Telia Lietuva

Audit Report / Information • Apr 1, 2022

TELIA LIETUVA, AB

FINANSINĖS ATASKAITOS, METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

TURINYS

	PUSLAPIAI
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA	3 – 5
FINANSINĖS ATASKAITOS	6 – 49
PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA	6
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA	7
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA	8
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA	9 – 10
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS	11 – 49
METINIS PRANEŠIMAS	50 – 79
BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITA	80 – 91

UAB "Deloitte Lietuva" Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius Lietuva

Juridinio asmens k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314 Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Tel.: +370 5 255 3000 www.deloitte.lt

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Telia Lietuva, AB akcininkams:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą "Buhalterių profesionalų etikos kodeksą" (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.

Pagrindiniai audito dalykai	Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas
Pajamų pripažinimas
Žr. 22 ir 30 finansinių ataskaitų puslapius
2021 m. pabaigoje Bendrovės grynieji pardavimai atitinkamai buvo lygūs 420 794 tūkst. Eur. Grynuosius pardavimus sudaro keletas pajamų šaltinių, tokių kaip duomenų srauto mokesčiai, įskaitant sujungimą ir tarptinklinį ryšį, abonentiniai mokesčiai, diegimo mokesčiai, kitos paslaugos bei įrangos pardavimas. Dar daugiau, tam tikrais atvejais visos šios paslaugos ir produktai klientams siūlomi kaip bendras paslaugų ir produktų paketas (paketuotas sandoris), dėl ko atsiranda poreikis paskirstyti tokio paketuoto sandorio pardavimo kainą atskirai paslaugoms ir susijusiems produktams, įskaitant pardavimo skatinimo kaštus ir nuolaidas.	Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė: • Bendrovės apskaitos politikos dėl suteiktų paslaugų ar patiektų prekių apskaitos, atsižvelgiant į 15-ojo TFAS reikalavimus, taikymo vertinimą bei naujų verslo modelių apskaitos vertinimą, siekiant įsitikinti, jog Bendrovės apskaitos politika yra tinkama ir jos yra laikomasi; • esminių vidaus kontrolių, įskaitant IT sistemų, naudojamų atsiskaitymams ir pajamų pripažinimui kontroliuoti, modelio ir įgyvendinimo įvertinimą bei testavimą, siekiant nustatyti jų veikimo efektyvumą; • mūsų atrinktų klientams pateikiamų sąskaitų, susijusių su naujais produktais ir per metus įvestais tarifais, pavyzdžių vertinimą, siekiant patikrinti jų tikslumą;
Bendrovė naudoja keletą atsiskaitymo sistemų ir kitų susijusių duomenų apdorojimo sistemų tiksliai ir visapusiškai registruoti apskaitos duomenis. Skirtingiems produktams ir veiklos sritims taikomos įvairios IT sistemos. Bendrovė įdiegia SAP kaip naują pagrindinę platformą, tačiau tuo pačiu metu naudoja senąsias sistemas, taip siekdama užtikrinti nenutrūkstamą veiklą. Todėl IT aplinka yra itin svarbi pajamų pripažinimo procesui.	• pagal sutartis, kurios apima keletą paslaugų ir produktų elementų (paketuoti sandoriai), atrankos būdu pasirinktos atskiros suteiktos paslaugos ar pristatytos prekės įvertinimą, siekiant nustatyti ar šios sudaro atskirą elementą, ir pardavimo kainos dalies, priskirtos dar nesuteiktoms paslaugoms ar produktams, patikrinimą, atsižvelgiant į jų tikrąją kainą;

Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited (DTTL) ir grupei priklausančios bendrovės narės bei susijusios įmonės (kartu – "Deloitte organization"). Kiekviena DTTL (dar vadinama "Deloitte Global") ir grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atskiri ir nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie vienas kitam negali nustatyti įsipareigojimų trečiųjų šalių atžvilgiu. DTTL ir kiekviena grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atsakingos tik už savo, o ne už viena kitos veiksmus ar neveikimą. DTTL pati savaime paslaugų klientams neteikia. Daugiau informacijos galite rasti čia

http://www2.deloitte.com/lt/lt/pages/about-deloitte/articles/about-deloitte.html

Sudėtingi produktai ir paslaugos bei jų deriniai reikalauja	• atrankos būdu pasirinktų pajamų, priskirtų nesuteiktoms
reikšmingų vadovybės vertinimų dėl pajamų pripažinimo laiko	paslaugoms ar nepristatytoms prekėms (ateinančių
ir apimties. Kyla rizika dėl apskaitos įrašų, kuriais remiantis	laikotarpių ir pripažįstamų proporcingai per šių paslaugų
pripažįstamos pajamos, tikslumo, taip pat rizika dėl pajamų	suteikimo laikotarpį), vertinimą;
pripažinimo tinkamame ataskaitiniame laikotarpyje. Dėl šios	• sukauptų pajamų sugretinimą su faktiniu duomenų
priežasties mes manome, kad pajamų pripažinimas yra	srautu po mėnesio uždarymo;
pagrindinis audito dalykas.	• atskleidimų, susijusių su įvairiais pajamų srautais,
	tinkamumo įvertinimą;
	• atitinkamoms IT sistemoms taikomų bendrųjų IT
	kontrolės priemonių vertinimą ir testavimą tokiose srityse
	kaip prieigų apsauga (ypač privilegijuotųjų prieigų
	valdymas), sistemų pokyčių kontrolė bei duomenų centro
	ir tinklo operacijų valdymas.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, Socialinės atskaitomybės ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Jeigu nustatome, kad Socialinės atsakomybės ataskaita nebuvo pateikta, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.
• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos.
• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininkų sprendimu 2021 m. balandžio 27 d. buvome paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti 2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą pagrįstas akcininkų sprendimu ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra aštuoni metai.

Patvirtiname, kad skyriuje "Nuomonė" pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Be paslaugų, kurias teikėme Bendrovei audito metu ir kurios atskleistos metiniame pranešime, mes atlikome finansinių ataskaitų vertimą iš anglų į lietuvių kalbą bei atlikome audito procedūras dėl mokėjimo paslaugų veiklos atskyrimo nuo kitos veiklos bei dėl vidaus kontrolės priemonių, susijusių su pirmiau paminėta veikla.

Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams

Bendrovės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Mindaugas Jukna.

UAB "Deloitte Lietuva" Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Mindaugas Jukna Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000580

Vilnius, Lietuvos Respublika 2022 m. kovo 31 d.

PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.

	Pastabos	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		2021 m.	2020 m.
Pajamos	5	420 794	399 041
Prekių ir paslaugų savikaina	6	(168 690)	(163 815)
Su darbuotojais susijusios išlaidos		(56 632)	(50 488)
Kitos veiklos sąnaudos	7	(58 287)	(50 776)
Kitos pajamos	8	-	330
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	9	1 414	502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir turtas,
skirtas parduoti	14	(77 669)	(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas		60 930	64 842
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos		-	(318)
Finansinės pajamos		1 463	2 320
Finansinės veiklos sąnaudos		(3 548)	(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	10	(2 085)	(2 592)
Pelnas prieš apmokestinimą		58 845	62 250
Pelno mokestis	11	(2 037)	(6 336)
Ataskaitinių metų pelnas		56 808	55 914
Kitos bendrosios pajamos:
Kitos bendrosios pajamos už metus		-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		56 808	55 914
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams		56 808	55 914
Nekontroliuojamai daliai		-	-
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už
Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)	12	0,098	0,096

11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.

		Gruodžio 31 d.
	Pastabos	2021 m.	2020 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas	14	267 034	256 923
Prestižas	15	26 769	26 769
Nematerialusis turtas	15	114 025	105 454
Naudojimo teise valdomas turtas	16	46 124	47 217
Investicinis turtas	17	-	-
Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones	18	-	-
Sutarties gavimo sąnaudos	32	4 837	4 806
Sutarties turtas	33	696	445
Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	16 789	15 543
Finansinės nuomos gautinos sumos	21	6 685	6 340
		482 959	463 497
Trumpalaikis turtas
Atsargos	19	12 711	10 427
Sutarties turtas	33	1 102	1 196
Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	66 497	71 623
Pelno mokesčio turtas		5 201	114
Finansinės nuomos gautinos sumos	21	5 920	4 568
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	61 769	55 941
		153 200	143 869
Turtas, skirtas parduoti		5 310	1 082
Iš viso turto		641 469	608 448
NUOSAVAS KAPITALAS
Kapitalas ir rezervai, priskirtini Bendrovės akcininkams
Įstatinis kapitalas	23	168 958	168 958
Privalomasis rezervas	24	16 896	16 896
Nepaskirstytasis pelnas		144 200	145 653
Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams		330 054	331 507
Nekontroliuojama dalis		-	-
Nuosavo kapitalo iš viso		330 054	331 507
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Paskolos	26	30 000	60 574
Nuomos įsipareigojimai	26	45 720	47 295
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	27	19 604	18 880
Ateinančių laikotarpių pajamos ir sukaupti įsipareigojimai	25	6 645	7 815
Sutarties įsipareigojimai	33	-	-
Atidėjiniai	28	12 398	11 833
		114 367	146 397
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai Mokėtinas pelno mokestis	25	57 416 -	55 158 -
Paskolos	26	124 254	62 569
Sutarties įsipareigojimai	33	2 054	1 610
Nuomos įsipareigojimai	26	13 324	11 207
Atidėjiniai	28	-	-
		197 048	130 544
Iš viso įsipareigojimų		311 415	276 941
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų		641 469	608 448

11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.

	Pasta bos	Įstatinis kapitalas	Privalomasis rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso nuosavo kapitalo
Likutis 2020 m. sausio 1 d.		168 958	16 896	140 080	325 934
Ataskaitinių metų pelnas		-	-	55 914	55 914
Kitos bendrosios pajamos per metus po apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		-	-	55 914	55 914
Išmokėti dividendai už 2019 m.	13	-	-	(52 435)	(52 435)
Teisinio sujungimo rezultatas	30	-	-	2 094	2 094
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	145 653	331 507
Ataskaitinių metų pelnas		-	-	56 808	56 808
Kitos bendrosios pajamos per metus po
apmokestinimo		-	-	-	-
Iš viso bendrųjų pajamų už metus		-	-	56 808	56 808
Išmokėti dividendai už 2020 m.	13	-	-	(58 261)	(58 261)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.		168 958	16 896	144 200	330 054

11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Patvirtinta Visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. balandžio ___ d.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę
	Pastabos	metai 2021 m.	2020 m.
Pagrindinė veikla
Ataskaitinių metų pelnas Nepiniginių straipsnių atstatymas:		56 808	55 914
Pelno mokesčio sąnaudos pripažintos pelne arba nuotoliuose	11	2 037	6 336
Nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas	7, 14	79 764	72 027
Dividendai, gauti iš patronuojamųjų įmonių	8	-	(330)
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	9	(1 451)	388
Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas	10, 18	-	318
Palūkanų pajamos	10	(1 463)	(2 153)
Palūkanų sąnaudos		3 382	4 275
Apyvartinio kapitalo pasikeitimas (išskyrus patronuojamųjų įmonių įsigijimo
ir pardavimo efektą): Atsargos / turtas, skirtas parduoti		(3 528)	(246)
Prekybos ir kitos gautinos sumos		1 752	5 867
Sutarties turto sumažėjimas / (padidėjimas)	33	(157)	(112)
Sutarties sudarymo išlaidų sumažėjimas / (padidėjimas)	32	(31)	(181)
Prekyba, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai, atidėtųjų		(381)	(2 120)
mokesčių įsipareigojimai
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)	33	444	1 109
Ateinančių laikotarpių pajamų ir sukauptų įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(1 170)	(561)
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)	28	31	(13)
Pagrindinės veiklos pinigų srautai		136 037	140 518
Sumokėtos palūkanos		(3 367)	(4 226)
Gautos palūkanos Sumokėtas pelno mokestis		414 (6 711)	382 (5 773)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		126 373	130 901
Investicinė veikla
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas		(52 270)	(47 494)
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo		4 661	249
Pajamos iš / mokėjimai už finansinę subnuomą		(648)	4 809
Patronuojamųjų įmonių įsigijimai ir investicijos į asocijuotąsias įmones	10, 18	-	(318)
Teisinis sujungimas (gauti pinigai) Gauti dividendai	30 8	- -	3 075 330
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(48 257)	(39 349)

(Tęsinys kitame puslapyje)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (TĘSINYS)

	Pastabos	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
		2021 m.	2020 m.
Finansinė veikla
Grąžintos paskolos	26	(95 188)	(81 176)
Gautos paskolos	26	89 648	61 715
Nuomos įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)		(8 487)	(11 997)
Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai	13	(58 261)	(52 435)
Grynieji pinigų srautai, panaudoti finansinėje veikloje		(72 288)	(83 893)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		5 828	7 659
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas
Finansinių metų pradžioje		55 941	48 282
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		5 828	7 659
Finansinių metų pabaigoje	22	61 769	55 941
			(Pabaiga)

11 – 49 puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

6 – 49 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas 2022 m. kovo 31 d. patvirtino valdyba ir jos vardu pasirašė vadovas ir finansų vadovas:

Dan Strömberg Vadovas

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1 Bendroji informacija

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) yra akcinė bendrovė įregistruota 1992 m. vasario 6 d. Bendrovė yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos sostinėje – Vilniuje. Bendrovės buveinės adresas yra Saltoniškių g. 7A, LT-03501, Vilnius, Lietuva.

Nuo 2000 m. birželio 16 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius". Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė vietinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. sausio Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno, Frankfurto, Miuncheno ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus.

Bendrovės akcininkų struktūra:

	2021 m. gruodžio 31 d.		2020 m. gruodžio 31 d.
	Akcijų skaičius	Proc.	Akcijų skaičius	Proc.
"Telia Company AB (publ)", Švedija	513 594 774	88,15	513 594 774	88,15
Kiti akcininkai	69 018 364	11,85	69 018 364	11,85
	582 613 138	100,00	582 613 138	100,00

Pagrindinė Bendrovės veikla apima telekomunikacijų, televizijos ir IT paslaugų teikimą verslo ir privatiems klientams Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi 6-iose telekomunikacijų rinkose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, įmonė privalo suteikti prieigą kitoms įmonėms, vadovautis nediskriminavimo, skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos, apskaitos atskyrimo įsipareigojimais. Taip pat skelbti viešą pasiūlymą dėl prieigos.

Bendrovė turi Lietuvos banko išduotą ribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Licencija suteikia teisę išleisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje.

2021 m. pabaigoje Bendrovėje visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius buvo 1 939 (2020 m. – 2 001).

Toliau nurodytos investicijos, įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas:

		Nuosavybės dalis, proc.
Asocijuotosios įmonės	Registravimo šalis	2021 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	Veiklos pobūdis
VšĮ "Numerio Perkėlimas"	Lietuva	50 proc.	50 proc.	Ne pelno organizacija, kurią įkūrė Lietuvos telekomunikacijų operatoriai administruoja centrinę telefonų numerių duomenų bazę.

Iki 2020 m. liepos 1 d. Grupę sudarė Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Services LT, AB (patronuojamoji įmonė). Už metus, pasibaigusius 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo rengiamos Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones.

Už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" nuostatas.

Konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita yra pateikta 30 pastaboje informacijos palyginimo tikslais.

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Toliau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie apskaitos principai nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

2.1 Parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS), patvirtintais taikyti ES. Jos parengtos, remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata.

Finansinių ataskaitų parengimas pagal TFAS reikalauja atlikti tam tikrus svarbius apskaitinius vertinimus. Vadovybei taip pat tenka priimti sprendimus, susijusius su Bendrovės apskaitos principų taikymu. Sritys, kuriose tenka priimti reikšmingus ir sudėtingus sprendimus, arba sritys, kuriose daromos prielaidos ir taikomi apskaitiniai vertinimai turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, aprašytos 4-oje pastaboje.

Finansinės ataskaitos parengtos veiklos tęstinumo principu. Istorine savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už prekes ar paslaugas, tikrąja verte.

Esamų standartų pakeitimų, galiojančių einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, taikymas pirmą kartą

Toliau pateikiamos galiojančių standartų pataisos, kurios patvirtintos Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) ir priimtos ES bei kurios galioja ataskaitiniu laikotarpiu:

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės", 39-ojo TAS "Finansinės priemonės. pripažinimas ir vertinimas", 7-ojo TFAS "Finansinės priemonės. Atskleidimas" ir 4-ojo TFAS "Draudimo sutartys" ir 16-ojo TFAS "Nuoma" pataisos – Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2-asis etapas, ES priėmė 2021 m. sausio 13 d. (taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau),

16-ojo TFAS "Nuoma" pataisos – Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d., kurias ES priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d. (taikomos finansiniams metams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau, ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d.),

4-ojo TFAS "Draudimo sutartys" pataisos "Laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties pratęsimas", ES priėmė 2020 m. gruodžio 16 d. (laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties galiojimas pratęsiamas nuo taikymo finansiniams metams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, iki 2023 m. sausio 1 d.),

Šių galiojančių standartų pataisų taikymas neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms.

Standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurie ES dar neįsigaliojo

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodyti standartai, esamų standartų pataisos ir išaiškinimai, išleisti Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) ir patvirtinti ES, bet dar negaliojo:

16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" pataisos – Pajamos, gautos iki numatyto naudojimo, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),

37-ojo "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas" pataisos – Nuostolingos sutartys. Sutarties vykdymo išlaidos, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),

3-iojo TFAS "Verslo jungimai" pataisos – Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus su 3-iojo TFAS pataisomis, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau),

17-asis TFAS "Draudimo sutartys", įskaitant 17-ojo TFAS pataisas, kurias ES priėmė 2021 m. lapkričio 19 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),

Įvairių išleistų standartų pataisos dėl "TFAS (2018 – 2020 m.) patobulinimų", atliktos remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 9-asis TFAS, 16-asis TAS ir 41-asis TAS) pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus, kurias ES priėmė 2021 m. birželio 28 d. (1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS ir 41-ojo TAS pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau. 16-ojo TFAS pataisos susijusios tik su iliustraciniu pavyzdžiu, todėl įsigaliojimo data nenurodyta).

2.1 Rengimo pagrindas (tęsinys)

Nauji standartai ir esamų standartų pataisos, kuriuos TASV patvirtino, bet kurių ES dar nepriėmė

Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), išskyrus toliau pateikiamus standartus ir esamų standartų pataisas, kurių taikymui ES dar nepritarė finansinių ataskaitų paskelbimo datai (toliau nurodytos įsigaliojimo datos, taikomos TASV išleistiems TFAS):

14-asis TFAS "Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos – įsipareigojimų klasifikavimas į ilgalaikius ir trumpalaikius (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),

1-ojo TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" pataisos – Apskaitos politikos atskleidimas (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),

8-ojo TAS "Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" pataisos – Apskaitinių įvertinimų keitimas (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),

12-ojo TAS "Pelno mokestis" pataisos – Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),

10-ojo TFAS "Konsoliduotos finansinės ataskaitos" ir 28 TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos – Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas),

17-ojo TFAS "Draudimo sutartys" pataisos – 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas pirmą kartą – lyginamoji informacija (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau),

Bendrovė mano, kad šių naujų standartų ir galiojančių standartų pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.

Finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių principų nepriėmė ES, portfelio apsidraudimo sandorių apskaita tebėra nereglamentuojama.

Remiantis Bendrovės įvertinimais, apsidraudimo apskaitos nuostatų taikymas finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio apskaitai remiantis 39-uoju TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, jei jos bus taikomos balanso datą.

2.2 Užsienio valiutos perskaičiavimas

Funkcinė ir pateikimo valiuta

Sumos finansinėse ataskaitose pateiktos eurais (Eur), t. y. Bendrovės funkcine valiuta.

Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, susiję su paskolomis ir pinigų ekvivalentais, apskaitomi pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos "Finansinės veiklos pajamų" arba "Finansinės veiklos sąnaudų" straipsnyje. Visas kitas valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.3 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas istorine įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolių suma. Istorinė įsigijimo savikaina apima išlaidas, tiesiogiai priskiriamas turto įsigijimui.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba, atitinkamai, pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pakeistos turto dalies apskaitinės vertės pripažinimas nutraukiamas. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje tame finansiniame laikotarpyje, kuriame jos buvo patirtos.

Žemė nenudėvima. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per šiuos įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai	10 – 50 metų
Kanalai ir telekomunikacinė įranga	3 – 30 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	2 – 10 metų

Įvertintas turto naudingo tarnavimo laikotarpiai, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.

Jeigu turto apskaitinė vertė viršija jo nustatytą atsiperkamąją vertę, apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki turto atsiperkamosios vertės.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai tik ji užbaigiama ir pastatytas turtas parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, arba kai nesitikima gauti ekonominės naudos iš jo ateityje, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.4 Nematerialusis turtas

Prestižas

Prestižas atsiranda verslo įsigijimo metu ir parodo, kiek Bendrovės įsigytos patronuojamosios / asocijuotosios įmonės grynojo identifikuojamojo turto dalies įsigijimo savikaina viršija jo tikrąją vertę įsigijimo dieną. Prestižas, atsiradęs įsigyjant dukterines įmones, apskaitomas "Nematerialusis turtas" straipsnyje. Prestižas, atsiradęs dėl asocijuotosios įmonės įsigijimo, apskaitomas "Investicijų į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones" straipsnyje. Kiekvienais metais atskirai pripažintas prestižas peržiūrimas, siekiant nustatyti, ar nesumažėjusi jo vertė, ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu. Prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi. Pelnas ar nuostolis, atsiradę dėl įmonės pardavimo, apima prestižo, susijusio su parduota įmone, apskaitinę vertę.

Prestižas priskiriamas pinigų srautus kuriantiems vienetams, siekiant atlikti jo vertės sumažėjimo testą. Priskiriama tiems pinigų srautus sukuriantiems vienetams ar pinigų srautus sukuriančių vienetų grupėms, kurie tikimasi, kad gaus naudos iš verslo jungimo, kurio metu atsirado prestižas.

Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, iš kurio Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, turi ribotą naudingo tarnavimo laiką ir apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolių suma.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per tokius įvertintus ekonominės naudos gavimo laikotarpius:

Licencijos ir programinė įranga	3 – 20 metų
Klientų bazė	15 metų
Prekių ženklai	5 metus
Kitas nematerialusis turtas	5 metus

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodai peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami.

Atskirai įsigytos licencijos apskaitomos įsigijimo savikaina. Licencijos, įsigytos verslo sujungimo metu, pripažįstamos tikrąja verte įsigijimo dieną.

2.4 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos, remiantis patirtomis išlaidomis, susijusiomis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui.

Su kompiuterių programinės įrangos priežiūra susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos.

Sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Bedrovės kontroliuojamų identifikuojamų ir unikalių programinės įrangos produktų kūrimu ir testavimu, pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jeigu tenkinami šie kriterijai:

• − techniškai įmanoma užbaigti programinės įrangos produktą ir parengti jį naudojimui;
• − vadovybė ketina užbaigti programinės įrangos produktą ir jį naudoti arba parduoti;
• − yra galimybė panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
• − galima pademonstruoti, kaip programinės įrangos produktas atneš tikėtinos ekonominės naudos ateityje;
• − yra pakankamai techninių, finansinių ir kitokių išteklių, reikalingų užbaigti kurti ir panaudoti arba parduoti programinės įrangos produktą;
• − išlaidos, priskiriamos programinės įrangos produktui per visą jo kūrimo procesą, gali būti patikimai įvertintos.

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos, kurios kapitalizuojamos kaip dalis programinės įrangos produkto, apima su darbuotojais susijusias sąnaudas, patirtas kuriant programinę įrangą, taip pat atitinkamą pridėtinių išlaidų dalį. Kitos su produkto kūrimu susijusios išlaidos, kurios netenkina minėtų kriterijų, pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai yra patiriamos. Produkto kūrimo išlaidos, anksčiau pripažintos sąnaudomis, nepripažįstamos turtu vėlesniu laikotarpiu.

Nematerialus turtas yra nurašomas, kai nebesitikima ekonominės naudos iš naudojimo ar perleidimo. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys nutraukus nematerialiojo turto pripažinimą, vertinamas kaip skirtumas tarp grynosios realizavimo sumos ir turto apskaitinės vertės, ir yra įskaitomas pelno ar nuostolių ataskaitos "Kitos veiklos pelnas (nuostoliai), grynąja verte" straipsnyje.

2.5 Investicinis turtas

Turtas, kuris laikomas nenustatytai paskirčiai ir kurio Bendrovė nenaudoja, klasifikuojamas kaip investicinis turtas. Investicinis turtas apima nebaigtą statybą.

Investicinis turtas pripažįstamas tik tuomet, jei tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio investicinio turto gaus ekonominės naudos ir jo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Vėliau patiriamos išlaidos kapitalizuojamos (pridedamos prie turto apskaitinės vertės) tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Bendrovės investicinis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Su sandoriu susijusios išlaidos pridedamos, kuomet atliekamas pirminis vertinimas. Investicinio turto tikrosios vertės atskleistos 17-oje pastaboje.

2.6 Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas

Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį Bendrovė peržiūri materialiojo ir nematerialiojo turto balansines vertes, kad nustatytų ar yra vertės sumažėjimo požymių. Jeigu tokie požymiai egzistuoja, įvertinama turto atsiperkamoji vertė, su tikslu nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių dydį (jei toks yra). Jeigu turtas nesukuria pinigų srautų kaip atskiras vienetas, Bendrovė įvertina pinigus kuriančio turto, kuriam turtas yra priskiriamas, atsiperkamąją vertę. Jeigu pagrįstas ir nuoseklus priskyrimo pagrindas gali būti identifikuojamas, turtas priskiriamas atskiram pinigus kuriančiam vienetui, kitu atveju, turtas priskiriamas mažiausiai pinigus kuriančio turto grupei pagal nustatytą pagrįstą ir nuoseklų priskyrimo pagrindą.

Nematerialusis turtas su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laiku peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus arba tada, kai yra požymių dėl vertės sumažėjimo.

Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė. Įvertinant naudojimo vertę, būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant diskonto normą prieš apmokestinimą, atspindinčią dabartinės rinkos vertinimus dėl pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos, pagal kurią būsimų pinigų srautų skaičiavimai nebuvo pakoreguoti.

Jei turto (pinigus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra nustatoma mažesnė už balansinę vertę, turto (pinigų srautus kuriančio vieneto) balansinė vertė yra sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra nedelsiant pripažįstami pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostoliai yra laikomi perkainojimo sumažėjimu.

2.6 Materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, vertės sumažėjimas (tęsinys)

Kai vertės sumažėjimo nuostoliai vėliau pasikeičia, turto (ar pinigus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė yra padidinama iki perskaičiuotos atsiperkamosios vertės, tačiau tik iki apskaitinės vertės, kuri neviršija balansinės vertės nustatytos iki vertės sumažėjimo pripažinimo turtui (pinigų srautus kuriančiam vienetui) ankstesniais metais. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas yra iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, nebent atitinkamas turtas yra apskaitomas perkainota suma. Tokiu atveju sumažėjimo nuostolių atstatymas yra laikomas perkainojimo padidėjimu.

2.7 Prestižas

Prestižas iš pradžių pripažįstamas ir vertinamas kaip nurodyta aukščiau.

Prestižas nėra amortizuojamas, bet peržiūrimas dėl vertės sumažėjimo bent kartą per metus. Vertinant vertės sumažėjimą, prestižas yra priskiriamas kiekvienam Bendrovės pinigus kuriančiam vienetui (ar tokių vienetų grupei), kuris, tikimasi, gaus naudos iš jungimo sinergijos. Pinigus kuriantys vienetai, kuriems priskiriamas prestižas, kasmet tikrinami dėl vertės sumažėjimo arba dažniau, kai esama požymių, kad vieneto vertė gali būti sumažėjusi. Jei pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už vieneto balansinę vertę, vertės sumažėjimo nuostoliai pirmiausiai pripažįstami siekiant sumažinti vienetui priskirto prestižo balansinę vertę, o po to skiriami į kitus turto vienetus pro‑rata pagrindu, remiantis kiekvieno turto vieneto apskaitine verte. Per kitą laikotarpį prestižo vertės sumažėjimo nuostoliai neatstatomi.

Perleidus pinigus kuriantį vienetą, priskirtina prestižo suma yra įtraukiama į pelno ar nuostolių nustatymą perleidimo metu.

2.8 Finansinis turtas

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.

Visas pripažintas finansinis turtas vėliau įvertinamas amortizuota savikaina arba tikrąja verte, priklausomai nuo finansinio turto klasifikacijos.

2.8.1 Finansinio turto klasifikavimas

Vėliau amortizuota savikaina įvertinamos skolos priemonės, atitinkančios šias sąlygas:

• − finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai;
• − finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Skolos priemonės, kurios atitinka šias sąlygas, yra pripažįstamos vėliau tikrąja verte kitose bendrose pajamose:

• − finansinis turtas yra laikomas verslo modelyje, kurio tikslas yra laikyti finansinį turtą, kad būtų surinkti sutartiniai pinigų srautai ir parduoti finansinį turtą;
• − finansinio turto sutartinėmis sąlygomis konkrečiomis dienomis atsiranda pinigų srautai, kurie yra tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai už pagrindinę mokėtiną sumą.

Pagal nutylėjimą, visas kitas finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte pelne arba nuostoliuose.

Amortizuota savikaina ir faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas yra skolos priemonės amortizuotos savikainos ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas.

Finansinio turto, išskyrus įsigytą ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą (t. y. turtą, kurio vertė yra sumažėjusi dėl paskolos pradinio pripažinimo metu), efektyvi palūkanų norma yra norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie sudaro neatsiejamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas), išskyrus tikėtinus kredito nuostolius per numatomą skolos priemonės galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį iki skolos priemonės bendrosios apskaitinės vertės esant pradiniam pripažinimui. Įsigyto ar dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto dėl kredito pakoreguota faktinių palūkanų norma apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimus pinigų srautus, įskaitant tikėtinus kredito nuostolius, iki skolos priemonės amortizuotos savikainos pirminio pripažinimo metu.

2.8 Finansinis turtas (tęsinys)

2.8.1 Finansinio turto klasifikavimas (tęsinys)

Finansinio turto amortizuota savikaina yra suma, kuria finansinis turtas yra įvertinamas pirminio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją, naudojant faktinių palūkanų metodą, pakoreguota dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti. Bendroji finansinio turto balansinė vertė yra finansinio turto amortizuota savikaina prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams padengti.

Prekybos gautinos sumos priskiriamos prie trumpalaikio turto, jeigu sumas tikimasi gauti per metus ar trumpesnį laiką. Jeigu ne, jos priskiriamos prie ilgalaikio turto.

Iš to paties operatoriaus už tinklų sujungimo paslaugas gautinos ir jam mokėtinos sumos yra pateiktos grynąja verte, jeigu yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte.

Palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų metodą skolos priemonėms, kurios po pirminio pripažinimo įvertinamos amortizuota savikaina. Finansinio turto, kuris vėliau dėl kredito rizikos nuvertėjo, palūkanų pajamos yra pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto amortizuotai savikainai. Jei vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais finansinės priemonės kredito rizikos pobūdis pagerėja taip, kad finansinis turtas nebėra nuvertėjęs dėl kredito rizikos, palūkanų pajamos pripažįstamos taikant faktinių palūkanų normą finansinio turto bendrajai balansinei vertei.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos pelne arba nuostoliuose ir yra įtraukiamos į eilutę "Finansinės pajamos – palūkanų pajamos" (10 pastaba).

2.8.2 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas

Bendrovė pripažįsta atidėjinius nuostoliams padengti dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su investicijomis į skolos priemones, kurios yra vertinamos amortizuota savikaina arba tikrąja verte kitose bendrose pajamose, nuomos gautinose sumose, prekybos gautinose sumose ir pajamose iš sutarčių, taip pat finansinių garantijų sutartyse. Tikėtinų kredito nuostolių suma atnaujinama kiekvieną ataskaitos sudarymo dieną, kad atspindėtų kredito rizikos pokyčius nuo pradinio atitinkamos finansinės priemonės pripažinimo.

Bendrovė visada pripažįsta tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius prekybos gautinoms sumoms, pajamoms iš sutarčių ir nuomos gautinoms sumoms. Tikėtini šio finansinio turto kredito nuostoliai apskaičiuojami naudojant atidėjinių matricą, remiantis Bendrovės istorine kredito nuostolių patirtimi, pakoreguotą pagal skolininkams būdingus veiksnius, bendrąsias ekonomines sąlygas ir esamos bei prognozuojamos sąlygų krypties įvertinimą ataskaitos sudarymo dieną, įskaitant pinigų laiko vertę, jei tinkama.

Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas ir pripažinimas

Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (t. y. nuostolių dydžio, esant įsipareigojimų neįvykdymui), ir nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Įsipareigojimų neįvykdymo galimybės ir nuostolio, atsiradusio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įvertinimas yra grindžiamas ankstesniais duomenimis, patikslintais aukščiau aprašyta perspektyvine informacija.

Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymą finansinio turto atveju, tai parodoma turto balansine verte ataskaitos sudarymo dieną; finansinių garantijų sutarčių atveju, į neapsaugojimo sąvoką įeina suma, kuri buvo grąžinta ataskaitos sudarymo dieną kartu su bet kokiomis papildomomis sumomis, kurios, tikimasi, bus grąžintos ateityje numatytą datą, remiantis istorine tendencija, Bendrovės supratimu apie konkrečius skolininkų būsimus finansavimo poreikius ir kitą atitinkamą perspektyvinę informaciją.

Finansinio turto atveju, tikėtinas kredito nuostolis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp visų sutartinių pinigų srautų, kurie Bendrovei turi būti mokami pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti diskontuodama pradine faktine palūkanų norma. Už nuomą gautinų sumų atveju, pinigų srautai, naudojami apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius, atitinka pinigų srautus, naudojamus apskaičiuojant už nuomą gautinas sumas pagal 16-ąjį TFAS "Nuoma".

2.8.3 Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą tik, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas arba kai Bendrovė perleidžia finansinį turtą ir iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitam ūkio subjektui. Jei Bendrovė neperleidžia ir neišlaiko iš esmės visos su finansinio turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir toliau kontroliuoja perleistą finansinį turtą, Bendrovė pripažįsta savo likutinę turto dalį ir susijusius įsipareigojimus sumomis, kurias gali tekti sumokėti. Jei Bendrovė iš esmės išlaiko visas su finansinio turto nuosavybe susijusias rizikas ir naudas, Bendrovė toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta užstatu užtikrintą skolinimąsi už gautas pajamas.

Esant finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pripažinimo nutraukimui, skirtumas tarp turto balansinės vertės ir gauto bei gautino atlygio sumos yra pripažįstamas pelne arba nuostoliuose.

2.9 Finansiniai įsipareigojimai

Vėlesniais laikotarpiais visi finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant faktinių palūkanų metodą, arba tikrąja verte pelne arba nuostoliuose. Tačiau finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys tada, kai finansinio turto perleidimui nėra taikomas pripažinimo nutraukimas arba kai yra taikomas išlaikyto ryšio metodas, o Bendrovės išleistos finansinių garantijų sutartys yra vertinamos pagal konkrečias toliau išdėstytas apskaitos taisykles.

2.9.1 Finansiniai įsipareigojimai, vėliau vertinami amortizuota savikaina

Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra i) neapibrėžtieji įsigyjančio ūkio subjekto mokėjimai sujungiant verslą, ii) laikomi pardavimui arba iii) priskiriami vertinamiems tikrąja verte pelne ar nuostoliuose, vėliau apskaitomi amortizuota verte, taikant faktinių palūkanų metodą.

Faktinių palūkanų metodas yra finansinio įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimo ir palūkanų sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Faktinių palūkanų norma yra norma, tiksliai diskontuojanti numatomus būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius ir kitas sumas, sudarančius neatskiriamą faktinės palūkanų normos dalį, sandorio išlaidas ir kitas priemokas ar nuolaidas) per numatomą finansinio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai tinkama, trumpesnį laikotarpį su finansinio įsipareigojimo amortizuota savikaina.

2.9.2 Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Bendrovės finansinių įsipareigojimų pripažinimas yra nutraukiamas tik kai, jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų, kurių pripažinimas yra nutrauktas, balansinės vertės ir sumokėto ir mokėtino atlygio yra pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Kai Bendrovė vieną esamą finansinį įsipareigojamą pakeičiama kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet iš esmės kitomis sąlygomis, toks pakeitimas apskaitomas kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo pripažinimu. Panašiai, Bendrovė apskaito esminius esamų įsipareigojimų ar jų dalies sąlygų pakeitimus kaip pirminio finansinio įsipareigojimo nutraukimą ir naujo įsipareigojimo pripažinimą. Daroma prielaida, kad sąlygos laikomos iš esmės skirtingomis, jei diskontuota dabartinė pinigų srautų vertė pagal naująsias sąlygas, įskaitant bet kokius gautus ar sumokėtus atlygius, diskontuotus taikant pirminę faktinių palūkanų normą, bent 10 proc. skiriasi nuo pirminio finansinio įsipareigojimo likusių pinigų srautų diskontuotos dabartinės vertės. Jei pakeitimas nėra esminis, skirtumas tarp: 1) balansinės įsipareigojimo vertės prieš pakeitimą; ir 2) dabartinės pinigų srautų vertės po pakeitimo turėtų būti pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje kaip pelno arba nuostolių pakeitimas kitame pelne ir nuostoliuose.

