro kartono dėžių konstrukcijas, palengvintas produkcijos pakavimas ir kartu atsisakyta lipnios juostos. Pakeitimai buvo atliekami siekiant sumažinti gofro kartono kiekį, lengvinat darbuotojų darbą, optimizuojant turimas pakavimo medžiagas, o kartu ir įgyvendinti prekybos tinklų lentynų reikalavimus. 2024 metus pakeitus vienos dėžės konstrukciją, buvo galima į rinką išleisti 43700 kg mačiau gofro kartono. Atlikus šią optimizaciją buvo sumažinta 28 % gofro kartono dėžės svorio, o logistika (paletės užrovimas) padidinta 15 %.
2024 metais toliau tęstas projektas kuomet vidiniams įmonės reikmėms atsisakoma gofro kartono taros (transportavimui tarp gamybos skyrių) užtikrinti, ją pakeičiant apyvartine tara.
Pirmieji Lietuvoje pristatėme pieno produktų Purepack pakuotę su sujungtu kamšteliu.
Atliekami bandymai su perdirbto PET pakuotėmis (PET buteliai ir termosusitraukiančios plėvelės).
Kur buvo galima buvo naudojama tretinė pakuotė pagaminta iš 100 % perdirbto plastiko, kas papildomai per metus leido į rinką išleisti 800 kg mažiau plastiko.

ABF „Šilutės Rambynas“ jau daugelį metų skiria didelį dėmesį aplinkosaugai, o svarbiausias siekis – mažinti gamybines atliekas ir tausoti gamtos išteklius:

Sukoncentravus išrūgas, likęs išrūgų vanduo yra išvalomas membranine sistema iki tokio lygio, kad tinka įrengimų plovimui, taip sumažinant vandens suvartojimą ir nuotekų kiekį.
Gamybinių nuotekų tvarkymui įmonėje įrengtos nuotekų kaupimo ir maišymo talpos, kurios padeda išvengti momentinio užterštumo bei užtikrina, kad į Šilutės vandens valymo įrenginius patenkančios nuotekos atitiktų kokybės reikalavimus.
Didelės koncentracijos nuotekos surenkamos į atskirą talpą ir, priklausomai nuo gamybos apimties, 2–3 kartus per savaitę išvežamos į Tytuvėnus, kur jos perduodamos biodujų gamintojams.
Metų pabaigoje garo gamybai pereita prie švaresnio kuro – suskystintų gamtinių dujų.

Siekiant atitikti eksporto rinkų ir jų prekybos tinklų reikalavimus 2025 metams numatyta:

Tęsti sertifikavimus pagal BRC ir IFS standartus.
2.Atitikti atskirų ES ir kitų eksportų šalių rinkų keliamus reikalavimus maisto saugai ir produktų kokybei (priimant įmonėje vertintojus/auditorius). 3. Atitikti atskirų ES tinklų keliamus reikalavimus pakuotėms ir produktams. 4. Optimizuoti vidinius procesus, siekiant mažinti darbuotojų rankinį darbą bei taupyti energetinius išteklius. 5. Stiprinti darbuotojų kvalifikaciją, dalyvauti tarptautinėse parodose ir konferencijose. 6. Plėsti bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis, vykdyti tyrimus, susijusius su naujų produktų vystymu. Didelis dėmesys skiriamas Bendrovės darbuotojams, keliant bendrovės darbuotojų kvalifikaciją, dalyvaujant tarptautinėse parodose ir konferencijose, kuriose pristatomos įrangos naujovės bei inovatyvios technologijos, susijusios su aplinkosauga bei tvarumu (atliekų perdirbimas ir žiedinės gamybos tendencijos). Bendradarbiaujama su mokslo įstaigomis, atliekami moksliniai tyrimai ieškant produktų pridėtinių verčių.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. investicijos

Per 2024 m. Bendrovės pagrindinis investicijų tikslas, kaip ir ankstesniais metais, buvo didinti Bendrovės konkurencingumą, ieškoti ir kurti priemones, kurios spręstų ir gerintų produktų kokybę bei darbuotojų darbo sąlygas ir saugą. Buvo atlikta daug smulkių veiklos, remonto, programavimo darbų, kurie pagerino darbo saugą, techninį įrangos lygį, sumažino taršą bei energetinius kaštus. Pagrindinės investicijos buvo nukreiptos į gamybinių padalinių modernizavimą:

Užbaigtos sūrių gamybos padalinio investicijos dėl našesnių sūrių gamintuvų keitimo.
Įdiegta moderni separavimo ir mikrofiltracijos technologija.
Automatizuota nokinimo kamerų temperatūros ir drėgmės palaikymo sistema.
Praplėstos lydytų sūrių padalinio patalpos, skirtos naujos įrangos integracijai bei darbuotojų darbo sąlygų gerinimui.
Įdiegta inovatyvi sūrio džiovinimo bei sūrio miltų fasavimo linija.
Užbaigtas rūgščių išrūgų demineralizacijos projektas.
Užbaigta vėjo jėgainių statyba, gautas leidimas dėl derinimo darbų ir pridavimo procedūrų.
Įvertinus didesnius pajėgumus, pradėta vystyti šviežių pieno produktų gamybos padalinio rekonstrukcijos galimybių studija dėl patalpų, įrangos bei sandėlių atnaujinimo ir praplėtimo.
Pradėtas vystyti pieno likučių tarp įvairių gamybos procesų žingsnių surinkimas, jo koncentravimas ir panaudojimas.
Buvo atlikta smulkių veiklos darbų ir remontų, kurie yra neatsiejami su vykdomomis investicijomis bei veiklos darbais, kuriais siekiama pagerinti darbų saugą, techninį įrangos lygį, sumažinti sunkių darbo vietų, sumažinti nuotekų taršą bei efektyvinti energetinių resursų naudojimą.

Siekiama, kad įrangos stovis, automatizacija ir technologiniai procesai užtikrintų sklandų darbą ir kad galutinis produktas pirkėjui būtų saugus ir kokybiškas.

AB-F „Šilutės Rambynas“ 2024 m. auditai

2024 m. bendrovės veikla buvo vertinama pagal įvairių tarptautinių standartų, prekybos tinklų bei etninių standartų reikalavimus:

2024 m. sausio 25 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko metinį ekologiškų pieno produktų gamybos, ženklinimo ir pardavimų procesų patikrinimą.
2024 m. vasario 12–15 d. UAB „Bureau Veritas Lit“ vertino bendrovės procesų atitikimą FSSC 22000 (ISO 22000:2018 + FSSC 22000) V5.1 versijos reikalavimams.
2024 m. balandžio 11 d. UAB „Bureau Veritas Lit“ atliko įvertinimą ir sertifikavimą pagal pasaulinio BRC GS Food standarto 9 versijos reikalavimus.
2024 m. rugsėjo 6 d. audito ir sertifikavimo įmonė „Halal Correct Certification“ įvertino gamybos procesus pagal Halal reikalavimus ir išdavė atnaujintą Halal sertifikatą.
2024 m. spalio 2 d. Klaipėdos apskrities VMVT atliko Maisto ir pašarų tvarkymo subjekto rizikos veiksnių analizės bei svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) auditą, kurio metu buvo įvertintas bendrovės gamybos ir fasavimo procesų atitikimas RVASVT reikalavimams.
2024 m. spalio 30 d. „Fayrefield Foods“, nepriklausoma pardavimų ir rinkodaros įmonė iš JK, atliko plėšomų sūrio dešrelių gamybos, fasavimo ir ženklinimo maisto saugos auditą.
2024 m. gruodžio 11 d. bendrovėje vyko prekybos tinklo „LIDL“ nepraneštas auditas, kurio metu buvo vertinamas plėšomų sūrio dešrelių gamybos, fasavimo ir ženklinimo procesų atitikimas tarptautiniams maisto saugos standartams.

Investicijos 2024 m.

AB-F „Šilutės Rambynas“ investavo į atskirų gamybinių padalinių įrangos atnaujinimą bei modernizavimą, siekdama optimizuoti gamybos procesus ir užtikrinti efektyvų gaminamos produkcijos rizikos veiksnių, susijusių su maisto sauga, valdymą. Įsigyta ir pradėta eksploatuoti ilgalaikio turto už 1,5 mln. Eur, palyginti su 2023 metais, kai ši suma siekė tik 108 tūkst. Eur. Didžiausi pirkiniai: dvi varškės nusausinimo vonios už 1.118 tūkst. Eur, vidaus kelias už 234 tūkst. Eur, gamtinių dujų įrangos aikštelė už 71 tūkst. Eur, įvairūs sūrių gamybą aptarnaujantys įrenginiai ir inventorius, kompiuterinė technika ir kt. už 75 tūkst. Eur.

Produktai ir prekių ženklai

Atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius ir poreikius, per 2024 metus buvo sukurti 27 nauji produktai, kurie sėkmingai įsitvirtino rinkoje:

Varškės sūris, 22 % rieb.
Keptas varškės sūris su česnakais ir ciberžole, 22 % rieb.
Rūkytas varškės sūris su česnakais ir lašinukais, 22 % rieb.
Kefyro kokteilis su mangais, 0,5 % rieb.
Negazuotas kaktusų ir citrinų skonio gaivusis gėrimas „Gaja“, 1 l.
Negazuotas kaktusų ir citrinų skonio gaivusis gėrimas „Gaja“, 1,5 l.
Lydytas sūris „Rambyno“ čederio skonio, 45 % rieb. s. m., 150 g.
Gazuotas uogų skonio gaivusis gėrimas „GAJA Tonic“, 1,5 l.
Gazuotas karčiųjų citrinų skonio gaivusis gėrimas „GAJA Tonic“, 1,5 l.
Traškūs, džiovinti kieto sūrio kamuoliukai „Džiugas“, 40 % rieb. s. m., fasuoti, 140 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai karamelizuotų svogūnų skonio, 45 % rieb. s. m., 140 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai pomidorų skonio, 45 % rieb. s. m., 140 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai grietinėlės ir svogūnų skonio, 45 % rieb. s. m., 140 g.
Traškūs, džiovinti kieto sūrio kamuoliukai „Džiugas“, 40 % rieb. s. m., fasuoti, 50 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai karamelizuotų svogūnų skonio, 45 % rieb. s. m., 50 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai pomidorų skonio, 45 % rieb. s. m., 50 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai grietinėlės ir svogūnų skonio, 45 % rieb. s. m., 50 g.
Glaistytas desertas „Jums“ su kakava, 24,5 % rieb., 38 g.
Glaistytas desertas „Jums“ su vanilinu, 24,4 % rieb., 38 g.
Kefyro kokteilis su datulėmis, 0,4 % rieb., 450 g.
Lydytas tepamas sūrelis su juodaisiais trumais, 160 g.
Lydytas tepamas sūrio produktas su karamelizuotu kondensuotu pienu, 175 g.
Kietas sūris „Džiugas“, 40 % rieb. s. m., 160 g.
Traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai su trumais, 45 % rieb. s. m., 50 g.
Sūdytas sviestas „Džiugas“, 81 % rieb., 170 g.
Sviestas „Džiugas“ be laktozės, 82 % rieb., 170 g.
Sūdytas sviestas su trumais „Džiugas“, 80 % rieb., 80 g.

2024 metai buvo reikšmingi AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, kadangi bendrovė minėjo 100-ąsias veiklos metines. Įmonės ištakos siekia 1924 m., kai Telšiuose pradėjo veikti pieninė, vėliau išaugusi į vieną didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje. Šimtmetis tapo svarbia proga apžvelgti nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus, naujai sukurtus produktus ir pelnytus įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ produktai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2024 m. įmonės gaminiai pelnė įvairius apdovanojimus:

Lenkijoje vykusiuose „Smakuje Dzieciom“ apdovanojimuose:
- Aukso medaliu įvertintas šokoladu aplietas glaistytas varškės sūrelis su vanile „Magija“;
- Sidabro medaliais apdovanotos plėšomos sūrio dešrelės „Pik Nik Kids Twiller“ ir traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai „Džiugas“ bei natūralus mineralinis vanduo „Tichė Kids“.
Tarptautiniuose „Good Cheese“ apdovanojimuose:
- Aukso ir bronzos medaliais įvertintas 12 ir 18 mėnesių brandintas kietas sūris „Džiugas“;
- Bronza debiuto kategorijoje pelnė traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai „Džiugas“ grietinėlės ir svogūnų skonio.
Inovacijų kategorijoje įvertintas džiovinto sūrio kamuoliukų „Džiugas“ asortimentas.
„Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimai:
- Aukso medaliais apdovanoti traškūs, džiovinti sūrio kamuoliukai „Džiugas“ ir inovatyvusis, pirmasis Baltijos šalyse „A2 pienas be laktozės“;
- Sidabro medalį pelnė glaistytas varškės sūrelis „Protein M“ su vanile.

Kaip ir kasmet, 2024 m. vyko tradicinis „Džiugo“ sūrio gamybos sezono pradžios paminėjimas – „Džiugiadienis“. Šiemet tai buvo jau 22-asis renginys, kuris sulaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jubiliejiniais metais šventės formatas buvo išplėstas – be kasmetinio virtualaus renginio, fiziniai renginiai organizuoti Lenkijoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jų metu dalyviai degustavo „Džiugas“ sūrį, vertino jo skonį, kvapą, spalvą ir tekstūrą, taip pat susipažino su sūrio derinimo galimybėmis ir jo panaudojimu kulinarijoje.

2024 m. taip pat tradiciškai organizuoti „Pik-Nik Pasiplėšom!“ čempionatai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Renginiai subūrė tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, skatinant vartotojus aktyviai įsitraukti į produktų pažinimą. Rudenį vartotojai įvairiose Europos šalyse dalyvavo „Pik-Nik“ organizuotoje tatuiruočių kampanijoje, kurios tikslas buvo parodyti, kad plėšomos sūrio dešrelės yra puikus užkandis tiek namuose, tiek mokykloje ar gamtoje.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. skyrė didelį dėmesį ir socialinei atsakomybei. Įmonė įgyvendino socialines iniciatyvas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje. Šių akcijų metu vartotojai, įsigydami įmonės produktus, galėjo prisidėti prie įvairių socialinių projektų finansavimo.# AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Surinktos lėšos buvo skirtos: Lietuvoje – vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, Latvijoje – autizmu sergančių vaikų paramai, Estijoje – nėščiosioms ir naujagimiams skirtos įrangos įsigijimui, Lenkijoje ir Kroatijoje – vaikų, gyvenančių globos namuose, ugdymui ir švietimui, Vengrijoje – paramai fondui „Hejm Pal“, bendradarbiaujančiam su vietos ligoninėmis. Minint šimtmetį, įmonė pristatė kampaniją „ŽEMAITIJOS PIENAS – iš kartos į kartą jau 100 metų“, kuria siekta pabrėžti pienininkystės tradicijų tęstinumą. Jubiliejinių metų kulminacija tapo nacionalinė loterija „Šimtas metų – šimtas dovanų“, vykdyta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pagrindinis loterijos prizas – naujas automobilis „Toyota Yaris Cross“. 2024-ieji metai tapo svarbia įmonės istorijos dalimi. Pasiekti rezultatai ir įgyvendinti projektai prisideda prie tolimesnės AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ plėtros ir tarptautinio pripažinimo, stiprinant įmonės pozicijas tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.

Finansinė informacija

Bendrovė analizei yra pasirinkusi pagrindinius standartinius finansinius rodiklius, kuriuos daugelis įmonių naudoja praktikoje analizuojant finansinius duomenis. Pagrindiniai finansiniai veiklos rodikliai, atspindintys 2024 ir 2023 metų Grupės ir Bendrovės veiklą, yra sekantys:

Finansiniai rodikliai	Grupė			Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	Pokytis, %	2024 m.	2023 m.	Pokytis, %
Apyvarta, tūkst. eurų	307 643	278 004	10,66	306 653	277 305	10,58
Bendrasis pelningumas, %	23,62	21,93	7,7	22,12	20,67	7,0
Grynasis pelningumas, %	8,87	7,72	15,0	7,94	7,09	12,0
EBITDA, tūkst. eurų	37 830	32 251	17,3	34 092	29 748	14,6
EBITDA pelningumas, %	12,30	11,60	6,0	11,12	10,73	3,6
ROE pelningumas, %	18,71	17,33	7,9	18,10	17,05	6,2
ROA pelningumas, %	13,60	12,88	5,5	12,95	12,51	3,5
Bendrasis likvidumo koeficientas	3,25	3,33	-2,5	3,11	3,21	-3,2
Skubaus padengimo koeficientas	1,79	1,54	16,2	1,67	1,48	12,8
Skolos-nuosavybės koeficientas	0,38	0,35	8,6	0,40	0,36	11,1
Skolos koeficientas	0,27	0,26	3,8	0,28	0,27	3,7
Investicijų į ilgalaikį turtą suma, tūkst. eurų	19 805	13 482	46,9	18 952	12 215	55,2

Aukščiau nurodyti rodikliai apskaičiuoti taikant sekančias formules:

Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimų pajamas.

Bendrasis pelningumas (arba bendrojo pelno marža) parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos, kontroliuoti pardavimo pajamų bei pardavimo savikainos lygį. Kuo didesnė bendrojo pelno suma uždirbama kiekvienam pardavimo pajamų eurui, tuo efektyvesnė įmonė.

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas/ pardavimų pajamas.

Grynasis pelningumo koeficientas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių (jei ne svarbiausias) dydis įmonės savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas gerai apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą.

EBITDA = Grynasis pelnas + pelno mokestis + palūkanų sąnaudos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) lengvai apskaičiuojamas prie grynojo pelno pridedant pajamų mokesčio ir palūkanų sąnaudas, bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sumą. Šis dydis yra svarbus siekiant atsiriboti nuo įmonės veiklos finansavimo kaštų, bei amortizacijos ir nusidėvėjimo įtakos. EBITDA pelnas dažnai naudojamas šalia arba netgi vietoje pinigų srautų dydžio.

EBITDA pelningumas = EBITDA / pardavimų pajamas

ROE pelningumas = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas.

Nuosavo kapitalo pelningumo (ROE) rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. ROE parodo, kiek bendrovės vadovybė uždirbo panaudodama įmonės kapitalą, kuris priklauso akcininkams.

ROA pelningumas = grynasis pelnas / turtas.

Turto pelningumo (ROA) rodiklis tai turto panaudojimo efektyvumo matas. Turto grąža apibūdina sugebėjimą pelningiau naudoti visą turtą. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu. ROA parodo, kiek bendrovės vadovybė sugebėjo uždirbti iš viso naudojamo turto.

Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas/ trumpalaikiai įsipareigojimai.

Bendrasis likvidumo koeficientas dar vadinamas einamuoju likvidumo koeficientu, kuris parodo įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jis nusako, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija įsipareigojimus. Jis apibūdina bendrovės sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Vertė parodo, kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu.

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas –atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kritinis likvidumo koeficientas, dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu, parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. Jis nusako, kiek kartų labiausiai likvidus turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Kritinis likvidumas apibūdina įmonės sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto.

Skolos – nuosavybės koeficientas = mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / nuosavas kapitalas.

Skolos - nuosavybės koeficientas , dar vadinamas ir finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų. Šis rodiklis taip pat naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis. Šiuo atveju priešingai nei bendrojo mokumo rodiklio atveju, kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės padėtis mokumo atžvilgiu blogesnė.

Skolos (įsiskolinimo) koeficientas = mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / turtas.

Įsiskolinimo koeficientas, dar vadinamas ir skolos koeficientu, parodo kiek 1-nam turto eurui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu, tad bankai ir kiti kreditoriai vertina žemą šio rodiklio reikšmę. Šis rodiklis taip pat naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis.

Skaičiuojant 2024 m. ir 2023 m. finansinius rodiklius buvo įvertinti visi Finansinės būklės ataskaitos pasikeitimai pagal TFAS 16 reikalavimus bei, skaičiavimuose naudojant nusidėvėjimo ir amortizacijos dydį, buvo įvertinta gautos paramos amortizacija ir naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas.

Pardavimai pagal sutartis su klientais 2024 metais palyginus su 2023 metais augo virš 10%, tačiau Bendrovės bendrasis pelningumas 2024 metais palyginus su 2023 metais padidėjo nuo 20,67% iki 22 %. Grupės bendrasis pelningumas 2024 metais padidėjo 7,7 procentais. Tiek Bendrovės, tiek ir Grupės Bendrasis pelnas per 2024 metus padidėjo dėl pieno produktų kainų augimo. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei esamų darbuotojų reikalavimas gauti didesnį darbo užmokestį 2024 metais nesumažėjo. Darbo užmokesčio augimas didino gamybinę produktų savikainą bei veiklos sąnaudas. Skaičiuojant grynąjį pelną, įvertintos visos Bendrovės ir Grupės sąnaudos, net ir tos, kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės, taip pat įvertintos išlaidos, tokios kaip sukaupimui, nuvertėjimai ir kt. Bendrovės ir Grupės 2024 metų grynasis pelningumas, lyginant su 2023 metais, ženkliai padidėjo dėl sėkmingų / pelningų pardavimų eksporto rinkose. Grynojo pardavimo pelningumo rodiklis atspindi tikrąjį pardavimo pelningumą, įvertinus visas pajamas ir išlaidas.

Bendrovės 2024 m. EBITDA palyginus su 2023 metais padidėjo 14,6 %. Didžiausią įtaką turėjo grynojo pelno padidėjimas. ABF „Šilutės Rambynas“ 2024 metus užbaigė su pelnu, ko pasėkoje Grupės 2024 m. EBITDA, palyginus su 2023 metais, padidėjo 17,3 %.

Bendrovės 2024 m. bendrasis likvidumo rodiklis buvo 3,11, kai 2023 metais 3,21. Grupės 2024 m. bendrasis likvidumo rodiklis buvo 3,25, kai 2023 metais 3,33. Bendrasis likvidumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas didesnis už jos trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. rodiklio vertė parodo, kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Priimtiniausia, kai rodiklio reikšmė svyruoja 1,2-2,0 intervalo ribose. Intervalo ribos skiriasi skirtinguose pramonės sektoriuose.

Bendrovės 2024 m. skubaus padengimo (mokumo) rodiklis buvo 1,67, o 2023 m. – 1,48. Grupės 2024 m. skubaus padengimo (mokumo) rodiklis buvo 1,79, o 2023 m. 1,54. Bendrovės ir Grupės skubaus padengimo (mokumo) rodiklis 2024 metais palyginus su 2023 metais padidėjo daugiau nei 10%. Skubaus padengimo (mokumo) rodiklis parodo ar įmonė galėtų greitai sumokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto. Normalia reikšme skaitoma nuo 0,5 iki 1,5, žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama.

Bendrovės ir Grupės skolos - nuosavybės koeficientas (rodiklis) 2024 metais palyginus su 2023 metais padidėjo apie 10%. Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu. Šis mokumo rodiklis artimas bendrajam mokumo koeficientui (pastovaus mokumo koeficientui), vienintelis skirtumas, kad jis yra atvirkščias, t. y. skaitiklis ir vardiklis susikeičia savo vietomis.# Kaip taisyklė laikomasi nuomonės, jeigu rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, tai įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, reikšmė ties 0,5 laikoma gera. Būtina pastebėti, kad šio rodiklio reikšmės interpretacija labai priklauso nuo ūkio šakos, kurioje veikia įmonė. Šakose, kurios reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, net rodiklio reikšmė 2 gali būti laikoma gera. 2024 metais Bendrovės skolos koeficientas/rodiklis buvo 0,28, kai 2023 m. - 0,27. Grupės 2024 m. skolos koeficientas/rodiklis buvo 0,27, kai 2023 m. – 0,26. Šis rodiklis parodo, kokia dalis skolintų lėšų yra naudojama formuojant įmonės turtą, t. y. rodiklis parodo, kiek 1-am turto eurui tenka skolų. Mažesnė šio rodiklio reikšmė yra laikoma geresne, nes įmonė laikoma mažiau rizikinga. Kadangi 2024 metais Bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų, Bendrovė paskaičiavo Palūkanų (padengimo) koeficientą (eng. Interest coverage ratio). Palūkanų aptarnavimo rodiklis – finansinis rodiklis, kuris lygina įmonės EBIT pelną su palūkanų sąnaudomis. Šis koeficientas rodo įmonės galimybę išsipirkti savo skolas. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo prastesnė įmonės padėtis. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonei lengviau susidoroti su savo finansiniu svertu. Jei palūkanų padengimo rodiklis būtų arti ar žemiau 1, tai signalizuotų kritišką įmonės padėtį. Palūkanų koeficientas apskaičiuojamas sekančiai: Palūkanų koeficientas = EBIT / Palūkanų sąnaudos. Bendrovės ir Grupės palūkanų (padengimo) koeficientai už 2024 metus yra didesni už 40. Bendrovės veiklos sąnaudos 2024 metais (41,943 mln. eurų) sudarė 13,7 % nuo apyvartos, kai 2023 metais (34,120 mln. eurų) sudarė 12,3 % nuo apyvartos. Veiklos sąnaudose didžiausią dalį sudaro darbo užmokesčio sąnaudos ir marketingo sąnaudos. Grupės veiklos sąnaudos 2024 metais (43,541 mln. eurų) sudarė 14,15 % nuo apyvartos, kai 2023 metais (35,757 mln. eurų) sudarė 12,86 % nuo apyvartos. Grupės 2024 m. pardavimai padidėjo 10,66 %, o veiklos sąnaudos dėl padidėjusių marketinginių išlaidų bei pardavimo sąnaudų, padidėjo 21,8 %.

Pieno ūkio situacija Lietuvoje ir AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ veikla 2024 metais

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. ir 2023 m. žaliavinio pieno supirkimo kiekio ir kainų palyginimas:

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

15 * Superkamas pienas perskaičiuojamas į bazinį naudojant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą atsižvelgiant į riebalų ir baltymų kiekį.

Pieno ūkis Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sektoriaus dalis, susidurianti su įvairiais iššūkiais ir pasiekimais bei turinti reikšmingą ekonominį ir socialinį poveikį. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ bendradarbiauja su pieno gamintojais, kurie pasižymi trimis pagrindiniais aspektais:
1. Įvairaus dydžio pieno ūkiai;
2. Siekia didinti ūkininkavimo efektyvumą;
3. Investicijos į modernias technologijas ir inovacijas, siekiant padidinti produktyvumą.

Jau daugelį metų bendrovė už aukštesnės kokybės pieno gamybą, nei nustatyta pagal ES standartus, moka konkurencingą kainą pieno gamintojams. Kiekvienas ūkis, nepriklausomai nuo jo dydžio, turi galimybę sėkmingai plėtoti veiklą, jei orientuojasi į produktyvią ir kokybišką gamybą. Vidutinis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ supirkto ir perskaičiuoto į bazinius rodiklius pieno kiekis 2024 m. siekė 459 tūkst. tonų, tai yra 7,71 % daugiau nei 2023 m. (426 tūkst. tonų).

2024 metų iššūkiai Lietuvos žalio pieno rinkoje

2024 m. Lietuvos žalio pieno rinka susidūrė su klimato kaitos iššūkiais, kurie paskatino dalį ūkininkų keisti veiklą arba nutraukti pienininkystės ūkių veiklą. Didėjanti temperatūra ir šaliai nebūdingi kenkėjai neigiamai paveikė pašarų kokybę, o tai prisidėjo prie pieno savikainos augimo. Be to, ūkiai patyrė iššūkių dėl energetikos krizės, augančių energijos ir trąšų kainų bei geopolitinės įtampos. Pastebima tendencija, kad daugiausia veiklą nutraukė smulkūs ūkiai, laikantys nuo 1 iki 14 karvių. Nors pieno ūkių skaičius mažėja, pastebimas jų stambėjimas – didėja primilžis iš karvės, o stambieji pienininkystės ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį. Vidutinė 2024 m. supirkto ir perskaičiuoto į bazinius rodiklius pieno kaina siekė 357,9 EUR/t, tai yra 15,25 % daugiau nei 2023 m. (310,5 EUR/t). Pieno produktų rinkai būdingi dideli kainų svyravimai, kuriuos lemia pieno produktų paklausos ir pasiūlos dinamika. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ veikia atviroje rinkoje, kurioje didelė dalis produkcijos yra eksportuojama – daugiau nei pusė perdirbamo pieno iškeliauja į užsienio rinkas. Dėl to tarptautinės rinkos pokyčiai tiesiogiai veikia tiek lietuviškų pieno produktų kainas, tiek pieno supirkimo kainų lygį Lietuvoje. 2024 m. IV ketvirtį AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ natūralaus žalio pieno supirkimo kaina siekė 564,9 EUR/t, tai yra 32,8 % daugiau nei 2023 m. IV ketvirtį (425,3 EUR/t). Šį kainų augimą iš dalies lėmė atsigaunanti eksporto rinka ir didėjanti paklausa užsienio rinkose.

Dukterinė įmonė ABF „ŠILUTĖS RAMBYNAS“ tiesiogiai žaliavinio pieno iš pieno ūkių neperka. Žaliavinį pieną, skirtą savo produktų gamybai, įmonė įsigyja iš AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“.

2024 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ GRUPĖS pardavimai siekė 307,6 mln. EUR (307 643 tūkst. EUR), tai yra 10,66 % daugiau nei 2023 m., kai pardavimai sudarė 278 004 tūkst. EUR.

Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinius rodiklius*)

Supirkto pieno kiekis, tūkst. tonų	2024 m.	2023 m.	Pokytis lyginant 2024 m. su 2023 m. %
459	426	7,7 %
Supirkimo pieno kaina, Eur/t	357,9	310,5	15,3 %

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. pardavimai sudarė 306 mln. EUR (306 653 tūkst. EUR), o tai 10,58 % daugiau nei 2023 m. (277 305 tūkst. EUR). Didžiausią bendrovės pajamų dalį generuoja Lietuvos rinka, sudaranti 48 % visų pajamų (2023 m. – 51 %). Europos Sąjungos šalys 2024 m. sudarė 36 % visų pajamų (2023 m. – 35 %), o kitų šalių rinkos – 16 % (2023 m. – 14 %). 2024 m. didžiausią apyvartą turėjusios eksporto rinkos: Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, NYDERLANDAI, Italija, Kazachstanas ir JAV.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ produkcija yra plačiai eksportuojama ir žinoma tarptautinėse rinkose.

Bendrovės pardavimai pagal geografinius segmentus (antrinius segmentus) per 2024 ir 2023 metus:

Eil. Nr.	Pardavimai pagal geografinius segmentus, tūkst. eurų	2024 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2024 m.	2023 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2023 m.	Pokytis lyginant 2024 m. su 2023 m. proc.
1	Lietuva	147 852	48,21 %	140 049	50,50 %	5,57 %
2	ES šalys	109 357	35,66 %	97 068	35,00 %	12,66 %
3	Kitos šalys	49 444	16,12 %	40 188	14,50 %	23,03 %
4	Viso	306 653	100%	277 305	100%	10,58 %

Grupės įmonių pardavimai pagal geografinius segmentus (antrinius segmentus) per 2024 ir 2023 metus:

Eil. Nr.	Pardavimai pagal geografinius segmentus, tūkst. eurų	2024 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2024 m.	2023 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2023 m.	Pokytis lyginant 2024 m. su 2023 m. proc.
1	Lietuva	147 317	47,9 %	139 220	50,08 %	5,82 %
2	ES šalys	110 238	35,8 %	97 931	35,23 %	12,57 %
3	Kitos šalys	50 088	16,3 %	40 853	14,69 %	22,61 %
4	Viso	307 643	100%	278 004	100%	10,66 %

Eksporto plėtra ir pasiekimai

2024 m. Eksportas ir toliau išlieka įmonės pagrindinė strategija. 2024 metais AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ eksportavo savo produkciją į 48 šalis, o eksporto rinkų apyvarta augo 28 %, palyginti su 2023 m.

Svarbus proveržis užfiksuotas plėšomų sūrio dešrelių „Pik Nik“ ir „Cheerafa“ eksporto pardavimuose. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje šie produktai jau įsitvirtino rinkoje, pirkėjai vertina jų skonį bei kokybę. Nyderlandų rinkoje „Cheerafa“ tapo prieinamas didžiuosiuose prekybos tinkluose, o pardavimai stabiliai auga. Vokietijos rinkoje sūriai „Džiugas“ ir glaistytų varškės sūrelių linija „Magija“ sulaukė pirkėjų susidomėjimo per „in & out“ pardavimus, kas signalizuoja augantį produktų pripažinimą. Tikimasi, kad šie produktai taps nuolatinio asortimento dalimi prekybos tinkluose.

Nepaisant karo sukeltų iššūkių, Ukraina išlieka viena pagrindinių eksporto rinkų. Čia aktyviai plečiamas produktų asortimentas, sudaromos naujos tiekimo sutartys. Kroatijos rinka taip pat demonstruoja stabilų augimą – pasirašytos naujos sutartys su prekybos tinklais, plečiamas esamų klientų asortimentas. Tai buvo viena pirmųjų eksporto šalių,

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

pradėjusių prekiauti „Džiugas Cheese Balls“. Šis produktas visose eksporto rinkose sulaukė itin palankaus vertinimo ir užima vietą sveikų užkandžių kategorijoje. Glaistytų varškės sūrelių „Magija“ populiarumas auga ir Sakartvele, kur viename didžiausių prekybos tinklų sėkmingai prekiaujama ne tik šiais sūreliais, bet ir kitais AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ prekių ženklais: „Džiugas“, „Germantas“ ir „Pik Nik“.

Socialinės iniciatyvos eksporto rinkose

Plėtra eksporto rinkose apima ne tik pardavimų didinimą, bet ir glaudesnį bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis per socialines iniciatyvas. Vengrijoje ir Kroatijoje vykusios socialinės akcijos skatino vartotojus ne tik geriau susipažinti su bendrovės produktais, bet ir prisidėti prie socialiai remtinų grupių rėmimo savo šalyse.

Rinkodaros ir prekybos skatinimo iniciatyvos

Vykdant eksporto plėtrą, nuosekliai įgyvendinamos įvairios rinkodaros iniciatyvos, skirtos didinti produktų žinomumą ir stiprinti ryšį su vartotojais:
* „Džiugiadieniai“ – sūrio „Džiugas“ pažinimo vakarai, organizuojami eksporto rinkose, siekiant pristatyti produktą pirkėjams ir klientams. Renginių dalyviai turi galimybę tiesiogiai susipažinti su produkto savybėmis ir derinimo galimybėmis.
* „Lietuvos dienos“ užsienio prekybos tinkluose – specialūs renginiai, kurių metu vyksta produktų išstatymai prekybos vietose, degustacijos ir tiesioginis gamintojų bendravimas su vartotojais. 2024 m. tokie renginiai vyko Vokietijoje, Airijoje ir Kroatijoje.Eksporto strategija ir ateities tikslai Augant prekių ženklų žinomumui ir plėtojant pardavimų kanalus, didėja ir eksporto rinkų skaičius. Tai skatina nuolat tobulinti aptarnavimo procesus, pritaikyti produktus pagal individualius rinkų reikalavimus, investuoti į reklamos projektus ir stiprinti įmonės kompetencijas įvairiose srityse – rinkodaros, vadybos, finansų, teisės ir technologijų. Įmonės strateginis tikslas – plėtoti prekių ženklus su minimalia adaptacija eksporto rinkoms, išlaikant jų autentiškumą. Tam nuolat analizuojamos rinkų tendencijos ir įvertinami globalūs resursai, siekiant užtikrinti konkurencinį pranašumą. Didžiausi iššūkiai – išsiskirti tarp konkurentų, pasiūlyti unikalią vertę vartotojams, skatinti dažnesnį produktų vartojimą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies rinkos brandą, tradicijas ir konkurencinę aplinką. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ eksporto komanda – tai prekių ženklų ambasadoriai, kurie savo žiniomis, patirtimi ir atkaklumu siekia įsitvirtinti naujose rinkose bei pristatyti pasauliui aukštos kokybės lietuviškus pieno produktus.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ per 2023 ir 2024 metus parduotos produkcijos pasiskirstymas pagal prekių grupes buvo sekantis:

Eil. Nr.	Pardavimai pagal prekių grupes, tūkst. eurų	2024 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2024 m.	2023 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2023 m.	Pokytis lyginant 2024 m. su 2023 m. proc.
1	Fermentiniai ir lydyti sūriai	135 767	44,27%	117 207	42,27%	15,84%
2	Švieži pieno produktai	97 299	31,73%	95 098	34,29%	2,32%
3	Sviestas ir tepūs mišiniai	34 936	11,39%	27 783	10,02%	25,75%
4	Sausi pieno produktai	22 381	7,30%	24 849	8,96%	-9,93%
5	Kita	16 270	5,31%	12 368	4,46%	31,55%
6	Viso	306 653	100%	277 305	100%	10,58%

Grupės parduotos produkcijos per 2023 ir 2024 metus pasiskirstymas pagal prekių grupes buvo sekantis:

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Eil. Nr.	Pardavimai pagal prekių grupes, tūkst. eurų	2024 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2024 m.	2023 m.	Proc. nuo bendrų pajamų 2023 m.	Pokytis lyginant 2024 m. su 2023 m. proc.
1	Fermentiniai ir lydyti sūriai	137 958	44,84 %	118 465	42,61 %	16,45 %
2	Švieži pieno produktai	97 842	31,80 %	95 584	34,38 %	2,36 %
3	Sviestas ir tepūs mišiniai	34 936	11,36 %	27 783	10,00 %	25,75 %
4	Sausi pieno produktai	22 381	7,28 %	24 849	8,94 %	-9,93 %
5	Kita	14 526	4,72 %	11 323	4,07 %	28,29 %
6	Viso	307 643	100%	278 004	100%	10,66 %

Prie kitos produkcijos priskiriama žaliavinio pieno, žaliavinės grietinėlės, kastinio, vandens produktų bei ledų pardavimai. Lyginant 2024 m. su 2023 m. didžiausią apyvartos pokytį turėjo kitos prekių grupės, kurios padidėjo 31,55 proc. tam įtakos turėjo žaliavinės grietinėlės vidutinės pardavimo kainos padidėjimas (2024 m. lyginant su 2023 m. žaliavinės grietinėlės vidutinė pardavimo kaina padidėjo 44 proc.). Sviesto ir tepių riebalų mišinių apyvarta padidėjo 25,75 proc. dėl vidutinės sviesto kainos padidėjimo. Fermentinių ir lydytų sūrių apyvarta padidėjo 15,84 proc., dėl paklausos padidėjimo. Sausų pieno produktų pardavimų apyvarta sumažėjo 9,93 proc. dėl nugriebto pieno ir išrūgų miltų paklausos sumažėjimo.

ABF “Šilutės Rambynas” veiklos apžvalga Pagrindinė ABF „Šilutės Rambynas“ veikla – fermentinių sūrių ir sūrio gaminių gamyba bei pardavimas, taip pat pasterizuotos grietinėlės, pasterizuotų ir koncentruotų išrūgų gamyba bei prekyba (EVRK 10.5 grupė – „Pieno produktų gamyba“, 10.51 klasė – „Pieninių veikla ir sūrio gamyba“). Be pagrindinės veiklos, įmonė taip pat teikia: nuomos, transportavimo, sandėliavimo, pieno supirkimo punktų aptarnavimo, kitas susijusias paslaugas. ABF „Šilutės Rambynas“ nėra įsteigusi filialų ar atstovybių. ABF „Šilutės Rambynas“ tiesiogiai iš gamintojų žaliavos neperka – visas pienas, reikalingas gamybai, įsigyjamas iš AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“. Žaliavos pirkimo kaina nustatoma pagal formulę: pieno kaina + AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ surinkimo kaštai (be transportavimo išlaidų). 2024 m. įmonė nupirko 6 175 tonas natūralaus pieno, kai 2023 m. šis kiekis siekė 5 042 tonas. Tai sudaro 1 133 tonų (arba 22,5 %) augimą. Vidutinė 2024 m. nupirkto pieno, perskaičiuoto pagal bazinius parametrus, kaina buvo 372,7 Eur/t, tuo tarpu 2023 m. ši kaina siekė 319,3 Eur/t. Per metus vidutinė žaliavinio pieno kaina išaugo 53,4 Eur/t arba 16,7 %. Nepaisant padidėjusio pieno supirkimo kiekio, bendrovės įsigyjamos žaliavos apimtys vis dar išlieka mažesnės nei prieš pandemiją. Tam įtakos turi sumažėjusi bendrovės gaminamos produkcijos paklausa. ABF „Šilutės Rambynas“ specializuojasi sūrių gamyboje. Gamybos apimtys 2023 ir 2024 metais pavaizduotos žemiau pateiktame grafike:

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Gamybos ir pardavimų rezultatai 2024 metais Per 2024 metus ABF „Šilutės Rambynas“ pagamino 5 595 tonas sūrio, tai yra 1 052 tonomis (arba 23,2 %) daugiau nei 2023 m. Gamybos apimčių augimą lėmė išaugusi plėšomų sūrio dešrelių paklausa. Taip pat reikšmingą įtaką turėjo AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ gamykloje 2020 m. pradėta eksploatuoti nauja puskiečių fermentinių sūrių gamybos linija, dėl kurios fermentinių sūrių, tokių kaip Gouda ir Tilsit, gamyba išlieka žemame lygyje. Gamybos pokyčiai pagal kategorijas:
* Fermentinio sūrio gaminių gamyba 2024 m. išaugo 79 tonomis (arba 10 %).
* Plėšomų sūrio dešrelių gamyba padidėjo 27,7 %, nuo 3 027 tonų 2023 m. iki 3 866 tonų 2024 m.
* Kitų sūrių gamyba išaugo 25,8 %, arba 115 tonų.
* Tiek 2023 m., tiek 2024 m. visa įsigyta žaliava buvo perdirbta į sūrius.

Didžioji dalis bendrovės pagamintos produkcijos parduodama per patronuojančią įmonę AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“. 2024 m. pardavimų apimtys:
* Per metus parduotos produkcijos vertė sudarė 44 583 tūkst. eurų, tai yra 33,7 % daugiau nei 2023 m., kai pardavimai siekė 33 338 tūkst. eurų.
* Pardavimų augimą lėmė ženkliai išaugusi „Pik-Nik“ plėšomų sūrio dešrelių gamyba bei pakilusi žaliavinės produkcijos kaina.

Žaliavinės grietinėlės kainų pokyčiai:
* Vidutinė 40 % riebumo grietinėlės kaina padidėjo nuo 2 204 Eur/t (2023 m.) iki 3 188 Eur/t (2024 m.), t. y. 44,6 % augimas.

298 279 870 791 3866 3027 561 446 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 2024 m. 2023 m. Fermentiniai sūriai Fermentinio sūrio gaminys Pik-Nik Kiti

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Pardavimų struktūra pagal rinkas pavaizduota grafiškai:

Rinkodaros strategija ir pardavimų rizikos valdymas Kadangi pagrindiniai ABF „Šilutės Rambynas“ pardavimai vykdomi per patronuojančią įmonę AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, bendrovė atskirai neinvestuoja į rinkodarą ir marketingą. Dėl tos pačios priežasties įmonė tiesiogiai nesusiduria su didele rinkų neapibrėžtumo ir klientų patikimumo rizika. Siekiant užtikrinti sklandų atsiskaitymą ir minimizuoti finansinius nuostolius, tiesioginių pardavimų klientams taikoma:
* Išankstinio apmokėjimo sistema už produkciją;
* Mokėjimų atidėjimo sistema – tačiau visi sandoriai yra apdrausti prekinių kreditų draudimo bendrovėje „Coface“, laikantis nustatyto draudimo limito.

FInansinė informacija Bendrovė, analizuodama savo veiklos efektyvumą, taiko pagrindinius standartinius finansinius rodiklius, plačiai naudojamus įmonių finansinių duomenų analizei. Pagrindiniai 2024 ir 2023 metų finansiniai veiklos rodikliai, atspindintys bendrovės rezultatus, yra šie:

Finansiniai rodikliai	2024 m.	2023 m.	Pokytis, %
Apyvarta, Eur	44 582 566	33 338 601	33,7
Bendrasis pelningumas, %	10,30	10,32	-0,2
Grynasis pelningumas, %	6,20	4,83	28,4
EBITDA, Eur	3 771 376	2 541 162	48,4
EBITDA pelningumas, %	8,46	7,62	11,0
ROE pelningumas, %	17,52	12,38	41,5
ROA pelningumas, %	15,02	10,29	46,0
Bendrasis likvidumo koeficientas	4,75	3,24	46,6
Skubaus padengimo koeficientas	3,58	2,04	75,5
Skolos - nuosavybės koeficientas	0,12	0,15	-20,0
Skolos koeficientas	0,10	0,13	-23,1
Investicijų į ilgalaikį turtą suma, Eur	852 766	1 267 098	-32,7

Esamos ir galimos rizikos rūšys, jų veiksniai bei neapibrėžtumai, jų valdymas Grupės įmonių veikloje Išsami informacija apie rizikos mastą, jos valdymo priemones, galimas rizikos rūšis, neapibrėžtumus bei vidaus kontrolės sistemą pateikta Bendrovės valdymo ataskaitoje.

AB "Žemaitijos pienas" 94% Lietuva kt. 3% Latvija 2% Kitos šalys 1% 2024 m.
AB "Žemaitijos pienas" 94% Lietuva kt. 1% Latvija 3% Kitos šalys 2% 2023 m.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Finansinės ir kitos rizikos bei jų valdymo aspektai taip pat išsamiai atskleisti 2024 m. metinės audituotos atskaitomybės aiškinamojo rašto 28 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“. Bendrovė ir Grupės įmonės yra apdraustos šiais draudimais:
* Veiklos ir produkto draudimas;
* Vadovų civilinės atsakomybės draudimas;
* Visų rizikų draudimas, apimantis visą Bendrovės ir Grupės įmonių turtą, įskaitant atsargas. Šis draudimas taip pat suteikia apsaugą nuo viršįtampių svyravimų sukeltos žalos.

Karo įtaka Bendrovės veiklai Iki karo pradžios AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ pardavimai į Ukrainą ir Baltarusiją sudarė apie 2,5 % visų pardavimų. Bendrovė ir Grupė užtikrino saugius pardavimus, taikydama išankstinį apmokėjimą arba kredito draudimo limitus. 2024 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ ir Grupė neturėjo jokių pradelstų debitorinių įsiskolinimų iš pirkėjų Ukrainoje ar Baltarusijoje, todėl gautinų sumų vertės sumažėjimo nereikėjo vertinti. Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, bendrovė neprarado savo pozicijų ir prekės ženklų žinomumo rinkose, su kuriomis dirbo iki karo. Be to, Ukrainoje pardavimai buvo padidinti, pasirašytos naujos sutartys su prekybos tinklais. Prasidėjus karui Izraelyje, pardavimai į šią rinką laikinai sumažėjo dėl įvestų saugumo apribojimų. Tačiau metų eigoje situacija stabilizavosi, o pardavimai pradėjo grįžti į prieškarinį lygį.# Rizikos valdymo priemonės:

Pardavimai į Ukrainą vykdomi su INVEGA eksporto kredito garantija kiekvienam pirkėjui arba išankstiniu apmokėjimu.
Bendrovė ir Grupė metų pabaigoje neturėjo produkcijos likučių, skirtų išskirtinai šioms rinkoms.
AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ neturėjo nekilnojamojo turto Ukrainoje ar Baltarusijoje, todėl ilgalaikio turto vertės sumažėjimas nebuvo vertinamas.

Vadovybės požiūris:

Bendrovės ir Grupės vadovybė atidžiai stebi situaciją Ukrainoje ir Izraelyje, taip pat įvedamas sankcijas, siekdama jų laikytis. Dabartinė geopolitinė padėtis neturi įtakos Bendrovės ir Grupės gebėjimui tęsti veiklą.

Grupės įmonių veiklos planai ir prognozės

100 metų jubiliejus ir tolesnė plėtra

2024 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ iškilmingai paminėjo savo 100 metų veiklos jubiliejų, simbolizuojantį tradicijų ir inovacijų pusiausvyrą. Nepaisant globalių iššūkių, bendrovė išliko stipri, užtikrino stabilų augimą ir toliau siekia ambicingų tikslų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse rinkose – Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose.

2025 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ GRUPĖS įmonės toliau plėtos savo veiklą, kurdamos naujus rinkos poreikius atitinkančius produktus, didindamos įmonės ir prekių ženklų žinomumą bei plėsdamiesi eksporto rinkose. Šie siekiai grindžiami aiškia strategija, orientuota į aukščiausią kokybę, inovacijas ir atsakingą verslo praktiką.

2025 metų strateginės kryptys

Norėdama išlikti pieno pramonės lydere, AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ nuolat stebi rinkos pokyčius, analizuoja vartotojų elgseną ir siekia plėtros tvariais bei konkurencingais būdais. 2025 m. bendrovė skirs didžiausią dėmesį šioms sritims:

Aukščiausios kokybės užtikrinimas – investicijos į žaliavinio pieno kokybę, ūkininkų skatinimas laikytis aukščiausių standartų ir užtikrinimas, kad pienas būtų superkamas konkurencingomis kainomis.
Vartotojų lojalumo skatinimas – tarptautinių rinkodaros kampanijų plėtra, inovatyvūs reklamos sprendimai ir lojalumo akcijos, pritaikytos skirtingoms auditorijoms.
Eksporto rinkų plėtra – didžiausias dėmesys bus skiriamas aukštesnės pridėtinės vertės produktams bei eksporto pajamų augimui.
Tvarumo strategija – aplinkosaugos sprendimų integravimas, tvaresnių pakuočių naudojimas ir gamybos poveikio aplinkai mažinimas.
Socialinė atsakomybė – aktyvus dalyvavimas socialiniuose projektuose, atsakingo vartojimo skatinimas ir bendruomenių rėmimas tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose.
Darbdavio įvaizdžio stiprinimas – investicijos į darbuotojų mokymus, kompetencijų ugdymą ir motyvaciją, siekiant pritraukti kvalifikuotus specialistus.
Atsakingas požiūris į darbuotojus – darbuotojų darbo krūvio subalansavimas, nepilnamečių darbuotojų integravimo principų laikymasis ir gerovės kūrimas per papildomas naudas.

ABF „Šilutės Rambynas“, esant nepastovioms produkcijos kainoms, vis didesnį dėmesį skirs naujų eksporto rinkų paieškai bei įsitvirtinimui jau esamose. Bendrovė prioritetą teiks tolesniam modernizavimui, bei energetinių, materialinių ir darbo resursų mažinimui, veiklos optimizavimui, pelningų produktų gamybai. Pirmenybė bus teikiama Pik-Nik plėšomų sūrio dešrelių gamybos didinimui ir kokybės gerinimui, naujų rinkų paieškai.

2025 metais naujiems įsigijimams numatoma skirti iki 3,0 mln. Eur. Didžiausios investicijos numatomos įrangai leidžiančios padidinti Pik-Nik sūrio dešrelių gamybos ir tuo pačiu siekiant gerinti produkcijos kokybę, mažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką gamybai bei mažinti vis labiau brangstančias darbo sąnaudas. Taip pat bus investuojama į žalio pieno apdorojimo modernizavimą, darbo sąlygų gerinimą darbuotojams, esamos įrangos tobulinimą ir modernizavimą, patalpų remontą ir senos, susidėvėjusios įrangos pakeitimą nauja.

Tvarumo ir aplinkosaugos iniciatyvos

2025 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ kryptingai sieks įgyvendinti tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus:

Tvarių pakuočių paieška – diegsime aplinkai draugiškus pakuočių sprendimus, ieškosime atsinaujinančių ir aplinkai mažesnę žalą darančių išteklių.
Atsakinga gamyba – atsinaujinančios energijos integravimas į gamybos procesus.
Skatiname elektromobilių naudojimą – įkrovimo stotelių įrengimas įmonių filialuose.
Tvarios pienininkystės skatinimas – skatinami ūkininkai, kurie laikosi tvarumo principų, užtikrina gyvūnų gerovę.

Per 2024 metus įmonių grupės veiklos vykdymo metu sunaudotos energijos bei atsinaujinančių išteklių kieki įvardinti socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaitoje.

Ateities perspektyvos

Pieno produktų rinka išlieka dinamiška ir kupina iššūkių, todėl AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ skiria ypatingą dėmesį rinkos analizei ir strateginiam planavimui. Bendrovė įsitikinusi, kad tvari plėtra ir atsakingi verslo sprendimai yra raktas į ilgalaikę sėkmę. Nors rinkos sąlygos nuolat kinta, bendrovė išlieka ištikima savo vertybėms ir šimtmetį minėtam šūkiui: „Drąsa, tiesa ir abipusė pagarba – nesensta“. Tai ne tik istorinė nuoroda, bet ir aiškus įsipareigojimas ateičiai – kurti aukščiausios kokybės produktus, skatinti inovacijas ir būti patikimu partneriu vartotojams bei verslo bendruomenei.

Atsižvelgdama į pieno pramonės dinamiškumą, bendrovė šiemet neskelbia konkrečių apyvartos ir pelno prognozių. Tačiau aiškiai apibrėžta strategija, kryptingas darbas ir įsipareigojimas aukščiausiems standartams leidžia tikėtis sėkmingų rezultatų tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose.

Informacija apie Bendrovės tyrimų ir plėtros veiklą

AB ,,ŽEMAITIJOS PIENAS“ technologai nuolat ieško inovatyvių technologijų, kurios ne tik didina gamybos efektyvumą, bet ir prisideda prie tvarumo tikslų siekimo. 2024 metais moksliniai tyrimai, jų rezultatų analizė ir pritaikymas gamyboje, tapo esmine grandimi, kuriant produktų pridėtinę vertę.

Vienas iš svarbiausių 2024 m. pasiekimų – tam tikrų šalutinių produktų tolimesnis perdirbimas. Žaliava, kuri dėl savo fizikinių savybių, visada buvo ,,problematiška“, pritaikius ir įdiegus inovatyvias technologijas - tapo paklausiu produktu su papildoma pridėtine verte.

Produktų gamyboje įdiegėme pažangų sūrio džiovinimo vakuuminį būdą. Šios technologijos dėka, sūrio drėgmė išgaruoja žemoje temperatūroje, todėl išsaugoma produkto maistinė vertė. Šios technologijos būdu pagaminti džiovinti traškūs sūrio kamuoliukai jau ,,atrado“ ir turi savo vartotojus.

Skystų (pieno kilmės) atliekų perdirbimas – dar viena strateginė tyrimų ir plėtros kryptis, leidžianti mažinti pramonės poveikį aplinkai. Išradingi sprendimai, leidžiantys iš šalutinių gamybos produktų sukurti naujas žaliavas, yra neatsiejama žiedinės ekonomikos dalis. Inovatyvūs procesai suteikia galimybę ne tik sumažinti atliekų kiekį, bet ir sukurti aukštos pridėtinės vertės produktus iš anksčiau nepanaudotų išteklių.

2024 metais, būtent šiais klausimais konsultavomės ir toliau tęsiame bendradarbiavimą su Italų universiteto mokslininkais. Atliekamos įvairios galimybių studijos, kaip skystas (pieno kilmės) atliekas ,,paversti biopolimerais“, tai yra medžiagomis, galimai tinkančiomis produktų tvariam pakavimui. Investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą užtikrina konkurencingumą ir įmonės tvarų augimą, todėl jų reikšmė nuolat auga. Glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas leidžia kurti ateities sprendimus, kurie patenkina tiek rinkos poreikius, tiek ekologinius bei tvarumo iššūkius.

ABF „Šilutės Rambynas“ tyrimų ir plėtros veikla neužsiima.

GRUPĖS ĮMONIŲ PERSONALO VALDYMO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ASPEKTAI

Žmogiškieji ištekliai yra pagrindinis mūsų organizacijos variklis. 2023 m. metinė darbuotojų kaita siekė 12,08 %, o 2024 m. ji sumažėjo iki 10,32 %. Per ataskaitinį laikotarpį darbuotojų skaičius didėjo, o adaptacijos bandomuoju laikotarpiu rodiklis išliko stabilus – apie 80 %.

Bendruomeniškumo skatinimas ir renginiai

Per ataskaitinį laikotarpį organizavome įvairius renginius, kurie stiprino bendruomeniškumą. Tarp jų – Sveikatingumo žygis, "Žemaitijos pieno garbė 2024" darbuotojų apdovanojimai. Taip pat, darbuotojai aktyviai lankė meninius renginius "Žemaitės dramos teatre". Vienas svarbiausių įvykių buvo jubiliejinė pienininkų šventė "Žemaitijos pienas. Žydinčios šimtmečio pievos", skirta paminėti bendrovės 100-metį. Jos metu darbuotojai buvo apdovanoti įmonės atributika, o dėmesys skirtas visiems – nuo vaikų iki darbo veteranų. Taip pat atidarytas vasaros metu veikęs 100-mečio muziejus.

Karjeros ugdymas ir švietimo projektai

Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovėje praktiką atliko 18 studentų. Be to, vyko projekto "Ugdymas karjerai STEAM kryptimi" II etapo baigiamasis renginys (2024-04-23), kuriame dalyvavo šešios vaikų grupių komandos. Įmonė taip pat dalyvavo Švietimo ir sporto ministerijos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas verslo ir STEAM centro bendradarbiavimas. Be to, startavo projektas "Pasimatuok svajonių profesiją".

Ateities tikslai ir uždaviniai

Žvelgiant į ateitį, matome tiek iššūkių, tiek galimybių. Mūsų tikslas – toliau stiprinti darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją, skatinti lyderystę, mentorystę ir ugdyti talentus. Taip pat siekiame atkreipti jaunųjų specialistų dėmesį į Telšių miestą ir jame veiklą vykdančią akcinę bendrovę "ŽEMAITIJOS PIENAS", stiprinti vidinę komunikaciją bei valdyti galimas rizikas.

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” darbuotojų skaičiaus dinamika

Metai	Darbuotojų skaičius
2020	1242
2021	1249
2022	1271
2023	1288
2024	1316

Palyginus ataskaitinius metus su 2023 m. darbuotojų skaičius padidėjo maždaug 2 procentais.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ darbuotojų grupės pagal išsilavinimą (2022 m., 2023 m., 2024 m.):

Išsilavinimas	2022 m.	2023 m.	2024 m.

## Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.
### 25

Pareigos	2022 m.	2023 m.	2024 m.
Vadovai	6	7	6
Vidutinis atlyginimas	7710	7870	7516
Specialistai	309	311	307
Vidutinis atlyginimas	2890	2832	3054
Darbininkai	956	970	1003
Vidutinis atlyginimas	1769	1819	2051
Iš viso darbuotojų:	1271	1288	1316

Darbuotojų skaičius pagal pareigybes ir vidutinis darbo užmokestis (EUR)

Darbuotojų skaičius amžiaus grupėse (4 diagrama)

Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (1 diagrama)

Išsilavinimas	2024-12-31	2023-12-31
Su magistro išsilavinimu	4	5
Su aukštuoju išsilavinimu	21	19
Su aukštesniuoju išsilavinimu	35	35
Su profesiniu išsilavinimu	60	55
Su viduriniu išsilavinimu	34	33
Su nebaigtu viduriniu išsilavinimu	11	10
Iš viso:	165	157

ABF „ŠILUTĖS RAMBYNAS“

2024 m. bendrovėje dirbo 165 darbuotojai (augimas +5,1 %). Vidutinis darbo užmokestis 2 112 Eur/mėn. (+8,7 %).

26

Pareigos	2023 m.	2024 m.
Vadovai	6	6
Vidutinis atlyginimas	4075	4067
Specialistai	23	24
Vidutinis atlyginimas	2675	2807
Darbininkai	128	135
Vidutinis atlyginimas	1712	1902
Iš viso darbuotojų:	157	165

Šilutės Rambynas siekia kurti ir plėtoti ilgalaikius santykius su darbuotojais, ypač kai darbo rinkoje situacija nėra patenkinama – trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl darbuotojai nuolat skatinami tobulėti profesinėje srityje. Bendrovės darbuotojai turi galimybę žinias ir įgūdžius tobulinti seminaruose, kursuose. Yra paruoštos mokymo programos pagal kurias apmokomi ir atestuojami specialistai, gamybos darbininkai, aparatininkai, operatoriai, šaltkalviai, brigadininkai, meistrai.

Sandoriai su susijusiomis šalimis

Susijusių šalių sandoriai, įvykdyti per 2024 metus padariusius didelį poveikį to laikotarpio Bendrovės ir (arba) Grupės finansinei padėčiai arba veiklai, įskaitant šių sandorių sumas, pateikta 2024 m. aiškinamajame rašte.

Teisminiai ginčai

Bendrovė yra pateikusi teismui ieškinį dėl 248 028,62 Eur dydžio draudimo išmokos priteisimo iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“. 2021-07-01 iškritus dideliam kritulių kiekiui buvo visiškai sugadintas - sulaužytas vieno Bendrovei priklausančio pastato stogas: pažeistos pastato laikančiosios konstrukcijos ir stogo danga. Bendrovė dėl draudiminio įvykio patyrė 303 993,42 Eur (be PVM) žalą. Draudimo bendrovė tik dalinai patenkino Bendrovės reikalavimą išmokėti draudimo išmoką išmokant Bendrovei 55 964,80 Eur draudimo išmoką. Likusią dalį Bendrovės patirtos žalos draudimo bendrovė padengti atsisakė. Atsižvelgiant į tai Bendrovė, gindama savo interesus buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Byloje su draudimo išmokos priteisimo iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pirmosios instancijos teismas Bendrovės ieškinį tenkino pilnai. Šiuo metu sprendimas draudimo bendrovės yra apskųstas apeliaciniam teismui.
Kitų bylų, kuriose Bendrovė būtų civilinio, baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvis ir kurios galėtų kaip nors iš esmės sąlygoti Bendrovės finansinę padėtį, šiuo metu nėra pradėta.

Bendrovės viešai paskelbta reglamentuojama informacija

Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė per Vilniaus vertybinių popierių biržos (AB NASDAQ OMX Vilnius) informacinę sistemą (interneto tinklalapyje) paskelbė 9 pranešimus. Visi faktai (įvykiai) saugomi Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, taip pat su šia informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje www.zpienas.lt. Vieši pranešimai skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.zpienas.lt.

KITA INFORMACIJA

27

Data	Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio pranešimai
2024-09-30	AB "ŽEMAITIJOS PIENAS" grupės 2024 m. I pusmečio informacija
2024-09-11	Preliminarus AB “ŽEMAITIJOS PIENAS“ grupės 2024 m. I pusmečio rezultatas
2024-04-29	Dividendų mokėjimo tvarka už 2023 m.
2024-04-26	Akcinės bendrovės „ŽEMAITIJOS PIENAS“ metinė informacija
2024-04-26	Akcinės bendrovės „ŽEMAITIJOS PIENAS“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai
2024-04-25	Dėl Akcinės bendrovės "ŽEMAITIJOS PIENAS" eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikto alternatyvaus sprendimo projekto
2024-04-04	Dėl Akcinės bendrovės "ŽEMAITIJOS PIENAS" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
2024-03-26	Neaudituoti Akcinės bendrovės “ŽEMAITIJOS PIENAS“ grupės 2023 metų veiklos rezultatai
2024-02-28	Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje su Lenkijos bendrove

Informacija susijusi su Bendrovių valdymo kodeksu

Ataskaitiniu laikotarpiu esminių pokyčių susijusių su bendrovių valdymo kodekso laikymusi nebuvo. Kita informacija susijusi su valdymo kodekso laikymusi pateikta 2024 m. vadovybės ataskaitos priede – valdymo ataskaitoje.

Po ataskaitiniai svarbiausi įvykiai

Svarbių įvykių po finansinės atskaitomybės sudarymo nebuvo.

INFORMACIJA APIE 2024 M. ATLYGĮ

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ (toliau – Bendrovė) informacija apie atlygį parengta už ataskaitinį finansinį 2024 metų laikotarpį, kuris sutampa su kalendoriniais metais. Rengiant informaciją apie atlygį (toliau – Ataskaita) vadovautasi Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymu, Akcinės bendrovės „ŽEMAITIJOS PIENAS“ vadovo, valdybos narių stebėtojų narių atlygio politika (toliau – Atlygio politika) ir kitais teisės aktais. 2020 m. balandžio 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ vadovo, valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių Atlygio politika. Ši Atlygio politika Bendrovės generaliniam direktoriui ir organų nariams taikoma tiek, kiek tai susiję su piniginio atlygio už veiklą Bendrovės valdymo ir/ar priežiūros organuose mokėjimu. Atlygio ataskaitoje nurodoma informacija apie kiekvieną valdymo ir priežiūros organų nario atlygį, pateikiama informacija apie kitokio pobūdžio (ne)gautas naudas, kiti duomenys.

Bendrovės vadovui per 2024 metus priskaičiuotas darbo užmokestis, kuris nustatytas valdybos, bei papildomas darbo užmokestis neviršijo Atlygio politikoje (4.1 punktas ir 4.2. punktas) bendrą numatytą/patvirtintą sumą. Bendrovės vadovas – Generalinis direktorius iš įmonių grupei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausančių įmonių jokio atlygio negavo. Bendrovės vadovui be pagrindinio ir papildomo darbo užmokesčio, buvo išmokėtos skatinamosios išmokos (4.6. punktas). Bendrovės vadovui darbo užmokestis buvo išmokamas darbo sutartyje numatyta tvarka, apimtimi ir terminais, jokių kitokių turtinių naudų per 2024 m. Generalinis direktorius negavo, tame tarpe nebuvo suteikta akcijų ar kitokių sudarytų sandorių vadovo naudai ir interesais.

Pagal Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintą atlygio politiką pastovus ir papildomas atlygis yra mokamas tik nepriklausomiems valdymo organų ir stebėtojų tarybos nariams, tantjemos, patvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo metu, – visiems valdymo organų nariams. Nepriklausomais valdymo organų nariais patvirtintos Atlygio politikos prasme yra laikomi valdymo organų nariai su Bendrove ir/ar jos dukterinėmis bendrovėmis nesusiję darbo ar kitokiais santykiais. Bendrovėje yra 3 (trys) nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai. Per ataskaitinį laikotarpį (2024 m.) Bendrovė (emitentas) nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams pagal veiklos sutartis priskaičiavo 35 223 eurų, vidutiniškai vienam nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui per metus sudaro 11 741 eurų, iš dukterinės įmonės ar kitų su AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ susijusių įmonių stebėtojų tarybos nariai jokių sumų negavo. Visi bendrovės valdybos nariai yra dirbantys pagal darbo sutartis ir jiems per 2024 metus nebuvo mokėtas joks pastovus ar papildomas atlygis už darbą valdyboje, jų gautas atlygis tik darbo santykių pagrindu. Vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai pagal darbuotojų grupes pateikti metiniame pranešime.

Valdymo organų bei stebėtojų tarybos nariams išmokėtas atlygis, atsiradus tam tikriems pagrindams ir sąlygoms, būtų išieškomas (sugrąžinamas) teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovės vadovui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariui atsistatydinus iš užimamų pareigų, pasibaigus kadencijai ar atšaukus iš užimamų pareigų, jokios išmokos nėra mokamos, tačiau yra išmokamas atlygis, proporcingas laikui, kurį eitos pareigos pagal darbo sutartis. Tantjemų bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėta nebuvo. Per ataskaitinį laikotarpį (2024 m.) stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, bendrovės vadovui nebuvo suteikta jokių garantijų ar laidavimų, neperleistas joks turtas ar kitokios turtinės teisės, negavo jokios kitokios naudos iš Bendrovės.

28# Stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, bendrovės generalinis direktorius bei audito komiteto nariai neturi reikšmingų materialinių įsipareigojimų bendrovei (emitentui), išskyrus tai, kad vienas valdybos narys 2024-12-31 turi įsipareigojimų 117 822,86 eur bendrovei pagal suteiktas 2 (dvi) paskolos sutartis. Bendrovė (emitentas) neturi jokių įsipareigojimų aukščiau paminėtiems asmenims.

BENDRA INFORMACIJA APIE ATLYGĮ

INFORMACIJA APIE VALDYMO IR STEBĖTOJŲ ORGANŲ NARIŲ GAUTĄ ATLYGĮ

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

29
Garantijų ir laidavimų ar/ir kitokių prievolių užtikrinimo priemonių dėl bendrovės vadovo, valdymo ar stebėtojų tarybos narių prievolių įvykdymo užtikrinimo per 2024 m. suteikta emitento vardu nebuvo, emitentas nesuteikė šiems subjektams paskolų bei bendrovės akcijų.

2024 m. laikotarpiu mokėtas atlygis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ vadovui, valdybos bei stebėtojų tarybos nariams atitikto Atlygio politikoje patvirtintus principus, pagrindus ir sąlygas. Bendrovės valdybos patvirtinta Ataskaita yra teikiama eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris priima sprendimą, ar pritarti atlygio ataskaitai. Šis (ne) pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą.

2023 metų konsoliduota atlygio ataskaita patvirtinta 2024 m. balandžio 26 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu su 2023 metų finansinių ataskaitų rinkiniu. Ši informacija apie 2024 metų atlygį yra konsoliduotosios vadovybės ataskaitos sudėtinė dalis ir skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės internetiniame puslapyje www.zpienas.lt/lt bei www.nasdaqomxbaltic.com.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

KONSOLIDUOTOJI INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYSENĄ 2024

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS” konsoliduotojoje informacijoje apie bendrovių valdyseną (toliau – Ataskaita) pateikiama pagrindinė informacija apie valdymo ir susijusius principus bei procesus. Rengiant Ataskaitą vadovautasi Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymu ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, emitento teisinę formą ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, emitento ir dukterinės bendrovės steigimo dokumentais ir kitais teisės aktais.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS” (toliau – Bendrovė) yra didelė viešojo intereso įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje. Bendrovė turi dukterinę (patronuojamą) įmonę – ABF „Šilutės Rambynas“, kuri yra vidutinio dydžio įmonė (toliau – Bendrovės arba Grupė). Abi šios Bendrovės yra susijusios, todėl atsižvelgiant į tai teikiama konsoliduota valdymo ataskaita.

Ataskaitoje nurodomos pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduriama ūkinėje veikloje, jų mažinimo priemonės ir procesai, pateikiama informacija apie struktūrinius abiejų Bendrovių organus, duomenys apie akcininkus ir jų valdomus (tiesiogiai ar netiesiogiai) akcijų paketus, akcininkų teises, Grupės (ne) sudarytus sandorius LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 2 str. nustatyta tvarka, taip pat pateikiami duomenys apie Grupės valdymo ir kitus organus, jų narių rinkimo sistemas ir politikas, taip pat jų įgaliojimus ir funkcijas, pateikiama informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi, apžvelgiama kita su Grupės valdymu susijusi informacija, taip pat kita pagal teisės aktus teiktina informacija.

2024 metų valdymo ataskaita yra konsoliduotosios vadovybės ataskaitos sudėtinė dalis ir skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka Bendrovės internetiniame puslapyje www.zpienas.lt/lt bei www.nasdaqomxbaltic.com.

VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA, RIZIKŲ VALDYMO TIKSLAI

Grupės įmonių rizikų valdymas remiasi COSO ERM principais (įmonių rizikų valdymo metodologija, angl. – The Committee of Sponsoring Organizations’ Enterprise Risk Management Framework), kurie įmonių rizikos valdymą apibrėžia: „Įmonės rizikos valdymas nėra funkcija ar padalinys. Tai yra kultūra, gebėjimai ir praktika, kurią organizacijos integruoja į strategijos nustatymą ir įgyvendinimą, siekdamos suvaldyti rizikas kuriant, išsaugant ir realizuojant vertę“.

Rizikos mūsų veikloje yra prigimtinės ir gali būti susijusios su strateginiais tikslais, veiklos rezultatais, įstatymų bei kitų teisės aktų laikymusi ir su svarbiausiais aplinkos, socialiniais bei valdymo prioritetais. Rizikų valdymas prasideda nuo organizacijos darbuotojų individualių ir kolektyvinių gebėjimų; žinių apie rizikas, jų svarbą ir poveikį organizacijai; požiūrio į stiprų rizikų valdymą, kaip svarbų indėlį į veiksmingą organizacijos valdymą. Visi įmonių grupės darbuotojai skatinami būti atvirais, sąžiningais bei vadovautis faktais diskutuojant rizikų ir jų valdymo klausimais, taip suteikiant galimybę įmonių Grupei apsvarstyti visas įmanomas galimybes ir pavojus bei priimti pagrįstus sprendimus.

BENDRA INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYSENĄ

RIZIKOS MASTAS, VEIKSNIAI IR RIZIKŲ VALDYMAS

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Rizikų valdymo organizacinė struktūra, vaidmenys ir atsakomybės

Pagrindiniai rizikų valdymo tikslai:
• Operatyvus viduje nustatytų rizikų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų laikymusi, suvaldymas užtikrinant kokybiškų produktų gamybą ir tiekimą, vartotojų saugumą, pasitenkinimą bei tinkamus santykius su klientais;
• Strategijų, užtikrinančių efektyvų išteklių naudojimą palaikymas; optimizuoto, pro-aktyvaus požiūrio į auditą ir atitikties identifikavimo/atstatymo procesus įgalinimas; funkcinių atitikčių stebėsenos ir atskaitomybės skatinimas;
• Sprendimų priėmimo, planavimo ir prioritetų nustatymo įvertinant galimybes ir grėsmes nuolatinis gerinimas;
• Vertės kūrimo skatinimas, suteikiant vadovybei galimybę greitai, veiksmingai ir efektyviai reaguoti į būsimus įvykius, kurie sukuria neapibrėžtumą ir nurodo reikšmingą grėsmę ar galimybę.

Rizikų valdymas įgalina sėkmingą įmonių grupės verslo plėtrą, suderintą su mūsų verslo principais ir organizacijos vertybėmis.

PAGRINDINĖS RIZIKOS, JAS SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI IR RIZIKŲ VALDYMAS

Rizika – netikėtumo, neaiškumo įtaka tikslams (nukrypimas nuo to, ko tikėjomės). Grupės įmonių požiūris yra dvipusis:
RIZIKA = GRĖSMĖS + GALIMYBĖS.

Rizikos retai yra pavienės, todėl, identifikuodama rizikas, vadovybė vertina rizikų tarpusavio sąveiką. Rizika vertinama pagal jos padarinius ir pasireiškimo tikimybę. Rizikų valdymui reikalingas platus verslo aplinkos (vidaus ir išorės veiksnių), galinčios turėti įtakos strateginių ir verslo tikslų įgyvendinimui, supratimas. Kintant verslo aplinkai, kinta rizikos, jų poveikis, valdymo prioritetai.

Įmonių grupėje rizikos skirstomos į kategorijas. Rizikų peržiūra ir skirstymas į kategorijas yra nuolatinis, nepertraukiamas procesas, kurio periodiškumas ir apimtys priklauso nuo verslo aplinkos pokyčių. Toliau pateikiami atrinkti rizikų, būdingų mūsų pramonės šakai, pavyzdžiai. Galutinis ir statiškas visų įmanomų rizikų rūšių apibrėžimas neįmanomas dėl nuolat kintančios verslo aplinkos.

Rizikų kategorijos, apibūdinimas, pavyzdžiai

Rizikų kategorijos	Apibūdinimas, pavyzdžiai
Strateginė	◦ Verslo gyvybingumas dėl konkurencijos ir kintančių pardavimo kainų ◦ Intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių praradimas ◦ Geopolitinės prekybos kliūtys dėl protekcionizmo ir nacionalizmo ◦ Produkcijos kokybės priežiūra, įskaitant pokyčius maisto saugos standartuose ◦ Poveikis reputacijai / visuomenės pasitikėjimas
Veiklos (operacinė)	◦ Tiekimo grandinė ir / ar informacijos judėjimas organizacijos viduje ir / ar su tiekėjais ir pirkėjais ◦ Verslo tęstinumo ar atsparumo - gebėjimo greitai prisitaikyti, atsistatyti ◦ Trečiųjų šalių rizika - santykių kokybė su išoriniais verslo partneriais ir jų santykiai su savo partneriais, įskaitant susijusius su žmogaus teisėmis ◦ Pagrindinių medžiagų/žaliavų, darbo jėgos, kitų kritinių išteklių prieinamumas ◦ Išteklių naudojimo efektyvumas / produkcijos savikaina
Kibernetinės saugos	◦ Įsilaužimai, duomenų praradimas, pažeidimas, sukčiavimas ◦ Poveikis svarbių / kritinių informacinių sistemų prieinamumui ◦ Saugumo incidentai, kritinis trečiųjų šalių poveikis verslo operacijoms
Aplinkos	◦ Aplinkos, socialinis ir valdymo suvokimas - galimybės nustatyti strategijas ilgalaikio tvarumo problemoms spręsti ◦ Darbo išteklių ir prekybos ribojimas dėl ligų, virusų poveikio

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

32
Priklausomai nuo rizikų kompleksiškumo, jų tarpusavio sąveikos, tikimybės, poveikio ir galimybės valdyti situaciją elgsena su rizikomis (atsakas) yra skirtinga. Bendruoju atveju Grupės įmonių atsako į rizikas prieigos yra tokios:

• Prisiėmimas – nesiimama jokių veiksmų tikimybei ar poveikiui įtakoti. Taip elgiamasi su rizikomis, atitinkančiomis tolerancijos ribas (rizikos apetitą). Šiuo atveju gali būti priimami sprendimai apsidrausti nuo nuostolių, nes draudimo išlaidos ir išskaitos viršija pokyčio išlaidas.
• Išvengimas – imamasi veiksmų, siekiant nutraukti rizikingą veiklą. Rizikos išvengimas suvokiamas kaip, pvz., sprendimas nesiimti projekto arba jį nutraukti dėl per didelės nestabilaus pinigų srautų tikimybės.
• Siekimas – imamasi veiksmų prisiimant didesnę riziką geresniems rezultatams pasiekti (galimybių išnaudojimas). Vadovybė supranta pakeitimų, reikalingų patobulinimams, pobūdį ir mastą, pvz., naujų produktų, paslaugų vystymas, operacijų plėtra pasirenkant agresyvesnes augimo strategijas.
• Sumažinimas – imamasi veiksmų rizikos tikimybei ir / ar poveikiui sumažinti. Tai gali apimti daugybę kasdienių verslo sprendimų, pvz., produktų pasiūlos įvairinimas, ženklių grynųjų pinigų atsargų išlaikymas, investicijos į technologijų atnaujinimus, kurie sumažina sistemų gedimų tikimybę ir pan.
• Pasidalinimas / perleidimas – imamasi veiksmų rizikos tikimybei ar poveikiui sumažinti, perduodant ar kitaip dalijantis rizikos dalimi.Tokie pavyzdžiai gali būti rizikų pasidalijimas su klientais ar tiekėjais per sutarčių sąlygas; draudimo pirkimas siekiant apsisaugoti nuo didelių netikėtų nuostolių; įmonių partnerysčių sudarymas ir pan. Toliau pateikiame rizikų, kurias Grupės įmonės identifikuoja kaip svarbiausias (prioritetines) 2024 metų laikotarpiu išsamesnį apibūdinimą ir šių rizikų valdymo kryptis:

Strateginių / veiklos rizikų kategorija

Verslo atsparumo rizika labai susijusi su aplinka, kurioje Bendrovė ir Grupė vykdo savo veiklą ir kuri įtakoja Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatus. Tai – Bendrovės ir Grupės konkurencingumas; didžiausių Bendrovės ir Grupės klientų ekonominis gyvybingumas; politinė ir ekonominė aplinka Europos Sąjungoje; teisiniai reguliavimai pagrindinės žaliavos supirkime.

Didžiausia rizika, su kuria susiduria AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” – pieno žaliavos sezoniškumas: vasarą pieno dukart daugiau, negu žiemą. Todėl nevienodai panaudojami AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” gamybos pajėgumai: vasarą dirbama pilnu pajėgumu, o žiemą gali būti išnaudojama tik iki 60 proc. pajėgumų. Dėl to Bendrovė, norėdama užsitikrinti pieno žaliavos tiekimą, paprastai pieno žaliavos tiekėjams (ūkiams) moka šiek tiek didesnes kainas, negu rinkoje vyrauja bei ieško pieno tiekėjų kaimyninėse valstybėse.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių Bendrovė, kaip pieno perdirbėja, gali pritrūkti pieno:

ES keliami pieno kokybės ir pieno ūkių reikalavimai, įskaitant su Klimato kaitos politika susijusius reguliavimus;
didelė dalis kooperatyvų superkamo Lietuvoje pieno išvežama iš šalies, nes pieno perdirbėjai nebegali mokėti aukštesnių žaliavos kainų dėl į šalį laisviau įvežamų užsienio konkurentų (pvz.: Lenkijos) pigesnių pieno produktų didesniais kiekiais.

Energijos brangimas turi įtakos Bendrovei ir Grupei dėl didėjančių gamybos kaštų. Brangstant kurui, didėja žaliavų atsivežimo bei produkcijos platinimo transportavimo kaštai. Bendrovė ir Grupė, siekdama mažinti šias rizikas, efektyvina gamybą skaitmenizuodama ir standartizuodama darbo vietas, investuoja į energijos sąnaudų optimizavimo sprendimus, optimizuoja logistikos maršrutus. Investuodama į žaliąją energetiką Bendrovė siekia eiti tvaraus verslo kryptimi taip prisidedant prie kovos su klimato kaita. Tikimasi, kad šių vėjo jėgainių pagaminamos žaliosios elektros energijos kiekis patenkins Bendrovės didžiąją dalį elektros energijos suvartojimo poreikio.

Konkurencinė rizika. Bendrovė ir Grupė susiduria su konkurencine rizika vietinėje rinkoje, todėl Bendrovės ir Grupės pagrindinis tikslas – padidinti eksporto pardavimus tiesiogiai į lentynas. Kad išvengtų pardavimo specialistų trūkumo, Bendrovė strateginėse šalyse turi susijusias įmones, kuriose įdarbinami tų šalių pardavimo specialistai, taip mažinama specialistų trūkumo riziką. Taip pat keliami ambicingi tikslai didinant eksporto apimtis į ES valstybes ir eksporto paskirstymo kanalus.

Reputacijos rizika yra susijusi su Bendrovės priimamais sprendimais bei darbuotojų elgesiu. Bendrovėje ir Grupėje reputacija ir geras vardas vertinami kaip veiklos ir verslo santykių pamatas. 2018 m. buvo patvirtintas ir 2021 metais papildytas, modifikuotas Etikos kodeksą. Etikos kodeksas nustato elgesio standartus, skirtus visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į darbuotojų užimamas pareigas, užimtumo apimtį ir kt.

Didžiausią korupcijos ir kyšininkavimo riziką turinčios darbo pozicijos Grupėje yra: pirkimų vadovas, finansų direktorius, pardavimų ir rinkodaros direktorius. Korupcijos ir kyšininkavimo rizikos mažinimui Bendrovė ir Grupė yra įsidiegusi atitinkamus vidinius procesus, taip pat pasitvirtinusi Kovos su korupciją politiką. Taip pat turi Lygių galimybių politiką. Siekiant aukštų konkurencijos teisės atitikties standartų ir etiško elgesio savo konkurentų atžvilgiu, Bendrovė turi pasitvirtinusi Konkurencijos atitikties politika. Vadovybės vertinimu įdiegtos priemonės yra efektyvios. 2024 m. Grupė nebuvo pripažinta kalta dėl kovos su korupcija ir kyšininkavimu teisės aktų pažeidimų. Taip pat nebuvo pripažinta kalta dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius. Ko pasėkoje, Bendrovei nebuvo skirtos jokios baudos už šiuos pažeidimus.

2023 – 2024 m. buvo peržiūrėtos ir papildytos darbo tvarkos taisyklės; žmogaus teisių politika; nuotolinio darbo tvarka ir kitos tvarkos. 2024 m. patvirtintas Atsakingo verslo kodeksas.

Pirkimų ir tiekėjų rizikos. Prekių (pagrindinių, pagalbinių medžiagų, detalių, įrangos ir kt.) bei paslaugų pirkimai bendrovėje vykdomi skelbiant viešuosius ir uždarus konkursus arba paslaugų / prekių tiekėjams siunčiant užklausas. Tiekėjų atranka paprastai vykdoma iš mažiausiai trijų pateiktų pasiūlymų. Bendrovėje ir Grupėje veikia Pirkimų ir tiekėjų rizikos veiksnių indentifikavimo bei analizės procedūros. Renkantis svarbiausius tiekėjus, atliekami tiekėjų vidaus auditai. Sutartys su tiekėjais paruošiamos ir pasirašomos, remiantis procedūromis, numatytomis patvirtintoje Bendrovės ir Grupės sutarčių sudarymo, derinimo, tvirtinimo tvarkoje. Bendrovė turi teisės skyrių, kuris prižiūri visas Bendrovės (arba Grupės įmonių) su tiekėjais bei pirkėjais sudaromas sutartis.

Aplinkos / kibernetinių rizikų kategorija

Bendrovė ir Grupės įmonės, kaip ir visos Lietuvos ir Pasaulio verslo organizacijos gyvena padidintos šių rizikų grėsmės ir poveikio sąlygomis. Svarbiausios šios kategorijos rizikos šiandien yra Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, klimato kaitos įtaka ir padidėjusi kibernetinių atakų, įsilaužimų grėsmė. Dėl savo išskirtinumo ir svarbos šių dienų kontekste šios rizikos ir jų valdymo prieigos buvo aptartos Metiniame pranešime, o poveikis finansinėms ataskaitoms – Aiškinamajame rašte. Todėl Valdymo ataskaitoje informacija nebedubliuojama, o trumpai pateikiamos šių rizikų valdymo kryptys:

Karo Ukrainoje įtaka valdoma Bendrovės vadovybei atidžiai sekant situaciją Ukrainoje ir įvedamas sankcijas, siekiant jų laikytis. Bendrovė yra pasitvirtinusi Sankcijų politiką, kuri padeda užtikrinti, kad nebūtų sudaromi sandoriai su sankcionuotais asmenimis.
Klimato kaitos įtaka ir atitiktys teisės aktų reikalavimams valdomos remiantis įmonėje įdiegtomis procedūromis, tvarkomis ir per tikslinę projektinę veiklą.
Kibernetinių atakų ir įsilaužimų grėsmė valdoma pagal įmonėje galiojančias procedūras. 2024 metais bendrovė siekė pilnai atitikti ES NIS2 direktyvos reikalavimus, todėl investavo į informacinių sistemų saugos sprendimus, vedė IT saugos mokymus įmonės darbuotojams.

Finansinių rizikų kategorija

Bendrovė ir Grupė susiduria su pagrindinėmis finansinėmis rizikomis, didžiąja dalimi tai – rinkos rizika. Finansinių rizikų valdymas yra įmonių Grupės Finansų valdymo politikos integruota dalis, kuri, savo ruožtu, yra Grupės Rizikų valdymo sistemos sudedamoji dalis. Pagrindinės finansinės kategorijos rizikos, su kuriomis šiai dienai susiduria Bendrovė ir Grupė, yra palūkanų normos, valiutų keitimo kursų rizika, likvidumo bei kredito rizikos.

Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, todėl susiduria valiutų kursų svyravimo rizika. Vykdant tarptautinį verslą, atsiskaitoma užsienio valiutomis, todėl kyla valiutų kursų svyravimo rizika, kuri yra susijusi su Lenkijos zloto, JAV dolerio ir kitų valiutų kursų svyravimais. Valiutų kursų svyravimo rizika kyla dėl ateities komercinių sandorių, pripažinto turto ir įsipareigojimų bei grynųjų investicijų į užsienyje veikiančias įmones, kai pripažintas turtas bei įsipareigojimai yra įvertinti valiuta, kuri nėra Bendrovės ir Grupės funkcinė valiuta. Pagrindinė valiuta, kuria atsiskaito Bendrovė ir Grupė yra Euras.

Bendrovės ir Grupės pajamos ir išlaidos iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomos nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. Tačiau Bendrovė susiduria su palūkanų normų pasikeitimo rizika dėl ilgalaikių paskolų. Siekiant nustatyti palūkanų normų įtaką Bendrovės veiklos rezultatams, nustatomos pozicijos, kurios sukelia palūkanų normos riziką. Turtas ir įsipareigojimai, kurie yra jautrūs palūkanų normų pasikeitimams, apima faktinius Bendrovės sandorius, tokius kaip: depozitai, investicijos, suteiktos paskolos, įmonės turimi vertybiniai popieriai ir bet kurie kiti balansiniai ir nebalansiniai sandoriai, kurių vertė priklauso nuo fiksuotų arba kintamų palūkanų normų ir teigiamai koreliuoja su palūkanų normų svyravimais.

| Rizikų kategorijos | Apibūdinimas, pavyzdžiai Apsaugos | # Bendrovė nesinaudoja jokiomis finansinėmis AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 34 priemonėmis, kad apsisaugotų nuo palūkanų normos kitimo rizikos, tačiau situacija nuolat stebima, kad, esant poreikiui tokie sprendimai būtų savalaikiai priimti.

Kredito rizika.

Siekiant debitorinių skolų padengimo savalaikiškumo, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis su klientu / pirkėju, patikrinama pirkėjo finansinė–ekonominė padėtis per prieinamus šaltinius (paties kliento teikiami duomenys, įvairios bazės, registrai ir pan.). Pirkėjų koncentracija pieno pramonėje sąlygoja Bendrovės ir Grupės bendrą kredito riziką, kadangi šie pirkėjai gali būti panašiai veikiami aplinkos ir ekonominių sąlygų pokyčių. Bendrovėje galioja procedūros, įskaitant Kredito rizikos valdymo politiką, užtikrinančios, kad pardavimai neviršytų priimtos kredito rizikos ribos, t. y. Bendrovė tiek parduodama, tiek pirkdama prekes ar paslaugas, įvertina kiekvieno verslo partnerio patikimumą, t. y. – atlieka patikimumo analizę. Produktų pardavimas (prekių išsiuntimas) Bendrovėje pradedamas, jei yra 90-100 % apmokėjimo garantija. Taikomi įvairūs apmokėjimo garantai, tokie kaip: 100 % išankstinis apmokėjimas; likvidaus nekilnojamo turto įkeitimas (vertę nustato turto vertintojai); banko garantas (tai – atsiskaitymo užtikrinimas, bet ne atsiskaitymo instrumentas, jis suveikia, kai apmokėjimas yra nevykdomas); dokumentinis akredityvas (L/C); dažniausiai naudojamas prekinio kredito limito draudimas; dokumentų inkaso (atsiskaitymo tvarka, kai bankas imasi tarpininkauti prekių pardavėjui šiam siekiant gauti iš pirkėjo apmokėjimą už prekes). Bendrovė yra tarp tų Lietuvos įmonių, kurios laiku atsiskaito už pirktas prekes ir paslaugas, o savo klientus vertina, reitinguoja, nustato jų patikimumą. Kiekvienu atveju sprendžiama, kokio apsidraudimo iš klientų galima ir reikia reikalauti, kokį suteikti kredito limitą bei mokėjimo atidėjimą dienomis. Klientų atsiskaitymai nuolat stebimi ir analizuojami. Kadangi ši rizikos rūšis yra gerai valdoma, Bendrovė neturi naujų didelių „blogų“ skolų, todėl gali lengviau planuoti savo pinigų srautus.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma planuojant ir prognozuojant pinigų srautus, kas padeda pro-aktyviai identifikuoti galimą pinigų trūkumą ir lengviau parinkti finansavimo būdą. Pinigų srautų prognozės atliekamos vienam mėnesiui, metams ir ilgalaikės – iki 3-5 metų. Pinigų srautų prognozė numato pinigų gavimus ir mokėjimus bei leidžia planuoti pinigų trumpalaikį skolinimąsi bei investavimą. Iki einamųjų metų pabaigos prognozė parodo pagrindines apyvartinio kapitalo bei pinigų judėjimo tendencijas: identifikuojama išorinio veiklos finansavimo būtinybė arba lėšų investavimo galimybė, įvertinamos galimos palūkanų normos ir valiutų keitimo rizikos poveikis. Einamųjų metų pabaigoje yra sudaromas kitų metų pinigų biudžetas. Ilgalaikė prognozė (virš metų) yra strateginio verslo planavimo dalis. Šios pinigų srautų prognozės pateikia informaciją apie pinigų pertekliaus arba papildomo poreikio mastą: kada atsiras pinigų perteklius ar jo poreikis, kiek ilgai tęsis pinigų pertekliaus ar papildomo poreikio laikotarpis, kaip pinigų perteklius bus panaudotas arba poreikis finansuotas. Pinigų srautų prognozėms iki mėnesio ar einamųjų metų pabaigos atlikti naudojamas piniginių mokėjimų ir įplaukų metodas, o sudarant kitų metų biudžeto planą arba ateinantiems 3-5 metams – piniginių šaltinių ir panaudojimo metodas. Piniginių srautų prognozavimas yra būtinas, nes įplaukų ir išlaidų srautai nėra pasiskirstę tolygiai. Mokėjimų atidėjimai už parduotas prekes yra nuo 14 iki 30 dienų, retais atvejais – iki 60-90 dienų. Su paslaugų ir prekių tiekėjais atsiskaitoma vidutiniškai per trisdešimt dienų, o su žaliavinio pieno statytojais/ūkininkais – per 15-20 dienų dekadai pasibaigus. Atsižvelgiant į šiuos faktus, prognozės mėnesiui, savaitėms yra gana tikslios. Su prekių ir paslaugų tiekėjais siekiama suderinti mokėjimo atidėjimus iki 60 dienų. Bendrovėje veikia paskolų komitetas, kuris vertina suteikiamų paskolų darbuotojams ir pieno statytojams/ūkininkams riziką. Bendrovė turi patvirtintus paskolų teikimo nuostatus, kuriais remdamiesi paskolų komiteto nariai vertina paskolų gavėjų prašymus. Paskolos nesuteikiamos, jei paskolos gavėjas neturi pasiūlyti įkeitimui likvidaus nekilnojamo/kilnojamo turto. Konservatyvi likvidumo rizikos valdymo prieiga leidžia Bendrovei išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį, tuo pačiu siekiant palaikyti finansavimo lankstumą. 2023 metais AB “ŽEMAITIJOS PIENAS“ buvo suteiktas stabilios įmonės sertifikatas. Įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės mokumo struktūra yra gera ir daugiau kaip dešimt metų atitinka CrefoCert STABILUS (CREDITREFORM SOLVENCY CERTIFICATE) reikalavimus: CR rizikos klasė 1-4 ir kitų esminių grėsmių įmonei nenustatyta.

Atitikties rizikų kategorija

Bendrovė siekia minimizuoti teisinės neatitikties riziką ir užtikrinti, kad vykdoma Bendrovės veikla atitiktų taikomus teisinius reikalavimus bei standartus. Tuo tikslu Bendrovės teisininkai dalyvauja sprendimų priėmimo, įvairių tvarkų/procedūrų bei sutarčių rengimo, derinimo procesuose. Bendrovėje ne kartą lankėsi potencialių klientų atstovai atliko nepriklausomus auditus ir teigiamai įvertino esamos infrastruktūros būklę, pagrindinių veiklos ir saugos procesų organizavimą, bendradarbiavimą su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis bei sukurtą kontrolės sistemą. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinių ataskaitų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas. Bendrovė yra atsakinga už kokybišką ir savalaikį konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimą. Bendrovės ir Grupės rizikų valdymas įgyvendinamas per organizacijos veiklos principus, vertybes ir verslo filosofiją atitinkančią Rizikų valdymo sistemą su integruotomis vidinėmis politikomis, procedūromis bei tvarkomis. Tinkamas vidaus kontrolės funkcionavimas įgyvendinamas per tinkamos kontrolės aplinkos kūrimą ir palaikymą; nuolatinę stebėseną ir vertinimą; horizontalią ir vertikalią komunikaciją, AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 35 STEBĖTOJŲ TARYBA įskaitant verslo procesus palaikančias informacines sistemas. Bendrovėje yra atskirtos verslo sprendimus priimančios ir operacijas atliekančios funkcijos nuo kontroliuojančių funkcijų; nustatyti įgaliojimų priimti sprendimus limitai ir numatyta jų kontrolė; apibrėžtas kolegialių sprendimų priėmimas verslo procesuose ir pan. Vidaus kontrolės funkcionavimo bendroji logika pateikiama Rizikų valdymo sistemos žemėlapyje:

Rizikų valdymo sistemos žemėlapis

BENDROVIŲ (GRUPĖS) VALDYMA

BENDROVĖS ORGANAI IR VALDYMO SISTEMA

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ organai yra: (i) visuotinis akcininkų susirinkimas; (ii) stebėtojų taryba; (iii) valdyba; ir (iv) generalinis direktorius. Bendrovės vadovui pavaldi Bendrovės administracija, kurią sudaro struktūriniai padaliniai - departamentai. Bendrovėje funkcionuoja šie departamentai: (i) finansų, (ii) personalo ir teisės, (iii) logistikos, (iv) gamybos ir žaliavos pirkimo, (v) pardavimų ir rinkodaros bei (vi) centralizuotų pirkimų. Bendrovėje yra sudarytas ir veikiantis audito komitetas.

BENDROVĖS VALDYMO BEI ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA:

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
GAMYBOS IR ŽALIAVOS PIRKIMO DEPARTAMENTAS
PARDAVIMŲ IR RINKODAROS DEPARTAMENTAS
FINANSŲ DEPARTAMENTAS
PERSONALO IR TEISĖS DEPARTAMENTAS
LOGISTIKOS DEPARTAMENTAS
CENTRALIZUOTŲ PIRKIMŲ DEPARTAMENTAS
VALDYBA
GENERALINIS DIREKTORIUS
VIDAUS AUDITORIUS
AUDITO KOMITETAS
SEKRETORIATAS

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 36

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas – tai svarbiausius sprendimus priimantis Bendrovėje organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, šaukimo tvarka, teisės ir pareigos iš esmės nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, šaukimo tvarkos bei teisių ir pareigų numatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, Bendrovės įstatuose. Pažymėtina, jog AB „ŽEMAITIJOS PIENAS” akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje, todėl akcininkų skaičius, jų struktūra nuolat kinta.

PAGRINDINIAI AKCININKAI 2024-12-31 (≥ 5% KAPITALO):

Vertinant duomenis, gautus iš vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo 3162 akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys). Kai tuo tarpu 2024 m. pradžioje buvo 3182 akcininkai. Taigi ataskaitiniu laikotarpiu akcininkų skaičius sumažėjo. 2024 m. Bendrovės pagrindinių akcininkų, valdančių daugiau kaip 5% kapitalo, struktūra nesikeitė. Taip pat pažymėtina, jog 2024 metus Bendrovė tebevaldė 222 020 vnt. savo akcijų arba 0,53% savo įstatinio kapitalo.

Akcininkas	Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, vnt.	Nuosavybės teise turima įstatinio kapitalo dalis, %	Nuosavybės teise turima balsų dalis, %	Kartu su susijusiais asmenimis turima balsų dalis, %
Pažemeckas Algirdas*	14 070 152	33,71	33,71	67,29
Pažemeckienė Danutė**	14 014 581	33,58	33,58
UAB “Baltic Holding” į. k.: 302688114, adresas: Vilhelmo Berbomo g. 9-4, Klaipėda	4 530 380	10,85	10,85	10,85
AB “KLAIPĖDOS PIENAS” į. k.: 240026930, Šilutės pl. 33, 91107, Klaipėda	2 901 844	6,95	6,95	6,95

- Algirdas Pažemeckas ir Danutė Pažemeckienė 14 070 152 vnt. akcijų (balsų) valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

** - Danutė Pažemeckienė 14 014 581 vnt. akcijų valdo asmeninės nuosavybės teise, ir todėl yra laikoma, jog Danutė Pažemeckienė kartu su sutuoktiniu Algirdu Pažemecku valdo 28 084 733 vnt. arba 67,29 proc. (bendrai) akcijų (balsų).# AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

ABF „Šilutės Rambynas“ didžiausias akcininkas AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, ši Bendrovė tiesiogiai valdo 87,82 proc. akcijų, likusią akcijų dalį valdo smulkūs akcininkai, iš kurių didžioji dalis - žaliavinio pieno gamintojai. Bendras akcininkų skaičius 601 vnt. ABF „Šilutės Rambynas“ nėra taikomi akcijų valdymo ir naudojimosi ribojimai. ABF „Šilutės Rambynas“ nevaldo jokių kitų subjektų reikšmingų akcijų paketų tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

INFORMACIJA APIE AKCININKŲ TEISES, JŲ ĮGYVENDINIMĄ, BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI AR TAM TIKROS BALSAVIMO TEISIŲ PANAUDOJIMO SISTEMOS

Tiek AB “ŽEMAITIJOS PIENAS“, tiek ABF „Šilutės Rambynas“ vertybinių popierių perleidimui (disponavimui) apribojimų ar kitokių suvaržymų, tame tarpe balsavimo teisių suvaržymų - nėra. Abiejų Bendrovių akcininkai naudojasi turtinėmis ir neturinėmis teisėmis ir turi pareigas, numatytas LR Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Visos išleistos akcijos suteikia akcijų turėtojams vienodas teises, numatytas LR Akcinių bendrovių įstatyme, kituose teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose.

Balsavimo ar kitokių teisių apribojimai.

Visos bendrovių akcijos paprastosios vardinės, suteikiančios vienodas balsavimo teises, tapačios nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkui suteikia po vieną balsą. Bendrovės neturi duomenų apie ataskaitiniu laikotarpiu taikomus jų vertybiniams popieriams ar jų paketams ribojimus ar draudimus ar/ir kitokias specialias sąlygas, taip pat nėra žinoma (neturi duomenų) apie sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskirtos nuo vertybinių popierių turėtojų. Bendrovės neturi duomenų apie atskirų akcininkų (akcininko) turimas specialias kontrolės teises, todėl mano, jog tokių akcininkų nėra, taip pat nėra žinoma apie akcininkų ar jų grupių specialius susitarimus, kurie galėtų iš esmės pakeisti, sukurti ar nutraukti jų teises ir pareigas valdant Bendrovę, tame tarpe paveikti Grupės ar akcininkų interesus.

Bendrovių akcininkai turi šias turtines teises:
(i) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
(ii) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
(iii) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
(iv) kai akcininkas yra fizinis asmuo – palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;
(v) įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti ar kitokiu būdu perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
(vi) kitas teises, kurias suteikia teisės aktai;

Bendrovių akcininkai turi šias neturtines teises:
(i) dalyvauti susirinkimuose;
(ii) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti susirinkimuose;
(iii) gauti nekonfidencialią informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir pagrindais;
(iv) rinkti ir būti išrinktam į bendrovės valdymo ir kontrolės organus, užimti bet kurias pareigas bendrovėje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;
(v) teikti konkrečius pasiūlymus bendrovės finansinei, ūkinei, organizacinei ir kt. veiklai gerinti, apskųsti teismui akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos, valdybos bei bendrovės vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia LR įstatymus, bendrovės įstatus, akcininkų turtines ir neturtines teises;
(vi) vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo;
(vii) kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

Asmuo įgyja visas teises bei pareigas, kurias jam suteikia jo įsigyta bendrovės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis: įstatinio kapitalo didinimo atveju – nuo bendrovės įstatų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių padidėjimu, įregistravimo dienos, kitais atvejais – nuo nuosavybės teisių į bendrove įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį atsiradimo.

INFORMACIJA APIE AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMUS, JŲ SPECIALIOS KONTROLĖS TEISĖS, BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI AR KITOKIE AKCIJŲ VALDYMO YPATUMAI

Bendrovėms nėra žinoma apie reikšmingus akcininkų susitarimus, akcininkus turinčius specialias kontrolės teises, taip pat turimais duomenimis nėra taikomi jokie akcininkų valdomoms akcijoms apribojimai ar suvaržymai ar nustatytos specialios teisės, Bendrovės žiniomis akcininkai gali laisvai disponuoti tiek turtinėmis, tiek neturtinėmis akcijų suteikiamomis teisėmis. Susitarimų, kurių šalis yra AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą - nėra. Tokia pati situacija ir ABF „Šilutės Rambynas“. Bendrovės nėra sudariusios neįprastų susitarimų su jų organų nariais ar darbuotojais, kurie numatytų kompensacijas, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo. Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės ar Grupės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (ar) pareigų.

Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba – kolegialus Bendrovės veiklos priežiūros organas, kuris sudarytas iš 3 (trijų) narių. Jam vadovauja jos pirmininkas. Stebėtojų taryba renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 (ketveriems) metams. Bendrovės įstatai numato, kad tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 2024 m. gruodžio 31 d. stebėtojų taryba buvo nepriklausoma, kadangi visi trys stebėtojų tarybos nariai nėra susiję su Bendrove. Detalesni stebėtojų tarybos ir jos narių statuso ir veiklos aspektai apžvelgiami bendrovių valdysenos kodekso laikymosi ataskaitoje. Pažymėtina, jog nėra taikomos specialios taisyklės reglamentuojančios Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimą, jų pakeitimą, atliekant šiuos veiksmus Bendrovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo bei Bendrovės įstatų nuostatomis. Narių rinkimui nėra taikomos ypatingos politikos susijusios su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, profesine patirtimi, vertinamos savybės, kurios geriausiai atitiktų Grupės ir akcininkų interesus. Stebėtojų tarybos darbo tvarka reglamentuota stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Linas Siraštanovas (nepriklausomas narys)

Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2021-08- 02 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Komercijos specialybe, magistras. Dalyvavimas kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje: Compensa Vienna Insurance Group, Klaipėdos regiono vadovas. Kuruoja Bendrovės pardavimų bei finansų sritis.

Gražina Norkevičienė (nepriklausomas narė)

Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Stebėtojų tarybos nare išrinkta 2021-08- 02 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Kauno politechnikos institutas, pieno produltų technologės- inžinierės specialybė. Kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje nedalyvauja. Kuruoja kokybės parametrus, Bendrovės gamybos procesuose, atlieka žaliavinio pieno kokybės kontrolę, prižiūri degustacijų vykdymą, žaliavinio pieno tyrimų paslaugas teikiančias įmones / kontrolė.

Virginija Vaitkuvienė (nepriklausoma narė)

Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Stebėtojų tarybos nare išrinkta 2021-08- 02 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, ketverių metų kadencijai. Išsilavinimas: Kauno politechnikos institutas, pieno ir pieno produktų technologija, inžinierė technologė. Kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje nedalyvauja. Kuruoja gamybinius procesus, naujų produktų kūrimą.

Per 2024 metus stebėtojų tarybos nariams už darbą stebėtojų taryboje buvo priskaičiuotos šios sumos:
* Gražina Norkevičienė – 11 741 Eur;
* Virginija Vaitkuvienė – 11 741 Eur;
* Linas Siraštanovas – 11 741 Eur.

Stebėtojų tarybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto.

Valdyba

Bendrovės valdyba - kolegialus valdymo organas, atstovauja Bendrovės akcininkus laikotarpiui tarp jų susirinkimų ir priimantis sprendimus svarbiausiais Bendrovės ūkinės veiklos klausimais, Bendrovės valdyba nevykdo Bendrovės priežiūros funkcijų, šias funkcijas vykdo stebėtojų taryba. Valdybos nariai turi įgalinimus numatytus įstatymuose, Bendrovės įstatuose, jos priimtame valdybos darbo reglamente. Visi valdybos nariai yra atsakingi už tam tikras priskirtas Bendrovės ūkinės veiklos sritis. Šiuo metu valdybą sudaro 5 (penki) nariai. Valdybos narius ne daugiau kaip keturiems metams renka stebėtojų taryba. Jų kadencijų skaičius neribojamas. Pažymėtina, jog nėra taikomos specialios taisyklės reglamentuojančios Bendrovės valdybos narių išrinkimą, jų pakeitimą, atliekant šiuos veiksmus Bendrovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų nuostatomis. Narių rinkimui nėra taikomos ypatingos politikos susijusios su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, profesine patirtimi, vertinamos savybės, kurios geriausiai atitiktų Grupės ir akcininkų interesus. Valdybos veiklai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių išsirenka valdyba. Tam tikri aspektai susiję su Bendrovės valdyba ir jos veikla apžvelgiami bendrovių valdymo kodekso laikymosi ataskaitoje. Žemiau pateikiami duomenys apie AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos narius.# BENDROVĖS VALDYOS NARIAI, 2024-12-31

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės valdybos nariai vykdo ne tik bendrąsias ir priskirtas teisės aktais funkcijas, bet ir deleguotas specialias - individualias funkcijas tiesiogiai susijusias su Bendrovių veikla, be kita ko, dalis funkcijų nukreipta ir į prevencijas tam, kad būtų išvengta įvairių neigiamų išorinių poveikių.

Robertas Pažemeckas Bendrovės valdybos narys nuo 2021-08-24, valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Valdybos pirmininkas. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Teisės magistras. Darbovietė: Bendrovės generalinis direktorius. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Turi 2540 vnt. Bendrovės akcijų. Turima Bendrovės akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 %.
Marius Dromantas Bendrovės valdybos narys nuo 2021-08-24, valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, transporto inžinerijos bakalauras. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, transporto inžinerijos magistras. Darbovietė: Bendrovės logistikos direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių valdyme – UAB “Čia Market” (kodas 141354683, Sedos g. 35a, Telšiai, LT-87101) valdybos narys. Bendrovės akcijų neturi.
Dalia Gecienė Bendrovės valdybos narė nuo 2021-08-24, valdybos nare išrinkta iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Kauno politechnikos institutas (KTU), inžinierius – ekonomistas. Darbovietė: Bendrovės vyr. buhalterė. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Turi 475 160 vnt. Bendrovės akcijų. Turima Bendrovės akcijų dalis sudaro 1,14 %.
Algirdas Pažemeckas Bendrovės valdybos narys nuo 2022-07-27, valdybos nariu išrinktas iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Aukštasis universitetinis – Kauno politechnikos institutas – inžinierius mechanikas. Darbovietė: AB “ŽEMAITIJOS PIENAS”. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Turima Bendrovės akcijų dalis kartu su sutuoktine valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise sudaro 33,71 %.
Monika Jasiulionienė Bendrovės valdybos narė nuo 2021-08-24, valdybos nare išrinkta iki veikiančios Bendrovės valdybos BENDROVĖS VALDYOS NARIAI, 2024-12-31 AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 39 kadencijos pabaigos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas – maisto chemijos ir inžinerijos bakalauras; Kauno technologijos universitetas, gamybos inžinerijos magistras. Darbovietė: AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” gamybos direktorė. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi.

Per 2024 metus AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos nariams už darbą valdyboje nebuvo priskaičiuota atlyginimų ar kitų piniginių sumų. Valdybos narė Monika Jasiulionienė 2024-12-31 turėjo negrąžintų paskolų likutį 117 822,86 eurų. Paskolos suteiktos su palūkanomis ir nekilnojamo turto įkeitimu. Kitiems valdybos nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto. Visi valdybos nariai yra Bendrovės darbuotojai pagal darbo sutartis, todėl jiems buvo mokamas darbo užmokestis pagal einamas pareigas.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius, kuris savo veikloje vadovaujasi Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais bei kitais Bendrovės lokaliaisiais aktais. Bendrovės vadovą renka Bendrovės valdyba. Vadovas organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą ir atlieka veiksmus, reikalingus jos funkcijoms vykdyti, Bendrovės organų sprendimams įgyvendinti bei Bendrovės veiklai užtikrinti. Bendrovės generalinis direktorius yra atsakingas ir reguliariai atsiskaito valdybai. Bendrovė netaiko specialių taisyklių, reglamentuojančių Bendrovės vadovo išrinkimą, pakeitimą, atlikdama šiuos veiksmus Bendrovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo, Bendrovės įstatų nuostatomis. Bendrovės vadovo, valdymo ir priežiūros organų nariai renkami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į šių subjektų gebėjimus, kvalifikaciją, profesinę patirtį, kiekvienas kandidatas prieš renkant į atitinkamą organą užpildo interesų konfliktų deklaraciją. Bendrovė mano, jog tokia kandidatų į pareigas rinkimo sistema visiškai atitinka Bendrovės ir didžiosios daugumos akcininkų interesus.

Bendrovės administraciją sudaro generalinis direktorius, gamybos direktorius, logistikos direktorius, finansų direktorius, vyr. buhalteris, pardavimų ir rinkodaros direktorius, personalo ir teisės departamento direktorius, kiti darbuotojai vykdantys administracines funkcijas. Bendrovės administracijai vadovauja generalinis direktorius. Bendrovės departamentai – tai Bendrovės struktūriniai padaliniai, kurie vykdo ir įgyvendina Bendrovės valdybos bei generalinio direktoriaus sprendimus, pavedimus, kitus nurodymus.

Robertas Pažemeckas Generalinis direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2002-08-26. Turi 2540 vnt. Bendrovės akcijų. Turima Bendrovės akcijų dalis sudaro mažiau nei 0,05 %.
Finansų direktoriaus pozicija šiuo metu laisva.
Dalia Gecienė Vyriausioji buhalterė. Bendrovėje dirba nuo 1986-07-29. Turi 475 160 vnt. Bendrovės akcijų. Turima Bendrovės akcijų dalis sudaro 1,14 %.
Pardavimų ir rinkodaros direktoriaus pozicija šiuo metu laisva.
Monika Jasiulionienė Gamybos direktorė. Bendrovėje dirba nuo 2020-08-10. Bendrovės akcijų neturi.
Marius Dromantas Logistikos direktorius. Bendrovėje dirba nuo 2003-12-01. Bendrovės akcijų neturi.
Personalo ir teisės departamento direktoriaus pozicija šiuo metu laisva.
Severina Butkė Rinkodaros vadovė. Bendrovėje dirba nuo 2018-11-28. Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, komunikacijos bakalauras. Bendrovės akcijų neturi.
Nijolė Penkovskienė Pirkimų departamento vadovė. Bendrovėje dirba nuo 2017-07-03. Išsilavinimas: aukštasis. Bendrovės akcijų neturi.

Bendrovės audito komitetas – Bendrovėje veikia audito komitetas iš trijų narių. 2023 m. birželio 19 d. Stebėtojų taryba Audito komiteto nariais, iš kurių du nariai yra nepriklausomi, išrinko: Nijolę Zibalienę (pirmininkė), Reginą Domarkienę ir Sigitą Leonavičienę. Pagrindinės audito komiteto funkcijos - atlikti netikėtus finansinius patikrinimus, materialinių vertybių inventorizacijas, teikti pasiūlymus dėl procesų optimizavimo, vykdyti kitas teisės aktais pavestas pareigas. Šis komitetas taip pat vykdo Bendrovės stebėtojų tarybos patariamąją funkciją, o pagrindinis uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo Bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad būtų priimami nešališki bei išsamiai apsvarstyti sprendimai. Pažymėtina, kad Bendrovėje nėra įsteigtų kitokių komitetų ar organų. Audito komiteto nariams nebuvo suteikta paskolų, neišduota garantijų, neperleista turto, nemokėtos premijos, priemokos, tantjemos ir kitokios išmokos, išskyrus audito komiteto 2 (dviem) nariams išmokėtos po 5000 Eur sumos pagal paslaugų sutartis.

Sigita Leonavičienė Audito komiteto narė nuo 2017 m. 2023-06-19 buvo perrinkta naujai kadencijai

INFORMACIJA APIE ADMINISTRACIJĄ, 2024-12-31

AUDITO KOMITETO NARIAI AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. 40

iki narį išrinkęs Bendrovės organas atšauks iš pareigų.
* Regina Domarkienė Audito komiteto nepriklausoma narė, išrinkta 2023-06-19 kadencijai iki narį išrinkęs Bendrovės organas atšauks iš pareigų.
* Nijolė Zibalienė Audito komiteto pirmininkė – nepriklausoma narė, išrinkta 2023-06-19 kadencijai iki narį išrinkęs Bendrovės organas atšauks iš pareigų.

