Quarterly Report • Aug 31, 2022
Quarterly Report
Open in ViewerOpens in native device viewer
UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2022 M. BIRŽELIO 30 D.
| BENDRA INFORMACIJA 3 | |
|---|---|
| 1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PUSMEČIO KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS 3 |
|
| 2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: 3 | |
| 3. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮMONIŲ GRUPĘ 3 | |
| 4. BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 4 | |
| 5. GRUPĖS STRATEGIJA IR TIKSLAI5 | |
| 6. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 5 | |
| 7. SVARBIAUSI ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOS 7 | |
| INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 7 | |
| 8. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS APLINKA 7 | |
| 9. ĮMONIŲ GRUPĖS PARDAVIMAI 11 | |
| 10. PRODUKTAI, PREKĖS ŽENKLAI IR PASIEKIMAI 13 | |
| 11.RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 16 | |
| 12. INFORMACIJA APIE FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLUS BEI NAUDOJAMAS APSIDRAUDIMO PRIEMONES 24 | |
| 13.VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, | |
| PAGRINDINIAI POŽYMIAI 24 | |
| 14. APLINKOSAUGA 25 | |
| 15. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 26 | |
| 16. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2021 M. 30 | |
| INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 31 | |
| 17. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ 31 | |
| 18. BENDROVĖS SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 31 | |
| 19. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 31 | |
| 20. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI 33 | |
| 21. BENDROVĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 33 | |
| 22. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS 34 | |
| 23. AKCININKŲ TEISĖS 35 | |
| 24. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI 35 | |
| 25. INFORMACIJA APIE VISUS BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMUS 36 | |
| 26. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 36 | |
| 27. DIVIDENDAI 36 | |
| BENDROVĖS VALDYMAS 38 | |
| 28. BENDROVĖS VALDYMO ORGANAI 38 | |
| 29. BENDROVĖS VALDYMO BEI BENDROVĖ GRUPĖS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 38 | |
| 30. INFORMACIJA APIE VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJĄ IR SUŠAUKIMO TVARKĄ 38 | |
| 31. BENDROVĖS VALDYBA 41 | |
| 32. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 45 | |
| 33. BENDROVĖS VADOVYBĖ 46 | |
| 34. DARBUOTOJAI 47 | |
| 35. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR JOS ORGANŲ NARIŲ, SUDARYTŲ KOMITETŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMUS, KURIUOSE NUMATYTA KOMPENSACIJA, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO 48 |
|
| INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 49 | |
| 36. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS 49 | |
| 37. INFORMACIJA APIE EMITENTO VARDU SUDARYTUS ŽALINGUS SANDORIUS 49 | |
| 38. KONSOLIDUOTA BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 51 | |
| 39. KONSOLIDUOTAS BALANSAS 52 | |
| 40. KONSOLIDUOTA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 53 | |
| 41. KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 54 | |
| 42. PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS 55 | |
Pusmečio konsoliduotas pranešimas ir konsoliduotos finansinės ataskaitos parengtos už 2022 metų šešis mėnesius.
| Emitento pavadinimas: | Akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" (toliau-Bendrovė) |
|---|---|
| Teisinė forma: | Akcinė bendrovė |
| Įregistravimo data ir vieta: | 1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų centras |
| Bendrovės kodas: | 173057512 |
| Adresas: | Pramonės g. 3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos Respublika |
| Juridinių asmenų registro tvarkytoja: |
Valstybės įmonė Registrų centras |
| Telefono numeris: | +370 458 55200 |
| Fakso numeris: | +370 458 55300 |
| El. pašto adresas: | [email protected] |
| Interneto svetainės adresas: | www.rokiskio.com |
| ISIN kodas: | LT0000100372 |
| LEI (angl.Legal Entity Identifier) kodas: |
48510000PW42N5W74S87 |
| Akcijų prekybos kodas AB Nasdaq Vilnius |
RSU1L |
2022 m. birželio mėn. 30 d. AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB "Rokiškio sūris", ir penkios dukterinės įmonės. (2021 m. birželio 30 d.: pagrindinė įmonė ir keturios dukterinės įmonės).
AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis)
UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pieno gamyba" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.
Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų.
Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB "Rokiškio sūris" turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB "Rokiškio pienas" turi 20 proc. įmonės pajų.
UAB "DairyHub.LT" (įmonės kodas 305831304, buveinės adresas Kauno g. 65, LT-20118 Ukmergė). AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "DairyHub.LT" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.
Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:
AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.
UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.
SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas.
SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.
UAB "DairyHub.LT" – kietųjų sūrių paruošimas ir pardavimas galutiniam vartotojui įvairiose pasaulio šalyse.
Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo organų nariai aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius.
AB "Rokiškio sūris" Grupė savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:
Lietuvoje, tapusioje Baltlandija, tvariai perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų žaliavinio pieno per metus.
| Pavadinimas | tūkst. EUR | |
|---|---|---|
| 1. | Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių | 74 432 |
| metų pradžioje |
||
| 2. | Akcininkų patvirtinti dividendai už 2020 metus |
(3 501) |
| 3. | Pervesta iš kitų rezervų | 1 116 |
| 4. | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių | 72 047 |
| metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į | ||
| rezervus | ||
| 5. | Grynasis Bendrovės ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis) | 1 558 |
| 6. | Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso | 73 605 |
| 7. | Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą | - |
| 8. | Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus | - |
| 9. | Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti* | (3 501) |
| 10. | Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) | 17 |
| valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams, | ||
| apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje | ||
| 11. | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų | 70 104 |
| pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus | ||
Viso dividendams paskirta 3.500.669,60 EUR .Vienai paprastajai vardinei akcijai paskirta 0,10 EUR.
Įsigyti Bendrovei savų akcijų šiomis sąlygomis:
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą;
Maksimalus leidžiamų įsigyti akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo.
Terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. didesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo, o minimali vienos akcijos įsigijimo kaina - 10 proc. mažesnė už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, valdybai priimant sprendimą dėl savų akcijų supirkimo;
Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – Bendrovės įsigytos savos akcijos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti anuliuojamos arba valdybos sprendimu parduodamos su sąlyga, kad minimali akcijų pardavimo kaina bus lygi įsigijimo kainai, o pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų;
Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo, akcijų suteikimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus.
Savų akcijų įsigijimui Bendrovė turi sudariusi 10,850 mln. eurų rezervą.
Išrinko naują Bendrovės nepriklausomą audito komiteto narį- Vilmantą Pečiūrą. Jis yra UAB "Virenda" direktorius.
Išrinko audito įmonę UAB "PricewaterhouseCoopers" atlikti 2022 m. AB "Rokiškio sūris" grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą bei 2022 m. konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimą.
2022 m. liepos 11 d. Bendrovė gavo valdybos nario Thijs Bosch pranešimą dėl atsistatydinimo iš Bendrovės valdybos nario pareigų nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Thijs Bosch Bendrovės valdybos nariu buvo išrinktas 2021 m. gruodžio 10 d. Thijs Bosch buvo Bendrovės strateginio investuotojo Fonterra atstovas, ėjęs Fonterra Co-operative Group Limited vykdančiojo Direktoriaus Europai pareigas. Thijs Bosch atsistatydina iš Bendrovės valdybos narių dėl darbo pakeitimo ir išėjimo iš Fonterra grupės.
Atsistatydinus valdybos nariui, bus šaukiamas neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas dėl naujo Bendrovės valdybos nario išrinkimo.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka visi su Bendrovės veikla susiję esminiai įvykiai ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą skelbiama Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com bei vertybinių popierių biržoje AB Nasdaq Vilnius (www.nasdaqomxbaltic.com).
Įmonių grupės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose.
Lietuvoje per 2022m. sausio-birželio mėn. preliminariais ŽŪIKVC PAIS duomenimis iš 14 099 pieno gamintojų supirko 643,65 tūkst. t. vidutinio 4,13 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno. Palyginti su 2021m. sausio-birželio mėn., pieno supirkimas padidėjo 2,4 proc., arba 14,96 tūkst t. Nors metų pradžioje (sausiskovas) padaugėjo pieno, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bet jau per 2022m. birželio mėn. buvo supirkta 121,37 tūkst.t pieno arba 1,3 proc. mažiau nei 2021m. birželio mėn. Bendrai karvių skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja: 2022m. birželio mėn.1d. buvo įregistruota 229,209 tūkst. pieninių veislių karvių, t.y.2,7 proc.mažiau arba 6,4 tūkst. piendavių, lyginant su 2021m.tuo pačiu laikotarpiu. Šie skaičių palyginimai rodo, kad karvių skaičiaus ir pieno gamybos mažėjimo tendencijos išlieka.
Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2020-2021-2022 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:
Diagramoje matyti drąstiškas žaliavinio pieno kainos šuolis ir ne tik AB,,Rokiškio sūris", taip pat ir Lietuvoje, o pagal augimo tempą jis buvo didžiausias Europos sąjungoje. 2022m. gegužės mėn. pieno kaina išaugo 65,1 proc. palyginti su 2021m. gegužės mėn. Didėjantis žaliavinio pieno poreikis (bendras pieno kiekis tiek Europoje, tiek Lietuvoje beveik nekinta) ir augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkoje neišvengiamai darė įtaką žaliavinio pieno kainos augimui. Lietuvoje pieno kainoms įtakos turi sezoniškumas, mažėjantis karvių skaičius bei mažėjančios pieno gamybos apimtys. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos.
AB "Rokiškio sūris" Grupė yra didžiausia Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, gaminanti bei pateikianti vartotojams daugiau nei 300 pavadinimų produktų. Tai ne tik fermentiniai sūriai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, tokie kaip pieno cukrus, IBK (išrūgų baltymų koncentratas), IBI (išrūgų baltymų izoliatas). Taip pat grupėje gaminami pieno miltai, sviestas, lydyti sūriai, varškė ir varškės produktai bei kiti švieži pieno produktai.
Grupės įmonėse gaminami produktai užsitarnavo vartotojų pripažinimą nepriekaištinga kokybe tiek vidaus, tiek eksporto rinkose.
AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").
| Produkcija / Metai |
2022m. 6 mėn | 2021m. 6 mėn. | Pokytis,% |
|---|---|---|---|
| Fermentiniai sūriai, t | 18.227 | 15.799 | 15,4 |
| Pieno cukrus, t | 6.349 | 6.105 | 4,0 |
| Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t | 3.550 | 2.928 | 21,2 |
| Sausi pieno produktai,* t | 1.519 | 1.259 | 20,7 |
| Švieži pieno produktai , t | 21.852 | 24.120 | -9,4 |
* - Išrūgų baltymų koncentratas, lieso pieno miltai, pasukų miltai.
2022 m. I pusmetį, lyginant su 2021 m. I pusmečiu, perdirbto pieno kiekis padidėjo 13%. Kietų sūrių per 2022 m. pirmą pusmetį pagaminta 2% daugiau, šviežių sūrių 23 % daugiau, o puskiečių sūrių 6% mažiau.
Dėl padidėjusio supirkto pieno kiekio, fermentinių sūrių gamybos apimtys padidėjo 15%.
Padidėjus fermentinių sūrių gamybai, perdirbimo metu buvo gauti didesni išrūgų kiekiai, kas lėmė didesnį maistinio pieno cukraus (4%) ir IBK (išrūgų baltymų koncentrato) miltų produkcijos kiekį (9%).