2.10 Investicijos į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į patronuojamąsias įmones, kurios yra įtrauktos į atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Investicijos į asocijuotąsias įmones, kurios yra įtrauktos į Bendrovės finansines ataskaitas, apskaitomos naudojant nuosavybės metodą. Remiantis nuosavybės metodu, pradžioje investicijos pripažįstamos savikaina, o po to apskaitinė vertė padidinama ar sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos iš ūkio subjekto, į kurį investuojama, susidariusią investuotojui priklausančią pelno ar nuostolių dalį iš investicijos. Gauti ar gautini dividendai iš asocijuotųjų įmonių yra pripažįstami kaip investicijų balansinės vertės sumažėjimas. Bendrovės investicijos į asocijuotąsias įmones apima prestižą, pripažintą įsigijimo dieną.

Kai Bendrovės apskaitoma investicijų nuosavybės nuostolių dalis lygi nuosavo kapitalo daliai ar ją viršiją, Bendrovė nepripažįsta papildomų nuostolių.

2.11 Atsargos

Atsargos pateikiamos žemesniąja iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama svertinio vidurkio metodu. Atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, mokesčiai (kurių Bendrovė vėliau neatgauna iš mokesčių institucijų), transportavimo, saugojimo bei kitos sąnaudos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimui. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina įprastinėmis verslo sąlygomis, atėmus susijusias pardavimo sąnaudas. Visos Bendrovės turimos atsargos priskiriamos medžiagų ir prekių, skirtų perparduoti, kategorijoms.

2.12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes trijų mėnesių ar trumpesnio termino labai likvidžias investicijas.

2.13 Turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės yra pripažįstami turtu, skirtu parduoti, jeigu jo balansinę vertę iš esmės padengs pardavimo sandorio suma, o ne tolesnis jo naudojimas. Turtas, skirtas parduoti, yra vertinamas ankstesne balansine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Viena iš sąlygų, kuri turi būti įgyvendinta, kad turtas būtų klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, yra tai, kad turi būti labai tikėtina galimybė greitai parduoti turtą (ar perleidžiamo turto grupę) esant dabartinei jo būklei. Vienas iš kriterijų, pagal kurį pardavimą galima laikyti labai tikėtinu, yra atitinkamo lygio vadovybės įsipareigojimas parduoti turtą ar perleidžiamo turto grupę, esant dabartinei jo būklei. Telekomunikacijų pramonėje įsigijimams dažnai reikia priežiūros institucijų leidimo. Jei pirkėjas yra telekomunikacijų operatorius, veikiantis toje pačioje rinkoje, šalys dažnai turi susitarti dėl įvairių sąlygų, kad tokį leidimą gautų. Jeigu tikimasi, kad pirkėjas bus toje pačioje rinkoje veikiantis telekomunikacijų operatorius ir kad bus imtasi reikšmingų teisinių priemonių, pardavimas dažniausiai nėra laikomas labai tikėtinu, todėl toks turtas Bendrovėje nėra klasifikuojamas kaip turtas, skirtas parduoti, kol teisinės priemonės nėra suderintos ir patvirtintos vadovybės. Nustatant, ar ir kada ilgalaikis turtas ar perleidžiamo turto grupės turi būti klasifikuojamos kaip turtas, skirtas parduoti, reikalaujama vadovybės vertinimų, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, susijusias su sandoriu, todėl šalys ir rinkos bei ūkio subjektai gali padaryti skirtingas išvadas pagal TFAS.

2.14 Įstatinis kapitalas

Paprastosios akcijos apskaitomos nuosavybės dalyje. Įstatiniu kapitalu yra laikomas tik pagal įstatymą registruotas kapitalas. Visos išleistos akcijos buvo visiškai apmokėtos ir suteikė lygias balsavimo bei dalyvavimo Bendrovės turto valdyme teises.

2.15 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos – tai įsipareigojimas sumokėti už prekes ar paslaugas, įgytas vykdant įprastinę veiklą. Prekybos mokėtinos sumos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, jeigu mokėjimas turi būti įvykdytas per metus ar trumpesnį laiką. Priešingu atveju, jos priskiriamos prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Prekybos skolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą.

2.16 Paskolos

Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio sąnaudas. Vėlesniais laikotarpiais paskolos apskaitomos amortizuota savikaina; bet koks įplaukų (atėmus sandorio sąnaudas) ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Visos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje tuo laikotarpiu, kuriuo yra patiriamos.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti atsiskaitymo už įsipareigojimą įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo datos.

Tiekėjų finansavimo susitarimai

Ūkio subjektas gali sudaryti sutartis, pagal kurias "faktorius" (paprastai finansų įstaiga) savo vardu moka tiekėjui, o ūkio subjektas (t.y. pirkėjas) kompensuoja faktoriui. Tokios sutartys gali būti vadinamos, pavyzdžiui "tiekėjų finansavimas", "atvirkštinis faktoringas" arba "struktūriniai mokėjimo susitarimai".

Informacija apie paskolas yra atskleista 26 pastaboje.

2.17 Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė

Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomo turto ir nuomos įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitose, kai nuomojamas turtas yra perduodamas Bendrovei, t. y. nuomos pradžios datą. Bendrovė taiko praktines priemones pripažindama mokėjimus, susijusius su trumpalaike ir mažaverčio turto nuoma, sąnaudomis pelne arba nuostoliuose. Bendrovė netaiko 16-ojo TFAS nuostatų nematerialiajam turtui.

Pirminio pripažinimo metu nuomos įsipareigojimai vertinami nuomos įmokų, mokėtinų per numatomą nuomos terminą ir nesumokėtų nuomos pradžioje, dabartine verte. Į nuomos įsipareigojimų vertinimą įtraukiami nuomos mokesčiai apima fiksuotus mokesčius, įskaitant prilygintus fiksuotiesiems mokesčiams, kurie priklauso nuo indekso ar normos, sumas, kurios turėtų būti sumokėtos pagal likutinės vertės garantiją ir sumas, susijusias su pasirinkimo teise, jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia teise. Visų rūšių mokesčiai, susiję su ne nuomos komponentais, parodomi atskirai nuo nuomos komponentų ir sąnaudų tą laikotarpį, kurį jos yra patiriamos.

Įvertintas nuomos laikotarpis apima neatšaukiamą nuomos laikotarpį, kurį sudaro laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė pratęsti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise), ir laikotarpiai, kuriems taikoma pasirinkimo teisė nutraukti nuomą (jei Bendrovė pagrįstai žino, kad pasinaudos tokia apsirinkimo teise).

2.17 Nuoma − Bendrovė yra nuomininkė (tęsinys)

Nuomos įsipareigojimas įvertinamas pakartotinai, jeigu, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia nuomos sutartis arba pinigų srautai. Pinigų srautai, palyginti su pradinėmis sutarties sąlygomis, pasikeičia, kai Bendrovė pakeičia pradinį įvertinimą dėl to, ar bus pasinaudota sutarties pratęsimo ir (arba) nutraukimo teise, pasikeičia ankstesni įvertinimai dėl pasirinkimo pirkti teisės, pasikeičia nuomos mokesčiai dėl indekso arba normos, arba pasikeičia įvertinimai, susiję su sumomis, kurios turėtų būti mokamos pagal likutinės vertės garantijas.

Nuomos mokesčiai diskontuojami naudojant nuomos mokesčio palūkanų normą arba, jei tokios normos negalima lengvai nustatyti, Bendrovės priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą. Daugeliui nuomos sutarčių Bendrovė taiko priskaitytiną skolinimosi palūkanų normą, nes nuomos sutartyse numatytos palūkanų normos paprastai negalima lengvai nustatyti.

Naudojimo teise valdomas turtas iš pradžių vertinamas įsigijimo savikaina, kuri apima nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo sumą, bet kokius nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos bei patirtas tiesiogines sąnaudas, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas.

Vėliau naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą nuo pradžios datos iki ankstesnės iš šių datų: naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos. Daugeliu atveju atlikus pakartotiną nuomos įsipareigojimų vertinimą atitinkamai koreguojamas ir naudojimo teise valdomas turtas. Jeigu naudojimo teise valdomo turto apskaitinė vertė jau buvo sumažinta iki nulio, likusi pakartotinio vertinimo suma pripažįstama pelne arba nuostoliuose. Naudojimo teise valdomas turtas tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kaskart, kai tik atsiranda turto vertės sumažėjimo požymių arba pasikeitusios aplinkybės rodo, kad balansinė vertė gali būti neatgauta.

Finansinės būklės ataskaitoje naudojimo teise valdomas turtas parodomas atskiroje eilutėje, o nuomos įsipareigojimai – kaip ilgalaikės ir trumpalaikės skolos.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo sąnaudos parodomos pelno ar nuostolių ataskaitoje parodomi skirtinguose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies. Su nuomos įsipareigojimais susijusios palūkanų sąnaudos parodomos finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje. Su mažaverčio turto ar trumpalaike nuoma susiję nuomos mokesčiai pateikiami atskiruose straipsniuose priklausomai nuo nuomojamo turto rūšies.

Sumokėti nuomos mokesčiai parodomi kaip finansinės veiklos pinigų srautai. Sumokėtos palūkanos, kaip ir sumokėti trumpalaikės ir mažaverčio turto nuomos mokesčiai, parodomi kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai.

2.18 Nuoma − Bendrovė yra nuomotoja

Sandoriuose, kuriuose Bendrovė yra nuomotoja, vertinimas, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma, atliekamas nuomos pradžios datą. Siekiant nustatyti, kokiai rūšiai priskirti nuomą, bendrai įvertinama, ar pagal nuomą iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokia nuoma laikoma finansine nuoma. Priešingu atveju – veiklos nuoma. Jei sutartis apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Bendrovė priskiria atlygį nuomos komponentams remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina (žr. 2.21 skyrių "Pajamų pripažinimas").

Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia kaip tarpinis nuomotojas, subnuoma klasifikuojama remiantis naudojimo teise valdomu turtu, nurodytu pagrindinėje sutartyje.

Bendrovė yra finansinės nuomos davėja

Bendrovė valdo turtą, kuris išnuomotas klientams pagal finansinės nuomos sutartį. Finansinės nuomos gavėjų mokėtinos sumos pripažįstamos kaip gautinos sumos, lygios grynųjų investicijų į nuomą sumai, kuri, savo ruožtu, lygi grynajai dabartinei vertei. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios įtraukiamos į pirminį gautinų finansinės nuomos mokesčių vertinimą, atimamos iš pajamų, kurios pripažįstamos per nuomos laikotarpį. Palūkanų pajamos pripažįstamos per nuomos laikotarpį anuiteto būdu.

Bendrovė yra veiklos nuomos davėja

Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pirminės tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl veiklos nuomos sutarties sąlygų ir sudarant veiklos nuomos sutartis, pridedamos prie išnuomoto turto balansinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu kaip ir nuomos pajamos.

2.19 Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turį dabartinį (teisinį arba konstruktyvų) įsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti Bendrovė reikės ekonominę naudą teikiančių išteklių, be to, tokių įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad būtų padengtas dabartinis įsipareigojimas, vertinimas finansinių ataskaitų datą, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumus, kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė (kai pinigų laiko vertės pokytis yra reikšmingas).

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu, jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

Restruktūrizavimo išlaidos

Atidėjinys restruktūrizavimo išlaidoms pripažįstamas, kai Bendrovė parengia oficialųjį detalųjį restruktūrizavimo planą ir pagrįstai įtikina suinteresuotas šalis (pradėdama įgyvendinti restruktūrizavimo planą arba paskelbdama pagrindinius jo bruožus), kad ji vykdys restruktūrizavimą. Atidėjinio restruktūrizavimo išlaidoms vertinimas apima tik tiesiogines su restruktūrizavimu susijusias išlaidas, t. y. sumas, kurios neišvengiamai patiriamos atliekant restruktūrizavimą ir yra nesusijusios su tebevykdoma įmonės veikla.

Atstatymo išlaidos

Atidėjiniai išnuomoto įrangos pirminės būklės atkūrimui, kaip to reikalaujama nuomos sąlygose, pripažįstami tada, kai atsiranda įsipareigojimas – būklės atkūrimo dieną, arba dėl to, kad nuomojamas turtas buvo naudojamas tam tikrą nuomos laikotarpį. Šie atidėjiniai pripažįstami suma, kuri atspindi geriausią vadovybės padarytą išlaidą, kurių reikėtų turtui atkurti, įvertinimą. Įvertinimai nuolat peržiūrimi ir, prireikus, koreguojami atsižvelgiant į naujas aplinkybes.

2.20 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitose bendrose pajamose ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Atidėtasis mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose. Tačiau atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra nepripažįstami, jeigu jie susidaro dėl pirminio prestižo pripažinimo; atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis mokestis apskaičiuojamas taikant paskutinei ataskaitinio laikotarpio dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti tuomet, kai bus realizuojamas susijęs atidėtojo mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

2021 m. pelnas buvo apmokestinamas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos ir sukaupiamos finansinėse ataskaitose remiantis finansinės atskaitomybės sudarymo metu turima informacija.

Bendrovė turi teisę reikalauti specialių mokesčių lengvatų investicijoms į reikalavimus atitinkantį turtą. Bendrovė tokias lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir einamųjų metų mokesčio sąnaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, mokestiniai nuostoliai, sukaupti 2021 m. gruodžio 31 d., yra perkeliami neribotą laiką, išskyrus mokesčių nuostolius, atsirandančius dėl vertybinių popierių perleidimo.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tik tuomet, kai egzistuoja įstatymų numatyta teisė sudengti ataskaitinio laikotarpio mokestinį turtą su ataskaitinio laikotarpio mokestiniais įsipareigojimais ir tik jeigu atidėtojo mokesčio turtas bei atidėtojo mokesčio įsipareigojimai toje pačioje įmonėje susiję su pelno mokesčiais, kuriais apmokestina ta pati mokesčių institucija. Einamųjų metų mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami, kai ta pati įmonė turi įstatymų numatytą teisę sudengti, ir ketina atsiskaityti grynąja verte arba tuo pačiu metu realizuoti turtą ir įvykdyti įsipareigojimą.

2.21 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamos susidaro iš duomenų srauto mokesčių, įskaitant abonentinių mokesčių, sujungimo ir tarptinklinio ryšio, fiksuoto ryšio paslaugų, įskaitant telefoniją, plačiajuostį ryšį, televiziją, diegimo mokesčių ir verslo sprendimų pajamas, taip pat pajamos iš įrangos pardavimo ir nuomos. Pajamos yra uždirbamos tiek iš atskirai parduodamų prekių ir paslaugų, tiek iš parduodamų prekių ir paslaugų paketų.

Pajamos yra pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus sutartims su klientais (15-asis TFAS). Pajamos skirstomos kiekvienam veiklos įsipareigojimui (įrangai ir paslaugoms) proporcingai priskiriant pagal atskiras atskirų vienetų pardavimo kainas. Pajamos pripažįstamos tada (tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį), kai visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimai, perduodant kontrolę klientui. Pajamos yra vertinamos pagal atlygį, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų. Sutartyje su klientu sudarytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi sumas. Kintamam atlygiui apskaičiuoti ir numatyti naudojama sukaupta patirtis, o pajamos pripažįstamos ta apimtimi, kiek yra labai tikėtina, jog reikšmingai nesumažės.

Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo terminu. Pajamos iš balso ir duomenų perdavimo paslaugų yra pripažįstamos, kai klientas naudojasi paslaugomis. Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, daugiausia mobiliojo ryšio, susijusios pardavimo pajamos vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis. Pajamos iš tarpusavyje sujungto srauto su kitais telekomunikacijų operatoriais pripažįstamos tranzito per Bendrovės tinklą metu.

Abonentiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per abonentinių sutarčių galiojimo laikotarpį. Parduotų, bet nepanaudotų išankstinio apmokėjimo kortelių, daugiausia mobiliojo ryšio, vertė pripažįstama ateinančių laikotarpių pajamomis remiantis faktiniu kortelių panaudojimu.

Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui, paprastai pristačius ir priėmus klientui. Jei klientas turi teisę grąžinti įrangą, pripažintų pajamų suma koreguojama pagal tikėtiną grąžą, apskaičiuotą remiantis istoriniais duomenimis.

Paslaugų ir prekių paketai

Bendrovė gali susieti paslaugas ir prekes į vieną pasiūlymą klientui. Pasiūlymai gali būti susiję su kelių produktų, paslaugų ar teisių į naudojimąsi turtu pristatymu arba vykdymu (keli rezultatai). Bendrovė apskaito kiekvieną prekę ir paslaugas atskirai, jei jie yra atskiriami, t. y. prekė ar paslauga atskirai identifikuojama nuo kitų neatsiejamų paslaugų paketo, ir jei klientas gali iš to gauti naudos. Kai sandorio kaina yra nustatyta neatsiejamų paslaugų paketams, kurie apima paslaugas (pvz., mobilaus ryšio abonentas), laikoma, kad tai minimali neatšaukiama sutarties sąlyga. Prireikus, sandorio kaina koreguojama pagal finansavimo komponentus ir tikėtiną grąžą. Paprastai sandorio kainoje nėra kitų ar kintamų komponentų arba tokių komponentų nedaug. Sandorio kaina priskiriama kiekvienai įrangai ir paslaugai, apskaitoje atskirai registruojant veiklos įsipareigojimus, remiantis jų santykine atskira kaina. Daugumos vykdomų veiklos įsipareigojimų atskiros pardavimo kainos yra tiesiogiai stebimos. Jei atskiros pardavimo kainos nėra tiesiogiai stebimos, jos apskaičiuojamos remiantis tikėtinomis sąnaudomis ir pridedant maržą. Kai kuriais atvejais pasiūlymai apima negrąžinamus išankstinius mokesčius, pavyzdžiui, aktyvavimo mokesčius. Mokėjimai už šiuos mokesčius įtraukti į sandorio kainą ir, jei jie nėra susiję su įvykdomu veiklos įsipareigojimu, priskiriami kitiems sutartyje nurodytiems veiklos įvykdymo įsipareigojimams.

Kai kurie paketų pasiūlymai apima nuomos komponentus, t. y. TV priedėlius, bei komponentus, nepriskiriamus nuomai, pavyzdžiui, abonento mokesčius. Šiose sutartyse, sandorio kaina priskiriama kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai tiek nuomos komponentui, tiek ne nuomos komponentui. Tuomet nuomos komponentai apskaitomi kaip veiklos nuoma arba finansinė nuoma, priklausomai nuo nuomos klasifikavimo. Pajamos iš ne nuomos komponentų, pripažįstamos tada, kai įvykdomi įsipareigojimai. Įranga, kuri gali būti naudojama tik su Bendrovės teikiamomis paslaugomis ir kuri neturi kitos svarbios funkcijos klientui nei teikiant paslaugą, pavyzdžiui, maršrutizatoriai, nėra apskaitomi kaip atskiri veiklos vykdymo įsipareigojimai. Tokiais atvejais sandorio kaina yra priskiriama nustatytam veiklos įsipareigojimui, t. y. įrangai sandorio kaina nepriskiriama. Bet koks iš anksto gautas atlygis, kai įranga pristatoma, yra pripažįstamas kaip sutartinis įsipareigojimas ir pajamos pripažįstamos tuomet, kai įvykdomi nustatyti įsipareigojimai.

Bendrovė veikia savo sąskaita ar kaip agentas

Kartais trečioji šalis dalyvauja teikiant prekes ar paslaugas Bendrovei, pvz., Bendrovė teikia klientams kelias pridėtinės vertės paslaugas (PVS) kaip paketą.

Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia savo sąskaita, pajamos pripažįstamos bendrąja verte. Sandoriuose, kuriuose Bendrovė veikia kaip agentas ir paskiria kitą šalį tiekti prekes arba paslaugas, pajamos pripažįstamos tokia suma, kuri lieka Bendrovei po tokiai kitai šaliai išmokėtos sumos už prekių ar paslaugų tiekimą. Išrašant sąskaitas faktūras galutiniams vartotojams už trečiosios šalies suteiktas paslaugas, sumos, kurios surenkamos savo sąskaita veikiančio ūkio subjekto vardu, yra atimamos iš pajamų sumos.

2.22 Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, atsižvelgiant į taikomą pagrindinę ir faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojamos numatomos būsimos įplaukos per tikėtiną finansinio turto galiojimo laikotarpį iki to turto grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Palūkanų pajamos už investicijas, laikomas iki išpirkimo, ir suteiktas paskolas apskaitomos straipsnyje "Kitos pajamos", o palūkanų pajamos už pinigus ir pinigų ekvivalentus apskaitomos straipsnyje "Finansinės veiklos pajamos".

2.23 Dividendų pajamos

Dividendų pajamos, gautos iš investicijų, pripažįstamos tuomet, kai įgyjama teisė gauti jų mokėjimą.

2.24 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo mokestis

Bendrovė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaudamosi vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais.

Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus abipusiu susitarimu arba darbdavio pageidavimu. Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą abipusiu susitarimu. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

Atlyginimo priedai

Bendrovė pripažįsta įsipareigojimus ir sąnaudas atlyginimo priedams remiantis iš anksto apibrėžtais tikslais. Bendrovė pripažįsta susijusį įsipareigojimą, kuomet yra įsipareigojusi pagal sutartį arba kuomet praeityje buvo vykdoma tokia praktika, kuri sukūrė konstruktyvų įsipareigojimą.

Papildomas sveikatos draudimas

Bendrovė už savo darbuotojus draudimo įmonei moka papildomo sveikatos draudimo įmokas. Papildomas sveikatos draudimas suteikia darbuotojams galimybę gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas pasirinktoje gydymo įstaigoje. Papildomo sveikatos draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

Įmokos į pensijų fondą

Bendrovė prisideda prie III pakopos pensijų fondų jos darbuotojų, kurie nusprendė dalyvauti Bendrovės ir "SEB investicijų valdymas" pasiūlytoje pensijų fondų programoje, vardu. Šios įmokos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos yra patiriamos.

2.25 Dividendų paskirstymas

Bendrovės akcininkams išmokami dividendai apskaitomi kaip įsipareigojimas Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuriuo dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

Juridiniams asmenims išmokėtiems dividendams taikomas 15 proc. (2020 m. – 15 proc.) mokestis prie pajamų šaltinio. Pagal šalies įstatymus gali būti taikoma išimtis t. y. dividendams netaikomas mokestis prie pajamų šaltinio, kai akcininkui priklauso daugiau nei 10 proc. akcinio kapitalo ir šią dalį jis turi daugiau negu vienerius metus. Be to, yra numatyta mokesčių prie pajamų šaltinio išimtis dividendams, mokamiems į pensijų ar investicinius fondus.

2.26 Informacija apie segmentus

Verslo klientų segmentas (angl. B2B) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų, skirtų didelio, vidutinio ir smulkaus verslo klientams ir operatoriams, pardavimą, įskaitant mažmenines ir didmenines telekomunikacijų ir IT paslaugas.

Privačių klientų segmentas (angl. B2C) yra atsakingas už klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą privatiems klientams.

Kitas segmentas apima technologijų padalinio ir aptarnavimo vienetų finansinius rezultatus.

Vadovybė vertina segmentų veiklą, remiantis pajamų ir veiklos pelno rodikliais ir naudojant tą pačią apskaitos politiką kaip ir rengiant šias finansines ataskaitas.

Segmentų pajamos priskiriamos prie iš išorės pirkėjų gautų pajamų. Vadovybė įvertina segmento veiklos pelną pagal savo atsakomybę, apibrėžtą segmento biudžetu. Pardavimai ir sąnaudos tarp segmentų nėra įtraukiami į segmento veiklos vertinimą.

Bendrovės 2020 m. pateikiami segmentai:

	2020 m. sausio – gruodžio mėn.
	B2B	B2C	Kita	Iš viso
Pajamos iš išorės klientų	154 813	240 990	3 238	399 041
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos	(80 779)	(102 357)	(81 613)	(264 749)
Veiklos rezultatas	74 034	138 633	(78 375)	134 292
Kitos pajamos Kitas grynasis pelnas (nuostoliai) Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir				- 502
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti				(69 952)
Pagrindinės veiklos pelnas				64 842

Bendrovės 2021 m. pateikiami segmentai:

	2021 m. sausio – gruodžio mėn.
	B2B	B2C	Kita	Iš viso
Pajamos iš išorės klientų	155 251	261 577	3 966	420 794
Prekių ir paslaugų savikaina, su darbuotojais susijusios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos	(82 265)	(109 520)	(91 824)	(283 609)
Veiklos rezultatas	72 986	152 057	(87 858)	137 185
Kitos pajamos Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir				- 1 414
vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti				(77 669)
Pagrindinės veiklos pelnas				60 930

3 Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika (įskaitant valiutos kursų svyravimo riziką ir palūkanų normos riziką), kredito rizika ir likvidumo rizika. Bendrovės iždo valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinės rizikos valdymui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams.

Rizikos valdymą atlieka "Telia Company AB" iždo padalinys pagal Valdybos patvirtintą politiką. "Telia Company AB" Iždo padalinys identifikuoja ir įvertina finansines rizikas glaudžiai dirbdamas su atskirais "Telia Company AB" padaliniais. Valdyba pateikia rašytinius bendros rizikos valdymo principus, taip pat rašytinę politiką, apimančią konkrečias sritis, tokias kaip valiutų kursų svyravimo rizika, palūkanų normos rizika, kredito rizika ir investavimo pertekliaus likvidumas.

Rinkos rizika

Užsienio valiutų kursų svyravimo rizika

Bendrovė veikia euro zonoje, kur pagrindinis pajamų ir mokėjimų srautas yra atliekamas eurais, todėl rizika dėl valiutos kurso pasikeitimo yra nereikšminga. Tam tikra rizika dėl valiutos pasikeitimo galima dėl Bendrovės tarptautinės veiklos, susijusios su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais, veikiančiais už euro zonos ribų, ir pirmiausia yra susijusi su mokėjimais, vykdomais JAV doleriais (USD). Iš esmės, visos Bendrovės prekybos mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos, palyginti su bendru grynųjų pinigų srautus eurais. Kadangi rizika, susijusi su valiutos svyravimu nereikšminga, jautrumo analizė dėl valiutos svyravimo rizikos nebuvo atskleista. Bendrovė valdo valiutų svyravimų riziką sumažindama operacijų, vykdomų užsienio valiuta, skaičių iki minimumo. Detaliau rizika dėl valiutos kurso svyravimo yra atskleista 21, 22, 25 ir 26 pastabose.

Pinigų srautų ir palūkanų normos rizika

Bendrovė susiduria su palūkanų normos rizika vykdydama finansavimo ir pinigų valdymo veiklas.

Finansinių ataskaitų dieną Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, susiję su palūkanų norma:

	2021 m.	2020 m.
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	35 828	32 020
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	30 000	60 000
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui	12 398	11 833
Sukaupimai pensijoms	425	440
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais	6 807	7 409

Finansinių ataskaitų dieną palūkanų normos pasikeitimas padidino (sumažino) turtą ar įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą toliau pateiktomis sumomis. Ši analizė atlikta, darant prielaidą, kad visi kiti kintamieji išlieka pastovūs.

	Taikoma palūkanų norma	Palūkanų normos pokytis (-100 bazinių punktų)	Palūkanų normos pokytis (+100 bazinių punktų)	Įtaka, tūkst. Eur
Finansinis turtas
Gautinos sumos su skirtingais apmokėjimais	5,21%	36 227	35 462	366
Finansiniai įsipareigojimai
Paskolos su kintama palūkanų norma	0,60%	30 139	29 282	139 / (718)
Atidėjinys nuomojamos žemės ir turto atstatymui	2,69%	13 558	11 700	1 160 / (698)
Sukaupimai pensijoms	2,70%	448	405	23 / (20)
Mokėtinos sumos su skirtingais apmokėjimais	2,21%	7 162	6 475	355 / (332)

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Kredito rizika

Finansinis turtas, kuriam kyla kredito rizika, apima indėlius ir prekybos gautinas sumas.

Bendrovė atlieka visų naujų klientų (įmonių fizinių asmenų) kreditingumo vertinimą prieš pasirašydama bet kokios rūšies naujas sutartis, išskyrus mažos vertės sutartis, pvz., sutartis dėl papildomų TV kanalų paketo ar kitas pridėtinės vertės paslaugas (PVS). Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš įvairių priminimų, pradedant nuo įspėjimų apie artėjantį apmokėjimo terminą ir vėliau siunčiant papildomus priminimus praėjus sąskaitų apmokėjimo terminui. Paslaugos apribojamos, kai vėluojama susimokėti 20 dienų, sutartys nutraukiamos ir skiriamos baudos, kai vėluojama sumokėti daugiau kaip 50 dienų. Išsiuntus papildomus priminimo laiškus ir negavus apmokėjimo, privačių klientų beviltiškos skolos perduodamos išorėms skolų išieškojimo agentūroms, kurios rūpinasi skolų atgavimu.

Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimui. Vertės sumažėjimas įvertinamas, atsižvelgiant į prekybos gautinų sumų klasifikaciją į grupes ir kiekvienai grupei taikomomis tam tikromis vertės sumažėjimo normomis. Vertės sumažėjimo normos Bendrovės vidaus politika, taikoma prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimui, peržiūrimos kasmet.

Sumažėjęs likvidumas gali paveikti Bendrovės skolininkų padėtį, o tai atitinkamai paveiktų jų galimybes padengti įsiskolinimus. Blogėjančios skolininkų veiklos sąlygos taip pat gali paveikti vadovybės pinigų srautų prognozes ir finansinio ir nefinansinio turto vertės sumažėjimo įvertinimą. Remdamasi turima informacija, vadovybė tinkamai atskleidė patikslintus tikėtinų pinigų srautų įvertinimus, nustačiusi jų vertės sumažėjimą.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika yra susijusi su rizika, kad Bendrovė negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, susijusių su grynaisiais pinigais ar kitu finansiniu turtu.

Likvidumo rizika yra susijusi su pakankamo lėšų kiekio užtikrinimu skoloms padengti, kapitalinėms investicijoms vykdyti, reikalingam apyvartiniam kapitalui palaikyti ar dividendams išmokėti. Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekio užtikrinimą. Atitinkamai Bendrovės vadovybė įdiegė formalias procedūras likvidumo rizikos valdymui, kurios numato, kad minimalus reikalaujamas likvidumo rodiklis (apskaičiuojamas prie pinigų ir pinigų ekvivalentų pridedant nepanaudotas sutartas kredito priemones) bet kuriuo metu turėtų būti didesnis negu 2 proc. planuojamų metinių pajamų.

Bendrovė turi vidinės kontrolės procesus ir likvidumo rizikos valdymo planus. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės likvidumo valdymas atsižvelgia į finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminus ir įvertina veiklos pinigų srautus.

Bendrovės paskolų nediskontuotų pinigų srautų analizė, suskirstant juos į atitinkamas terminų grupes pagal laikotarpius, likusius nuo balanso datos iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, pateikta 26 pastaboje.

Veiklos sandorio jautrumo rizika

Bendrovės klientams sąskaitos pagrinde išrašomos vietine valiuta. Gautinos sumos ir mokėtinos sumos kitiems operatoriams už tarptautinį fiksuotą srautą ir tarptinklinį ryšį paprastai apmokamos per atsiskaitymų institucijas (angl. clearing-houses).

Jautrumo analizė grindžiama prielaida, kad veiklos sandoriai 2021 m. neatskleidė jokių reikšmingų palūkanų normų ar valiutos pasikeitimo rizikų, todėl jokios apsidraudimo priemonės nebuvo taikomos.

Tikrosios vertės nustatymas

13-ajame TFAS nustatyta vertinimo metodikų hierarchija, pagrįsta tuo ar duomenys pagal šią vertinimo metodiką yra stebimi ar ne. Stebimi duomenys atspindi rinkos informaciją iš nepriklausomų šaltinių; nestebimi duomenys atspindi Bendrovės rinkos prielaidas. Hierarchija reikalauja naudoti stebimus rinkos duomenis kai įmanoma.

Tikrosios vertės nustatymo tikslas, net ir neaktyviose rinkose, yra nustatyti kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

3.1 Finansinės rizikos veiksniai (tęsinys)

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymui yra naudojami skirtingi metodai: remiamasi kaina, vertinimo metodikomis, apimančiomis stebimus duomenis, ir vertinimo metodikomis, pagrįstomis vidiniais modeliais. Tikrosios vertės vertinimo metodai yra skirstomi į 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio.

Tikrosios vertės hierarchijos lygis, pagal kurį finansinės priemonės tikroji vertė klasifikuojama, priskiriamas kaip žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Finansinių priemonių klasifikavimas tikrosios vertės hierarchijoje yra dviejų etapų procesas:

• 1) Klasifikuoti duomenis nustatant tikrąją vertę į vieną iš trijų lygių.
• 2) Klasifikuoti visą finansinę priemonę remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra reikšmingi visam vertinimui.

Kotiruojama kaina aktyvioje rinkoje – 1 lygio duomenys

1 lygio duomenys yra tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose, kai kotiruojamos kainos yra lengvai prieinamos, ir kainos atspindi faktinius, reguliarius rinkos sandorius, sudarytus rinkos sąlygomis.

Vertinimo metodikos, naudojant stebimus duomenis – 2 lygio duomenys

2 lygio duomenys yra kiti tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi duomenys apie turtą arba įsipareigojimą, išskyrus kotiruojamas kainas, kurios priskiriamos 1 lygiui, ir yra turto vienetų arba įsipareigojimų tiesiogiai (t. y. kaina) arba netiesiogiai (t. y. iš kainų) stebimi duomenys.

Vertinimo metodikos, naudojant nestebimus duomenis – 3 lygio duomenys

Vertinimo metodika, kurioje naudojami svarbūs duomenys, kurie nėra stebimi rinkos duomenys (nestebimi duomenys), priskiriama 3 hierarchijos lygiui. Nestebimi duomenys yra tie, kurie nėra lengvai prieinami aktyvioje rinkoje dėl rinkos likvidumo ar produkto sudėtingumo. 3 lygio duomenys paprastai nustatomi remiantis panašaus pobūdžio stebimais duomenimis, istoriniais duomenų stebėjimais ar analitiniais vertinimo metodais.

Turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra atskleista

Likvidžių ir trumpalaikių finansinių priemonių (kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai), pavyzdžiui, pinigai ir pinigų ekvivalentai, trumpalaikiai indėliai, trumpalaikės mokėtinos sumos ir gautinos sumos, trumpalaikės banko paskolos, balansinė vertė atitinka jos tikrąją vertę.

3.2 Kapitalo valdymas

Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, grąžą akcininkams ir naudą kitoms suinteresuotosioms šalims, taip pat palaikyti optimalią kapitalo sudėtį, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas.

Siekdama palaikyti arba pakoreguoti kapitalo sudėtį, Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams mokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams ir išleisti naujas akcijas.

Bendrovė apibrėžia kapitalą kaip "Nuosavas kapitalas", kaip parodyta finansinės būklės ataskaitoje.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis akcinis kapitalas neturi būti mažesnis negu 40 000 Eur, o akcininkų nuosavybė neturi būti mažesnė negu 50 proc. įmonės įstatinio kapitalo. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi šių reikalavimų.

Bendrovės veikla finansuojama iš išorės šalių bei naudojant akcininkų kapitalą. 2021 m. pabaigoje Bendrovė turėjo finansinio lizingo ir tiekėjų finansavimo įsipareigojimų bei paskolas iš Lietuvos ir užsienio bankų, kurių suma buvo 30 mln. Eur. Išsamesnė su paskolomis susijusi informacija pateikta 26 pastaboje.

Bendrovei netaikomi jokie išoriškai nustatyti kapitalo reikalavimai.

3.3 Tikrosios vertės nustatymas

Laikoma, kad prekybos gautinų sumų balansinė vertė, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, ir mokėtinų sumų balansinė vertė atitinka jų tikrąsias vertes (nes naudojamos rinkos normos).

3.4 Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų užskaita

Finansinis turtas

Užskaitomas finansinis turtas, atitinkantis užskaitos kriterijus, nurodytus 2.8 pastaboje:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Prekybos ir kitos gautinos sumos
Pripažinto finansinio turto bendroji vertė	97 082	98 872
Pripažintų finansinių įsipareigojimų, užskaitytų finansinės būklės ataskaitoje,
bendroji vertė	(3 878)	(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateikto finansinio turto grynoji vertė	93 204	95 591
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos	-	-
Grynoji vertė	93 204	95 591

Finansiniai įsipareigojimai

Užskaitomi finansiniai įsipareigojimai, atitinkantys užskaitos kriterijus, nurodytus 2.9 pastaboje:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Prekybos mokėtinos sumos
Pripažintų finansinių įsipareigojimų bendroji vertė	200 971	167 493
Pripažinto finansinio turto, užskaityto finansinės būklės ataskaitoje, bendroji
vertė	(3 878)	(3 281)
Finansinės būklės ataskaitoje pateiktų finansinių įsipareigojimų grynoji
vertė	197 093	164 212
Finansinės būklės ataskaitoje neužskaitytos susijusios sumos	-	-
Grynoji vertė	197 093	164 212

4 Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai

Taikydami Bendrovės apskaitos politikas, aprašytas 3 pastaboje, vadovai privalo priimti sprendimus (nesusijusius su vertinimais), kurie turi reikšmingą įtaką pripažintoms sumoms ir daryti įvertinimus bei prielaidas apie turto ir įsipareigojimų balansines vertes, kurios nėra aiškiai matomos iš kitų šaltinių. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių vertinimų.

Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolat peržiūrimi. Apskaitinių vertinimų patikslinimai yra pripažįstami tuo laikotarpiu, kada vertinimas yra peržiūrimas, jeigu patikslinimai turi įtakos tik tam periodui, arba peržiūrėjimo periodu ir būsimais periodais tuo atveju, kai patikslinimai įtakoja tiek dabartinį, tiek būsimus periodus.