ABF „Šilutės Rambynas“ (toliau – Šilutės Rambynas) organai yra: (i) visuotinis akcininkų susirinkimas; (ii) valdyba; ir (iii) vienasmenis valdymo organas - bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Taip pat vadovo pavaldume veikiantys – administracijos darbuotojai. Bendrovė stebėtojų tarybos ir audito komiteto neturi. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, akcininkų teises ir pareigas numato LR Akcinių bendrovių įstymas, taip pat kit teisės aktai bei Bendrovės įstatai. Šilutės Rambyno įstatai keičiami ar atskiros naujos nuostatos priimamos įprasta teisės aktų nustatyta tvarka. Šilutės Rambyno valdybos veiklai, jos narių rinkimui, pakeitimui taikomos tapačios taisyklės, kurios nustatytos AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, taip pat vadovaujamasi Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų reikalavimais. Valdybos nariams nėra suteikta kitokių ar specialių įgaliojimų nei numato įstatymai ir Bendrovės įstatai. Šilutės Rambyno valdybos nariai neturi specialių funkcijų ar įgalinimų, pvz. nėra priskirtos tam tikros veiklos sritys bendrovėje, išskyrus tas kurias vykdo darbo sutartimi sulygtas pareigas, jei jie yra bendrovės darbuotojai.

Algirdas Bladžinauskas Bendrovės valdybos nariu perrinktas naujai kadencijai nuo 2023-04-20 iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2027-04-20). Valdybos pirmininkas. Išsilavinimas: Lietuvos žemės ūkio akademija, agronomijos magistras. Darbovietė: Šilutės Rambynas generalinis direktorius. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Šilutės Rambynas akcijų neturi.
Irena Baltrušaitienė Valdybos nare perrinkta naujai kadencijai nuo 2023-04-20 iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2027-04-20). Išsilavinimas: Kauno politechnikos institutas, pieno ir pieno produktų technologijos magistras. Darbovietė: nedirbanti. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Šilutės Rambynas akcijų neturi.
Linas Puskunigis Bendrovės valdybos nariu perrinktas naujai kadencijai nuo 2023-04-20 iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2027-04-20). Išsilavinimas: Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos – organizavimo magistras. Darbovietė: Šilutės Rambynas vyr. buhalteris. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Turi 2076 vnt. Šilutės Rambybas akcijų. Turima akcijų dalis sudaro 0,24 %.
Robertas Pavelskis Bendrovės valdybos nariu perrinktas naujai kadencijai nuo 2023-04-20 iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2027-04-20). Išsilavinimas: VDU Žemės ūkio akademija.# Darbovietė: AB DUKTERINĖS ABF „ŠILUTĖS RAMBYNAS“ VALDYMAS GENERALINIS DIREKTORIUS VALDYBA GAMYBOS PADALINYS VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS ŠILUTĖS RAMBYNO VALDYOS NARIAI, 2024-12-31 KOKYBĖS VADYBININKAS TECHNKOS DEPARTAMENTAS TRANSPORTO PADALINYS ADMINISTRACIJOS PADALINYS AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

“ŽEMAITIJOS PIENAS” technikos vadovas. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi. Renata Rupšienė Valdybos nare perrinkta naujai kadencijai nuo 2023-04-20 iki veikiančios Bendrovės valdybos kadencijos pabaigos (2027-04-20). Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas – maisto chemijos ir inžinerijos bakalauras; Kauno technologijos universitetas, gamybos inžinerijos magistras. Darbovietė: AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” gamybos direktorė. Kitų įmonių valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcijų neturi. Šilutės Rambyno administraciją sudaro generalinis direktorius, gamybos direktorius, technikos direktorius, transporto vadovas, pardavimų vadovas, gamybos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir kiti darbuotojai. Bendrovės administracijai vadovauja generalinis direktorius. Direktoriai/vadovai įgyvendina Bendrovės valdymo organų iškeltus tikslus bei uždavinius, vykdo funkcijas pagal jiems priskirtas kompetencijas bei vadovauja pavaldiems darbuotojams. Per ataskaitinį laikotarpį (2024 metus) Šilutės Rambynas valdybos nariams už darbą valdyboje jokių sumų nepriskaičiuota. Administracijos direktoriams/vadovams pagal darbo sutartis priskaičiuota 229 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Vienam administracijos vadovui vidutiniškai teko 57.228 Eur dydžio suma. Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariams, generaliniam direktoriui bei vyriausiajam buhalteriui nebuvo suteikta jokių garantijų ar laidavimų, neperleistas joks turtas ar kitokios turtinės teisės. Valdybos nariai, bendrovės direktorius, vyriausiasis finansininkas/vyr. buhalteris neturi reikšmingų materialinių įsipareigojimų bendrovei, taip kaip bendrovė neturi jokių įsipareigojimų šiems asmenims. Garantijų ir laidavimų ar/ir kitokių prievolių užtikrinimo priemonių dėl valdymo, kitų subjektų (vadovo, vyr. finansininko) prievolių įvykdymo užtikrinimo per 2024 metus suteikta emitento vardu nebuvo, emitentas nesuteikė šiems subjektams ir paskolų. Per 2024 m. laikotarpį AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ bei ABF „Šilutės Rambynas“ sandorių su susijusiomis šalimis taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 2 str. normoje nebuvo sudaryta. Kiti sandoriai sudaryti tarp šalių nurodyti Bendrovės finansinėse ataskaitos.

ŠILUTĖS RAMBYNO VADOVAS BEI KITA VALDYSENOS INFORMACIJA

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“, veikdama vadovaujasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB „NASDAQ Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.4 punktu, šiame dokumente atskleidžia, kaip Bendrovė atitinka NASDAQ Vilnius listinguojamų Bendrovių valdysenos kodeksą, taip pat jo specifines nuostatas ir rekomendacijas. Nesilaikant šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų, reikia nurodyti konkrečias nuostatas ar rekomendacijas, kurių nesilaikoma, ir nurodyti tokio nesilaikymo priežastis. Be to, turi būti pateikta kita šioje formoje nurodyta aiškinamoji informacija. Bendrovės valdymo struktūra sudaryta iš keturių lygmenų - visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei vadovo. 2024 metais stebėtojų taryba buvo sudaryta iš trijų narių, o valdybą sudarė 5 nariai, valdybos narius renka bei juos atšaukia stebėtojų taryba. Tuo tarpu stebėtojų tarybos narių rinkimo bei atšaukimo funkcija priklauso visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba, pagal jai įstatymų numatytas kompetencijas, renka ir atšaukia Bendrovės vadovą. Bendrovė iš esmės laikosi NASDAQ VILNIUS listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso rekomendacijų, išskyrus rekomendacinių sąlygų susijusių su skyrimo bei atlygio komitetų įsteigimu ir tam tikrų funkcijų šių komitetų kompetencijai priskyrimu (5.2 p. ir 5.3 p.). Bendrovė laikosi pozicijos, jog šių organų atsiradimas būtų perteklinis, neproporcingas Bendrovės valdymo tikslams, būtų didinami bendrovės administravimo kaštai, be to, Bendrovėje valdyba bei stebėtojų taryba yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą (pagal kompetenciją), Bendrovės nuomone komitetai netgi dubliuotu funkcijas.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU | KOMENTARAS

I principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
Taip
Bendrovė skelbia reikšmingiausią informaciją viešai, ją pateikia visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei sudaro sąlygas kitais būdais su ja susipažinti bei dalyvauti valdant bendrovę teisės aktais numatytais būdais ir tvarka.

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip
Bendrovės akcijos suteikia visiems akcininkams vienodas teises.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
Taip
Rekomendacijų laikomasi teisės aktų nustatyta tvarka.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
Taip
Teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime
Taip
Teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

APIE ŠAUKIAMĄ VISUOTINĮ AKCININKŲ SUSIRINKIMĄ BENDROVĖ TURĖTŲ NINURODYTI PASKUTINĘ DIENĄ, KADA VĖLIAUSIAI GALIMA PATEIKTI SIŪLOMUS SPRENDIMO PROJEKTUS.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
Taip
Rekomendacijos laikomasi, užsienyje gyvenančių akcininkų teisės dėl informacijos gavimo ir/ar susipažinimo užtikrinamos.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip
Akcininkams sudaromos sąlygos balsuoti tiek iš anksto tiek tiesiogiai akcininkų susirinkimuose.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
Taip
Bendrovė įvertinusi akcininkų pagrįstus, realius bei protingus pasiūlymus dėl elektroninių priemonių taikymo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat įvertinusi kitas sąlygas, tame tarpe visų akcininkų interesus, ekonominius kaštus, technologines galimybes ir kitus aspektus svarstytų rekomendaciją.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.
Taip
Pagal objektyviais ir protingas galimybes laikomasi.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Taip
Pagal objektyviais ir protingas galimybes laikomasi.

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1.

INFORMACIJA APIE AB NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ KODEKSO LAIKYMĄSI

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

43# Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1.

Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.

Taip

Stebėtojų tarybos dauguma nepriklausoma, tai leidžia užtikrinti jų atsakingą veikimą visų interesų turėtojų atžvilgiu.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

2.1.2.

Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Taip

Stebėtojų tarybos dauguma nepriklausoma, tai leidžia užtikrinti jų atsakingą veikimą visų interesų turėtojų atžvilgiu.

2.1.3.

Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Taip

Stebėtojų tarybos dauguma nepriklausoma, tai leidžia užtikrinti jų atsakingą veikimą visų interesų turėtojų atžvilgiu.

2.1.4.

Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Taip

2.1.5.

Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Taip

2.1.6.

Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.

Taip

Tinkamam pareigų atlikimui sudaromos sąlygos.

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1.

Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Taip

2.2.2.

Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.

Taip

2.2.3.

Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

2.2.4.

Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

Taip

2.2.5.

Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Taip

2.2.6.

Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Taip

Stebėtojų tarybos narių atlygio metinį biudžetą nustato bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

2.2.7.

Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Taip

Dalinai vykdoma.

3. principas: Valdyba

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1.

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

Taip

Valdyba vykdo ir įgyvendina strateginius planus bei tikslus.

3.1.2.

Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jaiĮstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atliekaĮstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.

Taip

Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas atsižvelgia į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius siekiant tvaraus verslo kūrimo.

3.1.3.

Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

Taip

3.1.4.

Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.

Taip

Pagal galimybes.

3.1.5.

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1.

Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Taip

3.2.2.

Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

Taip

3.2.3.

Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.

Taip

Visi nariai supažindinami ir išaiškinamos teisės bei pareigos.

3.2.4.

Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

Taip

3.2.5.

Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Taip/Ne

Valdybos pirmininkas eina generalinio vadovo pareigas, tačiau nebalsuoja, kai priimami sprendimai, galintys sukelti interesųConflictą.

3.2.6.# Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi , turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visusĮstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. Neaktualu

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip

Atlygio biudžetą nepriklausomiems nariams tvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos nariams, kurie bendrovėje dirba pagal darbo sutartis, papildomas atlygis nemokamas.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla. Taip

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras. Taip Dalinai vykdoma.

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui - nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis. Taip

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį. Taip

Tvirtinamas išankstinis grafikas, kuriame numatoma posėdžio laikas, data bei darbotvarkė.

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. Taip

Informuojami iš anksto elektroniniu paštu ar/ir kitomis priemonėmis.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus. Taip/Ne

Suformuotas audito komitetas.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Komitetų funkcijas šiuo metu atlieka patys kolegialūs organai.

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui. Taip/Ne

Dalinai principas vykdomas.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku. Taip

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus. Taip/Ne

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

Ne

Nesudarytas, funkcijas vykdo kolegialūs organai.

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. Ne

5.3. Atlygio komitetas

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams.# Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą. Ne Nesudarytas, funkcijas vykdo kolegialūs organai.

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą. Taip

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Taip Visi audito komiteto nariai yra supažindinti su bendrovės veiklos ypatumais, išskyrus tai, kas laikoma konfidencialia informacija.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.
50

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams. Taip Sudaromos sąlygos principo realizavimui.

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Taip

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. Taip

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. Taip

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. Taip Principo laikomasi, kiekvienas priežiūros ir valdymo organo narys raštiškai deklaruoja ir patvirtina dėl savo interesus ir įsipareigoja vengti interesų konflikto.

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją. Taip Bendrovėje yra taikoma vadovo, valdybos bei stebėtojų tarybos narių atlygio politika, kuri yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus. Taip

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų. Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.
51

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. Neaktualu Išeitinės išmokos Bendrovės Atlygio politikoje nenustatytos.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokią nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Neaktualu Bendrovėje nėra taikoma atlygio finansinėmis priemonėmis sistema.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Taip Informacija apie Bendrovės atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime, kuris skelbiamas Bendrovės interneto tinklapyje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Taip Bendrovėje nėra taikomos minimos schemos.

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai. Taip 8 principo rekomendacijos vykdymą užtikrina tiksli valstybės institucijų, reguliuojančių ir kontroliuojančių Bendrovės veiklą, priežiūra ir kontrolė. Bendrovė su darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų veiklos procesų. Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenos pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita. Taip

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. Taip

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA
Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.
52

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją

vykdančiam kolegialiam organui. Taip

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;

9.1.3.# 10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.

Taip Auditą atlieka nepriklausoma bendrovė.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.

Taip Audito kompanija atrenkama viešo konkurso būdu iš keleto (ne mažiau trijų) pasiūlymų.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Taip AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ Nepriklausomo auditoriaus išvada, konsoliduotas metinis pranešimas, finansinių ataskaitų rinkinys bei konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 2

TURINYS
PUSLAPIS

KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS BEI FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS:
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS--------------------------------------------------------- 3
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS---------------------------------------------------------- 4
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS----------------------------------------- 5-6
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS---------------------------------------------------------------- 7
AIŠKINAMASIS RAŠTAS------------------------------------------------------------------------- 8-52

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė	Bendrovė
TURTAS
Pastabos	2024	12 31	2023 12 31	2024 12 31
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	5	218	144	218
Materialus turtas	5	80.119	66.559	72.030
Investicinis turtas	6	2.237	2.551	2.219
Naudojimo teise valdomas turtas	7	894	1.367	894
Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones	1	-	-	3.150
Suteiktos paskolos	8	1.307	1.400	1.307
Kt. finansinis, ilgalaikis turtas		-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte	27	1.163	293	1.414
Ilgalaikio turto iš viso		85.938	72.314	81.232
Trumpalaikis turtas
Atsargos	9	51.678	50.580	49.492
Išankstiniai apmokėjimai		335	426	299
Iš pirkėjų gautinos sumos	10	26.853	23.273	26.797
Kitos gautinos sumos	11	3.931	1.636	3.931
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	12	31.992	18.246	26.294
Trumpalaikio turto iš viso		114.789	94.161	106.813
TURTAS IŠ VISO		200.727	166.475	188.045
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas	13	12.104	12.104	12.104
Savos akcijos (-)	13	(389)	(389)	(389)
Įstatymų numatytas rezervas	13	1.403	1.403	1.403
Kiti rezervai	13	10.200	10.200	10.200
Nepaskirstytasis pelnas		120.666	98.841	111.243
Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams	14	143.984	122.159	134.561
Mažumos dalis	16	1.922	1.585	-
Nuosavas kapitalas iš viso		145.906	123.744	134.561
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos	14	2.836	2.445	2.672
Paskolos	19	9.284	7.041	9.284
Finansinės nuomos ir pan. įsipareigojimai	18	515	1.126	515
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		-	-	-
Atidėjiniai darbuotojų išmokoms	15	6.870	3.862	6.661
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		19.505	14.474	19.132
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Gautos paskolos	19	3.234	2.933	3.234
Finansinės nuomos ir pan. įsipareigojimai	18	766	796	766
Prekybos skolos	20	21.498	15.389	21.498
Mokėtinas pelno mokestis		1.712	2.295	1.544
Sukauptos sąnaudos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	15, 21	8.106	6.844	7.310
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		35.316	28.257	34.352
Įsipareigojimai iš viso		54.821	42.731	53.484
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO		200.727	166.475	188.045

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šio Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė	Bendrovė
	Pastabos	2024 m.	2023 m.	2024 m.
PAJAMOS PAGAL SUTARTIS SU KLIENTAIS	22	307.643	278.004	306.653
PARDAVIMO PAJAMOS	22	-	-	-
Pardavimo savikaina		(234.991)	(217.036)	(238.832)
BENDRASIS PELNAS		72.652	60.968	67.821
Veiklos sąnaudos	23	(43.541)	(35.757)	(41.943)
Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos	24	588	253	565
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)		29.699	25.464	26.443
Kitos finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos	25	754	(401)	754
PELNAS (NUOSTOLIAI) IKI MOKESČIŲ		30.453	25.063	27.197
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	26	(3.157)	(3.614)	(2.840)
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)		27.296	21.449	24.357
PRISKIRTINAS:
Patronuojančios bendrovės akcininkams		26.959	21.253	24.357
Mažumos daliai		337	196	-
		27.296	21.449	24.357
Paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) tenkantis vienai akcijai (Eur)	17	0,65	0,51	0,59
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeliamos į pelną (nuostolius) ateityje
Ilgalaikio atlygio darbuotojams aktuarinis pelnas (nuostoliai), atėmus atidėtojo pelno mokesčio įtaką		(3.058)	199	(3.058)
Viso kitų bendrųjų pajamų, kurios nebus perkeliamos į pelną (nuostolius) ateityje		(3.058)	199	(3.058)
Viso bendrųjų pajamų po mokesčių		24.238	21.648	21.299
PRISKIRTINOS:
Patronuojančios bendrovės akcininkams		23.901	21.452	21.299
Mažumos daliai		337	196	-
		24.238	21.648	21.299

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šio Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Nuosavybė, tenkanti patronuojančios bendrovės akcininkams	Mažumos dalis	Iš viso
	Įstatinis kapitalas	Savos akcijos (-)	Įstatymų numatytas rezervas
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šio Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

	Įstatinis kapitalas	Savos akcijos	Įstatymų numatytas rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirsty- tas pelnas	Iš viso
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	12.104	(389)	1.403	11.600	70.753	95.471
Grynasis pelnas	-	-	-	-	19.668	19.668
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	199	199
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	19.867	19.867
Savų akcijų įsigijimas	-	-	-	-	-	-
Pervedimai į kitus rezervus	-	-	-	200	(200)	-
Rezervų panaudojimas	-	-	-	(1.600)	1.600	-
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	-	-	-	-	-	-
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	12.104	(389)	1.403	10.200	92.020	115.338
Išmokėti dividendai	-	-	-	-	(2.076)	(2.076)
Grynasis pelnas	-	-	-	-	24.357	24.357
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-	(3.058)	(3.058)
Iš viso bendrųjų pajamų	-	-	-	-	21.299	21.299
Savų akcijų įsigijimas	-	-	-	-	-	-
Pervedimai į kitus rezervus	-	-	-	-	-	-
Rezervų panaudojimas	-	-	-	-	-	-
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	-	-	-	-	-	-
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.	12.104	(389)	1.403	10.200	111.243	134.561

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“

Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynieji (nuostoliai) pelnas	27.296	21.449	24.357	19.668
Grynųjų (nuostolių) pelno koregavimai
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6.274	6.029	5.757	5.545
Gautos paramos amortizacija	(263)	(291)	(228)	(253)
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas	704	705	704	705
Nuostoliai (pelnas) iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir nurašymo	(186)	0	(181)	4
Atidėtojo pelno mokesčio turto sumažėjimas (padidėjimas)	(871)	307	(1.019)	100
Gautinų sumų vertės sumažinimas (atstatymas)	(8)	532	(8)	532
Finansinės sąnaudos (pajamos) grynąja verte	377	389	377	427
Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės (atstatymas)	(220)	(2.321)	(65)	(2.441)
Nepiniginių straipsnių eliminavimas	(3.058)	325	(3.058)	325
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iki pokyčių apyvartiniame kapitale	30.045	27.124	26.636	24.612
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(877)	20.785	(1.203)	20.424
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	(3.573)	206	(3.554)	180
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)	90	(141)	88	(129)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)	(2.236)	581	(2.236)	538
Prekybos skolų (sumažėjimas) padidėjimas	6.109	(4.696)	5.747	(3.920)
Kitų mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)	5.710	2.903	5.616	2.651
Pelno mokesčio mokėjimų padidėjimas ( sumažėjimas)	(2.124)	(666)	(2.222)	(666)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	33.144	46.096	28.872	43.690
Investicinės veiklos pinigų srautai
Materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimai)	(19.805)	(13.482)	(18.952)	(12.215)
Įplaukos iš materialiojo turto pardavimo	397	604	389	100
Įsigyta naudojimo teise valdomo ir kt. turto	(239)	(219)	(239)	(219)
(Grąžintos) suteiktos paskolos	1.370	2.484	1.369	2.484
Suteiktos paskolos	(1.335)	(1.267)	(1.335)	(1.267)
Gauta palūkanų	785	210	785	210
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(18.827)	(11.670)	(17.983)	(10.907)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų išmokėjimas	(1.975)	-	(1.975)	-
Savų akcijų (įsigijimas), likvidavimas	-	-	-	-
Gautos dotacijos	654	93	725	56
Finansinės nuomos ir pan. įsipareigojimų apmokėjimas	(641)	(786)	(641)	(786)
Gauta paskolų	5.476	3.724	5.476	3.724
Gautos (+) /grąžintos (-) paskolos	(2.933)	(20.235)	(2.933)	(20.235)
Kitos finansinės veiklos pajamos (sąnaudos)	(490)	44	(490)	44
(Sumokėtos) palūkanos	(662)	(745)	(662)	(745)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(571)	(17.905)	(500)	(17.942)
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)	13.746	16.521	10.389	14.841
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	18.246	1.725	15.905	1.064
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	31.992	18.246	26.294	15.905

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šio Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“

Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

1. BENDRA INFORMACIJA

Ataskaitą pateikusi įmonė AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – Bendrovė arba Įmonė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva. Bendrovė gamina pieno produktus ir parduoda juos Lietuvos ir užsienio rinkose. Bendrovė turi keletą didmeninės prekybos padalinių su sandėliais ir transportavimo priemonėmis didžiausiuose Lietuvos miestuose. Bendrovė pradėjo veiklą 1984 m. AB „Žemaitijos pienas“ yra listinguojama Lietuvos įmonė, kurios akcijomis yra prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos papildomajame prekybos sąraše (AB „NASDAQ OMX Vilnius). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.

Bendrovės akcininkai 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis:

Akcininkas	2024 12 31 Akcijų skaičius	2024 12 31 Nuosavybės dalis, proc.	2023 12 31 Akcijų skaičius	2023 12 31 Nuosavybės dalis, proc.
Pažemeckas Algirdas	14.063.152	33,69%	14.063.152	33,69%
Pažemeckienė Danutė	14.014.581	33,58%	14.014.581	33,58%
AB „Klaipėdos pienas“, įm.kodas 240026930 Šilutės pl. 33, 91107 Klaipėda	2.901.844	6,95%	2.901.844	6,95%
UAB „Baltic Holding“, įm. kodas 302688114. Vilhelmo Berbomo g. 9-4, Klaipėda	4.530.380	10,86%	4.530.380	10,86%
Kiti smulkieji akcininkai	6.005.523	14,39%	6.005.523	14,39%
AB „Žemaitijos pienas“, įm. kodas 180240752	222.020	0,53%	222.020	0,53%
Viso akcinis kapitalas , akcijų vnt.	41.737.500	100,00%	41.737.500	100,00%

Detalesnė informacija apie pagrindinius akcininkus pateikiama Vadovybės ataskaitoje 36 psl. Visos akcijos yra išleistos, pasirašytos ir apmokėtos. Per 2023-2024 m. Bendrovė savų akcijų neįsigijo.

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis grupę sudarė AB „Žemaitijos pienas“ ir jos dukterinė įmonė ABF „Šilutės Rambynas“.

Grupės	Bendrovės valdomų akcijų dalis	Dukterinė įmonė	Pagrindinė veikla	Investicijos dydis 2024 m. gruodžio 31 d.	Investicijos dydis 2023 m.
ABF „Šilutės Rambynas“	87,82%	Klaipėdos g. 3, Šilutė, Lietuva	Sūrių gamyba ir pardavimas	3.150	15.779

2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. dukterinė ABF „Šilutės Rambynas“ įmonė neturėjo AB „Žemaitijos Pienas“ akcijų.

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės darbuotojų skaičius buvo - 1.316 (2023 m. gruodžio 31 d. – 1.288 darbuotojų). 2024 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo – 1.481 (2023 m. gruodžio 31 d. – 1.445 darbuotojų).

Bendrovės Vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 3 d.

Bendrovės akcininkai turi įstatymo nustatytą teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šias finansines ataskaitas ir nurodyti Vadovybei paruošti naują finansinių ataskaitų rinkinį.

2. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PARENGIMO PAGRINDAS

Finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau - TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Finansinės atskaitomybės parengimo pagrindas

ESEF ataskaitų pateikimas
Grupė privalo pateikti metines ataskaitas elektroninio ataskaitų teikimo formatu (angl. European Single Electronic Format, ESEF), naudodama XHTML formatą, ir ženklinti konsoliduotas finansines ataskaitas, įskaitant aiškinamąjį raštą, naudodama įterptąją išplėstinę verslo ataskaitų rengimo kalbą (angl. Inline eXtensible Business Reporting Language, iXBRL). Parengtos metinės finansinės ataskaitos atitinka 2022 m. taksonomiją. Jei finansinių ataskaitų eilutė ar teksto blokas neapibrėžti ESEF taksonomijoje, sukurtas taksonomijos plėtinys.

Sumos šiose finansinėse ataskaitose yra pateiktos eurais, apvalinta tūkstančiais. Dėl apvalinimo paklaidų, skaičiai ataskaitose gali nesutapti.

Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorine savikaina. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Rengdama finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti ES, vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus, remdamasi tam tikromis prielaidomis, kurios įtakoja apskaitos principų pasirinkimą bei turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sumas. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi bei veiksniais, atspindinčiais esamas sąlygas. Minėtų prielaidų ir įvertinimų pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo daromų įvertinimų. Įvertinimai ir jų prielaidos nuolat peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų pasikeitimo įtaka yra pripažįstama tame laikotarpyje, kuriame įvertinimas yra peržiūrimas, jei jis turi įtakos tik šiam laikotarpiui, arba įvertinimo peržiūros laikotarpyje bei ateinančiuose laikotarpiuose, jei įvertinimas įtakoja ir peržiūros, ir ateinančiuosius laikotarpius (4 pastaba). Žemiau pateikti apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi ir sutampa su taikytais praėjusiais metais.

Konsolidavimo principai bei investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Žemaitijos Pienas“ ir jos dukterinę įmonę bei asocijuotą įmonę. Dukterinės įmonės ir asocijuotos įmonės finansinės ataskaitos yra parengtos tam pačiam ataskaitiniam laikotarpiui ir taikant vienodus apskaitos principus Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Grupei, ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuoti pelnai ir nuostoliai tarp Grupės įmonių buvo eliminuoti. Nuosavas kapitalas ir grynasis rezultatas, priskiriamas akcininkų mažumai, jeigu tokių yra, finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitose yra parodomi atskirai.

Kontrolė pasiekiama kai Grupė patiria, ar turi teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje ir turi galimybę paveikti tą grąžą per savo įtaką investicijai. Grupė kontroliuoja investiciją tada, ir tik tada, kai Grupė turi:
* Įtaką investicijai (t. y. egzistuoja teisės kurios duoda galimybę valdyti atitinkamas investicijos veiklas);
Teisę į kintamą grąžą iš jos dalyvavimo investicijoje;
Galimybę naudoti savo įtaką investicijai siekiant daryti įtaką grąžai.
Dažniausiai daroma prielaida, kad dauguma balsavimo teisių suteikia kontrolę.

Dukterinės įmonės grynasis rezultatas yra priskiriamas akcininkų mažumai net ir tada, jeigu rezultatas yra neigiamas. Grupės mažumos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: skirtumas tarp įsigytos iš mažumos dalies/mažumai perleisti grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Investicija į asocijuotą įmonę

Asocijuota laikoma įmonė, kuriai Bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, bet nekontroliuoja finansinės ir veiklos politikos. Manoma, kad egzistuoja reikšminga įtaka, kai Bendrovė turi tarp 20 ir 50 proc. kitos bendrovės balsavimo teisės. Grupė investicijas į asocijuotas įmones apskaito nuosavybės metodu. Taikant nuosavybės metodą, investicija į asocijuotą įmonę finansinės būklės ataskaitoje apskaitoma savikaina pakoreguota Bendrovei priklausančios asocijuotos įmonės grynojo turto pasikeitimo dalimi. Prestižas, susijęs su asocijuota įmone, yra įtrauktas investicijos apskaitinėje vertėje ir nėra nudėvimas ar individualiai tikrinamas nuvertėjimui. Asocijuotos įmonės tenkantis veiklos rezultatas yra apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Verslo jungimai

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir mažumos dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina mažumos dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įsigyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos įsigijimo išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas. Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per bendrųjų pajamų ataskaitą. Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte pripažįstami per pelną (nuostolį) arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą mažumos dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą. Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje. Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams. Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

Investicijos (Bendrovės atskirose ataskaitose)

Investicijos į asocijuotą įmonę

Bendrovė investicijas į dukterines įmones apskaito įsigijimo metodu įvertinus vertės sumažėjimą. Bendrovė kiekvieno laikotarpio pabaigoje nustato, ar yra objektyvių priežasčių, kurios galėtų nulemti investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimą.

Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje investicijos į dukterines įmones yra apskaitomos savikainos metodu, atėmus vertės sumažėjimą. Atitinkamai, pirminio pripažinimo metu investicija apskaitoma AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva
BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
11

įsigijimo savikaina, kuri yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei įvertinus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę (didesnė iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo kaštus, arba naudojimo vertės). Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės. Vertės sumažėjimas apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

NAUJŲ IR PERSVARSTYTŲ TARPTAUTINIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTŲ TAIKYMAS PIRMĄ KARTĄ

Šiais metais Bendrovė ir Grupė pirmą kartą taikė visus naujus ir persvarstytus standartus bei jų aiškinimus, kurie yra aktualūs jos veiklai ir kurie galioja 2024 m. sausio 1 d. prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams.

a) Toliau pateikti standartai, jų pataisos ir aiškinimai turi būti taikomi 2024 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams:

1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius“ ir „Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius – įsigaliojimo datos atidėjimas“ (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.) Pataisomis siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės būklės ataskaitoje skola ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra nežinoma, turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai arba kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. Pataisos turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje, tačiau jos nekeičia galiojančių reikalavimų dėl turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų vertinimo ar pripažinimo laiko, taip pat nekeičia informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tokius straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones.
Pataisos „Sąlyginiai ilgalaikiai įsipareigojimai“ (1-ojo TAS pataisos) (paskelbtos 2022 m. spalio 31 d., galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.): Pakeičiami pataisomis „Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius“ nustatyti reikalavimai dėl to, kaip ūkio subjektas konkrečiomis aplinkybėmis klasifikuoja skolą ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalaikius arba ilgalaikius: tik susitarimo sąlygos, kurių ūkio subjektas privalo laikytis finansinių ataskaitų datą ar anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to, ūkio subjektas aiškinamajame rašte turi atskleisti informaciją, kuri leidžia finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką, kad įsipareigojimai gali būti įvykdyti per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio. Pataisos pagal 8-ąjį TAS taikomos retrospektyviai. Leidžiama taikyti anksčiau.# AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisomis „Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.): Pataisomis „Nuomos įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ (16-ojo TFAS pataisos) reikalaujama, kad pardavėjas nuomininkas vėliau vertintų dėl sandorio atsiradusius įsipareigojimus taip, kad jis nepripažintų su naudojimo teise, kurią jis išlaiko, susijusio pelno ar nuostolių sumos. Naujų reikalavimų taikymas neužkerta kelio pardavėjui nuomininkui pelnu arba nuostoliais pripažinti bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu. Pardavėjas nuomininkas pataisas taiko retrospektyviai pagal 8-ąjį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po taikymo pirmą kartą datos. Pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės / Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos „Tiekėjų finansavimo susitarimai“ (paskelbtos 2023 m. gegužės mėn., galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.): Pataisomis „Tiekėjų finansavimo susitarimai“ keičiamas 7-asis TAS „Pinigų srautų ataskaita“, reikalaujant, kad ūkio subjektas atskleistų papildomą informaciją apie savo tiekėjų finansavimo susitarimus. Pataisose taip pat taip pat įtraukiami tiekėjo finansavimo susitarimai kaip pavyzdinis likvidumo rizikos atskleidimo reikalavimas 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“. Pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Grupės / Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Patvirtinti, bet dar neįsigalioję ir iš anksto nepradėti taikyti standartai ir jų pataisos

21-ojo TAS pataisos „Valiutos nekeičiamumas“ (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio mėn., galioja nuo 2025 m. sausio 1 d.): Pataisomis „Valiutos nekeičiamumas“ keičiamas 21-asis TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“, reikalaujant, kad ūkio subjektas nuosekliai vertintų tai, ar valiuta gali būti keičiama į kitą valiutą, ir, kai ji nekeičiama, kad nustatytų, kokį valiutos kursą taikyti ir kokią informaciją atskleisti. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos „Sutartys dėl nuo gaminių išteklių priklausomos elektros energijos“ (paskelbtos 2024 m. gruodžio 18 d., galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Leidžiama taikyti anksčiau.): Pataisomis keičiami naudojimui savoms reikmėms keliami reikalavimai, apsidraudimo apskaitos reikalavimai ir kartu susijusi atskleidžiama informacija. Tai yra siauros taikymo srities pataisos, t. y. tik tos sutartys, kurios atitinka nurodytas apimties nustatymo charakteristikas, patenka į pataisų taikymo sritį. Pataisomis patikslinami naudojimui savoms reikmėms keliami reikalavimai, suteikiamas leidimas taikyti apsidraudimo apskaitą, jei tokios sutartys naudojamos kaip apsidraudimo priemonės, nustatomi papildomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kad investuotojai galėtų suprasti tokių sutarčių poveikį įmonės finansiniams veiklos rezultatams ir pinigų srautams.

9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ pataisos
9-ajame TFAS nurodyti naudojimui savoms reikmėms keliami reikalavimai yra keičiami, siekiant apimti veiksnius, į kuriuos ūkio subjektas turi atsižvelgti, kai taiko 9-ojo TFAS 2.4 punktą sutartims, pagal kurias įsigyjama ir priimama atsinaujinančių išteklių elektros energija, kai jos gamyba yra priklausoma nuo gamtos išteklių; ir
9-ajame TFAS nurodyti apsidraudimo apskaitos reikalavimai yra keičiami taip, kad ūkio subjektui būtų leidžiama naudoti nurodytas charakteristikas atitinkančias sutartis dėl nuo gamtos priklausomos atsinaujinančių išteklių elektros energijos kaip apsidraudimo priemonę, kad jis galėtų:
* prognozuojamus kintamo kiekio elektros energijos sandorius priskirti apdraustajam objektui, jei tenkinami nurodyti kriterijai; ir
* apdraustajam objektui vertinti taikyti tas pačias kiekio prielaidas, kurios buvo taikomos apsidraudimo priemonei.

7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ ir 19-ojo TFAS „Viešai neatskaitingos patronuojamosios įmonės. Atskleidimas“ pataisos TASV pakeičia 7-ąjį TFAS ir 19-ąjį TFAS, nustatydama reikalavimus atskleisti informaciją apie sutartis dėl nuo gamtos išteklių priklausomos elektros energijos, kuri atitinka nurodytas charakteristikas. Pataisos taikomos 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau. Pataisos turi būti taikomos retrospektyviai. Nebūtina taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos, kad būtų atsižvelgta į šių pataisų taikymą. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

„Metiniai patobulinimai. 11 tomas“ (paskelbti 2024 m. liepos 18 d., galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Šios pataisos apima kelių TFAS apskaitos standartų patikslinimus, supaprastinimus, pataisymus ir pakeitimus, skirtus padidinti jų tarpusavio suderinamumą. Dokumente „Metiniai patobulinimai“ pateiktos pataisos yra susijusios su:

1-uoju TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą“ – „Pirmą kartą TFAS taikančių subjektų apsidraudimo apskaita“
7-uoju TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“:
- „Pelnas arba nuostoliai nutraukus turto pripažinimą“
- „Informacijos apie skirtumus tarp tikrosios vertės ir sandorio kainos atskleidimas“
- „Informacijos apie kredito riziką atskleidimas“
9-uoju TFAS „Finansinės priemonės“:
- „Nuomos įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas“
- „Sandorio kaina“
10-uoju TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ – „De facto agento nustatymas“
7-uoju TAS „Pinigų srautų ataskaita“ – „Savikainos metodas“

Šios pataisos turi būti taikomos 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

9-ojo TFAS ir 7-ojo TFAS pataisos „Finansinių priemonių klasifikavimas ir vertinimas“ (paskelbtos 2024 m. gegužės 30 d., galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Finansinio turto, turinčio aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) bei panašių elementų, klasifikavimo paaiškinimas – paskoloms būdingos su ASV susiję elementai gali turėti įtakos tam, ar paskolos yra vertinamos amortizuota savikaina ar tikrąja verte. Suinteresuotieji subjektai teiravosi, kaip, atsižvelgiant į sutartyje numatytų pinigų srautų charakteristikas, nustatyti, kaip tokios paskolos turėtų būti vertinamos. Siekiant išspręsti bet kokį galimą skirtingą taikymą praktikoje, pataisose patikslinama, kaip turėtų būti vertinami tokių paskolų sutartyse numatyti pinigų srautai.

Įsipareigojimų vykdymas per elektroninio mokėjimo sistemas – suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į sunkumus taikant 9-ojo TFAS pripažinimo nutraukimo reikalavimus, kai finansinis turtas realizuojamas arba finansinis įsipareigojimas įvykdomas atliekant elektroninius grynųjų pinigų pervedimus. Pataisose paaiškinama, kurią datą nutraukiamas finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo pripažinimas. TASV taip pat nusprendė parengti apskaitos politikos alternatyvą, pagal kurią įmonę galėtų nutraukti finansinio įsipareigojimo pripažinimą prieš tai, kai ji įvykdymo datą perduoda pinigus, jeigu tenkinami atitinkami kriterijai. Šiomis pataisomis TASV taip pat nustatė papildomus informacijos atskleidimo reikalavimus, kuriais siekiama padidinti skaidrumą investuotojams dėl investicijų į nuosavykės priemones, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, ir finansines priemones, turinčias neapibrėžtųjų elementų, pavyzdžiui, elementų, susijusių su ASV tikslais. Pataisos taikomos 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, tik jei visos pataisos taikomos vienu metu arba jei taikomos tik finansinio turto grupavimo pataisos. Ūkio subjektas turi taikyti pataisas retrospektyviai. Ūkio subjektas neprivalo taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos, kad atsižvelgtų į šių pataisų taikymą, tačiau gali tą daryti, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Bendrovė dar nėra įvertinusi šių pataisų taikymo įtakos.

18-asis TFAS „Pateikimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose“ (paskelbtas 2024 m. balandžio 9 d., galioja nuo 2027 m. sausio 1 d.)

18-uoju TFAS nustatomi nauji reikalavimai dėl pateikimo pelno (nuostolių) ataskaitoje, įskaitant nurodytas bendras sumas ir tarpines sumas. Jame taip pat reikalaujama atskleisti informaciją apie vadovybės nustatytus veiklos rezultatų rodiklius ir nustatyti nauji reikalavimai dėl finansinės informacijos apibendrinimo ir skaidymo remiantis nustatytais pirminių finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto „vaidmenimis“. Bendrovė dar nėra įvertinus šio standarto pritaikymo įtakos.

3. REIKŠMINGŲ APSKAITOS PRINCIPŲ SANTRAUKA

Ilgalaikis materialusis turtas

Pripažinimas ir įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas įvertinamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė/Grupės turto įsigijimo savikainą sudaro išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu. Įmonės pasigaminto turto savikainą sudaro medžiagų savikaina, tiesioginės darbo sąnaudos ir kitos išlaidos, patirtos gaminant šį turtą iki jo naudojimo pradžios, turto išmontavimo, išvežimo bei turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos iki turto naudojimo pradžios. Kai ilgalaikio materialiojo turto dalių naudingo tarnavimo laikas skiriasi, jos yra apskaitomos kaip atskiras ilgalaikis materialusis turtas.

Vėliau patirtos sąnaudos

Po pirminio turto pripažinimo, sąnaudos, patiriamos keičiant ilgalaikio materialiojo turto komponentą arba susijusios su turto rekonstrukcija, yra kapitalizuojamos tik jeigu iš to turto tikėtina gauti ateityje ekonominės naudos ir naujojo komponento savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriamos.

Nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti kitą mėnesį po atitinkamo ilgalaikio turto vieneto naudojimo pradžios datos. Naudojimo pradžios data yra ta data, kai turtas faktiškai yra parengtas naudojimui. Ilgalaikio turto perdavimas naudoti yra įforminamas ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktu. Nusidėvėjimas (amortizacija) nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai ilgalaikis turtas pradedamas klasifikuoti kaip laikomas pardavimui arba nurašomas, parduodamas ar kitaip perleidžiamas.

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą per naudingą turto tarnavimo laiką. Per laikotarpį priskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma yra apskaitoma nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sąskaitose.

Jei atlikus ilgalaikio materialaus turto remontą ar įvertinus vertės sumažėjimą turto naudingo tarnavimo laikotarpis pasikeičia, šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą likusį naudingo tarnavimo laiką.

Bendrovės/Grupės ilgalaikio materialiojo turto bei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui, įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės/Grupės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką.

Bendrovės/Grupės valdybos nutarimu, nuo 2017 metų sausio 1 dienos naujai įsigyjamoms gamybinėms linijoms, apskaitomoms „Mašinos ir įrengimai“ straipsnyje, taikomas 10-15 metų naudingo tarnavimo metų.

2018 m. Bendrovė ir Grupė patikslino ilgalaikio materialiojo turto likutines vertes ir naudingo tarnavimo laiką, kaip nustatyta 16-ajame TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir nusprendė koreguoti turto likutines vertes ir naudingo tarnavimo laiką tiems vienetams, kurie nebuvo visiškai nudėvėti 2018 m. sausio 1 d., perspektyviai. Remiantis atliktu vertinimu, pakeitimai buvo pradėti taikyti nuo 2018 m. sausio.

Nuo 2019 m. sausio 1d. patvirtinti nauji ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikai/ nusidėvėjimo/ amortizacijos normatyvai. Žemiau yra pateikti Bendrovės/Grupės ilgalaikio materialaus turto vidutiniai naudingo tarnavimo laikotarpiai.

Turto grupė	Naudingo tarnavimo laikotarpis (metai)
Pastatai ir statiniai	20–40
Mašinos ir įrengimai	5-15
Gamybinės linijos	10-15
Transporto priemonės ir kitas turtas	3-10

Nusidėvėjimo metodai, likvidacinės vertės ir turto naudingo tarnavimo laikotarpiai yra/bus peržiūrimi finansinių ataskaitų pateikimo dieną, užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitiktų numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nebaigta statyba (ruošiamas naudoti ilgalaikis turtas)

Nebaigta statyba yra apskaitoma įsigijimo savikaina, atėmus įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas. Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamus ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami į veiklos rezultatą.

Investicinis turtas

Bendrovės/Grupės investiciniam turtui priskiriami žemė ir pastatai, kurie yra nuomojami ir uždirba nuomos pajamas, ir nėra naudojami Grupės ir Bendrovės pagrindinės veiklos tikslams. Investicinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių sumą.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per 20 – 40 metų naudingo tarnavimo laiką. Investicinio turto nurašymas yra atliekamas tik tada, kai turtas yra parduodamas arba kai visam laikui nutraukiamas jo naudojimas, o iš jo pardavimo nesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai iš investicinio turto perleidimo arba pardavimo yra apskaitomi laikotarpio, kai turtas buvo parduotas ar kitaip perleistas, bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pervedimai į investicinį turtą yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimas, kai savininkas nebenaudojo turto savo reikmėms arba prasidėjus veiklos nuomai. Pervedimai iš investicinio turto yra atliekami tada ir tik tada, kai pasikeičia jo naudojimas, savininkui pradėjus jį naudoti savo reikmėms ar prasidėjus rekonstrukcijai su tikslu parduoti.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, kurio numatomas naudingo tarnavimo laikas yra ribotas ir kurį sudaro įsigyta kompiuterinė programinė įranga ir licencijos bei prekių ženklai, apskaitomas savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Amortizacija bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitoma tiesioginiu metodu per visą numatomą naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra toks:

Programinė įranga, licencijos, įsigytos teisės: 3 metai

Vėlesnės nematerialiojo turto išlaidos kapitalizuojamos tik tada, kai dėl jų padidėja konkretaus turto, su kuriuo yra susiję išlaidos, būsima ekonominė nauda. Visos kitos išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Bendrovė/Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

Nuomojamas turtas

Nuoma, kai Bendrovė/Grupė prisiima reikšmingą riziką irnaudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine nuoma. Turtas, įgyjamas finansinės nuomos būdu, pripažįstamas Bendrovės/Grupės turtu finansinės nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaitomas mažesniąja iš turto tikrosios vertės ir minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinės vertės atėmus nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Visa kita nuoma yra laikoma veiklos nuoma. Turtas, laikomas finansinės nuomos būdu, nudėvimas per numatomą naudingo tarnavimo laikotarpį tokiu pačiu pagrindu kaip ir nuosavybė.

Sprendimas ar susitarimas yra nuomos sutartis, grindžiamas susitarimo esme, susitarimo sudarymo metu, nustatant ar susitarimo įvykdymas priklauso nuo konkretaus turto naudojimo arba nustatant ar susitarimas suteikia teisę naudoti turtą.

Atsargos

Atsargos, įskaitant nebaigtą gamybą ir gatavą produkciją, finansinėse ataskaitose apskaitomos mažesniąja iš verčių (savikainos ar grynosios galimo realizavimo realizacinės vertės), po vertės sumažėjimo įvertinimo lėtai judančioms ir pasenusioms atsargoms. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinės veiklos metu, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės, žemesnės už jų savikainą atliekamas tada, kai atsargų savikaina gali būti nepadengiama tas atsargas pardavus ar panaudojus. Nerealizuotinos atsargos yra visiškai nurašomos. Atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Kai atsargos yra pasigaminamos bei nebaigtos gamybos atveju į savikainą įtraukiama ir atitinkama dalis netiesioginių gamybos sąnaudų, paskirstomų pagal normas, apskaičiuotas atsižvelgiant į gamybos pajėgumų panaudojimą. Pagalbinės medžiagos ir atsargos yra apskaitomos sąnaudomis tada, kai jos pradedamos naudoti arba įtraukiamos į gatavų prekių kainą, jei jos naudojamos gamyboje.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Tokių investicijų terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi. Sąskaitos banke, laikomos automatizuotam mokesčių mokėjimui ir permokų susigražinimui taip pat yra laikomos pinigų ekvivalentais. Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko einamosiose sąskaitose bei indėliai, kurių terminas sutarties sudarymo datą lygus ar mažesnis nei 3 mėn., ir mokestinės sąskaitos banke.

Vyriausybės dotacijos susijusios su sąnaudų kompensacija

Dotacijos apskaitomos kaupimo principu, t. y. gautos dotacijos arba jų dalys pripažįstamos panaudotomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su dotacijomis susijusios sąnaudos.

Dotacijos susijusios su turto kompensacija

Dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos, gauto arba įsigyto ilgalaikio turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos kaip pajamos. Dotacijos amortizacija mažina susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas per šio ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką.

Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovės/Grupės nefinansinio turto likutinė vertė, išskyrus atsargas ir atidėtojo mokesčio turtą, yra peržiūrima ataskaitų pateikimo dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku bei dar neįvesto į eksploataciją nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė įvertinama finansinės būklės ataskaitos dieną. Nuostoliai dėl nuvertėjimo apskaitomi, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaitinė vertė viršija atsiperkamąją vertę. Grynuosius pinigus uždirbantis vienetas yra mažiausia pinigus uždirbančio turto grupė, sukurianti pinigų srautus, nepriklausomus nuo kito turto ar turto grupių. Visi dėl nuvertėjimo patirti nuostoliai yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas

Nefinansinio turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: grynosios realizacinės, atskaičius pardavimo sąnaudas, ar turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš turto naudojimo iki jų dabartinės vertės, taikant mokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką susijusią su tuo turtu.

Vertės sumažėjimo atstatymas

Jeigu įvyksta tam tikri įvykių ar aplinkybių, kurių pagrindu buvo vertinama nefinansinio turto atsiperkamoji vertė, pasikeitimai, liudijantys, kad nefinansinio turto apskaitinė vertė gali būti atgauta, vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi taip, kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.

Dividendai

Dividendai apskaitomi kaip įsiskolinimas laikotarpyje, kada jie yra paskelbiami (t.y. patvirtinami akcininkų susirinkimo).

Užsienio valiuta

Sumų užsienio valiuta įvertinimas nacionaline valiuta

Operacijos užsienio valiuta įvertinamos eurais operacijos atlikimo dieną galiojusiu oficialiu Lietuvos banko skelbiamu euro ir užsienio valiutos santykiu (toliau-oficialiu valiutos kursu). Piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai užsienio valiuta įvertinami eurais finansinės būklės ataskaitos dieną galiojusiu oficialiu valiutos kursu. Valiutos kurso pasikeitimo skirtumai, atsiradę įvykdžius šias operacijas, apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sudarymui buvo naudoti šie valiutų kursai:

Valiuta	2024 m.	2023 m.
1 USD	0,957488 EUR	0,904977 EUR

Finansinės priemonės

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Finansinis turtas

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu skirstomas į vėliau apskaitomą amortizuota savikaina, tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, arba tikrąja verte per pelną arba nuostolius. Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Grupės/Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas ir sutarčių turtą (jei tokių yra), kurie neturi reikšmingo finansavimo komponento, Grupė/Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte, pridėjus, kai finansinis turtas nėra apskaitomas tikrąja verte per pelną (nuostolius), sandorio išlaidas. Prekybos gautinos sumos ir sutarčių turtas (jei tokių yra), į kuriuos neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas, yra vertinami pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą. Tam, kad finansinis turtas būtų priskiriamas ir vertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, pinigų srautai atsirandantys iš finansinio turto turi būti tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai (SPPI) nuo pagrindinės nepadengtos sumos. Šis vertinimas vadinamas SPPI testu ir atliekamas kiekvienai finansinei priemonei. Grupė/Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo kaip Grupė/Bendrovė valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Grupė/Bendrovė įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.

Vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Bendrovė finansinį turtą vertina:
a) Amortizuota savikaina (skolos finansinės priemonės);
b) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius) (skolos finansinės priemonės).
2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė neturėjo tokių priemonių ;
c) Tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius) (nuosavybės priemonės).
2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė neturėjo tokių priemonių;
d) Tikrąja verte per pelną ar nuostolius.
2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupė/Bendrovė neturėjo tokių priemonių;

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas (skolos finansinės priemonės)

Grupė/Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
i) Finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
ii) Dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas vėliau yra apskaitomas naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR) atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas ar nuostoliai apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai turto pripažinimas yra nutraukiamas, turtas yra pakeičiamas ar šiam nustatomas vertės sumažėjimas. Grupės/Bendrovės finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina apima prekybos gautinas sumas, kitas trumpalaikes ir ilgalaikes gautinas sumas, išduotas paskolas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal 9 TFAS, bendruoju atveju, Grupė/Bendrovė pripažįsta tikėtinus kredito nuostolius (ECL) visoms skolos finansinėms priemonėms, kurios nėra vertinamos tikrąja verte per pelną ar nuostolius. ECL yra paremti sutartinių gautinų pinigų srautų ir pinigų srautų, kuriuos Grupė/Bendrovė tikisi gauti, skirtumu, diskontuotu taikant apytikslę pradinę efektyvią palūkanų normą. ECL yra pripažįstami dviem etapais. Kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nėra reikšmingai padidėjusi, ECL apskaičiuojamas kredito nuostoliams, atsirandantiems dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, galimų per ateinančius 12 mėnesių (12 mėnesių ECL). Toms kredito pozicijoms, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo yra reikšmingai padidėjusi, vertės sumažėjimas formuojamas kredito nuostolių sumai, kurių tikimasi per likusį kredito pozicijos galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo laiką (galiojimo laikotarpio ECL). Prekybos gautinoms sumoms ir turtui, atsiradusiam iš sutarčių su klientais (jei tokių yra), Grupė/Bendrovė taiko supaprastintą metodą ECL skaičiuoti. Todėl Grupė/Bendrovė nestebi kredito rizikos pokyčių, bet kiekvienai finansinių ataskaitų datai pripažįsta vertės sumažėjimą remiantis galiojimo laikotarpio ECL. Grupė/Bendrovė sudarė tikėtinų nuostolių normų matricą, kuri paremta istorine kredito nuostolių analize, ir pakoreguota, kad atspindėtų ateities veiksnius, būdingus skolininkams ir ekonominei aplinkai (rinkos makro ekonominiai faktoriai, užimtumo lygis, vartotojų kainų indeksas ir pan.). Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Paskolos, kurioms skaičiuojami galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu. Grupė/Bendrovė laiko, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su finansiniu turtu, jei sutartiniai mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 90 dienų, arba kai yra požymių, kad skolininkas ar skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo savo įsipareigojimų (pagrindinių mokėjimų AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip) 20 ar palūkanų), atsiranda tikimybė, kad jie pradės bankroto arba reorganizavimo procedūras ir tais atvejais, kai stebimi duomenys rodo, kad yra numatomas būsimų pinigų srautų sumažėjimas, pvz., įsiskolinimo pradelsimų pokyčių arba ekonominių sąlygų, kurios koreliuoja su įsipareigojimų neįvykdymu, pokyčių. Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Finansinis turtas nurašomas, kai nėra pagrįstų lūkesčių susigrąžinti sutartinius pinigų srautus.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu skirstomi į finansinius įsipareigojimus apskaitomus tikrąja verte per pelną ar nuostolius, gautas paskolas ir mokėtinas sumas. Visi finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimu metu yra pripažįstami tikrąja verte, o gautų paskolų bei mokėtinų sumų atveju - atėmus tiesiogiai priskirtinas sandorio išlaidas. Grupės/Bendrovės finansiniai įsipareigojimai apima prekybos ir kitas mokėtinas sumas, gautas paskolas ir finansinio lizingo įsipareigojimus.

Vėlesnis vertinimas

Finansinių įsipareigojimų vertinimas priklauso nuo jų klasifikavimo, kaip aprašyta toliau.

Finansiniai įsipareigojimai

Gautos paskolos ir panašios mokėtinos sumos

Po pirminio pripažinimo paskolos ir kitos mokėtinos sumos yra apskaitomos amortizuota savikaina naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (EIR). Pelnas ir nuostoliai yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami. Amortizuota savikaina apskaičiuojama atsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką įsigyjant, taip pat mokesčius ar išlaidas, kurios yra neatskiriama EIR dalis. EIR amortizacija įtraukiama į finansines sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja įvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimus tuo pačiu metu.

Apibrėžtieji ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų sąnaudoms.

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

1. Ilgalaikiai įsipareigojimai (Papildomų išmokų darbuotojams planai pagal įmonėje galiojančius įsakymus)

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas papildomoms išmokoms, remiantis papildomų išmokų politika galiojančia Bendrovėje ir Grupėje bei kurios išmokų dydis priklauso nuo išdirbto stažo Bendrovėje ir Grupėje pagal 5, 10, 15, 20, 25 ir t.t. metų stažą. Šie įsakymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m. AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip) 21

Įsipareigojimas pagal įmonėje galiojančius įsakymus dėl išmokų darbuotojams yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Pakartotiniai vertinimai, kuriuos sudaro aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra iš karto pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje su atitinkamu debetu ar kreditu nepaskirstytame pelne kitose bendrosiose pajamose tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos. Pakartotiniai vertinimai vėlesniais laikotarpiais neperkeliami į pelną arba nuostolius. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma.

2. Į pensiją išeinančių darbuotojų išmokos

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės/Grupės sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka. Įsipareigojimų darbuotojams einamųjų metų savikaina pripažįstama sąnaudomis iš karto bendrųjų pajamų ataskaitoje. Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis lygiomis dalimis per vidutinį laikotarpį, kol tampa privaloma mokėti išmoką. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto. Į pensiją išeinančių darbuotojų išmokų įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Pakartotiniai vertinimai, kuriuos sudaro aktuarinis pelnas ir nuostoliai yra iš karto pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje su atitinkamu debetu ar kreditu nepaskirstytame pelne kitose bendrosiose pajamose tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos. Pakartotiniai vertinimai vėlesniais laikotarpiais neperkeliami į pelną arba nuostolius. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma.

Pajamos

Pajamos pagal sutartis su klientais. Pardavimai

Bendrovė ir Grupė užsiima pieno produktų gamyba, pardavimu ir platinimu. Pajamos pagal sutartis su klientais pripažįstamos pardavimo momentu, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė/Bendrovė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Bendrovė/Grupė vertina, kad sutartyse yra tik vienas vienintelis veiklos įsipareigojimas. Pajamos pagal sutartis su klientais yra pripažįstamos atėmus pardavimo pridėtinės vertės, akcizo mokesčius ir suteiktas nuolaidas, tiesiogiai susijusias su pardavimais (dažniausiai suteikiamomis pardavimo momentu). Vadovybė atsižvelgia į kitų dalykų poveikį pajamų pripažinimui, pavyzdžiui:

1) Ar sutartyse yra numatyta keletas skirtingų veiklos įsipareigojimų;
2) Ar sutartyse yra numatytas kintamas atlygis (išskyrus nuolaidas taikomas pardavimo momentu, kaip aprašyta aukščiau) ir jam taikomi apribojimai, jei tokių yra;
3) Ar sutartyse yra nepiniginių atlygio elementų ar reikšmingų finansavimo komponentų;
4) Ar sutartyse yra kitų pažadų, kurie turėtų būti laikomi sandorio kainos dalimi;
5) Ar sutartyse esantys susitarimai (jei tokių yra) yra laikomi klientui mokėtinu atlygiu ar pirkimu iš pirkėjo;
6) Ar sutartyse yra numatytas negrąžintinas išankstinis atlygis mokamas klientui.

