Annual Report • Apr 29, 2011
Annual Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
2010 metų konsoliduotas metinis pranešimas
Už 2010 m. konsoliduoto metinio pranešimo bei konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingi bendrovės valdymo organų nariai, darbuotojai ir administracijos vadovas bei bendrovės konsultantai patvirtina, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo bendrovės ir bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius, kad konsoliduotame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, bendrovės ir bendra konsoliduotų įmonių būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika AB "Snaigė" finansų direktorė Neringa Menčiūnienė
Ataskaita parengta: 2011 m. balandžio 18 d.
Ataskaitos parengimo vieta: AB "Snaigė", Pramonės g. 6, Alytus
2010 metai AB "Snaigei" tapo tikrais lūžio metais. Išgyvenę krizę ir patyrę daugiau kaip 38 mln. Lt audituoto konsoliduoto nuostolio 2009-aisiais, nenuleidome rankų. Mobilizavę visus bendrovės pajėgumus, 2010 metais bendrovės konsoliduotą audituotą nuostolį sumažinome iki 2,6 mln. Lt. Šį nuostolį didžiąja dalimi sudarė uždarytos Kaliningrado gamyklos ir dukterinės bendrovės Maskvoje išlaikymo išlaidos. Alytaus gamykla metus baigė su minimaliu nekonsoliduotu audituotu 0,672 mln. Lt nuostoliu.
Noriu pasidžiaugti AB "Snaigės" vadovų ir darbuotojų komanda,
kuri ne tik teigiamai priėmė vykusius ne itin populiarius pokyčius, bet ir pasiaukojamai dirbo išvien, siekdami palankiausių bendrovei rezultatų. O rezultatais tikrai galime didžiuotis: išlaikėme savo prekybines pozicijas beveik visose svarbiausiose mūsų prekybinėse rinkose.
Iš dalies susigrąžinome dėl įvestų papildomų muitų 2009 metais prarastą Ukrainos rinką.
Pradėjome aktyviau prekiauti su pelningomis NVS šalių rinkomis (Moldova, Tadžikija, Uzbekija). Vykdydami kaštų mažinimo programą įdiegėme daugiau kaip 50 įvairių kaštus taupančių priemonių gamybos, pirkimo, konstravimo, technologijų padaliniuose. Šių priemonių pagalba per metus sutaupėme beveik 1,2 mln. Lt.
Pertvarkius gamybą, gamybos darbo našumas pakilo 30 procentų.
Daugiau nei dvigubai sumažinome administracines sąnaudas.
Nepamiršome ir savo vartotojų – gegužį pristatėme naujus, dvigubai mažiau elektros energijos vartojančius šaldytuvus "Snaigė Ice Logic A++". Šie šaldytuvai per trumpą laiką tapo itin paklausūs ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šis šaldytuvas buvo apdovanotas "Metų gaminio" aukso medaliu.
Atradome naują prekybinę nišą Vakarų rinkose: esame vieni iš nedaugelio šaldytuvų gamintojų galintys gaminti šaldytuvus įvairiausių spalvų mažomis partijomis pagal pirkėjo pageidavimą.
2011 metais visą savo energiją planuojame skirti naujų produktų kūrimui, jau esamų tobulinimui ir naujų technologijų vystymui. Pradžiuginsime vartotojus prabangiais, bet ne brangiais šaldytuvais juodo ir balto stiklo paviršiumi, dviejų kamerų šaldytuvu su keturiais šaldiklio skyriais, aukščiausios energijos sunaudojimo klasės šaldikliu ir vienos kameros šaldytuvu. Į naujų gaminių kūrimą ir technologijų vystymą planuojame investuoti apie 3,7 mln. Lt.
Reklamos ir rinkodaros priemonėmis stiprinsime savo prekinio ženklo įvaizdį Ukrainoje ir Lietuvoje. Rudenį naujuosius gaminius pristatysime pasaulinio lygio butinės technikos parodoje Berlyne.
Džiaugiuosi, kad šiandien bendrovė galvoja jau ne apie išlikimą, o apie judėjimą pirmyn. Turime daug planų ir idėjų. Esu tikras, kad 2011 metai bus itin kūrybiški, o pradėtos įgyvendinti idėjos taps bendrovės ateities sėkmės pagrindu.
Generalinis direktorius Gediminas Čeika
| 1 BENDRA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | 5 |
|---|---|
| 1.1 Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas | 5 |
| 1.2 Pagrindiniai duomenys apie bendrovę | 5 |
| 1.3 Bendrovės pagrindinės veiklos pobūdis | 5 |
| 1.4 Bendrovės įmonių grupės struktūra | 5 |
| 1.5 Informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes | 6 |
| 1.6 Trumpa bendrovės istorijа | 6 |
| 1.7 Misija.Vizija.Vertybės | 6 |
| 1.8 Svarbiausi 2010 metų įvykiai | 7 |
| 2 AB "SNAIGĖ" VALDYMAS IR VADOVYBĖ | 7 |
| 2.1 Bendrovės valdymo organai | 7 |
| 2.2 Bendrovės valdymo organų nariai | 7 |
| 2.3 Benrovės įmonių grupės vadovybė | 9 |
| 2.4 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka | 10 |
| 3 AB "SNAIGĖ" ĮSTATINIS KAPITALAS, AKCININKAI, INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS | 10 |
| 3.1 Bendrovės įstatinis kapitalas | 10 |
| 3.2 Akcininkai | 13 |
| 3.3 Prekyba bendrovės vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose | 14 |
| 3.4 Savų akcijų supirkimas | 15 |
| 3.5 Išmokėti dividendai | 16 |
| 3.6 Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais | 16 |
| 3.7 Vertybinių popierių perleidimo apribojimai | 16 |
| 4 AB "SNAIGĖ" VEIKLOS APŽVALGA | 16 |
| 4.1 Pagrindiniai bendrovės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika | 16 |
| 4.2 Gamyba | 17 |
| 4.3 Pardavimai | 18 |
| 4.4 Tiekimas | 20 |
| 4.5 Darbuotojai ir žmogiškųjų išteklių politika | 20 |
| 4.6 Investicijų politika | 21 |
| 4.7 Aplinkos apsauga | 23 |
| 4.8 Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla | 23 |
| 4.9 Susijusių šalių sandoriai | 25 |
| 4.10 Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai | 25 |
| 5 KITA INFORMACIJA APIE AB "SNAIGĖ" | 25 |
| 5.1 Bendrovės dalyvavimas organizacijose | 25 |
| 5.2 Patentai, licenzijos, kontraktai | 26 |
| 5.3 Naujausi ir esminiai įvykiai bendrovės veikloje | 26 |
| 5.4 Veiklos strategija ir planai | 40 |
| 6 INFORMACIJA APIE TAI, KAIP AB "SNAIGĖ" LAIKOSI VALDYMO | 41 |
| KODEKSO TAIKOMO REGULIUOJAMOJE RINKOJE VERTYBINIAIS POPIERIAIS | |
| PREKIAUJANČIOM BENDROVĖM |
5
Metinis pranešimas parengtas už 2010 metus.
Bendrovės pavadinimas – akcinė bendrovė "Snaigė" (toliau vadinama bendrove) Įstatinis kapitalas 2010 m. gruodžio 31 d. - 30 735 715 Lt. Adresas – Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus Telefonas – (315) 56 206 Faksas – (315) 56 207; (315) 56 269 Elektroninis paštas – [email protected] Interneto tinklapis – http://www.snaige.lt Teisinė - organizacinė forma – juridinis asmuo, akcinė bendrovė Įregistruota kaip LR akcinė bendrovė 1992 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto valdyboje, bendrovės įregistravimo numeris AB 92-119, įmonių rejestro kodas 249664610. Paskutiniai AB "Snaigė" įstatai buvo perregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro Alytaus skyriuje 2010 m. balandžio 20 d.
Bendrovės pagrindinė veikla yra šaldytuvų ir šaldiklių gamyba ir kita LR Įstatymų nedraudžiama veikla, kaip numatytos registracijos įstatuose.
AB "Snaigė" grupei priklauso Alytaus šaldytuvų gamykla "Snaigė" ir šios dukterinės bendrovės:
Bendrovė neturi filialų ir atstovybių.
Kurti vertę savo akcininkams ir, diegiant naujausias bei pažangiausias technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją ir tausojant mus supančią aplinką, pateikti vartotojams aukštos kokybės, funkcionalius bei stilingus šaldymo prietaisus už prieinamą kainą.
Tapti vertinamu ir pripažintu šaldymo prietaisų gamintoju Europoje ir Azijoje.
7
Gyvendami šiandien mes nepaliaujamai galvojame apie rytdieną, nes, žinome, kad sėkmė priklausys tam, kuris geriausiai nuspės ateities vartotojų poreikius.
Lankstumas
Įvykdyti kliento užsakymus greičiau nei kiti, įvykdyti tokius užsakymus, kurių kiti įvykdyti negali. Partnerystė
Bendraujant su klientais, partneriais, tiekėjais ir kolegomis svarbu ne tik įsiklausyti, bet ir išgirsti.
Ekologiškumas.
Mūsų produkcija neturi nei vienos sudedamos dalies, kuri kenktų aplinkai ar žmonių sveikatai. Mūsų moderni gamyba neteršia aplinkos. Siekiame, kad mūsų darbuotojų mintys ir sąžinė taip pat būtų nesuterštos.
Baigtas projektuoti šaldytuvas RF36 su daugiafunkciniu skyriumi, turintis "No frost" šaldymo sistemą. AB "Snaigė" ir Kazachstano nacionalinė verslo korporacija "Saryarka" įsteigė bendrą įmonę "Snaigė-Saryarka". Pradėta serijinė aukščiausios energijos efektyvumo klasės šaldytuvų gamyba.
Pagal priemonę "Intelektas LT" bendrovės projektas "AB "Snaigė" konkurencingumo stiprinimas, investuojant į naujos kartos "3D frost" šaldytuvų serijos sukūrimą", gavo ES struktūrinių fondų finansavimą. Finansavimo suma 865 161,00 Lt.
Pradėtas šaldytuvų eksportas į Tadžikiją ir Uzbekiją.
Šaldytuvas "Snaigė Ice Logic RF 34 A++" apdovanotas Lietuvos "Metų gaminio 2010" aukso medaliu.
2.1.1.Bendrovės organai
Bendrovės organai yra:
Visuotinis akcininkų susirinkimo šaukimas, kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos ir kompetencijos.
Bendrovės valdybą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuota tvarka. Bendrovės valdyba turi teisę priimti sprendimą išleisti obligacijas. Valdybos kompetencija kitais atvejais nesiskiria nuo akcinių bendrovių įstatyme nustatytos kompetencijos. Bendrovės valdybos darbo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas.
Bendrovės vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovėje nuo 2009 m. yra akcininkų išrinktas ir veikiantis kolegialus valdymo organas – audito komitetas. Audito komitetas savo veikloje vadovaujasi audito komiteto darbo reglamentu.
Akcinė bendrovė "Snaigė" savo veikloje vadovaujasi bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei LR Vyriausybės norminiais aktais, taip pat ES teisės aktais.
2.2.1 Informacija apie valdymo organų narius ir jų dalyvavimą bendrovės įstatiniame kapitale
| Vardas, pavardė | Pareigos | Turimas akcijų skaičius, vnt. dalis, proc. |
Turima kapitalo |
Balsų dalis, proc. |
|---|---|---|---|---|
| VALDYBA | ||||
| Martynas Česnavičius | AB "Snaigė" valdybos pirmininkas nuo 2010 04 29 | 15 | 0,00 | 0,00 |
| Nerijus Dagilis | AB "Snaigė" valdybos pirmininkas (iki 2010 04 29), valdybos narys - | - | - | |
| Robertas Beržinskas | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - |
| Kęstutis Pilipuitis | AB "Snaigė" valdybos narys iki 2010 11 19 | - | - | - |
| Mindaugas Gedvilas | AB "Snaigė" valdybos narys | - | - | - |
| ADMINISTRACIJA (administracijos vadovas, vyr. finansininkas) | ||||
| Gediminas Čeika | AB "Snaigė" generalinis direktorius | 1531 | 0,00 | 0,00 |
| Neringa Menčiūnienė | AB "Snaigė" finansų direktorė | - | - | - |
2010 m. lapkričio 8 d. bendrovė per NASDA OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Kęstutis Pilipuitis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2010 m. lapkričio 19 d.
2010 m. balandžio 29 d. vykusiame eiliniame bendrovės akcininkų susirinkime Mindaugas Gedvilas buvo išrinktas bendrovės valdybos nariu ketverių metų kadencijai.
2.2.2 Informacija apie valdymo organų narių dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje bei kapitale (2010 m. gruodžio 31 d.):
| Vardas, pavardė | Organizacijos pavadinimas, pareigos | Kitų įmonių kapitalo ir balsų dalis, proc. | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Martynas Česnavičius | UAB LNK (Laisvas nepriklausomas kanalas) valdybos narys - |
||||||
| UAB "Profinance" | 50,00 | ||||||
| UAB "Malsena-Plius" valdybos pirmininkas | - | ||||||
| UAB "Litagra" valdybos narys | - | ||||||
| UAB "Meditus" valdybos narys | - | ||||||
| AB "Sanitas" valdybos narys | - | ||||||
| UAB "Atradimų studija" valdybos narys | 31,00 | ||||||
| AB "Kauno Pieno Centras" valdybos narys | - | ||||||
| Nerijus Dagilis | UAB "Hermis Capital" valdybos pirmininkas | - | |||||
| UAB "Ežerų pasaulis" | 25,00 | ||||||
| UAB "Hermis fondų valdymas" direktorius | - | ||||||
| UAB "Gulbinų turizmas" | 16,67 | ||||||
| Kauno sporto klubo "Oktanas" direktorius | |||||||
| UAB "Neries investicijos" | 100,00 | ||||||
| UAB "Deitona" direktorius | 100,00 | ||||||
| UAB "Focus Investments" direktorius | 50,00 | ||||||
| UAB "Mūsų rezervas" valdybos pirmininkas | - | ||||||
| Robertas Beržinskas | AB "Utenos trikotažas" valdybos narys | ||||||
| Mindaugas Gedvilas | AB "Amilina" generalinis direktorius ir valdybos narys | 2,00 | |||||
| VŠĮ "Eksportuojanti Lietuva" valdybos narys | |||||||
| Gediminas Čeika | OOO "Techprominvest" valdybos narys | - | |||||
| Neringa Menčiūnienė | OOO "Techprominvest" valdybos narė | - | |||||
| UAB "Almecha" valdybos pirmininkė | - | ||||||
| AB "Unikalios investicijos" direktorė |
2.2.3 Valdybos pirmininkas, administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas
| Vardas, pavardė | Išsilavinimas, profesija | Darbovietės per paskutiniuosius 10 metų ir pareigos jose |
|---|---|---|
| Martynas | Vilniaus Universitetas, | Nuo 2003.05 – iki šiol – Liuksemburge įsikūrusių investicinių fondų |
| Česnavičius | Bankininkystės ir | "Amber Trust I" ir "Amber Trust II" patarėjas. Šiuo metu atstovauja |
| finansų bakalauras | minėtus fondus sekančiose įmonėse: | |
| - UAB "Malsena-Plius" valdybos pirmininkas | ||
| - UAB ""LNK" valdybos narys. | ||
| - AB "Snaigė" valdybos pirmininkas. | ||
| - UAB "Litagra" valdybos narys. | ||
| - AB "Kauno pieno centras", valdybos narys. | ||
| - UAB "Meditus" valdybos narys. | ||
| - AB "Sanitas" valdybos narys. | ||
| - UAB "Atradimų studija", valdybos narys. | ||
| - UAB "Profinance" | ||
| 2002 m. – 2003.03 – Vilniaus "Audi" centro direktorius | ||
| 2001 m. – 2003.03 – UAB "Moller Auto" ir UAB "Keturi žiedai" valdybų narys | ||
| Gediminas | Vilniaus Universitetas, | Nuo 2008 m. sausio mėn. – AB "Snaigė" generalinis direktorius. |
| Čeika | ekonomikos bakalauras. | 2005 12 – 2008 01 – AB "Snaigė" pardavimų direktorius. |
| 2001 05 – 2005 12 - "Kraft Foods Lietuva" darbo su | ||
| svarbiais klientais vadovas Baltijos šalims. | ||
| 2000 11 – 2001 05 - Stažuotė "Kraft Foods" kompanijoje Čekijoje. | ||
| 1994 – 1997 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas Vilniaus regionui. | ||
| 1997 – 2000 11 - "Kraft Foods Lietuva" pardavimų vadovas | ||
| Latvijai ir Estijai. | ||
| Neringa | Vilniaus Universitetas, | Nuo 2008 06 02 – AB "Snaigė" finansų direktorė |
| Menčiūnienė | Ekonominės veiklos | Nuo 2010 05 AB "Unikalios investicijos" direktorė |
| analizė ir buhalterinė | Nuo 2008 05 – AB "Vilniaus Vingis" likvidatorė | |
| apskaita, buhalterio- | 2006 05 – 2008 05 – AB "Vilniaus Vingis" generalinė direktorė | |
| ekonomisto kvalifikacija | 2005 08 – 2006 04 – AB aviakompanija " Lietuvos avialinijos" | |
| finansų ir pirkimų direktorė | ||
| 2003 03 – 2005 08 – AB "Vilniaus Vingis", vyriausioji buhalterė | ||
| 2001 01 – 2003 03 – AB "Vilniaus Vingis", vyr. finansininko pavaduotoja | ||
| 1996 08–2003 03–AB "Vilniaus Vingis" finansininkė |
2.2.4 Duomenys apie kiekvieno valdymo organų nario kadencijos pradžią ir pabaigą
| Vardas, pavardė | Kadencijos pradžia | Kadencijos pabaiga |
|---|---|---|
| VALDYBA | ||
| Nerijus Dagilis | 2006 05 02 | 2011 04 26 |
| Kęstutis Pilipuitis | 2009 04 01 | 2010 11 19 |
| Martynas Česnavičius | 2006 05 02 | iki 2014 VAS |
| Marius Binkevičius | 2006 05 02 | 2010 04 29 |
| Mindaugas Gedvilas | 2010 04 29 | Iki 2014 VAS |
| Robertas Beržinskas | 2008 04 23 | iki 2014 VAS |
| ADMINISTRACIJA (gen. direktorius ir vyr. finansininkas) | ||
| Gediminas Čeika | 2008 01 03 | Sutartis neterminuota |
| Neringa Menčiūninė | 2008 06 02 | Sutartis neterminuota |
2010 m. lapkričio 8 d. bendrovė per NASDA OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Kęstutis Pilipuitis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2010 m. lapkričio 19 d.
2011 m. kovo 10 d. bendrovė per NASDA OMX Vilnius vertybinių popierių biržos informacijos skelbimo sistemą informavo, jog valdybos narys Nerijus Dagilis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2011 m. balandžio 26 d.
2.2.5 Informacija apie valdymo organų narių neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.
2.2.6 Informacija apie išmokas bei paskolas valdymo organų nariams.
Per 2010 m. tokių išmokų nebuvo.
2.2.7 Informacija apie bendrovės per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam asmeniui
2.2.8 Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams per ataskaitinį laikotarpį išmokėtų atlyginimų, tantjemų ir kitų išmokų iš pelno sumos, gautos iš įmonių, kuriose bendrovės dalis įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 20 procentų
2.2.9 Per ataskaitinį laikotarpį valdymo organų nariams skirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai, kuriais užtikrintas jų prievolių įvykdymas
2.2.10 Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra bendrovė ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus bendrovės kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų bendrovei didelę žalą
2.2.11 Bendrovės ir jos organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl bendrovės kontrolės pasikeitimo
Kiek žinoma bendrovei, tokių susitarimų nėra.
Gediminas Čeika – generalinis direktorius. Neringa Menčiūnienė - finansų direktorė. Rūta Petrauskaitė – rinkodaros direktorė. Kęstutis Urbonavičius – technikos ir gamybos direktorius.
Bendrovės įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, išskyrus AB įstatyme numatytas išimtis.
Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
Pakeistus bendrovės įstatus bei sprendimų juos pakeisti patvirtinančius dokumentus, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Visais kitais šiuose įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.
3.1.1 Įmonių rejestre įregistruotas įstatinis kapitalas
| Vertybinių popierių pavadinimas | VP skaičius | Nominalioji vertė, Lt | Bendra nominalioji vertė, Lt | Dalis įstatiniame kapitale, proc. |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos | 30 735 715 | 1 | 30 735 715 | 100 |
3.1.2 Įstatinio kapitalo pokyčiai per pastaruosius 3 metus
| Pakitusio įstatinio kapitalo registravimo data |
Įstatinio kapitalo dydis prieš pokytį |
Pokytis | Priežastis | Įstatinio kapitalo dydis po pokyčio |
|---|---|---|---|---|
| 2007 01 18 | 23 070 405 | + 756 960 Lt | Papildomų lėšų pritraukimas siekiant papildomai OOO "Techprominvest" įmonės daliai įsigyti |
23 827 365 Lt |
| 2008 09 11 | 23 827 365 | +4 000 000 Lt | Įstatinio kapitalo didinimas išplatinus 4 000 000 vnt. Paprastųjų vardinių akcijų emisiją |
27 827 365 Lt |
| 2010 04 20 | 27 827 365 | +2 908 350 | Įstatinio kapitalo didinimas, konvertavus bendrovės akcininkų vertybinius popierius į 2 908 350 vnt. paprastųjų vardinių akcijų |
30 735 715 |
3.1.3 Informacija apie numatomą įstatinio kapitalo didinimą konvertuojant ar keičiant į akcijas išleistus skolos ar išvestinius vertybinius popierius
2009 m. balandžio 7 d. AB "Snaigė" išleido 75 000 vienetų konvertuojamųjų vardinių obligacijų. Išpirkimo dieną viena konvertuojamoji obligacija obligacijų savininkų sprendimu gali būti konvertuota į 345 paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas, kurių nominali vertė 1 Lt. Visiems obligacijų savininkams konvertavus turimas obligacijas, įstatinis kapitalas padidėtų 25 875 000 Lt. Šiuo metu ši obligacijų emisija nėra pilnai išpirkta, tačiau iki nustatyto termino pabaigos konvertuoti turimas obligacijas į AB "Snaigė" paprastąsias vardines akcijas pareiškė norą 8 430 konvertuojamųjų obligacijų savininkai. Šiems savininkams iš viso bus suteikta 2 908 350 vienetų 1 Lt nominaliosios vertės Bendrovės akcijų atitinkamu akcijų skaičiumi didinant bendrovės įstatinį kapitalą.
2010 m. balandžio 9 d. AB "Snaigė" išleido 61 372 vienetus konvertuojamųjų vardinių obligacijų. Išpirkimo dieną viena konvertuojamoji obligacija obligacijų savininkų sprendimu gali būti konvertuota į 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 Lt. Visiems obligacijų savininkams konvertavus turimas obligacijas įstatinis kapitalas padidėtų 23 321 360 Lt.
3.1.3.1 konvertuojamų ar keičiamų į akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių, suteikiančių teisę pasirašyti bendrovės akcijas, pavadinimas, skaičius, pagrindinės charakteristikos, pakeitimo į akcijas terminas (-ai) ir sąlygos
Šiuo metu bendrovė yra išleidusi dvi konvertuojamųjų obligacijų emisijas: 2009 m. balandžio 7 d. įsigaliojusią konvertuojamųjų obligacijų emisiją, kuri nebuvo išpirkta nustatytu terminu (2010 m. balandžio 8 d.), bei 2010 m. balandžio 9 d. įsigaliojusią konvertuojamųjų obligacijų emisiją.
| Pagrindinė informacija apie AB "Snaigė" 2009 m. išleistas konvertuojamąsias obligacijas | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Vertybiniai popieriai | 367 dienų trukmės vardinės Konvertuojamosios Obligacijos (toliau – konvertuojamosios Obligacijos) |
||||
| Obligacijų skaičius | 75 000 (septyniasdešimt penki tūkstančiai) vienetų | ||||
| Vieneto nominali vertė | 100 (vienas šimtas) eurų (čia ir toliau 1,0000 EUR = 3,4528 LTL) | ||||
| Bendra nominali vertė | 7 500 000 eurų |
| Vertybiniai popieriai, į kuriuos konvertuojamos išleidžiamos obligacijos |
Paprastosios vardinės AB "Snaigė" akcijos |
|---|---|
| Konvertavimo santykis | 1:345 (viena Konvertuojamoji Obligacija keičiama į tris šimtai keturiasdešimt penkias akcijas) |
| Emisijos valiuta | Eurai |
| Palūkanų norma | Konvertuojamų obligacijų pelningumas – 18 (aštuoniolika) procentų metinių palūkanų nuo konvertuojamųjų Obligacijų emisijos kainos. Palūkanos bus mokamos Obligacijų išpirkimo dieną ir įeis į konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo kainą. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Obligacijų įsigijimo iki jų išpirkimo. |
| Obligacijų galiojimo pradžia |
2009 m. balandžio 7 d. |
| Išpirkimo terminas | 2010 m. balandžio 8 d. |
| Obligacijų konvertavimo diena |
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti platinimo koordinatorių arba bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino. |
| Obligacijų konvertavimo tvarka |
Konvertuojamų Obligacijų savininkams pareiškus norą, Obligacijų išpirkimo dieną viena savininkui priklausanti Obligacija keičiama į 345 bendrovės paprastąsias vardines akcijas. Obligacijų savininkui pasirinkus konvertuoti turimas Obligacijas, prarandama teisė išpirkimo dieną iš bendrovės gauti nominalią Obligacijų vertę, į kurią įeina ir per galiojimo laikotarpį sukauptos palūkanos. Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių. Jei visi Obligacijų turėtojai pareikš norą konvertuoti visas turimas Obligacijas, bendrovės akcinis kapitalas padidės 25 875 000 paprastųjų vardinių akcijų. Tokiu atveju visą akcinį bendrovės kapitalą sudarys 53 702 365 vardinės paprastosios akcijos. |
| savininkų naudai | Įsipareigojimai Obligacijų Bendrovė nenumato jokių įsipareigojimų skirtų užtikrinti prievolę išpirkti konvertuojamąsias Obligacijas. |
| Pagrindinė informacija apie AB "Snaigė" 2010 m. išleistas konvertuojamąsias obligacijas | |
| Vertybiniai popieriai | 368 dienų trukmės vardinės Konvertuojamosios Obligacijos (toliau – konvertuojamosios Obligacijos, Obligacijos) |
| Obligacijų skaičius | 61 372 (šešiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt du) vienetų |
|---|---|
| Vieneto nominali vertė | 100 (vienas šimtas) eurų (čia ir toliau 1,0000 EUR = 3,4528 LTL) |
| Bendra nominali vertė | 6 137 200 eurų |
| Akcijos, į kurias konvertuojamos išleidžiamos obligacijos |
Paprastosios vardinės AB "Snaigė" akcijos |
| Konvertavimo santykis | 1:345 (viena Konvertuojamoji Obligacija keičiama į tris šimtai keturiasdešimt penkias akcijas) |
| Emisijos valiuta | Eurai |
| Palūkanų norma | Konvertuojamų obligacijų pelningumas – 10 (dešimt) procentų metinių palūkanų nuo konvertuojamųjų Obligacijų nominalios vertės. Palūkanos bus mokamos Obligacijų išpirkimo dieną ir įeis į konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo kainą (Obligacijų išpirkimo kaina – 110,2222 eurų, kurią sudaro nominali vienos Obligacijos kaina bei 10,2222 eurų dydžio sukauptos palūkanos). Palūkanos skaičiuojamos už Obligacijų galiojimo laikotarpį (2010 m. balandžio 9 d. – 2011 m. balandžio 11 d.) |
Obligacijų galiojimo 2010 m. balandžio 9 d. pradžia
| Išpirkimo terminas | 2011 m. balandžio 11 d. |
|---|---|
| Obligacijų konvertavimo diena |
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino. |
| Obligacijų konvertavimo tvarka |
Konvertuojamų Obligacijų savininkams pareiškus norą, Obligacijų išpirkimo dieną viena savininkui priklausanti Obligacija keičiama į 380 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Obligacijų savininkui pasirinkus konvertuoti turimas Obligacijas, prarandama teisė išpirkimo dieną iš bendrovės gauti nominalią Obligacijų vertę ir per galiojimo laikotarpį sukauptas palūkanas. Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių. Jei visi Obligacijų turėtojai pareikš norą konvertuoti visas turimas Obligacijas, bendrovės akcinis kapitalas padidės 23 321 360 paprastųjų vardinių akcijų. Tokiu atveju visą akcinį bendrovės kapitalą sudarys 53 702 365 vardinės paprastosios akcijos. |
| Įsipareigojimai Obligacijų savininkų naudai |
Bendrovė nenumato jokių įsipareigojimų, skirtų užtikrinti prievolę išpirkti konvertuojamąsias Obligacijas. |
3.1.3.2 numatomo įstatinio kapitalo didinimo dėl konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti bendrovės akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo dydis ir numatoma įstatinio kapitalo didinimo data (-os)
Viena 2010 m. išleista konvertuojamoji obligacija išpirkimo dieną, 2011 m. balandžio 11 d., obligacijų savininkams pareiškus norą bus konvertuojama į 380 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų. Visiems obligacijų savininkams pareiškus norą, konvertuoti turimas akcijas, būtų papildomai išleista 23 321 360 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių nominali vertė 1 Lt.
Pasibaigus konvertuojamųjų Obligacijų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų konvertuojamųjų Obligacijų, Bendrovės akcininkai neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pakeis Bendrovės įstatus ir patvirtins naują jų redakciją, nustatant joje padidintą įstatinio kapitalo dydį ir naują akcijų skaičių.
2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų savininkai pareiškė norą konvertuoti 8 430 konvertuojamųjų obligacijų. Šiems savininkams iš viso bus suteikta 2 908 350 vienetų 1 Lt nominaliosios vertės bendrovės akcijų atitinkamu akcijų skaičiumi didinant bendrovės įstatinį kapitalą.
3.1.3.3. numatomi įstatinio kapitalo struktūros pokyčiai (pagal akcijų rūšis ir klases) po konvertuojamų, keičiamų į akcijas ar suteikiančių teisę pasirašyti bendrovės akcijas skolos ar išvestinių vertybinių popierių konvertavimo, pakeitimo ar teisės realizavimo
Dėl 8 430 vienetų 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo bendrovės įstatinis kapitalas padidės 2 908 350 vnt. paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų. Dėl konvertavimo įstatinio kapitalo struktūra nepasikeitė. Visiems 2010 m. išleistų obligacijų savininkams nusprendus konvertuoti turimas obligacijas, įstatinis kapitalas būtų padidintas 23 321 360 vnt. paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų. Naujas įstatinio kapitalo dydis būtų 53 702 365 Lt. Įstatinio kapitalo struktūra dėl konvertavimo nesikeistų.
3.1.3.4 naujai išleidžiamų akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas keičiant skolos ar išvestinius vertybinius popierius arba realizuojant teisę, pasirašymo ar keitimo tvarka ir terminai, skolos ar išvestinių vertybinių popierių savininkų kategorijos, kurioms bus sudarytos sąlygos pasirašyti akcijas pirmumo teise (jeigu pirmumo teisės suteikimas atskiroms skolos ar išvestinių vertybinių popierių kategorijoms buvo numatytas šių vertybinių popierių išleidimo sąlygose)
Viena 2010 m. išleista konvertuojamoji obligacija išpirkimo dieną, 2011 m. balandžio 11 d., obligacijų savininkams pareiškus norą konvertuojama į 380 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.
Esant norinčių obligacijas konvertuoti obligacijų savininkų, jiems tiesiogiai bus suteikta 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų už vieną konvertuojamąją obligaciją. Jokios pirmumo teisės atskiroms investuotojų grupėms išleidžiamoms akcijoms nebus suteikta.
Obligacijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias vardines bendrovės akcijas jų išpirkimo dieną. Savininkai, norintys konvertuoti Obligacijas, turi apie tai informuoti bendrovę ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo termino.
Bendras akcininkų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 1 767 (tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt septyni). Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas stambiausių bendrovės akcininkų sąrašas 2010 m. gruodžio 31d.:
| Turimų paprastųjų vardinių | Turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis, proc. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Akcininkų vardai, | akcijų skaičius, vnt. | ||||||
| pavardės (įmonių | iš viso | tame tarpe | iš viso | tame tarpe paprastųjų | Su kartu | ||
| pavadinimai, buveinės | priklausančių | vardinių akcijų priklausančių | veikiančių asmenų | ||||
| adresas, įmonių | akcininkui nuosavybės | akcininkui nuosavybės teise | grupe, proc. | ||||
| rejestro kodas) | teise dalis | ||||||
| balsų | kapitalo | suteikiamų | kapitalo | ||||
| dalis | dalis | balsų | dalis | ||||
| Swedbank – klientų VP, 15 004 428 | 15 004 428 | 48,82 | 48,82 | 48,82 | 48,82 | - | |
| Liivalaia 8, Tallinn 15040 | |||||||
| Estonia, Į/k 10060701 | |||||||
| Skandinaviska Enskilda – 3 720 698 | 3 720 698 | 12,11 | 12,11 | 12,11 | 12,11 | - | |
| klientų VP, Sergels Torg 2, | |||||||
| 10640 Stockholm, Sweden, | |||||||
| Į/k 502032908101 |
Jokie bendrovės akcininkai neturi specialių kontrolės teisių.
Visi akcininkai turi vienodas balsavimo teises, bendrovei nėra žinoma, kad egzistuotų kokių nors akcininkų balsavimo teisių apribojimų.
3.2.4 Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos bendrovė žino ir dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės
Bendrovei nėra žinoma apie jokius tokio tipo akcininkų tarpusavio susitarimus.
AB "Snaigė" 30 735 715 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą. Bendra nominali vertė – 30 735 715 Lt. VP CD kodas 10927. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) Lt.
2010 m. balandžio 14 d. Bendrovė padavė paraišką į AB Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukti 61 372 vnt. AB "Snaigė" 368 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų emisiją. Bendra nominali emisijos vertė yra 6 137 200 EUR, vertybinių popierių ISIN kodas LT1000401315. Vienos obligacijos nominali vertė – 100 EUR. Obligacijų išpirkimo data – 2011 m. balandžio 11 d.
Prekyba vertybinių popierių biržoje bendrovės PVA pradėta 1995 m. rugpjūčio 11 d.
Į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos nuo 1998 balandžio 9 d.
2009 m. gegužės 8 d. bendrovė savo iniciatyva pateikė prašymą AB NASDAQ OMX Vilnius išbraukti Bendrovės akcijas iš AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialiojo prekybos sąrašo ir įtraukti jas į AB NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą.
14
| Ataskaitinis periodas | Kaina (Lt) | Apyvarta (Lt) | Data | Bendra apyvarta | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| nuo | iki | maks. | min. | pask. | maks. | min. | pask. | pask. | vnt. | Lt |
| sesijos | sesijos | sesijos | ||||||||
| 2008 01 01 | 2008 03 31 | 6.99 | 4.30 | 4.50 | 1 597 050 | - | 4 564 | 2008 03 31 | 600 671 | 2 812 040 |
| 2008 04 01 | 2008 06 30 | 4.35 | 2.52 | 2.58 | 1 744 380 | - | 5 103 | 2008 06 30 | 660 946 | 2 589 446 |
| 2008 07 01 | 2008 09 30 | 2.59 | 1.54 | 1.54 | 46 496 | - | - | 2008 09 30 | 136 889 | 309 287 |
| 2008 10 01 | 2008 12 31 | 1.59 | 0.5 | 0.55 | 65 519 | - | 550 | 2008 12 30 | 291 640 | 231 584 |
| 2009 01 01 | 2009 03 31 | 0.55 | 0.2 | 0.2 | 283 817 | - | 3 311 | 2008 03 31 | 1 684 678 | 536 730.45 |
| 2009 04 01 | 2009 06 30 | 0.71 | 0.19 | 0.51 | 672 269 | - | 20 127 | 2009 06 30 | 6 759 213 | 3 302 407 |
| 2009 07 01 | 2009 09 30 | 1.02 | 0.39 | 0.74 | 961 510 | - | 136 229 | 2009 09 30 | 18 767 808 | 11 902 104 |
| 2009 10 01 | 2009 12 31 | 0.79 | 0.5 | 0.57 | 1 131 084 | 2 017 | 94 031 | 2009 12 30 | 9 043 825 | 6 274 783 |
| 2010 01 01 | 2010 03 31 | 0.86 | 0.55 | 0.7 | 648 185 | - | 18 933 | 2010 03 31 | 9 627 794 | 7 380 575 |
| 2010 01 01 | 2010 03 31 | 0.86 | 0.55 | 0.7 | 648 185 | - | 18 933 | 2010 03 31 | 9 627 794 | 7 380 575 |
| 2010 04 01 | 2010 06 30 | 0.72 | 0.61 | 0.63 | 306 979 | - | 47 284. | 2010 06 30 | 4 853 849 | 3 219 855 |
| 2010 07 01 | 2010 09 30 | 0.95 | 0.62 | 0.95 | 972 387 | - | 749 122 | 2010 09 30 | 11 371 485 | 9 440 418 |
| 2010 10 01 | 2010 12 31 | 1.1 | 0.901 | 0.925 | 1 261 881 | - | 85 281 | 2010 12 31 | 12 444 720 | 12 704 069 |
Prekyba bendrovės konvertuojamosiomis obligacijomis.
Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos duomenimis per 2010 m. biržoje nebuvo sudaryta bendrovės 2010 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų pirkimo-pardavimo sandorių.
Bendrovės vertybiniais popieriais nėra prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose.
| Kapitalizacija (Lt) |
|---|
| 107 223 143 |
| 61 474 602 |
| 42 854 142 |
| 15 305 051 |
| 5 565 473 |
| 14 191 956 |
| 20 592 250 |
| 15 861 598 |
| 19 479 156 |
| 19 479 156 |
| 19 363 500 |
| 29 198 929 |
| 28 441 306 |
15
Kadangi AB "Snaigė" paprastosios vardinės akcijos įtrauktos į Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Papildomąjį prekybos sąrašą, akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai gali būti sudaromi tik Nasdaq OMX Vilnius. Už biržos ribų sudaromi mainų, dovanojimo, paveldėjimo, atsiskaitymo už įsiskolinimą, atpirkimo (repo) sandoriai.
| Ataskaitinis periodas | Atsiskaitymas pinigais | Atsiskaitymas | Bendras | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ne pinigais | kiekis (vnt.) | |||||||
| Kaina (Lt) | VP kiekis | Suma (Lt) | Sandorių | VP kiekis | Sandorių | |||
| maks. | min | (vnt.) | skaičius | (vnt.) | skaičius | |||
| 2007 m. I ketv. | 11.50 | 5.47 | 347 690 | 2 548 606 | 16 | - | - | 347 690 |
| 2007 m. II ketv. | 11.21 | 4.48 | 212 610 | 1 197 021 | 9 | 55 | 1 | 212 665 |
| 2007 m. III ketv. | 8.83 | 7.02 | 78 146 | 684 792 | 5 | 8 150 | 1 | 86 296 |
| 2007 m. IV ketv. | 8.52 | - | 1 160 430 | 7 832 783 | 16 | 4 420 | 2 | 1 164 850 |
| 2008 m. I ketv. | 8.69 | 3.22 | 1 390 247 | 6 366 309 | 13 | - | - | 1 390 247 |
| 2008 m. II ketv. | 4.62 | - | 1 920 374 | 7 414 931 | 16 | - | - | 1 920 374 |
| 2008 m. III ketv. | 4.66 | 1.27 | 889 999 | 1 976 210 | 21 | - | - | 889 999 |
| 2008 m. IV ketv | 2.73 | 0.34 | 2 427 029 | 2 896 711 | 19 | 2 427 029 | ||
| 2009 m. I ketv. | 0.79 | 0.21 | 557 536 | 322 181 | 29 | 90 | 1 | 557 626 |
| 2009 m. II ketv. | 0.69 | 0.19 | 2 412 906 | 1 088 399 | 19 | 645 | 1 | 2 413 551 |
| 2009 m. III ketv. | 0.78 | 0.40 | 4 166 132 | 2 165 669 | 18 | 1 042 000 | 1 | 5 208 132 |
| 2009 m. IV ketv | 0.68 | 0.28 | 474 000 | 313 858 | 4 | - | - | 474 000 |
| 2010 m. I ketv. | 0.89 | 0.28 | 1 262 171 | 932 415 | 14 | 800 | 2 | 1 262 971 |
| 2010 m. I ketv. | 0.89 | 0.28 | 1 262 171 | 932 415 | 14 | 800 | 2 | 1 262 971 |
| 2010 m. II ketv. | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 2010 m. III ketv. | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 2010 m. IV ketv. | 1.07 | 0.99 | 2 110 000 | 2 172 759 | 3 | - | - | 2 110 000 |
| Už biržos ribų sudaryti sandoriai AB "Snaigė" paprastosiomis vardinėmis akcijomis | ||
|---|---|---|
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sistemoje nepateikiama informacijos apie užbiržinę prekybą bendrovės 2009 m išleistomis konvertuojamosiomis obligacijomis.
Per 2009 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Per 2010 metus savų akcijų supirkimų nebuvo vykdoma.
Akcijų kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai santykis
| Metai | Pelnas tenkantis vienai akcijai, Lt | Akcijų kaina | Akcijų kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai santykis |
|---|---|---|---|
| 2005 | 0.65 | 17.2 | 26.46 |
| 2006 | -0.44 | 12.1 | neig. |
| 2007 | -0.41 | 6.99 | neig. |
| 2008 | -0.82 | 0.55 | neig. |
| 2009 | -1.31 | 0.57 | neig. |
| 2010 | -0.09 | 0.93 | neig. |
| Metai | Priskaičiuoti dividendai, Lt | Dividendų suma tenkanti vienai akcijai, Lt | Proc. nuo akcijos nominalios vertės |
|---|---|---|---|
| 1997 | 634 014 | 0,50 | 3,33 |
| 1998 | 900 299 | 0,71 | 4,73 |
| 1999 | 553 690 | 0,36 | 2,40 |
| 2000 | 169 183 | 0,11 | 0,73 |
| 2001 | 2 676 166 | 1,74 | 11,60 |
| 2002 | 18 456 324 | 12,00 | 80,00 |
| 2003 | 3 074 054 | 2,00 | 11,33 |
| 2004 | 1 384 224 | 0,06 | 6,00 |
| 2005 | 0 | 0 | 0 |
| 2006 | 0 | 0 | 0 |
| 2007 | 0 | 0 | 0 |
| 2008 | 0 | 0 | 0 |
| 2009 | 0 | 0 | 0 |
| 2010 | 0 | 0 | 0 |
Bendrovė šiuo metu neturi patvirtintos dividendų mokėjimo politikos. Dėl nepalankios finansinės situacijos, bendrovė pastaraisiais metais neišmokėjo dividendų kompanijos akcininkams.
2010 m. kovo mėn. 3 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities" dėl bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų valdymo.
2011 m. vasario 9 d. AB "Snaigė" sudarė sutartį su AB "Šiaulių bankas" dėl bendrovės vertybinių popierių apskaitos ir vertybinių popierių sąskaitų valdymo.
2008 m. sausio 30 d. AB "Snaigė" sudarė rinkos formavimo sutartį su UAB FMĮ "Orion Securities". Ši sutartis buvo nutraukta 2011 m. vasario 11 d.
Nėra nustatyta jokių perleidimo apribojimų Bendrovės išleistiems vertybiniams popieriams.
| 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. | 2007 m. | 2006 m | |
|---|---|---|---|---|---|
| Pardavimų pajamos | 113 838 664 | 123 542 451 | 340 955 610 | 412 803 030 | 356 441 622 |
| Bendrasis pelnas | 17 427 496 | 12 621 987 | 42 565 127 | 49 087 235 | 50 315 207 |
| Grynasis nuostolis | -2 612 907 | -38 182 235 | -24 100 344 | -11 415 935 | -10 585 267 |
| Vidutinė akcijos kaina | 0,86 | 0,61 | 3,52 | 9,4 | 12,94 |
| Finansiniai rodikliai | 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. |
|---|---|---|---|
| Pelno prieš mokesčius rodiklis, % (einamųjų metų pelningumas) | -2,7% | -31,51% | -7,60% |
| Bendroji marža, % | 15,31% | 8,87 % | 12,60% |
| EBITDA marža, % | 8,06% | -16,96% | 0,90% |
| Mokumo rodiklis, % (bendrojo trumpalaikio mokumo) | 63.9% | 50,46% | 86% |
| Skolos ir viso turto santykis, % (bendras skolos rodiklis) | 67.57% | 36,53% | 64,95% |
| Vidutinės akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis, % | -8,55% | -128,50% | -34,68 |
| Akcijų rodikliai | 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. |
| Grynasis pelnas akcijai, Lt | -0,09 | -1,37 | -0,87 |
| Vidutinė metų akcijos rinkos kaina, Lt | 0,79 | 0,49 | 3,02 |
| EBITDA akcijai, Lt | 0,30 | -0,74 | 0,11 |
| EBITDA daugiklis (EBITDA akcijai / akcijos vidutinė metų rinkos kaina) | 0,38 | -1,50 | 0,04 |
| Visi dividendai, tūkst. Lt | - | - | - |
| Dividendai vienai akcijai, Lt | - | - | - |
| Vidutinė buhalterinė akcijos vertė, Lt | 1,10 | 1,07 | 2,5 |
AB "Snaigė" specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Be to, gaminami šaldytuvai komerciniams tikslams ir viešbučiams bei restoranams. Taip pat gaminamos atsarginės dalys šaldytuvams, įrankiai
bei įrengimai.
Bendrovė gamina aukštos kokybės įvairių modelių buitinius šaldytuvus, šaldytuvus – vitrinas bei vyno šaldytuvus, šaldiklius bei jų atsargines dalis.
Pagrindinė bendrovės produkcija – šaldytuvai. Jie klasifikuojami į keturias pagrindines kategorijas:
• Kombinuoti šaldytuvai su atskiromis išorinėmis durimis;
• Vienkameriniai šaldytuvai;
2010 metais daugiausia pagaminta kombinuotų šaldytuvų su atskiromis išorinėmis durimis.
Konsoliduoti paskutiniųjų trejų metų pardavimai:
| Veiklos rūšis | 2010 m. | 2009 m. | 2008 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | Vnt. | Proc. | |
| Parduoti šaldytuvai, vnt. | 184 635 | 100 | 199 418 | 100 | 523 219 | 100 |
| iš to skaičiaus: | ||||||
| Kombinuoti šaldytuvai | 125938 | 68,2 | 140318 | 70,4 | 410 761 | 78,5 |
| su atskiromis išorinėmis durimis | ||||||
| Buitiniai šaldytuvai (vienkameriniai) | 13 992 | 7,6 | 17 930 | 9,0 | 28 466 | 5,4 |
| Šaldikliai | 34 893 | 18,9 | 33 185 | 16,6 | 66 766 | 12,8 |
| Komerciniai šaldytuvai | 9 812 | 5,3 | 7 985 | 4,0 | 17 226 | 3,3 |
4.2.2 Gamybos nutraukimas ar sumažinimas, turėjęs ar turintis esminės įtakos bendrovės veiklos rezultatams per 2 pastaruosius ūkinius metus
Kaliningrado gamyklos darbas sustabdytas nuo 2009 m. kovo 2 d.
Pagal pardavimo rinkų svarbumą ir geografinį pasidalinimą bendrovė savo pardavimo rinkas dalina į šias pagrindines grupes: Baltijos šalių rinka (Lietuva, Latvija, Estija), Rytų rinka (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Uzbekija, Tadžikija, kitos NVS šalys), Vakarų rinka (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Lenkija, Portugalija, Čekija, kitos Vakarų ir Centrinės Europos šalys).
2010 m. AB "Snaigė" pardavė virš 184 tūkst. šaldytuvų. Pagrindinės produkcijos pardavimo pajamos siekė 113,8 mln. Lt, tai yra 7,4 proc. mažiau nei pernai. Pardavimo apimtys mažėjo dėl nukritusių apyvartų Vakarų bei Baltijos šalių rinkose. Šiam kritimui kompensuoti neužteko gana ryškaus pardavimo augimo Rytų rinkose (apie 36 proc. palyginus su 2009 m.).
Daugiausiai (47,5 proc.) pardavimo pajamų bendrovė gavo iš Vakarų rinkos. Šiek tiek mažiau (44,4 proc.) - iš Rytų rinkos. Mažiausiai bendrovė gavo pardavimo pajamų (8,1 proc.) iš Baltijos šalių rinkos. Eksportas sudarė 94 proc. visos parduotos produkcijos, t.y. 105, 7 mln. litų.
Bendrovės 2010 m. pardavimo struktūra (pagal pajamas):
2010 m bendrovė Rytų rinkoje pardavė 85,9 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 50,5 mln. litų pardavimo pajamų, t.y. 36 proc. daugiau nei 2009 m.
Šiо ženklаus pardavimo pajamų augimо pagrindinė priežastis buvo pardavimo augimas Ukrainoje. Po to, kai 2009 m. gale buvo atšaukti papildomi muito mokesčiai, galioję beveik visus 2009-uosius, 2010 metais bendrovei pavyko susigrąžino didžiąją dalį savo prekybinių pozicijų. 2010 m AB "Snaigė" Ukrainoje pardavė 68,1 tūkst. vnt. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė 41,4 mln. litų, t.y. apie tris kartus daugiau nei pernai. Ekspertiniais duomenimis AB "Snaigė" užėmė apie 4 proc. Ukrainos buitinių šaldytuvų rinkos.
AB "Snaigė" 2010 m. užmezgė prekybinius santykius su Tadžikija bei pradėjo aktyviau prekiauti su Uzbekija. Tai – egzotiškos, tolimos, bet pelningos rinkos, kuriose "Snaigės" šaldytuvai ypač vertinami. 2010 m. bendrovė šiose rinkose pardavė 4 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 2,6 mln. litų pajamų.
Pradavimas Rusijos rinkoje po Kalingrado gamyklos uždarymo 2009 m. ženkliai sumažėjo. 2010 m. bendrovė pardavė tik 6,3 tūkst. vnt. šaldytuvų bei gavo 2,2 mln. litų pajamų, t.y. 9 kartus mažiau nei pernai.
Dėl papildomų muitų įvedimo sumažėjo bendrovės pardavimas Kazachstane. 2010 m. bendrovė pardavė tik 1 tūkst. šaldytuvų bei gavo 0,6 mln. litų pajamų, t.y. virš trijų kartų mažiau negu pernai.
Vakarų rinkoje AB "Snaigė" 2010 m. pardavė 87,5 tūkst. vnt. šaldytuvų ir gavo 54 mln. litų pajamų. Tai yra 28 proc. mažiau pajamų nei pernai. Daugiausia produkcijos buvo parduota ir daugiausia pajamų gauta Vokietijoje (24,7 tūkst. vnt. 15,7 mln. Lt), Prancūzijoje (24 tūkst. vnt. 13,3 mln. Lt) bei Portugalijoje (13,1 tūkst. vnt. 7,3 mln. Lt). Kitaip nei buvo tikėtasi, 2010 m buitinės technikos rinka nerodė jokių ryškių atsigavimo požymių. Atvirkščiai – Centrinės Europos šalyse dėl besitęsiančio ekonominio nuosmukio buitinės technikos ( tame tarpe ir šaldytuvų bei šaldiklių) rinka krito apie 20 proc. Rinkos kritimas buvo stebimas ir Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui - Pran-
cūzijoje ir Vokietijoje 2010 m. rinka krito apie 2 proc. Per 2010 m. bendrovė užmezgė prekybinius santykius ir savo produkciją pradėjo tiekti šiems klientams:
• "Boulanger" (Prancūzija), stambus mažmeninės prekybos tinklas;
• "Tintu equipment" (Ispanija), smulkus didmenininkas, dirbantis komercinių prietaisų segmente;
• "Asko" (Švedija), didmenininkas, dirbantis komerciniu prietaisu segmente.
Tačiau bendrovė tais pačiais metais prarado tokius savo klientus kaip "Frigistar" (Belgija), "NEG Novex" (Vokietija), "Praktiker" (Vokietija), "Socomel" (Italija), "Eurotech" (Slovakija) - šios bendrovės pradėjo pirkti pigesnius gaminius iš Kinijos bei Turkijos gamintojų.
Kai kurie AB "Snaigės" klientai, tokie kaip stambus mažmeninės prekybos tinklas "Quelle" (Prancūzija) ir didmenininkas "Elmax" (Slovakija) – neišlaikė ekonominio nuosmukio ir bankrutavo. Tačiau kiti ilgamečiai AB "Snaigė" klientai, tokie kaip "Severin" (Vokietija), "Smeg" (Italija), "Orima" (Portugalija), "Conforama" (Prancūzija) išlaikė turėtas pozicijas bei tęsė sėkmingą bendradarbiavimą su bendrove.
AB "Snaigė" buvo nelengva konkuruoti su Kinijos bei Turkijos gamintojais, kurie siūlė krizės metu aktualius itin žemos kainos gaminius. Tačiau aukščiausios energijos naudojimo efektyvumo klasės segmente bendrovė pasirodė labai gerai: ji viena pirmųjų Europoje pristatė minėtos klasės šaldytuvus. Šių šaldytuvų kokybę puikiai įvertino Vokietijos, Prancūzijos bei Italijos klientai. Be to – bendrovė atrado dar vieną prekybinę nišą Vakarų šalyse. Tai – įvairių spalvų šaldytuvų gamyba mažomis partijomis. Tam tikslui AB "Snaigė" pirko specialią dažymo įrangą, kuri pilnai pateisino bendrovės lūkesčius. Šią nišą bendrovė ketina plėsti ir kitais metais.
Pardavimai Vakarų rinkoje 2010 m. (pagal pajamas):
2010 m. AB "Snaigė" Baltijos šalių rinkoje pardavė daugiau nei 11 tūkst. šaldytuvų ir gavo 9,3 mln. litų pajamų, t.y. 14 proc. mažiau palyginus su 2009 m.
2010 m. Lietuvoje AB "Snaigė" pardavė apie 9 tūkst. Šaldytuvų, gavo virš 8 mln. litų pardavimo pajamų, t.y. 7,4 proc. mažiau nei pernai. Ekspertiniais duomenimis 2010 metais AB "Snaigė" užėmė apie 10 proc. Lietuvos buitinių šaldytuvų rinkos.
Latvijoje 2010 m. buvo parduota 1,2 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos siekė beveik 1,1 mln. litų. AB "Snaigė" 2009 m. Estijoje pardavė daugiau nei 1,5 tūkst. šaldytuvų, pardavimo pajamos viršijo 0,5 mln. litų. Didžiausią įtaką kitose Baltijos šalyse pardavimo mažėjimui turėjo pagrindinio bendrovės partnerio Latvijoje bankrotas, sumažėjęs vartojimas bei išaugęs pigios Kinijos produkcijos pardavimas Estijoje.
2010 m. bendrovė pardavė 59,4 proc. produkcijos su savo prekiniais ženklais SNAIGĖ ir GENERAL FROST. Be šių, bendrovė pagamino šaldytuvus su kitų gamintojų ir mažmeninės prekybos tinklų prekiniais ženklais: General Frost - TESCO, antras didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Europoje; Far - CONFORAMA, didžiausias buitinės technikos mažmeninės prekybos tinklas Prancūzijoje;
Smeg (Italija); Electrolux; Whirlpool; Zannusi; Bartscher; Brandy Best; Coldis; Continent; Cool; Exquisit; Frigibel; Helkina; KBS; Orima; Raymond; Tschibo.
Bendrovės prekinių ženklų portfelis 2010 m. (pagal pardavimo pajamas):
40,65% - Kiti prekiniai ženklai 58,96% - "Snaigė" 0,39% - "General frost"
Bendrovei tiekiamos medžiagos bei komplektuojančios dalys iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Didžioji jų dalis – Europos šalių gamintojai bei žaliavų tiekėjai. Toliau didėjo pirkimų apimtys iš Pietryčių Azijos šalių (daugiausia iš Kinijos). Bendradarbiaujama su Pietų Amerikos, Korėjos kompresorių gamintojais.
Stambiausi tiekėjai: "ACC", "Danfos Compressors" Gmbh (kompresoriai), "Geko-Kart", "CFF", AO "Severstallat", "Arcelor-Mittal", "KME Europa Metal", "KM Ibertubos" S.A., "Sintur" s.z o.o., "BASF", "Total Petrochemical"), Bay "Systems Nothern Europe", UAB "ARA", UAB "Lisiplast", UAB "Hoda", "Telko group".
Aukštos kokybės garantija ir efektyvi logistika, geriausia rinkos pirkimo kaina ir sąlygos, konkurencija tarp tiekėjų ir nuolatinė alternatyvių medžiagų paieška - tai bendrovės tiekimo strategijos prioritetai. Konkurencija tarp tiekėjų ir alternatyvių medžiagų paieška, skatina perkamo produkto tobulinimą. AB "Snaigė" tiekėjų techninės tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su bendrovės technologais ir konstruktoriais, ieškodami bendrų technologinių sprendimų, gerinančių produkto kokybę bei mažinančių produkto savikainą.
Bendrovės sėkmė priklauso ne tik nuo jos dydžio, įvaizdžio, strategijos, bet didele dalimi ir nuo to, kaip ji elgiasi su savo personalu. Visi iššūkiai ir pokyčiai, su kuriais susiduria bendrovė, susiję su joje dirbančiais žmonėmis, todėl veiklos efektyvumą pirmiausiai lemia gebėjimas valdyti žmogiškuosius išteklius.
Personalo politika bei žmogiškųjų išteklių valdymas bendrovėje susideda iš: žmogiškųjų išteklių planavimo, personalo komplektavimo (pritraukimas, atranka, priėmimas ir išlaikymas), personalo ugdymo, veiklos vertinimo, personalo motyvavimo, elgesio normų, darbų saugos, taip pat socialinių sąlygų užtikrinimo.
Susiduriant su permainomis ir naujais iššūkiais, bendrovei svarbiausia sugebėti su kuo mažesniais kaštais išlaikyti kvalifikuotą, gabų ir motyvuotą personalą, gebantį vykdyti nustatytus uždavinius ir padėti bendrovei pasiekti jos strateginius tikslus.
Strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas. Personalo politikos tikslas - padėti bendrovei prisitaikyti prie naujų aplinkos reikalavimų ir įgyvendinti strateginius tikslus, tai administravimo efektyvumo didinimas, žmogiškųjų išteklių praktikos susiejimas su bendra bendrovės strategija, žmogiškųjų išteklių įvertinimas.
Žmogiškųjų išteklių planavimas. Užtikrinti efektyvų pareigybių skaičių ir struktūros planavimą, užtikrinti žmogiškųjų išteklių poreikio planavimą, planavimo kokybės įvertinimą.
Veiklos analizė. Siekiant užtikrinti efektyvesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, būtina įvertinti naujus veiklos uždavinius, atsisakyti neefektyvios veiklos, funkcijų dubliavimo, pergrupuoti ir naujai perskirstyti funkcijas.
Bendrovės ugdymas. Personalo ugdymas yra būtina sąlyga bendrovės strateginiams tikslams pasiekti, nes mokydamasis personalas įgyja kvalifikaciją ir gebėjimų. Kintantys bendrovės iššūkiai, aplinka, kurioje reikia vykdyti užduotis, naujų technologijų taikymas, sudėtinga situacija darbo rinkoje rodo, kad būtina investuoti į personalo mokymą (kvalifikacijos kėlimą), nes tai motyvuoja, gerina darbo kokybę, didina lojalumą, užtikrina efektyvesnį prisitaikymą prie naujų iššūkių ir sąlygų.
Veiklos įvertinimas ir karjera. Personalo veiklos vertinimas – neatsiejama karjeros planavimo dalis. Asmens potencialą ir tobulinimo sritis gali numatyti tik objektyvus vertinimas. Veiklos vertinimo tikslas – maksimaliai suderinti personalo veiklą su bendrovės tikslais. Veiklos valdymo procesas - tai aiškių ir pasiekiamų veiklos tikslų nustatymas, tikslų siekimo stebėjimas, darbuotojų veiklos (tikslų) koordinavimas, nustatytų tikslų koregavimas, metinis personalo veiklos vertinimas. Planuojant karjerą, labai svarbu, kad jis būtų nukreiptas ne tik į praeitį, t. y. asmens darbo rezultatus, bet ir į ateitį – jo gabumus, sugebėjimą keistis, vykdyti sudėtingesnes užduotis – į jo potencialą.
Personalo motyvavimas.Apklausų metu daugelis kaip pagrindinį veiksnį, sąlygojantį žemą motyvaciją, nurodo nepakankamą darbo užmokestį. Šiuo metu, esant sunkioms ekonominėms sąlygoms, būtina daugiau dėmesio skirti socialiniams motyvams stiprinti: asmeniniams pasiekimams skatinti, atsakomybei didinti, priklausymo grupei ar komandai, vadovavimo, saviraiškos galimybėms sudaryti ir kt.
| Darbuotojai | 2010 | 2009 | 2008 | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Skaičius | % | Vidutinis | Skaičius | % | Vidutinis | Skaičius | % | Vidutinis | |
| atlyginimas | atlyginimas | atlyginimas | |||||||
| Vadovai | 4 | 0,6 | 20 524 | 4 | 0,5 | 17 202 | 6 | 0,4 | 18 921 |
| Specialistai | 127 | 19,9 | 2 995 | 146 | 20,0 | 2 938 | 230 | 16,4 | 3 046 |
| Darbininkai | 506 | 79,4 | 1 394 | 582 | 79,5 | 1 250 | 1 168 | 83,2 | 1 508 |
| Iš viso: | 637 | 100,0 | 1 818 | 732 | 100,0 | 1 653 | 1 404 | 100 | 1 845 |
4.5.2 Bendrovės darbuotojai 2008 – 2010 m. pagal personalo grupes:
2010 m. bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 13 proc. palyginus su 2009 m. Toks darbuotojų skaičiaus mažėjimas – bendrovės nuo 2008 m. vykdomos kaštų mažinimo strategijos išdava. Šios strategijos vienas iš tikslų – pertvarkyti bendrovės darbą, atsisakant nereikalingų ar mažiau reikalingų funkcijų. Šios strategijos įgyvendinimas ir lėmė darbuotojų skaičiaus mažėjimą.
| Darbuotojų išsilavinimas | 2010 | 2009 | 2008 | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| skaičius | % | skaičius | % | skaičius | % | |
| Aukštasis | 100 | 15,7 | 131 | 17,9 | 168 | 12 |
| Spec. vidurinis | 383 | 60,1 | 431 | 58,9 | 771 | 55 |
| Vidurinis | 145 | 22,8 | 160 | 21,9 | 449 | 31,9 |
| Nebaigtas vidurinis | 9 | 1,4 | 10 | 1,4 | 16 | 1,1 |
| Iš viso: | 637 | 100 | 732 | 100 | 1 404 | 100 |
4.5.4 Bendrovės ir dukterinių įmonių darbuotojai 2008 – 2010 m. pagal personalo grupes*:
| Darbuotojai | 2010 | 2009 | 2008 | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| skaičius | % | skaičius | % | skaičius | % | ||
| Vadovai | 8 | 1,04 | 8 | 0,6 | 11 | 0,5 | |
| Specialistai | 171 | 22,2 | 294 | 20,6 | 394 | 18 | |
| Darbininkai | 591 | 76,8 | 1 123 | 78,8 | 1 832 | 81,5 | |
| Iš viso: | 770 | 100 | 1 425 | 100 | 2 237 | 100 |
*vidutiniai metiniai duomenys
4.6.1 Dukterinių bendrovių pavadinimai, būstinių adresai, veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, neapmokėta bendrovės dalis įstatiniame kapitale, grynasis pelnas (nuostolis), trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis, visų įsipareigojimų ir viso turto santykis
| TECHPROMINVEST | MOROZ TRADE* | LIGA SERVIS | SNAIGE – UKRAINE | ALMECHA | |
|---|---|---|---|---|---|
| Registracijos data, | Įregistruota 2002 m. | Įregistruota 2004 m. | Įregistruota 2005 m. | Įregistruota 2002 m. | Įregistruota 2006 m. |
| buveinės adresas | lapkritį. Adresas: Bolšaja | gegužės mėn. | rugpjūtį. Adresas: | lapkritį. Adresas: | lapkritį. Adresas: |
| Okrūžnaja 1-a, | Adresas: Prospekt Mira 52, | Prospekt Mira 52, | Gruševskio g. 28-2a/43, | Pramonės g. 6, | |
| Kaliningradas, Rusija | Maskva, Rusija | Maskva, Rusija | Kijevas, Ukraina | Alytus, Lietuva | |
| Veiklos pobūdis | Šaldytuvų gamyba | Prekyba ir rinkodaros | Prekyba ir rinkodaros | Prekyba ir rinkodaros | Kitų niekur |
| paslaugos | paslaugos | paslaugos | nepriskirtų mašinų | ||
| ir įrangos gamyba | |||||
| AB "SNAIGĖ" turima | 100 | 100 | 100 | 99 | 100 |
| įstatinio kapitalo dalis, % | |||||
| Įstatinio kapitalo | 50 294 873 | 855 | 855 | 54 474 | 1 375 785 |
| dydis (Lt) | |||||
| Neapmokėta emitento | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta | Pilnai apmokėta |
| dalis įstatiniame kapitale | |||||
| 2010 m. grynasis | (917 630) | - | (292 587) | (35 258) | 38 646 |
| pelnas (nuostolis) (Lt) |
*OOO MOROZ TRADE likvidaus turto neturi, todėl finansiniai rodikliai nepateikiami.
4.6.2 Stambūs, sudarantys daugiau kaip 10 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, investicijų projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus: investicijų rūšys, investicijų apimtys, investicijų finansavimo šaltiniai, investicijų geografinis pasiskirstymas
AB "Snaigė" kiekvienais metais investuoja į techninės pažangos vystymą, į naujų ekologiškų, ekonomiškų ir madingų gaminių įsisavinimą. Įsisavinti trys nauji gaminiai, patobulinti gaminami gaminiai. Įsisavinant naujus gaminius įsisavintos ir naujos technologijos, taip pat tobulintos esamos.
Visos investicijos – ir į materialųjį, ir į nematerialųjį turtą, nukreiptos bendrovės vystymui, jos veiklos gerinimui, veiklos kaštų mažinimui.
Investicijos AB "Snaigė" Alytuje:
2008 metais naujų gaminių įsisavinimui, gamybos technologijų vystymui ir tobulinimui investuota 3,284 mln. Lt.
2009 metais į naujų gaminių kūrimą, gamybos palaikymą ir tobulinimą, energetinio ūkio modernizavimą įnvestuota 1,659 mln. Lt.
Naujų gaminių kūrimui skirta 0,516 mln. Lt;
Metų eigoje atlikti šaldytuvų RF27, RF31 ir RF34 energetinio efektyvumo didinimo tiriamieji darbai leido pradėti projektuoti šių modelių "A++" energetinio efektyvumo klasės šaldytuvų serija.
2009 m. rugpjūčio mėnesį pasirašius sutartį su Finansų ir Ūkio ministerijomis dėl dalinio finansavimo per ES struktūrinius fondus, pradėtas projektuoti šaldytuvas RF36 su daugiafunkciniu skyriumi, turintis "No frost" šaldymo sistemą.
• Informacinių technologijų vystymui – 0,023 mln. Lt.
2008-2009 metais buvo įmonėje vykdoma kaštų mažinimo programa, pagal kurią įvykdytos taupymo priemonės davė 8,28 Lt ekonomiją vienam šaldytuvui. Iš viso šios programos dėka įmonė sutaupė 1 mln. 264 tūkst. Lt.
2010 metais naujų gaminių kūrimui ir įdiegimui, technologiniam vystymui, techniniam palaikymui, logistikos priemonių tobulinimui ir kompiuterinės įrangos atnaujinimui buvo investuota 1 mln. 433 tūkst. Lt.
Naujų gaminių kūrimui, jų gamybos parengimui bei esamų gaminių tobulinimui buvo investuota 770,5 tūkst. Lt. Buvo sukurti ir išleisti šie nauji gaminiai:
A++ energetinės klasės šaldytuvai RF27, RF31, RF34;
A+ energetinės klasės šaldiklis F245;
A+ energetinės klasės vienkamerinis šaldytuvas C290.
Sukurtas RF36NF šaldytuvas su daugiafunkciniu skyriumi.
Patobulinti esami gaminiai:
LED šviestuvų įdiegimas ND RF šaldytuvuose;
LED šviestuvų įdiegimas CD290 ir CD350 šaldytuvuose;
Šaldytuvo C290-1XXX2 A pritaikymas naujų ES direktyvų atitikimui.
Į tolesnį technologijų vystymą, ypatingai svarbių ir efektyvių projektų diegimą 2010 m. buvo investuota 108,1 tūkst. Lt.
Pagal gamybos techninio palaikymo programą susidėvėjusių įrankių ir įrangos keitimui išleista 2,3 tūkst. Lt., bei įsigyta ilgalaikio turto už 168,3 tūkst. Lt.
Į logistikos priemonių tobulinimą 2010 m. investuota 1,0 tūkst. Lt.
Į kompiuterinės įrangos atnaujinimą buvo investuota 31,8 tūkst. Lt.
Investicijos bendrovei priklausančioje įmonėje "Techprominvest" (Kaliningradas, Rusija):
2008 metais ten pat buvo investuota 1 mln. 955 tūkst. Lt. Šios investicijos paskirstytos taip:
• Nupirkti 3 komplektai įrangos, skirtos šaldytuvų spintų užpylimui putų poliuretanu - 259 000 Lt;
• Lietforma durų antdėklų gamybai – 155 400 Lt;
• Modernizuota durų panelių gamybos linija – 138 100 Lt;
• Kita technologinė įranga – 1 402 500 Lt.
2009 metais į įmonę "Techprominvest" investuota nebuvo.
2010 metais į įmonę "Techprominvest" investuota nebuvo.
Bendrovės aplinkos apsaugos vizija - ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės produktai, jų gamybos technologija bei paslaugos nedaroneteisėto poveikio atmosferos orui, vandenims, darbuotojams, vartotojams, aplinkai.
Aplinka neturi būti užteršta gamybos bei produktų atliekomis daugiau negu tai neišvengiama ir leidžiama. Bendrovės vadovybė, siekdama įgyvendinti viziją ir aiškiai suprasdama aplinkos apsaugos svarbą, prisiima šiuos įsipareigojimus:
AB "Snaigė" yra viena iš pažangiausių Lietuvos gamybinių įmonių aplinkosaugos srityje. Mūsų vizija – ekologiški gaminiai, švari technologija ir švari aplinka.
Bendrovės veiklą reglamentuoja aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus. Sistema veikia jau nuo 1995 metų.
Kurdami naują gaminį visada teikiame pirmenybę žaliavas ir išteklius taupančiai gamybai, saugiam transportui, minimaliam atliekų kiekiui ir produkcijos kokybei. Gamybai stengiamės naudoti medžiagas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.
AB "Snaigė" laikosi 2005 metų liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, reglamentuojančios gaminių projektavimą.
"Snaigės" šaldytuvai gaminami iš ekologiškų medžiagų, kuriose nėra pavojingų elementų. Pavyzdžiui, kiekviena plastikinė detalė šaldytuve pažymėta (pagal ISO), kad ją būtų galima panaudoti dar kartą, perdirbti pagal Direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikalavimus.
Projektuojant ir gaminant "Snaigės" šaldytuvus, stengiamasi įvairiais būdais mažinti žalingą poveikį aplinkai: - nenaudojamos medžiagos, sukeliančios šiltnamio efektą, ardančios ozono sluoksnį;
nenaudojamos žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos;
atliekama medžiagų sunaudojimo analizė.
Pirkdami šaldymo prietaisą vartotojai gauna ir informacijos, susijusios su ekologija. Patariama, kaip įrengti, naudoti ir prižiūrėti gaminį, kad jį galima būtų kuo ilgiau naudoti, o aplinkai daromas poveikis būtų sumažintas. Be to nurodoma, kaip grąžinti gaminį pasibaigus jo naudojimo laikui.
Bendrovėje veikia senų šaldytuvų utilizavimo sistema. Nuo 2006 m. vidurio bendrovė ėmėsi tvarkyti stambių namų apyvokos prietaisų – šaldytuvų ir šaldiklių – atliekas.
AB "Snaigė" nuosekliai laikosi Kioto protokolo reikalavimų dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos. Bendrovėje taupoma elektra, vanduo ir šiluma: per dešimtmetį trigubai sumažintas šių išteklių naudojimas.
Makroekonominė rizika – Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulinėje rinkoje yra jaučiamas ekonomikos bei vartojimo sulėtėjimas, o tai gali turėti įtakos bendrovės gaminamų produktų paklausai bei verslo perspektyvoms. Investuotojas prisiima riziką, jog dėl šių makroekonominių priežasčių gali suprastėti bendrovės finansinė būklė.
Kredito rinkų rizika – šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ir pasaulinėje kreditų rinkoje jaučiamas suaktyvėjimas bei kredito prieinamumo pagėrėjimas. Nors bendrovės vidiniai finansiniai resursai yra riboti, jos veikla didele dalimi priklauso nuo išorinio kreditinio finansavimo. Atsižvelgiant į pasaulinės kreditų rinkos atsigavimą galima daryti prielaidą, kad tai teigiamai paveiks bendrovės finansinę situaciją.
Bendrovės finansinės apskaitos tikslumo rizika – 2007 m. finansinių ataskaitų audito išvadoje bendrovės auditorius pareiškė sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų tikslumo (tiksli pareikšta nuomonė bei jos pagrindimas nurodytas 2007 m. konsoliduotose finansinėse ataskaitose). 2008 m. finansinių ataskaitų audito išvadoje bendrovės auditorius atsisakė pareikšti nuomonę dėl finansinių ataskaitų tikslumo (tikslus atsisakymas pareikšti nuomonę bei atsisakymo pagrindimas nurodytas 2008 m. konsoliduotose finansinėse ataskaitose). Ankstesni bendrovės finansinių ataskaitų netikslumai leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja rizika, jog ir ateities periodais bendrovės finansinės ataskaitos gali ne visiškai tiksliai apibūdinanti bendrovės finansinę padėtį. 2009 m. finansinių ataskaitų audito išvadoje bendrovės auditorius pareiškė nuomonę su išlyga apie finansinę bendrovės padėtį, kad pateiktos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi AB "Snaigė" grupės 2009 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį pagal Tarptautinius Finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Tarptautinės prekybos apribojimų rizika – dalis bendrovės pagaminamos produkcijos yra eksportuojama į trečiąsias šalis (nepriklausančias Europos Sąjungai). Egzistuoja rizika, jog pasikeitusi trečiųjų šalių užsienio prekybos politika pablogins eksporto į šias šalis sąlygas. Toks pasikeitimas neigiamai paveiktų bendrovės eksporto galimybes ir finansinę situaciją.
Teisminių procesų rizika – 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą byloje kurioje AB "Snaigė" dalyvavo kaip atsakovas, o AS "Compfitt Glass" kaip ieškovas. 2010 m. spalio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį dėl šio sprendimo pakeitimo, t.y. priteista suma 2 191 089,04 Lt. padalinta į dvi lygias dalis po 1 095 544,52 Lt, ir pirmąją dalį AB "Snaigė" įpareigota sumokėti iki 2011 m. vasario 1 d. (šiuo metu ieškoma galimybių šią dalį sumokėti ieškovui palankesniu grafiku), o likusi dalis išdėstyta mokėti lygiomis dalimis iki 2012 m. vasario 12 d. Kadangi dalis prekių (už beveik 500 000 Lt.), už kurias ieškovas reikalauja sumokėti ir Kauno apygardos teismas 2010 vasario 12 d. priteisė sumokėti, net nebuvo pristatytos AB "Snaigė", AB "Snaigė" teisminiu keliu sieks savo interesų gynimo mažinant 2012 m. vasario 12 d. priteistą sumą negautų prekių verte. Įsipareigojimo padengimas iš bendrovės apyvartinių lėšų galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę padėtį.
Rinkos rizika – bendrovė užsiima įvairių komercinių bei buitinių šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir pardavimu. Investuotojai prisiima riziką, kad dėl neigiamų pokyčių gaminamos produkcijos bei gamyboje naudojamų žaliavų rinkose bendrovė patirs nuostolius, apsunkinančius bendrovės finansinę situaciją.
Politinė rizika – bendrovė užsiima gamybine veikla, kurios metu išsiskiria aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. Gamtosauga, tiek Lietuvos tiek ir Europos Sąjungos mastu, yra politiškai reguliuojama sritis. Dėl to egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus galiojantiems gamtosauginiams reikalavimams bei draudimams įmonė bus priversta papildomai investuoti į gamybinių procesų pritaikymą naujiems reikalavimams. Tokios investicijos galėtų neigiamai paveikti bendrovės finansinę būklę.
Veiklos tęstinumo rizika - egzistuoja rizika, kad dėl susiklosčiusių neigiamų pokyčių produkcijos rinkose, pablogėjusios bendrovės finansinės padėties, paskolų perfinansavimo galimybių sumažėjimo ar kitų rizikos veiksnių bendrovė nesugebės tęsti veiklos. Veiklos tęstinumo prielaidos išsamiai atskleistos 2009 m. konsoliduotų audituotų finansinių ataskaitų 2.2. pastaboje.
Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų ar technologijų, darbuotojų, atstovų veiksmų, išorinių veiksmų. Operacinės rizikos sudėtinė dalis yra teisinė rizika – tai rizika patirti nuostolius dėl bendrovės dabartinių ar ankstesnių pareigų, kylančių iš įvairių sutarčių ar susitarimų, bylų ar įstatymų, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Techniniai – technologiniai veiksniai – tai fizinis ir moralinis įvairių techninių priemonių nusidėvėjimas. Šios rūšies rizikos veiksniai gali bendrovės veiklą veikti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesiogiai bendrovę technologiniai veiksniai gali veikti per fizinį bei moralinį techninės bazės nusidėvėjimą. Dėl galimo bendrovės gaminamos produkcijos moralinio bei technologinio nusidėvėjimo konkurentų atžvilgiu (netiesioginiai technologiniai veiksniai) egzistuoja rizika, jog bendrovės gaminiai rinkoje taps nepaklausūs. Toks technologinės aplinkos pasikeitimas galėtų turėti neigiamos įtakos finansinei bendrovės situacijai.
Daugiau informacijos apie rizikos valdymą bei Bendrovės patiriamas palūkanų normų, valiutų kursų, kredito ir likvidumo rizikas atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 29 pastaboje.
4.8.1 Įmonių grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai
Bendrovės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą, vidaus kontrolės ir finansinės rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.
Bendrovės vyriausiasis finansininkas yra atsakingas už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo priežiūra bei galutinė jų peržiūra. Be to, jis nuolat peržiūri Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES, kad finansinėje atskaitomybėje būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja bendrovės ir grupės veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, periodiškai informuoja bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės rengimo darbų eigą.
Informacija apie susijusių šalių sandorius atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 31 pastaboje.
Informacija apie teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesus atskleista konsoliduotų finansinių ataskaitų 30 pastaboje.
AB "Snaigė" yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narys.
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) vienija 41 šakinę ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau kaip 2700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, užsienio firmų atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių veikla apima visas pagrindines pramonės šakas – beveik visos Lietuvoje pagamintos prekės yra jų produkcija.
Lietuvos Pramonininkų konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės. Savo politiką LPK vykdo savarankiškai. Konfederacija turi ženklią įtaką Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos Pramonininkų konfederacijos narių įstatiniame kapitale AB "Snaigė" nedalyvauja.
AB "Snaigė" yra asociacijos EEPA narys. EEPA - elektros įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigta organizacija. Pagrindinis organizacijos tikslas - vykdyti ES ir LR teisės aktuose numatytas savo narių atliekų tvarkymo prievoles. Nuo 2006 metų organizuoja elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymą, o nuo 2009 metų pabaigos - baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą. Asociacijos veikla:
• informuoja bei šviečia visuomenę elektros ir elektronikos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais. EEPA vienija 65 narius.
AB "Snaigė" yra LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija) narė. LINPRA yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ji atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus interesus, siekdama padidinti jo konkurencingumą ir internacionalizavimą.
Organizacija vienija virš 80 narių (įskaitant beveik visas didžiausias sektoriaus bendroves) Kartu su partneriais asociacijos "Linpra" veikla::
25
AB "Snaigė" yra buitinės technikos gamintojų asociacijos "CECED Lietuva" steigėjas ir narys. Asociacijos tikslai yra: koordinuoti asociacijos narių, dirbančių buitinės technikos gamybos srityje veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti, nagrinėti nariams iškilusius klausimus, užtikrinti tinkamą gamintojų interesų apsaugą ir t.t.
Bendrovės veikla nepriklauso nuo patentų ir licencijų.
Esminiai pobalansiniai įvykiai pateikiami konsoliduotose finansinėse ataskaitose.
5.3.1 Naujausia viešai skelbta informacija
2011 m. kovo 14 d. AB "Snaigė" gavo bendrovės akcininkų "KJK Fund SICAV-SIF", "Firebird Republics Fund", Ltd. ir "Firebird Avrora Fund", Ltd. pranešimą apie Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. kovo 14 d. priimtą sprendimą patvirtinti 2010 m. vasario 28 d. privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Snaigė AB akcijas cirkuliarą.
Oficialaus siūlymo kaina yra 0,33EUR (trisdešimt trys euro centai) už 1 (vieną) paprastąją vardinę 1 Lt (vieno lito) nominalios vertės (vertybinių popierių ISIN kodas LT0000109274) Snaigė AB akciją (ekvivalentas litais lygus 1,139424 Lt). Oficialaus siūlymo įgyvendinimo pradžia 2011 m. kovo 18 d., pabaiga – 2011 m. kovo 31 d. 2011 03 14
2011 m. kovo 10 d. AB "Snaigė" valdybos narys Nerijus Dagilis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2011 m. balandžio 26 d.
2011 m. balandžio 4 d. šaukiamas AB "Snaigė", (Bendrovė) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
Susirinkimo vieta - Bendrovės posėdžių salė, adresu Pramonės g.6, Alytus.
Susirinkimo pradžia - 10:00 val. (registracija prasidės 9:00 val.).
Susirinkimo apskaitos diena - 2011 m. kovo 28 d. (dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais akcininkai yra sudarę balsavimo teisės perleidimo sutartis). Teisių apskaitos diena – 2011 m. balandžio 18 d. (iš visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų kylančiomis akcininkų turtinėmis teisėmis akcininkai naudosis proporcingai teisių apskaitos dienos pabaigoje turimam akcijų skaičiui).
Susirinkimą inicijuoja ir šaukia Bendrovės valdyba.
Susirinkimo darbotvarkė:
Dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo.
Dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo.
Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
Sprendimų projektai susirinkimo darbotvarkės klausimais, dokumentai, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informacija, susijusi su akcininkų teisių įgyvendinimu, patalpinti Bendrovės tinklalapyje www.snaige.lt, meniu punkte "Investuotojams".Su šia informacija akcininkai taip pat galės susipažinti Bendrovės buveinėje (Pramonės g. 6, Alytus) darbo dienomis nuo 9:00 val. iki 16:00 val. (penktadienį iki 14 val.) Telefonai pasiteirauti: (8-315) 56206.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, gali siūlyti papildyti susirinkimo darbotvarkę, su kiekvienu siūlomu papildomu klausimu pateikdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo projektą arba, kai sprendimo priimti nereikia, - paaiškinimą. Siūlymai papildyti darbotvarkę turi būti pateikiami raštu arba elektroniniu paštu. Siūlymai raštu pristatomi darbo dienomis į Bendrovę arba siunčiami registruotu laišku adresu AB "Snaigė", Pramonės g. 6, LT-62175 Alytus. Siūlymai elektroniniu paštu pateikiami, siunčiant juos el. paštu [email protected]. Siūlymai papildyti darbotvarkę papildomais klausimais gali būti pateikti iki 2011 m. kovo 21 dienos 16 valandos. Jeigu susirinkimo darbotvarkė bus papildyta, apie jos papildymus Bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo praneš tais pačiais būdais kaip apie susirinkimo sušaukimą.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, gali siūlyti naujus sprendimų projektus klausimais, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į susirinkimo darbotvarkę. Siūlymai gali būti pateikiami raštu arba elektroniniu paštu. Siūlymai raštu darbo dienomis iki 2011 m. balandžio 1 dienos 14 valandos gali būti pristatomi į Bendrovę arba išsiunčiami registruotu laišku adresu AB "Snaigė", Pramonės g.6, LT-62175 Alytus. Susirinkimo metu siūlymai raštu gali būti pateikiami susirinkimo pirmininkui, jam paskelbus susirinkimo darbotvarkę, bet ne vėliau kaip susirinkimui pradėjus svarstyti darbotvarkės klausimus. Siūlymai elektroniniu paštu siunčiami adresu [email protected]. Susirinkime bus svarstomi iki 2011 m. balandžio 1 dienos 14 valandos šiuo elektroniniu paštu gauti siūlymai.
Akcininkai turi teisę iš anksto pateikti Bendrovei klausimų, susijusių su susirinkimo darbotvarkės klausimais. Klausimus, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki susirinkimo, akcininkai gali pateikti elektroniniu paštu adresu [email protected]. Į pateiktus klausimus Bendrovė atsakys elektroniniu paštu iki susirinkimo, išskyrus tuos klausimus, kurie susiję su Bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.
Registruodamiesi dalyvauti susirinkime, akcininkai ar jų įgalioti asmenys turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai privalo pateikti nustatyta tvarka patvirtintus įgaliojimus. Fizinio asmens išduotas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Užsienio valstybėje išduotas įgaliojimas turi būti su vertimu į lietuvių kalbą ir įstatymų nustatyta tvarka legalizuotas. Įgaliotinis gali būti įgaliotas daugiau negu vieno akcininko ir balsuoti skirtingai pagal kiekvieno akcininko duotus nurodymus. Akcininkas, turintis Bendrovės akcijų, įgytų savo vardu, bet dėl kitų asmenų interesų, prieš balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, turi atskleisti Bendrovei galutinio kliento tapatybę, akcijų, kuriomis balsuojama, skaičių ir jam pateiktų balsavimo nurodymų turinį ar kitokį paaiškinimą dėl sutarto su klientu dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime.
Akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti kitą fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti akcininko vardu susirinkime. Toks įgaliojimas notaro netvirtinamas. Elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas turi patvirtinti elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo programine įranga ir patvirtintu Lietuvos Respublikoje galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Apie elektroninių ryšių priemonėmis išduotą įgaliojimą akcininkas privalo pranešti Bendrovei elektroniniu paštu adresu [email protected] ne vėliau kaip iki paskutinės darbo dienos prieš susirinkimą 14 valandos. Įgaliojimas ir pranešimas turi būti rašytiniai. Elektroniniu parašu turi būti pasirašytas pats įgaliojimas ir pranešimas Bendrovei, o ne elektroniniu paštu atsiųstas laiškas. Pateikdamas Bendrovei pranešimą, akcininkas turi nurodyti internetinį adresą, iš kurio gali būti nemokamai atsisiunčiama akcininko elektroninio parašo tikrinimo programinė įranga.
Akcininkas arba jo įgaliotinis gali iš anksto balsuoti raštu, užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma yra Bendrovės tinklalapyje www.snaige.lt, meniu punkte "Investuotojams". Jeigu akcininkas raštu pareikalauja, Bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo akcininko įgaliotas asmuo, prie jo turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis su pridedamais dokumentais (jeigu reikia) turi būti pateikiami Bendrovei, siunčiant registruotu laišku, adresu AB "Snaigė", Pramonės g.6, LT-62175 Alytus, arba pristatant į Bendrovę. Galiojančiais bus laikomi tie tinkamai užpildyti balsavimo biuleteniai, kurie bus gauti iki susirinkimo.
2011 m. kovo 7 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą, kad "KJK Fund SICAV-SIF", Liuksemburgo "Société d'investissement à capital variable – fonds d'investissement spécialisé", kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 86 729, "Firebird Republics Fund", Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o "Trident Trust Company"(Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos, ir "Firebird Avrora Fund", Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o "Trident Trust Company "(Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos (toliau kartu – Siūlymo teikėjai), 2011 m. vasario 8 d. pateiktas pranešimas apie ketinimą teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias AB "Snaigė" akcijas (toliau – Pranešimas) buvo parengtas remiantis dėl techninės klaidos pateiktais neteisingais duomenimis apie sutartinai su Siūlymo teikėjais veikiančio "Amber Trust" S.C.A., Liuksemburgo "Société d'Investissement à Capital Fixe Qualifying as fonds d'Investissement Spécialisé", kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 87 145, turimas AB "Snaigė" akcijas ir jų suteikiamas balsavimo teises.
Dėl šios priežasties Pranešime buvo neteisingai nurodytas tiek grupės nariams bendrai priklausantis, tiek oficialaus siūlymo metu ketinamas supirkti bendrovės akcijų skaičius, t. y. Pranešime nurodyta, kad ketinamas per oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijų skaičius yra 19 218 720, kas sudaro 62,53% akcijų ir jų suteikiamų balsų AB Snaigė visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat kad Siūlymo teikėjai ir "Amber Trust" S.C.A. kartu turi 11 516 995 AB "Snaigė" akcijas, kas sudaro 37,47% akcijų ir jų suteikiamų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
Teisingi atitinkami skaičiai yra šie: 18 859 920, t. y. 61,36% (likusių AB "Snaigė" akcijų ir jų suteikiamų balsų skaičius, kurį ketinama supirkti privalomo oficialaus siūlymo metu) ir 11 875 795, t. y. 38,64% (AB "Snaigė" akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių skaičius, priklausantis Siūlymo teikėjams ir "Amber Trust" S.C.A.).
2011 m. kovo 7 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą, kad dėl techninės klaidos "KJK Fund SICAV-SIF", "Firebird Republics Fund", Ltd., "Firebird Avrora Fund" ir "Amber Trust" S.C.A. pranešime apie balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (pranešimas viešai paskelbtas 2011.02.08) nurodytas neteisingas "Amber Trust" S.C.A. turimas AB "Snaigė" akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių skaičius – 2 732 825vnt. Teisingas skaičius yra 3 091 625 vnt. akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių.
Pridedamas aukščiau nurodytas pranešimas ir patikslintas pranešimas apie "KJK Fund SICAV-SIF", "Firebird Republics Fund", Ltd., "Firebird Avrora Fund" ir "Amber Trust" S.C.A. balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (sandorio data 2011.02.07).
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2010 metus pasiekė 113,84 mln. konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 2,6 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pernai tuo pačiu metu bendrovė patyrė 38,2 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio.
Alytaus gamykla 2010 m. patyrė tik 0,48 mln. Lt nekonsoliduoto neaudituoto nuostolio.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, šio nuostolio galėjo ir nebūti. "Šis nuostolis – uždarytos AB "Snaigė" Kaliningrado gamyklos ir biuro Maskvoje išlaikymo išlaidos," -teigė G. Čeika. "Išlaidos sudarė virš 2 mln. Lt ir tai tiesiogiai paveikė mūsų pelningumo rodiklius. Galiu tik pasidžiaugti, kad artimiausiu metu Kaliningrado gamyklos patalpos bus išnuomojamos, todėl nebeneš bendrovei nuostolio. Be to, tikimės, kad šiuo metu vykdoma aktyvi potencialių gamyklos pirkėjų paieška bus sėkminga.
Gedimino Čeikos nuomone, bendrovei pavyko pergyventi pačius sunkiausius ekonominio nuosmukio metus. "Gamybos ir valdymo optimizavimas, bendrovės pajėgumų mobilizavimas padėjo ne tik išlikti, bet ir stabiliai dirbti, išsaugoti didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą.
2010 m. AB "Snaigė" eksportavo savo gaminius į 30 Europos ir Azijos šalių. Daugiausia lietuviškų šaldytuvų nupirko Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Portugalija.
Nepamiršome ir savo vartotojų – gegužį pristatėme naujus, dvigubai mažiau elektros energijos vartojančius šaldytuvus Snaigė Ice Logic A++. Šie šaldytuvai per trumpą laiką tapo labai paklausūs ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos šalių".
Bendrovės 2010 metų konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 9,5 mln. Lt, t.y. 23,9 mln. Lt didesnė nei praeitais metais tuo pačiu metu. Alytaus gamyklos nekonsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 10,12 mln. Lt, .Pasak Gedimino Čeikos, tai neabejotinai teigiamas rodiklis vertinant bendrovės veiklą.
2011 AB "Snaigė" į naujas technologijas ir naujų produktų vystymą planuoja investuoti 3,7 mln. Lt. 2011 02 14
2011 m. vasario 8 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą, kad "KJK Fund SICAV-SIF, Liuksemburgo Société d'investissement à capital variable – fonds d'investissement spécialisé", kurio buveinė registruota adresu 412F, route d'Esch L-1030, Liuksemburgas, registracijos Nr. B 86 728, "Firebird Republics Fund", Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o "Trident Trust Company" (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos, ir ""Firebird Avrora Fund"", Ltd., pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė, kurios buveinė registruota c/o "Trident Trust Company" (Cayman) Ltd., One Capital Place, P.O. Box 847 Grand Cayman, Kaimanų salos (toliau kartu – Siūlymo teikėjai), valdybų sprendimais ketina teikti privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą supirkti likusias 19 218 720 (devyniolika milijonų du šimtus aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt) AB "Snaigė" paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, sudarančių 62,53% akcijų ir jų suteikiamų balsų AB "Snaigė" visuotiniame akcininkų susirinkime.
Siūlymo teikėjai ir "Amber Trust" S.C.A. įsigijo daugiau kaip 1/3 (vieną trečiąją) AB "Snaigė" akcijų 2011 m. vasario 7 d. Aukščiau nurodytos bendrovės nuosavybės teise turi 11 516 995 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės AB "Snaigė" akcijas, kas sudaro 37,47% akcijų ir jų suteikiamų balsų AB "Snaigė" visuotiniame akcininkų susirinkime.
2011 m. vasario 8 d. AB Snaigė gavo pranešimą apie "KJK Fund SICAV-SIF, Firebird Republics Fund", Ltd., "Firebird Avrora Fund" ir "Amber Trust" S.C.A. balsavimo teisių bendrovėje įgijimą (sandorio data 2011.02.07). 2011 02 08
AB Snaigė gavo "Sampo Fund Management" Ltd pranešimą apie balsavimo teisių netekimą.
2011 m. sausio 11 d. sudaryta sutartis dėl AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų, kurių vienos nominali vertė – 100 EUR, ISIN kodas – LT1000401315, išpirkimo arba konvertavimo į bendrovės akcijas data – 2011 m. balandžio 11 d., pirkimo-pardavimo. Sutartimi UAB "Hermis Capital" įsipareigojo emitento akcininkui "KJK Fund SICAV-SIF" parduoti 6 617 vnt. obligacijų, akcininkui "Firebird Republics Fund", Ltd. – 1 629 vnt. obligacijų, o akcininkui ""Firebird Avrora Fund"", Ltd. – 1 630 vnt. obligacijų. Sutartis dėl nurodytų obligacijų pirkimo-pardavimo, taip pat dėl nuosavybės teisės į jas perleidimo turi būti baigta vykdyti iki 2011 m. sausio 21 d.
Sutartimi UAB "Hermis Capital" taip suteikė pirkėjams pasirinkimo teisę papildomai įsigyti likusius 22 411 vnt. nurodytų AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų, kuri gali būti realizuojama ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 10 d.
2010 m. lapkričio 12 d. AB Snaigė gavo "Sampo Fund Management" Ltd pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą (sandorio data 2009-10-01).
2010 m. lapkričio 8 d. AB "Snaigė" valdybos narys Kęstutis Pilipuitis pateikė pranešimą apie savo atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo 2010 m. lapkričio 19 d..
2010 m.lapkričio 4 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
AB Snaigė gavo "KJK Fund SICAV-SIF" pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą.
2010 10 28
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2010 metų 9 mėnesius pasiekė 87,8 mln. Lt (25,43 mln. EUR) konsoliduotą neaudituotą apyvartą ir patyrė 2,4 mln. Lt (0,69 mln. EUR) konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pernai tuo pačiu metu bendrovė patyrė 33,4 mln. Lt (9,67 mln. EUR) konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus G.Čeikos tiksliausiai bendrovės veiklą atspindi ne konsoliduoti, o gamyklos Alytuje rezultatai, nes Kaliningrado gamykla daugiau kaip metai uždaryta. Alytaus gamykla per trečią ketvirtį uždirbo 2,5 mln.Lt (0,724 mln. EUR) neaudituoto nekonsoliduoto pelno.
Bendrovės vadovas teigė esąs patenkintas tiek trečio ketvirčio, tiek 9 mėnesių rezultatais. AB "Snaigė" šiemet yra nepalyginamai geresnėje situacijoje nei pernai, - teigė G.Čeika. - Pernai 9 mėnesių nekonsoliduota neaudituota EBITDA (eliminavus uždarytos Kaliningrado gamyklos nuostolį), buvo (-1,5) mln.Lt (-0.43 m. EUR), o šiemet - viršijo 7 mln.Lt. Trečiojo šių metų ketvirčio nekonsoliduota neaudituota EBITDA buvo 5 mln. Lt (1,45 mln. EUR), kai praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu siekė 1,5 mln. Lt (0,43 mln. EUR). Tai puikiai iliustruoja ženklų bendrovės veiklos pagerėjimą."
Šie džiuginantys rezultatai, anot G. Čeikos, yra visų AB "Snaigė" darbuotojų puikaus darbo ir atsidavimo išdava. Dalinai praradus Rusijos rinką, bendrovė nenuleido rankų ir ieškojo kitų galimybių. Šaldytuvais su prekiniu ženklu "Snaigė" buvo pradėta prekiauti Uzbekistane, Tadžikistane, atnaujinta prekyba su Kazachstanu, užmegzti prekybiniai santykiai su keletu naujų klientų Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Sėkmingas buvo ir naujojo aukščiausios energetinės klasės šaldytuvo pristatymas Lietuvos, Moldovos, Čekijos, Ukrainos, Vokietijos ir kt. rinkoms.
AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis per 2010 metų 6 mėnesius pasiekė 47,2 mln. konsoliduotą neaudituotą apyvartą, ir patyrė 1,1 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pernai tuo pačiu metu bendrovė patyrė 18,5 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, tai labai džiuginantys rezultatai, pasiekti dar neįsibėgėjus pardavimų sezonui. Gedimino Čeikos nuomone, bendrovei pavyko pergyventi pačius sunkiausius ekonominio nuosmukio metus. "Gamybos ir valdymo optimizavimas, bendrovės pajėgumų mobilizavimas padėjo ne tik išlikti, bet ir stabiliai dirbti, išsaugoti didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą. Nepamiršome ir savo vartotojų – gegužį pristatėme naujus, dvigubai mažiau elektros energijos vartojančius šaldytuvus Snaigė Ice Logic A++. Šie šaldytuvai per trumpą laiką tapo labai paklausūs ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos šalių.
Nors stambios buitinės technikos pardavėjų ir gamintojų prognozės 2010 metams nėra labai optimistiškos, tikime, kad sunkiausias AB "Snaigė" laikotarpis jau praeityje.
Bendrovės 2010 metų pirmo pusmečio konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 5,4 mln. Lt, t.y. 14,4 mln. Lt didesnė nei praeitais metais tuo pačiu metu. Pasak Gedimino Čeikos, tai neabejotinai teigiamas rodiklis vertinant bendrovės veiklą.
2010 m. liepos 12 d. AB "Snaigė" pilnai išpirko 2009 m. išleistas obligacijų emisijas LT1000401174 ir LT0000311334. Dalį obligacijų investuotojai konvertavo į paprastąsias vardines obligacijas, likusią dalį išpirko bendrovė. Tokiu būdu AB "Snaigė" įvykdė visus savo įsipareigojimus, susijusius su 2009 m. išleistomis obligacijomis.
2010 m. birželio 28 d. AB Snaigė gavo UAB "Hermis Capital" pranešimą apie balsavimo teisių netekimą.
2010 m.birželio 19 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
2010 m.birželio 19 d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
Alytus, 2010 m. birželio 11 d. Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintoja AB "Snaigė" rinkai pristato buitinės technikos naujieną -aukščiausios energetinės klasės A++ šaldytuvą SNAIGĖ Ice Logic A++.
"Naujieji A++ energetinės klasės šaldytuvai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos už kitus ir yra patys taupiausi iš šiuo metu pasaulio rinkoje esamų buitinių šaldymo prietaisų", - teigia AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika.
Pasak jo, šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos, už kurią tenka mokėti vis brangiau. "Natūralu, kad žmonėms reikia kuo taupesnių šaldytuvų, eikvojančių mažiau elektros ir taupančių išlaidas mokesčiams. Suprasdami šį poreikį, pasitelkėme į pagalbą Kauno technologijos universiteto mokslininkus. Drauge sukūrėme aukščiausius elektros energijos taupymo standartus atitinkantį ir maksimaliai efektyvų šaldytuvą", - pasakoja G. Čeika.
Šaldymo sistemos efektyvumo didinimui panaudotas naujos kartos kompresorius, o oro apytakos maksimizavimui sukurta efektyvesnė kondensatoriaus konstrukcija.
"Vidutinio dydžio žemesnės energetinės klasės šaldytuvas per parą sunaudoja 0,91 kilovatvalandę elektros energijos, tuo tarpu A++ klasės šaldytuvas -beveik dvigubai mažiau, tik 0,56 kilovatvalandės." - aiškina AB "Snaigė" generalinis direktorius, - "Naujasis energiją taupantis šaldytuvas Ice Logic A++ per keliolika metų, net jei elektros energijos kainos daugiau nebeaugtų, sutaupys apie tūkstantį litų".
"Džiaugiamės, pristatę ypač taupų ir modernų naują "Snaigės" šaldytuvų modelį. Prognozuojame, jog šis modelis taps ypač populiarus tarp pirkėjų ir sulauks nemažai dėmesio iš šaldytuvų rinkos ekspertų. Beje, pačios aukščiausios - A++ energetinė klasės, šaldytuvus spėjo pagaminti dar nedaugelis buitinių šaldytuvų gamintojų", sako G. Čeika.
SNAIGĖ Ice Logic A++ taip pat pasižymi išskirtiniu dizainu - vienas garsiausių pasaulyje Italijos inžinerinis centras "Appliance Engineering" lietuvišką modelį Ice Logic pripažino "ateities modeliu". Ice Logic yra pelnęs ir "Metų gaminio" bei "Inovatyvaus gaminio" titulus.
Tiesių, lakoniškų linijų šaldytuvas, atspindintis naujausias buitinių prietaisų mados bei efektyvumo tendencijas, neturi nei vienos žmogui ar aplinkai kenksmingos sudedamosios dalies. Be to, jame įdiegta antibakterinė sistema apsaugo nuo kenksmingų bakterijų, skatinančių gedimo procesus ir sukeliančių pavojingas ligas. Vidinės SNAIGĖ Ice Logic A++ šaldytuvo sienelės prisotintos žmogaus sveikatai nekenksmingo specialaus mišinio su sidabro jonais, nuolatos "atakuojančiais" ant vidinių kameros sienelių susikaupusius mikroorganizmus ir neleidžiančiais šiems daugintis.
AB "Snaigė" nuo birželio 12 d. pereina prie 5 dienų per savaitę darbo grafiko. Iki šiol bendrovė dirba keturias dienas per savaitę viena pamaina. Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, poreikį pereiti prie penkių darbo dienų, bendrovė pajuto dar praėjusį mėnesį", - teigė G.Čeika. "Ateinantiems mėnesiams jau turime tiek užsakymų, kad be penkių darbo dienų savaitės tikrai neišsiversime. Be to, vasaros periodas laikomas šaldytuvų pardavimo sezonu, atšilus orams pardavimai paprastai padidėja. Auga jie ir šiais metais, nors teigti, kad stambios buitinės technikos rinka jau atsigauna, dar negalime."
30
AB "Snaigė" neaudituotais konsoliduotais duomenimis 2010 metų I ketvirtį pasiekė 17,6 mln. Lt apyvartą, ir patyrė 0,7 mln. grynąjį nuostolį. Tai geriausias bendrovės rezultatas nuo 2008 m..
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, bendrovei pavyko pergyventi pačius sunkiausius ekonominio nuosmukio metus. "Gamybos ir valdymo optimizavimas, bendrovės pajėgumų mobilizavimas padėjo ne tik išlikti, bet ir stabiliai dirbti, išsaugoti didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą. Nors stambios buitinės technikos pardavėjų ir gamintojų prognozės 2010 metams nėra labai optimistiškos, tikime, kad sunkiausias AB "Snaigė" laikotarpis jau praeityje.
Bendrovės 2010 metų pirmo ketvirčio konsoliduota neaudituota EBITDA sudarė 2,8 mln. Lt, t.y. 12,9 mln. Lt didesnė nei praeitais metais tuo pačiu metu. Pasak Gedimino Čeikos, tai neabejotinai teigiamas rodiklis vertinant bendrovės veiklą.
2010 m. gegužės 6 d. valdybos posėdyje AB "Snaigė" valdybos pirmininku išrinktas Martynas Česnavičius. 2010 04 30
AB "Snaigė" pateikia audituotą 2009 m. metinę informaciją, kurią sudaro konsoliduotas metinis pranešimas, konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys su nepriklausomo auditoriaus išvada.
2010m.balandžio 29d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
AB "Snaigė" eiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2010 m. balandžio 29d., priimti sprendimai:
Patvirtintas AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2009 m.
Atsižvelgta į audito išvadas, balsuojant dėl bendrovės 2009 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo.
2009 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.
Patvirtintas 2009 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Patvirtintas AB "Snaigė" 2009 m. pelno (nuostolio) paskirstymas:
Nepaskirstytasis pelnas parėjusių finansinių metų pabaigoje: 69 217 053 Lt. (20 046 644 EUR)
Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis): -82 245 667 Lt. (-23 819 991 EUR)
Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -13 028 614 Lt. (-3 773 347 EUR)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Akcijų priedai nuostoliams padengti: 13 028 614 Lt. (3 773 347 EUR)
Pervedimai iš rezervų: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR)
Paskirstytinas pelnas: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR)
Pelno paskirstymas:
Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Lt. (0 EUR)
paramai, labdarai: 0 Lt. (0 EUR)
Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 30 000 Lt. (8 688,6 EUR)
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1 830 000 Lt. (530 004,6 EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 0 Lt. (0 EUR).
Valdybos nariais naujai ketverių metų kadencijai išrinkti Nerijus Dagilis, Kęstutis Pilipuitis, Martynas Česnavičius, Robertas Beržinskas ir Mindaugas Gedvilas.
Audito komiteto nariais naujai ketverių metų kadencijai išrinkti Kustaa Aima, Rasa Balčiūnaitė- Kaminskienė ir Virginijus Dumbliauskas.
2010 m. balandžio 29 d. AB Snaigė gavo UAB "Hermis Capital" pranešimą apie balsavimo teisių įgijimą. 2010 04 28
AB "Snaigė" pateikia audituotos 2009 m. metines informacijos, kurią sudaro metinis pranešimas, finansinių ataskaitų rinkinys ir nepriklausomų auditorių išvada, projektą.
AB "Šiaulių bankas" ketina suteikti AB "Snaigė" 5 mln. Lt. paskolą su UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (IN-VEGA) garantija. Paskola bus suteikta 5 metų laikotarpiui ir bus išskirtinai naudojama AB "Snaigė" apyvartinėms lėšoms. INVEGA garantija draudžia 80 proc. paskolos sumos.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, ši paskola yra labai svarbi bendrovės veiklai, ypač dabar, kai bendrovė rengiasi prekybiniam sezonui. "Šis, ilgai lauktas finansavimas, pagyvins mūsų bendrovės veiklą, tikiuosi, spėsime tinkamai pasirengti prekybiniam sezonui ir nepritrūksime produkcijos, kaip tai nutiko pernai", - teigė G. Čeika. "Džiaugiamės ir suteikta INVEGA garantija, nes ji neakivaizdžiai parodo vyriausybės pasitikėjimą bendrove".
Paskolos sutartį su "Šiaulių banku" ketinama pasirašyti artimiausiu metu.
Bendrovė padidino savo įstatinį kapitalą nuo 27 827 365 Lt. iki 30 735 715 (trisdešimt milijonų septyni šimtai trisdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai penkiolika) Lt.
Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė 8 430 vienetų 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų LT1000401174 konvertavo vertybinius popierius į paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas. Šiems akcininkams iš viso bus suteikta 2 908 350 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 1 Lt.
Bendrovė įregistravo įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu juridinių asmenų registre. 2010 04 14
2010 m. balandžio 14 d. AB "Snaigė" pateikė NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos valdybai paraišką įtraukti 368 dienų trukmės konvertuojamųjų obligacijų emisiją į NASDAQ OMX Vilnius skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą.
2010 m. balandžio 09 d. AB Snaigė gavo UAB "Hermis Capital" pranešimą apie balsavimo teisių netekimą. 2010 04 09
2010m.balandžio 9d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
2010 m. balandžio 8 d. buvo baigtas AB "Snaigė" konvertuojamųjų vardinių 368 dienų trukmės 10% metinio pajamingumo obligacijų platinimas.
Per visą platinimo laikotarpį buvo išplatinta 61 372 vienetai 100 EUR nominaliosios vertės obligacijų, kurias įsigijo 2009 m. išleistų obligacijų emisijų savininkai, re-finansavę turėtus vertybinius popierius. Bendrai obligacijų savininkai tefinansavo 73% senųjų obligacijų emisijų.
Investuotojai, kuriems priklausė 8 430 vienetai 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų LT1000401174 pareiškė norą konvertuoti vertybinius popierius į paprastąsias vardines AB "Snaigė" akcijas. Šiems investuotojams iš viso bus suteiktos 2 908 350 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 1 Lt, atitinkama verte padidinant įstatinį bendrovės kapitalą. Bendrai obligacijų savininkai konvertavo 11% 2009 m. išleistos konvertuojamųjų obligacijų emisijos.
Obligacijų emisijų dalis, kurių savininkai nesutiko refinansuoti arba konvertuoti turėtų vertybinių popierių, išpirkta nebuvo. Dėl per 2009 m. patirtų nuostolių bendrovė iš veiklos nesugeneravo obligacijų išpirkimui reikalingų lėšų, o dėl sąstingio šalies kreditų rinkose reikalingų lėšų nebuvo įmanoma pasiskolinti iš išorinių šaltinių. Artimiausiu metu bendrovė pateiks neišpirktų obligacijų savininkams pasiūlymus dėl susidariusio įsipareigojimo padengimo.
Komentuodami žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie AB "Snaigė" 2009 m. išleistų konvertuojamųjų obligacijų emisijos bei paprastųjų obligacijų emisijų neišpirkimą pranešame kad Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo puslapyje pasirodžiusi informacija nėra tiksli. Oficialus obligacijų išpirkimo terminas – 2010 m. balandžio 8 d. pabaiga. Šiandien vis dar vyksta naujai išleidžiamos AB "Snaigė" konvertuojamųjų obligacijų emisijos LT1000401315 platinimas, kurio metu pritrauktos lėšos būtų panaudojamos 2009 m. išleistų obligacijų išpirkimui, vyksta derybos su 2009 m. išleistų obligacijų savininkais dėl obligacijų refinansavimo. Kadangi platinimas dar nėra pasibaigęs, nėra aišku kiek papildomų lėšų bus pritraukta ir ar jų pakaks pilnam obligacijų išpirkimui. Oficialią informaciją apie 2009 m. išleistų obligacijų išpirkimą bei naujai išleidžiamos obligacijų emisijos platinimo rezultatus AB "Snaigė" paskelbs 2010 m. balandžio 9 d.
2010 m. balandžio 6 d. AB "Snaigė" valdybos sprendimu, 2010 m. balandžio 29 d. 10.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, bendrovės posėdžių salėje šaukiamas eilinis visuotinis AB "Snaigė" (įm. kodas 249664610) akcininkų susirinkimas. Akcininkų registracijos pradžia 9 val. 30 min., pabaiga 9 val. 50 min.
Valdybos patvirtinta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:
AB "Snaigė" metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2009 metais;
Auditoriaus išvada apie 2009 m. bendrovės finansines ataskaitas;
2009 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;
AB "Snaigė" 2009 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;
Valdybos narių naujai kadencijai rinkimas;
Audito komiteto narių naujai kadencijai rinkimas;
Audito įmonės metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. Šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2010 m. balandžio 22 d. Dalyvauti šaukiamame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali tie akcininkai, kurie 2010 m. balandžio 22 darbo dienos pabaigoje turėjo AB "Snaigė" akcijų.
Teisių apskaitos diena 2010 m. gegužės 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 1,2,3 ir 4 punktuose nurodytas turtines teises turės akcininkai, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po sprendimo, susijusio su akcininkų turtinėmis teisėmis priėmimo dienos, priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės akcininkai.
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai:
Paskirstytinas rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: -13 028 614 Lt. (-3 773 347 EUR)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti: 0 Lt (0 EUR)
Akcijų priedai nuostoliams padengti: 13 028 614 Lt. (3 773 347 EUR)
Pervedimai iš rezervų: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR)
Paskirstytinas pelnas: 1 860 000 Lt. (538 693,2 EUR)
Pelno paskirstymas: Pelno dalis, paskirta į įstatymo numatytus rezervus: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus: 0 Lt. (0 EUR)
Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms 30 000 Lt. (8 688,6 EUR)
Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta premijoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta tantjemoms išmokėti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti: 0 Lt. (0 EUR)
Pelno dalis, paskirta į rezervą investicijoms: 1 830 000 Lt. (530 004,6 EUR)
Nepaskirstytasis rezultatas pelnas (nuostolis) finansinių metų pabaigoje: 0 Lt. (0 EUR)
5 darbotvarkės klausimu: Akcininkų siūlymu valdybos nariais naujai ketverių metų kadencijai išrinki Nerijų Dagilį, Kęstutį Pilipuitį, Martyną Česnavičių, Robertą Beržinską ir Mindaugą Gedvilą.
6 darbotvarkės klausimu: Audito komiteto nariais naujai ketverių metų kadencijai išrinkti ¬Kustaa Aima, Rasą Balčiūnaitę Kaminskienę ir Virginijų Dumbliauską.
7 darbotvarkės klausimu: Audito įmone būsimų metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkti UAB "Ernst & Young Baltic", pratęsiant su šia audito įmone sutartį. Įgalioti bendrovės generalinį direktorių, su teise perįgalioti, pasirašyti sutarties su audito įmone pratęsimą, jame nustatant apmokėjimo už audito paslaugas ir kitas sąlygas. 2010 04 01
2010m.balandžio 1d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių
2010 03 31
2010m. kovo 31d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
Vertybinių popierių komisija 2010 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino AB "Snaigė" 368 dienų trukmės 8,05 mln. eurų (27,79 mln. litų) nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų emisijos prospektą.
Pagrindinė informaciją apie išleidžiamas obligacijas:
• Obligacijų galiojimo trukmė: 368 dienos.
• Vienos obligacijos nominali vertė: 100,00 EUR.
• Išleidžiamų obligacijų skaičius: 80 500 vnt.
• Metinė palūkanų norma: 10%
• Išpirkimo kaina: 110,2222 EUR (nominalios vertės ir sukauptų palūkanų suma)
• Akcijos, į kurias konvertuojamos obligacijos: AB "Snaigė" vardinės paprastosios akcijos.
• Konvertavimo santykis: 1:380 (viena obligacija konvertuojama į 380 akcijas)
• Platinimo periodas: 2010 m. kovo 22 d. – 2010 m. balandžio 8 d.
• Obligacijų galiojimo pradžia: 2010 m. balandžio 9 d.
• Obligacijų išpirkimo terminas: 2011 m. balandžio 11 d.
Obligacijas įsigiję investuotojai turės teisę išpirkimo dieną konvertuoti vieną turimą obligaciją į 380 paprastųjų vardinių AB "Snaigė" akcijų.
AB "Snaigė" 2010 m. kovo 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pirmumo teisė AB "Snaigė" akcininkams įsigyti išleidžiamų obligacijų yra atšaukta. Dėl to visu platinimo laikotarpiu (2010 m. kovo 22 d. – 2010 m. balandžio 8 d.) išleidžiamų obligacijų galės įsigyti visi suinteresuoti investuotojai.
Investuotojai kviečiami pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis Obligacijų platinimo metu UAB FMĮ "Orion Securities", A.Tumėno g.4B (9 aukštas), LT – 01109, Vilnius darbo dienomis nuo 8.30 iki 17.30.
2010m.kovo 17d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
| Pardavimų ir kitos veiklos pajamos: | 123,518 mln. Lt (35,77 mln. EUR). |
|---|---|
| Nuostolis iki mokesčių: | -35,53 mln. Lt (- 10,29 mln. EUR), |
| Nuostolis (grynasis): | -36,45 mln. Lt (-10,56 mln. EUR), |
| EBITDA: | -19,85 mln. Lt (-5,75 mln. EUR). |
AB "Snaigė" laiku ir tinkamai pasirengė krizei - restruktūrizavo veiklą, pertvarkė gamybą, sumažino darbuotojų skaičių. Per 2009 m. bendrovė sumažino veiklos kaštus beveik 11 mln. Lt. Nepaisant sunkumų, bendrovė 2009 m. dirbo stabiliai, išsaugojo didžiąją dalį savo rinkų bei produkcijos paklausumą.
Didžiausias AB "Snaigė" 2009 m. praradimas - gamyklos Kaliningrade uždarymas.
Šis sprendimas buvo priimtas metų pradžioje, kai devalvavus rublį gamyba Rusijoje tapo nuostolinga. Dėl gamyklos Kaliningrade uždarymo, AB "Snaigė" patyrė beveik 12 mln. Lt. konsoliduotą nuostolį bei prarado Rusijos rinką.
Kiti veiksniai, turėję neigiamą poveikį bendrovės rezultatams:
Papildomas 13 proc. muitas, galiojęs Ukrainoje nuo kovo iki rugsėjo mėn.
Ukrainoje, ženkliai sumažino bendrovės pardavimus šioje šalyje.
Nuostolis dėl atidėjimų blogoms skoloms sudarė 2,1 mln. Lt.
Dirbant mažesniu apkrovimu didėjo darbo užmokesčio kaštai bei išaugo netiesioginė savikaina. Dėl šių veiksnių bendrovė prarado 2 mln. Lt.
Išeitinės kompensacijos sudarė 4 mln. Lt.
Dėl neigiamo valiutų kurso bendrovė prarado 3,5 mln. Lt.
Bendra krizinių veiksnių įtaka sudarė 21,5 mln. Lt.
2010 03 08
2010m.kovo 05d. AB "Snaigė" gavo pranešimą apie emitento vadovo (glaudžiai susijusio su Emitento vadovu juridinio asmens) sandorius dėl emitento vertybinių popierių.
2010 m. kovo 08 d. AB Snaigė gavo UAB "Hermis Capital" pranešimą apie balsavimo teisių netekimą. 2010 03 05
AB "Snaigė" neeiliniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2010 m. kovo 5 d., priimti sprendimai:
Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas.
Išleisti Bendrovės konvertuojamąsias obligacijas (toliau - KO) tokiomis sąlygomis:
1.1. Išleidžiamų KO-ų skaičius – iki 80 500 (aštuoniasdešimt tūkstančių penkių šimtų) vienetų;
Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.5. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.5.1.Klasė – paprastosios vardinės akcijos;
1.5.2.Skaičius – 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) vienetų;
1.5.3.Nominali vertė – 1,- Lt (vienas litas);
1.5.4.Suteikiamos teisės:
1.5.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.5.4.2. Gauti dividendus;
1.5.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.5.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.5.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.5.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.5.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.5.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją;
1.5.4.9. Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti informaciją apie Bendrovės veiklą;
1.5.4.10.Kitos Bendrovės įstatuose ir teisės aktuose nustatytos turtinės ir neturtinės teisės.
1.6. Santykis, kuriuo KO-os keičiamos į akcijas - 1:380 (viena KO keičiama į 380 akcijų); 1.7. KO-ų išpirkimo data – 368-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų
išpirkimo dieną; 1.8. Metinė palūkanų norma – 10% (dešimt procentų);
1.9. Palūkanų mokėjimo tvarka: palūkanos sumokamos vienu mokėjimu išperkant KO-as;
1.10. KO-os išperkamos eurais;
Atšaukti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnį Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų KO.
2.1. Atšaukimo priežastis: pirmumo teisė atšaukiama siekiant sudaryti palankias sąlygas įsigyti išleidžiamas KO visiems susidomėjusiems investuotojams.
2.2. Asmenys galintys įsigyti KO-ų atšaukus pirmumo teisę: atšaukus Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti KO-ų, KO-ų gali įsigyti visi suinteresuoti instituciniai bei privatūs investuotojai.
2.3. Galimas įsigyti KO-ų skaičius atšaukus pirmumo teisę: pirmumo teisės Bendrovės akcininkams įsigyti išleidžiamų KO-ų atšaukimas galioja visai KO-ų emisijai.
Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą. Pasibaigus KO-ų platinimui teikti paraišką AB "NASDAQ OMX Vilnius" valdybai dėl KO-ų emisijos įtraukimo į "NASDQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą.
Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir su kapitalo didinimu susijęs įstatų pakeitimas.
Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma kartu atliekant bendrovės įstatų pakeitimą, juose nurodant įstatinio kapitalo dydį.
Patvirtinti naują įstatų redakciją.
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
6.1. Pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku UAB FMĮ "Orion securities", kodas 1220 33915, dėl veiksmų, susijusių su šio Susirinkimo priimto sprendimo išleisti KO-as įgyvendinimu;
6.2. Pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis, kitas sutarčių nuostatas nustatant savo nuožiūra;
6.3. Pasirašyti kitus su KO-ų emisijos platinimu, registravimu Lietuvos Respublikos centriniame vertybinių popierių depozitoriume, įtraukimu į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą susijusius dokumentus.
6.4. Pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus, padidinus įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
6.5. Pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus naujos redakcijos įstatus. 6.6. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Šiandien kovo 2 d. AB "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika ir Kazachijos nacionalinės verslo korporacijos "Saryarka" atstovas Kazachijos sostinėje Astanoje pasirašė bendros įmonės steigimo dokumentus. Naujoji įmonė pavadinta "Snaigė Saryarka" ir bus įregistruota Kazachijos Respublikos Teisingumo ministerijoje. AB "Snaigė" įstatinio kapitalo dalis sudarys 49 procentus, "Saryarka" – 51 procentą.
Pasak AB "Snaigė" generalinio direktoriaus, pirmoji ir svarbiausia naujos įmonės užduotis finansavimo užsitikrinimas. "Pradėtos derybos ir su Kazachijos bankais, ir su stambiais investiciniais fondais,"- teigė G.Čeika. "Mūsų par-
34
Gavusi finansavimą, įmonė "Snaigė Saryarka" statys buitinių šaldymo prietaisų gamyklą Astanoje, vėliau užsiims šaldytuvų bei šaldiklių gamyba ir prekyba Kazachijos, Rusijos, Kirgizijos bei kitose kaimyninėse rinkose.
Pasak AB "Snaigė" vadovų naujos įmonės steigimas ir gamyklos statymas bus labai naudingas bendrovei. Jeigu naujajai įmonei pavyks užsitikrinti finansavimą, gamybos perkėlimas į Kazachiją, ne tik leis įsitvirtinti šioje rinkoje, bet ir įsigalėjus bemuitei politikai tarp Kazachijos ir Rusijos, padės atgauti turėtas pozicijas Rusijoje, bei įžengti į kaimynines Kazachijai rinkas. Be to, gamykla bus netoli žaliavų ir komplektuojančių dalių tiekėjų Kazachstane bei Kinijoje.
AB "Snaigė" gamykla Alytuje toliau gamins šaldytuvus Pabaltijo, Ukrainos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkoms.
AB "Nacionalinė kompanija "Socialinė-verslo korporacija "Saryarka" buvo įsteigta 2007 metais Kazachijos Respublikos prezidento N. Nazarbaevo įsakymu. Korporacijos misija –skatinti ekonomikos vystymą Kazachijos sostinėje Astanoje, Akmolinsko ir Karagandos srityse. Korporacijos tikslas - konkurencingų, savo produkciją galėsiančių eksportuoti gamybų kūrimas, efektyvių sistemų, valdančių valstybinius aktyvus kūrimas, inovatyvių projektų diegimas, sąlygų smulkiam verslui vystyti, sukūrimas.
Korporacijos veikla vystoma remiantis privataus verslo ir valstybinių struktūrų partneryste. Pusę gaunamo pelno "SPK-Saryarka" investuoja į pramonės, nesusijusios su žaliavų gavyba, vystymu, kitą dalį skiria socialinių projektų įgyvendinimui. "SPK-Saryarka" valdo 22 įmones, kurios dirba alternatyvaus kuro gamybos, pramonės įmonių, skirtų gyventojų poreikiams tenkinti kūrimo, transporto, logistikos, statybos, atliekų perdirbimo, žemės ūkio produkcijos saugojimo ir realizacijos, medikamentų gamybos bei realizacijos ir kitose srityse.
2010m. kovo 5 dieną vyksiančio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai
Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas;
Pirmumo teisės atšaukimas;
Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą;
Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir su kapitalo didinimu susijęs įstatų pakeitimas;
Naujos įstatų redakcijos patvirtinimas;
Įgaliojimų suteikimas.
Siūlomi sprendimų projektai:
Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas;
Išleisti Bendrovės konvertuojamąsias obligacijas (toliau - KO) tokiomis sąlygomis:
1.1. Išleidžiamų KO-ų skaičius - iki 80 500 (aštuoniasdešimt tūkstančių penkių šimtų) vienetų;
1.2. Vienos KO-os nominali vertė - 100,- EUR (vienas šimtas eurų);
1.3. Bendra išleidžiamų KO vertė - iki 8 050 000 EUR (aštuonių milijonų penkiasdešimt tūkstančių eurų);
1.4. KO-ų suteikiamos teisės: pasibaigus jų išpirkimo terminui, gauti nustatytas palūkanas arba pakeisti KO-as į Bendrovės akcijas šio Susirinkimo sprendimu ir KO-ų pasirašymo sutartimi nustatytu santykiu;
1.5. Akcijų, į kurias keičiamos KO-os:
1.5.1. Klasė - paprastosios vardinės akcijos;
1.5.2. Skaičius - 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) vienetų;
1.5.3. Nominali vertė - 1,- Lt (vienas litas);
1.5.4. Suteikiamos teisės:
1.5.4.1. Dalyvauti valdant Bendrovę;
1.5.4.2. Gauti dividendus;
1.5.4.3. Gauti Bendrovės turto dalį, likusią po jos likvidavimo;
1.5.4.4. Nemokamai gauti akcijų, jei Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų;
1.5.4.5. Pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatytas išimtis;
1.5.4.6. Įstatymų nustatytais būdais skolinti Bendrovei;
1.5.4.7. Parduoti ar kitu būdu perleisti visas ar dalį savo akcijų, palikti jas testamentu kitiems asmenims;
1.5.4.8. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teisė balsuoti gali būti uždrausta arba apribota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją; 1.5.4.9. Bendrovės įstatų ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti informaciją apie Bendrovės veiklą;
1.5.4.10. Kitos Bendrovės įstatuose ir teisės aktuose nustatytos turtinės ir neturtinės teisės.
1.6. Santykis, kuriuo KO-os keičiamos į akcijas - 1:380 (viena KO keičiama į 380 akcijų);
1.7. KO-ų išpirkimo data - 368-toji diena nuo KO-ų platinimo termino pabaigos. KO-os keičiamos į akcijas KO-ų išpirkimo dieną;
1.8. Metinė palūkanų norma - 10% (dešimt procentų);
1.9. Palūkanų mokėjimo tvarka: palūkanos sumokamos vienu mokėjimu išperkant KO-as;
1.10. KO-os išperkamos eurais;
Atšaukti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnį Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų KO.
2.1. Atšaukimo priežastis: pirmumo teisė atšaukiama siekiant sudaryti palankias sąlygas įsigyti išleidžiamas KO visiems susidomėjusiems investuotojams.
2.2. Asmenys galintys įsigyti KO-ų atšaukus pirmumo teisę: atšaukus Bendrovės akcininkams suteiktą pirmumo teisę įsigyti KO-ų, KO-ų gali įsigyti visi suinteresuoti instituciniai bei privatūs investuotojai.
2.3. Galimas įsigyti KO-ų skaičius atšaukus pirmumo teisę: pirmumo teisės Bendrovės akcininkams įsigyti išleidžiamų KO-ų atšaukimas galioja visai KO-ų emisijai.
Konvertuojamųjų obligacijų emisijos įtraukimas į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą; Pasibaigus KO-ų platinimui teikti paraišką AB "NASDAQ OMX Vilnius" valdybai dėl KO-ų emisijos įtraukimo į "NASDQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą.
Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ir su kapitalo didinimu susijęs įstatų pakeitimas;
Pasibaigus KO-ų išpirkimo terminui ir esant į Bendrovės akcijas pakeistų KO-ų, padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą pakeistų akcijų nominalių verčių suma kartu atliekant bendrovės įstatų pakeitimą, juose nurodant įstatinio kapitalo dydį.
Patvirtinti naują įstatų redakciją (priedas AB "Snaigė" įstatų nauja redakcija).
Įgalioti (su teise perįgalioti) ir įpareigoti Bendrovės generalinį direktorių:
6.1. Pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku UAB FMĮ "Orion securities", kodas 1220 33915, dėl veiksmų, susijusių su šio Susirinkimo priimto sprendimo išleisti KO-as įgyvendinimu;
6.2. Pasirašyti obligacijų pasirašymo sutartis, kitas sutarčių nuostatas nustatant savo nuožiūra;
6.3. Pasirašyti kitus su KO-ų emisijos platinimu, registravimu Lietuvos Respublikos centriniame vertybinių popierių depozitoriume, įtraukimu į "NASDAQ OMX Vilnius" skolos vertybinių popierių sąrašą susijusius dokumentus.
6.4. Pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus, padidinus įstatinio kapitalo dydį ir akcijų skaičių ir pateikti juos juridinių asmenų registro tvarkytojui;
6.5. Pasirašyti ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ir VAS patvirtintus naujos redakcijos įstatus. 6.6. Atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio Susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Vasario 26 d. AB "Snaigė" valdyba nusprendė steigti bendrą įmonę kartu su Kazachijos Respublikos nacionaline verslo korporacija "Saryarka". Naujoji įmonė statys buitinių šaldymo prietaisų gamyklą Astanoje, vėliau užsiims gamyba ir prekyba Kazachijos, Rusijos, Kirgizijos bei kitose kaimyninėse rinkose.
AB "Snaigė" turtinis įnašas į būsimos įmonės įstatinį kapitalą bus uždarytos Kaliningrado gamyklos gamybiniai įrengimai bei gamybos technologijos. AB "Snaigė" bus atsakinga už gamybos naujoje gamykloje paleidimą, technologinių procesų veiksmingumo užtikrinimą ir prekybos bei rinkodaros organizavimą.
Bendrovės partnerė korporacija "Saryarka" rūpinsis žemės plotu, kuriame bus statoma gamykla, statybos organizavimu, darbo jėga bei finansavimo šaltinių užtikrinimu.
Pasak AB "Snaigė" valdybos pirmininko Nerijaus Dagilio, naujos įmonės steigimas ir gamyklos statymas bus labai naudingas bendrovei. "Uždarius gamyklą Kaliningrade, mūsų pardavimai ženkliai sumažėjo."- teigė N. Dagilis. "Jeigu naujajai įmonei pavyks užsitikrinti finansavimą, gamybos perkėlimas į Kazachiją, ne tik leis įsitvirtinti šioje rinkoje, bet ir įsigalėjus bemuitei politikai tarp Kazachijos ir Rusijos, padės atgauti turėtas pozicijas Rusijoje, bei įžengti į kaimynines Kazachijai rinkas."
Koncernas "Saryarka" šiuo projektu prisidės prie Kazachijos vyriausybės priimtos spartaus pramonės vystymo strategijos vykdymo. Pasak koncerno valdybos pirmininko Beriko Kamalijevo, šaldytuvų gamyklos statyba bus pirmas tokio lygio projektas Kazachijoje. "Šios gamyklos statyba ženkliai prisidės prie teigiamo Kazachijos Respublikos įvaizdžio formavimo." – teigė B. Kamalijevas. "Be to, gamykla sukurs papildomų darbo vietų, šalia gamyklos kursis aptarnaujančių įmonių tinklas."
AB "Snaigė" gamykla Alytuje toliau gamins šaldytuvus Pabaltijo, Ukrainos, Vakarų bei Centrinės Europos rinkoms. Apie "SPK-Saryarka" .
AB "Nacionalinė kompanija "Socialinė-verslo korporacija "Saryarka" buvo įsteigta 2007 metais Kazachijos Respublikos prezidento N. Nazarbaevo įsakymu. Korporacijos misija -skatinti ekonomikos vystymą Kazachijos sostinėje Astanoje, Akmolinsko ir Karagandos srityse. Korporacijos tikslas - konkurencingų, savo produkciją galėsiančių eksportuoti gamybų kūrimas, efektyvių sistemų, valdančių valstybinius aktyvus kūrimas, inovatyvių projektų diegimas, sąlygų smulkiam verslui vystyti, sukūrimas. Korporocacijos veikla vystoma remiantis privataus verslo ir valstybinių struktūrų partneryste. Pusę gaunamo pelno "SPK-Saryarka" investuoja į pramonės, nesusijusios su žaliavų gavyba, vystymu, kitą dalį skiria socialinių projektų įgyvendinimui. "SPK-Saryarka" valdo 22 įmones, kurios dirba alternatyvaus kuro gamybos, pramonės įmonių, skirtų gyventojų poreikiams tenkinti kūrimo, transporto, logistikos, statybos, atliekų perdirbimo, žemės ūkio produkcijos saugojimo ir realizacijos, medikamentų gamybos bei realizacijos ir kitose srityse.
2010 m. vasario 1d. AB "Snaigė" valdybos sprendimu, 2010 m. kovo 5 d. 10.00 val. Alytuje, Pramonės g. 6, ben-
Susirinkimo darbotvarkė:
Konvertuojamųjų obligacijų išleidimas;
Pirmumo teisės atšaukimas;
Naujos įstatų redakcijos patvirtinimas;
Įgaliojimų suteikimas.
Šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2010 m. vasario 26 d. Dalyvauti šaukiamame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali tie akcininkai, kurie 2010 m. vasario 26 darbo dienos pabaigoje turėjo AB "Snaigė" akcijų.
Neeilinio visuotinio akcininkų susirikimo darbotvarkė gali būti pildoma akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Siūlymus papildyti neeilinio visuotinio akcininkų susirikimo darbotvarkę akcininkai gali pateikti elektroniniu paštu [email protected] arba pristatyti į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytus (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 19 d. Informuojame, kad kartu su siūlymu papildyti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, turi būti pateikti ir siūlomų sprendimų projektai arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo klausimo. Informuojame, kad akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę bet kuriuo metu iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu raštu ar elektroniniu paštu [email protected] siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, taip pat siūlyti papildomus narius į bendrovės valdybos narius bei audito įmonę.