Prestižo vertės sumažėjimo vertinimas

Vadovaudamasi 2.6 ir 2.7 pastabose aprašytais apskaitos principais, Bendrovė kasmet vertina, ar prestižo vertė nėra sumažėjusi. Pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo vertės skaičiavimais. Šiems apskaičiavimams atlikti būtina atlikti vertinimus (15 pastaba).

Vertės sumažėjimo testavimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų apskaitomas ne didesne nei atsiperkamąja verte. Atsiperkamoji vertė (tai yra didesnioji iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) įprastai nustatoma remiantis naudojimo verte ir pritaikius diskontuotus pinigų srautų skaičiavimus. Atsiperkamosios vertės apskaičiavimams vadovybė naudoja prielaidas, kurios jos manymu yra pagrįstos geriausia prieinama informacija. Pagrindinės prielaidos naudojimo vertės apskaičiavimams buvo pardavimų augimas, EBITDA maržos raida, vidutinė svertinė turto grąža (WARA), "CAPEX-to-sales" santykis ir galutinis laisvų pinigų srauto augimo tempas.

Naudojimo vertės apskaičiavimai yra pagrįsti vadovybės patvirtintomis prognozėmis, kurios, vadovybės įsitikinimu, atspindi ankstesnę patirtį, prognozes pramonės šakos ataskaitose ir kitą prieinamą išorės informaciją. Prognozuojami pinigų srautai buvo diskontuoti pagal vidutinę svertinę turto grąžą (WARA). Jis atspindi įmonės vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo metodą, kai kiekviena kapitalo kategorija yra apskaičiuojama pagal tos konkrečios kapitalo kategorijos dalį bendrame bendrovės finansavime. WARA atspindi vidinę grąžos normą (IRR), kuri yra tikėtinas pirkimo kainos paskirstymo rezultatas (PPA). Vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC) yra mažesni už vidinę grąžos normą (IRR), kadangi racionalus ir turintis žinių rinkos investuotojas neinvestuoja į projektus, kurių pelningumas mažesnis nei vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC). Todėl WACC įprastai yra mažesnis už WARA ir IRR.

4 Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir pagrindiniai neapibrėžtumai (tęsinys)

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. prestižas buvo vertintas dėl vertės sumažėjimo. Skaičiavimai buvo atlikti naudojant pinigų srautų prognozes prieš apmokestinimą, pagrįstą vadovybės patvirtintais penkerių metų finansiniais biudžetais. Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Daugiau informacijos apie vertės sumažėjimo vertinime naudotas prielaidas pateikta 15 pastaboje. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių.

Nematerialusis turtas

Nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpio paaiškinimai yra pateikti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o metų amortizacijos mokestis yra nurodytas 15 pastaboje. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikotarpis ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bet kokių pokyčių įtaka yra apskaitoma perspektyviai. Įvertinimai yra atlikti atsižvelgiant į Bendrovės istorinę patirtį, kuri atitiktų didžiausią ir geriausią turto naudojimą ir numatomą turto panaudojimą ateityje. Pripažintas nematerialusis turtas atspindi laikotarpį, per kurį šis turtas teiks naudą veikloje. Klientų duomenų bazės naudingo tarnavimo laiko įvertinimas buvo atliktas remiantis dabartine klientų skaičiaus ir atjungtų klientų skaičiaus per tam tikrą laikotarpį statistika.

Ilgalaikis materialusis turtas

Dėl nuolatinės technologijų pažangos atliekami įvertinimai, susiję su ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiku: naudingo tarnavimo laikotarpiai atskleisti pirmiau čia atskleistoje informacijoje, o nusidėvėjimo sąnaudos už metus atskleistos 14 pastaboje. Padidinus turto numatomą naudingo tarnavimo laiką ar jo likvidacinę vertę, sumažėtų nusidėvėjimo sąnaudos. Vadovybė nustato ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką jo įsigijimo metu, o vėliau kasmet jį peržiūri. Naudingo tarnavimo laikas nustatomas remiantis panašaus turto istorine patirtimi bei numatomais įvykiais ateityje, kurie gali turėti įtakos naudingo tarnavimo laikui, pavyzdžiui, technologijų pasikeitimai. Be to, tinklo infrastruktūra negali būti nudėvima per laikotarpį, kuris tęsiasi ilgiau negu atitinkamos licencijos, kuria remiantis teikiamos paslaugos, galiojimo laikotarpis.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatytas remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo ir terminų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus. Šiam įvertinimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Šie sprendimai remiasi reikšmingais skolininko finansiniais sunkumais, tikimybe, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymu ar uždelsimu. Dabartiniai Bendrovės įvertinimai galėtų labai pasikeisti dėl pasikeitusios padėties rinkoje ar visoje šalies ekonomikoje. Atsiperkamumo rodiklis taip pat labai priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti reikšmingai pradelstas gautinas sumas.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas parodo įvertintus nuostolius, atsirandančius dėl klientų negalėjimo atlikti reikiamus mokėjimus. Vadovybė nustato vertės sumažėjimo dydį, remiantis gautinų sumų susigrąžinimo tikimybe, atsižvelgiant į ankstesnių metų nuostolius ir dabartines sumų surinkimo tendencijas.

Debesų kompiuterijos išlaidos

2021 m. balandžio mėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) paskelbė darbotvarkės klausimą dėl debesų kompiuterijos išlaidų apskaitos. Naujame išaiškinime aptariama tiekėjo programinės įrangos debesų platformose konfigūravimo ir pritaikymo išlaidų apskaita. Išaiškinime, kuris turi būti taikomas retrospektyviai, nurodoma, kad kai kurios išlaidos, priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, turi būti pripažįstamos veiklos sąnaudose, kai darbas yra užbaigiamas. Projektai, kuriems taikomi naujojo išaiškinimo reikalavimai, buvo pradėti įgyvendinti tik 2021 metais veiklos sąnaudose pripažįstant 839 tūkst. Eur išlaidų sumą. Ankstesnių laikotarpių duomenys nebuvo tikslinami.

5 Pajamos

	Gruodžio 31 d. pasibaigę
	metai 2021 m. 2020 m.
Mobiliojo ryšio paslaugos	136 298	129 159
Įrangos pardavimo pajamos	97 431	91 786
Interneto paslaugos	64 410	57 890
Balso telefonijos paslaugos	41 504	44 411
TV paslaugos	39 042	35 987
IT paslaugos	17 653	14 428
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios paslaugos	17 454	17 964
Kitos paslaugos	7 002	7 416
Iš viso	420 794	399 041

6 Prekių ir paslaugų savikaina

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos	113 876	105 222
Tinklų sujungimo sąnaudos	43 252	48 490
Tinklo talpos sąnaudos	11 562	10 103
Iš viso	168 690	163 815

7 Kitos veiklos sąnaudos

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Rinkodaros sąnaudos	16 631	14 827
Konsultacijos ir kitos Grupės teikiamos paslaugos	14 876	12 369
Energijos, patalpų ir transporto sąnaudos	12 320	10 381
Eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudos	7 880	5 990
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	1 715	2 075
Kitos sąnaudos	4 865	5 134
Iš viso	58 287	50 776

8 Kitos pajamos

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Dividendų pajamos (31 pastaba)	-	330
Iš viso	-	330

9 Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas	1 639	514
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo nuostoliai	(188)	(126)
Kitos veiklos pelnas (nuostoliai)	(37)	114
Iš viso	1 414	502

10 Finansinė ir investicinė veikla

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Investicijų į patronuojamąsias įmones pelnas (nuostoliai)	-	(318)
Gautinų sumų amortizacijos palūkanų pajamos	1 049	1 823
Finansinės nuomos palūkanų pajamos	353	274
Pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pajamos	48	56
Kapitalo prieaugis, gautas pardavus akcijas	-	115
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje	-	26
Kitos finansinės veiklos pajamos	13	26
Finansinės pajamos	1 463	2 320
Nuomos palūkanų sąnaudos	(2 464)	(2 884)
Paskolų palūkanos	(896)	(1 391)
Pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų pasikeitimo finansinėje veikloje	(121)	(275)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	(67)	(44)
Finansinės veiklos sąnaudos	(3 548)	(4 594)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	(2 085)	(2 592)

11 Pelno mokestis

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	1 313	7 261
Atidėtasis mokestis (27 pastaba)	724	(925)
Pelno mokesčio sąnaudos	2 037	6 336

Nuo 2009 m. sausio 1 d. galioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata investicijoms į naujas technologijas. Tuo remiantis, 2021 m. Bendrovės apskaičiuota pelno mokesčio lengvata sudarė 6,8 mln. Eur (2020 m. – 2,1 mln. Eur). Investicijos į naujas technologijas kapitalizuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas ir jų nusidėvėjimas pripažįstamas leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais, todėl ši mokestinė lengvata nesukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimo.

Mokesčių inspekcija bet kuriuo metu per 5-is iš eilės einančius metus nuo metų, kuriais buvo pateikta mokesčių deklaracija, pabaigos gali patikrinti buhalterines knygas ir apskaitos įrašus, ir apskaičiuoti papildomus mokesčius bei baudas.

Bendrovės vadovybei nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų atsirasti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

Pelno mokestis, apskaičiuotas Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį pelno mokesčio tarifą, kaip parodyta toliau:

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Pelnas prieš apmokestinimą	58 845	62 250
Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2020 m. – 15 proc.)	8 827	9 338
Gauti neapmokestinami dividendai (mokestinis poveikis)	-	(50)
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo
pelno (+)	1 220	(291)
Mokestinė lengvata	(6 853)	(2 106)
Kita	(1 157)	(555)
Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų atskaitoje pripažintos pelno
mokesčio sąnaudos	2 037	6 336
Efektyvi palūkanų norma	3,46 proc.	10,18 proc.

12 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas.

Svertinis akcijų vidurkis ataskaitiniais laikotarpiais sudarė 582 613 tūkst.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Grynasis pelnas	56 808	55 914
Išleistų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	582 613	582 613
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur)	0,098	0,096

13 Vienai akcijai tenkantys dividendai

Už 2020 m. ir 2019 m. paskelbti vienai akcijai tenkantys dividendai, kurie buvo sumokėti 2021 m. ir 2020 m., atitinkamai sudarė 0,10 Eur ir 0,09 Eur.

14 Ilgalaikis materialusis turtas

Pelno ar nuostolių ataskaitoje pripažintas nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudas sudaro:

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas (14 pastaba) Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas (14 pastaba)	50 687 802	44 555 267
Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos (15 pastaba)	16 885	15 762
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos (15 pastaba) Naudojimo teise valdomo turto amortizacija (16 pastaba)	- 9 295	- 9 368
Iš viso	77 669	69 952
Laikomo parduoti turto vertės sumažėjimas	-	-
Iš viso	77 669	69 952

14 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

	Kitas
	Žemė ir	Kanalai ir telekomunika	ilgalaikis materialusis	Nebaigta
	pastatai	cinė įranga	turtas	statyba	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	11 155	222 640	16 780	9 324	259 899
Teisinis sujungimas (30 pastaba)	3 740	4	34	-	3 778
Įsigijimai	-	493	-	38 340	38 833
Perklasifikavimai	36	(33)	(35)	(155)	(187)
Perleidimai ir nurašymai	(47)	(176)	(355)	-	(578)
Perkelta iš nebaigtos statybos Nusidėvėjimas	1 240 (1 296)	28 908 (38 909)	3 723 (4 350)	(33 871) -	- (44 555)
Vertės sumažėjimas	-	(242)	(25)	-	(267)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	14 828	212 685	15 772	13 638	256 923
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	43 775	789 416	58 965	13 638	905 794
Sukauptas nusidėvėjimas	(28 947)	(574 758)	(43 192)	-	(646 897)
Vertės sumažėjimas	-	(1 973)	(1)	-	(1 974)
Likutinė vertė	14 828	212 685	15 772	13 638	256 923
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	14 828	212 685	15 772	13 638	256 923
Įsigijimai	-	534	-	67 741	68 275
Perklasifikavimai Perleidimai ir nurašymai	(3 863) (2 302)	(18) (301)	172 (70)	(293) -	(4 002) (2 673)
Perkelta iš nebaigtos statybos	1 769	49 390	3 605	(54 764)	-
Nusidėvėjimas	(1 376)	(44 389)	(4 922)	-	(50 687)
Vertės sumažėjimas	(80)	(721)	(1)	-	(802)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	8 976	217 180	14 556	26 322	267 034
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	30 979	796 147	53 582	26 322	907 030
Sukauptas nusidėvėjimas	(21 962)	(577 292)	(39 025)	-	(638 279)
Vertės sumažėjimas	(41)	(1 675)	(1)	-	(1 717)
Likutinė vertė	8 976	217 180	14 556	26 322	267 034

2021 m. Bendrovė peržiūrėjo pilnai nudėvėto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi, kaip atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto pilnai nudėvėto turto įsigijimo savikainą sudarė 32 491 tūkst. Eur (2020 m. – 45 447 tūkst. Eur).

2021 m. Bendrovė perklasifikavo 3 848 tūkst. Eur vertės materialiojo turto į turtą, skirtą parduoti.

Bendrovė taip pat peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą 154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur sumai).

Bendrovė vis dar naudoja nuvertėjusį ilgalaikį materialųjį turtą, kurio įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 318 687 tūkst. Eur (2020 m. – 352 803 tūkst. Eur), apimant pastatus, kurių įsigijimų savikaina 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 9 424 tūkst. Eur (2020 m. – 10 560 tūkst. Eur), mašinas ir įrangą, kurių įsigijimo savikaina yra 287 271 tūkst. Eur (2020 m. – 312 476 tūkst. Eur) ir kitus įrengimus, prietaisus ir įrankius, kurių įsigijimų savikaina yra 21 992 tūkst. Eur (2020 m. – 29 767 tūkst. Eur).

14 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Turto grupė "Kanalai ir telekomunikacinė įranga" apima galinę įrangą, kurią grupė nuomoja trečiosioms šalims pagal nuomos sutartis ir kurios apskaitinės vertės yra šios:

	2021 m.	2020 m.
Savikaina	60 523	59 254
Sausio 1 d. sukauptas nusidėvėjimas	(39 769)	(35 746)
Nusidėvėjimas per metus	(7 019)	(7 378)
Perleisto ir nurašyto turto sukauptas nusidėvėjimas	3 477	3 355
Likutinė vertė	17 212	19 485

15 Nematerialusis turtas

	Licencijos ir programinė įranga	Prestižas	Kitas nematerialusis turtas*	Statyba Kuriamas turtas**	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	58 028	26 769	38 167	9 193	132 157
Teisinis sujungimas (30 pastaba)	1	-	-	-	1
Įsigijimai Perklasifikavimai	- 9 361	- -	- -	15 701 (9 176)	15 701 185
Perleidimai ir nurašymai	(59)	-	-	-	(59)
Amortizacijos sąnaudos	(12 285)	-	(3 477)	-	(15 762)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	55 046	26 769	34 690	15 718	132 223
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	117 579	29 408	58 087	15 718	220 792
Sukaupta amortizacija Vertės sumažėjimas	(62 533) -	- (2 639)	(19 813) (3 584)	- -	(82 346) (6 223)
Likutinė vertė	55 046	26 769	34 690	15 718	132 223
2021 m. gruodžio 31 d.
pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	55 046	26 769	34 690	15 718	132 223
Įsigijimai	43	-	-	25 312	25 355
Perklasifikavimai	15 893	-	-	(15 739)	154
Perleidimai ir nurašymai	(53)	-	-	-	(53)
Amortizacijos sąnaudos	(13 437)	-	(3 448)	-	(16 885)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	57 492	26 769	31 242	25 291	140 794
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	128 254	29 408	57 711	25 291	240 664
Sukauptas nusidėvėjimas	(70 762)	-	(22 885)	-	(93 647)
Vertės sumažėjimas	-	(2 639)	(3 584)	-	(6 223)
Likutinė vertė	57 492	26 769	31 242	25 291	140 794

* Kitą nematerialųjį turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro klientų bazė ir prekių ženklas (perimti iš AB "Omnitel" prijungimo metu), kurių vertė 31 245 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 34 691 tūkst. Eur), o likęs amortizavimo laikotarpis yra 9 metai.

** Kuriamas turtas apima nematerialųjį turtą, skirtą savoms reikmėms, taip pat paslaugų teikimui, kurį yra tikimasi užbaigti per 2022 m.

2021 m. Bendrovė peržiūrėjo visiškai amortizuoto turto nurašymo principus remiantis ekonominės naudos kriterijumi, kaip atskleista apskaitos politikoje. Pagal naujus kriterijus Bendrovės nurašyto visiškai amortizuoto turto įsigijimo savikainą sudarė 14 492 tūkst. Eur (2020 m. – 13 284 tūkst. Eur).

15 Nematerialusis turtas (tęsinys)

2021 m. pabaigoje klientų bazės apskaitinė vertė buvo lygi 31,2 mln. Eur, o prestižas – 26,8 mln. Eur. Atsiperkamąsias vertes vadovybė įvertino naudodama diskontuotų pinigų srautų metodą. Vadovybė planuotą pelną po mokesčių apskaičiavo remdamasi ankstesnės veiklos rezultatais, pasirašytomis sutartimis ir savo lūkesčiais dėl rinkos plėtros. Prestižo apskaitinė vertė buvo priskirta mobiliųjų paslaugų verslui kaip pinigus kuriančiam vienetui (PKV), apyvartinis kapitalas ir investicijos į ilgalaikį turtą buvo priskirtos PKV kaip pradavimo pajamų dalis. Pinigų srautai tolesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra ekstrapoliuojami naudojant šiuos rodiklius: klientų bazei – nuolatinis augimo faktorius: 2 proc. (2020 m. – 2 proc.), diskonto norma: 13,6 proc. (2020 m. – 13,6 proc.); prestižui: nuolatinis augimo faktorius: 1 proc. (2020 m. – 1 proc.), diskonto norma: 4,3 proc. (2020 m. – 3,9 proc.). Skaičiavimuose buvo taikomos diskonto normos po mokesčių ir jos atspindi riziką, būdingą atitinkamam pinigus generuojančiam vienetui. Remiantis atlikta analize, vadovybė nustatė, kad nebuvo vertės sumažėjimo nuostolių. Jeigu diskonto norma padidėtų 2 procentiniais punktais, klientų bazė arba prestižo vertė nesumažėtų.

Lietuvoje fiksuotojo, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugų, apimančių ir duomenų perdavimą, veikla nelicencijuojama.

2021 m. Bendrovė peržiūrėjo apskaitomus projektus ir atliko materialiojo turto perkvalifikavimą į nematerialųjį turtą 154 tūkst. Eur sumai (2020 m. – 184 tūkst. Eur).

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pilnai amortizuotų, tačiau vis dar naudojamų veikloje programinės įrangos ir licencijų įsigijimo savikainą sudarė 23 230 tūkst. Eur (2020 m. – 25 812 tūkst. Eur).

16 Naudojimo teise valdomas turtas

		Nenaudojamos
	Žemė ir	šviesolaidžio	Įrangos
	patalpos	skaidulos	nuoma	Kita	Iš viso
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Likutinė vertė laikotarpio
pradžioje	40 379	7 026	-	414	47 819
Teisinis sujungimas (30 pastaba)	81	-	-	-	81
Įsigijimai Perleidimai ir nurašymai	5 675 -	2 469 -	7 079 (7 079)	541 -	15 764 (7 079)
Amortizacijos sąnaudos	(7 929)	(1 173)	-	(266)	(9 368)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	38 206	8 322	-	689	47 217
2020 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	51 522	10 641	-	1 157	63 320
Sukaupta amortizacija	(13 316)	(2 319)	-	(468)	(16 103)
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	38 206	8 322	-	689	47 217
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	38 206	8 322	-	689	47 217
Įsigijimai	5 323	2 597	6 440	282	14 642
Perleidimai ir nurašymai	-	-	(6 440)	-	(6 440)
Amortizacijos sąnaudos	(7 764)	(1 257)	-	(274)	(9 295)
Likutinė vertė laikotarpio
pabaigoje	35 765	9 662	-	697	46 124
2021 m. gruodžio 31 d.
Savikaina	56 665	13 238	-	1 439	71 342
Sukauptas nusidėvėjimas	(20 900)	(3 576)	-	(742)	(25 218)
Vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	35 765	9 662	-	697	46 124

17 Investicinis turtas

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio investicinio turto.

18 Investicijos į asocijuotąsias ir patronuojamąsias įmones

Investicijų į asocijuotąsias ir dukterines įmones judėjimas:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Metų pradžioje	-	4 122
Asocijuotųjų įmonių įsigijimas / įstatinio kapitalo didinimas1	-	-
Patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių pardavimas/ perklasifikavimas1	-	-
Teisinis sujungimas	-	(4 122)

Metų pabaigoje - -

¹2017 m. gruodžio mėn. Bendrovė kartu su kitais dviem Lietuvoje didžiausiais mobiliojo ryšio operatoriais UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" įsigijo po lygią 33,3 proc. UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijų dalį. Iki 2020 m. gegužės 18 d. UAB "Mobilieji mokėjimai" teikė prekės ženklu "MoQ" pažymėtas mobiliųjų mokėjimų paslaugas pagal 2017 m. gegužę Lietuvos banko išduotą ribotos veiklos elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 2020 m. birželio 18 d. Bendrovė kartu su kitais akcininkais UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" pardavė UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijas trečiajai šaliai UAB "SEPAxpress FS". 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė sumažino šios investicijos vertę iki vieno euro. 2019 m. gruodžio 31 d. asocijuotosios įmonės įstatinis kapitalas siekė 7,8 mln. Eur. 2020 m. Bendrovė atskiromis dalimis padidino asocijuotajai įmonei UAB "Mobilieji mokėjimai" suteiktą paskolą iki 289,3 tūkst. Eur. 2020 m. gegužės 31 d. paskola ir sukauptos palūkanos buvo panaudotos padengti UAB "Mobilieji mokėjimai" nuostolius. 2020 m. birželio 16 d. buvo išmokėtas papildomas 26,7 tūkst. Eur piniginis įnašas nuostoliams padengti. Bendrovės turima 33,3 proc. akcijų dalis UAB "Mobilieji mokėjimai" buvo perleista trečiajai šaliai 2020 m. birželio 18 d.

2020 m. liepos 1 d. patronuojamoji įmonė, kurios 100 proc. akcijų priklauso Bendrovei, remiantis 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtintomis Sujungimo sąlygomis ir akcininkų sprendimu, buvo prijungta prie Bendrovės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalį (30 pastaba).

19 Atsargos

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Pirktos prekės, skirtos perparduoti Reikmenys ir eksploatacinės medžiagos	12 813 110	10 321 415
	12 923	10 736
Atėmus: atidėjinys pasenusioms atsargoms	(212)	(309)
Iš viso	12 711	10 427

20 Finansinės priemonės pagal kategorijas

Finansinių priemonių apskaitos principai buvo taikomi šiems straipsniams:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas turtas
Prekybos ir kitos gautinos sumos	93 204	95 591
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	61 769	55 941
Iš viso	154 973	151 532

Visi Bendrovės finansiniai įsipareigojimai, lygūs 197 093 tūkst. Eur (2020 m. – 164 212 tūkst. Eur) buvo priskirti kitų finansinių įsipareigojimų grupei ir nebuvo jokių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais.

21 Prekybos ir kitos gautinos sumos

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Iš įmonių ir gyventojų gautinos sumos Iš kitų operatorių gautinos sumos	78 869 2 843	79 675 2 404
Iš viso gautinų sumų	81 712	82 079
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimą	(4 296)	(3 673)
Prekybos gautinos sumos, grynąja verte	77 416	78 406
Gautinos sumos iš įmonių, surenkančių mokesčius už telekomunikacines
paslaugas	576	260
Iš anksto apmokėtos sąnaudos ir kitos gautinos sumos	2 365	2 532
Finansinės nuomos gautinos sumos	12 605	10 908
Gautinos sumos iš susijusių šalių (31 pastaba)	2 929	5 968
	95 891	98 074
Atimti: ilgalaikę dalį	(23 474)	(21 883)
Trumpalaikė dalis	72 417	76 191

Visos ilgalaikės gautinos sumos turi būti apmokėtos per tris metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytiksliai lygios jų balansinei vertei.

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną yra lygi pirmiau minėtų gautinų sumų balansinei vertei. Bendrovė neturi jokių užtikrinimo priemonių kaip garantijų.

Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo jokių vertinimo metodų ar reikšmingų prielaidų pasikeitimų.

2021 m. gruodžio 31 d. 81 712 tūkst. Eur (2020 m. – 82 079 tūkst. Eur) Bendrovės prekybos gautinų sumų nebuvo nuvertėjusios, todėl vertės sumažėjimo atidėjinys joms nebuvo pripažintas. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atidėjinio suma buvo 4 296 tūkst. Eur (2020 m. – 3 673 tūkst. Eur). Vertės sumažėjimo atidėjinys didžiąja dalimi buvo pripažintas remiantis išrašytomis sąskaitomis, taikant vadovybės nustatytas vertės sumažėjimo normas.

Pagal 9-ojo TFAS reikalavimus Bendrovė pradėjo apskaityti gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius.

Tikėtiniems kredito nuostoliams apskaičiuoti naudojamos šios pagrindinės taisyklės:

• Numatomiems kredito nuostoliams įvertinti naudojami istoriniai duomenys.
• Atidėjinių matrica apibrėžia fiksuotą atidėjinio normą priklausomai nuo gautinos sumos pradelstų dienų skaičiaus.
• Vienoda atidėjinio norma yra taikoma visoms kliento gautinoms sumoms (kurių pradelsimo terminas gali skirtis) pagal vėliausią mokėjimo termino datą. Atidėti mokėjimai dalimis taip pat įtraukiami į tikėtinus kredito nuostolius.
• Skirtingiems klientų segmentams yra taikomos skirtingos atidėjinių normos Mobilusis B2C; Mobilusis B2B; Plačiajuostis B2C; Plačiajuostis B2B/B2O, nes istorinė kredito nuostolių patirtis rodo skirtingus modelius šiems segmentams. Tai reiškia, kad jeigu klientas naudojasi skirtingų sistemų paslaugomis (pvz. plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio paslaugomis) tam pačiam klientui bus taikomos skirtingos atidėjinio normos.

Lentelėje pateikiama šių gautinų sumų analizė pagal pradelsimo laikotarpius:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Iš pirkėjų gautinos sumos	81 712	82 079
Iš kurių: nepradelstos	63 594	63 951
Pradelstos iki 3 dienų	13 501	13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių	888	687
Nuo 7 iki 12 mėnesių	352	690
Pradelstos virš 12 mėnesių	3 377	3 083

21 Prekybos ir kitos gautinos sumos (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas yra praėjęs ir nėra apskaitytas vertės sumažėjimas:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.		2020 m.
Iš viso		-	-
Pradelstos iki 3 dienų		-	-
Nuo 4 iki 6 mėnesių		-	-
Nuo 7 iki 12 mėnesių		-	-
Pradelstos virš 12 mėnesių		-	-

Visiškai ar iš dalies nuvertėjusių gautinų sumų laikotarpiai:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Iš viso	81 712	82 079
Iš kurių: nepradelstos	63 594	63 951
Pradelstos iki 3 dienų	13 501	13 668
Nuo 4 iki 6 mėnesių	888	687
Nuo 7 iki 12 mėnesių	352	690
Pradelstos virš 12 mėnesių	3 377	3 083

Prekybos ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Valiuta
Eurai	92 644	95 393
Kita valiuta	3 247	2 681
Iš viso	95 891	98 074

Toliau pateikiamas pasikeitimas prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo sąskaitoje:

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Metų pradžioje	3 673	5 749
Per metus nurašytos gautinos sumos kaip neatgautinos Atidėjinys gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams / atstatyta nepanaudota	(714)	(3 339)
suma (-)	1 337	1 263
Metų pabaigoje	4 296	3 673

Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliams atidėjimo pripažinimas ir jo atstatymas pelno ar nuostolių ataskaitoje apskaityti straipsnyje "Kitos veiklos sąnaudos" (7 pastaba).

22 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Pinigai kasoje ir banke Trumpalaikės investicijos	21 769 40 000	55 941 -
Iš viso	61 769	55 941

Norėdama išvengti neigiamos palūkanų normos taikymo bankuose likusioms sumoms poveikio, 2021 m. Bendrovė pradėjo teikti trumpalaikes paskolas didžiausiai Bendrovė akcininkei "Telia Company AB". Paskolos turi būti grąžintos per mažesnį nei 3 mėn. laikotarpį už jas mokant 0 proc. palūkanas. Prireikus, "Telia Company AB" suteiktas lėšas Bendrovė gali susigrąžinti per 2 darbo dienas, todėl jas apskaito kaip pinigus / trumpalaikes investicijas iki pareikalavimo. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai įmonei suteiktų lėšų bendra suma siekė 40 mln. Eur.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų apskaitinės vertės, denominuotos šiomis valiutomis:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Valiuta
Eurai	61 745	55 883
USD	24	58
Iš viso	61 769	55 941

Pinigų kasoje ir banke kredito kokybė gali būti įvertinta remiantis "Standard & Poor's" ilgalaikio skolinimosi reitingais (arba atitinkamu "Moody's" reitingu):

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
A+	21 189	54 421
A-2 (trumpalaikis)	40 000	-
Baa1 ("Moody's")	169	204
Kita	411	1 316
Iš viso	61 769	55 941

Maksimali kredito rizika finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo lygi pinigų ir pinigų ekvivalentų, klasifikuojamų kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai, balansinei vertei.

23 Įstatinis kapitalas

Įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 0,29 Eur. Visos akcijos buvo visiškai apmokėtos.

24 Privalomasis rezervas

Privalomąjį rezervą reikalaujama sudaryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmetinis pervedimas sudaro 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir yra privalomas kol rezervas, įskaitant akcijų priedus, pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas sudaromas sukauptiems nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti įstatymų nustatytą privalomojo rezervo sumą, gali būti įtraukiama į nepaskirstytąjį pelną pelno paskirstymo tikslams.

2021 m. ir 2020 m. pabaigoje privalomasis rezervas sudarė 16,9 mln. Eur.

25 Prekybos, kitos mokėtinos sumos ir sukaupti įsipareigojimai

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Prekybos mokėtinos sumos	28 452	26 746
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas	9 803	10 192
Sukaupti įsipareigojimai	4 129	2 373
Sumos mokėtinos susijusioms šalims (31 pastaba)	3 684	3 990
Sukauptos sumos operatoriams	3 424	4 210
Mokėtinos sumos operatoriams	1 614	1 979
Kitos mokėtinos sumos ir ateinančių laikotarpių pajamos	12 955	13 483
	64 061	62 973
Atimti: ilgalaikę dalį	(6 645)	(7 815)
Trumpalaikė dalis	57 416	55 158

Prekybos ir kitų mokėtinų sumų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Valiuta
Eurai	57 137	58 417
Kita valiuta	6 924	4 556
Iš viso	64 061	62 973

26 Paskolos ir nuomos įsipareigojimai

Gruodžio 31 d.
2021 m.	2020 m.
-	7 500
123 681	54 244
	11 207
	825
137 578	73 776
	60 000
	47 295
	574
75 720	107 869
	181 645
	13 324 573 30 000 45 720 - 213 298

Visos paskolos yra suteiktos eurais.

2021 m. lapkričio mėn. Bendrovė grąžino pusę (30 mln. Eur) 60 mln. Eur sindikuotosios banko paskolos, kuri buvo suteikta 2017 m. gegužės mėn. Likusi 30 mln. Eur suma bus grąžinta 2024 m. gegužės mėn.

2017 m. Bendrovė sudarė penkias nuomos sutartis su AB SEB banku. Bendrovės finansinė nuoma yra susijusi to Bendrovės automobiliais darbuotojams, ir kitomis transporto priemonėmis. Tai yra subnuoma. Automobilių nuomos sutartys sudarytos 5 metų laikotarpiui.

Atvirkštinis faktoringas arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas (SIF) – tai programa, kuomet trečiosios šalies bankams už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankams papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė moka visą sumą maždaug per ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitarė visos 3 šalys). 2021 m. SIF programoje dalyvavo 31 tiekėjų (2020 m. – 26), kurie sugeneravo daugiau nei 69 mln. Eur grynųjų pinigų srautą (2020 m. – 15 mln. Eur).

26 Paskolos ir nuomos įsipareigojimai (tęsinys)

Bendrovės minimalūs lizingo mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartis ir jų dabartines vertes:

	Per 1 metus	Nuo 2 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Minimalūs lizingo mokėjimai
2020 m. gruodžio 31 d.	14 379	37 938	18 270	70 587
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(2 347)	(5 506)	(2 833)	(10 686)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė
vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	12 032	32 432	15 437	59 901
Minimalūs lizingo mokėjimai
2021 m. gruodžio 31 d.	16 049	36 811	16 207	69 067
Atimti: būsimas palūkanų sąnaudas	(2 152)	(4 828)	(2 470)	(9 450)
Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė
vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	13 897	31 983	13 737	59 617

27 Atidėtasis mokestis

2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" buvo sujungta su Bendrove, todėl 71,2 mln. Eur mokestinis prestižas buvo nustatytas po susijungimo. Taip pat Bendrovė turėjo pripažinti apie 10 mln. Eur atidėtojo mokesčio turto dėl galimos papildomos prestižo amortizacijos, tačiau dėl nepalankaus įpareigojančio VMI nurodymo Bendrovė nepripažino tokio atidėtojo mokesčio turto. Neigiamas privalomasis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam administraciniam teismui. 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nepalankų sprendimą.

2020 m. Bendrovė vėl pradėjo diskusijas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl su prestižu susijusio atidėtojo mokesčio turto pripažinimo ir pateikė patikslintą 2017 finansinių metų pelno mokesčio deklaraciją. Pateikdama patikslintą deklaraciją Bendrovė pasinaudojo teise reikalauti prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas, susijusias su 2017 m. susijungimo sandoriu, pripažinti leidžiamais atskaitymais.

VMI atliko Bendrovės 2017 m. mokestinį patikrinimą. 2021 m. spalio 29 d. VMI paskelbė galutinį sprendimą, kuriuo Bendrovei buvo iš dalies suteikta teisė prestižo amortizacijos ir paskolos palūkanų sąnaudas pripažinti 2017 m. leidžiamais atskaitymais. Bendrovė buvo atleista nuo baudų ir delspinigių. Šis sprendimas ir atskaitymas taip pat galioja 2018 – 2021 m. laikotarpiui, prestižo sąnaudos bus toliau apskaitomos kaip leidžiami atskaitymai iki 2032 m.

Toks susitarimas atspindėtas Bendrovės finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimų ir turto sąskaitų judėjimai:

	Gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2021 m.	2020 m.
Metų pradžioje	18 880	19 196
Teisinio sujungimo rezultatas	-	609
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą (11 pastaba)	724	(925)
Metų pabaigoje	19 604	18 880

Atidėtojo mokesčio turto ir atidėtojo mokesčio įsipareigojimų analizė yra tokia:

	Gruodžio 31 d.
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	2021 m.	2020 m.
Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti per daugiau nei 12 mėnesių Atidėtojo mokesčio turtas, kuris bus atgautas/ įsipareigojimai įvykdyti (-) per 12	19 397	18 671
mėnesių	207	209
Metų pabaigoje	19 604	18 880

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus Bendrovės investicijos į patronuojamąsias įmones atitinka dalyvavimo kitose įmonėse sąlygas mokestinei lengvatai gauti, todėl atidėtojo mokesčio įsipareigojimas nuo į Bendrovę nepervesto patronuojamųjų įmonių rezultato nustatytas nebuvo.

27 Atidėtasis mokestis (tęsinys)

Toliau pateikiami pasikeitimai per laikotarpį Bendrovės atidėtojo mokesčio turto ir įsipareigojimų sąskaitoje (prieš likučių sudengimą):

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai	Investicijų lengvata1	Naudingo tarnavimo laiko skirtumai2	16-asis TFAS	Kita	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d. Teisinis sujungimas	1 853 -	17 309 633	8 203 -	1 705 -	29 070 633
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	(230)	(917)	516	743	112
2020 m. gruodžio 31 d.	1 623	17 025	8 719	2 448	29 815
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	(208)	2 282	628	(1 436)	1 267
2021 m. gruodžio 31 d.	1 415	19 307	9 347	1 012	31 082

Atidėtojo mokesčio turtas	Mokestiniai nuostoliai	Atidėjinys turto atstatymui	16-asis TFAS	Kita	Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.	-	(1 689)	(8 071)	(114)	(9 874)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	-	(86)	(704)	(271)	(1 061)
2020 m. gruodžio 31 d.	-	(1 775)	(8 775)	(385)	(10 935)
Įtraukta / (kredituojama) į pelno ar nuostolių ataskaitą	-	(85)	(343)	(115)	(543)
2021 m. gruodžio 31 d.	-	(1 860)	(9 118)	(500)	(11 478)

¹ pagal investicijų lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2001 m., investuoto turto vertė buvo atimama apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tikslams investavimo metais. Šio turto tolesnio nusidėvėjimo sąnaudos nėra traktuojamos kaip apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos, todėl buvo suformuotas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas kuris bus visiškai realizuotas per minėto turto naudingo tarnavimo laikotarpius.