Bendrovė savo dukterinei įmonei parduoda žaliavą (t. y. pieną), kuris yra perkamas iš pieno tiekėjų. Žaliavą dukterinė įmonė naudoja sūrio gamybai, kuris vėliau yra perperkamas Bendrovės ir parduodamas AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D. (visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip) 22

trečiosioms šalims. Kadangi šios žaliavos yra pagrindinė sudedamoji dalis, naudojama sūrio gamybai, tokių sandorių pajamos ir sąnaudos yra apskaitomos grynąja verte Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose, tam jog, pajamos nebūtų dirbtinai padidintos, kadangi sutartys su klientais yra sudaromos Bendrovės, o dukterinė įmonė veikia kaip gamybinis vienetas. Kai Bendrovė parduoda iš savo dukterinės įmonės įsigytas prekes trečiosioms šalims (mažmeninėms įmonėms), Bendrovė prisiima visas su šiais sandoriais susijusias rizikas, taigi, pajamos nėra sudengiamos kaip kad nurodyta TFAS 15 išaiškinime susijusiame su vertinimu, ar Bendrovė veikia kaip savo sąskaita veikiantis subjektas, ar agentas. Dėl Grupės/Bendrovės verslo modelio, vadovybė nepriėmė jokių kitų svarbių apskaitinių sprendimų, vertinimų ar prielaidų, susijusių su pajamų pagal sutartis su klientais pripažinimu, išskyrus tų, kurios minimos 4 pastaboje.

Suteiktos paslaugos, perleistas turtas, palūkanų pajamos

Pajamos, suteikus paslaugas, pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje tas paslaugas suteikus, atsižvelgiant į paslaugų įvykdymo lygį per laikotarpį.Pajamos pripažįstamos atėmus pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir suteiktas nuolaidas. Nuomos pajamos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesioginiu būdu per atitinkamos nuomos laikotarpį. Pajamos iš perleisto turto bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstamos, kai prekių ar paslaugų kontrolė pereina klientui, ta suma, kurią Grupė/Bendrovė tikisi gauti mainais už prekes ar paslaugas. Pajamos nepripažįstamos, jeigu yra didelių abejonių dėl pajamų atgavimo ar su tomis pajamomis susijusių sąnaudų atsiradimo arba kai tikėtinas prekių grąžinimas ar tikėtina reikšminga rizika ir prekės negali būti laikomos perduotomis pirkėjui. Palūkanų pajamos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai jos sukaupiamos, remiantis efektyvios palūkanų normos metodu. Finansinės nuomos mokėjimų palūkanų sąnaudų sudedamoji dalis bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstama naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Sąnaudos

Sąnaudos yra pripažįstamos kaupimo principu tuomet, kai yra patiriamos.

Veiklos nuomos mokėjimai

Veiklos nuomos mokėjimai pagal atitinkamas veiklos nuomos sutartis pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje sistemingai išdalijant juos per visą nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos mokėjimai

Minimalūs nuomos mokėjimai yra paskirstomi į finansines sąnaudas ir nepadengto įsipareigojimo dengimą, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Finansinės sąnaudos paskirstomos per visą finansinės nuomos laikotarpį, apskaičiuojant jas pagal pastovią periodinę palūkanų normą, taikomą nepadengtam įsipareigojimo likučiui.

Grynosios finansavimo sąnaudos

Grynąsias finansavimo sąnaudas sudaro palūkanų sąnaudos, įvertintos efektyvios palūkanų normos metodu, palūkanų pajamos iš investuotų lėšų ir užsienio valiutos kursų pasikeitimo įtaka.

Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos įsigijimui, turto, kuriam reikia laiko paruošti numatomam naudojimui ar pardavimui, statybai ar gamybai yra kapitalizuojamos kaip dalis atitinkamo turto savikainos. Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Grupė kapitalizuoja skolinimosi išlaidas tokiam turtui, kurio statyba buvo pradėta po 2009 m. sausio 1 d. Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio išlaidas. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte (naudojant efektyvios palūkanų normos metodą), o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą (išskyrus kapitalizuotą dalį), yra įtraukiamas į laikotarpio pelną ar nuostolį.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Segmentų atskleidimas

Segmentas yra reikšminga Bendrovės/Grupės veiklos dalis, išskiriama pagal tiekiamus produktus ar teikiamas paslaugas (verslo segmentas) arba pagal produktų ar paslaugų tiekimą tam tikroje ekonominėje aplinkoje, kuriai būdinga savita rizika ir ekonominė nauda (geografinis segmentas). Verslo segmentu šiame finansinių ataskaitų rinkinyje laikoma išskiriama Grupės ir Bendrovės veiklos sudedamoji dalis, dalyvaujanti gaminant atskirą produktą ar teikiant paslaugą arba grupę susijusių produktų ar paslaugų, kurios rizika ir pelnas skiriasi nuo kitų verslo segmentų.

Pelno mokestis

Dabartinis ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra vertinami pagal sumą, kuri, kaip tikimasi, bus grąžinta ar sumokėta mokesčių institucijoms, įskaitant ankstesnių metų patikslinimus. Šios sumos apskaičiavimui naudojami mokesčio tarifai yra tie, kurie (iš esmės) yra taikomi iki finansinės būklės ataskaitos datos. Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinant atidėtojo pelno mokesčio skaičiavimus. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. 2024 m. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas - 15 proc. (2023 m. – 15 proc.). Atidėtasis pelno mokestis pripažįstamas atsižvelgiant į laikinuosius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtieji pelno mokesčiai yra apskaičiuojami remiantis įsipareigojimų metodu. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaičiuojami, taikant mokesčio tarifus, kurie, tikėtina, bus taikomi apmokestinamajam pelnui tais metais, kuriais šie laikinieji skirtumai bus realizuoti, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, priimtus ar iš esmės priimtus ataskaitų sudarymo dieną. Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Bendrovės/Grupės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jei Bendrovė/Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė/Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra užskaitomi tarpusavyje, jei įstatymai leidžia užskaityti tarpusavyje pelno mokesčio sąnaudas su pajamas bei atidėtieji mokesčiai yra tos pačios įmonės ir susiję su ta pačia mokesčių institucija. Pagal galiojančius mokesčių įstatymus, mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus atlikti Bendrovės ir Grupės įmonių mokestinį patikrinimą bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas iš naujo įvertindama mokesčių skaičiavimą. Grupės vadovybė tiki, kad visi mokesčiai yra teisingai apskaičiuoti ir sumokėti remiantis galiojančiais teisės aktais ir jai nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas dėl nesumokėtų mokesčių.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva

BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Paprastasis ir sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai

Bendrovė/Grupė pateikia duomenis apie paprastąjį pelną (nuostolius), tenkantį vienai akcijai, ir apie sumažintą pelną (nuostolius), tenkantį vienai akcijai. Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas padalijant pelną (nuostolius), tenkančius Bendrovės/Grupės akcininkams, iš svertinio esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per laikotarpį. Sumažintas pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, yra skaičiuojamas pelną (nuostolius), tenkančius akcininkams, bei svertinį paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkį per laikotarpį koreguojant visomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis. Per atskaitinius laikotarpius Bendrovė/Grupė nebuvo išleidusi potencialių paprastųjų akcijų.

Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės finansinę būklę balanso datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

REIKŠMINGI VERTINIMAI TAIKANT GRUPĖS IR BENDROVĖS APSKAITOS POLITIKĄ

Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi ir yra paremti istorine patirtimi bei kitais veiksniais, atspindinčiais esamą situaciją bei pagrįstai tikėtinais ateities įvykiais. Bendrovės/Grupės vadovybė, atsižvelgdama į prognozes ir biudžetą, skolinimosi poreikį, įsipareigojimų vykdymą, produktus ir rinkas, finansinės rizikos valdymą, atlikusi veiklos tęstinumo vertinimą mano, kad neaiškumų vertinant Bendrovės/Grupės veiklos tęstinumą, bei abejonių dėl tolesnės jos veikos nėra. Bendrovė/Grupė daro įvertinimus ir prielaidas dėl ateities įvykių, todėl apskaitos įvertinimai pagal apibrėžimą ne visada atitiks faktinius rezultatus. Parengiant Grupės ir Bendrovės finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamas, išlaidas, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje. Šių finansinių ataskaitų rengimo dieną nebuvo reikšmingos rizikos, kad apskaitinė turto ir įsipareigojimų vertė turės būti reikšmingai pakoreguota ateinančiais ataskaitiniais metais dėl susijusių įvertinimų pasikeitimo būsimais finansiniais metais.

Pajamos

Grupės ir Bendrovės vadovybė priėmė reikšmingą apskaitos vertinimo prielaidą susijusią su marketingo paslaugų (perkamų iš pirkėjų) apskaita (vertinant, ar tai laikoma klientui mokėtinu atlygiu ar pirkimu iš pirkėjo kaip minėta aukščiau). Remiantis vadovybės vertinimu, iš klientų (mažmeninių įmonių) įsigytos marketingo paslaugos yra traktuojamos kaip atskira paslauga susijusi su įvairiomis, Grupei suteiktomis, reklamos ir marketingo paslaugomis, todėl visos finansiniais metais patirtos reklamos ir marketingo sąnaudos yra apskaitomos kaip veiklos sąnaudos konsoliduotose ir atskirose Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitose.

Suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas

Bendrovė/Grupė reguliariai peržiūri gautinų sumų vertės sumažėjimą.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Kaip aprašyta apskaitos politikoje, vertės sumažėjimo vertinimui Bendrovė/Grupė naudoja ECL atidėjinių matricą apibrėžtą 9 TFAS, be to papildomai vertinami atskiri skolininkai, individualaus vertinimo pagrindu. Bendrovė/Grupė nustatė, kad kredito nuostoliai sudaro mažiau nei 1% visų gautinų sumų vertės, įvertinus ateities veiksnių įtaką buvo nustatyta jog jie neturės įtakos nuostolių lygiui. Daugumai gautinų sumų įvertinti Bendrovė/Grupė naudojo tikėtinų kredito nuostolių atidėjinių matricą, o keliems atskiriems, nehomogeniškiems atvejams buvo naudojamas individualus vertinimas, kaip aprašoma toliau.

Bendrovė/Grupė, vertindama ar vertės sumažėjimo nuostoliai turi būti apskaityti bendrųjų pajamų ataskaitoje, priima vertinimą ar, remiantis stebimais duomenimis, yra indikacijų, jog tikėtini pinigų srautai iš gautinų sumų portfelio pastebimai sumažės ir ar sumažėjimas gali būti susietas su atskira gautina suma tame portfelyje. Tokiais įrodymais gali būti prieinami duomenys, rodantys, kad egzistuoja neigiami skolininkų mokėjimų arba nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie tiesiogiai koreliuoja su gautinų sumų grupe. Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai įprastai pripažįstami skolininkui mokėti pradelsus, atsižvelgiant į nustatytas mokėjimo sąlygas, 90 dienų ir daugiau. Vadovybė įvertina tikėtinus pinigų srautus iš skolininkų, remiantis skolininkų su panašia kredito rizika istoriniais nuostoliais. Metodai ir prielaidos naudojamos pinigų srautų sumoms ir jų gavimo laikui įvertinti, yra reguliariai peržiūrimos, siekiant sumažinti skirtumus tarp tikėtinų nuostolių įverčio ir faktinių nuostolių.

Vadovybės vertinimu suteiktos paskolos yra vertinamos kaip turinčios žemą kredito riziką. Toks vertinimas yra paremtas įvertinus skolininkų struktūrą ir jų gebėjimą padengti skolas apimant istorinį įsipareigojimų nevykdymo lygį (kuris yra labai žemas) bei prognozuojamą ekonominės aplinkos poveikį. Be to, pažymima, kad paskolų grąžinimas yra užtikrinamas turto įkeitimu su aukštu paskolos ir užstato vertės santykiu (ang. LTV). Todėl tikėtini kredito nuostoliai yra vertinami kaip nereikšmingi. Iš susijusių šalių gautinų sumų vertės sumažėjimo vertinimas yra atskleistas 29 pastaboje.

Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė ir vertės sumažėjimas pasenusioms atsargoms

Atsargos Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitose sudaro reikšmingą turto dalį. 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybė vertino ar apskaitinė atsargų likučio vertė nebuvo didesnė nei jų grynoji galimo realizavimo vertė (toliau apibendrinta 9 pastaboje). Vadovybė taip pat vertino vertės sumažėjimą pasenusioms atsargoms, taikydama vertės sumažėjimo normas (atsižvelgdama į istorinius duomenis bei planuojamus pardavimus) bei vertindama ar vertės sumažėjimo suma pasenusioms atsargoms buvo pakankamo lygio.

2024 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas buvo 1.658 tūkst. Eur ir 1.286 tūkst. Eur, atitinkamai (2023 m. gruodžio 31 d. 1.877 tūkst. Eur ir 1.351 tūkst. Eur, atitinkamai). Vertės sumažėjimas buvo suformuotas remiantis tokia informacija kaip pagaminimo data, produkto kokybės specifikacijos bei vadovybės pardavimų prognozės skaičiavimai. Apibendrinta informacija susijusi su atsargų vertės sumažėjimu yra atskleista 9 pastaboje.

Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovė ir Grupė vykdo sandorius su susijusiomis šalimis įprastomis verslo sąlygomis. Šie sandoriai daugiausiai siekiami vykdyti rinkos kainomis. Kai nėra aktyvios rinkos šiems sandoriams, naudojamas vertinimas nustatant ar sandoriai atitinka rinkos kainas ar ne. Vertinimo pagrindas yra panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis, jeigu tokia informacija yra turima Bendrovės ar Grupės.

Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams

Kaip atskleista finansinių ataskaitų rinkinio 3 pastaboje, Bendrovė ir Grupė apskaitė ilgalaikius įsipareigojimus darbuotojams remiantis Lietuvos Darbo Kodekso įstatymu ir galiojančia Bendrovės/Grupės papildomų išmokų darbuotojams politika. Kaip atskleidžiama 15 pastaboje, įsipareigojimų dabartinė vertė apima reikšmingų vertinimų sritį dėl naudojamų prielaidų susijusių su infliacijos lygiu, darbuotojų kaitos koeficientu, diskonto norma ir t.t.

Pelno dalybų premijos pieno tiekėjams

Bendrovė ir Grupė išmoka įvairias premijas pieno tiekėjams, kurios yra apskaičiuojamos remiantis pristatyto pieno kiekiu bei kokybe, jas išmokant reguliariai. Taip pat, Bendrovė/Grupė gali išmokėti papildomas premijas tiekėjams, remiantis rinkos sąlygomis, Bendrovės/Grupės metiniais rezultatais ir pan. Sprendimas dėl papildomų priedų pieno tiekėjams išmokėjimų fakto ir dėl jų sumos dydžio apima reikšmingo vertinimo sritį.

2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė neapskaitė jokių įsipareigojimų susijusių su papildomų premijų išmokėjimu, nes Bendrovė ir Grupė neturėjo jokių sutartinių prievolių tiekėjams dėl šių išmokų. Šios išmokos yra vienašalis Bendrovės ir Grupės sprendimas.

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė įsivertino būsimus įsipareigojimus pieno statytojams pagal 2025 m. sausio 29 d. Valdyboje patvirtintus naujus Partnerystės priedų mokėjimo nuostatus sumoje 1,4 mln. Eur. Apie 2024 ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskirtus ir sukauptus metinius priedus žaliavos tiekėjams atskleidžiama 20 pastaboje.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Kaip atskleisti šių finansinių ataskaitų 28 pastaboje, Bendrovė ir Grupė dalyvavo keliuose vykstančiuose teisiniuose ginčuose, kurių baigtys ir galimi ekonominiai nuostoliai ar nauda iki šių ataskaitų datos negalėjo būti patikimai įvertinti. Vadovybės vertinimu, Bendrovė ir Grupė dėl vykstančių teisinių ginčų ateityje nesitiki patirti reikšmingų nuostolių. Teisinių ginčų įtaka finansinėms ataskaitoms, siekiant įvertinti galimo įsipareigojimo dydį ir jo pripažinimą balansiniuose straipsniuose bei tinkamas tokių ginčų atskleidimas finansinių ataskaitų pastabose apima reikšmingų vertinimų sritį.

Atidėto pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų vertinimas

Atidėto pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai finansinių ataskaitų dieną pripažįstami atsižvelgiant į laikinus skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų verčių finansinėse ataskaitose bei jų verčių mokesčių tikslais. Remiantis Bendrovės ir Grupės vadovybės vertinimais yra pripažįstamos reikšmingos atidėtojo pelno mokesčio turto sumos, atsižvelgiant į tikėtinus būsimųjų apmokestinamų pelnų laikotarpius bei dydžius ir atsižvelgiant į Bendrovės/Grupės mokesčių planavimo strategijas.

Apskaitinių įvertinimų ir klaidų taisymas

Apskaitinio įvertinimo keitimas – turto ar įsipareigojimo balansinės vertės arba turto laipsniško sunaudojimo sumos koregavimas, atliekamas įvertinus turto ir įsipareigojimų dabartinę būklę, tikėtiną būsimą naudą ir būsimus įsipareigojimus. Apskaitinių įvertinimų keitimą lemia nauja informacija ar naujos aplinkybės, todėl jie nelaikomi klaidų taisymais. Apskaitinis įvertinimas peržiūrimas iš naujo, jeigu pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks įvertinimas, ar jeigu atsiranda naujos informacijos ar daugiau patirties. Įvertinimo peržiūrėjimas dėl savo pobūdžio nėra siejamas su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nėra klaidos taisymas. Apskaitinio įvertinimo keitimo rezultatas pripažįstamas perspektyviai.

2018 metais Bendrovė ir Grupė peržiūrėjo taikomus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus tam tikroms ilgalaikio turto grupėms kaip atskleidžiama 5 pastaboje. Tiek, kiek dėl apskaitinio įvertinimo keitimo pasikeičia turtas ir įsipareigojimai, ar kiek jis yra susijęs su nuosavybės straipsniu, šio keitimo rezultatu koreguojama atitinkamo turto, įsipareigojimo ar nuosavybės straipsnio pokyčio ataskaitinio laikotarpio balansinė vertė.

Ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidos - duomenų nepateikimas ar neteisingas pateikimas ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose dėl to, kad nepasinaudota ar netinkamai pasinaudota patikima informacija, kuri turima už tuos ataskaitinius laikotarpius, už kuriuos buvo nurodyta paskelbti finansines ataskaitas; ir galėjo būti gauta ir tinkamai panaudota (ir to pagrįstai buvo galima tikėtis), sudarant ir pateikiant to ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas. Tokioms klaidoms priskiriami netikslaus matematinio apskaičiavimo, neteisingo apskaitos politikos taikymo, apsirikimo, netinkamo faktų interpretavimo padariniai pripažįstant, vertinant ar pateikiant finansinių ataskaitų elementus.

5. NEMATERIALUSIS IR MATERIALUSIS ILGALAIKIS TURTAS

Grupės nematerialiojo turto pasikeitimai:

	Įsigytos teisės ir programinė įranga	Licencijos	Patentai	Iš viso
Įsigijimo vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	355	142	634	1.131
Įsigijimai	74	31	6	111
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleidimai, nurašymai	(0)	(8)	(300)	(308)
2023 m. gruodžio 31 d.	429	165	340	934
Įsigijimai	70	46	55	171
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleidimai, nurašymai	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	499	211	395	1.105
Sukaupta amortizacija
2022 m. gruodžio 31 d.	248	137	615	1.000
Amortizacija	69	11	17	97
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleisto ir nurašyto turto amortizacija	(0)	(8)	(299)	(307)
2023 m. gruodžio 31 d.
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva
BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

28

Bendrovės nematerialiojo turto pasikeitimai:

	Įsigytos teisės ir patentai	Programinė įranga	Licencijos	Bendrovė Iš viso
Įsigijimo vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	355	121	634	1.110
Įsigijimai	74	31	6	111
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleidimai, nurašymai	(0)	(8)	(300)	(308)
2023 m. gruodžio 31 d.	429	144	340	913
Įsigijimai	70	46	55	171
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleidimai, nurašymai	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	499	190	395	1.084
Sukaupta amortizacija
2022 m. gruodžio 31 d.	248	116	615	979
Amortizacija	69	11	17	97
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleisto ir nurašyto turto amortizacija	(0)	(8)	(299)	(307)
2023 m. gruodžio 31 d.	317	119	333	769
Amortizacija	69	16	12	97
Perklasifikavimas	-	-	-	-
Perleisto ir nurašyto turto amortizacija	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	386	135	345	866
Likutinė vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	107	5	19	131
2023 m. gruodžio 31 d.	112	25	7	144
2024 m. gruodžio 31 d.	113	55	50	218

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacija 2024 m. atitinkamai sudaro 97 tūkst. Eur ir 97 tūkst. Eur (2023 m. – 97 tūkst. Eur ir 97 tūkst. Eur, atitinkamai). Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos sąnaudų straipsnyje (23 pastaba). Grupės ir Bendrovės investicijos 2024 m. įsigyjant ilgalaikį nematerialųjį turtą, sudarė atitinkamai 171 tūkst. Eur ir 171 tūkst. Eur (2023 m. – 111 tūkst. Eur ir 111 tūkst. Eur, atitinkamai). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė turėjo pilnai nudėvėto nematerialiojo turto, kuris buvo naudojamas veikloje, už 724 tūkst. Eur ir 747 tūkst. Eur, atitinkamai (2023 m. – 606 tūkst. Eur ir 629 tūkst. Eur).

29

Grupės ilgalaikio materialiojo turto pasikeitimai:

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai	Grupė Iš viso
Įsigijimo vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	27.661	95.538	12.821	5.438	3.465	144.923
turto įsigijimai	129	1.788	732	174	10.548	13.371
parduotas ir nurašytas turtas	(505)	(62)	(406)	(284)	-	(1.257)
perklasifikavimai	524	982	1	2	(1.509)	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	27.809	98.246	13.148	5.330	12.504	157.037
turto įsigijimai	-	2.743	1.015	410	15.466	19.634
parduotas ir nurašytas turtas	(180)	(3.471)	(770)	(132)	-	(4.553)
perklasifikavimai	305	6.315	95	10	(6.725)	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	707	-	-	-	-	707
2024 m. gruodžio 31 d.	28.641	103.833	13.488	5.618	21.245	172.825
Nusidėvėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	10.384	62.098	9.272	3.649	-	85.403
nusidėvėjimas	635	3.995	703	395	-	5.728
parduoto ir nurašyto turto	(9)	(56)	(320)	(268)	-	(653)
nusidėvėjimas
perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	11.010	66.037	9.655	3.776	-	90.478
nusidėvėjimas	594	4.270	672	391	-	5.927
parduoto ir nurašyto turto	(77)	(3.451)	(684)	(129)	-	(4.341)
nusidėvėjimas
perklasifikavimai	-	-	-	-	-	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	642	-	-	-	-	642
2024 m. gruodžio 31 d.	12.169	66.856	9.643	4.038	-	92.706
Vertės sumažėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-
perkelta į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-
perkelta į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	17.277	33.440	3.549	1.789	3.465	59.520
2023 m. gruodžio 31 d.	16.799	32.209	3.493	1.554	12.504	66.559
2024 m. gruodžio 31 d.	16.472	36.977	3.845	1.580	21.245	80.119

Kad atpiginti energetinius resursus, didinti konkurencingumą ir siekti tvarumo, 2022 m. Bendrovė pradėjo vėjo jėgainių statybos projekto vykdymą. 2024 m. šioms investicijoms skirta 6,9 mln. Eur, 2023 m. - 7,2 mln. Eur, atitinkamai – 2022 m. – 0,7 mln. Eur. Numatoma vėjo jėgainių eksploatacijos pradžia – 2025 m. I-II ketv.

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 5.927 tūkst. Eur ir 5.412 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 5.728 tūkst. Eur ir 5.246 tūkst. Eur). 2024 ir 2023 metais Bendrovė bendrųjų pajamų ataskaitoje „Pardavimo savikaina“ straipsnyje nusidėvėjimo sąnaudų apskaitė 3.892 tūkst. Eur ir 3.997 tūkst. Eur atitinkamai, o Grupė – 4.482 tūkst. Eur ir 4.649 tūkst. Eur, atitinkamai. Likusi Bendrovės ir Grupės nusidėvėjimo dalis apskaitoma „Veiklos sąnaudų“ straipsnyje. Dalis nusidėvėjimo sumos taip pat įtraukiama į „Atsargų“ straipsnį prie neparduotų atsargų vertės 2023 m. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Dalis Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. atitinkamai lygi 39.322 tūkst. ir 46.736 tūkst. eurų (41.722 tūkst. ir 49.338 tūkst. eurų - 2023 m. gruodžio 31 d.), buvo visiškai nusidėvėjusi, tačiau vis dar naudojama veikloje.

30

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto pasikeitimai:

	Žemė, pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba ir išankst. apmokėjimai	Iš viso
Įsigijimo vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	24.169	85.372	11.430	4.840	2.433	128.244
turto įsigijimai	128	1.714	714	159	9.389	12.104
parduotas ir nurašytas turtas	-	(61)	(406)	(224)	-	(691)
vertės didinimas	-	-	-	-	-	-
perklasifikavimai	-	982	-	2	(984)	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	24.297	88.007	11.738	4.777	10.838	139.657
turto įsigijimai	-	2.739	1.003	354	14.686	18.782
parduotas ir nurašytas turtas	(181)	(3.472)	(618)	(133)	-	(4.404)
vertės didinimas	-	-	-	-	-	-
perklasifikavimai	-	5.195	95	10	(5.300)	-
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	24.116	92.469	12.218	5.008	20.224	154.035
Sukauptas nusidėvėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	9.125	55.886	7.859	3.261	-	76.131
nusidėvėjimas	585	3.578	728	355	-	5.246
atstatantis įrašas	1	-	-	-	-	1
parduoto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	-	(55)	(320)	(214)	-	(589)
Perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
Perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	9.711	59.409	8.267	3.402	-	80.789
nusidėvėjimas	543	3.821	703	345	-	5.412
atstatantis įrašas	-	-	-	-	-	-
parduoto ir nurašyto turto nusidėvėjimas	(78)	(3.451)	(537)	(130)	-	(4.196)
perkėlimai į investicinį turtą	-	-	-	-	-	-
perkėlimai iš investicinio turto	-	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	10.176	59.779	8.433	3.617	-	82.005
Vertės sumažėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-
vertės sumažėjimo atstatymas	-	-	-	-	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	15.044	29.486	3.571	1.579	2.433	52.113
2023 m. gruodžio 31 d.	14.586	28.598	3.471	1.375	10.838	58.868
2024 m. gruodžio 31 d.	13.940	32.690	3.785	1.391	20.224	72.030

6. INVESTICINIS TURTAS

	Grupė	Bendrovė
Įsigijimo vertė
2022 m. gruodžio 31 d.	4.636	3.899
-įsigijimai	-	-
-perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
-perkėlimai į ilgalaikį materialųjį turtą	-	-
-parduota, nurašyta	-	-
-atstatantys įrašai	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	4.636	3.899
-įsigijimai	-	-
-perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
-perkėlimai į ilgalaikį materialųjį turtą	(707)	-
-parduota, nurašyta	-	-
-atstatantys įrašai	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	3.929	3.899
Sukauptas nusidėvėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	1.882	1.229
-nusidėvėjimas	203	202
-perkėlimai į ilgalaikį materialųjį turtą	-	-
-parduota, nurašyta	-	-
-atstatantys įrašai	-	-
-perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	2.085	1.431
-nusidėvėjimas	249	249
-perkėlimai į ilgalaikį materialųjį turtą	(642)	-
-parduota, nurašyta	-	-
-atstatantys įrašai	-	-
-perkėlimai iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	1.692	1.680
Vertės sumažėjimas
2022 m. gruodžio 31 d.	-	-
vertės sumažėjimas	-	-
vertės sumažėjimo atstatymas	-	-
atkelta iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
2023 m. gruodžio 31 d.	-	-
-vertės sumažėjimas	-	-
-vertės sumažėjimo atstatymas	-	-
-atkelta iš ilgalaikio materialaus turto	-	-
2024 m. gruodžio 31 d.	-	-
Likutinė vertė (tūkst. Eur)
2022 m. gruodžio 31 d.	2.754	2.670
2023 m. gruodžio 31 d.	2.551	2.468
2024 m. gruodžio 31 d.	2.237	2.219

Bendrovės investicinis turtas buvo nuomojamas susijusiai šaliai UAB „Čia Market“ bei kitoms nesusijusioms šalims ir fiziniams asmenims. Investicinį turtą vertino nepriklausomi vertintojai 2018 m. balandžio mėn. 20 d. Vertinimas buvo atliktas naudojant lyginamųjų kainų ir išlaidų (kaštų) metodus tikrajai vertei nustatyti, priskiriamas 3-asis lygis tikrosios vertės hierarchijoje. Informacija, kuri buvo panaudota nustatant tikrąją vertę, pvz. kaina už kvadratinį metrą ar arą. Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą/arą būtų mažesnė. Remiantis vertinimo išvadomis, bei vadovybės vertinimais nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. investicinio turto tikroji vertė reikšmingai nesikeitė nuo likutinės balansinės vertės. Pirminio pripažinimo/pirkimo momentu Bendrovė ir Grupė naudojasi nepriklausomų turto vertintojų paslaugomis tam kad įvertintų turto rinkos vertę, jeigu turtas yra perkamas ar parduodamas tarp susijusių šalių. Kitais atvejais turtas yra perkamas ir parduodamas atviroje konkurencinėje rinkoje. Bendrovės investicinio turto nusidėvėjimas 2024 m. sudarė 249 tūkst. Eur (2023 m. – 202 tūkst. Eur). asmenims. Nuomos pajamos ir susijusios sąnaudos atskleistos 23,24 pastabose. Visos nuomos sutartys gali būti lengvai nutrauktos prieš kelis mėnesius apie tai pranešus nuomininkui arba nuomotojui. 2024 m. ir 2023 m. Bendrovė ir Grupė ruošiamo naudoti investicinio turto neturėjo. Investicinio turto nusidėvėjimas yra įtrauktas į „Veiklos sąnaudų“ straipsnį.

7. NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS

Pagal TFAS 16 – „Nuoma“, apskaitytas naudojimo teise valdomas turtas sekančiai:

Grupė

	Žemė, pastatai, statiniai	Kilnojamas turtas	Transportas	Viso
Įsigijimo vertė
2022 12 31	2.494	600	-	3.094
Įsigijimai	52	236	-	288
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	-	(600)	-	(600)
2023 12 31	2.546	236	-	2.782
Įsigijimai	283	-	-	283
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	(259)	-	-	(259)
2024 12 31	2.570	236	-	2.806
Sukauptas nusidėvėjimas
2022 12 31	538	508	-	1.046
Nusidėvėjimas	623	82	-	705
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	-	(531)	-	(531)
2023 12 31	1.161	59	-	1.220
Nusidėvėjimas	625	79	-	704
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	(216)	-	-	(216)
2024 12 31	1.570	138	-	1.708
Vertės sumažėjimas
2022 12 31	(204)	-	-	(204)
Vertės sumažėjimas	23	(14)	-	9
2023 12 31	(181)	(14)	-	(195)
Vertės sumažėjimas	(18)	9	-	(9)
2024 12 31	(199)	(5)	-	(204)
Likutinė vertė
2022 12 31	1.752	92	-	1.844
2023 12 31	1.204	163	-	1.367
2024 12 31	801	93	-	894

Bendrovė

	Žemė, pastatai, statiniai	Kilnojamas turtas	Transportas	Viso
Įsigijimo vertė
2022 12 31	2.494	600	-	3.094
Įsigijimai	52	236	-	288
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	-	(600)	-	(600)
2023 12 31	2.546	236	-	2.782
Įsigijimai	283	-	-	283
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	(259)	-	-	(259)
2024 12 31	2.570	236	-	2.806
Sukauptas nusidėvėjimas
2022 12 31	538	508	-	1.046
Nusidėvėjimas	623	82	-	705
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	-	(531)	-	(531)
2023 12 31	1.161	59	-	1.220
Nusidėvėjimas	625	79	-	704
Perklasifikavimai	-	-	-	-
Sutarties pabaiga	(216)	-	-	(216)
2024 12 31	1.570	138	-	1.708
Vertės sumažėjimas
2022 12 31	(204)	-	-	(204)
Vertės sumažėjimas	23	(14)	-	9
2023 12 31	(181)	(14)	-	(195)
Vertės sumažėjimas	(18)	9	-	(9)
2024 12 31	(199)	(5)	-	(204)
Likutinė vertė
2022 12 31	1.752	92	-	1.844
2023 12 31	1.204	163	-	1.367
2024 12 31	801	93	-	894

8. SUTEIKTOS PASKOLOS

2024 m. gruodžio 31 d. paskolos likučius turėjo 24 Bendrovės darbuotojų (20 - 2023 m. gruodžio 31 d.). Vidutinė metinė paskolų palūkanų norma – iki 5 %. Kaip motyvacinė priemonė, paskolos darbuotojams suteikiamos remiantis Paskolų teikimo darbuotojams nuostatais. Paskolų darbuotojams teikimo skirto fondo limitas – 231.696 eurai. Visais atvejais paskolos suteikiamos tik paskolos gavėjui įsipareigojus jos grąžinimą užtikrinti savo ar kito asmens nekilnojamo turto hipoteka ar kita bendrovei priimtina paskolos grąžinimo užtikrinimo priemone (kredito įstaigos

garantas ar kt.). Įkeičiamo turto tikroji vertė, įvertinus galimą riziką, įkeičiamo turto likvidumą ir pan., sudaro nuo 100 % iki 200 % skolinamos pinigų sumos. 2024 m. gruodžio 31 d. paskolos likučius turėjo 65 ūkininkai (67 - 2023 m. gruodžio 31 d.). 2024 01 01- 2024 12 31 laikotarpiu ūkininkams suteikta paskolų už 1.226,2 tūkst. Eur. Vidutinės suteiktų paskolų palūkanos iki 5 proc. Visos ilgalaikės paskolos suteiktos su įkeitimais (įkeistos žemės rinkos kainomis). 2024 m. gruodžio 31 d. susijusi įmonė AB „Klaipėdos pienas“ bendrovei buvo skolinga - 192 tūkst. eurų (300 tūkst. Eurų - 2023 m. gruodžio 31 d.) paskolos, suteiktos 2014 12 29 su vidutiniškai 2,6% kintama metine palūkanų norma; kurios grąžinimo terminas 2029 metai. Paskolos suteikimo garantas - įkeistos įmonei priklausančios AB “Žemaitijos pienas“ akcijos.

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Suteiktos paskolos	2.387	2.421	2.387	2.421
t.sk. suteiktos paskolos susijusioms įmonėms	192	300	192	300
t.sk. suteiktos paskolos pieno statytojams	1.905	1.849	1.905	1.849
t.sk. suteiktos paskolos darbuotojams	290	272	290	272
t.sk. suteiktos nesusijusioms įmonėms	-	-	-	-
Suteiktų paskolų trumpalaikė dalis (11 pastaba)	(1.080)	(1.021)	(1.080)	(1.021)
t.sk. suteiktos paskolos pieno statytojams nuvertėjimas	-	-	-	-
Ilgalaikės paskolos	1.307	1.400	1.307	1.400

Visos paskolos yra suteiktos eurais. Paskolų gražinimo terminai yra nuo 1 iki 12 metų.

9. ATSARGOS

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Žaliavos	6.794	6.743	5.998	5.957
Pagaminta produkcija ir nebaigta gamyba	46.143	45.225	44.381	43.130
Prekės, skirtos perparduoti	399	489	399	489
	53.336	52.457	50.778	49.576
Minus: vertės sumažėjimas	(1.658)	(1.877)	(1.286)	(1.351)
Iš viso atsargų, tūkst. Eur	51.678	50.580	49.492	48.225

Atsargų vertės sumažėjimo pokyčiai (tūkst. Eur):

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Likutis metų pradžiai	1.877	4.198	1.351	3.792
Papildomas vertės sumažėjimas	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo atstatymas	(219)	(2.321)	(65)	(2.441)
Nurašymai	-	-	-	-
Likutis metų pabaigai	1.658	1.877	1.286	1.351

Grupės ir Bendrovės atsargų turto pasigaminimo/įsigijimo savikaina, kuriai buvo apskaitytas vertės sumažėjimas, 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 50.799 tūkst. Eur ir 49.345 tūkst. Eur, (15.299 tūkst. Eur ir 13.482 tūkst. Eur 2023 m. gruodžio 31 d., atitinkamai). Grupės ir Bendrovės atsargų vertės sumažėjimo pokyčiai 2024 ir 2023 metais buvo apskaityti bendrose ir administracinėse sąnaudose (23 pastaba). 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atsargų laikė pas trečiąsias šalis už 156,4 tūkst. Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai – už 244,5 tūkst. Eur.

2024 m. ir 2023 m. Bendrovės atsargų vertės sumažėjimas (1.286 tūkst. Eur ir 1.351 tūkst. Eur, atitinkamai) buvo suformuotas nelikvidžioms atsargoms ir produkcijos atsargoms, kurių apskaitinė vertė buvo didesnė už grynąją realizuojamą vertę , taip pat apskaitytas atsargų nuvertėjimas pagal senatį ilgo nokinimo sūriams. Grupės ir Bendrovės gamyboje 2024 m. finansiniais metais panaudotų (nurašytų) atsargų apskaityta vertė bendrųjų pajamų ataskaitos „Savikaina“ straipsnyje sudarė 210.223 tūkst. Eur ir 177.981 tūkst. Eur, atitinkamai (2023 m. gruodžio 31 d. 185.324 tūkst. Eur ir 161.938 tūkst. Eur, atitinkamai).

10. PIRKĖJŲĮSISKOLINIMAS

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Iš pirkėjų gautinos sumos	24.189	22.087	24.154	22.068
Iš susijusių šalių gautinos sumos	2.740	1.270	2.719	1.251
	26.929	23.357	26.873	23.319
Vertės sumažinimas nesusijus. šalims	(76)	(84)	(76)	(84)
Vertės sumažinimas susijusioms šalims	-	-	-	-
Pirkėjų įsiskolinimas grynąja verte:	26.853	23.273	26.797	23.235

Vertės sumažėjimo pirkėjų skoloms pokytis (tūkst. Eur):

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Likutis metų pradžiai	84	193	84	193
Papildomas vertės sumažėjimas	-	-	-	-
Vertės sumažėjimo atstatymas	(8)	(109)	(8)	(109)
Nurašymai	-	-	-	-
Likutis metų pabaigai	76	84	76	84

Pirkėjų skolų analizė pagal atsiskaitymo terminus 2024 m. gruodžio 31 d. ( tūkst. Eur.):

Pirkėjų įsiskolinimas – pradelstas

	Grupė
	Pirkėjų (tūkst. Eur)	įsiskolinimas - Iki 60 d.	60-120 d.	Virš 120 d.
Pirkėjų skolos	20.353	3.732	29	75
Skolų vertės sumažinimas	-	-	(1)	(75)
Susijusių įm. skolos	1.478	599	446	217
Skolų vertės sumažinimas	-	-	-	-

Pirkėjų įsiskolinimas – pradelstas

	Bendrovė
	(tūkst. Eur)	Pirkėjų įsiskolinimas - nepradelstas	Iki 60 d.	60-120 d.
Pirkėjų skolos	20.318	3.732	29	75
Skolų vertės sumažinimas	-	-	(1)	(75)
Susijusių įm. skolos	1.457	599	446	217
Skolų vertės sumažinimas	-	-	-	-

36 Pirkėjų skolų analizė pagal atsiskaitymo terminus

2023 m. gruodžio 31 d. ( tūkst. Eur.):

Pirkėjų įsiskolinimas – pradelstas	Grupė Pirkėjų (tūkst. Eur)	Iš viso nepradelstas	60-120 d.	Virš 120 d.	Pirkėjų skolos
įsiskolinimas - Iki 60 d.	18.703	3.265	36	83	22.087
Skolų vertės sumažinimas	-	-	(1)	(83)	(84)
Susijusių įm. skolos	1.060	209	1	-	1.270
Skolų vertės sumažinimas	-	-	-	-	-

Pirkėjų įsiskolinimas – pradelstas	Bendrovė Pirkėjų (tūkst. Eur)	Iš viso nepradelstas	60-120 d.	Virš 120 d.	Pirkėjų skolos
įsiskolinimas - Iki 60 d.	18.685	3.264	36	83	22.068
Skolų vertės sumažinimas	-	-	(1)	(83)	(84)
Susijusių įm. skolos	1.046	204	1	-	1.251
Skolų vertės sumažinimas	-	-	-	-	-

Iš susijusių šalių gautinų sumų vertės sumažėjimas yra atskleistas 29 pastaboje.

11. KITOS GAUTINOS SUMOS

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Gautinas pelno mokestis	-	-	-	-
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	1.080	1.021	1.080	1.021
(8 pastaba)
Gautinas PVM	2.302	520	2.302	520
Kitos gautinos sumos	1.201	747	1.201	747
Iš viso:	4.583	2.288	4.583	2.288
Kitų gautinų sumų nuvertėjimas	(652)	(652)	(652)	(652)
Iš viso:	3.931	1.636	3.931	1.636

*652 tūkst. Eur - ADT Sp. Z. o. o. skola su palūkanomis - 2023 m. iš pirkėjų skolų į kitas gautinas sumas. Plačiau žr. 27.2 skirsnį

NEAPIBRĖŽTUMAI

12. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Pinigai banke	31.690	18.092	25.992	15.751
Pinigai kasoje	50	26	50	26
Suteikti garantai*	252	128	252	128
Iš viso:	31.992	18.246	26.294	15.905

*Šie garantai, tai trumpalaikės įšaldytos lėšos, laikomos SEB banke, kurių vertė 2024 12 31sudarė 252 tūkst. Eur , o 2023 12 31 - 128 tūkst. Eur

13. KAPITALAS IR REZERVAI

Akcinis kapitalas

Akcinis kapitalas yra pilnai apmokėtas. Viena visiškai apmokėta paprastoji akcija jos savininkui suteikia vieno balso teisę akcininkų susirinkime. Akcininkai turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, atsiimti kapitalo dalį akcinio kapitalo mažinimo atveju ir kitas turtines ir neturtines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

2023-2024 m. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 41 737 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 12 103 875 Eur sumą. Akcijos nominali vertė – 0,29 eurų.

2023-2024 m. – Bendrovė turėjo įsigijusi 222.020 vnt. savų akcijų už 389 tūkst. Eur. Nuosavų akcijų įsigijimo priežastis ir tikslas yra palaikyti ir didinti akcijų kainą rinkoje. Per 2023-24 metus įstatinio kapitalo ir savų akcijų įsigijimo pokyčių nebuvo.

Įstatymo numatytas rezervas

Įstatymo numatytas rezervas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra privalomasis rezervas. Kasmet į privalomąjį rezervą turi būti pervedama ne mažiau kaip 5 procentai metinio pelno iki tol, kol privalomasis rezervas sudarys 10 procentų akcinio kapitalo. Šis rezervas negali būti paskirstytas. Rezervas gali būti naudojamas tik sukauptiems nuostoliams dengti.

Kiti rezervai

Kiti rezervai formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo ir yra numatyti Bendrovės įstatuose. Šie rezervai gali būti naudojami tik visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams. Remiantis šiuo metu galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės sudaryti rezervai, kiti nei privalomasis rezervas, jų nepanaudojus ir neplanuojant jų panaudoti, turi būti atstatomi į paskirstytinąjį pelną ir perpaskirstyti.

Bendrovės akcininkai skirstydami 2021 m. paskirstytinąjį pelną savų akcijų įsigijimui suformavo 10.000 tūkst. Eur dydžio rezervą, kuris 2022-2024 m. ta pačia suma buvo paskirstytas iš naujo. Taip pat 2023-24 m. eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimu perpaskirstyta 200 tūkst. Eur darbuotojų premijoms.

14. DOTACIJOS

Grupės ir Bendrovės dotacijų judėjimas:

Dotacijos, (tūkst. Eur)	Grupė	Bendrovė
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	11.101	8.651
- gavimai	-	-
2023 m. gruodžio 31 d. likutis	11.101	8.651
- gavimai	654	725
2024 m. gruodžio 31 d. likutis	11.755	9.376

Sukaupta amortizacija

	Grupė	Bendrovė
2022 m. gruodžio 31 d. likutis	8.365	6.223
- amortizacija	291	253
2023 m. gruodžio 31 d. likutis	8.656	6.476
- amortizacija	263	228
2024 m. gruodžio 31 d. likutis	8.919	6.704

Likutinė vertė (tūkst. Eur)	Grupė	Bendrovė
2022 m. gruodžio 31 d.	2.736	2.428
2023 m. gruodžio 31 d.	2.445	2.175
2024 m. gruodžio 31 d.	2.836	2.672

Gautos dotacijos amortizuojamos lygiomis dalimis per paramos lėšomis įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Dotacijos amortizacija apskaitoma bendrųjų pajamų ataskaitos pardavimo savikainos straipsniuose ir mažina susijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas.

Pagal dotacijos sutartį Bendrovė ir Grupė įsipareigoja vykdyti nustatytus reikalavimus, susijusius su Bendrovės ir Grupės pajamomis bei grynuoju pelnu. 2024 m. Bendrovė ir Grupė laikėsi sutartyje nurodytų įsipareigojimų.

2022 m. Bendrovė su Nacionaline mokėjimų agentūra prie ŽŪM pasirašė Paramos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą, įgyvendinimo taisyklių, taikymo nuo 2019 m. paramos sutartį. Remiantis šia sutartimi 2024 m. Bendrovei suteikta parama 725 tūkst. Eur mikrofiltracijos įrenginio – pieno valymo sistemos įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

2016 m. gruodžio 21 d. ABF Šilutės Rambynas pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paramos sutartį pagal kurią ABF „Šilutės Rambynas“ pieno perdirbimo efektyvumo didinimo, modernizuojant materialinę bazę projektui skirta 700.810 Eur parama. Už nepasiektus projekto priežiūros rodiklius, ABF Šilutės Rambynas 2024 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai turėjo grąžinti 71 tūkst. Eur gautos paramos (31 tūkst. Eur už 2021 metų ir 40 tūkst. Eur už 2022 metų nepasiektus rodiklius).

15. APIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI DARBUOTOJAMS

Bendrovė ir Grupė apskaitė sukaupimą į pensiją išeinančių darbuotojų išmokoms pagal Lietuvos darbo kodekso reikalavimus, taip pat remdamasi kitais ilgalaikiais įsipareigojimais (papildomos išmokos darbuotojams pagal įmonėje galiojančius įsakymus).

Bendrovė

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės išmokos dalis į pensiją išeinantiems darbuotojams	1.368	691
Ilgalaikių išmokų į pensiją išeinantiems darbuotojams einamųjų metų dalis (21 pastaba)	314	214
Ilgalaikės papildomos išmokos darbuotojams	5.294	2.978
Ilgalaikių papildomų išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis (21 pastaba)	612	440
Iš viso:	7.588	4.323

Grupė

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikės išmokos dalis į pensiją išeinantiems darbuotojams	1.403	727
Ilgalaikių išmokų į pensiją išeinantiems darbuotojams einamųjų metų dalis (21 pastaba)	367	277
Ilgalaikės papildomos išmokos darbuotojams	5.467	3.135
Ilgalaikių papildomų išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis (21 pastaba)	667	485
Iš viso:	7.904	4.624

Apibrėžtųjų įsipareigojimų darbuotojams judėjimas

	Grupė	Bendrovė
Ilgalaikės išmokos į pensiją ir papildomos išmokos darbuotojams
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d.	4.726	4.435
Pokytis apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje	97	87
Aktuarinis (pelnas) nuostolis	(199)	(199)
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d.	4.624	4.323
Pokytis apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitoje	222	207
Aktuarinis (pelnas) nuostolis	3.058	3.058
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d.	7.904	7.588

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,5%	3,78-5,55%
Augimas dėl infliacijos	6,45%	4,16%
Darbuotojų kaitos koeficientas	20%-24%	20%-24%

16. MAŽUMOS DALIS

Dukterinės įmonės finansinė informacija, kuri sudaro materialią mažumos dalį yra atskleista žemiau.

Apibendrinta dukterinės įmonės finansinė informacija (tūkst. Eur):

	Šilutės Rambynas ABF
	2024 m. gruodžio 31 d.	2023 m. gruodžio 31 d.
Trumpalaikis turtas	9.013	6.433
Ilgalaikis turtas	9.391	9.233
Trumpalaikiai įsipareigojimai	2.002	2.087
Ilgalaikiai įsipareigojimai	458	295
Pajamos	44.583	33.339
Pelnas	2.765	1.611
Viso bendrųjų pajamų	2.765	1.611

Dukterinė įmonė 2024 ir 2023 finansiniais metais dividendų nemokėjo.

17. PELNAS IR DIVIDENDAI VIENAI AKCIJAI

Paprastasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, apskaičiuojamas laikotarpio pelną (nuostolius), tenkančius akcininkams, dalijant iš svertinio išleistų esančių apyvartoje paprastųjų akcijų skaičiaus vidurkio per laikotarpį.

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Akcininkams priskiriamas grynasis (nuostolis) pelnas	26.959	21.253	24.357	19.668
Vidutinis svertinis esantis apyvartoje paprastųjų akcijų skaičius (vnt..)	41.515.480	41.515.480	41.515.480	41.515.480
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) (eurais)	0,65	0,51	0,59	0,47

Bendrovė nėra išleidusi kitų vertybinių popierių potencialiai konvertuojamų į akcijas. Dėl to sumažintas pelnas (nuostoliai) yra lygus paprastajam pelnui (nuostoliams), tenkančiam vienai akcijai.

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Dividendai	2.076	-	2.076	-

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g.# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

18. FINANSINĖS NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

2024 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės finansinės nuomos įsipareigojimus sudarė įsiskolinimai pagal pasirašytas lizingo nuomos sutartis su lizingo bendrovėmis, bei įsiskolinimai už naudojimo teise valdomą turtą.

	2024 12 31	2023 12 31
Grupės ir Bendrovės būsimieji finansinės nuomos mokėjimai, tūkst. Eur:	Minimalių išperkamosios nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus	780	766
Per dvejus - penkerius metus	526	515
Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimai, tūkst. Eur	1.306	1.281
Atimti: būsimas palūkanas	(25)	-
Dabartinė minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų vertė, tūkst. Eur	1.281	1.281

	2024 12 31	2023 12 31
Bendrovės būsimieji finansinės nuomos mokėjimai, tūkst. Eur:	Minimalių išperkamosios nuomos mokėjimai	Minimalių nuomos mokėjimų dabartinė vertė
Per vienerius metus	780	766
Per dvejus - penkerius metus	526	515
Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimai, tūkst. Eur	1.306	1.281
Atimti: būsimas palūkanas	(25)	-
Dabartinė minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų vertė, tūkst. Eur	1.281	1.281

2024 m. ir 2023 m. Bendrovės ir Grupės finansinės nuomos sutartys yra pasirašytos eurais. Sutarties sąlygos su visais vėlesniais papildymais nesuteikia jokių apribojimų Bendrovės ir Grupės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma ilgalaikės nuomos sutartimi.

19. KREDITAI

2024 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės paskolas sudarė, tūkst. Eur:

Kreditorius	Grąžinimo terminas	Valiuta	2024 12 31	2023 12 31
1) AB SEB bankas	2024-03-30	EUR	-	1.000
2) AB SEB bankas	2027-05-23	EUR	3.750	5.250
3) AB SEB bankas	2028-06-07	EUR	8.767	3.724
4) AB SEB bankas-overdraftas	2028-06-07	EUR	-	-
Iš viso: tūkst. Eur			12.517	9.974

2019 m. liepos mėnesį AB Žemaitijos pienas su SEB banku pasirašė 2018 m. birželio mėn. kreditavimo sutarties pakeitimą, kuriuo remiantis Bendrovei buvo suteiktas 6 mln. eurų verslo kreditas. Kreditas suteiktas su kintamomis metinėmis palūkanomis iki 2024 m. kovo mėn. Užtikrinimui įkeistas Telšiuose esantis gamybinis pastatas kartu su jame esančiais įrengimais. 2024 m. šis kreditas pilnai padengtas. Pagal šios kreditavimo sutarties papildomus pakeitimus SEB bankas 2022 m. birželio mėn. Bendrovei suteikė 7,5 mln. Eur kreditą (Verslo kreditas I). Kreditas suteiktas iki 2027 m. gegužės 23 d. Kredito tikslas – AB Žemaitijos pieno ir ABF Šilutės Rambynas investicijoms refinansuoti. Per 2024 m. grąžinta 1,5 mln. Eur šio kredito. Pagal šios kreditavimo sutarties papildomus pakeitimus SEB bankas 2023 m. birželio mėn. Bendrovei papildomai suteikė 12,135 mln. Eur kreditą (Verslo kreditas III). Paskutinė kredito suteikimo diena – 2024 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties papildomos prievolių užtikrinimo priemonės – statomas vėjo jėgainių parkas su visais jam priklausiniais bei įrengimais. Pagal šį susitarimą per 2023 m. Bendrovei suteikta 3.724 tūkst. Eur kredito, o 2024 m. – papildomai suteikta 5.476 tūkst. Eur, taip pat per 2024 m. jau grąžinta šio kredito – 433 tūkst. Eur. 2022 m. rugpjūčio mėn. pagal tą pačią kreditavimo sutartį pasirašytas priedas padidintam „sąskaitos kredito perviršio limitui I“ 18 mln. Eur perviršio limitui sumai, 2024 m. birželio 25 d. šis kredito perviršio limitas sumažintas iki 12 mln. Eur. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės: einamoji Bendrovės sąskaita, esanti AB SEB banke, ir nekilnojamas ir kilnojamas turtas. Šalia kreditavimo sutarties, Bendrovė su AB SEB banku pasirašė finansinių rodiklių ir kitų įsipareigojimų sutartį. Sutartyje nurodyti finansiniai rodikliai ir nefinansiniai įsipareigojimai yra vykdomi. Per 2024 m. grąžinta viso paskolų 2.933 tūkst. Eur, 2023 m. – atitinkamai 20.235 tūkst. Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. Grupės ir bendrovės gautų paskolų likutis sudarė 12.517 tūkst. Eur.

20. PREKYBOS SKOLOS

	Grupė	Grupė	Bendrovė	Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Skolos tiekėjams	18.286	14.471	17.306	13.273
Metiniai priedai žaliavos tiekėjams*	1.400	-	1.400	-
Skolos susijusioms įmonėms	845	184	1.849	1.816
Gauti išankstiniai apmokėjimai	967	734	943	662
Iš viso	21.498	15.389	21.498	15.751

Prekybos skolos yra beprocentės ir paprastai apmokamos per 30 dienų.
* Preliminarus metinis partnerystės fondas formuojamas Bendrovės valdybos sprendimu. Sprendimą Bendrovės valdyba priima, atsižvelgdama į Bendrovės rezultatus, eksporto plėtrą, apyvartos planų vykdymą ir į tai, kiek yra pasirašyta papildomų Sutarčių dėl metinio priedo išmokėjimo. Jeigu metinis grynasis pelningumas mažesnis kaip 5% partnerystės priedas gali būti neformuojamas. 2023 m. gruodžio mėn. pieno statytojams priskaitytas ir išmokėtas metinis priedas pagal 2023 m. pristatyto pieno kiekius ir kokybę sumoje už 879 tūkst. Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. suformuotas 1,4 mln. Eur preliminarus įsipareigojimas pieno statytojams pagal 2025 m. 01 mėn. Bendrovės Valdyboje patvirtintus naujus nuostatus Partnerystės priedo išmokėjimui.

21. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR KITI TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

	Grupė	Grupė	Bendrovė	Bendrovė
	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
Atostogų rezervas	1.693	1.464	1.464	1.269
Premijos darbuotojams	-	-	-	-
Mokėtinas darbo užmokestis	1.783	1.607	1.588	1.447
Mokėtinas socialinis draudimas	1.264	1.113	1.139	1.004
Mokėtinos dividendai	858	772	858	772
Mokėtinos sumos pagal apibrėžtus įsipareigojimus darbuotojams (15 pastaba)	1.033	762	925	654
Tantjemos	-	-	-	-
Sukauptos sąnaudos	500	288	500	288
Mokėtini mokesčiai, išskyrus pelno mokestį	920	753	817	662
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	55	85	19	31
Iš viso	8.106	6.844	7.310	6.127

Kitos mokėtinos sumos neturi palūkanų normos ir vidutinis grąžinimo terminas yra vienas mėnuo.

22. INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Valdymo tikslais Grupės ir Bendrovės veikla organizuojama kaip vienas pagrindinis segmentas – pieno produktų gamyba ir pardavimas:

Grupė

	Pardavimai, tūkst. Eur	Pokytis % lyginant 2024 m. su 2023 m.
	2024 m.	2023 m.
Fermentiniai sūriai	137.958	118.465
Švieži pieno produktai	97.842	95.584
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai	34.936	27.783
Sausi pieno produktai	22.381	24.849
Kita	14.526	11.323
Viso	307.643	278.004

Bendrovė

	Pardavimai, tūkst. Eur	Pokytis % lyginant 2024 m. su 2023 m.
	2024 m.	2023 m.
Fermentiniai sūriai	135.767	117.207
Švieži pieno produktai	97.299	95.098
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai	34.936	27.783
Sausi pieno produktai	22.381	24.849
Kita	16.270	12.368
Viso	306.653	277.305

Pardavimų planavimui, organizavimui bei kontrolei rinkodaros ir pardavimų skyriaus darbuotojams yra priskirti geografiniai regionai pagal galutinę produkcijos realizacijos rinkos geografinę lokaciją. Duomenys apie pajamas, gaunamas atskirose geografinėse rinkose pateikiami žemiau:

	Grupė	Grupė	Bendrovė	Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Pardavimai
Lietuva	147.317	139.220	147.852	140.049
ES šalys	110.238	97.931	109.357	97.068
Kitos šalys	50.088	40.853	49.444	40.188
Iš viso:	307.643	278.004	306.653	277.305

Informacija susijusi ne su pagrindine Bendrovės ir Grupės veikla nėra pateikiama atskirai, kadangi ji nėra reikšminga. Dėl informacijos susijusios su klientais, kurie individualiai generuoja daugiau nei 10 proc. visų pajamų žiūrėti 28 pastabą.

