Rokiskio Suris — Governance Information 2008

Apr 14, 2008

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 2007 M.

AB "ROKIŠKIO SRIS" pranešimas apie Vilniaus vertybini popieribiržoje listinguojam bendrovivaldymo kodekso laikymsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybini popieri statymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcins bendrovs "Vilniaus vertybini popieri birža" prekybos taisykli 20.5. punktu, akcin bendrov "Rokiškio sris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi Vilniaus vertybini popieri biržos patvirtinto bendrovi, kuri vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrei jo nuostat

	TAIP
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	/NE	KOMENTARAS
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindins nuostatos
Pagrindinis bendrovs tikslas turt bti vis	akcinink	interes tenkinimas, užtikrinant nuolatin akcinink
nuosavybs verts didinim.
1.1. Bendrov turt rengti ir viešai skelbti bendrovs	Taip	Bendrov viešai skelbia pltros strategij ir tikslus
pltros strategij ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip		metinse ir tarpinse ketvirtinse bendrovs veiklos
ji planuoja veikti akcinink interesais ir didinti		ataskaitose.
akcinink nuosavyb.
1.2. Vis bendrovs organ veikla turt bti sukoncentruota strategini tiksl gyvendinim,	Taip	Bendrov vadovaujasi mons strateginiu planu, pagal kur bendrovs valdymo organ misija yra sukurti ir
atsižvelgiant poreik didinti akcinink nuosavyb.		išlaikyti stipri, finansiškai pajgi ir techniškai
		moderni mon, kuriani ir maksimaliai didinani
		vertingum akcininkams.
1.3. Bendrovs priežiros ir valdymo organai turt	Taip	Bendrovs vadovas ir valdyba glaudžiai
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesns		bendradarbiaudami (bendrovs vadovas dalyvauja
naudos bendrovei ir akcininkams.		visuose valdybos posdžiuose, teikia ataskaitas apie
		bendrovs veikl, strateginio plano bei biudžeto
		vykdym, teikia rekomendacijas valdybos
		sprendimams), tuo siekdami kuo didesns naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovs priežiros ir valdymo organai turt	Taip	Valdyba bei bendrovs vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad bt gerbiamos ne tik bendrovs		gerbiamos bendrovs akcinink, darbuotoj, žaliav
akcinink, bet ir kit bendrovs veikloje		tiekj teiss ir pareigos. Darbuotojams yra suteikiama
dalyvaujani ar su ta veikla susijusi asmen		galimyb kelti kvalifikacij mokymo kursuose bei
(darbuotoj, kreditori, tiekj, klient, vietos		seminaruose Lietuvoje bei užsienio šalyse, suteikiamos
bendruomens) teiss ir interesai.		paramos pieno kio pltrai, skatinamas ekologišk ki
		krimas. Didžioji dalis darbuotoj bei pieno gamintoj
		yra bendrovs akcininkai.

II principas: Bendrovs valdymo sistema

Bendrovs valdymo sistema turt užtikrinti strategin vadovavim bendrovei, efektyvi bendrovs valdymo organpriežir, tinkam pusiausvyr ir funkcij pasiskirstym tarp bendrovs organ-, akcinink interesapsaug.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme numatyt privalom organ – visuotinio akcinink susirinkimo ir bendrovs vadovo, rekomenduojama bendrovje sudaryti tiek kolegial priežiros organ, tiek kolegial valdymo organ. Kolegiali priežiros ir valdymo organ sudarymas užtikrina valdymo ir priežiros funkcij aišk atskyrim bendrovje, bendrovs vadovo atskaitomyb bei kontrol, o tai savo ruožtu slygoja efektyvesn ir skaidresn bendrovs valdymo proces.	Ne	Bendrovs valdymo organai yra visuotinis akcinink susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovje nra sudaromas kolegialus priežiros organas – stebtoj taryba. Jos funkcijas atlieka valdyba. Bendrovs vadovas apie bendrovs veikl atsiskaito valdybai. Bendrovs vadovas nra valdybos narys.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strategin vadovavim bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovs valdymo funkcijas. Kolegialus priežiros organas yra atsakingas už efektyvi bendrovs valdymo organ veiklos priežir.	Taip	Bendrovje rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.
2.3. Jeigu bendrov nusprendžia sudaryti tik vien kolegial organ, rekomenduojama, kad tai bt priežiros organas, t.y. stebtoj taryba. Tokiu atveju stebtoj taryba yra atsakinga už efektyvi bendrovs vadovo vykdom funkcij priežir.	Ne	Bendrovje sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Valdyba savo veikloje vykto ir stebtoj tarybai priskirtas funkcijas.
2.4. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus priežiros organas turt bti sudaromas ir turt veikti III ir IV principuose išdstyta tvarka. Jeigu bendrov nusprst nesudaryti kolegialaus priežiros organo, taiau sudaryt kolegial valdymo organ – valdyb, III ir IV principai turt bti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskiriai.	Taip	Bendrovje sudarytas vienas kolegialus organas – valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV principuose išdstytos nuostatos.
2.5. Bendrovs valdymo ir priežiros organus turt sudaryti toks valdybos nari (vykdomj direktori) ir stebtoj tarybos nari (direktori konsultant) skaiius, kad atskiras asmuo arba nedidel asmen grup negalt dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Ne	Bendrovs valdyb pagal bendrovs status sudaro 5 jos nariai. Bendrov mano, kad 5 nariai yra pakankamas valdybos nari skaiius tam, kad valdyba produktyviai ir racionaliai galt priimti sprendimus ir vykdyt visuotinio akcinink susirinkimo priimtus nutarimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebtoj tarybos nariai turt bti skiriami apibržtam laikotarpiui, su galimybe bti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teiss akt leidžiamais intervalais, tam, kad bt užtikrintas btinas profesins patirties augimas ir pakankamai dažnas j statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turt bti numatyta galimyb juos atleisti, taiau ta procedra neturt bti lengvesn už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedr.	Taip	Pagal bendrovs status, Bendrovje valdyba yra renkama 4 met laikotarpiui. Kadencij skaiius nra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš bendrovs valdybos nari yra reglamentuotas LR statymais – valdybos narys gali atsistatydinti iš pareig kadencijai nesibaigus, apie tai ne vliau kaip prieš 14 dien raštu spjs bendrov.

2.7. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamo	Taip	Bendrov	valdybos	pirmininkas	nra	bendrovs
kolegialaus organo pirmininku gali bti toks asmuo,		vadovas.
kurio esamos arba buvusios pareigos nebt klitis
nepriklausomai ir nešališkai priežirai vykdyti. Kai
bendrovje nesudaroma stebtoj taryba, bet
sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovs
valdybos pirmininkas ir bendrovs vadovas nebt tas
pats asmuo. Buvs bendrovs vadovas neturt bti
tuoj pat skiriamas visuotinio akcinink susirinkimo
renkamo kolegialaus organo pirmininko post. Kai
bendrov nusprendžia nesilaikyti ši rekomendacij,
turt bti pateikiama informacija apie priemones,
kuri imtasi priežiros nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininksusirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovs visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turt užtikrinti bendrovs smulkij akcinink interes atstovavim, šio organo atskaitomyb akcininkams ir objektyvi bendrovs veiklos bei jos valdymo organpriežir.