² nusidėvėjimas prailgintas apskaitos tikslams, kadangi naudingo tarnavimo laikotarpiai, numatyti mokesčių įstatymuose, yra trumpesni nei įprastinio nusidėvėjimo normos.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra sudengiami tuomet, kai pagal įstatymą egzistuoja įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimais. Šios sumos, apskaičiuotos po atitinkamų likučių sudengimo, apskaitytos finansinės būklės ataskaitoje:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2021 m.
Atidėtojo mokesčio turtas	(11 478)	(10 935)
Sudengtas su atidėtojo mokesčio įsipareigojimais	11 478	10 935
Atidėtojo mokesčio turtas finansinės būklės ataskaitoje	-	-
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai Sudengtas su atidėtojo mokesčio turtu	31 082 (11 478)	29 815 (10 935)
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje	19 604	18 880

28 Atidėjiniai

Bendrovės atidėjinių judėjimas per 2021 m. sausio – gruodžio mėn.:

	Restruktūrizavimo atidėjinys	Atidėjinys turto atstatymui	Iš viso
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	-	11 833	11 833
Įsigijimai	-	534	534
Panaudota suma	-	(49)	(49)
Diskontavimas	-	80	80
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	-	12 398	12 398

Bendrovė nuomojasi žemės sklypus mobiliojo ryšio stotims statyti. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, mobilaus ryšio stotys turi būti išmontuojamos ir sutvarkoma žemė, kad savininkui būtų gražinta tokios būklės, kokios ji buvo prieš išsinuomojant. Taip pat Bendrovė montuoja telekomunikacinę įrangą iš trečiųjų asmenų nuomojamose patalpose arba ant statinių stogų. Pasibaigus nuomos laikui ši įranga turi būti išmontuojama. Šioms būsimoms išlaidoms padengti yra sudarytas atidėjinys turto atstatymui. Bendrovė tikisi, kad turto atstatymo įsipareigojimus reikės vykdyti po vienerių metų laikotarpio, todėl visa atidėjinių suma apskaitoma ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje.

29 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

Garantijos

2021 m. gruodžio 31 d. visa garantijų (įsipareigojimai garantuoti pagal konkursų, sutarčių vykdymo ir išankstinio mokėjimo sąlygas), kurias suteikė AB "SEB bankas", AB "Lietuvos draudimas" ir AAS "BTA Baltic Insurance Company" Lietuvos filialas už Bendrovę, suma sudarė 871 tūkst. Eur (2020 m. – 1 078 tūkst. Eur).

2021 m. gruodžio 31 d. numatomi konkursų ir veiklos garantijų grąžinimo terminai buvo:

Numatomas grąžinimo	2022 m.	2022 m.	2022 m.	2022 m.
terminas	01– 03	04– 06	07– 09	10–12				2026 m.
tūkst. Eur	mėn.	mėn.	mėn.	mėn.	2023 m.2024 m.2025 m.			ir vėliau Iš viso
Garantijos	203	21	32	82	327	32	151	23	871

Gautinos minimalios įmokos pagal nuomos sutartį

Būsimąsias minimalias nuomos įmokas pagal neatšaukiamas veiklos nuomos sutartis sudarė:

		Gruodžio 31 d.
Ne vėliau kaip per 1 metus	2021 m.	2021 m.
	6 188	8 235
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	20 235	20 427
Iš viso	26 423	28 662

Minimalūs finansinės nuomos mokėjimai, pripažinti pelne ar nuostoliuose ir kitose bendrosiose pajamose 2021 m., sudarė 7 321 tūkst. Eur (2020 m. – 8 901 tūkst. Eur).

Gautinas būsimas minimalias įmokas pagal nuomos sutartį sudaro:

• ne vėliau kaip per 1 metus 1 254 tūkst. Eur iš "Telia Assets Finance" (TAF) sutartys, kurių vertė mažesnė nei 5 000 Eur, ir 4 934 tūkst. Eur kitos įrangos (2020 m. – atitinkamai 3 696 tūkst. Eur ir 4 540 tūkst. Eur);
• vėliau nei po 1 metų, bet ne vėliau nei per 5 metus 2 231 tūkst. Eur iš "Telia Assets Finance" (TAF) sutartys, kurių vertė mažesnė nei 5 000 Eur, ir 18 004 tūkst. Eur kitos įrangos (2020 m. – atitinkamai 4 039 tūkst. Eur ir 16 387 tūkst. Eur).

29 Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas (tęsinys)

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

Kapitalinės investicijos, kurių atžvilgiu finansinių ataskaitų datą pasirašytos sutartys, tačiau kurios nebuvo pripažintos finansinėse ataskaitose, yra šios:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2021 m.
Ilgalaikis materialusis turtas	7 460	1 999
Nematerialusis turtas	1 689	2 861
Iš viso	9 149	4 860

Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis – Bendrovė yra nuomininkė

Bendrovė pagal veiklos nuomos sutartis nuomojasi lengvuosius automobilius, IT įrangą ir patalpas.

Nuomos sąnaudos, apskaitytos pelno ar nuostolių ataskaitoje:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2021 m.
Minimalios įmokos pagal nuomos sutartis	14 325	15 276
Iš viso	14 325	15 276

Bendrą būsimų minimalių nuomos įmokų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:

		Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2021 m.
Ne vėliau kaip per 1 metus	607	916
Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	2 912	2 939
Po 5 metų	694	1 317
Iš viso	4 213	5 172

Bendrovės veiklos nuomos sutartys visų pirma susijusios su biuro ir serverių erdvėmis, pastatais, žeme, transporto priemonėmis, IT įranga ir infrastruktūra. Tam tikros sutartys apima atnaujinimo variantus įvairiems laiko tarpams. Subnuomą daugiausia sudaro biuro ir serverių patalpos.

Tinklo infrastruktūros registravimas

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Įstatymas nustato įvairių infrastruktūros objektų (įskaitant elektroninių ryšių tinklų) apsaugos zonų nustatymo ir registravimo tvarką ir reikalavimus, taip pat kompensavimo žemės savininkams dėl su apsaugos zonomis susijusių apribojimų taikymo. Esami tinklai turi būti įregistruoti iki 2025 m. (siūlomas 3 metų pereinamasis laikotarpis):

• − iki 2023 m. galima įregistruoti kabelių tinklus be žemės savininko sutikimo;
• − nuo 2023 m. būtinas žemės savininko sutikimas.

Nuo 2025 m. ūkinė veikla gali būti vykdoma tik, jeigu tinklas yra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Bendrovė įvertino naujojo įstatymo įtaką ir padarė išvadą, kad 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atidėjinio nereikia pripažinti. Bendrovė tikisi, kad išlaidos, susijusios su įstatymo nuostatų šiuo metu naudojamai infrastruktūrai taikymu, bus apskaitomos savikainoje. Numatomos registracijos užbaigimo išlaidos bus maždaug 6 – 16 mln. Eur ir jos bus pripažįstamos iki 2025 m.

30 Teisinis sujungimas

Siekiant supaprastinti "Telia Lietuva" Grupės struktūrą, 2019 m. balandį Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Service LT, AB susitarė parengti reorganizavimo sąlygas, pagal kurias Bendrovės patronuojamoji įmonė Telia Customer Service LT, AB bus prijungta prie Telia Lietuva, AB. 2019 m. lapkričio 6 d. buvo parengtos ir abiejų bendrovių Valdybų patvirtintos prijungimo sąlygos. 2020 m. balandžio 28 d. abiejų bendrovių akcininkai nusprendė reorganizuoti Telia Lietuva, AB ir Telia Customer Service LT, AB prijungimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalį.

2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Telia Lietuva, AB įstatų redakcija, kuria remiantis po reorganizacijos Telia Lietuva, AB tęsia veiklą, o Telia Customer Service LT, AB yra prijungiama prie Telia Lietuva, AB. Telia Customer Service LT, AB nutraukia savo veiklą kaip juridinis asmuo ir jos veiklą toliau vykdo Telia Lietuva, AB. Bendrovė perėmė visą Telia Customer Service LT, AB turtą, teises ir įsipareigojimus. Telia Lietuva, AB įstatinis kapitalas nepasikeitė ir buvo lygus 168 958 tūkst. Eur. Bendrovės akcininko turtinės ir neturtinės teisės taip pat nesikeitė.

2020 m. birželio 30 d.	Atėmus grynąją investiciją	Balansinės vertės sujungimo metu įgyto turto
		3 778
		1
		81
		410
		117
		3 075
		(2 094)
		(609)
		(80)
(557)	-	(557)
		-
	3 778 1 81 410 117 3 075 (6 216) (609) (80)	- - - - - - 4 122 - -

Grynoji įplaukų iš teisinio sujungimo vertė: Gauti pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 075

Už metus, pasibaigusius 2020 m. ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo rengiamos Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo investicijų į patronuojamąsias įmones. Už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., buvo rengiamos atskiros finansinės ataskaitos pagal 27-ojo TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" nuostatas.

Pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita	2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Pajamos	398 083
Prekių ir paslaugų savikaina	(158 023)
Su darbuotojais susijusios išlaidos	(54 887)
Kitos veiklos sąnaudos	(50 760)
Kitos pajamos	-
Kitos veiklos (pelnas) nuostoliai, grynąja verte	502
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, amortizacija ir vertės sumažėjimas ir turtas, skirtas parduoti	(70 069)
Pagrindinės veiklos pelnas	64 846
Pelnas (nuostoliai) iš investicinės veiklos	(318)
Finansinės pajamos	2 320
Finansinės veiklos sąnaudos	(4 593)
Finansinės ir investicinės veiklos grynosios pajamos	(2 591)
Pelnas prieš apmokestinimą	62 255
Pelno mokestis	(6 389)
Ataskaitinių metų pelnas	55 866
Grynasis pelnas ir kitos bendrosios pajamos, priskirtini:
Patronuojančios įmonės akcininkams	55 866
Nekontroliuojamos palūkanos	-
Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir sumažintas pelnas už Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną (Eur vienai akcijai)	0,096

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovę kontroliuoja "Telia Company AB" (Švedija), kuriai priklauso 88,15 proc. Bendrovės akcijų bei balsų. Didžiausia "Telia Company AB" akcininkė yra Švedijos valstybė.

Su susijusiomis šalimis buvo atlikti šie sandoriai:

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Telekomunikacijų ir kitų paslaugų pardavimas:
"Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms Bendrovės patronuojamosios įmonės	8 480 -	11 187 998
Iš viso telekomunikacinių ir kitų paslaugų pardavimų	8 480	12 185
	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Turto ir paslaugų pirkimas:	2021 m.	2020 m.
Turto pirkimas iš: "Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	630	1 613
	630	1 613
Paslaugų pirkimas iš: "Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms Bendrovės patronuojamosios įmonės	23 712 -	24 142 6 086
	23 712	30 228
Iš viso turto ir paslaugų pirkimų	24 342	31 841
Likučiai metų pabaigoje susiję su turto / paslaugų pardavimu/pirkimu:
Gautinos sumos ir sukauptos pajamos iš susijusių šalių:	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Gautinos sumos iš susijusių šalių:
Ilgalaikės gautinos sumos: "Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	140	140
	140	140
Trumpalaikės gautinos sumos: "Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	2 120	4 798
	2 120	4 798
Sukauptos pajamos iš susijusių šalių: "Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	669	1 030
	669	1 030
Iš viso gautinų sumų ir sukauptų pajamų	2 929	5 968

Gautinos sumos iš susijusių šalių atsiranda pirmiausia dėl pardavimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pardavimo datos. Gautinos sumos nėra apdraudžiamos užtikrinimo priemonėmis ir už jas nemokamos palūkanos. Atidėjiniai gautinoms sumoms iš susijusių šalių nebuvo pripažinti 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

31 Sandoriai su susijusiomis šalimis (tęsinys)

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Mokėtinos sumos susijusioms šalims:
"Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	3 672	4 202
	3 672	4 202
Sukauptos sąnaudos susijusioms šalims:
"Telia Company AB" ir jos patronuojamosioms įmonėms	12	(212)
	12	(212)
Iš viso mokėtinų sumų ir sukauptų sąnaudų	3 684	3 990

Mokėtinos sumos susijusioms šalims atsiranda pirmiausia dėl pirkimo sandorių ir turi būti sumokėtos per vieną mėnesį po pirkimo datos. Už mokėtinas sumas nemokamos palūkanos.

		Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Paskolos, suteiktos susijusioms šalims:	2021 m.	2020 m.
Likutis metų pradžioje	-	5 003
Paskolos	-	8 000
Susigrąžintos paskolos (pinigais)	-	(13 000)
Priskaičiuotos palūkanos (įskaitant PVM)	-	8
Gautos palūkanos (įskaitant PVM)	-	(11)
Likutis metų pabaigoje	-	-

Susijusioms šalims suteiktų paskolų terminai ir sąlygos:

Susijusios šalies pavadinimas	Sutarties data	Sutarties numatyta pirminė valiuta	Paskolų suma	Terminas	Palūkanų norma
2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
"Telia Company AB"	2020 m.	Eurai	8 000	2020 m.	0,368 proc.
	gegužės 25 d.			rugpjūčio 25 d.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo negrąžintų tarpusavio paskolų (2020 m. – neturėjo), kurias "Telia Company AB" suteikė pagal iki 2021 m. gegužės 20 d. galiojusią atsinaujinančios paskolos sutartį.

2020 m. Bendrovė padidino iki 289,2 tūkst. Eur paskola asocijuotajai įmonei UAB "Mobilieji mokėjimai", kurioje iki 2020 m. birželio 18 d. Bendrovei priklausė 33,3 proc. akcijų. Bendrovės suteikta paskola ir sukauptos pajamos buvo panaudotos padengti UAB "Mobilieji mokėjimai" nuostolius. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovei nekilo jokia su UAB "Mobilieji Mokėjimai" susijusi rizika. Iki akcijų perleidimo datos atliktas papildomas akcininkų 26,7 tūkst. Eur įnašas buvo panaudotas padengti nuostolius.

Norėdama išvengti neigiamos palūkanų normos taikymo bankuose likusioms sumoms poveikio, 2021 metais Bendrovė pradėjo teikti trumpalaikes paskolas "Telia Company AB". Paskolos turi būti grąžintos per mažesnį nei 3 mėn. laikotarpį už jas mokant 0 proc. palūkanas. Prireikus, "Telia Company AB" suteiktas lėšas Bendrovė gali susigrąžinti per 2 darbo dienas, todėl jas apskaito kaip pinigus / trumpalaikes investicijas iki pareikalavimo. 2021 m. gruodžio 31 d. patronuojančiajai įmonei suteiktų lėšų bendra suma siekė 40 mln. Eur.

Visi sandoriai su susijusiomis šalimis yra vykdomi remiantis rinkos principais.

2021 m. "Telia Company AB" išmokėti dividendai sudarė 51 359 tūkst. Eur (2020 m. – 46 224 tūkst. Eur). 2021 m. Bendrovė negavo dividendų iš patronuojamosios įmonės (2020 m. – gavo 330 tūkst. Eur dividendų).

Bendrovės pagrindinių vadovų darbo užmokestis

	Gruodžio 31 d. pasibaigę metai
	2021 m.	2020 m.
Pagrindinių vadovų darbo užmokestis Socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio	5 507 100	5 108 71
Iš viso atlygio	5 607	5 179

Pagrindiniai vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai atskaitingų Bendrovės vadovui, ir pagrindinių Bendrovės padalinių vadovai. 2021 m. gruodžio 31 d. bendras pagrindinių vadovų skaičius buvo 46 (2020 m. gruodžio 31 d. – 49).

Remiantis įstatymais, darbo užmokesčiui Bendrovė taiko 1,77 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą. 2020 m. socialinio draudimo įmokos, darbo užmokesčiui viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą (t.y. 104 tūkst. Eur), nebuvo skaičiuojamos.

Per 2021 m. dviem nepriklausomiems Bendrovės valdybos nariams priskaičiuota 31 tūkst. Eur metinių išmokų (tantjemų) už 2020 m. Visas Bendrovės vadovų darbo užmokestis priskiriamas trumpalaikėms išmokoms darbuotojams.

32 Sutarties gavimo sąnaudos

Sutarties turto sąnaudų likutis perkėlimui:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Sutarties turto sąnaudų likutis metų pradžiai	4 806	4 625
Sutarties turto padidėjimas dėl naujų sutarčių per metus	6 293	6 206
Sutarčių įsigijimo sąnaudų nusidėvėjimo išlaidos	(6 262)	(6 025)
Sutarties turto sąnaudos gruodžio 31 d.	4 837	4 806

Sutarties gavimo sąnaudos yra papildomos sąnaudos, patiriamos sudarant sutartį su klientu, kurių Bendrovė nebūtų patyrusi jeigu sutartis nebūtų gauta. Šias išlaidas sudaro išorės ir vidaus komisiniai bei išmokos, susijusios su naujos sutarties gavimu. Šios sąnaudos yra amortizuojamos naudojant tiesioginį metodą per vidutinį klientų gyvavimo laikotarpį, vertinamą bendro portfelio lygiu. Jeigu Bendrovė sumoka reikšmingo dydžio komisinius už sutarties atnaujinimą, turtas yra amortizuojamas per minimalų sutarties laikotarpį.

33 Sutarties turtas ir įsipareigojimai

Sutarties turto likutis perkėlimui:

	Gruodžio 31 d.
	2021 m.	2020 m.
Trumpalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	1 196	1 178
Likučio padidėjimas dėl naujos sutarties pakeitimo	2 752	1 913
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	(2 846)	(1 895)
Trumpalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	1 102	1 196
Ilgalaikis sutarties turtas sausio 1 d.	445	351
Likučio padidėjimas dėl naujų sutarčių	485	396
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	(234)	(302)
Ilgalaikis sutarties turtas gruodžio 31 d.	696	445
Iš viso sutarties turto gruodžio 31 d.	1 798	1 641
Sutarties įsipareigojimų likutis perkėlimui:
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.	1 610	501
Sutarties įsipareigojimų padidėjimas per metus	2 450	1 910
Sutarties įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas	(2 006)	(801)
Trumpalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.	2 054	1 610
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai sausio 1 d.	-	-
Likučio padidėjimas dėl naujų sutarčių	-	-
Likučio sumažėjimas dėl įprasto sutarties pasibaigimo ar pakeitimo	-	-
Likučio perkėlimas iš ilgalaikių į trumpalaikius sutarties įsipareigojimus	-	-
Ilgalaikiai sutarties įsipareigojimai gruodžio 31 d.	-	-
Iš viso sutarties įsipareigojimų gruodžio 31 d.	2 054	1 610

34 Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio ir veiklos tęstinumas

Reaguodama į Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą, Bendrovė nuo vasario 24 d. iki bent kovo pabaigos suteiks galimybę nemokamai ir neribotai skambinti bei siųsti SMS į Ukrainą ir priimti skambučius bei SMS iš Ukrainos. Bendrovė taip pat suteikė į Lietuvą atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams neribotą skaičių išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos kortelių. Ukrainos įmonėms, kurios svarsto arba ruošiasi perkelti veiklą į Lietuvą, Bendrovė paruošė specialų paramos paketą, kurį sudaro plačiajuosčio interneto, balso telefonijos, mobiliojo ryšio ir IT paslaugos. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestas sankcijas bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nurodymus, Bendrovė nutraukė Rusijos TV kanalų retransliaciją.

Būdama telekomunikacijos ir IT paslaugų teikėja, Bendrovė susiduria su tam tikra rizika susijusia su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos telekomunikacijų operatoriais bei šių šalių rezidentais – Bendrovės teikiamų tinklapių administravimo bei debesijos paslaugų vartotojais. Bendrovė svarsto dėl tolesnio tokių santykių palaikymo atsižvelgdama į įvestas sankcijas ir galimus atsiskaitymų sutrikimus, kad galėtų mažinti pradelstų blogų skolų kaupimąsi. Bendrovės vadovybė įvertino galimą Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų sankcijų tam tikriems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos juridiniams ir fiziniams subjektams įtaką ir šio dokumento pasirašymo datą nustatė, kad tai neparodo, jog egzistuoja didelis neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Tikėtina kad dėl galimo neigiamo šiuo metu įvestų sankcijų poveikio tuo atveju, jei jos bus taikomos visus 2022 metus, įtaka Bendrovės veiklos rezultatams gali siekti iki 1 proc. metinių pajamų ir iki 2 proc. metinio EBITDA rodiklio.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia Lietuva, AB finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pirmiau pateiktos Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, parengtos pagal Europos Sąjungoje priimtus taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Dan Strömberg Vadovas

METINIS PRANEŠIMAS Patvirtinta Valdybos

2022 m. kovo 31 d.

BENDRA INFORMACIJA

Ataskaitinis laikotarpis

2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai

Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys

Teisinė forma akcinė bendrovė Įregistravimo data 1992 m. vasario 6 d. Įmonės kodas 1212 15434 Telefonas 1511, (8 5) 262 1511 Faksas (8 5) 212 6665 El. pašto adresas info@telia.lt Interneto adresas www.telia.lt

Emitento pavadinimas Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė) Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras LEI kodas 5299007A0LO7C2YYI075 Buveinės adresas Saltoniškių g. 7A, LT-03501 Vilnius, Lietuva

Pagrindinės veiklos pobūdis

Nuo 2017 m. vasario 1 d. Telia Lietuva, AB tęsia TEO LT, AB, AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" veiklą. 2017 m. vasario 1 d. AB "Omnitel" ir AB "Baltic Data Center" buvo prijungtos prie TEO LT, AB, o TEO LT, AB pakeitė pavadinimą į Telia Lietuva, AB, kuri teikia telekomunikacijų, IT ir TV paslaugas iš vienų rankų Lietuvos gyventojams ir verslui.

Bendrovė yra "Telia Company AB" įmonių grupės, kuri teikia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse, dalis.

Mūsų atnaujintas tikslas – we reinvent better connected living. Mūsų bendros vertybės yra kompasas, kuriuo vadovaujamės dirbdami. Dare – išdrįstame kurti naujoves, pirmauti ir būti atviri. Care – rūpinamės savo klientais, vienas kitu ir mūsų pasauliu. Simplify – paprastiname įgyvendinimą, komandinį darbą ir savo veiklą.

Bendrovė kartu su susijusiais juridiniais asmenimis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) yra pripažinta didelę įtaką turinčiu operatoriumi šiose rinkose:

• balso skambučių užbaigimo viešajame judriojo ryšio tinkle;

• skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje;

• didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje;

• didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams;

• aukštos kokybės duomenų perdavimo elektroninių ryšių tinklo galiniu segmentu paslaugų;

• televizijos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, teikiamų Bendrovės, Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, Bendrovė turi suteikti ryšio prieigą kitiems ūkio subjektams, jų nediskriminuoti, laikytis skaidrumo, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos bei apskaitos atskyrimo įpareigojimų. Taip pat skelbti standartinius pasiūlymus suteikti ryšio prieigą.

Bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.

Bendrovė turi šiuos veiklos atitikimą ISO standartams patvirtinančius sertifikatus: IT valdymo (ISO 20000), informacijos saugos valdymo (ISO 27001), kokybės valdymo (ISO 9001), aplinkosaugos valdymo (ISO 14001) bei darbų saugos ir sveikatos valdymo (ISO 45001).

Bendrovės asocijuotoji įmonė (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Įmonės pavadinimas	Įregistravimo data, registro tvarkytojo pavadinimas	Kontaktiniai duomenys	Bendrovei tenkanti įmonės kapitalo dalis (%)	Bendrovei tenkanti balsų dalis (%)
VšĮ "Numerio perkėlimas"	2014 m. rugsėjo 5 d., kodas 3033 86211, Valstybės įmonė Registrų	Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius,	-	50,00
	centras	Lietuva

Drauge su UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" (abi įmonės turi po 25 proc.) įsteigta VšĮ "Numerio perkėlimas" nuo 2016 m. sausio 1 d. kartu su UAB "Mediafon" administruoja centrinę duomenų bazę, skirtą telefono numerio perkėlimui Lietuvoje užtikrinti.

Bendrovės dukterinė įmonė Telia Customer Service LT, AB (įsteigta 1992 m. liepos 27 d., kodas 1104 01957, registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras, adresas: Vytenio g. 18, LT-03503 Vilnius, Lietuva), kuri rūpinosi Bendrovės klientų aptarnavimu ir teikė informacijos telefonu 118 paslaugą Lietuvoje, 2020 m. liepos 1 dieną buvo prijungta prie Bendrovės. Per metus Telia Customer Service LT konsultantai su klientais bendraudavo telefonu ir el. kanalais daugiau nei 20 mln. kartų.

2020 m. birželio 18 d. Bendrovė kartu su kitais akcininkais – UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele 2" – pardavė visas UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijas SEPAexpress FS, UAB. Trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai lygiomis dalimis (po 33,3 proc.) UAB "Mobilieji mokėjimai" (įsteigta 2016 m. gruodžio 16 d., kodas 3044 31143, registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras, adresas: Žalgirio g. 92-701, LT-01109 Vilnius, Lietuva) akcijų įsigijo 2017 m. gruodį. 2017 m. gegužę Lietuvos bankas bendrovei "Mobilieji mokėjimai" suteikė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą vykdyti su momentiniais mokėjimais susijusią veiklą. Įmonė iki 2020 m. gegužės 18 d. teikė mobiliųjų mokėjimų paslaugas su MoQ prekės ženklu.

Bendrovė filialų ar atstovybių neturi.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2000 m. gruodžio 1 d. Bendrovė ir AB SEB bankas (kodas 1120 21238, adresas: Konstitucijos pr. 24, LT-01103 Vilnius) pasirašė sutartį dėl Bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų

Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka. Nuo 2011 m. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. Bendrovės akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį sąrašą įtraukti šie Bendrovės vertybiniai popieriai (simbolis – TEL1L):

		Nominali vertė	Bendra nominali
Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	eurais	vertė eurais	Emisijos kodas
Paprastosios vardinės akcijos	582 613 138	0,29	168 957 810,02	LT0000123911

Bendrovės dukterinės įmonės Telia Customer Service LT, AB vertybiniais popieriais viešai nebuvo prekiaujama, nes visos šios įmonės akcijos priklausė Bendrovei. VšĮ "Numerio perkėlimas" ir UAB "Mobilieji mokėjimai" yra/buvo valdomos kartu su UAB "Bitė Lietuva" ir UAB "Tele2" ir šių įmonių vertybiniais popieriais viešai nėra prekiaujama

VADOVYBĖS PRANEŠIMAS

"Telia Company" įmonių grupė į 2021-uosius įžengė su nauju tikslu ir atnaujinta strategija. Mūsų naujasis tikslas – Reinvent better connected living – reiškia, kad kiekvieną dieną stengiamės rasti naujų būdų, kaip tapti dar geresniais – savo kolegoms, savo klientams, sau ir aplinkai. Ieškome sprendimų, kurie padeda sujungti žmones ir verslus dar stipriau ir prasmingiau – sprendimų, kurie įgalina. Nes kokybišką ryšį mes suprantame ne tik kaip techniškai ištobulintą skaitmeninių paslaugų sistemą, bet ir kaip turinį, kuris įkvepia, veiksmus, kurie keičia, ir atsakomybę, kuri skatina pasitikėjimą. Todėl ir ateities pasaulį mes matome tik dar labiau, dar geriau, dar kokybiškiau susijungusį ryšiu, kuris praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

2020 m. lapkritį dėl COVID-19 viruso įvestas antrasis karantinas Lietuvoje galiojo visą 2021 m. pirmąjį pusmetį. Antrojo karantino metu dirbo ne visi Bendrovės klientų aptarnavimo salonai, o veikiantys teikė tik būtinąsias paslaugas, kurių negalima suteikti nuotoliniu būdu. Pardavimas elektroninėje erdvėje ir nuotolinis klientų aptarnavimas karantino metu tapo itin svarbūs. Neveikiantys salonai turėjo įtakos mobiliųjų prietaisų pardavimui, o dėl kelionių ribojimo mažiau gauta pajamų iš tarptinklinio ryšio paslaugų.

Antrojo karantino metu dauguma Bendrovės darbuotojų toliau dirbo nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui, Bendrovės darbuotojai galėjo derinti darbą biuruose su nuotoliniu darbu iš namų ar iš kitos vietos. Dėl to buvo įteisintos darbostogas – galimybę iki vieno mėnesio per metus dirbti būnant bet kurioje ES šalyje.

Karantino metu mūsų teikiamos ryšių paslaugos ir žmonėms, ir verslui tapo ypatingai svarbios. Dėl to augo ir su lanksčiu darbu, ir su pramogomis bei laisvalaikiu susijusių interneto, IT, TV paslaugų bei įrangos paklausa. Sėkmingai augdami mes ir toliau stiprinome savo infrastruktūrą, plėtėme turinio paslaugą bei pristatėme naujas paslaugas. Vasarį pristatėme naujos kartos eSIM sprendimą išmaniesiems laikrodžiams, kuris veikia naudojant pažangiausią – VoLTE technologiją.

Dėl karantino išaugo el. paslaugų teikimo poreikis visam verslui, kuris skubėjo prisitaikyti prie naujos realybės. Dažnu atveju mes buvome tų pokyčių priešakyje: nuo nuotolinio darbo iki duomenų perkėlimo į debesiją, nuo el. parduotuvės iki išmaniųjų bendravimo su klientais sprendimų. Dėl stipriai padidėjusio IT paslaugų poreikio Bendrovė iki metų pabaigos modernizavo bei išplėtė dviejų pagrindinių duomenų centrų pajėgumą.

Pandemija atskleidė ryšio kokybės bei greičio svarbą. Didžiausios iki šiol 94 mln. eurų investicijos į fiksuotojo ir mobiliojo tinklo plėtrą bei atnaujinimą 2021 m. lėmė klientų skaičiaus augimą ir didžiausią vidutinę mobiliojo interneto spartą šalyje. Metų pabaigoje mobiliajame tinkle peržengtos dvi svarbios atžymos: nuo spalio jau kas antras skambutis "Telia" mobiliajame tinkle vyksta naudojant VoLTE technologiją, o visų metų vidutinis duomenų atsisiuntimo greitis Bendrovės tinkle, Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, siekė 104,5 Mb/s ir pirmą kartą istorijoje viršijo simbolinį šimtą megabitų per sekundę.

Pernai pradėjome strateginį mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimą "Ericsson" įranga. Visoje Lietuvoje per trejus metus įdiegsime apie 2000 naujos kartos bazinių mobiliojo ryšio stočių. Taip mūsų tinklas taps tvaresnis, saugesnis ir visiškai paruoštas komerciniam 5G diegimui ateityje. Tai bus didžiausias investicijų projektas Bendrovės istorijoje. 2021 m. pabaigoje daugiau nei 450 bazinių stočių užtikrinančių 2G, 3G, 4G ir 5G ryšį jau buvo atnaujintos "Ericsson" įranga.

2021 m. spalį "Telia Lietuva" kartu su kitais pagrindiniais Lietuvos telekomunikacijų operatoriais ir valstybės institucijomis pasirašė memorandumą. Visos šalys susitarė bendradarbiauti siekiant, kad 5G ryšys Vilniuje pradėtų veikti 2022 m., penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – 2023 m., o 2025 m. – visuose miestuose, tarptautiniuose transporto koridoriuose taip pat valstybinės svarbos keliuose, geležinkeliuose ir uostuose. Taip pat numatytas tikslas – užtikrinti 100 Mb/s interneto spartą bent 95 proc. Lietuvos šeimos ūkių ir palei pagrindinius transporto koridorius.

Ryšio kokybinė lyderystė turėjo tiesioginės įtakos ir naujų klientų pritraukimui. Daugiau nei 80 tūkst. namų ūkių įvertino unikalaus rinkoje mobiliųjų ir namų paslaugų vertes apjungiančios pasiūlymo "Telia1" privalumą. Per 2021 metus:

• mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius padidėjo 8,6 proc. iki 1 518 tūkst.,
• šviesolaidinio interneto vartotojų skaičius padidėjo 2,7 proc. iki 305 tūkst.,
• išmaniosios televizijos (IPTV) vartotojų skaičius padidėjo 0,8 proc. iki 255 tūkstančių.

Nauji klientai, nemažėjanti kokybiško ryšio ir turinio paklausa bei įgyvendinti verslo klientų IT projektai, o taip pat geresnis įrangos ir naujausių išmaniųjų telefonų pardavimas lėmė pajamų augimą. Palyginti su konsoliduotais 2020 m. duomenimis:

• pajamos iš IT paslaugų padidėjo 24,3 proc.,
• pajamos iš plačiajuosčio interneto padidėjo 11,2 proc.,
• pajamos iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų padidėjo 10,4 proc.,
• pajamos iš TV paslaugų padidėjo 8,5 procento.

2021 m. susidūrėme ne tik su pandemijos, bet ir visai šaliai naujais iššūkiais, tokiais kaip į rekordines aukštumas pakilę elektros energijos tarifai, darbo rinkoje didėjantys atlygiai ir infliacija. Tai turėjo įtakos mūsų finansiniams rezultatams. Nepaisant to, 2021 m. EBITDA buvo didžiausia Bendrovės istorijoje. Metų pradžioje pardavę biurų pastatą Kaune gavome 1,2 mln. eurų vienkartinio pelno iš turto pardavimo. Stiprūs pinigų srautai leido Bendrovei anksčiau termino grąžinti pusę bankų suteiktos paskolos ir sumažinti išorinę paskolą iki 30 mln. eurų.

Gegužę akcininkams išmokėjome rekordinius dividendus – 58,3 mln. eurų (0,10 euro vienai akcijai). Akcininkai naujai dvejų metų kadencijai išrinko valdybą: penki buvusios valdybos nariai, įskaitant vieną nepriklausomą narį, buvo perrinkti, taip pat išrinkta nauja nepriklausoma valdybos narė, Dovilė Grigienė. Douglas Lubbe perrinktas valdybos pirmininku.

Siekdami daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui ir geriau tenkinti jų poreikius, pertvarkėme privačių klientų aptarnavimo ir paslaugų pardavimo organizavimą: aktyvaus pardavimo padalinys sieks didinti paslaugų pardavimą, o klientų aptarnavimo padalinys visą dėmesį skirs klientų aptarnavimo kokybei ir efektyvumui.

2021 m. pabaigoje baigtas dvejus metus trukęs 30 didžiausių klientų aptarnavimo salonų atnaujinimo projektas, kurio vertė siekė 2,5 mln. eurų. Lapkritį "Telia Lietuva" antrus metus pamečiui pripažinta aukščiausią aptarnavimo kokybę suteikiančia telekomunikacijų bendrove Lietuvoje. Šį tyrimą atliko UAB "Slapto pirkėjo tyrimai", dirbanti su prekės ženklu "Dive Lietuva".

Toliau laikomės tvaraus verslo kurso. Kartu su kolegomis iš Estijos pirmieji "Telia Company" įmonių grupėje pasiekėme lyčių balansą – kiek vyrų, tiek ir moterų dirba įmonėje. Mūsų pastangos buvo įvertintos – Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų metu "Telia Lietuva" buvo įvardyta kaip geriausia 2020 m. darbovietė didžiųjų bendrovių kategorijoje.

2021 m. Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų metu "Telia Lietuva" buvo išrinkta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą. Be to, pagal "Sustainable Brand Index" reitingą "Telia" Lietuvoje yra pripažinta tvariausiu ryšio operatoriumi. Nuo 2021 m. kovo Bendrovė pradėjo prekybą atnaujintais telefonais už patrauklią kainą. Praeitų metų pabaigoje Bendrovė gavo maksimalų balą naujame "Transparency International" Lietuvos skyriaus atliktame verslo skaidrumo vertinime.

Per 2021 m. Bendrovė sumokėjo 80,3 mln. eurų įmokų ir mokesčių, neįskaičiavus įmokų ir mokesčių, kuriuos įmonė išskaičiavo ir sumokėjo už kitus asmenis. Į Valstybinio socialinio draudimo fondą Bendrovė sumokėjo 14,3 mln. eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 66 mln. eurų.

COVID-19 įtaka

Per antrąjį karantiną, kuris truko nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. birželio, Bendrovės klientų aptarnavimo salonai buvo dalinai uždaryti ir daugelis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu išskyrus verslo užtikrinimui svarbias funkcijas atliekančius darbuotojus.

Kaip ir 2020 m., dėl kelionių tarp šalių ribojimo mažesnės pajamos iš tarptinklinio ryšio paslaugų turėjo neigiamos įtakos Bendrovės pajamoms. 2021 m. pajamos iš tarptinklinio ryšio paslaugų teikiamų į šalį atvykstantiems buvo 476 tūkst. eurų mažesnės nei prieš metus, o pajamos iš mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų per metus sumažėjo 763 tūkst. eurų. 2021 m. antrąjį pusmetį stebėta pozityvi pajamų iš tarptinklinio ryšio paslaugų didėjimo tendencija, tačiau dėl neapibrėžtumo susijusio su COVID-19 vis dar egzistuoja tam tikra rizika kalbant apie ateitį.

2021 m. finansų rinkos atsigavo po pirminių COVID-19 2020 m. pradžioje sukeltų svyravimų. Bendrovės finansinių rizikų valdymas iš esmės nesikeitė. Skolos kapitalo rinka grįžo į prieš pandemiją vyravusių palūkanų normų lygį kalbant apie Bendrovės paskolas. Bendra kreditingumo rizika, kuri buvo išaugusi 2020 m., sumažėjo ir dėl to reikšmingai nepadidėjo Bendrovės atidėjiniai tikėtiniems 2021 m. kredito nuostoliams.

Bendrovės vadovybė įvertinusi COVID-19 pasekmes, kitus įvykius ir aplinkybes, nustatė, kad jie neparodo, jog egzistuoja didelis neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą.

Naujausi įvykiai

Reaguodama į Rusijos Federacijos karinę invaziją į Ukrainą, Bendrovė nuo vasario 24 d. iki bent kovo pabaigos suteiks galimybę nemokamai ir neribotai skambinti bei siųsti SMS į Ukrainą ir priimti skambučius bei SMS iš Ukrainos. Bendrovė taip pat suteikė į Lietuvą atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams neribotą skaičių išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos kortelių. Ukrainos įmonėms, kurios svarsto arba ruošiasi perkelti veiklą į Lietuvą, Bendrovė paruošė specialų paramos paketą, kurį sudaro plačiajuosčio interneto, balso telefonijos, mobiliojo ryšio ir IT paslaugos. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestas sankcijas bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nurodymus, Bendrovė nutraukė Rusijos TV kanalų retransliaciją.

