AB "ROKIŠKIO SŪRIS" KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 2015 M. GRUODŽIO 31 D.

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA--------------------------------------	$3 - 4$
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
Pelno/(nuostolių) ataskaita_______________________________________	5
Bendrųjų pajamų ataskaita.	6
Balansas---------------------------------------	7
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita______________________________________	$8 - 9$
Pinigų srautų ataskaita---------------------------------------	10
Aiškinamasis raštas---------------------------------------	$11 - 50$
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS. . .	$51 - 131$

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Rokiškio Sūris" akcininkams

Išvada apie finansines ataskaitas

Mes atlikome čia pridėtų, 5-50 puslapiuose pateiktų, AB "Rokiškio Sūris" (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau kartu - Grupė) atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2015 m. gruodžio 31 d. atskirasis ir konsoliduotasis balansai ir tuomet pasibaigusių metų atskirosios ir konsoliduotosios pelno/(nuostolių), bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus ir kita aiškinamąją informaciją (toliau - finansinės ataskaitos), auditą.

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už vidaus kontrolės sistemas, kurios, vadovybės nuomone, yra būtinos finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų pareiga - remiantis atliktu auditu, pareikšti apie šias finansines ataskaitas savo nuomone. Audita atlikome pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumemės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume audita taip, kad galėtume pagristai isitikinti, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Audito metu atliekamos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus, patvirtinančius sumas ir atskleidimus finansinėse ataskaitose. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo bei reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos finansinėse ataskaitose rizikos įvertinimo. Įvertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į bendrovės vidaus kontroles, susijusias su finansinių ataskaitų parengimu ir teisingu pateikimu tam, kad galėtų nustatyti tomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad pareikštų nuomonę apie bendrovės vidaus kontrolių efektyvumą. Audito metu taip pat įvertinamas taikytų apskaitos principų tinkamumas, vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nuomone

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo Bendrovės ir Grupės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį bei tuomet pasibaigusių metų jų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks.+370 (5) 239 2301, el. p. [email protected], www.pwc.com/lt

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme 51-131 puslapiuose pateiktą konsoliduotąjį metinį pranešimą už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus ir nepastebėjome jokių reikšmingų jame pateiktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų audituotomis finansinėmis ataskaitomis.

UAB "PricewaterhouseCoopers vardu

Rimvydas Jogėla Partneris Auditoriaus pažymėjimo Nr.000457

Vilnius, Lietuvos Respublika 2016 m. balandžio $7,\text{d}$ .

Vytenis Lazauskas Auditoriaus pažymėjimo Nr.000536

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pelno/(nuostolių) ataskaita

Grupė				Bendrovė
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
196 504	249 251	Pardavimai	5	172 575	223 554
(171 954)	(230 049).	Pardavimų savikaina		(159 128)	(217 869)
24 550	19 20 2	Bendrasis peinas		13 447	5885
(13 838)	(13398)	Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos	6	(11191)	(9534)
(7357)	(6689)	Bendrosios ir administracinės sąnaudos	7	(5,746)	(4796)
3 2 1 1	4 0 5 3	Kitos veiklos pajamos	8	9228	4820
(2 250)	(2729)	Kitos veiklos sąnaudos	9	(2 282)	(2755)
(49)	(638)	Kiti veiklos (nuostoliai)/pelnas	10	(48)	(487)
4 267	(199)	Veiklos pelnas/(nuostoliai)		3 4 0 8	(6867)
(201)	(405)	Finansines veiklos sanaudos	12	(124)	(297)
4066	(604)	Pelnas/(nuostoliai) prieš apmokestinimą		3 2 8 4	(7164)
(171)	221	Pelno mokestis	13	595	1037
3895	(383)	Grynasis peinas/(nuostoliai)		3879	(6127)

		Grynasis pelnas/(nuostoliai) už metuspriskirtinas:
3895	(383).	Bendroves savininkams
$\overline{\phantom{a}}$		Nekontroliuojančiai daliai
3895	(383)

		Vienai akcijai tenkantis paprastasis irsumažintas pelnas/(nuostoliai) (EUR už	14
0,11	(0.01)	vieną akciją)		0,11	(0.18)

11 - 50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. 5 - 50 puslapiuose pateiktas finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2016 m. balandžio 7 d. Valdybos vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius.

Antanas Trumpa Direktorius

ar an de la companya de la companya de la companya de la companya de la companya de la companya de la companyaEn la companya de la companya de la companya de la companya de la companya de la companya de la companya de l

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorius Zm.

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrųjų pajamų ataskaita

Grupė				Bendrovė
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
3895	(383)	Grynasis pelnas / (nuostolis)		3879	(6127)
		Kitos bendrosios pajamos
18 452	$\sim$	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		13733
(2768)		Atidėtasis pelno mokestis dėl perkainojimo		(2 060)
15 684	68	Kitos bendrosios pajamos už metus		11 673
19579	(383)	Bendrosios pajamos / (nuostoliai) užmetus		15 552	(6127)
		Bendrosios pajamos / (nuostoliai) užmetus priskirtinos:
19579	(383)	Bendrovės savininkams			×
a	as.	Nekontroliuojančiai daliai		۰
19579	(383)			$\sim$

Antanas Trumpa Direktorius

Charles Comment

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorius

$\mathbb{Z}$ N 2

11-50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Balansas

Grupė					Bendrové
Gruodžio 31 d.					Gruodžio 31 d.
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
		TURTAS
		Ilgalaikis turtas
51 607	39 5 21	Ilgalaikis materialusis turtas	15	35 058	26 467
10	152	Nematerialusis turtas	16	10	21
159	162	Investicijos į dukterines	17	5 0 5 4	8005
1745	1552	Atidétojo pelno mokesčio turtas	18	1657	1490
10	10 10	Kitos gautinos sumos	21
2793	2 3 3 4	Suteiktos paskolos	19	2 3 7 6	1880
56 324	43 731			44 155	37863
		Trumpalaikis turtas
54 614	44 050	Atsargos	20	52 342	41823
6445	13748	Suteiktos paskolos	19	8585	12 3 27
33 5 22	35 121	Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	29 4 27	31845
2 2 7 5	778	Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1576	779
1 427	3 3 2 6	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	401	1065
98 283	97 023			90 331	87 839
154 607	140 754	Turto iš viso		134 486	125 702

		AKCININKU NUOSAVYBĖ
		Priskirtina Bendrovės savininkams
10 402	10 388	Akcinis kapitalas	23	10 402	10 388
12011	12011	Akcijų priedai		12 011	12011
11 668	11 668	Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti	25	11 668	11 668
(3,426)	(1120)	Nuosavos akcijos	24	(3, 426)	(1 120)
25 776	12795	Kiti rezervai	25	18615	9527
59 202	52 605	Nepaskirstytas pelnas		52 078	45 614
115 633	98 347	Akcininkų nuosavybės iš viso		101 348	88088

		ISIPAREIGOJIMAI
		Ilgalaikiai įsipareigojimaiFinansinės skolos
4 0 7 8	1787
553	779	Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas	18	2905	1301
4 631	2 5 6 6	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	234	374
				3 139	1675
1019		Trumpalaikiai įsipareigojimai
14978	49015880	Pelno mokesčio įsipareigojimas
226		Finansinės skolos	26	14978	15880
18 120	32523 146	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	140	191
34 343		Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	28	14881	19868
38 974	39 84142 407			29 999	35 939
		Įsipareigojimų iš viso		33 138	37614
154 607	140 754	Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso		134 486	125 702

Antanas Trumpa Direktorius

a a company and a company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company of the company o

Antanas Kavaliauskas Finansų direktorius

11-50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaito dalis.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Pastabos	Akciniskapita-las	Akcijųpriedal	Rezervasnuosavomsakcijomsisigyti	Nuosavosakcijos	医配rezervai	Nepas-kirstytaspeinas	iš viso
Likutis 2014 m. sausio 01 d.		10 388	12 011	11 668	(1120)	13 390	48 894	95 231
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)					÷		(6127)	(6127)
Pervedimai į nepaskirstytą pelną(perkeltas perkainuoto turtonusidėvėjimas ir perkainuoto turtopardavimai, atemus atidetąjį pelnomokestj)	25					(383)	3863
Bendrųjų nuostolių per 2014 m. iš viso		$\alpha$	$\alpha$	$\alpha$	$\mathbf{m}$	(3863)	(2264)	(6127)
Sandoriai su savininkais
Dividendai už 2013 metus	25		$\bar{m}$	$\alpha$			(1016)	(1016)
Sandorial su savininkais per 2014 m.iš viso							(1016)	(1016)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		10 388	12011	11 668	(1120)	9527	45 614	88 088
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							3879	3879
Kitos bendrosios pajamos						11 673		11 673
Pervedimai į nepaskirstytą pelną(perkeltas perkainuoto turtonusidevejimas ir perkainuoto turtopardavimai, atėmus atidėtąjį pelnomokest)	25					(2585)	2585
Bendrųjų pajamų per 2015 m. iš viso		$\bar{\mathbf{a}}$			ä	9083	6464	15 552
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					(2306)			(2306)
Akcinio kapitalo padidėjimas dėl eurojvedimo		14						14
Sandoriai su savininkais per 2015 m.iš viso		14			(2306)			(2 292)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		10 40 2	12 011	11 668	(3426)	18 615	52 078	101 348
Antanas TrumpaDirektorius	South Company					Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas
11-50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

and the state

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

						Priskirtinas Bendrovės savininkams
	Pasta-bos	Akciniskapita-las	Akcij4.oriedзi	Rezervasnuosavomsakcijomsisigy a	NuosaVOSakcijos	Kiti rezervai	Nepas-kirstytaspelnas	iš viso
Likutis 2014 m sausio 01 d.			10 388 12 011	11 668	(1120)	16 111	50 688	99 746
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas / (nuostolis)		$\overline{\phantom{a}}$			$\sim$		(383)	(383)
Pervedimai į rezervus	25					778	(778)
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeitasperkainuoto turto nusidėvėjimas irperkainuoto turto pardavimai, atėmusatidetąjį pelno mokestį)						(4094)	4094
Bendrųjų pajamų/(nuostolių) per 2014m. iš viso				c		(3316)	2933	(383)
Sandoriai su savininkais
Dividendai už 2013 m.	25		t.	$,$	$\blacksquare$		(1016)	(1016)
Sandoriai su savininkais per 2014 m. išviso		¥÷			S		(1016)	(1016)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.		10 388 12 011		11 668	(1120)	12795	52 605	98 347
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							3895	3895
Kitos bendrosios pajamos						15 683		15 683
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltasperkainuoto turto nusidėvėjimas irperkainuoto turto pardavimai, atémusatidėtąjį pelno mokestį)	25					(2702)	2702
Bendrujų pajamų per 2015 m. iš viso						12981	6597	19578
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					(2306)			(2306)
Akcinio kapitalo padidejimas dėl eurojvedimo		14						14
Sandoriai su savininkais per 2015 m. išviso		14		a.	(2306)			(2292)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.		10 402 12 011		11 668	(3426)	25 7 7 6	59 20 2	115 633
Antanas TrumpaDirektoriusTo the world with an11-50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.						Antanas KavaliauskasFinansų direktorius,

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

Grupė				Bendrové
Gruodžio 31 d.pasibaige metai				Gruodžio 31 d.pasibaigę metai
2015 m.	2014 m.		Pastabos	2015 m.	2014 m.
		prastinė veikla
(2255)	11 602	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	32	(13024)	7743
(124)	(405)	Sumokėtos palūkanos		(124)	(297)
(987)	(141)	Sumokėtas pelno mokestis
		Grynieji pinigų srautai (panaudoti įprastinėje
(3366)	11 056	veikloje) / iš įprastinės veiklos		(13148)	7446
		Investicinė veikla
(1880)	(6374)	ilgalaikio materialiojo turto pirkimai	15	(1041)	(4965)
	(1)	Nematerialiojo turto pirkimai	16		(1)
		Investicijų pardavimas (atėmus perleistą pinigų	17
3	(92)	likuti)		2951	203
(435)	(529)	Ükininkams ir darbuotojams suteiktos paskolos		(435)	(529)
(2700)	(4818)	Kitos suteiktos paskolos		(2700)	(4818)
46	115	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	32	46	56
	÷	Gautos vyriausybės dotacijos ir subsidijos	27
9 1 2 5	6539	Kitų paskolų susigrąžinimas		7624	6539
516	863	Gautos palūkanos		516	685
		Gauti dividendai	33	6 1 4 6	941
		Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos/
4675	(4297)	(panaudoti investicinėje veikloje)		13 107	(1890)
		Finansinė veikla
	(1016)	Išmoketi dividendai	25		(1016)
		Dukterinės įmonės įstatinio kapitalo mažinimas	17	2585
(2306)		Nuosavų akcijų supirkimas	24	(2306)
140 371	167 488	Gautos paskolos		140 371	167 488
(141 273)	(176140)	Paskolų grąžinimas		(141 273)	(176140)
(3 208)	(9668)	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos /(panaudoti finansinėje veikloje)		(623)	(9668)
		Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis
(1899)	(2909)	(sumažėjimas) / padidėjimas		(664)	(4111)
3 3 2 6	6 235	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	22	1 0 6 5	5 1 7 6
1427	3 3 2 6	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	22	401	1065

Antanas Trumpa Direktorius

a shekarar wasan kuma matanggalan kuma kata sa matanggalan sa kata sa matanggalan sa kata sa matanggalan sa kMatanggalan sa matanggalan sa matanggalan sa matanggalan sa matanggalan sa matanggalan sa matanggalan sa matan Comment Comments Comments $\label{eq:2.1} \mathcal{L}{\text{max}} = \frac{1}{\sqrt{2}} \sum{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N} \frac{1}{\sqrt{2}} \sum_{i=1}^{N$

Antanas Kavaliauskas Finansų direktoriųs

łν

11-50 puslapiuose pateiktos pastabos yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Aiškinamasis raštas

$\mathbf{1}$ . Bendroji informacija

AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Imonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva.

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

AB "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sarašą (simbolis RSU1L).

Konsoliduota Grupe (toliau - Grupe) sudaro Bendrove, du jos filialai ir penkios dukterinės imonės (2014: du filialai, penkios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:

	Vykdantys veiklągruodžio 31 d.				Grupės dalis (%)gruodžio 31 d.
Filialai	2015 m.	2014 m.	Dukterinės įmonės	$2015$ m.	2014 m.
Utenos pienas	Taip	Гаір	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės Pieninė	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100,00	100,00
			KB "Žalmargė"	100,00	100,00
			SIA "Jekabpils piena kombinats"	100.00	100,00
			SIA Kaunata *	60,00	60,00

* Ši dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. žemiau).

SIA "Kaunata" registracijos Nr. (imonės kodas) 240300369, PVM kodas- LV42403003695, adresas: S. Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti):

Viso turto: 304 757 EUR;

ligalaikis materialusis turtas: 41 411 EUR

Veiklos rezultatas: (49 121) EUR.

Vykdoma dukterinės įmonės veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA "Jekabpils piena kombinats" (AB "Rokiškio Sūris" dukterinė įmonė) žaliavinio pieno tiekėja. SIA "Kaunata" buvo apskaityta savikainos būdu.

Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės ir filialai yra įregistruoti Lietuvoje, išskyrus SIA "Jekabpils piena kombinats" ir SIA "Kaunata", kurios yra įregistruotos Latvijoje.

Pagrindinė Grupės ir Bendrovės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.

Per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1 064 (2014 m. - 1 074 darbuotojai). Per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibalgusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 643 (2014 m. – 1 665 darbuotojai).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Apskaitos principai $2.$

$2.1$ Rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sajungoje.

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turta, kuris įvertintas tikraja verte ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte.

Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais itakos apskaitomo turto ir isipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir isipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba).

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir ių pakeitimus:

TFAAK 21-asis aiškinimas - "Mokesčiai".

Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, - tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos testinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemu, nėra privalomas. Šis aiškinimas Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms itakos neturèio.

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai.

Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.
3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.
13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrają vertę vertinti grynąją vertę, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.
40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioje finansiniams metams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d., Bendrovei reikšmingos įtakos neturėjo.

b) Dar nejsigalioje nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas".

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavima. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveiki.
9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ajį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

(Visos sumos lentelėse vra tūkst. EUR, iei nenurodyta kitaip)

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrove vertina naujo standarto itaka jos finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

2-ojo TFAS pataisomis patikslintas "teisių suteikimo sąlygų" apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos "veiklos salvgos" bei "paslaugų teikimo salvgos". Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
3-oio TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis - tiek finansinis, tiek nefinansinis - yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.
8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.
Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.
16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.
24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai imonei ("vadovaujančiam ūkio subjektui") teikia pagrindiniy vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sanaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas.
7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo salvgos del perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

34-asis TAS.
19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad ivertinant išmoku, mokamu pasibajous tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės imoniu obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.
34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į "informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje" vietą.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios itakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

"Informacijos atskleidimo iniciatyva" - 1-ojo TAS pataisos

Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sarašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos: (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Šios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS "Nuoma"

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavima. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuoma arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuoma į veiklos nuoma arba finansine nuoma ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$2.2$ Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti jų finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei puse balsavimo teise turinčiu akciju. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kita imone, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės jsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sanaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje jvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Isigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos isigyjamosios imonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės imonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą jmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą jmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atskiros finansinės ataskaitos $2.3$

Dukterinės įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metoda t.y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelna, susidariusi po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo.

$2.4$ Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje.

$2.5$ Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno/(nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau:
Pastatai	15-55 metu
Mašinos ir įrengimai	5-29 metu
Transporto priemonės	$4-10$ mety
Iranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	3-20 metu

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo diena.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną.

$2.6$ Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

Programiné jranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma isigiiimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 mety.

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per ivertinta 2 metu laikotarpi.

$2.7$ Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sanaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

$2.8$ Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

Grupė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolas ir gautinas sumas. Klasifikavimas priklauso nuo jsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo apskaitymo metu, o vėliau peržiūri klasifikaciją kiekvienos ataskaitos parengimo dieną.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveiu jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos balanso prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje.

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neisvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinés atskaitomybés sudarymo dienos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti, pradžioje apskaitomas tikrąją verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

(Visos sumos lentelese yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Kai investicijos klasifikuojamos kaip skirtos pardavimui yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas pripažintas nuosavybėje yra pripažistamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė vra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatyma remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Kiekvieno laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi. Parduoti skirtų nuosavybės vertybinių popierių atveju žymus ar užsiteses vertybinių popierių tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jų savikainos yra laikomas vertybinių popierių vertės sumažėjimo požymių. Jeigų egzistuoja šis irodymas parduoti skirtam finansiniam turtui, tuomet sukauptas nuostolis (lygus skirtumui tarp įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) straipsnyje) yra perkeliamas iš nuosavybės į pelno/(nuostolių) ataskaita.

$2.9$ Atsargos

Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sanaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sanaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms versio sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sanaudas.

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

Suteiktos paskolos ir gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo suma. Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatomas tuomet, kai yra objektyvių irodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų per iš anksto nustatytus terminus. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo suma pripažįstama pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais jos nustatomos kaip neatgautinos.

$2.11$ Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.

$2.12$ Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Nuosavos akcijos

Kai Bendrovė ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostoliu) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.

$2.13$ Rezervai

(a) Kiti rezervai

Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininku susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Istatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus.

(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą.

$2.14$ Paskolos

Paskolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno/(nuostolių) ataskaitoje per skolinimosi laikotarpi, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti jsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

$2.15$ Pelno mokestis

Pelno mokesčio sanaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai.

Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių istatymus.

(Visos sumos lentelese vra tükst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar sipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijes atidėtojo pelno mokesčio turtas arba jvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas vra pripažistamas tokia apimtimi, kokia vra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausiu metu.

2.16 Lizingas ir nuoma - kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kuomet Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda vadinama finansine nuoma (iizingu). Finansinė nuoma pradžioje kapitalizuojama mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdų įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikraja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sanaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kuomet mokėjimai turi būti atlikti per 12 mėnesių ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose jsipareigojimuose. Finansinės nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudinga tarnavimo laikotarpi arba lizingo laikotarpi, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis.

(b) Nuoma

Nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kurias nuomotojo suteiktas nuolaidas) pripažįstamos sanaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpi.

$2.17$ Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo imokos

Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio jmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principa ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Išeitinės išmokos

išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų isipareigojima.

2.18 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamas sudaro atlygio, gauto ar gautino už parduotas prekes ir paslaugas Grupei vykdant įprastinę veiklą, tikroji vertė. Pajamos apskaitomos atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir kainų nuolaidas bei eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga rizika ir nuosavybės į prekes teisės teikiama nauda.

Transportavimo pasiaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet pasiaugos buvo teikiamos.

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine apskaičiuotų palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų norma.

$2.19$ Dividendu paskirstymas

Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinese ataskaitose pripažistami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.

Vienai akcijai tenkantis pelnas $2.20$

Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkanti grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos.

Informacija apie segmentus 2.21

Informacija apie veiklos segmentus atskieidziama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti j du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$2.22$ Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikraia verte tuomet, kai yra pakankamai jrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas.

Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikiu ateinančiu laikotarpiu pajamu straipsnyje. Jos pripažistamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcinga (tiesini) metoda per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotaroi.

2.23 Atidėjiniai

Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per iaikotarpį pripažįstamas palūkanų sanaudomis.

$2.24$ Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

$3.$ Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai $3.1$

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2015 ir 2014 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2015 ir 2014 metais Grupės gautos paskolos su kintama palūkanų norma buvo denominuotos eurais.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės grynieji palūkanų normai jautrūs įsipareigojimai sudarė atitinkamai 13 458 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 5 905 tūkst. EUR). Palūkanų normai išaugus / sumažėjus 0,5 procentinio punkto (2014: 0,5 procentinio punkto) Bendrovės ir Grupės pelnas sumažėtų / padidėtų 67 tūkst. EUR (2014 m. – pelnas sumažėtų / padidėtų 30 tükst. EUR).