3.1. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus	Taip	Iš 5 Bendrovs valdybos nari tik du yra Bendrovs akcininkai. Vienas valdybos narys yra žemdirbi
organas) sudarymo mechanizmas turt užtikrinti, kad		atstovas - ne akcininkas ir jo valdoma žems kio
bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovs		bendrov taip pat neturi Bendrovs akcij. Už darb
valdymo organ priežira, taip pat tinkamai		valdyboje, bendrovs valdybos nariams, visuotinio
atstovaujami smulkij akcinink interesai.		akcinink susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR
		Akcini bendrovi statymu, mokamos atlyginimas
		(tantjemos).
		Smulkiems akcininkams nra varžoma teis atstovauti j
		interesams ir turti savo atstov kolegialiame organe.
		Kiekvienas kandidatas valdybos narius, bendrovs
		akcininkus supažindina apie tai kur ir kokias pareigas jie
		eina ir ar j veikla yra susijusi su bendrove bei su
		bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

3.2. Kandidat kolegialaus organo narius vardai, pavards, informacija apie j išsilavinim, kvalifikacij, profesin patirt , einamas pareigas, kitus svarbius profesinius sipareigojimus ir potencialius interes konfliktus turt bti atskleista bendrovs akcininkams dar prieš visuotin akcinink susirinkim, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsisprsti, už kur kandidat balsuoti. Taip pat turt bti atskleistos visos aplinkybs, galinios paveikti kandidato nepriklausomum (pavyzdinis j srašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turt bti informuojamas apie vlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyius. Kolegialus organas kiekvienais metais turt kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovs metiniame pranešime.	Taip	Informacij apie kolegialaus valdymo organ narius (vardai, pavards, informacija apie j išsilavinim, kvalifikacij, profesin patirt , dalyvavim kit moni veikloje, kitus svarbius profesinius sipareigojimus) pateikiama periodinse ataskaitose.
3.3. Kai siloma paskirti kolegialaus organo nar , turt bti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galt vertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovs metiniame pranešime turt skelbti informacij apie savo sudt ir apie konkrei atskir savo nari kompetencij, tiesiogiai susijusi su j darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas valdybos narius visuotin akcinink susirinkim informuoja apie savo išsilavinim, darbin patirt , užimamas pareigas bei dalyvavim kit moni veikloje. Bendrovs valdybos nariai teikia informacij, kokiose kvalifikacijos klimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkam kolegialaus organo nari turimos kvalifikacijos pusiausvyr, kolegialus organas savo norim sudt turt nustatyti atsižvelgdamas bendrovs struktr ir veiklos pobd ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turt užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turt vairiapusi žini, nuomoni ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turt turti naujausi žini ir atitinkam patirt listinguojam bendrovi finans ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip	Bendrovje veikia Pltros ir Audito komitetas, kur sudaro 2 jos nariai, Audito komitetas vykdo nepriklausom, objektyvi stebjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikl, skirt organizacijos veiklai gerinti ir pridtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turt bti siloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovs organizacija bei veikla. Kolegialus organas turt atlikti metin patikrinim, kad bt nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo gdžius ir žinias.	Ne	Visi nauji bendrovs valdybos nariai apie bendrovs veikl bei bendrovs organizacij, bei j pasikeitimus informuojami valdybos posdžiuose.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susij esminiai interes konfliktai bt sprendžiami tinkamai, bendrovs kolegial organ turt bti išrinktas pakankamas nepriklausom nari skaiius.	Ne	Šiuo metu valdyboje nepriklausomas valdybos narys yra tik vienas narys, klausimas dl daugiau nepriklausom nari išrinkimo, laikantis nepriklausomumo kriterij, bus sprendžiamas.

3.7. Kolegialaus organo narys turt bti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminysts arba kitokie ryšiai su bendrove, j kontroliuojaniu akcininku arba j administracija, dl kuri kyla ar gali kilti interes konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomon. Kadangi vis atvej, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti nemanoma, be to, skirtingose bendrovse santykiai arba aplinkybs, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo vertinimas turt bti grindžiamas santyki ir aplinkybi turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali bti laikomas nepriklausomu, turt bti šie:

• 1) jis negali bti bendrovs arba susijusios bendrovs vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebtoj taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi bti js toki pareig;
• 2) jis negali bti bendrovs arba susijusios bendrovs darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi bti js toki pareig, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas kolegial organ kaip darbuotoj atstovas;
• 3) jis neturi gauti arba nebti gavs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovs arba susijusios bendrovs, išskyrus užmokest-, gaut už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcij pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultat priklausaniose užmokesio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensij plan nustatyt kompensacij išmokos (skaitant atidtas kompensacijas) už ankstesn darb bendrovje (su slyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vlesnmis pareigomis);
• 4) jis neturi bti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrol nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dal-);

5) jis negali turti ir per prajusius metus neturi

Bendrovje nuo 1995 m. iki 2006 m. didžij valdybos nari dal sudar nepriklausomi valdybos nariai. Pasikeitus akcinink struktrai, atsistatydinus valdybos nariams, buvo renkami nauji valdybos nariai, kurie šiuo metu neatitinka šiame kodekse nepriklausomumo vertinimo kriterij.

bti turjs svarbi verslo ryši su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turiniu verslo ryši laikytinas subjektas, kuris yra svarbus preki tiekjas arba paslaug teikjas ( skaitant finansines, teisines, patariamsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas mokas iš bendrovs arba jos grups;
6) jis negali bti ir per paskutinius trejus metus neturi bti buvs bendrovs arba susijusios bendrovs dabartins arba ankstesns išors audito mons partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi bti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovje, kurioje bendrovs vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebtoj taryba) yra direktorius konsultantas arba stebtoj tarybos narys, taip pat jis negali turti kit reikšming ryši su bendrovs vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kit bendrovi arba organ veikloje;
8) jis neturi bti js kolegialaus organo nario pareig ilgiau kaip 12 met;
9) jis neturi bti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebtoj taryba), arba 1–8 punkte nurodyt asmen artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tvai.
3.8. Nepriklausomumo svokos turin iš esms nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nusprsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dlto negali bti laikomas nepriklausomu dl ypating asmenini ar su bendrove susijusi aplinkybi.
3.9. Turt bti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kuri prijo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali bti	Ne	Iki 2006 m. iš 5 valdybos nari, valdyb sudar 3 nepriklausomi valdybos nariai. Pasikeitus akcinink struktrai, pasikeit ir valdybos sudtis. Šiuo metu yra

laikomas nepriklausomu. Kai siloma paskirti		tik vienas valdybos narys atitinkantis nepriklausomumo
kolegialaus organo nar , bendrov turt paskelbti, ar		kriterij išdstyt šiame kodekse.
laiko j nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus
organo narys neatitinka vieno ar keli šiame kodekse
nustatyt nepriklausomumo vertinimo kriterij,
bendrov turt paskelbti priežastis, kodl t nar ji
vis dlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrov
kiekviename savo metiniame pranešime turt
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Kadangi Bendrovs valdymas išlaik savo misij ir
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo		išlaik stipri, finansiškai pajgi ir techniškai moderni
tenkinami ištisus metus, bendrov turt paskelbti		mon, kuriani ir maksimaliai didinani vertingum
priežastis, kodl konkret kolegialaus organo nar		akcininkams. bei veikla buvo pelninga, ji laiko kad
laiko nepriklausomu. Kad bt užtikrintas		užteko vieno nepriklausomo valdybos nario.
informacijos, pateikiamos dl kolegialaus organo		Nepriklausomu valdybos nariu Bendrov laiko todl,
nari nepriklausomumo, tikslumas, bendrov turt		kad pasikeitus situacijai pieno rinkoje, konkuruojant
reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai		žaliavos supirkime, bet kuriuo atveju valdybos narys
patvirtint savo nepriklausomum.		žemdirbi atstovas gali pasitraukti iš valdybos nari
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams	Taip	Valdybos nariams, visuotinio akcinink susirinkimo
už j darb ir dalyvavim kolegialaus organo		sprendimu, mokamas atlyginimas (tantjemos) iš
posdžiuose gali bti atlyginama iš bendrovs lš.		bendrovs pelno.
Tokio atlyginimo dyd turt tvirtinti bendrovs
visuotinis akcinink susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininksusirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomyb

Bendrovs valdymo sistema turt užtikrinti, kad visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuot-, o jam suteiktos teiss turt užtikrinti efektyvi bendrovs valdymo organpriežir ir vis bendrovs akcinink interesapsaug.