Būdama telekomunikacijos ir IT paslaugų teikėja, Bendrovė susiduria su tam tikra rizika susijusia su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos telekomunikacijų operatoriais bei šių šalių rezidentais – Bendrovės teikiamų tinklapių administravimo bei debesijos paslaugų vartotojais. Bendrovė svarsto dėl tolesnio tokių santykių palaikymo atsižvelgdama į įvestas sankcijas ir galimus atsiskaitymų sutrikimus, kad galėtų mažinti pradelstų blogų skolų kaupimąsi. Bendrovės vadovybė įvertino galimą Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų sankcijų tam tikriems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos juridiniams ir fiziniams subjektams įtaką ir šio dokumento pasirašymo datą nustatė, kad tai neparodo, jog egzistuoja didelis neapibrėžtumas, kuris gali kelti didelių abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Tikėtina kad dėl galimo neigiamo šiuo metu įvestų sankcijų poveikio tuo atveju, jei jos bus taikomos visus 2022 metus, įtaka Bendrovės veiklos rezultatams gali siekti iki 1 proc. metinių pajamų ir iki 2 proc. metinio EBITDA rodiklio.

FINANSINĖ INFORMACIJA

Finansinė atskaitomybė yra parengta pagal ES priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Bendrovė parengė konsoliduotas ir atskiras finansines ataskaitas, nes iki 2020 m. liepos 1 d. Bendrovė turėjo dukterinę įmonę Telia Customer Service LT, AB. Už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus Bendrovė parengė tik atskiras Bendrovės finansines ataskaitas, todėl tam, kad Bendrovės pagrindiniai 2021 m. finansiniai rodikliai būtų palyginami ir nuosekliai pateikti, jie žemiau yra lyginami su konsoliduotais ir atskirais Bendrovės 2020 m. duomenimis.

Pagrindiniai finansų rodikliai

(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)	2021 m.	2020 m. konsoliduoti	Pokytis (%)	2020 m. Bendrovė	Pokytis (%)
Pajamos	420 794	398 083	5,7	399 041	5,5
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų	139 063	136 236	2,1	136 115	2,2
EBITDA, neįsk. vienkartinių sąnaudų, marža (%)	33,0	34,2		34,1
EBITDA	138 599	134 915	2,7	134 794	2,8
EBITDA marža (%)	32,9	33,9		33,8
EBIT, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų	61 394	66 167	(7,2)	66 163	(7,2)
EBIT, neįsk. vienkartinių sąnaudų, marža (%)	14,6	16,6		16,6
Veiklos pelnas (EBIT)	60 930	64 846	(6,0)	64 842	(6,0)
EBIT marža (%)	14,5	16,3		16,2
Pelnas, neatskaičiavus mokesčių	58 845	62 255	(5,5)	62 250	(5,5)
Pelno, neatskaičiavus mokesčių, marža (%)	14,0	15,6		15,6
Laikotarpio pelnas	56 808	55 866	1,7	55 914	1,6
Laikotarpio pelno marža (%)	13,5	14,0		14,0
Pelnas vienai akcijai (Eur)	0,098	0,096	1,7	0,096	1,6
Paprastųjų vardinių akcijų skaičius (tūkst.)	582 613	582 613	-	582 613	-
Akcijos kaina (Eur) laikotarpio pabaigoje	2,040	1,825	11,8	1,825	11,8
Rinkos kapitalizacija	1 188 531	1 063 269	11,8	1 063 269	11,8
Turtas	641 469	608 448	5,4	608 448	5,4
Akcininkų nuosavybė	330 054	331 507	(0,4)	331 507	(0,4)
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	126 373	132 427	(4,6)	130 901	(3,5)
Laisvieji pinigų srautai	78 764	84 869	(7,2)	83 338	(5,5)
Ilgalaikės investicijos	93 937	53 856	74,4	53 856	74,4
Grynoji skola	92 485	67 202	37,6	67 202	37,6

Santykiniai rodikliai*	2021-12-31	2020-12-31 konsoliduoti	2020-12-31 Bendrovė
Naudojamo vidutinio kapitalo pelningumas** (%)	13,4	15,1	15,1
Vidutinė turto grąža** (%)	9,9	11,0	11,0
Vidutinės nuosavybės pelno norma** (%)	17,6	17,4	17,4
Pinigų srautų iš pagr. veiklos ir pajamų santykis (%)	30,0	33,3	32,8
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)	22,3	13,5	13,5
Grynosios skolos ir EBITDA santykis	0,67	0,50	0,50
Skolos koeficientas (%)	28,0	20,3	20,3
Skolos ir nuosavybės koeficientas (%)	46,7	37,1	37,1
Bendras likvidumo koeficientas (%)	77,7	110,2	110,2
Vidutinio turto apyvartumas** (%)	68,1	67,6	67,8
Kapitalo ir turto santykis (%)	51,5	54,5	54,5
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis	20,9	19,0	19,0

PASTABOS:

* Santykinių rodiklių aprašymas ir jų skaičiavimo metodika yra pateikti Bendrovės svetainėje internete adresu:

https://www.telia.lt/investuotojams/finansiniai-rezultatai

** Skaičiuojant vidutines vertes įskaičiuoti atitinkamų metų ketvirčių duomenys.

Veiklos rodikliai	2021-12-31	2020-12-31	Pokytis (%)
Mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų skaičius, iš viso (tūkst.):	1 518	1 398	8,6
- reguliaraus mokėjimo (tūkst.)	1 236	1 104	12,0
- išankstinio mokėjimo (tūkst.)	282	294	(4,1)
Plačiajuosčio interneto prieigų skaičius, iš viso (tūkst.)	421	417	1,0
šviesolaidinės prieigos (FTTH/B) (tūkst.) -	305	297	2,7
varinės prieigos (DSL, VDSL) (tūkst.) -	116	120	(3,3)
Televizijos paslaugų vartotojų skaičius (tūkst.)	255	253	0,8
Fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius (tūkst.)	230	261	(11,9)
Darbuotojų skaičius	2 095	2 161	(3,1)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	1 939	2 001	(3,1)

Pajamos

Dėl dviženkliais skaičiais didėjančių pajamų iš mobiliojo ryšio, plačiajuosčio interneto ir IT paslaugų, didėjo bendrosios pajamos. Dėl kelionių tarp šalių ribojimo mažiau gauta pajamų iš tarptinklinio mobiliojo ryšio paslaugų.

(tūkst. eurų)	2021 m.	2020 m. konsoliduoti	Pokytis (%)	2020 m. Bendrovė	Pokytis (%)
Fiksuotojo ryšio paslaugos	187 065	177 708	5,3	178 096	5,0
Balso telefonijos paslaugos	41 504	44 400	(6,5)	44 411	(6,5)
Interneto paslaugos	64 410	57 914	11,2	57 890	11,3
Duomenų perdavimo ir su tinklu susijusios
paslaugos	17 454	17 964	(2,8)	17 964	(2,8)
TV paslaugos	39 042	35 987	8,5	35 987	8,5
IT paslaugos	17 653	14 200	24,3	14 428	22,4
Kitos paslaugos	7 002	7 243	(3,3)	7 416	(5,6)
Mobiliojo ryšio paslaugos	136 298	128 548	6,0	129 159	5,5
Mažmeninės mobiliojo ryšio paslaugos	117 521	106 457	10,4	107 068	9,8
Kitos mobiliojo ryšio paslaugos	18 777	22 091	(15,0)	22 091	(15,0)
Įrangos pardavimas	97 431	91 827	6,1	91 786	6,2
Iš viso:	420 794	398 083	5,7	399 041	5,5

Pajamos iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų sudarė atitinkamai 44,5 ir 32,4 proc. bendrų 2021 m. pajamų. Pajamų iš įrangos pardavimo dalis siekė 23,1 procento. Pajamos iš paslaugų suteiktų gyventojams sudarė 62,4 proc., verslo klientams – 37,6 proc. bendrų pajamų.

Namų ūkių, kurie pasinaudojo fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugas apjungiančio pasiūlymo "Telia1" teikiamu pranašumu, skaičius 2021 m. gruodžio pabaigoje buvo 80,5 tūkst. (prieš metus – 75 tūkstančiai). Nuo 2021 m. rugsėjo be didesnės spartos ir daugiau TV turinio, "Telia1" suteikia du kartus daugiau duomenų.

Per 2021 m. mobiliojo ryšio vartotojų skaičius padidėjo 120 tūkst.: reguliaraus mokėjimo paslaugos abonentų skaičius padidėjo 132 tūkst., o išankstinio mokėjimo – sumažėjo 12 tūkstančių. Daugiau abonentų ir didesnės vidutinės vienam vartotojui tenkančios pajamos (ARPU) lėmė didesnes pajamas iš mažmeninių mobiliojo ryšio paslaugų.

Nuo 2021 m. spalio kas antras skambutis Bendrovė mobiliojo ryšio tinkle vyksta naudojant VoLTE (angl. Voice over LTE) technologiją. Aukščiausios kokybės VoLTE skambučius savo klientams pristatėme pirmieji ir iki šiol esame vienintelis operatorius Lietuvoje, palaikantis šią technologiją. VoLTE technologija užtikrina geresnę pokalbių kokybę, triskart greitesnį skambučio sujungimą ir galimybę vienu metu kalbėti telefonu ir naršyti internete.

Dėl laisvesnio žmonių judėjimo tarp šalių 2021 m. antrąjį pusmetį gauta daugiau pajamų iš tarptinklinio ryšio mokesčių iš šalies lankytojų, tačiau per visus metus pajamų iš tarptinklinio ryšio mokesčių gauta mažiau nei 2020 metais. Tai kartu su mažesnėmis pajamomis iš mobiliojo ryšio tinklų sujungimo paslaugų lėmė pajamų iš kitų mobiliojo ryšio paslaugų mažėjimą.

Per 2021 m. pagrindinių telefono linijų skaičius sumažėjo 31 tūkst. (2020 m. – 35 tūkst.). Per 2021 m. sausį–gruodį pajamų iš balso tranzito paslaugų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gauta beveik tiek pat ir dėl to ne taip sparčiai nepaisant mažesnio abonentų skaičiaus mažėjo bendros balso telefonijos pajamos.

Per metus plačiajuosčio interneto vartotojų per šviesolaidinę prieigą naudojant FTTH/B technologijas skaičius padidėjo 8 tūkst., o plačiajuosčio (DSL) ryšio technologija teikiamo interneto vartotojų skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais. Varinės prieigos vartotojų skaičiaus mažėjimą pristabdė "Super VDSL" (S-VDSL) technologija, kuri suteikia daug didesnę spartą net naudojant varinę prieigą. Per 2021 m. bendras fiksuotojo plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius per metus padidėjo 4 tūkstančiais. 2021 m. gruodžio pabaigoje 72 proc. visų Bendrovės plačiajuosčio interneto paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi per šviesolaidinę prieigą.

Per 2021 m. išmaniosios televizijos (IPTV) paslaugos klientų skaičius padidėjo 2 tūkstančiais. Pajamų iš televizijos paslaugų didėjimą lėmė didesnis abonentų skaičius ir papildomas kokybiškas turinys.

Pajamų iš IT paslaugų ir toliau daugėjo dviženkliais skaičiais dėl nemažėjančios įvairių IT paslaugų nuo nuotolinio prisijungimo ir kompiuterinių darbo vietų iki debesų kompiuterijos ir individualių IT sprendimų paklausos. Bendrovės specialistų kompetenciją ir meistriškumą pripažįsta ir mūsų pagrindiniai partneriai. 2021 m. "Microsoft" pripažino "Telia Lietuvą" auksiniu partneriu 16 kategorijų, tarp kurių debesijos našumo, saugumo, taikomųjų programų integracijos ir kt. Įvertinimų už partnerystę gauta iš "Dell Technologies", "Veeam", IBM ir "VMware".

Bendrovės duomenų centrų paslaugų prieinamumas siekia 99,985 procento, o paslaugos atitinka svarbiausius IT paslaugų valdymo bei saugumo standartus ISO 27001 ir ISO 20000. Bendrovė šalies ir užsienio įmonėms taip pat teikia reikalingas susijusias paslaugas: IT infrastruktūros, debesų kompiuterijos, atsarginių kopijų, kibernetinio saugumo, IT sistemų ir darbo vietų priežiūros bei IT įrangos nuomos ir pardavimo paslaugas.

Pajamas iš kitų paslaugų sudaro pajamos iš ne telekomunikacijų paslaugų: informacijos telefonu 118 teikimas išoriniams klientams iki 2021 m. kovo 1 d., patalpų nuoma, suteiktų nuolaidų grąžinimas Bendrovei ir kitos. Nuo 2021 m. kovo Bendrovė informacijos telefonu 118 nebeteikia komercinės informacijos, tokios kaip įmonių kontaktai, transporto tvarkaraščiai, verslo, laisvalaikio ir kita informacija. Šiuo telefonu galima sužinoti tik pagal reguliavimą privalomą informaciją apie viešai skelbiamus abonentų numerius.

Didesnis įvairių prietaisų pasirinkimas salonuose ir e. parduotuvėje, išmaniųjų laikrodžių ir naujausių išmaniųjų telefonų modelių pasiūla lėmė didesnes nei 2020 m. pajamas iš įrangos pardavimo. Dėl COVID-19 įvesto karantino 2020 m. itin išaugo kompiuterių ir televizorių paklausa, tačiau 2021 m. vėl atsidarius klientų aptarnavimo salonams pradėjo atsigauti mobiliosios įrangos pardavimas. Išmaniųjų prietaisų pardavimą paskatino 2021 m. vasarį pristatyta eSIM paslauga.

Kitas pelnas ar nuostolis, gautas pardavus turtą ar susidaręs iš valiutų kursų pokyčių, apskaitomas grynąja verte kaip kitas pelnas (nuostolis). 2021 m. pradžioje Bendrovė pardavė biurų pastatą Kaune ir gavo 1,2 mln. eurų pelno iš šio pardavimo. Iš viso per 2021 m. pelnas, gautas pardavus turtą, sudarė 1,3 mln. eurų.

Rinka

Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos duomenis, Lietuvos elektroninių ryšių rinkos 2021 m. pajamos sudarė 762,1 mln. eurų ir, palyginti su 2020 m. pajamomis – 731,8 mln. eurų, padidėjo 4,1 proc. daugiausia dėl pajamų iš mobiliojo ir plačiajuosčio interneto paslaugų didėjimo.

"Telia Lietuva" išlieka didžiausia telekomunikacijų paslaugų teikėja Lietuvoje. Bendrovės rinkos dalis, skaičiuojant pajamas, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 38,4 procento. Bendrovė yra fiksuotojo plačiajuosčio interneto, mokamos televizijos ir fiksuotojo balso telefonijos rinkų lyderė. Mobiliojo balso ir mobiliojo interneto rinkose Bendrovė yra trečia.

	Rinkos dalis (proc.), skaičiuojant vartotojus		Rinkos dalis (proc.), skaičiuojant pajamas
	2021 m. IV ketv.	Pokytis per metus (proc. punkt.)	2021 m. IV ketv.	Pokytis per metus (proc. punkt.)
Fiksuotojo telefono ryšio paslaugos	79,2	(2,0)	84,1	(1,3)
Mobiliojo telefono ryšio paslaugos	28,6	(0,1)	27,8	0,6
Fiksuotojo interneto paslaugos	52,7	0,5	60,8	0,9
Mobiliojo interneto paslaugos	28,2	(0,4)	26,6	(0,1)
Mokamos televizijos paslaugos	38,7	1,6	47,9	1,2
Duomenų perdavimo paslaugos	n/d	n/d	53,6	(2,6)

Pagal RRT ataskaitos duomenis 2021 m. gruodžio 31 d. šimtui Lietuvos gyventojų teko 56 (prieš metus – 53,2) interneto prieigos abonentai. Šimtui Lietuvos namų ūkių teko 46,9 (2020 m. – 50,2) mokamos televizijos abonentų. Aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičius šimtui gyventojų buvo 133,3 (prieš metus – 130,6), o fiksuotojo telefono ryšio linijų skaičius šimtui namų ūkių sudarė 19,1 (prieš metus – 22,4) linijų.

Sąnaudos

2021 m. prekių ir paslaugų savikaina, palyginti su 2020 m. duomenimis, didėjo daugiausia dėl didesnio įrangos pardavimo, tuo tarpu tinklų sujungimo ir tarptinklinio ryšio sąnaudos mažėjo. Su darbuotojais susijusios sąnaudos didėjo dėl didesnio atlygio darbuotojams ir didesnių atidėjimų darbuotojų atostogų išmokoms. Dėl 2021 m. itin padidėjusių elektros energijos tarifų ir didesnių išlaidų rinkodarai didėjo kitos sąnaudos. 2021 m. vienkartinės sąnaudos darbuotojų išeitinėms išmokoms sudarė 858 tūkst. eurų (prieš metus – 1321 tūkst. eurų), o vienkartinės kitos sąnaudos – 943 tūkst. eurų (2020 m. tokių sąnaudų nebuvo).

(tūkst. eurų)	2021 m.	2020 m. konsoliduoti	Pokytis (%)	2020 m. Bendrovė	Pokytis (%)
Prekių ir paslaugų savikaina	(168 690)	(158 023)	6,8	(163 815)	3,0
Veiklos sąnaudos	(114 919)	(105 647)	8,8	(101 264)	13,5
susiję su darbuotojais	(56 632)	(54 887)	3,2	(50 488)	12,2
kitos	(58 287)	(50 760)	14,8	(50 776)	14,8
Vienkartinės sąnaudos	1 801	1 321	36,4	1 321	36,4
Veiklos sąnaudos, neįskaičiavus vienkartinių
sąnaudų	(113 118)	(104 326)	8,4	(99 943)	13,2
susiję su darbuotojais	(55 774)	(53 566)	4,1	(49 167)	13,4
kitos	(57 344)	(50 760)	13,0	(50 776)	12,9

Per 2021 m. bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 66 darbuotojais – nuo 2161 iki 2095 darbuotojų. Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius per 2021 m. sumažėjo 62 darbuotojais – nuo 2001 iki 1939 darbuotojų. Nuo 2021 m. rugsėjo Bendrovė trečiajai šaliai perleido 19 su šviesolaidinio prieigos tinklo priežiūra susijusių darbuotojų.

Veiklos rezultatai

Nepaisant didesnės prekių ir paslaugų savikainos bei didesnių veiklos (ypač elektros energijos) sąnaudų, tačiau dėl didesnių pajamų nei prieš metus, 2021 m. EBITDA buvo didesnė. Didesnės investicijos lėmė tai, kad padidėjo amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos ir tai turėjo neigiamos įtakos veiklos pelnui.

(tūkst. eurų)	2021 m.	2020 m. konsoliduoti	Pokytis (%)	2020 m. Bendrovė	Pokytis (%)
EBITDA	138 599	134 915	2,7	134 794	2,8
Marža (%)	32,9	33,9		33,8
Amortizacija ir nusidėvėjimas	(77 669)	(70 069)	10,8	(69 952)	11,0
Veiklos pelnas (EBIT)	60 930	64 846	(6,0)	64 842	(6,0)
Marža (%)	14,5	16,3		16,2
Vienkartinės sąnaudos	1 801	1 321	36,4	1 321	36,4
Pelnas, gautas pardavus turtą	1 337	-		-
EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir
pelno	139 063	136 236	2,1	136 115	2,2
Marža (%)	33,0	34,2		34,1
Veiklos pelnas, neįskaičiavus vienkartinių
sąnaudų ir pelno	61 394	66 167	(7,2)	66 163	(7,2)
Marža (%)	14,6	16,6		16,6

2021 m. vienkartines sąnaudas sudarė vienkartinės sąnaudos darbuotojų išeitinėms išmokoms (858 tūkst. eurų) ir vienkartinės kitos sąnaudos (943 tūkst. eurų). Taip pat buvo gautas vienkartinis 1,3 mln. eurų pelnas pardavus biuro pastatą Kaune ir kitą nekilnojamąjį turtą. 2020 m. Bendrovė patyrė tik vienkartinių sąnaudų darbuotojų išeitinėms išmokoms – 1,3 mln. eurų.

Nuostolį iš investicinės veiklos 2020 m. sudarė asocijuotos įmonės UAB "Mobilieji mokėjimai", kuri 2020 m. birželio 18 d. buvo parduota nesusijusiai šaliai, veiklos rezultatas. 2020 m. kovą "Mobilieji mokėjimai" akcininkai – "Bitė Lietuva", "Tele2" ir "Telia Lietuva" – nusprendė sustabdyti nuostolingą įmonės veiklą nuo 2020 m. gegužės 18 dienos. Dar 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė sumažino šios investicijos vertę iki vieno euro. Per 2020 m. Bendrovė suteikė "Mobilieji mokėjimai" iš viso 289,2 tūkst. eurų paskolų, kurių metinė palūkanų norma buvo 3,37 procento. Bendrovės reikalavimas dėl negrąžintų paskolų ir susikaupusių palūkanų buvo panaudotas padengti UAB "Mobilieji mokėjimai" nuostolius. Papildomas akcininko 26,7 tūkst. eurų įnašas tam, kad padengtų nuostolius, buvo padarytas prieš parduodant UAB "Mobilieji mokėjimai" akcijas.

2021 m. finansinės ir investicinės veiklos rezultatas grynąja verte buvo neigiamas ir sudarė 2,1 mln. eurų (2020 m. irgi buvo neigiamas ir sudarė 2,6 mln. eurų).

(tūkst. eurų)	2021 m.	2020 m. konsoliduoti	Pokytis (%)	2020 m. Bendrovė	Pokytis (%)
Pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio	58 845	62 255	(5,5)	62 250	(5,5)
Marža (%)	14,0	15,6		15,6
Pelno mokestis	(2 037)	(6 389)	(68,1)	(6 336)	(67,9)
Laikotarpio pelnas	56 808	55 866	1,7	55 914	1,6
Marža (%)	13,5	14,0		14,0

Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 procentų. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostata dėl mokesčio lengvatos, taikomos investicijoms į naujas technologijas, 2021 m. pelno mokesčio lengvata sudarė 6,8 mln. eurų (prieš metus – 2,1 mln. eurų).

Finansinė būklė ir pinigų srautai

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas ilgalaikis turtas sudarė 75,3 proc. (prieš metus – 76,2 proc.), trumpalaikis turtas – 23,9 proc. (23,6 proc.), o vien tik pinigai – 9,6 proc. (9,2 proc.) viso turto. Akcininkų nuosavybė 2021 m. gruodžio pabaigoje sudarė 51,5 proc. (2020 m. gruodžio pabaigoje – 54,5 proc.) viso turto.

(tūkst. eurų)	2021-12-31 Bendrovė	2020-12-31 Bendrovė	Pokytis (%)
Visas turtas	641 469	608 448	5,4
Ilgalaikis turtas	482 959	463 497	4,2
Trumpalaikis turtas	153 200	143 869	6,5
iš kurio pinigai ir jų ekvivalentai	61 769	55 941	10,4
Turtas, skirtas parduoti	5 310	1 082	390,8
Visas turtas	330 054	331 507	(0,4)

2021 m. balandžio 27 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė iš Bendrovės paskirstytino pelno 145,7 mln. eurų skirti 58,3 mln. eurų 2020 m. dividendams mokėti, t. y. 0,10 euro dividendų vienai akcijai, o 87,4 mln. eurų kaip nepaskirstytą pelną perkelti į kitus finansinius metus. 2020 m. dividendai akcininkams buvo išmokėti 2021 m. gegužę.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus dividendai akcininkams mokami iš įmonės nepaskirstyto pelno. 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės nepaskirstytas pelnas sudarė 144,2 mln. eurų.

2017 m. "Telia Lietuva" valdybos patvirtinta dividendų politika numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti iki 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis buvo 0,67 (prieš metus – 0,50).

Tam, kad nemokėtų neigiamų palūkanų už bankuose laikomus pinigus, Bendrovė, gavusi valdybos pritarimą, 2021 m. antrąjį pusmetį didžiausiam Bendrovės akcininkui "Telia Company AB" pradėjo teikti trumpalaikes (iki trijų mėnesių trukmės) paskolas už nulines metines palūkanas. Paskolintos lėšos, Bendrovei pareikalavus, būtų grąžintos per 2 darbo dienas. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra patronuojančiai įmonei suteiktų paskolų suma sudarė 40 mln. eurų.

2021 m. sausio 4 d. Bendrovė sumokėjo paskutinę ilgalaikės paskolos dalį (7,5 mln. eurų) ir grąžino visą 150 eurų paskolą, kuri 2016 m. sausį buvo suteikta "Omnitel" akcijų įsigijimui. 2021 m. lapkritį Bendrovė grąžino pusę, t. y. 30 mln. eurų, 2017 m. gegužę bankų suteiktos sindikuotos 60 mln. eurų paskolos. Likusi paskolos dalis (30 mln. eurų) bus grąžinta 2024 m. gegužę.

Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankui papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankui visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). 2021 m. gruodžio pabaigoje šioje programoje dalyvavo 31 tiekėjas.

Informacija apie Bendrovės paskolas (tūkst. eurų):

	2021-12-31	2020-12-31
Bankų paskolos	30 000	67 500
Atvirkštinio faktoringo sutartys	123 681	54 244
Finansinio lizingo sutartys	573	1 399
Iš viso paskolų	154 254	123 143
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	61 769	55 941
Grynoji skola	92 485	67 202
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis (%)	28,0	20,3

2021 m. grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos sudarė 126,4 mln. eurų ir palyginti su pinigų srautais 2020 m. – 132,4 mln. eurų, buvo mažesni 4,6 procento. Laisvieji pinigų srautai (pinigų srautai iš įprastinės veiklos, atskaičiavus ilgalaikėms investicijoms skirtus pinigus) 2021 m. sudarė 78,8 mln. eurų ir buvo 7,2 proc. mažesni nei prieš metus (84,9 mln. eurų).

Informacija apie ilgalaikes investicijas (tūkst. eurų):

	2021-12-31	2020-12-31	Pokytis (%)
Investicijos į fiksuotąjį tinklą	27 757	24 910	11,4
Investicijos į mobilųjį tinklą	37 683	9 614	292,0
Investicijos į IT sistemas ir infrastruktūrą	13 381	10 843	23,4
Investicijos į verslo transformaciją	13 056	6 488	101,2
Kitos investicijos	2 060	2 001	2,9
Iš viso ilgalaikių investicijų	93 937	53 856	74,4
Ilgalaikių investicijų ir pajamų santykis (%)	22,3	13,5

2021 m. Bendrovė pradėjo mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo projektą. Per artimiausius trejetą metų su "Ericsson" įranga iš viso planuoja atnaujinti apie 2000 bazinių stočių, palaipsniui atsisakant "Huawei" įrangos. Tai dar labiau pagerins dabartinę 4G ryšio kokybę ir užtikrins greitą 5G ryšį, kuris ilgainiui bus prieinamas visoje Lietuvoje. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiau nei 450 bazinių stočių atnaujintos su "Ericsson" įranga palaikančia tiek 2G, 3G ir 4G, tiek 5G ryšį.

Naujausi RRT matavimai rodo, kad vidutinė duomenų atsisiuntimo sparta "Telia Lietuva" mobiliajame tinkle yra didžiausia Lietuvoje ir siekia 104,5 Mb/s (prieš metus – 85,1 Mb/s), o Bendrovės 4G ryšys atvirose vietovėse pasiekiamas iki 100 proc. Lietuvos teritorijos.

2021 m. Bendrovė baigė DSLAM (angl. digital subscriber line access multiplex) įrangos pakeitimo MSAN (angl. multi-service access node) įranga, kuri užtikrina didesnę spartą ir geresnę interneto kokybę, teikiant paslaugą varine prieiga (DSL), projektą. 2021 m. gruodžio pabaigoje Bendrovės šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 947 tūkst. (prieš metus – 937 tūkst.), arba 70,5 proc. šalies gyvenamųjų namų.

2021 m. gruodį Bendrovė prie Vilniaus įsigijo 2 ha sklypą, kuriame statys naują duomenų centrą (DC). Planuojama, kad tai bus didžiausias duomenų centras šalyje, o į jo statybas Bendrovė investuos 10 mln. eurų. 2021 m. Bendrovė už beveik 1 mln. eurų atnaujino Žirmūnų DC, taip pat investavo 2 mln. eurų, išplėsdama ir modernizuodama Naujosios Vilnios DC. Esamų duomenų centrų atnaujinimai bei plėtra numatoma ir 2022 metais.

Tęsiant verslo transformacijos programą privačių ir verslo klientų duomenys buvo perkelti į SAP klientų aptarnavimo sistemą (CRM) ir 2021 m. lapkritį privatūs klientai, besinaudojantys namų ir mobiliojo ryšio paslaugomis, gavo vieną sąskaitą vietoje dviejų atskirų.

2021 m. Bendrovė užbaigė dvejus metus trukusį projektą ir atnaujino 30 didžiausių klientų aptarnavimo salonų Lietuvoje. Vien 2021 m. į salonų rekonstrukciją Bendrovė investavo daugiau nei milijoną eurų, o bendrai į salonų atnaujinimą investuota 2,5 mln. eurų. "Telia Lietuva" kartu su partneriais visoje Lietuvoje turi 52 klientų aptarnavimo salonus. 2022 m. Bendrovė investuos ir į mažesnių salonų atnaujinimą.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų per 2021 m. padidėjo 5,8 mln. eurų.

Informacija apie susijusių šalių sandorius

Vadovaujantis ES patvirtintais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, su Bendrove susijusiomis šalimis laikomos Bendrovės dukterinės ir asocijuotos įmonės, "Telia Company" įmonių grupės įmonės bei Bendrovės vadovybė. Visi sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo).

Tam, kad nemokėtų neigiamų palūkanų už bankuose laikomus pinigus, Bendrovė, gavusi Audito komiteto ir valdybos pritarimą, 2021 m. antrąjį pusmetį didžiausiam Bendrovės akcininkui "Telia Company AB", turinčiam 88,15 proc. Bendrovės kapitalo, pradėjo teikti trumpalaikes (iki trijų mėnesių trukmės) paskolas už nulines metines palūkanas. Paskolintos lėšos, Bendrovei pareikalavus, būtų grąžintos per 2 darbo dienas. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendra patronuojančiai įmonei suteiktų paskolų suma sudarė 40 mln. eurų. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė nebuvo suteikusi paskolų savo asocijuotai įmonei.

Informacija apie Bendrovės naujus susijusių šalių sandorius 2021 metais:

Susijusi šalis	Sandoris	Sandorio vertė
"Telia Company AB", kodas 556103-4249, 169 94 Solna, Švedija	2021-07-19 "Telia Lietuva" suteikė 3 mėnesių paskolą už 0% metinių palūkanų.	20 mln. eurų
	2021-08-23 "Telia Lietuva" suteikė 3 mėnesių paskolą už 0% metinių palūkanų.	15 mln. eurų
	2021-09-16 "Telia Lietuva" suteikė 3 mėnesių paskolą už 0% metinių palūkanų.	15 mln. eurų
	2021-10-19 "Telia Lietuva" mėnesiui pratęsė 2021-07-19 suteiktą paskolą už 0% metinių palūkanų. Paskola grąžinta 2021-11-19.	20 mln. eurų
	2021-10-25 "Telia Lietuva" suteikė 3 mėnesių paskolą už 0% metinių palūkanų.	10 mln. eurų
	2021-11-23 "Telia Lietuva" 3 mėnesiams pratęsė 2021-08-23 suteiktą paskolą už 0% metinių palūkanų.	15 mln. eurų
	2021-12-16 "Telia Lietuva" 3 mėnesiams pratęsė 2021-09-16 suteiktą paskolą už 0% metinių palūkanų.	15 mln. eurų

Bendrovė per didžiausią akcininkę "Telia Company AB", turinčią 88,15 proc. Bendrovės akcijų, yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su "Telia Company" įmonių grupe, teikiančia telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Pagrindiniai Bendrovės telekomunikacijų bei kitų paslaugų pirkėjai ir teikėjai pagal anksčiau pasirašytas sutartis yra "Telia Company AB" (Švedija), "Telia Carrier AB" (Švedija) (iki 2021 m. birželio 1 d.), "Telia Eesti AS" (Estija), LMT (Latvija), "Telia Finland Oyj" (Suomija), "Telia Finance AB" (Švedija) ir Telia Global Services Lithuania, UAB (Lietuva). 2021 m. gegužę Bendrovė sumokėjo "Telia Company" 51,4 mln. eurų dividendų už 2020 metus.

2021 m. gegužės 20 d. baigė galioti dvejų metų Atsinaujinančios paskolos sutartis, pagal kurią "Telia Lietuva" iš "Telia Company" trumpam laikotarpiui (3 ar 6 mėnesiams) galėjo skolintis iki 20 mln. eurų su 0,65 proc. marža. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė neturėjo paskolų suteiktų "Telia Company".

Informacija apie Bendrovės sandorių su susijusiomis šalimis apimtis 2021 m. (tūkst. eurų):

	Telekomunikacijų ir kitų paslaugų
"Telia Company AB" įmonių grupė	pardavimas	pirkimas
"Telia Company AB" (Švedija)	1	13 166
"Telia Asset Finance AB" (Švedija)	-	7 493
"Telia Carrier AB" (Švedija)	880	690
"Telia Försäkring AB" (Švedija))	3 490	44
"Telia Sverige AB" (Švedija)	442	(269)
"Latvijas Mobilais Telefons SIA" (Latvija)	825	586
"SIA Telia Latvija" (Latvija)	15	101
"Telia Eesti AS" (Estija)	374	750
"Telia Finland Oyj" (Suomija)	493	178
Telia Global Services Lithuania, UAB (Lietuva)	639	1 006
UAB Telia Carrier Lithuania (Lietuva)	380	-
Kita	941	597
	8 480	24 342

Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis pradedant 2018 m. sausio 1 d. yra pateikta Bendrovės svetainėje internete.

Tyrimų ir plėtros veikla

RRT suteiktus nekomercinius 5G dažnius Bendrovė Lietuvoje bando nuo 2018 m. gruodžio. Nuo 2020 m. lapkričio 5G ryšiu nemokamai gali naudotis privatūs ir verslo klientai – ši technologija veikia Vilniuje, Kaune, Raseiniuose ir Klaipėdoje. 2022 m. sausį Bendrovė pirmoji šalyje pradėjo naudoti jau turimus komercinius dažnius 5G paslaugoms. 5G ryšio technologiją Bendrovė diegia 2100 MHz dažnių ruožo atkarpoje. Vilniuje su komerciniais dažniais jau veikia 20 bazinių stočių. Technologija veikia "Dynamic Spectrum Sharing" režimu, jis leidžia paraleliai naudoti tą patį dažnių ruožą tiek 4G, tiek ir 5G ryšiui.

2021 m. mes toliau plėtojome ir tobulinome teikiamas paslaugas, kūrėme skaitmeninę kliento patirtį bei ruošiamės 5G technologijos erai.

Rizikų valdymas

Bendrovės Rizikos valdymo politika riziką apibrėžia kaip bet kokį neapibrėžtumą, kuris gali reikšmingai paveikti Bendrovės tikslus ir laukiamą rezultatų pasiekimo lygį. Bendrovėje rizikai priskiriama verslo nutrūkimo rizika, saugos srities rizika, rizika reputacijai, finansinė rizika, reguliavimo srities rizika, etikos ir tvarumo rizika ir veiklos operacinė rizika.

Bendrovės rizikos valdymas vystomas atsižvelgiant į ISO 31000 standarto ir COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commision) įmonių rizikos valdymo sistemos reikalavimus. Bendrovėje įdiegtas į verslą orientuotas rizikos valdymo procesas, kurį taikant, nustatomos galimos grėsmės verslui ir sudaromi verslo nutrūkimo prevencijos ir sudėtingų situacijų įveikimo planai. Rizikos valdymas yra pilnai integruotas į verslo planavimo ir kontrolės procesus.

Rizikos valdymas apima vidinę ir išorinę Bendrovės aplinką, išskiriant, bet neapsiribojant, šias svarbiausias rizikos valdymo sritis vidinėje aplinkoje: finansų valdymo, informacijos valdymo, IT, materialiųjų išteklių, pajamų užtikrinimo, paslaugų ir aptarnavimo, personalo, procesų valdymo, strategijos, tinklo valdymo, ir išorinėje aplinkoje: ekologijos, ekonominių sąlygų, konkurencijos, politikos, socialinių-kultūrinių, technologijų, teisės ir reguliavimo, tiekėjų, vartotojų.

Apjungiant susijusias sritis, Bendrovė parengė geros praktikos principus ir taisykles išteklių rizikos, tinklo rizikos, pajamų užtikrinimo, paslaugų ir klientų aptarnavimo rizikos, informacijos rizikos, verslo santykių, įvaizdžio ir rinkos rizikos, teisinės rizikos ir korupcijos rizikos valdymo srityse.

Vykdydama savo veiklą, Bendrovė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis: rinkos rizika, kuri apima užsienio valiutų kurso riziką bei pinigų srautų ir palūkanų normos riziką, kredito rizika ir likvidumo rizika. Finansų valdymo politika pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Bendrovės finansiniams veiklos rezultatams.

Užsienio valiutos kurso rizika nėra didelė, nes "Telia Lietuva" veikia euro zonoje ir didžioji dalis paslaugų yra teikiama Lietuvos gyventojams bei verslui ir didžioji dalis paslaugų ir prekių yra perkami iš vietinių ar euro zonos tiekėjų. Tam tikra užsienio valiutos kurso rizika kyla iš tarptautinės Bendrovės veiklos – ryšių su užsienio telekomunikacijų operatoriais ir tiekėjais iš ne euro zonos – ir yra susijusi su atsiskaitymais JAV doleriais. Bendrovės mokėtinos ir gautinos sumos užsienio valiuta yra trumpalaikės ir nereikšmingos palyginti su atsiskaitymais eurais. Bendrovė užsienio valiutos kurso riziką valdo mažindama atvirą užsienio valiutos poziciją grynąja verte ir todėl nenaudoja apsidraudimo nuo užsienio valiutos kurso svyravimo priemonių.

