AB „ROKIŠKIO SŪRIS”
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS,
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
2016 M. GRUODŽIO 31 D.

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 - 9

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

Pelno/(nuostolių) ataskaita	10
Bendrųjų pajamų ataskaita	11
Balansas	12
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita	13-14
Pinigų srautų ataskaita	15
Alškinamasis raštas	16 – 53
KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS	54 – 143

pwc

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB „Rokiškio sūris“ akcininkams

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo AB „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) ir jos dukterinių įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2016 m. gruodžio 31 d. atskirąją bei konsoliduotąją finansinę padėtį ir tuomet pasibaigusių metų jų atskiruosius bei konsoliduotuosius finansinius veiklos rezultatus ir atskiruosius bei konsoliduotuosius pinigų srautus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės atskirąsias bei konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

2016 m. gruodžio 31 d. atskirasis bei konsoliduotasis balansas;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji pelno (nuostolių) ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji bendrųjų pajamų ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
tuomet pasibaigusių metų atskiroji bei konsoliduotoji pinigų srautų ataskaitos; ir
atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis apibendrintus reikšmingus apskaitos principus.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksu (TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300, faks. +370 (5) 239 2301, el. p. [email protected], www.pwc.com/lt

UAB „PricewaterhouseCoopers“, Įmonės kodas 111473315, Įregistruota LR Įuridinių asmenų registra.

pwc

Mūsų audito metodika

Apžvalga

Reikšmingumas

Bendras reikšmingumo lygis Grupei yra 2,26 mln. Eur, t. y. 1 % Grupės visų konsoliduotųjų pardavimų.

Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 2,05 mln. Eur, t. y. 1 % Bendrovės visų pardavimų.

Grupės audito apimtis

Audito apimtį nustatėme remdamiesi Grupės įmonių rizika ir dydžiu bei atlikome trijų ataskaitas rengiančių ūkio subjektų pilnos apimties auditą. Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, o komponentams, kurių neapėmė aukščiau minėtos procedūros, atlikome atskiras analitines procedūras, siekdami patvirtinti savo išvadą, kad nėra jokių reikšmingų iškraipymų, galinčių turėti įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.

Pagrindiniai audito dalykai

Pajamų pripažinimas
Gautinų sumų vertinimas

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apakaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės ir Grupės struktūrą, apakaitos procesus ir kontroles, taip pat į pramonės sektorių, kuriame Bendrovė ir Grupė vykdo savo veiklą.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui, įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį atskirosioms ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

pwc

Bendras reikšmingumo lygis Grupei	2,26 mln. Eur (2015 m. – 2 mln. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei	2,05 mln. Eur (2015 m. – 1,74 mln. Eur)
Kaip mes ji nustatėme	1 % Grupės ir Bendrovės visų pardavimų
Taikyto reikšmingumo lygio išaiškinimas	Reikšmingus Grupės ir Bendrovės pelno svyravimus lemia pasaulinėse pieno rinkose vyraujančios tendencijos. Todėl kaip pagrindinį kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pardavimų pajamas, nes, mūsų nuomone, šis kriterijus suteikia mums nuoseklią, Grupės augimą atspindinčią informaciją kiekvienais metais. Pardavimų pajamos ir užimama rinkos dalis taip pat laikomi svarbiais veiklos rodikliais.

Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius 195 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas	Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką
Pajamų pripažinimas
Žr. finansinių ataskaitų 2.18 pastabą ir 5 pastabą „Informacija apie segmentus“	Pajamų pripažinimo auditą atlikome derindami kontrolių testų procedūras su pagrindinėmis testų procedūromis.
2016 m. Grupės ir Bendrovės pardavimų pajamos siekė atitinkamai 226,2 mln. Eur ir 205 mln. Eur ir jas daugiausia sudarė prekių pardavimo pajamos.	Ivertinome pagrindinių kontrolės procedūrų, susijusių su pajamų pripažinimu, sistemą ir testų pagalba patikrinome jos veiksmingumą. Ypatingą dėmesį skyrėme kontrolės procedūroms, susijusioms su sąskaitų faktūrų sutikrinimu su atitinkamais prekių transportavimo dokumentais bei su sutartomis kainomis, nurodytomis prekių pardavimo užsakymuose ar sutartyse. Nenustatėme jokių neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos mūsų audito metodologijai.
Bendrovė pripažįsta prekių pardavimo pajamas remdamasi išsiųstų prekių kiekiu ir sutartomis kainomis. Pajamos pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga su prekių nuosavybe susijusi rizika ir nauda, remiantis sutartomis „Incoterms“ sąlygomis. Pajamos pripažįstamos atėmus suteiktas nuolaidas. Nors dėl pajamų pripažinimo tenka priimti sprendimus tik ribota apimtimi, tačiau dėl sandorių dydžio ir kiekio tai yra audito sritis,	Peržiūrėjome pajamų pripažinimo apskaitos politiką, susijusią su visais reikšmingais pajamų srautais, ir įvertinome jos atitikti Tarptautinių

pwc

kuriai būtina skirti daug laiko ir išteklių ir todėl
ji laikoma pagrindiniu audito dalyku.

finansinės atskaitomybės standartų, priimtų taikyti Europos Sąjungoje, reikalavimams.

Atlikę toliau išvardytas pagrindines testų procedūras, jokių reikšmingų neatitikimų nenustatėme:

Atrinkome su klientais per metus sudarytus sandorius ir gavome patvirtinimą iš trečiųjų šalių dėl šių sandorių, o tais atvejais, kuomet patvirtinimai nebuvo gauti, sutikrinome sandorius su pasirašyta sutartimi arba prekių pardavimo užsakymu, prekių transportavimo dokumentais, sąskaitomis faktūromis ir vėliau iš klientų gautais apmokėjimais;
Atrinkome iki ir po metų pabaigos atliktus sandorius ir įvertinome, ar pajamos buvo pripažintos teisingame laikotarpyje, atsižvelgdami į reikšmingos rizikos ir naudos perdavimą pagal „Incoterms“ sąlygas ir prekių transportavimo dokumentus;
Peržiūrėjome mažmeninės prekybos tinklų suteiktų įvairių pardavimo paskatų, tokių kaip reklaminiai skelbimai prekybos centro laikraštyje, lentynos mokesčiai, klasifikavimą;
Atrinkome kreditines sąskaitas faktūras, nuolaidas bei prekių grąžinimus po metų pabaigos ir patikrinome juos, siekdami įsitikinti, ar jie buvo apskaičiuoti ir pripažinti tinkamame laikotarpyje;
Mūsų darbas taip pat apėmė atrinktų pajamų apskaitos įrašų testus, skirtus įvertinti didžiosios knygos sąskaitų korespondencijos tinkamumą.

Gautinų sumų vertinimas

Žr. finansinių ataskaitų 2.10 pastabą, 4 pastabą „Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai“ ir 21 pastabą „Prekybos ir kitos gautinos sumos“

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos siekė atitinkamai 41 mln. Eur ir 47 mln. Eur, neatėmus abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo.

Bendrovės vadovybė nustatė tam tikrus vertės sumažėjimo požymius ir pripažino 2,9 mln. Eur atidėjinį vertės sumažėjimui. Apskaičiuodama šią sumą, vadovybė atsižvelgė į tokius veiksnius kaip galima rizika, kad prekybos gautinos

Atlikome toliau nurodytas audito procedūras, siekdami testų pagalba patikrinti atidėjinio abejotinoms prekybos gautinoms sumoms pakankamumą:

Peržiūrėjome 2016 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinų sumų senėjimo analizę ir patikrinome jos patikimumą remdamiesi atrinktomis sąskaitomis faktūromis;
Daugiau nei 180 dienų vėluojamų apmokėti sumų atžvilgiu gavome ir peržiūrėjome apmokėjimus, gautus pasibaigus metams. Taip pat teiravomės, ar gautos su šiomis gautinomis

pwc

sumos nebus atgautos laiku arba nebus atgauta visa jų suma. Tokiam apskaitiniam įvertinimui būtina priimti svarbius sprendimus, todėl tai vertiname kaip sritį, kuriai turi būti skiriamas didesnis dėmesys audito metu.

sumomis susijusios užtikrinimo priemonės ir ar sumokėtas draudimas;

Retrospektyviai peržiūrėjome praėjusiu laikotarpį apskaitinius įvertinimus, susijusius su abejotinomis gautinomis sumomis, lygindami juos su 2016 finansinių metų rezultatais. Nustatėme, kad vadovybė, atlikdama šiuos apskaitinius įvertinimus, taiko konservatyvųjį metodą;
Peržiūrėjome Kredito komiteto protokolus, kuriuose pateikiami galimo vertės sumažėjimo požymių reguliarios analizės rezultatai.

Remdamiesi atliktų testų rezultatais nustatėme, kad atidėjinys abejotinoms prekybos gautinoms sumoms yra pakankamas.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į pramonės sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.

Taigi, remdamiesi dydžio ir rizikos požymiais, atlikome šių Grupės įmonių finansinės informacijos pilnos apimties auditą: UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, AB „Rokiškio suris“ (patronuojančioji įmonė). Grupės lygmeniu konsolidavimo procesui atlikome testus, o komponentams, kurių neapėmė šios testų procedūros, atlikome atskiras analitines procedūras, siekdami patvirtinti savo išvadą, kad nėra jokių reikšmingų iškraipymų, galinčių turėti įtakos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.

Kita informacija

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados dėl tokios kitos informacijos.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių, ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų. Jeigu, remdamiesi savo atliktu darbu, padarome išvadą, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų iškraipymų, privalome apie tokį faktą informuoti. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, bei už tokią vidaus

pwc

kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovė ir Grupę ar nutraukti jų veiklą, arba yra priversta tą padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių atskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir vadovavomės profesinio skepticismo principu. Taip pat:

nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
išsiaiškinome su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą.
įvertinome taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir susijusių atskleidimų pagrįstumą.
padarėme išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos.
įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
surinkome pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informacija ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę.

pwc

Mes, be kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinome, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui, ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais audito dalykais. Šiuos dalykus aprašėme savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, atestuotas auditorius yra Vytenis Lazauskas.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Vilnius, Lietuvos Respublika
2017 m. balandžio 6 d.

Vytenis Lazauskas
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000536

AB „ROKIŠKIO SÛRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
Patvirtinta
2017.04.28
PROTOKOLAS Nr. 1

(Visos sumos lentelése yra tūkat. EUR, jel nenurodyta kitaip)

Pelno/(nuostollų) ataskaita

Grupė			Bendrovė
2016 m.	2015 m.		Pastabos	2016 m.	2015 m.
226 196	196 504	Pardavimai	5	205 058	172 575
(191 509)	(171 954)	Pardavimų savikaina		(180 199)	(159 128)
34 687	24 550	Bendraais pelnas		24 859	13 447
(15 714)	(13 838)	Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos	6	(13 311)	(11 191)
(7 973)	(7 357)	Bendrosios ir administracinės sąnaudos	7	(5 010)	(5 746)
2 306	3 211	Kitos veiklos pajamos	8	8 936	9 228
(1 881)	(2 250)	Kitos veiklos sąnaudos	9	(1 880)	(2 282)
298	(49)	Kiti veiklos (nuostollai)/peinas	10	(176)	(48)
11 723	4 267	Veiklos peinas/(nuostollai)		13 418	3 406
(116)	(201)	Finansinės veiklos sąnaudos	12	(75)	(124)
11 607	4 066	Peinas/(nuostollai) prieš apmokestinimą		13 343	3 284
(1 156)	(171)	Pelno mokestis	13	(792)	595
10 451	3 895	Grynsais peinas/(nuostollai)		12 551	3 879

Grynsais peinas/(nuostollai) už metus priakirtinas:

10 451	3 895	Bendrovės savininkams
-	-	Nekontrolluojančiai daliai
10 451	3 895
0,32	0,11	Vienai akoljai tenkantis paprastasis ir sumažintas peinas/(nuostollai) (EUR už vieną akolją)
---	---	---

Tollau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.

Šias finansines ataskaitas patvirtino Valdyba ir 2017 m. balandžio 6 d. Valdybos vardu ją pasirašė Direktorius ir Finansų direktorius.

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavaliauskas
Finansų direktorius

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
Patvirtinta
2017.04.28
PROTOKOLAS Nr. 1
(Visos sumos lentelėse yra tūkat. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrųjų pajamų ataskaita

Grupė			Bendrovė
2016 m.	2015 m.		Pestabos	2016 m.
10 451	3 895	Grynasis peinas / (nuostolis)		12 551
		Kitos bendrosios pajamos		3 879
-	18 452	Iigalalkio materialiojo turto perkainojimas		-
-	(2 768)	Atidėtasis peino mokestis dėl perkainojimo		-
-	15 654	Kitos bendrosios pajamos už metus		-
10 451	19 579	Bendrosios pajamos / (nuostollai) už metus		12 551
		Bendrosios pajamos / (nuostollai) už metus priekirtinos:
10 451	19 579	Bendrovės savininkams		-
		Nekontrolluojančiai daliai		-
10 451	19 579			-

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavaliauskas
Finansų direktorius

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskirtama šių metinių finansinių ataskaitų dalia.

AB „ROKIŠKIO SÛRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
Patvirtinta
2017 04 28
PROTOKOLAS Nr. 1
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jel nenurodyta kitaip)

Balansas

Grupė		Pastabos	Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016 m.	2015 m.		2016 m.	2015 m.
TURTAS
ligalaikis turtas
54 172	51 607	ligalaikis materialusis turtas	15	34 701
2	10	Nematerialusis turtas	16	2
159	159	Investiojos į dukterinas	17	5 054
1 134	1 745	Atiųdėtojo peino mokesčio turtas	18	1 045
1 997	10	Išankstiniai apmokėjimai už ligalaikį turtą	21	910
3 159	2 793	Sutelktos paskolos	19	2 929
60 623	56 324			44 641
Trumpalaikis turtas
34 190	54 614	Atsargos	20	31 897
4 233	6 445	Sutelktos paskolos	19	4 317
39 853	33 522	Prekybos ir kitos gautinos sumos	21	45 043
1 147	2 276	Iš anksto sumokėtas peino mokestis		321
2 366	1 427	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22	1 074
81 789	98 283			82 652
142 412	154 607	Turto iš viso		127 293
AKCININKŲ NUOSAVYBĖ
Priskirtina Bendrovės savininkams
10 402	10 402	Akcinis kapitalas	23	10 402
12 011	12 011	Akcijų priedai		12 011
11 668	11 668	Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti	25	11 668
(5 102)	(3 426)	Nuosavos akcijos	24	(5 102)
22 957	25 776	Kiti rezervai	25	16 318
70 130	59 202	Nepaskirstytas peinas		64 584
122 066	115 633	Akcininkų nuosavybės iš viso		109 881
ĮSIPAREIGOJIMAI
ligalaikiai įsipareigojimai
3 581	4 078	Atiųdėtais peino mokesčio įsipareigojimas	18	2 500
397	553	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	157
3 978	4 631			2 657
Trumpalaikiai įsipareigojimai
-	1 019	Peino mokesčio įsipareigojimas
1 862	14 978	Finansinės skolos	26	1 862
245	226	Ateinančio laikotarpio pajamos	27	162
14 281	18 120	Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	28	12 731
16 368	34 343			14 755
20 346	38 974	Įsipareigojimų iš viso		17 412
142 412	154 607	Nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso		127 293

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavallauskas
Finansų direktorius

Tollau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriamą šių metinių finansinių ataskaitų dalis.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
Patvirtinta
2017.04.28
PROTOKOLAS Nr. 1
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

| | Pa
sta
bo
s | Akoini
s
kapita-
ies | Akoijų
priedai | Rezervas
nuosavo
ma
akcijoms
jeigyti | Nuosavos
akcijos | Kiti
rezervai | Nepas-
kirstytas
peinas | Iš viso |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Likutis 2015 m. sausio 1 d. | | 10 388 | 12 011 | 11 668 | (1 120) | 9 827 | 45 614 | 88 088 |
| Bendrosios pajamos | | | | | | | | |
| Grynasis peinas/ (nuostoliai) | | - | - | - | - | - | 3 879 | 3 879 |
| Kitos bendrosios pajamos | | | | | | 11 673 | | 11 673 |
| Pervedimai į nepaskirstytą peiną (perkeltas 25
perkainuoto turto nusidėvėjimas ir
perkainuoto turto pardavimai, atėmus
atidėtaji peino mokestį) | | - | - | - | - | (2 585) | 2 585 | - |
| Bendrųjų pajamų per 2015 m. iš viso | | - | - | - | - | 9 088 | 6 464 | 18 582 |
| Sandorial su savininkais | | | | | | | | |
| Nuosavų akcijų įsigijimas | | - | - | - | (2 306) | - | - | (2 306) |
| Akcinio kapitalo padidėjimas dėl euro
įvedimo | | 14 | - | - | - | - | - | 14 |
| Sandorial su savininkais per 2015 m. iš viso | | 14 | - | - | (2 306) | - | - | (2 292) |
| Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. | | 10 402 | 12 011 | 11 668 | (3 426) | 16 615 | 52 078 | 101 348 |
| Bendrosios pajamos | | | | | | | | |
| Grynasis peinas/ (nuostoliai) | | - | - | - | - | - | 12 551 | 12 551 |
| Pervedimai į nepaskirstytą peiną (perkeltas 25
perkainuoto turto nusidėvėjimas ir
perkainuoto turto pardavimai, atėmus
atidėtaji peino mokestį) | | - | - | - | - | (2 297) | 2 297 | - |
| Bendrųjų pajamų per 2016 m. iš viso | | - | - | - | - | (2 297) | 14 848 | 12 551 |
| Sandorial su savininkais | | | | | | | | |
| Nuosavų akcijų įsigijimas | | - | - | - | (1 676) | - | - | (1 676) |
| Dividendai už 2015 metus | 25 | - | - | - | - | - | (2 342) | (2 342) |
| Sandorial su savininkais per 2016 m. iš viso | | - | - | - | (1 676) | - | (2 342) | (4 018) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | | 10 402 | 12 011 | 11 668 | (5 102) | 16 318 | 64 584 | 106 581 |

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavaliauskas
Finansų direktorius

Tollau pateliktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų daijs.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
Patvirtinta
2017 04 28
PROTOKOLAS Nr. 1
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitalp)

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

| | Past
a-
bos | Priakirtinas Bendrovės savininkams | | | | | | |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| | | Akcinis
kapitaias | Akcių
priedai | Rezervas
nuosavo
ma akcių
jsigyti | Nuosavos
akcių | Kiti rezervai | Nepas-kirstytas
peinas | Iš viso |
| Likutis 2016 m. sausio 1 d. | | 10 388 | 12 011 | 11 668 | (1 120) | 12 795 | 52 606 | 98 347 |
| Bendrosios pajamos | | | | | | | | |
| Grynasis peinas/ (nuostollai) | | - | - | - | - | - | 3 895 | 3 895 |
| Kitos bendrosios pajamos | | | | | | 15 683 | - | 15 683 |
| Pervedimai į nepaakirstytą peiną (perkeitas perkalnuoto turto nusidėvėjimas ir perkalnuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį peino mokestį) | 25 | - | - | - | - | (2 702) | 2 702 | - |
| Bendrųjų pajamų per 2016 m. iš viso | | - | - | - | - | 12 981 | 6 597 | 19 578 |
| Sandorial su savininkais | | | | | | | | |
| Nuosavų akcių įsigijimas | | - | - | - | (2 306) | - | - | (2 306) |
| Akcinio kapitalo padidėjimas dėl euro įvedimo | | 14 | - | - | - | - | - | 14 |
| Sandorial su savininkais per 2016 m. iš viso | | 14 | - | - | (2 306) | - | - | (2 292) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | | 10 402 | 12 011 | 11 668 | (3 426) | 28 776 | 59 202 | 115 633 |
| Bendrosios pajamos | | | | | | | | |
| Grynasis peinas/ (nuostollai) | | - | - | - | - | - | 10 451 | 10 451 |
| Pervedimai į nepaakirstytą peiną (perkeitas perkalnuoto turto nusidėvėjimas ir perkalnuoto turto pardavimai, atėmus atidėtąjį peino mokestį) | 25 | - | - | - | - | (2 819) | 2 819 | - |
| Bendrųjų pajamų per 2016 m. iš viso | | - | - | - | - | (2 819) | 13 270 | 19 461 |
| Sandorial su savininkais | | | | | | | | |
| Nuosavų akcių įsigijimas | | - | - | - | (1 676) | - | - | (1 676) |
| Dividendai už 2015 metus | 25 | - | - | - | - | - | (2 342) | (2 342) |
| Sandorial su savininkais per 2016 m. iš viso | | - | - | - | (1 676) | - | (2 342) | (4 018) |
| Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. | | 10 402 | 12 011 | 11 668 | (5 102) | 22 957 | 70 130 | 122 088 |

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavaliauskas
Finansų direktorius

Tollau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatakiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaita

Grupė		Bendrovė
Gruodžio 31 d.
pasibalgę metal		Gruodžio 31 d.
pasibalgę metal
2016 m.	2015 m.	Pastabos	2016 m.	2015 m.
		Įprastinė veikla
30 810	(2 255)	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	32	15 891
(116)	(124)	Sumokėtos palūkanos	(75)	(124)
(1 960)	(987)	Sumokėtas peino mokestis

28 734	(3 366)	Gryniaji pinigų srautai (panaudoti įprastinėje veikloje) / Iš įprastinės veiklos		15 816
				(13 148)
		Investicinė veikla
(10 742)	(1 880)	Iigalaiklo materialiojo turto pirkimai	15	(6 243)
(1 997)	-	Išankstiniai mokėjimai už ligalaikį turtą	(910)	-
	3	Investicijų pardavimas (atėmus perieistą pinigų likutį)	17
(472)	(435)	Ūkininkama ir darbuotojams suteiktos paskolos	(472)	2 951
-	(2 700)	Kitos suteiktos paskolos	-	(435)
99	46	Pajamos iš ligalaiklo materialiojo turto pardavimo	32	841
83	-	Gautos vyriausybės dotacijos ir subaldijos	27	83
1 986	9 125	Kitų paskolų susigrąžinimas	1 813	7 624
381	516	Gautos palūkanos	381	516
-	-	Gauti dividendai	33	6 498
		Gryniaji pinigų srautai iš investicinės veiklos/
(panaudoti investicinėje veikloje)		1 991
(10 662)	4 675			13 107
		Finansinė veikla
(2 341)	-	Išmokėti dividendai	25	(2 342)
-	-	Dukterinės įmonės įstatinio kapitalo mažinimas	17	-
(1 676)	(2 306)	Nuosavų akcijų supirkimas	24	(1 676)
78 895	140 371	Gautos paskolos	78 895	140 371
(92 011)	(141 273)	Paskolų grąžinimas	(92 011)	(141 273)
(17 133)	(3 208)	Gryniaji pinigų srautai iš finansinės veiklos /
(panaudoti finansinėje veikloje)	(17 134)	(623)
		Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis
(sumažėjimas) / padidėjimas		673
939	(1 899)			(664)
1 427	3 326	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	22	401
2 355	1 427	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	22	1 074

Antanas Trumpa
Direktorius

Antanas Kavaliauskas
Finansų direktorius

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių metinių finansinių ataskaitų dalis.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Rokiškio sūris“ (toliau – Bendrovė) yra listinguojama akcinė bendrovė, įsikūrusi Rokiškyje. Įmonės kodas 173057512, adresas: Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis, Lietuva.

AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

AB „Rokiškio sūris“ akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos „NASDAQ OMX Vilnius“ Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą (simbolis RSU1L).

Konsoliduotą Grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, du jos filialai ir keturios dukterinės įmonės (2015: du filialai, penkios dukterinės įmonės). Informacija apie grupės įmones ir filialus pateikiama žemiau:

| | Vykdantys veiklą
gruodžio 31 d. | | | | Grupės dalis (%)
gruodžio 31 d. | |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Filialai | 2016 m. | 2015 m. | | Dukterinės įmonės | 2016 m. | 2015 m. |
| Utenos pienas | Taip | Taip | | UAB „Rokiškio pienas“ | 100,00 | 100,00 |
| Ukmergės Pieninė | Taip | Taip | | UAB „Rokiškio pieno gamyba“ | 100,00 | 100,00 |
| | | | | KB „Žalmargė“ | - | 100,00 |
| | | | | SIA „Jekabpils piena kombinats“ | 100,00 | 100,00 |
| | | | | SIA Kaunata * | 60,00 | 60,00 |

Ši dukterinė įmonė nebuvo konsoliduojama Grupės ataskaitoje dėl jos nereikšmingumo (žr. žemiau).

SIA „Kaunata“ registracijos Nr. (įmonės kodas) 240300369, PVM kodas- LV42403003695, adresas: S. Rogs, Kaunatas pag. Rezekne novads

2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų veiklos rezultatai (neaudituoti):

Viso turto: 311 808 EUR;

Ilgalaikis materialusis turtas: 42 900 EUR

Veiklos rezultatas: (1 684) EUR.

Vykdoma dukterinės įmonės veikla: pieno priėmimas ir realizavimas. Įmonė yra pagrindinė bendrovės SIA „Jekabpils piena kombinats“ (AB „Rokiškio Sūris“ dukterinė įmonė) žaliavinio pieno tiekėja.

SIA „Kaunata“ buvo apskaityta savikainos būdu.

2016 m. gruodžio 29 d. Bendrovė pardavė 100,00% (3 pajai) pieno supirkimo įmonės KB „Žalmargė“. Visos aukščiau nurodytos dukterinės įmonės ir filialai yra įregistruoti Lietuvoje, išskyrus SIA „Jekabpils piena kombinats“ ir SIA „Kaunata“, kurios yra įregistruotos Latvijoje.

Pagrindinė Grupės ir Bendrovės veikla yra fermentinių sūrių ir kitų pieno produktų gamyba.

Per 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1 018 (2015 m. – 1 064 darbuotojai). Per 2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1 577 (2015 m. – 1 643 darbuotojai).

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2. Apskaitos principai

2.1 Rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus skirtą parduoti finansinį turtą, kuris įvertintas tikrąja verte ir ilgalaikį materialųjų turtą, kuris įvertintas perkainota verte.

Žemiau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie principai nuosekliai taikomi visiems pateiktiems metų laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, reikia remtis vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinės ataskaitos dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamoms ir sąnaudoms. Nors šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ar veiksmus, faktiniai rezultatai galiausiai gali skirtis nuo šių vertinimų (4 pastaba).

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

Pakeitimai bei standartai, kurie įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d., neturėjo įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

b) Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

9-asis TFAS „Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES).

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.
Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo Ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro Ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Iterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.
Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažjstamas pelnu ar nuostoliais.

Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ąjį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.
9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.
Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, patvirtintas taikyti ES). Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažjstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažjstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažjstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

16-asis TFAS „Nuoma“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos). Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

„Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 7-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). 7-ojo TAS pataisomis reikalaujama atskleisti iš finansinės veiklos atsirandančių įsipareigojimų pokyčių suderinimą.

„Investicinio turto perkėlimas“ – 40-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintos Europos Sąjungos). Pataisomis patikslinama, kad perkėlimas į investicinį turtą arba iš jo gali būti atliekamas tik tada, kai pasikeičia turto naudojimo paskirtis. Šis pasikeitimas turi būti pagrįstas įrodymais: ketinimo pasikeitimas, pats savaime, nėra pakankamas įrodymas perkėlimui pagrįsti.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos naujieji aktualūs standartai ir patobulinimai turės jos finansinėms ataskaitoms.

Kiti TFAS standartai, jų keitimai ir patobulinimai, TFAAK išaiškinimai, kurie dar neįsigaliojo, Grupė ir Bendrovės vertinimu neturės reikšmingos įtakos arba nėra aktualūs.

2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė gali kontroliuoti jų finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja vertę arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančią nekontroliuojančią daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai pelno/(nuostolių) ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja vertę, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

2.3 Atskiros finansinės ataskaitos

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Dukterinės įmonės atskirose finansinėse ataskaitose apskaitomos naudojant savikainos metodą t.y. savikaina sumažinta vertės sumažėjimo nuostolio suma. Paskirstymai iš investicijų objekto sukaupto pelno pripažįstami pajamomis. Jei tokie paskirstymai viršija pelną, susidariusį po įsigijimo dienos, investicijos testuojamos dėl nuvertėjimo.