(Visos sumos lentelese yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.

2015 m. gruodžio 31 d. visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros "Fitch Ratings", yra nuo A+ iki BBB. (2014 m. gruodžio 31 d. – nuo A+ iki A).

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31:

Grupė			Bendrove
2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
1427	3 3 2 6	Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose	401	1 065
31847	33 647	Prekybos gautinos sumos	28 24 2	30 665
9 2 3 8	16 082	Suteiktos paskolos	8961	14 207
42 512	53 055		37 604	45 937

ii) Finansinio turto kredito kokybė

Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito rizika turinčio finansinio turto pagal kredito kokybe. Kredito rizika vra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

Grupė				Bendrové
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
3800	3719	Klientas A	3800	3719
2700	2509	Klientas B	2700	2509
2 100	2006	Klientas C	2 100	2006
1900	1848	Klientas D	1900	1848
4 3 4 5	3 6 9 4	Klientas E
2028	1 167	Klientas F

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d.

Grupė				Bendrové
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
3 1 8 6	1 704	Klientas A	3 1 8 6	1704
1501	519	Klientas B	1501	519
500	466	Klientas C	500	466
300	297	Klientas D	300	297
4 3 4 4	2519	Klientas E
2027	1 1 4 8	Klientas F
985	228	Klientas G
434	367	Klientas H
434	359	Klientas J

Gautinos sumos iš prekybos klientų reikšmingai neviršijo nustatytų kredito limitų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija:

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014

4982	11989	Didesnes nei 580 tūkst. EUR suteiktos paskolos	6 000	11 575
2032	2 249	Didesnes nei 290 tükst. EUR, bet mažesnes nei 580	1595	1814
		tūkst. EUR suteiktos paskolos
2 2 2 4	1844	Mažesnės nei 290 tūkst. EUR suteiktos paskolos	1 3 6 6	818
9 2 3 8	16 082		8961	14 207

Paskolos didesnés nei 580 tūkst. EUR yra suteiktos dviems įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.

(c) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiama grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis.

Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių isipareigojimų analizė. Isipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

Bendrovė

	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
2015 m. gruodžio 31 d.	mėnesiai	mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 mety
Bankų suteiktos paskolos	9529	4 1 2 9
Prekybos mokėtinos sumos	11 677		÷
Kitos mokėtinos sumos	1 3 2 0
	22 5 26	4 1 2 9
2014 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
	ménesiai	mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu
Bankų suteiktos paskolos	13 2 29	1 3 6 5
Prekybos mokėtinos sumos	12 193
Kitos moketinos sumos	1 2 8 7
	26709	1 3 6 5
Grupė
2015 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3mėnesiai	Nuo 3 iki 12mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 mety
Bankų suteiktos paskolos	9529	4 1 2 9	÷.
Prekybos moketinos sumos	13 601		×.
Kitos moketinos sumos	1 3 2 0
	24 450	4 1 2 9	a.
2014 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3mėnesiai	Nuo 3 iki 12mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metu
Bankų suteiktos paskolos	13 229	1 3 6 5
Prekybos mokėtinos sumos	14 3 5 9
Kitos moketinos sumos	1 2 8 7
	28 875	1 3 6 5	۳

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$3.2$ Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūra mažinant kapitalo savikaina. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, gražinti kapitalą akcininkams, išleisti nauju akciju arba parduoti turta, kad sumažintu skolas.

Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus.

Bendrové Grupė 2014 2015 2015 2014 14978 15880 14 978 15 8 8 0 Gautos paskolos $(401)$ Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis $(1065)$ $(1427)$ $(3326)$ 14815 12 5 54 Grynoji skola 14577 13 5 5 1 98 347 Akcininkų nuosavybė 101 347 88 087 115 633 102 902 129 184 110 901 Kapitalas iš viso 115 924

Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.:

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, ivvkdė šiuos reikalavimus.

$3.3$ Tikrosios vertės vertinimas

Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu triju mėnesiu laikotarpi, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansine verte. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 19 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė - 15 pastaboje.

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kuria vertinimo diena būtų parduotas turtas arba perleistas isipareigojimas pagal tvarkinga sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos Ivaiai.

Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose.

Antram Ivgiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Trečiam Ivaiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.

(Visos sumos lentelèse vra tükst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui apskaičiuotas remiantis vadovybės atliktais sumu, kurios nebus susigražintos pagal pradžioje numatytus terminus, atgautinumo ir atgavimo laiko vertinimais. Šiam apskaičiavimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Sprendimai priimami atsižvelgiant į skolininko reikšmingas finansines problemas, tikimybę, kad skolininkas bankrutuos ar jam bus atlikta finansinė reorganizacija, taip pat į mokėjimu neivykdyma ar uždelsima. Dabartiniai Bendrovės ir Grupės vertinimai galėtų žymiai pasikeisti, pasikeitus situacijai rinkoje ir bendrai visoje ekonomikoje. Atgautinumo lygis taip pat labai priklauso nuo sėkmės ir veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant susigrąžinti gautinas sumas, kurių mokėjimas žymiai uždelstas.

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas

Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tamavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų.

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinima 2015 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas", kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogy) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kašty) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją verte naudodami pardavimo kainos analogu metoda. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2015 m. gruodžio 31 d. atitinka jų tikrają vertę (15 pastaba).

Atsargų vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2015 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 248 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2014 m. atitinkamai - 311 tūkst. EUR).

5. Informacija apie segmentus

Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai

Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

Švieži pieno produktai
Sūris ir kiti pieno produktai

Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio. kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikiama segmentų 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų informacija:

	Švieži pienoproduktai	Süris ir kitipienoproduktai	Kiti segmentai(neskirstoma)	Grupė
2015
Pardavimai	66 357	172 575	20 880	259 812
Pardavimai su kitais segmentais	(23)	(43 726)	(19 559)	(63 308)
Pardavimai - trečiosioms šalims	66 334	128 849	1 3 2 1	196 504
Segmento bendrasis pelnas	13 0 57	12 453	(960)	24 550
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1885	6944	39	8 8 6 8
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	(766)	595		(171)
Iš viso turto	35 661	126 706	2816	165 183
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai				(10576)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarpgrupės įmonių				154 607
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansinespriemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	828	1042	9	1879
Iš viso įsipareigojimų	16 376	33 138	2734	52 248
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimaiIš viso įsipareigojimų, atėmus sandorius				(13 274)
tarp grupės įmonių				38 974

	Švieži pienoproduktai	Sūris ir kitipienoproduktai	Kiti segmentai(neskirstoma)	Grupė
2014
Pardavimai	76 291	223 554	30822	330 667
Pardavimai su kitais segmentais	(104)	(51 107)	(30 205)	(81 416)
Pardavimai – trečiosioms šalims	76 187	172 447	617	249 251
Segmento bendrasis pelnas	14815	4698	(311)	19 202
Nusidėvėjimas ir amortizacija	2055	7 198	40	9 2 9 3
Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	816	(1037)	1	(220)
Iš viso turtoSandorių tarp grupės įmonių eliminavimaiIš viso turto, atėmus sandorius tarpgrupės įmonių	28 932	117923	3 2 3 6	150 091(9337)140 754
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansinespriemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	1 3 4 3	4965	66	6 3 7 4
iš viso įsipareigojimų	11 009	37 614	2 7 2 9	51 352
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimaiIš viso įsipareigojimų, atėmus sandoriustarp grupės įmonių				(8945)42 407

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Geografinė informacija

Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinėsinvesticijos
	2015	2014	2015	2014	2015	2014
Lietuva	54 429	66937	134 486	125 702	1042	4 9 6 5
Europos Sąjungos šalys	85997	111 012	$\blacksquare$	۰	$\sim$	$\mathcal{L}^{\mathcal{L}}$
Kitos šalys	32 149	45 605	$\blacksquare$	$\overline{\phantom{a}}$	$\mathbf{m}$	$\sim$
	172575	223 554	134 486	125 702	042	4965

Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinesinvesticijos
	2015	2014	2015	2014	2015	2014
Lietuva	70 047	82 341	151 187	137 545	1879	6 3 7 4
Europos Sąjungos šalys	94 308	121 304	3420	3 2 0 9	$\sim$	W.
Kitos šalvs	32 149	45 606	$\overline{\phantom{a}}$	$\sim$	$\sim$	Z.
	196 504	249 251	154 607	140754	1879	6374

Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas.

Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupes:

	2015	2014
Prekių pardavimo pajamos	165 021	215 809
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	7554	7745
	172 575	223 554
Grupės pajamų analizė pagal jų grupės:
	2015	2014
Prekių pardavimo pajamos	195 579	248 464
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	925	787
	196 504	249 251

Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos $6.$

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
1 3 6 4	1932	Rinkodaros paslaugos	$\frac{1}{2}$
2414	2467	Darbo užmokesčio sąnaudos	1 2 9 5	1 2 6 7
4 3 3 7	4625	Transportavimo paslaugos	4 0 5 0	4 3 6 5
827	734	Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos	77	76
785	714	Remontas ir eksploatacija	696	617
338	460	Ilgalaikio materialiojo turto nusidevėjimas	309	412
1 2 1 2	287	Sandeliavimo paslaugos	1 2 1 2	287
2561	2 1 7 9	Kitos sanaudos	3552	2510
13838	13 3 98		11 191	9 5 3 4

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$7.$ Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
2 4 0 6	2547	Darbo užmokesčio sąnaudos	1611	1782
66	167	Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	41	46
	310	Atidėjimai suteiktų paskolų vertės sumažėjimui bei paskolųnurašymai (19 pastaba)		310
1 680	1 314	Atidėjimai abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimui beigautinų sumų nurašymai (21 pastaba)	1 652	1 3 1 4
201	248	Konsultacijų sąnaudos	142	198
425	488	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir nematerialaus turtoamortizacija	287	290
217	191	Remontas ir eksploatacija	184	152
775	76	Išmokėtos ir sukauptos tantjemos (atstatymas)	775	(264)
88	105	Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos	69	83
187	213	Draudimo sanaudos	173	195
111	144	Banko mokesčiai	100	131
49	109	Komandiruotės	34	96
43	34	Baudos	3	3
28	90	Darbuotojų mokymai	12 2	81
18	13	Narystės mokesčiai	17	12
273	266	Labdara, parama	148	195
790	374	Kitos sąnaudos	498	172.
7 3 5 7	6 6 8 9		5746	4796

Kitos veiklos pajamos 8.

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014
2 190	2651	Prekių perpardavimas	2 1 7 2	2633
630	998	Palūkanų pajamos	549	820
391	404	Kitos pajamos	6 507	1 3 6 7
3 2 1 1	4 0 5 3		9 2 2 8	4 8 20

Kitas Bendrovės pajamas sudaro iš dukterinės įmonės UAB "Rokiškio Pienas" gauti dividendai bei draudimo ir kitos paslaugų pajamos (33 pastaba).

9. Kitos veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
2 1 2 1	2 5 8 4	Perparduotų prekių savikaina	2 107	2578
129	145	Kitos sanaudos	175	177
2 2 5 0	2 7 2 9		2 2 8 2	2 7 5 5

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$10.$ Kiti veiklos nuostoliai

	Grupė		Bendrové
2015	2014		2015	2014
(49)	(487)	Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (32pastaba)	(48)	(487)
٠	(151)	Investicijų į asocijuotą įmonę pardavimo rezultatas (17pastaba)	×	$\sim$
49)	638)		(48)	(487)

11. Sąnaudos pagal jų pobūdį

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014

130 232	180 212	Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai	102582	149 274
		Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių
(10.564)	(6824)	pasikeitimas	(10519)	(7326)
		Darbo užmokesčio sanaudos ir socialinio draudimo
17830	18 290	jmokos	12 100	12 152
13 501	16019	Transportavimo paslaugos	13 204	15726
775	76	Išmokėtos ir sukauptos (atstatytos) premijos	775	(263)
8 2 8 9	9 2 9 3	Nusidėvėjimas ir amortizacija (15, 16 pastabos)	6097	7067
		Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti
(325)	(376)	amortizacija (27 pastaba)	(191)	(230)
1 3 6 4	1932	Rinkodaros paslaugos
3731	3 6 7 9	Remontas ir eksploatacija	3514	3446
532	679	Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina	28 543	32 446
02		Nurašytos investicijos (17 pastaba)
		Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir nurašytos gautinos
1680	1 3 1 4	sumos (21 pastaba)	1652	1 3 1 4
195	250	Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos	165	125
201	248	Konsultacijų sąnaudos	142	198
103	123	Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos	84	101
14807	16 505	Komunalinės išlaidos (energija)	9485	10 469
10798	8715	Kitos	8 4 3 2	7 500
		Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų
193 149	250 135	ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	176 065	231 999

12. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
		Palūkanų sąnaudos:
201	405	– banko paskolos	124	297
$\sim$	ABLE OF	∙ finansinė nuoma$\hspace{0.1mm}-\hspace{0.1mm}$	$\sim$	$\equiv$
201	405		124	297

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pelno mokestis $13.$

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014
(927)	(1319)	Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	(27)	(379)
86		Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai	$\sim$	$\overline{\phantom{a}}$
670	1 539	Atidetasis pelno mokestis (18 pastaba)	622	1416
171)	220	Pelno mokesčio pajamos (sanaudos)	595	1 037

Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytu taikant bazini pelno mokesčio tarifa:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
4 0 6 6	(604)	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	3 2 8 4	(7 164)
610	(91)	Mokestis taikant 15 proc. tarifa (2.15 pastaba)	493	(1074)
1 0 3 4	414	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	115	544
(1146)	(208)	Neapmokestinamos pajamos	(1140)	(197)
		Labdaros sanaudos atskaitomos du kartus pelno
(74)	(69)	mokesčio apskaičiavimo tikslams.	(36)	(58)
(253)	(266)	Kitos apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos	(27)	(252)
		Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai
171	(220)	Pelno mokesčio sanaudos (pajamos)	(595)	(1 037)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamasias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan.

Mokesčių inspekcija yra atlikusi pilną mokesčių patikrinimą Bendrovėje už 2001 metus. Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

14. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014
3895	(383)	Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnasIšleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis	3879	(6127)
35 066	35 066	vidurkis (tūkst.)	35 066	35 066
(869)	(802)	Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	(869)	(802)
		Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas
0.11	(0,01)	(EUR už vieną akciją)	0.11	(0, 18)

Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

15. Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrové			Transporto
		Mašinos ir	priemonės ir	Nebaigta
	Pastatai	irengimai	kitas turtas	statyba	Iš viso

2014 m. sausio 01 d.
sigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 133	55 454	27 186	807	96 580
Sukauptas nusidėvėjimas	(4853)	(41838)	(20780)		(67 471)
Likutinė vertė	8 2 8 1	13 616	6 4 0 6	807	29 109
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigęmetai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	8 2 8 1	13616	6406	807	29 109
sigijimai	11	1019	1376	2559	4965
Perleidimai	(35)	(413)	(96)	¥.	(544)
Nurašymai	(3)	(7)	(2)	ä.	(11)
Perkelta iš nebaigtos statybos	71	1555	13	(1638)
Nusidėvėjimas	(379)	(4487)	(2187)		(7052)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	7946	11 282	5 5 1 0	1728	26 4 67
2014 m. gruodžio 31 d.
sigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 156	59 143	28 955	1 728	102 983
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 209)	(47861)	(23445)	$\blacksquare$	(76516)
Likutinė vertė	7946	11 282	5 5 1 0	1728	26 467
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigęmetai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	7946	11 282	5510	1 7 2 8	26 467
Įsigijimai		80	475	487	1042
Perkainojimas	452	10532	2750	$\sim$	13 733
Perleidimai	(52)	$\cdot$	(43)		(95)
Nurašymai	(3)				(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	319	5	331	(655)
Nusidevėjimas	(378)	(3675)	(2033)		(6086)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 2 8 4	18 2 24	6 9 9 0	1560	35 058
2015 m. gruodžio 31 d.
sigijimo savikaina ir perkainota vertė	13813	69 579	32 258	1560	117 210
Sukauptas nusidėvėjimas	(5529)	(51355)	(25 268)		(82 152)
Likutinė vertė	8 2 8 4	18 2 24	6990	1560	35 058

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė			Transporto
		Mašinos ir	priemonės ir	Nebaigta
	Pastatai	įrengimai	kitas turtas	statyba	iš viso

2014 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	20 354	65 389	27028	1708	114 478
Sukauptas nusidėvėjimas	(6602)	(44949)	(20017)		(71569)
Likutinė vertė	13751	20 440	7011	1708	42 909
2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13751	20 440	7011	1708	42 910
Įsigijimai	98	1 1 6 3	1455	3658	6374
Perleidimai	(77)	(417)	(108)	$\sim$	(602)
Nurašymai	(3)	(7)	(3)	R	(13)
Perkelta iš nebaigtos statybos	550	3066	22	(3638)
Nusidevėjimas	(683)	(6074)	(2391)		(9147)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	13 636	18 171	5986	1728	39 5 21

2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	21 092	74 777	30 213	1728	127810
Sukauptas nusidėvėjimas	(7456)	(56606)	(24 227)		(88 289)
Likutinė vertė	13 636	18 171	5986	1728	39 5 21

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13 636	18 171	5986	1728	39 521
sigijimai	11	604	530	734	1879
Perkainojimas	1 399	14 093	2960	÷.	18 452
Perleidimai	(52)		(43)		(95)
Nurašymai	(3)				(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	475	69	332	(876)
Nusidevejimas	(702)	(5 215)	(2 230)	$\sim$	(8147)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	14764	27 722	7535	1586	51 607

2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 701	87832	33 031	1586	146 150
Sukauptas nusidėvėjimas	(8937)	(60110)	(25, 496)	Î.	(94543)
Likutinė vertė	14764	27 722	7535	1586	51 607

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Turto (išskyrus transporto priemones) tikrąją vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas". Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

(Visos sumos lentelėse vra tūkst. EUR, iei nenurodyta kitaio)

2014 m. ilgalaikis turtas nebuvo perkainuotas, kadangi valdybos nuomone jokių reikšmingų pokyčių nei šalies nekilnojamojo turto rinkoje, nei bendrovės veikloje, nei irengimų ir mašinų kainų rinkose nejvyko, todėl per 2014 finansinius metus Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė reikšmingai nekito. Valdybos nariai priėmė prielaidą, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė atspindi tikrą AB "Rokiškio sūris", UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" ilgalaikio materialaus turto rinkos verte ir priėmė sprendima AB "Rokiškio sūris" Grupės ilgalaikio materialiojo turto neperkainoti, bet nusidėvejimo normatyvai buvo peržiūrėti.

Žemiau pateikiama informacija apie Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tiktosios vertės paskirstymą 2015 m. gruodžio mėn. 31 d. pagal tikrosios vertės hierarchijos lygius:

Bendrove	1 lygisAktyvioserinkosekotiruojamoskainos	2 lygisKiti tiesiogiaiarbanetiesiogiaiskelbiamirodikliai	3 lygisNeskelbiamirodikliai	Tikrosiosvertespokyčionebuvo	lš viso:
Pastatai	$\rightarrow$	8 2 8 4		$\sim$	8 2 8 4
Mašinos ir įrengimai	×	$\sim$	18 205	19	18 2 24
Transporto priemonės ir kitas turtas	m.	4 3 3 6	2 3 0 8	346	6990
Nebaigta statyba	a.	$\sim$	$=$	1 560	1 560
Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31d.	Ξ	12 620	20 513	1925	35 058

Grupė	1 lygisAktyvioserinkosekotiruojamoskainos	2 lygisKiti tiesiogiaiarbanetiesiogiaiskelbiamirodikliai	3 lygisNeskelbiamirodikliai	Tikrosiosvertespokyčionebuvo	lš viso:
Pastatai	$\overline{\phantom{a}}$	14 764	$\mathcal{L}_{\mathcal{F}}$	$\bar{a}$	14 764
Mašinos ir įrengimai	$\mathcal{A}$	-	27 386	336	27 722
Transporto priemonės ir kitas turtas	$\sim$	4 3 3 6	2871	328	7535
Nebaigta statyba	$\bar{\nu}$	29	VW.	1586	1586
Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31d.	19	19 100	30 257	2 2 5 0	51 607

2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai, kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje.

Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio aprūpinimo ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų ir lyginamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto.

Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į vertinamąjį turtą.

(Visos sumos lentelèse vra tūkst. EUR, iei nenurodyta kitaip)

3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomosios vertės (kaštų) metodu. Šiuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės.

Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir jrengimų) verte išlaidų (kaštų) metodu vertinamo obiekto atkūrimo kaštai buvo prilvginti isigijimo kaštams (vertinamo obiekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas (nusidėvėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizini nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausimai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas.

Nustatant ekonomini nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todėl priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentu.

Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas. tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vadovybė peržiūrėjo ilgalaikiam materialiajam turtui taikytus naudingo tarnavimo laikotarpius ir nustatė, kad daugumai ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti prailgintas. Šis vadovybės ivertinimas bus taikomas perspektyviai ir naudingo tarnavimo laikotarpis bus patikslintas per 2016 m.

2015 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 10 637 tūkst. EUR ir 19 097 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. - 8 238 tūkst. EUR ir 14 069 tūkst. EUR), buvo įkeistas, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą bankams.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.

Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buves perkainotas. Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2014 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:

			Transporto
		Statiniai ir	priemonės ir Kitas	Nebaigta
Bendrové	Pastatai	mašinos	turtas	statyba	Iš viso
2014 m. gruodžio 31 d.	4963	7 3 5 4	3 747	1728	17792
2015 m. gruodžio 31 d.	4872	5988	3 2 7 0	1560	15 690

	Transporto
Grupė	Pastatai	Statiniai irmašinos	priemonės ir Kitasturtas	Nebaigtastatyba	lš viso
2014 m. gruodžio 31 d.	8 3 3 7	13639	4 2 1 1	1 7 2 8	27 915
2015 m. gruodžio 31 d.	8 1 0 1	11 422	3621	586	24 730

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

16. Nematerialusis turtas

Bendrovė	Programinė įranga
2014 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikainaSukaupta amortizacija	711(677)
Likutinė vertė	34

2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigęmetai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	34
[sigijimai	1
Amortizacijos sąnaudos	(14)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	21

2014 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(691)
Likutinė vertė	21
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigęmetai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	21
sigijimai	×.
Amortizacijos sąnaudos	(11)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	10

2015 m. gruodžio 31 d.
įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(702)
Likutinė vertė	10

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Sutartiniaisantykiai suklientais	Programinejranga	Iš viso
2014 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	262	712	974
Sukaupta amortizacija		(678)	(678)
Likutinė vertė	262	34	296
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	262	34	296
Įsigijimai		1	1
Amortizacijos sąnaudos	(131)	(15)	(146)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	131	21	152
2014 m. gruodžio 31 d.
sigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(131)	(692)	(823)
Likutinė vertė	131	21	152
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	131	21	152
sigijimai	196	×
Amortizacijos sąnaudos	(131)	(11)	(142)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje		10	10
2015 m. gruodžio 31 d.
sigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	262)	(703)	(965)
Likutinė vertė		10	10

Programinės irangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sanaudos yra apskaitytos pelno/(nuostoliu) ataskaitos bendrujų ir administracinių sanaudų straipsnyje.

$17.$ Investicijos

Siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, 2015 m. balandžio 30 d. Bendrovė priėmė sprendimą sumažinti dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" įstatinį kapitalą nuo 3 056 tūkst. EUR iki 105 tūkst. EUR. Įstatinis kapitalas buvo sumažintas 2 951 tūkst. EUR akcijų nominalią vertę sumažinant iki 0,10 EUR (dešimt šimtųjų euro centų). Atitinkamai investicijos vertė į šią dukterinę įmonę sumažėjo 2 951 tükst. EUR.

Bendrovės investicijų vertė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikiama žemiau:

	Investicijos įsigijimovertė	Pripažintas vertėssumažėjimas	Investicijos verte povertės sumažėjimo
UAB "Rokiškio pienas"	105		105
UAB "Rokiškio pieno gamyba"	4 1 2 2		4 1 2 2
KB "Žalmargė"	232	(232)
SIA "Jekabpils piena kombinats"	853	(122)	731
SIA "Kaunata"	96	$\blacksquare$	96
	5408	(354)	5 0 5 4

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

18. Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais isipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau:

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014
		Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
209	209	- atgautinas po daugiau nei 12 menesiu	209	209
1536	1 3 4 3	- atgautinas per 12 mėnesių	1448	1 2 8 1
1745	1552		1657	1490
(4078)	(1787)	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:- atgautini po daugiau nei 12 mėnesių- atgautini per 12 menesiy	(2905)	(1301)
(4078)	(1787)		(2905)	(1 301)
(2333)	(235)	Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas	(1248)	189

Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje:

Grupė			Bendrove
2015	2014		2015	2014
(235)	(1774)	Metų pradžioje	189	(1227)
670	1539	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (13pastaba)	622	1416
(2768)	$\sim$	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje	(2060)	×.
(2333)	(235)	Mety pabaigoje	(1249)	189

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje:

Bendrové

Atidėtojo pelnomokesčio turtas	Atsargunurašymasikigrynosiosrealizacinèsvertes	Paskoluamortizuotasavikaina	Gautinu sumuvertessumažėjimas	Tantjemosiratostogurezervas	Viso
2014 m. sausio 1 d.	91	162	261	243	757
Pripažintapelno/(nuostolių)ataskaitoje	842	47	(61)	(94)	734
2014 m. gruodžio 31 d.	933	209	200	149	1491
Pripažintapelno/(nuostoliu)ataskaitoje	(190)		240	116	166
2015 m. gruodžio 31 d.	743	209	440	265	1657

Atidétojo pelnomokesčioįsipareigojimai	VisoHaalaikiomaterialiojo turtoperkainojimas
2014 m. sausio 1 d.	(1983)(1983)

AB "ROKIŠKIO SŪRIS"KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖSFINANSINĖS ATASKAITOS 2015 M. GRUODŽIO 31 D. $\overline{\overline{\text{Visos}}\text{ s} \text{ s}}$

umos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Pripažinta	682	682
pelno/(nuostoliu)
ataskaitoje
Pripažinta kitų
bendrųjų pajamų
straipsnyje
2014 m. gruodžio 31 d.	(1 301)	(1 301)
Pripažinta	456	456
pelno/(nuostolių)
ataskaitoje
Pripažinta kitų	(2060)	(2 060)
bendrųjų pajamų
straipsnyje
2015 m. gruodžio 31	(2905)	(2905)
d.

Grupė

Atidėtojo pelnomokesčio turtas	Atsargųnurašymasikigrynosiosrealizacinėsvertes	Paskolųamortizuotasavikaina	Gautinysumų vertėssumažėjimas	Tantjemosiratostogųrezervas	Viso
2014 m. sausio 1 d.	91	162	261	264	778
Pripažintapelno/(nuostolių)ataskaitoje	842	47	(61)	(54)	774
2014 m. gruodžio 31 d.	933	209	200	210	1 552
Pripažintapelno/(nuostolių)ataskaitoje	(190)		240	143	193
2015 m. gruodžio 31 d.	743	209	440	353	1745
Atidėtojo pelnomokesčioįsipareigojimai		Pagreitintas mokestinisilgalaikio turtonusidevėjimas	turto	Ilgalaikiomaterialiojoperkainojimas	Viso

2014 m. sausio 1 d.
Pripažintapelno/(nuostolių)ataskaitojePripažinta kitų bendrųjųpajamų straipsnyje			(88)41	(2464)723	(2552)764
2014 m. gruodžio 31 d.			(47)	(1741)	(1788)
Pripažintapelno/(nuostolių)				478	478
ataskaitojePripažinta kitų bendrųjųpajamų straipsnyje				(2768)	(2768)

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio isipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo diena patvirtinta 15 proc. pelno mokesčio tarifa (2014 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijes atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

19. Suteiktos paskolos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014

1761	2096	Ukininkams suteiktos ilgalaikės paskolos	1761	2096
333	293	Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos	273	231
2660	1905	Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos	2 3 0 3	1514
		Atemus atidejima gautinų paskolų vertės
(1961)	(1 961)	sumažejimui	(1961)	(1961)
2793	2 3 3 3	Ilgalaikės paskolos grynąja verte	2 3 7 6	1880
		Ukininkams suteiktų paskolų einamųjų metų
1547	1711	dalis	1 0 2 0	1092
		Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų
44	38	dalis	41	35
4 8 5 4	11 999	Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos	5 5 2 4	11 200
		Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir
6445	13748	trumpalaikės paskolos	6585	12 327

Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 2 mėnesių iki 10 metų, o metinė palūkanų norma - nuo 0 iki 10 proc. Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 9,3 proc. (2014 m. - 9,54 proc.).

Darbuotojams suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 25 metų. Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 9.85 proc. (2014 m. – 10,44 proc.).

Kity suteikty ilgalaikiy paskoly grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskoly vidutinė svertinė palūkanų norma 3,56 proc. (2014 m. - 3,12 proc.).

Paskolų, suteiktų darbuotojams Bendrovėje, tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai yra 179 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. – 148 tūkst. EUR). Paskolų, suteiktų ūkininkams, tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 2 643 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. - 3 060 tūkst. EUR). Paskolu tikroji vertė vra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Kitų suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansine verte.

Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas:

Grupe			Bendrove
2015	2014		2015	2014
		paskolos.kuriuSuteiktosgražinimasnéra
8565	15 165	uždelstas	8 2 8 9	13 315
		Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas uždelstas,
672	917	tačiau jos nėra laikomos nuvertėjusiomis	672	892
1961	1961	Nuvertėjusios suteiktos paskolos	1961	1 961
11 198	18 043	Bendroji suteiktų paskolų vertė	10922	16 168
(1961)	(1 961)	Neatgautinų sumų nuvertėjimas	(1961)	(1961)
9 2 3 7	16 082	Grynoji vertė	8961	14 207

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

20. Atsargos

	Grupe		Bendrovė
2015	2014		2015	2014
20304 9 6 751 741	2 3 0 45 2 7 341 684	ZaliavosNebaigta gamybaPagaminta produkcija	8424 7 6 151 047	1006507641 222
826	1 009	Kitos atsargos	642	739
59 564	50 270	Iš viso atsargų įsigijimo verte	57 292	48 043
(4950)	(6 220)	Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinėsvertes	(4 950)	(6 220)
54 614	44 050	Iš viso atsargų	52 342	41 823

2015 m. gruodžio 31 d. 40 000 tūkst. EUR vertės atsargos (2014 m. gruodžio 31 d. - 7 241 tūkst. EUR) buvo įkeistos, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą bankams.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 3 813 tonos LPM (lieso pieno miltai), 465 tonos iBK ir 1 971 tonos sviesto, 156 tonos šviežio fermentinio sūrio buvo laikomos pas trečiasias šalis Lietuvoje, 39 tonos kietojo sūrio ir 6,6 tonos šviežio fermentinio sūrio - Europos sąjungos šalies sandėliuose, bei 313 tonos kietojo sūrio JAV. Bendra šių atsargų vertė 15 min. EUR.

$21.$ Prekybos ir kitos gautinos sumos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
		Ilgalaikės gautinos sumos
	10	Išankstiniai apmokėjimai	$\sim$	-
	10
		Trumpalaikės gautinos sumos
31 847	33 647	Prekybos gautinos sumos	28 24 2	30 665
1 3 6 5	1 273	Gautinas PVM	875	1079
310	201	Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpiosanaudos	310	101
33 522	35 121		29 4 27	31 845

2015 m. gruodžio 31 d ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinos sumos nebuvo jkeistos. 2015 m. gruodžio 31 d ir 2014 m. gruodžio 31 d. Dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti ne didesnei kaip 11 803 tūkst. EUR sumai.

Informacija apie uždelstas gautinas sumas gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
18 107	19 644	kuriosPrekybosgautinosnebuvosumos.pradelstos ir nėra nuvertėjusios	16 143	17 157
		gautinosPrekyboskuriossumos.buvo
8 2 9 5	6 193	pradelstos, bet nera nuvertejusios	6 6 5 4	5 6 9 7
8 3 8 0	9 1 4 5	Nuvertėjusios gautinos sumos	8 3 8 0	9 1 4 5
34 782	34 982	Bendra verte	31 177	32 000
(2935)	(1 335)	Vertės sumažėjimas	(2935)	(1 335)
31847	33 647	Grynoji prekybos gautinų sumų vertė	28 24 2	30 665

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių susijusių su nuvertėjusioms gautinoms sumoms. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pieno gamyba" 3 653 tūkst. EUR, bei SIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" atitinkamai 281 tūkst. EUR ir 2 740 tūkst. EUR, bei SIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR.).

Prekybos gautinos sumos, kurios yra uždelstos mažiau nei 360 dienų nėra laikomos nuvertėjusiomis, jeigu Grupė negauna kitos neigiamos informacijos apie pirkėjų mokumą. Prekybos gautinų sumų, kurios yra uždelstos, bet nenuvertėjusios senėjimo analizė gruodžio 31 d.:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014

6376		4 446 Iki 30 dienų	5946	4 1 6 9
1599	1 503	Nuo 31 iki 60 dienų	436	1471
261	5.	Nuo 61 iki 90 dienų	261	5
59	238	Daugiau nei 91 diena	11	52
8 2 9 5	6 193		6654	5697

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

GrupėGruodžio 31 d.			BendroveGruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
41	41	Trumpalaikiai depozitai	4 1	41
1 386	3 2 8 5	Pinigai banke ir kasoje	360	1024
1427	3 3 2 6		401	1065

2015 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 174 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 2 229 tūkst. EUR).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

GrupeGruodžio 31 d.			BendroveGruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	-41
1 3 8 6	3 2 8 5	Pinigai banke ir kasoje	360	1 0 2 4
1427	3 3 2 6		401	1 0 6 5

23. Akcinis kapitalas

2015 m. gruodžio 31 d akcinį kapitalą sudarė 35 867 970 (2014 m. gruodžio 31 d. - 35 867 970) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmoketos.

24. Nuosavos akcijos

	2015		2014
	Skaičius	Verté	Skaičius	Vertè
Metų pradžioje	802 094	(1 120)	802 094	(1 120)
Isigytos nuosavos akcijos	1612485	(2,306)	$\sim$
Istatinio kapitalo mažinimas			۰	PH.
	2414579and and and compatible in the first	(3 426)	802 094	120

(Visos sumos lentelése yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Per 2015 metus Bendrovė įsigijo 1 612 485 nuosavų akcijų ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2 414 579 vnt. nuosavų akcijų (2014 gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 802 094 vnt. nuosavų akcijų). Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių istatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

25. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Kiti rezervai

1 041 tūkst. EUR nepaskirstytinų rezervų suma gali būti naudojama tik akcinio kapitalo didinimui, o 1 113 tūkst. EUR, 556 tūkst. EUR ir 223 tūkst. EUR atitinkamai AB "Rokiškio sūris" UAB "Rokiškio pieno gamyba" ir UAB "Rokiškio pienas" nepaskirstytinų rezervų suma (privalomas įstatymų numatytas rezervas) gali būti naudojama tik būsimiems veiklos nuostoliams padengti, jeigu tokių būtų. Likusi 16 461 tūkst. EUR Bendrovėje ir 22 846 tūkst. EUR Grupėje (2014 m. atitinkamai 7 374 tūkst. EUR ir 9 864 tūkst. EUR ) kitų rezervų dalis sudaro ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą (Perkainojimo rezervo atskleidimas nurodytas žemiau).

Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Per 2014 ir 2015 metus nebuvo priimta nutarimų dėl Rezervo nuosavoms akcijoms sudarymo. 2015 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui nesikeitė ir sudaro 11 668 tūkst. EUR.

Dividendai

Už 2014 metus Bendrovės akcininkams dividendai nebuvo paskirti.

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas - tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrove	Perkainojimo rezervas	Atidetasispelnomokestis	Rezervas poatidėtojo pelnomokesčio
2014 m. sausio 1 d.	13 219	(1983)	11 236
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas (15, 18 pastabos)	(4 544)	682	(3862)
2014 m. gruodžio 31 d.	8675	(1301)	7 3 7 4
ligalaikio turto perkainuotos vertės nusidevėjimas ir perkainuoto turtopardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(3041)	455	(2586)
ligalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	13733	(2060)	11 673
2015 m. gruodžio 31 d.	19 367	(2906)	16 461

Grupė	Perkainojimo rezervas	Atidétasispeinomokestis	Rezervas poatidėtojo pelnomokesčio
2014 m. sausio 1 d.	16 421	(2, 463)	13 958
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas (15, 18 pastabos)	(4816)	723	(4093)
2014 m. gruodžio 31 d.	11 605	(1740)	9865
Ilgalaikio turto perkainuotos vertes nusideveilmas ir perkainuoto turtopardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3178)	476	(2702)
Ilgalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	18451	(2768)	15 683
2015 m. gruodžio 31 d.	26 878	(4032)	22 846

$26.$ Paskolos

Grupė			Bendrovė
2015	2014		2015	2014
影	$\sim$	IlgalaikėsIlgalaikės paskolos
14978	15880$\overline{\phantom{a}}$	TrumpalaikesTrumpalaikės banko ir kitos paskolosFinansinės nuomos įsipareigojimai	14 978$\sim$	15880
14 978	15880		14 978	15 880
14978	15880	Paskolų iš viso	14 978	15880

Siekiant užtikrinti banko paskolų grąžinimą, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (15 pastaba), atsargos (20 pastaba), prekybos gautinos sumos (21 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (22 pastaba).

Gruodžio 31 d. vidutinės svertinės palūkanų normos (proc.) buvo:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
1,050	1.075	Trumpalaikės banko paskolos	1.050	1.075

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupės paskolų (išskyrus lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus) apskaitinės vertės yra įvertintos šiomis valiutomis:

Grupe			Bendrové
2015	2014		2015	2014
14 978	15880	Eurais	14 978	15 8 8 0
14 978	15 880		14 978	15 880

Paskolų tikroji vertė atitinka jų apskaitines vertes, kadangi gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama kas mėnesi.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrové ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 9 634 tūkst. EUR (2014 m. - 22 034 tūkst. EUR). Grupė laikosi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių, jeigu taikomi.

27. Ateinančio laikotarpio pajamos

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
1 104	1 481	Vyriausybės dotacija metų pradžioje	565	795
	$\sim$	Pripažinta vyriausybės dotacija	$\blacksquare$
(325)	(376).	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(191)	(230)
779	1 1 0 5		374	564
(553)	779)	Sumažinta ilgalaike dalimi	(234)	(374)
226	325	Trumpalaikė dalis	140	191

Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi isipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos daveiais numatytas salvgas.

28. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Grupe			Bendrové
2015	2014		2015	2014
13 601	14 359	Prekybos mokėtinos sumos	11 677	12 193
1 3 9 9	1 278	Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai	938	799
958	5 645	Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos	581	5629
		sumos
2 1 6 2	1862	Sukauptos sanaudos	1686	1 247
18 120	23 145		14882	19 868

2015 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB "Rokiškio Pieno gamyba", nei UAB "Rokiškio pienas" nebuvo. (2014 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB "Rokiškio Pieno gamyba", nei UAB "Rokiškio pienas" nebuvo).

(Visos sumos lentelèse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

29. Atidėjiniai

2015 gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo apskaičiusi atidėjiniu.

30. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimąi

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims.

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

2015 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo. (2014 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo).

įsipareigojimai pagal nuomos sutartis - kur Grupė yra nuomininkė

Grupė nuomojasi lengvuosius automobilius ir patalpas, žemes pagal nuomos sutartis. Būsimos bendros minimalios nuomos įmokos pagal neatšaukiamas nuomos sutartis yra šios:

Grupė			Bendrové
2015	2014		2015	2014
205		147 Per 1 metus	205	147
204		137 Po 1 mety, bet ne veliau kaip per 5 metus	204	-137
	284		409	284

Skirtas parduoti finansinis turtas $31.$

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio finansinio turto, skirto parduoti.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$32.$ Pinigų srautai iš įprastinės veiklos

Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos:

GrupeGruodžio 31 d.			BendrovėGruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014

3725	(604)	Grynasis pelnas prieš apmokestinimą	3 2 8 4	(7164)
		Koregavimai:
8 147	9 1 4 7	nusidevėjimas (15 pastaba)$\overline{\phantom{0}}$	6086	7052
		amortizacija ir vertės sumažėjimo sąnaudos (16
142	146	pastaba)	11	14
		ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto
3	13	nurašymas (15 ir 16 pastabos)	3	11
49	487	nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (10 pastaba)$\overline{\phantom{0}}$	48	487
124	405	palūkanų sąnaudos (12 pastaba)$\overline{\phantom{m}}$	124	297
(516)	(863)	palūkanų pajamos (8 pastaba)$\overline{\phantom{m}}$	(516)	(685)
1 270	5613	atsargų nurašymai iki grynosios realizacinės vertės$\qquad \qquad -$	1 270	5613
		abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas irÖ,
(1600)	(1335)	beviltiškų gautinų sumų nurašymas (21 pastaba)	(1600)	(1335)
		atidėjimai ūkininkams suteiktoms paskoloms (7
	(310)	pastaba)		(310)
Ō.	151	Investicijų pardavimo nuostolis×
(775)	(475)	sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos$\overline{\phantom{0}}$	(775)	(203)
(326)	(376)	gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (27 pastaba)	(190)	(230)
		dividendų pajamos (33 pastaba)	(6146)	(1047)
		Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
171	7435	gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai$\frac{1}{2}$	1 379	16 278
(8034)	(12437)	atsargos$\overline{\phantom{a}}$	(11788)	(12940)
(4 635)	4 604	mokėtinos sumos	(4214)	1 904
(2255)	11 602	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	(13024)	7743

Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro:

GrupeGruodžio 31 d.			BendroveGruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
95	602	Likutinė vertė (15 pastaba)Nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (10	95	544
(49)	(487	pastaba)	(48)	(487)
46	115	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	47	57

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

$33.$ Sandoriai su susijusiomis šalimis

Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje), SIA "RSU Holding" (ikurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 72,27 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 27,73 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi isigijusi 2 414 579 vnt. (6,73 proc.) nuosavu akciju.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

(i) Sandoriai su susijusiomis šalimis:

GrupėGruodžio 31 d.		BendrovéGruodžio 31 d.
20152014		2015	2014
3 2 5 33 2 0 2	Pieno supirkimas iš kitų susijusių šaliųIlgalaikio turto isigijimas	22 640	33 205
$,$	Atsargų įsigijimas	7441	10 116
1 2 8 8 297	Paslaugu pirkimaiKonsultacinių paslaugų pirkimai	2065	2 5 3 4
	Transportavimo paslaugų pardavimas kitomssusijusioms šaims	6418	2 3 1 6
261421	Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimopaslauga	36 486	49 039
	Ilgalaikio turto pardavimas
5297	Palūkanos už kredita	129	203

Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės.

(ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje:

GrupėGruodžio 31 d.			BendroveGruodžio 31 d.
2015	2014		2015	2014
19	23	Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktospaskolos, kurioms nenustatytos palūkanosKreditas, suteiktas UAB "Pieno pramonės investicijų	19	23
œ.	4857	valdymas"		4857
≋	$\sim$	Paskola Jekabpils Piena Kombinats SIAPrekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms	1018	1 0 3 4
633		šalimsPrekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių (21	1740	193
	m.	pastaba)	3976	3 2 7 0

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, lei nenurodyta kitaip)

Pagal 2015 m. balandžio mėn. 30 d. UAB "Rokiškio pieno gamyba" Akcininko sprendimą Nr.2; darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 4 353 975 EUR. dividendų. Dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2015 m. gegužės mėnesi.

