AI Terminal

MODULE: AI_ANALYST
Interactive Q&A, Risk Assessment, Summarization
MODULE: DATA_EXTRACT
Excel Export, XBRL Parsing, Table Digitization
MODULE: PEER_COMP
Sector Benchmarking, Sentiment Analysis
SYSTEM ACCESS LOCKED
Authenticate / Register Log In

Snaige AB

Audit Report / Information Apr 26, 2017

2250_iss_2017-04-26_f0182ba4-6a65-4ea8-bc65-3ac9ce085111.pdf

Audit Report / Information

Open in Viewer

Opens in native device viewer

AB "SNAIGĖ"

KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2016 METU FINANSINĖS ATASKAITOS. PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE,
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada 2
Konsoliduota ir atskira
pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita
7
Konsoliduota ir atskira
finansinės būklės ataskaita
9
Konsoliduota
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
11
Atskira
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
12
Konsoliduota ir atskira
pinigų srautų ataskaita
13
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 15
2016
metų konsoliduotas metinis pranešimas
63

"KPMG Baltics", UAB Konstitucijos pr. 29 LT-08105, Vilnius Lietuva

$Tel:$ Faks.: El. p.: +370 5 2102600 +370 5 2102659 [email protected] kpmg.com/lt

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Snaigė" akcininkams

Sąlyginė nuomonė

Mes atlikome AB "Snaigė" (toliau - Bendrovė) pridedamų atskirų finansinių ataskaitų ir AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) pridedamų konsoliduotų finansinių ataskaitų, pateiktų 7-62 puslapiuose, auditą. Bendrovės atskiras ir Grupės konsoliduotas ataskaitas sudaro:

  • 2016 m. gruodžio 31 d. atskira ir konsoliduota finansinės būklės ataskaita, $\bullet$
  • tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, $\bullet$
  • tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, $\bullet$
  • tą dieną pasibaigusių metų atskira ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita, ir $\bullet$
  • atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų $\bullet$ santrauka.

Mūsų nuomone, išskyrus mūsų išvados "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateikto dalyko galimą poveikį, pridedamos atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą Bendrovės ir Grupės 2016 m. gruodžio 31 d. nekonsoliduotos bei konsoliduotos finansinės būklės ir tą dieną pasibaigusių metų jų nekonsoliduotų bei konsoliduotų finansinių veiklos rezultatų ir nekonsoliduotų bei konsoliduotų pinigų srautų vaizdą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Sąlyginės nuomonės pagrindas

Kaip atskleista 14 pastaboje, Bendrovė ir Grupė yra suteikusios paskolas patronuojančiai įmonei ir kontroliuojančiai šaliai, kurios 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitytos 10 633 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. -9 786 tūkst. eurų) suma. Vadovybė, remdamasi 31 pastaboje pateikiamomis prielaidomis, iš susijusių šalių gautinų paskolų nuvertėjimo nenustatė. Šios paskolos yra suteiktos be užtikrinimo priemonių. Be to, kaip atskleista 32 pastaboje, 2017 m. balandžio mėn. Bendrovė ir Grupė sutiko suteikti papildomą 833 tūkst. eurų paskolą susijusiai šaliai. Kadangi mums pateikta susijusių šalių finansinė informacija nebuvo audituota, mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl gautinų paskolų susigrąžinimo ir, atitinkamai, negaléjome įvertinti, ar būtų reikalingi atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktų 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. gautinų paskolų ir nuosavo kapitalo bei einamųjų metų ir praėjusių metų grynojo pelno koregavimai. Mūsų audito nuomonė apie praėjusių metų atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas šiuo atžvilgiu taip pat buvo atitinkamai modifikuota.

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau - TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje "Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą". Mes esame nepriklausomi nuo Grupės ir Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimus. Mes taip pat laikomės TBESV kodekse ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatytų kitų etikos reikalavimų. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei nuomonei pagrįsti.

©2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir
nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai - tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atliekant atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, kaip visumos, auditą ir į juos buvo atsižvelgta pareiškiant mūsų nuomonę apie šias atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Papildomai prie "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateikto dalyko nusprendėme, kad toliau apibūdintas dalykas yra pagrindinis audito dalykas ir turi būti įtrauktas į mūsų išvadą.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas (konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos)

Pagrindinis audito dalykas

2016 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto, jrangos ir įrengimų apskaitinė vertė konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose atitinkamai sudarė 16 535 tūkst. eurų ir 16 325 tūkst. eury.

Mes remiamés finansinémis ataskaitomis: 2.6 ir 2.10 pastabomis (apskaitos politika), 13 pastaba (finansinės informacijos atskleidimai).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (toliau -NTĮĮ) sudaro didžiąją dalį Grupės ir Bendrovės turto. Nuo 2016 m. spalio 1 d. Grupė ir Bendrovė pakeitė apskaitos politiką ir nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus apskaito perkainota verte. NTĮĮ tikroji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomo vertinimo ataskaita.

Nepriklausomas vertintojas taikė lyginamąjį metodą arba išlaidų metodą NTĮĮ vienetams, kuriems neturėjo lyginamosios informacijos.

Be to, vadovybė patikrino nepriklausomo vertintojo nustatytos vertės pagrįstumą palygindama nustatytas vertes su pinigus generuojančio vieneto, kuriam priklauso NTII, diskontuotų pinigų srautų modeliu.

Kartu su NTĮĮ perkainojimu, Grupė ir Bendrovė peržiūrėjo dėvimų NTĮĮ vienetų likusius naudingojo tarnavimo laikotarpius.

Mes nustatėme NTĮĮ perkainojimą kaip svarbią mūsų audito sritį dėl sumų reikšmingumo, reikalingų reikšmingų sprendimų parenkant tinkamus vertinimo metodus, nustatant tikrąsias vertes bei įvertinant naudingojo tarnavimo laiką.

Todėl nusprendėme, kad ši sritis yra pagrindinis audito dalykas.

Kaip dalykas buvo sprendžiamas audito metu

Be kitų audito procedūrų, mes atlikome tokias procedūras:

  • jvertinome atitikimą taikomiems apskaitos $\bullet$ standartams;
  • įvertinome nepriklausomo vertintojo kvalifikaciją, $\bullet$ kompetenciją ir objektyvumą;
  • pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, kurie mums padėjo:
  • o vertinant nepriklausomo vertintojo taikomos metodologijos tinkamumą palyginant ją su rinkoje įprastai taikomomis metodologijomis vertinant panašų turtą,
  • o vertinant lyginamojo metodo lyginamosios informacijos tinkamumą palyginant ją su išoriniais rinkos duomenimis ir mūsų žiniomis apie gamybos sektorių,
  • o vertinant išlaidų metodo kintamųjų ir prielaidų tinkamuma lyginant jas su išoriniais duomenimis apie dabartines panašaus turto įsigijimo kainas arba išoriniais duomenimis apie istorinius statistikos departamento pateikiamus įrangos ir įrengimų kainų pokyčius;
  • pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo specialistus, $\bullet$ kurie mums padėjo:
  • o tikrinant pagrindines diskontuotų pinigų srautų modelyje taikytas prielaidas, palyginant gamybos, pardavimo apimtis ir pelno maržas su istoriniais rezultatais ir su išoriniais sektoriaus duomenimis, palyginant prognozuojamas augimo ir diskonto normas su naudojamomis gamybos sektoriuje,

©2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir
nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

  • o analizuojant diskontuotų pinigų srautų modelio jautrumą pagrindinių prielaidų pasikeitimams, kad suprastume tokių pasikeitimų įtaką apskaičiuotai vertei; pagrindinės prielaidos apėmė gamybos ir pardavimo apimtis, pelno maržas, prognozuojamas augimo ir diskonto normas:
  • jvertinome biudžeto sudarymo procesą (kuriuo grindžiamos prognozės) palygindami faktinius metų rezultatus su tais, kurie prognozuoti pradinėse prognozėse; pastebėjimus naudojome atlikdami jautrumo analizę;
  • patikrinome diskontuotų pinigų srautų modelio matematinj tikslumą;
  • tikrinome vadovybės prielaidas dėl NTĮĮ vienetų likusio naudingojo tarnavimo laiko lygindami su istoriniais duomenimis ir naudingojo tarnavimo laiko, nustatyto nepriklausomo vertintojo taikant išlaidų metodą;
  • išanalizavome Grupės konsoliduotose ir $\bullet$ Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose atskleistos informacijos apie NTJJ perkainojimą bei turto naudingojo tarnavimo laiko peržiūrą pakankamuma.

Kita informacija

Vadovybė yra atsakinga už kitą informaciją. Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Grupės metiniame pranešime, tačiau ji neapima atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvados apie jas.

Mūsų nuomonė apie atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją.

Atliekant atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, įgytoms audito metu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą.

Kaip anksčiau paaiškinta "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje, mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl 2016 m. gruodžio 31 d. gautinų paskolų iš akcininko ir netiesioginio akcininko susigrąžinimo. Todėl negalėjome įvertinti, ar dėl šio dalyko kita informacija nėra reikšmingai iškraipyta.

©2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir
nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą, parengimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina atskiroms ir konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą tęsti veiklą, atskleisti (jei taikytina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu, ir taikyti veiklos tęstinumo apskaitos principą, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar Grupę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės atskirų ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo procesa.

Auditoriaus atsakomybė už atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau tai nėra garantija, kad pagal TAS atliekamo audito metu visada galima nustatyti reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Jie laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis atskiromis ir konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • Nustatome ir įvertiname atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, planuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
  • Įgyjame supratimą apie su auditu susijusias vidaus kontroles tam, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ar Grupės vidaus kontrolės veiksmingumą.
  • Įvertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
  • Padarome išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados yra pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ar Grupė negalės toliau testi savo veiklos.

@2017 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir eneriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

  • Įvertiname bendrą atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai yra atspindėti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
  • Surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar verslo veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Mes atsakome tik už mūsų pareikštą audito nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Taip pat pateikiame už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informuojame apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus aprašome auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą iš tokios komunikacijos.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Domantas Dabulis.

"KPMG Baltics", UAB, vardu

Domantas Dabulis Partneris pp

Atestuotas auditorius

Vilnius, Lietuvos Respublika 2017 m. balandžio 25 d.

Rūta Kupinienė Atestuota auditorė

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

Pasta- Grupė Bendrovė
bos 2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pardavimo pajamos 3 39 817 45 363 38 437 44 363
Pardavimų savikaina $\overline{4}$ (32461) (38 250) (31 720) (37376)
Bendrasis pelnas 7 3 5 6 7 1 1 3 6717 6987
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos 5 (2383) (3354) (2277) (3399)
Bendrosios ir administracines sanaudos 6 (3 287) (2858) (2953) (2660)
Kitos veiklos pajamos $\overline{7}$ 207 224 294 300
Kitos veiklos sąnaudos 8 (185) (186) (239) (228)
Veiklos pelnas (nuostoliai) 1708 939 1542 1 0 0 0
Finansinės veiklos pajamos 9 546 590 546 584
Finansines veiklos sanaudos 10 (679) (830) (676) (827)
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinima 1575 699 1412 757
Pelno mokestis 11 (368) (254) (324) (249)
Grynasis pelnas (nuostoliai) 1 207 445 1088 508
Kitos bendrosios pajamos
Straipsniai, kurie niekada nebus
pergrupuoti į pelną arba nuostolius
Nekilnojamojo turto, irangos ir irengimų
perkainojimas
Susiję mokesčiai
9 2 4 2
10 885
(1643)
9438
11 081
(1643)
Straipsniai, kurie yra arba kuriuos
galima pergrupuoti į pelną arba
nuostolius
Užsienio bendrovių valiutos kursų
perskaičiavimas
(3)
(3)
(11)
(11)
Kitų bendrųjų pajamų iš viso,
atskaičius mokesčius
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius
mokesčius
9 2 3 9
10 446
(11)
434
9438
10 526
508

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota ir atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita (tęsinys)

Pasta- Grupė Bendrovė
bos 2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Grynasis pelnas (nuostoliai),
tenkantys:
1 0 8 8 508
Bendrovės akcininkams
Nekontroliuojančiai daliai
1 207 434
1 207 434 1088 508
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius
mokesčius, tenkančių:
Bendroves akcininkams
Nekontroliuojančiai daliai
10 446 434 10 526 508
10 446 434 10 526 508
Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai
Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas
(nuostoliai) vienai akcijai
27 0,03 0,01 0,03 0,01
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskattų dalįs.
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2017 m. balandžio 3 d.
Finansų direktorius Mindaugas Sologubas 2017 m. balandžio 3 d.

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita

Grupė Bendrovė
2015 m. 2015 m.
gruodžio gruodžio
2016 m. 31 d. 2015 m. 2016 m. 31 d. 2015 m.
sausio
Pasta-
bos
gruodžio
31 d.
(pertvar-
kyta)
sausio
1 d.
gruodžio
31 d.
(pertvar-
kyta)
1 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas 12 1 637 1613 1592 1 6 2 0 1608 1591
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 13 16 535 6791 6776 16 325 6451 6 3 6 6
Investicijos į dukterines įmones 424 424 424
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 11 3 171 162
Ilgalaikės paskolos susijusioms įmonėms 14 9966 9447 9010 9966 9447 9010
Ilgalaikis turtas iš viso 28 138 17854 17 549 28 335 17930 17 553
Trumpalaikis turtas
Atsargos 15 4579 4 3 8 0 5 2 1 4 4 5 0 6 4 2 8 2 5074
Prekybos gautinos sumos 16 5 3 5 6 8 2 2 9 6473 5 2 5 2 6778 6708
Trumpalaikės paskolos susijusioms
imonėms 14 667 339 182 667 339 182
Išankstiniai apmokėjimai 341 51 213 333 49 205
Kitos gautinos sumos 17 281 281 188 275 265 188
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 18 2617 3764 1 2 2 2 2 2 8 0 3 3 8 5 1 1 7 9
Trumpalaikis turtas iš viso 13 841 17 044 13 492 13 3 13 15 098 13 536
Turtas iš viso 41 979 34 898 31 041 41 648 33 0 28 31 089

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Konsoliduota ir atskira finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Bendrovė
Grupė
Pastabos 2016 m.
gruodžio
31 d.
2015 m.
gruodžio
31 d.
(pertvar-
kyta)
2015 m.
sausio
1 d.
2016 m.
gruodžio
31 d.
2015 m.
gruodžio
31 d.
(pertvar-
kyta)
2015 m.
sausio
1 d.
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ISIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas 1, 19 11887 11 490 11 475 11 887 11 490 11 475
Privalomasis rezervas 20 901 901 901 885 885 885
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų
perkainojimo rezervas 5 5 5 0 ä, 5746
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas 20 (50) (47) (36)
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 1 3 4 5 (3157) (3602) 1 0 5 1 (3332) (3840)
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis 19 633 9 187 8738 19 569 9 0 4 3 8 5 2 0
Nekontroliuojanti dalis
Nuosavas kapitalas iš viso 19 633 9 187 8738 19 569 9 0 4 3 8 5 20
sipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos 21 703 830 173 703 830 173
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 22 181 220 228 154 220 228
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 11 1 640 $\overline{\phantom{a}}$ 1 643 ä,
Ilgalaikės paskolos 24 9951 $\blacksquare$ 10 501 9884 $\overline{\phantom{a}}$ 10 501
Ilgalaikės išmokos darbuotojams 310 196 154 299 196 154
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso 12785 1 2 4 6 11 056 12 683 1 2 4 6 11 056
Trumpalaikiai ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų
einamųjų metų dalis 24 1 3 2 3 13 136 3 4 8 6 1 302 13 136 3 4 8 6
Prekybos skolos 6045 8 0 0 1 6415 6 1 4 8 7 7 3 4 6793
Gauti išankstiniai apmokėjimai 190 1568 172 168 196 160
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams 22 318 372 433 249 371 385
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 26 1685 1 3 8 8 741 1 5 2 9 1 302 689
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 9 5 6 1 24 465 11 247 9 3 9 6 22739 11 513
Įsipareigojimai iš viso 22346 25 711 22 303 22 079 23 985 22 569
Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš
viso 41 979 34 898 31 041 41 648 33 0 28 31 089
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Gediminas Čeika
Generalinis direktorius
2017 m. balandžio 3 d.
Mindaugas Sologubas
Finansų direktorius
2017 m. balandžio 3 d.

Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Priskirtina Bendrovės savininkams
Pas-
tabos
Istatinis
kapita-
las
Privalo-
masis
rezervas
Perkai-
nojimo
rezervas
Užsienio
valiutos
perskai-
čiavimo
rezervas
Nepaskirs-
tytasis
pelnas
(nuostoliai)
Iš viso Nekon-
troliuo-
janti
dalis
Iš viso
nuosa-
VO
kapitalo
2015 m. sausio 1 d. likutis 11 475 901 (36) (3602) 8738 8738
Grynieji ataskaitinio laikotarpio
(nuostoliai) 445 445 445
Kitos bendrosios pajamos (11) (11) (11)
Bendrųjų pajamų iš viso
Koregavimas, susijęs su euro
jvedimu pagal LR teisės
aktus
15 $\blacksquare$ 445 434
15
434
15
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 11 490 901 (47) (3157) 9 187 ٠ 9 187
Grynieji ataskaitinio laikotarpio
nuostoliai
13 9 1 1 5 (3) 1 207
127
1 207
9 2 3 9
1 207
9 2 3 9
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso ٠ 9 1 1 5 (3) 1 3 3 4 10 446 10 446
Istatinio kapitalo didinimas 19 3 5 6 5 (3565)
Istatinio kapitalo mažinimas 19 (3168) 3 1 6 8 in. ×
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 11 887 901 5 5 5 0 (50) 1 3 4 5 19 633 ×, 19 633
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Gediminas Čeika 2016 m. balandžio 3 d. Generalinis direktorius Mindaugas Sologubas 2016 m. balandžio 3 d. Finansų direktorius

Atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pas- Istatinis
tabos kapitalas rezervas
Privalo-
masis
Perkainojimo
rezervas
Nepaskirstytasis
pelnas
(nuostoliai)
Nuosavo kapitalo
iš viso
2015 m. sausio 1 d. likutis 11 475 885 (3840) 8 5 20
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas
(nuostoliai)
508 508
Kitos bendrosios pajamos
Bendrųjų pajamų iš viso ۰ ä, 508 508
Koregavimas, susijęs su euro įvedimu pagal LT
teisės aktus
15 15
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 11 490 885 (3332) 9 0 4 3
Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas 1 0 8 8 1 0 8 8
Kitos bendrosios pajamos 13 9 3 1 1 127 9 4 3 8
Bendrųjų pajamų iš viso 9 3 1 1 1 2 1 5 10 526
Istatinio kapitalo didinimas 19 3565 (3565)
Įstatinio kapitalo mažinimas 19 (3168) 3 1 6 8
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 11 887 885 5 746 1051 19 569
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2017 m. balandžio 3 d.
2017 m. balandžio 3 d.
Mindaugas Sologubas
Finansų direktorius

Konsoliduota ir atskira pinigų srautų ataskaita

Grupė Bendrovė
Pasta-
bos
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis mety rezultatas 1 207 445 1 0 8 8 508
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimas ir amortizacija 12, 13 1863 1784 1759 1 6 9 5
Dotacijų (amortizacija) 21 (127) (48) (127) (48)
Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas $\overline{7}$
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 11 368 254 324 249
Nurašytas ilgalaikis turtas 355 26 355 23
Atsargų nurašymas
Iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų vertės
sumažėjimas
114 51 98 63
Atidėjinių pokytis 22 21 (69) (72) (22)
Palūkanų (pajamos) $\overline{9}$ (546) (503) (546) (503)
Palūkanų sąnaudos 10 677 808 674 808
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas $\overline{2}$ (40) $\overline{2}$ (43)
3 9 3 4 2708 3 5 5 5 2730
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) (266) 767 (278) 725
Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas)
sumažėjimas
2 5 0 5 (1644) 1 2 1 3 40
Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas) (3143) 3507 (1729) 1 4 5 2
Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis (40) (5) (40) (5)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 2990 5 3 3 3 2721 4942
Investicinės veiklos pinigų srautai
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (įsigijimas) 13 (917) (1 272) (537) (1 224)
Nematerialiojo turto (įsigijimas) 12 (350) (408) (334) (401)
Ilgalaikio turto perleidimas
Gautos palūkanos
Suteiktos paskolos (327) (157) (327) (157)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (1594) (1837) (1198) (1782)

(tęsinys kitame puslapyje)

Pastabos, pateiktos 15-62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Grupė Bendrovė
Pastabos 2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos, gautos iš ilgalaikių paskolų 112
(Sumokėtos) palūkanos (681) (808) (678) (808)
Paskolų (grąžinimas) (1974) (851) (1950) (851)
Gautos dotacijos 705 705
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (2543) (954) (2628) (954)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų
padidėjimas (sumažėjimas)
Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui
(1147) 2 5 4 2 (1105) 2 2 0 6
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pradžioje
3764 1 2 2 2 3 3 8 5 1 179
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio
pabaigoje
18 2617 3 7 6 4 2 2 8 0 3 3 8 5
Pastabos, pateiktos 15–62 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
Generalinis direktorius Gediminas Čeika 2017 m. balandžio 3 d.
Finansų direktorius Mindaugas Sologubas 2017 m. balandžio 3 d.

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

2016 m. 2015 m.
Turimų akcijų
skaičius
(tūkst. vnt.)
Nuosavybės
dalis
Turimų akcijų
skaičius
(tūkst. vnt.)
Nuosavybės
dalis
UAB "Vaidana" 36 096* 91,10 % 36 096* 91,10 %
Kiti akcininkai 3 526 8,90 % 3 526 8,90 %
Iš viso 39 622 100 % 39 622 100

*Iš šio skaičiaus 4 584 tūkst. vnt. UAB "Vaidana" įkeitusi, pagal įkeitimo sutartį, bankui savo finansinių įsipareigojimų užtikrinimui (2015 m. – 4 584 tūkst. vnt.) (29 pastaba).

