Rokiskio Suris — Audit Report / Information 2017

Apr 27, 2018

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITO	3 - 10
KONSOLIDUOTOS IR PAT ITOS
	11
ataskaita	12
Balansas	13
	14-15
	16
	17 60
	61 168

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB "Rokiškio sūris" akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2017 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės padėties ir tuomet pasibaigusių metų jų atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų ir atskirųjų bei konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės atskirąsias bei konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

• 2017 m. gruodžio 31 d. atskirasis bei konsoliduotasis balansas;
• tuomet pasibaigusių metų atskirosios bei konsoliduotosios pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
• tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita; ir
• atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje "Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą".

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksu (TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.

Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. suteikėme Bendrovei ir Grupei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 34 pastaboje.

UAB "PricewaterhouseCoopers", J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva Tel. +370 (5) 239 2300, faks.+370 (5) 239 2301, el. p. vilnius@lt.pwc.com, www.pwc.com/lt

Mūsų audito metodika

Apžvalga

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	1,79 mln. Eur (2016 m. – 2,05 mln. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis Grupei	1,95 mln. Eur (2016 m. – 2,26 mln. Eur)
Kaip mes jį nustatėme	0,8% Grupės ir Bendrovės visų pardavimų
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Reikšmingus Bendrovės ir Grupės pelno svyravimus lemia pasaulinėse pieno rinkose vyraujančios tendencijos. Todėl kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pardavimų pajamas, nes, mūsų nuomone, šis kriterijus suteikia mums nuoseklią, Grupės augimą atspindinčią informaciją kiekvienais metais. Pardavimų pajamos ir užimama rinkos dalis taip pat laikomi svarbiais veiklos rodikliais.

Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 195 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Pajamų pripažinimas

Žr. finansinių ataskaitų 2.18 pastabą ir 5 pastabą "Informacija apie segmentus"

2017 m. Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamos siekė atitinkamai 243,6 mln. Eur ir 224 mln. Eur ir jas daugiausia sudarė prekių pardavimo pajamos.

Bendrovė pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu ir sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga su prekių nuosavybe susijusi rizika ir nauda, remiantis sutartomis "Incoterms" sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus suteiktas nuolaidas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito sritis,

Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių testų procedūras su pagrindinėmis testų procedūromis.

Įvertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse. Nenustatėme jokių neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos mūsų audito metodologijai.

Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusią su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitiktį Tarptautinių

kuriai būtina skirti daug laiko ir išteklių ir todėl ji laikoma pagrindiniu audito dalyku.

finansinės atskaitomybės standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams.

Atlikę toliau išvardytas pagrindines testų procedūras, jokių reikšmingų neatitikimų nenustatėme:

• Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių, o tais atvejais, kuomet patvirtinimai nebuvo gauti, sutikrinome sandorius su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais;
• Atrinkome iki ir po metų pabaigos atliktus sandorius ir įvertinome, ar pajamos buvo pripažintos teisingame laikotarpyje, atsižvelgdami į reikšmingos rizikos ir naudos perdavimą pagal "Incoterms" sąlygas ir prekių transportavimo dokumentus;
• Peržiūrėjome mažmeninės prekybos tinklų suteiktų įvairių pardavimo paskatų, tokių kaip reklaminiai skelbimai prekybos centro laikraštyje, lentynos mokesčiai, klasifikavimą;
• Atrinkome kreditines sąskaitas faktūras, nuolaidas bei prekių grąžinimus po metų pabaigos ir patikrinome juos, siekdami įsitikinti, ar jie buvo apskaičiuoti ir pripažinti tinkamame laikotarpyje;
• Mūsų darbas taip pat apėmė atrinktų pajamų apskaitos įrašų testus, skirtus įvertinti didžiosios knygos sąskaitų korespondencijos tinkamumą.

Gautinų sumų vertinimas

Žr. finansinių ataskaitų 2.10 pastabą, 4 pastabą "Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai" ir 21 pastabą "Prekybos ir kitos gautinos sumos"

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos siekė atitinkamai 31,3 mln. Eur ir 48,6 mln. Eur, neatėmus abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo.

Bendrovės vadovybė nustatė tam tikrus vertės sumažėjimo požymius ir pripažino 1,4 mln. Eur atidėjinį vertės sumažėjimui. Apskaičiuodama šią sumą, vadovybė atsižvelgė į tokius veiksnius kaip galima rizika, kad prekybos gautinos Atlikome toliau nurodytas audito procedūras, siekdami testų pagalba patikrinti atidėjinio abejotinoms prekybos gautinoms sumoms pakankamumą:

• Peržiūrėjome 2017 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų senėjimo analizę ir patikrinome jos patikimumą remdamiesi atrinktomis sąskaitomis faktūromis;
• Pasirinktų daugiau nei 90 dienų vėluojamų apmokėti sumų atžvilgiu gavome ir peržiūrėjome apmokėjimus, gautus pasibaigus metams. Taip pat teiravomės, ar gautos su šiomis gautinomis sumomis susijusios

sumos nebus atgautos laiku arba nebus atgauta visa jų suma. Tokiam apskaitiniam įvertinimui būtina priimti svarbius sprendimus, todėl tai vertiname kaip sritį, kuriai turi būti skiriamas didesnis dėmesys audito metu.

užtikrinimo priemonės ir ar sumokėtas draudimas;

• Retrospektyviai peržiūrėjome praėjusių laikotarpių apskaitinius įvertinimus, susijusius su abejotinomis gautinomis sumomis, lygindami juos su 2017 finansinių metų rezultatais. Nustatėme, kad per 2017 m. vadovybė nurašė gautinas sumas, kurioms anksčiau buvo suformuotas 1,49 mln. eurų atidėjinys dėl vertės sumažėjimo, kadangi, remiantis vadovybės vertinimu ir pokalbiu su pirkėju, ši suma buvo traktuojama kaip neatgautina. Nebuvo pripažinta jokių reikšmingų vertės sumažėjimo atidėjinių atstatymų ir atlikdama vertinimus vadovybė taikė konservatyvųjį metodą;
• Peržiūrėjome Kredito komiteto protokolus, kuriuose pateikiami galimo vertės sumažėjimo požymių reguliarios analizės rezultatai.

Remdamiesi atliktų testų rezultatais nustatėme, kad atidėjinys abejotinoms prekybos gautinoms sumoms yra pakankamas.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į pramonės sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.

Taigi, remdamiesi dydžio ir rizikos požymiais, atlikome šių Grupės įmonių finansinės informacijos pilnos apimties auditą: UAB "Rokiškio pienas", UAB "Rokiškio pieno gamyba", AB "Rokiškio sūris" (patronuojančioji įmonė). Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, o komponentui, kurio neapėmė šios testų procedūros, atlikome atskiras analitines procedūras, siekdami patvirtinti savo išvadą, kad nėra jokių reikšmingų iškraipymų, galinčių turėti įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir socialinės atsakomybės ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas), kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų.

Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2013/34/ES 19 straipsnio reikalavimai, numatyta informacija.

Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
• konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Bendrovė ir Grupė pateikė socialinės atsakomybės ataskaitą, kuri yra sudėtinė konsoliduotojo metinio pranešimo dalis.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę.

Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Grupė				Bendrovė
2017 m.	2016 m.		Pastabos	2017 m.	2016 m.
243 566	226 196	Pardavimai	5	223 976	205 058
(215 416)	(191509)	Pardavimų savikaina	11	(201511)	(180199)
28 150	34 687	Bendrasis pelnas		22 4 65	24 8 59
(12709)	(15714)	Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos	6,11	(11003)	(13311)
(7627)	(7973)	Bendrosios ir administracinės sąnaudos	7,11	(4810)	(5010)
2474	2 3 0 6	Kitos veiklos pajamos	8	6499	8936
(1856)	(1881)	Kitos veiklos sanaudos	9	(1862)	(1880)
(102)	298	Kiti veiklos (nuostoliai)/pelnas	10	(72)	(176)
8 3 3 0	11 723	Veiklos pelnas/(nuostoliai)		11 217	13 4 18
(40)	(116)	Finansinės veiklos sąnaudos	12		(75)
8 2 9 0	11 607	Pelnas/(nuostoliai) prieš apmokestinimą		11 217	13 3 43
(134)	(1156)	Pelno mokestis	13	(196)	(792)
8 1 5 6	10 451	Grynasis pelnas/(nuostoliai)		11 021	12 5 5 1

8 156		10.451 Bendrovės savininkams
		Nekontroliuojančiai daliai
8 1 5 6	10 451
		Vienai akcijai tenkantis paprastasis ir	14

0.33	0.38

Grupė				Bendrovė
2017 m.	2016 m.		Pastabos	2017 m.	2016 m.
8 1 5 6	10 451	Grynasis pelnas / (nuostolis)		11 021	12 551
		Kitos bendrosios pajamos
$\overline{\phantom{a}}$	$\overline{\phantom{a}}$	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas
	$\overline{\phantom{a}}$	Atidėtasis pelno mokestis dėl perkainojimo
$\overline{\phantom{m}}$	$\overline{\phantom{m}}$	Kitos bendrosios pajamos už metus
8 1 5 6	10 451	Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus		11 0 21	12 551
		Bendrosios pajamos / (nuostoliai) už metus priskirtinos:
8 1 5 6	10 451	Bendrovės savininkams
		Nekontroliuojančiai daliai
8 1 5 6	10 451			-

Grupė				Bendrové
Gruodžio 31 d.				Gruodžio 31 d.
2017 m.	2016 m.		Pastabos	2017 m.	2016 m.
		TURTAS
		Ilgalaikis turtas
58 640	54 172	Ilgalaikis materialusis turtas	15	36 847	34 701
2	$\overline{2}$	Nematerialusis turtas	16	2	2
159	159	Investicijos į dukterines įmones	17	5 0 5 4	5 0 5 4
7760	$\overline{\phantom{a}}$	Iki išpirkimo laikomos investicijos	31	7760
	1 1 3 4	Atidėtojo pelno mokesčio turtas	18		1 0 4 5
546	1997	Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą	21	76	910
6962	3 1 5 9	Suteiktos paskolos	19	6843	2929
74 069	60 623			56 582	44 641
		Trumpalaikis turtas
34 665	34 190	Atsargos	20	32 073	31 897
4 2 9 6	4 2 3 3	Suteiktos paskolos	19	4 5 0 5	4 3 1 7
32 452	39 853	Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	48 856	45 043
1 4 6 2	1 1 4 7	Iš anksto sumokėtas pelno mokestis			321
15715	2 3 6 6	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	5854	1074
88 590	81789			91 288	82 652
162 659	142 412	Turto iš viso		147 870	127 293
		AKCININKŲ NUOSAVYBĖ
		Priskirtina Bendrovės savininkams
10 402	10 402	Akcinis kapitalas	23	10 402	10 402
18 073	12 011	Akcijų priedai		18 073	12 011
7606	11 668	Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti	25	7606	11 668
	(5102)	Nuosavos akcijos	24		(5102)
19933	22 957	Kiti rezervai	25	13871	16 318
78 082	70 130	Nepaskirstytas pelnas		74 824	64 584
134 096	122 066	Akcininkų nuosavybės iš viso		124 776	109 881
		ISIPAREIGOJIMAI
		Ilgalaikiai įsipareigojimai
2 0 6 0	3581	Atidėtasis pelno mokesčio įsipareigojimas	18	1 1 7 0	2 500
892	397	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	31	157
683	683	Ilgalaikiai atidėjiniai	29	307	307
3635	4 6 6 1			1508	2 9 6 4
		Trumpalaikiai įsipareigojimai
		Pelno mokesčio įsipareigojimas
1862	1862	Finansines skolos	26	1862	1862
216	245	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	79	162
22 4 4 6	13 174	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	28	19 321	12 100
404	404	Trumpalaikiai atidėjiniai	29	324	324
24 9 28	15 685			21 586	14 4 4 8
28 5 63	20 346	Isipareigojimų iš viso		23 094	17412
162 659	142 412	Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso		147 870	127 293

	Pa sta bo s	Akcini s kapita- las	Akciju priedai	Rezervas nuosavo ms akcijoms įsigyti	Nuosavos akcijos	Kiti rezervai	Nepas- kirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2016 m. sausio 1 d.		10 40 2	12011	11 668	(3, 426)	18 615	52 078	101 348
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							12 551	12 5 5 1
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį)	25					(2 297)	2 2 9 7
Bendrųjų pajamų per 2016 m. iš viso					$\overline{\phantom{a}}$	(2297)	14 848	12 551
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					(1676)			(1676)
Dividendai už 2015 metus	25			Ψ		$\equiv$	(2342)	(2342)
Sandoriai su savininkais per 2016 m. iš viso				$\overline{\phantom{a}}$	(1676)	$\omega$	(2342)	(4018)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		10 402	12011	11 668	(5102)	16 318	64 584	109 881
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							11 021	11 021
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas 25 perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį)						(2.447)	2447
Bendrųjų pajamų per 2017 m. iš viso						(2447)	13 4 68	11 0 21
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų anuliavimas		(1040)		(4062)	5 1 0 2
Akcijų emisijos išleidimas			1 040 6 062					7 102
Dividendai už 2016 metus	25						(3 228)	(3 228)
Sandoriai su savininkais per 2017 m. iš viso			6 0 6 2	(4062)	5 1 0 2		(3 228)	3874
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.		10 40 2	18 073	7 606		13 871	74 824	124 776
Dalius Trumpa Direktorius -						Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas

						Priskirtinas Bendrovės savininkams
	Past $a -$ bos	Akcini S kapita- las	Akcij ų pried ai	Rezervas nuosavo ms akcijoms įsigyti	Nuosa vos akcijos	Kiti rezervai	Nepas- kirstytas pelnas	Iš viso
Likutis 2016 m. sausio 1 d.			10 402 12 011	11 668	(3, 426)	25 776	59 202	115 633
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)						۷	10 451	10 451
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį)	25					(2819)	2819
Bendrųjų pajamų per 2016 m. iš viso						(2819)	13 270	10 451
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų įsigijimas					(1676)			(1676)
Dividendai už 2015 metus	25						(2342)	(2342)
Sandoriai su savininkais per 2016 m. iš viso				$\blacksquare$	(1676)		(2342)	(4018)
Likutis 2016 m. gruodžio 31 d.		10 402 12 011		11 668	(5102)	22 957	70 130	122 066
Bendrosios pajamos
Grynasis pelnas/ (nuostoliai)							8 1 5 6	8 1 5 6
Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas perkainuoto turto nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį pelno mokestį)	25					(3024)	3 0 2 4
Bendrųjų pajamų per 2017 m. iš viso						(3024)	11 180	8 1 5 6
Sandoriai su savininkais
Nuosavų akcijų anuliavimas		(1040)		(4062)	5 1 0 2
Akcijų emisijos išleidimas			1 040 6 062					7 102
Dividendai už 2016 metus	25						(3 228)	(3 228)
Sandoriai su savininkais per 2017 m. iš viso			$-6062$	(4062)	5 1 0 2		(3 228)	3874
Likutis 2017 m. gruodžio 31 d.			10 402 18 073	7 606		19 933	78 082	134 096
Dalius Trumpa Direktorius pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų Toliau						Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas	dalis.

Grupė				Bendrovė
Gruodžio 31 d.				Gruodžio 31 d.
pasibaigę metai				pasibaigę metai
2017 m.	2016 m.		Pastabos	2017 m.	2016 m.
		Iprastinė veikla
32 129	30 810	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	32	14818	15891
(40)	(116)	Sumokėtos palūkanos			(75)
(676)	(1960)	Sumokėtas pelno mokestis
		Grynieji pinigų srautai (panaudoti įprastinėje
31 413	28 7 34	veikloje) / iš įprastinės veiklos		14 8 18	15816
		Investicinė veikla
(11969)	(10742)	Ilgalaikio materialiojo turto pirkimai		(7504)	(6243)
(539)	(1997)	Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą		(78)	(910)
(7760)		Investicijų pirkimas	31	(7760)
(556)	(472)	Ūkininkams ir darbuotojams suteiktos paskolos		(556)	(472)
(4707)		Kitos suteiktos paskolos		(4707)
234	99	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	32	136	841
850	83	Gautos vyriausybės dotacijos ir subsidijos	27	56	83
2 1 9 4	1986	Kitų paskolų susigrąžinimas		2079	1813
315	381	Gautos palūkanos		386	381
		Gauti dividendai	33	4 0 3 6	6498
		Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos/
(21938)	(10662)	(panaudoti investicinėje veikloje)		(13912)	1991
		Finansinė veikla
(3 228)	(2341)	Išmokėti dividendai	25	(3 228)	(2342)
7 102		Naujos akcijų emisijos išleidimas	23	7 102
	(1676)	Nuosavų akcijų supirkimas	24		(1676)
4 0 8 0	78 895	Gautos paskolos		4 0 8 0	78 895
(4080)	(92 011)	Paskolų grąžinimas		(4080)	(92011)
3874	(17133)	Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos /		3874	(17134)
		(panaudoti finansinėje veikloje)
		Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis
13 349	939	(sumažėjimas) / padidėjimas		4780	673
2 3 6 6	1 4 2 7	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	22	1074	401
15715	2 3 6 6	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	22	5854	1074

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Įmonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva.

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

AB "Rokiškio sūris" akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos "NASDAQ OMX Vilnius" Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L).

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, du jos filialai ir keturios dukterinės įmonės (2016: du filialai, keturios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:

	Vykdantys veiklą gruodžio 31 d. 2017 m. 2016 m.					Grupės dalis (%) gruodžio 31 d.
Filialai			Dukterinės įmonės			2017 m.
Utenos pienas	Taip	Taip		UAB "Rokiškio pienas"	100,00	100,00
Ukmergės Pieninė	Taip	Taip		UAB "Rokiškio pieno gamyba"	100,00	100,00
			SIA "Jekabpils piena kombinats"		100,00	100,00
				SIA Kaunata *	60,00	60,00

* Ši dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. žemiau).

SIA "Kaunata" registracijos Nr. (įmonės kodas) 240300369, PVM kodas- LV42403003695, adresas: S. Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads

2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti):

Viso turto: 345 310 EUR;

Ilgalaikis materialusis turtas: 52 586 EUR

Veiklos rezultatas: 30 547 EUR.

Vykdoma dukterinės įmonės veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA "Jekabpils piena kombinats" (AB "Rokiškio Sūris" dukterinė įmonė) žaliavinio pieno tiekėja. SIA "Kaunata" buvo apskaityta savikainos būdu.

2016 m. gruodžio 29 d. Bendrovė pardavė 100% (3 pajai) pieno supirkimo įmonės KB "Žalmargė". Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės ir filialai yra įregistruoti Lietuvoje, išskyrus SIA "Jekabpils piena kombinats" ir SIA "Kaunata", kurios yra įregistruotos Latvijoje.

Pagrindinė Grupės ir Bendrovės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.

Per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 993 (2016 m. – 1 018 darbuotojai). Per 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 542 (2016 m. – 1 577 darbuotojai).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2. Apskaitos principai

2.1 Rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte.

Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba).

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė ir Grupė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

"Atidėtųjų mokesčių turto, skirto nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimas" – 12-ojo TAS pataisos. Standarto pataisomis patikslinami atidėtųjų mokesčių turto, skirto skolos priemonių nerealizuotiems nuostoliams, pripažinimo reikalavimai. Ūkio subjektas turės pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą nerealizuotiems nuostoliams, kurie atsiranda diskontuojant skolos priemonių pinigų srautus taikant rinkos palūkanų normas, net ir tuo atveju, jeigu jis ketina laikyti skolos priemonę iki galiojimo pabaigos ir atgavus pagrindinę paskolos sumą nebus mokami jokie mokesčiai. Atidėtųjų mokesčių turto ekonominė nauda atsiranda dėl skolos priemonės turėtojo galimybių gauti pelną ateityje (diskonto išskleidimas) nemokant mokesčių už šį pelną. Vadovybė nevertino šio standarto taikymo įtakos, kadangi Bendrovė ir Grupė nenaudoja skolos priemonių su nustatytu galiojimo (išpirkimo) terminu.

"Informacijos atskleidimo iniciatyva" – 7-ojo TAS pataisos. 7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą. Iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų suderinimas pateiktas 3.2 pastaboje.

Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Bendrovei ir Grupei.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė ir Grupė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

9-asis TFAS "Finansinės priemonės" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

• Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
• Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
• Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.
• Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
• 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
• Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Bendrovė ir Grupė 9-ąjį TFAS taikys modifikuotai retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d.

Grupė atliko 9-ojo TFAS pradinio taikymo tikėtino poveikio finansinėms ataskaitoms įvertinimą. Galutinė 9-ojo TFAS įdiegimo įtaka gali skirtis nuo įvertinimo, kandangi Grupė dar nėra baigusi kontrolių įvertinimų, ir naujieji apskaitos principai gali keistis iki Grupė išleis pirmąją pilną finansinę atskaitomybę, apimančią standarto pradinio taikymo datą. Šių finansinių ataskaitų parengimo datai Grupės vadovybė įvertino, kad pradinio Bendrovės ir Grupės nuosavybės likučio 2018 m. sausio 1 d. sumažėjimas dėl standarto pritaikymo galėtų būti 300-600 tūkst Eur ribose.

Bendrovė ir Grupė sukūrė ir įdiegė tikėtinų kredito nuostolių (TKN) vertinimo modelį, apimantį tris pagrindines finansinio turto grupes: suteiktų paskolų portfelį, iš prekybos gautinas sumas, kitą finansinį turtą.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Paskolų TKN vertinimo modelis remiasi Bendrovės ir Grupės debitorių finansine informacija bei turimų paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių (užstatų) vertinimo dydžiu. Bendrovė ir Grupė atliko individualų paskolų grąžinimo bei užtikrinimo priemonių vertinimą ir nustatė, jog naujo standarto įtaka neturės reikšmingos įtakos suteiktų paskolų tikėtinam kredito nuostoliui. Bendrovė ir Grupė atliko TKN skaičiavimus prekybos gautinų sumų portfeliui pagal klientų segmentus, turinčius panašias rizikos charakteristikas. Vertinimui atlikti naudoti 3 metų istoriniai duomenys.

Kito finansinio turto modelyje naudojamos supaprastintos skolos vertybinių popierių modelio prielaidos. Skolos vertybinių popierių modelis remiasi išoriniais kredito reitingais. Vadovybės nuomone, Skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo požymių nėra, nes Bendrovės ir Grupės turimus skolos vertybinius popierius sudaro LRV vertybiniai popieriai.

15-asis TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

15-ojo TFAS "Pajamos pagal sutartis su klientais" pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nekeičiami pagrindiniai standarto principai, tačiau patikslinamas šių principų taikymas. Pataisomis patikslinama, kaip nustatyti veiklos įsipareigojimą (pasižadėjimas perduoti prekę ar paslaugą klientui) sutartyje; kaip nustatyti, ar įmonė yra savo sąskaita veikiantis subjektas (prekės ar paslaugos teikėjas) ar agentas (atsakingas už prekės ar paslaugos teikimo organizavimą); ir kaip nustatyti, ar licencijos suteikimo pajamos turėtų būti pripažįstamos tam tikru momentu ar per tam tikrą laikotarpį. Be šių patikslinimų pataisose numatytos dvi papildomos išimtys, siekiant sumažinti sąnaudas ir sudėtingumą įmonei pirmą kartą taikant naująjį standartą.

Bendrovė ir Grupė 15-ąjį TFAS taikys modifikuotai retrospektyviai nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė ir Grupė atliko šio standarto pasikeitimo vertinimą ir įtaką Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Atlikus analizę ir 5 žingsnių modelio peržvalgą Bendrovė ir Grupė įvertino ir nustatė, kad standarto pasikeitimas įtakos nuo 2018 m. sausio 1 d. rengiamoms finansinėms ataskaitoms neturės arba ji bus nereikšminga. Bendrovė ir Grupė neturi ilgalaikių kontraktų su daugiaelemenčiais pakeitimais, neturi imk-arba-mokėk pobūdžio kontraktų, nėra pardavimų skatinimų, nėra reikšmingų kontraktų sudarymo išlaidų ar reikšmingų išankstinių apmokėjimų. Pagrindiniai pardavimų kontraktai sudaromi vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, kontraktų pakeitimai yra reti.

Pritaikius 15-tąjį TFAS prekių pristatymą klientams galima laikyti kaip atskirą sutarties įvykdymo elementą. Bendrovė ir Grupė įvertino 2017 m. gruodžio 31 d. atvirų kontraktų, kuriuose prekių pristatymo elementas nėra įvykdytas, sumą, kuri vadovybės nuomone yra nereikšminga, todėl koregavimas nebus atliekamas.

16-asis TFAS "Nuoma" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Bendrovė ir Grupė 16 TFAS pradės taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių finansinių metų, šiuo metu vertina jo taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms. Standarto taikymo išsami analizė bus atlikta 2018 metais.

9-ojo TFAS "Finansinės priemonės" taikymas drauge su 4-uoju TFAS "Draudimo sutartys" – 4 ojo TFAS pataisos (taikomos, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisomis siekiama spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl naujojo finansinių priemonių standarto (9-ojo TFAS) taikymo prieš pradedant taikyti TASV rengiamą standartą, kuris pakeis 4-ąjį TFAS. Šie susirūpinimą keliantys klausimai apima laikinus ataskaitose pateikiamų rezultatų svyravimus. Pataisose pristatyti du metodai. (1) Standarto pataisos numato galimybę visoms įmonėms, kurios sudaro draudimo sutartis, kitose bendrosiose pajamose, o ne pelne ar nuostoliuose, pripažinti svyravimus, kurie galėtų atsirasti pradėjus taikyti 9-ąjį TFAS prieš tai, kai bus paskelbtas naujasis draudimo sutarčių standartas (apdangalo (angl. overlay) metodas). Be to, standarto pataisomis numatyta galimybė įmonėms, kurių didžiąją veiklos dalį sudaro draudimo veikla, taikyti pasirenkamą laikiną 9-ojo TFAS taikymo išimtį iki 2021 m. 9-ojo TFAS taikymą atidedančios įmonės toliau taikys galiojantį finansinių priemonių standartą (39-ąjį TAS). 4-ojo TFAS pataisomis papildomos standarte jau numatytos pasirinkimo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti sprendžiant su laikinais svyravimais susijusius klausimus. Standarto pataisa neturės įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes nevykdo draudimo veiklos.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

"Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės" – 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikymo datą nustatys Tarptautinių apskaitos standartų valdyba; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Šiose pataisose aptartas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės. Pagrindinė šių pataisų pasekmė yra ta, kad visa pelno ar nuostolio suma pripažįstama tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstami iš dalies tuomet, kai sandoris apima turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso dukterinei įmonei, o dukterinės įmonės akcijos perleidžiamos sandorio metu. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Mokėjimo akcijomis sandorių klasifikavimas ir vertinimas" – 2-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisos reiškia, kad ne rinkos veiklos rezultatų teisių suteikimo sąlygos turės tą patį poveikį mokėjimo akcijomis sandorių, kurie padengiami pinigais, vertinimui, kaip ir nuosavybės priemonėmis padengiamam atlygiui. Pataisomis taip pat patikslinamas sandorio su grynojo atsiskaitymo elementu klasifikavimas, kuomet ūkio subjektas atsisako išduoti tam tikrą nuosavybės priemonių dalį, kuri kitu atveju būtų išduota sandorio šaliai pasinaudojus teise (ar suteikus teisę) mainais už sandorio šalies mokestinės prievolės, susijusios su mokėjimu akcijomis, įvykdymą. Visi tokie susitarimai į apskaitą bus traukiami kaip padengiami nuosavybės priemonėmis. Galiausiai, pataisomis taip pat pateikiami šie pinigais padengiamų mokėjimo akcijomis sandorių, kurie modifikuojami taip, kad taptų padengiamais nuosavybės priemonėmis, apskaitos patikslinimai: (a) mokėjimas akcijomis vertinamas remiantis modifikavimo dieną galiojančia nuosavybės priemonių, suteiktų atliekant modifikavimą, tikrąja verte; (b) įvykdžius modifikavimą įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas; (c) nuosavybės priemonėmis padengiamas mokėjimas akcijomis pripažįstamas tokia apimtimi, kokia paslaugos

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

buvo suteiktos iki modifikavimo įvykdymo dienos; ir (d) skirtumas tarp modifikavimo dieną galiojančios įsipareigojimo balansinės vertės ir tą pačią dieną nuosavybėje pripažintos sumos nedelsiant pripažįstamas pelnu ar nuostoliais. Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi neatlieka mokėjimų akcijomis.2014–2016 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau (12-ojo TFAS pakeitimai) arba 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau (1-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pakeitimai); kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Patobulinimai apima tris standartus. Pataisomis patikslinama, kad 12-ajame TFAS aprašyti informacijos atskleidimo reikalavimai, išskyrus tuos, kurie numatyti B10–B16 straipsniuose, taikomi ūkio subjekto dalims kituose ūkio subjektuose, kurios priskiriamos skirtoms parduoti arba nutrauktai veiklai pagal 5-ąjį TFAS. 1-ojo TFAS pataisomis panaikinamos kai kurios trumpalaikės TFAS taikymo išimtys po to, kai šios trumpalaikės taikymo išimtys buvo panaudotos numatytai paskirčiai. 28-ojo TAS pataisomis patikslinama, kad rizikos kapitalo organizacijos ar panašūs ūkio subjektai kiekvienos investicijos atveju gali pasirinkti vertinti ūkio subjektus, į kuriuos investuoja, tikrąja verte. Pataisomis taip pat patikslinama, kad jeigu investuotojas, kuris nėra investicinis subjektas, turi asocijuotąją arba bendrą įmonę, kuri yra investicinis subjektas, investuotojas kiekvienos investicijos atveju atskirai gali pasirinkti toliau taikyti vertinimą tikrąja verte, kurį taiko investiciniu subjektu esanti asocijuotoji ar bendra įmonė, arba atstatyti vertinimą tikrąja verte tuomet, kai pradedamas taikyti nuosavybės metodas. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šių patobulinimų įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Investicinio turto perkėlimas" – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šio standarto taikymo įtakos finansinėms ataskaitoms.