23. VEIKLOS SĄNAUDOS

	Grupė	Grupė	Bendrovė	Bendrovė
	2024 m.	2023 m.	2024 m.	2023 m.
Darbo užmokestis su Sodra**	20.928	18.553	20.507	18.144
Marketingo ir reklamos paslaugos	7.692	7.652	7.692	7.650
Nuoma, draudimas	1.011	827	982	802
Logistikos paslaugos	2.748	1.564	2.517	1.375
Remontas	924	280	915	275
Medžiagos	1.476	1.225	1.424	1.176
IT konsultacijų sąnaudos	432	424	413	413
Mokesčiai	1.209	867	1.082	756
Konsultacijų sąnaudos*	234	283	183	243
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1.108	1.159	1.071	1.123
Komandiruočių sąnaudos	67	213	66	213
Gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas)	(8)	532	(8)	532
Patarnavimai	428	403	245	293
Produkcija reklamai	129	114	128	113
Ryšiai	60	55	56	51
Pensijų rezervas ir kiti su darbo santykiais susiję sukaupimai	222	50	207	41
Premijos darbuotojams	2.164	2.011	2.164	2.011
Kitos sąnaudos	2.410	1.459	2.363	1.350
Atsargų vertės sumažėjimas (atstatymas)	307	(1.914)	(64)	(2.441)
Iš viso:	43.541	35.757	41.943	34.120

Į konsultacijų sąnaudas įeina kokybės, sertifikavimo, muitinės, metinės finansinės ir tvarumo atskaitomybės auditai.
*Dalis darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų bei premijų darbuotojams apskaitoma produkcijos savikainoje. (Bendrovė 2024 m. ir 2023 m. apskaitė 16.318 tūkst. Eur. 15.512 tūkst. Eur., o Grupė 19.506 tūkst. Eur.# AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva
BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

24. KITOS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
Kitos veiklos pajamos
Žaliavų, prekių, skirtų perparduoti pardavimo pajamos	507	277	535	263
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas	223	22	219	19
Nuomos pajamos	491	469	476	471
Kitos	117	147	135	109
	1.338	915	1.365	862
Kitos veiklos sąnaudos
Žaliavų, prekių, skirtų perparduoti pardavimo savikaina, ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostolis	(288)	(205)	(306)	(210)
Nuomos sąnaudos	(283)	(320)	(276)	(318)
Kitos	(179)	(137)	(218)	(125)
	(750)	(662)	(800)	(653)
Grynosios kitos veiklos pajamos (sąnaudos):	588	253	565	209

Būsimos nuomos pajamos pagal pasirašytas nuomos sutartis yra:

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
Per sekančius metus	445	657	443	658
2 – 5 metus	1.384	1.109	1.328	1.109
Virš 5 metų	1.388	709	1.388	709
Iš viso:	3.217	2.475	3.159	2.476

Nuomos sutarčių valiuta 2024 ir 2023 m. buvo – euras.

25. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos
Palūkanų pajamos	785	210	785	210
Pelnas dėl valiutų kurso pasikeitimo	499	-	499	-
Kitos finansinės pajamos	117	190	117	190
Prestižas	-	-	-	-
	1.401	400	1.401	400
Finansinės veiklos sąnaudos (Nuostoliai)
dėl valiutų kurso pasikeitimo	-	(53)	-	(53)
Palūkanų sąnaudos	(662)	(745)	(662)	(745)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	15	(3)	15	(3)
	(647)	(801)	(647)	(801)
Iš viso:	754	(401)	754	(401)

26. PELNO MOKESTIS

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos	4.027	3.307	3.859	3.238
Atidėto pelno mokesčio turto pokytis	(870)	307	(1.019)	100
Atidėto pelno mokesčio turto pokytis apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsniuose	-	-	-	-
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimas	-	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos (nauda), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	3.157	3.614	2.840	3.338

	Grupė 2024 12 31	Grupė 2023 12 31	Bendrovė 2024 12 31	Bendrovė 2023 12 31
Pelnas (nuostoliai) iki mokesčių	30.453	25.063	27.197	23.006
Pelno mokesčio sąnaudos , apskaičiuotos taikant 15 proc. mokesčio tarifą	4.542	3.521	4.080	3.451
Pastovieji skirtumai	(625)	375	(464)	169
Investicinės lengvatos pritaikymo įtaka	(901)	(282)	(901)	(282)
Atidėtojo pelno mokesčio turto vertės sumažėjimas	-	-	-	-
Atidėtasis pelno mokestis pripažintas dėl investicinės lengvatos, kuris nebuvo pripažintas anksčiau	-	-	-	-
Atidėto pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka nuo 2025 m.	141	-	125	-
Pelno mokesčio sąnaudos (nauda), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	3.157	3.614	2.840	3.338
Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimas	-	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos (nauda), apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje	3.157	3.614	2.840	3.338

	Grupė 2024 12 31	Grupė 2023 12 31	Bendrovė 2024 12 31	Bendrovė 2023 12 31
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Gautinos sumos	117	110	117	110
Atsargų vertės sumažėjimas	265	282	206	203
Sukauptas atostogų rezervas	235	191	234	190
Kitos sukauptos sąnaudos	1.491	698	1.440	654
Mokestinis nuostolis	-	93	-	-
Atidėto pelno mokesčio turtas dėl nepanaudotos investicinės lengvatos	-	-	-	-
Atidėto pelno mokesčio turtas, iš viso	2.108	1.374	1.997	1.157
Atidėto pelno mokesčio turto vertės sumažėjimas* (-)	(-)	(-)	(-)	(-)
Atidėto pelno mokesčio turtas po vertės sumažėjimo	2.108	1.374	1.997	1.157
Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas
Materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skirtumas	(945)	(1.081)	(583)	(762)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas, iš viso	(945)	(1.081)	(583)	(762)
Atidėtas pelno mokesčio turtas, grynąja verte	1.163	293	1.414	395

27. NEAPIBRĖŽTUMAI

Svarbių teismo sprendimų, vykdomųjų bylų, administracinių procesų, kuriuos vykdė ar vykdo valstybės institucijos ir kurie buvo nagrinėjami ir nagrinėjami 2024 m., sąrašas.

Teisminiai ginčai

1) Bendrovė yra pateikusi teismui ieškinį dėl 248 028,62 Eur dydžio draudimo išmokos priteisimo iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“. 2021-07-01 iškritus dideliam kritulių kiekiui buvo visiškai sugadintas - sulaužytas vieno Bendrovei priklausančio pastato stogas: pažeistos pastato laikančiosios konstrukcijos ir stogo danga. Bendrovė dėl draudiminio įvykio patyrė 303 993,42 Eur (be PVM) žalą. Draudimo bendrovė tik dalinai patenkino Bendrovės reikalavimą išmokėti draudimo išmoką išmokant Bendrovei 55 964,80 Eur draudimo išmoką. Likusią dalį Bendrovės patirtos žalos draudimo bendrovė padengti atsisakė. Atsižvelgiant į tai Bendrovė, gindama savo interesus buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Byloje su draudimo išmokos priteisimo iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pirmosios instancijos teismas Bendrovės ieškinį tenkino pilnai. Šiuo metu sprendimas draudimo bendrovės yra apskųstas apeliaciniam teismui.

2) Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Teismas) 2024 m. vasario 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės ADT Sp. z. o. o. (toliau – Atsakovė) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Bendrovės ieškinį Atsakovei dėl nuostolių atlyginimo bei nutarė atmesti Atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovė ADT Sp. z. o. o. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasacine tvarka neskundė. Todėl Bendrovė, savo ruožtu, kreipėsi į Lenkijos antstolius dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymo. Primename, kad dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo Bendrovė Šiaulių apygardos teismui buvo pateikusi ieškinį dėl 630 521,00 Eur nuostolių iš Atsakovės priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį buvo patenkinęs visiškai – priteisęs ieškovei AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ iš atsakovės ADT Sp. z o. o. 630 521,00 Eur nuostolių atlyginimą.

3) Kitų bylų, kuriose Bendrovė būtų civilinio, baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvis ir kurios galėtų kaip nors iš esmės sąlygoti Bendrovės finansinę padėtį, šiuo metu nėra pradėta.

28. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Naudodamasi finansiniais instrumentais Bendrovė ir Grupė susiduria su šia rizika:
✓ Kredito rizika;
✓ Likvidumo rizika;
✓ Rinkos rizika.

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie kiekvieną Bendrovės/Grupės patiriamą aukščiau paminėtą riziką, rizikos vertinimo tikslus, politiką ir rizikos vertinimo bei valdymo procesus, taip pat apie Bendrovės/Grupės kapitalo valdymą. Išsamesni kiekybiniai atskleidimai pateikiami šioje pastaboje. Vadovybė yra visiškai atsakinga už Bendrovės rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikos, su kuria susiduria Bendrovė/Grupė, nustatymui ir analizei, atitinkamų rizikos ribų ir kontrolių nustatymui bei rizikos ir limitų laikymosi stebėjimui. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Bendrovės/Grupės veiklos pokyčius. Apmokymų, valdymo standartų procedūrų pagalba Bendrovė/Grupė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žinotų savo funkcijas ir vykdytų įsipareigojimus.

Kredito rizika

Kredito rizika yra rizika, kad Bendrovė patirs finansinių nuostolių, jei klientas arba kita šalis neįvykdys numatytų įsipareigojimų, ir kuri yra dažniausiai susijusi su iš klientų gautinomis sumomis. Bendrovės ir Grupės galima kredito rizika susideda iš šių elementų:

	Grupė 2024 12 31	Grupė 2023 12 31	Bendrovė 2024 12 31	Bendrovė 2023 12 31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	31.992	18.246	26.294	15.905
Suteiktos paskolos	1.307	1.400	1.307	1.400
Iš pirkėjų gautinos sumos	26.853	23.273	26.797	23.235
Kitos gautinos sumos	3.931	1.636	3.931	1.636
Kt. finansinis turtas	-	-	-	-
Finansinis turtas iš viso:	64.083	44.555	58.329	42.176

Grupei ir Bendrovei nebūdinga didesnė pirkėjų rizikos koncentracija, susijusi su panašiomis charakteristikomis apibūdinamu vienu partneriu ar jų grupe. Bendrovėje ir Grupėje 2024 m. ir 2023 m. buvo du klientai : Klientas Nr.1 ir Klientas Nr.2, kurių skolos viršijo 10% lyginant su visomis gautinomis sumomis prieš vertės sumažėjimą. Jų kompozicija pateikiama lentelėje žemiau. Taip pat Bendrovės pardavimo pajamose „Klientas Nr. 1“ 2023 m. ir 2024 m. sugeneravo daugiau nei 10% visų pajamų.

	Grupė 2024 12 31	Grupė 2023 12 31	Bendrovė 2024 12 31	Bendrovė 2023 12 31
Klientas Nr. 1	16%	17%	16%	17%
Klientas Nr. 2	10,3%	11%	10,3%	11%
Klientas Nr. 3 (susijusi šalis)	1%	3%	1%	3%

Pirkėjų rizika, arba rizika, jog partneriai neįvykdys įsipareigojimų, yra kontroliuojama taikant kredito terminus bei kontrolės procedūras. Grupė ir Bendrovė turi galiojančias procedūras, kurios pastoviai užtikrina, kad Grupės ir Bendrovės produkcija būtų parduodama tik gerą kredito reputaciją turintiems klientams, neviršijant priimtinų kreditavimo ribų.Vertės sumažėjimo analizė yra atliekama kiekvienai finansinių ataskaitų sudarymo datai remiantis atidėjinių matrica bei individualiu vertinimu, siekiant įvertinti tikėtinus kredito nuostolius. Atidėjinių normos yra nustatomos pagal pradelstas mokėti dienas, sugrupuojant klientus pagal panašią ankstesnių kredito nuostolių patirtį. Skaičiavimai atspindi tikimybę apskaičiuotą sumą, pinigų laiko vertę ir pagrįstą ir patvirtinamą informaciją kurią galima gauti finansinių ataskaitų datai apie praeities įvykius, dabartines sąlygas ir būsimų ekonominių sąlygų prognozes. Remiantis atlikta analize, Bendrovė/Grupė įvertino, kad jos klientai patenka į žemos kredito rizikos kategoriją. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė (apskaityta finansinės būklės ataskaitose), įskaitant išvestines finansines priemones (jeigu tokių buvo). Todėl Grupė mano, jog maksimali rizika yra tokia kaip pateikta prie finansinio turto atskleidimo aukščiau. Suteiktoms paskoloms, gautinoms prekybos skoloms, kurių atsiskaitymo laikotarpis nėra praėjęs, nėra nustatytas vertės sumažėjimas, ir finansinių ataskaitų dieną nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėjimų įsipareigojimų. Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Grupė ir Bendrovė atlieka operacijas su bankais priklausančiais finansinėms grupėms, turinčioms aukštus užsienio reitingavimo agentūrų suteiktus aukštus kredito reitingus.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra rizika, kad suėjus terminui Bendrovė nepajėgs įgyvendinti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės likvidumo valdymo tikslas yra kiek įmanoma geriau užtikrinti, pakankamą Bendrovės ir Grupės likvidumą, leidžiantį įvykdyti įsipareigojimus tiek esant įprastoms, tiek sudėtingomis sąlygoms, nepatiriant nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant prarasti savo gerą vardą. Grupės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito paslaugų, banko sąskaitos perviršių ir kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus.

Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų bankams ir tiekėjams grąžinimo sutartiniai terminai pagal nediskontuotus mokėjimus:

	Pareikalavus	Iki 3 mėn.	Nuo 3 mėn. iki 1 m.	Nuo 1 m. iki 5 m.	Po 5 m.	Iš viso
Grupė
Prekybos skolos	-	15.204	-	-	-	15.204
Įsipareigojimai susijusioms šalims	-	185	-	-	-	185
Gautos paskolos	-	1.375	1.558	7.041	-	9.974
Finansinė nuoma	-	228	568	1.126	-	1.922
Kitos finansinės skolos	-	-	-	2023 m. gruodžio 31	-
Iš viso:		16.992	2.126	8.167	-	27.285
Prekybos skolos	-	20.654	-	-	-	20.654
Įsipareigojimai susijusioms šalims	-	845	-	-	-	845
Gautos paskolos	-	808	2.426	9.284	-	12.518
Finansinė nuoma	-	208	558	515	-	1.281
Kitos finansinės skolos	-	-	-	-	-	-
Iš viso:		22.515	2.984	9.799	-	35.298
Bendrovė
Prekybos skolos	-	13.935	-	-	-	13.935
Įsipareigojimai susijusioms šalims	-	1.816	-	-	-	1.816
Gautos paskolos	-	1.375	1.558	7.041	-	9.974
Finansinė nuoma	-	228	568	1.126	-	1.92 2
Kitos finansinės skolos	-	-	-	-	-	-
Iš viso:		17.354	2.126	8.167	-	27.647
Prekybos skolos	-	19.649	-	-	-	19.649
Įsipareigojimai susijusioms šalims	-	1.849	-	-	-	1.849
Gautos paskolos	-	808	2.426	9.284	-	12.518
Finansinė nuoma	-	208	558	515	-	1.281
Kitos finansinės skolos	-	-	-	-	-	-
Iš viso:		22.514	2.984	9.799	-	35.297

Rinkos rizika

Rinkos rizika yra rizika, kad rinkos kainų pokyčiai, pvz. užsienio valiutos keitimo kursai ir palūkanų normos, turės įtakos Bendrovės pajamoms arba turimų finansinių instrumentų vertei. Rinkos rizikos valdymo tikslas yra valdyti ir kontroliuoti rinkos riziką atsižvelgiant į tam tikras ribas, optimizuojant grąžą.

Užsienio valiutos rizika

Grupės ir Bendrovės valiutos riziką sąlygoja importo bei eksporto veiklos. Grupės politika siekia suderinti pinigų srautus iš labai tikėtinų būsimų pardavimų su pirkimais kiekviena užsienio valiuta. Grupė nesinaudoja kokiomis nors finansinėmis priemonėmis, padedančiomis valdyti užsienio valiutos riziką, išskyrus tai, kad ji stengiasi piniginius įsipareigojimus įgyvendinti eurais.

Grupės ir Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis (tūkst. Eur):

	Grupė		Bendrovė
	2024 12 31	2024 12 31	2024 12 31	2024 12 31
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	50.689	51.949	38.257	50.776
USD	12.727	30	12.727	30
PLN	264	2	264	2
GBP	13	0	13	0
HUF	723	5	723	5
Kita	2	-	2	-
Iš viso:	64.418	51.986	51.986	50.813

	Grupė		Bendrovė
	2023 12 31	2023 12 31	2023 12 31	2023 12 31
	Turtas	Įsipareigojimai	Turtas	Įsipareigojimai
Eurais	39.450	40.223	37.033	39.605
USD	4.419	28	4.419	28
PLN	730	21	730	21
GBP	29	1	29	1
HUF	351	13	351	13
Kita	2	-	2	-
Iš viso:	44.981	40.286	42.564	39.668

Turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji Bendrovės ir Grupės investicinio turto vertė yra artima balansinei jo vertei ir yra įvertinta remiantis trečiojo lygio tikrosios vertės hierarchija (6 pastaba). Tikroji finansinio turto bei įsipareigojimų vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų balansinės vertės atspindėtos 2024 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitoje . Prekybos skolos ir gautinos sumos yra apmokamos per trumpesnį nei 3 mėn. periodą, todėl tikroji šių sumų vertė yra artima jų balansinei vertei 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. (trečiasis tikrosios vertės hierarchijos lygis). Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma pagal galimybę skolintis rinkoje, remiantis panašių paskolų palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino ir rizikos skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (trečiasis tikrosios vertės hierarchijos lygis).

Kapitalo valdymas

Grupės ir Bendrovės vadovybės politikos tikslas – palaikyti reikšmingą nuosavo kapitalo dalį lyginant su skolintomis lėšomis tam, kad nediskredituoti investuotojų, kreditorių ir rinkos pasitikėjimo, o taip pat palaikyti veiklos plėtojimą ateityje. Vadovybė seka kapitalo grąžą ir pateikia siūlymus dėl dividendų išmokėjimo paprastųjų akcijų savininkams, atsižvelgdama į Bendrovė finansinius rezultatus ir strateginius planus. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės kapitalą sudarė įstatinis kapitalas, kurio vertė yra 12,104 mln. EUR, savos akcijos, kurių vertė yra (-) 389 tūkst. EUR, nepaskirstytas pelnas, kiti ir privalomieji rezervai. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2024 m. ir 2023 m. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės registruotos Lietuvoje vykdė šiuos reikalavimus. 2024 metais nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų. Grupė ir Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Grupės ir Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau siekia palaikyti pusiausvyrą tarp didesnės grąžos, kuri galėtų būti pasiekiama esant didesniam skolintų lėšų lygiui, ir tarp saugumo, kurį suteikia didesnis nuosavo kapitalo lygis.

29. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS

Susijusios Grupės ir Bendrovės šalys yra:

šalys, kurios kontroliuoja, yra kontroliuojamos ar yra bendrai kontroliuojamos su Bendrove;
šalys, turinčios didelę įtaką Bendrovei;
šalys, kurios yra Bendrovės ar jos patronuojančios įmonės valdymo nariai;
minėtų asmenų artimi šeimos nariai;
bendrovės, kurios yra kontroliuojamos arba kurios turi didelę įtaką minėtoms šalims.

Pagrindinės Grupės ir Bendrovės susijusios šalys yra:

Eil. Nr.	Įmonės pavadinimas	Įmonės duomenys	Pagrindinės veiklos pobūdis
1.	ABF „Šilutės Rambynas“	Įmonės kodas 277141670; adresas: Klaipėdos g. 3, Šilutė, LT-99115	Pieninių veikla ir sūrių gamyba
2.	AB „Žemaitijos pieno investicija“	Įmonės kodas 300041701; adresas: Sedos g. 35, Telšiai , LT-87101	Nuosavo ir nuomojamo NT nuoma ir eksploatavimas
3.	AB „Klaipėdos pienas“	Įmonės kodas 240026930; adresas: Šilutės pl. 33, Klaipėda, LT-91107	Valgomųjų ledų gamyba
4.	UAB „Čia Market“	Įmonės kodas 141354683, adresas: Sedos g. 35A, Telšiai LT-87101	Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse.
5.	SIA „Muižas piens“	Įmonės kodas 40003786632, adresas: Bauskas iela 58a-8, 5stavs 507 kab. Ryga, LV-1004, Latvija	Didmeninė prekyba maisto produktais, marketingas
6.	UAB „Samogitija“	Įmonės kodas 302501454, adresas: Narutavičių g. 4, Telšiai, LT-87101	Pieno ir kitų maisto produktų gamyba, transportavimas, sandėliavimas, platinimas ir kt.
7.	S.A.R.Dziugas France	Įmonės kodas 751860669, adresas: 10 Rue de Penthievre 75008, Paris	Pieno produktų gamyba ir pardavimas.
8.	Dziugas USA L.L.C.	Įmonės kodas 0400754292, adresas: Five greentree centre, ste. 104, 525 Route 73 North Marlon, NJ08053, USA	Didmeninis pieno produktų importas, marketingas
9.	Dziugas Eesti OU	Įmonės kodas 14324189, adresas: Punane g. 56, Talinas, Estija	Didmeninis pieno produktų importas ir pardavimas; marketingas
10.	Dziugas Poland	Įmonės kodas 368496450, adresas: Luki Wielke g. 5, Varšuva, Lenkija	Agentų, prekiaujančių maistu, gėrimais veikla
11.

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“
Įmonės kodas 180240752, Sedos g. 35, Telšiai, Lietuva
BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.
(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)
49# BENDROVĖS IR KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos nurodytos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

12. UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“

Įmonės kodas 110824551, adresas Narutavičių g.4, Telšiai
Laboratoriniai ir kitokie medžiagų tyrimai bei analizės paslaugos

13. Dziugas Deutschland GmbH

Įmonės kodas HRB 154342, adresas Neuer Wall 41, 20354 Hamburg , Vokietija
Marketingas bei produktų pardavimas

14. Dziugas Hungary Kft

Įmonės kodas 01-09-325932, adresas 1064 Budapest, Podmaniczky u. 57.2 emelet 14, Vengrija
Didmeninis pieno produktų importas ir pardavimas; marketingas

15. Dziugas UK Ltd

Įmonės kodas 11405400; adresas 124 City Road, London EC1V, Didžioji Britanija
Agentų, prekiaujančių maistu, gėrimais veikla

16. Danutė Pažemeckienė

Virvytės 36, Telšiai
Patalpų nuoma

17. Monika Jasiulionienė

Beržų g. 2-52, Telšiai
Suteikta paskola

Pieno supirkimas/pardavimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas/pardavimas, paslaugų pirkimas/pardavimas bei kiti sandoriai tarp susijusių šalių vykdomi normaliomis/įprastinėmis rinkos sąlygomis.

Bendrovės ir Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis:

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
1) Pardavimai
Prekių pardavimai
Dukterinėms bendrovėms	-	-	1.887	1.132
Susijusioms šalims
AB „Klaipėdos pienas“	1.758	1.454	1.701	1.403
AB „Žemaitijos pieno investicija“	0	496	0	-
UAB „Čia Market“	5.615	5.490	5.615	5.491
Dziugas USA L.L.C.	-	-	-	-
Dziugas UK Ltd	4.733	898	4.733	898
S.A.R. Dziugas France	-	-	-	-
Dziugas Deutschland GmbH	0	0	0	0
Dziugas Hungary Kft	773	430	773	430
Dziugas Eesti OU	0	0	0	0
Dziugas Poland	2.022	1.553	2.022	1.553
UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija	32	21	30	19
SIA "Muizas piens"	645	756	645	756
Iš viso	15.578	11.098	15.519	10.550
Kito turto ir paslaugų pardavimai
Dukterinėms bendrovėms	-	-	54	30
Susijusioms šalims
AB „Klaipėdos pienas“	650	651	650	649
AB „Žemaitijos pieno investicija“	62	67	62	67
UAB „Samogitija“	1	0	1	0
UAB „Čia Market“	420	395	409	386
SIA "Muizas piens"	5	4	5	4
UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija	84	101	60	62
S.A.R.Dziugas France	-	1	-	1
Dziugas UK Ltd	1	2	1	2
Dziugas Deutschland GmbH	1	1	1	1
Dziugas Hungary Kft	12	10	12	10
Dziugas Eesti OU	5	8	5	8
Dziugas USA LLC	-	-	-	-
Dziugas Poland	52	35	52	35
Iš viso	1.293	1.275	1.258	1.225
Pardavimų iš viso:	16.871	12.373	16.777	11.775

	Grupė 2024 m.	Grupė 2023 m.	Bendrovė 2024 m.	Bendrovė 2023 m.
2) Pirkimai
Iš Dukterinių bendrovių
ABF „Šilutės Rambynas“	-	-	15.142	12.717
Iš susijusių šalių
UAB „Samogitija“	9	19	9	19
UAB „Čia Market“	1.697	1.535	1.696	1.533
AB „Klaipėdos pienas“	88	86	88	86
AB „Žemaitijos pieno investicija“	914	914	914	913
SIA "Muizas piens"	393	449	389	449
UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija	1.594	1.521	1.223	1.195
Dziugas Poland	715	819	715	819
Dziugas UK Ltd	-	280	-	280
Dziugas Hungary Kft	280	393	280	393
Dziugas Deutschland GmbH	43	101	43	101
S.A.R.Dziugas France	-	85	-	85
Dziugas USA LLC	-	-	-	-
Dziugas Eesti OU	440	346	440	346
Danutė Pažemeckienė	114	114	114	114
Iš viso	6.287	6.662	5.911	6.333
Pirkimų iš viso:	6.287	6.662	21.053	19.050

	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
3) Gautinų sumų (prekybos ir finansinės skolos) likučiai metų pabaigoje
Dukterinės bendrovės
ABF „Šilutės Rambynas“	-	-	-	-
Susijusios šalys
UAB „Samogitija“	0	-	0	-
UAB „Čia Market“	297	709	296	707
AB „Klaipėdos pienas“ (su paskola)	1.210	477	1.190	461
AB „Žemaitijos pieno investicija“	-	-	-	-
SIA "Muizas piens"	52	128	52	128
Dziugas Hungary Kft	120	30	120	30
Dziugas Deutschland GmbH	-	1	-	0
S.A.R.Dziugas France	-	8	-	8
Dziugas Eesti Ou	-	-	-	-
Dziugas Poland	191	81	191	81
Dziugas UK Ltd	1.062	136	1.062	136
Dziugas USA LLC	-	-	-	-
Iš viso gautinų sumų:	2.932	1.570	2.911	1.551

	2024 12 31	2023 12 31	2024 12 31	2023 12 31
4) Mokėtinų sumų likučiai metų pabaigoje
Dukterinės bendrovės
ABF „Šilutės Rambynas“	-	-	1.037	1.661
Susijusios šalys
AB „Žemaitijos pieno investicija“	427	16	427	16
AB „Klaipėdos pienas“	-	-	-	-
UAB „Čia Market“	-	-	-	-
SIA „Muizas piens"	0	-	-	-
UAB „Samogitija“	-	11	-	11
UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija	372	126	339	96
Dziugas Poland	-	-	-	-
Dziugas UK Ltd	-	-	-	-
S.A.R.Dziugas France	-	-	-	-
Dziugas USA LLC	-	-	-	-
Dziugas Deutschland GmbH	-	-	-	-
Dziugas Hungary Kft	-	-	-	-
Dziugas Eesti OU	47	32	46	32
Iš viso mokėtinų sumų:	846	185	1.849	1.816

2024-2023 m. Bendrovė neapskaitė vertės sumažėjimo skoloms, susijusioms su sumomis, kurios priklauso susijusioms šalims. Šių abejotinų skolų įvertinimas peržiūrimas kiekvienais finansiniais metais, tikrinant susijusios šalies finansinę padėtį, rinką, kurioje susijusi šalis veikia, ir ateities veiksnius kaip aprašyta 3 pastaboje (Finansinio turto vertės sumažėjimas). Pagrindinės prielaidos, kurias naudojo Bendrovės vadovybė vertindama abejotinų skolų vertę buvo tokios:
a) laikotarpis per kurį tikimasi atgauti esamą skolos likutį. 2024 m. gruodžio 31 d. skolos buvo iki grąžinimo termino, (2023 m. gruodžio 31 d. iki grąžinimo termino). 2024 12 31 ir 2023 12 31 nebuvo jokių požymių taikyti realizacinės vertės sumažėjimą susijusių šalių gautinoms sumoms.

Grupė yra sudariusi nemažai sandorių su susijusiomis šalimis (AB „Žemaitijos pieno investicija“ grupės įmonėmis) ir Grupės pelnas bei pardavimai yra reikšmingai įtakojami sandorių su AB „Žemaitijos pieno investicija“ grupe. Sandoriai apima ilgalaikio turto nuomą, žaliavų pardavimus bei pagamintos produkcijos (sūrių) supirkimas iš ABF „Šilutės Rambynas“, pagamintos produkcijos pardavimą UAB „Čia Market“, žaliavų, produkcijos ir paslaugų pardavimą AB „Klaipėdos pienas“.

30. POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Reikšmingų įvykių po balanso datos, kurie galėtų reikšmingai paveikti Bendrovės ir Grupės finansinę atskaitomybę 2024 m. gruodžio 31 d nebuvo.

2024 INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS

Turinys

APIE ŠIĄ ATASKAITĄ ........................................................................................ 5
BP-1 Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas .............................................................................. 5
BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas ............................................... 5
TVARUMO KLAUSIMŲ VALDYMAS .................................................................. 6
GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo ............................................................. 6
GOV-2 Grupės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai ... 8
GOV-3, E1 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas ................. 8
GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo ............................................................................ 8
GOV-5 - Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė .................................................... 9
STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ ................................ 10
SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė ............................................................................. 10
SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės ....................................................................... 13
DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS ..................................................... 18
SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu .... 18
Klimato rizikų vertinimas ir valdymas ......................................................................................................... 21
IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas .......... 23
IRO-2 - ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į Grupės tvarumo ataskaitą ......................................... 26
APLINKOSAUGOS SRITIS ............................................................................... 27
E1 KLIMATO KAITA ........................................................................................ 28
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 28
E1-1 – Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti ...................................................................................... 29
E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika ........................................ 29
E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai ..................................................................... 29
E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai ....................................... 30
E1-5 – Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys .................................................................................... 31
E1-6 – Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis ....................................# Tvariosios plėtros ataskaita

TURINYS

E1 APLINKOS TEMA .................................................................................. 33
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 33
E1-1 – Su klimatu susijusi politika ................................................................................................ 33
E1-2 – Su klimatu susiję veiksmai ir ištekliai ................................................................................ 34
E1-3 – Su klimatu susiję uždaviniai ................................................................................................ 35
E1-4 – ŠESD kiekio mažinimo veiksmai ......................................................................................... 36
E1-5 – ŠESD įsikainojimas .............................................................................................................. 36
E1-6 – Anglies dioksido išskaičiavimo metodika ............................................................................... 36
E1-7 – ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais ... 37
E1-8 – Anglies dioksido įsikainojimas .............................................................................................. 37
E1-9 Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis ... 37

E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI .................................................................... 38
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 38
E3-1 – Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika .................................................................................. 38
E3-2 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai ................................................................. 39
E3-3 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai ................................................................................ 39
E3-4 – Vandens suvartojimas ...................................................................................................................... 40

E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ ............................................................................... 42
SBM-3, E4 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 42
E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje ... 42
E4-2 – Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika .............................................................. 43
E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir iš tekliai. MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai ... 43
E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai .............................................................. 43

E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA .............................................................................. 45
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 45
E5-1 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika. MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika ... 46
E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai. MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai ... 47
E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai .................................................... 48
E5-4 – Išteklių įvediniai ................................................................................................................................ 50
E5-5 – Išteklių išvediniai .............................................................................................................................. 50

Atitikties ES Taksonomijai apžvalga .............................................................. 53

SOCIALINĖ DALIS ........................................................................................... 68
S1 SAVA DARBO JĖGA ................................................................................... 69
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 69
S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika ................................................................................................ 70
S1-2 – Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai ... 71
S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą ... 71
S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikš mingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas ... 72
S1-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu ... 74
S1-6 –Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės ..................................................................................... 75
S1-7 – Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jė gos, savybės .................. 77
S1-8 – Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas ..................................................................... 77
S1-9 –Įvairovės rodikliai .............................................................................................................................. 77
S1-10 – Deramas darbo užmokestis .......................................................................................................... 78
S1-11 – Socialinė apsauga .......................................................................................................................... 78
S1-13 – Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai ........................................................................................... 78
S1-14 – Sveikatos ir saugos rodikliai .......................................................................................................... 79
S1-16 – Atlygio rodikliai ............................................................................................................................... 80
S1-17 – Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms ........................................................... 80

VALDYSENOS INFORMACIJA ....................................................................... 81
G1 VERSLO ETIKA .......................................................................................... 82
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu ... 82
G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra ............................................................................................ 82
G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas .......................................................................................................... 83
G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas ...................................................................... 84
G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai ........................................................................................... 85
G1-6 Mokėjimo praktika .............................................................................................................................. 85

PRODUKTŲ SAUGA IR KOKYBĖ ..................................................................... 86
SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu .... 86
Politikos MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika ............................................ 87
Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai ................................ 88
Uždavinių MDR-T. Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius .......................... 89
Rodiklių MDR-M. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai .................................................. 90

ETAS rodiklių sąrašas ..................................................................................... 92
ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas ............................................................................................................ 99

APIE ŠIĄ ATASKAITĄ

Šiame skyriuje pateikiama AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ (veikiančiai adresu Sedos g. 35, LT-87101 Telšiai, toliau - Žemaitijos pienas, Bendrovė), ir jos dukterinės įmonės ABF „Šilutės Rambynas“ (veikiančios adresu Klaipėdos g. 3, Šilutė, toliau - Šilutės Rambynas arba dukterinė įmonė) ir jiems priklausančių filialų (toliau visos kartu - Grupė) konsoliduota informacija tvarumo klausimais (toliau - tvarumo ataskaita). Ataskaita parengta laikantis Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS).

BP-1 Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas

Šioje ataskaitoje pateikiama tvarumo informacija buvo parengta konsoliduotu pagrindu. Tvarumo informacijos konsolidavimo apimtis sutampa su finansinėms ataskaitoms taikoma apimtimi, taip užtikrinant nuoseklumą ir suderinamumą tarp finansinių ir tvarumo duomenų. Šioje tvarumo ataskaitoje apžvelgiami Grupės pasiekimai ir tikslai aplinkosaugos, socialinėje bei valdysenos (angl. ESG) srityse. Rengiant ataskaitą buvo konsultuotasi su išoriniais tvarumo ekspertais. Tvarumo ataskaita aprėpia Grupės tiesioginę veiklą ir jos vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis, kaip nurodyta 1 ETAS 5.1 skirsnyje.# Tvarumo Klaidų Ir Rizikos Valdymas

Grupė nepasinaudojo galimybe nepateikti tam tikros informacijos apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus, kaip nustatyta 1 ETAS 7.7 skirsnyje „Įslaptinta ir neskelbtina informacija ir informacija apie intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus“. Grupė taip pat nepasinaudojo galimybe neatskleisti informacijos apie būsimus veiklos pokyčius ar su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/EB 19a straipsnio 3 dalyje ir 29a straipsnio 3 dalyje.

BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas

Šioje ataskaitoje Grupė laikosi ETAS nurodytų trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimų, kaip nustatyta 1 ETAS 6.4 skirsnyje „Trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimas atskaitomybės tikslais“. Vertės grandinės įverčiai nebuvo naudojami, o reikšmingų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių klaidų nenustatyta. Tvarumo informacijos rengimo ir pateikimo pakeitimų, turinčių įtakos duomenų palyginamumui, taip pat nebuvo atlikta.

Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Grupė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia informaciją, atskleidžiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (ES Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnį ir Komisijos deleguotuosius reglamentus, kuriuose nustatomas atskleidžiamos informacijos turinys ir pateikimo būdai.

Toliau nurodyta informacija įtraukiama pateikiant nuorodą į kitas Vadovybės ataskaitos dalis:
– ETAS 2 GOV-1 (informacija apie Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių sudėtį ir skaičių, skirstant į vykdomuosius ir nevykdomuosius narius taip pat patirtį)

TVARUMO KLAUSIMŲ VALDYMAS

GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių sudėtis

Grupės valdymo organai turintys aukščiausius sprendimų priėmimo įgaliojimus – Žemaitijos pieno ir Šilutės Rambyno valdybos. Jos veikia kaip kolegialūs valdymo organai, atstovaujantys akcininkus laikotarpiui tarp jų susirinkimų ir priimantys sprendimus svarbiausiais Grupės ūkinės veiklos klausimais. Taip pat Grupėje veikia Stebėtojų taryba, kuri renka valdybos narius. Valdymo organus sudaro 5 nariai iš kurių 40 proc. yra moterys, 60 proc. – vyrai; lyčių pusiausvyra valdyboje – 2:3, nepriklausomų narių nėra.

Informacija apie Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų narių sudėtį ir skaičių, skirstant į vykdomuosius ir nevykdomuosius narius taip pat patirtį, susijusią su Grupės sektoriais, produktais ir geografinėmis vietomis yra pateikiama Vadovybės ataskaitoje (nuoroda: Konsoliduotoji Vadovybės ataskaita, informacija apie Bendrovių valdyseną – 37-40 psl.).

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtyje darbuotojų atstovų nėra. Tačiau Grupėje veikia Darbo taryba, sudaryta iš 11 narių, kurie buvo pasiūlyti ir išrinkti Grupės darbuotojų. Ši taryba atstovauja darbuotojų interesams ir dalyvauja su darbo santykiais susijusių klausimų svarstyme.

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo ir atsakomybė

Grupės valdybos svarsto ir tvirtina veiklos bei valdymo struktūrą, nustato darbuotojų pareigybes, filialų ir atstovybių nuostatus. Kiekvieną mėnesį ji taip pat tvirtina gaminamos produkcijos asortimentą ir kiekį, skirtą nemokamoms degustacijoms rinkos tyrimo ar plėtros tikslais. Be to, valdyba sprendžia dėl pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei nustato vadovo pareiginius nuostatus ir atlyginimus.

Už poveikio, rizikų ir galimybių priežiūrą tvarumo srityje konkretaus atsakingo nario kol kas nėra priskirta, tačiau ateityje numatoma paskirti konkrečius asmenis iš valdybos. Tad šiuo metu Grupės nuostatuose, valdybos įgaliojimuose ar kituose susijusiuose politikos dokumentuose nėra apibrėžta administracinių, valdymo ir priežiūros organų atsakomybė už poveikio, rizikų ir galimybių valdymą tvarumo srityje. Iki šiol valdybos nariai įsitraukė sprendžiant tvarumo klausimus projektiniu lygmeniu, t. y. įgyvendinant su tvarumo klausimais susijusius konkrečius veiksmus. Jie gauna informaciją apie susijusių projektų vykdymą, numatomus ir įgyvendinamus projektus bei iniciatyvomis pasiektą pažangą. Pažanga siekiant uždavinių yra aptariama mėnesinių valdybos atsiskaitymų metu, kuriuose vertinami rezultatai ir sąnaudos.

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupėje tvarumo klausimais ir tvarumo ataskaitų rengimu rūpinosi Generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta Tvarumo grupė susidedanti iš skirtingų sričių Grupėje dirbančių specialistų. Tvarumo grupė yra sudaryta iš Grupės departamentų vadovų, kurie yra atsakingi už savo departamentų įsitraukimą į tvarumo iniciatyvas ir užduočių įgyvendinimą. Šios grupės pagrindinis tikslas – koordinuoti ir skatinti tvarumo iniciatyvas visuose Grupės procesuose. Tvarumo darbo grupė koordinuoja ir prižiūri numatytų tikslų įgyvendinimą bei apie jų progresą praneša valdyboms.

Grupė kol kas netaiko specialių kontrolės priemonių poveikių, rizikų ir galimybių valdymui - tvarumo klausimai sprendžiami taikant bendruosius valdymo principus. Su tvarumo klausimais susijusių sprendimų priėmimas yra įtrauktas į kasdienes veiklos procesus. Stebėtojų taryba kas ketvirtį atlieka valdybos narių vertinimą, siekdama nustatyti, ar organai turi tinkamų įgūdžių ir ekspertinių žinių reikiamų klausimų valdymui. Ataskaitiniu laikotarpiu, siekdama užtikrinti kompetentingą tvarumo klausimų priežiūrą ir valdymą, Grupė pasitelkė išorės ekspertus ir konsultantus trūkstamoms žinioms tam tikrose tvarumo srityse papildyti. Grupė naudojosi tvarumo konsultantų paslaugomis, siekdama užtikrinti dvejopo reikšmingumo vertinimo, klimato rizikų vertinimo, ŠESD emisijų skaičiavimo bei tvarumo ataskaitų rengimo kokybę.

G1 GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo

Grupės administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo, susijęs su verslo etika, yra reglamentuojamas Valdybos darbo reglamente ir Stebėtojų tarybos darbo reglamente. Grupė skatina administracinių, valdymo ir priežiūros organų narius gilinti ekspertines žinias verslo etikos klausimais, aktyviai dalyvaujant verslo etikos konferencijose ir mokymuose.

GOV-2 Grupės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai

Pirmisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, Tvarios veiklos grupė vertino visas ETAS sąraše esančias temas ir kitas Grupei aktualias tvarumo temas. Kadangi ataskaitiniu laikotarpiu dvejopo reikšmingumo vertinimas buvo atliktas pirmą kartą, Grupėje dar nebuvo nustatytos nuolatinės administracinių, valdymo ir priežiūros organų informavimo apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes procedūros.

GOV-3, E1 GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas

Grupėje šiuo metu nėra su tvarumo klausimais, įskaitant su klimatu susijusius aspektus, susijusios paskatų sistemos ir darbo užmokesčio politikos.

GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo

Nors Grupėje nėra sukurta formalizuota išsamaus patikrinimo sistema, tam tikri jos elementai yra taikomi Grupės veikloje. Pagrindiniai 1 ETAS 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ išvardyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS. Žemiau pateiktoje lentelėje Grupė nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi svarbiausi išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai.

Lentelė 1. Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai

PAGRINDINIAI IŠSAMAUS PATIKRINIMO ELEMENTAI	TVARUMO ATASKAITOS DALYS
a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį	GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3
b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus	GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, S1-2
c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas	IRO-1, SBM-3
d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas	MDR-A, E1-3 , E3-2, E4-3, E5-2, S1-4, G1
e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas	MDR-M, MDR-T, E1-4, E1-5, E1-6, E3-3, E3-4, E4-4, E5-3, E5-5, S1-5,S1-6, S1-7, S1-8, S1-9, S1-10, S1-11, S1-13, S1-16, S1-17, G1-6

GOV-5 - Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė netaikė specifinės formalizuotos rizikos vertinimo ir kontrolės sistemos, skirtos tvarumo atskaitomybės rizikoms. Grupė kol kas nėra formaliai nustač iusi specifinių rizikų, susijusių su tvarumo atskaitomybe. Grupės vidaus kontrolės procesai tvarumo atskaitomybės srityje įeina į bendrąsias verslo procedūras, kurios apima duomenų rinkimą, analizę ir ataskaitų rengimą. Šie procesai taikomi visoms pagrindinėms Grupės veiklos sritims, įskaitant atskleidimus, susijusius su reikšmingais tvarumo klausimais.

Siekiant užtikrinti tvarumo ataskaitų duomenų pilnumą ir tikslumą, taikoma kontrolės priemonė – įtraukti didelį ratą darbuotojų, kurie atsakingi už duomenų pateikimą ir ataskaitos rengimą. Duomenų rinkimo procesą organizuoja Tvarumo grupė, kuri paskirsto atsakomybes tarp atskirų padalinių vadovų, o pastarieji atitinkamai – tarp darbuotojų. Kadangi tvarumo atskaitomybės rizikos kol kas nėra identifikuotos, rizikos vertinimo ir vidaus kontrolės išvados nėra parengtos ir teikiamos administraciniams, valdymo ir priežiūros organams.

STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ

SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė

Žemaitijos pienas kartu su dukterine įmonė užsiima pieno produktų gamyba ir prekyba. Jos gaminiai – sūris ir sūrio gaminiai, fasuoti sūriai, lydyti sūriai ir lydyti tepami sūriai, grietinėlė, pasukos, pieno riebalai, pasterizuota grietinėlė, džiovinti pieno produktai, švieži pieno produktai. Grupė savo produkciją prekiauja pažymėtais prekės ženklais: „Džiugas“, „Germantas“, „Žemaitijos“, „Magija“, „Pik-Nik“, „Rambyno“, „Dobilas“, „Gaja“, „TICHĖ “ ir kt.Šilutės Rambynas pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių ir sūrių gaminių, nenokintų sūrių gamyba ir pardavimas, pasterizuotos grietinėlės, pasterizuotų išrūgų gamyba ir pardavimas. Taip pat teikia nuomos, transportavimo, sandėliavimo, pieno supirkimo punktų aptarnavimo bei kitas paslaugas. Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko šie pokyčiai produktų grupėse: naujų produktų išleista 27, nutraukta gamyba arba pakeista 12 produktų. Grupės produktais prekiaujama 49 valstybėse. Pardavimai vykdomi per mažmenine prekybą, distributorius ir kitus partnerius. Pasikeitimų rinkose ar tarp klientų nebuvo. Naujų rinkų paieška vyksta pastoviai, o atskirose rinkose plečiamas produktų asortimentas, orientuojantis į lentynos produktus. Grupėje iš viso dirba 1 480 samdomųjų darbuotojų, iš kurių:
* Vilniuje –108 darbuotojai
* Kaune – 94 darbuotojai
* Panevėžyje – 86 darbuotojai
* Telšiuose – 2 342 darbuotojas
* Šilutė – 330 darbuotojų

Grupė neturi produktų, kurie būtų uždrausti tam tikrose rinkose. Grupė nevykdo veiklos sektoriuose, kurie įvardinti ETAS 2 SBM-1 40 d. punktuose. Grupė planuoja turėti Tvarumo strategiją, kurioje taip pat bus numatyti ir konkretūs tikslai, 2026 m. Tvarumo strategijos rengimo darbus planuojama pradėti 2025 m. gegužės mėnesį.

Lentelė 2. Vertės grandinės aprašymas

VERTĖS GRANDINĖS DALIS	PRADINĖ GRANDIS (IKI TIESIOGINIŲ BENDROVĖS OPERACIJŲ)	GRUPĖS VEIKLA	GALUTINĖ GRANDIS (PO TIESIOGINIŲ BENDROVĖS OPERACIJŲ)
VEIKLA	• Karvių auginimas, priežiūra, pašarų kokybė, melžimas, žaliavinio pieno rodikliai ir pieno transportavimas • Žaliavinio pieno tiekėjai – Lietuvos pieno ūkiai • Papildomų žaliavų tiekėjai (fermentai, cukrus, druska, aromatinės medžiagos ir kiti komponentai, naudojami gamybos procesuose) •Įrangos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų tiekėjai	• Pieno kokybės tikrinimas • Pieno pasterizacija ir perdirbimas • Pieno produktų gamyba (sūriai, grietinėlė, pasterizuoti produktai, pasukos, pieno riebalai, švieži pieno produktai) • Produktų fasavimas, sandėliavimas ir logistika • Pagrindiniai gamybos procesai vyksta Telšiuose ir Šilutėje	• Pieno produktų pardavimas per mažmeninės prekybos tinklus ir distributorius • Eksportas į 48 šalis, prioritetinės rinkos – ES šalys, JK • Pagrindiniai platinimo kanalai – mažmeninė prekyba, distributoriai ir platintojai. • Produktų pardavimas vyksta per mažmeninės prekybos tinklus, specializuotas parduotuves • Galutinis vartojimas namuose, restoranuose ir maisto gamybos srityse • Atliekų tvarkymas: nepanaudotų produktų perdirbimas • Nepanaudotų produktų perdirbimas

Ištekliai ir pagrindinės priklausomybės

Žaliavos ir gamtos ištekliai
Pagrindinis turtas
Žmogiškieji ištekliai
IT ir technologiniai ištekliai
Finansiniai ištekliai
Paslaugos ir intelektinė nuosavybė
Energija

Grupės verslo modelis orientuotas į pieno produktų gamybą ir pardavimą. Pagrindiniai įvediniai, reikalingi gamybos procesui ir Grupės veiklai, yra:
* Žaliavinis pienas, kurį tiekia Lietuvos ūkininkai. Grupė bendradarbiauja su pieno gamintojais, kurie pieną parduoda tiesiogiai iš ūkių arba pristato žaliavinį pieną į pieno supirkimo punktą. Žaliavinis pienas perkamas iš 10 skirtingų žalio pieno pardavėjų grupių, pagal patvirtintus ir neterminuotoje sutartyje nurodytus adresus.
* Papildomos žaliavos, tokios kaip fermentai, cukrus, druskos, aromatinės medžiagos ir kiti komponentai, naudojami gamybos procesuose (tarptautiniai gamintojai, su kuriais dirbama pagal ilgalaikes sutartis).

Pagrindiniai Grupės veiklos išvediniai yra pieno produktai: sūriai (fermentiniai, lydyti, lydyti tepami), grietinėlė, pasterizuoti produktai, pasukos, pieno riebalai, švieži pieno produktai. Grupės veikla kuria naudą suinteresuotoms šalims: klientams užtikrinami aukštos kokybės pieno produktai, atitinkantys tarptautinius saugumo ir kokybės standartus, investuotojams – nuosekliai auganti eksporto rinka ir stabilūs finansiniai rodikliai, o tiekėjams – ilgalaikės bendradarbiavimo galimybės su vienu didžiausių pieno produktų gamintojų Lietuvoje. Grupės veiklos tikslai apima įstatuose numatytos veiklos organizavimą ir vykdymą, siekiant pajamų ir pelno gavimo, kartu užtikrinant akcininkų turtinių interesų bei darbuotojų gerovės tenkinimą.

Dabartinė nauda:
* Klientams:
* Aukštos kokybės pieno produktai, atitinkantys griežtus maisto saugos ir kokybės standartus.
* Platus produktų asortimentas, atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, tame tarpe laktozės neturintys, ekologiški ir inovatyvūs produktai. Kiekvienais metais nuolat plečiamas produktų asortimentas atliepiantis vartotojų lūkesčius.
* Tvarumo principų laikymasis – natūralios žaliavos, optimizacija pakuotėse ir aplinkos taršos mažinimas.
* Investuotojams:
* Stabilus finansinis augimas ir rinkos dalies didinimas tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose.
* Efektyvus gamybos procesų optimizavimas, kuris leidžia mažinti kaštus ir didinti pelningumą.
* Inovacijų diegimas gamybos procesuose bei naujų produktų vystymas, kuris didina konkurencinį pranašumą.
* Kitiems suinteresuotiesiems subjektams:
* Darbuotojams – nuolatinė kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulėjimo galimybė.
* Tiekėjams – ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, užtikrinantys stabilias žaliavų tiekimo grandines.
* Bendruomenei – socialinės atsakomybės iniciatyvos, remiamos vietos organizacijos, sveikatingumo skatinimas.

Numatyta nauda ateityje:
* Klientams:
* Nauji, dar sveikesni ir inovatyvesni produktai, atitinkantys pasaulines maisto vartojimo tendencijas.
* Skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys geriau informuoti vartotojus apie produktų sudėtį, kilmę ir naudą.
* Tolimesnė tvarumo strategijos plėtra – labiau perdirbamos pakuotės ir optimizuoti gamybos procesai.
* Investuotojams:
* Plėtra naujose rinkose, siekiant didinti eksporto apimtis ir stiprinti tarptautinį prekės ženklą.
* Naujos gamybos technologijos, leidžiančios efektyviau perdirbti pieną ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
* Rizikų valdymo strategijos stiprinimas, siekiant užtikrinti stabilų ir tvarų augimą.
* Kitiems suinteresuotiesiems subjektams:
* Darbuotojams – geresnės darbo sąlygos, motyvacinės sistemos ir darbo užmokesčio augimas.
* Tiekėjams – dar glaudesnis bendradarbiavimas ir modernizuotos tiekimo grandinės.
* Bendruomenei – tvari veikla, paremta ekologiniais ir socialiniais principais, bei naujos paramos iniciatyvos vietos projektam.

SBM-2 - Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės

Grupė, veikdama pieno produktų gamybos ir prekybos sektoriuje, identifikuoja ir vertina suinteresuotųjų šalių interesus, siekdama užtikrinti sėkmingą veiklą. Lentelėje žemiau pateikiame, kaip Grupės strategijoje ir verslo modelyje atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones.

Lentelė 3. Suinteresuotų subjektų įtraukimas

Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai	Įtraukiamų subjektų kategorijos	Kaip įtraukiami ir įtraukimo tikslas	Kaip Grupė atsižvelgia į įtraukimo rezultatus
Darbuotojai	Visi	Darbuotojai įtraukiami į organizacijos veiklą per aiškią komunikaciją, motyvavimo sistemas, sprendimų priėmimą, tobulėjimo galimybes ir gerovės užtikrinimą, siekiant padidinti jų motyvaciją, produktyvumą ir lojalumą.	Grupė atsižvelgia į Darbuotojų dalyvavimą apklausose arba susirinkimuose, kur gali išsakyti savo nuomonę apie organizacijos politiką, darbo sąlygas ar potencialius pokyčius, veikia Darbo taryba, kurioje darbuotojai gali dalyvauti kuriant naujas iniciatyvas ar sprendžiant problemas. Atsižvelgiant į darbuotojų interesus ir nuomones įmonė s strategijoje ir verslo modelyje, įmonė gali sukurti darnią ir tvarią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi vertinami, motyvuoti ir įsipareigoję. Tai prisideda prie aukštos darbo kokybės, geresnės įmonės reputacijos ir ilgalaikės sėkmės
Valdyba	Visa	Įtraukimo tikslas – užtikrinti efektyvų valdymą, skaidrumą, Grupės plėtrą bei ilgalaikę sėkmę.	Grupė atsižvelgia į įtraukimo rezultatus, vertindama darbuotojų, tiekėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitenkinimą, pasiektus verslo tikslus, našumo rodiklius ir tvarumo pasiekimus, o valdyba priima strateginius sprendimus, kad tobulintų procesus, sustiprintų bendradarbiavimą ir užtikrintų ilgalaikę organizacijos sėkmę.
Tiekėjai	Pagal reikalavimus išsiuntinėta 25 %	Tiekėjai įtraukiami į Grupės veiklą per aiškius bendradarbiavimo principus, tvarumo reikalavimus, kokybės kontrolę ir bendrus tikslus, siekiant užtikrinti tiekimo grandinės efektyvumą ir atsakingą veiklą	Grupė atsižvelgia į tiekėjų įtraukimo rezultatus per tiekimo patikimumą, kokybės rodiklius ir bendradarbiavimo efektyvumą.
Kontroliuojančios institucijos	Apklaustos pagrindinės institucijos	Kontroliuojančios institucijos įtraukiamos į Grupės veiklą per atitikties užtikrinimą teisės aktams, reguliarius auditus, sertifikavimą ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti teisėtą ir atsakingą veiklą pagal reglamentus ir normas.	Grupė atsižvelgia į kontroliuojančių institucijų įtraukimo rezultatus per atitikties teisės aktams, audito išvadas ir sertifikavimus, o valdyba vertina reguliavimo reikalavimų laikymąsi ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo bei atitikties užtikrinimo.
Ateities kartos	Apklausti tie dalyviai kurie dalyvavo šioje programoje	Ateities kartos, įtraukiamos į Grupės veiklą skatindamos inovacijas, tvarumą ir socialinę atsakomybę, suteikiant jiems galimybes mokytis, tobulėti ir prisidėti prie atsakingo verslo plėtros.	Atsižvelgiant į ateities kartų įtraukimo rezultatus, Grupė vertina savo socialinę atsakomybę, aplinkosaugos pasiekimus ir inovacijų poveikį, o valdyba formuoja ilgalaikę strategiją, kad būtų užtikrinta tvari ateitis ir sukurtas teigiamas palikimas jaunajai kartai.
Klientai	Apklausta pagal reikalavimą 25 %	Įtraukimo tikslas – stiprinti ilgalaikius santykius, užtikrinti pasitenkinimą ir lojalumą, taip pat skatinti abipusę naudą ir inovacijų kūrimą.	# Grupė atsižvelgia į klientų ir partnerių įtraukimo rezultatus per pasitenkinimo rodiklius, bendradarbiavimo efektyvumą ir pasiektus bendrus tikslus, o valdyba priima sprendimus dėl strategijų tobulinimo, ilgalaikio santykių stiprinimo ir naujų galimybių kūrimo, siekiant užtikrinti tvarius ir abipusiai naudingus santykius. Siekiant įvertinti suinteresuotųjų šalių požiūrį į svarbiausias tvarumo sritis, 2023 m. gruodžio 13 d. – 2024 m. sausio 5 d. buvo atlikta anoniminė apklausa. Klausimynas buvo išsiųstas tiksliniams kontaktams iš kiekvienos suinteresuotųjų šalių grupės, o iš viso gauti 369 atsakymai. Surinkti duomenys padėjo Grupei atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą.

