Annual Report • Apr 29, 2016
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS 2015 METŲ FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS. PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
| Nepriklausomo auditoriaus išvada | 2 |
|---|---|
| Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita | 4 |
| Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaita | 6 |
| Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita | 8 |
| Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita | 9 |
| Grupės ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita | 10 |
| Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas | 12 |
| 2015 metų konsoliduotas metinis pranešimas | 52 |
"KPMG Baltics", UAB Konstitucijos pr. 29 LT-08105, Vilnius Lietuva
Tel.: Faks.: $El. p.:$
+370 5 2102600 +370 5 2102659 [email protected] kpmg.com/lt
AB "Snaigė" akcininkams
Mes atlikome pridedamo AB "Snaigė" (toliau - Bendrovė) atskirų finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. atskira finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų atskira pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, atskira nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir atskira pinigų srautų ataskaita bei pastabos, kurias sudaro reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, pateiktos 4-51 puslapiuose, auditą. Be to, mes atlikome pridedamo AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių (toliau – Grupė) konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. konsoliduota finansinės būklės ataskaita, tada pasibaigusių metų konsoliduota pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir konsoliduota pinigų srautų ataskaita bei pastabos, kurias sudaro reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, pateiktos 4-51 puslapiuose, auditą.
Vadovybė yra atsakinga už šių atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų (toliau – finansinės ataskaitos) parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir už tokias vidaus kontroles, kurios, vadovybės manymu, yra būtinos užtikrinant finansinių ataskaitų parengimą be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos.
Mūsų atsakomybė – remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės etikos reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.
Audito metu yra atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, pagrindžiančius finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos įvertinimą. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į Bendrovės ir Grupės vidaus kontroles, skirtas užtikrinti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą, tam, kad galėtų parinkti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytos apskaitos politikos tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.
Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų sąlyginei audito nuomonei pagrįsti.
©2016 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir The method in the property of the problem is the contract of the priklausomy KPMG international cooperative" ("KPMG International"), tinklo nare. Visos teisės saugomos.
Kaip atskleista 14 pastaboje, Įmonė yra suteikusi paskolas susijusioms šalims, kurių suma 2015 m. gruodžio 31 d. lygi 9 786 tūkst. eurų. Dėl ribotos informacijos apie skolininkus mes negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl gautinų paskolų susigrąžinimo ir, atitinkamai, negalėjome įvertinti, ar būtų reikalingi atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktų gautinų paskolų, metų rezultato ir nuosavo kapitalo koregavimai.
Mūsų nuomone, išskyrus "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateiktų dalykų galimą poveikį, atskiros finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Snaigė" nekonsoliduotą finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų nekonsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei nekonsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomone, išskyrus "Sąlyginės nuomonės pagrindo" pastraipoje pateiktų dalykų galimą poveikį, konsoliduotos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia AB "Snaigė" ir jos dukterinių įmonių konsoliduotą finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir tada pasibaigusių metų konsoliduotus finansinius veiklos rezultatus bei konsoliduotus pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Be to, mes perskaitėme AB "Snaigė" konsoliduotą metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, pateiktą finansinių ataskaitų 52–103 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų AB "Snaigė" 2015 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms.
"KPMG Baltics", UAB, vardu
Domantas Dabulis
Partneris op Atestuotas auditorius
Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. balandžio 20 d.
uprail Kupinienė Atestuota auditorė
©2016 "KPMG Baltics", UAB, yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir
nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei
"KPMG International Cooperative" ("KPMG International"), tinklo narė. Visos teisės saugomos.
| Pasta | Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pardavimo pajamos | 3 | 45 363 | 42 117 | 44 363 | 43 124 |
| Pardavimų savikaina | 4 | (38 250) | (35 789) | (37 376) | (36 953) |
| Bendrasis pelnas | 7 113 | 6 328 | 6 987 | 6 171 | |
| Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos | 5 | (3 354) | (3 411) | (3 399) | (3 440) |
| Bendrosios ir administracinės sąnaudos | 6 | (2 858) | (3 469) | (2 660) | (3 297) |
| Kitos veiklos pajamos | 7 | 224 | 164 | 300 | 253 |
| Kitos veiklos sąnaudos | 8 | (186) | (117) | (228) | (168) |
| Veiklos pelnas (nuostoliai) | 939 | (505) | 1 000 | (481) | |
| Finansinės veiklos pajamos | 9 | 590 | 547 | 584 | 547 |
| Finansinės veiklos sąnaudos | 10 | (830) | (693) | (827) | (695) |
| Pelnas (nuostoliai) prieš | |||||
| apmokestinimą | 699 | (651) | 757 | (629) | |
| Pelno mokestis | 11 | (254) | (103) | (249) | (94) |
| Grynasis pelnas (nuostoliai) | 445 | (754) | 508 | (723) | |
| Kitos bendrosios pajamos Straipsniai, kurie niekada nebus pergrupuoti į pelną arba nuostolius Straipsniai, kurie yra arba kuriuos galima pergrupuoti į pelną arba |
- | - | - | - | |
| nuostolius Užsienio bendrovių valiutos kursų |
(11) | (22) | - | - | |
| perskaičiavimas | (11) | (22) | - | - | |
| Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius |
434 | (776) | 508 | (723) |
(tęsinys kitame puslapyje)
Pastabos, pateiktos 12–51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Pasta- | Grupė | Bendrové | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| bos | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantys: |
||||||
| Bendrovės akcininkams | 434 | (754) | 508 | (723) | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | ||||||
| 434 | (754) | 508 | (723) | |||
| Bendrųjų pajamų iš viso, atskaičius mokesčius, tenkančių: |
||||||
| Bendrovės akcininkams | 434 | (776) | 508 | (723) | ||
| Nekontroliuojančiai daliai | 434 | (776) | 508 | (723) | ||
| Pelnas (nuostoliai) vienai akcijai | ||||||
| Pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai |
27 | (0,02) | 0,01 | (0,02) | ||
| Pastabos, pateiktos 12–51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaltų dalis | ||||||
| Generalinis direktorius | Gediminas Čeika | 2016 m. balandžio 20 d. | ||||
| Finansų direktorius | Mindaugas Sologubas | 2016 m. balandžio 20 d. | ||||
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pasta- | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| bos | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| TURTAS | ||||||
| Ilgalaikis turtas | ||||||
| Nematerialusis turtas | 12 | 1613 | 1592 | 1608 | 1591 | |
| Nekilnojamasis turtas, jranga ir įrengimai | 13 | 6791 | 6776 | 6451 | 6366 | |
| Investicijos į dukterines įmones | 424 | 424 | ||||
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 11 | 3 | 171 | 162 | ||
| Ilgalaikės paskolos susijusioms įmonėms | 14 | 9447 | 9010 | 9447 | 9010 | |
| Ilgalaikis turtas iš viso | 17854 | 17 549 | 17930 | 17 553 | ||
| Trumpalaikis turtas | ||||||
| Atsargos | 15 | 4 3 8 0 | 5214 | 4 2 8 2 | 5 0 7 4 | |
| 16 | 8 2 2 9 | 6473 | 6778 | 6708 | ||
| Prekybos gautinos sumos Trumpalaikės paskolos susijusioms |
||||||
| jmonėms | 14 | 339 | 182 | 339 | 182 | |
| Išankstiniai apmokėjimai | 51 | 213 | 49 | 205 | ||
| Kitos gautinos sumos | 17 | 281 | 188 | 265 | 188 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 18 | 3764 | 1 2 2 2 | 3 3 8 5 | 1 179 | |
| Trumpalaikis turtas iš viso | 17 044 | 13 492 | 15 098 | 13 536 | ||
| Turtas iš viso | 34 898 | 31 041 | 33 0 28 | 31 089 |
(tęsinys kitame puslapyje)
Pastabos, pateiktos 12-51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
| Grupė | Bendrove | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| NUOSAVAS KAPITALAS IR | |||||
| ISIPAREIGOJIMAI | |||||
| Nuosavas kapitalas | |||||
| Kapitalas | 1, 19 | 11 490 | 11 475 | 11490 | 11 475 |
| Privalomasis rezervas | 20 | 901 | 901 | 885 | 885 |
| Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas | 20 | (47) | (36) | ||
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | (3 157) | (3602) | (3332) | (3840) | |
| Bendrovės akcininkams tenkanti dalis | 9 187 | 8738 | 9 0 4 3 | 8 5 20 | |
| Nekontroliuojanti dalis | |||||
| Nuosavas kapitalas iš viso | 9 187 | 8738 | 9 0 4 3 | 8520 | |
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | |||||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai | |||||
| Dotacijos | 21 | 830 | 173 | 830 | 173 |
| Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams | 22 | 220 | 228 | 220 | 228 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 11 | ||||
| 24 | 11 186 | 10 501 | 11 186 | 10 501 | |
| Ilgalaikės paskolos | 196 | 154 | |||
| Ilgalaikės išmokos darbuotojams | 23 | 196 | 154 | ||
| Ilgalaikės prekybos skolos | |||||
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai iš viso | 12 432 | 11 056 | 12432 | 11 056 | |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Trumpalaikės paskolos, ilgalaikių paskolų |
|||||
| einamųjų metų dalis | 24 | 1950 | 3486 | 1950 | 3 486 |
| Prekybos skolos | 8001 | 6415 | 7 7 3 4 | 6 793 | |
| Gauti išankstiniai apmokėjimai | 1568 | 172 | 196 | 160 | |
| Atidėjiniai garantiniams įsipareigojimams | 22 | 372 | 433 | 371 | 385 |
| Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir | |||||
| jsipareigojimai | 26 | 1 3 8 8 | 741 | 1 3 0 2 | 689 |
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir | |||||
| įsipareigojimai iš viso | 13 279 | 11 247 | 11 553 | 11 513 | |
| Įsipareigojimų iš viso | 25, 711 | 22 303 | 23 985 | 22 569 | |
| Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš | |||||
| viso | 34 898 | 31 041 | 33 0 28 | 31 089 | |
| Pastabos, pateiktos 12–51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. | |||||
| Generalinis direktorius | Gediminas Čeika | 2016 m. balandžio 20 d. | |||
| Finansų direktorius | Mindaugas Sologubas | 2016 m. balandžio 20 d. | |||
$\tilde{g}$
Ð
| Bendrovės akcininkams tenkanti dalis | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pas- tabos |
Kapitalas priedai | Akcijų | Privalo- masis rezervas |
Kiti rezervai |
Užsienio valiutos perskai- čiavimo rezervas |
Nepaskirs- tytasis pelnas (nuostoliai) |
Iš viso | Nekon- troliuo- janti dalis |
Iš viso nuosa- VO kapitalo |
|
| 2014 m. sausio 1 d. likutis |
11 475 | 1651 | 890 | 1451 | (14) | (5939) | 9514 | 9514 | ||
| Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) |
(754) | (754) | (754) | |||||||
| Kitos bendrosios pajamos |
u, | (22) | $\overline{\phantom{a}}$ | (22) | (22) | |||||
| Bendrųjų pajamų iš viso Pervedimai į |
٠ | ٠ | ۰ | (22) | (754) | (776) | (776) | |||
| rezervus | × | 11 | ä, | ٠ | (11) | |||||
| Nuostolių dengimas |
(1651) | $\blacksquare$ | (1451) | 3 102 | ||||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis |
11 475 | 901 | (36) | (3602) | 8738 | $\blacksquare$ | 8738 | |||
| Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas Kitos bendrosios pajamos |
ä, | 445 $\overline{\phantom{a}}$ |
445 ψ |
Ξ | 445 | |||||
| Bendrųjų pajamų iš viso Koregavimas, susijęs su euro |
445 | 445 | 445 | |||||||
| įvedimu pagal LR teisės aktus |
15 | (11) | 4 | 4 | ||||||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis |
11 490 | 901 | (47) | (3157) | 9 187 | 9 187 | ||||
| Pastabos, pateiktos 12-51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. | ||||||||||
| Generalinis direktorius | Gediminas Čeika | 2016 m. balandžio 20 d. | ||||||||
| Finansų direktorius | Mindaugas Sologubas | 2016 m. balandžio 20 d. | ||||||||
| Pas- | tabos Kapitalas | Akcijų priedai |
Privalo- masis |
rezervas Kiti rezervai | Nepaskirsty- tasis pelnas (nuostoliai) |
Nuosavo kapitalo iš viso |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 11 475 | 1651 | 885 | 1451 | (6219) | 9 2 4 3 | |
| Grynieji ataskaitinio laikotarpio (nuostoliai) |
(723) | (723) | |||||
| Kitos bendrosios pajamos | $\overline{\phantom{a}}$ | ù. | ٠ | ||||
| Bendrųjų pajamų iš viso | ۰ | (723) | (723) | ||||
| Pervedimai iš rezervų Nuostolių dengimas |
(1651) | (1451) | 3 1 0 2 | ||||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 11 475 | ۰ | 885 | (3840) | 8520 | ||
| Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas |
508 | 508 | |||||
| Kitos bendrosios pajamos | ä. | ü | ۰ | ||||
| Bendrųjų pajamų iš viso | ٠ | 508 | 508 | ||||
| Koregavimas, susijes su euro jvedimu pagal LR teisės aktus |
15 | 15 | |||||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 11 490 | ۰ | 885 | (3332) | 9 0 43 | ||
| Pastabos, pateiktos 12-51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis | |||||||
| Generalinis direktorius | Gediminas Čeika | 2016 m. balandžio 20 d. | |||||
| Finansų direktorius | Mindaugas Sologubas | 2016 m. balandžio 20 d. |
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pasta- bos |
2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||||
| Grynasis metu rezultatas | 445 | (754) | 508 | (723) | ||
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas: | ||||||
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 12, 13 | 1784 | 1735 | 1695 | 1630 | |
| Dotaciju (amortizacija) | 21 | (48) | (25) | (48) | (25) | |
| Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas | 7 | $\overline{a}$ | 6 | 6 | ||
| Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 11 | 254 | 103 | 249 | 94 | |
| Nurašytas ilgalaikis turtas | 26 | 23 | ||||
| Atsargų nurašymas | ||||||
| Iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimas |
51 | 853 | 63 | 873 | ||
| Atidėjinių pokytis | 22 | (69) | (66) | (22) | (25) | |
| Palūkanų (pajamos) | 9 | (503) | (480) | (503) | (480) | |
| Palūkanų sąnaudos | 10 | 808 | 686 | 808 | 685 | |
| Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas | (40) | (43) | ||||
| 2 708 | 2058 | 2730 | 2035 | |||
| Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | ||||||
| Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) | 767 | (226) | 725 | (246) | ||
| Iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
(1644) | 81 | 40 | 39 | ||
| Prekybos ir kitų skolų padidėjimas (sumažėjimas) | 3507 | 547 | 1452 | 841 | ||
| Grąžintas (sumokėtas) avansinis pelno mokestis | (5) | (5) | ||||
| Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | 5 3 3 3 | 2460 | 4942 | 2669 | ||
| Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||||
| Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (įsigijimas) | (1 272) | (832) | (1 224) | (858) | ||
| Nematerialiojo turto (įsigijimas) | 12 | (408) | (353) | (401) | (322) | |
| Ilgalaikio turto perleidimas | 10 | 9 | ||||
| Gautos palūkanos | 9 | 9 | ||||
| Suteiktos paskolos | (157) | (1611) | (157) | (1611) | ||
| Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (1837) | (2777) | (1782) | (2773) |
(tęsinys kitame puslapyje)
Pastabos, pateiktos 12-51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
ĭ,
$\alpha$
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Pastabos | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Finansinės veiklos pinigų srautai | |||||
| Lėšos gautos iš ilgalaikių paskolų | 1500 | 1500 | |||
| (Sumokėtos) palūkanos | (808) | (665) | (808) | (665) | |
| Paskolų (grąžinimas) | (851) | × | (851) | ||
| Gautos dotacijos | 705 | 12 | 705 | 12 | |
| Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (954) | 847 | (954) | 847 | |
| Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) |
2542 | 530 | 2 2 0 6 | 743 | |
| Valiutos kurso įtaka pinigų likučiui | 18 | ||||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
1 2 2 2 | 692 | 1 179 | 418 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
18 | 3764 | 222 | 3 3 8 5 | 1 179 |
| Pastabos, pateiktos 12-51 puslapiuose, yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. | |||||
| Generalinis direktorius | Gediminas Čeika | 2016 m. balandžio 20 d. | |||
| Finansų direktorius | Mindaugas Sologubas | 2016 m. balandžio 20 d. |
$\hat{\omega}$
AB "Snaigė" (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:
Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva.
Bendrovė užsiima šaldytuvų ir šaldiklių gamyba. Bendrovė įregistruota 1963 m. balandžio 1 d. Jos akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos Papildomajame prekybos sąraše. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
| 2015 m. | 2014 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.) |
Nuosavybės dalis |
Turimų akcijų skaičius (tūkst. vnt.) |
Nuosavybės dalis |
||
| UAB "Vaidana" | 36 096* | 91,10 % | 36 096* | 91,10 % | |
| "Swedbank" AS (Estija) klientai "Skandinaviska Enskilda Banken" AB klientai |
- - |
- - |
- - |
- - |
|
| Kiti akcininkai | 3 526 | 8,90 % | 3 526 | 8,90 % | |
| Iš viso | 39 622 | 100 % | 39 622 | 100 % |
*Iš šio skaičiaus 4 584 tūkst. vnt. UAB "Vaidana" yra įkeitusi, pagal įkeitimo sutartį, bankui savo finansinių įsipareigojimų užtikrinimui (2014 m. – 4 584 tūkst. vnt.) (29 pastaba).
Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro, yra paprastosios ir 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savų akcijų neturėjo.
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudaro 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polair" atstovai ir 3 nepriklausomi atstovai (2014 m. turėjo sudaryti 6 atstovai, tačiau buvo tik 5 atstovai, iš jų 2 OAO "Polair" atstovai ir 3 nepriklausomi atstovai).
2015 m. gruodžio 31 d. UAB "Vaidana" galutinis kontroliuojantis akcininkas yra "Tetal Global" Ltd. (tarpiniai akcininkai yra "Furuchi Enterprises" Ltd ir "Hymana Holdings" Ltd.)
2015 m. gruodžio 31 d. Grupę sudaro Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):
| Ataskaitinių metų | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Įmonė | Šalis | Investicijos savikaina (tūkst. eurų) |
Grupės valdomų akcijų dalis |
pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų) |
Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų) |
| TOB "Snaige Ukraina" | Ukraina | 26 | 99 % | 4 | 14 |
| UAB "Almecha" | Lietuva | 398 | 100 % | (28) | 334 |
| Iš viso | 424 |
TOB "Snaige Ukraina" (Kijevas, Ukraina) įkurta 2002 m. Nuo įsigijimo 2002 m. Bendrovė valdo 99 % šios dukterinės įmonės akcijų. Įmonė teikia pardavimo ir marketingo paslaugas Ukrainos rinkoje.
UAB "Almecha" (Alytus, Lietuva) buvo įkurta 2006 m. lapkričio 9 d. Jos pagrindinė veikla – šaldytuvų komponentų ir įrengimų gamyba.
2014 m. gruodžio 31 d. Grupę sudarė Bendrovė AB "Snaigė" ir jos dukterinės įmonės (toliau – Grupė):
| Įmonė | Šalis | Investicijos savikaina (tūkst. eurų) |
Grupės valdomų akcijų dalis |
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) (tūkst. eurų) |
Nuosavas kapitalas (tūkst. eurų) |
|---|---|---|---|---|---|
| TOB "Snaige Ukraina" UAB "Almecha" |
Ukraina Lietuva |
26 398 |
99 % 100 % |
10 (5) |
18 362 |
| Iš viso | 424 |
Grupės darbuotojų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 743, o Bendrovės – 675 (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 722 ir 642).
Grupės ir Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2016 m. balandžio 20 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2015 m. finansines ataskaitas, yra šie:
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Šias finansines ataskaitos sudaro atskiros Bendrovės ir konsoliduotos AB "Snaigė" Grupės finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos parengtos įsigijimo savikainos principu.
Pinigų srautų ataskaitoje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimus Grupė ir Bendrovė atvaizduoja pakoreguodama juos įsipareigojimais už nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Grupė ir Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2 pastaboje, visiems šiose konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.
2015 m. sausio 1 d. Grupė ir Bendrovė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas.
Toliau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2015 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos šioms konsoliduotoms ir atskiroms finansinėms ataskaitoms:
Keletas naujų standartų, standartų pataisų ir išaiškinimų galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, išaiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Grupei ir Bendrovei, yra nurodyti toliau. Grupė ir Bendrovė neketina taikyti šių standartų anksčiau.
(i) 11-asis TFAS "Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita" (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pagal šias pataisas reikalaujama, kad verslo jungimų apskaitos principai būtų taikomi įsigyjant dalį jungtinėje veikloje, kurioje jungtinė veikla sudaro verslą. Verslo jungimų apskaitos principai taip pat taikomi įsigyjant papildomą dalį jungtinėje veikloje, kai jungtinės veiklos vykdytojas išlaiko bendrą kontrolę. Papildoma įsigyta dalis apskaitoma tikrąja verte. Anksčiau turėtos jungtinės veiklos dalys nėra pakartotinai pervertinamos.
Grupė ir Bendrovė nėra jokios jungtinės veiklos šalis.
(ii) 1-asis TAS "Finansinių ataskaitų pateikimas" (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pataisos apims penkis siauros apimties standarte numatytų atskleidimo reikalavimų patobulinimus.
Grupė ir Bendrovė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimui.
(iii) 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 38-asis TAS "Nematerialusis turtas" (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pataisomis aiškiai nurodoma, kad pajamomis grindžiami nusidėvėjimo metodai negali būti taikomi nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams. Be to, pataisose pateikiama paneigiama prielaida, kad pajamomis grindžiamų amortizacijos metodų taikymas nematerialiajam turtui nėra tinkamas. Ši prielaida gali būti paneigta tik tuo atveju, kai pajamos ir nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos suvartojimas yra "glaudžiai susiję" arba kai nematerialusis turtas yra išreikštas kaip pajamų matas.
Tikėtina, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė netaiko pajamomis grindžiamų amortizacijos / nusidėvėjimo metodų.
(iv) 16-asis TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" ir 41-asis TAS "Žemės ūkis" (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pritaikius šias pataisas vaisius vedantys augalai patenka ne į 41-ojo TAS "Žemės ūkis", o į 16-ojo TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai" taikymo sritį siekiant atspindėti šios veiklos panašumą į gamybos procesą.
Grupė ir Bendrovė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė derlinių augalų neturi.
(v) 19-asis TAS "Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos" (galioja nuo 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokomis, atitinkančiomis tam tikrus kriterijus. Kai šie kriterijai įvykdomi, ūkio subjektas gali (bet neprivalo) pripažinti tokias įmokas kaip paslaugų savikainos sumažėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo atliktas susijęs darbas.
Grupė ir Bendrovė nemano, kad pataisa turės įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupė ir Bendrovė neturi apibrėžtųjų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.
(vi) 27-asis TAS "Atskiros finansinės ataskaitos" (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)
Pataisomis ūkio subjektams leidžiama investicijas į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaityti taikant nuosavybės metodą.
Grupė ir Bendrovė nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Grupė ir Bendrovė ketina ir toliau apskaityti investicijas į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones savikaina.
Patobulinimus sudaro dešimt dešimties standartų pataisų bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos. Šios pataisos taikomos 2015 m. vasario 1 d. arba 2016 m. sausio 1 d., arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.
Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
Šios 2015 m. finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Grupė ir Bendrovė tęs savo veiklą ne trumpiau nei vienerius metus.
Grupės finansinės ataskaitos yra pateikiamos Europos Sąjungos valiuta, eurais, kuri yra Bendrovės funkcinė valiuta bei Grupės ir Bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo momentu yra apskaitomi taikant sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos keitimo kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiutomis, yra konvertuojami į pagrindinę valiutą finansinės būklės ataskaitos dienos kursu. Visi skirtumai yra įtraukiami į pelną (nuostolius).
Nepiniginiai straipsniai, kurie yra apskaitomi istorine verte užsienio valiuta, yra konvertuojami naudojant valiutos keitimo kursus, galiojusius pirminio sandorio pripažinimo dieną. Nepiniginiai straipsniai, apskaityti tikrąja verte užsienio valiuta, yra verčiami į eurus, naudojant valiutos kursą tos dienos, kai tikroji vertė buvo nustatyta. Prestižas ir tikrosios vertės koregavimai turtui ir įsipareigojimams, atsiradę dėl įsigijimų, yra traktuojami kaip užsienio vieneto turtas ir įsipareigojimai ir yra konvertuojami finansinės būklės ataskaitos dienos valiutos kursu.
Užsienio įmonės TOB "Snaige Ukraina" pagrindinė valiuta – Ukrainos grivina. Finansinių ataskaitų sudarymo dieną šios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai yra / buvo perskaičiuoti AB "Snaigė" pateikimo valiuta (eurais), taikant finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos valiutos kursą, o jų pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai perskaičiuoti naudojant vidutinius mėnesinius ataskaitinio laikotarpio valiutos kursus. Skirtumai, atsirandantys perskaičiavimo metu, yra apskaityti kitose bendrosiose pajamose. Užsienio įmonės pardavimo metu nuosavo kapitalo straipsnyje sukauptas valiutos perskaičiavimo rezultatas yra perkeliamas į pelną (nuostolius). Dukterinių įmonių, kurių kontrolė yra prarandama, veiklos rezultatai konsoliduotose finansinėse atskaitose yra pateikiami tik už tą laikotarpį, kol kontrolė priklausė Grupei.
Palyginamoji informacija už 2014 metus perskaičiuota į eurus santykiu 3,4528 lito už 1 eurą. Galiojantys valiutų santykiai su euru 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Rusijos rublis | 79,7540 | 68,711 |
| Ukrainos grivina | 26,2236 | 19,2410 |
| JAV doleris | 1,0926 | 1,2163 |
Visi skaičiai finansinėse ataskaitose yra pateikiami tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas litas pakeistas euru. Valiutos keitimas atliktas Lietuvos banko patvirtintu buhalteriniu kursu 3,4528, todėl įtakos Bendrovės veiklai neturėjo. Palyginamieji skaičiai perskaičiuoti į eurus, pritaikius fiksuotą 3,4528 kursą.
Konsoliduotos Grupės finansinės ataskaitos apima AB "Snaigė" ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams metams bei naudojant vienodus apskaitos principus.
Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų efektyvi kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai kontrolė perleidžiama už Grupės ribų. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nuosavybė ir grynasis rezultatas, priskirtini nekontroliuojamai daliai, finansinės būklės ataskaitoje ir bendrųjų pajamų ataskaitoje yra parodomi atskirai. Grupės nekontroliuojamos dalies įsigijimai ir perleidimai yra apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoris: Skirtumas tarp įsigytos iš nekontroliuojamos dalies / nekontroliuojamai daliai perleisto grynojo turto vertės Grupės finansinėse ataskaitose ir akcijų įsigijimo / pardavimo kainos yra apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.
Jei Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:
Verslo jungimai apskaitomi naudojant įsigijimo metodą. Įsigijimo savikaina yra nustatoma sudedant pervesto atlygio tikrąją vertę įsigijimo dieną ir nekontroliuojančios dalies įsigytame subjekte, jei tokia yra, sumą. Kiekvieno verslo įsigijimo atveju pirkėjas įvertina nekontroliuojančią dalį įsigytame subjekte arba tikrąja verte, arba proporcinga įgyjamo subjekto identifikuojamo grynojo turto dalimi. Patirtos su įsigijimu susijusios bendrosios išlaidos yra nurašomos, įtraukiant jas į administracines sąnaudas.
Jei verslo jungimas vykdomas etapais, pirkėjo iš anksčiau valdoma nuosavybės dalis įgyjamoje įmonėje yra įvertinama tikrąja verte įsigijimo dieną per pelną (nuostolius). Neapibrėžta atlygio dalis, kurią pirkėjas turės mokėti, pripažįstama tikrąja verte įsigijimo dieną. Neapibrėžtojo atlygio, kuris laikomas turtu ar įsipareigojimu, tolimesni įvertinimai tikrąja verte bus pripažinti pagal 39-ąjį TAS: arba per pelną/nuostolį, arba kaip pokytis kitose bendrosiose pajamose. Jei neapibrėžtasis atlygis yra klasifikuojamas kaip nuosavas kapitalas, jis nėra pakartotinai vertinamas, o jo vėlesnis mokėjimas yra apskaitomas nuosavo kapitalo dalyje.
Prestižas yra pripažįstamas įsigijimo verte ir yra lygus sumai, kuria visas pervestas atlygis, įskaitant pripažintą nekontroliuojančios dalies sumą, viršija grynąją įsigyjamo turto ir įvertintų įsipareigojimų sumą.
Jei šis atlygis yra mažesnis nei tikroji įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto vertė, skirtumas yra pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Po pirminio pripažinimo prestižas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus bet kokius sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Prestižo vertės sumažėjimas yra peržiūrimas kartą per metus arba dažniau, jeigu įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai parodo, kad apskaitinė vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo įvertinimo tikslais verslo jungimo metu įgytas prestižas nuo įsigijimo datos yra priskiriamas tiems Grupės įplaukas kuriantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi, turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai nuo to, ar įgyjamos įmonės kitas turtas ar įsipareigojimai yra priskiriami šiems vienetams.
Kai prestižas sudaro įplaukas kuriančio vieneto dalį, ir to vieneto sudėtyje esančios veiklos dalis yra parduodama, prestižas, susijęs su parduota veikla, yra įtraukiamas į parduodamos veiklos apskaitinę vertę, nustatant pelną arba nuostolius iš veiklos pardavimo. Tokiu atveju parduotas prestižas yra įvertinamas atsižvelgiant į parduotos veiklos santykinę vertę lyginant su likusia įplaukas kuriančio vieneto dalimi.
Investicijos į dukterines įmones atskiroje Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitytos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimą.
Įsigijimo savikaina yra lygi sumokėto atlygio tikrajai vertei. Investicijos apskaitinės vertės vertinimas dėl vertės sumažėjimo atliekamas, kuomet įvykiai ar aplinkybių pasikeitimas parodo, kad investicijos apskaitinė vertė gali viršyti atsipirkimo vertę. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė atlieka investicijos atsipirkimo vertės įvertinimą. Jei investicijos apskaitinė vertė viršija jos atsipirkimo vertę, investicija yra nurašoma iki atsipirkimo vertės (didesnė iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas arba naudojimo vertės). Vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose), finansinių sąnaudų straipsnyje.
Investicijų perleidimo pelnas ar nuostolis yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) finansinės veiklos straipsnyje.
Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (1–8 metai).
Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, naudojimo pobūdį.
Tyrimų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Plėtros išlaidos individualiems projektams yra pripažįstamos nematerialiuoju turtu, kai Grupė ir Bendrovė gali įrodyti nematerialiojo turto techninį įvykdomumą taip, kad jis galėtų būti naudojamas arba parduodamas, savo ketinimus užbaigti ir galimybę naudoti ar parduoti turtą taip, kad turtas ateityje teiktų ekonominę naudą, bei turto užbaigimui reikalingų išteklių buvimą ir galimybę patikimai įvertinti plėtros išlaidas.
Po pradinio plėtros išlaidų pripažinimo turtu yra naudojamas savikainos modelis, pagal kurį turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas pradedamas amortizuoti, kai plėtra yra pabaigta ir turtą galima naudoti. Jis yra amortizuojamas per laukiamą ateities įplaukų laikotarpį, taikant amortizacijos laikotarpius nuo 1 iki 8 metų. Plėtros laikotarpiu turto vertės sumažėjimas įvertinamas kasmet.
Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per licencijos galiojimo laikotarpį.
Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.
Bendrovė ir Grupė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laiku.
Nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais laikomas turtas, kurį Grupė ir Bendrovė valdo ir kontroliuoja, ir iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo verte, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima tokio turto dalių pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus, o pakeistos dalys nurašomos.
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai yra nurašomi juos pardavus arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir apskaitinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiamas į tų metų, kuriais turtas yra nurašomas, pelną (nuostolius).
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinė vertė yra tikrinama dėl sumažėjimo, kai įvykiai ar aplinkos pokyčiai rodo, kad apskaitinė vertė gali būti neatgaunama. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose), kai nustatomi. Vertė yra sumažėjusi tada, kai turto ar įplaukas kuriančio vieneto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, kurią sudaro jo tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas arba jo panaudojimo vertė priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Pastatai ir statiniai | 15–63 metai, |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 5–15 metų, |
| Transporto priemonės | 4–6 metai, |
| Kitas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai | 3–8 metai. |
Turto apskaitinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi ir, jei reikia, pakoreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte, atėmus vertės sumažėjimą. Įsigijimo vertę sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.
Skolinimosi išlaidos, kurios yra priskiriamos ilgalaikio turto įsigijimui, statybai arba gamybai, yra kapitalizuojamos, kitais atvejais – pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2015 m. ir 2014 m. skolinimosi išlaidų kapitalizuota nebuvo.
Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui, yra apskaitomas žemesniąja iš apskaitinės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas. Ilgalaikis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jeigu jo apskaitinė vertė atsipirks jį parduodant, o ne tęsiant jo eksploataciją. Ši sąlyga tenkinama tik tuomet, kai pardavimas yra labai tikėtinas ir turtas yra visiškai paruoštas greitam pardavimui. Perklasifikavus ilgalaikį turtą į turtą laikomą pardavimui, jam sustabdomas nusidėvėjimo skaičiavimas.
Jeigu Grupės ir Bendrovės turtas klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, nebetenkina aukščiau aprašytų sąlygų, Grupė ir Bendrovė nebeklasifikuoja to turto kaip laikomo pardavimui ir įvertina ilgalaikį turtą, kuris nustoja būti klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, verte, žemesniąja iš: turto apskaitinės vertės prieš turto perklasifikavimą į laikomą pardavimui, įvertinus bet kokius nusidėvėjimo, amortizacijos ar perkainojimo pataisymus, kurie būtų buvę apskaityti, jeigu turtas nebūtų klasifikuojamas kaip laikomas pardavimui, ir jo atsiperkamosios vertės sprendimo neparduoti turto datą. Ilgalaikio turto, kuris nustoja būti klasifikuojamas kaip turtas laikomas pardavimui, apskaitinės vertės pataisymai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) to periodo, kuriuo sąlygos nustoja būti tenkinamos.
Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios galimo realizavimo vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų nukainojimą. Grynoji galimo realizavimo vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Į pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos savikainą įtraukiamos pastovios ir kintamos pridėtinės išlaidos, esant normalioms gamybos apimtims. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.
Vadovaujantis 39-uoju TAS "Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas" Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas bei finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius) sandorio sudarymo išlaidas.
Grupės ir Bendrovės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami sandorio dieną, kuri yra diena, kai Grupė ir Bendrovė įsipareigoja pirkti turtą. Visi įprastiniai pirkimai ir pardavimai yra finansinio turto pirkimai ir pardavimai, kurie reikalauja pristatyti turtą per bendrai nuostatuose ar rinkos susitarime nustatytą laikotarpį.
2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo finansinio turto, vertinamo tikrąja verte per pelną (nuostolius), investicijų, laikomų iki išpirkimo termino, bei finansinio turto, skirto parduoti.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinės finansinės priemonės su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Gautinos sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Paskolos ir gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose) tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinos sumos nebus atgautos, tada apskaitinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos ir gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgaunamos.
Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.
Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolius), arba kitiems finansiniams įsipareigojimams.
Grupė neturi finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte per pelną (nuostolius).
Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Konvertuojamos obligacijos, remiantis sutarties sąlygomis, yra išskiriamos į skolos ir nuosavo kapitalo komponentus (jei taikytina).
Išleidimo datą konvertuojamų obligacijų skolos komponento tikroji vertė yra nustatoma naudojant analogiškos nekonvertuojamos obligacijos rinkos kainą. Skolos komponento tikroji vertė yra apskaitoma amortizuota savikaina finansinių įsipareigojimų straipsnyje (atėmus sandorio sudarymo išlaidas) iki išpirkimo ar konversijos.
Įplaukų dalis, viršijanti skolos komponento tikrąją vertę, yra priskiriama konversijos pasirinkimo sandoriui, kuris apskaitomas nuosavame kapitale, atėmus sandorio sudarymo išlaidas. Konversijos pasirinkimo sandorio apskaitinė vertė vėlesniais laikotarpiais neperskaičiuojama. Sandorio sudarymo išlaidos yra priskiriamos skolos ir nuosavo kapitalo komponentams proporcingai jų pradinėms pripažinimo vertėms.
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
Kai Grupė ir Bendrovė perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet neperleidžia su turto nuosavybe susijusios rizikos, naudos ir turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas tiek, kiek Grupė ir Bendrovė yra su juo susijusios.
Grupė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.
Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų apskaitinių verčių pripažįstamas kaip pelnas arba nuostoliai.
Nuoma, kai Grupė ir Bendrovė prisiima reikšmingą riziką ir naudą, susijusią su turto nuosavybe, yra laikoma finansine išperkamąja nuoma.
Grupė ir Bendrovė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išperkamosios nuomos turto vertės ir dabartinės vertės minimalių išperkamosios nuomos įmokų sumos. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma lygi nominaliai nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Grupės ir Bendrovės apskaičiuota skolinimosi palūkanų norma. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas, be to, dėl finansinės nuomos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį yra patiriamos finansinės sąnaudos. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei pagal lizingo sutartį sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei ir Bendrovei.
Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra finansinė nuoma, bet koks pardavimo pelnas, viršijantis apskaitinę vertę, nėra iš karto pripažįstamas pajamomis. Jis yra atidedamas ir amortizuojamas per finansinės nuomos laikotarpį.
Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami sąnaudomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį.
Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažįstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu.
Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet kokie nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos įmokomis ateityje. Tuomet nuostoliai atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos įmokomis per laikotarpį, kurį turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpį, kuriuo turtą numatoma naudoti.
Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos), gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu (daugiausiai gautos iš ES ir kitų struktūrinių fondų). Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelne (nuostoliuose) mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.
Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas kiekvienam iš Bendrovės išeinančiam darbuotojui, sulaukusiam pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė išmoka. Išmokos darbuotojams yra pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi būsimų mokėjimų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Minėtų išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, naudojant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Ilgalaikio įsipareigojimo darbuotojams dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą mokėjimų laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ar nuostoliai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.
Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pelne ar nuostoliuose iš karto, kai toks įsipareigojimas yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pripažįstami iš karto.
Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamoje šalyje galiojančius mokesčių įstatymų reikalavimus.
Lietuvoje 2015 m. ir 2014 m. pelno mokesčio tarifas buvo 15 %.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. panaudojamų veiklos mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė nei 70 proc. apmokestinamojo pelno.
Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainoje 2015 m. ir 2014 m. buvo 18 %.
Mokestiniai nuostoliai Ukrainoje gali būti keliami 10 metų.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinės būklės ataskaitos datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos pristačius prekes ir perdavus riziką bei prekių nuosavybės teikiamą naudą.
Paslaugų pajamos pripažįstamos taikant kaupimo principą ir apskaitomos pelne (nuostoliuose) suteikus paslaugas.
Pajamos iš ilgalaikių sutarčių apima pradinę sutartyje sutartą sumą bei kitas sumas, kurios susijusios su darbų apimties pokyčiais ir panašiai, tačiau tik ta dalimi, kurią tikimasi atgauti ir kurią galima patikimai įvertinti. Kai baigiamasis ilgalaikės sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, kiekvienos ilgalaikės sutarties pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos pagal sutarties darbų įvykdymo lygio metodą. Darbų įvykdymo lygis yra įvertinamas kaip faktiškai patirtų išlaidų ir planuotų ilgalaikės sutarties išlaidų proporcija.
Kai sutarties rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama tik ta patirtų sutarties sąnaudų dalis, kurią tikimasi atgauti. Kai tikėtina, kad sutarties sąnaudos viršys sutarties pajamas, nuostoliai nedelsiant pripažįstami kaip pelnas arba nuostoliai.
Grupės finansinėse ataskaitose pardavimai tarp Grupės įmonių yra eliminuoti.
Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą.
Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Kito turto, išskyrus prestižą, atidėtąjį mokestį ir atsargas, vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelne (nuostoliuose). Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostoliuose) tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas apskaičiuojama remiantis turimais duomenimis apie panašaus turto saistančius pardavimo sandorius rinkos kainomis tarp nesusijusių šalių arba vyraujančiomis rinkos kainomis atėmus neišvengiamas turto perleidimo išlaidas. Naudojimo vertė apskaičiuojama naudojant diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai sudaromi remiantis ateinančių penkerių metų biudžetu ir neapima restruktūrizavimo veiklos, dėl kurios Grupė ir Bendrovė dar nėra įsipareigojusios, ar reikšmingų investicijų ateityje, kurios pagerintų tikrinamo įplaukas kuriančio vieneto turto veiklos rezultatus. Naudojimo vertė jautriausiai reaguoja į diskonto normą, naudojamą diskontuotų pinigų srautų modelyje, taip pat į numatomas būsimas pinigų įplaukas ir ekstrapoliavimo tikslais naudojamą augimo normą.
Rengiant finansines ataskaitas Grupės ir Bendrovės vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima veiklos tęstinumo prielaidą, nusidėvėjimą (2.7. ir 13 pastabos), amortizaciją (2.6. ir 12 pastabos), atidėjinių, ilgalaikių išmokų darbuotojams, prekybos gautinų sumų, suteiktų paskolų, atsargų bei nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo įvertinimus (2.16, 2.17, 2.20, 13, 15, 16, 22 ir 24 pastabos), atidėtojo pelno mokesčio turto pripažinimo įvertinimą (11 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras apskaitos standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.
Veikiantis segmentas yra Grupės ir Bendrovės dalis, dalyvaujanti ekonominėje veikloje, iš kurios ji gali uždirbti pajamas ir patirti sąnaudas. Veikiančio segmento veiklos rezultatus reguliariai tikrina Grupės ir Bendrovės vadovai, priimdami sprendimą dėl išteklių, kuriuos reikia paskirti segmentui ir įvertinti jo veiklos rezultatus, ir kurie teikia atskirą finansinę informaciją.
Segmento rezultatai, apie kuriuos informuojama vadovybė, apima aspektus, kurie tiesiogiai priskiriami segmentui, bei tuos aspektus, kurie pagrįstai gali būti priskiriami.
Grupė ir Bendrovė pateikia informaciją apie vienai akcijai tenkantį pelną, kuris apskaičiuojamas padalijant pelną arba nuostolį, tenkantį Grupės ir Bendrovės akcininkams, iš svertinio paprastųjų akcijų vidurkio per laikotarpį. Sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas atsižvelgiant į potencialių akcijų, tokių kaip konvertuojamos obligacijos ar darbuotojams sudarytų apmokėjimų schemų Grupės ir Bendrovės akcijomis, įtaką.
Grupė ir Bendrovė neturi potencialių akcijų, kurioms būtų sumažėjęs vienai akcijai tenkantis pelnas. Sumažintas pelnas vienai akcijai yra lygus vienai akcijai tenkančiam pelnui.
Kai kuriuose Grupės ir Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę.
Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Grupė ir Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.
Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Grupė ir Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:
Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.
Grupė ir Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.
Tikrosios vertės, nustatytos įvertinimo ir / ar atskleidimo tikslais, skaičiuojamos remiantis pateiktais metodais. Ten, kur taikytina, detalesnė informacija apie prielaidas, taikytas nustatant tikrąsias vertes, yra atskleista su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu susijusioje pastaboje (29 pastaba – Finansinės priemonės).
Vienintelis Grupės veiklos segmentas, identifikuotas valdymo tikslais, yra šaldytuvų ir specializuotos įrangos gamyba. Grupės ir Bendrovės vadovybė analizuoja informaciją apie geografinius segmentus, todėl šioje pastaboje pateikiami segmentų atskleidimai pagal šalis.
Žemiau yra pateikiama informacija, atsižvelgiant į Grupės pardavimus ir gautinas sumas iš klientų:
| Segmento pardavimo pajamos iš viso |
Tarpsegmentiniai pardavimai |
Pardavimo pajamos | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Rusija | 588 | 664 | - | - | 588 | 664 |
| Ukraina | 5 004 | 5 404 | - | - | 5 004 | 5 404 |
| Vakarų Europa | 19 370 | 14 430 | - | - | 19 370 | 14 430 |
| Centrinė Europa | 11 443 | 8 538 | - | - | 11 443 | 8 538 |
| Lietuva | 6 561 | 8 088 | (2 295) | (4 062) | 4 266 | 4 026 |
| Kitos NVS šalys | 3 398 | 8 160 | - | - | 3 398 | 8 160 |
| Kitos Baltijos valstybės | 1 255 | 843 | - | - | 1 255 | 843 |
| Kitos šalys | 39 | 52 | - | - | 39 | 52 |
| Iš viso | 47 658 | 46 179 | (2 295) | (4 062) | 45 363 | 42 117 |
| Grupė | Segmento turtas | Segmento įsipareigojimai |
Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas bei nematerialiojo turto amortizacija |
turto įsigijimas | Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo |
|||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Rusija | 9 576 | 9 192 | 13 313 | 14 138 | - | - | - | - |
| Ukraina | 622 | 576 | 20 | 19 | 2 | 3 | - | - |
| Vakarų Europa | 2 803 | 2 225 | 3 141 | 1 304 | - | - | - | - |
| Centrinė Europa | 3 138 | 1 219 | 1 882 | 1 543 | - | - | - | - |
| Lietuva | 17 739 | 16 015 | 7 016 | 5 012 | 1 782 | 1 732 | 1 848 | 1 186 |
| Kitos NVS šalys | 936 | 1 787 | 90 | 1 | - | - | - | - |
| Kitos Baltijos valstybės | 84 | 27 | 249 | 26 | - | - | - | - |
| Kitos šalys | - | - | - | 260 | - | - | - | - |
| Iš viso | 34 898 | 31 041 | 25 711 | 22 303 | 1 784 | 1 735 | 1 848 | 1 186 |
Sandoriai tarp geografinių segmentų yra sudaromi komerciniais terminais ir sąlygomis. Tarpsegmentiniai pardavimai yra eliminuojami konsoliduojant.
Žemiau yra pateikta informacija atsižvelgiant į Bendrovės pardavimų geografiją:
| Pardavimo pajamos | |||
|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | ||
| Rusija | 588 | 664 | |
| Ukraina | 5 004 | 5 404 | |
| Vakarų Europa | 19 360 | 14 430 | |
| Centrinė Europa | 10 010 | 8 538 | |
| Lietuva | 4 713 | 5 067 | |
| Kitos NVS šalys | 3 398 | 8 160 | |
| Kitos Baltijos valstybės | 1 250 | 809 | |
| Kitos šalys | 40 | 52 | |
| 44 363 | 43 124 |
Visas Bendrovės turtas 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. yra Lietuvoje bei visi ilgalaikio turto įsigijimai ir nusidėvėjimas 2015 m. bei 2014 m. yra susiję su turtu Lietuvoje.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Žaliavos | 27 637 | 26 602 | 27 000 | 26 783 |
| Darbo užmokestis | 3 946 | 2 699 | 3 554 | 3 337 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 1 275 | 1 273 | 1 263 | 1 261 |
| Kitos netiesioginės sąnaudos | 5 392 | 5 215 | 5 559 | 5 572 |
| 38 250 | 35 789 | 37 376 | 36 953 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Transportavimas | 1 999 | 2 106 | 1 999 | 2 106 |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | 443 | 475 | 435 | 445 |
| Rinkos tyrimai, pardavimų skatinimas bei komisiniai | ||||
| trečioms šalims | 292 | 182 | 306 | 206 |
| Garantinio aptarnavimo sąnaudos | 222 | 143 | 222 | 180 |
| Reklama, rinkodara | 201 | 235 | 198 | 233 |
| Sertifikavimo sąnaudos | 72 | 156 | 72 | 155 |
| Draudimas | 63 | 62 | 63 | 62 |
| Komandiruočių sąnaudos | 30 | 30 | 30 | 30 |
| Sandėlio nuoma ir sandėliavimo sąnaudos | 16 | 19 | 16 | 19 |
| Kita | 16 | 3 | 58 | 4 |
| 3 354 | 3 411 | 3 399 | 3 440 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Atlyginimai ir socialinis draudimas | 1 444 | 1 261 | 1 343 | 1 171 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 464 | 411 | 408 | 355 |
| Patalpų nuoma ir eksploatacinės sąnaudos | 105 | 122 | 103 | 115 |
| Draudimas | 89 | 112 | 88 | 111 |
| Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | 73 | 75 | 72 | 74 |
| Atsargų vertės sumažėjimo pokytis (15 pastaba) | 67 | 1 | 67 | 1 |
| Banko paslaugos | 64 | 93 | 62 | 92 |
| Konsultantų sąnaudos | 53 | 89 | 53 | 88 |
| Ilgalaikės išmokos darbuotojams (23 pastaba) | 42 | 27 | 42 | 27 |
| Apsaugos sąnaudos | 34 | 32 | 33 | 31 |
| Komandiruotės | 23 | 21 | 20 | 19 |
| Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis (16 | ||||
| pastaba) | (16) | 935 | (4) | 948 |
| Kitos | 416 | 290 | 373 | 265 |
| 2 858 | 3 469 | 2 660 | 3 297 |
Gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis 2014 m. didžiąja dalimi yra susijęs su pradelstomis gautinomis sumomis iš Rusijos ir Ukrainos pirkėjų (16 pastaba).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pajamos iš transportavimo paslaugų | 147 | 104 | 146 | 104 |
| Pajamos iš kitų paslaugų pardavimo | 59 | 39 | 111 | 99 |
| Patalpų nuomos pajamos | 13 | 12 | 40 | 40 |
| Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pardavimo | ||||
| pelnas | 2 | 6 | - | 6 |
| Kitos | 3 | 3 | 3 | 4 |
| 224 | 164 | 300 | 253 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Transportavimo sąnaudos | 140 | 98 | 139 | 98 |
| Kitų paslaugų | 46 | 16 | 80 | 59 |
| Kitos | - | 3 | 9 | 11 |
| 186 | 117 | 228 | 168 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Palūkanų pajamos už paskolas | 503 | 480 | 503 | 480 |
| Pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo | 78 | 59 | 77 | 55 |
| Kitos pajamos | 9 | 8 | 4 | 12 |
| 590 | 547 | 584 | 547 |
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Palūkanų sąnaudos | 808 | 687 | 808 | 685 |
| Nuostoliai iš valiutos keitimo sandorių | 7 | 6 | 4 | 10 |
| Kitos sąnaudos | 15 | - | 15 | - |
| 830 | 693 | 827 | 695 |
Pelno mokesčio sąnaudų bei pajamų, turto ir įsipareigojimų komponentai:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų komponentai Ataskaitinių metų pelno mokestis |
(86) | (21) | (87) | (18) |
| Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (168) | (82) | (162) | (76) |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) iš tęsiamos veiklos |
(254) | (103) | (249) | (94) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | ||||
| Keliami mokestiniai nuostoliai | - | 110 | - | 110 |
| Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir atsargų | ||||
| nukainojimas | 150 | 145 | 147 | 142 |
| Atidėjiniai garantiniam remontui | 89 | 99 | 89 | 92 |
| Sukaupti įsipareigojimai | 57 | 43 | 57 | 43 |
| Kita | 79 | 8 | 79 | 9 |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės | ||||
| vertės sumažėjimą | 375 | 405 | 372 | 396 |
| Atimti: nepripažinta dalis | (138) | - | (138) | - |
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte | 237 | 405 | 234 | 396 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | ||||
| Kapitalizuotos plėtros išlaidos ir remonto darbai | (234) | (234) | (234) | (234) |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | (234) | (234) | (234) | (234) |
| Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte | 3 | 171 | - | 162 |
| Finansinės būklės ataskaitoje pateikta: | ||||
| Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 3 | 171 | - | 162 |
| Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | - | - | - | - |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia suma, kokia yra tikėtina, jog šis turtas bus realizuotas artimoje ateityje. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vadovybė abejojo, ar visa pelno mokesčio, susijusio su gautinų sumų vertės sumažėjimu, suma bus realizuota artimiausiu metu, todėl tik labiau tikėtina dalis buvo pripažinta.
Viso pelno mokesčio suderinimas su teorine suma, naudojant Grupės ir Bendrovės mokesčio tarifus, yra toks:
| Grupė | 2015 m. | 2014 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
699 | (651) | ||
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno |
||||
| mokesčio tarifą | 15 % | (105) | 15 % | 98 |
| Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos | 21,5 % | (151) | (39,8 %) | (259) |
| Neapmokestinamos pajamos | (0,2 %) | 2 | 1,7 % | 11 |
| Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka | 0 % | - | 7,2 % | 47 |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) |
36,3 % | (254) | (15,9 %) | (103) |
| Bendrovė | 2015 m. | 2014 m. | ||
| Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą |
757 | (629) | ||
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaičiuotos taikant galiojusį pelno mokesčio tarifą |
15 % | (114) | 15 % | 94 |
| Pelno mokesčio nemažinančios sąnaudos | 18,1 % | (137) | (38,5 %) | (242) |
| Neapmokestinamos pajamos | (0,2 %) | 2 | 1,7 % | 11 |
| Nepripažintų mokestinių nuostolių įtaka | 0 % | - | 6,8 % | 43 |
| Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos), apskaitytos pelne (nuostoliuose) |
32,9 % | (249) | (15 %) | (94) |
| Programinė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Plėtros išlaidos | įranga, licencijos | Iš viso | |||
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 5 013 | 609 | 5 622 | ||
| Įsigijimai | 340 | 68 | 408 | ||
| Pardavimai ir nurašymai | (17) | - | (17) | ||
| Perklasifikavimai | - | - | - | ||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 5 336 | 677 | 6 013 | ||
| Amortizacija: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 3 482 | 548 | 4 030 | ||
| Amortizacija per metus | 333 | 37 | 370 | ||
| Pardavimai ir nurašymai | - | - | - | ||
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 3 815 | 585 | 4 400 | ||
| 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė | 1 521 | 92 | 1 613 | ||
| 2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė | 1 531 | 61 | 1 592 |
| Programinė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Plėtros išlaidos | įranga, licencijos | Iš viso | |||
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 4 709 | 561 | 5 270 | ||
| Įsigijimai | 304 | 49 | 353 | ||
| Pardavimai ir nurašymai | - | (1) | (1) | ||
| Perklasifikavimai | - | - | - | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 5 013 | 609 | 5 622 | ||
| Amortizacija: | |||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 3 194 | 525 | 3 719 | ||
| Amortizacija per metus | 288 | 24 | 312 | ||
| Pardavimai ir nurašymai | - | (1) | (1) | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 3 482 | 548 | 4 030 | ||
| 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė | 1 531 | 61 | 1 592 | ||
| 2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė | 1 515 | 36 | 1 551 |
Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).
| Programinė įranga, | ||||
|---|---|---|---|---|
| Plėtros išlaidos | licencijos | Iš viso | ||
| Įsigijimo vertė: | ||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 4 972 | 501 | 5 473 | |
| Įsigijimai | 340 | 61 | 401 | |
| Pardavimai ir nurašymai | (17) | - | (17) | |
| Perklasifikavimai | - | - | - | |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 5 295 | 562 | 5 857 | |
| Sukaupta amortizacija: | ||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 3 441 | 441 | 3 882 | |
| Amortizacija per metus | 333 | 34 | 367 | |
| Pardavimai ir nurašymai | - | - | - | |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 3 774 | 475 | 4 249 | |
| 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė | 1 521 | 87 | 1 608 | |
| 2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė | 1 531 | 60 | 1 591 |
| Programinė įranga, | ||||
|---|---|---|---|---|
| Plėtros išlaidos | licencijos | Iš viso | ||
| Įsigijimo vertė: | ||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 4 668 | 454 | 5 122 | |
| Įsigijimai | 304 | 48 | 352 | |
| Pardavimai ir nurašymai | - | (1) | (1) | |
| Perklasifikavimai | - | - | - | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 4 972 | 501 | 5 473 | |
| Amortizacija: | ||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 3 153 | 420 | 3 573 | |
| Amortizacija per metus | 288 | 22 | 310 | |
| Pardavimai ir nurašymai | - | (1) | (1) | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 3 441 | 441 | 3 882 | |
| 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė | 1 531 | 60 | 1 591 | |
| 2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė | 1 515 | 34 | 1 549 |
Visa nematerialiojo turto amortizacijos suma yra įtraukta į administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose).
| Žemė, pastatai ir |
Mašinos ir | Transporto priemonės |
Nebaigta statyba ir išankstinai |
||
|---|---|---|---|---|---|
| statiniai | įrengimai | ir kita | apmokėjimai | Iš viso | |
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 4 149 | 33 400 | 5 001 | 207 | 42 757 |
| Įsigijimai | 10 | 1 282 | 148 | - | 1 440 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (274) | (45) | (6) | (325) |
| Perklasifikavimai | - | - | - | - | - |
| Valiutos kurso pasikeitimo įtaka | - | (2) | (4) | - | (6) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 4 159 | 34 406 | 5 100 | 201 | 43 866 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 1 738 | 29 964 | 4 279 | - | 35 981 |
| Nusidėvėjimas per metus | 144 | 1 056 | 214 | - | 1 414 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (274) | (42) | - | (316) |
| Perklasifikavimai | - | - | - | - | - |
| Valiutos kurso pasikeitimo įtaka | - | (1) | (3) | - | (4) |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 1 882 | 30 745 | 4 448 | - | 37 075 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė |
2 277 | 3 661 | 652 | 201 | 6 791 |
| 2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė |
2 411 | 3 436 | 722 | 207 | 6 776 |
| Žemė, pastatai ir statiniai |
Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės ir kita |
Nebaigta statyba ir išankstinai apmokėjimai |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 4 149 | 32 518 | 4 985 | 557 | 42 209 |
| Įsigijimai | - | 282 | 286 | 265 | 833 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (220) | (49) | - | (269) |
| Perklasifikavimai | - | 824 | (209) | (615) | - |
| Valiutos kurso pasikeitimo įtaka | - | (4) | (12) | - | (16) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 4 149 | 33 400 | 5 001 | 207 | 42 757 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 1 594 | 28 950 | 4 285 | - | 34 829 |
| Nusidėvėjimas per metus | 144 | 1 085 | 194 | - | 1 423 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (211) | (47) | - | (258) |
| Perklasifikavimai | - | 144 | (144) | - | - |
| Valiutos kurso pasikeitimo įtaka | - | (4) | (9) | - | (13) |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1 738 | 29 964 | 4 279 | - | 35 981 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė |
2 411 | 3 436 | 722 | 207 | 6 776 |
| 2014 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė |
2 555 | 3 568 | 700 | 557 | 7 380 |
| Bendrovė | Žemė, pastatai ir statiniai |
Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės ir kita |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 4 242 | 31 109 | 4 738 | 207 | 40 296 |
| Įsigijimai | 10 | 1 280 | 129 | - | 1 419 |
| Parduotas ir nurašytas turtas Perklasifikavimai |
- - |
(273) - |
(24) - |
(6) - |
(303) - |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 4 252 | 32 116 | 4 843 | 201 | 41 412 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||
| 2015 m. sausio 1 d. likutis | 1 831 | 28 068 | 4 031 | - | 33 930 |
| Nusidėvėjimas per metus | 144 | 980 | 204 | - | 1 328 |
| Parduotas ir nurašytas turtas Perklasifikavimai |
- - |
(273) - |
(24) - |
- - |
(297) - |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1 975 | 28 775 | 4 211 | - | 34 961 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. apskaitinė vertė |
2 277 | 3 341 | 632 | 201 | 6 451 |
| 2015 m. sausio 1 d. apskaitinė vertė |
2 411 | 3 041 | 707 | 207 | 6 366 |
| Žemė, pastatai ir statiniai |
Mašinos ir įrengimai |
Transporto priemonės ir kita |
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|
| Įsigijimo vertė: | |||||
| 4 242 | 30 219 | 4 707 | 557 | 39 725 | |
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | |||||
| Įsigijimai | - | 281 | 280 | 265 | 826 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (215) | (40) | - | (255) |
| Perklasifikavimai | - | 824 | (209) | (615) | - |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 4 242 | 31 109 | 4 738 | 207 | 40 296 |
| Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||
| 2014 m. sausio 1 d. likutis | 1 687 | 27 137 | 4 031 | - | 32 855 |
| Nusidėvėjimas per metus | 144 | 995 | 181 | - | 1 320 |
| Parduotas ir nurašytas turtas | - | (208) | (37) | - | (245) |
| Perklasifikavimai | - | 144 | (144) | - | - |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 1 831 | 28 068 | 4 031 | - | 33 930 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitinė | |||||
| vertė | 2 411 | 3 041 | 707 | 207 | 6 366 |
| 2014 m. sausio 1 d. apskaitinė | |||||
| vertė | 2 555 | 3 082 | 676 | 557 | 6 870 |
Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2015 m. sudaro 1 414 tūkst. eurų (2014 m. – 1 423 tūkst. eurų), iš kurio, įvertinus dotacijų amortizaciją, 1 272 tūkst. eurų suma 2015 m. (1 299 tūkst. eurų 2014 m.) yra įtraukta į gamybos savikainą ir 94 tūkst. eurų suma (99 tūkst. eurų 2014 m.) yra įtraukta į administracines sąnaudas Grupės pelne (nuostoliuose).
Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas 2015 m. sudaro 1 328 tūkst. eurų (2014 m. – 1 320 tūkst. eurų). 41 tūkst. eurų suma 2015 m. (45 tūkst. eurų suma 2014 m.) buvo įtraukta į administracines sąnaudas Bendrovės pelne (nuostoliuose). Likusi nusidėvėjimo suma, įvertinus 48 tūkst. eurų (2014 m. – 25 tūkst. eurų) dotacijų amortizaciją, buvo įtraukta į gamybos savikainą.
2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 2 077 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 193 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 1 834 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 2 757 tūkst. eurų), buvo įkeisti bankams kaip paskolų užstatas (24 pastaba).
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| "Hymana Holdings" Ltd. | 9 447 | - | 9 447 | - |
| Paskola UAB "Vaidana" | 339 | 182 | 339 | 182 |
| Paskola OAO "Polair" | - | 7 480 | - | 7 480 |
| Paskola ZAO "Zavod Sovitalprodmash" | - | 1 530 | - | 1 530 |
| Gautinos paskolos | 9 786 | 9 192 | 9 786 | 9 192 |
| Iš jų: | ||||
| Ilgalaikės paskolos | 9 447 | 9 010 | 9 447 | 9 010 |
| Trumpalaikės paskolos | 339 | 182 | 339 | 182 |
| Iš viso | 9 786 | 9 192 | 9 786 | 9 192 |
2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė susijusiai įmonei OAO "Polair" buvo suteikusios 6 775 tūkst. eurų paskolą ir priskaičiusios 705 tūkst. eurų palūkanų, kurių grąžinimo terminas buvo numatytas 2017 metais. Paskolai buvo taikomos fiksuotos 6,5 % metinės palūkanos.
2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė susijusiai įmonei ZAO "Zavod Sovitalprodmash" buvo suteikusios 1 500 tūkst. eurų paskolą ir priskaičiusios 30 tūkst. eurų palūkanų, kurių grąžinimo terminas buvo numatytas 2016 metais. Paskolai buvo taikomos EURIBOR + 5,25 % metinės palūkanos.
2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta teisių perleidimo sutartis su Grupės ir Bendrovės tarpiniu akcininku "Hymana Holdings" Ltd., per tarpines įmones valdančiu 91,1 % Bendrovės akcijų, pagal kurią tarpinis akcininkas perėmė susijusioms įmonėms suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas:
Iš OAO "Polair" paskolą 6 775 tūkst. eurų ir priskaitytas palūkanas 1 022 tūkst. eurų;
Iš ZAO "Zavod Sovitalprodmash" paskolą 1 500 tūkst. eurų ir priskaitytas palūkanas 97 tūkst. eurų.
Perimtoms paskoloms taikoma 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos ir numatytas paskolos grąžinimas ne vėlesnis nei 2018 m. birželio 1 d. Bendrovės vadovybės vertinimu, perimtos paskolos nėra nuvertėjusios ir yra grąžintinos laikantis sutartyse numatytų sąlygų.
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė savo akcininkei UAB "Vaidana" yra suteikusi 339 tūkst. eurų (182 tūkst. eurų 2014 metais) paskolą. Paskolai taikomos 1 mėn. EURIBOR + 6,5 % metinės palūkanos, paskolos grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Žaliavos, atsarginės dalys ir nebaigta gamyba | 2 737 | 3 032 | 2 648 | 2 900 |
| Pagaminta produkcija | 1 542 | 2 115 | 1 533 | 2 107 |
| Pirktos prekės, skirtos perparduoti | 101 | 67 | 101 | 67 |
| Iš viso atsargų | 4 380 | 5 214 | 4 282 | 5 074 |
Žaliavas ir medžiagas sudaro kompresoriai, sudėtinės dalys, plastmasė, kabeliai, metalai ir kitos medžiagos, naudojamos gamyboje. Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, savikaina 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė 180 tūkst. eurų ir 180 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 113 tūkst. eurų ir 113 tūkst. eurų).
Nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės buvo įtrauktas į kitas administracines sąnaudas pelne (nuostoliuose) ir Grupėje bei Bendrovėje atitinkamai sudarė 67 tūkst. eurų ir 67 tūkst. eurų (2014 m. 1 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų) (6 pastaba).
2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturi teisinių apribojimų atsargoms.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Gautinos sumos iš nesusijusių pirkėjų Sukauptos gautinos sumos pagal darbų |
7 797 | - | 7 740 | 7 387 |
| įvykdymo lygio metodą | 1 433 | - | - | - |
| Gautinos sumos iš susijusių pirkėjų | - | - | 18 | 305 |
| Gautinos sumos bendrąja verte Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės |
9 230 | 7 490 | 7 758 | 7 692 |
| sumažėjimas | (1 001) | (1 017) | (980) | (984) |
| Gautinos sumos, grynąja verte | 8 229 | 6 473 | 6 778 | 6 708 |
| Iš jų: | ||||
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | - | - |
| Trumpalaikės gautinos sumos | 8 229 | 6 473 | 6 778 | 6 708 |
| Iš viso | 8 229 | 6 473 | 6 778 | 6 708 |
2015 m. gruodžio 31 d. su nebaigtomis ilgalaikėmis sutartimis susijusios patirtos Grupės sąnaudos, pridėjus pripažintą pelną ir atėmus pripažintus nuostolius, buvo lygios 1 433 tūkst. eurų (2014 m. nebaigtų ilgalaikių sutarčių Grupė neturėjo). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė nebuvo išrašiusi sąskaitų, susijusių su nebaigtomis ilgalaikėmis sutartimis.
Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažintas dėl gautinų sumų iš nesusijusių pirkėjų.
Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų atsiskaitymo terminas yra 30–90 dienų.
Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms, kurių bendroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi 1 001 tūkst. eurų ir 980 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1 017 tūkst. eurų ir 984 tūkst. eurų), buvo apskaitytas 100 % vertės sumažėjimas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas įtrauktas į administracines sąnaudas.
Iš pirkėjų gautinų sumų individualiai nustatyto vertės sumažėjimo judėjimas yra toks:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per |
(1 017) | (82) | (984) | (36) |
| metus | (60) | (949) | (53) | (948) |
| Gautinų sumų nurašymai | - | - | - | - |
| Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka | 19 | 13 | - | - |
| Apmokėtos sumos | 57 | 1 | 57 | - |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
(1 001) | (1 017) | (980) | (984) |
Gautinos sumos yra nurašomos, kai paaiškėja, kad jos nebus atgautos. Grupės ir Bendrovės 2015 m. ir 2014 m. gautinų sumų vertės sumažėjimas apskaitytas administracinėse sąnaudose.
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Gautinas PVM | 151 | 172 | 151 | 172 |
| Riboto naudojimo pinigai | 4 | 13 | 4 | 13 |
| Kitos gautinos sumos Atimti: abejotinų kitų gautinų sumų vertės |
126 | 3 | 110 | 3 |
| sumažėjimas | - | - | - | - |
| 281 | 188 | 265 | 188 | |
| Iš jų: | ||||
| Ilgalaikės gautinos sumos | - | - | - | - |
| Trumpalaikės gautinos sumos | 281 | 188 | 265 | 188 |
| Iš viso | 281 | 188 | 265 | 188 |
Grupės ir Bendrovės individualiai vertinamo kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pokyčiai buvo tokie:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje | - | - | - | - |
| Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus | - | - | - | - |
| Kitų gautinų sumų nurašymai | - | - | - | - |
| Užsienio valiutų kursų pasikeitimo įtaka | - | - | - | - |
| Apmokėtos sumos | - | - | - | - |
| - | - | - | - |
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. |
2015 m. | gruodžio 31 d. | 2014 m. gruodžio 31 d. |
||
| Pinigai banke | 3 762 | 1 222 | 3 384 | 1 179 | ||
| Pinigai kasoje | 2 | - | 1 | - | ||
| 3 764 | 1 222 | 3 385 | 1 179 |
2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė neturėjo apribojimų pinigų disponavimui.
2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. įstatinį kapitalą sudarė 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų. Kapitalas buvo padalintas į 39 622 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 euro.
2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus prie euro zonos Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo pakeista euru. Dėl to Bendrovės įstatinis kapitalas buvo perskaičiuotas.
Visos Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos. Bendrovė neturi jokios kitos rūšies akcijų nei aukščiau paminėtas paprastąsias vardines. Bendrovės įstatuose nėra nustatyta jokių apribojimų teisėms į akcijas ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Bendrovės akcijų neturi. Bendrovė nėra išleidusi jokių konvertuojamų vertybinių popierių, keičiamų vertybinių popierių ar garantinių vertybinių popierių, taip pat neturi neapmokėtų įsigijimo teisių ar įsipareigojimų padidinti akcinį kapitalą 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ jos akcinio kapitalo, nurodyto įmonės įstatuose. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.
Bendrovės privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 % grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 % įstatinio kapitalo. Grupės privalomasis rezervas yra sudarytas iš Bendrovės ir dukterinių įmonių privalomojo rezervo.
2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. privalomasis rezervas Grupėje ir Bendrovėje dar nėra pilnai suformuotas.
Kiti rezervai yra sudaromi akcininkų sprendimu specialiems tikslams. Prieš paskirstant pelną, visi paskirstytini rezervai pervedami į nepaskirstytąjį pelną ir kiekvienais metais akcininkų sprendimu perskirstomi.
Užsienio valiutos perskaičiavimo rezervas sudaromas skirtumams, susidarantiems konsoliduojant užsienio valstybėse veiklą vykdančių dukterinių įmonių finansines ataskaitas.
Valiutų perskaičiavimo skirtumai konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomi nuosavame kapitale tol, kol investicija realizuojama. Realizavus atitinkamą investiciją, sukauptas valiutos perskaičiavimo rezervas perkeliamas į nepaskirstytąjį rezultatą tuo pačiu laikotarpiu, kai pripažįstamas šios investicijos realizavimo pelnas ar nuostoliai.
| Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. Padidėjimai per laikotarpį Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. Padidėjimai per laikotarpį Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. |
3 100 12 3 112 705 3 817 |
|---|---|
| Sukaupta amortizacija 2013 m. gruodžio 31 d. | 2 914 |
| Amortizacija už laikotarpį | 25 |
| Sukaupta amortizacija 2014 m. gruodžio 31 d. | 2 939 |
| Amortizacija už laikotarpį | 48 |
| Sukaupta amortizacija 2015 m. gruodžio 31 d. | 2 987 |
| Grynoji apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. | 830 |
| Grynoji apskaitinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. | 173 |
Dotacijos yra gautos gamybos įrengimų atnaujinimui bei pastatų remontui dėl CFC 11 elemento atsisakymo poliuretano izoliacinės medžiagos ir užpildymo putos gamyboje bei šiltnamio efekto dujų eliminavimo buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje, taip pat produktyvumo didinimui investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą bei infrastruktūros plėtrą investuojant į naujų produktų tyrimų centrą.
Dotacijos amortizuojamos per tą patį laikotarpį kaip įrengimai ir kitas turtas, kuriems buvo skirtos dotacijos, ir kai patiriamos kompensuojamos sąnaudos. Dotacijų amortizacijos suma yra įtraukiama į gamybos savikainą mažinant įrengimų ir pastatų rekonstrukcijos, kuriems buvo skiriamos dotacijos, nusidėvėjimą.
Grupė ir Bendrovė parduotiems gaminiams suteikia iki 2 metų garantiją. Atidėjiniai garantiniam remontui buvo suformuoti, remiantis planuojamomis remonto sąnaudomis bei gedimų statistika, ir atitinkamai buvo suskirstyti į ilgalaikius ir trumpalaikius atidėjinius. Skirtumai tarp metų priklauso nuo produkto ir garantijos periodo derinio.
Atidėjinių garantiniams įsipareigojimams pokyčiai buvo tokie:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| Sausio 1 d. | 661 | 728 | 613 | 637 | |
| Priskaičiuota per metus | 232 | 292 | 231 | 274 | |
| Panaudota | (301) | (359) | (253) | (298) | |
| Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka | - | - | - | - | |
| Gruodžio 31 d. | 592 | 661 | 591 | 613 | |
| Iš jų: | |||||
| Ilgalaikiai | 220 | 228 | 220 | 228 | |
| Trumpalaikiai | 372 | 433 | 371 | 385 | |
| Iš viso | 592 | 661 | 591 | 613 |
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, sąnaudos sudarė 5 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 21 tūkst. eurų).
| Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|
| 2013 m. gruodžio 31 d. | 127 | 127 |
| Panaudojimas per 2014 m. | (21) | (21) |
| Sukaupimas per 2014 m. | 48 | 48 |
| 2014 m. gruodžio 31 d. | 154 | 154 |
| Panaudojimas per 2015 m. | (5) | (5) |
| Sukaupimas per 2015 m. | 47 | 47 |
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 196 | 196 |
Aktuarinis pelnas ir nuostoliai per 2015 m. ir 2014 m. buvo nereikšmingi, todėl nebuvo atskirai išskirti ir atvaizduoti kitose bendrosiose pajamose.
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Grupės ir Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|
| Diskonto norma | 4,45 % | 4,45 % |
| Darbuotojų kaitos rodiklis | 14,83 % | 10,21 % |
| Metinis atlyginimo padidėjimas | 3 % | 3 % |
Grupė ir Bendrovė neturi plano turto nustatytoms išmokoms finansuoti.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | ||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Ilgalaikės paskolos | |||||
| Ilgalaikės paskolos su kintama palūkanų norma | 11 186 | 10 501 | 11 186 | 10 501 | |
| 11 186 | 10 501 | 11 186 | 10 501 | ||
| Trumpalaikės paskolos | |||||
| Trumpalaikės paskolos su kintama palūkanų norma | 1 950 | 3 486 | 1 950 | 3 486 | |
| 1 950 | 3 486 | 1 950 | 3 486 | ||
| 13 136 | 13 987 | 13 136 | 13 987 |
Pagrindinė informacija apie individualias paskolas pateikiama žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pobūdis | Gražinimo terminas |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
| Paskola 1 | Paskola | 2017-04-22 | 11 186 | 11 187 | 11 186 | 11 187 |
| Paskola 2 | Kredito linija | 2016-12-22 | 1 950 | 2 800 | 1 950 | 2 800 |
| 13 136 | 13 987 | 13 136 | 13 987 |
2015 m. gruodžio 31 d. paskolai nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 6,25 % dydžio metinė palūkanų norma, o kredito linijai nustatyta 1 mėn. EURIBOR plius 5,25 % dydžio metinė palūkanų norma (2014 m. gruodžio 31 d. – 1 mėn. EURIBOR plius 5,25 % dydžio metinė palūkanų norma paskolai ir kredito linijai).
2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės pastatai, kurių apskaitinė vertė 2 077 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 2 193 tūkst. eurų), Grupės ir Bendrovės mašinos ir įrengimai, kurių apskaitinė vertė 1 834 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 2 757 tūkst. eurų), buvo įkeista bankams už suteiktas paskolas ir išleistą banko garantiją.
Pagal paskolų sutartis Bendrovė turėjo laikytis tam tikrų finansinių ir nefinansinių sąlygų, tokių kaip: finansinių skolų ir EBITDA santykis, skaičiuojamas pagal "Polair" grupės konsoliduotus rezultatus, taip pat raštiškas banko leidimas atlikti turto pirkimo ar perleidimo operacijas, jei įsigyjamo ar perleidžiamo turto vertė viršija 25 % viso Bendrovės turto. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė laikėsi nefinansinių ir finansinių sutarties sąlygų, išskyrus finansinių skolų ir EBITDA santykį, skaičiuojamą pagal "Polair" grupės konsoliduotus rezultatus, kuris pagal atskirą susitarimą su banku 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo skaičiuojamas. Nuo 2016 m. vasario 5 d. pagal pasirašytus kredito sutarčių pakeitimus rodiklis yra skaičiuojamas ne pagal "Polair" grupės, o pagal "Snaigės" grupės konsoliduotus rezultatus (31 pastaba).
Pagal 2016 m. vasario 5 d. kredito sutarčių pakeitimus Bendrovė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 16 d. papildomai įkeisti bankui 1 500 tūkst. eurų vertės Bendrovei priklausančio turto arba vietoje papildomo įkeitimo anksčiau laiko grąžinti bankui ne mažiau kaip 1 000 tūkst. eurų paskolos ir (arba) kredito linijos. Papildomo susitarimo pasirašymo dienai Bendrovė taip pat įsipareigojo grąžinti 1 500 tūkst. eurų paskolos arba kredito limito anksčiau grafiko iš 2016 metais pagal sutartis numatytų grąžinti sumų. Bendrovė šį įsipareigojimą įvykdė.
Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis nacionaline valiuta:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | |
| Paskolos valiuta: | ||||
| Eurai | 13 136 | 13 987 | 13 136 | 13 987 |
| 13 136 | 13 987 | 13 136 | 13 987 | |
| Sutartiniai paskolų grąžinimo terminai: | ||||
| Grupė | Bendrovė | |||
| Fiksuota palūkanų |
Kintama palūkanų |
Fiksuota palūkanų |
Kintama palūkanų |
|
| norma | norma | norma | norma | |
| 2016 m. | - | 1 950 | - | 1 950 |
| 2017 m. | - | 11 186 | - | 11 186 |
| - | 13 136 | - | 13 136 |
Grupė ir Bendrovė turi sudariusi keletą žemės bei patalpų veiklos nuomos sutarčių. Nuomos sąlygose nėra numatyta apribojimų Grupės ir Bendrovės veiklai, susijusiai su dividendais, papildomomis skolomis ar papildoma ilgalaike nuoma. 2015 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarė atitinkamai 69 tūkst. eurų ir 68 tūkst. eurų (2014 m. atitinkamai 93 tūkst. eurų ir 93 tūkst. eurų).
Planuojamos 2016 m. Grupės ir Bendrovės nuomos sąnaudos sudarys 69 tūkst. eurų.
Reikšmingiausia Grupės ir Bendrovės veiklos nuomos sutartis yra ilgalaikė AB "Snaigė" žemės nuomos sutartis, sudaryta su Alytaus miesto savivaldybe. Nuomos įmokų suma yra peržiūrima periodiškai, nuomos sutarties terminas baigiasi 2078 m. liepos 2 d.
Nuomos įmokos ateityje pagal sudarytas veiklos nuomos sutartis nėra apibrėžtos, kadangi sutartys gali būti nutraukiamos įspėjus per 1 mėn.
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. 2014 m. |
2015 m. | 2014 m. | |||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
| Atlyginimai ir susiję mokesčiai | 714 | 280 | 692 | 280 | |
| Atostoginių rezervas | 419 | 338 | 362 | 308 | |
| Kiti mokėtini mokesčiai | 104 | 50 | 103 | 36 | |
| Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | 151 | 73 | 145 | 65 | |
| 1 388 | 741 | 1 302 | 689 |
Kitų mokėtinų sumų sąlygos:
Kitos mokėtinos sumos yra be palūkanų ir jų įvykdymo terminas yra iki 6 mėnesių laikotarpio.
Mokėtinos palūkanos paprastai yra apmokamos kas mėnesį per finansinius metus.
Pelno ir sumažinto pelno vienai akcijai skaičiavimas yra pateikiamas žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius | 39 622 | 39 622 | 39 622 | 39 622 |
| Grynasis metų pelnas (nuostoliai), tenkantys | ||||
| Bendrovės akcininkams | 445 | (755) | 508 | (723) |
| Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostoliai) ir sumažintas pelnas (nuostoliai), eurais |
0,01 | (0,02) | 0,01 | (0,02) |
Grupė ir Bendrovė susiduria su šiomis finansinėmis rizikomis: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika. Šioje pastaboje pateikiama informacija apie šių rizikų įtaką Grupei ir Bendrovei, tikslus, politiką ir procesus, susijusius su šių rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat informacija apie kapitalo valdymą. Kiekybiniai atskleidimai pateikiami kitose finansinių ataskaitų pastabose.
Valdyba yra atsakinga už rizikos valdymo struktūros sukūrimą ir priežiūrą. Grupės ir Bendrovės rizikos valdymo politika yra skirta rizikų, su kuriomis susiduria Grupė ir Bendrovė, nustatymui ir analizei, atitinkamų limitų ir kontrolių įdiegimui bei priežiūrai. Rizikos valdymo politika ir rizikos valdymo sistemos yra reguliariai peržiūrimos, kad atitiktų rinkos sąlygų ir Grupės bei Bendrovės veiklos pokyčius. Grupė ir Bendrovė siekia sukurti drausmingą ir konstruktyvią rizikos valdymo aplinką, kurioje visi darbuotojai žino savo funkcijas ir įsipareigojimus.
Didžiausią kredito riziką 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto apskaitinė vertė, todėl Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš susijusių šalių gautinų paskolų, pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir pinigų bei pinigų ekvivalentų sumai finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras, pasitelkiant išorines kreditų draudimo ir skolų išieškojimo agentūras.
Gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
| Grupė | Bendrovė | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 2015 m. 2014 m. |
2014 m. | ||||
| gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | 2015 m. gruodžio 31 d. |
gruodžio 31 d. | ||
| Iš susijusių šalių gautinos paskolos | 9 786 | 9 192 | 9 786 | 9 192 | |
| Prekybos gautinos sumos | 8 229 | 6 473 | 6 778 | 6 708 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 3 764 | 1 222 | 3 385 | 1 179 | |
| 21 779 | 16 887 | 19 949 | 17 079 |
2015 m. gruodžio 31 d. pagrindinę dalį suteiktų paskolų sudaro paskola, suteikta tarpiniam akcininkui "Hymana Holdings" Ltd. (2014 m. gruodžio 31 d. – susijusioms įmonėms OAO "Polair" ir ZAO "Zavod Sovitalprodmash").
"Hymana Holdings" Ltd. veikla yra investicijų valdymas, siekiant investicijų grąžos per tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų įmonių Lietuvoje ir Rusijoje generuojamas pajamas. Planuojama, kad paskola bus grąžinta iš dukterinių įmonių pinigų srautų ir mokamų dividendų. 2015 m. gruodžio 31 d. gautinoms ilgalaikėms paskoloms vertės sumažėjimas nebuvo nustatytas.
Grupės ir Bendrovės prekybos partnerių koncentracija ir didžiausia kredito rizika, susijusi su iš pirkėjų gautinomis sumomis, ataskaitų sudarymo dieną pateikiama žemiau:
| Grupė | Bendrovė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2015 | % | 2014 | % | 2015 | % | 2014 | % | |
| 1 klientas | 1 140 | 14 | 1 494 | 20 | 1 140 | 16 | 1 494 | 20 |
| 2 klientas | 1 123 | 14 | 1 178 | 16 | 1 123 | 14 | 1 178 | 15 |
| 3 klientas | 964 | 12 | 761 | 10 | 964 | 12 | 761 | 10 |
| 4 klientas | 579 | 7 | 595 | 8 | 579 | 7 | 595 | 8 |
| 5 klientas | 560 | 7 | 560 | 7 | 560 | 7 | 560 | 7 |
| 6 klientas | 300 | 4 | 255 | 4 | 300 | 4 | 255 | 3 |
| 7 klientas | 299 | 4 | 230 | 3 | 299 | 4 | 230 | 3 |
| Kiti klientai | 4 265 | 38 | 2 417 | 32 | 2 793 | 36 | 2 619 | 34 |
| Vertės sumažėjimas | (1 001) | (1 017) | (980) | (984) | ||||
| Iš viso | 8 229 | 100 | 6 473 | 100 | 6 778 | 100 | 6 708 | 100 |
Gautinos sumos iš pirkėjų pagal geografinius regionus:
| Grupė | Bendrovė | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| Centrinė Europa | 3 138 | 1 219 | 1 705 | 1 219 |
| Vakarų Europa | 2 803 | 2 225 | 2 803 | 2 225 |
| Kitos NVS šalys | 936 | 1 787 | 936 | 1 787 |
| Ukraina | 610 | 560 | 610 | 560 |
| Lietuva | 529 | 473 | 511 | 715 |
| Rusija | 129 | 182 | 129 | 180 |
| Kitos Baltijos valstybės | 84 | 27 | 84 | 22 |
| 8 229 | 6 473 | 6 778 | 6 708 |
Centrinės Europos regionui yra priskiriama Lenkija, Čekija, Bulgarija; Vakarų Europos regionui yra priskiriama Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Portugalija; kitos NVS šalys yra Uzbekija, Moldova, Azerbaidžanas.
2013–2015 metais Rusijos politinė ir ekonominė padėtis pablogėjo dėl Rusijos vyriausybės veiksmų Europos Sąjungos bei kitų valstybių atžvilgiu. Politiniai neramumai kartu su didėjančia regionine įtampa privertė nutraukti veiklą užsienio investuotojus, taip pat Rusijos ekonomika pradėjo trauktis ir dėl sumažėjusių naftos kainų. Tolesni Rusijos veiksmai Europos Sąjungos bei kaimyninių valstybių atžvilgiu bei naftos kainų tendencijos yra sunkiai prognozuojami, tačiau tai gali turėti tolesnių pasekmių ne tik Rusijos, bet ir kitų NVS šalių ekonomikoms.
Po nacionalinės valiutos devalvacijos 2014 metų vasario mėn. Ukrainos nacionalinis bankas įvedė tam tikrus valiutos keitimo sandorių administracinius apribojimus ir taip pat paskelbė perėjimą prie slankaus valiutos keitimo kurso režimo. Nestabili politinė ir ekonominė padėtis bei kariniai neramumai tęsiasi, ir šių konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų patvirtinimo datą dalis Donecko ir Lugansko regionų teritorijos vis dar lieka pasiskelbusių respublikų kontrolės zonoje. Dėl šios priežasties Ukrainos valdžia šiuo metu nėra pajėgi pilnai vykdyti įstatymus šioje teritorijoje bei Krymo pusiasalyje. Galutinę politinės ir ekonominės krizės baigtį bei poveikį yra sunku prognozuoti, bet tai gali turėti tolesnių sunkių pasekmių Ukrainos ekonomikai.
2014 m. gruodžio 31 d. įvertinusios riziką Grupė ir Bendrovė apskaitė 846 tūkst. eurų vertės sumažėjimą gautinoms sumoms už Ukrainoje parduotas prekes. 2015 m. gruodžio 31 d. gautinų sumų iš Ukrainos pirkėjų vertės sumažėjimas sudarė 890 tūkst. eurų. Šios finansinės ataskaitos atspindi vadovybės dabartinį įvertinimą, susijusį su Ukrainos verslo aplinkos poveikiu Grupės ir Bendrovės veiklai ir finansinei būklei.
Grupės ir Bendrovės vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinoms sumoms, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Grupė ir Bendrovė negarantuoja už kitų šalių prievoles, išskyrus tai, kas atskleista 29 pastaboje.
Grupėje ir Bendrovėje yra įdiegta kredito politika ir kredito rizika nuolat kontroliuojama. Visiems pirkėjams, pageidaujantiems gauti atitinkamą mokėjimo atidėjimą, atliekami kredito rizikos įvertinimai.
Kredito draudimu "Atradius Sweden Kreditförsäkring" Lietuvos skyriuje apdraustos sumos sudaro 4 517 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 3 295 tūkst. eurų) iš Grupės gautinų prekybos sumų. Neapdraustos gautinos sumos iš Ukrainos, Moldovos, Rusijos ir kitų NVS šalių pirkėjų.
Iš pirkėjų gautinų sumų, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, vėlavimų analizė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. yra tokia:
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas |
Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 30 dienų |
30–60 dienų |
60–90 dienų |
90–120 dienų |
daugiau nei 120 dienų |
Iš viso | |
| 2015 m. | 6 195 | 1 030 | 359 | 21 | 139 | 485 | 8 229 |
| 2014 m. | 3 923 | 1 161 | 493 | 388 | 331 | 177 | 6 473 |
| Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis |
Pradelstos iš pirkėjų gautinos sumos, kurioms | neapskaitytas vertės sumažėjimas | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 30 dienų |
30–60 dienų |
60–90 dienų |
90–120 dienų |
daugiau nei 120 dienų |
Iš viso | |
| 2015 m. | 4 766 | 1 022 | 359 | 21 | 134 | 476 | 6 778 |
| 2014 m. | 4 200 | 1 149 | 489 | 381 | 331 | 158 | 6 708 |
Grupė ir Bendrovė kontroliuoja lėšų trūkumo riziką naudodama pinigų srautų ataskaitas su likvidumo prognozėmis ateities laikotarpiams. Ataskaita apima numatomus veiklos pinigų srautus ir leidžia efektyviai planuoti pinigų panaudojimą. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas iš viso / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) ir skubaus likvidumo ((trumpalaikis turtas iš viso - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso) 2015 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,28 ir 0,95 (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,2 ir 0,74). Bendrovės likvidumo ir skubaus likvidumo rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai 1,31 ir 0,94 (2014 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 1,18 ir 0,73).
Grupės ir Bendrovės likvidumo rizikos valdymo politikos tikslas palaikyti santykį tarp tęstinio finansavimo ir lankstumo naudojant bankų sąskaitų perviršius, bankų paskolas, obligacijas ir nuomos sutartis.
Žemiau pateiktos lentelės apibendrina finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis.
| Pareika lavus |
Iki 3 mėnesių |
Nuo 4 iki 12 mėnesių |
Nuo 1 iki 5 metų |
Po 5 metų |
Iš viso | Apskai tinė vertė |
|
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Paskolos ir kiti įsiskolinimai, | |||||||
| kuriems nustatytos palūkanos | - | 411 | 1 233 | 12 511 | - | 14 155 | 13 136 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 2 816 | 4 918 | - | - | - | 7 734 | 7 734 |
| Suteiktos garantijos ir laidavimai | 11 367 | - | - | - | - | 11 367 | - |
| 2015 m. gruodžio 31 d. likutis | 14 183 | 5 329 | 1 233 | 12 511 | - | 33 256 | 20 870 |
| Paskolos ir kiti įsiskolinimai, | |||||||
| kuriems nustatytos palūkanos | - | 1 039 | 3 183 | 11 335 | - | 15 557 | 13 987 |
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 1 984 | 4 801 | 8 | - | - | 6 793 | 6 793 |
| Suteiktos garantijos | 12 996 | - | - | - | - | 12 996 | - |
| 2014 m. gruodžio 31 d. likutis | 14 980 | 5 840 | 3 191 | 11 335 | - | 35 346 | 20 780 |
Palūkanų mokėjimai už šioje lentelėje nurodytas paskolas su kintamomis palūkanų normomis apskaičiuoti pagal vidutines rinkos palūkanų normas laikotarpio pabaigoje; kintant rinkos palūkanų normoms šios sumos gali keistis.
Kaip atskleista 31 pastaboje, 2016 m. vasario mėnesį Grupė ir Bendrovė pasiekė susitarimą su banku, pagal kurį buvo sutarta anksčiau laiko grąžinti bankui dalį paskolos ir (arba) kredito linijos. Pagal šį susitarimą per 2016 m. Grupė ir Bendrovė anksčiau laiko grąžino bankui 1 500 tūkst. eurų. Papildoma informacija apie suteiktas garantijas ir laidavimus atskleista 30 pastaboje.
Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintamomis palūkanų normomis, kurios susijusios su EURIBOR.
2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė nesinaudojo jokiomis finansinėmis priemonėmis apsidrausti nuo palūkanų normos kitimo rizikos.
Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų rezultato įtaką, nėra.
| Padidėjimas/sumažė | Grupė | Bendrovė | |
|---|---|---|---|
| jimas baziniais | Įtaka pelnui prieš | Įtaka pelnui prieš | |
| punktais | mokesčius | mokesčius | |
| 2015 m. | |||
| EUR | + 100 | (131) | (131) |
| EUR | - 100 | 131 | 131 |
| 2014 m. | |||
| EUR | + 100 | (140) | (140) |
| EUR | - 100 | 140 | 140 |
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą užsienio valiutos kurso rizika sumažėjo, nes didžiąją dalį pajamų Grupė ir Bendrovė uždirba eurais. 2015 ir 2014 m. nebuvo vykdoma išvestinių finansinių sandorių užsienio valiuta.
2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:
| 2015 m. | 2014 m. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Turtas | Įsipareigojimai | Turtas | Įsipareigojimai | |||
| Eurais | 19 871 | 21 137 | 16 078 | 20 332 | ||
| JAV doleriais | 473 | - | 797 | 61 | ||
| Kita valiuta | 2 | - | 12 | 9 | ||
| Iš viso | 20 346 | 21 137 | 16 887 | 20 402 |
2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės piniginis turtas ir piniginiai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis buvo tokie:
| 2015 m. | 2014 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Turtas | Įsipareigojimai | Turtas | Įsipareigojimai | ||
| Eurais | 19 517 | 20 870 | 16 282 | 20 711 | |
| JAV doleriais | 432 | - | 797 | 61 | |
| Kita valiuta | - | - | - | 8 | |
| Iš viso | 19 949 | 20 870 | 17 079 | 20 780 |
Grupė ir Bendrovė kaip kapitalą valdo įstatinį kapitalą, privalomąjį rezervą, užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą ir nepaskirstytąjį pelną. Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Bendrovė palaiko reikiamą kapitalo lygį ir atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant garantuoti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.
Grupė ir Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams arba išleisti naujas akcijas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 % jos akcinio kapitalo. 2015 m. bei 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė šį reikalavimą vykdė.
Pagrindinio Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nevertinami tikrąja verte – ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų, prekybos ir kitų mokėtinų skolų, ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:
UAB "Vaidana" su AB Šiaulių banku pasirašė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį UAB "Vaidana" įkeitė 4 584 tūkst. vnt. valdomų AB "Snaigė" akcijų, taip perleisdama neturtinę akcininkų teisę, pasiliekant teisę į dividendus.
Laidavimo sutartimi Nr. 2012-02-12 Bendrovė visu savo esamu ir būsimu turtu laiduoja už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto 1 113 tūkst. eurų kredito, kurio grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2017 m. kovo 27 d. (pirminis grąžinimo terminas buvo 2015 m. kovo 27 d.).
Bendrovė buvo pasirašiusi laidavimo sutartis su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurias solidariai įsipareigojo už OAO "Polair" paskolas, kurios 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 209 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 11 838 tūkst. eurų).
Bendrovė iš PAO "FK Otkritie" gavo kopiją ieškinio, kuriame teigiama, kad PAO "FK Otkritie" perėmė OAO "Petrokomerc" banko reikalavimo teises bei reikalauja Maskvos arbitražinio teismo nukreipti OAO "Polair" įsipareigojimų vykdymą pagal laidavimo sutartis į Bendrovę. Nors teisminis procesas Maskvos arbitražiniame teisme dar nepasibaigęs, 2015 m. spalio 28 d. reikalavimo teisės pagal paminėtas laidavimo sutartis buvo perleistos OOO "Finansovo promyshlenaja Kompanija "Altair Group". 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu šios laidavimo sutartys buvo nutrauktos be jokių tolimesnių įsipareigojimų ar pasekmių Bendrovei ir Grupei. 2016 m. vasario 12 d. Bendrovė ir Grupė pateikė atsiliepimą Maskvos arbitražiniam teismui, pateikdamos įrodymus, kad laidavimai yra nutraukti, ir prašydamos teismo ieškinius nutraukti. AB "Snaigė" tikisi, kad atsiliepime pateiktas prašymas bus patenkintas ir ieškinys atmestas.
2013 m. Bendrovė yra sudariusi šilumos energijos pirkimo sutartį, pagal kurią 10 metų įsipareigoja pirkti po 6 000 Kwh šilumos energijos per metus. Nenupirkus sutarto kiekio energijos arba nutraukus sutartį yra numatytos baudos nuo 579 tūkst. eurų pirmais sutarties galiojimo metais iki 58 tūkst. eurų dešimtais sutarties galiojimo metais. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė.
Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.
Pagal 24-ąjį TAS "Susijusių šalių atskleidimas" šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat jei vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Bendrovę ar Grupę ar daryti jai reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų formą.
Grupės susijusios šalys 2015 m. ir 2014 m. buvo šios:
UAB "Vaidana" (akcininkas);
"Furuchi Enterprises" Ltd. (tarpinė bendrovė tarp akcininko ir galutinio akcininko);
"Hymana Holdings" Ltd. (tarpinė bendrovė tarp akcininko ir galutinio akcininko);
"Tetal Global" Ltd. (galutinis akcininkas);
OAO "Polair" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
ZAO "Polair Nedvižimost" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
"Area Polair" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
"Polair Europe" S.R.L (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
"Polair Europe" Limited (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
ZAO "Rada" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė);
ZAO "Zavod Sovitalprodmash" (galutinių akcininkų kontroliuojama įmonė).
Grupė vykdo politiką sudaryti sandorius su susijusiomis šalimis komerciniais terminais ir sąlygomis. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, jiems nenustatytos palūkanos, išskyrus suteiktą paskolą. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms skoloms, susijusioms su gautinomis sumomis iš susijusių šalių. Abejotinų gautinų sumų vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais tikrinant susijusios šalies finansinę būklę ir įvertinant rinką, kurioje veikia susijusi šalis.
Finansinės ir investicinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis:
| 2015 m. | 2014 m. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Gautos paskolos |
Palūkanų sąnaudos |
Suteiktos paskolos |
Palūkanų pajamos |
Gautos paskolos |
Palūkanų sąnaudos |
Suteiktos paskolos |
Palūkanų pajamos |
|
| ZAO "Zavod | ||||||||
| Sovitalprodmash" | - | - | - | 71 | - | - | 1 500 | 30 |
| OAO "Polair" "Hymana |
- | - | - | 364 | - | - | 500 | 441 |
| Holdings" Ltd. | - | - | 8 275 | 54 | - | - | - | - |
| UAB "Vaidana" | - | - | 157 | 14 | - | - | 111 | 9 |
| - | - | 8 432 | 503 | - | - | 2 111 | 480 |
2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašyta teisių perleidimo sutartis su Grupės ir Bendrovės tarpiniu akcininku "Hymana Holdings" Ltd., pagal kurią tarpinis akcininkas perėmė susijusioms įmonėms suteiktas paskolas ir priskaičiuotas palūkanas (14 pastaba).
Suteiktų paskolų susijusioms šalims vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:
| 2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
2015 m. gruodžio 31 d. |
2014 m. gruodžio 31 d. |
|
|---|---|---|---|---|
| "Hymana Holdings" Ltd. | 9 447 | - | 9 447 | - |
| Paskola UAB "Vaidana" | 339 | 182 | 339 | 182 |
| Paskola OAO "Polair" | - | 7 480 | - | 7 480 |
| Paskola ZAO "Zavod Sovitalprodmash" | - | 1 530 | - | 1 530 |
| Gautinos paskolos | 9 786 | 9 192 | 9 786 | 9 192 |
Bendrovės pagrindinės veiklos sandoriai su susijusiomis šalimis:
| 2015 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
|---|---|---|---|---|
| OAO "Polair" (šaldytuvai) | 912 | - | - 176 |
|
| 912 | - | - 176 |
||
| 2014 m. | Pirkimai | Pardavimai | Gautinos sumos |
Mokėtinos sumos |
| OAO "Polair" (šaldytuvai) | 702 | - | - 127 |
|
| 702 | - | - 127 |
Bendrovė yra pasirašiusi laidavimo sutartį su OAO "Petrokomerc" banku, pagal kurią solidariai įsipareigoja už OAO "Polair" paskolas, kurios 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 209 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 11 838 tūkst. eurų). Šios laidavimo sutartys 2016 m. vasario 5 d. buvo nutrauktos (29 pastaba).
Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis:
| Pirkimai | Pardavimai | |||
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2014 m. | |
| UAB "Almecha" | 1 272 | 2 228 | 1 092 | 1 931 |
| TOB "Snaige Ukraina" | 16 | 28 | - | - |
| 1 288 | 2 256 | 1 092 | 1 931 |
Bendrovė vykdo politiką sudaryti sandorius su dukterinėmis įmonėmis sutartinėmis sąlygomis. Bendrovės sandorius su dukterinėmis įmonėmis sudaro gamybos žaliavų ir gatavos produkcijos įsigijimai ir pardavimai bei gaunamos rinkodaros paslaugos, taip pat nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimai. Likučiai metų pabaigoje yra neapdrausti, gautinoms sumoms nenustatytos palūkanos ir atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais. Gautinų sumų iš dukterinių įmonių apmokėjimui užtikrinti Bendrovei nebuvo įkeistų reikšmingų turto sumų.
Bendrovės suteiktų paskolų ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių vertės finansinės būklės ataskaitoje gruodžio 31 d.:
| 2015 m. | 2014 m. | |
|---|---|---|
| Ilgalaikės gautinos sumos | ||
| Prekybos gautinos sumos iš UAB "Almecha" | - | - |
| Ilgalaikių gautinų sumų iš viso | - | - |
| Trumpalaikės gautinos sumos | ||
| Prekybos gautinos sumos iš UAB "Almecha" | 18 | 305 |
| Trumpalaikių gautinų sumų iš viso | 18 | 305 |
Bendrovės iš dukterinių įmonių gautinų sumų bei suteiktų paskolų vėlavimų analizė gruodžio 31 d.:
| Iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurių |
Pradelstos iš dukterinių įmonių gautinos sumos ir suteiktos paskolos, kurioms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas |
mažiau nei 30 dienų |
30–60 dienų |
60–90 dienų |
90–120 dienų |
daugiau nei 120 dienų |
Iš viso | |
| 2015 m. | 18 | - | - | - | - | - | 18 |
| 2014 m. | 305 | - | - | - | - | - | 305 |
Bendrovės mokėtinos sumos dukterinėms įmonėms gruodžio 31 d. (įtrauktos į Prekybos skolų straipsnį Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje):
| 2015 m. | 2014 m. | |
|---|---|---|
| UAB "Almecha" | 139 | 415 |
| TOB "Snaige Ukraina" | 2 | 2 |
| 141 | 417 |
2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė visu savo esamu ir būsimu turtu laiduoja už UAB "Vaidana" dėl tinkamo prievolių vykdymo AB Šiaulių banko naudai dėl jai suteikto 1,1 mln. eurų kredito, kurio grąžinimo terminas atidėtas iki 2017 m. kovo 27 d.
2015 m. Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė atitinkamai 367 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų (2014 m. – atitinkamai 396 tūkst. eurų ir 31 tūkst. eurų). Bendrovės ir dukterinių įmonių vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
2016 m. vasario 5 d. Bendrovė pasirašė kredito sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos buvo pakeistos paskolų grąžinimo sąlygos. Pakeitimuose numatyta, kad nuo sutarčių pakeitimų pasirašymo datos finansinių skolų ir EBITDA rodiklis bus skaičiuojamas nuo Grupės konsoliduotų rezultatų (prieš tai rodiklis buvo skaičiuojamas nuo "Polair" grupės konsoliduotų rezultatų). Taip pat pakeitimuose numatyta, kad Bendrovė neturės vykdyti šio rodiklio, skaičiuojamo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. "Snaigės" grupės konsoliduotų rezultatų.
Pagal 2016 m. vasario 5 d. kredito sutarčių pakeitimus Bendrovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 16 d. papildomai įkeisti bankui ne mažiau kaip 1 500 tūkst. eurų vertės Bendrovei priklausančio turto arba vietoje papildomo įkeitimo anksčiau laiko grąžinti bankui dar ne mažiau kaip 1 000 tūkst. eurų paskolos ir (arba) kredito linijos. Pakeitimų pasirašymo dienai Bendrovė taip pat įsipareigojo grąžinti 1 500 tūkst. eurų paskolos arba kredito limito anksčiau grafiko iš 2016 metais pagal sutartis numatytų grąžinti sumų. Bendrovė šį įsipareigojimą įvykdė.
Kaip paminėta 29 pastaboje, 2016 m. vasario 5 d. abipusiu šalių susitarimu laidavimo sutartys už OAO "Polair" paskolas,
kurios 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 10 209 tūkst. eurų, buvo nutrauktos.
Po finansinių metų pabaigos iki šių finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jol¶ų kitų įvykių po finansinės būklės ataskaitos
datos, kurie turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms ar turėtų pųti atskleisų.
Gediminas Čeika 2016 m. balandžio 20 d. Generalinis direktorius ä, 2016 m. balandžio 20 d. Finansų direktorius Mindaugas Sologubas
2015 metų konsoliduotas metinis pranešimas
ONE Retu konseliciotas metinis pranešimas
Už 2015 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei Bendrovės ir konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi Bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei Bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, Bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Manau, kad ne tik SNAIGE, bet ir daugelis eksportuojančių Lietuvos įmonių, 2015 metais sprendė gan sudėtingą uždavinį - kur nukreipti prekybos srautus ir kuo pakeisti karo, embargo ar vietinių valiutų devalvacijos paveiktas rytų rinkas.
2015 m. AB "Snaigė" demonstravo gebėjimą greitai veikti ir auginti pelną bei pardavimus besikeičiančiomis verslo salygomis: bendrovė per trumpą laiką sugebėjo persiorientuoti, sustiprinti pardavimus Vakarų bei Centrinėje Europoje bei isitvirtinti naujosiose rinkose.
AB "Snaigė" 2015 m. audituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 2,8 mln. eurų EBITDA bei uždirbo 0,7 mln. eurų audituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.
Bendrovės audituota konsoliduota apyvarta viršijo 45,4 mln. eurų ir buvo 7,7 proc. didesnė palyginus su 2014 metais.
Šis rezultatas vra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo irodymas. Sugebėjome ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti.
2015 m. svarbiausios ir didžiausios bendrovės rinkos buvo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ukraina, Čekija bei Lietuva. Šiose šalyse buvo parduota beveik 78,7 proc. visos "Snaigė" produkcijos. Pernai bendrovė pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Švedijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.
Bendrovės pardavimai ženkliai išaugo tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys. Tai rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietiškų standartų atitikimą. Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir privalumus vertina ne tik lietuvaičiai, bet ir didelio pasirinkimo labiau išlepinti prancūzai, vokiečiai, skandinavai. Didžiuojuosi mūsų, pasauliniu mastu labai mažos bendrovės gebėjimu konkuruoti su industrijos gigantais.
Kaip ir kiekvienais metais išleidome keletą naujų bei patobulinome jau esamus gaminius. Rinkai pristatyti šaldytuvai su be šerkšne šaldymo sistema NO FROST, šaldytuvai šaldikliai su elektroniniu valdymu bei naujasis šaldytuvas-vitrina.
Rugsėjo mėnesį dalyvavome tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne, kur ir pristatėme naujausius savo gaminius. SNAIGĖS stendas sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp parodos lankytojų, tiek tarp potencialių klientų. O krokodilo odos imitacija aptrauktas šaldytuvas itin sudomino tarptautiniu mastu leidžiamo laikraščio ir portalo USA TODAY žurnalistus.
http://refrigerators.reviewed.com/features/snaige-leather-refrigerator-ifa-2015?utm source=usat&utm medium=referral&utm campaign=collab
Ir 2016 metais džiuginsime vartotojus naujais gaminiais. Idėjų turime daugiau nei galimybių bei laiko jas įgyvendinti. Nesustodami plėsime savo pardavimų geografiją, stiprinsime savo pozicijas pelningiausiose bei didžiausias apyvartas generuojančiose rinkose. Tad metai žada būti ne mažiau intensyvūs bei produktyvūs kaip ir 2015.
AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika
| 1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | |
|---|---|
| 1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas | |
| 1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę | |
| 1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis | |
| 1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra | |
| 1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes | |
| 1.6 Trumpa bendrovės istorija | |
| 1.7 Misija.Vizija.Vertybės | |
| 1.8 Svarbiausi 2015 metų įvykiai | |
| 2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ | |
| 2.1 Bendrovės valdymo organai | |
| 2.2 Bendrovės valdymo organų nariai | |
| 2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė | |
| 2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka | |
| 3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFROMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS 62 | |
| 3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas | |
| 3.2 Akcininkai | |
| 3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | |
| 3.4 Savų akcijų supirkimas | |
| 3.5 Dividendai | |
| 3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais | |
| 3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai | |
| 4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA | |
| 4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika | |
| 4.2 Gamyba | |
| 4.3 Pardavimai | |
| 4.4 Tiekimas | |
| 4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika | |
| 4.6 Investicijų politika | |
| 4.7 Aplinkos apsauga | |
| 4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla | |
| 4.9 Susijusių šalių sandoriai | |
| 5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | |
| 5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose | |
| 5.2 Patentai, licencijos | |
| 5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje | |
| 5.4 Veiklos strategija ir planai | |
| 6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO KODEKSO, TAIKOMO REGULIUOJAMOJE | |
| RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS PREKIAUJANČIOM BENDROVĖMS |
Metinis pranešimas parengtas už 2015 metus.
Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove)
Įstatinis kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. – 11 490 494,55 Eur
Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus
Telefonas – (315) 56 206
Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269
Elektroninis paštas – [email protected]
Interneto tinklalapis – http://www.snaige.lt
Teisinė-organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė
Įregistruota kaip Lietuvos Respublikos (toliau – LR) akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti LR Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2015 m. gegužės 26 d.
Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatyta registracijos įstatuose.
1.4.1 Informacija apie bendrovės dukterines įmones
AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:
Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.
1968 m. pastatyta nauja gamykla pramonės rajone.
1975 m. pagamintas pirmasis milijonas šaldytuvų.
• 2015 m. sukurta naujų gaminių šaldiklio ir šaldytuvo stiklo paviršiaus durimis C31+F27 kombinacija.
• 2015 metais baigti vykdyti du (po dvejus metus trukę) projektai, kuriuos iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas:
"AB "Snaigė" produktyvumo didinimas, investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą" pagal priemonę "Invest LT2";
"MTTP infrastruktūros plėtra AB "Snaigė", investuojant į naujų produktų tyrimų centrą" pagal priemonę "Intelektas LT+".
Juos įgyvendinant, AB "Snaigė" atnaujino savo naujų gaminių bandymų centro ir kitų laboratorijų įrangą, įsigijo nemažai naujos gamybinės įrangos ir įrengimų.
Mūsų misija – kurti finansiškai disciplinuotą verslą, tiekti vartotojams aukštos kokybės produktus už priimtiną kainą ir didinti investicinę grąžą mūsų akcininkams.
Mūsų tikslas – tapti patikimiausiu buitinės technikos prekiniu ženklu Rytų Europoje bei pripažintu gamintoju Vakarų Europos šalyse.
Atvirumas Patikimumas Komandinis darbas Lankstumas
Sukurti nauji produktai ir įdiegti jau esamų produktų patobulinimai:
Elektroninis valdymas šaldikliui F27;
Šaldytuvas – vitrina CD40;
Šaldytuvai su šaldikliu apačioje RF31/36 A++ su daline bešerkšne sistema NO FROST;
Šaldytuvai su šaldikliu apačioje RF31/34/36 (A+ ir A++ en. kl.) su daline bešerkšne sistema NO FROST ir elektroniniu valdymu;
Šaldytuvai ir šaldikliai SNAIGĖ Ice Logic su elektroniniu valdymu;
Sukurti Lenkijos gamintojui AMICA šaldytuvai "Young" ir "Premium" (su mechaniniu ir su elektroniniu valdymu);
Sukurti Izraelio klientui "Fratelli" dvyniai (tarpusavyje sujungti šaldytuvai RF34+RF34 su durimis stiklo paviršiumi);
Įdiegtas šaldytuvų su stiklo paviršiaus durimis gamybos apimčių didinimo projektas;
Sukurta naujų gaminių šaldiklio ir šaldytuvo stiklo paviršiaus durimis C31+F27 kombinacija;
Sukurtas oda aptrauktas šaldytuvas.
Bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje Berlyne, kur pristatė daugumą aukščiau paminėtų gaminių.
Bendrovės eksporto geografija išsiplėtė dar dviem šalimis – Norvegija ir Izraeliu.
Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.
Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.
Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme.
Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu. 2011 m. gruodžio 14 d. neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas atšaukė bendrovės audito komitetą in corpore. Naujas audito komitetas išrinktas 2012 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir perrinktas 2015 m. balandžio 30 d.
Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.
2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale
| Vardas, pavardė | Pareigos | Turimas akcijų skaičius, vnt. |
Turima kapitalo dalis, proc. |
Balsų dalis, proc. |
|||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| VALDYBA | |||||||
| Aleksey Kovalchuk | AB "Snaigė" valdybos pirmininkas | - | - | - | |||
| Svetlana Ardentova AB "Snaigė" valdybos narys |
- | - | - | ||||
| Oleg Tsarkov | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |||
| Olga Kuznecova | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |||
| Vladislav Sviblov | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - | |||
| ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas) | |||||||
| Gediminas Čeika | AB "Snaigė" generalinis direktorius | - | - | - | |||
| Mindaugas Sologubas | AB "Snaigė" finansų direktorius | - | - | - |
2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2015 m. gruodžio 31 d.):
| Vardas, pavardė | Organizacijos pavadinimas, pareigos | Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc. |
|---|---|---|
| Aleksey Kovalchuk | Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja | - |
| Svetlana Ardentova | Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja | - |
| Oleg Tsarkov | Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja | - |
| Olga Kuznecova | Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja | - |
| Vladislav Sviblov | Kitų Lietuvos įmonių veikloje bei kapitale nedalyvauja | - |
| Gediminas Čeika | UAB "Almecha" valdybos pirmininkas | - |
| Mindaugas Sologubas | UAB "Almecha" valdybos narys | - |
| UAB "Verslo architektūra" direktorius | 100 % |
| Vardas, pavardė Išsilavinimas, profesija | Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose |
|
|---|---|---|
| Aleksey Kovalchuk |
Finansų akademija prie Rusijos Federacijos Vyriausybės |
Statybos, būsto ir komunalinių paslaugų federalinė agentūra. 2009–2013 m. OAO "Polair" generalinis direktorius. ZAO "Polair-Nedvizhimost" generalinis direktorius. |
| Gediminas Čeika |
Vilniaus universitetas, ekonominės informatikos ir automatizuotų valdymo sistemų specialybė, inžinieriaus ekonomisto kvalifikacija |
Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. 2001 05 – 2005 12 – "Kraft Foods Lietuva" darbo su svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. 2000 11 – 2001 05 – stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. 1997 – 2000 11 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Latvijai ir Estijai. 1994 – 1997 – "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui. |
| Mindaugas Sologubas |
Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo bakalauras Vytauto Didžiojo universitetas, finansų ir bankininkystės magistras |
Nuo 2014 09 – AB "Snaigė" finansų direktorius. Nuo 2013 08 – UAB "Verslo architektūra" direktorius. 2011 10 – 2013 07 – "LIGIRS" ZAO direktorius, Nikolaev, Ukraina. 2008 06 – 2011 10 – UAB "GRANEX" vyr. finansininkas. 2006 08 – 2008 06 UAB "GLASMA LT" vyr. finansininkas. |
| Vardas, pavardė | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|
| VALDYBA | ||
| Aleksey Kovalchuk | 2011-12-14 | iki 2019 VAS |
| Svetlana Ardentova | 2013-04-30 | iki 2019 VAS |
| Oleg Tsarkov | 2015-04-30 | iki 2019 VAS |
| Olga Kuznecova | 2015-04-30 | iki 2019 VAS |
| Vladislav Sviblov | 2013-04-30 | iki 2019 VAS |
| Mikhail Stukalo | 2011-12-14 | 2015-04-30 |
| Robin Peter Walker | 2011-12-14 | 2015-04-30 |
| ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas) | ||
| Gediminas Čeika | 2008-01-03 | Sutartis neterminuota |
| Mindaugas Sologubas | 2014-09-23 | Sutartis neterminuota |
2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams
2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams
2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui
2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų
2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas
2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą
2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo
Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.
Gediminas Čeika – generalinis direktorius.
Mindaugas Sologubas – finansų direktorius.
Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė.
Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.
Darius Belevičius – prekybos direktorius.
Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis.
Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.
| Vertybinių popierių | VP skaičius | Nominalioji | Bendra nominalioji | Dalis įstatiniame |
|---|---|---|---|---|
| pavadinimas | vertė, Eur | vertė, Eur | kapitale, proc. | |
| Paprastosios vardinės akcijos, ISIN LT0000109274 |
39 622 395 | 0,29 | 11 490 494,55 | 100 |
| Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data |
Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį |
Pokytis | Priežastis | Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio |
|---|---|---|---|---|
| 2011-05-12 | 30 735 715 | +8 886 680 | Įstatinio kapitalo didinimas, konvertavus bendrovės akcininkų valdomas bendrovės konvertuojamas obligacijas į 8 886 680 vnt. paprastųjų vardinių akcijų |
39 622 395 |
3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius
95,13 proc. bendrovės įstatinio kapitalo priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms bei privatiems asmenims, 4,87 proc. – nerezidentams. Iš viso bendrovėje 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 891 akcininkas (2014 m. gruodžio 31 d. – 895 akcininkai). Didžiausias bendrovės akcininkas – UAB "Vaidana", valdanti 91,10 proc. akcijų.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2015 m. gruodžio 31 d.:
| Turimų paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt. |
Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Akcininkų vardai, pavardės (įmonių pavadinimai, buveinės adresas, įmonių rejestro kodas) |
iš viso | įskaitant priklausančius akcininkui nuosavybės |
iš viso | įskaitant paprastąsias vardines akcijas, priklausančias akcininkui nuosavybės teise |
Su kartu veikiančių asmenų grupe, |
||
| teise | balsų dalis |
kapital o dalis |
suteikiamų balsų |
kapital o dalis |
proc. | ||
| UAB "Vaidana", Konstitucijos pr. 7, Vilnius, Lietuva, į/k 302473720 |
36 096 193 | 36 096 193 | 91,10 | 91,10 | 91,10 | 91,10 | - |
Nėra bendrovės akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių.
3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės
Bendrovei nėra žinoma apie kokius nors tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.
3.3.1 Vertybiniai popieriai, įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus
AB "Snaigė" 39 622 395 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 11 490 494,55 Eur. VP CD kodas – 10927. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur.
Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.
Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 m. balandžio 9 d.
2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.
3.3.2.1 Prekyba NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje
| Metai | Atidarymo kaina |
Didžiausia kaina |
Mažiausia kaina |
Paskutinė kaina |
Vidutinė kaina |
Akcijų kiekis, vnt. |
Apyvarta |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2011 | 0,268 | 0,530 | 0,256 | 0,525 | 0,380 | 16 137 891 | 6 134 870 |
| 2012 | 0,525 | 0,600 | 0,401 | 0,497 | 0,526 | 4 717 209 | 2 481 237 |
| 2013 | 0,510 | 0,520 | 0,407 | 0,460 | 0,471 | 258 117 | 121 596 |
| 2014 | 0,464 | 0,498 | 0,300 | 0,402 | 0,397 | 192 019 | 76 295 |
| 2015 | 0,402 | 0,450 | 0,251 | 0,301 | 0,319 | 91 117 | 29 069 |
Toliau pateikiame bendrovės akcijų kainos ir apyvartų grafikus per paskutiniuosius 5 metus iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, patalpintus adresu:
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt¤cy= 0&downloadcsv=0&date=&start=2011.01.01&end=2015.12.31
Akcijos kaina pateikiama eurais, kadangi prekyba akcijomis nuo 2010-11-22 vykdoma eurais.
Akcijos kaina per ataskaitinius metus (informacija iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, adresu):
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000109274&list=3&pg=details&tab=historical&lang=lt¤cy= 0&downloadcsv=0&date=&start=2015.01.01&end=2015.12.31
Žemiau pavaizduoti OMX Baltic Benchmark, OMX Vilnius indeksų ir AB "Snaigė" akcijų kainos grafikai per laikotarpį nuo 2014-12-31 iki 2015-12-31. Informacija paimta iš AB NASDAQ OMX Vilnius interneto tinklalapio, kuriame ji skelbiama adresu:
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx\_main%5B%5D=OMXBBGI&idx\_main%5B%5D=OMXV& add\_index=OMXBBPI&add\_equity=LT0000109274&idx\_equity%5B%5D=LT0000109274&period=other&start=2014.12 .31&end=2015.12.31
3.3.2.2 Prekyba kitose reguliuojamose rinkose
Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.
OMX Vilnius 452,42 485,99 7,42 SNG1L 0,402 EUR 0,301 EUR -25,12
AB "Snaigė" akcijų ir bendra AB NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų akcijų kapitalizacija 2011–2015 metų paskutinėmis prekybos dienomis.
| Baltijos akcijų sąrašas | 2015-12-30 | 2014-12-30 | 2013-12-30 | 2012-12-28 | 2011-12-30 |
|---|---|---|---|---|---|
| Kapitalizacija mln. | 11,93 EUR | 15,93 EUR | 18,23 EUR | 19,69 EUR | 20,802 EUR |
Per 2015 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma. Metų pabaigoje bendrovė savų akcijų neturėjo.
Bendrovė nėra nustačiusi dividendų skyrimo tvarkos. Sprendimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendų už pastaruosius 5 metus bendrovė nėra mokėjusi.
2013 m. gegužės 20 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A. Tumėno g. 4, Vilnius) dėl bendrovės išleistų finansinių priemonių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo.
Nėra nustatyta perleidimo apribojimų bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.
2013 m. Grupė pardavė dukterines įmones OOO "Techprominvest", OOO "Liga Servis" ir likvidavo OOO "Moroz trade". Šių įmonių rezultatus Grupė atvaizdavo kaip nutrauktą veiklą 2013 m. Buvo perskaičiuoti ir 2012 m. konsoliduoti duomenys. Pagrindiniai veiklos rodikliai už 2013 ir 2012 m. pateikiami atsižvelgiant į tęsiamą veiklą (nutrauktos veiklos rezultatai pateikiami palyginimui atskirai). Finansiniai rodikliai už 2015–2011 m. pateikiami bendrai.
| 2015 m. | 2014 m. | 2013 m. | 2012 m. | 2011 m. | |
|---|---|---|---|---|---|
| Apyvarta (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur | 45 363 | 42 117 | 50 003 | 41 056 | 32 186 |
| Bendrasis pelnas (tęsiamos veiklos), tūkst. Eur |
7 113 | 6 328 | 8 249 | 6 960 | 4 749 |
| Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos, tūkst. Eur |
445 | (754) | 1 372 | 1 354 | - |
| Grynasis (nuostolis) iš nutrauktos veiklos, tūkst. Eur |
- | - | (3 923) | (1 059) | - |
| Grynasis pelnas (nuostolis), tūkst. Eur | 445 | (754) | (2 552) | 295 | (1 460) |
| Vidutinė akcijos kaina, Eur | 0,319 | 0,397 | 0,471 | 0,526 | 0,380 |
| Finansiniai rodikliai | 2015 m. | 2014 m. | 2013 m. | 2012 m. |
|---|---|---|---|---|
| Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (tęsiamos veiklos einamųjų metų pelningumas) |
1,54 % | -1,55 % | 2,92 % | 3,30 % |
| Bendroji marža (tęsiamos veiklos), % | 15,68 % | 15,02 % | 16,50 % | 16,95 % |
| EBITDA marža (tęsiamos veiklos), % | 6,15 % | 2,94 % | 7,23 % | 10,05 % |
| Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo) | 128,45 % | 120 % | 103,07 % | 117,13 % |
| Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis) |
73,64 % | 71,84 % | 68,14 % | 64,01 % |
| Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis (tęsiamos veiklos), % |
4,84 % | -8,64 % | 14,42 % | 12,32 % |
| Akcijų rodikliai | 2015 m. | 2014 m. | 2013 m. | 2012 m. |
|---|---|---|---|---|
| Grynasis pelnas akcijai (tęsiamos veiklos), Eur | 0,01 | -0,02 | 0,03 | 0,03 |
| Grynasis nuostolis akcijai (nutrauktos veiklos), Eur | - | - | -0,10 | -0,03 |
| Grynasis pelnas akcijai (bendras), Eur | 0,01 | -0,02 | -0,06 | 0,01 |
| Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Eur | 0,319 | 0,397 | 0,471 | 0,526 |
| EBITDA akcijai (tęsiamos veiklos), Eur | 0,07 | 0,03 | 0,09 | 0,10 |
| EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina) |
0,22 | 0,02 | 0,06 | 0,06 |
| Visi dividendai, tūkst. Eur | - | - | - | - |
| Dividendai vienai akcijai, Eur | - | - | - | - |
| Vidutinė buhalterinė akcijos vertė (tęsiamos veiklos), Eur |
0,23 | 0,22 | 0,24 | 0,28 |
AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai bei įrengimai.
Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.
Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:
2015 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.
| Veiklos rūšis | 2015 m. | 2014 m. | 2013 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Vnt. | % | Vnt. | % | Vnt. | % | |
| Parduoti bendrovės pagaminti šaldytuvai, vnt. | 222 143 | 100 | 217 654 | 100 | 245 495 | 100 |
| iš to skaičiaus: | ||||||
| Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis | 169 214 | 76,2 | 175 629 | 80,7 | 190 975 | 77,8 |
| Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai) | 11 119 | 5,0 | 7 924 | 3,6 | 8 967 | 3,7 |
| Šaldikliai | 28 572 | 12,9 | 22 335 | 10,3 | 33 983 | 13,8 |
| Komerciniai šaldytuvai | 13 238 | 5,9 | 11 766 | 5,4 | 11 570 | 4,7 |
4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 3 pastaruosius ūkinius metus
Per pastaruosius 3 ūkinius metus gamybos nutraukimo ar sumažinimo, turėjusio esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams, nebuvo.
Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Izraelis, kitos NVS šalys), Europos rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, Norvegija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).
2015 m. AB "Snaigė" pardavė virš 222,1 tūkst. savo gamybos šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 41 mln. Eur, tai yra 5,4 proc. daugiau nei pernai. Daugiausiai (68,2 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Europos rinkos. Šiek tiek mažiau (21,8 proc.) – iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (10 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 92,9 proc. visos parduotos produkcijos, t. y. 38,3 mln. Eur.
Europos rinkoje AB "Snaigė" 2015 m. pardavė 152,3 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 28 mln. Eur pajamų. Tai yra 30 proc. daugiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Prancūzijoje (44,4 tūkst. vnt., 8,2 mln. Eur), Lenkijoje (34 tūkst. vnt., 6,3 mln. Eur) bei Vokietijoje (32,5 tūkst. vnt., 6 mln. Eur).
Ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Orima" (Portugalija), "Conforama" (Prancūzija) tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove. 2014 m. pradėtos derybos su "Boulanger" (Prancūzija) ir "Brandt" (Prancūzija), "Expert" (Norvegija) sėkmingai užbaigtos 2015 m. bei buvo pradėtas šaldytuvų tiekimas naujiems klientams.
2015 m. bendrovė Rytų rinkoje pardavė 50 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 9 mln. Eur pardavimo pajamų, t. y. 36,4 proc. mažiau nei 2014 m. Pagrindinė priežastis – nestabili geopolitinė situacija Ukrainoje bei vietinių valiutų silpnėjimas vidurinės Azijos šalyse bei Rusijoje.
AB "Snaigė" 2015 m. toliau plėtojo prekybinius santykius su Azerbaidžanu, Kirgizija, Kazachstanu, Tadžikija ir Uzbekistanu. 2015 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 10,5 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 1,9 mln. Eur pajamų.
Per 2015 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius su Izraeliu.
2015 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 19,9 tūkst. šaldytuvų ir gavo 4,1 mln. Eur pajamų. Tai yra 21,1 proc. daugiau pajamų nei pernai. 2015 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 13,7 tūkst. šaldytuvų, gavo virš 2,9 mln. Eur pardavimo pajamų. Ekspertiniais duomenimis 2015 metais AB "Snaigė" užėmė apie 15,5 proc. Lietuvos buitinių šaldytuvų rinkos, tai 2,5 proc. daugiau nei 2014 m.
Latvijoje 2015 m. buvo parduota 5 tūkst. šaldytuvų ir gauta 1 mln. Eur pajamų.
AB "Snaigė" 2015 m. Estijoje pardavė daugiau nei 1,1 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,2 mln. Eur.
2015 m. bendrovė pardavė 36,3 proc. produkcijos su savo prekiniu ženklu "SNAIGĖ". Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: FAR – SABA - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje; "Amica"; "Bartscher"; "Bomman"; "Essentielt"; "COOL"; "KBS"; "Orima"; "Combisteel"; "EXQUISIT"; "Menumat"; "Point"; "ROMO"; "OK"; "Whirlpool" .
Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2015 m. (pagal pardavimo pajamas):
Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai.
Strateginiai tiekėjai – "SECOP" s.r.o., "ITALIA Wanbao-ACC S.R.L.", "Jiaxipera compressor Co.", Ltd., "Donper group", "HUAYi Compressor Co.", Ltd., "Covestro AG", "Depsol Technologies SIA", "ArcelorMittal Eisenhüttenstadt GmbH, "Serwistal", "Sintur Spolka" z.o.o, "Marcegaglia Poland" Sp.z.o.o., "Danfoss" A/S, "Lisiplast" UAB, "Hoda R. Gražio" UAB, "Profilita" UAB, "Baltijos polistirenas" UAB, "Liregus" UAB.
Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška – tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.
Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausia lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.
Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.
Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti kuo mažesnėmis sąnaudomis išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.
Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas – padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.
Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.
Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.
Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.
Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas, tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.
Personalo motyvavimas. Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, vis dar esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.
| 2015 | 2014 | 2013 | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuo tojai |
Skaičius | % | Vidutinis atlygini mas, Eur |
Skaičius | % | Vidutinis atlygini mas, Eur |
Skaičius | % | Vidutinis atlygini mas, Eur |
|
| Vadovai | 5 | 0,8 | 5 972 | 5 | 0,7 | 5 828 | 5 | 0,7 | 5 941 | |
| Specialistai | 116 | 17,5 | 968 | 120 | 18,0 | 954 | 120 | 16,5 | 941 | |
| Darbininkai | 541 | 81,7 | 543 | 543 | 81,3 | 520 | 601 | 82,8 | 509 | |
| Iš viso: | 662 | 100,0 | 660 | 668 | 100,0 | 640 | 726 | 100,0 | 622 |
4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2013–2015 m. pagal personalo grupes*:
4.5.3 Bendrovės darbuotojų struktūra pagal išsilavinimą*
| Darbuotojų | 2015 | 2014 | 2013 | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| išsilavinimas | Skaičius | % | Skaičius | % | Skaičius | % | |
| Aukštasis | 111 | 16,8 | 112 | 16,8 | 109 | 15,0 | |
| Spec. vidurinis | 431 | 65,1 | 433 | 64,8 | 448 | 61,7 | |
| Vidurinis | 114 | 17,2 | 116 | 17,4 | 161 | 22,2 | |
| Nebaigtas vidurinis | 6 | 0,9 | 7 | 1,0 | 8 | 1,1 | |
| Iš viso: | 662 | 100 | 668 | 100 | 726 | 100 |
4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2013–2015 m. pagal personalo grupes*:
| 2015 | 2014 | 2013 | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Darbuotojai | Skaičius | % | Skaičius | % | Skaičius | % | ||
| Vadovai | 7 | 1,0 | 7 | 1,0 | 7 | 0,9 | ||
| Specialistai | 133 | 18,1 | 138 | 18,4 | 139 | 17,0 | ||
| Darbininkai | 593 | 80,9 | 603 | 80,6 | 668 | 82,1 | ||
| Iš viso: | 733 | 100 | 748 | 100 | 814 | 100 |
*vidutiniai metiniai duomenys
4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis
| SNAIGE – UKRAINE | ALMECHA | |
|---|---|---|
| Registracijos data, buveinės adresas | Įregistruota 2002 m. lapkritį. Adresas: Gruševskio g. 28- 2a/43, Kijevas, Ukraina |
Bendrovė įregistruota 2006 m. lapkritį. Adresas: Pramonės g. 6, Alytus, Lietuva |
| Veiklos pobūdis | Prekyba ir rinkodaros paslaugos | Kitų niekur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba |
| AB "SNAIGĖ" turima įstatinio kapitalo dalis, % | 99 | 100 |
| Įstatinio kapitalo dydis (Eur) | 6 336 | 398 978 |
| Neapmokėta emitento dalis įstatiniame kapitale |
Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta |
| 2015 m. grynasis pelnas (nuostolis) (tūkst. Eur) |
4 | (28) |
4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 2 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas
2015 metų investicijų programų įgyvendinimui iš viso buvo panaudota 1 820,32 tūkst. eurų investicinių lėšų.
Naujų gaminių kūrimui ir jų gamybos parengimui per 2015 metus išleista 934,9 tūkst. eurų. Metų bėgyje įvykdyti šie projektai, sukurti nauji gaminiai ir parengta jų gamyba (įsigyta ir įdiegta į gamybą nauja įranga ir įrengimai):
Technologijų vystymui, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų įdiegimui, darbo vietų tobulinimui 2015 metais išleista 425,70 tūkst. eurų. Svarbiausi įvykdyti projektai:
26,20 tūkst. eurų buvo investuota į efektyvių elektros energijos ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimą: sumontuoti orinio šildymo įrenginiai PPP liejimo bare ir dažymo bare, sumontuota šilumos trasa į šiluminę kamerą ŠK-3, įsigyti 2 debitomačiai dujinei katilinei, įdiegtos kitos energiją taupančios priemonės.
Gamybos techniniam palaikymui, naujų įrengimų ir įrangos įsigijimui bei metų eigoje susidėvėjusios atnaujinimui panaudota 211,22 tūkst. eurų. Buvo įsigyti 3 nuotėkių detektoriai (2-heliui, 1-š.agentui), atšildymo vamzdelių gamybos įrengimas, kietmatis, termovizorius, laboratorinė įranga lipnių juostų lipnumo nustatymui, "Durų vonelės D357.267" lietforma-dubleris "D357.329", ir kita įranga.
Gamybos pajėgumų didinimui 2015 metais buvo išleista 129,97 tūkst. eurų. Įsigyti 5 lietformų dubleriai, RF34 durų užpylimo PPU forma, 12 vnt. durų transportavimo vežimėlių.
Logistikos ir serviso ūkio įrengimų tobulinimui 2015 metais išleista 37,31 tūkst. eurų: įsigytas "Toyota" dujinis krautuvas ir 2 hidrauliniai vežimėliai. Bendrovės kompiuterių, spausdintuvų ir programinės įrangos atnaujinimui – 55,02 tūkst. eurų. Pagrindinė investicija čia – įsigyta ir įdiegta "RAND Software OU" programinė įranga PLM, 31 846,00 euro.
2015 metais baigti vykdyti du (po dvejus metus trukę) projektai, kuriuos iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas:
"AB "Snaigė" produktyvumo didinimas, investuojant į komercinių šaldytuvų gamybos barą" pagal priemonę "Invest LT2";
"MTTP infrastruktūros plėtra AB "Snaigė", investuojant į naujų produktų tyrimų centrą" pagal priemonę "Intelektas LT+".
Juos įgyvendinant, "Snaigė" atnaujino savo naujų gaminių bandymų centro ir kitų laboratorijų įrangą, įsigijo nemažai naujos gamybinės įrangos ir įrengimų. Iš ES struktūrinių fondų 2014-2015 metais gauta 752 209,57 eurų paramos šiems projektams.
Bendrovės aplinkos apsaugos vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaro neteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.
Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama.
Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:
AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovėje sukurta, įforminta dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir nuolat gerinama aplinkos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema sertifikuota ir veikia jau nuo 2001 metų.
2015 m. bendrovėje šalinami teršalai neviršijo leistinų normų, todėl jokių pastabų ar pretenzijų iš kontroliuojančių institucijų ar dalykinių partnerių bendrovė nesusilaukė.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. AB "Snaigė", vadovaujantis 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 "Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų" reikalavimais, įsipareigojo ir neperka bei nenaudoja pavienio ar mišiniuose esančio gryno bei negryno (t. y. recirkuliuoto ir regeneruoto) hidrochlorfluorangliavandenilio (HCFC).
Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.
AB "Snaigė" laikosi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.
"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO 1043:1:1997), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.
Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai:
AB "Snaigė" gaminiai atitinka toliau išvardytų Europos Bendrijos išleistų direktyvų bei reglamentų reikalavimus dėl kenksmingų medžiagų nenaudojimo:
Kaip įrodymas, kad AB "Snaigė" gaminiai atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, yra notifikuotos bandymų laboratorijos "DEKRA" (Vokietijoje) bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus (Lietuvoje) atlikti bandymai ir pateikti bandymų protokolai.
Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį būtų galima kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to, nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.
Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.
AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.
Makroekonominė rizika – augant Lietuvos ūkiui, ir 2016 m. tikimasi tolesnio privataus vartojimo bei vidaus paklausos augimo, kurį iš esmės lems mažėjantys neapibrėžtumai politikoje, didėjantis pasitikėjimas valstybe bei realiųjų disponuojamų pajamų augimas. Eksporto rinkų perstūmimas į vakarus dėl Ukrainos krizės įvyko dar 2014 m., todėl išorės paklausą skatins vis labiau atsigaunanti vakarų pasaulio ekonomika. Didesnės infliacijos rizika susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis: jų svyravimai yra tikėtini, jie pastebimai paveiktų visas su išore labiau susijusias kainas Lietuvoje (maisto, degalų ir administruojamąsias). Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo atsigavimas, kuris gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Valiutų kursų svyravimo rizika yra minimizuojama subalansuojant pirkimo ir pardavimo srautus skirtingomis valiutomis (pagrinde EUR ir USD).
Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagerėjimas. Bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, todėl jos veikla priklauso ir nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją, bendrovė turės galimybę apsirūpinti trumpalaikiais ir ilgalaikiais kreditais veiklos finansavimui.
Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2016 m. balandžio 20 d. bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę apie bendrovės atskiras ir konsoliduotas finansines ataskaitas.
Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją. 2015 m. bendrovė, kompensuodama mažėjančius pardavimus Rytų rinkose, sėkmingai didino pardavimus Vakarų bei Baltijos rinkose.
Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė gali patirti nuostolių, apsunkinančių bendrovės finansinę situaciją.
Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams bendrovei reikėtų papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tačiau tokios investicijos neturėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinės būklės.
Veiklos tęstinumo rizika – veiklos tęstinumo prielaidos yra atskleistos 2015 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.
Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą.
Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 28 pastaboje.
4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai
Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.
Bendrovės vyriausiasis buhalteris yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūrą bei galutinę jų peržiūrą. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinėms ataskaitoms, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinių ataskaitų rengimo darbų eigą.
Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.
AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 49 šakines ir 8 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22 proc. Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83 proc. visos Lietuvos eksporto produkcijos, o eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso Lietuvos BVP. Taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos, advokatų kontoros.
Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.
AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narė.
EEPA – elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas – vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos – baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą.
AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesams, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.
AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėja ir narė. Asociacijos tikslai yra koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t. t.
AB "Snaigė" yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo narė. Vilniaus prekybos ir amatų rūmai yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus veiklos regione.
Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.
Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.
5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija
2015 m. AB "Snaigė" demonstravo gebėjimą greitai veikti ir auginti pelną bei pardavimus besikeičiančiomis verslo sąlygomis: smukus krizės apimtoms Ukrainai, Rusijai, Vidurinei Azijai, bendrovė per trumpą laiką sugebėjo persiorientuoti, sustiprinti pardavimus Vakarų ir Centrinėje Europoje bei įsitvirtinti naujosiose rinkose.
AB "Snaigė" 2015 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 3,2 mln. eurų EBITDA bei uždirbo 0,7 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto pelno prieš mokesčius.
Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 44 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnė palyginus su 2014 metais.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šis rezultatas yra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo įrodymas. "Sugebėjome ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti", – teigė G. Čeika.
2015 m. didžiausios bendrovės rinkos buvo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ukraina, Čekija ir Lietuva. Šiose šalyse buvo parduota beveik 78 proc. visos "Snaigė" produkcijos. Pernai bendrovė pradėjo prekiauti ir sėkmingai įsitvirtino Norvegijoje, Izraelyje, Gruzijoje bei Azerbaidžane.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, išaugę bendrovės pardavimai tokiose kokybei reikliose rinkose kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys rodo aukštą lietuviškų šaldytuvų kokybę bei europietiškų standartų atitikimą.
"Esu laimingas, kad mūsų produkcijos kokybę ir privalumus vertina ne tik lietuvaičiai, bet ir didelio pasirinkimo labiau išlepinti prancūzai, vokiečiai, skandinavai", – teigė G. Čeika. "Didžiuojuosi mūsų, pasauliniu mastu labai mažos bendrovės gebėjimu konkuruoti su industrijos gigantais."
Kaip ir kiekvienais metais AB "Snaigė" išleido keletą naujų bei patobulino jau esamus gaminius. Rinkai pristatyti šaldytuvai su be šerkšne šaldymo sistema NO FROST, elektroniniu valdymu bei naujasis šaldytuvas-vitrina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimu, informuojame, kad AB "Snaigė" sudarys konsoliduotą tarpinę informaciją ir skelbs ją teisės aktų nustatyta tvarka.
5.3.2 Esminiai įvykiai bendrovės veikloje
AB "Snaigė" per devynis šių metų mėnesius uždirbo 2,8 mln. eurų EBITDA (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 28 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovė uždirbo 0,9 mln. eurų grynojo pelno (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 2,5 karto daugiau nei praeitais metais. Bendrovė eksportavo apie 94 proc. savo gaminių.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šis rezultatas yra puikus bendrovės darbo efektyvumo ir lankstumo įrodymas. Bendrovė sugebėjo ne tik kompensuoti dėl geopolitinės situacijos sumažėjusius pardavimus svarbiose Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose, bet ir daugiau uždirbti.
Daugiausia produkcijos per 9 šių metų mėnesius AB "Snaigė" pardavė Prancūzijoje (21 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Lenkijoje (13 proc.). Bendrovei pavyko gerai užsirekomenduoti bei įsitvirtinti naujosiose prekybinėse rinkose – Skandinavijoje, Izraelyje, Azerbaidžane, Gruzijoje.