TFAAK 22-asis aiškinimas "Sandoriai užsienio valiuta ir avansinis mokėjimas" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Aiškinimas taikomas tuomet, kai ūkio subjektas sumoka arba gauna avansinį mokėjimą pagal sutartis, sudarytas užsienio valiuta. Aiškinimu patikslinama, kad sandorio data, t. y. data, kurią nustatomas valiutų kursas, yra data, kurią ūkio subjektas atlieka pirminį nepiniginio turto ar nepiniginio įsipareigojimo, atsiradusio dėl avansinio mokėjimo, pripažinimą. Tačiau ūkio subjektas turi priimti sprendimą tam, kad nustatytų, ar išankstinis mokėjimas yra piniginis ar nepiniginis turtas, ar įsipareigojimas pagal 21-ojo TAS, 32-ojo TAS gaires ir principų sistemą apskaitos standartams rengti. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šio aiškinimo įtakos finansinėms ataskaitoms.

17-asis TFAS "Draudimo sutartys" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti panašių draudimo įmonių finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendrais principais grindžiamas standartas, nustatantis apskaitos reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudiko turimas perdraudimo sutartis. Standartu reikalaujama draudimo sutarčių grupes pripažinti ir vertinti: (i) būsimųjų pinigų srautų (iš sutarties vykdymo kylančių pinigų srautų) dėl rizikos koreguota dabartine verte, kuri atspindi visą turimą informaciją apie iš sutarties vykdymo kylančius pinigų srautus, atitinkančią rinkoje stebimus duomenis; pridedant (jei ši vertė yra įsipareigojimas) arba atimant (jei ši vertė yra turtas) (ii) sumą, atspindinčią iš sutarčių grupės neuždirbtą pelną (sutartyje numatytą paslaugos maržą). Iš draudimo sutarčių grupės gaunamą pelną draudikai pripažins per visą draudimo apsaugos suteikimo laikotarpį ir tuo momentu, kuomet jie perleidžia riziką. Jei sutarčių grupė yra arba tampa nuostolinga, ūkio subjektas nuostolį pripažins nedelsiant. Šios standarto pataisos neturės įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms, nes Bendrovė ir Grupė nevykdo draudimo veiklos.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

TFAAK 23-asis aiškinimas "Neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). 12-asis TAS nurodo, kaip turi būti apskaitomas ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis, tačiau nenurodo, kaip atspindėti neaiškumo poveikį. Šiuo aiškinimu patikslinama, kaip turi būti taikomi 12-ajame TAS numatyti pripažinimo ir vertinimo reikalavimai, jeigu egzistuoja neaiškumas dėl pelno mokesčio apskaitymo. Ūkio subjektas turi nustatyti, ar neaiškumai dėl mokesčio apskaitymo turi būti vertinami kiekvienas atskirai ar kartu su vienu arba daugiau kitų neaiškumų dėl mokesčio apskaitymo, atsižvelgiant į tai, kuris būdas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas turi vadovautis prielaida, kad mokesčių administratorius patikrins sumas, kurias jis turi teisę patikrinti ir, atlikdamas tokius patikrinimus, bus išsamiai susipažinęs su visa susijusia informacija. Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad nėra tikėtina, jog mokesčių administratorius sutiks su neaiškumo dėl mokesčio apskaitymo, neaiškumo poveikis bus atspindimas nustatant susijusį apmokestinamąjį pelną arba nuostolį, mokesčių bazę, nepanaudotus mokesčių nuostolius, nepanaudotus mokesčių kreditus ar mokesčių tarifus, taikant labiausiai tikėtiną sumą arba numatomą vertę, atsižvelgiant į tai, kuris metodas padės ūkio subjektui geriau įvertinti neaiškumo išnykimo tikimybę. Ūkio subjektas atskleis faktų ir aplinkybių pasikeitimo ar naujos informacijos poveikį, kuris turi įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams, kaip apskaitinio įvertinimo pasikeitimą. Faktų ir aplinkybių pasikeitimų ar naujos informacijos, dėl kurių gali būti iš naujo įvertinamas sprendimas ar apskaitinis įvertinimas, pavyzdžiai apima, tačiau tuo neapsiriboja, mokesčių administratoriaus patikrinimus ar veiksmus, mokesčių administratoriaus nustatytų taisyklių pakeitimus arba mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokesčio apskaitymo patikrinimą ar pakartotinį patikrinimą galiojimo pasibaigimą. Mokesčių administratoriaus pritarimo ar nepritarimo dėl mokesčio apskaitymo nebuvimas pats savaime neturėtų būti laikomas faktų ir aplinkybių pasikeitimu ar nauja informacija, turinčiais įtakos aiškinime reikalaujamiems sprendimams ar apskaitiniams įvertinimams. Bendrovė ir Grupė planuoja pradėti taikyti aukščiau aprašytą aiškinimą, jam įsigaliojus.

"Išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensacija" – 9-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis leidžiama amortizuota savikaina vertinti tam tikras paskolas ir skolos vertybinius popierius, kurie gali būti iš anksto apmokami verte, mažesne už amortizuotą savikainą, pavyzdžiui, tikrąja verte arba verte, kuri apima pagrįstą skolininkui mokėtiną kompensaciją, lygią rinkos palūkanų normos padidėjimo per likusį priemonės galiojimo laikotarpį poveikio dabartinei vertei. Be to, tekste, kuriuo papildytas standarto išvadų pagrindas, dar kartą patvirtinami 9-ajame TFAS pateikti galiojantys nurodymai, kad tam tikrų amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimai ar mainai, dėl kurių pripažinimas nenutraukiamas, lems pelno ar nuostolio atsiradimą, kurie bus pripažįstami pelnu ar nuostoliu. Todėl ataskaitas teikiantys ūkio subjektai daugeliu atveju negalės patikslinti faktinių palūkanų normos už likusį paskolos galiojimo laikotarpį tam, kad išvengtų poveikio pelnui ar nuostoliams dėl paskolos sąlygų pakeitimo. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šio standarto pataisos įtakos finansinėms ataskaitoms.

"Ilgalaikės dalys asocijuotosiose ir bendrosiose įmonėse" – 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad ataskaitas teikiantys ūkio subjektai turi taikyti 9-ąjį TFAS ilgalaikėms paskoloms, privilegijuotosioms akcijoms ir panašioms priemonėms, kurios sudaro dalį grynosios investicijos į nuosavybės metodu vertinamą įmonę, į kurią investuojama, iki kol jie galės sumažinti tokią balansinę vertę įmonės, į kurią investuojama, nuostolio dalimi, kuri viršija investuotojo dalį įmonėje, į kurią investuojama. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šio standarto pataisos įtakos finansinėms ataskaitoms.

2015–2017 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtinti Europos Sąjungos). Siauros apimties pataisos turės įtakos keturiems standartams. 3-iojo TFAS pataisomis patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti jo anksčiau turėtą bendros veiklos dalį tuomet, kai jis įgyja verslo kontrolę. Priešingai, 11-ajame TFAS dabar

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

aiškiai nurodoma, kad investuotojas neturi iš naujo įvertinti savo anksčiau turėtos dalies tuomet, kai jis įgyja bendros veiklos bendrą kontrolę, panašiai kaip numato galiojantys reikalavimai, kuomet asocijuotoji įmonė tampa bendrąja įmone ir atvirkščiai. 12-ojo TAS pataisomis paaiškinama, kad ūkio subjektas pripažįsta visas su dividendais susijusias pelno mokesčio pasekmes, jeigu jis pripažino sandorius ar įvykius, dėl kurių buvo gautas susijęs paskirstytinas pelnas, pavyzdžiui, pelne ar nuostoliuose arba kitose bendrosiose pajamose. Dabar aišku, kad šis reikalavimas taikomas visomis aplinkybėmis tol, kol finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip nuosavybė, mokėjimai yra pelno paskirstymai, o ne tik tais atvejais, kai mokestinės pasekmės atsiranda dėl skirtingų mokesčių tarifų, taikomų paskirstytajam ir nepaskirstytajam pelnui. Persvarstytame 23-ajame TAS dabar aiškiai nurodyta, kad konkretaus turto finansavimui specialiai pasiskolintos lėšos neįtraukiamos į bendrąsias kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas tik tol, kol konkretus turtas nėra iš esmės užbaigtas. Bendrovė ir Grupė dar nevertino šių patobulinimų įtakos finansinėms ataskaitoms.

2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti jų finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

2.3 Atskiros finansinės ataskaitos

Dukterinės įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t.y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo.

2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje.

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno/(nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per Grupėje nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau: Pastatai 7-75 metų Mašinos ir įrengimai 2-25 metų Transporto priemonės 2-10 metų Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas 2-25 metų

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną.

2.6 Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų.

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį.

2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.8 Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

Grupė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolas ir gautinas sumas. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo apskaitymo metu, o vėliau peržiūri klasifikaciją kiekvienos ataskaitos parengimo dieną.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos balanso prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje.

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti, pradžioje apskaitomas tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip skirtos pardavimui yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas pripažintas nuosavybėje yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Kiekvieno laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi. Parduoti skirtų nuosavybės vertybinių popierių atveju žymus ar užsitęsęs vertybinių popierių tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jų savikainos yra laikomas vertybinių popierių vertės sumažėjimo požymiu. Jeigu egzistuoja šis įrodymas parduoti skirtam finansiniam turtui, tuomet sukauptas nuostolis (lygus skirtumui tarp įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) straipsnyje) yra perkeliamas iš nuosavybės į pelno/(nuostolių) ataskaitą.

c) Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme yra priskiriamas laikomam iki išpirkimo termino, jeigu Įmonė ketina ir gali jį laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas apskaitoje tikrąja verte. Vėlesniais laikotarpiais finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino, yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, kurie atspindi neatgaunamas sumas.

Pajamos iš finansinio turto, laikomo iki išpirkimo termino, yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.9 Atsargos

Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

Suteiktos paskolos ir gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo suma. Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatomas tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų per iš anksto nustatytus terminus. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo suma pripažįstama pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais jos nustatomos kaip neatgautinos.

2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.

2.12 Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.

(b) Nuosavos akcijos

Kai Bendrovė ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.

2.13 Rezervai

(a) Kiti rezervai

Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus.

(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą.

2.14 Paskolos

Paskolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno/(nuostolių) ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai. Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikiniesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikiniesiems skirtumams panaudoti.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinasis skirtumas nebus panaikintas artimiausiu metu.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.16 Lizingas ir nuoma – kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kuomet Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda vadinama finansine nuoma (lizingu). Finansinė nuoma pradžioje kapitalizuojama mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kuomet mokėjimai turi būti atlikti per 12 mėnesių ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Finansinės nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudingą tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis.

(b) Nuoma

Nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kurias nuomotojo suteiktas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

2.17 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

(b) Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.18 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamas sudaro atlygio, gauto ar gautino už parduotas prekes ir paslaugas Grupei vykdant įprastinę veiklą, tikroji vertė. Pajamos apskaitomos atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir kainų nuolaidas bei eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga rizika ir nuosavybės į prekes teisės teikiama nauda.

Transportavimo paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos.

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine apskaičiuotų palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą.

2.19 Dividendų paskirstymas

Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.

2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos.

2.21 Informacija apie segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas.

Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių laikotarpių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

2.23 Atidėjiniai

Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas veiklos sąnaudomis.

2.24 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

3. Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams. Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2017 ir 2016 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2017 ir 2016 metais Bendrovė ir Grupė neturėjo gautų paskolų su kintama palūkanų norma. Gautos paskolos buvo denominuotos eurais.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės grynasis palūkanų normai jautrus turtas sudarė atitinkamai 5 515 tūkst. EUR (2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynasis palūkanų normai jautrus turtas – 1 895 tūkst. EUR). Palūkanų normai išaugus / sumažėjus 0,5 procentinio punkto (2016: 0,5 procentinio punkto) Bendrovės ir Grupės pelnas padidėtų / sumažėtų 28 tūkst. EUR (2016 m. – pelnas padidėtų / sumažėtų 9 tūkst. EUR).

(b) Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.

2017 m. gruodžio 31 d. visi Bendrovės ir Grupės grynųjų pinigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros "Fitch Ratings", yra nuo A+ iki BBB. (2016 m. gruodžio 31 d. – nuo A+ iki BBB).

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31 d.:

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė			Bendrovė
2017 m.	2016 m.		2017 m.	2016 m.
15 714	2 366	Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose	5 854	1 074
29 902	38 348	Prekybos gautinos sumos	47 210	44 122
11 258	7 392	Suteiktos paskolos	11 348	7 246
56 874	48 106		64 412	52 442

ii) Finansinio turto kredito kokybė

Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai, jeigu tokie buvo vadovybės nustatyti bei gautinos sumos, prieš vertės sumažėjimą 2017 m. gruodžio 31 d.

Grupė				Bendrovė
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
4 000	3 699	Klientas A	4 000	3 699
2 800	2 546	Klientas B	2 800	2 546
4 000	2 068	Klientas C	4 000	2 068
2 500	1 446	Klientas D	2 500	1 446
4 345	2 953	Klientas E	-	-
2 028	1 505	Klientas F	-	-
1200	820	Klientas G	-	-

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2016 m. gruodžio 31 d.

Grupė			Bendrovė
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
5 500	4 563	Klientas A	5 500	4 563
4 500	3 004	Klientas B	4 500	3 004
2 600	2 598	Klientas C	2 600	2 598
2 500	2 193	Klientas D	2 500	2 193
2 000	1 520	Klientas E	2 000	1 520
4 345	5 770	Klientas F	-	-
2 028	1 491	Klientas G	-	-

Gautinos sumos 2016 m. iš kai kurių prekybos klientų viršijo Grupės vadovybės nustatytus kredito limitus, tačiau grupės vadovybės įvertinimu su šiais klientais nėra jokios reikšmingos kredito rizikos (klientų mokėjimai nėra pradelsti).

Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
8 435	4 088	Didesnės nei 580 tūkst. EUR suteiktos paskolos	9 299	4 952
722	1 233	Didesnės nei 290 tūkst. EUR, bet mažesnės nei 580	722	798
		tūkst. EUR suteiktos paskolos
2 101	2 071	Mažesnės nei 290 tūkst. EUR suteiktos paskolos	1 327	1 496
11 258	7 392		11 348	7 246

Paskolos didesnės nei 580 tūkst. EUR yra suteiktos keturioms įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(c) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis.

Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

Bendrovė
	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
2017 m. gruodžio 31 d.	mėnesiai	mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	16 028	-	-	-
		-	-	-
	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12
2016 m. gruodžio 31 d.	mėnesiai	mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	9 230	-	-	-
	11 092	-	-	-
Grupė
2017 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 mėnesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	18 229	-	-	-
		-	-	-
2016 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3	Nuo 3 iki 12	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
	mėnesiai	mėnesių
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	9 449	-	-	-
	11 311	-	-	-

3.2 Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 862	1 862	Gautos paskolos	1 862	1 862
(15 714)	(2 366)	Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis	(5 854)	(1 074)
(13 852)	(504)	Grynoji skola	(3 992)	788
134 096	122 066	Akcininkų nuosavybė	124 776	109 881
120 244	121 562	Kapitalas iš viso	120 784	110 669

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus.

3.3 Tikrosios vertės vertinimas

Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 19 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė – 15 pastaboje.

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai.

Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose.

Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui apskaičiuotas remiantis vadovybės atliktais sumų, kurios nebus susigrąžintos pagal pradžioje numatytus terminus, atgautinumo ir atgavimo laiko vertinimais. Šiam apskaičiavimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Sprendimai priimami atsižvelgiant į skolininko reikšmingas finansines problemas, tikimybę, kad skolininkas bankrutuos ar jam bus atlikta finansinė reorganizacija, taip pat į mokėjimų neįvykdymą ar uždelsimą. Dabartiniai Bendrovės ir Grupės vertinimai galėtų žymiai pasikeisti, pasikeitus situacijai rinkoje ir bendrai visoje ekonomikoje. Atgautinumo lygis taip pat labai priklauso nuo sėkmės ir veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant susigrąžinti gautinas sumas, kurių mokėjimas žymiai uždelstas.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas

Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tarnavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinimą 2015 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas", kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2016 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. atitinka jų tikrąją vertę (15 pastaba).

Atsargų vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2017 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 96 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2016 m. atitinkamai - 62 tūkst. EUR).

5. Informacija apie segmentus

Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai

Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

• Švieži pieno produktai
• Sūris ir kiti pieno produktai

Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio, kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikiama segmentų 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų informacija:

	Švieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
2017
Pardavimai	79 429	223 976	29 933	333 338
Pardavimai su kitais segmentais	(264)	(60 354)	(29 154)	(89 772)
Pardavimai – trečiosioms šalims	79 165	163 622	779	243 566
Segmento bendrasis pelnas	15 038	13 156	(44)	28 150
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 060	6 032	41	9 133
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	62	(196)	-	(134)
Iš viso turto	57 989	140 090	3 226	201 305
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai				(38 646)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp
grupės įmonių				162 659
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus
finansines priemones ir atidėtojo pelno
mokesčio turtą)	5 546	8 414	6	13 966
Iš viso įsipareigojimų Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	44 124	23 092	2 696	69 912 (41 349)
Iš viso įsipareigojimų, atėmus
sandorius tarp grupės įmonių				28 563

	Švieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
2016
Pardavimai	67 255	205 058	21 330	293 643
Pardavimai su kitais segmentais	(61)	(47 423)	(19 963)	(67 447)
Pardavimai – trečiosioms šalims	67 194	157 635	1 367	226 196
Segmento bendrasis pelnas	18 150	16 628	(91)	34 687
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 344	4 231	207	7 782
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(364)	(792)	-	(1 156)
Iš viso turto Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	48 950	119 514	3 251	171 715 (29 303)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	142 412
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno
mokesčio turtą)	4 487	6 242	13	10 742
Iš viso įsipareigojimų	32 076	2 864	17 412	52 352
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai Iš viso įsipareigojimų, atėmus	-	-	-	(32 007)
sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	20 346

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Geografinė informacija

Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

		Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investicijos
	2017	2016	2017	2016	2017	2016
Lietuva	76 403	67 482	147 870	127 293	8 414	6 242
Europos Sąjungos šalys	120 591	97 572		-		-
Artimieji rytai	479	21 017		-		-
Šiaurės Amerika	7 197	10 305		-		-
Tolimieji rytai	10 091	5 063		-		-
Kitos šalys	9 215	3 619		-		-
	223 976	205 058	147 870	127 293	8 414	6 242

Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investicijos
	2017	2016	2017	2016	2017	2016
Lietuva	84 137	80 155	158 717	138 444	13 960	10 742
Europos Sąjungos šalys	132 447	106 037	3 942	3 968	6
Artimieji rytai	479	21 017		-		-
Šiaurės Amerika	7 197	10 305		-		-
Tolimieji rytai	10 091	5 063		-		-
Kitos šalys	9 215	3 619		-		-
	243 566	226 196	162 659	142 412	13 966	10 742

Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas.

Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupes:

	2017	2016
Prekių pardavimo pajamos	215 801	195 270
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	8 175	9 788
	223 976	205 058
Grupės pajamų analizė pagal jų grupes:
	2017	2016
Prekių pardavimo pajamos	242 158	224 542
Kitos paslaugos	1 408	1 654
	243 566	226 196

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
4 416	4 505	Transportavimo paslaugos	4 121	4 182
3 079	2 600	Darbo užmokesčio sąnaudos	1 802	1 447
555	2 075	Tarpininkavimo paslaugos	555	2 075
1 000	867	Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos	142	174
1 184	794	Remontas ir eksploatacija	1 113	716
578	495	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	538	470
537	1 038	Sandėliavimo paslaugos	537	1 038
1 360	3 340	Kitos sąnaudos	2 195	3 209
12 709	15 714		11 003	13 311

7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
3 195	2 556	Darbo užmokesčio sąnaudos	2 107	1 700
48	102	Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	11	49
(1 113)	98	Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai)	(1 113)	51
290	284	Konsultacijų sąnaudos	253	225
614	465	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir nematerialaus turto amortizacija	413	368
258	244	Remontas ir eksploatacija	222	211
1 971	2 464	Tantjemos	1 164	1 164
88	105	Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos	73	90
174	138	Draudimo sąnaudos	160	125
92	123	Banko mokesčiai	85	120
82	26	Komandiruotės	61	14
31	150	Baudos	7	43
176	31	Darbuotojų mokymai	155	10
42	48	Narystės mokesčiai	40	47
400	302	Labdara, parama	146	104
1 279	837	Kitos sąnaudos	1 026	689
7 627	7 973		4 810	5 010

8. Kitos veiklos pajamos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 777	1 763	Prekių perpardavimas	1 771	1 758
422	339	Palūkanų pajamos	398	307
275	204	Kitos pajamos	4 330	6 871
2 474	2 306		6 499	8 936

Kitas Bendrovės pajamas sudaro iš dukterinės įmonės UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" gauti dividendai bei draudimo ir kitos paslaugų pajamos (33 pastaba).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

9. Kitos veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 685	1 753	Perparduotų prekių savikaina	1 681	1 750
171	128	Kitos sąnaudos	181	130
1 856	1 881		1 862	1 880

10. Kiti veiklos (nuostoliai) / pelnas

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
(102)	(176)	Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (32 pastaba)	(72)	(176)
-	474	Investicijų į dukterinę įmonę pardavimo rezultatas (17 pastaba)	-	-
(102)	298		(72)	(176)

11. Sąnaudos pagal jų pobūdį

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
163 451	122 058	Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių	149 781	106 810
(475)	20 424	pasikeitimas Darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo	(176)	20 445
21 491	19 070	įmokos	14 105	12 290
12 652	12 127	Transportavimo paslaugos	12 346	11 793
1 971	2 464	Tantjemos	1 164	1 164
9 133	7 790	Nusidėvėjimas ir amortizacija (15, 16 pastabos) Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti	6 032	5 376
(383)	(220)	amortizacija (27 pastaba)	(265)	(138)
555	2 075	Tarpininkavimo paslaugos	555	2 075
4 973	4 220	Remontas ir eksploatacija	4 763	4 016
304	439	Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina	14 461	19 206
(1 113)	98	Atidėjimai suteiktų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui bei paskolų ir gautinų sumų nurašymai (atstatymai)	(1 113)	51
198	232	Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos	157	175
290	284	Konsultacijų sąnaudos	253	225
102	121	Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos	87	105
13 769	13 805	Komunalinės išlaidos (energija)	8 126	8 386
8 834	10 209	Kitos	7 048	6 541
		Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros
235 752	215 196	sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	217 324	198 520

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

12. Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
		Palūkanų sąnaudos:
40	116	 banko paskolos	-	75
-	-	 finansinė nuoma	-	-
40	116		-	75

13. Pelno mokestis

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
(804)	(1 042)	Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	(764)	(587)
283	-	Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai	283	-
387	(114)	Atidėtasis pelno mokestis (18 pastaba)	285	(205)
(134)	(1 156)	Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(196)	(792)

Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
8 290	11 607	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	11 217	13 343
1 244	1 741	Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2.15 pastaba)	1 683	2 001
173	142	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	121	86
(45)	(110)	Neapmokestinamos pajamos	(649)	(1 060)
		Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus pelno
(117)	(91)	mokesčio apskaičiavimo tikslams.	(44)	(31)
(838)	(561)	Kitos apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudos	(658)	(295)
(283)	-	Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai	(283)	-
-	35	Kita	26	91
134	1 156	Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	196	792

Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

14. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
8 156	10 451	Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas Išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis	11 021	12 551
33 195	35 868	vidurkis (tūkst.)	33 195	35 868
(177)	(2 842)	Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	(177)	(2 842)
		Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas
0,25	0,32	(EUR už vieną akciją)	0,33	0,38

Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai.

15. Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė			Transporto
		Mašinos ir	priemonės ir	Nebaigta
	Pastatai	įrengimai	kitas turtas	statyba	Iš viso
2016 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 813	69 579	32 258	1 560	117 210
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 529)	(51 355)	(25 268)	-	(82 152)
Likutinė vertė	8 284	18 224	6 990	1 560	35 058
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	8 284	18 224	6 990	1 560	35 058
Įsigijimai		1 686	2 837	1 719	6 242
Perleidimai	(123)	(797)	(98)		(1 018)
Nurašymai		(189)	(24)		(213)
Perkelta iš nebaigtos statybos		304	129	(433)
Nusidėvėjimas	(401)	(3 103)	(1 864)		(5 368)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	7 760	16 125	7 970	2 846	34 701
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 581	70 053	34 472	2 846	120 952
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 821)	(53 928)	(26 502)		(86 251)
Likutinė vertė	7 760	16 125	7 970	2 846	34 701
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	7 760	16 125	7 970	2 846	34 701
Įsigijimai		2 766	3 163	2 485	8 414
Perleidimai	(30)	(2)	(176)		(208)
Nurašymai		(2)	(26)		(28)
Perkelta iš nebaigtos statybos	1 682	1 971	130	(3 783)
Nusidėvėjimas	(490)	(3 140)	(2 402)		(6 032)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 922	17 718	8 659	1 548	36 847
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	15 098	70 150	34 704	1 548	121 500
Sukauptas nusidėvėjimas	(6 176)	(52 432)	(26 045)	0	(84 653)
Likutinė vertė

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė			Transporto
	Pastatai	Mašinos ir įrengimai	priemonės ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2016 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 701	87 832	33 031	1 586	146 150
Sukauptas nusidėvėjimas	(8 937)	(60 110)	(25 496)	-	(94 543)
Likutinė vertė	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
Įsigijimai	34	2 715	2 901	5 092	10 742
Perleidimai	(126)	(44)	(105)		(275)
Nurašymai		(96)	(24)		(120)
Perkelta iš nebaigtos statybos	91	542	146	(779)
Nusidėvėjimas	(776)	(4 967)	(2 039)		(7 782)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	13 987	25 872	8 414	5 899	54 172
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 680	90 114	35 292	5 899	154 985
Sukauptas nusidėvėjimas	(9 693)	(64 242)	(26 878)	-	(100 813)
Likutinė vertė	13 987	25 872	8 414	5 899	54 172
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13 987	25 872	8 414	5 899	54 172
Įsigijimai	23	4 935	3 243	5 765	13 966
Perleidimai	(84)	(2)	(250)		(336)
Nurašymai		(3)	(26)		(29)
Perkelta iš nebaigtos statybos	2 306	6 030	130	(8 466)
Nusidėvėjimas	(877)	(5 664)	(2 592)		(9 133)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	15 355	31 168	8 919	3 198	58 640
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	25 722	95 792	35 916	3 198	160 628
Sukauptas nusidėvėjimas	(10 367)	(64 624)	(26 997)		(101 988)
Likutinė vertė	15 355	31 168	8 919	3 198	58 640

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Turto (išskyrus transporto priemones) tikrąją vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai UAB "OBER HAUS Nekilnojamasis turtas". Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2017 m. ilgalaikis turtas nebuvo perkainuotas, kadangi valdybos nuomone jokių reikšmingų pokyčių nei šalies nekilnojamojo turto rinkoje, nei bendrovės veikloje, nei įrengimų ir mašinų kainų rinkose neįvyko, todėl per 2017 finansinius metus Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė reikšmingai nekito. Valdybos nariai priėmė prielaidą, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė atspindi tikrą AB "Rokiškio sūris", UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" ilgalaikio materialaus turto rinkos vertę ir priėmė sprendimą AB "Rokiškio sūris" Grupės ilgalaikio materialiojo turto neperkainoti, bet nusidėvėjimo normatyvai buvo peržiūrėti.

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės Pastatai ir Transporto priemonės buvo priskirti 2 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai, kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje. Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio aprūpinimo ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų ir lyginamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto. Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į vertinamąjį turtą.

Tuo tarpu Mašinos ir įrengimai bei kitas turtas buvo priskirti 3 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomosios vertės (kaštų) metodu. Šiuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės. Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir įrengimų) vertę išlaidų (kaštų) metodu vertinamo objekto atkūrimo kaštai buvo prilyginti įsigijimo kaštams (vertinamo objekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas (nusidėvėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausimai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas. Nustatant ekonominį nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todėl priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentų.

Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas, tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė.

Nebaigtos statybos likučiai buvo neseniai įsigyti iš trečiųjų šalių todėl jų tikroji vertė atitiko balansinę vertę.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vadovybė peržiūrėjo ilgalaikiam materialiajam turtui taikytus naudingo tarnavimo laikotarpius ir nustatė, kad daugumai ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti prailgintas. Šis vadovybės įvertinimas pritaikytas perspektyviai ir naudingo tarnavimo laikotarpis patikslintas per 2016 m. Jei Bendrovės ir Grupės vadovybė nebūtų prailginusi naudingo tarnavimo laikotarpio, Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudos būtų didesnės 632 tūkst. EUR (Grupės - 1 336 tūkst. EUR didesnės).

2017 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 6 020 tūkst. EUR ir 13 367 tūkst. EUR (2016 m. gruodžio 31 d. – 6 321 tūkst. EUR ir 13 921 tūkst. EUR), buvo įkeistas bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.

Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2016 m. ir 2017 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:

Bendrovė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės ir Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	4 407	5 822	4 960	2 846	18 035
2017 m. gruodžio 31 d.	5 628	9 294	6 592	1 548	23 062

Grupė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės ir Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2016 m. gruodžio 31 d.	7 433	12 030	5 249	5 899	30 611
2017 m. gruodžio 31 d.	8 855	19 803	6 781	3 198	38 637

16. Nematerialusis turtas

Bendrovė	Programinė įranga
2016 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(702)
Likutinė vertė	10
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje Įsigijimai	10 -
Amortizacijos sąnaudos	(8)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	2
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(710)
Likutinė vertė	2
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	2
Įsigijimai	1
Amortizacijos sąnaudos	(1)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	2
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	713
Sukaupta amortizacija	(711)
Likutinė vertė	2

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Sutartiniai santykiai su klientais	Programinė įranga	Iš viso
2016 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(262)	(703)	(965)
Likutinė vertė	-	10	10
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje Įsigijimai	-	10	10
Amortizacijos sąnaudos	-	(8)	(8)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	-	2	2
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	-	713	713
Sukaupta amortizacija	-	(711)	(711)
Likutinė vertė	-	2	2
2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	2	2
Įsigijimai	-	1	1
Amortizacijos sąnaudos	-	(1)	(1)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	-	2	2
2017 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	-	713	713
Sukaupta amortizacija	-	(711)	(711)
Likutinė vertė	-	2	2

Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

17. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės investicijų į dukterines įmones vertė 2017 m. gruodžio 31 d. pateikiama žemiau:

	Investicijos įsigijimo vertė	Pripažintas vertės sumažėjimas	Investicijos vertė po vertės sumažėjimo
UAB "Rokiškio pienas"	105	-	105
UAB "Rokiškio pieno gamyba"	4 122	-	4 122
SIA "Jekabpils piena kombinats"	853	(122)	731
SIA "Kaunata"	96	-	96
	5 176	(122)	5 054

Per 2016 m. buvo parduota KB "Žalmargė", kuriai ankščiau buvo pilnai suformuotas vertės sumažėjimas. Todėl Bendrovės investicijų vertės likutis nepakito.

Grupė investicijas į dukterines įmones sudaro bendros investicijos į SIA "Kaunata".

18. Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau:

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė						Bendrovė
2017	2016					2017	2016
			Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
-	97		– realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių			-	97
987	1 037		– realizuosis per 12 mėnesių				948
987	1 134					898	1 045
		Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
(2 547)	(3 047)		– realizuosis po daugiau nei 12 mėnesių			(1 668)	(2 068)
(500)	(534)		– realizuosis per 12 mėnesių			(400)	(432)
(3 047)	(3 581)					(2 068)	(2 500)
(2 060)	(2 447)	Grynasis įsipareigojimas	atidėtojo	pelno	mokesčio	(1 170)	(1 455)

Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
(2 447)	(2 333)	Metų pradžioje	(1 455)	(1 249)
387	(114)	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (13 pastaba)	285	(206)
-	-	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje	-	-
(2 060)	(2 447)	Metų pabaigoje	(1 170)	(1 455)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje:

Bendrovė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	Paskolų amortizuota savikaina	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Tantjemos ir atostogų rezervas	Viso
2016 m. sausio 1 d.	743	209	440	265	1 657
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(558)	(112)		58	(612)
2016 m. gruodžio 31 d.	185	97	440	323	1 045
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	102	(41)	(223)	15	(147)
2017 m. gruodžio 31 d.	287	56	217	338	898

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	Viso
2016 m. sausio 1 d.	(2 905)	(2 905)
Pripažinta	405	405
pelno/(nuostolių)
ataskaitoje
2016 m. gruodžio 31 d.	(2 500)	(2 500)
Pripažinta	432	432
pelno/(nuostolių)
ataskaitoje
2017 m. gruodžio 31 d.	(2 068)	(2 068)

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	Paskolų amortizuota savikaina	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Tantjemos ir atostogų rezervas	Viso
2016 m. sausio 1 d.	743	209	440	353		1 745
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(490)	(112)		(9)		(611)
2016 m. gruodžio 31 d.	253	97	440	344		1 134
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	34	(41)	(223)	83		(147)
2017 m. gruodžio 31 d.	287	56	217	427		987
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai		Pagreitintas mokestinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas		Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas
2016 m. sausio 1 d.		(47)		(4 031)		(4 078)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje		-		497		497
2016 m. gruodžio 31 d.		(47)		(3 534)		(3 581)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje				534		534
2017 m. gruodžio 31 d.		(47)		(3 000)		(3 047)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 15 proc. pelno mokesčio tarifą (2016 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

19. Suteiktos paskolos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 652	1 553	Ūkininkams suteiktos ilgalaikės paskolos	1 652	1 553
276	258	Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos	223	201
5 409	2 547	Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos	5 343	2 374
		Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės
(375)	(1 199)	sumažėjimui	(375)	(1 199)
6 962	3 159	Ilgalaikės paskolos grynąja verte	6 843	2 929
		Ūkininkams suteiktų paskolų einamųjų metų
1 285	1 726	dalis	830	1 226
		Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų
38	35	dalis	35	32
2 973	3 053	Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos	3 640	3 640
		Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės
-	(581)	sumažėjimui	-	(581)
		Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir
4 296	4 233	trumpalaikės paskolos grynąja verte	4 505	4 317

2017 m. gruodžio 31 d. Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 mėnesio iki 4 metų, o metinė palūkanų norma – nuo 1,1 iki 6 proc. Daugumos ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimas yra užtikrintas įkeistu ūkininkų turtu (žeme, pastatais). Dauguma ūkininkams suteiktų paskolų yra grąžinamos ne pinigais, o yra sudengiamos su mokėtinomis sumomis už iš ūkininkų perkamą žaliavinį pieną.

2017 m. dalis gautinų paskolų vertės sumažėjimo buvo atstatyta dėl trečiųjų šalių atlikto skolininkų refinansavimo ir įkeisto turto vertės padidėjimo.

Darbuotojams suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 16 metų.

Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 3,22 proc. (2016 m. – 3,52 proc.). Paskolos yra užtikrintos įkeistu turtu ir laidavimais.

Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę.

Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
		Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas nėra
9 720	6 861	uždelstas	9 810	6 715
		Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas uždelstas,
1 456	531	tačiau jos nėra laikomos nuvertėjusiomis	1 456	531
457	1 781	Nuvertėjusios suteiktos paskolos	457	1 781
11 633	9 173	Bendroji suteiktų paskolų vertė	11 723	9 027
(375)	(1 781)	Neatgautinų sumų nuvertėjimas	(375)	(1 781)
11 258	7 392	Grynoji vertė	11 348	7 246

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

20. Atsargos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 897	2 303	Žaliavos	385	777
7 773	4 494	Nebaigta gamyba	7 568	4 265
25 654	27 892	Pagaminta produkcija	24 849	27 413
1 266	732	Kitos atsargos	1 196	673
36 590	35 421	Iš viso atsargų įsigijimo verte	33 998	33 128
(1 925)	(1 231)	Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės	(1 925)	(1 231)
		vertės
34 665	34 190	Iš viso atsargų	32 073	31 897

Atsargų grynosios realizacinės vertės sumažėjimas pasikeitė dėl realizuotų atsargų per 2017 metus bei išaugusių produkcijos pardavimų kainų.

2017 m. gruodžio 31 d. 34 665 tūkst. EUR vertės atsargos (2016 m. gruodžio 31 d. – 34 190 tūkst. EUR) buvo įkeistos bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 142 tonos LPM (lieso pieno miltai) buvo laikomos pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 391 tonos kietojo sūrio - JAV, bei 59,5 tonos kietojo sūrio Europos sąjungos šalies sandėliuose. Bendra šių atsargų vertė 2 133 tūkst. EUR.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 1 334 tonos LPM (lieso pieno miltai), 246,5 tonos IBK ir 67,2 tonos sviesto buvo laikomos pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 259 tonos kietojo sūrio - JAV, bei 61,7 tonos kietojo sūrio ir 17,1 tonos šviežio fermentinio sūrio Europos sąjungos šalies sandėliuose. Bendra šių atsargų vertė 4 332 tūkst. EUR.

21. Prekybos ir kitos gautinos sumos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
		Ilgalaikės gautinos sumos
-	-	Išankstiniai apmokėjimai	-	-
-	-		-	-
		Trumpalaikės gautinos sumos
29 902	38 348	Prekybos gautinos sumos	47 210	44 122
2 152	1 449	Gautinas PVM	1 278	865
398	56	Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio	368	56
		sąnaudos
32 452	39 853		48 856	45 043

2017 m. gruodžio 31 d ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinos sumos nebuvo įkeistos. 2017 m. gruodžio 31 d ir 2016 m. gruodžio 31 d. Dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti ne didesnei kaip 6 000 tūkst. EUR sumai.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Informacija apie uždelstas gautinas sumas gruodžio 31 d, pateikta žemiau:

	Grupė		Bendrovė
2017	2016		2017	2016
		Prekybos gautinos sumos, kurios nebuvo
19 287	5 823	pradelstos ir nėra nuvertėjusios	17 587	18 892
		Prekybos gautinos sumos, kurios buvo
7 929	28 982	pradelstos, bet nėra nuvertėjusios	26 937	21 687
4 130	6 478	Nuvertėjusios gautinos sumos	4 130	6 478
31 346	41 283	Bendra vertė	48 654	47 057
(1 444)	(2 935)	Vertės sumažėjimas	(1 444)	(2 935)
29 902	38 348	Grynoji prekybos gautinų sumų vertė	47 210	44 122

Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių susijusių su nuvertėjusioms gautinoms sumoms. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pieno gamyba" 25 496 tūkst. EUR, bei SIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR. (2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB "Rokiškio pieno gamyba" 16 901 tūkst. EUR, bei SIA "Jekabpils piena kombinats" 248 tūkst. EUR.).

Bendrovė ir Grupė 2017 m. nurašė 1 491 tūkst. EUR. pradelstą gautiną sumą, kuriai ankščiau buvo suformuotas vertės sumažėjimas, nes vadovybės nuomone, suma nebus atgautina.

Prekybos gautinos sumos, kurios yra uždelstos mažiau nei 360 dienų nėra laikomos nuvertėjusiomis, jeigu Grupė negauna kitos neigiamos informacijos apie pirkėjų mokumą. Prekybos gautinų sumų, kurios yra uždelstos, bet nenuvertėjusios senėjimo analizė gruodžio 31 d.:

	Grupė		Bendrovė
2017	2016		2017	2016
6 293	18 838	Iki 30 dienų	12 347	11 718
2 269	7 648	Nuo 31 iki 60 dienų	9 871	7 636
466	2 433	Nuo 61 iki 90 dienų	5 638	2 274
401	63	Daugiau nei 91 diena	78	59
9 429	28 982		27 934	21 687

Grupės įmonių skolos tarpusavyje nebuvo sudengtos, todėl iš senėjimo analizės yra eliminuotos.

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė Gruodžio 31 d.		Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	41
15 674	2 325	Pinigai banke ir kasoje	5 813	1 033
15 715	2 366		5 854	1 074

2017 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 2 012 tūkst. EUR (2016 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 784 tūkst. EUR).

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	41
15 674	2 325	Pinigai banke ir kasoje	5 813	1 033
15 715	2 366		5 854	1 074

23. Akcinis kapitalas

2016 m. gruodžio 31 d akcinį kapitalą sudarė 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 EUR.

2016 m. spalio 28 dieną įvykęs AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sumažinti AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą 1.040.171,13 EUR (vienu milijonu keturiasdešimt tūkstančių šimtu septyniasdešimt vienu euru ir 13 centų), anuliuojant Bendrovės turimas 3.586.797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 eurų.

Anuliavus savas supirktas akcijas ir sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija, pagal kurią AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR (devyni milijonai trys šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32.281.173 (trisdešimt du milijonus du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų.

2017 m. rugsėjo 22 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" akcininkų susirinkimas priėmė sprendimus: 1. Papildomais įnašais padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 9.361.540,17 EUR (devynių milijonų trijų šimtų šešiasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt eurų 17 centų) iki 10.401.711,30 EUR (dešimt milijonų keturių šimtų vieno tūkstančio septynių šimtų vienuolikos eurų 30 centų, išleidžiant ne daugiau kaip 3.586.797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas (toliau- Naujos akcijos).

1. Naujai išleidžiamos vienos akcijos emisijos kainą nustatyti 1,98 EUR (vienas euras ir 98 euro centai). Bendra Naujų akcijų emisijos kaina yra 7.101.858,06 EUR (septyni milijonai šimtas vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai ir 6 euro centai). Jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką bus pasirašytos ne visos Naujos akcijos, Bendrovės įstatinis kapitalas bus didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma.

Teisė įsigyti Bendrovės naujai išleidžiamas akcijas (3.586.797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) suteikta Naujosios Zelandijos įmonei "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.". Įmonės kodas 822560100. Buveinės adresas: Barbara Strozzilaan 356-360, EurBld2, 3a, 1083 HN Amsterdamas, Nyderlandai. Naujai išleidžiamos akcijos nebuvo siūlomos ir platinamos viešai.

2017 m. spalio 16 d. AB "Rokiškio sūris" su strateginiam investuotoju "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią, "Fontera" įsigijo 3.586.797 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių akcijų naują emisiją. Tai sudarė 10% bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų. Vienos akcijos emisijos kaina - 1,98 EUR. Bendra pasirašomų akcijų emisijos kaina 7.101.858,06 EUR.

Padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais, Bendrovės įstatinis kapitalas padidėjo nuo 9.361.540,17 EUR iki 10.401.711,30 EUR.

2017 m. spalio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti AB "Rokiškio sūris" įstatai su padidintu iki 10.401.711,30 euro Bendrovės įstatiniu kapitalu, kurį sudaro 35.867.970 paprastųjų vardinių 0,29 euro nominalios vertės akcijų. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

24. Nuosavos akcijos

	2017			2016
	Skaičius	Vertė	Skaičius	Vertė
Metų pradžioje Įsigytos nuosavos akcijos	3 586 797	(5 102)	2 414 579 1 172 218	(3 426) (1 676)
Įstatinio kapitalo mažinimas (23 pastaba)	3 586 797	(5 102)
	-	-	3 586 797	(5 102)

25. Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Per 2017 ir 2016 metus nebuvo priimta nutarimų dėl Rezervo nuosavoms akcijoms sudarymo. 2017 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui sudaro 7 606 tūkst. EUR. Per 2017 m. 4 062 tūkst. EUR rezervo buvo panaudota anuliuojant nuosavas akcijas.

Kiti rezervai

1 041 tūkst. EUR nepaskirstytinų rezervų suma gali būti naudojama tik akcinio kapitalo didinimui, o 1 113 tūkst. EUR, 556 tūkst. EUR ir 223 tūkst. EUR atitinkamai AB "Rokiškio sūris" UAB "Rokiškio pieno gamyba" ir UAB "Rokiškio pienas" nepaskirstytinų rezervų suma (privalomas įstatymų numatytas rezervas) gali būti naudojama tik būsimiems veiklos nuostoliams padengti, jeigu tokių būtų. Likusi 11 718 tūkst. EUR Bendrovėje ir 17 002 tūkst. EUR Grupėje (2016 m. atitinkamai 14 165 tūkst. EUR ir 20 026 tūkst. EUR ) kitų rezervų dalis sudaro ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą (Perkainojimo rezervo atskleidimas nurodytas žemiau).

Dividendai

Už 2016 metus Bendrovėje paskelbti vienai akcijai (išskyrus nuosavas akcijas) tenkantys dividendai, išmokėti 2017 metais, sudarė 0,10 EUR (kai vienos akcijos nominali vertė lygi 0,29 EUR), o visa suma sudarė 3 228 tūkst. EUR

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau.

Bendrovė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
2016 m. sausio 01 d.	19 367	(2 906)	16 461
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(2 702)	406	(2 296)
2016 m. gruodžio 31 d.	16 665	(2 500)	14 165
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(2 879)	432	(2 447)
2017 m. gruodžio 31 d.	13 786	(2 068)	11 718

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
2016 m. sausio 01 d.	26 878	(4 032)	22 846
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3 317)	497	(2 820)
2016 m. gruodžio 31 d.	23 561	(3 535)	20 026
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3 558)	534	(3 024)
2017 m. gruodžio 31 d.	20 003	(3 001)	17 002

26. Paskolos

	Grupė		Bendrovė
2017	2016		2017	2016
		Ilgalaikės
-	-	Ilgalaikės paskolos	-	-
		Trumpalaikės
1 862	1 862	Trumpalaikės kitos paskolos	1 862	1 862
-	-	Finansinės nuomos įsipareigojimai	-	-
1 862	1 862		1 862	1 862
1 862	1 862	Paskolų iš viso	1 862	1 862

Bendrovės ir grupės trumpalaikes paskolas sudaro mokėtina paskola Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.(33 pastaba), kuriai nėra taikomos palūkanos. Pagal pasirašytas skolinimosi sutartis su bankais, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (15 pastaba), atsargos (20 pastaba), prekybos gautinos sumos (21 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (22 pastaba).

Grupės paskolų (išskyrus lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus) apskaitinės vertės yra įvertintos šiomis valiutomis:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
1 862	1 862	Eurais	1 862	1 862
1 862	1 862		1 862	1 862

Paskolos tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo apskaitinės vertės.

2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 20 997 tūkst. EUR (2016 m. – 20 951 tūkst. EUR).

Grupė laikosi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių, jeigu taikomi.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

27. Ateinančio laikotarpio pajamos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
642	779	Vyriausybės dotacija metų pradžioje	319	374
850	83	Pripažinta vyriausybės dotacija	56	83
(384)	(220)	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(265)	(138)
1 108	642		110	319
(892)	(397)	Sumažinta ilgalaike dalimi	(31)	(157)
216	245	Trumpalaikė dalis	79	162

Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas.

28. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
18 229	9 449	Prekybos mokėtinos sumos	16 028	9 230
1 484	1 309	Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai	938	834
541	973	Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos	487	592
2 192	1 443	Sukauptos sąnaudos	1 868	1 444
22 446	13 174		19 321	12 100

2017 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos UAB "Rokiškio Pieno gamyba" nebuvo, UAB "Rokiškio pienas" mokėtina suma 2017 m. gruodžio 31 d. 6 tūkst. EUR. (2016 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB "Rokiškio Pieno gamyba", nei UAB "Rokiškio pienas" nebuvo).

29. Atidėjiniai

Grupė				Bendrovė
	2017	2016		2017	2016
	683	683	Ilgalaikiai Ilgalaikiai atidėjiniai	307	307
	404	404	Trumpalaikiai Trumpalaikiai atidėjiniai	324	324
	1 087	1 087	Atidėjinių iš viso	631	631

2017 ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės trumpalaikius bei ilgalaikius atidėjinius sudarė atidėjiniai pensijų išmokoms, kurie buvo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir atidėjiniai pagal Bendrovės ir Grupės kolektyvinę sutartį.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

30. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims.

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

2017 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo. (2016 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo).

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis – kur Grupė yra nuomininkė

Grupė nuomojasi lengvuosius automobilius ir patalpas, žemes pagal nuomos sutartis. Būsimos bendros minimalios nuomos įmokos pagal neatšaukiamas nuomos sutartis yra šios:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
173	246	Per 1 metus	173	246
126	247	Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	126	247
299	493		299	493

31. Iki išpirkimo laikomos investicijos

Grupė		Bendrovė
2017 2016		2017	2016
7 760	- LRV vertybiniai popieriai	7 760	-
7 760	-	7 760	-

2017 m. birželio 28 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu Bendrovė už 7,76 mln. EUR įsigijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Vertybinių popierių atpirkimas 2020.03.29.

Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti panaudojus laisvas lėšas, kurios susidarė sumažinus pagamintos produkcijos atsargas sandėliuose. Įmonė buvo priversta net ir nuostolingai parduoti susikaupusią pagamintą produkciją, nes ribojo pagamintos produkcijos galiojimo laikas. Vertybiniai popieriai buvo įsigyti siekiant sukurti rezervą apyvartinėms lėšoms.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

32. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos

Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos:

Grupė Gruodžio 31 d.				Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
8 290	11 607	Grynasis pelnas prieš apmokestinimą	11 217	13 343
		Koregavimai:
9 133	7 782	 nusidėvėjimas (15 pastaba)	6 032	5 368
		 amortizacija ir vertės sumažėjimo sąnaudos (16
1	8	pastaba)	1	8
		 ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto
29	120	nurašymas (15 ir 16 pastabos)	28	215
102	176	– nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (10 pastaba)	72	176
40	116	– palūkanų sąnaudos (12 pastaba)	-	75
(315)	(381)	 palūkanų pajamos	(386)	(381)
694	(3 719)	 atsargų nurašymai (atstatymas) iki grynosios	694	(3 719)
		realizacinės vertės
		 abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir
-	-	beviltiškų gautinų sumų nurašymas (21 pastaba)	-	-
		 atidėjimai (atstatymai) ūkininkams ir darbuotojams
(1 440)	-	suteiktoms paskoloms (7 pastaba)	(1 440)	-
	-	 Investicijų pardavimo nuostolis		-
(1 164)	(1 164)	 sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos	(1 164)	(1 164)
(384)	(220)	 gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (27 pastaba)	(265)	(138)
-	-	– dividendų pajamos (33 pastaba)	(4 036)	(6 498)
		Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
7 248	(4 003)	 gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	(3 451)	(12 673)
(1 169)	22 243	 atsargos	(871)	22 263
11 064	(1 755)	 mokėtinos sumos	8 387	(984)
32 129	30 810	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	14 818	15 891

Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
336	275	Likutinė vertė (15 pastaba) Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (10	208	1 018
(102)	(176)	pastaba)	(72)	(176)
234	99	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	136	842

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitoje nepiniginius srautus sudaro paskolų grąžinimo užskaitymas su mokėtinomis sumomis:

Grupė			Bendrovė
2017	2016		2017	2016
349	394	Ūkininkų ir darbuotojų paskolų susigrąžinimas	346	391
135	153	Kitų paskolų susigrąžinimas	115	153
407	704	Mokėtino pelno mokesčio sudengimas su kitais mokesčiais	407	704

33. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Pagrindiniai bendrovės akcininkai:

	Gruodžio 31 d.
	2017	2016
Antanas Trumpa (Bendrovės valdybos pirmininkas)	19,46%	19,46%
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (įkurta	27,21%	27,08%
Lietuvoje) *
SIA "RSU Holding" (įkurta Latvijoje) *	24,96%	24,84%
Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.	10,00%	0%
Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys)	18,37%	18,62%
AB "Rokiškio sūris" (nuosavos akcijos)	0%	10%

* Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 70,95 % UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Dalius Trumpa (kaip vienintelis akcininkas, turintis 100 % SIA "RSU Holding" akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,86 % (2016 m. 71,38 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų*

UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding",Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., AB "Rokiškio sūris" valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis. Susijusiomis šalimis taip pat laikomos visos Fonterra grupės įmonės.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(i) Sandoriai su susijusiomis šalimis:

	Grupė Gruodžio 31 d.		Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
4 674	2 899	Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių	33 636	22 748
	- 181	Ilgalaikio turto įsigijimas	3	181
	- -	Atsargų įsigijimas	7 082	10 602
	68 502	Paslaugų pirkimai Transportavimo paslaugų pardavimas kitoms susijusioms	1 245	1 408
	40 -	šalims	6 566	8 229
2 448	116	Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga*	54 895	38 087
	- -	Ilgalaikio turto pardavimas	-	784
	20 20	Palūkanos už kreditą	58	65

* Produkcijos pardavimai Fonterra grupės įmonėms pateikti nuo 2017 10 17 datos.

Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės. Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų ir prekių pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis įskaitant ir Fonterra grupės įmones.

Paskolos sutartis su Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. pasirašyta 2012 metais yra skirta tam tikrų gamybinių įrengimų įsigijimui finansuoti. Paskola yra beprocentinė, turtas nėra įkeistas, bendrovė nėra išleidusi garantijų susijusių su paskola. Paskolos galiojimo terminas iki 2022 metų. Bendrovei įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, paskola bus amortizuota per paskutinius penkis paskolos galiojimo metus.

(ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje:

Grupė Gruodžio 31 d.			Bendrovė Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
		Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos paskolos,
28	34	kurioms nenustatytos palūkanos	28	34
-	-	Paskola gautina iš Jekabpils Piena Kombinats SIA	864	864
298	298	Paskola gautina iš KB Dzūkijos pienas	298	298
1 862	1 862	Paskola mokėtina Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.	1 862	1 862
369	540	Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims	1 855	2 016
1 760	-	Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių	27 362	17 289

Pagal 2017 m. balandžio mėn. 28 d. UAB "Rokiškio pieno gamyba" Akcininko sprendimą Nr.4; darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pieno gamyba" 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 2 971 049 EUR. dividendų. Dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2017 m. gegužės mėnesį.

Pagal 2017 m. balandžio mėn. 28 d. UAB "Rokiškio pienas" Akcininko sprendimą Nr. 24, darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB "Rokiškio pienas" 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 1 065 430 EUR dividendų. Dividendai AB "Rokiškio sūris" buvo sumokėti per 2017 m. gegužės mėnesį.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Grupė				Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2017	2016		2017	2016
222	210	Atlyginimai	198	189
2 116	2 075	Išmokėtos premijos/tantjemos	1 309	775
1 164	1 164	Sukaupimas tantjemoms	1 164	1 164
505	53	Socialinio draudimo įmokos	364	53
4 007	3 502	Viso	3 035	2 181

Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2016 m. – 9) Valdybos nariai ir direktoriai.

34. Audito įmonės suteiktos paslaugos

Pateikiamos visos paslaugos, kurias audito įmonė 2017 m. suteikė Grupei / Bendrovei tūkst. Eur:

Grupė 2017		Bendrovė 2017
41	Finansinių ataskaitų audito paslaugos pagal sutartis	26
19	Konsultacijų mokesčių klausimais paslaugos	13
2	Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos	2
1	Kitos paslaugos	-
63	Viso	41

35. Įvykiai po balanso datos

2018 m. vasario 14 d. su AB SEB banku pasirašyti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB" Rokiškio sūris") sąskaitos kredito perviršio limito paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. vasario mėn. 28 d. bei suteiktas kredito limitas sumažintas iki 4.100.000 EUR (keturių milijonų šimto tūkstančių eurų). Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos keičiamos nebuvo bei šiuo tikslu papildomai Bendrovės turto įkeičiama nebuvo.

BENDRA INFORMACIJA 64
1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 64
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ: 64
3. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮMONIŲ GRUPĘ 64
4. BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 65
5. GRUPĖS STRATEGIJA IR TIKSLAI 65
6. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 66
7. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 71
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ 71
8. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLOS APLINKA 71
9. ĮMONIŲ GRUPĖS PARDAVIMAI 74
10. LAIMĖJIMAI IR PASIEKIMAI 77
11.RIZIKOS VEIKSNIAI IR RIZIKOS VALDYMAS 78
12. INFORMACIJA APIE FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLUS BEI NAUDOJAMAS APSIDRAUDIMO PRIEMONES 83
13.VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI POŽYMIAI 83
14. MAISTO SAUGA IR KOKYBĖ 84
15. APLINKOSAUGA 86
16. TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA 87
17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 88
18. ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLA PAGAL SEGMENTUS 90
19. INVESTICIJOS 91
20. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 91
INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 93
21. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ 93
22. BENDROVĖS SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 93
23. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 93
24. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI 96
25. BENDROVĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 96
26. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS 96
27. AKCININKŲ TEISĖS 98
28. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI 98
29. INFORMACIJA APIE VISUS BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMUS 98
30. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 99
31. DIVIDENDAI 99
BENDROVĖS VALDYMAS 100
32. BENDROVĖS VALDYMO ORGANAI 100
33. BENDROVĖS VALDYMO BEI BENDROVĖ GRUPĖS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 100
VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 101
34. INFORMACIJA APIE VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJĄ IR SUŠAUKIMO TVARKĄ 101
35. BENDROVĖS VALDYBA 104
36. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 108
37. BENDROVĖS VADOVYBĖ 110
38. DARBUOTOJAI 110
39. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR JOS ORGANŲ NARIŲ, SUDARYTŲ KOMITETŲ NARIŲ AR DARBUOTOJŲ SUSITARIMUS, KURIUOSE NUMATYTA KOMPENSACIJA, JEI JIE ATSISTATYDINTŲ ARBA BŪTŲ ATLEISTI BE PAGRĮSTOS PRIEŽASTIES ARBA JEI JŲ DARBAS BAIGTŲSI DĖL EMITENTO KONTROLĖS PASIKEITIMO 113
INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 114
40. AB "ROKIŠKIO SŪRIS" GRUPĖS SUSIJUSIOS ŠALYS 114
41. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS IR REIKŠMINGI SUSITARIMAI 114
42. INFORMACIJA APIE EMITENTO VARDU SUDARYTUS ŽALINGUS SANDORIUS 115

KITA INFORMACIJA 115
43. INFORMACIJA APIE AUDITĄ 115
44. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 116
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" VALDYSENOS ATASKAITA 118
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA151

BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2017 m. konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" (toliau-Bendrovė)
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta:	1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų
	centras
Bendrovės kodas:	173057512
Adresas:	Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos
Respublika
Juridinių asmenų registro tvarkytoja:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefono numeris:	+370 458 55 200
Fakso numeris:	+370 458 55300
El. pašto adresas:	rokiskio.suris@rokiskio.com
Interneto svetainės adresas:	www.rokiskio.com
ISIN kodas:	LT0000100372
LEI kodas:	48510000PW42N5W74S87
Akcijų prekybos kodas AB Nasdaq Vilnius	RSU1L

3. Informacija apie Bendrovės įmonių grupę

2017 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB "Rokiškio sūris", du jos filialai ir keturios dukterinės įmonės. (2016 m.: du filialai ir keturios dukterinės įmonės).

AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis)

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB "Rokiškio sūris" filialas Ukmergės pieninė (Įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pienas" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB "Rokiškio sūris" yra steigėja ir vienintelė UAB "Rokiškio pieno gamyba" akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB "Rokiškio sūris" turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų.

Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB "Rokiškio sūris" turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB "Rokiškio pienas" turi 20 proc. įmonės pajų.

4. Bendrovės ir įmonių grupės pagrindinės veiklos pobūdis

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" grupės pagrindinė veikla:

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

AB "Rokiškio sūris":

AB "Rokiškio sūris" pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

AB "Rokiškio sūris" filialai:

AB "Rokiškio sūris" filialo Utenos pienas ir AB "Rokiškio sūris" filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

Dukterinės įmonės:

UAB "Rokiškio pienas" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba. UAB "Rokiškio pieno gamyba" pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba. SIA Jekabpils piena kombinats veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla - žaliavinio pieno supirkimas.

5. Grupės strategija ir tikslai

AB "Rokiškio sūris" Grupė savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

MISIJA:

AB "Rokiškio sūris" = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

VIZIJA:

Lietuvoje, tapusioje Baltlandija, perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų žaliavinio pieno per metus.

TIKSLAI:

• Lyderystė pieno perdirbimo sektoriuje regione.
• Lanksti aukščiausios kokybės produktų gamyba ir pardavimai viršijant vartotojų lūkesčius.
• Būti patraukliausiu ir patikimiausiu pieną gaminančių ūkininkų partneriu.
• Nuolatos didinti vertę akcininkams.

Tikslų siekiame

• Didindami superkamo ir perdirbamo pieno kiekį 5 procentais kasmet.
• Orientuojamės į 3 procentų grynąjį metinį pelningumą.

6. Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija. Bendrovės įstatai buvo pakeisti dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo anuliuojant savas supirktas akcijas. Sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą, t. y. anuliavus 3.586.797 paprastąsias vardines akcijas, AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė 9.361.540,17 EUR, padalintų į 32.281.173 paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas. Sprendimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant savas supirktas akcijas, AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė 2016 m. spalio 28 d.