Strategijos ir verslo modelio pakeitimai Grupėje

Grupė, siekdama įtraukti suinteresuotųjų subjektų interesus ir nuomones, peržiūrėjo savo veiklos verslo modelį. Pagrindiniai pakeitimai apima:

Tvaresnių fasavimo medžiagų paieškas ir panaudojimą gamybos procesuose, mažinant neigiamą poveikį aplinkai;
Tiekimo grandinės optimizavimą, siekiant sumažinti CO2 emisijas ir skatinti tvarų transportavimą;
Darbuotojų sąlygų gerinimą, atsižvelgiant į jų atsiliepimus ir darbo aplinkos vertinimus;
Nuolatinius dialogus su pieno tiekėjais, klientais ir kitais partneriais, siekiant užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą tvarumo srityje.

Tolesni planuojami veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai

Planuojami veiksmai ir numatomi jų įgyvendinimo terminai:

2025 m. pilna tiekimo grandinės analizė ir naujų tvarumo standartų diegimas; sukurti ilgalaikį bendradarbiavimo su pieno tiekėjais planą; vystyti perdirbtų pakuočių panaudojimo pilotinius projektus.
2026 m. visapusiškai integruoti tvarumo principus į Grupės verslo modelį ir operacijas.

Poveikis santykiams su suinteresuotaisiais subjektais ir jų nuomonei

Įgyvendinami veiksmai turėtų teigiamai paveikti santykius su suinteresuotaisiais subjektais:

Stiprės pasitikėjimas tarp Grupės ir jos pieno tiekėjų dėl skaidresnės komunikacijos ir tvarumo strategijų įgyvendinimo.
Didės darbuotojų įsitraukimas ir pasitenkinimas dėl geresnių darbo sąlygų ir Grupės įsipareigojimų tvarumui.
Klientai teigiamai vertins Grupės pastangas mažinti CO2 pėdsaką ir skatinti tvarius pieno produktus.

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų informavimas

Administraciniai, valdymo ir priežiūros organai nuolat informuojami apie suinteresuotųjų subjektų nuomones ir interesus šiais būdais:

Reguliarūs valdybos posėdžiai, kuriuose analizuojama suinteresuotųjų subjektų grįžtamoji informacija.
Metinės ir ketvirtinės ataskaitos, kuriose pateikiami pagrindiniai iššūkiai, susiję su tvarumu, ir jų sprendimo būdai.
Vidiniai seminarai ir mokymai apie tvarumo politiką ir jos įgyvendinimą Grupėje.
Specializuotos darbo grupės, atsakingos už suinteresuotųjų subjektų įtraukimą ir jų poreikių vertinimą.

Šie veiksmai užtikrina, kad Grupės sprendimų priėmėjai būtų informuoti apie svarbiausias su tvarumu susijusias problemas ir galėtų atitinkamai koreguoti veiklos strategiją bei veiksmus.

DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS

SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Lentelėje pateikiami apibendrinti dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatai – nustatyti reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės. Visi reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės pagal SBM-3 ir kitus teminius ETAS reikalavimus detaliai aprašomi toliau šioje ataskaitoje, pagal atitinkamas tvarumo temas.

Simbolių reikšmės:
* + teigiamas poveikis (F)
* ⚫ faktinis poveikis
* 🟡 – galimybės
* - neigiamas poveikis (G)
* ⚪ galimas poveikis
* ❗ – rizikos

Lentelė 4. Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės

| ETAS / TVARUMO TEMA | REIKŠMINGOS POTEMĖS # Klimato kaitos ir pertvarkos rizikų vertinimas

Pagal šiuose šaltiniuose pateiktus duomenis buvo analizuojami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tipinių oro teršalų koncentracijų scenarijai RCP4.5 ir RCP8.5. Grupė su klimatu susijusius pavojus vertino visoje savo veikloje ir tiekimo grandinėje. Pirmiausia buvo analizuojama, ar Grupės turtui ar veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis, jei su klimatu susijęs pavojus pasireikštų pačia ekstremaliausia forma, įskaitant ir kartu su kitais su klimatu susijusiais pavojais. Toliau buvo vertinama, ar galimas neigiamas poveikis turtui arba verslo veiklai galėtų labai pakenkti ekonominės veiklos rezultatams. Nustačius, kad neigiamas poveikis ekonominės veiklos rezultatams yra galimas, toliau butų vertinama konkrečios rizikos tikimybė ir finansinio poveikio dydis. Rizikų reikšmingumas įvertintas pagal tikimybės ir finansinio poveikio sandaugos būdu gautą įvertį: High – labai svarbu / reikšminga (galutiniai vertinimo balai 15–25), Medium - reikšminga (5–14), ir Low - nereikšminga (0–4). Reikšmingos klimato rizikos nebuvo nustatytos. Klimato rizikų vertinimo metu buvo nagrinėjamas visas fizinių pavojų sąrašas, pateiktas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 A priedėlyje.

1 Klimato kaitos prognozių sudarymo, nacionalinės studijos apie Lietuvos savivaldybių jautrumą ir pažeidžiamumą klimato kaitai bei jautriausios savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos plano parengimas. I ETAPAS: KLIMATO KAITOS PROGNOZIŲ IKI 2100 METŲ PARENGIMAS. ĮVADINĖ ATASKAITA; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu parengta ataskaita, Ryga 2022 m.).
2 Klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui studija (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Klimato ir tyrimų skyrius; Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta analizė, Vilnius 2023 m.).

Pertvarkos rizikų ir galimybių vertinimas

Pertvarkos rizikų vertinimui buvo naudojami šie laikotarpiai: trumpas – iki 2026 m., vidutinis – nuo 2026 iki 2030 m., ilgas – nuo 2030 ir 2050 m. Grupė analizavo numatomus ir galimus įvykius pagal nulinio išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m. scenarijų, kuris atitinka Paryžiaus susitarimą ir Europos Žaliojo kurso galutinį tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Vertinimas buvo atliekamas pagal TCFD gaires, nagrinėjant TCFD su klimatu susijusios pertvarkos įvykių klasifikaciją. Pagrindinės apsvarstytos prielaidos bei nustatytos pertvarkos rizikos apibendrintos 1 lentelėje.

Lentelė 1. Su klimatu susijusių reikšmingos pertvarkos rizikos

Rizikų vertinimas	Pertvarkos įvykiai (TCFD)	Galimas finansinis poveikis	Planuojamas Rizikos valdymas
Politika ir teisė	Išmetamų jų ŠESD įkainojimas didesnėmis kainomis	ES gali įvesti didesnius emisijų mokesčius ar kitas reguliavimo priemones, kurios padidintų Grupės sąnaudas	- strategijų, kaip prisitaikyti prie galimų mokesčių ir reguliavimo pokyčių, kūrimą, siekiant sumažinti finansinį poveikį ir užtikrinti tvarų verslo vystymąsi; švietimo, mokymosi iniciatyvos
Politika ir teisė	Bylinėjimosi rizika	Sankcijos už reikalavimų, susijusių su klimato kaitos reguliavimu, nesilaikymą.	Perėjimas prie mažiau taršių alternatyvų ir žaliosios energijos gali padėti diferencijuoti Grupę rinkoje, sustiprinti jos reputaciją, pritraukti tvarumą vertinančius vartotojus, pasinaudoti vyriausybės paskatomis bei ilgainiui optimizuoti sąnaudas ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui.
Žaliavos	Pabrangusios žaliavos	Išaugusios žaliavų sąnaudos dėl žemės ūkio ir pienininkystės ūkių prisitaikymo prie klimato poveikio mažinimo reikalavimų	IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas, G1

Dvejopo reikšmingumo vertinimas

Įsigaliojusi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (ES) 2022/2464 (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS) dvejopą reikšmingumą (angl. double materiality) įtvirtino kaip informacijos apie tvarumą atskleidimo pagrindą. 2024 m. pabaigoje, atsižvelgiant į naujus tvarumo atskaitomybės reikalavimus, Grupė pirmą kartą atliko dvejopo reikšmingumo vertinimą. Šios analizės tikslas – nustatyti Grupei svarbiausius aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos tvarumo klausimus, kuriais bus pagrįsta tvarumo informacijos atskleidimo apimtis ir formuojama tolimesnė Grupės strategija.

Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas Grupėje buvo sudarytas pagal ETAS reikalavimus. Reikšmingumo vertinimas buvo atliktas konsultuojantis su išorės ir vidiniais ekspertais, atsižvelgiant į geriausią vertinimo metu turėtą informaciją. ETAS nenustato konkrečios metodologijos, kaip Grupė turi planuoti ar vykdyti dvejopo reikšmingumo vertinimą. Todėl Grupė, atsižvelgdama į savo veiklos pobūdį ir aplinkybes, bei iki šiol taikytas gerąsias praktikas, sudarė procesą, atitinkantį ETAS nustatytus reikalavimus ir kriterijus. Reikšmingumo analizės metu Grupė atsižvelgė ir į poveikio, ir į finansinio reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas. Reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procese dalyvavo skyrių vadovai ir specialistai, atsakingi už veiklos sritis, susijusias su Grupės reikšmingomis tvarumo temomis. Atliekant vertinimą buvo nagrinėtas ir ETAS duotasis į reikšmingumo vertinimą įtrauktinų tvarumo klausimų sąrašas (ETAS 1, TR 16). Grupė, remdamasi ETAS kriterijais, kiekvieno tvarumo klausimo reikšmingumą vertino atskirai, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką bei aplinkybes. Vertinant reikšmingumą, kiek įmanoma, buvo remiamasi objektyvia informacija, ekspertų įžvalgomis ir visuotinai priimtomis mokslinėmis rekomendacijomis. Poveikis, rizikos ir galimybės buvo įvertinti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, kurie sutampa su ETAS nurodytais laikotarpių apibrėžimais.

Pagrindiniai Grupės dvejopo reikšmingumo vertinimo žingsniai:
1. Veiklos konteksto analizė (vertės grandinė ir verslo modelis).
2. Esamų ir galimų poveikių, rizikų bei galimybių nustatymas.
3. Poveikių, rizikų ir galimybių reikšmingumo vertinimas.
4. Reikšmingumo rezultatų apibendrinimas, peržiūra ir patvirtinimas.

Kiti Grupės taikomi išsamaus patikrinimo (angl. due diligence) procesai, skirti nustatyti, įvertinti ir stebėti Grupės esamą ir galimą, teigiamą ir neigiamą poveikį visoje vertės grandinėje, bei konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais taikymas yra apibendrinti kartu su informacija, atskleista pagal GOV-4 atskleidimo reikalavimus. Visi reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės, įskaitant veiksnius, dėl kurių išauga neigiamo poveikio rizika, pagal standarto reikalavimus detaliai aprašomi toliau šioje ataskaitoje, kartu su pagal atitinkamą teminį ETAS atskleidžiama informacija. Reikšmingumo analizės metu Grupė atsižvelgė į poveikius, rizikas ir galimybes, susijusius su Grupė per jos pačios operacijas arba dėl jos verslo santykių. Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas buvo sudarytas remiantis Grupėje taikoma rizikų valdymo metodika bei Grupės ankstesniu reikšmingumo vertinimu ir 2024 m. pradžioje atnaujinta reikšmingumo matrica. Ankstesnis reikšmingumo vertinimas buvo paremtas Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (Global Reporting Initiative, GRI) metodika, įtraukiant suinteresuotąsias šalis (apklausos būdu). Dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatus planuojama peržiūrėti kiekvienais metais.

Poveikio vertinimas

Tvarumo klausimas yra reikšmingas poveikio požiūriu, kai jis yra susijęs su Grupės reikšmingu faktiniu ar galimu, teigiamu ar neigiamu poveikiu žmonėms ar aplinkai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais: perspektyva iš vidaus į išorę. Atliekant poveikio reikšmingumo vertinimą Grupė vadovavosi bendraisiais ETAS kriterijais (1 ETAS 3.2 skirsnis „Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas“) ir Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) praktinio taikymo gairėmis. Faktinio neigiamo poveikio reikšmingumą Grupė įvertino pagal poveikio stiprumą, o galimo neigiamo poveikio – pagal stiprumą ir tikimybę. Poveikio stiprumo įvertis suteiktas pagal poveikio mastą, aprėptį ir neatitaisomą poveikio pobūdį. Vertinant galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms poveikio stiprumas yra svarbesnis už tikėtinumą, todėl vertinant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus Grupė pritaikė atitinkamus svertus poveikio stiprumui padidinti sąlyginai su tikimybe. Teigiamo poveikio reikšmingumą Grupė įvertino faktinio poveikio atveju – pagal mastą ir aprėptį, ir galimo poveikio atveju – mastą, aprėptį ir tikimybę.

Finansinio poveikio vertinimas

Vertindama finansinį poveikį turinčias arba galinčias turėti rizikas ir galimybes Grupė atsižvelgė į savo poveikio ir priklausomybės sąsajas su rizikomis ir galimybėmis, kurių gali atsirasti dėl to poveikio ir priklausomybės. Finansiniam reikšmingumui nustatyti rizikas ir galimybes Grupė vertino pagal poveikio tikėtinumą, dydį ir pobūdį, taikydama kiekybinius ir kokybinius slenksčius. Tikimybė buvo vertinama skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 – labai maža tikimybė (mažiau nei 20 proc.), 5 – labai didelė tikimybė (daugiau nei 80 %), o poveikio mastas skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 – labai mažas, 5 – labai didelis finansinis poveikis. Finansinio poveikis buvo vertintas remiantis šiais rėžiais: labai mažas (Up to 5% of EBITDA), mažas (5%-15% EBITDA), vidutinis (15%-30% EBITDA), didelis (30%-50% EBITDA), labai didelis (>50% EBITDA). Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu Grupė vertino tik su tvarumu susijusias rizikas. Sprendimas dėl poveikių, rizikų galimybių vertinimo buvo diskutuojamas darbinių sesijų metu, į kurias buvo pakviesti atsakingi atitinkamų nagrinėjamų sričių asmenys. Po to Grupės atsakingi asmenys peržiūrėjo ir patvirtino įvertinimą. Dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas buvo sudarytas remiantis Grupėje taikoma rizikų valdymo metodika, bet šiuo metu jis nėra integruotas į Grupės bendrą rizikos vertinimo ir valdymo procesą. Su tvarumu susijusių galimybių nustatymo, vertinimo ir valdymo procesas taip pat nėra integruotas į bendrą Grupės valdymo procesą. Šių procesų suintegravimo poreikis bus apsvarstytas Grupėje, atsižvelgiant į rinkoje formuojamas ir paplitusias gerasias praktikas.# IRO-1 E3 Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas

Grupė išanalizavo savo turtą ir veiklą, kad nustatytų faktinį ir galimą su vandeniu susijusį poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinėje. Grupė identifikavo, kad reikšmingas poveikis yra susijęs su Grupės gamyboje naudojamu vandeniu. Telšiuose Grupė savo veiklai naudoja gėlą vandenį, kuris gamybos poreikiams išgaunamas iš nuosavų vandens gręžinių vandenvietėje. Grupė taip pat turi mineralinio vandens gręžinį TICHĖ, iš kurio išgaunamas aukštos kokybės mineralinis vanduo. Jo išpilstymui naudojama pažangi gamybos technologija, ES standartus atitinkanti įranga bei įdiegta kokybės ir maisto saugos vadybos sistema, užtikrinanti aukštą produkto kokybę.

Šiais metais grupė nenustatė reikšmingo poveikio, rizikų ar galimybių, susijusių su šia veikla. Tačiau, vykdydama dvejopo reikšmingumo vertinimą kitais metais, Grupė ketina skirti didesnį dėmesį šiai veiklai, siekdama išsamiau įvertinti galimus ilgalaikius poveikius ir užtikrinti tvarią veiklos plėtrą. Konsultacijos su paveikiamomis bendruomenėmis šiuo klausimu buvo vykdomos tiek, kiek aprašoma SBM-2 dalyje.

IRO-1 E4 Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas

Grupė reikšmingo poveikio, rizikų, priklausomybės ir galimybių vertinimą atliko pagal procesą, aprašytą IRO-1 metodikoje. Identifikuotos fizinės rizikos: Dėl aplinkos veiksnių ir blogėjančios ekosistemų būklės, plintančių ligų Grupei gali tekti susidurti su prastėjančia žaliavos kokybe/ mažėjančiu kiekiu/kainos svyravimais. Grupė neturi veiklos vietų pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose.

IRO-1 E5 Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas

Grupė reikšmingo poveikio, rizikų, priklausomybės ir galimybių vertinimą atliko pagal procesą, aprašytą IRO-1 metodikoje. Grupė išanalizavo savo turtą ir veiklą, kad nustatytų savo faktinį ir galimą poveikį, rizikas ir galimybes savo operacijose ir vertės grandinės pradinėje bei galutinėje grandyse. Konsultacijos su paveikiamomis bendruomenėmis šiuo klausimu buvo vykdomos tiek, kiek aprašoma SBM-2 dalyje.

IRO-2 - ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į Grupės tvarumo ataskaitą

Sąrašas, kuriame pateikiamas informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus, buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, pateikiamas šios ataskaitos skyriuje „ETAS rodiklių sąrašas“. Visų duomenų vienetų, kuriuos būtina atskleisti pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B priedėlyje, lentelė pateikiama skyriuje „ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas“. Atskleistina reikšminga informacija buvo nustatyta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu, laikantis 1 ETAS 3.2 skirsnyje „Reikšmingi klausimai ir informacijos reikšmingumas“ nustatytų kriterijų.

Minimalūs atskleidimo reikalavimai

Grupė teikia ir viešina informaciją laikydamasi minimalių atskleidimo reikalavimų, susijusių su politikomis (MDR-P), veiksmais (MDR-A), rodikliais (MDR-M) ir tikslais (MDR-T), kartu su atitinkamais informacijos atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ETAS, kaip išdėstyta šioje tvarumo ataskaitoje.

APLINKOSAUGOS SRITIS

E1 KLIMATO KAITA

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau - DRV) metu nustatyti reikšmingi poveikiai ir rizikos, kurios yra apibendrintos lentelėje ETAS 2 skyriuje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Reikšmingų galimybių nebuvo nustatyta. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais.

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupė pirmą kartą atliko DRV vertinimą, per kurį įsivertino poveikį ir rizikas, susijusias su jos veikla ir verslo modeliu. Atsižvelgdama į šiuos veiksnius, Grupė jau pradėjo peržiūrėti ir atnaujinti savo verslo modelį bei strategiją. Pagrindiniai tikslai – mažinti poveikį aplinkai ir gerinti tvarumo rodiklius, įtraukiant atsinaujinančius energijos šaltinius bei mažinant CO₂ emisijas tiek Grupės veikloje, tiek remiant pieno gamintojus šiame procese. Klientai vis aktyviau išreiškia poreikį gauti duomenis apie Grupės tvarumą, kas kelia riziką prarasti ar nepritraukti klientų, jei nepavyktų atliepti keliamiems klientų tvarumo lūkesčiams. Tai galėtų Grupei sukelti reputacinę riziką.

Reikšmingas poveikis ir rizikos tiesiogiai veikia grupės veiklos organizavimą.

Verslo modelio adaptacija: Skatinamos inovacijos produktų kūrime, mažinant emisijas gamyboje.

Poveikis vertės grandinei:
* Pradinė vertės grandis. Šioje grandyje susitelkia didžiausias poveikis, ypač žemės ūkyje dėl karvių metano emisijų, taip pat transportavimo ir logistikos procesuose. Todėl imamasi šių veiksmų:
* Sudaromos partnerystės su ūkininkais, skatinant tvaraus ūkininkavimo praktikų taikymą.
* Investuojama į išmaniąsias technologijas, leidžiančias tiksliau valdyti žaliavų tiekimą ir mažinti nuostolius.

Poveikis sprendimų priėmimui: Sukurta vidaus politika, skatinanti energijos taupymą ir atliekų mažinimą. Ilguoju laikotarpiu planuojama didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, orientuotus į mažai anglies dioksido emisijų generuojančius produktus. Taip pat Grupė planuoja perorientuoti gamybos procesus, siekdama sumažinti energijos suvartojimą ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Grupės pieno perdirbimo veikloje ir vertės grandinėje sugeneruotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Šios emisijos prisideda prie klimato kaitos, kuri stiprina šiltnamio efektą ir gali sukelti ekstremalius orų reiškinius, taip pat kenkia žmonių sveikatai.

Poveikis tiesiogiai kyla iš grupės verslo modelio. Integruodama tvarumo principus į savo veiklą, grupė turi galimybes mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms bei kurti teigiamą poveikį ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat Grupės poveikis žmonėms ir aplinkai kyla tiek per tiesioginę veiklą, tiek per verslo santykius. Atsakingas šių ryšių valdymas ir poveikio mažinimas reikalauja tiek vidinių procesų optimizavimo, tiek atidžios partnerių atrankos ir bendradarbiavimo su tvariais tiekėjais bei partneriais.

Esamas kiekybinis finansinis poveikis kol kas nebuvo nustatytas, tačiau Grupės reikšmingos rizikos gali turėti poveikį jos finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas reguliaciniams pokyčiams, tvarumo iniciatyvų įgyvendinimui bei strateginiam išteklių ir investicijų valdymui, siekiant išvengti reikšmingų turto ir įsipareigojimų balansinių verčių korekcijų ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.

Grupė, pasinaudodama galimybe palaipsniui atskleisti informaciją, nenurodo detalios informacijos apie bendrą numatomą finansinį poveikį ir strategijos įgyvendinimo finansinius šaltinius. Kol kas Grupė atliko tik pirminę strategijos ir verslo modelio atsparumo analizę, vykdydama klimato rizikų vertinimą, kuris buvo atliktas kokybiniu metodu. Šio vertinimo metu identifikuotos reikšmingos pertvarkos rizikos, peržiūrėta, kaip jos yra valdomos.

E1-1 – Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti

Grupė neturi pertvarkos plano, susijusio su jos pastangomis sušvelninti klimato kaitą. Planą planuojama parengti ir patvirtinti iki 2026 m. pabaigos. Grupė šiuo metu nėra parengusi plano, kuriuo būtų siekiama ekonominių veiklų atitikties Komisijos deleguotojo reglamento ES 2021/2139 nustatytiems kriterijams.

E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika

Šiuo metu Grupė nėra priėmusi politikos, susijusios su reikšmingais tvarumo klausimais. Politiką planuojama priimti ir patvirtinti iki 2026 m. pabaigos.

E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai

Grupės įmonės vykdo veiksmus valdyti pagrindinius su klimato kaita susijusius klausimus, netaikant konkrečios politikos. Informacija apie veiksmus, vykdytus ataskaitiniu laikotarpiu ir numatomus ateityje, pateikiama toliau.

Grupė kasmet sudaro investicijų, veiklos ir taupymo planus, siekdama įgyvendinti tvarumo tikslus ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindiniai klimato kaitos švelninimo veiksmai pagal dekarbonizacijos svertus gali būti skirstomi į atsinaujinančių išteklių energetikos vartojimo ir kuro rūšies pakeitimo, siekiant tvaresnio transporto parko.

Ataskaitiniais metais buvo įgyvendinti šie pagrindiniai veiksmai:
* Investicijos į atsinaujinančią energiją: daugiau nei 6 mln. eurų investuota į elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos įrenginius. Tai leis Grupės veiklai nepriklausomai gaminti žaliąją elektros energiją, prisidedant prie tvarios energetikos infrastruktūros kūrimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo. Grupės tikslas – iki 70 % elektros energijos poreikio patenkinti iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių.
* Vienas iš projektų – vėjo jėgainių statyba. 2024 m. pastatytos vėjo jėgainės, kurių vardinė suminė aktyvioji generuojama galia siekia 8400 kW, šiuo metu vykdomi jų paleidimo-derinimo darbai.
* Tvaresnio transporto diegimas: Grupė atnaujina transporto parką, investuodama į tvaresnes transporto priemones, tokias kaip elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai.

Planuojami veiksmai:
* Tęsti investicijas į atsinaujinančios energijos gavybai skirtus projektus.
* Grupė numato 2026 m. atlikti technologinių procesų ir įrenginių energijos vartojimo auditą.

Grupės tikslas pasiekti, kad 70 % elektros energijos poreikio būtų patenkinta iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, šiuo metu neturi aiškiai apibrėžto termino.# E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai

Grupė neturi nustačiusi išmatuojamų ir į rezultatus orientuotų uždavinių valdyti reikšmingiems tvarumo klausimams klimato kaitos temoje, įskaitant ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus. Uždavinius planuojama nustatyti iki 2026 m. pabaigos. Taip pat šiai dienai numatytų veiksmų, skirtų klimato kaitai švelninti, veiksmingumui stebėti nėra oficialaus stebėsenos proceso. Pagrindinis Grupės tikslas yra atitikti Europos Sąjungos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimus iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą ŠESD emisijų atžvilgiu. Todėl planuojami nustatyti detalūs uždaviniai bus derinami su šiuo tikslu.

E1-5 – Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys

Šioje ataskaitos dalyje atskleidžiama informacija apie su Grupės operacijomis susijusį energijos suvartojimą. Duomenys pateikiami lentelėse 6, 7.

Lentelė 6. Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys

Energijos suvartojimas ir rūšių derinys	2023 m.			2024 m.
	Žemaitijos Pienas	Šilutės Rambynas	Grupė	Žemaitijos Pienas	Šilutės Rambynas	Grupė
(1) Akmens anglių ir jų produktų kuro suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0
(2) Žalios naftos ir naftos produktų kuro suvartojimas (MWh)	25,968	19,918	45,886	25,868	16,879	42,747
(3) Gamtinių dujų kuro suvartojimas (MWh)	11,719	0	11,719	15,063	2,436	17,499
(4) Kitų iškastinių išteklių kuro suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0
(5) Į(si)gytos iškastinių išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh)	25,393	4,433	29,825	15,597	2,880	18,477
(6) Visas iškastinių išteklių energijos suvartojimas (MWh) (1–5 eilučių suma)	63,079	24,351	87,430	56,527	22,195	78,722
Iškastinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	52.05%	100.00%	60.07%	44.86%	90.61%	52.31%
(7) Branduolinių išteklių kuro suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0
Branduolinių išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	0	0	0	0	0	0
(8) Atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įskaitant biomasę (kuri taip pat apima biologinės kilmės pramonines ir komunalines atliekas, biodujas, vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.) suvartojimas	58,121	0	58,121	58,399	0	58,399
(9) Į(si)gytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, šilumos, garo ir vėsumos suvartojimas (MWh)	0	0	0	11,078	2,299	13,377
(10) Pasigamintos ne kurui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh)	0	0	0	0	0	0
(11) Visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas (MWh) (8–10 eilučių suma)	58,121	0	58,121	69,476	2,299	71,776
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visame energijos suvartojime (%)	47.95%	0.00%	39.93%	55.14%	9.39%	47.69%
Visas energijos suvartojimas (MWh) (6 ir 11 eilučių suma)	121,200	24,351	145,551	126,004	24,494	150,498

Tiek Žemaitijos Pienas, tiek Šilutės Rambynas ataskaitiniais metais negamino elektros energijos. Žemaitijos Pieno veikloje buvo pagaminta šilumos energijos (garo) katilinėje Sedos g. 35: 54404 MWh - iš biokuro skiedros (SM2); 4214,521 MWh - iš gamtinių dujų. Šios energijos tiesiogiai gamybos reikmėms sunaudota: gamtinių dujų - 9 995,988 MWh, skystų naftos dujų - 1 013,048 MWh.

Lentelė 7. Energijos suvartojimo intensyvumas

Energijos suvartojimo intensyvumas pagal grynąsias pajamas	2023	2024	% N/N-1
Visas vykdant didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklą suvartotos energijos kiekis, padalytas iš grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos (MWh / Eur)	0.0005236	0.0004891973981	-6.56%

Pastaba. Remtasi didelį poveikį klimatui darančio gamybos sektoriaus (EVRK 105100) duomenimis.

Lentelė 8. Grynosios pajamos iš veiklos didelio klimato poveikio sektoriuose, EUR

Išsami informacija apie grynąsias pajamas	2023	2024
Didelį poveikį klimatui darančių sektorių veiklos grynosios pajamos, naudotos energijos suvartojimo intensyvumui apskaičiuoti	278,003,792	307,640,000
Visos grynosios veiklos pajamos (finansinės ataskaitos)	278,003,792	307,640,000

Pastaba. Nuoroda į finansinėse ataskaitose pateiktą pajamų eilutę: bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų bendrųjų pajamų ataskaitos pajamos pagal sutartis su klientais - 307.643

E1-6 – Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis

Lentelėje 9 Grupė atskleidžia į atmosferą išmetamų ŠESD emisijų kiekius.

Lentelė 9. ŠESD emisijos

Emisijų rūšis	Baziniai metai	2023	Palyginimas su baziniais metais	Palyginimas su praėjusiais metais (% N / N-1)
1 lygio ŠESD išmetimas
Bendras išmestas 1 lygio ŠESD kiekis (tCO2e)	15,180	15,288	0.7%	0.7%
1 lygio ŠESD kiekis, kuriam taikoma reguliuojama ATLPS, procentinė dalis (%)	0	0
2 lygio ŠESD išmetimas
Bendras rinkos metodo nustatytas išmestas 2 lygio ŠESD (tCO2e)	17,353	10,738	-38.1%	-38.1%
Vieta grindžiamu metodu apskaičiuotas bendras išmestas 2 lygio ŠESD kiekis (tCO2e)	4,507	4,814	6.8%	6.8%
Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis
Visas bendras netiesiogiai išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis (tCO2e)	552,622	596,162	7.9%	7.9%
1. Perkamos prekės ir paslaugos	535,641	576,919	7.7%	7.7%
2. Ilgalaikis materialusis turtas	3,362	4,634	37.8%	37.8%
3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį)	4,438	4,558	2.7%	2.7%
4. Pradinės grandies transportavimas ir platinimas	1,389	1,761	26.8%	26.8%
5. Vykdant veiklą susidariusios atliekos	147	107	-27.2%	-27.2%
6. Verslo kelionės	27	54	99.3%	99.3%
7. Darbuotojų važinėjimas į darbą	587	622	6.0%	6.0%
8. Pradinės grandies nuomojamas turtas	0	0
9. Galutinės grandies transportavimas	7,032	7,507	6.8%	6.8%
10. Parduodamų produktų apdorojimas	0	0	-	-
11. Parduodamų produktų naudojimas	0	0	-	-
12. Parduodamų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui	0	0	-	-
13. Galutinės grandies nuomojamas turtas	0	0	-	-
14. Franšizės	0	0	-	-
15. Investicijos	0	0	-	-
Visas išmestas ŠESD kiekis
Visas išmestas ŠESD kiekis (rinkos metodas) (tCO2e)	585,155	622,187	6.3%	6.3%
Visas išmestas ŠESD kiekis (vietos metodas) (tCO2e)	572,309	616,264	7.7%	7.7%

Taip pat, 2024m. veikloje susidarė 38 014t biologinės kilmės CO₂, kuris buvo išmestas deginant biokurą Žemaitijos Pieno katilinėje bei Vilniaus filiale dėl suvartoto centrinio šildymo. 2023m. veikloje susidarė 37 836 t biogeninės kilmės CO₂.

Lentelė 10. ŠESD intensyvumas

Taršos ŠESD intensyvumas pagal grynąsias pajamas	Baziniai metai	2023	2024	Palyginimas su baziniais metais	Palyginimas su praėjusiais metais (% N / N-1)
Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal vieta grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / Eur)		0.00206	0.00200	-2.7%	-2.7%
Visas išmestas ŠESD kiekis (pagal rinka grindžiamą metodą), padalytas iš grynųjų pajamų (t CO2e / Eur)		0.00210	0.00202	-3.9%	-3.9%

Pastaba. Kryžminė nuoroda į grynųjų pajamų eilutę arba atskleidimą finansinėse ataskaitose: Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutė - pajamos pagal sutartis su klientais.

ŠESD skaičiavimo metodologija

Skaičiavimai atlikti vadovaujantis „Greenhouse Gas Protocol” (GHG) ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) gairėmis. Į vertinimą įtraukiamos visos emisijas sukeliančios veiklos atitinkančios veiklos vykdomos Grupės įmonėse atitinkančios veiklos kontrolės principus (angl. operational control), išskyvisų trijų ŠESD lygių vertinimas. Emisijų skaičiavimas apima ne tik CO₂, bet ir kitas veikloje susidarančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas (CH₄, N₂O, HFCs) perskaičiuojant jas į CO₂ ekvivalentą pagal standartinius koeficientus (IPCC AR5) ir žymint galutinį bendrą skaičių CO₂ ekv.

Naudoti emisijų faktorių šaltiniai:
* IPCC
* IPCC AR5 šalnešiams
* Europos Aplinkos Agentūros oro taršos inventorių gairės
* Associal of Issuing Bodies (AIB, Residual mix ir Production mix) elektros energijai
* DEFRA
* IEA energijos nuostoliams
* Cornell Hotel Sustainability Benchmarking (CHSB) index 2021
* PROBAS database
* AGRIBALYSE, 2023
* Journal of Dairy Science Volume 105, Issue 12, December 2022, Pages 9713-9725

2024 m. 100% 3 lygio emisijų yra įvertinta remiantis konkrečios veiklos duomenimis. Toliau pateikiamos prielaidos ir vertinimo ribos, susijusios su 3 lygio emisijomis:

Perkamos prekės ir paslaugos: Vertinami pagrindinių žaliavų įsigyjimai (svoriu, nuo 3 tonų).
Ilgalaikis turtas: Vertinamos visos išlaidos ilgalaikiam turtui, naudodami kategorijų vidurkinius išlaidų emisijų faktorius
Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį): Vertinamos visos išlaidos ilgalaikiam turtui, naudojami išlaidų kategorijų vidurkiniai išlaidų emisijų faktoriai.
Pradinės grandies transportavimas ir platinimas: Vertinamos visos išlaidos transportavimui (trečių šalių paslaugos).
Veikloje susidariusios atliekos: Atliekos perduotos tvarkymui pagal GPAIS ataskaitą.
Verslo kelionės: Išlaidos skrydžiams, autobusų, traukinių bilietams bei taxi. Taip pat, nakvynių išlaidos.
Darbuotojų judumas: Darbuotojų kelionės į darbą nuosavu transportu (rezultatai ekstrapoliuoti remiantis darbuotojų dalyvavusių apklausoje atsakymais).# E1 – KLIMATO KAITA

Pradinės grandies nuomojamas turtas: Neaktualu, visos susijusios emisijos įtrauktos į 1 ir 2 lygio vertinimą.

Galutinės grandies transportavimas: Vertinami kelių ir jūrų transportu pervežti kroviniai remiantis pradžios-pabaigos taškais bei krovinių svoriu.

Parduodamų produktų apdorojimas: Neaktualu, emisijų nekyla.

Parduodamų produktų naudojimas: Neaktualu, emisijų nekyla.

Parduotų produktų šalinimas pasibaigus gyvavimo ciklui: Neskaičiuojama dėl žemo reikšmingumo ir patikimų duomenų trūkumo, nedideli kiekiai emisijų kyla per į rinkas išleistas pakuotes, tačiau nėra informacijos apie jų tvarkymą.

Galutinės grandies nuomojamas turtas: Neaktualu, emisijų nekyla.

Frančizės: Neaktualu, emisijų nekyla.

Investicijos: Neaktualu, emisijų nekyla.

E1-7 – ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais

Grupė neįgyvendino ir neprisidėjo prie projektų, skirtų absorbuoti ar saugoti ŠESD emisijas. Grupė nefinansavo klimato kaitos švelninimo projektų pirkdama anglies dioksido kreditus.

E1-8 – Anglies dioksido įsikainojimas

Grupė netaiko anglies dioksido įsikainojimo sistemų.

E1-9 Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis

Grupė, pasinaudodama galimybe palaipsniui atskleisti informaciją, nenurodo su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių finansinio poveikio.

E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau – DRV) metu nustatyti reikšmingi poveikiai yra apibendrinti lentelėje ETAS 2 skyriuje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Rizikų ir galimybių nebuvo nustatyta, todėl nėra informacijos apie susijusį finansinį poveikį. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais.

Grupė nuolat vertina vandens taupymo ir efektyvesnio nuotekų tvarkymo galimybes bei susijusį poveikį savo verslo modeliui, vertės grandinei ir strateginiams sprendimams. Grupė nustato konkrečius nuotekų taršos mažinimo tikslus, kurie yra griežtesni nei sutartyse su nuotekų tvarkytojais ar TIPK leidimuose numatyti rodikliai. Taip pat keliami tikslai sumažinti vandens ir nuotekų sunaudojimą vienam pagaminto produkto vienetui.

Dėl gamybos optimizavimo ir taršių nuotekų surinkimo sprendimų, įskaitant jų panaudojimą gyvulių šėrimui bei biodujų gamybai, pavyko sumažinti nuotekų taršos BDS7 ribas. Inovatyvių ir tvarių praktikų plėtojimas, tikimasi, kad Grupei padės įgyti konkurencinį pranašumą bei stiprinti ryšius su sąmoningais vartotojais ir partneriais.

Perduodant taršias nuotekas biodujų gamybai, Grupė padeda sumažinti teršalų išmetimą į aplinką bei apsaugoti dirvožemį ir vandens telkinius nuo užteršimo. Be to, viena iš Grupės veiklos sričių yra mineralinio vandens gamyba, todėl tvarus vandens naudojimas yra svarbus tiek verslo modeliui, tiek ilgalaikei strategijai.

Poveikis kyla tiesiogiai iš Grupės verslo modelio pasirinkimo. Integruodama tvarumo principus į savo veiklą, Grupė turi didesnes galimybes mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kurti teigiamą poveikį dabar bei ilgalaikėje perspektyvoje.

Grupė neatliko strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus šių sričių analizę, kuri buvo atlikta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu.

E3-1 – Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika

Šiuo metu Grupė nėra priėmusi politikos, susijusios su reikšmingais tvarumo klausimais vandens suvartojimo temoje. Politiką planuojama priimti ir patvirtinti iki 2026 m. pabaigos. Ši politika nustatys aiškius tvarumo valdymo principus Grupės mastu, atsakingų asmenų sritis ir veiklos gaires. Politikoje bus aptartas vandens ir jūrų išteklių naudojimas bei gavyba savo veikloje, taip pat vandens taršos prevencija ir mažinimas, nuotekų valymas.

E3-2 – Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai

Pagrindiniai veiksmai, skirti nuotekų kiekio ir taršos (BDS) mažinimui įgyvendinami netaikant konkrečios politikos. Grupė ne pirmus metus įgyvendina veiksmus, skirtus gamybos optimizavimui ir taršių nuotekų surinkimui, kurie panaudojami gyvulių šėrimui bei biodujų gamybai, taip sumažinant nuotekų taršos BDS7 ribas. Be to, siekiant efektyviau naudoti išteklius, mažinamas vandens suvartojimas, o surinktas vanduo kur yra galima panaudojamas pakartotinai.

Šių veiksmų užbaigimo laikotarpiai nenumatomi, kadangi veiksmai yra vykdomi nuolatos. Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pasiekta pažanga – nuotekų taršos BDS7 sumažinimas nuo 1280 mg/l iki 1100 mg/l, kaip numatyta sutartyje su nuotekų tvarkytoju ir TIPK reikalavimuose.

Pristatytų veiksmų įgyvendinimui Grupė nenumato reikšmingų veiklos ir kapitalo sąnaudų ataskaitiniu laikotarpiu. Kad nustatytų šių sąnaudų reikšmę ateities finansiniams rodikliams, išsamų vertinimą Grupė planuoja atlikti 2025 m.

Grupė, pasinaudodama savanoriško atskleidimo išimtimi, nekategorizuoja veiksmų pagal poveikio švelninimo priemonių hierarchiją kaip nurodo ETAS.

E3-3 – Su vandens ir jūrų ištekiais susiję uždaviniai

Grupė yra išsikėlusi pamatuojamą ir į rezultatus orientuotą uždavinį šioje temoje. Šio tikslo įgyvendinimas prisideda prie tvaraus vandens naudojimo ir aplinkosauginės atsakomybės stiprinimo.

Tikslas: Sumažinti nuotekų taršos BDS7 rodiklį nuo 1280 mg/l iki 800 mg/l iki 2030 m.

Nuotekų taršos tikslas yra ambicingesnis nei nustatyta sutartyse su nuotekų tvarkytojais ar TIPK reikalavimuose numatyti rodikliai. Šis tikslas yra susijęs su strateginiu siekiu taupyti vandenį ir mažinti nuotekų taršą, taip optimizuojant veiklos sąnaudas, mažinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo išlaidas bei geriau panaudojant išteklius.

Uždavinys apima Žemaitijos Pieno veiklą gamykloje, esančioje Sedos g. 35, Telšiai. Pažanga matuojama nuo 2018 m., kada pradinė BDS7 nuotekų taršos rodiklio reikšmė siekė 1720 mg/l. Per 2018–2023 m. laikotarpį rodiklio reikšmę, taikant įvairias priemones, pavyko sumažinti iki 1280 mg/l. 2024 m. – rodiklio reikšmė siekė jau 1100 mg/l.

BDS7 nuotekų taršos rodiklis nustatomas akredituotos laboratorijos atliktais tyrimais. Nuotekų taršos rodiklis buvo derinamas su nuotekų tvarkytoju. Pakeitus sutartinį BDS7 rodiklį su nuotekų tvarkytoju, buvo atnaujintas TIPK. Duomenų rinkimo ir skaičiavimo procesai išliko nepakitę. Nuotekų taršos rodiklių stebėjimui ir analizei naudojama meterOn sistema.

E3-4 – Vandens suvartojimas

Informacija apie Grupės suvartojamo vandens kiekį ataskaitiniu laikotarpiu pateikiama lentelėje 11. Duomenys susiję su nuotekų tarša nustatomi akredituotos laboratorijos pagal akredituotus standartus.

Lentelė 11. Vandens suvartojimas 2024 m.

	Visas vandens suvartojimas (m³)	Apytakinio vandens ir pakartotinai naudojamo vandens kiekis (m³)	Vandens naudojimo intensyvumas: visas su nuosavomis operacijomis susijęs vandens suvartojimas (m3), tenkantis vienam milijonui EUR grynųjų pajamų
Iš viso	1 234 512	3 383 630	4 013
Žemaitijos Pienas:
Gėlo vandens gręžiniai	994 660	3 383 630
Mineralinio vandens gręžinys	16 037	0
Vandentiekio vanduo	131 0
Šilutės Rambynas:
Vandentiekio vanduo	98 830	0
Gręžinio vanduo	124 854	0

Pastaba: Visi pateikti duomenys yra surinkti tiesioginio matavimo metodu. Vandens vartojimo stebėjimui ir analizei naudojama Iamus sistema, o nuotekų taršos rodikliai stebimi per meterOn sistemą. Taip pat nuotekų taršos (BDS) duomenys yra vizualizuojami gamybos koridoriuje esančiame ekrane, kad visi darbuotojai galėtų matyti paskutinių 10 dienų nuotekų taršos rodiklius.

Apytakinio vandens ir pakartotinai naudojamo vandens kiekis susideda iš leduoto vandens cirkuliacijos kiekio (vanduo kompresorinėje atšaldomas iki +2C ir tiekiamas į gamybą kaip šaltnešis 41 gamybiniams procesams, tada grįžta ir vėl atšaldomas – cirkuliacija sistemoje) ir iš produktų susidaręs vanduo/kondensatas, kuris buvo panaudotas pirminiam praskalavimui/aušinimui - vietoj to, kad išleisti į kanalizacija.

E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

SBM-3, E4

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau – DRV) metu nustatyta reikšminga rizika, kuri yra apibendrinta lentelėje ETAS 2 skyriuje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais.

Grupė vertina aplinkos ir ekosistemų pokyčių poveikį savo verslo modeliui, tiekimo grandinei ir strategijai. Identifikuota pagrindinė rizika - dėl aplinkos veiksnių, besikeičiančios ekosistemų būklės ir plintančių ligų Grupė ateityje gali susidurti su blogėjančia pieno kokybe, mažėjančiu žaliavos kiekiu (pieno trūkumu) ir svyruojančiomis žaliavos kainomis.

Konkrečios strategijos kryptys ir planai reaguoti į šią riziką bus aiškiau nustatyti po tvarumo strategijos patvirtinimo 2026 m.. Dėl aplinkosauginių reguliavimų griežtinimo ar žaliavos tiekimo sutrikimų kylanti rizika gali lemti išlaidų padidėjimą, sumažinti Grupės pelningumą ir pinigų srautus. Jei Grupės tiekimo grandinė nesugebės prisitaikyti prie klimato kaitos ar aplinkosaugos reikalavimų, gali tekti reikšmingai pakoreguoti turto vertes, pavyzdžiui, sumažinant ilgalaikio turto vertę arba keičiant atsargų vertes dėl gamybos apribojimų.

Kol kas esamas finansinis poveikis nėra identifikuotas, taip pat nesitikima, kad poveikis Grupei pasireikš jau kitais ataskaitiniais metais (rizika yra įvertinta, kad galėtų pasireikš ilguoju laikotarpiu).

Grupė neatliko strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus šių sričių analizę tiek, kiek buvo atlikta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu. Ankstesnių metų tvarumo ataskaitoje, kuri buvo ruošta pagal GRI reikalavimus, ši rizika aptariama nebuvo. Reikšmingi poveikiai šioje temoje nustatyti nebuvo.# E4 BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IR EKOSISTEMŲ APSAUGA

Taip pat Grupės veikla neturi tiesioginio poveikio žemės degradacijai, dykumėjimui ar dirvožemio sandarinimui. Grupės reikšmingas tiesioginis poveikis gresiančioms išnykti rūšims nenustatytas. Grupės veikla taip pat nėra tiesiogiai susijusi su poveikiu pažeidžiamoms biologinės įvairovės teritorijoms. Tačiau, jei tiekimo grandinėje būtų ūkininkų, kurių veikla galėtų daryti poveikį tokioms teritorijoms, Grupė informuotų atsakingas institucijas, tokias kaip Aplinkos apsaugos agentūra ar Žemės ūkio ministerija.

E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje

Grupė planuoja tvarumo strategiją patvirtinti 2026 m., po kurios bus atliekama atsparumo biologinės įvairovės ir ekosistemų atžvilgiu analizė. Vertinimas apims su šiomis sritimis susijusias fizines, pertvarkos ir sistemines rizikas, Grupės operacijas bei vertės grandinės pradinę ir galutinę grandis.

E4-2 – Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika

Grupė šiuo metu neturi patvirtintos biologinės įvairovės ir ekosistemų politikos, tačiau planuoja ją patvirtinti 2026 m. Politika nėra parengta, nes poreikis ją turėti kol kas nebuvo identifikuotas. Grupė šiuo metu nėra priėmusi tvaraus žemės naudojimo, tvaraus vandenynų naudojimo ar miškų naikinimo mažinimo politikos. Ateityje Grupė planuoja įvertinti šių politikų priėmimo poreikį ir galimybes, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, teisės aktų reikalavimus bei suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai. MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai

Po politikos priėmimo bus nustatyti tikslai jos įgyvendinimui ir atskleista informacija apie pagrindinius veiksmus, kurių imtasi ar planuojama imtis. Grupė šiuo metu neturi veiksmų plano, kuriam reikėtų didelių veiklos ar kapitalo sąnaudų. Šiuo metu nėra numatytų finansinių priemonių ar išteklių, skirtų tokiems veiksmams įgyvendinti. Grupė nėra skyrusi ir nenumato atskirų finansinių išteklių veiksmams, todėl finansinėse ataskaitose tokios sumos nėra išskirtos. Kiekviena investicija ar projektas vertinami atskirai, priimant sprendimus dėl tinkamiausio finansavimo šaltinio.

Konkrečių atsveriamųjų veiksmų poveikiui Grupė šiuo metu taip pat netaiko, nes reikšmingas poveikis aplinkai nebuvo identifikuotas. Visgi Grupė naudoja dalį ekologiškų žaliavų, fokusuojasi į tvarų transportą, emisijų mažinimą ir ugdo darbuotojų sąmoningumą aplinkosaugos klausimais, valdo taršą, taip siekdama neprisidėti prie tiesioginių poveikio biologinės įvairovė s nykimui veiksnių. Konkrečiau šie veiksmai aprašomi E1 Klimato kaitos ir E5 Žiedinės ekonomikos temose.

E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai

Grupė šiuo metu nėra nustačiusi išmatuojamų, į rezultatus orientuotų uždavinių, tačiau planuoja juos apibrėžti po politikos priėmimo. Kadangi konkretūs veiksmai šioje temoje nėra atliekami ir numatyti, Grupė papildomo jų veiksmingumo stebėjimo neatlieka. Bendrai Grupė nuolat stebi savo veiksmų, susijusių su tvarumu, poveikį, riziką ir galimybes, vertindama jų veiksmingumą per reguliarius vidaus auditų ir išorinius vertinimus. Remiantis šiais stebėjimais, Grupė prireikus atnaujina savo veiksmų planus, siekdama užtikrinti nustatytų tvarumo tikslų įgyvendinimą ir veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais.

Grupė neidentifikavo reikšmingo poveikio biologinei įvairovei pagal ETAS reikšmingumo vertinimą, tad susiję ekologiniai slenksčiai netaikomi. Tačiau, atsižvelgdama į galimas rizikas, Grupė stebi tam tikrus ekologinius slenksčius, kurie gali turėti poveikį jos veiklai ateityje.

Šiuo metu Grupė nekonkretizuoja uždavinių, pagrįstų Kunmingo ir Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategija bei 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos aspektais.

E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau – DRV) metu nustatyti reikšmingas poveikis ir rizika yra apibendrinti lentelėje ETAS 2 skyriuje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais.

Per reikšmingumo vertinimą nustatyta, kad pagrindiniai reikšmingi poveikiai ir rizikos kyla Grupės veikloje ir visoje vertės grandinėje. Neigiamas poveikis yra susijęs su pakuočių ir kitų atliekų susidarymu tiek Grupės viduje, tiek vertės grandinės galutinėje grandinėje. Tai apima tiek gamybos proceso metu susidarančias atliekas, tiek galutinių produktų pakuotes. Pakuočių atliekos, jei nėra tinkamai perdirbamos ar utilizuojamos, gali prisidėti prie taršos plastiku, o Grupės viduje susidarančios atliekos gali prisidėti prie taršos organinėmis atliekomis ir kitais gamybos likučiais.

Pakuotėms taikomi vis griežtėjantys ES reikalavimai dėl tvarumo. Šie reikalavimai, kartu su didėjančiais vartotojų lūkesčiais dėl ekologiškų sprendimų, kelia riziką Grupei užtikrinant tvarių ir perdirbtų medžiagų prieinamumą bei atitinkamą produktų estetinę kokybę. Be to, reikšminga rizika kyla dėl žaliavinio pieno prieinamumo mažėjimo ir supirkimo kainų svyravimų, kuriuos lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip klimato pokyčiai (pvz., sausros), gyvulininkystės ligos ar vis griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai. Tai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos kaštams.

Grupės reikšmingas poveikis ir rizika daro tiesioginį poveikį Grupės verslo modeliui, vertės grandinei, strategijai ir sprendimų priėmimui. Atsižvelgdama į šiuos veiksnius, Grupė jau pradėjo peržiūrėti ir atnaujinti savo veiklos strategiją, siekdama sumažinti poveikį aplinkai ir valdyti rizikas:

Stiprinamas žiedinės ekonomikos principų integravimas.
Skatinamos inovacijos produktų kūrime, pavyzdžiui kuriant tvaresnes pakuotes.
Investuojama į išmaniąsias technologijas, kurios leidžia tiksliau valdyti žaliavų tiekimą ir mažinti nuostolius.
Didinamas dėmesys tvarių pakuočių naudojimui bei jų perdirbimo galimybių užtikrinimui.
Informuojami vartotojai apie tvarius pasirinkimus ir produktų poveikį aplinkai.
Trumpuoju laikotarpiu priimta vidaus politika, skatinanti atliekų mažinimą.

Atliekų susidarymas yra tiesiogiai susijęs su Grupės verslo modeliu, orientuotu į pieno produktų gamybą ir platinimą. Pieno perdirbimo procesai reikalauja tam tikro kiekio medžiagų, todėl susidaro plastiko ir kitų medžiagų atliekos. Be to, gamybos metu neišvengiamai susidaro atliekos, susijusios su žaliavų apdorojimu. Verslo modelis, grindžiamas gamyba ir platinimu, taip pat remiasi standartizuotomis, vienkartinio naudojimo pakuotėmis, kurios būtinos maisto produktų saugumui užtikrinti.

Reikšmingumo vertinimo metu nustatyta, kad Grupės poveikis kyla tiesiogiai iš jos veiklos, ypač dėl susidarančių atliekų. Atliekos skirstomos į kelias kategorijas:

Pakuotės, būtinos transportavimui ir ingredientų apsaugai, kad žaliavos pasiektų gamybos procesą.
Pakuočių atliekos, susidarančios gamybos metu.
Papildomos atliekos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su produktais, bet susidaro veiklos eigoje.

Šiuo metu reikš mingas finansinis poveikis Grupės finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams nebuvo fiksuotas. Taip pat nėra rizikos, dėl kurios kitu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu tektų reikšmingai pakoreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Vis dėlto, jei Grupė neįgyvendintų ES reikalavimų, galimos tam tikros finansinės baudos, kurių tikslūs dydžiai nėra nustatyti. Be to, nesilaikant ES reglamentų gali kilti reputacinė rizika, susijusi su neigiama visuomenės nuomone apie Grupės veiklą. Siekdama išlaikyti produkto kokybinius rodiklius ir atitikti vartotojų lūkesčius, Grupė taip pat gali prisiimti didesnius mokesčius.

Grupė neatliko strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus šių sričių analizę, kuri buvo atlikta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu. Grupė pripažįsta tvarumo klausimų svarbą savo veikloje ir aktyviai dirba, siekdama integruoti tvarumo principus į strateginius sprendimus. Siekiant ilgalaikio atsparumo ir sėkmės, tvarumo integracija į strategiją yra būtina, todėl dedamos pastangos užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų ilgalaikius tvarumo principus. Veiksmai, susiję su atsparumo didinimu plačiau aprašyti dalyje E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai.

Per ataskaitinį laikotarpį reikšmingų poveikių, rizikų ar galimybių pokyčių nebuvo nustatyta. Tačiau nuolat stebime verslo aplinką, analizuojame tiekimo grandinės, reguliacinės aplinkos ir rinkos tendencijas, siekdami laiku identifikuoti galimus reikšmingus pokyčius.

E5-1 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika. MDR-P. Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika

Grupė šiuo metu nėra priėmusi politikos kurioje būtų aptariami visi reikšmingi poveikiai ir rizikos atitinkamų tvarumo klausimų, tačiau planuoja parengti tvarumo politiką iki 2026 metų pabaigos. Visgi dalis reikšmingų tvarumo klausimų jau yra įtraukti į esamas politikas.

„Kokybės ir maisto saugos politika“ numato tikslą „Tausoti aplinką mažinant medžiagų bei energijos sąnaudas visuose gamybos etapuose“. Šiuo pagrindu nuolat peržiūrimi gamybos procesai ir naudojamos fasavimo bei pakavimo medžiagos, siekiant atitikti nuolat atnaujinamus ES reikalavimus. Politikoje numatyti įsipareigojimai taikomi tiek Žemaitijos pieno, tiek Šilutės Rambyno veikloje.
„Atliekų valdymo politika“ orientuota į atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, siekiant sumažinti poveikį aplinkai. Skatinamas ekologinis projektavimas bei atliekų naudojimas kaip išteklius, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus. Ši politika taikoma Žemaitijos pieno veikloje.

Grupėje nėra vieno atsakingo asmens už šių politikų įgyvendinimą – atsakomybė paskirstyta keliems asmenims pagal pareigybes, remiantis vidiniais įsakymais.# Kokybės ir maisto saugos politika

„Kokybės ir maisto saugos politikos“ įgyvendinimas grindžiamas BRCGS, IFS, FSSC maisto saugos standartų reikalavimais (išvardinti yra Žemaitijos Pieno turimi sertifikatai, o Šilutės Rambynas turi tik FSSC ir BRCGS). Nustatant politikas, atsižvelgiama į klientų, vartotojų ir užsakovų lūkesčius, kurie išreiškiami per klausimynus bei kokybės linijoje pateikiamas nuomones. Taip pat vadovaujamasi žiedinės ekonomikos principais. Su esamomis politikomis, kurių privaloma laikytis, yra supažindinti Grupės darbuotojai.

Šiuo metu Grupė netaiko konkrečios politikos, skirtos pirminių išteklių naudojimo mažinimui ar antrinių (perdirbtų) išteklių naudojimo didinimui, taip pat nėra įdiegusi tvaraus apsirūpinimo atsinaujinančiaisiais ištekliais strategijos.

E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai

MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai

Grupės įgyvendinti veiksmai ataskaitiniais metais, ateities planai, bei numatomi jų rezultatai nurodomi žemiau. Siekiant įgyvendinti „Kokybės ir maisto saugos politikos“ tikslą „Tausoti aplinką mažinant medžiagų bei energijos sąnaudas visuose gamybos etapuose“, nuolat peržiūrimi vykstantys procesai ir juose naudojamos fasavimo bei pakavimo medžiagos.

2024 m. Grupė toliau stiprino tvarumo iniciatyvas, remdamasi 2023 m. pasiekimais, tačiau daugiausia dėmesio skyrė naujiems sprendimams ir patobulinimams. 2024 m. tobulinama atliekų tvarkymo sistema, kuri remiasi anksčiau pradėtų atliekų rūšiavimo procesu. Tai leidžia padidinti perdirbamų medžiagų kiekį ir dar labiau sumažinti generuojamų atliekų apimtis, kas tiesiogiai prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo.