2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas

(a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Bendrovės ir kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šios finansinės ataskaitos pateiktos eurais (EUR), kuri yra Bendrovės (ir kiekvienos Grupės įmonės) funkcinė ir pateikimo valiuta.

(b) Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, išreikštus užsienio valiutomis, pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno/nuostolių ataskaitoje.

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale (kiti rezervai). Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas anksčiau pripažintas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno/(nuostolių) ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį.

Vėliau patiriamos išlaidos pridedamos prie turto apskaitinės vertės arba pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad ateityje Bendrovė ar Grupė iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Visos kitos remonto ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje per tą finansinį laikotarpį, kuomet jos buvo patirtos.

Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto įsigijimo vertę iki likvidacinės vertės per Grupėje nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpiai pateikti lentelėje žemiau:

Pastatai	7-75 metų
Mašinos ir įrengimai	2-25 metų
Transporto priemonės	2-10 metų
Įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas	2-25 metų

Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai peržiūrimi ir prireikus koreguojami kiekvieno balanso parengimo dieną.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupės tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui.

Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti kaip skirtumas tarp įplaukų ir perleisto ilgalaikio materialiojo turto apskaitinės vertės, įtraukiami apskaičiuojant veiklos pelną.

2.6 Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

Programinė įranga, iš kurios Bendrovė ar Grupė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitoma įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per naudingo tarnavimo laikotarpį nuo 1 iki 5 metų.

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

Sutartiniai santykiai su klientais, pripažįstami nematerialiuoju turtu po verslo įsigijimo, apskaitomi naudojant savikainos metodą, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimą. Sutartiniai santykiai su klientais amortizuojami proporcingai per įvertintą 2 metų laikotarpį.

2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai liudija, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgautina. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupės, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

2.8 Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

Grupė klasifikuoja savo finansinį turtą į paskolas ir gautinas sumas. Klasifikavimas priklauso nuo įsigyto finansinio turto paskirties. Vadovybė nustato finansinio turto klasifikaciją jo pirmojo apskaitymo metu, o vėliau peržiūri klasifikaciją kiekvienos ataskaitos parengimo dieną.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, išskyrus tuos atvejus, kuomet jų terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių nuo balanso parengimo dienos. Pastaruoju atveju jos priskiriamos prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apskaitomos balanso prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje.

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

Finansinis turtas, skirtas parduoti, yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti, pradžioje apskaitomas tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip skirtos pardavimui yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas pripažintas nuosavybėje yra pripažįstamas bendrųjų

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią balanso sudarymo datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių instrumentų kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Kiekvieno laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi. Parduoti skirtų nuosavybės vertybinių popierių atveju žymus ar užsitęsęs vertybinių popierių tikrosios vertės sumažėjimas žemiau jų savikainos yra laikomas vertybinių popierių vertės sumažėjimo požymiu. Jeigu egzistuoja šis įrodymas parduoti skirtam finansiniam turtui, tuomet sukauptas nuostolis (lygus skirtumui tarp įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės, atėmus to finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolius, anksčiau pripažintus pelno (nuostolio) straipsnyje) yra perkeliamas iš nuosavybės į pelno/(nuostolių) ataskaitą.

2.9 Atsargos

Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina apskaičiuojama vadovaujantis FIFO metodu. Pagamintos ir nebaigtos produkcijos savikainą sudaro žaliavos, tiesioginės darbo ir kitos tiesioginės sąnaudos bei susijusios netiesioginės gamybos sąnaudos, tačiau ji neapima skolinimosi išlaidų. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus produkcijos užbaigimo ir pardavimo sąnaudas.

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

Suteiktos paskolos ir gautinos sumos pradžioje yra apskaitomos tikrąja verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, sumažinta vertės sumažėjimo suma. Gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatomas tuomet, kai yra objektyvių įrodymų, jog Grupė nesugebės atgauti visų šių sumų per iš anksto nustatytus terminus. Vertės sumažėjimo suma yra skirtumas tarp apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų, diskontuotų taikant apskaičiuotų palūkanų normą, dabartinės vertės. Vertės sumažėjimo suma pripažįstama pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais jos nustatomos kaip neatgautinos.

2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai apskaitomi nominalia verte. Pinigų srautų ataskaitos sudarymo tikslams pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankuose ir kasoje bei banko sąskaitos kreditas (angl. overdraft). Banko sąskaitos kreditas (overdraft) balanse apskaitomas trumpalaikių įsipareigojimų finansinių skolų straipsnyje.

2.12 Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

Paprastosios vardinės akcijos apskaitomos jų nominalia verte. Už parduotas akcijas gauta suma, viršijanti jų nominalią vertę, apskaitoma kaip akcijų priedai. Papildomos išlaidos, tiesiogiai priskiriamos naujų akcijų emisijai, apskaitomos kaip akcijų priedų sumažėjimas.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Nuosavos akcijos

Kai Bendrovė ar jos dukterinės įmonės įsigyja Bendrovės akcijų, už jas sumokėta suma, įskaitant visas priskiriamas papildomas išorines sąnaudas, atimama iš akcininkų nuosavybės kaip nuosavos akcijos, kol jos nėra parduodamos, naujai išleidžiamos ar anuliuojamos. Parduodant, išleidžiant ar anuliuojant nuosavas akcijas, joks pelnas ar nuostoliai nepripažįstami pelno/(nuostolių) ataskaitoje. Kai tokios akcijos vėliau parduodamos arba naujai išleidžiamos, gaunamos lėšos apskaitomos konsoliduotose finansinėse ataskaitose kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.

2.13 Rezervai

(a) Kiti rezervai

Kiti rezervai formuojami remiantis metinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl paskirstytino pelno paskirstymo. Šis rezervas gali būti naudojamas tik metinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintiems tikslams.

Įstatymo numatytas rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus. Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kasmetinis pervedimas į įstatymo numatytą rezervą sudaro 5 proc. grynojo rezultato ir yra privalomas tol, kol šis rezervas pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Įstatymo numatytas rezervas negali būti skirtas dividendų mokėjimui, tačiau gali būti panaudotas būsimiems nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas yra įtrauktas į kitus rezervus.

(b) Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Šis rezervas apskaitomas tol, kol Grupė dalyvauja nuosavų akcijų įsigijimo ar pardavimo sandoriuose. Šis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jis negali būti mažesnis už įsigytų nuosavų akcijų įsigijimo verčių sumą.

2.14 Paskolos

Paskolos pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio sąnaudas. Vėliau gautos paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno/(nuostolių) ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po balanso parengimo dienos.

2.15 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis mokesčių įstatymais, priimtais arba iš esmės priimtais balanso parengimo dieną tose šalyse, kuriose veikia ir pajamas uždirba Bendrovė ir jos dukterinės įmonės. Vadovybė reguliariai peržiūri į mokesčių deklaracijas įtraukiamas pozicijas, atsižvelgdama į taikomo mokestinio teisės akto aiškinimus, ir, jei būtina, suformuoja atidėjinius sumoms, kurias tikėtina, kad reikės sumokėti mokesčių inspekcijai.

Pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas taikant įsipareigojimų metodą laikinesiems skirtumams, susidarantiems tarp turto ir įsipareigojimų mokesčių bazės ir jų apskaitinės vertės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtasis pelno mokestis nepripažįstamas, jeigu jis susidaro dėl kitų nei verslo sujungimo būdu atsiradusio turto ar įsipareigojimų pirminio pripažinimo, kuris sandorio metu neturėjo jokios įtakos nei apskaitiniam, nei apmokestinamam pelnui ar nuostoliui. Atidėtasis pelno mokestis apskaičiuojamas taikant balanso parengimo dienai patvirtintus arba iš esmės patvirtintus mokesčių tarifus (ir įstatymus), kuriuos numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba įvykdomas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks laikinesiems skirtumams panaudoti.

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas laikinesiems skirtumams, susidariusiems dėl investicijų į dukterines įmones, išskyrus tuos atvejus, kuomet laikinojo skirtumo išnykimo laiką kontroliuoja Grupė ir tikėtina, kad laikinais skirtumas nebus panaikintas artimiausiu metu.

2.16 Lizingas ir nuoma – kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

Ilgalaikio materialiojo turto nuoma, kuomet Grupei perduodama iš esmės visa su turto nuosavybę susijusi rizika ir nauda vadinama finansine nuoma (lizingu). Finansinė nuoma pradžioje kapitalizuojama mažesne iš dviejų verčių: lizingo būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte arba įvertinta minimalių lizingo įmokų dabartine verte. Nuomos mokestis paskirstomas tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą likusiam lizingo įsipareigojimų balansui. Atitinkamai, nuomos mokesčiai, atėmus būsimas finansavimo sąnaudas, yra apskaitomi ilgalaikių mokėtinų sumų straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kuomet mokėjimai turi būti atlikti per 12 mėnesių ir tokiu atveju jie apskaitomi trumpalaikiuose įsipareigojimuose. Finansinės nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas yra nudėvimas per jo naudingą tarnavimo laikotarpį arba lizingo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis.

(b) Nuoma

Nuoma, kai nuomotojui lieka reikšminga rizikos dalis ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma nuoma. Nuomos įmokos (atėmus bet kurias nuomotojo suteiktas nuolaidas) pripažįstamos sąnaudomis pelno/(nuostolių) ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį.

2.17 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisės aktų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Išeitinės išmokos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki įprasto išėjimo į pensiją amžiaus arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių nuo balanso datos, jos turi būti diskontuojamos iki dabartinės vertės.

(c) Premijų planai

Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir sąnaudas premijoms ir dalyvavimui pelne, kuomet ji yra įsipareigojusi pagal sutartį arba praeityje taikoma praktika yra sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

2.18 Pajamų pripažinimas

Pardavimo pajamas sudaro atlygio, gauto ar gautino už parduotas prekes ir paslaugas Grupei vykdant įprastinę veiklą, tikroji vertė. Pajamos apskaitomos atėmus pridėtinės vertės mokestį, sugrąžintas prekes ir kainų nuolaidas bei eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pajamos iš prekių pardavimo pripažįstamos tik tada, kai pirkėjui perduodama visa reikšminga rizika ir nuosavybės į prekes teisės teikiama nauda.

Transportavimo paslaugų teikimo pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuomet paslaugos buvo teikiamos.

Palūkanų pajamos pripažįstamos proporcingai, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kuomet sumažėja gautinos sumos vertė, Grupė sumažina jos apskaitinę vertę iki atsiperkamosios vertės, kurią sudaro įvertinti būsimi pinigų srautai, diskontuoti priemonės pirmine apskaičiuotų palūkanų norma, ir toliau prideda diskontą kaip palūkanų pajamas. Palūkanų pajamos už sumažėjusios vertės paskolas pripažįstamos taikant pirminę apskaičiuotų palūkanų normą.

2.19 Dividendų paskirstymas

Bendrovės akcininkams paskirstomi dividendai finansinėse ataskaitose pripažįstami įsipareigojimu tuo laikotarpiu, kuomet jie patvirtinami Bendrovės akcininkų.

2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas

Vienai akcijai tenkantis paprastasis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinio vidurkio, neįskaitant paprastųjų vardinių akcijų, kurias nusipirko Bendrovė ir Grupė, kurios laikomos kaip nuosavos akcijos.

2.21 Informacija apie segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimantai asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpiensis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

Vyriausybės dotacijos ir subsidijos yra apskaitomos tikrąja verte tuomet, kai yra pakankamai įrodymų, jog subsidija bus gauta, Grupė ir Bendrovė atitiks visas jai keliamas sąlygas.

Vyriausybės dotacijos, gautos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui finansuoti, apskaitomos balanso ilgalaikių ateinančių laikotarpių pajamų straipsnyje. Jos pripažįstamos pajamomis pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

2.23 Atidėjiniai

Atidėjiniai restruktūrizavimo išlaidoms ir teismo ieškiniams pripažįstami tuomet, kai: Grupė ir Bendrovė turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl įvykių praeityje; daugiau tikėtina nei netikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti teks panaudoti išteklius; įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai nepripažįstami būsimiems veiklos nuostoliams.

Atidėjiniai įvertinami dabartine verte sąnaudų, kurių tikėtina, kad prireiks įsipareigojimui įvykdyti, naudojant ikimokestinį tarifą, kuris atspindi pinigų laiko vertės ir konkrečiam įsipareigojimui būdingų rizikų dabartinius rinkos vertinimus. Atidėjinio padidėjimas per laikotarpį pripažįstamas palūkanų sąnaudomis.

2.24 Prekybos mokėtinos sumos

Prekybos mokėtinos sumos pradžioje pripažįstamos tikrąją verte, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

3. Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

Vykdydama veiklą, Bendrovė ir Grupė susiduria su įvairiomis finansinėmis rizikomis. Grupės bendra rizikos valdymo programa pagrindinį dėmesį skiria finansinių rinkų nenuspėjamumui ir siekia sumažinti galimą neigiamą poveikį Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

Rizikos valdymą vykdo Bendrovės vadovybė. Rašytiniai bendros rizikos valdymo principai nėra parengti.

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

Bendrovė ir Grupė veiklą vykdo tarptautiniu mastu, tačiau jai iškilusi valiutų kursų svyravimo rizika palaikoma minimaliame lygyje, kadangi jos pardavimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiausia vykdomi eurais.

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

Grupei bei Bendrovei palūkanų normos rizika iškyla dėl palūkanas uždirbančių paskolų ir dėl gautų paskolų. Dėl gautų paskolų su kintama palūkanų norma Grupė susiduria su pinigų srautų palūkanų normos rizika. Dėl išduotų paskolų su fiksuota palūkanų norma Grupė susiduria su tikrosios vertės palūkanų normos rizika. 2016 ir 2015 metais Grupės suteiktos paskolos su fiksuota palūkanų norma buvo denominuotos eurais. 2016 ir 2015 metais Grupės gautos paskolos su kintama palūkanų norma buvo denominuotos eurais.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės grynasis palūkanų normai jautrus turtas sudarė atitinkamai 1 895 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės grynieji palūkanų normai jautrūs įsipareigojimai – 13 458 tūkst. EUR). Palūkanų normai išaugus / sumažėjus 0,5 procentinio punkto (2015: 0,5 procentinio punkto) Bendrovės ir Grupės pelnas sumažėtų / padidėtų 9 tūkst. EUR (2015 m. – pelnas sumažėtų / padidėtų 67 tūkst. EUR).

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(b) Kredito rizika

Kredito rizika kyla dėl pinigų bankuose, suteiktų paskolų bei iš pirkėjų gautinų sumų patiriamos kredito rizikos.

2016 m. gruodžio 31 d. visi Bendrovės ir Grupės grynųjų binigų likučiai buvo laikomi bankuose, kurių išoriniai kredito reitingai, nustatyti reitingo agentūros „Fitch Ratings“, yra nuo A+ iki BBB. (2015 m. gruodžio 31 d. – nuo A+ iki BBB).

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

Lentelėje pateikiami visi Bendrovės ir Grupės balansiniai straipsniai dėl kurių yra patiriama kredito rizika. Maksimali kredito rizikos pozicija neatsižvelgiant į užtikrinimo priemones ir kitas kredito rizikos mažinimo priemones gruodžio 31:

Grupė			Bendrovė
2016 m.	2015 m.		2016 m.	2015 m.
2 366	1 427	Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose	1 074	401
38 348	31 847	Prekybos gautinos sumos	44 122	28 242
7 392	9 238	Suteiktos paskolos	7 246	8 961
48 106	42 512		52 442	37 604

ii) Finansinio turto kredito kokybė

Grupė neklasifikuoja gautinų sumų ir kito kredito riziką turinčio finansinio turto pagal kredito kokybę. Kredito rizika yra valdoma didžiausiems prekybos klientams nustatant kredito limitus bei analizuojant pradelstas gautinas sumas bei paskolas. Kredito limitų taikymas ir pradelstų skolų analizė yra nuolat stebima Bendrovės ir Grupės vadovybės.

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai, jeigu tokie buvo vadovybės nustatyti bei gautinos sumos, prieš vertės sumažėjimą 2016 m. gruodžio 31 d.

Grupė			Bendrovė
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
5 500	4 563	Klientas A	5 500	4 563
4 500	3 004	Klientas B	4 500	3 004
2 600	2 598	Klientas C	2 600	2 598
2 500	2 193	Klientas D	2 500	2 193
2 000	1 520	Klientas E	2 000	1 520
4 345	5 770	Klientas F	-	-
2 028	1 491	Klientas G	-	-

Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi didžiausių prekybos klientų kredito limitai bei gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d.

Grupė			Bendrovė
Kredito limitas	Gautina suma		Kredito limitas	Gautina suma
3 800	3 719	Klientas A	3 800	3 719
2 700	2 509	Klientas B	2 700	2 509
2 100	2 006	Klientas C	2 100	2 006
1 900	1 848	Klientas D	1 900	1 848
4 345	3 694	Klientas E
2 028	1 167	Klientas F

Gautinos sumos iš kai kurių prekybos klientų viršijo Grupės vadovybės nustatytus kredito limitus, tačiau grupės vadovybės įvertinimu su šiais klientais nėra jokios reikšmingos kredito rizikos (klientų mokėjimai nėra pradelsti).

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Lentelėje pateikiama suteiktų paskolų koncentracija:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
4 088	4 982	Didesnės nei 580 tūkst. EUR suteiktos paskolos	4 952	6 000
1 233	2 032	Didesnės nei 290 tūkst. EUR, bet mažesnės nei 580 tūkst. EUR suteiktos paskolos	798	1 595
2 071	2 224	Mažesnės nei 290 tūkst. EUR suteiktos paskolos	1 496	1 366
7 392	9 238		7 246	8 961

Paskolos didesnės nei 580 tūkst. EUR yra suteiktos dviems įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.

(c) Likvidumo rizika

Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidžia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir finansavimą sutartomis kreditavimo priemonėmis.

Lentelėje pateikiama Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų analizė. Įsipareigojimai suskirstyti pagal terminus, atsižvelgiant į balanso dieną likusį laikotarpį iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Lentelėje pateiktos sumos apima sutartyje numatytus nediskontuotus pinigų srautus. Mokėtinos sumos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra 3 mėnesiai arba mažiau, atitinka jų balansines vertes, kadangi diskontavimo poveikis nėra reikšmingas.

Bendrovė

2016 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 mėnesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	9 230	-	-	-
	11 092	-	-	-
2015 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 mėnesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	10 849	4 129	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	11 677	-	-	-
	22 526	4 129	-	-

Grupė

2016 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 mėnesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	1 862	-	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	9 449	-	-	-
	11 311	-	-	-
2015 m. gruodžio 31 d.	Mažiau nei 3 mėnesiai	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų
Bankų ir kitos finansinės skolos	10 849	4 129	-	-
Prekybos mokėtinos sumos	13 601	-	-	-
	24 450	4 129	-	-

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

3.2 Kapitalo rizikos valdymas

Grupės ir Bendrovės kapitalo valdymo tikslai yra užtikrinti Grupės galimybes tęsti veiklą, siekiant uždirbti pelno savo akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims ir palaikyti optimalią kapitalo struktūrą mažinant kapitalo savikainą. Siekdamos palaikyti arba pakoreguoti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali pakoreguoti akcininkams išmokamų dividendų sumą, grąžinti kapitalą akcininkams, išleisti naujų akcijų arba parduoti turtą, kad sumažintų skolas.

Grupė ir Bendrovė kapitalą apibrėžia kaip akcininkų nuosavybę ir paskolas minus pinigus, pinigų ekvivalentus.

Bendrovės ir Grupės kapitalo struktūra gruodžio 31 d.:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
1 862	14 978	Gautos paskolos	1 862	14 978
(2 366)	(1 427)	Sumažinta: pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis	(1 074)	(401)
(504)	13 551	Grynoji skola	788	14 577
122 066	115 633	Akcininkų nuosavybė	109 881	101 347
121 562	129 184	Kapitalas iš viso	110 669	115 924

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. EUR (uždarosios akcinės bendrovės ne mažesnis kaip 2,5 tūkst. EUR), o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės, registruotos Lietuvoje, įvykdė šiuos reikalavimus.

3.3 Tikrosios vertės vertinimas

Balanse apskaitytos prekybos mokėtinos ir prekybos gautinos sumos turi būti apmokėtos per trumpesnį negu trijų mėnesių laikotarpį, todėl laikoma, kad jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę, atėmus vertės sumažėjimą. Bendrovės gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama ne rečiau kaip kas pusę metų, todėl laikoma jog jų tikroji vertė atitinka balansinę vertę. Bendrovės suteiktų paskolų tikroji vertė atskleista 19 pastaboje, o ilgalaikio turto tikroji vertė – 15 pastaboje.

Tikroji vertė apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Išskiriami trys tikrosios vertės hierarchijos lygiai.

Pirmam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis identiško turto kotiruojamomis (nekoreguotomis) kainomis, aktyviose rinkose.

Antram lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis kitais tiesiogiai arba netiesiogiai stebimais rodikliais.

Trečiam lygiui priskiriama ta turto vienetų tikroji vertė, kuri nustatyta remiantis nestebimais rodikliais.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui apskaičiuotas remiantis vadovybės atliktais sumų, kurios nebus susigrąžintos pagal pradžioje numatytus terminus, atgautinumo ir atgavimo laiko vertinimais. Šiam apskaičiavimui atlikti reikia priimti svarbius sprendimus. Sprendimai priimami atsižvelgiant į skolininko reikšmingas finansines problemas, tikimybę, kad skolininkas bankrutuos ar jam bus atlikta finansinė reorganizacija, taip pat į mokėjimų neįvykdymą ar uždelsimą. Dabartiniai Bendrovės ir Grupės vertinimai galėtų žymiai pasikeisti, pasikeitus situacijai rinkoje ir bendrai visoje ekonomikoje. Atgautinumo lygis taip pat labai priklauso nuo sėkmės ir veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant susigrąžinti gautinas sumas, kurių mokėjimas žymiai uždelstas.

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas

Bendrovė ir Grupė turi senus pastatus ir įrangą, kurių naudingo tarnavimo laikotarpiai įvertinti remiantis numatomais produkto gyvavimo ciklais. Tačiau ekonominiai naudingo tarnavimo laikotarpiai gali skirtis nuo dabartinių vertinimų dėl techninių naujovių ar konkurentų veiksmų.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus transporto priemones) tikrosios vertės vertinimą 2015 m. gruodžio 31 d. atliko nepriklausomi turto vertintojai UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“, kur vertinant nekilnojamo turto grupę naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

Bendrovės vadovybės nuomone, remiantis šiais metodais pakoreguotos ilgalaikio materialiojo turto vertės 2015 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. atitinka jų tikrąją vertę (15 pastaba).

Atsargų vertės sumažėjimas

Grupė ir Bendrovė atsargas apskaito viena iš mažesniųjų įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Grupė ir Bendrovė vertino, ar atsargų, apskaitytų įsigijimo savikaina vertė nėra mažesnė nei grynoji galimo realizavimo vertė, atsižvelgdama į istorinius duomenis bei faktinius atsargų pardavimus žemiau savikainos. Jei apskaitytas atsargų vertės sumažėjimas būtų 5 proc. didesnis/mažesnis, tai 2016 m. Grupės ir Bendrovės pelnas prieš mokesčius būtų atitinkamai 62 tūkst. EUR mažesnis/didesnis (2015 m. atitinkamai - 248 tūkst. EUR).

5. Informacija apie segmentus

Veiklos segmentai ir finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai

Grupės vadovybė išskyrė šiuos Grupės veiklos segmentus: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

Švieži pieno produktai
Sūris ir kiti pieno produktai

Kitą grupės veiklą pagrinde sudaro žaliavinio pieno surinkimas, šis segmentas nėra pakankamo dydžio, kad būtų atskleidžiamas atskirai. Sandoriai tarp segmentų vykdomi normaliomis prekybinės veiklos sąlygomis. Šviežio pieno produktų segmente yra 2 išoriniai klientai, kurių kiekvieno individualiai pajamos sudaro daugiau nei 10% visų segmento pajamų.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Žemiau pateikiama segmentų 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų informacija:

	Švieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
2016
Pardavimai	67 255	205 058	21 330	293 643
Pardavimai su kitais segmentais	(61)	(47 423)	(19 963)	(67 447)
Pardavimai – trečiosioms šalims	67 194	157 635	1 367	226 196
Segmento bendrasis pelnas	18 150	16 628	(91)	34 687
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3 344	4 231	207	7 782
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(364)	(792)	-	(1 156)
Iš viso turto	48 950	119 514	3 251	171 715
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai				(29 303)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	142 412
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	5 271	6 242	13	11 526
Iš viso įsipareigojimų	32 076	2 864	17 412	52 352
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	-	-	-	(32 007)
Iš viso įsipareigojimų, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	20 346
	Švieži pieno produktai	Sūris ir kiti pieno produktai	Kiti segmentai (neskirstoma)	Grupė
---	---	---	---	---
2015
Pardavimai	66 357	172 575	20 880	259 812
Pardavimai su kitais segmentais	(23)	(43 726)	(19 559)	(63 308)
Pardavimai – trečiosioms šalims	66 334	128 849	1 321	196 504
Segmento bendrasis pelnas	13 057	12 453	(960)	24 550
Nusidėvėjimas ir amortizacija	1 885	6 944	39	8 868
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	(766)	595	-	(171)
Iš viso turto	35 661	126 706	2 816	165 183
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	-	-	-	(10 576)
Iš viso turto, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	154 607
Ilgalaikio turto įsigijimas (išskyrus finansines priemones ir atidėtojo pelno mokesčio turtą)	828	1 042	9	1 879
Iš viso įsipareigojimų	16 376	33 138	2 734	52 248
Sandorių tarp grupės įmonių eliminavimai	-	-	-	(13 274)
Iš viso įsipareigojimų, atėmus sandorius tarp grupės įmonių	-	-	-	38 974

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Geografinė informacija

Visas Bendrovės turtas yra Lietuvoje. Bendrovės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investicijos
	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Lietuva	67 482	54 429	127 293	134 486	6 242	1 042
Europos Sąjungos šalys	97 572	85 997	-	-	-	-
Artimieji rytai	21 017	7 504	-	-	-	-
Šiaurės Amerika	10 305	12 708	-	-	-	-
Tolimieji rytai	5 063	6 041	-	-	-	-
Kitos šalys	3 619	5 896	-	-	-	-
	205 058	172 575	127 293	134 486	6 242	1 042

Grupės turtas pagal geografinius segmentus pateiktas žemiau. Grupės pardavimo pajamų analizė pagal rinkas pateikta žemiau:

	Pardavimo pajamos		Turto iš viso		Kapitalinės investicijos
	2016	2015	2016	2015	2016	2015
Lietuva	80 155	70 047	138 444	151 187	10 742	1 879
Europos Sąjungos šalys	106 037	94 308	3 968	3 420	-	-
Artimieji rytai	21 017	7 504	-	-	-	-
Šiaurės Amerika	10 305	12 708	-	-	-	-
Tolimieji rytai	5 063	6 041	-	-	-	-
Kitos šalys	3 619	5 896	-	-	-	-
	226 196	196 504	142 412	154 607	10 742	1 879

Pardavimai priskiriami pagal tai kurioje šalyje yra pirkėjas.

Bendrovės pajamų analizė pagal jų grupės:

	2016	2015
Prekių pardavimo pajamos	195 270	165 021
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	9 788	7 554
	205 058	172 575

Grupės pajamų analizė pagal jų grupės:

	2016	2015
Prekių pardavimo pajamos	224 542	195 579
Kitos pajamos (pieno transportavimas)	1 654	925
	226 196	196 504

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

6. Pardavimo ir rinkodaros sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
4 505	4 337	Transportavimo paslaugos	4 182	4 050
2 600	2 414	Darbo užmokesčio sąnaudos	1 447	1 295
2 075	1 364	Tarpininkavimo paslaugos	2 075	1 364
867	827	Produkto įvaizdžio kūrimo bei reklamos sąnaudos	174	77
794	785	Remontas ir eksploatacija	716	696
495	338	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	470	309
1 038	1 212	Sandėliavimo paslaugos	1 038	1 212
3 340	2 561	Kitos sąnaudos	3 209	2 188
15 714	13 838		13 311	11 191

7. Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
2 556	2 406	Darbo užmokesčio sąnaudos	1 700	1 611
102	66	Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį)	49	41
(147)	-	Atidėjimai suteiktų paskolų vertės sumažėjimui bei paskolų nurašymai (19 pastaba)	(147)	-
245	1 680	Atidėjimai abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimui bei gautinų sumų nurašymai (21 pastaba)	198	1 652
284	201	Konsultacijų sąnaudos	225	142
465	425	Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir nematerialaus turto amortizacija	368	287
244	217	Remontas ir eksploatacija	211	184
2 464	775	Išmokėtos ir sukauptos tantjemos (atstatymas)	1 164	775
105	88	Telekomunikacijos bei IT palaikymo sąnaudos	90	69
138	187	Draudimo sąnaudos	125	173
123	111	Banko mokesčiai	120	100
26	49	Komandiruotės	14	34
150	43	Baudos	43	3
31	28	Darbuotojų mokymai	10	12
48	18	Narystės mokesčiai	47	17
302	273	Labdara, parama	104	148
837	790	Kitos sąnaudos	689	498
7 973	7 357		5 010	5 746

8. Kitos veiklos pajamos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
1 763	2 190	Prekių perpardavimas	1 758	2 172
339	630	Palūkanų pajamos	307	549
204	391	Kitos pajamos	6 871	6 507
2 306	3 211		8 936	9 228

Kitas Bendrovės pajamas sudaro iš dukterinės įmonės UAB „Rokiškio Pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ gauti dividendai bei draudimo ir kitos paslaugų pajamos (33 pastaba).