Bendrovės pajamos ir pinigų srautai tik iš dalies priklauso nuo palūkanų normos rinkoje pokyčių. 2021 m. sausį Bendrovė baigė grąžinti 5 metų trukmės 150 mln. eurų paskolą fiksuotomis palūkanomis. Paskola buvo skirta finansuoti "Omnitel" akcijų įsigijimo sandorį. 2017 m. SEB banko, "Danske Bank" ir "Nordea Bank" suteiktos sindikuotos paskola likutis (30 mln. eurų) turi būti grąžintas 2024 m. gegužę. Šios paskolos kintamos palūkanos yra nustatomos kas pusmetį remiantis 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma. Bendrovė nenaudoja apsidraudimo nuo palūkanų svyravimo priemonių.

Bendrovės finansinio turto kredito rizika yra susijusi su bankų sąskaitose deponuotais pinigais ir prekybos gautinomis sumomis. Pinigų sąskaitose kredito rizika yra valdoma ribojant pinigų sumas laikomas finansinėse institucijose, kurių ilgalaikis kredito reitingas pagal "Fitch" ar "Standard & Poor's" atitikmenį yra mažesnis nei A. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didžioji dalis (99,1 proc.) Bendrovės pinigų buvo laikoma A+ ir A-2 reitingą turinčiuose bankuose.

Bendrovė turi Dalyvavimo sutartį su "Skandinaviska Enskilda Banken" (SEB) dėl iš klientų gautinų sumų. Pagal šią sutartį SEB įgyja teises į pinigų srautą iš tam tikro Bendrovės gautinų sumų iš mobiliųjų telefonų pardavimo privatiems klientams fondo. Šio susitarimo tikslas gerinti Bendrovės apyvartinį kapitalą mažinant prekybos gautinas sumas dėl su šiomis gautinomis sumomis susijusios rizikos perkėlimo bankui remiantis 9-ojo TFAS "Finansų instrumentai" angliškai vadinamomis "pass-through" taisyklėmis.

Prekybos gautinų sumų kredito rizika yra valdoma tikrinant visų naujų verslo ir privačių klientų kreditingumą prieš sudarant sutartis, išskyrus nedidelės vertės sutartis, pvz. dėl papildomų TV kanalų paketų ar kitų papildomos vertės paslaugų. Klientų sąskaitų apmokėjimo kontrolė susideda iš keleto skirtingų priminimų dėl sąskaitų apmokėjimo siuntimo dar prieš apmokėjimo terminą ir papildomai pranešant apie praleistą terminą. Praėjus 20 dienų nuo laiku neapmokėtos sąskaitos visiems įsiskolinusiems klientams yra nutraukiamas paslaugų teikimas, o praėjus 50 dienų – išrašomos baudos. Išsiuntus papildomą priminimą, privačių klientų blogos skolos yra perduodamos išoriniams skolų išieškotojams.

Likvidumo rizikos valdymas yra susijusi su pakankamu lėšų turėjimu tam, kad Bendrovė laiku grąžintų paskolas, apmokėtų ilgalaikes investicijas, turėtų apyvartinių lėšų ir išmokėtų dividendus. Apdairus likvidumo rizikos valdymas reiškia pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų lygio palaikymą. Bendrovės likvidumo rizikos valdymo tikslas – užtikrinti, kad bet kuriuo metu minimali likvidžių lėšų (įskaičiuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus bei nepanaudotas skolinimosi priemones) suma visada sudarytų daugiau nei 2 proc. metinių pajamų. 2021 m. įmonės likvidžios lėšos vidutiniškai sudarė 15,9 proc. metinių pajamų.

Bendrovė dalyvauja atvirkštinio faktoringo arba tiekėjo sąskaitų faktūrų finansavimas programoje, pagal kurią trečiosios šalies bankas už sutartą mokestį per 7 dienas apmoka tiekėjo sąskaitas faktūras. Bendrovė nemoka jokių palūkanų ir nepateikia bankui papildomų užstatų ar garantijų. Bendrovė sumoka bankui visą sumą per vienerius metus (faktinis terminas priklauso nuo kelių kintamųjų, dėl kurių susitaria visos trys šalys). 2021 m. pabaigoje šioje programoje dalyvavo 31 tiekėjas (2020 m. – 26) ir sukūrė daugiau nei 69 mln. eurų (2020 m. – 15 mln. eurų) grynųjų pinigų srautą.

2021 m. pabaigoje bendra paskolų suma buvo 154,3 mln. eurų (123,1 mln. eurų prieš metus), iš kurių 30 mln. eurų sudaro paskola iš bankų, 123,7 mln. eurų – įsipareigojimai pagal atvirkštinio faktoringo programą, o 0,6 mln. eurų – įsipareigojimai pagal finansinio lizingo sutartis.

2021 m. gruodžio 31 d. grynoji skola sudarė 92,5 mln. eurų (prieš metus – 67,2 mln. eurų), o grynosios skolos ir nuosavybės santykis buvo 28 proc. (20,3 proc. 2020 m. gruodžio pabaigoje). 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis buvo 0,67 (prieš metus – 0,50).

Bendrovės finansinės rizikos valdymą atlieka Finansų padalinio darbuotojai pagal "Telia Company" įmonių grupės politikas glaudžiai bendradarbiaujant su "Telia Company" įmonių grupe. Daugiau informacijos apie Bendrovės finansinės rizikos valdymą yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 3-ioje pastaboje.

Saugumas ir integralumas yra vieni aukščiausių "Telia Company" įmonių grupės įskaitant ir "Telia Lietuva" prioritetų. To dalis yra nuolatinis visų partnerių ir tiekėjų vertinimas bei atestavimas. Mes visada stebime mūsų tinklo statybą ir veiklą, nuolatos kreipdami dėmesį į jo saugumą ir tai yra taikoma visiems tiekėjams. 2020 m. "Telia Lietuva" pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Švedijos bendrove "Ericsson" dėl mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros. Iki šiol Bendrovės radijo prieigos tinkle (angl. radio access network, RAN) naudoja "Huawei" įrangą, kurios nuo 2021m. palaipsniui yra atsisakoma. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiau nei 450 bazinių stočių atnaujintos su "Ericsson" įranga.

Siekdama sumažinti COVID-19 pandemijos įtaką, Bendrovė ėmėsi šių papildomų priemonių Bendrovės darbuotojų ir klientų saugumui užtikrinti: aktyvuotas nenumatytų situacijų valdymo planas, jei kritinių funkcijų ir paslaugų teikimą tektų užtikrinti su minimaliu darbuotojų skaičiumi; įvertinta rizika ir paruoštas atsarginis planas kaip užtikrinti svarbiausių prekių ir paslaugų tiekimą; akylai stebimi pagrindiniai veiklos rodikliai tam, kad laiku eliminuotų neigiamą finansinę įtaką.

Be su COVID-19 pandemija ir geopolitiniu neapibrėžtumu susijusių bendrųjų rizikų, 2022 m. Bendrovė gali susidurti su ypatinga didėjančių energijos išteklių kainų ir didėjančios infliacijos šalyje įtaka bei tarptautinių tiekimo grandinių nestabilumu.

Planai ir prognozės

Mūsų naujasis tikslas – Reinvent better connected living – reiškia, kad kiekvieną dieną stengiamės rasti naujų būdų, kaip tapti dar geresniais – savo kolegoms, savo klientams, sau ir aplinkai. Ieškome sprendimų, kurie padeda sujungti žmones ir verslus dar stipriau ir prasmingiau – sprendimų, kurie įgalina. Nes kokybišką ryšį mes suprantame ne tik kaip techniškai ištobulintą skaitmeninių paslaugų sistemą, bet ir kaip turinį, kuris įkvepia, veiksmus, kurie keičia, ir atsakomybę, kuri skatina pasitikėjimą. Todėl ir ateities pasaulį mes matome tik dar labiau, dar geriau, dar kokybiškiau susijungusį ryšiu, kuris praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Geresnė "Telia" Lietuvoje reiškia:

• − geriausią klientų patirtį: sklandžią patirtį, nesvarbu kokia technologija naudojamasi, suasmenintus pasiūlymus, patrauklų prekės ženklą, jungtines paslaugas, geriausią verslo partnerystę, smulkaus ir vidutinio verslo pasirinkimą,
• − geriausią tinklą: tinklo ir paslaugų kokybę, 5G ir daiktų internetą prieinamą visoje šalyje, modernų ir atsisakiusį pasenusių technologijų tinklą;
• − skaitmeninimą: šiuolaikines IT sistemas, supaprastintus procesus, realaus laiko analitiką, automatizuotus sprendimus;
• − lyderystę veiklos tvarume, mokymosi kultūroje, inovacijų diegime, tvaraus ir atsakingo verslo vykdyme.

Kupina iššūkių ir nuolat kintanti verslo aplinka reikalauja nuolatinių pokyčių. Artimiausius porą metų Bendrovė daugiausia dėmesio skirs vertės kūrimui per paslaugų apjungimą ir skaitmeninimui. Svarbus tikslas – išnaudoti "Telia1" platformą tam, kad padidintume klientų lojalumą, parduotume daugiau paslaugų platesniam klientų ratui, išnaudotume apjungtų paslaugų vartotojų bazę, išlaikytume TV rinkos dalį ir plėstume paslaugų portfelį. Kalbant apie tinklo lyderystę, 5G ryšio diegimas turi užtikrinti mūsų kaip aukščiausios kokybės paslaugų teikėjo suvokimą rinkoje, fiksuotojo ir mobiliojo interneto paslaugos turi papildyti viena kitą, o klientų patirties gerinimas, diegiant naujas technologijas, atnaujinant galinę įrangą bei sutartis, suvaldyti vartotojų skaičiaus mažėjimą. Taip pat pardavimo ir rinkodaros veiksmais skirtais visiems klientų segmentams turime kurti kokybės lyderio ir teikiamų paslaugų svarbos suvokimą. Einant skaitmeninimo keliu toliau tęsti verslo transformacijos programą, paprastinti ir skaitmenizuoti pardavimo ir klientų aptarnavimo procesus, atsisakant pasenusių technologijų ir siūlant klientams suasmenintus ir duomenimis grįstus sprendimus.

2022 m. Bendrovė planuoja laipsniškai atsisakyti 3G mobiliojo ryšio technologijos. Šiai technologijai skirtus dažnius Bendrovė perleis pažangesniam ir spartesniam 4G ryšiui. Jau dabar kas antras skambutis Bendrovė mobiliojo ryšio tinkle vyksta naudojant VoLTE (angl. Voice over LTE) technologiją.

2020 m. lapkritį Bendrovė pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Švedijos bendrove "Ericsson" dėl mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros. Tik "Ericsson" įranga bus naudojama Bendrovės radijo prieigos tinkle (angl. radio access network, RAN). Su "Ericsson" įranga planuoja atnaujinti apie 2000 bazinių stočių. Tai pagerins dabartinę 4G ryšio kokybę ir užtikrins greitą perėjimą prie 5G ryšio. Komercines naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugas Lietuvoje pradėsime teikti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) paskelbus oficialias sąlygas po 5G dažnių aukciono, kuris vyks 2022 m. pirmąjį pusmetį.

Tam, kad patenkintų stipriai padidėjusį IT paslaugų poreikį verslui, Bendrovė netoli Vilniaus įsigijo 2 ha sklypą, kuriame statys naują duomenų centrą. Planuojama, kad tai bus didžiausias duomenų centras šalyje, o į jo statybas Bendrovė investuos 10 mln. eurų. Be to, 2022 m. numatoma esamų duomenų centrų atnaujinimai bei plėtra.

BENDROVĖS VALDYMAS

Pagal Bendrovės įstatus Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovėje gali būti sudaromi arba du – stebėtojų taryba ir valdyba – arba vienas kolegialus organas. "Telia Lietuva" stebėtojų taryba nesudaroma.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, yra privalomi akcininkams, valdybai, vadovui bei kitiems Bendrovės darbuotojams. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra 5 (penktoji) darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba 5 (penktoji) darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Valdybos nariai kartu sudaro kolegialų Bendrovės valdymo organą. Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdybą sudaro šeši valdybos nariai. Valdybos nariai renkami dvejiems metams. Valdyba atstovauja akcininkus ir atlieka priežiūros bei kontrolės funkciją. Valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Valdybos pirmininką dvejiems metams renka valdyba iš savo narių. Valdyba formuoja du komitetus: Audito ir Atlygio. Kiekvieną komitetą sudaro trys valdybos nariai.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" valdyba:

• − atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei;
• − svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją, Bendrovės metinį ir tarpinį pranešimą, Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei kandidatūras į jas, Bendrovės vadovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų kandidatūras, pareiginius atlyginimus ir atleidimą iš pareigų, Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, pagrindinius premijų mokėjimo Bendrovės darbuotojams principus (tvarką);
• − nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija;
• − analizuoja ir vertina Bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie Bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, Bendrovės veiklos organizavimą ir Bendrovės finansinę būklę;
• − priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, sprendimus, kai Bendrovė ar Grupę sudarančios bendrovės įsigyja ar perleidžia kitų bendrovių akcijas, sprendimus dėl bet kurio turto ar verslo įsigijimo, perleidimo ar nuomos, naujų skolų prisiėmimo, kai šių sandorių suma (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) viršija 1,6 mln. eurų (neįskaičiuojant PVM);
• − priima sprendimus dėl Bendrovės vadovo pateiktų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektų ir, valdybai pritarus šiems projektams, dėl šių projektų teikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui;
• − priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta teisės aktuose ir dėl sandorių, kai sandoriai daro reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui, įsipareigojimams;
• − atsako už visuotinių susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja einamąją Bendrovės ūkinę veiklą. Darbo sutartį su Bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Vadovo darbo užmokestį sudaro nuolatinis atlyginimas bei premijos (priemokos), mokamos atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus bei Vadovo veiklą. Vadovo patvirtintas Darbo reglamentas išsamiai nustato vadovo bei padalinių vadovų, taip pat kitų Bendrovės darbuotojų, pareigas ir įgaliojimus.

Pagal Bendrovės įstatus "Telia Lietuva" vadovas:

• − prižiūri einamąją Bendrovės ūkinę veiklą bei užtikrina, kad Bendrovė vykdytų veiklą vadovaudamasi verslo planu;
• − sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir rengia Bendrovės metinį pranešimą;
• − parengia sprendimo dėl dividendų;
• − kiekviename valdybos posėdyje atsiskaito už einamąją Bendrovės veiklą;

• − atlieka funkcijas, kurias jam paskyrė valdyba bei vykdo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus;
• − atstovauja Bendrovei arba užtikrina, kad ji būtų atstovaujama įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose, arbitražuose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis;
• − atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose bei disponuoja jose esančiomis lėšomis;
• − vadovaudamasis įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimais, sudaro Bendrovės sandorius;
• − suteikia įgaliojimus kitiems asmenims atlikti jo kompetencijai priklausančias funkcijas;
• − išduoda prokūras;
• − leidžia vidinius norminius aktus dėl administracijos, kitų struktūrinių padalinių darbo;
• − priima bei atleidžia Bendrovės darbuotojus, Bendrovės vardu sudaro bei keičia ir nutraukia darbo sutartis su Bendrovės darbuotojais (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas);
• − nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus ir premijas (išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus, kai tam reikalingas Valdybos sprendimas); premijų mokėjimo tvarką pateikia tvirtinti Valdybai;
• − užtikrina, kad būtų saugomas ir gausinamas Bendrovės turtas, sudarytos normalios darbo sąlygos bei saugomos komercinės paslaptys;
• − atstovauja ar išduoda įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti Bendrovei kitų bendrovių, į kurias Bendrovė yra investavusi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• − tvirtina, keičia ir pildo administracijos darbo reglamentą;
• − skelbia ir įteikia Bendrovės pranešimus, kaip yra numatyta šių įstatų 13 straipsnyje;
• − teikia pranešimus akcininkams ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės Bendrovės veiklai;
• − sudarydamas sandorius su susijusiomis šalimis, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
• − vykdo kitas galiojančiuose teisės aktuose Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Bendrovė iš esmės laikosi rekomendacinio pobūdžio 2006 m. rugpjūčio 21 d. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" patvirtinto, 2009 m. gruodį pakeisto ir nuo 2019 m. sausio naujai suredaguoto listinguojamų bendrovių valdymo kodekso (toliau "Valdymo kodeksas"). Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas.

Bendrovė parengė Valdymo kodekse įtvirtintų principų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą Telia Lietuva, AB, bendrovės valdysenos ataskaitos formoje už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., ir kuri yra priedas prie šio metinio pranešimo.

Akcinis kapitalas

Bendrovės akcinis kapitalas yra 168 957 810,02 euro. Jį sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 euro nominalios vertės akcijos. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 582 613 138.

Akcininkų teisės

Nė vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sudaro 582 613 138. Viena paprastoji vardinė Bendrovės akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

Akcininkai

Akcininkai, turintys daugiau nei 5 proc. akcinio kapitalo ir balsų (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Akcininko vardas, pavardė. Įmonės pavadinimas, rūšis, buveinės adresas, įmonių registro kodas	Akcininkui nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius vnt.	Turima įstatinio kapitalo dalis proc.	Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis proc.	Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių balsų dalis proc.
"Telia Company AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249	513 594 774	88,15	88,15	-
Kiti akcininkai	69 018 364	11,85	11,85	-
Iš viso	582 613 138	100,00	100,00	-

Akcininkų struktūra pagal šalis remiantis paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2021 m. balandžio 27 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2021 m. balandžio 20 d.) duomenimis:

Šalis	Akcininkų skaičius	Akcijų skaičius	Akcinio kapitalo dalis (%)
Švedija	9	513 602 523	88,15
Lietuva	11 561	50 994 999	8,75
Estija	1 070	11 844 112	2,03
Latvija	49	1 614 788	0,28
Lenkija	3	1 385 201	0,24
Kanada	3	1 146 797	0,20
J.A.V.	42	424 820	0,07
Vokietija	14	382 859	0,07
Airija	8	242 058	0,04
Naujoji Zelandija	1	241 559	0,04
Austrija	2	191 758	0,03
Jungtinė Karalystė	38	143 654	0,02
Belgija	4	135 000	0,02
Liuksemburgas	7	97 129	0,02
Kitos šalys (22)	66	165 881	0,03
Iš viso	12 877	582 613 138	100,00

Lietuvoje registruotų akcininkų struktūra remiantis paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2021 m. balandžio 27 d., metu akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2021 m. balandžio 20 d.) duomenimis:

	Akcininkų skaičius	Akcijų skaičius	Akcinio kapitalo dalis (%)
Fiziniai asmenys	11 484	45 528 572	7,81
Finansų institucijos	16	3 367 132	0,58
Juridiniai asmenys	61	2 099 295	0,36
Iš viso	11 561	50 994 999	8,75

Akcininkų susirinkimas

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2021 m. balandžio 27 d., nusprendė:

• − patvirtinti audituotas 2020 m. Bendrovės metines finansines ataskaitas,
• − paskirstyti 2020 m. Bendrovės pelną,
• − patvirtinti 2020 m. Atlygio ataskaitą,
• − išrinkti Bendrovės audito įmone UAB "Deloitte Lietuva" 2021 ir 2022 finansiniams metams,
• − išrinkti Bendrovėms valdybą naujai dvejų metų kadencijai.

Dėl COVID-19 viruso Lietuvos Respublikoje įvesto ir eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną galiojusio karantino fizinis akcininkų susirinkimas nebuvo organizuojamas. Visi susirinkime dalyvavę 18 akcininkų, turintys 518 413 997 balsus (88,98 proc. visų bendrovės akcijų balsų skaičiaus), balsavo iš anksto raštu.

Bendrovės įstatų keitimo tvarka

Bendrovės įstatuose numatyta, kad Bendrovės įstatai keičiami valdybos arba akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Visuotinio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo priimamas 2/3 balsų, dalyvaujančių visuotiniame susirinkime, dauguma. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.

Informacija apie prekybą Bendrovės vertybiniais popieriais

582 613 138 Telia Lietuva, AB paprastosios vardinės akcijos (ISIN kodas LT0000123911) yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis – TEL1L). Vertybinių popierių birža "Nasdaq Vilnius" yra pagrindinė prekybos Bendrovės akcijomis rinka.

Nuo 2011 m. sausio Bendrovės paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į Berlyno vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Berlin Open Market" arba "Freiverkehr"), Frankfurto vertybinių popierių biržos atviros rinkos ("Freiverkehr"), Miuncheno vertybinių popierių ir Štutgarto vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. "Telia Lietuva" akcijų simbolis Vokietijos vertybinių popierių biržose – ZWS.

Per 2021 m. Bendrovės vienos akcijos kaina vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius" padidėjo 0,22 euro arba 11,8 procento. Akcijų apyvarta, palyginti su 2020 metais, padidėjo 12,3 procento. Bendrovės rinkos kapitalizacija 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 1189 mln. eurų ir, palyginti su rinkos kapitalizacija prieš metus – 1063 mln. eurų, padidėjo 11,8 procento.

Informacija apie prekybą Bendrovės akcijomis 2021 m. vertybinių popierių biržoje "Nasdaq Vilnius":

	Atidarymo	Didžiausia	Mažiausia	Uždarymo	Vidutinė
Valiuta	kaina	kaina	kaina	kaina	kaina	Apyvarta vnt.	Apyvarta
EUR	1,83	2,15	1,83	2,04	2,04	8 574 018	17 527 017

Dividendai

2017 m. Bendrovės valdyba patvirtino dividendų mokėjimo politiką, kuri numato, jog Bendrovės grynosios skolos ir EBITDA santykis neturi viršyti 1,5, o dividendams skirti iki 80 proc. laisvųjų pinigų srauto. Bendrovė kiekvienais metais moka dividendus, nors iki 2017 m. neturėjo oficialiai patvirtintos dividendų mokėjimo politikos.

2021 m. gegužės 25 d. Bendrovė išmokėjo akcininkams 58,3 mln. eurų dividendų už 2020 metus, arba 0,10 euro vienai akcijai. Remiantis įstatymais, dividendai buvo mokami tiems akcininkams, kurie dešimtos darbo dienos po eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t. y. 2021 m. gegužės 11 d., buvo Bendrovės akcininkai. Dividendai visiems akcininkams buvo išmokėti pinigais.

Informacija apie per paskutinius penkerius metus išmokėtus Bendrovės dividendus (tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip):

Metai	Laikotarpio pelnas	Pelnas vienai akcijai (Eur)	Išmokėta dividendų	Dividendai vienai akcijai (Eur)	Dividendų ir pelno santykis (%)
2016 m.	41 494	0,071	17 478	0,03	42,1
2017 m.	50 077	0,086	40 783	0,07	81,4
2018 m.	54 700	0,094	46 609	0,08	85,2
2019 m.	54 726	0,094	52 435	0,09	95,8
2020 m.	55 866	0,096	58 261	0,10	104,2

Informacija apie Bendrovės turimas savas akcijas

Bendrovė neturi įsigijusi savų akcijų. Bendrovė nėra ir nebuvo įsigijusi savų akcijų iš Bendrovės vadovų.

Valdybos veikla

Dvejų metų valdybos kadencija baigėsi 2021 m. balandžio 26 d., todėl eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2021 m. balandžio 27 d., perrinko penkis buvusios valdybos narius – Douglas Lubbe, Agnetą Wallmark, Claes Nycander, Hannu-Matti Mäkinen ir Mindaugą Glodą (nepriklausomas valdybos narys) – naujai dvejų metų valdybos kadencijai, o vietoje nepriklausomo valdybos nario Tomo Balžeko kaip nepriklausomą valdybos narę išrinko Dovilę Grigienę.

Visi einamosios valdybos nariai yra valdybos nariai–direktoriai konsultantai (t. y. neetatiniai valdybos nariai), o Dovilė Grigienė ir Mindaugas Glodas, be to, yra ir nepriklausomi valdybos nariai. Einamoji valdybos dvejų metų kadencijas baigsis 2023 m. balandžio 27 dieną.

Akcininkai nusprendė dviem nepriklausomiems valdybos nariams – Tomui Balžekui ir Mindaugui Glodui – skirti po 15 640 eurų tantjemų už 2020 metus, iš viso tantjemoms skirta 31 280 eurų.

2021 m. gegužės 27 d. valdyba valdybos pirmininku perrinko Douglas Lubbe ir išrinko Audito bei Atlygio komitetų narius.

Į Audito komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinkti Agneta Wallmark ir Mindaugas Glodas (nepriklausomas valdybos narys) bei išrinkta naujoji nepriklausoma valdybos narė Dovilė Grigienė. Audito komiteto pirmininke perrinkta Agneta Wallmark.

Į Atlygio komitetą dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau nei iki narystės valdyboje pabaigos, perrinkti Douglas Lubbe, Claes Nycander ir nepriklausomas valdybos narys Mindaugas Glodas. Atlygio komiteto pirmininku perrinktas Claes Nycander

Per 2021 m. įvyko 10 eilinių valdybos posėdžių. Posėdžiai įvyko pagal iš anksto patvirtintą valdybos posėdžių grafiką. Visuose valdybos posėdžiuose buvo norminių aktų reikalaujamas kvorumas.

Informacija apie valdybos narių dalyvavimą posėdžiuose 2021 m. (posėdžių, kuriuose dalyvauta/posėdžių, kuriuose turėjo dalyvauti, skaičiai):

		Posėdžių lankomumas	Tantjemos už
Vardas, pavardė	Pareigos	Valdybos	Audito komiteto	Atlygio komiteto	2020 m., išmo kėtos 2021 m.
Douglas Lubbe	Valdybos pirmininkas, Atlygio komiteto narys	10/10		4/4	-
Claes Nycander	Valdybos narys, Atlygio komiteto pirmininkas	10/10		4/4	-
Agneta Wallmark	Valdybos narė, Audito komiteto pirmininkė	10/10	5/5		-
Hannu-Matti Mäkinen	Valdybos narys	10/10			-
Tomas Balžekas (iki 2021-04-26)	Valdybos narys, Audito komiteto narys	3/3	1/1		15 640 eurų
Dovilė Grigienė (nuo 2021-04-27)	Valdybos narė, Audito komiteto narė	6/7	3/4		-
Mindaugas Glodas	Valdybos narys, Audito ir Atlygio komitetų narys	10/10	5/5	4/4	15 640 eurų

Per posėdžius be nuolatinės Bendrovės verslo plano, transformacijos ir kitų programų įgyvendinimo kontrolės, valdyba:

• − patvirtino 2020 m. dvylikos mėnesių ir 2021 m. trijų, šešių ir devynių mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę,
• − patvirtino 2020 m. metinę finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą metinį pranešimą,
• − sušaukė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasiūlė susirinkimo darbotvarkę,
• − pasiūlė 2020 m. pelno paskirstymo ataskaitos projektą,
• − patvirtino 2020 m. Atlygio ataskaitą,
• − patvirtino metinių premijų už 2020 metus mokėjimą,
• − patvirtino 2021 m. vidaus audito planą,
• − išrinkto valdybos pirmininką, Audito ir Atlygio komitetų narius bei pirmininkus,
• − patvirtino radijo prieigos tinklo (RAN) atnaujinimo projekto biudžetą ir susijusias tiekimo sutartis,
• − patvirtino finansinio lizingo sutartį su AB SEB bankas,
• − leido iki 3 mėnesių "Telia Company" skolinti iki 80 mln. eurų už nulines palūkanas,
• − leido anksčiau termino grąžinti pusę 60 mln. eurų sindikuotos paskolos,
• − patvirtino sutartį su nauja žiniasklaidos planavimo agentūra Arena Media UAB,
• − leido perleisti šviesolaidinės prieigos tinklo priežiūros funkciją trečiajai šaliai,
• − pritarė nekilnojamojo turto pardavimui,
• − patvirtino atnaujintas Bendrovės politikas,
• − patvirtino Finansų valdymo politiką,
• − patvirtino 2022 m. Kintamo atlygio instrukciją,
• − patvirtino sutartis, kurių vertė viršijo 1,6 mln. eurų,
• − patvirtino preliminarų susijusių šalių sandorio (bendrųjų paslaugų pirkimo iš "Telia Company" įmonių grupės) biudžetą 2022 metams,
• − patvirtino 2022 m. verslo planą, Bendrovės tikslus ir pagrindinius veiklos rodiklius.

Valdyba taip pat reguliariai analizavo Bendrovės vadovybės, Audito ir Atlygio komitetų ataskaitas.

Atlygio komiteto pasiūlymai valdybai yra rekomendacinio pobūdžio ir jų tikslas – sukurti konkurencingą atlygio sistemą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti talentingus pagrindinius vadovus, užtikrintų Bendrovės atlygio ir skatinimo priemonių vientisumą, susietų atlygį su veiklos rezultatais bei užtikrintų visų akcininkų interesų paisymą. Atlygio komitetas peržiūri ir nustato bendrus Bendrovės darbuotojų atlygio principus bei skatinimo priemonių skyrimo kriterijus; peržiūri ir teikia rekomendacijas dėl aukščiausio lygio vadovų atlygio; rūpinasi aukščiausio lygio vadovų ugdymu ir jų pareigų perimamumu; padeda valdybos pirmininkui nusamdyti Bendrovės vadovą, o vadovui – jam tiesiogiai atskaitingų padalinių vadovus.

Per 2021 m. įvyko keturi Atlygio komiteto posėdžiai, kuriuose buvo svarstyti šie klausimai:

• − Bendrovės vadovų komandos veiklos 2020 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2020 m. rezultatus tvirtinimas,
• − vadovų komandos bazinio atlygio peržiūra,
• − Bendrovės vadovo veiklos 2020 m. vertinimas ir kintamos atlygio dalies už 2020 m. rezultatus tvirtinimas,
• − Bendrovės Atlygio ataskaitos projektas,
• − 2021 m. kintamos atlygio dalies vertinimo pagrindiniai rodikliai,
• − lyderystės plėtros ir vadovų pakeičiamumo planai,
• − darbo rinkos iššūkiai,
• − naudų apžvalga,

• − veiklos valdymo pokyčiai,
• − naujas trumpalaikio skatinimo modelis,
• − 2022 m. Kintamo atlygio instrukcija.

Visi komiteto nariai dalyvavo visuose komiteto posėdžiuose. Visuose posėdžiuose pirmininkavo komiteto pirmininkas Claes Nycander.

Audito komitetas padeda valdybai vykdyti savo priežiūros funkciją. Audito komitetas prižiūri Bendrovės finansinės atskaitomybės rengimo procesą, vidinės kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, audito procesą, taip pat kaip kontroliuojama, ar Bendrovė laikosi įstatymų ir teisinių normų bei vidaus tvarkų reikalavimų.

Per 2021 m. įvyko 5 Audito komiteto posėdžiai, kurių metu:

• − svarstytos vidaus audito ir rizikų valdymo ataskaitos,
• − patvirtinti 2020 m. audituotos finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo projektai,
• − patvirtintas 2020 m. pelno paskirstymo (dividendams ir tantjemoms) ataskaitos projektas,
• − patvirtinta Bendrovės audito įmonės 2021-2022 m. kandidatūra,
• − patvirtintas 2021 m. vidaus audito planas,
• − svarstytos Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties (angl. GREC) posėdžių ataskaitos,
• − aptarta informacija apie Bendrovės finansavimo ir likvidumo bei kreditingumo ir skolų valdymą,
• − aptarta pinigų srautų valdymo strategija,
• − pritarta sutarčiai su Valstybine mokesčių inspekcija dėl prestižo,
• − svarstytas nekilnojamojo turto pardavimas,
• − aptartas išorinio audito planas ir auditorių pastebėjimai dėl vidaus kontrolių peržiūros,
• − svarstyta Bendrovės finansų valdymo politika,
• − tvirtinti sandoriai su susijusiomis šalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais Audito komitetas parengė rašytines nuomones dėl Bendrovės įprastai veiklai nepriskiriamų susijusių šalių sandorių ir pateikė jas galutiniam valdybos patvirtinimui. Per 2021 m. buvo vienas susijusių šalių sandoris, kurį svarstė Audito komitetas – preliminarus bendrųjų paslaugų pirkimo iš "Telia Company" įmonių grupės biudžetas 2022 metams.

Visi komiteto nariai dalyvavo keturiuose komiteto posėdžiuose. Dovilė Grigienė nedalyvavo viename komiteto posėdyje. Visuose posėdžiuose pirmininkavo Audito komiteto pirmininkė Agneta Wallmark.

Per ketvirtąjį 2021 m. Audito komiteto posėdį išorės auditoriai iš "Deloitte Lietuva" pristatė 2021 m. audito planą, auditorių komandą ir oficialiai pareiškė apie savo nepriklausomumą.

Valdybos nariai

Douglas Lubbe (g. 1972 m.) – valdybos pirmininkas, valdybos narys nuo 2020 m. lapkričio 23 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Atlygio komiteto narys. Išsilavinimas: Pietų Kvinslando universiteto (Australija) Verslo administravimo magistras, Pietų Afrikos atestuotų apskaitininkų instituto narys – atestuotas apskaitininkas, Pietų Afrikos universiteto Apskaitos bakalauras ir Potchefstroom universiteto (Pietų Afrika) verslo bakalauras. Darbovietė – "Telia Sverige AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556430-0142) finansų vadovas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − "TeliaSonera Mobile Networks ABׅ", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556025-7932, valdybos narys;
• − "Sonera Holding BV", Rodezand 34 K, 3011AN Roterdamas, Nyderlandai, kodas 33271992, valdybos narys;
• − "TeliaSonera UTA Holdings BV", Rodezand 34 K, 3011AN Roterdamas, Nyderlandai, kodas 24311137, valdybos narys;
• − "We Care and Repair Nordic AB", Rörstrandsgatan 39, SE-113 41 Stokholmas, Švedija, kodas 556989-3679, valdybos narys;
• − "Cygate AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556549-8952, valdybos narys.

Douglas Lubbe "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Agneta Wallmark (g. 1960 m.) – valdybos narė nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinkta 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto pirmininkė. Išsilavinimas: Stokholmo ekonomikos mokyklos (Švedija) Apskaitos ir finansų ekonomikos bakalaurė ir Stokholmo universiteto (Švedija) Mokesčių ir ekonomikos teisės magistrė. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentė – Įmonių grupės iždo vadovė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − "Telia Försäkring AB" ("Telia draudimas"), 169 94 Solna, Švedija, kodas 516401-8490, valdybos pirmininkė;
• − "Swedish Pension Fund of Telia", 169 94 Solna, Švedija, valdybos narė;
• − "Andra AP-fonden", Östra Hamngatan 26, 404 24 Geteborgas, Švedija, valdybos narė;
• − "Skandia" gyvybės draudimo bendrovės, Lindhagensgatan 86, 112 18 Stokholmas, Švedija, kodas 516406-0948, Skyrimo komiteto pirmininkė.

Agneta Wallmark "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Claes Nycander (g. 1963 m.) – valdybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2015 m. balandžio 29 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė "Telia Company AB"), Atlygio komiteto narys. Išsilavinimas: Upsalos universiteto (Švedija) verslo administravimo magistras, Stanfordo universiteto Palo Alto (JAV) elektros inžinerijos magistras, Linköpingo universiteto Technologijos instituto (Švedija) elektros inžinerijos magistras ir Linköpingo universiteto (Švedija) matematikos bakalauras. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) viceprezidentas – Bendrų produktų ir paslaugų (CPS) padalinio Vyriausiojo veiklos vadovo biuro bei Lietuvos, Estijos ir Danijos šalių grupės (LED) valdymo vadovas ir laikinai einantis Vyriausiojo saugumo vadovo pareigas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − "TT-Netværket P/S", Amager Strandvej 60, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 34230625, valdybos pirmininkas;
• − "Telia Towers AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 559196-5164, valdybos pirmininkas;
• − "Telia Company Danmark A/S", Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga S, Danija, kodas 18530740, valdybos pirmininkas;
• − "Telia Mobile Holding AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556855-9040, valdybos pirmininkas;
• − "Telia Nättjänster Norden AB", Mårbackagatan 11, 123 43 Farsta, Švedija, kodas 556459-3076, valdybos pirmininkas;
• − "Systecon AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556536-6605, valdybos narys;
• − "Systecon Group AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556710-8492, valdybos narys;
• − "Systecon Software AB", Rehnsgatan 20, 113 57 Stokholmas, Švedija, kodas 556714-5403, valdybos narys;
• − "Svenska UMTS-Nät AB", Warfvinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7996, valdybos narys;
• − "Svenska UMTS-licens AB", Warfinges Väg 45, 112 51 Stokholmas, Švedija, kodas 556606-7772, valdybos narys;
• − "Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, stebėtojų tarybos narys;
• − "Latvijas Mobilais Telefons (LMT) SIA", Ropažu iela 6, Ryga, LV-1039 Latvija, kodas 50003050931, stebėtojų tarybos narys.

Claes Nycander "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Hannu-Matti Mäkinen (g. 1970 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (pasiūlė "Telia Company AB"). Išsilavinimas: Arizonos universiteto (JAV) Teisės koledžo Tarptautinės prekybos teisės magistras ir Laplandijos universiteto (Suomija) Teisės mokyklos teisės bakalauras ir teisės magistras. Darbovietė – "Telia Company AB" (169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249) turto valdymo padalinio vyriausiasis juriskonsultas. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − "Telia Finland Oyj", PL 106, FI-0051 Sonera, Suomija, kodas 1475607-9, valdybos narys;
• − "Tilts Communications A/S", Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, kodas 17260642, valdybos narys;
• − "Tet SIA", Dzirnavu iela 105, Ryga, LV-1011 Latvija, kodas 40003052786, stebėtojų tarybos narys;
• − "Valokuitunen Oy", Hämeentie 15, 00500 Helsinkis, Suomija, kodas 3101706-7, valdybos narys.

Hannu-Matti Mäkinen "Telia Lietuva" akcijų tiesiogiai neturi.

Dovilė Grigienė (g. 1977 m.) – valdybos narė nuo 2021 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narę pasiūlė "Telia Company AB"), Audito komiteto narė. Išsilavinimas: "Concordia University Wisconsin" (JAV) Verslo administravimo magistrė (MBA) Finansų ir Informacinių sistemų valdymo srityse ir "Concordia International University Estonia" (Estija) Tarptautinio verslo bakalaurė (BA). Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − Asociacijos "Lyderė", Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius, Lietuva, kodas 304439065 (Lietuva) steigėja ir valdybos narė (2017–2019 m.);
• − "Young Presidents' Organization Lithuania Chapter", Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva, kodas 304756507, steigėja;
• − Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vokiečių g. 10-403, Vilnius, Lietuva, kodas 125745184, Globėjų tarybos narė;

− UAB "Urbo slėnis", Stasio Lozoraičio g. 15A, Garliava, Kauno raj., Lietuva, kodas 300149417, akcininkė (22,5 proc.). Dovilė Grigienė "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Mindaugas Glodas (g. 1972 m.) – valdybos narys nuo 2018 m. balandžio 25 d., dvejų metų kadencijai perrinktas 2019 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. (kaip nepriklausomą valdybos narį pasiūlė "Telia Company AB"), Audito ir Atlygio komitetų narys. Išsilavinimas: Antverpeno universiteto "Centre for Business Administration UFSIA" (Belgija) Verslo administravimo magistras (MBA) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo bakalauras (BBA). Darbovietės:

• − "NRD Companies AS", Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, kodas 921985290, generalinis direktorius;
• − "Norway Registers Development AS", Løkketangen 20 B, 1337 Sandvika, Norvegija, kodas 985221405, generalinis direktorius;
• − "Norway Registers Development AS" Lietuvos filialo, Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, kodas 304897486, vadovas;
• − NRD Systems, UAB, Gynėjų g. 14, LT-01109 Vilnius, Lietuva, kodas 111647812, generalinis direktorius.
• − Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
• − Asociacijos "Žinių ekonomikos forumas", Saulėtekio al. 15, LT-10221, Vilnius, Lietuva, kodas 225709520, Tarybos pirmininkas;
• − Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto, Aušros Vartų g. 3, LT- 01304 Vilnius, Lietuva,

kodas 191588169, valdybos pirmininkas;

• − Asociacijos "Infobalt", A. Goštauto g. 8-313, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, valdybos pirmininkas ir prezidentas;
• − MB "Vox Proxima", Perkūno g. 32, Gilužių k., LT-14195 Vilniaus raj., Lietuva, kodas 303481474, bendrijos narys (50 proc.).

Mindaugas Glodas "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Vadovų komanda

Dan Strömberg (g. 1958 m.) – Bendrovės vadovas nuo 2018 m. liepos 4 dienos. Išsilavinimas: IHM verslo mokyklos / Stokholmo universiteto (Švedija) finansų studijos ir IHM verslo mokyklos (Švedija) rinkodaros studijos. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − "Telia Company AB", 169 94 Solna, Švedija, kodas 556103-4249, viceprezidentas Lietuvos, Estijos ir Danijos (LED) padalinio vadovas;
• − "Telia Eesti AS", Mustamäe tee 3, 15033 Talinas, Estija, kodas 10234957, stebėtojų tarybos pirmininkas;

− Asociacijos "Investors' Forum", Totorių g. 5-21, LT-01121 Vilnius, Lietuva, kodas 224996640, valdybos narys.

Dan Strömberg "Telia Lietuva" akcijų neturi.

Nortautas Luopas (g. 1979 m.) – Privačių klientų vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir Skaitmeninimo ir analitikos vadovas nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Klaipėdos universiteto Taikomosios matematikos ir IT bakalauras ir "Baltic Management Institute" verslo vadybos (Executive MBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

− AB "Utenos trikotažas", J. Basanavičiaus g. 122, LT-28214 Utena, Lietuva, kodas 183709468, nepriklausomas valdybos narys.

Nortautas Luopas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Daniel Karpovič (g. 1982 m.) – Verslo klientų vadovas nuo 2019 m. birželio 6 dienos. Išsilavinimas – Liublino katalikų universiteto (Lenkija) psichologijos magistras ir rinkodaros studijos. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daniel Karpovič "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Giedrė Kaminskaitė-Salters (g. 1978 m.) – Pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė nuo 2019 m. sausio 8 dienos. Išsilavinimas: Mastrichto universiteto (Nyderlandai) teisės mokslų daktarė; BPP Law School (Jungtinė Karalystė) advokato diplomas; Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių magistrė; Londono ekonomikos mokykla (Jungtinė Karalystė) tarptautinių santykių bakalaurė. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vokiečių g. 10-403, Vilnius, Lietuva, kodas 125745184, Globėjų tarybos narė;
• − Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva, kodas 111950243, Tarybos narė.

− "Telia Danmark A/S", Holmbladsgade 139, 2300 Kopenhaga, Danija, kodas 20367997, l.e.p Verslo klientų vadovė. Giedrė Kaminskaitė-Salters "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Andrius Šemeškevičius (g. 1976 m.) – Technologijų infrastruktūros vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 dienos. Išsilavinimas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinierinės informatikos bakalauras ir magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

− SIA Telia Latvija, Lielvārdes iela 8A, Ryga, LV-1006 Latvija, kodas 40003057571, stebėtojų tarybos pirmininkas. Andrius Šemeškevičius turi 8761 "Telia Lietuva" akciją ir tai sudaro 0,0015 proc. bendro Bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. Jis neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Arūnas Lingė (g. 1975 m.) – Finansų vadovas nuo 2019 m. kovo 25 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto vadybos mokslų magistras ir Licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos ACCA (Association of Chartered and Certified Accountants) (Jungtinė Karalystė) narys – licencijuotas ir atestuotas apskaitininkas. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Arūnas Lingė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Ramūnas Bagdonas (g. 1974 m.) – Žmogiškųjų išteklių vadovas nuo 2014 m. birželio 1 dienos. Išsilavinimas: Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) verslo administravimo ir vadybos magistras; "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

− Personalo valdymo profesionalų asociacijos, Galvydžio g. 5, LT-08236 Vilnius, Lietuva, kodas 300563101, valdybos pirmininkas.

Ramūnas Bagdonas "Telia Lietuva" akcijų neturi. Jis neturi kitų akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Daiva Kasperavičienė (g. 1968 m.) – Teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė nuo 2019 m. sausio 25 dienos. Išsilavinimas – Vilniaus Universiteto teisės magistrė. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Daiva Kasperavičienė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Birutė Eimontaitė (g. 1983 m.) – Komunikacijos vadovė nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos bakalaurė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrė. Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. Birutė Eimontaitė "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Vytautas Bučinskas (g. 1974 m.) – Verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas nuo 2017 m. gruodžio 15 dienos. Išsilavinimas: Kauno technologijos universiteto (Lietuva) gamybos vadybos bakalauras ir marketingo magistras ir "Baltic Management Institute (BMI)" (Lietuva) verslo vadybos (EMBA) magistras. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

• − Kibernetinio saugumo tarybos narys (Lietuva);
• − Asociacijos "Infobalt", A. Goštauto g. 8-313, LT-01108 Vilnius, Lietuva, kodas 122361495, Kibernetinio saugumo grupės pirmininko pavaduotojas.

Vytautas Bučinskas "Telia Lietuva" akcijų neturi ir neturi akcijų paketų, kurie sudarytų daugiau nei 5 proc. kokios nors įmonės kapitalo.

Informacija apie pagrindiniams Bendrovės vadovams išmokėtą darbo užmokestį yra pateikta Bendrovės finansinių ataskaitų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus 31-oje pastaboje. Pagrindiniai Bendrovės vadovai yra Bendrovės vadovas, padalinių, tiesiogiai pavaldžių Bendrovės vadovui, ir didžiausių padalinių vadovai. 2021 m. pagrindiniams Bendrovės vadovams iš viso išmokėta 876,10 euro dividendų už 2020 metus.

2021 m. Bendrovė neskyrė valdymo organų nariams paskolų, nesuteikė garantijų ir laidavimų, kuriais būtų užtikrintas jų prievolių vykdymas. Taip pat Bendrovės valdybos ir vadovų komandos nariai negavo atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno iš Bendrovės dukterinės įmonės.

Bendrovės Personalo politikoje įtvirtintas principas, kad visi darbuotojai turi vienodas galimybes, pagrįstas jų kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais, nepriklausomai nuo lyties, rasės, priklausymo etninei grupei, religijos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tautybės, politinių įsitikinimų, priklausymo profesinėms sąjungoms, socialinės padėties ir (arba) kitų veiksnių taikomas ir vadovams. Nepaisant to, valdyba pasiūlė neįpareigojantį ("soft") tikslą didinti moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose, nes šiuo metu valdyboje iš šešių valdybos narių dvi, o vadovų komandoje iš dešimties – trys yra moterys.

Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų – ir vadovų komandos nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Bendrovės valdybos nariai dvejų metų kadencijai yra renkami akcininkų susirinkime ir su jais darbo sutartys nėra sudaromos, nes jie atstovauja akcininkams ir nėra Bendrovės darbuotojai. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tvirtinant pelno paskirstymo ataskaitą, valdybos nariams gali būti skiriamos metinės išmokos (tantjemos) už darbą valdyboje. Valdybos nariai turi teisę, nepasibaigus valdybos, į kurią jie buvo išrinkti, kadencijai atsistatydinti iš valdybos nario pareigų, apie tai raštu įspėję Bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valdybos darbo reglamente nėra numatytos kokios nors kompensacijos ar išmokos, jei valdybos narys atsistatydina nepasibaigus valdybos kadencijai.

Valdyba tvirtina pagrindines vadovų komandos narių darbo sutarties sąlygas, pagal kurias, jei vadovų komandos nario darbo sutartis yra nutraukiama Bendrovės iniciatyva ne dėl vadovo kaltės, Bendrovė turi išmokėti jam/jai iki 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, jei darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai nenumato kitaip.

Nėra reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų, pasikeitus Bendrovės kontrolei.

Bendrovės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Nuo finansinių metų, baigiant 2021 m. gruodžio 31 d., Bendrovė rengia tik atskirąsias finansines ataskaitas pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), nes nuo 2020 m. liepos 1 d. neturi konsoliduojamų dukterinių įmonių. Iki tol Bendrovė rengė konsoliduotas finansines ataskaitas pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

Vidinių kontrolių procesas Bendrovėje įdiegtas bendradarbiaujant su "Telia Company AB". Vidinių kontrolių sistema Bendrovėje įdiegta pagal Tredvėjaus (angl. Treadway) komisijos rėmėjų komiteto parengtą COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission, COSO) metodologiją.

Bendrovės vidinių kontrolių procesas apima su paslaugų teikimu ir pajamų užtikrinimu susijusių verslo procesų (klientų atsiskaitymų ir apskaitos, paslaugų plėtros ir valdymo, paslaugų teikimo), informacinių sistemų (klientų aptarnavimo ir apskaitos, infrastruktūros, tinklo informacinių, finansų apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos, tinklų sujungimo) darbo ir finansinių ataskaitų parengimo procesų kontrolę.

Tai, kad teisinga finansinė atskaitomybė būtų parengta laiku, nustato Bendrovės Finansinės atskaitomybės rengimo procedūra. Finansinės atskaitomybės rengimo procedūros priede yra aprašytos galimos su finansinės atskaitomybės rengimu susijusios rizikos, jų kontrolės būdai, tipai bei dažnumas, kontrolės įrodymai, už kontrolę atsakingi ir ją vykdantys darbuotojai.

Auditoriai

UAB "Deloitte Lietuva", kuri yra "Deloitte" tinklo narė, atliko Bendrovės ir jos dukterinių įmonių 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. konsoliduotosios ir atskirosios finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą. "Deloitte Lietuva" auditoriai atliko Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės bei su ja susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų bei apibendrintų reikšmingų apskaitos principų ir kitų aiškinamojo rašto pastabų auditą.

2021 m. balandžio 27 d. Bendrovės akcininkai nusprendė išrinkti Bendrovės audito įmone UAB "Deloitte Lietuva" 2021 m. ir 2022 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti bei 2021 m. ir 2022 m. Bendrovės metinio pranešimo įvertinimui bei įgalioti Bendrovės vadovą sudaryti audito paslaugų sutartį, pagal kurią už paslaugas būtų mokama šalių sutarta kaina, bet ne daugiau kaip 270 000 eurų be PVM už dviejų finansinių metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą bei metinio pranešimo įvertinimą (t. y. po 135 000 eurų be PVM kiekvienais finansiniais metais).

Pasaulinis "Deloitte" tinklas jungia daugiau nei 150 šalių ir teritorijų veikiančias bendroves nares, kurios teikia audito, mokesčių, konsultavimo ir finansų patarėjų paslaugas viešajam sektoriui ir privatiems klientams įvairiose verslo srityse. Audito įmonės pasirinkimą lėmė tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. eilinis visuotinis "Telia Company AB" akcininkų susirinkimas išrinkto "Deloitte AB" (Švedija) bendrovės "Telia Company AB" audito įmone. Siekiama, kad "Telia Company" konsoliduojamas dukterines įmones audituotų ta pati tarptautinė aukštos reputacijos audito įmonė, todėl Bendrovę audituoja "Deloitte" tinklo bendrovė narė Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymu, UAB "Deloitte Lietuva" 2021 m. kovo 30 d. Audito komiteto posėdžio metu oficialiai pareiškė apie UAB "Deloitte Lietuva" nepriklausomumą nuo Bendrovės 2020 metais. Per 2021 m. UAB "Deloitte Lietuva" neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo jokio kito atlygio nei už audito paslaugas – 122 tūkst. eurų už 2020 m. finansinių ataskaitų auditą.

DARBUOTOJAI

Bendrovės darbuotojų skaičius metų pabaigoje:

	2021 m.	2020 m.	Pokytis
Darbuotojų skaičius	2 095	2 161	(66)
Visu etatu dirbančių darbuotojų skaičius	1 939	2 001	(62)

Skaičiuojant visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaičiuojami motinystės (tėvystės) atostogose esantys darbuotojai, o ne visu etatu dirbantys yra perskaičiuojami į visu etatu dirbančius.

Nuo 2021 m. rugsėjo Bendrovė trečiajai šaliai perleido 19 su šviesolaidinio prieigos tinklo priežiūra susijusių darbuotojų.

Personalo politika

Vertingiausias "Telia" turtas yra mūsų darbuotojai. Mes siekiame, kad pas mus dirbtų labiausiai įsitraukę darbuotojai. Jei mes nepajėgtume identifikuoti, pasamdyti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, prarastume dalį savo unikalios kultūros bei konkurencinį pranašumą.

Personalo politika nustato, kokie yra Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu, kokie yra darbuotojų lūkesčiai vienas kito ir mūsų, kaip darbdavio, atžvilgiu. Politika nėra darbuotojo darbo sutarties dalis ir laikui bėgant, Bendrovės nuožiūra tam tikru metu ji gali būti keičiama.

Pagrindiniai Bendrovės lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu yra išdėstyti Atsakingo verslo kodekse. "Telia Company" įmonių grupė yra įsipareigojusi laikytis daugelio tarptautinių principų ir susitarimų, kaip antai Jungtinių Tautų pagrindinių principų dėl verslo ir žmogaus teisių, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių konvencijų bei vaikų teisių ir verslo principų. Tikimasi, kad darbuotojai visuomet gerbs šiuos įsipareigojimus.

Personalo politika reglamentuoja tokias sritis:

− Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas. "Telia" netoleruoja neteisėtų arba neleistinų bet kokios formos narkotinių medžiagų naudojimo ar turėjimo darbovietėje. Darbuotojams draudžiama būti darbe arba dirbti, jei jie yra paveikti alkoholio ar narkotinių medžiagų. Siekiant užtikrinti, kad darbo vietose būtų nerūkoma, rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose.

• − Vaikų darbas ir priverstinis darbas. Vaikų darbas yra nepriimtinas tiek "Telia" verslo padaliniuose, tiek tiekėjų bei jų subrangovų įmonėse. Jokiomis aplinkybėmis mes nepriimsime į darbą jaunesnių nei 15 metų (arba jaunesnių nei šalyje nustatytas minimalus įdarbinimo amžius, jei jis yra didesnis kaip 15 metų) asmenų. Priverstinis darbas yra nepriimtinas nei "Telia" verslo padaliniuose, nei tiekėjų ar jų subrangovų įmonėse. Pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, kuris nustatytas pagal įstatymus ir darbo sutartį, darbuotojai turi laisvę išeiti iš darbo.
• − Interesų konfliktų atskleidimas. Darbuotojai neįformina tokių darbo santykių kitose įmonėse ir neturi tokių verslo interesų, kurie galėtų prieštarauti ar prieštarauja "Telia" veiklai, išskyrus atvejus, kai dėl to darbuotojas susitaria su Bendrove. Jei atsiranda situacija, kuriai esant, faktiškai kyla arba gali kilti interesų konfliktas, darbuotojai turi užtikrinti, kad to nebūtų.
• − Laisvė jungtis į asociacijas ir derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Darbuotojai turi teisę steigti ar jungtis į savo pasirinktas asociacijas, susijusias su darbdavio ir darbuotojų santykių reguliavimu, bei derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Mes netoleruojame jokių diskriminuojančių ar drausminių priemonių, kurios būtų taikomos darbuotojui pasirinkus taikiai ir teisėtai steigti asociaciją ar tapti jos nariu.
• − Sąžiningumas. Darbuotojų elgesys ir veiksmai yra tokie, kokie atitinka jų užimamas pareigas organizacijoje. Darbuotojai neturi savo elgesiu kenkti "Telia" reputacijai. Nei darbo valandomis, nei po jų darbuotojai neturėtų asmeniškai dalyvauti kokioje nors neteisėtoje ar nusikalstamoje veikloje.
• − Nediskriminavimas, lygios galimybės ir įvairovė. "Telia" skatina įvairovės ir lygių galimybių kultūrą, grindžiamą kompetencija, patirtimi ir veiklos rezultatais. Visi darbuotojai su kitais elgiasi pagarbiai, oriai ir laikydamiesi įprastų mandagumo taisyklių. Nei su vienu darbuotoju neturi būti elgiamasi kitaip dėl jo lyties, etninės kilmės, religijos, amžiaus, neįgalumo, lytinės orientacijos, pilietybės, politinių pažiūrų, priklausymo profsąjungoms, socialinės kilmės ir (arba) kitų ypatybių, dėl kurių diskriminuoti draudžiama pagal galiojančius įstatymus. Vykdydami savo įsipareigojimą kurti įvairove ir įsitraukimu grindžiamą darbovietę, mes visiškai netoleruojame diskriminacijos, persekiojimo, įžeidinėjimo ir priekabiavimo.
• − Atranka ir įdarbinimas. Tinkama kompetencija, įvairovė ir lygios galimybės yra vienodai svarbūs veiksniai, į kuriuos atsižvelgiame atsirinkdami darbuotojus tiek įmonės viduje, tiek ir iš išorės. Įdarbinimas vykdomas atsižvelgus į verslo poreikius. Mes rūpinamės, kad kiekvienas asmuo būtų gerbiamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, šeiminio statuso ar vaikų turėjimo, odos spalvos, religijos, rasės, etninės kilmės, pilietybės, neįgalumo, lytinės orientacijos ar politinių pažiūrų.
• − Darbo sutarties sąlygos ir darbo valandos. "Telia" suteikia tokias darbo sąlygas, kurios atitinka vietos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir kolektyvinėse sutartyse sutartas sąlygas. "Telia" laikosi nacionalinių įstatymų ir kolektyvinių sutarčių nuostatų dėl darbo valandų. Mes gerbiame darbuotojų teisę į poilsį bei galimybę suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
• − Atlygis. Apmokėjimas už darbą grindžiamas sąžiningumo ir nediskriminavimo principais. Siekiant juos užtikrinti, atlyginimai yra reguliariai peržiūrimi. Informacija apie savo atlyginimą ir papildomas naudas darbuotojams yra lengvai prieinama ir suprantama. Išmokant darbo užmokestį, darbuotojams pateikiam išsami informacija apie jų darbo užmokestį už ataskaitinį laikotarpį.
• − Komandiruotės. Verslo komandiruotės organizuojamos labiausia priimtinu, saugiu, ekonomišku ir aplinkai palankiu būdu.

Bet kuris "Telia" darbuotojas, įtaręs, kad buvo pažeistas Atsakingo verslo kodeksas ir Personalo politika, privalo nenutylėti ir apie problemą pirmiausia pranešti savo vadovui, po to – Žmogiškųjų išteklių padaliniui, etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnui, arba pateikti atitinkamą pranešimą per Skaidrumo liniją.

Bendrovės darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį ir pagrindinius padalinius (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):

	Iš viso	Moterys	(%)	Vyrai	(%)
Pardavimo padaliniai	1 258	753	35,9	505	24,1
Technologijų padaliniai	654	155	7,4	499	23,8
Palaikymo padaliniai	183	126	6,1	57	2,7
	2 095	1 034	49,4	1 061	50,6

Mūsų pagrindinis principas visose mūsų veiklose – apsaugoti ir toliau gerinti visų "Telia" dirbančių arba su ja bendradarbiaujančių asmenų sveikatą, saugą ir gerovę. Šis principas taikomas visiems mūsų darbuotojams, rangovams, tiekėjams ir lankytojams. Mūsų bendrasis požiūris yra grindžiamas geros sveikatos, gerovės ir saugių darbo sąlygų skatinimu, profesinės rizikos ir profesinių ligų prevencija bei greitu reagavimu į traumas ir nesaugias darbo sąlygas. Šis požiūris taikomas tiek fiziniams, tiek ir psichosocialiniams darbo vietos aspektams.

Bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema apimti visus ISO 45001 standartų reikalavimus. 2017 m. spalį Bendrovė gavo atitikimo Darbuotojų saugos ir sveikatos (ISO 45001) standartams sertifikatą.

Atlygio politika

Bendrovės tikslas – maksimaliai padidinti atlygio programų efektyvumą, siekiant pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie reikalingi verslo sėkmei išlaikyti ir gerinti. Atlygio politika bei su ja susijusia atlygio praktika siekiama remti Bendrovės strateginę kryptį ir tikslus.

Pagrindiniai Atlygio politikos principai yra:

• − Konkurencingumas ir pozicionavimas. Bendro atlygio dydis rinkoje turi būti konkurencingas, nesiekiant pirmauti, ir atitikti Bendrovės finansines galimybes;
• − Pareiginio atlygio dydžio nustatymas. Nustatant atlygio struktūrą atsižvelgiama į atitinkamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, atsakomybę, darbo sudėtingumą ir indėlį į Bendrovės veiklą;
• − Atitiktis. Siekiant užtikrinti tvarumą, visos atlygio struktūros "Telia Company" įmonėse turi atitikti teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse, vidaus politikoje bei gairėse nustatytus reikalavimus;
• − Ekonominis efektyvumas ir administravimo veiksmingumas. Darbuotojams skirtos atlygio programos turėtų būti įgyvendinamos optimaliai veiksmingai – tiek ekonominio efektyvumo, tiek administravimo veiksmingumo atžvilgiu;
• − Orientavimas į rezultatus. Nustatant atlygio dydžius atskiriems asmenims, turėtų būti atsižvelgiama į įmonės, komandos ir individualios veiklos rezultatus. Kartą metuose turi būti atliekamas darbuotojų darbo rezultatų vertinimas atsižvelgiant į jų bendrą indėlį į įmonės veiklą. Šis vertinimas turi atspindėti tiek pasiektus rezultatus, tiek ir tai, kaip tų rezultatų buvo pasiekta, nubrėžiant aiškias sąsajas ne tik su atlygio padidinimo, bet ir su profesinio tobulėjimo bei pareigų paaukštinimo galimybėmis;
• − Lygios galimybės. Sprendimai dėl atlygio turėtų būti priimami remiantis išimtinai tik politikoje ir gairėse išdėstytomis rekomendacijomis. Diskriminacija, susijusi su tokiais veiksniais, kaip rasė, lytis, amžius, religija ar priklausymas tam tikrai etninei grupei, yra neleidžiama jokiomis aplinkybėmis.

Bendrovėje taikoma bendro atlygio sąvoka, kuri reiškia, kad atliekant atlygio palyginimą su rinkoje už tą patį darbą mokamo atlygio dydžiu ir informuojant suinteresuotąsias šalis apie atlygio vertę, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į bendrą atlygio, o ne atskirų jo sudedamųjų dalių vertę. Bendrovė savo darbuotojams siūlo įvairias atlygio sudedamąsias dalis, kurios diferencijuojamos remiantis veiklos pobūdžiu, funkcijomis, vaidmenimis ir rinkomis. Atlygį gali sudaryti viena arba daugiau iš šių sudedamųjų dalių:

• − fiksuotas bazinis atlyginimas, kuris atspindi darbuotojo darbo našumą bei įgūdžius, todėl nustatomas individualiai bei diferencijuojamas priimtinų intervalų ribose;
• − kintamas metinis priedas, kuris mokamas atsižvelgus į Bendrovės ir individualius metų veiklos (finansinius ir nefinansinius) rezultatus;
• − funkcinė kintamoji atlyginimo dalis, kuri gali būti mokama darbuotojams, einantiems su tiesioginiu pardavimu klientams susijusias pareigas, skatinti ir priklauso nuo pardavimo rezultatų;
• − Bendrovė gali pasiūlyti ilgalaikes skatinimo programas kai kuriems savo darbuotojams, siekiant stiprinti jų pasitikėjimą ir atsidavimą Bendrovės ilgalaikiams finansiniams rezultatams;
• − kitas finansines ir nefinansines naudas tokias kaip papildomas sveikatos draudimas, pensijų planai ir pan.

Atlyginimai visiems darbuotojams yra peržiūrimi kartą metuose. 2021 m. atlyginimai buvo padidinti 78 proc. Bendrovės darbuotojų vidutiniškai 11 proc., o metinės premijos, kurios vidutiniškai sudarė apie vieno mėnesinio atlyginimą, buvo išmokėtos visiems darbuotojams, kurie 2020 m. Bendrovėje dirbo ilgiau nei 3 mėnesius ir negavo priedų už pardavimą. Politika numato, jog Bendrovės vadovų komandos (Bendrovės vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių vadovų) atlyginimų struktūrą ir lygius prižiūri Bendrovės Atlygio komitetas.

Informacija apie Bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesio atlygį (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys):

Darbuotojų grupė	Darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis atlyginimas (Eur)
Vadovai (neįskaičiavus Bendrovės vadovo)	46	7 465
Vidurinio lygmens vadovai	192	3 239
Specialistai	1 856	1 853
	2 094	2 104

2020 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politiką, kuri apibrėžia reikalavimus ir gaires Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio nustatymui. Politikoje numatyta, kad Bendrovės vadovo individualaus atlygio paketą sudaro: i) fiksuotas atlygis, ii) kintamasis atlygis, išmokamas atsižvelgiant į Bendrovės finansinius rezultatus ir vadovo asmeninius veiklos rezultatus; ir iii) kitos naudos. Vadovo atlygiui netaikomi jokie atidėto mokėjimo mechanizmai, jeigu Bendrovė ir vadovas tarpusavyje nesusitaria kitaip. Kintamojo atlygio vadovui suma negali būti didesnė kaip 50 proc. vadovo metinio darbo užmokesčio. Bendrovė pagal rinkos praktiką teikia kitas naudas ir programas, kurios tam tikru metu gali keistis. Vadovas turi teisę į Bendrovės automobilį, sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugas ir kt. Premijų ir kitos išlaidos, susijusios su šiomis naudomis, gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. fiksuotojo metinio darbo užmokesčio.

Politika numato, kad akcininkų susirinkimo sprendimu valdybos nariai gali gauti išmokas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai, kurie yra "Telia Company AB" darbuotojai, gauna atlygį pagal darbo sutartis, pasirašytas su jų atitinkamais darbdaviais. Bendrovė tokiems valdybos nariams nemoka jokių kitų papildomų išmokų (tantjemų) už jų, kaip valdybos narių, darbą. Bendrovė moka atlygį tik nepriklausomiems valdybos nariams, kurie gauna fiksuotą metinę išmoką. Tokios išmokos tikslią sumą nustato akcininkų susirinkimas, tvirtindamas pelno paskirstymą. Tokios išmokos nelaikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis – tai yra išmokos už valdybos narių veiklą (tantjemos).

Išmokos valdybos nariams nustatomos pagal atitinkamą panašių bendrovių informaciją (rinkos lyginamąjį indeksą).

Informacija apie Telia Lietuva, AB vadovo atlygį 2021 m. (eurais):

	Fiksuotas	Kintamasis			Darbdavio
Vardas, pavardė	atlygis	atlygis	Kitos naudos	Atlygis iš viso	įmoka	Dienpinigiai
Dan Strömberg	405 951	72 595	36 091	514 637	9 109	6 876

Nuo 2020 m. rugpjūčio Dan Strömberg yra "Telia Company AB" vyresnysis viceprezidentas – Lietuvos, Estijos ir Danijos (LED) padalinio vadovas, taip pat "Telia Company" įmonių grupės vadovų komandos narys. Vadovaujantis "Telia Company" politika įmonių grupės vadovų komandos nariams nėra mokamas kintamasis atlygis. Dėl to Dan Strömberg kaip "Telia Lietuva" vadovui kintamasis atlygis (metinė premija) už Bendrovės 2020 m. veiklos rezultatus skirtas tik už 2020 m. sausįliepą. Bendrovės vadovo kintamąjį atlygį už 2020 m. Bendrovės veiklos rezultatus 2021 m. kovą svarstė Atlygio komitetas ir patvirtino valdyba. Kintamasis Bendrovės vadovo atlygis sudarė 17,9 proc. vadovo fiksuotojo atlygio. Kitas naudas (pajamas natūra) sudaro vadovo buto nuoma, nes vadovas persikėlė iš savo namų šalies Švedijos dirbti į Lietuvą, automobilis ir kita. Kitos naudos sudarė 8,9 proc. vadovo fiksuotojo atlygio. Be to, Bendrovė padengs skirtumą, jei toks bus, pagal Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės dvigubo apmokestinimo išvengimo įstatymą. Bendrovė neturi su akcijomis susijusių skatinimo planų skirtų Bendrovės vadovui ir neprisideda prie Bendrovės vadovo pensijos kaupimo.

Remiantis Politikos nuostata, jog valdybos nariams dirbantiems didžiausioje Bendrovės akcininkėje įmonėje "Telia Company AB" papildomos išmokos iš Bendrovės nėra mokamos, akcininkų susirinkimas nusprendė, kad tantjemos (metinės išmokos) už 2020 m. skiriamos tik nepriklausomiems valdybos nariams – Tomui Balžekui ir Mindaugui Glodui – po 15 640 eurų kiekvienam arba 31 280 eurų iš viso. Jokių kitų išmokų ar atlygio Bendrovė valdybos nariams neskyrė.

Bendrovė papildomu sveikatos draudimu draudžia visus Bendrovės darbuotojus. 2021 m. pabaigoje papildomu sveikatos draudimu buvo apdrausta 2250 (2020 m. – 2209) darbuotojų. Darbuotojai taip pat turi galimybę apdrausti savo šeimos narius – vaikus ir sutuoktinius.

Bendrovė su "SEB investicijų valdymu" turi sutartį dėl Bendrovės darbuotojų pensijų kaupimo III pakopos pensijų fonduose. Ne trumpiau nei metus Bendrovėje dirbantys darbuotojai gali dalyvauti programoje "Kaupk su Telia". Programos esmė – darbdavio skiriamos lėšos kaupiamos viename iš darbuotojo pasirinktų "SEB investicijų valdymo" III pakopos pensijų fondų. Visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams Bendrovė kas mėnesį skiria 8 eurus, kurie pervedami į darbuotojo pasirinktą fondą. Darbuotojai prie pensijų kaupimo gali prisidėti ir savo lėšomis, skirdami papildomai 0,78, 1,55 ar daugiau proc. nuo savo pareiginio atlyginimo, o įmonė į pensijų fondą taip pat perveda papildomą įmoką, atitinkančią darbuotojo skiriamą atlyginimo dalį, bet ne daugiau nei 1,55 proc. darbuotojo pareiginio atlyginimo. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 787 darbuotojai dalyvavo šioje programoje.

Kolektyvinė sutartis

Socialinį dialogą bei partnerystę su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis – vykdome nuo ankstyvųjų 90-ųjų. Kolektyvinė sutartis įmonėje galioja taip pat jau daugiau nei 20 metų.

Naujoji Kolektyvinė Bendrovės kaip darbdavio, ir Bendrovės darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės, sutartis pasirašyta 2020 m. sausio 10 dieną. Remiantis naujojo Darbo kodekso reikalavimais tam, kad sutartis galiotų visiems Bendrovės darbuotojams (ne tik profesinių sąjungų nariams), 77 proc. darbuotojų dalyvavo balsavime ir 98 proc. balsavusiųjų pritarė naujajai Kolektyvinei sutarčiai. Kolektyvinės sutarties sąlygos visiems Bendrovės darbuotojams įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 dienos.

Naujoji sutartis suteikia lankstesnį darbo ir poilsio režimą, paramą profesiniam tobulėjimui, skaidresnę atlygio sistemą ir papildomą socialinių Bendrovės darbuotojų poreikių finansavimą. Kolektyvinėje sutartyje numatytos šios geresnės ir palankesnės nei Lietuvos Respublikos Darbo kodekse darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos Bendrovės darbuotojams:

• − 50 proc. didesnis apmokėjimas už dirbtą laiką, kai darbo grafikas pakeičiamas paskutinę minutę,
• − maksimali darbuotojo viršvalandžių trukmė per metus padidinta nuo 180 iki 230 valandų,
• − papildomos iki 5 darbo dienų atostogos, priklausomai nuo darbo stažo Bendrovėje,
• − darbuotojo vestuvių proga, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų mokamos atostogos,
• − mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 3 kalendorinių dienų mokamos atostogos,
• − mirus darbuotojo senelei (-iui), darbuotojo sutuoktinio tėvui, motinai, broliui, seseriai, darbuotojui suteikiamos 1 kalendorinės dienos nemokamos atostogos,
• − kiekvienam darbuotojui, išreiškus norą, bent kartą per kalendorinius metus Bendrovė suteikia galimybę dalyvauti mokymuose,
• − mokamos mokymosi atostogos,
• − darbdavys, esant grupės darbuotojų atleidimui ir gavus Profesinių sąjungų prašymą, ne mažesnei nei 5 darbuotojų, įspėtų apie numatomą atleidimą iš darbo, grupei užsako bei apmoka išdarbinimo paslaugą / mokymus,

• − už 2 pirmas kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas dėl ligos, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, Bendrovė moka 70 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio,
• − darbuotojui dėl prastos savijautos / ligos leidžiama neatvykti į darbą 2 darbo dienas per kalendorinius metus be nedarbingumo pažymėjimo bei už šias dienas paliekant darbuotojui jo darbo užmokestį,
• − darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą, prašymu įspėjimo termino laikotarpiu Bendrovė suteikia nuo 20 iki 100 proc. buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurios metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis,
• − darbuotojui, išdirbusiam Bendrovėje daugiau kaip 10 metų papildomai išmokama 1 VDU dydžio išeitinė išmoka,
• − atlyginimo peržiūra po ilgalaikio nebuvimo darbe,
• − nelaimingų atsitikimų draudimas visą parą.

Bendrovėje įkurtas Socialinių reikmių fondas. Jis skirtas organizacijos kultūrai plėtoti bei darbuotojų socialinėms reikmėms pagal patvirtintus šio fondo nuostatus. Jį valdo Socialinių reikmių fondo komitetas, kurį sudaro darbdavio ir profesinių sąjungų atstovai.

Fondas įsipareigoja:

• − finansuoti iniciatyvas, skirtas darbuotojų vaikams,
• − išmokėti 10 bazinės socialinės išmokos (BSl) dydžio premiją 20, 30 ir 40 metų nepertraukiamojo darbo stažo Bendrovėje proga,
• − mirus darbuotojo tėvui, motinai, sutuoktiniui ar vaikui (įvaikiui, globotiniui), darbuotojui išmokėti 10 BSl dydžio pašalpą,
• − mirus Bendrovės darbuotojui, apmokėti jo artimiesiems visas laidojimo išlaidas, išskyrus gedulingus pietus, ir išmokėti 12 BSl dydžio pašalpą,
• − skirti pašalpą, jei dėl susidariusios sunkios darbuotojo ar jo šeimos finansinės padėties darbuotojas arba jo šeima patyrė didelių materialiųjų nuostolių.

Fondas skiria lėšų darbuotojų sveikatai gerinti, t. y. sporto salių, aikštynų nuomai, Bendrovės mastu organizuojamų sporto bei kultūrinių renginių rėmimui. 2021 metais Socialinių reikmių fondas pirmiau minėtiems tikslams skyrė 71,8 t9kst. Eurų (2020 m. – 53,7 tūkst. eurų).