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominalioji vertė 0,30 euro (2015 m. gruodžio 31 d. buvo 0,29 euro), yra paprastosios ir 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos (19 pastaba). 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudaro 4 atstovai, iš jų 1 OAO "Polair" atstovas ir 3 kiti nariai (2015 m. valdybą sudarė 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polair" atstovai ir 3 kiti nariai).

2016 m. gruodžio 31 d. UAB "Vaidana" galutinis akcininkas yra "Tetal Global" Ltd. (tarpinis akcininkas yra "Hymana Holdings" Ltd.).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

Investicijos
savikaina
Grupės
valdomų akcijų
Ataskaitinių metų
pelnas
(nuostoliai)
Nuosavas
kapitalas
Įmonė Šalis (tūkst. eurų) dalis (tūkst. eurų) (tūkst. eurų)
TOB "Snaige Ukraina" Ukraina 26 99 % - 13
UAB "Almecha" Lietuva 398 100 % 178 512
Iš viso 424

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmonė teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir įrengimų gamyba.

1 Bendroji informacija (tęsinys)

2015 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):

Įmonė Šalis Investicijos
savikaina
(tūkst. eurų)
Grupės
valdomų akcijų
dalis
Ataskaitinių metų
pelnas
(nuostoliai)
(tūkst. eurų)
Nuosavas
kapitalas
(tūkst.
eurų)
TOB "Snaige Ukraina"
UAB "Almecha"
Ukraina
Lietuva
26
398
99 %
100 %
4
(29)
28
334
Iš viso 424

Grupės darbuotojų skaičius 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 719, o Bendrovės – 654 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 743 ir 675).

Grupės ir Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2017 m. balandžio 3 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2016 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Šias finansines ataskaitos sudaro atskiros Bendrovės ir konsoliduotos AB "Snaigė" Grupės finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaitomi perkainota verte.

Pinigų srautų ataskaitoje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimus Grupė ir Bendrovė atvaizduoja pakoreguodama juos įsipareigojimais už nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.2. Perklasifikavimas

Grupė ir Bendrovė, priežiūros institucijos prašymu, perklasifikavo 2015 m. gruodžio 31 d. ilgalaikes paskolas, kaip atskleista 31 pastaboje. Perklasifikavimas neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitai ir Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaitai. Perklasifikavimo įtaka Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitai pateikiama toliau:

Grupė Bendrovė
2015 m. 2015 m.
gruodžio sausio
2015 m. 31 d. 2015 m. 1 d.
Pas gruodžio Pertvar (pertvar sausio Pertvar (pertvar
tabos 31 d. kymas kyta) 1 d. kymas kyta)
TURTAS
Ilgalaikis turtas iš viso 17 854 - 17 854 17 553 - 17 553
Trumpalaikis turtas iš viso 17 044 - 17 044 13 536 - 13 536
Turtas iš viso 34 898 - 34 898 31 089 - 31 089
NUOSAVAS KAPITALAS IR
ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas iš viso 9 187 - 9 187 8 520 - 8 520
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai Įsipareigojimai
Dotacijos
830 - 830 173 - 173
Atidėjiniai garantiniams
įsipareigojimams 220 - 220 228 - 228
Atidėtojo pelno mokesčio
įsipareigojimas - - - - - -
Ilgalaikės paskolos 24 11 186 (11 186) - 10 501 - 10 501
Ilgalaikės išmokos darbuotojams 196 - 196 154 - 154
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso 12 432 (11 186) 1 246 11 056 - 11 056
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių
paskolų einamųjų metų dalis 24 1 950 11 186 13 136 3 486 - 3 486
Prekybos skolos 8 001 - 8 001 6 793 - 6 793
Gauti išankstiniai apmokėjimai 1 568 - 1 568 160 - 160
Atidėjiniai garantiniams
įsipareigojimams 372 - 372 385 - 385
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 1 388 - 1 388 689 - 689
Trumpalaikiai įsipareigojimai iš
viso 13 279 11 186 24 465 11 513 - 11 513
Įsipareigojimai iš viso 25 711 - 25 711 22 569 - 22 569
Nuosavas kapitalas ir
įsipareigojimai iš viso 34 898 - 34 898 31 089 - 31 089

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2 pastaboje, visiems šiose konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

2016 m. spalio 1 d. Grupė ir Bendrovė pakeitė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos politiką. Iki tol nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai buvo apskaitomi savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Nuo 2016 m. spalio 1 d. nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi perkainota verte. Apskaitos politikos pakeitimo įtaka pateikiama 13 pastaboje.

2016 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.

Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms konsoliduotoms ir atskiroms finansinėms ataskaitoms:

  • 14-asis TFAS "Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos";
  • "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (11-ojo TFAS pataisos);
  • "Priimtinų nusidėvėjimo ir amortizacijos metodų paaiškinimas" (16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisos);
  • "Žemės ūkis. Derliniai augalai" (16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos);
  • "Nuosavybės metodas atskirose finansinėse ataskaitose" (27-ojo TAS pataisos);
  • Kasmetiniai TFAS patobulinimai įvairūs standartai;
  • "Investiciniai subjektai. Konsolidavimo išimties taikymas" (10-ojo TFAS, 12-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos).

Neįsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai

Keletas naujų standartų, standartų pataisų ir išaiškinimų 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu metiniu ataskaitiniu laikotarpiu dar negaliojo ir rengiant šias ataskaitas nebuvo taikyti. Grupei ir Bendrovei aktualūs nauji standartai, standartų pataisos ir išaiškinimai nurodyti toliau. Jų taikyti anksčiau Grupė ir Bendrovė neketina.

(i) 9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (2014 m.) (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos; taisyti ankstesnių laikotarpių informaciją galima, bet tik jei tai įmanoma nesiremiant vėliau įgytomis žiniomis. Leidžiama pradėti taikyti anksčiau.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas", tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Nors leistini finansinio turto vertinimo pagrindai – amortizuota savikaina, tikroji vertė kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tikroji vertė pelne (nuostoliuose) – yra panašūs į 39-ajame TAS nustatytus vertinimo pagrindus, grupavimo į atitinkamas vertinimo grupes kriterijai labai skiriasi.

Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

  • finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
  • dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.

Be to, dėl ne prekybos nuosavybės priemonių bendrovė gali pasirinkti neatšaukiamai teikti vėlesnius tikrosios vertės pokyčius (įskaitant užsienio valiutos keitimo pelną ir nuostolius) kitų bendrųjų pajamų ataskaitose. Šie jokiomis aplinkybėmis nėra perklasifikuojami į pelną ar nuostolius.

Skolos priemonių, įvertintų tikrąja verte kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, palūkanų pajamos, tikėtini kredito nuostoliai ir užsienio valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais taip pat kaip ir finansinio turto, apskaityto amortizuota savikaina, atveju. Kitas pelnas (nuostoliai) pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, o nutraukus pripažinimą perklasifikuojamas į pelną ar nuostolius.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

9-ajame TFAS nustatytame vertės sumažėjimo modelyje 39-ojo TAS patirtų nuostolių modelis pakeičiamas tikėtinų kredito nuostolių modeliu; tai reiškia, kad nebėra būtina, kad nuostolio įvykis būtų įvykęs prieš pripažįstant vertės sumažėjimo atidėjinius.

9-ajame TFAS yra pateikiamas bendrasis apsidraudimo apskaitos modelis, pagal kurį apsidraudimo apskaita yra labiau suderinta su rizikos valdymu. Apsidraudimo sandorių rūšys – tikrosios vertės apsidraudimo sandoris, pinigų srautų apsidraudimo sandoris ir grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoris – nesikeičia, tačiau Įmonės vadovybė turės priimti papildomus vertinimo sprendimus.

Standarte nustatoma naujų reikalavimų siekiant taikyti apsidraudimo apskaitą, ją tęsiant ar nutraukiant; pagal šį standartą prie apdraustųjų objektų taip pat galima priskirti papildomas pozicijas.

Būtina išsamiai atskleisti papildomą informaciją dėl ūkio subjekto rizikos valdymo ir apsidraudimo veiklos.

Grupė ir Bendrovė nemano, kad 9-asis TFAS (2014 m.) turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos pobūdžio ir turimų finansinių priemonių rūšių nemanoma, kad finansinių priemonių grupavimas ir vertinimas pagal 9-ąjį TFAS keisis. Vis dėlto Grupė ir Bendrovė mano, kad turto, kuris patenka į tikėtinų kredito nuostolių vertės sumažėjimo modelio taikymo sritį, vertės sumažėjimo nuostoliai gali padidėti ir tapti nepastoviais. Grupė ir Bendrovė kol kas nėra parengusios galutinės vertės sumažėjimo metodikos, taikytinos pagal 9-ąjį TFAS.

(ii) 15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.)

Naujajame standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada (jei) ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią ūkio subjektas tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

  • per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma ūkio subjekto veikla, arba
  • tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui.

15-ajame TFAS taip pat įtvirtinti principai, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Nors vadovybė kol kas neparengė tikėtinos 15-ojo TFAS įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms analizės, vadovybė nemano, kad pirmą kartą taikant naująjį standartą bus daroma reikšminga įtaka Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų rūšies (produkcijos pardavimai) nemanoma, kad pagal 15-ąjį TFAS keisis Grupės ar Bendrovės pajamų pripažinimo laikas ir vertinimas.

(iii) 16-asis TFAS "Nuoma" (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu ūkio subjektas taiko ir 15-ąjį TFAS). Dar nepatvirtinta ES.

16-uoju TFAS pakeičiamas 17-asis TAS "Nuoma" ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoj jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

  • nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir
  • nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.3. Apskaitos politikos keitimas (tęsinys)

Nuomotojo apskaita pritaikius naująjį standartą didžiąja dalimi liks nepakitusi, o atskirtis tarp veiklos ir finansinės nuomos bus išlaikyta.

Grupė ir Bendrovė nemano, kad naujasis standartas, pirmą kartą jį pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi reikšmingų veiklos nuomos sutarčių.

(iv) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Kasmetiniai TFAS patobulinimai 2014–2016 m. ciklui buvo išleisti 2016 m. gruodžio 8 d. Juos sudaro dviejų standartų dvi pataisos bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos, dėl ko keičiama apskaitos politika pateikimo, pripažinimo ar vertinimo tikslais. 12-ojo TFAS "Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas" pataisos galioja 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, o 28-ojo TAS "Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pataisos galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Pataisos taikomos retrospektyviai, leidžiama taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

2.4. Veiklos tęstinumas

Šios 2016 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.

2.5. Finansinių ataskaitų valiuta

Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Europos Sąjungos valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės būklės ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į eurus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė valiuta – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (eurais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius mėnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra perkeliamas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių kontrolė yra prarandama, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už tą laikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.

Galiojantys valiutų santykiai su euru 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Rusijos rublis 63,2555 79,7540
Ukrainos grivina 28,4474 26,2236
JAV doleris 1,0453 1,0926

Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos apskaitos politikos taikymui ir pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami istorine patirtimi ir įvairiais kitais veiksniais, kurie, manoma, yra tinkami atsižvelgiant į esamas sąlygas. Įvertinimų ir prielaidų rezultatai naudojami kaip pagrindas darant sprendimus dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurių negalima nustatyti pagal kitus šaltinius. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo įvertinimų. Įvertinimai ir juos pagrindžiančios prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų pakeitimai yra pripažįstami laikotarpiu, kuriuo pakeitimai yra atliekami, jeigu jie turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimaisiais laikotarpiais, jeigu jie turi įtakos tiek pakeitimo, tiek būsimiesiems laikotarpiams.

Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę, įvertintą nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpį, akcininkams suteiktų paskolų atgaunamumą ir su garantijomis susijusius atidėjinius.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąją vertę nustatė nepriklausomi vertintojai. Šį vertinimą vadovybė naudojo kaip pakankamą pagrindą turtui perkainoti. Nustatant tikrąją vertę naudoti reikšmingi nestebimi kintamieji atskleidžiami 13 pastaboje.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas

Pagrindinės prielaidos, naudojamos vertinant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laiką, yra šios: nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudojimo intensyvumas ir nusidėvėjimas. Techninis personalas įvertino nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus ir nurodė tikėtiną tolesnio naudojimo laiką. Kartu su turto perkainojimu buvo nustatytos naujos, ilgesnio laikotarpio nusidėvėjimo normos.

Paskolų iš akcininkų atgaunamumas

Vadovybė įvertino gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo yra vertinami remiantis prognozuojamais Bendrovės dividendų srautais. Prognozuodama būsimus dividendus, vadovybė darė prielaidas dėl EBITDA lygio, kurį tikimasi pasiekti ateinančiais metais, ir dėl pinigų srautų, kuriuos galima išmokėti kaip dividendus grąžinus paskolą bankui. Vadovybės nuomone, kaip paaiškinta 31 pastaboje, vertės sumažėjimo pripažinti nereikia.

Atidėjiniai

Atidėjinių pripažinimui turi būti įvertintos galimos ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokos ir nustatytas reikalingų išlaidų tinkamiausias įvertinimas dabartinei prievolei įvykdyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė ir Bendrovė įvertina, ar jos turi dėl įvykio praeityje atsiradusį dabartinį įsipareigojimą, kuris turėtų būti pripažintas įsipareigojimu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Garantijos

Garantinis atidėjinys pirmiausia yra susijęs su 2015 m. ir 2016 m. parduota produkcija, garantija suteikiama 2 metams. Atidėjinys įvertintas remiantis istoriniais su produktais susijusiais duomenimis.

Ateityje galimi įvykiai, pakeisiantys prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų įtaka bus apskaityta finansinėse ataskaitose, kai bus nustatyta.

2.7. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Snaigė" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.7. Konsolidavimo principai (tęsinys)

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojamai daliai, finansinės būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Grupės nekontroliuojamos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: Skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojamos dalies / nekontroliuojamai daliai perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

  • Nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų pripažinimą;
  • Nutraukia nekontroliuojamos dalies, jei tokia yra, apskaitinės vertės pripažinimą;
  • Nutraukia sukauptų valiutos kursų skirtumų, apskaitytų nuosavybėje, pripažinimą;
  • Apskaito gautą atlygį tikrąja verte;
  • Apskaito tebeturimą investiciją tikrąja verte;
  • Atsiradusį perviršį ar deficitą apskaito bendrųjų pajamų ataskaitoje;
  • Komponentų, anksčiau pripažintų kitose bendrose pajamose, patronuojančios įmonės dalį perklasifikuoja atitinkamai į pelną (nuostolius) ar nepaskirstytąjį pelną.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančią dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos su įsigijimu susijusios bendrosios išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną (nuostolius). Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 39-ąjį TAS: arba per pelną/nuostolį, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Prestižo vertės sumažėjimas yra peržiūrimas kartą per metus arba dažniau, jeigu įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai parodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.8. Investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones atskiroje Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.

Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas, kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės (didesnė iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertės). Vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.

Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.

2.9. Nematerialusis turtas, išskyrus prestižą

Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingojo tarnavimo laiką (1–8 metai).

Naudingojo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.

Tyrimai ir plėtra

Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Plėtros išlaidos individualiems projektams yra pripažįstamos nematerialiuoju turtu, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų ekonominę naudą, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti plėtros išlaidas.

Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Plėtros laikotarpiu turto vertės sumažėjimas įvertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.10. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicinis turtas

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jų tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos dieną. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai, jei tokių buvo, perkainojimo dieną buvo atimti iš bendrosios turto apskaitinės vertės, o perkainojimo pelnu buvo padidinta istorinė įsigijimo savikaina.

Dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo padidėjusi apskaitinė vertė apskaitoma kitose bendrosiose pajamose kaip perkainojimo rezervas akcininkų nuosavybėje. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas mažinamas kiekvieną laikotarpį skirtumu tarp perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo ir pradinės savikainos nusidėvėjimo, kuris perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinės vertės peržiūrimos dėl nuvertėjimo, kai įvykiai ar pasikeitusios aplinkybės rodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Sumažinimai, kuriais sudengiami ankstesni to paties turto padidinimai, yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose, perkainojimo rezerve nuosavybėje; visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelne (nuostoliuose). Perkainojimo padidėjimai, kuriais sudengiami ankstesni sumažėjimai, yra apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Kiekvienais metais skirtumas tarp turto perkainotos apskaitinės vertės nusidėvėjimo apskaityto pelne (nuostoliuose), ir turto pradinės savikainos nusidėvėjimo yra perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, atskaičius atidėtąjį pelno mokestį.

Vėliau patirtos išlaidos yra įtraukiamos į turto apskaitinę vertę tik tada, kai tikimasi, kad Bendrovė iš turto ateityje gaus ekonominės naudos, o turto savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir techninės priežiūros sąnaudos yra apskaitomos pelne (nuostoliuose), kai patiriamos.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingojo tarnavimo laikotarpius, taikomus nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą) 15–73 metai,
Mašinos ir įrengimai 5–63 metai,
Transporto priemonės 4–20 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 3–30 metų.

Vidutinis svertinis naudingojo tarnavimo laikas nuo 2016 m. spalio 1 d.:

Pastatai ir statiniai (įskaitant investicinį turtą) 55 metai,
Mašinos ir įrengimai 21 metas,
Transporto priemonės 16 metų,
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 12 metų.

Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Perleidimo pelnas ir nuostoliai įvertinami palyginant pajamas su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitine verte, ir pripažįstami kitose pajamose ar kitose sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai perkainotas turtas parduodamas, į perkainojimo rezervą įtrauktos sumos yra perkeliamos į nepaskirstytąjį pelną.

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2016 m. ir 2015 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.11. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo realizavimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.12. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.13. Finansinis turtas

Vadovaujantis 39-uoju TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo išlaidas.

Grupės ir Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną, kuri yra diena, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti turtą. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo finansinio turto, vertinamo tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinės finansinės priemonės su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinos sumos nebus atgautos, tada apskaitinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.14. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolius), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams.

Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius).

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties sąlygomis, yra išskiriamos į skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).

Išleidimo datą konvertuojamų obligacijų skolos komponento tikroji vertė yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kainą. Skolos komponento tikroji vertė yra apskaitoma amortizuota savikaina finansinių įsipareigojimų straipsnyje (atėmus sandorio sudarymo išlaidas) iki išpirkimo ar konversijos.

Įplaukų dalis, viršijanti skolos komponento tikrąją vertę, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitinė vertė vėlesniais laikotarpiais neperskaičiuojama. Sandorio sudarymo išlaidos yra priskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jų pradinėms pripažinimo vertėms.

2.15. Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

  • − baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
  • − Grupė ir Bendrovė išlaikė teisę į pinigų srautus, bet prisiėmė įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; ir Grupė ir Bendrovė perleido savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusios.

Finansiniai įsipareigojimai

Grupė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.16. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansinė nuoma) – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Nuoma, kai Grupė ir Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine išperkamąja nuoma.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vertės ir dabartinės vertės minimalių išperkamosios nuomos įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grupės ir Bendrovės apskaičiuota skolinimosi palūkanų norma. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to, dėl finansinės nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansinės sąnaudos. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal lizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansinės nuomos laikotarpį.

Veiklos nuoma – Grupė ir Bendrovė kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami sąnaudomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2.17. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.18. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

2.19. Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelne ar nuostoliuose iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus.

Lietuvoje 2016 m. ir 2015 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. panaudojamų veiklos mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė nei 70 proc. apmokestinamojo pelno.

Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainoje 2016 m. ir 2015 m. buvo 18 %.

Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.21. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM, suteiktas pardavimo nuolaidas ir nuolaidas už kiekį.

Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą; perdavimas paprastai įvyksta pristačius produktą į kliento sandėlį.

Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą suteikus paslaugas.

Ilgalaikių sutarčių pajamos apima pirminę sutartyje nustatytą sumą, pridėjus bet kokius pokyčius atliekant darbus pagal sutartį ir kitas išmokas, kiek yra tikėtina, kad iš jų bus gauta pajamų, kurios gali būti patikimai įvertintos. Kai ilgalaikės sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, sutarties pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal darbų įvykdymo lygį. Darbų įvykdymo lygis nustatomas palyginus faktines patirtas sąnaudas su planuotomis ilgalaikės sutarties sąnaudomis.

Kai ilgalaikės sutarties rezultato patikimai įvertinti negalima, sutarties pajamos pripažįstamos tik tiek, kiek yra tikėtina, kad patirtos sutarties sąnaudos bus susigrąžintos. Tikėtini sutarties nuostoliai nedelsiant pripažįstami pelne (nuostoliuose).

Grupės finansinėse ataskaitose pardavimai tarp Grupės įmonių yra eliminuoti.

2.22. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto, išskyrus prestižą, atidėtąjį mokestį ir atsargas, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas apskaičiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistančius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusių šalių arba vyraujančiomis rinkos kainomis atėmus neišvengiamas turto perleidimo išlaidas. Naudojimo vertė apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai sudaromi remiantis ateinančių penkerių metų biudžetu ir neapima restruktūrizavimo veiklos, dėl kurios Grupė ir Bendrovė dar nėra įsipareigojusios, ar reikšmingų investicijų ateityje, kurios pagerintų tikrinamo įplaukas kuriančio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vertė jautriausiai reaguoja į diskonto normą, naudojamą diskontuotų pinigų srautų modelyje, taip pat į numatomas būsimas pinigų įplaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojamą augimo normą.

2.23. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.24. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.25. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

2.26. Segmentai

Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.

Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.

2.27. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė ir Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės ir Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Grupės ir Bendrovės akcijomis, įtaką.

Grupė ir Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.

2.28. Tikrosios vertės nustatymas

Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

  • 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);
  • 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);
  • 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje (28 pastaba – Finansinės priemonės).

3 Pardavimai

Grupė

Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba.

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Šaldytuvai ir susijusi įranga 39 100 43 930 38 437 44 363
Specializuotos įrangos gamyba 717 1 433 - -
39 817 45 363 38 437 44 363

Grupės ir Bendrovės vadovybė analizuoja tik pardavimo informaciją pagal šalis.

Toliau yra pateikiama informacija apie Grupės pardavimus:

Pardavimai tarp grupės
Pardavimo pajamos iš viso įmonių Pardavimo pajamos
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Rusija 419 588 - - 419 588
Ukraina 7 540 5 004 - - 7 540 5 004
Vakarų Europa 13 855 19 370 - - 13 855 19 370
Centrinė Europa 8 888 11 443 - - 8 888 11 443
Lietuva 5 903 6 561 (278) (2 295) 5 625 4 266
Kitos NVS šalys 2 258 3 398 - - 2 258 3 398
Kitos Baltijos valstybės 1 231 1 255 - - 1 231 1 255
Kitos šalys 1 39 - - 1 39
Iš viso 40 095 47 658 (278) (2 295) 39 817 45 363

Sandoriai tarp grupės įmonių sudaromi komerciniais terminais ir sąlygomis. Pardavimai tarp grupės įmonių yra eliminuojami konsoliduojant.

Bendrovė

Toliau yra pateikta informacija apie Bendrovės pardavimus:

Pardavimo pajamos
2016 m. 2015 m.
Rusija 419 588
Ukraina 7 540 5 004
Vakarų Europa 13 846 19 360
Centrinė Europa 8 140 10 010
Lietuva 5 011 4 713
Kitos NVS šalys 2 259 3 398
Kitos Baltijos valstybės 1 222 1 250
Kitos šalys - 40
38 437 44 363

4 Pardavimo savikaina

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Žaliavos 23 240 27 637 22 710 27 000
Darbo užmokestis 3 432 3 946 3 354 3 554
Nusidėvėjimas ir amortizacija 1 321 1 272 1 266 1 263
Kitos netiesioginės sąnaudos 4 468 5 395 4 390 5 559
32 461 38 250 31 720 37 376

5 Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Transportavimas 1 327 1 999 1 326 1 999
Atlyginimai ir socialinis draudimas 475 443 461 435
Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai
trečioms šalims 152 292 161 306
Garantinio aptarnavimo sąnaudos 84 222 (14) 222
Reklama, rinkodara 226 201 224 198
Sertifikavimo sąnaudos 69 72 69 72
Draudimas 49 63 49 63
Komandiruočių sąnaudos 27 30 27 30
Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos 15 16 15 16
Kita (41) 16 (41) 58
2 383 3 354 2 277 3 399

6 Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Atlyginimai ir socialinis draudimas 1 529 1 444 1 388 1 343
Nusidėvėjimas ir amortizacija 415 464 366 408
Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos 82 105 79 103
Draudimas 69 89 67 88
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį 68 73 68 72
Banko paslaugos 36 64 34 62
Konsultantų sąnaudos 26 53 26 53
Apsaugos sąnaudos 37 34 37 33
Ilgalaikės išmokos darbuotojams (23 pastaba) 114 42 103 42
Komandiruotės 24 23 18 20
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis (16 pastaba) 59 (16) 44 (4)
Nurašymas į atsargas (15 pastaba) 67 67 54 67
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas 325 - 325 -
Kitos 436 416 344 373
3 287 2 858 2 953 2 660

Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis 2016 m. daugiausia yra susijęs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkėjų (16 pastaba).

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas yra susijęs su 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktu ilgalaikio turto perkainojimu, kurio metu nustatytas kai kurių nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetų vertės sumažėjimas. Daugiau informacijos pateikiama 13 pastaboje.

7 Kitos veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pajamos iš transportavimo paslaugų 153 147 153 146
Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo 40 59 102 111
Patalpų nuomos pajamos
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo
13 13 37 40
pelnas - 2 - -
Kitos 1 3 2 3
207 224 294 300

8 Kitos veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Transportavimo sąnaudos 152 140 152 139
Kitų paslaugų 33 46 85 80
Kitos - - 2 9
185 186 239 228

9 Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Palūkanų pajamos už paskolas 546 503 546 503
Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo - 78 - 77
Kitos pajamos - 9 - 4
546 590 546 584

10 Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Palūkanų sąnaudos 677 808 674 808
Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių 2 7 2 4
Kitos sąnaudos - 15 - 15
679 830 676 827

11 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų komponentai:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokestis
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)
(368)
-
(86)
(168)
(324)
-
(87)
(162)
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos
pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos
(368) (254) (324) (249)
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės
sumažėjimas
49 3 49 -
Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų
nukainojimas
3 9 19 9
Atidėjiniai garantiniam remontui 75 89 61 89
Sukaupti įsipareigojimai 79 57 76 57
Kita 47 79 45 79
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 253 237 250 234
Atimti: nepripažinta dalis - - - -
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte 253 237 250 234
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Kapitalizuotos plėtros išlaidos (236) (234) (236) (234)
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas (1 657) - (1 657) -
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (1 893) (234) (1 893) (234)
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte (1 640) 3 (1 643) -
Finansinės būklės ataskaitoje pateikta:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas - 3 - -
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (1 640) - (1 643) -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia suma, kokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje ateityje. Išskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tokiems kaip prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas, atidėtasis mokestis nėra pripažįstamas, nes Grupė ir Bendrovė nesitiki surinkti mokesčių išskaitai reikiamų dokumentų.

11 Pelno mokestis (tęsinys)

Viso pelno mokesčio suderinimas su teorine suma, naudojant Grupės ir Bendrovės mokesčio tarifus, yra toks:

Grupė 2016 m. 2015 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinimą
1 575 699
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos),
apskaičiuotos taikant galiojusį pelno
mokesčio tarifą
15 % (236) 15 % (105)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos 7,4 % (115) 21,5 % (151)
Neapmokestinamos pajamos (0,1 %) 1 (0,2 %) 2
Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų
laikinųjų skirtumų pokytis
Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka
(1 %)
0 %
(18)
-
-
0 %
-
-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos),
apskaitytos pelne (nuostoliuose)
23,3 % (368) 36,3 % (254)
Bendrovė 2016 m. 2015 m.
Pelnas (nuostoliai) prieš
apmokestinimą
1 412 757
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos),
apskaičiuotos taikant galiojusį pelno
mokesčio tarifą
15 % (212) 15 % (114)
Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos 7,8 % (116) 18,1 % (137)
Neapmokestinamos pajamos (0,1 %) 1 (0,2 %) 2
Anksčiau nepripažintų išskaitomųjų
laikinųjų skirtumų pokytis
Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka
0,2 %
0 %
3
-
-
0 %
-
-
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos),
apskaitytos pelne (nuostoliuose)
22,9 % (324) 32,9 % (249)

12 Nematerialusis turtas

Grupė

Programinė
Plėtros išlaidos įranga, licencijos Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis 5 336 677 6 013
Įsigijimai 306 61 367
Pardavimai ir nurašymai (45) (1) (46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 5 597 737 6 334
Amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis 3 815 585 4 400
Amortizacija per metus 263 57 320
Pardavimai ir nurašymai (22) (1) (23)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 4 056 641 4 697
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė 1 541 96 1 637
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė 1 521 92 1 613
Programinė
Plėtros išlaidos įranga, licencijos Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis 5 013 609 5 622
Įsigijimai 340 68 408
Pardavimai ir nurašymai (17) - (17)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 5 336 677 6 013
Amortizacija: 3 482 548 4 030
2015 m. sausio 1 d. likutis 333 37 370
Amortizacija per metus - - -
Pardavimai ir nurašymai 3 815 585 4 400
2015 m. gruodžio 31 d. likutis
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė 1 521 92 1 613
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė 1 531 61 1 592

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

12 Nematerialusis turtas (tęsinys)

Bendrovė

Programinė įranga,
Plėtros sąnaudos licencijos Iš viso
Įsigijimo vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis
5 295 562 5 857
Įsigijimai 306 45 351
Pardavimai ir nurašymai (45) (1) (46)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 5 556 606 6 162
Sukaupta amortizacija:
2016 m. sausio 1 d. likutis 3 774 475 4 249
Amortizacija per metus 263 52 315
Pardavimai ir nurašymai (21) (1) (22)
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 4 016 526 4 542
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė 1 540 80 1 620
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė 1 521 87 1 608
Programinė įranga,
Plėtros sąnaudos licencijos Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis 4 972 501 5 473
Įsigijimai 340 61 401
Pardavimai ir nurašymai (17) - (17)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 5 295 562 5 857
Amortizacija:
2015 m. sausio 1 d. likutis 3 441 441 3 882
Amortizacija per metus 333 34 367
Pardavimai ir nurašymai - - -
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 3 774 475 4 249
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė 1 521 87 1 608
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė 1 531 60 1 591

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose). Dalis Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 3 789 tūkst. eurų, 2016 m. gruodžio 31 d. buvo visiškai amortizuota (3 553 tūkst. eurų 2015 m. gruodžio 31 d.), tačiau vis dar naudojama veikloje.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas

Grupė

Žemė,
pastatai
ir
Mašinos ir Transporto
priemonės
Nebaigta
statyba ir
išankstinai
statiniai įrengimai ir kita apmokėjimai Iš viso
Perkainota vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis 4 159 34 406 5 100 201 43 866
Įsigijimai - 561 171 - 732
Parduotas ir nurašytas turtas - (23) - - (23)
Perklasifikavimai - 214 (22) (192) -
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka - - (1) - (1)
Sukaupto nusidėvėjimo
eliminavimas
(1 979) (32 133) (4 584) - (38 696)
Perkainojimas 3 275 6 529 1 277 - 11 081
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 5 455 9 554 1 941 9 16 959
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. sausio 1 d. likutis 1 882 30 745 4 448 - 37 075
Nusidėvėjimas per metus 97 867 155 - 1 119
Parduotas ir nurašytas turtas - (19) - - (19)
Vertės sumažėjimo nuostoliai - 521 - - 521
Perklasifikavimai - 19 (19) - -
Sukaupto nusidėvėjimo
eliminavimas
(1 979) (32 133) (4 584) - (38 696)
Nusidėvėjimas po perkainojimo 61 277 86 - 424
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka - - - - -
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 61 277 86 - 424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė
5 394 9 277 1 855 9 16 535
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė
vertė
2 277 3 661 652 201 6 791

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Žemė,
pastatai
ir
statiniai
Mašinos ir
įrengimai
Transporto
priemonės
ir kita
Nebaigta
statyba ir
išankstinai
apmokėjimai
Iš viso
Įsigijimo vertė:
2015 m. sausio 1 d. likutis
Įsigijimai 4 149 33 400 5 001 207 42 757
10 1 282 148 - 1 440
Parduotas ir nurašytas turtas - (274) (45) (6) (325)
Perklasifikavimai - - - - -
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka - (2) (4) - (6)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 4 159 34 406 5 100 201 43 866
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. sausio 1 d. likutis 1 738 29 964 4 279 - 35 981
Nusidėvėjimas per metus 144 1 056 214 - 1 414
Parduotas ir nurašytas turtas - (274) (42) - (316)
Perklasifikavimai - - - - -
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka - (1) (3) - (4)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 1 882 30 745 4 448 - 37 075
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė
2 277 3 661 652 201 6 791
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė
vertė
2 411 3 436 722 207 6 776

13 Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Bendrovė Žemė,
pastatai ir
statiniai
Mašinos ir
įrengimai
Transporto
priemonės ir
kita
Nebaigta
statyba ir
išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
Perkainota vertė:
2016 m. sausio 1 d. likutis
4 252 32 116 4 843 201 41 412
Įsigijimai
Parduotas ir nurašytas turtas
-
-
400
192
166
-
-
(192)
566
-
Perklasifikavimas
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas
Perkainojimas
-
(2 072)
3 275
(23)
(29 853)
6 529
-
(4 362)
1 277
-
-
-
(23)
(36 287)
11 081
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 5 455 9 361 1 924 9 16 749
Sukauptas nusidėvėjimas:
2016 m. sausio 1 d. likutis
Nusidėvėjimas per metus
1 975
97
28 775
772
4 211
151
-
-
34 961
1 020
Parduotas ir nurašytas turtas
Vertės sumažėjimo nuostoliai
-
-
(19)
325
-
-
-
-
(19)
325
Sukaupto nusidėvėjimo eliminavimas
Nusidėvėjimas po perkainojimo
(2 072)
61
(29 767)
277
(4 448)
86
-
-
(36 287)
424
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 61 277 86 - 424
2016 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė
5 394 9 084 1 838 9 16 325
2016 m. sausio 1 d. apskaitinė
vertė
2 277 3 341 632 201 6 451
Žemė,
pastatai ir
statiniai
Mašinos ir
įrengimai
Transporto
priemonės ir
kita
Nebaigta
statyba ir
išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
Įsigijimo vertė: 4 242 31 109 4 738 207 40 296
2015 m. sausio 1 d. likutis
Įsigijimai
10
-
1 280
(273)
129
(24)
-
(6)
1 419
(303)
Parduotas ir nurašytas turtas
Perklasifikavimai
2015 m. gruodžio 31 d. likutis
-
4 252
-
32 116
-
4 843
-
201
-
41 412
Sukauptas nusidėvėjimas:
2015 m. sausio 1 d. likutis
1 831
144
28 068
980
4 031
204
-
-
33 930
1 328
Nusidėvėjimas per metus - (273) (24) - (297)
Parduotas ir nurašytas turtas
Perklasifikavimai
2015 m. gruodžio 31 d. likutis
-
1 975
-
28 775
-
4 211
-
-
-
34 961
2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė
vertė
2015 m. sausio 1 d. apskaitinė
2 277 3 341 632 201 6 451

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2016 m. sudaro 1 543 tūkst. eurų (2015 m. – 1 414 tūkst. eurų), iš kurio, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 321 tūkst. eurų suma 2016 m. (1 272 tūkst. eurų 2015 m.) yra įtraukta į gamybos savikainą ir 105 tūkst. eurų suma (94 tūkst. eurų 2015 m.) yra įtraukta į administracines sąnaudas Grupės pelne (nuostoliuose).

Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2016 m. sudaro 1 444 tūkst. eurų (2015 m. – 1 328 tūkst. eurų). 51 tūkst. eurų suma 2016 m. (41 tūkst. eurų suma 2015 m.) buvo įtraukta į administracines sąnaudas Bendrovės pelne (nuostoliuose). Likusi nusidėvėjimo suma, įvertinus dotacijų nusidėvėjimą, 1 266 tūkst. eurų (2015 m. – 1 263 tūkst. eurų) buvo įtraukta į gamybos savikainą.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 171 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 077 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 10 538 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 1 834 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankams kaip paskolų užstatas (24 pastaba).

Nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Grupė ir Bendrovė nusprendė perkainoti ilgalaikį turtą, įskaitant pastatus, statinius, mašinas ir įrengimus, taip pat kitą gamybinę įrangą. Ilgalaikio turto vertinimą finansinės atskaitomybės tikslais atliko išorinis nepriklausomas vertintojas, turtintis atitinkamą vertintojo kvalifikaciją bei patirties vertinant panašios kategorijos turtą panašioje vietoje. Nekilnojamojo turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju metodu palyginant panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kainas Lietuvoje. Mašinų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertinimas buvo grindžiamas lyginamuoju arba išlaidų (angl. depreciated replacement cost (DRC) metodais.

Pastatai ir statiniai priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Naudojant rinkos metodą buvo stebimi pardavimo sandoriai arba su nekilnojamuoju turtu ir statiniais susijusių pasiūlymų pavyzdžiai rinkoje. Palyginamieji nekilnojamojo turto objektai buvo pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu pagal dydį, tipą, vietą, naudojimo paskirtį, būklę ir kitus parametrus. Vertinant nekilnojamąjį turtą reikėjo atlikti koregavimus, siekiant atspindėti vertinamų ir palyginamųjų objektų skirtumus.

Mašinos ir įrengimai, transporto priemonės bei kitas turtas taip pat priskirti 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. Dalis mašinų buvo vertinama remiantis lyginamuoju metodu bent dviem ar trimis palyginamaisiais objektais. Pasirinkti palyginamieji objektai buvo panašūs į vertinamą turtą. Šis metodas naudotas vertinant dalį įrangos, kurios pardavimo ar pasiūlymų rinkoje duomenys buvo prieinami. Likusi mašinų ir įrengimų dalis, buvo vertinama taikant išlaidų (DRC) metodą. Šio ilgalaikio turto atkuriamoji vertė buvo nustatyta remiantis turto įsigijimo savikaina ir statistikos departamento pateiktais įrangos ir įrengimų kainos pokyčiais. Vertinant fizinį senėjimą daroma prielaida, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertė yra nurašoma proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į kategorijas, kurioms, remiantis vertintojo ekspertine nuomone, nustatytas iki 20 metų naudingojo tarnavimo laikas, priklausomai nuo turto grupės.

2016 m. rugsėjo 30 d. remiantis aukščiau aprašytais metodais nustatyta pastatų ir statinių tikroji vertė sudarė 5 380 tūkst. eurų, o mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kito turto –11 017 tūkst. eurų. Kadangi nustatyta, kad tam tikrų mašinos ir įrengimų vienetų vertė yra sumažėjusi, 2016 m. bendrosiose ir administracinėse sąnaudose buvo pripažinti 325 tūkst. eurų vertės sumažėjimo nuostoliai, o 2016 m. rugsėjo 30 d. 11 342 tūkst. eurų perkainojimo vertė priskirta nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Vertinimo metodas Reikšmingi nestebimi kintamieji Ryšys tarp nestebimų kintamųjų ir
tikrosios vertės nustatymo
Pastatai ir statiniai: bendras pastatų
plotas – 93 tūkst. kv. metrų
-
Palyginamieji sandoriai su
panašiu nekilnojamuoju turtu,
siūloma kaina – 38–58 EUR/m2
Statiniai vertinti atstatomosiomis
vertėmis
-
Rinkos kaina už 1 kv. metrą – 58
EUR/m2
Rinkos kainos, padaugintos iš pastatų
ploto
-
Panašios įrangos palyginamosios
rinkos kainos
Mašinos ir įrengimai, transporto
priemonės ir kitas turtas
-
Istorinė savikaina ir statistikos
departamento pateikiami įrangos
ir įrengimų kainų pokyčiai
Tikroji vertė nustatyta kaip panašios
įrangos rinkos vertė

Apskaitytas ilgalaikio turto vertės padidėjimas padidinus turto įsigijimo savikainą 2016 m. rugsėjo 30 d.:

Bendrovė Apskaitinė vertė Perkainota vertė Perkainojimo
perviršis
Pastatai ir statiniai 2 180 5 455 3 275
Mašinos ir įrengimai 2 918 9 447 6 529
Transporto priemonės ir kita įranga 552 1 820 1 277
Iš viso: 5 650 16 722 11 081

Be to, patikrinta, ar nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė nėra sumažėjusi, palyginant ją su pajamų metodu nustatyta nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atsiperkamąja verte.

Pajamų metodo modelis buvo grindžiamas vadovybės prognozėmis 2016–2020 m. Vertintojas darė prielaidą, kad 2021– 2024 m. metinis gamybos (ir pardavimo) augimas sieks 1 %, ir taikė savo istorine analize grindžiamą sąnaudų sudėtį. Į vertinimo modelį įtraukti 9 prognozuojami metai, nes šiuo metu turimų mašinų neketinama naudoti ilgiau. Pagrindinės modelyje taikytos prielaidos:

  • Gamybos apimtys didės nuo 210 iki 312 tūkst. vienetų;
  • Vieneto kainos padidėjimas nuo 186 iki 217 eurų;
  • Prognozuojama, kad medžiagų vieneto kaina sumažės nuo 122 eurų 2015 finansiniais metais iki 115 eurų 2016 m., o tada kasmet augs po 2 % ir 2024 m. pasieks 135 eurus;
  • Prognozuojamos kapitalo išlaidos (CAPEX) nuo 1 mln. eurų 2017 m. iki 1,3 mln. eurų vidutiniškai ateinančiais laikotarpiais;
  • Naudoti 9,94 % vidutiniai svertiniai kapitalo kaštai (WACC).

Taikant aukščiau aprašytas prielaidas perkainotų pastatų, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nebuvo nustatyta.

13 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai ir investicinis turtas (tęsinys)

Jeigu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas nebūtų buvęs atliktas, Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grynoji apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. būtų buvusi:

Žemė,
pastatai ir
statiniai
Mašinos ir
įrengimai
Transporto
priemonės ir
kita
Nebaigta
statyba ir
išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
Grupė
Apskaitinė vertė 2016 m.
gruodžio 31 d.
2 168 2 421 557 9 5 161
Bendrovė
Apskaitinė vertė 2016 m.
gruodžio 31 d.
2 168 2 614 574 9 5 371

Įvertinimų pasikeitimas

2016 m., perkainojus nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, Grupė atliko savo ilgalaikio turto naudojimo laiko peržiūrą, po kurios buvo pakeistas ilgalaikio turto numatomas naudingojo tarnavimo laikas. Įrangos numatomas naudingojo tarnavimo laikas buvo padidintas, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimą. Šių pakeitimų įtaka faktinėms nusidėvėjimo sąnaudoms, palyginti su nusidėvėjimo sąnaudomis, kurios būtų buvusios, jeigu pakeitimas būtų buvęs atliktas nuo metų pradžios, arba jeigu nebūtų atliktas, yra pateikta toliau:

Grupė Bendrovė
2016 m. nusidėvėjimo sąnaudos po pakeitimo 1 543 1 444
Nusidėvėjimo sąnaudos 2016 m., jeigu perkainojimas ir naudingojo tarnavimo 1 246 1 147
laikotarpio pakeitimas nebūtų buvę atlikti

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikas metais:

Numatomas
naudingojo
tarnavimo laikas
prieš pakeitimą
Numatomas
naudingojo
tarnavimo laikas
po pakeitimo
Likęs naudingojo
tarnavimo laikas
po perkainojimo
Pastatai ir statiniai 49 55 26
Mašinos ir įrengimai 6 21 8
Transporto priemonės 6 16 4
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 5 12 5
Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai 5 12 8

Nauji naudingojo tarnavimo laikotarpiai, skaičiuojant nusidėvėjimą, taikomi nuo 2016 m. spalio 1 d. Pagrindinis naudingojo tarnavimo laikotarpio pakeitimas yra susijęs su ilgesniu naudingojo tarnavimo laiku, nustatytu mašinoms ir įrengimams. Per pastaruosius kelerius metus gamybos apimtys buvo mažesnės, o gamybinė įranga buvo naudojama ne taip intensyviai, kaip tikėtasi. Todėl peržiūrėjus likusį naudingojo tarnavimo laikotarpį, nustatytas ilgesnis mašinų ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis.