Pagal 2015 m. balandžio mėn. 30 d. UAB "Rokiškio pienas" Akcininko sprendimą Nr.21, darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pienas" 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 1 792 061 EUR dividendu. Dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2015 m. gegužės mėnesį. (Per 2014 metus dividendai nebuvo mokėti).

(iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

2015	2014		2015	2014
237	398	Atlyginimai	237	398
$\sim$	1 1 1 5	Išmokėtos premijos/tantiemos		831
775		Sukaupimas tantjemoms	775	C.
68	60	Socialinio draudimo imokos	68	60
1080	573		1080	1 2 8 9

Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2014 m. - 9) Valdybos nariai ir direktoriai.

34. įvykiai po balanso datos

2016 m. vasario 12 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB" Rokiškio sūris") suteikto 18.000.000 EUR (aštuoniolikos milijonų eurų) kredito límito sumos paskutinis gražinimo terminas pratęstas iki 2017 m. vasario mėn. 15 d. ir atnaujintas 1.000.000 EUR (vieno milijono eurų) sąskaitos kredito perviršio limitas, bei pratęstas sąskaitos kredito perviršio limito paskutinis grąžinimo terminas iki 2017 m. sausio mėn. 31 d. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos keičiamos nebuvo.

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 2015

ROKIŠKIS 2016 BALANDIS

TURINYS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS.
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ:
3. INFORMACIJA APIE EMITENTO DUKTERINES ĮMONES IR FILIALUS
4. EMITENTO IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS.
5. EMITENTO SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE
7. EMITENTO ISTATINIS KAPITALAS:
8. VERTYBINIU POPIERIU PERLEIDIMO APRIBOJIMAI:
9. AKCININKAI.
10. AKCININKU TEISĖS
11. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI.
12. VISI BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI.
13. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI
14. DARBUOTOJAI
15. EMITENTO ISTATŲ KEITIMO TVARKA
16. SANDERIAI SU SUINTERESUOTAIS ASMENIMIS IR REIKŠMINGI SUSITARIMAI
17. AKCIJŲ, IŠLEISTŲ Į VIEŠĄJĄ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTĄ, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS:
18. VERTYBINIAI POPIERIAI, ĮTRAUKTI Į BIRŽŲ PREKYBOS SĄRAŠUS
19. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAPITALIZACIJA
20. GRUPĖS 2015 M. KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS AUDITUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS
21. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ
22. EMITENTO VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI
23. PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS
24. TRUMPAS EMITENTO ISTORIJOS APRAŠYMAS
25. GAMYBA, GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ ĮVEDIMAS, NAUJŲ PRODUKTŲ ĮSISAVINIMAS
26. PARDAVIMAI IR RINKODARA
27. ŽALIAVOS SUPIRKIMAS
28. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA
29. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU,PAGRINDINIAI ASPEKTAI
30. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS
31. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIOJIMUS
32. PAGRINDINIAI IMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA
33. INVESTICINIAI PROJEKTAI, ĮGYVENDINTI PER PASKUTINIUS 3 FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS:
34. GRUPES VEIKLOS PLANAI, PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2016 M.
35. IŠMOKĖTI DIVIDENDAI………………………………………………………………………………………………
36. EMITENTO ORGANAI
37. BENDROVEJE SUDARYTI KOMITETAI
38. BENDROVĖS VADOVYBĖ
39. KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIAI
40. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO.
41. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ
42. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS
43. DUOMENYS APIE AUDITĄ
44. VEIKLOS STRATEGIJA IR NUMATOMI JOS POKYČIAI PER ARTIMIAUSIUS FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS
PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2015 metus.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas- akcinė bendrovė "Rokiškio sūris". Teisinė forma: akcinė bendrovė. Adresas - Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos respublika. Telefonas 8 (458) 55 200, faksas 8 (458) 55 300. El. pašto adresas: [email protected] Interneto adresas: www.rokiskio.com Įregistravimo data ir vieta - įregistruota 1992 m. vasario 28 dieną Rokiškio raj. valdyboje. Perregistruota 1995m. lapkričio 28 dieną LR Ekonomikos ministerijoje. Įmonės kodas 173057512. Juridinių asmenų registro tvarkytoja – Valstybės įmonė Registrų centras. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 10.401.711,30 EUR Akcijų skaičius 35 867 970.Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro.

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. konsoliduotą AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė "Rokiškio sūris", du jos filialai ir penkios dukterinės įmonės. (2014: du filialai, penkios dukterinės įmonės). Pateikiami filialai ir dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę ataskaitą:

	Vykdantys veiklą2015 m. gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%)2015m.gruodžio 31 d
Filialai	2015	2014	Dukterinės įmonės	2015	2014
Utenos pienas	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės pieninė	Taip	Taip	UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100,00	100,00
			PK "Žalmargė"	100,00	100,00
			SIA Jekabpils piena kombinats	100,00	100,00
			SIA Kaunata*	60,00	60,00

*- Ši įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės finansinėse ataskaitose dėl jos nereikšmingumo.

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pieno gamyba" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" buveinės adresas Kalnalaukio g.1, Širvintos. Įmonės kodas 178301073. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. kooperatyvo akcijų.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. įmonės akcijų.

Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB "Rokiškio sūris" turi 20 proc. įmonės pajų.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB "Rokiškio sūris" filialas Ukmergės pieninė (Įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:

• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51);

AB "Rokiškio sūris":

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

Dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB "Rokiškio pieno gamyba" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.

KB "Žalmargė" pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialo Utenos pienas ir AB "Rokiškio sūris" filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

AB "Rokiškio sūris" yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, [email protected]) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo.

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro. (VVPB simbolis RSU1L; ISIN kodas LT0000100372) Bendra nominali vertė yra 10.401.711,30 eurų.

AB "Rokiškio sūris" akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius ir yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Nuo 2010 m lapkričio 22 d. vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius prekyba listinguojamų Lietuvos bendrovių akcijomis yra vykdoma eurais.

7. Emitento įstatinis kapitalas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo nuostatomis, nuo 2015 m sausio 1 d. AB "Rokiškio sūris" vienos akcijos nominali vertė iš 1 (vieno) lito pakeista į 0,29 EUR (dvidešimt devynias šimtąsias euro). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio išraiška eurais nustatyta 10 401 711,30 EUR (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct) padalintų į 35 867 970 (trisdešimt penkis milijonus aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų.

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius(vnt.)	Nominali vertė(EUR)	Bendra nominalivertė (EUR)	Įstatiniokapitalodalis (%)
Paprastosios vardinėsakcijos	35 867 970	0,29	10.401.711,30	100,00

Visos AB "Rokiškio sūris" akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

Kitų pasikeitimų Bendrovės įstatiniame kapitale – (įstatinio kapitalo didinimo ir/ar mažinimo, akcijų nominalios vertės keitimo) nebuvo.

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

9. Akcininkai.

Bendras akcininkų skaičius 2015.12.31 – 5 271 akcininkas.

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (2015.12.31):

Vardas, pavardėĮmonės pavadinimas	Adresas		Nuosavybės teise priklausančių			Su kartu veikiančiaisasmenimis
Įmonės kodas		Akcijų sk.	Kapitalodalis%	Balsųdalis%	Kapitalodalis%	Balsųdalis%
UAB "Pieno pramonėsinvesticijų valdymas"Įm. Kodas 173748857	Pramonės g. 3,RokiškisLietuva	10 032 173	27,97	29,99	72,50	77,74
SIA "RSU Holding",reg.Nr.40103739795	Sliezu iela 9A-25,Riga	8 909 347	24,84	26,63	72,50	77,74
Antanas Trumpa	Sodų 41a, RokiškisLietuva	6 980 233	19,46	20,87	72,50	77,74
SEBSAOMNIBUS(funds/inst clients)LUESSE22	Liuksemburgas	1 778 605	4,96	5,32	-	-
AB "Rokiškio sūris"Įm. kodas 173057512	Pramonės g.3,RokiškisLietuva	2 414 579	6,73	-	-	-

Nuosavybės pasiskirstymas pagal grupes 2015.12.31

10. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;
kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

2015 m. gruodžio m. 31 d. AB "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 2 414 579 vnt. savų akcijų. Šios akcijos neturi balso teisių. Tai sudaro 6,73 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo. Kitų akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

14. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" Grupės struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas:

2015 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" Grupėje dirbo 1 643 darbuotojai.(vidutinis dirbančiųjų skaičius).

Lentelėje pateiktas Rokiškio sūris grupės vidutinis darbuotojų skaičiaus, bei vidutinio mėnesinio atlyginimo kitimas per 2015 metus:

Vidutinis darbuotojų skaičius	2015.12.31	2014.12.31
Viso:	1643	1665
Tame sk. Vadovai	10	10
Specialistai	280	289
Darbininkai	1353	1366

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, EUR	2015.12.31	2014.12.31
Viso:	826	801
vadovų	1690	1562
specialistų	850	844
darbininkų	790	761

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

Išsilavinimas	2015.12.31	2014.12.31
Aukštasis	164	159
Spec. vidurinis (aukštesnysis)	784	784
Vidurinis	675	708
Nebaigtas vidurinis	12	14

Pardavimų direktorius

AB "Rokiškio sūris" personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis – finansų, rinkodaros, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas. Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

AB "Rokiškio sūris", UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" yra socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, remiančios šalies mokslo, sporto bei kultūros renginius. 2012 m. spalio mėn. UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" buvo atliktas "Bureau Veritas Lit" auditas. Po patikrinimo Bendrovėms buvo suteiktas ISO sertifikatas. Šiuo sertifikatu Bureau Veritas patvirtino, kad įvertino Bendrovėse veikiančią socialinės atsakomybės sistemą ir nustatė, kad ji atitinka SA8000:2008 vadybos sistemos standarto reikalavimus. 2013 metų pabaigoje įmonėje AB "Rokiškio sūris" buvo atliktas SMETA 4-lygių auditas, kuris apėmė darbo standartus, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos bei verslo praktikas. Buvo taikyta SMETA Geriausios praktikos metodologija.

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės įstatus turi išimtinę teisę keisti tik AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

Grupę kontroliuoja UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta Lietuvoje), SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 72,50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 20,77 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Pati bendrovė "Rokiškio sūris" turi įsigijusi 2.414.579 vnt. (6,73 proc.) nuosavų akcijų. Didieji AB "Rokiškio sūris" akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo pateikti šio pranešimo 9 punkte.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.
Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, nėra.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti finansinių ataskaitų 33 pastaboje.

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

2015 m. gruodžio 31 d. būklei į viešąją vertybinių popierių apyvartą buvo išleista 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR, bendra akcijų nominali vertė 10.401.711,30 (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct).

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra. Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma.

NASDAQ vertybinių popierių biržos Vilniuje prekyba AB "Rokiškio sūris" akcijomis:

Prekyba centrinėje rinkoje:

	Ataskaitinisperiodas			Kaina (Eur)		Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut.sesijos	Pask.prekybossesijos data	maks.	min	Paskutinėssesijos
2012.01.01	2012.03.30	1,388	1,29	1,360	1,359	2012.03.30	118 945,00	0	0
2012.04.01	2012.06.30	1,40	1,25	1,36	1,360	2012.06.29	108 953,50	0	4 128,00
2012.07.01	2012.09.30	1,40	1,30	1,37	1,40	2012.09.28	641 665,74	0	1 158,70
2012.10.01	2012.12.31	1,47	1,33	1,37	1,40	2012.12.28	390 622,20	0	1 950,00
2013.01.01	2013.03.28	1,59	1,39	1,46	1,57	2013.03.30	77 386,93	0	4 671,62
2013.04.01	2013.06.28	1,63	1,44	1,49	1,50	2013.06.28	335 690,00	0	5 992,78
2013.07.01	2013.09.30	1,64	1,48	1,57	1,64	2013.09.30	93 753,10	0	93 753,10
2013.10.01	2013.12.31	1,62	1,50	1,55	1,59	2013.12.30	265 880,80	0	1 162,22
2014.01.01	2014.03.31	1,74	1,59	1,68	1,70	2014.03.31	106 298,00	0	0
2014.04.01	2014.06.30	1,70	1,55	1,59	1,65	2014.06.30	813 077,60	0	907,50
2014.07.01	2014.09.30	1,68	1,49	1,53	1,55	2014.09.30	347 029,70	0	0
2014.10.01	2014.12.31	1,57	1,38	1,50	1,38	2014.12.30	69 146,00	0	814,20
2015.01.01	2015.03.31	1,50	1,38	1,42	1,42	2015.03.31	6 946,37	0	303,03
2015.04.01	2015.06.30	1,46	1,35	1,39	1,44	2015.06.30	348 890,00	0	305,28
2015.07.01	2015.09.30	1,46	1,35	1,41	1,43	2015.09.30	25 651,61	0	641,35
2015.10.01	2015.12.31	1,43	1,36	1,38	1,42	2015.12.31	40 800,00	0	0

AB "Rokiškio sūris" akcijų kainos pokytis 2015 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=historical&lang =lt&downloadcsv=0&date=&start=2015.01.01&end=2015.12.31

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&currency=0&downloa dcsv=0&date=&start=2014.10.01&end=2014.12.31&start=2014.01.01&end=2014.12.31

AB "Rokiškio sūris" akcijų kainos pokytis 2013 m. sausio – gruodžio mėn.

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ OMX Vilnius

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical&lang=lt&currenc y=0&downloadcsv=0&date=&start_d=1&start_m=1&start_y=2013&end_d=31&end_m=12&end_y=2013

19. Vertybinių popierių kapitalizacija

Ataskaitinisperiodas		Bendra apyvarta		Paskutinėsprekybos	Kapitalizacija(Eur)
nuo	iki	(vnt.)	(Eur)	sesijos data
2011.01.01	2011.03.31	482 039	817 582,95	2011.03.31	62 768 948
2011.04.01	2011.06.30	791 936	1 246 500,83	2011.06.30	51 649 877
2011.07.01	2011.09.30	821 016	1 152 527,70	2011.09.30	50 215 158
2011.10.01	2011.12.30	1 192 435	1 498 010,23	2011.12.30	46 556 625
2012.01.01	2012.03.31	189 564	257 712,33	2012.03.31	48 744 571
2012.04.01	2012.06.30	228 464	310 179,89	2012.06.29	48 780 439
2012.07.01	2012.09.30	835 557	1 142 089,88	2012.09.28	50 215 158
2012.10.01	2012.12.31	525 165	717 997,30	2012.12.28	50 215 158
2013.01.01	2013.03.31	265 841	389 055,13	2013.03.30	56 312 713
2013.04.01	2013.06.30	675 596	1 005 631,66	2013.06.28	53 801 955
2013.07.01	2013.09.30	358 981	562 423,85	2013.09.30	58 823 471
2013.10.01	2013.12.31	743 434	1 154 134,97	2013.12.30	57 030 072
2014.01.01	2014.03.31	381 601	340 913,17	2014.03.31	60 975 549
2014.04.01	2014.06.30	708 846	1 124 285,96	2014.06.30	59 182 150
2014.07.01	2014.09.30	410 778	629 526,69	2014.09.30	55 595 354
2014.10.01	2014.12.31	103 884	155 655,60	2014.12.30	49 497 799
2015.01.01	2015.03.31	26 734	37 953,70	2015.03.31	50 932 517
2015.04.01	2015.06.30	833 020	1 158 553,00	2015.06.30	51 649 877
2015.07.01	2015.09.30	103 062	145 092,97	2015.09.30	51 291 197
2015.10.01	2015.12.31	123 817	170 824,28	2015.12.31	50 932 217

2012-2015 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, EUR

2012-2015 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Baltijos rinkų indeksai:

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2015	31.12.2015	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	566,56	648,32	14,43
OMX Vilnius	452,42	485,99	7,42
OMX Baltic Benchmark PI	328,61	359,03	9,26
RSU1L	1,380 EUR	1,420 EUR	2,90

Palyginamasis akcijų kainos GRAFIKAS AB "Rokiškio sūris" (RSU1L), AB "Pieno žvaigždės" (PZV1L), AB "Žemaitijos pienas" (ZMP1L) ir AB "Vilkyškių pieninė" (VLP1L): Baltijos rinkų indeksai:

(2015.01.01-2015.12.31)

	Grafiko duomenys:
Indeksas/Akcijos	01.01.2015	31.12.2015	+/-%
RSU1L	1, 380 EUR	1,420 EUR	2,90
VLP1L	2,000 EUR	1,450 EUR	-12,50
ZMP1L	0,703 EUR	0,644 EUR	-8,39
PZV1L	1,550 EUR	1,290 EUR	-16,77

20. Grupės 2015 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

Pateikiamos AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos grupės ir patronuojančios bendrovės 2015 m. audituotos finansinės ataskaitos.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2015 finansinius metus (akcijų supirkimo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. gruodžio 23 d.) AB "Rokiškio sūris" įsigijo 1.612.485 vnt. savų akcijų, kas sudaro 4,50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Vienos akcijos supirkimo kaina buvo 1,43 EUR. Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyko 2015 m. gruodžio 29 d. Akcijos buvo įsigytos vadovaujantis 2015 m. balandžio 24 d. įvykusiu AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržą.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis 2015.12.31 datai Bendrovė turi 2.414.579 vnt. savų supirktų akcijų, kas sudaro 6,73 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB "Rokiškio sūris" priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai "Pieno centras", dalyvauja "Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai" veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai. 2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB "Rokiškio sūris" įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

Nuo 2015 m. pradžios AB "Rokiškio sūris" priklauso Rokiškio verslo klubui. Šis klubas vienija Rokiškio rajono stambius ir smulkius verslininkus. Jo tikslas – gerinti verslo sąlygas rajone, aktyviai bendradarbiauti su Rokiškio raj. valdžia.

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

AB "Rokiškio sūris" yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba.

Specializuota Rokiškio sūrio gamyba suplanuota ir pradėta statyti 1964 m., o 1966 m. pradžioje pradėjo savo veiklą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai. 1980 m. įmonė pradėjo pirmąjį rekonstrukcijos etapą po kurio pradėtas eksploatuoti naujas sūrių gamybos cechas. Antrasis

rekonstrukcijos etapas įvyko 1988 m. – baigti statyti nauji pieno priėmimo aparatinis ir nenugriebto pieno produkcijos cechai. 1991 m. pradėjo veikti nauja suomiška sūrių nokinimo bazė.

1992 m. valstybinė įmonė "Rokiškio sūrio gamykla" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę "Rokiškio sūris". 1993 m. buvo parduotas likusios valstybei priklausančios įmonės akcijos. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, 1994 m. įmonė indeksavo savo turtą. 1993 – 2002 metais įmonės akcinis kapitalas buvo didinamas 7 kartus papildomais įnašais, 2 kartus iš savo lėšų ir 3 kartus dėl reorganizavimo. 2000 m. prisijungus AB "Utenos pienas" bei 2002 m. prijungus AB "Eišiškių pieninė" įstatinis kapitalas nebuvo didinamas.

1997 m. 150 000 paprastųjų vardinių akcijų išplatinta tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB "Rokiškio sūris" prisijungė 1995 m. Zarasų pieninę, 1996 m. Ukmergės pieninę, 1998 m. Šalčininkų pieninę, 2000 m. Utenos pieną, bei 2002 m. Eišiškių pieninę, Įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino AB "Švenčionių pieninė" turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9 % AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino turimą AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą iki 100 % įstatinio kapitalo bei balsų.

2001m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Varėnos pieninė" akcijų paketą. 2001m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Ignalinos pieninė" ir 100% UAB "Jonavos pieninė" akcijų paketus.

2005 m. birželio 1 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė AB ,,Varėnos pieninė" ir AB ,,Ignalinos pieninė" akcijų paketus.

2002 m. balandžio 26 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendroves prie AB "Rokiškio sūris" prijungiant AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė", kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą.

2002 m. liepos 4 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB "Rokiškio sūris" filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB "Rokiškio sūris" filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. gruodžio 30 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Šalčininkų pieninė buvo išregistruota iš LR įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Rokiškio sūris", AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė" turto, teisių ir prievolių priėmimoperdavimo aktai. AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002m. lapkričio 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB "Rokiškio sūris" filialą Eišiškių pieninė. 2002 m. gruodžio 6 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo įregistruotas įmonių rejestre. 2005 m. spalio 29 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą. 2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2003 m. vasario 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu buvo nutraukta AB "Rokiškio sūris" filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro.

2003 m. rugpjūčio 20 d. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 12 vnt. UAB "Kalora" paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB " Kalora" įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" akcijas pardavė.

2005 m. vasario 18 d. AB "Švenčionių pieninė", kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. 2005 m. balandžio 29 d. AB "Švenčionių pieninė" dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2005 m. birželio 14 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė 410 330 vnt. AB "Žemaitijos pieno investicija" akcijų, tai sudarė 11,63% AB "Žemaitijos pieno investicija" įstatinio kapitalo.

Siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, 2005 m. kovo 3 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė ir 2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pienas". Dukterinės įmonės 100 % akcijų valdo AB "Rokiškio sūris".

Nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, 2006 m. balandžio 5 d. AB "Rokiškio sūris" filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

Per 2007 m. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50 proc. akcijų UAB "Pieno upės" ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB "Skeberdis ir partneriai", UAB "Skirpstas", UAB "Batėnai", UAB "Pečupė" ir Pienininkystės kooperatyvą "Žalmargė". Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB "Skeberdis ir partneriai" ir UAB "Pečupė" buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. parduotos UAB "Batėnai" akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė "Skirpstas".

2008 m. sausio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime. 2011 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas.

AB "Rokiškio sūris" valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB "Europienas". Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas. 2009 m. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA "Kaunata" akcijų.