2017 m. balandžio 28 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• 1. Pritarė Audito komiteto išvadai;
• 1. Patvirtino audituotas 2016 metų konsoliduotas ir Bendrovės finansines ataskaitas;
• 1. Patvirtino 2016 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių	52 078
	metų pradžioje
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2015 metus	(2 342)
3.	Pervesta iš kitų rezervų	2 297
4.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių	52 033
	metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į
	rezervus
5.	Grynasis Bendrovės ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis)	12 551
6.	Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso	64 584
7.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-
8.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-
9.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti*	(3 228)
10.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms)	1 076
	valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams,
	apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje
11.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių	61 356
	metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus

Viso dividendams paskirta 3.228.117,30 EUR .Vienai paprastajai vardinei akcijai paskirta 0,10 EUR.

2017 m. birželio 28 d. Bendrovė už 7,76 mln. EUR įsigijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Vertybinių popierių atpirkimas 2020 m. kovo 29 d.

Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti panaudojus laisvas lėšas, kurios susidarė sumažinus pagamintos produkcijos atsargas sandėliuose. Įmonė buvo priversta net ir nuostolingai parduoti susikaupusią pagamintą produkciją, nes ribojo pagamintos produkcijos galiojimo laikas. Vertybiniai popieriai buvo įsigyti siekiant sukurti rezervą apyvartinėms lėšoms, kurių gali prireikti, jei pasikartotų 2014-2016 m. pieno pramonės krizė.

2017 m. liepos 13 d. Bendrovės vadovybės pasiektas preliminarus susitarimas su Naujosios Zelandijos įmone "Fonterra" dėl galimos "Fonterra" investicijos į Bendrovės akcinį kapitalą. "Fonterra" yra viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių pasaulyje ir daugiausiai eksportuojanti pieno produktus įmonė pasaulyje. Ši tvirtas pozicijas pasaulinėje rinkoje turinti kompanija – pirmasis "Rokiškio sūrio" istorijoje ne finansinis, o strateginis partneris, kuriam svarbiausi ilgalaikiai rezultatai ir tvari bendrovės plėtra.

Planuojama "Fonterra" investicija buvo sutarta vykdyti išleidžiant naują AB "Rokiškio sūris" akcijų emisiją. Sutartas naujos akcijų emisijos dydis – 10 % AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo, nesuteikiant pirmumo teisės visiems akcininkams įsigyti šios emisijos akcijų.

Sutarta galimos akcijų emisijos vienos akcijos kaina yra 1,98 EUR. Ši sutarta kaina yra AB "Rokiškio sūris" 6 mėn. vidutinė svertinė vienos akcijos rinkos kaina NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje nuo 2017.01.12 iki 2017.07.12.

2017 m. rugsėjo 22 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" akcininkų susirinkimas priėmė sprendimus:

Dėl Bendrovės įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais

Nuspręsta:

• 1. Papildomais įnašais padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 9.361.540,17 EUR (devynių milijonų trijų šimtų šešiasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt eurų 17 centų) iki 10.401.711,30 EUR (dešimt milijonų keturių šimtų vieno tūkstančio septynių šimtų vienuolikos eurų 30 centų), išleidžiant ne daugiau kaip 3.586.797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas (toliau- Naujos akcijos).
• 1. Naujai išleidžiamos vienos akcijos emisijos kainą nustatyti 1,98 EUR (vienas euras ir 98 euro centai). Bendra Naujų akcijų emisijos kaina yra 7.101.858,06 EUR (septyni milijonai šimtas vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai ir 6 euro centai). Jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką bus pasirašytos ne visos Naujos akcijos, Bendrovės

įstatinis kapitalas bus didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma.

• 1. Pavesti Bendrovės valdybai parengti ir nustatyti Naujų akcijų pasirašymo ir apmokėjimo detalias sąlygas ir tvarką.
• 1. Išplatinus ir apmokėjus Naujas akcijas, inicijuoti visų Bendrovės naujai išleistų Bendrovės akcijų įtraukimą į AB NASDAQ Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą ir įgalioti Bendrovės valdybą atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

Dėl Bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo; teisės įsigyti naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas suteikimo

Nuspręsta:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir 57 straipsnio 5 dalimi, taip pat Bendrovės valdybos pranešimu dėl Bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas atšaukimo ir teisės įsigyti naujas akcijas suteikimo, atšaukti visiems Bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų iki 3.586.797 (trijų milijonų penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių) paprastųjų vardinių akcijų.

2017 m. liepos 13 d. Bendrovės vadovybė pasiekė preliminarų susitarimą su Naujosios Zelandijos įmone "Fonterra" dėl galimos "Fonterra" investicijos į Bendrovės akcinį kapitalą. Šis susitarimas priklausys nuo įprastinio patikrinimo (Due Diligence), galutinių teisinių susitarimų ir baigiamųjų sąlygų. "Fonterra" yra viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių pasaulyje ir daugiausiai eksportuojanti pieno produktus įmonė pasaulyje. Vadovaujantis šiuo susitarimu ir papildomų lėšų pritraukimu, Bendrovė siūlo padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą atšaukiant pirmumo teisę visiems Bendrovės akcininkams įsigyti naujai išleidžiamų akcijų.

Bendradarbiavimas su didžiausia pieno perdirbimo korporacija Fonterra padidina įmonės prestižą pasaulinėje rinkoje. Įmonės produkcija pasaulinėje pieno produktų rinkoje įgauna didesnį kokybės garantą, o įmonės specialistai turi daugiau galimybių pasisemti žinių ir patirties iš aukščiausio lygmens pieno perdirbimo ekspertų.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teisę įsigyti Bendrovės naujai išleidžiamas akcijas (3.586.797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) suteikti Naujosios Zelandijos įmonei "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.". Įmonės kodas 822560100. Buveinės adresas: Barbara Strozzilaan 356-360, EurBld2, 3a, 1083 HN Amsterdamas, Nyderlandai. Naujai išleidžiamos akcijos nebus siūlomos ir platinamos viešai.

Dėl Bendrovės įstatų pakeitimo ir naujos įstatų redakcijos patvirtinimo

Nuspręsta:

Atsižvelgiant į priimtą sprendimą padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą ir paskutinius LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, atitinkamai pakeisti AB "Rokiškio sūris" įstatus:

Pakeisti 3.1. punktą ir jį išdėstyti taip:

"3.1.Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10.401.711,30 EUR (dešimt milijonų keturi šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai vienuolika eurų ir 30 centų) padalintų į 35 867 970 (trisdešimt penkis milijonus aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 EUR (dvidešimt devynios šimtosios euro)."

(Tuo atveju, jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką bus pasirašytos ne visos Naujos akcijos, bus laikoma, kad Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas bus įvykęs ir atitinkamai pagal pasirašytas Naujas akcijas Bendrovės įstatuose bus pakeistas įstatinio kapitalo dydis bei akcijų skaičius.)

Pakeisti 9.1. punktą ir jį išdėstyti taip:

"9.1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų apskaitos dokumentų, valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti valdybos sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais."

Pakeisti 9.2. punktą ir jį išdėstyti taip:

"9.2. Akcinės bendrovės akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų apskaitos dokumente turi būti nurodyti bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, o jei akcija priklauso keliems savininkams, – kiekvieno savininko ir jų atstovo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai, jei fizinis asmuo yra užsienio valstybės pilietis, papildomai nurodoma jo gimimo data ir valstybės, išdavusios asmens dokumentus, pavadinimas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai, jei juridinis asmuo yra užsienio valstybės juridinis asmuo, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data; juridinio asmens statuso neturinčio fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas ir anksčiau nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę), akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius."

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, atitinkamai pakeisti AB "Rokiškio sūris" įstatus, patvirtinant jų naują redakciją, ir įgalioti Bendrovės direktorių Antaną Trumpą pasirašyti įstatus.

2017 m. spalio 13 d. Bendrovė pranešė, kad užbaigė derybas su strateginiu investuotoju "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." dėl investicijų į Bendrovę ir 2017 m. spalio 13 d. pasirašė strateginio investavimo sutartį.

2017 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta ir akcininkų sutartis tarp Bendrovės akcininkų (UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", Antano Trumpos ir Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos ir Rasos Trumpienės), strateginio investuotojo ("Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.") ir Bendrovės. Šios sutarties tikslas yra:

• atitinkamais atvejais sureguliuoti santykius tarp akcininkų, strateginio investuotojo ir Bendrovės;
• užtikrinti bendrus veiksmus vykdant Bendrovės plėtrą;
• susitarti dėl konkrečių disponavimo Bendrovės akcijomis sąlygų ir apribojimų;
• sudaryti galimybę akcininkams bei strateginiam investuotojui apsaugoti savo interesus, susijusius su jų investicijomis į Bendrovę.

Sutartinai veikianti anksčiau nurodytų fizinių ir juridinių asmenų grupė pranešė, kad ketina, vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 36 str. nuostatomis, teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias Bendrovės akcijas.

2017 m. spalio 16 d. AB "Rokiškio sūris" su strateginiam investuotoju "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." pasirašė Akcijų Pasirašymo sutartį, pagal kurią, "Fontera" įsigijo 3.586.797 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių akcijų naują emisiją. Tai sudaro 10% bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų. Strateginis investuotojas įsigydamas 3.586.797 vnt. AB "Rokiškio sūris" paprastųjų vardinių akcijų į Bendrovę investavo 7,1 mln. eurų.

2017 m. spalio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti pakeisti AB "Rokiškio sūris" įstatai su padidintu iki 10.401.711,30 euro įstatiniu kapitalu, kurį sudaro 35.867.970 paprastųjų vardinių 0,29 euro nominalios vertės akcijų. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas išplatinus naują 3.586. 797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų emisiją, kurią įsigijo strateginis investuotojas Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.

2017 m. spalio 18 d. Bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą teikti oficialų siūlymą supirkti likusias 6.594.316 vnt. (kas sudaro 18,38 proc. visų Bendrovės išleistų akcijų ir balsų) balsavimo teisę suteikiančių AB "Rokiškio sūris" akcijų. Oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias AB "Rokiškio sūris" akcijas pateikė sutartinai veikiančių asmenų grupė - Antanas Trumpa, Ledina Trumpienė, Dalius Trumpa, Rasa Trumpienė, UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding (Latvija) ir Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. (Nyderlandai). Sutartinai veikiančių asmenų grupės AB "Rokiškio sūris" akcijų paketą sudarė 29.273.654 vnt. akcijų ir balsų, kas sudarė 81,62 proc. visų AB "Rokiškio sūris" išleistų akcijų ir jų suteikiamų balsų.

Pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias AB "Rokiškio sūris" akcijas atsirado 2017 m. spalio 13 d. pasirašius Akcininkų sutartį.

2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino Antano Trumpos, Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos, Rasos Trumpienės, UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding (Latvija) ir Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. (Nyderlandai) pateiktą privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą, skirtą AB "Rokiškio sūris" (juridinio asmens kodas 173057512, buveinės adresas: Pramonės g.3, LT-42150, Rokiškis) paprastosioms vardinėms akcijoms supirkti, mokant už vieną akciją 2,75 euro (du eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus).

Įgyvendinus privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias Bendrovės balsavimo teisę suteikiančias AB "Rokiškio sūris" akcijas, oficialaus siūlymo teikėjai įsigijo 89.071 (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septyniasdešimt vieną) AB "Rokiškio sūris" paprastąją vardinę akciją, kurių ISIN kodas LT0000100372. Supirktos akcijos sudarė 0,25 proc. AB "Rokiškio sūris" įstatinio kapitalo ir 0,25 proc. visų suteikiamų balsų.

Oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis buvo 14 kalendorinių dienų (nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. (imtinai)).

Privalomas nekonkurencinis oficialus siūlymas supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias AB "Rokiškio sūris" akcijas buvo įgyvendinamas per AB Nasdaq Vilnius Oficialaus siūlymo rinką, tarpininkaujant AB SEB bankui.

Plačiau susipažinti su privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo sąlygomis bei jo įgyvendinimu galima Bendrovės internetiniame puslapyje:http://www.rokiskio.com/lt/suris/pagrindinismeniu/investuotojams/oficialus-pasiulymas-pirkti-akcijas.html

2017 m. gruodžio 13 d. įvykęs AB "Rokiškio sūris" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas:

• 1. Atšaukė visus Bendrovės valdybos narius: Antaną Kavaliauską, Darių Norkų, Antaną Trumpą, Dalių Trumpą ir Ramūną Vanagą.
• 1. Į AB "Rokiškio sūris" valdybą naujai 4 metų kadencijai išrinko: Paul M Campbell (Fonterra Co-operative Group Limited specialių projektų direktorius), Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" finansų direktorius), Darius Norkus (AB "Rokiškio sūris" pardavimų ir rinkodaros direktorius), Antanas Trumpa (AB "Rokiškio sūris" direktorius), Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" plėtros direktorius).

2017 m. gruodžio 13 d. įvykusiame AB "Rokiškio sūris" valdybos posėdyje valdybos pirmininku išrinktas Antanas Trumpa, valdybos pirmininko pavaduotoju išrinktas Bendrovės finansų direktorius Antanas Kavaliauskas ir Bendrovės vadovo (Direktoriaus) pareigoms nuo 2018 m. sausio 1 d. paskirtas Dalius Trumpa.

7. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2018 m. vasario 14 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB "Rokiškio sūris") suteikto kredito limitas sumažintas iki 4.100.000 EUR (keturių milijonų šimto tūkstančio eurų) bei kredito limito sumos paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. vasario mėn. 28 d. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos nebuvo keičiamos ir nebuvo didinamas įkeičiamas turtas.

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 35 pastaboje (60 psl.).

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR ĮMONIŲ GRUPĖS VEIKLĄ

8. Įmonių Grupės veiklos aplinka

Pagrindinės nuostatos

Kas mes esame:

• Trijose pieno perdirbimo gamyklose perdirbame daugiau nei 500 tūkst. tonų pieno.

• Pagaminame ir parduodame daugiau nei 35 tūkst. tonų įvairių sūrių.

• Apie du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojame už Lietuvos ribų.

• Esame atsakingas darbdavys daugiau nei 1600 darbuotojų.

Įmonių grupės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose.

Žaliavinio pieno supirkimas

Lietuvoje per 2017 metus preliminariais ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS) duomenimis iš šalies pieno gamintojų viso supirkta 1402,46 tūkst. t. žalio natūralaus riebumo pieno, 0,7 proc. mažiau palyginti su 2016 metais (2016 m. buvo supirkta 1412,2 tūkst. t pieno). 2017 m. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 296,5 Eur už toną, 39,4 proc. didesnė, palyginti su 2016 m. vidutine natūralaus pieno kaina. Pieno eksporto apimtis 2017 metais siekė 0,8 mln. tonų.

2018 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 272,10 tūkst. karvių – tai 4,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 12,2 proc. ir dabar siekia 41,35 tūkst.

2018 m. sausio mėnesį už natūralų pieną pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per

mėnesį, mokėta 4,7 proc. mažiau negu prieš metus. Pieno kainų svyravimą daugiausia įtakoja neapibrėžtumas eksporto rinkose, ypač Europoje išaugusi žaliavinio pieno gamyba, kas iššaukia pieno produktų perprodukciją.

Pateikiame AB "Rokiškio sūris" grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2015-2016-2017 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

2017 m. spalio mėn. pradėjo mažėti pasaulinės pieno gaminių kainos. Ši padėtis eksporto rinkose nulėmė pieno supirkimo kainų mažėjimą nuo 2017 m. lapkričio mėn. Tačiau, lyginant su praėjusiais 2016 m., 2017 metų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 34 proc. didesnė.

2017 m. pabaigoje pieno gamintojai, perdirbėjai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai aptarė ilgalaikę Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategiją, kurios viena iš pagrindinių krypčių yra, stambinant pieno ūkius, didinti žaliavinio pieno gamybą ir siekti, kad iki 2030 metų Lietuvos pieno gamintojai parduotų 3 mln. tonų pieno per metus.

Pieno produktų gamyba

AB "Rokiškio sūris" Grupė yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, gaminanti bei pateikianti vartotojams daugiau nei 300 pavadinimų produktų. Tai ne tik fermentiniai sūriai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, tokie kaip pieno cukrus, IBK 80℅ , IBK 90℅. Grupėje gaminama pieno miltai, sviestas, lydyti sūriai, varškė ir varškės produktai, bei kiti švieži pieno produktai.

Grupės įmonėse gaminami produktai užsitarnavo vartotojų pripažinimą nepriekaištinga kokybe tiek vidaus tiek eksporto rinkose.

AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").

• AB "Rokiškio sūris" (Rokiškyje) specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
• UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Utenos įmonėje) specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
• UAB "Rokiškio pieno gamyba"

(Ukmergės įmonėje) specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.

UAB "Rokiškio pienas" įmonės specializacija – visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat užsiima ir kitose užsienio įmonėse pagamintų pieno produktų prekyba.

AB "Rokiškio sūris" grupės gaminamos produkcijos kiekių pokytis 2013-2017 m pateiktas lentelėje ir grafike:

Produkcija / Metai	2017m.	2016m.	2015m.	2014m.	2013m.
Fermentiniai sūriai, t	37.463	34.603	36.759	34.295	34.807
IBK miltai, t	2.857	2.622	4.004	4.479	6.224
Pieno cukrus, t	13.661	12.746	12.774	12.878	12.510

Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t	7.285	9.391	8.455	7.960	5.576
Sausi pieno produktai, t	3.335	9.234	7.379	8.721	6.573
Švieži pieno produktai , t	49.734	46.475	50.633	55.428	64.606

2017 metais Bendrovėje AB ,,Rokiškio sūris'' fermentinių sūrių gamyba išaugo daugiau negu 8%, lyginant su 2016 metais, grietinėlės gamyba išaugo 15%. Pažymėtina, kad kietų sūrių pagaminta 2,2 karto daugiau nei 2016 m., puskiečių sūrių – 8% mažiau, o šviežių sūrių gamyba išliko tame pačiame lygmenyje. Lydytų ir rūkytų sūrių gamyba išaugo 10 %.

Apžvelgiant 2017 ir 2016 metais pagamintus išrūgų produktus, pieno cukraus pagaminta 7% daugiau, be to išaugo ir išrūgų baltymų koncentrato gamyba. Šio produkto gamybos augimą lėmė skirtingo baltymų kiekio koncentrato gamyba, pvz.: išrūgų baltymų koncentrato IBK 34 pagaminta 9% mažiau, o išrūgų baltymų koncentrato IBK 80 - 10% daugiau.

Bendradarbiaujant su viena didžiausių pasaulio pieno produktų kompanija "Fonterra" iš Naujosios Zelandijos, sėkmingai investuota ir įsisavinta IBK 90℅ gamybos technologija.

Toliau tęsiama 2015 m. Utenos įmonėje pradėta didelės apimties šviežių pieno produktų gamybos cecho rekonstrukcija. Rekonstrukcijos tikslas - pakeisti modernesnėmis esančias gamybos technologijas, kas leis sumažinti produkcijos kaštus bei pagerinti produktų kokybę.

2017 m. Rokiškio įmonės laboratorija pradėjo įgyvendinti laboratorinės informacijos sistemą duomenų perkėlimo į elektroninę aplinką projektą, kas suteiks naujas informacijos valdymo ir analizės galimybes.

9. Įmonių grupės pardavimai

2017 m. įmonių grupės pardavimo pajamos sudarė 243 566 tūkst. EUR. Lyginant su 2016 m. (226 196 tūkst. EUR ) grupės pardavimų pajamos išaugo 7,68 proc. Pardavimų išaugimą 2017 metais,

labiausiai įtakojo antrame ir trečiame ketvirčiuose labai išaugusios produkcijos pardavimų kainos, ypač žymus išaugimas buvo riebalų (sviesto).

Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. Rokiškio sūrio grupė savo produkciją eksportuoja į 37 pasaulio šalis. 2017 metais, kaip ir 2016 m. Grupės eksportas sudarė apie 65 proc. nuo bendrų pardavimų.

	Parduota
Šalių pavadinimai	2017 m.		2016 m.		Pokytis
	tūkst. EUR	%	tūkst. EUR	%	%
Lietuva	84 137	34,54	80 155	35,43	4,97
Europos šalys	132 447	54,38	106 037	46,88	24,91
Artimieji rytai	479	0,20	21 017	9,29	-97,72
Tolimieji rytai	10 091	4,14	5 063	2,24	99,31
Šiaurės Amerika	7 197	2,96	10 305	4,56	-30,16
Kitos šalys	9 215	3,78	3 619	1,60	154,63
Viso:	243 566	100	226 196	100	7,68

Įmonių grupės pardavimai pagal rinkas

Pardavimai eksporto rinkose

2017 m. pradžioje, kaip ir 2016-ųjų metų pradžioje, įmonė dirbo nuostolingai dėl bendro pasaulinio pieno produktų rinkos kainų nuosmukio ir santykinai aukštų pieno supirkimo kainų. Tačiau nuo pavasario pradėjo labai staigiai didėti produktų kainos, ypač šviežių sūrių, todėl Grupės bendras rezultatas gerėjo kiekvieną mėnesį. Kai kurių produktų kainos, tokių kaip sviestas, gerokai viršijo visus kada nors buvusius kainos rekordus. 2017 m. spalio mėn. pradžioje sviesto pardavimo kaina

buvo pasiekusi 6,65 EUR/kg ribą, o nuo spalio mėn. sviesto pardavimo kaina palaipsniui ėmė kristi. Tuo tarpu 2016 m. vid. sviesto pardavimo kaina buvo 3,22 EUR/kg.

2017 m. sparčiausiai augo eksportas į Tolimuosius Rytus, ypač šviežiems sūriams. 2017 m. pardavimai į Tolimuosius Rytus išaugo dvigubai ir sudarė daugiau kaip 4 proc. nuo visų Grupės pardavimų. Kai 2016 m. pabaigoje Lietuvos pienininkams atsidarė Kinijos rinka, per 2017 metus įmonė pardavė ten mozarellos sūrio ir laktozės, kas irgi ženkliai prisidėjo prie eksporto augimo į Tolimuosius Rytus.

Tuo tarpu ženkliai sumažėjo pardavimai į Artimuosius rytus, nes klientai Artimuosiuose Rytuose nustojo pirkti sviestą ir savo receptūrose jį pakeitė augaliniais riebalais. Pardavimų padidėjimą į kitas šalis lėmė laktozės pardavimai į Naująją Zelandiją.

Pastebimai padidėjo ir pardavimai į Europos šalis. Tai įvyko dėl kelių faktorių: buvo didelė vasaros laikotarpiu šviežių sūrių paklausa, ženkliai padidėję kieto sūrio pardavimai Italijoje, Olandijoje ir Kroatijoje.

Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose parduoda ir įprastinės produkcijos – sviesto, grietinėlės, pieno miltų ir papildomų produktų, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozė. Šviežias sūris (Cagliata ir Mozarella) ir toliau keliauja daugiausiai į Italiją, Olandiją ir Ispaniją.

Vienas iš didžiausių "Rokiškio sūris" grupės tikslų yra didinti pardavimus Azijoje, kur artimiausiu metu prognozuojamas didžiausias pieno produktų vartojimo didėjimas.

Pardavimai vietinėje rinkoje

2017 metais Rokiškio Grupės pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje siekė 84 mln. EUR arba buvo 5 proc. didesnė nei 2016 metais. Pardavimų apyvartos išaugimą didžiąja dalimi įtakojo produkcijos kainų padidėjimas, ką lėmė 2017m. augusios eksportinių pieno produktų kainos ir pasikeitusi situacija žaliavinio pieno rinkose. Ši tendencija pasikeitė 2017m. pabaigoje; 2018m. jau numatomos žemesnės produktų kainos.

Rokiškio Grupė ir toliau išlieka antra didžiausia vidaus rinkos dalyve, jos rinkos dalis 2017m. išliko ~24% lygmenyje. Daugumoje prekių kategorijų Rokiškio grupė yra pirma ar antra rinkoje, kiek silpniau atrodoma desertinėse prekių grupėse. Rokiškio Grupė yra rinkos lyderis rūgščių pieno produktų (kefyras, pasukos), sūrių, lydytų sūrių, sviesto kategorijose.

Įmonės kertinė prekių šeima – Rokiškio "Naminis", kuri yra tarp pačių žinomiausių prekių ženklų FMCG sektoriuje (greito apyvartumo prekės). Jos akcentai – lietuviškos tradicijos ir šeimos vertybės.

Įmonė nesistengia dalyvauti mažuose rinkos segmentuose, orientuodamasi į masinę gamybą, užtikrinančią žemų kaštų rodiklį bei kokybės pastovumą aukštos kokybės prekėms.

Įmonės prioritetinis prekybos kanalas – mažmeniniai prekybos tinklai, darbe su jais siekiama abipusio bendradarbiavimo, jų užsakymu gaminamos ir privačios etiketės.

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos, bei nuolatiniam nuosavų prekių ženklų stiprinimui. Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija.

10. Laimėjimai ir pasiekimai

Rokiškio grupė ypač garsėja savo sūriais ir čia nuolat stiprina savo asortimentą. Įmonės pasididžiavimas – kietasis Rokiškio GRAND sūris, kurio asortimentas nuolat plečiamas. Lietuvos vartotojai vis labiau pripažįsta jį kaip savo mėgstamiausią. Šis sūris yra įvertintas ir "Superior Taste Awards" aukso žvaigždėmis (aklos degustacijos atliekamos žinomų virtuvės šefų; organizuojamos Briuselyje įsikūrusio tarptautinio skonio ir kokybės instituto).

Prie šio sūrio žinomumo prisideda ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, - įmonė yra oficiali ilgalaikė jos rėmėja.

2017 m. lapkričio mėnesį jau 21-ą kartą Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame konkurse "Lietuvos metų gaminys" AB "Rokiškio sūris" gaminamas Rokiškio "GRAND" kietasis sūris įvertintas "Metų Gaminiu. Aukso medaliu!".

Jau aštuntus metus iš eilės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse "Populiariausia prekė", šie AB "Rokiškio sūris" grupės produktai buvo pripažinti ir 2017 metų populiariausiomis prekėmis savo kategorijose:

• Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos Rokiškio NAMINIS kefyras, 2,5% 0,9 kg pak.
• Fermentinis sūris ROKIŠKIO fermentinis sūris, 45%, 240 g.
• Lydytas sūris Sūris Lydytas "Visiems", 330g.

Įmonės produkcija neatsiejama nuo lietuviškumo - Lietuvos prekybos įmonių asociacija (jungia Maxima, IKI, RIMI prekybos tinklus) Rokiškio Pieną kelis metus renka tarp "Lietuviškiausių Metų Tiekėjų". Šis pripažinimas Bendrovę įpareigoja skirti dar didesnį dėmesį produkto kokybei bei jo šviežumui, ypatingą dėmesį kreipiant į lietuviškas tradicijas bei šeimos vertybes. Rokiškio Grupės užduotis ir toliau skatinti pirkėją rinktis lietuvišką prekę, auginti vartotojų supratimą apie šviežius, sveikus ir naudingus produktus ir kaip juos atsirinkti plačioje pasiūloje.

"Verslo žinių" paskelbtame "Sektorių lyderiai 2017" AB "Rokiškio sūris" tapo maisto pramonės sektoriaus lydere. Pirmą kartą skelbtame tokiame "Sektoriaus lyderiai" reitinge buvo renkama 10 bendrovių, pirmaujančių pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose. Sudarant reitingą "Sektorių lyderiai 2017" buvo vertinamos tik į bendrą "Verslo žinių" sudarytą Lietuvos TOP 1000 2017 m. sąrašą patenkančios bendrovės. Sudarant reitingą, tame pačiame sektoriuje veikiančios bendrovės buvo lyginamos tarpusavyje. Bendrovės buvo reitinguojamos pagal 6 rodiklius – įmonių pardavimo pajamas 2016 m., pardavimo pajamų augimą, lyginant su 2015 m., įmonės ikimokestinį pelną 2016m., įmonės pelningumą 2016 ir įmonėje mokėto darbo užmokesčio santykį su vidutiniu užmokesčiu ta pačia veikla užsiimančiose įmonėse (vidurkis per visus 2017 m.).

11.Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas

Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos.