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Kitos veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
1 753	2 121	Perparduotų prekių savikaina	1 750	2 107
128	129	Kitos sąnaudos	130	175
1 881	2 250		1 880	2 282

Kiti veiklos (nuostoliai)/pełnas

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
(176)	(49)	Rezultatas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (32 pastaba)	(176)	(48)
474	-	Investicijų į dukterinę įmonę pardavimo rezultatas (17 pastaba)	-	-
298	(49)		(176)	(48)

Sąnaudos pagal jų pobūdį

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
122 058	130 232	Sunaudotos žaliavos ir komplektavimo gaminiai	106 810	102 582
20 424	(10 564)	Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių pasikeitimas	20 445	(10 519)
19 070	17 830	Darbo užmokesčio sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos	12 290	12 100
12 127	13 501	Transportavimo paslaugos	11 793	13 204
2 464	775	Išmokėtos ir sukauptos (atstatytos) premijos	1 164	775
7 790	8 289	Nusidėvėjimas ir amortizacija (15, 16 pastabos)	5 376	6 097
(220)	(325)	Vyriausybės dotacijos ilgalaikiam turtui įsigyti amortizacija (27 pastaba)	(138)	(191)
2 075	1 364	Tarpininkavimo paslaugos	2 075	1 364
4 220	3 731	Remontas ir eksploatacija	4 016	3 514
439	532	Perparduotos pagamintos produkcijos savikaina	19 206	28 543
245	1 680	Gautinų sumų vertės sumažėjimas ir nurašytos gautinos sumos (21 pastaba)	198	1 652
232	195	Mokesčių (išskyrus pelno mokestį) sąnaudos	175	165
284	201	Konsultacijų sąnaudos	225	142
121	103	Telekomunikacijos ir IT priežiūros sąnaudos	105	84
13 805	14 807	Komunalinės išlaidos (energija)	8 386	9 485
10 062	10 798	Kitos	6 394	7 068
215 196	193 149	Pardavimo savikainos, pardavimo ir rinkodaros sąnaudų ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų iš viso	198 520	176 065

Finansinės veiklos sąnaudos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
116	201	Palūkanų sąnaudos:
-	-	- banko paskolos	75	124
116	201	- finansinė nuoma	-	-

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

13. Pelno mokestis

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
(1 042)	(927)	Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis	(587)	(27)
-	86	Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai	-	-
(114)	670	Atidėtasis pelno mokestis (18 pastaba)	(205)	622
(1 156)	(171)	Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	(792)	595

Pelno mokestis, taikomas Grupės ir Bendrovės pelnui prieš apmokestinimą, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri susidarytų taikant bazinį pelno mokesčio tarifą:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
11 607	4 066	Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą	13 343	3 284
1 741	610	Mokestis taikant 15 proc. tarifą (2.15 pastaba)	2 001	493
142	1 034	Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos	86	115
(110)	(1 146)	Neapmokestinamos pajamos	(1 060)	(1 140)
		Labdaros sąnaudos atskaitomos du kartus pelno
(91)	(74)	mokesčio apskaičiavimo tikslams.	(31)	(36)
(561)	(253)	Kitos apmokestinamajį pelną mažinančios sąnaudos	(295)	(27)
-	-	Praėjusių laikotarpių pelno mokesčio patikslinimai	-	-
35	-	Kita	91	-
1 156	171	Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)	792	(595)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudas sudaro reprezentacinės išlaidos, nurašymai ir pan. Neapmokestinamąsias pajamas sudaro delspinigiai, gautos draudimo kompensacijos ir pan.

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 po ataskaitinių mokestinių metų iš eilės einančius metus patikrinti buhalterijos knygas ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.

14. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
10 451	3 895	Akcininkams tenkantis grynasis (nuostolis) / pelnas išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	12 551	3 879
35 868	35 868		35 868	35 868
(2 842)	(869)	Nuosavų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.)	(2 842)	(869)
0,32	0,11	Vienai akcijai tenkantis paprastasis (nuostolis) / pelnas (EUR už vieną akciją)	0,38	0,11

Grupė neturi potencialiai konvertuojamų paprastųjų akcijų, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip paprastasis pelnas, tenkantis vienai akcijai.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Ilgalaikis materialusis turtas

Bendrovė	Pastatai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2015 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 156	59 143	28 955	1 728	102 983
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 209)	(47 861)	(23 445)	-	(76 516)
Likutinė vertė	7 946	11 282	5 510	1 728	26 467
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	7 946	11 282	5 510	1 728	26 467
Įsigijimai		80	475	487	1 042
Perkainojimas	452	10 532	2 750	-	13 733
Perleidimai	(52)	-	(43)	-	(95)
Nurašymai	(3)	-	-	-	(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	319	5	331	(655)	-
Nusidėvėjimas	(378)	(3 675)	(2 033)	-	(6 086)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	8 284	18 224	6 990	1 560	35 058
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 813	69 579	32 258	1 560	117 210
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 529)	(51 355)	(25 268)	-	(82 152)
Likutinė vertė	8 284	18 224	6 990	1 560	35 058
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	8 284	18 224	6 990	1 560	35 058
Įsigijimai		1 686	2 837	1 719	6 242
Perleidimai	(123)	(797)	(98)		(1 018)
Nurašymai		(189)	(24)		(213)
Perkelta iš nebaigtos statybos		304	129	(433)
Nusidėvėjimas	(401)	(3 103)	(1 864)		(5 368)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	7 760	16 125	7 970	2 846	34 701
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ir perkainota vertė	13 581	70 053	34 472	2 846	120 952
Sukauptas nusidėvėjimas	(5 821)	(53 928)	(26 502)		(86 251)
Likutinė vertė	7 760	16 125	7 970	2 846	34 701

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Pastatai	Mašinos ir įrengimai	Transporto priemonės ir kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2015 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	21 092	74 777	30 213	1 728	127 810
Sukauptas nusidėvėjimas	(7 456)	(56 606)	(24 227)	-	(88 289)
Likutinė vertė	13 636	18 171	5 986	1 728	39 521
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	13 636	18 171	5 986	1 728	39 521
Įsigijimai	11	604	530	734	1 879
Perkainojimas	1 399	14 093	2 960	-	18 452
Perleidimai	(52)		(43)		(95)
Nurašymai	(3)				(3)
Perkelta iš nebaigtos statybos	475	69	332	(876)
Nusidėvėjimas	(702)	(5 215)	(2 230)	-	(8 147)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 701	87 832	33 031	1 586	146 150
Sukauptas nusidėvėjimas	(8 937)	(60 110)	(25 496)	-	(94 543)
Likutinė vertė	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	14 764	27 722	7 535	1 586	51 607
Įsigijimai	34	2 715	2 901	5 092	10 742
Perleidimai	(126)	(44)	(105)		(275)
Nurašymai		(96)	(24)		(120)
Perkelta iš nebaigtos statybos	91	542	146	(779)
Nusidėvėjimas	(776)	(4 967)	(2 039)		(7 782)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	13 987	25 872	8 414	5 899	54 172
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė	23 680	90 114	35 292	5 899	154 985
Sukauptas nusidėvėjimas	(9 693)	(64 242)	(26 878)	-	(100 813)
Likutinė vertė	13 987	25 872	8 414	5 899	54 172

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas buvo perkainotas. Turto (išskyrus transporto priemones) tikrąją vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai UAB „OBER HAUS Nekilnojamasis turtas“. Nekilnojamo turto grupei vertinti naudotas palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, lyginant pardavimo kainas Lietuvoje. Vertinant kitas turto grupes, naudotas atstatomosios vertės (kaštų) metodas. Transporto priemonių grupės vertinimą atliko Bendrovės ekspertai, kurie nustatė tikrąją vertę naudodami pardavimo kainos analogų metodą. Perkainojimo metu susidaręs pelnas atskleistas ilgalaikio materialiojo turto judėjimo lentelėse ir buvo apskaitytas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje. Turto daliai, kuri buvo vertinta atstatomosios vertės metodu atliktas vertės sumažėjimo testas, kuris parodė, kad nėra požymių galimam vertės sumažėjimui.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2016 m. ilgalaikis turtas nebuvo perkainuotas, kadangi valdybos nuomone jokių reikšmingų pokyčių nei šalies nekilnojamojo turto rinkoje, nei bendrovės veikloje, nei įrengimų ir mašinų kainų rinkose neįvyko, todėl per 2016 finansinius metus Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė reikšmingai nekito. Valdybos nariai priėmė prielaidą, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė atspindi tikrą AB „Rokiškio sūris“, UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ ilgalaikio materialaus turto rinkos vertę ir priėmė sprendimą AB „Rokiškio sūris“ Grupės ilgalaikio materialiojo turto neperkainoti, bet nusidėvėjimo normatyvai buvo peržiūrėti.

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės Pastatai ir Transporto priemonės buvo priskirti 2 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 2 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu vertintas nekilnojamasis turtas, dauguma transporto priemonių bei statiniai, kurio pardavimo sandorių ar pasiūlos pavyzdžių pavyko rasti rinkoje. Lyginamieji nekilnojamojo turto objektai pasirinkti dėl panašumo su vertinamu objektu dydžio, paskirties, dislokacijos, naudojimo pobūdžio, būklės, inžinerinio aprūpinimo ar kitais parametrais. Vertinant nekilnojamąjį turtą taikytos pataisos dėl skirtumų tarp vertinamųjų ir lyginamųjų objektų. Lyginamieji parinkti iš kiek galima panašesnių objektų ir skirtumai yra dėl vietos bei aplinkos, statybos metų, bendro objekto ploto. Vertinant transporto priemones remtasi pasiūlos duomenimis. Iš nemažiau negu 2 ar 3 lyginamųjų duomenų paskaičiuota vertė buvo priimama už turto vertę. Parinkti lyginamieji duomenys buvo panašūs į vertinamąjį turtą.

Tuo tarpu Mašinos ir įrengimai bei kitas turtas buvo priskirti 3 hierarchijos lygio tikrosios vertės nustatymui. 3 lygio ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas atstatomois vertės (kaštų) metodu. Šiuo metodu skaičiuota dalies specialios paskirties kilnojamojo turto, kuriems nepavyko rasti pardavimo ar pasiūlos rinkos duomenų, vertės. Skaičiuojant vertinamo kilnojamojo turto (mašinų ir įrengimų) vertę išlaidų (kaštų) metodu vertinamo objekto atkūrimo kaštai buvo prilyginti įsigijimo kaštams (vertinamo objekto atkūrimo modelis). Vertinimo tikslais nuvertėjimas (nusidėvėjimas) nustatomas suskaidymo skaičiavimo modeliu. Nustatant fizinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinamas turtas savo vertės netenka proporcingai metų skaičiui. Vertinamas turtas buvo suskirstytas į grupes, kiekvienai turto grupei, remiantis vertintojo ekspertine nuomone buvo priskirtas priskirtas iki 30 metų naudingas tarnavimo laikas, priklausimai nuo turto grupės. Nustatant funkcinį nuvertėjimą, daroma prielaida, kad vertinimo metu gaminamas bei parduodamas kilnojamasis turtas (mašinos ir įrengimai) yra didesnio naudingumo nei anksčiau pagamintas ir dabar nebegaminamas turtas. Nustatant ekonominį nuvertėjimą vertintojai daro išvadą, kad ekonomikos situacija yra pakankamai stabili, todėl priima, kad ekonominis nuvertėjimas lygus nuliui procentų.

Vertinant kilnojamąjį turtą buvo atsižvelgta į tai, kad jei naudojamas apskaitoje nudėvėtas turtas, tai negali neturėti vertės. Todėl pagal rinkos duomenis buvo išskaičiuota galima turto likutinė vertė.

Nebaigtos statybos likučiai buvo neseniai įsigyti iš trečiųjų šalių todėl jų tikroji vertė atitiko balansinę vertę.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vadovybė peržiūrėjo ilgalaikiam materialiajam turtui taikytus naudingo tarnavimo laikotarpius ir nustatė, kad daugumai ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpis turi būti prailgintas. Šis vadovybės įvertinimas pritaikytas perspektyviai ir naudingo tarnavimo laikotarpis patikslintas per 2016 m. Jei Bendrovės ir Grupės vadovybė nebūtų prailginusi naudingo tarnavimo laikotarpio, Bendrovės nusidėvėjimo sąnaudos būtų didesnės 632 tūkst. EUR (Grupės - 1 336 tūkst. EUR didesnės).

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

2016 m. gruodžio 31 d. tam tikras Bendrovės ir Grupės ilgalaikis materialusis turtas, kurio apskaitinė vertė atitinkamai sudarė 6 321 tūkst. EUR ir 13 921 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. – 10 637 tūkst. EUR ir 19 097 tūkst. EUR), buvo įkeistas, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą bankams.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos pardavimo ir rinkodaros sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pardavimų savikainos straipsniuose, taip pat balanso nebaigtos gamybos bei pagamintos produkcijos straipsniuose.

Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2015 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:

Bendrovė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės ir Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2015 m. gruodžio 31 d.	4 872	5 988	3 270	1 560	15 690
2016 m. gruodžio 31 d.	4 407	5 822	4 960	2 846	18 035
Grupė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės ir Kitas turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
---	---	---	---	---	---
2015 m. gruodžio 31 d.	8 101	11 422	3 621	1 586	24 730
2016 m. gruodžio 31 d.	7 433	12 030	5 249	5 899	30 611

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.
(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

16. Nematerialusis turtas

Bendrovė	Programinė įranga
2015 m. sausio 01 d.
Įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(691)
Likutinė vertė	21
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	21
Įsigijimai	-
Amortizacijos sąnaudos	(11)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	10
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(702)
Likutinė vertė	10
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę
metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	10
Įsigijimai	-
Amortizacijos sąnaudos	(8)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	2
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	712
Sukaupta amortizacija	(710)
Likutinė vertė	2

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupė	Sutartiniai santykiai su klientais	Programinė įranga	Iš viso
2015 m. sausio 1 d.
Įsigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(131)	(692)	(823)
Likutinė vertė	131	21	152
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	131	21	152
Įsigijimai	-	-	-
Amortizacijos sąnaudos	(131)	(11)	(142)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje		10	10
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	262	713	975
Sukaupta amortizacija	(262)	(703)	(965)
Likutinė vertė	-	10	10
2016 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai
Likutinė vertė laikotarpio pradžioje	-	10	10
Įsigijimai
Amortizacijos sąnaudos	-	(8)	(8)
Likutinė vertė laikotarpio pabaigoje	-	2	2
2016 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo savikaina	-	713	713
Sukaupta amortizacija	-	(711)	(711)
Likutinė vertė	-	2	2

Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos yra apskaitytos pelno/(nuostolių) ataskaitos bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

17. Investicijos

Bendrovės investicijų vertė 2016 m. gruodžio 31 d. pateikiama žemiau:

	Investicijos įsigijimo vertė	Pripažintas vertės sumažėjimas	Investicijos vertė po vertės sumažėjimo
UAB „Rokiškio pienas“	105	-	105
UAB „Rokiškio pieno gamyba“	4 122	-	4 122
SIA „Jekabpils piena kombinats“	853	(122)	731
SIA „Kaunata“	96	-	96
	5 176	(122)	5 054

Per 2016 m. buvo parduota KB „Žalmargė“, kuriai ankščiau buvo pilnai suformuotas vertės sumažėjimas. Todėl Bendrovės investicijų vertės likutis nepakito.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

18. Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet egzistuoja teisiškai pagrindžiama teisė sudengti trumpalaikį mokestinį turtą su trumpalaikiais mokestiniais įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos pateiktos toliau:

Grupė		Bendrovė
2016	2015	2016	2015
97	209	Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
1 037	1 536	– atgautinas po daugiau nei 12 mėnesių	97
1 134	1 745	– atgautinas per 12 mėnesių	948
(3 581)	(4 078)	Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
(3 581)	(4 078)	– atgautini po daugiau nei 12 mėnesių	(2 500)
(3 581)	(4 078)	– atgautini per 12 mėnesių	(2 500)
(2 447)	(2 333)	Grynasis atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(1 455)

Bendrasis pasikeitimas atidėtojo pelno mokesčio sąskaitoje:

Grupė		Bendrovė
2016	2015	2016	2015
(2 333)	(235)	Metų pradžioje	(1 249)
(114)	670	Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje (13 pastaba)	(206)
-	(2 768)	Pripažinta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje	-
(2 447)	(2 333)	Metų pabaigoje	(1 455)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pasikeitimas per metus, neatsižvelgiant į likučių sudengimą toje pačioje mokestinėje jurisdikcijoje:

Bendrovė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	Paskolų amortizuota savikaina	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Tantjemos ir atostogų rezervas	Viso
2015 m. sausio 1 d.	933	209	200	149	1 491
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(190)		240	116	166
2015 m. gruodžio 31 d.	743	209	440	265	1 657
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(558)	(112)		58	(612)
2016 m. gruodžio 31 d.	185	97	440	323	1 045

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	Viso
2015 m. sausio 1 d.	(1 301)	(1 301)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	456	456
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	(2 060)	(2 060)
2015 m. gruodžio 31 d.	(2 905)	(2 905)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	405	405
2016 m. gruodžio 31 d.	(2 500)	(2 500)

Grupė

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Atsargų nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	Paskolų amortizuota savikaina	Gautinų sumų vertės sumažėjimas	Tantjemos ir atostogų rezervas	Viso
2015 m. sausio 1 d.	933	209	200	210	1 552
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(190)		240	143	193
2015 m. gruodžio 31 d.	743	209	440	353	1 745
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(490)	(112)		(9)	(611)
2016 m. gruodžio 31 d.	253	97	440	344	1 134
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai	Pagreitintas mokestinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	Viso
---	---	---	---
2015 m. sausio 1 d.	(47)	(1 741)	(1 788)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	-	478	478
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	(2 768)	(2 768)
2015 m. gruodžio 31 d.	(47)	(4 031)	(4 078)
Pripažinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	-	497	497
2016 m. gruodžio 31 d.	(47)	(3 534)	(3 581)

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas apskaičiuoti taikant balanso parengimo dieną patvirtintą 15 proc. pelno mokesčio tarifą (2015 m. – 15 proc.), kurį numatoma taikyti, kuomet bus realizuojamas susijęs atidėtojo pelno mokesčio turtas arba padengiamas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

19. Suteiktos paskolos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
1 553	1 727	Ūkininkams suteiktos ilgalaikės paskolos	1 553	1 727
258	333	Darbuotojams suteiktos ilgalaikės paskolos	201	273
2 547	2 660	Kitos suteiktos ilgalaikės paskolos	2 374	2 303
		Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės
(1 199)	(1 927)	sumažėjimui	(1 199)	(1 927)
3 159	2 793	Ilgalaikės paskolos grynąja verte	2 929	2 376
		Ūkininkams suteiktų paskolų einamųjų metų
1 726	1 547	dalis	1 226	1 020
		Darbuotojams suteiktų paskolų einamųjų metų
35	44	dalis	32	41
3 053	4 854	Kitos suteiktos trumpalaikės paskolos	3 640	5 524
		Atėmus atidėjimą gautinų paskolų vertės
(581)	-	sumažėjimui	(581)	-
		Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir
4 233	6 445	trumpalaikės paskolos grynąja verte	4 317	6 585

Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 2 mėnesių iki 10 metų, o metinė palūkanų norma – nuo 0 iki 10 proc. Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 8,69 proc. (2015 m. – 9,3 proc.). Daugumos Ūkininkams suteiktų paskolų grąžinimas yra užtikrintas įkeistu Ūkininkų turtu (žeme, pastatais).

Darbuotojams suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 25 metų. Apskaičiuotų palūkanų norma lygi 2016 ir 2015 metais buvo apie 9,85 proc.

Kitų suteiktų ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai svyruoja nuo 1 iki 5 metų. Paskolų vidutinė svertinė palūkanų norma 3,52 proc. (2015 m. – 3,56 proc.). Paskolos yra užtikrintos įkeistu turtu ir laidavimais.

Paskolų tikroji vertė yra priskiriama antrajam lygiui tikrosios vertės skaičiavimo modelyje. Suteiktų paskolų tikroji vertė atitinka balansinę vertę.

Žemiau lentelėje pateikiama gruodžio 31 d. informacija apie sugrąžinti uždelstas suteiktas paskolas:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
6 861	8 566	Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas nėra uždelstas	6 715	8 289
531	672	Suteiktos paskolos, kurių grąžinimas uždelstas, tačiau jos nėra laikomos nuvertėjusiomis	531	672
1 781	1 927	Nuvertėjusios suteiktos paskolos	1 781	1 961
9 173	11 165	Bendroji suteiktų paskolų vertė	9 027	10 922
(1 781)	(1 927)	Neatgautinų sumų nuvertėjimas	(1 781)	(1 961)
7 392	9 238	Grynoji vertė	7 246	8 961

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

20. Atsargos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
2 303	2 030	Žaliavos	777	842
4 494	4 967	Nebaigta gamyba	4 265	4 761
27 892	51 741	Pagaminta produkcija	27 413	51 047
732	826	Kitos atsargos	673	642
35 421	59 564	Iš viso atsargų įsigijimo verte	33 128	57 292
(1 231)	(4 950)	Sumažinta: nurašymas iki grynosios realizacinės vertės	(1 231)	(4 950)
34 190	54 614	Iš viso atsargų	31 897	52 342

Atsargų grynosios realizacinės vertės sumažėjimas pasikeitė dėl realizuotų atsargų per 2016 metus bei išaugusių produkcijos pardavimų kainų.

2016 m. gruodžio 31 d. 34 190 tūkst. EUR vertės atsargos (2015 m. gruodžio 31 d. – 40 000 tūkst. EUR) buvo įkeistos bankams, siekiant užtikrinti kredito limito sutartis.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 1 334 tonos LPM (lieso pieno miltai), 246,5 tonos IBK ir 67,2 tonos sviesto buvo laikomos pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 259 tonos kietojo sūrio - JAV, bei 61,7 tonos kietojo sūrio ir 17,1 tonos šviežio fermentinio sūrio Europos sąjungos šalies sandėliuose. Bendra šių atsargų vertė 4 332 tūkst. EUR.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės atsargos: 3 813 tonos LPM (lieso pieno miltai), 465 tonos IBK ir 1 971 tonos sviesto, 156 tonos šviežio fermentinio sūrio buvo laikomos pas trečiąsias šalis Lietuvoje, 39 tonos kietojo sūrio ir 6,6 tonos šviežio fermentinio sūrio - Europos sąjungos šalies sandėliuose, bei 313 tonos kietojo sūrio JAV. Bendra šių atsargų vertė 15 mln. EUR.

21. Prekybos ir kitos gautinos sumos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
		Ilgalaikės gautinos sumos
-	-	Išankstiniai apmokėjimai	-	-
-	-		-	-
		Trumpalaikės gautinos sumos
38 348	31 847	Prekybos gautinos sumos	44 122	28 242
1 449	1 365	Gautinas PVM	865	875
56	310	Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančio laikotarpio sąnaudos	56	310
39 853	33 522		45 043	29 427

2016 m. gruodžio 31 d ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės prekybos gautinos sumos nebuvo įkeistos. 2016 m. gruodžio 31 d ir 2015 m. gruodžio 31 d. Dukterinės įmonės UAB "Rokiškio pienas" prekybos gautinos sumos, bei reikalavimai į būsimas gautinas sumas buvo įkeisti ne didesnei kaip 6 000 tūkst. EUR sumai.

Informacija apie uždelstas gautinas sumas gruodžio 31 d, pateikta žemiau:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
5 823	18 107	Prekybos gautinos sumos, kurios nebuvo pradelstos ir nėra nuvertėjusios	18 892	16 143
28 982	8 295	Prekybos gautinos sumos, kurios buvo pradelstos, bet nėra nuvertėjusios	21 687	6 654
6 478	8 380	Nuvertėjusios gautinos sumos	6 478	8 380

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
41 283	34 782	Bendra vertė	47 057	31 177
(2 935)	(2 935)	Vertės sumažėjimas	(2 935)	(2 935)
38 348	31 847	Grynoji prekybos gautinų sumų vertė	44 122	28 242

Grupė nebuvo gavusi jokių užtikrinimo priemonių susijusių su nuvertėjusioms gautinoms sumoms. 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 16 901 tūkst. EUR, bei SIA „Jekabpils piena kombinats“ 248 tūkst. EUR. (2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo prekybos gautinų sumų iš UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 3 653 tūkst. EUR, bei SIA „Jekabpils piena kombinats“ 248 tūkst. EUR.).

Prekybos gautinos sumos, kurios yra uždelstos mažiau nei 360 dienų nėra laikomos nuvertėjusiomis, jeigu Grupė negauna kitos neigiamos informacijos apie pirkėjų mokumą. Prekybos gautinų sumų, kurios yra uždelstos, bet nenuvertėjusios senėjimo analizė gruodžio 31 d.:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
18 838	6 376	Iki 30 dienų	11 718	5 946
7 648	1 599	Nuo 31 iki 60 dienų	7 636	436
2 433	261	Nuo 61 iki 90 dienų	2 274	261
63	59	Daugiau nei 91 diena	59	11
28 982	8 295		21 687	6 654

22. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	41
2 325	1 386	Pinigai banke ir kasoje	1 033	360
2 366	1 427		1 074	401

2016 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 784 tūkst. EUR (2015 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų likutis įkeistose sąskaitose buvo 174 tūkst. EUR).

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
41	41	Trumpalaikiai depozitai	41	41
2 325	1 386	Pinigai banke ir kasoje	1 033	360
2 366	1 427		1 074	401

23. Akcinis kapitalas

2016 m. gruodžio 31 d akcinį kapitalą sudarė 35 867 970 (2015 m. gruodžio 31 d. - 35 867 970) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė buvo 0,29 EUR. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

24. Nuosavos akcijos

	2016		2015
	Skaičius	Vertė	Skaičius	Vertė
Metų pradžioje	2 414 579	(3 426)	802 094	(1 120)

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“
KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS
FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)
Įsigytos nuosavos akcijos	1 172 218	(1 676)	1 612 485	(2 306)
Įstatinio kapitalo mažinimas	-	-	-	-
	3 586 797	(5 102)	2 414 579	(3 426)

Per 2016 metus Bendrovė įsigijo 1 172 218 nuosavų akcijų ir 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 3 586 797 vnt. nuosavų akcijų (2015 gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 2 414 579 vnt. nuosavų akcijų). Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

Kiti rezervai ir rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Kiti rezervai

1 041 tūkst. EUR nepaskirstytinų rezervų suma gali būti naudojama tik akcinio kapitalo didinimui, o 1 113 tūkst. EUR, 556 tūkst. EUR ir 223 tūkst. EUR atitinkamai AB „Rokiškio sūris“ UAB „Rokiškio pieno gamyba“ ir UAB „Rokiškio pienas“ nepaskirstytinų rezervų suma (privalomas įstatymų numatytas rezervas) gali būti naudojama tik būsimiems veiklos nuostoliams padengti, jeigu tokių būtų. Likusi 14 165 tūkst. EUR Bendrovėje ir 20 026 tūkst. EUR Grupėje (2015 m. atitinkamai 16 461 tūkst. EUR ir 22 846 tūkst. EUR) kitų rezervų dalis sudaro ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervą (Perkainojimo rezervo atskleidimas nurodytas žemiau).