14 Suteiktos paskolos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Kontroliuojanti šalis 9 966 9 447 9 966 9 447
Patronuojanti įmonė 667 339 667 339
Kontroliuojančios įmonės 10 633 9 786 10 633 9 786
Iš jų:
Ilgalaikės paskolos 9 966 9 447 9 966 9 447
Trumpalaikės paskolos 667 339 667 339
Iš viso 10 633 9 786 10 633 9 786

2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta teisių perleidimo sutartis su Grupės ir Bendrovės kontroliuojančia šalimi, per tarpines įmones valdančia 91,1 % Bendrovės akcijų, pagal kurią kontroliuojanti šalis perėmė įsipareigojimą grąžinti suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas įmonėms, kurias anksčiau kontroliavo galutiniai akcininkai. Paskoloms taikoma 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos ir numatytas paskolos grąžinimas ne vėlesnis nei 2018 m. birželio 1 d. Gautinoms paskoloms užtikrinti nėra įkeistas turtas ir nėra išduotos garantijos.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė savo patronuojančiai įmonei yra suteikusi 667 tūkst. eurų paskolą (2015 m. gruodžio 31 d. – 339 tūkst. eurų). Paskolai taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos, paskolos grąžinimo terminas 2017 m. gruodžio 31 d. Paskola nėra užtikrinta. Kaip atskleista 32 pastaboje, paskolos terminas bus pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Vadovybė, atlikusi gautinų paskolų vertės sumažėjimo įvertinimą, vertės sumažėjimo nenustatė. Pagrindinės prielaidos dėl paskolų susigrąžinimo pateiktos 31 pastaboje.

15 Atsargos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsarginės dalys ir nebaigta gamyba 3 310 2 737 3 257 2 648
Pagaminta produkcija 1 166 1 542 1 146 1 533
Pirktos prekės, skirtos perparduoti 103 101 103 101
Iš viso atsargų 4 579 4 380 4 506 4 282

Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, savikaina 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 247 tūkst. eurų ir 234 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 180 tūkst. eurų ir 180 tūkst. eurų).

Nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės, Grupėje sudarantis 67 tūkst. eurų (2015 m. – 67 tūkst. eurų), Bendrovėje – 54 tūkst. eurų (2015 m. – 67 tūkst. eurų), buvo įtrauktas į kitas administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms. Grupės ir Bendrovės žaliavos, įtrauktos į pardavimo savikainą, atitinkamai sudarė 23 240 tūkst. eurų ir 22 710 tūkst. eurų.

16 Iš pirkėjų gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų
Sukauptos gautinos sumos pagal darbų
įvykdymo lygio metodą
6 416
-
7 797
1 433
6 247
-
7 740
-
Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų - - 29 18
Gautinos sumos bendrąja verte 6 416 9 230 6 276 7 758
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės
sumažėjimas
(1 060) (1 001) (1 024) (980)
Gautinos sumos, grynąja verte 5 356 8 229 5 252 6 778
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos - - - -
Trumpalaikės gautinos sumos 5 356 8 229 5252 6 778
Iš viso 5 356 8 229 5252 6 778

2016 m. gruodžio 31 d. Grupė neturėjo nebaigtų ilgalaikių sutarčių. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės patirtos sąnaudos, susijusios su nebaigtomis ilgalaikėmis sutartimis, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, sudarė 1 433 tūkst. eurų. Projektas baigtas 2016 m.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažintas dėl gautinų sumų iš nesusijusių pirkėjų.

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų atsiskaitymo terminas yra 30–90 dienų.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 1 060 tūkst. eurų ir 1 024 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d atitinkamai 1 001 tūkst. eurų ir 980 tūkst. eurų), buvo apskaitytas 100 % vertės sumažėjimas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į administracines sąnaudas.

Iš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas yra toks:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje (1 001) (1 017) (980) (984)
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per
metus
(81) (60) (78) (53)
Gautinų sumų nurašymai - - - -
Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka (11) 19 - -
Apmokėtos sumos 33 57 34 57
Likutis ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
(1 060) (1 001) (1 024) (980)

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos. Grupės ir Bendrovės 2016 m. ir 2015 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas administracinėse sąnaudose.

17 Kitos gautinos sumos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Gautinas PVM 132 151 127 151
Riboto naudojimo pinigai 4 4 4 4
Kitos gautinos sumos
Atimti: abejotinų kitų gautinų sumų vertės
145 126 144 110
sumažėjimas - - - -
281 281 275 265
Iš jų:
Ilgalaikės gautinos sumos - - - -
Trumpalaikės gautinos sumos 281 281 275 265
Iš viso 281 281 275 265

18 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Pinigai banke 2 615 3 762 2 278 3 384
Pinigai kasoje 2 2 2 1
2 617 3 764 2 280 3 385

2016m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo apribojimų pinigų disponavimui.

19 Kapitalas ir akcijų priedai

2015 m. gruodžio 31 d. įstatinis kapitalas buvo padalintas į 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,29 euro. 2015 m. įstatinis kapitalas buvo padidintas 3 565 tūkst. eurų didinant nominaliąją akcijų vertę iki 0,38 euro. Įstatinis kapitalas padidintas iš perkainojimo rezervo. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo įregistruotas įstatinio kapitalo sumažinimas 3 168 tūkst. eurų suma mažinat nominaliąją akcijų vertę iki 0,30 euro. Įstatinis kapitalas buvo sumažintas vieninteliu tikslu – siekiant panaikinti Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašytus nuostolius.

2016 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė buvo 0,30 euro.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus prie euro zonos Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo pakeista euru. Dėl to Bendrovės įstatinis kapitalas buvo perskaičiuotas.

Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.

20 Rezervai

Privalomasis rezervas

Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje ir Bendrovėje dar nėra pilnai suformuotas.

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybėse veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.

Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija realizuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytąjį rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas yra susijęs su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimu, atėmus atidėtąjį mokestį, kaip atskleista 13 pastaboje.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytąjį pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.

21 Dotacijos

Grupė ir Bendrovė

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 3 112
Padidėjimai per laikotarpį 705
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 3 817
Padidėjimai per laikotarpį -
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 3 817
Sukaupta amortizacija 2014 m. gruodžio 31 d. 2 939
Amortizacija už laikotarpį 48
Sukaupta amortizacija 2015 m. gruodžio 31 d. 2 987
Amortizacija už laikotarpį 127
Sukaupta amortizacija 2016 m. gruodžio 31 d. 3 114
Grynoji apskaitinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. 703
Grynoji apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. 830

Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje.

Dotacijos amortizuojamos per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą.

22 Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams

Grupė parduotiems gaminiams suteikia iki 2 metų garantiją. Atidėjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.

Atidėjinių garantiniams įsipareigojimams pokyčiai buvo tokie:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Sausio 1 d. 592 661 591 613
Priskaičiuota per metus 548 232 273 231
Panaudota (641) (301) (461) (253)
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka - - - -
Gruodžio 31 d. 499 592 403 591
Iš jų:
Ilgalaikiai 181 220 154 220
Trumpalaikiai 318 372 249 371
Iš viso 499 592 403 591

23 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 5 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 5 tūkst. eurų).

Grupė Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. 127 127
Panaudojimas per 2014 m. (21) (21)
Sukaupimas per 2014 m. 48 48
2014 m. gruodžio 31 d. 154 154
Panaudojimas per 2015 m. (5) (5)
Sukaupimas per 2015 m. 47 47
2015 m. gruodžio 31 d. 196 196
Panaudojimas per 2016 m. (5) (5)
Sukaupimas per 2016 m. 119 108
2016 m. gruodžio 31 d. 310 299

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2016 m. ir 2015 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Grupės ir Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:

2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Diskonto norma 4,45 % 4,45 %
Darbuotojų kaitos rodiklis 13 % 14,83 %
Metinis atlyginimo padidėjimas 3 % 3 %

Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

24 Paskolos

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos
Ilgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma 9 884 - 9 884 -
Ilgalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms 67 - - -
9 951 - 9 884 -
Trumpalaikės paskolos
Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma 1 302 136 1 302 13 136
Trumpalaikiai įsipareigojimai lizingo bendrovėms 21 - - -
1 323 13 136 1 302 13 136
11 274 13 136 11 186 13 136

Grupės ir Bendrovės paskolos 2015 m. gruodžio 31 d., remiantis priežiūros institucijos atlikta peržiūra, retrospektyviai perklasifikuotos į trumpalaikius įsipareigojimus, nors Grupė ir Bendrovė turėjo 2016 m. sausio 19 d. banko raštą, kuriame patvirtinama, kad Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. nepažeidė banko paskolų sutartyse numatytų sąlygų ir jokios sankcijos nebus taikomos (31 pastaba).

Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama toliau:

Grupė Bendrovė
Pobūdis Grąžinimo
terminas
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Paskola 1 Paskola 2019-11-29 11 186 11 187 11 186 11 186
Paskola 2 Kredito linija 2016-12-22 1 950 2 800 1 950 2 800
Lizingas 1 2021-03-26 49 - - -
Lizingas 2 2021-05-26 20 - - -
Lizingas 3 2021-08-26 19 - - -
11 274 13 136 11 186 13 136

2016 m. gruodžio 31 d. paskolai nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,75 % dydžio metinė palūkanų norma (2015 m. gruodžio 31 d. – 1 mėn. EURIBOR plius 6,25 % dydžio metinė palūkanų norma).

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 5 171 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 2 077 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 10 538 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 834 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankui už suteiktas paskolas. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė nurodyta po perkainojimo.

Pagal paskolų sutartis Bendrovė turėjo laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: finansinių skolų ir EBITDA santykis, taip pat raštiškas banko leidimas atlikti turto pirkimo ar perleidimo operacijas, jei įsigyjamo ar perleidžiamo turto vertė viršija 25 % viso Bendrovės turto (31 pastaba). 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi visų nefinansinių ir finansinių sutarties sąlygų.

24 Paskolos (tęsinys)

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis valiutomis:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai 11 274 13 136 11 186 13 136
11 274 13 136 11 186 13 136

Sutartiniai paskolų ir lizingo grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė
Fiksuota
palūkanų
norma
Kintama
palūkanų
norma
Fiksuota
palūkanų
norma
Kintama
palūkanų
norma
2017 m. - 1 323 - 1 302
2018 m. - 1 417 - 1 398
2019 m. - 8 506 - 8 486
2020 m. - 20 - -
2021 m. - 8 - -
- 11 274 - 11 186

Grupės finansinio lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimams nustatyta fiksuota 3,5 % ir 3.9 % palūkanų norma.

Finansinės nuomos įmokos ateityje pagal minėtas finansinės nuomos sutartis 2016 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro:

2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2017 23 -
2018–2021 72 -
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso 95 -
Palūkanos (7) -
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė 88 -
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti kaip :
Trumpalaikiai
21
Ilgalaikiai 67

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės turtą sudaro mašinos ir įrengimai. Finansinės nuomos terminas yra 5 metai.

Finansinės nuomos būdu įsigyto turto likutinės vertės paskirstymas :

2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Mašinos ir įrengimai 146 -

25 Veiklos nuoma

Grupė ir Bendrovė turi sudariusi keletą žemės bei patalpų veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2016 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 67 tūkst. eurų ir 67 tūkst. eurų (2015 m. atitinkamai 69 tūkst. eurų ir 68 tūkst. eurų).

Planuojamos 2017 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarys 68 tūkst. eurų.

Reikšmingiausia Grupės ir Bendrovės veiklos nuomos sutartis yra ilgalaikė AB "Snaigė" žemės nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos įmokų suma yra peržiūrima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos įmokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nėra apibrėžtos, kadangi sutartys gali būti nutraukiamos įspėjus per 1 mėn., išskyrus žemę.

26 Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Atlyginimai ir susiję mokesčiai 802 714 748 692
Atostoginių rezervas 388 419 338 362
Kiti mokėtini mokesčiai 391 104 338 103
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos 104 151 105 145
1 685 1 388 1 529 1 302

Kitų mokėtinų sumų sąlygos:

  • Kitos mokėtinos sumos yra be palūkanų ir jų įvykdymo terminas yra iki 6 mėnesių laikotarpio.

  • Mokėtinos palūkanos paprastai yra apmokamos kas mėnesį per finansinius metus.

27 Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius 39 622 39 622 39 622 39 622
Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys
Bendrovės akcininkams
1 207 445 1 088 508
Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai), eurais 0,03 0,01 0,03 0,01

Bendrovė neturi priemonių pelnui mažinti, todėl pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygūs.

28 Finansinės priemonės

Bendroji dalis

Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.

Kredito rizika

Didžiausią kredito riziką 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių šalių gautinų paskolų, pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.

Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

Grupė Bendrovė
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
2016 m.
gruodžio 31 d.
2015 m.
gruodžio 31 d.
Susijusių šalių grąžintinos paskolos 10 633 9 786 10 633 9 786
Prekybos gautinos sumos 5 356 8 229 5 252 6 778
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 617 3 764 2 280 3 385
18 606 21 779 18 165 19 949

2016 m. gruodžio 31 d. kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagrindinę dalį suteiktų paskolų sudaro paskola, suteikta tarpiniam akcininkui. Paskolos atgaunamumas apibūdintas 31 pastaboje.

Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama toliau:

Grupė
2016 % 2015 % 2016 Bendrovė
%
2015 %
1 klientas 719 11 1 140 14 719 12 1 140 16
2 klientas 413 8 1 123 14 413 7 1 123 14
3 klientas 396 6 964 12 396 6 964 12
4 klientas 336 5 579 7 336 5 579 7
5 klientas 287 4 560 7 287 5 560 7
6 klientas 263 4 300 4 263 4 300 4
7 klientas 205 3 299 4 205 3 299 4
Kiti klientai 3 797 59 4 265 38 3 657 58 2 793 36
Vertės sumažėjimas (1 060) (1 001) (1 024) (980)
Iš viso 5 356 100 8 229 100 5 252 100 6 778 100

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:

Grupė Bendrovė
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Vakarų Europa 1 788 2 803 1 787 2 803
Centrinė Europa 1 190 3 138 1 185 1 705
Ukraina 1 121 610 1 121 610
Lietuva 972 529 874 511
Kitos NVS šalys 122 936 122 936
Kitos Baltijos valstybės 32 84 32 84
Rusija 131 129 131 129
5 356 8 229 5 252 6 778

Centrinės Europos regionui priskiriama Lenkija, Čekija, Bulgarija ; Vakarų Europos regionui yra priskiriama Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Portugalija ; kitos NVS šalys yra Uzbekija, Moldova, Azerbaidžanas.

Grupės ir Bendrovės 34,8 % ir 36,02 % pardavimų 2016 m. buvo vykdoma į Vakarų Europos šalis, į Ukrainą 18,93 % ir 19,61 % (2015 m. atitinkamai 44,09 % ir 43,64 % pardavimų). Grupės ir Bendrovės gautinos sumos už parduotas prekes į Vakarų Europos šalis ir į Ukrainą įvertinus vertės sumažėjimą 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 1 788 tūkst. eurų ir 1 787 tūkst. eurų , o į Ukrainą atitinkamai 1 121 ir 1 121 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 803 tūkst. eurų ir 610 tūkst. eurų).

Nors, vadovybės nuomone, ji imasi visų reikiamų priemonių, padedančių esamomis aplinkybėmis išlaikyti Grupės ir Bendrovės verslo pastovumą, ir toliau išliekanti nestabili verslo aplinka galėtų, šiuo metu neprognozuojamais būdais, neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės veiklos rezultatus ir finansinę būklę. 2016 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė 1 060 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms (2015 m. gruodžio 31 d. 1 001 tūkst. eurų). Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės dabartinį įvertinimą, susijusį su verslo aplinkos poveikiu Grupės ir Bendrovės veiklai ir finansinei būklei. Ateityje verslo aplinka gali skirtis nuo vadovybės įvertinimų.

Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles, išskyrus tai, kas atskleista 29 pastaboje.

Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimo atidėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai.

Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 2 935 tūkst. eurų (2015 m. gruodžio 31 d. – 4 517 tūkst. eurų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kredito rizika (tęsinys)

Iš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

Grupė

Iš pirkėjų gautinos sumos,
kurių apmokėjimo terminas
Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms
neapskaitytas vertės sumažėjimas
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 30
30–60
dienų
dienų
60–90
90–120
dienų
dienų
daugiau
nei 120
dienų
Iš viso
2016 m. 4 510 731 88 12 8 7 5 356
2015 m. 6 195 1 030 359 21 139 485 8 229

Bendrovė

Iš pirkėjų gautinos
sumos, kurių laikotarpis
Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms
neapskaitytas vertės sumažėjimas
nėra praėjęs bei joms
neapskaitytas vertės
sumažėjimas
mažiau
nei 30
dienų
30–60
dienų
60–90
dienų
90–120
dienų
daugiau
nei 120
dienų
Iš viso
2016 m. 4 491 686 71 1 - 3 5 252
2015 m. 4 766 1 022 359 21 134 476 6 778

Likvidumo rizika

Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkumo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir skubaus likvidumo ((trumpalaikis turtas iš viso - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2016 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,45 ir 0,97 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,70 ir 0,52).

Bendrovės likvidumo ir skubaus likvidumo rodikliai 2016 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,42 ir 0,94 (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 0,66 ir 0,48).

Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.

Toliau pateiktos lentelės apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Likvidumo rizika (tęsinys)

Grupė

Parei
kalavus
Iki 3
mėnesių
Nuo
3 iki 12
mėnesių
Nuo
1 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso Apskai
tinė
vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
- 308 1 618 11 253 - 13 179 11 274
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 2 556 3 489 - - - 6 045 6 045
Suteiktos garantijos (29 pastaba) 874 - - - - 874
-2016 m. gruodžio 31 d. likutis 3 430 4 955 1 618 11 253 - 20 098 17 319
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
14 155 - - - - 14 155 13 136
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
Suteiktos garantijos (29 pastaba)
3 221
11 367
4 780
-
-
-
-
-
-
-
8 001
11 367
8 001
-
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 28 743 4 780 - - - 33 523 21 137

Bendrovė

Pareika
lavus
Iki 3
mėnesių
Nuo
4 iki 12
mėnesių
Nuo
1 iki 5
metų
Po 5
metų
Iš viso Apskai
tinė
vertė
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
- 300 1 604 11 088 - 12 992 11 186
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 2 552 3 596 - - - 6 148 6 148
Suteiktos garantijos (29 pastaba) 1 158 - - - - 1 158 -
2016 m. gruodžio 31 d. likutis 2 552 5 054 1 604 11 088 - 20 298 17 334
Paskolos ir kiti įsiskolinimai, kuriems
nustatytos palūkanos
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
14 155
2 816
-
4 918
-
-
-
-
-
-
14 155
7 734
13 136
7 734
Suteiktos garantijos (29 pastaba) 11 367 - - - - 11 367 -
2015 m. gruodžio 31 d. likutis 28 338 4 918 - - - 33 256 20 870

Atsižvelgdamos į priežiūros institucijos reikalavimus, Grupė ir Bendrovė pakeitė paskolų, kurioms nustatytos palūkanos, pateikimą. Paskolos pateiktos kaip mokėtinos pareikalavus.

Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis. Suteiktų garantijų 2016 m. gruodžio 31 d. platesnis komentaras pateikiamas 29 pastaboje.

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažė Grupė Bendrovė
jimas baziniais Įtaka pelnui prieš Įtaka pelnui prieš
punktais mokesčius mokesčius
2016 m.
EUR + 100 (112) (112)
EUR - 100 112 112
2015 m.
EUR + 100 (131) (131)
EUR - 100 131 131

Užsienio valiutos rizika

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą užsienio valiutos kurso rizika sumažėjo, nes didžiąją dalį pajamų Grupė ir Bendrovė uždirba eurais. 2016 ir 2015 m. nebuvo vykdoma išvestinių finansinių sandorių užsienio valiuta.

2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

2016 m. 2015 m.
Turtas Įsipareigojimai Turtas Įsipareigojimai
Eurais 18 551 17 319 19 871 21 137
JAV doleriais 56 - 473 -
Kita valiuta - - 2 -
Iš viso 18 607 17 319 20 346 21 137

2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

2016 m. 2015 m.
Turtas Įsipareigojimai Turtas Įsipareigojimai
Eurais 18 109 17 333 19 517 20 870
JAV doleriais 55 - 432 -
Kita valiuta - - - -
Iš viso 18 164 17 333 19 949 20 870

28 Finansinės priemonės (tęsinys)

Kapitalo valdymas

Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, perkainojimo rezervus ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygį ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2016 m. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.

Tikroji finansinių priemonių vertė

Pagrindinio Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nevertinami tikrąja verte – ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų skolų, ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

  • Trumpalaikių paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių finansinių skolų ir trumpalaikių prekybos skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
  • Ilgalaikių gautinių sumų ir ilgalaikių mokėtinų sumų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms.

29 Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

UAB "Vaidana" su AB Šiaulių banku pasirašė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį UAB "Vaidana" įkeitė 4 584 tūkst. vnt. valdomų AB "Snaigė" akcijų, bet pasiliko teisę į dividendus.

Laidavimo sutartimi Nr. 2012-02-12 Bendrovė laidavo už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto kredito, kurio vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 874 tūkst. eurų (2015 m. – 1 158 tūkst. eurų). Kredito pirminis grąžinimo terminas buvo 2015 m. kovo 27 d., tačiau UAB "Vaidana" pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2017 m. kovo 27 d. UAB "Vaidana" kredito galiojimo laikotarpiu vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus AB Šiaulių bankui, įskaitant ir dalinius kredito grąžinimus pagal sutartą grafiką.

Bendrovė buvo pasirašiusi laidavimo sutartis su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurias solidariai įsipareigojo už OAO "Polair" paskolas, kurios 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 209 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 11 838 tūkst. eurų). 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu su "Altair Group", kuri perėmė laidavimus iš banko, šios laidavimo sutartys buvo nutrauktos be jokių tolimesnių įsipareigojimų ar pasekmių Bendrovei ir Grupei. Daugiau informacijos pateikiama 31 pastaboje.

2013 m. Bendrovė sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 579 tūkst. eurų pirmais sutarties galiojimo metais iki 58 tūkst. eurų dešimtais sutarties galiojimo metais. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

30 Susijusių šalių sandoriai

Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar Grupę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.

Grupės kontroliuojančios šalys 2016 m. ir 2015 m. buvo šios:

UAB "Vaidana" (patronuojanti įmonė);

"Hymana Holdings" Ltd. (kontroliuojanti šalis);

"Tetal Global" Ltd. (kontroliuojanti šalis).

Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms, susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.

Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis per metus:

2016 m. 2015 m.
Gautos
paskolos
Palūkanų
sąnaudos
Suteiktos
paskolos
Palūkanų
pajamos
Gautos
paskolos
Palūkanų
sąnaudos
Suteiktos
paskolos
Palūkanų
pajamos
Galutinių
akcininkų
kontroliuojamos
įmonės
Kontroliuojančios
- - - - - - - 435
šalys - - 327 600 - - 8,432 68
- - 327 600 - - 8,432 503
2016 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos
sumos
Mokėtinos
sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės 871 - 239 -
Kontroliuojančios šalys - - 10 633 -
Iš viso 871 - 10 872 -
2015 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos
sumos
Galutinių akcininkų kontroliuojamos įmonės 912 - - 176
Kontroliuojančios šalys - - 9 786 -

30 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:

Pirkimai Pardavimai
2016 m. 2015 m. 2016 m. 2015 m.
Dukterinės įmonės 265 1 288 102 1 092

Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis įmonėmis sutartinėmis sąlygomis. Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros paslaugos, taip pat nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.

Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:

2016 m. 2015 m.
Ilgalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės - -
Ilgalaikių gautinų sumų iš viso - -
Trumpalaikės gautinos sumos
Dukterinės įmonės 29 18
Trumpalaikių gautinų sumų iš viso 29 18

Bendrovės iš dukterinių įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:

Iš dukterinių įmonių
gautinos sumos ir
suteiktos paskolos, kurių
Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir
suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės
sumažėjimas
laikotarpis nėra praėjęs
bei joms neapskaitytas
vertės sumažėjimas
mažiau
nei 30
dienų
30–60
dienų
60–90
dienų
90–120
dienų
daugiau
nei 120
dienų
Iš viso
2016 m.
2015 m.
29
18
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
29
18

Bendrovės mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):

2016 m. 2015 m.
Dukterinės įmonės 132 141

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2016 m. Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė atitinkamai 435 tūkst. eurų ir 40 tūkst. eurų (2015 m. – atitinkamai 367 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų). Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

31 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

AB "Snaigė" gavo 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimą Nr. 241‑15 (toliau tekste – Sprendimas), kuriame nurodyta:

    1. Įspėti AB "Snaigė" dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimo.
    1. Įpareigoti AB "Snaigė", rengiant 2016 m. metines finansines ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" 25, 26 ir 74 straipsnių ir 39 TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas" 63 straipsnio reikalavimus ir perspektyviai įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus.
    1. Įpareigoti AB "Snaigė" nedelsiant viešai paskelbti pranešimą apie esminį įvykį, susijusį su Sprendimu.

Atsižvelgdama į Sprendimo reikalavimą, AB "Snaigė" 2017 m. vasario 9 d. paskelbė pranešimą apie esminį įvykį.

Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai metinei informacijai, kurią sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, įskaitant atsakingų asmenų patvirtinimą, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus.

Lietuvos bankas išskyrė tris netikslumų ir TFAS reikalavimų nesilaikymo atvejus:

  • i. 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 1-ojo TAS 74 straipsnio reikalavimų. 1-ojo TAS 74 straipsnyje teigiama: "Kai ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitos dieną ar iki jos pažeidžia ilgalaikės paskolos sutarties pasižadėjimą, o to pasekmė – įsipareigojimas turės būti įvykdytas paskolos davėjui pareikalavus, tai įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiams ir tuo atveju, kai skolintojas yra sutikęs po finansinės būklės ataskaitos datos ir iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas, nereikalauti dėl šio pažeidimo mokėti nedelsiant. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiams, nes finansinės būklės ataskaitos datą ūkio subjektas neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymų už jį mažiausiai dvylikai mėnesių." Lietuvos banko nuomone, Grupės ir Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti padidinti 11,2 mln. eurų, o ilgalaikiai įsipareigojimai – šia suma sumažinti.
  • ii. 39-asis TAS "Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 39 ojo TAS 63 straipsnio reikalavimų. 39-ojo TAS 63 straipsnyje teigiama: "Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo paskolų, gautinų sumų ar iki termino laikomų investicijų, apskaitomų amortizuota savikaina, vertė, tai nuostolio suma vertinama kaip turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę faktinių šio finansinio turto palūkanų normą (t. y. faktinių palūkanų normą, apskaičiuotą pirminio pripažinimo metu), dabartinės vertės skirtumas. Turto apskaitinė vertė turi būti sumažinama tiesiogiai ar per sumažinimo sąskaitą. Nuostolio suma turi būti pripažįstama pelne (nuostoliuose)." Anot Lietuvos banko, Bendrovė neįvertino 2015 m. gruodžio 31 d. 9,8 mln. eurų gautinų sumų iš susijusių įmonių, kurios turėjo vertės sumažėjimo požymių, būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, todėl tikslaus poveikio nustatyti negalima, tačiau jeigu gautinos sumos būtų nuvertėjusios, AB "Snaigė" turtas ir nepaskirstytasis rezultatas sumažėtų.
  • iii. 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas". Lietuvos bankas teigė, kad Bendrovė nesilaikė 1-ojo TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimų. 1-ojo TAS 25 ir 26 straipsniuose teigiama: "Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto gebėjimą tęsti veiklą. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos laikantis veiklos tęstinumo principo, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ji šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu finansinės ataskaitos rengiamos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, šis faktas turi būti atskleidžiamas nurodant pagrindą, pagal kurį šios finansinės ataskaitos yra sudaromos, ir priežastį, dėl kurios šiam ūkio subjektui veiklos tęstinumo principas netaikomas. Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją apie ateitį mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylikos mėnesių laikotarpio nuo finansinės būklės ataskaitos datos. Svarstant kiekvieną atvejį, reikia atsižvelgti į konkrečius faktus. Jeigu šis ūkio subjektas turi pelningos veiklos istoriją ir gali laisvai naudotis finansavimo šaltiniais, tada ir be detalios analizės galima daryti išvadą, kad apskaitai taikytinas veiklos tęstinumo principas. Kitais atvejais, prieš padarant išvadą, kad veiklos tęstinumo principas tinka, vadovybei gali tekti įvertinti daug įvairių su dabartiniu ir prognozuojamu pelningumu susijusių veiksnių, skolų grąžinimo grafikus ir galimus alternatyvius finansavimo šaltinius."

31 Priežiūros institucijos veiksmai dėl Bendrovės ir Grupės TFAS reikalavimų laikymosi

Atlikęs peržiūrą, Lietuvos bankas padarė išvadą, kad 2015 m. pabaigoje AB "Snaigė" susidūrė su neapibrėžtumais: - Bendrovė nesilaikė paskolos sutarties, sudarytos su banku, sąlygų, todėl bankas turėjo teisę bet kada pareikalauti grąžinti suteiktą paskolą (11,2 mln. eurų);

  • gautinos sumos iš susijusių įmonių (9,8 mln. eurų) turėjo vertės sumažėjimo požymių, kurie nebuvo įvertinti, ir nebuvo nustatyta gautinų sumų tikroji vertė;

  • neįvertinta laidavimo sutartis, pagal kurią 2015 m. lapkričio mėn. jau buvo kreiptasi, kad OAO "Polair" įsipareigojimų (10,2 mln. eurų) vykdymą perimtų Bendrovė, kurie kėlė abejonių dėl Bendrovės veiklos tęstinumo, tačiau jie finansinėse ataskaitose nebuvo įvertinti ir informacija apie galimą veiklos tęstinumo riziką nebuvo atskleista.

Vadovybės vertinimai ir veiksmai

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė retrospektyviniu būdu perklasifikavo 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimus bankui, kuriems nustatytos palūkanos, iš ilgalaikių į trumpalaikius įsipareigojimus. Vadovybė pakoregavo 24 pastabą ir pakeitimą atskleidė 2.2 pastaboje.

Vadovybė peržiūrėjo ir papildomai įvertino gautinų sumų iš susijusių įmonių galimą nuvertėjimą ir toliau mano, kad gautinos sumos nėra nuvertėjusios. Vadovybė pažymi, kad susijusios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 91,1 % Bendrovės akcijų. Bendrovė apskaičiavo gautinų paskolų atsiperkamąją vertę remdamasi įvertintais būsimaisiais pinigų srautais. Būsimieji pinigų srautai iš paskolų susigrąžinimo įvertinti remiantis prognozuojamais dividendų srautais iš Bendrovės. Prognozuodama būsimuosius dividendus, vadovybė darė prielaidas dėl ateinančių metų EBITDA lygio ir pinigų srautų, kuriuos bus galima išmokėti kaip dividendus grąžinus paskolą bankui. Remiantis 2017 m. biudžetu ir ilgalaikiais planais iki 2020 m., prognozuojama, kad EBITDA augs nuo 3,9 mln. eurų 2017 m. iki 6,7 mln. eurų 2020 m. EBITDA po 2020 m. nustatyta ekstrapoliuojant, naudojant 1 % augimo normą, kuri atspindi geriausią vadovybės įvertinimą remiantis esama situacija atitinkamame sektoriuje. Vadovybė darė prielaidą, kad paskola bankui bus grąžinta laiku, kaip sutarta su banku. Remiantis nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertintojų analize, naudota 9,4 % diskonto norma. Vadovybė nustatė mažesnę diskonto normą (8 %), o skolos kaina nustatyta dar mažesnė.

Vadovybė įvertino Lietuvos banko 2015 m. gruodžio 31 d. išskirtus galimus neapibrėžtumus.

Dėl banko paskolos vadovybė pažymi, kad 2016 m. sausio 19 d. Bendrovė gavo banko laišką, kuriuo patvirtinta, kad Bendrovė nepažeidė paskolos sutarties 2015 m. gruodžio 31 d. ir sankcijos nebus taikomos. Be to, 2016 m. vasario 5 d. Bendrovė pasirašė paskolų sutarčių pakeitimus. Pakeitimuose numatyta, kad nuo sutarčių pakeitimų pasirašymo datos finansinių skolų ir EBITDA rodiklis bus skaičiuojamas nuo Grupės konsoliduotų rezultatų (prieš tai rodiklis buvo skaičiuojamas nuo "Polair" grupės konsoliduotų rezultatų), o įvertinimas bus atliekamas nuo 2016 m. pabaigos. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. galiojančias sutartis Banko paskolos terminas nustatytas 2017 m. balandžio 22 d. Vadovybė vertino galimybes pratęsti Banko paskolos grąžinimo terminą ar ją refinansuoti. Iki finansinių ataskaitų už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išleidimo Bendrovė buvo gavusi pasiūlymų iš kitų bankų teikti ilgalaikį finansavimą, todėl turėjo alternatyvių ilgalaikio finansavimo galimybių. 2016 m. lapkričio mėnesį Bendrovė pasirašė paskolų sutarčių pakeitimus, kuriais Banko paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio mėnesio.

Dėl gautinų sumų iš susijusių šalių vadovybė pažymi, kad, vadovaujantis sutartinėmis nuostatomis, paskolos terminas nustatytas 2018 m. birželio 1 d. Vadovybė neprognozavo pinigų srautų, gautinų iš paskolų iki paskolos gražinimo termino rengdama biudžetus. Vadovybės nuomone, Bendrovės pagrindinės veiklos pinigų srautai yra pakankami, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų vykdymas laiku.

Dėl laidavimo sutarčių vadovybė primena, kad 2015 m. Bendrovė iš PAO "FK Otkritie" gavo kopiją ieškinio, kuriame teigiama, kad PAO "FK Otkritie" perėmė OAO "Petrokomerc" banko reikalavimo teises bei reikalauja Maskvos arbitražinio teismo nukreipti OAO "Polair" įsipareigojimų vykdymą pagal laidavimo sutartis į Bendrovę. 2015 m. spalio 28 d. reikalavimo teisės pagal paminėtas laidavimo sutartis buvo perleistos OOO "Finansovo promyshlenaja Kompanija "Altair Group", o 2015 m. gruodžio 15 d. Maskvos arbitražinis teismas pripažino "Altair Group" kaip teisėtą naudos gavėją pagal laidavimus. Todėl reikalavimo teisės pagal laidavimo sutartis buvo iš esmės niekinės, o tai, kad 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu su "Altair Group" šios laidavimo sutartys buvo nutrauktos be jokių tolimesnių įsipareigojimų ar pasekmių Bendrovei ir Grupei, patvirtina šį faktą. Teisminio proceso Maskvos arbitražiniame teisme užbaigimas buvo formalumas, kurio reikalauja Rusijos Federacijos įstatymai.

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus faktus, vadovybė daro išvadą, kad nei 2015 m. gruodžio 31 d., nei 2016 m. gruodžio 31 d. nėra reikšmingų neapibrėžtumų dėl Bendrovės ar Grupės gebėjimo tęsti veiklą.

32. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2017 m. kovo 28 d. buvo pratęstas UAB "Vaidana" kredito AB Šiaulių bankui (sudarančio 833 tūkst. eurų), dėl kurio buvo išleistas Bendrovės laidavimas (29 pastaba), paskutinio mokėjimo terminas iki 2017 m. balandžio 30 d. netaikant jokių sankcijų. Kreditas bus gražintas laiku, nes 2017 m. balandžio 3 d. Bendrovė nusprendė padidinti kredito liniją UAB "Vaidana" iki 2 mln. eurų ir pratęsti ją iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2017 m. balandžio mėn. AB "Snaigė" iš AB Šiaulių banko gaus 833 tūkst. eurų kreditą. Kreditas bus išmokėtas Bendrovei tik po to, kai UAB "Vaidana" kreditas bus grąžintas, už šį kreditą bus įkeičiamos lėšos banke ir dalis Bendrovės akcijų. Kreditui bus taikomas 3 metų grąžinimo grafikas, įskaitant
mėnesinius mokėjimus. Tikimasi, kad visi šie veiksmai bus baigti iki 201X m. gegužės 1 d.

Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių kitų įvykių po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų būti atsklesti.

Gediminas Čeika 2017 m. balandžio 3 d.
Mindaugas Sologubas 2017 m. balandžio 3 d.

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Atsakingų asmenų patvirtinimas

Už 2016 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi Bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei Bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Vadovo žodis

Gerbiamieji,

2016 m. konsoliduotais duomenimis, AB "Snaigė" pasiekė 3,6 mln. eurų EBITDA, t. y. 28 proc. daugiau nei 2015 m.

Bendrovės konsoliduota apyvarta pasiekė 39,8 mln. eurų ir buvo 12,2 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m.

Sumažėjusios apyvartos priežastis buvo agresyvūs kinų ir turkų gamintojų veiksmai Vakarų rinkose. Kinų ir turkų gamintojai, norėdami įsitvirtinti Vakarų rinkose, veikė išties desperatiškai - savo produkciją siūlė už nepagrįstai žemą kainą. Mes negalime sau leisti dirbti nuostolingai, todėl pardavimas iš dalies sumažėjo. Esu tikras, kad tai laikina. Niekas negali sau leisti ilgai dirbti nuostolingai, net ir kinai.

Nepaisant sumažėjusios apyvartos, bendrovė uždirbo 1,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, t. y. virš dviejų kartų daugiau nei 2015 m.

Didesnį pelną pavyko gauti laiku nukreipus prekybos srautus į kitas rinkas. Ypač padėjo suaktyvėjusi prekyba Ukrainos rinkoje, kuri bendrovei yra reikšminga. Ukrainoje "Snaigė" šaldytuvai yra mėgstami ir populiarūs - užima 3-4 vietą labiausiai perkamų šaldytuvų sąraše (GFK tyrimų duomenimis).

Džiugina ir pasiekti rezultatai Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje. Smagu, kad gimtojoje šalyje buvome geriausiai perkami ir 2016 m. užėmėme didžiausia – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis).

2016 m. AB "Snaigė" eksportas sudarė 88 proc. Bendrovė eksportavo į 30 šalių. Naujausia rinka, kurią pasiekė lietuviški šaldytuvai – Jordanija. Daugiausia eksportuota į Ukrainą (21 proc.), Vokietiją (15 proc.), Prancūziją (12 proc.).

Išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei atitiktį europietiškiems standartams. Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir pranašumus vertina ne tik lietuviai, bet ir didelio pasirinkimo išlepinti prancūzai bei vokiečiai.

2017 m. planuojame pirkėjams pristatyti keletą naujų šaldytuvų bei šaldiklių modelių, padidinti pardavimą atsigaunančiose Rusijos bei Ukrainos rinkose. Tačiau bendrovės laukia ne tik įdomūs darbai, bet ir iššūkiai: daugelis žaliavų tiekėjų jau paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkuruoti bus dar sunkiau. Tačiau mes nebijome sunkumų, esame patyrusi komanda, tad tikrai rasime tinkamą sprendimą.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

SNAIGE

Turinys

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"
1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas
1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę
1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis
1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra
1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes
1.6 Trumpa bendrovės istorija
1.7 Misija.Vizija.Vertybės
1.8 Svarbiausi 2016 metų įvykiai
2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ
2.1 Bendrovės valdymo organai
2.2 Bendrovės valdymo organų nariai
2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė
2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka
3 AB "SNAIGĖ" JSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 73
3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas
3.2 Akcininkai
3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose
3.4 Savų akcijų supirkimas
3.5 Dividendai
3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais
3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai
4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA
4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika
4.2 Gamyba
4.3 Pardavimai
4.4 Tiekimas ………………………………………………………………………………………………
4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika
4.6 Investicijų politika
4.7 Aplinkos apsauga
4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla
4.9 Susijusių šalių sandoriai
5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"
5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose
5.2 Patentai, licencijos
5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje
5.4 Veiklos strategija ir planai
6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE
RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖMS

1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Metinis pranešimas parengtas už 2016 metus.

1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę

Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2016 m. gruodžio 31 d. – 11 886 718,50 euro Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269

Elektroninis paštas – [email protected]

Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt

Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė

Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2016 m. gruodžio 20 d.

1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis

Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.

1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra

1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones

AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:

  • UAB "Almecha". Pagrindinė veikla kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba. Bendrovė įkurta 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
  • OOO "Snaigė-Ukraine". Pagrindinė veikla šaldymo prietaisų realizacija, prekyba, konsultavimas, servisas. Bendrovė įkurta 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28-2a/43, Kijevas, Ukraina.

1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes

Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.

1.6 Trumpa bendrovės istorijа

  • 1963 m. Alytuje pradėti gaminti pirmieji buitiniai šaldytuvai Lietuvoje. Per pirmuosius metus pagaminti pirmieji 25 šaldytuvai.
  • 1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
  • 1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
  • 1983 m. AB "Snaigė" gaminiai pradėti eksportuoti į užsienio šalis.
  • 1990 m. bendrovė tapo Lietuvos Respublikos valstybės įmone.
  • 1992 m. AB "Snaigė" privatizuota ir įregistruota kaip akcinė bendrovė.
  • 1995 m. bendrovė buvo rekonstruota; šaldytuvai pradėti gaminti be aplinkai kenksmingo freono.
  • 1997 m. AB "Snaigė" gavo kokybės valdymo tarptautinio standarto sertifikatą.
  • 2000 m. bendrovės kokybės valdymo sistema sėkmingai peratestuota ISO 9001 sertifikatui gauti.
  • 2001 m. AB "Snaigė" gavo aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 sertifikatą.
  • 2002 m. pradėti gaminti šaldytuvai su aplinkai nekenksmingu šaltnešiu R600a. Pradėta A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba. "Snaigė" tapo ES projekto "Energy+" dalyve.
  • 2003 m. A+ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas "Snaigė RF310" apdovanotas LPK konkurso "Geriausias metų gaminys" aukso medaliu.
  • 2004 m. bendrovė atidarė naują gamyklą Kaliningrade.
  • 2006 m. AB "Snaigė" įsigijo 100 proc. įmonės "Liga-Servis", užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba Rusijoje, akcijų.
  • Pagamintas dešimt milijoninis šaldytuvas.
  • Bendrovė savo produkciją eksportavo į daugiau nei keturiasdešimt pasaulio šalių.
  • 2007 m. AB "Snaigė" Alytaus gamykloje pradėjo serijinę naujų modelių linijos "Snaigė Ice Logic" gamybą.
  • Ši naujoji linija laimėjo nacionalinio konkurso "Inovacijų prizas 2007" apdovanojimą. Šaldytuvai įvertinti "Inovatyvaus produkto" kategorijoje.
  • Bendrovės aplinkos apsaugos vadybos sistema sėkmingai peratestuota ISO 14001 sertifikatui gauti.
  • Šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SH" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
  • Per šiuos metus AB "Snaigė" pardavė rekordinį kiekį 653 tūkst. šaldytuvų.
  • 2008 m. šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF31SM" apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
  • Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone, jai įteiktas "Inovacijų prizas 2008".
  • 2009 m. dėl nuostolingos gamybos, kurią lėmė rublio devalvacija, uždaryta bendrovės gamykla Kaliningrade.
  • 2010 m. pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
  • Kartu su Kazachstano valstybinio kapitalo įmone SPK "Saryarka" bendrovė įkūrė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka".
  • Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
  • 2011 m. A++ klasės šaldytuvas-šaldiklis "Snaigė ICE LOGIC Glassy RF34SM" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
  • 2011 m. Rusijos bendrovė "Polair", netiesiogiai veikdama per UAB "Vaidana", įsigijo 59,86 proc. visų bendrovės akcijų.
  • 2012 m. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu UAB "Vaidana" įsigijo 12 379 525 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės AB "Snaigė" akcijų ir 2012 m. birželio 1 d. turėjo 36 096 193 vnt., arba 91,1 proc., bendrovės akcijų.
  • Už pasiekimus eksporto srityje AB "Snaigė" pripažinta "2012 metų eksportuotoja" ir apdovanota Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prizu.
  • 2013 m. AB "Snaigė" nugalėjo "Inovatyvios įmonės" kategorijoje ir apdovanota "Inovacijų prizu 2013".
  • 2013 m. A++ klasės "Snaigė" Glassy dizaino linijos "Side by side" tipo šaldytuvas C 29SM šaldiklis F 22SM apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio" aukso medaliu.
  • 2013 m. gamybai paruoštas aukščiausios energijos efektyvumo klasės A+++ šaldytuvas "Snaigė ICE LOGIC RF34SM".
  • 2013 m. AB "Snaigė" dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame projekte smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gazelė 2013" ir yra pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.

  • 2014 m. sukurtas "RF 34 NO FROST" šaldymo sistemos šaldytuvas, atitinkantis A++ energijos klasės reikalavimus.

  • 2014 m. AB "Snaigė" šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema "NO FROST SNAIGĖ RF34" laimėjo "Lietuvos metų gaminio 2014" aukso medalį.
  • Bendrovė pripažinta inovatyvia Lietuvos įmone ir apdovanota Lietuvos Inovacijų prizu.
  • Bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne.
  • 2015 m. sukurta naujų gaminių šaldiklio ir šaldytuvo stiklo paviršiaus durimis C31+F27 kombinacija.
  • 2015 metais baigti vykdyti du (po dvejus metus trukę) projektai, kuriuos iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas:

"AB "Snaigė" produktyvumo didinimas, investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą" pagal priemonę "Invest LT2";

"MTTP infrastruktūros plėtra AB "Snaigė", investuojant į naujų produktų tyrimų centrą" pagal priemonę "Intelektas LT+".

Juos įgyvendinant, AB "Snaigė" atnaujino savo naujų gaminių bandymų centro ir kitų laboratorijų įrangą, įsigijo nemažai naujos gamybinės įrangos ir įrengimų.

• 2016 m. AB "Snaigė" užėmė didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį Lietuvoje (GFK tyrimų duomenimis).

1.7 Misija. Vizija. Vertybės.

Misija

Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.

Vizija

Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.

Vertybės

Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas

1.8 Svarbiausi 2016 metų įvykiai

Į visus Bendrovės gaminamus dvikamerinius šaldytuvus-šaldiklius įdiegtas elektroninis valdymas.

Bendrovė pradėjo prekiauti su vienu didžiausiu Čekijos buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklu FAST.

Bendrovės produkcija dalyvavo trijose prekybos partnerių organizuojamose parodose Čekijoje.

2016 m. AB "Snaigė" užėmė didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį Lietuvoje (GFK tyrimų duomenimis).

Bendrovės eksporto geografija išsiplėtė dar viena šalimi – Jordanija.

2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ

2.1 Bendrovės valdymo organai

2.1.1.Bendrovės organai

Bendrovės organai yra:

  • Visuotinis akcininkų susirinkimas.
  • Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų laikotarpiui.
  • Bendrovės vadovas generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.

Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.

Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas audito komitetas išrinktas 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir perrinktas 2015 m. balandžio 30 d.

2.1.2 Bendrovės veiklos teisiniai pagrindai

Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.

2.2 Bendrovės valdymo organų nariai

2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale

Vardas, pavardė Pareigos Turimas
akcijų
skaičius,
vnt.
Turima
kapitalo
dalis, proc.
Balsų
dalis,
proc.
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk AB "Snaigė" valdybos pirmininkas - - -
Svetlana Ardentova AB "Snaigė" valdybos narys - - -
Oleg Tsarkov AB "Snaigė" valdybos narys - - -
Vladislav Sviblov AB "Snaigė" valdybos narys - - -
ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika AB "Snaigė" generalinis direktorius - - -
Mindaugas Sologubas AB "Snaigė" finansų direktorius - - -

2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2016 m. gruodžio 31 d.):

Vardas, pavardė Organizacijos pavadinimas, pareigos Kitų įmonių
kapitalo ir balsų
dalis, proc.
Aleksey Kovalchuk Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja -
Svetlana Ardentova Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja -
Oleg Tsarkov Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja -
Vladislav Sviblov Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja -
Gediminas Čeika UAB "Almecha" valdybos pirmininkas -
Mindaugas Sologubas UAB "Almecha" valdybos narys -
Asociacija EPA valdybos narys
UAB "Verslo architektūra" direktorius 100 %

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir
pareigos jose
Aleksey
Kovalchuk
Finansų akademija prie Rusijos Federacijos
Vyriausybės
Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų
federalinė agentūra.
2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis
direktorius.
ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis
direktorius.
Gediminas
Čeika
Vilniaus universitetas, ekonominės
informatikos ir automatizuotų valdymo sistemų
specialybė, inžinieriaus ekonomisto
kvalifikacija
Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė"
generalinis direktorius.
2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų
direktorius.
2001 05 – 2005 12 – "Kraft Foods Lietuva"
darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos
šalims.
2000 11 – 2001 05 – stažuotė "Kraft Foods"
kompanijoje Čekijoje.
1997 – 2000 11 – "Kraft Foods Lietuva"
pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai.
1994 – 1997 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų
vadovas Vilniaus regionui.
Mindaugas
Sologubas
Stokholmo
ekonomikos
mokykla
Rygoje,
ekonomikos ir verslo bakalauras
Vytauto
Didžiojo
universitetas,
finansų
ir
bankininkystės magistras
Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius.
Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra"
direktorius.
2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO direktorius,
Nikolaev, Ukraina.
2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX"
vyr. finansininkas.
2006 08 – 2008 06 UAB "GLASMA LT"
vyr. finansininkas.

2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas

2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organo nario kadencijos pradžią ir pabaigą

Vardas, pavardė Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga
VALDYBA
Aleksey Kovalchuk 2011-12-14 iki 2019 VAS
Svetlana Ardentova 2013-04-30 iki 2019 VAS
Oleg Tsarkov 2015-04-30 iki 2019 VAS
Olga Kuznecova 2015-04-30 2016-04-29
Vladislav Sviblov 2013-04-30 iki 2019 VAS
ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas)
Gediminas Čeika 2008-01-03 Sutartis neterminuota
Mindaugas Sologubas 2014-09-23 Sutartis neterminuota

2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams

Tokios informacijos nėra.

2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams

Per 2016 m. ataskaitinį periodą tokių išmokų nebuvo.

2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui

Per 2016 m. valdybos nariams atlyginimų nebuvo išmokėta.

2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų

Tokių išmokų per ataskaitinį periodą nebuvo.

2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas

Jokių paskolų, laidavimų, garantijų valdymo organų nariams per ataskaitinį periodą nebuvo suteikta.

2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo

Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.

2.3 Bendrovės įmonių grupės vadovybė

Gediminas Čeika – generalinis direktorius.

Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.

Mindaugas Sologubas – finansų direktorius.

Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.

Darius Belevičius – prekybos direktorius.

2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka

Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.

Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS

3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas

3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas

Vertybinių popierių VP skaičius Nominalioji Bendra nominalioji Dalis įstatiniame
pavadinimas vertė, Eur vertė, Eur kapitale, proc.
Paprastosios vardinės akcijos,
ISIN LT0000109274
39 622 395 0,30 11 886 718,50 100

3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 5 metus

Pakitusio įstatinio
kapitalo registravimo
data
Įstatinio kapitalo
dydis prieš
pokytį
Pokytis Priežastis Įstatinio kapitalo
dydis po pokyčio
2015 05 26 39 622 395,00 LT Euro įvedimas 11 490 494,55 Eur
2016 11 10 11 490 494,55 Eur + 3 566 015,55 Įstatinio kapitalo didinimas
didinant nominalią vertę iš
perkainavimo rezervo
15 056 510,10 Eur
2016 12 20 15 056 510,10 Eur - 3 169 791,60 Įstatinio kapitalo
mažinimas mažinant
nominalią vertę, vien tam,
kad būtų panaikinti
Bendrovės finansinės
būklės ataskaitoje įrašyti
nuostoliai
11 886 718,50 Eur

3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius

Šiuo metu išleistų skolos ar išvestinių vertybinių popierių nėra.

3.2 Akcininkai

3.2.1 Stambiausi akcininkai

95,14 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 4,86 proc. – nerezidentams. Iš viso Bendrovėje 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 870 akcininkų (2015 m. gruodžio 31 d. – 891 akcininkas). Didžiausias Bendrovės akcininkas – UAB "Vaidana", valdanti 91,10 proc. akcijų.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2016 m. gruodžio 31 d.:

Turimų paprastųjų vardinių
akcijų skaičius, vnt.
Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc.
Akcininkų vardai,
pavardės (įmonių
pavadinimai, buveinės
adresas, įmonių
rejestro kodas)
iš viso įskaitant
priklausančius
akcininkui
nuosavybės
iš viso įskaitant
paprastąsias
vardines akcijas,
priklausančias
akcininkui
nuosavybės teise
Su kartu
veikiančių
asmenų
grupe,
teise
kapita
balsų
lo
dalis
dalis
suteikiamų
balsų
kapita
lo
dalis
proc.
UAB "Vaidana",
Konstitucijos pr. 7,
Vilnius, Lietuva, į/k
302473720
36 096 193 36 096 193 91,10 91,10 91,10 91,10 -

3.2.2 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises

Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.

3.2.3 Akcininkų balsavimo teisių apribojimai

Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises.

3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės

Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.

3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus

AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 11 886 718,50 Eur. VP CD kodas – 10927. Vienos akcijos nominali vertė – 0,30 Eur.

3.3.2 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais biržose ir kitose organizuotose rinkose

Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.

Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.

2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.

3.3.2.1 Prekyba NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje

Metai Atidarymo kaina Didžiausia kaina Mažiausia kaina Paskutinė kaina Vidutinė kaina Akcijų kiekis, vnt. Apyvarta 2012 0,525 0,600 0,401 0,497 0,526 4 717 209 2 481 237 2013 0,510 0,520 0,407 0,460 0,471 258 117 121 596 2014 0,464 0,498 0,300 0,402 0,397 192 019 76 295 2015 0,402 0,450 0,251 0,301 0,319 91 117 29 069 2016 0,301 0,328 0,200 0,255 0,270 98 471 26 559

Prekyba bendrovės akcijomis 2012–2016 m. (Eur)

Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2012.01.01&end=2016.12.31

Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.

Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu):

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency= 0&downloadcsv=0&date=&start=2016.01.01&end=2016.12.31

Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2016-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx\_main%5B%5D=OMXBBGI&idx\_main%5B%5D=OMXV& add\_index=OMXBBPI&add\_equity=LT0000109274&idx\_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start=2015.12 .31&end=2016.12.31

Baltijos rinkos indeksai

SNG1L 0,301 EUR 0,255 EUR -15,28

3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose

Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.

OMX Vilnius 485,99 558,50 14,92

3.3.3 Vertybinių popierių kapitalizacija

AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija 2012–2016 metų paskutinėmis prekybos dienomis.

Baltijos akcijų sąrašas 2016 2015 2014 2013 2012
Kapitalizacija mln. 10,10 EUR 11,93 EUR 15,93 EUR 18,23 EUR 19,69 EUR

3.4 Savų akcijų supirkimas

Per 2016 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.

3.5 Dividendai

Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendų už pastaruosius 5 metus bendrovė nėra mokėjusi.

3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių priemonių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.

3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.

4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA

4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Finansiniai rodikliai už 2016–2012 m. pateikiami bendrai.

(konsoliduoti duomenys):

2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m.
Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur 39 817 45 363 42 117 50 003 41 056
Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos),
tūkst. Eur
7 356 7 113 6 328 8 249 6 960
Grynasis pelnas (nuostolis) iš
tęsiamos veiklos, tūkst. Eur
1 207 445 (754) 1 372 1 354
Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos
veiklos, tūkst. Eur
- - - (3 923) (1 059)
Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur 1 207 445 (754) (2 552) 295
Vidutinė akcijos kaina, Eur 0,270 0,319 0,397 0,471 0,526
Finansiniai rodikliai 2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m.
Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos
einamųjų metų pelningumas)
3,96 % 1,54 % -1,55 % 2,92 %
Bendroji marža (tęsiamos veiklos), % 18,47 % 15,68 % 15,02 % 16,50 %
EBITDA marža (tęsiamos veiklos), % 8,96 % 6,15 % 2,94 % 7,23 %
Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo) 144,76 % 69,76 % 120 % 103,07 %
Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos
rodiklis)
53,23 % 73,64 % 71,84 % 68,14 %
Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis
(tęsiamos veiklos), %
6,15 % 4,84 % -8,64 % 14,42 %
Akcijų rodikliai 2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m.
Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), Eur 0,03 0,01 -0,02 0,03
Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), Eur - - - -0,10
Grynasis pelnas akcijai (bendras), Eur 0,03 0,01 -0,02 -0,06
Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Eur 0,270 0,319 0,397 0,471
EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), Eur 0,09 0,07 0,03 0,09
EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė
metų rinkos kaina)
0,33 0,22 0,02 0,06
Visi dividendai, tūkst. Eur - - - -
Dividendai vienai akcijai, Eur - - - -
Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos),
Eur
0,5 0,23 0,22 0,24

4.2 Gamyba

4.2.1 Bendrovės produktų portfelis

AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.

Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.

Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:

  • Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
  • Vienkameriniai šaldytuvai;
  • Šaldikliai;
  • Komerciniai šaldytuvai.

2016 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.

Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:

Veiklos rūšis 2016 m. 2015 m. 2014 m.
Vnt. % % Vnt. %
Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt. 198 496 100 222 143 100 217 654 100
iš to skaičiaus:
Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis 143 413 72,2 169 214 76,2 175 629 80,7
Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai) 12 073 6,1 11 119 5,0 7 924 3,6
Šaldikliai 27 482 13,8 28 572 12,9 22 335 10,3
Komerciniai šaldytuvai 15 528 7,8 13 238 5,9 11 766 5,4

4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus

Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.

4.3 Pardavimai

Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Izraelis, kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, Norvegija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).

2016 m. AB "Snaigė" pardavė virš 198 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos virš 36,4 mln. Eur, tai yra 11,75 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai (56,9 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (28 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (15,1 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 88,2 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 32,1 mln. eurų.

Bendrovės 2016 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):

Europos rinka

Europos rinkoje AB "Snaigė" 2016 m. pardavė 112,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 20,7 mln. Eur pajamų. Tai yra 26 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (32,2 tūkst. vnt., 5,6 mln. eurų), Prancūzijoje (24,5 tūkst. vnt., 4,4 mln. eurų) bei Lenkijoje (20,3 tūkst. vnt., 4,1 mln. eurų).

Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Conforama" (Prancūzija), "Orima" (Portugalija), tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.

.Pardavimai Europos rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Rytų rinka

2016 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 57 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 10,2 mln. eurų pardavimo pajamų, t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 m.

Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Ukrainos pirkėjams – 42,7 tūkst. vnt. šaldytuvų ir 7,5 mln. eurų pardavimo pajamų.

AB "Snaigė" 2016 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Azerbaidžanu, Kirgizija, Kazachstanu, Tadžikija ir Uzbekistanu. 2016 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 4,7 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 0,9 mln. eurų pajamų.

Per 2016 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Jordanija.

Pardavimai Rytų rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Baltijos šalių rinka

2016 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 28,9 tūkst. šaldytuvų ir gavo 5,5 mln. eurų pajamų. Tai yra 33,2 proc. daugiau pajamų nei pernai. 2016 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 22,4 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 4,3 mln. eurų pardavimo pajamų , t. y. 48,3 proc. daugiau nei 2015 m.

2016 m. Lietuvoje AB "Snaigė" užėmėme didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis).

Latvijoje 2016 m. buvo parduota 5,7 tūkst. šaldytuvų ir gauta virš 1 mln. eurų pajamų.

AB "Snaigė" 2016 m. Estijoje pardavė 0,9 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,16 mln. eurų.

Pardavimai Baltijos šalių rinkoje 2016 m. (pagal pajamas):

Bendrovės prekinių ženklų portfelis

2016 m. bendrovė pardavė 48,5 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: FAR – SABA - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; "Amica"; "Bartscher"; "Bomman"; "Essentielt"; "COOL"; "KBS"; "Orima"; "Combisteel"; "EXQUISIT"; "Menumat"; "Point"; "ROMO"; "OK"; "Whirlpool" .

Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2016 m. (pagal pardavimo pajamas):

4.4 Tiekimas

Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.

Strateginiai tiekėjai – "SECOP" s.r.o., "ITALIA Wanbao-ACC S.R.L.", "Jiaxipera compressor Co.", Ltd., "Donper group", "HUAYi Compressor Co.", Ltd., "Covestro AG", "Depsol Technologies SIA", "ArcelorMittal Eisenhüttenstadt GmbH, "Serwistal", "Recubrimientos Plasticos" S.A., "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Marcegalia IMAT", "Robertshaw" s.r.o. "Danfoss" A/S, "Lisiplast" UAB, "Hoda R. Gražio" UAB, "Profilita" UAB, "Baltijos polistirenas" UAB, "Liregus" UAB.

Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.

4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika

4.5.1 Bendrovės žmogiškųjų išteklių politika

Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.

Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.

Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.

Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.

Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.

Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.

Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.

Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.

Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.

2016 2015 2014
Darbuo
tojai
Skaičius % Vidutinis
atlygini
mas, Eur
Skaičius % Vidutinis
atlygini
mas, Eur
Skaičius % Vidutinis
atlygini
mas, Eur
Vadovai 5 0,8 5 834 5 0,8 5 864 5 0,7 5 828
Specialistai 115 17,3 991 116 17,5 968 120 18,0 954
Darbininkai 546 81,9 523 541 81,7 543 543 81,3 520
Iš viso: 666 100 649 662 100 660 668 100 640

4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2014–2016 m. pagal personalo grupes*:

4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*

2016 2015 2014
Darbuotojų išsilavinimas Skaičius % Skaičius % Skaičius %
Aukštasis 111 16,7 111 16,8 112 16,8
Spec. vidurinis 435 65,3 431 65,1 433 64,8
Vidurinis 114 17,1 114 17,2 116 17,4
Nebaigtas vidurinis 6 0,9 6 0,9 7 1,0
Iš viso: 666 100 662 100 668 100

4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2014–2016 m. pagal personalo grupes*:

2016 2015 2014
Darbuotojai Skaičius % Skaičius % Skaičius %
Vadovai 7 1,0 7 1,0 7 0,9
Specialistai 130 17,8 133 18,1 138 18,4
Darbininkai 594 81,2 593 80,9 603 80,6
Iš viso: 731 100 733 100 748 100

*vidutiniai metiniai duomenys

4.6 Investicijų politika

4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis

SNAIGE – UKRAINE ALMECHA
Registracijos data, buveinės adresas Įregistruota 2002 m. lapkritį.
Adresas: Gruševskio g. 28-
2a/43, Kijevas, Ukraina
Bendrovė įregistruota 2006 m.
lapkritį. Adresas: Pramonės g.
6, Alytus, Lietuva
Veiklos pobūdis Prekyba ir rinkodaros paslaugos Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir
įrangos gamyba
AB "SNAIGĖ" turima įstatinio kapitalo dalis, % 99 100
Įstatinio kapitalo dydis (Eur) 5 840 398 978
Neapmokėta emitento dalis įstatiniame
kapitale
Pilnai apmokėta Pilnai apmokėta
2016 m. grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst.
Eur)
- 178

4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas

2016 m. investicijų programų "INP 2016" vykdymui buvo panaudota, t. y. įsisavinta įvairios paskirties prietaisų, įrengimų ir įrangos, už 1 108,50 tūkst. eurų investicinių lėšų.

Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui per 2016 metus išleista 339,40 tūkst. eurų. Atlikus naujų gaminių konstravimo ir technologijų kūrimo darbus, metų bėgyje įgyvendinti šie projektai:

    1. Serija RF SG šaldytuvų su min. elektronika: RF 27/31/32/34/35/36/39;
    1. Šaldytuvai RF34NE, RF36NE;
    1. RF39 su "0" skyrium ir RF39 su SK ventiliatoriumi;
    1. RF36NG ir RF34NG su SK ventiliatoriumi;
    1. Šaldytuvo C31 elektroninis valdymas.

Vienos didesnių investicijų 2016 metais buvo skirtos šaldytuvų gamybos technologijų tobulinimui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui, darbo vietų modernizavimui. Tam išleista 331,31 tūkst. eurų (įskaitant ir paskutinių įrengimų, gautų iš TPI, įsisavinimą). Svarbiausi įvykdyti projektai:

  1. Atlikta patalpos 2-ame gamybinio pastato aukšte rekonstrukcija bei TPI žiedinio ir ritininio konvejerių pritaikymas PPU užpiltų spintų transportavimui-sandėliavimui bei dalinio surinkimo funkcijų vykdymui;

  2. Parengta ir įsisavinta vielinių lentynų gamyba MADP štampavimo bare;

  3. Įrengta metalo profilių šlifavimo darbo vieta (durų su stiklu gamybos procesui pagerinti);

  4. Darbo optimizavimo ir rankinio darbo atsisakymo tikslu sumontuoti 5 žirkliniai keltuvai ir šaldytuvų pasukimo stalas prie I-o surinkimo konvejerio, prieš išbandymų stotį.

20,14 tūkst. eurų buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimą: sumontuota šildymo sistema metalo apdirbimo ir dangų padalinyje, pakeista keletas susidėvėjusių energetikos įrenginių.

Gamybos techniniam palaikymui, naujų įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios įrangos atnaujinimui panaudota 284,20 tūkst. eurų. Buvo įsigyta:

    1. Ekstruzijos galvutė plastikinio lapo gamybos linijai;
    1. Elektrokrautuvas "Paradis";
    1. Metalinių detalių gamybos štampų dubleriai, 6 vnt.;
    1. Lietformų dubleriai plastikinėms detalėms, 4 vnt.;
    1. Papildoma vakuumforma šaldytuvui CD290 ir kt.

Siekiant padidinti AB "Snaigė" gamybos pajėgumus, 2016 metais buvo išleista 70,57 tūkst. eurų reikalingai įrangai įsigyti: 4 vnt. papildomų durų užpylimo PPU formų RF šaldytuvams, RF31 spintų užpylimo PPU puansonui, miltelinių dažų bakui ir kitai įrangai prie spalvoto dažymo kabinos.

Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2016 metais išleista 10,60 tūkst. eurų. Įsigyta mobili hidraulinė rampa MR6, sumontuoti papildomi stelažai 4001 ir 4010 sandėliuose.

Bendrovės kompiuterių, spausdintuvų ir programinės įrangos atnaujinimui skirta 52,28 tūkst. eurų. Svarbiausi įvykdyti projektai: įrengtas vidinis optinis tinklas įmonėje, atnaujinta nemažai susidėvėjusių kompiuterių ir spausdintuvų, atnaujinta Windows Server programinė įranga.

4.7 Aplinkos apsauga

4.7.1 Aplinkos apsaugos politika

Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.

Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų teršalais daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.

Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:

  • Laikytis galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos bendrovė prisiima ir kurie yra susiję su įmonės aplinkos apsaugos aspektais.
  • Įtraukti aplinkos apsaugos klausimų svarstymą į bendrovės veiklos strategiją.
  • Vykdyti aplinkos apsaugą, skiriant reikiamą dėmesį aplinkos oro taršos mažinimui, elektros energijos sunaudojimui šaldytuvų ir šaldiklių gamybos bei eksploatacijos metu.
  • Nuolat gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.
  • Didinti mūsų darbuotojų sąmoningą požiūrį į aplinkos apsaugą.
  • Išaiškinti aplinkosauginės politikos svarbą darbuotojams bei užtikrinti galimybę su ja susipažinti visoms suinteresuotoms šalims.
  • Tirti poveikio tiekėjams, klientams, rangovams galimybes, siūlyti jiems įtvirtinti aplinkosauginius principus savo veikloje, saugoti aplinką, atsižvelgiant į jų aspektų ir veiklų gyvavimo ciklą.

4.7.2 Aplinkos apsaugos ataskaita

AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.

Bendrovėje sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų. Ir šiuo metu persertifikuota pagal tarptautinio standarto ISO 14001 2015 m. versiją.

2015 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaujantis 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).

Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.

"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.

Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:

  • nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
  • nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;

  • atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.

AB "Snaigė" gaminiai atitinka toliau išvardytų Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:

  • - RoHS2 Europos Bendrijos (EB) direktyvos 2011/65/EB;
  • - REACH reglamento 1907/2006/EB;
  • - PAH Vokietijos vyriausybės nutarimo ZEK-01.4-08;
  • - kontakto su maistu:
  • - EB reglamento 1935/2004/EC (bendras);
  • EB reglamento Nr.10/2011 (plastikams).

Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.

Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.

Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2008 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.

AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.

4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla

Makroekonominė rizika – augant Lietuvos ūkiui, ir 2016 m. tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus paklausos augimo, kurį iš esmės lems mažėjantys neapibrėžtumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Eksporto rinkų perstūmimas į vakarus dėl Ukrainos krizės įvyko dar 2014 m., todėl išorės paklausą skatins vis labiau atsigaunanti vakarų pasaulio ekonomika. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis: jų svyravimai yra tikėtini, jie pastebimai paveiktų visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, kuris gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Valiutų kursų svyravimo rizika yra minimizuojama subalansuojant pirkimo ir pardavimo srautus skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).

Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, todėl jos veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.

Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2017 m. balandžio 25 d. bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.

Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.

Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.

Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės.

Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos yra atskleistos 2016 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.4. pastaboje.

Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.

Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 28 pastaboje.

4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms ataskaitoms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.

4.9 Susijusių šalių sandoriai

Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.

5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ"

5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose

AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 49 šakines ir 8 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso Lietuvos BVP. Taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos, advokatų kontoros.

Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.

AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.

EEPA – elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.

AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesams, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.

AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėja ir narė. Asociacijos tikslai yra koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t. t.

AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.

5.2 Patentai, licencijos

Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.

5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje

Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija

2017-02-28

2016 m. AB "Snaigė" pelnas augo, o apyvarta krito

2016 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis, AB "Snaigė" pasiekė 4,1 mln. eurų EBITDA, t. y. 25 proc. daugiau nei 2015 m.

Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 40 mln. eurų ir buvo 12 proc. mažesnė, palyginti su 2015 m.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, sumažėjusios apyvartos priežastis buvo agresyvūs kinų ir turkų gamintojų veiksmai Vakarų rinkose. "Kinų ir turkų gamintojai, norėdami įsitvirtinti Vakarų rinkose, veikė išties desperatiškai – savo produkciją siūlė už nepagrįstai žemą kainą, – teigė Gediminas Čeika. – Mes negalime sau leisti dirbti nuostolingai, todėl pardavimas iš dalies sumažėjo. Esu tikras, kad tai laikina. Niekas negali sau leisti ilgai dirbti nuostolingai, net ir kinai."

Nepaisant sumažėjusios apyvartos, AB "Snaigė" uždirbo 1,2 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno, t. y. virš dviejų kartų daugiau nei 2015 m.

Pasak G. Čeikos, didesnį pelną pavyko gauti laiku nukreipus prekybos srautus į kitas rinkas. Ypač padėjo suaktyvėjusi prekyba Ukrainos rinkoje, kuri bendrovei yra ir reikšminga. Ukrainoje "Snaigė" šaldytuvai yra mėgstami ir populiarūs – užima 3–4 vietą labiausiai perkamų šaldytuvų sąraše (GFK tyrimų duomenimis).

AB "Snaigė" vadovas džiaugiasi ir pasiektais rezultatais Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje: "Smagu, kad gimtojoje šalyje buvome geriausiai perkami ir 2016 m. užėmėme didžiausią – 18 proc. – visos šaldytuvų ir šaldiklių rinkos dalį (GFK tyrimų duomenimis)."

2016 m. AB "Snaigė" eksportas sudarė 88 proc. Bendrovė eksportavo į 33 šalis. Naujausia rinka, kurią pasiekė lietuviški šaldytuvai – Jordanija. Daugiausia eksportuota į Ukrainą (20 proc.), Vokietiją (14 proc.), Prancūziją (12 proc.). Anot AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei atitiktį europietiškiems standartams.

"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir pranašumus vertina ne tik lietuviai, bet ir didelio pasirinkimo išlepinti prancūzai bei vokiečiai", – teigė G. Čeika.

2017 m. AB "Snaigė" planuoja pirkėjams pristatyti keletą naujų šaldytuvų bei šaldiklių modelių, padidinti pardavimą atsigaunančiose Rusijos bei Ukrainos rinkose. Tačiau, pasak G. Čeikos, bendrovės laukia ne tik įdomūs darbai, bet ir iššūkiai: "Daugelis žaliavų tiekėjų jau paskelbė apie kylančias žaliavų ir medžiagų kainas. Tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų verslui. Konkuruoti bus dar sunkiau. Tačiau mes nebijome sunkumų, esame patyrusi komanda, tad tikrai rasime tinkamą sprendimą."

2017-02-09

Dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo ir Bendrovės pozicijos

AB "Snaigė" gavo 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą Nr. 241-15 "Dėl poveikio priemonės taikymo AB "Snaigė".

5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje

2016-12-20

Įregistruoti AB "Snaigė" įstatai

2016 m. gruodžio 20 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. gruodžio 9 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija (dėl įstatinio kapitalo mažinimo ir akcijos nominalios vertės pakeitimo).

2016-12-09

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. gruodžio 9 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo mažinimas.

SPRENDIMAS: Sumažinti AB "Snaigė" įstatinį kapitalą 3 169 791,60 (trimis milijonais šimtu šešiasdešimt devyniais tūkstančiais septyniais šimtais devyniasdešimt vienu euru ir 60 centų) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės finansinės būklės ataskaitoje įrašyti nuostoliai. Įstatinis kapitalas mažinamas sumažinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes 0,08 (aštuoniomis šimtosiomis) euro. Nominali vienos akcijos vertė po sumažinimo bus 0,30 euro (trisdešimt šimtųjų euro).

Patvirtinti AB "Snaigė" įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo mažinimu, t. y. 4.1 p. ir 5.1 p.: "4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 11 886 718,50 (vienuolika milijonų aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai aštuoniolika eurų ir 50 euro centų) eurai".

ir

"5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39 622 395 (trisdešimt devynis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 0,30 euro (trisdešimt šimtųjų euro)".

Patvirtinti pakeistų įstatų redakciją.

Pavesti bendrovės gen. direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus AB "Snaigė" įstatus.

2016-11-17

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. gruodžio 9 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. gruodžio 2 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo mažinimas.

2016-11-10

Įregistruoti AB "Snaigė" įstatai

2016 m. lapkričio 10 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. lapkričio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija.

2016-11-02

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. lapkričio 2 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo didinimas.

SPRENDIMAS: Iš AB "Snaigė" lėšų, t. y. perkainojimo rezervo dalimi – 3 566 015,55 euro padidinti AB "Snaigė" įstatinį kapitalą.

Įstatinis kapitalas didinamas didinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes 0,09 (devyniomis šimtosiomis) euro. Nominali vienos akcijos vertė po padidinimo bus 0,38 euro (trisdešimt aštuonios šimtosios euro). Patvirtinti AB "Snaigė" įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo dindinimu, t. y. 4.1 p. ir 5.1 p.: "4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 15 056 510,10 (penkiolika milijonų penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų ir 10 euro centų) euro."

ir

"5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39 622 395 (trisdešimt devynis milijonus šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 0,38 euro (trisdešimt aštuonios šimtosios euro)".

Patvirtinti pakeistų įstatų redakciją.

Pavesti bendrovės gen. direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu ir pasirašyti pakeistus AB "Snaigė" įstatus.

2016-10-31

AB "Snaigė" per 9 mėnesius uždirbo 3,6 mln. eurų EBITDA

AB "Snaigė" per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 31 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Bendrovės pardavimo pajamos, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 9 proc. ir siekė 32 mln. eurų (neaudituotais konsoliduotais duomenimis). Bendrovė eksportavo apie 89 proc. visos savo produkcijos.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, pardavimo mažėjimą lėmė agresyvi kinų gamintojų kainų politika kai kuriose vakarų rinkose. "Ne visuomet pavyksta konkuruoti su kinų gamintojais, kurie siekia įsitvirtinti vakarų Europos rinkose siūlydami nepagrįstai žemą kainą." - teigė G. Čeika. "Mes negalime sau leisti dirbti į nuostolį, todėl kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Prancūzijoje, praradome dalį pardavimų."

Tačiau bendrovė uždirbo daugiau eskortuodama į Ukrainą, Čekiją, Latviją, Moldovą ir kitas šalis, kuriose "Snaigės" prekinis ženklas yra gerai žinomas, asocijuojamas su kokybe bei ilgaamžiškumu. Šiose šalyse vartotojai labiau teikė pirmenybę laiko patikrintam Lietuvos gamintojui.

2016-10-11

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. lapkričio 2 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. spalio 25 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" įstatinio kapitalo didinimas.

2016-09-30

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame AB "Snaigė" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai: DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" perkainojimo rezervo sudarymas.

SPRENDIMAS: Pakeisti AB "Snaigė" apskaitos politiką dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto verčių atspindėjimo ir 9 mėnesių AB "Snaigė" finansinėse ataskaitose nurodyti kilnojamą bei nekilnojamą turtą rinkos verte, nustatyta remiantis nepriklausomo vertintojo atliktu turto vertinimu. Buhalterinės ir rinkos verčių skirtumams atspindėti suformuoti perkainojimo rezervą.

Pavesti bendrovės generaliniam direktoriui Gediminui Čeikai (su teise perįgalioti) tvarkyti visus reikalus, susijusius su neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimu.

2016-09-09

Šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. rugsėjo 30 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. rugsėjo 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" perkainojimo rezervo sudarymas.

2016-08-31

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 1,99 mln. eurų EBITDA

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 1,99 mln. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 52 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika teigiamai vertina bendrovės rezultatus. "Nors pardavimo pajamos nežymiai sumažėjo, bendrovės EBITDA ženkliai išaugo dėl didėjusių pardavimų tose rinkose, kur AB "Snaigė" parduoda su savo prekiniu ženklu, - teigė Gediminas Čeika. "Ypač džiaugiamės atsigaunančiais pardavimais Ukrainoje. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pardavimų pajamos šioje šalyje per pirmąjį 2016 m. pusmetį išaugo net 51 proc."

Didžiausiomis bendrovės rinkomis ir toliau išlieka Prancūzija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, Čekija.

Neaudituotais konsoliduotais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė uždirbo apie 755 tūkst. eurų grynojo pelno. Bendrovės konsoliduotos neaudituotos pajamos sudarė 19 mln. eurų.

2016-05-27

AB "Snaigė" 2016 metų trijų mėnesių neaudituoti finansiniai rezultatai

AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 438 tūkst. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis) t. y. 36 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, nors pirmasis metų ketvirtis šaldytuvų gamintojams ir pardavėjams visada yra lėčiausias, "nesezoninis", geresnius rezultatus pavyko pasiekti pardavus brangesnius ir pelningesnius produktus pelningesnėse rinkose.

G. Čeika nemano, kad šie metai šaldymo sektoriuje bus kuo nors ypatingi, tačiau turi nuogąstavimų, kad kai kurie turkų ir kinų gamintojai, vieni praradę Rusijos rinką, kiti dėl susilpnėjusio dolerio, gali pradėti dempinguoti kainas Snaigės pardavimų rinkose.

2016-04-29

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

2016 m. balandžio 29 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

  1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais.

Susirinkime išklausytas AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais.

    1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas. Susirinkime išklausyta auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas.
    1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
    1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymas:

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusių finansinių metų pabaigoje: -3 841 012 Eur

Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): 508 977 Eur

Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje: -3 332 035 Eur

Pervedimai iš rezervų: 885 477 Eur

socialinėms ir kultūrinėms reikmėms: 0 Eur

investicijoms: 0 Eur

Pervedimai iš įstatymo numatyto rezervo: 885 477 Eur

Pervedimai iš akcijų priedų nuostoliams padengti: 0 Eur

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Eur

Paskirstytinas pelnas (nuostolis): -2 446 558 Eur

Pelno paskirstymas: 885 477 Eur

Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus 885 477 Eur

Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Eur

paramai, labdarai 0 Eur

socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 0 Eur

Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Eur

Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Eur

Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Eur

Kita: 0 Eur

pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Eur

pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 0 Eur

Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -3 332 035 Eur

  1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Valdybos nario atšaukimas ir naujo valdybos nario iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas.

SPRENDIMAS: Iš AB "Snaigė" valdybos narių atšaukta Olga Kuznecova. Kadangi iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos į valdybos narius kandidatų nebuvo pasiūlyta, todėl naujas narys neišrinktas. Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas (su teise perįgalioti) atlikti visus būtinus veiksmus, pasirašyti ir pateikti dokumentus, susijusius su pasikeitusių duomenų pateikimu Juridinių asmenų registrui.

  1. DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

SPRENDIMAS: Audito įmone būsimų 2016 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkta "KPMG Baltics", UAB.

Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.

2016-04-08

Šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas

2016 m. balandžio 29 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.

Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).

Susirinkimo apskaitos diena – 2016 m. balandžio 22 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.

Susirinkimo darbotvarkė:

1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2015 metais;

2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2015 m. bendrovės finansines ataskaitas;

3 darbotvarkės klausimas: 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

5 darbotvarkės klausimas: Valdybos nario atšaukimas ir naujo valdybos nario iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos rinkimas;

6 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

2016-02-29

2015 m. augo ir AB "Snaigė" pelnas, ir EBITDA

2015 m. AB "Snaigė" demonstravo gebėjimą greitai veikti ir auginti pelną bei pardavimus besikeičiančiomis verslo sąlygomis: smukus krizės apimtoms Ukrainai, Rusijai, Vidurinei Azijai, bendrovė per trumpą laiką sugebėjo persiorientuoti, sustiprinti pardavimus Vakarų ir Centrinėje Europoje bei įsitvirtinti naujosiose rinkose.

AB "Snaigė" 2015 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 3,2 mln. eurų EBITDA bei uždirbo 0,7 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.

Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 44 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė palyginus su 2014 metais.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šis rezultatas yra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo įrodymas. "Sugebėjome ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti", – teigė G. Čeika.

2015 m. didžiausios bendrovės rinkos buvo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ukraina, Čekija ir Lietuva. Šiose šalyse buvo parduota beveik 78 proc. visos "Snaigė" produkcijos. Pernai bendrovė pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.

Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietiškų standartų atitikimą.

"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir privalumus vertina ne tik lietuvaičiai, bet ir didelio pasirinkimo labiau išlepinti prancūzai, vokiečiai, skandinavai", – teigė G. Čeika. "Didžiuojuosi mūsų, pasauliniu mastu labai mažos bendrovės gebėjimu konkuruoti su industrijos gigantais."

Kaip ir kiekvienais metais AB "Snaigė" išleido keletą naujų bei patobulino jau esamus gaminius. Rinkai pristatyti šaldytuvai su be šerkšne šaldymo sistema NO FROST, elektroniniu valdymu bei naujasis šaldytuvas-vitrina.

2016-01-11

AB "Snaigė" sudarys ir skelbs tarpinę informaciją

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimu, informuojame, kad AB "Snaigė" sudarys konsoliduotą tarpinę informaciją ir skelbs ją teisės aktų nustatyta tvarka.

5.4 Veiklos strategija ir planai

  • Didinti pardavimus tose rinkose, kur bendrovė parduoda gaminius su SNAIGĖ prekiniu ženklu, ypač Rusijoje ir Ukrainoje.
  • Stiprinti prekės ženklo įvaizdį Čekijoje, Bulgarijoje, Latvijoje ir kt.
  • Tęsti sąnaudų taupymo programų įgyvendinimą.
  • Didinti bendrovės konkurencingumą pristatant naujus produktus bei naujas technologines produktų savybes.
  • Vystyti pelningus nišinius produktus bei projektus.

6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOMS BENDROVĖMS

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE
/NEAKTUALU
KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų
nuosavybę.
TAIP Bendrovės
veiklos
strategija
pateikiama
metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje
ataskaitoje,
taip
pat
kai
kuriuose
pranešimuose spaudai, bendrovės skelbiami
esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams
taip pat atspindi bendrovės veiklos kryptis.
1.2.
Visų
bendrovės
organų
veikla
turėtų
būti
sukoncentruota
į
strateginių
tikslų
įgyvendinimą,
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
TAIP Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina
valdyba,
bendrovės
strategija
yra
sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint
tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės
veiklos
strategijos
nuostatų
laikymąsi
kontroliuoja bendrovės vadovas.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos
bendrovei ir akcininkams.
NEAKTUALU Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.
TAIP Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti,
kad visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar
su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai
būtų
gerbiami.
Bendrovės
valdyba
kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo
veiklą,
analizuodama
vadovo
pateiktą
finansinę
ataskaitą,
veiklos
organizavimą,
turto pasikeitimo duomenis ir kita.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
numatytų
privalomų
organų

visuotinio
akcininkų
susirinkimo
ir
bendrovės
vadovo,
rekomenduojama
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek
kolegialų
valdymo
organą.
Kolegialių
priežiūros
ir
valdymo
organų
sudarymas
užtikrina
valdymo
ir
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.
TAIP Kolegialus valdymo organas – valdyba yra
išrinkta akcininkų.
Stebėtojų
taryba
akcininkų
sprendimu
nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines
bendrovės
valdymo
funkcijas.
Kolegialus
priežiūros
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo
organų veiklos priežiūrą.
TAIP Bendrovės
valdyba
yra
atsakinga

bendrovės
veiklos
plėtojimo
strategijos
formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei
akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną
kolegialų
organą,
rekomenduojama,
kad
tai
būtų
priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
NE Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo
2006 metų gegužės mėn.).
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III
ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė
nuspręstų
nesudaryti
kolegialaus
priežiūros
organo,
tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir
IV
principai
turėtų
būti
taikomi
valdybai,
kiek
tai
neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1
TAIP Šie
principai
taikomi
valdybai
tiek,
kiek
neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,
kad
atskiras
asmuo
arba
nedidelė
asmenų
grupė
negalėtų
dominuoti
šiems
organams
priimant
sprendimus.2
TAIP Bendrovės įstatuose numatyta penki valdybos
nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra
pakankamas.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė
už vykdomojo
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
NEAKTUALU Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės
mėn. akcininkų sprendimu.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos
arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir
nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma
stebėtojų
taryba,
bet
sudaroma
valdyba,
rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir
bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs
bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija
apie
priemones,
kurių
imtasi
priežiūros
nešališkumui užtikrinti.
TAIP Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra
buvęs bendrovės vadovu.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t. y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.

3.1.
Visuotinio
akcininkų
susirinkimo
renkamo
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo
organų
priežiūra,
taip
pat
tinkamai
atstovaujami
smulkiųjų akcininkų interesai.
TAIP Bendrovės
kolegialus
valdymo
organas

valdyba – yra renkama akcininkų susirinkime,
laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to,
kandidatai
į
valdybos
narius
prisistato
akcininkams,
nurodydami
savo
užimamas
pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai,
pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,
profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius
profesinius
įsipareigojimus
ir
potencialius
interesų
konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams
dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant
akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį
kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos
aplinkybės,
galinčios
paveikti
kandidato
nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7
rekomendacijoje).
Kolegialus
organas
turėtų
būti
informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos
informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais
metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis
apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame
pranešime.
TAIP Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu
(per
kurį
renkama
valdybos
nariai)
yra
supažindinami su kandidatų į valdybos narius
darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita
svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie
valdybos narius.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų
būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi
su
darbu
kolegialiame
organe.
Kad
akcininkai
ir
investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau
yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės
metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie
savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių
kompetenciją,
tiesiogiai
susijusią
su

darbu
kolegialiame organe.
TAIP Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato
akcininkams,
akcininkai
rinkdami
valdybos
narius turi galimybę spręsti apie kandidatų
kompetenciją
ir
tinkamumą
atstovauti

interesus.
Bendrovės
metiniame
pranešime
skelbiama valdybos pirmininko kompetencija
(išsilavinimas,
darbo
patirtis,
užimamos
pareigos) ir valdybos sudėtis.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių
turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo
sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės
struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama.
Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties
savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai,
kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą
patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir
(arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto
narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo
politikos srityje.
TAIP Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi
pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai
žinių,
kad
tinkamai
atliktų
savo
pareigas.
Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą
išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais,
įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų
būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su
pareigomis,
bendrovės
organizacija
bei
veikla.
Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad
būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti
savo įgūdžius ir žinias.
TAIP Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams
susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai
išrinktiems
valdybos
nariams
suteikiama
pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių
įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems
vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar
individualiai esant poreikiui.

3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami
tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti
išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.
NE Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos
narių
nepriklausomumas,
nebuvo
aptartas
nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos
turinys.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl
kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali
paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada
kolegialaus
organo
narys
gali
tapti
priklausomas,
išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse
santykiai
arba
aplinkybės,
susijusios
su
nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia
šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui
bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo
įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių
turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar
kolegialaus
organo
narys
gali
būti
laikomas
nepriklausomu, turėtų būti šie:
NE Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos
narių
nepriklausomumas,
nebuvo
aptartas
nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos
turinys.
1) jis
negali
būti
bendrovės
arba
susijusios
bendrovės
vykdomasis
direktorius
arba
valdybos
narys
(jei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus
neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis
negali
būti
bendrovės
arba
susijusios
bendrovės darbuotojas
ir paskutinius trejus
metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus
atvejus,
kai
kolegialaus
organo
narys
nepriklauso
vyresniajai
vadovybei
ir
buvo
išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų
atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo
atlyginimo

bendrovės
arba
susijusios
bendrovės,
išskyrus
užmokestį,
gautą už kolegialaus organo nario pareigas.
Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose
arba
kitokiose
nuo
veiklos
rezultatų
priklausančiose užmokesčio sistemose; jam
nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų
kompensacijų
išmokos
(įskaitant
atidėtas
kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje
(su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi
su vėlesnėmis pareigomis);

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma
pagal
Tarybos
direktyvos
83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti
turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio
tokius
ryšius
subjekto
partneris,
akcininkas,
direktorius
arba
viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas
arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines,
teisines,
patariamąsias
ir
konsultacines
paslaugas),
reikšmingas
klientas
ar
organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš
bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus
neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios
bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės
audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos
nariu
kitoje
bendrovėje,
kurioje
bendrovės
vykdomasis
direktorius
arba
valdybos
narys
(jei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas
arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali
turėti
kitų
reikšmingų
ryšių
su
bendrovės
vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems
dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario
pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis
neturi
būti
vykdomojo
direktoriaus
arba
valdybos
nario
(jei
visuotinio
akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas –
stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos
nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats
kolegialus
organas.
Kolegialus
organas
gali
nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus
šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus,
vis
dėlto
negali būti laikomas nepriklausomu dėl
ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
NE Valdyba
nėra
sąvokos.
nustačiusi nepriklausomumo
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie
išvadas,
prie
kurių
priėjo
kolegialus
organas
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo
narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti,
kuriuos
kolegialaus
organo
narius
laiko
nepriklausomais.
NE Tokios praktikos kol kas nėra.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.
Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
NE Tokios praktikos kol kas nėra.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už
jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose
gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo
dydį
turėtų
tvirtinti
bendrovės
visuotinis
akcininkų
susirinkimas.
NEAKTUALU Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo
tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime,
tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

7 Žr. 3 išnašą.

6Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (in., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2.
Kolegialaus
organo
nariai
turėtų
sąžiningai,
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų
interesus
ir
visuomenės
gerovę.
Nepriklausomi
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir
veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių
nepagrįstų
lengvatų,
kurios
gali
kompromituoti

nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą
tuo
atveju,
kai
mano,
kad
kolegialaus
organo
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus
organas
yra
priėmęs
sprendimų,
dėl
kurių
nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis
narys
turėtų
padaryti
atitinkamas
išvadas.
Jeigu
nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų
paaiškinti
laiške
kolegialiam
organui
arba
audito
komitetui
ir,
jei
reikia,
atitinkamam
bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
TAIP Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo
pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei
veikia akcininkų naudai.
4.3.
Kolegialaus
organo
nario
pareigoms
atlikti
kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir
dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų
įsipareigoti
taip
apriboti
kitus
savo
profesinius
įsipareigojimus
(ypač
direktoriaus
pareigas
kitose
bendrovėse),
kad
jie
netrukdytų
tinkamai
atlikti
kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus
organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus
organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie
tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
TAIP Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento,
savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai
paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su
visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis
turėtų
užtikrinti,
kad
akcininkai
būtų
tinkamai
informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją,
rizikos
valdymą
ir
interesų
konfliktų
sprendimą.
Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus
organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais
ir įsipareigojant akcininkams.
TAIP Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai.
Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip,
kaip reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas, ir
tai nurodyta bendrovės įstatuose.
4.5.
Rekomenduojama,
kad
sandoriai
(išskyrus
mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus
standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės
veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų,
priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės
valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar
juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo.
Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti
laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą
balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo
narių.
TAIP Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir
tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir bendrovės
įstatų reikalavimais.

9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.6.
Kolegialus
organas
turėtų
būti
nepriklausomas
priimdamas
sprendimus,
turinčius
reikšmės
bendrovės
veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti
organų10.
nepriklausomas
nuo
bendrovės
valdymo
Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų
daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti,
kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti
pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės
darbuotojų –
visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės,
apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo
komitetų
kompetencijai
priklausančiais
klausimais.
Naudodamasis
minėtų
konsultantų
ar
specialistų
paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų
rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti,
kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios
bendrovės
žmogiškųjų
išteklių
skyriui
arba
vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
TAIP Kadangi kolegialus valdymo organas –
valdyba

yra
renkamas
visuotiniame
akcininkų
susirinkime,
ji
savarankiškai
priima sprendimus. Bendrovės vadovybė
užtikrina, kad kolegialus organas ir jos
komitetai
būtų
aprūpinti
pakankamais
ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip,
kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti
didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų
galimybė
yra
ypač
didelė.
Tokiomis
sritimis
laikytini
klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo
bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito
kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus
organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam
organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir
audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo,
atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų
vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti
mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų
išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir
kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams
nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi
nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti
pats kolegialus organas,
jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso
nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač
dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos,
kai tinka, visam kolegialiam organui.
TAIP Audito komitetas yra išrinktas nuo 2009
metų.
Bendrovės
direktorių
skyrimo
ir
atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Šiame
punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol
vykdo valdyba savo kompetencijos ribose.
Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti
tokius
komitetus
ar
to
reikalautų
LR
įstatymai, komitetai būtų įsteigti.

10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo
darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami
juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip,
kad
kolegialaus
organo
sprendimams
nedarytų
įtakos
esminiai
interesų
konfliktai.
Komitetai
turėtų
veikti
nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu,
tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
Rekomendacija
steigti
komitetus
nesiekiama
susiaurinti
kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams.
Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
TAIP Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai
yra nepriklausomi ir sprendimus priima
savarankiškai,
neveikiami
jokių
interesų
konfliktų, ir išlieka visiškai atsakingi už savo
kompetencijos
ribose
priimamus
sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent
iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių
yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš
dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų
sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,
kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir
audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių
konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų
būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti
TAIP Atlyginimo
komiteto
bendrovė
neturi,
o
audito komitetas sudarytas iš trijų narių.
atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais
asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti
pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo
pareigas
laikydamiesi
nustatytų
įgaliojimų
ir
reguliariai
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir
nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent
kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų
skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius
metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo
imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
NE Komitetų
veiklos
praktika
bendrovėje
formuojasi.
4.11.
Siekiant
užtikrinti
komitetų
savarankiškumą
ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto
nariai,
paprastai
turėtų
turėti
teisę
dalyvauti
komiteto
posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti
arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai
arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti
sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais.
Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų
nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
NE Komitetų
veiklos
praktika
bendrovėje
formuojasi.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
NEAKTUALU Skyrimo
komitetas
nesuformuotas
(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir
rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo
komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą
valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia
konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti
reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti
bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus
organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą,
dydį,
sudėtį
ir
veiklą,
teikti
kolegialiam
organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus.
Kai
sprendžiami
klausimai,
susiję
su
vykdomaisiais
direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
NEAKTUALU Atlyginimų
komitetas
nesuformuotas
(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte).
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo
organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos.
Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant
fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas.
Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su
rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo
kriterijų,
kurių
tikslas

tinkamai
suderinti
vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės
kolegialaus
organo
nustatytais
ilgalaikiais
akcininkų
interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių
atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų
nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką
ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją,
komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį,
kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš
kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam
direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų
bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir
kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
TAIP Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009
m., perrinktas 2012 m. ir 2015 m., tačiau jo
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės
naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui
(įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių
konsolidavimo kriterijus);
veiklos praktika tik formuojasi.
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir
rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės
rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir
taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie
jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko,
teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo
parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl
šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės
administracija
reaguoja
į
šio
padalinio
išvadas
ir
rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos,
komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą
per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su
išorės
audito
įmonės
parinkimu,
skyrimu,
pakartotiniu
skyrimu
ir
atleidimu
(tai
atlieka
bendrovės
visuotinis
akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone
sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito
įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir
pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5)
stebėti
išorės
audito
įmonės
nepriklausomumą
ir
objektyvumą,
ypač
svarbu
patikrinti,
ar
audito
įmonė
atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių
rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė
moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant
užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas,
remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais
duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei
jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti
ne
audito
paslaugų
pobūdį
ir
mastą.
Komitetas,
vadovaudamasis
2002
m.
gegužės
16
d.
Komisijos
rekomendacijoje
2002/590/EB
įtvirtintais
principais
ir
gairėmis,
turėtų
nustatyti
ir
taikyti
formalią
politiką,
apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš
audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui
išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6)
tikrinti
išorės
audito
proceso
veiksmingumą
ir
administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito
įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija
turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų
sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per
specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai
bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir
komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus
paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet
skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą
informaciją
apie
savo
vidinę
organizaciją
ir
veiklos
procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius
nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
NE Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika
bendrovėje formuojasi.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams
(šiame principe sąvoka kolegialūs organai
apima tiek
kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių
organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra
atsakingas

kolegialaus
organo
posėdžių
tinkamą
sušaukimą.
Pirmininkas
turėtų
užtikrinti
tinkamą
visų
kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį
ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą
vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir
darbingą atmosferą posėdžio metu.
TAIP Valdybos
pirmininkas
užtikrina
tinkamą
valdybos
posėdžių
sušaukimą
ir
organizavimą, informacija apie šaukiamą
susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir
tai numatyta valdybos darbo reglamente.
5.2.
Bendrovės
kolegialių
organų
posėdžius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,
kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius,
tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad
būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo
klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai
turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės
valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12
TAIP Valdybos
posėdžiai
šaukiami
atitinkamu
periodiškumu,
kad
būtų
užtikrintas
nepertraukiamas
esminių
bendrovės
valdymo
klausimų
sprendimas.
Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami
neeiliniai posėdžiai.

12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų
būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko
tinkamai
pasirengti
posėdyje
nagrinėjamų
klausimų
svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų
priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie
šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti
pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi
medžiaga.
Darbotvarkė
posėdžio
metu
neturėtų
būti
keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje
dalyvauja
visi
kolegialaus
organo
nariai
arba
kai
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
TAIP Valdybos nariams iš anksto elektroniniu
paštu
išsiunčiama
darbotvarkė
ir
visa
reikalinga
darbotvarkei
medžiaga,
darbotvarkė
posėdžių
metu
dažniausiai
nekeičiama, nebent neatidėliotinai reikia
spręsti
papildomus
svarbius
bendrovei
klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą
bei
užtikrinti
efektyvų
sprendimų
priėmimo
procesą,
bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai
turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės
valdymu
susijusius
klausimus.
Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlyginimo nustatymu.
NEAKTUALU Stebėtojų taryba nesudaryta.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius,
traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik
tokios
akcijos,
kurios jų
turėtojams
suteikia
vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
TAIP Bendrovės
kapitalą
sudaro
akcijos,
suteikiančios

turėtojams
vienodas
balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš
anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
TAIP Bendrovė
skelbia
viešai
ir
tokiu
būdu
suteikia
investuotojams
informaciją
apie
naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar
kitoks
apsunkinimas,
turėtų
gauti
visuotinio
akcininkų
susirinkimo pritarimą13. Visiems akcininkams turėtų būti
sudarytos
vienodos
galimybės
susipažinti
ir
dalyvauti
priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų
TAIP Bendrovės
akcininkai
tvirtina
sandorius,
kurių tvirtinimui jiems numatytos teisės
pagal
Akcinių
bendrovių
įstatymą
ir
bendrovės įstatus.
Bendrovės valdyba priima kitus svarbius
sprendimus.

13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo
procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes
dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei
interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų
dalyvavimui susirinkime.
TAIP Informacija
apie
akcininkų
susirinkimus
skelbiama taip, kaip tai numatyta LR teisės
aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami
bendrovės buveinėje ar bendrovės biure
Vilniuje.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš
anksto paskelbti viešai
prieinamai bendrovės interneto
tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar)
kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip
pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės
interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei
jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų
atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
TAIP Informacija
apie
akcininkų
susirinkimo
sušaukimą, siūlomus sprendimų projektus,
informacija
apie
priimtus
sprendimus
talpinama bendrovės tinklalapyje lietuvių ir
anglų kalbomis.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba
nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
TAIP Bendrovės
akcininkai
savo
teises
gali
įgyvendinti patys asmeniškai, per savo
atstovus, taip pat balsuodami raštu iš
anksto.
Bendrovė
suteikia
akcininkams
tokias teises, kokias numato LR akcinių
bendrovių įstatymas.
6.7.
Siekiant
padidinti
akcininkų
galimybes
dalyvauti
akcininkų
susirinkimuose,
bendrovėms
rekomenduojama
plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti
akcininkams
galimybę
dalyvauti
ir
balsuoti
akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
Tokiais
atvejais
turi
būti
užtikrintas
perduodamos
informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir
balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti
sąlygas
akcininkams,
ypač
užsienyje
gyvenantiems
akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant
modernių technologijų priemonėmis.
NE Bendrovė neturi techninių galimybių.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija
vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo
narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties
organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
TAIP Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis
šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo
nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją,
kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei
naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės
organo sutikimo.
TAIP Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis
šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų
vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei
standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu
arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems
to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės
organui,
arba
bendrovės
akcininkams.
Šioje
rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat
taikoma 4.5 rekomendacija.
TAIP Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis
šiame punkte numatytų rekomendacijų.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu
ar dalykiniu interesu.
TAIP Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis
šiame punkte numatytų rekomendacijų.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški
ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti
paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet
turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
NE Bendrovė neskelbia visos atlyginimų politikos
ataskaitos bendrovės internetiniame tinklapyje.
Klausimus
dėl
kodekse
rekomenduojamos
atlyginimų
ir
išmokų
politikos
poreikio
ir
parengimo numatoma svarstyti ateityje. Trumpa
informacija apie bendrovės išmokas valdymo
organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama
teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti
skiriama
bendrovės
direktorių
atlyginimų
politikai
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika
buvo
įgyvendinama
praėjusiais
finansiniais
metais.
Ypatingas
dėmesys
turėtų
būti
skiriamas
esminiams
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su
praėjusiais finansiniais metais.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši
informacija:
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų
dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo
kriterijus,
kuriais
grindžiama
teisė
dalyvauti
akcijų
pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas
sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5)
pakankamai
išsami
informacija
apie
kintamos
sudedamosios
atlyginimo
dalies
mokėjimo
atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų
ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne
pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po
teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių
grupių,
kurių
atlyginimo
nustatymo
politika
buvo
analizuojama
siekiant
nustatyti
susijusios
bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo
išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu
neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama
ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių,
sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją
apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo
organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš
darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas
išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais
ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija
galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos
dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine
paslaptimi.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant

nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.

NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.

8.6.
Kai
atlyginimų
nustatymo
politikoje
numatomos
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų
nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio
ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama,
kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai netenkinami.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos
rezultatų vertinimo kriterijų.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies
mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo
kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios
atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis
turėtų
būti
nustatytas
pagal
santykinę
kintamos
sudedamosios
atlyginimo
dalies
vertę,
lyginat

su
nekintama atlyginimo dalimi.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo
organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti
bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį,
kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau
pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos
arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai
neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos
atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo
sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su
parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu
nustatoma
bendrovės
direktorių
atlyginimų
politika.
Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie
atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
nesusijusių
konsultantų,
kurių
paslaugomis
naudotasi
nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio
visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai
trejus metus po jų skyrimo.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais,
neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų
skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti
akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti
akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais,
turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų
veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą
skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo
poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų
įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti
nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo
(nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių
atlyginimą
neturėtų
būti
įtraukiami
akcijų
pasirinkimo
sandoriai.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų
būti
skatinami
dalyvauti
visuotiniuose
akcininkų
susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo
klausimais.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.18.
Nemenkinant
organų,
atsakingų

direktorių
atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet
kuris
esminis
atlyginimų
politikos
pokytis
turėtų
būti
įtraukiamas
į
metinio
visuotinio
akcininkų
susirinkimo
darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama
akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Balsavimas
gali
būti
privalomojo
arba
patariamojo pobūdžio.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis
įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų
pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami
atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia
schema
ir
akcininkai
neturėtų
spręsti
dėl
atskiriems
direktoriams
pagal

schemą
suteikiamos
akcijomis
pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų
pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti
akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame
akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti
informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti
paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
NE Atlyginimo
akcijomis
direktoriams
arba
pasirinkimo
sandoriais
praktikos
šiuo
metu
bendrovėje nėra.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
NE Tokios praktikos bendrovėje nėra.
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis
pagrįstomis
schemomis,
įskaitant
akcijų
pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios
panašiomis
sąlygomis
nėra
siūlomos
visiems
kitiems
bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų
būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių
atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte
išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne
nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina,
arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš
realizavimo kainos
nustatymą,
taip
pat
turėtų pritarti
akcininkai.
NE Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
kuriose
dalyvavimas
panašiomis
sąlygomis
siūlomas
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri
buvo
patvirtinta
metiniame
visuotiniame
akcininkų
susirinkime.
NE Tokios praktikos bendrovėje nėra.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama
svarstyti
8.19
punkte
nurodytą
sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo
projektu
ir
su
juo
susijusiu
informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų
politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda
į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų
santrauka.
Akcininkams
taip
pat
turėtų
būti
pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti
akcijomis,
kurios
reikalingos
įsipareigojimams
pagal
skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta,
ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti
jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti
pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta
informacija
turėtų
būti
paskelbta
bendrovės
interneto tinklalapyje.
NE Tokios praktikos bendrovėje nėra.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.
TAIP Bendrovės valdymo organai gerbia ir siekia
užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal
galimybes atsižvelgia į jų nuomonę.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdyme
pavyzdžiai
galėtų
būti
darbuotojų
kolektyvo
dalyvavimas
priimant
svarbius
bendrovei
sprendimus,
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir
kitais
svarbiais
klausimais,
darbuotojų
dalyvavimas
bendrovės
akciniame
kapitale,
kreditorių
įtraukimas
į
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
TAIP Interesų
turėtojai
gali
dalyvauti
bendrovės
valdyme
ir
bendrovei
svarbių
sprendimų
priėmime taip, kaip tai numatyta LR teisės
aktuose ir kai darbuotojų kolektyvo dalyvavimas
padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.
TAIP Šių nuostatų laikomasi, kaip tai reglamentuoja LR
įstatymai.

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės TAIP Bendrovė atskleidžia informaciją, kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDAQ OMX, Lietuvos bankui, juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba dienraštyje "Kauno diena".

  • veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
  • 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.

X principas: Informacijos atskleidimas

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.

10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. TAIP Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias TAIP Atskleidžiama ta informacija, kuri bendrovei yra žinoma ir galima atskleisti nepažeidžiant konfidencialumo.

pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. NE Tokios praktikos bendrovė netaiko. 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. TAIP Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą.

2016 metų konsoliduotas metinis pranešimas

10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti
naudotojams nešališką, savalaikį ir
informacijos
nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną
informacijos.
Rekomenduojama
priėjimą
prie
skleidimui didesniu
informacijos
mastu
naudoti
informacines
technologijas,
pavyzdžiui,
skelbti
informacija
bendrovės
interneto
tinklalapyje.
Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės
interneto tinklalapi ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o
esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
TAIP Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymasi,
informacija
pateikiama lietuvių ir anglų
kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje
skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų
rinkini bei kitas bendrovės rengiamas periodines
ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės
pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų
kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
TAIP Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi.
XI principas: Bendrovės audito imonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomuma.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo
patikrinima turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
TAIP Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes
išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės
tarpinių ataskaitų.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -
TAIP visuotiniam
Audito
akcininku
imone
susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
bendrovės valdyba.

Pagarbiai,

Gediminas Čeika

AB "Snaigė" generalinis direktorius

L

Talk to a Data Expert

Have a question? We'll get back to you promptly.