Rizikos veiksnys	Rizikos šaltinis	Rizikos valdymas.
Aplinkosauginiai veiksniai	Savo veikloje sunaudojame daug energetinių ir gamtos išteklių. Tai kelia aplinkos taršos riziką tiesiogiai ir/ar netiesiogiai, taip pat oro tarša iš technologinių įrenginių.	Transporto priemonių keitimas naujomis, techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygų kontrolė. Energetinių išteklių tiekėjų pasirinkimas. Išteklių taupymas, apskaita ir kontrolės priemonės. Technologinių procesų kontrolė, automatizavimas, modernizacija. Gamtos išteklių naudojimo ir poveikio monitoringas.
	Cheminių medžiagų naudojimas. Tai kelia riziką darbuotojams, produktams ir aplinkai.	Darbuotojų mokymas, individualios apsaugos priemonės. Apskaita ir kontrolė. Procesų automatizavimas.
	Fizinė aplinkos tarša: triukšmas, kvapas, šviesa	Kontroliniai matavimai ir vertinimas. Techninių priemonių diegimas. Dėmesys projektuojant.
	Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymas. Teršalų su gamybinėmis bei paviršinėmis nuotekomis išleidimas.	Techninė priežiūra, eksploatavimo sąlygos, proceso kontrolė. Teršalų koncentracijų tyrimai, išleidžiamų teršalų apskaita. Miesto nuotekų valyklos rezervų naudojimas. Smėlio naftos gaudytuvų ir nuotakyno valymas ir priežiūra.
	Veikloje susidarančių atliekų netinkamas tvarkymas kelią grėsmę aplinkai	Atliekų rūšiavimas, procesų valdymas. Tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Darbuotojų mokymas. Perdavimas tesėtiems tvarkytojams.
	Reguliavimas ir atitiktis. Rizika pasireiškia didele teisės aktų reguliavimo apimtimi ir jų pokyčiu. Gyventojų, aplinkinių įmonių,	Sertifikuota vadybos sistema atitinkanti ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės. Nuolatinis teisės aktų ir pokyčių vertinimas. Informacijos apie įmonės aktualijas
	savivaldos interesai dėl įmonės	skleidimas vietinėje spaudoje, internete.

	poveikio aplinkai. Įmonė įsikūrusi pramoniniame miesto rajone ir ribojasi tiek su kitomis verslo įmonėmis tiek ir su gyvenamąja zona.	Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis, gyventojų ir verslo bendruomenėmis. Planuojamos veiklos poveikio vertinimas nustatyta tvarka
Energetinė rizika	Įmonės veikloje sunaudojame daug elektros, šiluminės energijos ir vandens. Visos gamybinės ir negamybinės įrangos veikimas pagrįstas elektros naudojimu. Tai kelia elektros energijos nepertraukiamo tiekimo riziką. Elektros energija, Šiluminės energijos (garo) ir vandens tiekimas įtakoja gamybinių technologinių procesą eigą.	Teritorijoje yra trys 10KV aukštos įtampos skirstyklos, iš kurių maitinami trys jėgos transformatoriai. Dingus įtampai vienoje pastotėje, tuojau maitinama iš kitos. Vandens tiekimui yra keturi įvadai: du UAB "Rokiškio vandenys" ir du savų gręžinių. Griežtos pagal sutartį šiluminės energijos (garo) tiekimo sąlygos iš Rokiškio ŠTR, apibrėžiant maksimalius poreikius –slėgiui ir temperatūrai. Gamyboje instaliuoti trys boileriai, ruošiantys karštą vandenį.
Maisto sauga ir kokybė	Siekiant įgyvendinti vieną - svarbiausių AB "Rokiškio sūris" tikslų- užtikrinti maisto saugą ir - kokybę, išvengti produktų atšaukimų, yra nustatyti esami ir potencialiai pavojingi rizikos - veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai) bei palankios sąlygos - jiems atsirasti ir didėti . Rizikos vertinimas atliktas nustatant rizikų pasekmių tikėtinumą bei pasekmių rimtumą; Rizikos vertinimas apima visą produktų gamybos grandinę - nuo žaliavos pirkimo ir pateikimo klientui	Pagrindinių veikiančių rizikos veiksnių kontrolės priemonių nustatymas; Veiklos kontrolės efektyvumo, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas; Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą; Reguliarus rizikos valdymas ir iškeltų tikslų stebėjimas.
Informacijos sauga	IT rizikos yra susijusios su nelegalios programinės naudojimu, prarastais ir neatstatomais duomenimis, jų pažeidžiamumu.	Siekiant išvengti galimų grėsmių, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Apsisaugojimui nuo neteisėto prisijungimo prie įmonės iš išorės naudojama konfigūruojama ugniasienė. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų darbui. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programinė įranga.

Profesinės rizikos
veiksniai: Fiziniai veiksniai	Netinkamas darbo vietos įrengimas; Neatitikimas bendrųjų minimalių reikalavimų, taikomų darbo įrenginiams; Mobilūs savaeigiai nesavaeigiai darbo įrenginiai; Potencialiai pavojingi įrenginiai; Statinių stabilumas ir tvirtumas; Evakavimo keliai ir išėjimai; Gaisro aptikimas ir gesinimas; Elektros instaliacija; Kitų įmonių veikla atliekant paslaugas bei kitus darbus bendrovėje.	Darbo vietos, darbo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi. Randami trūkumai, galintys turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, šalinami. Darbo įrenginių valdymo įtaisai aiškiai matomi, atpažįstami, paženklinti. Darbo įrenginiai turi valdymo sistemą, kuri leidžia juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Tam tikslui įrengti avarinio stabdymo įtaisai. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys uždengiamos apsaugais ir įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingas zonas. Ant darbo įrenginių yra reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti. Darbuotojai gauna reikiamą apie darbo įrenginių naudojimą, jie yra mokomi darbo vietose, instruktuojami t.y. supažindinami su jiems galinčiais kilti pavojais dėl darbo įrenginių. Mobilūs darbo įrenginiai įrengti, sukonstruoti taip, kad darbuotojui kiltų minimali rizika. Vykdoma tokių įrenginių nuolatinė priežiūra, darbuotojai važiuojantys su šiais darbo įrenginiais yra apmokomi, periodiškai tikrinama sveikata. Potencialiai pavojingi įrenginiai bendrovėje eksploatuojami vadovaujantis potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu. Vykdoma potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, skiriami potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai. Darbuotojai dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais yra mokomi, periodiškai tikrinamos jų žinios, periodiškai tikrinama sveikata. Užtikrinant statinių stabilumą ir tvirtumą, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, vykdoma statinių techninė priežiūra. Atliekamas nuolatinis statinių būklės stebėjimas, taip pat statinių periodinė ir specializuota apžiūra. Evakavimo keliai prižiūrimi, ženklinami. Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų savybes, pagal darbuotojų skaičių darbo vietose yra tinkamos gaisro gesinimo priemonės, gaisrinės saugos inžinerinės

	sistemos. Gesintuvai ir gaisrinės saugos inžinerinės sistemos yra prižiūrimos bandomos. Gaisro gesinimo priemonės paženklintos. Darbo vietose įrengta vėdinimo sistema. Vėdinimo įrenginiai yra techniškai prižiūrimi, atnaujinami. Pavojingos zonos darbo vietose ženklinamos.
	Darbo vietų grindys tvirtos, stabilios. Darbuotojai aprūpinami spec. avaline, kuri yra atspari slydimui.
	Elektros instaliacija įrengiama taip, kad nekiltų gaisro pavojus arba sprogimo pavojus, kad darbuotojai būtų apsaugoti dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija. Periodiškai, teisės aktų nustatyta tvarka atliekami elektros įrenginių varžų matavimai. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, išvengiant rizikos kylančios iš kitos įmonės veiklos ir jų darbuotojams kylančios rizikos iš bendrovės veiklos, parengiamas bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas, paskiriami koordinuojantys asmenys.
Darbo įrenginiai	Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, privalomas sveikatos tikrinimas dėl triukšmo, darbuotojų mokymas.
Cheminių medžiagų naudojimas atliekant laboratorinius tyrimus, darbo įrenginių, patalpų plovimo procesas	Profesinės rizikos vertinimas darbo vietose ten, kur yra naudojamos cheminės medžiagos. Privalomi sveikatos tikrinimai. Darbuotojų informavimas ir mokymas. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ten kur galimi pavojingi cheminiai veiksniai. Įrengta dirbtinė vėdinimo sistema.
Daugelyje darbo vietų egzistuoja rankinis darbas	Profesinės rizikos vertinimas. Privalomas sveikatos tikrinimas. Ergonominiams rizikos veiksniams mažinti naudojami rankiniai, elektriniai vežimėliai. Taip pat naudojami keltuvai. Išvengti sunkių svorių kėlimo bendrovėje įdiegtos robotizuotos technologijos. Įdiegta robotizuota pieno cukraus maišų paletavimo linija. Sūrių nokinimo ceche įdiegtas robotizuotas sūrių paletavimo įrenginys, taip pat įrengtas vakuuminis keltuvas, skirtas didelių svorių sūrių perkėlimui.

veiksniai: Žaliavos tiekimas	Smulkūs ūkiai; Sezoniškumas; Ilgalaikės valstybės reguliavimo sistemos nebuvimas.	Siekiant sumažinti potencialias rizikas ir jų poveikį, pieno gamintojams yra mokami priedai prie pieno kainos už ilgalaikį bendradarbiavimą, už aukštesnius pieno kokybės rodiklius, lojalumą, pieno gamybos sezoniškumo subalansavimą.
Produkcijos pardavimai	Vidinė konkurencija tarp vietos gamintojų. Pigesnė lenkiška produkcija Lietuvos rinkoje. Pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas.	Ieškojimas alternatyvų importo produkcijai. Asortimento didinimas. Naujų rinkų paieška.
Socialiniai veiksniai	Darbuotojų kvalifikacija.	Darbuotojų mokymai, seminarai.

Bendri ekonominiai rizikos veiksniai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su žaliavinio pieno gamyba:

• 1. Karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. ŽŪIKVC (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2018 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 271,581 tūkst. karvių – 4,6 proc. mažiau nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 12,1 proc. Toks pokytis sudaro riziką dėl konkurencijos didėjimo žaliavinio pieno supirkimo rinkoje bei žaliavinio pieno kainų augimo.
• 1. Melžiamų karvių produktyvumas. Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti nepilnavertė pašarų bazė.
• 1. Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą, neigiamai paveikė ūkio plėtrą ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimą.
• 1. Dalinis pieno supirkimo kainų reguliavimas, pagal kurį šalyje reikalaujama mokėti vienodas kainas vienodą pieno kiekį tiekiantiems ūkio subjektams.
• 1. Mažėjimas pienininkyste užsiimančių žmonių, taip pat gyventojų senėjimas ir situacija, kai sulaukus vyresnio amžiaus neturima kam perduoti savo ūkio.

Nepalankūs veiksniai, susiję su produkcijos pardavimais:

• 1. Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius;
• 1. Didelė konkurencija tiek vidaus, tiek eksporto rinkose;
• 1. Pigesnių ingredientų naudojimas vietoje sausų pieno produktų;
• 1. Produktų kainų nestabilumas eksporto rinkose;
• 1. Nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui bei regionų plėtrai, darbo vietų kūrimui;
• 1. Tebesitęsiantis Rusijos embargas lietuviškiems produktams;
• 1. Sunkumai įeiti į naujas rinkas;
• 1. Produkcijos perteklius ES rinkose;
• 1. Nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme;
• 1. Nepastovus konkurencingumas dėl euro ir dolerio kurso svyravimo.

Socialiniai rizikos veiksniai:

• 1. Jaunų žmonių migracija iš Lietuvos;
• 1. Senstanti visuomenė;
• 1. Lietuvoje trūkumas kvalifikuotos darbo jėgos.

Šie socialiniai veiksniai nepriklauso vien nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti priversta didinti investicijas robotizuojant gamybos procesus, t. y. rankinį darbą pakeisti robotais.

12. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus bei naudojamas apsidraudimo priemones

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Grupė yra apsidraudusi bendrąja civiline atsakomybe, kylančia dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktams ar paslaugoms. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje.

Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje (32 psl.)

13.Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai

Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimą, vidaus kontrolės ir finansų rizikos valdymo sistemas, teisės aktų, reglamentuojančių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą, laikymąsi prižiūri Audito komitetas.

AB "Rokiškio sūris" konsoliduotos ir Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Audito komitetas stebi Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, peržiūri TFAS, kad finansinėse ataskaitose būtų laiku įgyvendinti visi TFAS pokyčiai, analizuoja Bendrovės ir Dukterinių įmonių veiklai reikšmingus sandorius, užtikrina informacijos surinkimą iš grupės įmonių bei savalaikį ir teisingą tos informacijos apdorojimą ir paruošimą finansinei atskaitomybei, bei informuoja Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikia rekomendacijas dėl jų ištaisymo.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus. Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama

Audito komitetas teikia valdybai rekomendacijas susijusias su išorės audito įmonės parinkimu bei stebi kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

14. Maisto sauga ir kokybė

Bendrovėje gaminamiems produktams suteiktas tarptautinis pripažinimas už nepriekaištingą kokybę, įdiegtos ir patvirtintos tarptautiniu mastu maisto saugos bei aplinkosaugos sistemos leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių nepriekaištingu skoniu, asortimentą. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir nuolatinis dėmesys naujų technologijų diegimui, nuolatinės investicijos, leidžia išlikti konkurencingiems žaliavinio pieno pirkimo bei produktų pardavimo rinkose.

Kieto brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Ši gamybos specifika neleidžia greitai reaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, kas gali paveikti veiklos rezultatus.

Didelį dėmesį Bendrovės įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB "Rokiškio sūris" - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus ( ISO 9001, ISO 14001).

Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas - maisto saugos užtikrinimas. Viena iš AB ,,Rokiškio sūris'' įmonių, Rokiškyje, siekiant aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013 m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000 : 2005 ir ISO/TS 22002-1:2009. Šią maisto saugos schemą pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) ir gali pakeisti tokius anksčiau pripažintus maisto saugos standartus kaip BRC, IFS ir SQF).

UAB ,,Rokiškio pieno gamyba" Utenoje ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas Ukmergės pieninė sertifikuota pagal Aplinkosaugos vadybos (ISO 14001), Maisto saugos (ISO 22000) tarptautinių standartų reikalavimus. 2016 m. šios įmonės sertifikuotos pagal Maisto saugos vadybos sistema pagal FSSC 22000 schemos reikalavimus.

Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo ir yra nuolat peržiūrima, bei tobulinama siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Siekiant tik saugių ir kokybiškų produktų, atitinkančių klientų lūkesčius, gamybos, Maisto saugos, kokybės bei aplinkosaugos sistemos nuolat peržiūrimos bei pastoviai tobulinamos.

Kasmet tarptautinė sertifikavimo įmonė BUREAU VERITAS Lit, Bendrovėje atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos pakartotinis sertifikavimas (persertifikavimas). AB " Rokiškio sūris" paskutinio integruotos vadybos sistemos priežiūros audito metu, auditorių buvo įvertinta labai palankiai, neatitikčių nebuvo nustatyta.

FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemos turėjimas įrodo, kad Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomas procesas. Tarpusavyje susiję procesai suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą. Tinkamai veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti identifikuotas rizikas, tiek kritiniuose, tiek svarbiuose kontrolės taškuose, kurie susiję su gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu.

Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kurioje deklaruojamas nuolatinis tobulėjimas - "Mūsų supratimu –"padaryti gerai" niekada nepakanka. Mes žinome, kad ,,Tai, ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau!''

Bendrovėje sukurta tokia atmosfera, kurioje siekiant iškeltų tikslų bei suformuotų uždavinių, dalyvauja kiekvienas įmonės darbuotojas.

Bendrovėje parengtos bei įdiegtos veikiančios būtinosios programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei taršai ir padedančios užtikrinti saugių produktų gamybą.

Tobulinant bendrovės įmonėse veikiančią maisto saugos vadybos sistemą, 2018 m. planuojamas maisto saugos sistemos sertifikavimas pagal naujus FSSC 22000 Versijos 4.1:2017 reikalavimus. Juose yra numatyti papildomi reikalavimai, todėl dabartinė sistema turi būti peržiūrėta . Pagrindiniai pasikeitimai susiję su maisto apsaugos rizikų vertinimu bei kontrolės priemonėmis, maisto klastojimo pažeidžiamumo įvertinimu bei kontrolės priemonėmis, paslaugų, alergenų valdymu, aplinkos higienos kontrole.

2007 m. LR Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino pieno produktų gamybos atitiktį naujų ES higienos reglamentų reikalavimams ir suteikė veterinarinio patvirtinimo numerius:

• AB ,,Rokiškio sūris" LT 73-01 P EB;
• UAB "Rokiškio pieno gamyba" LT 82-01 P EB;
• UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė" LT 81-01 P EB.

Rokiškio įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025. Utenos ir Ukmergės įmonių laboratorijų veikla įvertinta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą maisto tvarkymo subjektų laboratorijų patvirtinimo leidimų išdavimo tvarkos aprašą.

2003 m. VšĮ ,,EKOAGROS'' patvirtino, kad AB ,,Rokiškio sūris'' atitinka ES Tarybos reglamento EB Nr.889/2008 reikalavimus ir yra sertifikuota ekologiškų produktų gamybai - Kietasis sūris BIO, Cagliata BIO, Mozzarella BIO, sūris Gouda BIO. Kasmetiniai VšĮ ,,EKOAGROS'' atliekami patikrinimai ir išduoti sertifikatai, rodo įmonės atitikimą nustatytiems reikalavimams. Gaminant ekologiškus produktus griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims.

Bendrovėje kai kuriems gaminiams (Laktozei, IBK, sviestui, lieso pieno miltams, fermentiniams sūriams) , suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, lieso ir pilno pieno miltams, pasukų miltams, sviestui ) kokybės sertifikatai.

AB "Rokiškio sūris" suteiktas patvirtinto eksportuotojo į Pietų Korėjos Respubliką statusas.

AB "Rokiškio sūris" įtrauktas į sąrašą "Certification and Accreditation Administration of the People's Republic of China" (2016 08 23).

Kompetentingų Meksikos tarnybų audito metu, LR Veterinarijos Tarnybos veikla įvertinta teigiamai ir tai patvirtinimas, kad Bendrovės produktai gali būti eksportuojami ir į šią šalį.

2017 m. UAB "Rokiškio pieno gamyba" bei UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė" sertifikuotas ekologiškų produktų gamybai.

15. Aplinkosauga

Gamybinės veiklos sukeliamos rizikos valdomos remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva "Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK)" AB "Rokiškio sūris" yra priskiriamas įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005-12-30, atnaujintas 2014-09-12. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

Poveikiui aplinkai stebėti 2017 metais įmonė vykdė keturias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB "Rokiškio sūris" po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 2) AB "Rokiškio sūris" vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 3) AB "Rokiškio sūris" degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Minėtas monitoringo programas vykdo aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB "Geoaplinka". 4) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringas. Nustatytus tyrimus atliekame leidimus turinčiose įmonėse. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.

Aplinkosaugos rizikoms valdyti AB "Rokiškio sūris" 2001 metais savanoriškai įdiegė ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistemos standartą. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB "Bureau Veritas Lit". ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 sertifikatas galioja iki 2019-06-19.

2017 m. išorės audito nustatyta viena neatitiktis, dėl neatlikto vidaus audito tarptautinio standarto(ISO 14001:2005) reikalavimų atitikčiai. Suplanuotas koregavimo veiksmas, trijų mėnesių laikotarpyje atlikti vidaus auditą pasitikrinant naujus reikalavimus. Reikalavimai įvykdyti laikantis termino, atliktas vidaus auditas, neatitiktis uždaryta. 2017 m. vidaus auditų metu pastabų ir neatitikčių nenustatyta.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Metai	2015	2016	2017
Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai	0,089	0,096	0,099
Investicijos aplinkosaugai	0,047	0,542	1,078
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos	1,027	0,503	0,833
Išlaidos aplinkosaugai	1,023	1,537	1,191

Aplinkosauginė veikla (mln. Eur)

16. Tyrimų ir plėtros veikla

Akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" – tinkamas sėkmingo verslo pavyzdys, įrodantis, kad susitelkimas, atkaklus bendro tikslo siekimas ir profesionalumas padeda ne tik išgyventi kritines situacijas, bet ir kiekvieną kartą pasimokius iš savo klaidų pateikti naujus iššūkius konkurentams. Tai įmonė, turinti neabejotinai turtingiausią istoriją tarp Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, per metų metus suformavusi stipraus, patikimo partnerio įvaizdį, nesivaikančio trumpalaikės naudos, o kuriančio tvirtus ilgalaikius ryšius su verslo dalininkais, vartotojais, klientais, darbuotojais. Didžiausiu bendrovės įvertinimu tapo 2017 m. pabaigoje didžiausios pasaulyje pieno produktų eksportuotojos Naujosios Zelandijos kompanijos "Fonterra" atėjimas į Bendrovę. Fonterra į Bendrovę investavo daugiau kaip 7 mln. Eurų ir tampo pirmuoju "Rokiškio sūrio" istorijoje ne finansiniu o strateginiu partneriu.

2017 m. pabaigoje Bendrovių grupė kartu su "Fonterra" pradėjo vykdyti (WPI) projektą siekiantį kuo efektyviau ir giliau perdirbti sūrio išrūgas, išskiriant naudingiausius išrūgų baltymus. Šio projekto įgyvendinimas leis iš išrūgų pagaminti didesnės pridėtinės vertės produktą.

Strateginė partnerystė su "Fonterra" leis dar labiau modernizuoti įmonę, perimti pasaulio verslo valdymo patirtį, didinti specialistų kvalifikaciją, plėsti asortimentą aukštos pridėtinės vertės pasaulinio lygio pieno produktais, atveriant naujus eksporto kanalus.

17. FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Finansiniai rodikliai (tūkst. EUR)	Reikšmės	2017	2016	2015
Pardavimo pajamos	Skaičius iš Bendrųjų pajamų ataskaitos	243 566	226 196	196 504
Bendrasis pelnas	Skaičius iš Bendrųjų pajamų ataskaitos	28 150	34 687	24 550
EBITDA	EBIT + Nusidėvėjimas +Amortizacija	17 042	19 174	11 926
EBIT	Grynasis pelnas +Pelno mokestis +Finansinės veiklos sąnaudos	8 330	11 723	4 267
Veiklos pelnas	Skaičius iš Bendrųjų pajamų ataskaitos	8 330	11 723	4 267
Pelnas prieš mokesčius (EBT)	Grynasis pelnas + Pelno mokestis	8 290	11 607	4 066
Grynasis pelnas/nuostolis	Skaičius iš Bendrųjų pajamų ataskaitos	8 156	10 451	3 895
Ilgalaikis turtas	Skaičius iš Balanso	74 070	60 623	56 324
Trumpalaikis turtas	Skaičius iš Balanso	88 589	81 789	98 283
Iš viso turto	Skaičius iš Balanso Skaičius iš Balanso	162 659	142 412	154 607
Akcininkų nuosavybė		134 096	122 066	115 633
Pelningumas (%)
Turto grąža [ROA]	Grynasis pelnas	5,35	7,04	2,64
	Vidutinis turtas
Kapitalo grąža [ROE]	Grynasis pelnas Vidutinis nuosavas kapitalas	6,37	8,79	3,64
Bendrojo pelno marža	Bendrasis pelnas Pardavimo pajamos	11,56	15,33	12,49
EBITDA marža	Pelnas prieš palūkanas, mokesčius __ir nusidėvėjimą_____ Pardavimo pajamos	7,00	8,48	6,07
EBIT marža	Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius Pardavimo pajamos	3,42	5,18	2,17
Pelningumo koeficientas [EBT marža]	Pelnas prieš mokesčius Pardavimo pajamos	3,40	5,13	2,07
Grynojo pelno marža	Grynasis pelnas Pardavimo pajamos	3,35	4,62	1,98
Finansų struktūra
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	Įsipareigojimai Akcininkų nuosavybė	0,21	0,17	0,34
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	Akcininkų nuosavybė Turtas	0,82	0,86	0,75
Bendrasis likvidumo koeficientas	Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	3,56	5,00	2,86

Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai santykis [P/E rodiklis]	Akcijos rinkos kaina Vienos akcijos pelnas	11,00	5,53	12,91
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	Grynasis pelnas Vid. svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje	0,25	0,32	0,11

Pelno/( nuostolių) ataskaita

Grupės pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 243 566 tūkst. eurų. Pagrindinę pajamų dalį 67,2 proc. (2016 m. – 69,7 proc. ) sudaro sūrio ir kitų pieno produktų pardavimo pajamos. Palyginus su 2016 m. Grupės pardavimo pajamos padidėjo 7,7 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo išaugusios fermentinių sūrių, IBK80, pieno cukraus, sviesto ir eksportinės grietinėlės pardavimo kainos. Fermentinių sūrių 2017 m. kiekine išraiška parduota 10 proc. daugiau, negu 2016 metais.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2017 metų konsoliduotas audituotas grynasis pelnas sudarė 8 156 tūkst. eurų, t.y. 21,96 proc. mažiau negu 2016 m. Per 2016 m. Grupė uždirbo 10 451 tūkst. konsoliduoto audituoto grynojo pelno. 2017 m. grynojo pelno mažėjimą lėmė daugiau, negu 40 proc. išaugusios žaliavinio pieno kainos. Fermentinių sūrių ir šviežių pieno produktų, išskyrus sviestą, pardavimo kainos augo mažesniu procentu, negu augo žaliavos kaina. Tai lėmė fermentinių sūrių ir šviežių pieno produktų pelningumo sumažėjimą.

Iš pagrindinio segmento - sūrių ir kitų pieno produktų pardavimų gauta apie 72 proc. grynojo pelno. Kita grynojo pelno dalis gauta iš šviežių pieno produktų pardavimo ir kitos produkcijos, kurios pardavimai sudaro tik 0,3 proc.

Grynojo pelno marža už 2017 m. sudarė 3,35 proc. 2016 m. siekė 4,62 proc. EBITDA- 17 042 tūkst. Eur, 11,1 proc. mažesnė, lyginant su 2016 m. EBITDA marža 2017 m. -7,0 proc. (2016 m.- 8,5 proc.)

Sąnaudos:

2017 m. Grupė patyrė 215 416 tūkst. eurų pardavimo sąnaudų. 2016 metais tai sudarė 191 509 tūkst. Eur. 2017 m. pardavimo sąnaudos išaugo 12,5 proc. arba 23 907 tūkst. Eur. Toks pokytis įvyko dėl produktų savikainos padidėjimo, išaugus pieno supirkimo kainoms.

18. Įmonių grupės veikla pagal segmentus

AB "Rokiškio sūris" Grupės veiklą sudaro šie segmentai: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

• Švieži pieno produktai

• Sūris ir kiti pieno produktai

Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio, kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.

Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

	2017	2016	Pokytis (%)
Pardavimo pajamos iš viso (tūkst. EUR):	243 566	226 196	7,68
Švieži pieno produktai	79 165	67 194	17,82
Sūris ir kiti pieno produktai	163 622	157 635	3,80
Kiti segmentai	779	1 367	-43,01
Bendrasis pelnas iš viso (tūkst. EUR):	28 150	34 687	-18,85
Švieži pieno produktai	15 038	18 150	-17,15
Sūris ir kiti pieno produktai	13 156	16 628	-20,88
Kiti segmentai	-44	-91	-51,65

Bendrasis pelnas pagal segmentus (tūkst. EUR)

19. Investicijos

Per 2017 metus Rokiškio sūris Grupės įvykdytų investicijų vertė sudarė 14 mln. eurų.

2017 m. buvo baigtos 2016 m pradėtos investicijos. Kas susiję su IBK 80 produkto gamyba - įsigytos talpos, pakeisti vamzdynai, maistinės laktozės gamyboje – pastatyta laktozės fasavimo ir permeato sutirštinimo įranga.

Įdiegta klimato kontrolės, oro ir energijos apskaitos, gamybos procesų kontrolės, pieno priėmimo, kvapų šalinimo sistemos, oro nusausinimo, vandens nudruskinimo linija. Pusfabrikačių ir produktų judėjimui įsigyta nauji elektrokrautuvai.

Sūrių nokinimo kamerose modernizuota sūrio džiovinimo įranga, pastatyta Grand sūrio pjaustymo ir vakuumavimo linijos. Reikiamo našumo užtikrinimui pastatyta transformatorius ir oro kompresorius. Pieno suvežimui, pusfabrikačių gatavos produkcijos pervežimui įsigytas spec. transportas.

Dukterinėje įmonėje Utenoje didžiausios investicijos buvo skirtos į šviežių pieno produktų cechą, prailginto galiojimo produkcijai įdiegtos naujos pasterizavimo, separavimo ir fasavimo linijos. Taip pat didelės investicijos nukreiptos į sausų pieno produktų cechą: talpos, vamzdynai, RO ir ROP.

Ukmergės įmonėje įsigytas pieno separatorius, varškės blokelių fasavimo automatas bei produkcijos kokybės gerinimui – pasterizatorius.

20. Grupės veiklos planai ir prognozės

AB "Rokiškio sūris" veiklos planai ir tikslai siejami su Bendrovės grupės atnaujinto 2018-2020 m. strateginio plano įgyvendinimu, pagal kurį bus siekiama didinti superkamo ir perdirbamo pieno kiekį, didinti gamybinį efektyvumą optimizuojant procesus, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus bei toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu didinti pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Tikslų įgyvendinimui ir plėtrai 2018 metais įmonių grupė numato investuoti 15,1 mln. EUR.

Pagrindinės 2018 m. investicijų kryptys yra:

• Diegti inovatyvias gamybos technologijas šviežių pieno produktų gamyboje ir toliau tęsti investicijas, susijusias su IBK80 ir naujo WPI produkto gamyba.
• Didinti įmonės konkurencingumą, orientuojantis į Tolimųjų Rytų ir kitas pasaulio rinkas sūrių, sviesto bei išrūgų produktų pardavime.
• Energetinių resursų taupymas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas, darbuotojų darbo sąlygas gerinimas.
• Sanitarijos ir higienos lygio tobulinimas gamybiniuose padaliniuose.
• Produkcijos kokybės gerinimas.
• Klientų poreikių tenkinimas gaminamai produkcijai.
• Šviežių pieno produktų gamybos tobulinimas.

2018 metais toliau bus investuojama, užbaigiant pradėtas 2017 metais investicijas, t.y. toliau tęsti investicijas į aukštos kokybės produkto IBK80% ir naujo produkto WPI gamybos technologijas bei į aukštesnės pridėtinės vertės produktą-kietąjį ilgo brandinimo laiko fermentinio sūrį (numatoma pabaigti statyti ilgo nokinimo sūrio kameras ir sumontuoti naują šaldymo įrangą).

Numatomos investicijos sūrių gamybos ceche bus skirtos į esamos įrangos modernizavimą, optimizuojant ir tobulinant technologinius procesus. Atskiruose gamybiniuose padaliniuose numatoma modernizuoti plovimo stotis (CIP), sūdymo ceche sumontuoti sūdymo tirpalo filtracijos liniją. Taip pat numatoma rekonstruoti pieno ir šiluminių resursų vamzdynus, rekonstruoti įmonės kanalizacijos tinklus.

Naujų pasaulio rinkų paieškai, siekiant tenkinti naujų klientų poreikius, numatoma įdiegti sūrių pakavimo - svėrimo liniją, tarkavimo mašiną bei sūrių dozavimo ir smulkinimo linijas.Be to, planuojama atnaujinti ir kitą technologinę įrangą, modernizuojant bendrą cechų klimato kontrolės sistemą.

Energetinių resursų taupymui numatoma rekonstruoti vėsinimo vamzdynus, karšto vandens ruošimo sistemą, įsigyti transformatorių, nokinimo kamerų temperatūrų ir drėgmės kontrolės prietaisus, garintuvus ir šilumokaičius. Taip pat investicijos numatomos transporto parko atnaujinimui.

Dukterinėje įmonėje Utenoje toliau numatoma tęsti investicijas į šviežius rūgščius pieno produktus (talpos, vamzdynai, CIP, fasavimo linijos). Sausų pieno produktų ceche numatoma pastatyti pakavimo automatą, džiovyklos kaitinimo įrenginį, aušintuvą, išpurškimo sistemą. Sviesto ceche muštuvą, talpas, fasavimo liniją, pakeisti vamzdynus.

Planai pardavimų rinkose

Kaip ir 2017 metais, taip ir ateityje, Bendrovė orientuosis daugiausiai į Azijos šalių rinkas, kur nuolat auga pieno produktų paklausa dėl pastoviai didėjančio vartojimo ir perkamosios galios didėjimu. Naujai atidaryta Kinijos rinka, kartu su P. Korėja, ir toliau bus pagrindinis taikiklis plečiant įmonės eksporto horizontus. Be laktozės ir Mozarellos, norima toliau pasiūlyti ir kietuosius sūrius, pieno miltus ir gal net kai kuriuos ilgesnio galiojimo mažmeninius produktus. Ir toliau bus bandoma skverbtis į Japonijos, Singapūro, Indonezijos, Filipinų ir kt. Azijos rinkas.

Ir toliau didelis dėmesys ateityje bus skiriamas buvusioms Tarybų Sąjungos šalims, tokioms kaip Kazachstanas, Uzbekistanas, Azerbaidžanas. Bendrovės planuose yra plėsti pridėtinės vertės produktų eksportą į šias šalis, t. y. pateikti į mažmenos rinkas, o ne tik apsiriboti didmena.

Įmonė žada pasiūlyti naują produktą kitų Europos šalių ir buvusioms Tarybų Sąjungos šalims (labai ilgo galiojimo tarkuotą kietąjį sūrį mažmeniniame įpakavime), kuris jau parduodamas vietinėje rinkoje. Tikimasi, kad šis naujas pridėtinės vertės produktas bus pirmas įmonės žingsnis mažmeninėje ne vietinėje rinkoje.

Apibendrinant, ir žiūrint į bendras pasaulio pieno rinkos tendencijas, galima teigti, kad perspektyviausios rinkos netolimoje ateityje grupei bus Artimieji Rytai ir Azija.

Didelis dėmesys rinkos struktūroje bus kreipiamas į naujo išrūginio produkto WPI gamybą. Tai yra viena svarbiausių gamybinių užduočių bei investicijų krypčių.

Šviežių sūrių gamyboje toliau bus tobulinama Mozarellos sūrio gamyba, prisitaikant prie naujų rinkų poreikių.

Kietų sūrių rinkoje, baigus investuoti į ilgo nokinimo kameras, bus galimybė labiau išplėsti ilgo nokinimo kieto sūrio gamybą.

Šviežių pieno produktų segmente bus plečiama šviežių rūgščių pieno produktų gamyba, tobulinami esami gamybos technologiniai procesai sausų produktų ir sviesto gamyboje.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

21. Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą

2017 m. gruodžio mėn. 31 d. AB "Rokiškio sūris" įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	0,29	10.401.711,30	100,00

22. Bendrovės sutartys su finansų maklerio įmonėmis

AB "Rokiškio sūris" yra sudariusi sutartį su UAB FMĮ "Orion securities" (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, info@orion.lt) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo.

23. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB "Rokiškio sūris" 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d. Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma.

Prekybos Bendrovės akcijomis statistika:

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.
Paskutinės prekybos sesijos kaina, eurų	1,38	1,42	1,77	2,75
Didžiausia kaina, eurų	1,75	1,50	1,84	2,99
Mažiausia kaina, eurų	1,38	1,35	1,30	1,65
Apyvarta, vnt.	1 605 109	1 086 633	362 586	1 230 178
Apyvarta, mln. eurų	2,55	1,51	0,55	2,75
Kapitalizacija, mln. eurų	49,50	50,93	63,49	98,64

Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika per ataskaitinį laikotarpį

Šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=historical&lang=lt&date =&start=2017.01.01&end=2017.12.31

Bendrovės akcijų kainos ir apyvartos dinamika 4 metų laikotarpyje

Šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&currency=EUR&pg=details&tab=historical&l ang=lt&date=&start=2014.01.01&end=2017.12.31

Šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?pg=charts&lang=lt&idx\_main%5B%5D=OMXBBGI&idx\_main%5B%5D=OMX V&add\_index=OMXBBPI&add\_equity=LT0000128696&idx\_equity%5B%5D=LT0000100372&period=other&start=20 14.01.01&end=2017.12.31

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2014.01.01	2017.12.31	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	613,5	944,09 53,89
OMX Vilnius	421,6	653,29 54,95
RSU1L	1,59 EUR	2,75 EUR 72,96

24. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

25. Bendrovės įstatų keitimo tvarka

Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašoma nauja įstatų redakcija, kurią pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Visi Bendrovės įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Informacija apie Bendrovės akcininkus

Bendras AB "Rokiškio sūris" akcininkų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 5 389.

Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas Įmonės kodas	Adresas Nuosavybės teise priklausančių			Su kartu veikiančiais asmenimis*
		Paprastųjų vardinių akcijų sk.	Kapitalo ir balsų dalis%	Kapitalo ir balsų dalis%
UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" Įm. Kodas 173748857	Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva	9 758 312	27,21

Akcininkų grupės valdomas akcijų paketas (2017.12.31):

SIA "RSU Holding", reg.Nr.40103739795	Elizabetes iela 45/47, LV-1010 Riga	8 953 883	24,96
Antanas Trumpa Bendrovės valdybos pirmininkas	Sodų 41a, Rokiškis Lietuva	6 980 233	19,46	81,86
Fonterra (Europe) Coöperatie U.A., CCI 50122541	Barbara Strozzilaan 356-360, EurBld2, 3e verdieping, 1083HN Amsterdamas, Nyderlandai	3 586 797	10,00
Dalius Trumpa Bendrovės vadovas	Sodų g.31, Rokiškis Lietuva	83 500	0,23

*Bendrą kartu veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (27,21 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA "RSU Holding" (24,96 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), strateginis investuotojas Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.,(10,00% Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (19,46 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų) ir Bendrovės vadovas Dalius Trumpa (0,23 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų).

AB "Rokiškio sūris" akcininkų pasiskirstymą pagal investuotojų grupes 2017 m. gruodžio 31 d.

27. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų LR Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus LR Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 47¹ straipsnyje nustatytu atveju;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

28. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

29. Informacija apie visus balsavimo teisių apribojimus

Akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

30. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

2016 m. spalio 28 dieną įvykęs AB "Rokiškio sūris" visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą anuliuoti anksčiau supirktas savas (3.586.797 vnt.) akcijas ir šia dalimi sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą. Anuliavus savas supirktas akcijas, 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruotas sumažintas AB "Rokiškio sūris" įstatinis kapitalas.

Per 2017 finansinius metus Bendrovė savų akcijų neįsigijo ir neperleido.

31. Dividendai

Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

• 1) bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;
• 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);
• 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 10 metų:

Metai	Dividendų suma, EUR	Dividendas vienai akcijai, EUR	Grynasis pelnas akcijai, EUR	Dividendų mokėjimo koeficientas
2007	2.867.855,42	0,0695	0,2346	0,30
2008	Dividendai nebuvo mokami
2009	1.113.439,35	0,0290	0,1101	0,26
2010	1.038.808,21	0,0290	0,1883	0,15
2011	1.015.578,08	0,0290	0,2288	0,13
2012	1.015.578,08	0,0290	0,2433	0,12
2013	1.015.578,08	0,0290	0,2693	0,11
2014	Dividendai nebuvo mokami
2015	2.341.737,37	0,0700	0,1086	0,64
2016	3.228.117,30	0,1000	0,3162	0,32

BENDROVĖS VALDYMAS

32. Bendrovės valdymo organai

Juridinių asmenų registre įregistruotuose AB "Rokiškio sūris" įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas,
• Valdyba,
• Bendrovės vadovas (direktorius).

Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma.

33. Bendrovės valdymo bei Bendrovė grupės organizacinė struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal jiems priskirtas funkcijas.

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

34. Informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei sušaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pranešimas apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai viešai paskelbiamas įstatuose nurodytame šaltinyje VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai".

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skiltyje Investuotojams, taip pat pateikiamas prie Bendrovės pateiktų nutarimų projektų per Centrinę reglamentuojamos informacijos pateikimo bazę. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas turi būti pateikiamas Bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g. 3, LT- 42150, Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę.

Bendrovė nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę siūlyti klausimus darbotvarkei papildyti. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Siūlymas papildyti darbotvarkę turi būti pateikiamas raštu, jį siunčiant registruotu paštu į AB "Rokiškio sūris" adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu rokiskio.suris@rokiskio.com Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turi teisę siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Siūlymų sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juos siunčiant registruotu paštu į AB "Rokiškio sūris" adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba elektroniniu paštu rokiskio.suris@rokiskio.com Akcininkai taip pat turi teisę siūlyti sprendimų projektus dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų raštu susirinkimo metu.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.

Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Bendrojo balsavimo biuletenio forma pateikiama bendrovės interneto svetainėje www.rokiskio.com punkto skiltyje Investuotojams.

Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Užpildytas ir akcininko arba kito asmens, turinčio teisę balsuoti, pasirašytas bendrasis balsavimo biuletenis ir teisę balsuoti patvirtintas dokumentas turi būti pateikiami bendrovei raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, juos siunčiant registruotu paštu adresu Pramonės g.3, LT-42150 Rokiškis, arba pristatant bendrovei pasirašytinai darbo dienomis į bendrovės buveinę auksčiau nurodytu adresu.

Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

• 1) keisti bendrovės įstatus;
• 2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) priimti sprendimą keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio;

9) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

10) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

11) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

12) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

14) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

15) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

16) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

17) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

18) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

19) priimti sprendimą dėl Akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams,

20) patvirtinti Akcijų suteikimo taisykles;

21) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

22) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

23) priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais;

24) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

25) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 24 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 15 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

2017 m. sušaukti Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai:

Per 2017 m. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu buvo sušaukti ir įvyko 3 AB "Rokiškio sūris" visuotiniai akcininkų susirinkimai.

2017 m. balandžio 28 d. įvykusiame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai buvo supažindinti su AB "Rokiškio sūris" 2016 m. konsoliduotu metiniu pranešimu bei auditoriaus išvada apie 2016 m. konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinį pranešimą, buvo pritarta audito komiteto išvadai, patvirtinti konsoliduotų ir Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, patvirtintas 2016 m. Bendrovės pelno paskirstymas, dividendams vienai paprastajai vardinei akcijai skiriant 0,10 EUR. (viso dividendams paskiriant 3.228.117,30 EUR), išrinktas 4 metų kadencijai naujas audito komitetas bei išrinkta audito įmonė UAB "PricewaterhouseCoopers" atlikti 2017 m. AB "Rokiškio sūris" grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui.

2017 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atšaukiant visiems Bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų papildomais įnašais padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 9.361.540,17 EUR iki 10.401.711,30 EUR, išleidžiant ne daugiau kaip 3.586.797 paprastąsias vardines 0,29 EUR nominalios vertės akcijas. Naujai išleidžiamos vienos akcijos emisijos kaina nustatyta 1,98 EUR. Bendra Naujų akcijų emisijos kaina 7.101.858,06 EUR. Bendrovės valdybai buvo pavesta parengti ir nustatyti Naujų akcijų pasirašymo ir apmokėjimo detalias sąlygas ir tvarką. Teisė įsigyti Bendrovės naujai išleidžiamas akcijas (3.586.797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų) buvo suteikta Naujosios Zelandijos įmonei "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.", akcijų nesiūlant ir neplatinant viešai. Taip pat, atsižvelgiant į priimtą sprendimą padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą bei LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, atitinkamai buvo pakeisti AB "Rokiškio sūris" įstatai.

2017 m. gruodžio 13 d. įvykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime 4 metų kadencijai buvo išrinkti nauji Bendrovės valdybos nariai - Paul M Campbell (Fonterra Co-operative Group Limited specialių projektų direktorius), Antanas Kavaliauskas (AB "Rokiškio sūris" finansų direktorius), Darius Norkus (AB "Rokiškio sūris" pardavimų ir rinkodaros direktorius), Antanas Trumpa (tuo metu buvęs AB "Rokiškio sūris" direktorius), Ramūnas Vanagas (AB "Rokiškio sūris" plėtros direktorius).

Visuose Bendrovės 2017 m. sušauktuose AB "Rokiškio sūris" akcininkų susirinkimuose dalyvavo Bendrovės vadovas, Bendrovės valdybos pirmininkas, Bendrovės Finansų direktorius ir/ar Vyr. finansininkas.

35. Bendrovės valdyba

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nariu negali būti: Bendrovės stebėtojų tarybos narys (jei Bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba), bei asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Valdybos narių įgaliojimai yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Jeigu valdyba atšaukiama, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja valdyba tenkama naujai valdybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Bendrovės valdybos sudėties pasikeitimai per ataskaitinį laikotarpį:

AB "Rokiškio sūris" valdybą nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. sudarė Dalius Trumpa (valdybos pirmininkas, Bendrovės direktoriaus pavaduotojas), Antanas Kavaliauskas (valdybos pirmininko pavaduotojas, Bendrovės finansų direktorius), Antanas Trumpa (valdybos narys, Bendrovės vadovas), Darius Norkus (valdybos narys, Bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktorius) ir Ramūnas Vanagas (valdybos narys, Bendrovės plėtros direktorius).

2017 m. gruodžio 13 d. AB "Rokiškio sūris" neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 4 metų kadencijai išrinkta nauja Bendrovės valdyba – Antanas Trumpa (valdybos pirmininkas), Antanas Kavaliauskas (valdybos pirmininko pavaduotojas, Finansų direktorius), Paul M Campbell (Fonterra Co-operative Group Limited specialių projektų direktorius), Darius Norkus (Pardavimų ir rinkodaros direktorius) ir Ramūnas Vanagas (Plėtros direktorius).

Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš.

Per 2017 m. įvyko 14 valdybos posėdžių. (2016 m. įvyko 11 valdybos posėdžių). Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. Valdybos nariai, kurie negalėdavo atvykti į posėdį, dalyvaudavo telefoninės konferencijos būdu. Keturi posėdžiai įvyko pagal iš anksto numatytą valdybos posėdžių grafiką, o kiti posėdžiai buvo šaukiami vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo bei Valdybos darbo reglamente numatyta tvarka, bei iškilus svarbiems klausimams, kuriems reikalingas valdybos sprendimas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2016 m. konsoliduotų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir metinį pranešimą, pasiūlė 2016 m. pelno paskirstymo projektą bei Bendrovės audito įmonės kandidatūrą. Bendrovės valdyba pasiūlė Bendrovės turimas laisvas lėšas investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius. Taip pat valdyba Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui (įvykusiam 2017.09.22) pasiūlė nutarimo projektą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, išleidžiant naują akcijų emisiją (netaikant pirmumo teisės esamiems akcininkams įsigyti naujai išleidžiamų akcijų) skirtą Bendrovės strateginiam investuotojui Naujosios Zelandijos įmonei "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.". Visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinus šį sprendimą, Naujosios Zelandijos įmonei "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A įsigijo Bendrovės išleistą naują akcijų emisiją, kurią sudaro 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų.

2017 m. spalio 13 d. pasirašius Strateginio investavimo bei Akcininkų sutartis, Bendrovės akcininkų grupė, kurią sudarė UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", Antanas Trumpa, Ledina Trumpienė, Dalius Trumpa, Rasa Trumpienė, ir "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.", pateikė oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias paprastąsias vardines AB "Rokiškio sūris" akcijas.

Akcinės bendrovės "Rokiškio sūris" valdyba, susipažinusi su oficialaus siūlymo teikėjų - Antano Trumpos, Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos, Rasos Trumpienės, UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding (Latvija) ir Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. (Nyderlandai) pateikta privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo medžiaga, vadovaudamasi LR vertybinių popierių įstatymo 40 str. 2 str. bei Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklėmis pateikė savo nuomonę. Valdybos išreikšta nuomonė buvo pateikta Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com skyrelyje Investuotojams, o taip pat viešai pateikta reguliuojamos rinkos operatoriui.

Valdybos sprendimu buvo sušauktas (2017.12.13) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo išrinkta nauja Bendrovės valdyba. Valdybos posėdyje buvo išrinktas naujas Bendrovės valdybos pirmininkas bei Bendrovės vadovas. Informacija apie naujai išrinktus Bendrovės valdybos narius bei Bendrovės vadovą pateikti žemiau.

Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema. Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariai :

(Išrinkti 2017.12.13 Bendroves visuotiniame akcininkų susirinkime)

Antanas Trumpa – Bendrovės valdybos pirmininkas (nuo 2017.12.13)

Darbo patirtis	Bendrovėje dirbo nuo 1966 m. 1971 - 2017 m. Bendrovės vadovas (direktorius).
Išsilavinimas	1966 m. Kauno Politechnikos Institutas, maisto pramonės mašinų ir aparatų specialistas, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Tiesiogiai turi 6.980.233 vnt. akcijų (19,46 % įst. kapitalo ir balsų) Kartu su susijusiais asmenimis – 29.362.725 vnt. akcijų (81,86 % įst. kapitalo ir balsų)
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Rokiškio pienas" ir UAB "Rokiškio pieno gamyba" valdybos pirmininkas. UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 7.152 vnt., t. y. 70,95 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2005 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Darbo patirtis	Nuo 2002 m. AB "Rokiškio sūris" Finansų direktorius
Išsilavinimas	Kauno technologijos universitetas Vadybos fakultetas, finansų vadybos magistro laipsnis; Sertifikuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos (ACCA) narys.
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Akcijų neturi.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas,
	turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas"
	akcijų ir balsų;
	Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos
	pirmininkas, akcijų neturi.

Paul M Campbell - Bendrovės valdybos narys.

(4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Darbo patirtis	Specialiųjų projektų direktorius, Fonterra Co-operative
	Group Ltd. Kooperatyve dirba nuo 1984 m. Įmonėje
	Fonterra yra ėjęs įvairias pareigas šiose srityse: bendrojo
	valdymo, vadovavimo jungtinėms įmonėms (joint
	ventures), rinkodaros, technikos ir finansų, N.Zelandijoje,
	Japonijoje, Š.Afrikoje, o šiuo metu gyvena Londone.
Išsilavinimas	Kenterberio Universitetas N. Zelandijoje, Chemijos ir
	pramonės inžinerija.
	Massey Universitetas N. Zelandijoje, pieno pramonės
	mokslų ir technologijos diplomas.
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Nuosavybės teise Bendrovės akcijų neturi.
Dalyvavimas kitoje veikloje	Paul yra daugelio Fonterra tarptautinių jungtinių įmonių
	direktorius.

Ramūnas Vanagas – Bendrovės valdybos narys.

Valdybos narys nuo 2006 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Darbo patirtis	Nuo 2005 m. AB "Rokiškio sūris" Plėtros direktorius
Išsilavinimas	Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos ir organizacijos specialybė.
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Akcijų neturi.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų; Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų neturi.

Darius Norkus – Bendrovės valdybos narys.

Valdybos narys nuo 2008 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Darbo patirtis	Nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.
Išsilavinimas	Kauno technologijos universitetas, diplomuotas inžinierius (1993m.). Baltic Management Institute, verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA programa, 2000m.).
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Akcijų neturi.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir ataskaitiniame laikotarpyje) vykusiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Direktoriaus pareigos ir kompetencija yra apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Dalius Trumpa - Bendrovės vadovas (Direktorius)

(Bendrovės valdybos paskirtas nuo 2018.01.01)

Darbo patirtis	AB "Rokiškio sūris" dirba nuo 1991 m. 2002–2006 m. AB "Rokiškio sūris" gamybos direktorius. 2007-2017 m. AB "Rokiškio sūris" direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2018.01.01 AB "Rokiškio sūris" direktorius. Nuo 2007.01.02 dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" direktorius. Nuo 2013.04.29 dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pieno gamyba" direktorius.
Išsilavinimas	Kauno Technologijos Universitetas, Maisto pramonės mašinų ir aparatų specialybė, Inžinierius mechanikas.
Turimos AB "Rokiškio sūris" akcijos	Tiesiogiai turi 83 500 vnt. akcijų (0,23 % įst. kap. ir balsų) Kartu su susijusiais asmenimis – 29.362.725 vnt. akcijų (81,86 % įst. kap. ir balsų)
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje	Nuo 2004 m. UAB "Rokvalda" direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų. Nuo 2010 m. Latvijos įmonės SIA " Kaunata" valdybos pirmininkas. Šios įmonės akcijų neturi. Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA "RSU Holding" direktorius. Turi 100 % SIA "RSU Holding" akcijų. UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcininkas, turi 3,91 % UAB" Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų;

36. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB "Rokiškio sūris" audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 nariai yra nepriklausomi. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2017 m. balandžio mėn. 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2021 m. balandžio mėn. 28 d.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.

Audito komiteto funkcijos, teisės ir pareigos reglamentuojamos Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintose AB "Rokiškio sūris" Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatuose, bei kituose Audito komiteto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

1. Stebėti Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2. Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų veiksmingumą;

3. Teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, bei stebėti šio audito atlikimo procesą;

4. Stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;

5. Informuoti Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikti rekomendacijas dėl jų ištaisymo;

6. Sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

2017 m. Audito komitetas pravedė 3 posėdžius. Posėdžių metu buvo aptariamos metų pabaigos ir pusmečio finansinės ataskaitos ir pateikiamos išvados. Audito komitetas pateikė ataskaitas apie jų veiklai priskirtas funkcijas, t. y stebėjimą kaip rengiamos finansinės ataskaitos, Bendrovės vidaus kontrolės rizikos valdymo, vidaus audito sistemos, taip pat stebėjimo kaip audito įmonė UAB PricewaterhouseCoopers laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų.

Vadovaujantis EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (ES) Nr. 537/2014, stebėjo ir kontroliavo kaip buvo laikomasi dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų dėl ne audito paslaugų pirkimo.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB "EuropaPrint" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Kęstutis Gataveckas - nepriklausomas narys, UAB "Perlo paslaugos" direktorius. AB "Rokiškio sūris" akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB "Rokiškio sūris" finansų skyriuje, turi 2 AB "Rokiškio sūris" akcijas.

Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

37. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai

Pareigos	Vardas, pavardė	Pareigas eina nuo
Direktorius*	Dalius Trumpa	2018-01-01
Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas	2002-05-01
Plėtros direktorius	Ramūnas Vanagas	2005-09-27
Vindikacijos direktorius	Jonas Kvedaravičius	2002-05-01
Logistikos direktorius	Jonas Kubilius	2002-05-16
Paruošų direktorius	Evaldas Dikmonas	2002-05-14
Pardavimų ir rinkodaros direktorius	Darius Norkus	2001-07-18

* Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės vadovu (Direktoriumi) buvo Antanas Trumpa. Jam asmeniškai prašant, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Antanas Trumpa atleistas iš bendrovės vadovo (direktoriaus) užimamų pareigų ir nuo 2018 m. sausio 1 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu Bendrovės vadovu (Direktoriumi) paskirtas Dalius Trumpa.

Vadovybės premijavimo sistema:

Bendrovės vadovybės nariai gauna darbo užmokestį ir gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Vadovybės premijavimo sistemų Grupėje nėra įdiegta.

38. Darbuotojai

AB "Rokiškio sūris" grupės 2017 m. vidutinis darbuotojų skaičius - 1542, lyginant su 2016 m. (1577) jis sumažėjo 2,2 % arba 35 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais techniniais reorganizaciniais pakeitimais, taip pat dėl sezoninių darbuotojų skaičiaus svyravimų.

2017 m. darbininkai sudaro 82,0 %, (2016 m. - 82,4 %) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 17,4 % (2016 m. – 17,0 %); vadovaujančio personalo skaičius nesikeitė* -10 darbuotojų - 0,65 % (2016 m.- 0,62 %).

Darbuotojų grupė	Vidutinis darbuotojų skaičius		Pokytis
	2017.12.31	2016.12.31	(%)
Vadovai*	10	10	0,00
Specialistai	268	268	0,00
Darbininkai	1264	1299	-2,69
Iš viso:	1542	1577	-2,22

Bendrovės grupės darbuotojai pagal kategorijas

*Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami direktoriai.

AB "Rokiškio sūris" grupėje 2017 m. gruodžio 31d. dirbo -53,2 % vyrų ir 46,8 % moterų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai- 52,8 % ir 47,2 %).

Vidutinis Bendrovės grupės darbuotojų amžius - 45-eri metai. 2016 m. vidutinis darbuotojų amžius buvo 47-neri metai.

Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų: su aukštuoju išsilavinimu - 10,7 % (2016 m.- 10,2 %); aukštesniuoju – 50,5 % (2016 m.- 49,3 %); viduriniu – 38,5 % (2016 m.- 40,1 %); nebaigtu viduriniu - 0,01 % (2016 m.- 0,3 %).

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

Išsilavinimas	2017.12.31	2016.12.31	Pokytis (%)
Aukštasis	165	161	+1,02
Aukštesnysis	780	778	+0,76
Vidurinis	594	633	-6,16
Nebaigtas vidurinis	3	5	-40,00

Darbo stažas Darbuotojų amžius

Darbuotojų išsilavinimas

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas - pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

AB "Rokiškio sūris" grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) EUR		Pokytis (%)
	2017.12.31	2016.12.31
Vadovų	1878	1789	4,97
Specialistų	948	875	8,34
Darbininkų	911	839	8,58
Grupės vidurkis	935	877	6,61

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496, 2017.06.21.

AB "Rokiškio sūris" Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš:

1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą- sutartyje numatyta mėnesinė alga;

2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius;

3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją.

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto

pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Kompetencijų ugdymas

AB "Rokiškio sūris" personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgus į Bendrovės tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą šiems tikslams pasiekti. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Etiškos darbdavystės politika

2018 m. Bendrovėje įdiegta etiškos darbdavystės politika, pagal kurią Bendrovė vykdydama savo veiklą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis, kurių pagrindu laiko Tarptautinę žmogaus teisių chartiją ir pagrindinės teisės numatytus principus, nurodytus Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taiko socialiai atsakingo verslo principus, veikia skaidriai, patikimai ir sąžiningai.

39. Informacija apie Bendrovės ir jos organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimus, kuriuose numatyta kompensacija, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo

Susitarimų tarp Bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tame tarpe ir su Bendrovės vadovybės nariais, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimais. Taip pat bendrovėje nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis.

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS

40. AB "Rokiškio sūris" grupės susijusios šalys

Kartu sutartinai veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (27,21 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA "RSU Holding" (24,96 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. (Nyderlandai) (10,00 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (19,46 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų) ir Dalius Trumpa (83 500 vnt. akcijų, 0,23 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 81,86 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų.

Likusi 18,14 % Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims.

Uždarąją akcinę bendrovę "Pieno pramonės investicijų valdymas" kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 70,95 % UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" akcijų ir balsų ). SIA "RSU Holding" kontroliuoja Dalius Trumpa (vienintelis akcininkas, turintis 100 % SIA "RSU Holding" akcijų ir balsų).

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

41. Sandoriai su susijusiomis šalimis ir reikšmingi susitarimai

2017 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta Strateginio investavimo sutartis bei Akcininkų sutartis tarp Bendrovės akcininkų - UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", Antano Trumpos ir Ledinos Trumpienės, Daliaus Trumpos ir Rasos Trumpienės , Strateginio investuotojo - "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." ir Bendrovės - AB "Rokiškio sūris".

Šios sutarties tikslas:

• atitinkamais atvejais sureguliuoti santykius tarp akcininkų, strateginio investuotojo ir Bendrovės;
• užtikrinti bendrus veiksmus vykdant Bendrovės plėtrą;
• susitarti dėl konkrečių disponavimo Bendrovės akcijomis sąlygų ir apribojimų;
• sudaryti galimybę akcininkams bei strateginiam investuotojui apsaugoti savo interesus, susijusius su jų investicijomis į Bendrovę.

2017 m. spalio 13 d. pasirašius Akcininkų ir Strateginio investavimo sutartis, akcininkai - UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas", SIA "RSU Holding", Antanas Trumpa ir Ledina Trumpienė, Dalius Trumpos ir Rasa Trumpienė bei strateginis investuotojas - "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." tapo sutartinai veikiančiais asmenimis, kaip tai numatyta LR vertybinių popierių įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriems kartu priklauso Bendrovės akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/3 visų balsų Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

2017 m. spalio 16 d. tarp Bendrovės ir strateginio investuotojo "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, pagal kurią "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A." įsigijo 3.586.797 vnt. AB "Rokiškio sūris" akcijų, Bendrovei išleidus naują akcijų emisiją. Bendra akcijų emisijos kaina sudarė 7.101.858,06 EUR. Naujai įsigytos akcijos "Fonterra (Europe) Coöperatie U.A. suteikė 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų.

Sutartinai veikiančių asmenų grupės turėtas akcijų paketas kartu su naujai tapusiu sutartinai veikiančiu asmeniu Fonterra (Europe) Coöperatie U.A.", suteikė 29.273.654 balsus, kas sudarė 81,62 proc. visų AB "Rokiškio sūris" išleistų akcijų ir jų suteikiamų balsų.

Vadovaudamasis LR vertybinių popierių įstatymo 35, 36 ir 38 straipsnių nuostatomis, sutartinai veikiantys Grupės nariai pateikė oficialų siūlymą supirkti likusias 6.594.316 paprastųjų vardinių 0,29 euro nominalios vertės Bendrovės akcijų, kurių ISIN kodas LT0000100372, kas sudarė 18,38 proc. visų Bendrovės išleistų akcijų ir balsų. Oficialaus siūlymo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tuo metu buvusią Bendrovės akcijų rinkos kainą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje - 2,75 EUR už 1 paprastąją vardinę 0,29 EUR nominalios vertės Bendrovės akciją.

Oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo laikotarpyje 2017.11.24-2017.12.07 buvo pateikta 89.071 AB "Rokiškio sūris" paprastoji vardinė akcija, kas sudarė 0,25 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo ir visų. Pagal oficialaus siūlymo teikėjų pasirašytą susitarimą, akcijas lygiomis dalimis įsigijo SIA "RSU Holding (Latvija) (44 536 vnt. akcijų) ir UAB "Pieno pramonės investicijų valdymas" (44 535 vnt. akcijų).

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti 2017 m. Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų 33 pastaboje (58 psl.).

42. Informacija apie emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių, sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) pareigų.

KITA INFORMACIJA

43. Informacija apie auditą

AB "Rokiškio sūris" grupės 2017 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą bei metinio pranešimo įvertinimą atliko tarptautinė auditorių įmonė - UAB "PricewaterhouseCoopers".

Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl Bendrovės akcininkai privalo rinkti tarptautinę auditorių įmonę.

PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB "PricewaterhouseCoopers" (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė.