Rezervas nuosavoms akcijoms įsigyti

Per 2016 ir 2015 metus nebuvo priimta nutarimų dėl Rezervo nuosavoms akcijoms sudarymo. 2016 m. gruodžio 31 d. bendras rezervas savų akcijų įsigijimui nesikeitė ir sudaro 11 668 tūkst. EUR.

Dividendai

Už 2015 metus Bendrovėje paskelbti vienai akcijai (išskyrus nuosavas akcijas) tenkantys dividendai, išmokėti 2016 metais, sudarė 0,07 EUR (kai vienos akcijos nominali vertė lygi 0,29 EUR), o visa suma sudarė 2 342 tūkst. EUR

Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti. Perkainojimo rezervo pokyčiai pateikiami žemiau.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
2015 m. sausio 01 d.	8 675	(1 301)	7 374
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(3 041)	455	(2 586)
Ilgalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	13 733	(2 060)	11 673
2015 m. gruodžio 31 d.	19 367	(2 906)	16 461
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15 pastaba)	(2 702)	406	(2 296)
2016 m. gruodžio 31 d.	16 665	(2 500)	14 165
Grupė	Perkainojimo rezervas	Atidėtasis pelno mokestis	Rezervas po atidėtojo pelno mokesčio
---	---	---	---
2015 m. sausio 01 d.	11 605	(1 740)	9 865
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3 178)	476	(2 702)
Ilgalaikio turto perkainojimas 2015.12.31	18 451	(2 768)	15 683
2015 m. gruodžio 31 d.	26 878	(4 032)	22 846
Ilgalaikio turto perkainuotos vertės nusidėvėjimas ir perkainuoto turto pardavimai bei nurašymai (15, 18 pastabos)	(3 317)	497	(2 820)
2016 m. gruodžio 31 d.	23 561	(3 535)	20 026

26. Paskolos

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
-	-	Ilgalaikės
Ilgalaikės paskolos	-	-
Trumpalaikės
1 862	14 978	Trumpalaikės banko ir kitos paskolos	1 862	14 978
-	-	Finansinės nuomos įsipareigojimai	-	-
1 862	14 978		1 862	14 978
1 862	14 978	Paskolų iš viso	1 862	14 978

Pagal pasirašytas skolinimosi sutartis su bankais, buvo įkeistas tam tikras ilgalaikis materialusis turtas (15 pastaba), atsargos (20 pastaba), prekybos gautinos sumos (21 pastaba) ir pinigai banko sąskaitose (22 pastaba).

Gruodžio 31 d. vidutinės svertinės palūkanų normos (proc.) buvo:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
1,05	1,05	Trumpalaikės banko paskolos	1,05	1,05

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

Grupės paskolų (išskyrus lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimus) apskaitinės vertės yra įvertintos šiomis valiutomis:

Grupė		Bendrovė
2016	2015	2016	2015
1 862	14 978	1 862	14 978
1 862	14 978	1 862	14 978

Paskolų tikroji vertė atitinka jų apskaitines vertes, kadangi gautų paskolų palūkanų norma yra keičiama kas mėnesį.

2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir Grupė pagal su bankais pasirašytas sutartis turėjo nepanaudotų kredito linijų už atitinkamai 20 951 tūkst. EUR (2015 m. – 9 634 tūkst. EUR).

Grupė laikosi visų skolinimo priemonėms nustatytų skolinimosi limitų ar finansinių rodiklių, jeigu taikomi.

27. Ateinančio laikotarpio pajamos

Grupė		Bendrovė
2016	2015	2016	2015
779	1 104	Vyriausybės dotacija metų pradžioje	374
83	-	Pripážinta vyriausybės dotacija	83
(220)	(325)	Pripážinta pelno/(nuostolių) ataskaitoje	(138)
642	779		319
(397)	(553)	Sumažinta ilgalaike dalimi	(157)
245	226	Trumpalaikė dalis	162

Ateinančio laikotarpio vyriausybės dotacija susijusi su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, panaudojant lėšas, gautas iš Europos Sajungos fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal SAPARD, KPP ir kitas programas. Bendrovė neturi įsipareigojimo grąžinti ar kitokiu būdu padengti gautą paramą, išskyrus tuos atvejus, jei ji pažeistų sutartyse su paramos davėjais numatytas sąlygas.

28. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Grupė		Bendrovė
2016	2015	2016	2015
9 449	13 601	Prekybos mokėtinos sumos	9 230
1 309	1 399	Atlyginimai, socialinis draudimas ir kiti mokesčiai	834
973	958	Gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos	592
2 530	2 162	Sukauptos sąnaudos	2 075
14 261	18 120		12 731

2016 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB „Rokiškio Pieno gamyba“, nei UAB “Rokiškio pienas“ nebuvo. (2015 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos nei UAB „Rokiškio Pieno gamyba“, nei UAB “Rokiškio pienas“ nebuvo).

29. Atidėjiniai

2016 gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo apskaičiusi atidėjinių.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

30. Neapibrėžtieji ir nebalansiniai įsipareigojimai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

2016 m. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės vardu nebuvo suteiktų garantijų trečiosioms šalims.

Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

2016 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo. (2015 m. gruodžio 31 d. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai, susiję su ilgalaikiu materialiuoju turtu, dėl kurių balanso parengimo dienai buvo pasirašyta sutartis, tačiau kurie nebuvo pripažinti finansinėse ataskaitose nebuvo).

Įsipareigojimai pagal nuomos sutartis – kur Grupė yra nuomininkė

Grupė nuomojasi lengvuosius automobilius ir patalpas, žemes pagal nuomos sutartis. Būsimos bendros minimalios nuomos įmokos pagal neatšaukiamas nuomos sutartis yra šios:

Grupė			Bendrovė
2016	2015		2016	2015
246	205	Per 1 metus	246	205
247	204	Po 1 metų, bet ne vėliau kaip per 5 metus	247	204
493	409		493	409

31. Skirtas parduoti finansinis turtas

2016 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo jokio finansinio turto, skirto parduoti.

AB „ROKIŠKIO SÜRIS“

KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS

FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

32. Pinigų srautai iš įprastinės veiklos

Pelno prieš apmokestinimą palyginimas su pinigų srautais iš įprastinės veiklos:

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
9 294	3 725	Grynasis pelnas prieš apmokestinimą	13 343	3 284
Koregavimai:
7 782	8 147	- nusidėvėjimas (15 pastaba)	5 368	6 086
		- amortizacija ir vertės sumažėjimo sąnaudos (16 pastaba)	8	11
8	142	- ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto
120	3	nurašymas (15 ir 16 pastabos)	215	3
176	49	- nuostolis iš ilgalaikio turto pardavimo (10 pastaba)	176	48
116	124	- palūkanų sąnaudos (12 pastaba)	75	124
(381)	(516)	- palūkanų pajamos (8 pastaba)	(381)	(516)
(3 719)	1 270	- atsargų nurašymai iki grynosios realizacinės vertės	(3 719)	1 270
		- abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas ir
-	(1 600)	beviltiškų gautinų sumų nurašymas (21 pastaba)	-	(1 600)
		- atidėjimai ūkininkams suteiktoms paskoloms (7 pastaba)	-	-
-	-	- Investicijų pardavimo nuostolis	-	-
(1 164)	(775)	- sukauptas atostogų rezervas ir tantjemos	(1 164)	(775)
(220)	(326)	- gautų vyriausybės dotacijų amortizacija (27 pastaba)	(138)	(190)
-	-	- dividendų pajamos (33 pastaba)	(6 498)	(6 146)
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
(1 690)	171	- gautinos sumos ir išankstiniai apmokėjimai	(12 673)	1 379
22 243	(8 034)	- atsargos	22 263	(11 788)
(1 755)	(4 635)	- mokėtinos sumos	(984)	(4 214)
30 810	(2 255)	Pinigų srautai iš įprastinės veiklos	15 891	(13 024)

Pinigų srautų ataskaitoje pajamas iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo sudaro:

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
275	95	Likutinė vertė (15 pastaba)	1 018	95
(176)	(49)	Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo (10 pastaba)	(176)	(48)
99	46	Pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	842	47

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

33. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Pagrindiniai bendrovės akcininkai:

	Gruodžio 31 d.
	2016	2015
Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius)	19,46%	19,46%
UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (jkurta Lietuvoje) *	27,08%	27,97%
SIA „RSU Holding“ (jkurta Latvijoje) *	24,84%	24,84%
Kiti akcininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys)	18,62%	21,00%
AB „Rokiškio sūris“ (nuosavos akcijos)	10%	6,73%

Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas“ kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 67,04 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 77,37% SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 71,38 % (2015 m. 72,27 %) Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų*

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“, SIA „RSU Holding“, AB „Rokiškio sūris“ valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Bendrovė per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

(i) Sandoriai su susijusiomis šalimis:

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
2 899	3 253	Pieno supirkimas iš kitų susijusių šalių	22 748	22 640
181	-	Ilgalaikio turto įsigijimas	181	-
-	-	Atsargų įsigijimas	10 602	7 441
502	1 288	Paslaugų pirkimai	1 408	2 065
-	-	Konsultacinių paslaugų pirkimai	-	-
		Transportavimo paslaugų pardavimas kitoms susijusioms
-	-	šalims	8 229	6 418
116	261	Produkcijos ir žaliavų pardavimas ir pieno suvežimo paslauga	38 087	36 486
-	-	Ilgalaikio turto pardavimas	784	-
20	52	Palūkanos už kreditą	65	129

Siekiant teisingai nurodyti AB "Rokiškio Sūris", UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ vidines apyvartas, Grupės vadovybė nusprendė, kad žaliava naudojama AB "Rokiškio sūris" eksportuojamiems produktams gaminti būtų perkama nuline kaina, o pagaminta UAB "Rokiškio Pienas" ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ būtų parduodama kaip paslauga t.y. be žaliavos vertės.

Pieno supirkimas, ilgalaikio turto ir atsargų įsigijimas, paslaugų pirkimas ir pardavimas tarp susijusių šalių vykdomas normaliomis prekybos sąlygomis.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 2016 M. GRUODŽIO 31 D.

(Visos sumos lentelėse yra tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

(ii) Sandorių su susijusiomis šalimis likučiai metų pabaigoje:

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
34	41	Direktoriams (ir jų šeimos nariams) suteiktos paskolos, kurioms nenustatytos palūkanos	34	41
-	-	Paskola Jekabpils Piena Kombinats SIA	864	1 018
540	633	Prekybos mokėtinos sumos kitoms susijusioms šalims	2 016	1 740
-	-	Prekybos gautinos sumos iš kitų susijusių šalių (21 pastaba)	17 289	3 976

Pagal 2016 m. balandžio mėn. 29 d. UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Akcininko sprendimą Nr.3; darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 5 769 232 EUR. dividendų. Dividendai AB „Rokiškio sūris“ buvo sumokėti per 2016 m. gegužės mėnesį.

Pagal 2016 m. balandžio mėn. 29 d. UAB „Rokiškio pienas“ Akcininko sprendimą Nr.22, darbotvarkės punktas Nr. 4 buvo nutarta patvirtinti UAB „Rokiškio pienas“ 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymą ir skirti 728 614 EUR dividendų. Dividendai AB „Rokiškio sūris“ buvo sumokėti per 2016 m. gegužės mėnesį.

Kreditas, suteiktas UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ pilnai grąžintas ir sutartis nutraukta 2015 metais.

(iii) Pagrindinių vadovų darbo užmokestis

Grupė			Bendrovė
Gruodžio 31 d.			Gruodžio 31 d.
2016	2015		2016	2015
210	237	Atlyginimai	189	237
2 075	-	Išmokėtos premijos/tantjemos	775	-
1 164	775	Sukaupimas tantjemoms	1 164	775
53	68	Socialinio draudimo įmokos	53	68
3 502	1 080	Viso	2 181	1 080

Pagrindinius vadovus sudaro 9 (2015 m. – 9) Valdybos nariai ir direktoriai.

34. Įvykiai po balanso datos

2017 m. vasario 15 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB „Rokiškio sūris“) suteikto 18.000.000 EUR (aštuoniolikos milijonų eurų) kredito limito sumos paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario mėn. 15 d. ir atnaujintas 1.000.000 EUR (vieno milijono eurų) sąskaitos kredito perviršio limitas, bei pratęstas sąskaitos kredito perviršio limito paskutinis grąžinimo terminas iki 2018 m. vasario mėn. 28 d. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos keičiamos nebuvo bei šiuo tikslu papildomai Bendrovės turto jkeičiama nebuvo.

Anuliavus savas supirktas akcijas ir sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakcija, pagal kurią AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR (devyni milijonai trys šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32.281.173 (trisdešimt du milijonus du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų.

ROKIŠKIO SÜRIS

KONSOLIDUOTAS METINIS

PRANEŠIMAS

2016

ROKIŠKIS 2017 BALANDIS

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 55

TURINYS

BENDRA INFORMACIJA 56
1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 56
2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTA 56
3. INFORMACIJA APIE BENDROVĘ BEI JOS DUKTERINES ĮMONES IR FILIALUS 56
4. BENDROVĖS IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 57
5. GRUPĖS STRATEGIJA IR TIKSLAI 57
6. EMITENTO VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI 58
7. PAGRINDINIAI EMITENTO VEIKLOS ĮVYKIAI 58
8. PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS 61

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR GRUPĖS VEIKLĄ 61
9. VEIKLOS APLINKA 61
10. MAISTO SAUGA IR KOKYBĖ 68
11. APLINKOSAUGA 70
12. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA 72
13. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI ASPEKTAI 75
14. INVESTICINIAI PROJEKTAL ĮGYVENDINTI PĖR PASKUTINIUS 3 FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS 76

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 78
15. PAGRINDINIAI ĮMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA 78
16. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI, PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2017 M. 81

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ IR PREKYBĄ BENDROVĖS AKCIJOMIS 83
17. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ 83
18. BENDROVĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 83
19. BENDROVĖS SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 84
20. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 84
21. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAPITALIZACIJA 86
22. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI 89

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS 89
23. AKCININKAI 89
24. AKCININKŲ TEISĖS 90
25. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI 91
26. VISI BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI 91
27. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI 91
28. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 91
29. DIVIDENDAI 91

BENDROVĖS VALDYMAS 92
30. BENDROVĖS VALDYMO ORGANAI 92
31. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 97
32. BENDROVĖS ADMINISTRACIJA 98

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 105
33. SANDORIAI SU SUINTERESUOTAIS ASMENIMIS 105
34. INFORMACIJA APIE REIKŠMINGUS SUSITARIMUS 105
35. INFORMACIJA APIE EMITENTO VARDU SUDARYTUS ŽALINGUS SANDORIUS 106
36. SVARBŪS EMITENTO AR GRUPĖS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 106

KITA INFORMACIJA 106
37. INFORMACIJA APIE AUDITĄ 106
38. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 107
39. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 111

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO 112

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 56

BENDRA INFORMACIJA

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas

Šis 2016 m. konsoliduotas pranešimas parengtas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas:	Akcinė bendrovė "Rokiškio sūris" (toliau-Bendrovė)
Teisinė forma:	Akcinė bendrovė
Iregistravimo data ir vieta:	1992 m. vasario 28 diena. Valstybės įmonė Registrų centras
Bendrovės kodas:	173057512
Adresas:	Pramonės g.3, LT 42150 Rokiškis, Lietuvos Respublika
Juridinių asmenų registro tvarkytoja:	Valstybės įmonė Registrų centras
Telefono numeris:	+370 458 55 200
Fakso numeris:	+370 458 55300
El. pašto adresas:	[email protected]
Interneto svetainės adresas:	www.rokiskio.com
ISIN kodas:	LT0000100372
LEI kodas:	48510000PW42N5W74S87
Akcijų prekybos kodas	RSU1L
AB Nasdaq Vilnius

3. Informacija apie Bendrovę bei jos dukterines įmones ir filialus

2016 m. gruodžio mėn. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė AB „Rokiškio sūris“, du jos filialai ir keturios dukterinės įmonės. (2015 m.: du filialai, penkios dukterinės įmonės).

AB „Rokiškio sūris“ (įmonės kodas 173057512, Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis)

AB “Rokiškio sūris” filialai:

AB „Rokiškio sūris“ filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB „Rokiškio sūris“ filialas Ukmergės pieninė (Įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

ROKISKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 57

AB "Rokiškio sūris" dukterinės įmonės:

UAB „Rokiškio pienas“ buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pienas” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ buveinės adresas Pramonės g. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 303055649. AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pieno gamyba” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų ir balsų.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės adresas Akmenu iela 1, Jekabpils, Latvija LV-5201. AB „Rokiškio sūris“ turi 100 proc. įmonės akcijų ir balsų.

Latvijos įmonė SIA Kaunata (įmonės kodas 240300369, buveinės adresas Rogs, Kaunata pag., Rezeknes nov., Latvia), AB „Rokiškio sūris“ turi 40 proc. įmonės pajų bei UAB „Rokiškio pienas“ turi 20 proc. įmonės pajų.

4. Bendrovės ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis

Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla:

Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51)

AB „Rokiškio sūris“:

AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

AB „Rokiškio sūris“ filialai:

AB „Rokiškio sūris“ filialo Utenos pienas ir AB „Rokiškio sūris“ filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

Dukterinės įmonės:

UAB „Rokiškio pienas“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų ir fermentinių sūrių prekyba.

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Kaunata veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Grupės strategija ir tikslai

AB „Rokiškio sūris“ savo veikloje vadovaujasi valdybos patvirtintu 3 metų strateginiu planu, kurio pagrindinės nuostatos pateikiamos žemiau:

MISIJA:

AB „Rokiškio sūris“ = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 58

STIPRYBĖS:

Stipri finansinė padėtis
Patrauklus darbdavys
Patikima valdymo komanda
Žinomas ir vertinamas prekės ženklas

ILGALAIKIAI TIKSLAI:

Būti pirmaujančiais sektoriaus dalyviais Pabaltijyje
Išlaikyti patrauklaus darbdavio vardą, toliau rūpinantis
įmonės prestižu/žinomumu;
socialinėmis garantijomis darbuotojams;
gera partneryste su žaliavos tiekėjais.

Šių tikslų pasiekimui yra labai svarbu:
- gilinti bendradarbiavimą su stipriais tarptautiniais partneriais;
- efektyvinti gamybos procesus, siekiant aukščiausios produkcijos kokybės ir minimalių kaštų;
- užtikrinti žaliavinio pieno stabilų tiekimą, gerinant bendradarbiavimą ir siekiant didesnio pasitikėjimo su pieno gamintojais.

6. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB "Rokiškio sūris" savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais, Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

7. Pagrindiniai emitento veiklos įvykiai

AB "Rokiškio sūris" yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių, pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų, pieno produktų gamyba ir prekyba.

1964 m. suplanuota ir pradėta statyti specializuota Rokiškio sūrio gamykla.

1966 m. Rokiškio sūrio gamykla pradėjo savo veiklą ir nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai.

1992 m. valstybinė įmonė "Rokiškio sūrio gamykla" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę "Rokiškio sūris". Pirmieji Bendrovės akcininkai buvo įmonės darbuotojai.

1994 m. sulaukta pirmųjų užsienio investuotojų.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 59

1997 m. užsienio kapitalo investicijos pasiekė 2 milijonus JAV dolerių.

1997 m. išplatinta 150 000 paprastųjų vardinių akcijų, tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

1999 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su „Bank of Bermuda“ investavo 40 milijonų litų (11,5 milijonų eurų). Užsienio investuotojai ne tik papildė įmonės kapitalą, bet ir padėjo formuoti vakarietišką darbuotojų požiūrį į darbą.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB "Rokiškio sūris" reorganizavimo būdu prisijungė:

1995 m. Zarasų pieninę;
1996 m. Ukmergės pieninę;
1998 m. Šalčininkų pieninę;
2000 m. Utenos pieną,
2002 m. Eišiškių pieninę, įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino AB "Švenčionių pieninė" turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9 % AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" padidino turimą AB "Eišiškių pieninė" akcijų paketą iki 100 % įstatinio kapitalo bei balsų.

2001 m. kovo mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Varėnos pieninė" akcijų paketą.

2001 m. spalio mėn. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 49,9% AB "Ignalinos pieninė" ir 100% UAB "Jonavos pieninė" akcijų paketus.

2002 m. liepos 4 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB "Rokiškio sūris" filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB "Rokiškio sūris" filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB "Rokiškio sūris" visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB "Rokiškio sūris", AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB "Eišiškių pieninė" bei UAB "Jonavos pieninė" turto, teisių ir prievolių priėmimo-perdavimo aktai. AB "Eišiškių pieninė" ir UAB "Jonavos pieninė" baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. lapkričio 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB "Rokiškio sūris" filialą Eišiškių pieninė.

2003 m. vasario 14 d. AB "Rokiškio sūris" valdybos sprendimu buvo nutraukta AB "Rokiškio sūris" filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro.

2003 m. rugpjūčio 20 d. AB "Rokiškio sūris" įsigijo 12 vnt. UAB "Kalora" paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB "Kalora" įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB „Rokiškio sūris“ akcijas pardavė.

2005 m. birželio 1 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė AB „Varėnos pieninė“ ir AB „Ignalinos pieninė“ akcijų paketus.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 60

2005 m. vasario 18 d. AB „Švenčionių pieninė“, kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka ir 2005 m. balandžio 29 d. AB „Švenčionių pieninė“ dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2006 m. kovo 3 d., siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, AB „Rokiškio sūris“ valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė UAB „Rokiškio pienas“.

2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB „Rokiškio pienas“. AB „Rokiškio sūris“ valdo UAB „Rokiškio pienas“ 100 % akcijų paketą.

2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2006 m. balandžio 5 d. nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, AB „Rokiškio sūris“ filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

2007 m. AB „Rokiškio sūris“ įsigijo 50 proc. akcijų UAB „Pieno upės“ ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB „Skeberdis ir partneriai“, UAB „Skirpstas“, UAB „Batėnai“, UAB „Pečupė“ ir Pienininkystės kooperatyvą „Žalmargė“. Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB „Skeberdis ir partneriai“ ir UAB „Pečupė“ buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. parduotos UAB „Batėnai“ akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė „Skirpstas“.

2008 m. sausio mėn. AB „Rokiškio sūris“ įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime.

2011 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas. AB „Rokiškio sūris“ valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB „Europienas“. Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB „Europienas“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Bendrovė įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA „Kaunata“ akcijų.

2013 m. balandžio 29 d. AB „Rokiškio sūris“, kaip vienintelis UAB „Rokiškio pienas“ akcininkas, priėmė sprendimą - nuo bendrovės UAB „Rokiškio pienas“, kuri tęsia pieno produktų distribucijos veiklą, buvo atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu buvo sukurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB „Rokiškio pieno gamyba“. Ši įmonė pagrindinai užsiima pieno produktų gamybos veikla. Šis veiklų atskyrimas įmonių grupei leido optimaliau vystyti grupės veiklą ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

ROKIŠKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 61

2013 m. gegužės 2 dieną Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja įmonė UAB „Rokiškio pieno gamyba“.

2014 m. balandžio 24 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė turėtą 50 % UAB „Pieno upės“ akcijų paketą. Akcijų paketas parduotas vadovaujantis ilgalaike akcininkų sutartimi, pareiškus kitiems akcininkams norą išsipirkti akcijas. UAB „Pieno upės“ užsiima pieno supirkimu.

2016 m. gruodžio 28 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė turėtą 100 % Pienininkystės kooperatyvo „Žalmargė“ pajų.

8. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB “Rokiškio sūris“ priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai “Pieno centras“, dalyvauja “Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai” veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai. 2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB „Rokiškio sūris“ įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

Nuo 2015 m. pradžios AB „Rokiškio sūris“ priklauso Rokiškio verslo klubui. Šis klubas vienija Rokiškio rajono stambius ir smulkius verslininkus. Jo tikslas – gerinti verslo sąlygas rajone, aktyviai bendradarbiauti su Rokiškio rajono valdžia.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS IR GRUPĖS VEIKLĄ

9. Veiklos aplinka

Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ – tinkamas sėkmingo verslo pavyzdys, įrodantis, kad susitelkimas, atkaklus bendro tikslo siekimas ir profesionalumas padeda ne tik išgyventi kritines situacijas, bet ir kiekvieną kartą pasimokius iš savo klaidų pateikti naujus iššūkius konkurentams. Tai įmonė, turinti neabejotinai turtingiausią istoriją tarp Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, per metų metus suformavusi stipraus, patikimo partnerio įvaizdį, nesivaikančio trumpalaikės naudos, o kuriančio tvirtus ilgalaikius ryšius su verslo dalininkais, vartotojais, klientais, darbuotojais. Čia tradicijos susilieja su moderniausiomis pasaulinio lygmens gamybos technologijomis, kad pateiktų rinkai kokybiškus, vertingus ir sveikus produktus.

Įmonės veikla apima žaliavinio pieno supirkimą, įvairių pieno produktų gamybą bei jų pardavimą Lietuvos ir eksporto rinkose.

Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2016 metus preliminariais ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS) duomenimis iš šalies pieno gamintojų viso supirkta 1412,13 tūkst. t. žalio natūralaus riebumo pieno – 1,8 proc. mažiau nei 2015 metais, o vidutinė minėto laikotarpio pieno supirkimo iš šalies gamintojų pieno kaina sumažėjo 1 proc. ir buvo 212,67 Eur/t.

Minėtu laikotarpiu žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš ūkininkų ir šeimos ūkių sumažėjo 2,7 proc. (iki 1052,42 tūkst. t), iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių

ROKIŠKIO SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 62

padidėjo 1,1 proc. (iki 359,70 tūkst.t). 2016 m. ūkininkams ir šeimos ūkiams pieno supirkėjai už natūralaus riebumo pieną mokėjo vidutiniškai po 194,94 Eur/t – 2,5 proc. mažiau nei 2015 m., o žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms – 1,8 proc. didesnę pieno kainą (vidutiniškai 264,55 Eur/t).

2017 m. sausio mėnesį už natūralų pieną pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, mokėta 37,8 proc. daugiau negu prieš metus.

Pateikiame AB „Rokiškio sūris“ grupės natūralaus pieno supirkimo kainų 2015-2016 m. palyginimą, supirkto pieno iš europinio dydžio pieno gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį:

2016 m. kovo-rugpjūčio mėn. vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos buvo mažesnės už atitinkamais 2015 m. mėnesiais buvusias vidutines minėto laikotarpio pieno supirkimo kainas. Labiausiai (apie 19,7 proc.) supirkimo kaina sumažėjo birželio mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn. 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėn., palyginti su atitinkamais 2015 m. mėnesiais, vidutinės natūralaus pieno kainos padidėjo. Didžiausias kainų skirtumas buvo praėjusių metų lapkričio mėn., kai vidutinė natūralaus pieno kaina buvo net 39,9 proc. didesnė už 2015 m. lapkričio mėn. vidutinę supirkimo kainą ir sudarė 379,0 Eur/t.

Pieno produktų gamyba

AB „Rokiškio sūris“ grupės gamyba yra vykdoma Rokiškio (AB „Rokiškio sūris“), Utenos (UAB „Rokiškio pieno gamyba“) ir Ukmergės miestuose (UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas „Ukmergės pieninė“).

AB „Rokiškio sūris“ (Rokiškyje) specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (Utenos įmonėje) specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ (Ukmergės įmonėje) specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.
UAB „Rokiškio pienas“ įmonės specializacija – visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat užsiima ir kitose užsienio įmonėse pagamintų pieno produktų prekyba.

ROKIŠKIO SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 63

2016 m. AB "Rokiškio sūris" grupės įmonės vykdė nepertraukiamą gamybą, išlaikant ankstesnių metų gamybos apimtis.

AB „Rokiškio sūris“

AB „Rokiškio sūris“ gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai.

Šviežių sūrių grupei priskiriami „Cagliata“ (įvairių riebumų ir svorio), „Mozzarella“.

Puskiečių sūrių grupei priskiriami šie sūriai ir jų prekiniai ženklai: Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio), Lietuviškas, „Gouda“, Sūris „Visiems“, „Naminis“, „Žaloji karvutė“, „Tikras“ ir kt.

Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris (įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris „Gojus“, „Montecampo“ sūris. Įsisavinta ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio „Grand“ gamyba. Šių sūrių technologijos pilnumoje sukurtos AB „Rokiškio sūris“, bendradarbiaujant su technologu iš Italijos Angelo Frosio.