Bendrovėje gaminami GRAND (GRANA tipo) 35 kg. kietieji sūriai pasižymi išskirtiniu brandžiu, sodriu bei pikantišku skoniu. Šio tipo sūrio gamybos procesas yra labai sudėtingas, reikalaujantis daug investicijų, išskirtinių žinių, laiko ir kantrybės. Tokio lygio sūrius gali kurti tik labai aukšto techninio lygio įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą.
Siekiant tobulinti GRAND sūrio gamybą, vyksta technologinio proceso tobulinimai, pradėta gamyba naudojant naujausią sūrio pakavimo liniją.
Ir toliau sėkmingai bendradarbiaujant su Naujosios Zelandijos kompanija "Fonterra", kuri yra viena didžiausia pieno produktų gamintoja pasaulyje, sėkmingai vystoma IBK (Išrūgų baltymų koncentratas) gamybos technologija.
Norint sėkmingai konkuruoti bei plėsti realizavimo rinkas, tobulinti procesus, maisto saugos sistema 2022 metais buvo sertifikuota pagal Tarptautinio maisto standarto (IFS) reikalavimus bei įvertinta suteikiant Higher Level sertifikatą. Šis įvertinimas patvirtina, kad pieno produktai yra gaminami laikantis aukščiausių kokybės ir saugumo standartų.
2022 m. sausio - birželio mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB "Rokiškio sūris" grupės pardavimai sudarė 168 217 tūkst. EUR t.y. 56,56 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2021 m. to paties laikotarpio konsoliduoti pardavimai sudarė 107 461 tūkst. EUR.
Didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. AB "Rokiškio sūris" grupė savo produkciją eksportuoja į 38 pasaulio šalį. (2021: 35 šalys). Pagrindinė ir didžioji produkcijos pirkėja išlieka Italija. Lyginant su 2021m pirmuoju pusmečiu, eksportas į Italiją padidėjo 98,1 procentų. Kaip ir visose kitose maisto pramonės šakose, taip ir čia, tai buvo įtakota pandemijos pabaiga ir pradėjusia augti paklausa sūriams, tačiau pardavimų kilimas daugiausiai buvo įtakotas padidėjusių kainų. Ir toliau per pirmąjį 2022 metų pusmetį įmonės produkcija buvo eksportuojama daugiausia į Vakarų Europos šalis, ir, palyginus su 2021 m pirmu pusmečiu, pardavimai į visas Europos šalis išaugo net 75 procentais, imant per visas produktų grupes. Kaip minėta, tai buvo įtakota ne tik padidėjusia paklausa, bet labiausiai dėl greitai pradėjusių kilti kainų, kurios pasiekė rekordines aukštumas. 2022 m pirmasis pusmetis ypatingas tuo, kad rinkoje kai kurių produktų kainos pasiekė tokius lygius, kurie kelis kartus viršijo prieš tai kada nors buvusias aukščiausias kainas. Tai labiausiai atsispindėjo išrūginių miltų produktų rinkose.
Per 2022 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su 2021m, net 47 proc nukrito pardavimai JAV, nes JAV rinka nebuvo pajėgi mokėti tokių kainų už sūrį, kokias įmonė gavo iš kitų ES pirkėjų.
Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose ir toliau pardavinėjo įprastinę produkciją – grietinėlę, pieno miltus ir papildomus produktus, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozę. Laktozei pandemija turėjo labai mažą įtaką, o kalbant apie išrūginius produktus, paklausa ir toliau gerokai lenkė pasiūlą ir, kaip minėta anksčiau, šių produktų kainos pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas. Visiems pradėjo trūkti šių produktų ir kainos augo žaibišku greičiu.
Lyginant su 2021 metų pirmojo pusmečiu, įmonė vėl grįžo į Artimųjų Rytų rinką su sviesto pardavimais ir net keliais šimtais procentų padidino pardavimus. Grietinėlės kaina, perskaičiuojant į sviestą už riebalo vienetą, kaip ir anksčiau, buvo žemesnė, todėl pagrinde vietoj grietinėlės pardavimų įmonė gamino sviestą Artimųjų Rytų rinkai.
Dėl paklausos atsigavimo labai pakilo mocarelos eksportas į P. Korėją, lyginant su 2021 m. pirmuoju pusmečiu. Tai vėlgi buo įtakota globalus pieno produktų rinkos atsigavimas.
Vienas iš didžiausių "Rokiškio sūris" grupės tikslų išlieka kietųjų sūrių, ypač Grando, įsiskverbimas į Europos ir Amerikos mažmeninę/Horecos rinką – t.y. didinti sūrio su pridėtine verte pardavimus, bet tuo pačiu dar padidinti kietųjų sūrių, naudojamų tarkavimui, didmenos eksportą į JAV rinką, atrandant ten naujus klientus.
Pardavimai vietinėje rinkoje
2022 m. sausio - birželio mėn. AB "Rokiškio sūris" Grupės pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje sudarė 62,877 mln. Eur arba buvo 31,5 proc. didesnė nei 2021 pirmojo pusmečio (47,829 mln. Eur).
Pardavimų didėjimas pirmiausia nulemtas sisteminio pokyčio žaliavinio pieno bei kitų medžiagų kainose – tokių aukštų istoriškai nėra buvę, dažnais atvejais išbrangus keliasdešimt % ar netgi kartais.
Kas liečia mažmeninį pieno produktų vartojimą Lietuvoje – jis buvo virš 10% mažesnis nei 2021 metais (AC Nielsen duomenimis), o tokio didelio poslinkio į bet kurią pusę taip pat istoriškai nėra buvę. Pagrindine to priežastimi greičiausiai reikėtų laikyti santykinai sumažėjusias vartotojų pajamas jas nukreipiant komunaliniams ištekliams, kurui etc... , ko pasekoje pagrindiniam maisto krepšeliui liko mažesnė tų pajamų dalis.
Kita pastebima tendencija – padidėjusi privačių etikečių dalis prekybos tinklų portfelyje, atitinkamai lentynoje mažinant įmonių gaminamų prekių ženklų SKU skaičių.
Remiantis tuo įmonė stengiasi efektyviai valdyti savo mažmenos prekių portfelį, siekiant atsisakyti mažėjančių segmentų ir išlaikant masinę gamybą, ieškoma galimybių pasiekti prekybos tinklams patrauklius prekių galiojimo laikus.
Dėl susiklosčiusių tendencijų įmonės vidaus rinkoje parduodamų nuosavų prekių ženklų SKU skaičius per metus sumažėjo nuo 160 iki 140 (~12%), nepaisant to bendrus pardavimus pavyko išlaikyti artimus bendram vartojimo pokyčiui (mažėjimui).
Vertinant šviežių pieno produktų kainas – jos 2022m. 1-ąjį pusmetį buvo nuolatiniame augime, sekant pasaulinius biržinių pieno produktų kainų lygius, tačiau nuo jų vis dar atsiliekant. Taigi turėtas vidutinis faktinis kainų lygis vis dar nėra baigtinis (t.y. dar padidės) ir jis siekia ~ plius 28%, tame tarpe sviesto kategorijoje ~ net 50% (palyginimui pasaulinės biržinės sviesto kainos 1-ą pusmetį lyginant su 2021m. buvo dar labiau pakilusios t.y. ~ 70% didesnės).
Dėl minimų sparčių pasaulinių kainų išaugimo yra kritusi ir vidaus rinkos generuojama dalis bendruose Rokiškio grupės pardavimuose (37,4% vs 44,5%).
| Parduota | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Šalių pavadinimai | 2022 m. 01-06 mėn | 2021 m. 01-06 mėn. | Pokytis | |||
| tūkst. EUR | % | tūkst. EUR | % | % | ||
| Lietuva | 62 877 | 37,38 | 47 829 | 44,51 | 31,46 | |
| Europos šalys | 89 705 | 53,33 | 51 247 | 47,69 | 75,04 | |
| Artimieji rytai | 8 248 | 4,90 | 972 | 0,90 | 748,56 | |
| Tolimieji rytai | 4 623 | 2,75 | 2 161 | 2,01 | 113,93 | |
| Šiaurės Amerika | 2 372 | 1,41 | 4 504 | 4,19 | -47,34 | |
| Kitos šalys | 392 | 0,23 | 748 | 0,70 | -47,59 | |
| Viso: | 168 217 | 107 461 | 56,54 |
Kietasis sūris "Rokiškio GRAND" buvo įvertintas geriausių pasaulio šefų ir somelje "2022 SUPERIOR TASTE AWARD" apdovanojimuose.
Kietajam sūriui Rokiškio GRAND buvo suteiktas dviejų aukso žvaigždžių apdovanojimas! Puikūs rezultatai!
https://taste-institute-awards.com/2022/9024961.mp4
Į kietųjų sūrių šeimą prisijungė 36 mėnesius brandintas kietasis sūris Rokiškio GRAND!
AB "Rokiškio sūris" grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose.
Rokiškio Bifi Active jogurtų asortimentą papildė jogurtas su plombyru ir vanile!
Glaistytų sūrelių šeimą papildė PROTEIN varškės sūreliai: bananų skonio, šokolado, su vanile, bei kapučino skonio. Gamindami glaistytus sūrelius su BCAA ir vitaminais K2 ir D3, siekiame padėti sveiką gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms, kad gautų reikiamų amino rūgščių ir tuo pat metu mėgautųsi skaniu užkandžiu.
Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos.
Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pieno perdirbimo verslas yra susijęs su žaliavos tiekėjais, konkurencija žaliavinio pieno rinkoje, žaliavinio pieno kainų svyravimais. Žaliavinio pieno trūkumas, skatinantis nuolatinį pieno kainų svyravimą, gali paveikti emitento veiklos rezultatus.
Specializacija fermentinių sūrių gamyboje nulemia pagrindinę pajamų dalį. Sūrių brandinimo procesas yra ganėtinai ilgas, todėl sudėtinga greitai sureaguoti į rinkos pokyčius, ir tai gali turėti įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Be to yra didelė pieno produktų konkurencija vidaus ir eksporto rinkose, pigesni lenkiški produktai, Rusijos rinkos draudimas riboja pardavimus.
Grupės kredito rizika yra susijusi su gautinomis sumomis. Rizika, kad partneriai nevykdys įsipareigojimų yra kontroliuojama. Grupė yra apdraudusi pirkėjus kredito draudimu. Klientams, turintiems didesnę finansinę riziką, taikoma išankstinio apmokėjimo už prekes sistema.
Grupės veikla yra nuolat kontroliuojama maisto saugos, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės auditų. Grupėje įdiegtos ir veikia maisto saugos sistemos.
Bendrovėje (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai. Tai užtikrina vartotojų pasitikėjimą produkto sauga.
Grupės vadovybės tikslas yra gaminti saugius ir kokybiškus pieno produiktus, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Grupė nuolat ieško gamybos optimizavimo, sąnaudų mažinimo galimybių ir siekia, kad būtų minimaliai sumažinti rizikos veiksniai ir jie maksimaliai būtų valdomi.
Rizikos veiksniai:
| Rizikos veiksnys | Rizikos šaltinis | Rizikos valdymas. |
|---|---|---|
| Ekonominiai | Smulkūs ūkiai; | Siekiant sumažinti potencialias rizikas |
| veiksniai: | Sezoniškumas; | ir jų poveikį, pieno gamintojams yra |
| Žaliavos | Konkurencija; | mokami priedai prie pieno kainos už |
| tiekimas | Ilgalaikės valstybės reguliavimo | ilgalaikį bendradarbiavimą, už |
| sistemos nebuvimas. | aukštesnius pieno kokybės rodiklius, | |
| Žaliavinio pieno kainų kitimas | lojalumą, pieno gamybos sezoniškumo | |
| žiemos ir vasaros laikotarpiais. | subalansavimą. | |
| Ženklūs pieno kainų kitimai |
Rizika valdoma papildomai |
|
| pasaulinėse rinkose. | importuojant pieną iš kitų valstybių | |
| (Estija, Latvija), bei diversifikuojant | ||
| žaliavinio pieno pirkimą iš skirtingo | ||
| dydžio tiekėjų Lietuvoje. | ||
| Priedų mokėjimas už ilgalaikį |
||
| bendradarbiavimą, lojalumą, pieno |
||
| sezoniškumo subalansavimą. | ||
| Produkcijos | Grupės pagrindinė veikla yra | Ieškojimas alternatyvų importo |
| pardavimai | pieno perdirbimas. Pagrindinis | produkcijai. |
| gaminys yra fermentinis sūris. | Asortimento didinimas. | |
| Pajamos iš sūrio pardavimo |
Naujų rinkų paieška. | |
| sudaro didžiąją pajamų dalį. | Bendradarbiavimas su verslo |
|
| Bendrovės pajamoms, pelnui ir | partneriais. | |
| pinigų srautams neigiamą įtaką | Kiekvieno kliento rizikos įvertinimas. | |
| gali daryti sūrių ir kitų produktų | ||
| –pieno cukraus , sviesto , IBK | ||
| paklausos ir kainų pokyčiai |
||
| rinkose. | ||
| Ilgo nokinimo kietojo sūrio |
||
| gamyba yra ilgas technologinis | ||
| procesas, kuris trunka nuo 9 iki | ||
| 24 mėnesių. Šis ilgas procesas | ||
| gali neigiamai paveikti |
||
| bendrovės pinigų srautus ir |
||
| veiklos rezultatus. | ||
| Vidinė konkurencija tarp vietos | ||
| gamintojų. | ||
| Pigesnė lenkiška produkcija |
||
| Lietuvos rinkoje. Pigesnės produkcijos iš kitų ES |
||
| valstybių kiekio ir asortimento | ||
| didėjimas. | ||
| Aplinkosauginiai | Savo veikloje sunaudojame |
Transporto priemonių keitimas |
| veiksniai | daug energetinių ir gamtos |
naujomis, techninė priežiūra, |
| išteklių. Tai kelia aplinkos |
eksploatavimo sąlygų kontrolė. |
|
| taršos riziką tiesiogiai ir/ar |
Hibridinio transporto parko didinimas. | |
| netiesiogiai, taip pat oro tarša iš | Energetinių išteklių tiekėjų |
| technologinių įrenginių. | pasirinkimas. Išteklių taupymas, apskaita ir kontrolės priemonės. Technologinių procesų kontrolė, automatizavimas, modernizacija. Gamtos išteklių naudojimo ir poveikio monitoringas. Garo kondensato grąžinimo sistema iš nutolusių įrenginių. Antrinio vandens įrenginių plovimams panaudojimo didinimas. Įdiegtas 1,6 MW šilumos siurblys, kuris sutaupo apie 10 % perkamos šiluminės energijos per metus. Prioritetinių tvarumo temų, pagal kurias formuojama tvarumo strategija, nustatymas. |
|---|---|
| Cheminių medžiagų naudojimas. Tai kelia riziką darbuotojams, produktams ir aplinkai. Fizinė aplinkos tarša: triukšmas, |
Darbuotojų mokymas, individualios apsaugos priemonės. Apskaita ir kontrolė. Procesų automatizavimas. Kontroliniai matavimai ir vertinimas. |
| kvapas, šviesa | Techninių priemonių diegimas. Dėmesys projektuojant. |
| Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymas. Teršalų su gamybinėmis bei paviršinėmis nuotekomis išleidimas. |
Techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygos, proceso kontrolė. Teršalų koncentracijų tyrimai, išleidžiamų teršalų apskaita. Miesto nuotekų valyklos rezervų naudojimas. Smėlio naftos gaudytuvų ir nuotakyno valymas ir priežiūra. |
| Veikloje susidarančių atliekų netinkamas tvarkymas kelią grėsmę aplinkai |
Atliekų rūšiavimas ir apskaita. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Procesų valdymas, darbuotojų mokymas. Perdavimas teisėtiems tvarkytojams. |
| Reguliavimas ir atitiktis. Rizika pasireiškia didele teisės aktų reguliavimo apimtimi ir jų pokyčiu. |
Sertifikuota vadybos sistema atitinkanti ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės. Nuolatinis teisės aktų ir pokyčių vertinimas. Nustatytų ataskaitų teikimas, vertinimas. |
| Gyventojų, aplinkinių įmonių, savivaldos interesai dėl įmonės poveikio aplinkai. Įmonė įsikūrusi pramoniniame miesto rajone ir ribojasi tiek su kitomis verslo įmonėmis tiek ir su gyvenamąja zona. |
Informacijos apie įmonės aktualijas skleidimas vietinėje spaudoje, internete. Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis, gyventojų ir verslo bendruomenėmis. Planuojamos veiklos poveikio vertinimas nustatyta tvarka |
| Gamybinėse patalpose instaliuota klimato kontrolės sistemos, kurios ne tik palaiko užduotus temperatūrinius bei drėgmės parametrus, bet dirba |
|
|---|---|
| Energetinė Įmonės veikloje sunaudojame rizika daug elektros, šiluminės energijos ir vandens. Visos gamybinės ir negamybinės įrangos veikimas pagrįstas elektros naudojimu. Tai kelia elektros energijos nepertraukiamo tiekimo riziką. Elektros energija, Šiluminės energijos (garo) ir vandens tiekimas įtakoja gamybinių technologinių procesą eigą. |
rekuperaciniu režimu. Elektros energiją tiekia nepriklausomas energijos tiekėjas sutarties sąlygomis. Paskirstymą užtikrina Energijos skirstymo operatorius. Vidutinės įtampos skirstyklos maitinamos iš dvieju nepriklausomų šaltinių, iš kurių maitinamos jėgos transformatorinės. Dingus įtampai vienoje pastotėje, tuojau maitinama iš kitos. Instaliuota 90 MW saulės elektrines. Pastovus elektros energijos kokybės (reaktyvinės galios kompensatorių) atnaujinimas. Įmonės optimizavimo sistema realiuoju laiku. Šiluminę energiją tiekia centralizuotai miestų šilumos tinklai naudojantys biokurą (medieną) Rokiškyje ir Utenoje. Šilumą taip pat gaminamės ir patys dviem katilinėmis Utenoje ir Ukmergėje kurios naudoja gamtines dujas. Griežtos pagal sutartį šiluminės energijos (garo) tiekimo sąlygos, apibrėžiant maksimalius poreikius – slėgiui ir temperatūrai. Instaliuota šiluminės energijos garu apskaita su kuria kontroliuojami bei užtikrinami atitinkamų cechų suvartojimai bei poreikiai. Gamyboje instaliuoti boileriai, ruošiantys karštą vandenį. Įdiegtas šilumos siurblys atgauna dalį šilumos iš aplinkos, sumažina pirktos šiluminės energijos kiekį apie 10%. Vandens tiekimo didžiąją dalį Rokiškio įmonė tiekia iš savo vandenvietės, ir nuotekas valo nuosavuose įrenginiuose. Griežtai kontroliuojamas technologinis nuotekų valymo įrenginių darbas, Vykdomas monitoringas teikiamos ir viešinamos ataskaitos nustatyta tvarka. Dalį vandens įsigyjame iš miesto vandenvietės, ir dalį nuotekų tvarko miesto vandentvarkos įmonė. Įmonėms Utenoje ir Ukmergėje vandens tiekimo |
| ir nuotekų valymo paslaugas tiekia miestų vandentvarkos įmonės. |
||
|---|---|---|
| Maisto sauga ir Esami ir potencialiai pavojingi kokybė rizikos veiksniai -biologiniai, cheminiai, fiziniai, alergenai. Rizikos veiksniai ir jų vertinimas apima visą produktų gamybos grandinę - nuo žaliavos pirkimo iki pateikimo |
Pagal nustatytą rizikos dydį ir pagal Codex Alimentarius Komisijos patvirtintą metodiką, nustatomos kontrolės priemonių kategorijos ir nustatytų rizikų valdymas. Veiklos kontrolės efektyvumo, |
|
| klientui Rizikos vertinimas susideda iš rizikos veiksnio atsiradimo tikimybės bei pasekmių rimtumo įvertinimo. |
siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas; Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą; Reguliarus rizikos matavimas, vertinimas, iškeltų tikslų stebėjimas |
|
| Informacijos sauga |
IT rizikos yra susijusios su nelegalios programinės naudojimu, prarastais ir neatstatomais duomenimis, jų pažeidžiamumu. |
Siekiant išvengti galimų grėsmių, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Apsisaugojimui nuo neteisėto prisijungimo prie įmonės iš išorės naudojama konfigūruojama ugniasienė. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų darbui. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programinė įranga. Sena kompiuterinė technika keičiama nauja su palaikomomis programinės įrangos versijomis. |
| Profesinės rizikos veiksniai: Fiziniai veiksniai: |
Netinkamas darbo vietos įrengimas; Neatitikimas bendrųjų minimalių reikalavimų, taikomų darbo įrenginiams; Mobilūs savaeigiai, nesavaeigiai darbo įrenginiai; Potencialiai pavojingi įrenginiai; Statinių stabilumas ir tvirtumas; |
Darbo vietos, darbo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi. Randami trūkumai, galintys turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, šalinami. Darbo įrenginių valdymo įtaisai aiškiai matomi, atpažįstami, paženklinti. Darbo įrenginiai turi valdymo sistemą, kuri leidžia juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Tam tikslui įrengti avarinio stabdymo įtaisai. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio |
| Evakavimo keliai ir išėjimai; | judančiomis dalimis darbuotojas gali |
|---|---|
| Gaisro aptikimas ir gesinimas; | būti traumuotas, tokios dalys |
| Elektros instaliacija; | uždengiamos apsaugais ir įrengti |
| Kitų įmonių veikla atliekant |
apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti |
| paslaugas bei kitus darbus |
į pavojingas zonas. Ant darbo įrenginių |
| bendrovėje. | yra reikiami saugos ir sveikatos |
| apsaugos ženklai, skirti darbuotojų |
|
| saugai užtikrinti. Darbuotojai gauna |
|
| reikiamą apie darbo įrenginių |
|
| naudojimą, jie yra mokomi darbo |
|
| vietose, instruktuojami t.y. |
|
| supažindinami su jiems galinčiais kilti | |
| pavojais dėl darbo įrenginių. | |
| Mobilūs darbo įrenginiai įrengti, |
|
| sukonstruoti taip, kad darbuotojui kiltų | |
| minimali rizika. Vykdoma tokių |
|
| įrenginių nuolatinė priežiūra, |
|
| darbuotojai važiuojantys su šiais darbo | |
| įrenginiais yra apmokomi, periodiškai | |
| tikrinama sveikata. | |
| Potencialiai pavojingi įrenginiai |
|
| bendrovėje eksploatuojami |
|
| vadovaujantis potencialiai pavojingų |
|
| įrenginių priežiūros įstatymu. Vykdoma | |
| potencialiai pavojingų įrenginių |
|
| priežiūra, skiriami potencialiai |
|
| pavojingų įrenginių priežiūros meistrai. | |
| Darbuotojai dirbantys su potencialiai | |
| pavojingais įrenginiais yra mokomi, |
|
| periodiškai tikrinamos jų žinios, |
|
| periodiškai tikrinama sveikata. | |
| Užtikrinant statinių stabilumą ir |
|
| tvirtumą, vadovaujantis statybos |
|
| techniniu reglamentu, vykdoma statinių | |
| techninė priežiūra. Atliekamas |
|
| nuolatinis statinių būklės stebėjimas, | |
| taip pat statinių periodinė ir |
|
| specializuota apžiūra. | |
| Evakavimo keliai prižiūrimi, |
|
| ženklinami. | |
| Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir |
|
| paskirtį, pastatuose esančią įrangą, |
|
| juose laikomų medžiagų savybes, pagal | |
| darbuotojų skaičių darbo vietose yra | |
| tinkamos gaisro gesinimo priemonės, | |
| gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. | |
| Gesintuvai ir gaisrinės saugos |
|
| inžinerinės sistemos yra prižiūrimos bandomos. Rekonstruotas priešgaisrinis |
|
| rezervuaras. Jis pilnai atitinka LR |
|
| numatytus atitinkamus įstatymus. |
|
| Gaisro gesinimo priemonės paženklintos. Darbo vietose įrengta vėdinimo sistema. Vėdinimo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi, atnaujinami. Darbuotojams organizuojami priešgaisrinės saugos mokymai, vykdomos pratybos. Pavojingos zonos darbo vietose ženklinamos. Darbo vietų grindys tvirtos, stabilios. Darbuotojai aprūpinami spec. avaline, kuri yra atspari slydimui. Elektros instaliacija įrengiama taip, kad nekiltų gaisro pavojus arba sprogimo pavojus, kad darbuotojai būtų apsaugoti dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija. Periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami elektros įrenginių varžų matavimai. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, išvengiant rizikos kylančios iš kitos įmonės veiklos ir jų darbuotojams kylančios rizikos iš bendrovės veiklos, parengiamas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas, |
||
|---|---|---|
| Fizikiniai: Triukšmas |
Darbo įrenginiai | paskiriami koordinuojantys asmenys. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, privalomas sveikatos tikrinimas dėl triukšmo, darbuotojų mokymas. |
| Apšvietimas | Nepakankamas ar blogai įrengtas, netinkamai prižiūrimas apšvietimas darbo vietose – vienas iš esminių profesinės rizikos veiksnių, darančių įtaką darbuotojų emocinei įtampai, mažinantis darbo našumą, didinantis nelaimingų atsitikimų skaičių. |
Atliekant profesinės rizikos vertinimą yra matuojamas apšvietimas darbo vietose. Jei apšvietimas neatitinka higienos normų reikalavimų šviestuvai yra keičiami į naujus LED šviestuvus. Jų privalumai, mažesnės energijos sąnaudos, ilgesnis jų tarnavimo laikas, didesnis efektyvumas. |
| Cheminiai veiksniai: |
Cheminių medžiagų naudojimas atliekant laboratorinius tyrimus, plaunant darbo įrenginius, patalpas. |
Įrengtos aukšto slėgio plovimo stotys, kurios pilnai kontroliuoja chemikalų, reikalingų patalpų plovimui bei dezinfekcijai dozes ir pagerina darbuotojų sąlygas. Atliekamos profesinės rizikos vertinimas darbo vietose ten, kur yra naudojamos cheminės medžiagos. Privalomi sveikatos tikrinimai. Darbuotojų informavimas ir mokymas. Asmeninių |
| apsaugos priemonių naudojimas ten kur galimi pavojingi cheminiai veiksniai. Įrengta dirbtinė vėdinimo sistema. |
||
|---|---|---|
| Ergonominiai veiksniai: |
Daugelyje darbo vietų egzistuoja rankinis darbas |
Atliekamas profesinės rizikos vertinimas. Vertinama ergonominė rizika, siekiant išvengti darbuotojų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų. Atliekamas privalomas sveikatos tikrinimas. Ergonominiams rizikos veiksniams mažinti naudojami rankiniai, elektriniai vežimėliai. Taip pat naudojami keltuvai. Išvengti sunkių svorių kėlimo bendrovėje įdiegtos robotizuotos technologijos. Vykdoma darbo vietų rotacija. 2021m. bendrovėje pradėjo veikti GRAND sūrio pakavimo linija. Jos dėka išvengiama ergonominių veiksnių – krovinių kėlimo, stūmimo, ilgalaikių fizinių pastangų, pasikartojančių per jėgą atliekamų judesių. |
| Socialiniai veiksniai: |
Darbuotojų paieška ir įdarbinimas. |
Darbuotojų paieška darbo biržoje. Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Įmonėje dirbančių darbuotojų rekomendacijos. |
| Darbuotojų kvalifikacija, bei darbuotojų integravimas į darbo procesus. |
Vidiniai įmonės resursai (skatina darbuotojus tobulėti, bei kelti kvalifikaciją). Įmonėje veikia darbuotojų veiklos vertinimo ir ugdymo sistema. Kiekvienais metais sudaromi darbuotojų ugdymo planai. Mokymai organizuojami tiek siunčiant darbuotojus į išorinius tiekėjų organizuojamus seminarus, tiek grupės viduje. |
|
| Darbuotojų išlaikymas ir kaitos mažinimas. |
Įmonė stengiasi suburti stabilų kolektyvą, palaikydama gerus santykius, suteikdama galimybes tobulėti, augti, dalyvauti sprendimų priėmime, suteikdama lengvatas darbuotojams pagal Kolektyvinę sutartį. Šie socialiniai veiksniai nepriklauso vien nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti priversta didinti investicijas robotizuojant gamybos procesus, t. y. rankinį darbą pakeisti robotais. |
Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.
Grupė yra apsidraudusi bendrąja civiline atsakomybe, kylančia dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktams ar paslaugoms. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje.
Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.
Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.
AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.
Audito komitetas stebi Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, peržiūri TFAS, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir Dukterinių įmonių veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, bei informuoja Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikia rekomendacijas dėl jų ištaisymo.
Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.
Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.
Audito komitetas teikia valdybai rekomendacijas susijusias su išorės audito įmonės parinkimu bei stebi kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.
AB "Rokiškio sūris" politika aplinkosaugos srityje - siekti efektyvaus energetinių ir gamtos išteklių naudojimo, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, rūpintis aplinka, kurioje gyvename. 2022.01.14 atnaujinta Maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politika, siekiant skatinti tvarumo kultūros sklaidą darbuotojams.
Atliktas 2020-2021 metų įmonių grupės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimas, Scope 1 ir Scope 2 sritys pagal GHG protokolą (GHG-greenhouse gases - šiltnamio efektą sukeliančios dujos), toliau dirbama su Scope 3 srities, kuri sudaro daug didesnį emisijų kiekį, vertinimu.
Pirmą kartą su 2021 metų metine finansine ataskaita kartu pateikta ir socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita už 2021 m. Pastaroji parengta pagal GRI standartą (GRI-Global Reporting Initiative- Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva).
Savo veikla labiausiai prisidedame prie 10 darnaus vystymosi tikslų, aplinkosaugos srityje koncentruojamės ties 4 tikslais: 6 Švarus vanduo ir sanitarija, 7 Prieinama ir švari energija, 12 Atsakingas vartojimas ir gamyba, 13 Kova su klimato kaita.
Esame įsipareigoję iki 2025 metų ketvirčiu sumažinti Scope 1 ir 2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir iki 2050 m. tapti neutralia rinkos dalyve.
Vidinė aplinkos apsaugos tvarka reglamentuoja organizacijos aplinkos apsaugos ir energetinių rodiklių apskaitos veiklą. Vadovaujantis šia tvarka duomenys yra analizuojami ir pateikiami vadovybei. Teikiami pasiūlymai tikslams pasiekti ir procesams gerinti, sudaromi gerinimo planai, planų įgyvendinimui skiriamos investicijos. Esame įsipareigoję laikytis Paryžiaus susitarimo, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C ir dėti pastangas, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5˚C. Tai yra moksliškai pagrįstas ilgalaikis tikslas.
Įmonė galimam poveikiui aplinkai stebėti ir analizuoti vykdo keturias aplinkos stebėjimo programas. Nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta, ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai.
Iki 2022.04.31 žalią elektros energiją tiekė UAB "Interrao". Nuo 2022.05.01 elektros energiją biržos kaina tiekia UAB "Ignitis".
UAB "Rokiškio pieno gamyba" dėl rinkoje stipriai pasikeitusių iškastinės energetinių išteklių kainų, II ketvirtį stipriai sumažino anksčiau nuosavoje katilinėje naudotas gamtines dujas šilumai gaminti į šilumą iš UAB "Utenos šilumos tinklai", šiluminę energiją iš biokuro.
Palaipsniui atnaujinamas transporto parkas. Pirmą šių metų pusmetį įsigyta 12 naujų transporto priemonių: 4 sunkvežimiai (N3), 8 lengvosios (M1, N1) transporto priemonės, 3 iš jų su hibridine pavara (viso 15 vnt.).
Klimato kaitos tikslams pasiekti rengiamas ilgalaikis strateginis veiksmų planas.
| Finansiniai rodikliai | 2022 06 30 | 2021 06 30 | Pokytis | ||
|---|---|---|---|---|---|
| +/- | proc. | ||||
| Pardavimo pajamos | tūkst. eurų | 168 217 | 107 461 |
+60 756 | +56,54 |
| Bendrasis pelnas | tūkst. eurų | 19 643 | 8 900 | +10 743 | +120,71 |
| EBITDA | tūkst. eurų | 11 844 | 2 768 | +9 076 | +327,89 |
| EBIT | tūkst. eurų | 7 298 | (1 066) |
+8 364 | - |
| Pelnas prieš mokesčius (EBT) |
tūkst. eurų | 7 087 | (1 214) |
+8 301 | - |
| Grynasis pelnas/nuostolis | tūkst. eurų | 5 781 | (989) | + 6 770 |
- |
| Ilgalaikis turtas |
tūkst. eurų | 84 415 | 79 923 | +4 492 | +5,62 |
| Trumpalaikis turtas | tūkst. eurų | 135 291 | 120 274 | +15 017 | +12,49 |
| Iš viso turto | tūkst. eurų | 219 706 | 200 197 | + 19 509 | +9,74 |
| Akcininkų nuosavybė | tūkst. eurų | 144 744 | 140 787 | +3 957 | +2,81 |
| Pelningumas | |||||
| Turto grąža [ROA] | proc. | 3,45 | (0,53) | +3,98 p.p. |
- |
| Kapitalo grąža [ROE] | proc. | 4,03 | (0,70) | +4,73 p.p. |
- |
| Bendrojo pelno marža | proc. | 11,68 | 8,28 | +3,40 p.p. |
- |
| EBITDA marža | proc. | 7,04 | 2,58 | +4,46 p.p. |
- |
| EBIT marža | proc. | 4,34 | (0,99) | +5,33 p.p. |
- |
| Pelningumo koeficientas | proc. | 4,21 | (1,13) | +5,34 p.p. | - |
| [EBT marža] | |||||
| Grynojo pelno marža | proc. | 3,44 | (0,92) | +4,36 p.p. |
- |
| Finansų struktūra | |||||
| Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis | koef. | 0,52 | 0,42 | +0,10 | - |
| Nuosavo kapitalo ir turto santykis |
koef. | 0,66 | 0,70 | -0,04 | - |
| Bendrasis likvidumo koeficientas | koef. | 2,21 | 2,53 | -0,32 | - |
| Rinkos vertės rodikliai | |||||
| Paprastųjų vardinių akcijų sk. | tūkst. | 35 868 | 35 868 | - | - |
| Vienos akcijos kaina laikotarpio pabaigoje | eur | 3,00 | 2,92 | +0,08 | 2,74 |
| Rinkos kapitalizacija laikotarpio pabaigoje | tūkst. eurų | 107 604 | 105 452 | +2 152 |
2,04 |
| Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai | koef. | 17,65 | (97,33) | - | - |
| santykis [P/E rodiklis] |
|||||
| Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai |
0,17 | (0,03) | +0,20 | - |
| Rodiklio pavadinimas | Rodiklio skaičiavimo metodika | Rodiklio reikšmė |
|---|---|---|
| EBITDA | Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, |
EBITDA – veiklos pelnas neatskaičius ilgalaikio |
| nusidėvėjimą bei amortizaciją. | turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės |
|
| sumažėjimo sąnaudų padeda investuotojams |
||
| įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš |
||
| investicijas į ilgalaikį turtą. | ||
| EBITDA marža | EBITDA / Pajamos | EBITDA santykis su pajamomis parodo įmonės |
| veiklos efektyvumą. | ||
| EBIT | Pelnas prieš mokesčius ir palūkanas, | EBIT – veiklos pelnas. EBIT yra labai svarbus |
| t.y. grynasis pelnas + pelno mokestis + | rodiklis, kadangi iš veiklos pelno mokami visi | |
| finansinės veiklos sąnaudos. | įsipareigojimai kreditoriams. Šis rodiklis gerai | |
| atspindi kompanijos galimybes generuoti pinigų | ||
| srautą. | ||
| EBT | Pelnas prieš apmokestinimą, t.y. |
Pelnas neatskaičiavus investicinės ir finansinės |
| grynasis pelnas + pelno mokestis. | veiklos grynąja verte ir pelno mokesčio. | |
| Vidutinė turto grąža |
Paskutinių 12 mėnesių veiklos pelno ir | Šis rodiklis parodo kiek įmonės turtas |
| [ROA] | paskutinių 12 mėnesių viso turto vidurkio santykis. |
efektyviai valdomas, t.y. kiek kiekvienam įmonės turto eurui tenka grynojo pelno, kuris yra vienas iš populiariausių įmonės vertinimo dydžių |
|---|---|---|
| Nuosavybės pelno norma [ROE] |
Paskutinių 12 mėnesių laikotarpio (grynojo) pelno ir paskutinių 12 mėnesių nuosavo kapitalo vidurkio santykis. |
Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grąža) parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Šis rodiklis svarbus akcininkams, įvertinant jų praeito laikotarpio investicijų į įmonės grąžą. |
| Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis |
Įsipareigojimai/Nuosavas kapitalas | Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendrų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. |
| Skolos ir turto santykis | Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/ Turtas |
Tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės finansines skolas su jos visu turtu. Koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuojama iš skolintų lėšų. |
| Skolos ir nuosavo kapitalo santykis |
Finansinės skolos (ilgalaikės+ trumpalaikės)/Nuosavas kapitalas |
Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Apskaičiuojant skolas, įvertinami visi su palūkanų mokėjimu susiję įmonės įsipareigojimai. |
| Skolos koeficientas | Įsipareigojimų ir turto santykis | Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. |
| Bendrasis likvidumo koeficientas |
Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis |
Einamojo likvidumo koeficientas parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. |
| P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) |
Akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (Grynasis pelnas/Akcijų kiekis) |
Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės praeitu laikotarpiu uždirbto grynojo pelno eurą. |
| Pelnas tenkantis vienai akcijai |
Grynasis pelnas/Akcijų kiekis | Vienos akcijos pelnas parodo, kiek įmonės uždirbto grynojo pelno tenka vienai apyvartoje esančiai akcijai. |
AB "Rokiškio sūris" grupės pardavimo pajamos 2022 m. birželio 30 d. sudarė 168 217 tūkst. eurų. Pagrindinę pajamų dalį 81 proc. sudaro sūrio ir kitų pieno produktų pardavimo pajamos. Grupės pardavimo pajamos lyginant su 2021 m. 6 mėn. padidėjo 57 proc.
Sūrių eksportas išaugo tiek apimtimis, tiek vertine išraiška, sūrių pardavimai padidėjo 42 000 tūkst. eurų.
Didžiausią įtaką pardavimų augimui (71 proc.) turėjo kainų išaugimas ir padidėjusi pieno produktų paklausa.
Dėl besikeičiančios pasaulinės pieno produktų rinkos situacijos I-ame pusmetyje gamyba orientuota tiek į šviežius, tiek į kietus sūrius.
Pieno cukraus ir kitų išrūginių produktų pardavimai buvo vykdomi sėkmingai dėl ilgalaikių kontraktų. Pieno cukrus parduotas aukštesnėmis kainomis, išaugo ir eksportinės grietinėlės bei sviesto pardavimai.
Šviežių pieno produktų rinkoje esminių pokyčių pardavimų apimtyse nebuvo, nedidelis išaugimas įvyko dėl kainų ir asortimento pokyčių.
Per 2022 m. pirmąjį pusmetį Grupė patyrė 148 574 tūkst. eurų sąnaudų, t.y. 51 proc. daugiau, lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu (98 561 tūkst. eurų).
Didžiausią įtaką sąnaudų pokyčiui turėjo padidėjusios išaugusios žaliavinio pieno, energetikos, paslaugų, medžiagų ir kuro kainos.
AB "Rokiškio sūris" grupė per 2022 metų 6 mėn. uždirbo 5 781 tūkst. eurų konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno. Per 2021 m. 6 mėn. Grupė gavo 989 tūkst. eurų konsoliduoto neaudituoto grynojo nuostolio.
Grupės teigiamą rezultatą nulėmė tai, kad 2022 metų pradžioje ženkliai padidėjo pasaulinės pieno produktų kainos. Tačiau nevaldomai didėjančios energetinių resursų kainos ir Lietuvos pieno perdirbėjų mokama didžiausia Europoje žaliavinio pieno kaina neigiamai veikė grupės finansinius rezultatus.
Veiklos pelno marža už 2022 m. 6 mėn. sudarė 4,34 proc., tuo tarpu 2021 m. 6 mėn. veiklos pelno marža - 0,99 proc.
EBITDA 2022 m. už pirmą pusmetį sudarė 11 844 tūkst. eurų t.y. 4,3 karto didesnė, negu 2021 m. (2 768 tūkst.eurų).
EBITDA marža 2022 m. pirmąjį pusmetį sudarė 7,04 proc., (2021 pusmetis: 2,58 proc).
AB "Rokiškio sūris" investicijų tikslas yra tęsti gamybos efektyvumo didinimą, pagrindinį dėmesį skiriant į gamybinius padalinius, jų įrangos modernizavimą, remontą, atnaujinimą bei energetinių resursų (garo, elektros energijos, suspausto oro), vandens paskirstymo ir paruošimo gamybai veiklas.
Kaip ir kiekvienais metais, numatoma investuoti į gamtosaugos problemų sprendimą, tvarumo diegimui. Bus investuojama ir į darbus bei remontus cechuose bei susijusiuose su gamybine veikla padaliniuose.
Tikslų įgyvendinimui ir plėtrai 2022 metais įmonių grupė numato investuoti 9,7 mln. eurų.
Per 2022 m. pirmąjį pusmetį AB "Rokiškio sūris" grupės įvykdytų investicijų vertė yra 4,0 mln. eurų. Investicijų vertę šiame pusmetyje sudaro Grand sūrio pakavimo pastatas, gamybinė įranga (gamybos, nokinimo ir sūrių pjaustymo baruose), gamybą aprtarnaujančių barų įranga, kompiuteriai, specialus transportas, žemės įsigijimas ir kt.
Pagrindinė ir didžiausia pirmo pusmečio investicija 1,4 mln. eurų AB "Rokiškio sūris" įmonėje galutinai baigta Grand sūrio pakavimo pastato statyba.
Dalis investicijų skirta sūrių gamybai ir nokinimui (transporteriai, konteineriai, svarstyklės ir kt). Įsigyta, nors ir nedidele verte, įranga pagalbiniams barams.
Pakeista naujais dalis šaldymo kompresorių ir garinių kaloriferių, įsigyta šiuolaikiška laboratorijos įranga, pakeisti stacionarūs ir nešiojami kompiuteriai. Atnaujintas pieno suvežimo ir gatavos produkcijos išvežiojimo transportas.
Dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pieno gamyba" investuota į Grand sūrio galvų pjaustymo įrangą, kompiuterius, plovimo - dezinfekavimo mašinas.
AB "Rokiškio sūris" gerai žinomas pieno pramonės profesionalas, įgyvendinantis esminius ilgalaikius vystymosi ir tvarumo plėtros tikslus, pastoviai ieškantis naujų inovatyvių sprendimų. Pagrindinis ir kasdienis Grupės uždavinys didinti savo konkurencingumą regione ir tarptautinėje rinkoje, kurti naujus, aukščiausio saugumo ir kokybės reikalavimus atitinkančius produktus.
Svarbiausias ir pagrindinis 2022 metų uždavinys Bendrovei yra pradėti ir išplėsti Grand sūrio pardavimus mažmeninėje ir maisto sektoriaus rinkose ES ir JAV. Lietuvos rinkoje įmonė planuoja išlaikyti ne mažesnius nei dabartinius pardavimus (rinkos dalis Lietuvoje ~ 22%), išgryninant vertingiausius segmentus bei siekiant susimažinti bendrą asortimento skaičių, kas yra bendra rinkos tendencijų (lentynos SKU skaičių planuoja mažintis prekybos tinklai).
Viena prioritetinių pardavimo krypčių – sustiprinti šviežių produktų bei fermentinių sūrių pardavimus kaimyninėse Pabaltijo šalyse.
INFORMACIJAAPIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS
2022 m. birželio mėn. 30 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:
| Akcijų rūšis | Akcijų skaičius (vnt.) |
Nominali vertė (EUR) |
Bendra nominali vertė (EUR) |
Įstatinio kapitalo dalis (%) |
|---|---|---|---|---|
| Paprastosios vardinės akcijos |
35 867 970 | 0,29 | 10.401.711,30 | 100,00 |
AB "Rokiškio sūris" yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, [email protected]) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo.
AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į Nasdaq Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.
Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.
Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.
Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi.
Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.
Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.
Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma.
| 2022 m. | 2021 m. | 2020 m. | |
|---|---|---|---|
| 6 mėn. | 6 mėn. | 6 mėn. | |
| Paskutinės prekybos sesijos kaina, Eur |
3,00 | 2,94 | 2,54 |
| Didžiausia kaina, Eur | 3,10 | 3,12 | 2,76 |
| Mažiausia kaina, Eur | 2,58 | 2,80 | 2,10 |
| Apyvarta, vnt. | 150 341 | 134 628 |
216 707 |
| Apyvarta, tūkst. Eur |
435 | 392 | 534 |
| Kapitalizacija, tūks. Eur | 107 604 | 105 452 | 91 105 |
Kaina EUR Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklalapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com)
Kaina EUR Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklalapis: Rokiškio sūris | Prekyba — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com)
Šaltinis – AB Nasdaq Vilnius tinklalapis: Baltijos rinkos indeksai — Nasdaq Baltijos birža (nasdaqbaltic.com)
| Grafiko duomenys: | |||
|---|---|---|---|
| Indeksas Akcija | Atidarymo vertė | Uždarymo vertė | Pok.% |
| OMX_Baltic_Benchmark_GI | 1 568,82 | 1 365,37 | -12,97 |
| OMX Vilnius_GI | 966,13 | 890,6 | -7,82 |
| RSU1L - Rokiškio sūris | 2,88 | 3 | +4,17 |
Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.
Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis.
Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašoma nauja įstatų redakcija, kurią pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
Visi Bendrovės įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Bendras AB "Rokiškio sūris" akcininkų skaičius 2022 m. birželio 30 d. buvo 5 450. (2021.06.30 – 5 404)
| Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas Įmonės kodas |
Adresas | Nuosavybės teise priklausančių |
Su kartu veikiančiais asmenimis |
|
|---|---|---|---|---|
| Paprastųjų vardinių akcijų sk. |
Kapitalo ir balsų dalis% |
Kapitalo ir balsų dalis% |
||
| UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" Įm. kodas 173748857 |
Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva |
9 758 312 | 27,21 | |
| SIA "RSU Holding", reg. Nr. 40103739795 |
Elizabetes iela 45/47, LV-1010 Riga |
8 953 883 | 24,96 | |
| Antanas Trumpa Bendrovės valdybos pirmininkas |
Sodų 41a, Rokiškis Lietuva |
7 088 663 | 19,76 | 81,93* |
| Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., CCI 50122541 |
Barbara Strozzilaan 356-360, EurBld2, 3e verdieping, 1083HN Amsterdamas, Nyderlandai |
3 586 797 | 10,00 | |
| UAB "INVL Asset Management" valdomi investiciniai ir pensijų fondai |
Gynėjų g.14, Vilnius Lietuva |
2 068 834 | 5,77 |
*Bendrą kartu veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (27,21 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA "RSU Holding" (24,96 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), strateginis investuotojas Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.,(10,00% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (19,76 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų).
Kartu veikiančių asmenų grupės pagrindas yra 2017.10.13 pasirašyta akcininkų sutartis. Šios sutarties tikslas yra:
užtikrinti bendrus veiksmus vykdant Bendrovės plėtrą;
susitarti dėl konkrečių disponavimo Bendrovės akcijomis sąlygų ir apribojimų;
1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
4) gauti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;
5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų LR Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 str. 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje;
7) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.
1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 471straipsnyje nustatytu atveju;
4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.
1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.
Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.
Akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.
Per ataskaitinį laikotarpį (2022.01.01-2022.06.30) AB "Rokiškio sūris" savų akcijų neįsigijo ir neperleido.
Pagal ankstesniais metais vykdytus savų akcijų supirkimus 2022 m. birželio 30 d. AB "Rokiškio sūris" turėjo 861 274 vnt. savų akcijų, kas sudarė 2,40 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su jau turimų savų akcijų nominalia verte neturi viršyti 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo.
Savų akcijų įsigijimui Bendrovė turi sudariusi 10,850 mln. eur rezervą. Akcijos buvo įsigytos per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendra AB "Rokiškio sūris" įsigytų akcijų kaina sudaro 2 108 397,82 EUR.
Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną.
2022 m. balandžio 30 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino audituotą konsoliduotą ir Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir Bendrovės 2021 m. pelno paskirstymą. Dividendams buvo paskirta 3 500 669,60 EUR arba 0,10 EUR vienai paprastajai vardinei akcijai.
| Metai | Dividendų suma | Dividendas vienai akcijai |
|---|---|---|
| EUR | EUR | |
| 2012 | 1.015.578,08 | 0,0290 |
| 2013 | 1.015.578,08 | 0,0290 |
| 2014 | Dividendai nebuvo mokami | |
| 2015 | 2.341.737,37 | 0,0700 |
| 2016 | 3.228.117,30 | 0,1000 |
| 2017 | 3.586.797,00 | 0,1000 |
| 2018 | 3.506.165,30 | 0,1000 |
| 2019 | 3.500.669,60 | 0,1000 |
| 2020 | 3.500.669,60 | 0,1000 |
| 2021 | 3.500.669,60 | 0,1000 |
2018 m. balandžio 27 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Dividendų politiką. Pagal šią patvirtintą politiką, Bendrovės valdyba siūlydama visuotiniam akcininkų susirinkimui skirti dividendus vadovausis pasirašyta Akcininkų sutartimi, pagal kurią, dividendams bus skiriama 100% Bendrovės finansinio laikotarpio pelno, atėmus valdybos numatytas Bendrovės lėšas investicijoms (CAPEX), apyvartiniam kapitalui ir (arba) kitiems tikslams. Bendrovės valdybai numačius dideles investavimo apimtis ir dėl to, pagal aukščiau aprašytas
dividendų skyrimo nuostatas, Bendrovės finansinio laikotarpio pelno neužtektų dividendams išmokėti, Bendrovės valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės finansinę padėtį bei tendencijas pasaulinėje pieno pramonės rinkoje, stengsis išlaikyti praėjusių finansinių laikotarpių dividendų mokėjimo tęstinumą.
Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.
Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.
Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.
Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau negu 1/3 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtintamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos.
Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gali būti skiriami, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Paskirus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu per 3 mėnesius.
Juridinių asmenų registre įregistruotuose AB "Rokiškio sūris" įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:
Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma.
AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai ir rinkodara, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, bei vindikacija. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal jiems priskirtas funkcijas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei sušaukimo tvarkos, nustatytos LR Akcinių bendrovių įstatyme.
AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Pranešimas apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai viešai paskelbiamas įstatuose nurodytame šaltinyje VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai".
Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skiltyje Investuotojams, taip pat pateikiamas prie Bendrovės pateiktų nutarimų projektų per Centrinę reglamentuojamos informacijos pateikimo bazę. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiamas Bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g. 3, LT- 42150, Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę.
Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti klausimus darbotvarkei papildyti. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Siūlymas papildyti darbotvarkę turi būti pateikiamas raštu, jį siunčiant registruotu paštu į AB "Rokiškio sūris" adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu [email protected] Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turi teisę siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Siūlymų sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juos siunčiant registruotu paštu į AB "Rokiškio sūris" adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu [email protected] Akcininkai taip pat turi teisę siūlyti sprendimų projektus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų raštu susirinkimo metu.
Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.
Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.rokiskio.com punkto skiltyje "Investuotojams".
Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtintas dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę auksčiau nurodytu adresu.
Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą.
Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti bendrovės įstatus;
2) keisti bendrovės buveinę;
3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;
4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;
5) rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
6) priimti sprendimą dėl akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos patvirtinimo;
7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; 8) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
9) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;
10) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
11) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
12) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
13) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
14) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
15) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
16) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
17) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
18) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
19) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
20) priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams,
21) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles;
22) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
23) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
24) priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais;
25) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
26) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 16 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 6 (šeši) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nariu negali būti: Bendrovės stebėtojų tarybos narys (jei Bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba), bei asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba tenkama naujai valdybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš.
Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
2022 m. balandžio 29 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas valdybos nariams paskyrė 17 tūkst. Eur tantjemų.
Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema. Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.
(Išrinkti 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime)
| Darbo patirtis | AB "Rokiškio sūris" dirbo nuo 1966 m. |
|---|---|
| 1971 - 2017 m. Bendrovės vadovas (direktorius). |
|
| Išsilavinimas | 1966 m. Kauno Politechnikos Institutas, maisto pramonės mašinų ir aparatų specialistas, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį. |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos | Tiesiogiai turi 7.088.663 vnt. akcijų (19,76 % įst. kapitalo ir balsų) Kartu su susijusiais asmenimis – 29.387.655 vnt. akcijų (81,93 % įst. kapitalo ir balsų). |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | UAB "Rokiškio pienas" (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas Pramonės g. 8, Utena) valdybos pirmininkas. UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įmonės kodas 173748857, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) akcininkas, turi 7.443 vnt., t. y. 73,84 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų. |
Darius Norkus – Bendrovės valdybos narys. Valdybos pirmininko pavaduotojas.
Valdybos narys nuo 2008 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime).
| Darbo patirtis | Nuo 2001 m. AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas |
|---|---|
| 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pardavimų ir | |
| rinkodaros direktorius. | |
| Išsilavinimas | Kauno technologijos universitetas, diplomuotas |
| inžinierius (1993m.). Baltic Management Institute, verslo | |
| administravimo magistro laipsnis (EMBA programa, 2000 | |
| m.). |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos | Akcijų neturi. |
|---|---|
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g. 3, Rokiškis) |
| akcininkas, turi 4,07 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų. |
|
| UAB "DairyHub.LT" (įmonės kodas 305831304, adr., | |
| Kauno g. 65, Ukmergė) direktorius. Šios įmonės akcijų neturi. |
|
Paul M Campbell - Bendrovės nepriklausomas valdybos narys.
| Darbo patirtis | "Osmotics Consulting Ltd." direktorius ir savininkas. |
|---|---|
| "Osmotics Consulting" teikia pieno ir kitoms žemės ūkio | |
| bendrovėms strategines, susijungimų ir įsigijimų, valdymo | |
| ir finansines konsultacijas. Paul turi daugiau nei 35 metų | |
| darbo patirtį šiose srityse: bendroji vadyba, tarptautinių | |
| bendrų įmonių steigimas ir valdymas, rinkodara, inžinerija | |
| ir finansai. Pasaulyje Paul dirbo Australijoje, JAV, | |
| Japonijoje, Lotynų Amerikoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, | |
| Europoje ir Šiaurės Afrikoje. | |
| Šiuo metu Paul M. Campbell gyvena Londone. | |
| Išsilavinimas | Kenterberio Universitetas N. Zelandijoje, Chemijos ir |
| pramonės inžinerija. | |
| Massey Universitetas N. Zelandijoje, pieno pramonės | |
| mokslų ir technologijos diplomas. | |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos |
Nuosavybės teise Bendrovės akcijų neturi. |
| Dalyvavimas kitoje veikloje | P. Campbell yra tarptautinės bendros įmonės Brazilijoje ir |
| didžiausios Čilės pieno perdirbimo bendrovės ("Soprole") | |
| direktorius. |
Valdybos narys nuo 2006 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2021.12.10 Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime)
| Darbo patirtis | Nuo 2005 m. AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Plėtros direktorius. Nuo 2020 m. AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, adr. Pramonės g.3, Rokiškis) Pieno supirkimo direktorius. |
|---|---|
| Išsilavinimas | Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos ir |
| organizacijos specialybė. | |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos |
Akcijų neturi. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 4,07 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) akcijų ir balsų; Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija) valdybos narys, akcijų neturi. |
| Darbo patirtis | 1992-2018 m. AB SEB banko skyriaus vadovas, vyriausias projektų vadovas klientų departamente. |
|---|---|
| Išsilavinimas | Aukštasis inžinierinis, Kijevo politechnikos institutas. |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos |
Akcijų neturi. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Kitų įmonių veikloje nedalyvauja. |
Jonas Vaičaitis – Bendrovės nepriklausomas valdybos narys.
| Darbo patirtis | 2006-2010 m."Bain & Company" strategijos konsultantas. 2011-2015 m. "Fonterra Europe" tiekimo direktorius. 2016-2019 m. Pardavimų direktorius "Fonterra Europe". 2019- 2021 m. "Fonterra Europe" generalinis direktorius. 2022 m. Vykdantysis direktorius Europoje (Fonterra Europe) |
|---|---|
| Išsilavinimas | VU Amsterdamo universiteto Finansų magistro laipsnis |
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos | Akcijų neturi. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | Dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje informacijos nėra. |
Bendrovei vadovauja Bendrovės vadovas (direktorius). Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.
Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir ataskaitiniame laikotarpyje) vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos LR Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.
(Bendrovės valdybos paskirtas nuo 2018.01.01)
| Darbo patirtis | AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, adr. |
|---|---|
| Pramonės g.3, Rokiškis) dirba nuo 1991 m. | |
| 2002–2006 m. AB "Rokiškio sūris" gamybos |
|
| direktorius. 2007-2017 m. AB "Rokiškio sūris" |
|
| direktoriaus pavaduotojas. | |
| Nuo 2018.01.01 AB "Rokiškio sūris" direktorius. | |
| Nuo 2007.01.02 dukterinės įmonės UAB "Rokiškio |
|
| pienas" (įmonės kodas 300561844, buveinės adresas | |
| Pramonės g.8, Utena) direktorius. | |
| Nuo 2013.04.29 dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pieno |
| gamyba" (įmonės kodas 303055649, buveinės adresas | |
|---|---|
| Pramonės g.8, Utena) direktorius. |
|
| Išsilavinimas | Kauno Technologijos Universitetas, Maisto pramonės |
| mašinų ir aparatų specialybė, Inžinierius mechanikas. |
|
| Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos |
Akcijų neturi. |
| Dalyvavimas kitų įmonių veikloje | UAB "Rokvalda" (įmonės kodas 300059165, adr. |
| Basanavičiaus g.16A-125, Vilnius) akcininkas, turintis | |
| 100 % akcijų ir balsų. | |
| Nuo 2010 m. Latvijos įmonės SIA " Kaunata" (įmonės | |
| kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., | |
| Rezeknes nov., Latvia) valdybos pirmininkas. Šios |
|
| įmonės akcijų neturi. | |
| Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA "RSU Holding" | |
| (įmonės kodas 40103739795, įmonės adresas Elizabetes | |
| iela 45/47, Riga) direktorius. Turi 92 % SIA "RSU | |
| Holding" akcijų. | |
| UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, | |
| (įmonės kodas 173748857, adr., Pramonės g.3, Rokiškis) | |
| turi 4,07 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" | |
| akcijų ir balsų; |
Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2025 m. balandžio mėn. 30 d.
Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.
Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintose AB "Rokiškio sūris" Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatuose, bei kituose Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.
Teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, bei stebėti šio audito atlikimo procesą;
Stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
Informuoti Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikti rekomendacijas dėl jų ištaisymo;
Sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.
Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.
| Pareigos | Vardas, pavardė | Pareigas eina nuo |
|---|---|---|
| Direktorius | Dalius Trumpa | 2018-01-01 |
| Finansų direktorius | Antanas Kavaliauskas | 2002-05-01 |
| Pieno supirkimo direktorius | Ramūnas Vanagas | 2020-01-01 |
| Vindikacijos direktorius | Jonas Kvedaravičius | 2002-05-01 |
| Logistikos direktorius | Jonas Kubilius | 2002-05-16 |
| Pardavimų ir rinkodaros direktorius | Darius Norkus | 2001-07-18 |
Bendrovės vadovybės nariai gauna darbo užmokestį ir gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Vadovybės premijavimo sistemų Grupėje nėra įdiegta.
2020 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino bendrovės vadovų atlygio politiką. Atlygio politika apibrėžia Bendrovės direktoriui, valdybos nariams mokamo darbo užmokesčio nustatymo tvarką, nustato piniginio atlygio už Bendrovės kolegialių valdymo ir priežiūros organų narių veiklos formas, skyrimo pagrindus ir mokėjimo tvarką, taip pat reglamentuoja kitus su atlygio už organų narių veiklą mokėjimu susijusius klausimus. Atlygio politika taikoma Vadovams (Bendrovės direktoriui ir valdybos nariams). Atlygio politika sudaryta ketverių metų laikotarpiui. Atlygio komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.
Bendrovės atlygio politika viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje www.rokiskio.com skiltyje "Investuotojams".
AB "Rokiškio sūris" grupės 2022 m. 6 mėn. vidutinis darbuotojų skaičius - 1 309, lyginant su 2021 m. pirmuoju pusmečiu jis sumažėjo 2,17 proc. arba 29 darbuotojais. 2021 m. 6 mėn. vidutinį darbuotojų skaičių sudarė 1 338 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais reorganizaciniais pakeitimais, bei darbų optimizavimu, o taip pat dėl sezoninių darbuotojų skaičiaus svyravimų.
2022 m. 6 mėn. darbininkai sudaro 80,7 %, (2021 m. I pusm. - 80,8 ) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai -18,6 % (2021 m. I pusm. – 18,6 %); vadovaujančio personalo skaičius išliko nepakitęs.
| Darbuotojų grupė | Vidutinis darbuotojų skaičius | Pokytis | |
|---|---|---|---|
| 2022.06.30 | 2021.06.30 | (%) | |
| Vadovai* | 8 | 8 | 0 |
| Specialistai | 244 | 249 | -2,00 |
| Darbininkai | 1 057 | 1 081 | -2,22 |
| Iš viso: | 1 309 | 1 338 | -2,17 |
*Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami direktoriai.
Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų:
Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
| Darbuotojų grupė | Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) EUR |
Pokytis (%) |
|
|---|---|---|---|
| 2022.06.30 | 2021.06.30 | ||
| Vadovų | 3 112 | 2 747 | +13,29 |
| Specialistų | 1 730 | 1 555 | +11,25 |
| Darbininkų | 1 541 | 1 352 | +13,98 |
| Grupės vidurkis | 1 586 | 1 292 | +22,76 |
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496, 2017.06.21.
AB "Rokiškio sūris" Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš:
1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą- sutartyje numatyta mėnesinė alga;
2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius;
3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus.
Bendrovėje nuo 2018 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.
Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją.
Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.
2020 m. rugsėjo mėn. patvirtinta Kolektyvinė sutartis. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.
Susitarimų tarp Bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tame tarpe ir su Bendrovės vadovybės nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimais. Taip pat bendrovėje nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis.
Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti 2022 m. 6 mėn. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio paaiškinamojo rašto 7 punkte.
Sandorių su susijusia šalimi sudarytų neįprastinėmis rinkos sąlygomis ir (ar) nepriskirtų Bendrovės įprastinei ūkinei veiklai, ir (ar) dariusių reikšmingą įtaką Bendrovei, jos finansams, turtui ar įsipareigojimams Bendrovė per 2022 m. 6 mėn. nebuvo sudariusi.
Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių, sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) pareigų.
Įmonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
| Sausis - birželis | |||
|---|---|---|---|
| 2022 | 2021 | ||
| Pardavimai | 168 217 | 107 461 | |
| Parduotų prekių savikaina | (148 574) | (98 561) | |
| Bendrasis pelnas | 19 643 | 8 900 | |
| Veiklos sąnaudos | (12 345) | (9 966) | |
| Veiklos pelnas/(nuostolis) | 7 298 | (1 066) | |
| Finansinės veiklos pajamos/(sąnaudos) | (211) | (148) | |
| Pelnas prieš mokesčius | 7 087 | (1 214) | |
| Pelno mokestis | (1 306) | 225 | |
| Įprastinės veiklos pelnas/(nuostolis) | 5 781 | (989) | |
| Grynasis pelnas/(nuostolis) | 5 781 | (989) | |
| Kitos bendrosios pajamos | - | - | |
| Bendrosios pajamos už metus | 5 781 | (989) |
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
| Birželio 30 d. 2022 | Gruodžio 31 d. 2021 | Birželio 30 d. 2021 | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| TURTAS | ||||||
| Ilgalaikis materialus turtas | 80 501 | 79 056 | 75 669 | |||
| Nematerialus turtas | 179 | 203 | 79 | |||
| Investicijos | 169 | 169 | 169 | |||
| Po vienerių metų gautinos sumos ir | 3 566 | 3 537 | 4 006 | |||
| suteiktos paskolos | ||||||
| 84 415 | 82 965 | 79 923 | ||||
| Trumpalaikis turtas | ||||||
| Atsargos | 65 424 | 59 030 | 67 605 | |||
| Gautinos sumos ir išankstiniai | 63 774 | 51 711 | 40 439 | |||
| apmokėjimai | ||||||
| Suteiktos paskolos | 3 373 | 2 984 | 2 608 | |||
| Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | 302 | 548 | 670 | |||
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 2 418 | 5 629 | 8 952 | |||
| 135 291 | 119 902 | 120 274 | ||||
| Turtas iš viso | 219 706 | 202 867 | 200 197 | |||
| NUOSAVYBĖ IR | ||||||
| ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
| Kapitalas ir rezervai | ||||||
| Paprastosios akcijos | 10 402 | 10 402 | 10 402 | |||
| Akcijų priedai | 18 073 | 18 073 | 18 073 | |||
| Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti | 10 850 | 10 850 | 10 850 | |||
| Nuosavos akcijos | (2 251) | (2 251) | (2 251) | |||
| Perkainojimo ir kiti rezervai | 26 697 | 27 716 | 27 487 | |||
| Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) | 80 973 | 78 304 | 76 226 | |||
| Ilgalaikiai įsipareigojimai | 144 744 | 142 480 | 140 787 | |||
| Finansinės skolos | 7 000 | 8 050 | 5 161 | |||
| Atidėtasis pelno mokesčio | 3 004 | 3 812 | 3 693 | |||
| įsipareigojimas | ||||||
| Ilgalaikiai atidėjiniai | 1 423 | 683 | 683 | |||
| Ateinančių laikotarpių pajamos | 2 288 | 4 546 | 2 377 | |||
| 13 715 | 17 091 | 11 914 | ||||
| Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||||||
| Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 32 259 | 22 864 | 20 479 | |||
| Pelno mokesčio įsipareigojimas | 1 846 | - | - | |||
| Ateinančio laikotarpio pajamos | 386 | 404 | 420 | |||
| Trumpalaikiai atidėjiniai | 1 493 | 684 | 684 | |||
| Finansinės skolos | 25 263 | 19 344 | 25 913 | |||
| 61 247 | 43 296 | 47 496 | ||||
| Nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso | 219 706 | 202 867 | 200 197 |
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
| Sausis - birželis | |||
|---|---|---|---|
| Įprastinė veikla | 2022 | 2021 | |
| Pelnas prieš apmokestinimą ir mažumos dalį Koregavimai: |
7 087 | (1 214) | |
| – nusidėvėjimas |
4 518 | 3 831 | |
| – amortizacija |
28 | 3 | |
| – pelnas nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo |
(36) | (93) | |
| – palūkanų sąnaudos |
211 | 148 | |
| – palūkanų pajamos |
(119) | (113) | |
| – gautos paramos, susijusios su ilgalaikiu materialiuoju turtu, amortizacija |
(115) | (224) | |
| – atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: |
(369) | (149) | |
| - atsargos | (6 025) | 2 108 | |
| - mokėtinos sumos | 13 003 | 3 608 | |
| - gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai | (13 619) | 317 | |
| Pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 4 564 | 8 222 | |
| Sumokėtos palūkanos | (211) | (148) | |
| Sumokėtas pelno mokestis | (431) | - | |
| Grynieji pinigų srautai iš įprastinės veiklos | 3 922 | 8074 | |
| Investicinė veikla | |||
| Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai | (5 963) | (5 838) | |
| Nematerialiojo turto pirkimai | (4) | - | |
| Ūkininkams ir darbuotojams suteiktos paskolos | (386) | - | |
| Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 36 | 133 | |
| Kitos suteiktos paskolos | (625) | (1 550) | |
| Gautos palūkanos Kitų paskolų grąžinimas |
119 792 |
113 1 437 |
|
| Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos | (6 031) | (5 705) | |
| Finansinė veikla | |||
| Gautos paskolos | 3 449 | 6 461 | |
| Sugrąžintos paskolos | (1 050) | (2 211) | |
| Akcininkams išmokėti dividendai | (3 501) | (3 501) | |
| Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos | (1 102) | 749 | |
| Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas/sumažėjimas | (3 211) | 3 118 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 5 629 | 5 834 | |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 2 418 | 8 952 |
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
| Akcinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti |
Nuosavos akcijos |
Kiti rezervai |
Nepaskirs tytas pelnas |
Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Likutis 2020 m. gruodžio 31 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 27 716 | 80 638 | 145 428 |
| Bendrosios pajamos | |||||||
| Grynasis (nuostolis)/ pelnas | (989) | (989) | |||||
| Paskirstymas į rezervus | |||||||
| Dividendai už 2020 m. | (3 501) | (3 501) | |||||
| Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas nusidėvėjimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) |
(229) | 78 | (151) | ||||
| Likutis 2021 m. birželio 30 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 27 487 | 76 226 | 140 787 |
| Bendrosios pajamos | |||||||
| Grynasis (nuostolis)/ pelnas | 1 542 | 1 542 | |||||
| Nuosavų akcijų įsigijimas | |||||||
| Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas nusidėvėjimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) |
(385) | 536 | 151 | ||||
| Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 27 102 | 78 304 | 142 480 |
| Bendrosios pajamos | |||||||
| Grynasis (nuostolis)/ pelnas | 5 781 | 5 781 | |||||
| Paskirstymas į rezervus | |||||||
| Dividendai už 2021 m. | (3 501) | (3 501) | |||||
| Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas nusidėvėjimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį) |
(405) | 389 | (16) | ||||
| Likutis 2022 m. birželio 30 d. | 10 402 | 18 073 | 10 850 | (2 251) | 26 697 | 80 973 | 144 744 |
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje.
AB "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L).
Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė ir penkios dukterinės įmonės. (2021 Bendrovė ir keturios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:
| Įsigijimo metai |
Pagrindinė veikla |
Grupės dalis (%) birželio 30 d. |
||
|---|---|---|---|---|
| Patronuojamosios įmonės | 2022 | 2021 | ||
| UAB "Rokiškio pienas" | 2006 | Pieno produktų pardavimas |
100 | 100 |
| UAB "Rokiškio pieno gamyba" |
2013 | Pieno produktų gamyba |
100 | 100 |
| SIA "Jekabpils piena kombinats" |
2005-2011 | Žaliavinio pieno surinkimas |
100 | 100 |
| SIA "Kaunata" * | 2010 | Žaliavinio pieno surinkimas |
60 | 60 |
| UAB "DairyHub.LT | 2021 | Pieno produktų gamyba |
100 | - |
* Ši dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės atskaitomybėje dėl jos nereikšmingumo.
Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės įsteigtos Lietuvoje, išskyrus SIA "Jekabpils piena kombinats" ir SIA "Kaunata", kurios yra įregistruotos Latvijoje.
Pagrindinė Grupės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.
2022 m. birželio 30 d. vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 309 ( 2021 m. birželio 30 d. – 1 338 darbuotojai).
Šios finansinės atskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių atskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.
Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte.
Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.
Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms.
Dukterinės įmonės – tai įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti jų finansų bei veiklos politiką. Paprastai tokia kontrolė užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.
Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.
Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.
Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.
Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.
Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likutinės vertės per šiuos nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius:
| Pastatai | 7 - 75 metų |
|---|---|
| Mašinos ir įrengimai | 2 – 25 metų |
| Transporto priemonės | 2 - 10 metų |
| Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas |
2 - 25 metų |
Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.
Programinė įranga, iš kurios Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos balanso prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje.
Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme yra priskiriamas laikomam iki išpirkimo termino, jeigu Įmonė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas apskaitoje tikrąja verte. Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, kurie atspindi neatgaunamas sumas.
Pajamos iš finansinio turto, laikomo iki išpirkimo termino, yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, atėmus skolinimosi išlaidas. Grynoji realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.
Suteiktos paskolos ir gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant efektyviosios palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo suma. Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatomas tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų per iš anksto nustatytus terminus. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant efektyviąją palūkanų normą, dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais jos nustatomos kaip neatgautinos.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos pereikvojimai (overdraftai). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.
Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.
Kai Bendrovė ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.
Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.
Paskolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Pelnas apmokestinamas 15 proc. (2021 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.
Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.
Pardavimo pajamas sudaro atlygio, gauto ar gautino už parduotas prekes ir paslaugas Grupei vykdant įprastinę veiklą, tikroji vertė. Pajamos apskaitomos atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir kainų nuolaidas bei eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga rizika ir nuosavybės į prekes teisės teikiama nauda.
Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant efektyvios palūkanų normos metodą.
Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse atskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.
Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Grupė ir kurios laikomos kaip nuosavos akcijos.
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.
Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta ir Grupė atitiks visas jai keliamas sąlygas.
Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančio laikotarpio pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas veiklos sąnaudomis.
Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.
Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinimą 2020 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas", kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.
Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2022 m. ir 2021 m. birželio 30 d. atitinka jų tikrąją vertę.
Vykdydama veiklą, Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.
Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.
Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais.
Grupei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2022 ir 2021 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2022 ir 2021 metais Grupės gautos paskolos su kintama palūkanų norma buvo denominuotos eurais.
Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.
2022 m. birželio 30 d. visi Grupės grynųjų pinigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros "Fitch Ratings", yra nuo A+ iki BBB. (2021 m. birželio 30 d. – nuo A+ iki BBB).
Lentelėje pateikiami visi Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones birželio 30:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose |
2 418 | 8 952 |
| Prekybos gautinos sumos |
63 774 | 35 038 |
| Suteiktos paskolos | 5 586 | 6 614 |
| 71 778 | 50 604 |
Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |||
|---|---|---|---|---|
| Kredito limitas | Gautina suma | Kredito limitas | Gautina suma | |
| Klientas A |
6 600 |
6 573 |
4 000 | 3 980 |
| Klientas B |
5 000 | 4 749 | 4 000 | 3 289 |
| Klientas C | 4 500 | 4 305 | 4 345 |
2 653 |
| Klientas D | 4 345 | 4 445 | 2 500 | 2 208 |
| Klientas E | 5 000 | 3 380 | 1 450 | 1 410 |
Grupės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.
Grupė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus
Grupės kapitalo struktūra birželio 30 d.:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Gautos paskolos Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis |
32 263 (2 418) |
31 074 (8 952) |
| Grynoji skola Akcininkų nuosavybė |
29 845 144 744 |
22 122 140 787 |
| Kapitalas iš viso |
174 589 | 162 909 |
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. birželio 30 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus.
Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.
Pagrindiniai du Grupės verslo segmentai:
Švieži pieno produktai
Sūris ir kiti pieno produktai
Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Geografinė informacija
Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Lietuva | 62 877 | 47 829 |
| Europos Sąjungos šalys | 89 705 | 51 247 |
| Artimieji rytai |
8 248 | 972 |
| Šiaurės Amerika |
2 372 | 2 161 |
| Tolimieji rytai | 4 623 | 4 504 |
| Kitos šalys | 392 | 748 |
| Viso | 168 217 | 107 461 |
Grupės pajamų analizė pagal grupes:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Prekių pardavimai | 167 716 | 106 769 |
| Suteiktos paslaugos | 501 | 692 |
| Viso: | 168 217 | 107 461 |
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.
Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.
2022 m. birželio 30 d. Grupės atsargas sudarė:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Žaliavos | 3 127 | 2 290 |
| Nebaigta gamyba | 12 778 | 8 039 |
| Pagaminta produkcija | 47 118 | 55 275 |
| Kitos atsargos | 2 401 | 2 001 |
| Iš viso atsargų |
65 424 | 67 605 |
Pagrindiniai bendrovės akcininkai:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Antanas Trumpa (Bendrovės valdybos pirmininkas) |
19,76% | 19,76% |
| UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" |
27,21% | 27,21% |
| (įkurta Lietuvoje) * | ||
| SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) * | 24,96% | 24,96% |
| Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. |
10,00% | 10,00% |
| Dalius Trumpa (Bendrovės direktorius) |
- | 0,23% |
| Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) |
15,67% | 15,44% |
| AB "Rokiškio sūris" (nuosavos akcijos) |
2,40% | 2,40% |
*Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 73,84 % UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Dalius Trumpa ( turintis 92 % SIA "RSU Holding" akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,93 % (2021 06 30 – 82,17 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų*
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.
Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.
Sandoriai su susijusiomis šalimis:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
|---|---|---|
| Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių | 3 150 | 671 |
| Ilgalaikio turto įsigijimas | - | - |
| Paslaugų pirkimai | 151 | 30 |
| Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga |
15 394 | 6 256 |
| Palūkanos už kreditą | 6 | 6 |
Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės.
Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis.
| Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai laikotarpio pabaigoje: | ||
|---|---|---|
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | |
| Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos paskolos, kurioms | ||
| nenustatytos palūkanos | 6 | 10 |
| Paskola gautina iš KB Dzūkijos pienas |
298 | 298 |
| Paskola mokėtina Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. |
2 471 | 2 701 |
| Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims | 474 | 25 |
| Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių |
5 178 | 1 962 |
Pagal 2022 m. balandžio mėn. 29 d. UAB "Rokiškio pieno gamyba" Akcininko sprendimą Nr.12; darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2021 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 1 172 742 EUR dividendų. Dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti 2022 m. gegužės mėnesį.
Grupės finansų rodikliai:
| 2022 06 30 | 2021 06 30 | 2020 06 30 | |
|---|---|---|---|
| Pajamos (tūkst. EUR) |
168 217 | 107 461 | 102 796 |
| EBITDA (tūkst. EUR) |
11 844 | 2 768 | 7 220 |
| EBITDA marža (%) | 7,04 | 2,58 | 7,02 |
| Veiklos pelnas (tūkst. EUR) |
7 298 | (1 066) |
2 524 |
| Veiklos pelno marža (%) | 4,34 | (0,99) | 2,46 |
| Pelnas vienai akcijai (EUR) |
0,17 | (0,03) | 0,06 |
| Akcijų skaičius (vnt.) | 35 867 970 |
35 867 970 |
35 867 970 |
AB "Rokiškio sūris" auditą už 2022 m. finansinius metus atliks tarptautinė audito įmonė UAB "PricewaterhouseCoopers".
2022 m. vasario 24 d. su AB SEB banku pasirašyti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB "Rokiškio sūris") buvo padidinta Perviršio limito suma iki bendros maksimalios sumos 40 mln. EUR padidinant palūkanų maržą iki 1,45 proc. Šio Perviršio limito grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario mėn. 28 d. Taip pat pratęstas bankui įkeitimas esamų ir būsimų Bendrovės lėšų bei UAB "Rokiškio pieno gamyba" nuosavybės teise priklausantis turtas.
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą Ukrainoje, kurį pasmerkė pasaulis. Rusijos režimui buvo įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos. Remiantis Grupės vadovybės atliktu galimų sankcijų pasekmių ir karo poveikio vertinimu, poveikis finansiniams Grupės įmonių rezultatams neturėtų būti reikšmingas.
Grupės vadovybė atidžiai stebi situaciją Ukrainoje ir įvedamas sankcijas, siekdama jų laikytis. Remiantis Grupės vadovybės vertinimu, dabartinė padėtis neturi įtakos Grupės esamai veiklai ir sugebėjimui tęsti veiklą.
Building tools?
Free accounts include 100 API calls/year for testing.
Have a question? We'll get back to you promptly.