2013 m. balandžio 29 d. AB "Rokiškio sūris", kaip vienintelis UAB "Rokiškio pienas" akcininkas, priėmė sprendimą - nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Ši įmonė pagrindinai užsiima pieno produktų gamybos veikla.

Šis veiklų atskyrimas įmonių grupei leis optimaliau vystyti grupės veiklą ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

2013 m. gegužės 2 dieną Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba".

2014 m. balandžio 24 d. AB "Rokiškio sūris" pardavė turėtą 50 % UAB "Pieno upės" akcijų paketą. Akcijų paketas parduotas vadovaujantis ilgalaike akcininkų sutartimi, pareiškus kitiems akcininkams norą išsipirkti akcijas. UAB 'Pieno upės" užsiima pieno supirkimu.

Informacija apie AB "Rokiškio sūris" dukterines įmones pateikta šio metinio pranešimo 3 punkte.

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").

Tam, kad įmonės grupės veikla būtų optimalesnė ir būtų pasiekta geresnių rezultatų buvo sukurta dukterinė įmonė UAB "Rokiškio pieno gamyba". Nuo bendrovės UAB "Rokiškio pienas", kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB "Rokiškio pieno gamyba", kurios veiklos pagrindas yra pieno produktų gamyba.

AB "Rokiškio sūris" (Rokiškyje) specializacija fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Utenos įmonėje) specializacija švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Ukmergės įmonėje) specializacija varškės ir varškės produktų gamyba.
UAB "Rokiškio pienas" įmonės specializacija visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

2015 m. AB "Rokiškio sūris" grupės įmonės vykdė nepertraukiamą gamybą, išlaikant ankstesnių metų gamybos apimtis.

ISO/IES 17025.

2015 m. birželio 4 d. Briuselyje įvykusiuose prestižiniuose "Superior Taste Award 2015" apdovanojimuose, Tarptautinis skonio ir kokybės institutas (iTQi) kietąjį sūrį Rokiškio GRAND įvertino netgi dviem auksinėmis žvaigždėmis. Pagal "Michelin" kokybės standartus toks įvertinimas itin aukštas ir garbingas. Briuselyje įsikūrusi lyderiaujanti pasaulinė organizacija iTQi kasmet organizuojamuose unikaliuose apdovanojimuose vertina ir remia tik ypatingo skonio kokybiškus maisto produktus ir gėrimus. Norime pažymėti, kad bendrovė pirmą kartą dalyvavo tokio lygio organizuotuose apdovanojimuose ir gavo tokį aukštą įvertinimą.

Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB "Rokiškio sūris" – pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių – Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus (ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, ISO 22000:2005). Įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN

Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba, siekiant gerinti visą aplinkos apsaugos veiksmingumą, nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo parduodant produkciją.

Sistemos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę, tenkinti vartotojų reikalavimus, plečiant asortimentą.

Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas – maisto saugos užtikrinimas. Įmonė Rokiškyje, siekdama aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000 : 2005 ir ISO/TS 22002-1:2009 bei papildomus reikalavimus. Šią maisto saugos schemą pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) ir gali pakeisti tokius anksčiau pripažintus maisto saugos standartus kaip BRCm IFS ir SQF).

2012 metais Utenoje įdiegtas ir sertifikuotas - Socialinio atsakingumo standartas SA 8000.

AB "Rokiškio sūris"

AB "Rokiškio sūris" gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai.

Šviežių sūrių grupei priskiriami ,,Cagliata" (įvairių riebumų ir svorio), ,,Mozzarella".

Puskiečių sūrių grupei priskiriami tokie sūriai, kaip Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio), Lietuviškas, ,,Gouda", Sūris "Visiems", ,,Naminis", "Žaloji karvutė", ,,Tikras'' ir kt.

Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris

(įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris ,,Gojus", "Monte-campo" sūris. Įsisavinta ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio ,,Grand" gamyba. Šių sūrių technologijos pilnumoje sukurtos AB "Rokiškio sūris", bendradarbiaujant su technologu iš Italijos Angelo Frosio.

Be pagrindinės produkcijos – fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas skystas IBK-34 ir IBK-45 (išrūgų baltyminiai koncentratai), iš kurių gaminami IBK miltai, pieno cukrus (laktozė), lydyti sūriai, rūkyti sūriai.

2015 metais, lyginat su 2014 m, pagamintų sūrių kiekis AB ,,Rokiškio sūris'' išaugo 6,7 proc. Apžvelgiant sūrius atskirai pagal jų grupes, pažymėtina, kad puskiečių sūrių pagaminta mažiau, šviežių sūrių ir kietų sūrių pagaminta daugiau.

Įmonėje toliau įsisavinama ir tobulinama ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio ,,GRAND'' gamyba. Įplėstas Kieto sūrio Rokiškio ,,GRAND'' įvairaus amžiaus brandinimo ir svorio asortimentas.

Apžvelgiant 2015 ir 2014 metų pagamintus išrūgų produktus, pieno cukraus gamyba išliko tame pačiame lygmenyje o išrūgų baltymų koncentrato pagaminta mažiau. Tai lėmė atskirų išrūgų baltymų koncentrato kiekių kaita, pvz. išrūgų baltymų koncentrato IBK 34 pagaminta mažiau, o išrūgų baltymų koncentrato IBK 80 pagaminta daugiau, kas bendrame procente sudaro 11 proc. mažiau. Gaminant išrūgų baltymų koncentratą IBK 80, sunaudojama 2,1 karto daugiau išrūgų. Toliau didinama išrūgų produkto – išrūgų baltymų koncentratas IBK 80 su padidintu tirpumu, gamyba.

Pagalbinių produktų – grietinėlės, IBK ir pieno cukraus – gamybos kiekiai tiesiogiai priklausė nuo fermentinių sūrių gamybos apimčių, dėl to IBK ir pieno cukraus gamybos apimtims įtakos turėjo savos išrūgos.

Dėl nuolat augančios fasavimo ir pakuočių įvairovės didėjo ir sūrių fasavimo kaštai.

Produktų savikainai pagrindinis augimo faktorius buvo žaliavinio pieno kainų didėjimas. Be to, įtakos turėjo ir energetinių resursų (elektros kainų išaugimas) ir resursų sunaudojimo padidėjimas.

		AB ,,Rokiškio sūris" gaminamos produkcijos kiekių kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir
grafike:

Produkcija / Metai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011 m.
Fermentiniai sūriai, t	36.759	34.295	34.807	35.751	29.508
Grietinėlė 35% rieb., t	17.423	16.153	14.558	14.969	10.642
Išrūgų grietinėlė 35% rieb., t	2.073	2.033	1.612	1.503	1.347
IBK miltai, t	4.004	4.479	6.224	7.515	6.313
Pieno cukrus, t	12.774	12.878	12.510	12.146	11.039
Lydyti ir rūkyti sūriai, t	941	875	815	797	820

Zelandijos "Fonterra".

UAB "Rokiškio pieno gamyba"

UAB "Rokiškio pieno gamyba" vykdo šių šviežių pieno produktų gamybą – pieno, rūgpienio, kefyro, grietinės, varškės ir varškės sūrių, glaistytų sūrelių, jogurtų, sviesto gamybą vietos rinkai ir atlieka gamybos paslaugas AB "Rokiškio sūris" produktų skirtų eksportui – sviesto, grietinėlės, IBK (išrūginis baltyminis koncentratas) 34, IBK 80 ir lieso pieno miltų gamybą.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2013 m. pradėjo veikti nauja jogurtų linija. Tai jogurtai, kurių saldumas yra 100% iš vaisių, t.y. naujovė Lietuvoje.

Didelės investicijos padarytos sausų pieno produktų ceche. Sumontuota moderni įranga išrūginio baltyminio koncentrato – WPC-80 gamybai. Sėkmingai įsisavinta šio produkto gamybos technologija. Šio produkto gamyba įsisavinta bendradarbiaujant su didžiausia pasaulio pieno produktų kompanija iš Naujosios

2014 m. įsisavinta padidinto dispersiškumo išrūginio baltyminio koncentrato WPC- 80 gamyba.

2014 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja, moderni kompresorinė, pieno priėmimo skyriuje atliktas kapitalinis remontas.

2015 m. pradėta didelės apimties šviežių pieno produktų gamybos cecho rekonstrukcija. Šios rekonstrukcijos tikslas – pakeisti technologijas į pačias moderniausias, kas leistų sumažinti produkcijos kaštus, pagerintų jos kokybę bei prailgintų produkcijos galiojimo laiką.

Produkcija / Metai	2015 m.	2014m.	2013m.	2012m.
Švieži pieno produktai, t	50.633	55.428	64.606	62.772
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t	8.455	7.960	5.576	4.101
Sausi pieno produktai, t	7.379	8.721	6.537	8442

2012m. UAB "Rokiškio pienas" ir UAB 'Rokiškio pieno gamyba" įdiegtas naujas standartas "Socialinis atsakingumas SA8000". Šis standartas – tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

-sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.

užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Bendrovės politika:

Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir sieksime, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytųsi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinių elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė specializuojasi – varškės, varškės su priedai, varškės sūrių, glaistytų varškės sūrelių, lydytų varškės gaminių, minkštųjų nenokintų sūrių, fermentinio sūrio gamyba ir kūrimas. Įgyvendinant numatytus gamybos veiklos tikslus, atliktas gamybos technologinis ir techninis tobulinimas.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" filiale Ukmergės pieninė 2015 m. plečiant asortimentą pradėtas gaminti glaistytas varškės sūrelis su pasukomis. Taip pat papildytas gaminamų lydytų sūrių segmentas, panaudojant Kietą sūrį Rokiškio ,,Grand''. Įsisavinta pelėsinio sūrio "BalticBlue" technologija bei pasiruošta prekybai.

Produkcija / Metai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.
Varškė ir varškėsproduktai, t	4.272	4.648	5.353	5.228
Fermentinis sūris, t	115	107	83	-

Gautas patvirtinimas dėl Lietuviško varškės sūrio pripažinimo, įtraukiant į Saugomų kilmės nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų pagal Tarybos reglamentą (EB) "Dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos". Lietuviškiems varškės sūriams suteiktas ženklas – "Saugoma geografinė nuoroda".

26. Pardavimai ir rinkodara

Didžiausia pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama. 2015 metais Grupės eksportas sudarė apie 64 proc. nuo bendrų pardavimų.

2014 m. Rusijos Federacijos įvestas pieno produktų embargas sustabdė įmonės produkcijos pardavimus į Rusijos rinką, dėl to 2015 metais pasikeitė ir eksporto kryptys. Švieži sūriai ir toliau daugiausia

keliauja į Europos Sąjungos šalis – Italiją, Olandiją, Ispaniją. Tačiau atsirado galimybė eksportuoti juos ir į Artimųjų Rytų šalis bei Aziją. Taip pat iš naujo buvo atrasta JAV rinka kietiesiems sūriams, ko ankščiau Bendrovė negalėjo daryti dėl silpno dolerio kurso euro atžvilgiu. JAV rinkoje kietų sūrių pardavimai per 2015 m. lyginant su 2014 m. išaugo apie 64 proc. Viena iš naujų rinkų yra Kazachstanas. Į šią šalį eksportuojamos įvairios fermentinių sūrių rūšys. Didinami laktozės pardavimai į Filipinus, pradėtas eksportas į Indiją.

Situacija pieno sektoriuje keičiasi, ir dabar pagrindinės eksporto (į trečiąsias šalis) kryptys bus Artimieji Rytai ir Azija. Į šias šalis planuojama sviesto ir sūrių didmeninė prekyba. Taip pat įmonė ieško galimybės pradėti mažmeninę pieno produktų prekybą tose rinkose.

Dėl padidėjusios paklausos sviestui į trečiąsias šalis, 2015 m. pagaminome gerokai mažiau grietinėlės nei sviesto – Sviesto pardavimai per 2015 m. lyginant su 2014 m. išaugo apie 47 proc., o grietinėlės pardavimai 2015 m. sumažėjo apie 20%.

Grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – Sviesto, Grietinėlės, Pieno Miltų ir papildomų produktų, kurie atsiranda Sūrių gamybos procese – IBK bei Laktozė.

Lietuvoje Bendrovė savo produktus platina po visą mažmeninį tinklą. Rokiškis Lietuvoje garsus ne tik sūriais, bet ir šviežiais pieno produktais – pienu, kefyru, grietine, sviestu, varškės produktais, jogurtais, sūreliais.

Bendrovė ateityje numato daugiau dėmesio skirti pridėtinės vertės produktams, t.y. daugiau plėsti mažmeninės prekybos eksportą.

Apibendrinant, ir žiūrint į bendras pasaulio pieno rinkos tendencijas, galima teigti, kad perspektyviausios rinkos mūsų Bendrovei bus JAV, Artimieji Rytai ir Azija.

Šalių pavadinimai			Parduota
	2015 m			2014 m.		2013 m
	tūkst. EUR	%tūkst.%		tūkst.	%
			EUR		EUR
Lietuva	70 047	35,65	82 341	33,03	71 810	28,79
Europos šalys	94 308	47,99	121 304	48,67	128 885	51,66
Kitos šalys	32 149	16,36	45 606	18,30	48 771	19,55
(įskaitant JAV ir Japoniją
Viso	196 504	100	249 251	100	249 466	100

Pardavimo rinkos 2015 – 2014 - 2013 metai

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 196,504 mln. eurų, t.y. 21,16 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 12 mėnesių konsoliduoti audituoti pardavimai sudarė 249,251 mln. eurų.

Pagrindinį pardavimų mažėjimą lėmė sumažėjusios iki 24 proc. fermentinių sūrių kainos bei kritusios išrūginių produktų ir sviesto kainos. Dėl sumažėjusių į eksporto rinkas parduodamų fermentinių sūrių, lieso pieno miltų kiekių, sandėliuose susikaupė didelės šių produktų atsargos.

Lietuvoje Rokiškio grupės pardavimai 2015 metais lyginant su 2014-iais sumažėjo beveik 15 proc. ir sudarė 70,047 mln. EUR. 2014 m. Lietuvoje buvo parduota už 82,341 mln. EUR. Bendra pardavimų dalis vietinėje rinkoje sudarė 36 proc. nuo visų grupės pardavimų.

Pagrindinė sumažėjusių pardavimų priežastis – sumažėjusios kainos šviežiems pieno produktams Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Taip pat dėl įvesto embargo, 2015 m. Bendrovė nepardavė šviežių pieno produktų į Rusiją, kas taip pat lėmė pardavimų sumažėjimą.

Kiekiniu atžvilgiu pardavimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose buvo šiek tiek didesni nei 2014 m.

AB "Rokiškio sūris" grupė per 2015 m. 12 mėnesius uždirbo 3,895 mln. eurų konsoliduoto audituoto grynojo pelno. Per 2014 m. 12 mėn. grupė patyrė 383 tūkst. konsoliduotą audituotą nuostolį.

Grupės rezultato pagerėjimą, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai lėmė tai, kad pradėjo duoti rezultatus gamybos ir valdymo optimizavimo programos, kurias įmonė pradėjo taikyti po Rusijos embargo įvedimo. Teigiamą rezultatą davė ir naujų po Rusijos embargo surastų rinkų įsisavinimas.

Tikėtina, kad per ateinančius metus baigsis stebėtas paskutinių dviejų metų kainų kritimas, kas skatins žaliavinio pieno kainų augimą. Tačiau įmonė artimiausiu metu neprognozuoja staigaus pieno produktų kainų atsigavimo, tiek vietinėje, tiek ir eksporto rinkoje. Kainų atsigavimas tikėtinas ne anksčiau, kaip metų pabaigoje.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu didinti pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija. Grupės gaminamos produkcijos asortimentas kasmet didinamas naujais pridėtinės vertės produktais, naujausiomis pakuotėmis.

Prekių ženklai:

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos, bei nuolatiniam nuosavų prekių ženklų stiprinimui.

2015 metais vienas pagrindinių projektų išliko ir toliau stiprinti kietojo "Rokiškio GRAND" sūrio pozicijas rinkoje. Įmonė plečia šio išskirtinio sūrio asortimentą, pristatant jį rinkai įvairių svorių naujose pakuotėse. Marketinginių priemonių pagalba didinamas suvartojimas šioje kategorijoje.

AB Rokiškio Sūris grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose – "clean label" ir išskirtiniu glaistu padengti "Naminuko" glaistyti sūreliai, Pienas/Kefyras su vitaminu D, Jogurtai su 100% saldumo iš vaisių, Rokiškio MINI suvenyrinis sūris ir daugelis kitų.

Jau šeštus metus iš eilės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse "Populiariausia prekė", šie AB "Rokiškio sūris" grupės produktai buvo pripažinti 2015 metų populiariausiomis prekėmis savo kategorijose:

Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos Rokiškio NAMINIS kefyras, 2,5% 0,9 kg pak.
Fermentinis sūris ROKIŠKIO fermentinis sūris, 45%, 240 g.
Lydytas sūris Sūris Lydytas "Visiems", 330g.

2016 m. kovo 16 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kartu su "Maxima" "IKI" ir "Rimi" išrinko ir pagerbė prekybos tinklų partnerius – produkcijos gamintojus ir tiekėjus. Šiuose rinkimuose UAB "Rokiškio pienas" buvo išrinktas "Lietuviškiausiu metų tiekėju". Šis pripažinimas Bendrovę įpareigoja skirti dar didesnį dėmesį produkto kokybei bei jo šviežumui, ypatingą dėmesį kreipiant į lietuviškas tradicijas bei šeimos vertybes.

27. Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2015 metus preliminariais ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS) duomenimis iš viso supirkta 1437,99 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno - 0,2 proc. daugiau nei 2014 metais. Minėtu laikotarpiu žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš ūkininkų ir šeimos ūkių sumažėjo 1,4 proc. (iki 1082,12 tūkst. tonų), iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių – padidėjo 5,4 proc. (iki 355,87 tūkst.t).

Žaliavinio pieno supirkimo sektoriuje esminis pasikeitimas buvo pieno kvotų nuo 2015m. balandžio mėn. 1d. panaikinimas.

2016 m. sausio mėnesį už natūralų pieną pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį mokėta tiek pat, kaip ir 2015 m.

gruodžio mėn. Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2014-2015 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

Mėnuo	2014 metai(Eur/t)	2015 metai(Eur/t)
Sausis	420,8	261
Vasaris	419,4	257
Kovas	409,2	284
Balandis	386,9	284
Gegužė	342,6	272
Birželis	319,2	264
Liepa	304,1	253
Rugpjūtis	287,9	243
Rugsėjis	276,3	252
Spalis	290,5	269
Lapkritis	298,6	271
Gruodis	296,3	270
Vidutinė metinėsupirkimo kaina	340,3	267

Natūralaus pieno supirkimo kaina

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su pieno gamyba ir su produkcijos pardavimais:

a) karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje;

b) mažėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia;

c) dėl didesnių gamybos apimčių pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;

d) didelė konkurencija;

e) pirkėjų pigesnių ingredientų naudojimas, vietoje sausų pieno produktų;

f) ES eksporto subsidijų panaikinimas į kitas šalis;

g) biurokratinė valstybės politika;

h) eksportų kainų nestabilumas;

i) nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui bei į regionų plėtrą, darbo vietų kūrimą;

j) Rusijos embargas lietuviškiems produktams;

k) sunkumai įeiti į naujas rinkas;

l) produkcijos perteklius ES rinkose;

m) eksporto kainų mažėjimas;

n) nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme;

o) nepastovus konkurencingumas dėl euro ir dolerio kurso svyravimo;

p) pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas.

r) pieno supirkimo kainų reguliavimas

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus.

Nepakankama Vyriausybės parama pieno ūkiams, lyginant su Latvija ir Estija.

Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES ir net trylika kartų mažesnis už ES vidurkį.

Lietuvoje pieno gamyboje ryškus sezoniškumas: žiemą ir vasarą pieno supirkimas skiriasi bene dukart. Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų panaudojimo laipsnį bei darbuotojų atleidimą ne sezono metu.

Žemas karvių produktyvumas.

Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti prasta pašarų bazė. Nykstantys smulkūs ūkiai. Kaime žmonių mažėjimas.

Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą neigiamai paveikė ūkio plėtrai ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimui

Socialiniai veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Maži atlyginimai, lyginant su ES šalimis. Mažas gimstamumas. Pagalbos tvarkingoms jaunoms šeimoms trūkumas, skatinti gimstamumą.

Žmonių pasitikėjimo praradimas Vyriausybe, netikrumas dėl ateities. Gyventojų pasyvumas.

Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai. Senstanti kaimo visuomenė. Didelė bedarbystė.

Vyriausybės neskatinimas kurti darbo vietų, didelė bedarbystė, pašalpų politika, neskatinanti žmonių noro dirbti, žmonių nusivylimas vykdoma valstybės politika, bei neveiklumas. Socialinių įgūdžių kaimuose stoka.

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

AB "Rokiškio sūris" maisto saugos rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje.

RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT planai. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:

1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;
1. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;
1. Sanitarijos programa;
1. Personalo mokymo programa;
5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;
1. Pagalbinių medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;
8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;
1. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;
1. Logistikos valdymo programa;
1. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės) procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiems galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį, maistinę, energetinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas, galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Ekologiniai:

Remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės -TIPK)" AB "Rokiškio sūris" yra priskiriamas įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005.12.30, išdavusi institucija- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Laikantis TIPK taisyklių leidimas atnaujintas 2014.09.12. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai(GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB "Rokiškio sūris" 2001 metais įdiegta ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB "Bureau Veritas Lit". 2013 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota, 2014 ir 2015 metais atlikti priežiūros auditai.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika - siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. 2015 m. išorės ir vidaus auditų metų nustatytos 2 pastabos, neatitikčių nenustatyta. Atsižvelgiant į pastabos imtasi gerinimo veiksmų. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo kiekvienais metais nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. 2015 metų Aplinkosaugos veiklos programa įvykdyta. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Vykdant aplinkosaugos reikalavimus poveikiui aplinkai stebėti 2015 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB "Rokiškio sūris " nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB "Rokiškio sūris" po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB "Rokiškio sūris" vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB "Rokiškio sūris" degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB "Geoaplinka". 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringas. Tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.