Be pagrindinės produkcijos – fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas pieno cukrus (laktozė), skystas IBK-34 ir IBK-45 (išrūgų baltyminiai koncentratai), iš kurių gaminami IBK miltai, lydyti sūriai, lydyti rūkyti sūriai.

Per 2016 metus AB „Rokiškio sūris“ fermentinių sūrių pagaminta 6% mažiau nei 2015 metais, o grietinėlės 20% mažiau. Grietinėlės mažėjimą lėmė kietų sūrių sumažėjimas. Pagrindinė sūrių mažėjimo priežastis – dalis pieno nukreipta lieso pieno miltų gamybai. Apžvelgiant sūrius atskirai pagal sūrių grupes, pažymėtina, kad kietų sūrių pagaminta 28% mažiau, puskiečių sūrių – 30% daugiau, o šviežių sūrių 16% daugiau.

Įmonėje toliau įsisavinama ir tobulinama ilgo brandinimo Kieto sūrio Rokiškio „GRAND“ gamyba. Išplėstas Kieto sūrio Rokiškio „GRAND“ įvairaus amžiaus brandinimo ir svorio asortimentas.

Apžvelgiant 2016 ir 2015 metų pagamintus išrūgų produktus, pieno cukraus gamyba išliko tame pačiame lygmenyje, o išrūgų baltymų koncentrato pagaminta mažiau. Tai lėmė atskirų išrūgų baltymų koncentrato kiekio kaita, pvz. išrūgų baltymų koncentrato IBK 34 pagaminta mažiau, o išrūgų baltymų koncentrato IBK 80 pagaminta 22% daugiau.

AB „Rokiškio sūris“ gaminamos produkcijos kiekio kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir grafike:

Produkcija / Metai	2016m.	2015m.	2014m.	2013m.	2012m.
Fermentiniai sūriai, t	34.603	36.759	34.295	34.807	35.751
Grietinėlė 35% rieb.,t	14.038	17.423	16.153	14.558	14.969
Išrūgų grietinėlė 35% rieb.,t	2.578	2.073	2.033	1.612	1.503
IBK miltai, t	2.622	4.004	4.479	6.224	7.515
Pieno cukrus, t	12.746	12.774	12.878	12.510	12.146
Lydyti ir rūkyti sūriai, t	960	941	875	815	797

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

UAB „Rokiškio pieno gamyba“

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ vykdo šių šviežių pieno produktų gamybą – pieno, rūgpienio, kefyro, grietinės, varškės ir varškės sūrių, glaistytų sūrelių, jogurtų, sviesto gamybą vietos rinkai ir atlieka gamybos paslaugas AB „Rokiškio sūris“ produktų skirtų eksportui – sviesto, grietinėlės, IBK (išrūginis baltyminis koncentratas) 34, IBK 80 ir lieso pieno miltų gamybą.

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ 2013 m. pradėjo veikti nauja jogurtų linija. Tai jogurtai, kurių saldumas yra 100% iš vaisių, t.y. naujovė Lietuvoje.

Didelės investicijos padarytos sausų pieno produktų ceche. Sumontuota moderni įranga išrūginio baltyminio koncentrato – WPC-80 gamybai. Sėkmingai įsisavinta šio produkto gamybos technologija. Šio produkto gamyba įsisavinta bendradarbiaujant su viena iš didžiausių pasaulio pieno produktų kompanija iš Naujosios Zelandijos „Fonterra“.

2014 m. įsisavinta padidinto dispersiškumo išrūginio baltyminio koncentrato WPC-80 gamyba.

2014 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja, moderni kompresorinė, pieno priėmimo skyriuje atliktas kapitalinis remontas.

2015 m. pradėta didelės apimties šviežių pieno produktų gamybos cecho rekonstrukcija. Šios rekonstrukcijos tikslas – pakeisti technologijas į pačias moderniausias, kas leistų sumažinti produkcijos kaštus, pagerintų jos kokybę bei prailgintų produkcijos galiojimo laiką.

2016 m. plečiant asortimentą pradėti gaminti jogurtai su avižomis.

Gaminamos produkcijos kiekio kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje ir grafike:

Produkcija / Metai	2016m.	2015m.	2014m.	2013m.	2012m.
Švieži pieno produktai, t	46.475	50.633	55.428	64.606	62.772
Sviestas ir tepūs riebalų mišiniai, t	9.391	8.455	7.960	5.576	4.101
Sausi pieno produktai, t	9.234	7.379	8.721	6.537	8.442

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 65

Pagaminta produkcija, t

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas Ukmergės pieninė

aparatinė patalpa.

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas Ukmergės pieninė specializuojasi – varškės, varškės su priedais, varškės sūrių, glaistytų varškės sūrelių, lydytų varškės gaminių, minkštųjų nenokintų sūrių, fermentinio sūrio, pelėsinio sūrio kūrime ir gamyboje.

Jgyvendinant numatytus gamybos veiklos tikslus, vykdant gamybos techninį tobulinimą įdiegta išrūgų valymo sistema, įrengta išrūgų

Gamybos ceche atnaujinta lydyto sūrelio į indelius moderni fasavimo linija, sumontuota nauja varškės fasavimo į briketus po 180/200g fasavimo įranga.

2016 m. pastatytos gamybos ir nokinimo patalpos pelėsiniam sūriui Rokiškio Baltic Blue. Plečiant asortimentą papildytas gaminamų lydytų sūrių segmentas, panaudojant kietą sūrį Rokiškio „Grand“. Paruošti naujų skonių lydyti sūreliai Grant Picante 23% rieb. 175g su prieskoniais, Baltic Blue Lydytas sūrelis su mėlynuoju pelėsiu 23% rieb. 175g.

Paklausą rinkoje turintis Rokiškio Mini Mozzarella 45% s.m. 120g, 2016 m. gruodžio mėn. buvo apdovanotas aukso medaliu „Metų gaminys 2016 m.“ Sūrio išfasavimui sumontuota Itališka įranga TECHNO-D.

Į prekybos tinklą išleistas naujas Stracchino tipo sūris. Mažais kiekiais prekiaujame didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tipiškas italų pieno pramonės gaminys.

Gaminamos produkcijos kiekių kitimas per 5 metus pateiktas lentelėje:

Produkcija / Metai	2016m.	2015m.	2014m.	2013m.	2012m.
Varškė ir varškės produktai, t	4.765	4.272	4.648	5.353	5.228
Fermentiniai sūriai, t	120	115	107	83	-

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
66

Pardavimai ir rinkodara

Kaip ir kiekvienais metais, didžiausia įmonėje pagaminamos produkcijos dalis yra eksportuojama. 2016 metais Grupės eksportas sudarė apie 65 proc. nuo bendrų pardavimų. 2016 m. pradžioje įmonė dirbo nuostolingai dėl bendro pasaulinio pieno produktų rinkos kainų nuosmukio, tačiau jau tų pačių metų rudenį, kai pradėjo kilti pieno produktų, ypač sūrio, kainos, grupės bendras rezultatas ženkliai pagerėjo. Dėl jau minėtų mažų kainų pieno rinkoje, įmonė per 2016 m. jau beveik nebejautė Rusijos Federacijos įvesto embargo pasekmių, nes per paskutinius dvejus metus buvo atrastos naujos eksporto rinkos, ypač šviežiam sūriui. Kaip ir anksčiau, grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – sviesto, grietinėlės, pieno miltų ir papildomų produktų, kurie gaunami sūrių gamybos procese – IBK bei laktozė. Šviežias sūris (Cagliata ir Mozzarella) ir toliau keliauja daugiausiai į Italiją, dar į Olandiją, Ispaniją.

Bendras visų produktų eksportas į JAV 2016 metais, palyginus su 2015 m., sumažėjo dėl žemų sūrių kainų bei sukauptų didelių sūrio atsargų JAV rinkoje – nuo 2.589 tonų nukrito iki 2.173 tonų, t. y. sumažėjo 40 proc. Tačiau pakilus sūrio kainoms bei JAV dolerio kursui, įmonė planuoja vėl toliau didinti kieto sūrio eksportą į JAV.

Kalbant apie riebalus, 2016 m. įmonė daugiausiai gamino sviestą, o grietinėlės pardavė labai mažai. Tai įvyko dėl didelės sviesto paklausos Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose, dėl ko per 2016 m. bendrovė pardavė 40 proc. daugiau sviesto nei 2015 m.

Dar vienas didelis pasikeitimas pieno rinkoje buvo tas, kad 2016 m. pabaigoje Lietuvos pienininkams atsidarė Kinijos rinką. Dėl to 2017 m. pradžioje bendrovė jau pradėjo tiekti Kinijos rinkai laktozę, dabar bandomą jiems pasiūlyti ir kitų pieno produktų.

2016 metais Rokiškio Grupės pardavimų apyvarta vietinėje rinkoje siekė 80 mln. EUR arba buvo 14,4 proc. didesnė nei 2015 metais.

Vidutinės produkcijos kainos lyginant su 2015 m. kiek krito, jų augimas Lietuvos rinkoje atsirado tik pačioje 2016 m. pabaigoje, pasikeitus situacijai žaliavinio pieno ir eksporto rinkose. Kainų padidėjimo poveikis atsispindės jau 2017 metais.

Rokiškio Grupė ir toliau išlieka antra didžiausia vidaus rinkos dalyvė ir per 2016 m. sustiprino savo pozicijas joje, rinkos daliai ūgtelėjus ~ nuo 22% iki 24%. Visose pagrindinėse prekių kategorijoje Rokiškio grupė yra pirma ar antra rinkoje, kiek silpniau atrodoma desertinėse prekių grupėse. Rokiškio Grupė yra rinkos lyderis rūgščių pieno produktų (kefyras, pasukos), sūrių, lydytų sūrių, grietinės, sviesto kategorijose.

Įmonės kertinė prekių šeima – Rokiškio „Naminis“, kuri yra tarp pačių žinomiausių prekių ženklų FMCG sektoriuje (greito apyvartumo prekės). Jos akcentai – lietuviškos tradicijos ir šeimos vertybės.

Per 2016 metus įmonė pristatė keletą naujų gaminių. Įmonė pradėjo gaminti gurmanišką pelėsinį sūrį „Baltic Blue“; taip pat atitinkamą 175gr. lydytą sūrelį. Taip pat galima išskirti į sveikėsnį gyvenimo būdą orientuotus desertinius produktus su mažiau cukraus bei daugiau baltymų / skaidulinių medžiagų: Graikiškus sūrelius, Avižų jogurtus, Pasukų Jogurtus. Be to AC Nielsen bendrovės duomenimis 360gr. BiFi Active Jogurtas su kiviais ir kriaušėmis pateko į geriausių 2016 m. naujienų trejetuką Pieno kategorijoje Lietuvoje.

Rokiškio grupė ypač garsėja savo sūriais ir čia nuolat stiprina savo asortimentą. Įmonės pasididžiavimas – kietasis Rokiškio GRAND sūris, kurio pardavimai 2016 m. išaugo net 90%. Lietuvos vartotojai vis labiau pripažįsta jį kaip savo mėgstamiausią. Įmonė plečia šio išskirtinio sūrio asortimentą, pristatant jį rinkai įvairių svorių naujose pakuotėse.

ROKIŠKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 67

Šis sūris yra įvertintas ir „Superior Taste Awards“ aukso žvaigždėmis (aklos degustacijos atliekamos žinomų virtuvės šefų; organizuojamos Briuselyje įsikūrusio tarptautinio skonio ir kokybės instituto).

2016 m. kovo mėnesį Lietuvos prekybos įmonių asociacija (jungia Maxima, IKI, RIMI prekybos tinklus) Rokiškio Pieną išrinko „Lietuviškiausiu Metų Tiekėju“.

Įmonė taip pat atrinkta į bendruomeniškiausiu tiekėjų trejetą.

2016 m. gruodžio mėnesį jau 20-ą kartą Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ UAB „Rokiškio pienas“ gaminamas sūris Rokiškio „Mini Mozzarella“ įvertintas „Metų Gaminiu. Aukso medaliu“.

ROK.S.BIFI ACTIVE 2% KIWI & PEAR BYPC 360G, pateko į geriausių 2016 m. naujienų trejetuką Pieno kategorijoje Lietuvoje.

AB „Rokiškio sūris“ grupė taip pat turi visą eilę kokybiškų bei išskirtinių aukštos pridėtinės vertės produktų ir kitose prekių kategorijose – „clean label“-produktų šeima „NAMINIS“, GRAIKIŠKI glaistyti sūreliai ir daugelis kitų.

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse „Populiariausia prekė“, šie AB „Rokiškio sūris“ grupės produktai buvo pripažinti ir 2016 metų populiariausiomis prekėmis savo kategorijose:

Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos – Rokiškio NAMINIS kefyras, 2,5% 0,9 kg pak.
Fermentinis sūris – ROKIŠKIO fermentinis sūris, 45%, 240 g.
Lydytas sūris – Sūris Lydytas „Visiems“, 330g.

2016 m. kovo 16 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kartu su „Maxima“, IKI“ ir „Rimi“ išrinko ir pagerbė prekybos tinklų partnerius – produkcijos gamintojus ir tiekėjus. Šiuose rinkimuose UAB „Rokiškio pienas“ buvo išrinktas „Lietuviškiausiu metų tiekėju“. Šis pripažinimas Bendrovę įpareigoja skirti dar didesnį dėmesį produkto kokybei bei jo šviežumui, ypatingą dėmesį kreipiant į lietuviškas tradicijas bei šeimos vertybes.

Įmonė nesistengia dalyvauti mažuose rinkos segmentuose, orientuodamasi į masinę gamybą, užtikrinančią žemų kaštų rodiklį bei kokybės pastovumą aukštos kokybės prekėms. 2016 m. Bendrovė savo produkciją pradėjo tiekti LIDL Lietuva prekybos tinklams.

Rokiškio Grupės užduotis ir toliau skatinti pirkėją rinktis lietuvišką prekę, auginti vartotojų supratimą apie šviežius, sveikus ir naudingus produktus ir kaip juos atsirinkti plačioje pasiūloje.

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos, bei nuolatiniam nuosavų prekių ženklų stiprinimui.

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 68

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija.

Prekių ženklai:

10. Maisto sauga ir kokybė

Bendrovėje gaminamiems produktams suteiktas tarptautinis pripažinimas už nepriekaištingą kokybę, įdiegtos ir patvirtintos tarptautiniu mastu maisto saugos, kokybės bei aplinkosaugos sistemos leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių nepriekaištingu skoniu, asortimentą. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir nuolatinis dėmesys naujų technologijų diegimui, nuolatinės investicijos, leidžia išlikti konkurencingiems žaliavinio pieno pirkimo bei produktų pardavimo rinkose.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 69

Kieto brandinto sūrio gamyba yra ilgas procesas, kuris gali užtrukti nuo keletos mėnesių iki keletos metų. Ši gamybos specifika neleidžia greitai reaguoti į staigius pokyčius sūrių rinkoje, kas gali paveikti veiklos rezultatus.

Didelį dėmesį Bendrovės įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui. AB „Rokiškio sūris“ – pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavo Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių – Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas pagal tarptautinius ISO standartų reikalavimus (ISO 9001:2008, ISO 14001:2004).

Reikšmingiausias įmonių veiklos aspektas – maisto saugos užtikrinimas. Viena iš AB „Rokiškio sūris“ įmonių, Rokiškyje, siekiant aukštesnio maisto saugos užtikrinimo efektyvumo lygio, esamą maisto saugos sistemą patobulino ir 2013 m. sertifikavo pagal FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemą. Ši schema apima ISO 22000:2005 ir ISO/TS 22002-1:2009. Šią maisto saugos schemą pripažįsta Pasaulinė maisto saugos iniciatyva GFSI (angl. Global Food Safety Initiative) ir gali pakeisti tokius anksčiau pripažintus maisto saugos standartus kaip BRCm IFS ir SQF).

UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Utenoje ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas Ukmergės pieninė sertifikuota pagal Kokybės vadybos (ISO 9001:2008), Aplinkosaugos vadybos (ISO 14001:2004), Maisto saugos (ISO 22000:2005) tarptautinių standartų reikalavimus. 2016 m. šios įmonės sertifikuotos pagal Maisto saugos vadybos sistema pagal FSSC 22000 schemos reikalavimus.

Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo ir yra nuolat peržiūrima, bei tobulinama siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę. Siekiant tik saugių ir kokybiškų produktų, atitinkančių klientų lūkesčius, gamybos, Maisto saugos, kokybės bei aplinkosaugos sistemos nuolat peržiūrimos bei pastoviai tobulinamos.

Kasmet tarptautinė sertifikavimo įmonė BUREAU VERITAS Lit, Bendrovėje atlieka priežiūros auditus, o kas 3 metai atliekamas sistemos pakartotinis sertifikavimas (persertifikavimas).

AB „Rokiškio sūris“ paskutinio integruotos vadybos sistemos priežiūros audito metu, auditorių buvo įvertinta labai palankiai – nurodant stipriąsias sistemos puses: nedidelę darbuotojų kaitą, personalo kompetenciją, nuolatinį įrengimų, darbo aplinkos atnaujinimą bei pastovų sistemos tobulinimą.

FSSC 22000 Maisto saugos sistemų sertifikavimo schemos turėjimas įrodo, kad Bendrovės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomas procesas. Tarpusavyje susiję procesai suvokiami ir valdomi kaip sistema, o tai didina įmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą. Tinkamai veikianti maisto saugos sistema leidžia valdyti identifikuotas rizikas, tiek kritiniuose, tiek svarbiuose kontrolės taškuose, kurie susiję su gamybos procesais, transportavimu ir vartojimu.

Bendrovės vadovybė kasmet peržiūri ir patvirtina maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos politiką, kurioje deklaruojamas nuolatinis tobulėjimas – „Mūsų supratimu – „padaryti gerai“ niekada nepakanka. Mes žinome, kad „Tai, ką šiandien darome gerai, rytoj padarysime dar geriau!“

Bendrovėje sukurta tokia atmosfera, kurioje siekiant iškeltų tikslų bei suformuotų uždavinių, dalyvauja kiekvienas įmonės darbuotojas.

Bendrovėje parengtos bei įdiegtos veikiančios būtinosios programos, kuriose numatytos sąlygos, priemonės ir taisyklės, užkertančios kelią biologinei, cheminei, fizinei taršai ir padedančios užtikrinti saugių produktų gamybą.

2007 m. LR Valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino pieno produktų gamybos atitiktį naujų ES higienos reglamentų reikalavimams ir suteikė veterinarinio patvirtinimo numerius:

AB „Rokiškio sūris“ LT 73-01 P EB;
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ LT 82-01 P EB;
UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialas „Ukmergės pieninė“ LT 81-01 P EB.

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 70

Rokiškio įmonės laboratorija yra akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IES 17025. Utenos ir Ukmergės įmonių laboratorijų veikla įvertinta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintą maisto tvarkymo subjektų laboratorijų patvirtinimo leidimų išdavimo tvarkos aprašą.

2003 m. VŠĮ „EKOAGROS“ patvirtino, kad AB „Rokiškio sūris“ atitinka ES Tarybos reglamento EB Nr.889/2008 reikalavimus ir yra sertifikuota ekologiškų produktų gamybai – Kietasis sūris BIO, Cagliata BIO, Mozzarella BIO, sūris Gouda BIO. Kasmetiniai VŠĮ „EKOAGROS“ atliekami patikrinimai ir išduoti sertifikatai, rodo įmonės atitikimą nustatytiems reikalavimams. Gaminant ekologiškus produktus griežti reikalavimai keliami ne tik gamybos procesams, bet ir jų sudėtinėms dalims.

Bendrovėje kai kuriems gaminiams (Laktozei, IBK, sviestui, liesu pieno miltams, fermentiniams sūriams), suteikti specifiniai HALAL ir KOSHER (Laktozei, IBK, liesu ir pilnu pieno miltams, pasukų miltams, sviestui) kokybės sertifikatai.

AB „Rokiškio sūris“ suteiktas patvirtinto eksportuotojo į Pietų Korėjos Respubliką statusas.

AB „Rokiškio sūris“ įtrauktas į sąrašą „Certification and Accreditation Administration of the People’s Republic of China“ (2016 08 23).

Kompetetingų Meksikos tarnybų audito metu, LR Veterinarijos Tarnybos veikla įvertinta teigiamai ir tai patvirtinimas, kad Bendrovės produktai gali būti eksportuojami ir į šią šalį.

2012 m. UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ įdiegtas naujas standartas „Socialinis atsakingumas SA8000“. Šis standartas – tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis – nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Pagal šį standartą Bendrovės politika: „Bendrovė, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir siekiame, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai, bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytųsi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.“

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.
užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai);
Skaidrumas (sprendimų ir veiklos, kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai);
Etiškas (padorus) elgesys;
Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotųjų šalių interesus;
Gerbti įstatymų viršenybę;
Laikytis tarptautinių elgesio normų;
Gerbti žmogaus teisės.

11. Aplinkosauga

Gamybinės veiklos sukeliamos rizikos valdomos remiantis 2010/75/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės -TIPK)“ AB

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 71

„Rokiškio sūris“ yra priskiriamas įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. TIPK leidimas išduotas 2005.12.30, atnaujintas 2014.09.12. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai (GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

Aplinkosaugos rizikoms valdyti AB "Rokiškio sūris" 2001 metais savanoriškai įdiegė ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistemos standartą. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka UAB „Bureau Veritas Lit“. 2016 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota. 2016 m. išorės ir vidaus auditų metu pastabų ir neatitikčių nenustatyta.

AB "Rokiškio sūris" aplinkosaugos politika – siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo nustatomi aplinkosaugos uždaviniai. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Poveikiui aplinkai stebėti 2016 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB „Rokiškio sūris“ nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB „Rokiškio sūris“ po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB „Rokiškio sūris“ vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB „Rokiškio sūris“ degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB „Geoaplinka“. 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringas. Tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose. Ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingos bendrovės vietos: amoniakinė kompresorinė, cheminių medžiagų sandėlis ir laikymo patalpa pieno cukraus ceche. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės.

Aplinkosauginė veikla mln. EUR

	2014	2015	2016
Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai	0,056	0,089	0,096
Investicijos aplinkosaugai	0,514	0,047	0,542
Pajamos iš aplinkosaugos veiklos	1,084	1,027	0,503
Išlaidos aplinkosaugai	0,960	1,023	1,537

ROKIŚKIO

AB "ROKIŚKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

12. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla

Rizika suprantama kaip trukdis pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl potencialių įvykių ir galimo jų poveikio verslui. Bendrovės tikslai apima ir ilgalaikius strateginius tikslus, ir konkrečius su veikla susijusius veiksmus. Bendrovės Valdyba atsakinga už Bendrovės rizikų valdymą ir neigiamos įtakos iškeltiems tikslams ir rezultatams vertinimą. Konkrečių rizikų identifikavimas ir valdymas yra priskirtas atitinkamoms Bendrovėje veikiančioms funkcijoms. Atsižvelgiant į išorės bei vidaus aplinką, rizikos lygis yra įvertinamas priimant tiek strateginius, tiek operacinius sprendimus. Rizikos valdymas yra integruotas į Bendrovės veiklos procesus, taigi potencialios rizikos yra pastoviai stebimos ir analizuojamos.

Ekonominiai rizikos veiksniai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su žaliavinio pieno gamyba:

a) Karvių skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. ŽŪIKVC (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2016 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 299,71 tūkst. karvių – 4,26 proc. mažiau nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 10,66 proc. Toks pokytis sudaro riziką dėl konkurencijos didėjimo žaliavinio pieno supirkimo rinkoje bei žaliavinio pieno kainų augimo.

b) Pieno ūkių dydis. Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus. Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, net 95 proc. sudaro ūkiai, turintys 1-20 karvių.

c) Pieno gamybos sezoniškumas. Pieno gamybos sezoniškumas Lietuvoje yra gana ryškus – vasarą pieno ūkiuose primelžiama 1,6 karto pieno daugiau, negu žiemą (ES šalyse vidurkis yra 1,2 karto). Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų pajėgumų išnaudojimo laipsnį bei darbuotojų poreikį ne sezono metu.

ROKIŚKIO SÜRIS
AB "ROKIŚKIO SÜRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 73

d) Melžiamų karvių produktyvumas. Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti nepilnavertė pašarų bazė.
e) Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimas, koncentravimas j pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą, neigiamai paveikė ūkio plėtrą ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimą.
f) Dalinis pieno supirkimo kainų reguliavimas, pagal kurį šalyje reikalaujama mokėti vienodas kainas vienodą pieno kiekį tiekiantiems ūkio subjektams.

Siekiant sumažinti potencialias rizikas ir jų poveikį, pieno gamintojams yra mokami priedai prie pieno kainos už ilgalaikį bendradarbiavimą, už aukštesnius pieno kokybės rodiklius, lojalumą, pieno gamybos sezoniškumo subalansavimą.

Nepalankūs veiksniai, susiję su produkcijos pardavimais:

a) Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius;
b) Dėl didesnių gamybos apimčių pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;
c) Didelė konkurencija tiek vidaus, tiek eksporto rinkose;
d) Pigesnių ingredientų naudojimas vietoje sausų pieno produktų;
e) Produktų kainų nestabilumas eksporto rinkose;
f) Nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui bei regionų plėtrai, darbo vietų kūrimui;
g) Tebesitęsiantis Rusijos embargas lietuviškiems produktams;
h) Sunkumai jeiti į naujas rinkas;
i) Produkcijos perteklius ES rinkose;
j) Nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme;
k) Nepastovus konkurencingumas dėl euro ir dolerio kurso svyravimo;
l) Pigesnės produkcijos iš kitų ES valstybių kiekio ir asortimento didėjimas.

Socialiniai rizikos veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai, visuomenė ir toliau sensta. Dėl emigracijos vis sparčiau mažėja darbingo amžiaus gyventojų. Lietuvos banko duomenimis darbingo amžiaus gyventojų per 2016 metus sumažėjo 1,8 proc. Šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Kadangi AB „Rokiškio sūris“ grupės įmonės yra laikomos stipriais, stabiliais darbdaviais savo veiklos regionuose, kol kas įmonė nejaučia didelio darbuotojų trūkumo. Situacijai šalyje blogėjant, kiltų tokių pokyčių grėsmė. Todėl įmonė pastoviai rūpinasi darbuotojų gerovę, kuria tinkamas darbo sąlygas, investuoja į mokymus, kvalifikacijos kėlimą, didina atlyginimus darbuotojams, kad ir toliau būtų konkurencinga su kitais verslais.

Neigiami socialiniai veiksniai ateityje gali iššaukti problemas ieškant reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Šios rizikos valdymas, Bendrovės manymu, nepriklauso vien nuo įmonės veiksmų. Bendrovė gali būti priversta didinti investicijas robotizuojant gamybos procesus, t. y. rankinį darbą pakeisti robotais.

Rizikos veiksniai, susiję su maisto sauga:

AB „Rokiškio sūris“ maisto saugos rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje. Rizikų nustatymas yra paremtas sprendimų medžio principu, pagal kurį yra nustatomi svarbūs valdymo taškai kiekviename gamybos bei tiesiogiai su gamyba susijusiame

ROKISKO SURIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 74

procese. RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT planai. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai. Taip pat yra nurodoma rizikos/grėsmės esmė.

Rizikos valdymas remiasi žemiau nurodyta schema:
- Esamos ir potencialios rizikos įvertinimas;
- Nustatytų rizikų pasekmių tikėtinumo įvertinimas;
- Pagrindinių veikiančių rizikos kontrolės priemonių nustatymas
- Veiklos kontrolės efektyvumo, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, vertinimas;
- Reikiamų veiksmų planų sukūrimas, siekiant pagerinti kontrolės sistemą;
- Reguliarus rizikos valdymas ir iškeltų tikslų stebėjimas.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:
1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;
2. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;
3. Sanitarijos programa;
4. Personalo mokymo programa;
5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;
7. Pagalbinio medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;
8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;
10. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;
11. Logistikos valdymo programa;
12. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės) procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiemu galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį, maistinę, energetinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas, galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Kaip tinkamai Bendrovė valdo riziką, susijusią su maisto sauga, pagal ataskaitoje pateiktas maisto saugos programas, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Netinkamas šios rizikos valdymas gali iššaukti konkretaus produkto gamybos ir pardavimų, bei ir visos įmonės veiklos sustabdymą iki nustatytų trūkumų pašalinimo.

Ekologiniai:

AB „Rokiškio suris“ poveikis ekosistemos biotai minimalus. Įmonė yra pramoniniame miesto rajone, ir tiesioginio poveikio rizika gyvajai gamtai yra maža. Saugomų teritorijų, gyvūnų ar augalų arti įmonės nėra, nenustatyti veiksnia galintys turėti įtakos organizmų nykimui ar atsiradimui.

AB „Rokiškio suris“ poveikis ekosistemos abiotiniams veiksniams susijęs su gamtinių išteklių naudojimu, išgaunamas požeminis vanduo. Vandenvietė yra registruota, vandens ištekliai aprobuoti, vykdoma naudojamų išteklių apskaita ir kontrolė, teikiamos ataskaitos nustatyta tvarka. Diegiamos įvairios priemonės vandens naudojimui mažinti. Naudojamo požeminio vandens kiekis nesukelia rizikos vandenvietės vandeningajam sluoksniui, neigiamo poveikio palinkai neturi.

Kitos galimo ekologinio poveikio rizikos yra išleidžiami teršalai į vandenį ir orą. Yra rizika paveikti aplinką, viršyti aplinkosaugos normatyvus. Valymo įrenginiuose kontroliuojamas technologinis procesas, atliekamas nuotekų valymo kokybės monitoringas, ir aplinkos stebėjimo monitoringas. Dėl išleidžiamų teršalų neigiamo poveikio nenustatyta, todėl rizika yra maža.

ROKISKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 75

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sistemoje nedalyvauja, nes išmetamas kiekis per mažas. Įrenginiai naudojantys ozono sluoksnį ardančias medžiagas yra registruoti, kontroliuojami. Medžiagos keičiamos į turinčias mažesnį poveikį teisės aktų nustatyta tvarka. Išmetamų teršalų kiekiai į aplinkos orą yra maži ir kontroliuojami, todėl ir galima rizika yra maža.

Rizikos veiksniai susiję su informacinėmis technologijomis:

Siekiant išvengti galimų grėsmių susijusių su informacinėmis technologijomis, naudojama tik legali, licencijuota programinė IT įranga. Neteisėta prieiga prie duomenų ribojama, suteikiant darbuotojams tik tas teises ir roles, kurios reikalingos jų veiklai. Programų pakeitimams testuoti naudojama testinė aplinka. Nuo duomenų praradimo apsisaugoma, kuriant atsargines kopijas. Visuose įmonės kompiuteriuose įdiegta antivirusinė programa.

Finansinės rizikos valdymas:

Grupė yra apsidraudusi bendrąją civilinę atsakomybę, kylančią dėl vykdomos veiklos ir dėl žalos padarytos Grupės produktu ar paslauga. Draudimo polisas galioja visame pasaulyje.

Bendrovės ir Grupės finansinės rizikos veiksniai išsamiai aprašyti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 3 pastaboje (26 psl.)

13. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus.

Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

ROKISKO SURIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 76

patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolios dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

14. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus

AB "Rokiškio suris" kiekvienais metais skirias ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą bei transportą.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos gamybos metu gautų išrūgų perdirbimo giliniemui ir tam skirtos gamybinės įrangos įsigijimui, sūrių gamybos patalpų rekonstrukcijai bei kitos įrangos modernizavimui.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

AB „Rokiškio suris“ investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba, pakavimas, pjaustymas ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose gamybos sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje.

2015 m. AB „Rokiškio suris“ grupė paruošė verslo planą „Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas“ ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB „Rokiškio suris“ grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų inovatyvių technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas. Numatoma paramos suma 4 mln. eurų.

AB „Rokiškio suris“ grupės investicijos:

Metai	Investicijų suma (mln. EUR)
2010	1,88
2011	4,75
2012	3,30
2013	11,30
2014	6,37
2015	1,88
2016	7,21

Pagrindinės 2016 metais įvykdytos investicijos:

Investicijos skirtos naujo produkto IBK 80 gamybos tobulinimui ir efektyvumo AB „Rokiškio suris“ ir Utenos dukterinėje įmonėje, prisitaikant prie pirkėjo keliamų reikalavimų.
Žaliavinio pieno, skirto produktų gamybai, bei išrūgų kokybės gerinimui.
Ilgo nokinimo surių brandinimui.
Produktų kokybės kontrolei.
Energetinių resursų taupymui
Produktų saugai.
Pienovežių įsigijimui.
Pieno ir pusfabrikačių kaupimui. (talpos)
Sviesto kokybės gerinimui.
Sausų pieno produktų naujoms džiovinimo technologijoms bei pakavimo monitoringui.
Šviežių pieno produktų (varškės) inovatyviai išfasavimo technologijai.
Išrūgų, gautų iš varškės produktų tolimesnio perdirbimo modernizavimui.
Lydyto surio pakavimui.
Šaldymo įrangai.
Tolesnis su aplinkosaugos politika susijusios įrangos diegimas.
Investicijos darbuotojų darbo sąlygų pagerinimui.

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse – Utenoje bei Ukmergėje. 2016 metais investicijoms buvo planuojama skirti 15,3 mln. EUR. Šioms investicijoms 2016 metų pradžioje buvo tikimasi gauti paramą pagal KPP 2014-2020 programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą, ir (arba) plėtrą. Užsitešus atsakingų institucijų pateiktoms paraiškoms paramai gauti vertinimo laikui, AB „Rokiškio suris“ grupės investicijų suma per 2016 metus sudarė tik 7,21 mln. EUR, kadangi sutartis

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
78

paramai gauti pasirašyta tik 2016 m. liepos mėn. Todėl likusios investicijos, kurios buvo planuotos 2016 metais, bus įgyvendintos 2017 ir 2018 metais, jei nebus atsakingų institucijų paramos administravimo pakeitimų.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

15. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

	2016	2015	2014	2013	2012
Finansiniai rodikliai (tūkst.EUR)
Pardavimo pajamos	226 196	196 504	249 251	249 466	230 655
Bendrasis pelnas	34 687	24 550	19 202	30 485	25 928
EBITDA	19 174	11 926	8 096	20 006	19 771
EBIT	11 723	4 267	(199)	10 492	10 418
Veiklos pelnas	11 723	4 267	(199)	10 492	10 418
Pelnas prieš mokesčius (EBT)	11 607	4 066	(604)	10 157	9 957
Grynasis pelnas	10 451	3 895	(383)	9 495	8 497

Ilgalaikis turtas	60 623	56 324	43 731	57 101	53 477
Trumpalaikis turtas	81 789	98 283	97 024	91 066	76 749
Iš viso turto	142 412	154 607	140 754	148 167	130 226
Akcininkų nuosavybė	122 066	115 633	98 347	99 746	91 270

Pelningumas (%)
Turto grąža [ROA]	7,04	2,64	(0,26)	6,82	6,54
Kapitalo grąža [ROE]	8,79	3,64	(0,39)	9,94	9,71
Bendrojo pelno marža	15,33	12,49	7,70	12,22	11,24
EBITDA marža	8,48	6,07	3,25	8,02	8,57
EBIT marža	5,18	2,17	(0,08)	4,21	4,52
Pelningumo koeficientas [EBT marža]	5,13	2,07	(0,24)	4,07	4,32
Grynojo pelno marža	4,62	1,98	(0,15)	3,81	3,68

Finansų struktūra
Isipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,17	0,34	0,43	0,49	0,43
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	0,86	0,75	0,70	0,67	0,70
Bendrasis likvidumo koeficientas	5,00	2,86	2,44	2,03	2,16

Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vieno akcijai santykis [P/E rodiklis]	5,53	12,91	-	5,89	5,75
Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai	0,32	0,11	(0,01)	0,27	0,24

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

Finansiniai rodikliai (tūks. EUR)

AB „Rokiškio sūris“ Grupės veiklą sudaro šie segmentai: kietasis sūris, pusiau kietasis sūris, sviestas, pienas, grietinėlė, grietinė, rūgpienis, jogurtas, varškė, varškės sūris ir kita. Šie segmentai buvo sujungti į du pagrindinius finansinėse ataskaitose pateikiamus segmentus remiantis panašiu produktų, gamybos proceso, pirkėjų grupės ir platinimo būdo pobūdžiu.

Pagrindiniai du Grupės verslo finansinėse ataskaitose pateikiami segmentai yra šie:

Švieži pieno produktai
Sūris ir kiti pieno produktai

Žemiau pateikiama informacija apie kiekvieno iš veiklos segmentų įtaką Grupės finansiniams veiklos rezultatams.

	2016	2015	Pokytis (%)
Pardavimo pajamos iš viso (tūkst. EUR):	226 196	196 504	15,11
Švieži pieno produktai	67 194	66 334	1,30
Sūris ir kiti pieno produktai	157 635	128 849	22,34
Kiti segmentai	1 367	1 321	3,48

Bendrasis pelnas iš viso (tūkst. EUR):	34 687	24 550	41,29
Švieži pieno produktai	18 150	13 057	39,01
Sūris ir kiti pieno produktai	16 628	12 453	33,53
Kiti segmentai	-91	-960	-90,52

ROKIŠKIO

SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 80

Bendrasis pelnas pagal segmentus (tūkst. EUR)

Grupės pardavimai pagal rinkas

Šalių pavadinimai	Parduota
	2016 m.		2015 m.		Pokytis
	tūkst. EUR	%	tūkst. EUR	%	%
Lietuva	80 155	35,43	70 047	35,65	14,43
Europos šalys	106 037	46,88	94 308	47,99	12,44
Artimieji rytai	21 017	9,29	7 503	3,82	180,11
Tolimieji rytai	5 063	2,24	6 041	3,07	-16,19
Šiaurės Amerika	10 305	4,56	12 708	6,47	-18,91
Kitos šalys	3 619	1,60	5 897	3,00	-38,63
Viso:	226 196	100	196 504	100	15,11

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 81

2016 m. grupės pardavimo pajamos – 226 196 tūkst. EUR, lyginant su 2015 m. (196 504 tūkst. EUR) išaugo 13 proc. Pardavimų išaugimą 2016 metais, įtakojo tai, kad 2016 metų antroje pusėje pradėjo atsigauti pasaulinės pieno produktų rinkos. 2015 metais ir 2016 metų pradžioje dar tebesitęse pasaulinė pieno sektoriaus krizė, prasidėjusi 2014 metų pradžioje. Tai turėjo didelę įtaką pasaulinių pieno produktų kainų mažėjimui ir paklausai, o tai nulėmė pardavimų sumažėjimą 2015 metais bei 2016 metų pradžioje.

2016 metų antroje pusėje pakilo šviežių sūrių į Europą ir kietų sūrių į JAV kainos. Atsigavo ir kitų produktų: sviesto, IBK, pieno cukraus rinkos. 2015 metais buvo gaminama dideli kiekiai lieso pieno miltų, kurių didžiausias kiekis buvo parduotas 2016 metais intervencijai. Tai savu ruožtu lėmė ir pajamų išaugimą 2016 metais.

Aukščiau pateikiama pardavimo apimtys pagal geografiją ir segmentus. Šviežių pieno produktų rinkoje dėl didelės vietos gamintojų ir kitų gamintojų (lenkiškų) produktų konkurencijos, išaugimas yra neženklus, arba tai tik skirtingose šio segmento grupėse.

2016 m. AB „Rokiškio sūris“ grupei buvo ganėtinai pelningi. 2016 m. grynasis pelnas sudarė 10 451 tūkst. EUR, t.y. 2,68 karto daugiau negu praėjusiais metais. 2015 m. AB „Rokiškio sūris“ grupės grynasis pelnas sudarė 3 895 tūkst. EUR. Grynojo pelno išaugimui didžiausią įtaką turėjo tai, kad 2016 metų antroje pusėje pradėjo kilti produkciós: fermentinių kietų sūrių, šviežių sūrių, grietinėlės bei sviesto pardavimo kainos. Fermentinio sūrio rinkose didžiausią įtaką pelno augimui turėjo ženkliai išaugusios kietojo sūrio pardavimo apimtys ir sumažėjusi savikaina.

Kietų sūrių pardavimo apimtys 2016 m., lyginant su 2015 m. išaugo 43 proc. Rezultato pagerėjimas (nuostolio sumažėjimas) iš kietų sūrių pardavimo 2016 metais, lyginant su 2015 m. sudarė 2 938 tūkst. EUR.

2016 m. žaliavos kainos mažėjimas pagerino rezultatą šviežių fermentinių sūrių pardavimo rinkose. 2016 m. šio sūrio pardavimuose gautas nuostolis sumažėjo 1 356 tūkst. EUR. Didžiausią įtaką, vis dėlto, turėjo pardavimo kainų išaugimas.

Pelnas iš sviesto pardavimų išaugo 2 440 tūkst. EUR - dėl padidėjusių rinkos kainų ir sviesto savikainos sumažėjimo. Iš grietinėlės eksportui pelnas padidėjo 741 tūkst. EUR - dėl kainų kilimo.

Kitų produktų (lydytų sūrių, melasos, pieno) pardavimo rezultatas pagerėjo 1 031 tūkst. EUR.

2016 metais kietų sūrių, sviesto, pieno cukraus, lieso pieno miltų dalis buvo parduota iš atsargų, kurios buvo susikaupusios 2014 metų pabaigoje ir 2015 metais, prasidėjus pasaulinei pieno produktų krizei.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu didinti pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

16. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2017 m.

AB „Rokiškio sūris“ grupė 2017 m. investicijoms numato skirti 11,1 mln. EUR.

Pagrindinės 2017 m. investicijų kryptys yra:

Diegti inovatyvias gamybos technologijas šviežių pieno produktų gamyboje ir toliau tęsti investicijas, susijusias su IBK80 produkto gamyba.
Didinti įmonės konkurencingumą.
Sumažinti gamybos kaštus, taupyti energetinius resursus, sumažinti žalingą poveikį aplinkai.
Gerinti produktų kokybę
Patenkinti klientų poreikius gaminamai produkcijai.
Prailginti šviežių pieno produktų galiojimo laiką.

2017 metais toliau bus investuojama, kas buvo pradėta 2016 m., tęsiant investicijas dėl aukštos kokybės produkto IBK80% gamybos technologijos bei į aukštesnės pridėtinės vertės produkto-kietąjo ilgo

ROKI SKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 82

brandinimo laiko fermentinio sūrio brandinimui (jsigyta 1260vnt. sūrių džiovinimo su grotelėmis konteinerių) bei ŠPP gamybos technologijas.

Numatomos investicijos ir į išrūginio produkto maistinės laktozės gamybos efektyvumo didinimo bei kokybės užtikrinimo įrangą. Bus įsigyta laktozės fasavimo linija bei įdiegta permeato sutirštinimo įrangą.

Bendrovėje nuolat vyksta rinkų paieška pasaulio rinkose, todėl pagrindinis investicijų tikslas yra tenkinti naujų rinkų klientų poreikius. Tam numatoma įsigyti šviežio sūrio fasavimo aparata.

Su šių produktų gamyba susijusios investicijos apima ne tik pagrindinius gamybinius, bet ir gamybą aptarnaujančius barus.

Be to, planuojama atnaujinti ir kitą technologinę įrangą, modernizuoti klimato kontrolės cechuose sistemas, įsigyti naujus elektrokrautuvus, fasavimo ir pakavimo linijas, naujas sūrių formas. Pieno priėmimo skyriuje duomenų kaupimui, archyvavimui ir analizavimui numatoma įdiegti pieno priėmimo sistemą. Pieno suvežimui bei pusfabrikačių tarp grupės įmonių judėjimui – naujus pienvežius.

Energetinių resursų taupymui planuojama įsigyti oro bei energijos apskaitos sistemas. Gamybos kontrolės parametrų sekimui numatoma įdiegti gamybos proceso kontrolės sistemą.

Sūrių kameroms, kad pasiekti reikiamą našumą, bus statomas transformatorius, sūrių fasavimui–pakavimui – oro kompresorius.

Šviežių pieno produktų gamyboje dukterinėje įmonėje Utenoje bus investuojama į prailginto galiojimo laiko pieno gamybą, diegiant inovatyvų technologinį procesą.

Investicija leis gaminti aukštesnės pridėtinės vertės, ilgesnio galiojimo laiko pieną, kuris bus transportuojamas, laikomas ir paduodamas išpilstymui sterilioje aplinkoje.

Pastoviam, nepertraukiamam tarp cechų, sandėlių ir nokinimo kamerų darbo užtikrinimui, – pusfabrikačių ir gatavos produkcijos vežimui saugojimui bei judėjimui tarp cechų bus įsigytas vidaus transportas – elektrokrautuvai.

Aplinkosaugos problemų sprendimui numatoma įdiegti kvapų šalinimo sistemą bei asenizacinį automobilį.

Numatomos 2017m. investicijos apima platų spektrą sričių, būtiniausių įmonės plėtrai, integruotis su pagerinta produktų kokybe į naujas rinkas, esamų gamybinių technologinių procesų tobulinimui, aplinkos apsaugai, žmonių darbo sąlygų gerinimui, energetinių resursų taupymui.

Planai susiję su produkcijos pardavimu:

Naujai atidaryta Kinijos rinką atverią naujas galimybes pieno miltams, pieno cukrui ir, žinoma, kietiesiems bei Mozzarella sūriams. Todėl įmonė aktyviai ieško galimybių įsitvirtinti šioje didžiulėje rinkoje su visais aukščiau minėtais produktais.

Kaip ir 2016 m., taip ir toliau įmonės eksporto pagrindinės kryptys bus orientuotos daugiausiai į Azijos šalis. Ten yra didžiulė koncentracija žmonių populacijos, kur kiekvienais metais auga pieno produktų suvartojimas. Iš įmonei įdomių ir potencialių rinkų Azijoje galima paminėti P.Korėją ir Kiniją (su jomis jau dirbama), dar bus bandoma skverbtis į Japonijos, Singapūro, Indonezijos, Filipinų ir kt. Azijos rinkas.

Taip pat didelis dėmesys ateityje bus skiriamas buvusioms Tarybų Sąjungos šalims, tokioms kaip Kazachstanas, Uzbekistanas, Azerbaidžanas. Bendrovės planuose yra plėsti pridėtinės vertės produktų eksportą į šias šalis, t. y. pateikti į mažmenos rinkas, o ne tik apsiriboti didmena.

Saudo Arabija, JAE ir Iranas taip pat yra tarp šalių, su kuriomis yra tęstinis darbas ir koncentruojamasi ne tik su didmenine sviesto bei sūrių prekyba, bet yra ir potencialas išbandyti ir mažmenos produktus, tokius kaip „snack“ (lengvus užkandžius), nes šitas sektorius tose šalyse labai plečiasi.

ROKISKIO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 83

Įmonė žada plėsti klientų segmentą JAV – pardavinėti kietą sūrį ne tik tarkavimui, bet ir maisto sektoriaus (HORECA) distributoriams, kurie išvežioja sūrį tiesiai restoranams/kavinėms/viešbučiams ir t. t.

Apibendrinant, ir žiūrint į bendras pasaulio pieno rinkos tendencijas, galima teigti, kad perspektyviausios rinkos netolimoje ateityje grupei bus JAV, Artimieji Rytai ir Azija.

Vietinėje rinkoje įmonės tikslas – sutvirtinti savo lyderiaujančias pozicijas, pateikiant rinkai produkciją pagamintą panaudojant pačias pažangiausias technologijas, kurios leidžia ilgą laiką išsaugoti vertingiausias pieno savybes.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS ĮSTATINĮ KAPITALĄ IR PREKYBĄ BENDROVĖS AKCIJOMIS

17. Informacija apie Bendrovės įstatinį kapitalą

2016 m. gruodžio mėn. 31 d. AB “Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	0,29	10.401.711,30	100,00

Nuo 2017 m. sausio 18 d. AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (EUR)	Bendra nominali vertė (EUR)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	32 281 173	0,29	9.361.540,17	100,00

2016 m. spalio 28 dieną įvykęs AB „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą 1.040.171,13 EUR (vienu milijonu keturiasdešimt tūkstančių šimtu septyniasdešimt vienu euru ir 13 centų), anuliuojant Bendrovės turimas 3.586.797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 eurų. Anuliavus savas supirktas akcijas AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR (devyni milijonai trys šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32.281.173 (trisdešimt du milijonus du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų. Visos AB “Rokiškio sūris“ akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

18. Bendrovės įstatų keitimo tvarka

Bendrovės įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus priima Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas išimtis.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 84

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Bendrovės įstatus, surašoma nauja įstatų redakcija, kurią pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
Visi Bendrovės įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja tik juos įregistravus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Bendrovės sutartys su finansų maklerio įmonėmis

AB „Rokiškio sūris“ yra sudariusi sutartį su UAB FMJ „Orion securities“ (A.Tumėno g. 4, LT-01109 Vilnius, tel. (8-5) 231 38 33, [email protected]) dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo bei investicinių paslaugų teikimo.

20. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB “Rokiškio sūris“ 32 281 173 paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į NASDAQ Vilnius Baltijos Oficialųjų prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 0,29 EUR.

Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi.
Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.
Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.
Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma.

NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje prekyba AB „Rokiškio sūris“ akcijomis:

Prekyba centrinėje rinkoje:

Ataskaitinis periodas		Kaina (Eur)				Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut. sesijos	Pask.preky bos sesijos data	maks.	min	Paskutinė s sesijos
2013.01.01	2013.03.28	1,59	1,39	1,46	1,57	2013.03.30	77 386,93	0,00	4 671,62
2013.04.01	2013.06.28	1,63	1,44	1,49	1,50	2013.06.28	335 690,00	0,00	5 992,78
2013.07.01	2013.09.30	1,64	1,48	1,57	1,64	2013.09.30	93 753,10	0,00	93 753,10
2013.10.01	2013.12.31	1,62	1,50	1,55	1,59	2013.12.30	265 880,80	0,00	1 162,22
2014.01.01	2014.03.31	1,74	1,59	1,68	1,70	2014.03.31	106 298,00	0,00	0,00
2014.04.01	2014.06.30	1,70	1,55	1,59	1,65	2014.06.30	813 077,60	0,00	907,50
2014.07.01	2014.09.30	1,68	1,49	1,53	1,55	2014.09.30	347 029,70	0,00	0,00
2014.10.01	2014.12.31	1,57	1,38	1,50	1,38	2014.12.30	69 146,00	0,00	814,20
2015.01.01	2015.03.31	1,50	1,38	1,42	1,42	2015.03.31	6 946,37	0,00	303,03
2015.04.01	2015.06.30	1,46	1,35	1,39	1,44	2015.06.30	348 890,00	0,00	305,28
2015.07.01	2015.09.30	1,46	1,35	1,41	1,43	2015.09.30	25 651,61	0,00	641,35

ROKIŠKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 85

2015.10.01	2015.12.31	1,43	1,36	1,38	1,42	2015.12.31	40 800,00	0,00
2016.01.01	2016.03.31	1,48	1,37	1,41	1,37	2016.03.31	12 559,00	1 781,00
2016.04.01	2016.06.30	1,43	1,32	1,37	1,39	2016.06.30	15 027,24	3 922,56
2016.07.01	2016.09.30	1,49	1,34	1,42	1,49	2016.09.30	11 280,00	193,70
2016.10.01	2016.12.31	1,82	1,49	1,71	1,77	2016.12.31	72 587,19	0,00

AB “Rokiškio sūris” akcijų kainos pokytis 2016 m. sausio – gruodžio mėn.

Kaina EUR

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:
http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical⟨=lt&currency=0
&date=&start=2016.01.01&end=2016.12.31

AB “Rokiškio sūris” akcijų kainos pokytis 2015 m. sausio – gruodžio mėn.

Kaina EUR

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical⟨=lt&currency=0&date=&start=2015.01.01&end=2015.12.31

AB “Rokiškio sūris” akcijų kainos pokytis 2014 m. sausio – gruodžio mėn.

Kaina EUR

Duomenų šaltinis – AB NASDAQ Vilnius tinklalapis:

http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?instrument=LT0000100372&list=2&pg=details&tab=historical⟨=lt&currency=0&downloadscsv=0&date=&start=2014.10.01&end=2014.12.31&start=2014.01.01&end=2014.12.31

21. Vertybinių popierių kapitalizacija

Ataskaitinis periodas		Bendra apyvarta		Paskutinės prekybos sesijos data	Kapitalizacija (Eur)
nuo	iki	(vnt.)	(Eur)
2012.01.01	2012.03.31	189 564	257 712,33	2012.03.31	48 744 571
2012.04.01	2012.06.30	228 464	310 179,89	2012.06.29	48 780 439
2012.07.01	2012.09.30	835 557	1 142 089,88	2012.09.28	50 215 158
2012.10.01	2012.12.31	525 165	717 997,30	2012.12.28	50 215 158
2013.01.01	2013.03.31	265 841	389 055,13	2013.03.30	56 312 713
2013.04.01	2013.06.30	675 596	1 005 631,66	2013.06.28	53 801 955
2013.07.01	2013.09.30	358 981	562 423,85	2013.09.30	58 823 471
2013.10.01	2013.12.31	743 434	1 154 134,97	2013.12.30	57 030 072
2014.01.01	2014.03.31	381 601	340 913,17	2014.03.31	60 975 549
2014.04.01	2014.06.30	708 846	1 124 285,96	2014.06.30	59 182 150
2014.07.01	2014.09.30	410 778	629 526,69	2014.09.30	55 595 354
2014.10.01	2014.12.31	103 884	155 655,60	2014.12.30	49 497 799
2015.01.01	2015.03.31	26 734	37 953,70	2015.03.31	50 932 517
2015.04.01	2015.06.30	833 020	1 158 553,00	2015.06.30	51 649 877
2015.07.01	2015.09.30	103 062	145 092,97	2015.09.30	51 291 197
2015.10.01	2015.12.31	123 817	170 824,28	2015.12.31	50 932 217
2016.01.01	2016.03.31	67 238	94 656,45	2016.03.31	49 139 119
2016.04.01	2016.06.30	103 778	142 143,41	2016.06.30	49 856 478
2016.07.01	2016.09.30	62 994	89 250,24	2016.09.30	53 443 275
2016.10.01	2016.12.31	128 576	219 938,04	2016.12.31	63 486 307

ROKIŠKIO

SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 87

2013-2016 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, EUR

Kapitalizacija (EUR)

2013-2016 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Bendrovės akcijų apyvarta 2013-2016 metai

ROKIŠKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 88

RSU1L, OMX Baltic Benchmark ir OMX Vilnius indeksų dinamika:
(2016.01.01-2016.12.31)

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2016.01.01	2016.12.31	+/-%
–OMX Baltic Benchmark GI	648,32	788,17	21,57
–OMX Vilnius	485,99	558,50	14,92
–OMX Baltic Benchmark PI	359,03	411,83	14,71
–RSU1L	1,420 EUR	1,770 EUR	24,65

Palyginamasis akcijų kainos GRAFIKAS: AB „Rokiškio sūris“ (RSU1L), AB “Pieno žvaigždės“ (PZV1L), AB „Žemaitijos pienas“ (ZMP1L) ir AB „Vilkyškių pieninė“ (VLP1L):

(2016.01.01-2016.12.31)

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 89

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	2016.01.01	2016.12.31	+/-%
_RSU1L	1,420 EUR	1,770 EUR	24,65
_VLP1L	1,750 EUR	2,350 EUR	34,29
_ZMP1L	0,644 EUR	1,070 EUR	66,15
_PZV1L	1,290 EUR	1,450 EUR	12,40

22. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

INFORMACIJA APIE BENDROVĖS AKCININKUS IR AKCIJAS

23. Akcininkai

Bendras akcininkų skaičius 2016.12.31 – 5 323 akcininkai.

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo (2016.12.31)*:

| Vardas, pavardė
Įmonės pavadinimas
Įmonės kodas | Adresas | Nuosavybės teise priklausančių | | | Su kartu veikiančiais
asmenimis | |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| | | Akcijų sk. | Kapitalo
dalis% | Balsų
dalis
% | Kapitalo
dalis% | Balsų
dalis% |
| UAB "Pieno pramonės
investicijų valdymas"
Įm. Kodas 173748857 | Pramonės g. 3,
Rokiškis
Lietuva | 9 713 777 | 30,09 | 30,09 | 79,57 | 79,57 |
| SIA "RSU Holding",
reg.Nr.40103739795 | Sliezu iela 9A-25,
Riga | 8 909 347 | 27,60 | 27,60 | 79,57 | 79,57 |
| Antanas Trumpa** | Sodų 41a,
Rokiškis
Lietuva | 6 980 233 | 21,62 | 21,62 | 79,57 | 79,57 |
| CLIENT ASSETS
UCITS SEB S.A.
LUESSE24C | Liuksemburgas | 1 778 605 | 5,51 | 5,51 | - | - |

- balsai skaičiuojami nuo 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruoto sumažinto (anuliavus savas supirktas akcijas) AB „Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo – 9.361.540,17 eurų, padalinto į 32.281.173 paprastąsias vardines akcijas.