Įgyvendinant kasmetinį taupymo planą, kurio vykdymas nuolat stebimas, optimizuojamas išteklių panaudojimas, mažinamos sąnaudos ir gerinamas bendras verslo efektyvumas. Be to, Grupė tęsia inovacijas pakuočių srityje. Remiantis ankstesniais bandymais, tokiais kaip „Purepak“ projektas, diegiami nauji pakuočių sprendimai, leidžiantys mažinti tiek plastiko, tiek kartono naudojimą. Tai padidina pakuočių perdirbimo potencialą ir prisideda prie inovacijų skatinimo, kurie yra svarbūs siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Plėtojamas apyvartinės taros naudojimas produktų judėjimui tarp gamybos padalinių bei tiekimui į rinką, taip mažinant gofro kartono sunaudojimą. Žaliavų tiekėjų pasirinkimas ir jų pirkimų kaštai vertinami atsižvelgiant į tvarių pakuočių naudojimą. Papildomai plėtojami projektai, susiję su 100 % perdirbtų pakavimo medžiagų naudojimu bei pakuočių konstrukcijos tobulinimu, siekiama, kad padėtų sumažinti pakuočių medžiagų sąnaudas ir pagerins perdirbimo lygį.

Jau įgyvendintas perdirbto stogelio (tai lankstaus plastiko perdanga, kuri yra skirta apsaugoti produktų pakuotę nuo aplinkos poveikio) naudojimas Sausų pieno produktų gamybos padalinyje, leidžiantis taupyti tiek pakuotės svorį, tiek finansinius išteklius.

Pakuočių tinkamumas produktui derinamas su maksimalia tinkamumo vartoti trukme ir pakuočių taršos mokesčiais. Ateityje planuojama įdiegti tvarios tiekimo grandinės valdymo sistemą ir organizuoti darbuotojų mokymus, skirtus tvarumo bei žiedinės ekonomikos principų praktiniam taikymui, kas leis padidinti darbuotojų kompetenciją ir geriau įgyvendinti tvarumo iniciatyvas.

Kasmet sudaromas taupymo planas, kurio įgyvendinimas nuolat stebimas (rengiamos tarpinės ataskaitos taupymo plano vykdymo užtikrinimui). Taupymo priemonės nustatomos atskiroms pozicijoms, o ne bendrai kategorijai, siekiant tiksliau valdyti išteklius ir optimizuoti sąnaudas. Pagrindiniai veiksmai apima gamybos ir tiekimo grandinės sritis bei atliekų tvarkymą Grupės veiklos geografijoje, apimančioje gamybos vietoves ir tiekimo grandinę. Suinteresuotųjų šalių, įskaitant darbuotojus ir tiekėjus, įtraukimas yra prioritetas.

Konkretūs pagrindinių veiksmų užbaigimo laikotarpiai dar tik bus nustatyti atsižvelgiant į jų pobūdį ir strateginius Grupės prioritetus. Šiuo metu pagrindiniai finansiniai ištekliai, skiriami veiksmų planui, yra pagrįsti taupymo principais, kurie pasiekiami per procesų peržiūrą ir optimizavimą, neįtraukiant papildomų investicijų. Tai reiškia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas esamų procesų analizavimui ir jų efektyvumo didinimui, siekiant sumažinti sąnaudas ir pasiekti geresnius rezultatus be reikšmingų papildomų išlaidų. Finansinių išteklių suma, skirta šiam planui, atitinka pagrindines finansines ataskaitas, nes dauguma sąnaudų yra susijusios su esamų resursų geresniu valdymu, o ne su naujomis investicijomis.

E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai

Grupė šiuo metu neturi oficialiai patvirtintos tvarumo politikos, kurioje aptariami su žiedine ekonomika susiję uždaviniai, tačiau planuoja ją parengti iki 2026 metų pabaigos. Nepaisant to, Grupė yra įsipareigojusi mažinti savo veiklos poveikį aplinkai ir siekti teigiamo poveikio visuomenei.

2025 metams gamybos skyriai yra išsikėlę šiuos tikslus:

Palaipsniui pereiti prie pakuočių, pagamintų iš plastiko, tinkamo perdirbimui. Siekiama perdirbtos PET žaliavos naudojimo pakuotėse (25 %), tačiau iškyla rizikos dėl aukštos kokybės perdirbtos žaliavos trūkumo ir galutinės pakuotės vizualinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimams (atliekų hierarchijos lygis - perdirbimas)
Mažinti atliekų, susidarančių iš fasavimo medžiagų, kiekį arba jas pakeisti daugkartinio naudojimo priemonėmis (atliekų hierarchijos lygis - prevencija)
Didinti perdirbtų pakavimo medžiagų (antrinė ir tretinė gofro kartono ir plastiko tara) naudojimą atliekų hierarchijos lygis - perdirbimas)
Optimizuoti pakuotes atsižvelgiant į jų sudėtį, rūšis ir svorį (atliekų hierarchijos lygis - prevencija)

Uždavinio aprėptis apima Grupės veiklą ir vertės grandinės pradinę bei galutinę grandis. Konkretūs veiksmai ir tikslai yra nustatyti vidiniuose dokumentuose ir taikomi atskiroms pozicijoms, o ne bendrai. Perdirbtų pakavimo medžiagų (antrinės ir tretinės gofro kartono bei plastiko taros) panaudojimo didinimas yra tęstinis uždavinys, kurio įgyvendinimas vykdomas palaipsniui. Konkretūs tarpiniai tikslai ir terminai nustatyti vidiniuose dokumentuose. Pakuočių optimizavimo (sudėties, rūšių ir svorio atžvilgiu) uždaviniai nustatyti remiantis vidinėmis metodikomis ir atsižvelgiant į ES tvarumo reikalavimus.

Suinteresuotieji subjektai konkrečiai nedalyvavo nustatant uždavinius kiekvienam reikšmingam tvarumo klausimui. Tačiau Grupė atsižvelgia į jų lūkesčius bei reguliacinius reikalavimus, vertindama tvarumo prioritetus ir formuodama strateginius tikslus. Per ataskaitinį laikotarpį nustatytų uždavinių, rodiklių, matavimo metodikų, prielaidų, apribojimų ar duomenų rinkimo procesų pakeitimų nebuvo. Grupė neplanuoja nustatyti papildomų išmatuojamų uždavinių, nes pagrindinis tikslas – atitikti ES teisės aktuose keliamus reikalavimus, neprarandant produkto kokybės.

Grupė stebi ir matuoja savo politikos bei veiksmų, susijusių su reikšmingu tvarumo poveikiu, rizikomis ir galimybėmis, veiksmingumą.

Plastiko kiekio mažinimas fasavime: 2024 m. pradėtas pieno pakuočių pokytis, siekiant sumažinti plastiko kiekį fasavime, neįtakojant produkto saugos ir kokybės. Ekologiškas pienas „Dobilas“ ir „Žemaitijos pienas 3,2 % rieb.“ pradėtas tiekti naujoje „PurePak“ pakuotėje, o nuo pokyčio pradžios į rinką išleista 41 000 kg mažiau plastiko. Be to, antrinė tara pakeista į daugkartinę apyvartinę, dėl ko papildomai į rinką nebuvo išleista 5 300 kg plastiko.
Gofro kartono optimizavimas: Taip pat optimizuotos gofro kartono dėžės, atsisakyta lipnios juostos, siekiant sumažinti gofro kartono sunaudojimą, palengvinti darbuotojų darbą ir optimizuoti pakavimo medžiagas. Dėl šių pakeitimų 2024 m. į rinką išleista 43 700 kg mažiau gofro kartono. Optimizavus pakuotę, sumažinta 28 % dėžės svorio, o logistikos efektyvumas padidėjo 15 %, nes buvo optimizuotas paletės užkrovimas.
Perdirbtos tretinės pakuotės naudojimas: Kur buvo įmanoma, naudota tretinė pakuotė iš 100 % perdirbto plastiko, kas per metus leido į rinką išleisti 800 kg mažiau plastiko.

Šie rezultatai rodo nuoseklų Grupės įsipareigojimą mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir optimizuoti pakuočių naudojimą.

Grupės tikslas – atitikti ES teisė s aktuose keliamus reikalavimus, neprarandant produkto kokybės. Kadangi politikoje numatytas tik taupymas, tačiau nėra nustatyti konkretūs procentiniai ar kiekybiniai rodikliai, šiuo metu vertinamas pats sutaupymo faktas. Pirminis taupymo vertinimas atliekamas remiantis praėjusių metų pardavimų duomenimis, o faktinis sutaupymas apskaičiuojamas pagal realius duomenis. Visi vykdomi pokyčiai pagrindžiami testais, bandymų protokolais ir, jei reikia, produktų atitiktį patvirtinančiais tyrimais. Taupymo planuose nurodoma ne tik piniginė taupymo išraiška, bet ir sutaupytų žaliavų, tokių kaip kartonas ir plastikas, kiekis.

Uždaviniai yra susiję su pakuotės perdirbamumu ir pakuotes kiekio mažinimu. Grupės išsikeltas uždavinys dėl 25% perdirbtos PET žaliavos panaudojimo PET pakuotėse (pagal masės balansą) yra privalomas, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos reikalavimus.

E5-4 – Išteklių įvediniai

Nustatyta su išteklių įvediniais susijusi rizika yra susijusi su žaliaviniu pienu. Šis išteklius yra plačiau aprašomas ETAS 2 SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė.

E5-5 – Išteklių išvediniai

Pagrindiniai Grupės produktai ir medžiagos kurios yra Grupės gamybos proceso rezultatas yra aprašyti plačiau ETAS 2 SBM-1 - Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė. Sukurtos produktų logistinės lentelės, kuriose detaliai nurodomas produkto pakavimui naudojamos pakuotės medžiagiškumas, jos priskyrimo kategorija ir svoris. Kiekvienai naudojamai medžiagai priskiriamas atskiras pakuotės aprašymas, kuriame detalizuojama pakuotės suderinamumas su fasuojamu produktu, taip pat nurodomi jos sudedamųjų dalių komponentai ir savybės.

Lentelė 12.# Tinkamų perdirbti medžiagų dalis pakuotėse

Kategorija	Perdirbamų medžiagų dalis	2024
Pakuotės	51,27 %

Pastaba: Procentas išvestas nuo bendro kiekio nepavojingų atliekų vertinant nepavojingas perdirbamas atliekas (t.y. gofro kartonas, mono indeliai, metalai).

Lentelė 13. Atliekos, susidarančios Grupės veikloje

Kategorija	2024	Bendras kiekis (tonos)	Pavojingos atliekos (tonos)	Nepavojingos atliekos (tonos)
Susidariusios atliekos		1 283,251	103,277	1 179,974

Pastaba: Radioaktyvių atliekų veikloje nesusidaro.

Lentelė 14. Nepašalintos, į atkūrimą nukreiptos atliekos

Apdorojimo operacijos tipas	Bendras kiekis (tonos)	Pavojingos atliekos (tonos)	Nepavojingos atliekos (tonos)
Paruošimas pakartotiniam naudojimui	331,808	0	331,808
Perdirbimas	657,9	0	657,9
Kitos atkūrimo operacijos	161,22	103,277	57,943

Lentelė 15. Į šalinimą nukreiptos atliekos

Apdorojimo operacijos tipas	Bendras kiekis (tonos)	Nepavojingos atliekos (tonos)
Deginimas	132,319	132,319
Šalinimas sąvartyne	0	0
Kitos šalinimo operacijos	0	0

Pastaba. Atliekų tvarkytojas atlieka šalinimo procedūrą, tačiau atliekos nėra nukreipiamos į sąvartyną.

Lentelė 16. Neperdirbtos atliekos

Kategorija	2024	Bendras kiekis (tonos)	Procentas
Neperdirbtos atliekos		132,319	10,31

Pastaba. Neperdirbtos atliekos – atliekų, nukreiptų į šalinimą, suma.

Grupės veikloje susidarančios atliekos yra tiesiogiai susijusios su pieno perdirbimo sektoriumi. Atliekų sudėtis apima tiek į rinką išleidžiamas pakuotes su produktais, tiek gamybos metu Grupės viduje sugeneruojamas atliekas, kurių kiekis apskaitomas GPAIS sistemoje. Specifinė sektoriaus ypatybė – atliekos, kurios po kontakto su pieno produktais tampa užterštos ir dėl vykstančio rūgimo proceso reikalauja atskiro tvarkymo. Grupė naudoja kelias metodikas duomenims apskaičiuoti, atsižvelgdama į atliekų srautų pobūdį ir kilmę. Atliekų tvarkymas vykdomas pagal sudarytas sutartis su atliekų tvarkytojais. Generuojami atliekų srautai priklauso nuo gaminamos produkcijos pobūdžio ir naudojamų pakuočių. Be to, dalis atliekų susijusi su įvežamų pakuočių, skirtų ingredientų transportavimui, tvarkymu.

Atitikties ES Taksonomijai apžvalga

Europos Sąjungos (ES) Taksonomija (Taksonomijos reglamentas, 2020/852, ir susiję deleguotieji aktai) yra ekonominių veiklų klasifikavimo sistema, skirta nukreipti privačias investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, kuri prisideda prie Europos žaliojo kurso aplinkosaugos tikslų. Taksonomija apibrėžia šiuos aplinkosaugos tikslus:

KKŠ – klimato kaitos švelninimas.
PKK – prisitaikymas prie klimato kaitos.
VND – tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga.
ŽE – perėjimas prie žiedinės ekonomikos.
TPK – taršos prevencija ir kontrolė.
BIO – biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Taksonomijoje yra nustatyti moksliniais įrodymais pagrįsti kriterijai, kuriais yra vertinamas veiklos tvarumas. Įmonių veikla, patenkanti į taksonomijos sąrašą ir atitinkanti joje numatytus kriterijus, gali būti klasifikuojama kaip tvari ir pritraukti žaliąsias investicijas. Taksonominė ekonominė veikla yra apibrėžiama kaip veikla, aprašyta susijusiuose taksonomijos reglamento deleguotuosiuose aktuose, t. y. yra įtraukta į taksonomiją. Įmonės, nustačiusios, kad jų ekonominės veiklos pajamos (angl. Turnover), kapitalo išlaidos (CapEx) ir (arba) veiklos sąnaudos (OpEx) yra susijusios su veiklomis, aprašytomis deleguotuosiuose aktuose, privalo atlikti analizę ir atskleisti, kiek jų vykdoma veikla pagal šiuos rodiklius atitinka taksonomijos kriterijus. Kriterijus atitinkančia (angl. taxonomy-aligned) yra apibrėžiama taksonominė veikla, kuri atitinka taksonomijos techninės analizės kriterijus, t.y. svariai prisideda prie bent vieno iš šešių aplinkosaugos tikslų , nedaro reikšmingos žalos (DNSH) likusiems penkiems ir atitinka būtiniausias apsaugos priemones.

Šioje ataskaitoje, vadovaujantis Taksonomijos reglamento ir susijusių deleguotųjų aktų nuostatomis, teikiami pagrindiniai įmonių Grupės (AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ kartu su dukterine įmone) veiklos rodikliai ir informacija apie taksonominių veiklų atitiktį kriterijams.

Taksonominių veiklų nustatymas ir rodiklių apskaičiavimas

Grupė vykdo taksonominę veiklą ir (arba) investuoja į taksonomines priemones, galinčias prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Veiklų, galinčių prisidėti prie kitų taksonomijos aplinkosaugos tikslų, grupė nevykdo. 2024 m. buvo atliktas išsamus klimato rizikų vertinimas siekiant nustatyti, ar veikla nedaro reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos. Nenustatyta reikšmingų fizinių rizikų, galinčių paveikti veiklą ar turtą, todėl veikla laikoma atitinkančia DNSH kriterijų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Svarbu pabrėžti, kad Grupė atitinka būtiniausių apsaugos priemonių sąlygą: yra įdiegusi rekomenduojamas socialiai atsakingo ir etiško verslo priemones, nustatytas EBPO gairėse daugiašalėms įmonėms, laikosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų. Atitiktį būtiniausių apsaugos priemonių sąlygai grupė patikrino pagal Europos Komisijos Tvaraus finansavimo platformos (angl. Platform on Sustainable Finance) ataskaitą „Final Report on Minimum Safeguards” (2022 m.).

Pokyčiai, palyginus su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu

2024 m. Grupė peržiūrėjo savo taksonominių veiklų sąrašą – lyginant su 2023 metais, buvo nustatyta papildomų taikomų taksonominių veiklų, tačiau kai kurių veiklų neliko. Atlikus klimato rizikų vertinimą, nustatyta, kad grupei vis dėlto nėra taikomų PKK veiklų, todėl šioje ataskaitoje nėra svariai prie šio tikslo prisidedančių veiklų. Be to, vėjo jėgainių įsigijimai, atsižvelgiant į taikomą taksonominės veiklos apibrėžimą, buvo priskirti kitai veiklai – jei 2023 m. jie buvo klasifikuojami pagal KKŠ 7.6, tai 2024 m. priskirti KKŠ 4.3, nes ši klasifikacija tiksliau atitinka taksonominės veiklos apibrėžimą. Taip pat taksonominių veiklų rodikliams buvo priskirtos tik pajamos ir išlaidos, tiksliai atitinkančios taksonominių veiklų apibrėžimus. Konkrečiai buvo peržiūrėtos transporto priemonės, priskiriamos prie KKŠ 6.5 ir KKŠ 6.6, atsižvelgiant į reikalaujamus atitikti standartus (lengvųjų transporto priemonių atveju – EURO 5, EURO 6, krovininių – EURO 6e). Apskaičiuojant OpEx rodiklį, palyginus su 2023 m., buvo įtrauktos ir Taksonomijos apibrėžimą atitinkančios veiklos išlaidos iš gamybos, žaliavų surinkimo sąnaudų. Apskaičiuoti rodikliai pasiekiami 1B, 2B ir 3B lentelėse.

Taksonomijos kriterijus atitinkanti veikla

Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas

Ši veikla taikoma Grupės įmonių 2024 m. atliktam ventiliacinių sistemų (vėdinimo kamerų) pakeitimui. Tai yra viena iš išvardytų priemonių, reikšmingai prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo, nes įranga priklauso A arba B energinio efektyvumo klasei – dviem aukščiausioms dažniausiai naudojamoms energijos vartojimo efektyvumo klasėms. Veikla buvo patikrinta pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus likusiems aplinkosaugos tikslams, ir nustatyta, kad ji žalos nedaro.

Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas

Grupė įsigijo elektromobilių įkrovimo stotelę, kuri priskiriama prie reikšmingai prie klimato kaitos švelninimo prisidedančių veiklų. Veikla buvo patikrinta pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus likusiems aplinkosaugos tikslams ir nustatyta, kad ji žalos nedaro.

Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis

Grupė įsigijo lengvuosius automobilius, atitinkančius mažataršių transporto priemonių kriterijus (CO₂ <50 g/km iki 2025-12-31), bei elektromobilį (0 g CO₂e/km). Veikla buvo patikrinta pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus likusiems aplinkosaugos tikslams ir nustatyta, kad ji žalos nedaro.

Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos

Grupė pasistatė 2 vėjo jėgaines, kuriose bus gaminama elektra iš vėjo energijos – tai laikoma reikšmingai prie klimato kaitos švelninimo prisidedančia veikla. Veikla buvo patikrinta pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus likusiems aplinkosaugos tikslams ir nustatyta, kad ji žalos nedaro.

Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos

Grupė eksploatuoja šilumos ir garo gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas biokuras, atitinkantis reikšmingo prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo tikslus. Veikla buvo patikrinta pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus likusiems aplinkosaugos tikslams ir nustatyta, kad ji žalos nedaro.

Kita taksonominė veikla (kriterijų neatitinkanti)

Šiuo metu kitos Grupės įmonių nustatytos taksonominės veiklos priskiriamos prie kriterijų neatitinkančių veiklų, nes jos dar neatitinka vieno ar daugiau techninės analizės kriterijų arba pilnam įvertinimui trūksta reikiamos informacijos ar įrodymų. Išsami informacija bei su šiomis veiklomis susiję rodikliai pateikiami toliau, Taksonomijos lentelių šablonuose. Ateityje Grupė planuoja nuosekliai siekti didesnio veiklos suderinamumo su Taksonomijos reikalavimais.

Taksonomijos rodiklių apskaičiavimas

Toliau pateikiama informacija apie apskaičiuotus Taksonomijos rodiklius. Visi atskleisti rodikliai, susiję su taksonominėmis veiklomis, išvengia dvigubo skaičiavimo, nes konkreti išlaidų suma yra priskirta vienai iš taksonominių veiklų tik vieną kartą. Grupė neturi kapitalo išlaidų plano, skirto išplėsti kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą arba sudaryti sąlygas taksonominei ekonominei veiklai tapti kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla.

Pajamos

Pagrindinės Grupės veiklos šiuo metu nėra įtrauktos į Taksonomiją, todėl Taksonomijos kriterijai joms netaikomi. Tai, kad veikla nėra įtraukta į Taksonomiją, nereiškia, kad ji negali būti vykdoma tvariai aplinkos atžvilgiu. Grupės įmonės gauna pajamų iš kitų, gretutinių, veiklų, kurios yra įtrauktos į Taksonomiją. Dalis Bendrovės ir jos dukterinės įmonės 2024 m.# Pajamos, kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos pagal Taksonomiją

gautų pajamų atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas: ● Patalpų nuoma trečiosioms šalims – Pastatų įsigijimas ir nuosavybė. 56 Taksonominės veiklos pajamų dalis apskaičiuota pajamas iš produktų ir paslaugų, susijusių su taksonomine veikla, padalijus iš visų Grupės pajamų (žr. 1A, 1B lentelę). Finansinių ataskaitų eilutė, geriausiai atitinkanti pajamų rodiklį pagal Taksonomiją yra „Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų bendrųjų pajamų ataskaitos” I eilutė - ŽP grupė - 2024 m. „pajamos pagal sutartis su klientais”: 307 643 tūkst. Eur. Tai, kad šiuo metu tiesioginė grupės veikla pagal pajamų rodiklį nepatenka į Taksonomijos sąrašą, nereiškia, kad ji negali būti vykdoma tvariai aplinkos atžvilgiu. Taksonomijos veiklų ir kriterijų sąrašas yra nuolat pildomas, todėl ateityje grupei taikomas taksonominių veiklų sąrašas gali būti papildytas, įtraukiant ir pajamų atžvilgiu aktualias veiklas.

1A lentelė. Pajamos pagal Taksonomijos tikslus

Pajamų procentinė dalis / Bendros pajamos	Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą)	Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
KKŠ	0 %	0,12 %
PKK	0 %	0 %
VND	0 %	0 %
ŽE	0 %	0 %
TPK	0 %	0 %
BIO	0 %	0 %

Kapitalo išlaidos (CapEx)

Dalis Grupės ilgalaikio turto papildymo investicijų per 2024 m. atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas:
* Ilgalaikio turto pagerinimas – Pastatų įsigijimas ir nuosavybė.
* Ventiliacinės įrangos įsigijimai – Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas.
* Įsigijimai – Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas).
* Transporto priemonių įsigijimai – Krovininio kelių transporto paslaugos.
* Transporto priemonių įsigijimai – Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. 57
* Vėjo jėgainių įsigijimas – Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos.

Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos apskaičiuotos investicijas, susijusias su taksonomijoje apibrėžta veikla, padalijus iš visų kapitalo išlaidų pagal Taksonomiją (žr. 2A, 2B lenteles). CapEx pagal Taksonomiją nurodo tik tuos įsigijimus, kurių reikalaujama pagal ES Taksonomijos reglamentą. Finansinių ataskaitų eilutė, geriausiai atitinkanti CapEx rodiklį pagal Taksonomiją yra „Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto” eilutė: 5. Nematerialusis ir materialusis ilgalaikis turtas; Turto įsigijimai – VISO: 19.634 tūkst Eur.

2A lentelė. Kapitalo išlaidos pagal Taksonomijos tikslus

Kapitalo išlaidų procentinė dalis / Bendros kapitalo išlaidos	Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą)	Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
KKŠ	38,25 %	44,77 %
PKK	0 %	0 %
VND	0 %	0 %
ŽE	0 %	0 %
TPK	0 %	0 %
BIO	0 %	0 %

Veiklos išlaidos (OpEx)

Dalis Grupės veiklos sąnaudų pagal taksonomiją per 2024 m. atitinka šias taksonomijoje apibrėžtas veiklas:
* Nuosavų pastatų techninės priežiūros ar remonto išlaidos – Pastatų įsigijimas ir nuosavybė.
* Ventiliacinės įrangos techninės priežiūros ar remonto išlaidos – Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas.
* Transporto priemonių techninė priežiūra ar remontas – Krovininio kelių transporto paslaugos.
* Transporto priemonių techninė priežiūra ar remontas – Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis.
* Periodinis įrenginių remontas – Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos. 58

Taksonomijoje pateiktas veiklos sąnaudų (OpEx) apibrėžimas skiriasi nuo įprastai finansų apskaitoje taikomo apibrėžimo ir apima kur kas mažesnę dalį sąnaudų. Taikant Taksonomijos apibrėžimą, į OpEx vardiklį įtrauktos tik turto techninės priežiūros ir remonto, trumpalaikės nuomos išlaidos. Veiklos išlaidų rodiklis apskaičiuotas veiklos išlaidas, susijusias su Taksonomijoje apibrėžta veikla, padalijus iš visų veiklos išlaidų pagal Taksonomiją (žr. 3A, 3B lenteles).

3A lentelė. Veiklos išlaidos pagal Taksonomijos tikslus

Veiklos išlaidų procentinė dalis / Bendros veiklos išlaidos	Atitinka taksonomijos kriterijus (pagal kiekvieną tikslą)	Taksonominė (pagal kiekvieną tikslą)
KKŠ	4 %	67 %
PKK	0 %	0 %
VND	0 %	0 %
ŽE	0 %	0 %
TPK	0 %	0 %
BIO	0 %	0 %

1B lentelė. 2024 metų pajamos pagal taksonomiją

2024 finansiniai metai	2024
Svaraus prisidėjimo kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla	Kodas
Apyvarta	Apyvartos procentinė dalis 2024 m.
Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo	Tarša
Žiedinė ekonomika	Biologine įvairovė
Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo	Tarša
Žiedinė ekonomika	Biologine įvairovė
Būtiniausios apsaugos priemonės
Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) apyvartos procentinė dalis, 2023 m.	Kategorija (sąlygas sudaranti veikla)
Kategorija (perėjimo veikla)	Tekstas
Tūkst. Eur	%
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T/N	T/N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/N	%
S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA	A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
Nėra	-
0	0 %
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.1)	0
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
0 %	-
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla	0
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
0 %	-
Iš jos: perėjimo veikla	0
0 %	-
-	-
-	-
-	-
-	-
-	-
0 %	-
A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7
380	0.12%
TA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
0.14%
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) apyvarta (A.2)	380
0.12%	TA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
1.89%
Taksonominės veiklos apyvarta (A.1+A.2)	380
0.12%	TA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
1.89%
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA	Netaksonominės veiklos apyvarta
307 262	99.88%
IŠ VISO: A + B	307 643
100 %

Trumpinių paaiškinimas: T – Taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). N – Ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo). NTA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla. TA – Atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla 61

2B lentelė. 2024 metų kapitalo išlaidos (CapEx) pagal taksonomiją

2024 finansiniai metai	2024
Svaraus prisidėjimo kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla	Kodas
Kapitalo išlaidos	Kapitalo išlaidų procentinė dalis 2024 m.
Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo	Tarša
Žiedinė ekonomika	Biologine įvairovė
Klimato kaitos švelninimas	Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo	Tarša
Žiedinė ekonomika	Biologine įvairovė
Būtiniausios apsaugos priemonės
Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) kapitalo išlaidų procentinė dalis, 2023 m.	Kategorija (sąlygas sudaranti veikla)
Kategorija (perėjimo veikla)	Tekstas
Tūkst. Eur	%
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T; N; NTA	T; N; NTA
T/N	T/N
T/N	T/N
T/N	T/N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/ N	T/ N
T/N	%
S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA	A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas	KKŠ 7.3
711	6.02%
T	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
-	T
-	T
-	T
-	T
-	T
0%	S
-	-
Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas)	KKŠ 7.4
8	0.07%
T	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
-	T
-	-
-	-
-	-
-	-
T	0%
S	-
Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5
92	0.46%
T	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
-	T
-	T
-	T
T	T
T	T
0%	-
-	P
Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos	KKŠ 4.3.
6 872	34.21%
T	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
-	-
T	T
-	T
T	T
T	T
0%	-
-	-
Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.1)	7 684
38.25%	38.25%
0%	0%
0%	0%
0%	0%
0%	0%
0%	0%
-	T
T	T
T	T
T	T
T	T
T	T
0%	-
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla	719
6.09 %	6.09 %
0%	0%
0%	0%
0%	0%
0%	0%
0%	0%
-	T
T	T
T	T
T	T
T	T
T	T
0%	-
Iš jos: perėjimo veikla	92
0.46 %	0.46 %
-	T
T	T
T	T
T	T
T	T
0%	-
A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
TA; NTA	TA; NTA
Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7
353	1.76%
TA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
0.89%
Krovininio kelių transporto paslaugos	KKŠ 6.6
798	3.97%
TA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
3.87%
Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5
157	0.78%
TA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
NTA	NTA
0.75%
Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) kapitalo išlaidos (A.2)	1 308
6.51%	6.51%
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
59.18%
Taksonominės veiklos kapitalo išlaidos (A.1+A.2)	8 992
44.77%	44.77%
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
0 %	0 %
59.18%
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA	Netaksonominės veiklos kapitalo išlaidos
11 096	55.23%
IŠ VISO: A + B	20 088
100.00%

3B lentelė. 2024 metų veiklos išlaidos (OpEx) pagal taksonomiją

2024 finansiniai metai	2024
Svaraus prisidėjimo kriterijai	Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla	Kodas
Veiklos išlaidos	Veiklos išlaidų procentinė dalis 2024 m.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vanduo

Tarša

Žiedinė ekonomika

Biologine įvairovė

Klimato kaitos švelninimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vanduo

Tarša

Žiedinė ekonomika

Biologine įvairovė

Būtiniausios apsaugos priemonės

Kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos (A.1.) arba taksonominės veiklos (A.2.) veiklos išlaidų procentinė dalis, 2023 m.

Kategorija (sąlygas sudaranti veikla)	Kategorija (perėjimo veikla)	Tekstas	Tūkst. Eur	%	T; N; NTA	T; N; NTA	T; N; NTA	T; N; NTA	T; N; NTA	T; N; NTA	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	T/N	% S	P
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
A.1. Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla)
	Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas	KKŠ 7.3	1	0.05%	T	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	- T	-	T	-	-	T	0 %	S	-
	Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos	KKŠ 4.24	95	4.01%	T	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	- T	T	T	-	T	T	0 %	-	-
	Aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos (kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.1)		96	4.07%	4.07%	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	-	T	T	T	T	T	T	0 %
	Iš jos: sąlygas sudaranti veikla		1	0.05 %	0.05 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	-	T	T	T	T	T	T	0 %
	Iš jos: perėjimo veikla		0	0 %	0 %	-	T	T	T	T	T	T	0 %
A.2. Taksonominė, bet aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla)					TA; NTA	TA; NTA	TA; NTA	TA; NTA	TA; NTA	TA; NTA
	Pastatų įsigijimas ir nuosavybė	KKŠ 7.7	1	147	48.67%	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	5.55%
	Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas	KKŠ 7.3	20	0.85%	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	0 %
	Krovininio kelių transporto paslaugos	KKŠ 6.6	253	10.75%	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	47.25%
	Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis	KKŠ 6.5	61	2.59%	TA	NTA	NTA	NTA	NTA	NTA	1.36%
	Taksonominės, bet aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos (kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos) išlaidos (A.2)		1 481	62.85%	62.85%	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	56.74%
	Taksonominės veiklos išlaidos (A.1+A.2)		1 577	66.92%	66.34%	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	0 %	56.74%
B. NETAKSONOMINĖ VEIKLA
	Netaksonominės veiklos išlaidos		780	33.08%
IŠ VISO: A + B			2 357	100.00%

66 Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla

Grupė nevykdo su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusios taksonominės veiklos, tačiau vykdo netaksonominę veiklą, susijusią su iškastinėmis dujomis (nuosavų dujų katilų techninės priežiūros ir remonto išlaidos). Toliau atskleidžiama informacija pagal XII priedo 1 ir 5 šablonus, kurie yra taikomi informacijos apie šią veiklą atskleidimui. Šablonai 2–4 netaikomi.

1 šablonas. Su branduoline energetika ir iškastinėmis dujomis susijusi veikla

Eilutė	Su branduoline energetika susijusi veikla
1	Įmonė vykdo inovatyvių elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose energija gaminama taikant branduolinius procesus, kuriems vykstant per branduolinio kuro ciklą susidaro kuo mažesnis atliekų kiekis, mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir įrengimą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
2	Įmonė stato ir saugiai eksploatuoja naujus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, tam naudodama geriausias turimas technologijas, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
3	Įmonė saugiai eksploatuoja esamus branduolinius įrenginius, kuriuose elektros energija arba technologinė šiluma gaminama, be kita ko, centralizuoto šilumos tiekimo ar pramoninių procesų, pvz., vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, reikmėms, taip pat didina jų saugą, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
	Su iškastinėmis dujomis susijusi veikla
4	Įmonė stato arba eksploatuoja elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose elektros energija gaminama iš iškastinio dujinio kuro, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
5	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	NE
6	Įmonė stato, atnaujina ir eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kuriuose šilumai ir (arba) vėsumai gaminti naudojamas iškastinis dujinis kuras, finansuoja tokią veiklą arba turi su ja susijusių pozicijų.	TAI P

5 šablonas. Netaksonominė ekonominė veikla. OpEx pagal Taksonomiją

Eilutė	Ekonominė veikla	Suma, tūkst. Eur	Procentinė dalis
1	1 šablono 1 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.26 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	Netaikoma
2	1 šablono 2 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.27 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	Netaikoma
3	1 šablono 3 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.28 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	Netaikoma
4	1 šablono 4 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.29 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	Netaikoma
5	1 šablono 5 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.30 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	Netaikoma
6	1 šablono 6 eilutėje nurodytos ekonominės veiklos, kuri pagal Deleguotojo reglamento 2021/2139 I ir II priedų 4.31 skirsnį yra netaksonominė veikla, mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	2,02	0.26%
7	Kitos 1–6 eilutėse nenurodytos netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	791,30	99.74%
8	Bendra netaksonominės ekonominės veiklos mastą atitinkanti suma ir procentinė dalis taikytino PVRR vardiklyje	793,32	100%

68 SOCIALINĖ DALIS

69 S1 SAVA DARBO JĖGA

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau – DRV) metu nustatyti reikšmingi poveikiai ir galimybės, yra apibendrinti lentelėje ETAS 2 skyriuje SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Rizikų nebuvo nustatyta. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais. Nustatyta, kad Grupė yra susijusi tiek su teigiamu, tiek su neigiamu faktiniu ir galimu poveikiu darbuotojų atžvilgiu. Grupė strategiškai siekia įvairovės, viršijančios teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į darbuotojų ir vadovų poreikius, organizuojami papildomi mokymai, kurie didina kompetenciją ir motyvaciją. Egzistuoja darbo saugos incidentų galimybė - darbuotojai susižaloję galėtų patirti tiek fizinį, tiek psichologinį neigiamą poveikį. Su nustatytu reikšmingu poveikiu Grupė yra susijusi per savo veiklą. Taip pat Grupės reikšmingas poveikis yra tiesiogiai susijęs su verslo modeliu ir veiklos strategija, kurioje numatytos kryptys skatina įvairovę, įskaitant neįgaliųjų įtrauktį ir lyčių kvotas, bei darbuotojų tobulėjimą per mokymus ir kompetencijų stiprinimą. Šie veiksniai yra integruoti į organizacijos veiklos principus ir laikomi Grupės ilgalaikės sėkmės dalimi. Grupės strategija ir verslo modelis yra glaudžiai susiję su reikšmingomis galimybėmis, kylančiomis dėl poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos. Dėl nustatytų galimybių Grupė nenumato reikšmingo finansinio poveikio 2024 m. ir artimiausiu ataskaitiniu laikotarpiu, dėl kurio tektų reikšmingai pakoreguoti finansinėse ataskaitose nurodytas turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Grupė, pasinaudodama galimybe palaipsniui atskleisti informaciją, nenurodo detalios informacijos apie bendrą finansinį poveikį ir strategijos įgyvendinimo finansinius šaltinius. Grupė neatliko strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus analizę, kuri buvo atlikta dvejopo reikšmingumo vertinimo metu. Grupėje visi dirbantys asmenys yra samdomieji darbuotojai. Reikšmingas poveikis apima visus darbuotojus, kurie visi dirba Lietuvoje. Grupės DRV parodė, kad didžiausia sužalojimų rizika tenka gamybinių, pagalbinių, aptarnaujančių padalinių bei transporto darbuotojams. Reikšmingas neigiamas poveikis yra susijęs su pavieniais galimais incidentais. Reikšmingo teigiamo poveikis, susiję su galimybe visiems dalyvauti mokymuose, kelti kompetenciją ir kvalifikaciją, taip prisidedant prie jų profesinio tobulėjimo nepriklausomai nuo darbuotojo darbo vietos ar pobūdžio. Dėl kuriamo teigiamo poveikio, Grupei atsiranda ir papildomų galimybių susijusių su sava darbo jėga. Apmokyti darbuotojai labiau kvalifikuoti, gerėja įmonės rezultatyvumas, įmonės, kaip tiekėjo, ## 70 patikimumas. Visos reikšmingos galimybės, atsirandančios dėl poveikio savai darbo jėgai ir priklausomybės nuo jos, yra susijusios su visais grupės darbuotojais. Grupė nenustatė reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, susijusio su pertvarkos planais, skirtais mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti neutralaus poveikio klimatui operacijas. Be to, Grupėje nenustatytos operacijos, kurioms galėtų kilti didelė priverčiamojo ar privalomojo darbo bei vaikų darbo rizika, nei pagal operacijų rūšį, nei pagal jų vykdymo šalį.# S1 – Darbo jėga

Grupė nustatė, kad didesnė žalos rizika gali kilti migrantams iš užsienio šalių, turintiems leidimus gyventi Lietuvoje, tačiau nesuprantantiems kalbos, kuria parengtos darbo taisyklės ir instrukcijos. Tai gali trukdyti adaptuotis darbo vietoje, pasiekti sutartų darbo rezultatų bei kelti didesnę saugumo darbo vietoje riziką.

S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika

Grupė turi keletą politikų susijusių su reikšmingais tvarumo klausimais dėl savos darbo jėgos ir jų valdymu. Nurodomos politikos taikomos visiems Grupės darbuotojams. Už visų toliau išvardintų politikų įgyvendinimą atsakingas generalinis direktorius. Su politika suinteresuoti subjektai gali susipažinti vidinėje dokumentų valdymo sistemoje, susirinkimų metu arba pateikus užklausą tiesioginiam vadovui ar personalo skyriui.

Darbuotojų sveikatos ir saugos politika. Pagrindinis politikos tikslas – 0 (nulis) nelaimingų atsitikimų darbe, nuolatinis darbo sąlygų gerinimas. Visuose Bendrovės struktūriniuose padaliniuose, skyriuose yra paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais apmokyti darbuotojai ar padalinių darbuotojai, kurie yra atsakingi už padalinio darbuotojų saugą, sveikatą ir gaisrinę saugą. Jie atlieka: nuolatinį rizikos vertinimą, pažeidimų kontrolę, darbuotojų instruktavimą bei kitas funkcijas, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. Taip pat Grupė turi Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politiką.
Žmogaus teisių politika. Politika apima tokius aspektus kaip vaikų darbo draudimas, priverstinio darbo prevencija ir lygių galimybių užtikrinimas. Rengiant ir įgyvendinama šią politiką, Grupė atsižvelgė ir įsipareigojo vykdyti nuostatas, kurios numatytos Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje bei tiekėjų ir (ar) klientų keliamus reikalavimus. Grupės politika savos darbo jėgos atžvilgiu yra suderinta su tarptautiniu mastu pripažintomis priemonėmis, įskaitant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Politika parengta remiantis pagrindiniais šių principų nuostatais. Grupė užtikrina darbuotojų įtraukimą per darbuotojų atstovų (Darbo tarybos) rinkimus, suteikdama jiems galimybę išreikš ti nuomonę įvairiais su darbo aplinka ir sąlygomis susijusiais klausimais. Grupė taiko įvairias priemones žmogaus teisių pažeidimų stebėsenai vykdyti, užkirsti kelią poveikiui arba jį ištaisyti. Tam pasitelkiama Darbo taryba, vykdomi mikroklimato tyrimai bei 71 nustatomi reikalavimai ir rekomendacijos, kurių įgyvendinimas padeda užtikrinti darbuotojų teises ir gerovę.
Lygių galimybių politika. Ja siekiama panaikinti diskriminaciją, įskaitant priekabiavimą, skatinti lygias galimybes bei didinti įvairovę ir įtrauktį. Grupės turima politika apima visus nurodytus diskriminacijos pagrindus: rasinę ir etninę kilmę, odos spalvą, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, negalią, amžių, religiją, politines pažiūras, tautybę, socialinę kilmę ir kitas diskriminacijos formas, kurioms taikomi Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai. Grupė nėra prisiėmusi konkrečių politikos įsipareigojimų, susijusių su ypač didelės pažeidžiamumo rizikos grupių įtrauktimi ar pozityviais veiksmais jų atžvilgiu. Grupėje įgyvendinamos politikos priemonės, skirtos diskriminacijos prevencijai, jos mažinimui ir nustatytų atvejų sprendimui. Darbuotojai turi galimybę anonimiškai informuoti personalo skyrių apie galimą diskriminacijos įvykį, taip užtikrinant skaidrumą ir veiksmingą reagavimą.

S1-2 – Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai

Dauguma darbuotojų dalyvauja šiuose procesuose per savo atstovus. Atstovais laikomi tiesioginiai vadovai. Be to, darbuotojų atstovai yra išrinkti į darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, kuris prisideda prie įtraukties užtikrinimo. Įtraukimas taip pat vykdomas per darbuotojų dalyvavimą mikroklimato tyrimuose ar kitose apklausose, taip pat pasitelkiant informavimą ir bendravimą. Reguliarus įtraukimas nėra numatytas – jis vyksta pagal poreikį ar atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Įtraukimas vykdomas tam tikrais projekto etapais, pavyzdžiui, pameistrystės ar kuratorių projekto metu, pasitelkiant dalyvavimą ir informavimą. Tokie procesai gali vykti tik esant generalinio direktoriaus patvirtinimui. Grupė vertina savos darbo jėgos įtraukimo veiksmingumą remdamasi įvairiais rodikliais, pavyzdžiui, mikroklimato tyrimų rezultatais. Šie tyrimai leidžia stebėti darbuotojų įsitraukimo progresą ir nustatyti tobulintinas sritis. Šiomis priemonėmis siekiama sužinoti ir ypač pažeidžiamų ar marginalizuotų savos darbo jėgos grupių, tokių kaip moterys, migrantai ar neįgalieji, požiūrius. Šios priemonės padeda įvertinti jų patirtis bei nustatyti galimus tobulintinus aspektus. Grupė yra numačiusi savos darbo jėgos įtraukimo procesus, tačiau šiuo metu nėra parengusi oficialių tvarkų jiems įgyvendinti.

S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą

Bendras Grupės požiūris yra siekti užtikrinti efektyvų reagavimą į galimus ir faktinius poveikius saviems darbuotojams prie kurių prisidėjo arba su kuriais yra susijusi. Šiam tikslui nustatyti reikšmingiems tvarumo klausimams valdyti skirti procesai, kuriais visi darbuotojai privalo vadovautis. Pavyzdžiui, tvarkų standartas - Personalo valdymas (PR-03), apibrėžia procesus, kaip Grupė 72 investuoja į darbuotojų tobulėjimą ir kompetencijų kėlimą įvairiose srityse, kad didintų darbuotojų motyvaciją bei įgalintų juos dar geriau atlikti savo darbą. Vidine inciatyva įdiegtos atsiliepimų dėžutes. Jos yra tiesioginis pranešimų kanalas, per kurį sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą ar poreikius. Apie šių dėžučių paskirtį darbuotojai informuojami įvadinių mokymų metu pirmąją darbo dieną. Grupėje veikia su darbuotojų reikalais susijusių skundų teikimo ir nagrinėjimo mechanizmas. Užtikrinti, kad darbuotojams šie kanalai būtų prieinami, pasitelkiama vidinė dokumentų valdymo sistema, skelbimų lentos, ekranai viešose erdvėse bei vadovų komunikacija darbuotojams. Taip pat darbuotojai informuojami įvadinių mokymų metu pirmąją darbo dieną. Nors atskiros politikos dėl apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų nėra, iš dalies šį klausimą apima Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, kuri užtikrina besikreipiančiojo anonimiškumą. Iškelti ir sprendžiami klausimai yra stebimi užtikrinant dialogą su skundo pateikėjais, išlaikant anonimiškumą, jei to reikia, ir vadovaujamasi galiojančiomis vidinėmis politikomis. Šis procesas padeda užtikrinti komunikacijos kanalų veiksmingumą.

S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas

Grupė taiko įvairias priemones valdyti reikšmingiems tvarumo klausimams, netaikant konkrečios politikos, išskyrus žmogaus teisių klausimus.

Sauga ir sveikata. Grupė taiko prevencines priemones, kurios apima sistemingą rizikos vertinimą, darbuotojų mokymą ir kontrolės mechanizmų stiprinimą. Tokiu būdu užtikrinamas darbo aplinkos saugumas ir darbuotojų gerovė, kartu stiprinant organizacijos atsparumą rizikoms. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms įgyvendinti Grupėje yra įsteigta Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kurią sudaro darbuotojų saugos ir sveikatos profesinės sveikatos specialistai. Siekdama išvengti sužalojimų ir neigiamo fizinio poveikio, Grupė nuolat atlieka darbo vietų profesinės rizikos vertinimą, organizuoja darbuotojų instruktavimą ir mokymus bei vykdo vidinę kontrolę. Psichosocialinės rizikos vertinimas padeda užkirsti kelią psichologiniam neigiamam poveikiui. Visi darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, taip užtikrinant finansinę apsaugą ir paramą nelaimės atveju.
Edukacija. Visi Bendrovės darbuotojai turi galimybę savo žinias ir įgūdžius tobulinti gyvai ar nuotoliniu būdu vidiniuose ir išoriniuose mokymuose, kursuose, seminaruose, konferencijose ar parodose. 2024 m. organizuoti darbo laiko planavimo ir valdymo, derybų meno, vadovų rezervo ugdymo, kuratorių ir mentorių mokymai, delegavimo ir vykdymo užtikrinimo mokymai.
Žmogaus teisės. Grupė įgyvendina Žmogaus lygių teisių politiką ir diskriminacijos prevencijos priemones, siekdama užtikrinti lygias galimybes visiems darbuotojams. Ataskaitiniais metais buvo vykdomi šie pagrindiniai veiksmai:
- Atranka ir įdarbinimas, neatsižvelgiant į amžių, lytį, rasę ar kitus diskriminacijos veiksnius.
- Skaidri darbo užmokesčio sistema, kurioje atlygis nustatomas pagal pareigybę, be skirstymo pagal lytį ar kitus požymius.
- Vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymo stebėsena, siekiant užtikrinti lyčių lygybę organizacijoje.
- Patvirtinta ir vykdoma smurto bei priekabiavimo prevencijos mokymų programa.

Visi anksčiau aprašyti veiksmai taikomi visiems Grupės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų ar darbo vietos. Šios priemonės įgyvendinamos visose Grupės veiklos srityse ir geografinėse vietovėse, kuriose ji vykdo veiklą. Smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai bus įgyvendinti per 2025 metus. Kiti pagrindiniai veiksmai, tokie kaip teisinga atranka, skaidri darbo užmokesčio sistema ir lyčių pasiskirstymo stebėsena, yra nuolatiniai procesai, vykdomi be nustatyto pabaigos termino. Grupė siekia šių tikslų ir įgyvendina susijusius veiksmus:

Darbuotojų pasitenkinimo darbu vertinimas, siekiant įvertinti ir gerinti darbo sąlygas.
Faktinių rezultatų stebėsena, pavyzdžiui, darbuotojų rekomendacijos naujiems kolegoms už nustatytą piniginę paskatą.
Saugi ir nuolat gerinama darbo aplinka.
Teisingas darbo užmokestis.
Fizinei sveikatai palaikyti skirti įvairūs partnerių pasiūlymai sveikatos gerinimui.
Darbuotojų įtrauktis ir grįžtamasis ryšys, užtikrinant atvirą dialogą su organizacija.

Ataskaitiniu laikotarpiu neužfiksuota faktinio neigiamo poveikio atvejų.# S1-4 – Valdant veiksmų įgyvendinimo pažangą

Kadangi ataskaita pagal ETAS teikiama pirmą kartą, nėra informacijos apie ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais atskleistų veiksmų įgyvendinimo pažangą. Šiuo metu veiksmams įgyvendinti naudojami vidiniai resursai. 2025 m. nėra numatyta papildomų finansinių išteklių atskleistiems veiksmams įgyvendinti. Grupė stebi ir vertina veiksmų bei iniciatyvų veiksmingumą remdamasi šiais rodikliais:
* Darbuotojų pasitenkinimo darbu augimas.
* Diskriminavimo ar lygių teisių pažeidimo atvejai (užfiksuota nebuvo).

Šie rodikliai padeda įvertinti priemonių poveikį ir užtikrinti, kad jos veiksmingai prisideda prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo. Grupė nustato, kokių veiksmų reikia imtis reaguojant į faktinį ar galimą neigiamą poveikį savai darbo jėgai, remdamasi gaunamais skundais, jei tokių yra, kylančiais klausimais bei Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimais. Grupė užtikrina, kad jos praktika nekeltų reikšmingo neigiamo poveikio savai darbo jėgai. Viena iš priemonių – griežtas darbo valandų normų laikymasis, siekiant išvengti darbuotojų nuovargio, kuris gali lemti klaidas ar nelaimingus atsitikimus. Grupė reikšmingam poveikiui valdyti skiria įvairius išteklius, įtraukdama skirtingus valdymo lygius. Aukščiausio lygio vadovai kuria strategijas, susijusias su darbo sąlygomis ir darbuotojų gerove, skyrių vadovai atsakingi už komunikaciją ir darbuotojų ugdymą, o Darbo taryba vertina pokyčių poveikį.

S1-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu

Nustatytų poveikių ir galimybių atžvilgiu Grupės pagrindinis kokybinis uždavinys šiai dienai yra siekti didesnės informacijos sklaidos ir prieigos prie jos darbuotojų tarpe. Išmatuojamų į rezultatus orientuotų uždavinių Grupė neturi, tačiau planuojama juos nustatyti per 2025 m. Grupė stebi savo politikų ir veiksmų, susijusių su reikšmingu su tvarumu susijusiu poveikiu ir galimybėmis, veiksmingumą. Tai atliekama vykdant darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimus ir apklausas. Siekiama, kad pasitenkinimo darbu rodiklis padidėtų 5–10 %. Pažanga bus matuojama laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės iki 2025 m. gegužės. Tyrimo aprėptis – 500 darbuotojų.

Pagal bendrąją tvarką, į uždavinių nustatymo procesą įtraukiama Grupės sava darbo jėga ir darbuotojų atstovai. Derinant strategiją ar tikslus, dalyvauja darbuotojų atstovai, o darbuotojai gali išreikšti savo nuomonę įvairiais klausimais apklausų metu, įskaitant anoniminius atsakymus. Grupė stebi savo veiklos rezultatus pagal nustatytus uždavinius. Grupės veiklos rezultatai už pusmetį ir (ar) metus yra viešai prieinami.

S1-6 – Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės

Informacija apie Grupės darbuotojus pateikiama lentelėse 17, 18, 19, 20.

Lentelė 17. Samdomųjų darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį 2024 m.

Lytis	Samdomųjų darbuotojų skaičius
Vyrai	804
Moterys	676
Kita	N/A
Duomenų nėra	N/A
Iš viso	1 480

Pastaba. Pateikiamas faktinis bendras Grupės darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2024.12.31), neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count). Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymo pagal lytį informacija taip pat atskleidžiama Bendrovės finansinėje ataskaitoje metinio pranešimo 23 puslapyje.

Lentelė 18. Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį 2024 m.

Kategorija	Darbuotojų skaičius (pagal lytį)				IŠ VISO
	MOTERYS	VYRAI	KITA *	NEATSKLEISTA **
Samdomųjų darbuotojų skaičius	676	804	N/A	N/A	1 480
Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius	630	755	N/A	N/A	1 385
Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius	46	49	N/A	N/A	95
Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius	0	0	N/A	N/A	0

Pastaba. * Lytis, kaip nurodė patys samdomieji darbuotojai. ** Pateikiamas faktinis bendras Grupės darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2024.12.31), neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count). Ataskaitiniu laikotarpiu tik Žemaitijos pienas turėjo laikinųjų samdomųjų darbuotojų.

Lentelė 19. Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal sutarties rūšį ir regioną 2024 m.

Kategorija	Darbuotojų skaičius (pagal regioną)					IŠ VISO
	Vilnius	Kaunas	Panevėžys	Telšiai	Šilutė
Samdomųjų darbuotojų skaičius	54	47	43	1 171	165	1 480
Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius	54	46	43	1 077	165	1 385
Laikinųjų samdomųjų darbuotojų skaičius	0	1	0	94	0	95
Negarantuotą valandų skaičių dirbančių samdomųjų darbuotojų skaičius	0	0	0	0	0	0

Pastaba. pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos duomenis (2024.12.31)

Lentelė 20. Darbuotojų kaita 2024 m.

Grupės įmonė	Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti*	Darbuotojų kaitos rodiklis**
Žemaitijos pienas	146	11%
Šilutės Rambynas	38	23%
Iš viso	184	12%

*Darbuotojai skaičius, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami.
** Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius (pagal darbuotojų skaičių) padalintas iš bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus (pagal darbuotojų skaičių).

Darbuotojų kaitos rodiklis išlieka stabilus jau kelerius metus ir vertinamas teigiamai. Analizuojant kaitos priežastis bei lyginant su panašios veiklos ar geografinėje padėtyje esančių įmonių rodikiais, galima teigti, kad Grupė užtikrina palankias darbo sąlygas, skatinančias darbuotojus likti organizacijoje ir mažinančias darbuotojų kaitą.

S1-7 – Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės

2024 m. Grupė nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie savos darbo jėgos, neturėjo. Nustatant atskleidimą, vadovautasi apibrėžimu, kad nesamdomi darbuotojai yra su Grupės įmonėmis sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo - savarankiškai dirbantys asmenys, arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla.

S1-8 – Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas

Grupėje kolektyvinė sutartis nėra taikoma, todėl samdomųjų darbuotojų, kuriems ji galiotų, procentinė dalis yra 0 %.

S1-9 – Įvairovės rodikliai

Lentelė 21. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu 2024 m.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų dalis, proc.
Vyrai	7	50
Moterys	7	50
Iš viso	14	100

Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas pagal Grupės vidaus dokumentus - aukščiausio lygio vadovai, tarp jų ir valdybos nariai

Lentelė 22. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2024 m.

	Darbuotojų skaičius	Darbuotojų dalis, proc.
Jaunesni nei 30 metų	183	12
30–50 metų	719	49
Vyresni nei 50 metų	578	39
Iš viso	1 480	100

S1-10 – Deramas darbo užmokestis

Visiems Grupės samdomiesiems darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis pagal sutartinius įsipareigojimus ir galiojančius įstatymus.

S1-11 – Socialinė apsauga

Visiems Grupės samdomiesiems darbuotojams taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo ligos atveju pagal viešąsias programas arba įmonės siūlomas išmokas. Bendrovė laikosi LR Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbuotojams taikomos socialinės apsaugos.

S1-13 – Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai

Lentelė 23. Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, dalis procentais 2024 m.

Kategorija	Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos peržiūrose, dalis, proc.
Visi darbuotojai	91
Vyrai	85
Moterys	97

Lentelė 24. Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui ir pagal lytį 2024 m.

Kategorija	Vidutinis mokymo valandų skaičius darbuotojui
Visi darbuotojai	3.65
Vyrai	3.06
Moterys	4.38

S1-14 – Sveikatos ir saugos rodikliai

Visiems darbuotojams, priskiriamų prie savos darbo jėgos, taikoma Grupės sveikatos ir saugos vadybos sistema, pagrįsta nacionaliniais teisės aktų reikalavimais. Informacija apie incidentus, susijusius su Grupės darbuotojų sveikata pateikiama lentelėje 26.

Lentelė 25. Sveikatos ir saugos rodikliai 2024 m.

	Grupės samdomieji darbuotojai:	Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos:
Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius	0	Įmonės veiklos vietose dirbančių nesamdomųjų darbuotojų mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius 80
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius	8
Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius	508 199
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis	15,74
Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius	0
Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius	602

S1-16 – Atlygio rodikliai

Lentelė 26. Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas, proc.

Metai	Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas įtraukiant visus darbuotojus, proc.*
2024	14

*Formulė, naudota vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių 𝑥 100

Lentelė 27. Bendro atlygio santykis

Metai	Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį) santykis*
2024	3/1

*Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis Grupės didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį)

S1-17 – Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms

Per ataskaitinį laikotarpį Grupėje nebuvo užfiksuota diskriminacijos, įskaitant priekabiavimą, incidentų, taip pat nebuvo gauta skundų per nustatytus kanalus. Dėl to nebuvo skirtos jokios baudos, nuobaudos ar kompensacijos už žalą.# Žmogaus teisių srityje nebuvo nustatyta didelių incidentų, susijusių su Grupės darbo jėga, todėl nebuvo taikytos jokios baudos, nuobaudos ar kompensacijos.

81 VALDYSENOS INFORMACIJA

82 G1 VERSLO ETIKA

SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo (toliau - DRV) metu nustatytos reikšmingos rizikos, kurios yra apibendrintos dvejopo reikšmingumo vertinimo Lentelėje ETAS 2 SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu dalyje. Poveikių ir galimybių nustatyta nebuvo. DRV buvo atliktas pirmą kartą, todėl nėra lyginamas su ankstesniu laikotarpiu. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais.

Grupės rizikos, susijusios su tiekėjų neatitikimu aplinkosauginiams ir socialiniams kriterijams, gali neigiamai paveikti verslo modelį, vertės grandinę ir sprendimų priėmimą. Tai gali lemti reputacijos praradimą, finansinius ir teisinius nuostolius, tiekimo sutrikimus bei didesnes sąnaudas, jei reikėtų pereiti prie tvaresnių tiekėjų. Siekdama sumažinti šias rizikas, Grupė gali diegti griežtesnius tiekimo grandinės patikros mechanizmus, vykdyti tiekėjų auditus, skatinti tvarius sprendimus ir investuoti į tiekėjų mokymus, taip užtikrindama atitiktį aplinkosauginiams ir socialiniams standartams.

Grupės veiklai taip pat reikšmingą poveikį gali turėti rizikos, susijusios su korupcine veikla ir gyvūnų gerovės standartų nepaisymu vertės grandinėje. Korupcinė veikla gali pakenkti Grupės reputacijai, sukelti teisinius ir finansinius nuostolius bei mažinti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Grupės vertės grandinėje gyvūnų gerovės standartų nepaisymas gali turėti reikšmingą poveikį verslo modeliui, reputacijai ir tiekimo grandinei. Neatitikimai gali lemti neigiamą visuomenės ir klientų reakciją, mažinti prekės ženklo vertę bei klientų lojalumą. Be to, reputacijos rizika gali sukelti finansinius nuostolius, didinti išlaidas reputacijos atkūrimui ir mažinti pajamas. Tiekimo grandinės rizika kyla dėl galimų tiekimo sutrikimų, kai tiekėjai praranda sertifikatus ar neatitinka reikalavimų.

Siekdama valdyti šias rizikas, Grupė atlieka reguliarius ūkių auditus – visi nauji tiekėjai audituojami prieš bendradarbiavimo pradžią, o esami tiekėjai vertinami kas trejus metus. Taip pat organizuojami mokymai tiekėjams ir darbuotojams, siekiant stiprinti supratimą apie gyvūnų gerovės standartus. Grupė skatina skaidrumą, viešai skelbdama savo veiksmus ir pasiekimus šioje srityje, taip stiprindama klientų pasitikėjimą ir didindama atsakomybę visoje vertės grandinėje.

Atlikus vertinimą, nenustatyta reikšmingų rizikų ir galimybių, kurios šiuo metu turėtų esminį finansinį poveikį Grupės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Taip pat neidentifikuotos reikšmingos rizikos ir galimybės, dėl kurių kitame metiniame ataskaitiniame laikotarpyje galėtų kilti poreikis reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes finansinėse ataskaitose.

Šiuo metu Grupė neturi patvirtintos strategijos ir verslo modelio atsparumo analizės šioje temoje nustatytoms rizikoms. Šios rizikos buvo vertinamos ir analizuojamos tiek kiek tai apėmė dvejopo reikšmingumo vertinimą.

G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra

Grupė yra patvirtinusi šiuos dokumentus ir priemones, skirtus valdyti reikšmingus verslo etikos klausimus, bei skatinti Grupės įmonių kultūrą, jos apima:

Etikos kodeksą – nustato pagrindinius elgesio principus, skaidrumo ir sąžiningumo standartus. Etika ir darbo kultūra yra užtikrinamos nuolat gerinant darbo sąlygas ir vidinę komunikaciją, skatinant darbuotojų įsitraukimą. Informacija darbuotojams teikiama pagal poreikį, taip pat ataskaitose, susirinkimuose ar apklausų būdu.
Pranešimų apie pažeidimus tvarką – sudaroma galimybė anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką – siekiama užtikrinti saugią darbo aplinką be diskriminacijos ar netinkamo elgesio.
Žmogaus teisių politiką – įtvirtina įsipareigojimą gerbti ir saugoti žmogaus teises visoje veikloje. Taip pat laikomasi pagrindinių grupės vertybių – sąžiningumo, skaidrumo, įvairovės ir lygybės, bei atsakomybė už kokybę.
Korupcijos prevencijos politiką – nustato priemones ir mechanizmus, skirtus korupcijos rizikai mažinti.
Atsakingo verslo kodeksą – reglamentuoja atsakingo verslo praktiką, siekiant socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės.
Lygių galimybių politiką – užtikrina vienodas galimybes visiems darbuotojams, nepaisant lyties, amžiaus, tautybės ar kitų skirtumų.
Teisingą ir nediskriminuojančią atlygio sistemą – kuri palaiko darbuotojų motyvaciją ir gerovę, taip pat engiami geriausių darbuotojų kasmetiniai apdovanojimai, nuolat gerinama darbo aplinka, organizuojami renginiai, sveikatingumo programos, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas.

Šių dokumentų ir priemonių įgyvendinimas yra nuolat stebimas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir atitiktį Grupės vertybėms bei teisės aktų reikalavimams.

Grupėje yra užtikrinama pranešėjų apsauga per patvirtintą pranešimo kanalą bei aiškiai apibrėžtą pranešimų ir skundų nagrinėjimo tvarką. Taip pat, visoje Grupėje įdiegtos vidinės pranešimo sistemos, skirtos pranešėjams – informacija apie jas yra viešai prieinama, o visi darbuotojai supažindinami su pranešimo tvarka įvadinių mokymų metu.

Grupė garantuoja pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų, užtikrinant jų anonimiškumą pagal taikytinus teisės aktus, įgyvendinančius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937. Grupė turi patvirtintą pranešėjų apsaugos politiką, bei yra nustačiusi verslo etikos incidentų, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo atvejus, skubaus, nepriklausomo ir objektyvaus nagrinėjimo procedūras.

Verslo etikos mokymai organizuojami pagal poreikį. Grupė nėra nustačiusi gyvūnų gerovės politikos.

G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas

Grupė šiuo metu nėra parengusi specifinės politikos, skirtos pavėluotų mokėjimų, visų pirma MVĮ, prevencijai. Tačiau Grupė laikosi sąžiningos verslo praktikos principų ir siekia užtikrinti laiku vykdomus mokėjimus savo tiekėjams.

Grupė taiko nuoseklią tiekėjų valdymo strategiją, siekdama sumažinti tiekimo grandinės rizikas ir užtikrinti tvarumo principų laikymąsi.

Tiekėjų vertinimas ir auditas. Rizikos vertinimas atliekamas prieš pasirašant sutartį ir peržiūrimas kasmet. Tiekėjai pildo patvirtintą „Tiekėjų vertinimo“ formą, o periodinių auditų metu – „Audito klausimyną“.
Tiekėjų veiklos tobulinimas. Tiek darbuotojai, tiek tiekėjai skatinami nuolat tobulėti. Nuolat atnaujinami pirkimų procedūrų dokumentai, atliekami tiekėjų vertinimai pagal kokybės ir kitus svarbius rodiklius, suteikiamas grįžtamasis ryšys, organizuojami seminarai ir mokymai.
Atsakingo verslo principai. Grupė laikosi „Atsakingo verslo kodekso“, apimančio žmogaus teisių apsaugą, aplinkosaugą ir atsakingo verslo principus. Šis kodeksas viešai prieinamas internete ir siunčiamas tiekėjams pasirašant sutartį.
Tiekėjų diversifikavimas ir stebėsena. Nuolat atnaujinamas tiekėjų sąrašas. Grupė bendradarbiauja su įvairiais tiekėjais, tačiau atlieka išsamų rizikos vertinimą, stebi tiekėjų veiklą, vykdo auditą ir sudaro aiškias sutartis. Taip pat diversifikuojami tiekimo šaltiniai.
Tiekimo stabilumo užtikrinimas. Grupės tikslas – ilgalaikių santykių su tiekėjais plėtra ir tiekimo grandinės stabilumo užtikrinimas. Gautų prekių kokybė tikrinama periodiniais auditais.
Tiekėjų vertinimo sistema. Vertinimas atliekamas 100 balų sistemoje – jei tiekėjas surenka mažiau nei 70 balų, jis negali tiekti prekių ar žaliavų grupei. Po audito pateikiamos išvados ir grįžtamasis ryšys.
Pieno tiekimo specifika. Pasirašomos ilgalaikės sutartys su pieno gamintojais, siekiant užtikrinti žaliavos tiekimo tęstinumą. Gamintojas privalo informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Taip pat taikomos sankcijos, numatytos pieno pirkimo-pardavimo sutartyse. Pieno gamintojai reguliariai lankomi, organizuojamos šventės ir seminarai.

Ši strategija leidžia grupei efektyviai valdyti tiekimo grandinę, užtikrinti kokybę ir minimizuoti su tiekimu susijusias rizikas. Grupė, pasirinkdama tiekėjus, atsižvelgia į socialinius ir aplinkosauginius kriterijus. Pirmenybė teikiama tiekėjams, kurie užtikrina tvarią tiekimo grandinę ir atitinka socialinės atsakomybės standartus.

G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas

Grupė yra patvirtinusi korupcijos prevencijos politiką, kurioje nustatytos procedūros, skirtos užkirsti kelią korupcijos ir kyšininkavimo įtarimams ar incidentams, juos aptikti ir į juos reaguoti. Tyrėjai arba tyrimo komitetas yra atskirti nuo įvairaus lygio vadovų, susijusių su nagrinėjama sritimi.

Grupėje didžiausia korupcijos ir kyšininkavimo rizika kyla šioms pareigoms: pirkimų vadovui, finansų direktoriui, pardavimų ir rinkodaros direktoriui. Rezultatų pranešimas administraciniams, valdymo ir priežiūros organams vykdomas pagal nustatytą vidinę tvarką, pasitelkiant protokolus ir vidinius įsakymus.

Grupė užtikrina, kad jos politika būtų prieinama ir suprantama visiems suinteresuotiems asmenims. Darbuotojai su Grupės politika supažindinami vidinių procesų metu, o socialiniams partneriams ši informacija pateikiama sutartyse.

Grupėje kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu mokymai nebuvo organizuojami. Per ataskaitinį laikotarpį Grupė negavo apkaltinamųjų nuosprendžių už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus, taip pat nebuvo skirtos jokios baudos.

G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai

2024 m. apkaltinamųjų nuosprendžių už kovos su korupcija ir kyšininkavimu įstatymų pažeidimus Grupės atžvilgiu nebuvo priimta. Baudos už tokio pobūdžio pažeidimus Grupei nebuvo skirtos. Todėl nebuvo imtasi jokių kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu veiksmų pažeidimams pašalinti.

2024 m. Grupė nebuvo pripažinta kalta dėl kovos su korupcija ir kyšininkavimu teisės aktų pažeidimų.Taip pat nebuvo pripažinta kalta dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius.

G1-6 Mokėjimo praktika

Grupė sąskaitas faktūras apmoka per skirtingus laikotarpius, priklausomai nuo tiekimo pobūdžio. Pagrindinės žaliavos – pieno – apmokėjimo terminas yra 15 dienų. Vidutinis laikas, per kurį apmokamos kitos sąskaitos faktūros (išskyrus žaliavinį pieną), yra 35,5 dienos. Grupės standartinės mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo tiekėjų kategorijos. Žaliaviniam pienui taikomas standartinis 15 dienų apmokėjimo terminas. Kitoms pagrindinėms tiekėjų kategorijoms, kurių sąskaitos sudaro 18 % visų sąskaitų (neskaičiuojant žaliavinio pieno), apmokėjimo terminas yra 54 dienos. Likusios 80 % sąskaitų (neskaičiuojant žaliavinio pieno) apmokamos per 31 dieną. Išskirčių, ar kitų sąlygų, susijusių su MVĮ nėra. Šiuo metu Grupė neturi neužbaigtų teismo procesų dėl pavėluotų mokėjimų. Apskaičiuojant vidutinį sąskaitų apmokėjimo laiką, buvo analizuotos svarbiausių kategorijų sąskaitos faktūros, gautos per ataskaitinį laikotarpį (išskyrus žaliavinio pieno sąskaitas). Taikyta metodika grindžiama visų apmokėjimų trukmės dienomis sumavimu ir padalijimu iš bendro sąskaitų skaičiaus (be žaliavinio pieno).

86 PRODUKTŲ SAUGA IR KOKYBĖ

SBM-3 - Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

Dvejopo reikšmingumo vertinimo metu nustatyta, kad pagrindinės rizikos Grupės veikloje susijusios su maisto sauga. Vienas iš svarbiausių veiksnių – svetimkūnių patekimas į produktus, įskaitant medžio, plastiko, metalo ar stiklo fragmentus, kurie gali kelti grėsmę vartotojų sveikatai, o tai turėtų atitinkamai ir reputacinių bei finansinių pasekmių Grupei. Neužtikrinus pagrindinės žaliavos pasterizacijos, gali būti keliamas pavojus produkto saugai, kas neigiamai veiktų vartotojų sveikatą, Grupės reputaciją ir galėtų lemti finansinius nuostolius. Nedeklaruoti alergenai, ypač žemės riešutai, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų alergiškiems vartotojams, o tai turėtų finansinių ir reputacinių pasekmių Grupei. Atitinkamai Grupė šioje srityje identifikavo galimybes stiprinti produktų saugą ir kokybę įsigyjant naują įrangą gamybos padaliniuose ir atitinkamai informuojant vartotojus apie alergenus ir jų pėdsakus produktų sudėtyje. Taip pat aktualios galimos klientų pretenzijos, susijusios su produkto sauga ir atitiktimi. Ypatingas dėmesys skiriamas ženklinimo informacijos tikslumui, ypač aiškiam alergenų ir galimų jų pėdsakų deklaravimui, siekiant užtikrinti vartotojų saugumą ir teisės aktų laikymąsi. Visos nustatytos rizikos yra apibendrintos Lentelėje 2. Reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės. Reikšmingi poveikiai nebuvo nustatyti. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais. DRV buvo atliktas pirmą kartą, todėl nėra lyginamas su ankstesniu laikotarpiu. Šiame skyriuje pateikiama papildoma informacija, remiantis SBM-3 ir kitais taikomais reikalavimais. Produkto saugos ir kokybės problemos gali turėti reikšmingą poveikį Grupės verslo modeliui, nes gali lemti klientų pasitikėjimo praradimą, reputacijos žalą ir finansinius nuostolius. Pagrindinė žaliava – pienas – yra pasterizuojamas, siekiant užtikrinti produkto saugą, o galutiniai produktai tikrinami atliekant saugos tyrimus. Be to, gamybos procese naudojami alergenų turintys ingredientai, ženklinime aiškiai deklaruojami visi galimi alergenai, siekiant užtikrinti vartotojų informuotumą ir saugumą. Priimant sprendimus, būtina atsižvelgti į rizikos valdymo priemones, siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų aukščiausius saugos standartus. Reaguodama į šias rizikas, Grupė nuolatos stiprina produktų saugą ir kokybę investuodama į naują gamybos įrangą, diegdama prevencines priemones. Siekiant aptikti galimus svetimkūnius produktuose, naudojami metalo detektoriai ir rentgeno (X-Ray) įranga. Alergenai yra susiję su pagrindine grupės veikla, nes pienas priskiriamas prie alergiją ar netoleravimą sukeliančių maisto produktų. Be to, Grupėje įgyvendintas ir patvirtintas priedas prie RVASVT programos – „Alergenų valdymas“, kuris padeda tiksliai identifikuoti ir kontroliuoti alergenų buvimą produktuose, užtikrinant aiškų jų deklaravimą ženklinimo informacijoje. Prioritetas teikiamas ingredientams be alergenų pėdsakų, tačiau jei pats ingredientas yra alergenas, visa būtina informacija pateikiama produkto ženklinime, užtikrinant vartotojų saugumą. Atlikus vertinimą, nenustatyta reikšmingų rizikų ir galimybių, kurios šiuo metu jau turi esminį finansinį poveikį Grupės finansinei būklei, veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Taip pat neidentifikuotos 87 reikšmingos rizikos ir galimybės, dėl kurių kitame metiniame ataskaitiniame laikotarpyje galėtų kilti poreikis reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes finansinėse ataskaitose. Palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, 2023–2024 m. laikotarpiu grupė negavo pagrįstų pretenzijų dėl klientų sveikatos sutrikdymo, susijusio su svetimkūniais (medžio, stiklo, plastiko, metalo) ar alergenais maisto produktuose. Taip pat nebuvo gauta pagrįstų pretenzijų dėl produkto saugos iš klientų ar kontrolės institucijų bei nebuvo vykdomas produkto atšaukimas iš rinkos. Aptikus svetimkū nį maiste, pagrindinė rizika yra reputacinė žala, kuri gali lemti vartotojų pasitikėjimo praradimą ir turėti neigiamą poveikį pardavimams, o tai gali atsiliepti ir finansiniams rezultatams. Be to, produkto kokybės problemos ar nedeklaruoti alergenai gali sukelti vartotojų skundus, kurie dar labiau paveiktų grupės įvaizdį ir rinkos pozicijas. Šios rizikos gali turėti įtakos tiek trumpalaikiams pardavimams, tiek ilgalaikiam prekės ženklo vertinimui vartotojų lygmenyje. Grupės strategija ir verslo modelis yra atsparūs sprendžiant reikšmingo poveikio ir rizikų klausimus. Kiekvienais metais patvirtinami „Maisto saugos ir kokybės tikslai“, kuriuose numatytas tikslas – 0 pagrįstų vartotojų pretenzijų. Numatytų tikslų įgyvendinimas vertinamas kartą per ketvirtį, rengiamos ataskaitos. Be to, kasmet atliekamas vertinimas, ar taikytos korekcinės priemonės buvo efektyvios, t. y. ar pretenzijos nepasikartojo. „Maisto saugos ir kokybės tiksluose“ taip pat numatomos investicijos į produkto saugos ir kokybės gerinimą, kurių įgyvendinimas stebimas ketvirtiniu pagrindu.

Politikos MDR-P.

Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika Grupė turi patvirtintą ir nuolat atnaujinamą „Bendrovės politiką stiklo, plastiko, metalo, medžio atžvilgiu“, kuria užtikrinama, kad gamybos procesai atitiktų aukščiausius saugos standartus. Grupė yra parengusi ir patvirtinusi ir kitus dokumentus/politikas, skirtus valdyti reikšmingus tvarumo klausimus, susijusius su maisto sauga ir kokybe:

A priedas – „Bendrovės politika stiklo atžvilgiu“;
B priedas – „Bendrovės politika metalo atžvilgiu“;
C priedas – „Bendrovės politika plastiko atžvilgiu“;
D priedas – „Bendrovės politika medžio ir keramikos atžvilgiu“;

Viršuje išvardintose politikose yra detaliai aprašoma, kuriose gamybos proceso vietose yra naudojama įranga ar įrankiai pagaminti iš atitinkamų medžiagų. Politikoje nurodomos taikomos valdymo/kontrolės priemonės esamos situacijos palaikymui, bei įsipareigojimas esant galimybei pakeisti juos medžiaga, kuri turėtų mažesnę galimybę tapti svetimkūniu. Politikų peržiūrėjimas vykdomas kartą metuose arba dažniau, jei yra įvykdytas pakeitimas.

Priedas prie RVASVT programos – „Alergenų valdymas“. Šiuo dokumentu nurodomas alergenų turinčių ingredientų valdymas (atskyrimas, naudojimas, tvarkymas, tyrimų periodiškumas ir t.t.). Dokumento tikslas yra užtikrinti, kad alergenų turintys produktai nekeltų kryžminės taršos rizikos kitiems produktams.
„Kokybės ir maisto saugos politika“ aptaria investicijų įgyvendinimą per maisto saugos ir kokybės prizmę. Politika vertina kaip Grupės investicijos padeda įgyvendinti "Maisto saugos ir kokybės kultūros politikoje" numatytus rodiklius. Taip pat yra parengtos produktų ir ingredientų kontrolės schemos, kuriose nustatytas tyrimų periodiškumas. Tyrimai atliekami tarpiniams ir galutiniams produktams, taip pat gamybos aplinkai (paviršiams, nuotekoms, vandeniui ir kt.), siekiant užtikrinti galutinį užterštumo kontrolės efektyvumą. Grupės politikos taikomos be išimčių. Produktų sauga ir kokybė atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, o bet kokiais neatitikties atvejais taikomi procedūrose numatyti veiksmai, siekiant užtikrinti atitiktį ir vartotojų saugumą. Už politikų įgyvendinimą aukščiausiame lygmenyje atsakingas generalinis direktorius. Grupė laikosi šių trečiosios šalies standartų ir iniciatyvų, užtikrinančių maisto saugą ir kokybę:
- Visuotinis maisto saugos standartas (BRCGS)
- Tarptautinis maisto saugos standartas (IFS)
- Maisto saugos sistema ISO 22000 (FSSC 22000)
- Sertifikavimas pagal Halal reikalavimus
- Sertifikavimas pagal Kosher reikalavimus
- Ekologiškų maisto produktų sertifikatas
- Rainforest Alliance sertifikatas
- Prekybos tinklų papildomi reikalavimai
AB-F „Šilutės rambynas“ papildomai turi:
- BRCGS sertifikatą
- FSSC 22000 sertifikatą
- Halal sertifikatą
- Ekologiškų produktų gamybos sertifikatą

Nustatant politiką, atsižvelgiama į visų vartotojų interesus, siekiant užtikrinti maisto saugą, kokybę ir atitiktį ES ir atskirų rinkos teisės aktų reikalavimams. Visi naujai priimti darbuotojai yra supažindinami su politikomis pasirašytinai. Be to, kasmet organizuojami mokymai darbuotojams, kurių metu primenami pagrindiniai politikų aspektai, įskaitant:

Alergenų poveikį vartotojams,
Tinkamą cheminių ir dezinfekavimo medžiagų naudojimą,
Tinkamą atliekų rūšiavimą ir aplinkosaugos reikalavimus.

Veiksmų MDR-A. Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai

Įgyvendindama politikos tikslus, grupė taiko šiuos veiksmus:

Visų gaminamų produktų 100 % patikra svetimkūnių aptikimo įranga.
Ingredientų analizė, siekiant užtikrinti jų saugą ir kokybę.
Ingredientai perkami tik iš patvirtintų tiekėjų.# Maisto sauga ir kokybė

Nuolatinė produktų ir gamybinės aplinkos kontrolė, atliekant tyrimus nepriklausomose ir akredituotose laboratorijose. Pagrindinių veiksmų taikymo sritis apima visą gamybos procesą, užtikrinant produktų saugą ir kokybę:

Svetimkūnių kontrolė: naudojami filtrai, sietai, svetimkūnių aptikimo įranga.
Alergenų kontrolė: atliekami kryžminės taršos ir alergenų pėdsakų tyrimai.
Produktų saugos ir kokybės užtikrinimas: tyrimai vykdomi pagal patvirtintas kontrolės schemas, bendradarbiaujant su nepriklausomomis ir akredituotomis laboratorijomis.
Darbuotojų mokymai: vykdomi reguliariai, apimant tinkamą cheminių medžiagų naudojimą ir atliekų rūšiavimą.

Kontrolės veiksmai vykdomi nuolat, siekiant užtikrinti aukščiausius maisto saugos ir kokybės standartus. Investicijos į maisto saugos ir kokybės tikslų įgyvendinimą yra tvirtinamos kasmet, o jų įgyvendinimo vertinimas atliekamas kas ketvirtį.

Nuolat vykdomi RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbiuose valdymo taškuose) veiksmai, siekiant išvengti galimo produkto neatitikimo ir sumažinti riziką, kad vartotojai patektų į paveiktųjų grupę. Taip pat reguliariai atliekami kontrolės schemose numatyti tyrimai, vykdomas jų monitoringas ir vertinimas, siekiant užtikrinti maisto saugą ir kokybę. Vykdomas maisto saugos ir kokybės tikslų įgyvendinimo vertinimas ir analizė. Taip pat atliekamas aplinkos tyrimų ir produktų saugos tyrimų rezultatų monitoringas, siekiant užtikrinti nuolatinę kontrolę, numatyti maisto saugos gerinimo priemones ir gerinti maisto saugos rodiklius.

Maisto saugos ir kokybės tikslai yra rengiami atsižvelgiant į numatytas investicijas atitinkamam laikotarpiui. Investicijų bei Maisto saugos ir kokybės tikslų įgyvendinimas vertinamas kas ketvirtį, užtikrinant nuolatinę stebėseną. Taip pat vykdomas produktų ir aplinkos tyrimų rezultatų monitoringas bei vertinimas, siekiant išlaikyti aukštus maisto saugos standartus.

Patvirtintame Investicijų plane kiekvienam numatytam darbui yra identifikuojama skiriama pinigų suma, kuri susijusi su finansinėse ataskaitose nurodytomis investicijomis į maisto saugą ir kokybę. veiksmų planui įgyvendinti reikia didelių veiklos sąnaudų ir (arba) kapitalo sąnaudų.

Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius

Grupė yra išsikėlusi šiuos maisto saugos ir kokybės uždavinius:

0 pagrįstų pretenzijų per mėnesį – visos pretenzijos fiksuojamos iš įvairių pateikimo kanalų ir analizuojamos.
0 produktų atšaukimų iš rinkos atvejų – jei toks atvejis įvyktų, jis būtų fiksuojamas RASFF sistemoje.
Atitikti tarptautinių GFSI pripažįstamų standartų ir prekybos tinklų reikalavimus – sertifikavimo procesai nuolat derinami su pardavėjais, kad atitiktų rinkos poreikius.
Gamybos proceso ir technologijų tobulinimas, kaštų taupymas – vykdomas periodinių tyrimų rezultatų monitoringas ir vertinimas, duomenys fiksuojami ketvirčio monitoringo lentelėje.
Periodinių tyrimų rezultatų monitoringas ir vertinimas.

Šie uždaviniai įvertinami mėnesio, ketvirčio bei metiniu laikotarpiu, siekiant užtikrinti nuolatinį procesų tobulinimą ir atitiktį aukščiausiems standartams. Numatyti reikšmingi klausimai yra tiesiogiai susiję su pagrindine Grupės veikla – pieno produktų gamyba. Uždavinių aprėptis apima visus Grupės išleidžiamus produktus ir jų vertės grandinę. Geografinė aprėptis – visos Grupės veiklos vietos ir rinkos, kuriose platinami Grupės produktai.

Vartotojų teikiamos pretenzijos fiksuojamos jau daugiau nei 15 metų, suteikiant galimybę išsakyti nuomonę tiesiogiai darbuotojui. Vartotojų atsiliepimai yra nuolat vertinami ir į juos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl produktų tobulinimo.

2024 metais iš rinkos nebuvo atšaukiami produktai.
2024 metais Grupė papildomai sertifikavosi pagal Rainforest Alliance reikalavimus.
Kiti GFSI sertifikatai išlaikyti ir sertifikavimo procesai tęsiami.

Uždaviniams nustatyti remiamasi:

Vartotojų ir klientų apklausomis – nuolat stebima jų nuomonė apie produktų kokybę ir saugą.
Sertifikavimo procesų vertinimu – fiksuojamas sertifikavimo metu nustatytų pastabų kiekis bei jų pokyčiai.
Ketvirtiniu kaštų taupymo įgyvendinimo stebėjimu – analizuojami sutaupymų faktai pagal gamybos procesų optimizavimą.

Šie metodai derinami su nacionaliniais, ES ir tarptautiniais reikalavimais, atsižvelgiant į darnaus vystymosi principus ir vietos rinkos specifiką. Aukštas sertifikavimo įvertinimas (IFS 99,09 % aukščiausias lygis / BRC AA+) patvirtina veiksmingą maisto saugos ir kokybės sistemą, kuri užtikrina vartotojų pasitikėjimą Grupės produkcija. Procesų optimizavimas ir kaštų taupymas vertinamas tiek pinigine išraiška, tiek sutaupytų žaliavų kiekiu, lyginant su ankstesniais laikotarpiais.

Vartotojai, kaip viena iš pagrindinių suinteresuotųjų šalių, nuolat teikia grįžtamąjį ryšį apie Grupės gaminamų produktų kokybę. Šis ryšys padeda formuoti Grupės uždavinius, įskaitant tikslus užtikrinti 0 pagrįstų pretenzijų per mėnesį ir 0 produktų atšaukimų iš rinkos atvejų.

Buvo atlikta aplinkos reikšmingų rizikos veiksnių analizė maisto saugos ir kokybės atžvilgiu, pagal kurią sudarytos kontrolės schemos su numatytais tyrimais ir jų periodiškumu. Tyrimų rezultatai yra nuolat stebimi, analizuojami ir vertinami siekiant užtikrinti politikos ir veiksmų veiksmingumą.

Rodiklių MDR-M

Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai

Visus veiklos rezultatams ir veiksmingumui vertinti naudojamus rodiklius, susijusius su reikšmingu poveikiu, rizika ar galimybėmis, bei jų matavimo metodikos yra aprašyti MDR-T punkte.

Rodiklių matmenis patvirtino išorės įstaigos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei sertifikavimo agentūros, išduodančios atitinkamus sertifikatus. Rodiklių matavimas piniginėmis reikšmėmis nenumatomas.

ETAS rodiklių sąrašas

Taikomas ETAS sektorius	Netaikoma
2 ETAS

Bendroji atskleistina informacija

Atskleidimo Reikalavimai	Puslapis
1. Ataskaitų rengimo pagrindas
BP-1 Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas	xx
BP-2 Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas	xx
2. Valdymas
GOV-1 Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo	xx
GOV-2 Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai	xx
GOV-3 Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas	xx
GOV-4 Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo	xx
GOV-5 Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė	xx
3. Strategija
SBM-1 Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė	xx
SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės	xx
SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu	xx
4. Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas	93
4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas
IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas	xx
IRO-2 ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą	xx
4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus
MDR-P Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika	xx
MDR-A Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai	xx
5. Rodikliai ir uždaviniai
MDR-M Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai	xx
MDR-T Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius	xx

Aplinkosaugos temos

E1 ETAS Klimato kaita

Valdymas
E1 GOV-3	Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema
Strategija
E1-1	Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti
E1 SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E1 IRO-1	Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E1-2	Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika
E1-3	Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai
Rodikliai ir uždaviniai
E1-4	Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai
E1-5	Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys
E1-6	Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis
E1-7	ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais
E1-8	Anglies dioksido įsikainojimas
E1-9	Numatomas finansinis reikšmingų su klimatu susijusių fizinių ir pertvarkos rizikų ir potencialių galimybių poveikis

E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E3 IRO-1	Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E3-1	Su vandens ir jūrų ištekliais susijusi politika
E3-2	Su vandens ir jūrų ištekliais susiję veiksmai ir ištekliai
E3-3	Su vandens ir jūrų ištekliais susiję uždaviniai
E3-4	Vandens suvartojimas

E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos

Strategija
E4-1	Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje
E4 SBM-3	Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E4 IRO-1	Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E4-2	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika
E4-3	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai
Rodikliai ir uždaviniai
E4-4	Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai
E4-6	Nu matomas su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis
	Informacija neatksleidžiama, pasinaudojant galimybe palaipsniui atskleisti informaciją

E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E5 IRO-1	Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E5-1	Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika

E5-1 Strategija

E5-2 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai

E5-3 Rodikliai ir uždaviniai

E5-4 Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai

E5-5 Išteklių įvediniai

E5-6 Išteklių išvediniai

E5-7 Numatomas su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio, rizikų ir galimybių finansinis poveikis

Informacija neatksleidžiama, pasinaudojant galimybe palaipsniui atskleisti informaciją

S1 – Socialinės temos

S1 ETAS Sava darbo jėga

S1 Strategija

S1 SBM-2 Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės

S1 SBM-3 Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu

S1 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

S1-1 Su sava darbo jėga susijusi politika

S1-2 Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai

S1-3 Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą

S1-4 Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas

S1 Rodikliai ir uždaviniai

S1-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu

S1-6 Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės

S1-7 Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės

S1-8 Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas

S1-9 Įvairovės rodikliai

S1-10 Deramas darbo užmokestis

S1-11 Socialinė apsauga

S1-12 Neįgalieji

Informacija neatksleidžiama, pasinaudojant galimybe palaipsniui atskleisti informaciją

S1-13 Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai

S1-14 Sveikatos ir saugos rodikliai

S1-15 Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai

Informacija neatksleidžiama, pasinaudojant galimybe palaipsniui atskleisti informaciją

S1-16 Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija)

S1-17 Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms

G1 – Valdysenos temos

G1 ETAS Verslo etika

G1 Valdymas

G1 GOV-1 Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo

G1 Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas

G1 IRO-1 Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas

G1-1 Įmonės kultūra ir verslo etikos politika

G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas

G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas

G1 Rodikliai ir uždaviniai

G1-4 Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai

G1-6 Mokėjimo praktika

. 99

ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas

Horizontaliųjų standartų ir teminių ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas

Šis priedėlis yra neatskiriamas ETAS standarto antros dalies (2 ETAS) priedas. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus.

Atskleidimo reikalavimas ir susijęs duomenų vienetas	Nuoroda į TFIAR	Nuoroda į 3 ramstį	Nuoroda į Lyginamųjų indeksų reglamentą	Nuoroda į ES klimato teisės aktą	Puslapis
2 ETAS GOV-1 Lyčių pusiausvyra valdyboje	21 straipsnio d punktas	1 priedo 1 lentelės 13 rodiklis	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas		xx
2 ETAS GOV-1 Nepriklausomų valdybos narių dalis procentais	21 straipsnio e punktas		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas		xx
2 ETAS GOV-4 Pareiškimas dėl išsamaus patikrinimo	30 straipsnis	1 priedo 3 lentelės 10 rodiklis			100
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su iškastiniu kuru	40 straipsnio d punkto i papunktis	1 priedo 1 lentelės 4 rodiklis	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 1 lentelė: Kokybinė informacija apie aplinkosauginę riziką ir 2 lentelė: Kokybinė informacija apie socialinę riziką	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas	xx
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su cheminių medžiagų gamyba	40 straipsnio d punkto ii papunktis	1 priedo 2 lentelės 9 rodiklis		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas	xx
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su prieštaringai vertinamais ginklais	40 straipsnio d punkto iii papunktis	1 priedo 1 lentelės 14 rodiklis	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis,	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas	xx
2 ETAS SBM-1 Dalyvavimas veikloje, susijusioje su tabako gamyba ir auginimu	40 straipsnio d punkto iv papunktis		Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis,	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas	xx
E1-1 ETAS Perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. planas	14 straipsnis			Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis	101
E1-1 ETAS Įmonės, kurioms netaikomi su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai	16 straipsnio g punktas	449a straipsnisReglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalies d–g punktai ir 12 straipsnio 2 dalis	xx
E1-4 ETAS Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai	34 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 4 rodiklis	449a straipsnisReglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 6 straipsnis	xx
E1-5 ETAS Iškastinių išteklių energijos suvartojimas, suskirstytas pagal šaltinius (tik didelį poveikį klimatui darantiems sektoriams)	38 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis ir 2 lentelės 5 rodiklis			102
E1-5 ETAS Energijos suvartojimas ir rūšių derinys	37 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 5 rodiklis			xx
E1-5 ETAS Su didelį poveikį klimatui darančių sektorių veikla susijęs energijos suvartojimo intensyvumas	40–43 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 6 rodiklis			103
E1-6 ETAS Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas iš mestas ŠESD kiekis	44 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 1 ir 2 rodikliai	449a straipsnis; Reglamentas (ES) Nr. 575 / 2013; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 1 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Pozicijų kredito kokybė pagal sektorius, išmetamųjų teršalų kiekį ir likutinį terminą	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 /1 818 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis	xx
E1-6 ETAS Viso išmesto ŠESD kiekio energijos suvartojimo intensyvumas	53–55 straipsniai	1 priedo 1 lentelės 3 rodiklis	Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453 3 šablonas: Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Suderinimo parametrai	Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 8 straipsnio 1 dalis	xx
E1-7 ETAS ŠESD absorbavimas ir anglies dioksido kreditai	56 straipsnis			Reglamento (ES) 2021 / 1119 2 straipsnio 1 dalis	105
E1-9 ETAS Lyginamojo portfelio pozicija su klimatu susijusios fizinės rizikos atžvilgiu	66 straipsnis		Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas		xx
E1-9 ETAS Piniginių sumų suskirstymas pagal ūmią ir lėtinę fizinę riziką,	66 straipsnio a punktas
E1-9 ETAS Svarbaus turto, kuriam kyla reikšminga fizinė rizika, buvimo vietos nustatymas	66 straipsnio c punktas	46 ir 47 straipsniai; 5 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios fizinės rizikos rodikliai. Su fizine rizika susijusios pozicijos.	Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453		xx
E1-9 ETASĮmonės nekilnojamojo turto balansinės vertės suskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo klases;	67 straipsnio c punktas	34 straipsnis; 2 šablonas. Bankinė knyga. Galimos su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos rodikliai. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu. Užtikrinimo priemonės energijos vartojimo efektyvumas	Reglamento (ES) Nr. 575 / 2013 449a straipsnis; Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022 / 2453		106
E1-9 ETAS Portfelio pozicijos mastas su klimatu susijusių galimybių atžvilgiu	69 straipsnis		Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 II priedas		xx
E2-4 ETAS Kiekvieno į E-IPTR reglamento (Europos išleidž iamų ir perduodamų teršalų registro reglamento) II priedą įtraukto teršalo kiekis, išmestas į orą, vandenį ir dirvožemį,	28 straipsnis	1 priedo 1 lentelės 8 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 2 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 1 rodiklis, 1 priedo 2 lentelės 3 rodiklis	Nereikšminga		107
E3-1 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai	9 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 7 rodiklis			xx
E3-1 ETAS Priimta politika	13 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 8 rodiklis			108
E3-1 ETAS Tvarūs vandenynai ir jūros	14 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis			xx
E3-4 ETAS Bendras apytakinio vandens ir pakartotinai panaudoto vandens kiekis	28 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 6.2 rodiklis			xx
E3-4 ETAS Bendras vandens suvartojimas (m 3 ) pagal nuosavų operacijų grynąsias pajamas	29 straipsnis	1 priedo 2 lentelės 6,1 rodiklis			2 ETAS IRO 1 - E4
2 ETAS IRO 1 - E4	16 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 10 rodiklis			xx
2 ETAS IRO 1 - E4	16 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 14 rodiklis			xx
E4-2 ETAS Tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio praktika ar politika	24 straipsnio b punktas	1 priedo 2 lentelės 11 rodiklis			110
E4-2 ETAS Tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo praktika ar politika	24 straipsnio c punktas	1 priedo 2 lentelės 12 rodiklis			xx
E4-2 ETAS Politika, skirta miškų kirtimo klausimui spręsti	24 straipsnio d punktas	1 priedo 2 lentelės 15 rodiklis			xx
E5-5 ETAS Pavojingosios atliekos ir radioaktyviosios atliekos 39 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 9 rodiklis XX
2 ETAS - SBM3 - S1 Su priverčiamuoju darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio f punktas I priedo 3 lentelės 13 rodiklis XX
111
2 ETAS - SBM3 - S1 Su vaikų darbu susijusių incidentų rizika 14 straipsnio g punktas I priedo 3 lentelės 12 rodiklis XX
S1-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 20 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis XX
S1-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 21 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas XX
112
S1-1 ETAS Prekybos žmonėmis prevencijos procesai ir priemonės 22 straipsnis I priedo 3 lentelės 11 rodiklis XX
S1-1 ETAS Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politika arba valdymo sistema 23 straipsnis I priedo 3 lentelės 1 rodiklis XX
S1-3 ETAS Skundų teikimo ir (arba) skundų nagrinėjimo mechanizmas 32 straipsnio c punktas I priedo 3 lentelės 5 rodiklis XX
S1-14 ETAS Mirčių ir su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius ir lygis 88 straipsnio b ir c punktai I priedo 3 lentelės 2 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas XX
113
S1-14 ETAS Dėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, žūčių ar ligų prarastų darbo dienų skaičius 88 straipsnio e punktas I priedo 3 lentelės 3 rodiklis XX
S1-16 ETAS Nekoreguotas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas 97 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 12 rodiklis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas XX
S1-16 ETAS Per didelis vykdomojo direktoriaus darbo užmokesčio koeficientas 97 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 8 rodiklis XX
114
S1-17 ETAS Diskriminacijos atvejai 103 straipsnio a punktas I priedo 3 lentelės 7 rodiklis xx
S1-17 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 104 straipsnio a punktas I priedo 1 lentelės 10 rodiklis ir 3 lentelės 14 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis xx
2 ETAS - SBM3 - S2 Didelė vaikų darbo arba priverčiamojo darbo rizika vertės grandinėje 11 straipsnio b punktas I priedo 3 lentelės 12 ir 13 rodikliai Nereikšminga
S2-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 17 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga
115
S2-1 ETAS Su vertės grandinės darbuotojais susijusi politika 18 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 11 ir 4 rodikliai Nereikšminga
S2-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 19 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis Nereikšminga
S2-1 ETAS Išsamaus patikrinimo politika, taikytina į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 1–8 įtrauktiems aspektams 19 straipsnis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas Nereikšminga
116
S2-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje, susiję su vertės grandinės pradine ir galutine grandimis 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga
S3-1 ETAS Žmogaus teisių politikos įsipareigojimai 16 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga
S3-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis Nereikšminga
117
S3-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 36 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga
S4-1 ETAS Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika 16 straipsnis I priedo 3 lentelės 9 rodiklis ir 1 lentelės 11 rodiklis Nereikšminga
S4-1 ETAS JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų nesilaikymas 17 straipsnis 1 priedo 1 lentelės 10 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas, Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1818 12 straipsnio 1 dalis Nereikšminga
S4-4 ETAS Problemos ir incidentai žmogaus teisių srityje 35 straipsnis 1 priedo 3 lentelės 14 rodiklis Nereikšminga
118
G1-1 ETAS Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją 10 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 15 rodiklis xx
G1-1 ETAS Pranešėjų apsauga 10 straipsnio d punktas 1 priedo 3 lentelės 6 rodiklis xx
G1-4 ETAS Baudos už kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu įstatymų pažeidimus 24 straipsnio a punktas 1 priedo 3 lentelės 17 rodiklis Deleguotojo reglamento (ES) 2020 / 1816 II priedas xx
G1-4 ETAS Kovos su korupcija ir kovos su kyšininkavimu standartai 24 straipsnio b punktas 1 priedo 3 lentelės 16 rodiklis xx

Nepriklausomo praktikuojančio asmens užtikrinimo išvada dėl AB „Žemaitijos pienas“ konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės

AB „Žemaitijos pienas“ vadovybei

Riboto užtikrinimo išvada

Mes atlikome riboto užtikrinimo užduotį dėl AB „Žemaitijos pienas" įmonių grupės (toliau - Grupė) 2024 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių metų Grupės konsoliduotos informacijos tvarumo klausimais, pateiktos Konsoliduotoje Vadovybės ataskaitos esančiame skyriuje „Informacija Tvarumo klausimais" (toliau - Tvarumo ataskaita), siekdami nustatyti, ar ji parengta pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą bei Europos tvarumo atskaitomybės standartus (toliau – ETAS).

Remdamiesi atliktomis procedūromis ir gautais įrodymais, nepastebėjome nieko, dėl ko galėtume manyti, kad Grupės 2024 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių metų Tvarumo ataskaita, visais reikšmingais atžvilgiais nėra parengta pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybes įstatymą, įskaitant:

atitiktį Europos tvarumo atskaitomybės standartams (ETAS), įskaitant tai, kad Grupės vykdomas procesas, skirtas identifikuoti Tvarumo ataskaitoje pateikiamą informaciją (toliau - Procesas), atitinka pastabos Dvejopo reikšmingumo vertinimas poskyryje „IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas“ pateiktą aprašymą ir
Tvarumo ataskaitos pastabos Atitikties ES Taksonomijai apžvalga pateikto atskleidimo atitiktį ES reglamento 2020/852 (toliau - Taksonomijos reglamentas) 8 straipsniui.

Mūsų išvada dėl Tvarumo ataskaitos neapima jokios kitos informacijos, kuri pateikiama kartu su Tvarumo ataskaita įskaitant Konsoliduotas ir atskiras finansines ataskaitas bei Konsoliduotą vadovybės ataskaitą už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

Išvados pagrindas

Mes atlikome riboto užtikrinimo užduotį dėl Tvarumo ataskaitos, vadovaudamiesi Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos (TAUSV) paskelbtu 3000-uoju tarptautiniu užtikrinimo užduočių, standartu (TUUS) (persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar peržvalgas". Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiau aprašyta mūsų ataskaitos skyriuje „Mūsų atsakomybė". Mes laikėmės nepriklausomumo ir kitų etikos reikalavimų, nustatytų Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos (TASESV) išleistame Tarptautiniame apskaitos profesionalų etikos kodekse (įskaitant tarptautinius nepriklausomumo standartus). Mūsų įmonė vadovaujasi TAUSV išleistu 1-uoju tarptautiniu kokybės valdymo standartu (TKVS) „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūras ar kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, užduočių kokybės valdymas". Pagal šį standartą įmonė turi sukurti, įdiegti ir naudoti kokybės valdymo sistemą, įskaitant politikas ir procedūras, susijusias su atitiktimi etikos reikalavimams, profesiniams standartams bei taikomiems teisiniams ir reguliavimo reikalavimams.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Kiti dalykai

Dalyko informacija už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo mūsų riboto užtikrinimo užduoties objektas, todėl mes nepareiškiame išvados ar kokio nors užtikrinime dėl šios informacijos.

Būdingi apribojimai rengiant Tvarumo ataskaitą

Teikdama į ateitį orientuotą informaciją pagal ETAS, Grupės vadovybė privalo parengti į ateitį orientuotą informaciją, remdamasi atskleistomis prielaidomis apie galimus įvykius ateityje ir galimus būsimus Grupės veiksmus. Tikėtina, kad faktiniai rezultatai skirsis, nes numatomi įvykiai dažnai nevyksta taip, kaip tikėtasi. Nustatydama atskleidimą Tvarumo ataskaitoje, Grupės vadovybė interpretuoja neapibrėžtas teisines ir kitas sąvokas. Neapibrėžtos teisinės ir kitos sąvokos gali būti interpretuojamos skirtingai, įskaitant jų interpretacijos teisinę atitiktį, todėl joms būdingi neapibrėžtumai.# Vadovybės atsakomybė už Tvarumo ataskaitą

Grupės vadovybė yra atsakinga už tokio proceso, kuris leistų nustatyti Tvarumo ataskaitoje pateikiamą informaciją pagal ETAS, sukūrimą, įgyvendinimą bei palaikymą ir už šio proceso atskleidimą Tvarumo ataskaitos pastabos Dvejopo reikšmingumo vertinimas poskyryje „IRO-1 - Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas. Ši atsakomybė apima:

konteksto, kuriame vykdoma Grupės veikla ir verslo santykiai, bei atitinkamų suinteresuotųjų šalių supratimą;
faktinio ir potencialaus (tiek neigiamo, tiek teigiamo) poveikio, susijusio su tvarumo klausimais, taip pat rizikų ir galimybių, kurios daro arba pagristai galėtų daryti poveikį Grupės finansinei būklei, finansiniams rezultatams, pinigų srautams, galimybei gauti finansavimą ar kapitalo kainai trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, nustatymą;
nustatyto poveikio, rizikų ir galimybių, susijusių su tvarumo klausimais, reikšmingumo vertinimą, parenkant ir taikant tinkamas ribas; ir
metodikų kūrimą ir prielaidų, kurios yra pagrįstos esamomis aplinkybėmis, formulavimą.

Be to, Grupės vadovybė yra atsakinga už Tvarumo ataskaitos, parengimą pagal Lietuvos Respublikas įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, įskaitant:

atitiktį ETAS;
Tvarumo ataskaitos pastabos Atitikties ES Taksonomijai apžvalga pateikiamo atskleidimo parengimą laikantis ES reglamento 2020/852 (toliau - Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnio; ir
tokios vidaus kontroles sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą, kokia, Grupės vadovybės nuomone, yra būtina Tvarumo ataskaitai, perengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos; ir
tinkamų tvarumo ataskaitų rengimo metodų parinkimą ir taikymą bei prielaidų ir įvertinimų, susijusių su atskiru tvarumo atskleidimu, kurie yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, formulavimą;
sprendimų ir įvertinimų, kurie yra pagrįsti esamomis aplinkybėmis, atlikimą;
apgaulės prevenciją ir nustatymą;
Tvarumo ataskaitos turinio parinkimą, įskaitant numatomų suinteresuotųjų šalių identifikavimą ir darbą su jomis, siekiant suprasti jų informacijos poreikius;
tikslų, uždavinių ir kitų veiklos rodiklių nustatymą bei veiksmų, skirtų tokiems tikslams, uždaviniams ir veiklos rodikliams pasiekti, įgyvendinimą;
kitų darbuotojų, dalyvaujančių Tvarumo ataskaitos rengime, priežiūrą.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už Grupės Tvarumo ataskaitos, rengimo proceso priežiūrą.

Mūsų atsakomybė

Mūsų užduotis yra suplanuoti ir atlikti užtikrinimo užduotį siekiant gauti ribotą užtikrinimą dėl to, ar Tvarumo ataskaita, nėra reikšmingai iškraipyta dėl apgaulės ar klaidos, ir pateikti savo riboto užtikrinimo išvadą Grupės vadovybei. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais. Jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis Tvarumo ataskaita kaip visuma.

Mūsų atsakomybė, susijusi su Tvarumo ataskaitai taikomu Procesu:

įgyti supratimą apie Procesą, tačiau ne tam, kad pateiktume išvadą dėl Proceso efektyvumo, įskaitant Proceso rezultatus; ir
sukurti ir atlikti procedūras, skirtas įvertinti, ar Procesas atitinka Grupės Proceso aprašymą, atskleistą pastabos „Atitikties ES Taksonomijai apžvalga“.

Mūsų kita atsakomybė dėl Tvarumo ataskaitos:

įgyti supratimą apie Grupės kontrolės aplinką, procesus ir informacines sistemas, susijusias su Tvarumo ataskaitos, rengimu, tačiau nevertinant konkrečių kontrolės veiksmų struktūros, negaunant įrodymų apie jų įgyvendinimą ir netikrinant jų veikimo efektyvumo;
nustatyti atskleidimą, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos; ir
sukurti ir atlikti procedūras, skirtas tam Tvarumo ataskaitos, atskleidimui, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų.

Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaulė gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

Mūsų atlikto darbo, kuriuo grindžiame savo išvadą, santrauka

Riboto užtikrinimo užduotis apima procedūrų, skirtų gauti įrodymų apie Tvarumo ataskaitą, atitikimą. Mes sukūrėme ir atlikome savo procedūras, kad gautume pakankamų ir tinkamų įrodymų savo išvadai apie Tvarumo ataskaitą, pagrįsti. Mūsų procedūrų pobūdis, laikas ir apimtis priklausė nuo mūsų supratimo apie Tvarumo ataskaitą, ir kitų užduoties aplinkybių, įskaitant atskleidimą, kuriame gali atsirasti reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos, nustatymą Tvarumo ataskaitoje. Visos užduoties metu priėmėme profesinius sprendimus laikėmės profesinio skepticizmo principo.

Atlikdami riboto užtikrinimo užduoties procedūras dėl Proceso, mes:

įgijome supratimą apie Procesą:
- teikėme užklausas, kad suprastume Grupės vadovybės naudojamos informacijos šaltinius (pvz., suinteresuotųjų šalių įtraukimą, verslo planus ir strategijos dokumentus); ir
- peržiūrėjome Grupės vidinę Proceso dokumentaciją; ir
įvertinome, ar įrodymai, gauti atlikus mūsų procedūras dėl Proceso, atitiko pastabos „pastabos „Atitikties ES Taksonomijai apžvalga pateiktą Proceso aprašymą.

Atlikdami riboto užtikrinimo užduoties procedūras dėl Tvarumo ataskaitos, mes:

įgijome supratimą apie Grupės ataskaitų teikimo procesus, susijusius su Tvarumo ataskaitos, rengimu:
- teikėme užklausas, kad suprastume Grupės ataskaitų teikimo procesą, susijusį su Tvarumo ataskaitos rengimu;
- įvertinome duomenų valdymo procesus, informacines sistemas ir darbo metodus, naudojamus renkant ir konsoliduojant Tvarumo ataskaitos atskleidimą,; ir
įvertinome, ar Proceso metu nustatyta reikšminga informacija yra įtraukta į Tvarumo ataskaitą;
įvertinome, ar Tvarumo ataskaitos struktūra ir pateikimas atitinka ETAS;
teikėme užklausas atitinkamiems darbuotojams ir atlikome analitines procedūras atrinkto atskleidimo Tvarumo ataskaitoje atžvilgiu;
atlikome atranka pagrįstas išsamias užtikrinimo procedūras pasirinktam Tvarumo ataskaitos atskleidimui;
gavome įrodymus apie metodus, prielaidas ir duomenis, naudojamus reikšmingiems įvertinimams ir į ateitį orientuotai informacijai parengti, ir apie tai, kaip šie metodai buvo taikomi;
įgijome supratimą apie procesą, skirtą nustatyti taksonominę ekonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą bei atitinkamą atskleidimą Tvarumo ataskaitoje;
atlikome kitas procedūras, susijusias su ES taksonomijos atskleidimu.

Riboto užtikrinimo užduoties metu atliktų procedūrų pobūdis ir laikas skiriasi nuo pagrįsto užtikrinimo užduoties pobūdžio bei laiko ir yra mažesnės apimties. Todėl riboto užtikrinimo užduoties metu gautas užtikrinimo lygis yra gerokai žemesnis nei užtikrinimo lygis, kuris būtų gautas atlikus pagrįsto užtikrinimo užduotį.

Auditorė Jurgita Matulaitienė
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000469
2025 m. balandžio 3 d.
Jonavos g. 60C, Kaunas
Grant Thornton Baltic UAB
Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2025 m. balandžio mėn. Telšiai

Mes, AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius Robertas Pažemeckas ir vyr. finansininkė Dalia Gecienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Žemaitijos pienas“ 2024 metų audituotos konsoliduotosios ir bendrovės finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo bendrovės ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, o konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje yra teisingai apžvelgta verslo plėtra ir veiklos rezultatai, bendrovės ir įmonių grupės būklė su pagrindinėmis rizikomis ir neapibrėžtumais, su kuriais susiduriama, aprašymu bei informacija tvarumo klausimais parengta pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus ir pagal nuostatas, kuriomis įgyvendinamos 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES ) 2019/2088 , 8 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Generalinis direktorius Robertas Pažemeckas
Vyr. finansininkė Dalia Gecienė

AI Terminal

Zemaitijos Pienas

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

1 TURINYS

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

2 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta vadovybės ataskaita

Trumpa Bendrovės istorija

Informacija apie Bendrovę bei kontaktiniai duomenys

BENDRA INFORMACIJA

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

3 GRUPĖS STRUKTŪRA

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” filialai:

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

4 Dukterinė įmonė – ABF „Šilutės Rambynas“

Pagrindiniai ekonominės veiklos tikslai ir pobūdis

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” akcijos

INFORMACIJA APIE EMITENTO PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOJE

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Už dvylikos mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.

ABF „Šilutės Rambynas“ vertybiniai popieriai (akcijos)

Dividendai

Įstatinis kapitalas

Savų akcijų įsigijimas ir perleidimas

Produktų sauga ir tarptautinis pripažinimas

Tvarumas ir aplinkosauga

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. investicijos

AB-F „Šilutės Rambynas“ 2024 m. auditai

Investicijos 2024 m.

Produktai ir prekių ženklai

Finansinė informacija

Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimų pajamas.

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas/ pardavimų pajamas.

EBITDA = Grynasis pelnas + pelno mokestis + palūkanų sąnaudos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

EBITDA pelningumas = EBITDA / pardavimų pajamas

ROE pelningumas = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas.

ROA pelningumas = grynasis pelnas / turtas.

Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas/ trumpalaikiai įsipareigojimai.

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas –atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai.

Skolos – nuosavybės koeficientas = mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / nuosavas kapitalas.

Skolos (įsiskolinimo) koeficientas = mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / turtas.

Pieno ūkio situacija Lietuvoje ir AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ veikla 2024 metais

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ 2024 m. ir 2023 m. žaliavinio pieno supirkimo kiekio ir kainų palyginimas:

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

2024 metų iššūkiai Lietuvos žalio pieno rinkoje

Žaliavinio pieno supirkimas (perskaičiuota į bazinius rodiklius*)

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Bendrovės pardavimai pagal geografinius segmentus (antrinius segmentus) per 2024 ir 2023 metus:

Grupės įmonių pardavimai pagal geografinius segmentus (antrinius segmentus) per 2024 ir 2023 metus:

Eksporto plėtra ir pasiekimai

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ KONSOLIDUOTOJI VADOVYBĖS ATASKAITA

Socialinės iniciatyvos eksporto rinkose

Rinkodaros ir prekybos skatinimo iniciatyvos

Vadovybės požiūris:

Grupės įmonių veiklos planai ir prognozės

100 metų jubiliejus ir tolesnė plėtra

2025 metų strateginės kryptys

Tvarumo ir aplinkosaugos iniciatyvos

Ateities perspektyvos

Informacija apie Bendrovės tyrimų ir plėtros veiklą

GRUPĖS ĮMONIŲ PERSONALO VALDYMO IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ASPEKTAI

Bendruomeniškumo skatinimas ir renginiai

Karjeros ugdymas ir švietimo projektai

Ateities tikslai ir uždaviniai

AB “ŽEMAITIJOS PIENAS” darbuotojų skaičiaus dinamika

AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ darbuotojų grupės pagal išsilavinimą (2022 m., 2023 m., 2024 m.):

Darbuotojų skaičius pagal pareigybes ir vidutinis darbo užmokestis (EUR)

Darbuotojų skaičius amžiaus grupėse (4 diagrama)

ABF „ŠILUTĖS RAMBYNAS“

26

Sandoriai su susijusiomis šalimis

Teisminiai ginčai

Bendrovės viešai paskelbta reglamentuojama informacija

KITA INFORMACIJA

27

Informacija susijusi su Bendrovių valdymo kodeksu

Po ataskaitiniai svarbiausi įvykiai

INFORMACIJA APIE 2024 M. ATLYGĮ

BENDRA INFORMACIJA APIE ATLYGĮ

INFORMACIJA APIE VALDYMO IR STEBĖTOJŲ ORGANŲ NARIŲ GAUTĄ ATLYGĮ

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS