AB "SNAIGĖ

KONSOLIDUOTOS 2010 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS
PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS,
PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE
PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB ..Ernst & Young Baltic" Subačiaus g. 7 LT-01302 Vilnius Lietuva

Tel.: (85) 274 2200 Faks.: (85) 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt

Juridinio asmens kodas 110878442 PVM mokėtojo kodas LT108784411 Juridinių asmenų registras

Ernst & Young Baltic UAB Subačiaus St. 7 LT-01302 Vilnius Lithuania

Tel.: +370 5 274 2200 Fax: +370 5 274 2333 [email protected] www.ey.com/lt

Code of legal entity 110878442 VAT payer code LT108784411 Register of Legal Entities

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Snaigė" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome toliau pateiktų AB "Snaigė" (toliau - Bendrovė) ir dukterinių įmonių (toliau - Grupė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita, susijusios 2010 m. bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamasis raštas (reikšmingų apskaitos metodų santrauka bei kita aiškinamoji informacija), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir tokią vidaus kontrole, kokia. vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė - apie šias finansines ataskaitas pareikšti nuomonę, remiantis atliktu auditu. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus, kuriuos nustato Tarptautinė apskaitininkų federacija. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pagrįstą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumo ir bendro finansinių ataskaitų pateikimo jvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami sąlyginei auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Sąlyginės nuomonės apie finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų palyginamuosius skaičius pagrindas

2009 m. balandžio 5 d. mes atsisakėme pareikšti audito nuomonę apie AB "Snaigė" Grupės 2008 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas dėl reikšmingų neapibrėžtumų susijusių su pasaulinės ekonominės krizės nepalankia įtaka Grupės veiklai. 2009 m. Grupės vadovybė išsprendė neatidėliotinus klausimus, kurie lėmė reikšmingus neapibrėžtumus įtakojusius 2008 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas. Tuo pagrindu, Grupė pakoregavo skaičius atsižvelgdama į galutinį patvirtintą veiksmų planą, visus pakeitimus apskaitydama 2009 m. bendrųjų pajamų ataskaitoje. Nors nemaža dalis verslo aplinkybių įtakojusių šiuos pataisymus atsirado iki 2009 m., buvo neįmanoma nustatyti jų įtaką atskirai 2008 m. ir 2009 m. bendrųjų pajamų ir pinigų srautų ataskaitoms.

IL ERNST & YOUNG

Salvginės nuomonės apie finansine padėti pagrindas

Egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas dėl dukterinėje įmonėje OOO Techprominvest esančio pastato gamybinių ir administracinių patalpų, atsiperkamosios vertės (likutinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 18.622 tūkst. litų), kurių atsiperkamumas yra labai priklausomas nuo sėkmingo pardavimo, kaip plačiau aprašyta 2.2. pastaboje. Mes negalėjome gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl šio dalyko, todėl mes negalime įvertinti ar apskaitinė vertė visiškai atsipirks.

Salyginė nuomonė

Mūsų nuomone, išskyrus galimą įtaką dalykų aptartų skyriuose Sąlyginės nuomonė apie finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų palyginamuosius skaičius pagrindas ir Sąlyginės nuomonės apie finansinę padėtį pagrindas, toliau pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Grupės 2010 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų jos finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, mes perskaitėme 2010 m. Konsoliduotąjį metinį pranešimą ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų 2010 m. finansinėms ataskaitoms.

UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001335

Jonas Akelis Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000003 Prezidentas

Auditas buvo baigtas 2011 m. balandžio 19 d.

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

	Pastabos	2010 m.	2009 m.

Pardavimo pajamos	0	113.838.664	123.035.965
Pardavimo savikaina	4	(96.411.168)	(110.413.978)
Bendrasis pelnas		17.427.496	12.621.987
Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos	6	(6.759.482)	(9.519.077)
Administracinės sąnaudos	$\overline{7}$	(12.923.681)	(27.444.126)
Kitos veiklos pajamos	5	749.746	506.486
Kitos veiklos sąnaudos	8	(300.138)	(504.810)
Veiklos (nuostoliai)		(1.806.059)	(24.339.540)
Finansinės veiklos pajamos	9	2.839.416	360.256
Finansinės veiklos sąnaudos	10	(4.126.869)	(9.499.859)
(Nuostoliai) prieš apmokestinimą		(3.093.512)	(33.479.143)
Pelno mokestis	11	480.605	(4.703.092)
Grynieji (nuostoliai)		(2.612.907)	(38.182.235)
Kitos bendrosios pajamos
Užsienio bendrovių valiutos kursų skirtumai	19	567.044	(1.599.980)
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius		(2.045.863)	(39.782.215)

Grynieji (nuostoliai) priskirti:
Bendrovės akcininkams		(2.612.706)	(38.181.050)
Mažumai		(201)
			(1.185)
Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, priskirtų:
Bendrovės akcininkams		(2.045.662)	(39.781.030)
Mažumai		(201)
			(1.185)
(Nuostoliai) vienai akcijai	27	(0,087)
Sąlyginis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai	27	0,002	(1, 372) (0,665)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių alaskaitų dalis

Generalinis direktorius Gediminas Čeika			2011 m. balandžio 19 d.

Finansų direktorė Neringa Menčiūnienė			2011 m. balandžio 19 d.

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

	Pastabos	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	12	4.914.786	4.857.966
Ilgalaikis materialusis turtas	13	56.696.210	52.612.170
Kitas ilgalaikis turtas	23	1.000.000
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	11	122.106	44.995
Ilgalaikio turto iš viso		62.733.102	57.515.131
Turtas, laikomas pardavimui	13		9.577.200
Trumpalaikis turtas
Atsargos	14	12.489.892	18.919.843
Iš pirkėjų gautinos sumos	15	14.950.992	15.295.242
Pelno mokesčio permoka			135.120
Kitas trumpalaikis turtas	16	2.147.465	2.006.019
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	17	1.970.839	1.725.087
Trumpalaikio turto iš viso		31.559.188	38.081.311
Turto iš viso		94.292.290	105.173.642

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

	Pastabos	2010 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.	2009 m.
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Bendrovės akcininkams tenkanti dalis
Kapitalas	1, 18	30.735.715
Akcijų priedai	18	5.698.656	27.827.365 18.727.270
Privalomasis rezervas	19	2.828.472
Rezervai	19	1.860.000	2.828.472
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas	19	(6.274.902)	1.860.000
Nepaskirstytieji (nuostoliai)			(6.841.946)
		(4.272.240) 30.575.701	(14.688.148)
Mažumos dalis			29.713.013
Nuosavo kapitalo iš viso		1.475	1.676
		30.577.176	29.714.689
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Dotacijos ir subsidijos	20
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams	21	1.282.433	1.600.737
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	11	769.517	1.139.120
Ilgalaikės paskolos ir lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai		150.898	515.337
Ilgalaikės išmokos darbuotojams	23, 24 22	11.765.095	904.363
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		359.828	389.394
		14.327.771	4.548.951
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų ir lizingo (finansinės
nuomos) įsipareigojimų einamųjų metų dalis Prekybos skolos	23, 24	25.201.822	37.519.361
Gauti išankstiniai apmokėjimai		16.162.154	22.662.229
Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams		627.570	1.046.343
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	21	1.993.555	2.620.737
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso	26	5.402.242	7.061.332
		49.387.343	70.910.002
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		94.292.290	105.173.642
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaito dalis
Generalinis direktorius Gediminas Čeika			2011 m. balandžio 19 d.
Finansų direktorė Neringa Menčiūnienė			2011 m. balandžio 19 d.

Konsoliduota nuosavo 2010 M. KONSOLIDUOTOS FINAI (litais. jei nenurodyta kitaip) Bendrųjų pajamų iš viso Kitos bendrosios pajamos Grynieji metų (nuostoliai) 2009 m. sausio 1 d. likutis	tabos Pas- ă	4.512.300 Rezervai	(38.181.050) (38.181.050) tytasis pelnas 20.840.602 (nuostoliai) Nepaskirs-
2009 m. gruodžio 31 d.

Pervesta iš rezervu	ö	(2.652.300)	2.652.300

AB "SNAIGĖ", įmonės kodas 249664610, Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva

27.827.365	ë	27.827.365 ă	ë
$\ddot{ }$ likutis $\vdots$	ndrųjų pajamų iš viso os bendrosios pajamos mieji metų (nuostoliai)	09 m. gruodžio 31 d. vesta iš rezervų likutis	os bendrosios pajamos mieji metų (nuostoliai)

$(38.182.235)$
$(1.599.980)$
$(39.782.215)$

69.496.904

lš viso
nuosavo
kapitalo

$(2.612.907)$
567.044 $(2.045.863)$

$(201)$

$(2.612.706)$
$567.044$
$(2.045.662)$

$(2.612.706)$

J. 567.044 567.044

$\mathbf{I}$ $\overline{1}$ $\blacksquare$

$\blacksquare$

$\mathbf{I}$ ï j

$\cdot$ à

$(2.612.706)$

$(201)$

$\mathbf{I}$

13.028.614 $(4.272.240)$

2.908.350

30.577.176

1.475

30.575.701

$6.274.902$

1.860.000

2.828.472

5.698.656

30.735.715

$(13.028.614)$

$\mathbf{r}$

29.714.689

1.676

29.713.013

$(14, 688, 148)$

$(6.841.946)$

1.860.000

2.828.472

18.727.270

ö			18
Kitos bendrosios pajamos Grynieji metų (nuostoliai)	Bendrujų pajamų iš viso Istatinio kapitalo didinimas	nepaskirstytuosius Pervesta	2010 m. gruodžio 31 d. (nuostolius)	likutis

2.908.350

	7 C į nnting balanch )
ś TRIDER	J
usuna L s raštas yra sudėtinė ši	ă in ą
as anskinamasis j ama ١	rektori 듧

2011 m. balandžio 19 d.

Neringa Menčiūnienė

Finansų direktorė

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Pagrindinės veiklos pinigų srautai (Nuostoliai) prieš apmokestinima (3.093.512) (33.479.143) Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: Nusidėvėjimas ir amortizacija 12, 13 8.238.166 9.996.445 Subsidijų (amortizacija) 20 (318.304) (399.974) Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas 5 (38.077) (8.790) Nurašytas ilgalaikis turtas 13 812.378 9.421.051 Atsargų nurašymas 161.725 21.770 Iš pirkėjų gautinų sumų nuvertėjimo pokytis $\overline{7}$ 343.559 2.820.663 Nuostoliai iš išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokvčio 645.961 Atidėjinių garantiniam remontui pokytis 21 (996.785) (1.579.224) Nuostoliai iš užsienio valiutos kursų pasikeitimo, grynąja verte 84.735 Palūkanų (pajamos) 9 (13.235) (19.622) Palūkanų sąnaudos 10 4.091.649 2.803.719 9.187.564 (9.692.409) Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Atsargų sumažėjimas 6.268.226 37.686.134 Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (140, 755) 26.669.232 Prekybos ir kitų skolų (sumažėjimas) (10.212.807) (28.921.106) Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis 135.120 (212.971) Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 5.237.348 25,528,880 Investicinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialaus turto (isigijimas) 13 (724.627) (143.322) Nematerialiojo turto (įsigijimas) 12 (708.605) (440.808) Ilgalaikio turto perleidimas 68.507 176.030 Gautos palūkanos 13.235 19.622 Grynieji investicinės (veiklos) pinigų srautai (1.351.490) (388.478)	Pastabos	2010 m.	2009 m.

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

	2010 m.	2009 m.
Finansinės veiklos pinigų srautai
Lėšos gautos iš ilgalaikių paskolų
(Sumokėtos) palūkanos	10.784.527
Paskolų (grąžinimas)	(1.163.771)	(2.803.719)
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(12.458.880)	(28.621.329)
Konvertuojamų obligacijų išleidimas	(801.982)	(828.370)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		7.162.801
	(3.640.106)	(25.090.617)
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas	245.752	49.785
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	1.725.087	1.675.302
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	1.970.839	1.725.087
Papildoma pinigų srautų informacija: Nepiniginė finansinė veikla: Konvertuojamų obligacijų konvertavimas į akcijas (1 pastaba) Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.	2.908.350
Generalinis direktorius Gediminas Čeika		2011 m. balandžio 19 d.
Finansų direktorė 16 Neringa Menčiūnienė		2011 m. balandžio 19 d.

Finansini ataskait aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB "Snaig" (toliau – Bendrov) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcin bendrov. Jos buveins adresas yra:

Pramons g. 6, Alytus, Lietuva.

Bendrov užsiima šaldytuv ir šaldikli gamyba. Bendrov registruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybini popieribiržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sraše.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovs akcininkai buvo:

	2010 m.		2009 m.
	Turim akcij skaiius	Nuosavybs dalis	Turim akcij skaiius	Nuosavybs dalis
UAB "Hermis Capital"	-	-	4.412.032	15,86%
"Skandinaviska Enskilda Banken" AB klientai	3.720.698	12,11%	3.351.924	12,05%
"Swedbank" AS (Estija) klientai	15.004.428	48,82%	13.229.667	47,54%
Kiti akcininkai	12.010.589	39,07%	6.833.742	24,55%
Iš viso	30.735.715	100%	27.827.365	100%

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrov neturjo informacijos apie akcij kiek laikom investuotoj-, kurie vliau paskelb apie bendr investicij ir pateik pradin akcijpirkimo pasilym (32 pastaba).

Visos akcijos, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, yra paprastosios ir 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmoktos. 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrov sav akcijneturjo.

2010 m. balandžio 8 d. konvertuojam obligacij savinink sprendimu 8.340 vnt. konvertuojam obligacij-, kurikiekvienos nominali vert 100 eur- (345 lit ekvivalentas), buvo konvertuota 2.908.350 vnt. paprastj vardini-Bendrovs akcij-, kuri kiekvienos nominali vert 1 litas, ir atitinkamai buvo padidintas statinis kapitalas. Padidintas statinis kapitalas buvo registruotas 2010 m. balandžio 20 d.

2010 m. gruodžio 31 d. Grup sudaro Bendrov AB "Snaig" ir jos dukterins mons (toliau - Grup) (Grups struktra išliko nepakitusi lyginant su 2009 m.):

			Ataskaitini met
mon	Šalis	Grups valdom akcij dalis	pelnas (nuostoliai)	Nuosavas kapitalas
OOO "Techprominvest"	Rusija (Kaliningradas)	100%	(917.630)	6.833.104
TOB "Snaige Ukraina"	Ukraina	99%	(35.258)	25.631
OOO "Moroz Trade"	Rusija	100%	-	(14.064.720)
OOO "Liga Servis"	Rusija	100%	(292.587)	(1.315.328)
UAB "Almecha"	Lietuva	100%	38.646	248.160

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrovs valdyb sudar 1 UAB "Hermis Capital" bei 3 Swedbank AS klient atstovai, o 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovs valdyb sudar 1 Bendrovs vadovybs, 1 UAB "Hermis Capital" bei 3 Swedbank AS klientatstovai.

1 Bendroji informacija (tsinys)

Dukterin mon OOO "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija) AB "Snaig" sigijo 2002 m. 2009 m. rugpjio 12 d. dl pasaulins ekonomikos krizs bei ypatingai nepalankios jos takos Grups veiklai Grups vadovyb prim sprendim uždaryti AB "Snaig" priklausani OOO "Techprominvest" šaldytuv gamykl. 2006 m. ir 2007 m. dukterins mons mažumos dalies sigijimo metu susidars 12.313 tkst. lit- (sigijimo metu 123.168 tkst. Rusijos rubli-) prestižas 2009 m. rugpjio 31 d. buvo nurašytas. Prestižo apskaitins verts, kuri sudar 9.390 tkst. lit-, nurašymo snaudos trauktos administracini snaud straipsn 2009 m., o valiutos kurs perkainojimo rezervas, susijs su prestižu ir sudarantis 2.923 tkst. lit-, yra apskaitytas nuosavame kapitale (19 pastaba).

TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) kurta 2002 m. Nuo sigijimo 2002 m., Bendrov valdo 99% šios dukterins mons akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.

2004 m. gegužs 13 d. buvo kurta OOO "Moroz Trade" (Maskva, Rusija). 2004 m. spalio mn. Bendrov sigijo 100 % OOO "Moroz Trade" akcij-. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje. 2010 m. ir 2009 m. OOO "Moroz Trade" veiklos nevykd.

OOO "Liga Servis" (Maskva, Rusija) buvo kurta 2006 m. vasario 7 d. mon teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Rusijos rinkoje.

UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo kurta 2006 m. lapkriio 9 d. Jos pagrindin veikla – šaldytuv komponent ir rengimgamyba.

Grups darbuotojskaiius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 777 (2009 m. gruodžio 31 d. – 812).

Grups vadovyb patvirtino šias finansines ataskaitas 2011 m. balandžio 19 d. Bendrovs akcininkai turi statymin teis patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jir reikalauti vadovybs paruošti naujas finansines ataskaitas.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grups 2010 m. finansines ataskaitas, yra šie:

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas

Šios finansins ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansins atskaitomybs standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sjungoje (toliau – ES).

Šios finansins ataskaitos parengtos sigijimo savikainos principu.

Nauj ir/ar pakeist- TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimtaikymas

2010 m. sigaliojo ir buvo pritaikyti šie nauji ir pakeisti TFAS ir Tarptautins finansins atskaitomybs aiškinimo komiteto (toliau - TFAAK) aiškinimai:

3 TFAS "Verslo jungimai" ir 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansins ataskaitos" pakeitimai

Dl 3 TFAS pakeitim reikšmingai keiiasi verslo jungim-, vykusi po ši pakeitim sigaliojimo datos, apskaita. Keiiasi mažumos dalies vertinimas, sandorio sudarymo išlaid apskaita, neapibržto užmokesio pradinis pripažinimas ir vlesnis vertinimas bei etapais vykdyt verslo jungim apskaita. Šie pakeitimai turs takos balanse pripažintai prestižo sumai, laikotarpio, kuriame vyko verslo jungimas, finansiniams rezultatams ir vlesni laikotarpi finansiniams rezultatams.

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

Nauj ir/ar pakeist- TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimtaikymas (tsinys)

27 TAS pakeitimai reikalauja nuosavybs dalies dukterinje monje pasikeitim (neprarandant kontrols) apskaityti kaip nuosavo kapitalo sandor. Taigi, tokie sandoriai nedidina prestižo ar pelno ar nuostoli sum-. Taip pat buvo pakeista dukterins mons patiriam nuostoliapskaita bei apskaita kontrols praradimo dukterinje monje atveju.

3 TFAS ir 27 TAS pasikeitimai buvo pritaikyti perspektyviai. Jie neturi takos Grups 2010 m. finansinms ataskaitoms, kadangi Grup 2010 m. nevykd verslo sigijim-, nebuvo dukterini moni kontrols praradimo ar sandori su mažumos akcininkais.

Kiti

Kiti 2010 m. pirm kart pritaikyti standartai, aiškinimai ir j pakeitimai neturjo takos Grups konsoliduotoms finansinms ataskaitoms, kadangi Grup neturjo toki straipsni finansinse ataskaitose ar sandori-, kuriems bttaikomi šie pakeitimai:

2 TFAS "Mokjimas akcijomis" pakeitimas
39 TAS "Finansins priemons. Pripažinimas ir vertinimas" pakeitimas elementai, kuririzik galima drausti
12 TFAAK aiškinimas "Paslaug koncesij sutartys"
17 TFAAK aiškinimas "Nepiniginio turto paskirstymas savininkams"
18 TFAAK aiškinimas "Turto perdavimas iš klient-"
TFAS patobulinimai (išleisti 2008 m. ir 2009 m. ir sigalioj 2010 m. sausio 1 d.).

Patvirtinti, bet dar nesigalioj standartai

Grup nepritaik ši- TFAS ir TFAAK aiškinim-, kurie jau yra patvirtinti, bet dar nesigalioj:

7 TFAS "Finansins priemons. Atskleidimai" pakeitimas (sigalioja nuo ar po 2011 m. liepos 1 d. prasidedaniais finansiniais metais, bet ne anksiau nei bus priimtas ES).

Šis pakeitimas koreguoja atskleidimo reikalavimus kai kuriais finansinio turto perdavimo atvejais. Grup nemano, kad pakeitimas turs kokios nors takos jos konsoliduotoms finansinms ataskaitoms, nes ji neturi tokio pobdžio perdavim-.

9 TFAS "Finansins priemons" (sigalioja nuo ar po 2013 m. sausio 1 d. prasidedaniais finansiniais metais, bet ne anksiau nei bus priimtas ES).

9 TFAS ilgainiui pakeis 39 TAS. Tarptautin Apskaitos Standart- Valdyba (toliau TASV) išleido pirmsias dvi šio standarto dalis, kuriose nustatyta nauja finansinio turto klasifikavimo ir vertinimo tvarka bei reikalavimai finansinisipareigojimapskaitai. Grup dar nevertino šio standarto taikymo takos.

12 TAS "Pelno mokesiai" pakeitimai (sigalioja nuo ar po 2012 m. sausio 1 d. prasidedaniais finansiniais metais, bet ne anksiau nei bus priimti ES).

Šis pakeitimas veda prielaid, kad investicinio turto balansin vert bus paprastai atgaunama j parduodant, ir taip praktiškai išsprendžia problem, kylani monms, vertinanioms atidt mokest, susijus su investiciniu turtu, apskaitomu taikant tikrosios verts model, kai reikia nustatyti, ar mon atgaus šio turto balansin vert j naudodama, ar j parduodama. Šis pakeitimas neturs takos Grups finansinms ataskaitoms, nes Grup investicinio turto.

24 TAS "Susijusi šali atskleidimas" pakeitimai (sigalioja nuo ar po 2011 m. sausio 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

Šie pakeitimai supaprastino susijusios šalies apibržim, padar jo reikšm aiškesne ir panaikino apibržimo nenuoseklumus. Jie taip pat supaprastino kai kuriuos atskleidimo reikalavimus valstybs valdomoms monms. Šipakeitim pritaikymas neturs takos Grups finansinei bklei ar veiklos rezultatams, taiau gali turti takos susijusišaliatskleidimui.

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

32 TAS "Finansins priemons. Pateikimas" pakeitimas – Išleist teisi klasifikavimas (sigalioja nuo ar po 2010 m. vasario 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

Šiame pakeitime finansinio sipareigojimo apibržimas pakeistas taip, kad neapimt tam tikr teisi-, pasirinkimo sandori ar varant-Grup dar nevertino šio standarto taikymo takos.

TFAS patobulinimai

2010 m. gegužs mn. TASV išleido jungtin standart pakeitim dokument. Šie pakeitimai sigalioja metais, prasidedaniais 2010 m. liepos 1 d. arba 2011 m. sausio 1 d. ar vliau. Dl žemiau aprašyt pokyi gali atsirasti pasikeitim-Grups apskaitos politikoje, taiau jie neturs takos Grups finansinei bklei ar rezultatams:

3 TFAS "Verslo jungimai";
7 TFAS "Finansins priemons: atskleidimas";
1 TAS "Finansini ataskait pateikimas";
27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansins ataskaitos";
13 TFAAK "Klient lojalumo programos";

14 TFAAK aiškinimo "19 TAS. Nustatyt išmok turto apribojimas, minimals finansavimo reikalavimai ir j sveika" pakeitimas (sigalioja nuo ar po 2011 m. sausio 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

Šis pakeitimas patikslina iš anksto sumokt ateities mok apskait, kai yra minimalaus finansavimo reikalavimai. 14 TFAAK aiškinimas neturs takos konsoliduotoms finansinms ataskaitoms, kadangi Grup neturi nustatyt išmokturto.

19 TFAAK aiškinimas "Finansini sipareigojim apmokjimas nuosavybs priemonmis" (sigalioja nuo ar po 2010 m. liepos 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

Šis aiškinimas nurodo, kaip turi bti apskaitomas finansini sipareigojim apmokjimas nuosavybs priemonmis. Kadangi Grup neturi toki sandori-,19 TFAAK aiškinimas neturs takos jos konsoliduotoms finansinms ataskaitoms.

2.2. Veiklos tstinumas

2010 m. gruodžio 31 d. Grups trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 17.828 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 32.829 tkst. lit-), likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas iš viso/per vienerius metus moktinos sum ir sipareigojim iš viso) buvo 0,64 (2009 m. - 0,54), o greitojo padengimo rodiklis ((trumpalaikis turtas iš viso – atsargos)/ per vienerius metus moktin sum ir sipareigojim iš viso) – 0,39 (2009 m. - 0,27). 2010 m. Grup patyr 3.094 tkst. lit nuostoli prieš apmokestinim (30.385 tkst. lit mažiau nei 2009 m.). Nepaisant to, šios 2010 m. finansins ataskaitos yra parengtos remiantis prielaida, kad Grup ts savo veikl mažiausiai 12 mnesi nuo balanso sudarymo datos. Veiklos tstinumas vertintas remiantis šiomis prielaidomis ir vadovybs planais:

Grup 2011 m. planuoja 12 % padidinti pardavimus lyginant su 2010 m. ir dar labiau optimizuoti pastovius gamybos ir administravimo kaštus. Apyvartiniam kapitalui finansuoti Grup planuoja skmingus gatavos produkcijos pardavimus bei toliau tsti bendradarbiavim tik su patikimais partneriais. Skolas tiekjams planuojama mažinti iš laisv apyvartini lš-;
Visos konvertuojamos obligacijos, kuri išpirkimo terminas 2011 m. balandžio 11 d. (23 pastaba), refinansuojamos, išskyrus 8,9 mln. lit verts konvertuojamas obligacijas, kurios konvertuotos akcijas pagal 2010 m. balandžio11 d. priimt konvertuojam obligacij savininksprendim (32 pastaba).

Be to, dukterin mon OOO "Techprominvest" tikisi skmingai, už tinkam kain parduoti pastat. Remiantis vadovybs skaiiavimais tinkama pastat kaina apytikriai siekt apie 31 mln. lit-.

Ruošdama 2009 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas Grups vadovyb nusprend, kad tuo metu pagrindins veiklos tstinumo prielaidos buvo takojamos reikšming neapibržtum-, kurie kl reikšming abejoni dl Grups veiklos tstinumo galimybs. Vertinant veiklos tstinumo prielaidos taikym ruošiant 2010 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, vadovyb vertino 2010 m. pagerjusi Grups finansin bkl ir finansinius veiklos rezultatus ir nusprend, kad nors veiklos tstinumo prielaidos ir yra iš dalies takojamos neapibržtum-, taiau j reikšmingumas yra mažesnis nei prieš metus (ypa atsižvelgiant pobalansinius vykius atskleistus 32-oje pastaboje). Todl Grup ruošdama šias finansines ataskaitas ir toliau taik veiklos tstinumo prielaid.

2.3. Finansini ataskait valiuta

Grups finansins ataskaitos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais, kuri yra Bendrovs pagrindin valiuta bei Grups ir Bendrovs finansini ataskait pateikimo valiuta. Kiekviena Grups mon nustato savo pagrindin valiut ir sumos finansinse ataskaitose yra apskaitomos naudojant ši valiut. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dien galiojus užsienio valiutos keitimo kurs. Piniginis turtas ir sipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami pagrindin valiut finansins bkls ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra traukiami peln ir nuostolius.

Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandori pripažinimo dien. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrja verte užsienio valiuta, yra veriami litus, naudojant valiutos kurs tos dienos, kai tikroji vert buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios verts koregavimai turtui ir sipareigojimams, atsirad dl sigijim-, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir sipareigojimai ir yra konvertuojami finansins bkls ataskaitos dienos valiutos kursu.

Užsienio moni- OOO "Techprominvest", OOO "Moroz Trade" bei OOO "Liga servis" pagrindin valiuta yra Rusijos rublis, TOB "Snaige Ukraina" – Ukrainos grivina. Finansini ataskait sudarymo dien ši dukterini moni turtas ir sipareigojimai yra perskaiiuoti AB "Snaig" pateikimo valiuta (litais), taikant balanso sudarymo datos valiutos kurs, o jbendrj pajam ataskait straipsniai perskaiiuoti naudojant vidutinius mnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaiiavimo metu, yra apskaityti bendrosiose pajamose. Užsienio mons pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaiiavimo rezultatas yra perkeliamas bendrj pajamataskait.

Litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eur, o lito kurs kit valiutatžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

Galiojantys valiutkursai 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

	2010 m.	2009 m.
Rusijos rublis Ukrainos grivina	0,085535 0,32788	0,079465 0,29842

2.4. Konsolidavimo principai

Konsoliduotos Grups finansins ataskaitos apima AB "Snaig" ir jos dukterines mones. Dukterini moni finansins ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.

Dukterins mons yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai j efektyvi kontrol pereina Bendrovei ir nebra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrol perleidžiama už Grups rib-. Visi tarpusavio sandoriai, likuiai ir nerealizuotas sandori pelnas ar nuostoliai tarp Grups moni yra eliminuojami. Nuosavyb ir grynasis rezultatas, priskirtini akcinink mažumai, finansins bkls ataskaitoje ir bendrj pajamataskaitoje yra parodomi atskirai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. dukterini moni nuostoliai yra priskiriami mažumos daliai net jei tai slygoja neigiam mažumos dalies likut. Iki 2010 m. sausio 1 d. Grups patirti nuostoliai buvo priskiriami mažumos daliai tol, kol šis likutis sumaždavo iki nulio. Bet kokie tolimesni nuostoliai buvo priskiriami Bendrovei, išskyrus atvejus, kai mažumos dalis turjo sipareigojim padengti tokius nuostolius. Iki 2010 m. sausio 1 d. patirti nuostoliai nebuvo perskirstyti tarp mažumos akcininkir Bendrovs.

Grups mažumos dalies sigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: skirtumas tarp sigytos iš mažumos dalies / mažumai perleisto grynojo turto verts Grups finansinse ataskaitose ir akcij sigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Verslo jungimai po 2010 m. sausio 1 d.

Verslo jungimai apskaitomi naudojant sigijimo metod. sigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrj vert sigijimo dien ir mažumos dalies sigytame subjekte, jei tokia yra, sum. Kiekvieno verslo sigijimo atveju pirkjas vertina mažumos dal sigytame subjekte arba tikrja verte, arba proporcinga gyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos sigijimo išlaidos yra nurašomos, traukiant jas administracines snaudas.

2.4 Konsolidavimo principai (tsinys)

Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkjo iš anksiau valdoma nuosavybs dalis gyjamoje monje yra vertinama tikrja verte sigijimo dien per bendrj pajam ataskait. Neapibržta atlygio dalis, kuri pirkjas turs mokti, pripažstama tikrja verte sigijimo dien. Neapibržtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar sipareigojimu, tolimesni vertinimai tikrja verte bus pripažinti pagal 39 TAS: arba per peln/nuostol, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibržtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nra pakartotinai vertinamas, o jo vlesnis mokjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.

Prestižas yra pripažstamas sigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, skaitant pripažint mažumos dalies sum, viršija grynj sigyjamo turto ir vertint sipareigojimsum.

Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji sigytos dukterins mons grynojo turto vert, skirtumas yra pripažstamas bendrjpajamataskaitoje.

Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas sigijimo verte, atmus bet kokius sukauptus verts sumažjimo nuostolius. Verts sumažjimo vertinimo tikslais verslo jungimo metu gytas prestižas nuo sigijimo datos yra priskiriamas tiems Grups plaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turs naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar gyjamos mons kitas turtas ar sipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.

Kai prestižas sudaro plaukas kurianio vieneto dal, ir to vieneto sudtyje esanios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijs su parduota veikla, yra traukiamas parduodamos veiklos apskaitin vert, nustatant peln arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra vertinamas atsižvelgiant parduotos veiklos santykin vert lyginant su likusia plaukas kurianio vieneto dalimi.

Verslo jungimai iki 2010 m. sausio 1 d.

Lyginant su aukšiau aprašytais reikalavimais, skyrsi šie dalykai:

Verslo sigijimai buvo apskaitomi taikant pirkimo metod. Sandori sudarymo išlaidos, tiesiogiai priskirtinos sigijimui, buvo pridedamos prie sigijimo savikainos. Mažumos dalis buvo vertinama proporcingai gyjamos mons identifikuojamo grynojo turto daliai.

Verslo jungimai vykdomi etapais buvo apskaitomi atskiromis dalimis. Papildomai gyta nuosavybs dalis neturjo takos anksiau pripažintam prestižui.

Neapibržtasis atlygis buvo pripažstamas, jei ir tik jei Grup turjo einamj sipareigojim, ekonomins išlaidos buvo labiau tiktinos nei netiktinos ir jas buvo galima patikimai vertinti. Tolimesni neapibržtojo atlygio keitimai buvo apskaitomi koreguojant prestiž.

2.5. Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž

Nematerialusis turtas iš pradži yra pripažstamas sigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažstamas, jei yra tiktina, kad Grup gaus su šiuo turtu susijusi ekonomin naud ateityje ir jei turto vert gali bti patikimai vertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas sigijimo verte, atmus sukaupt amortizacij ir sukauptus verts sumažjimo nuostolius, jei toki yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatyt naudingo tarnavimo laik (1-8 metai).

Naudingo tarnavimo laikotarpiai, likutins verts ir amortizacijos metodai yra peržirimi kiekvienais metais siekiant užtikrinti nematerialiojo turto komponent-, išskyrus prestiž, teikiam ekonomin naud.

2.5 Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž (tsinys)

Tyrimai ir pltra

Tyrim išlaidos pripažstamos snaudomis, kai patiriamos. Pltros išlaidos individualiems projektams yra pripažstamos nematerialiuoju turtu, kai Grup gali rodyti nematerialiojo turto technin vykdomum taip, kad jis galt bti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimyb naudoti ar parduoti turt taip, kad turtas ateityje teikt ekonomin naud bei turto užbaigimui reikaling išteklibuvim ir galimyb patikimai vertinti pltros išlaidas.

Po pradinio pltros išlaid pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kur turtas turi bti apskaitomas sigijimo savikaina atmus sukaupt amortizacij ir sukauptus verts sumažjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai pltra yra pabaigta ir turt galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiam ateities plauk laikotarp, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 met-. Pltros laikotarpiu turto verts sumažjimas vertinamas kasmet.

Licencijos

Už licencijas sumoktos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarp.

Programin ranga

Naujos programins rangos sigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nra kompiuterins rangos sudedamoji dalis. Programin ranga yra amortizuojama per ne ilgesn nei 4 metlaikotarp.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatom ekonomin naud iš turim programini sistem veiklos, yra pripažstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiros darbai, snaudomis.

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas turtas, kur Grup valdo ir kontroliuoja, ir iš kurio tikisi gauti ekonomins naudos bsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio sigijimo (pasigaminimo) savikain galima patikimai nustatyti. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas sigijimo verte, kuri neeina kasdienins priežiros išlaidos, atmus sukaupt nusidvjim ir vertintus verts sumažjimo nuostolius. sigijimo vert apima ilgalaikio materialiojo turto dali pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.

Ilgailaikio materialiojo turto turto balans vert yra tikrinama dl sumažjimo, kai vykiai ar aplinkos pokyiai rodo, kad balansin vert gali bti neatgaunama. Verts sumažjimo nuostoliai pripažstami bendrj pajam ataskaitoje, kai nustatomi.

Ilgalaikis materialusis turtas yra nurašomas j pardavus arba kai iš jo naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonomins naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dl turto nurašymo (apskaiiuojamas kaip grynjpardavimo pajam ir balansins turto verts skirtumas), yra traukiamas t met bendrj pajam ataskait, kuriais turtas yra nurašomas.

Bendrov atlieka ilgalaikio materialiojo turto vertinim, kai tik atsiranda požymi-, kad ilgalaikio materialiojo turto vert gali bti sumažjusi. Nuvertjimo nuostolis pripažstamas bendrj pajamataskaitoje, kai nustatomas.

Vert yra sumažjusi tada, kai turto ar pinigus generuojanio vieneto apskaitin vert viršija jo atkuriamj vert, kuri sudaro jo tikroji vert atmus pardavimo snaudas arba jo panaudojimo vert priklausomai nuo to, kuri iš jyra didesn.

Tikroji vert atmus pardavimo snaudas apskaiiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistanius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusi šali arba vyraujaniomis rinkos kainomis atmus neišvengiamas turto perleidimo snaudas. Naudojimo vert apskaiiuojama naudojant diskontuot pinig sraut model. Pinig srautai susidaro iš ateinani penki met biudžeto ir neapima restruktrizavimo veiklos, dl kurios Bendrov dar nra sipareigojusi, ar reikšming investicij ateityje, kurios pagerint tikrinamo pinigus generuojanio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vert jautriausiai reaguoja diskonto norm naudojam diskontuot pinig sraut modelyje, taip pat numatomas bsimas pinig plaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojam augimo norm. Pagrindins prielaidos, naudotos pinigus generuojani vienetnaudojimo vertei nustatyti, plaiau paaiškintos 13 pastaboje.

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

Nusidvjimas skaiiuojamas taikant tiesiogiai proporcing metod per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai	15 - 63 metai,
Mašinos ir rengimai	5 - 30 met ,
Transporto priemons	4 - 6 metai,
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	3 - 8 metai.

Turto likutins verts, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidvjimo metodai yra peržirimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvien finansini metpabaigoje.

Nebaigta statyba apskaitoma sigijimo verte, atmus verts sumažjim. sigijimo vert sudaro statybos, statini ir rengini vert bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidvjimas neskaiiuojamas tol, kol statyba nra baigta, ir turtas nepradtas naudoti.

2.7. Ilgalaikis turtas laikomas pardavimui

Ilgalaikis turtas laikomas pardavimui yra apskaitomas žemesnija iš apskaitins ir tikrosios verts, atmus pardavimo išlaidas. Ilgalaikis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jeigu jo balansin vert atsipirks j parduodant, o ne tsiant jo eksploatacij. Ši slyga tenkinama tik tuomet, kai pardavimas yra labai tiktinas ir turtas yra visiškai paruoštas greitam pardavimui.Perklasifikavus ilgalaik turt turt laikom pardavimui, jam sustabdomas nusidvjimo skaiiavimas.

Jeigu Grups turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nebetenkina aukšiau aprašyt slyg-, Grup nebeklasifikuoja to turto kaip laikomo pardavimui ir vertina ilgalaik turt, kuris nustoja bti klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, verte žemesnija iš: turto likutins verts prieš turto perklasifikavim laikom pardavimui, vertinus bet kokius nusidevjimo, amortizacijos ar perkainojimo pataisymus, kurie bt buv apskaityti jeigu turtas nebtklasifikuojamas kaip laikomas pardavimui ir jo atsiperkamosios verts, po sprendimo neparduoti turto datos. Ilgalaikio turto, kuris nustoja bti klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui apskaitins verts pataisymai yra apskaitomi pelno (notsolio) ataskaitoje to periodo, kuriuo slygos nustoja bti tenkinamos.

2.8. Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" Grups finansinis turtas yra skirstomas finansin turt, vertinam tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansin turt, skirt parduoti. Visi investicij sigijimai ir pardavimai yra pripažstami jpirkimo (pardavimo) dien. Iš pradži finansinis turtas yra apskaitomas sigijimo verte, kuri yra lygi sumokto atlyginimo tikrajai vertei, traukiant (išskyrus finansin turt, vertinam tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje) sandorio sudarymo snaudas.

Grups finansinio turto kategorija yra nustatoma turto sigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra btina, peržirima kiekvienfinansini metpabaigoje.

Visi prastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažstami atsiskaitymo dien, kuri yra diena kai Grup sipareigoja pirkti turt. Visi prastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turt per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatyt laikotarp.

2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grup neturjo finansinio turto, vertinamo tikrja verte bendrj pajam ataskaitoje, investicij-, laikomiki išpirkimo termino bei finansinio turto, skirto parduoti.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestin finansin priemon su fiksuotais arba nustatytu bdu apskaiiuojamais mokjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradži yra apskaitomos suteikto atlygio tikrja verte. Trumpalaiks gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palkan normos metod atmus bet kokius verts sumažjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažstami bendrjpajamataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažja jo vert ar jis yra amortizuojamas.

Gautin sum verts sumažjimas yra apskaitomas, kai yra požymi-, kad gautin sum vert gali bti sumažjusi, tada balansin gautin sum vert yra mažinama naudojant verts sumažjim sskait. Nuvertjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra vertinamos kaip nebeatgaunamos.

2.9. Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesnija iš savikainos ir grynosios realizacins verts, atmus apskaityt pasenusi ir ltai judani atsarg verts sumažjim. Grynoji realizacin vert yra pardavimo kaina, esant prastinms verslo slygoms, atmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaiiuojama FIFO metodu. pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikain traukiamos pastovios ir kintamos pridtins išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali bti realizuotos, yra nurašomos.

2.10. Pinigai ir pinig ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sskaitose. Pinig ekvivalentai yra trumpalaiks, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos žinom pinig sum. Toki investicij terminas neviršija trij mnesi-, o verts pokyi rizika yra labai nežymi.

Pinig sraut ataskaitoje pinigus ir pinig ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indliai einamosiose sskaitose, kitos trumpalaiks labai likvidžios investicijos.

2.11. Skolos

Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos apibržto turto sigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažstamos snaudomis, kai patiriamos. 2009 m. ir 2010 m. skolinimosi išlaidkapitalizuota nebuvo.

Finansins skolos iš pradži pripažstamos gaut lš tikrja verte, atmus sandorio išlaidas. Vliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gaut lš ir sumos, kuri reiks sumokti per skolos (išskyrus kapitalizuotos dalies, kuri aptarta aukšiau) termin, yra traukiamas laikotarpio peln ar nuostolius.

Finansins skolos priskiriamos ilgalaikms, jei iki finansins bkls ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis rodo, kad sipareigojimas finansins bkls ataskaitos dien pagal pobd buvo ilgalaikis.

Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties slygomis, yra išskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentus komponentus (jei taikytina).

Išleidimo dat konvertuojam obligacij skolos komponento tikroji vert yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kain. Skolos komponento tikroji vert yra apskaitoma amortizuota savikaina finansini sipareigojimstraipsnyje (atmus sandorio sudarymo kaštus) iki išpirkimo ar konversijos.

plauk dalis, viršijanti skolos komponento tikrj vert, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atmus sandorio sudarymo kaštus. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitin vert vlesniais laikotarpiais neperskaiiuojama. Sandorio sudarymo kaštai yra priskiriami skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jpradinms pripažinimo vertms.

2.12. Išvestins finansins priemons

Grup sudaro išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius. Išankstiniai sandoriai iš pradži apskaitomi sigijimo verte. Po pradinio pripažinimo ir vertinimo išankstiniai sandoriai yra apskaitomi finansins bkls ataskaitoje tikrja verte. Tikroji vert yra apskaiiuojama naudojant diskontuot pinig sraut modelius, taikant efektyvi palkan norm. vertintos šisandori teigiamos tikrosios verts finansins bkls ataskaitoje yra apskaitomos kaip finansinis turtas, o neigiamos verts finansins bkls ataskaitoje apskaitomos kaip finansiniai sipareigojimai. Sandoriai, kurie yra vykdyti su ta paia sandorio šalimi pagal teisiškai galiojanius sandorius, yra pateikiami grynja verte. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grup neturjo nevykdyt išankstini sandori-– visi išankstiniai sandoriai buvo vykdyti 2009 m.

Pelnas ar nuostoliai iš išankstini sandori tikrosios verts pasikeitim yra apskaitomi bendrj pajam ataskaitoje tada, kai jie atsiranda.

2.13. Finansinio turto ir sipareigojim pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalis finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grups) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teiss finansinio turto pinigsrautus galiojimo laikas;
− Grup išlaik teis pinig srautus, bet prisim sipareigojim sumokti vis sum treiajai šaliai pagal perleidimo sutart per trump laik; ir
− Grup perleido savo teis gauti pinigines plaukas iš turto arba (a) perleido iš esms vis su finansinio turto nuosavybe susijusi rizik ir naud, arba (b) nei perleido, nei išlaik su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrol.

Kai Grup perleidžia teises turto pinig srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrols, turtas yra pripažstamas tiek, kiek Grup yra su juo susijusi.

Finansiniai sipareigojimai

Finansinio sipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis sipareigojamas pakeiiamas kitu sipareigojimu tam paiam skolintojui, bet kitomis slygomis, arba kai esamo sipareigojimo slygos iš esms pakeiiamos, toks pokytis laikomas pirminio sipareigojimo nutraukimu ir naujo sipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkam balansini veri pripažstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.14. Faktoringas

Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai Grup perleidžia finansuotojui skolininko pinigin reikalavim už nustatyt atlyginim. Grup perduoda finansuotojui teises ateityje gautinas sumas pagal sskaitas. Grups faktoringo sandorius sudaro sandoriai su regreso teise (finansuotojas turi teis gržinti Grupei pradelst reikalavim). Faktoringuojamos gautinos sumos (su regreso teise) ir susijs finansavimas finansinse ataskaitose yra apskaitomi iš pirkj gautin sum bei paskol-, lizingo (finansins nuomos) sipareigojimstraipsniuose.

2.15. Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansin nuoma) – Grup kaip nuomininkas

Grup pripažsta išperkamosios nuomos turt ir susijusius sipareigojimus finansins bkls ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dien ir apskaito j mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto verts ir dabartins verts minimali išperkamosios nuomos mok sumos. Skaiiuojant dabartin išperkamosios nuomos mok vert naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palkan normai, jei yra praktiška j nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grups apskaiiuota skolinimosi norma. Pradins tiesiogins išlaidos, susijusios su turtu, yra traukiamos turto vert. Nuomos mokjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio sipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarp taip, kad atitikt pastovi palkan norm, mokam nuo likusio sipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Tiesiogins išlaidos, kurias patyr nuomininkas per išperkamosios nuomos laikotarp, yra traukiamos nuomojamo turto vert.

Finansins nuomos bdu sigytam turtui skaiiuojamas nusidvjimas, be to, dl finansins nuomos kiekvien ataskaitin laikotarp yra patiriamos finansins snaudos. Nusidvjimo skaiiavimo tvarka finansins nuomos bdu sigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, taiau toks turtas negali bti nudvimas per ilgesn nei lizingo laikotarp, jei pagal lizingo sutart sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavyb nra perduodama Grupei.

Jeigu pardavimo ir atgalins nuomos sandorio rezultatas yra finansin nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitin vert, nra iš karto pripažstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansins nuomos laikotarp.

2.15 Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma (tsinys)

Veiklos nuoma – Grup kaip nuomininkas

Turto, su kurio nuosavybe susijusi rizik bei naud išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokjimai pagal veiklos nuom yra pripažstami snaudomis tiesiniu bdu per nuomos laikotarp.

Bendra nuomotojo suteikiam lengvat nauda yra pripažstama kaip nuomos snaud sumažjimas per nuomos laikotarp tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalins nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesn nei tikroji vert, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnmis už rinkos kainas nuomos mokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos mokomis per laikotarp, kur turt numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrj vert, suma, kuria viršijama tikroji vert, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarp, kuriuo turt numatoma naudoti.

2.16. Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip sigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacij grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinse ataskaitose pripažstama panaudota dalimis tiek, kiek nudvimas su šia dotacija susijs turtas ir bendrj pajam ataskaitoje mažinamas atitinkam snaudstraipsnis.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar prajusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitin laikotarp patiriama snaud-, arba kiek apskaiiuojama negaut pajam-, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

2.17. Atidjiniai

Atidjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dl vykio praeityje Grup turi teisin sipareigojim ar neatšaukiam pasižadjim, ir tiktina, kad jam vykdyti bus reikalingi ekonomin naud teikiantys ištekliai, ir sipareigojimo suma gali bti patikimai vertinta. Atidjiniai yra peržirimi kiekvieno balanso sudarymo dien ir koreguojami, kad atspindttiksliausi dabartin vertinim. Tais atvejais, kai pinig laiko verts poveikis yra reikšmingas, atidjinio suma yra išlaid-, kuri-, tiktina, reiks sipareigojimui padengti, dabartin vert. Kai naudojamas diskontavimas, atidjinio padidjimas, atspindintis prajus laiko tarp, yra apskaitomas kaip palkansnaudos.

2.18. Ilgalaiks išmokos darbuotojams

Pagal kolektyvins sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovs išeinaniam darbuotojui sulaukusiam pensinio amžiaus priklauso vienkartin išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažstamos finansins bkls ataskaitoje ir atspindi bsimmokjim dabartin vert balanso sudarymo dat. Mint išmok darbuotojams sipareigojimas yra apskaiiuojamas remiantis aktuariniais vertinimais, naudojant planuojamo slyginio vieneto metod. Ilgalaikio sipareigojimo darbuotojams dabartin vert nustatoma diskontuojant vertintus bsimus pinig srautus, remiantis Vyriausybs vertybini popieri-, išreikšt ta paia valiuta kaip išmokos, ir kuri išmokjimo laikotarpis panašus numatom mokjim laikotarp, palkannorma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažstami iš karto bendrj pajamataskaitoje.

Anksiau suteikt paslaug savikaina pripažstama snaudomis tiesiogiai proporcingai tomis dalimis per vidutin laikotarp, kol tampa privaloma mokti išmok. Bet koks pelnas ar nuostoliai atsirad dl sipareigojimo sumažinimo ir / ar vykdymo bendrj pajamataskaitoje pripažstami iš karto.

2.19. Pelno mokestis

Pelno mokesio apskaiiavimas remiasi metiniu pelnu, vertinus atidtj pelno mokest. Pelno mokestis apskaiiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojanius mokesi statymreikalavimus.

2010 m. standartinis Lietuvos Respublikos monms taikomas pelno mokesio tarifas buvo 15 % (2009 m. – 20 %).

Mokestiniai nuostoliai gali bti keliami neribot laikotarp išskyrus nuostolius, kurie susidar dl vertybini popieri ir (arba) išvestini finansini priemoni perleidimo. Toks perklimas nutraukiamas, jeigu Bendrov nebetsia veiklos, dl kurios šie nuostoliai susidar, išskyrus atvejus, kai Bendrov veiklos nebetsia dl nuo jos nepriklausani priežasi-, Nuostoliai iš vertybini popieri ir (arba) išvestini finansini priemoni perleidimo gali bti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobdžio sandoripelno.

Standartinis pelno mokesio tarifas Rusijos federacijoje po 2009 sausio 1 d. yra 20 %.

Mokestiniai nuostoliai Rusijos federacijoje gali bti keliami 10 met-.

Atidtieji mokesiai apskaiiuojami balansini sipareigojim metodu. Atidtasis mokestis atspindi laikinj skirtum tarp turto ir sipareigojim apskaitins verts ir j mokesi bazs grynj mokestin tak. Atidtj mokesi turtas ir sipareigojimai yra vertinami mokesi tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas sipareigojimas, atsižvelgiant mokesi tarifus, kurie buvo priimti ar iš esms priimti finansins bkls ataskaitos dat.

Atidtojo mokesio turtas yra pripažstamas finansins bkls ataskaitoje tiek, kiek Grups vadovyb tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tiktina, kad dalis atidtojo mokesio nebus realizuota, ši atidtojo mokesio dalis nra pripažstama finansinse ataskaitose.

2.20. Pajam pripažinimas

Pajamos pripažstamos, kai tiktina, jog Grup gaus su sandoriu susijusi ekonomin naud, ir kai galima patikimai vertinti pajamsum. Pardavimai apskaitomi atmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš preki pardavimo pripažstamos pristaius prekes ir perdavus rizik bei prekinuosavybs teikiam naud.

Paslaug pajamos pripažstamos taikant kaupimo princip ir apskaitomos bendrj pajam ataskaitoje paslaugas suteikus.

Šiose konsoliduotose finansinse ataskaitose pardavimai tarp Grups moniyra eliminuoti.

2.21. Turto verts sumažjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto bei prestižo verts sumažjimas vertinamas kiekvien finansins bkls ataskaitos dat.

Kai paaiškja, kad Grup neatgaus vis suteikt paskol ir gautin sum pagal sutartus apmokjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, verts sumažjimo ar blog gautin sum nuostoliai yra pripažstami bendrj pajamataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto verts sumažjimo nuostoli atstatymas apskaitomas, kai ši nuostolisumažjimas gali bti objektyviai pagrstas po verts sumažjimo apskaitymo atsitikusiais vykiais. Toks atstatymas apskaitomas bendrj pajam ataskaitoje. Taiau padidjusi apskaitin vert yra padidinama tik tiek, kad neviršytamortizuotos verts, kuri bt buvusi, jei verts sumažjimas nebtbuvs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto verts sumažjimas yra vertinamas tuomet, kai vykiai ar aplinkybs parodo, kad turto vert gali neatsipirkti. Kai apskaitin vert viršija turto atsipirkimo vert, verts sumažjimas apskaitomas bendrj pajam ataskaitoje. Verts sumažjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymi-, kad pripažinti nuostoliai dl turto verts sumažjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažjo. Atstatymas yra apskaitomas bendrj pajamataskaitoje tame paiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti verts sumažjimo nuostoliai.

2.22. vertinim naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas Grups vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir vertinimus, kurie turi takos pateiktoms turto, sipareigojim-, pajam bei snaud sumoms bei neapibržtum atskleidimui. Ši finansini ataskaitreikšmingos sritys, kuriose naudojami vertinimai, apima veiklos tstinumo prielaid (2.2. pastaba), nusidvjim (2.6. ir 13 pastabos), amortizacij (2.5. ir 12 pastabos), atidjini-, ilgalaiki išmok darbuotojams, gautin sum-, atsarg bei ilgalaikio materialiojo turto verts sumažjimo vertinimus (2.17., 2.18., 2.21.,13, 14, 15, 21 ir 22 pastabos) atidtojo pelno mokesio turto pripažinimo ir verts sumažjimo vertinim (11 pastaba). Bsimi vykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant vertinimus. Toki vertinim pasikeitimrezultatas bus apskaitomas finansinse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Detalesnis vertinim naudojimas, atliekant ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto verts atsipirkimo patikrinim, pateikiamas 13 pastaboje.

2.23. Neapibržtumai

Neapibržti sipareigojimai nra pripažstami finansinse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimyb, kad ekonomin naud duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibržtas turtas finansinse ataskaitose nra pripažstamas, taiau jis yra aprašomas finansinse ataskaitose tuomet, kai yra tiktina, kad bus gautos pajamos arba ekonomin nauda.

2.24. Pobalansiniai vykiai

Pobalansiniai vykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grups padt balanso sudarymo dien (koreguojantys vykiai), finansinse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai vykiai, kurie nra koreguojantys vykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.25. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaiiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir sipareigojimai bei pajamos ir snaudos nra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras verslo apskaitos standartas reikalauja btent tokio užskaitymo.

Kur buvo reikalinga, palyginamieji skaiiai buvo pakoreguoti, kad atitikt einamj met pateikimo pokyius (0 ir 5 pastabos). 2010 m. Grup apskait marketingo ir tarpininkavimo paslaug pajamas pardavimo pajam straipsnyje bendrj pajam ataskaitoje. Tam, kad informacija bt palyginama 2009 m. bendrj pajam ataskaita buvo pakoreguota, perkeliant 1.870 tkst. lit sum iš kit pajam straipsnio pardavimo pajamas. Koregavimas buvo atliktas remiantis vadovybs sprendimu, jog šios paslaugos yra neatsiejama Grups pagrindins veiklos dalis.

3 Informacija pagal segmentus

Vienintelis Grups veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuv ir specializuotos rangos gamyba, todl šioje pastaboje nepateikiami jokie veiklos segment atskleidimai, nes jie sutampa su Grups teikiama informacija šiose finansinse ataskaitose.

Žemiau yra pateikiama informacija, atsižvelgiant Grups pardavim ir turto vietos geografij (tkst. lit-):

Grup		Segmento pardavimo pajam iš viso		Tarpsegmentiniai pardavimai	Pardavimo pajamos		buvimo viet	Turto pagal jo iš viso*		Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto sigijimas
	2010 m.	2009 m. 2010 m.		2009 m.	2010 m.	2009 m.	2010 m.	2009 m.	2010 m.	2009 m.
Rusija Ukraina Vakar Europa	2.518 41.508 45.517	20.141 14.326 63.571	(367) (94) -	(1.605) (180) -	2.151 41.414 45.517	18.536 14.146 63.571	28.842 28 -	33.654 41 -	- - -	- - -
Ryt Europa	8.442	11.084	-	-	8.442	11.084	-	-	-	-
Lietuva Kitos NVS šalys	23.320 6.994	4.524	21.852 (15.230) -	(13.117) -	8.090 6.994	8.735 4.524	65.422 -	71.479 -	1.433 -	1.660 -
Kitos Baltijos valstybs	1.161	1.990	-	-	1.161	1.990	-	-	-	-
Kitos šalys	70	450	-	-	70	450	-	-	-	-
Iš viso	129.530		137.938 (15.691)	(14.902)	113.839	123.036	94.292	105.174	1.433	1.660

* Turt ne Lietuvoje daugiausiai sudaro ilgalaikis materialusis turtas, atsargos bei gautinos sumos.

Sandoriai tarp geografini segment dažniausiai sudaromi komerciniais terminais ir slygomis. Tarpsegmentiniai pardavimai yra eliminuojami konsoliduojant.

2010 m. pardavimai pirkjui S.A. "Conforama" sudar 10,54% bendr pardavim ir 2009 m. pardavimai pirkjui OOO "Electrolux RUS" sudar 12,52% bendr pardavim-.

4 Pardavimo savikaina

	2010 m.	2009 m.

Žaliavos	73.214.075	76.851.438
Darbo užmokestis	9.022.149	9.945.582
Nusidvjimas ir amortizacija	4.636.384	4.725.012
Kita	9.538.560	18.891.946
	96.411.168	110.413.978

5 Kitos veiklos pajamos

	2010 m.	2009 m.

Pajamos iš transportavimo paslaug	231.366	248.283
Patalp nuomos pajamos	325.397	23.991
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo pelnas	38.077	8.790
rengim nuomos pajamos	3.847	651
Kitos	151.059	224.771
	749.746	506.486

6 Pardavimo ir paskirstymo snaudos

	2010 m.	2009 m.

Transportavimas	3.467.997	4.418.373
Garantinio aptarnavimo snaudos	988.621	793.805
Atlyginimai ir socialinis draudimas	882.297	727.124
Rinkos tyrimai, pardavim skatinimas bei komisiniai treioms šalims	524.442	825.548
Draudimas	336.225	114.892
Reklama	180.908	250.462
Sertifikavimo snaudos	179.012	158.991
Sandlio nuoma ir sandliavimo snaudos	112.788	469.224
Produkcijos išvežimo snaudos	29.978	46.951
Komandiruoi snaudos	53.577	32.827
Nusidvjimas ir amortizacija	-	39.801
Kita	3.637	1.641.079
	6.759.482	9.519.077

7 Administracins snaudos

	2010 m.	2009 m.

Atlyginimai ir socialinis draudimas	5.259.567	8.432.410
Nusidvjimas ir amortizacija	2.181.468	2.594.190
Mokesiai, išskyrus pelno mokest	1.196.856	1.270.050
Gautin sum verts sumažjimo pokytis (15 pastaba)	343.559	2.255.790
Prestižo nurašymas (1 pastaba)	-	9.390.299
Ilgalaiks išmokos darbuotojams (22 pastaba)	(29.566)	389.394
Kitos	3.971.797	3.111.993
	12.923.681	27.444.126

Gautin sum verts sumažjimo pokytis 2010 m. ir 2009 m. didžija dalimi yra susijs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkj-(15 pastaba).

8 Kitos veiklos snaudos

	2010 m.	2009 m.

Transportavimo snaudos	234.523	252.578
rengim nuomos snaudos	1.549	48.931
Ilgalaikio turto pardavimo rezultatas	-	65.173
Pagalbini skyri snaudos	-	31.922
Kitos	64.066	106.206
	300.138	504.810

9 Finansins veiklos pajamos

	2010 m.	2009 m.

Pelnas dl valiutos kurs pasikeitimo, grynja verte	2.821.649	-
Pelnas iš užsienio valiutos išvestini finansini priemoni perkainojimo	-	340.630
Palkan pajamos ir kita	17.767	19.626
	2.839.416	360.256

10 Finansins veiklos snaudos

	2010 m.	2009 m.

Palkan snaudos	4.091.649	5.607.863
Nuostoliai dl valiutos kurs pasikeitimo, grynja verte	-	2.888.474
Nuostoliai iš užsienio valiutos išvestini priemoni perkainojimo	-	726.587
Realizuoti nuostoliai iš užsienio valiutos išvestini priemoni	-	260.004
Kita	35.220	16.931
	4.126.869	9.499.859

11 Pelno mokestis

Pelno mokesio snaud bei pajam-, turto ir sipareigojim komponentai (tkst. lit-):

	2010 m.	2009 m.

Pelno mokesio snaud (pajam ) komponentai
Ataskaitini met pelno mokestis	(10)	(24)
Atidtojo pelno mokesio pajamos (snaudos)	491	(4.679)
Pelno mokesio pajamos (snaudos), apskaitytos bendr j pajam ataskaitoje	481	(4.703)

11 Pelno mokestis (tsinys)

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Atidtojo pelno mokesio turtas
Keliami mokestiniai nuostoliai	10.742	8.966
Gautin sum verts sumažjimas	648	313
Atidjiniai garantiniam remontui	427	589
Sukaupti sipareigojimai	66	181
Kita	72	85
Atidtojo pelno mokesio turtas prieš realizacins verts sumažjim	11.955	10.314
Atimti: realizacins verts sumažjimas	(11.055)	(9.301)
Atidtojo pelno mokesio turtas, grynja verte	900	833
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas
Kapitalizuotos pltros išlaidos ir remonto darbai	(929)	(881)
Atsarg apmokestinamosios ir balansins verts skirtumas	-	(422)
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas	(929)	(1.303)
Atidtasis pelno mokestis, grynj verte	(29)	(470)
Finansins bkls ataskaitoje pateikta:
Atidtojo pelno mokesio turtas	122	45
Atidtojo pelno mokesio sipareigojimas	(151)	(515)

Atidtojo mokesio turtas ir sipareigojimas buvo apskaitomi naudojant 15% (Lietuvoje taikomas tarifas) ir 20% (Rusijoje taikomas tarifas) tarifus. Grups atidtojo pelno mokesio komponent pasikeitimai buvo tokie (tkst. lit-):

	2009 m. gruodžio 31 d. likutis	Pripažinta bendr j pajam ataskaitoje	Valiutos kurso pasikeitimo taka	2010 m. gruodžio 31 d. likutis

Keliami mokestiniai nuostoliai	8.966	1.182	594	10.742
Gautin sum verts sumažjimas	313	335	-	648
Sukaupimai	181	(115)	-	66
Atidjiniai garantiniam remontui	589	(164)	2	427
Kita	85	(13)	-	72
Atsarg mokestins ir apskaitins veri skirtumas	(422)	463	(41)	-
Kapitalizuotos pltros išlaidos ir remonto darbai	(881)	(37)	(11)	(929)
Realizacins verts sumažjimas	(9.301)	(1.160)	(594)	(11.055)
Atidtasis pelno mokestis, grynja verte	(470)	491	(50)	(29)

Atidtojo pelno mokesio turtas yra pripažstamas tokia suma, kokia yra tiktina, jog šis turtas bus realizuotas. 2010 m. gruodžio 31 d. Grups vadovyb abejojo atidtojo pelno mokesio, susijusio su keliamais mokestiniais nuostoliais bei verts sumažjimu gautinoms sumoms, realizavimo galimybe.

Mokestiniai nuostoliai, sudarantys 15.787 tkst. lit-, gali bti keliami neribot laikotarp, o mokestiniai nuostoliai, sudarantys 37.390 tkst. lit-, gali bti keliami vidutiniškai šešerius metus.

11 Pelno mokestis (tsinys)

Visos pelno mokesio snaud sumos suderinimas su teorine suma, naudojant Grups mokesio tarifus, yra toks (tkst. lit-):

	2010 m.	2009 m.

(Nuostolis) prieš apmokestinim	(3.094)	(33.479)
Pelno mokesio (snaudos) pajamos, apskaiiuotas taikant statym nustatyt tarif (2010 m. - 15% ir 2009 m. - 20%)	464	6.696
Pelno mokesio nemažinanios snaudos	1.716	(2.012)
Atidtojo mokesio realizacins verts pasikeitimas	(1.754)	(6.443)
Nepripažint mokestini nuostoli taka	55	-
Dukterini moni mokesi tarif skirtumai	-	(2.944)
Pelno mokesio tarifo pasikeitimo taka (2.19. pastaba)	-	(2.944)
Pelno mokesio pajamos (snaudos), apskaitytos bendr j pajam ataskaitoje	481	(4.703)

12 Nematerialusis turtas

	Programin
	Pltros išlaidos	ranga, licencijos	Iš viso
sigijimo vert:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	13.018.292	2.009.205	15.027.497
sigijimai	679.721	28.884	708.605
Pardavimai ir nurašymai	-	(14.499)	(14.499)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	13.698.013	2.023.590	15.721.603
Amortizacija:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	8.200.184	1.969.347	10.169.531
Amortizacija per metus	608.407	43.364	651.771
Pardavimai ir nurašymai	-	(14.485)	(14.485)
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	8.808.591	1.998.226	10.806.817
2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert	4.889.422	25.364	4.914.786
2009 m. gruodžio 31 d. likutin vert	4.818.108	39.858	4.857.966

12 Nematerialusis turtas (tsinys)

			Programin
	Prestižas	Pltros išlaidos	ranga, licencijos	Iš viso
sigijimo vert:
2009 m. sausio 1 d. likutis	10.264.420	12.624.922	2.219.851	25.109.193
sigijimai	-	440.808	-	440.808
Pardavimai ir nurašymai (1 ir 7 pastabos)	(9.390.299)	(47.438)	(210.646)	(9.648.383)
Valiut kurs pasikeitimo taka	(874.121)	-	-	(874.121)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	-	13.018.292	2.009.205	15.027.497
Amortizacija:
2009 m. sausio 1 d. likutis	-	7.351.741	2.031.526	9.383.267
Amortizacija per metus	-	884.802	149.002	1.033.804
Pardavimai ir nurašymai	-	(36.359)	(211.181)	(247.540)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	-	8.200.184	1.969.347	10.169.531
2009 m. gruodžio 31 d. likutin vert	-	4.818.108	39.858	4.857.966
2009 m. sausio 1 d. likutin vert	10.264.420	5.273.181	188.325	15.725.926

Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra traukta veiklos snaudas bendrj pajamataskaitoje.

Grup 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio nematerialaus turto verts sumažjimo vertinim. Atlikusi analiz, vadovyb nenustat ilgalaikio nematerialaus turto nuvertjimo (13 pastaba).

13 Ilgalaikis materialusis turtas

	Žem, pastatai ir statiniai	Mašinos ir rengimai	Transporto priemons ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso

sigijimo vert:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	37.074.134	101.865.030	16.730.840	155.670.004
sigijimai	-	623.039	101.588	724.627
Parduotas ir nurašytas turtas	(402.898)	(2.785.117)	(712.655)	(3.900.670)
Perklasifikavimai	-	(695.968)	695.968	-
Perklasifikavimas iš turto laikomo pardavimui	-	21.036.694	-	21.036.694
Valiutos kurso pasikeitimo taka	1.701.768	1.878.058	63.954	3.643.780
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	38.373.004	121.921.736	16.879.695	177.174.435
Sukauptas nusidvjimas:
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	8.033.030	81.118.311	13.906.493	103.057.834
Nusidvjimas per metus	1.394.188	5.189.154	1.003.053	7.586.395
Parduotas ir nurašytas turtas	(106.561)	(2.239.255)	(712.060)	(3.057.876)
Perklasifikavimai	-	(569.432)	569.432	-
Perklasifikavimas iš turto laikomo pardavimui	-	11.459.494	-	11.459.494
Valiutos kurso pasikeitimo taka	319.309	1.040.806	72.263	1.432.378
2010 m. gruodžio 31 d. likutis	9.639.966	95.999.078	14.839.181	120.478.225

2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert	28.733.038	25.922.658	2.040.514	56.696.210
2009 m. gruodžio 31 d. likutin vert	29.041.104	20.746.719	2.824.347	52.612.170

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

	Žem, pastatai ir statiniai	Mašinos ir rengimai	Transporto priemons ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
sigijimo vert:
2009 m. sausio 1 d. likutis	38.159.677	127.903.049	17.762.978	183.825.704
sigijimai	-	1.041.122	177.627	1.218.749
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(3.795.751)	(2.205.508)	(6.001.259)
Perklasifikavimai	-	(1.077.044)	1.077.044	-
Perklasifikavimas turt laikom pardavimui	-	(21.036.694)	-	(21.036.694)
Valiutos kurso pasikeitimo taka	(1.085.543)	(1.169.652)	(81.301)	(2.336.496)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	37.074.134	101.865.030	16.730.840	155.670.004
Sukauptas nusidvjimas:
2009 m. sausio 1 d. likutis	6.866.118	90.409.354	13.954.746	111.230.218
Nusidvjimas per metus	1.319.607	6.260.491	1.382.543	8.962.641
Parduotas ir nurašytas turtas	-	(3.180.510)	(1.720.227)	(4.900.737)
Perklasifikavimai	-	(325.627)	325.627	-
Perklasifikavimas turt laikom pardavimui	-	(11.459.494)	-	(11.459.494)
Valiutos kurso pasikeitimo taka	(152.695)	(585.903)	(36.196)	(774.794)
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	8.033.030	81.118.311	13.906.493	103.057.834
2009 m. gruodžio 31 d. likutin vert	29.041.104	20.746.719	2.824.347	52.612.170
2009 m. sausio 1 d. likutin vert	31.293.559	37.493.695	3.808.232	72.595.486

Grups ilgalaikio materialiojo turto nusidvjimas 2010 m. sudaro 7.586 tkst. lit- (2009 m. 8.963 tkst. lit-). 6.057 tkst. lit suma 2010 m. (7.470 tkst. lit- 2009 m.) yra traukta gamybos savikain. Likusi 1.529 tkst. lit suma (1.493 tkst. lit- 2009 m.) yra traukta veiklos snaudas Grups bendrj pajamataskaitoje.

Grups vadovyb atliko vidin analiz siekdama vertinti ar veikloje aktyviai nenaudojamas dukterinei monei priklausantis gamybinis pastatas turt bti klasifikuojamas kaip investicinis turtas arba kaip turtas laikomas pardavimui, taiau buvo nusprsta, kad atitinkamos klasifikacijos kriterijai netenkinami, todl turtas apskaitomas kaip skirtas savo naudojimui.

2010 m. gruodžio 31 d. Grups pastatai, kuri likutin vert 6.238 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 22.678 tkst. lit-) ir mašinos ir rengimai, kuri likutin vert 7.359 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 5.204 tkst. lit-) buvo keisti bankams kaip paskolužstatas (23 pastaba).

Prievoli paprastj obligacij savininkams vykdymo užtikrinimui Bendrov yra keitusi mašinas ir rengimus, kuri likutin vert 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 3.247 tkst. lit-(23 pastaba).

Verts sumažjimo vertinimas

Grup 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto verts sumažjimo vertinim. Dalies ilgalaikio turto (dukterinei monei OOO "Techprominvest" priklausanio gamybinio pastato), kurio 2010 m. gruodžio 31 d. likutin vert sudar 18.622 tkst. lit bei 2009 m. gruodžio 31 d. - 18.867 tkst. lit-, verts sumažjimo vertinimas buvo atliekamas remiantis palyginamj rinkos kain metodu. Atlikusi verts sumažjimo vertinim, vadovyb nenustat gamybinio pastato nuvertjimo.

Likusios dalies ilgalaikio materialiojo turto verts sumažjimo patikrinimas buvo atliekamas vertinant j naudojimo vert. Verts sumažjimo vertinimo tikslais buvo identifikuotas šis pinigus generuojantis vienetas (PGV):

• AB "Snaig" (Bendrovs ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas, sumažintas subsidij-, gaut ilgalaikiam materialiam turtui sigyti, verte; didžioji dalis dukterins mons OOO "Techprominvest" gamybini rengim-, po Kaliningrado gamyklos uždarymo planuojam panaudoti Alytaus gamykloje, bei dukterins mons UAB "Almecha" ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas).

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

Verts sumažjimo vertinimas (tsinys)

Žemiau pateiktas mintosios likusios dalies ilgalaikio materialaus turto likutini veri- (tkst. lit-) 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. priskyrimas AB "Snaig" PGV:

	2010 m.	2009 m.
Ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas	42.989	38.603
Atimti: subsidijos	(1.282)	(1.601)
Iš viso	41.707	37.002

AB "Snaig" PGV

Visa Bendrov buvo apibržta kaip pinigus generuojantis vienetas (PGV). PGV atsiperkamoji vert nustatoma remiantis naudojimo verts apskaiiavimu naudojant pinig sraut prognozes po mokesi pagal penki met finansinius biudžetus, kuriuos patvirtino aukšiausioji vadovyb. Bendrai pinig sraut prognoz apima dvylika met- 2010 m. (keturiolika met-2009 m.)(numatomas ilgalaikio turto panaudojimo periodas). Atlikusi verts sumažjimo vertinim, vadovyb nenustat PGV nuvertjimo.

PGV naudojimo verts apskaiiavimas 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra ypatingai priklausomas nuo toki prielaid-:

	2010 m.	2009 m.

/ Diskonto norma prieš mokesius1) Diskonto norma po mokesi	13 % / 13 %	16 % / 17 %
laikotarpiui2) Vidutinis metinis pajam augimas prognozuojamas penkeri met	8 %	9 %
laikotarpiui3) Vidutin bendrojo pelno marža prognozuojama penkeri met	25 %	22 %
laikotarpio4) Augimo norma pinig srautams ekstrapoliuoti po penkeri met	1 %	1 %

1) Pinig srautams diskontuoti naudojami Bendrovs svertiniai kapitalo (po mokesi-) kaštai, apimantys nuosavo ir skolinto kapitalo reikalaujam grž, atsižvelgiant investuoto kapitalo rizikos laipsn (suapvalintas iki sveiko skaiiaus).
2) Pardavimo augimo normos. Pinig sraut prognoz atspindi augant produkcijos poreik nuo 2011 m. dl tokipriežasi-: planuojamo bendro ekonomikos atsigavimo; dl mažesni pirkimo apimi didmeninink ir mažmenininksandliuose esantys produkcijos kiekiai, vadovybs vertinimu, iki 2011 m. jau turt bti išparduoti, todl numatomi nauji užsakymai; Bendrovs pardavimams reikšming tak daro šiuo metu sustabdytas Ryt rink kredit draudimas (kadangi Bendrov iš NVS šali gauna daug užsakym-, kuri nevykdo neturdama galimybs apdrausti pirkjkreditingum), o Bendrovs vadovybs žiniomis, yra svarstoma kredit draudim Ryt rinkoms atnaujinti, kas turtreikšmingos takos pardavimaugimui.
3) Bendrovs vadovybs vertinimu, bendrojo pelno marža pinig sraut prognozje yra vertinama prieš ilgalaikio turto nusidvjimo snaudas atsižvelgiant iš pagrindins produkcijos pardavimo uždirbt bendrj peln. Pinig srautprognozje Bendrovs vadovyb remiasi prielaida, kad kintami funkciniai kaštai turt augti tokiu paiu tempu, kaip ir pardavimai, o fiksuotus kaštus Bendrov planuoja išlaikyti optimaliame lygyje.
4) Ši augimo norma neviršija tiktinos vidutins kio šakos augimo normos.

Mint prielaid gyvendimas yra glaudžiai susijs su veiklos tstinumo prielaid-, nustatyt- Grups vadovybs ir aptart-2.2. pastaboje, gyvendinimu.

13 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

Verts sumažjimo nustatymas (tsinys)

Grups vadovybs nuomone, svarbiausios bei labiausiai galinios kisti prielaidos yra pardavim augimas ir bendrojo pelno marža. Toliau pateikiamoje lentelje nurodomas ilgalaikio turto verts sumažjimas išreikštas procentine dalimi nuo atitinkam finansini metgruodžio 31 d. likutins verts, atsižvelgiant aukšiau išvardintas prielaidas.

	2010 m.	2009 m.

Numatomas pardavim augimas yra per pus mažesnis, o visos kitos prielaidos
nekinta	-	13 %
Bendrojo pelno marža sumažja iki 20%, o visos kitos prielaidos nekinta	1 %	11 %

Ši finansini ataskait sudarymo metu Bendrovs vadovyb nesitikjo, kad prielaidos galtreikšmingai keistis.

Turtas laikomas pardavimui

2009 m. Grups vadovyb planavo panaudoti didžij dal Kaliningrado gamyklos rengim statant nauj šaldytuvgamykl Kazachstane, kuri valdys bendra Kazachstano socialins-komercins korporacijos nacionalins kompanijos "Saryarka" ir Bendrovs mon TOO "Snaige-Saryarka". Grups vadovyb tikjosi, kad šis projektas bus realizuotas sekaniais metais, todl turtas buvo perklasifikuotas turt laikom pardavimui. Šio turto nusidvjimo skaiiavimas buvo sustabdytas 2009 m. balandžio mn., primus sprendim dl bendros mons steigimo.

2010 m. gruodžio 31 d. mons TOO "Snaige-Saryarka" pltra nebuvo aiški dl pasikeitim- Kazachstano socialinskomercins korporacijos nacionalins kompanijos "Saryarka" valdyme, todl 2010 m. pabaigoje Grups vadovyb prim sprendim perkelti rengimus ir mašinas, 2009 m. gruodžio 31 d. klasifikuojamus kaip turtas laikomas parduoti, gamykl Alytuje. Dl to aukšiau pamintos mašinos ir rengimai 2010 m. gruodžio 31 d. buvo perklasifikuoti ilgalaik materialj turt ir verts sumažjimo vertinimo tikslais priskirti AB "Snaig" PGV.

14 Atsargos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos, atsargins dalys ir nebaigta gamyba	8.505.394	10.470.164
Pagaminta produkcija	3.802.014	8.504.123
Kita	277.826	40.898
Iš viso atsarg , bendrja verte	12.585.234	19.015.185
Atimti: pagamintos produkcijos verts sumažjimas	(95.342)	(95.342)
Iš viso atsarg , grynja verte	12.489.892	18.919.843

Žaliavas ir atsargines medžiagas sudaro kompresoriai, sudtins dalys, plastmas, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Atsarg apskaityt grynja realizacine verte, apskaitin vert 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. sudar atitinkamai 579 tkst. lit ir 1.100 tkst. lit-.

Kaip paaiškinta 23 pastaboje, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos gržinim, 2010 m. gruodžio 31 d. Grup yra keitusi atsargas už ne mažesn kaip 10.500 tkst. lit- (20.500 tkst. lit-2009 m. gruodžio 31 d.) sum.

15 Iš pirkj gautinos sumos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos	28.536.018	27.899.204
Atimti: abejotin gautin sum verts sumažjimas	(13.585.026)	(12.603.962)
	14.950.992	15.295.242

Iš pirkj gautinos sumos yra be palkan ir paprastai j terminas yra 30 – 90 dien-.

Iš pirkj gautinos sumos, kuri balansin vert 2010 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 13.585 tkst. lit- (12.604 tkst. lit-2009 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100% verts sumažjimas. Gautin sum verts sumažjimo pasikeitimas trauktas administracines snaudas.

Grups iš Vakar šali bei buvusi ir dabartini- NVS šali pirkj gautinos sumos, kurios 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 7.661 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. – 8.091 tkst. lit-), buvo apdraustos kredito draudimu "Atradius Sweden", 2009 m. - kredito draudimu "Coface Austria Kreditversichering" AG Lietuvos filiale.

Iš pirkj gautin sumindividualiai nustatyto verts sumažjimo judjimas yra toks:

2009 m.
(10.372.687)
(2.713.130)
22.932
457.340
1.583
(12.603.962)

Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškja, kad jos nebus atgautos.

Iš pirkj gautin sum laikotarpianaliz 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. yra tokia:

	Iš pirkj gautinos sumos, kuri apmokjimo terminas	Pradelstos iš pirkj gautinos sumos, kurioms neapskaitytas verts sumažjimas
	nra prajs bei joms neapskaitytas verts sumažjimas	mažiau nei 30 dien	30 – 60 dien	60 – 90 dien	90 – 120 dien	daugiau nei 120 dien	Iš viso
2010 m.	12.905.309	1.398.400	396.722	60.410	66.591	123.560	14.950.992
2009 m.	8.992.516	2.840.955	641.576	26.388	171.642	2.622.165	15.295.242

2010 m. gruodžio 31 d. Grup nebuvo pasirašiusi faktoringo su regreso teise sutarties, todl nebuvo joki apribojimdisponuojamam turtui. 2009 m. gruodžio 31 d. pagal faktoringo su regreso teise sutart Grup faktoriams buvo keitusi gautinas sumas, kuri balansin vert 2009 m. gruodžio 31 d. sudar 1.930 tkst. lit bei pagamint produkcij, kurios balansin vert 2009 m. gruodžio 31 d. 7.000 tkst. lit-.

16 Kitas trumpalaikis turtas

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokjimai ir ateinani laikotarpi snaudos	1.156.778	1.299.316
Gautinas PVM	466.933	457.060
Gautinos kompensacijos iš tiekj	97.042	158.075
Riboto naudojimo pinigai	15.000	-
Kitos gautinos sumos	411.712	91.568
	2.147.465	2.006.019

17 Pinigai ir pinig ekvivalentai

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.

Pinigai banke	1.965.694	1.713.531
Pinigai kasoje	5.145	11.556
	1.970.839	1.725.087

2010 m. gruodžio 31 d. Grups sskaitos užsienio valiuta ir litais iki 10.085 tkst. lit- (2009 m. – iki 10.000 tkst. lit-) yra keistos bankui kaip užstatas už paskol (23 pastaba).

18 Kapitalas ir akcij priedai

Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym mons nuosavas kapitalas negali bti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto mons statuose. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrov atitiko š reikalavim.

2010 m. balandžio 29 d. akcinink susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pervesti 13.029 tkst. lit sum iš akcijpried- nepaskirstytj peln, siekiant padengti susidariusius nuostolius, kaip tai leidžia Lietuvos Respublikos akcinibendrovistatymas.

19 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus. j privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno kol rezervas pasieks 10% statinio kapitalo. 2009 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas buvo pilnai suformuotas. Kadangi Bendrov 2010 m. neuždirbo pelno, nebus atlikta pervedim-privalomj rezerv.

Paskirstytini rezervai

Kiti rezervai yra sudaromi akcinink sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant peln, visi paskirstytini rezervai pervedami nepaskirstyt peln ir kiekvienais metais akcininksprendimu perskirstomi.

Kitus paskirstytinus rezervus 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 1.830 tkst. lit rezervas investicijoms (2009 m. gruodžio 31 d. – 1.800 tkst. lit-) bei 30 tkst. lit rezervas socialinms ir kultrinms reikmms (2009 m. gruodžio 31 d. - 60 tkst. lit-).

Užsienio valiutos perskaiiavimo rezervas

Užsienio valiutos perskaiiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybse veikl vykdani dukterini monifinansines ataskaitas.

Valiut perskaiiavimo skirtumai konsoliduotose finansinse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija nerealizuojama. Realizavus atitinkam investicij, sukauptas valiutos perskaiiavimo rezervas perkeliamas nepaskirstyt rezultat tuo paiu laikotarpiu, kai pripažstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.

20 Subsidijos

Likutis 2009 m. sausio 1 d. Padidjimai per laikotarp	10.703.880 -
Likutis 2009 m. gruodžio 31 d.	10.703.880
Padidjimai per laikotarp	-
Likutis 2010 m. gruodžio 31 d.	10.703.880

Sukaupta amortizacija 2009 m. sausio 1 d.	8.703.169
Amortizacija už laikotarp	399.974
Sukaupta amortizacija 2009 m. gruodžio 31 d.	9.103.143
Amortizacija už laikotarp	318.304
Sukaupta amortizacija 2010 m. gruodžio 31 d.	9.421.447

Grynoji likutin vert 2010 m. gruodžio 31 d.	1.282.433
Grynoji likutin vert 2009 m. gruodžio 31 d.	1.600.737

Subsidijos yra gautos gamybos rengim atnaujinimui bei pastat remontui dl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacins medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto duj eliminavimo buitini šaldytuv ir šaldikligamyboje. Subsidijos amortizuojamos per t pat laikotarp kaip rengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos subsidijos, ir kai patiriamos kompensuojamos snaudos. Subsidij amortizacijos suma yra traukiama gamybos savikain mažinant rengim ir pastatrekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos subsidijos, nusidvjim.

21 Atidjiniai garantiniams sipareigojimams

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Grup parduotiems gaminiams suteikia iki 2 met garantij (iki 2009 m. sausio 1 d. - iki 3 met-). Atidjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto snaudomis bei gedim statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti ilgalaikius ir trumpalaikius atidjinius.

2010 m. atidjinigarantiniams sipareigojimams pokyiai buvo tokie:

	2010 m.

Sausio 1 d.	3.759.857
Pasikeitimas per metus (6 pastaba)	988.621
Panaudota	(2.018.094)
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo taka	32.688
Gruodžio 31 d.	2.763.072
Atidjiniai garantiniams sipareigojimams apskaityti gruodžio 31 d. kaip:	2010 m.
- ilgalaikiai	769.517
- trumpalaikiai	1.993.555
	2009 m.
- ilgalaikiai	1.139.120
- trumpalaikiai	2.620.737

22 Ilgalaiks išmokos darbuotojams

2010 m. gruodžio 31 d. Grups vienkartini išmok išeinantiems iš mons darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, snaudos sudar 360 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. - 389 tkst. lit-). Ši suma yra traukta administracinisnaud straipsn Grups bendrj pajam ataskaitoje bei ilgalaiki išmok darbuotojams straipsn finansins bkls ataskaitoje.

Pagrindins prielaidos, taikytos vertinant Grups ilgalaiki išmokdarbuotojams sipareigojim, yra pateiktos žemiau:

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,67 %	7,67 %
Darbuotoj kaitos rodiklis	17 %	17 %
Metinis atlyginimo padidjimas	5 %	5 %

Grup neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.

23 Paskolos

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaiks paskolos
Ilgalaiks paskolos su pastovia palkan norma	4.019.610	-
Ilgalaiks paskolos su kintama palkan norma	6.916.527
Paprastosios obligacijos*	757.806	-
	11.693.943	-
Trumpalaiks paskolos
Konvertuojamos obligacijos**	21.190.524	21.812.741
Paprastosios obligacijos*	1.723.638	2.825.300
Trumpalaiks paskolos su fiksuota palkan norma	1.403.448	1.000.000
Trumpalaiks paskolos su kintama palkan norma	51.000	9.342.081
Faktoringo sipareigojimai	-	1.737.256
	24.368.610	36.717.378
	36.062.553	36.717.378

* 2010 m. birželio 16 d. Bendrov išleido 10.000 vnt. paprastj obligacij-, kuri nominali vert 100 eur bei pelningumas sudaro 10%. Bendrov privalo išpirkti 416 vnt. obligacij ir sumokti sukauptas palkanas kiekvieno mnesio 20 dien iki išpirkimo periodo pabaigos bei išpirkti 432 vnt. obligacij-, kuri išpirkimo terminas yra 2012 m. birželio 15 d. Prievolipaprastj obligacij savininkams vykdymo užtikrinimui Bendrov yra keitusi mašinas ir rengimus, kuri likutin vert 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 3.247 tkst. lit-.

** 2010 m. balandžio 8 d. Bendrov išleido 61.372 vnt. konvertuojam obligacij-, kuri nominali vert 100 eur-, metinis pelningumas sudaro 10%, išpirkimo terminas - 2011 m. balandžio 11 d. Išleidimo tikslas yra refinansuoti dal 2009 m. išleistos konvertuojam obligacij emisijos, kurios išpirkimo terminas sujo 2010 m. balandžio 8 d. Obligacijos apskaitytos diskontuota verte trumpalaiki paskol straipsnyje, o sukauptos palkanos, kurios 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 1.572 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. - 2.843 tkst. lit-), apskaitytos kit trumpalaiki moktin sum straipsnyje (26 pastaba). Palkanos už obligacijas yra mokamos j išpirkimo metu. Pirminio pripažinimo metu nustatyta tikroji konvertuojam obligacijapsikeitimo sandorio vert buvo lygi nuliui.

2010 m. balandžio 8 d. konvertuojam obligacij savinink sprendimu 8.340 vnt. konvertuojam obligacij-, kurikiekvienos nominali vert 100 eur- (345 lit ekvivalentas), buvo konvertuota 2.908.350 vnt. paprastj vardini-Bendrovs akcij-, kurikiekvienos nominali vert 1 litas bei atitinkamai buvo padidintas statinis kapitalas (1 pastaba).

23 Paskolos (tsinys)

Paskoloms su kintama palkan norma 2010 m. gruodžio 31 d. nustatytos 6 mn. VILIBOR plius 4,88 %, bet ne mažesns nei 7,1 % dydžio metins palkanos (2009 m. gruodžio 31 d. - 6 mn. EUR LIBOR plius 2,9 % - 3,5 % dydžio metins palkanos). Paskoloms su fiksuota palkannorm yra nustatytos 9-14% metins palkanos.

2010 m. gruodžio 31 d. pastatai, kuri likutin vert 6.238 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 22.678 tkst. lit-), mašinos ir rengimai, kuri likutin vert 7.359 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 5.204 tkst. lit-), atsargos, kuri likutin vert ne mažiau nei 10.500 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 20.500 tkst. lit-), pinigins plaukos banko sskaitas iki 10.085 tkst. lit- (2009 m. gruodžio 31 d. 10.000 tkst. lit-), taip pat teis reikalauti pinigini plauk iš OOO "Techprominvest" pagal 2010 m. balandžio 30 d. pasirašyt sutart tarp AB "Snaig" ir OOO "Techprominvest" yra keistos bankams už suteiktas paskolas. Be to, 1.000 tkst. lit grynj pinig indliui, apskaitytam kito ilgalaikio turto straipsnyje, buvo apribotos disponavimo teiss ir indlis keistas bankams iki 2015 m. gegužs mn.

UAB "Investicij ir Verslo Garantijos" (mon, priklausanti Lietuvos Respublikos vyriausybei) laidavo už 4.000 tkst. litilgalaiks paskolos su pastovia palkannorma gržinim iki 2015 m. gegužs 24 d.

2009 m. gruodžio 31 d. Grup nevykd paskol-, kuri vert 2009 m. buvo 9.142 tkst. lit-, sutartyse numatyt kai kurifinansini rodikli-. Paskolos susijusios su sutari pažeidimais 2009 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytos trumpalaikisipareigojimstraipsnyje 2009 m.

2010 m. gruodžio 31 d. Grup nevykd paskol-, kuri vert 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 11.785 tkst. lit-, sutartyse numatyto finansinio rodiklio. 2010 m. buvo gautas banko laiškas, patvirtinantis, kad bankas nesiims joki priemoni dl minto rodiklio nesilaikymo 2010 m. gruodžio 31 d., jei tas rodiklis bus vliau vykdomas tinkamai, todl ilgalaiks paskolos nebuvo perkeltos trumpalaiki sipareigojim straipsn. 2011 m. pirmo ketvirio pabaigoje Grup laiksi minto finansinio rodiklio.

Met pabaigoje negržint paskoldalis nacionaline ir užsienio valiutomis:

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Paskolos valiuta:
Eurai	23.671.968	32.677.269
JAV doleriai	-	3.690
Litai	12.390.585	4.036.419
	36.062.553	36.717.378

Ilgalaiki paskol-, išskyrus konvertuojamas ir paprastsias obligacijas, gržinimo terminai:

	Pastovi pal kan norma	Kintama pal kan norma
2011 m.	1.403.448	51.000
2012 m. – 2016 m.	4.019.610	6.916.527
Po 2016 m.	-	-
	5.423.058	6.967.527

2010 m. gruodžio 31 d. Grup turjo 2.397 tkst. lit nepanaudot kredito linij likut su nustatyta 6 mn. EURIBOR + 4,5% metine palkan norma ir 2011 m. kovo 31 d. gržinimo terminu. Taip pat Grup turjo 2.000 tkst. lit nepanaudot paskol su nustatyta 6 mn. VILIBOR + 4,5%, bet ne mažesne nei 6,5% metine palkan norma ir 2013 m. lapkriio 16 d gržinimo terminu. Visos ši skolinimosi galimybiišankstins slygos buvo tenkinamos.

Taip pat žirti 32 pastab dl pobalansini vyki-, susijusisu paskolomis.

24 Lizingas (finansin nuoma)

Lizingo (finansins nuomos) sipareigojimai 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. buvo denominuoti eurais.

Finansinio lizingo sipareigojimams taikomos kintamos palkan normos: nustatyta 6 mnesi- EURIBOR + 2,246 % marža.

Finansins nuomos mokas ateityje pagal mintas išperkamosios nuomos sutartis sudaro:

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	850.846	836.619
Nuo vieneri iki penkeri met	72.589	949.127
Finansins nuomos sipareigojim iš viso	923.435	1.785.746
Palkanos	(19.071)	(79.400)
Finansins nuomos sipareigojim dabartin vert	904.364	1.706.346
Finansins nuomos sipareigojimai apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	833.212	801.983
- ilgalaikiai	71.152	904.363

Pagal finansins nuomos sutartis nuomojam Grups turt sudaro mašinos, rengimai ir transporto priemons. Be nuomos mok reikšmingiausi sipareigojimai pagal išperkamosios nuomos sutartis yra turto priežira ir draudimas. Finansins nuomos terminai yra nuo 3 iki 5 met-. Toliau pateikiamas finansins nuomos bdu sigyto turto likutins verts paskirstymas:

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.
Mašinos ir rengimai	2.578.088	3.033.044
Transporto priemons	-	19.958
	2.578.088	3.053.002

25 Veiklos nuoma

Grup turi sudariusi kelet žems bei patalp veiklos nuomos sutari-. Nuomos slygose nra numatyta apribojim-Grups veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2010 m. Grups nuomos snaudos sudar 290 tkst. lit- (2009 m. 350 tkst. lit-).

Reikšmingiausia Grups veiklos nuomos sutartis yra ilgalaik AB "Snaig" žems nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos mok suma yra peržirima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.

Nuomos mokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nra apibržtos, kadangi sutartis gali bti nutraukiamos spjus.

26 Kitos trumpalaiks moktinos sumos ir sipareigojimai

	2010 m. gruodžio 31 d.	2009 m. gruodžio 31 d.

Sukauptos konvertuojam obligacij palkanos (23 pastaba)	1.571.663	2.842.515
Atlyginimai ir susij mokesiai	1.724.586	1.425.809
Atostogini rezervas	1.356.500	1.148.417
Kitos sukauptos palkanos	260.951	497.755
Kiti moktini mokesiai	260.769	640.497
Kitos moktinos sumos ir sukauptos snaudos	227.773	506.339
	5.402.242	7.061.332

Kit moktin sumslygos:

Kitos moktinos sumos yra be palkan ir j vykdymas yra iki 6 mnesilaikotarpio,
Moktinos palkanos paprastai yra apmokamos kas mnes per finansinius metus.

27 (Nuostoliai) ir slyginis pelnas (nuostoliai) vienai akcijai

	2010 m.	2009 m.
Akcijos išleistos sausio 1 d.	27.827.365	27.827.365
Svertinis akcij skaiiaus vidurkis*	29.867.194	27.827.365
Slygin taka:
Konvertuojamos paprastosios akcijos	23.226.836	19.996.875
Dl slygins takos pakoreguotas svertinis akcij skaiiaus vidurkis	53.094.030	47.824.240
Grynieji met (nuostoliai), tenkantys Bendrovs akcininkams	(2.612.706)	(38.181.050)
Konvertuojam obligacij palkanos	2.712.556	3.529.265
Dl slygins takos pakoreguoti grynasis met pelnas (nuostoliai), tenkantys Bendrovs akcininkams, litais	99.850	(34.651.785)
Vienai akcijai tenkantys (nuostoliai), litais	(0,087)	(1,372)
Vienai akcijai tenkantis slyginis pelnas (nuostoliai), litais	0,002	(0,665)

* Atsižvelgiant obligacijas, konvertuotas akcijas, 2010 m. balandžio mn.

28 Finansiniai instrumentai

Tikroji finansini instrumentvert

Balansins ir tikrosios Grups finansini finansinio turto ir finansini sipareigojim verts 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo:

	2010 m.			2009 m.
	Balansin		Balansin
	vert	Tikroji vert	vert	Tikroji vert

Finansinis turtas
Pinigai ir pinig ekvivalentai	1.970.839	1.970.839	1.725.087	1.725.087
Kitas ilgalaikis turtas	1.000.000	1.000.000
Riboto naudojimo pinigai	15.000	15.000	-	-
Prekybos ir kitos gautinos sumos	15.048.034	15.048.034	15.453.317	15.453.317
Finansiniai sipareigojimai
Paskolos su fiksuota palkan norma	29.095.026	29.095.026	25.638.041	25.638.041
Paskolos su kintama palkan norma	6.967.527	6.967.527	9.342.081	9.342.081
Finansins nuomos (lizingo) sipareigojimai	904.364	904.364	1.706.346	1.706.346
Prekybos ir kitos moktinos sumos	18.222.541	18.222.541	26.508.838	26.508.838
Faktoringo sipareigojimai	-	-	1.737.256	1.737.256

28 Finansiniai instrumentai (tsinys)

Tikroji finansini instrumentvert (tsinys)

siskolinim tikroji vert buvo apskaiiuota diskontuojant laukiamus ateities pinig srautus rinkos palkan norma. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. trumpalaiki siskolinim su fiksuota palkan norma rinkos vert yra artima tikrajai jvertei, kadangi fiksuota palkan norma (9 % - 14 %) artima rinkos palkannormai.

Kiekvienos ršies finansiniam turtui ir sipareigojimams vertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

a) Trumpalaiki prekybos ir kit gautin sum-, trumpalaiki prekybos skol ir trumpalaiki skol apskaitin vert yra artima jtikrajai vertei.
b) Ilgalaiki skol tikroji vert nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palkan norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaiki skol-, už kurias mokamos kintamos palkanos, tikroji vert yra artima japskaitinei vertei.

Išvestins finansins priemons yra apskaitomos tikrja verte, todl j tikroji ir balansin verts sutampa. 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. Grup neturjo investicij-nelistinguojamas mones.

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansini instrument apskaityti bendrj pajamataskaitoje:

	2010 m.	2009 m.
Finansinis turtas, skirtas parduoti	-	(645.961)
Paskolos ir gautinos sumos (7 pastaba)	(343.559)	(2.255.790)

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansini instrument apima išvestini užsienio valiut sandori tikrosios verts pasikeitim tak bei gautin sumverts sumažjim.

29 Rizikos bei kapitalo valdymas

Kredito rizika

Grups prekybos partneri koncentracija yra pakankamai nedidel. Gautinos sumos iš pagrindini dešimt Grups pirkj- 2010 m. gruodžio 31 d. sudar apie 68,4% (57,46% 2010 m. gruodžio 31 d.) vis- Grups iš pirkj gautinsum-. Maksimali kredito rizikos sum 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro balansin gautin sumvert.

diegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkjams, pageidaujantiems gauti atitinkam mokjimo atidjim, atliekami kredito rizikos vertinimai.

Pagal Grupje patvirtint gautin sum pripažinimo blogomis tvark, stebimi atsiskaitym nukrypimai nuo sutartinislyg ir vadovaujantis Grups standartu "Prekini kredit rizikos valdymo procedra" atliekami prevenciniai darbai siekiant išvengti pradelst gautin sum-.

Pagal Grups patvirtint tvark gautinos sumos laikomos blogomis, jeigu galima pritaikyti šiuos kriterijus:

pirkjas vluoja atsiskaityti 60 ir daugiau dien-;
faktoringuojami pirkjai vluoja atsiskaityti 30 ir daugiau dien-;
pirkjas nesugeba vykdyti papildomai priimt sipareigojim-;
vengia bendrauti su pardavju;
pastebima pirkjo vadovkaita;
pastebimas reorganizacijos procesas;
turima informacijos apie pritaikytas mokestines sankcijas, teisminius veiklos, bei turto naudojimo apribojimus;
iškelta bankroto byla;
atsiskaitymperiodiškumo ir pastovumo nebuvimas;
kiti kriterijai.

Reikšminga gautin sum dalis yra apdrausta (15 pastaba). Grup nesuteikia garantij už kit šaliprievoles.

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Palkannormos rizika

Dalis Grups paskol yra su kintamomis palkan normomis, kurios susijusios su LIBOR, VILIBOR ir EURIBOR. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grup nesinaudojo jokiomis finansinmis priemonmis apsidrausti nuo palkan normos kitimo rizikos.

Toliau pateiktoje lentelje atskleidžiama Grups pelno prieš mokesius jautrumas galimiems palkan norm pokyiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (vertinant siskolinimus su kintama palkan norma). Grups nuosavam kapitalui takos, išskyrus einamj metpelno tak, nra.

	Padidjimas/sumaž- jimas baziniais punktais	taka pelnui prieš mokesius (t kst. lit )
2010 m. Litai	+ 100	(68)
Litai	- 200	136
2009 m. Eurai Litai	+ 100 + 100	(126) (2)
Eurai Litai	- 200 - 200	251 4

Likvidumo rizika

Grup kontroliuoja lš trkumo rizik naudodama pinig sraut ataskaitas su likvidumo prognozmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus pinigins veiklos pinig srautus ir leidžia efektingai planuoti pinig djimus, jei tai btreikalinga.

Grups likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santyk tarp tstino finansavimo ir lankstumo naudojant banksskait perviršius, bank paskolas, obligacijas, finansinio lizingo ir nuomos pirkimsutartis.

Žemiau pateikta lentel apibendrina Grups finansini sipareigojim gržinimo terminus 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokjimus pagal sutartis.

			Nuo
	Pareikala	Iki 3	3 iki 12	Nuo
	vus	mnesi	mnesi	1 iki 5 met	Po 5 met	Iš viso
Paskolos, lizingo (finansins nuomos) ir kiti siskolinimai,
kuriems nustatytos palkanos	-	910.134	25.874.404	14.997.378	-	41.781.916
Moktinos palkanos Prekybos ir kitos moktinos	-	79.225	1.753.389	-	-	1.832.614
sumos	8.748.900	7.641.027	-	-	-	16.389.927
2010 m. gruodžio 31 d.
likutis	8.748.900	8.630.386	27.627.793	14.997.378	-	60.004.457
Paskolos, lizingo (finansins nuomos) ir kiti siskolinimai,
kuriems nustatytos palkanos	9.142.081	2.937.204	25.440.076	904.363	-	38.423.724
Moktinos palkanos Prekybos ir kitos moktinos	-	13.607	2.973.464	445.202	-	3.432.273
sumos	16.972.717	9.536.121	-	-	-	26.508.838
Kiti finansiniai sipareigojimai	-	580.904	1.742.711	1.436.243	-	3.759.858
2009 m. gruodžio 31 d. likutis	26.114.798	13.067.836	30.156.251	2.785.808	-	72.124.693

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Likvidumo rizika (tsinys)

Grup siekia užtikrinti pakankam finansavim, kad galt vykdyti finansinius sipareigojimus laiku. 2010 m. Grups vadovyb mano, kad per 2011 metus pavyks užsitikrinti kai kuri finansini prievoli vykdymo termino atidjim ir papildomas pinigines plaukas, reikalingas Grups veiklai finansuoti (2.2. ir 32 pastabos).

Užsienio valiutos rizika

Grup reikšmingai sumažino uždirbamas pajamas JAV doleriais. Taip pat 2010 m. gruodžio 31 d. neturjo jokisipareigojim- JAV doleriais. Todl užsienio valiutos kurso rizika reikšmingai sumažjo, nes didžij dal pajam- Grup uždirba eurais, kuris yra susietas su litu santykiu 3,4528 lito už 1 eur.

2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. Grups piniginis turtas ir piniginiai sipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:

		2010 m.		2009 m.
	Turtas	sipareigojimai	Turtas	sipareigojimai
Litais	3.743.936	26.385.169	2.438.687	43.935.929
Eurais	14.805.430	34.517.364	12.612.225	26.573.434
JAV doleriais	80.567	54.547	900.995	62.945
Rusijos rubliais	391.901	843.806	1.895.860	1.330.954
Kita valiuta	12.790	4.225	14.386	3.880
Iš viso	19.034.624	61.805.111	17.862.153	71.907.142

Žemiau pateiktoje lentelje atskleidžiamos Grups pelno prieš mokesius bei nuosavo kapitalo jautrumas galimiems užsienio valiutos pokyiams, visus kitus kintamuosius laikant pastoviais (dl finansinio turto ir sipareigojim tikrosios verts pasikeitim-).

	Padidjimas (sumažjimas)	taka pelnui prieš mokesius (t kst. lit )
Lito / JAV dolerio kurso padidjimas (sumažjimas)
2010 m.	+ 5% - 5%	1 (1)
2009 m.	+ 5% - 5%	42 (42)
2010 m.	+ 10% - 10%	2 (2)
2009 m.	+ 10% - 10%	84 (84)
Lito / Rusijos rublio, euro / Rusijos rublio kurso padidjimas (sumažjimas)
2010 m.	+ 5% - 5%	(23) 23
2009 m.	+ 5% - 5%	13 (13)
2010 m.	+ 10% - 10%	(46) 46
2009 m.	+ 10% - 10%	26 (26)

29 Rizikos bei kapitalo valdymas (tsinys)

Užsienio valiutos rizika (tsinys)

Toliau pateiktoje lentelje atskleidžiamos Grups pelno prieš mokesius jautrumas galimiems valiut kurs pokyiams (eurams dukterinje bendrovje OOO Techprominvest), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (atsižvelgiant piniginio turto ir sipareigojim tikrj veripokyius):

	Valiut kurso padidjimas / sumažjimas	taka pelnui prieš mokesius (t kst. lit )
2010 m.
Eurai	+ 5 %	1.765
Eurai	- 5 %	(1.765)
2009 m.
Eurai	+ 5 %	1.941
Eurai	- 5 %	(1.941)

Užsienio valiutos kurso taka perkainojant grynj turt, susijus su Grups veikla Rusijoje, litus vertinant lito / Rusijos rublio (euro / Rusijos rublio) kurso pokyius yra neatspindta jautrumo analizje pateiktoje aukšiau.