** - kartu veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (30,09 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (27,60 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų) bei vadovai - Antanas Trumpa (21,62 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų) ir Dalius Trumpa (83 500 vnt. akcijų, 0,26 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų).

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 90

Pateikiame AB „Rokiškio sūris“ akcininkų pasiskirstymą pagal investuotojų grupes 2016 m. gruodžio 31 d.

24. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;
3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;
5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

ROKISKO SURIS 91 AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

25. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

26. Visi balsavimo teisių apribojimai

Akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

27. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

28. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2016 finansinius metus (akcijų supirkimo laikotarpiu 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 2016 m. rugsėjo 2 d.) AB „Rokiškio sūris“ įsigijo 1.172.218 vnt. savų akcijų, kas sudarė 3,27 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Vienos akcijos supirkimo kaina buvo 1,43 EUR. Akcijos buvo įsigytos vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykusiu AB „Rokiškio sūris“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis, AB „Rokiškio sūris“ turėjo 3.586.797 vnt. savų supirktų akcijų, kas sudarė 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo.

2016 m. spalio 28 dieną įvykęs AB „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą anuliuoti savas supirktas (3.586.797 vnt.) akcijas ir sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą 1.040.171,13 EUR. Anuliavus savas supirktas akcijas, 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruotas sumažintas AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas 9.361.540,17 EUR padalintų į 32.281.173 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų.

Šio konsoliduoto metinio pranešimo rengimo metu AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų neturėjo.

29. Dividendai

Sprendimą dėl dividendų paskyrimo ir išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, paskirstydamas paskirstytinąjį bendrovės pelną. Bendrovė paskirtus dividendus išmoka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

Dividendas gali būti skiriamas už finansinius metus arba trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendų, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) bendrovėje turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;
2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);

ROKIŚKIO SÜRIS
AB "ROKIŚKIO SÜRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 92

3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams ir premijų darbuotojams.

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, teisių apskaitos dienos pabaigoje (dešimtos darbo dienos po sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.

Priskaičiuoti ir išmokėti dividendai ir jų rodikliai per pastaruosius 9 metus:

Metai	Dividendų suma, EUR	Dividendas vienai akcijai, EUR	Grynasis pelnas akcijai, EUR	Dividendų mokėjimo koeficientas
2007	2.867.855,42	0,0695	0,2346	0,30
2008	Dividendai nebuvo mokami
2009	1.113.439,35	0,0290	0,1101	0,26
2010	1.038.808,21	0,0290	0,1883	0,15
2011	1.015.578,08	0,0290	0,2288	0,13
2012	1.015.578,08	0,0290	0,2433	0,12
2013	1.015.578,08	0,0290	0,2693	0,11
2014	Dividendai nebuvo mokami
2015	2.341.737,37	0,0700	0,1086	0,64

BENDROVĖS VALDYMAS

30. Bendrovės valdymo organai

Juridinių asmenų registre įregistruotuose AB "Rokiškio sūris" įstatuose numatyti šie Bendrovės organai:

Visuotinis akcininkų susirinkimas,
Valdyba,
Bendrovės vadovas (direktorius).

Bendrovėje stebėtojų taryba nėra sudaroma.

Nuo 2009 m. balandžio 24 d. Bendrovėje veikia Audito komitetas, kuris 2013 m. balandžio 26 d. Bendrovės akcininkų buvo perrinktas naujai 4 (ketverių) metų kadencijai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 93

Kadangi AB „Rokiškio sūris“ stebėtoju taryba nesudaryta, tai visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi valdyba.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.

Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą netaikomas, kai balsuojama raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti bendrovės įstatus;
2) keisti bendrovės buveinę;
3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;
4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;
5) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 94

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalių vertę ir minimalią emisijos kainą;
7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;
8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
11) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
12) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;
13) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
14) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;
15) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
16) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
17) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;
18) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
19) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
20) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
21) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;
22) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

Akcininkų susirinkimuose visada dalyvauja Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra ir valdybos narys, vyr. finansininkas, o taip pat ir kiti valdybos nariai dalyvauja pagal poreikį, atsižvelgiant į svarstomus klausimus.

AB „Rokiškio sūris“ valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nariu negali būti: Bendrovės stebėtojų tarybos narys (jei Bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba), bei asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Bendrovės valdybos nariai išrinkti AB „Rokiškio sūris“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. rugpjūčio mėn. 21 d. Valdybos kadencija 4 metai (Valdybos kadencija baigiasi 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d.). Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 95

Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš.

Per 2016 m. įvyko 11 valdybos posėdžių. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai. Keturi posėdžiai įvyko pagal iš anksto numatytą valdybos posėdžių grafiką, o kiti posėdžiai buvo šaukiami vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo bei Valdybos darbo reglamente numatyta tvarka, dėl klausimų svarstymo, kuriems reikalingas valdybos sprendimas. Valdyba patvirtino Bendrovės 2015 m. konsoliduotų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius ir metinį pranešimą, sušaukė du visuotinius akcininkų susirinkimus. Eiliniame akcininkų susirinkime pasiūlė 2015 m. pelno paskirstymo projektą bei perrinkti Bendrovės audito įmonę. Neeiliniame akcininkų susirinkime (įvykusiame 2016.10.28) valdyba pasiūlė sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant savas supirktas akcijas (3.586.797 vnt.) bei priimti naują sprendimą supirkti savas akcijas. Vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykusiu Bendrovės neeiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu, valdyba pasiūlė supirkti iki 1.172.218 vnt. nuosavų akcijų, bei nustatė savų akcijų įsigijimo kainą 1,43 EUR. Šis valdybos sprendimas buvo įgyvendintas.

Už darbą valdyboje jos nariams mokamos tantjemos LR Akcinių bendrovių 59 str. nustatyta tvarka. Tantjemų dydis priklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Sprendimą dėl tantjemų išmokėjimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdybos pirmininkui nėra numatyta jokių kitų papildomų mokėjimų susijusių su skatinimo sistema. Valdybos nariai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

AB „Rokiškio suris“ Valdybos nariai :

(Duomenys 2016.12.31)

Dalius Trumpa valdybos pirmininkas, (išrinktas 2015.08.21– kadencija iki 2019.08.21) bei AB „Rokiškio suris“ Direktoriaus pavaduotojas. Turi 83 500 vnt., t.y. 0,26 % AB „Rokiškio suris“ įstatinio kapitalo ir balsų.

Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ direktorius.

Išsilavinimas: Kauno Technologijos Universitetas, Maisto pramonės mašinų ir aparatų specialybė, Inžinierius mechanikas.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcininkas, turi 3,91 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų;

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

Nuo 2010 m. Latvijos įmonės SIA „Kaunata“ valdybos pirmininkas. Šios įmonės akcijų neturi.

Nuo 2013 m. balandžio 29 d. dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pieno gamyba“ direktorius. Šios įmonės akcijų neturi.

Nuo 2004 m. UAB „Rokvalda“ direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. SIA „RSU Holding“ direktorius. Turi 11,26 % SIA „RSU Holding“ akcijų.

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 96

neturi.

Antanas Kavaliauskas – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2015.08.21– kadencija iki 2019.08.21) AB „Rokiškio sūris“ Finansų direktorius, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.
Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas Vadybos fakultetas, finansų vadybos magistro laipsnis; Sertifikuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos (ACCA) narys.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcininkas, turi 3,91 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų;
Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų

pirmininkas.

Antanas Trumpa – valdybos narys (išrinktas 2015.08.21– kadencija iki 2019.08.21) AB „Rokiškio sūris“ Direktorius, turi 6.980.233 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, t.y. 21,62 % AB „Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir balsų.
Bendrovėje dirba nuo 1966 m. Nuo 1971 m. birželio 28 d. eina Bendrovės direktoriaus pareigas.
Išsilavinimas: 1966 m. Kauno Politechnikos Institutas, maisto pramonės mašinų ir aparatų specialistas, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1979 m. Kauno politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Vakuumo aparatų darbo organizacija“, už kurią 1994 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
UAB „Rokiškio pienas“ ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ valdybos

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcininkas, turi 6 758 vnt., t.y. 67,04 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų.
SIA „RSU Holding“ akcininkas, turi 77,37% šios įmonės akcijų.

Ramūnas Vanagas – valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21– kadencija iki 2019.08.21) AB „Rokiškio sūris“ Plėtros direktorius, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros direktoriaus pareigomis.
Išsilavinimas: Lietuvos žemės ūkio akademija, ekonomikos ir organizacijos specialybė.
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcininkas, turi 3,91 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų.
Kitų įmonių veikloje nedalyvauja.

Darius Norkus – valdybos narys, (išrinktas 2015.08.21– kadencija iki 2019.08.21) AB „Rokiškio sūris“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, diplomuotas inžinierius (1993 m.). Baltic Management Institute, verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA programa, 2000 m.).
Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:
UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcininkas, turi 3,91 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų.
Kitų įmonių veikloje nedalyvauja.

ROKISKO SURIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 97

Bendrovės vadovas (direktorius):

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Bendrovės vadovas dalyvauja visuose (tame tarpe ir paskutiniajame) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Duomenys apie Bendrovės vadovą (direktorių):

Direktorius Antanas Trumpa

Duomenys apie Bendrovės direktorių pateikti 30 punkte (Bendrovės valdymo organai).

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Antanas Kavaliauskas.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 30 punkte (Bendrovės valdymo organai).

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB „Rokiškio suris“ Valdybos nariams, Bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2016 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymo organų nariai	Žmonių skaičius	Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR	Vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. EUR	Perleista turto, tūkst. EUR	Suteikta garantijų tūkst. EUR
Valdybos nariai	5	874,02	174,80	-	-
Bendrovės vadovas ir vyr. finansininkas	2	100,53	50,26	-	-

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė valdybos nariams priskaičiavo 775 tūkst. EUR tantjemų ir 99 tūkst. EUR pajamų susijusių su darbo santykiais.

Tantjemų suma 775 tūkst. EUR buvo priskaičiuota ir išmokėta iš 2015 m. paskirstytino pelno.

31. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB „Rokiškio suris“ audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2013 m. balandžio mėn. 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2017 m. balandžio mėn. 26 d.

ROKISKO SURIS 98
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

Stebėti Bendrovės ir Dukterinių įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą;
Stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų veiksmingumą;
Teikti Bendrovės valdybai rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, bei stebėti šio audito atlikimo procesą;
Stebėti, kaip išorės auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;
Informuoti Bendrovės valdybą apie išorės bei vidaus audito nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ir teikti rekomendacijas dėl jų ištaisymo;
Sążiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

2016 m. Audito komitetas pravedė 3 posėdžius. Posėdžių metu buvo aptariamos metų pabaigos ir tarpinės finansinės ataskaitos ir pateikiamos išvados. Audito komitetas pateikė ataskaitas apie jų veiklai priskirtas funkcijas, t.y stebėjimą kaip rengiamos finansinės ataskaitos, Bendrovės vidaus kontrolės rizikos valdymo, vidaus audito sistemos, taip pat stebėjimo kaip audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų. Stebėjo ir kontroliavo kaip buvo laikomasi, vadovaujantis EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (ES) Nr. 537/2014, dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, ne audito paslaugų pirkimo.

Audito komiteto nariai:

Kęstutis Kirejevas – nepriklausomas narys, yra UAB „EuropaPrint“ direktorius. AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Rasa Žukauskaitė, dirba AB „Rokiškio sūris“ finansų skyriuje, turi 2 AB „Rokiškio sūris“ akcijas.

Asta Keliuotytė, dirba AB „Rokiškio sūris“ finansų skyriuje, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

32. Bendrovės administracija

Bendrovės administracinė valdymo struktūra

AB „Rokiškio sūris“ Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal jiems priskirtas funkcijas.

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

ROKISKO SURIS AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 100

Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai (2016.12.31)

Pareigos	Vardas, pavardė	Pareigas eina nuo
Direktorius	Antanas Trumpa	1971-06-28
Direktoriaus pavaduotojas	Dalius Trumpa	2007-02-01
Finansų direktorius	Antanas Kavaliauskas	2002-05-01
Plėtros direktorius	Ramūnas Vanagas	2005-09-27
Vindikacijos direktorius	Jonas Kvedaravičius	2002-05-01
Logistikos direktorius	Jonas Kubilius	2002-05-16
Paruošų direktorius	Evaldas Dikmonas	2002-05-14
Pardavimų ir rinkodaros direktorius	Darius Norkus	2001-07-18

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro penki Bendrovės valdybos nariai, tai valdybos nariai, atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus, gauna tantjemas, bei visi vadovybės nariai gauna darbo užmokestį ir gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.

Darbuotojai

AB „Rokiškio suris“ grupės 2016 m. vidutinis darbuotojų skaičius - 1577, lyginant su 2015 m. (1643) jis sumažėjo 4 % arba 66 darbuotojais. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas susijęs su Bendrovėje vykstančiais techniniais reorganizaciniais pasikeitimais, taip pat sezoniniais darbuotojų skaičiaus svyravimais.

2016 m. darbininkai sudaro 82,4 %, (2015 m. - 82,3 %) tarp visų Bendrovės darbuotojų; specialistai - 17,0 % (2015 m. - 17,04 %); vadovaujančio personalo skaičius nesikeitė* -10 darbuotojų - 0,62 % (2015 m.- 0,61 %).

Bendrovės grupės darbuotojai pagal kategorijas

Darbuotojų grupė	Vidutinis darbuotojų skaičius		Pokytis
	2016.12.31	2015.12.31	(%)
Vadovai*	10	10	0,00
Specialistai	268	280	-4,29
Darbininkai	1299	1353	-3,99
Iš viso:	1577	1643	-4,02

*Bendrovės vadovaujantiems darbuotojams priskiriami direktoriai.

ROKIŠKIO SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 101

AB „Rokiškio sūris“ grupėje 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo -52,8 % vyrų ir 47,2 % moterų (2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai -53,5 % ir 46,5 %).

Vidutinis Bendrovės grupės darbuotojų amžius - 47-eri metai.

Bendrovėje dirba aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai, iš jų: su aukštuojų išsilavinimu - 10,2 % (2015 m. - 9,98 %); aukštesniuojų - 49,3 % (2015 m. - 47,7 %); vidurinių - 40,1 % (2015 m. - 41,6 %); nebaigtu vidurinių - 0,3 % (2015 m. - 0,7 %).

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

Išsilavinimas	2016.12.31	2015.12.31	Pokytis (%)
Aukštasis	161	164	-1,83
Aukštesnysis	778	784	-0,76
Vidurinis	633	683	-7,32
Nebaigtas vidurinis	5	12	-58,33

Darbo stažas
Darbuotojų amžius

Darbuotojų išsilavinimas

ROKIŚKIO SÜRIS
AB "ROKIŚKIO SÜRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 102

Atlyginimų politika:

Atlyginimų politika yra dalis Bendrovės vidaus darbo taisyklių, kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo tvarkos, kurios apima vidinius dokumentus, reglamentuojančius bendrovės veiklos vykdymo ir jos vidaus kontrolės standartus.

Atsakomybė už bendrovės nuostatų įgyvendinimą yra apibrėžta Bendrovės Vidaus reglamentavimo taisyklėse.

Atlyginimų politika – apmokėjimo už darbą tvarka yra patvirtinta Bendrovės vadovybės posėdyje, suderinus su profsajungos komitetu. Atlyginimų komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.

Bendrovės vidaus taisyklės etikos ir interesų konfliktų srityje užtikrina, kad suinteresuoti asmenys nedalyvautų procesuose, kuriuose gali kilti interesų konfliktai, tad suinteresuotų asmenų indėlio, rengiant atlyginimų politiką, nėra.

Bendrovės darbuotojų atlyginimų paketą sudaro finansinis, nefinansinis ir emocinis atlygis.

Finansinio atlygio sistema apima:

1) gaunamas fiksuotas atlyginimas už atliktą darbą – sutartyje numatyta mėnesinė alga. Fiksuotas darbo užmokestis yra pagrindinis atlygio komponentas. Atskiro darbuotojo atlygis nustatomas atsižvelgiant į jo pareigas, į tai, ką ir kaip darbuotojas dirba.

2) vienetinis atlygis – gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius. Įkainiai tvirtinami Bendrovės vadovybės posėdyje, suderinus su profsajungos komitetu. Esant gamybiniam būtinumui, įkainių pakeitimai tvirtinami direktoriaus įsakymu.

3) kintamoji atlygio dalis – pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus, tvirtintus kartu su kolektyvine sutartimi. Kintamo atlygio skaičiavimai daromi remiantis ilgamete perspektyva, taip užtikrinant, kad vertinimas remtųsi ilgalaikiu subalansuotu pelnu, kad nuo pelno priklausantis atlygis būtų išmokamas atsižvelgiant į pagrindinius ekonominius ciklus. Darbuotojų kintamas atlygis priklauso nuo darbuotojo individualių rezultatų, darbdavio ir Bendrovės bendrojo pelno. Vertinant darbuotojo veiklą, atsižvelgiama į finansinius ir nefinansinius kriterijus, o taip pat įvairius elgesio kintamuosius, kurie yra susiję su bendrovės vertybėmis, įskaitant tai, kaip darbuotojas laikėsi galiojančių vidaus ir išorės taisyklių. Finansinius ir nefinansinius kriterijus, kurių pagrindu nustatomas kintamas atlygis, apibrėžia kintamo atlygio paskirstymo nuostatai. Taip pat darbuotojams, siekiant skatinti mokamos ir vienkartinės išmokos, numatytos kolektyvinėje sutartyje.

Nefinansinis atlygis yra netiesioginio darbuotojų atlygio forma, kurią bendrovė pasitelkia savo darbuotojų pastangų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui, darbuotojų gerovės bei veiklos bendrovėje praturtinimui. Tai įvairūs bendrovės renginiai, pripažinimas ir įvertinimas apdovanojant ypač gerų veiklos rezultatų pasiekusius darbuotojus, sveikatingumo skatinimas, darbuotojų ugdymas.

Emocinis atlygis yra sunkai išmatuojamas, tačiau didelę reikšmę darbuotojų įsitraukimui į bendrovės veiklą turintis veiksnys, kuris apima Bendrovės reputaciją, organizacinę kultūrą ir vertybes, suteikiamas karjeros galimybes, vykdomas įvairias vidines komunikacijos programas – darbuotojai turi gakimybę dalintis savo idėjomis, užduoti rūpimus klausimus.

Darbo apmokėjimo sistema

Bendrovėje veikia efektyvi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema, kurios tikslas – pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Visos darbo sutartys su Bendrovės darbuotojais, tarp jų ir vadovų, yra sudarytos

ROKIŠKIO SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 103

pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

AB „Rokiškio sūris“ grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

| Darbuotojų grupė | Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto)
EUR | | Pokytis
(%) |
| --- | --- | --- | --- |
| | 2016.12.31 | 2015.12.31 | |
| Vadovų | 1789 | 1690 | 5,86 |
| Specialistų | 875 | 850 | 2,94 |
| Darbininkų | 839 | 790 | 6,20 |
| Grupės vidurkis | 877 | 826 | 6,17 |

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. XII-828, 2014.04.17.

AB „Rokiškio sūris“ Grupės darbuotojams mokamas darbo užmokestis susideda iš:

1) gaunamo fiksuoto atlyginimo už atliktą darbą – sutartyje numatyta mėnesinė alga;
2) vienetinio atlygio: gamybos cechų dirbantiesiems, pardavimų sk. sandėlių darbuotojams atlyginimas mokamas pagal atlikto faktinio darbo kiekį ir patvirtintus įkainius;
3) kintamosios atlygio dalies: pagal kolektyvinėje sutartyje patvirtintus skatinimo fondo nuostatus.

Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, pagal Bendrovėje nustatytas kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. Šią apmokėjimo tvarką tvirtina Bendrovės vadovas.

Kiekvienas Bendrovės gamybinis cechas ar skyrius turi patvirtintą skatinimo fondo paskirstymo tvarką, kurioje numatyta visų darbuotojų darbo vertinimo kriterijai ir jų skatinimas. Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas iš svarbiausių bendrovėje keliamų uždavinių, siekiant kuo efektyviau organizuoti darbą, siekiant užsibrėžtų tikslų, pozityvių santykių tarp vadovų ir jų pavaldinių, didinant darbuotojų motyvaciją.

Grupės bendrovių darbuotojams yra užtikrinama teisė dalyvauti profsajungų veikloje. Įmonėse yra sudarytas profsajungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės „Rokiškio sūris“ direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB „Rokiškio sūris“ profsajungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį,

ROKISKO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 104

nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

Kompetencijų ugdymas

AB „Rokiškio sūris“ personalo ugdymas ir specialiųjų bei bendrųjų įgūdžių tobulinimas yra vienas svarbiausių įmonės prioritetų, kadangi tik išsilavinę, tinkamų žinių ir patirties turintys darbuotojai gali sukurti kokybišką produktą. Ugdymo planai yra sudaromi kasmet, atsižvelgus į Bendrovės tikslus ir darbuotojų kompetencijos atitikimą šiems tikslams pasiekti. Įmonės darbuotojams suteikiamos galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat įmonė remia profesinio išsilavinimo įgijimą šalies universitetuose, kolegijose ar kitose kvalifikacinį laipsnį suteikiančiose mokymo institucijose. Didelis dėmesys yra skiriamas užsienio kalbų mokymuisi.

Taip pat AB „Rokiškio sūris“ rengia specialius kursus ir mokymus šalies žemdirbiams, kad šie sėkmingai rūpintųsi savo bandų sveikata, tinkamai prižiūrėtų pieno melžimo, šaldymo bei laikymo įrangą, modernizuotų pieno ūkį. Modernus pieno ūkis, pieno kokybė bei bandos sveikata lemia pienininkystės verslo sėkmę.

Darbuotojų sauga

Bendrovėje yra patvirtinta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavimo, mokymo ir atestavimo tvarka. Darbuotojus priimant į darbą įvadinį instruktavimą atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbo vietoje instruktuoja padalinių vadovai. Darbo vietoje instruktuojama priimant į darbą ir po to periodiškai kasmet. Taip pat bendrovėje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojai darbo vietoje instruktuojami papildomu instruktavimu, instruktavimo tvarkoje nustatyta tvarka. Darbuotojai mokomi ir atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrovėje nustatyta tvarka. Jie mokomi bendrovėje, o taip pat juos moko profesinio mokymo teikėjai.

Bendrovėje darbuotojai instruktuojami gaisrinės saugos klausimais. Įvadinį gaisrinės saugos, priimant į darbą periodinį po metų gaisrinės saugos instruktavimą atlieka padalinių vadovai. Bendrovėje atliekamas ir papildomas instruktavimas gaisrinės saugos klausimais. Jį atlieka padalinių vadovai. Papildomai instruktuojama teisės aktuose nustatyta tvarka. Bendrovėje ne rečiau kaip kartą per trejus metus organizuojamas darbuotojų gaisrinės saugos mokymas ir atestavimas.

Kitų įmonių darbuotojai, kurie pagal pasirašytas sutartis atlieka darbus ar paslaugas bendrovėje, instruktuojami pagal parengtą bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Šiame apraše paskiriami koordinuojantys asmenys iš abiejų šalių.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis – finansų, rinkodaros, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas. Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

ROKISKO SURIS 105

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas

INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS BEI REIKŠMINGUS SUSITARIMUS

33. Sandoriai su suinteresuotais asmenimis

AB „Rokiškio sūris“ Grupę kontroliuoja UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (jkurta Lietuvoje), SIA „RSU Holding“ (jkurta Latvijoje) ir Antanas Trumpa (Bendrovės direktorius).

Kartu sutartinai veikiančių asmenų grupę sudaro: UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ (30,09 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), SIA „RSU Holding“ (27,60 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Antanas Trumpa (21,62 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų), Dalius Trumpa (83 500 vnt. akcijų, 0,26 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų). Sutartinai veikianti asmenų grupė valdo 79,57 % Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsų*.

Likusi 20,43 % Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims.

Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas“ kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 67,04 % UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“ akcijų ir balsų). SIA „RSU Holding“ kontroliuoja Antanas Trumpa (kaip pagrindinis akcininkas, turintis 77,37% SIA „RSU Holding“ akcijų ir balsų).

*-Balsai skaičiuojami nuo 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruoto sumažinto (anuliavus savas supirktas akcijas - 2016 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ turėjo 3.586.797 vnt.) AB „Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo – 9.361.540,17 eurų, padalinto į 32.281.173 paprastąsias vardines akcijas.

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas“, SIA „RSU Holding“, AB „Rokiškio sūris“ valdybos nariai bei jų šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti Bendrovės konsoliduotų finansinių ataskaitų 33 pastaboje (52 psl.)

34. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.
Susitarimų tarp Bendrovės ir valdybos narių, taip pat darbuotojų, numatančių kompensacijas jiems atsistatydinus ar juos atleidus be pagrįstos priežasties, taip pat jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo, nėra. Taip pat nėra numatyta jokių papildomų išmokų akcijomis.

ROKI SKIO
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
106

35. Informacija apie emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Ataskaitiniu laikotarpiu žalingų sandorių, neatitinkančių Bendrovės tikslų, įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir turėjusių ar ateityje galinčių turėti neigiamos įtakos Bendrovės veiklai ar veiklos rezultatams, sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sandorių, sudarytų dėl interesų konfliktų tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovei ir jų privačių interesų ir (arba) pareigų.

36. Svarbūs emitento ar grupės įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

2016 m. spalio 28 dieną įvykęs AB „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą 1.040.171,13 EUR (vienu milijonų keturiasdešimt tūkstančių šimtų septyniasdešimt vienu euru ir 13 centų), anuliuojant Bendrovės turimas 3.586.797 (tris milijonų penkis šimtų aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtų devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 eurų. Anuliavus savas supirktas akcijas ir sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą 2017 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nauja AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakcija, pagal kurią AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudaro 9.361.540,17 EUR (devyni milijonai trys šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32.281.173 (trisdešimt du milijonų du šimtų aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų.

2017 m. vasario 15 d. pasirašyti su AB SEB banku Kreditavimo sutarties pakeitimai, pagal kuriuos Kredito gavėjui (AB“Rokiškio sūris“) suteikto 18.000.000 EUR (aštuoniolikos milijonų eurų) kredito limito sumos paskutinis grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario mėn. 15 d. ir atnaujintas 1.000.000 EUR (vieno milijono eurų) sąskaitos kredito perviršio limitas, bei pratęstas sąskaitos kredito perviršio limito paskutinis grąžinimo terminas iki 2018 m. vasario mėn. 28 d. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos keičiamos nebuvo.

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų 34 pastaboje (53 psl.).

KITA INFORMACIJA

37. Informacija apie auditą

AB “Rokiškio sūris” grupės 2016 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą bei metinio pranešimo įvertinimą atliko tarptautinė auditorių įmonė – UAB “PricewaterhouseCoopers”.

Metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti audito įmonę renka, bei nustato audito apmokėjimo sąlygas visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi Bendrovė yra listinguojama ir savo apskaitą tvarko pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, todėl Bendrovės akcininkai privalo rinkti tarptautinę auditorių įmonę.

ROKISKIO SURIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 107

PricewaterhouseCoopers International Limited (PwC) - audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas, viena iš vadinamųjų Didžiojo ketverto narių (kitos - KPMG, Ernst & Young, ir Deloitte Touche Tohmatsu). UAB „PricewaterhouseCoopers“ (PricewaterhouseCoopers Lietuva) yra teisiškai nepriklausoma įmonė Lietuvoje, pasaulinio PwC tinklo narė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ teikia audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms.

AB „Rokiškio sūris“ grupė auditui už atliktą darbą 2016 m. sumokėjo 40 500 eurų atlyginimą.

38. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Dėl pateikto ieškinio:

2015 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ gavo pranešimą iš Panevėžio apygardos teismo dėl East Capital (Lux) Baltic Fund pateikto ieškinio AB „Rokiškio sūris“ vadovui Antanui Trumpai. Ieškinyje teigiama, kad AB „Rokiškio sūris“ suteikdama paskolas teikė LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytą draudžiamą finansinę pagalbą, ir dėl to prašoma priteisti iš bendrovės vadovo – Antano Trumpos – 11,474 mln. EUR dydžio žalą AB „Rokiškio sūris“ naudai. AB „Rokiškio sūris“ vadovybės nuomone, visas paskolas AB „Rokiškio sūris“ visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas.