2015 metais iš stacionarių oro taršos šaltinių išmetimai į atmosferą sudarė 4,456 t. teršalų. Transporto parką sudarė 311 transporto priemonė: 193 krovininiai, 118 lengvieji, 8 kitos mašinos. 74% transporto priemonių atitinka Euro2-6 reikalavimus.

Gamybos metu susidariusios nuotekos valomos savuose biologiniuose valymo įrenginiuose(su azoto ir fosforo šalinimu). 2015 metais AB "Rokiškio sūris" išvalė 1.018 tūkst. m3 nuotekų. Nuotekų išvalymo efektyvumas 96-99%. Nuotekų valyme susidaręs dumblas 7.824 t. panaudotas žemdirbystės laukų tręšimui. 7,7% nuotekų perduota valyti miesto nuotekų valymo įrenginiams UAB "Rokiškio vandenys". AB "Rokiškio sūris" moderniomis filtravimo technologijomis iš išrūgų atskiria ir išvalo vandenį, ir 24% šio vandens panaudojo įrenginių plovimui, taupydami požeminį vandenį.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingos bendrovės vietos: amoniakinė kompresorinė, cheminių medžiagų sandėlis ir laikymo patalpa pieno cukraus ceche. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės. Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

	2013	2014	2015	GPGB –ES*
Nuotekų teršalų kiekis pagal BDS7kilogramais tonai	0,58	0,07	0,25	-
žaliavos
Nuotekų kiekis m3tonai žaliavos	1,38	1,44	1,37	0,7-6
Cheminiųmedžiagųsunaudojimaskilogramaistonai	1,92	2,19	2,36	1,1-10,7
žaliavos
Elektros energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	38,05	39,86	40,38	60-208
Šiluminės energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	69,97	73,33	70,19	60-820

*- GPGB-geriausiai prienami gamybos būdai maisto, gėrimų ir pieno pramonei naudotasi: "Integrated Pollution Prevention and Control, Reference Document on Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Indusries " August 2006

2013 2014 2015 Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai 0,060 0,56 0,089 Investicijos aplinkosaugai 0,212 0,514 0,047 Pajamos iš aplinkosaugos veiklos 0,448 1,084 1,027 Išlaidos aplinkosaugai 1,121 0,960 1,023

Aplinkosauginė veikla mln.Eur.

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolio dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

30. Finansinės rizikos valdymas

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje (23 psl.)

31. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

32. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Eil.Nr.	Rodikliai		2015m.	2014m.	2013 m.	2012 m.	2011 m
1.	Grynasispelningumas %	Grynasis pelnasPardavimai ir paslaugos	1,98	(0,15)	3,81	3,7	4,0
2.	Vidutinio turtogrąža	Grynasis pelnasVidutinis turtas	0,03	(0,003)	0,07	0,06	0,07
3.	Skoloskoeficientas	ĮsipareigojimaiTurtas	0,25	0,30	0,33	0,31	0,35
4.	Skolosnuosavybėskoeficientas	ĮsipareigojimaiSavininkų nuosavybė	0,34	0,43	0,49	0,44	0,55
5.	Bendraslikvidumokoeficientas	Trumpalaikis turtasTrumpalaikiaiįsipareigojimai	2,86	2,44	2,03	2,16	1,85
6.	Turtoapyvartumas	Pardavimai ir paslaugosTurtas	1,27	1,77	1,68	1,75	1,54
7.	Akcijosbuhalterinėvertė, EUR	Savininkų nuosavybėPaprastųjų akcijųskaičius	3,22	2,74	2,78	2,55	2,34
8.	Grynasis pelnasakcijai, EUR(EPS)	Grynasis pelnasPaprastųjų vardiniųakcijų skaičius	0,11	(0,01)	0,27	0,24	0,23
9.	Kainos ir pelnoakcijai santykis,(P/E)	Akcijos rinkos kainaPelnas akcijai	12,91	-	5,89	5,75	5,75

Lentelėje pateikti konsoliduoti įmonės grupės veiklą apibūdinantys rodikliai.

Eil	Rodikliai	2015 m.	2014 m.	2013 m.	2012 m.	2011m.
Nr.
1.	Pajamos (tūkst.EUR)	196 504	249 251	321 654	230 655	199 266
2.	EBITDA (tūkst. EUR)	12 556	9 094	20 843	20 530	17 036
3.	EBITDA marža (%)	6,39	3,65	8,35	8,90	8,55
4.	Veiklos pelnas (tūkst. EUR)	4 267	(199)	10 492	10 418	10 178
5.	Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	4 066	(604)	10 157	9 957	9 626
6.	Veikos pelno marža (%)	2,15	(0,08)	4,21	4,52	5,11
7.	Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža)	3,37	(0,39)	9,52	9,35	9,56
	ROE (%)
8.	Pelningumo koeficientas (EBT margin)	2,07	(0,24)	4,07	4,32	4,83
	(%)

33. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

AB "Rokiškio sūris" kiekvienais metais skiria ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą bei transportą.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos gamybos metu gautų išrūgų perdirbimo gilinimui ir tam skirtos gamybinės įrangos įsigijimui, sūrių gamybos patalpų rekonstrukcijai bei kitos įrangos modernizavimui.

AB "Rokiškio sūris" investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba, pakavimas, pjaustymas ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose gamybos sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje.

AB "Rokiškio sūris" 2007-2010 metais toliau tęsė investicijų programą, pirkdama naują įrangą, pienovežius bei modernizuodama, tobulindama esamą gamybinę bazę bei gamybą aptarnaujančius barus, gerindama darbuotojų darbo sąlygas, taupydama energetinius resursus, bei toliau vystydama bendrovės aplinkosaugos politiką.

Dalis investicijų buvo skirta ir tolimesniam žaliavinio pieno kokybės gerinimui. 2007- 2010 metais didžioji investicijų dalis buvo vykdoma pagal 2007-2013 metų KPP programą. Tuo tikslu investicijos buvo vykdomos bendrovėje ir dukterinėje įmonėje UAB "Rokiškio pienas" pagal paruoštus keturis verslo planus, paramai investicijoms gauti. Pagal šiuos verslo planus gautų investicijų suma sudarė 4 mln. eurų.

2010 metais AB "Rokiškio sūris" pagal 2007-2013 m programą paruošė du verslo planus. AB "Rokiškio sūris" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą" ir UAB "Rokiškio pienas" pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą".

2015 m. AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą "Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas" ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB "Rokiškio sūris" grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų inovatyvių technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas. Numatoma paramos suma 4mln. eurų.

AB "Rokiškio sūris" grupės investicijos:

Metai	Investicijų suma(mln. EUR)

2010	1,88
2011	4,75
2012	3,30
2013	11,30
2014	6,37
2015	1,88

Pagrindinės 2015 metais įvykdytos investicijos :

Investicijos skirtos naujo produkto IBK 80 gamybos tobulinimui Utenos dukterinėje įmonėje.
•Mozarellos sūrio gamybos procesams persiorientuojant į naujas rinkas.
•Pieno cukraus kokybės kontrolei.
•Aukštesnės pridėtinės vertės ilgo brandinimo kietajam sūriui
•Pienovežių plovyklos išplėtimas ir modernizavimas
•Gamybinių ir gamybą aptarnaujančių barų modernizacija: (šiluminis-energetinis ūkis-(oro tiekimo vėdinimo įranga, geriamo vandens vamzdynas, vandens dezinfekavimui įvado stotelės).
•Kompiuterinių įsigijimas.
•Fermentinių sūrių ir Šviežių pieno produktų (varškės asortimento) atnaujinimas, įvairinimas.
•Sūrių brandinimo cechas Ukmergės dukterinėje įmonėje.
•Pagerinimas sanitarijos ir higienos lygio gamybiniuose baruose (įrengiant ventiliacijos sistemas, drėgmės surinkėjus, elektrines užuolaidas, oro kondicionierius).
•Sviesto fasavimo automatas Utenoje.
•Aparatinio cecho rekonstrukcija Ukmergėje.
•Tolesnis su aplinkosaugos politika susijusios įrangos diegimas.
•Pienovežių įsigijimas.
Investicijos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui.

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse – Utenoje bei Ukmergėje.

34. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2016 m.

AB "Rokiškio sūris" grupė 2016 m. numato investicijoms skirti 15,3 mln. EUR.

Pagrindinės 2016 m. investicijų kryptys yra:

Diegti inovatyvias gamybos technologijas
Didinti įmonės konkurencingumą
Sumažinti gamybos kaštus, taupyti energetinius resursus, sumažinti žalingą poveikį aplinkai
Gerinti produktų kokybę
Patenkinti klientų poreikius gaminamai produkcijai.
Prailginti šviežių pieno produktų galiojimo laiką.

2016m. numatoma investuoti į inovatyvią aukštos kokybės produkto IBK80% gamybos technologiją bei į aukštesnės pridėtinės vertės produktą-kietąjį ilgo brandinimolaiko fermentinį sūrį. Su šių produktų

gamyba susijusios investicijos apima ne tik pagrindinius gamybinius, bet ir gamybą aptarnaujančius barus.

Kadangi bendrovėje vyksta kardinalus persiorientavimas į kitas pasaulio rinkas procesas, todėl

pagrindinis investicijų tikslas yra sustiprinti sritis, kurios skirtos naujas rinkas labiau dominančių produktų gamybai.

Kaip minėjome, bus investuojama dalis lėšų į IBK 80% ir kietojo sūrio gamybą dėl naujų rinkų Tolimuosiuose Rytuose ir Amerikoje.

BK80% produkto gamybai dalis investicijų numatoma jau sūrių gamybos ceche, kur atskiriamos išrūgos. Tai separavimo -pasterizavimo procesai, kurių dėka bus pasiekta efektyvesnė gamyba, panaudojant šiam produktui visas gamybos metu gautas išrūgas.

Be to, šios inovatyvios technologijos dėka bus padidintas ir laktozės kiekis, ko nebuvo prieš tai esamos technologijos metu.

Kietojo ilgo brandinimo laiko sūrio brandinimui planuojama pastatyti 600 kv.m ploto patalpą, į kurią sūriai po sūdymo bus išvežami konteineriais.

Numatoma ženkliai pagerinti tiek sūrių, tiek išrūginių produktų kokybę, naudojant dvigubą baktofugavimą, įsigyjant dvi baktofugas.

Technologiniai procesai naujos įrangos dėka bus vykdomi racionaliai panaudojant naują šiuolaikišką pieno pasterizavimo-separavimo, išrūgų valymo, specializuotą tik tam procesui skirtą CIP (plovimo) įrangą, naujus žalio ir pasterizuoto pieno vamzdynus, spec. transporto priemones pieno pristatymui ir gatavos produkcijos išvežiojimui.

Be to, planuojama atnaujinti ir kitą technologinę įrangą, modernizuoti klimato kontrolės cechuose sistemas, įsigyti naujus elektrokrautuvus, fasavimo ir pakavimo linijas, naujas sūrių formas. Pieno ir pusfabrikačių kaupimui ir laikymui naujas talpas, naujus pienovežius ir gatavo produkto transportavimo priemones.

Numatomos investicijos ir į išrūginio produkto maistinės laktozės gamybos efektyvumo didinimo bei kokybės užtikrinimo įrangą.

Inovatyvus technologinis procesas numatomas ir atliekų perdirbime, pritaikant pagal JAV mokslininkų padarytas išvadas atliekų skaidymą biologiniu būdu.

Šviežių pieno produktų gamyboje dukterinėje įmonėje Utenoje ir Ukmergėje bus investuojama į inovatyvų technologinio proceso diegimą šviežių, sausų pieno produktų bei varškės gamybos cechuose. Inovacijos leis gaminti aukštesnės pridėtinės vertės, ilgesnio galiojimo laiko, aukštesnės kokybės, vartotojui patrauklesnėse pakuotėse produktus.

Technologinio proceso inovacija/modernizavimas šviežių pieno produktų gamyboje bus vykdoma įsigyjant - pieno apdorojimo, laikymo ir transportavimo vamzdynais įrangą, pieno pilstymo linijas, kurios skirtos ilgesnio galiojimo laiko pieno produktams gaminti

Sausų pieno produktų gamyboje dukterinėje įmonėje Utenoje inovatyvios technologijos ir technologiniai procesai bus diegiami, kad pagerėtų produkcijos kokybė, padidėtų paklausaus šiuo metu rinkoje produkto IBK80 gamybiniai pajėgumai, sumažėtų aplinkos tarša ir pagerėtų darbuotojų darbo sąlygos.

Varškės gamybos ceche Ukmergėje modernizuojant technologinius procesus bus pagerinama pasterizuoto pieno ir varškės produktų kokybė, prailginat gaminamos produkcijos galiojimo terminus, varškės gamybos ceche bus įsigyjama: pieno bakterijų valytuvas 10 t/h., pieno separatorius 10 t/h, technologiniai siurbliai 30 m3/h, pakavimo įrenginiai. Bus įsigyjami inovatyvūs savisiurbiai dviejų darbo ratų siurbliai, kas leis užtikrinti saugų ir kokybišką įrangos plovimo ciklą ir gaminamų varškės produktų kokybę.

Numatomos 2016m. investicijos apima platų spektrą sričių, būtiniausių įmonės plėtrai , skverbimuisi su pagerinta produktų kokybe į naujas rinkas, esamų gamybinių technologinių procesų tobulinimui, aplinkos apsaugai, žmonių darbo sąlygų gerinimui, energetinių resursų taupymui diegiant inovatyvias technologijas.

Tuo pačiu siekiama, kad būtų pastovus ir suderintas pusfabrikačių ir gatavos produkcijos nuvežimo saugojimui bei judėjimui tarp cechų ir sandėlių užtikrinimas bei pagalbinių, pakavimo medžiagų savalaikis pristatymas į gamybinius cechus. Tam planuojama įsigyti vidaus transportą.

35. Išmokėti dividendai

Metai	Dividendų suma,EUR	Dividendasvienai akcijai,EUR	Grynasispelnasakcijai, EUR	Dividendųmokėjimokoeficientas
2007	2.867.855,42	0,0695	0,2346	0,30
2008	Dividendai nebuvo mokami
2009	244.579,30	0,0290	0,1101	0,26
2010	1.038.808,21	0,0290	0,1883	0,15
2011	1.015.578,08	0,0290	0,2288	0,13
2012	1.015.578,08	0,0290	0,2433	0,12
2013	1.015.578,08	0,0290	0,2693	0,11
2014	Dividendai nebuvo mokami

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 8 metus:

Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną.

Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1)bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;

2)ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3)bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą paskirti dividendus, bendrovė, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

36. Emitento organai

Pagal AB "Rokiškio sūris" įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Kadangi AB "Rokiškio sūris" stebėtojų taryba nesudaryta, tai visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi valdyba.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos

Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį,

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

keisti bendrovės įstatus;
keisti bendrovės buveinę;
rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;
atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;
rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

37. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2013 m. balandžio mėn. 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2017 m. balandžio mėn.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai. Per 2015 m. audito komitetas sušaukė 4 posėdžius. Visuose posėdžiuose dalyvavo visi audito komiteto nariai.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

1. stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;
1. stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;
1. stebėti Bendrovės audito atlikimo procesą;
1. stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
1. sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB "EuropaPrint" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, turi 2 AB "Rokiškio sūris" akcijas. Asta Keliuotytė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi. Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

38. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Direktorius - Antanas Trumpa Direktoriaus pavaduotojas - Dalius Trumpa Finansų direktorius - Antanas Kavaliauskas Plėtros direktorius – Ramūnas Vanagas Vindikacijos direktorius – Jonas Kvedaravičius Logistikos direktorius – Jonas Kubilius Paruošų direktorius – Evaldas Dikmonas Pardavimų ir rinkodaros direktorius – Darius Norkus

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro penki Bendrovės valdybos nariai, tai valdybos nariai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus, gauna tantjemas, bei visi vadovybės nariai gauna darbo užmokestį, bei gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.

Kitų skatinimo sistemų pagrįstų darbo užmokesčiu ar akcijų skyrimu Bendrovėje nėra taikoma.

39. Kolegialių organų nariai

AB "Rokiškio sūris" valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos nariai :

Dalius Trumpa (AB "Rokiškio sūris" Direktoriaus pavaduotojas) - valdybos pirmininkas, Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius) - pirmininko pavaduotojas, Antanas Trumpa (AB "Rokiškio sūris" Direktorius) – valdybos narys; Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius) – valdybos narys, Darius Norkus (AB Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius) – valdybos narys.

Valdybos nariai išrinkti AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. rugpjūčio mėn. 21 d. Valdybos kadencija 4 metai (Valdybos kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d.)

Per 2015 m. valdyba sušaukė 16 valdybos posėdžius. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvaudavo visi valdybos nariai.

Visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat dalyvauja dauguma valdybos narių.

Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema.

Duomenys apie valdybos narius:

(Duomenys 2015.12.31)

Dalius Trumpa valdybos pirmininkas, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) turi 83 500 vnt., t.y. 0,23% AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 0,24% balsų.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

Nuo 2013 m. balandžio 29 d. dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pieno gamyba" direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

UAB "Rokvalda" direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA "RSU Holding" direktorius. Turi 11,26 % SIA "RSU Holding" akcijų. TEO LT akcininkas, turi mažiau nei 0,001 % šios įmonės akcijų.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi. Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis.

Išsilavinimas – aukštasis. 1997 m. Finansų vadybos magistro laipsnis Kauno technologijos universitete Vadybos fakultete.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų neturi.

Antanas Trumpa – valdybos narys (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Direktorius, turi 6.980.233 vnt. AB "Rokiškio sūris" akcijų, t.y. 19,46 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 20,87 % balsų.

Išsilavinimas - aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1966 m. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" valdybos pirmininkas.

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 6 758 vnt., t.y. 67,04 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

SIA "RSU Holding" akcininkas, turi 77,37% šios įmonės akcijų.

Ramūnas Vanagas – valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros direktoriaus pareigomis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

Darius Norkus - valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21- kadencija iki 2019.08.21) AB "Rokiškio sūris" Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir paskutiniajame) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa

Duomenys apie Bendrovės direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 39 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2015 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymoorganų nariai	Žmoniųskaičius	Priskaičiuotosbendros sumos,(atlyginimai irtantjemos)tūkst. EUR	Vidutiniaidydžiai vienamnariui,(atlyginimai irtantjemos)tūkst. EUR	Perleistaturto,tūkst.EUR	Suteiktagarantijųtūkst.EUR
Valdybosnariai	5	145,47	29,09	-	-
Bendrovėsvadovas ir vyr.finansininkas	2	71,80	35,90	-	-

40. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB "Rokiškio sūris" pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

41. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 3 mėnesių tarpiniai veikos rezultatai

2015 m. sausio - kovo mėnesių konsoliduoti neaudituoti AB "Rokiškio sūris" grupės pardavimai sudarė 52,251 mln. eurų, t.y. 17,57 proc. mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2014 m. trijų mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 63,387 mln. eurų.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 3 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis nuostolis sudarė 46 tūkst. eurų, tuo tarpu 2014 m. 3 mėnesių konsoliduotą nuostolį sudarė 597 tūkst. eurų.

Pardavimų sumažėjimo priežastis yra iki 48 proc. nukritusios produkcijos pardavimų kainos, lyginat su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Neigiamą Grupės rezultatą lėmė mažos pieno produktų kainos ir labai neaktyvi rinka.

2.2015-04-24 AB "Rokiškio sūris" eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai

Auditoriaus išvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinį pranešimą. Pranešimas išklausytas.
Audito komiteto išvada.

Sprendimas: Pritarti Audito komiteto išvadai.(pridedama)

Bendrovės 2014 m. konsoliduotas metinis pranešimas.

Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2014 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas. (pridedama)

4.Bendrovės 2014 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2014 metų audituotas konsoliduotas finansines ataskaitas.(pridedama)

5.Bendrovės 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Sprendimas:

Patvirtinti 2014 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. litų	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių metų	168 820	48 894
	pradžioje
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2013 metus	(3 507)	(1 016)
3.	Pervesta iš kitų rezervų	13 336	3 862
4.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių	178 649	51 740
	metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir
	pervedimo į rezervus
5.	Grynasis ataskaitinių metų bendrovės	(21 154)	(6 127)
	pelnas/(nuostoliai)
6.	Paskirstytinasis pelnas iš viso:	157 495	45 614
7.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-	-
8.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-	-
9.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	-	-
10.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms	-	-
	(tantjemoms) valdybos nariams
11.	Pelno dalis, paskirta darbuotojų premijoms ir kt.	-	-
	tikslams
12.	Nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių	157 495	45 614
	metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius
	metus

6. Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimas į išraišką eurais.

Sprendimas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo nuostatomis, AB "Rokiškio sūris" vienos akcijos nominalią vertę iš 1 (vieno) lito pakeisti į 0,29 EUR (dvidešimt devynias šimtąsias euro), atitinkamai Bendrovės įstatinio kapitalo dydį išraiška eurais nustatyti 10 401 711,30 EUR (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų 30 ct) padalintų į 35 867 970 (trisdešimt penkis milijonus aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų.

7. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas.

Sprendimas:

Atsižvelgiant į priimtą sprendimą dėl Bendrovės akcijų nominalios vertės ir įstatinio kapitalo išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais, į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus bei kitus įstatų pakeitimo projekte pateiktus pakeitimus, patvirtinti Bendrovės įstatų naują redakciją.