COVID-19 įtakos mažinimo veiksmai

Bendrovės darbuotojų ir klientų sveikata bei saugumas mums yra svarbiausia, todėl 2020 m. pavasarį išplitus COVID-19 virusui ir Lietuvoje paskelbus karantiną, "Telia Lietuva" ėmėsi šių veiksmų:

• − įvedėme griežtą kelionių ir susitikimų ribojimą;
• − užtikrinome, kad dauguma darbuotojų galėtų dirbti iš namų;
• − užtikrinome, kad inžinierių komandos diegdamos naujas paslaugas ar šalindamos gedimus laikytųsi ypatingo atsargumo reikalavimų;
• − karantino metu sudarėme lanksčias darbo sąlygas pardavimo kanalų darbuotojams;
• − ypatingą dėmesį skyrėme saugai darbo vietose socialinės distancijos laikymuisi, dažnesniam darbo vietų valymui, dezinfekcinių priemonių prieinamumui;
• − parengėme laipsniško grįžimo į biurus planus laikantis valdžios institucijų rekomendacijų.

TVARI VEIKLA

"Telia" visada ieško, ką pasiūlyti, kad žmonių gyvenimas pagerėtų naudojantis dar tobulesniais ryšiais. Informacinės visuomenės šerdis yra junglumas, kurį mes užtikriname, todėl mūsų inovatyvūs sprendimai yra gyvybiškai būtini kuriant geresnę ateitį. Skaitmeninės technologijos skatina inovacijas, kurios padeda mažinti nelygybę ir tvariai naudoti gamtinius išteklius. Esame įsipareigoję diegdami naujoves atsakingai valdyti kylančias rizikas.

Kartu su visa "Telia Company" įmonių grupe įsipareigojame XXI a. trečiąjį dešimtmetį paversti spartesnių veiksmų dešimtmečiu, tuo reikšmingai prisidėdami prie Jungtinių tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Savo nuostatą dėl tvarumo ir numatytus veiksmus integruojame į verslo strategiją. Klimato kaita ir žiedinė ekonomika, skaitmeninė įtrauktis, saugumas bei privatumo apsauga – štai tos trys pagrindinės poveikio sritys, kurioms skiriame daugiausia dėmesio ir kuriose siekiame daug ką pakeisti. Mūsų tvarumo srities darbotvarkė aprėpia dar daugiau "Telia" ir jos paslaugas gaunantiems klientams svarbių klausimų.

Klimato kaita ir žiedinės ekonomikos principai

Nuolatinė klimato kaita ir netvariai naudojami gamtos ištekliai kelia didžiulį pavojų ne tik ekosistemai, bet ir žmonijai. Skaitmeninės technologijos gali paspartinti dabartinio kurso keitimą. Pats laikas imtis ryžtingų veiksmų. Įsipareigojome iki 2030 m. visiškai panaikinti mūsų keliamą taršą anglies dioksidu ir pereiti prie veiklos be atliekų.

Šiuos du drąsius aplinkosaugos tikslus "Telia Company" išsikėlė dar 2019 metais. Mes sieksime iki 2030 m. visiškai panaikinti mūsų keliamą taršą anglies dioksidu ir pereiti prie veiklos be atliekų. Pagrindinė nulinės taršos anglies dioksidu siekio kryptis

– iki 2030 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui veiksmų grandinę. Įgyvendindami nulinės taršos tikslą, daugiausia dėmesio skirsime savo tinklo veiklai, teiksime tokius pasiūlymus, kurie sudarytų galimybes taikyti žiedinės ekonomikos principus. Siekdami užtikrinti realius veiksmus, išsikėlėme trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir numatėme, kaip prisidėsime prie viso pasaulio siekiamų moksliškai pagrįstų tikslų neviršyti klimato atšilimo daugiau nei 1,5° C.

Skaitmeninė įtrauktis

Mes įsipareigojame visiems sudaryti galimybę naudotis pačiais patikimiausiais, galingiausiais ir efektyviausiais šiuolaikiniais telekomunikacijų tinklais. Mūsų įsipareigojimo sėkmė priklauso nuo kiekvienam prieinamų patikimų junglumo galimybių ir įgytų tinkamų skaitmeninių įgūdžių. Siekdami įsitikinti, kad visuomenė tikrai išnaudoja visą skaitmeninių technologijų potencialą, šioje srityje mes pirmiausia rūpinamės lygių galimybių ir įtraukties klausimais.

Šiandien skaitmeninės technologijos visiškai transformuoja visuomenes, tačiau šalia atsivėrusių naujų galimybių kyla ir naujų pavojų. Įgijusieji skaitmeninių įgūdžių gali maksimaliai pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis, o jų neturintys rizikuoja, kad liks užribyje tam tikroms paslaugoms, pvz., sveikatos priežiūros ir bankininkystės, tampant skaitmeninėmis, taip pat švietimui ir daugeliui socialinių sričių persikeliant į virtualiąją erdvę. Mažindami skaitmeninę atskirtį, mes padedame mažinti ir nelygybę.

Privatumas ir saugumas

Nors skaitmeninės technologijos mūsų visuomenei suteikia didžiulių galimybių, vis dėlto kartu su sparčia technologijų raida randasi ir daugiau naujų pavojų privatumui bei saugumui. Mūsų tikslas – įgyvendinti patikimas saugumo priemones tam, kad iki 2023 m. užsitikrintume saugumą garantuojančio lyderio ir labiausiai pageidaujamo tiekėjo statusą.

Siekdami, kad mūsų atliekamas duomenų tvarkymas būtų skaidrus, visiems naujiems produktams bei paslaugoms mes taikome pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Įgyvendindami minėtus principus laikomės reikalavimo, kad tais atvejais, kai nauja iniciatyva numato asmens duomenų tvarkymą, būtina įvertinti tikimybę, jog duomenų tvarkymas gali kelti didelį pavojų žmonių teisėms ir laisvėms, todėl prieš pradedant tvarkyti asmens duomenis yra būtina atlikti privatumo apsaugos patikrinimą ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV).

Užtikrindami saugumą mes laikomės principo, kad būtina taikyti tiek proaktyvias, tiek ir reaktyvias priemones. Dvi svarbiausios proaktyvios priemonės, skirtos garantuoti, kad saugumas taptų neatskiriama mūsų produktų, sistemų ir infrastruktūros vystymo bei palaikymo dalimi, yra pritaikytosios ir standartizuotosios apsaugos principų taikymas bei supratimui gerinti skirti privalomieji mokymai.

Mūsų pagrindas

Svarbiausi mūsų verslo strategijos komponentai yra patikimas įmonės valdymas ir teises gerbianti etiška bendravimo kultūra. Mūsų darbas vyksta įvairiausiose srityse, reikšmingose ne tik Bendrovei, bet ir klientams bei visuomenei, kuriai mes tarnaujame. Šie strategijos komponentai kartu su gerai apgalvotais rizikos valdymo procesais yra mūsų gebėjimo nuolat pelnyti ir išlaikyti pasitikėjimą pagrindas.

Be pagrindinių trijų poveikio sričių (klimato kaita ir žiedinė ekonomika, skaitmeninė įtrauktis ir saugumas bei privatumo apsauga) mūsų veikla apima ir daugybę kitų svarbių sričių, formuojančių etišką ir teises gerbiančią kultūrą:

• − dirbtinio intelekto (DI) etika; − kyšininkavimo ir korupcijos prevencija;
• − vaikų teisės;
• − darbuotojų įvairovė ir įtrauktis;
• − saviraiškos laisvė ir privatumas vykdant stebėjimą vaizdo kameromis;
• − sveikata ir gera savijauta;
• − žmogaus teisės;
• − atsakingas išteklių naudojimas;
• − atsakingos mokesčių praktikos.

Bendrovė yra įsipareigojusi laikytis atitinkamų tarptautinių gairių ir iniciatyvų korupcijos prevencijos, atsakomybės už aplinkos apsaugą, žmogaus ir darbo teisių srityje, įskaitant:

• − JT visuotinę žmogaus teisių deklaraciją;
• − Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;
• − EBPO gaires daugiašalėms įmonėms;
• − JT Pasaulinį susitarimą;
• − JT pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių;
• − vaikų teises ir verslo principus.

Vadovaudamasi minėtomis rekomendacijomis, Bendrovė priėmė Atsakingo verslo kodeksą. Kodekse išdėstyti reikalavimai, kurie reiškia daugiau nei vien tik teisių nuostatų laikymąsi ir yra taikomi visiems darbuotojams. Šie reikalavimai nustato, kaip mes turėtume bendrauti su suinteresuotosiomis šalimis, kad užtikrintume aukščiausią etiškos verslo praktikos ir elgesio lygį. Tvarumui kylančios rizikos yra visiškai integruotos į Bendrovės rizikos valdymo (BRV) procesą. Mūsų Skaidrumo linija suteikia galimybę darbuotojams ir trečiosioms šalims pranešti apie galimus arba įvykdytus įstatymų ar mūsų reikalavimų pažeidimus.

Tikslai ir jų vykdymas

Darnaus vystymosi kryptis yra integruota į Bendrovės verslo strategiją. Siekdami užtikrinti, kad svarbiausiose srityse būtų žengiama pažangos keliu ir kad būtų pateisinti dideli lūkesčiai bei įvykdyti iškeltieji reikalavimai, dirbdami ir teikdami ataskaitas orientuojamės į atitinkamus mūsų tikslus.

2021 m. pradžioje "Telia Company" atnaujino savo verslo strategiją ir performulavo savo tikslą. Naujojoje strategijoje tvarumas yra visapusiškai susietas su keliamais darnaus vystymosi tikslais, atspindinčiais mūsų siekį nenutrūkstamai vertinti dabartinę padėtį ir nuolat siūlyti, kaip galėtų patobulėti dar geresnį ryšį naudojančių mūsų klientų ir visos visuomenės gyvenimas. Naujasis tikslas siekia aprėpti plataus spektro klausimus, tačiau ypač daug dėmesio skiriama trims poveikio sritims, kuriose, mūsų įsitikinimu, galėtume padaryti didžiausią proveržį – tai klimato kaita ir žiedinė ekonomika, skaitmeninė įtrauktis ir saugumas bei privatumo apsauga.

Kadangi Bendrovė taiko specialiuosius išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo mechanizmus ir 100 proc. perėjo prie žaliosios elektros energijos, jos ūkinės veiklos poveikis klimatui jau šiandien yra neutralus. Žaliąją energiją naudoja ir Bendrovės duomenų centrai, kuriuose įrengtos šiuolaikinės energiją taupančios aušinimo sistemos. Visa tai leido kasmetinę anglies dioksido emisiją į aplinką sumažinti 575 tonomis, arba tiek, kiek anglies dioksido per metus į aplinką išmeta 130 transporto priemonių.

2021 m. mes tapome pirmąja įmone rinkoje, pateikusia atnaujintus telefonus. Prieš grąžinant tokius telefonus į rinką, juos kruopščiai patikrina mūsų specialistai. Bendrovė ėmėsi mygtukinių ir išmaniųjų telefonų poveikio aplinkai vertinimo iniciatyvos "Eco Rating", taip pat įgyvendino nemaža kitų priemonių.

Mes taip pat raginame savo tiekėjus bei partnerius žengti darnaus vystymosi keliu. Siekdami padėti įmonėms skirti daugiau dėmesio aplinkos taršos anglies dioksidu rodikliams ir emisijos mažinimui bei spręsti kitas aplinkosaugos problemas, praėjusiais metais surengėme specialius praktinius seminarus ir konsultacijas.

Nuo 2021 m. perėjome prie elektroninių sutarčių su klientais. Šis žingsnis leis kasmet sutaupyti 7 mln. popieriaus lapų, t. y. 35 tonas popieriaus. Be to, palyginti su 2020 m., klientams siunčiamų sąskaitų-faktūrų skaičių sumažinome dar 15 tūkst., o biuruose naudojamo popieriaus kiekį – beveik penktadaliu.

Tvarios veiklos principų įgyvendinimas

Mes esame įsipareigoję laikytis aukščiausių verslo etikos normų ir netoleruojame bet kokios formos kyšininkavimo ir korupcijos.

Mūsų paslaugas aktyviai naudoja vaikai ir jaunimas. Tiek savo jėgomis, tiek ir su patyrusiais partneriais mes raginame vaikus, jaunuolius ir jų tėvus saugiai naudotis internetu. Mūsų manymu, internetas praturtina vaikų gyvenimą, suteikia jiems galimybes tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir bendrauti su kitais visuomenės nariais, žaisti bei mokytis. Tačiau būtent vaikai yra mažiausiai apsaugoti nuo grėsmių internete, kaip antai bauginimo ir netinkamo turinio. Užtikrinant vaikų saugumą internete, reikia taikyti kompleksinį požiūrį visame platesniame technologijų sektoriuje ir visuomenėje. Siekdama formuoti bendrą požiūrį į saugų naršymą internete ir programėlių naudojimą bei propaguoti vaikų ir jaunuolių tarpusavio pagarbą, "Telia" glaudžiai bendradarbiauja su kitomis mūsų ir kitų sektorių įmonėmis bei organizacijomis.

"Telia" yra įvairovės šalininkė ir gerbia kiekvieno darbuotojo unikalumą nepriklausomai nuo jo lyties, tautybės, etninės kilmės, religinių įsitikinimų, amžiaus, lytinės orientacijos, neįgalumo, asmens savybių. Mes esame įsipareigoję siūlyti įvairove grindžiamą ir įtraukią darbovietę, kurioje kiekvienas darbuotojas gali būti savimi ir turi lygias galimybes. Ir tai nėra tik mūsų kaip įmonės įsipareigojimas savo darbuotojams. Mes tikime, kad įvairovė ir įtraukianti aplinka skatina žmonių kūrybiškumą, inovacijas ir veiklą, kuri praturtina ne tik mūsų verslą, bet ir mūsų kultūrą.

Ryšio technologijos atveria galimybes pasiekti informaciją ir keistis idėjomis tokiu būdu, kuris skatina atvirumą ir skaidrumą. Mes siekiame gerbti saviraiškos laisvę ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumą. Problemos, susijusios su saviraiškos laisve ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumu kelia didžiulį pavojų ryšių paslaugų naudotojams visame pasaulyje. Tai – ir masinio sekimo, tinklų išjungimo, mobiliojo ryšio įrenginių buvimo vietos nustatymo ir blokavimo, ir tam tikro turinio apribojimo pavojai. Pagarba saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui įgyja vis didesnę svarbą, nes kovoje su nusikalstamumu, terorizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir panašiomis problemomis įstatymų leidėjai siekia įteisinti papildomas stebėjimo priemones.

Vykdydami savo pareigą gerbti ir remti žmogaus teises, didžiausią dėmesį skiriame mūsų klientams kylantiems pavojams. Stengdamiesi įdiegti aktyvias priemones, skirtas remti mūsų klientų teises tuomet, kai mūsų manymu, joms kyla pavojus, mes siekiame apriboti potencialią žalą asmenims. Mūsų įsipareigojimai dėl prašymų ar reikalavimų, kurie galėtų turėti rimtą poveikį saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui telekomunikacijų srityje (vadinamųjų neįprastų prašymų), yra išdėstyti įmonių grupės politikoje, o su tokių prašymų vertinimu ir sprendimų priėmimu susijusi tvarka, kuri taikoma tuomet, kai vietinė bendrovė gauna galimai rimtą prašymą ar reikalavimą, yra nustatyta "Telia Company" įmonių grupės instrukcijoje.

Siekdami sukurti tinkamą sveikatos ir gerovės kultūrą, mes palaikome gerą sveikatą, nustatome ir sumažiname pavojus arba imamės jų prevencijos priemonių ir greitai reaguojame į sveikatos pablogėjimus. Didžiausi pavojai sveikatai ir gerovei – eismo saugumas, darbas aukštyje ir elektros darbai – yra susiję su tinklo statyba ir jo technine priežiūra, t. y. darbu, kurį paprastai atlieka mūsų rangovai. "Telia" darbuotojai daugiausia dirba biuruose ir mažmeninės prekybos vietose, kur iš esmės

kyla tik su psichosocialine gerove ir ergonomika susiję pavojai. Kadangi tiekėjai susiduria su pavojais jų sveikatai ir saugumui, mes siekiame turėti tokį Tiekėjų elgesio kodeksą, kuriame nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai būtų įtraukiami į visas statybos, montavimo ir techninės priežiūros darbų sutartis. Sisteminį vadovybės požiūrį rodo įdiegta ISO 45001 darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema.

Mes tikimės, kad mūsų tiekėjai, tų tiekėjų tiekėjai ir platintojai įdiegs tvarias verslo praktikas ir atvirai kalbės apie jiems iškilusius iššūkius. Pasirinkdami tinkamas tvarumo praktikas taikančius tiekėjus, mes turime galimybę teigiamai paveikti mūsų tiekimo grandinę. Atsakingas pirkimas prasideda nuo to, kad taikydami Tiekėjų elgesio kodeksą, mes nustatome, ko tikimės iš savo tiekėjų. Tiekėjams vertinti taikome rizika grindžiamą procesą, pagal kurį tiekėjai sugrupuojami, pavyzdžiui, pagal įmonės registracijos regioną, pagal produktų ar teikimų paslaugų rūšis arba pagal tiekėjo kritinės svarbos mūsų veiklos operacijoms laipsnį. Toks grupavimas padeda ne tik nustatyti, kokius tinkamus rizikos mažinimo veiksmus, pavyzdžiui papildomą išsamų patikrinimą (tiekėjo įsivertinimą, informacijos paiešką ir rizikos analizę), reikėtų taikyti prieš sudarant sutartis, bet ir atlikti auditus vietose, skirtus įvertinti, ar tiekėjo tvarumo rodikliai yra pakankami.

Mūsų tikslas – žinoti, parodyti ir valdyti mūsų poveikį žmogaus teisėms bei su tuo susijusius pavojus ir galimybes. Sąžiningai veikdami, mes siekiame laikui bėgant patobulėti ir tapti sektoriaus lydere žmogaus teisių apsaugos srityje. Su žmogaus teisėmis susiję pavojai, kaip antai pavojus klientų privatumui, saviraiškos laisvei ir stebėjimo vaizdo kameromis privatumui gali kelti pavojų ryšių paslaugų naudotojams. Kadangi esame tarptautinė įmonių grupė, perkanti iš dešimčių tūkstančių vietinių ir tarptautinių tiekėjų, mums reikia suvaldyti tiekimo grandinėje kylančius pavojus žmogaus teisėms, susijusius su vaikų darbu ir priverstiniu darbu, darbuotojų teisėmis bei pagrindinėmis sveikatos ir saugos sąlygomis.

Mes saugome asmens duomenis ir užtikriname asmens privatumo apsaugą. Mes tvarkome tik tiek asmens duomenų, kiek yra būtina pasiekti nustatytus duomenų tvarkymo tikslus, ir juos tvarkome griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Bendrovė laikosi griežtos politikos dėl klientų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo, todėl tvarkydama duomenų subjektų asmens duomenis, veikia pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir kitų tiesiogiai taikytinų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir įstatymuose nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis įmonėmis bei valdžios institucijomis. Visi Bendrovės darbuotojai dalyvauja privalomuose nuotoliniuose mokymuose asmens duomenų apsaugos klausimais ir periodiškai atnaujina šios srities žinias.

Įvertinimai

2022 m. pradžioje Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) "Telia Lietuva" išrinkta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą.

Tvaraus verslo ataskaita

Nuo 2006 m. kartą per metus kartu su metiniais finansiniais rezultatais Bendrovė parengia ir internete skelbia neaudituotą Tvarios veiklos ataskaitą, kurioje visoms suinteresuotosioms šalims – klientams, akcininkams, investuotojams, darbuotojams, tiekėjams, verslo ir socialiniams partneriams bei visuomenei – pateikia nefinansinę informaciją apie savo veiklą įmonių socialinės atsakomybės srityje.

Rengti Bendrovės tvarios veiklos ataskaitą įkvėpė Jungtinių Tautų Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, sutrumpintai – GRI) G4 gairės bei telekomunikacijų įmonėms taikomi reikalavimai. G4 gaires, kurios laikomos vienomis iš pažangiausių metodinių gairių, skirtų parengti nefinansines informacinio pobūdžio ataskaitas vidinėms bei išorinėms suinteresuotosioms šalims, rekomenduojama taikyti visame pasaulyje. Rengdami minėtą ataskaitą, atsižvelgiame ir į Lietuvos atsakingo verslo asociacijos rekomendacijas (LAVA) dėl informacijos, kurią turėtų skelbti atsakingas verslas.

Daugiau informacijos apie "Telia Lietuva" veiklą tvaraus verslo srityje yra pateikta Tvaraus verslo ataskaitoje, kurią galima rasti Bendrovės svetainėje internete adresu https://www.telia.lt/tvarus-verslas/ataskaitos.

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos banko informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, Telia Lietuva, AB vadovas Dan Strömberg ir Telia Lietuva, AB Finansų vadovas Arūnas Lingė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, anksčiau pateiktame 2021 m. Telia Lietuva, AB metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Dan Strömberg Vadovas

BENDROVĖS VALDYSENOS ATASKAITOS FORMA UŽ 2021 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

Telia Lietuva, AB (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka

Pagal įstatus Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos, tačiau priežiūros funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme atlieka valdyba, kuri nėra vykdomasis Bendrovės valdymo organas ir kurią sudaro keturi didžiausios Bendrovės akcininkės "Telia Company" atstovai ir du nepriklausomi valdybos nariai. Bendrovėje yra du komitetai – Audito ir Atlygio. Bendrovėje nėra Skyrimo komiteto, o jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Valdyba dvejų metų kadencijai renka abiejų komitetų narius. Trys valdybos nariai, du iš jų – nepriklausomi, yra Audito komiteto nariai, ir trys valdybos nariai, vienas iš jų – nepriklausomas, yra Atlygio komiteto nariai. Valdyba renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas.

Daugiau informacijos apie Bendrovės valdymą, akcininkų teises, valdybos ir komitetų veiklą, valdybos ir vadovų komandos narius, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas pateikta Bendrovės metiniame pranešime už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus.

2. Atskleidimo struktūrizuota lentelė

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS	TAIP/NE/ NEAKTUALU	KOMENTARAS
----------------------------	-----------------------	------------

1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.	Taip	Bendrovės dokumentai ir teisės aktuose numatyta informacija yra viešai skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. Visi akcininkai turi lygias teises dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 582 613 138 paprastosios vardinės 0,29 eurų nominaliosios vertės akcijos. Viena akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visoms Bendrovės akcijoms suteiktos vienodos teisės.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovės įstatai, kuriuose nustatytos Bendrovės akcijų turėtojams suteikiamos teisės, yra viešai paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip	Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Bendrovės įstatus.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiami Vilniuje, pagrindinėje Bendrovės buveinėje. Eiliniai akcininkų susirinkimai rengiami balandžio mėn. antroje pusėje. 2021 m. šauktas akcininkų susirinkimai vyko balsuojant iš anksto raštu užpildant bendruosius balsavimo biuletenius be fizinio akcininkų susiėjimo, nes dėl COVID-19 karantino žmonių susibūrimai buvo ribojami. Pranešime apie šaukiamą visuotinius akcininkų susirinkimus buvo nurodyta, kad siūlomi sprendimų projektai bet kuriuo metu iki akcininkų susirinkimo turi būti pateikiami raštu.

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visi dokumentai ir informacija susijusi su visuotiniu akcininkų susirinkimu, tarp kurių pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, sprendimų projektai, susirinkimo sprendimai ir protokolas yra viešai ir tuo pačiu metu skelbiami dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – per reguliuojamų pranešimų platinimo sistemą ir Bendrovės interneto tinklalapyje. Pranešimas apie eiliniam akcininkų susirinkimui, kuris įvyko 2021 m. balandžio 27 d., siūlomus sprendimų bei dokumentų projektus dviem kalbomis buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 2 dieną.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato įstatymas.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.	Ne	Šiuo metu Bendrovė negali suteikti galimybės akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime el. ryšio priemonėmis nes kol kas Lietuvoje nėra iki galo įgyvendinta galimybė užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti balsuojančio asmens parašą.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.	Taip	Kandidatai į valdybos narius yra viešai paskelbiami kai tik Bendrovė gauna teikiamų kandidatų sąrašą. Viešai skelbiamuose ir akcininkų susirinkimo medžiagoje pateikiamuose kandidatų gyvenimo aprašymuose yra nurodoma informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas pareigas. Siūlymas dėl atlygio (tantjemų) už darbą valdyboje yra pateikiamas Pelno paskirstymo ataskaitoje, kuri kaip sprendimo projektas yra teikiamas visuotiniam akcininkų susirinkimui. Siūlomos audito įmonės pavadinimas ir siūlomas atlygis už audito paslaugas yra pateikiami iš anksto kaip sprendimo projektas visuotiniam akcininkų susirinkimui.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip	Dėl karantino 2021 m. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas buvo surengtas akcininkams iš anksto balsuojant raštu užpildant bendruosius balsavimo biuletenius be fizinio akcininkų susibūrimo.

2 principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. 2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti,	Neaktualu Neaktualu
kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Neaktualu
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.	Neaktualu
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Neaktualu
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Neaktualu

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų	Neaktualu
tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti
lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,
kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių
žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami	Neaktualu
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas
būtinas profesinės patirties augimas.
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,	Neaktualu
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys

tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas	Neaktualu
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus
savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias
pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti
stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos
narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių
per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti
informuojami bendrovės akcininkai.
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti	Neaktualu
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą	Neaktualu
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo	Neaktualu
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų
taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą
informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

3 principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip	Kadangi stebėtojų taryba Bendrovėje nesudaroma, priežiūros funkcijas numatytas Akcinių bendrovių įstatyme iš esmės atliekanti valdyba tvirtina Bendrovės strategiją.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip	Bendrovės požiūris į darbuotojus, tiekėjus, klientus ir visuomenę yra nustatytas atitinkamose Bendrovės politikose ir Atsakingo verslo kodekse, kuriuos patvirtino valdyba ir viešai yra skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip	Vidinės "Telia Company" įmonių grupės politikos ir Atsakingo verslo kodeksas yra patvirtinti Bendrovės valdybos, o jų įgyvendinimas yra aptariamas reguliariuose vietiniuose Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiuose.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip	Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžiai yra rengiami nuolatos.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip	Nuo 2018 m. liepos 4 d. paskirtas dabartinis Bendrovės vadovas turi didelę vadovavimo telekomunikacijų įmonėms patirtį ir anksčiau keletą metų dirbo Lietuvoje.

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. 3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės,	Taip, išskyrus lyčių pusiau svyrą Taip	Keturi valdybos nariai turi verslo administravimo išsilavinimą, vienas – finansų ir apskaitos išsilavinimą ir vienas yra teisės magistras. Keturi iš šešių dirba telekomunikacijų srityje, vienas – Informacinių ir ryšio technologijų srityje, o vienas turi patirties bankininkystės srityje. Šiuo metu iš šešių valdybos narių dvi yra moterys. Kandidatų į valdybos narius gyvenimo aprašymai
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.		ir informacija apie kandidatų dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra pateikiama kartu su sprendimų projektais akcininkų susirinkimui ir skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje tam, kad akcininkai galėtų susipažinti su informacija dar prieš akcininkų susirinkimą. Informacija apie valdybos narių einamas pareigas ar dalyvavimą kitų įmonių veikloje yra nuolat renkama ir kaupiama, o pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir periodinėse bei tarpinėse Bendrovės rengiamose ataskaitose.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip	Po išrinkimo, visi valdybos nariai yra supažindinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Bendrovės įstatuose jiems numatytomis teisėmis ir pareigomis. Valdybos nariai apie įmonės veiklą ir jos pokyčius, esminius Bendrovės veiklą reguliuojančių teisės aktų ir kitus Bendrovės veiklai įtakos turinčių aplinkybių pokyčius reguliariai informuojami valdybos posėdžiuose ir individualiai, esant poreikiui ar pagal narių pageidavimą.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip	Pagal Bendrovės įstatus valdybos nariai renkami dvejiems metams neribojant kadencijų skaičiaus. Vienas valdybos narys valdyboje dirba nuo 2014 m. balandžio ir yra keturis kartus perrinktas – 2015 m. balandį, 2017 m. balandį, 2019 m. balandį ir 2021 m. balandį. Kitas valdybos narys valdyboje dirbo nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. balandžio, ir vėl buvo išrinktas 2018 m. balandį bei perrinktas 2019 m. balandį ir 2021 m. balandį. Du valdybos nariai išrinkti 2018 m. balandį ir perrinkti 2019 m. balandį bei 2021 m. balandį. Vienas valdybos narys buvo išrinktas 2020 m. lapkritį ir perrinktas 2021 m. balandį. Nauja valdybos narė išrinktas 2021 m. balandį. Einamoji dviejų metų valdybos kadencija baigiasi 2023 m. balandį
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip	Valdybos pirmininkas atstovauja pagrindiniam Bendrovės akcininkui ir nėra susijęs su kasdienine Bendrovės veikla; niekada nedirbo Bendrovėje. Buvę Bendrovės vadovai nei įmonėje, nei jos valdyboje nedirba.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja valdybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus organo nario, pareigoms vykdyti. Visuose 2021 m. valdybos posėdžiuose buvo norminiuose aktuose nustatytas kvorumas. Posėdyje dalyvaujantys valdybos nariai registruojami posėdžio protokole, o informacija apie kiekvieno nario posėdžių lankomumą yra pateikiama 2021 m. metiniame pranešime.

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip	Vienas nepriklausomas valdybos narys – Mindaugas Glodas – naujai valdybos kadencijai buvo perrinktas 2021 m. balandį, o vietoj kito nepriklausomo valdybos nario – Tomo Balžeko – nauja nepriklausoma valdybos narė Dovilė Grigienė išrinkta 2021 m. balandį. Prieš akcininkų susirinkimą buvo viešai paskelbta, kurie du kandidatai į valdybos narius išrinkus į valdybą bus laikomi nepriklausomais valdybos nariais.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Priimdami sprendimą dėl pelno paskirstymo eiliniame akcininkų susirinkime akcininkai nustato atlygį (tantjemas) valdybos nariams už darbą valdyboje. Nuo 2016 m. po 15,6 tūkst. eurų tantjemų mokama tik dviem nepriklausomiems valdybos nariams už darbą valdyboje.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia Bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi Bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, sąžiningumo, protingumo principais, laikydamiesi konfidencialumo ir turto atskyrimo pareigų, tuo būdu stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip	Informacija apie valdybos ir komitetų veiklą yra pateikta 2021 m. Bendrovės metiniame pranešime. Valdyba taip atliko savo veiklos įvertinimą.

4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.	Taip	Bendrovė valdyba atstovauja Bendrovės akcininkų interesams, atsako už strateginį vadovavimą Bendrovei, prižiūri ir kontroliuoja Bendrovės vadovo veiklą, reguliariai rengia valdybos posėdžius, kurių metu vadovų komanda reguliariai informuoja valdybą apie įmonės veiklą.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.	Taip	Bendrovės valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto suderintą ir valdybos patvirtintą grafiką. Kiekvieną ketvirtį vyksta ne mažiau kaip du posėdžiai, o neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami esant poreikiui.
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus	Taip	Pagal valdybos reglamentą, valdybos nariai informaciją apie šaukiamą posėdį, posėdžio darbotvarkę ir visą, su posėdyje numatytais svarstyti klausimais susijusią, medžiagą gauna ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Darbotvarkė posėdžio metu nekeičiama, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai arba kai nedalyvaujantys nariai praneša,

atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.		kad sutinka su darbotvarkės pakeitimu.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, tačiau valdybos posėdžių datos ir darbotvarkė yra derinama su Bendrovės vadovu ir Bendrovės vadovas bei kiti vadovų komandos nariai, jei yra poreikis, dalyvauja valdybos posėdžiuose.

5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma – valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus . 5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Taip	Iš Bendrovės valdybos narių sudaromi Audito ir Atlygio komitetai. Skyrimo komitetas Bendrovėje nesudaromas, nes jo funkcijas atlieka Atlygio komitetas. Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Neaktualu
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip	Kiekvieną komitetą sudaro 3 valdybos nariai. Du nepriklausomi valdybos nariai yra Audito komiteto nariai. Visi trys Audito komiteto nariai turi finansų išsilavinimą. Vienas nepriklausomas valdybos narys yra ir Atlygio komiteto narys. Visi trys Atlygio komiteto nariai turi vadovavimo patirties. Valdybos pirmininkas yra eilinis Atlygio komiteto narys.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.	Taip	Komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką tvirtina Bendrovės valdyba. 2019 m. abiejų komitetų darbo reglamentai buvo peržiūrėti ir atnaujinti. Komitetų sudėtis viešai skelbiama periodinėse Bendrovės ataskaitose ir tinklalapyje internete. Informacija apie komitetų veiklą ir komiteto posėdžių lankomumą yra pateikta 2021 m. metiniame pranešime.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Komitetų posėdžiuose dalyvauja Bendrovės darbuotojai, atsakingi už komitete svarstomas veiklos sritis, bei išoriniai partneriai, tokie kaip auditoriai, ir teikia visą būtiną informaciją.
5.2. Skyrimo komitetas
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe,	Taip	Bendrovėje Skyrimų komiteto funkcijas atlieka Atlygio komitetas.
parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Taip
5.3. Atlygio komitetas
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir	Taip	Informacija apie Atlygio komitetą veiklą yra pateikta 2021 m. metiniame pranešime.
administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
5.4. Audito komitetas
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą . 5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.	Taip

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Taip
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Taip	Vidaus ir išorės auditoriai reguliariai Audito komitetui pristato savo veiklos planus ir ataskaitas.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Taip	Bendrovės Valdymo, rizikos, etikos ir atitikties posėdžių ataskaitos Audito komitetui pateikiamos reguliariai.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Taip	Audito komiteto ataskaitos reguliariai pristatomos per valdybos posėdžius.

6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti	Taip
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis
dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys
turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

7 principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip	2020 m. balandžio 28 d. įvykęs eilinis akcininkų susirinkimas patvirtinto Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politiką, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.	Taip
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Taip	Tik du nepriklausomi valdybos nariai akcininkų sprendimu gauna atlygį (tantjemas) už darbo valdyboje. Skiriamų tantjemų suma nesikeičia jau daugelį metų ir sudaro 15,6 tūkst. eurų asmeniui.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma.	Taip	Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politika numato, kad nutraukus darbo sutartį, Bendrovės vadovas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba kituose įstatymuose nustatytą privalomą išeitinę išmoką,

Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis		jeigu šalys darbo sutartyje nesusitaria dėl kitokios
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.		išeitinės išmokos.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu	Bendrovėje nėra darbuotojų skatinimo ar atlygio Bendrovės akcijomis sistemos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Bendrovė parengė Atlygio ataskaitą apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politikos įgyvendinimą. Ataskaitoje pateikta informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygį. Atlygio ataskaita viešai skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygio politiką bei kasmetines Atlygio ataskaitas. Bendrovė netaiko schemų, pagal kurias atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais.

8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.	Taip	Valdybos patvirtintas Atsakingo verslo kodeksas yra skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Taip	Bendrovė ir darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos yra pasirašiusios Kolektyvinę sutartį. 1999 m. vykdant Bendrovės privatizavimo programą apie 5 proc. Bendrovės akcijų buvo parduota įmonės darbuotojams. Esami ir buvę Bendrovės darbuotojai dalyvauja akcininkų susirinkimuose, domisi įmonės veikla. Bendrovė kasmet moka dividendus. Bendrovė turi patvirtintus paramos ir kitų lengvatų teikimo principus, kuriais grindžiamas bendravimas su visuomene ir vietos bendruomenėmis.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip	Kolektyvinė sutartis įpareigoja Bendrovės vadovus reguliariai informuoti darbuotojus apie sutarties vykdymą, bendrovės veiklą, pokyčius rinkoje ir pan. Bendrovė rengia Tvaraus verslo ataskaitas, kuriose detaliai aptariami bendravimo su investuotojais, darbuotojais, klientais ir vietos bendruomenėmis principai ir praktika.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip	"Telia Company" įmonių grupėje veikia "Skaidrumo linija".

9 principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;	Taip	Kas ketvirtį Bendrovė informuoja apie veiklos ir finansų rezultatus.
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;	Taip	Informacija apie komitetų sudėtį, posėdžių skaičių ir jų lankomumą teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);	Taip	Informacija teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;	Taip	Informacija teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje bei tarpinėse ir metinėse ataskaitose.
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.	Taip	Informacija apie investicinius projektus teikiama tarpinėse ir metinėse ataskaitose. Informacija apie socialiai atsakingo verslo politiką ir kovą su korupciją yra teikiama Bendrovės interneto tinklalapyje ir Tvaraus verslo ataskaitose.
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Iki 2021 m. Bendrovė rengė konsoliduotas tarpines ir metines ataskaitas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. Bendrovė neturi konsoliduojamų dukterinių įmonių, todėl 2021 m. finansinės ataskaitos yra savarankiškos įmonės ataskaitos.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip	Informacija apie Bendrovės vadovo ir valdybos narių atlygį teikiama Atlygio ataskaitoje.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip	Informaciją akcininkams, investuotojams ir vertybinių popierių biržoms Bendrovė ta pačia apimtimi ir vienu metu pateikia lietuvių ir anglų kalbomis bei viešai skelbia interneto tinklalapyje.

10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Audito įmonė atlieka metinės finansinės atskaitomybės auditą pagal TFAS priimtus ES. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotai finansinei atskaitomybei.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą	Taip	Audito įmonės kandidatūrą dvejiems metams
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų		visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės		Bendrovės valdyba.
valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį	Taip	Informacija apie audito įmonės Bendrovei
už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti		suteiktas ne audito paslaugas (jei tokių buvo) yra
viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės		pateikiama Bendrovės metiniame pranešime.
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –
bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės
kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.