AB „Rokiškio sūris“ grupė paruošė verslo planą ES paramai gauti:

AB „Rokiškio sūris“ grupė paruošė verslo planą „Pieno perdirbimo ir rinkodaros modernizavimas“ ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant gauti ES paramą projekto įgyvendinimui. Projekto investicijos, kurių vertė siekia 27 mln. EUR apima 2016-2017 m. laikotarpį. Investicijos numatytos į visas tris AB „Rokiškio sūris“ grupės įmones, esančias Rokiškyje, Utenoje ir Ukmergėje. Investicijas planuojama nukreipti į turimos įrangos modernizavimą ir naujų technologijų, skirtų gaminti produkcijai alternatyvioms rinkoms, diegimą. Projekto įgyvendinimui įmonė naudos savo bei skolintas lėšas.

Dėl Lietuvos bankui pateikto prašymo:

AB „Rokiškio sūris“ informuoja, kad 2016-01-27 AB „Rokiškio sūris“ kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą su prašymu ištirti, ar, AB „Rokiškio sūris“ vadovybės nuomone, nepagrįstą ieškinį dėl 11,474 mln. EUR dydžio žalos priteisimo iš Antano Trumpos pareiškęs ir, bendrovės vadovybės nuomone, nepagrįstus dalies rinkos dalyvių lūkesčius sukėlęs East Capital (Lux) Baltic Fund nepažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme numatyto draudimo manipuliuoti rinką. Atsižvelgiant į East Capital (Lux) Baltic Fund pradėtą teisminį procesą, AB „Rokiškio sūris“ vadovybė dar kartą norėtų pažymėti, kad, AB „Rokiškio sūris“ vadovybės nuomone, visas paskolas AB „Rokiškio sūris“ visada teikė ir teikia nepažeisdama įstatymų, žala bendrovei nebuvo padaryta, o East Capital (Lux) Baltic Fund ieškinys yra nepagrįstas ir nebus tenkinamas. Atitinkamai, AB „Rokiškio sūris“ vadovybė bendrovės akcininkus bei kitus rinkos dalyvius norėtų paraginti kritiškai vertinti su East Capital (Lux) Baltic Fund pareikštų ieškiniu susijusias aplinkybes bei neskubėti šių aplinkybių pagrindu priiminėti investicinių sprendimų iki teisminų procesų pabaigos.

2016-04-29 AB „Rokiškio sūris“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai:
Auditoriaus išvada apie konsoliduotas finansines ataskaitas ir metinį pranešimą.
Pranešimas išklausytas.
Audito komiteto išvada.
Pritarti Audito komiteto išvadai.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 108

Bendrovės 2015 m. konsoliduotas metinis pranešimas.
Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2015 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas.
Konsoliduotų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.
Sprendimas:
Patvirtinti audituotas 2015 metų konsoliduotas ir Bendrovės finansines ataskaitas. (pridedama)
Bendrovės 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.
Sprendimas:
Patvirtinti 2015 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis Bendrovės pelnas ataskaitinių metų pradžioje	45 614
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2014 metus	-
3.	Pervesta iš kitų rezervų	2 585
4.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus	48 199
5.	Grynasis Bendrovės ataskaitinių metų pelnas/(nuostolis)	3 879
6.	Paskirstytinasis Bendrovės pelnas iš viso	52 078
7.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-
8.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-
9.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti¹	(2 342)
10.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantįemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams, apskaityta Pelno (nuostolių) atskaitoje	775
11.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus	49 735

¹ Skirstomas iki 2009 metų bendrovės uždirbtas pelnas.

Už 2015 metus dividendai skiriami 33 453 391 akcijoms, t.y. 0,07 euro vienai akcijai (neatskaičius mokesčių).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo (teisių apskaitos dienos) pabaigoje, t.y. 2016 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis LR įstatymais, Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą; Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu kitaip nenumato įstatymai.

Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.
Sprendimas:
AB "Rokiškio sūris" grupės ir patronuojančios Bendrovės metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui bei konsoliduoto metinio pranešimo įvertinimui atlikti išrinkti audito įmonę UAB „PricewaterhouseCoopers“. Įgalioti valdybą nustatyti atlyginimą auditui už atliktą darbą. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

KOKISKO
SURIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 109

2015 m. dividendų mokėjimo tvarka:

2016 m. balandžio 29 dieną įvykęs eilinis visuotinis AB "Rokiškio sūris" (įmonės kodas 173057512, buveinės adresas Pramonės g.3., Rokiškis, Lietuva) akcininkų susirinkimas nusprendė skirti 0,07 euro dividendų vienai akcijai.

Dividendus gaus tie asmenys, kurie dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje, t.y. 2016 m. gegužės 13 d. bus AB "Rokiškio sūris" akcininkai.

Dividendai bus mokami nuo 2016 m. gegužės 24 d.

Dividendai bus mokami tokia tvarka:

Akcininkams, kurių vertybinių popierių apskaitą tvarko finansų maklerių įmonės ar kredito įstaigų padaliniai, teikiantys vertybinių popierių apskaitos paslaugas, dividendų sumą, atskaičius gyventojų pajamų mokestį (pelno mokestį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, perves atitinkamos finansinės įmonės ar kredito įstaigų padaliniai į akcininko nurodytą sąskaitą.

Kitiems akcininkams dividendus išmokės bendrovė savo įmonės kasoje (AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g. 3, Rokiškis, arba pateikus prašymą, dividendai bus pervesti į akcininko nurodytą asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą. Prašymus galite pateikti raštu (AB „Rokiškio sūris“ adresu Pramonės g. 3, LT-42150 Rokiškis) arba elektroniniu paštu [email protected]

Dividendų apmokestinimo tvarka:

Lietuvos Respublikos rezidentams fiziniams asmenis ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenis išmokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims išmokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu kitaip nenumato įstatymai.

Užsienio šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, rezidentai gali pasinaudoti tokiose sutartyse numatytomis lengvatomis ir pateikti užpildytą Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį formą FR0021 (DAS-1).

AB "Rokiškio sūris" 2016 m. šešių mėnesių veiklos rezultatai:

AB „Rokiškio sūris“ grupės 2016 m. 6 mėnesių konsoliduoti neaudituoti pardavimai sudarė 97,106 mln. EUR, t.y. 3,93 proc. mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2015 m. 6 mėnesių konsoliduoti pardavimai sudarė 101,078 mln. EUR.

AB „Rokiškio sūris“ grupės 2016 m. 6 mėnesių konsoliduotas neaudituotas grynasis nuostolis -1,902 mln. EUR. Per 2015 m. 6 mėn. grupė uždirbo 992 tūkst. EUR grynojo pelno.

Dėl savų akcijų supirkimo:

2016 m. rugpjūčio 1 d. AB „Rokiškio sūris“ valdyba, vadovaudamasi 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio AB „Rokiškio sūris“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė įsigyti savas paprastąsias vardines 0,29 euro nominalios vertės akcijas, kurių bendra nominali vertė kartu su jau turimų savų akcijų nominalia verte neviršytų 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo. Savų akcijų įsigijimui suformuotas 11,668 mln. EUR rezervas. Akcijas numatyta supirkti per AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką.

Pavedimai parduoti akcijas kaupiami visą akcijų įsigijimo laiką. Jei akcijų pasiūla viršys įsigyjamų akcijų skaičių, visiems akcijų pardavėjams bus proporcingai mažinamas jų parduodamų akcijų skaičius.

Įsigijimo sąlygos:

Akcijų supirkimo pradžia: 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Akcijų supirkimo pabaiga 2016 m. rugsėjo 2 d.

Maksimalus superkamų akcijų kiekis: 1 172 218 vnt.

Akcijų įsigijimo kaina: 1,43 euro už vieną akciją.

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 110

AB „Rokiškio sūris“ supirko savas akcijas:
AB „Rokiškio sūris“ baigė savų akcijų supirkimą per Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos oficialaus siūlymo rinką. Bendrovė akcijų supirkimo laikotarpiu, 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 2016 m. rugsėjo 2 d., įsigijo visą nustatytą supirkti maksimalų akcijų kiekį – 1.172.218 vnt.
Atsiskaitymas už supirktas akcijas įvyks 2016 m. rugsėjo 6 d.
Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis bendrovė turės 3.586.797 vnt. savų supirktų akcijų, kas sudarys 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.
Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ išleistas akcijas ir suteikiamus balsus 2016-09-06:

Akcijų klasė	Paprastos vardinės akcijos
ISIN kodas	LT0000100372
Akcijų skaičius, vnt.	35.867.970
1 akcijos nominali vertė, EUR	0,29
Bendrovės įstatinis kapitalas, EUR	10.401.711,30
Savų akcijų skaičius, vnt.	3.586.797
Suteikiamų balsų skaičius, vnt	32.281.173

AB „Rokiškio sūris“ 2016-10-28 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai:
Dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, anuliuojant Bendrovės supirktas akcijas.

Sprendimas:

Sumažinti AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą 1 040 171,13 EUR (vienu milijonu keturiasdešimt tūkstančių šimtu septyniasdešimt vienu euru ir 13 centų), anuliuojant Bendrovės turimas 3 586 797 (tris milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynias) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 0,29 eurų.

Anuliavus savas supirktas akcijas AB „Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarys 9 361 540,17 EUR (devynis milijonus tris šimtus šešiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir 17 centų) padalintų į 32 281 173 (trisdešimt du milijonus du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris) paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 0,29 eurų.

Dėl Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimo.

Sprendimas:

2.1. Patvirtinti Bendrovės įstatų naują redakciją.
2.2. Įgalioti AB „Rokiškio sūris“ direktorių Antaną Trumpą pasirašyti naują AB „Rokiškio sūris“ įstatų redakciją.

Dėl Bendrovės savų akcijų įsigijimo.

Sprendimas:

Bendrovei įsigyti savų akcijų. Maksimalus įsigyjamų akcijų skaičius – bendra Bendrovei priklausančių savų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo.
Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą;
Laikotarpis, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
Maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina – maksimalia vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti 10 proc. didesnę už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, esančią valdybai priimant sprendimą apie savų akcijų supirkimo pradžią, o minimalią vienos akcijos įsigijimo

ROKISKIO

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 111

kainą nustatyti 10 proc. mažesnę už bendrovės akcijų rinkos kainą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, esančią valdybai priimant sprendimą apie savų akcijų supirkimo pradžią;

Savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina – Bendrovės įsigytos savos akcijos gali būti anuliuojamos arba parduodamos su sąlyga, kad minimali akcijų pardavimo kaina bus lygi įsigijimo kainai, o pardavimo tvarka užtikrins lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų;
Pavesti Bendrovės valdybai, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, priimti sprendimus dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo, organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių bei kainą, taip pat atlikti kitus su savų akcijų įsigijimu ir pardavimu susijusius veiksmus.
Dėl rezervo sudarymo savoms akcijos įsigyti.

Sprendimas:

Patvirtinti savų akcijų įsigijimui suformuotą 11 668 000 EUR (vienuolikos milijonų šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių tūkstančių) eurų rezervą.

Dukterinės įmonės pajų pardavimas:

2016 m. gruodžio 29 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė turėtą 100 % Pienininkystės kooperatyvo „Žalmargė“ pajų. Šis pajų pardavimas esminės įtakos bendrovės veiklai, pieno supirkimui, veiklos rezultatams, turtui ar finansinei būklei, neturės. Pienininkystės kooperatyvo „Žalmargė“ veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

2017 m. AB “Rokiškio sūris“ grupės veiklos rezultatų skelbimo datos:

AB „Rokiškio sūris“ praneša, kad 2017 m. AB „Rokiškio sūris“ grupė savo veiklos rezultatus planuoja skelbti tokia tvarka:

balandžio 6 d. 2016 m. Grupės audituotos konsoliduotos finansinės ataskaitos

liepos 28 d. 2017 m. šešių mėnesių Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, skelbiama AB NASDAQ OMX Vilnius tinklalapyje http://www.nasdaqomxbaltic.com bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį www.rokiskio.com

39. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo.

AB „Rokiškio sūris“ pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

ROKIŠKIO SŪRIS

AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 112

ROKIŠKIO SŪRIS

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO METINIO PRANEŠIMO

2016 M.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ pranešimas apie NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė viešai skelbia Bendrovės plėtros strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės pranešimuose bei tarpinėse ataskaitose pateikdama pranešimus per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Bendrovė vadovaujasi įmonės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai kviečiami dalyvauti Audito komiteto

ROKIŠKIO
SŮRIS
AB "ROKIŠKIO SŮRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 113

		posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą, teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra ne tik gerbiamos bendrovės akcininkų, darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos, bet ir skiriama parama. Parama yra skiriama siekiant užtikrinti pastovesnį žaliavos tiekimą ir/ar palaikyti ar gerinti santykius su pagrindiniais partneriais bei išlaikyti gerus santykius su ilgalaikiais produkcijos pirkėjais. Darbuotojams yra suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei užsienio šalyse. Pieno tiekėjams organizuojami seminarai gyvulių produktyvumo, pašarų gamybos, bei galvijų veislininkystės skatinamo klausimais, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas. Bendrovė vykdo prisimius finansinius ir kitus įsipareigojimus kreditoriams.
II principas: Bendrovės valdymo sistema

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą. | | |
| 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą. | Ne | AB „Rokiškio sūris“ akcininkų sprendimu Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir Bendrovės vadovas. Bendrovėje nėra sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas apie bendrovės veiklą atsiskaito valdybai. |
| 2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo | Taip | Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – Bendrovės valdyba. |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
114

organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba.
Bendrovės akcininkai visas valdymo funkcijas nusprendė pavesti kolegialiam organui – valdybai. Jie yra įsitikinę, kad užtikrinti efektyvų bendrovės valdymą pakanka vieno kolegialaus organo – valdybos.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas – valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV principuose išdėstytos nuostatos, kurios neprieštarauja valdybai priskirtoms funkcijoms.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Pagal bendrovės įstatus, valdyba sudaryta iš 5 narių. Bendrovė mano, kad 5 nariai užtikrina valdybos produktyvų darbą priimant sprendimus. Audito komitetas sudaromas iš trijų narių, kuriuos renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Nei viename iš Bendrovės valdymo ar priežiūros organų nesudaromas toks narių skaičius, kad atskiras asmuo ar asmenų grupė galėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę. Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma	Ne	Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės vadovas, tačiau jis yra dukterinės įmonės vadovas.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
115

valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą. | | |
| 3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai. | Taip | Iš 5 Bendrovės valdybos narių, 2 valdybos nariai yra Bendrovės akcininkai. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame organe. Papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius nustatyta tvarka turi teisę siūlyti visi Bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia jiems ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. Praėjusios kadencijos metu, buvo palikta viena vakuojanti vieta nepriklausomam nariui, tačiau iki kadencijos pabaigos kandidato į šią vietą neatsirado. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamas atlyginimas (tantjemos). |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 116

3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informacija apie kandidatus į Bendrovės valdybą, akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo medžiagoje, su kuria akcininkai gali susipažinti iš anksto. Informacija apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama Bendrovės rengiamose periodinėse ataskaitose bei interneto tinklalapyje.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas į valdybos narius akcininkams praneša apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį, užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovės valdybos nariai teikia informaciją, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai yra bendrovės funkciniai direktoriai, vadovaujantys atskiriems veiklos sritims ir esantys kvalifikuoti ir kompetentingi savo funkcijoms atlikti.
Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yra nepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip pat turi patirtį savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
117

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų pasikeitimus informuojami valdybos posėdžiuose. Visi valdybos nariai yra funkciniai direktoriai, todėl jie yra susipažinę su bendrovės organizacija ir veikla. Bendrovė nemato poreikio atlikti Bendrovės valdybos metinio patikrinimo.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Šiuo metu valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių. Praėjusioje kadencijoje buvo skirta vieta nepriklausomam nariui, tačiau į šią vietą kandidato neatsirado.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:	Ne	Akcininkai, nesusiję su Bendrove, renkant naują Bendrovės valdybą, visuotiniame akcininkų susirinkime kandidatų į nepriklausomus valdybos narius nekėlė. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti valdybos nariai yra savarankiški bei veikia siekdami naudos Bendrovei ir akcininkams, tačiau neatitinka rekomendacijos dėl nepriklausomumo reikalavimų.
Audito komitete iš trijų narių, vienas narys yra nepriklausomas, kuris tenkina visus nepriklausomumo kriterijus.
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
118

kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Ne	Bendrovėje nėra taikoma valdybos narių nepriklausomumo vertinimo ir skelbimo praktika.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 119

išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.		nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame kodekse.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame kodekse, nėra.
Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su bendrovės administracija per 2016 metus nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir nekėlė jokios kandidatūros.
3.11. Nepriklausomiemis kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Kadangi Bendrovėje Valdybos narių atitinkančių, nepriklausomumo kriterijų nėra, todėl nėra mokamas atlyginimas.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą. | | |
| 4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę. | Taip | Bendrovės valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų, pelno paskirstymo projekto, bendrovės metinio pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. |
| 4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis | Taip | Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės bei akcininkų interesams, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengiasi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus, bei |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
120

sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		nesiekia ir nepriima jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Per 2016 m. Valdyba pravedė 11 valdybos posėdžių. Visuose valdybos posėdžiuose dalyvavo visi valdybos nariai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Bendrovė elgiasi sąžiningai ir nešališkai su bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Bendrovės įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.

ROKIŠKIO
SŮRIS
AB "ROKIŠKIO SŮRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 121

balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veikli ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba generaliniam direktoriui.	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi nuo Bendrovės valdymo organų. Visi valdybos nariai yra bendrovės darbuotojai. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas - valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus. Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos,	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kuris atitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr.1K-18 patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiais reikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinko nepriklausomą Audito komiteto narį, bei patvirtino visą Audito komiteto sudėtį. 2013 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime tie patys Audito komiteto nariai buvo

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
122

| tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui. | | perrinkti 4 metų kadencijai.
Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.
Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra suformuoti. |
| --- | --- | --- |
| 4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus. | Taip | Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus ir priima galutinius sprendimus. |
| 4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų.
Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tiktais asmenimis. | Taip | Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas. |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
123

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį tenkina audito proceso nepriklausomumas informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą. Audito komitetas kiekvienais metai pateikia metinę veiklos ataskaitą visuotiniam akcininkų susirinkimui. Bendrovė taip pat kasmet savo metiniame pranešime skelbia esamo komiteto sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose bei pagrindines veiklos kryptis.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Bendrovės vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei	Ne	Bendrovėje nėra sudarytas Skyrimo komitetas. Kadangi Bendrovės valdyboje pagrindiniai kontroliuojantys akcininkai yra Bendrovės direktoriai, atsakingi už įmonės veiklą, todėl sudaryti skyrimo komitetą būtų netikslinga, nes tai neduotų jokio teigiamo rezultato, o tik padidintų biurokratizmą.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
124

| patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, jskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniaja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, jskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdybos | Ne | Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas. Bendrovėje yra įgyvendinta atlygimų politika, apimanti visas atlyginimų formas, jskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausomas išmokas, pensijų modulius bei išeitines išmokas. Bendrovėje yra nustatyta apmokėjimo už darbą tvarka, kurią tvirtina Bendrovės vadovybė suderinus su Bendrovėje veikiančiu profsąjungų komitetu. |

KONISKIO
SŮRIS
AB "ROKIŠKIO SŮRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 125

organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
126

metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė,	Taip	Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo.
Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo, teikia valdybai rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių vykdymą.
Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

KONISKIO
SŮRIS
AB "ROKIŠKIO SŮRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 127

| turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito |
| --- |

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
128

| jmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos. | | |
| --- | --- | --- |
| 4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas. | Ne | Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo praktikos. Kadangi visi valdybos nariai priklauso Bendrovės vadovybei (Bendrovės funkciniai direktoriai), kuri Bendrovėje veikia nuo 2001 metų, todėl savo gebėjimo veikti kaip grupė bei kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimo, neatlieka. |
| V principas: Bendrovės kolegialų organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialų priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą. | | |
| 5.1. Bendrovės kolegialiemos priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo | Taip | Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. |

ROKIŠKIO
SŮRIS
AB "ROKIŠKIO SŮRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 129
| posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu. | | |
| --- | --- | --- |
| 5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiui periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį. | Taip | Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau.

Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiamą raštišką valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. |
| 5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus. | Taip | Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiamą raštišką valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.

Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas. |
| 5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu. | Ne | Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl šios nuostatos bendrovė negali laikytis. |

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
130

VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro paprastosios vardinės akcijos, visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiančios vienodas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Bendrovė sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Neaktuali	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/5 bendrovės įstatinio kapitalo bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina valdyba, todėl tokia rekomendacija yra neaktuali. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės valdybos nariai ir su jais kartu veikiantys asmenys turi 77,74 proc. balsų, sandorių, patvirtintų valdyboje papildomas tvirtinimas visuotiniame akcininkų susirinkime būtų tik formalumas ir tai gali trukdyti Bendrovės operatyviai veiklai.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visi Bendrovės akcininkai yra informuojami apie visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vietą ir laiką, nustatyta tvarka viešai iš anksto, teisės aktų nustatytais terminais, paskelbiant apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, darbotvarkę, bei nutarimų projektus AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Centrinę reglamentuojamos informacijos baz4je, Juridinių asmenų registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
131

		„Juridinių asmenų vieši pranešimai“ bei Bendrovės tinklapyje www.rokiskio.com
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per NasdaqQ Vilnius Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje www.rokiskio.com
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
132

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne	Bendrovė nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip	Valdymo organai elgiasi taip, kad asmeninių interesų konfliktų nekiltų. Todėl tokių situacijų bendrovėje nebuvo.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
133

nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita), kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Taip	Bendrovėje yra įdiegta ir veikia Bendrovės vadovybės patvirtinta atlyginimų politika.
Bendra informacija apie atlyginimų politiką, vidutiniai Bendrovės dirbančiųjų atlyginimai pagal grupes ir bendra Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų suma yra viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai neskelbiama.
Informacija apie bendrą Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumą kasmet viešai skelbiama Bendrovės konsoliduotame metiniame pranešime.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo	Taip	Žr. 8.1. rekomendacijos komentarą.

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
134

sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingą ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį;
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Žr.8.1. rekomendacijos komentarą.

ROKIŠKIO SÜRIS
AB "ROKIŠKIO SÜRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
135

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje éjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.	Taip	Žr.8.1. rekomendacijos komentarą
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
136

| 3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą. | | |
| --- | --- | --- |
| 8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami. | Taip | Bendrovėje yra nustatytos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą. |
| 8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų. | Taip | Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos situaciją ir kitus veiksnius. |
| 8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją | Taip | Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I ketvirčiui. |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
137

su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.	Taip	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.	Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nuo bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.	Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu, nes tai nenumatyta Bendrovės veiklos politikoje.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia	Ne	Žr.8.13 punktą.

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 138
| išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė. | | |
| --- | --- | --- |
| 8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai. | Ne | Žr.8.13 punktą. |
| 8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais. | Ne | Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai yra valdybos prerogatyva. |
| 8.18.Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio. | Ne | Žr.8.13 punktą. |
| 8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį. | Ne | Bendrovėje, akcijų pasirinkimo sandorių ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta. |

ROKIŠKIO SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 139
| 8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.
Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams. | Ne | Bendrovėje nėra numatytas atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis. |
| --- | --- | --- |
| 8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai. | Ne | Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto akcijų kainos pokyčiais, nėra. |
| 8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. | Ne | Bendrovės darbuotojams ir dukterinių įmonių darbuotojams už darbą nėra atlyginama akcijomis. |
| 8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat | Ne | Žr.8.19 punktą. |

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
140

turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Bendrovės valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme. Pavyzdžiui Bendrovės darbuotojų bei pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale. Didžioji dalis darbuotojų yra Bendrovės akcininkai. Interesų turėtojams, dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metu konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
141

X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdancius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Bendrovė informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Informaciją paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip	Bendrovė konsoliduotuose metiniuose pranešimuose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžia informaciją apie bendras su darbuotojais susijusias sąnaudas, bendrą Bendrovės vadovams per metus išmokėtų atlyginimų sumų ir valdybos nariams išmokėtas tantjemas.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe		Bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas 142

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip	Taip pat konsoliduotame metiniame pranešime pateikiama informacija apie tai ar valdybos ir vadovybės nariams buvo suteiktos paskolos, garantijos ar parama, bei Bendrovės valdybos nariams mokamus atlyginimus už darbą valdymo organuose.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Bendrovė informaciją per vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, taip užtikrinant informacijos pateikimą visoms vertybinių popierių rinkoms vienu metu. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po Nasdaq Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė griežtai laikosi principo neatskleisti informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai nepaskelbiama per biržos informacinę sistemą.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priejimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.

ROKIŠKIO
SŪRIS
AB "ROKIŠKIO SŪRIS" 2016 metų konsoliduotas audituotas metinis pranešimas
143

XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Nepriklausoma audito įmonė atlieka atskirų ir konsoliduotų Bendrovės ir jos dukterinių įmonių (grupės) metinių finansinių ataskaitų auditą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus Europos Sąjungoje. Nepriklausoma audito įmonė taip pat įvertina metinio pranešimo atitikimą audituotoms finansinėms ataskaitoms.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių patikrinimo paslaugą. Su užmokesčiu yra supažindinama valdyba, bei ši informacija yra pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.

AI assistant

Rokiskio Suris — Audit Report / Information 2016

2242_rns_2017-04-28_beb4c9ec-3e31-4037-acbd-21f9c244f923.pdf

TURINYS

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Mūsų nuomonė

Mūsų audito apimtis

Pagrindas nuomonei pareikšti

Nepriklausomumas

Mūsų audito metodika

Reikšmingumas

Grupės audito apimtis

Pagrindiniai audito dalykai

Reikšmingumo lygis

Pagrindiniai audito dalykai

Gautinų sumų vertinimas

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Kita informacija

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Pelno/(nuostollų) ataskaita

Bendrųjų pajamų ataskaita

Balansas

Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Grupės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pinigų srautų ataskaita

Aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

2. Apskaitos principai

2.1 Rengimo pagrindas

2.2 Grupės apskaita (konsolidavimas)

(a) Dukterinės įmonės

(b) Sandoriai ir mažumos dalis

2.3 Atskiros finansinės ataskaitos

2.4 Užsienio valiutų perskaičiavimas

2.5 Ilgalaikis materialusis turtas

2.6 Nematerialusis turtas

(a) Programinė įranga

(b) Sutartiniai santykiai su klientais

2.7 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

2.8 Finansinis turtas

a) Paskolos ir gautinos sumos

b) Pardavimui skirtas finansinis turtas

2.9 Atsargos

2.10 Suteiktos paskolos, prekybos ir kitos gautinos sumos

2.11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.12 Akcinis kapitalas

(a) Paprastosios akcijos

2.16 Lizingas ir nuoma – kur Grupė yra nuomininkė

(a) Finansinė nuoma (lizingas)

(b) Nuoma

2.17 Išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

(b) Išeitinės išmokos

(c) Premijų planai

2.18 Pajamų pripažinimas

2.19 Dividendų paskirstymas

2.20 Vienai akcijai tenkantis pelnas

2.21 Informacija apie segmentus

2.22 Vyriausybės dotacijos ir subsidijos

2.23 Atidėjiniai

2.24 Prekybos mokėtinos sumos

3. Finansinės rizikos valdymas

3.1 Finansinės rizikos veiksniai

(a) Rinkos rizika

(i) Valiutų kursų rizika

(ii) Pinigų srautų ir tikrosios vertės palūkanų normos rizika

(b) Kredito rizika

i) Maksimali kredito rizikos pozicija

ii) Finansinio turto kredito kokybė

(c) Likvidumo rizika

Bendrovė

Grupė

3.2 Kapitalo rizikos valdymas

3.3 Tikrosios vertės vertinimas

4. Svarbūs apskaitiniai vertinimai ir sprendimai

Atidėjimas gautinų sumų ir paskolų vertės sumažėjimui

Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpių vertinimas

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Atsargų vertės sumažėjimas

Rokiskio Suris Audit Report / Information 2016