Įgalioti AB "Rokiškio sūris" direktorių Antaną Trumpą pasirašyti naują AB "Rokiškio sūris" įstatų redakciją.

Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Sprendimas:

AB "Rokiškio sūris" grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui bei konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimui atlikti išrinkti audito įmonę UAB "PricewaterhouseCoopers". Įgalioti valdybą nustatyti atlyginimą auditui už atliktą darbą. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

9.Bendrovės savų akcijų įsigijimas.

Sprendimas:

Supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų.
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.
Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo.
Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą – 3,475 EUR (12,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t. y 0,290 EUR (1,00 Lt).
Minimalią savų akcijų pardavimo kainą nustatyti lygią įsigytų akcijų kainai.

Parduodant savas supirktas akcijas užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat suteikti galimybę anuliuoti savas supirktas akcijas.

Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

10.Dėl rezervo sudarymo savoms akcijoms įsigyti.

Sprendimas:

Savų akcijų įsigijimui suformuotas 11 668 tūkst. eurų rezervas.

3.AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 101,078 mln. EUR, t.y. 21,79 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 6 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 129,236 mln. EUR.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 6 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas – 992 tūkst. EUR, t.y. 23,04 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Per 2014 m. 6 mėn. grupė uždirbo 1 289 tūkst. EUR grynojo pelno.

4.AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių veiklos rezultatai ir konsoliduotos tarpinės finansinės ataskaitos

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 145,838 mln. EUR, t.y. 23,67 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2014 m. 9 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 191,050 mln. EUR.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2015 m. 9 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas – 1,618 mln. EUR. Per 2014 m. 9 mėn. grupė patyrė 374 tūkst. EUR nuostolio.

Dėl savų akcijų įsigijimo

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" valdyba, vadovaudamasi 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bei savų akcijų įsigijimui suformuotu 11,668 mln. EUR rezervu, nusprendė įsigyti savas paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas. Akcijas numatyta supirkti per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką.

Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų įsigijimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys įsigyjamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai mažinamas jų parduodamų akcijų skaičius.

Įsigijimo sąlygos:

Akcijų įsigijimo pradžia: 2015 m. gruodžio 10 d.

Akcijų įsigijimo pabaiga 2015 m. gruodžio 23 d.

Maksimalus įsigyjamų akcijų kiekis: 2.784.700 vnt.

Akcijų įsigijimo kaina: 1,43 euro už vieną akciją.

6.AB "Rokiškio sūris" baigė savų akcijų supirkimą

AB "Rokiškio sūris" baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė, akcijų supirkimo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. gruodžio 23 d., įsigijo 1.612.485 vnt. savų akcijų, kas sudaro 4,50 proc. jos įstatinio kapitalo. Vienos akcijos supirkimo kaina 1,43 EUR.

Nustatytas maksimalus akcijų supirkimo kiekis buvo 2.784.700 vnt.

Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyks 2015 m. gruodžio 29 d.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis bendrovė turės 2.414.579 supirktų savų akcijų, kas sudarys 6,73 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.

7.Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus

2015 m. gruodžio 29 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas yra 10.401.711,30 eurų. Jį sudaro 35.867.970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 0,29 euro. Bendrovė turi įsigijusi 2.414.579 vnt. savų akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės turimos savos akcijos nesuteikia balso teisės, balso teisę turinčių akcijų AB "Rokiškio sūris" (ISIN kodas LT0000100372) skaičius yra 33.453.391 vnt.

8.Dėl tarpinės informacijos skelbimo

AB "Rokiškio sūris" praneša, kad 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo redakcijai, bendrovė nusprendė nerengti ir nebeskelbti tarpinės informacijos. Tarpinė informacija nebus skelbiama nuo LR vertybinių popierių įstatymo įsigaliojimo. Bendrovė parengs ir skelbs metinę ir pusmečio informaciją.

9. Dėl pateikto ieškinio

AB "Rokiškio sūris" informuoja, kad 2015-12-31 gavo Panevėžio apygardos teismo pranešimą apie smulkiojo akcininko, valdančio 4,96 proc. įmonės įstatinio kapitalo, East Capital (Lux) Baltic Fund, pateiktą ieškinį Antanui Trumpai kaip AB "Rokiškio sūris" vadovui.

10. Papildoma informacija apie pateiktą ieškinį

2015 m. gruodžio 31 d. AB "Rokiškio sūris" gavo pranešimą iš Panevėžio apygardos teismo dėl East Capital (Lux) Baltic Fund pateikto ieškinio AB "Rokiškio sūris" vadovui Antanui Trumpai. Ieškinyje teigiama, kad AB "Rokiškio sūris" suteikdama paskolas teikė LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytą draudžiamą finansinę pagalbą, ir dėl to prašoma priteisti iš bendrovės vadovo – Antano Trumpos – 11,473 mln. EUR dydžio žalą AB "Rokiškio sūris" naudai. AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, visas paskolas AB "Rokiškio sūris" visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas.

AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą ES paramai gauti

AB "Rokiškio sūris" grupė paruošė verslo planą "Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas" ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB "Rokiškio sūris" grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas.

Dėl Lietuvos bankui pateikto prašymo

AB "Rokiškio sūris" informuoja, kad 2016-01-27 AB "Rokiškio sūris" kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą su prašymu ištirti, ar, AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, nepagrįstą ieškinį dėl 11,474 mln. EUR dydžio žalos priteisimo iš Antano Trumpos pareiškęs ir, bendrovės vadovybės nuomone, nepagrįstus dalies rinkos dalyvių lūkesčius sukėlęs East Capital (Lux) Baltic Fund nepažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme numatyto draudimo manipuliuoti rinka. Atsižvelgiant į East Capital (Lux) Baltic Fund pradėtą teisminį procesą, AB "Rokiškio sūris" vadovybė dar kartą norėtų pažymėti, kad, AB "Rokiškio sūris" vadovybės nuomone, visas paskolas AB "Rokiškio sūris" visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas. Atitinkamai, AB "Rokiškio sūris" vadovybė bendrovės akcininkus bei kitus rinkos dalyvius norėtų paraginti kritiškai vertinti su East Capital (Lux) Baltic Fund pareikštu ieškiniu susijusias aplinkybes bei neskubėti šių aplinkybių pagrindu priiminėti investicinių sprendimų iki teisminių procesų pabaigos.

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

42. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje (50 pusl.).

43. Duomenys apie auditą

AB "Rokiškio sūris" (Grupė) 2015 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą atliko tarptautinė auditorių įmonė - UAB "PricewaterhouseCoopers".

Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl yra reikalavimas rinkti tarptautinę auditorių įmonę.

PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB "PricewaterhouseCoopers" (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė.

UAB "PricewaterhouseCoopers" teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

AB "Rokiškio sūris" grupė auditui už atliktą darbą 2015 m. sumokėjo 39 388 eurų atlyginimą.

44. Veiklos strategija ir numatomi jos pokyčiai per artimiausius finansinius (ūkinius) metus

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

Misija

AB "Rokiškio sūris" = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

STIPRYBĖS:

Stipri finansinė padėtis
Patrauklus darbdavys
Patikima valdymo komanda
Žinomas ir vertinamas prekės ženklas

ILGALAIKIAI TIKSLAI:

Būti pirmaujančiais sektoriaus dalyviais Pabaltijyje
Išlaikyti patrauklaus darbdavio vardą, toliau rūpinantis
- o įmonės prestižu/žinomumu;
- o socialinėmis garantijomis darbuotojams;
- o gera partneryste su žaliavos tiekėjais.

2015 metais sumažėjus pardavimo apimtims bei drastiškai sumažėjus produkcijos pardavimo kainoms, įmonė ir toliau neplanuoja keisti pagrindinių savo principų. AB "Rokiškio sūris" ir toliau orientuosis į eksportinės produkcijos gamybą. Pagrindinis uždavinys 2016 metams - surasti ir įsitvirtinti patikimose, stabiliose ir pelningose rinkose, kurios galėtų kompensuoti prarastą Rusijos rinką.

Šių tikslų pasiekimui yra labai svarbu:

gilinti bendradarbiavimą su stipriais tarptautiniais partneriais;
efektyvinti gamybos procesus, siekiant aukščiausios produkcijos kokybės ir minimalių kaštų;
užtikrinti žaliavinio pieno stabilų tiekimą, gerinant bendradarbiavimą ir siekiant didesnio pasitikėjimo su pieno gamintojais.

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 2015 M.

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" pranešimas apie NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
	/NE
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindinės nuostatos

Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų
nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės	Taip	BendrovėviešaiskelbiaBendrovėsplėtros
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji		strategijąirtikslusmetiniuosebendrovės
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų		pranešimuosebeitarpinėseataskaitose
nuosavybę.		pateikdamapranešimusperCentrinę
		reglamentuojamosinformacijosbazębei
		informacijąpatalpinaįBendrovėsinterneto
		tinklapį.
1.2.Visųbendrovėsorganųveiklaturėtųbūti	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu,
sukoncentruotaįstrateginiųtikslųįgyvendinimą,		pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		sukurtiirišlaikytistiprią,konkurencingą,
		finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę,
		kuriančiąirmaksimaliaididinančiąvertę
		akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos		organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros
bendrovei ir akcininkams.		funkcijasatliekaAuditokomitetas.Audito
		komitetas,valdyba bei Bendrovės vadovas
		glaudžiaibendradarbiaudami(bendrovės
		vadovas,iresantreikalui,valdybosnariai

		kviečiamidalyvautiAuditokomiteto
		posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės
		veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą,
		teikiapaaiškinimusdėlfinansiniųataskaitų
		sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,		netikgerbiamosbendrovėsakcininkų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla		darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos, bet
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		ir skiriama parama. Parama yra skiriama siekiant
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		užtikrintipastovesnįžaliavostiekimąir/ar
		palaikyti ar gerinti santykius su pagrindiniais
		partneriaisbeiišlaikytigerussantykiussu
		ilgalaikiais produkcijos pirkėjais. Darbuotojams
		yrasuteikiamagalimybėkeltikvalifikaciją
		mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei
		užsienio šalyse. Pieno tiekėjams organizuojami
		seminaraigyvuliųproduktyvumo,pašarų
		gamybos, bei galvijų veislininkystės skatinamo
		klausimais, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą**, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.**

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	Ne	Bendrovėsorganaiyravisuotinisakcininkų
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų		susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas.
susirinkimoirbendrovėsvadovo,rekomenduojama		Bendrovėje nėra sudaromas kolegialus priežiūros
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek		organas – stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas
kolegialų valdymoorganą. Kolegialiųpriežiūros ir		apie bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
valdymoorganųsudarymasužtikrinavaldymoir
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Rekomendacijojenurodytasfunkcijasatlieka
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines		kolegialusvaldymoorganas–Bendrovės
bendrovėsvaldymofunkcijas. Kolegialuspriežiūros		valdyba.
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo
organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus

kolegialųorganą,rekomenduojama,kadtaibūtų		organas ir tai yra valdyba.
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju		Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės		nusprendėpavestikolegialiamorganui–
vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		valdybai. Jie yra įsitikinę, kad užtikrinti efektyvų
		bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus
		organo – valdybos.
2.4.Visuotinioakcininkųsusirinkimorenkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir		valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu		principuoseišdėstytosnuostatos,kurios
bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros		neprieštarauja valdybai priskirtoms funkcijoms.
organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą –
valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai,
kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir		narių. Bendrovė mano, kad 5 nariai užtikrina
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,		valdybos produktyvų darbą priimant sprendimus
kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų		ir mano, kad atskiras asmuo ar nedidelė asmenų
dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		grupėnedominuojavaldybospriimamiems
		sprendimams. Kiekvienas narys turi po vieną
		balsą.

2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe		renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad		bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir		įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau		kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.7.Visuotinioakcininkųsusirinkimorenkamo	Ne	Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio		vadovas,tačiaujisyradukterinėsįmonės
esamosarbabuvusiospareigosnebūtųkliūtis		vadovas.
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma
valdyba,rekomenduojama,kadbendrovėsvaldybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas
į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia

nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą**, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.**

3.1.Visuotinioakcininkųsusirinkimorenkamokolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialusorganas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad busvykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymoorganų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjųakcininkų interesai.	Taip	Iš 5 Bendrovės valdybos narių, 2 valdybos nariaiyraBendrovėsakcininkai.Smulkiemsakcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jųinteresams ir turėti savo atstovą kolegialiameorgane. Praėjusios kadencijos metu, buvo paliktaviena vakuojanti vieta nepriklausomam nariui,tačiau iki kadencijos pabaigos kandidato į šiąvietą neatsirado. Už darbą valdyboje, bendrovėsvaldybosnariams,visuotinioakcininkųsusirinkimosprendimu,vadovaujantisLRAkciniųbendroviųįstatymu,mokamasatlyginimas (tantjemos).
3.2. Kandidatųį kolegialaus organo narius vardai,pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją,profesinępatirtį,einamaspareigas,kitussvarbiusprofesiniusįsipareigojimusirpotencialiusinteresųkonfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkamsdar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekantakcininkamspakankamailaikoapsispręsti,užkurįkandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visosaplinkybės,galinčiospaveiktikandidatonepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7rekomendacijoje).Kolegialusorganasturėtųbūtiinformuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytosinformacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienaismetais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenisapie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniamepranešime.	Taip	Informaciją apie kolegialaus valdymo organųnarius (vardai, pavardės, informacija apie jųišsilavinimą,kvalifikaciją,profesinępatirtį,dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbiusprofesiniusįsipareigojimus)pateikiamaperiodinėse ataskaitose.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtųbūti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusisudarbukolegialiameorgane.Kadakcininkaiirinvestuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliauyra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovėsmetiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savosudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją,tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatasįvaldybosnariusakcininkamspraneša apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį,užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmoniųveikloje.Bendrovėsvaldybosnariaiteikiainformaciją,kokiosekvalifikacijoskėlimoprogramose, susijusiose su jo darbu kolegialiameorgane, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo nariųturimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialausorganosudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovėsstruktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama.Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaipvisuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirtiessavo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai,kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamąpatirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir(arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komitetonarių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymopolitikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariaiyrabendrovėsfunkciniaidirektoriai,vadovaujantysatskiriemsveiklossritimsiresantyskvalifikuotiirkompetentingisavofunkcijoms atlikti.Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yranepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metųpatirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip patturi patirtį savo užduotims tinkamai atlikti.Auditokomitetasvykdonepriklausomą,objektyviąstebėjimo,tyrimo,vertinimoirkonsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklaigerinti ir pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtųbūti siūloma individuali programa, skirta supažindinti supareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialusorganas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtųnustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savoįgūdžius ir žinias.	Ne	Visinaujibendrovėsvaldybosnariaiapiebendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jųpasikeitimus informuojami valdybos posėdžiuose.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organonariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiamitinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būtiišrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Šiuometuvaldybojenėranepriklausomųvaldybos narių. Praėjusioje kadencijoje buvoskirta vieta nepriklausomam nariui, tačiau į šiąvietą kandidato neatsirado.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomasnepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokieverslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, jąkontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėlkurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie galipaveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada	Ne	2015m.balandžiomėn.24d.vykusiameBendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime,akcininkai, nesusiję su Bendrove, kandidatų įnepriklausomus valdybos narius nekėlė.

kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti
neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba
aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu,
gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika
susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario

nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas
santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai
kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti
laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:


1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jeivisuotinioakcininkųsusirinkimorenkamas
kolegialusorganas–stebėtojųtaryba)ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęstokiųpareigų,išskyrusatvejus,kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organąkaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomoatlyginimoišbendrovėsarba
susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą
už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam
papildomamatlyginimuipriskiriamasir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančioseužmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusiabendroveneitiesiogiai,neikaip
turinčiotokiusryšiussubjektopartneris,
akcininkas,direktoriusarbaviršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arbapaslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsiasirkonsultacinespaslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės

dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonėspartneriu arba darbuotoju;7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arbavaldybosnariukitojebendrovėje,kuriojebendrovės vykdomasis direktorius arba valdybosnarys(jeivisuotinioakcininkųsusirinkimorenkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)yradirektoriuskonsultantasarbastebėtojųtarybos narys, taip pat jis negali turėti kitųreikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiaisdirektoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujantkitų bendrovių arba organų veikloje;8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigųilgiau kaip 12 metų;9) jisneturibūtivykdomojodirektoriausarbavaldybosnario(jeivisuotinioakcininkųsusirinkimo renkamaskolegialusorganas–stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų
asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimosnariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikaiir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto
negalibūtilaikomasnepriklausomudėlypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių
išvadas,priekuriųpriėjokolegialusorganas		nepriklausomumokriterijųišdėstytųšiame
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas		kodekse.
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo
narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti,kuriuoskolegialausorganonariuslaiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Šiuometuvaldybosnariųatitinkančių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami		nepriklausomumokriterijųišdėstytųšiame
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		kodekse, nėra.
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.		Neivienaakcininkųgrupėnesusijusisu
Kadbūtų užtikrintasinformacijos,pateikiamos dėl		bendrovėsadministracijaper2015metus
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai		nekėlė jokios kandidatūros.
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	Ne	Valdybos narių atitinkančių,nepriklausomumo
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali		kriterijų išdėstytų šiame kodekse, bendrovėje
būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį		nėra.
turėtųtvirtintibendrovėsvisuotinisakcininkų
susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų**, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.**

4.1.Visuotinioakcininkųsusirinkimorenkamas	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir		dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno
kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus		paskirstymoprojekto,bendrovėsmetinio
organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		pranešimo,taip pat atlieka kitas valdybos
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą		kompetencijai priskirtas funkcijas.
valdant bendrovę.
4.2.Kolegialausorganonariaiturėtųsąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų		nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų		interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar
interesusirvisuomenėsgerovę.Nepriklausomi		trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo
kolegialausorganonariaiturėtų:a)betkokiomis		nepriklausomumąpriimantsprendimus,bei
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir		nesiekia ir nepriima jokių nepagrįstų lengvatų,
veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių		kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą
nepagrįstųlengvatų,kuriosgalikompromituotijų
nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo
atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali
pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų
abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas
išvadas.Jeigunepriklausomasnarysatsistatydintų,
priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui
arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo
narysturėtųskirtipakankamailaikoirdėmesio.		tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo
Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti		posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip
taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač		kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose
direktoriauspareigaskitosebendrovėse),kadjie		valdybosposėdžiuoseyrareglamentuotas
netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario		valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai
pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau		konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2015 m.

nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovėsfinansinius metus, apie tai turėtų būti informuojamibendrovės akcininkai.		Valdyba pravedė 16 valdybos posėdžių. Visuosevaldybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybosnariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingaipaveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas suvisais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jisturėtųužtikrinti,kadakcininkaibūtųtinkamaiinformuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją,rizikosvaldymąirinteresųkonfliktųsprendimą.Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialausorgano narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais irįsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai subendrovėsakcininkais.Akcininkaiapiebendrovėsreikalusinformuojamiįstatymųnumatytatvarka,skelbiantinformacijąperiodinėseataskaitosebeiperCentrinęreglamentuojamosinformacijosbazębeiBendrovės internetinėje svetainėje.
4.5.Rekomenduojama,kadsandoriai(išskyrusmažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytusstandartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovėsveiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų,priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovėsvaldymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių arjuridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo.Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būtilaikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimąbalsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organonarių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudarovadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis beikolegialaus organo darbo reglamentu.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomaspriimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovėsveiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtųbūti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų.Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtųdaryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtųužtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtųaprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais),reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypačiš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją irteisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo įišoriniusteisės,apskaitosarkitokiusspecialistuskolegialausorganoirjokomitetųkompetencijaipriklausančiaisklausimais.Atlyginimokomitetas,naudodamasisminėtųkonsultacijųarspecialistųpaslaugomis inforrnacijai apie atlyginimų nustatymosistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausominuo Bendrovės valdymo organų. Visi valdybosnariai yra bendrovės darbuotojai. Bendrovėsvaldybapriimdamasprendimusvadovaujasivaldybos darbo reglamentu, dirba Bendrovėsnaudai,iružtikrinanuolatinįakcininkųnuosavybės vertės didinimą.Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas -valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais(tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigomsatlikti,įskaitantteisęgautiišbendrovėsdarbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisękreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo įišorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus.Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei,vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams.Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apieatlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti,atlyginimokomitetasturėtųužtikrinti,kadtaskonsultantastuopačiumetuneteiktųkonsultacijųsusijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arbavykdomajam arba generaliniam direktoriui.4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtųturėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesųkonfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimislaikytiniklausimai,susijęsubendrovėsdirektoriųskyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu irbendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuoatveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirtiminėtiklausimai,šiamorganuirekomenduojamasuformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus.Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų iraudito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau neitris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiaipaaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaippasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetamsnustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organasturi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas galiatliktipatskolegialusorganas,jeigujisatitinkakomitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuoklausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atvejušio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organokomitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo),turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.		bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kurisatitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. VertybiniųpopieriųkomisijosnutarimoNr.1K-18patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiaisreikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinisakcininkųsusirinkimaspatvirtinoAuditokomiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinkonepriklausomąAuditokomitetonarį,beipatvirtino visą Audito komiteto sudėtį. 2013 m.balandžio26d.visuotiniameakcininkųsusirinkime tie patys Audito komiteto nariai buvoperrinkti 4 metų kadencijai.Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvusstebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimoveikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijosveiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jopagrindinėfunkcijayrasistemingaiirvisapusiškaivertintiirskatintigerintiorganizacijosrizikosvaldymo,kontrolėsirpriežiūrosprocesųveiksmingumąbeiteiktiišvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų iruždaviniųįgyvendinimo,rizikosvaldymoprocedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėrasuformuoti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialausorgano darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimaibūtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėtiorganizuotidarbątaip,kadkolegialausorganosprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.	Ne	Audito komitetas vadovaujasi Audito komitetoveiklosnuostatais,stebikaiprengiamosfinansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonėsvidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus auditosistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir		susirinkimuisavonuomonęapiebendrovės
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti		atsakingasužsavokompetencijosribose
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialausorgano		priimamussprendimusirpriimagalutinius
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus		sprendimus.
organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		vienas narys yra nepriklausomas.
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių
daugumąturėtųsudarytinepriklausomikolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti
sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi
būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima
tam tiktais asmenimis.
4.10.Kiekvienoįkurtokomitetoįgaliojimusturėtų	Taip	Auditokomitetasvykdosavopareigas
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti		laikydamiesi darbo tvarkos,kurią patvirtino
savopareigaslaikydamiesinustatytųįgaliojimųir		visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį
josrezultatus.Kiekvienokomitetoįgaliojimai,		tenkinaauditoprocesonepriklausomumas
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei		informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą.
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip		Audito komitetas kiekvienais metai pateikia
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie		metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų
savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat		susirinkimui.
kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų		Bendrovėtaippatkasmetsavometiniame
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir		pranešimeskelbiaesamokomitetosudėtį,
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip		posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose
patapie pagrindinessavoveikloskryptis. Audito		bei pagrindines veiklos kryptis.
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savoposėdžius
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		su akcininkais.

pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.
Skyrimo komitetas turėtųįvertinti įgūdžių, žinių ir
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitantadministracijąirakcininkus,pateiktus
pasiūlymus.Kaisprendžiamiklausimai,susijęsu
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika,
būti šios:		apimantivisasatlyginimųformas,įskaitant
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		fiksuotąatlyginimą,nuoveiklosrezultatų
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		priklausomas išmokas, pensijų modulius bei
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		išeitines išmokas.
formas,įskaitantfiksuotąatlyginimą,nuoveiklos
rezultatųpriklausančioatlyginimosistemas,pensijų
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su

tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdybos organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo

politiką,ypatingądėmesįskirdamasskatinimui,susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateiktikolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimubendrovėsmetiniamepranešimeirdokumentuose,skirtuose akcininkų susirinkimui;3)pateiktikolegialiamorganuipasiūlymusdėlpasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimosandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokiosalternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.4.13.3.Atlyginimųkomitetas,spręsdamasjokompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bentkolegialausvaldymoorganopirmininkoir(arba)bendrovėsvadovonuomonedėlkitųvykdomųjųdirektorių ir valdymo organų narių atlyginimų.4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkusapie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvautimetiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	Auditokomitetasyranepriklausomas,
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti		objektyvusstebėjimo,tyrimo,vertinimoir
šios:		konsultavimoveiklaužsiimantiskomitetas,
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		verteikurti.Jopagrindinėfunkcijayra
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti
nuoseklumui(įskaitantbendroviųgrupėsfinansinių		gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		priežiūrosprocesųveiksmingumąbeiteikti
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės		išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo,
pagrindinėsrizikos(įskaitantriziką,susijusiąsu		rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai		funkcionavimo.
nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita		beipasiūlymusdėlkonsoliduotųfinansinių
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		ataskaitųsudarymo,teikiavaldybai
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei		rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,		tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinioišvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus		administracijos reakciją į rekomendacijas, kuriasaudito įmonė pateikia laiške vadovybei.
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją		Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami
turėtų įvertinti bent kartą per metus;		informacija, susijusi su specifiniais bendrovės
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		komitetonariamspareikalavussuteikiama

skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių vykdymą.

Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

prireikussusitiktisuatitinkamaisasmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti
ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet
ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu.
Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip
pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosigaliojančiųnuostatų,reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai(dažniausiaipranešamanepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus		praktikos.
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus
organonarioirkomitetokompetencijosirdarbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų
bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo
vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus
organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą**, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.**

5.1.Bendrovėskolegialiemspriežiūros irvaldymoorganams (šiame principe sąvoka kolegialūs organaiapima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus)vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organopirmininkasyraatsakingasužkolegialausorganoposėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrintitinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantispatvirtintuValdybosdarboreglamentu,vadovaujavaldybospirmininkas.Valdybospirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organoposėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamąvisų valdybos narių informavimą apie šaukiamąposėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat
šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip patturėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organoposėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžiometu.		užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferąposėdžio metu.
5.2.Bendrovėskolegialiųorganųposėdžiusrekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal išanksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė patisprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organųposėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiuperiodiškumu,kadbūtųužtikrintasnepertraukiamasesminiųbendrovėsvaldymoklausimųsprendimas.Bendrovėsstebėtojųtarybosposėdžiaiturėtųbūtišaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovėsvaldybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Valdybosposėdžiai vyksta pagal iš ankstoValdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t.y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esantreikalui ir dažniau.Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartusu pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiamaraštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodantklausimus,kuriebusnagrinėjamiposėdyje.Planiniusvaldybosposėdžiuskviečiajospirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtųbūti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laikotinkamaipasirengtiposėdyjenagrinėjamųklausimųsvarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kuriosbūtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimuapie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtųbūti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarkesusijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtųbūti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyjedalyvaujavisikolegialausorganonariaiarbakaineatidėliotinaireikiaspręstisvarbiusbendroveiklausimus.5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų	TaipNe	Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5(penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartusu pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiamaraštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodantklausimus,kuriebusnagrinėjamiposėdyje.Planiniusvaldybosposėdžiuskviečiajospirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuoatveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybosnariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybosnariaisutinka,kadjisbūtųneatidėliotinaisprendžiamas.Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl
darbąbeiužtikrintiefektyvųsprendimųpriėmimo		šios nuostatos bendrovė negali laikytis.

procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdamikitussubendrovėsvaldymususijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	Taip	2015.12.31 Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		35.867.970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		akcijosnominalivertė0,29euro.Visiems
		Bendrovėsakcijųsavininkamssuteikiamos
		vienodos turtinės ir neturtinės teisės, išskyrus
		Bendrovės savoms supirktoms akcijoms turtinės
		ir neturtinės teisės nesuteikiamos. Bendrovė turi
		2.414.579 vnt. savų akcijų, kas sudarė 6,73 proc.
		Bendrovės įstatinio kapitalo.
		Balsavimo teisę turinčių akcijų yra 33.453.391
		vnt.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip	Bendrovėsudarosąlygasinvestuotojams
anksto,t.y.priešperkantakcijas,susipažintisu		susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		akcijų suteikiamomis teisėmis.
teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie	Ne	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams,
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas		t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio
ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų		balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		įstatiniokapitalo,investavimo,perleidimo,
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti		nuomos,įkeitimoirhipotekos,taippat
priimantbendroveisvarbiussprendimus,įskaitant		sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių
paminėtų sandorių tvirtinimą.		sumadidesnėkaip1/5bendrovėsįstatinio
		kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei

		sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo
		bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos
		sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina
		valdyba.

6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo irvedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias	Taip	Bendrovės akcininkų susirinkimai yra rengiamiRokiškyje, Bendrovės buveinėje – Pramonės g.3,

galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti		Rokiškis.Tradiciškaieiliniaivisuotiniai
akcininkųteisiųbeiinteresų.Pasirinktavisuotinio		akcininkų susirinkimai šaukiami balandžio mėn.
akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų		paskutinį penktadienį. 2014 m. eilinis visuotinis
užkirstikelioaktyviamakcininkųdalyvavimui		akcininkų susirinkimas įvyko 2015 m. balandžio
susirinkime.		24 d.

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų	Taip	Visuotiniamakcininkųsusirinkimuiparengti
teisęsusipažintisuinformacija,esantgalimybei,		dokumentai,įskaitantsusirinkimosprendimų
rekomenduojamavisuotiniamakcininkųsusirinkimui		projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių
parengtusdokumentusišankstopaskelbtiviešai		įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21
prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių		dienaiikivisuotinioakcininkųsusirinkimo,
kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis		akcininkamssudaromagalimybėsusipažinti
Visuotinioakcininkųsusirinkimoprotokoląpojo		viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami
pasirašymoir(ar)priimtussprendimustaippat		NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos
rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės		tinklapyje,beiBendrovėsinternetiniame
interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis		puslapyje.
užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai		Visuotinioakcininkųsusirinkimopatvirtinti
prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis,		sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito
jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba		ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir
būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.		kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis
		perNASDAQVilniusCentrinę
		reglamentuojamosinformacijosbazę,bei
		Bendrovėsinternetiniamepuslapyje

		www.rokiskio.com
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti	Taip	Bendrovėsakcininkaituriteisędalyvauti
akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba		visuotiniameakcininkųsusirinkimetiek
nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių		asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi
kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį		tinkamąįgaliojimąarbasujuosudaryta
balsavimo biuletenį.		balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų
		nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas
		akcininkamsbalsuotiužpildantbendrąjį
		balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių
		bendrovių įstatymas.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų,
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama		kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos
balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas		informacijossaugumobeinėragalimybės
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir		nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens
balsuotiakcininkųsusirinkimuosenaudojantis		tapatybės.
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

priemonėmis.
susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų
užsienyjegyvenantiemsakcininkams,akcininkų
bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to,
užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą**.**

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar		interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų
galiprieštarautibendrovėsinteresams.Jeigutokia		bendrovėje nebuvo.
situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar
valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį
ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
veikląbeistandartinėmissąlygomis)jisprivalo		dalykiniu interesu.
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio
protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jįišrinkusiambendrovėsorganui,arbabendrovės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
		dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą**.**

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	Ne	Bendrovė viešai neskelbia atlyginimų ataskaitų,
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti		nes tai yra vidinis ir konfidencialus Bendrovės
aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti		dokumentas. Bendra informacija apie atlyginimų

paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis,		politiką,vidutiniaiBendrovėsdirbančiųjų
bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		atlyginimai pagal grupes ir bendra Bendrovės
		vadovams per metus išmokėtų atlyginimų suma
		yra viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame
		metiniame pranešime.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti	Taip	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma
skiriamabendrovėsdirektoriųatlyginimųpolitikai		apmokėjimouždarbątvarka,kuriojeyra
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais.		laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų		tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai
politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.		neskelbiama.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams		Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su		metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai
praėjusiais finansiniais metais.		skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame
		pranešime.



8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši	Ne	Kadangi Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų
informacija:		komitetas, šios nuostatos nėra nustatytos.
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų
dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus,
kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias
atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5)pakankamaiišsamiinformacijaapiekintamos
sudedamosios atlyginimodaliesmokėjimoatidėjimo
laikotarpius;

rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos
ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių
grupių,kuriųatlyginimonustatymopolitikabuvo
analizuojamasiekiantnustatytisusijusiosbendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12)direktoriamsskirtospapildomospensijosarba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių
aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.


8.4.Atlyginimųataskaitojetaippatturėtųbūti	Ne	Bendrovė neskelbia atlyginimų sumų ir kitos
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi		naudos atskiriems direktoriams, nes mano, kad tai
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir		yra konfidenciali informacija.
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter
alia,informacijąapiesutarčiųsuvykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Ne
atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais,
turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje.
Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4
punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį,
kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo
atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)
tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina
direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais

metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius,
nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės,
priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba)
premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba)
pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis
papildomasatlyginimas,mokamasdirektoriamsuž
specialiaspaslaugas,kuriosnepriklausoįprastinėms
direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam
vykdomajamdirektoriuiarvaldymoorganųnariui,
pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais
metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir
suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti
nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su
akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo

sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų
skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų
akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir
taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per
praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio
akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo
darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių
metų pabaigoje;
3)finansiniųmetųpabaigojenerealizuotasakcijų
pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisiųįgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktoriųsukauptųišmokųpokyčiaiatitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtųįmokų, išsami

informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjoarba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniaismetais.8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arbabet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovėskonsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjokaippaskolas,išankstinesišmokasirgarantijaskiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas betkuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitantnesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomoskintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtųnustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžioribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama,kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosiosatlyginimodaliestuoatveju,kaiveiklosrezultatųvertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėjeyranustatytoskintamossudedamosiosatlyginimodalys.Kintamossudedamosiosatlyginimodalysskiriamoskiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinęvaldymo sistemą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtųpriklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklosrezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiriabendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovėsveiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkossituaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo daliesmokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumokriterijusatitinkančiamlaikotarpiu.Kintamossudedamosiosatlyginimodalies,kuriosmokėjimasatidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinękintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant jąsu nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimodalis, didžiosios šios kintamos sudedamosiosatlyginimodaliesmokėjimasatidedamasIketvirčiui.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arbavaldymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata,leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąjąatlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis,kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Ne	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnaiįsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumosarba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritaineturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LRDarbokodekso140str.nuostatomis,beiBendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties

atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.		nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbosutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbosutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusisu parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kuriometu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika.Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apieatlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrovenesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasinustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes beimetinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėjenėranustatytakitabendrovėsdirektorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kaddirektoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsiasatlyginimo dalis, priklausančias nuobendrovėsveiklosrezultatų,rinkossituacijosirkitųveiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijųskyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiaitrejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmisįsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainospokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejusmetus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisėpasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomisteisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijųkainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytųir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tamtikrąskaičiųakcijųikijųkadencijospabaigos,priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas,susijusias su akcijųįsigijimu. Akcijų, kurias reikiaišlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dvigubabendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamojidalis) vertė.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos nariųatlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimosandoriai.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtųbūtiskatinamidalyvautivisuotiniuoseakcininkųsusirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuoseakcininkųsusirinkimuose,tačiaudirektoriųatlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai

klausimais.		yra valdybos prerogatyva.
8.18.Nemenkinantorganų,atsakingųuždirektoriųatlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arbabet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būtiįtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimodarbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiamaakcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkųsusirinkime.Balsavimasgalibūtiprivalomasarbapatariamojo pobūdžio.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginamaakcijomis,akcijųpasirinkimosandoriaisarkitomisteisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantisakcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtųpritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkųsusirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimasturėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtųspręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemąsuteikiamosakcijomispagrįstosnaudos.Visiemsesminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymopradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdamisprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apievisas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apiesiūlomų pakeitimų poveikį.	Ne	Bendrovėje,akcijųpasirinkimosandoriųarkitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Ne	Bendrovėjenėranumatytasatlyginimo
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomispagrįstomisschemomis,įskaitantakcijųpasirinkimosandorius;2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinėsakcijų suteikimo tvarkos sąlygos;3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būtirealizuoti;4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimokainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai taileidžia;5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,		direktoriamsskyrimasremiantisakcijomispagrįstomis schemomis.

kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas		akcijų kainos pokyčiais, nėra.
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai

nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.

8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,
kuriose dalyvavimaspanašiomissąlygomissiūlomas	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukteriniųįmonių
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės		darbuotojamsuždarbąnėraatlyginama
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri		akcijomis.
buvopatvirtintametiniamevisuotiniameakcininkų
susirinkime.


8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,	Ne	Žr.8.19 punktą.
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat
turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių
atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti
aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos
sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta
informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti

akcijomis,kurios reikalingosįsipareigojimamspagalskatinimoschemasįgyvendinti:turėtųbūtiaiškiai

nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas
rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip

pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirsbendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga.

Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę**, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka** interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų
gerbiamostosinteresųturėtojųteisės,kuriasgina		gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina
įstatymai.		įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė
		sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų		sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės		valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		pienogamintojųdalyvavimasBendrovės
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,		akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo		Bendrovėsakcininkai.Interesųturėtojams,
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos
bendrovės akciniame kapitale, kreditoriųįtraukimas į		sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.

9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant

finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir
2) bendrovės tikslus;		anglųkalbomisvienumetu.Informaciją
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijųpaketą ar jį valdančius;		paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būduužtikrinantvienalaikįinformacijospateikimą
4) bendrovėspriežiūrosirvaldymoorganųnarius,bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;		visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasiskelbti prieš arba po NASDAQ Vilnius prekybos
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip patsandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovėsveiklos eigoje;		sesijos,kadvisibendrovėsakcininkaiirinvestuotojaiturėtųvienodasgalimybessusipažinti su informacija bei priimti atitinkamus
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais irkitais interesų turėtojais;		investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos,galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		popieriųkainai,neatskleidžiakomentaruose,
Šissąrašas laikytinasminimaliu,irbendrovėsyra		interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame		viešaipaskelbiamaperCentrinę
sąraše, atskleidimu.		reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytąinformaciją,rekomenduojamabendrovei,kuriyrapatronuojantikitųbendroviųatžvilgiu,atskleistiinformaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotusrezultatus.	Taip	Bendrovėkonsoliduotuosemetiniuosepranešimuoseirkonsoliduotosefinansinėseataskaitose atskleidžia informaciją apie bendrassudarbuotojaissusijusiassąnaudas,bendrąBendrovėsvadovamspermetusišmokėtųatlyginimų sumų ir valdybos nariams išmokėtastantjemas.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytąinformaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apiebendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovėsvadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialiusinteresų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus.Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros		Bendrovėsmetiniamepranešimepateikiamainformacija apie valdybos narių darbinę veiklą,dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitentoakcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniaiišmokų dydžiai.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytąinformaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apiebendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai,kreditoriai,tiekėjai,vietosbendruomenė,santykius,įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu,darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitaleprogramas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiniame pranešimepateikiama informacija apie tai ar valdybos irvadovybės nariams buvo suteiktos paskolos,garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybosnariams mokamus atlyginimus už darbą valdymoorganuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kadjokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojamiinformacijosgavimobūdoirapimtiesatžvilgiu.Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienumetu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminiusįvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMXVilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai irinvestuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti suinformacijabeipriimtiatitinkamusinvesticiniussprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popieriųbiržos"NASDAQVilnius"naudojamąinformacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuviųir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinantinformacijospateikimąvisomsvertybiniųpopierių rinkoms vienu metu. Be to, informacijąbendrovėstengiasiskelbtipriešarbapoNASDAQ Vilnius prekybos sesijos, kad visibendrovėsakcininkaiirinvestuotojaiturėtųvienodas galimybes susipažinti su informacija beipriimti atitinkamus investicinius sprendimus.Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleistiinformacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistųvertybinių popierių kainai komentaruose, interviuar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešainepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrintiinformacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų,o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prieinformacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimuididesniumastunaudotiinformacinestechnologijas,pavyzdžiui,skelbtiinformacijąbendrovėsinternetotinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti įbendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglųkalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visusviešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinįpranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitasbendrovės rengiamas periodines ataskaitas, beikitusesminiusįvykiusapiekuriuosyrareikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinęreglamentuojamą informacijos bazę lietuvių beianglų kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą**.**

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovėstarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metiniųfinansiniųataskaitųrinkinioirmetiniopranešimopatikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų irkonsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių(grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagalTarptautinius finansinės atskaitomybės standartuspriimtusEuroposSąjungoje.Nepriklausomaaudito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimoatitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrąvisuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovėsstebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, -bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkųsusirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestįuž suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų taiatskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtųdisponuotibendrovėsstebėtojųtaryba,ojeigujibendrovėjenesudaroma,–bendrovėsvaldyba,svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlytivisuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčiųpatikrinimopaslaugą.Suužmokesčiuyrasupažindinama valdyba, bei ši informacija yrapateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AI assistant

Rokiskio Suris — Annual Report 2015

2242_fs_2016-04-07_d6f8fe32-b830-4aae-800a-63fddfb833d2.pdf

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Išvada apie finansines ataskaitas

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė

Nuomone

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Pelno/(nuostolių) ataskaita

Bendrųjų pajamų ataskaita

Patvirtinta 2016-04-29 PROTOKOLAS Nr.1

Balansas

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas

$\mathbf{1}$ . Bendroji informacija

Apskaitos principai $2.$

$2.1$ Rengimo pagrindas

TFAAK 21-asis aiškinimas - "Mokesčiai".

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai.

b) Dar nejsigalioje nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

9-asis TFAS "Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas".

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais"

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

"Informacijos atskleidimo iniciatyva" - 1-ojo TAS pataisos

16-asis TFAS "Nuoma"

$2.2$ Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

Atskiros finansinės ataskaitos $2.3$

$2.4$ Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

(b) Sandoriai ir likučiai

$2.5$ Ilgalaikis materialusis turtas

$2.6$ Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

$2.7$ Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

$2.8$ Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

$2.9$ Atsargos

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

$2.11$ Pinigai ir pinigų ekvivalentai

$2.12$ Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

(b) Nuosavos akcijos

$2.13$ Rezervai

(a) Kiti rezervai

(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

$2.14$ Paskolos

$2.15$ Pelno mokestis

2.16 Lizingas ir nuoma - kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

(b) Nuoma

$2.17$ Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo imokos

(b) Išeitinės išmokos

(c) Premijų planai

2.18 Pajamų pripažinimas

$2.19$ Dividendu paskirstymas

Vienai akcijai tenkantis pelnas $2.20$

Informacija apie segmentus 2.21

$2.22$ Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

2.23 Atidėjiniai

$2.24$ Prekybos mokėtinos sumos

$3.$ Finansinės rizikos valdymas

Finansinės rizikos veiksniai $3.1$

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

(b) Kredito rizika

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

ii) Finansinio turto kredito kokybė

(c) Likvidumo rizika

Bendrovė

$3.2$ Kapitalo rizikos valdymas

Rokiskio Suris Annual Report 2015

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą: