LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

BAZINIO PROSPEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMA

2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. 4R-15
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. rugsėjo 23 d. posėdžio sprendimu Nr. 2K-172 (protokolas Nr. 6K-22) patvirtino AB SEB banko (įmonės kodas 112021238, registruotos buveinės adresas Gedimino pr. 12, Vilnius, Lietuvos Respublika) (toliau – Bankas) bazinį prospektą.

Pagal bazinį prospektą Bankas į viešąją vertybinių popierių apyvartą gali išleisti vieną arba kelias iki 1 metų ir nuo 1 metų iki 10 metų trukmės nesubordinuotų, negarantuotų ir nekonvertuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijas.

Pagal bazinį prospektą Bankas gali leisti šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius:

atkarpos obligacijas;
diskontuotas obligacijas;
su finansine priemone susietas obligacijas;
investicinius lakštus;
bet kuriuos šių ne nuosavybės vertybinių popierių derinius.

Maksimali pagal šį bazinį prospektą išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių bendra nominali vertė negali viršyti 1 500 000 000 litų arba ekvivalenčios sumos kita valiuta.

Emisijų parametrai, kurie nėra žinomi bazinio prospekto parengimo metu, bus nustatomi kiekvienos ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos galutinėse sąlygose.

Bazinio prospekto patvirtinimas pažymi, kad jame pateikta informacija atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EB) reglamente Nr.809/2004 ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (2007, Nr. X-1023) bei kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles.

Bazinio prospekto patvirtinimas neužtikrina jame pateiktos informacijos teisingumo ir negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija investuotojams.

Vertybinių popierių komisijos pirmininkas

Vilius Šapoka

PATVIRTINTA
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIOS
2010 m. nuvosio 23 d.
Sprendimu Nr. 2K-172
Pažymos Nr. 4K-15

1 500 000 000 LITŲ

NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BAZINIS

PROSPEKTAS

AKCINĖ BENDROVĖ

SEB BANKAS

SEB

VILNIUS
2010 M. RUGSĖJIS

SEB

ŠIS BAZINIS PROSPEKTAS, KURIAME PATEIKIAMA INFORMACIJA APIE IŠLEIDŽIAMUS VERTYBINIUS POPIERIUS, YRA PARENGTAS VADOVAUJANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS (TOLIAU – VPK) PATVIRTINTOMIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PROSPEKTO PARENGIMO IR TVIRTINIMO BEI INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO TAISYKLĖMIS BEI 2004 M. BALANDŽIO 29 D. EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS REGLAMENTU NR. 809/2004, IGYVENDINANČIU EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2003/71/EB NUOSTATAS DĖL PROSPEKTUOSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS BEI ŠIO PROSPEKTO FORMATO, ITRAUKIMO NUORODOS BŪDU IR PASKELBIMO BEI REKLAMOS.

ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE (SANTRAUKOJE, VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTE IR REGISTRACIJOS DOKUMENTE) INFORMACIJA PATEIKIAMA PAGAL 2004 M. BALANDŽIO 29 D. KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) NR. 809/2004 V, XI IR XII PRIEDUOSE PATEIKTUS APRAŠUS.

ŠIO BAZINIO PROSPEKTO REGISTRAVIMO METU NĖRA ŽINOMOS KAI KURIOS NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS (-U) SĄLYGOS. TOKIOS BAZINIO PROSPEKTO REGISTRAVIMO METU NEŽINOMOS NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS (-U) SĄLYGOS BUS NURODYTOS GALUTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠE (TOLIAU – GALUTINĖS SĄLYGOS), KURIS BUS PASKELBTAS ATSKIRAI.

AB SEB BANKO 2008 IR 2009 METŲ AUDITUOTA BEI 2009 METŲ 6-IŲ MĖNESIŲ IR 2010 METŲ 6-IŲ MĖNESIŲ NEAUDITUOTA FINANSINĖ INFORMACIJA YRA SUSIETA SU ŠIUO BAZINIU PROSPEKTU NUORODOS BŪDU IR YRA NEATSIEJAMA JO DALIS.

SU VISAIS AUKŠČIAU IŠVARDINTAIS DOKUMENTAIS GALIMA SUSIPAŽINTI AB SEB BANKO INTERNETINIAME TINKLALAPYJE WWW.SEB.LT, AB SEB BANKO FINANSŲ RINKŲ DEPARTAMENTE (JOGAILOS G. 10, VILNIUS) IR KITUOSE AB SEB BANKO PADALINIUOSE (GALUTINĖSE SĄLYGOSE NURODYTAIS ADRESAIS). JEIGU AB SEB BANKO AR BANKO FINANSŲ RINKŲ DEPARTAMENTO, AR KITŲ BANKO PADALINIŲ, NURODYTŲ GALUTINĖSE SĄLYGOSE, ADRESAI PASIKEISTŲ, APIE TAI BŪTŲ PASKELBTA BANKO INTERNETO TINKLALAPYJE WWW.SEB.LT. JEI GALUTINĖSE SĄLYGOSE BUS NUMATYTA DAUGIAU EMISIJOS PLATINTOJŲ, TUOMET SU BAZINIU PROSPEKTU IR GALUTINĖMIS SĄLYGOMIS BUS GALIMA SUSIPAŽINTI IR JŲ PADALINIUOSE BEI INTERNETO TINKLALAPIUOSE. INFORMACIJA, KURIĄ BANKAS PRIVALO SKELBTI PAGAL TEISĖS AKTUS, TAIP PAT BUS PATALPINTA CENTRINĖJE REGLAMENTUOJAMOS INFORMACIJOS BAZĖJE, ADRESU WWW.CRIB.LT.

JEI INVESTUOTOJAS DĖL BAZINIAME PROSPEKTE ESANČIOS INFORMACIJOS PATEIKIA IEŠKINĮ TEISMUI, IEŠKOVUI GALI TEKTI, REMIANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSU IR KITAIS TEISĖS AKTAIS, PADENGTI BAZINIO PROSPEKTO VERTIMO IŠLAIDAS PRIEŠ TEISMINIO PROCESO PRADŽIĄ.

INVESTUOTOJAI, PRIEŠ PRIIMDAMI SPRENDIMĄ JSIGYTI EMITENTO SIŪLOMŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ, TURĖTŲ SUSIPAŽINTI SU VISAIS BAZINĮ PROSPEKTĄ SUDARANČIAIS DOKUMENTAIS.

AB SEB BANKAS ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE DAR VADINAMAS BANKU ARBA EMITENTU.
AB SEB BANKAS KARTU SU DUKTERINĖMIS BENDROVĖMIS ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE DAR VADINAMAS GRUPE.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE DAR VADINAMA VPK.
LIETUVOS CENTRINIS VERTYBINIŲ POPIERIŲ DEPOZITORIUMAS ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE DAR VADINAMAS LCVPD.

VERTYBINIAI POPIERIAI ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE DAR VADINAMI VP.

SĄVOKOS, VARTOJAMOS ŠIAME BAZINIAME PROSPEKTE, GALI REIKŠTI IR VIENASKAITĄ, IR DAUGISKAITĄ.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS

SEB

TURINYS

ASMENYS, ATSAKINGI UŽ BAZINIAME PROSPEKTE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ ...5
SANTRAUKA ...6
VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS ...15

RIZIKOS VEIKSNIĄ, SUSIJĘ SU EMISIJOMIS ...17
PAGRINDINĖ INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS ...21
2.1. SU EMISIJOMIS SUSIJUSIŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ INTERESAI ...21
2.2. SIŪLYMO PRIEŽASTYS IR PAJAMŲ PANAUDOJIMAS ...21
INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS, KURIUOS NUMATYTA SIŪLYTI ...22
3.1. SIŪLOMŲ VP TIPO IR KLASĖS APIBŪDINIMAS, ISKAITANT ISIN (TARPTAUTINĮ VERTYBINIŲ POPIERIŲ IDENTIFIKAVIMO NUMERĮ) AR KITĄ PANAŠŲ VP IDENTIFIKAVIMO KODĄ ...22
3.2. TEISĖS AKTAI, KURIAIS REMIANTIS YRA IŠLEIDŽIAMI IR BUS SIŪLOMI VERTYBINIAI POPIERIAI ...22
3.3. VP APSKAITA ...22
3.4. VP EMISIŲ VALIUTA ...23
3.5. VP KATEGORIJOS ...23
3.6. VP SUTEIKIAMŲ TEISIŲ IR NAUDOJIMOSI ŠIOMIS TEISĖMIS TVARKOS APIBŪDINIMAS ...23
3.7. PALŪKANŲ, PRIEMOKOS IR KITŲ INVESTUOTOJUI MOKĖTINŲ SUMŲ SKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATOS ...24
3.8. ISPIRKIMO DATA, PASKOLOS AMORTIZAVIMO BEI GRĄŽINIMO TVARKA ...28
3.9. INFORMACIJA APIE PELNINGUMĄ ...29
3.10. ATSTOVAVIMO NE NUOSAVYBĖS VP SAVININKAMS TVARKA ...29
3.11. SPRENDIMAI, ĮGALIOJIMAI BEI PATVIRTINIMAI, KURIŲ PAGRINDU IŠLEIDŽIAMI VP ...29
3.12. NE NUOSAVYBĖS VP IŠLEIDIMO DATA ...30
3.13. BET KURIŲ APRIBOJIMŲ PERLEISTI VP APIBŪDINIMAS ...30
3.14. INFORMACIJA APIE MOKESČIUS, ATSKAITOMUS IŠMOKANT UŽ VP GAUTAS PAJAMAS ...30
SIŪLYMO SĄLYGOS ...32
4.1. SĄLYGOS, SIŪLYMO STATISTIKA, NUMATOMAS GRAFIKAS IR ATSILIEPIMO Į SIŪLYMĄ BEI PASIRAŠYMO TVARKA ...32
4.2. PLATINIMO IR PASKIRSTYMO PLANAS ...37
4.3. KAINOS NUSTATYMAS ...38
4.4. PLATINIMAS IR GARANTAVIMAS ...38
ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ ...39
5.1. INFORMACIJA APIE TAI, AR EMITENTO VP BUS ĮTRAUKTI Į REGULIUOJAMOS RINKOS PREKYBOS SĄRAŠUS ...39
5.2. INFORMACIJA APIE TOS PAČIOS KLASĖS VP, ĮTRAUKTUS Į REGULIUOJAMOS RINKOS PREKYBOS SĄRAŠUS ...39
5.3. SUBĮEKTAI, KURIE TVIRTAI ĮSIPAREIGOJĘ VEIKTI ANTRINĖS PREKYBOS TARPININKŲ TEISĖMIS IR UŽTIKRINTI LIKVIDUMĄ SIŪLOMOMIS KAINOMIS ...39
PAPILDOMA INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS ...39
6.1. SU EMISIJA SUSIJĘ PATARĖJAI ...39
6.2. AUDITUOTA INFORMACIJA IR EKSPERTO TEISĖMIS VEIKIANČIO ASMENS PAREIŠKIMAS ...39
6.3. EMITENTO AR JO NE NUOSAVYBĖS VP KREDITO REITINGAI ...40

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS ...41

ATESTUOTI AUDITORIAI ...41
7.1. EMITENTO AUDITORIŲ, ATLIKUSIŲ ISTORINĖS FINANSINĖS INFORMACIJOS AUDITĄ, VARDAI IR ADRESAI ...41
7.2. INFORMACIJA APIE TAI, AR PER LAIKOTARPĮ, UŽ KURĮ PATEIKIAMA ISTORINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA ATSISTATYDINO, BUVO PAŠALINTI AR IŠ NAUJO NEPASKIRTI AUDITORIAI ...41
RIZIKOS VEIKSNIĄ ...41

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTA

SEB

INFORMACIJA APIE EMITENTA ... 44
9.1. EMITENTO ISTORIJA IR RAIDA ... 44
VERSLO APŽVALGA ... 47
10.1. PAGRINDINĖ VEIKLA ... 47
10.2. PAGRINDINĖS RINKOS ... 51
10.3. BET KURIŲ EMITENTO TEIGINIŲ DĖL JO KONKURENCINĖS PADĖTIES PAGRINDIMAS ... 51
ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA ... 57
11.1. INFORMACIJA APIE EMITENTO PADĖTĮ PRIKLAUSOMOJE GRUPĖJE ... 57
11.2. INFORMACIJA APIE EMITENTO PAVALDUMO GRUPEI POBŪDĮ ... 58
INFORMACIJA APIE TENDENCIJAS ... 58
12.1. INFORMACIJA APIE REIKŠMINGUS NEIGIAMUS POKYČIUS EMITENTO VEIKLOJE, SUSIJUSIUS SU EMITENTO PERSPEKTYVA NUO PASKUTINĖS AUDITUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PASKELBIMO DIENOS ... 58
12.2. INFORMACIJA APIE BET KURIAS ŽINOMAS TENDENCIJAS, NETIKRUMA, REIKALAVIMUS, ĮSIPAREIGOJIMUS AR ĮVYKIUS, KURIĘ PAGRISTAI GALI TURĖTI DIDEĖLĖS ĮTAKOS EMITENTO PERSPEKTYVAI BENT EINAMALISIAIS FINANSINIAIS METAIS ... 58
PELNO PROGNOZĖS ARBA PRELIMINARUS PELNAS ... 58
ADMINISTRAVIMO, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI IR VADOVYBĖ ... 58
14.1. SEB BANKO ORGANŲ STRUKTŪROS SCHEMA ... 58
14.2. ADMINISTRAVIMO, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ IR VADOVYBĖS INTERESŲ KONFLIKTAI ... 60
STAMBIEJI AKCININKAI ... 60
15.1. INFORMACIJA APIE TAI, AR EMITENTAS KAM NORS TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI PRIKLAUSO, AR YRA KIENO NORS KONTROLIUOJAMAS, TOS KONTROLĖS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS, TAIP PAT APIBŪDINIMAS PRIEMONIŲ, SKIRTŲ UŽTIKRINTI, KAD ŠIA KONTROLE NEBŪTŲ PIKTNAUDŽIAUJAMA ... 60
15.2. BET KURIŲ EMITENTUI ŽINOMŲ SUSITARIMŲ, DĖL KURIŲ VĖLIAU GALI PASIKEISTI EMITENTO KONTROLĖ, APIBŪDINIMAS ... 61
FINANSINĖ INFORMACIJA APIE EMITENTO TURTĄ IR ĮSIPAREIGOJIMUS, FINANSINĘ PADĖTĮ BEI PEĽNĄ IR NUOSTOLIUS ... 61
16.1. ISTORINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA ... 61
16.2. EMITENTO APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS IR PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS ... 68
16.3. ISTORINĖS METINĖS FINANSINĖS INFORMACIJOS AUDITAS ... 68
16.4. TARPINĖ IR KITA FINANSINĖ INFORMACIJA ... 70
16.5. TEISINIAI IR ARBITRAŽO PROCESAI ... 78
16.6. REIKŠMINGI EMITENTO FINANSINĖS AR VERSLO PADĖTIES POKYČIAI ... 78
SVARBIAUSIOS SUTARTYS ... 79
TREČIOSIOS ŠALIES INFORMACIJA IR EKSPERTŲ ATASKAITA BEI BET KURIŲ INTERESŲ PAREIŠKIMAS ... 79
VIEŠIEJI DOKUMENTAI ... 79
PRIEDAI ... 80

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS 2014

SEB

ASMENYS, ATSAKINGI UŽ BAZINIAME PROSPEKTE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ

AB SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė Aušra Matusevičienė bei Finansų departamento direktorė Jūratė Lingienė patvirtina, kad Baziniame prospekte pateikta informacija, kiek jiems žinoma, atitinka faktus ir kad joje nėra praleista nieko, kas gali turėti įtakos jos prasmei, ir kad ėmėsi visų pagrįstų priemonių tam užtikrinti.

AB SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis patvirtina, kad Baziniame prospekte pateikta visa informacija, kurią šiam departamentui pateikė Banko darbuotojai ir vadovai, bei atsako už jam pateiktos informacijos tinkamą įforminimą.

Už informacijos teisingumą atsako AB SEB bankas.

AB SEB banko prezidentas

AB SEB banko Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė

AB SEB banko Finansų departamento direktorė

AB SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas

2010 m. rugsėjo mėn.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTĖ

BENDRUJU REIKALŲ SKYRIUS

SEB

SANTRAUKA

ŠI SANTRAUKA TURI BŪTI SKAITOMA KAIP ĮVADAS Į BAZINĮ PROSPEKTĄ. PRIEŠ PRIMADAMAS SPRENDIMĄ INVESTUOTI Į VERTYBINIUS POPIERIUS, INVESTUOTOJAS TURĖTŲ SUSIPAŽINTI SU VISU BAZINIU PROSPEKTU, GALUTINĖMIS SĄLYGOMIS IR VISAIS NUORODOS BŪDU ĮTRAUKTAIS DOKUMENTAIS.

SU BAZINIU PROSPEKTU, GALUTINĖMIS SĄLYGOMIS IR AB SEB BANKO 2008 IR 2009 METŲ AUDITUOTA BEI 2009 METŲ 6-IŲ MĖNESIŲ IR 2010 METŲ 6-IŲ MĖNESIŲ NEAUDITUOTA FINANSINE INFORMACIJA GALIMA SUSIPAŽINTI AB SEB BANKO INTERNETINIAME TINKLALAPYJE WWW.SEB.LT, AB SEB BANKO FINANSŲ RINKŲ DEPARTAMENTE (JOGAILOŚĆ G. 10, VILNIUS) IR KITUOSE AB SEB BANKO PADALINIUOSE (GALUTINĖSE SĄLYGOSE NURODYTAIS ADRESAIS). JEI GALUTINĖSE SĄLYGOSE BUS NUMATYTA DAUGIAU EMISIJOS PLATINTOJŲ, TUOMET SU BAZINIU PROSPEKTU IR GALUTINĖMIS SĄLYGOMIS BUS GALIMA SUSIPAŽINTI IR JŲ PADALINIUOSE BEI INTERNETO TINKLALAPIUOSE. INFORMACIJA, KURIĄ BANKAS PRIVALO SKELETI PAGAL TEISĖS AKTUS, TAIP PAT BUS PATALPINTA CENTRINĖJE REGLAMENTUOJAMOS INFORMACIJOS BAZĖJE, ADRESU WWW.CRIB.LT.

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ SANTRAUKOJE PATEIKTA INFORMACIJA TAIKOMA ASMENIMS, PARENGUSIEMS SANTRAUKĄ, BET TIK TUO ATVĖJU, KAI SANTRAUKOS DUOMENYS YRA KLAIDINANTYS, NETEISINGI ARBA PRIEŠTARINGI, LYGINANT SU KITOMIS BAZINIO PROSPEKTO DALIMIS.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIO PROSPEKTĄ

SEB

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE SIŪLYMĄ

Emitentas

AB SEB bankas
Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius,
Tel. (8 5) 268 2800, faks. (8 5) 262 6333
www.seb.lt
Juridinio asmens kodas 1120 21238

Programos aprašymas

Pagal šią Programą Bankas į viešąją vertybinių popierių apyvartą gali išleisti vieną arba kelias trumpalaikes (iki 1 metų) ir nuo 1 iki 10 metų trukmės nesubordinuotų, negarantuotų ir nekonvertuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijas. Pagal šią Programą Bankas gali išleisti atkarpos obligacijas, diskontuotas obligacijas, su finansine priemone susietas obligacijas, investicinius lakštus ir bet kuriuos iš šių ne nuosavybės VP derinius. Pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP bendra nominalioji vertė negali viršyti 1 500 000 000 litų arba ekvivalenčios sumos kita valiuta. Emisijų parametrai, kurie nėra žinomi Bazinio prospekto parengimo metu, bus nustatomi kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose. Programa galioja 12 mėnesių nuo Bazinio prospekto patvirtinimo VPK.

Pagal šią Programą Bankas gali išleisti atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos. Atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisija, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, prie anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios obligacijų emisijos gali būti prijungiama tik tuo atveju, jeigu investuotojui suteikia tas pačias teises kaip ir anksčiau išleista obligacijų emisija. Obligacijų suteikiamos teisės aprašytos šiame Baziniame prospekte ir kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose, taip pat nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose.

Pagal šią Programą Bankas gali išleisti ne nuosavybės VP emisijas, kurios siūlomos tik tam tikrai investuotojų kategorijai (-oms), kuri (-ios) nurodoma (-os) konkrečios emisijos Galutinėse sąlygose.

Galutinių sąlygų nustatymo tvarka

Galutinės sąlygos bus nustatomos Banko iniciatyva, atsižvelgiant į finansinius poreikius bei finansų rinkų sąlygas. Galutinės sąlygos bus skelbiamos Banko internetiniame tinklalapyje www.seb.lt ir platintojų internetiniuose tinklalapiuose (jei numatyta daugiau platintojų).

Bankas, atsižvelgdamas į palankius rinkos sąlygų pokyčius, turi teisę savo iniciatyva ne nuosavybės VP platinimo metu pakeisti su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų Galutines sąlygas investuotojų naudai (pvz. padidinti palūkanas ar investavimo koeficiento reikšmę). Be to, su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijų Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad įvykus tam tikroms sąlygoms, Bankas išpirks šiuos ne nuosavybės VP anksčiau nustatytos išpirkimo datos.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISĮŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAJ

SEB

Rizikos veiksniai

Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su pagal šią Programą leidžiamais ne nuosavybės VP, yra:

rinkos rizika – rizika, kad ne nuosavybės VP rinkos kaina gali kisti, t. y. investuotojo įsigytų VP kaina antrinėje rinkoje gali ir kilti, ir kristi;
likvidumo rizika – galimų nuostolių rizika, atsirandanti norint kuo trumpesniais terminais parduoti ar negalint kurį laiką parduoti turimų ne nuosavybės VP;
emitento kredito rizika – rizika, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis neatsiskaitys su investuotoju;
įsigijimo mokestis – jei toks mokestis nustatytas, investuotojas, skaičiuodamas investicijos grąžą, turi įvertinti, kad šis mokestis jam nebus grąžintas;
emisijos anuliavimo rizika – rizika, kad tam tikrais atvejais ne nuosavybės VP emisija gali būti anuliuota;
valiutų rizika – rizika, kad dėl valiutų kursų pokyčių ne nuosavybės VP reali vertė gali sumažėti;
infliacijos rizika – rizika, kad esant infliacijai ne nuosavybės VP reali vertė gali sumažėti;
mokestinė ir teisinė rizika – rizika, kad dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų ar valstybinės mokesčių politikos pasikeitimų gali sumažėti ne nuosavybės VP likvidumas ir/ arba kaina bei grynasis pajamingumas;
reitingo sumažėjimo rizika – rizika, kad gali būti sumažintas Banko grupės ar Banko reitingas;
rizika, susijusi su VP įtraukimu į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus – rizika, kad numatyti į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus įtraukti ne nuosavybės VP dėl techninių ar kitų priežasčių nebus įtraukti į prekybos sąrašus.

Rizika, taikytina atkarpos ir diskontuotoms obligacijoms:

rizika, susijusi su emisijos platinimo laikotarpio sutrumpinimu – jeigu atkarpos ir diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijų Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kad Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turi teisę vienasališkai sutrumpinti emisijos platinimo laikotarpį, nustatytą Galutinėse sąlygose, investuotojas prisiima riziką, jog dėl sutrumpinto emisijos platinimo laikotarpio nesuspės įsigyti išleidžiamų ne nuosavybės VP.

Rizikos, taikytinos su finansine priemone susietoms obligacijoms ir investiciniams lakštams:

priemokos rizika – rizika, kad esant nepalankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, t.y. finansinės priemonės vertei pasikeitus kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, ne nuosavybės VP išpirkimo dieną investuotojas priemokos už finansinės priemonės pokytį negaus, tai yra jis rizikuoja ne tik įsigijimo mokesčiu (jei taikomas), bet ir papildomai investuotomis lėšomis, jei ne nuosavybės VP buvo išleisti su rizikos premija;
finansinės priemonės vertės skaičiavimo metodo pasikeitimo rizika – rizika, kad finansinės priemonės vertę skaičiuojanti/skelbianti agentūra gali pakeisti finansinės priemonės skaičiavimo metodą ar pačią finansinę priemonę, laikinai ar neterminuotai sustabdyti finansinės priemonės vertės skaičiavimą ir /arba skelbimą;
nenumatyti įvykiai – rizika, kad dėl nenumatytų įvykių finansinės priemonės uždarymo reikšmės nustatymo diena gali būti perkelta į kitą dieną, kurią nenumatyti įvykiai pasibaigia;
priemokos skaičiavimo rizika – rizika, kad dėl veiksnių, nepriklausantių nuo Banko valios ir veiksmų, gali būti pakeista priemokos skaičiavimo tvarka ar jos dydis;
išankstinio išpirkimo rizika – rizika, kad VP pajamingumas, iperkant nei

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PRASIREKTAJ

SEB

nuosavybės VP emisiją prieš terminą gali būti mažesnis negu galėtų būti išlaikius ne nuosavybės VP iki galutinio išpirkimo dienos.

Rizika, taikytina investiciniams lakštams:

investuotų lėšų praradimo rizika – rizika, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nurodytoms emisijos Galutinėse sąlygose, investuotojas gali prarasti dalį savo investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą.

Šie rizikos veiksniai detaliai yra aprašyti šio Bazinio prospekto 1 skyriuje „Rizikos veiksniai, susiję su emisijomis“.

Kadangi emisijų Programos Bazinio prospekto parengimo metu nėra žinomos konkrečios emisijų išleidimo sąlygos, taip pat ir finansinės priemonės, su kuriomis bus susieti ne nuosavybės VP, Bankas, siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, Galutinėse sąlygose gali nurodyti daugiau rizikos veiksnių, susijusių su konkrečia emisija.

Platinimo būdas

Viešas siūlymas

Rinkos

Išleidžiami ne nuosavybės VP bus siūlomi investuotojams Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (jei tai nurodyta Galutinių sąlygų apraše). Jeigu ne nuosavybės VP viešas siūlymas bus vykdomas ne tik Lietuvoje, Galutinėse sąlygose bus nurodyta konkreti (-čios) Europos Sąjungos valstybė (-ės), kurioje (-se) šie ne nuosavybės VP bus siūlomi. Konkretus paskirstymo planas nebus rengiamas, ne nuosavybės VP pasirašymo sutartys bus pasirašomos visą ne nuosavybės VP platinimo laikotarpį be jokių apribojimų. Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta(-os) investuotojų kategorija (-os), kuriems bus siūlomi konkrečios emisijos VP, bei kriterijai, pagal kuriuos asmenys priskiriami investuotojų kategorijai, turinčiai teisę įsigyti konkrečios emisijos VP. Taip pat Galutinėse sąlygose gali būti nustatytos investuotojų grupės, jų nustatymo kriterijai ir suteikiamos teisės.

Platintojas

AB SEB bankas. Bankas gali pasirašyti sutartis ir su daugiau platintojų. Tokiu atveju šie platintojai bus nurodyti kiekvienos pagal šią Programą išleidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose.

Atstovavimas ne nuosavybės VP savininkams

Emitentas, prieš paskelbdamas kiekvienos emisijos Galutines sąlygas, pasirašys ne nuosavybės VP savininkų interesų gynimo sutartį su viešosios apyvartos tarpininkų. Jis bus nurodytas kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose.

Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, naujos ne nuosavybės VP emisijos savininkų interesai bus ginami vadovaujantis su viešosios apyvartos tarpininkų sudaryta sutartimi, skirta ginti anksčiau išleistos obligacijų emisijos savininkų interesus. Kiekvienoje su viešosios apyvartos tarpininkų sudaromoje ne nuosavybės VP (atkarpos ar diskontuotų obligacijų) savininkų interesų gynimo sutartyje bus numatytas viešosios apyvartos tarpininko įsipareigojimas ginti ir naujų atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijų, kurios, pasibaigus jų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungtos prie išleidžiamos ne nuosavybės VP emisijos, savininkų interesus.

Apie ne nuosavybės VP savininkų interesų gynėjo pasikeitimą bus paskeibla banko interneto svetainėje www.seb.lt.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISĮLŲ PROGRAMOS BAZINES 15-25 EET 2014

SEB

Informacija apie pelningumą

Kiekvienos pagal šią Programą leidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose bus paskelbta, kokie ne nuosavybės VP yra išleidžiami. Pagal šią Programą Bankas gali leisti žemiau išvardintus ne nuosavybės VP:

Atkarpos obligacijas;
Diskontuotas obligacijas;
Su finansine priemone susietas obligacijas;
Investicinius lakštus;
Bet kuriuos iš šių ne nuosavybės VP derinius.

Pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP pelningumas priklauso nuo įsigijimo kainos, termino, išpirkimo kainos, palūkanų dydžio, finansinės priemonės vertės pokyčių, įsigijimo mokesčių ir kitų veiksnių. Visų už ne nuosavybės VP mokėtinų sumų nustatymo tvarka bus pateikta kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose.

Platinimo laikotarpis

Platinimo laikotarpis bus nurodytas kiekvienos pagal Programą išleidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose.

Slūlymas įsigyti Banko ne nuosavybės VP galioja Galutinėse sąlygose nustatytu platinimo laikotarpiu.

Ne nuosavybės VP pasirašomi Banko ir Platintojų padaliniuose Galutinių sąlygų priede nurodytais adresais ir darbo laiku. Ne nuosavybės VP gali būti pasirašomi naudojantis Banko Prekybos vertybiniais popieriais internetu sistema.

Ne nuosavybės VP bus laikomi išplatintais, jeigu investuotojai, sudarę ne nuosavybės VP pasirašymo sutartį, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ne nuosavybės VP apmoka.

Kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodytas apmokėjimo būdas ir terminas.

Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, mažiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti ne nuosavybės VP kiekis yra 1. Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, didžiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti kiekis nėra nustatomas, tačiau, jei emisija yra riboto dydžio, įsigyjamų obligacijų kiekis negali viršyti sutarties pasirašymo dienai likusių nepasirašytų ne nuosavybės VP kiekio, arba, jei emisija yra neriboto dydžio, įsigyjamų obligacijų kiekis negali viršyti sutarties pasirašymo dienai likusių visų pagal Programą nepasirašytų ne nuosavybės VP kiekio.

Atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų atveju, kai nustatomos galimos obligacijų palūkanų (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinio pajamingumo (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) ribos ir tikrosios palūkanos ar metinis pajamingumas fiksuojami tik obligacijų platinimo laikotarpio pabaigoje, gali būti sudaromos ne tik obligacijų pasirašymo sutartys, bet ir teikiamos paraiškos įsigyti obligacijų. Tokiu atveju Galutinėse sąlygose bus nustatoma minimali investuojama suma, už kurią siekiantis įsigyti obligacijų investuotojas gali teikti paraišką įsigyti obligacijų.

Itraukimas į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus

Informacija apie tai, ar bus kreipiamasi į reguliuojamos rinkos operatorių dėl pagal Programą išleidžiamų emisijų įtraukimo į VP prekybos sąrašus, bus paskelbta Galutinėse sąlygose.

Siūlymo tikslas

Bankas, leisdamas ne nuosavybės VP, siekia pasiūlyti investuotojams kuo įvaivesnių investavimo priemonių ir paslaugų. Iš ne nuosavybės VP emisijų sukauptos lėšos bus naudojamos Banko grupės naujų paskolų finansavimui. Priklausomai bus situacijos rinkoje, šios lėšos gali būti naudojamos tiek verslo klientų paskoloms tiek privačių.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISĮJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖCĖAS

SEB

Papildoma informacija, susijusi su emisijomis

asmenų paskoloms finansuoti.

Ne nuosavybės VP suteikiamos reikalavimo teisės investuotojams nėra papildomai užtikrinamos garantija ir/ar kitokiu būdu.

Tarpininkų, įsipareigojusių užtikrinti pagal Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP likvidumą antrinėje rinkoje, nėra. Emisijoms, leidžiamoms pagal šią Programą, reitingai nebus suteikiami.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTA 2011

SEB

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

Emitentas

AB SEB bankas
Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius,
Tel. (8 5) 268 2800, faks. (8 5) 262 6333
www.seb.lt
Juridinio asmens kodas 1120 21238

Istatinis kapitalas

Juridinių asmenų registre įregistruotas Banko įstatinis kapitalas yra lygus 1 034 575 341 litui ir padalintas į 15 441 423 paprastąsias vardines akcijas, kurių nominalioji vertė 67 litai.

Rizikos veiksniai susiję su Emitentu

Pagrindinės rizikos rūšys, kurias patiria Bankas, yra:

Kredito rizika – nuostolių rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo įvykdyti įsipareigojimų Bankui;
Rinkos rizika – nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika dėl palūkanų normų, valiutų kursų ir akcijų kainų pokyčių;
Operacinė rizika – nuostolių ir/ar prestižo praradimo/pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai (stichinės nelaimės, nusikaltami trečiųjų asmenų veiksmai, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai ir kt.) arba vidaus veiksniai (pvz. informacinių technologijų sistemų sutrikimai, sukčiavimo atvejai, vidaus taisyklių bei įstatymų nesilaikymas, vidaus kontrolės trūkumai ir t.t.);
Verslo rizika – pajamų sumažėjimo rizika dėl nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai sąlygoja sumažėjusios verslo apimtys, spaudimas mažinti kainas arba konkurencija;
Strateginė rizika – rizika, kylanti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teisės aktų arba bankininkystės sektoriaus pokyčius;
Likvidumo rizika – rizika, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir/ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir/ar uždaryti pozicijas ir dėl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Banko patiriama rizika yra ribojama vidiniais bei Lietuvos banko nustatytais normatynais. Plačiau rizikos veiksniai aprašomi Banko Registracijos dokumento 2 skyriuje.

Pagrindinė veikla

Bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Emitento verslo apžvalga

AB SEB bankas paslaugas teikia tik Lietuvoje. Bankas 2010 m. birželio 30 d. turėjo 57 klientų aptarnavimo padalinius (7 finansinių paslaugų centrus ir 50 skyrių) visoje Lietuvoje. Bankui priklauso (100 proc.) 4 dukterinės įmonės – AB „SEB lizingas“ (iki 2010 m. balandžio 19 d. – UAB „SEB lizingas“), UAB „SEB Venture Capital“, UAB „SEB Enskilda“ ir UAB „SEB investicijų valdymas“.

Banko ir Banko grupės veiklos apimtį bei dinamiką iš dalies apibendrina šie balansinių bei pelno (nuostolių) ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), duomenys:

mln. Lt	2008 12 31		2009 06 30		2009 12 31		2010 06 30
	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas
Paskolos	20 320	21'225	19 016	19'573	17 205	17'543	16 323	16'742
Investicijos	2 245	2'003	2 529	2'269	1 847	1'856	1 771	1'780
Gautinos lizingo įmokos	4 224	-	3 469	-	2 504	-	1 982	-
Indėliai	10 203	10'209	9 288	9'293	9 670	9'674	9 429	9'432
Skolos bankams ir finansų institucijoms	15 157	11'764	15 251	12'046	13 651	11'260	11 696	9'873
Nuosavybė	2 244	2'258	2 033	2'102	1 525	1'421	1 715	1'693
Turtas	29 525	25'830	28 395	24'910	26 952	24'053	24 849	22'970

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROJEKTAS

SEB

Banko ir Banko grupės pajamų struktūra per pastaruosius metus buvo tokia:

mln. Lt	2008 12 31		2009 06 30		2009 12 31		2010 06 30
	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	395,5	428,7	(55,6)	3,4	(1 404,6)	(1 263,5)	(195)	298,9
Kitos grynosios pajamos prieš veiklos sąnaudas	163,9	283,2	129,1	100,1	210,3	198,9	149	169
Rezultatas prieš veiklos sąnaudas	559,4	711,9	73,5	103,5	(1 194,3)	(1 064,6)	(45,7)	467,9
Prestižo vertės sumažėjimas	-	-	(169,6)	(169,6)	(169,6)	(169,6)	-	-
Investicijų į patronuojamąsias įmonės vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	(175,1)	-	(428)
Veiklos išlaidos	(369,8)	(318,5)	(168,6)	(149,2)	(347,7)	(321,3)	(149)	(137,3)
Grynosios gyvybės draudimo pajamos	108,7	-	(14,4)	-	-	-	-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokestį iš tęsiamos veiklos	298,3	393,4	(279)	(215,3)	(1 711,6)	(1 730,6)	(195)	(97,4)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos	257,8	347,7	(225)	(168,5)	(1 445,5)	(1 546,2)	(161)	(77)

Pagrindiniai Banko ir Banko grupės veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

Grupė				Rodiklis	Bankas
2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30		2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
10,55 %	10,46 %	11,58 %	14,15 %	Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,09 %	13,47 %	12,94 %	15,70 %
0,89 %	(1,54 %)	(4,99 %)	(1,20 %)	Vidutinė turto graža	1,38 %	(1,32 %)	(6,12 %)	(0,64 %)
11,82 %	(20,65 %)	(76,06 %)	(19,19 %)	Vidutinė akcininkų nuosavybės graža	16,23 %	(15,22 %)	(79,55 %)	(8,97 %)
-	-	-	-	Banko* likvidumo koeficientas	38,99 %	49,75 %	60,31 %	56,06 %
16,69	(14,57)	(93,61)	(10,41)	Pelnas (nuostolis) akcijai, litais	22,52	(10,91)	(100,13)	(4,98)
40,9 %	104,8 %	66,9 %	66,9 %	Išlaidų ir pajamų santykis	36,8 %	101,5 %	64,0 %	65,0 %
145,30	131,63	98,75	110,90	Akcijos buhalterinė vertė, litais	146,26	136,10	92,03	109,61

*Lietuvos bankas panaikino likvidumo ataskaitą už Grupę

Platesnė informacija apie Banko veiklą ir finansinę būklę yra pateikiama Registracijos dokumente ir Banko 2008 ir 2009 metų bei 2009 metų 6 mėnesių ir 2010 metų 6 mėnesių finansinėse ataskaitose. Banko ir grupės finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Banko ir grupės 2008 ir 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos yra audituotos. Banko ir Banko grupės 2009 ir 2010 metų šešių mėnesių finansinės ataskaitos yra neaudituotos.

Vadovai

Banko organų struktūrą sudaro:
- visuotinis akcininkų susirinkimas
- stebėtojų taryba
- valdyba
- Banko administracijos vadovas (Valdybos pirmininkas / Prezidentas)

Banko įstatuose numatyta, kad stebėtojų tarybą renka Visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos narius skiria stebėtojų taryba.

Stebėtojų taryba
KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS	SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas (išrinktas 2009 10 29)
MARKAS BARRY PAYNEAS	SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas (išrinktas 2009 10 29)
CARLAS STEFANAS DAVILLIS	SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovas (išrinktas 2009 10 29)
STEFANAS STIGNĀSAS	SEB Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkystės vadovas (išrinktas 2009 10 29)
TEDAS TONIS KYLBERGAS	SEB Baltijos šalių tarnybos Teisės padalinio vadovas (išrinktas 2010 10 30)
Valdyba
RAIMONDAS KVEDARAS	Valdybos pirmininkas, Banko prezidentas
AIVARAS ČIČELIS	Valdybos pirmininko pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTA

SEB

	direktorius
ROBERTS BERNIS	Valdybos pirmininko pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius
VIRGINIJUS DOVEIKA	Valdybos pirmininko pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius
AUŠRA MATUSEVIČIENĖ	Valdybos pirmininko pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė
Administracija
RAIMONDAS KVEDARAS	Valdybos pirmininkas, Banko prezidentas
AIVARAS ČIČELIS	Administracijos vadovo pavaduotojas (Verslo bankininkystės tarnybos direktorius)
VIRGINIJUS DOVEIKA	Administracijos vadovo pavaduotojas (Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius)
ROBERTS BERNIS	Administracijos vadovo pavaduotojas (Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius)
AUŠRA MATUSEVIČIENĖ	Administracijos vadovo pavaduotoja (Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė)

Visų stebėtojų tarybos narių kadencija baigiasi 2013 m. spalio 29 d.
Visų valdybos narių kadencija baigiasi 2012 m. vasario 4 d.
Banko valdymo organų nariai nėra teisti už nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

Stambiausi akcininkai

2010 m. birželio 30 d. 99,87 proc. Banko įstatinio kapitalo ir balsų dalis priklausė Skandinaviska Enskilda Banken AB (Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedija; juridinio asmens kodas 502032-9081). 2006 metų gruodžio mėnesį Skandinaviska Enskilda Banken AB pradėjo privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias Banko akcijas už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintą kainą – po 266,95 lito už akciją. Smulkijam akcininkui pateikus ieškinį dėl akcijos kainos, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtino naują SEB banko privalomo akcijų išpirkimo kainą – 356,00 lito už akciją. Šio Bazinio prospekto parengimo dieną Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Ankstesniuose punktuose atskleista visa pagrindinė informacija pirminiam investuotojų apsisprendimui, tačiau investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti į VP, turi susipažinti su visu Baziniu prospektu bei kitais į jį nuorodos būdu įtrauktais dokumentais.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PRASPEKTAS

SEB

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS

GALUTINIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO TVARKA

Galutinės sąlygos bus nustatomos Banko iniciatyva, atsižvelgiant į finansinius poreikius bei finansų rinkų sąlygas. Galutinių sąlygų skelbimo formatas pateikiamas šio Bazinio prospekto 1-ame priede. Galutinės sąlygos bus skelbiamos Banko internetiniame tinklalapyje www.seb.lt. Jei Galutinėse sąlygose bus numatyta daugiau platintojų, tuomet Galutinės sąlygos bus skelbiamos ir jų internetiniuose tinklalapiuose. Informacija, kurią Bankas privalo skelbti pagal teisės aktus, taip pat bus patalpinta centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

Atkarpos ir diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijų atveju, kai obligacijų palūkanos (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinis pajamingumas (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) yra fiksuoti ir skelbiami Galutinėse sąlygose, Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turi teisę vienasališkai sutrumpinti tokių atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų platinimo laikotarpį, nustatytą Galutinėse sąlygose. Bankui priėmus sprendimą sutrumpinti tokių atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų platinimo laikotarpį, paskutinę sutrumpinto obligacijų platinimo laikotarpio dieną pasibaigus Galutinėse sąlygose nurodytam obligacijų pasirašymo laikui, apie obligacijų platinimo laikotarpio sutrumpinimą bus paskelbta atskiru pranešimu Banko internetiniame tinklalapyje www.seb.lt ir platintojų internetiniuose tinklalapiuose (jei numatyta daugiau platintojų).

Sutrumpinus atkarpos ir diskontuotų obligacijų platinimo laikotarpį ir apie tai paskelbus aukščiau nurodyta tvarka, kiti atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų Galutinėse sąlygose išdėstyti ir obligacijų pasirašymo metu investuotojams žinomi emisijos duomenys (pavyzdžiui, emisijos trukmė, galiojimo pradžios data, išpirkimo data, atkarpos mokėjimo data (atkarpos obligacijų atveju)), sutrumpinus obligacijų platinimo laikotarpį, nebus keičiami.

Su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijų Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad įvykus tam tikroms sąlygoms, Bankas išpirks šiuos ne nuosavybės VP anksčiau nustatytos išpirkimo datos. Tokiu atveju ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose bus nustatytos: a) konkrečios sąlygos, kurioms įvykus bus galimas išankstinis ne nuosavybės VP emisijos išpirkimas (išankstinio išpirkimo sąlygos), b) išankstinio išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka, c) išankstinio išpirkimo datos ir d) tvarka, kaip Bankas informuos ne nuosavybės VP savininkus apie emisijos išpirkimą anksčiau termino.

Atsižvelgdamas į rinkos sąlygų pokyčius, Bankas turi teisę pakeisti Bazinio prospekto 2-ame priede nurodytus su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų Galutinių sąlygų aprašo punktus ne nuosavybės VP platinimo laikotarpiu. Toks Galutinių sąlygų aprašo keitimas galimas tik Bankui savo iniciatyva siekiant pagerinti sąlygas investuotojų naudai, t. y. padidinti palūkanas, padidinti investavimo koeficiento reikšmę, praplėsti finansinės priemonės vertės pokyčio ribą (-as), padidinti galimos priemokos dydį, investuotojų naudai pagerinti sąlygas, kurioms atsiradus, investuotojas susiduria su investuotų lėšų praradimo rizika (investicinių lakštų atveju). Tokiu atveju bus atliekami tokie veiksmai: a) Galutinių sąlygų pakeitimai bus išdėstyti Galutinių sąlygų aprašo priede, kuris bus pateiktas VPK ir paskelbtas Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt ir platintojų internetiniuose tinklalapiuose (jei numatyta daugiau platintojų); b) apie sąlygų pagennima bus paskelbta Banko internetiniame tinklalapyje www.seb.lt ir platintojų internetiniuose tinklalapiuose (jei numatyta daugiau platintojų).

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖTAS

SEB

Investuotojams, pasirašiusiems tam tikros emisijos ne nuosavybės VP iki tos emisijos Galutinių sąlygų pakeitimo, bus taikomos pagerintos investavimo sąlygos, išdėstytos Galutinių sąlygų aprašo priede, kurio forma pateikiama Bazinio prospekto 2 priede, nekeičiant iki Galutinių sąlygų pakeitimo pasirašytų ne nuosavybės VP pasirašymo sutarčių. Po to, kai pagerintos investavimo sąlygos Baziniame prospekte nustatyta tvarka bus paskelbtos, Bankas atitinkamai pakoreguos ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis ir su naujais investuotojais sudarys pakoreguotas ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis.

Bankui savo iniciatyva sutrumpinus atkarpos ir diskontuotų obligacijų platinimo laikotarpį ar Baziniame prospekte nustatyta tvarka pagerinus su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų sąlygas investuotojams, nuo paskelbimo apie sąlygų pakeitimą Banko internetiniame tinklalapyje www.seb.lt dienos pakeistų sąlygų vykdymas tampa privalomu ir neatšaukiamu Banko įsipareigojimu.

PROGRAMOS APRAŠYMAS

Pagal šią Programą Bankas į viešąją vertybinių popierių apyvartą gali išleisti vieną arba kelias trumpalaikes (iki 1 metų) ir nuo 1 iki 10 metų trukmės nesubordinuotų, negarantuojamų ir nekonvertuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių, emisijas. Bankas pagal šią Programą gali išleisti atkarpos obligacijas, diskontuotas obligacijas, su finansine priemone susietas obligacijas, investicinius lakštus ir bet kuriuos iš šių ne nuosavybės VP derinius. Maksimali bendra pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP nominalioji vertė negali viršyti 1 500 000 000 (vieno milijardo penkių šimtų milijonų) litų arba ekvivalenčios sumos kita valiuta. Emisijų parametrai, kurie nėra žinomi Bazinio prospekto parengimo metu, bus nustatomi kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose. Programa galioja 12 mėnesių nuo Bazinio prospekto patvirtinimo VPK.

Pagal šią Programą Bankas gali išleisti atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos. Atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisija, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, prie anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios obligacijų emisijos gali būti prijungiama tik tuo atveju, jeigu investuotojui suteikia tas pačias teises kaip ir anksčiau išleista obligacijų emisija. Obligacijų suteikiamos teisės aprašytos Baziniame prospekte ir kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose, taip pat nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Šis Bazinis prospektas po patvirtinimo VPK kartu su kitais nuorodos būdu įtrauktais dokumentais bus paskelbtas elektroninė forma Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt. Jei Galutinėse emisijos sąlygose bus numatyta daugiau platintojų, tuomet su šiais dokumentais bus galima susipažinti ir platintojų interneto tinklalapiuose. Elektroninė forma paskelbtų Bazinio prospekto, Galutinių sąlygų ir kitų nuorodos būdu susietų dokumentų išspausdinta kopija bus nemokamai pateikiama kiekvienam to paprašiusiam investuotojui Banko Finansų rinkų departamente (Jogailos g. 10 Vilnius) ir kituose Banko padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais ir darbo valandomis). Jei Galutinėse emisijos sąlygose bus numatyta daugiau platintojų, tuomet su Baziniu prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bus galima susipažinti jų padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais ir darbo valandomis).

Bankas pateiks platintojams Bazinį prospektą, Galutines sąlygas ir kitą su ne nuosavybės VP emisijomis susijusią informaciją (pvz., apie tam tikros konkretaus platintojo platintos emisijos anuliavimą, tikrųjų kintamų emisijos dydžių reikšmių nustatymą ir pan.), tačiau Bankas neprisima atsakomybės už šios informacijos paskelbimą platintojų interneto tinklalapiuose.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISĮJŲ PROGRAMOS BAZINIS 1902-1918

SEB

Informacija, kurią Bankas privalo skelbti pagal teisės aktus, taip pat bus patalpinta centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

1. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMISIJOMIS

Rinkos rizika – investuotojai, įsigydami ne nuosavybės VP, turi atsižvelgti į jų rinkos kainos kitimo riziką – ne nuosavybės VP kaina antrinėje rinkoje gali ir kilti, ir kristi. Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Bankui išleidus atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, obligacijų kaina antrinėje rinkoje, pakoregavus (padidinus) LCVPD bendrąją anksčiau išleistos emisijos sąskaitą, gali ir kilti, ir kristi. Ši rizika neaktuali investuotojams, kurie įsigytus ne nuosavybės VP, išleistus pagal šią Programą, išlaiko iki išpirkimo dienos.

Likvidumo rizika – investuotojai, įsigydami Banko ne nuosavybės VP, prisiima vertybinių popierių likvidumo riziką, tai yra investuotojai gali patirti nuostolius, norėdami kuo trumpesniais terminais parduoti arba negalėdami kurį laiką parduoti turimų ne nuosavybės VP. Galimybė parduoti ne nuosavybės VP antrinėje rinkoje priklauso tik nuo paklausos buvimo. Tarpininkų, įsipareigojusių užtikrinti išleidžiamų ne nuosavybės VP likvidumą antrinėje rinkoje, nėra.

Emitento kredito rizika – investuodami į Banko ne nuosavybės VP investuotojai prisiima riziką, jog pablogėjus Banko finansinei būklei Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis neatsiskaitys su investuotoju.

Įsigijimo mokestis – jei emisijos Galutinėse sąlygose būtų nustatytas įsigijimo mokestis, įsigaliojus ne nuosavybės VP šis mokestis bus laikomas Banko pajamomis. Investuotojas, skaičiuodamas investicijos grąžą, turi įvertinti tą faktą, kad šis mokestis jam nebus sugrąžintas.

Emisijos anuliavimo rizika – investuotojas turi atkreipti dėmesį į tai, kad ne nuosavybės VP emisijos tam tikrais atvejais gali būti laikomos neįvykusiomis ir anuliuotomis.

Su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijos bus laikomos neįvykusiomis ir anuliuotomis, jeigu nustatytos tikrosios kintamų emisijos dydžių (investavimo koeficiento reikšmė, finansinės priemonės pokyčio ribos ir kt.) reikšmės yra mažesnės negu Galutinėse sąlygose nurodytos mažiausios (arba didesnės negu Galutinėse sąlygose nurodytos didžiausios) šių kintamų dydžių reikšmės. Kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose nurodomos tikėtinos ir galimos mažiausios (ar didžiausios) kintamų dydžių reikšmės. Tikrosios šių dydžių reikšmės bus skelbiamos emisijos Galutinėse sąlygose nurodytą dieną Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt.

Ne nuosavybės VP emisija gali būti laikoma neįvykusia ir anuliuota jeigu išplatintų ne nuosavybės VP emisijos nominalioji vertė bus mažesnė nei nustatyta Galutinėse sąlygose. Jei tuo pačiu metu yra platinamos kelios ne nuosavybės VP emisijos (tokių kartu platinamų emisijų platinimo laikotarpis sutampa, jos yra tokios pačios trukmės ir susietos su ta pačia finansine priemone (su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų atveju)), tokios emisijos gali būti laikomos neįvykusiomis ir anuliuotomis, jeigu išplatintų ne nuosavybės VP emisijų bendra nominalioji vertė bus mažesnė nei nustatyta Galutinėse sąlygose.

Su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijos gali būti laikomos neįvykusiomis ir anuliuotomis, jeigu įvyksta ekonominiai, finansiniai ar politiniai įvykiai, kurie galėtų sutrukdyti sėkmingą ne nuosavybės VP išleidimą.

Emisijų anuliavimo atveju apie tai bus paskelbta Banko ir platintojų interneto tinklalapiuose Galutinėse sąlygose nustatytais terminais. Galutinėse sąlygose taip pat bus nurodyta lėšų ar įsigytus ne nuosavybės VP grąžinimo tvarka.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSKEĖTAS

SEB

Valiutų rizika – visi atsiskaitymai, susiję su ne nuosavybės VP emisijomis ir jų išpirkimu, vykdomi ta valiuta, kuria išleisti ne nuosavybės VP. Tuo atveju, jei ne nuosavybės VP išleidžiami litais ir per jų galiojimo laikotarpį Lietuvos nacionaline valiuta taptų euras, lėšų dydis už išperkamus ne nuosavybės VP investuotojams bus nustatomas vadovaujantis teisės aktais numatytu lito ir euro keitimo santykiu. Galutinėse sąlygose gali būti numatyta papildoma valiutų rizika, taikytina konkrečiai pagal šią programą išleidžiamai ne nuosavybės VP emisijai.

Infliacijos rizika – investuotojai, įsigydami ne nuosavybės VP, prisima riziką, jog esant infliacijai ne nuosavybės VP reali vertę gali sumažėti.

Mokestinė ir teisinė rizika – pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, susijusiems su ne nuosavybės VP, arba pasikeitus valstybini mokesčių politikai, gali pasikeisti pagal šią Programą leidžiamų ne nuosavybės VP patrauklumas visiems arba tam tikroms investuotojų grupėms. Dėl to gali sumažėti pagal šią Programą leidžiamų ne nuosavybės VP likvidumas ir/ arba kaina bei grynasis pajamingumas.

Reitingo sumažėjimo rizika – investuotojai, įsigydami pagal šią Programą leidžiamų ne nuosavybės VP, prisima riziką, kad, pablogėjus Banko finansinei būklei ir/ arba sumažėjus Banko grupės kredito reitingui, arba, jeigu būtų nustatytas Banko kredito reitingas ir jis būtų mažesnis negu Banko grupės kredito reitingas, tuomet gali sumažėti Banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių paklausa ir jų kaina.

Rizika, susijusi su VP įtraukimu į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, – tuo atveju, jeigu pagal šią Programą leidžiamų emisijų Galutinėse sąlygose būtų numatyta kreiptis dėl leidžiamų ne nuosavybės VP įtraukimo į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, investuotojas, pirminėje rinkoje įsigydamas Banko leidžiamų ne nuosavybės VP, prisima riziką, jog dėl techninių ar kitokių priežasčių Banko prašymas įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus atmestas. Tokiu atveju sumažėtų VP likvidumas ir tam tikros investuotojų grupės dėl norminiuose aktuose taikomų apribojimų būtų priverstos parduoti pirminėje rinkoje įsigytus VP, o tai galėtų sumažinti VP kainą.

Rizikos veiksniai, taikytini atkarpos ir diskontuotoms obligacijoms

Rizika, susijusi su emisijos platinimo laikotarpio sutrumpinimu – jeigu atkarpos ir diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijų Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kad Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turi teisę vienasališkai sutrumpinti emisijos platinimo laikotarpį, nustatytą Galutinėse sąlygose, investuotojas prisima riziką, jog dėl sutrumpinto emisijos platinimo laikotarpio nesuspės įsigyti išleidžiamų ne nuosavybės VP.

Rizikos veiksniai, taikytini su finansine priemone susietoms obligacijoms ir investiciniams lakštams

Priemokos rizika – esant nepalankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, t.y. finansinės priemonės vertei pasikeitus kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, arba (ne)įvykus tam tikram kredito įvykiui (jei Galutinėse sąlygose nurodyta, kad ne nuosavybės VP pelningumas priklauso nuo to, ar tam tikro subjekto atžvilgiu (ne)įvyko kredito įvykis), ne nuosavybės VP išpirkimo dieną priemoka, mokėtina už vieną išperkamą ne nuosavybės VP, yra lygi 0 (nuliui). Investuotojai turi įvertinti tą faktą, jog esant nepalankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, t.y. finansinės priemonės vertei pasikeitus kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, arba (ne)įvykus tam tikram kredito įvykiui (jei Galutinėse sąlygose nurodyta, kad ne nuosavybės VP pelningumas priklauso nuo to, ar tam tikro subjekto atžvilgiu (ne)įvyko kredito įvykis), ne nuosavybės VP išpirkimo dieną jie gaus tik nominaliąją ne nuosavybės VP vertę (su finansine priemone susietų obligacijų atveju, o investavusiems į investicinius lakštus nėra garantujama, kad išpirkimo kaina nebus mažesnė už nominaliąją ne nuosavybės VP vertę), tai yra jie rizikuoja ne tik įsigijimo mokesčiu (jei taikomas), bet ir papildomai investuotomis lėšomis, jei ne nuosavybės VP buvo išleidžiami su rizikos premija. Taip pat investuotojai turi atkreipti dėmesį į tai, jog rizikos premija yra skirta kintamų emisijos dydžių.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTA

SEB

(investavimo koeficiento, finansinės priemonės pokyčio ribų, galimos priemokos dydžio ir kt.) reikšmėms pagerinti ir į ne nuosavybės VP išpirkimo kainą nėra įskaičiuojama.

Finansinės priemonės vertės skaičiavimo metodo pasikeitimas – jeigu bet kokia finansinės priemonės kaina ar dydis, skelbiamas biržos ar agentūros, skelbiančios ir/ arba skaičiuojančios finansinės priemonės vertę, ir kuri (-is) naudojamas bet kokių išmokų investuotojams skaičiavimui ar nustatymui, yra pataisomas, tokią pataisą skelbiant iki kitos finansinės priemonės vertės skelbimo ir/arba skaičiavimo dienos, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas po paskutinės finansinės priemonės vertės skelbimo ir/arba skaičiavimo dienos, Bankas turi teisę, atsižvelgdamas į tokią pataisą, perskaičiuoti bet kokias investuotojams mokėtinas sumas, kiek tai reikalinga dėl tokios pataisos, vadovaudamasis gera valia, investuotojo interesais, taip pat kita tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika.

Jeigu finansinės priemonės, kurios vertė priklauso nuo kelių kitų finansinių priemonių verčių, vertės nustatymo dieną arba iki jos, finansinės priemonės vertę skaičiuojanti ir /arba skelbianti agentūra praneša, kad bus atliktas esminis pakeitimas formulėje, pagal kurią skaičiuojama finansinės priemonės vertė, arba finansinės priemonės skaičiavimo metode, arba bet kuriuo kitu būdu iš esmės bus pakeista finansinė priemonė (t.y. bus atliekamas kitoks pakeitimas, nei nustatyta formulėje arba metode), arba finansinės priemonės vertės skaičiavimas ir/ arba skelbimas laikinai ar neterminuotai sustabdomas, ir jei bent vienas iš aukščiau išvardintų įvykių daro esminį poveikį investuotojui tenkančios prieaugio dalies apskaičiavimui, vadovaujantis gera valia, investuotojo interesais, taip pat kita tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika gali būti:

naudojama finansinė priemonė, nustatoma vadovaujantis tokia formule ir tokiu finansinės priemonės skaičiavimo metodu, kurie galiojo iki finansinės priemonės pakeitimo, nenustatymo ar anuliavimo, bei į apskaičiuotą finansinę priemonę įtraukiant finansines priemones, kurios buvo įtrauktos į paveiktą finansinę priemonę prieš pat tokį šios finansinės priemonės pakeitimą, nenustatymą ar anuliavimą; arba
finansinės priemonės vertės nustatymo diena gali būti perkelta į artimiausią darbo dieną, kurią baigsis finansinės priemonės vertės skaičiavimo ir/ arba skelbimo sustabdymas. Jeigu finansinės priemonės vertės nustatymo diena yra perkeliama aštuonias dienas iš eilės ir finansinės priemonės vertės skaičiavimas ir/ arba skelbimas vis dar sustabdytas, tuomet aštnutoji diena bus finansinės priemonės vertės nustatymo diena, su sąlyga, kad Bankas nustatys finansinės priemonės vertę atsižvelgdamas į finansinės priemonės skaičiavimo formulę ir metodą, taikytą iki finansinės priemonės vertės skaičiavimo sustabdymo, bei į apskaičiuojamą finansinę priemonę įtraukiant finansines priemones, kurios buvo įtrauktos į finansinę priemonę prieš pat tokį finansinės priemonės vertės skaičiavimo sustabdymą;
finansinė priemonė gali būti pakeista kita panašios strategijos finansine priemone;
pakeista priemokos skaičiavimo tvarka ar jos dydis, arba iš anksto nustatytas priemokos dydis, kuris bus išmokamas ne nuosavybės VP išpirkimo dieną.

Nenumatyti įvykiai. Jeigu finansinės priemonės vertės, kuri daro įtaką mokėtinų sumų, tenkančių investuotojui, apskaičiavimui, nustatymo dieną atsiranda nenumatyti įvykiai, finansinės priemonės vertės nustatymo diena gali būti perkelta į artimiausią darbo dieną, kurią nenumatyti įvykiai pasibaigia. Bankas sieks nedelsiant informuoti VP savininkus apie tokius nenumatytus įvykius, tačiau įsipareigojimo tai padaryti nėra. Jeigu šiame skyriuje numatytu atveju finansinės priemonės vertės nustatymo diena yra perkeliama aštuonias dienas iš eilės ir nenumatyti įvykiai vis dar tęsiasi, tuomet aštnutoji diena bus laikoma finansinės priemonės vertės nustatymo diena, su sąlyga, kad Bankas nustatys finansinės priemonės vertę atsižvelgdamas į finansinės priemonės skaičiavimo formule ir metodą, taikytus iki nenumatytų įvykių atsiradimo, pagal skaičiavimo dieną atitinkamos biržos ar rinkos paskelbtą kainą finansinių priemonių, įskaičiuojamų į finansinę priemonę, su kuria susieti ne

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINESKIOPIMAS

SEB

nuosavybės VP, ar tų finansinių priemonių rinkos kainą. Tuo atveju, kai nenumatyti įvykiai paveikia atskirą iš finansinių priemonių, Bankas nustatys tokios finansinės priemonės kainą vadovaudamasis gera valia, investuotojo interesais ir kita tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika. Nenumatyti įvykiai reiškia:

bendrą prekybos sustabdymą arba prekybos apribojimą biržose arba rinkose, kuriose prekiaujama šiomis finansinėmis priemonėmis ir/ ar skelbiamos šių finansinių priemonių vertės, arba kuriose prekiaujama ateities, apsikeitimo ar pasirinkimo sandoriais, susijusiais su šiomis finansinėmis priemonėmis;
kitus trukdžius biržose arba rinkose, dėl kurių negalima sudaryti sandorių dėl finansinių priemonių ar ateities, apsikeitimo ar pasirinkimo sandorių, susijusių su šiomis finansinėmis priemonėmis, taip pat dėl kurių negalima gauti finansinių priemonių ar ateities, apsikeitimo ar pasirinkimo sandorių, susijusių su šiomis finansinėmis priemonėmis, verčių;
ankstesnį nei įprastą prekybos biržose ar rinkose uždarymą, išskyrus atvejus, kai atitinkamos biržos ir rinkos apie tai informuoja ne vėliau kaip prieš valandą iki įprastos prekybos biržose ar rinkose uždarymo.

Jeigu ne nuosavybės VP pelningumas priklauso nuo kelių finansinių priemonių (finansinių priemonių krepšelio) vertės pokyčių ir finansinių priemonių krepšelio tarpinės vertės nustatymo dieną dėl nenumatytų įvykių vienos ar kelių finansinių priemonių verčių nustatyti negalima, skaičiuojant finansinių priemonių krepšelio vertę, naudojamos tų finansinių priemonių vertės, kurių atžvilgiu nevyko nenumatyti įvykiai, ir finansinių priemonių, kurių atžvilgiu vyko nenumatyti įvykiai, vertės, kai jos buvo nustatytos.

Priemokos skaičiavimo rizika – investuotojai privalo atkreipti dėmesį, kad Bankas turi teisę pakeisti priemokos skaičiavimo tvarką (įskaitant teisę pakeisti ir pačią finansinę priemonę) ar jos dydį, arba iš anksto nustatyti priemokos dydį, kuris bus išmokamas ne nuosavybės VP išpirkimo dieną, tuo atveju, jeigu iki ne nuosavybės VP išpirkimo dienos įvyksta bet kuris iš šių įvykių:

a) dėl veiksnių, nepriklausančių nuo Banko valios ir veiksmų, iš esmės padidėja jo sudaryto pasirinkimo sandorio rizikos valdymo kaštai, pasirinkimo sandoris yra nutraukiamas ar bet kokių būdų pakeičiamas;

b) įvyksta veiksniai (susiję su teisės aktų pasikeitimais ir kt.), dėl kurių Bankas neturi teisės įgyti, valdyti ar disponuoti finansinėmis priemonėmis, nuo kurių priklauso ne nuosavybės VP pelningumas, arba finansinės priemonės, nuo kurių priklauso ne nuosavybės VP pelningumas, yra nacionalizuotos, nusavintos ar bet kokių kitų būdų nurodyta perduoti jas vyriausybei ar bet kokiai kitai valstybės institucijai, arba dėl likvidavimo, bankroto, nemokumo ar dėl bet kurios kitos panašios procedūros yra apribojama teisė jas valdyti, naudoti ar disponuoti;

c) dėl veiksnių, nepriklausančių nuo Banko valios ir veiksmų, įvyksta įvykių ar atsiranda aplinkybių, dėl kurių finansinės priemonės, su kuriomis yra susieti ne nuosavybės VP, yra išbraukiamos iš vertybinių popierių sąrašų (arba sustabdoma prekyba šiomis finansinėmis priemonėmis).

Bankas, keisdamas priemokos apskaičiavimo tvarką ar jos dydį dėl aukščiau nurodytų pagrindų, vadovausis gera valia, investuotojo interesais, taip pat kita tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika.

Investuotojai privalo atkreipti dėmesį, jog, jeigu finansinės priemonės vertės, turinčios įtaką investuotojo gautinų sumų skaičiavimui, nustatymo dieną arba iki jos Bankas iš esmės pakeis finansinę priemonę ir jei šis pakeitimas darys poveikį investuotojui tenkančios priemokos apskaičiavimui, tai bus naudojama atitinkamai pakeista finansinė priemonė, nustatoma vadovaujantis tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖRTAS 20

SEB

Investuotojai taip pat privalo atkreipti dėmesį, kad jeigu finansinės priemonės, su kuriomis yra susieti ne nuosavybės VP, yra akcijos, ir iki ne nuosavybės VP išpirkimo dienos įvyksta įvykiai ar atsiranda aplinkybės, nepriklausantys nuo Banko valios ir veiksmų (pavyzdžiui, įstatinio kapitalo didinimas/mažinimas, akcijų nominaliosios vertės didinimas/mažinimas, akcijų emitento reorganizavimas ir kita), dėl kurių keičiasi akcijų, su kuriomis yra susieti ne nuosavybės VP, nominali vertė, Bankas turi teisę pakeisti (perskaičiuoti) akcijos pradinę vertę ir/arba pakeisti investavimo koeficientą ir/ar kitus kintamus dydžius ir/arba pakeisti akcijos galutinės vertės apskaičiavimą.

Įvykus vienam ar keliems iš aukščiau išvardintų įvykių, Bankas turi teisę keisti priemokos skaičiavimo parametrus ir/arba apskaičiavimo tvarką, tačiau privalo siekti, kiek tai įmanoma, kad ekonominis poveikis ne nuosavybės VP turėtojų interesams būtų minimalus arba jo išvis nebūtų. Bankas informuos VP savininkus apie pakeistą priemokos apskaičiavimo tvarką ar jos dydį, iš anksto nustatytą priemokos dydį, pakeistą (perskaičiuotą) finansinės priemonės pradinę vertę ar pakeistas kintamų dydžių reikšmes apie tai paskelbdamas savo internetiniame tinklalapyje www.seb.lt.

Išankstinio išpirkimo rizika. Jei ne nuosavybės VP Galutinėse sąlygose numatyta, kad susidarius tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos emisijos Galutinėse sąlygose, ne nuosavybės VP bus išpirkti tam tikromis dienomis prieš numatytą galutinio ne nuosavybės VP išpirkimo dieną, investuotojas susiduria su rizika, kad VP pajamingumas, išperkant emisiją prieš terminą, bus mažesnis, nei galėtų būti išlaikius ne nuosavybės VP iki galutinio išpirkimo dienos.

Rizikos veiksniai, taikytini investiciniams lakštams

Investuotų lėšų praradimo rizika. Investiciniai lakštai yra rizikinga investavimo priemonė.

Jeigu nuo finansinės priemonės pradinės vertės iki jos galutinės vertės nustatymo dienos bet kokiu metu, arba konkrečiu metu, nurodytu emisijos Galutinėse sąlygose, susidaro sąlygos, nurodytos konkrečios emisijos Galutinių sąlygų apraše (pavyzdžiui, finansinės priemonės vertė pasiekia nustatytą ribą ar pan.), tuomet investicija netenka kapitalo garantijos, t. y., investuotojas susiduria su rizika, kad investicinių lakštų išpirkimo kaina gali būti mažesnė už nominaliąją šių ne nuosavybės VP vertę. Tokiu atveju investuotojas gali prarasti dalį investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą.

2. PAGRINDINĖ INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS

2.1. Su emisijomis susijusių fizinių ir juridinių asmenų interesai

Fizinių ir juridinių asmenų interesų, susijusių su emisijomis, leidžiamomis pagal šią Programą, nėra.

2.2. Siūlymo priežastys ir pajamų panaudojimas

Bankas, leisdamas ne nuosavybės VP, siekia pasiūlyti klientams (investuotojams) kuo įvairesnių investavimo priemonių ir paslaugų. Iš ne nuosavybės VP emisijų sukauptos lėšos bus naudojamos Banko grupės naujų paskolų finansavimui. Priklausomai nuo situacijos rinkoje, šios lėšos gali būti naudojamos tiek verslo klientų paskoloms, tiek privačių asmenų paskoloms finansuoti.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZININĖS PREZATAS

SEB

3. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS, KURIUOS NUMATYTA SIŪLYTI

3.1. Siūlomų VP tipo ir klasės apibūdinimas, įskaitant ISIN (Tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį) ar kitą panašų VP identifikavimo kodą

Bankas pagal šią Programą gali išleisti šiuos ne nuosavybės VP:

Atkarpos obligacijas;
Diskontuotas obligacijas;
Su finansine priemone susietas obligacijas;
Investicinius lakštus;
Bet kuriuos iš šių ne nuosavybės VP derinius.

Pagal Programą leidžiami ne nuosavybės VP gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir nuo 1 iki 10 metų trukmės, nesubordinuoti, negarantuoti ir nekonvertuojami.

Po Bazinio prospekto patvirtinimo VPK ir kiekvienos emisijos Galutinių sąlygų paskelbimo, prieš platinimo pradžią, bus kreipiamasi į LCVPD dėl ISIN kodo suteikimo kiekvienai pagal Programą leidžiamai emisijai. Pasibaigus kiekvienos pagal šią Programą leidžiamos ne nuosavybės VP emisijos platinimo terminui ir emisiją pripažinus įvykusia, emisijai LCVPD bus atidaroma atskira bendroji sąskaita. Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, į LCVPD dėl ISIN kodo suteikimo naujai emisijai kreipiamasi nebus ir bus naudojamas anksčiau išleistai to paties tipo obligacijų emisijai LCVPD suteiktas ISIN kodas. Į LCVPD bus kreipiamasi dėl anksčiau išleistos obligacijų emisijos bendrosios sąskaitos koregavimo (didinimo), neatidarant LCVPD atskiros bendrosios sąskaitos naujai emisijai.