Akcininkai turi teisę pateikti bendrovei klausimų, susijusių su 2010 m. kovo 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Klausimai gali būti pateikiami elektroniniu paštu [email protected] arba pristatomi į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytus (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 d.
Asmuo, dalyvaujantis neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įgaliotas asmuo neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę klausti.
Informuojame, kad akcininkai, turintys teisę dalyvauti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę raštu, elektroninio ryšio priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jų vardu neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Apie duotą įgaliojimą akcininkas privalo raštu pranešti, atsiųsdamas duotą įgaliojimą elektroniniu paštu [email protected]; [email protected], faksu 8-315-56-207 ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 dienos pabaigos.
Informuojame, kad neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bus galima balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Tinkamai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius prašome pateikti elektroniniu paštu [email protected]; [email protected], faksu 8- 315-56-207 arba pristatyti į bendrovės atstovybę adresu Pramonės g. 6, Alytuje (2 aukštas) ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 4 dienos pabaigos. Bendrovė pasilieka teisę neįskaityti akcininko išankstinio balsavimo, jei bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo 30 str. 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų ar bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti tikrosios akcininko valios. Visa informacija talpinama bendrovės internetiniame puslapyje
http://www.snaige.lt
| PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS | TAIP /NE / NEAKTUALU |
KOMENTARAS |
|---|---|---|
| I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. |
||
| 1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategija pateikiama metiniame pranešime, iš dalies ir metinėje ataskaitoje, taip pat kai kuriuose pranešimuose spaudai. Bendrovės skelbiami esminiai įvykiai bei pranešimai investuotojams taip pat atspindi Bendrovės veiklos kryptis. |
| 1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę. |
TAIP | Bendrovės veiklos strategiją svarsto ir tvirtina valdyba, bendrovės strategija yra sukoncentruota į poreikį dirbti pelningai, turint tikslą didinti akcininkų nuosavybę. Bendrovės veiklos strategijos nuostatų laikymąsi kontroliuoja bendrovės vadovas. |
| 1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradar biauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams. |
NE | Bendrovėje nesudaryta stebėtojų taryba, akcininkai jos atsisakė. |
| 1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų ger biamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvau jančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai. |
TAIP | Bendrovės valdyba kontroliuoja ir vertina bendrovės vadovo veiklą, analizuodama vadovo pateiktą finansinę ataskaitą, veiklos organizavimą, turto pasikeitimo duomenis ir kita, ir gali nurodyti vadovui į nurodytų nuostatų netinkamą vykdymą. |
| II principas: Bendrovės valdymo sistema funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir | |
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomen duojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtik rina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. |
Kolegialus valdymo organas – valdyba yra išrinkta akcininkų. Stebėtojų taryba akcininkų sprendimu nesudaroma nuo 2006 metų gegužės mėn. |
|
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą. |
TAIP | Bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės veiklos plėtojimo strategijos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą bei akcininkų interesų atstovavimą bei apsaugą. |
| 2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vyk domų funkcijų priežiūrą. |
NE | Sudaryta tik valdyba (akcininkų sprendimu nuo 2006 metų gegužės mėn.). |
| 2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1 |
TAIP | Šie principai taikomi valdybai tiek, kiek neprieštarauja valdybos esmei ir paskirčiai. |
| 2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsul tantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus. 2 |
TAIP | Yra penki Bendrovės valdybos nariai, akcininkų nuomone šis skaičius yra pakankamas. |
| 2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems mak simaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą. |
NE | Stebėtojų taryba nerenkama. |
1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo. 2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas
gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo or ganų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. |
TAIP | Bendrovės kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama akcininkų susirinkime, kuriame kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, papasakoja apie savo užimamas pareigas kitose įmonėse, apie savo profesinį pasirengimą. Visiems dalyvaujantiems susirinkime akcininkams suteikiama galimybė siūlyti kitus kandidatus į valdybos narius. |
|---|---|---|
| 3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svar bius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą bal suoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kan didato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime. |
TAIP | Akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu (per kurį renkama valdybos nariai) yra supažindinami su kandidatų į valdybos narius darbine patirtimi, išsilavinimu, pateikiama kita svarbi informacija, kurią bendrovė gauna apie valdybos narius. |
| 3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe. |
TAIP | Kadangi kandidatai į valdybos narius prisistato akcininkams, akcininkai rinkdami valdybos narius turi galimybę spręsti apie kandidatų kompetenciją ir tinkamumą atstovauti jų interesus. Metiniame pranešime skelbiama valdy bos pirmininko kompetencija (išsilavinimas, darbo patirtis, užimamos parei gos), o kitu valdybos narių kompetencija neskelbiama. Valdybos sudėtis skelbiama bendrovės metiniame pranešime. |
| 3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikaci jos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvel giant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairi apusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje. |
TAIP | Bendrovės valdybos ir audito komiteto nariai turi pakankamą patirtį ir kval ifikaciją, pakankamai žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Akcininkų susirinkimas, priimdamas sprendimą išrinkti juos valdybos ar audito komiteto nariais, įvertina jų pasirengimą ir kompetenciją. Bendrovėje kol kas nėra sudarytas atlyginimų komitetas. |
| 3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma indi viduali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nus tatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias. |
TAIP | Bendrovė sudaro galimybę valdybos nariams susipažinti su Bendrovės veikla, taigi naujai išrinktiems valdybos nariams suteikiama pakankamai žinių ir in formacijos, nors individualios mokymo programos nebuvo rengiamos. Valdy bos narių įgūdžiai bei žinios nuolatos atnaujinami jiems vykdant savo funkcijas, valdybos posėdžiuose ar individualiai esant poreikiui. |
| 3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai in teresų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius. |
NE | Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo ateityje. |
3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.
4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Iki šiol bendrovėje nebuvo vertinamas valdybos narių nepriklausomumas, nebuvo aptartas nepriklausomų narių "pakankamumo" sąvokos turinys. Bendrovė šiuo metu nėra apsisprendusi dėl šių nuostatų įgyvendinimo
NE
NE
Tokios praktikos kol kas nėra.
Valdyba nėra nustačiusi nepriklausomumo sąvokos.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
ateityje.
| 3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą. |
NE | Nebuvo tokios praktikos ir reikalavimų. |
|---|---|---|
| 3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų6 . Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. |
NEAKTUALU | Tokios praktikos kol kas nėra. |
| IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. |
||
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę8 |
TAIP | Šias funkcijas atlieka visuotinio akcininkų susirinkimo renkama valdyba. Ji pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui metinį pranešimą apie bendrovės veiklą, metų eigoje svarsto bendrovės veiklos rezultatus ir vertina bendrovės vadovo darbą. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų in teresus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieš taravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pak enkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai). |
TAIP | Bendrovės valdybos nariai vykdydami savo pareigas vadovaujasi bendrovės interesais be veikia akcininkų naudai. |
| 4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsi pareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai. |
TAIP | Valdybos nariai laikosi valdybos reglamento, savo pareigų vykdymui skiria pakankami laiko. |
| 4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams. |
TAIP | Akcininkų ir valdybos interesų konfliktų nekilo. Bendrovės valdyba siekia dirbti sąžiningai. Valdyba informaciją akcininkams pateikia taip, kaip reikalauja LR Akcinių bendrovių įstatymas, ir tai nurodyta bendrovės įstatuose. |
| 4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar ju ridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių san dorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių. |
NE | Nebuvo siūlymo papildyti bendrovės dokumentus tokia nuostata. |
| 4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus or ganas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų . Kole gialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo |
TAIP | Kadangi kolegialus valdymo organas - valdyba yra renkama visuotiniame akcininkų susirinkime, ji nepriklausomai priima sprendimus. Bendrovės vadovybė užtikrina, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti. |
6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123- 5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina. 7 Žr. 3 išnašą.
8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.
9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.
| žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams. | ||
|---|---|---|
| 4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklau somi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laiky tini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausi mai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir au dito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkci jas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams kelia mus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. |
TAIP | Audito komitetas yra išrinktas 2009 metais. Bendrovės direktorių skyrimo ir atlyginimų komitetai nėra suformuoti, kadangi anksčiau tokios praktikos ir reikalavimų nebuvimo. Šiame punkte nurodytas funkcijas iš dalies iki šiol vykdo valdyba savo kompetencijos ribose. Jeigu akcininkai priimtų sprendimą steigti tokius komitetus ar to reikalautų LR įstatymai, komitetai būtų įsteigti. |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efek tyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti neprik lausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susi jusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susi aurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kole gialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
TAIP | Bendrovėje veikiantys kolegialūs organai yra nepriklausomi ir sprendimus priima savarankiškai, neįtakojami jokių interesų konfliktų ir išlieka visiškai atsakingi už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių dau gumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komite tai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvel giama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti per |
TAIP | Atlyginimo komiteto bendrovė neturi, o audito komitetas sudarytas iš trijų narių, pirmininką išrinko akcininkai visuotinio susirinkimo metu įvertinę jo nepriklausomumo kriterijų. Jei akcininkai ar kolegialus valdymo organas, bendrovė gaus informaciją, kuri bus pagrindas peržiūrėti komiteto narių ir pirmininko narystę komitete, komiteto narių ir pirmininko narystės komitete bus peržiūrėtos ir atnaujintos. |
| nelyg pasitikima tam tikrais asmenimis. 4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nuro dantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struk tūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pa grindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenk ina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. |
NEAKTUALU | Kadangi audito komitetas įmonėje išrinktas tik 2009 m., todėl šio komiteto veiklos praktika šiuo metu tik formuojasi, audito komitetas stebi įmonės au dito atlikimo procesą. |
| 4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. |
TAIP | Audito komiteto nuostatose numatyta teisė gauti reikiamą informaciją, dar buotojų paaiškinimus, nuostatuose taip pat numatyta, kad audito komiteto nariai turi kitas teises, numatytas galiojančiose teisės aktuose. |
10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.
11Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitetą.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui; 4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
NEAKTUALU Atlyginimų komitetas nesuformuotas (aplinkybės nurodytos 4.7. punkte). 44 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
Šios funkcijos numatytos audito komiteto nuostatuose.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių 45 nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
Bendrovėje iki šiol nebuvo taikoma tokia praktika. NE
| 5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo or ganus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių infor mavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |
TAIP | Valdybos posėdžių sušaukimo teisę pagal LR Akcinių Bendrovių Įstatymą turi kiekvienas valdybos narys. Informacija apie šaukiamą susirinkimą išsiunčiama valdybos nariams taip kaip numatyta valdybos darbo reglamente. |
|---|---|---|
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena ben drovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrin tas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Ben drovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį11. |
TAIP | Valdybos posėdžiai šaukiami atitinkamu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas Neatidėliotinų klausimų sprendimui šaukiami neeiliniai posėdžiai. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje na grinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kole gialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. |
TAIP | Valdybos nariams išsiunčiama elektroniniu paštu visa reikalinga darbotvarkei medžiaga, darbotvarkė posėdžių metu dažniausiai nekeičiama, kadangi pagal bendrovės reglamentą sprendimai ir balsavimas gali vykti apklausos būdu elektroniniu paštu, valdybos nariai turi galimybę tokiu pačiu būdu ir bendru sutarimu papildyti darbotvarkę. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su ben drovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atly ginimo nustatymu. |
NEAKTUALU | Stebėtojų taryba nesudaryta. |
| VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises. |
||
| 6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises. |
TAIP | Bendrovės kapitalą sudaro akcijos, suteikiančios jų turėtojams vienodas bal savimo, nuosavybės ir dividendų teises. |
| 6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis. |
TAIP | Bendrovė suteikia investuotojams informaciją apie naujai išleidžiamų akcijų suteikiamas teises skelbdama apie tai viešai. |
13Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį.
| 46 | 6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą. |
NE | Bendrovės įstatai nenumato tokios teisės akcininkams. Tokius svarbius sprendimus priima bendrovės valdyba. |
|---|---|---|---|
| 6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimus skelbiama taip kaip tai numatyta LR įstatymuose. Akcininkų susirinkimai šaukiami Bendrovės buveinėje, kuri ne sikeitė nuo pat bendrovės įsteigimo. |
|
| 6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys. |
TAIP | Informacija apie akcininkų susirinkimo sušaukimą, siūlomus sprendimų pro jektus, informacija apie priimtus sprendimus talpinama bendrovės tinklapyje lietuvių ir anglų kalbomis. |
|
| 6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant ben drąjį balsavimo biuletenį. |
TAIP | Bendrovės akcininkai savo teises gali įgyvendinti patys asmeniškai, per savo atstovus, taip pat balsuodami raštu iš anksto. Bendrovė suteikia akcininkams tokias teises, kokias numato LR Akcinių bendrovių įstatymas. |
|
| 6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimu ose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti są lygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis. |
NE | Bendrovė neturi techninių galimybių. | |
| VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių | ||
| 7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau bendrovėje tokių pranešimų ir informavimo tvarka nereglamentuota. |
|
| 7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. |
|
| 7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę ben drovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija. |
TAIP | Bendrovės valdymo nariai siekia laikytis šiame punkte numatytų rekomen dacijų, tačiau tokių sandorių sudarymo tvarka bendrovėje nereglamentuota. |
12Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą. 13Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.
savimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo bal- 47 Šios nuostatos laikomasi tais atvejais, kai valdyboje sprendžiami valdybos nario - bendrovės vadovo darbo užmokesčio klausimai.
susirinkime;
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
TAIP
| 8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atly ginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tin klalapyje. |
NE | Atlyginimų dydis darbuotojams bendrovės konfidenciali informacija, bedrovės komercinė paslaptis, be to įmonėje nerengiama atlyginimų politikos ataskaita. Klausimus dėl kodekse rekomenduojamos atlyginimų ir išmokų politikos por eikio ir parengimo numatoma svarstyti ateityje, keičiantis rinkos sąlygoms. Trumpa informacija apie bendrovės išmokas valdymo organų nariams, vyres niajai vadovybei skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka. |
|---|---|---|
| 8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, fi nansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| 8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų ver tinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gau namos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių at lyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį. 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pen siją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. |
| informacijos. 8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiški nama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdo maisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko. |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. |
| 8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punk tuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo di rektoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pa jamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslau gas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, daly vavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų |
NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. Informacija galės būti skelbiama, išskyrus tą informacijos dalį, kuri yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. |
| 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, | |||
|---|---|---|---|
| dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; | |||
| 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlygin | |||
| imas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso | |||
| įprastinėms direktoriaus funkcijoms; | |||
| 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direkto | |||
| riui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais fi | |||
| nansiniais metais; | |||
| 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne | |||
| pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. | |||
| 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) | |||
| teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kito | |||
| mis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: | |||
| 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo san | |||
| dorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; | |||
| 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius | |||
| metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, | |||
| arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių | |||
| metų pabaigoje; | |||
| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių | |||
| skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyven | |||
| dinimo sąlygos; | |||
| 4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais fi | |||
| nansiniais metais. | |||
| 8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi in | |||
| formacija: | |||
| 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų | |||
| išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; | |||
| 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, | |||
| kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais | |||
| finansiniais metais. | |||
| 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė | |||
| bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų | |||
| rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam | |||
| asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių | |||
| metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. | |||
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamo | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| sios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios at | |||
| lyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti | |||
| pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlygin | |||
| imo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. | |||
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | |||
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas | |||
| tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos | |||
| sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų | |||
| būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies | |||
| vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi. | |||
| 8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą | |||
| sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, | |||
| kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi. | |||
| 8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto me | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| tinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų | |||
| nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma. |
Priežastys nurodytos 8.1. punkte.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų. NE
pačiai grupei;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai
| 8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | 49 |
|---|---|---|---|
| ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių | |||
| atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie | |||
| atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsul | |||
| tantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir | |||
| pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį. | |||
| 8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. | |||
| 8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi | |||
| mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė | |||
| pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti ak | |||
| cijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo | |||
| iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | |||
| 8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors | |||
| išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi | |||
| būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekinta | |||
| moji plius kintamoji dalis) vertė. | |||
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą ne | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| turėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. | |||
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atly | |||
| ginimų nustatymo klausimais. | |||
| 8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, | NE | Priežastys nurodytos 8.1. punkte. | |
| vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos | |||
| pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo | |||
| darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsav | |||
| imui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti | |||
| privalomojo arba patariamojo pobūdžio. | |||
| 8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų | |||
| pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlygina | NE | Atlyginimo akcijomis direktoriams arba pasirinkimo sandoriais praktikos šiuo | |
| mam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti | metu bendrovėje nėra. | ||
| akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami | |||
| atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir | |||
| akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą | |||
| suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų | |||
| pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, pri | |||
| imdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais | |||
| atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų są | |||
| lygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. | |||
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gau | |||
| namas šiais klausimais: | |||
| 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis | |||
| schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; | |||
| 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo | |||
| tvarkos sąlygos; | |||
| 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; | |||
| 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nus | |||
| tatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; | |||
| 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis są | |||
| lygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. | |||
| Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas | |||
| galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali | |||
| paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. | |||
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam | |||
| pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės | |||
| pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nus | |||
| tatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš | |||
| realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. | |||
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose daly | |||
| vavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet | |||
| kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, | |||
| ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. |
50 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo,
drovės interneto tinklalapyje.
apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta ben-
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
| 9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai. |
TAIP | Bendrovės valdymo organai siekia užtikrinti visų interesų turėtojų teises ir pagal galimybes atsižvelgia į jų nuomonę. |
|---|---|---|
| 9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su dar buotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuo tojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt. |
TAIP | Interesų turėtojai gali dalyvauti įmonės valdyme ir įmonei svarbių sprendimų priėmime tiek, kiek tai leidžia LR įstatymai. |
| 9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija. |
TAIP | Šių nuostatų laikomasi tiek, kiek tai reglamentuoja LR įstatymai. |
| X principas: Informacijos atskleidimas valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai. |
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės | |
| 10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. |
TAIP | Bendrovė atskleidžia informaciją kaip to reikalauja LR įstatymai. Informacija atskleidžiama įmonės internetiniame tinklapyje, per Vertybinių popierių biržos informavimo sistemą NASDOQ OMX, Vertybinių popierių komisijai, ELTA, BNS, dienraštyje "Kauno diena". |
| 10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. |
TAIP | |
| 10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomen duojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai de taliau reglamentuojama VIII principe. |
NE | Pateikiama informacija, kuri bendrovėje nelaikoma konfidencialia. |
| 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų daly vavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan. |
NE | Tokios praktikos Bendrovė netaiko |
| 10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbi ami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susi pažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. |
TAIP | Bendrovė užtikrina pateikiamos informacijos tikslumą ir operatyvumą. |
|---|---|---|
| 10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudoto jams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neat lygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama in formaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi, informacija pateikiama lietu vių ir anglų kalbomis. |
| 10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengia mas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą verty binių popierių biržoje. |
TAIP | Bendrovė užtikrina šių reikalavimų laikymąsi |
| XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą. |
||
| 11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir me tinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė. |
TAIP | Rekomendacijos laikomasi iš dalies, nes išorinė audito kompanija neperžiūri bendrovės tarpinių ataskaitų. |
| 11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji ben |
TAIP | Audito įmonę visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba. |
TAIP
valdyba.
Informacija paprastai atskleidžiama akcininkams, ja disponuoja ir bendrovės
51
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Pagarbiai,
AB "Snaigė" generalinis direktorius
drovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.