Kapitalo valdymas

Grup kaip kapital valdo statin kapital, akcij priedus, privalomj rezerv, užsienio valiutos perskaiiavimo rezerv ir nepaskirstytj peln. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grup palaiko reikiam kapitalo lyg ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo versl ir maksimizuoti akcininkams teikiam naud.

Grup valdo savo kapitalo struktr ir keiia j, atsižvelgiant ekonomini slyg pokyius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktr. Grup gali pakeisti dividend išmokjim akcininkams, gržinti kapital akcininkams arba išleisti naujas akcijas. Kaip aprašyta 1-oje pastaboje, 2010 m. buvo išleista 2.908.350 papildom akcij-, kurikiekvienos nominali vert 1 litas.

Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas reikalauja, kad bendrovs nuosavas kapitalas nesudaryt mažiau negu 50% jos akcinio kapitalo. 2010 m. bei 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrov š reikalavim vykd. Nra joki kit reikšmingišoriškai nustatyt reikalavim-Grups kapitalui.

30 Nebalansiniai sipareigojimai ir neapibržtumai

2009 m. birželio 25 d. Bendrovei Kauno apygardos teisme buvo pateiktas A/S "Comfitt Glass" (toliau – Ieškovas) ieškinys dl 2.049 tkst. lit skolos priteisimo. Ieškovo teigimu, skola susidar už pristatytas ir neapmoktas prekes. Bendrov dalies skolos, kuri sudaro 489 tkst. lit-, nepripažsta, kadangi dalis preki nebuvo pristatytos Bendrovei. 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas prim sprendim, kuriuo patenkino ieškin ir priteis Ieškovo naudai iš Bendrovs 2.049 tkst. lit skolos, 126 tkst. lit palkan ir 6 % statymini palkan nuo priteistos sumos, kurios skaiiuojamos nuo bylos išklimo datos iki teismo sprendimo vykdymo datos.

2010 m. Bendrov kreipsi Lietuvos apeliacin teism. 2010 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas prim sprendim, jog visos priteistos sumos turi bti sumoktos dviem dalimis: 1.096 tkst. lit turi bti sumokta iki 2011 m. vasario 1 d. bei likusi dalis, skaitant 6 % statymini palkan turi bti sumokta lygiomis dalimis kas mnes iki 2012 m. vasario 12 d. Bendrovs vadovyb vis dar derasi dl lankstesnio atsiskaitymo termino priteistai sumos daliai, kuri turi bti sumokta iki 2011 m. vasario 1 d.

Bendrov pripažino ir prekybos skol straipsnyje apskait dal priteistos sumos, kuri 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 1.680 tkst. lit- (1.560 tkst. lit už neapmoktas prekes, 120 tkst. lit palkan ir likusias teismo išlaidas) ir papildomai 2010 m. administracines snaudas trauk 100 tkst. lit sum moktinoms statyminms palkanoms padengti (120 tkst. lit-2009 m.).

Bendrov neprpažista dalies priteistos sumos, kuri sudaro 489 tkst. lit- (ir 6% statymini palkan nuo j-), kadangi dalis preki nebuvo pristatytos. Bendrov tikisi gauti prekes už priteist sum ir atitinkamai apskaityti jas skol tiekjams straipsnyje arba laimti vykstant teisin proces dl 489 tkst. lit- (ir 6% statymini palkan nuo j-) sumos, todl 2010 m. finansinse ataskaitose nebuvo pripažinti atidjiniai dl aukšiau pamint sum-.

31 Susijusi šali sandoriai

Pagal TAS 24 "Susijusi šali atskleidimas", šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kit arba daryti reikšming tak kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finans ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybs nariai, j artimieji ar artimi asmenys, galintys vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Grup ar daryti jai reikšming tak. Nustatant ar šalys yra susijusios yra atsižvelgiama santyki esm, o ne jform.

Grups susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2010 m. ir 2009 m. buvo šie:

"Amber Trust II" S.C.A. (akcininkas);

UAB "Hermis Capital" (vadovybs nari ir j artim giminaii kontroliuojamos mons); UAB "Meditus" (vadovybs nari ir j artim giminaiikontroliuojamos mons).

mons UAB "Baltijos Polistirenas" ir UAB "Astmaris" 2010 m. ir 2009 m. nebra susijusios šalys, nors 2008 m. buvo.

Grup vykdo politik sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir slygomis. Likuiai metpabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palkanos ir atsiskaitymai vykdomi grynaisiais pinigais. Joki garantijnebuvo gauta ar suteikta kurios nors susijusios šalies gautin ar moktin sum apmokjimui užtikrinti. 2010 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Grup neapskait iš susijusi šali gautin sumverts sumažjimo.

Finansins ir investicins veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis:

		2010 m.			2009 m.
	Gautos paskolos	Paskol gržinimai	Sumoktos pal kanos	Gautos paskolos	Paskol gržinimai	Sumoktos pal kanos
UAB "Hermis Capital"	-	-	-	-	5.713.379	1.087.241
"Amber Trust II" S.C.A.	-	576.942	423.068	-	-	-
	-	576.942	423.068	-	5.713.379	1.087.241

2009 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta reikalavim perdavimo sutartis tarp "Amber Trust II" SCA ir UAB "Meditus", pagal kuri 'Amber Trust II" SCA turi teis reikalauti neapmoktos 1.000 tkst. lit paskolos su 14% metine palkan norma iš AB "Snaigs" ir sukaupt palkan-, sudarani- 423 tkst. lit-. Per 2010 m. Bendrov gržino 577 tkst. lit paskol bei 423 litus sukaupt palkan ir likusi moktin sum 2010 m. gruodžio 31 d. sudar 423 tkst. lit paskola (apskaityta ilgalaiki paskol straipsnyje) ir 91 tkst. lit palkanos (apskaitytos kit trumpalaiki sipareigojimstraipsnyje).

2010 m. gruodžio 31 d. UAB "Hermis Capital" buvo sigijusi 32.287 vnt. Bendrovs išleist- 100 eur- (345 lit ekvivalentas) nominalios verts konvertuojam obligacij-(23 pastaba).

2009 m. gruodžio 31 d. UAB "Hermis Capital" buvo sigijusi 22.958 vnt. Bendrovs išleist- 100 lit nominalios verts paprastj obligacij ir 27.554 vnt. 100 eur- (345 lit ekvivalentas) nominalios verts konvertuojamj obligacij-.

2010 m. gruodžio 31 d. Bendrov nebuvo sudariusi laidavimo sutari-, pagal kurias garantuot mokjimus tiekjams už dukterini moni-OOO "Techprominvest" ir UAB "Almecha" siskolinimus.

Vadovybs darbo užmokestis ir kitos išmokos

2010 m. Bendrovs ir dukterini moni vadovybei priskaiiuotas darbo užmokestis iš viso sudar atitinkamai 1.264 tkst. lit ir 335 tkst. lit- (2009 m. – atitinkamai 1.340 tkst. lit ir 635 tkst. lit-). Grups vadovybei nebuvo suteikta joki paskol-, garantij-, nebuvo joki kit išmokt ar priskaiiuot sumar turto perleidimo.

32 Pobalansiniai vykiai

2011 m. sausio 4 – 7 d. lžo dalis dukterins mons OOO "Techprominvest"(1 pastaba) valdomo pastato stogo (remiantis vadovybs skaiiavimais, remonto išlaidos sudarys apytiksliai 3.000 tkst. lit-) ir sugadino mašinas ir rang, kuri buvo supakuota ir paruošta transportavimui Bendrovs patalpas Alytuje. Remiantis vadovybs paskaiiavimais, sugadint mašin ir rengim balansin vert sudaro apytikriai 4.000 tkst. lit-, tuo tarpu paruošt transportuoti mašin ir rengim balansin vert buvo 10.591 tkst. lit-. Pastatas bei mašinos ir rengimai buvo apdrausti nuo nelaimingo atsitikimo metu atsirandani nuostoli rizikos, taiau ši ataskait išleidimo dienai draudimo mons atliekamas tyrimas dar nebuvo baigtas. Bendrovs vadovyb tikisi, jog nuostoliai bus kompensuoti.

2011 m. sausio 11 d. UAB "Hermis Capital" pasiraš sutart parduoti Bendrovs išleistas konvertuojamas obligacijas (ISIN - LT1000401315, nominali vert 100 eur-, išpirkimo terminas – 2011 m. balandžio 11 d.) šiems Bendrovs akcininkams KJK Fund SICAV-SIF – 6.617 obligacij-, Firebird Republics Fund, Ltd. – 1.629 obligacijas, Firebird Avrora Fund, Ltd – 1.630 obligacij-. Taip pat sutartis suteikia pirkjams teis sigyti likusias UAB "Hermis Capital" valdomas 22.411 konvertuojamas obligacijas, kurios gali btkonvertuojamos akcijas iki 2011 m. balandžio 10 d.

2011 m. vasario 7 d. Bendrovs akcininkai Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund, Ltd. ir Amber Trust S.C.A. ("Fondai") pasiraš Akcinink- Susitarim ir tapo teistai veikiantys asmenys, kuri sigytos akcijos suteikia teis 38,64 % (sudaro 11.875.795 akcij-) bals visuotiniame akcinink susirinkime. Akcininkai KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund, Ltd., Firebird Avrora Fund, Ltd. Fond vardu 2011 m. kovo 14 d. paskelb privalom nekonkurencin pasilym sigyti likusias 18.859.920 Bendrovs akcijas po 0,33 euro (1,14 lito ekvivalentas).

2011 m. kovo 31 d. su banku pasirašytas susitarimas dl 694 tkst. eur- (ekvivalentas 2.396 tkst. lit-) kredito linijos, kuriai nustatyta 6 mn. EURIBOR + 4,5% metin palkan norma, pratsimo. Kredito linijos gržinimo terminas yra 2012 m. kovo 31 d.

2011 m. balandžio 6 d. su banku buvo sudaryta 8,3 mln. lit paskolos sutartis. Paskolai nustatyta 9 % metin palkannorma ir 2013 m. balandžio 6 d. gržinimo terminas.

2011 m. balandžio 11 d. remiantis konvertuojam obligacij savinink sprendimu 23.386 vnt. konvertuojam obligacij-, kuri kiekvienos nominali vert 100 eur- (345 lit ekvivalentas) buvo konvertuotas 8.886.680 paprastsias Bendrovs akcijas, kurikiekvienos nominali vert 1 litas ir atitinkamai buvo padidintas statinis kapitalas.

Konvertuojam obligacij-, kuri išpirkimo terminas sujo 2011 m. balandžio 11 d., o išpirkimo suma sudar 23,4 mln. lit-, išpirkimui buvo panaudota 6,9 mln. lit paskolos, gautos 2011 m. balandžio 6 d., 2,1 mln. nuosav- Grups lš bei 5,5 mln. esam akcinink suteiktos trumpalaiks paskolos. Likusi 8,9 mln. lit konvertuojam obligacij dalis buvo konvertuota paprastsias vardines Bendrovs akcijas, kaip aprašyta aukšiau.

2011 m. balandžio 18 d. Bendrovs akcinink priimtu sprendimu nutarta išleisti nauj nevieš 30.000 vienetkonvertuojam obligacij emisij, kuri kiekvienos nominali vert 100 lit-. Metin palkan norma yra 9 %, kurios mokamos kas ketvirt ir išperkant konvertuojamas obligacijas ir kuri galiojimo trukm 732 dienos. Obligacijos išpirkimo metu gali bti konvertuojamos akcijas santykiu 1 : 100.

AI Terminal

Snaige AB

2250_10-k-afs_2011-04-29_48d50e03-95d1-4563-8b28-03847402ac67.pdf

AB "SNAIGĖ

Nepriklausomo auditoriaus išvada AB "Snaigė" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Sąlyginės nuomonės apie finansinių veiklos rezultatų ir pinigų srautų palyginamuosius skaičius pagrindas

IL ERNST & YOUNG

Salvginės nuomonės apie finansine padėti pagrindas

Salyginė nuomonė

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Konsoliduota bendrųjų pajamų ataskaita

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita

Konsoliduota finansinės būklės ataskaita (tęsinys)

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita

Konsoliduota pinigų srautų ataskaita (tęsinys)

Finansini ataskait aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

1 Bendroji informacija (tsinys)

2 Apskaitos principai

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas

3 TFAS "Verslo jungimai" ir 27 TAS "Konsoliduotos ir atskiros finansins ataskaitos" pakeitimai

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

Nauj ir/ar pakeist- TFAS ir TFAAK (IFRIC) aiškinimtaikymas (tsinys)

Kiti

Patvirtinti, bet dar nesigalioj standartai

24 TAS "Susijusi šali atskleidimas" pakeitimai (sigalioja nuo ar po 2011 m. sausio 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

2.1. Finansini ataskait parengimo pagrindas (tsinys)

32 TAS "Finansins priemons. Pateikimas" pakeitimas – Išleist teisi klasifikavimas (sigalioja nuo ar po 2010 m. vasario 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

TFAS patobulinimai

19 TFAAK aiškinimas "Finansini sipareigojim apmokjimas nuosavybs priemonmis" (sigalioja nuo ar po 2010 m. liepos 1 d. prasidedaniais finansiniais metais).

2.2. Veiklos tstinumas

2.3. Finansini ataskait valiuta

2.4. Konsolidavimo principai

Verslo jungimai po 2010 m. sausio 1 d.

2.4 Konsolidavimo principai (tsinys)

Verslo jungimai iki 2010 m. sausio 1 d.

2.5. Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž

2.5 Nematerialusis turtas, išskyrus prestiž (tsinys)

Tyrimai ir pltra

Licencijos

Programin ranga

2.6. Ilgalaikis materialusis turtas

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas (tsinys)

2.7. Ilgalaikis turtas laikomas pardavimui

2.8. Finansinis turtas

Paskolos ir gautinos sumos

2.9. Atsargos

2.10. Pinigai ir pinig ekvivalentai

2.11. Skolos

2.12. Išvestins finansins priemons

2.13. Finansinio turto ir sipareigojim pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansiniai sipareigojimai

2.14. Faktoringas

2.15. Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma

Lizingas (finansin nuoma) – Grup kaip nuomininkas

2.15 Lizingas (finansin nuoma) ir veiklos nuoma (tsinys)

Veiklos nuoma – Grup kaip nuomininkas

2.16. Dotacijos ir subsidijos

2.17. Atidjiniai

2.18. Ilgalaiks išmokos darbuotojams

2.19. Pelno mokestis

2.20. Pajam pripažinimas

2.21. Turto verts sumažjimas

Finansinis turtas

Kitas turtas

2.22. vertinim naudojimas rengiant finansines ataskaitas

2.23. Neapibržtumai

2.24. Pobalansiniai vykiai

2.25. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaiiai

3 Informacija pagal segmentus

4 Pardavimo savikaina

5 Kitos veiklos pajamos

6 Pardavimo ir paskirstymo snaudos

7 Administracins snaudos

8 Kitos veiklos snaudos

9 Finansins veiklos pajamos