UAB "PricewaterhouseCoopers" teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

AB "Rokiškio sūris" grupė auditui už atliktą darbą 2017 m. sumokėjo 40 500 eurų atlyginimą.

44. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Su visa AB "Rokiškio sūris" 2017 m. viešai skelbta informacija galima susipažinti bendrovės interneto puslapyje www.rokiskio.com skyrelyje Investuotojams > Esminiai įvykiai.

Skelbtos informacijos santrauka:

Paskelbimo	Trumpas pranešimo apibūdinimas
data 2017.01.19	Įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija
2017.01.19	AB "Rokiškio sūris" savų akcijų netekimas
2017.01.19	Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2017- 01-18
2017.02.01	Dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos
2017.03.15	Pirmieji pardavimai į Kiniją
2017.04.05	2017m. balandžio 28 dieną šaukiamas AB "Rokiškio sūris" eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas
2017.04.06	Audituoti 2016 m. AB "Rokiškio sūris" grupės veiklos rezultatai
2017.04.06	2017 m. balandžio 28 d. šaukiamo eilinio visuotinio AB "Rokiškio sūris" akcininkų susirinkimo sprendimų projektai
2017.04.28	AB "Rokiškio sūris" visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2017.04.28	AB "Rokiškio sūris" 2016 metinė informacija
2017.05.04	2016 m. dividendų mokėjimo tvarka
2017.06.02	Ieškinys atmestas
2017.06.28	Bendrovė įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių
2017.07.05	Dėl skundų Lietuvos apeliaciniam teismui
2017.07.28	AB "Rokiškio sūris" 2017 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai
2017.08.29	Dėl planuojamų investicijų į AB "Rokiškio sūris"
2017.08.29	2017 m. rugsėjo 22 dieną šaukiamas AB "Rokiškio sūris" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas
2017.09.11	AB "Rokiškio sūris" 2017-09-22 šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas ir nauji sprendimų projektai
2017.09.22	Dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos
2017.09.22	2017m. rugsėjo 22 d. AB "Rokiškio sūris" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2017.09.22	Dėl besitęsiančių derybų su Fonterra (Europe) Cooperatie U.A.
2017.10.12	Pranešimas apie balsavimo teisių paketo įgijimą
2017.10.13	Pasirašytos sutartys su strateginiu investuotoju Fonterra (Europe) Cooperatie U.A.
2017.10.16	Pranešimas apie balsavimo teisių paketo netekimą
2017.10.18	Įregistruota nauja AB "Rokiškio sūris" įstatų redakcija
2017.10.18	Pranešimas apie balsavimo teisių paketo įgijimą

2017.10.18	Pranešimas apie ketinimą teikti oficialų siūlymą
2017.10.19	Informacija apie AB "Rokiškio sūris" išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2017- 10-19
2017.11.16	Bendrovės pristatymas susitikime su Investuotojų asociacija
2017.11.21	Dėl numatomos AB "Rokiškio sūris" dividendų politikos, Strateginio Investavimo sutarties nutraukimo galimybių ir kt.
2017.11.21	Patvirtintas privalomas oficialus siūlymas supirkti likusias AB "Rokiškio sūris" akcijas
2017.11.21	2017 m. gruodžio 13 dieną šaukiamas AB "Rokiškio sūris" neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas
2017.11.27	AB "Rokiškio sūris" valdybos nuomonė apie paskelbtą oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijas
2017.12.11	Dėl oficialaus siūlymo supirkti AB "Rokiškio sūris" akcijas įgyvendinimo ataskaitos
2017.12.12	Pranešimas apie vadovo sandorius
2017.12.13	2017 m. gruodžio 13 d. AB "Rokiškio sūris" neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai
2017.12.13	2017 m. gruodžio 13 d. AB 'Rokiškio sūris" valdybos sprendimai
2017.12.29	2018 m. AB "Rokiškio sūris" grupės rezultatų skelbimo datos

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB Nasdaq Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" VALDYSENOS ATASKAITA

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB Nasdaq Vilnius patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama paaiškinanti informacija.

Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba ir Bendrovės vadovas (Direktorius). Bendrovės valdymo struktūra bei galiojančių valdymo organų nariai detaliai aprašyti metinio pranešimo skyriuje "Bendrovės valdymas". Šiame skyriuje pateikiama valdymo struktūros schema bei aprašytos kiekvieno iš valdymo organų narių funkcijos.

Bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas. Šio komiteto funkcijos, sudarymo ir veiklos principai aprašyti metinio pranešimo skyriuje "Bendrovėje sudaryti komitetai".

Siekiant, kad visi Bendrovės valdymo organų nariai aiškiai suprastų Bendrovės tikslus, kryptis bei siekius, rengiama Bendrovės strategija, numatanti ilgalaikius strateginius tikslus bei uždavinius. Už Bendrovės strategijos tvirtinimą atsakinga Bendrovės valdyba. Bendrovės strategijos ir tikslų aprašymas pateiktas metinio pranešimo skyriuje "Grupės strategija ir tikslai".

Pagrindinės rizikų rūšys bei veiksniai, su kuriomis susiduria Bendrovė, yra aprašyti metinio pranešimo skyriuje "Rizikos veiksniai ir rizikos valdymas".

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP	KOMENTARAS
	/NE
	/NEAKTUALU
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų

nuosavybės vertės didinimą.

1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės	Taip	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės plėtros
plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji		strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės
planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų		pranešimuose, kurie viešai skelbiami AB Nasdaq
nuosavybę.		Vilnius vertybinių popierių biržos puslapyje bei

		Bendrovės internetiniame puslapyje.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu,
sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą,		pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra
atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.		sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą,
		finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę,
		kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę
		akcininkams.
		Ataskaitiniais metais Bendrovės valdyba bei
		akcininkų susirinkimas priėmė tokius strateginius
		sprendimus, kaip strateginio investuotojo
		"Fonterra" atėjimas į Bendrovę. Strateginė
		partnerystė su "Fonterra" leis dar labiau
		modernizuoti įmonę, perimti pasaulinę verslo
		valdymo patirtį, plėsti asortimentą pridėtinės
		vertės pasaulinio lygio pieno produktais, atverti
		naujus eksporto kanalus, suteikiant akcininkams
		didesnę vertę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros
glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos		organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros
bendrovei ir akcininkams.		funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito
		komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas
		glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės
		vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai
		kviečiami dalyvauti Audito komiteto
		posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės
		veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą,
		teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų
		sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos
		bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra
užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų,		ne tik gerbiamos bendrovės akcininkų,
bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla		darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos, bet
susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų,		ir skiriama parama. Parama yra skiriama siekiant
vietos bendruomenės) teisės ir interesai.		užtikrinti pastovesnį žaliavos tiekimą ir/ar
		palaikyti ar gerinti santykius su pagrindiniais
		partneriais bei išlaikyti gerus santykius su
		ilgalaikiais produkcijos pirkėjais. Darbuotojams
		yra suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją
		mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei
		užsienio šalyse. Pieno tiekėjams organizuojami
		seminarai gyvulių produktyvumo, pašarų

	gamybos, bei galvijų veislininkystės skatinamo
	klausimais, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas.
	Bendrovė vykdo prisiimtus finansinius ir kitus
	įsipareigojimus kreditoriams.

II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.

2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme	Ne	AB "Rokiškio sūris" akcininkų sprendimu
numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų		Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų
susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama		susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas.
bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek		Bendrovėje nėra sudaromas kolegialus priežiūros
kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir		organas – stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas
valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir		apie bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės
vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu
sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo
procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka
strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines		kolegialus valdymo organas – Bendrovės
bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros		valdyba.
organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo		Bendrovės valdyba atsako už tinkamą strateginį
organų veiklos priežiūrą.		Bendrovės valdymą (tvirtina Bendrovės veiklos
		strategiją, tvirtina metinį biudžetą bei veiklos
		tikslus, priima svarbius teisės aktuose numatytus
		sprendimus dėl bendrovės organizacinės valdymo
		struktūros, priima sprendimus dėl ilgalaikio turto,
		kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
		įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
		nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat
		sprendimus dėl kitų asmenų prievolių , kurių
		suma didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio
		kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei
		sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus
kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų		organas ir tai yra valdyba.
priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju		Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas
stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės		nusprendė pavesti kolegialiam organui –

vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.		valdybai. Jie yra įsitikinę, kad užtikrinti efektyvų
		bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus
		organo – valdybos.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas –
kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir		valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV
turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu		principuose išdėstytos nuostatos, kurios
bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros		neprieštarauja valdybai priskirtoms funkcijoms.
organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą –
valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai,
kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5
sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir		narių. Bendrovė mano, kad 5 nariai užtikrina
stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius,		valdybos produktyvų darbą priimant sprendimus.
kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų		Audito komitetas sudaromas iš trijų narių,
dominuoti šiems organams priimant sprendimus.		kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
		Du audito komiteto nariai yra nepriklausomi.
		Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Nei
		viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros
		organų nesudaromas toks narių skaičius, kad
		atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti
		šiems organams priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra
turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe		renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius
būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos		nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš
Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad		bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR
būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir		įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.		pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau
Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau		kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.
ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo		Atšaukti valdybos narius (pavienius ar visus) gali
direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.		jį išrinkęs bendrovės organas, t.y. visuotinis
		akcininkų susirinkimas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Ne	2017 m. gruodžio 13 d. naujai išrinktos
kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio		Bendrovės valdybos pirmininku nėra paskirtas
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis		bendrovės vadovas, tačiau paskirtas valdybos
nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai		pirmininku yra vienas iš didžiausių Bendrovės
bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma		akcininkų.
valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos
pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.
Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas

į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros
nešališkumui užtikrinti.

III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.

3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo	Taip	Bendrovės kolegialus organas renkamas
kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus		vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių
organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus		bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta
vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo		tvarka. Iš 5 Bendrovės valdybos narių, 2 valdybos
organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų		nariai yra Bendrovės akcininkai. Smulkiems
akcininkų interesai.		akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų
		interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame
		organe. Papildomus kandidatus į visuotinio
		akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus
		organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti
		visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios
		akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų
		balsų. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos
		nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo
		sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių
		įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos).

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse ataskaitose bei interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas į valdybos narius akcininkams praneša apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį, užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Informacija apie Bendrovės kolegialių organų sudėtį ir konkrečią atskirų jų narių kompetenciją yra viešai atskleidžiama akcininkams metiniuose Bendrovės pranešimuose, kurie yra pateikiami AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos internetiniame puslapyje bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai yra bendrovės funkciniai direktoriai, vadovaujantys atskiroms veiklos sritims ir esantys kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti. Vienas valdybos narys yra deleguotas strateginio investuotojo, turintis didelę patirtį įmonių strategijos kūrime bei plėtroje, valdyme bei rinkodaroje. Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių du yra nepriklausomi, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje, turintys atitinkamą patirtį

politikos srityje.		listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos
		srityse. Audito komitetas vykdo nepriklausomą,
		objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir
		konsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklai
		gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų	Taip	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie
būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su		bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų
pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus		pokyčius informuojami valdybos posėdžiuose.
organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų		Kadangi didžioji dalis valdybos narių yra
nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo		funkciniai direktoriai, todėl jie yra susipažinę su
įgūdžius ir žinias.		bendrovės organizacija ir veikla, todėl Bendrovė
		nemato poreikio atlikti Bendrovės valdybos
		metinio patikrinimo dėl žinių ar įgūdžių
		atnaujinimo.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo	Ne	Šiuo metu valdyboje nėra nepriklausomų
nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami		valdybos narių. Ankstesnėse valdybos
tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti		kadencijose buvo skirta vieta nepriklausomam
išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.		valdybos nariui, tačiau į šią vietą kandidato
		neatsirado. Kandidatus į valdybą gali siūlyti
		akcininkai, kuriems priklausančios akcijos
		suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų.
		Įsigaliojus 2018.07.01 naujoms LR akcinių
		bendrovių įstatymo nuostatoms dėl
		nepriklausomų kolegialių organų narių išrinkimo,
		renkant naujus Bendrovės kolegialius organus,
		Bendrovė vadovausis šiomis nuostatomis.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas	Ne	Akcininkai, nesusiję su Bendrove, renkant naują
nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie		Bendrovės valdybą, 2017 m. gruodžio 13 d.
verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją		visuotiniame akcininkų susirinkime kandidatų į
kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl		nepriklausomus valdybos narius nekėlė.
kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali		Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti
paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada		valdybos nariai yra savarankiški bei veikia
kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti		siekdami naudos Bendrovei ir akcininkams, tačiau
neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba		neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo
aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu,		reikalavimų.
gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika		Audito komitete iš trijų narių, du nariai yra
susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario		nepriklausomi, kurie tenkina visus
nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas		nepriklausomumo kriterijus.
santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai
kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti

laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas
kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir
paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių
pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės
darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti
ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai
kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai
vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą
kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo
papildomo atlyginimo iš bendrovės arba
susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą
už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam
papildomam atlyginimui priskiriamas ir
dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba
kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose
užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal
pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos
(įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį
darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka
niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba
neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė
nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB
1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi
būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba
susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip
turinčio tokius ryšius subjekto partneris,
akcininkas, direktorius arba viršesnis
darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas
subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba
paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines,
patariamąsias ir konsultacines paslaugas),
reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna
reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos
grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi
būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės
dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės
partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba
valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje
bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos
narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba)
yra direktorius konsultantas arba stebėtojų
tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų
reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais

direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių
pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti,		nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame
kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto
negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių
išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas		kodekse.
nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo
narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu.
Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno
ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo
vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis,
kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to,
bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų
paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko
nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių
nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame
ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl		kodekse, nėra.
konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu.		Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su
Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl		bendrovės administracija per 2017 metus
kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas,		nepareiškė noro turėti savo nario valdyboje ir
bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai		nekėlė jokios kandidatūros.
reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų	Ne	Kadangi Bendrovėje Valdybos narių atitinkančių,
darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali		nepriklausomumo kriterijų nėra, todėl nėra
būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį		mokamas atlyginimas.
turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas.

IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas	Taip	Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam
kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus		akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus
organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir		dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno
kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus		paskirstymo projekto, bendrovės metinio
organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės		pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos
valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą		kompetencijai priskirtas funkcijas.
valdant bendrovę.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai,	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos
rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų		nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų
naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų		interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar
interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi		trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo
kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis		nepriklausomumą priimant sprendimus, bei
sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir		nesiekia ir nepriima jokių nepagrįstų lengvatų,
veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių		kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą
nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų
nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo
atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali
pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs
sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų
abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas
išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų,
priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui
arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei
nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio.		tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo
Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti		posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip
taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač		kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose
direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie		valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas
netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario		valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai
pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau		konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2016 m.
nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės		Valdyba pravedė 11 valdybos posėdžių. Visuose
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami		valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos
bendrovės akcininkai.		nariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai su

paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.		bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų paslaugomis inforrnacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti,	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi nuo Bendrovės valdymo organų. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas - valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus. Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas
konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų
susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba
vykdomajam arba generaliniam direktoriui.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota	Taip/Ne	Bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas,.
taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų		Audito komitetas buvo suformuotas ir išrinktas
turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų		2009 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų
konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis		susirinkime. Šiame visuotiniame akcininkų
laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių		susirinkime buvo patvirtinti Audito komiteto
skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir		sudarymo ir veiklos nuostatai. 2017 m. balandžio
bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo		28 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų
atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti		susirinkime buvo išrinkti 3 audito komiteto
minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama		nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi nariai. Audito
suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus.		komiteto nariai išrinkti 4 metų kadencijai.
Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir		Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus
audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,		stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo
tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei		veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos
tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai		veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo
paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip		pagrindinė funkcija yra sistemingai ir
pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams		visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti
nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas		organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka		išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir
komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo		uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo
klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju		procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.
šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo		Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo),		suformuoti.
turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus	Taip	Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto
organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai		veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos
būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti		finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės
organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo		vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito
sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.		sistemos veiklą ir teikia visuotiniam akcininkų
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir		susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės
teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius
kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą		pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai
priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti		atsakingas už savo kompetencijos ribose
komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo		priimamus sprendimus ir priima galutinius
kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus		sprendimus.

organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos
ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių du
bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo		nariai yra nepriklausomi.
narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti
sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių
daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus
organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba
nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti
sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais,
turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi
būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima
tam tiktais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti		laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir		visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir		apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,		tenkina audito proceso nepriklausomumas
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei		informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą.
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip		Audito komitetas kiekvienais metai pateikia
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie		metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų
savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat		susirinkimui.
kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų		Bendrovė taip pat kasmet savo metiniame
komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir		pranešime skelbia esamo komiteto sudėtį,
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip		posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose
pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito		bei pagrindines veiklos kryptis.
komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių
buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra		Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti		darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas		klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam		pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius
tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto		su akcininkais.
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai
palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai
turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti		Kadangi Bendrovės valdyboje pagrindiniai
šios:		kontroliuojantys akcininkai yra Bendrovės
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių		direktoriai, atsakingi už įmonės veiklą, todėl
vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti.		sudaryti skyrimo komitetą būtų netikslinga, nes
Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir		tai neduotų jokio teigiamo rezultato, o tik
patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir		padidintų biurokratizmą.
sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir
įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo
komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų
pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų
struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei
patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios
vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų,
įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus
pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su
vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus
organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų
būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam
teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų		Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika,
būti šios:		apimanti visas atlyginimų formas, įskaitant
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl		fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų
valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų		priklausomas išmokas, pensijų modulius bei
politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo		išeitines išmokas. Bendrovėje yra nustatyta
formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos		apmokėjimo už darbą tvarka, kurią tvirtina
rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų		Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje
modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo		veikiančiu profsąjungų komitetu.
veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis,
turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su
tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas –
tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo
organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo
nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdybos organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu
bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose,
skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo
sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios
alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3.Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo
kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent
kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba)
bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų
direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus
apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti
metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.	Taip	Audito komitetas yra nepriklausomas,
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti		objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir
šios:		konsultavimo veikla užsiimantis komitetas,
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos		skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei
vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos		vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra
grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir		sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti
nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių		gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir
atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);		priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės		išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir
ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad		Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo,
pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su		rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės
galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai		funkcionavimo.
nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;		Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita		bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių
ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio		ataskaitų sudarymo, teikia valdybai
vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei		rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei
atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint,		tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir
kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio		administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias
išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus		audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją		Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami
turėtų įvertinti bent kartą per metus;		informacija, susijusi su specifiniais bendrovės
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su		apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei
išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu		komiteto nariams pareikalavus suteikiama
skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis		informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių

akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę

vykdymą.

Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo
organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti
ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet
ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu.
Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė
instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie
vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito
ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip
pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo
programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje
būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito
įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku
gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius
klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė
laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių
darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai
pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs
pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam
kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui
savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo
metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus		praktikos. Kadangi visi valdybos nariai priklauso
organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti		Bendrovės vadovybei (Bendrovės funkciniai
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus		direktoriai), kuri Bendrovėje veikia nuo 2001
organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo		metų, todėl savo gebėjimo veikti kaip grupė bei
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas		kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimo,
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų		neatlieka.
bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos,
kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo
struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo
vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat
nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus
organo atliktas savo veiklos įvertinimas.

V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.

5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.	Taip	Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo	Ne	Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl šios nuostatos bendrovė negali laikytis.

procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo
organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų
posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas		vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.		savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su		susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis		akcijų suteikiamomis teisėmis.
teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie	Neaktuali	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams,
kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas		t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio
ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų		balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės
susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti		įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo,
sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti		nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat
priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant		sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių
paminėtų sandorių tvirtinimą.		suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio
		kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei
		sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą,
		didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo
		bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos
		sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina
		valdyba, todėl tokia rekomendacija yra neaktuali.
		Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės valdybos
		nariai ir su jais kartu veikiantys asmenys turi
		81,86 proc. balsų, sandorių, patvirtintų valdyboje
		papildomas tvirtinimas visuotiniame akcininkų
		susirinkime būtų tik formalumas ir tai gali
		trukdyti Bendrovės operatyviai veiklai.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir	Taip	Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie

vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos baz4je, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje "Juridinių asmenų vieši pranešimai" bei Bendrovės tinklapyje www.rokiskio.com
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per Nasdaq Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.

Ne Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės.

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių
vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar		interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų
gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia		bendrovėje nebuvo.
situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar
valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti
kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam
bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią
interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį
ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali	Taip
painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su
juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba
informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo
nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be
bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto
kito bendrovės organo sutikimo.
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra.		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo		dalykiniu interesu.
nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio

protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba
jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių
sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės
susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl		valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai
sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs		priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių
asmeniniu ar dalykiniu interesu.		klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar
		dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika

Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.

8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos	Taip	Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės
ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti		vadovybės patvirtinta atlyginimų politika.
aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti		Bendra informacija apie atlyginimų politiką,
paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis,		vidutiniai Bendrovės dirbančiųjų atlyginimai
bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.		pagal grupes ir bendra Bendrovės vadovams per
		metus išmokėtų atlyginimų suma yra viešai
		skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame
		pranešime.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti	Taip	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma
skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai		apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais.		laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų		tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai
politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais.		neskelbiama.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams		Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per
bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su		metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai
praėjusiais finansiniais metais.		skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame
		pranešime.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši	Taip	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.
informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų
dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus,
kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo
sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias

atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo
kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos
rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos
sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo
laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos
rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos
ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų
politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto
atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13
punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą
po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių
grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo
analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės
atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba
ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių
aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu
požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti	Ne	Žr.8.1. rekomendacijos komentarą.
apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi
su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir
valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter
alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais
direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus
pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią
informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su
sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų
nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama	Taip	Žr.8.1. rekomendacijos komentarą

atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais; 6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis: 1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos; 2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje; 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų

pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina,
realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo
sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai
ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų
schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją
direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais
finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami
informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo
arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais
metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba
bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės
konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo
kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas
kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet
kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant
nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos	Taip	Bendrovėje yra nustatytos kintamos
kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų		sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos
nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio		sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos
ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama,		kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę
kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios		valdymo sistemą.
atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų
vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria
priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos		bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės
rezultatų vertinimo kriterijų.		veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos
		situaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis,	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo
didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies		dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios
mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo		atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I
kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos		ketvirčiui.
sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas
atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę
kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją
su nekintama atlyginimo dalimi.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Taip	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu, nes tai nenumatyta Bendrovės veiklos politikoje.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba	Ne	Žr.8.13 punktą.

bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai yra valdybos prerogatyva.
8.18.Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.	Ne	Bendrovėje 2017 m. nebuvo taikytos schemos, pagal kurias direktoriams būtų atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pakyčiais.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas	Ne	Bendrovėje	nėra	numatytas	atlyginimo
turėtų būti gaunamas šiais klausimais:		direktoriams	skyrimas	remiantis	akcijomis
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis		pagrįstomis schemomis.
pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo
sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės
akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti
realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo
kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai
leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos,
kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems
kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat
turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už
direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti
šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems
direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai,	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto
kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui,		akcijų kainos pokyčiais, nėra.
pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas
žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai
nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per
keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat
turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms,	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukterinių įmonių
kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas		darbuotojams	už	darbą nėra	atlyginama
bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės		akcijomis.
darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri
buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame	Ne	Žr.8.19 punktą.
ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą,
akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su
sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu
pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės
tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas
akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis
tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip
pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat

turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų
gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina		gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina
įstatymai.		įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė
		sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas		profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų		sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės		valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei
valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo		pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,		akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra
konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo		Bendrovės akcininkai. Interesų turėtojams,
ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas		dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į		sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;		reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir
2) bendrovės tikslus;		anglų kalbomis vienu metu. Informaciją
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat		paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes
sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;		susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.		popierių kainai, neatskleidžia komentaruose,
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra		interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.		viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė atskleidžia informaciją apie Bendrovės ir jos dukterinių įmonių grupės konsoliduotus rezultatus. Informacija atskleidžiama konsoliduotame metiniame pranešime bei konsoliduotose finansinėse ataskaitose.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe		Bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija apie tai ar valdybos ir vadovybės nariams buvo suteiktos paskolos, garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybos nariams mokamus atlyginimus už darbą valdymo organuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos "Nasdaq Vilnius" naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinant informacijos pateikimą visoms vertybinių popierių rinkoms vienu metu. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas pusmetines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.

10.7.Rekomenduojama bendrovės interneto tinklapyje	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus
skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą		viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį
ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines		pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas
ataskaitas, taip pat siūloma į tinklapį dėti bendrovės		bendrovės rengiamas pusmetines ataskaitas, bei
pranešimus apie esminius švykius bei bendrovės akcijų		kitus esminius įvykius apie kuriuos yra
kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.		reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę
		reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei
		anglų kalbomis.

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių patikrinimo paslaugą. Su užmokesčiu yra supažindinama valdyba, bei ši informacija yra pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.

TURINYS

APIE ATASKAITĄ APIE BENDROVĘ 2017 M. VEIKLOS APŽVALGA BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ Socialinės atsakomybės principai Darbuotojai Darbuotojų sauga ir sveikata Visuomenė Aplinkos apsauga Kova su korupcija ir kyšininkavimu

APIE ATASKAITĄ

AB "Rokiškio sūris" (toliau – Bendrovė) siekdama skaidrumo ir atskaitingumo savo veikloje, pateikia socialinės atsakomybės ataskaitą (toliau- ataskaita). Šioje ataskaitoje pristatomi Bendrovės pasiekimai, bei darbai socialinės atsakomybės veikloje, susijusioje su aplinkosauga santykiais su darbuotojais ir visuomene. Ataskaitoje aprašomi Bendrovės veiksmai bei pasiekimai socialinės atsakomybės srityje 2017 m.

Tai yra pirmoji AB "Rokiškio sūris" pateikiama socialinės atskaitomybės ataskaita parengta atsižvelgiant į "Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos" ("Global Reporting Initaitive arba GRI) gaires, kurios padeda įvertinti ir atskleisti ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

Ataskaita pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, publikuojama Bendrovės tinklapyje www.rokiskio.com, taip pat skelbiama "Nasdaq Baltic" internetinėje svetainėje kartu su metine finansine ataskaita.

APIE BENDROVĘ

Bendrovės strategija ir tikslai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

Bendrovės veikla

Grupės pagrindinė veikla yra pieno perdirbimas. Pagrindiniai produktai yra sūriai, sviestas, sausi pieno produktai ir švieži pieno produktai. AB "Rokiškio sūris" grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB "Rokiškio sūris"), Utenos (UAB "Rokiškio pieno gamyba") ir Ukmergės miestuose (UAB "Rokiškio pieno gamyba" filialas "Ukmergės pieninė").

AB "Rokiškio sūris" (Rokiškyje) specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.

UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Utenos įmonėje) specializacija – šviežių pieno produktų, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.

• UAB "Rokiškio pieno gamyba" (Ukmergės įmonėje) specializacija varškės ir varškės produktų, pelėsinio sūrio gamyba.
• UAB "Rokiškio pienas" įmonės specializacija visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Žaliavinio pieno supirkimas yra vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje ir kitose šalyse, steigiant nuosavą pieno supirkimo tinklą arba naudojantis tarpininkų paslaugomis.

AB Rokiškio sūris" Grupės struktūra

AB "Rokiškio sūris" Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t. y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei verslo plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas.

AB "Rokiškio sūris" Valdybos nariai :

(Išrinkti 2017.12.13 Bendroves visuotiniame akcininkų susirinkime)

Bendrovės valdybos pirmininkas	Antanas Trumpa	nuo 2017.12.13
Valdybos pirmininko	Antanas	Bendrovės valdybos narys nuo
pavaduotojas	Kavaliauskas	2005 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)
Bendrovės valdybos narys	Ramūnas Vanagas	Valdybos narys nuo 2006 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)
Bendrovės valdybos narys	Paul M Campbell	(4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)
Bendrovės valdybos narys	Darius Norkus	Valdybos narys nuo 2008 m. (naujai 4 m. kadencijai išrinktas 2017.12.13 Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime)

Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai

Pareigos	Vardas, pavardė	Pareigas
		eina nuo
Direktorius*	Dalius Trumpa	2018-01-01
Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas	2002-05-01
Plėtros direktorius	Ramūnas Vanagas	2005-09-27
Vindikacijos direktorius	Jonas Kvedaravičius	2002-05-01
Logistikos direktorius	Jonas Kubilius	2002-05-16
Paruošų direktorius	Evaldas Dikmonas	2002-05-14
Pardavimų ir rinkodaros	Darius Norkus	2001-07-18
direktorius

* Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės vadovu (Direktoriumi) buvo Antanas Trumpa. Jam asmeniškai prašant, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Antanas Trumpa atleistas iš bendrovės vadovo (direktoriaus) užimamų pareigų ir nuo 2018 m. sausio 1 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu Bendrovės vadovu (Direktoriumi) paskirtas Dalius Trumpa.

2017 M. VEIKLOS APŽVALGA

2017 metų Bendrovės veiklos apžvalga pateikiama 2017 metų Konsoliduotame metiniame pranešime psl. Nr. – 71

BENDROVĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Socialinės atsakomybės principai

AB "Rokiškio sūris" socialinės atsakomybės veikla yra paremta Bendrovės vertybėmis, bei svarbiausiais savo veiklos principais: socialiai atsakingu ir skaidriu verslu, racionalių naujovių diegimu, bei kompetentingo personalo išlaikymu ir ugdymu. Bendrovė siekdama išlaikyti socialiai atsakingo ir skaidraus verslo partnerio statusą siekia palaikyti santykius su darbuotojais ir visuomene, vykdant skaidrią ir atsakingą veiklą rinkoje, bei aplinkosaugos srityje.

Nuo 2012 m. dukterinėse įmonėse UAB "Rokiškio pienas" ir UAB ,Rokiškio pieno gamyba" veikia įdiegtas standartas "Socialinis atsakingumas SA8000". Šis standartas — tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą. SA8000 paskirtis - nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugota visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Pagal ši standartą Bendrovių politika: "Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir siekiame, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai, bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytųsi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams."

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

• sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.
• užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveiki visuomenei, ekonomikai, aplinkai); Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys; Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) suinteresuotųjų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę; Laikytis tarptautinio elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

Socialinės atsakomybės ir rėmimo priemonės yra svarbios siekiant palaikyti geros partnerystės ryšius su vietinėmis bendruomenėmis ir visuomene nacionaliniu lygiu.

Darbuotojai

Darbuotojai – pagrindinis Bendrovės turtas, lemiantis Bendrovės veiklos efektyvumą ir sėkmę. Bendrovės personalo politika yra orientuota į kompetentingų darbuotojų ugdymą, komandinio darbo bei organizacijos kultūros formavimą.

Bendrovė bei jos darbuotojai vadovaujasi Bendrovėje galiojančia kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus mokymų organizavimo tvarka, etiškos darbdavystės politika, verslo etikos politika, lygių galimybių politika.

AB "Rokiškio sūris" grupės 2017 m. vidutinis darbuotojų skaičius - 1542, lyginant su 2016 m. (1577) jis sumažėjo 2,2 % arba 35 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais techniniais reorganizaciniais pakeitimais, taip pat dėl sezoninių darbuotojų skaičiaus svyravimų.

2017 m. darbininkai sudaro 82,0 %, (2016 m. - 82,4 %) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 17,4 % (2016 m. – 17,0 %); vadovaujančio personalo skaičius nesikeitė* -10 darbuotojų - 0,65 % (2016 m.- 0,62 %).

Darbuotojų grupė	Vidutinis darbuotojų skaičius	Pokytis
	2017.12.31	2016.12.31	(%)
Vadovai*	10	10	0,00
Specialistai	268	268	0,00
Darbininkai	1264	1299	-2,69
Iš viso:	1542	1577	-2,22

Bendrovės grupės darbuotojai pagal kategorijas

*Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami direktoriai.

AB "Rokiškio sūris" grupėje 2017 m. gruodžio 31d. dirbo -53,2 % vyrų ir 46,8 % moterų (2016 m. gruodžio 31 d. atitinkamai- 52,8 % ir 47,2 %).

Vidutinis Bendrovės grupės darbuotojų amžius – 45-eri metai. 2016 m. vidutinis darbuotojų amžius buvo 47-neri metai.

AB "Rokiškio sūris" grupės darbuotojų išsilavinimas

Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų: su aukštuoju išsilavinimu - 10,7 % (2016 m.- 10,2 %); aukštesniuoju – 50,5 % (2016 m.- 49,3 %); viduriniu – 38,5 % (2016 m.- 40,1 %); nebaigtu viduriniu - 0,01 % (2016 m.- 0,3 %).

	2017.12.31	2016.12.31	Pokytis
Išsilavinimas			(%)
Aukštasis	165	161	+1,02
Aukštesnysis	780	778	+0,76
Vidurinis	594	633	-6,16
Nebaigtas vidurinis	3	5	-40,00

Etiška darbdavystė

Bendrovė vykdydama savo veiklą remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis, kurių pagrindu laiko Tarptautinę žmogaus teisių chartiją ir pagrindinės teisės numatytus principus, nurodytus Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taiko socialiai atsakingo verslo principus, sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį, bei netoleruoja priekabiavimo ar smurto.

Nuo 2018 m. vasario mėn. Bendrovėje dokumentuota Etiškos darbdavystės politika, kurioje siekiama įtvirtinti Bendrovėje propaguojamas elgesio normas:

Dėl laisvai pasirenkamo darbo. Netoleruojame prievartinio, privalomo ar nesavanoriško darbo.

Dėl asociacijų laisvės ir teisės į kolektyvines derybas. Gerbiame dirbančiųjų teisę jungtis prie arba suformuoti pačių apsirinktą profesinę sąjungą ir kolektyviai derėtis dėl darbo sąlygų. Įsipareigojame netaikyti jokių priemonių, varžančių šią darbuotojų teisę, bei sudaryti galimybes ir nekliudyti plėtoti paralelinių priemonių nepriklausomoms ir laisvoms asociacijoms ir deryboms.

Dėl sveikatos ir saugos. Užtikriname saugia, higienišką ir nepavojingą darbo aplinką nuolat imdamiesi adekvačių veiksmų, siekiant užkirsti kelią sveikatos žalai, susijusiai su tiesioginiu darbuotojo darbu arba galinčiai atsirasti darbo metu, sumažinant atitinkamai darbo aplinkai būdingas pavojaus priežastis. Siekdami sustiprinti saugą ir sveikatą, į šią veiklą įtraukiame ir pačius darbuotojus, mokant saugos ir sveikatos klausimais naujus ir jau dirbančius darbuotojus

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2017 metų socialinės atsakomybės ataskaita _ 160

Dėl darbo užmokesčio ir išmokų. Darbuotojams, nustatytu laiku, mokamas sutartas darbo užmokestis, kuris yra ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas ir (arba) ne mažesnis nei pragyvenimo minimumo atlyginimas. Neatliekame jokių darbo užmokesčio išskaitų nenumatytų LR teisės aktuose.

Dėl darbo laiko. Užtikriname, kad darbuotojų dirbtas laikas atitinka LR teisės aktų nuostatas ir privalomus standartus, susijusius su darbo valandomis bei viršvalandžiais, pertraukomis, poilsio valandomis, atostogomis, įskaitant motinystės ir tėvystės atostogas.

Dėl diskriminacijos. Netoleruojame diskriminacijos įdarbinimo, darbo užmokesčio, mokymosi, karjeros, darbo santykių klausimais. Asmeninio tobulėjimo ir karjeros galimybės vienodai užtikrinamos visiems darbuotojams.

Netoleruojame diskriminacijos darbuotojų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar apžiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais.

Dėl nuolatinio darbo suteikimo. Visais atvejais sudarant nuolatinio pobūdžio atliekamą darbą suteikiame nuolatinį darbą pagrįstą oficialiais darbo santykiais, kuriuos nustato LR teisės aktų nuostatai ir praktika.

Dėl šiurkštaus ir nehumaniško elgesio. Netoleruojame darbuotojų žeminimo, menkinimo, įžeidinėjimo, iš jos/jo negali būti tyčiojamasi, prie jos/jo negali būti priekabiaujama, jis/ji negali būti įkalbinėjamas/a, šantažuojamas/a, manipuliuojamas/a arba kitaip verčiamas/a daryti tai, kas prieštarauja įstatymams, sąžinei ar kitiems principams. Bendrovės darbuotojai gerbiami, jų orumas saugomas.

Šią politiką komunikuosime visiems darbuotojams, bei suinteresuotoms šalims (pagal poreikį) siekiant įsipareigojimų aiškumo ir suprantamumo.

Vadovybė įsipareigoja nuolat stebėti, kaip ši politika yra įgyvendinama kasdienėje veikloje.

Bendrovė įsipareigoja neatskleisti asmens pateikusio pranešimą, gautus parnešimus nagrinėti pagal įmonėje galiojančią tvarką.

Lygios galimybės

Nuo 2017 m. spalio mėn. Bendrovėje dokumentuota Lygių galimybių politika, kuri numato vienodas galimybės visiems darbuotojams darbo metu. Įdarbinimas ir įdarbinimo eiga yra nustatomi tik pagal asmens dalykines savybes ir kriterijus, susijusius su darbu einant atitinkamas pareigas. Visais atvejais pagrindinis dėmesys yra skiriamas sugebėjimui gerai atlikti darbą.

Bendrovė organizuoja darbą taip, kad jos darbuotojų kolektyve būtų atstovaujamos visos visuomenės grupės ir kiekvienas darbuotojas jaustųsi gerbiamas bei galėtų visiškai panaudoti savo gebėjimus.

Bendrovė organizuodama savo veiklą kuria tokią aplinką, kurioje būtų pripažįstami ir vertinami visų jos darbuotojų individualūs skirtumai ir jų indėlis. Kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti tokioje aplinkoje, kurioje būtų skatinama pagarba kiekvieno asmens orumui.

Visiems darbuotojams yra suteikiamos galimybės mokytis, ugdyti savo gebėjimus ir siekti profesinės pažangos.

Bendrovė savo veiklą organizuoja taip, kad visiems darbuotojams būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos, galimybės kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikiamos vienodos lengvatos neatsižvelgiant į darbuotojų lytį,

rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją.

Visi darbuotojai privalo laikytis šios politikos, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir išvengta diskriminacijos. Darbuotojai neturi diskriminuoti, priekabiauti, tyčiotis ar gąsdinti kitų darbuotojų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, o šie neturi jų persekioti ar imtis kitų poveikio priemonių prieš tokius darbuotojus, kurie pateikia nepagrįstus įtarimus.

Šios Tvarkos pažeidimas bus laikomas darbo pareigų pažeidimu. Už tokius pažeidimus bus taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Bendrovėje nustatyti diskriminacijos atvejai nedelsiant bus perduodami tirti lygių galimybių kontrolieriui ar kitoms kompetentingoms institucijoms.

Bendrovė imasi priemonių ir užtikrina, kad darbuotojas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantis byloje dėl diskriminacijos, jo atstovas ar asmuo, liudijantis ir teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių.

Atlyginimų politika

Atlyginimų politika yra dalis Bendrovės vidaus darbo taisyklių, kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo tvarkos, kurios apima vidinius dokumentus, reglamentuojančius bendrovės veiklos vykdymo ir jos vidaus kontrolės standartus.

Atsakomybė už bendrovės nuostatų įgyvendinimą yra apibrėžta Bendrovės Vidaus reglamentavimo taisyklėse.

Atlyginimų politika - apmokėjimo už darbą tvarka yra patvirtinta Bendrovės vadovybės posėdyje, suderinus su profsąjungos komitetu. Atlyginimų komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

Bendrovės vidaus taisyklės etikos ir interesų konfliktų srityje užtikrina, kad suinteresuoti asmenys nedalyvautų procesuose, kuriuose gali kilti interesų konfliktai, tad suinteresuotų asmenų indėlio, rengiant atlyginimų politiką, nėra.

Bendrovės darbuotojų atlyginimų paketą sudaro finansinis, nefinansinis ir emocinis atlygis.

Finansinio atlygio sistema apima:

• 1) gaunamas fiksuotas atlyginimas už atliktą darbą sutartyje numatyta mėnesinė alga. Fiksuotas darbo užmokestis yra pagrindinis atlygio komponentas. Atskiro darbuotojo atlygis nustatomas atsižvelgiant į jo pareigas, į tai, ką ir kaip darbuotojas dirba.
• 2) vienetinis atlygis gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius. Įkainiai tvirtinami Bendrovės vadovybės posėdyje, suderinus su profsąjungos komitetu. Esant gamybiniam būtinumui, įkainių pakeitimai tvirtinami direktoriaus įsakymu.
• 3) kintamoji atlygio dalis pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus, tvirtintus kartu su kolektyvine sutartimi. Kintamo atlygio skaičiavimai daromi remiantis ilgamete perspektyva, taip užtikrinant, kad vertinimas remtųsi ilgalaikiu subalansuotu pelnu, kad nuo pelno priklausantis atlygis būtų išmokamas atsižvelgiant į pagrindinius ekonominius ciklus. Darbuotojų kintamas atlygis priklauso nuo darbuotojo individualių rezultatų, darbdavio ir Bendrovės bendrojo pelno. Vertinant darbuotojo veiklą, atsižvelgiama į finansinius ir nefinansinius kriterijus, o taip pat įvairius elgesio kintamuosius, kurie yra susiję su bendrovės

vertybėmis, įskaitant tai, kaip darbuotojas laikėsi galiojančių vidaus ir išorės taisyklių. Finansinius ir nefinansinius kriterijus, kurių pagrindu nustatomas kintamas atlygis, apibrėžia kintamo atlygio paskirstymo nuostatai. Taip pat darbuotojams, siekiant skatinti mokamos ir vienkartinės išmokos, numatytos kolektyvinėje sutartyje.

Nefinansinis atlygis yra netiesioginio darbuotojų atlygio forma, kurią bendrovė pasitelkia savo darbuotojų pastangų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui, darbuotojų gerovės bei veiklos bendrovėje praturtinimui. Tai įvairūs bendrovės renginiai, pripažinimas ir įvertinimas apdovanojant ypač gerų veiklos rezultatų pasiekusius darbuotojus, sveikatingumo skatinimas, darbuotojų ugdymas.

Emocinis atlygis yra sunkai išmatuojamas, tačiau didelę reikšmę darbuotojų įsitraukimui į bendrovės veiklą turintis veiksnys, kuris apima Bendrovės reputaciją, organizacinę kultūrą ir vertybes, suteikiamas karjeros galimybes, vykdomas įvairias vidines komunikacijos programas- darbuotojai turi galimybę dalintis savo idėjomis, užduoti rūpimus klausimus.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas - pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Darbuotojų grupė	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) EUR	Pokytis (%)
	2017.12.31	2016.12.31
Vadovų	1878	1789	4,97
Specialistų	948	875	8,34
Darbininkų	911	839	8,58
Grupės vidurkis	935	877	6,61

AB "Rokiškio sūris" grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496, 2017.06.21.

AB "Rokiškio sūris" Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš:

1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą- sutartyje numatyta mėnesinė alga;

2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius;

3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją.

Profesinė sąjunga

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsąjungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Darbo taryba

2017 m. pabaigoje Bendrovė inicijavo Darbo tarybos rinkimus. Nuo 2018 m. Bendrovėje išrinkta Darbo taryba, kurią sudaro 11 narių. Taryba sudaryta trijų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo tarybos įgaliojimų pradžios.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės "Rokiškio sūris" direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB "Rokiškio sūris" profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Papildomos socialinės garantijos numatytos kolektyvinėje sutartyje:

• Darbuotojui, auginančiam vaiką invalidą išmokama 1 MMA dydžio materialinė pašalpa vieną kartą per metus;
• Bendrovės darbuotojams, mirus šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvams, vaikui), mokama laidojimo pašalpa;
• Mirus Bendrovės darbuotojui, jo šeimai suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa;
• Darbo jubiliejinių sukakčių progomis (20-ties, 25-rių, 30-ties, 35-rių, 40-ties, 45-rių, 50-ties) Bendrovės darbuotojams mokama papildoma išmoka;
• Suteikiama parama sunkiai ir ilgai sunkiomis ligomis sergantiems bei traumas gavusiems Bendrovės darbuotojams;
• Bendrovės darbuotojams, darbuotojų šeimos nariams, Bendrovėje dirbusiems ir į pensiją išėjusiems darbuotojams, suteikiama nuolaida gydymui, Bendrovėje veikiančioje profilaktoriume – sanatorijoje;
• Darbuotojams, sulaukusiems pensijinio amžiaus ir išeinantiems į pensiją, mokama didesnė nei LR darbo kodekse numatyta išeitinė kompensacija;

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Kompetencijų ugdymas

AB "Rokiškio sūris" personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgus į Bendrovės tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą šiems tikslams pasiekti. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB "Rokiškio sūris" rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Bendrovės organizacinė kultūra ir santykiai su darbuotojais

Siekdama stiprinti ryšius su savo darbuotojais, Bendrovė, 2017 m. vasarą, organizavo jau tradiciniu tapusį gamybos darbuotojų šeimų festivalį, kuriame šeimos parodė savo sugebėjimus sporto, dainavimo, galvosūkių bei kitose rungtyse.

Bendrovė organizuoja taip pat jau tradicinėmis tapusias šventes: išvažiuojamuosius koncertus Šv. Kalėdų proga, bei Naujametinius renginius.

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

Darbuotojų sauga ir sveikata – kiekvieno rūpestis. Tai yra eilė prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų darbingumui, sveikatai, gyvybei darbe išsaugoti, kurios yra taikomos bendrovėje.

Bendrovėje yra patvirtinta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavimo tvarka. Asmenys priimami dirbti į bendrovę intruktuojami įvadiniu darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimu. Darbuotojai supažindinami su bendrovės veikla, darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimu, profesinės rizikos veiksniais įmonėje, asmens higienos reikalavimais, nelaimingų atsitikimų pranešimų tvarka, eismo taisyklėmis bendrovės teritorijoje ir gamybiniuose padaliniuose. Šį instruktavimą atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Darbo vietoje darbuotojus instruktuoja padalinių vadovai. Darbuotojai supažindinami su darbo vieta, darbo priemonėmis, esančiais profesinės rizikos veiksniais konkrečioje darbo vietoje, kaip saugiai atlikti konkrečius darbus, technologines gamybines darbo operacijas. Darbo vietose kasmet atliekamas periodinis darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas. Bendrovėje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojai darbo vietoje instruktuojami papildomu instruktavimu, instruktavimo tvarkoje nustatyta tvarka. Darbuotojai instruktuojami papildomu instruktavimu, pagal bendrovėje patvirtintą instruktavimo tvarką.

Bendrovėje atliekami pavojingi darbai, eksploatuojami potencialiai pavojingi įrenginiai. Todėl darbuotojai atliekantys pavojingus darbus, eksploatuojantys potencialiai pavojingus įrenginius mokomi bendrovėje arba juos moko profesinio mokymo teikėjai pagal patvirtintą mokymo ir žinių tikrinimo tvarką bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, kaip darbo priemonės, darbo sąlygos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas. Darbuotojams išduodamos asmeninės apsaugos priemonės apsaugančios nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninių apsaugos priemonių išdavimas, laikymas, džiovinimas, valymas, skalbimas yra organizuojamas bendrovėje nustatyta tvarka.

Bendrovėje organizuojamas privalomas sveikatos tikrinimas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Asmenys priimami dirbti privalo pasitikrinti sveikatą, dėl užkrečiamų ligų o taip pat dėl profesinės rizikos veiksnių. Sveikatą privalo pasitikrinti darbuotojai dirbantys pavojingus darbus ir eksploatuojantys potencialiai pavojingus darbus, teisės aktuose nustatyta tvarka. Dirbdami bendrovėje darbuotojai tikrinasi sveikatą periodiškai.

Bendrovėje darbuotojai instruktuojami gaisrinės saugos klausimais. Įvadinį gaisrinės saugos, instruktavimą, priimant į darbą, ir periodinį kasmet atlieka padalinių vadovai. Šį instruktavimą atlieka padalinių vadovai.

Jei bendrovėje dirba kitų įmonių darbuotojai t.y. pagal pasirašytas sutartis atlieka darbus ar paslaugas bendrovėje, instruktuojami pagal parengtą bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

Bendrovėje modernizuojamos darbo priemonės, mažinant ergonominius rizikos veiksnius. Robotizuojamos darbo vietos, techniškai pasenę įrenginiai keičiami naujais, automatizuojamos darbo priemonės. Potencialiai pavojingį įrenginiai prižiūrimi vadovaujantis potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu.

VISUOMENĖ

Praktikos galimybės

Bendrovė bendradarbiauja su universitetais bei mokymo įstaigomis ir kasmet priima į praktiką studentus. 2017 m. Bendrovėje atliko praktiką 9 studentai iš įvairių mokslo įstaigų.

Aplinkos tvarkymo akcija

2017 m. Bendrovės darbuotojai kartu su savo šeimų nariais dalyvavo savanoriškoje visuomeninėje akcijoje "Darom".

Kraujo donorystė

2017 m. Bendrovės darbuotojai dalyvavo neatlygintinoje kraujo donorystės akcijoje taip prisidėdami gelbstint sergančiųjų sveikatą ir gyvybę.

Paramos veikla

Bendrovė siekia išsaugoti patikimo socialinio partnerio statusą, prisidedama sprendžiant aktualias mūsų visuomenės socialines problemas, bei paremdama įvairias įstaigas, organizacija ar jų projektus, taip pat prisidėjo skatindama įvairias iniciatyvas, remdama įvairius kultūros renginius, bei vietos bendruomenę, sporto plėtros projektus, pagerindama socialiai jautrių visuomenės grupių gyvenimo aplinką.

APLINKOS APSAUGA

Aplinkos apsauga - viena iš AB "Rokiškio sūris" socialinės –ekonominės atsakomybės veiklos sričių. Skiriant lėšas aplinkosauginėms priemonėms bendradarbiaujama su Europos sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtros fondu, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu. Mūsų aplinkosaugos siekis: nuolat mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, išteklių tausojimas.

Visuomenės informavimas

Bendrovė planuodama naujas ūkines veiklas, esamų veiklų plėtrą ar modernizavimą, vadovaujasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymu. Paskutinė informacija atrankai teikta 2015 metais, apie tai viešinta informacinėmis priemonėmis(spauda, skelbimas, internetas).

2017 metais nebuvo vykdomi plėtros planavimo darbai. Aktualią informaciją apie įmonės pasiekimus, planus, naujienas periodiškai skelbiame rajono laikraštyje "Gimtasis Rokiškis".

Informuodami visuomenę apie planuojamus pakeitimus ir pasiekimus užtikriname visuomenės teisę žinoti apie svarbiausius įvykius.

Aplinkos oro apsauga

Turimi stacionarūs taršos šaltiniai yra inventorizuoti, ir eksploatuojami pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

2017 metais į aplinkos orą patekę teršalai neviršijo nustatyto metinio leidžiamo išmesti teršalų normatyvo. Siekiant geros aplinkos oro kokybės yra taikomos šios aplinkosauginės priemonės:

• Mažinant galimybę susidaryti nepageidaujamam kvapui tvarkant nuotekas atliekama jų biologinis apdorojimas bioskaidytuvu.
• Susidaręs nepageidaujamas kvapas nuotekų valymo metu valomas biofiltre
• Kietosios dalelės (laktozės) gamybos linijoje grąžinamos į produktą, išleidžiamas oras filtruojamas
• Transporto priemonės keičiamos naujomis, mažesnės taršos.

Įmonė vykdo stacionarių taršos šaltinių teršalų monitoringą siekiant kontroliuoti azoto oksidų emisiją į atmosferą iš sūrių rūkyklos. Nustatyti metinės taršos normatyvai 2017 metais nebuvo viršyti.

Vandenų apsauga

Pieno perdirbimo metu susidariusias gamybines nuotekas valome savuose biologiniuose valymo įrenginiuose su azoto ir fosforo šalinimu. Gamybinių nuotekų nepageidaujamo kvapo išvengimui buferiniame rezervuaro įrengi bioskaidytuvai.

Gamybinių nuotekų taršos monitoringui įsigytas taršos matavimo prietaisas. Nuotekų valymo efektyvumas labai aukštas:

BDS7 - 99,8% Skendinčios medžiagos -98,9% Bendras azotas - 97,1% Bendras fosforas – 98,4% Riebalai – 99,7%

Išrūgų perdirbimo metu likęs vanduo yra valomas - filtruojamas atbulinės osmozės būdu. Dalis vandens panaudojama sanitarijos reikmėms, taip sutaupant požeminio vandens išteklius. Atbulinio osmoso efektyvumas taip labai didelis: BDS⁷ - 97,2%.

Vykdomas išleidžiamų teršalų su valytomis nuotekomis monitoringas, ir nuotekų priimtuvo Alsetos ežero monitoringas vandens būklei stebėti. Išleidžiamų teršalų metinės taršos normatyvai 2017 metais nebuvo viršyti. Neigiamo poveikio Alsetos ežerui nenustatyta.

Nuotekoms susidariusioms pieno supirkimo punktuose tvarkyti įsigytas modernus asenizacinis 18 m³ automobilis Volvo. Atsivežtos nuotekos išvalomos savuose biologiniuose valymo įrenginiuose.

Teritorijoje surinktos paviršinės nuotekos valomos smėlio –naftos gaudytuvuose. Išleidžiamų teršalų leistinos koncentracijos 2017 metais nebuvo viršytos. Paviršinės nuotekos pagal sutartį išleidžiamos į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Požeminio vandens, dirvožemio ir grunto apsauga

AB "Rokiškio sūris" eksploatuoja dvi degalines. Viena Rokiškio mieste šalia įmonės, kita Obeliuose (15 km nuo Rokiškio). Vykdoma požeminio vandens monitoringo programos. Taršos naftos produktais nenustatyta.

Biologiniuose valymo įrenginiuose susidaręs nuotekų valymo dumblas naudojamas žemdirbystės laukų tręšimui Rokiškio rajone pagal suderintą tręšimo programą. Atlikti nuotekų valymo dumblo trimai

parodė, kad tai yra didelės tręšiamosios vertės produktas atitinkantis A klasės I kategorijos reikalavimus. 2017 metais laukų tręšimui panaudota 8306 t. nuotekų valymo dumblo, tam reikėjo 695 ha žemės ūkio naudmenų.

Duomenų apie dirvožemio ar grunto taršą neturime.

Atliekų tvarkymas

AB "Rokiškio sūris" veikloje 2017 metais susidarė 9163 tonos atliekų. Tame tarpe 27,3 t pavojingos atliekos. Antrinių žaliavų tvarkytojams perduota 79,9 t pakuotės atliekų. Didžioji dalis susidariusių atliekų yra nuotekų valymo dumblas 8531 tonos. Esame registruoti valstybiniame atliekų tvarkytojų registre nuotekų valymo dumblui tvarkyti. Nuotekų valymo dumblas panaudotas žemdirbystės laukų tręšimui. Kitos susidarę atliekos perduodamos teisę turintiems tvarkyti atliekas tvarkytojams pagal sutartis. Vedami nustatyti atliekų apskaitos žurnalai, teikiamos ataskaitos.

Cheminių medžiagų naudojimas

Pieno perdirbimo procesuose sanitarijos ir maisto saugos tikslais yra naudojamos plovimo ir dezinfekavimo medžiagos. Naudojantis technikos pažanga daugelyje procesų įrengtos automatinės plovimo stotys (CIP). Stengiamasi naudoti mažiau pavojingas ar net nepavojingas chemines medžiagos ar mišiniai. Technologiniams procesams naudojamos tik leistinos cheminės medžiagos, vykdoma griežta apskaita ir kontrolė. Visos naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai turi atnaujintus saugos duomenų lapus.

Gamtos išteklių ir žaliavų naudojimas

AB "Rokiškio sūris" išgauna požeminį vandenį ir sunaudoja gamybinėms reikmėms. Vandenvietė yra registruota, vandens ištekliai aprobuoti, vykdoma naudojamų išteklių apskaita ir kontrolė, teikiamos ataskaitos nustatyta tvarka. 2017 metais išgauta 791,5 tūkst. m³ požeminio vandens. Vykdomas požeminio vandens monitoringas. Naudojamo požeminio vandens kiekis nesukelia rizikos vandenvietės vandeningajam sluoksniui, neigiamo poveikio palinkai ir taršos nenustatyta. Dalį reikalingo vandens perkame iš UAB "Rokiškio vandenys". Siekiant mažinti išteklių naudojimą 80 tūkst.m3 vandens sutaupėme naudodami išvalytą vandenį. Plečiama vandens kondensato surinkimo sistema.

Siekiant mažiau naudoti kuro ir išmesti teršalų į atmosfera palaipsniui atnaujinamas transporto parkas, atsisakoma senų automobilių. 2017 metais įsigytos 54 transporto priemonės, nurašytos ar parduotos 48 transporto priemonės. Siekiant taupyti kurą yra įvestos kuro normos transporto priemonėms ir vedama sunaudojimo apskaita, optimizuojami maršrutai.

Siekiant taupyti gamtos išteklius optimizuojamas produktų pakavimas, kad naudoti kuo mažiau pakuotės. Nuolatos ieškoma pakuotės taupymo būdų, bendradarbiaujant su klientais.

KORUPCIJOS PREVENCIJA

Nuo 2018 metų vasario mėnesio Bendrovėje dokumentuota Verslo etikos politika, atspindinti Bendrovės požiūrį į korupciją. Bendrovė netoleruoja bet kokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų ir savo veikloje vadovaujasi verslo praktikos atsakingumo, skaidrumo, sąžiningumo ir patikimumo principais.

Atsakingumas. Bendrovė atsakingai vykdo savo veiklą.

Skaidrumas. Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, noriai bendradarbiauja su institucijomis ir esant reikalui teikia reikalaujamą informaciją, nurodytą teisės aktuose.

Sąžiningumas. Bendrovėje dirbantys darbuotojai privalo sąžiningai ir skaidriai vykdyti savo funkcijas ir darbą atsižvelgdami į nešališkumo, įmonės interesų prioriteto, teisėtumo ir konfidencialumo principus.

Patikimumas. Bendrovė, siekdama savo partnerių, akcininkų, tiekėjų, klientų bei darbuotojų pasitikėjimo, netoleruoja jokių korupcijos formų.

Bendrovėje galioja direktoriaus patvirtinta Verslo etikos politika (toliau – Politika), kuria aiškiai ir viešai deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą ir korupciją. Šios politikos nuostatos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams, atstovams, tarpininkams, tiekėjams, subrangovams.

Siekdama įgyvendinti šią politiką, santykiuose su verslo partneriais tiekėjais, bei pirkėjais Bendrovė siekia įrodyti savo partnerystės patikimumą ir netoleruoja jokių korupcijos apraiškų, Bendrovės vadovybė viešai išreiškia tvirtą palaikymą kovai su korupcija. Draudžiamas kyšininkavimas ar kitokių piniginių išmokų siūlymas ar ėmimas

Apie bet kokius Politikos pažeidimus ar įtarimus padaryti pažeidimą perduodama vadovui pasiteirauti arba konfidencialiai perduodama šiais kanalais: svetainė: www.rokiskio.com; Tel Nr. 8458 55302.

Bendrovė įsipareigoja neatskleisti asmens pateikusio pranešimą, gautus parnešimus nagrinėja pagal įmonėje galiojančią tvarką.

Su korupcija susijusių incidentų nustatyta nebuvo.