4.1. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turt užtikrinti bendrovs finansins apskaitos ir kontrols sistemos vientisum bei skaidrum. Kolegialus organas turt nuolat teikti rekomendacijas bendrovs valdymo organams ir prižirti bei kontroliuoti j veikl valdant bendrov.	Taip	Bendrovs valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam akcinink susirinkimui atsiliepimus ir pasilymus dl bendrovs metins finansins atskaitomybs, pelno paskirstymo projekto, bendrovs metinio pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turt sžiningai, rpestingai ir atsakingai veikti bendrovs bei akcinink naudai ir j interesais, atsižvelgdami darbuotoj interesus ir visuomens gerov. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turt: a) bet kokiomis slygomis išlaikyti savo analizs, sprendim primimo ir veiksm nepriklausomum; b) nesiekti ir nepriimti joki nepagr st lengvat, kurios gali kompromituoti j nepriklausomum; c) aiškiai reikšti savo prieštaravim tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra prims sprendim, dl kuri nepriklausomas narys turi rimt	Taip	Bendrovs turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovs atžvilgiu, vadovaujasi bendrovs, o ne savo ar treij asmen interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomum priimant sprendimus.

abejoni, tokiu atveju šis narys turt padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydint, priežastis jis turt paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausaniam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turt skirti pakankamai laiko ir dmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turt sipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius sipareigojimus (ypa direktoriaus pareigas kitose bendrovse), kad jie netrukdyt tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusje kolegialaus organo posdži per bendrovs finansinius metus, apie tai turt bti informuojami bendrovs akcininkai.	Taip	Bendrovs nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareig vykdymui. Visuose valdybos posdžiuose buvo reglamentuotas valdybos nari kvorumas, kas leido valdybai konstruktyviai priimti sprendimus.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovs akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turt elgtis sžiningai ir nešališkai. Jis turt užtikrinti, kad akcininkai bt tinkamai informuojami apie bendrovs reikalus, jos strategij, rizikos valdym ir interes konflikt sprendim. Bendrovje turt bti aiškiai nustatytas kolegialaus organo nari vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir sipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrov elgiasi sžiningai ir nešališkai su bendrovs akcininkais. Akcininkai apie bendrovs reikalus informuojami statym numatyta tvarka, skelbiant informacij periodinse metinse ataskaitose bei per Centrin reglamentuojamos informacijos baz bei savo Bendrovs internetin svetain.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dl nedidels j verts arba sudarytus standartinmis slygomis vykdant prastin bendrovs veikl), sudaromi tarp bendrovs ir jos akcinink, priežiros ar valdymo organ nari, ar kit bendrovs valdymui tak darani ar galini daryti fizini ar juridini asmen, bt tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dl toki sandori tvirtinimo turt bti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tok sprendim balsuoja dauguma nepriklausom kolegialaus organo nari.	Taip	Bendrovs valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovs stat nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu. Vis sandori, kuri vert per metus vienam klientui didesn kaip 100 000 lit, bei perkant ar parduodant bet kok turt, jei vieno pirkimo ar pardavimo sandorio vert per metus su vienu klientu viršija 1 milijon lit peržiri ir vizuoja Pltros ir Audito direktorius.
4.6. Kolegialus organas turt bti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinius reikšms bendrovs veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turt bti nepriklausomas nuo bendrovs valdymo organ. Kolegialaus organo nari darbui ir sprendimams neturt daryti takos juos išrink asmenys. Bendrov turt užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai bt aprpinti pakankamais ištekliais (tarp j ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, skaitant teis gauti – ypa iš bendrovs darbuotoj – vis reikiam informacij ir teis kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo	Ne	Bendrovs valdybos nariai nra nepriklausomi nuo Bendrovs valdymo organ, išskyrus vien valdybos nar Trys valdybos bnariai iš 5 yra bendrovs darbuotojai. Bendrovs valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovs naudai, ir užtikrina nuolatin akcinink nuosavybs verts didinim.

išorinius teiss, apskaitos ar kitokius specialistus
kolegialaus organo ir jo komitet kompetencijai
priklausaniais klausimais.
4.7. Kolegialaus organo veikla turt bti organizuota	Taip	Bendrovje yra sudarytas Pltros ir Audito komitetas.
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai		Komitet sudaro 2 nariai. Pltros ir Audito komiteto
galt turti didel tak itin svarbiose srityse, kuriose		direktorius yra valdybos narys, turintis aukštj
interes konflikt galimyb yra ypa didel. Tokiomis		ekonomin išsilavinim, esantis vidaus audito
sritimis laikytini klausimai, susij su bendrovs		specialistas.
direktori skyrimu, atlyginimo bendrovs		Pltros ir Audito komitetas yra nepriklausomas,
direktoriams nustatymu ir bendrovs audito kontrole		objektyvus stebjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo
bei vertinimu. Todl tuo atveju, kai kolegialaus		veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos
organo kompetencijai yra priskirti minti klausimai,		veiklai gerinti ir pridtinei vertei kurti. Jo pagrindin
šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,		funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir
atlyginim ir audito komitetus. Bendrovs turt		skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrols
užtikrinti, kad skyrimo, atlyginim ir audito		ir priežiros proces veiksmingum bei teikti išvadas
komitetams priskirtos funkcijos bt vykdomos,		Vadovybei dl tiksl ir uždavini gyvendinimo, rizikos
taiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau		valdymo procedr, vidaus kontrols funkcionavimo.
nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovs turt		Pltros ir Audito komiteto veiklos tvarka parengta
išsamiai paaiškinti, kodl jos pasirinko alternatyv		vadovaujantis Tarptautiniais vidaus audito standartais.
požir ir kaip pasirinktas požiris atitinka trims		Skyrimo ir atlyginim komitetai Bendrovje nra
atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovse,		sudaromi, kadangi jos funkcijas atlieka Pltros ir Audito
kuri kolegialus organas turi nedaug nari, trims		komitetas.
komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats
kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams
keliamus sudties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu
atskleidžia atitinkam informacij. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo
komitetais (ypa dl j vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), turt bti taikomos, kai tinka, visam
kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitet tikslas – didinti kolegialaus	Taip	Pltros ir Audito komitetas vadovaujantis savo veiklos
organo darbo efektyvum užtikrinant, kad sprendimai		tvarka teikia kolegialiam organui rekomendacijas,
bt priimami juos tinkamai apsvarsius, ir padti		susijusias su kolegialaus organo sprendimu. Kolegialus
organizuoti darb taip, kad kolegialaus organo		organas išlieka visiškai atsakingas už savo
sprendimams nedaryt takos esminiai interes		kompetencijos ribose priimamus sprendimus ir priima
konfliktai. Komitetai turt teikti kolegialiam organui		galutinius sprendimus
rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, taiau galutin sprendim priima pats
kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus
nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo
kompetencijos ar perkelti j komitetams. Kolegialus
organas išlieka visiškai atsakingas už savo
kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turt	Ne	Pltros ir Audito komitetas sudarytas iš dviej nari,
susidti bent iš trij nari. Bendrovse, kuriose		kuris vienas iš nari yra Pltros ir Audito direktorius ir
kolegialaus organo nari yra nedaug, išimties tvarka		yra valdybos narys. Kitas narys yra dirbantis
komitetai gali bti sudaryti tik iš dviej nari.		Bendrovje.
Kiekvieno komiteto nari daugum turt sudaryti
nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju,
kai bendrovje stebtoj taryba nesudaroma,
atlyginim ir audito komitetai turt bti sudaryti
išimtinai iš direktori konsultant.

4.10. Kiekvieno kurto komiteto galiojimus turt nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turt vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatyt galiojim ir reguliariai informuoti kolegial organ apie savo veikl ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto galiojimai, apibržiantys jo vaidmen ir nurodantys jo teises bei pareigas, turt bti paskelbti bent kart per metus (kaip dalis informacijos, kuri bendrov kasmet skelbia apie savo valdymo struktr ir praktik). Bendrovs taip pat kasmet savo metiniame pranešime turt skelbti esam komitet pranešimus apie j sudt , posdži skaii ir nari dalyvavim posdžiuose per prajusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turt patvirtinti, kad j tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kuri buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Pltros ir Audito komiteto darbo tvark tvirtina Valdyba. Šis komitetas apie savo veikl ir rezultatus informuoja valdyb.
4.11. Siekiant užtikrinti komitet savarankiškum ir objektyvum, kolegialaus organo nariai, kurie nra komiteto nariai, paprastai turt turti teis dalyvauti komiteto posdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posdyje dalyvaut tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turt bti sudarytos slygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turt bti daroma, reikt nurodyti komiteto veikl reglamentuojaniose taisyklse.	Taip	Komiteto posdžiuose dalyvauja Bendrovs vadovas bei atsakingi Bendrovs darbuotojai, atsakingi už svarstom klausim veiklos sritis.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindins skyrimo komiteto funkcijos turt bti šios: 1) parinkti kandidatus laisvas valdymo organ nari vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turt vertinti gdži, žini ir patirties pusiausvyr valdymo organe, parengti funkcij ir sugebjim, kuri reikia konkreiam postui, apraš ir vertinti pareigojimui atlikti reikaling laik. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovs akcinink pasilytus kandidatus kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiros ir valdymo organ struktr, dyd , sudt ir veikl, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiam pokyi; 3) reguliariai vertinti atskir direktori gdžius, žinias bei patirt ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiam dmes skirti tstinumo planavimui; 5) peržirti valdymo organ politik dl vyresniosios vadovybs rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turt apsvarstyti kit	Ne	Bendrov nra sudarytas Skyrimo komitetas. Daugum šio komiteto funkcij atlieka Pltros ir Audito komitetas.

asmen, skaitant administracij ir akcininkus, pateiktus pasilymus. Kai sprendžiami klausimai, susij su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebtoj taryba) ir vyresnija vadovybe, turt bti konsultuojamasi su bendrovs vadovu, suteikiant jam teis teikti pasilymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginim komitetas. 4.13.1. Pagrindins atlyginim komiteto funkcijos turt bti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasilymus dl valdymo organ nari ir vykdomj direktori atlyginim politikos. Tokia politika turt apimti visas atlyginimo formas, skaitant fiksuot atlyginim, nuo veiklos rezultat priklausanio atlyginimo sistemas, pensij modelius ir išeitines išmokas. Pasilymai, susij su nuo veiklos rezultat priklausanio atlyginimo sistemomis, turt bti pateikiami kartu su rekomendacijomis dl su tuo susijusi tiksl ir vertinimo kriterij, kuri tikslas – tinkamai suderinti vykdomj direktori ir valdymo organ nari atlyginim su bendrovs kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcinink interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasilymus dl individuali atlyginim vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams siekiant, kad jie atitikt bendrovs atlyginim politik ir ši asmen veiklos vertinim. Vykdydamas ši funkcij, komitetas turt bti gerai informuotas apie bendr atlyginim, kur vykdomieji direktoriai ir valdymo organ nariai gauna iš kit susijusi bendrovi; 3) teikti kolegialiam organui pasilymus dl tinkam sutari su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais form; 4) padti kolegialiam organui prižirti, kaip bendrov laikosi galiojani nuostat dl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypa dl galiojanios atlyginim politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams bendras rekomendacijas dl vyresniosios vadovybs (kaip apibržta paties kolegialaus organo) atlyginim dydžio ir struktros, taip pat stebti vyresniosios vadovybs atlyginim dyd ir struktr, remiantis atitinkama informacija, kuri pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organ nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia sprsti skatinimo klausim, susijus su akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonmis, kurios gali bti taikomos direktoriams	Ne	Bendrov nra sudarytas Atlyginim komitetas. Bendrovje bus svarstomas klausimas dl šio komiteto sukrimo, ar šiam komitetui priskirt funkcij pavedimo kitam komitetui.

arba kitiems darbuotojams, komitetas turt: 1) apsvarstyti bendr toki skatinimo sistem taikymo politik, ypating dmes skirdamas skatinimui, susijusiam su akcij pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasilymus; 2) išnagrinti informacij, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovs metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcinink susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasilymus dl pasirinkimo sandori pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandori perkant akcijas alternatyvos apibržiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginim komitetas, sprsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turt pasidomti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovs vadovo nuomone dl kit vykdomj direktori ir valdymo organ nari atlyginim.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindins audito komiteto funkcijos turt bti šios: 1) stebti bendrovs teikiamos finansins informacijos vientisum, ypating dmes skiriant bendrovs ir jos grups naudojam apskaitos metod tinkamumui ir nuoseklumui ( skaitant bendrovi grups finansini atskaitomybi konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kart per metus peržirti vidaus kontrols ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindins rizikos ( skaitant rizik, susijusi su galiojani statym ir taisykli laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcij veiksmingum, be kita ko, teikiant rekomendacijas dl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovs administracija reaguoja šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovje nra vidaus audito funkcijos, komitetas poreik turti ši funkcij turt vertinti bent kart per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išors audito mons parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovs visuotinis akcinink susirinkimas) bei sutarties su audito mone slygomis. Komitetas turt ištirti situacijas, dl kuri audito monei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dl tokiu atveju btin veiksm; 5) stebti išors audito mons nepriklausomum ir objektyvum, ypa svarbu patikrinti, ar audito mon	Taip	Pltros ir Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridtinei vertei kurti. Jo pagrindin funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrols ir priežiros proces veiksmingum bei teikti išvadas Valdybai ir Vadovybei dl tiksl ir uždavini gyvendinimo, rizikos valdymo procedr, vidaus kontrols funkcionavimo. Pltros ir Audito komiteto veiklos tvarka parengta vadovaujantis Tarptautiniais vidaus audito standartais.

atsižvelgia reikalavimus, susijusius su audito partneri rotacija, taip pat b tina patikrinti atlyginimo, kur bendrov moka audito monei, dyd ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti keli esminiams interes konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išor s audito mon s skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito monei bei jos tinklui moka bendrov ir jos grup , tur t nuolat priži r ti ne audito paslaug pob d ir mast . Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguž s 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB tvirtintais principais ir gair mis, tur t nustatyti ir taikyti formali politik , apibr žian i ne audito paslaug ršis, kuri pirkimas iš audito mon s yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrin jus ir c) leidžiamas be kreipimosi komitet ;

6) tikrinti išor s audito proceso veiksmingum ir administracijos reakcij rekomendacijas, kurias audito mon pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai tur t b ti aprpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov s apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov s administracija tur t informuoti audito komitet apie svarbi ir ne prast sandori apskaitos b dus, kai apskaita gali b ti vykdoma skirtingais b dais. Šiuo atveju ypatingas d mesys tur t b ti skiriamas bendrov s veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties mones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas tur t nuspr sti, ar jo pos džiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov s vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskait ), vidaus auditorius ir išor s auditorius. Komitetas tur t tur ti galimyb prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams.

4.14.4. Vidaus ir išor s auditoriams tur t b ti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb s susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur t veikti kaip pagrindin instancija ryšiams su vidaus ir išor s auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas tur t b ti informuotas apie vidaus auditori darbo program ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodin santrauk . Audito komitetas taip pat tur t b ti informuotas apie išor s auditori darbo program ir tur t iš audito mon s gauti ataskait , kurioje b t aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito mon s ir bendrov s bei jos grup s. Komitetas tur t laiku gauti informacij apie

visus su bendrovs auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas turt tikrinti, ar bendrov laikosi galiojani nuostat, reglamentuojani darbuotoj galimyb pateikti skund arba anonimiškai pranešti apie tarimus, kad bendrovje daromi svarbs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turt užtikrinti, kad bt nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam toki klausim tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas turt teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kart per šešis mnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metins ir puss met ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turt
atlikti savo veiklos vertinim. Jis turt apimti kolegialaus organo struktros, darbo organizavimo ir gebjimo veikti kaip grup vertinim, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinim bei vertinim, ar kolegialus organas pasiek nustatyt veiklos tiksl. Kolegialus organas turt bent kart per metus paskelbti (kaip dal informacijos, kuri bendrov kasmet skelbia apie savo valdymo struktras ir praktik) atitinkam informacij apie savo vidin organizacij ir veiklos procedras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyius nulm kolegialaus organo atliktas savo veiklos vertinimas.	Ne	Bendrovje nra valdybos veiklos vertinimo praktikos.

V principas: Bendrovs kolegiali organdarbo tvarka

Bendrovje nustatyta kolegiali priežiros ir valdymo organ darbo tvarka turt užtikrinti efektyv ši organ darb ir sprendim primim, skatinti aktyv bendrovs organbendradarbiavim.

5.1. Bendrovs kolegialiems priežiros ir valdymo	Taip	Bendrovs Valdybos posdžiams, vadovaujantis
organams (šiame principe svoka kolegials organai		patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja
apima tiek kolegialius priežiros, tiek valdymo		valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra
organus) vadovauja ši organ pirmininkai.		atsakingas už kolegialaus organo posdži tinkam
Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už		sušaukim, užtikrina tinkam vis valdybos nari
kolegialaus organo posdži tinkam sušaukim.		informavim apie šaukiam posd ir posdžio
Pirmininkas turt užtikrinti tinkam vis kolegialaus		darbotvark. Jis taip pat užtikrina tinkam tvark ir
organo nari informavim apie šaukiam posd ir		darbing atmosfer posdžio metu.
posdžio darbotvark. Jis taip pat turt užtikrinti
tinkam vadovavim kolegialaus organo posdžiams
bei tvark ir darbing atmosfer posdžio metu.

5.2. Bendrovs kolegiali organ posdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtint grafik. Kiekviena bendrov pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegiali organ posdžius, taiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad bt užtikrintas nepertraukiamas esmini bendrovs valdymo klausim sprendimas. Bendrovs stebtoj tarybos posdžiai turt bti šaukiami bent kart per met ketvirt , o bendrovs valdybos posdžiai – bent kart per mnes	Taip	Valdybos posdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtint grafik, t. y ne reiau kaip kart per 3 mnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posdžio kartu su pranešimu apie posdžio šaukim siuniama raštiška valdybos posdžio darbotvark, nurodant klausimus, kurie bus nagrinjami posdyje. Planinius valdybos posdžius kvieia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiam posd turt bti informuojami iš anksto, kad turt pakankamai laiko tinkamai pasirengti posdyje nagrinjam klausim svarstymui ir galt vykti naudinga diskusija, po kurios bt priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiam posd kolegialaus organo nariams turt bti pateikta visa reikalinga, su posdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvark posdžio metu neturt bti keiiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidliotinai reikia sprsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Visiems valdybos nariams ne vliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posdžio kartu su pranešimu apie posdžio šaukim siuniama raštiška valdybos posdžio darbotvark, nurodant klausimus, kurie bus nagrinjami posdyje. Planinius valdybos posdžius kvieia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. Darbotvark posdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis bt neatidliotinai sprendžiamas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovs kolegiali organ darb bei užtikrinti efektyv sprendim primimo proces, bendrovs kolegiali priežiros ir valdymo organ pirmininkai turt tarpusavyje derinti šaukiam posdži datas, j darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti sprsdami kitus su bendrovs valdymu susijusius klausimus. Bendrovs stebtoj tarybos posdžiai turt bti atviri bendrovs valdybos nariams, ypa tais atvejais, kai posdyje svarstomi klausimai, susij su valdybos nari atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovje nra sudaroma stebtoj taryba, todl šios nuostatos bendrov negali laikytis.

VI principas: Nešališkas akcinink traktavimas ir akcininkteiss

Bendrovs valdymo sistema turt užtikrinti nešališk vis akcinink-, skaitant smulkiuosius bei užsienieius, traktavim. Bendrovs valdymo sistema turt apsaugoti akcininkteises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovs kapital sudaryt tik tokios akcijos, kurios j turtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybs, dividend ir kitas teises.	Taip	Bendrovs statin kapital sudaro 42 716 530 paprastj vardini akcij. Vienos akcijos nominali vert 1 litas. Visiems Bendrovs akcij savininkams suteikiamos vienodos turtins ir neturtins teiss, išskyrus Bendrovs savoms supirktoms akcijoms turtins ir neturtins teiss nesuteikiamos. Bendrov turi supirkusi 1 457 650 sav akcij, kas sudaro 3,41 proc. Bendrovs statinio kapitalo.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams	Taip	Bendrov sudaro slygas investuotojams susipažinti su
slygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti		išleidžiam nauj ar jau išleist akcij suteikiamomis
su išleidžiam nauj ar jau išleist akcij		teismis.

suteikiamomis teismis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbs sandoriai, tokie kaip bendrovs turto perleidimas, investavimas, keitimas ar kitoks apsunkinimas, turt gauti visuotinio akcinink susirinkimo pritarim. Visiems akcininkams turt bti sudarytos vienodos galimybs susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, skaitant pamint sandori tvirtinim.	Taip	Visuotinio akcinink susirinkimo pritarimas gaunamas svarbiems sandoriams, kuri kriterijai nustatyti LR Akcini bendrovi statyme bei Bendrovs statuose ir apie kuriuos yra iš anksto supažindinami akcininkai.
6.4. Visuotini akcinink susirinkim sušaukimo ir vedimo procedros turt sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturt pažeisti akcinink teisi bei interes. Pasirinkta visuotinio akcinink susirinkimo vieta, data ir laikas neturt užkirsti kelio aktyviam akcinink dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovs akcininkams dar iki visuotinio akcinink susirinkimo turt bti suteikta galimyb užduoti bendrovs priežiros ir valdymo organ nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcinink susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus juos.	Taip	Bendrovje visuotinis akcinink susirinkimas šaukiamas laikantis LR Akcini bendrovi statymo nuostat. Visuotiniai akcinink susirinkimai vyksta pagrindinje Bendrovs buveinje – Rokiškyje. Visiems bendrovs akcininkams dar iki visuotinio akcinink susirinkimo, kaip to reikalauja LR Akcini bendrovi statymas, sudaroma galimyb susipažinti su susirinkimo medžiaga ne vliau kaip 10 dien iki susirinkimo. Taip pat sudaroma galimyb gauti informacij apie šaukiam susirinkim ir jame svarstomus darbotvarks klausimus viešai paskelbiant atsakingo asmens telefono numer
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcinink susirinkimui parengtus dokumentus, skaitant susirinkimo sprendim projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovs interneto tinklalapyje. Visuotinio akcinink susirinkimo protokol po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovs interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniei teis susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminti dokumentai turt bti skelbiami ir angl kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovs interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali bti skelbiama ne visa dokument apimtis, jei j viešas paskelbimas galt pakenkti bendrovei arba bt atskleistos bendrovs komercins paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcinink susirinkimui parengti dokumentai, skaitant susirinkimo sprendim projektai, vadovaujantis LR Akcini bendrovi statymo nustatyta tvarka, ne vliau kaip likus 10 dien iki visuotinio akcinink susirinkimo, akcininkams sudaroma galimyb susipažinti viešai lietuvi ir angl kalbomis skelbiami OMX tinklapyje, bei Bendrovs internetiniame puslapyje. Visuotinio akcinink susirinkimo patvirtinti sprendimai, skaitant finansin atskaitomyb, audito ataskait, metin pranešim, stat pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvi ir angl kalbomis per OMX Centrin reglamentuojamos informacijos baz, bei Bendrovs internetiniame puslapyje.
6.6. Akcininkams turt bti sudarytos galimybs balsuoti akcinink susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturt bti daroma joki klii balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrj balsavimo biuleten	Taip	Bendrovs akcininkai turi teis dalyvauti visuotiniame akcinink susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstov, jeigu asmuo turi tinkam galiojim arba su juo sudaryta balsavimo teiss perleidimo sutartis teiss akt nustatyta tvarka, taip pat Bendrov sudaro slygas akcininkams balsuoti užpildant bendrj balsavimo biuleten , kaip numato LR Akcini bendrovi statymas.
6.7. Siekiant padidinti akcinink galimybes dalyvauti akcinink susirinkimuose, bendrovms rekomenduojama balsavimo procese plaiau taikyti modernias technologijas ir tokiu bdu sudaryti akcininkams galimyb balsuoti akcinink susirinkimuose naudojantis telekomunikacij galiniais renginiais. Tokiais atvejais turi bti užtikrintas	Ne	Bendrov nesilaiko šios rekomendacijos nuostat, kadangi nra galimybs identifikuoti balsuojanio asmens parašo, bei nra užtikrinta teksto apsauga.

telekomunikacij rengini saugumas, teksto apsauga,
galimyb identifikuoti balsuojanio asmens paraš. Be
to, bendrovs galt sudaryti slygas akcininkams,
ypa užsienieiams, akcinink susirinkimus stebti
pasinaudojant moderni technologij priemonmis.

VII principas: Interes konfliktvengimas ir atskleidimas

Bendrovs valdymo sistema turt skatinti bendrovs organ narius vengti interes konflikt bei užtikrinti skaidr ir efektyv bendrovs organ nari interes konflikt atskleidimo mechanizm.

7.1. Bendrovs priežiros ir valdymo organo narys turt vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovs interesams. Jeigu tokia situacija vis dlto atsirado, bendrovs priežiros ar valdymo organo narys turt per proting termin pranešti kitiems to paties organo nariams arba j išrinkusiam bendrovs organui, arba bendrovs akcininkams apie toki interes prieštaravimo situacij, nurodyti interes pobd ir, jeigu manoma, vert.	Taip	Bendrov laikosi ši rekomendacij.
7.2. Bendrovs priežiros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovs turto, kurio naudojimas specialiai su juo nra aptartas, su savo turtu arba naudoti j arba informacij, kuri jis gauna bdamas bendrovs organo nariu, asmeninei naudai ar treiojo asmens naudai gauti be bendrovs visuotinio akcinink susirinkimo ar jo galioto kito bendrovs organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovs priežiros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandor su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tok sandor (išskyrus mažareikšmius dl nedidels j verts arba sudarytus vykdant prastin bendrovs veikl bei standartinmis slygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, rašant tai posdžio protokol, pranešti kitiems to paties organo nariams arba j išrinkusiam bendrovs organui, arba bendrovs akcininkams. Šioje rekomendacijoje vardyt sandori sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovs priežiros ir valdymo organo narys turt susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dl sandori ar kitoki klausim, su kuriais jis susijs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrov laikosi šios rekomendacijos. Bendrovs valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dl sandori ar kitoki klausim, su kuriais jis susijs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovs atlyginimpolitika

Bendrovje nustatyta atlyginim politikos bei direktori atlyginim tvirtinimo, peržirjimo ir paskelbimo tvarka turt užkirsti keli galimiems interes konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktori atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovs atlyginim politikos bei direktori atlyginimviešum ir skaidrum.

8.1. Bendrov turt paskelbti savo atlyginim politikos ataskait (toliau – atlyginim ataskaita). Ši ataskaita turt bti paskelbta kaip bendrovs metinio pranešimo dalis. Atlyginim ataskaita taip pat turt bti skelbiama bendrovs interneto tinklalapyje.	Ne	Bendrov skelbia tik bendr informacij apie vadov atlyginimo dyd bei Bendrovs specialist ir darbinink atlyginim vidurkius. Ši informacija viešai skelbiama Bendrovs metiniame pranešime. Kita informacija viešai neskelbiama.
8.2. Atlyginim ataskaitoje daugiausia dmesio turt bti skiriama bendrovs direktori atlyginim politikai ateinaniais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turt bti apžvelgiama, kaip atlyginim politika buvo gyvendinama prajusiais finansiniais metais. Ypatingas dmesys turt bti skiriamas esminiams bendrovs atlyginim politikos pokyiams, lyginant su prajusiais finansiniais metais.	Ne	Skelbiama informacija tik kaip nurodyta 8.1.punkte.
8.3. Atlyginim ataskaitoje turt bti pateikta bent ši informacija: 1) direktori atlyginim kintam ir nekintam sudedamj dali santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultat kriterijus, kuriais grindžiama teis dalyvauti akcij pasirinkimo sandoriuose, teis akcijas arba kintamas sudedamsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultat ryš ; 4) pagrindiniai metini premij sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir j pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išjimo pensij schemos pagrindini savybi aprašymas; taiau atlyginim ataskaitoje neturt bti komerciniu požiriu neskelbtinos informacijos.	Taip	Bendrovje nuo 2004 m. yra taikoma apmokjimo už darb tvarka, kurioje yra laikomasi vis šio punkto nuostat. Ši tvark tvirtina Bendrovs vadovas.
8.4. Atlyginim ataskaitoje taip pat turt bti apibendrinama ir paaiškinama bendrovs politika, susijusi su sutari, sudarom su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais, slygomis. Tai turt apimti, inter alia, informacij apie sutari su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais trukm, taikomus pranešimo apie išjim iš darbo terminus ir išsami informacij apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutari su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Kadangi Bendrovje nra sudarytas Atlyginim komitetas, laikomasi tik 8.3 p. nustatyt nuostat. Informacij apie išmokas ir paskolas valdybos nariams yra viešai pateikiama metiniame prospekte – ataskaitoje. Bendrov planuoja savo veikloje atsižvelgti šias nuostatas.

8.5. Be to, turt bti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendim primimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovs direktori atlyginim politika. Informacija turt apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto galiojimus ir sudt , su bendrove nesusijusi konsultant, kuri paslaugomis naudotasi nustatant atlyginim politik, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcinink susirinkimo vaidmen	Ne
8.6. Nemenkinant organ, atsaking už direktori atlyginim nustatym, vaidmens, atlyginim politika arba bet kuris esminis atlyginim politikos pokytis turt bti traukiamas metinio visuotinio akcinink susirinkimo darbotvark. Atlyginim ataskaita turt bti pateikiama akcinink balsavimui metiniame visuotiniame akcinink susirinkime. Balsavimas gali bti privalomojo arba patariamojo pobdžio.	Ne	Bendrov viešai neskelbia atlyginim politikos, nes tai mano, kad tai yra konfidenciali informacija. Bendrov pateikia toki informacija, kokios reikalauja LR Vertybini popieri statymo nuostatos.
8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turt bti išsamiai paskelbiama atlyginim ataskaitoje. Šiame dokumente turt bti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvien asmen , kuris bendrovje jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkam finansini met laikotarpiu. 8.7.1. Turt bti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokta arba moktina direktoriui už paslaugas, suteiktas prajusiais finansiniais metais, skaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesius, nustatytus metiniame visuotiniame akcinink susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios mons, priklausanios tai paiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dl kuri tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal statymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso prastinms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organ nariui, pasitraukusiam iš savo pareig prajusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaiiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert, jeigu tokia	Ne	Bendrov metiniame pranešime atskleidžia informacij apie per ataskaitin laikotarp išmokt atlyginim, tantjem, kit išmok bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkanius vienam valdybos, administracijos nariui. Informacija pateikiama pagal atskiras ši asmen kategorijas, t.y. atskirai valdybai ir administracijai. Taip pat nurodomos išvardintiems asmenims paskirtos paskolos, suteiktos garantijos ir laidavimai. Bendrovs metinis pranešimas viešai skelbiamas Bendrovs interneto tinklapyje bei dedamas Centrins reglamentuojamos informacijos baz.

nauda neturi bti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.7.2. Turt bti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teismis dalyvauti akcij pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotoj skatinimo akcijomis sistemomis: 1) prajusiais finansiniais metais bendrovs pasilyt akcij pasirinkimo sandori arba suteikt akcij skaiius ir taikymo slygos; 2) akcij pasirinkimo sandori skaiius, realizuotas per prajusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcij skaii bei realizavimo kain, arba dalyvavimo darbuotoj skatinimo akcijomis sistemoje vert finansini met pabaigoje; 3) finansini met pabaigoje nerealizuotas akcij pasirinkimo sandori skaiius, j realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindins teisi gyvendinimo slygos; 4) visi esam akcij pasirinkimo sandori slyg pokyiai ateinaniais finansiniais metais. 8.7.3. Turt bti pateikiama ši su papildom pensij schemomis susijusi informacija: 1) kai pensij schema yra apibržt išmok, pagal j direktori sukaupt išmok pokyiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensij schema yra apibržt mok, išsami informacija apie mokas, kurias už direktori sumokjo arba turt sumokti bendrov atitinkamais finansiniais metais. 8.7.4. Turt bti nurodytos sumos, kurias bendrov arba bet kuri dukterin bendrov ar mon, traukta bendrovs konsoliduot metin finansin atskaitomyb, išmokjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkam finansini met laikotarpiu, skaitant nesumoktas sumas ir palkan norm.
8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis teismis sigyti akcij arba bti atlyginamam remiantis akcij kain pokyiais, iki j taikymo pradžios turt pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcinink susirinkime priimdami atitinkam sprendim. Pritarimas turt bti susijs su paia schema ir akcininkai neturt sprsti dl atskiriems direktoriams pagal t schem suteikiamos akcijomis pagr stos naudos. Visiems esminiams schem slyg pakeitimams iki j taikymo pradžios taip pat turt pritarti akcininkai, priimdami sprendim metiniame visuotiniame akcinink susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turt bti informuoti apie visas silom pakeitim slygas ir	Ne	Bendrov netaiko schem, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis teismis sigyti akcij arba bti atlyginamam remiantis akcij kain pokyiais.

gauti paaiškinim apie si lom pakeitim poveik
8.9. Metinio visuotinio akcinink susirinkimo
pritarimas tur t b ti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis
akcijomis pagr stomis schemomis, skaitant akcij
pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcij skai iaus nustatymas ir
pagrindin s akcij suteikimo tvarkos s lygos;
3) laikotarpis, per kur pasirinkimo sandoriai gali b ti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandori
realizavimo kainos poky io nustatymo s lygos, jeigu
statymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaik s direktori skatinimo schemos,
kurios panašiomis s lygomis n ra si lomos visiems
kitiems bendrov s darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcinink susirinkime taip
pat tur t b ti nustatytas galutinis terminas, per kur
už direktori atlyginim atsakingas organas gali
paskirti šiame punkte išvardyt tip kompensacijas
atskiriems direktoriams.
8.10. Jeigu leidžia nacionalin teis arba bendrov s
statai, kiekvienam pasirinkimo sandori su nuolaida
modeliui, pagal kur yra suteikiamos teis s pasirašyti
akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojan ia t dien ,
kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina,
nustatyta per kelet dien prieš realizavimo kainos
nustatym , taip pat tur t pritarti akcininkai.
8.11. 8.8 ir 8.9 punktai netur t b ti taikomi
schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis
slygomis silomas bendrovs darbuotojams arba bet
kurios dukterin s mon s darbuotojams, kurie turi
teis dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta
metiniame visuotiniame akcinink susirinkime.
8.12. Prieš metin visuotin akcinink susirinkim ,
kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodyt
sprendim , akcininkams tur t b ti suteikta galimyb
susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu
informaciniu pranešimu (šie dokumentai tur t b ti
paskelbti bendrov s tinklalapyje). Šiame pranešime
tur t b ti pateiktas visas akcijomis pagr sto
atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba š i
schem pagrindini s lyg aprašymas, taip pat
schem dalyvi vardai ir pavard s. Pranešime taip pat
tur t b ti nurodytas schem ir bendros direktori
atlyginim politikos ryšys. Sprendimo projekte tur t
b ti aiški nuoroda pa i schem arba pateikta
pagrindini jos s lyg santrauka. Akcininkams taip
pat tur t b ti pateikta informacija apie tai, kaip

bendrov ketina apsirpinti akcijomis, kurios
reikalingos sipareigojimams pagal skatinimo schemas
gyvendinti: turt bti aiškiai nurodyta, ar bendrov
ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas
atsargoje ar išleisti nauj akcij. Taip pat turt bti
pateikta schemos išlaid, kurias patirs bendrov dl
numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte
nurodyta informacija turt bti paskelbta bendrovs
interneto tinklalapyje.

IX principas: Interes turtojvaidmuo bendrovs valdyme

Bendrovs valdymo sistema turt pripažinti interes turtoj teises, tvirtintas statymuose, ir skatinti aktyvbendrovs ir interes turtoj bendradarbiavim kuriant bendrovs gerov, darbo vietas ir finansin stabilum. Šio principo kontekste svoka interes turtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekjus, klientus, vietos bendruomen ir kitus asmenis, turinius intereskonkreioje bendrovje.

9.1. Bendrovs valdymo sistema turt užtikrinti, kad	Taip	Bendrovs valdymo sistema užtikrina, kad bt
bt gerbiamos tos interes turtoj teiss, kurias gina		gerbiamos tos interes turtoj teises, kurias gina
statymai.		statymai. Taip pat yra sudarytos slygos interes
		turtojams dalyvauti bendrovs valdyme. Pavyzdžiui
9.2. Bendrovs valdymo sistema turt sudaryti		Bendrovs darbuotoj bei pieno gamintoj dalyvavimas
slygas interes turtojams dalyvauti bendrovs		Bendrovs akciniame kapitale. Didžij dal akcinink
valdyme statym nustatyta tvarka. Interes turtoj		sudaro Bendrovs darbuotojai bei pieno gamintojai.
dalyvavimo bendrovs valdyme pavyzdžiai galt bti		1994 m. pieno gamintojams pagal pristatyt pieno kiek
darbuotoj kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius		buvo suteikta galimyb sigyti Bendrovs akcij.
bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotoj		Interes turtojams, dalyvaujantiems valdymo procese
kolektyvu bendrovs valdymo ir kitais svarbiais		sudaromos slygos susipažinti su reikiama informacija.
klausimais, darbuotoj dalyvavimas bendrovs
akciniame kapitale, kreditori traukimas bendrovs
valdym bendrovs nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interes turtojai dalyvauja bendrovs
valdymo procese, jiems turt bti sudaromos slygos
susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovs valdymo sistema turt užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovs klausimus, skaitant finansin situacij, veikl ir bendrovs valdym, btatskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrov turt atskleisti informacij apie: 1) bendrovs veikl ir finansinius rezultatus;	Taip	Informacija apie Bendrov ir kartu jos grup sudarani moni, lietuvi ir angl kalbomis atskleidžiama
2) bendrovs tikslus;		metinse bei tarpinse ataskaitose, pranešimuose apie Bendrovs esminius vykius, Bendrovs finansinse
3) asmenis nuosavybs teise turinius bendrovs akcij paket ar j valdanius;		atskaitomybse, parengtose pagal Tarptautinius apskaitos standartus. Ši informacija yra skelbiama per
4) bendrovs priežiros ir valdymo organ narius,		vertybini popieri biržos Centrin reglamentuojam
		informacijos baz.

bendrovs vadov bei j atlyginim; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovs ir susijusi asmen sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne prastins bendrovs veiklos eigoje;		Taip pat bendrov pateikia informacij apie per ataskaitin laikotarp išmokt atlyginim, tantjem ir kit išmok bendras sumas ir vidutinius dydžius, tenkanius vienam valdybos ir administracijos nariui. Pateikiama informacija apie valdybos nariams ir administracijos nariams suteiktas paskolas, garantijas
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interes turtojais;		bei paramas, o taip pat apie išmoktus atlyginimus (tantjemas) už darb valdymo organuose.
8) bendrovs valdymo struktr ir strategij.
Šis srašas laikytinas minimaliu, ir bendrovs yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodyt informacij, rekomenduojama atskleisti informacij apie visos moni grups, kuriai priklauso bendrov, konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodyt informacij, rekomenduojama pateikti informacij apie bendrovs priežiros ir valdymo organ nari, bendrovs vadovo profesin patirt , kvalifikacij ir potencialius interes konfliktus, kurie galt paveikti j sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovs priežiros ir valdymo organ nari, bendrovs vadovo iš bendrovs gaunam atlyginim ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe. 10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodyt informacij, rekomenduojama atskleisti informacij apie bendrovs ir interes turtoj, toki kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekjai, vietos bendruomen, santykius, skaitant bendrovs politik žmoniškj ištekli atžvilgiu, darbuotoj dalyvavimo bendrovs akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turt bti atskleidžiama tokiu bdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebt diskriminuojami informacijos gavimo bdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turt bti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius vykius bt skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybini popieri biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovs akcininkai ir investuotojai turt vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrov informacij nedelsiant deda Centrins reglamentuojamos informacijos baz lietuvi ir angl kalbomis vienu metu, kiek tai manoma. Informacij paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu bdu užtikrinant vienalaik informacijos pateikim visiems. Be to, informacij bendrov stengiasi skelbti prieš arba po Vilniaus vertybini popieri biržos prekybos sesijos ir vienu metu pateikti visoms rinkoms, kuriose prekiaujama bendrovs vertybiniais popieriais. Bendrov informacijos, galinios turti takos jos išleist vertybini popieri kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais bdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrin reglamentuojamos informacijos baz.

10.6. Informacijos skleidimo bdai turt užtikrinti informacijos naudotojams nešališk, savalaik ir nebrang prijim prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informacij bendrovs interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informacij skelbti ir dti bendrovs interneto tinklalap ne tik lietuvi, bet ir angl kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrov interneto tinklapyje viešai skelbia visus esminius pranešimus, kurie yra viešai pranešami ir dedami Centrin reglamentuojamos informacijos baz ir pranešti Vertybini popieri komisijai lietuvi bei angl kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovs interneto tinklalapyje skelbti bendrovs metin pranešim, met prospekt-ataskait bei kitas bendrovs rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siloma tinklalap dti bendrovs pranešimus apie esminius vykius bei bendrovs akcij kain kitim vertybini popieri biržoje.	Taip	Bendrov interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, kurie yra reikalauji paskelbti viešai ir dti Centrin reglamentuojam informacijos baz lietuvi bei angl kalbomis.

XI principas: Bendrovs audito mons parinkimas

Bendrovs audito mons parinkimo mechanizmas turt užtikrinti audito mons išvados ir nuomons nepriklausomum.

11.1. Siekiant gauti objektyvi nuomon dl bendrovs tarpins finansins atskaitomybs, bendrovs metins finansins atskaitomybs ir metinio pranešimo patikrinim turt atlikti nepriklausoma audito mon.	Taip	Nepriklausoma audito mon atlieka Bendrovs metins finansins atskaitomybs ir metinio pranešimo patikrinim.
11.2. Rekomenduojama, kad audito mons kandidatr visuotiniam akcinink susirinkimui silyt bendrovs stebtoj taryba, o jeigu ji bendrovje nesudaroma, - bendrovs valdyba.	Taip	Audito mons kandidatr visuotiniam akcinink susirinkimui silo bendrovs valdyba, kandidatras suderinusi su Vertybini popieri komisij.
11.3. Jei audito mon yra gavusi iš bendrovs užmokest už suteiktas ne audito paslaugas, bendrov turt tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turt disponuoti bendrovs stebtoj taryba, o jeigu ji bendrovje nesudaroma, – bendrovs valdyba, svarstydama, kuri audito mons kandidatr pasilyti visuotiniam akcinink susirinkimui.	Ne	Informacija apie audito mons bendrovei suteiktas ne audito paslaugas yra teikiama LR Vertybini popieri komisijai derinant audito mons kandidatras. Tokia informacija visuotiniam akcinink susirinkimui nepateikiama.