Rugsėjo mėnesį bendrovė dalyvavo tarptautinėje buitinės technikos parodoje IFA2015 Berlyne, kur pristatė naujausius savo gaminius – NO FROST šaldytuvus ir šaldiklius su elektroniniu valdymu, prabangius, du tarpusavyje sujungtus šaldytuvus su stiklo paviršiaus durimis RF34TWINS, vienų durų šaldytuvą C27 bei naująją komercinės paskirties vitriną CD40. "Snaigės" stendas sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp parodos lankytojų, tiek tarp potencialių klientų. O krokodilo odos imitacija aptrauktas šaldytuvas itin sudomino tarptautiniu mastu leidžiamo laikraščio ir portalo USA TODAY žurnalistus.
AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,3 mln. eurų EBITDA, (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 10 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos – tai labai geras rezultatas, įvertinus, kad bendrovės pardavimai bei pajamos Ukrainos, Rusijos, Vidurinės Azijos rinkose dėl geopolitinės situacijos ženkliai sumažėjo.
"Savo produkcijos daugiau pardavėme vakarų rinkoms (Prancūzijai, Vokietijai, Šveicarijai) bei gana pelningoms Centrinės Europos šalims (Čekijai, Bulgarijai). Be to, pradėjome prekybą naujose rinkose – Norvegijoje, Izraelyje, Azerbaidžane. Tai padėjo išlaikyti pardavimų balansą bei uždirbti," - teigė G. Čeika.
Pirmąjį pusmetį bendrovė rinkoms pristatė keletą naujų originalių gaminių: prabangūs, po du tarpusavyje sujungti šaldytuvai su stiklo paviršiaus durimis RF34TWINS, kuriais susidomėjo Izraelio klientai, bei vienų durų šaldytuvas C27, laukiamas pirkėjų Prancūzijoje ir Skandinavijos šalyse.
Neaudituotais nekonsoliduotais duomenimis bendrovė uždirbo apie 71,3 tūkst. eurų grynojo pelno, t. y. virš 10 kartų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės konsoliduotos neaudituotos pajamos sudarė 20,5 mln. eurų. Bendrovė eksportavo apie 96 proc. savo gaminių.
AB "Snaigė" per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 8,5 mln. eurų apyvartą (neaudituotais konsoliduotais duomenimis), t. y. 12 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus G. Čeikos, bendrovės mažesnių pardavimų priežastis – ženkliai sumažėjęs eksportas į Ukrainą ir kai kurias NVS šalis. "Nestabili geopolitinė situacija bei vietinių valiutų silpnėjimas paveikė vartotojų pirkimo įpročius ne tik Ukrainoje, bet ir vidurinės Azijos šalyse," – teigė G. Čeika. "Šie regionai sudarė svarbią dalį bendrovės pardavimuose."
Tačiau kituose regionuose bendrovės pardavimai augo arba liko stabilūs. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, bendrovė ženkliai daugiau savo produkcijos pardavė į Šveicariją (4 kartus), Portugaliją (39 proc.), Moldovą (36 proc.), Čekiją (16 proc.).
Pasak Gedimino Čeikos, ateinantys šių metų mėnesiai, įsibėgėjus šaldytuvų sezonui, turėtų būti daug sėkmingesni.
2015 m. gegužės 26 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2015 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkų patvirtinta AB "Snaigė" įstatų redakcija.
2015 m. balandžio 30 d. įvyko akcinės bendrovės "Snaigė" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2014 metais. Susirinkime išklausyta AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2014 metais.
DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: Auditoriaus išvada apie 2014 m. bendrovės finansines ataskaitas. Susirinkime išklausyta auditoriaus išvada apie 2014 m. bendrovės finansines ataskaitas.
DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. SPRENDIMAS: Patvirtintas 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS: AB "Snaigė" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.
SPRENDIMAS: Patvirtintas AB "Snaigė" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymas: Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) praėjusių finansinių metų pabaigoje: -10 766 848 Lt (-3 118 294,72 EUR) Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostoliai): -2 495 648 Lt (-722 789,62 EUR) Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje: -13 262 496 Lt (-3 841 084,34 EUR)
Pervedimai iš rezervų: 0 Lt (0 EUR) - socialinėms ir kultūrinėms reikmėms: 0 Lt (0 EUR)
Pervedimai iš įstatymo numatyto rezervo: 0 Lt (0 EUR)
Pervedimai iš akcijų priedų nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Paskirstytinas pelnas (nuostoliai): -13 262 496 Lt (-3 841 084,34 EUR)
Pelno paskirstymas: 0 Lt (0 EUR):
Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 0 Lt (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Lt (0 EUR)
paramai, labdarai: 0 Lt (0 EUR)
socialinėms ir kultūrinėms reikmėms: 30 000 Lt (8 688,60 EUR)
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt (0 EUR)
Kita: 0 Lt (0 EUR)
pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt (0 EUR)
pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 0 Lt (0 EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -13 262 496 Lt (-3 841 084,34 EUR)
SPRENDIMAS: Pasibaigus valdybos kadencijai, naujam laikotarpiui valdybos nariais išrinkta:
Aleksey Kovalchuk Svetlana Ardentova Oleg Tsarkov Olga Kuznecova Vladislav Sviblov
Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas (su teise perįgalioti) atlikti visus būtinus veiksmus, pasirašyti ir pateikti dokumentus, susijusius su išrinktų valdybos narių duomenų pateikimu Juridinių asmenų registrui.
SPRENDIMAS: Audito įmone būsimų 2015 metų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkta "KPMG Baltics", UAB.
Bendrovės generalinis direktorius įgaliotas, su teise perįgalioti, pasirašyti sutartį su audito įmone, joje nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas.
SPRENDIMAS: Iki valdybos kadencijos pabaigos audito komiteto nariais išrinkta Anton Kudryashov, Virginijus Dumbliauskas, Rasa Balčiūnaitė Kaminskienė.
SPRENDIMAS: Patvirtinta, kad bendrovės įstatinis kapitalas keičiamas į eurus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir po šio pakeitimo yra 11 490 494,55 (vienuolika milijonų keturi šimtai devyniasdešimt tūkstančių keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir 55 euro centai) euro.
Vienos akcijos nominali vertė keičiama į eurus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir po šio pakeitimo yra 0,29 (dvidešimt devynios šimtosios euro) euro.
Patvirtinti kiti įstatų pakeitimai:
3.14. punktas naikinamas.
3.15. punktas po pakeitimo tampa 3.14 punktu.
4.1. punkto redakcija po pakeitimo: "4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 11 490 494,55 (vienuolika milijonų keturi šimtai devyniasdešimt tūkstančių keturi šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir 55 euro centai) euro".
5.1. punkto redakcija po pakeitimo: "5.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 39 622 395 (trisdešimt devynis milijonus šeši šimtus dvidešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkias) akcijas. Vienos akcijos nominali vertė – 0,29 (dvidešimt devynios šimtosios euro) euro".
5.4. punkto redakcija po pakeitimo: "5.4. Bendrovė, LR akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, turi teisę įsigyti savas akcijas".
5.5. punkto redakcija po pakeitimo: "5.5. Bendrovė neturi teisės naudotis supirktų akcijų suteikiamomis neturtinėmis ir turtinėmis teisėmis".
5.6. punkto redakcija po pakeitimo: "5.6. Sprendimą dėl savų akcijų įsigijimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas". Nuo 5.7. iki 5.10. punktai (imtinai) naikinami.
Mažinamas valdybos narių skaičius nuo 6 narių iki 5 valdybos narių, todėl 6.1.2. p. redakcija po pakeitimo: "6.1.2. Valdyba sudaroma iš penkių narių ir renkama ketverių metų kadencijai".
8.1. punkto redakcija po pakeitimo: "8.1 Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas".
8.2. punkto redakcija po pakeitimo: "8.2 Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su Bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo eilinio akcininkų susirinkimo, turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui".
8.3. punkto redakcija po pakeitimo: "8.3. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytiną pelną (nuostolius)".
9.2. punkto redakcija po pakeitimo: "9.2. LR akcinių bendrovių įstatymo, vertybinių popierių ir kitų įstatymų numatytais atvejais pranešimai (įskaitant vertybinių popierių įstatyme nurodytą periodinę ir einamąją informaciją, informaciją apie esminius įvykius) skelbiami įstatymuose ir šiuose įstatuose numatyta tvarka".
9.3. punkto redakcija po pakeitimo "Kiti vieši pranešimai (kiti nei numatyti įstatų 9.1 p. ir 9.2 p.), kurie privalomai yra skelbtini pagal LR akcinių bendrovių įstatymą ar kitus įstatymus, yra skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Kai tokie pranešimai šiame leidinyje negali būti paskelbti dėl techninių kliūčių ar kitų svarbių priežasčių, jie skelbiami dienraštyje "Kauno diena". Tokie pranešimai skelbiami LR civilinio kodekso, LR akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais". Patvirtinta nauja AB "Snaigė" įstatų redakcija.
Bendrovės vadovas įgaliotas (su teise perįgalioti) pasirašyti naują Bendrovės įstatų redakciją ir pateikti ją registruoti Juridinių asmenų registre.
2015 m. balandžio 30 d. šaukiamas AB "Snaigė", buveinės adresas Pramonės g. 6, Alytus, įmonės kodas 249664610 (toliau – Bendrovė) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas).
Susirinkimo vieta – AB "Snaigė" ofisas, Kareivių g. 6 (5 aukštas), Vilnius.
Susirinkimo pradžia – 10:00 val. (registracija prasidės 9:45 val.).
Susirinkimo apskaitos diena – 2015 m. balandžio 23 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis).
Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.
Susirinkimo darbotvarkė:
1 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" konsoliduotas metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2014 metais;
2 darbotvarkės klausimas: Auditoriaus išvada apie 2014 m. bendrovės finansines ataskaitas;
3 darbotvarkės klausimas: 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;
4 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;
5 darbotvarkės klausimas: Valdybos naujai kadencijai rinkimas;
6 darbotvarkės klausimas: Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;
7 darbotvarkės klausimas: Audito komiteto narių rinkimas;
8 darbotvarkės klausimas: AB "Snaigė" įstatų keitimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraiškos pakeitimo iš litų į eurus ir kiti pakeitimai.
AB "Snaigė" 2014 m. neaudituotais konsoliduotais duomenimis pasiekė 6,1 mln. litų (1,8 mln. eurų) EBITDA. Tai yra 11 kartų daugiau nei 2013 metais.
Bendrovės neaudituota konsoliduota apyvarta viršijo 146 mln. litų (42,3 mln. eurų) ir yra 17 proc. mažesnė palyginus su praeitais metais.
Tam įtakos turėjo įvykiai Ukrainos rinkoje bei bendra nepalanki situacija Rusijoje ir jos įtakos zonose.
AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika, teigiamai vertina bendrovės veiklą bei 2014 metų rezultatus. "Nors praradome Ukrainą, vieną didžiausių bei pelningiausių savo rinkų, tačiau šiuos pardavimus didžiąja dalimi pavyko kompensuoti kitose rinkose", – teigė G. Čeika. Nevertinat Ukrainos kritimo, bendrovės pardavimai augo net 18 proc.
Didžiuojuosi savo komandos gebėjimais žaibiškai reaguoti į susidariusią padėtį bei perorientuoti savo veiksmus bendrovei naudingomis kryptimis."
AB "Snaigė" pastangos išlaikyti stabilius pardavimus daugiau parduodant kitose rinkose buvo vaisingos: palyginus su praeitais metais bendrovės pardavimai Prancūzijoje augo 39 proc., Lenkijoje – 31 proc., Vokietijoje – 14 proc.
Ženkliai AB "Snaigės" pardavimai augo ir Lietuvoje – net 46 proc. palyginus praeitais metais. "Džiaugiuosi, kad "Snaigės" šaldytuvai puikiai perkami ne tik Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvos rinkoje", - teigė Gediminas Čeika. "Šiandien "Snaigė" yra antras geriausiai parduodamas šaldytuvų prekinis ženklas Lietuvoje, kai kurie mūsų gaminai yra tikri bestseleriai, mėnesių mėnesiais neužleidžiantys geriausiai parduodamų šaldytuvų vietų pardavimų sąraše."
Per metus AB "Snaigė" savo pirkėjams pristatė keletą naujų gaminių: taupiausią, itin mažai elektros energijos vartojantį A+++ klasės šaldytuvą, naują didesnės talpos šaldiklį, aukštesnės energetinės klasės šaldytuvą su bešerkšne šaldymo sistema "No Frost".
Pastarasis buvo apdovanotas Lietuvos metų gaminio Aukso medaliu.
Neaudituotais konsoliduotais duomenimis AB "Snaigė" patyrė 2,2 mln. litų (0,7 mln. eurų) nuostolių, t. y. 4 kartus mažesnį nei pernai. Nuostoliai susidarė suformavus atidėjimus galimiems kai kurių Krymo bei rytų Ukrainos klientų skolų nurašymams. Dėl susiklosčiusios šalyje situacijos jie buvo priversti sustabdyti savo veiklą.
| PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS | TAIP /NE /NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai, bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi bendrovės veiklos kryptis. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
NEAKTUALU | Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti, kad visų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su veikla susijusių asmenų teisės ir interesai būtų gerbiami. Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės ir vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
TAIP | Kolegialus valdymo organas – valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn. |
|---|---|---|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
TAIP | Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t. y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą. |
NE | Sudaryta valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.). |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
TAIP | Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai. |
|---|---|---|
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2 |
TAIP | Bendrovės įstatuose numatyta penki valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
NEAKTUALU | Stebėtojų tarybos atsisakyta 2006 m. gegužės mėn. akcininkų sprendimu. |
| 2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti. |
TAIP | Bendrovės valdybos pirmininkas nėra ir nėra buvęs bendrovės vadovu. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t. y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | Bendrovės kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkama akcininkų susirinkime, laikantis LR teisės aktų reikalavimų. Be to, kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, nurodydami savo užimamas pareigas kitose įmonėse, profesinį pasirengimą. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
TAIP | Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
TAIP | Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Bendrovės metiniame pranešime skelbiama valdybos pirmininko kompetencija (išsilavinimas, darbo patirtis, užimamos pareigos) ir valdybos sudėtis. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
TAIP | Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
TAIP | Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir informacijos. Valdybos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
NE | Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. |
|---|---|---|
| 3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: |
NE | Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. |
| 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; |
||
| 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; |
||
| 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); |
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
| 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; |
||||
|---|---|---|---|---|
| 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; |
||||
| 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; |
||||
| 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; |
||||
| 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai. |
||||
| 3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių. |
NE | Valdyba nėra sąvokos. |
nustačiusi | nepriklausomumo |
| 3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais. |
NE | Tokios praktikos kol kas nėra. |
|---|---|---|
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
NE | Tokios praktikos kol kas nėra. |
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
NEAKTUALU | Atlygio kolegialiam valdymo organui mokėjimo tvarka priimta 2012 m. akcininkų susirinkime, tačiau praktikoje kol kas nebuvo pritaikyta. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
7 Žr. 3 išnašą.
6Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (in., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
TAIP | Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais bei veikia akcininkų naudai. |
|---|---|---|
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
TAIP | Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
TAIP | Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teisės aktų ir bendrovės įstatų reikalavimais. |
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. |
TAIP | Kadangi kolegialus valdymo organas – valdyba – yra renkamas visuotiniame akcininkų susirinkime, ji savarankiškai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jos komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti. |
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus11. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
TAIP | Audito komitetas yra išrinktas nuo 2009 metų. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti. Šiame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti. |
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11 Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
TAIP | Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neveikiami jokių interesų konfliktų, ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
|---|---|---|
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti |
TAIP | Atlyginimo komiteto bendrovė neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių. |
| atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
NE | Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
NE | Komitetų veiklos praktika bendrovėje formuojasi. |
| 4.12. Skyrimo komitetas. | NEAKTUALU | Skyrimo komitetas nesuformuotas (aplinkybės |
|---|---|---|
| 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
nurodytos 4.7. punkte). | |
| 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; |
||
| 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; |
||
| 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; |
||
| 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; | ||
| 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. |
||
| 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. |
||
| 4.13. Atlyginimų komitetas. | NEAKTUALU | Atlyginimų komitetas nesuformuotas |
| 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: |
(aplinkybės nurodytos 4.7. punkte). | |
| 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; |
||
| 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių; |
||
| 3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; |
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
TAIP Bendrovėje audito komitetas išrinktas 2009 m., perrinktas 2012 m. ir 2015 m., jo pagrindinės veiklos funkcijos:
Šios funkcijos buvo numatytos audito komiteto nuostatuose.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. |
NE | Komitetų veiklos ir jos vertinimo praktika bendrovėje formuojasi. |
|---|---|---|
| V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka | ||
| Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. |
||
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
TAIP | Valdybos pirmininkas užtikrina tinkamą valdybos posėdžių sušaukimą ir organizavimą, informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams ir tai numatyta valdybos darbo reglamente. |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.12 |
TAIP | Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai. |
12 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | Valdybos nariams iš anksto elektroniniu paštu išsiunčiama darbotvarkė ir visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažniausiai nekeičiama, nebent neatidėliotinai reikia spręsti papildomus svarbius bendrovei klausimus. |
||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. |
NEAKTUALU | Stebėtojų taryba nesudaryta. | ||||
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės | ||||||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||||||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas balsavimo, nuosavybės ir dividendų teises. |
||||
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Bendrovė skelbia viešai ir tokiu būdu suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises. |
||||
| 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas |
TAIP | Bendrovės akcininkai tvirtina sandorius, kurių |
13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami bendrovės buveinėje ar bendrovės biure Vilniuje. |
|---|---|---|
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų projektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklalapyje lietuvių ir anglų kalbomis. |
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR akcinių bendrovių įstatymas. |
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
NE | Bendrovė neturi techninių galimybių. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
TAIP | Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų. |
|
|---|---|---|---|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
TAIP | Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų. |
|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
TAIP | Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų. |
|
| 7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu. |
TAIP | Bendrovės valdymo organo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomendacijų. |
|
| VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika | |||
| Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą. |
|||
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje. |
NE | Bendrovė neskelbia visos atlyginimų politikos ataskaitos bendrovės internetiniame tinklapyje. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos poreikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyresniajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka. |
|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
|---|---|---|
| 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; |
||
| 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; |
||
| 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; |
||
| 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; |
||
| 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; |
||
| 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; |
||
| 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; |
||
| 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; |
||
| 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; |
||
| 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; |
||
| 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. |
||
| 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; |
||
| 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos. |
||
| 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. |
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos; 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
NE Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi.
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
|---|---|---|
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
|---|---|---|
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. |
NE | Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo metu bendrovėje nėra. |
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: |
NE | Tokios praktikos bendrovėje nėra. |
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; |
||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; |
||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; |
||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; |
||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. |
||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. |
||
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. |
NE | Tokios praktikos bendrovėje nėra. | |
|---|---|---|---|
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
NE | Tokios praktikos bendrovėje nėra. | |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje. |
NE | Tokios praktikos bendrovėje nėra. | |
| IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme | |||
| Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje. |
|||
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai gerbia ir siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę. |
|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | Interesų turėtojai gali dalyvauti bendrovės valdyme ir bendrovei svarbių sprendimų priėmime taip, kaip tai numatyta LR teisės aktuose ir kai darbuotojų kolektyvo dalyvavimas padeda priimant svarbius bendrovei sprendimus. |
|
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | Šių nuostatų laikomasi, kaip tai reglamentuoja LR įstatymai. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; |
TAIP | Bendrovė atskleidžia informaciją, kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDAQ OMX, Lietuvos |
|---|---|---|
| 2) bendrovės tikslus; |
bankui, juridinių asmenų registro tvarkytojo |
|
| 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; |
leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba dienraštyje "Kauno diena". |
|
| 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; |
||
| 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; |
||
| 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; |
||
| 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; |
||
| 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. |
||
| Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
||
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. |
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. |
TAIP | Atskleidžiama ta informacija, kuri bendrovei yra žinoma ir galima atskleisti nepažeidžiant konfidencialumo. |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Tokios praktikos bendrovė netaiko. |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą. |
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie Rekomenduojama informacijos skleidimui informacijos. naudoti informacines technologijas, didesniu mastu interneto pavyzdžiui. skelbti informacija bendroves tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovés interneto tinklalapi ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymasi, informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. |
|---|---|---|
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi. |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas | ||
| Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba. |
TAIP | Audito įmonę visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
| 11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui. |
TAIP | Informacija paprastai atskleidžiama akcininkams, ja disponuoja bendrovės valdyba. |
Pagarbiai, Gediminas Čeika AB "Snaigė" generalinis direktorius
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.