3.2. Teisės aktai, kuriais remiantis yra išleidžiami ir bus siūlomi vertybiniai popieriai

Ne nuosavybės VP išleidžiami vadovaujantis šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu;
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu;
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu;
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;
Europos parlamento ir tarybos direktyva 2003/71/EB;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 809/2004;
Vertybinių popierių prospekto rengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis;
Visais šių teisės aktų pakeitimais, papildymais ir susijusiais dokumentais.

Bankas taip pat vadovausis tarptautinėje finansų rinkoje pripažinta praktika ir šio Bazinio prospekto 1 skyriuje „Rizikos veiksniai, susiję su emisijomis“ prie atitinkamų rizikos veiksnių įvardintais principais.

3.3. VP apskaita

Bankas pagal šią Programą išleidžia nematerialius vardinius ne nuosavybės VP. Kiekvienas investuotojas, pasirašydamas ne nuosavybės VP pasirašymo sutartį, galės atskiru prašymu pasirinkti sąskaitų tvarkytoją, kurio sąskaitose bus apskaitomi įsigyti ne nuosavybės VP. Nemarodžius kito sąskaitų tvarkytojo, investuotojo įsigyti ne nuosavybės VP bus apskaitomi AB SEB banke (Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius) atidarytose VP sąskaitose.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

3.4. VP emisijų valiuta

Ne nuosavybės VP emisijos gali būti išleidžiamos litais arba kita valiuta. Emisijos valiuta bus nurodyta kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose. Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, nauja emisija bus leidžiama ta pačia valiuta kaip ir anksčiau išleista obligacijų emisija.

Visi atsiskaitymai, susiję su ne nuosavybės VP emisijomis ir jų išpirkimu, vykdomi ta valiuta, kuria išleisti ne nuosavybės VP. Jei ne nuosavybės VP išleidžiami litais ir per jų galiojimo laikotarpį Lietuvos nacionaline valiuta taptų euras, tuomet lėšų dydis už išperkamus ne nuosavybės VP investuotojams bus nustatomas vadovaujantis teisės aktais numatytu lito ir euro keitimo santykiu.

3.5. VP kategorijos

Išleidžiami ne nuosavybės VP klasifikuotini kaip perleidžiamieji ne nuosavybės VP Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo prasme. Ne nuosavybės VP, kuriuos Bankas gali išleisti, tipai nurodyti 3.1. skyriuje.

Pagal šį Bazinį prospektą leidžiamų ne nuosavybės VP kategorijų nėra išskiriama.

3.6. VP suteikiamų teisių ir naudojimosi šiomis teisėmis tvarkos apibūdinimas

Kiekvienos pagal šią Programą Banko išleidžiamos emisijos ne nuosavybės VP jų savininkams suteikia vienodas teisės, kurios aprašytos šiame Baziniame prospekte ir kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose, taip pat nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose. Taip pat investuotojams, įsigijusiems ne nuosavybės VP, kurie nėra obligacijos (investicinių lakštų atveju), mutatis mutandis suteikiamos visos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos obligacijų savininkų teisės, kiek šitame Baziniame prospekte, kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose nenumatyta kitaip.

Pagal šią Programą išleidžiami ne nuosavybės VP investuotojams suteikia teisę Galutinėse sąlygose nustatytais terminais gauti iš Banko pinigų sumą, kuri apskaičiuojama šiame Baziniame prospekte ir kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose nustatyta tvarka.

Bankas įgys pareigą atsiskaityti su pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP savininkais ir prisiims įsipareigojimus ne nuosavybės VP savininkų, kaip Banko kreditorių, naudai.

Banko likvidavimo atveju kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir eiliškumu.

Jei Bankas iki pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP išpirkimo termino pabaigos išleis daugiau ne nuosavybės VP emisijų, naujieji kreditoriai turės tas pačias teisės kaip ir kiti Banko kreditoriai.

Teisė reikalauti išpirkti išleidžiamus ne nuosavybės VP anksčiau nustatytos datos investuotojams nesuteikiama. Bankui išankstinio išpirkimo teisė suteikiama tik šios Programos 3.8 punkte nurodytu atveju.

Ne nuosavybės VP savininkų teisės:

ne nuosavybės VP išpirkimo dieną ir/ ar palūkanų mokėjimo, ir/ ar priemokos mokėjimo, ir/ ar kitų sumų už ne nuosavybės VP mokėjimo dieną gauti iš Banko pinigų sumą, apskaičiuojamą pagal šiame Baziniame prospekte ir kiekvienos pagal šią Programą išleidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose nustatytą tvarką;
parduoti ar kitaip perleisti visus ar dalį ne nuosavybės VP;

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS

SEB

kai ne nuosavybės VP savininkas yra fizinis asmuo, palikti testamentu visus ar dalį VP vienam ar keliems asmenims;
kitos įstatymų nustatytos teisės, įskaitant be apribojimų tas, kurias Banko turto atžvilgiu turi kiti Banko kreditoriai, kuriems Banko prievolės nėra užtikrintos turto įkeitimu.

Daugiau kaip ½ vienos konkrečios emisijos obligacijų turintys obligacijų savininkai turi teisę:

nušalinti jų interesus ginantį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką, ir reikalauti, kad Bankas sudarytų sutartį su jų siūlomu vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku;
nurodyti jų interesus ginančiam vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui, kad Banko padarytas pažeidimas, susijęs su ne nuosavybės VP emisija, yra neesminis ir todėl nereikia tam tikrų veiksmų jų interesams ginti (ši nuostata netaikoma Banko padarytiems pažeidimams, susijusiems su obligacijų išpirkimu ir palūkanų mokėjimu).

Atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisija, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos gali būti prijungiama tik tuo atveju, jeigu investuotojui suteikia tas pačias teisės kaip ir anksčiau išleista obligacijų emisija.

Ne nuosavybės VP savininkams suteikiamos teisės realizuojamos ta tvarka, kuri yra nustatyta šiame Baziniame prospekte ir Galutinėse sąlygose bei aktualiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose.

3.7. Palūkanų, priemokos ir kitų investuotojui mokėtinų sumų skaičiavimo ir mokėjimo nuostatos

Atkarpos obligacijos

Atkarpos obligacijų atveju Emitentas už kiekvieną obligaciją nustatytomis datomis mokės palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas nuo obligacijos nominaliosios vertės. Atkarpos obligacijų palūkanos gali būti fiksuotos (nustatomos vienodos visam obligacijų galiojimo laikotarpiui) arba kintamos (nustatomos Galutinėse sąlygose nurodytomis dienomis, atsižvelgiant į pasirinktos bazinės palūkanų normos pokyčius). Palūkanų normos dydis arba jos nustatymo tvarka ir atkarpų mokėjimo datos bus nurodytos konkrečios emisijos Galutinėse sąlygose. Kiekvienos atkarpos periodo palūkanos pradės kauptis prieš tai buvusio periodo atkarpos mokėjimo dieną, o pirmosios atkarpos atveju arba jei atkarpa bus mokama vieną kartą, palūkanos pradės kauptis ne nuosavybės VP įsigaliojimo dieną ir kaupsis iki to periodo atkarpos mokėjimo dienos arba išpirkimo dienos, jeigu Galutinėse sąlygose nenumatyta kitaip. Galutinėse sąlygose bus nurodytas dienų skaičiavimo metodas, kuriuo remiantis apskaičiuojamas atkarpos dydis.

Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, naujos emisijos atkarpos obligacijų siūlymo sąlygos (palūkanų dydis, atkarpos (-ų) mokėjimo data (-os), dienų skaičiavimo metodas) bus tokios pačios kaip ir anksčiau išleistos obligacijų emisijos siūlymo sąlygos.

Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, ir jeigu anksčiau išleistos emisijos obligacijoms buvo nustatytos galimos palūkanų ribos ir tikrosios palūkanos buvo užfiksuotos tik obligacijų platinimo laikotarpio pabaigoje, naujos emisijos obligacijų palūkanų dydis bus lygus anksčiau išleistos emisijos obligacijų tikrųjų palūkanų dydžiui.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

Diskontuotos obligacijos

Diskontuotos obligacijos platinimo metu bus parduodamos už žemesnę negu nominalioji obligacijos vertė kainą (nominalioji obligacijos vertė bus diskontuota Galutinėse sąlygose nustatytu metiniu pajamingumu). Obligacijų išpirkimo dieną investuotojui bus sumokama nominalioji obligacijos vertė. Galutinėse sąlygose bus nurodytas dienų skaičiavimo metodas, kuriuo remiantis bus apskaičiuota obligacijų įsigijimo kaina.

Tuo atveju, jeigu Bankas išleis diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, naujos emisijos diskontuotų obligacijų metinis pajamingumas bus nustatomas atsižvelgiant į naujos emisijos išleidimo metu esančią rinkos palūkanų normą.

Su finansine priemone susietos obligacijos

Šių obligacijų pelningumas priklauso nuo finansinės priemonės (perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos priemonės, kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai ir kt. priemonės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 4 d., bei kitos priemonės, tokios kaip žaliavos, valiutos, palūkanų normos ar kt., kurias šiame Baziniame prospekte apibendrintai vadiname finansinėmis priemonėmis), kuri bus nurodyta emisijos Galutinėse sąlygose, vertės pokyčio, lyginant finansinės priemonės pradinę vertę su finansinės priemonės galutine verte, ir kintamų dydžių (investavimo koeficiente, finansinės priemonės pokyčio ribų ir kt.) reikšmių bei palūkanų dydžio (jei palūkanų mokėjimas nurodytas emisijos Galutinėse sąlygose).

Investuotojas, įsigijęs su finansine priemone ar jų krepseliu susietų obligacijų, išpirkimo dieną atgaus jų nominaliąją vertę, jei išlaikys jas iki nustatytos obligacijų išpirkimo dienos.

Esant palankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, t.y. finansinės priemonės vertei pasikeitus taip, kaip nurodyta emisijos Galutinėse sąlygose, investuotojas obligacijų išpirkimo dieną gaus priemoką už finansinės priemonės vertės pokytį. Įprastai priemoka mokama už teigiamą finansinės priemonės vertės pokytį, tačiau Galutinėse emisijos sąlygose gali būti numatyta, kad priemoka investuotojams bus mokama už bet kokius finansinės priemonės vertės pokyčius: tiek teigiamus, tiek neigiamus, ar už nepasikeitusią finansinės priemonės vertę. Esant nepalankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, t.y. finansinės priemonės vertei pasikeitus kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, obligacijų išpirkimo dieną investuotojas atgaus nominaliąją obligacijų vertę.

Priemoka už finansinės priemonės vertės pokytį ar už nepasikeitusią finansinės priemonės vertę investuotojams gali būti mokama ne tik obligacijų išpirkimo dieną, bet ir obligacijų galiojimo laikotarpiu, Galutinėse sąlygose nurodytomis datomis. Tai – tarpinė priemoka, kurios dydis, išmokėjimo sąlygos bei datos bus nurodyta emisijos Galutinėse sąlygose. Šiame Baziniame prospekte priemoka, išmokama obligacijų išpirkimo dieną, ir tarpinė priemoka, išmokama obligacijų galiojimo laikotarpiu, apibendrintai vadinama „priemoka“. Kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta, ar priemoka bus išmokama obligacijų išpirkimo dieną, ar obligacijų galiojimo laikotarpiu, Galutinėse sąlygose nurodytomis datomis.

Priemokos, investuotojui išmokamos esant palankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, dydis gali būti konkretus dydis arba apskaičiuojamas pagal formulę. Kiekvienos su finansine priemone susietų obligacijų emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodytas galimos priemokos dydis arba jos apskaičiavimo tvarka (formulė).

Emisijos Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad su finansine priemone susietų obligacijų pelningumas priklauso nuo to, ar (ne)įvyko tam tikri įvykiai, susiję su tam tikru emisijos Galutinėse sąlygose nurodytus subjektu (pavyzdžiui, ar emisijos Galutinėse sąlygose nurodytai bendrovei obligacijų galiojimo laikotarpiu buvo iškelta bankroto byla ar pan.). Tokiu atveju Galutinėse sąlygose

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYRĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

bus nurodyta: a) subjektas, kurio atžvilgiu turi įvykti ar neįvykti tam tikras įvykis, kad obligacijos būtų pelningos; b) kredito įvykis (-iai), kuris (-ie) turi įvykti ar neįvykti.

Jei obligacijos yra susietos su keliomis finansinėmis priemonėmis, Galutinėse sąlygose gali būti numatyta, kad jų vertė krepšelyje nustatoma investicijos pabaigoje (Galutinėse sąlygose nustatyta tvarka), atsižvelgiant į kiekvienos finansinės priemonės vertės pokytį. Finansinės priemonės pradinės ir galutinės vertės nustatymo tvarka bus paskelbta Galutinėse sąlygose.

Kintamais emisijos dydžiais vadinama investavimo koeficiento reikšmė, finansinės priemonės vertės pokyčio ribos ir kt. reikšmės. Kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodomos tikėtinos ir mažiausios (ar didžiausios) galimos kintamų dydžių reikšmės. Tikrosios šių dydžių reikšmės bus paskelbtos emisijos Galutinėse sąlygose nurodytą dieną Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt.

Su finansine priemone susietos obligacijos gali būti išleidžiamos didesne negu nominalioji obligacijos vertė kaina, t. y. su rizikos premija. Ši rizikos premija yra skiriama kintamų emisijos dydžių (investavimo koeficiento, finansinės priemonės vertės pokyčio ribų ir kt.) reikšmėms pagerinti. Isigydamas obligacijų su rizikos premija, investuotojas sutinka rizikuoti papildomai investuotomis lėšomis: investuotojas papildomai investuotų lėšų neatgaus, jeigu finansinės priemonės vertė pasikeis investuotojui nenaudinga linkme, t.y. kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, arba atgaus tik dalį papildomai investuotų lėšų, jei obligacijų išpirkimo dieną priemoka už finansinės priemonės vertės pokytį bus mažesnė nei sumokėta rizikos premija.

Investiciniai lakštai

Šių ne nuosavybės VP, kaip ir su finansine priemone susietų obligacijų, pelningumas priklauso nuo finansinės priemonės, kuri bus nurodyta emisijos Galutinių sąlygų aprašė, vertės pokyčio, kintamų emisijos dydžių (pvz., investavimo koeficiento, finansinės priemonės pokyčio ribų ir kt.) reikšmių bei palūkanų dydžio (jei palūkanų mokėjimas nurodytas emisijos Galutinėse sąlygose).

Emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta priemokos už finansinės priemonės vertės pokytį skaičiavimo tvarka: ar priemoką investuotojas uždirbs finansinės priemonės vertės kilimo (ar vien tik kritimo) atveju, ar tiek finansinės priemonės vertei pakilus, tiek ir nukritus (dvejopo pelno investiciniai lakštai), ar finansinės priemonės vertei nepasikeitus.

Priemoka už finansinės priemonės vertės pokytį ar už nepasikeitusią finansinės priemonės vertė investuotojams gali būti mokama ne tik investicinių lakštų išpirkimo dieną, bet ir investicinių lakštų galiojimo laikotarpiu, Galutinėse sąlygose nurodytomis datomis. Tai – tarpinė priemoka, kurios dydis, išmokėjimo sąlygos bei datos bus nurodyta emisijos Galutinėse sąlygose. Šiame Baziniame prospekte priemoka, išmokama investicinių lakštų išpirkimo dieną, ir tarpinė priemoka, išmokama investicinių lakštų galiojimo laikotarpiu, apibendrintai vadinama „priemoka“. Kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta, ar priemoka bus išmokama išpirkimo dieną, ar investicinių lakštų galiojimo laikotarpiu, Galutinėse sąlygose nurodytomis datomis.

Priemokos, investuotojui išmokamos esant palankiam finansinės priemonės vertės pokyčiui, dydis gali būti konkretus dydis arba apskaičiuojamas pagal formulę. Kiekvienos investicinių lakštų emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodytas galimos priemokos dydis arba jos apskaičiavimo tvarka (formulė).

Emisijos Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad investicinių lakštų pelningumas priklauso nuo to, ar (ne)įvyko tam tikri įvykiai, susiję su tam tikru emisijos Galutinėse sąlygose nurodytu subjektu (pavyzdžiui, ar emisijos Galutinėse sąlygose nurodytai bendrovei investicinių lakštų galiojimo laikotarpiu buvo iškelta bankroto byla ar pan.). Tokiu atveju Galutinėse sąlygose bus nurodyta: a) subjektas, kurio atžvilgiu turi įvykti ar neįvykti tam tikras įvykis, kad investiciniai lakštai būtų pelningi, b) kredito įvykis (-iai), kuris (-ie) turi įvykti ar neįvykti.

Jei investiciniai lakštai yra susieti su keliomis finansinėmis priemonėmis, Galutinėse sąlygose gali būti numatyta, kad jų vertė krepšelyje nustatoma investicijos pabaigoje (Galutinėse sąlygose nustatyta

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖRTAS

SEB

tvarka), atsižvelgiant į kiekvienos finansinės priemonės vertės pokytį. Finansinės priemonės pradinės ir galutinės vertės nustatymo tvarka taip pat bus paskelbta Galutinėse sąlygose.

Kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodomos tikėtinos ir mažiausios (ar didžiausios) galimos kintamų dydžių reikšmės. Tikrosios šių dydžių reikšmės bus paskelbtos emisijos Galutinėse sąlygose nurodytą dieną Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt.

Investiciniai lakštai gali būti išleidžiami didesne negu nominalioji ne nuosavybės VP vertė kaina, t. y. su rizikos premija. Ši rizikos premija yra skiriama kintamų emisijos dydžių (investavimo koeficiento, finansinės priemonės vertės pokyčio ribų ir kt.) reikšmėms pagerinti. Įsigydamas investicinių lakštų su rizikos premija, investuotojas sutinka rizikuoti papildomai investuotomis lėšomis: investuotojas papildomai investuotų lėšų neatgaus, jeigu finansinės priemonės vertė pasikeis investuotojui nenaudinga linkme, t.y. kitaip nei nurodyta Galutinėse sąlygose, arba atgaus tik dalį papildomai investuotų lėšų, jei lakštų išpirkimo dieną priemoka už finansinės priemonės vertės pokytį bus mažesnė nei sumokėta rizikos premija.

Skirtingai nei su finansine priemone susietų obligacijų atveju, investuotojas, įsigijęs investicinių lakštų, nėra garantuotas, kad išpirkimo dieną atgaus šių ne nuosavybės VP nominaliają vertę. Investicinių lakštų Galutinių sąlygų apraše bus nurodytos sąlygos, kurioms susidarius (pavyzdžiui, jei finansinės priemonės vertė nukrenta žemiau nustatytos ribos ar finansinės priemonės vertės pokytis per tam tikrą laikotarpį pasiekia nustatytą dydį, ar pan.) investicija netenka kapitalo garantijos. Emisijos Galutinėse sąlygose taip pat bus nurodytas laikotarpis (bet kuriuo metu nuo finansinės priemonės pradinės vertės iki jos galutinės vertės nustatymo dienos ar konkretus laikotarpis ne nuosavybės VP galiojimo metu), kuriuo tikrinama, ar neatsirado sąlygų, dėl kurių netenkama kapitalo garantijos. Galutinių sąlygų apraše nurodytu laikotarpiu susidarius atitinkamoms sąlygoms, investicija netenka kapitalo garantijos, t. y. investicijos pabaigoje investuotojui išmokama reali investicijos vertė, kuri gali būti mažesnė už nominaliają šių ne nuosavybės VP vertę. Tokiu atveju investuotojas gali prarasti dalį investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą.

Su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijų Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad investuotojai, įsigiję šių ne nuosavybės VP, uždirbs ne tik priemoką už finansinės priemonės, su kuria susieti ne nuosavybės VP, vertės pokytį, bet ir gaus garantuotas palūkanas. Palūkanos mokamos neatsižvelgiant į finansinės priemonės, su kuria susieti ne nuosavybės VP, vertės pokytį. Palūkanos gali būti išmokamos už visą investicijos laikotarpį ne nuosavybės VP išpirkimo dieną arba gali būti mokamos atkarpų pavidalu nustatytomis dienomis (pvz., kasmet). Palūkanų dydis ar jo nustatymo būdas bei palūkanų mokėjimo datos bus nurodytos konkrečios emisijos Galutinėse sąlygose.

Jei palūkanos išmokamos už visą investicijos laikotarpį obligacijų išpirkimo dieną, palūkanų suma apskaičiuojama pagal formulę:

$$
G P = N \times \left(\left(1 + r\right) ^ {\frac {t}{3 6 5}} - 1\right)
$$

GP – garantuotos palūkanos už visą ne nuosavybės VP galiojimo laikotarpį;
N – ne nuosavybės VP nominalioji vertė;
r – metų palūkanų norma;
t – emisijos trukmė dienomis

Jei palūkanos mokamos atkarpų pavidalu, atkarpos dydis apskaičiuojamas pagal pateiktą formulę:

$$
A = N \times \frac {d}{3 6 5} \times \frac {r}{1 0 0}
$$

A – atkarpos dydis;
N – ne nuosavybės VP nominalioji vertė;
d – kalendorinis atkarpos dienų skaičius;
r – metų palūkanų norma

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTAŠ

SEB

Jei finansinės priemonės, nuo kurios vertės pokyčių priklauso su finansine priemone susietų obligacijų ar investicinių lakštų pelningumas, vertės nustatymo diena yra nedarbo diena, finansinės priemonės vertė bus nustatoma artimiausią darbo dieną. Kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kas kiekvienos finansinės priemonės atveju bus laikoma nedarbo diena.

Jeigu išpirkimo, palūkanų, priemokos ar kitų lėšų už ne nuosavybės VP mokėjimo diena yra nedarbo diena, tuomet jos bus išmokamos artimiausią darbo dieną.

Ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta lėšų grąžinimo tvarka emisijos anuliavimo atveju, išpirkimo kainos apskaičiavimo tvarka bei papildomi rizikos veiksniai, susiję su išleidžiama emisija, kurie gali turėti įtakos investuotojams mokėtinų sumų apskaičiavimui.

3.8. Išpirkimo data, paskolos amortizavimo bei grąžinimo tvarka

Kiekvienos pagal šią Programą išleidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose bus nurodyta ne nuosavybės VP išpirkimo data. Ne nuosavybės VP išpirkimo dieną ne nuosavybės VP bus išperkami ir jų savininkams priklausanti suma pervedama:

ne nuosavybės VP savininkų VP sąskaitų tvarkytojams, kurie paskutinės iki išpirkimo darbo dienos pabaigoje apskaitys investuotojų turimus ne nuosavybės VP;
arba, jei investuotojų turimi ne nuosavybės VP paskutinę darbo dieną iki išpirkimo apskaitomi AB SEB banke, į ne nuosavybės VP savininkų ne nuosavybės VP pasirašymo sutartyje nurodytą sąskaitą.

Teisė reikalauti išpirkti išleidžiamus ne nuosavybės VP anksčiau nustatytos datos investuotojams nesuteikiama. Bankas anksčiau nustatytos datos išpirks tik su finansine priemone susietų obligacijų ir investicinių lakštų emisijas, jeigu tokia išankstinio išpirkimo teisė nustatyta emisijos Galutinėse sąlygose. Tokiu atveju ne nuosavybės VP emisijos Galutinėse sąlygose bus nustatytos: a) konkrečios sąlygos, kurioms įvykus bus galimas išankstinis ne nuosavybės VP emisijos išpirkimas (išankstinio išpirkimo sąlygos), b) išankstinio išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka, c) išankstinio išpirkimo datos ir d) tvarka, kaip Bankas informuos ne nuosavybės VP savininkus apie emisijos išpirkimą anksčiau termino.

Bankas anksčiau nustatytos išpirkimo datos išpirktiems ne nuosavybės VP antrinės apyvartos nevykdys ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į LCVPD dėl emisijos panaikinimo anksčiau nustatytos išpirkimo datos.

Jeigu ne nuosavybės VP išpirkimo diena yra nedarbo diena, tuomet lėšos už išperkamus ne nuosavybės VP bus išmokamos artimiausią darbo dieną. Pasikeitus investuotojo sąskaitai, jis nedelsiant turi apie tai pranešti savo sąskaitų tvarkytojui, kitu atveju, lėšos bus saugomos Banke Lietuvos teisės aktuose nustatytą laikotarpį (remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 55 str. 9 d., atkarpos obligacijų, diskontuotų obligacijų ir su finansine priemone susietų obligacijų atveju 3 metus, investicinių lakštų atveju, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas – 10 metų) ir išmokėtos pagal pirmą investuotojo pareikalavimą.

Visais klausimais dėl lėšų, išmokėtų už išpirktus ne nuosavybės VP, investuotojai gali kreiptis į Banką.

Bankui laiku neišpirkus ne nuosavybės VP ar nesumokėjus priemokos, palūkanų ar kitų priklausančių sumų už ne nuosavybės VP ir investuotojui raštu pareiškus pretenzijas Bankas

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIKOS VERITAS

SEB

investuotojui už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,02% delspinigius nuo neišmokėtos sumos iki pilno atsiskaitymo.

3.9. Informacija apie pelningumą

Pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP pelningumas priklauso nuo įsigijimo kainos, termino, išpirkimo kainos, palūkanų (ar metinio pajamingumo) dydžio, finansinės priemonės vertės pokyčių, įsigijimo mokesčių ir kitų veiksnių.

Visos mokėtinos sumos už išperkamus ne nuosavybės VP apskaičiuojamos šiame Baziniame prospekte ir kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose nustatyta tvarka.

3.10. Atstovavimo ne nuosavybės VP savininkams tvarka

Prieš paskelbiant kiekvienos emisijos Galutines sąlygas, Emitentas pasirašys ne nuosavybės VP savininkų interesų gynimo sutartį su viešosios apyvartos tarpininku. Ne nuosavybės VP savininkų interesus ginantis viešosios apyvartos tarpininkas bus nurodytas kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose. Su sutartimi galima bus susipažinti Banko Finansų rinkų departamente, adresu Jogailos g. 10, Vilniuje.

Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, naujos ne nuosavybės VP emisijos savininkų interesai bus ginami vadovaujantis su viešosios apyvartos tarpininku sudaryta sutartimi, skirta ginti anksčiau išleistos obligacijų emisijos savininkų interesus. Kiekvienoje su viešosios apyvartos tarpininku sudaromoje ne nuosavybės VP (atkarpos ar diskontuotų obligacijų) savininkų interesų gynimo sutartyje bus numatytas viešosios apyvartos tarpininko įsipareigojimas ginti ir naujų, atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijų, kurios, pasibaigus jų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungtos prie išleidžiamos ne nuosavybės VP emisijos, savininkų interesus.

Ne nuosavybės VP savininkų interesų gynėjas įsipareigoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ginti ne nuosavybės VP savininkų teisės ir teisėtus interesus kaip jis gintų savo teisės ir teisėtus interesus būdamas visų ne nuosavybės VP savininkų. Ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie nėra obligacijos (investicinių lakštų atveju), Banko ir investuotojo tarpusavio santykiams, teisių ir pareigų turiniui mutatis mutandis bus taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, taikytinos obligacijų emitento ir tokių obligacijų savininkų tarpusavio santykiams ir teisių bei pareigų turiniui. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 7 punktu, daugiau kaip ½ bet kurios konkrečios emisijos ne nuosavybės VP turintys ne nuosavybės VP savininkai turi teisę nušalinti jų interesus ginantį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką ir reikalauti, kad Bankas sudarytų sutartį su jų siūlomu vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku ir/arba nurodyti jų interesus ginančiam vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui, kad Banko padarytas pažeidimas, susijęs su viešai platinama konkrečia ne nuosavybės VP emisija, yra neesminis ir todėl nereikia tam tikrų veiksmų jų interesams ginti (ši nuostata netaikoma akcinės bendrovės padarytiems pažeidimams, susijusiems su ne nuosavybės VP išpirkimu ir tinkamos išpirkimo kainos sumokėjimu). Ne nuosavybės VP savininkų interesų gynėjo nušalinimo atveju, būtų nedelsiant pasirašoma ne nuosavybės VP savininkų interesų gynimo sutartis su kitu viešosios apyvartos tarpininku. Apie ne nuosavybės VP savininkų interesų gynėjo pasikeitimą bus paskelbta banko interneto svetainėje www.seb.lt.

3.11. Sprendimai, įgaliojimai bei patvirtinimai, kurių pagrindu išleidžiami VP

2010 m. rugsėjo 6 d. Banko Valdybos nutarimu Nr. 58.1 nutarta:

Išleisti naują 1,5 mlrd. litų (arba ekvivalenčios sumos kita valiuta) ne nuosavybės vertybinių popierių emisijų programą, pagal kurią Bankas 12 mėnesių galėtų leisti trumpalaikros (iki 1 metų) ir nuo 1 iki 10 metų trukmės negarantuotus, nekonvertuojamus ir nesubordinuotus ne

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖTĖ 29

SEB

nuosavybės vertybinius popierius. Pagal šią Programą Bankas gali leisti žemiau išvardintus ne nuosavybės VP:

atkarpos obligacijas;
diskontuotas obligacijas;
su finansine priemone susietas obligacijas;
investicinius lakštus;
bet kuriuos iš šių ne nuosavybės VP derinius.
Įgalioti Finansų rinkų departamentą:
2.1. parengti 1,5 mlrd. litų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijų programos Bazinį prospektą;
2.2. nustatyti kiekvienos leidžiamos ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos galutines sąlygas;
2.3. vadovaujantis Banko įstatų VIII skyriumi, sprendimus dėl kiekvienos pagal programą leidžiamos emisijos išleidimo teikti Banko Valdybos tvirtinimui.

3.12. Ne nuosavybės VP išleidimo data

Kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos išleidimo data bus nurodyta Galutinėse sąlygose.

3.13. Bet kurių apribojimų perleisti VP apibūdinimas

Tokių apribojimų nėra.

3.14. Informacija apie mokesčius, atskaitomus išmokant už VP gautas pajamas

Toliau pateikiama Banko parengta ne nuosavybės VP suteikiamų pajamų apmokestinimo tvarkos santrauka, kuri neturi ir negali būti traktuojama kaip mokesčių konsultacija. Investuotojai, ketinantys įsigyti pagal šį Bazinį prospektą išleidžiamų ne nuosavybės VP, turėtų patys atlikti savo jurisdikcijai bei teisinei – organizacinei formai taikomo ne nuosavybės VP suteikiamų pajamų mokestinio traktavimo tyrimą.

Gyventojų pajamų apmokestinimas

Gyventojų pajamų apmokestinimą reglamentuoja 2002 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 (toliau – GPMI) ir jo pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas

Vadovaujantis GPMI 17 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatomis, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos už ne nuosavybės VP (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės VP, jeigu už juos asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui moka didesnes palūkanas negu kitiems (tų pačių ne nuosavybės VP turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės VP pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos. GPMI komentare paaiškinta, kad palūkanomis taip pat laikomos ir ne nuosavybės VP išleidimo ar išpirkimo momentu kreditoriui išmokamos sumos, viršijančios ne nuosavybės VP įsigijimo kainą ir jiems tenkančias palūkanas.

Vadovaujantis GPMI 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto nuostatomis, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn ne nuosavybės VP, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu ne nuosavybės VP yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties vieneto ne nuosavybės VP, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti ne nuosavybės VP) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį ne nuosavybės VP buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevalde daugiau.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAD. 30

SEB

kaip 10 procentų vieneto, kurio ne nuosavybės VP yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų).

Pagal GPMI 22 straipsnio nuostatas ne nuosavybės VP palūkanų pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Todėl tais atvejais, kuomet ne nuosavybės VP palūkanų pajamos neatitinka minėtų neapmokestinimo kriterijų, pajamų mokestį nuo šių pajamų išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo išmokas išmokantis asmuo. GPMI 6 straipsnio 1 dalyje palūkanų apmokestinimui nustatytas 15 proc. tarifas.

Ne nuosavybės VP pardavimo pajamos pagal GPMI 22 straipsnio nuostatas priskiriamos gyventojo B klasės pajamoms. Todėl tais atvejais, kuomet ne nuosavybės VP pardavimo pajamos neatitinka minėtų neapmokestinimo kriterijų, pagal GPMI 25 straipsnio nuostatas gyventojų pajamų mokestį nuo šių pajamų GPMI nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Bankas neprivalo ir neįsipareigoja už gyventoją deklaruoti, apskaityti ir sumokėti pajamų mokesčio nuo šių gyventojo pajamų. GPMI 6 straipsnio 1 dalyje ne nuosavybės VP pardavimo pajamų apmokestinimui nustatytas 15 proc. tarifas. Be to, pagal GPMI 19 straipsnio nuostatas apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš ne nuosavybės VP pardavimo kainos gali būti atimama jų įsigijimo kaina bei sumokėti teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, susiję su ne nuosavybės VP pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas

Pagal GPMI 5 straipsnio 4 dalies nuostatas nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tik ne nuosavybės VP palūkanų pajamos. Nenuolatinių gyventojų gautos ne nuosavybės VP palūkanų pajamos neapmokestinamos analogiška tvarka, kaip ir nuolatinių gyventojų. Tuo atveju, jeigu ne nuosavybės VP palūkanų pajamos neatitinka GPMI 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatytų neapmokestinimo kriterijų, pajamų mokestį išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo išmokas išmokėjęs asmuo, nes šios pajamos pagal GPMI 22 straipsnio nuostatas priskiriamos A klasės pajamoms. Pagal GPMI 6 straipsnio 1 dalies nuostatas šios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAI) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.

Juridinių asmenų pajamų apmokestinimas

Juridinių asmenų pelno apmokestinimą reglamentuoja 2001 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675 (toliau – PMI) ir jo pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Lietuvos juridinių asmenų pajamų apmokestinimas

Lietuvos vieneto (juridinio asmens) už Banko ne nuosavybės VP gautos palūkanų pajamos priskiriamos šio vieneto apmokestinamosioms pajamoms. PMI komentare paaiškinta, kad tuo atveju, jei ne nuosavybės VP patvirtina, kad suėjus ne nuosavybės VP leidėjo nustatytam ne nuosavybės VP išpirkimo terminui, emitentas jį išperka didesne kaina nei buvo sumokėta jį išleidžiant, tai ne nuosavybės vertybinio popieriaus išleidimo ir išpirkimo kainų skirtumo suma laikoma palūkanomis.

Lietuvos vienetas, pardavęs ne nuosavybės VP, pagal PMI 16 straipsnio nuostatas pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (ne nuosavybės VP pardavimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumą). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, jei vienetas perleidžia ne nuosavybės VP, tai šio perleidimo rezultatas ne nuosavybės vertybinį popierių perleidusiame vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau buvo įtraukta į ne nuosavybės VP perleidusio vieneto pajamas.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

Nurodytos ne nuosavybės VP palūkanų pajamos ir pardavus ne nuosavybės VP turto vertės padidėjimo pajamos įtraukiamos į bendrą Lietuvos vieneto apmokestinamąjį rezultata, kuris apmokestinamas PMĮ nustatyta tvarka. Bankas neprivalo ir neįsipareigoja už Lietuvos juridinį asmenį deklaruoti, apskaityti ir sumokėti pelno mokestį nuo juridinio asmens gauto pelno.

Užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

Pagal PMĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostatas užsienio vieneto pelno mokesčio objektas yra tik ne nuosavybės VP palūkanų pajamos. PMĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, Lietuvoje ne per jų nuolatines buveines gaunamos ne nuosavybės VP palūkanų pajamos neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, Lietuvoje ne per jų nuolatines buveines gaunamos ne nuosavybės VP palūkanų pajamas apmokestinamos, taikant 10 proc. pelno mokesčio prie pajamų šaltinio tarifą. Vadovaudamasis PMĮ 37 straipsnio nuostatomis, Bankas įsipareigoja apskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą pelno mokestį prie pajamų šaltinio už užsienio vienetams išmokamas apmokestinamas palūkanas.

Pagal MAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.

Iškilus papildomiems klausimams, investuotojui patariama kreiptis į nepriklausomus nuo Banko ir jo patarėjų mokesčių konsultantus ir/arba atitinkamas mokesčių administravimo įstaigas dėl galimų mokesčių, susijusių su siūlomų ne nuosavybės VP įsigijimu.

4. SIŪLYMO SĄLYGOS

4.1. Sąlygos, siūlymo statistika, numatomas grafikas ir atsiliepimo į siūlymą bei pasirašymo tvarka

Siūlymo galiojimo laikotarpis bei tvarka

Išleidžiami ne nuosavybės VP bus siūlomi viešai. Banko ne nuosavybės VP platina pats Bankas ir platintojai, jei jie yra numatyti emisijų Galutinėse sąlygose. Siūlymas įsigyti Banko ne nuosavybės VP galioja Galutinėse sąlygose nustatytu platinimo laikotarpiu. Atkarpos ir diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijų atveju, kai obligacijų palūkanos (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinis pajamingumas (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) yra fiksuoti ir skelbiami Galutinėse sąlygose, Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turi teisę vienašališkai sutrumpinti tokių atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų platinimo laikotarpį, nustatytą Galutinėse sąlygose. Galutinės sąlygos bus skelbiamos Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt. Jei Galutinėse sąlygose bus nurodyta daugiau platintojų, tuomet Galutinės sąlygos bus skelbiamos ir platintojų interneto tinklalapiuose.

Ne nuosavybės VP potencialiems investuotojams Bankas gali siūlyti skelbdamas per visuomenines informavimo priemones, per naujienų agentūrą BNS, asmeninių susitikimų ir prezentacijų metu.

Ne nuosavybės VP pasirašomi Banko ir Platintojų padaliniuose Galutinių sąlygų priede nurodytais adresais ir darbo laiku.

Ne nuosavybės VP gali būti pasirašomi naudojantis Banko Prekybos vertybinias popietiais internetu sistema. Naudojantis šia sistema pasirašyti ne nuosavybės VP gali tie investuotojų, kurie yra

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERITAS

SEB

su Banku sudarę Elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Naudojantis Prekybos vertybiniais popieriais internetu sistema ne nuosavybės VP gali būti pasirašomi bet kuriuo metu platinimo laikotarpiu.

Ne nuosavybės VP pasirašomi sudarant šių VP pasirašymo sutartis. Ne nuosavybės VP pasirašymo sutartys tarp Banko ir profesionalių investuotojų (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 27 str. 1 dalyje) taip pat gali būti pasirašyti abiejų sandorio šalių, juos sutartu laiku faksu išsiunčiant kitai sandorio šaliai bei tą pačią dieną išsiunčiant originalą kurjeriniu ar registruotu paštu kitai sandorio pusei. Sutartį pasirašo Banko įgaliotas asmuo ir investuotojas asmeniškai arba per įgaliotus asmenis. Pasirašymo sutartis taip pat gali būti sudaroma Bankui akceptuojant investuotojo platinimo metu pateiktą paraišką, jeigu paraiškos teikimo galimybė ir tvarka numatyta Galutinėse sąlygose.

Banko akcininkai neturės pirmumo teisės pasirašyti ne nuosavybės VP. Kiekvienos pagal šią Programą išleidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose gali būti nustatytos investuotojų grupės, jų nustatymo kriterijai ir suteikiamos teisės.

Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad profesionalūs investuotojai (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 27 str. 1 dalyje) gali apmokėti pasirašomus ne nuosavybės vertybinius popierius pavedimu į Banko sąskaitą, nurodytą ne nuosavybės vertybinių popierių pasirašymo sutartyje (ar paraiškoje įsigyti obligacijų – atkarpos ir diskontuotųjų obligacijų atveju – kai Galutinėse sąlygose numatyta paraiškos teikimo galimybė).

Ne nuosavybės VP bus laikomi išplatintais, jeigu investuotojai, sudarę ne nuosavybės VP pasirašymo sutartį, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokės ne nuosavybės VP.

Riboto dydžio emisijų atveju Bankas kontroliuos, jog nebūtų išplatinta daugiau ne nuosavybės VP nei nurodyta Galutinėse sąlygose. Platinimo laikotarpiu kiekviena ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis bus numeruojama. Platinimo laikotarpiu kiekvienos darbo dienos pabaigoje banko darbuotojas tikrins, ar išplatintų ir pasirašytų ne nuosavybės VP skaičius neviršija Galutinėse sąlygose nurodyto emisijos dydžio. Jei investuotojai pasirašys obligacijų pasirašymo sutarčių įsigyti daugiau ne nuosavybės VP nei nurodyta Galutinėse sąlygose, tai obligacijos investuotojams bus paskirstomos atsižvelgiant į sutarties pateikimo laiką, tenkinant anksciau pateiktas sutartis (laikantis laiko prioriteto).

Atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijos atveju, kai obligacijų palūkanos (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinis pajamingumas (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) yra fiksuoti ir skelbiami Galutinėse sąlygose, obligacijos platinimo laikotarpiu pasirašomos sudarant obligacijų pasirašymo sutartis. Atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijos atveju, kai nustatomos galimos obligacijų palūkanų (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinio pajamingumo (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) ribos ir tikrosios palūkanos (ar metinis pajamingumas) fiksuojamos tik obligacijų platinimo laikotarpio pabaigoje, obligacijos platinimo laikotarpiu gali būti pasirašomos ne tik sudarant obligacijų pasirašymo sutartis, bet ir teikiant paraiškas įsigyti obligacijų, t.y. investuotojas galės pasirinkti ir įsigyti obligacijų sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį arba teikdamas paraišką. Tokiu atveju obligacijos bus platinamos žemiau nustatyta tvarka:

Galutinėse sąlygose bus nurodyta:
a) Obligacijų palūkanų (ar metinio pajamingumo) kitimo ribos, apibrėžiamos minimaliomis ir maksimalomis palūkanomis (ar metinio pajamingumo);
b) Minimali suma, už kurią siekiantis įsigyti obligacijų investuotojas gali teikti paraišką įsigyti obligacijų, nurodydamas didesnes negu nustatytos minimalios palūkanos (ar metinis pajamingumas);
c) Tikrųjų palūkanų (ar metinio pajamingumo) nustatymo data;
d) Tikrųjų palūkanų (ar metinio pajamingumo) paskelbimo tvarka.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTA

SEB

Obligacijų pasirašymo sutartyje bus nurodytos minimalios palūkanos (ar metinis pajamingumas), t.y. apatinė intervalo riba, kas reiškia, kad investuotojas, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį, negalės pasirinkti palūkanų normos (ar metinio pajamingumo). Jei paraiškoje įsigyti obligacijas investuotojo nurodyta suma yra didesnė nei Galutinėse sąlygose nustatyta minimali investuojama suma arba lygi minimaliai investuojamai sumai, nurodytai Galutinėse sąlygose, tai paraiškoje investuotojas gali nurodyti minimalias arba didesnes negu nustatytos minimalios palūkanos (ar metinis pajamingumas). Investuotojo pateikta paraiška įsigyti obligacijų bus laikoma negaliojančia ir atmesta, jei i) paraiškoje nurodyta suma yra mažesnė negu Galutinėse sąlygose nustatyta minimali investuojama suma ir / ar ii) paraiškoje investuotojo nurodytos palūkanos (ar metinis pajamingumas) viršija Galutinėse sąlygose apibrėžtas maksimalias palūkanas (ar metinį pajamingumą).

Pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui:

a) atkarpos ar diskontuotų obligacijų riboto dydžio emisijos atveju – jeigu obligacijų platinimo laikotarpiu pasirašant obligacijų pasirašymo sutartis bus išplatinta visa emisija, bus taikomos minimalios Galutinėse sąlygose nustatytos palūkanos (ar metinis pajamingumas), t. y. apatinė intervalo riba. Jei investuotojai pasirašys obligacijų pasirašymo sutarčių įsigyti daugiau ne nuosavybės VP nei nurodyta Galutinėse sąlygose, tai obligacijos investuotojams bus paskirstomos atsižvelgiant į sutarties pateikimo laiką, tenkinant anksčiau pateiktas sutartis (laikantis laiko prioriteto). Laikantis laiko prioriteto principo obligacijų pasirašymo sutartys bus vykdomos tol, kol bus pasiektas nustatytas bendras obligacijų emisijos dydis. Jeigu dvi ir daugiau obligacijų pasirašymo sutarčių bus pasirašyta tuo pačiu metu ir pageidaujamas įsigyti pagal šias sutartis obligacijų skaičius viršys bendrą likusių neišplatintų obligacijų skaičių, obligacijų pasirašymo sutartys bus tenkinamos proporcingai nurodytam pageidaujamam įsigyti obligacijų kiekiui. Visos pateiktos paraiškos įsigyti obligacijų bus atmestos;

b) atkarpos ar diskontuotų obligacijų riboto dydžio emisijos atveju – jeigu obligacijų platinimo laikotarpiu pasirašant obligacijų pasirašymo sutartis bus išplatinta tik dalis emisijos, tačiau bus pateikta galiojančių paraiškų įsigyti obligacijų, Bankas paskirstys likusias obligacijas paraiškas pateikusiems investuotojams, siekdamas išplatinti Galutinėse sąlygose nurodytą arba mažesnį emisijos dydį, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnį negu yra bendra pagal obligacijų pasirašymo sutartis bei pateiktas ir tenkintinas paraiškas pasirašytų obligacijų nominalioji vertė. Pirmenybė bus teikiama paraiškoms, kuriose bus nurodytos mažiausios palūkanos (ar metinis pajamingumas). Nurodžiusiems vienodas palūkanas (ar metinį pajamingumą) investuotojams ir esant nepakankamam obligacijų likučiu, obligacijos paskirstomos proporcingai paraiškose nurodytam obligacijų skaičiui. Paraiškos įsigyti obligacijų, kuriose investuotojai nurodė didesnes palūkanas (ar metinį pajamingumą) negu nustatytos tikrosios obligacijų palūkanos (ar metinis pajamingumas), bus atmestos. Visiems obligacijų emisijos savininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie obligacijas įsigijo sudarydami obligacijų pasirašymo sutartis ar teikdami paraiškas, bus mokamos didžiausios palūkanos (ar metinis pajamingumas) iš nurodytų paraiškose, kurias Bankas patenkino;

c) atkarpos ar diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijos atveju – Bankas, atsižvelgdamas į pagal obligacijų pasirašymo sutartis ir paraiškas pasirašytų obligacijų apimtis ir rinkos palūkanų normas, nustatys tikrąsias obligacijų palūkanas (ar metinį pajamingumą). Nustačius tikrąsias obligacijų palūkanas (ar metinį pajamingumą), tos paraiškos įsigyti obligacijų, kuriose investuotojai nurodė didesnes palūkanas (ar metinį pajamingumą) negu nustatytos tikrosios obligacijų palūkanos (ar metinis pajamingumas), bus atmestos. Tikrosios obligacijų palūkanos (ar metinis pajamingumas) bet kuriuo atveju neviršys Galutinėse sąlygose nurodytos maksimalios obligacijų palūkanų normos (ar metinio pajamingumo).

d) tikrosios palūkanos (ar metinis pajamingumas) bus nustatomos paskutinę atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijos platinimo laikotarpio dieną pasibaigus Galutinėse sąlygose nurodytami platinimo laikui. Tikrųjų palūkanų (ar metinio pajamingumo) nustatymo dieną, investuotojai, kurių pateiktose paraiškose nurodytos palūkanos (ar metinis pajamingumas) yra mažesnės ar SKYRIUS

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖDĖTAS

SEB

lygios Banko nustatytoms tikrosioms palūkanoms (ar metiniam pajamingumui), bus elektroniniu paštu, faksu ar telefonu informuoti apie jiems priskirtą obligacijų kiekį ir apie tai, kad įsigyjamas obligacijas investuotojas turės apmokėti Galutinėse sąlygose nurodytą datą iki Galutinėse sąlygose nurodytos valandos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei iki obligacijų įsigaliojimo. Tuo atveju, jeigu investuotojas iki nustatyto termino neapmoka pagal pateiktą paraišką jam priskirtų obligacijų, i) nustatytos tikrosios palūkanos (ar metinis pajamingumas) nebus keičiamos ir bus skelbiamos Galutinėse sąlygose nustatyta tvarka, ir ii) pagal paraišką priskirtos ir neapmokėtos obligacijos kitiems investuotojams nebus priskiriamos. Jeigu Galutinėse sąlygose nurodytą datą iki Galutinėse sąlygose nurodytos valandos investuotojas apmoka tik dalį pagal jo pateiktą paraišką jam priskirtų obligacijų, tokia paraiška bus laikoma negaliojančia, o investuotojo sumokėtos sumos už įsigyjamas obligacijas bus per penkias darbo dienas grąžinamos į investuotojo sąskaitą, iš kurios lėšos buvo pervestos.

Investuotojai, pateikę paraiškas įsigyti obligacijų, neprivalės sudaryti ir obligacijų pasirašymo sutarties, t.y. obligacijų pasirašymo sutartys ir paraiškos turės vienodą juridinę galia.

Neribotų emisijų atveju Bankas kontroliuos, kad nebūtų pasirašyta daugiau ne nuosavybės VP negu numatyta maksimali pagal šią Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP bendra nominalioji vertė, t.y. 1 500 000 000 litų arba ekvivalenti suma kita valiuta.

Įsigytų ne nuosavybės VP nuosavybės teisė fiksuojama asmeninėje investuotojo vertybinių popierių sąskaitoje. Investuotojas atskiru prašymu gali nurodyti, kad įsigyti ne nuosavybės VP būtų pervedami į asmeninę investuotojo vertybinių popierių sąskaitą, atidarytą pas investuotojo nurodytą viešosios apyvartos tarpininką. To nenurodžius, ne nuosavybės VP bus apskaitomi investuotojų vertybinių popierių sąskaitose, kurių tvarkytojas yra AB SEB bankas.

Galimybių sumažinti pasirašytų vertybinių popierių skaičių ir permokų grąžinimo ne nuosavybės VP pasirašymo dokumentus pasirašiusiems subjektams tvarka

Jei ne nuosavybės VP emisijos pripažįstamos įvykusiomis, visi pasirašyti ir apmokėti ne nuosavybės VP bus laikomi išplatintais ir jų skaičius nebus mažinamas.

Diskontuotų obligacijų emisijos atveju, kai nustatomos galimos obligacijų metinio pajamingumo ribos, o faktinis metinis pajamingumas, fiksuojamas tik obligacijų platinimo laikotarpio pabaigoje, viršija minimalų metinį pajamingumą, naudotą apskaičiuojant obligacijų įsigijimo kainą, investuotojo sumokėtos ir turimos mokėti sumos už įsigyjamas obligacijas skirtumas, jei toks susidaro, per penkias darbo dienas nuo tikrojo obligacijų metinio pajamingumo nustatymo dienos bus grąžinamas į investuotojo sąskaitą, nurodytą obligacijų pasirašymo sutartyje.

Informacija apie mažiausią ir (arba) didžiausią ne nuosavybės VP pasirašymo dokumentuose nurodytą ne nuosavybės VP kiekį

Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, mažiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti ne nuosavybės VP kiekis yra 1. Atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų atveju, kai sudaromos ne tik obligacijų pasirašymo sutartys, bet ir teikiamos paraiškos įsigyti obligacijų, Galutinėse sąlygose bus nustatoma minimali investuojama suma, už kurią siekiantis įsigyti obligacijų investuotojas gali teikti paraišką įsigyti obligacijų, nurodydamas ne mažesnes negu nustatytos minimalios palūkanos (ar metinis pajamingumas).

Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, didžiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti kiekis nėra nustatomas, tačiau, jei emisija yra riboto dydžio, jis negali viršyti sutarties pasirašymo dieną likusių nepasirašytų ne nuosavybės VP kiekio, arba, jei emisija yra neriboto dydžio, jis negali viršyti sutarties pasirašymo dieną likusių visų pagal Programą nepasirašytų ne nuosavybės VP kiekio.

VP apmokėjimo ir jų pateikimo būdas ir terminas

Galutinėse kiekvienos ne nuosavybės VP emisijos sąlygose bus nurodytas apmokėjimo būdas ir terminas.

Jei Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kad apmokėjimo už ne nuosavybės VP, įsigytus pagal pasirašymo sutartis, diena yra ne nuosavybės VP platinimo paskutinė diena, tai reikš, kad

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖDĖAS

SEB

investuotojai turės apmokėti ne nuosavybės VP paskutinę ne nuosavybės VP platinimo dieną iki Galutinėse sąlygose nurodytos valandos ir ta kaina, kuri yra taikytina tai dienai.

Jei Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kad apmokėjimo už ne nuosavybės VP, įsigytus pagal pasirašymo sutartis, diena yra ne nuosavybės VP pasirašymo dieną, tai reikš, kad investuotojai turės apmokėti ne nuosavybės VP sutarties pasirašymo dieną iki Galutinėse sąlygose nurodytos valandos ir ta kaina, kuri yra taikytina tai pasirašymo dienai. Toks ne nuosavybės VP apmokėjimo būdas bus visada taikomas atkarpos ir diskontuotų obligacijų neriboto dydžio emisijų atveju, kai obligacijų palūkanos (atkarpos obligacijų emisijos atveju) ar metinis pajamingumas (diskontuotų obligacijų emisijos atveju) yra fiksuoti ir skelbiami Galutinėse sąlygose, ir Galutinėse sąlygose yra nurodyta, kad Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turi teisę vienasališkai sutrumpinti tokių atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijų platinimo laikotarpį, nustatytą Galutinėse sąlygose.

Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad kiekvienas investuotojas pasirašydamas sutartį turi galimybę pasirinkti ne nuosavybės VP apmokėjimo dieną, jei ši diena yra ne nuosavybės VP platinimo dieną, o tuo pačiu ir kainą. Tai yra, investuotojas gali pasirašyti sutartį ir iškart apmokėti pasirašomus ne nuosavybės VP (sutarties pasirašymo dienos kaina) arba pasirašyti sutartį, kuria įsipareigoja įsigyti norimą skaičių ne nuosavybės VP, tačiau apmokėti ne nuosavybės VP vėliau (jo pasirinktą dieną iki Galutinėse sąlygose nurodytos valandos) ir ta kaina, kuri nustatyta apmokėjimo dienai. Jei Sutarties pasirašymo dieną negalima sumokėti pasirašomų ne nuosavybės VP įsigijimo kainos (pavyzdžiui, Sutarties pasirašymo dieną yra šeštadienis ir pan.), investuotojas visais atvejais turi pasirinkti ne nuosavybės VP apmokėjimo dieną. Visi apmokėjimai pagal šias sutartis turi būti įvykdyti Galutinėse sąlygose nurodytais terminais. Jeigu investuotojas, pasirašęs su Banku sutartį, kuria įsipareigoja už pasirašomus ne nuosavybės VP sumokėti vėliau nei sutarties pasirašymo dieną, ne nuosavybės VP laiku neapmoka, tai tokia sutartis netenka galios.

Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad Investuotojas, pasirašydamas ne nuosavybės VP pasirašymo sutartį, turi būti sukaupęs savo sąskaitoje, nurodytoje ne nuosavybės VP pasirašymo sutartyje, lėšų sumą, pakankamą atsiskaitymui už ne nuosavybės VP. Taip pat Investuotojas gali pasirašyti ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis, sąskaitoje nesukaupęs pakankamai lėšų atsiskaitymui už įsigyjamus ne nuosavybės VP, tik jei pasirinktą apmokėjimo už ne nuosavybės VP dieną sąskaitoje bus pakankamai lėšų, kurias Investuotojas gaus už kitų VP, dėl kurių pateiktas pavedimas parduoti, pardavimą.

Galutinėse sąlygose taip pat gali būti nurodyta, kad, jeigu atsiskaitymo už ne nuosavybės VP diena yra vėlesnė nei ne nuosavybės VP pasirašymo sutarties diena, Bankas apriboja Investuotojo teisę disponuoti sąskaitoje, skirtoje atsiskaitymui už VP, esančia lėšų, reikalingų atsiskaityti už pasirašomus ne nuosavybės VP, suma.

Galutinėse sąlygose bus nurodytas konkretus ne nuosavybės VP pasirašymo ir apmokėjimo terminas bei valandos. Galutinėse sąlygose taip pat bus nurodyta data, iki kurios galima pasirašyti sutartį su vėlesniu apmokėjimu (jei taikoma). Po šios datos visi pasirašomi ne nuosavybės VP turi būti apmokėti tik ne nuosavybės VP pasirašymo dieną. Jei ši diena sutampa su paskutine ne nuosavybės VP platinimo diena, tuomet ji nebus nurodyta.

Paraiškas pateikę investuotojai obligacijas turės apmokėti Galutinėse sąlygose nurodytą datą iki tam tikros valandos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei iki obligacijų įsigaliojimo.

Investuotojų sumokėtos sumos už ne nuosavybės VP pagal netekusias galios ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis (pvz. emisijos anuliavimo atveju) bus grąžintos investuotojams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie emisijos anuliavimą. Tokiu atveju investuotojams į sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta už kiekvieną pagal netekusias galios ne nuosavybės VP pasirašymo sutartis pasirašytą ne nuosavybės VP, bus grąžinta suma, lygi pagal netekusias galios ne nuosavybės VP

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖTAS

SEB

pasirašymo sutartis pasirašytų ne nuosavybės VP vertei jų galiojimo pradžios dieną, ir įsigijimo mokestis.

Siūlymo rezultatų viešo paskelbimo būdas ir data

Pasibaigus ne nuosavybės VP platinimo terminui ir emisiją pripažinus įvykusia, artimiausią darbo dieną VPK ir LCVPD pateikiama vertybinių popierių išplatinimo ataskaita, taip pat kreipiamasi į LCVPD dėl VP emisijos registracijos sąskaitos atidarymo. Tuo atveju, jeigu Bankas išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie bet kurios anksčiau išleistos ir naujos emisijos išleidimo metu galiojančios to paties tipo obligacijų emisijos, į LCVPD bus kreipiamasi dėl anksčiau išleistos obligacijų emisijos bendrosios sąskaitos koregavimo (didinimo), neatidarant LCVPD atskiros bendrosios sąskaitos naujai emisijai. Emisiją pripažinus neįvykusia, VP emisijos registracijos sąskaita nebus atidaroma.

4.2. Platinimo ir paskirstymo planas

Išleidžiami ne nuosavybės VP bus siūlomi investuotojams Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (jei tai nurodyta Galutinių sąlygų apraše). Jeigu ne nuosavybės VP viešas siūlymas bus vykdomas ne tik Lietuvoje, Galutinėse sąlygose bus nurodyta konkreti (-čios) Europos Sąjungos valstybė (-ės), kurioje (-se) šie ne nuosavybės VP bus siūlomi. Jei Galutinėse sąlygose bus numatyta ne nuosavybės VP platinti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje nei Lietuva, Bankas kreipsis į VPK su prašymu leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje. Konkretus paskirstymo planas nebus rengiamas.

Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta(-os) investuotojų kategorija (-os), kuriems bus siūlomi konkrečios emisijos VP, bei kriterijai, pagal kuriuos asmenys priskiriami investuotojų kategorijai, turinčiai teisę įsigyti konkrečios emisijos VP. Investuotojų, kuriems siūlomi konkrečios emisijos VP, kategorija gali būti laikomi:

profesionalieji investuotojai (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 27 str. 1 dalyje arba yra pripažinti laikantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 28 str. reikalavimų)
neprofesionalieji investuotojai (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 20 dalyje)
investuotojai, sudarę su Banku tam tikrų Banko paslaugų teikimo sutartis (pavyzdžiui, investuotojai, sudarę su Banku Privačiosios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį), ir kt.

Investuotojų kategorija (-os) ir kriterijai, pagal kuriuos asmenys priskiriami investuotojų, kuriems siūlomi konkrečios emisijos VP, kategorijai (-oms), bus nurodyti konkrečios emisijos Galutinėse sąlygose. Jei Galutinėse sąlygose bus nurodyta, kad VP siūlomi kelioms investuotojų kategorijoms, tokiu atveju nei vienai investuotojų kategorijai nebus rezervuojama ne nuosavybės VP emisija ar bet kuri jos dalis.

Ribotų emisijų atveju, jeigu prieš ne nuosavybės VP platinimo laikotarpio pabaigą būtų išplatinti visi ne nuosavybės VP, ne nuosavybės VP pasirašymas bus nutrauktas.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAE

SEB

4.3. Kainos nustatymas

Platinimo laikotarpio metu ne nuosavybės VP pasirašomi už kainą, kuri priklauso nuo apmokėjimo už ne nuosavybės VP dienos.

Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, diskontuotų obligacijų įsigijimo kaina apskaičiuojama pagal formulę:

$$
K = N \times \frac {1}{\left(1 + \frac {r}{100}\right) ^ {\frac {d + D}{165}}}
$$

K – ne nuosavybės VP įsigijimo kaina;
Y – metinis pajamingumas;
N – nominalioji ne nuosavybės VP vertė;
d – dienų iki ne nuosavybės VP platinimo pabaigos skaičius;
D – ne nuosavybės VP galiojimo trukmė dienomis.

Diskontuotų obligacijų emisijos atveju, kai nustatomos galimos obligacijų metinio pajamingumo ribos, apibrėžiamos minimaliu ir maksimaliu metiniu pajamingumu, o faktinis metinis pajamingumas fiksuojamas tik obligacijų platinimo laikotarpio pabaigoje, tai pasirašant obligacijų pasirašymo sutartis obligacijų įsigijimo kaina apskaičiuojama naudojant nurodytą minimalų metinį pajamingumą (nustatyto metinio pajamingumo intervalo apatinį rėžį). Obligacijų platinimo pabaigoje nustačius tikrąjį obligacijų metinį pajamingumą, viršijantį apskaičiuojant obligacijų įsigijimo kainą naudotą minimalų metinį pajamingumą, investuotojo sumokėtos ir turimos mokėti sumos už įsigyjamas obligacijas skirtumas, jei susidaro, bus per penkias darbo dienas nuo tikrojo obligacijų metinio pajamingumo nustatymo dienos grąžinamas į investuotojo sąskaitą, nurodytą obligacijų pasirašymo sutartyje.

Jei Galutinėse sąlygose nenurodyta kitaip, atkarpos obligacijų, su finansine priemone susietų obligacijų, investicinių lakštų ir bet kurių pagal šią Programą leidžiamų ne nuosavybės VP derinių įsigijimo kaina apskaičiuojama pagal formulę:

$$
K = (N + R) \times \frac {1}{1 + \frac {r}{100} \cdot \frac {d}{385}}
$$

K – ne nuosavybės VP įsigijimo kaina;
Y – metinė palūkanų norma;
N – nominalioji ne nuosavybės VP vertė;
R – rizikos premija (jei taikoma);
d – dienų iki ne nuosavybės VP platinimo pabaigos skaičius.

Galutinėse sąlygose gali būti nurodyta ir kita įsigijimo kainos apskaičiavimo formulė/tvarka.

Apskaičiuotos ne nuosavybės VP įsigijimo kainos bus nurodytos kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose. Investuotojai sumoka visą pasirašomų ne nuosavybės VP įsigijimo kainą, taikytiną pagal sutartyje nustatytą ne nuosavybės VP apmokėjimo dieną. Galutinėse sąlygose gali būti numatytas įsigijimo mokestis, kurį investuotojas turėtų sumokėti Emitentui kartu su apmokėjimu už ne nuosavybės VP.

4.4. Platinimas ir garantavimas

Išleidžiami ne nuosavybės VP bus siūlomi viešai. Banko ne nuosavybės VP platina pats Bankas. Bankas gali paskirti vieną ar daugiau platintojų, apie tai informuodamas kiekvienos pagal šią Programą leidžiamos emisijos Galutinėse sąlygose.

Garantavimo sutarčių dėl pagal šią Programą išleidžiamų emisijų išplatinimo sudaryta nėra.

Ne nuosavybės VP suteikiamos reikalavimo teisės investuotojams nėra papildomai užtikrinamos garantija ir/ar kitokiu būdu.

BENDRUJU REIKALŲ SKYRIUS

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZININOS SUTARTAS

SEB

5. ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ

5.1. Informacija apie tai, ar Emitento VP bus įtraukti į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus

Informacija apie tai, ar bus kreipiamasi į reguliuojamos rinkos operatorių dėl pagal šią Programą išleidžiamų emisijų įtraukimo į VP prekybos sąrašus, bus paskelbta kiekvienos emisijos Galutinėse sąlygose.

Tuo atveju, jeigu atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijos Galutinėse sąlygose bus numatyta, kad Bankas kreipsis į reguliuojamos rinkos operatorių dėl išleidžiamų atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisijos įtraukimo į prekybos sąrašus ir jeigu Bankas šios emisijos galiojimo metu išleis atkarpos ar diskontuotų obligacijų emisiją, kuri, pasibaigus obligacijų platinimo laikotarpiui, bus iš karto prijungiama prie tokios anksčiau išleistos to paties tipo obligacijų emisijos, Bankas į reguliuojamos rinkos operatorių kreipsis ir dėl naujos obligacijų emisijos įtraukimo į prekybos sąrašus.

Tuo atveju, jeigu pagal šią Programą leidžiamų emisijų Galutinėse sąlygose būtų numatyta kreiptis dėl leidžiamų ne nuosavybės VP įtraukimo į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, investuotojas, pirminėje rinkoje įsigydamas Banko leidžiamų ne nuosavybės VP, susiduria su rizika, jog dėl techninių ar kitokių priežasčių Banko prašymas įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus atmestas. Tokiu atveju sumažėtų VP likvidumas ir tam tikros investuotojų grupės dėl norminiuose aktuose taikomų apribojimų būtų priverstos parduoti pirminėje rinkoje įsigytus VP, o tai galėtų sumažinti VP kainą.

5.2. Informacija apie tos pačios klasės VP, įtrauktus į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus

Bankas yra išleidęs vieną ne nuosavybės VP emisiją, kuri yra įtraukta į NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašus:

Parametrai	Emisija
ISIN kodas	LT0000410110
Emisijos dydis (vnt.)	183 040
Vieneto nominalioji vertė	100,00 litų
Emisijos dydis	18 304 000,00 litų
Emisijos galiojimo pradžios data	2009 10 24
Išpirkimo data	2010 11 02
Palūkanų dydis	8,70 %

5.3. Subjektai, kurie tvirtai įsipareigoje veikti antrinės prekybos tarpininkų teisėmis ir užtikrinti likvidumą siūlomomis kainomis

Tarpininkų, įsipareigojusių užtikrinti pagal Programą išleidžiamų ne nuosavybės VP likvidumą antrinėje rinkoje, nėra.

6. PAPILDOMA INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS

6.1. Su emisija susiję patarėjai

Ruošiant šį Bazinį prospektą patarėjų paslaugomis nesinaudota.

6.2. Audituota informacija ir eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimas

Šiame Baziniame prospekte Registracijos dokumente pateikta 2008 metų ir 2009 metų finansinė informacija yra audituota, 2009 metų 6 mėn. ir 2010 metų 6 mėnesių finansinė informacija nėra audituota. Naujausią Banko finansinę informaciją galima rasti interneto tinklalapyje www.seb.lt ir

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSEKTAS 199

SEB

centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt. Į šį Bazinį prospektą asmens, veikiančio eksperto teisėmis, pareiškimo ar ataskaitos įtraukta nėra.

6.3. Emitento ar jo ne nuosavybės VP kredito reitingai

Banko išleistiems ne nuosavybės VP reitingai nėra suteikti.

Šiuo metu jokia reitingų agentūra Bankui skolinimosi reitingų Banko prašymu ar Bankui dalyvaujant reitingavimo procese nėra nustačiusi.

SEB grupei, kurios narys yra Bankas, suteikti tokie reitingai:

Reitingų agentūra	Trumpalaikio skolinimosi reitingas	Ilgalaikio skolinimosi reitingas	Ilgalaikio skolinimosi perspektyva
Moody’s	P-1	A1	neigiama
Standard & Poor’s	A-1	A	stabili
Fitch ratings	F1	A+	stabili

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS 40

SEB

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS

ŠIAME REGISTRACIJOS DOKUMENTE INFORMACIJA PATEIKIAMA PAGAL 2004 M. BALANDŽIO 29 D. KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) NR. 809/2004 XI PRIEDE PATEIKTĄ APRAŠĄ.

7. ATESTUOTI AUDITORIAI

7.1. Emitento auditorių, atlikusių istorinės finansinės informacijos auditą, vardai ir adresai

2008 ir 2009 metų metinės finansinės informacijos auditą atliko auditorė Rasa Radzevičienė, auditoriaus pažymėjimo Nr. 000377.

Auditą atlikusi įmonė:

Pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė PricewaterhouseCoopers
Buveinės adresas	J. Jasinskio g. 16B, LT-01112 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 5) 239 2300, faksas (8 5) 239 2301.
Įregistravimo data	1993 m. gruodžio 29 d.
Įregistravimo Nr.	Nr. UĮ 93-369
Įmonės kodas	111473315
Audito įmonės licencija	Nr.00173

7.2. Informacija apie tai, ar per laikotarpį, už kurį pateikiama istorinė finansinė informacija, atsistatydino, buvo pašalinti ar iš naujo nepaskirti auditoriai

Per laikotarpius, kurių istorinė finansinė informacija pateikiama, audito įmonė nesikeitė.

8. RIZIKOS VEIKSNIAI

AB SEB banko grupėje rizika valdoma centralizuotai. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias valdo Bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutų kursų svyravimų, palūkanų normų riziką ir akcijų kainų riziką, operacinė rizika, verslo rizika ir strateginė rizika. Rizika yra valdoma laikantis vidinių ir Lietuvos banko nustatytų normatyvų. 2010 metais Bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

Kredito rizika. Banko grupė prisiima kredito riziką, t. y. riziką, kad kita sandorio šalis nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Sandorio šalies rizika yra vertinama pagal kredito ekvivalentus, apskaičiuojamus atsižvelgiant į finansinio sandorio tipą. Taikant grupės kredito politiką, vadovaujamasi principu, kad, sudarant bet kokį skolinimo sandorį, turi būti atliekama kredito analizė. Atsižvelgiant į sandorio kompleksiškumą ir sandorio šalies patikimumą, taikomos įvairios kredito rizikos valdymo priemonės.

Grupės kreditai vertinami individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į atitinkamo portfelio rizikos kriterijų homogeniškumą. Bendrai vertinami tų homogeninių kreditų grupių, kurių panaši rizikos charakteristika, portfeliai: fizinių asmenų būsto kreditų, vartojimo kreditų ir mokamųjų kortelių sąskaitų kredito limitų, taip pat mažų įmonių kreditų portfeliai. Bendrai vertinamiems homogeninių kreditų grupėms specialieji atidėjiniai yra sudaromi taikant statistinius metodus pagal homogeninės kredito grupės skolininkų įsipareigojimų nevykdymo istorinius duomenis ir patirtus nuostolius. Atskirai vertinami skolininkai, priskiriami atitinkamai rizikos grupei, ir pagal tą nustatomą specialiųų atidėjinių norma. Grupė individualiai vertinamus skolininkus skirsto į 16 rizikos grupių.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲU PROGRAMOS BAZINIS PRESENTAS

SEB

Rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus – grąžinti skolą ir mokėti palūkanas. Grupė nustato kredito rizikos limitus vienam skolininkui, jų grupei ir ekonominei veiklai. Skolininkų kredito rizika, atsižvelgiant į nustatytą skolininko rizikos grupę, peržiūrima reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Skolininkų, jų grupių ir ekonominės veiklos rizika taip pat analizuojama reguliariai.

Yra taikomi šie kreditų portfolio koncentracijos rizikos limitai

didžiausia kredito suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. banko / grupės kapitalo, banko suteiktų didelių kreditų bendroji suma neturi viršyti 800 proc. banko / grupės kapitalo;
kreditų suma, banko suteikta jį patronuojančiai bendrovei, kitoms šios patronuojančios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms ar savo patronuojamosioms bendrovėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansų grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansų grupės priežiūros, kredito suma, banko suteikta kiekvienai SEB grupės bendrovei, negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.

Toliau pateikiama informacija apie Banko individualiai vertinamų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendrosios vertės ir santykio su kreditų portfeliu pokyčius istorinės finansinės informacijos laikotarpiais.

	2008 12 31*	2009 06 30	2009 12 31**	2010 06 30
Individualiai vertinamų klientų kreditų, kurių vertė sumažėjo, bendroji vertė (nuvertėję kreditai) tūkst. Lt	634 915	401 675	2 586 697	2 910 566
Klientų kreditų portfelis (nejvertinus specialiųjų atidėjinių) tūkst. Lt	20 599 799	19 501 751	18 653 351	17 937 293
Santykis (proc.)	3,08%	2,06%	13,87 proc.	16,23 proc.

Pagal Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 patvirtintą Kreditų vertės pokyčių ataskaitą.
**Pagal 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento raštą Nr. 1203-310.

Banko nuostoliai dėl kreditų portfolio sumažėjusios vertės (tūkst. Lt) pagal TFAS:

	2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
Nuostoliai dėl klientų kreditų sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	311 830	520 946	1 459 262	1 635 601
Nuostoliai dėl kredito įstaigų ir finansų institucijų likučių sumažėjusios vertės (specialieji atidėjiniai)	-	-	391 048	44
Nuostolių dėl kreditų sumažėjusios vertės (specialiųjų atidėjinių) likutis	311 830	520 946	1 850 310	1 635 645
Kreditų klientams, kredito įstaigoms ir finansų institucijoms portfelis	21 537 134	20 093 453	19 393 255	18 377 650
Specialiųjų atidėjinių ir kreditų portfolio santykis	1,45 proc.	2,59 proc.	9,54 proc.	8,90 proc.

Rinkos rizika – tai nuostolių arba būsimų grynųjų pajamų netekimo rizika dėl palūkanų normų, valiutų kursų ir akcijų kainų (įskaitant kainos riziką turto pardavimo arba atpirkimo atveju) pokyčių.

Palūkanų normų rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir siekiant suderinti palūkanų pajamas bei išlaidas sukuriančio turto ir įsipareigojimų neatitikimą pagal perkainojimo terminus. Bankas taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą rinkos palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant metinių grynųjų palūkanų pajamų pokytį (ΔNII) ir akcininkų nuosavybės rinkos vertės grynąjį pokytį (delta 1 proc.), jei pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentiniu punktu.

Užsienio valiutos kurso rizika yra apibrėžiama dviem matais: vienos užsienio valiutos atviroji pozicija ir bendra atviroji valiutų pozicija – didžiausia iš visų ilgų ir trumpų susumuotų atvirųjų valiutų pozicijų. Užsienio valiutos kurso rizikos matai apima neatidėliotinos kainos ir išankstinių sandorių pozicijas, užsienio valiutos, įskaitant auksą, ateities pozicijas, užsienio valiutos pasirinkimo sandorių delta pozicijas ir kitus balansinius straipsnius. Užsienio valiutos kurso rizikos kontrolė yra užtikrinama atliekant atvirųjų valiutų pozicijų limitų laikymosi stebėseną. Bankas laikosi aietuvos

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROJEKTAS

SEB

banko nustatytų atvirosios valiutų pozicijos limitų: 1) didžiausia atviroji pozicija viena valiuta (išskyrus eurus) turi neviršyti 15 proc. kapitalo; 2) didžiausia bendra atviroji pozicija valiuta (išskyrus eurus) turi neviršyti 25 proc. kapitalo.

Grupės didžiausios atvirosios pozicijos rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

Grupė	2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
Didžiausia atviroji pozicija viena valiuta	12,97 proc.	-0,40 proc.	103,53 proc.*	133,25 proc.*
Didžiausia bendra atviroji pozicija	13,22 proc.	-0,40 proc.	1,78 proc.	2,29 proc.

*eurais

Akcijų kainos rizika valdoma nustatant limitus, apibūdinančius priimtiną akcijų kainos riziką, įvertinant galimus su rinkos kainų nepastovumu susijusius nuostolius nustatant akcijų portfelio struktūrą.

Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas nesugebės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir / ar, siekdamas juos įvykdyti, gali būti priverstas parduoti finansinius aktyvus ir / ar uždaryti pozicijas ir dėl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolių.

Grupė laikosi konservatyvios likvidumo rizikos valdymo politikos, užtikrinančios tinkamą einamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą, privalomųjų atsargų lygį Lietuvos banke, aukštesnį negu Lietuvos banko nustatytasis likvidumo rodiklį ir mokumo galimybę esant nenumatytoms nepalankioms aplinkybėms. Taikant likvidumo rizikos valdymo sistemą, įvertinama esamų ir būsimų pinigų srautų analizė.

Banko likvidumo rodiklio kaita pastaraisiais metais pateikiama lentelėje.

Rodiklis	Bankas*
	2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
Likvidumo rodiklis (normatyvas – ne mažiau kaip 30 proc.)	38,99 proc.	49,80 proc.	60,31 proc.	56,06 proc.

*Lietuvos bankas 2007 metais panaikino grupės likvidumo ataskaitą.

Operacinė rizika yra apibrėžiama kaip netikėtų nuostolių ir prestižo praradimo / pasitikėjimo sumažėjimo rizika, kurią gali lemti išoriniai aplinkos ar vidiniai veiksniai. Išoriniai aplinkos veiksniai: negatyvių gandų skleidimas, pagrindinių tiekėjų veiklos sutrikimai, stichinės nelaimės, nusikālsami trečiųjų šalių veiksmai ir t. t. Vidiniai veiksniai: vidaus kontrolės trūkumai, neefektyvios procedūros, netinkamos ar netinkamai suprojektuotos informacinės sistemos ar technologijos, įstatymų ar sutarčių sąlygų nevykdymas, klastotės ar kiti nelegalūs veiksmai, kuriuos atliko vadovai ar darbuotojai. Valdant verslo procesų riziką, grupė savo veikloje taiko pažangias operacinės rizikos valdymo priemones, griežtai laikosi nustatytų politikų, instrukcijų ir kitų vidaus kontrolę užtikrinančių reikalavimų. Nustatydamas, analizuodamas, valdydamas ir teikdamas ataskaitas, Bankas taiko SEB grupės metodikas ir informacinių technologijų sprendimus. Valdant riziką, naudojami pagrindiniai rizikos rodikliai (angl. KRI), kurie rodo verslo padalinių ar procesų riziką. Pagrindiniai verslo padaliniai patys vertina procesų operacinę riziką. Operacinės rizikos valdymo sistema buvo įdiegta 2006 metais. Ji padeda visiems grupės darbuotojams registruoti operacinės rizikos įvykius, numatyti ir vykdyti veiksmų planus šalinant operacinės rizikos šaltinius.

Verslo rizika – tai pajamų sumažėjimo rizika dėl nenumatyto įprastų pajamų stygiaus, kurį paprastai lemia sumažėjęs verslo mastas, spaudimas mažinti kainas arba konkurencija. Verslo rizika taip pat apima ir reputacijos riziką – pajamų iš įprastinės veiklos sumažėjimo riziką, kuri gali pasireikšti dėl už banko ribų sklandančių neigiamų gandų apie banką arba apskritai apie bankų sektorių.

Strateginė rizika – tai rizika, kylanti dėl nepalankių ar klaidingų verslo sprendimų, netinkamo sprendimų įgyvendinimo arba dėl nepakankamo reagavimo į politinius, norminių teisės aktų arba bankininkystės sektoriaus pokyčius.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJU PROGRAMOS BAZINIS PROSEKTAS 13

SEB

Kapitalo pakankamumas. Kapitalo pakankamumo normatyvas yra banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis. SEB bankas ir SEB banko grupė vykdo Lietuvos banko normatyvinius reikalavimus. Banko ir grupės kapitalo pakankamumo rodiklio pastarųjų metų dinamika pateikiama lentelėje toliau.

Grupė				Rodiklis	Bankas
2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30		2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
10,55 proc.	10,46 proc.	11,58 proc.	14,15 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,09 proc.	13,47 proc.	12,94 proc.	15,70 proc.

Vertybiniai popieriai. 2010 m. birželio 30 d. SEB bankas buvo išleidęs 149 galiojančias obligacijų emisijas, kurių bendra nominalioji vertė sudarė 1,78 mlrd. litų.

9. INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

9.1. Emitento istorija ir raida

Šiaurės Europos finansų grupės SEB narys SEB bankas yra didžiausias komercinis bankas Lietuvoje, teikiantis bankininkystės paslaugas gyventojams, įmonėms ir finansų institucijoms. SEB bankas aptarnauja daugiau negu milijoną klientų visoje Lietuvoje.

Banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas ir keturios dukterinės bendrovės: UAB „SEB Enskilda“, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ (iki 2010 m. balandžio 19 d. – UAB „SEB lizingas“) ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB bankas (anksčiau Spaudos bankas, Vilniaus bankas, SEB Vilniaus bankas) buvo vienas iš pažangios komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų. Nuo savo veiklos pradžios Lietuvoje bankas diegė naujas finansų paslaugas, skatino šalies bankininkystės plėtrą ir darė didelę įtaką bankų rinkos formavimuisi šalyje.

Kaip SEB grupės narys, SEB bankas (toliau – Bankas) ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, elektroninei bankininkystei ir ilgalaikiams ryšiams su klientais.

SEB bankas (tuomet – Spaudos bankas) Lietuvoje buvo įkurtas 1990 metais.

1991 metų lapkritį Bankas (tuomet – Vilniaus bankas) tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos Visa International nariu, 1993 metų gruodį išdavė pirmąją Lietuvoje Visa Classic kortelę. Tų pačių metų gruodį Bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą SWIFT.

1994 metais tarptautinė audito kompanija Arthur Andersen pateikė pirmąją išvadą apie Banko 1993 metų veiklą. 1995 metais įsteigti du Banko padaliniai, teikiantys naujas paslaugas Lietuvoje: Finansų maklerio departamentas ir lizingo bendrovė (dabar AB „SEB lizingas“). Be to, gautos pirmosios stambios ilgalaikio kredito linijos iš Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei pradėta pirmoji Lietuvoje bankų dvynių programa su Olandijos ABN AMRO banku.

1995 metų pabaigoje Banko įstatinis kapitalas išaugo iki 42 mln. Lt, kai Lietuvoje vykstant bankų krizei į Banką investavo tarptautiniai investiciniai fondai. 1996 metų rugpjūtį įstatinis kapitalas padidėjo iki 102 mln. Lt, sėkmingai išplatinus 60 mln. Lt akcijų emisiją Liuksemburgo vertybinių popierių biržoje. Tų pačių metų spalio mėnesį bankų reitingų agentūra suteikė Bankui pirmąjį tarptautinį reitingą.

1998 metų kovą pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių bankų: Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Banko. Birželį Bankas įsigijo 70% UAB FMI Vilfima, kuri buvo reorganizuota į dukterinę įmonę – dabartinę UAB „SEB Enskilda“. Gruodį Bankas išleido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasirašė strateginis investuotojas – Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken AB (toliau – SEB). Banko įstatinis kapitalas padidėjo iki 150 mln. litų.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

1999 metais veiklą pradėjo dukterinė gyvybės draudimo įmonė (dabar UAB SEB gyvybės draudimas), kuri pirmoji šalies rinkoje pasiūlė investicinį gyvybės draudimą.

1999 metų gruodžio 31 dieną SEB bankas įsigijo AB banką Hermis, kuris buvo pilnai integruotas į Banko struktūrą iki 2000 metų liepos mėnesio. Dėl šio proceso gerokai išsiplėtė klientų aptarnavimo tinklas: filialų skaičius išaugo nuo 14 iki 18, klientų aptarnavimo skyrių skaičius – nuo 9 iki 35, o bankomatų skaičius – nuo 64 iki 134. Be to, SEB bankas išplatino akcijų, skirtų AB bankas Hermis akcijų pakeitimui SEB banko akcijomis, emisiją – Banko įstatinis kapitalas padidėjo iki 154 mln. litų.

1999 metais išleista pirmoji SEB banko 5 milijonų litų nominaliosios vertės fiksuotųjų palūkanų obligacijų emisija.

2000 metų spalio – lapkričio mėnesį, po oficialaus pasiūlymo supirkti visas SEB banko akcijas įgyvendinimo, SEB bankas tapo dukteriniu Skandinaviska Enskilda Banken AB banku. 2000 metais SEB bankas tapo pirmuoju banku Lietuvoje, įkūrusiu investicijų valdymo įmonę (dabar UAB „SEB investicijų valdymas“).

2003 metais Banko veiklą gerai įvertino Tarptautinė reitingų agentūra Standard and Poor’s. Ji padidino SEB banko reitingą iki BBBpi (buvo BBpi). 2003 metais buvo sėkmingai baigta Banko modernizavimo programa, atnaujintos informacinės technologijos ir patobulintas valdymo modelis.

2004 metais SEB bankas suaktyvino savo veiksmus vertybinių popierių rinkoje – buvo išleistos keturios obligacijų emisijos.

2005 metų sausio mėnesį, Bankui įsigijus 95,02 procento Ukrainos banko Agio akcijų, pradėta SEB grupės plėtra Rytų Europos rinkose.

2005 metų balandžio 18 dieną Banko pavadinimas iš AB Vilniaus bankas pakeistas į AB SEB Vilniaus bankas, atitinkamai pakeisti antrinių įmonių pavadinimai. 2005 metais pristatyta nauja moderni paslaugų internetu sistema, pradėtos leisti lustinės Banko mokamosios kortelės.

2006 metų lapkričio 16 dieną SEB banko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti Banko įstatinį kapitalą nuo 154 mln. litų iki 1 034 mln. litų. Įstatinis kapitalas buvo padidintas iš Bendrovės rezervų padidinant nominalią vienos akcijos vertę nuo 10 (dešimties) litų iki 67 (šešiasdešimt septynių) litų.

2006 metų gruodžio mėnesį pagrindinis SEB banko akcininkas Skandinaviska Enskilda Banken AB pradėjo privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias Banko akcijas už Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos patvirtintą kainą – po 266,95 lito už akciją.

2007 metų lapkričio 15 dieną įvykusiame neeiliniame SEB banko akcininkų susirinkime buvo nutarta keisti Banko pavadinimą iš AB SEB Vilniaus bankas į AB SEB bankas, atitinkamai keisti dukterinių įmonių pavadinimus.

Vadovaujantis šiuolaikine tarptautine praktika, 2007 metų pabaigoje buvo užbaigtas SEB grupės bankams priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris. SEB bankas įmonių grupei Homburg Invest Inc. pardavė 25 nekilnojamojo turto objektus, taip siekdamas dirbti dar efektyviau ir, atlaisvinus kapitalą, užsiimti tik pagrindine bankine veikla.

2007 metų pabaigoje Lietuvos bankas nutarė leisti SEB bankui nuo 2008 m. sausio 1 d. savarankiškai įvertinti ir nustatyti banko kapitalo poreikį vidaus reitingais pagrįstu kredito rizikos vertinimo metodu, atitinkančiu naujųjų su kapitalo pakankamumu susijusių Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Galimybė savarankiškai nustatyti kapitalo poreikį rodo Banką sukūrus procedūras, atitinkančias aukščiausius tarptautinius bankininkystės kredito rizikos valdymo standartus.

2008 metų sausio 21 dieną, kuomet Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras registravo pakeistus Banko įstatus ir išdavė naują registravimo pažymėjimą, SEB bankas pakeitė pavadinimą (iki tol – SEB Vilniaus bankas) ir užbaigė daugiau negu dvejus metus trukusį pavadinimo keį tėnų procesą.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖDĖ 45

SEB

galutinai įtvirtino narystę tarptautinėje finansų grupėje SEB. Kartu pakeisti Banko filialų, Banko įmonių ir jų atstovybių pavadinimai.

Tais pačiais metais SEB grupė perkėlė dalį atliekamų operacijų funkcijų į Lietuvą – įsteigtas „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialas, kuris tvarko klientų Švedijoje atidarytas banko sąskaitas.

2009 m. pradžioje, siekdamas didinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti klientams dar didesnę teikiamų paslaugų kokybę, SEB bankas pertvarkė klientų aptarnavimo padalinių struktūrą ir pakeitė padalinių pavadinimus. Įdiegus naują naują organizacinę padalinių struktūrą, filialai (Rytų regiono, Vidurio regiono ir Vakarų regiono) tapo atsakingi už visų jiems priklausančių Banko padalinių (finansinių paslaugų centrų (FPC) ir skyrių) veiklos koordinavimą. Iki pertvarkymo veikę Banko filialai tapo finansinių paslaugų centrais ir perėmė iki tol filialų vykdytas funkcijas, o klientų aptarnavimo skyriai tapo FPC skyriais ir perėmė iki tol klientų aptarnavimo skyrių vykdytas funkcijas.

Vadovaudamasis visoje SEB grupėje įgyvendinamu modeliu, 2009 metais SEB bankas pradėjo lizingo verslo veiklos integravimą – visas lizingo paslaugas ir jų administravimą per artimiausius metus planuojama perkelti iš antrinės bendrovės AB „SEB lizingas“ į SEB banką, kas padės užtikrinti geriausią klientų poreikius atitinkančių paslaugų pasiūlą ir leis sumažinti verslo administravimo sąnaudas.

2010 m. pradžioje SEB bankas perleido visas savo dukterinės bendrovės UAB „SEB gyvybės draudimas“ akcijas tarptautinei SEB grupei priklausančiai Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei SEB Trygg Liv Holding AB. Akcijos perleistos siekiant stiprinti gyvybės draudimo veiklos tarptautinėje SEB grupėje valdymą ir koordinavimą.

2010 m. pradžioje SEB bankas visas antrinės bendrovės UAB „Litectus“ akcijas perleido SEB grupės nekilnojamojo turto valdymo įmonei „Warehold B.V.“. Šiai įmonei perleistos visose trijose Baltijos šalyse SEB bankams priklausančių nekilnojamojo turto valdymo bendrovių akcijos. Akcijų perleidimu siekta optimizuoti grupės nekilnojamojo turto valdymą Baltijos šalyse ir visoje SEB grupėje. UAB „Litectus“ veikla po akcijų perleidimo Lietuvoje nesikeis – bendrovės paskirtis ir toliau bus užtikrinti Banko įsigyto ir disponuojamo nekilnojamojo turto, kuris atitektų kaip kredito grąžinimo užtikrinęs užstatas, valdymą, plėtojimą ir realizavimą; nesikeis ir bendrovės pavadinimas.

2010 m. pradžioje SEB banko administracija ir Banko darbuotojų atstovai pasirašė dvejus metus galiosiančią kolektyvinę sutartį, reglamentuojančią darbo santykius ir sąlygas, apibrėžiančią abipusius darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimus, papildomas darbuotojų skatinimo priemones ir kitas darbo santykių sąlygas. Kolektyvinėje sutartyje įrašytos visos įstatymuose numatytos darbo sąlygos ir tie aspektai, dėl kurių su darbdaviu galima susitarti tiesiogiai.

2010 m. liepos mėnesį SEB bankas įdiegė ir pradėjo naudoti naują Banko pagrindinę informacinę sistemą „FlexCube“, kuria teikiamos Banko paslaugos ir valdomi verslo procesai. Naujoji sistema Bankui atveria naujų plėtros perspektyvų – suteikia galimybę daug lanksčiau diegti įvairias klientams skirtas naujoves, spartinti vidinius Banko procesus. „FlexCube“ sistema yra viena pažangiausių ir populariausių sistemų, kurią šiuo metu naudoja finansų institucijos 105 pasaulio šalyse.

SEB banko veiklą yra gerai įvertinę autoritetingi tarptautiniai ekspertai: leidiniai „The Banker“, „Euromoney“ ir „Global Finance“ SEB banką yra pripažinę geriausiu banku Lietuvoje, Bankas yra pelnęs geriausio vertybinių popierių prekybos paslaugų teikėjo Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione vardą („Euromoney“), geriausio valiutų prekybos banko Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione vardą („Global Finance“), geriausio vertybinių popierių saugotojo Lietuvoje vardą („Global Custodian“), geriausias banko paslaugas internetu teikiančio banko Lietuvoje, Centrinėje ir Rytų Europoje vardą („Global Finance“), geriausio prekybos finansavimo banko Lietuvoje („Global Finance“), Šiaurės ir Baltijos šalių regione („Trade finance magazine“) vardą. Už atsakingos

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAJS

SEB

visuomenei bendrovės verslo politikos kūrimą ir aktyvų dalyvavimą skatinant Lietuvos verslo plėtrą SEB bankas yra gavęs JAV-Baltijos fondo apdovanojimą (Corporate Citizen Award). Už socialinę veiklą SEB bankas taip pat yra pelnęs Švedijos verslo apdovanojimą (Swedish Business Awards 2007).

Darbuotojų gerovės puoselėjimas SEB bankui keletą metų iš eilės yra pelnęs patraukliausios darbovietės Lietuvoje vardą.

SEB bankas išrinktas nugalėtoju pirmą kartą šalyje nepriklausomų ekspertų surengtuose Gerbiamiausios 2008 metų Lietuvos įmonės rinkimuose.

Emitento teisinis pavadinimas

Akcinė bendrovė SEB bankas

Emitento registracijos vieta ir registracijos numeris

Registracijos vieta – Lietuvos bankas

Registracijos numeris – AB90-4

Įmonės kodas – 112021238

Emitento įsisteigimo data

1990 m. lapkričio 29 d.

Emitento registruotos buveinės adresas ir telefonas, teisinė forma ir teisė, pagal kurią veikia emitentas, įsisteigimo šalis

Registruotos buveinės adresas – Gedimino pr. 12, Vilnius, Lietuvos Respublika

Telefonas – 8 5 268 2800

Teisinė forma – Akcinė bendrovė

Teisė – Lietuvos Respublikos

Įsisteigimo šalis – Lietuvos Respublika

Informacija apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su Emitentu ir turinčius esminės reikšmės vertinant emitento mokumą

Esminių įvykių, susijusių su Banku ir turinčių esminės reikšmės vertinant Banko mokumą, nebuvo.

10. VERSLO APŽVALGA

10.1. Pagrindinė veikla

SEB bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. SEB bankas ir jo dukterinės bendrovės klientams siūlo: banko sąskaitas, indėlius, paskolas, vietinius ir tarptautinius atsiskaitymus, tarptautines ir vietines mokamąsias korteles, komercinių čekių priėmimą ir išleidimą, valiutos keitimo paslaugas, kasos operacijas, saugojimo paslaugas, finansinių maklerio, vertybinių popierių saugojimo ir vertybinių popierių apskaitos paslaugas, individualaus naudojimo automatinius ir mechaninius seifus, lizingo, pensijų fondų, investicijų valdymo, lėšų tvarkymo, verslo konsultacijų ir kitas paslaugas.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSKEĖVAS

SEB

10.1.1. Informacija apie Emitento pagrindines veiklos rūšis, parduotus gaminius ir (arba) suteiktų paslaugų pagrindines kategorijas

SEB banko ir SEB banko grupės veiklos apimtį bei dinamiką iš dalies apibūdina šie balansinių bei pelno (nuostolio) ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), duomenys:

mln. Lt	2008 12 31		2009 06 30		2009 12 31		2010 06 30
	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas
Paskolos	20 320	21'225	19 016	19'573	17'205	17'543	16 323	16'742
Investicijos	2 245	2'003	2 529	2'269	1 847	1'856	1 771	1'780
Gautinos lizingo įmokos	4 224	-	3 469	-	2 504	-	1 982	-
Indeliai	10 203	10'209	9 288	9'293	9 670	9'674	9 429	9'432
Skolos bankams ir finansų institucijoms	15 157	11'764	15 251	12'046	13 651	11'260	11 696	9'873
Nuosavybė	2 244	2'258	2 033	2'102	1 525	1'421	1 712	1'693
Turtas	29 525	25'830	28 395	24'910	26 952	24'053	24 849	22'970

SEB banko ir SEB banko grupės pajamų struktūra per pastaruosius metus buvo tokia:

mln. Lt	2008 12 31		2009 06 30		2009 12 31		2010 06 30
	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas	Grupė	Bankas
Grynosios palūkanų pajamos (nuostoliai) po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	395,5	428,7	(55,6)	3,4	(1 404,6)	(1 263,5)	(195)	298,9
Kitos grynosios pajamos prieš veiklos sąnaudas	163,9	283,2	129,1	100,1	210,3	198,9	149	169
Rezultatas prieš veiklos sąnaudas	559,4	711,9	73,5	103,5	(1 194,3)	(1 064,6)	(45,7)	467,9
Prestižo vertės sumažėjimas	-	-	(169,6)	(169,6)	(169,6)	(169,6)	-	-
Investicijų į patronuojamąsias įmonės vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	(175,1)	-	(428)
Veiklos išlaidos	(369,8)	(318,5)	(168,6)	(149,2)	(347,7)	(321,3)	(149)	(137,3)
Grynosios gyvybės draudimo pajamos	108,7	-	(14,4)	-	-	-	-	-
Pelnas (nuostoliai) prieš pelno mokestį iš tęsiamos veiklos	298,3	393,4	(279)	(215,3)	(1 711,6)	(1 730,6)	(195)	(97,4)
Grynasis pelnas (nuostolis) iš tęsiamos veiklos	257,8	347,7	(225)	(168,5)	(1 445,5)	(1 546,2)	(161)	(77)

Pagrindiniai Banko ir Banko grupės veiklą apibūdinantys rodikliai pateikiami lentelėje:

Grupė				Rodiklis	Bankas
2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30		2008 12 31	2009 06 30	2009 12 31	2010 06 30
10,55 proc.	10,46 proc.	11,58 proc.	14,15 proc.	Kapitalo pakankamumo koeficientas	12,09 proc.	13,47 proc.	12,94 proc.	15,70 proc.
0,89 proc.	(1,54 proc.)	(4,99 proc.)	(1,20 proc.)	Vidutinė turto graža	1,38 proc.	(1,32 proc.)	(6,12 proc.)	(0,64 proc.)
11,82 proc.	(20,65 proc.)	(76,06 proc.)	(19,19 proc.)	Vidutinė akcininkų nuosavybės graža	16,23 proc.	(15,22 proc.)	(79,55 proc.)	(8,97 proc.)
				Banko likvidumo koeficientas	38,99 proc.	49,75 proc.	60,31 proc.	56,06 proc.
16,69	(14,57)	(93,61)	(10,41)	Pelnas (nuostolis) akcijai, litais	22,52	(10,91)	(100,13)	(4,98)
40,9 proc.	104,8 proc.	66,9 proc.	66,9 proc.	Išlaidų ir pajamų santykis	36,8 proc.	101,5 proc.	64,0 proc.	65,0 proc.
145,30	131,63	98,75	110,90	Akcijos buhalterinė vertė, litais	146,26	136,10	92,03	109,61
Kapitalo pakankamumo koeficientas: apskaičiuojamas, vadovaujantis
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiomis nuostatomis,
patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2006 11 09 nutarimu nr. 138	Vidutinė akcininkų nuosavybės graža: grynasis pelnas (nuostolis) /
vidutinė akcininkų nuosavybė
---	---
Banko likvidumo koeficientas: apskaičiuojamas, vadovaujantis likvidumo
normatyvo skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos
2004 01 29 nutarimu nr. 1 (aktuali redakcija patvirtinta 2008 05 29 nutarimu
nr. 87)	Grynasis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas kaip atitinkamo laikotarpio
metinis rodiklis
Vidutinė akcininkų nuosavybė apskaičiuojama kaip atitinkamo laikotarpio
pradžios ir pabaigos (ir tarpinių rezultatų, jei yra) reikšmių aritmetinis
vidurkis
Vidutinė turto graža: grynasis pelnas (nuostolis) / vidutinė turto reikšmė
Grynasis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas kaip atitinkamo laikotarpio
metinis rodiklis
Vidutinė turto reikšmė apskaičiuojama kaip atitinkamo laikotarpio pradžios
ir pabaigos (ir tarpinių rezultatų, jei yra) reikšmių aritmetinis vidurkis	Pelnas akcijai, litais: grynasis pelnas (nuostolis) / išleistųjų akcijų skaičius
Akcijos buhalterinė vertė, litais: nuosavas kapitalas / išleistųjų akcijų
skaičius	Išlaidų ir pajamų santykis: išlaidos / pajamos

Lietuvos bankas 2007 m. panaikino reikalavimą teikti grupės likvidumo ataskaitą.

Per pirmą 2010 metų pusmetį SEB bankas patyrė 77 mln. litų (22,3 mln. eurų), o SEB banko grupė 160,9 mln. litų (46,6 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas yra apskaičiuotas

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMESĮLĮ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS

SEB

laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2009 metų pusmetį Bankas patyrė 168,5 mln. litų (48,8 mln. eurų), o Banko grupė – 224,9 mln. litų (65,1 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio.

Į SEB banko 2010 metų pirmo pusmečio rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas 2010 metų pirmame ketvirtyje perleidus Banko patronuojamųjų bendrovių UAB „SEB gyvybės draudimas“ ir UAB „Litectus“ akcijas SEB grupei. Į Banko grupės 2010 metų pirmo pusmečio veiklos rezultatą įtrauktas UAB „Litectus“ sausio ir vasario mėnesių veiklos rezultatas, UAB „SEB gyvybės draudimas“ veiklos rezultatas nėra įtrauktas.

Pirmąjį 2010 m. pusmetį Lietuvos ekonomika stabilizavosi, tą patvirtina ir Banko pirmojo 2010 m. pusmečio veiklos rezultatai – per antrąjį ketvirtį Bankas padarė mažiau atidėjinių paskoloms palyginus su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Nors atidėjiniai paskoloms ir toliau koreguoja bendrą veiklos rezultata, Banko grupės pajamos stabilizuojasi, gerėja veiklos efektyvumas.

Artimiausiais ketvirčiais tikimasi, kad bankininkystės rinką palaipsniui atsigaus, tačiau akivaizdžių priežasčių didesniam optimizmui kol kas dar nėra – daugelio namų ūkių finansinė padėtis ir toliau prastėjo, o šalies vidaus rinkoje dirbančių įmonių padėtis išliko sudėtinga. Prasidedantis Lietuvos ekonomikos atsitiesimas labiausiai priklausys nuo pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų plėtros ir situacijos pasaulio finansų rinkose suvaldymo.

Vienu iš pagrindinių tolesnių Banko prioritetų ir toliau išliks siekis ieškoti būdų padėti finansinių problemų ištiktiems savo klientams įveikti sunkmetį, pagelbėti nebeišgalintiems laiku mokėti būsto paskolos įmokų už savo vienintelius šeimos namus.

Bankas ir toliau didelį dėmesį skirs pajamų didinimui – atidžiai vertinant kreditavimo riziką bus ieškomi ir finansuojami perspektyvūs verslo projektai, teikiamos paskolos ketinantiems įsigyti būstą privatiems klientams.

Toliau pateiktos SEB banko ir pagrindinių konkurentų užimamos rinkos dalys 2010 m. birželio 30 d. pagal atskiras produktų grupes.

Lietuvos kreditų, indėlių ir būsto paskolų rinkos dalys (2010 06 30)

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS

SEB

Lietuvos lizingo rinkos dalys (2010 06 30)

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Lietuvos mokėjimo kortelių rinkos dalys (2010 06 30)

Lietuvos internetinės bankininkystės rinkos dalys (2010 06 30)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROJEKTU 50

SEB

10.1.2. Informacija apie naujas veiklos rūšis ir (arba) naujus produktus

Istorinės finansinės informacijos laikotarpiu SEB banko grupė rinkai ir klientams pristatė naujų modernių paslaugų.

SEB bankas įrengė grynuosius pinigus priimančius bankomatus ir pirmąjį Lietuvoje bankomatą vairuotojams, kuriuo galima naudotis neišlipus iš automobilio.

SEB bankas pirmasis Lietuvoje suteikė galimybę naudotis mokėjimo kortelėmis „V Pay“, skirtomis atsiskaityti bendroje Europos Sąjungos erdvėje.

SEB bankas klientams, norintiems pasiskolinti vartojimo reikmėms, pasiūlė dvigubos apsaugos vartojimo kreditą. Tokį kreditą imantys gyventojai gali kartu drausti ir kredito įmokas, ir apsidrausti gyvybę, taip apsisaugodami nuo visų galimų pajamų netekimo rizikų.

SEB bankas pasiūlė klientams naują investavimo ir vertybinių popierių prekybos galimybę didžiausiose pasaulio biržose – prekiaujant Jungtinių Amerikos Valstijų NYSE, NASDAQ ir kitose vertybinių popierių biržose klientų pateikti pavedimai pirkti ar parduoti vertybinius popierius SEB banke priimami ir vykdomi kiekvieną darbo dieną net iki 23 valandos.

SEB banko grupės bendrovė UAB „SEB gyvybės draudimas“ pirmoji Lietuvoje įdiegė modernią papildomo sveikatos draudimo apmokėjimo ir administravimo sistemą. Įprastas popierines klientų papildomo sveikatos draudimo paslaugų knygėles pakeitė klientams išduodamos kortelės, o draudikas ir sveikatos paslaugų teikėjai informacija pradėjo keistis nebe paštu, o elektroniniu būdu.

SEB bankas pirmasis Baltijos šalyse savo klientams pasiūlė sudaryti gyvybės draudimo sutartis internetu.

10.2. Pagrindinės rinkos

AB SEB bankas paslaugas teikia tik Lietuvoje. Bankas 2010 m. birželio 30 d. turėjo 57 klientų aptarnavimo padalinius (7 finansinių paslaugų centrų ir 50 skyrių) visoje Lietuvoje. Bankui priklauso (100 proc.) 4 dukterinės įmonės – AB „SEB lizingas“ (iki 2010 m. balandžio 19 d. – UAB „SEB lizingas“), UAB „SEB Venture Capital“, UAB „SEB Enskilda“ ir UAB „SEB investicijų valdymas“.

10.3. Bet kurių Emitento teiginių dėl jo konkurencinės padėties pagrindimas

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko išduotą licenciją turintys komerciniai bankai, 8 užsienio bankų filialai, Europos Sąjungoje licencijuoto užsienio banko kontroliuojama finansų įmonė, veikianti Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą, 2 užsienio bankų atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija, 68 kredito unijos, 226 Europos Sąjungos bankai, veikiantys Lietuvoje neįsteigus filialo, ir 3 Europos Sąjungoje licencijuotų užsienio bankų kontroliuojamos finansų įmonės, veikiančios Lietuvoje neįsteigus filialo.

SEB bankas yra vienas iš trijų didžiausių komercinių bankų šalyje: pagrindiniai Banko konkurentai yra AB Swedbank ir AB DnB NORD bankas.

SEB banko ir pagrindinių jo konkurentų veiklos rezultatai 2010 metų birželio 30 d.

	SEB bankas (mln. Lt)	AB Swedbank (mln. Lt)	AB DnB NORD bankas (mln. Lt)
Turtas	22 970	17 447	11 657
Grynasis pelnas (nuostolis)	(76 957)	(158 726)	(129 619)
Klientams suteiktos paskolos	16 709	12 213	9 561
Indėliai	9 975	12 479	4 014
Išleisti skolos vertybiniai popieriai	959	186	4 014

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos, AB SEB banko, AB DnB Nord banko ir „Swedbank“, AB internetu vertybinas

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTAŠ

SEB

Toliau pateikiama kreditu įstaigų veiklos Lietuvoje 2009 m. apžvalga (šaltinis: Lietuvos bankas).

BANKŲ VEIKLA

Bankų sistemos turtas ir paskolos 2009 metais mažėjo, o gana sparčiai augę indėliai pilnai kompensavo staigų indėlių atsiėmimą iš bankų 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį.

Veikiančių šalies bankų¹ turtas (aktyvai), bankų pateiktų 2010 metų sausio 1 d. audituotų finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 84,2 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 5,5 mlrd. Lt, arba 6,1 proc. Klientams suteiktos paskolos per metus sumažėjo 9,9 mlrd. Lt, arba 13,8 proc., ir sudarė 61,6 mlrd. Lt. Bankuose laikomi indėliai 2010 metų sausio 1 d. sudarė 41,1 mlrd. Lt ir per metus išaugo 7,4 proc., arba 2,8 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką metiniam indėlių išaugimui padarė 1 mlrd. Lt (89 proc.) išaugusios bankuose laikomos valdžios institucijų lėšos.

Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika mln. Lt

Eil. Nr.	Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas	Suma 2009-01-01	Suma 2010-01-01	Pasikeitimas per metus, proc.
1	Turtas (aktyvai)	89 749,2	84 239,6	-6,1
2	Skolos vertybiniai popieriai	5 971,5	7 760,3	30,0
3	Klientams suteiktos paskolos	71 440,9	61 557,5	-13,8
3.1	Iš jų – privačioms įmonėms	37 342,6	31 097,3	-16,7
3.2	Iš jų – finansų institucijoms	3 890,5	1 944,7	-50,0
3.3	Iš jų – fiziniams asmenims	28 601,6	26 939,7	-5,8
3.3.1	Iš jų – būsto paskolos	20 772,4	20 341,3	-2,1
4	Paskolų vertės sumažėjimas	870,9	4 747,4	5,5 karto
4.1	Paskolų vertės sumažėjimas / suteiktos paskolos, proc.	1,2	7,2	-
5	Indėliai ir akredityvai	38 231,3	41 072,5	7,4
5.1	Iš jų – privačių įmonių	10 605,8	11 404,4	7,5
5.2	Iš jų – finansų institucijų	1 227,4	1 591,9	29,7
5.3	Iš jų – fizinių asmenų	24 138,6	24 746,3	2,5
6	Akcininkų nuosavybė	6 778,9	4 992,3	-26,4
7	Einamųjų metų pelnas	867,3	-2 979,1	-

Trijų didžiausią rinkos dalį turinčių bankų koncentracija 2009 metais sumažėjo visose pagrindinėse rinkos dalyse: turto rinkos dalis sumažėjo 1,3 proc. punkto iki 64,2 proc., paskolų – 0,6 proc. punkto iki 65,9 proc., indėlių – 0,4 proc. punkto iki 65,7 proc. O užsienio bankų skyrių užimama rinkos dalis per metus padidėjo visose pagrindinėse dalyse.

1 Veikiančių šalies komercinių bankų ir bankų sistemos sąvoka apima visus nagrinėjamu periodu veikusius šalies komercinius bankus bei užsienio bankų skyrius

2009 metais mažėjant bankų paskolų portfeliui bei jų lyginamajam svoriui turte, augo likvidaus turto dalis – išaugo lėšų bankuose ir skolos vertybinių popierių lyginamasis svoris. Per metus paskolų dalis turte sumažėjo 6,5 proc. punkto iki 73,1 proc., o bankuose laikomų lėšų dalis išaugo 3,5 proc. punkto iki 10 proc., vertybinių popierių dalis išaugo 2,6 proc. punkto iki 9,7 proc.

Per metus lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose išaugo 2,6 mlrd. Lt (45 proc.). Visas pinigų į užsienio bankus srautas teko patronuojantiems bankams, kuriuose Lietuvos bankų lėšos per metus padidėjo 3,2 mlrd. Lt ir sudarė 6 mlrd. Lt. 2009 metais gerokai padidėjo bankų investicijos į skolos

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKAS

SEB

vertybinius popierius – 1,8 mlrd. Lt (beveik 30 proc.). Pastebétina, kad bankai daugiausiai investavo i izdo skolos vertybinius popierius.

August užsienio bankuose laikomoms lěšoms ir investicijoms i užsienio emitentų vertybinius popierius, toliau didėjo užsienyje investuoto bankų turto dalis. Per metus užsienyje investuoto turto dalis padidėjo nuo 11,9 proc. iki 17,4 proc. Didžiąją bankų aktyvų dalį sudaro užsienio valiuta denominuotas turtas, kurio dalis nuosekliai didėjo ir 2009 metais. Per metus užsienio valiuta denominuoto turto dalis padidėjo 8,5 proc. punkto ir sudarė 72,9 proc.

2009 metais gana pastebimai keitėsi bankų finansavimo šaltinių struktūra, o pasikeitimo tendencijos buvo priešingos ankstesnių metų tendencijoms. Bankams nors ir brangiai, tačiau gan sėkmingai pritraukiant indėlius vietinėje rinkoje, o veiklos apimtim s traukiantis, sumažėjo įsiskolinimas bankams (tame tarpe patronuojantiems), kuriems skolos iki tol ilgą laiką tik augo. 2009 metais įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms sumažėjo 6,7 mlrd. Lt, arba 17,1 proc. Didžioji bankams grąžintų lėšų dalis teko patronuojantiems bankams, kuriems Lietuvos bankai per metus grąžino 6,1 mlrd. Lt. O grynojo įsiskolinimo patronuojantiems bankams (skirtumo tarp įsiskolinimo patronuojantiems bankams ir juose laikomų lėšų) sumažėjimas yra dar didesnis – 9,3 mlrd. Lt.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjant įsiskolinimui užsienio bankams, sumažėjo Lietuvos bankinės sistemos priklausomybė nuo finansavimo iš užsienio – iš nerezidentų gautos lėšos 2010 metų sausio 1 d. sudarė 46,2 proc. bankų sistemos įsipareigojimų (praėjusiu metų pradžioje buvo 52,2 proc.).

Nepaisant to, kad bankuose laikomų indėlių augimą 2009 metais užtikrino daugiausiai vietinėje rinkoje pritrauktos lėšos, augo indėliai laikomi užsienio valiuta (2,9 mlrd. Lt), o indėliai litais netgi šiek tiek sumažėjo. Vis dėlto galima pastebėti, kad aiški indėlių litais mažėjimo ir augimo eurais tendencija buvo ryški 2009 metų pirmąjį pusmetį, o antrajį pusmetį situacija visiškai pasikeitė ir indėliai litais pradėjo augti. Šį pasikeitimą galėjo lemti stiprėjęs pasitikėjimas nacionaline valiuta ir padidėjęs palūkanų normų skirtumas už indėlius litais ir valiuta.

Bankų paskolų portfelis

2009 metais išaugus skolininkų kredito rizikai bei dėl to sugriežtėjus paskolų suteikimo sąlygoms sumažėjo paskolų pasiūla. Vadovaujantis Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, 2009 metais bankai suteikė 6,8 mlrd. Lt naujų paskolų, tačiau dėl sparčiai mažėjusiu ankstesniais metais suteiktų paskolų bei didėjusių specialiųjų atidėjinių bankų sistemos paskolų portfelis per metus sumenko 9,9 mlrd. Lt (13,8 proc.). 2008 metais jis buvo išaugęs 11,3 mlrd. Lt.

Ekonomikos atsigavimo požymiai kol kas yra nežymūs ir skolininkų kredito rizika išlieka, todėl artimiausiu metu bankų paskolų suteikimo sąlygos neturėtų reikšmingai keistis. Tikėtina, kad paskolų portfolio mažėjimo tendencija išliks, tačiau mažėjimo tempas turėtų sulėtėti. Apie tai galima spręsti iš paskolų portfolio augimo potencialą parodančių kreditavimo įsipareigojimų, kurie 2009 metais sumažėjo 3,9 mlrd. Lt (36,8 proc.), tačiau praėjusiu metų paskutinį ketvirtį sumažėjimas nebuvo ryškus ir sudarė 0,2 mlrd. Lt (2,7 proc.). Kreditavimo apimčių mažėjimą galėtų šiek tiek pristabdyti pastaruoju metu mažėjusios tarpbankinių paskolų litais (VILIBOR) palūkanų normos, verslo skatinimo programos. Tačiau pagal šias programas kol kas yra suteikta tik apie 180 mln. Lt paskolų, t.y. 0,3 proc. bankų sistemos paskolų portfolio.

2009 metais paskolos verslui mažėjo didesne apimtimi (6,2 mlrd. Lt) nei kitos paskolų portfolio dalys, todėl šių paskolų dalis paskolų portfelyje per metus sumažėjo 1,8 proc. punkto ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 50,5 proc.

Paskolos gyventojams 2009 metais mažėjo gerokai lėtesniu tempu nei paskolos verslui. Tarp jų būsto paskolos per metus sumažėjo 2,1 proc., o jų dalis paskolų portfelyje per metus išaugo 4 proc. punkto. Taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Pirma, šių paskolų daliniai grąžinimai yra santykinai mažėjio antra, šių paskolų portfolio kokybė 2009 metai pablogėjo santykinai nedaug.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSEBĖTĖE* 33

SEB

2009 metais paskolų palūkanos už paskolas litais buvo gerokai didesnės už paskolų eurais palūkanas, todėl keitėsi paskolų portfolio struktūra pagal valiutas: paskolų litais dalis paskolų portfelyje per metus sumažėjo 9,1 proc. punkto ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 26,3 proc. paskolų portfolio.

2009 metais mažėjęs ekonomikos aktyvumas, sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos, padidėjęs įmonių bankrotų skaičius, išaugęs nedarbas, sumažėjęs darbo užmokestis bei konservatyvus bankų paskolų vertinimas nulėmė reikšmingą paskolų kokybės pablogėjimą.

Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, pernai bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių įsipareigojimai bankams 2009 metų pabaigoje sudarė apie 2 mlrd. Lt (6,5 proc. privačioms įmonėms suteiktų paskolų portfolio). 2008 metais bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių įsipareigojimai bankams sudarė tik 0,3 mlrd. Lt.

2009 metais bankų specialieji atidėjiniai paskoloms padidėjo 3,9 mlrd. Lt ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 4,7 mlrd. Lt. Specialių atidėjinių paskoloms santykis su paskolų portfeliu per metus išaugo nuo 1,2 proc. iki 7,16 proc., nuvertėjusių paskolų rodiklis – nuo 3,41 proc. iki 15,77 proc., daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų rodiklis – nuo 1,14 proc. iki 3,53 proc., o neveiksnių paskolų rodiklis padidėjo nuo 4,55 proc. iki 19,3 proc.

2010 metų sausio 1 d. duomenimis bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, yra pajėgūs absorbuoti 2,4 mlrd. Lt kredito rizikos nuostolių, arba esamus pagal riziką įvertintus aktyvus galėtų padidinti 26 mlrd. Lt.

Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas

2009 metais Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodikliai nuolat viršijo 40 proc. 2010 metų sausio 1 d. duomenimis, likvidumo rodiklis siekdamas 49,86 proc. buvo didžiausias nuo 2001 metų rugsėjo mėn. ir beveik 20 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 proc.). Per metus bankų sistemos likvidus turtas padidėjo 3,3 mlrd. Lt, o einamieji įsipareigojimai per metus sumažėjo daugiau kaip 2,6 mlrd. Lt.

2009 metais labai sustiprėjus bankų sistemos kapitalo bazei ir lėčiau augant kapitalo poreikiui rizikoms amortizuoti, kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 1,25 proc. punkto iki 14,15 proc. Kredito rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė didžiąją kapitalo poreikio dalį ir siekė 3 881 mln. Lt. O rinkos rizikai bei operacinei rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė atitinkamai tik 328 mln. Lt ir 313 mln. Lt.

Rinkos rizikos kapitalo poreikio dydis sudarė per metus išaugo 158 mln. Lt, tokį augimą daugiausiai nulėmė išaugęs užsienio valiutos pozicijų kapitalo poreikis. Reikšmingiausia išliko užsienio valiutų kursų rizika, kuriai skirta 227 mln. Lt, arba 69 proc. viso rinkos rizikai padengti reikalingo kapitalo.

2010 metų sausio 1 d. bendra atvira bankų sistemos užsienio valiutos pozicija (neskaitant euro) buvo trumpa ir sudarė 0,84 proc. kapitalo. Kapitalo poreikis euro pozicijai 2010 metų sausio 1 d. duomenimis siekė 225,4 mln. Lt. 2009 metais sistemos pozicijos eurais santykis su kapitalu nuosekliai didėjo: nuo 9 iki 39 proc. Euro pozicijos ilgėjimą kai kuriuose bankuose lemia vis didesnis euro dominavimas turto struktūroje (paskolų valiutos keitimas iš litų į eurus, lėšų eurais patronuojančiuose bankuose augimas).

Operacinei rizikai padengti buvo skirta 313 mln. Lt, arba 6,9 procento bankų sistemos kapitalo poreikio. 2009 metais operacinės rizikos kapitalo poreikis padidėjo 35 mln. Lt. Didžiausią įtaką operacinės rizikos kapitalo poreikio padidėjimui turėjo daliai bankų padidinti kapitalo poreikio reikalavimai, taip pat šiek tiek padidėjusios vidutinės praėjusiųjų trejų metų pajamos, kurios tiesiogiai veikė operacinės rizikos dydį.

Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYRĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PRESPERTA

SEB

Akcininkų nuosavybė

2009 metais bankams (be užsienio bankų skyrių) dirbant nuostolingai, bankų akcininkų nuosavybė sumažėjo 1 317 mln. Lt, arba 19,4 proc., ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 5,5 mlrd. Lt. Šį sumažėjimą kompensavo bankų akcininkų papildomais įnašais 966 mln. Lt padidintas įstatinis kapitalas, 190 mln. Lt padidintas atsargos kapitalas bei einamųjų metų finansinių nuostolių dengimas 690,6 mln. Lt.

Be to, kapitalo bazė 2009 metais bankai stiprino pritraukę dvi 101,8 mln. Lt vertės subordinuotąsias paskolas ir pirmą kartą panaudoję hibridinį kapitalo instrumentą – išplatinta 72,5 mln. Lt neterminuotųjų skolos vertybinių popierių.

Bankų sistemos įstatinis (jregistruotas akcinis) kapitalas 2009 metais padidėjo 1 mlrd. Lt ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 4,6 mlrd. Lt. 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį papildomais įnašais įstatinio kapitalo padidinimą (viso 865,6 mln. Lt) įregistravo trys bankai. Įstatinio kapitalo didinimą bankai planuoja ir 2010 metais.

Lietuvos bankų sistemoje, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dominavo skandinaviškas kapitalas. Dėl minėtų įstatinio kapitalo padidinimų, nerezidentų valdoma įstatinio kapitalo dalis 2009 metais išaugo 2,3 proc. punkto ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 87,4 proc. įstatinio kapitalo.

Pelningumas ir veiklos efektyvumas

Bankų pateiktų audituotų ataskaitų duomenimis, 2009 metais šalies bankinė sistema dirbo nuostolingai. Bendras bankų sistemos veiklos nuostolis siekė 2,98 mlrd. Lt. 2008 metais bankų sistema uždirbo 0,87 mlrd. Lt pelno. Neįskaitant AB SEB banko akcininko papildomais įnašais padengtų dalies dukterinio banko 2009 metų nuostolių, bankinės sistemos veiklos nuostolis 2009 metais yra dar didesnis ir siekia 3,67 mlrd. Lt.

Veikiančių bankų pelnas mln. Lt

Eil. Nr.	Bankas	Pelnas
1.	AB DnB NORD bankas	-402,6
2.	AB Ūkio bankas	-75,0
3.	AB SEB bankas	-855,6
4.	AB bankas „FINASTA“	-6,7
5.	AB Šiaulių bankas	-30,1
6.	AB bankas SNORAS	8,7
7.	UAB Medicinos bankas	0,4
8.	AB PAREX BANKAS	-91,5
9.	„Swedbank“, AB	-1053,0
	IŠ VISO bankai:	-2 505,5
10.	AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius	3,3
11.	MP Bank hf. filialas Baltijos šalyse	-0,7
12.	BIGBANK AS filialas	4,4
13.	Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas	-2,7
14.	Danske Bank A/S Lietuvos filialas	-433,9
15.	Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas	-3,9
16.	Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas	0,3
17.	Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius	-40,5
	IŠ VISO užsienio bankų skyriai:	-473,6
	IŠ VISO:	-2 979,1

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROJEKTAS

SEB

Pelningai praėjusiais metais dirbo 2 bankai ir 3 užsienio bankų skyriai, o likę 7 bankai ir 5 užsienio skyriai patyrė nuostolių. Svarbiausias veiksnys, lėmęs žymius praėjusių metų nuostolius bankinėje sistemoje – daugiau kaip dešimt kartų palyginti su 2008 metais išaugusios turto vertės sumažėjimo išlaidos, kurios 2009 metais siekė net 4,4 mlrd. Lt. O bankų sistemos veiklos rezultatas iki turto vertės sumažėjimo išlaidų 2009 metais yra teigiamas ir siekia 1,26 mlrd. Lt, t.y. beveik toks pats, koks buvo 2008 metais (1,35 mlrd. Lt).

Didžiają dalį bankų vertės sumažėjimo išlaidų augimo lėmė 3,52 mlrd. Lt išaugusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. 2009 metais kai kurioms bankų dukterinėms įmonėms (daugiausia lizingo bendrovėms) dirbant nuostolingai, bankai papildomais įnašais didino šių bendrovių kapitalą, taip padidindami investicijas į dukterines įmones, bet kartu bankai peržiūrėjo investicijų į dukterines įmones vertę ir joms suformavo 772,7 mln. Lt atidėjinių (vertės sumažėjimą), t.y. 748,8 mln. Lt daugiau palyginti su 2008 metais. Be to, 2009 metais AB SEB bankas nurašė iki tol apskaitytą prestižą, dėl to buvo suformuotas 169,6 mln. Lt prestižo vertės sumažėjimas.

Praėjusiais metais bankai konservatyviau įvertino ne tik paskolų riziką, bet ir nebalansinių straipsnių riziką. Atidėjiniai nebalansiniams straipsniams 2009 metais buvo 119,2 mln. Lt didesni palyginti su 2008 metais.

Tačiau bankų veiklos rezultatą blogino ne tik išlaidos dėl turto vertės sumažėjimo, bet ir mažėjančios pagrindinės bankų veiklos pajamos – grynosios palūkanų pajamos bei grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. 2009 metais bankai grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 1,3 mlrd. Lt, t.y. 697,7 mln. Lt, arba 35,4 proc., mažiau negu 2008 metais. Grynųjų palūkanų pajamų mažėjimą daugiausia veikė paskolų portfelio mažėjimas ir nepalanki situacija rinkoje, lėmusi, kad 2009 metais nuosekliai mažėjo skirtumas tarp banko gaunamų palūkaninių pajamų ir mokamų palūkanų (realioji palūkanų marža).

Nors bankai didino įvairius paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo mažėjimo ir dėl to mažėjančios įvairių bankinių paslaugų paklausos 2009 metais mažėjo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Iš viso 2009 metais bankai tokių pajamų gavo 648,2 mln. Lt, t.y. 45,8 mln. Lt, arba 6,6 proc., mažiau palyginti su 2008 metais.

Be to, praėjusiais metais bankai gavo gerokai mažesnes pajamas iš dukterinių įmonių. Tokios pajamos, kurių didžiają dalį sudaro iš dukterinių įmonių gauti dividendai, praėjusiais metais siekė vos 23,8 mln. Lt. 2008 metais tokios pajamos sudarė 135 mln. Lt.

Susiklosčius nepalankioms sąlygoms rinkoje ir gerokai pablogėjus bankų veiklos rezultatams, beveik visi bankai, siekdami kompensuoti mažėjančias veiklos pajamas, 2009 metais pradėjo mažinti operacines išlaidas. Operacinės išlaidos 2009 metais mažėjo 126,1 mln. Lt (10,4 proc.) ir siekė 1,08 mlrd. Lt. Didžiają dalį (105,1 mln. Lt, arba 14,9 proc.) operacinių išlaidų bankai sumažino taupydami personalo išlaikymo sąskaita. Bendras darbuotojų skaičius bankinėje sistemoje (neįskaitant darbuotojų užsienio bankų skyriuose) per metus sumažėjo 803, arba 8,5 proc. Tikėtina, kad šiais metais operacinių išlaidų mažinimo bankuose tendencija turėtų išlikti.

Mokestinės apskaitos efektas bankų veiklos rezultatą 2009 metais palyginti su 2008 metais pagerino 493 mln. Lt. Iš viso bankai 2009 metais dėl nuostolingos veiklos priskaičiavo 357 mln. Lt atidėtųjų mokesčių, t. y. tokia suma bankai sumažino praėjusių metų nuostolius.

Bankų rezultatą taip pat gerino 234,4 mln. Lt gautos didesnės pajamos iš prekybinių finansinių instrumentų 95 mln. Lt didėjo pajamos iš kitų finansinių instrumentų.

Dėl nuostolingos veiklos 2009 metais, bankų sistemos turto grąžos ir nuosavybės grąžos rodikliai yra neigiami, 2010 metų sausio 1 d. duomenimis jie atitinkamai siekė -4,23 proc. ir -48,42 proc.

Praėjusiais metais mažėjant palūkanų normoms rinkoje, mažėjo tiek palūkanų išlaidos, tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams, tiek ir palūkanų pajamos, tenkančios palūkanas duodantiems aktyvams. Tačiau reikia pažymėti, kad finansinių išteklių kaina bankams mažėjo lėciau negu bankų gaunamų palūkaninių pajamų norma, todėl realioji palūkanų marža 2009 metais mažėjo

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSEKTAS

SEB

visus ketvirčius iš elies ir 2010 metų sausio 1 d. duomenimis pasiekė naują žemiausią lygį per visą istoriją – 1,28 proc.

11. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

11.1. Informacija apie Emitento padėtį priklausomoje grupėje

SEB banko grupę 2010 m. birželio 30 d. sudarė SEB bankas, šalyje turintis 7 finansinių paslaugų centrus ir 50 finansinių paslaugų centrų skyrių, ir keturios Banko dukterinės įmonės – UAB „SEB Enskilda“, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ (iki 2010 m. balandžio 19 d. – UAB „SEB Lizingas“) ir UAB „SEB Venture Capital“ – kurių visų 100 proc. įstatinio kapitalo priklauso Bankui.

Žemiau pateikiama pagrindinė informacija apie Banko dukterines įmones.

Pavadinimas	AB „SEB lizingas“
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia finansinės nuomos paslaugas
Teisinė forma	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1995 m. balandžio 19 d., Vilnius
Įmonės kodas	123051535
Registruotos ir faktinės buveinės adresas	Saltoniškių g. 12, LT-08105 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2390 490
Faksas	(8 5) 2390 450
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.elizingas.lt
Pavadinimas	UAB „SEB Venture Capital“
---	---
Pagrindinės veiklos pobūdis	Verčiasi nuosavo turto investavimu į kitų įmonių kapitalą ir patikėto turto valdymu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1997 m. spalio 17 d., Vilnius
Įmonės kodas	124186219
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Jogailos g. 10, LT-01116 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2682 407
Faksas	(8 5) 2682 402
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.seb.se/venturecapital
Pavadinimas	UAB „SEB Enskilda“
---	---
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia konsultacijas klausimais, susijusiais su įmonių pirkimu, pardavimu ir sujungimu; MBO / LBO (procesu, kai įmonių akcijas išperka jų vadovai arba rizikos kapitalo bendrovės); nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu (įskaitant IPO ir antrinį platinimą); įmonių restruktūrizavimu (jungimusi, skaidymusi ar pan.); verslo ar akcijų vertinimu
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	1993 m. kovo 27 d., Vilnius
Įmonės kodas	221949450
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Islandijos g. 1, LT-01401 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 400
Faksas	(8 5) 2681 499
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.enskilda.lt
Pavadinimas	UAB „SEB investicijų valdymas“
---	---
Pagrindinės veiklos pobūdis	Teikia įvairias investicijų valdymo paslaugas, konsultacijas

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖNTAS

SEB

Teisinė organizacinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Iregistravimo data ir vieta	2000 m. gegužės 3 d., Vilnius
Imonės kodas	125277981
Registruotos buveinės adresas	Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius
Faktinės buveinės adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	(8 5) 2681 594
Faksas	(8 5) 2681 575
Elektroninio pašto adresas	[email protected]
Interneto svetainės adresas	www.seb.lt

11.2. Informacija apie Emitento pavaldumo grupei pobūdį

SEB, 2010 m. birželio 30 d. valdžiusi 99,87 procento SEB banko akcijų, yra Šiaurės Europos finansų įmonių grupė, teikianti paslaugas beveik 400 tūkst. įmonių ir institucijų bei 5 milijonams privačių klientų. SEB siūlo universalias bankininkystės paslaugas Švedijoje ir Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. SEB vietiniai padaliniai veikia ir kitose Šiaurės Europos šalyse bei Vokietijoje, o pasaulinėje rinkoje SEB atstovauja tarptautiniai padaliniai didžiuosiuose pasaulio finansų centruose. Grupėje dirba apie 20 tūkst. darbuotojų.

12. INFORMACIJA APIE TENDENCIJAS

12.1. Informacija apie reikšmingus neigiamus pokyčius Emitento veikloje, susijusius su Emitento perspektyva nuo paskutinės audituotos finansinės atskaitomybės paskelbimo dienos

Nuo paskutinių audituotų finansinių ataskaitų paskelbimo dienos iki Bazinio prospekto pateikimo VPK datos reikšmingų neigiamų pokyčių nebuvo.

12.2. Informacija apie bet kurias žinomas tendencijas, netikrumą, reikalavimus, įsipareigojimus ar įvykius, kurie pagrįstai gali turėti didelės įtakos Emitento perspektyvai bent einamaisiais finansiniais metais

Bazinio prospekto pateikimo VPK dieną nebuvo žinoma apie tendencijas, netikrumus, reikalavimus, įsipareigojimus ar reikšmingus įvykius, galinčius turėti didelės įtakos Banko perspektyvai.

13. PELNO PROGNOZĖS ARBA PRELIMINARUS PELNAS

Banko sudaromos pelno prognozės nėra vertinamos nepriklausomų apskaitininkų arba auditorių, todėl šiame Baziniame prospekte jos nėra pateikiamos.

14. ADMINISTRAVIMO, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI IR VADOVYBĖ

14.1. SEB banko organų struktūros schema

SEB banko organų struktūrą sudaro:

Visuotinis akcininkų susirinkimas
Stebėtojų taryba
Valdyba
Banko administracijos vadovas (Valdybos pirmininkas / Prezidentas)

Banko valdymo organai yra valdyba ir prezidentas.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTRAE

SEB

Taryba yra kolegialus priežiūros organas, atliekantis Banko veiklos priežiūrą. Banko tarybą, sudaromą iš 5 narių, renka susirinkimas. Taryba renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir prezidente veiklą bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas, sudaromas iš 5 narių ir renkamas tarybos. Valdyba vadovauja Bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja Banko interesams ir už Banko finansinių paslaugų teikimą atsako pagal įstatymus. Valdyba renka (skiria) ir atšaukia prezidentą ir jo pavaduotojus bei turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

Prezidentas veikia Banko vardu, organizuoja kasdieninę Banko veiklą ir turi kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Banko įstatus jo kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų.

BANKO STEBĖTOJŲ TARYBA (2010 M. BIRŽELIO 30 D.)

KNUTAS JONAS MARTINAS JOHANSSONAS – SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

MARKAS BARRY PAYNEAS – SEB Baltijos šalių tarnybos finansų vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

CARLAS STEFANAS DAVILLIS – SEB Baltijos šalių tarnybos personalo vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

STEFANAS STIGNÄSAS – SEB Baltijos šalių tarnybos verslo bankininkystės vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2009 m. spalio 29 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

TEDAS TONIS KYLBERGAS – SEB Baltijos šalių tarnybos Teisės padalinio vadovas. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – teisė. Banko akcijų neturi. AB SEB banko stebėtojų tarybos narys, išrinktas 2010 m. kovo 25 d. įvykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visų stebėtojų tarybos narių kadencijos pabaiga – 2013 metų spalio 29 d.

BANKO VALDYBA (2010 M. BIRŽELIO 30 D.)

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 d. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – tarptautiniai finansai. Banko akcijų neturi.

AIVARAS ČIČELIS – AB SEB banko prezidente pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 d. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – ekonomika. Banko akcijų neturi.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSĖKTAS

SEB

ROBERTS BERNIS – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2009 m. spalio 19 d. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – inžinierius. Banko akcijų neturi.

VIRGINIJUS DOVEIKA – AB SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Valdybos narys nuo 2010 m. birželio 14 d. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – verslo administravimas ir vadyba. Banko akcijų neturi.

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ – AB SEB banko prezidento pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorė. Valdybos narė nuo 2006 m. vasario 1 d. Išsilavinimas – aukštasis, specialybė – finansai. Banko akcijų neturi.

Visų valdybos narių kadencijos pabaiga – 2012 metų vasario 4 d.

BENDROVĖS VADOVAS

RAIMONDAS KVEDARAS – AB SEB banko valdybos pirmininkas, banko prezidentas nuo 2009 m. spalio 19 dienos. Valdybos nariu išrinktas 2004 m. vasario 4 d.

VYRIAUSIASIS FINANSININKAS

AUŠRA MATUSEVIČIENĖ – AB SEB banko valdybos pirmininko pavaduotoja, Pagalbos verslui tarnybos (iki 2008 m. liepos 21 d. Finansų tarnyba) ir finansų direktorė nuo 2006 m. vasario 1 d.

SEB banko valdymo organų nariai nėra teisti už nusikaltimus nuosavybėi, ūkininkavimo tvarkai, finansams.

14.2. Administravimo, valdymo ir priežiūros organų ir vadovybės interesų konfliktai

Administravimo, valdymo ir priežiūros organų ir vadovybės interesų konfliktų tarp pareigų Bankui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nėra.

15. STAMBIEJI AKCININKAI

15.1. Informacija apie tai, ar Emitentas kam nors tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso, ar yra kieno nors kontroliuojamas, tos kontrolės pobūdžio apibūdinimas, taip pat apibūdinimas priemonių, skirtų užtikrinti, kad šia kontrole nebūtų piktnaudžiaujama

Juridinių asmenų registre įregistruotas Banko įstatinis kapitalas yra 1 034 575 341 (vienas milijardas trisdešimt keturi milijonai penki šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt vienas) litas. SEB banko įstatinis kapitalas padalintas į 15 441 423 (penkiolika milijonų keturis šimtus keturiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris) 67 (šešiasdešimt septynių) litų nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos. Banko akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

2006 metų gruodžio mėnesį didžiausias SEB banko akcininkas Skandinaviska Enskilda Banken AB pradėjo privalomąjį mažumos akcijų išpirkimo procesą, siekdamas įsigyti likusias Banko akcijas už Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintą kainą – po 266,95 lito už akciją. Smulkiajam akcininkui pateikus ieškinį dėl akcijos kainos, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtino naują SEB banko privalomo akcijų išpirkimo kainą – 356,00 lito už akciją. Šio Bazinio prospekto parengimo dieną Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – šioje byloje teismui priėmus sprendimą

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROGRAMAS

SEB

teismo sprendime nurodytą dieną SEB banko smulkiųjų akcininkų vertybinių popierių sąskaitose bus padarytas įrašas dėl akcijų nuosavybės teisės perleidimo Skandinaviska Enskilda Banken AB ir sumokėta akcijų kaina.

2010 m. birželio 30 d. pagrindinis SEB banko akcininkas turėjo 99,87% įmonės akcijų. Likusius 0,13% Banko akcijų valdė smulkieji akcininkai (bendras akcininkų skaičius 2010 m. birželio 30 d. – 164).

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Ištatinio kapitalo dalis (%)
Skandinaviska Enskilda Banken AB
(Kungstradgardsgatan 8, Stokholmas, Švedija;
juridinio asmens kodas: 502032-9081)	Paprastosios
vardinės akcijos	15 421 146	99,87	99,87

15.2. Bet kurių Emitentui žinomų susitarimų, dėl kurių vėliau gali pasikeisti Emitento kontrolė, apibūdinimas

Apie tokius susitarimus SEB bankui nėra žinoma.

16. FINANSINĖ INFORMACIJA APIE EMITENTO TURTĄ IR ĮSIPAREIGOJIMUS, FINANSINĖ PADĖTĮ BEI PELNĄ IR NUOSTOLIUS

16.1. Istorinė finansinė informacija

Banko ir Banko grupės finansinė informacija parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Banko ir Banko grupės 2008 ir 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos, tiksliau, finansinės būklės, pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų, nuosavybės pokyčių ir pinigų srautų ataskaitos, yra audituotos. Su aukščiau išvardinta ir toliau pateikiama finansine informacija investuotojai gali susipažinti Banko interneto puslapyje www.seb.lt. SEB banko Finansų rinkų departamente (Jogailos g. 10, Vilnius) ir kituose SEB banko padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais). Informacija, kurią, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais, Bankas privalo skelbti viešai, taip pat saugoma centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINĖ PRESENTAS

SEB

2009 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.	Turtas	2009 m. gruodžio 31 d.	2008 m. gruodžio 31 d.
420'403	497'629	Grynieji pinigai	420'403	497'629
384'981	729'273	Likučiai centriniuose bankuose	384'981	729'273
3'118'698	830'593	Lėšos bankuose ir finansų institucijose.	3'118'698	830'186
65'818	63'612	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	65'194	62'987
48'203	399'232	Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas (pelno (nuostolių) ataskaitą	19'203	95'124
153'483	114'792	Išvestinės finansinės priemonės	153'483	114'792
20'069	39'651	Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	348'856	937'335
17'185'394	20'280'295	grynoji vertė	17'194'089	20'287'969
2'503'885	4'223'542	Kreditų klientams grynoji vertė	-	-
-	-	Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	-	-
1'719'512	1'750'534	Finansinės priemonės:	-	-
337	18'468	- gautinos sumos	1'719'512	1'750'534
12'748	12'989	- parduoti laikomos	337	18'467
-	-	- laikomos iki išpirkimo	12'748	12'989
-	-	Investicijos į patronuojamąsias įmones	38'616	62'441
169'046	240'238	Iigalaikis nematerialusis turtas	168'764	239'578
56'509	65'001	Iigalaikis materialusis turtas	55'847	63'232
4'275	7'547	Išnuomotas turtas	-	-
67'201	25'411	Iigalaikis turtas, skirtas parduoti	-	1'524
62'231	-	Investicinis turtas	1'599	-
277'245	15'682	Atidėtojo pelno mokesšo turtas	179'444	-
266'644	210'546	Kito turto grynoji vertė	156'991	126'437
26'536'682	29'525'035		24'038'765	25'830'497
415'635	-	Iigalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla-	13'825	-
26'952'317	29'525'035	Iš viso turto	24'052'590	25'830'497
Įsipareigojimai
31	24	Įsiskolinimas centriniam bankui	31	24
13'650'723	15'156'610	Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų institucijoms	11'259'609	11'764'275
303'643	293'293	Išvestinės finansinės priemonės	303'643	293'293
9'669'789	10'203'009	Klientų indėliai	9'673'732	10'208'909
-	219'919	Gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai	-	-
-	45'296	Įsipareigojimai pagal investavimo sutartis	-	-
-	-	Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių pajamos	41'758	43'522
44'029	51'309	Mokėtinas pelno mokestis	-	-
185	3'203	Šubordinuotos paskolos	597'195	603'187
597'195	603'187	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	699'854	608'576
697'841	607'793	Atidėtojo pelno mokesšo įsipareigojimai	-	403
-	403	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	55'738	49'871
78'639	97'417		22'631'560	23'572'060
25'042'075	27'281'463	Įsipareigojimai, įtraukti į ligalaikį turtą, skirtą parduoti, ir nutrauktają veiklą	-	-
385'347	-	Iš viso įsipareigojimų	22'631'560	23'572'060
Nuosavas kapitalas
Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojančios įmonės akcininkams
1'034'575	1'034'575	Ištatinis kapitalas	1'034'575	1'034'575
1'034	1'034	Atsargos kapitalas	2'200	2'200
(14'781)	(32'559)	Finansinio turto perkainojimo rezervas	(14'781)	(32'559)
135'160	77'394	Privalomasis rezervas	133'151	74'639
9'778	9'338	Bendrieji ir kiti rezervai	9'778	9'338
359'129	1'153'790	Nepaskirstytasis pelnas	256'107	1'170'244
1'524'895	2'243'572		1'421'030	2'258'437
-	-	Mažumos interesas	-	-
1'524'895	2'243'572	Iš viso nuosavo kapitalo	1'421'030	2'258'437
26'952'317	29'525'035	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	24'052'590	25'830'497

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROJEKTAS

SEB

2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
1 150 118	1 639 325	Palūkanų pajamos	1 039 925	1 414 468
(821 331)	(987 173)	Palūkanų išlaidos	(734 983)	(833 230)
328 787	652 152	Grynosios palūkanų pajamos	304 942	581 238
(1 161 949)	(151 185)	Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	(1 551 449)	(151 185)
(552 477)	(102 018)	Nuostoliai dėl lizingo portfolio sumažėjusios vertės	-	-
(17 010)	(1 378)	Atidėjiniai garantijoms	(17 010)	(1 378)
(1 922)	(2 069)	Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės	3	7
(1 733 358)	(256 650)	Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(1 568 456)	(152 556)
(1 404 571)	395 582	Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(1 263 514)	428 682
224 559	257 093	Pajamos už paslauqu mokesčius	206 922	227 155
(67 581)	(69 348)	Išlaidos paslauqu mokesčiams	(64 512)	(67 421)
156 978	187 745	Grynosios paslauqu mokesčių pajamos	142 410	159 734
8 326	11 202	Pelnas iš parduoti laikomų Vyriausybės vertybinių popierių	8 326	11 207
831	27 417	Pelnas (nuostolis) iš finansinio turto, kurio tikrosios vertės pokytis traukiamas	831	(6 253)
(33 607)	(74 455)	i pelno (nuostolių) ataskaita	(33 607)	(39 017)
9 741	(89 611)	Nuostolis iš išvestinių finansinių priemonių	10 720	2 837
(14 712)	-	Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas	(14 712)	-
-	-	Dividendai iš patronuoiamuiu imoniu	4 816	58 591
72 883	90 928	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	73 592	89 144
9 858	10 671	Grynosios kitos pajamos	6 549	6 995
53 320	(23 848)	Grynosios investicinės veiklos pajamos	56 515	123 504
-	144 311	Grynosios draudimo imoku pajamos	-	-
-	(35 649)	Bendrosios draudimo išlaidos	-	-
-	108 662	Grynosios qyvybės draudimo pajamos	-	-
(156 954)	(176 024)	Išlaidos personalui	(144 247)	(147 890)
(190 777)	(193 736)	Kitos administracinės išlaidos	(177 136)	(170 669)
(1 542 004)	298 301	Veiklos (nuostoliai) pelnas	(1 385 972)	393 361
(169 550)	-	Nematerialiojo turto (prestižo) vertės sumažėjimas	(169 550)	-
-	-	Investicijų į patronuojamąsias įmones vertės sumažėjimas	(175 105)	-
(1 711 554)	298 301	(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokesti	(1 730 627)	393 361
266 041	(40 521)	Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	184 442	(45 633)
(1 445 513)	257 780	Metų (nuostolis) pelnas iš tėsiamos veiklos	(1 546 185)	347 728
18 058	-	Pelnas iš nutraukiamos veiklos	(1 546 185)	347 728
(1 427 455)	257 780	Grynasis metų (nuostolis) pelnas	(1 546 185)	347 728
Skiriamas:
(1 427 455)	257 780	Patronuojamčios bendrinės akcininkams	(1 546 185)	347 728
(1 445 513)	257 780	(Nuostoliai) pelnas iš tėsiamos veiklos	(1 546 185)	347 728
18 058	-	Pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-
-	-	Mažumos interesui	-	-
-	-	(Nuostoliai) pelnas iš tėsiamos veiklos	-	-
-	-	Pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-
(1 427 455)	257 780		(1 546 185)	347 728

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPECTASIŲ

SEB

2009 metų bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. litų)

Grupė
2009 m.	2008 m.
(1 427 455)	257 780	Grynasis (nuostolis) pelnas už metus
Kitos bendrosios pajamos:
20 362	(33 436)	Pelnas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio turto
- Nereaižuotasis pelnas (nuostolis) per metus, išskaičavus
13 279	(31 194)	stidetuosius mokrąčius
- Grynasis reaižuotasis pelnas, išskaičavus
(7 629)	(2 242)	stidetuosius mokrąčius
- Parduoti laikomų finansinų priumonių vertės sumažėjimas,
išskaičavus stidetuosius mokrąčius
14 712	-	Finansinio turto perkainojimo rezervo
2 937	1 499	amortizacila dėl perklasifikavimo
(5 121)	6 820	Pelno mokrąčius tankantis kitoms bendroms palamoms
17 778	(25 117)	Iš viso kitu bendruiu pajamų
(1 409 677)	232 663	Iš viso bendrųjų pajamų
Bankas
---	---
2009 m.	2008 m.
(1 546 185)	347 728
20 362	(33 436)
13 279	(31 194)
(7 629)	(2 242)
14 712	-
2 937	1 499
(5 521)	6 820
17 778	(25 117)
(1 528 407)	322 611

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPBETAS

SEB

2009 metų grupės nuosavybės pokyčių ataskaita
(tūkst. litų)

Grupė

2007 m. gruodžio 31 d.

Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis pelnas už metus

Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Perkélimai į rezervus

2008 m. gruodžio 31 d.

Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis pelnas už metus

Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Mokėjimas akcijomis

Akcininko įnašai

Perkélimai į rezervus

2009 m. gruodžio 31 d.

| Akcinis
kapitalas | Atsargos
kapitalas | Finansinio
turto perkaino-
jimo rezervas | Privaloma
sis rezervas | Bendrieji
ir kiti
rezervai | Nepaskirs-
tytasis pelnas | Mažumos
interesas | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| 1 034 575 | 1 034 | ( 7 442) | 35 215 | 9 338 | 938 189 | - | 2 010 909 |
| - | - | ( 26 616) | - | - | - | - | ( 26 616) |
| - | - | 1 499 | - | - | - | - | 1 499 |
| - | - | - | - | - | 257 780 | - | 257 780 |
| - | - | ( 25 117) | - | - | 257 780 | - | 232 663 |
| - | - | - | 42 179 | - | ( 42 179) | - | - |
| 1 034 575 | 1 034 | ( 32 559) | 77 394 | 9 338 | 1 153 790 | - | 2 243 572 |
| - | - | 14 841 | - | - | - | - | 14 841 |
| - | - | 2 937 | - | - | - | - | 2 937 |
| - | - | - | - | - | (1 427 455) | - | (1 427 455) |
| - | - | 17 778 | - | - | (1 427 455) | - | (1 409 677) |
| - | - | - | - | - | 690 560 | - | 690 560 |
| - | - | - | - | 440 | - | - | 440 |
| - | - | - | 57 766 | - | ( 57 766) | - | - |
| 1 034 575 | 1 034 | ( 14 781) | 135 160 | 9 778 | 359 129 | - | 1 524 895 |

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP ĖMISĮLŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTAŠ 65

SEB

2009 metų banko nuosavybės pokyčių ataskaita (tūkst. litų)

Bankas

2007 m. gruodžio 31 d.

Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo
Grynasis pelnas už metus
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą
Perkélimai į rezervus

2008 m. gruodžio 31 d.

Parduotino finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius einamaisiais metais
Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo
Grynasis pelnas už metus
Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą
Mokėjimas akcijomis
Akcininko įnašai
Perkélimai į rezervus

2009 m. gruodžio 31 d.

| Akcinis
kapitalas | Atsargos
kapitalas | Finansinio
turto
perkainojimo
rezervas | Privaloma
sis
rezervas | Bendrieji
ir kiti
rezervai | Nepaskirs-
tytasis
pelnas | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| 1 034 575 | 2 200 | ( 7 442) | 31 348 | 9 338 | 865 807 | 1 935 826 |
| - | - | ( 26 616) | - | - | - | ( 26 616) |
| - | - | 1 499 | - | - | - | 1 499 |
| - | - | - | - | - | 347 728 | 347 728 |
| - | - | ( 25 117) | - | - | 347 728 | 322 611 |
| - | - | - | 43 291 | - | ( 43 291) | - |
| 1 034 575 | 2 200 | ( 32 559) | 74 639 | 9 338 | 1 170 244 | 2 258 437 |
| - | - | 14 841 | - | - | - | 14 841 |
| - | - | 2 937 | - | - | - | 2 937 |
| - | - | - | - | - | (1 546 185) | (1 546 185) |
| - | - | 17 778 | - | - | (1 546 185) | (1 528 407) |
| - | - | - | - | 440 | - | 440 |
| - | - | - | - | - | 690 560 | 690 560 |
| - | - | - | 58 512 | - | ( 58 512) | - |
| 1 034 575 | 2 200 | ( 14 781) | 133 151 | 9 778 | 256 107 | 1 421 030 |

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMIŠIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS 66

SEB

2009 metų pinigų srautų ataskaita (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
Pininai iš veiklos
1 134 206	1 574 334	Gautos palūkanos	1 049 800	1 349 477
(900 562)	(938 990)	Sumokėtos palūkanos	(781 454)	(785 047)
68 393	67 377	Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	69 025	67 536
4 214	23 551	Nerealiguotasis pelnas už operacijas	4 567	21 608
(24 450)	(35 836)	Grynasis pelnas (nuostolis) už vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių operacijas	(24 450)	(34 063)
166 836	203 775	Mokesdų už paslaugas ir kitų pajamų nrymoti vertė	148 959	166 729
142 157	(20 542)	Gruvbės draudimo veikla	-	-
(162 974)	(176 024)	Blaidos personalui	(144 247)	(147 890)
(151 786)	(256 354)	Kitos išlaidos	(132 997)	(139 932)
276 034	441 291	Grynieš pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto nokvžius	189 203	498 418
Trumpalaikio turto pokytis
66 835	216 994	Privalomų atsargų centrinianne banke sumažėjimas	66 836	216 994
(1 147 849)	659 551	Lešų bankuose ir ir finansų institucijose (padidėjimas) sumažėjimas	(1 134 837)	886 730
1 947 370	(2 656 054)	Klientams suteiktų kreditų sumažėjimas (nadidėjimas)	1 922 063	(2 666 771)
1 130 435	(399 498)	Gautinu lisinoo imoku pokytis	-	-
(99 652)	34 139	Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas	3 768	36 086
1 897 139	(2 144 868)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis	857 830	(1 526 961)
Trumpalaikio įsipareigojimų pokytis
(554 413)	(605 086)	Klientų indėlų (sumažėjimas)	(556 370)	(613 749)
(40 371)	(145 406)	Sukauptų sąnaudų, būsimų laikotarpių pajamų ir kitų įsipareigojimų (sumažėjimas)	(18 393)	(101 992)
(594 784)	(758 492)	Grynasis trumpalaikio įsipareigojimų pokytis	(574 763)	(715 741)
1 578 309	(2 454 069)	Grynieš pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokesti	472 270	(1 744 284)
(36 299)	(110 471)	Sumokėtas pelno mokestis	(34 394)	(99 393)
1 542 090	(2 564 540)	Grynieš pinigų srautai iš veiklos (-ai) ne pelno mokesčio	437 876	(1 843 677)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖRTAS

SEB

2009 metų pinigų srautų ataskaita (tūkst. litų) (tęsinys)

Grupė			Bankas
2009 m.	2008 m.		2009 m.	2008 m.
		Plnių srautai iš investicinės (-ei)
(115 641)	(95 586)	Iigalaiklo materialiojo ir nematerialiojo turto pokytis	(117 393)	(88 178)
36 017	372 088	Investicijų įlalkomus parduoti Vyriausybės. vertybinius popierius sumažėjimas (padidėlimas)	38 153	372 117
-	-	(Investicijos) be gautų grynųjų pinigų į patronuojamąsias įmonės, patronuojamųjų moniu pardavimas	-	(3 500)
-	-	Iš patronuojamųjų imoniu gauti dividendai	4 816	58 591
(57 907)	236 677	Investicijų į vertybinius popierius ir išvestinės finansinės priemonės (padidėjimas) sumažėjimas	66 693	123 574
(137 531)	513 179	Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (investicinei veiklai)	(7 731)	462 604
		Plnių srautai iš finansinės (-ei) veiklos (-ai)
690 560	-	Akcininkų inašai nuostoliams denūti	690 560	-
7	(1)	Įsiskolinimo centriniams bankams naitidėlimas (sumažėjimas)	7	(1)
(1 412 971)	2 610 841	Įsiskolinimo kredito įstaigoms ir finansų instruktions (sumažėjimas) naitidėlimas	(439 380)	1 941 852
(5 992)	(50 821)	Subordinuotų paskolų (sumažėjimas)	(5 992)	(50 821)
90 048	(265 454)	Išleitu skolos vertybinių popierių grynoji vertė	91 278	(266 866)
(638 348)	2 294 565	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (finansinei veiklai)	336 473	1 624 164
766 211	243 204	Grynasis pinigų pokytis	766 618	243 091
1 533 652	1 290 448	Plnių likutis sausio 1 d.	1 533 245	1 290 154
2 299 863	1 533 652	Plnių likutis gruodžio 31 d.	2 299 863	1 533 245
		Iš iu:
-	277 457	Laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	-	277 457
125 677	186 856	vienos naities indėliai	125 677	186 856
420 403	497 629	grvnieji pinigai	420 403	497 629
1 753 783	571 710	korespondentinių saskaitų lėšos	1 753 783	571 303
2 299 863	1 533 652		2 299 863	1 533 245

16.2. Emitento apskaitos tvarkos aprašas ir paaiškinamasis raštas

Pagrindiniai apskaitos principai yra aprašyti SEB banko 2009 metų finansinių ataskaitų pastabose. Pilnos audituotos finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2009 m. gruodžio 31 d., yra neatsiejama šio Bazinio prospekto dalis.

16.3. Istorinės metinės finansinės informacijos auditas

Žemiau pateikiamos auditoriaus išvados SEB banko akcininkams dėl 2008 metų ir 2009 metų finansinių ataskaitų. Pilnos audituotos finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d., yra neatsiejama Bazinio prospekto dalis. Su aukščiau išvardinta informacija investuotojai gali susipažinti Banko interneto puslapyje www.seb.lt. SEB banko Finansų rinkų departamente (Jogailos g. 10, Vilnius) ir kituose SEB banko padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais). Informacija, kurią, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais, Bankas privalo skelbti viešai, taip pat saugoma centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

2008 metų finansinės atskaitomybės auditą atliko auditorė Rasa Radzevičienė, auditoriaus pažymėjimo Nr. 000377, UAB PricewaterhouseCoopers. Audito išvada pasirašyta 2009 m. kovo 10 d.

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB SEB banko akcininkams

Mes atlikome čia pridėtų, 44-115 puslapiuose pateiktų, AB SEB banko ir jo dukterinių bendrovių (toliau – Grupė) konsoliduotų finansinių ataskaitų ir AB SEB banko (toliau – Bankas) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2008 m. gruodžio 31 d. balansas ir susijusios tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei apibendrinti reikšmingi apskaitos principai ir kitos aiškinamosios pastabos, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansinę atskaitomybę

Vadovybė atsakinga už šios finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje. Ši atsakomybė apima: vidaus kontrolės sistemos, skirtos finansinių ataskaitų parengimui ir teisingam pateikimui be reikšmingų netikslumų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą; tinkamų apskaitos principų pasirinkimą ir taikymą; ir pagal aplinkybes tinkamų apskaitinių įvertinimų atlikimą.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga – remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias finansines ataskaitas savo nuomonę. Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad galėtume pagrįstai įsitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų netikslumų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas riziką, auditorius atsižvelgia į vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nuomonė

Mūsų nuomone, pridėtosios finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą Grupės ir Banko 2008 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties bei tuomet pasibaigusių metų jų veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sajungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, perskaitėme 4–43 puslapiuose pateiktą konsoliduotą metinį pranešimą už 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

AB SEB BANKO I 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSILIA

SEB

2009 metų finansinės atskaitomybės auditą atliko auditorė Rasa Radzevičienė, auditoriaus pažymėjimo Nr. 000377, UAB PricewaterhouseCoopers. Audito išvada pasirašyta 2010 m. kovo 8 d.

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB SEB banko akcininkams

Mes atlikome čia pridėtų, 19-98 puslapiuose pateiktų, atskirų ir konsoliduotų AB SEB banko (toliau – Bankas) ir jo dukterinių įmonių (toliau – Grupė) finansinių ataskaitų (toliau kartu – finansinės ataskaitos), kurias sudaro 2009 m. gruodžio 31 d. atskira ir konsoliduota finansinės padėties ataskaitos ir tuomet pasibaigusių metų atskiros ir konsoliduotos bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei apibendrinti reikšmingi apskaitos principai ir kitos aiškinamosios pastabos, auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Ši atsakomybė apima: vidaus kontrolės sistemos, skirtos finansinių ataskaitų parengimui ir teisingam pateikimui be reikšmingų netikslumų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą; tinkamų apskaitos principų pasirinkimą ir taikymą; ir pagal aplinkybes tinkamų apskaitinių įvertinimų atlikimą.

Auditoriaus atsakomybė

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nuomonė

Mūsų nuomone, pridėtosios finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą Banko ir Grupės 2009 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties bei tuomet pasibaigusių metų jų veiklos rezultatų ir pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją

Be to, perskaitėme 5–18 puslapiuose pateiktą konsoliduotą metinį pranešimą už 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus, įskaitant jo Priedą nr. 1, pateiktą 99-126 puslapiuose, ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

16.4. Tarpinė ir kita finansinė informacija

Toliau pateikiama Banko ir Banko grupės 2009 ir 2010 metų šešių mėnesių palyginamosios finansinės būklės, pelno (nuostolio) ir bendrųjų pajamų, nuosavybės pokyčių ir pinigų srautų ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Banko ir Banko grupės 2009 ir 2010 metų šešių mėnesių finansinės ataskaitos yra neaudituotos.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS 71

SEB

Sutrumpinta tarpinė finansinės būklės ataskaita (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
2010 m.
birželio 30 d.	2009 m.
gruodžio 31 d.	Turtas	2010 m.
birželio 30 d.	2009 m.
gruodžio 31 d.
375 071	420 403	Grynieji pinigal	375 071	420 403
397 632	384 981	Likučiai centriniųose bankuose	397 632	384 981
2 906 142	3 118 698	Lėšos bankuose ir finansų institucijose	2 906 142	3 118 698
52 311	65 818	Parduoti laikomi Vyriausybės vertybiniai popieriai	51 691	65 194
		Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokytis
58 038	48 203	trauklamas į pelno (nuostolių) ataskaitą	28 915	19 203
205 581	153 483	Išvestinės finansinės priemonės	205 581	153 483
		Kreditų kredito įstaigoms ir finansų institucijoms
33 108	20 069	grynoji vertė	440 313	348 856
16 290 133	17 185 394	Kreditų klientams grynoji vertė	16 301 692	17 194 089
1 982 438	2 503 885	Gautinų lizingo įmokų grynoji vertė	-	-
		Finansinės priemonės:
1 645 432	1 719 512	- gautinos sumos	1 645 432	1 719 512
390	337	- parduoti laikomos	390	337
14 950	12 748	- laikomos iki išpirkimo	14 950	12 748
-	-	Investicijos į patronuojamąsias įmones	38 616	38 616
195 726	169 046	Ilgalaikis nematerialusis turtas	195 514	168 764
49 344	56 509	Ilgalaikis materialusis turtas	48 511	55 847
3 442	4 275	Išnuomotas turtas	-	-
39 859	62 231	Investicinis turtas	1 567	1 599
311 011	277 245	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	199 380	179 444
288 707	333 845	Kito turto grynoji vertė	118 507	156 991
24 849 315	26 536 682	Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutrauktoji veikla	22 969 904	24 038 765
-	415 635		-	13 825
24 849 315	26 952 317	Iš viso turto	22 969 904	24 052 590
		Įsipareigojimai
46	31	Įsiskolinimas centriniam bankui	46	31
		Įsiskolinimas kredito įstaigoms ir finansų
11 695 996	13 650 723	institucijoms	9 873 261	11 259 609
300 825	303 643	Išvestinės finansinės priemonės	300 825	303 643
9 429 194	9 669 789	Klientų indėliai	9 431 737	9 673 732
		Sukauptos sąnaudos ir būsimų laikotarpių
40 055	44 029	pajamos	38 147	41 758
-	185	Mokėtinas pelno mokestis	-	-
596 759	597 195	Subordinuotos paskolos	596 759	597 195
959 274	697 841	Išleisti skolos vertybiniai popieriai	959 274	699 854
114 768	78 639	Kiti įsipareigojimai ir atidėjiniai	77 349	55 738
23 136 917	25 042 075		21 277 398	22 631 560
-	385 347	Įsipareigojimų įtraukti į ilgalaikį turtą, skirtą	-	-
		parduoti, ir nutrauktają veiklą
23 136 917	25 427 422	Iš viso įsipareigojimų	21 277 398	22 631 560
		Nuosavas kapitalas
		Nuosavas kapitalas, priskirtinas patronuojancios įmonės akcininkams
1 034 575	1 034 575	Įstatinis kapitalas	1 034 575	1 034 575
1 034	1 034	Atsargos kapitalas	2 200	2 200
(11 995)	(14 781)	Finansinio turto perkainojimo rezervas	(11 995)	(14 781)
165 425	135 160	Privalomasis rezervas	163 221	133 151
10 144	9 778	Bendrieji ir kiti rezervai	10 144	9 778
513 215	359 129	Nepaskirstytasis peinas	494 361	256 107
1 712 398	1 524 895		1 692 506	1 421 030
-	-	Mažumos interesas	-	-
1 712 398	1 524 895	Iš viso nuosavo kapitalo	1 692 506	1 421 030
24 849 315	26 952 317	Iš viso įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo	22 969 904	24 052 590

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS 72

SEB

Sutrumpinta tarpinė grupės pelno (nuostolių) ataskaita (tūkst. litų)

	Grupė
	Sešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	Antrasis 2010 metų ketvertis	Sešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.	Antrasis 2009 metų ketvertis
Palūkanų pajamos	400 261	190 885	683 706	310 909
Palūkanų išlaidos	(285 566)	(130 395)	(453 259)	(200 785)
Grynosios palūkanų pajamos	114 695	60 490	230 447	110 124
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	(182 383)	(61 191)	(210 250)	(148 758)
Nuostoliai dėl lizingo portfelio sumažėjusios vertės	(118 848)	(81 027)	(75 569)	(56 954)
Atidėjiniai garantijoms	(8 543)	(430)	(472)	(555)
Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės	-	-	256	256
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(309 774)	(142 648)	(286 035)	(206 011)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	(195 079)	(82 158)	(55 588)	(95 887)
Pajamos už paslaugų mokesčius	109 393	57 753	109 917	56 768
Išlaidos paslaugų mokesčiams	(28 482)	(14 563)	(30 258)	(15 254)
Grynosios paslaugų mokesčių pajamos	80 911	43 190	79 659	41 514
Grynasis pelnas (nuostoliai) už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas	1 162	4 426	6 325	192
Pelnas (nuostoliai) iš finansinių priemonių	1 417	1 111	29 509	32 287
Pelnas iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	30 153	-	-	-
Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas	-	-	(14 712)	(14 712)
Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	-	-	-	-
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	31 419	15 002	25 970	9 407
Grynosios kitos pajamos	4 291	2 068	2 364	218
Grynosios investicinės veiklos pajamos	68 442	22 607	49 456	27 392
Grynosios draudimo įmokų pajamos	-	-	45 475	22 492
Bendrosios draudimo išlaidos	-	-	(59 854)	(45 008)
Grynosios gyvybės draudimo pajamos	-	-	(14 379)	(22 516)
Išlaidos personalui	(66 866)	(35 587)	(82 012)	(38 653)
Kitos administracinės išlaidos	(82 375)	(43 427)	(86 560)	(45 041)
Veiklos (nuostoliai) pelnas	(194 967)	(95 375)	(109 424)	(133 191)
Nematerialiojo turto (prestižo) vertės sumažėjimas	-	-	(169 550)	(169 550)
Investicijų į patronuojamas įmones vertės sumažėjimas	-	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokestį	(194 967)	(95 375)	(278 974)	(302 741)
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	34 227	14 791	54 038	61 652
Laikotarpio (nuostoliai) pelnas iš tęsiamos veiklos	(160 740)	(80 584)	(224 936)	(241 089)
Laikotarpio (nuostoliai) iš nutraukiamos veiklos	(189)	-	-	-
Grynasis laikotarpio (nuostoliai) pelnas	(160 929)	(80 584)	(224 936)	(241 089)
Skiriamas:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	(160 929)	(80 584)	(224 936)	(241 089)
(Nuostoliai) iš tęsiamos veiklos	(160 740)	(80 584)	(224 936)	(241 089)
(Nuostoliai) iš nutraukiamos veiklos	(189)	-	-	-
Mažumos interesui	-	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas iš tęsiamos veiklos	-	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-	-	-
	(160 929)	(80 584)	(224 936)	(241 089)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

SEB

Sutrumpinta tarpinė Banko pelno (nuostolių) ataskaita

(tūkst. litų)

	Bankas
	Šešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	Antrasis 2010 metų ketvertis	Šešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.	Antrasis 2009 metų ketvertis
Palūkanų pajamos	361 878	172 000	608 237	283 515
Palūkanų išlaidos	(263 009)	(119 502)	(394 330)	(176 785)
Grynosios palūkanų pajamos	98 869	52 498	213 907	106 730
Nuostoliai dėl sumažėjusios kreditų vertės	208 616	(61 191)	(210 250)	(148 758)
Nuostoliai dėl lizingo portfelio sumažėjusios vertės	-	-	-	-
Atidėjiniai garantijoms	(8 543)	(430)	(472)	(555)
Kiti nuostoliai dėl sumažėjusios vertės	-	-	256	255
Iš viso nuostolių dėl sumažėjusios vertės	200 073	(61 621)	(210 466)	(149 058)
Grynosios palūkanų pajamos po nuostolių dėl sumažėjusios vertės	298 942	(9 123)	3 441	(42 328)
Pajamos už paslaugų mokesčius	100 676	53 394	101 094	52 357
Išlaidos paslaugų mokesčiams	(28 042)	(14 886)	(29 384)	(14 609)
Grynosios paslaugų mokesčių pajamos	72 634	38 508	71 710	37 748
Grynasis pelnas (nuostoliai) už skolos vertybinių popierių ir finansinių priemonių operacijas	1 162	4 426	6 325	5
Pelnas (nuostoliai) iš finansinių priemonių	1 417	1 112	2 354	1 468
Pelnas iš patronuojamųjų įmonių pardavimo	58 237	-	-	-
Parduoti laikomų finansinių priemonių vertes sumažėjimas	-	-	(14 712)	(14 712)
Dividendai iš patronuojamųjų įmonių	3 734	-	4 816	-
Grynasis pelnas už operacijas užsienio valiuta	28 801	12 504	26 511	11 763
Grynosios kitos pajamos	3 092	1 469	3 089	1 596
Grynosios investicinės veiklos pajamos	96 443	19 511	28 383	120
Grynosios draudimo įmokų pajamos	-	-	-	-
Bendrosios draudimo išlaidos	-	-	-	-
Grynosios gyvybės draudimo pajamos	-	-	-	-
Išlaidos personalui	(62 467)	(33 192)	(71 875)	(33 717)
Kitos administracinės išlaidos	(74 867)	(38 814)	(77 441)	(40 672)
Veiklos (nuostoliai) pelnas	330 685	(23 110)	(45 782)	(78 849)
Nematerialiojo turto (prestižo) vertės sumažėjimas	-	-	(169 550)	(169 550)
Investicijų į patronuojamas įmones vertės sumažėjimas	(428 045)	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas prieš pelno mokestį	(97 360)	(23 110)	(215 332)	(248 399)
Pelno mokesčio nauda (sąnaudos)	20 404	5 572	46 818	53 313
Laikotarpio (nuostoliai) pelnas iš tęsiamos veiklos	(76 956)	(17 538)	(168 514)	(195 086)
Laikotarpio (nuostoliai) iš nutraukiamos veiklos	-	-	-	-
Grynasis laikotarpio (nuostoliai) pelnas	(76 956)	(17 538)	(168 514)	(195 086)
Skiriamas:
Patronuojančios bendrovės akcininkams	(76 956)	(17 538)	(168 514)	(195 086)
(Nuostoliai) iš tęsiamos veiklos	(76 956)	(17 538)	(168 514)	(195 086)
(Nuostoliai) iš nutraukiamos veiklos	-	-	-	-
Mažumos interesui	-	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas iš tęsiamos veiklos	-	-	-	-
(Nuostoliai) pelnas iš nutraukiamos veiklos	-	-	-	-
	(76 956)	(17 538)	(168 514)	(195 086)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKIA

SEB

Sutrumpinta tarpinė bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
šešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	šešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.		šešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	šešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.
(160 929)	(224 936)	Grynieji (nuostoliai) peinas už metus
Kitos bendrosios pajamos:	(76 956)	(168 514)
2 211	10 348	Peinas (nuostolis) iš parduoti laikomo finansinio turto
- Nerealizuotasis peinas (nuostolis) per metus, išskaičiavus atidėtuosius mokesčius	2 211	10 348
2 211	10 348	- Grynasis realizuotasis peinas, išskaičiavus atidėtuosius mokesčius
- Parduoti laikomų finansinių priemonių vertės sumažėjimas, išskaičiavus atidėtuosius mokesčius	2 211	10 348
-	-	Finansinio turto perkainojimo rezervo	-	-
1 430	1 430	amortizacija dėl perklasifikavimo	1 430	1 430
(468)	(140)	Peino mokestis, tenkantis kitoms bendroms pajamoms	(468)	(140)
3 173	11 638	Iš viso kitų bendrųjų pajamų	3 173	11 638
(157 756)	(213 298)	Iš viso bendrųjų pajamų	(73 783)	(156 876)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAE

S E B

Sutrumpinta tarpinė grupės nuosavybės pokyčių ataskaita (tūkst. litų)

Nuosavybės dalis tenkanti patronojančiai bendrovei

Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privaloma-sis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso prieš mažumos interesą	Mažumos interesas	Iš viso
1 034 575	1 034	(32 559)	77 394	9 338	1 153 790	2 243 572	-	2 243 572
-	-	10 208	-	-	-	10 208	-	10 208
-	-	1 430	-	-	-	1 430	-	1 430
-	-	-	-	-	(224 936)	(224 936)	-	(224 936)
-	-	11 638	-	-	(224 936)	(213 298)	-	(213 298)
-	-	-	57 766	-	(57 766)	-	-	-
1 034 575	1 034	(20 921)	135 160	9 338	871 088	2 030 274	-	2 030 274
1 034 575	1 034	(14 781)	135 160	9 778	359 129	1 524 895	-	1 524 895
-	-	1 356	-	-	-	1 356	-	1 356
-	-	1 430	-	-	-	1 430	-	1 430
-	-	-	-	-	(160 929)	(160 929)	-	(160 929)
-	-	2 786	-	-	(160 929)	(158 143)	-	(158 143)
-	-	-	-	-	345 280	345 280	-	345 280
-	-	-	-	366	-	366	-	366
-	-	-	30 265	-	(30 265)	-	-	-
1 034 575	1 034	(11 995)	165 425	10 144	513 215	1 712 398	-	1 712 398

Grupė

2008 m. gruodžio 31 d.

Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis metų pelnas

Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Perkélimas į atsargos kapitalą

2009 m. birželio 30 d.

2009 m. gruodžio 31 d.

Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis metų nuostolis

Grynosios pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Mokėjimas akcijomis

Akcininko įnašai

Perkélimas į atsargos kapitalą

2010 m. birželio 30 d.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS 76

SEB

Sutrumpinta tarpinė Banko nuosavybės pokyčių ataskaita (tūkst. litų)

Bankas

2008 m. gruodžio 31 d.

Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis metų pelnas

Grynoslos pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Perkélimas į atsargos kapitalą

2009 m. birželio 30 d.

2009 m. gruodžio 31 d.

Parduoti laikomo finansinio turto perkainojimo rezervo grynasis pokytis išskaičiavus atidėtuosius mokesčius

Finansinio turto perkainojimo rezervo amortizacija dėl perklasifikavimo

Grynasis metų nuostolis

Grynoslos pajamos, įtrauktos į nuosavą kapitalą

Mokėjimas akcįomis

Akclininko įnašai

Perkélimas į atsargos kapitalą

2010 m. birželio 30 d.

Akcinis kapitalas	Atsargos kapitalas	Finansinio turto perkainojimo rezervas	Privalomasis rezervas	Bendrieji ir kiti rezervai	Nepaskirs-tytasis pelnas	Iš viso
1 034 575	2 200	(32 559)	74 639	9 338	1 170 244	2 258 437
-	-	10 208	-	-	-	10 208
-	-	1 430	-	-	-	1 430
-	-	-	-	-	(168 514)	(168 514)
-	-	11 638	-	-	(168 514)	(156 876)
-	-	-	58 512	-	(58 512)	-
1 034 575	2 200	(20 921)	133 151	9 338	943 218	2 101 561
1 034 575	2 200	(14 781)	133 151	9 778	256 107	1 421 030
-	-	1 743	-	-	-	1 743
-	-	1 043	-	-	-	1 043
-	-	-	-	-	(76 956)	(76 956)
-	-	2 786	-	-	(76 956)	(74 170)
-	-	-	-	366	-	366
-	-	-	-	-	345 280	345 280
-	-	-	30 070	-	(30 070)	-
1 034 575	2 200	(11 995)	163 221	10 144	494 361	1 692 506

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS 77

SEB

Sutrumpinta tarpinė pinigų srautų ataskalta (tūkst. litų)

Grupė			Bankas
Šešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	Šešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.		Šešių mėnesių laikotarpis, 2010 m. birželio 30 d.	Šešių mėnesių laikotarpis, 2009 m. birželio 30 d.
109 287	(228 719)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos prieš trumpalaikio turto pokyčius	108 997	(66 903)
75 096	(76 820)	Grynasis trumpalaikio turto pokytis	(61 006)	377 839
(186 971)	(958 226)	Grynasis trumpalaikių įsipareigojimų pokytis	(206 577)	(805 097)
(2 588)	(1 263 765)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) prieš pelno mokestį	(158 586)	(494 161)
(222)	(45 517)	Sumokėtas pelno mokestis	-	(44 639)
(2 810)	(1 309 282)	Grynieji pinigų srautai iš veiklos (-ai) po pelno mokesčio	(158 586)	(538 800)
441 807	577 542	Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (investicinei veiklai)	27 041	(379 532)
(1 335 792)	(57 323)	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos	(765 250)	129 574
(896 795)	(789 063)	Grynasis pinigų pokytis	(896 795)	(788 758)
2 299 863	1 533 652	Pinigų likutis sausio 1 d.	2 299 863	1 533 245
1 403 068	744 589	Pinigų likutis gruodžio 31 d.	1 403 068	744 487
Iš jų:
-	13 448	laisvai disponuojamos lėšos centriniame banke	-	13 448
177 899	162 994	vienos nakties indėliai	177 899	162 994
375 071	431 683	grynieji pinigai	375 071	431 683
850 098	136 464	korespondentinių sąskaitų lėšos	850 098	136 362
1 403 068	744 589		1 403 068	744 487

Pagrindiniai apskaitos principai yra aprašyti 2010 m. birželio 30 d. pasibaigusio šešių mėnesių laikotarpio finansinės informacijos aiškinamajame rašte. Sutrumpintos tarpinės finansinės ataskaitos už laikotarpį, pasibaigusį 2010 m. birželio 30 d., yra neatsiejama šio Bazinio prospekto dalis. Su šia finansine informacija investuotojai gali susipažinti Banko interneto puslapyje www.seb.lt. SEB banko Finansų rinkų departamente (Jogailos g. 10, Vilnius) ir kituose SEB banko padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais). Informacija, kurią, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais, Bankas privalo skelbti viešai, taip pat saugoma centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

16.5. Teisiniai ir arbitražo procesai

Teisminių procesų, kurių šalimi yra Bankas ir kurie galėtų iš esmės paveikti Banko veiklą, nėra.

16.6. Reikšmingi Emitento finansinės ar verslo padėties pokyčiai

Po to, kai 2010 m. šešių mėnesių tarpinė finansinė informacija buvo paskelbta, didelių finansinės ar verslo padėties pokyčių Banke ir Banko grupėje neįvyko.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PRESPEKTAS

SEB

17. SVARBIAUSIOS SUTARTYS

Reikšmingų sutarčių, išskyrus sudarytąsias Bankui plėtojant verslą įprasta tvarka, pagal kurias bet kuris Banko grupės narys prisiėmė įsipareigojimų ar įgijo teisių, darančių didelį poveikį Banko galimybėms įvykdyti su išleidžiamais vertybiniais popieriais susijusius įsipareigojimus, nėra. Reikšmingų susitarimų yra numatyta paskolos sutartyse, tačiau šių sutarčių šalys ir sąlygos laikomos konfidencialia informacija tiek Banko, tiek kitų šalių atžvilgiu.

18. TREČIOSIOS ŠALIES INFORMACIJA IR EKSPERTŲ ATASKAITA BEI BET KURIŲ INTERESŲ PAREIŠKIMAS

Šiame Baziniame prospekte buvo pateiktos auditorių ataskaitos ir Lietuvos banko metų ataskaita už 2009 metus. Taip pat, rengiant Bazinį prospektą, buvo naudojamasi Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos lizingo asociacijos, AB SEB banko, AB DnB Nord banko ir „Swedbank“, AB internetiniuose puslapiuose pateikta informacija. Ši informacija buvo perkelta tiksliai, remiantis Banko turimomis žiniomis, ir tiek, kiek jis galėjo nustatyti iš šios trečiosios šalies paskelbtos informacijos, nebuvo praleista jokių faktų, dėl kurių perkeltoji informacija taptų netiksli ar klaidinanti.

19. VIEŠIEJI DOKUMENTAI

Su Banko steigimo sutartimi ir įstatais, audito bei kitomis ataskaitomis, raštais, istorine finansine informacija ir kitais susijusiais dokumentais galima susipažinti SEB banko būstinėje, adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.45 val. Be to, su SEB banko metinėmis ir kitų laikotarpių audituotomis finansinėmis ataskaitomis bei SEB banko ir grupės metinėmis veiklos apžvalgomis galima susipažinti internete, adresu www.seb.lt. Informacija, kurią, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais, Bankas privalo skelbti viešai, taip pat saugoma centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERĖVĖ • 29

SEB

PRIEDAI

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTĄVĖĆ

SEB
1 PRIEDAS

AB SEB BANKO

[EMISIJOS PAVADINIMAS]

EMISIJOS (-Ų), LEIDŽIAMOS (-Ų) PAGAL 1 500 000 000 LITŲ NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINĮ PROSPEKTĄ,

GALUTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS NR. 2010XXXX/XXX [Bazinio prospekto patvirtinimo VPK data ir aprašo eilės nr.]

[data]
Vilnius

Šis Galutinių sąlygų aprašas (toliau – Galutinės sąlygos), kartu su 1 500 000 000 litų ne nuosavybės VP emisijų Programos Baziniu prospektu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje [data], [patvirtinimo pažymos Nr.], ir nuorodos būdu susietais dokumentais sudaro emisijos Prospektą, parengtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto rengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos reglamentu Nr. 809/2004, įgyvendinančiu Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šio prospekto formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos.

Investuotojai, prieš priimdami spendimą įsigyti Emitento siūlomų vertybinių popierių, turėtų susipažinti su visais Bazinį prospektą sudarančiais dokumentais.

Bazinio prospekto, Galutinių sąlygų ir nuorodos būdu susietų dokumentų spausdinta kopija bus nemokamai pateikiama kiekvienam to paprašiusiam investuotojui AB SEB banko Finansų rinkų departamente (Jogailos g. 10, Vilniuje I – IV 8:00 – 17:00, V 8:00 – 15:45 val.) ir kituose AB SEB banko padaliniuose (Galutinių sąlygų [●] priede nurodytais adresais ir darbo valandomis). Su šiais dokumentais taip pat galima susipažinti Banko interneto tinklalapyje www.seb.lt. Su Baziniu prospektu ir Galutinėmis sąlygomis galima susipažinti platintojų padaliniuose (Galutinėse sąlygose nurodytais adresais ir darbo valandomis) ir jų interneto tinklalapiuose [jei yra, nurodyti platintojų interneto tinklalapius] [jei Bankas nėra sudaręs ne nuosavybės VP platinimo sutarčių, šį sakinį ištrinti]. Informacija, kurią Bankas privalo skelbti pagal teisės aktus, bus taip pat patalpinta centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, adresu www.crib.lt.

Pagrindiniai emisijos (-ų) duomenys:

(Jei tuo pačiu metu yra išleidžiamos kelios emisijos, kurių trukmė, nominalioji vertė, finansinė priemonė, galiojimo pradžios, pabaigos ir išpirkimo datos sutampa, kai kurios eilutės gali būti dalomos į stulpelius, kiekviename pateikiant atskiros emisijos duomenis, kurie kiekvienos emisijos yra skirtingi. Taip pat, jei tam tikra Galutinių sąlygų dalis netaikoma, ji gali būti ištrinama, o numeracija keičiama.)

Emitentas AB SEB bankas
Ne nuosavybės VP tipas [●]
Emisijos trukmė [Trukmė dienomis]
Valiuta [Valiutos kodas]
Vieno ne nuosavybės VP nominalioji vertė [●]
Emisijos dydis vienetais [[●]vnt./Neribojama]
Bendra emisijos nominalioji vertė [[●] /Neribojama]
Platinimo laikotarpis [●]

[Atkarpos ir diskontuotų obligacijų emisijos atveju – nurodoma, ar Bankas, atsižvelgdamas į pasirašytų obligacijų skaičių ir rinkos palūkanų normas, turė teisę sutrumpinti obligacijų platinimo laikotarpį. Patikslinama, enke veiksmai, Bankui pasinaudojus šia teise, bus atliekami.]

Galiojimo pradžios data [●]

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPENTAS

SEB

Išpirkimo data
Ne nuosavybės VP įsigijimo kaina (-os)
11.1 rizikos premija
11.2 įsigijimo kainos apskaičiavimas
Įsigijimo mokestis
Investuotojų, kuriems siūloma įsigyti ne nuosavybės VP, kategorija

[●] (jei platinimo laikotarpiu ne nuosavybės VP įsigijimo kainos skiriasi „Ne nuosavybės VP įsigijimo kainos pateikiamos [●] priede“)
[●] (jei netaikoma, 11.1 dalis ištrinama)
[●]
[●]

[Nurodoma, ar ne nuosavybės VP siūlomi visiems investuotojams be apribojimų, ar konkrečiai investuotojų kategorijai. Jei VP siūlomi atskirai investuotojų kategorijai, nurodoma, kokius kriterijus atitinkantys asmenys priskiriami šiai investuotojų kategorijai].

Atkarpos obligacijų siūlymo sąlygos
14.1. palūkanų dydis
14.2. atkarpos (-ų) mokėjimo data (-os)
14.3. dienų apskaičiavimo metodas
14.4. minimali investuojama suma

(Jeigu netaikoma, 14 dalis ištrinama)
[nurodoma palūkanų dydis (intervalas), palūkanų nustatymo tvarka]
[●]
[Act/360, Act/Act arba kitas]
[Jeigu 14.1 dalimi nustatomos palūkanų kitimo ribos (intervalas) – nurodoma minimali suma, už kurią siekiantis įsigyti obligacijų investuotojas gali teikti paraišką įsigyti obligacijų, nurodydamas didesnes negu nustatytos minimalios palūkanos (palūkanų intervalo apatinė riba).
Jeigu netaikoma, 14.4. dalis ištrinama]
[Užpildoma, jeigu 14.1 dalimi nustatomas palūkanų kitimo ribos (intervalas); kitu atveju 14.5. dalis ištrinama]
[Užpildoma, jeigu 14.1 dalimi nustatomas palūkanų kitimo ribos (intervalas); kitu atveju 14.6. dalis ištrinama]
[●]

14.5. tikrųjų palūkanų nustatymo data
14.6. tikrųjų palūkanų paskelbimo tvarka
14.7. obligacijų išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka

Diskontuotų obligacijų siūlymo sąlygos
15.1. metinis pajamingumas
15.2. dienų apskaičiavimo metodas
15.3. minimali investuojama suma

(Jeigu netaikoma, 15 dalis ištrinama)
[nurodomas metinio pajamingumo dydis (intervalas), metinio pajamingumo nustatymo tvarka]
[Act/360, Act/Act arba kitas]
[Jeigu 15.1 dalimi nustatomos metinio pajamingumo kitimo ribos (intervalas) – nurodoma minimali suma, už kurią siekiantis įsigyti obligacijų investuotojas gali teikti paraišką įsigyti obligacijų, nurodydamas didesnį negu nustatytas minimalus metinis pajamingumas (metinio pajamingumo intervalo apatinė riba).
Jeigu netaikoma, 15.3. dalis ištrinama]
[Užpildoma, jeigu 15.1. dalimi nustatomos metinio pajamingumo kitimo ribos (intervalas); kitu atveju 15.4. dalis ištrinama]
[Užpildoma, jeigu 15.1 dalimi nustatomos metinio pajamingumo kitimo ribos (intervalas); kitu atveju 15.5. dalis ištrinama]
[●]

15.4. tikrojo metinio pajamingumo nustatymo data
15.5. tikrojo metinio pajamingumo paskelbimo tvarka
15.6. obligacijų išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka

Su finansine priemonė susietų obligacijų siūlymo sąlygos
16.1. finansinė priemonė

(Jeigu netaikoma, 16 dalis ištrinama)
[Finansinės priemonės aprašymas; jei ne nuosavybės VP susieti su keliomis finansinėmis priemonėmis, nurodoma kiekvienos finansinės priemonės vertė krepšelyje arba kiekvienos finansinės priemonės vertės krepšelyje nustatymo tvarka]
(Jeigu netaikoma, 16.1. dalis ištrinama)
[Jeigu rizikos veiksniai skiriasi nuo pateiktų Baziniame prospekte ar atsiranda papildomos rizikos, jos nurodomos. Jei tokių rizikos veiksnių nėra, nurodomos „aprašyti Programos Baziniame prospekte“]
[Nurodoma, iš kokių komponentų susideda išpirkimo kaina: nurododoji vertė, priemoka, tarpinė priemoka, palūkanos]
[Jeigu netaikoma, 16.4. dalis ištrinama)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJU PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS

SEB

tvarka

16.4.1. priemoka, išmokama obligaciju (Jeigu netaikoma, 16.4.1. dalis ištrinama)
16.4.1.1. priemokos išmokėjimo sąlygos [Nurodomos sąlygos, kada priemoka yra išmokama investuotojui, pvz.: finansinės priemonės vertei padidėjus ar sumažėjus]
16.4.1.2. priemokos dydis [Nurodomas konkretus galimos priemokos dydis. Jei galimos priemokos dydis nėra iš anksto žinomas, o bus nustatytas 16.4.1.6. dalyje nurodytą dieną, 16.4.1.2. dalis netaikoma ir ištrinama]
16.4.1.3. priemokos apskaičiavimo tvarka [Nurodoma priemokos apskaičiavimo formulė. Jei priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 16.4.1.2. dalyje]
16.4.1.4. tikėtinas priemokos dydis [Nurodomas tikėtinas priemokos dydis, kuris bus išmokamas Investuotojui, jei įvyks Galutinių sąlygų aprašo 16.4.1.1. punkte nurodytos sąlygos].
(Jei priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 16.4.1.2. dalyje, arba, jeigu priemokos dydis yra ne konkretus dydis, priemokos dydžio apskaičiavimo formulė bus nurodyta 16.4.1.3. dalyje)
16.4.1.5. mažiausias priemokos dydis (Jeigu netaikoma, 16.4.1.5. dalis ištrinama)
16.4.1.6. tikrojo priemokos dydžio paskelbimo data (Jeigu netaikoma, 16.4.1.6. dalis ištrinama)
16.4.1.7. tikėtina investavimo koeficiento reikšmė (Jeigu netaikoma, 16.4.1.7. dalis ištrinama)
16.4.1.8. mažiausia investavimo koeficiento reikšmė (Jeigu netaikoma, 16.4.1.8. dalis ištrinama)
16.4.1.9. tikėtina apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba (Jeigu netaikoma, 16.4.1.9. dalis ištrinama)
16.4.1.10. didžiausia apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba (Jeigu netaikoma, 16.4.1.10. dalis ištrinama)
16.4.1.11. tikėtina viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba (Jeigu netaikoma, 16.4.1.11. dalis ištrinama)
16.4.1.12. mažiausia viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba (Jeigu netaikoma, 16.4.1.12. dalis ištrinama)
16.4.1.13. tikrųjų kintamų emisijos dydžių reikšmių paskelbimo data (Jei kintami dydžiai netaikomi, 16.4.1.13. dalis netaikoma ir ištrinama)
16.4.1.14. investavimo koeficiento reikšmė (Jeigu tikroji investavimo koeficiento reikšmė VP platinimo metu nėra žinoma, o bus nustatyta 16.4.1.13. dalyje nurodytą dieną, 16.4.1.14. dalis netaikoma ir ištrinama)
16.4.1.15. finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os) (Jeigu finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os) nėra taikoms (-os) arba jeigu tikroji finansinės priemonės vertės riba (-os) VP platinimo metu nėra žinoma (-os), o bus nustatyta 16.4.1.13. dalyje nurodytą dieną, 16.4.1.15. dalis netaikoma ir ištrinama)
16.4.2. tarpinė priemoka: (Jeigu tarpinė priemoka nėra numatyta, 16.4.2. dalis ištrinama)
16.4.2.1. tarpinės priemokos išmokėjimo sąlygos [Nurodomos sąlygos, kurioms įvykus, tarpinė priemoka yra išmokama Investuotojui]
16.4.2.2. tarpinės priemokos išmokėjimo data (-os) [Nurodoma data (-os), kada tarpinė priemoka išmokama Investuotojui]
16.4.2.3. tarpinės priemokos dydis [Nurodomas konkretus galimos tarpinės priemokos dydis. Jei tikrasis galimos priemokos dydis nėra iš anksto žinomas, o bus nustatytas 16.4.2.7. dalyje nurodytą dieną, 16.4.2.3. dalis netaikoma ir ištrinama]
16.4.2.4. tarpinės priemokos apskaičiavimo tvarka [Nurodoma tarpinės priemokos apskaičiavimo formulė. Jei tarpinės priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 16.4.2.3. dalyje]
16.4.2.5. tikėtinas tarpinės priemokos dydis [Nurodomas tikėtinas tarpinės priemokos dydis, kuris bus išmokamas Investuotojui, jei įvyks Galutinių sąlygų aprašo 16.4.2.1. punkte nurodytos sąlygos].
(Jei tarpinės priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 16.4.2.3. dalyje, arba, jeigu priemokos dydis yra ne konkretus dydis, priemokos dydžio apskaičiavimo formulė bus nurodyta 16.4.2.4. dalyje)
16.4.2.6. mažiausias tarpinės priemokos dydis (Jeigu netaikoma, 16.4.2.6. dalis ištrinama)
16.4.2.7. tikrojo tarpinės priemokos dydžio paskelbimo data (Jeigu netaikoma, 16.4.2.7. dalis ištrinama)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJU PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS 83

SEB

16.4.2.8. tikėtina investavimo koeficiento reikšmė
16.4.2.9. mažiausia investavimo koeficiento reikšmė
16.4.2.10. tikėtina apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
16.4.2.11. didžiausia apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
16.4.2.12. tikėtina viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
16.4.2.13. mažiausia viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
16.4.2.14. tikrųjų kintamų emisijos dydžių reikšmių paskelbimo data
16.4.2.15. investavimo koeficiento reikšmė
16.4.2.16. finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os)
16.5. finansinės priemonės pradinė vertė
16.6. finansinės priemonės galutinė vertė
16.7. palūkanos
16.8. finansinės priemonės vertė ir kitos su ja susijusios sąlygos
16.9. su kredito rizika susietų obligacijų sąlygos:
16.9.1. subjektas (-ai), kurio (-ių) atžvilgiu turi (ne)jvykti kredito įvykis
16.9.2. kredito įvykis (-iai)
17. Investicinių lakštų siūlymo sąlygos
17.1. finansinė priemonė
17.2. rizikos veiksniai
17.3. investicinių lakštų išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka
17.4. priemokos dydis arba jos apskaičiavimo tvarka
17.4.1. priemoka, išmokama investicinių lakštų išpirkimo dieną:
17.4.1.1. priemokos išmokėjimo sąlygos
17.4.1.2. priemokos dydis
17.4.1.3. priemokos apskaičiavimo tvarka

(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.8. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.9. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.10. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.11. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.12. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.4.2.13. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.5. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.5. 16.6. dalis ištrinama)
(Jjeigu netaikoma, 16.7. dalis ištrinama)

(Jjeigu netaikoma, 16.7. dalis ištrinama)

(Jjeigu netaikoma, 16.9. dalis ištrinama)

[Neurodoma subjektas (-ai), kurio (-ių) atžvilgiu turi įvykti ar neįvykti tam tikras (-i) kredito įvykis (-iai), nurodytas (-i) 16.9.2. dalyje, kad obligacijos būtų pelningos]
[Nurodoma kredito įvykis (-iai), kuris (-ie) turi įvykti ar neįvykti subjekto (-ų), nurodyto (-ų) 16.9.1. dalyje, atžvilgiu, kad obligacijos būtų pelningos]
[Nurodoma kredito įvykis (-iai), kuris (-ie) turi įvykti ar neįvykti subjekto (-ų), nurodyto (-ų) 16.9.1. dalyje, atžvilgiu, kad obligacijos būtų pelningos]

(Jjeigu netaikoma, 17 dalis ištrinama)
[Finansinės priemonės aprašymas; jei ne nuosavybės VP susieti su kelionis finansinėmis priemonėmis, nurodoma kiekvienos iš jų vertė krepšelyje]
(Jjeigu netaikoma, 17.1. dalis ištrinama)
[Jeigu rizikos veiksniai skiriasi nuo pateiktų Baziniame prospekte ar atsiranda papildomos rizikos, jas nurodyti. Jei tokių rizikos veiksnių nėra, nurodoma – „aprašyti Programos Baziniame prospekte“]
[Nurodoma, iš kokių komponentų susideda išpirkimo kaina: nominalioji vertė, priemoka, tarpinė priemoka, palūkanos]
(Jjeigu netaikoma, 17.4. dalis ištrinama)
(Jeigu netaikoma, 17.4.1. dalis ištrinama)
[Nurodomos sąlygos, kada priemoka yra išmokama investuotojui, pvz.: finansinės priemonės vertei padidėjus ar sumažėjus]
[Nurodomas konkretus galimos priemokos dydis. Jei galimos priemokos dydis nėra iš anksto žinomas, o bus nustatytas 17.4.1.6. dalyje nurodytas dieną, 17.4.1.2. dalis netaikoma ir ištrinama]
[Nurodoma priemokos apskaičiavimo formulė. Jei priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 17.4.1.2. dalyje]

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPERTA 84

SEB

17.4.1.4. tikėtinas priemokos dydis
[Nurodomas tikėtinas priemokos dydis, kuris bus išmokamas Investuotojui, jei įvyks Galutinių sąlygų aprašo 17.4.1.1. punkte nurodytos sąlygos].
(Jei priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 17.4.1.2. dalyje, arba, jeigu priemokos dydis yra ne konkretus dydis, priemokos dydžio apskaičiavimo formulė bus nurodyta 17.4.1.3. dalyje)

17.4.1.5. mažiausias priemokos dydis
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.5. dalis ištrinama)

17.4.1.6. tikrojo priemokos dydžio paskelbimo data
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.6. dalis ištrinama)

17.4.1.7. tikėtina investavimo koeficiento reikšmė
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.7. dalis ištrinama)

17.4.1.8. mažiausia investavimo koeficiento reikšmė
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.8. dalis ištrinama)

17.4.1.9. tikėtina apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.9. dalis ištrinama)

17.4.1.10. didžiausia apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.10. dalis ištrinama)

17.4.1.11. tikėtina viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.11. dalis ištrinama)

17.4.1.12. mažiausia viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.1.12. dalis ištrinama)

17.4.1.13. tikrųjų kintamų emisijos dydžių reikšmių paskelbimo data
(Jei kintami dydžiai netaikomi, 17.4.1.13. dalis netaikoma ir ištrinama)

17.4.1.14. investavimo koeficiento reikšmė
(Jeigu tikroji investavimo koeficiento reikšmė VP platinimo metu nėra žinoma, o bus nustatyta 17.4.1.13. dalyje nurodytą dieną, 17.4.1.14. dalis netaikoma ir ištrinama)

17.4.1.15. finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os)
(Jeigu finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os) nėra taikoma (-os) arba jeigu tikroji finansinės priemonės vertės riba (-os) VP platinimo metu nėra žinoma (-os), o bus nustatyta 17.4.1.13. dalyje nurodytą dieną, 17.4.1.15. dalis netaikoma ir ištrinama)

17.4.2. tarpinė priemoka:
(Jeigu tarpinė priemoka nėra numatyta, 17.4.2. dalis ištrinama)

17.4.2.1. tarpinės priemokos išmokėjimo sąlygos
[Nurodomos sąlygos, kurioms įvykus, tarpinė priemoka yra išmokama Investuotojui]

17.4.2.2. tarpinės priemokos išmokėjimo data (-os)
[Nurodoma data (-os), kada tarpinė priemoka išmokama Investuotojui]

17.4.2.3. tarpinės priemokos dydis
[Nurodomas konkretus galimos tarpinės priemokos dydis. Jei tikrasis galimos priemokos dydis nėra iš anksto žinomas, o bus nustatytas 17.4.2.7. dalyje nurodytą dieną, 17.4.2.3. dalis netaikoma ir ištrinama]

17.4.2.4. tarpinės priemokos apskaičiavimo tvarka
[Nurodoma tarpinės priemokos apskaičiavimo formulė. Jei tarpinės priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 17.4.2.3. dalyje]

17.4.2.5. tikėtinas tarpinės priemokos dydis
[Nurodomas tikėtinas tarpinės priemokos dydis, kuris bus išmokamas Investuotojui, jei įvyks Galutinių sąlygų aprašo 17.4.2.1. punkte nurodytos sąlygos].
(Jei tarpinės priemokos dydis yra iš anksto žinomas, jis bus nurodytas 17.4.2.3. dalyje, arba, jeigu priemokos dydis yra ne konkretus dydis, priemokos dydžio apskaičiavimo formulė bus nurodyta 17.4.2.4. dalyje)

17.4.2.6. mažiausias tarpinės priemokos dydis
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.6. dalis ištrinama)

17.4.2.7. tikrojo tarpinės priemokos dydžio paskelbimo data
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.7. dalis ištrinama)

17.4.2.8. tikėtina investavimo koeficiento reikšmė
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.8. dalis ištrinama)

17.4.2.9. mažiausia investavimo koeficiento reikšmė
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.9. dalis ištrinama)

17.4.2.10. tikėtina apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.10. dalis ištrinama)

17.4.2.11. didžiausia apatinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.11. dalis ištrinama)

17.4.2.12. tikėtina viršutinė finansinės priemonės vertės pokyčio riba
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.12. dalis ištrinama)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJU PROGRAMOS BAZINIS PROSPĖKTAS

NĖNDRIJŲ REIKATŲ SKYRIUS

SEB

17.4.2.13. mažiausia viršutinė finansinės (Jeigu netaikoma, 17.4.2.13. dalis ištrinama) priemonės vertės pokyčio riba
17.4.2.14. tikrųjų kintamų emisijos dydžių reikšmių paskelbimo data
17.4.2.15. investavimo koeficiento reikšmė
17.4.2.16. finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os)
17.5. finansinės priemonės pradinė vertė
17.6. finansinės priemonės galutinė vertė
17.7. palūkanos
17.8. sąlygos, kai netenkama kapitalo garantijos
17.9. laikotarpis, kuriuo tikrinama, ar neatsirado sąlygų, dėl kurių netenkama kapitalo garantijos
17.10. finansinės priemonės vertė ir kitos su ja susijusios sąlygos
17.11. su kredito rizika susietų investicinių lakštų sąlygos:
17.11.1. subjektas (-ai), kurio (-ių) atžvilgiu turi (ne)įvykti kredito įvykis
17.9.2. kredito įvykis (-iai)
18. Išankstinis išpirkimas
18.1. išankstinio išpirkimo sąlygos
18.2. išankstinio išpirkimo kaina arba jos apskaičiavimo tvarka
18.3. išankstinio išpirkimo datos
18.4. informavimo apie vykdomą išankstinį išpirkimą tvarka
19. Emisijos (-ų) anuliavimas
20. Mažiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti ne nuosavybės VP skaičius
21. Didžiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti ne nuosavybės VP skaičius
22. Investuotojų grupės ir suteikiamos teisės
23. Ne nuosavybės VP pasirašymo sutarčių sudarymo vietos ir šių VP apmokėjimo terminas

(Jeigu netaikoma, 17.4.2.13. dalis ištrinama)
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.14. dalis netaikoma ir ištrinama)
(Jeigu tkaikoma, 17.4.2.15. dalis ištrinama)
(Jeigu netaikoma, 17.4.2.16. dalis netaikoma ir ištrinama)
(Jeigu tkaikoma, 17.5. dalis ištrinama)
(Jeugu netaikoma, 17.6. dalis ištrinama)
(Jeigu netaikoma, 17.7. dalis ištrinama)
[Nurodoma sąlygos, kurioms atsiradus, investuotojas susiduria su investuotų lėšų praradimo rizika]
[●]
[Jeigu netaikoma, 17.11. dalis ištrinama]
[Nurodoma subjektas (-ai), kurio (-ių) atžvilgiu turi įvykti ar neįvykti tam tikras (-i) kredito įvykis (-iai), nurodytas (-i) 17.11.2. dalyje, kad investiciniai lakštai būtų pelningi]
[Nurodoma kredito įvykis (-iai), kuris (-ie) turi įvykti ar neįvykti subjekto (-ų), nurodyto (-ų) 17.11.1. dalyje, atžvilgiu, kad investiciniai lakštai būtų pelningi]
[●]
[Jeigu netaikoma, 18 dalis ištrinama]
[Išankstinio išpirkimo sąlygos, pvz., pasiektas tam tikras finansinės priemonės vertės pokytis]
[●]
[●]
[Nurodoma emisijų anuliavimo atvejai, informacija kur ir kada bus paskelbta apie emisijų anuliavimą, grąžintinų lėšų dydis už vieną įsigytą ne nuosavybės VP, lėšų grąžinimo terminai ir tvarka]
(Jei netaikoma, 19 dalis ištrinama)
[●]
[Nurodoma emisių anuliavimo atvejai, informacija kur ir kada bus paskelbta apie emisijų anuliavimą, grąžintinų lėšų dydis už vieną įsigytą ne nuosavybės VP, lėšų grąžinimo terminai ir tvarka] (Jei netaikoma, 19 dalis ištrinama)

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSEJETAS

SEB

Paraiškų įsigyti ne nuosavybės VP (Jeigu netaikoma, 24 dalis ištrinama) pateikimo vietos ir šių VP apmokėjimo terminas
Emisijos platinimo apimtis [●]
Informacija apie mokesčius [Užpildoma, jeigu 25 dalyje nurodyta, kad ne nuosavybės VP platinami Lietuvoje ir kitoje (-se) Europos Sąjungos valstybėje (-ėse); kitu atveju 28 dalis ištrinama]
Ne nuosavybės VP išleidimo pagrindas [data] AB SEB banko valdybos nutarimas Nr. [●]
Įtraukimas į reguliuojamos rinkos [●] prekybos sąrašus
Platintojai [Bendrovės pavadinimas, buveinės adresas, telefonas, tinklalapis]
Ne nuosavybės VP savininkų interesų [Bendrovės pavadinimas, buveinės adresas, telefonas, tinklalapis]

Emitentas atsako už šiame Galutinių sąlygų apraše pateiktos informacijos teisingumą.

[Emitento įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė]

A. V.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISĮŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSKEĖDĖS

SEB

2 PRIEDAS

PRIEDAS PRIE AB SEB BANKO

[EMISIJOS PAVADINIMAS]

EMISIJOS (-Ų), LEIDŽIAMOS (-Ų) PAGAL 1 500 000 000 LITŲ NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINĮ PROSPEKTĄ,

[DATA] GALUTINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO NR. 2010XXXX/XXX [Bazinio prospekto patvirtinimo VPK data ir aprašo eilės nr.]

[data]

Vilnius

Atsižvelgdamas į pasikeitusias rinkos sąlygas, AB SEB bankas savo iniciatyva investuotojų naudai keičia [Emisijos pavadinimas] emisijos (-ų) (ISIN kodas xxx) sąlygas, išdėstytas Galutinių sąlygų apraše, pasirašytame [Data].

Galutinių sąlygų aprašo punktai keičiami juos išdėstant taip:

Su finansine priemone susietų obligacijų siūlymo sąlygos
investavimo koeficiento reikšmė	[nurodoma padidintas investavimo koeficientas; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os)	[nurodoma padidinta finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os); jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
palūkanos	[nurodoma padidintas palūkanų dydis; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
priemoka	[nurodoma padidintas priemokos dydis; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
Investicinių lakštų siūlymo sąlygos
investavimo koeficiento reikšmė	[nurodoma padidintas investavimo koeficientas; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os)	[nurodoma padidinta finansinės priemonės vertės pokyčio riba (-os); jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
palūkanos	[nurodoma padidintas palūkanų dydis; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
priemoka	[nurodoma padidintas priemokos dydis; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]
sąlygos, kai netenkama kapitalo garantijos	[nurodoma investuotojų naudai pagerintos sąlygos, kurioms atsiradus, investuotojas susiduria su investuotų lėšų praradimo rizika; jei netaikoma, ši dalis ištrinama]

Investuotojams, įsigijusiems [Emisijos pavadinimas] ne nuosavybės VP iki šio priedo pasirašymo dienos, bus taikomos šiame priede išdėstytos sąlygos.

[Emitento įgalioto asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė]

A. V.

AB SEB BANKO 1 500 000 000 LT NE NUOSAVYBĖS VP EMISIJŲ PROGRAMOS BAZINIS PROSPEKTAS 88

AI assistant

SEB — Capital/Financing Update 2010

2966_rns_2010-09-24_45e119a3-089a-46bc-8432-7807a99437d6.pdf

LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

BAZINIO PROSPEKTO PATVIRTINIMO PAŽYMA

1 500 000 000 LITŲ

NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BAZINIS

PROSPEKTAS

AKCINĖ BENDROVĖ

SEB BANKAS

SEB

TURINYS

ASMENYS, ATSAKINGI UŽ BAZINIAME PROSPEKTE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ

SANTRAUKA

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE SIŪLYMĄ

Emitentas

Programos aprašymas

Galutinių sąlygų nustatymo tvarka

PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

Emitentas

Istatinis kapitalas

Rizikos veiksniai susiję su Emitentu

Pagrindinė veikla

Emitento verslo apžvalga

Vadovai

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS

GALUTINIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO TVARKA

PROGRAMOS APRAŠYMAS

1. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMISIJOMIS

2. PAGRINDINĖ INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS

2.1. Su emisijomis susijusių fizinių ir juridinių asmenų interesai

2.2. Siūlymo priežastys ir pajamų panaudojimas

3. INFORMACIJA APIE VERTYBINIUS POPIERIUS, KURIUOS NUMATYTA SIŪLYTI

3.1. Siūlomų VP tipo ir klasės apibūdinimas, įskaitant ISIN (Tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį) ar kitą panašų VP identifikavimo kodą

3.2. Teisės aktai, kuriais remiantis yra išleidžiami ir bus siūlomi vertybiniai popieriai

3.3. VP apskaita

3.4. VP emisijų valiuta

3.5. VP kategorijos

3.6. VP suteikiamų teisių ir naudojimosi šiomis teisėmis tvarkos apibūdinimas

3.7. Palūkanų, priemokos ir kitų investuotojui mokėtinų sumų skaičiavimo ir mokėjimo nuostatos

Atkarpos obligacijos

Diskontuotos obligacijos

Su finansine priemone susietos obligacijos

Investiciniai lakštai

3.8. Išpirkimo data, paskolos amortizavimo bei grąžinimo tvarka

3.9. Informacija apie pelningumą

3.10. Atstovavimo ne nuosavybės VP savininkams tvarka

3.11. Sprendimai, įgaliojimai bei patvirtinimai, kurių pagrindu išleidžiami VP

3.12. Ne nuosavybės VP išleidimo data

3.13. Bet kurių apribojimų perleisti VP apibūdinimas

3.14. Informacija apie mokesčius, atskaitomus išmokant už VP gautas pajamas

Gyventojų pajamų apmokestinimas

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas

Juridinių asmenų pajamų apmokestinimas

Lietuvos juridinių asmenų pajamų apmokestinimas

Užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

4. SIŪLYMO SĄLYGOS

4.1. Sąlygos, siūlymo statistika, numatomas grafikas ir atsiliepimo į siūlymą bei pasirašymo tvarka

Siūlymo galiojimo laikotarpis bei tvarka

Siūlymo rezultatų viešo paskelbimo būdas ir data

4.2. Platinimo ir paskirstymo planas

4.3. Kainos nustatymas

4.4. Platinimas ir garantavimas

5. ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ

5.1. Informacija apie tai, ar Emitento VP bus įtraukti į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus

5.2. Informacija apie tos pačios klasės VP, įtrauktus į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus

5.3. Subjektai, kurie tvirtai įsipareigoje veikti antrinės prekybos tarpininkų teisėmis ir užtikrinti likvidumą siūlomomis kainomis

6. PAPILDOMA INFORMACIJA SUSIJUSI SU EMISIJOMIS

6.1. Su emisija susiję patarėjai

6.2. Audituota informacija ir eksperto teisėmis veikiančio asmens pareiškimas

6.3. Emitento ar jo ne nuosavybės VP kredito reitingai

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS

7. ATESTUOTI AUDITORIAI

7.1. Emitento auditorių, atlikusių istorinės finansinės informacijos auditą, vardai ir adresai

7.2. Informacija apie tai, ar per laikotarpį, už kurį pateikiama istorinė finansinė informacija, atsistatydino, buvo pašalinti ar iš naujo nepaskirti auditoriai

8. RIZIKOS VEIKSNIAI

9. INFORMACIJA APIE EMITENTĄ

9.1. Emitento istorija ir raida

Emitento teisinis pavadinimas

SEB Capital/Financing Update 2010